15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 812/2010 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2009 m. lapkričio 3 d. gavus gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju – daugiau kaip 50 %) visų tam tikrų ištisinių gijų stiklo pluošto produktų Sąjungoje, vardu Europos stiklo pluošto gamintojų asociacijos (angl. APFE, dabar vadinama „GlassFibreEurope“, toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą (toliau – skundas).

(3)

Primenama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias priemones (toliau - pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo nuomonę dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Be laikinojo reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje minimų patikrinimų „Saertex“ (vieno iš stiklo pluošto naudotojų, kuris bendradarbiavo ir atsakė į naudotojams skirtą klausimyną) patalpose Sarbeke (Vokietija) atliktas dar vienas patikrinimas.

(6)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems KLR kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas, kaip patikslinta pagal šį reglamentą (toliau – galutinis atskleidimas). Be to, joms nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(7)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(8)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad tam tikri importuojami Malaizijos, Taivano ir Turkijos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktai turėjo būti įtraukti į šio tyrimo sritį. Jis teigė, kad šių šalių neįtraukimas yra diskriminacija, nes, remiantis preliminariomis išvadomis, importo iš šių trijų šalių apimtis nėra nereikšminga ir yra prima facie įrodymų, kad kainos buvo priverstinai mažinamos.

(9)

Šiuo požiūriu pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad inicijuojant tyrimą nebuvo jokių prima facie dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, kuriais būtų galima pagrįsti antidempingo tyrimo dėl importo iš šių šalių inicijavimą. Atvirkščiai, kalbant apie importo apimtį, skundo pareiškėjai pateikė informaciją, kad nuo 2004 m. kitų šalių importas ir rinkos dalys mažėjo.

(10)

Dėl Malaizijos, Taivano ir Turkijos, preliminariu etapu atlikus analizę pasitvirtino, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo importas iš Taivano ir Turkijos (atitinkamai nuo 2,0 % iki 1,5 % ir nuo 2,9 % iki 2,5 %), bet šiek tiek padidėjo importas iš Malaizijos – nuo 1,0 % iki 1,7 % Nors ši importo apimtis viršija de minimis importo apimtį, nustatytą pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalimi, nebuvo tenkinami kiti reikalavimai dėl šių šalių įtraukimo į tyrimo sritį. Visų pirma, negauta jokios informacijos apie tai, kad kuri nors iš šių šalių taikė dempingą. Todėl pareiškimas dėl Malaizijos, Taivano ir Turkijos įtraukimo atmetamas.

(11)

Primenama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, pranešime apie inicijavimą aprašytas nagrinėjamasis produktas – ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, sluoksninės stiklo pluošto gijos ir stiklo pluošto gijų verpalai bei iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, 7019 12 00, 7019 19 10 ir ex 7019 31 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(12)

Be to, kaip nustatyta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, verpalus nuspręsta laikinai laikyti nagrinėjamuoju produktu, nors tai turėjo būti dar kartą ištirta ir išnagrinėta galutiniame etape.

(13)

Atskleidus informaciją apie laikinąsias priemones, toliau tirtas pareiškimas dėl verpalų nepriskyrimo produkto apibrėžties sričiai. Šiuo požiūriu primenama, kad daug pareiškimų, jog verpalai neturėtų būti į ją įtraukti (žr. laikinojo reglamento 18 ir 19 konstatuojamąsias dalis) gauta prieš nustatant laikinąsias priemones. Be to, nustačius laikinąsias priemones, iš suinteresuotųjų šalių gauta nemažai išsamesnės papildomos informacijos. Kaip toliau nurodoma, visos šios pastabos buvo nuodugniai išnagrinėtos.

(14)

Keletas suinteresuotųjų šalių pareiškė, kad verpalai turėtų būti atskirti nuo kitų trijų pagrindinių produkto tipų, paminėtų laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, nes: i) verpalų fizinės ir cheminės savybės yra kitokios; ii) verpalų gamybos procesas skiriasi nuo kitų trijų produkto tipų; ir iii) verpalai yra naudojami kitiems tikslams.

(15)

Kalbant apie pirmuosius du argumentus (i ir ii), pateikta įrodymų, kad pusverpaliams, kapotoms sruogoms ir dembliams būdingos vienos išskirtinės savybės, verpalams – kitos. Konkrečiai nurodyta, kad dembliai ir kapotos sruogos paprastai gaminami iš pusverpalių, o ne verpalų. Atskleidus galutines išvadas Sąjungos pramonė užginčijo šį atskyrimą, pareikšdama, kad kai kurios specialios kapotos sruogos iš esmės gaminamos iš verpalų. Tačiau tai, kad yra tam tikrų specialių kapotų sruogų, gaminamų iš verpalų, nereiškia, kad verpalai patenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžties sritį (taip pat žr. 20 konstatuojamąją dalį).

(16)

Kalbant apie pirmąjį pareiškimą dėl pagrindinių cheminių ir fizinių savybių skirtumų, suinteresuotoji šalis pateikė pirmaujančio tyrimų instituto atliktą tyrimą. Šiame tyrime, be kita ko, lyginamos pusverpalių ir verpalų fizinės ir cheminės savybės. Atskleidus galutines išvadas, liko šiokių tokių abejonių dėl šio palyginimo išvadų, dėl kurių tam tikri verpalų naudotojai vėliau pateikė keletą svarbių pastabų. Remiantis šia informacija, galima daryti išvadą, kad svarbi pusverpalių, demblių ir kapotų sruogų cheminė sudedamoji dalis yra silanas – cheminė rišamoji medžiaga, padedanti absorbuoti pluoštui skirtą dervą. Verpalus paprastai gamina naudojant ne šią cheminę medžiagą, o cheminę medžiagą (šlichtą), kurios pagrindas – krakmolo aliejus ir kurios pridedama kaip riebiklio ir apsauginės medžiagos, kad verpalai atlaikytų greitojo audimo intensyvumą. Skirtingai nei pusverpalių rišamoji medžiaga, padedanti absorbuoti dervą, šlichto poveikis dervai yra atvirkščias. Be to, kalbant apie pagrindines chemines savybes, nustatyta, kad verpalams naudojamų stiklo žaliavų sudėtis yra patvaresnė ir dalelių dydžio vienodumas yra didesnis, palyginti su kitų tipų produktams naudojamomis žaliavomis.

(17)

Kalbant apie fizines savybes, pagrindinės verpalų ir kitų tipų produktų fizinės savybės skiriasi. Visų pirma, visuotinai pripažįstama, kad verpalai yra plonesni nei pusverpaliai ir jų pluošto skersmuo ir linijinis tankis yra mažesni. Antra, verpalai yra vienintelis tokio tipo produktas, kurio gijos yra susuktos, nors yra ir besukrių verpalų.

(18)

Dėl antrojo pareiškimo, susijusio su gamybos proceso skirtumais, nors visos šalys ir pripažino, kad minėtų keturių tipų produktai gaminami iš skystojo stiklo, kuriame yra kvarcinio smėlio, natrio karbonato, klinties, kaolino bei dolimito ir kuris traukiamas pro karščiui atsparius daugiaskylius įdėklus (įvores) iš platinos ir rodžio, nuo kitų tiriamų produktų verpalų gamybos procesas skiriasi tam tikrais svarbiais aspektais. Visų pirma, gaminant verpalus būtini didesnis tikslumas ir pastovios temperatūros ir tiekiamos energijos kontrolė bei daugiau griežtų valdymo parametrų (įvorės galia ir t. t.). Įvorių skylutės yra mažesnės, todėl gamybos išeiga yra daug mažesnė nei kitų produktų. Todėl krosnys paprastai naudojamos arba verpalų, arba pusverpalių gamybai – būtent dėl ekonominių priežasčių stiklo pluošto gamintojai pakaitomis negamina šių dviejų produktų toje pačioje krosnyje. Kitas gamybos proceso skirtumas – kai naudojami įdėklai, užbaigus gamybos procesą, verpalams taikomas sukimo procesas.

(19)

Kalbant apie trečiąjį (iii) argumentą dėl skirtingų taikymo paskirčių, nustatyta, kad skirtingai nei pusverpalių, kapotų sruogų ir demblių, verpalų cheminių savybių skirtumai yra susiję su skirtingomis verpalų paskirtimis. Nors preliminariai nustatyta, kad „beveik visų skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas […] iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims“, remiantis po laikinųjų išvadų atskleidimo gautomis pastabomis, šis klausimas buvo nagrinėjamas toliau ir nustatyta, kad pusverpaliai, kapotos sruogos ir dembliai yra naudojami kompozitus sudarantiems plastikams sustiprinti, tuo tarpu verpalai pirmiausia naudojami daug lengvesnėms dirbtinai sukurtoms medžiagoms gaminti, kurių techninė paskirtis – didelio efektyvumo izoliacija, apsauga ir filtravimas. Kai kuriais atvejais verpalai taip pat galėtų būti naudojami sustiprinimo tikslais, tačiau tik labai retais atvejais, ir net tada mažai tikėtina, kad tai būtų įmanoma dėl ekonominių priežasčių, atsižvelgiant į santykinai dideles verpalų grynąsias kainas, palyginti su pusverpaliais.

(20)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus skirtumus, nenuostabu, kad ir rinkoje laikomasi nuomonės, kad verpalai ir kitų trijų tipų produktai yra skirtingi produktai. Iš tikrųjų, naudotojai ir Sąjungos pramonė pateikė nepriklausomame specialiame leidinyje, kuriame aprašomi produktai iš kompozitų, skelbtą pranešimą apie rinkos tyrimą. Minėtame pranešime, kuris visiškai nesusijęs su šiuo antidempingo tyrimu, pirmiausia aiškinama, kad verpalus nuo pusverpalių reikėtų atskirti dėl priežasčių, susijusių su jų gamyba ir paskirtimis. Toliau šiame pranešime nuodugniai analizuojama pasaulinė stiklo pluošto gamyba, atsižvelgiant į abi produktų grupes: i) bendrai pusverpalius, kapotas sruogas ir demblius; bei ii) verpalus (3).

(21)

Dėl galimo verpalų ir kitų pagrindinių produkto tipų pakeičiamumo, reikėtų pabrėžti, kad, kaip jau minėta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, teoriškai tai būtų įmanoma, nes verpalus būtų galima naudoti vietoj kitų tipų produktų pagal kelias paskirtis. Tačiau toliau atlikdama analizę, Komisija nustatė, kad praktiškai ši galimybė būtų visiškai ekonomiškai nepagrįsta, kadangi verpalų gamybos sąnaudos gerokai skiriasi nuo kitų produktų, nes, kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, skiriasi gamybos procesai.

(22)

Skunde, kuriuo remiantis inicijuotas šis tyrimas, aiškiai nurodyta, kad nagrinėjamasis produktas atlieka vieną unikalią funkciją, būtent kompozitus sudarančių plastikų sustiprinimą, t. y. turi vieną tikslą ir paskirtį. Tačiau, atliekant minėtą analizę, nustatyta, kad, atsižvelgiant į skirtingas verpalų taikymo paskirtis, įskaitant keletą naudojimo paskirčių, kai jie naudojami ne kaip kompozitų medžiagos, dėl gamybos proceso skirtumų verpalams, palyginti su pusverpaliais, kapotomis sruogomis ir dembliais, būdingos visiškai kitokios pagrindinės fizinės ir cheminės savybės. Atskleidus šiuo požiūriu galutines išvadas, gauta pastabų, tačiau jos neturėjo įtakos šiai išvadai.

(23)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pritariama pareiškimui dėl verpalų nepriskyrimo produkto apibrėžties sričiai, remiantis fizinių ir cheminių savybių ir paskirčių skirtumais, palyginti su pusverpaliais, kapotomis sruogomis ir dembliais. Todėl daroma išvada, kad verpalai neturėtų būti priskirti nagrinėjamojo produkto apibrėžties sričiai, kaip nustatyta laikinajame reglamente. Taigi, verpalai nepriskirti tyrimo sričiai.

(24)

Be to, reikėtų pabrėžti, kad suinteresuotoji šalis pateikė pareiškimą dėl plonų verpalų nepriskyrimo produkto apibrėžties sričiai, tačiau šis pareiškimas nebeaktualus, atsižvelgiant į tai, kad jai nutarta nepriskirti visų verpalų.

(25)

Viena suinteresuotoji šalis prašė produkto apibrėžties sričiai nepriskirti tekstūrinių pusverpalių. Šis pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad tekstūriniams pusverpaliams turėtų būti taikomas tas pats principas kaip ir impregnuotiems pusverpaliams, nes produktas nebėra pusverpaliai, o labiau naudotojams skirtas produktas.

(26)

Šiuo atveju svarbu dar kartą paminėti priežastį, dėl kurios tam tikri impregnuoti pusverpaliai nepriskiriami produkto apibrėžties sričiai. Iš tikrųjų, tam tikri pusverpaliai ir verpalai buvo jai nepriskirti, nes šių tipų produktai buvo specialiai apdoroti juos padengiant ir impregnuojant, o jų degimo nuostoliai yra didesni nei 3 %, vadinasi, jų fizinės ir cheminės savybės yra kitokios.

(27)

Kalbant apie tekstūrinius pusverpalius, jie laikomi nedengtais ar neimpregnuotais pusverpaliais, kurių degimo nuostoliai yra nuo 0,3 iki 0,13 % Todėl jie laikomi visiškai kitokiais produktais, palyginti su impregnuotais pusverpaliais, kurie preliminariu etapu nebuvo priskirti produkto apibrėžties sričiai. Be to, nustatyta, kad tekstūriniai pusverpaliai, kaip ir kiti pusverpaliai, kapotos sruogos ir dembliai, pirmiausia naudojami kompozitus sudarantiems plastikams sustiprinti. Todėl jie akivaizdžiai patenka į produkto apibrėžties, skundo ir pranešimo apie šio tyrimo inicijavimą sritis ir nėra jokių priežasčių, dėl kurių jų būtų galima pagrįstai joms nepriskirti.

(28)

Todėl daroma išvada, kad tekstūriniai pusverpaliai akivaizdžiai ir neginčijamai patenka į tiriamo produkto apibrėžties sritį, o pareiškimas jų nepriskirti šiai sričiai yra grįstas nepakankamais faktais ir turi būti atmestas.

(29)

Kitų pareiškimų dėl produkto apibrėžties srities nebuvo pateikta.

(30)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, nutarta, kad reikėtų peržiūrėti produkto apibrėžtį, nustatytą laikinajame reglamente. Taigi, padaryta galutinė išvada, kad nagrinėjamasis produktas – ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir dembliai, pagaminti iš stiklo pluošto gijų, išskyrus demblius iš stiklo vatos.

(31)

Negavus susijusių pareiškimų ar pastabų ir atsižvelgiant į 13–23 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, patvirtinamos laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(32)

Paskelbus laikinąsias priemones, vienas eksportuojantis gamintojas (grupė), kuriam nebuvo taikomas RER, pakartotinai paprieštaravo, kad jo RER prašymas buvo atmestas. Tačiau aptariamas eksportuojantis gamintojas (grupė) tik pakartojo anksčiau per tyrimą išsakytus pareiškimus ir nepateikė naujų argumentų. Primenama, kad aptariamo eksportuojančio gamintojo (grupės) argumentai jau buvo nuodugniai apsvarstyti susirašinėjant su juo pačiu, kaip nurodyta laikinajame reglamente.

(33)

Be to, atskleidus galutines išvadas, aptariamas eksportuojantis gamintojas (grupė) teigė, kad Komisija neatsižvelgė į jo pateiktus naujus įrodymus. Šiuo klausimu pabrėžiama, kad minėti pateikti įrodymai tebuvo keletas dokumentų, kuriais grindžiamas jau išsakytas argumentas dėl bendrovės direktorių valdybos sudėties, dėl kurio atsakymas jau buvo pateiktas. Taigi, nepateikta jokių naujų įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti sprendimu patenkinti aptariamo eksportuojančio gamintojo (grupės) pateiktą RER prašymą.

(34)

Todėl galutinai patvirtinamos preliminarios išvados dėl aptariamo eksportuojančio gamintojo (grupės) RER prašymo.

(35)

Kadangi kitų pastabų negauta, galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 21–29 konstatuojamųjų dalių nuostatos, susijusios su išvadomis dėl RER.

(36)

Atskleidus preliminarias išvadas, tas pats eksportuojantis gamintojas (grupė), pateikęs pastabų dėl sprendimo dėl RER, pareiškė nesutinkąs su IR prašymo atmetimu. Jis teigė, kad Komisija nurodė nepakankamus motyvus, kuriais grindžiamas IR prašymo atmetimas.

(37)

Šiuo klausimu pakartotinai pabrėžiama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, susijusioje su RER analize, dauguma šios bendrovės direktorių valdybos atstovų buvo paskirti bendrovės, kurios didžioji dalis priklauso valstybei. Taigi, neatmetama galimybė, kad šio gamintojo sprendimai priimami esant dideliam valstybės kišimuisi.

(38)

Taigi, dėl šio eksportuojančio gamintojo patvirtinta, kad jis neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies kriterijų, kadangi neįrodė, jog yra užtektinai nepriklausomas nuo valstybės, todėl jo IR prašymas privalo būti atmestas.

(39)

Atskleidus galutines išvadas, minėtas eksportuojantis gamintojas ir kiti eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikomas IR, teigė, kad sprendimas atmesti jų IR prašymus neatitinka PPO apeliacinės tarybos pranešimo sprendžiant ginčą Nr. DS 397 dėl galutinių antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms geležinėms ir plieninėms tvirtinimo detalėms iš Kinijos Liaudies Respublikos, nuostatų. Šiuo klausimu reikėtų pabrėžti, kad minėtas Apeliacinės tarybos pranešimas nėra galutinis, kadangi jam dar nepritarė Ginčų sprendimo institucija. Be to, dar nesuėjo apeliacinio skundo pateikimo dėl minėto Apeliacinės tarybos pranešimo terminas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(40)

Taigi, negavus kitų pastabų dėl IR, galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 30–33 konstatuojamųjų dalių nuostatos ir daroma galutinė išvada, kad IR neturėtų būti taikomas nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų (grupių), kuriems atsisakyta taikyti RER.

(41)

Atskleidus preliminarias išvadas, eksportuojantis gamintojas (grupė), kuriam taikomas RER, pareiškė, kad tų tipų produktų, kurių kiekis, parduotas šalies rinkoje, nėra reprezentatyvus (arba jų visai neparduota), atveju, panašaus produkto normalioji vertė turėtų būti apskaičiuota pagal apskaičiuotąją normaliąją vertę, o ne preliminariu etapu Komisijos pasirinktu būdu, t. y. apskaičiuojant normaliąją vertę pagal labai panašių tipų produktų tipiškas šalies rinkos kainas (jas atitinkamai pakoregavus).

(42)

Pareiškimui buvo pritarta ir nereprezentatyvių tipų (t. y. kurių pardavimas vidaus rinkoje sudarė mažiau kaip 5 % pardavimo eksportui į Sąjungą arba kurių iš viso nebuvo parduota šalies rinkoje) normalioji vertė buvo atitinkamai apskaičiuota pagal gamybos sąnaudas pagal kiekvieno tipo produktą, pridėjus produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pelną. Jeigu produktų šalies rinkoje buvo parduota, pridėtas visų pelningų sandorių šalies rinkoje pelnas pagal kiekvieno nagrinėjamojo produkto tipą (nustatyta, kad visi šių tipų produkto pardavimo vidaus rinkoje sandoriai buvo pelningi, todėl akivaizdžiai paisyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Jeigu produktais šalies rinkoje neprekiauta, pridėtas vidutinis pelnas, gautas pardavus labai panašių tipų produktus. Vieno tipo produkto, kurio gamybos sąnaudos nebuvo pateiktos, atveju, taikyta labai panašių tipų produktų apskaičiuotoji normalioji vertė.

(43)

Dėl likusių produkto tipų, po to buvo nagrinėjama, ar galima teigti, kad kiekvieno tipo nagrinėjamas produktas, kurio kiekis, parduotas šalies rinkoje, yra reprezentatyvus, buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalimi ir kaip apibrėžta laikinojo reglamento 37–40 konstatuojamosiose dalyse.

(44)

Toliau atliekant tyrimą nustatyta, kad tik kelių tipų pelningai parduoto panašaus produkto kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso šalies rinkoje parduoto kiekio, taigi, skaičiuojant šių tipų produktų normaliosios vertės vidutinę kainą buvo galima remtis visu šalies rinkoje parduotu kiekiu. Kitų produkto tipų atveju remtasi tik pelningai parduotu kiekiu.

(45)

Atskleidus galutines išvadas, eksportuojantis gamintojas (grupė), kuriam taikomas RER, teigė, kad nereprezentatyvių tipų produktų normaliajai vertei apskaičiuoti taikoma metodika, aprašyta 42 konstatuojamojoje dalyje, t. y. grindžiama pelnu, gautu už pelningus aptariamų tipų produktų pardavimo sandorius, prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies esmei. Be to, eksportuojantis gamintojas (grupė) teigė, kad, laikantis įprastos tvarkos, apskaičiuojant konkretaus tipo produkto normaliąją vertę remiamasi vidutiniu pelnu, gautu už visus pelningus visų tipų produktų pardavimo sandorius, ir bet koks minėtos tvarkos pakeitimas pažeistų teisinio tikrumo principą.

(46)

Reikėtų pabrėžti, kad 42 konstatuojamojoje dalyje aprašyta metodika, kurią taikant pelno sumos turi būti pagrįstos faktiniais duomenimis apie įprastomis prekybos sąlygomis eksportuotojo ar gamintojo parduodamą panašų produktą, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį. Tai, kad vartojami žodžiai „panašaus produkto“, nereiškia, kad tiriamo produkto, prireikus, negalima suskirstyti į produkto tipus. Be to, vadovaujantis taikoma PPO praktika (4), negalima nepaisyti metodikos, kai remiamasi faktiniu pelno skirtumu, nustatytu pagal įprastomis prekybos atitinkamų tipų produktais, kurių normalioji vertė turi būti apskaičiuojama, sąlygomis atliktus sandorius. Taip pat pabrėžiama, kad eksportuojantis gamintojas (grupė) neįrodė, jog sandoriai dėl tų produkto tipų, kurių normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota, turėtų būti laikomi neatitinkančiais įprastų prekybos sąlygų. Galiausiai reikėtų pabrėžti, kad aprašytoji metodika yra sąžininga. Iš tikrųjų, kai įprastomis prekybos sąlygomis parduodant aptariamo tipo produktus gaunamo pelno dydis yra mažesnis nei vidutinis svertinis pelnas, gautas įprastomis prekybos sąlygomis pardavus visų tipų produktus, normalioji vertė apskaičiuojama remiantis mažesniuoju pelno, gauto pardavus nagrinėjamojo tipo produktą, dydžiu. Todėl šis pareiškimas atmetamas.

(47)

Atskleidus preliminarias išvadas, viena suinteresuotoji šalis atkreipė dėmesį, kad Turkija neturėtų būti naudojama kaip panaši šalis, ir vietoj jos pasiūlė rinktis Malaiziją. Ši pastaba vėliau nebuvo pagrįsta, todėl į ją neatsižvelgta.

(48)

Pabrėžtina, kad, nutarus verpalų nepriskirti tiriamo produkto apibrėžties sričiai (žr. pirmiau) ir žinant, kad jie Turkijoje negaminami, nebelieka kliūčių, trukdančių pasirinkti Turkiją kaip panašią šalį, nes nebeprireiks apskaičiuoti tiriamų tipų produktų normaliosios vertės (žr. 50 ir 51 konstatuojamąsias dalis).

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, daroma galutinė išvada, kad šiame tyrime Turkija turėtų būti naudojama kaip panaši šalis.

(50)

Atskleidus preliminarias išvadas, viena šalis teigė, kad Turkijoje panašaus produkto normalioji vertė gali būti netiksli, nes bendradarbiaujančios Turkijos bendrovės sąnaudų struktūra yra iškreipta. Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujanti Turkijos bendrovė nurodė patyrusi daug finansinių sąnaudų, dėl kurių normaliosios vertės, ypač apskaičiuotosios normaliosios vertės, apskaičiavimai galėtų suklaidinti.

(51)

Taigi, siekiant išvengti galinčio suklaidinti apskaičiavimo, nutarta sugrupuoti produktų tipus ir išskirti tik pagrindines produktų savybes. Taip sugrupavus produktų tipus padidėjo nagrinėjamojo produkto ir panašaus Turkijos produkto pardavimo apimčių palyginamumas ir, tais atvejais, kai būtų tekę naudoti pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (kurios dėl finansinių sąnaudų gali būti iškreiptos), tapo įmanoma remtis faktinėmis kainomis, o ne apskaičiuotąja normaliąja verte.

(52)

Kadangi negauta jokių pastabų, galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 48–50 konstatuojamųjų dalių nuostatos dėl eksporto kainos nustatymo ir eksporto kainų palyginimo su atitinkama normaliąja verte.

(53)

Kadangi negauta jokių pastabų, galutinai patvirtinamos laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamųjų dalių nuostatos dėl bendros dempingo skirtumų apskaičiavimo metodikos.

(54)

Atsižvelgiant į minėtuosius normaliosios vertės apskaičiavimo pakeitimus ir ištaisius kai kurias skaičiavimo klaidas, galiausiai nustatytas procentais išreikšta CIF neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis yra toks:

1   lentelė

(55)

Reikėtų pabrėžti, kad, nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai (žr. 13–23 konstatuojamąsias dalis), žalos analizė turėjo būti priderinta prie likusių trijų pagrindinių produktų tipų: pusverpalių, kapotų sruogų ir demblių. Dėl to reikėjo peržiūrėti kai kuriuos žalos rodiklius, importo dempingo kaina apimtis ir priverstinio kainų mažinimo ir žalos pašalinimo lygio apskaičiavimą.

(56)

Kalbant apie Sąjungos pramonės apibrėžtį ir atrinktų Sąjungos gamintojų reprezentatyvumą, naujų pastabų ar pareiškimų nebuvo gauta. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad produkto apibrėžties sričiai nepriskirto tipo produkto, t. y. verpalų, gamyba ir pardavimas sudarė nedidelę Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo dalį, patvirtinamos laikinojo reglamento 56–58 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(57)

Kalbant apie Sąjungos suvartojimą, reikėtų pabrėžti, kad, kaip minėta 55 konstatuojamojoje dalyje, nepriskyrus vieno iš keturių pagrindinių tipų produktų, t. y. verpalų, produkto apibrėžties sričiai, turėjo būti peržiūrėta Sąjungos suvartojimo apimtis.

(58)

Atsižvelgiant į minėtą peržiūrą, bendras Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

2   lentelė

(59)

Pateikta suvartojimo tendencija panaši į pastebėtą tiriamo produkto suvartojimo tendenciją, kaip apibrėžta laikinajame reglamente, t. y. 2007–2008 m. ji padidėjo maždaug 5 %, o vėliau pastebimai krito – TL net 23 %, palyginti su 2006 m.

(60)

Atsižvelgiant į tai, kad verpalai nepriskiriami produkto apibrėžties sričiai, turėjo būti patikslinti importo duomenys.

(61)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad su Sąjungos pramone susijusių gamintojų importas iš KLR neturėjo būti priskirtas prie nagrinėjamojo importo.

(62)

Visų pirma šiuo klausimu primenama, kad, kaip jau minėta laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, TL atrinktųjų gamintojų importo iš KLR apimtis tesudarė mažiau kaip 4 % viso Kinijos importo. Padėtis nepakito ir tada, kai buvo nutarta verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai.

(63)

Atsižvelgiant į tai, kad TL tik du Sąjungos gamintojai importuodavo nagrinėjamąjį produktą iš KLR, tikslios šios importo apimties negalima atskleisti dėl informacijos konfidencialumo. Bet kokiu atveju net jeigu ir būtų atimtas minėtas importuotų produktų kiekis kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, importo apimties ir rinkos dalių tendencija iš esmės liktų nepakitusi. Importo dempingo kaina rinkos dalis būtų mažesnė, tačiau kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais tebūtų prarasta mažiau nei vienas procentinis punktas, taigi, nagrinėjamuoju laikotarpiu tai neturėtų poveikio bendrai tendencijai.

(64)

Nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai patikslinti importo duomenys yra tokie:

(65)

Po šių pasikeitimų preliminariu etapu stebėta importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekio raida kito nedaug. Tačiau importo apimtis gerokai padidėjo tiek absoliučia, tiek santykine išraiška. Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sparčiai didėjo minėto importo kiekis, visų pirma 2006 ir 2008 m. (86 %), po to dėl bendrai kritusios paklausos sumažėjo Kinijos importo apimtis. Tačiau minėto importo rinkos dalis toliau didėjo nuo 2008 m. iki TL, per visą šį laikotarpį išaugdama 6,3 procentinio punkto.

(66)

Nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, gerokai sumažėjo vidutinė nagrinėjamojo produkto CIF importo kaina (maždaug 3 %).

5   lentelė

(67)

Tačiau iš lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nekito pastovių kainų raida, todėl galima patvirtinti laikinajame reglamente nustatytą išvadą dėl šio importo kainų raidos.

(68)

Kalbant apie priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimą, turėjo būti patikslinti laikinieji skirtumai, kadangi, nusprendus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, į žalos apskaičiavimą neturėjo būti įtraukti atitinkami pardavimo duomenys.

(69)

Be to, kaip ir tiriant dempingą (žr. 50 ir 51 konstatuojamąsias dalis), nutarta sugrupuoti produktų tipus ir išskirti tik pagrindines produktų savybes. Dėl to padidėjo importo iš Kinijos apimtis, įtraukta į palyginimą su Sąjungos pramonės gaminamo panašaus produkto pardavimu, taigi buvo užtikrintas didesnis priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo palyginamumas.

(70)

Galiausiai pakoreguotos sąnaudos po importo, atsižvelgiant į tai, kad, nepatyrus šių sąnaudų, nagrinėjamojo produkto parduoti neįmanoma.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kad i) verpalai nebuvo priskirti produkto apibrėžties sričiai, ii) produkto tipai buvo sugrupuoti; ir iii) sąnaudos po importo buvo pakoreguotos, buvo pakeistas priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimas ir patikslinti priverstinio kainų mažinimo skirtumai, kurie sudaro iki 18,2 %, o vidutinis priverstinis kainų mažinimas – 10,9 %. Minėti pakeitimai taip pat atlikti apskaičiuojant žalos pašalinimo lygį (žr. šio reglamento 134 konstatuojamąją dalį).

(72)

Kadangi be paminėtųjų kitų pasikeitimų nėra ir jokių kitų pareiškimų ar pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 61–65 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(73)

Nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, turėjo būti pakoreguotos tam tikros lentelės, pateiktos laikinojo reglamento D.4 dalyje. Be to, reikėjo šiek tiek pataisyti vieno iš atrinktų gamintojų pardavimo duomenis. Reikėtų pabrėžti, kad atrinktų gamintojų gaminamų ir parduodamų verpalų dalis buvo santykinai nedidelė. Todėl daugiausiai buvo koreguojami rodikliai, susiję su visais Sąjungos gamintojais (pardavimo apimtis ir rinkos dalis). Šiek tiek mažiau buvo koreguojamos atrinktų gamintojų vidutinės pardavimo kainos. Tačiau, kaip matosi iš toliau pateiktų lentelių, stebėtos tendencijos, įskaitant rodiklių tendencijas, lieka iš esmės nepakitusios, palyginti su laikinajame reglamente nustatytais faktais. Tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, neturėjo poveikio finansiniams rodikliams (pelningumui, investicijų grąžai (IG), grynųjų pinigų srautui ir investicijoms), nes atrinktų gamintojų gaminamų verpalų dalis buvo nedidelė. Siekiant skaidrumo, toliau pateikiamos visos su laikinojo reglamento D.4 dalyje išvardytais žalos rodikliais susijusios lentelės, įskaitant nepakeistąsias.

(74)

Kadangi verpalų nepriskyrimo produkto apibrėžties sričiai poveikis atrinktų gamintojų gamybos apimties raidai buvo labai nedidelis (tik 1 % padidėjimas 2008 m. ir TL), palyginti su laikinajame reglamente pateiktais skaičiais, patvirtinama laikinojo reglamento 67 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

6   lentelė

(75)

Nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, bendrai sumažėjo Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai, tačiau tai neturėjo jokio poveikio raidai ir pajėgumų naudojimui. Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

7   lentelė

(76)

Kadangi verpalų nepriskyrimo produkto apibrėžties sričiai poveikis atrinktų gamintojų atsargų raidai buvo labai nedidelis (tik 1 % padidėjimas 2007 ir 2008 m. bei TL), palyginti su laikinajame reglamente pateiktais skaičiais, patvirtinama laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

8   lentelė

(77)

Nors, palyginti su laikinajame reglamente nurodyta pardavimo apimtimi, pardavimo apimties sumažėjimas nuo 2006 m. yra 1 % didesnis 2007 ir 2008 m. ir 3 % mažesnis TL, nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis sumažėjo dar 27 %, todėl patvirtinamos 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

9   lentelė

(78)

Nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, Sąjungos pramonės dalis ES rinkoje sumažėjo nuo 76,3 % iki 71,9 % (o ne nuo 75,1 % iki 69,5 %). Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl Sąjungos pramonės rinkos dalies.

10   lentelė

(79)

Kalbant apie vidutines pardavimo kainas, nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, vidutinės pardavimo kainos bendrai tapo šiek tiek mažesnės. Tačiau ši tendencija yra tapati laikinajame reglamente nurodytai pardavimo kainų tendencijai (tik 1 % daugiau 2008 m. ir TL), todėl patvirtinamos minėto reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

11   lentelė

(80)

Sąjungos gamintojų užimtumo statistika pakoreguota, išbraukiant verpalų gamybą. Dėl santykinai nedidelio sumažėjimo, tendencija liko nepakitusi (tik 1 % daugiau 2008 m. ir TL), todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

12   lentelė

(81)

Tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, neturėjo poveikio Sąjungos pramonės našumui, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

13   lentelė

(82)

Kaip jau buvo minėta 73 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, neturėjo poveikio toliau išvardytiems finansiniams rodikliams, nes atrinktų gamintojų gaminamų verpalų dalis buvo nedidelė.

(83)

Tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, neturėjo poveikio darbo sąnaudoms kaip metiniam vidutiniam darbo užmokesčiui, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

14   lentelė

(84)

Tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, neturėjo poveikio pelningumui ir investicijų grąžai, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 78–81 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

15   lentelė

(85)

Tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, neturėjo poveikio grynųjų pinigų srautui, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

16   lentelė

(86)

Tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, neturėjo poveikio Sąjungos pramonės investicijų lygiui, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

17   lentelė

(87)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija turėjo išnagrinėti žalą (ir priežastinį ryšį) pagal kiekvieną segmentą, t. y. atskirai pagal kiekvieną pagrindinį produkto tipą. Ši šalis manė, kad pagrindiniai produkto tipai pernelyg vienas nuo kito skyrėsi, kad būtų buvę įmanoma juos analizuoti kartu.

(88)

Visų pirma, reikėtų priminti, kad bet kokias išvadas dėl dempingo ir žalos galima padaryti tik tada, kai nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas vertinami kaip visuma. Jeigu yra pareiškimų dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžties, jie turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant į pirmiau minėtą nuostatą; neturėtų būti atliekama atskira žalos analizė, priklausomai nuo įvairių tiriamų produkto tipų. Kaip jau buvo minėta 13–23 konstatuojamosiose dalyse, šio tiriamo produkto apibrėžties sritis pakoreguota galutiniame tyrimo etape, išbraukiant iš jos verpalus. Bet kokia išvada dėl dempingo ir žalos gali būti daroma tik tada, kai šis naujai apibrėžtas nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas vertinami kaip visuma. Dėl šių priežasčių minėto tvirtinimo negalima priimti.

(89)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės pateikti duomenys nebuvo nuoseklūs. Visų pirma, ji manė, kad Komisija klydo kartais pateikdama visos Sąjungos pramonės duomenis, o kartais – tik iš atrinktų gamintojų gautus patikrintus duomenis.

(90)

Kalbant apie šį pareiškimą, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad atranka – tai pagrindinio reglamento 17 straipsnyje aiškiai numatyta procedūra, taikoma tais atvejais, kai neįmanoma nuodugniai ištirti tam tikrų ūkinės veiklos vykdytojų grupių. Atrinkti Sąjungos gamintojai laikyti tipiškais visai Sąjungos pramonei ir suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pagrįstų pareiškimų, kuriuose būtų teigta priešingai. Todėl, kaip jau buvo minėta laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje, visi žalos rodikliai, išskyrus susijusius su pardavimo apimtimi ir rinkos dalimi, buvo nustatyti remiantis informacija, gauta iš atrinktų Sąjungos gamintojų ir patikrinta jų patalpose. Visus Sąjungos gamintojus apimančios Sąjungos pramonės pardavimo apimtis buvo Sąjungos suvartojimui apskaičiuoti būtina sąlyga, o pardavimo apimtis ir Sąjungos suvartojimas buvo būtini siekiant nustatyti Sąjungos pramonės rinkos dalį.

(91)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusių gamintojų importas iš KLR, kaip minėta laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, turėjo būti priskirtas prie nagrinėjamųjų gamintojų vykdyto pardavimo.

(92)

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotieji Sąjungos gamintojai aptariamus produktus tik perparduoda, jų importą pridėjus prie šių gamintojų pardavimo apimties būtų gautas iškreiptas vaizdas, taigi tai būtų nepagrįsta. Bet kokiu atveju, kaip jau nurodyta 62 ir 63 konstatuojamosiose dalyse, minėto importo apimtis yra nedidelė. Kaip minėta tose pačiose konstatuojamosiose dalyse, poveikis rinkos dalims taip pat būtų kuo mažiausias, o susijusių žalos rodiklių raida nepasikeistų.

(93)

Viena suinteresuotoji šalis minėjo, kad Komisija nepaaiškino, kodėl pardavimas uždarojo naudojimo tikslais buvo įtrauktas į Sąjungos pramonės pardavimo statistiką. Ji tvirtino, kad Komisija turėjo išnagrinėti uždarąją rinką nepriklausomai nuo laisvosios rinkos.

(94)

Šiuo klausimu reikėtų pabrėžti, kad pardavimas uždarojo naudojimo tikslais buvo įtrauktas į Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies analizę, nes nustatyta, kad uždarojo naudojimo tikslais parduoti produktai ir importuoti produktai iš tiesų tarpusavyje konkuravo. Iš tikrųjų, atliekant tyrimą nustatyta, kad uždarojo naudojimo tikslais nagrinėjamųjų bendrovių Sąjungoje sunaudotas kiekis iš esmės galėjo būti pakeistas pirktiniu stiklo pluoštu, pvz., jei dėl rinkos sąlygų ir (arba) finansinių aplinkybių kiltų būtinybė jį taip pakeisti. Todėl, atliekant Sąjungos rinkos analizę, buvo atsižvelgta ir į uždarojo naudojimo tikslais sunaudotą pluoštą. Bet kokiu atveju, jeigu pardavimas uždarojo naudojimo tikslais nebūtų įtrauktas į analizę, pardavimo tendencijos iš esmės nesikeistų.

(95)

Sąjungos pramonė abejojo laikinojo reglamento 10 lentelėje apibendrintomis vidutinėmis Sąjungos pramonės pardavimo kainomis Sąjungoje. Ji įtarė, kad yra įsivėlusi skaičiavimo klaida, ir tvirtino, kad, iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos sumažėjo daug daugiau nei skelbtais 2 % Atsižvelgiant į šią prielaidą, buvo peržiūrėtas atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų Sąjungoje apskaičiavimas. Jis buvo grįstas patikrintomis pardavimo kainomis ir, kaip nustatyta, buvo tikslus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nutarta verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, vidutines pardavimo kainas reikėjo perskaičiuoti verpalų nepriskiriant produkto apibrėžties sričiai; patikslintos pardavimo kainos buvo pateiktos 11 lentelėje.

(96)

Du iš atrinktų gamintojų suabejojo kai kuriais jų pačių pateiktų duomenų apie pelningumą pataisymais. Užginčyti pataisymai susiję su bendrovių viduje atliktais pervedimais, apskaitos pasikeitimais ir tam tikrais ypatingais aspektais, kurie, Komisijos nuomone, be priežasties iškraipo gautus duomenis apie pelną. Pataisymai buvo užginčyti, nes, nagrinėjamųjų gamintojų nuomone, nenurodytos svarbios patirtos sąnaudos, o kai kuriais atvejais jos netgi galėjo būti susietos su importu dempingo kaina. Peržiūrėti atlikti duomenų apie dviejų bendrovių pelningumą pataisymai ir vėl nustatyta, kad jie yra pagrįsti. Todėl minėtas pareiškimas turėjo būti atmestas.

(97)

Negavus kitų pareiškimų ar pastabų ir atsižvelgiant į 55–80 konstatuojamosiose dalyse nurodytus pataisymus, patvirtinamos laikinojo reglamento 66–86 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(98)

Kadangi jokių kitų pareiškimų ar pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 87–89 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(99)

Kai kurios šalys pakartojo pareiškimą, kad atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, Sąjungos pramonės patirtos žalos ir nagrinėjamųjų importuojamų produktų nesieja joks priežastinis ryšys. Visų pirma, vėl pareikšta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu šių importuojamų produktų vidutinė importo kaina iš esmės liko stabili ir Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti pelningumo lygį, artimą minėtam pelnui, planuotam 2007 ir 2008 m., kai labiausiai išaugo importo iš Kinijos apimtis.

(100)

Atsakymas į šį pareiškimą jau buvo pateiktas laikinojo reglamento 94 ir 95 konstatuojamosiose dalyse, todėl jos patvirtinamos. Be to, kaip jau buvo nurodyta laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje, sprendžiant tiesiog iš nedaugelio žalos rodiklių, stebėtų trumpą nagrinėjamojo laikotarpio atkarpą, raidos, negalima daryti išvados, kad priežastinis ryšys nutrūko; priešingai, reikėtų vertinti visų žalos rodiklių bendrą raidą visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Preliminari analizė jau parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl nagrinėjamojo produkto importo kilo kainų nuosmukis Sąjungos rinkoje, o TL buvo gerokai numuštos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Todėl net santykinai didelės paklausos laikotarpiu, pvz., 2007 ir 2008 m., Sąjungos pramonė negalėjo pasiekti reikiamo pelningumo lygio. Be to, importo iš KLR užimama rinkos dalis nuosekliai augo, ypač 2007 m., kai gerokai padidėjo ES stiklo pluošto rinka. Taikant šią agresyvią rinkos užėmimo strategiją, produktai nuosekliai pardavinėti tokia kaina, dėl kurios buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, o jos pelningumas prieš TL nesumažėjo tik todėl, kad Sąjungos suvartojimo lygis liko santykinai aukštas ir dėl to sumažėjo žalingo dempingo poveikis. Tačiau TL įvykiai patvirtina, kad kai tik rinkos sąlygos pablogėjo, išryškėjo visi materialinės žalos padariniai dėl importo dempingo kaina. Todėl 99 konstatuojamoje dalyje minėti pareiškimai atmetami.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kad verpalai nepriskiriami produkto apibrėžties sričiai, importo duomenys turėjo būti patikslinti taip:

18   lentelė

(102)

Išskyrus importo iš JAV ir Taivano apimtį, sumažėjusią maždaug 35 % (TL), palyginti su laikinojo reglamento 17 lentelėje pateikta apimtimi, verpalų nepriskyrimo produkto apibrėžties sričiai poveikis importui iš kitų šalių buvo labai nežymus.

(103)

Keletas suinteresuotųjų šalių pakartojo pareiškimą, kad žalos Sąjungos pramonei padarė ne importas dempingo kaina, o ekonominė krizė, arba, kitaip tariant, kad ekonominė krizė buvo pagrindinė žalos priežastis, o importas iš KLR daugių daugiausia tebuvo dar vienas papildomas veiksnys. Šiuo klausimu buvo teigiama, kad tarp suvartojimo ir pelningumo egzistavo ryšys ir pelningumas sumažėjo tik tada, kai dingo paklausa. Tuo pačiu buvo teigiama, kad, iš vienos pusės, tarp ES rinkos dalies, pardavimo kainų bei Sąjungos pramonės pelningumo, o, iš kitos pusės, ES rinkos dalies bei importo iš Kinijos pardavimo kainų nėra jokio ryšio. Be to, pareikšta, kad Komisija netinkamai įvertino ES suvartojimo nuosmukio žalingą poveikį ir todėl pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

(104)

Pirmoji minėto pareiškimo dalis nuodugniai išnagrinėta laikinojo reglamento 99–102 konstatuojamosiose dalyse. Iš tikrųjų, išnagrinėjus ekonominės krizės poveikį žalai, laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad ekonomikos nuosmukis ir paklausos sumažėjimas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai ir prisidėjo prie jos patirtos žalos. Tačiau tai nemažina maža dempingo kaina iš Kinijos importuotų produktų kenksmingo ir žalingo poveikio Sąjungos rinkai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kitaip tariant, dėl ekonominės krizės TL padidėjo žala Sąjungos pramonei, tačiau aišku, kad importo iš KLR sukelta žala yra materialinė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Todėl šis pareiškimas buvo atmestas.

(105)

Nė vienu iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodyta, kad dėl kitų, išskyrus importą iš KLR dempingo kaina, veiksnių poveikio nutrūktų importą dempingo kaina ir nustatytą žalą siejantis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir negavus kitų dar neaptartų pastabų, padaryta išvada, kad importas iš KLR dempingo kaina Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(106)

Taigi, patvirtinamos laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamosiose dalyse apibendrintos išvados dėl priežastinio ryšio.

(107)

Atsižvelgdama į šalių pastabas Komisija atliko tolesnį tyrimą dėl visų su Sąjungos interesais susijusių argumentų.

(108)

Skundo pateikėjai pakartojo, kad norint, kad ateityje Sąjungos pramonė liktų gyvybinga ir veiktų, būtina nustatyti antidempingo priemones, nes kainos smukimas dėl importo dempingo kaina iš KLR turėjo sunkių padarinių Sąjungos pramonės pardavimui, pelningumui ir investavimo galimybėms. Kadangi šiuo klausimu jokių kitų konkrečių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 122–126 konstatuojamosios dalys.

(109)

Kadangi šiuo klausimu jokių kitų konkrečių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 127 ir 128 konstatuojamosios dalys.

(110)

Nustačius laikinąsias priemones, apie save pranešė ir pateikė pastabų daug naudotojų ir naudotojams atstovaujančių asociacijų, kurie preliminariu etapu apie save nebuvo pranešę.

(111)

Daug naudotojų pakartojo bendro pobūdžio pastabas kai kuriais iš laikinajame reglamente jau nagrinėtų klausimų ir nepateikė su jais susijusios naujos informacijos arba minėtus pareiškimus pagrindžiančių papildomų įrodymų. Tačiau kai kuriais kitais klausimais pateikta naujos informacijos, kuri vėliau buvo išnagrinėta.

(112)

Keletas suinteresuotųjų šalių teigė, kad naudotojų bendradarbiavimas neatitiko sektoriaus kompleksiškumo, o dauguma naudotojų yra mažosios ir vidutinės bendrovės, kurių padėties ir nuomonių nepaisyta atliekant Sąjungos interesų analizę.

(113)

Visų pirma, šiuo klausimu reikia priminti, kad į klausimyną atsakė 13 naudotojų, o keletas kitų naudotojų pateikė dar ir pastabų. Be to, naudotojų vardu pastabų pateikė ir keletas asociacijų. Daugelis šių suinteresuotųjų šalių, kai jos buvo išklausomos, pateikė savo nuomonę. Atsižvelgus į verpalų nepriskyrimą produkto apibrėžties sričiai ir dėl to pakoregavus apskaičiavimus, bendradarbiaujantiems naudotojams tenkanti nagrinėjamojo produkto importo dalis sudarė maždaug 24 % Toks bendradarbiavimas laikomas reprezentatyviu.

(114)

Nepaisant to, pripažįstama, kad dauguma į naudotojų klausimyną atsakiusių naudotojų buvo pakankamai didelės bendrovės. Šiuo požiūriu Komisija gali pasikliauti tik galiausiai sutikusiais bendradarbiauti. Tačiau laikomasi nuomonės, kad kelios bendradarbiauti sutikusios ir savo nuomonę pranešusios asociacijos („PlasticsEurope“, EuCIA, EuPC, „Plastindustrien“, BPF) išsakė ir mažųjų bei vidutinių bendrovių problemas ir į jas buvo atsižvelgta.

(115)

Daugelis naudotojų ir viena asociacija užginčijo laikinojo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateiktą stiklo pluošto naudotojų sektoriuje įdarbintų asmenų skaičiaus vertinimą. Šiuo klausimu reikėtų priminti, jog laikinojo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje Komisija apskaičiavo, kad visose ES naudotojų pramonei priklausančiose bendrovėse, naudojančiose stiklo pluošto produktus, įskaitant paskesnių naudotojams skirtų produktų gamybą, iš viso dirbo maždaug 50 000–75 000 darbuotojų. Minėtosioms suinteresuotosioms šalims pareiškus, kad šis skaičius gali būti didesnis, t. y. 200 000 ar net 250 000, jų buvo paprašyta pagrįsti šiuos apskaičiavimus. Nors viena Europos pramoginių laivų pramonei atstovaujanti asociacija ir pateikė kai kurių duomenų apie laivų statybos pramonę, nepateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kurie susietų šiuos užimtumo duomenis su nagrinėjamuoju ir panašiu produktais.

(116)

Bet kokiu atveju, jeigu stiklo pluošto naudotojų interesai būtų nustatomi remiantis tokiais bendrais duomenimis, aprėpiant visus asmenis, dirbančius visuose Sąjungos naudotojų pramonės lygiuose, įskaitant tarptautinių bendrovių padalinius, kurių veikla neturi jokio ryšio su stiklo pluošto produktais, Sąjungos interesų analizės patikimumas taptų ypač abejotinas.

(117)

Be to, reikėtų nepamiršti, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat apskaičiavo, kad TL kinišką stiklo pluoštą naudojusių bendrovių padaliniuose, naudojančiuose stiklo pluoštą, dirbo maždaug 27 000 žmonių. Šis skaičius buvo pagrįstas klausimyne naudotojų pateiktais konkrečiais išsamiais duomenimis apie šių padalinių užimtumą Sąjungoje. Apskaičiuojant šie skaičiai buvo apibendrinami ir ekstrapoliuojami išplečiant juos visai nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimčiai TL. Ekstrapoliacija buvo grindžiama bendradarbiaujančių naudotojų dalimi, tenkančia bendrai nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimčiai TL.

(118)

Galiausiai šiuo klausimu taip pat reikėtų pabrėžti, kad, nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, minėtus apskaičiavimus reikėjo patikslinti. Patikslinus apskaičiuota, kad dirbančiųjų buvo maždaug 22 000 žmonių.

(119)

Keletas naudotojų pareiškė, kad laikinojo reglamento 132–136 konstatuojamosiose dalyse Komisija netinkamai įvertino laikinųjų antidempingo muitų poveikį Europos naudotojų pramonės pelningumui, o tuo pačiu ir ekonominiam gyvybingumui. Jie pareiškė, kad faktinis poveikis buvo daug didesnis ir kad dėl nustatytos laikinos muito normos iškilo grėsmė daugelio šių bendrovių veiklai Sąjungoje.

(120)

Šiuo požiūriu svarbu pabrėžti, kad laikinajame reglamente atliktas ekonominis vertinimas buvo grindžiamas atliekant tyrimą bendradarbiavusių naudotojų pateiktais ekonominiais duomenimis. Iš esmės tai buvo vienintelė šiuo klausimu turima patikrinama informacija. Nors daugelis naudotojų ir kritikavo šį vertinimą, tik vienas jų pateikė papildomos informacijos, kuri galėjo būti naudinga tikslinant analizę. Kad ir kaip būtų, minėta aptariama šalis buvo verpalų naudotojas, todėl į jo informaciją, atliekant poveikio sąnaudoms analizę, galiausiai nebuvo atsižvelgta.

(121)

Pateikta papildomų pareiškimų, kuriais tvirtinama, kad poveikis mažiesiems ir vidutiniams naudotojams yra didesnis nei buvo nustatyta. Tačiau šiuo klausimu pateikta mažai konkrečių įrodymų, nes minėti naudotojai bendradarbiavo tik iš dalies. Iš tikrųjų, tarp bendradarbiaujančių naudotojų buvo keletas tarptautinių bendrovių, kurioms muitų poveikis galėjo būti mažesnis. Tačiau Komisija, siekdama išvengti apskaičiavimą iškreipiančio poveikio, galutiniame etape nustatė tik bendradarbiaujančių naudotojų padalinių, naudojančių stiklo pluoštą, o ne visos atskiros bendrovės sąnaudoms padarytą vidutinį poveikį (žr. 123 konstatuojamąją dalį).

(122)

Nutarus verpalų nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, reikėjo patikslinti preliminariu etapu atliktą vertinimą, neįtraukiant į analizę verpalus naudojančių bendrovių. Be to, atliekant vertinimą reikėjo atlikti kitus pakeitimus, atsižvelgiant į taikomas muito normas (žr. 139 konstatuojamąją dalį).

(123)

Atsižvelgiant į minėtus patikslinimus, apskaičiuotas naudotojų pramonei nustatytų muitų poveikis naudotojų padalinių, naudojančių stiklo pluoštą, pelnui tesudarys vidutiniškai maždaug nuo 0,5 iki 2,3 procentinio punkto. Taigi, poveikis bus daug mažesnis nei manyta preliminariu etapu ir iš viso vos pastebimas, nes kažin, ar panašaus nedidelio grynosios kainos padidėjimo dėl minėtų muito normų negalima visiškai ar iš dalies perkelti pirkėjams.

(124)

Tiesą sakant, dėl galimo grynosios kainos padidėjimo perkėlimo pirkėjams iš skundo pateikėjo gauta informacijos apie dervų grynosios kainos raidą; dervų grynoji kaina yra kita rūšis naudotojams svarbių sąnaudų, kartais netgi sudarančių didžiąją dalį galutinių produktų iš kompozitų grynosios kainos. Remiantis šia informacija, stiklo pluošto pardavimo kaina (naudotojams skirta grynoji kaina) būtų ilgam likusi stabili, tačiau tuo pačiu laikotarpiu būtų padvigubėjusi dervų grynoji kaina. Nuo 2009 m. pabaigos dervų kainos vėl ypatingai išaugtų. Nepaisant to, kad ši kaina labai pastebimai išaugo, naudotojai ir toliau pirko šią pagrindinę žaliavą, parduodavo galutinius produktus ir liko konkurencingi. Todėl manoma, kad jiems pavyko bent iš dalies pirkėjams perkelti grynosios kainos padidėjimą. Jeigu tokį labai pastebimą grynosios kainos padidėjimą galima (iš dalies) perkelti pirkėjams, nėra kliūčių, trukdančių taip pat pasielgti stiklo pluoštui taikomo antidempingo muito, lygaus žalos pašalinimo lygiui, atveju.

(125)

Kai kurios šalys pareiškė, kad tam tikri naudotojai, įskaitant tarptautines grupes, perkelia arba ketina perkelti gamybą už Sąjungos ribų, todėl Sąjungos naudotojai gali netekti darbo vietų; be to, poveikį gali pajusti naudotojų pirkėjai bei plastikų gamintojai, kurie taip pat tiekia medžiagas stiklo pluošto gamintojams, gaminantiems kompozitų medžiagas. Tačiau tai yra potenciali muitų nustatymo bet kokiam tarpiniam produktui, ne tik stiklo pluoštui, pasekmė. Paskesni naudotojai taip pat gali kreiptis dėl apsaugos antidempingo tyrimo tvarka, kaip jau kartą yra buvę tinklinių stiklo pluošto audinių atveju. Bet kokiu atveju dabar atrodo, kad, atsižvelgiant į taikomas muito normas, minėtas apibūdinamas poveikis yra labai nedidelis (žr. 139 konstatuojamąją dalį).

(126)

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad, nustačius pasiūlytas priemones ir taip padidėjus sąnaudoms, nė vienam naudotojui, bendradarbiavusiam atliekant tyrimą ir pateikusiam ekonominių duomenų, kuriuos Komisija galėjo patikrinti, nekiltų pavojus neišlikti.

(127)

Keletas naudotojų pakartojo pareiškimą, jog kyla grėsmė tiekimo Sąjungos rinkai saugumui ir kad dėl antidempingo priemonių padėtis dar labiau blogėja. Pareiškimą jie grindė kai kuriais įrodymais, teigdami, kad Sąjungos pramonė negali užtikrinti stiklo pluošto tiekimo naudotojų pramonei saugumo ir prašomo kiekio bei kainų. Lygiai taip pat pareikšta, kad Komisijos užuomina į tai, jog būta pakankamai laisvų ES pajėgumų, kuriuos buvo galima panaudoti konkurencijai su importu iš KLR, yra primityvi ir nepagrįsta.

(128)

Šis klausimas buvo toliau nagrinėjamas. Iš skundo pateikėjo taip pat gauta naujos informacijos apie gamybos apimtį, pajėgumų naudojimą ir paklausą. Remiantis iš jo gauta ir išnagrinėta informacija, pasitvirtino, kad, iš tikrųjų, dėl atsargų stygiaus rinkai atsigavus po ekonomikos krizės būta tam tikrų 2010 m. pirmoje pusėje Sąjungos pramonės pagamintų produktų tiekimo sunkumų. Tačiau dabar, atsižvelgiant į šiuo požiūriu laikinojo reglamento 145–149 konstatuojamosiose dalyse nurodytus lūkesčius, manoma, kad paklausos augimas stabilizavosi, ir yra įrodymų, kad 2010 m. ES tiekėjai gerokai padidino savo lengvai įsigyjamą produkciją. Taip pat pranešta, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu bus toliau didinami Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai. Be to, pateikta įrodymų, kad gamybos pajėgumus gerokai padidino keletas kitų Sąjungai nepriklausančių šalių, gaminančių šiuos produktus.

(129)

Atnaujinti verpalų produkcijos ir gamybos pajėgumų duomenys buvo mažiau guodžiantys; be to, atlikus nepriklausomą rinkos tyrimą, nurodyta, kad verpalų tiekimo padėtis yra akivaizdžiai mažiau palanki. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad verpalai nepriskirti produkto apibrėžties sričiai, šis klausimas nebėra aktualus.

(130)

Keletas naudotojų taip pat pareiškė, kad prieš pat laikinojo reglamento paskelbimą kai kurie Sąjungos gamintojai gerokai padidino tam tikrų produktų kainas ir ėmė prašyti sumokėti didesnę kainą, kai naudotojai paprašydavo papildomo kiekio. Be to, pareikšta, kad, skirtingai nei anksčiau, kai kurie Sąjungos gamintojai pageidavo sudaryti tik trumpalaikes sutartis (mažiau nei 1 metams). Buvo pateikta šį faktą patvirtinančių įrodymų, kuriuos naudotojai laikė patvirtinimu, kad Sąjungos pramonė nesugebėtų rinkai tiekti prašomą produktų kiekį ir pasiūlyti pagrįstas kainas.

(131)

Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti, kad, nustačius antidempingo priemones, galima tikėtis nedidelio kainų padidėjimo Sąjungos rinkoje. Todėl nėra neįprasta, kad Sąjungos gamintojai taip pat šiek tiek padidina kainas. Kalbant apie trumpalaikes sutartis, jų sudarymas yra pirkėjo ir pardavėjo reikalas, kuris nebūtinai gali būti susijęs su laikinu tiekimo stygiumi ir kurį galima paaiškinti daugeliu kitų rinką veikiančių veiksnių. Bet kokiu atveju, kaip jau buvo minėta 128 konstatuojamojoje dalyje, manoma, kad 2010 m. stiklo pluošto tiekimo padėtis susitvarkė. Dėl šių priežasčių šie pareiškimai atmetami.

(132)

Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, patvirtinamos laikinojo reglamento 150 ir 151 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados ir daroma galutinė išvada, kad apskritai nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti galutinių antidempingo muitų.

(133)

Skundo pateikėjas teigė, kad planuotas 5 % pelnas, nustatytas preliminariu etapu, buvo pernelyg mažas, ir pakartojo, kad 12–15 % pelno dydis būtų labiau pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad stiklo pluošto pramonė yra labai imli kapitalui. Jis teigė, kad minėtas didesnis pelno dydis būtinas siekiant gauti ekonomiškai pagrįstą kapitalo grąžą ir užtikrinti naujas investicijas. Tačiau minėtas pareiškimas nebuvo pagrįstas įtikinamai, todėl daroma išvada, kad reikėtų palikti preliminariu etapu nustatytą 5 % pelno dydį.

(134)

Dėl žalos pašalinimo lygio nustatymo, kaip jau buvo nurodyta 71 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant žalos pašalinimo lygį taip pat buvo atsižvelgta į metodikos pokyčius, turėjusius įtakos priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimui, t. y. tai, kad i) verpalai nebuvo priskirti produkto apibrėžties sričiai, ii) produktų tipai buvo sugrupuoti ir iii) sąnaudos po importo buvo pakoreguotos.

(135)

Siekdama nepriskirti verpalų produkto apibrėžties sričiai ir atsižvelgti į specifines kiekvienos produktų grupės (pusverpalių, kapotų sruogų ir demblių) savybes atliekant žalos analizę, Komisija rėmėsi atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta išsamia finansine informacija apie kiekvieną atskirą produkto tipą. Šiuo požiūriu naudoti atskiri finansiniai duomenys apie pagrindines produktų grupes (pusverpalius, kapotas sruogas ir demblius), užuot naudojus bendrus duomenis, kuriais remtasi atliekant preliminarius skaičiavimus, į kuriuos buvo įtraukti ir verpalai (žr. laikinojo reglamento 155 konstatuojamąją dalį). Gauti apskaičiavimai geriau atspindi padėtį rinkoje ir, kiek įmanoma, produkto apibrėžties srities pakeitimus bei specifines pagrindinių produktų tipų savybes.

(136)

Po šių pakeitimų gerokai patikslintas preliminarus žalos pašalinimo lygis.

(137)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės.

(138)

Kadangi žalos pašalinimo lygis dabar yra žemesnis už nustatytus dempingo skirtumus, nustatant galutines priemones reikėtų remtis žalos pašalinimo lygiu.

(139)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, procentais išreikšta CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą muito norma yra tokia:

(140)

Šiame reglamente bendrovei individualiai nustatyta antidempingo muito norma buvo apskaičiuota remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi ji atitinka nagrinėjamos bendrovės padėtį, nustatytą atliekant minėtą tyrimą. Ši muito norma (kitaip nei visos šalies mastu „visoms kitoms bendrovėms“ taikomas muitas) yra taikoma vien tik importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, pagamintiems nurodytos bendrovės. Šios normos negali būti taikomos importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis; jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ taikoma muito norma.

(141)

Visi prašymai taikyti šiai bendrovei individualiai nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos ar pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (5), nurodant bet kokią svarbią informaciją, visų pirma informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportu, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus tada iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualiai nustatytos muito normos, sąrašą.

(142)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visai šaliai taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie TL nevykdė eksporto į Sąjungą.

(143)

Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas neviršijant šiuo reglamentu nustatytų galutinių muitų sumos. Kadangi verpalų nutarta nepriskirti produkto apibrėžties sričiai (žr. 13–24 konstatuojamąsias dalis), dėl jų importo garantijomis užtikrintos sumos neturėtų būti renkamos. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos neturėtų būti renkamos,

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/18

(1)

Būtina turėti išsamių ir palyginamų perėjimo nuo darbinės veiklos prie pensijos duomenų rinkinį, kad būtų galima stebėti pažangą siekiant bendrų 2020 m. Europos strategijos ir atvirojo koordinavimo metodo socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse tikslų. Abejomis priemonėmis pabrėžiama parama su aktyviu senėjimu ir darbinės veiklos ilginimu susijusių veiksmų prioritetams, visų pirma pagal 2020 m. Europos jungtinių gairių 7 gairę („Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas“) ir siekiant tinkamų ir tvarių pensijų tikslo, kurį, remiantis Komisijos komunikatu „Dirbti kartu, dirbti geriau. Naujoji Europos Sąjungos socialinės apsaugos ir integracijos politikos atvirojo koordinavimo sistema“, 2006 m. kovo mėn. priėmė Europos Vadovų Taryba.

(2)

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1672/2006/EB, nustatančiu Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą Progress  (2), padedama įgyvendinti Europos užimtumo strategiją. Šia programa finansiškai remiamas Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių reikalų srities tikslų įgyvendinimas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pensijų srityje programoje numatyta politikos analizė, statistinė informacija ir gairės.

(3)

Į 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 365/2008, patvirtinantį 2010, 2011 ir 2012 metų ad hoc modulių programą dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo, numatyto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 577/98 (3), įtrauktas perėjimo nuo darbinės veiklos prie pensijos ad hoc modulis. Reikėtų sudaryti šio modulio kintamųjų sąrašą.

(4)

Turėtų būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl kokybės ataskaitų (4) 12 straipsnio 3 dalies ir atsižvelgiama į Komisijos rekomendaciją 2009/498/EB (5) dėl ataskaitos struktūros.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/22

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/24

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 246/2011 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/26

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Reglamento (Euratomas) Nr. 1074/1999 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Priežiūros komitetą „sudaro penki su Tarnyba nesusiję [nepriklausomi] asmenys, turintys kvalifikacijas, kurių reikia, kad atitinkamose šalyse jie būtų skiriami į aukštus su Tarnybos veiklos sritimis susijusius postus“ ir kad tie asmenys skiriami bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu.

(2)

Remiantis 11 straipsnio 3 dalimi, Priežiūros komiteto narių kadencija – treji metai, ir ji gali būti vieną kartą pratęsta. Dabartinių Priežiūros komiteto narių kadencija baigėsi 2008 m. lapkričio 30 d. Pasibaigus jų kadencijai, jie toliau ėjo savo pareigas pagal tų reglamentų 11 straipsnio 4 dalį.

(3)

Atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros komiteto narių kadencija negali tęstis ilgiau nei šešerius metus, dabartinių narių, kurie toliau ėjo savo pareigas pasibaigus jų pirmajai kadencijai, kadencija turėtų būti pratęsta iki 2011 m. lapkričio 30 d.,

—

Peter STRÖMBERG,

—

Kálmán GYÖRGYI,

—

Rosalind WRIGHT,

—

Luis LÓPEZ SANZ-ARANGUEZ,

—

Diemut R. THEATO.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/28