2011 4 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/1

TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 28 d.

dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo

(2011/209/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Vadovaudamasi 2009 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimu, kuriuo Komisija įgaliota pradėti derybas, Komisija Sąjungos vardu derėjosi dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 (toliau – memorandumas) civilinės aviacijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje ir jo 1 priedo dėl bendradarbiavimo siekiant užtikrinti visuotinę SESAR ir NEXTGEN sąveiką.

(2)	Memorandumas ir 1 priedas parafuoti 2010 m. birželio 18 d.

(3)	Memorandumas ir 1 priedas turėtų būti pasirašyti ir laikinai taikomi tol, kol bus užbaigtos memorandumo sudarymui būtinos procedūros.

(4)	Reikia nustatyti Sąjungos dalyvavimo veikloje, kurią vykdo memorandumu įsteigiamas Jungtinis komitetas, ginčų sprendimo, taip pat memorandumo priedų ir priedėlių galiojimo nutraukimo procedūrinę tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 ir jo 1 priedo pasirašymas su sąlyga, kad memorandumas bus sudarytas.

Memorandumo ir 1 priedo tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti memorandumą ir jo 1 priedą.

3 straipsnis

Kol memorandumas įsigalios, jį Sąjunga laikinai taiko nuo jo pasirašymo dienos.

4 straipsnis

1. Komisija, padedama valstybių narių atstovų, atstovauja Sąjungai memorandumo III straipsniu įsteigtame Jungtiniame komitete.

2. Pasikonsultavusi su Tarybos paskirtu specialiu komitetu, Komisija nustato poziciją, kurios turi laikyti Sąjunga Jungtiniame komitete, be kita ko, dėl:

a)	papildomų memorandumo priedų ir jų priedėlių priėmimo;

b)	memorandumo priedų ir jų priedėlių pakeitimų priėmimo.

5 straipsnis

Komisija gali imtis visų reikiamų veiksmų pagal memorandumo II straipsnio B dalį, IV, V, VII ir VIII straipsnius.

6 straipsnis

Komisija atstovauja Sąjungai pagal memorandumo XI straipsnį surengtose konsultacijose.

7 straipsnis

Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie memorandumo įgyvendinimą.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

FELLEGI T.

VERTIMAS

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos

BENDRADARBIAVIMO MEMORANDUMAS NAT-I-9406

KADANGI Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga siekia bendro tikslo – skatinti ir vystyti bendradarbiavimą civilinės aviacijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje; ir

KADANGI toks bendradarbiavimas taps paskata Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje vystyti civilinę aeronautiką ir didinti jos saugą;

TODĖL Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga (toliau kartu – Šalys, pavieniui – Šalis) susitaria vykdyti bendras programas, laikydamosi šių sąlygų:

I straipsnis

Tikslas

Šiuo bendradarbiavimo memorandumu, įskaitant jo priedus ir priedėlius (toliau – memorandumas), nustatomos dvišalio bendradarbiavimo siekiant skatinti ir vystyti civilinės aviacijos mokslinius tyrimus ir plėtrą sąlygos. Šiuo tikslu Šalys, jei turi asignuotų lėšų ir kitų reikiamų išteklių, gali skirti darbuotojų, išteklių ir teikti susijusias paslaugas, kad būtų bendradarbiaujama šio memorandumo prieduose ir priedėliuose nustatytu mastu.

Šio memorandumo tikslus galima pasiekti bendradarbiaujant bet kurioje iš šių sričių:

1)	keitimosi informacija, susijusia su programomis ir projektais, mokslinių tyrimų rezultatais ar leidiniais;

2)	bendrų tyrimų vykdymo;

3)	mokslinių tyrimų ir plėtros programų, taip pat projektų koordinavimo ir vykdymo bendromis pastangomis;

4)	mokslinių ir techninių darbuotojų mainų;

5)	keitimosi moksliniams tyrimams ir suderinamumo tyrimams skirtais specialiais įrenginiais, programine įranga ir sistemomis;

6)	bendro simpoziumų ar konferencijų organizavimo; ir

7)	dvišalių konsultacijų siekiant atitinkamose tarptautinėse įstaigose imtis suderintų veiksmų.

Laikydamosi galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir politikos (su galimais daliniais pakeitimais ar pakeitimais), Šalys kuo aktyviau skatina dalyvius įsitraukti į pagal šį memorandumą vykdomą bendradarbiavimo veiklą ir taip siekia užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti jų mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje. Šalys skatina dalyvius įsitraukti į bendradarbiavimo veiklą, kuri vykdoma remiantis abipusiškumo principu ir laikantis šių principų:

1)	abipusės naudos;

2)	vienodų galimybių dalyvauti bendradarbiavimo veikloje;

3)	nešališko ir sąžiningo elgesio;

4)	laiku vykdomo keitimosi informacija, kuri gali turėti įtakos bendradarbiavimo veiklai; ir

5)	skaidrumo.

Tokia bendradarbiavimo veikla vykdoma laikantis II straipsnyje apibrėžtų konkrečių priedų ir priedėlių.

II straipsnis

Įgyvendinimas

Šis memorandumas įgyvendinamas vadovaujantis konkrečiais jo priedais ir priedėliais. Tuose prieduose ir priedėliuose prireikus apibūdinamas bendradarbiavimo konkrečioje srityje ar konkrečiu tikslu pobūdis ir trukmė, požiūris į intelektinę nuosavybę, atsakomybė, finansavimas, sąnaudų paskirstymas ir kiti susiję klausimai. Jeigu priedo ar priedėlio nuostata neatitinka šio memorandumo nuostatos, viršenybę turi memorandumo nuostata, nebent aiškiai nustatyta kitaip.

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos atstovai periodiškai susitinka, kad:

1)	aptartų pasiūlymus imtis naujos bendradarbiavimo veiklos; ir

2)	apžvelgtų, kaip vykdoma veikla, kurios imtasi pagal šio memorandumo priedą ar priedėlį.

Pagal šį memorandumą vykdomą bendradarbiavimo veiklą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vardu koordinuoja ir palankesnes sąlygas jai vykdyti sudaro Federalinė aviacijos administracija, o Europos Sąjungos vardu – Europos Komisija.

Koordinuoti ir valdyti šio memorandumo taikymą paskirtos tarnybos, kurioms turėtų būti teikiami visi prašymai teikti paslaugas pagal šį memorandumą:

Jungtinėse Amerikos Valstijose:

Federal Aviation Administration

Office of International Aviation

Wilbur Wright Bldg., 6th Floor, East

600 Independence Ave., SW

Washington DC 20591

USA

Telefonas +1 2023858900

Faksas +1 2022675032

Europos Sąjungoje:

European Commission

Directorate-General for Mobility and Transport

Directorate for Air Transport

1040 Brussels

BELGIUM

Telefonas +32 22968430

Faksas +32 22968353

Konkrečiai veiklai skirtų techninių programų ryšiai nustatomi vadovaujantis šio memorandumo priedais ir priedėliais.

III straipsnis

Vykdomasis valdymas

Šalys įsteigia Jungtinį komitetą, kuris turi užtikrinti veiksmingą šio memorandumo taikymą; jis reguliariai rengia posėdžius, kad įvertintų, ar memorandumas įgyvendinamas veiksmingai.

Jungtinį komitetą sudaro šie atstovai:

1)	Jungtinių Amerikos Valstijų – Federalinė aviacijos administracija (FAA, viena iš pirmininkaujančiųjų); ir

2)	Europos Sąjungos – Europos Komisija (viena iš pirmininkaujančiųjų), kuriai padeda Europos Sąjungos valstybių narių atstovai.

Konkretiems klausimams spręsti Jungtinis komitetas gali kviesti dalyvauti atitinkamų sričių specialistus. Jungtinis komitetas gali įkurti technines darbo grupes ir prižiūrėti jų, taip pat konkrečiais priedais ir priedėliais įsteigtų komitetų ir grupių veiklą. Jungtinis komitetas parengia ir patvirtina vidaus valdymo tvarką.

Visi Jungtinio komiteto sprendimai priimami abiejų Šalių, kurios sudaro Jungtinį komitetą, bendru sutarimu. Šie sprendimai pateikiami raštu ir pasirašomi Šalių atstovų Jungtiniame komitete.

Jungtinis komitetas gali svarstyti visus su šio memorandumo ir jo priedų bei priedėlių taikymu susijusius klausimus. Visų pirma jis yra atsakingas už:

sąlygų sudarymą šio memorandumo ir jo priedų bei priedėlių taikymo srityje diskutuoti dėl:

a)	klausimų, kurių gali kilti, ir pokyčių, kurie gali turėti įtakos šio memorandumo ir jo priedų bei priedėlių įgyvendinimui;

b)	bendro požiūrio į naujų technologijų ir procedūrų diegimą, mokslinių tyrimų ir vertinimo programas, taip pat į kitas sritis, kuriomis suinteresuotos abi Šalys; ir

c)	bet kurios iš Šalių reglamentų ir kitų teisės aktų projektų, galinčių turėti įtakos kitos Šalies interesams, šio memorandumo ir jo priedų bei priedėlių taikymo srityje;

2)	prireikus, papildomų šio memorandumo priedų ir jų priedėlių priėmimą;

3)	prireikus, šio memorandumo priedų ir jų priedėlių pakeitimų priėmimą; ir

4)	prireikus, pasiūlymų Šalims dėl kitų šio memorandumo pakeitimų pateikimą.

IV straipsnis

Darbuotojų mainai

Šalys gali vykdyti techninių darbuotojų mainus, jei to reikia šio memorandumo priede ar priedėlyje apibūdintai veiklai vykdyti. Visi tokie mainai vykdomi laikantis šiame memorandume ir jo prieduose bei priedėliuose išdėstytų sąlygų. Techniniai darbuotojai, kuriais keičiasi Šalys, vykdo priede arba priedėlyje nurodytą veiklą. Abipusiu sutarimu tokie techniniai darbuotojai gali būti Jungtinių Amerikos Valstijų ar Europos Sąjungos agentūrų arba rangovų darbuotojai.

V straipsnis

Įrangos nuomos tvarka

Viena Šalis (šalis nuomotoja) gali pagal šio memorandumo priedą ar priedėlį nuomoti įrangą kitai Šaliai (šaliai nuomininkei). Jei priede ar priedėlyje nenurodyta kitaip, nuomojant įrangą taikomos šios bendrosios nuostatos:

A.	Šalis nuomotoja nustato nuomojamos įrangos vertę.

B.	Šalis nuomininkė saugoti ir laikyti įrangą perima priede ar priedėlyje Šalių nustatytame šalies nuomotojos objekte. Šalis nuomininkė įrangą saugo ir laiko tol, kol ta įranga pagal H dalį grąžinama šaliai nuomotojai.

C.	Šalis nuomininkė savo lėšomis perveža įrangą į priede ar priedėlyje Šalių nustatytą objektą.

D.	Šalys bendradarbiauja, siekdamos gauti eksporto licencijas ir kitus dokumentus, kurių reikia įrangai vežti.

E.	Už įrangos sumontavimą objekte, kurį priede ar priedėlyje nustato Šalys, atsakinga šalis nuomininkė. Prireikus, šalis nuomotoja padeda šaliai nuomininkei sumontuoti Šalių sutartomis sąlygomis išnuomotą įrangą.

F.	Nuomos laikotarpiu šalis nuomininkė įrangą tinkamai eksploatuoja ir prižiūri, užtikrina, kad įranga visada būtų tinkama naudoti, ir leidžia šaliai nuomotojai bet kuriuo priimtinu metu atlikti patikrinimą.

G.	Šalis nuomotoja padeda šaliai nuomininkei rasti įprastų detalių ir specialių dalių, kurių šaliai nuomininkei gauti sunku, tiekėjus.

H.	Pasibaigus šio memorandumo, atitinkamo jo priedo ar priedėlio galiojimui, nutraukus memorandumo, jo priedo ar priedėlio galiojimą arba baigus naudotis įranga, šalis nuomininkė savo lėšomis grąžina įrangą šaliai nuomotojai.

Jeigu pagal šį memorandumą išnuomota įranga, kurią šalis nuomininkė perėmė saugoti ir laikyti, prarandama ar sugadinama, šalies nuomotojos nuožiūra šalis nuomininkė įrangą sutaiso arba atlygina šaliai nuomotojai už prarastą ar sugadintą įrangą tiek, kiek ta įranga verta (kaip pagal A dalį nustatė šalis nuomotoja).

J.	Įranga, kuria keičiamasi pagal šį memorandumą, naudojama tik mokslinių tyrimų, plėtros ir patvirtinimo tikslais ir jokiu būdu nenaudojama vykdant aktyvią civilinės aviacijos veiklą ar kitais su veikla susijusiais tikslais.

K.	Technologijos, įranga ar kiti elementai pagal šį memorandumą perduodami laikantis Šalių taikomų teisės aktų ir politikos.

VI straipsnis

Finansavimas

Jei šio memorandumo priede ar priedėlyje nenurodyta kitaip, kiekviena Šalis padengia pagal šį memorandumą savo vykdomos veiklos išlaidas.

Kad šią bendradarbiavimo programą būtų galima identifikuoti, Jungtinės Amerikos Valstijos memorandumui priskyrė numerį NAT-I-9406; šis numeris nurodomas visoje su šiuo memorandumu susijusioje korespondencijoje.

VII straipsnis

Informacijos atskleidimas

Išskyrus atvejus, kai to reikalaujama taikomoje teisėje arba išankstiniu rašytiniu Šalių susitarimu, nė viena Šalis jokios informacijos ar medžiagos, susijusios su užduotimis arba programomis, dėl kurių susitarta pagal šį memorandumą ir jo priedus bei priedėlius, neatskleidžia trečiosioms šalims, išskyrus i) tokias užduotis atliekančius arba tokiose programose dalyvaujančius rangovus ar subrangovus, jei tokios informacijos ar medžiagos reikia toms užduotims atlikti ir toms programoms įgyvendinti; arba ii) kitas Šalių valdžios institucijas.

Jeigu viena iš Šalių sužino, kad pagal savo įstatymus ar kitus teisės aktus negalės (arba gali pagrįstai numatyti, kad negalės) laikytis šio straipsnio nuostatų dėl informacijos neatskleidimo, ji nedelsdama ir anksčiau, nei informacija atskleidžiama, apie tai praneša kitai Šaliai. Tuomet Šalys konsultuojasi, kad nustatytų tinkamą veiksmų planą.

VIII straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

Šalis, kuri kitai Šaliai šio memorandumo priede ar priedėlyje nustatytomis sąlygomis perduoda intelektinę nuosavybę (šiame memorandume tai yra tyrimai, ataskaitos, duomenų bazės, programinė įranga, praktinė patirtis, techninė ir neskelbtina komercinė informacija, duomenys ir įrašai, taip pat susiję dokumentai ir medžiaga, neatsižvelgiant į tai, kokia forma ar kokioje laikmenoje jie įrašyti), išsaugo tokias pačias intelektinės nuosavybės teises, kokias turėjo mainų metu. Dokumentą ar kitą intelektinę nuosavybę pagal šio memorandumo priedą ar priedėlį perduodanti Šalis prireikus aiškiai pažymi, kad tas dokumentas ar kita intelektinė nuosavybė yra konfidencialus, kad jo nuosavybės teisės saugomos arba kad tai komercinė paslaptis.

Jei šio memorandumo priede ar priedėlyje nenurodyta kitaip, Šalis, kuri iš kitos Šalies pagal šį memorandumą gauna intelektinę nuosavybę:

1)	dėl intelektinės nuosavybės gavimo iš kitos Šalies į ją neįgyja jokių nuosavybės teisių; ir

iš anksto negavusi rašytinio kitos Šalies sutikimo, neatskleidžia intelektinės nuosavybės informacijos trečiajai šaliai, išskyrus su šio memorandumo priedu ar priedėliu susijusioje programoje dalyvaujančius rangovus ar subrangovus. Jeigu informacija atskleidžiama programoje dalyvaujančiam rangovui ar subrangovui, informaciją atskleidžianti Šalis:

a)	užtikrina, kad rangovas ar subrangovas intelektine nuosavybe naudotųsi tik taikomame priede ar priedėlyje nustatytais tikslais; ir

b)	uždraudžia rangovui ar subrangovui atskleisti intelektinės nuosavybės informaciją kitoms trečiosioms šalims, nebent kita Šalis iš anksto raštu sutiko, kad informacija būtų atskleidžiama ir kitiems.

Jei šio memorandumo priede ar priedėlyje nenurodyta kitaip, pagal šį memorandumą ir jo priedus ar priedėlius Šalių kartu sukurtomis intelektinės nuosavybės teisėmis Šalys naudojasi bendrai.

Kiekvienai Šaliai suteikiama neišimtinė neatšaukiama teisė visose šalyse tokią intelektinę nuosavybę atgaminti, ja remiantis rengti susijusius darbus, ją viešai platinti ir versti, jeigu toks atgaminimas, rengimas, platinimas ir vertimas neturi įtakos kitos Šalies intelektinės nuosavybės teisių apsaugai. Kiekviena Šalis ar už įgyvendinimą atsakingos jos institucijos turi teisę peržiūrėti vertimą prieš jį viešai platinant.

Visuose bendradarbiaujant pagal šį memorandumą ir jo priedus ar priedėlius tiesiogiai parengtuose ir viešai platinamuose mokslo ir technikos žurnalų straipsniuose, taip pat mokslinėse ataskaitose ir knygose, kurių nuosavybės teisės nėra saugomos, nurodomos atitinkamo kūrinio autorių pavardės, nebent autorius aiškiai atsisako būti nurodytas.

Jeigu viena iš Šalių nesutinka, kad pagal šio memorandumo priedą ar priedėlį kitos Šalies perduodamas dokumentas ar kita intelektinė nuosavybė būtų laikomas konfidencialiu, jo nuosavybės teisės būtų saugomos arba jis būtų laikomas susijusiu su komercine paslaptimi, šiam klausimui aptarti ji prašo surengti konsultacijas su kita Šalimi. Konsultacijos gali būti rengiamos kartu su Jungtinio komiteto arba kitų komitetų, kurie gali būti įsteigti pagal šio memorandumo priedą ar priedėlį, posėdžiu.

IX straipsnis

Imunitetas ir atsakomybė

Su veikla, vykdoma pagal šį memorandumą, susijusius imuniteto ir atsakomybės klausimus Šalys prireikus aptaria atitinkamame priede ar priedėlyje.

Šalys sutaria, kad bet kuri veikla, kurios imtasi pagal šį memorandumą ir jo priedus ar priedėlius, būtų vykdoma laikantis deramo profesinio atidumo principų ir kad būtų imamasi visų pagrįstų priemonių siekiant kuo labiau sumažinti trečiosioms šalims galinčių kilti pavojų ir laikytis visų saugos ir priežiūros reikalavimų.

X straipsnis

Pakeitimai

Šalys gali iš dalies pakeisti šį memorandumą ir jo priedus ar priedėlius. Bet kurį tokį pakeitimą Šalys išsamiai dokumentuoja abiejų Šalių pasirašytu rašytiniu susitarimu.

Jungtinio komiteto patvirtinti šio memorandumo priedų ar priedėlių pakeitimai įsigalioja pagal šio memorandumo III straipsnio D dalį priimtu Jungtinio komiteto sprendimu, kurį Šalių vardu pasirašo Jungtiniam komitetui kartu pirmininkaujantys jo nariai.

XI straipsnis

Ginčų sprendimas

Visus ginčus dėl šio memorandumo arba jo priedų ar priedėlių aiškinimo arba taikymo Šalys sprendžia tarpusavio konsultacijose. Tarptautiniam tribunolui ar trečiajai šaliai tokių ginčų spręsti Šalys neperduoda.

XII straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo nutraukimas

Iki jo įsigaliojimo šis memorandumas laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos.

Šis memorandumas įsigalioja, kai Šalys raštu praneša viena kitai, kad jų atitinkamos vidaus procedūros, reikalingos, kad šis memorandumas įsigaliotų, yra baigtos, ir galioja tol, kol jo galiojimas nutraukiamas.

Šiam memorandumui įsigaliojus Jungtinio komiteto priimtas bet kuris atskiras priedas ar priedėlis įsigalioja pagal šio memorandumo III straipsnio D dalį priimtu Jungtinio komiteto sprendimu, kurį Šalių vardu pasirašo Jungtiniam komitetui kartu pirmininkaujantys jo nariai.

Prieš šešiasdešimt (60) dienų raštu įspėjusi kitą Šalį, bet kuri Šalis gali bet kuriuo metu nutraukti šio memorandumo arba jo priedų ar priedėlių galiojimą. Šio memorandumo galiojimo nutraukimas neturi įtakos pagal V, VII, VIII ir IX straipsnius nustatytoms Šalių teisėms ir įpareigojimams. Nutraukus šio memorandumo arba jo priedų ar priedėlių galiojimą, kiekviena Šalis turi šimtą dvidešimt (120) dienų veiklai užbaigti. Nutraukus šio memorandumo galiojimą, nutraukiamas ir visų pagal šį memorandumą Šalių sudarytų priedų ir priedėlių galiojimas.

XIII straipsnis

Įgaliojimas

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga sutinka su šio memorandumo nuostatomis ir sutikimą patvirtina tinkamai įgaliotų jų atstovų parašais.

Priimta du tūkstančiai vienuoliktų metų kovo trečią dieną Budapešte.

Jungtinių Amerikos Valstijų vardu

Europos Sąjungos vardu

1 PRIEDAS

JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ IR EUROPOS SĄJUNGOS BENDRADARBIAVIMO MEMORANDUMO NAT-I-9406 BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT UŽTIKRINTI VISUOTINĘ SESAR IR NEXTGEN SĄVEIKĄ

KADANGI SESAR ir NextGen yra atitinkamai Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomos naujos kartos oro eismo valdymo sistemų kūrimo programos;

KADANGI SESAR rengimo etapui valdyti 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2007 įsteigta SESAR bendra įmonė;

TODĖL Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga (toliau kartu – Šalys, pavieniui – Šalis) susitaria:

I straipsnis

Tikslas

Šiuo priedu siekiama įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumą NAT-I-9406 (toliau – memorandumas) tuo tikslu nustatant sąlygas, kurių laikydamosi Šalys užmezga bendradarbiavimą, kad užtikrintų atitinkamų jų oro eismo valdymo modernizavimo programų NextGen ir SESAR visuotinę sąveiką, atsižvelgiant į civilių ir karinių oro erdvės naudotojų interesus.

II straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame priede patvirtinimas – per visą rengimo ciklą nustatomas pripažinimas, kad siūlomas sprendimas, įskaitant koncepciją, sistemą ir procedūras, atitinka suinteresuotųjų subjektų poreikius.

III straipsnis

Principai

Vykdydamos programas NextGen ir SESAR ir laikydamosi memorandumo I straipsnio C dalyje nustatytų principų, Šalys:

A.	prireikus leidžia viena kitos valdžios ir sektoriaus subjektams dalyvauti jų atitinkamų konsultacinių įstaigų veikloje ir sektoriaus iniciatyvų įgyvendinimo veikloje, laikantis taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat tokių įstaigų ir iniciatyvų valdymo taisyklių;

B.	siekia viena kitos atitinkamo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams suteikti galimybių prisidėti prie darbo programų ir gauti informacijos apie lygiavertes mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir projektus, taip pat tokių programų ir projektų rezultatus; ir

naudodamosi šio priedo V straipsniu įsteigto aukšto lygio komiteto paslaugomis, šio priedo papildomuose priedėliuose (toliau – papildomi priedėliai) bendrai nustato sritis, kuriose esama ypatingų galimybių dalyvauti kiekvienos iš Šalių konsultacinių įstaigų veikloje, iniciatyvų įgyvendinimo veikloje, taip pat mokslinių tyrimų programose ir projektuose, visų pirma sritis, kuriose galima prisidėti prie aukšto lygio sistemų apibrėžimo, pavyzdžiui, sąveikos, architektūros apibrėžimo ir techninio pagrindo.

Aukšto lygio komitetas stebi, kaip įgyvendinamas šis straipsnis, ir prireikus atnaujina papildomus priedėlius.

IV straipsnis

Veiklos mastas

A. Veikla vykdoma tokiu mastu, kad būtų prisidedama prie oro eismo valdymo mokslinių tyrimų, plėtros ir patvirtinimo siekiant užtikrinti visuotinę sąveiką. Be kita ko, gali būti vykdoma šio straipsnio 1–5 dalyse išvardyta veikla.

1. Horizontaliojo lygmens veikla

Horizontaliojo lygmens veikla – užduotys, kurios nėra būdingos kuriam nors vienam veiklos ar techninės plėtros aspektui, bet yra susijusios su įvairiais programų SESAR ir NextGen elementais. Ši veikla bendradarbiavimui itin svarbi, nes derinimui ir sąveikai bet koks požiūrių skirtumas gali turėti plataus masto materialinį poveikį. Šioje srityje Šalys numato spręsti klausimus, susijusius su:

a)	operacijų koncepcija ir planu;

b)	nuostata dėl atskyrimo;

c)	planų sudarymu, įskaitant standartizavimą ir reguliavimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sinchronizuoti įgyvendinimą;

d)	verslo scenarijų ir investicijų planavimu;

aplinka;

f)	techninio pobūdžio veiksmų, skirtų oro eismo valdymo modernizavimo srityje vykdomai pasaulinio masto ir ICAO lygmens standartizavimo veiklai paremti, koordinavimu;

g)	avionikos veiksmų planų sinchronizavimu ir derinimu siekiant oro erdvės naudotojams užtikrinti didžiausią ekonominį efektyvumą; ir

h)	koordinuotu techninių ir veiklos pakeitimų, kuriais pasiekiama ir (arba) užtikrinama, kad oro erdvės naudotojų požiūriu operacijos būtų vykdomos sklandžiai, įgyvendinimu.

2. Informacijos valdymas

Pagrindinis informacijos valdymo tikslas – užtikrinti, kad suinteresuotųjų subjektų bendruomenei su oro eismo valdymu susijusi tiksli ir aktuali informacija būtų teikiama laiku, sklandžiai (sąveikiai) ir saugiai, taip pat būtų sudaromos palankios sąlygos sprendimus priimti bendradarbiaujant. Šioje srityje Šalys numato spręsti klausimus, susijusius su:

a)	visos sistemos informacijos valdymo (angl. System Wide Information Management, SWIM) sąveika;

b)	oro navigacijos informacijos valdymo (angl. Aeronautical Information Management, AIM) sąveika; ir

c)	keitimusi meteorologine informacija.

3. Trajektorijų valdymas

Trajektorijų valdymas apima naudojantis ryšiu „oras-oras“ ir „oras-žemė“ vykdomą keitimąsi keturių matmenų (4D) trajektorijų informacija, kuriam užtikrinti būtinas nuoseklus požiūris į terminiją, apibrėžimą ir keitimąsi skrydžio informacija bet kuriuo metu ir visais skrydžio etapais. Šioje srityje Šalys numato spręsti klausimus, susijusius su:

a)	bendru trajektorijų apibrėžimu ir keitimusi jų informacija;

b)	skrydžių planavimu ir dinaminiu skrydžio planų naujinimu;

c)	eismo valdymu (įskaitant trajektorijų integravimą ir numatymą);

d)	nepilotuojamų orlaivių sistemų integravimu į oro eismo valdymo sistemą; ir

e)	SESAR ir NextGen operacijų koncepcijų, paslaugų apibrėžčių ir jų taikymo sričių, įskaitant 4D trajektorijų apibrėžimą ir keitimosi formatą, suvienodinimu.

4. Ryšiai, navigacija, stebėjimas ir sąveika ore

Ryšiai, navigacija, stebėjimas ir sąveika ore apima orlaivių įrengimo planavimą ir naudojantis ryšiu „oras-oras“ ir „oras-žemė“ veikiančių sąveikių prietaikų ir sistemų kūrimą. Šioje srityje Šalys numato spręsti klausimus, susijusius su:

sąveika ore, įskaitant:

i)	susidūrimo ore vengimo sistemą (angl. Airborne Collision Avoidance System, ACAS);

ii)	avionikos veiksmų planą; ir

iii)	naudojantis ryšiu „oras-oras“ ir „oras-žemė“ veikiančias atstumo ore išlaikymo pagalbines sistemas (angl. Airborne Separation Assistance Systems, ASAS);

ryšiais, įskaitant:

i)	duomenų ryšio paslaugas ir technologijas; ir

ii)	lanksčią ryšių architektūrą;

navigacija, įskaitant:

i)	veiksmingumo reikalavimais grindžiamą navigaciją (angl. Performance Based Navigation); ir

ii)	Pasaulinės navigacinės palydovų sistemos (angl. Global Navigation Satellite System, GNSS) prietaikas, skirtas skrydžiams ir tūpimui, įskaitant tūpimą naudojantis vertikaliais orientyrais;

stebėjimu, įskaitant:

i)	automatinio priklausomo stebėjimo (angl. Automatic Dependent Surveillance, ADS) paslaugas ir technologijas; ir

ii)	antžeminį stebėjimą.

5. Bendrai vykdomi projektai

Bendrai vykdomi projektai – ad hoc projektai, kuriems vykdyti Šalių sutarimu būtinas tikslinis koordinavimas ir bendradarbiavimas. Šioje srityje Šalys numato spręsti klausimus, susijusius su:

a)	Atlanto regiono sąveikos siekiant mažinti teršalų išmetimą iniciatyva (AIRE); ir

b)	orlaivių stebėjimo ir jų padėties nustatymo virš vandenynų ir atokių regionų tobulinimu.

B. Prireikus Šalys, laikydamosi abipusiškumo principo, atskirai arba kartu rengia tarpusavyje keistis skirtas ataskaitas, kuriose aprašomos naudojimo koncepcijos, modeliai, prototipai, vertinimai, patvirtinimo veikla ir lyginamieji tyrimai, susiję su oro eismo valdymo techniniais ir veiklos aspektais. Atliekant vertinimą ir patvirtinimą galima naudotis įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, modeliavimu ir praktiniu išbandymu.

V straipsnis

Valdymas

Atsižvelgdamos į turimas lėšas, Šalys parengia ir valdo projektus ir veiklą, taip pat užtikrina, kad pradėta veikla būtų naudinga, vykdoma laiku ir kad ją vykdant būtų siekiama konkrečių rezultatų. Šiuo tikslu nustatyti tokie valdymo lygiai:

Aukšto lygio komitetas, sudaromas iš vienodo skaičiaus Europos Komisijos, kuriai gali padėti SESAR bendra įmonė, ir Federalinės aviacijos administracijos (toliau – FAA) atstovų.

Aukšto lygio komitetui kartu pirmininkauja po vieną Europos Komisijos ir FAA atstovą. Aukšto lygio komitetas bent kartą per metus rengia posėdį, kad:

a)	įvertintų, kaip bendradarbiaujama vykdant su SESAR ir NextGen susijusią veiklą;

b)	įvertintų pasiektus rezultatus;

c)	remdamasis toliau apibrėžto Koordinavimo komiteto pasiūlymu, priimtų sprendimą pradėti naujus projektus ir veiklą;

d)	priimtų sprendimą dėl pasiūlymų priimti naujų šio priedo priedėlių arba iš dalies keisti esamus ir tą sprendimą perduotų Jungtiniam komitetui patvirtinti pagal memorandumo III straipsnio D dalį;

e)	teiktų nurodymus toliau apibrėžtam Koordinavimo komitetui; ir

f)	stebėtų, kaip įgyvendinamas šio priedo III straipsnis, ir prireikus konsultuotųsi dėl sektoriaus atstovų dalyvavimo mechanizmų arba perduotų klausimus svarstyti memorandumu įsteigtam Jungtiniam komitetui.

2.	Aukšto lygio komitetas nustato savo darbo tvarką; visi sprendimai priimami bendru pirmininkaujančiųjų sutarimu.

3.	Aukšto lygio komitetas atsiskaito memorandumo III straipsniu įsteigtam Jungtiniam komitetui.

Koordinavimo komitetas, sudaromas iš atitinkamo riboto skaičiaus SESAR bendros įmonės ir FAA oro eismo organizacijos atstovų; ir vieniems, ir kitiems gali padėti ekspertai.

Koordinavimo komitetui kartu pirmininkauja po vieną SESAR bendros įmonės ir FAA oro eismo organizacijos atstovą. Koordinavimo komitetas bent du kartus per metus rengia posėdį, kad:

a)	įvertintų priedėliuose apibrėžtų bendrų projektų ir veiklos vykdymo pažangą;

b)	užtikrintų, kad toliau apibrėžtos darbo grupės veiksmingai įgyvendintų priedėlius;

c)	užtikrintų, kad būtų veiksmingai įgyvendinamas šio priedo III straipsnis;

d)	rengtų ataskaitas Aukšto lygio komitetui; arba

e)	svarstytų Aukšto lygio komitetui teiktinus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus priimti naujų šio priedo priedėlių arba iš dalies keisti esamus.

2.	Koordinavimo komitetas nustato savo darbo tvarką; visi sprendimai priimami bendru pirmininkaujančiųjų sutarimu.

C.	Darbo grupės, kuriamos priedėliuose aprašytiems konkretiems projektams ar veiklai vykdyti. Kiekviena darbo grupė sudaroma iš atitinkamo riboto skaičiaus narių. Darbo grupės susitinka prireikus, laikosi Koordinavimo komiteto pateiktų nurodymų ir reguliariai jam atsiskaito.

VI straipsnis

Imunitetas ir atsakomybė

Su veikla, vykdoma pagal šį priedą, susijusius imuniteto ir atsakomybės klausimus Šalys aptaria atitinkamame priedėlyje.

VII straipsnis

Įgyvendinimas

A. Visa pagal šį priedą numatoma veikla aprašoma priedėliuose, kurie įsigalioję tampa šio priedo dalimi.

B. Visi priedėliai numeruojami iš eilės; juose aprašoma Šalių arba jų paskirtų subjektų vykdytina veikla, įskaitant veiklos vykdymo vietą ir planuojamą trukmę, veiklai vykdyti reikalingi darbuotojai ir kiti ištekliai, numatomos sąnaudos, taip pat kita su veikla susijusi informacija.

VIII straipsnis

Finansinės nuostatos

Pagal šį priedą vykdytina veikla finansuojama laikantis memorandumo VI straipsnio.

IX straipsnis

Kontaktiniai punktai

A. Pagal šį priedą vykdomos veiklos koordinavimo ir valdymo paskirtosios tarnybos:

Jungtinėse Amerikos Valstijose:

Africa, Europe & Middle East Office, AEU-10

Federal Aviation Administration

Wilbur Wright Bldg., 6th Floor, East

600 Independence Avenue, SW

Washington DC 20591

USA

Telefonas +1 2023858905

Faksas +1 2022675032

Europos Sąjungoje:

Single European Sky and ATC Modernisation Unit

Directorate-General for Mobility and Transport

Directorate for Air Transport

European Commission

Rue De Mot 24

1040 Brussels

BELGIUM

Telefonas +32 22968430

Faksas +32 22968353

B. Konkrečiai veiklai skirtų techninių programų ryšiai nustatomi vadovaujantis šio priedo priedėliais.

X straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo nutraukimas

A. Iki jo įsigaliojimo šis priedas laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos.

B. Šis priedas įsigalioja, kai Šalys raštu praneša viena kitai, kad jų atitinkamos vidaus procedūros, reikalingos, kad šis priedas įsigaliotų, yra baigtos, ir galioja tol, kol jo galiojimas nutraukiamas pagal memorandumo XII straipsnį. Nutraukus šio priedo galiojimą, nutraukiamas ir visų pagal šį priedą Šalių sudarytų priedėlių galiojimas.

XI straipsnis

Įgaliojimas

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga sutinka su šio priedo nuostatomis ir sutikimą patvirtina tinkamai įgaliotų jų atstovų parašais.

Priimta du tūkstančiai vienuoliktų metų kovo trečią dieną Budapešte.

Jungtinių Amerikos Valstijų vardu

Europos Sąjungos vardu

2011 4 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/17

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/210/BUSP

2011 m. balandžio 1 d.

dėl Europos Sąjungos karinės operacijos humanitarinės pagalbos operacijoms remti reaguojant į krizę Libijoje (EUFOR Libya)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2011 m. vasario 26 d. priimtoje Rezoliucijoje dėl taikos ir saugumo Afrikoje (JTSTR 1970 (2011)) Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (Saugumo Taryba) pareiškė didelį susirūpinimą dėl padėties Libijoje ir pasmerkė smurtą ir jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus. Be to, Saugumo Taryba paragino visas Jungtinių Tautų valstybes nares suteikti humanitarinę ir susijusią pagalbą Libijai.

(2)

2011 m. kovo 17 d. priimtoje Rezoliucijoje dėl padėties Libijoje (JTSTR 1973 (2011)) Saugumo Taryba priminė JTSTR 1970 (2011) ir pareiškė esanti pasiryžusi užtikrinti civilių gyventojų ir jų gyvenamų vietovių apsaugą, operatyvų ir nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą ir ją teikiančių darbuotojų saugumą. Be to, ji palankiai įvertino kaimyninių valstybių, visų pirma Tuniso bei Egipto, reagavimą sprendžiant pabėgėlių ir užsienio darbuotojų problemas bei paragino tarptautinę bendruomenę remti šias pastangas.

(3)

Be to, Saugumo Taryba įgaliojo valstybes nares pranešus Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, veikiant nacionaliniu lygiu ar per regionines organizacijas ar pagal susitarimus ir bendradarbiaujant su juo ir su Arabų valstybių lygos valstybėmis narėmis, imtis visų reikiamų priemonių civiliams gyventojams ir jų gyvenamoms vietovėms apsaugoti esant užpuolimo grėsmei Libijoje, išskyrus bet kokios formos užsienio okupacinės jėgos panaudojimą bet kurioje Libijos teritorijos dalyje.

(4)

2011 m. kovo 21 d. išvadose Taryba pareiškė esanti susirūpinusi dėl dabartinės padėties Libijoje ir pasmerkė režimo vykdomus sunkius bei sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir žiaurias represijas prieš Libijos žmones. Ji pareiškė esanti patenkinta, kad buvo priimta JTSTR 1973 (2011), ir pabrėžė Sąjungos pasiryžimą prisidėti prie jos įgyvendinimo bei šiuo tikslu bendradarbiauti su visais tarptautiniais partneriais, visų pirma Arabų valstybių lyga ir kitais regioniniais suinteresuotaisiais subjektais. Ji patvirtino, kad pagrindinis Sąjungos tikslas – civilių gyventojų apsauga ir parama Libijos žmonėms siekiant sukurti demokratinę visuomenę.

Taryba taip pat pareiškė, kad atsakydama į Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) prašymą Sąjunga yra pasirengusi teikti Bendros saugumo ir gynybos politikos paramą humanitarinei pagalbai Jungtinėms Tautoms atliekant koordinavimo vaidmenį.

(5)

2011 m. kovo 24 d. Taryba patvirtino krizių valdymo koncepciją atsižvelgdama į krizę Libijoje. Tolesnis planavimas turėtų skirti dėmesį humanitarinės pagalbos rėmimui. Visų pirma, operacija neturės įtakos humanitarinės misijos subjektų neutralumui ir nešališkumui. Bet koks sprendimas pradėti operaciją priimamas esant OCHA prašymui ir atsižvelgus į esamos rizikos bei grėsmės įvertinimą.

(6)	Su Egipto ir Tuniso vyriausybėmis vyksta glaudus koordinavimas ir konsultacijos siekiant užsitikrinti jų leidimą galimam Sąjungos karinių pajėgų buvimui atitinkamai jų šalyse.

(7)

Politinis ir saugumo komitetas (PSK), vadovaujant Tarybai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – Vyriausiasis įgaliotinis), turėtų vykdyti Sąjungos karinės operacijos politinę priežiūrą, užtikrinti strateginį vadovavimą ir priimti atitinkamus sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 38 straipsnio trečią pastraipą.

(8)	Reikia, kad būtų deramasi dėl tarptautinių susitarimų, susijusių su trečiųjų valstybių dalyvavimu Sąjungos operacijose bei su Sąjungos pajėgų ir personalo statusu, ir kad tokie susitarimai būtų sudaryti.

(9)

Vadovaujantis ES sutarties 41 straipsnio 2 dalimi ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimu 2008/975/BUSP, nustatančiu Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (ATHENA) (1), su šiuo sprendimu susijusias veiklos išlaidas, atsirandančias dėl karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų, turėtų padengti valstybės narės.

(10)

Pagal ES sutarties 28 straipsnio 1 dalį Taryba turi teisę priimti sprendimus, nustatančius priemones, kurias Sąjunga gali naudoti. Europos Sąjungos karinės operacijos bendrųjų išlaidų orientacinė finansavimo suma pradiniam keturių mėnesių laikotarpiui yra tiksliausias dabar įmanomas įvertis ir ji neturi įtakos galutinėms sumoms, įtrauktinoms į biudžetą, kuris turi būti patvirtintas pagal ATHENA nustatytas taisykles.

(11)	Pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danija nedalyvauja finansuojant šią operaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Misija

1. Siekdama paremti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis 1970 ir 1973 (2011) suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą Sąjunga, esant Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) prašymui, pagal Bendrą saugumo ir gynybos politiką vykdo karinę operaciją (toliau – EUFOR Libya), skirtą humanitarinei pagalbai regione remti. Vykdant šią operaciją visapusiškai laikomasi Karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo Jungtinių Tautų humanitarinei veiklai sudėtingose ekstremaliose situacijose remti gairių bei Užsienio karinių išteklių naudojimo humanitarinėms operacijoms remti esamos krizės Šiaurės Afrikoje kontekste vadovo.

2. Remdama šį politinį tikslą, EUFOR Libya, esant OCHA prašymui ir visapusiškai laikydamasi 1 dalyje nurodytų gairių ir vadovo:

—	prisideda prie perkeltųjų asmenų saugaus judėjimo ir evakuacijos užtikrinimo,

—	remia humanitarinių agentūrų veiklą specialiais pajėgumais.

2 straipsnis

ES operacijos vado skyrimas

Kontradmirolas Claudio GAUDIOSI skiriamas EUFOR Libya Europos Sąjungos operacijos vadu.

3 straipsnis

ES štabo įkūrimas

EUFOR Libya štabas įkuriamas Romoje.

4 straipsnis

Operacijos planavimas ir pradžia

Sprendimą pradėti Europos Sąjungos karinę operaciją priima Taryba, atsižvelgiant į esamos rizikos ir grėsmės įvertinimą bei patvirtinus operacijos planą ir veiksmų pradžios taisykles.

5 straipsnis

Politinė priežiūra ir strateginis vadovavimas

1. Vadovaujant Tarybai ir Vyriausiajam įgaliotiniui, PSK vykdo EUFOR Libya politinę priežiūrą ir strategiškai jai vadovauja. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal ES sutarties 38 straipsnio trečią pastraipą. Šis įgaliojimas apima teises iš dalies keisti planavimo dokumentus, įskaitant operacijos planą ir veiksmų pradžios taisykles. Jis taip pat apima teises priimti sprendimus dėl Europos Sąjungos operacijos vado ir Europos Sąjungos pajėgų vado skyrimo. Tarybai paliekama sprendimų dėl EUFOR Libya tikslų ir jos užbaigimo priėmimo teisė.

2. PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3. PSK reguliariai gauna ataskaitas iš Europos Sąjungos karinio komiteto (toliau – ESKK) pirmininko dėl EUFOR Libya vykdymo. Prireikus PSK gali kviesti Europos Sąjungos operacijos vadą arba pajėgų vadą į savo posėdžius.

6 straipsnis

Karinis vadovavimas

1. ESKK stebi, kad EUFOR Libya, už kurios vykdymą atsako Europos Sąjungos operacijos vadas, būtų tinkamai vykdoma.

2. ESKK reguliariai gauna Europos Sąjungos operacijos vado ataskaitas. Prireikus jis gali kviesti jį arba pajėgų vadą į savo posėdžius.

3. Ryšys su Europos Sąjungos operacijos vadu pirmiausia palaikomas per ESKK pirmininką.

7 straipsnis

Sąjungos reagavimo veiksmų įgyvendinimas ir derinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis užtikrina šio sprendimo įgyvendinimą ir jo derinimą su visais Sąjungos išorės veiksmais, be kita ko, su Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmais.

2. Europos Sąjungos operacijos vadas padeda Vyriausiajam įgaliotiniui įgyvendinti šį sprendimą.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitais subjektais

1. Operacijos planavimas ir vykdymas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su OCHA, kuris koordinuoja visą humanitarinę veiklą, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija ir kitais subjektais.

2. EUFOR Libya glaudžiai bendradarbiauja su paskirtu (-ais) Jungtinių Tautų koordinatoriumi (-ais) bei paskirtu (-ais) Arabų Lygos ir jos valstybių narių koordinatoriumi (-ais).

3. Prireikus vyksta konsultacijos su Afrikos Sąjunga.

9 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1. Nedarant poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomijai ir bendrai institucinei sąrangai bei vadovaujantis atitinkamomis Europos Vadovų Tarybos gairėmis, trečiosios valstybės, visų pirma Arabų valstybių lygos valstybės narės, gali būti kviečiamos dalyvauti operacijoje.

2. Taryba įgalioja PSK kviesti trečiąsias valstybes prisidėti prie operacijos ir pagal Europos Sąjungos operacijos vado bei ESKK rekomendacijas priimti atitinkamus sprendimus dėl pritarimo siūlomam indėliui į operaciją.

3. Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma pagal susitarimus, sudarytus pagal ES sutarties 37 straipsnį ir laikantis SESV 218 straipsnyje nustatytos tvarkos. Jei Sąjunga ir trečioji valstybė yra sudariusios susitarimą, nustatantį pastarosios dalyvavimo Sąjungos krizių valdymo operacijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant šią operaciją.

4. Trečiosios valstybės, skiriančios svarų karinį įnašą į EUFOR Libya, kasdienio operacijos valdymo klausimais turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir operacijoje dalyvaujančios valstybės narės.

5. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl Prisidedančių šalių komiteto įsteigimo, jei trečiųjų valstybių skirtas karinis indėlis yra svarus.

10 straipsnis

Sąjungos vadovaujamų pajėgų ir personalo statusas

Sąjungos vadovaujamų pajėgų ir personalo statusas, įskaitant privilegijas, imunitetus ir kitas garantijas, reikalingas jų operacijai įvykdyti ir sklandžiai veikti, gali būti nustatomas susitarimais, kurie sudaromi vadovaujantis ES sutarties 37 straipsniu ir SESV 218 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Bendrosios EUFOR Libya išlaidos valdomos pagal Sprendimą 2008/975/BUSP.

2. EUFOR Libya bendrųjų išlaidų orientacinė finansavimo suma yra 7 900 000 EUR. Sprendimo 2008/975/BUSP 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos orientacinės sumos procentinė dalis yra 30 %.

12 straipsnis

Informacijos teikimas trečiosioms šalims

1. Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas pagal Tarybos saugumo nuostatus (2) teikti Afrikos Sąjungai, Arabų Lygai, Egiptui, Jungtinėms Tautoms, Tunisui ir kitoms su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms šalims Sąjungos įslaptintą informaciją ir dokumentus, priimtus EUFOR Libya tikslais, neviršijant kiekvienai iš jų suteiktos atitinkamos slaptumo žymos.

2. Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas teikti Afrikos Sąjungai, Arabų Lygai, Egiptui, Jungtinėms Tautoms, Tunisui ir kitoms su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms šalims Sąjungos neįslaptintus dokumentus, susijusius su EUFOR Libya svarstymu Taryboje, kurių atžvilgiu pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių (3) 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas ir užbaigimas

1. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2. EUFOR Libya baigiasi ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo pirminio operatyvinio pajėgumo pasiekimo, išskyrus jei Taryba nusprendžia kitaip.

3. Šis sprendimas panaikinamas nuo Europos Sąjungos operacijos štabo arba pajėgų štabo uždarymo dienos, priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė, laikantis patvirtintų EUFOR Libya užbaigimo planų ir nedarant poveikio Sprendime 2008/975/BUSP nustatytoms atitinkamoms EUFOR Libya audito bei ataskaitų teikimo procedūroms.

Priimta Briuselyje 2011 m. balandžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

MARTONYI J.

(1) OL L 345, 2008 12 23, p. 96.

(2) 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (OL L 101, 2001 4 11, p. 1).

(3) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).

2011 4 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/21

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. kovo 31 d.

dėl Jungtinės Karalystės valdžios institucijų priimtos draudžiamosios priemonės, susijusios su HACA Leitern 0529.7102 tipo valdomaisiais kritimo stabdytuvais, taikant Tarybos direktyvos 89/686/EEB 7 straipsnį

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2010)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/211/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (1), ypač į jos 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyvos 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP), suderinimo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jei valstybė narė nustato, kad EB ženklą turinti ir pagal numatytą paskirtį naudojama asmeninė apsaugos priemonė gali kelti pavojų asmenų, naminių gyvūnų arba turto saugai, ji imasi visų būtinų draudžiamųjų priemonių tokiai asmeninei apsaugos priemonei iš rinkos pašalinti ir uždrausti jos tiekimą rinkai ar laisvą judėjimą.

(2)

Remdamasi Direktyvos 89/686/EEB 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, privalo nuspręsti, ar tokių draudžiamųjų priemonių taikymas yra pateisinamas. Jeigu Komisija mano, kad tokių priemonių taikymas pateisinamas, ji apie tai praneša valstybėms narėms, kad dėl minėtų AAP jos galėtų taikyti visas atitinkamas priemones pagal Direktyvos 89/686/EEB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievoles.

(3)

2008 m. sausio 31 d. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pranešė Europos Komisijai apie priemonę, kuria draudžiama tiekti rinkai HACA Leitern 0529.7102 tipo valdomuosius kritimo stabdytuvus, pagamintus HACA Leitern – Lorenz HasenbachGmbH u. Co. KG, Diesselstrasse 12, D–65520 Bad Camberg (HACA). Remiantis Komisijai pateiktais dokumentais ši asmeninė apsaugos priemonė buvo vertinta pagal atitikties vertinimo procedūrą, nustatytą Direktyvos 11 straipsnio A dalyje, ir tai patvirtinta šiais EXAM BBG Pruf-und Zertifizier GmbH (vėliau pervadinta DEKRA AXAM GmbH) – paskelbtoji įstaiga Nr. 0158) išduotais dokumentais:

—	Nr. ZQ/B 212/06,

—	Nr. ZQ/B 212/07.

(4)

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nurodė, kad jų taikoma priemonė buvo pagrįsta tuo, kad minėti valdomieji kritimo stabdytuvai neatitiko Direktyvos 89/686/EEB 3 straipsnyje nurodytų pagrindinių sveikatos ir saugos darbe reikalavimų ir visų pirma Direktyvos 89/686/EEB II priedo 3.1.2.2 punkte ir 1 dalyje bei 1.1.1 punkte išdėstytų pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pateikė TUV NEL Ltd. parengtą bandymų ataskaitą savo duomenims pagrįsti.

(5)

Jungtinės Karalystės valdžios institucijų duomenimis, visų pirma galimoje numatyti padėtyje, kai žmogus krenta atbulomis prieš nukrisdamas žemyn (kritimo atbulomis padėtis), asmeninė apsaugos priemonė nesuteikia tinkamos apsaugos nuo visų pavojų, nurodytų kaip reikalaujama pagal pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus, išdėstytus 1 dalyje (2). Todėl valdomieji kritimo stabdytuvai neatitinka pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų, išdėstytų 1.1.1 punkte (3), pagal kuriuos naudotojas turi turėti galimybę įprastai atlikti veiksmą, dėl kurio gresia pavojus, naudodamasis geriausia įmanoma apsauga. Po to Jungtinės Karalystės valdžios institucijos paaiškino, kad asmeninės apsaugos priemonė neatitiko pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų 3.1.2.2 punkto (4), kadangi bandymai parodė, jog numatytomis naudojimo sąlygomis vertikalaus naudotojo kritimo galimybė nebuvo sušvelninta iki minimumo, kad jis nesusidurtų su kliūtimis, o smūgio jėga pasiektų tokią ribinę vertę, kai naudotojas galėtų susižeisti.

Toliau Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nurodė, kad jos ketino pateikti formalų prieštaravimą pagal direktyvos 6 straipsnį dėl standarto „EN 353–1: Asmeninė apsaugos nuo kritimo iš aukštai priemonė. 1 dalis. Valdomieji kritimo stabdytuvai, įskaitant standžiąją inkaro vedlinę “, kuriame yra nuoroda į standartą „EN 364: Asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukštai priemonės. Bandymų metodai.“

(6)

2008 m. rugpjūčio 1 d. Komisija parašė gamintojui ir 2008 m. rugsėjo 26 d. – paskelbtajai įstaigai, kuri dalyvavo atliekant produkcijos kontrolę pagal Direktyvos 89/686/EEB 11 straipsnio A dalį, ragindama juos pateikti savo pastabas dėl priemonės, kurios ėmėsi Jungtinės Karalystės valdžios institucijos.

(7)

2008 m. spalio 28 d. atsakyme HACA ginčijo bandymų, kuriuos Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms atliko TUV NEL, rezultatus. Visų pirma, jie nurodė, kad apsaugos priemonės yra saugios naudoti ir apsaugojo nuo kritimo iš aukštai, įskaitant kritimą atbulomis, naudojant tinkamų tipų saugos diržus. Be to, HACA nurodė, kad TUV NEL atliktas bandymas neatitiko standarto EN 364 reikalavimų, kuriuose nenumatytas antropomorfinio manekeno naudojimas.

(8)

2008 m. spalio 15 d. atsakyme DEKRA EXAM patvirtino, kad jie išdavė atitinkamus dokumentus pagal 11 straipsnio A dalį. DEKRA EXAM nurodė, kad bandymai buvo atlikti pagal standartą EN 353–1, o tirti pavyzdžiai atitiko visus to standarto reikalavimus. Jie paaiškino, kad pagal bandymų standartą EN 364 galima naudoti plieninį svarmenį arba smėlio maišą dinaminiam eksploatavimo bandymui atlikti. Bandymo metu jie naudojo smėlio maišą matuoti smūgio jėgai, kuri visada buvo mažesnė nei leidžiama vertė. Jie pažymėjo, kad TUV NEL naudojo plieninį svarmenį, kurį naudojant, jų nuomone, smūgio jėga būna didesnė nei naudojant smėlio maišą.

Kalbant apie kritimo atbulomis bandymą naudojant antropomorfinį manekeną, DEKRA EXAM pakartojo, kad toks bandymas nėra numatytas standarte EN 353–1. Jie sutiko, kad kritimo atbulomis situacija iš tikrųjų yra galima numatyti nustatant tokių valdomųjų kritimo stabdytuvų naudojimo sąlygas. Tačiau tokia situacija nenumatyta standarte EN 353–1. Priklausomai nuo naudojamo valdomojo kritimo stabdytuvo tipo ir naudotojo dėvimo viso kūno saugos diržo modelio nelaimingi atsitikimai gali įvykti. Todėl buvo būtina atkreipti dėmesį į teisingą kritimo stabdytuvo ir viso kūno saugos diržo derinį, kuris turėtų būti gamintojo nurodytas naudotojui pateikiamoje informacijoje.

(9)

Dėl bylos sudėtingumo Komisijai suteikta nepriklausomo eksperto pagalba. Komisija susitiko su Jungtinės Karalystės valdžios institucijų atstovais. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos paaiškino, kuriais tiksliai bandymų metodais ji pasitiki, ir parodė videofilmus apie bandymus.

TUV NEL Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms atliko dvi bandymų serijas. Atliekant antrą bandymų seriją dalyvavo gamintojo atstovas. Kiekvienoje bandymų serijoje atliktas dinaminis eksploatavimo bandymas naudojant plieninį svarmenį ir kritimo atbulomis bandymas naudojant antropomorfinį manekeną. Atliekant visus šiuos bandymus HACA kritimo stabdytuvas pasirodė netinkamas.

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos manė, kad naudojant plieninį svarmenį, kai atliekamas dinaminis eksploatavimo bandymas, gaunami patikimesni rezultatai nei naudojant smėlio maišą, ir sugebėjo paaiškinti rezultatų, gautų TUV NEL ir DEKRA EXAM, skirtumus.

Dėl kritimo atbulomis bandymo Jungtinė Karalystė atliko bandymus naudodama antropomorfinį manekeną, kad būtų galima kuo geriau imituoti galimą kritimo atbulomis padėtį. Šių bandymų rezultatai parodė, kad HACA kritimo stabdytuvas toje situacijoje nuo kritimo tinkamai neapsaugojo. Šie rezultatai parodė ir atitinkamo suderinto standarto EN 353–1 trūkumus, kadangi standarte nebuvo atsižvelgta į kritimo atbulomis situaciją. Tai buvo pagrindiniai Jungtinės Karalystės pareikšto formalaus prieštaravimo dėl standarto motyvai.

(10)	Nepriklausomo eksperto ataskaitoje (5) padaryta išvada, kad kritimas atbulomis iš stovimos ar sėdimos padėties yra galima numatyti situacija, į kurią neatsižvelgta standarte EN 353–1.

(11)	Gavusi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (6) 5 straipsnį įsteigto nuolatinio komiteto teigiamą nuomonę, 2010 m. kovo 19 d. Komisija nusprendė panaikinti nuorodą į standartą EN 353–1 Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje.

(12)

Atsižvelgdama į turimus dokumentus, dalyvaujančių šalių pastabas ir nepriklausomo eksperto ataskaitą, Komisija mano, kad HACA Leitern 0529.7102 tipo valdomieji kritimo stabdytuvai neatitinka pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų, išdėstytų Direktyvos 89/686/EEB II priedo 1 dalyje, 1.1.1 punkte ir 3.1.2.2 punkte, kadangi jie tinkamai neapsaugo esant kritimo atbulomis padėčiai, ir dėl šios neatitikties kyla rimtas pavojus naudotojams,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priemonė, kurios ėmėsi Jungtinės Karalystės valdžios institucijos ir kurią taikant draudžiama tiekti rinkai HACA Leitern 0529.7102 tipo valdomuosius kritimo stabdytuvus, pagamintus HACA Leitern – Lorenz Hasenbach GmbH, yra pagrįsta.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

(2) Pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų 1 dalis. Bendrieji reikalavimai, taikomi visoms AAP.

(3) Pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų 1.1.1 punktas. Ergonomika.

(4) Pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų 3.1.2.2 punktas. Apsauga nuo kritimo iš aukštai.

(5) Nuorodos Nr. P804674.

(6) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.089.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 89

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 metai 2011m. balandžio 5d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2011/209/ES
	*	2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumas NAT-I-9406	3
		REGLAMENTAI
		2011 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 325/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	13
		2011 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 326/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais	15
		SPRENDIMAI
	*	2011 m. balandžio 1 d. Tarybos sprendimas 2011/210/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos humanitarinės pagalbos operacijoms remti reaguojant į krizę Libijoje (EUFOR Libya)	17
		2011/211/ES
	*	2011 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimas dėl Jungtinės Karalystės valdžios institucijų priimtos draudžiamosios priemonės, susijusios su HACA Leitern 0529.7102 tipo valdomaisiais kritimo stabdytuvais, taikant Tarybos direktyvos 89/686/EEB 7 straipsnį (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2010) ( 1 )	21
		2011/212/ES
	*	2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2009/996/ES dėl 2009 m. Bendrijos finansinės paramos, skirtos Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos ir Slovėnijos išlaidoms, patirtoms kovojant su augalams arba augaliniams produktams kenksmingais organizmais, padengti (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2126)	24

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	61,9
	JO	68,6
	MA	51,0
	TN	102,0
	TR	84,7
	ZZ	73,6
0707 00 05	EG	158,2
	TR	144,9
	ZZ	151,6
0709 90 70	MA	37,5
	TR	115,1
	ZA	28,9
	ZZ	60,5
0805 10 20	EG	61,7
	IL	75,9
	MA	54,3
	TN	48,7
	TR	74,2
	US	49,1
	ZZ	60,7
0805 50 10	TR	56,6
0805 50 10	ZZ	56,6
0808 10 80	AR	85,6
	BR	80,5
	CA	87,6
	CL	95,0
	CN	119,0
	MK	50,2
	US	131,1
	UY	70,6
	ZA	83,7
	ZZ	89,3
0808 20 50	AR	84,8
	CL	110,4
	CN	85,8
	ZA	92,1
	ZZ	93,3

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	51,50	0,00
1701 11 90 (1)	51,50	0,00
1701 12 10 (1)	51,50	0,00
1701 12 90 (1)	51,50	0,00
1701 91 00 (2)	49,96	2,48
1701 99 10 (2)	49,96	0,00
1701 99 90 (2)	49,96	0,00
1702 90 95 (3)	0,50	0,22


	(1) Tekstas svarbus EEE