24.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/1

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2737/90 (2) Taryba tam tikram importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė galutinį 33 % antidempingo muitą. Sprendimu 90/480/EEB (3) Komisija priėmė dviejų didžiausių eksportuotojų įsipareigojimus dėl produkto, kuriam taikomos priemonės.

(2)

Po to, kai minėti du Kinijos eksportuotojai atsiėmė savo įsipareigojimus, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 2286/94 (4) importuojamam nagrinėjamam produktui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 610/95 (5) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2737/90 ir importuojamam volframo karbidui ir lydytojam volframo karbidui nustatė gautinį 33 % muitą. Atlikus peržiūrą, kuri buvo inicijuota pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – ankstesnis peržiūros tyrimas), šių priemonių taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 771/98 (6) buvo pratęstas dar penkeriems metams.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2268/2004 (7) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo karbidui ir lydytam volframo karbidui nustatė galutinį 33 % antidempingo muitą.

(5)

Reglamentu (EB) Nr. 1275/2005 (8) Taryba pakeitė produkto apibrėžtosios srities apibrėžtį ir įtraukė su metalo milteliais sumaišytą volframo karbidą.

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (9), 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė Europos metalų asociacija (toliau – Eurometaux arba pareiškėjas) Sąjungos gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 85 %) Sąjungoje pagaminamo volframo karbido, su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido ir lydytojo volframo karbido, vardu.

(7)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas gali tęstis arba pasikartoti ir gali pasikartoti Sąjungos pramonei daroma žala.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2009 m. gruodžio 30 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (10) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir naudotojams, panašios šalies gamintojams ir KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(12)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Atsakymus pateikė septyni Sąjungos gamintojai, vienas eksportuojantis KLR gamintojas, vienas eksportuojantis panašios šalies gamintojas ir trys naudotojai.

(13)

Nė vienas importuotojas nedalyvavo atrankoje ir nepateikė Komisijai jokios informacijos arba nepranešė apie save atliekant tyrimą. Kadangi tik vienas eksportuojantis KLR gamintojas pateikė prašomą informaciją, atrankos atlikti nereikėjo.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(15)

Šioje peržiūroje nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės volframo karbidas, su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas, kurio KN kodai šiuo metu yra 2849 90 30 ir ex 3824 30 00.

(16)

Volframo karbidas, su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas yra anglies ir volframo junginiai, gaunami kaitinimo būdu (cementavimo – pirmuoju atveju, lydymo – trečiuoju). Šie produktai yra tarpiniai produktai, naudojami kaip žaliava kietlydinių detalėms, pvz., cementuoto karbido pjovimo įrankiams ir dilimui ypač atsparioms detalėms, dilimui atsparioms dangoms, naftos gręžinių grąžtams ir kasybos įrankiams, be to, metalų tempimo ir kalimo štampams bei matricoms gaminti.

(17)

Atlikus šį tyrimą patvirtinta, kad eksportuojančio gamintojo gaminamas ir į Sąjungą parduodamas nagrinėjamasis produktas pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei paskirtimi kaip ir Sąjungos gamintojų pagamintas ir Sąjungos rinkoje parduodamas arba panašioje šalyje pagamintas ir parduodamas nagrinėjamasis produktas, todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį šie produktai laikomi panašiais.

(18)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vykdomas dempingas ir, jei taip, ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos. Primenama, kad atliekant tyrimą pagal minėtą straipsnį rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER) pakartotinai nesvarstomas.

(19)

Kaip nurodyta pirmiau, nebuvo būtina atlikti atranką ir atrinkti eksportuojančius KLR gamintojus.

(20)

Atrankos etape nustatyta, kad vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas eksportuoja mažiau nei 5 % viso iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamo kiekio. Kinijos institucijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie galimybę taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį dėl žemo eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio. Komisija dėl šio pranešimo negavo jokių pastabų.

(21)

Tačiau vėlesniame tyrimo etape, klausimyno atsakyme, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ištaisė klaidingai nurodytą pardavimo eksportui į Sąjungą kiekį ir nurodė didesnį eksporto į Sąjungą kiekį. Be to, iš KLR į Sąjungą eksportuojamojo produkto apimtys nagrinėtos pagal Eurostato duomenis. Dėl šios priežasties ir patikrinus klausimyno atsakymą nustatyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto apimtis buvo labai didelė (11). Atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus padaryta išvada, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas.

(22)

Ankstesniuose tyrimuose RER nebuvo taikomas nė vienam eksportuojančiam KLR gamintojui, todėl normalioji vertė Kinijai nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas.

(23)

Pranešime apie inicijavimą JAV buvo pasiūlytos kaip tinkama analogiška šalis nustatant normalią vertę KLR. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl tokio pasirinkimo. Pastabų ar prieštaravimų šiuo klausimu iš šalių nebuvo gauta. JAV taip pat buvo panaši šalis pradiniame tyrime ir jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti pasirinkimą, nenustatyta arba Komisijai apie tokias aplinkybes nepranešta. JAV laikyta palyginimui tinkama šalimi, ypač atsižvelgiant į JAV vidaus rinkos atvirumą ir konkurencingumą. Be to, vienas JAV gamintojas sutiko bendradarbiauti atliekant dabartinę peržiūrą.

(24)

Todėl atliekant šią peržiūrą JAV laikytos panašia rinkos ekonomikos šalimi.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis bendradarbiaujančio JAV gamintojo pateikta ir patikrinta informacija, t. y. remiantis JAV vidaus rinkoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už tokių rūšių produktą, kuris, kaip buvo nustatyta, buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(26)

Atsižvelgiant į tai, normalioji vertė buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė pardavimo vidaus rinkoje kaina, kurią nesusijusiems vartotojams taikė bendradarbiaujantis JAV gamintojas.

(27)

Visų pirma buvo nustatyta, ar bendradarbiaujančio JAV gamintojo bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams kiekis buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Nustatyta, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį bendradarbiaujančio JAV gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas.

(28)

Po to nagrinėta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia JAV rinkoje parduoto panašaus produkto dalis per PTL buvo pelningai parduota vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams.

(29)

Kadangi panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 80 % visos panašaus produkto pardavimo apimties, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis pelningo pardavimo vidurkis.

(30)

Kaip paaiškinta pirmiau, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo daugiau nei 90 % viso Kinijos importo į Sąjungą, eksporto kaina buvo nagrinėjama remiantis to eksportuojančio gamintojo pateiktais duomenimis, t. y. tinkamai koreguota faktiškai mokėta arba mokėtina nagrinėjamojo produkto kaina parduodant eksportui į Sąjungą.

(31)

Vidutinė svertinė normalioji vertė palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, tuo pačiu prekybos ir apmokestinimo lygiu. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi ir siekiant užtikrinti teisingą palyginimą buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atlikti vežimo jūrų laivais ir vidaus transportu, draudimo, banko mokesčių ir pakavimo sąnaudų koregavimai. Be to, eksporto kaina koreguota 5 % atsižvelgiant į eksporto mokestį ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), taikomą normaliajai vertei.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį kiekvienos rūšies produkto dempingo skirtumas nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina tuo pačiu prekybos lygiu. Atlikus palyginimą nustatyta, kad dempingas per PTL viršijo 80 %, t. y. buvo žymiai didesnis nei nustatyta paskutiniame peržiūros tyrime (31 %). Tikslaus dempingo skirtumo negalima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių. Skaičiavimai buvo grindžiami vieno eksportuojančio KLR gamintojo ir vieno panašios šalies gamintojo pateiktais duomenimis. Atskleidus dempingo skirtumą tiek bendradarbiaujantis eksportuojantis KLR gamintojas, tiek ir panašios šalies gamintojas galėtų atitinkamai apskaičiuoti vienas kito normaliąją vertę ir eksporto kainą, o tai pažeistų abiejų šalių teisę į konfidencialumą.

(33)

Šiame skirsnyje pateikti duomenys buvo gauti išnagrinėjus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, Eurostato ir prašyme atlikti peržiūrą pateiktus duomenis.

(34)

Dėl konfidencialumo priežasčių bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo pateikti duomenys apie nepanaudotus pajėgumus pateikti pakoregavus 20 % KLR gamybos pajėgumai sudarė apie 21 000 tonų 2006 ir 2007 m., o 2008 m. ir PTL labai padidėjo – iki maždaug 35 000 tonų; nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumai padidėjo daugiau nei 80 % Tokie skaičiavimai gali būti laikomi atsargiais, nes prašyme atlikti peržiūrą nurodyti maždaug 50 000 tonų gamybos pajėgumai.

(35)

Be to, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nurodė reikšmingą pajėgumų padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(36)

Remiantis informacija, gauta atliekant tyrimą, iš viso Kinijos gamybos pajėgumai gerokai viršijo faktinę Kinijos gamybą (ne mažiau kaip 20 000 tonų 2008 m. ir PTL).

(37)

Per PTL KLR nepanaudoti pajėgumai šešis kartus viršijos suvartojimą Sąjungoje (25 000 tonų palyginti su Sąjungoje suvartojamomis 3 800 tonų).

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad netaikant antidempingo priemonių didelė Kinijos nepanaudotų pajėgumų dalis gali būti panaudota eksportui į Sąjungą padidinti.

(39)

Be to, remiantis atliekant tyrimą gauta informacija nustatyti svarbūs žaliavų, naudojamų nagrinėjamajam produktui gaminti, rinkos iškraipymai. Pirma, žaliavoms taikomos Kinijos institucijų skiriamos kvotos. Antra, Kinijos institucijos riboja žaliavų prieigą, taikydamos eksporto mokesčius ir PVM lengvatos politiką, nurodytą 31 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamajam produktui. Šie veiksniai yra papildomi argumentai, šiuo atveju pagrindžiantys dempingo tęsimosi tikimybę.

(40)

Bendradarbiaujančio eksportuotojo pateikta kainų informacija, kurios negalima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių, rodo, kad Sąjungos rinka iš tiesų yra patraukli eksportuojantiems Kinijos gamintojams. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visos kainos, taikytos kitų trečiųjų šalių rinkose buvo mažesnės (išskyrus 2007 m.) už Sąjungoje taikytas kainas (maždaug 10–20 % mažesnės skirtingais nagrinėjamojo laikotarpio metais).

(41)

Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad pagal taikytinas kainas ES rinka yra neabejotinai patraukli alternatyva Kinijos eksportuotojams.

(42)

Todėl nutraukus priemonių taikymą eksportuojantys Kinijos gamintojai turėtų paskatų nukreipti savo eksportą į Sąjungos rinką. Aukštesnės kainos Sąjungos rinkoje padidintų eksportuojančių Kinijos gamintojų pelną.

(43)

2005 m. priemonių taikymas buvo išplėstas įtraukiant papildomą KN kodą, nes nustatyta, kad Kinijos eksportuotojai vengė priemonių į volframo karbido miltelius įmaišydami nedidelį kiekį kitų metalo miltelių (daugiausia kobalto) (12). Ši patvirtinta vengimo praktika yra dar vienas argumentas, pagrindžiantis išvadą dėl dempingo tęsimosi tikimybės. Tai yra aiškus įrodymas, kad Europos rinka išlieka patraukli eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie, tikėtina, netaikant antidempingo priemonių nukreiptų didesnius volframo karbido kiekius į ES.

(44)

Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad importas iš Kinijos ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir esant labai dideliems dempingo skirtumams. Atsižvelgiant į ES ir kitų trečiųjų šalių rinkų kainų lygio tyrimą bei KLR esančius pajėgumus, galima daryti išvadą, kad tikėtina, jog nutraukus priemonių taikymą dempingas tęsis.

(45)

Sąjungoje panašų produktą gamina septynios bendrovės arba bendrovių grupės.

(46)

Todėl jos laikomos Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(47)

Siekiant pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį užtikrinti konfidencialumą su KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importu į Sąjungą susijusius duomenis reikėjo indeksuoti.

(48)

Dėl importo apimties pagal TARIC kodą 3824300010, kadangi į Eurostato KN kodų lygmens importo duomenis buvo įtraukti ne tik nagrinėjamojo produkto, bet ir kitų produktų duomenys (KN kodas 3824 30 00), toliau nurodyta analizė atlikta remiantis TARIC kodų lygmens importo duomenimis, taip pat pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktų duomenų informacija. TARIC duomenys taip pat laikomi konfidencialiais, nes pagal juos pateikiama išsami informacija, pagal kurią galima nustatyti šalis. Dėl šios priežasties dalis informacijos nurodyta intervalais.

(49)

Sąjungos pramonės duomenys gauti pagal septynių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(50)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės parduodamu kiekiu Sąjungos rinkoje ir Eurostato importo duomenimis.

(51)

2006 m. – PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 62 %; didžiausias nuosmukis užfiksuotas 2008 m. – PTL laikotarpiu. Per PTL, palyginti su 2008 m., suvartojimas sumažėjo 63 %

1   lentelė

Suvartojimas

(52)

Importo dempingo kaina iš KLR apimtis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Šios apimties ir kainų tendencijos grindžiamos Eurostato duomenimis.

2   lentelė

Importas iš KLR

(53)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina apimtis sumažėjo 89 % ir per PTL sudarė maždaug 80 tonų. Jo rinkos dalis taip pat sumažėjo nuo 7,1 % 2006 m. iki 2,1 % per PTL.

(54)

Galimas tokio sumažėjimo paaiškinimas – smarkus KLR vidaus suvartojimo padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Be to, taikydamos eksporto kvotų ir eksporto tarifų sistemą Kinijos valdžios institucijos rodos taiko KLR volframo išteklių išsaugojimo politiką.

(55)

Importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 14 % Toks pokytis atspindi bendrą tendenciją, nustatytą pagal Sąjungos pramonės kainas.

(56)

Atlikus palyginimą taip pat nustatyta, kad dėl importo iš KLR Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos daugiau nei 10 %, atskaičius taikomą antidempingo muitą. Šie rezultatai yra tokie patys kaip ir paskutiniame peržiūros tyrime (13).

(57)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų šalių apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Apimties ir kainų tendencijos grindžiamos Eurostato duomenimis.

3   lentelė

Importas iš kitų šalių

(58)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių sumažėjo 36 % Tai atitiko bendrą rinkos tendenciją, susijusią su mažėjančiu suvartojimu (nuosmukis 62 %), nors ne tokiu pačiu tempu. Taigi tokio importo rinkos dalis padidėjo nuo 10,5 % iki 17,9 % Tačiau tokio importo poveikis Sąjungos pramonei negali būti laikomas neigiamu, kaip nurodyta 85–88 konstatuojamosiose dalyse.

(59)

Pažymėtina, kad Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padvigubėjo ir pasiekė 4,4 % Vidutinės importo iš Korėjos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, bet išliko aukštesnės už vidutinę Kinijos pardavimo eksportui pardavimo kainą.

(60)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(61)

Sąjungos pramonės gamyba, palyginti su 2006 m., padidėjo 5,8 % 2007 m. ir 11,6 % – 2008 m., o per PTL labai sumažėjo – 56 % palyginti su 2008 m.

4   lentelė

Sąjungos gamyba (iš viso)

(62)

Gamybos pajėgumai 2006 m. – PTL padidėjo 10,8 % Sumažėjus gamybai, ypač per PTL, pajėgumų naudojimas 2006 m. – PTL laikotarpiu sumažėjo 57 % ir per PTL sudarė apie 39 %

5   lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(63)

2008 m. Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis, palyginti su 2006 m., padidėjo 20 %, o per PLT sumažėjo 26 %

6   lentelė

Atsargos

(64)

Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams 2006–2008 m. šiek tiek padidėjo, o 2008 m. – PTL laikotarpiu sumažėjo 61 % Pardavimo apimtis padidėjo 2007 ir 2008 m., bet per PTL labai sumažėjo. Šis pokytis atitinka bendrą suvartojimo mažėjimo Sąjungos rinkoje tendenciją.

7   lentelė

Pardavimas nesusijusiems pirkėjams

(65)

2006–2008 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis beveik nekito, bet 2008 m. – PTL ji padidėjo 4 procentiniais punktais. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu ji padidėjo 5 procentiniais punktais.

8   lentelė

ES rinkos dalis

(66)

Kadangi pardavimo nuosmukis buvo šiek tiek mažesnis nei suvartojimo nuosmukis, Sąjungos pramonės rinkos dalis truputį išaugo.

(67)

2006 m. – PTL Sąjungos pramonės užimtumo lygis sumažėjo 17 % Užimtumas taip pat sumažėjo 2006–2008 m. laikotarpiu, kuomet gamyba šiek tiek padidėjo; tai atspindi Sąjungos pramonės pastangas padidinti savo našumą. Tačiau per PTL dėl didelio produkcijos sumažėjimo užimtumas taip pat labai sumažėjo.

9   lentelė

Užimtumas

(68)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, apskaičiuotas kaip vieno darbuotojo per metus pagamintas kiekis, palyginti su 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. atitinkamai padidėjo 7 ir 15 %, o 2008 m. – PTL laikotarpiu sumažėjo 49 %

10   lentelė

Našumas

(69)

Vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina EXW sąlygomis nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo. Iš viso, 2006 m. – PTL laikotarpiu Sąjungos pramonė turėjo sumažinti savo kainas 15,4 %

(70)

Kaip paaiškinta 55 ir 56 konstatuojamosiose dalyse, importo dempingo kaina iš KLR kainos kito panašiai kaip Sąjungos pramonės kainos, tačiau visą laiką buvo mažesnės už Sąjungos kainas. Per PTL kainos iš KLR buvo daugiau nei 10 % žemesnės už Sąjungos pramonės kainas.

11   lentelė

Vieneto kaina ES rinkoje

(71)

2006 m. – PTL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 4,8 %.

12   lentelė

Darbo sąnaudos

(72)

2006–2008 m. metinis Sąjungos pramonės investicijų į nagrinėjamąjį produktą srautas padidėjo 18 % 2007–2008 m. investicijos padidėjo 103 % Tačiau per PTL, palyginti su 2008 m., investicijos sumažėjo 65 %

(73)

Daugiausia investuota į naujus įrengimus, skirtus volframo žaliavai iš naudotų medžiagų ir metalo laužo gaminti. Investicijas reikėjo sumažinti dėl tokių priežasčių: i) bendro gamybos lygio sumažėjimo Sąjungos rinkoje, ii) su žaliavomis susijusių iškraipymų (žr. 39 konstatuojamąją dalį), iii) ekonomikos krizės.

(74)

Per PTL nebuvo jokių didesnių investicijų. Didžiąja dalimi tai galima paaiškinti ekonomikos krize, prasidėjusia 2008 m. ir didžiausią nuosmukį pasiekusia per PTL, kuomet tapo dar sunkiau gauti naujo kapitalo.

13   lentelė

Investicijos

(75)

Iš dalies dėl taikomų antidempingo priemonių ir iš dalies dėl Sąjungos pramonės pastangų paskirstyti žaliavų šaltinius, 2006–2008 m. Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti teigiamą pelningumo lygį, nors tuo metu jis sumažėjo 26 % Tačiau per PTL Sąjungos rezultatai buvo daug prastesni ir atspindėjo jos padėties pažeidžiamumą šiuo požiūriu.

(76)

Investicijų grąža (toliau – IG) iš esmės atitiko pelningumo tendenciją visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

14   lentelė

Pelningumas ir IG

(77)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės pajėgumu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija tiriamuoju laikotarpiu išliko teigiama. Tačiau 2006 m. – PTL jis sumažėjo maždaug 35 %

15   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(78)

Per PTL toliau buvo importuojama dempingo kaina iš KLR; dempingo lygis gerokai viršijo šiuo metu taikomas priemones. Be to, atsižvelgiant į su žaliavomis susijusius iškraipymus, nepanaudotus pajėgumus ir importo iš KLR kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(79)

Buvo nagrinėjama, ar Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo. Padaryta išvada, kad ji didžiąja dalimi galėjo atsigauti atsižvelgiant į tai, kad taikomos antidempingo priemonės buvo veiksmingos. Tačiau dėl ekonomikos krizės ši tendencija nutrūko ir išryškėjo sunkumai, su kuriais susiduria Sąjungos pramonė.

(80)

Mažėjant vartojimui Sąjungoje, importo iš Kinijos rinkos dalis sumažėjo nuo 7,1 % iki 2,1 % (žr. 52 konstatuojamąją dalį). Iš turimos informacijos matyti, kad iš Kinijos importuota mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir taip pat mažesnėmis nei importo iš kitų trečiųjų šalių kainomis. Kaip minėta 56 konstatuojamojoje dalyje, remiantis skaičiavimu atėmus antidempingo muitą, per PTL dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 10,7 % Primenama, kad muito norma sudaro 33 % Atitinkamai, viena vertus, priverstinio kainų mažinimo lygis atspindi taikomų muitų veiksmingumą, kita vertus, būtinybę toliau taikyti priemones. Šią išvadą sustiprina tai, jog nustatytas priverstinis kainų mažinimas buvo tokio paties lygio kaip nustatyta paskutiniame peržiūros tyrime. Todėl importo dempingo kaina iš KLR kainos poveikis Sąjungos pramonei liko toks pats ir, nesant priešingų įrodymų, tikėtina, kad jis tęsis.

(81)

Dėl labai nepalankių ekonominių sąlygų per PTL volframo vartotojų sektoriuje, ypač plieno ir cementuotų karbidų sektoriuje, kuriam tenka didžioji Sąjungoje suvartojamo volframo dalis, Sąjungos pramonė labai sumažino nagrinėjamojo produkto gamybą ir pardavimą.

(82)

Prieš krizę vartotojų sektoriuje veikiančios bendrovės turėjo daug volframo atsargų, kurios nebuvo papildytos per PTL ir buvo daromas tolesnis poveikis Sąjungos pramonės gamybos lygiui.

(83)

Mažėjant gamybai ir atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė yra imli kapitalui, siekdama sumažinti pastoviąsias vieneto sąnaudas ji turėjo pagaminti tam tikrą kiekį ir tai darė didelį poveikį pelningumui.

(84)

Tačiau Sąjungos pramonės padėtis prieš krizę įrodo, kad taikomos antidempingo priemonės yra veiksmingos. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžiausi Sąjungos gamintojai atliko svarbias investicijas siekdami išvengti su žaliavomis susijusių iškraipymų ir tuo pačiu metu jie galėjo konkuruoti rinkoje išsaugodami sveiką padėtį.

(85)

Apskaičiuota, kad importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 36 % – nuo 1 500 tonų 2006 m. iki 675 tonų per PTL. Importo iš kitų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 10,5 % 2006 m. iki 17,9 % per PTL. 2006 m. – PTL vidutinė importo kaina sumažėjo 8,9 % Pagrindinės į Sąjungą importuojančios šalys buvo Pietų Korėja ir JAV.

(86)

Importo iš Pietų Korėjos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 2,2 % iki 4,4 % Tačiau, iš turimos informacijos matyti, kad per PTL importuota tik šiek tiek mažesnėmis (6,6 %) nei Sąjungos pramonės kainomis, tačiau didesnėmis (9,8 %) nei importo iš KLR kainomis.

(87)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš JAV tenkanti rinkos dalis sumažėjo 15,1 procentinio punkto (nuo 4,2 % iki 3,6 %). Iš turimos informacijos matyti, kad per PTL importuota didesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir taip pat gerokai didesnėmis (31 %) nei importo iš KLR kainomis.

(88)

Daroma išvada, kad iš didžiausių volframo karbido importuotojų į ES, t. y. Pietų Korėjos ir JAV, importas negalėjo daryti neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, ypač dėl kainų lygio (panašaus arba net aukštesnio už Sąjungos pramonės kainas), o JAV atveju – taip pat ir dėl mažėjančios rinkos dalies.

(89)

Dėl taikomų veiksmingų antidempingo muitų Sąjungos pramonė galėjo iš dalies atsigauti nuo buvusio žalingo dempingo poveikio.

(90)

Vis dėlto negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonės padėtis tvirta. Nors dauguma žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos gamintojų finansine veikla, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas, pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais pagerėjo, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad per PTL visi žalos rodikliai pablogėjo.

(91)

Nepaisant to, kad paklausos sumažėjimas per PTL gali būti iš dalies susijęs su ekonomikos krize, atliekant tyrimą nuodugniai išnagrinėtas importo žema dempingo kaina iš KLR poveikis Sąjungos pramonės padėčiai.

(92)

Kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR apimtis iš tiesų sumažėjo 2006 m. – PTL. Tokio importo kainos tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 14 %, o tai išnagrinėjus per ketverių metų nagrinėjamąjį laikotarpį atitinka Sąjungos pramonės kainų tendenciją. Tačiau pažymėtina, kad toks pats didelis importo dempingo kaina iš Kinijos kainos sumažėjimas užfiksuotas 2006–2007 m. (15 %), t. y. gerokai anksčiau prieš ekonomikos krizę, tuo laikotarpiu, kai Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti. Importo dempingo kaina iš KLR kainos vėliau nusistovėjo, o su finansų krize susijęs sumažėjimas buvo nedidelis. Atsižvelgiant į didelį Kinijos eksportuotojų kainų sumažėjimą (prieš krizę) galima spręsti, kad jie taikė labiau koncentruotą ir galingesnę kainų strategiją siekdami priverstinai sumažinti Sąjungos pramonės kainas. Iš tiesų Kinijos eksporto kainų ir Sąjungos pramonės kainų skirtumas padidėjo iki 27 % (2007 m.) ir 22,8 % (2008 m.).

(93)

2008 m. Kinijos eksporto kainos buvo 22,8 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Per PTL skirtumas sumažėjo iki 15,7 % Labai sumažėjus vartojimui Sąjungos gamintojai turėjo sumažinti savo kainas, siekdami išsaugoti rinkos dalį.

(94)

Kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, importo iš kitų trečiųjų šalių kiekis sumažėjo 36 % ir atitiko vartojimo sumažėjimą. Nepaisant rinkos dalies padidėjimo, tokio importo poveikis Sąjungos pramonės padėčiai negali būti laikomas neigiamu, kaip nurodyta 88 konstatuojamojoje dalyje.

(95)

Dėl Sąjungos pramonės gyvybingumo reikia pastebėti, kad atliekant tyrimą gauti įrodymai rodo, kad Sąjungos pramonė galėjo konkuruoti normaliomis rinkos sąlygomis su importu iš trečiųjų šalių ir netgi tuomet, kai kainos buvo mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas, skirtumas nebuvo toks didelis, kaip su Kinija, kaip nurodyta 85–88 konstatuojamosiose dalyse.

(96)

Dėl Sąjungos pramonės padėties pagerėjimo prieš PTL, pramonė investavo į naujausią technologiją, skirtą nagrinėjamajam produktui iš metalo laužo gaminti, ir iš dalies išvengė su žaliavomis susijusių iškraipymų.

(97)

Atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės padėtį bei importą iš KLR 2006 m. – PTL laikotarpiu, daroma išvada, kad, atsižvelgiant į kai kurių Sąjungos pramonės rodiklių teigiamus pokyčius, laikoma, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė. Todėl buvo nagrinėjama, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms žala pasikartotų.

(98)

Kaip minėta 89–97 konstatuojamosiose dalyse, nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonei pavyko tik šiek tiek atsigauti nuo patirtos žalos. Iš tiesų, kai per PTL labai sumažėjo per didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį užfiksuotas ypač didelis Sąjungos suvartojimas, Sąjungos pramonė tapo nestabili ir pažeidžiama, jai vis dar buvo daromas žalingas importo dempingo kainomis iš KLR poveikis.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importas iš nagrinėjamosios šalies vertintas siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala pasikartos.

(100)

Nustatyta, kad Kinijos eksporto pardavimo trečiųjų šalių rinkose kainos buvo taip pat mažesnės už ES taikytas kainas (maždaug 10–20 % mažesnės skirtingais nagrinėjamojo laikotarpio metais, išskyrus 2007 m.) Kinijos eksportuotojo pardavimo ne ES šalims kiekis buvo labai didelis, daugiau kaip 80 % viso eksporto pardavimo. Todėl buvo laikoma, kad nustojus galioti priemonėms Kinijos eksportuojantys gamintojai būtų paskatinti didelę eksporto apimtį nukreipti iš trečiųjų šalių į patrauklesnę Sąjungos rinką.

(101)

Kaip nurodyta 34–42 konstatuojamosiose dalyse, tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų. Gauta svarbių įrodymų, dėl kurių daroma išvada, kad nenustačius priemonių didelė šių nepanaudotų pajėgumų dalis gali būti naudojama eksportui į Sąjungą padidinti. Tai visiškai patvirtinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių požymių, kad trečiųjų šalių rinkos arba vidaus rinka galėtų absorbuoti papildomą KLR produkciją.

(102)

Sąjungos pramonė dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis kelerius metus patyrė žalą ir šiuo metu jos ekonominė padėtis tebėra pavojinga.

(103)

Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė sugebėjo atsigauti nuo Kinijos importo dempingo kaina dėl taikytų antidempingo priemonių. Tačiau per PTL jos ekonominė padėtis tapo sudėtinga, ypač dėl ekonomikos krizės. Esant tokioms aplinkybėms, Sąjungos pramonei susidūrus su didesne importo mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, jos pardavimas, rinkos dalis, pardavimo kainos ir finansinė padėtis pablogėtų.

(104)

Be to, kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje, taip pat nustatyta, kad tai, jog dėl Kinijos gamintojų pardavimo kainos priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, vidutiniškai 11 %, rodė, kad netaikant priemonių tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuos nagrinėjamąjį produktą į Sąjungos rinką kainomis, gerokai mažesnėmis už Sąjungos pramonės kainas.

(105)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas atlikus tyrimą, ypač dėl nepanaudotų pajėgumų KLR, nustatytų žaliavų rinkos iškraipymų, nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų potencialo padidinti arba nukreipti savo eksporto apimtį į Sąjungos rinką, Kinijos kainodaros kitose trečiosiose šalyse ir pelningos Sąjungos rinkos patrauklumo, panaikinus bet kokias priemones atsirastų žalos pasikartojimo tikimybė. Pastaroji būtų netgi rimtesnė, atsižvelgiant į vykstančią ekonomikos krizę.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(107)

Reikėtų priminti, kad ankstesniuose tyrimuose, priemonių nustatymas buvo laikomas neprieštaraujančiu Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(108)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(109)

Atsižvelgiant į 89–97 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir remiantis teiginiais, susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės analize, kaip paaiškinta 102–105 konstatuojamosiose dalyse, taip pat galima manyti, kad nebetaikant antidempingo muitų Sąjungos pramonės finansinė padėtis greičiausiai pablogėtų.

(110)

Manoma, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei priemonės būtų taikomos toliau – tokiu būdu ji galėtų padidinti pardavimo apimtį ir, tikriausiai, pardavimo kainas bei gauti pakankamai pajamų, kad galėtų toliau investuoti į naujas technologijas savo gamybos priemonėms. Priešingu atveju, nutraukus priemones, būtų stabdomas Sąjungos pramonės atsigavimas ir keliama rimta grėsmė jos gyvybingumui ir, dėl šios priežasties, kiltų pavojus jos egzistavimui, todėl rinkoje sumažėtų pasiūla ir konkurencija.

(111)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymą pateikė vienas naudotojas. Bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad toliau taikant priemones nebūtų daromas neigiamas poveikis konkurencijai Sąjungos rinkoje, bet priešingai, tai sudarytų sąlygas vartotojų pramonei turėti daugiau tiekėjų, konkuruojančių rinkos kainomis.

(112)

Primenama, kad ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų didelio poveikio (14). Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos, Sąjungos importuotojų ir (arba) naudotojų tiekimo šaltiniu liko, inter alia, KLR. Nebuvo požymių, kad būtų buvę sunku rasti kitus šaltinius. Todėl nuspręsta, kad toliau taikant antidempingo priemones Sąjungos importuotojams ir (arba) naudotojams neturėtų būti daromas didelis poveikis.

(113)

Toliau taikant priemones tikimasi padėti Sąjungos pramonei, o tai pagerintų konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje ir sumažintų grėsmę, kad bendrovėms teks užsidaryti ir sumažinti darbuotojų skaičių.

(114)

Be to, tikimasi, kad tolesnis priemonių taikymas bus naudingas naudotojams ir (arba) importuotojams, nes Sąjungos rinkoje išliks daugiau tiekėjų.

(115)

Atsižvelgiant į aprašytą tyrimą, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(116)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(117)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, antidempingo priemonės, taikomos importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui, turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad šios priemonės – tai ad valorem muitai,

24.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/13

(1)

2011 m. kovo 2 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje.

(2)

2011 m. kovo 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė JT ST rezoliuciją 1973 (2011), kuria buvo išplėsta ribojamųjų priemonių, nustatytų JT ST rezoliucija 1970 (2011) taikymo sritis ir nustatytos papildomos ribojamosios priemonės Libijai.

(3)

Reglamento (ES) Nr. 204/2011 II ir III prieduose išdėstyti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

24.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/21

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 1272/2009 (2) tekste vengrų kalba yra dvi klaidos, kurias reikia ištaisyti nuo Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 taikymo pradžios dienos.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

24.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/22

24.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/24

(1)

2011 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (1), kuriuo įgyvendinama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija (JT ST rezoliucija) 1970 (2011).

(2)

2011 m. kovo 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė JT ST rezoliuciją 1973 (2011), kuria buvo išplėsta ribojamųjų priemonių, nustatytų JT ST rezoliucija 1970 (2011), taikymo sritis ir nustatytos papildomos ribojamosios priemonės Libijai.

(3)

Sprendimą 2011/137/BUSP reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Sąjunga turi imtis papildomų veiksmų, kad būtų įgyvendintos tam tikros priemonės,

1)

Įrašomas šis straipsnis:

„3a straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią jų jurisdikcijai priklausančių orlaivių skrydžiams Libijos oro erdvėje, atsižvelgdamos į poreikį padėti apsaugoti civilius gyventojus.

2.   1 dalis netaikoma tokiems skrydžiams, kurie vykdomi vien humanitariniais tikslais, pavyzdžiui, teikiant pagalbą, įskaitant medicinos priemones, maisto produktus, humanitarinius darbuotojus ir susijusią pagalbą, arba sudarant palankesnes sąlygas tokios pagalbos teikimui, arba vykdant užsienio piliečių evakuaciją iš Libijos, taip pat ji netaikoma skrydžiams, leidžiamiems pagal JT ST rezoliucijos 1973 (2011) 4 arba 8 punktus, ir kitiems skrydžiams, kuriuos valstybės narės, veikiančios pagal JT ST rezoliucijos 1973 (2011) 8 punkte suteiktą leidimą, laiko būtinais Libijos žmonių naudai.“.

2)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Derindamos veiksmus su nacionalinės valdžios institucijomis, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir tarptautinės teisės, visų pirma jūrų teisės ir atitinkamų tarptautinių civilinės aviacijos susitarimų, valstybės narės savo teritorijoje, įskaitant jų jūrų uostus ir oro uostus, ir atviroje jūroje tikrina į Libiją arba iš jos vykstančius laivus ir orlaivius, jeigu jos turi patikimos informacijos, kad tokių laivų ir orlaivių krovinyje yra objektų, kuriuos pagal šį sprendimą yra draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti.“.

3)

Įrašomas šis straipsnis:

„4a straipsnis

1.   Valstybės narės neduoda leidimo Libijoje registruotiems, arba Libijos piliečiams ar bendrovėms priklausantiems, arba jų valdomiems orlaiviams pakilti iš jų teritorijos, nusileisti joje arba skristi virš jos, išskyrus atvejus, kai konkretų skrydį iš anksto patvirtino Sankcijų komitetas, arba avarinio tūpimo atveju.

2.   Valstybės narės neduoda leidimo bet kokiems orlaiviams pakilti iš jų teritorijos, nusileisti joje arba skristi virš jos, jeigu jos turi patikimos informacijos, kad orlaivyje yra objektų, kuriuos pagal šį sprendimą yra draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti, įskaitant ginkluotų samdinių suteikimą, išskyrus avarinio tūpimo atveju.“.

4)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykimui į jų teritorijas ar tranzitui per jas:

5)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Visos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklauso arba kuriuos kontroliuoja:

įšaldomi.“.

6)

6 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4a.   Šio sprendimo IV priede išvardytų asmenų ir subjektų atžvilgiu išimtys taip pat gali būti taikomos lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie yra būtini humanitariniais tikslais, pavyzdžiui, teikiant pagalbą, įskaitant medicinos priemones, maisto produktus, elektros tiekimą, humanitarinius darbuotojus ir susijusią pagalbą, arba sudarant palankesnes sąlygas tokios pagalbos teikimui, arba vykdant užsienio piliečių evakuaciją iš Libijos.“.

7)

Įrašomas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad jų piliečiai, jų jurisdikcijai priklausantys asmenys ir jų teritorijoje įsisteigusios ar jų jurisdikcijai priklausančios įmonės būtų budrūs užsiimdami verslu su Libijoje įsisteigusiais ar Libijos jurisdikcijai priklausančiais subjektais, bei jų vardu arba jiems vadovaujant veikiančiais asmenimis ir subjektais, bei jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais, siekiant užkirsti kelią tokiam verslui, kurį vykdant galėtų būti prisidėta prie smurto ir jėgos panaudojimo prieš civilius gyventojus.“.

24.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/37

(1)

2008 m. balandžio 15 d. sprendimu (3) (toliau – Teismo sprendimas) Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismas panaikino 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2005/262/EB (4) dėl Prancūzijos pagalbos, suteiktos Prancūziškos knygos eksporto kooperatyvui (CELF) (5).

(2)

Po Teismo sprendimo Komisija turi priimti naują sprendimą.

(3)

Minėtas Teismo sprendimas buvo priimtas po ilgos procedūros, kurios pagrindiniai etapai primenami toliau.

(4)

1992 m. kovo 20 d. raštu Tarptautinė knygų platinimo ir leidimo įmonė (pranc. Société internationale de diffusion et d’édition, SIDE) atkreipė Komisijos dėmesį į pagalbos priemones, kurias Prancūzijos valdžios institucijos skyrė CELF knygų skleidimui, transportui ir prekybai. Anot SIDE, apie šią pagalbą Komisijos tarnyboms nebuvo iš anksto pranešta.

(5)

1992 m. balandžio 2 d. raštu Komisija priminė Prancūzijos valdžios institucijoms, kad apie bet kokį projektą, kuriuo ketinama suteikti ar iš dalies pakeisti pagalbą, turi būti iš anksto pranešta jos tarnyboms ir paprašė minėtų institucijų informuoti apie SIDE nurodytų pagalbos priemonių pobūdį ir tikslą.

(6)

1992 m. birželio 29 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino Komisijai, kad CELF teikiamos subsidijos. Jos taip pat patikslino, kad pagalbos priemonių tikslas – supažindinti neprancūzakalbes šalis su prancūzų kalba ir literatūra ir kad CELF pavesta administruoti tris pavienės pagalbos schemas, kurių tikslas – padėti toli gyvenantiems skaitytojams įsigyti prancūziškų knygų.

(7)

1992 m. rugpjūčio 7 d. raštu Komisija patvirtino SIDE, kad CELF yra teikiama pagalba ir paaiškino jos tikslą, taip pat informavo, kad apie šias priemones nebuvo pranešta. Tačiau Komisija patikslino, kad neatrodo, jog ginčijama pagalba galėtų trikdyti valstybių narių tarpusavio prekybą. Susidarius tokiai situacijai paprašyta, kad SIDE pateiktų savo pastabas.

(8)

1992 m. rugsėjo 7 d. raštu SIDE informavo Komisiją, kad ketina užginčyti šių priemonių diskriminacinį pobūdį ir su juo susijusių pasekmių įtaką Bendrijos vidaus prekybai, tačiau neginčija Kultūros ministerijos siekiamo kultūrinio tikslo rūpintis prancūzų kalbos ir literatūros sklaida.

(9)

1993 m. gegužės 18 d. sprendime (6) Komisija nutarė, kad atsižvelgiant į ypatingas konkurencijos sąlygas knygų sektoriuje ir į ginčijamų pagalbos schemų kultūrinį tikslą, šioms priemonėms gali būti taikoma buvusio EB sutarties 92 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta leidžianti nukrypti nuostata.

(10)

1993 m. rugpjūčio 2 d. SIDE pateikė skundą su prašymu panaikinti šį Komisijos sprendimą. 1995 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (7) Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino SIDE skundą ir panaikino tą 1993 m. gegužės 18 d. Komisijos sprendimo dalį, kurioje nustatytos tam tikros pagalbos priemonės CELF, susijusios su nedideliais užsakymais.

(11)

Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija gali priimti palankų sprendimą dėl trijų pagalbos schemų, kurias CELF administravo valstybės vardu:

(12)

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisija gavo pakankamai informacijos apie šias tris pagalbos schemas, kad padarytų išvadą, jog jų poveikis konkurencijai buvo nežymus. Be to, Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „dėl kultūrinio užginčytos pagalbos tikslo abi šalys sutaria, kad Prancūzijos Vyriausybės užsibrėžtas siekis – prancūzų kalbos ir literatūros skleidimas“. Teismas pareiškė, kad galima daryti išvadą, jog Komisijai nebuvo ypatingai sunku įvertinti ginčijamos pagalbos kultūrinį tikslą ir nebuvo būtinybės gauti kitos informacijos šio tikslo kultūriniam pobūdžiui pripažinti.

(13)

Tačiau dėl kompensacijų nedideliems užsakymams, suteiktų išskirtinai CELF, Pirmosios instancijos teismas teigė, kad Komisija, prieš pasisakydama dėl priemonių suderinamumo su vidaus rinka, turėjo išsamiai ištirti konkurencijos sąlygas atitinkamame sektoriuje.

(14)

Taigi Teismas padarė išvadą (sprendimo 76 punktas), kad Komisija turėjo pradėti procedūrą, numatytą buvusio EB sutarties 93 straipsnio 2 dalyje (dabar – SESV 108 straipsnio 2 dalis), ir todėl reikia panaikinti 1993 m. gegužės 18 d. Komisijos sprendimo dalį, susijusią su CELF išskirtinai suteiktomis subsidijomis, skirtomis papildomoms išlaidoms, susidariusioms vykdant nedidelius knygų prancūzų kalba užsakymus, gaunamus iš užsienyje esančių knygynų, kompensuoti.

(15)

Remdamasi 1995 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Komisija 1996 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Suinteresuotosios šalys, paprašytos pateikti savo pastabas Komisijai, pateikė savo komentarus, daugiausia 1996 m. gruodžio mėn. ir 1997 m. sausio mėn.

(16)

Atlikusi tyrimą, 1998 m. birželio 10 d. Komisija priėmė Sprendimą 1999/133/EB (9). Ji patvirtino, kad nedideliems užsakymams skirtos pagalbos tikslas buvo kultūrinis, ir remdamasi buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktu laikėsi nuomonės, kad ši pagalba negali daryti poveikio prekybos sąlygoms ir konkurencijai Bendrijoje taip, kad tai prieštarautų bendram interesui knygų prancūzų kalba eksporto rinkoje.

(17)

2002 m. vasario 28 d. sprendimu (10) Pirmosios instancijos teismas panaikino minėto sprendimo 1 straipsnio paskutinį sakinį. Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija turėjo imtis būtinų patikrinimų, kad gautų tinkamus duomenis, kuriais remiantis būtų galima atskirti tarpininkavimo paslaugų rinką ir knygų prancūzų kalba eksporto rinką.

(18)

Teismas konstatavo, kad Komisija, neatlikusi šio patikrinimo, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, bendrą knygų prancūzų kalba eksporto rinką laikydama nagrinėjama rinka, nors buvo nustatyta, kad ginčijama pagalba buvo skirta tik eksporto tarpininkams.

(19)

Tačiau 2000 m. birželio 22 d. sprendimu (11) Teisingumo Teismas, nenagrinėjęs bylos iš esmės, atmetė Prancūzijos valdžios institucijų skundą dėl 1998 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimo ir patvirtino, kad net ir tuomet, kai pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, tai neatleidžia nuo įpareigojimo apie ją pranešti ir kad vykdant įpareigojimą iš anksto pranešti turi būti sustabdomas pagalbos įgyvendinimas.

(20)

Iš dalies panaikinus 1998 m. birželio 10 d. sprendimą Komisija 2002 m. birželio 14 d. raštais kreipėsi į Prancūzijos valdžios institucijas ir SIDE, paprašydama pateikti savo pastabas dėl sprendimo panaikinimo motyvų ir ypač faktų, susijusius su nagrinėjama rinka.

(21)

Prancūzijos valdžios institucijos buvo paprašytos pateikti tikslesnius paaiškinimus, kodėl CELF pasiūla yra išskirtinė tarp kitų rinkos dalyvių, tarp kurių yra ir SIDE. SIDE buvo paprašyta išsamiau paaiškinti nedidelių užsakymų sąvoką ir nurodyti, kokie buvo jos pasiūlos ypatumai, lyginant su CELF ir kitų rinkos dalyvių pasiūla.

(22)

2002 m. rugpjūčio 12 d. raštu SIDE pateikė savo atsakymą Komisijai. Prancūzijos valdžios institucijos savo atsakymą pateikė 2002 m. rugsėjo 17 d. raštu.

(23)

2002 m. rugsėjo 19 d. raštu Komisija, paprašiusi SIDE nurodyti, ar šios atsakyme yra neskelbtinos informacijos, ir 2002 m. rugsėjo 30 d. gavusi neigiamą atsakymą, 2002 m. spalio 17 d. kaip komentarus persiuntė Prancūzijos valdžios institucijoms SIDE atsakymą, pridėdama savo priedus. Komisija Prancūzijos valdžios institucijoms taip pat uždavė keletą papildomų klausimų.

(24)

2002 m. spalio 30 d. raštu Komisija pateikė keletą papildomų klausimų SIDE, į kuriuos buvo atsakyta 2002 m. spalio 31 d. ir 2002 m. gruodžio 9 d. raštais. Po Komisijos 2002 m. gruodžio 16 d. prašymo 2002 m. gruodžio 23 d. raštu SIDE informavo Komisiją, kad pateiktuose atsakymuose nėra jokios neskelbtinos informacijos ir kad jie gali būti persiųsti kaip komentarai Prancūzijos valdžios institucijoms.

(25)

Prancūzijos valdžios institucijoms per nurodytą terminą nepateikus atsakymo, Komisija buvo priversta 2002 m. lapkričio 27 d. raštu joms nusiųsti priminimą. Prancūzijos valdžios institucijos 2002 m. gruodžio 19 d. raštu paprašė Komisijos dar kartą pratęsti terminą.

(26)

2003 m. sausio 9 d. Komisija Prancūzijos valdžios institucijoms kaip komentarus persiuntė SIDE 2002 m. gruodžio 23 d. atsakymą. 2003 m. sausio 17 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos atsakė į Komisijos 2002 m. spalio 17 d. pateiktus klausimus.

(27)

2003 m. vasario 4 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos Komisijos paprašė dar kartą atidėti komentarų, susijusių su antruoju 2002 m. gruodžio 23 d. SIDE atsakymu, pateikimo terminą. 2003 m. vasario 11 d. raštu Komisija iš dalies pratęsė prašomus terminus. 2003 m. kovo 11 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos pateikė Komisijai savo atsakymą.

(28)

Be to, SIDE prašymu Komisijos tarnybos ją priėmė ir per susitikimą, įvykusį 2003 m. kovo 4 d., ji galėjo išdėstyti savo požiūrį į bylą nuo pat jos nagrinėjimo pradžios.

(29)

Po šios procedūros Europos Komisija priėmė Sprendimą 2005/262/EB, kuriame remdamasi buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktu laikėsi nuomonės, kad ginčijama pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, nustačiusi, kad pagalba negalėjo per daug kompensuoti išlaidų, susidariusių dėl nedidelių užsakymų vykdymo.

(30)

2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Pirmosios instancijos teismas panaikino 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą.

(31)

Jis nusprendė, kad nagrinėdama pagalbos dalį, išmokėtą CELF iki 1993 m. lapkričio 1 d. (Europos Sąjungos sutarties įsigaliojimo dienos), Komisija padarė teisės klaidą, manydama, kad ginčijama pagalba suderinama su bendrąja rinka pagal buvusio 87 straipsnio 3 dalies d punktą, nors turėjo taikyti iki 1993 m. lapkričio 1 d. galiojusias pagrindines taisykles. Teismas taip pat atsižvelgė į faktą, kad ES sutartyje nėra pereinamųjų nuostatų, susijusių su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkto taikymu, ir kad laikantis teisinio tikrumo principo, išskyrus ypatingus atvejus, Bendrijos aktą draudžiama taikyti prieš jo paskelbimo datą.

(32)

Be to, Teismas nurodė, kad nagrinėdama ginčijamos pagalbos suderinamumą Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą pervertindama su nedidelių užsakymų vykdymu susijusias CELF realiai patirtas išlaidas. Iš tiesų savo 2004 m. balandžio 20 d. sprendime Komisija atsižvelgė ne į faktines nedidelių užsakymų vykdymo išlaidas, bet šias išlaidas įvertino remdamasi bendrosiomis CELF išlaidomis (prie nedidelių užsakymų vykdymo išlaidų priskirdama dalį bendrųjų išlaidų, vadovaudamasi kiekvienai išlaidų kategorijai skirtingu paskirstymo kriterijumi). Kai kurioms išlaidų kategorijoms buvo pritaikyti dauginimo koeficientai, atsižvelgiant į papildomus sunkumus, kuriuos galėtų sukelti nedidelių užsakymų vykdymas, palyginti su kita CELF veikla. Tačiau, Teismo nuomone, šių sunkumų galima išvengti perduodant duomenis nuotoliniu būdu – taip vykdyti du trečdaliai nedidelių užsakymų. Taigi Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, kai kurioms išlaidoms (bet kuriuo atveju, perduodant duomenis nuotoliniu būdu įvykdytiems užsakymams) pritaikiusi dauginimo koeficientus, ir padarė išvadą, kad netaikant minėtų koeficientų nedidelių užsakymų vykdymo išlaidos būtų mažesnės, o nedidelių užsakymų veiklos rezultatas būtų buvęs teigiamas (600 000 Prancūzijos frankų, arba 91 469 eurai). Teismo manymu, Komisija neįrodė, kad už veiklą nebuvo išmokėta per didelė kompensacija.

(33)

Pirmosios instancijos teismui priėmus 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą, Komisijos 1996 m. birželio 30 d. sprendimu pradėta tyrimo procedūra tęsiama toliau ir Komisija turi priimti naują sprendimą.

(34)

Atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir į tai, kad sprendimas pradėti procedūrą priimtas 1996 m. liepos 30 d., Komisija dar kartą paragino Prancūzijos valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(35)

Taigi 2009 m. balandžio 8 d. Komisija priėmė sprendimą pratęsti procedūrą (12) (C(2009) 2481, sprendimas pratęsti procedūrą). Šiame sprendime pratęsti procedūrą numatytas naujas pastabų pateikimo terminas ir kartu papildytas 1996 m. liepos 30 d. sprendimas pradėti procedūrą. Jame nurodyta, kad abu sprendimai turi būti laikomi neatsiejamais vienas nuo kito ir bus susiję su ta pačia oficialia tyrimo procedūra, be to, jei sprendime pratęsti procedūrą pateiktas faktų ir taikytinos teisės arba Komisijos išankstinis vertinimas skirtųsi nuo 1996 m. birželio 30 d. sprendimo pradėti procedūrą, reikėtų atsižvelgti tik į sprendimą pratęsti procedūrą.

(36)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šios pagalbos priemonės.

(37)

2009 m. birželio 9 d. Komisija gavo Prancūzijos valdžios institucijų pastabas, o 2009 m. liepos 23 d. – SIDE pastabas. 2009 m. rugpjūčio 24 d. SIDE pastabas ji perdavė Prancūzijos valdžios institucijoms suteikdama galimybę pateikti savo komentarus; jie buvo pateikti 2009 m. rugsėjo 24 d.

(38)

Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė Komisijos sprendime pratęsti procedūrą prašytos išsamesnės informacijos, o kalbant apie pagalbos proporcingumą, pateikė 2002 m. rugsėjo 17 d., 2003 m. sausio 17 d. ir 2003 m. kovo 11 d. jau perduotą informaciją, kurios Komisija negalėjo naudoti, atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą.

(39)

Todėl 2009 m. spalio 8 d. Komisijos tarnybos priminė Prancūzijos valdžios institucijoms savo prašymą pateikti informacijos konkrečiais paminėtais klausimais, kartu nurodydamos, kad, jei ši informacijai joms nebus pateikta per dešimt darbo dienų, Komisija turės priimti galutinį sprendimą remdamasi turima informacija pagal Procedūros reglamento 13 straipsnio 1 dalį, jei reikia, prieš tai priėmusi įsakymą pateikti informaciją pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (13), 10 straipsnio 3 dalį.

(40)

2009 m. spalio 21 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. Paryžiaus komercinio teismo sprendimu CELF buvo likviduota ir nutraukė savo veiklą. Be to, dėl Komisijos 2009 m. spalio 8 d. raštu prašytos informacijos Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad negali pateikti jokios papildomos informacijos, ir paprašė naudotis 2009 m. birželio 9 d. pateiktomis pastabomis.

(41)

2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu (C(2009)9256, įsakymas pateikti informaciją) Komisija nusprendė įsakyti Prancūzijai pateikti prašytą informaciją, kadangi, neatsižvelgiant į pakartotinius prašymus, ši informacija nebuvo pateikta.

(42)

2009 m. gruodžio 2 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad negali pateikti jokios papildomos informacijos, ir kad prašo naudotis 2009 m. birželio 9 d. pateiktomis pastabomis.

(43)

Reikia pažymėti, kad 2009 m. gruodžio 2 d. Prancūzijos valdžios institucijos taip pat perdavė raštą dėl pagalbos schemos Programme de Livres Universitaires et Scientifiques, vadinamosios „Programme Plus“. Ši pagalbos schema šiame sprendime nenagrinėjama.

(44)

2009 m. gruodžio 22 d. raštu Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų pateikti informacijos apie CELF padėtį ir CELF likvidavimo procedūrą. Prancūzijos valdžios institucijos atsakė 2010 m. sausio 27 d. Patikslinta informacija pateikta 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. lapkričio 26 d.

(45)

Be to, reikia pažymėti, kad Prancūzijos teismuose vykdomos procedūros, dėl kurių buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą pagal SESV 267 straipsnį (buvusį EB sutarties 234 straipsnį). Pagrindiniai šių procedūrų etapai trumpai išdėstyti toliau.

(46)

SIDE kreipėsi į Prancūzijos nacionalinį teismą remdamasi buvusio EB sutarties 88 straipsnio 3 dalies tiesioginiu taikymu. 2004 m. spalio 5 d. sprendimu, kuriuo patvirtintas Paryžiaus administracinio teismo 2001 m. balandžio 26 d. sprendimas, Paryžiaus apeliacinis administracinis teismas nurodė Prancūzijos valstybei išieškoti CELF suteiktą pagalbą.

(47)

Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs jam pateiktą kasacinį skundą, 2006 m. kovo 29 d. sprendime patvirtino kai kuriuos administracinio apeliacinio teismo sprendimo aspektus, pirmiausia faktą, kad nagrinėjama pagalba nebuvo tik kompensacija už su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus (14), kad nacionalinis teismas negali jos laikyti esama pagalba ir kad CELF negali remtis teisėto pasitikėjimo principu.

(48)

Tačiau savo 2006 m. kovo 29 d. sprendime Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nusprendė sustabdyti apeliacinių skundų nagrinėjimą tol, kol Teisingumo Teismas pareikš savo nuomonę dėl Vyriausiojo administracinio teismo jam pateiktų prejudicinių klausimų, susijusių su nacionalinio teismo prievolėmis dėl valstybės pagalbos, apie kurią nepranešta, bet kuri vėliau Komisijos sprendimu buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka.

(49)

Savo 2008 m. vasario 12 d. sprendime (15) Teisingumo Teismas nurodė:

„EB 88 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį reikia aiškinti taip, jog nacionalinis teismas neprivalo nurodyti sugrąžinti pažeidžiant šią nuostatą suteiktos pagalbos tuo atveju, jei Komisija priėmė galutinį sprendimą, pripažįstantį šią pagalbą suderinamą su bendrąja rinka EB 87 straipsnio prasme. Nacionalinis teismas pagal Bendrijos teisę turi priteisti iš pagalbos gavėjo palūkanas už neteisėtumo laikotarpį. Pagal savo nacionalinę teisę jis prireikus, be to, dar gali nurodyti grąžinti neteisėtą pagalbą, nepažeidžiant valstybės narės teisės vėliau ją įgyvendinti iš naujo. Jis taip pat gali tenkinti reikalavimus atlyginti dėl neteisėtos pagalbos patirtą žalą.

Tokioje procesinėje situacijoje, kokia susiklostė pagrindinėje byloje, iš EB 88 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio kylanti pareiga ištaisyti pagalbos neteisėtumo pasekmes, apskaičiuojant pagalbos gavėjo mokėtinas sumas, yra taikytina, išskyrus ypatingas aplinkybes, ir laikotarpio nuo Komisijos sprendimo, pripažįstančio šią pagalbą suderinamą su bendrąja rinka, priėmimo iki šio sprendimo panaikinimo Bendrijos teisme atžvilgiu“.

(50)

Atsižvelgęs į 2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą ir pirmiau minėtą 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Vyriausiasis administracinis teismas savo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino pirmiau minėto Paryžiaus administracinio teismo 2004 m. spalio 5 d. sprendimo 2, 3 ir 4 straipsnius ir priėmė tokį sprendimą.

(51)

Pirmiausia, jis pareikalavo, kad Kultūros ir komunikacijos ministras išieškotų palūkanas, susijusias su CELF nuo 1980 m. iki Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo datos išmokėta valstybės pagalba ir apskaičiuotas remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004 (16). Jis taip pat pareikalavo, kad ministras vėliau imtųsi išieškoti palūkanas, kurios bus priskaičiuotos už laikotarpį tarp Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo datos ir datos, kurią arba bus galutinai nustatyta, kad valstybės pagalba suderinama su bendrąja rinka, arba pagalba bus galutinai išieškota.

(52)

Be to, Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol Teisingumo Teismas pareikš savo nuomonę šiais prejudiciniais klausimais:

(53)

2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl prejudicinių klausimų (17) ir pripažino, kad:

(54)

Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad remdamasi Prancūzijos Vyriausybės bendros politikos gairėmis dėl prancūziškos knygos ir literatūros skleidimo, 1980 m. Kultūros ministerija nusprendė suteikti pagalbą eksporto paslaugų tarpininkams, kurie priimtų įvairių rūšių užsakymus nepaisant jų sumos ir pelningumo. Anot Prancūzijos valdžios institucijų, šios priemonės buvo įgyvendintos, kad būtų kompensuojami rinkos trūkumai ir skatinama paremti nepelningą nedidelių užsakymų veiklą eksporto paslaugų rinkoje.

(55)

Prancūzijos valdžios institucijų aiškinimu, tais atvejais, kai užsakymai negali būti įvykdomi įprastais platinimo kanalais, kai užsakytų knygų kiekis yra nepakankamas ir vienetinė užsakytų knygų kaina per maža, nedideli knygynai, dažniausiai esantys neprancūzakalbėse zonose, kartais sunkiai pasiekiami ir (arba) esantys toli, susiduria su rimtais tiekimo sunkumais, o užsakymų vykdymas tais atvejais yra nepelningas.

(56)

Prancūzijos valdžios institucijų nuomone, nagrinėjamos pagalbos tikslas – suteikti galimybę eksporto tarpininkams įvykdyti visus užsakymus, gautus iš užsienyje įsteigtų knygynų, esančių dažniausiai neprancūzakalbėse zonose, nepriklausomai nuo užsakymų sumos, pelningumo ir adresato. Vykdant Prancūzijos kultūrinės įvairovės rėmimo politiką, šio tikslo įgyvendinimas turėjo užtikrinti optimalų knygų prancūzų kalba tiekimą ir tokiu būdu skatinti literatūros prancūzų kalba skleidimą visame pasaulyje.

(57)

Pagalbos schema, kurią taikė Prancūzijos valdžios institucijos, pavadinta „Programme petites commandes“ (Nedidelių užsakymų programa). Ją sudarė subsidija, kurios tikslas – kompensuoti papildomas nedidelių užsakymų (kurie Prancūzijos valdžios institucijų apibrėžiami kaip mažesni arba lygūs 500 FRF, t. y. apie 76 EUR) vykdymo išlaidas.

(58)

Anot Prancūzijos valdžios institucijų, subsidijas gavusi įmonė turėjo įsipareigoti pateikti Kultūros ministerijos Knygų ir skaitinių valdybai visus praėjusių metų duomenis apie bendrą įmonės veiklą (bendra apyvarta, finansinė apskaita, biudžeto sąmata, pasitarimų protokolų, kuriuose patvirtinami šie duomenys, kopijos, o prireikus, auditoriaus ataskaita ir atlyginimų lentelė) ir kitus dokumentus, susijusius su subsidijavimu, pirmiausia subsidijų panaudojimo apskaitą, kurioje būtų paaiškintos už praėjusiais metais skirtą subsidiją atliktos paslaugos.

(59)

Praktiškai tik viena įmonė – CELF – pasinaudojo Nedidelių užsakymų programa. Prancūzijos valdžios institucijų aiškinimu, kiekvienais metais, pagrįsdama savo prašymą suteikti subsidijas ateinantiems metams, įmonė turėjo pagrįsti vykdant nedidelius užsakymus susidariusias papildomas išlaidas. Kalbant konkrečiai, ketvirtis ankstesniais metais suteiktos subsidijos buvo pervedamas metų pradžioje, o valdžios atstovams išnagrinėjus pagalbą gavusios įmonės biudžeto sąmatą ir svyravimus, užregistruotus pirmojoje biudžetinių metų pusėje, tų pačių metų rudenį būdavo pervedama likusi suma. Buvo susitarta, kad nepanaudojus visos pagalbai skirtos sumos, likusi suma būtų išskaitoma iš subsidijų, numatytų kitiems metams. Be to, Kultūros ministerija stebėtojos teisėmis dalyvaudavo CELF administraciniuose pasitarimuose ir visuotiniuose susirinkimuose.

(60)

Reikia pabrėžti, kad nuo 1997 m. nagrinėjama pagalba nuolat mažėjo, o nuo 2002 m. ji nebeteikiama. Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, kasmet nuo 1980 m. iki 2001 m. pabaigos CELF gaudavo pagalbą nedidelių užsakymų iš užsienio, susijusių su knygomis prancūzų kalba, vykdymo išlaidoms sumažinti. 1980–2001 m. CELF iš viso gavo apie 4,8 mln. EUR nagrinėjamos pagalbos.

Lentelė

Pagalbos, nuo 1980 m. CELF skirtos nedideliems užsakymams vykdyti, suma

Prancūzijos valdžios institucijų pateikti duomenys

(sumos suapvalintos eurais)

(61)

Reaguodamos į sprendimą pratęsti procedūrą 2009 m. birželio 9 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė toliau išdėstytas pastabas.

(62)

Pirmiausia, jos nurodė, kad sutinka su Komisijos vertinimu, jog CELF buvo suteikta valstybės pagalba, kuriai netaikytinos SESV 107 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies a ir b punktuose nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

(63)

Vertinant pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c ir d punktus Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė jokios naujos informacijos, susijusios su pagalbos proporcingumu.

(64)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad, jų nuomone, CELF paskirta užduotis buvo bendros ekonominės svarbos paslauga pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(65)

Galiausiai Prancūzijos valdžios institucijos ypatingai pabrėžė, kad esama ypatingų aplinkybių, dėl kurių Komisija turėtų nuspręsti neišieškoti pagalbos.

(66)

Kaip pirmiau nurodyta, Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė Komisijos sprendime pratęsti procedūrą prašytos išsamesnės informacijos, o kalbant apie pagalbos proporcingumą pateikė 2002 m. ir 2003 m. jau perduotą informaciją, kurios Komisija negalėjo naudoti, atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl po 2009 m. spalio 8 d. priminimo Komisija 2009 m. lapkričio 20 d. nusprendė Prancūzijos valdžios institucijoms įsakyti pateikti prašomą informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį. 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos atsakė, kad Komisijai negali pateikti jokios papildomos informacijos.

(67)

2009 m. liepos 23 d. SIDE pateikė tokias pastabas.

(68)

SIDE priminė, kad pagalba buvo suteikta tik CELF, tačiau, SIDE nuomone, nagrinėjama veikla nebuvo CELF būdinga veikla, nes bet kokio dydžio užsakymų, net ir pačių mažiausių, kuriuos pateikia geografiškai toliau esantys knygynai, vykdymas, šiuos užsakymus grupuojant ir didesnius užsakymus perduodant leidėjams, būtent ir yra eksporto tarpininkų veikla. SIDE taip pat nurodė, kad jai pagalba nebuvo suteikta ne dėl tariamo skaidrumo trūkumo (kaip buvo paaiškinta), o dėl to, kad ji yra privati bendrovė, ne leidėjų kooperatyvas.

(69)

SIDE taip pat smulkiai užginčijo faktą, esą pagalba buvo reikalinga. Šiuo klausimu ji teigė, kad nedidelio užsakymo sąvoka yra tendencinga ir paneigė Prancūzijos valdžios institucijų pateiktus skaičius.

(70)

Be to, SIDE laikėsi nuomonės, kad pagalbos negalima pagrįsti SESV 106 straipsnio 2 dalimi, ir savo nuomonę parėmė nacionalinių teismų sprendimais, susijusiais su CELF veikla.

(71)

Galiausiai SIDE nurodė, kad šiuo atveju, jos nuomone, nesama jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima apriboti pagalbos išieškojimo pareigą.

(72)

Reikia nustatyti, ar aptariama priemonė yra valstybės pagalba ir, jei taip, ar ji gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Atlikdama vertinimą Komisija pirmiausia turi atsižvelgti į 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą.

(73)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(74)

Pirmiausia, kaip jau buvo nurodyta sprendime pratęsti procedūrą, Komisija primena, kad jos išvada, kuria remiantis ginčijama priemonė yra valstybės pagalba pagal Sutartį, nebuvo suabejota nei Komisijos procedūros etapais, nei Europos Sąjungos teismuose (18), nei nacionaliniuose teismuose (19). Reaguodamos į sprendimą pratęsti procedūrą 2009 m. birželio 9 d. Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad jos sutinka su Komisijos vertinimu, esą CELF buvo suteikta valstybės pagalba.

(75)

Dėl toliau nurodytų motyvų Komisija mano, kad aptariama priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (buvusio EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį).

(76)

Pirmiausia, priemonė suteikia pranašumą CELF, nes ją taikant galima sumažinti CELF nedidelių užsakymų kainą. Ji yra atrankinė, nes praktiškai ja pasinaudojo tik CELF.

(77)

Be to, priemonė finansuojama iš Prancūzijos valstybės biudžeto išteklių, t. y. iš valstybinių išteklių. Sprendimą suteikti pagalbą priėmė Kultūros ministerija, todėl priemonė priskirtina Prancūzijos valdžios institucijoms.

(78)

Priemonė taip pat gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir iškraipyti konkurenciją. Iš tiesų pagalba skirta Prancūzijos tarpininkams (praktiškai – CELF), kurie eksportuoja knygas prancūzų kalba, daugiausia į neprancūzakalbes šalis. Taigi šie Prancūzijos tarpininkai konkuruoja, ar bent jau galėtų konkuruoti, su kitais prancūziškų knygų eksporto tarpininkais, įsisteigusiais kitose Europos Sąjungos prancūzakalbėse valstybėse (Belgijoje ir Liuksemburge). Šios išvados nekeičia tai, kad priemonės padaryta įtaka tarpusavio prekybai ir konkurencijos iškraipymas atrodo nedideli. Iš tikrųjų, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Komisija neprivalo nustatyti realios pagalbos įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir realaus konkurencijos iškraipymo; užtenka nustatyti, kad pagalba galėtų daryti įtaką prekybai ir iškraipyti konkurenciją.

(79)

Galiausiai Komisija laikosi nuomonės, kad nesilaikyta sprendime Altmark nustatytų taikymo sąlygų. 2003 m. liepos 24 d. sprendime (20) Teisingumo Teismas patikslino, kokiomis sąlygomis įmonei, kuriai patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, skiriama pagalba nėra laikoma valstybės pagalba: „pirma, iš įmonės gavėjos faktiškai reikalaujama vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus ir šie įpareigojimai buvo aiškiai apibrėžti; antra, kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, buvo iš anksto nustatyti objektyviai ir skaidriai; trečia, kompensacija neviršija tai, kas yra būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurios patiriamos vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu; ketvirta, kai įmonė, vykdanti viešosios paslaugos įpareigojimus, nėra pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurias vidutinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai transporto priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šias pareigas, atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu, analize“.

(80)

Šiuo atveju, atskirai neišplėtodama kiekvienos sąlygos, nes jos taikomos visos kartu, Komisija nustato, kad CELF nebuvo pasirinkta viešojo pirkimo procedūros metu, o kompensacijos lygis nebuvo nustatytas remiantis vidutinės, gerai valdomos ir tinkamas gamybos priemones turinčios įmonės patiriamų išlaidų analize.

(81)

Esant tokioms aplinkybėms CELF suteikta pagalba yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kadangi ji apima visus valstybės pagalbos sudėties požymius.

(82)

Tačiau apie nagrinėjamą priemonę Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai nepranešė. Taigi pagalba buvo suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Todėl pagalba buvo suteikta neteisėtai.

(83)

Nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, todėl reikia įvertinti, ar ji suderinama su vidaus rinka.

(84)

Komisija laikosi nuomonės, kad SESV 107 straipsnio 2 dalies leidžiančios nukrypti nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos, kadangi akivaizdu, kad nagrinėjamomis priemonėmis nebuvo siekiama tame straipsnyje nustatytų tikslų.

(85)

Pagalba taip pat neatitinka sąlygų, nustatytų SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančioje nukrypti nuostatoje, kadangi ji nebuvo skirta regioninei plėtrai skatinti pagal minėtą nuostatą. 107 straipsnio 3 dalies b punkto leidžianti nukrypti nuostata dėl bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymo skatinimo šiuo atveju taip pat negali būti taikoma, kadangi nagrinėjama priemone nebuvo skatinamas tokių projektų įgyvendinimas. Kadangi pagalbos tikslas nebuvo taisyti didelius Prancūzijos ekonomikos sutrikimus, 107 straipsnio 3 dalies b punkto leidžianti nukrypti nuostata šiam atvejui irgi negali būti taikoma.

(86)

Taigi Komisija turi išnagrinėti, ar taikytini SESV 107 straipsnio 3 dalies c ir d punktai (buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c ir d punktai).

(87)

Atsižvelgiant į 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagalbą, kuri buvo išmokėta po Europos Sąjungos sutarties įsigaliojimo (1993 m. lapkričio 1 d.), reikia atskirti nuo pagalbos, išmokėtos iki šios sutarties įsigaliojimo ir kuriai reikia taikyti pagrindines taisykles, galiojusias nagrinėjamu laikotarpiu.

(88)

Todėl Komisija atsižvelgia į faktą, kad ketvirtis tam tikrais metais suteiktos subsidijos CELF buvo pervedamas metų pradžioje, o valdžios atstovams išnagrinėjus pagalbą gavusios įmonės biudžeto sąmatą ir svyravimus, užregistruotus pirmojoje biudžetinių metų pusėje, tų pačių metų rudenį būdavo pervedama likusi suma. Jei nebūdavo panaudojama visa pagalbos suma, likusi suma būdavo išskaičiuojama iš kitiems metams numatytų subsidijų. Taigi dalis 1993 m. subsidijos buvo išmokėta 1993 m. pradžioje, o likutis – 1993 m. rudenį. Sprendimą skirti pagalbą 1993 m. Prancūzijos valdžios institucijos priėmė 1992 m. pabaigoje arba 1993 m. pradžioje, bet kuriuo atveju, prieš įsigaliojant Europos Sąjungos sutarčiai. Taigi Komisija mano, kad 1993 m. išmokėtą pagalbą reikia įvertinti remiantis teisės normomis, taikytomis iki Europos Sąjungos sutarties įsigaliojimo.

(89)

SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte (buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktas) teigiama, kad vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma „pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

(90)

Taigi reikia patikrinti, ar CELF 1994–2001 m. išmokėta pagalba tikrai buvo siekiama kultūrinio tikslo, be to, ar ji paveikė prekybos sąlygas ir konkurenciją Europos Sąjungoje taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(91)

Pirmiausia, Komisija pažymi, kad kultūrinis CELF suteiktos pagalbos tikslas buvo pripažintas pirmiau minėtame 1995 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime. Sprendimo 62 punkte Teismas pažymėjo, kad „dėl kultūrinio užginčytos pagalbos tikslo abi šalys sutaria, kad Prancūzijos Vyriausybės užsibrėžtas siekis – prancūzų kalbos ir literatūros skleidimas. Šiuo atžvilgiu Teismas taip pat pažymi, kad duomenys, kuriuos Komisija turėjo priimdama savo sprendimą, įskaitant ir tuos, kurie buvo pateikti 1992 m. rugsėjo 7 d. SIDE tarybos rašte, leido pagrįsti šio tikslo tikrumą ir teisėtumą. Šiomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad Komisijai nebuvo ypatingai sunku įvertinti ginčijamos pagalbos kultūrinį tikslą ir jai nebuvo būtinybės gauti kitos informacijos šio tikslo kultūriniam pobūdžiui pripažinti.“

(92)

Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžė, kad aptariama pagalba buvo siekiama kultūrinio tikslo – skatinti knygų prancūzų kalba platinimą neprancūzakalbėse šalyse. Taigi kalbama apie iniciatyvią politiką, kurios tikslas – saugoti ir skatinti kultūrinę įvairovę tarptautiniame lygmenyje.

(93)

Kultūros įvairovės išsaugojimas ir skleidimas yra vienas iš pagrindinių europietiško modelio kūrimo principų. Jie įrašyti į SESV 167 straipsnio 1 dalį (buvusio EB sutarties 151 straipsnio 1 dalis): „Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“ ir 167 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodyta, kad „Sąjunga į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę“.

(94)

Taigi Komisija laikosi nuomonės, kad Prancūzijos valdžios institucijų CELF suteikta pagalba siekiant užtikrinti knygų prancūzų kalba skleidimą buvo tikrai siekiama kultūrinio tikslo.

(95)

Komisija turi patikrinti, ar nagrinėjamos priemonės buvo tikrai reikalingos ir proporcingos Prancūzijos valdžios institucijų užsibrėžtam kultūrinės politikos tikslui.

(96)

Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis pirmiau nurodytu Pirmosios instancijos teismo 2002 m. vasario 28 d. sprendimu, nagrinėjamas priemones reikia vertinti knygų prancūzų kalba eksporto tarpininkų paslaugų rinkoje.

(97)

Pirma, kyla klausimas, ar pagalba buvo reikalinga.

(98)

Prancūzijos valdžios institucijos pranešė, kad priemones Kultūros ministerija parengė 1980 metais, kai tam tikri prekiautojai knygomis („Hachette“ grupė ir „Messageries du livre“) pageidavo pasitraukti iš eksporto tarpininkų rinkos. Anot Prancūzijos valdžios institucijų, ginčijama sistema buvo sumanyta norint paskatinti ekonominės veiklos vykdytojus dalyvauti rinkoje, kad būtų įvykdomi visi knygų prancūzų kalba užsakymai, gaunami iš neprancūzakalbėse teritorijose esančių knygynų. Taip buvo užtikrinama, kad knygos prancūzų kalba pasiektų visus, net ir tolimose šalyse esančius mažiausius knygynus, net ir tais atvejais, jei jiems reikėtų tik keleto knygų, dažniausiai išleistų skirtingų leidėjų.

(99)

SIDE savo ruožtu nurodė, kad pagalba nebuvo reikalinga, pirmiausia savo pastabose, pateiktose po sprendimo pratęsti procedūrą. SIDE primena, kad tiesa, jog 1980 m. kai kurios bendrovės pasitraukė iš eksporto tarpininkų rinkos, tačiau SIDE būtent tuomet ir buvo įsteigta, kad dalyvautų rinkoje. Be to, SIDE ginčija faktą, kad CELF užsiėmė ypatinga nedidelių užsakymų vykdymo veikla. SIDE abejoja Prancūzijos valdžios institucijų pateiktais skaičiais ir mano, kad apie CELF ir SIDE atitinkamus apyvartos, sąskaitų ir užsakymų eilučių skaičius pateikti duomenys proporcingai yra gana panašūs. Kalbant plačiau, SIDE abejoja Prancūzijos valdžios institucijų apibrėžta nedidelių užsakymų sąvoka. SIDE nuomone, ši sąvoka yra tendencinga, nes užsakymo vykdymo kaina priklauso ne nuo jo sumos, o nuo eilučių skaičiaus užsakyme.

(100)

Komisija mano, kad nereikia daryti galutinės išvados dėl to, ar pagalba reikalinga, kadangi reikalingumo ir proporcingumo sąlygos taikomos kartu, o 121 konstatuojamoje dalyje bus padaryta išvada, kad nebuvo įrodyta, jog laikomasi proporcingumo sąlygos.

(101)

Antra, Komisija laikosi nuomonės, kad priemonės įtaka Europos Sąjungos vidaus prekybai ir dėl jos atsiradęs konkurencijos iškraipymas yra labai nedideli, ypač turint omenyje nagrinėjamos priemonės sumą, labai nedideles galimybes knygas prancūzų kalba pakeisti kitos kalbos knygomis ir labai didelį skirtumą tarp iš Prancūzijos ir iš Belgijos bei Liuksemburgo į neprancūzakalbes šalis eksportuojamų knygų prancūzų kalba kiekio.

(102)

Kalbant apie knygų prancūzų kalba eksporto tarpininkų rinką Komisija pažymi, kad CELF ir SIDE, veikdamos kaip eksporto tarpininkai, platina knygas neprancūzakalbėse šalyse ir teritorijose. Iš tiesų prancūzakalbių šalių vietos rinkose veikia didelės leidybos įmonės, steigiančios savo padalinius ar turinčios atstovus. Todėl eksporto tarpininkai atlieka tikrai nedidelį vaidmenį prancūzakalbėse rinkose, kuriose vis dėlto daugiausia galimybių parduoti knygas prancūzų kalba.

(103)

Nacionalinėje knygų prancūzų kalba eksporto tarpininkų rinkoje veikia nespecializuoti tarpininkai, tokie kaip SIDE ir CELF, kiek mažiau yra specializuotų tarpininkų, kurie taip pat parduoda nedidelį knygų kiekį tiesiogiai galutiniams vartotojams, todėl yra smulkūs dviejų specializuotų tarpininkų konkurentai, ir keletas knygynų, kurie, nors ir retai, vykdo užsienio knygynų ir elektroninių knygynų užsakymus, tačiau kurių veikla buvo labai nežymi ginčijamos pagalbos teikimo laikotarpiu.

(104)

Taigi nagrinėjamoje rinkoje nuo ginčijamų priemonių labiausiai nukentėjęs ekonominės veiklos vykdytojas buvo skundo teikėjas. Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad Nedidelių užsakymų programa iš esmės galėjo pasinaudoti bet kuri prašymą pateikusi įmonė, jei tik ji būtų pritarusi pagalbos skyrimo sąlygoms. Jos teigia, kad Kultūros ministerija 1991 m. atsisakė suteikti pagalbą SIDE todėl, kad įmonė atsisakė laikytis skaidrumo reikalavimo, privalomo norint gauti minėtą pagalbą. Tačiau SIDE nurodė, kad Prancūzijos valdžios institucijų atsisakymas buvo susijęs su tuo, kad ji esanti privati įmonė, o ne leidėjų kooperatyvas. Be to, 1996 m., panaikinus 1993 m. gegužės 18 d. Komisijos sprendimą, Kultūros ministerija, norėdama, kad ši procedūra būtų baigta, priminė SIDE, kad nedideliems užsakymams taikoma pagalbos schema nėra skirta išimtinai CELF. Ministerija 1996 m. rugsėjo 3 d. raštu pasiūlė SIDE susitikti ir išnagrinėti, ar ji galėtų laikydamasi skaidrumo principo teikti tokias pačias paslaugas kaip ir CELF. Susitikimo, kuris vyko 1996 m. rugsėjo 26 d., metu SIDE vadovai paaiškino Kultūros ministerijai, kad jie atsisako pasinaudoti programa, kurios suderinamumą su Bendrijos teise gali užginčyti Komisija.

(105)

Bet kuriuo atveju iš 103 ir kitose konstatuojamose dalyse išdėstytos informacijos atrodo, kad nagrinėjamų priemonių įtaka prekybos sąlygoms ir konkurencijai Europos Sąjungoje buvo gana ribota.

(106)

Trečia, siekdama nustatyti, ar priemonė tikrai proporcinga, Komisija taip pat turi palyginti gautą pagalbos sumą su CELF išlaidomis, patirtomis siekiant Prancūzijos valdžios institucijų tikslo.

(107)

Todėl reikia priminti atskirus užsakymo vykdymo etapus, kurių įvairios šalys neginčija:

(108)

Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, CELF patyrė tam tikrų išlaidų, susijusių su nedidelių užsakymų vykdymu. Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad eksporto tarpininkų rinkoje su kai kuriais užsakymais susijusios papildomos išlaidos yra tokios, kad paslaugos teikimas negali būti pelningas. Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad jos empiriniu būdu nustatė 500 FRF (76,22 EUR) ribą, iki kurios užsakymas laikomas nedideliu. Prancūzijos valdžios institucijos patikslino, kad kai kurie užsakymai, mažesni nei 500 FRF, gali būti pelningi, o kiti, net ir didesni už šią sumą, gali būti nepelningi. Reikėjo surasti ekonomiškai priimtiną metodą, kad CELF apsiimtų vykdyti nedidelius užsakymus, nors jie ir nepakankamai pelningi.

(109)

Savo sprendime pratęsti procedūrą Komisija nurodė, kad Prancūzijos valdžios institucijos, nagrinėdamos pagalbos suderinamumą, privalo nustatyti CELF patiriamų išlaidų sumą ir jų realumą.

(110)

Šiuo klausimu savo sprendime pratęsti procedūrą Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų jai pateikti tam tikrus duomenis, kad ji galėtų atsižvelgti į Pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti sprendimą dėl pagalbos proporcingumo. Komisija pirmiausia prašė pateikti šią informaciją:

(111)

Kaip jau buvo nurodyta sprendime pratęsti procedūrą, Prancūzijos valdžios institucijoms nepateikus papildomų paaiškinimų ir atnaujintų duomenų, Komisija negali remtis nei 2003 m. sausio 17 d. Prancūzijos valdžios institucijų rašte pateikta 1994–2001 m. nedidelių užsakymų vykdymo programos apskaita, nei 1998 m. kovo 5 d. pateiktais paaiškinimais apie tai, kaip buvo atliktas analitinės apskaitos tyrimas.

(112)

Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė Komisijos sprendime pratęsti procedūrą prašytos išsamesnės informacijos, o kalbant apie pagalbos proporcingumą, pateikė 2002 m. rugsėjo 17 d., 2003 m. sausio 17 d. ir 2003 m. kovo 11 d. jau perduotą informaciją, kurios Komisija negalėjo naudoti, atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą.

(113)

Todėl 2009 m. spalio 8 d. raštu Komisijos tarnybos priminė Prancūzijos valdžios institucijoms savo prašymą pateikti informacijos konkrečiais minėtais klausimais, kartu nurodydamos, kad, jei ši informacija joms nebus pateikta per dešimt darbo dienų, Komisija turės priimti galutinį sprendimą remdamasi turima informacija pagal procedūros reglamento 13 straipsnio 1 dalį, jei reikia, prieš tai įsakiusi pateikti informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį.

(114)

2009 m. spalio 21 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad negali pateikti jokios papildomos informacijos, ir paprašė naudotis 2009 m. birželio 9 d. pateiktomis pastabomis.

(115)

2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu (įsakymas pateikti informaciją) Komisija nusprendė įsakyti Prancūzijai pateikti prašytą informaciją, kadangi, neatsižvelgiant į pakartotinius prašymus, ši informacija nebuvo pateikta.

(116)

2009 m. gruodžio 2 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad Komisijai negali pateikti jokios papildomos informacijos ir kad prašo naudotis 2009 m. birželio 9 d. pastabomis.

(117)

Tačiau procedūros reglamento 13 straipsnyje numatyta, kad „Galimos neteisėtos pagalbos patikrinimas užbaigiamas priimant sprendimą (…). Jeigu valstybė narė nevykdo įsakymo pateikti informaciją, minėtasis sprendimas priimamas remiantis turima informacija“.

(118)

Kaip pirmiau nurodyta, Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė Komisijai keletą kartų prašytos informacijos; paskutinį kartą informacijos prašyta 2009 m. lapkričio 20 d. Komisijos įsakymu pateikti informaciją.

(119)

Taigi, laikydamasi procedūros reglamento 13 straipsnio, Komisija priima sprendimą remdamasi turima informacija, bet kuriuo atveju primindama, kad Prancūzijos valdžios institucijos privalo įrodyti, kad nagrinėjama pagalba yra suderinama su vidaus rinka, taigi, kad ji yra proporcinga.

(120)

Atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą ir Komisijos turimą informaciją akivaizdu, kad negalima remtis 1994 m. nedidelių užsakymų vykdymo išlaidų sąmatos apskaičiavimu. Be to, akivaizdu, kad neįmanoma naudotis nepagrįstais išlaidų paskirstymo kriterijais ir remtis duomenimis, kuriems buvo taikyti nepagrįsti dauginimo koeficientai, ypač perduodant duomenis nuotoliniu būdu įvykdytiems užsakymams. Atsižvelgiant į Teismo sprendime pateiktą nedidelių užsakymų vykdymo išlaidų apskaičiavimo būdą ir Prancūzijos valdžios institucijoms Komisijai nepateikus informacijos, kuria būtų buvę galima išsklaidyti pastarosios sprendime pratęsti procedūrą išreikštas abejones dėl pagalbos proporcingumo, nenustatyta, kad nedidelių užsakymų vykdymas buvo nuostolingas.

(121)

Taigi Komisija laikosi nuomonės, kad nebuvo įrodyta, jog 1994–2001 m. išmokėta pagalba atitiko proporcingumo kriterijų.

(122)

Todėl ši pagalba nėra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

(123)

SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte (buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte) numatyta, kad „vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, […] skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

(124)

Remiantis 2008 m. balandžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte (buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte) numatyta nukrypti leidžianti nuostata negali būti taikoma pagalbai, kuri buvo išmokėta CELF 1980–1993 m. Taigi reikia nustatyti, ar šiai pagalbai būtų galima taikyti SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte (buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte) numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.

(125)

Tą patį reikia nustatyti ir dėl 1994–2001 m. išmokėtos pagalbos, dėl kurios 122 konstatuojamoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte (buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte) numatyta nukrypti leidžianti nuostata negali būti taikoma.

(126)

Siekdama nustatyti, ar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu būtų galima remtis nagrinėjant pagalbos suderinamumą, Komisija turi patikrinti, ar ginčijama pagalba buvo siekiama bendros svarbos tikslo ir ar ji nepažeidė prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(127)

Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba tikrai buvo siekiama bendros svarbos tikslo, kaip jis apibūdintas pirmiau. Šiuo atžvilgiu derėtų priminti, kad į Europos Sąjungos sutartį įtraukus buvusio EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte (dabar – SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktas) numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą buvo patvirtinta iki Europos Sąjungos sutarties įsigaliojimo Komisijos remiantis buvusio 92 straipsnio 3 dalies c punktu vykdyta politika. Iš tiesų Komisija anksčiau buvo suteikusi leidimų teikti pagalbą kultūriniais tikslais pagal šį straipsnį. Ši praktika patvirtinta Europos Sąjungos teismuose, pavyzdžiui, pirmiau minėtame 1995 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriame Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija, remdamasi buvusio EB sutarties 92 straipsnio 3 dalies c punktu, gali priimti palankų sprendimą dėl trijų CELF administruojamų pagalbos schemų (pagalba oro transportui, „Page à Page“ programa ir „Programme Plus“).

(128)

Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad neįrodyta, jog pagalba buvo proporcinga siekiamam tikslui.

(129)

Savo sprendime pratęsti procedūrą, o vėliau ir įsakyme pateikti informaciją, Komisija prašė Prancūzijos valdžios institucijų pateikti savo pastabas dėl pagalbos proporcingumo pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(130)

Kaip pirmiau nurodyta, Prancūzijos valdžios institucijos negalėjo pateikti Komisijai informacijos, kuria remiantis būtų galima įrodyti nuo 1980 m. išmokėtos pagalbos proporcingumą; paskutinį kartą šios informacijos Komisija paprašė savo 2009 m. lapkričio 20 d. įsakyme pateikti informaciją.

(131)

Taigi, laikydamasi procedūros reglamento 13 straipsnio, Komisija priima sprendimą remdamasi turima informacija, bet kuriuo atveju primindama, kad Prancūzijos valdžios institucijos privalo įrodyti, kad nagrinėjama pagalba yra suderinama su vidaus rinka, taigi, kad ji yra proporcinga.

(132)

Mutatis mutandis čia galima vadovautis pirmiau išdėstytais teiginiais apie pagalbos proporcingumą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

(133)

Taigi Komisija laikosi nuomonės, kad nebuvo įrodyta, jog išmokėta pagalba atitiko proporcingumo kriterijų.

(134)

Galiausiai Komisija laikosi nuomonės, kad ginčijama priemonė nesuderinama su vidaus rinka remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

(135)

Prancūzijos valdžios institucijos keletą kartų tvirtino, kad CELF buvo pavesta viešosios paslaugos užduotis ir kad ginčijamos priemonės turi būti įvertintos remiantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi (buvusio EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi).

(136)

Šiame straipsnyje nustatyta, kad „įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams.“

(137)

Pirma, reikia kelti klausimą, ar šiuo atveju teikta bendros ekonominės svarbos paslauga. Teisingumo Teismo praktika rodo, kad, išskyrus sektorius, kuriuos reglamentuoja Europos Sąjungos taisyklės, valstybės narės turi didelę veiksmų laisvę nustatyti, kurias paslaugas priskirti bendros ekonominės svarbos paslaugoms. Todėl Komisijos užduotis yra užtikrinti, kad, apibrėžiant bendros ekonominės svarbos paslaugas, šia veiksmų laisve būtų naudojamasi nedarant akivaizdžių klaidų.

(138)

Šiuo atveju Prancūzijos valdžios institucijos keletą kartų nurodė, kad CELF buvo pavesta konkreti kultūrinė viešosios paslaugos užduotis – vykdyti visus užsienyje įsisteigusių knygynų pateiktus knygų prancūzų kalba užsakymus nepriklausomai nuo užsakymo apimties ir pobūdžio. Komisija mano, kad ši užduotis galėtų būti laikoma bendros ekonominės svarbos paslauga.

(139)

Antra, reikia patikrinti, ar CELF tikrai buvo pavesta teikti šią bendros ekonominės svarbos paslaugą. Iš tiesų, remiantis Europos Sąjungos teismų praktika, susijusios įmonės turi būti vienu ar keliais oficialiais dokumentais, kurių formą gali nustatyti kiekviena valstybė narė, valstybės įgaliotos teikti nagrinėjamą paslaugą.

(140)

Šiuo atveju Prancūzijos valdžios institucijos pateikė keletą CELF ir Kultūros ministerijos sudarytų sutarčių, kuriomis, anot Prancūzijos valdžios institucijų, įrodoma, kad CELF tikrai buvo įgaliota teikti nagrinėjamą bendros ekonominės svarbos paslaugą. Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad Knygų ir skaitinių valdyba iki 2001 m. sudarydavo metines sutartis su CELF.

(141)

Tačiau, nepaisant Komisijos prašymų, įskaitant ir jos įsakymą pateikti informaciją, Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė nagrinėjamų metų viešųjų paslaugų sutarčių nuorašų.

(142)

Be to, Komisijai pateiktose sutartyse nenurodytas tikslus viešosios paslaugos įpareigojimo pobūdis (pavyzdžiui, sutartyje nenurodyta suma, kuria pradedant užsakymai laikomi „nedideliais“). Tai reiškia, kad nesama jokio dokumento, kuriame būtų gana aiškiai nurodyta, kokią viešąją paslaugą CELF turėjo teikti tais metais.

(143)

Todėl Komisija mano, kad nebuvo įrodyta, kad CELF tikrai buvo oficialiu dokumentu įgaliota kiekvienais aptariamais metais teikti nagrinėjamą viešąją paslaugą.

(144)

Galiausiai, net nedarant išvados dėl pagalbos reikalingumo sąlygos (kadangi sąlygos taikomos visos kartu), Komisija laikosi nuomonės, kad proporcingumo sąlyga taip pat neįvykdyta.

(145)

Iš tiesų Komisijai pateiktose sutartyse nėra jokio paaiškinimo, kaip buvo apskaičiuota pagalbos suma. Be to, CELF nustatytas įpareigojimas pateikti subsidijų panaudojimo apskaitą, tačiau neprašoma nurodyti aiškius viešosios paslaugos veiklos išlaidų apskaičiavimo ir kontrolės kriterijus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar nebuvo išmokėta per didelė kompensacija. Sutartyse buvo numatyta, kad per metus nepanaudota subsidijos dalis perkeliama į kitus metus, tačiau nepateiktas joks paaiškinimas, kaip šis mechanizmas veikia, ir panašu, kad jis iš viso nebuvo taikomas. Kalbant bendrai ir kaip nurodyta proporcingumo kriterijaus tyrime pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį, Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima įrodyti pagalbos proporcingumą atsižvelgiant į įvairius Pirmosios instancijos teismo sprendimo punktus.