|
ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.070.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
54 metai |
|
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
|
2011/162/ES |
|
|
|
* |
||
|
|
|
2011/163/ES |
|
|
|
* |
2011 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 1630) ( 1 ) |
|
|
|
|
2011/164/ES |
|
|
|
* |
2011 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimas, kuriuo leidžiama laikinai prekiauti tam tikra Triticum aestivum rūšies sėkla, neatitinkančia Tarybos direktyvos 66/402/EEB reikalavimų (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 1634) ( 1 ) |
|
|
|
IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi |
|
|
|
* |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 257/2011
2011 m. kovo 16 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 616/2007 dėl leidimo naudoti Bendrijos tarifines kvotas paukštienos, kurios kilmės šalis yra Brazilija, Tailandas ir kitos trečiosios šalys, sektoriuje ir dėl jų administravimo
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį ir 148 straipsnį kartu su jo 4 straipsniu,
atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2007/360/EB dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos bei Europos bendrijos ir Tailando Karalystės susitarimų suderintųjų protokolų forma dėl paukštienai taikomų nuolaidų pakeitimo pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXVIII straipsnį, sudarymo (2), ypač į jo 2 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 130 straipsnio 2 dalį importas į Sąjungą turėtų būti valdomas pasinaudojant importo licencijomis. Tačiau siekiant išvengti spekuliavimo, kuriuo iškreipiamas importo srautas, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 616/2007 (3) leidžiamą naudoti Tailandui skirtą 5 grupės kvotą, kurios eilės numeris 09.4215, tinkama valdyti pirmiausia suteikiant importo teises ir tik po to išduodant importo licencijas, kaip numatyta 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006, nustatančio žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (4), 6 straipsnio 3 dalyje. |
|
(2) |
Turėtų būti nustatytos naujos minėtai kvotai taikomos importo teisių suteikimo ir vėlesnio importo licencijų išdavimo sąlygos, susijusios su pareiškėjų atitiktimi reikalavimams ir importo kiekių paskirstymu per Reglamento (EB) Nr. 616/2007 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą kvotos laikotarpį. |
|
(3) |
Siekiant išvengti spekuliavimo ir užtikrinti, kad importo teisės būtų suteikiamos tikriems importuotojams, svarbu atitinkamu lygmeniu nustatyti istorinius importuotos paukštienos referencinius kiekius, nuo kurių priklausytų paraiškų įgyti importo teises teikimas. |
|
(4) |
Atsižvelgiant į naujas Tailando kilmės produktų importo sąlygas, turi būti nustatyta atitinkamo lygmens su importo teisėmis ir licencijomis susijusi užstato suma, kad būtų užtikrintas tinkamas tarifinių kvotų valdymas ir pakankamai galimybių ūkio subjektams jomis pasinaudoti. |
|
(5) |
Siekiant įpareigoti ūkio subjektus importo licencijos paraiškas teikti pasinaudojant visomis paskirtomis importo teisėmis, reikėtų nustatyti, kad toks įpareigojimas būtų pagrindinis reikalavimas, kaip apibrėžta 1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2220/85, nustatančiame bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (5). |
|
(6) |
Reglamentu (EB) Nr. 616/2007 nustatytas pranešimų teikimo laikotarpis, per kurį nacionalinės valdžios institucijos turi pranešti Komisijai apie kiekius, dėl kurių išduotos licencijos, yra vėlyvas, palyginti su licencijos išdavimo diena. Todėl siekiant tinkamai valdyti kvotas, šis pranešimų teikimo laikotarpis turėtų būti paankstintas. |
|
(7) |
Kad ūkio subjektai ir kompetentingos institucijos įprastų prie naujos 5 grupės valdymo tvarkos, pirmajai laikotarpio daliai, kurios pradžia – 2011 m. liepos 1 d., taikomą paraiškų įgyti importo teises teikimo terminą iš 2011 m. balandžio mėn. tikslinga nukelti į 2011 m. gegužės mėn. |
|
(8) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 616/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
|
(9) |
Kadangi kitas kvotos laikotarpis prasideda 2011 m. liepos 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo to laikotarpio pradžios. |
|
(10) |
Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį savo nuomonės nepateikė, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 616/2007 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
3 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. 5 grupei nustatyti metiniai kiekiai valdomi pirmiausiai suteikiant importo teises, o po to išduodant importo licencijas.“ |
|
2) |
4, 5 ir 6 straipsniai pakeičiami taip: „4 straipsnis 1. Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnį taikant visoms grupėms, išskyrus 5 grupę, importo licencijos pareiškėjai, teikdami pirmąją paraišką nurodytam kvotos laikotarpiui, pateikia įrodymą, kad jie per kiekvieną iš dviejų Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnyje nurodytų laikotarpių importavo ne mažiau kaip 50 tonų produktų, kuriems taikoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (*1) I priedo XX dalis, arba gaminių, kurių KN kodas 0210 99 39 . Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnį taikant 5 grupei, importo licencijos pareiškėjai, teikdami pirmąją paraišką nurodytiems kvotos metams, pateikia įrodymą, kad jie per kiekvieną iš dviejų Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnyje nurodytų laikotarpių importavo ne mažiau kaip 250 tonų produktų, kuriems taikoma Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I priedo XX dalis, arba gaminių, kurių KN kodas 0210 99 39 . Licencijos paraiškose pateikiamas tik vienas iš šio reglamento I priede nurodytų kvotos eilės numerių. 2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnio ir šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, importo licencijos pareiškėjai, teikdami pirmąją paraišką nurodytam kvotos laikotarpiui, gali pateikti įrodymą, kad per kiekvieną iš dviejų Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnyje nurodytų laikotarpių jie perdirbo ne mažiau kaip 1 000 tonų paukštienos, kurios KN kodas 0207 arba 0210 , į paukštienos gaminius, kurių KN kodas 1602 ir kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, arba į homogenizuotus produktus, kurių KN kodas 1602 10 00 ir kurių sudėtyje nėra kitokios mėsos, išskyrus paukštieną. Šioje dalyje perdirbėjas – bet kuris asmuo, įrašytas į valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, nacionalinį PVM registrą, kuris perdirbimo veiklai įrodyti pateikia bet kurį atitinkamoje valstybėje narėje reikalaujamą komercinį dokumentą. 3. Bendrovė, įsteigta sujungus kelias bendroves, kurių kiekviena importavo referencinius kiekius, gali remtis tais kiekiais teikdama paraiškas. 4. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 6 straipsnio 1 dalies, 3, 6 ir 8 grupių atveju kiekvienas pareiškėjas gali pateikti kelias tos pačios grupės produktų importo licencijos paraiškas, jei tų produktų kilmės šalys yra skirtingos. Kiekvienai kilmės šaliai skirtos atskiros paraiškos kompetentingai valstybės narės institucijai turi būti pateikiamos vienu metu. Apskaičiuojant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą didžiausią kiekį, jos laikomos viena paraiška. 5. Visų grupių, išskyrus 5 grupę, atveju licencijos paraiškos turi būti teikiamos ne mažesniam kaip 100 tonų kiekiui ir kiekiui, kuris sudarytų ne daugiau kaip 10 % atitinkamos kvotos kiekio, turimo atitinkamu laikotarpiu arba per atitinkamą laikotarpio dalį. Tačiau:
5 grupės atveju paraiškos įgyti importo teises turi būti teikiamos ne mažesniam kaip 100 tonų kiekiui ir kiekiui, kuris sudarytų ne daugiau kaip 10 % atitinkamos kvotos kiekio, turimo per atitinkamą laikotarpio dalį. 6. Licencijomis įpareigojama importuoti iš nurodytos šalies, išskyrus 3, 6 ir 8 grupių atveju. Grupių, dėl kurių taikomas šis įpareigojimas, atveju licencijos paraiškos ir pačios licencijos 8 langelyje nurodoma kilmės šalis ir žodis „taip“ pažymimas kryželiu. 7. Licencijos paraiškos ir licencijos 20 langelyje pateikiamas vienas iš II priedo A dalyje nurodytų įrašų. Licencijos 24 langelyje pateikiamas vienas iš II priedo B dalyje nurodytų įrašų. 3 ir 6 grupių produktų atveju licencijos 24 langelyje pateikiamas vienas iš II priedo C dalyje nurodytų įrašų. 8 grupės produktų atveju licencijos 24 langelyje pateikiamas vienas iš II priedo D dalyje nurodytų įrašų. 5 straipsnis 1. 5 grupės atveju paraiškos įgyti importo teises ir kitų grupių atveju importo licencijos paraiškos gali būti teikiamos tik pirmąsias septynias trečio mėnesio, einančio prieš kiekvieną kvotos laikotarpio dalį, dienas arba 3 grupės atveju – pirmąsias septynias trečiojo mėnesio, einančio prieš kvotos laikotarpį, dienas. Tačiau 5 grupės atveju paraiškos įgyti importo teises laikotarpio daliai, kurios pradžia – 2011 m. liepos 1 d., gali būti teikiamos tik pirmąsias septynias 2011 m. gegužės mėnesio dienas. 2. Visų grupių, išskyrus 5 grupę, atveju teikiant licencijos paraišką už 100 kilogramų pateikiamas 50 EUR dydžio užstatas. Tačiau su 1, 4 ir 7 grupėmis susijusių licencijos paraiškų atveju nustatomas 10 EUR už 100 kilogramų dydžio užstatas, o su 5 grupe susijusių paraiškų įgyti importo teises atveju nustatomas 6 EUR už 100 kilogramų užstatas. 3. Iki keturioliktos mėnesio, kurį pateikiamos paraiškos, dienos valstybės narės praneša Komisijai apie bendrus prašomus kiekius, išreikštus kilogramais, suskirstydamos juos pagal grupes ir kilmės šalis. 4. Importo teisės suteikiamos ir licencijos išduodamos nuo dvidešimt trečios mėnesio, kurį pateikiamos paraiškos, dienos ir vėliausiai – paskutinę to mėnesio dieną. Importo teisės galioja nuo laikotarpio dalies, kuriai pateikta paraiška, pirmos dienos iki to paties importo laikotarpio birželio 30 d. ir nėra perkeliamos. 5. 5 grupės atveju importo licencijos paraiškos gali būti teikiamos tik valstybėje narėje, kurioje pareiškėjas pateikė paraišką ir įgijo importo teises. Šios grupės atveju licencijos išduodamos pagal importo teises įgijusio ūkio subjekto paraišką ir jo vardu. 5 grupės atveju išduodant importo licenciją ūkio subjektas sumoka 75 EUR už 100 kilogramų užstatą. Kiekvieną kartą išduodant importo licenciją atitinkamai sumažinamos suteiktos importo teisės ir nedelsiant grąžinama atitinkama pagal 2 dalį už importo teises sumokėto užstato dalis. 6. Importo licencijos paraiškose nurodomas bendras kiekis, dėl kurio suteiktos importo teisės. Šis įpareigojimas yra pagrindinis reikalavimas, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 (*2) 20 straipsnio 2 dalyje. 6 straipsnis 1. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, valstybės narės:
2. Valstybės narės iki ketvirto mėnesio, einančio po kiekvieno metinio laikotarpio pabaigos, pabaigos praneša Komisijai apie atitinkamu laikotarpiu pagal šį reglamentą į laisvą apyvartą faktiškai išleistą kiekį. 3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, valstybės narės praneša Komisijai apie kiekius, dėl kurių išduotos importo licencijos buvo nepanaudotos arba tik iš dalies panaudotos ir kurie atitinka importo licencijų antroje pusėje nurodytų kiekių ir kiekių, dėl kurių jos buvo išduotos, skirtumą:
3 grupės atveju pirmos pastraipos a punkte pateiktas reikalavimas dėl pranešimo netaikomas. 4. Kiekiai, kuriems taikomos 1 ir 3 dalys, nurodomi kilogramais ir suskirstomi pagal grupes. Kiekiai, kuriems taikoma 2 dalis, nurodomi kilogramais ir suskirstomi pagal grupes ir kilmės šalis. |
|
3) |
7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo kvotos laikotarpio, kurio pradžia – 2011 m. liepos 1 d., pradžios.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 138, 2007 5 30, p. 10.
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/5 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 258/2011
2011 m. kovo 16 d.
kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminėms plytelėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos (toliau –Sąjunga) veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,
pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,
kadangi:
A. PROCEDŪRA
1. Inicijavimas
|
(1) |
2010 m. birželio 19 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės keraminių plytelių inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
|
(2) |
Europos keraminių plytelių gamintojų federacija (angl. CET, toliau – skundo pateikėjai) 69 gamintojų, pagaminančių daugiau nei 30 % visų Sąjungoje pagaminamų keraminių plytelių, vardu pateikė skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
2. Su tyrimu susijusios šalys
|
(3) |
Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams ir šios šalies atstovams, žinomiems importuotojams ir naudotojams. Komisija taip pat informavo gamintojus Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), Nigerijoje, Brazilijoje, Turkijoje, Indonezijoje ir Tailande, nes iš šių šalių buvo numatyta rinktis galimą panašią šalį. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti iki pranešime apie inicijavimą nustatyto termino. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. |
|
(4) |
Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių Kinijos gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų skaičių, vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu pranešime apie inicijavimą numatyta vykdyti atranką dempingui ir žalai nustatyti. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų žinomų eksportuojančių Kinijos gamintojų, importuotojų ir Sąjungos gamintojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Be to, konsultuotasi su Kinijos valdžios institucijomis. |
2.1. Eksportuojančių Kinijos gamintojų atranka
|
(5) |
Vykdant atranką priimtinus atsakymus pateikė 105 eksportuojantys Kinijos gamintojai, kuriems priskiriama 47 % importo tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta 24 konstatuojamojoje dalyje. Todėl bendradarbiavimo lygis laikomas žemu. |
|
(6) |
Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, Komisija eksportuojančius gamintojus atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Atrinktieji gamintojai suskirstyti į tris grupes, kurioms priskirta 10 atskirų gamintojų, kurių eksportas sudaro 14,4 % viso eksporto iš Kinijos į Sąjungą ir 31,3 % viso bendradarbiaujančių gamintojų eksporto TL. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, dėl atrinktų gamintojų konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir Kinijos valdžios institucijomis. Dėl siūlomų atrinktų gamintojų gauta keletas pastabų. Galutinė gamintojų atranka atlikta atsižvelgiant į tinkamomis pripažintas pastabas. |
2.2. Sąjungos gamintojų atranka
|
(7) |
Europos keraminių plytelių gamintojų federacija patvirtino Komisijai siųstame rašte, kad visos skundą pateikusios bendrovės sutinka, kad būtų svarstoma, ar jas atrinkti. Apie save pranešė ir kitos bendrovės, tad Komisijai informaciją pateikė 73 Sąjungos gamintojai. |
|
(8) |
Vykdant atranką, atsižvelgta į didelį keraminių plytelių sektoriaus susiskaidymą. Siekiant užtikrinti, kad didelių bendrovių rezultatai neužgožtų žalos analizės, o ir būtų tinkamai atsižvelgta į mažų bendrovių, kurioms tenka didžiausia Sąjungos produkcijos dalis, padėtį, nutarta, kad atrinkti gamintojai turėtų atstovauti visiems segmentams, t. y. mažosioms, vidutinėms ir didelėms bendrovėms. |
|
(9) |
Remiantis metinės produkcijos apimtimi, išskirti trys segmentai: — pirmasis segmentas: didelės bendrovės (pagamina daugiau kaip 10 mln. m2), — antrasis segmentas: vidutinės bendrovės (pagamina 5–10 mln. m2), — trečiasis segmentas: mažosios bendrovės (pagamina mažiau kaip 5 mln. m2). |
|
(10) |
Atliekant mikroekonominių rodiklių analizę, atrinktų bendrovių, priklausančių konkrečiam segmentui, rezultatai buvo įvertinti pagal minėto segmento dalį, atsižvelgiant į visą Sąjungos produkciją (remiantis konkrečia kiekvieno segmento svarba bendrame keraminių plytelių sektoriuje). Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, pirmajam ir antrajam segmentams priklausantys gamintojai pagamina po maždaug vieną ketvirtį visos Sąjungos produkcijos, trečiajam segmentui priklausantys gamintojai – maždaug pusę visos Sąjungos produkcijos. Mažųjų bendrovių segmentui priklauso daugiau kaip 350 bendrovių. Vidutinių bendrovių segmentui priklauso daugiau kaip 40 bendrovių, o didelių bendrovių segmentui – daugiau kaip 20. |
|
(11) |
Buvo atrinkta 10 bendrovių. Tai didžiausios šiems trims segmentams priklausančios bendrovės, atsižvelgiant į pardavimo apimtį, produkciją ir geografinę padėtį. Viena atrinkta bendrovė priklauso didelių bendrovių segmentui, keturios – vidutinių bendrovių segmentui, penkios – mažųjų bendrovių segmentui. Atrinktos bendrovės įkurtos šešiose valstybėse narėse (Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje) ir kartu pagamina daugiau kaip 90 % visos Sąjungos produkcijos. Šioms atrinktoms bendrovėms tenka 24 % visos bendradarbiaujančių gamintojų produkcijos ir 7 % visos Sąjungos produkcijos. |
|
(12) |
Atliekant tyrimą, viena atrinkta Lenkijos bendrovė nutarė nutraukti bendradarbiavimą. Komisijai nepavyko rasti jokio kito Lenkijoje įkurto gamintojo, kuris būtų sutikęs bendradarbiauti. |
|
(13) |
Nepaisant gamintojo iš Lenkijos pasitraukimo, atrinktų gamintojų reprezentatyvumas pagal visus 8 ir 10 konstatuojamosiose dalyse paminėtus kriterijus liko didelis. Todėl nutarta, kad tyrimas gali būti tęsiamas toliau turint devynis atrinktus gamintojus iš penkių valstybių narių. |
|
(14) |
Skundo pateikėjai prašė neatskleisti jų pavadinimų. Komisija tam pritarė. |
2.3. Importuotojų atranka
|
(15) |
Komisija gavo atsakymus iš 24 importuotojų. Iš atrankos pašalinti trys dideli importuotojai: du buvo susiję su Kinijos eksportuotojais, vienas – su Sąjungos gamintoju (palyginti su visa minėto gamintojo pardavimo apimtimi, importas yra nedidelis). |
|
(16) |
Nesusijusiems bendradarbiaujantiems importuotojams tenka maždaug 6 % viso importo iš Kinijos. |
|
(17) |
Atrinktos septynios bendrovės, kurioms tenka 95 % nesusijusių bendradarbiaujančių bendrovių importo. Viena šių bendrovių buvo ir nagrinėjamojo produkto naudotoja. Taip pat užtikrintas atrinktų gamintojų reprezentatyvumas geografinio pasiskirstymo požiūriu. Taigi, atrinkti gamintojai iš valstybių narių, kurioms priskiriama daugiau kaip 49 % importo į Sąjungą, o tai patvirtina jų reprezentatyvumą. |
2.4. Klausimyno atsakymai ir patikrinimai
|
(18) |
Kad atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė prašymo formas. Viena eksportuojančių gamintojų grupė prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį jai būtų taikomas RER arba, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad ji neatitiko RER sąlygų, - IR. |
|
(19) |
Aštuonios neatrinktos bendrovės ar susijusios bendrovių grupės pateikė prašymus atlikti individualų nagrinėjimą. Išnagrinėti šiuos prašymus pradiniu etapu būtų buvusi per didelė našta. Ar patenkinti kurios nors bendrovės prašymą ir atlikti individualų nagrinėjimą, bus nutarta galutiniame etape. |
|
(20) |
Komisija nusiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį individualaus nagrinėjimo prašiusiems neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems bendradarbiaujantiems importuotojams ir visiems žinomiems Sąjungos naudotojams. |
|
(21) |
Atsakymus pateikė trys atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės, aštuoni neatrinkti eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės, devyni atrinkti Sąjungos gamintojai ir penki su eksportuojančiu gamintoju nesusiję importuotojai. Be to, gauta informacijos iš Europos gamintojų asociacijos („Cerame-Unie“), nacionalinių gamintojų asociacijų, importuotojų, importuotojų ir naudotojų asociacijų. |
|
(22) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo reikalinga RER ir (arba) IR analizuoti ir preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti, ir atliko tikrinimą šių devynių atrinktų Sąjungos gamintojų ir bendrovių patalpose:
|
|
(23) |
Eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kuriems RER negalėjo būti taikomas, reikia nustatyti normaliąją vertę, todėl, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis JAV, kaip panašios šalies, duomenimis, dviejų bendrovių patalpose atliktas tikrinimas. Šie gamintojai prašė neatskleisti jų tapatybės. |
3. Tiriamasis laikotarpis
|
(24) |
Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
1. Nagrinėjamasis produktas
|
(25) |
Nagrinėjamasis produktas – glazūruotos ir neglazūruotos keraminės šaligatvio ir grindinio plytelės, kokliai arba sienų apdailos plytelės, glazūruoti ir neglazūruoti keraminiai mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai, pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo (toliau – keraminės plytelės arba nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 6907 10 00 , 6907 90 20 , 6907 90 80 , 6908 10 00 , 6908 90 11 , 6908 90 20 , 6908 90 31 , 6908 90 51 , 6908 90 91 , 6908 90 93 ir 6908 90 99 . |
|
(26) |
Keraminės plytelės daugiausia naudojamos statybos pramonėje sienoms ir grindims padengti. |
2. Panašus produktas
|
(27) |
Viena šalis pareiškė, kad iš Kinijos importuotas produktas ir Sąjungos pramonės pagamintas produktas buvo nesulyginami. |
|
(28) |
Primenama, kad kainų palyginimą Komisija grindė produktų tipais, kurie skyrėsi pagal produkto kontrolės numerius (angl. PCN), atsižvelgdama į aštuonias charakteristikas. |
|
(29) |
Per klausymą susijusi šalis pateikė savo argumentus bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Remiantis argumentais, palyginamumo stoką lėmė įvairios Sąjungos ir Kinijos plytelėms naudotos technologijos, medžiaga, poliravimas ir dekoravimas. Technologiškai pažangiomis gamybos linijomis gamintos aukštos kokybės plytelės, kurioms naudoti trafaretinės spaudos ir keleto spalvų variantai. Bendrovė paaiškino, kad taikomos skirtingos trafaretinės spaudos, rotacinės spaudos ir rašalinės spaudos spausdinimo technologijos. |
|
(30) |
Nepaisant prašymų pateikti išsamią informaciją apie visus šiuos produkto palyginamumo aspektus, šaliai nepavyko pagrįsti savo pareiškimo. Argumentas dėl geresnio palyginamumo taip pat nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, pati šalis pripažino, kad su siūlomais keturiais kriterijais susijusių tipų produktai sudarytų tik 0,5 % plytelių rinkos. Kaip nustatyta bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaitoje, kurioje apibendrinama susijusios bendrovės pozicija, likę 99,5 % produktų, kurių kontrolės numeriai tie patys, yra panašūs. |
|
(31) |
Kaip buvo jau minėta, šalis nepagrindė būtinybės nustatyti papildomus kriterijus ar jų galimo poveikio kainoms. Taigi, atsižvelgiant į nedidelę nagrinėjamojo produkto rinkos dalį ir aiškų šalies pritarimą, kad 99,5 % plytelių buvo palyginamos pagal susijusius produkto kontrolės numerius, teko preliminariai atmesti pareiškimą dėl papildomų kriterijų įtraukimo į produkto kontrolės numerio struktūrą. |
|
(32) |
Daroma išvada, kad nagrinėjamojo produkto, Kinijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto ir JAV, kurios preliminariai buvo pasirinktos panašia šalimi, vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto, taip pat Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokie patys. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. |
C. DEMPINGAS
1. Rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER)
|
(33) |
Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su importuojamais Kinijos kilmės produktais susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:
|
|
(34) |
Dvi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės paprašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį. |
|
(35) |
Nustatyta, kad šalys (du gamintojai, vienas Kinijos prekiautojas ir vienas Honkongo prekiautojas), tariamai priklausiusios vienai šių grupių, iš tikrųjų nebuvo susijusios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dviejų Kinijos gamintojų (Becarry Group ir Shandong Yadi Ceramics Co. Ltd.) RER prašymai buvo nagrinėjami atskirai. |
|
(36) |
Dėl kitos bendrovių grupės, t. y. Wonderful Group, kuriai priklausė dvi dėl priklausymo tai pačiai kontroliuojančiajai bendrovei tarpusavyje susijusios gamintojų grupės, tik viena iš susijusių grupių paprašė taikyti RER, tuo tarpu antroji paprašė taikyti individualų režimą (IR). Tačiau RER prašymą turi teikti visos tos pačios grupės bendrovės ir jos visos turi atitikti RER kriterijus, todėl šis RER prašymas buvo netinkamai užpildytas ir todėl nebuvo svarstomas. Taigi, grupei nebuvo galima taikyti RER. |
|
(37) |
Dėl Becarry Group atitikties pirmajam kriterijui, atlikus tyrimą nustatyta, kad šio gamintojo leidime verstis verslo veikla buvo nustatytas ir praktiškai taikomas eksporto pardavimo ribojimas. Todėl nutarta, kad sprendimai dėl pardavimo nebuvo priimami laisvai, o priklausė nuo didelio valstybės kišimosi. Be to, kelių grupei priklausančių bendrovių atveju nebuvo įmanoma nustatyti, ar buvo sukauptas pradinis bendrovės kapitalas ir kas jį sukaupė. Kalbant apie antrąjį kriterijų, aptikta keletas rimtų apskaitos trūkumų, kurie nebuvo minėti audito ataskaitoje. Galiausiai, kalbant apie trečiąjį kriterijų, taip pat nustatyta, kad iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos liko keletas iškraipymų, nes sąskaitose tinkamai neužregistruota daug turto arba neatlikta jo amortizacija ir nepateikta jokių įrodymų, kad bendrovė sumokėjo už žemės panaudos teisę. |
|
(38) |
Dėl Shandong Yadi Ceramics Co Ltd atitikties pirmajam kriterijui, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė negalėjo įrodyti, ar buvo sukauptas pradinis bendrovės kapitalas ir kas, steigiant bendrovę, jį sukaupė. Todėl neatmetama galimybė, kad lėšų buvo skyrusi ir valstybė. Kalbant apie antrąjį kriterijų, aptikta rimtų apskaitos trūkumų, kurie nebuvo minėti audito ataskaitoje, todėl nutarta, kad sąskaitų auditas nebuvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus. Galiausiai, kalbant apie trečiąjį kriterijų, nustatyta, kad iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos taip pat liko keletas iškraipymų, nes nepateikta jokių įrodymų, kad bendrovė sumokėjo už žemės panaudos teisę ar už tam tikrą turtą. |
|
(39) |
Komisija susijusiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms ir skundo pateikėjams atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus ir paragino juos pateikti pastabų. |
|
(40) |
Atskleidus su RER susijusius nustatytus faktus, pastabų pateikė du atrinkti eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikomas RER. Tačiau tokios pastabos nekeičia minėtų faktų esmės, kadangi jomis tik bandyta paneigti dalį faktų, tačiau nepateikta papildomų įrodymų, siekiant pagrįsti pastabas. |
2. Individualus režimas (IR)
|
(41) |
Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, muitas, jeigu jis taikomas, visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:
|
|
(42) |
Atrinkti eksportuojantys gamintojai Becarry Group ir Shandong Yadi Ceramics Co. Ltd., prašę taikyti RER, taip pat paprašė taikyti IR, jeigu RER jiems nebūtų taikomas. Wonderful Group ir Xinruncheng Group taip pat paprašė taikyti IR. |
|
(43) |
Dėl Becarry Group nustatyta, kad dėl 37 konstatuojamojoje dalyje minėto eksporto pardavimo ribojimo nebuvo įmanoma laisvai nustatyti pardavimo, todėl jos IR prašymas buvo atmestas. |
|
(44) |
Nustatyta, kad kiti eksportuojantys gamintojai atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas, todėl jiems gali būti taikomas IR. Remiantis turima informacija padaryta preliminari išvada, kad toliau išvardyti eksportuojantys Kinijos gamintojai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus dėl IR taikymo:
|
3. Normalioji vertė
a) Panašios šalies pasirinkimas
|
(45) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė nustatoma remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuojama normaliąja verte panašioje šalyje. |
|
(46) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad kaip tinkamą panašią šalį normaliajai vertei Kinijoje nustatyti ketina pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. |
|
(47) |
Gauta keletas pastabų ir vietoj JAV pasiūlyta keletas kitų šalių, visų pirma Brazilija, Turkija, Nigerija, Tailandas ir Indonezija. |
|
(48) |
Todėl Komisija nutarė bendradarbiauti su žinomais šių šalių gamintojais, įskaitant JAV. Tačiau užpildytą klausimyną atsiuntė tik du nagrinėjamojo produkto gamintojai iš JAV. Be to, iš dalies užpildytą klausimyną pateikė Tailando gamintojas, tačiau bet kokiu atveju jo produktų asortimentas nevisiškai prilygo bendradarbiaujančių Kinijos gamintojų asortimentui. |
|
(49) |
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamojo produkto rinka JAV yra konkurencinga. JAV šalies rinkoje aktyviai veikė keletas gamintojų, o importo apimtis buvo didelė. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad Kinijos ir JAV kilmės keraminių plytelių fizinės savybės ir naudojimo paskirtis yra iš esmės tos pačios, o gamybos procesai – panašūs. |
|
(50) |
Buvo teigiama, kad JAV rinka daugiausia priklauso nuo importo, todėl JAV ir Kinijoje gaminamos skirtingiems rinkos segmentams skirtos keraminės plytelės. Todėl šalies rinkai gaminamų tipų produktai, pagal kuriuos nustatoma normalioji vertė, nebūtų palyginami su tokių tipų produktais, kuriuos Kinija eksportuoja į Sąjungą. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad JAV produkcijos asortimentas sudarytas iš daugelio tipų produktų, palyginamų su gaminamais Kinijoje ir iš jos eksportuojamais, kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(51) |
Be to, buvo teigiama, kad JAV būtų santykinai nesvarbus pasaulinės keraminių plytelių rinkos dalyvis. Tačiau 2009 m. šios šalies rinkoje pagaminta apie 600 mln. m2, o tai laikoma dideliu kiekiu. Pavyzdžiui, tuo pačiu laikotarpiu Kinija, didžiausia gamintoja pasaulyje, pagamino 2 mlrd. m2. |
|
(52) |
Viena šalių teigė, kad JAV yra nustačiusios griežtus kokybės standartus ir, iš tikrųjų, taiko netarifinius barjerus Kinijos importui. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, kaip jau buvo minėta, Kinijos importo į JAV apimtis buvo didelė ir sudarė didelę dalį JAV vidaus suvartojimo, todėl atmestas teiginys, kad netarifiniai barjerai JAV turi įtakos importui, o tuo pačiu ir konkurencijai. |
|
(53) |
Vietoje patikrinti dviejų bendradarbiaujančių JAV gamintojų atsakyme pateikti duomenys. Galiausiai atsižvelgta tik į vieno gamintojo, kurio patalpose buvo apsilankyta, duomenis, nes nustatyta, kad informacija, kuria remiantis galima pagrįsti normaliąją vertę, yra patikima. Nustatyta, kad antrojo gamintojo, kurio patalpose buvo apsilankyta, duomenys nėra patikimi, todėl jų teko nepaisyti, nes minėtas gamintojas pateikė duomenų tik apie dalį pardavimo vidaus rinkoje, o sąnaudas ir sąskaitas buvo įmanoma susieti tik iš dalies. |
|
(54) |
Todėl padaryta preliminari išvada, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, JAV yra tinkama ir pagrįsta panaši šalis. |
b) Normaliosios vertės nustatymas
|
(55) |
Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu normalioji vertė nustatyta pagal panašios šalies gamintojo pateiktą patikrintą informaciją, kaip nurodyta toliau. |
|
(56) |
Nustatyta, kad, palyginti su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamu nagrinėjamojo produkto kiekiu, JAV gamintojas vidaus rinkoje parduoda tipišką panašaus produkto kiekį. |
|
(57) |
Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad JAV gamintojo gaminamas visų tipų panašus produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas nesusijusiems pirkėjams įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau dėl JAV gaminamo ir parduodamo panašaus produkto ir dėl iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto kokybės skirtumų nutarta, kad tam tikrų tipų produkto normaliosios vertės apskaičiavimas būtų tinkamesnis sprendimas, siekiant atsižvelgti į šiuos skirtumus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kaip nurodyta 61 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(58) |
Normalioji vertė apskaičiuota prie JAV gamintojo gamybos sąnaudų pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų suma ir pelnas buvo nustatyti pagal faktinius duomenis apie JAV gamintojo gaminamo panašaus produkto gamybą ir pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. |
c) Eksportuojančių gamintojų eksporto kainos
|
(59) |
Atrinktų Kinijos eksportuotojų eksporto kainos buvo grindžiamos pirmajam nepriklausomam pirkėjui faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis. Kai Sąjungoje buvo parduodama per susijusį importuotoją, kainos buvo apskaičiuojamos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Koreguotos visos sąnaudos, patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pelną. Nustatant pelno dydį naudotas už nagrinėjamąjį produktą susijusio importuotojo gautas pelnas, nes faktinis susijusio importuotojo pelnas laikytas nepatikimu dėl eksportuojančio gamintojo ir susijusio importuotojo ryšių. |
d) Palyginimas
|
(60) |
Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuotojų eksporto kainas EXW sąlygomis ir pardavimo vidaus rinkoje kainas arba, prireikus, apskaičiuotąją normaliąją vertę. |
|
(61) |
Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė buvo pakoreguota, atsižvelgiant į skirtingas savybes (daugiausia dėl originaliosios įrangos gamintojo prekės ženklo) ir į tam tikrų tipų produktų, kurių negamina panašios šalies gamintojas, kokybės skirtumus (mažesnes neporcelianinių plytelių gamybos sąnaudas). Prireikus atlikti kiti koregavimai, atsižvelgiant į jūrų frachto, draudimo, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų ir banko mokesčius bei komisinius, jei jie, kaip nustatyta, visais atvejais buvo pagrįsti, tikslūs ir pagrįsti patikrintais įrodymais. |
4. Dempingo skirtumai
a) Atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kuriems taikomas IR
|
(62) |
Kaip nustatyta, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis dempingo skirtumai atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas IR, buvo nustatyti remiantis panašiai šaliai nustatytos vidutinės svertinės normaliosios vertės ir kiekvienos bendrovės vidutinės svertinės nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainos palyginimu. |
|
(63) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinojo dempingo skirtumai yra tokie:
|
b) Visi kiti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai
|
(64) |
Vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, dempingo skirtumas kitiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams buvo apskaičiuotas kaip atrinktų eksportuojančių gamintojų taikomo dempingo skirtumų svertinis vidurkis. |
|
(65) |
Dempingo skirtumas atrinktam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui (Heyuan Becarry Ceramics Co. Ltd), kuriam netaikomas IR, irgi buvo apskaičiuotas taip, kaip aprašyta 64 konstatuojamojoje dalyje. |
c) Visi kiti (nebendradarbiaujantys) eksportuojantys gamintojai
|
(66) |
Visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams taikomas dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas pagal eksportuojančiam gamintojui nustatytus didžiausius dempingo skirtumus, susijusius su reprezentatyvaus tipo produktu. |
|
(67) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas ir dempingo lygis visos šalies mastu yra tokie:
|
D. ŽALA
1. Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė
|
(68) |
Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos keraminių plytelių pramonė yra itin susiskaidžiusi. Keramines plyteles gamina daugiau kaip 500 gamintojų. |
|
(69) |
Kaip jau buvo minėta, Sąjungos pramonė suskirstyta į tris segmentus: mažųjų, vidutinių ir didelių bendrovių. Mažosioms bendrovėms priskiriama pusė visos Sąjungos produkcijos. |
|
(70) |
Apytikriai apskaičiuota, kad nacionalinių ir Europos asociacijų pateikti duomenys susiję su 75 % Sąjungos produkcijos. Buvo atliktas šių duomenų ir atskirų gamintojų bei nacionalinių asociacijų pateiktų duomenų, taip pat tokiuose statistikos šaltiniuose kaip PRODCOM esančių duomenų kryžminis patikrinimas. Likusios produkcijos apimtis ir vertė buvo nustatyti ekstrapoliacijos būdu, remiantis tais pačiais informacijos šaltiniais. Remiantis tuo, kas buvo pateikta, nustatyta, kad TL Sąjungos produkcija sudarė 895 mln. m2. Remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 4 dalimi, Sąjungos pramonei priskiriami visi Sąjungos gamintojai, kuriems priklauso visa Sąjungos produkcija ir kurie nuo šiol vadinami Sąjungos pramone. |
2. Sąjungos suvartojimas
|
(71) |
Sąjungos suvartojimas nustatytas pagal Eurostato duomenis, Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduotą kiekį sudėjus su importuotu kiekiu. Duomenys apie visą Sąjungos parduotą nagrinėjamojo produkto kiekį pagrįsti nacionalinių ir Europos gamintojų asociacijų pateiktais ir patikrintais duomenimis. Viso Sąjungos pardavimo ekstrapoliacija atlikta remiantis asociacijų ir PRODCOM duomenimis. |
|
(72) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. iki TL, Sąjungos suvartojimas sumažėjo 29 %, o didžiausias nuosmukis (13 %) įvyko 2007–2008 m. Palyginti su 2009 m., TL suvartojimas sumažėjo 8 % 1 lentelė Suvartojimas
|
3. Importas iš Kinijos
3.1. Nagrinėjamojo produkto importo apimtis, rinkos dalis ir importo kainos
|
(73) |
Importo iš Kinijos apimtis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau. Ši kiekio ir kainų raida pagrįsta Eurostato duomenimis. 2 lentelė Importas iš Kinijos
|
|
(74) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš Kinijos apimtis sumažėjo 3 % ir TL sudarė maždaug 66 mln. m2. Ši mažėjimo tendencija sutampa su suvartojimo mažėjimo tendencija, tačiau nėra tokia pastebima ir yra būdinga 2007–2009 m. Nuo 2009 m. iki TL importo iš Kinijos apimtis padidėjo 6 % Be to, atsižvelgiant į visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Kinijos importo rinkos dalis padidėjo 35 % – nuo 4,8 % 2007 m. iki 6,5 % TL. |
|
(75) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos sumažėjo 4 % – nuo 4,7 EUR už m2 iki 4,5 EUR už m2. |
3.2. Priverstinis kainų mažinimas
|
(76) |
Analizuojant priverstinį kainų mažinimą, prie kainų EXW sąlygomis lygio priderintos vidutinės svertinės Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš Kinijos importuoto kiekvieno tipo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus, išlaidas po importo ir prekybos lygį. |
|
(77) |
Palyginus išaiškėjo, kad nagrinėjamojo produkto importo Sąjungoje TL kainos buvo tokios, kad Sąjungos pramonės kainos turėjo būti priverstinai sumažintos. Sąjungos pramonės kainų procentine dalimi išreikštas priverstinio kainų mažinimo lygis buvo 44–57 % Skaičiavimai grįsti atrinktų Sąjungos gamintojų ir atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų pateiktais duomenimis. |
4. Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją
|
(78) |
Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kiekio ir kainų raida grindžiamos Eurostato duomenimis. 3 lentelė Importas iš kitų trečiųjų šalių
|
|
(79) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių sumažėjo 40 % Todėl šio importo rinkos dalis sumažėjo 14 % – nuo 6,2 % iki 5,3 % |
|
(80) |
Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos padidėjo 22 % ir visada buvo didesnės nei vidutinės Kinijos eksportuojamų produktų pardavimo kainos (TL jas viršijo19 %). |
5. Sąjungos pramonės padėtis
5.1. Bendrosios pastabos
|
(81) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius įtakos Sąjungos pramonės būklei. |
|
(82) |
Makroekonominiai rodikliai (gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas Europos ir nacionalinių asociacijų pateikta informacija, patikrinta kryžmiškai lyginant su gamintojų pateikta informacija ir turimais oficialiais statistiniais duomenimis. |
|
(83) |
Mikroekonominiai rodikliai (vidutinės vieneto kainos, užimtumas, darbo užmokestis, našumas, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą) nagrinėti Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija. |
5.2. Makroekonominiai rodikliai
5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
(84) |
Sąjungos pramonės gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį smuko net 32 % Nuosmukis (nagrinėjamuoju laikotarpiu) apskritai atitiko didelį suvartojimo sumažėjimą (nagrinėjamuoju laikotarpiu – 29 %, žr. 72 konstatuojamąją dalį). Tačiau gamybos raida buvo kitokia. 2007–2009 m. ji sumažėjo 32 %, o labiausiai smuko 2008–2009 m. – 23 % Nuo 2009 m. iki TL gamyba stabilizavosi. 4 lentelė Visa Sąjungos gamyba
|
|
(85) |
2007–2008 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 5 %, o nuo 2008 m. iki TL – 2 % Apskritai, nuo 2007 m. iki TL pajėgumų naudojimas sumažėjo 27 % 5 lentelė Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
(86) |
Kintant gamybos apimtims, Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje krito tiek, kad jį galima palyginti su suvartojimu, t. y. nagrinėjamuoju laikotarpiu jis smuko 30 % Sąjungos pramonės pardavimo kasmetinio mažėjimo tendencija panašėjo į suvartojimo raidą. 6 lentelė Pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis
|
|
(87) |
Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1 procentiniu punktu. 7 lentelė ES rinkos dalis
|
5.2.3. Užimtumas ir našumas
|
(88) |
2007–2008 m. užimtumas sumažėjo 11 % Nagrinėjamuoju laikotarpiu jis smuko 16 % 8 lentelė Užimtumas
|
|
(89) |
Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, 2007–2008 m. išliko stabilus. Tačiau nuo 2008 m. iki TL našumas smuko 19 %, o tai siejama su gamybos mažėjimu. 9 lentelė Našumas
|
5.2.4. Dempingo skirtumo dydis
|
(90) |
Dempingo skirtumai buvo pateikti skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai gerokai didesni už de minimis lygį Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo poveikis negali būti laikomas nereikšmingu. |
5.3. Mikroekonominiai rodikliai
|
(91) |
Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, grynųjų pinigų srautas, pelningumas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, investicijos ir darbo užmokestis) buvo nagrinėjami atskirų bendrovių, t. y. atrinktų Sąjungos gamintojų, lygiu. |
5.3.1. Bendroji pastaba
|
(92) |
Atliekant kai kurių mikroekonominių rodiklių analizę (pardavimo kainos, gamybos sąnaudų, pelningumo ir investicijų grąžos, t. y. visų ne absoliučiomis vertėmis, o procentais išreikštų rodiklių), konkrečiam segmentui priklausančių atrinktų bendrovių rezultatai buvo įvertinti pagal minėto segmento dalį, atsižvelgiant į visą Sąjungos produkciją (remiantis konkrečia kiekvieno segmento svarba bendrame keraminių plytelių sektoriuje: 52 % – mažųjų bendrovių atveju ir po 24 % vidutinių ir didelių bendrovių atvejais). Atitinkamai užtikrinta, kad didelių bendrovių rezultatai neužgožtų žalos analizės, o ir būtų tinkamai atsižvelgta į mažų bendrovių, kurioms tenka didžiausia Sąjungos produkcijos dalis, padėtį. |
5.3.2. Atsargos
|
(93) |
Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu absoliutus Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 14 %, šis lygis, išreikštas procentais ir palygintas su gamyba, gerokai padidėjo (37 %). 10 lentelė
|
|
(94) |
Atsargų padidėjimas – išraiškingas žalos įrodymas. Sektoriui priklausančios bendrovės atsargų paprastai turi trims gamybos mėnesiams, tačiau dėl Kinijos importo dempingo kaina poveikio jos sukaupė atsargų šešiems gamybos mėnesiams. Iš tikrųjų, pastebėta, kad kasmet atsargos nuolat didėjo – nuo 43 % 2007 m. iki 59 % TL. |
|
(95) |
Šį atsargų padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai daugiausia dėmesio skirdavo didelėms vienodų produktų partijoms, o Sąjungos pramonės siūlomi produktai pasižymėdavo daug didesne tipų, spalvų ir dydžių įvairove. Siekdama per labai trumpą laiką reaguoti į itin specifinius užsakymus, Sąjungos pramonė turėjo didinti atsargas. |
5.3.3. Pardavimo kainos
|
(96) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės parduodamo vieneto kainos padidėjo 10 % 11 lentelė Vieneto kaina ES rinkoje
|
|
(97) |
Kainų padidėjimą lėmė įvairūs veiksniai. Visų pirma, kilo būtinybė kompensuoti tuo pačiu laikotarpiu 14 % išaugusių gamybos sąnaudų padidėjimą (žr. 106 konstatuojamąją dalį). Kainos dar ūgtelėjo dėl atsargų padidėjimo (žr. 95 konstatuojamąją dalį) ir dėl Sąjungos pramonės siūlomo produktų asortimento pasikeitimo. Kinijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama vienodų produktų eksportui didelėmis partijomis. Sąjungos pramonei daugiausia dėmesio teko skirti mažoms nagrinėjamojo produkto partijoms; paklausa buvo mažiau vienarūšė ir jai buvo būdingi maži kiekiai ir didesnė tipų, spalvų ir dydžių įvairovė. |
|
(98) |
Tačiau, nepaisant vieneto kainų padidinimo, Sąjungos pramonė negavo planuoto pelno. Iš tikrųjų, mažųjų bendrovių segmento veikla tapo nuostolinga. |
|
(99) |
Importo iš Kinijos kainų raida aprašyta 75 konstatuojamojoje dalyje. Kaip matosi, šios kainos neatitiko Sąjungos pramonės raidos ir nuolat buvo mažesnės. TL Kinijos nustatytos kainos buvo perpus mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos. |
5.3.4. Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, investicijos ir darbo užmokestis
|
(100) |
Kaip buvo minėta, gamybos sąnaudos padidėjo labiau nei pardavimo kainos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu sąnaudoms padidėjus 14 %, Sąjungos pramonė sugebėjo savo kainas padidinti tik 9 % Pelningumas tada smuko nuo 3,9 % 2007 m. iki 0,4 % TL. Mažiausią pelną pramonė gavo 2009 m., kuriais ji nesugebėjo padengti sąnaudų ir patyrė 1,2 % nuostolio. Iš visų trijų segmentų labiausiai nukentėjo mažųjų bendrovių segmentas, kurio veikla nuo 2008 m. buvo nuostolinga. Nors didelių ir vidutinių bendrovių pelningumas gerokai sumažėjo, jos sugebėjo produkciją parduoti taip, kad gautų kad ir netvarų, bet kuklų pelną. |
|
(101) |
Didelių ir vidutinių bendrovių gauto pelno negalima atskleisti dėl konfidencialumo. Apskaičiuojant pelną didelių bendrovių segmente remtasi vienos bendrovės duomenimis, tačiau atskleidus vidutinių bendrovių rezultatus, kitos bendrovės galėtų apskaičiuoti kitų segmentų pelną, nes yra žinomas bendras svertinis pelnas. 12 lentelė Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, investicijos ir darbo užmokestis
|
|
(102) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srauto, kuris reiškia pramonės gebėjimą finansuoti savo veiklą, raida liko teigiama. Tačiau nuo 2007 m. iki TL jis sumažėjo maždaug 54 % |
|
(103) |
Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža iš esmės atitiko pelningumo raidą. |
|
(104) |
Nuo 2007 m. iki TL metinis Sąjungos pramonės investicijų į nagrinėjamąjį produktą srautas sumažėjo 28 % |
|
(105) |
Nuo 2007 m. iki TL vidutinis darbuotojų darbo užmokestis sumažėjo 4 % |
5.3.5. Gamybos sąnaudos
13 lentelė
Gamybos sąnaudos
|
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
|
Gamybos sąnaudos (EUR/m2) |
7,7 |
8,3 |
8,8 |
8,8 |
|
Indeksas |
100 |
108 |
114 |
114 |
|
(106) |
Kaip nurodyta šioje lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos padidėjo 14 % Šį padidėjimą lėmė atsargų padidėjimas (žr. 95 konstatuojamąją dalį) ir Sąjungos pramonės siūlomo produktų asortimento pasikeitimas (didesnė tipų, spalvų ir dydžių įvairovė), tuo tarpu Kinijos importas iš esmės buvo sudarytas iš didelių vienodos produkcijos partijų. Siekdama per labai trumpą laiką reaguoti į itin specifinius užsakymus ir užtikrinti didesnę produktų įvairovę, Sąjungos pramonė turėjo didinti atsargas. |
6. Išvada dėl žalos
|
(107) |
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo tokie žalos rodikliai, kaip gamybos apimtis, pajėgumų naudojimas, pardavimas nesusijusiems pirkėjams ir užimtumas. Nors negalima nepastebėti, kad neigiama suvartojimo raida turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, pažymėtina, kad dėl kainų spaudimo Kinijos importo rinkos dalis visgi padidėjo. |
|
(108) |
Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai nukentėjo su Sąjungos gamintojų finansine veikla susiję žalos rodikliai, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas. Išraiškingas žalos įrodymas – nagrinėjamuoju laikotarpiu ypač padidėjusios atsargos (37 %). Šį padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai daugiausia dėmesio skirdavo didelėms vienodų produktų partijoms, o Sąjungos pramonės siūlomi produktai pasižymėdavo daug didesne tipų, spalvų ir dydžių įvairove. Siekdama per labai trumpą laiką reaguoti į itin specifinius užsakymus ir užtikrinti didesnę produktų įvairovę, Sąjungos pramonė turėjo didinti atsargas. |
|
(109) |
Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir padidėjo, tai iš esmės įvyko dėl gamybos sąnaudų padidėjimo. Apskritai, pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Iš tikrųjų, mažųjų bendrovių segmento, sudariusio pusę Sąjungos pramonės, veikla nuo 2008 m. tapo nuostolinga. Taigi, net padidinusi pardavimo kainas, pramonė nesugebėjo gauti pakankamai pelno. Tačiau pramonė negalėjo didinti pardavimo kainų tiek, kad užtikrintų ilgalaikiam gyvybingumui būtiną pelno dydį. |
|
(110) |
Atlikus kainų raidos analizę, remiantis Eurostato duomenimis, paaiškėjo, kad importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės kainų skirtumas padidėjo nuo maždaug 40 % 2007 m. ir 2008 m. iki maždaug 50 % 2009 m. ir TL. |
|
(111) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. |
E. PRIEŽASTINIS RYŠYS
1. Įvadas
|
(112) |
Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Nagrinėti kiti žinomi veiksniai, išskyrus importą dempingo kaina, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, siekiant užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina. |
2. Importo iš Kinijos poveikis
|
(113) |
Eksportuojančių Kinijos gamintojų rinkos dalies didėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su Sąjungos pramonės pelno sumažėjimu ir pastebimu jos atsargų padidėjimu. |
|
(114) |
Jis taip pat sutapo su Sąjungos suvartojimo sumažėjimu. Tačiau nors 2007–2009 m. Kinijos importo apimtis sumažėjo devyniais procentiniais punktais, kaip ir suvartojimas (nors pastarasis mažėjo kitokiu tempu – per tą patį laikotarpį smuko 23 procentiniais punktais), nuo 2007 m. Kinijos rinkos dalis nuolat augo. Be to, nuo 2009 m. iki TL Kinijos importas padidėjo šešiais procentiniais punktais, nepaisant to, kad suvartojimas sumažėjo dar šešiais procentiniais punktais. |
|
(115) |
Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos importo ir Sąjungos pramonės kainų skirtumas (remiantis Eurostato statistiniu vidurkiu) buvo itin didelis. Tai, kad dar 2007 m. jis jau viršijo 40 %, gali reikšti, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai kainų strategiją ėmė taikyti prieš ekonomikos krizę. Be to, po krizės šis skirtumas padidėjo ir TL išaugo iki 50 % |
|
(116) |
Kinijos importui tenkančios rinkos dalies didėjimas ir kainų mažėjimas bei Sąjungos ir Kinijos kainų skirtumo didėjimas sutapo su Sąjungos pramonės padėties pablogėjimu. |
3. Kitų veiksnių poveikis
3.1. Importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, poveikis
|
(117) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 40 % Be to, tuo pačiu laikotarpiu šiek tiek sumažėjo minėto importo rinkos dalis (apie 1 %). Minėto importo kainos tapo palyginamos su Kinijos kainomis 2007 m., tad 2009 m. kainų skirtumas padidėjo iki 18 %, o TL – iki 16 % |
|
(118) |
Turkija yra antrasis pagal didumą eksportuotojas į Sąjungą, o jos rinkos dalis TL sudarė 3 % Nagrinėjamuoju laikotarpiu ši rinkos dalis liko pastovi (nežymiai sumažėjo – 0,4 %). Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Turkijos apimtis sumažėjo 37 % Nors Turkijos importo kainos buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės (nagrinėjamuoju laikotarpiu – maždaug 40 %), 22 % padidėjus Turkijos kainoms, Turkijos ir Kinijos importo kainų skirtumas 2009 m. ir TL padidėjo iki 16 % Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima atmesti prielaidos, kad dėl importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, materialinė žala Sąjungos pramonei galėjo padidėti tik labai nežymiai. Tačiau dėl to priežastinis ryšys su importu iš Kinijos dempingo kaina nenutrūko. |
4. Didelio Sąjungos pramonės susiskaidymo poveikis
|
(119) |
Sąjungos plytelių pramonė yra itin susiskaidžiusi. Tačiau bendras bendrovių skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo dėl verslo konsolidavimo proceso, kuris vyko paskutinius du dešimtmečius. Tačiau svarbiausia paaiškėjo atlikus tyrimą: tose valstybėse narėse, kurių produkcija užima didžiausią dalį ir kuriose tuo pačiu susiskaidymas yra labiau pastebimas, bendrovės veikė grupėmis. Ši struktūra užtikrina efektyvų resursų pasiskirstymą. Iš tikrųjų, esant susiskaidymui didelės bendrovės gali sudaryti subrangos sutartis su mažosiomis bendrovėmis dėl tam tikrų tipų produktų gamybos (įvairių spalvų, dydžių ir t. t.). Padedama mažųjų bendrovių pramonė gali užtikrinti spartų daugelio tipų produktų tiekimą. Tai tapo itin svarbu, atsižvelgiant į Kinijos konkurencingumą prekiaujant didelėmis vienodų produktų partijomis, kai neįmanoma lanksčiai pasirinkti dizaino, spalvų ir t. t. Šiomis aplinkybėmis negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės susiskaidymo ir padėties pablogėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. |
4.1. Ekonomikos krizės poveikis
|
(120) |
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ekonomikos krizė neabejotinai turėjo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. |
|
(121) |
Poveikis daugiausia buvo susijęs su statybos pramonės nuosmukiu, matomu iš sumažėjusio keraminių plytelių naudojimo. Apskritai, 2009 m. bendrų ES statybos darbų sumažėjimas sudarė 7,5 % (3) Bendros ekonominės aplinkos poveikio statybos pramonei tikslumas priklausytų nuo konkretaus minėtos pramonės segmento. (4) 2009 m. daugiausia sumažėjo statybos darbų naujų pastatų ir privačių negyvenamosios paskirties pastatų statybos segmentuose. Iš kitos pusės, poveikis civilinei inžinerijai buvo mažesnis, o visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų segmentas 2009 m. netgi išaugo 1,1 % Remiantis Europos statybos pramonės federacijos duomenimis, šios tendencijos atitiko nacionaliniuose fiskalinių paskatų paketuose numatytas vyriausybių pastangas išlaikyti ar netgi padidinti išlaidas visuomeninės paskirties pastatams ir infrastruktūrai. Su efektyvaus energijos vartojimo sprendimais susijusios fiskalinės paskatos taip pat sumažino ekonominio nuosmukio poveikį renovacijos ir priežiūros darbams. |
|
(122) |
Minėti pokyčiai turėjo teigiamo poveikio renovacijos ir priežiūros darbų segmentams (teigiamo poveikio naudotojų pramonės gamybai, pardavimui ir pelningumui, kadangi mažmeninės prekybos segmente pelno dydis yra didesnis). Bet kokiu atveju ekonominio nuosmukio poveikis minėtiems segmentams buvo mažesnis. |
|
(123) |
Buvo atlikta toliau pateikta analizė ir nustatyta, kad, nors ekonominis nuosmukis ir galėjo turėti poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, tikroji Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastis buvo importas iš Kinijos dempingo kaina. |
|
(124) |
Visų pirma, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad TL statybos pramonė ėmė atsigauti po ekonominio nuosmukio padarinių, tačiau Sąjungos pramonės rodiklių raida ir toliau prastėjo. |
|
(125) |
Antra, svarbus aspektas yra atsargų raida, kuri šiuo atveju laikoma išraiškingu žalos įrodymu (žr. 93 konstatuojamąją dalį). Pastebėta, kad kasmet atsargos pakankamai nuosekliai didėjo. Toks nuolatinis didėjimas reiškia, kad, iš tikrųjų, Sąjungos pramonė daugiausia patirdavo nuolatinį eksportuojančių Kinijos gamintojų spaudimą. Jeigu atsargų padidėjimo priežastimi būtų ekonominis nuosmukis, krizės metais greičiausia būtų pastebėtas žymus padidėjimas, o ne nuosekli raida per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. |
|
(126) |
Galiausiai, nagrinėjant duomenis apie pelningumą, ypač mažųjų bendrovių, kurioms TL priklausė beveik 50 % Sąjungos produkcijos, paaiškėjo, kad dar 2007 m. minėtų bendrovių gautas pelnas (0,3 %) buvo iš tiesų labai kuklus, o vėliau jų veikla tapo nuostolinga. Tai leidžia daryti prielaidą, kad jų padėtis ėmė blogėti jau prieš krizę. |
|
(127) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad ekonominė Sąjungos pramonės padėtis daugiausia pablogėjo dėl importo iš Kinijos dempingo kaina. Net jeigu ekonomikos krizė ir prasidėjęs paklausos mažėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei daromos žalos, jų poveikis veikiausiai nebuvo toks, kad nutrūktų nustatytas importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys. |
4.2. Pareiškimai dėl sau padarytos žalos
|
(128) |
Vienas importuotojas pareiškė, kad pagrindinė žalos priežastis buvo Lenkijos plytelių gamintojų produktų pardavimas maža kaina. Šiuo klausimu reikėtų pabrėžti, kad žalos analizę reikėtų atlikti atsižvelgiant į visos Sąjungos pramonę, o ne į vieną jos dalių. Nepaisant to, Komisija išnagrinėjo Lenkijos rinkos padėtį, remdamasi turima informacija (primenama, kad atrinktoji Lenkijos bendrovė nutarė nebebendradarbiauti, ir jokia kita Lenkijos bendrovė nesutiko bendradarbiauti). |
|
(129) |
Visų pirma, nustatyta, kad, palyginti su likusia Sąjungos rinka, TL Lenkijos pardavimo apimtis sudarė mažesnę nei 3 % rinkos dalį. |
|
(130) |
Antra, jeigu Lenkijos bendrovės būtų bendradarbiavusios atliekant tyrimą ir, atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę, būtų buvę atsižvelgta į jų kainas, tai būtų turėję labai menką poveikį bendram priverstinio kainų mažinimo vertinimui. Lenkijos bendrovei nesutikus bendradarbiauti, nebuvo išsamios informacijos apie kainas pagal produkto kontrolės numerius. Bet netgi pasirinkus didžiausio poveikio atvejį ir darant prielaidą, kad apskaičiuojant būtų vertinamas visas Lenkijos pardavimas, poveikis būtų buvęs nedidelis ir nebūtų pakeitęs bendro vaizdo, atsižvelgiant į santykinai mažą pardavimo apimtį (5). |
|
(131) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Lenkijos pardavimo poveikis Sąjungos pramones patirtai žalai buvo nežymus, jeigu jis iš viso buvo. |
|
(132) |
Remiantis kitu pareiškimu, kuriuo tvirtinama apie sau padarytą žalą, kai kurie Sąjungos gamintojai savo katalogus papildydavo iš Kinijos importuojamomis plytelėmis ir jas parduodavo, naudodami savo prekės ženklą. Tačiau šis pareiškimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, be to, iš surinktų per tyrimą įrodymų paaiškėjo, kad minėtas importas buvo nedidelis. Taigi, negalima daryti išvados, kad minėtu ES gamintojų importu prisidėta prie Sąjungos pramonės patirtos žalos. |
5. Sąjungos pramonės eksportas
|
(133) |
Eksportas taip pat nagrinėtas kaip vienas su importu dempingo kaina nesusijusių žinomų veiksnių, galėjusių daryti žalą Sąjungos pramonei, siekiant užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina. Atlikus Eurostato duomenų analizę paaiškėjo, kad, iš tikrųjų, eksportas iš Sąjungos sumažėjo 44 % Tačiau minėto eksporto kaina padidėjo 32 % Atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų atveju sumažėjimas buvo mažiau pastebimas (24 %). Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad eksporto dalis, išreikšta kaip viso Sąjungos pramonės pardavimo apimties procentinė dalis, padidėjo nuo 17 % 2007 m. iki 19 % 2009 m. Be to, net jeigu bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų eksporto apimtis ir sumažėjo, minėtas sumažėjimas buvo mažiau pastebimas nei pardavimo Sąjungos rinkoje nuosmukis (eksporto apimtis sumažėjo 24 %, kai tuo tarpu Sąjungos pardavimo – 30 %). Taigi, nutarta, kad sumažėjusia eksporto apimtimi negalima paaiškinti, kodėl Sąjungos pramonė patyrė tokio lygio žalą. |
|
(134) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonės eksportu neprisidėta prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. |
6. Išvada dėl priežastinio ryšio
|
(135) |
Padaryta išvada, kad tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš Kinijos dempingo kaina yra priežastinis ryšys. Ekonomikos krizė ir importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, turėjo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, tačiau nebuvo tokie, kad dėl jų nutrūktų nustatytas importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys. |
|
(136) |
Remiantis pateikta visų žinomų veiksnių poveikio Sąjungos pramonės padėčiai analize, daroma preliminari išvada, kad tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos TL yra priežastinis ryšys. |
F. SĄJUNGOS INTERESAI
1. Sąjungos pramonės interesai
|
(137) |
Europos gamintojų asociacijos („Cerame-Unie“) ir pagrindinių nacionalinių gamintojų asociacijų bendradarbiavimo ir pagalbos mastai buvo dideli. Be to, nė vienas Sąjungos gamintojas nepareiškė prieštaravimų dėl tyrimo inicijavimo ar priemonių nustatymo. Tai reiškia, kad priemonių nustatymas tikrai atitinka Sąjungos gamintojų interesus. |
|
(138) |
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonei materialinę žalą daro importo dempingo kaina, dėl kurio priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos, poveikis, kaip nurodyta 76 konstatuojamojoje dalyje ir kt. |
|
(139) |
Galima tikėtis, kad Sąjungos pramonei duos naudos priemonės, kurios turėtų sustabdyti tolesnį maža dempingo kaina importuojamų produktų srautą. |
|
(140) |
Nenustačius priemonių, tikėtina, kad ir toliau keraminės plytelės būtų importuojamos maža dempingo kaina, o gal jų kiekis net dar labiau padidėtų. Dėl importo iš Kinijos dempingo kaina spaudimo pardavimo kainoms, Sąjungos gamintojų pardavimo kainos ir pelnas toliau mažėtų. |
|
(141) |
Kadangi Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir pelningumas nėra pakankamai geri, kad ji pajėgtų atlaikyti tolesnį importo dempingo kaina, dėl kurio jos kainos buvo priverstinai labai sumažintos, spaudimą kainoms, susiklosčius tokiai padėčiai didžiulė dalis ES gamintojų tikriausiai palaipsniui nutrauktų veiklą. |
2. Importuotojų interesai
|
(142) |
Bendradarbiaujantiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams priklausė maždaug 6 % viso importo iš Kinijos apimties. Vykdant atranką (žr. 15 konstatuojamąją dalį), atrinkti septyni nesusiję importuotojai (vienas iš jų – naudotojas). Jiems teko maždaug 5 % viso importo iš Kinijos. Bendradarbiaujantys importuotojai daugiausia prekiavo plytelėmis, išskyrus vieną jų, kurio prekyba plytelėmis tesudarė nedidelę dalį viso verslo. Palyginti su visu minėtų bendradarbiaujančių importuotojų pirkimu, jų importo iš Kinijos dalis buvo itin didelė (daugiau kaip 3/4). Nors ir atrodo, kad yra galimybių kompensuoti Kinijos importo kainos padidinimą, kadangi importuotojai minėtam importui taiko maždaug 50 % dydžio antkainį, paprastai jie skelbia, kad pelnas sudaro apie 5 % |
|
(143) |
Taigi, jeigu priemonės būtų nustatytos, grynai sąnaudų požiūriu, jos greičiausiai turėtų poveikio importuotojų verslui. |
|
(144) |
Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad importuotojai ir naudotojai gali pereiti prie produktų, tiekiamų iš trečiųjų šalių arba iš pačios Sąjungos. Pakeisti tiriamą produktą labai paprasta, nes jis gaminamas keliose šalyse – ir Sąjungoje, ir už jos ribų (Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Egipte, Pietryčių Azijoje, Brazilijoje ir kt.). |
|
(145) |
Vienas importuotojas pareiškė, kad, inicijavus tyrimą, jis mėgino pakeisti tiekėjus, tačiau nesėkmingai. Kita vertus, kitas importuotojas pareiškė, kad jie jau ėmėsi šios veiklos tyrimo metu ir ją sėkmingai užbaigė. Trečiasis pareiškė, kad jis įtrauktų į savo investicijų portfelį gamintojus, kurie nėra iš Kinijos, ir kad tai būtų lengva padaryti. |
|
(146) |
Todėl daroma preliminari išvada, kad nustatytos priemonės netrukdytų Sąjungos importuotojams panašių produktų įsigyti iš kitų šaltinių. Be to, antidempingo muitų tikslas – ne užblokuoti konkrečius prekių tiekimo šaltinius, tačiau atkurti vienodas konkurencijos sąlygas ir kovoti su nesąžiningos prekybos praktika. |
|
(147) |
Galiausiai, pakankamai žemas nesusijusių importuotojų bendradarbiavimo lygis galėtų reikšti, kad nustatytos priemonės neturėtų didelio poveikio jų veiklai. |
3. Naudotojų interesai
|
(148) |
Komisija kreipėsi į dvi dideles Sąjungos naudotojų asociacijas. |
|
(149) |
Statybos sektorius, atstovaujamas Europos statybos pramonės federacijos, nutarė aktyviai nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Minėta federacija atsakė į pirmąją Komisijos užklausą, tačiau po to nustojo bendradarbiauti, kadangi jos nariai buvo nesuinteresuoti. |
|
(150) |
Šis žemas naudotojų bendradarbiavimo lygis reikštų, kad sektorius iš esmės yra nepriklausomas nuo Kinijos importo arba kad priemonės jam nepadarytų didelės žalos. Kalbant apie statybų sektorių, šis pastebėjimas labai teisingas, nes jame, kaip tikrinamojo vizito metu pareiškė gamintojai, sąnaudos keraminėms plytelėms sudaro tik nedidelę dalį galutinių sąnaudų. Tai būtų pagrįsta, atsižvelgiant į sąnaudas kitoms medžiagoms, naudojamoms naujų pastatų statybai ar renovacijai. Be to, kaip jau buvo minėta, būtų galima palyginti lengvai pakeisti tiekimo šaltinius. |
|
(151) |
EDRA (angl. European Do-It-Yourself Association) savo narių vardu kreipėsi į Komisiją. Tyrimo pradžioje ši asociacija pateikė savo pastabas ir pareiškė, kad dėl muitų didėtų vartotojų kainos, o dėl perėjimo prie kitų tiekimo šaltinių ir platintojai, ir vartotojai susidurtų su didelėmis sąnaudomis. Tačiau šie pareiškimai nebuvo pagrįsti įrodymais. |
4. Galutinių vartotojų interesai
|
(152) |
Komisija kreipėsi į vieną vartotojų asociaciją, kuri pareiškė, kad bendradarbiavimas jos nedomina. Jokia kita vartotojų asociacija apie save nepranešė. |
|
(153) |
Antidempingo muitų poveikis vartotojams turėtų būti ribotas, nes perpardavinėtojai paprastai taiko labai didelį antkainį. Net ir padidinus kainą, poveikis vartotojams greičiausiai būtų ribotas, atsižvelgiant į tai, kad sąnaudos padidėtų nuo 1,5 EUR iki 3 EUR už m2 (remiantis vidutine 4,5 EUR Kinijos importo kaina TL). Atskiri vartotojai perka ribotą kiekį plytelių ir tą daro ne itin dažnai. Be to, trumpalaikis kainų padidinimas galėtų turėti teigiamo ilgalaikio poveikio vartotojams, nes rinkoje būtų užtikrinta konkurencija. Ilgalaikėje perspektyvoje dėl konkurencijos stokos kainos galėtų dar labiau padidėti ir išnyktų importas maža kaina. |
5. Tiekėjų interesai
|
(154) |
Atliekant tyrimą apie save nepranešė nei tiekėjai, nei tiekėjų asociacijos. |
|
(155) |
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad labiausiai tyrimu galėtų būti suinteresuoti tiekėjai, gaminantys plytelių gamybai skirtą įrangą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tam tikri Kinijos gamintojai minėtą įrangą pirko iš Sąjungoje įkurtų tiekėjų. Nepaisant to, iš oficialiai pateiktų duomenų paaiškėjo, kad Sąjungos pardavimo Kinijai raida per paskutinį dešimtmetį buvo stabili ir atitiko nežymaus mažėjimo tendenciją ir kad pardavimas Kinijai sudarė pakankamai didelę, tačiau ne didžiausią dalį (maždaug 10 %). Iš tikrųjų, pagrindiniai tiekėjų pirkėjai buvo Sąjungos gamintojai, tad tiekėjams Sąjungos pramonės veiklos rezultatai yra gyvybiškai svarbūs ir tiekėjai yra nuo jų priklausomi. |
|
(156) |
Be to, šio sektoriaus bendradarbiavimo stoka reiškė, kad tiekėjai nemano, jog antidempingo priemonės, taikomos nagrinėjamojo produkto importui, gerokai pakenktų jų padėčiai. |
6. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(157) |
Atsižvelgiant į tai, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių keraminių plytelių, kurių kilmės šalis yra Kinija, importui nereikėtų įvesti laikinųjų priemonių. |
G. LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
1. Žalos pašalinimo lygis
|
(158) |
Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, nagrinėjamojo produkto importui iš Kinijos reikėtų nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina. |
2. Laikinosios priemonės
|
(159) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems Kinijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. |
|
(160) |
Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos remiantis atliekant šį tyrimą nustatytais faktais. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. |
|
(161) |
Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (6), pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos, pvz., gamybos, prekybos vidaus rinkos ir eksporto, pasikeitimus, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą. |
|
(162) |
Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie TL nevykdė eksporto į Sąjungą. |
|
(163) |
Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Taikomos toliau išvardytos specialios priemonės. Valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas. |
|
(164) |
Jeigu nustačius susijusias priemones [priklausomai nuo atvejo, galima įrašyti procentinį dydį] labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą. |
|
(165) |
Toliau siūlomos muito normos grindžiamos atlikus tyrimą nustatytais dempingo skirtumais, nes pastarieji mažesni nei žalos skirtumai. Nustatomi tokie laikinieji antidempingo muitai:
|
H. BAIGIAMOJI NUOSTATA
|
(166) |
Pirmiau pateiktos preliminarios išvados atskleidžiamos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios raginamos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės glazūruotų ir neglazūruotų keraminių šaligatvio ir grindinio plytelių, koklių arba sienų apdailos plytelių, glazūruotų ir neglazūruotų keraminių mozaikos kubelių ir panašių dirbinių, pritvirtintų arba nepritvirtintų prie pagrindo, kurių KN kodai šiuo metu yra 6907 10 00 , 6907 90 20 , 6907 90 80 , 6908 10 00 , 6908 90 11 , 6908 90 20 , 6908 90 31 , 6908 90 51 , 6908 90 91 , 6908 90 93 ir 6908 90 99 , importui nustatomas laikinasis antidempingo muitas.
2. Laikinojo antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, normos yra tokios:
|
Bendrovė |
Muitas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Guangdong Xinruncheng Ceramics Co. Ltd. |
35,5 % |
B009 |
|
Shandong Yadi Ceramics Co., Ltd. |
36,6 % |
B010 |
|
Dongguan City Wonderful Ceramics Industrial Park Co. Ltd, Guangdong Jiamei Ceramics Co. Ltd, Qingyuan Gani Ceramics Co. Ltd, Foshan Gani Ceramics Co. Ltd |
26,2 % |
B011 |
|
I priede išvardytoms bendrovėms |
32,3 % |
B012 |
|
Visoms kitoms bendrovėms |
73,0 % |
B999 |
3. Individualios muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu minėta sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.
4. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.
5. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitus reglamentuojančios galiojančios nuostatos.
2 straipsnis
1. Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo gali prašyti atskleisti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, Komisijai raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti.
2. Remdamosi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 21 straipsnio 4 dalimi, susijusios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali pateikti pastabas dėl jo taikymo.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.
(2) OL C 160, 2010 6 19, p. 20.
(3) Šaltinis www.fiec.org
(4) Ten pat.
(5) Kadangi Lenkijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija, siekdama patikrinti Lenkijos pardavimo ES apimtį ir kainas, naudojosi įvairiais turimais šaltiniais (t. t. Eurostat ir Prodcom duomenimis, trijų Lenkijos gamintojų užpildytomis būklės ir atrankos formomis).
(6) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Brussels, Belgija.
I PRIEDAS
Neatrinkti bendradarbiaujantys Kinijos gamintojai, kuriems netaikomas individualus režimas (papildomas TARIC kodas B012):
|
1 |
Dongguan He Mei Ceramics Co. Ltd. |
|
2 |
Dongpeng Ceramic (Qingyuan) Co. Ltd. |
|
3 |
Eagle Brand Ceramics Industrial (Heyuan) Co. Ltd. |
|
4 |
Enping City Huachang Ceramic Co. Ltd. |
|
5 |
Enping Huiying Ceramics Industry Co. Ltd. |
|
6 |
Enping Yungo Ceramic Co. Ltd. |
|
7 |
Foshan Aoling Jinggong Ceramics Co. Ltd. |
|
8 |
Foshan ASGF Ceramics Co. Ltd. |
|
9 |
Foshan Bailifeng Building Materials Co. Ltd. |
|
10 |
Foshan Boli Import& Export Co. Ltd. |
|
11 |
Foshan Bragi Ceramic Co. Ltd. |
|
12 |
Foshan City Fangyuan Ceramic Co. Ltd. |
|
13 |
Foshan Dunhuang Building Materials Co. Ltd. |
|
14 |
Foshan Eminent Industry Development Co. Ltd. |
|
15 |
Foshan Everlasting Enterprise Co. Ltd. |
|
16 |
Foshan Gaoming Shuncheng Ceramic Co. Ltd. |
|
17 |
Foshan Gaoming Yaju Ceramics Co. Ltd. |
|
18 |
Foshan Guanzhu Ceramics Co. Ltd. |
|
19 |
Foshan Huashengchang Ceramic Co. Ltd. |
|
20 |
Foshan Huitao Economic & Trading Co. Ltd. |
|
21 |
Foshan Jiajun Ceramics Co. Ltd. |
|
22 |
Foshan Mingzhao Technology Development Co. Ltd. |
|
23 |
Foshan Nanhai Jingye Ceramics Co. Ltd. |
|
24 |
Foshan Nanhai Shengdige Decoration Material Co. Ltd. |
|
25 |
Foshan Nanhai Xiaotang Jinzun Border Factory Co. Ltd. |
|
26 |
Foshan Nanhai Yonghong Ceramic Co. Ltd. |
|
27 |
Foshan Oceanland Ceramics Co. Ltd. |
|
28 |
Foshan Oceano Ceramics Co. Ltd. |
|
29 |
Foshan Sanshui Hongyuan Ceramics Enterprise Co. Ltd. |
|
30 |
Foshan Sanshui Huiwanjia Ceramics Co. Ltd. |
|
31 |
Foshan Sanshui New Pearl Construction Ceramics Industrial Co. Ltd. |
|
32 |
Foshan Sheng Tao Fang Ceramics Co. Ltd. |
|
33 |
Foshan Shiwan Eagle Brand Ceramic Group Co. Ltd. |
|
34 |
Foshan Shiwan Yulong Ceramics Co. Ltd. |
|
35 |
Foshan Summit Ceramics Co. Ltd. |
|
36 |
Foshan Tidiy Ceramics Co. Ltd. |
|
37 |
Foshan VIGORBOOM Ceramic Co. Ltd. |
|
38 |
Foshan Xingtai Ceramics Co. Ltd. |
|
39 |
Foshan Yueyang Alumina Products Co. Ltd. |
|
40 |
Foshan Zhuyangyang Ceramics Co. Ltd. |
|
41 |
Fujian Fuzhou Zhongxin Ceramics Co. Ltd. |
|
42 |
Fujian Jinjiang Lianxing Building Material Co. Ltd. |
|
43 |
Fujian Minqing Jiali Ceramics Co. Ltd. |
|
44 |
Fujian Minqing Ruimei Ceramics Co. Ltd. |
|
45 |
Fujian Minqing Shuangxing Ceramics Co. Ltd. |
|
46 |
Gaoyao Yushan Ceramics Industry Co. Ltd. |
|
47 |
Guangdong Bode Fine Building Materials Co. Ltd. |
|
48 |
Guangdong Foshan Redpearl Building Material Co. Ltd. |
|
49 |
Guangdong Gold Medal Ceramics Co. Ltd. |
|
50 |
Guangdong Grifine Ceramics Co. Ltd. |
|
51 |
Guangdong Homeway Ceramics Industry Co. Ltd. |
|
52 |
Guangdong Huiya Ceramics Co. Ltd. |
|
53 |
Guangdong Juimsi Ceramics Co. Ltd. |
|
54 |
Guangdong Kaiping Tilee's Building Materials Co. Ltd. |
|
55 |
Guangdong Kingdom Ceramics Co. Ltd. |
|
56 |
Guangdong Kito Ceramics Co. Ltd. |
|
57 |
Guangdong Monalisa Ceramics Co. Ltd. |
|
58 |
Guangdong New Zhong Yuan Ceramics Co. Ltd. Shunde Yuezhong Branch |
|
59 |
Guangdong Ouyai Ceramic Factory Co. Ltd. |
|
60 |
Guangdong Overland Ceramics Co. Ltd. |
|
61 |
Guangdong Qianghui (QHTC) Ceramics Co. Ltd. |
|
62 |
Guangdong Sihui Kedi Ceramics Co. Ltd. |
|
63 |
Guangdong Summit Ceramics Co. Ltd. |
|
64 |
Guangdong Tianbi Ceramics Co. Ltd. |
|
65 |
Guangdong Winto Ceramics Co. Ltd. |
|
66 |
Guangdong Xinghui Ceramics Group Co. Ltd. |
|
67 |
Guangning County Oudian Art Ceramic Co. Ltd. |
|
68 |
Guangzhou Cowin Ceramics Co. Ltd. |
|
69 |
Hangzhou Nabel Ceramics Co. Ltd. |
|
70 |
Hangzhou Nabel Group Co. Ltd. |
|
71 |
Hangzhou Venice Ceramics Co. Ltd. |
|
72 |
Heyuan Wanfeng Ceramics Co. Ltd. |
|
73 |
Hitom Ceramics Co. Ltd. |
|
74 |
Heyuan Becarry Ceramics Co. Ltd. |
|
75 |
Huiyang Kingtile Ceramics Co. Ltd. |
|
76 |
Jiangxi Ouya Ceramics Co. Ltd. |
|
77 |
Jingdezhen Kito Ceramics Co. Ltd. |
|
78 |
Jingdezhen Lehua Ceramic Sanitary Ware Co. Ltd. |
|
79 |
Jingdezhen Tidiy Ceramics Co. Ltd. |
|
80 |
Kim Hin Ceramics (Shanghai) Co. Ltd. |
|
81 |
Lixian Xinpeng Ceramic Co. Ltd. |
|
82 |
Louis Valentino Ceramic Co. Ltd. |
|
83 |
Louverenike (Foshan) Ceramics Co. Ltd. |
|
84 |
Nabel Ceramics Co. Ltd. |
|
85 |
Ordos Xinghui Ceramics Co. Ltd. |
|
86 |
Qingdao Diya Ceramics Co. Ltd. |
|
87 |
Qingyuan Guanxingwang Ceramics Co. Ltd. |
|
88 |
Qingyuan Oudian Art Ceramic Co. Ltd. |
|
89 |
Qingyuan Ouya Ceramics Co. Ltd. |
|
90 |
RAK (Gaoyao) Ceramics Co. Ltd. |
|
91 |
Shandong ASA Ceramic Co. Ltd. |
|
92 |
Shandong Dongpeng Ceramic Co. Ltd. |
|
93 |
Shandong Jialiya Ceramic Co. Ltd. |
|
94 |
Shanghai Cimic Tile Co. Ltd. |
|
95 |
Shaoguan City Lehua Ceramic Sanitary Ware Co. Ltd. |
|
96 |
Shunde Area Foshan Lehua Ceramic Sanitary Ware Co. Ltd. |
|
97 |
Sinyih Ceramic (China) Co. Ltd. |
|
98 |
Sinyih Ceramics (Penglai) Co. Ltd. |
|
99 |
Southern building materials and Sanitary Co. Ltd. of Qingyuan |
|
100 |
Tangshan Huida Ceramic group Co. Ltd. |
|
101 |
Tangshan Huida Ceramic Group Huiquin Co. Ltd. |
|
102 |
Tegaote Ceramics Co. Ltd. |
|
103 |
Tianjin (TEDA) Honghui Industry & Trade Co. Ltd. |
|
104 |
Topbro Ceramics Co. Ltd. |
|
105 |
Xingning Christ Craftworks Co. Ltd. |
|
106 |
Zhao Qing City Shenghui Ceramics Co. Ltd. |
|
107 |
Zhaoqing Jin Ouya Ceramics Co. Ltd. |
|
108 |
Zhaoqing Lehua Ceramic Sanitary Ware Co. Ltd. |
|
109 |
ZhaoQing Zhongcheng Ceramics Co. Ltd. |
|
110 |
Zibo Hualiansheng Ceramics Co. Ltd. |
|
111 |
Zibo Huaruinuo Ceramics Co. Ltd. |
|
112 |
Zibo Tongyi Ceramics Co. Ltd. |
II PRIEDAS
1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti tokia komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio bendrovės atstovo pasirašyta deklaracija:
|
1. |
Komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio bendrovės atstovo vardas, pavardė ir pareigos. |
|
2. |
Deklaracija: „Patvirtinu, kad [kiekis] šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų keraminių plytelių (papildomas TARIC kodas), parduodamų eksportui į Europos Sąjungą, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga. Data ir parašas“ |
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/31 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 259/2011
2011 m. kovo 16 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių grūdų sektoriaus importo muitų srityje
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnį kartu su 4 straipsniu,
kadangi:
|
(1) |
2010 m. liepos 20 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių grūdų sektoriaus importo muitų srityje (2) 5 straipsnyje nurodoma, į ką atsižvelgiama nustatant Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų grūdų tipines CIF importo kainas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje. |
|
(2) |
Nors Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodomi aukštos kokybės paprastieji kviečiai, to reglamento III priede nurodomos ir vidutinės bei žemos kokybės paprastųjų kviečių kotiravimo biržos ir referencinės veislės. Siekiant nuoseklumo, tikslinga iš priedo išbraukti skiltis, kuriose nurodytos vidutinės bei žemos kokybės paprastųjų kviečių kotiravimo biržos ir referencinės veislės. |
|
(3) |
Todėl Reglamentas (ES) Nr. 642/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
|
(4) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 642/2010 III priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
PRIEDAS
„III PRIEDAS
Kotiravimo biržos ir referencinės veislės
|
Produktas |
Paprastieji kviečiai |
Kietieji kviečiai |
Kukurūzai |
Kiti pašariniai grūdai |
|
Standartinė kokybė |
Aukšta |
|
|
|
|
Referencinė veislė (rūšis/kokybė) kotiruoti biržoje |
Kieti raudonieji pavasariniai Nr. 2 |
Kieti gintariniai kietieji Nr. 2 |
Geltonieji Nr. 3 |
JAV miežiai Nr. 2 |
|
Kotiravimo biržos |
Mineapolio grūdų birža |
Mineapolio grūdų birža (1) |
Čikagos prekių birža |
Mineapolio grūdų birža (2) |
(1) Jeigu duomenų apie kotiravimą, kuris gali būti naudojamas tipinei CIF importo kainai apskaičiuoti, nėra, tada yra naudojamos JAV viešai skelbiamos FOB kainos.
(2) Jeigu duomenų apie kotiravimą, kuris gali būti naudojamas tipinei CIF importo kainai apskaičiuoti, nėra, tada naudojamos tipiškiausios JAV viešai skelbiamos FOB kainos.“
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/33 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 260/2011
2011 m. kovo 16 d.
kuriuo 146-ąjį kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7a straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. |
|
(2) |
2011 m. kovo 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė įtraukti vieną fizinį asmenį į asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą. |
|
(3) |
Todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas. |
|
(4) |
Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Užsienio politikos priemonių tarnybos vadovas
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedo antraštinė dalis „Fiziniai asmenys“ papildoma šiuo įrašu:
„Doku Khamatovich Umarov (alias Умаров Доку Хаматович). Gimimo data: 1964 5 12. Gimimo vieta: Charsenojaus kaimas, Šatojaus (Sovetsko) rajonas, Čečėnijos Respublika, Rusijos Federacija. Pilietybė: a) Rusijos; b) TSRS (iki 1991 m.). Kita informacija: a) 2010 m. lapkričio mėn. duomenimis, gyvena Rusijos Federacijoje; b) 2000 m. išduotas tarptautinis arešto orderis. Įtraukimo į sąrašą pagal 2a straipsnio 4 dalies b punktą data: 2011 3 10.“
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/35 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 261/2011
2011 m. kovo 16 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. kovo 17 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
José Manuel SILVA RODRÍGUEZ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
JO |
71,2 |
|
MA |
53,4 |
|
|
TN |
109,4 |
|
|
TR |
78,5 |
|
|
ZZ |
78,1 |
|
|
0707 00 05 |
JO |
110,6 |
|
TR |
151,7 |
|
|
ZZ |
131,2 |
|
|
0709 90 70 |
MA |
41,7 |
|
TR |
115,7 |
|
|
ZZ |
78,7 |
|
|
0805 10 20 |
EG |
54,4 |
|
IL |
76,3 |
|
|
JM |
51,6 |
|
|
MA |
51,9 |
|
|
TN |
56,7 |
|
|
TR |
73,2 |
|
|
ZZ |
60,7 |
|
|
0805 50 10 |
EG |
67,3 |
|
TR |
48,2 |
|
|
ZZ |
57,8 |
|
|
0808 10 80 |
AR |
96,2 |
|
BR |
85,1 |
|
|
CA |
91,4 |
|
|
CL |
93,6 |
|
|
CN |
84,8 |
|
|
MK |
50,2 |
|
|
US |
120,8 |
|
|
ZZ |
88,9 |
|
|
0808 20 50 |
AR |
109,9 |
|
CL |
62,8 |
|
|
CN |
53,6 |
|
|
US |
79,9 |
|
|
ZA |
89,8 |
|
|
ZZ |
79,2 |
|
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/37 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 262/2011
2011 m. kovo 16 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,
kadangi:
|
(1) |
Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 255/2011 (4). |
|
(2) |
Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metams, numatyti Reglamente (ES) Nr. 867/2010, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. kovo 17 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
José Manuel SILVA RODRÍGUEZ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 178, 2006 7 1, p. 24.
PRIEDAS
Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2011 m. kovo 17 d.
|
(EUR) |
||
|
KN kodas |
Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto |
Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto |
|
1701 11 10 (1) |
51,49 |
0,00 |
|
1701 11 90 (1) |
51,49 |
0,00 |
|
1701 12 10 (1) |
51,49 |
0,00 |
|
1701 12 90 (1) |
51,49 |
0,00 |
|
1701 91 00 (2) |
48,04 |
3,06 |
|
1701 99 10 (2) |
48,04 |
0,00 |
|
1701 99 90 (2) |
48,04 |
0,00 |
|
1702 90 95 (3) |
0,48 |
0,23 |
(1) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.
(2) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.
(3) Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.
SPRENDIMAI
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/39 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2011 m. kovo 14 d.
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis penktajame Roterdamo konvencijos Šalių konferencijos posėdyje, dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, III priedo dalinių pakeitimų
(2011/162/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 ir 207 straipsnius kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Tarybos sprendimu 2006/730/EB (1) Europos Sąjunga patvirtino Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (toliau – Roterdamo konvencija). |
|
(2) |
Roterdamo konvencija Sąjungoje įgyvendinama 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 689/2008 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (2). |
|
(3) |
Siekiant užtikrinti, kad importuojančios šalys pasinaudotų Roterdamo konvencijos teikiama apsauga, tikslinga ir būtina pritarti Cheminių medžiagų kontrolės komiteto rekomendacijai dėl chrizotilo asbesto, endosulfano, alachloro ir aldikarbo įtraukimo į Roterdamo konvencijos III priedą. Šios keturios medžiagos jau yra uždraustos arba griežtai ribojamos Sąjungoje, todėl joms taikomi dar griežtesni eksporto reikalavimai negu nustatytieji Roterdamo konvencijoje. |
|
(4) |
Roterdamo konvencijos penktajame Šalių konferencijos posėdyje turėtų būti priimti sprendimai dėl siūlomų III priedo dalinių pakeitimų. Sąjunga turėtų pritarti šių dalinių pakeitimų priėmimui, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjunga turi laikytis penktajame Roterdamo konvencijos Šalių konferencijos posėdyje, yra tokia: Komisija Sąjungos vardu Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais pritaria, kad būtų priimti Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (3), III priedo daliniai pakeitimai, susiję su chrizotilo asbesto, endosulfano, alachloro ir aldikarbo įtraukimu.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 14 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
FELLEGI T.
(1) OL L 299, 2006 10 28, p. 23.
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/40 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2011 m. kovo 16 d.
dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo
(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 1630)
(Tekstas svarbus EEE)
(2011/163/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančią Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (1), ypač į jos 29 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ir 29 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Direktyvoje 96/23/EB nustatytos medžiagų ir likučių grupių, išvardytų jos I priede, stebėsenos priemonės. Pagal Direktyvą 96/23/EB tam, kad trečiosios šalys galėtų būti įtrauktos į sąrašus šalių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti toje direktyvoje nurodytus gyvūnus ir gyvūninius produktus, ir kad būtų neišbraukiamos iš tų sąrašų, tos trečiosios šalys turi pateikti planą, kuriame būtų nurodytos jų teikiamos tame priede išvardytų medžiagų ir likučių grupių stebėsenos garantijos. Komisijai paprašius, tokie planai turi būti atnaujinami, ypač jei toks būtinumas nustatomas, atlikus tam tikrus patikrinimus. |
|
(2) |
2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimu 2004/432/EB dėl likučių monitoringo planų, kuriuos pateikia trečiosios šalys pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB (2), patvirtinti likučių tame sąraše nurodytuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos planai, numatyti Direktyvos 96/23/EB 29 straipsnyje (toliau – planai), kuriuos pateikė tam tikros trečiosios šalys, išvardytos to sprendimo priede. |
|
(3) |
Atsižvelgiant į tam tikrų trečiųjų šalių pateiktus naujausius planus ir Komisijos gautą papildomą informaciją, būtina atnaujinti trečiųjų šalių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti tam tikrus gyvūnus ir gyvūninius produktus, kaip nustatyta Direktyvoje 96/23/EB, sąrašą, kuris pateiktas Sprendimo 2004/432/EB priede (toliau – sąrašas). |
|
(4) |
Jungtiniai Arabų Emyratai pateikė Komisijai planą dėl kupranugarių pieno. Plane pateikiamos pakankamos garantijos ir jis turėtų būti patvirtintas. Todėl kupranugarių pienas turėtų būti įrašytas Jungtinių Arabų Emyratams skirtame sąrašo įraše. |
|
(5) |
Brunėjus pateikė Komisijai planą dėl akvakultūros. Plane pateikiamos pakankamos garantijos ir jis turėtų būti patvirtintas. Todėl Brunėjus turėtų būti įrašytas į sąrašą dėl akvakultūros. |
|
(6) |
Komisija paprašė Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pateikti informaciją dėl skersti skirtų arklinių šeimos gyvūnų plano įgyvendinimo. Negavus atsakymo iš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos nėra pakankamų garantijų, kad būtų galima patvirtinti planą. Todėl įrašas dėl skersti skirtų arklinių šeimos gyvūnų turėtų būti išbrauktas iš sąrašo. Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai apie tai pranešta. |
|
(7) |
Malaizijai skirtame įraše yra naminiai paukščiai, tačiau Malaizijos pateiktame plane ir papildomoje Komisijos gautoje informacijoje nėra pakankamų garantijų dėl naminių paukščių. Tačiau vienintelė įmonė, perdirbanti tokią žaliavą ir patvirtinta pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (3), 12 straipsnį, visą žaliavą importuoja iš valstybės narės. Siekiant leisti toliau tęsti tą veiklą Malaizijai skirtame įraše naminiai paukščiai turėtų būti įrašyti, bet turėtų būti nustatytas apribojimas, kad žaliava importuojama tik iš kitų sąraše įrašytų trečiųjų šalių, kurių įraše nurodyta tokia medžiaga, arba iš valstybių narių. Malaizijai apie tai pranešta. Išnaša, kurioje nustatomas šis apribojimas, turėtų būti įtraukta į sąrašo įrašą, skirtą tai trečiajai šaliai. |
|
(8) |
Komisija paprašė Rusijos pateikti informaciją dėl skersti skirtų arklinių šeimos gyvūnų plano įgyvendinimo. Negavus atsakymo iš Rusijos nėra pakankamų garantijų, kad būtų galima patvirtinti planą. Todėl įrašas dėl tos trečiosios šalies skersti skirtų arklinių šeimos gyvūnų turėtų būti išbrauktas iš sąrašo. Rusijai apie tai pranešta. |
|
(9) |
Komisija paprašė Ukrainos pateikti informaciją dėl arklinių šeimos gyvūnų ir jų produktų plano įgyvendinimo. Negavus atsakymo iš Ukrainos nėra pakankamų garantijų, kad būtų galima patvirtinti planą. Todėl įrašas dėl tos trečiosios šalies arklinių šeimos gyvūnų ir produktų turėtų būti išbrauktas iš sąrašo. Ukrainai apie tai pranešta. |
|
(10) |
Komisija paprašė Jungtinių Amerikos Valstijų pateikti informaciją dėl arklinių šeimos gyvūnų ir jų produktų plano įgyvendinimo. Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos nepateikė atitinkamų garantijų, nes skerdžiamų arklinių šeimos gyvūnų eksportas į Sąjungą iš tos trečiosios šalies nutrauktas. Todėl įrašas dėl tos trečiosios šalies arklinių šeimos gyvūnų ir produktų turėtų būti išbrauktas iš sąrašo. Jungtinėms Amerikos Valstijoms apie tai pranešta. |
|
(11) |
Komisijai atlikus patikrinimą Urugvajuje nustatyti dideli triušių ir ūkinių medžiojamų gyvūnų plano įgyvendinimo trūkumai. Su triušiais susijusio patvirtinto likučių stebėsenos plano nėra, o medžiojamų gyvūnų mėginių imti ar tyrimo atlikti negalima, nes jų auginimas nutrauktas. Todėl Urugvajui skirti įrašai dėl triušių ir ūkiuose auginamų medžiojamų gyvūnų turėtų būti išbraukti iš sąrašo. Urugvajui apie tai pranešta. |
|
(12) |
Tam tikros trečiosios šalys eksportuoja gyvūninius produktus, gautus iš žaliavos, atvežtos iš valstybių narių ar kitų toms medžiagoms taikomus reikalavimus atitinkančių trečiųjų šalių, ir todėl turėtų būti įtrauktos į sąrašą. Siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą importuojami gyvūniniai produktai būtų įrašyti į patvirtintą planą, trečiosios šalys, importuojančios tokias žaliavas, skirtas toliau eksportuoti į Sąjungą, turėtų įtraukti tokią deklaraciją į savo planus. |
|
(13) |
Siekiant išvengti bet kokių prekybos sutrikimų, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, reikalingą atvežti iš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Rusijos, Ukrainos ir Urugvajaus siuntas, kurios buvo išsiųstos į Sąjungą prieš pradedant taikyti šį sprendimą. |
|
(14) |
Sprendimas 2004/432/EB buvo kelis kartus iš dalies pakeistas. Siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo, jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu. |
|
(15) |
Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 96/23/EB 29 straipsnyje numatyti planai, pateikti Komisijai priedo lentelėje išvardytų trečiųjų šalių, patvirtinami dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų, kurie skirti vartoti žmonėms ir lentelėje pažymėti ženklu „X“.
2 straipsnis
1. Trečiosios šalys, naudojančios žaliavas, importuotas iš pagal šį sprendimą gyvūniniams produktams gaminti patvirtintų kitų trečiųjų šalių arba iš valstybių narių, kad jas galėtų eksportuoti į Europos Sąjungą, ir negalinčios pateikti likučių stebėsenos planų, reikalaujamų pagal Direktyvos 96/23/EB 7 straipsnį dėl tokių žaliavų, papildo planą tokia deklaracija:
„(Trečiosios šalies) kompetentinga institucija užtikrina, kad žmonėms vartoti skirti gyvūniniai produktai, eksportuojami į Europos Sąjungą, ypač produktai, pagaminti iš žaliavų, importuotų į (trečiąją šalį), pagaminti tik įmonėse, patvirtintose pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 12 straipsnį ir turinčiose patikimą veikiančią sistemą užtikrinti, kad tokiam maisto produktui pagaminti naudojamos gyvūninės žaliavos būtų atvežtos tik iš Europos Sąjungos valstybių narių arba trečiųjų šalių, išvardytų Komisijos sprendimo 2011/163/ES priede dėl atitinkamos žaliavos be apribojimus nustatančios išnašos, numatytos Sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje.“
2. Šio sprendimo priede įrašas, skirtas trečiajai šaliai, eksportuojančiai žmonėms vartoti skirtus gyvūninius produktus, pagamintus tik iš gyvūninės žaliavos, gautos iš Sąjungos valstybių narių ar trečiųjų šalių, kurios pateikė planus pagal Direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį, papildomas tokia apribojimus nustatančia išnaša:
„Trečiosios šalys, naudojančios žaliavas tik iš kitų trečiųjų šalių, patvirtintų tokioms žaliavoms eksportuoti į Sąjungą, arba iš valstybių narių, vadovaujantis 2 straipsniu.“
3 straipsnis
1. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. balandžio 30 d. valstybės narės priima triušių ir ūkinių medžiojamų gyvūnų siuntas iš Urugvajaus ir arklinių šeimos gyvūnų produktų siuntas iš Ukrainos, jeigu importuotojas gali įrodyti, kad tokios siuntos buvo sertifikuotos ir išsiųstos iš Urugvajaus ar Ukrainos į Sąjungą iki 2011 m. kovo 15 d. pagal Sprendimą 2004/432/EB.
2. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. kovo 25 d. valstybės narės priima skerdžiamų arklinių šeimos gyvūnų siuntas iš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Rusijos ar Ukrainos, jeigu importuotojas gali įrodyti, kad tokios siuntos buvo sertifikuotos ir išsiųstos iš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Rusijos ir Ukrainos į Sąjungą iki 2011 m. kovo 15 d. pagal Sprendimą 2004/432/EB.
4 straipsnis
Sprendimas 2004/432/EB panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Jis taikomas nuo 2011 m. kovo 15 d.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu
John DALLI
Komisijos narys
(1) OL L 125, 1996 5 23, p. 10.
PRIEDAS
|
ISO2 kodas |
Šalis |
Galvijai |
Avys/ožkos |
Kiaulės |
Arklinių šeimos gyvūnai |
Naminiai paukščiai |
Akvakultūros gyvūnai |
Pienas |
Kiaušiniai |
Triušiai |
Laukiniai medžiojami gyvūnai |
Ūkiniai medžiojami gyvūnai |
Medus |
|
AD |
Andora |
X |
X |
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
AE |
Jungtiniai Arabų Emyratai |
|
|
|
|
|
X |
X (1) |
|
|
|
|
|
|
AL |
Albanija |
|
X |
|
|
|
X |
|
X |
|
|
|
|
|
AR |
Argentina |
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
AU |
Australija |
X |
X |
|
X |
|
X |
X |
|
|
X |
X |
X |
|
BA |
Bosnija ir Hercegovina |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
BD |
Bangladešas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
BN |
Brunėjus |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
BR |
Brazilija |
X |
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
X |
|
BW |
Botsvana |
X |
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
BY |
Baltarusija |
|
|
|
X (3) |
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
BZ |
Belizas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
CA |
Kanada |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
CH |
Šveicarija |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
CL |
Čilė |
X |
X (4) |
X |
|
X |
X |
X |
|
|
X |
|
X |
|
CM |
Kamerūnas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
CN |
Kinija |
|
|
|
|
X |
X |
|
X |
X |
|
|
X |
|
CO |
Kolumbija |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
CR |
Kosta Rika |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
CU |
Kuba |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
CW |
Kiurasao |
|
|
|
|
|
|
X (2) |
|
|
|
|
|
|
EC |
Ekvadoras |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
ET |
Etiopija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
FK |
Folklando Salos |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
FO |
Farerų Salos |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
GL |
Grenlandija |
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
GT |
Gvatemala |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
HK |
Honkongas |
|
|
|
|
X (2) |
X (2) |
|
|
|
|
|
|
|
HN |
Hondūras |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
HR |
Kroatija |
X |
X |
X |
X (3) |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
ID |
Indonezija |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
IL |
Izraelis |
|
|
|
|
X |
X |
X |
X |
|
|
X |
X |
|
IN |
Indija |
|
|
|
|
|
X |
|
X |
|
|
|
|
|
IS |
Islandija |
X |
X |
X |
X |
|
X |
X |
|
|
|
X (2) |
|
|
IR |
Iranas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
JM |
Jamaika |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
JP |
Japonija |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
KG |
Kirgizija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
KR |
Pietų Korėja |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
LK |
Šri Lanka |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
MA |
Marokas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
MD |
Moldova |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
ME |
Juodkalnija |
X |
X |
X |
|
X |
X |
|
X |
|
|
|
X |
|
MG |
Madagaskaras |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
MK |
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (5) |
X |
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
|
X |
|
X |
|
MU |
Mauricijus |
|
|
|
|
X (2) |
X |
|
|
|
|
|
|
|
MX |
Meksika |
|
|
|
X |
|
X |
|
X |
|
|
|
X |
|
MY |
Malaizija |
|
|
|
|
X (2) |
X |
|
|
|
|
|
|
|
MZ |
Mozambikas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
NA |
Namibija |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
NC |
Naujoji Kaledonija |
X |
|
|
|
|
X |
|
|
|
X |
X |
X |
|
NI |
Nikaragva |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
NZ |
Naujoji Zelandija |
X |
X |
|
X |
|
X |
X |
|
|
X |
X |
X |
|
PA |
Panama |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
PE |
Peru |
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
PF |
Prancūzijos Polinezija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
PH |
Filipinai |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
PN |
Pitkernas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
PY |
Paragvajus |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
RS |
Serbija (6) |
X |
X |
X |
X (3) |
X |
X |
X |
X |
|
X |
|
X |
|
RU |
Rusija |
X |
X |
X |
|
X |
|
X |
X |
|
|
X (7) |
X |
|
SA |
Saudo Arabija |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
SG |
Singapūras |
X (2) |
X (2) |
X (2) |
|
X (2) |
X (2) |
X (2) |
|
|
|
|
|
|
SM |
San Marinas |
X |
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
SR |
Surinamas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
SV |
Salvadoras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
SX |
Sint Martenas |
|
|
|
|
|
|
X (2) |
|
|
|
|
|
|
SZ |
Svazilandas |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
TH |
Tailandas |
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
X |
|
TN |
Tunisas |
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
X |
|
|
|
TR |
Turkija |
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
X |
|
TW |
Taivanas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
TZ |
Tanzanija |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
UA |
Ukraina |
|
|
|
|
X |
X |
X |
X |
|
|
|
X |
|
UG |
Uganda |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
US |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
X |
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
UY |
Urugvajus |
X |
X |
|
X |
|
X |
X |
|
|
X |
|
X |
|
VE |
Venesuela |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
VN |
Vietnamas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
YT |
Majotas |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
ZA |
Pietų Afrikos Respublika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
ZM |
Zambija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
ZW |
Zimbabvė |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
X |
|
(1) Tik kupranugarių pienas.
(2) Trečiosios šalys, naudojančios žaliavas tik iš valstybių narių arba iš kitų trečiųjų šalių, patvirtintų tokioms žaliavoms eksportuoti į Sąjungą, vadovaujantis 2 straipsniu.
(3) Skersti skirtų gyvų arklinių šeimos gyvūnų eksportas (taikoma tik maistiniams gyvūnams).
(4) Tik avys.
(5) Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija; dėl galutinio šios šalies kodo bus susitarta užbaigus Jungtinėse Tautose vykstančias derybas.
(6) Neįskaitant Kosovo, kuriame, vadovaujantis 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244, dabar įvestas tarptautinis administravimas.
(7) Tik iš Murmansko ir Jamalo Nencų regionų įvežtiems šiaurės elniams.
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/47 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2011 m. kovo 16 d.
kuriuo leidžiama laikinai prekiauti tam tikra Triticum aestivum rūšies sėkla, neatitinkančia Tarybos direktyvos 66/402/EEB reikalavimų
(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 1634)
(Tekstas svarbus EEE)
(2011/164/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (1), ypač į jos 17 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Nyderlanduose nėra pakankamai „sertifikuotos sėklos“ kategorijos Baldus, Granny, KWS Aurum, Lavett, Minaret, Pasteur, Taifun, Thasos, Trappe, Tybalt ir Zirrus veislių pavasarinių kviečių (Triticum aestivum) sėklos, kuri tiktų šalies gamtos sąlygoms ir atitiktų Direktyvos 66/402/EEB reikalavimus, susijusius su aprobavimu, todėl šios valstybės narės poreikiai negali būti patenkinti. |
|
(2) |
Tokios sėklos poreikis negali būti patenkintas iš kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių gauta sėkla, atitinkančia visus Direktyvoje 66/402/EEB nustatytus reikalavimus. |
|
(3) |
Todėl Nyderlandams iki 2011 m. balandžio 30 d. turėtų būti leista prekiauti šių veislių sėkla, laikantis ne tokių griežtų kaip sertifikuotai sėklai taikomų reikalavimų ir neviršijant didžiausio 330 tonų kiekio. |
|
(4) |
Be to, kitoms valstybėms narėms, galinčioms tiekti Nyderlandams tų veislių sėklą, neatsižvelgiant į tai, ar sėkla buvo išauginta valstybėje narėje, ar trečiojoje šalyje, turėtų būti leidžiama prekiauti tokia sėkla. |
|
(5) |
Tikslinga, kad Nyderlandai imtųsi koordinavimo veiklos, siekiant užtikrinti, kad bendras sėklos, kuria leidžiama prekiauti vadovaujantis šiuo sprendimu, kiekis neviršytų didžiausio šiuo sprendimu nustatyto kiekio. |
|
(6) |
Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Sąjungoje leidžiama prekiauti „sertifikuotos sėklos“ kategorijos Baldus, Granny, KWS Aurum, Lavett, Minaret, Pasteur, Taifun, Thasos, Trappe, Tybalt ir Zirrus veislių pavasarinių kviečių (Triticum aestivum) sėkla, neatitinkančia Direktyvos 66/402/EEB I priedo 7 punkto reikalavimų, susijusių su aprobavimu.
Šis leidimas suteikiamas iki 2011 m. balandžio 30 d. ne didesniam nei 330 tonų bendram kiekiui.
2. Be to, siekiant įvykdyti Direktyvoje 66/402/EEB nustatytus ženklinimo reikalavimus, oficialioje etiketėje nurodoma, kad sėkla neatitinka tos direktyvos I priedo 7 punkto reikalavimų, susijusių su aprobavimu.
2 straipsnis
1. Visi tiekėjai, norintys pateikti rinkai 1 straipsnyje nurodytą sėklą, prašo valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę ar į kurią jie importuoja, leidimo. Prašyme nurodomas sėklos kiekis, kurį tiekėjas pageidauja pateikti rinkai.
2. Susijusi valstybė narė, remdamasi 1 straipsniu, leidžia tiekėjui sėklą pateikti rinkai, išskyrus atvejus, kai:
|
a) |
yra pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti, ar tiekėjas gali pateikti rinkai tokį kiekį sėklos, kokiam pateikti jis prašė leidimo; arba |
|
b) |
atsižvelgiant į 3 straipsnio trečioje pastraipoje nurodytos koordinuojančios valstybės narės pateiktą informaciją, suteikus leidimą būtų viršijamas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras didžiausias sėklos kiekis. |
Dėl b punkto, jei atsižvelgiant į bendrą didžiausią kiekį būtų leidžiama prekiauti tik dalimi prašyme nurodyto kiekio, susijusi valstybė narė tiekėjui gali leisti rinkai pateikti tą mažesnį kiekį.
3 straipsnis
Taikydamos šį sprendimą, valstybės narės teikia viena kitai administracinę pagalbą.
Nyderlandai turi būti koordinuojanti valstybė narė, siekiant užtikrinti, kad sėklos, kuria pagal šį sprendimą valstybėms narėms leidžiama prekiauti Sąjungoje, kiekis neviršytų bendro didžiausio kiekio, nurodyto 1 straipsnio 1 dalyje.
Kiekviena 2 straipsnyje nurodytą prašymą gavusi valstybė narė nedelsdama praneša koordinuojančiai valstybei narei apie paraiškoje nurodytą kiekį. Koordinuojanti valstybė narė nedelsdama informuoja tą valstybę narę apie tai, ar suteikus leidimą nebus viršytas didžiausias kiekis.
4 straipsnis
Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie kiekius, kuriais jos leidžia prekiauti pagal šį sprendimą.
5 straipsnis
Šis sprendimas galioja iki 2011 m. balandžio 30 d.
6 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 16 d.
Komisijos vardu
John DALLI
Komisijos narys
IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi
|
2011 3 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/49 |
ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS
Nr. 329/09/COL
2009 m. liepos 15 d.
dėl Norvegijos paramos schemos šildymui naudojant alternatyvius atsinaujinančius energijos išteklius ir elektros energijos taupymą skatinančioms priemonėms privačiuose namų ūkiuose
(Norvegija)
ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),
ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,
ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo steigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,
ATSIŽVELGDAMA į Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnį ir 7 straipsnio 3 dalį (4),
ATSIŽVELGDAMA į Institucijos EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gaires (5),
ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimą Nr. 195/04/COL dėl 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo nuostatų (6),
PAPRAŠIUSI suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (7) ir atsižvelgusi į tas pastabas,
kadangi:
I. FAKTAI
1. PROCEDŪRA
2006 m. spalio 13 d. raštu (nuorodos Nr. 393383) Norvegijos šilumos gamintojų asociacija (Varmeprodusentenes Forening) (8) pateikė skundą, tvirtindama, kad pagal Norvegijos paramos schemą šildymui naudojant alternatyvius atsinaujinančius energijos išteklius ir elektros energijos taupymą skatinančias priemones privačiuose namų ūkiuose (9) buvo suteikta valstybės pagalba. Skundo pateikėjas yra nepriklausoma organizacija, kurios tikslas – apsaugoti mediena kūrenamų krosnių gamintojų interesus. 2006 m. spalio 19 d. raštu (nuorodos Nr. 395451) skundo pateikėjas suteikė papildomos informacijos.
2007 m. gruodžio 19 d., apsikeitus įvairiais raštais (10), Institucija nusprendė pradėti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Institucijos sprendimas Nr. 716/07/COL pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (11). Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas šiuo klausimu.
2008 m. vasario 4 d. Norvegijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas (nuorodos Nr. 463573).
Institucija gavo ir suinteresuotųjų šalių pastabas, jos 2008 m. gegužės 21, 26 d. ir 2009 m. sausio 14 d. (atitinkami nuorodų Nr. 477954, 477902 ir 503830) perduotos Norvegijos valdžios institucijoms. 2008 m. birželio 25 d., liepos 4 d. ir 2009 m. kovo 6 d. raštuose (atitinkami nuorodų Nr. 483303, 484722 ir 511580) Norvegijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl šių pastabų.
2009 m. balandžio 2 d. raštu skundo pateikėjas pateikė papildomos informacijos (nuorodos Nr. 514264), ji 2009 m. balandžio 8 d. persiųsta Norvegijos valdžios institucijoms (nuorodos Nr. 514886). 2009 m. gegužės 7 d. raštu Norvegijos valdžios institucijos pateikė papildomas pastabas (nuorodos Nr. 517749).
2009 m. balandžio 21 d. Institucijos atstovai susitiko su Norvegijos bioenergetikų asociacijos (12) (nepriklausomos asociacijos, kurios tikslas – skatinti racionalų bioenergijos naudojimą Norvegijoje) atstovais. 2008 m. gegužės 21 d. NOBIO pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo (nuorodos Nr. 477954).
2. SIŪLOMOS PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS
2.1. ALTERNATYVAUS ŠILDYMO SCHEMA
Alternatyvaus šildymo schema pradėta taikyti 2006 m. (13) Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad šios schemos tikslas – skatinti vartotojus investuoti į tam tikras aplinką tausojančias šildymo technologijas, mažai paplitusias Norvegijos rinkoje ir galinčias padėti mažinti energijos suvartojimą privačiuose namų ūkiuose (14). Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad alternatyvaus šildymo schema taikoma tik toms technologijoms, kurios tinka elektros energijai, kaip pirminiam šildymo šaltiniui, pakeisti. Schema taikoma granulėmis kūrenamoms krosnims ir katilams, vandeninių šildymo sistemų šilumos siurbliams ir valdymo sistemoms elektros energijos suvartojimui sumažinti. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. (15) į šią schemą įtrauktos ir investicijos į saulės kolektorius, prijungtus prie vandeninių šildymo sistemų.
Finansavimo reikalavimus atitinka tik tie namų ūkiai, kurie, pateikę paraiškas, investuoja į atitinkamas šildymo technologijas. Parama išmokama ex post, jos gavėjui pateikus įsigijimo įrodymą. Privatūs namų ūkiai gali prašyti atlyginti ne daugiau kaip 20 % dokumentais pagrįstų ir tinkamų finansuoti išlaidų. Granulėmis kūrenamoms krosnims ir elektroninėms valdymo sistemoms skiriama ne didesnė kaip 4 000 NOK parama. Šilumos siurbliams, granulėmis kūrenamiems katilams ir saulės kolektoriams skiriama ne didesnė kaip 10 000 NOK parama.
Šią paramos schemą administruoja viešoji įmonė („ statsforetak “) Enova SF, visiškai priklausanti Naftos ir energetikos ministerijai.
2.2. NACIONALINIS TEISINIS PAGALBOS PRIEMONĖS PAGRINDAS
Teisinis schemos pagrindas yra valstybės biudžetas. Šią schemą pasiūlė Norvegijos Vyriausybė Parlamentiniu pasiūlymu Nr. 82 (2005–2006 m.), ją Parlamentas patvirtino 2006 m. rugsėjo mėn. Schemos biudžetas buvo pakeistas priėmus pasiūlymus, pateiktus Parlamentiniuose pasiūlymuose Nr. 22 (2006–2007 m.), Nr. 59 (2007–2008 m.) ir Nr. 1 (2008–2009 m.).
2.3. BIUDŽETAS IR TRUKMĖ
Schema inicijuota 2006 m. Parlamentiniu pasiūlymu Nr. 82 (2005–2006 m.). 2006 m. rugsėjo 15 d. Parlamentas priėmė šį pasiūlymą ir patvirtino 46 mln. NOK biudžetą. Vėliau, remiantis Parlamentiniu pasiūlymu Nr. 22 (2006–2007 m.), schemos biudžetas buvo padidintas 25 mln. NOK, o po paskutinio 2006 m. valstybės biudžeto patikslinimo jis iš viso buvo 71 mln. NOK.
Pagal 2007 m. schemą papildomų lėšų Enova negavo, tačiau 2006 m. buvo išmokėta tik 2 mln. NOK, todėl likusius 69 mln. NOK Parlamentas nusprendė perkelti į 2007 m. biudžetą.
2007 m. išmokėta 40 mln. NOK. Likę neišmokėti 29 mln. NOK iš 2007 m. biudžeto perkelti į 2008 m. biudžetą. Be to, iš valstybės biudžeto buvo paskirta dar 31 mln. NOK (16). Taigi bendras 2008 m. paramos schemos biudžetas sudarė 60 mln. NOK.
2008 m. išmokėta 30 mln. NOK. Likusieji 30 mln. NOK perkelti į 2009 m. biudžetą. Kartu su naujai paskirtaisiais 40 mln. NOK (17) bendras 2009 m. biudžetas sudarė 70 mln. NOK.
Nuo schemos taikymo pradžios iš viso jai iš valstybės biudžeto skirta 142 mln. NOK, iš jų 72 mln. NOK išmokėta iki 2008 m. pabaigos; schemos taikymo trukmė neapibrėžta (18).
2.4. PAGRINDAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ
Oficialią tyrimo procedūrą Institucija pradėjo remdamasi tuo, kad įgyvendinant alternatyvaus šildymo schemą galėjo būti teikiama valstybės pagalba. Nors tiesioginiai pagalbos pagal šią schemą gavėjai yra galutiniai vartotojai, šia schema siekiama skatinti taikyti konkrečias šildymo technologijas. Todėl Institucijai kilo klausimas, ar šildymo technologijų, kurioms taikoma ši schema, gamintojams, importuotojams ir (arba) pardavėjams neteikiama netiesioginė pagalba.
Institucija suabejojo, ar ši schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu. Konkrečiau kalbant, Institucijai kilo abejonių, ar gali būti taikomos Pagalbos aplinkos apsaugai gairės, nes netiesioginė pagalba nepadės sumažinti gamintojų ir (arba) importuotojų gamybos ciklo metu suvartojamo energijos kiekio. Be to, Institucijai kilo klausimas, ar ši schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.
3. NORVEGIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS
Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad alternatyvaus šildymo schema skirta tik privatiems namų ūkiams, kurie nėra įmonės, kaip apibrėžta EEE konkurencijos taisyklėse, ir kad dėl šios priežasties šios priemonės negalima laikyti valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad ši schema nėra atrankinio pobūdžio, nes pagalbos gavėjui suteikiamas pranašumas yra pateisinamas sistemos, pagal kurią šis pranašumas suteikiamas, pobūdžiu arba bendrąja schema, todėl ši schema negali būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Norvegijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad minėta schema neiškraipo konkurencijos arba negali jos iškraipyti, nes paramos reikalavimus atitinkančios mediena kūrenamos krosnys ir technologijos negali būti laikomos pakaitiniais produktais, taigi nepriklauso tai pačiai atitinkamų produktų rinkai. Norvegijos valdžios institucijos mano, kad atitinkama rinka yra „tokios technologijos, kurios gali pakeisti elektrinį šildymą ir suteikti tokį pat šildymo komfortą, kaip dieninis ir naktinis elektrinis šildymas, arba, kalbant labiau techniškai, kurios yra bazinės apkrovos šildymo sistemos“ (19). O mediena kūrenamos krosnys, šių institucijų nuomone, turėtų būti priskiriamos prie papildomų šilumos šaltinių, naudojamų kartu su bazinės apkrovos šaltiniu. Todėl mediena kūrenamas krosnis reikėtų priskirti prie vadinamųjų „didžiausios apkrovos“ šildymo sistemų.
Galiausiai Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad tuo atveju, jei Institucija nustatytų, jog aptariama schema yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ši schema būtų pateisinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 dalies c punktą, nes ja atitinkamai siekiama socialinių ir aplinkosaugos tikslų.
4. TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS
Institucija gavo dviejų trečiųjų šalių pastabas: Norvegijos šilumos gamintojų asociacijos, t. y. skundo pateikėjo, ir NOBIO.
4.1. SKUNDO PATEIKĖJO PASTABOS
Skundo pateikėjas mano, kad alternatyvaus šildymo schema yra neteisėta valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Jis tvirtina, kad parama privatiems namų ūkiams turi būti laikoma netiesiogine nauda šildymo technologijų gamintojams ir (arba) importuotojams, kuriems taikoma ši schema. Konkrečiau kalbant, remiantis skundo pateikėjo pateikta informacija, pradėjus taikyti šią schemą, daugiau parduota granulėmis kūrenamų krosnių. Skundo pateikėjas įrodinėja, kad, pradėjus taikyti paramos schemą, granulėmis kūrenamų krosnių gamintojams, importuotojams ir mažmeniniams prekiautojams sudaryta galimybė padidinti parduodamą kiekį ir pelną.
Be to, skundo pateikėjas teigia, kad ši priemonė iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, nes mediena kūrenamoms krosnims, kurios yra panašios į granulėmis kūrenamas krosnis, ši schema netaikoma.
Galiausiai skundo pateikėjas mano, kad dabartinio pavidalo pagalbos schemos taikymas nepateisinamas nei EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies a punktu, nei 61 straipsnio 3 dalies c punktu.
4.2. NOBIO PASTABOS
NOBIO pritaria Norvegijos valdžios institucijų nuomonei ir laikosi nuomonės, kad pagal schemą tiesioginė finansinė parama teikiama tik privatiems namų ūkiams ir neteikiama įmonėms, dėl to ši schema nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
Be to, NOBIO teigia, kad tuo atveju, jei Institucija nustatytų, jog aptariama schema yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ši schema būtų pateisinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 dalies c punktą, nes ja atitinkamai siekiama socialinių ir aplinkosaugos tikslų.
II. VERTINIMAS
1. VALSTYBĖS PAGALBA
EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje teigiama:
„Išskyrus atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, remiant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“
Kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi atitikti visas šias keturias sąlygas: i) ji turi būti suteikta valstybės arba iš valstybinių išteklių; ii) ji turi suteikti jos gavėjams atrankinio pobūdžio ekonominį pranašumą; iii) ji turi arba gali iškraipyti konkurenciją; ir iv) ji turi turėti įtakos EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.
1.1. VALSTYBĖS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
Alternatyvaus šildymo schemą finansuoja Norvegijos valstybė, skirdama lėšų iš valstybės biudžeto. Todėl aptariamas priemones valstybė teikia iš valstybinių išteklių.
1.2. TAM TIKRŲ ĮMONIŲ ARBA TAM TIKRŲ PREKIŲ GAMYBOS RĖMIMAS
Kad valstybės parama būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji taip pat turi suteikti ekonominį pranašumą įmonėms ir būti atrankinio pobūdžio, t. y. remti „tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“.
1.2.1. Ekonominio pranašumo suteikimas įmonėms
Taigi pirmasis nagrinėtinas klausimas yra tas, ar aptariama schema suteikia įmonėms ekonominį pranašumą (20).
Tiesioginiai paramos pagal alternatyvaus šildymo schemą gavėjai yra privatūs namų ūkiai, kurie iš esmės negali būti priskiriami įmonėms, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tai, kad parama suteikta asmeniui arba vartotojams, pagal apibrėžimą nereiškia, kad nebuvo suteikta pagalba (21). NET jeigu pirminiai arba tiesioginiai pagalbos priemonės gavėjai nėra įmonės, įmonėms vis tiek gali būti suteiktas netiesioginis pranašumas. EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies formuluotė, kurioje nurodoma „bet kokia forma suteikta pagalba“, apima ir tiesiogiai, ir netiesiogiai teikiamą pagalbą, kaip patvirtina Europos Komisijos (22) ir Europos Teisingumo Teismo (23) praktika (24). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar įmonėms suteikta netiesioginė pagalba.
Alternatyvaus šildymo schemos tikslas – skatinti tam tikrų šildymo technologijų pardavimą (25). Todėl šiuo atveju turi būti įvertinta, ar technologijų sektoriuje vykdančios veiklą įmonės, kurioms taikoma minėta schema, įgyja netiesioginį ekonominį pranašumą, kuriam gali būti taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis.
EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje valstybės įsikišimo priemonės neskirstomos pagal priežastis arba tikslus, bet apibrėžiamos pagal poveikį (26). Todėl turi būti įvertinta, ar, taikant alternatyvaus šildymo schemą, šildymo technologijų, kurioms taikoma ši schema, sektoriuje vykdančioms veiklą įmonėms suteikiamas netiesioginis ekonominis pranašumas.
Institucija nepritaria Norvegijos valdžios institucijos nuomonei, jog tai, ar teikiama netiesioginė pagalba, priklauso nuo to, ar galutinis ir svarbiausias tikslas yra suteikti pagalbą įmonėms, ir kad netiesioginė pagalba teikiama tik pagal tokias schemas, kuriomis siekiama apeiti draudimą teikti valstybės pagalbą.
Vertinamu atveju subsidija privatiems namų ūkiams investicijoms į tam tikras atsinaujinančios šilumos energijos technologijas suteikia jiems ekonominį pranašumą įsigyjant šiuos produktus. Ši priemonė skatina vartotojus tradicinį elektrinį šildymą pakeisti alternatyviomis šildymo sistemomis (27). Didesnė vartojimo paklausa gali lemti didesnį šios rūšies technologijų pelną, o tai technologijų sektoriuje vykdančioms veiklą įmonėms, kurioms taikoma ši schema, suteiktų pranašumą prieš kitas įmones (28).
Tai, kad vartotojai gali rinktis technologijas, kurioms taikoma schema, nereiškia, jog panaikinamas ryšys tarp tiesioginės valstybės teikiamos paramos vartotojams ir atitinkamoms įmonėms suteikiamo pranašumo (29).
Nors šis pranašumas yra netiesioginio pobūdžio, alternatyvaus šildymo schema sukurta taip, kad paramos suteikimas vartotojui ir atitinkamos technologijos įsigijimas yra tiesiogiai susiję. Norint gauti paramą, Enova SF būtina pateikti technologijų, kurioms taikoma alternatyvaus šildymo schema, įsigijimo įrodymą.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Institucija mano, kad alternatyvaus šildymo schema suteikia netiesioginį pranašumą alternatyvių atsinaujinančių šildymo sistemų sektoriuje vykdančioms veiklą įmonėms.
1.2.2. Atrankos kriterijus
Kitas nagrinėtinas klausimas – ar priemonė yra atrankinio pobūdžio, t. y. ar ja remiamos „tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“.
Institucija mano, kad alternatyvaus šildymo schema yra atrankinio pobūdžio, nes ja (netiesiogiai) remiamos tik alternatyvių atsinaujinančių šildymo technologijų (t. y. granulėmis kūrenamų krosnių ir katilų, šilumos siurblių ir saulės kolektorių, prijungtų prie vandeninių šildymo sistemų, ir elektros energijos suvartojimą mažinančių valdymo sistemų) sektoriuje vykdančios veiklą įmonės. Parama pagal šią schemą negali pasinaudoti jokia kita įmonė, įskaitant kitų atsinaujinančių šildymo technologijų sektoriuose vykdančias veiklą įmones (30).
Norvegijos valdžios institucijos mano, kad pranašumas, suteikiamas taikant alternatyvaus šildymo sistemą, pateisinamas sistemos, kurią sudaro, pobūdžiu arba bendrąja schema. Institucija nepritaria šiai nuomonei.
ETT ir ELPA teismas visada laikėsi nuomonės, kad priemonės, kuriomis tam tikriems paramos gavėjams suteikiamas pranašumas, nėra atrankinio pobūdžio, jeigu jos gali būti pateisinamos sistemos, kurią sudaro, pobūdžiu ir bendrąja schema (31). Kad atrankinį priemonės pobūdį būtų galima pagrįsti sistemos logika, turi būti tam tikra bendroji sistema, su kuria priemonė būtų susijusi. Be to, nagrinėjant schemas, kurios kokiu nors būdu leidžia išvengti mokesčių, rinkliavų ar kitų panašių bendresnio pobūdžio taikomųjų sistemų, teismų praktikoje pirmiausia vertinama, ar priemonė yra pagrįsta bendrosios sistemos pobūdžiu ir logika. Norvegijos valdžios institucijos nepateikė nė vieno argumento dėl bendrosios sistemos, su kuria susijusi aptariama pagalbos priemonė. Alternatyvaus šildymo schema netiesiogiai suteikiamas pranašumas tam tikroms technologijų sektoriuje vykdančioms veiklą įmonėms, kurioms taikoma ši schema. Todėl, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Institucija turi daryti išvadą, jog priemonė yra atrankinio pobūdžio, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
1.3. KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMAS IR ĮTAKA SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ TARPUSAVIO PREKYBAI
Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi arba gali iškraipyti konkurenciją ir turi turėti įtakos EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.
Institucija neprivalo nustatyti, ar pagalba turi realios įtakos EEE susitarimo šalių tarpusavio prekybai ir ar konkurencija tikrai iškraipoma, o tik turi išsiaiškinti, ar ši pagalba gali turėti įtakos minėtai prekybai ir iškraipyti konkurenciją (32). Bet koks pagalbos suteikimas įmonei, kuri vykdo veiklą EEE rinkoje, gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos prekybai (33).
Alternatyvaus šildymo schema (netiesiogiai) suteikia pranašumą alternatyvių atsinaujinančių šildymo technologijų sektoriuje vykdančioms veiklą įmonėms. Vartotojų paklausos aptariamoms technologijoms skatinimas yra neatskiriama alternatyvaus šildymo schemos dalis.
Be to, pavyzdžiui, Institucijos turimais duomenimis, pradėjus taikyti Norvegijoje minėtą schemą, vienos iš technologijų, kurioms taikoma schema, t. y. granulėmis kūrenamų krosnių, pardavimas padidėjo ir nusistovėjo tam tikras pardavimo lygis. O panašių teigiamų pokyčių, susijusių su mediena kūrenamomis krosnimis, naudojamomis pagal technologiją, kuriai ši schema netaikoma, per tą patį laikotarpį neįvyko.
Dėl šių priežasčių galima daryti išvadą, kad pagalba gali iškraipyti konkurenciją.
Dėl poveikio prekybai sąlygos reikia pasakyti, kad kai valstybės pagalba sustiprina vienos įmonės padėtį kitų EEE vidaus prekyboje konkuruojančių įmonių atžvilgiu, reikia manyti, kad šioms ta pagalba turėjo įtakos (34).
Šildymo technologijų sektoriuje vykdančios veiklą įmonės dirba Europos rinkoje, todėl alternatyvaus šildymo schema turi įtakos susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
Taigi reikia daryti išvadą, kad pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.
1.4. IŠVADA
Institucija mano, kad Norvegijos alternatyvaus šildymo schema yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.
2. PROCEDŪRINIAI REIKALAVIMAI
Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą ELPA priežiūros institucija turi būti laiku informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas […]. Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.“
Norvegijos valdžios institucijos prieš pradėdamos taikyti alternatyvaus šildymo schemą Institucijai nepranešė apie ją. Todėl Institucija daro išvadą, kad Norvegijos valdžios institucijos nesilaikė 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytų įpareigojimų.
3. PAGALBOS SUDERINAMUMAS
Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad pagalba gali būti pateisinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies a punktą arba 3 dalies a punktą, taikomus kartu su Institucijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėmis.
3.1. SUDERINAMUMAS PAGAL EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTĄ
Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies a punktą „socialinio pobūdžio“ pagalba yra suderinama su Susitarimo veikimu, jei „ji teikiama individualiems vartotojams, nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės“.
Institucija nurodo, kad nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo draudimo teikti valstybės pagalbą, turi būti aiškinamos tiksliai. Norvegijos alternatyvaus šildymo schema yra skirta visiems Norvegijos privatiems namų ūkiams. Institucijos nuomone, tam, kad schema galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies a punktu, ji turi būti socialinio pobūdžio tuo požiūriu, kad turi teikti naudą mažiau galimybių turinčiai gyventojų daliai (35). Kadangi priemone pagal principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“ gali pasinaudoti visi privatūs namų ūkiai, schema negali būti laikoma socialinio pobūdžio schema, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalies a punkte.
3.2. SUDERINAMUMAS PAGAL EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 3 DALIES C PUNKTĄ
Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba gali būti pripažinta suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu ji „padeda plėtoti tam tikras ekonominės veiklos rūšis arba tam tikras ekonomikos sritis, jei tokia pagalba nedaro pakankamai didelio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kad tai prieštarautų bendrajam interesui“.
3.2.1. Aplinkos apsaugos gairės
Institucija yra parengusi gaires ir jose nustačiusi kriterijus, kuriuos ji taikys vertindama, ar aplinkai apsaugoti skirtos valstybės pagalbos priemonės gali būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimu remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu. Alternatyvaus šildymo schemą pradėta taikyti 2006 m. Tuo metu buvo taikomos Institucijos aplinkos apsaugos gairės, paskutinį kartą atnaujintos 2001 m. gegužės 23 d. (36) 2008 m. liepos 16 d. Institucija priėmė naujas Aplinkos apsaugos gaires (37), kurios ir taikomos nuo tos dienos. Taigi, šiais skirtingais laikotarpiais taikyta schema turi būti vertinama atsižvelgiant į abu gairių rinkinius, laikantis 2001 m. gairių 74 punkte ir 2008 m. gairių 205 punkte nustatytų principų.
Tačiau netiesioginė pagalba, suteikianti pranašumą kai kuriems tam tikrų privatiems namų ūkiams skirtų šildymo technologijų gamintojams, importuotojams ir (arba) pardavėjams, nenagrinėjama nei 2001 m., nei 2008 m. gairėse.
3.2.2. Suderinamumas tiesiogiai remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu
Kadangi 2001 m. ir 2008 m. gairės Norvegijos alternatyvaus šildymo schemai tiesiogiai netaikomos, Institucija schemos suderinamumą vertins tiesiogiai remdamasi EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu (38). EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte apibrėžtos leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti aiškinamos tiksliai (39), ir jas taikyti gali būti leidžiama tik tada, kai įmanoma nustatyti, kad pagalba padės pasiekti bendro intereso tikslą, kurio nebūtų įmanoma pasiekti vien įprastomis rinkos sąlygomis. Philip Morris byloje ETT įtvirtino vadinamąjį „kompensacinio pateisinimo principą“ (40).
Pripažinti valstybės pagalbos suderinamumą iš esmės reiškia suderinti neigiamą pagalbos poveikį konkurencijai ir teigiamą jos poveikį bendro intereso atžvilgiu (41). Kad valstybės pagalba būtų pripažinta suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, valstybės pagalbos schema turi:
|
— |
būti skirta siekti tinkamai apibrėžto bendro intereso tikslo, |
|
— |
būti tinkamai parengta, kad ją taikant būtų pasiektas bendro intereso tikslas, taigi būti tinkama priemone, turėti skatinamąjį poveikį ir būti proporcinga, |
|
— |
neiškraipyti konkurencijos ir prekybos EEE tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui (42). |
Institucija turi įvertinti, ar tikslas, kurio siekiama šia priemone, yra būtinas, vertinant jį bendro intereso tikslų atžvilgiu, o jei taip – ar to tikslo siekiama mažiausiai iškraipančiu būdu.
Tinkamai apibrėžtas bendro intereso tikslas
Alternatyvaus šildymo schema, skatinančia vartotojus investuoti į aplinką tausojančias technologijas, kurios Norvegijos rinkoje menkai paplitusios, siekiama aplinkosaugos tikslo. Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad alternatyvaus šildymo sistemoms, kurioms taikoma schema, labiau paplitus Norvegijos namų ūkiai suvartos mažiau elektros energijos. Aplinką tausojančiu tikslu galima laikyti privačių namų ūkiams šildyti suvartojamo elektros energijos kiekio mažinimą ir skatinimą naudoti atsinaujinančia energija pagrįstas alternatyvias šildymo sistemas.
EEE susitarimo preambulės devintoje konstatuojamojoje dalyje nustatytas bendrasis tikslas – išsaugoti ir apsaugoti aplinką, pagerinti jos kokybę ir užtikrinti apdairų bei racionalų gamtinių išteklių naudojimą taikant tvaraus vystymosi principą. Institucijos nuomone, pagalbos schema, kuria siekiama pereiti prie energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, vartojimo, atitinka bendro intereso tikslus.
Tinkamai parengta schema
Technologijos įtraukimo į schemą kriterijai nustatyti atsižvelgiant į technologijos tinkamumą elektriniam šildymui pakeisti. Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad schema taikoma tik technologijoms, kurias galima priskirti vadinamosioms „bazinės apkrovos šildymo sistemoms“. Norvegijos valdžios institucijų teigimu, „bazinės apkrovos šildymo sistemos“ – tai „tokios technologijos, kurios gali pakeisti elektrinį šildymą ir suteikti tokį pat šildymosi komfortą, kaip dieninis ir naktinis elektrinis šildymas“ (43).
Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad alternatyvios atsinaujinančios energijos šildymo technologijos, kurioms taikoma schema, turi tris bendras savybes: jos turėjo lėtai plisti Norvegijos rinkoje, sugebėti pakeisti elektrinį šildymą ir joms būtinas bent jau minimalus naudotojų įsikišimas. Institucija nurodo, kad ne visos technologijos, kurioms taikoma alternatyvaus šildymo schema, tinka visiškai pakeisti elektrinį šildymą (44). Tačiau Norvegijos valdžios institucijos pateikė įrodymų, kad technologijos, kurioms taikoma schema, labiau tinka elektros energijos kiekiui, reikalingam įprastam namų ūkiui apšildyti, sistemingai mažinti.
Atrodo, kad paramos suteikimas vartotojams, siekiant paskatinti, kad namų ūkiuose elektrinio šildymo paklausą pakeistų alternatyvių atsinaujinančių energijos šildymo sistemų paklausa, yra tinkama priemonė daryti tiesioginę įtaką vartotojų elgsenai. Jei valstybė neteiktų paramos pagal alternatyvaus šildymo schemą, per tą patį laikotarpį vartotojų paklausa atsinaujinančios energijos šildymo technologijoms veikiausiai nebūtų padidėjusi tiek pat.
Jei tam tikros aplinką tausojančios priemonės netaikomos, valstybės pagalba iš esmės gali būti laikoma suderinama (45). Alternatyvaus šildymo schemos tikslas – paskatinti vartotoją investuoti į aplinką tausojančias technologijas, leidžiančias sumažinti elektros energijos suvartojimą ir menkai paplitusias Norvegijos rinkoje kaip namų ūkių šildymo priemonė.
Be to, Institucija mano, kad pagalbos suma ne didesnė už mažiausią, galinčią paskatinti vartotojus nuo elektrinių šildymo sistemų pereiti prie alternatyvių atsinaujinančios energijos šildymo šaltinių, kuriems taikoma schema. Pagal alternatyvaus šildymo schemą mokamos grąžinamosios išmokos, neviršijančios 20 % dokumentais pagrįstų paramos reikalavimus atitinkančių išlaidų: ne daugiau kaip 4 000 NOK arba ne daugiau kaip 10 000 NOK, atsižvelgiant į technologijos rūšį. Didžiausia alternatyvaus šildymo technologijai įsigyti skirtina suma yra proporcinga atitinkamos technologijos kainai.
Dėl šių priežasčių Institucija mano, kad aptariama schema yra tinkamai parengta bendro intereso – aplinkosaugos – tikslui įgyvendinti.
Neiškraipyti konkurencijos ir prekybos EEE tiek, kad būtų prieštaraujama bendram interesui
Galiausiai būtina įvertinti, ar galimybė iškraipyti konkurenciją ir prekybą Europos ekonominėje erdvėje yra tokia, kad prieštarautų bendram interesui.
Parama tiesiogiai išmokama vartotojams, jiems suteikiant galimybę laisvai pasirinkti objektyvius schemos kriterijus atitinkančius produktus, neatsižvelgiant į alternatyvias šildymo technologijas siūlančias įmones. Taigi, taikant šią schemą išvengiama nepageidaujamo konkurencijos ir prekybos EEE iškraipymo technologijų, kurioms taikoma schema, sektoriuje.
Skundo pateikėjas teigia, kad schema iškraipo konkurenciją, nes ji taikoma ne mediena, o granulėmis kūrenamoms krosnims. Pasak jo, mediena kūrenamos krosnys yra pagrįstos technologija, kuri labai panaši į granulėmis kūrenamų krosnių technologiją, todėl joms turėtų būti taikoma ši schema. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos tvirtina priešingai: mediena kūrenamos krosnys neatitinka objektyvių alternatyvaus šildymo schemos kriterijų. Institucijos nuomone, nors skundo pateikėjas galbūt teisus tvirtindamas, kad mediena kūrenamos krosnys ir visos arba bent jau kai kurios technologijos, kurioms taikoma schema, tarpusavyje konkuruoja, atrodo, kad mediena kūrenamos krosnys neatitinka paramos pagal minėtą schemą reikalavimų. Šiuo požiūriu Institucija neabejoja schemos kriterijų objektyvumu ir Norvegijos valdžios institucijos vertinimu, kurios technologijos labiau atitinka aplinkosaugos tikslus, siekiamus įgyvendinti taikant šią schemą. Alternatyvaus šildymo schema yra pagrįsta trimis pagrindiniais tinkamumo kriterijais (t. y. menkas paplitimas rinkoje, gebėjimas pakeisti elektros energiją kaip pirminį šilumos šaltinį ir minimalus vartotojų įsikišimas), bet atrodo, kad mediena kūrenamos krosnys neatitinka visų šių kriterijų arba kai kurių iš jų. Be to, Institucija pripažįsta, kad krosnių kūrenimas mediena Norvegijoje jau yra plačiai paplitusi technologija. Taigi Institucija mano, kad tinkamumo gauti paramą pagal šią pagalbos schemą reikalavimai yra objektyviai pagrįsti, schema nepažeidžia kitų EEE susitarimo nuostatų, įskaitant nediskriminavimo dėl tautybės arba vienodo požiūrio principus. Be to, Institucija mano, kad Norvegijos valdžios institucijos dar labiau sumažino neigiamą įtaką konkurencijai, nustačiusios gana mažą paramos intensyvumą. Todėl Institucija laikosi nuomonės, kad galimas konkurencijos su mediena kūrenamomis krosnimis ir kitomis pajėgiomis konkuruoti technologijomis iškraipymas neprieštarauja bendram interesui ir yra pateisinamas, atsižvelgiant į pateiktą pusiausvyros tyrimą.
Dėl šių priežasčių Institucija mano, kad ši schema yra skirta siekti tinkamai apibrėžto bendro intereso tikslo; ji yra tinkamai parengta, kad ją taikant būtų pasiektas bendro intereso tikslas, taigi yra tinkama priemonė, turinti skatinamąjį poveikį ir proporcinga; ir galiausiai ji neiškraipo konkurencijos ir prekybos EEE tiek, kad būtų prieštaraujama bendram interesui. Todėl, Institucijos nuomone, schema yra pateisinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.
4. IŠVADA
Remdamasi ankstesnėmis išvadomis, Institucija daro išvadą, kad Norvegijos paramos schema šildymui naudojant alternatyvius atsinaujinančius energijos išteklius ir elektros energijos taupymą skatinančioms priemonėms privačiuose namų ūkiuose yra EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.
Norvegijos valdžios institucijoms primenama, kad 3 protokolo II dalies 21 straipsnyje, aiškinamame siejant su Sprendimo Nr. 195/04/COL 6 straipsniu, nustatytas įpareigojimas teikti metines schemos įgyvendinimo ataskaitas.
Be to, Norvegijos valdžios institucijoms primenama, kad apie visus ketinimus keisti šią schemą turi būti pranešta Institucijai.
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Norvegijos paramos schema šildymui naudojant alternatyvius atsinaujinančius energijos išteklius ir elektros energijos taupymą skatinančioms priemonėms privačiuose namų ūkiuose yra pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, pagalbos schema yra suderinama su EEE susitarimo veikimu.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.
3 straipsnis
Tekstas autentiškas tik anglų kalba.
Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 15 d.
ELPA priežiūros institucijos vardu
Per SANDERUD
Pirmininkas
Kristján A. STEFÁNSSON
Kolegijos narys
(1) Toliau – Institucija.
(2) Toliau – EEE susitarimas.
(3) Toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas.
(4) Toliau – 3 protokolas.
(5) EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių ir Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, Institucijos priimtos ir išleistos 1994 m. sausio 19 d., paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – OL) L 231, 1994 9 3, p. 1, ir EEE priede Nr. 32, 1994 9 3, p. 1. Toliau – Valstybės pagalbos gairės. Naujausia Valstybės pagalbos gairių versija skelbiama Institucijos interneto svetainėje http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/guidelines/.
(6) 2004 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 195/04/COL, paskelbtas OL L 139, 2006 5 25, p. 37, ir EEE priede Nr. 26, 2006 5 25, p. 1, su pakeitimais. Suvestinė sprendimo redakcija skelbiama Institucijos interneto svetainėje http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/legaltext/.
(7) Paskelbta OL C 96, 2008 4 17, p. 14, ir EEE priede Nr. 20, 2008 4 17, p. 58.
(8) Toliau – skundo pateikėjas.
(9) Toliau – alternatyvaus šildymo schema.
(10) Daugiau informacijos apie įvairius Institucijos ir Norvegijos valdžios institucijų raštus galima rasti Institucijos sprendime Nr. 716/07/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą.
(11) Paskelbta OL C 96, 2008 4 17, p. 14, ir EEE priede Nr. 20, 2008 4 17, p. 58.
(12) Toliau – NOBIO.
(13) Daugiau informacijos apie šią schemą galima rasti Enova SF interneto svetainėse http://www.minenergi.no/ ir http://www.minenergi.no/sitepageview.aspx?sitePageID=1062.
(14) Parlamentinis pasiūlymas Nr. 82 (2005–2006 m.), Naftos ir energetikos ministerijos pranešimai spaudai: 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 98/06 ir 2006 m. rugsėjo 14 d. Nr. 107/06.
(15) Žr. Parlamentinį pasiūlymą Nr. 1 (2008–2009 m.), p. 56.
(16) Parlamentinis pasiūlymas Nr. 59 (2007–2008 m.), p. 123.
(17) Parlamentinis pasiūlymas Nr. 1 (2008–2009 m.), p. 56.
(18) Parlamentiniame pasiūlyme Nr. 59 (2007–2008 m.) Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad schema bus persvarstyta atsižvelgiant į galutinį Institucijos sprendimą.
(19) Norvegijos naftos ir energetikos ministro 2007 m. sausio 15 d. raštas (nuorodos Nr. 406849), p. 5.
(20) Bendrijos konkurencijos teisėje įmonės apibūdinamos kaip subjektai, užsiimantys ekonomine veikla, nepaisant jų teisinio statuso; pvz., žr. 1991 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje C-41/90, Höfner ir Elser, Rink. p. I-1979, 21 punktą.
(21) 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas byloje C-156/98, Vokietija prieš Komisiją, Rink. p. I-6857.
(22) Toliau – Komisija.
(23) 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas byloje C-156/98, Vokietija prieš Komisiją, Rink. p. I-6857; 2002 m. birželio 13 d. Sprendimas byloje C-382/99, Nyderlandai prieš Komisiją, Rink. p. I-5163; 2003 m. liepos 3 d. Sprendimo byloje C-457/00, Belgija prieš Komisiją, Rink. p. I-6931, 57 punktas; taip pat žr. generalinio advokato F. G. Jacobs išvados byloje C-457/00, Belgija prieš Komisiją, Rink. p. I-6931, 59 punktą.
(24) Toliau – ETT.
(25) Parlamentinis pasiūlymas Nr. 82 (2005–2006 m.), p. 1.
(26) 2002 m. birželio 13 d. sprendimo byloje C-382/99 P, Nyderlandai prieš Komisiją, 61 punktas; 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo byloje C-486/07 P, British Aggregates prieš Komisiją, 87 punktas.
(27) Panašūs argumentai pateikti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo C (2006) 6630 byloje N 270/2006 40 punkte.
(28) Žr. 2006 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimo C (2006) 1519 byloje N 142/2005 3.1 punktą.
(29) Žr. 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo C (2006) 6630 byloje N 270/2006 43 punktą.
(30) Ten pat, 46–47 punktai.
(31) 2001 m. lapkričio 8 d. Sprendimo byloje C-143/99, Adria-Wien Pipeline GmbH e Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke GmbH prieš Finanzlandesdirektion für Kärnten, Rink. p. I-8365, 42 punktas ir EFTA teismo sprendimo sujungtose bylose E-5/04, E-6/04 ir E-7/04, Fesil and Finnfjord ir kt. prieš ELPA priežiūros instituciją, 2005 m. ELPA teismo ataskaita, p. 117, 77 punktas.
(32) Žr. 2005 m. liepos 21 d. ELPA teismo sprendimo sujungtose bylose E-5/04, E-6/04 ir E-7/04, Fesil ir Finnfjord ir kt. prieš ELPA priežiūros instituciją, 2005 m. ELPA teismo ataskaita, p. 117, 93 punktą; 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje C-372/97, Italija prieš Komisiją, Rink. p. I-3679, 44 punktą; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje C-66/02, Italija prieš Komisiją, Rink. p. I-10901, 112 punktą.
(33) 2002 m. kovo 6 d. sprendimo sujungtose bylose T-92/00 ir T-103/00, Diputación Foral de Álava ir kt. prieš Komisiją, Rink. p. II-1385, 72 punktas.
(34) 1999 m. gegužės 20 d. sprendimo byloje E-6/98, Norvegijos Vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją, p. 74, 58 punktas, ir 1980 m. rugsėjo 17 d. sprendimo byloje 730/79, Philip Morris prieš Komisiją, Rink. p. I-2671, 11 punktas. Taip pat žr. 1999 m. birželio 17 d. sprendimo byloje C-75/97, Belgija prieš Komisiją, Rink. p. I-3671, 47 punktą ir 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje T-217/02, Ter Lembeek prieš Komisiją, Rink. p. II-4483, 181 punktą.
(35) Pvz., žr. EB sutarties 92 ir 93 straipsnių ir EEE susitarimo dėl valstybės pagalbos aviacijos sektoriuje 61 straipsnio taikymo gairių III.3 skirsnį, OL C 350, 1994 12 10, p. 7.
(36) Toliau – 2001 m. gairės.
(37) Toliau – 2008 m. gairės.
(38) Žr. 2001 m. balandžio 4 d. Sprendimo byloje T-288/97, Regione autónoma Friuli-Venezia Giulia prieš Komisiją, Rink. p. II-1169, 72 punktą.
(39) 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo byloje C-301/96, Vokietija prieš Komisiją, Rink. p. I-9919, 66 ir 105 punktai.
(40) 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas byloje 730/79, Philip Morris prieš Komisiją, Rink. p. I-2671.
(41) Žr. 2005 m. birželio 7 d. Komisijos valstybės pagalbos veiksmų plano, COM(2005) 107, 11 punktą.
(42) Žr. 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo C (2006) 6630 byloje N 270/2006 67 punktą.
(43) Norvegijos naftos ir energetikos ministro 2007 m. sausio 15 d. raštas (nuorodos Nr. 406849), p. 5.
(44) Pavyzdžiui, pagal Enova SF vadovą, skirtą prie vandeninių šildymo sistemų prijungtų saulės kolektorių (technologija, kuriai taikoma schema) pirkėjams, šios sistemos gali patenkinti ne daugiau kaip 50 % namų ūkių visų šildymo poreikių. Kai saulės kolektoriai gauna pakankamai saulės energijos, jie gali veikti be perstojo ir nebūtina jų nuolat prižiūrėti, o kai jie veikia, tai yra vartotojui patogus alternatyvaus šildymo šaltinis, nors ir dalinis. Pirkėjams skirtą vadovą galima rasti Enova SF interneto svetainėje:
http://www.minenergi.no/sitepageview.aspx?sitePageID=1083.
(45) 2001 m. ir 2008 m. gairėse kalbama apie tokią pagalbą atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kai ši pagalba yra tam tikra kompensacija už ekonominius nuostolius, patiriamus atsinaujinantiems energijos šaltiniams konkuruojant su menkiau aplinką tausojančiais energijos šaltiniais; žr. 2001 m. gairių 49–59 punktus ir 2008 m. gairių 48–50 punktus.