3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 87/2011

2011 m. vasario 2 d.

kuriuo skiriama ES bičių sveikatos etaloninė laboratorija, nustatomi jos papildomi įsipareigojimai ir užduotys bei kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 nustatytos ES maisto, pašarų ir gyvūnų sveikatos etaloninių laboratorijų bendrosios užduotys, pareigos ir joms keliami reikalavimai. ES gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų etaloninės laboratorijos yra išvardytos to reglamento VII priedo II dalyje.

(2)

Baigus atrankos procedūrą atrinkta laboratorija Agence nationale de sécurité sanitaire de l'alimentation, de l'environnement et du travail (ANSES), kuriai priklauso bičių ligų tyrimo laboratorija Sophia-Antipolis, esanti Prancūzijoje, nuo 2011 m. balandžio 1 d. penkeriems metams skiriama ES etalonine bičių sveikatos laboratorija.

(3)

Kad būtų užtikrintas glaudesnis koordinavimas, be Reglamento (EB) Nr. 882/2004 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų funkcijų ir pareigų, Sąjungos lygmeniu turėtų būti vykdomi tam tikri konkretūs su bičių sveikatai poveikį turinčių sukėlėjų charakteristikomis susiję įsipareigojimai ir užduotys. Todėl šiame reglamente reikėtų išdėstyti minėtus konkrečius papildomus ES etaloninės bičių sveikatos laboratorijos įsipareigojimus ir užduotis.

(4)	Todėl Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedo II dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Agence nationale de sécurité sanitaire de l'alimentation, de l'environnement et du travail (ANSES), kuriai priklauso bičių ligų tyrimo laboratorija Sophia-Antipolis, esanti Prancūzijoje, nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. skiriama ES etalonine bičių sveikatos laboratorija.

Tam tikri šios laboratorijos įsipareigojimai ir užduotys nustatyti šio reglamento priede.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedo II skyrius papildomas šiuo 18 punktu:

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

---

---

3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/5

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 88/2011

2011 m. vasario 2 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 452/2008 dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės nuostatos dėl švietimo ir mokymo sistemų statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 452/2008 dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 452/2008 nustatyta bendra Europos švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos sistemingo rengimo sistema, pagal kurią renkami trijų sričių statistiniai duomenys.

(2)	Būtina nustatyti atskirų statistinių veiksmų, kuriais būtų rengiama Reglamente (EB) Nr. 452/2008 nustatytos 1 srities – švietimo ir mokymo sistemų – statistika, įgyvendinimo priemones.

(3)

Nacionalinės ir Europos statistikos institucijos, rengdamos ir platindamos Europos švietimo ir mokymosi sistemų statistiką, turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, patvirtintame 2005 m. gegužės 25 d. Komisijos rekomendacijoje dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės (2), nustatytus principus.

(4)

Nustatant švietimo ir mokymo sistemų statistikos rengimo įgyvendinimo priemones reikėtų atsižvelgti į potencialią naštą švietimo institucijoms ir pavieniams asmenims ir naujausią UNESCO Statistikos instituto (UIS), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Komisijos (Eurostato) susitarimą dėl sąvokų, apibrėžčių, duomenų apdorojimo, periodiškumo ir rezultatų perdavimo terminų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į švietimo sistemų duomenų perdavimo formą, kaip nustatyta naujausiose išsamiose UNESCO, EBPO ir Eurostato duomenų rinkimo gairėse.

(5)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 1 srities – švietimo ir mokymo sistemų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 452/2008, statistinių duomenų rinkimo, perdavimo ir apdorojimo nuostatų įgyvendinimo taisyklės.

2 straipsnis

Temos ir jų rodikliai

Atrinktos 1 srities – švietimo ir mokymo sistemų statistikos – temos ir jų specifikacija, taip pat išsamus rodiklių sąrašas bei suskirstymas pateikti I priede.

3 straipsnis

Ataskaitiniai laikotarpiai ir rezultatų perdavimas

1.   Duomenys, susiję su besimokančiais asmenimis, mokytis priimtais asmenimis, darbuotojais, užsienio kalbomis, kurių mokomasi, ir klasių (grupių) dydžiu teikiami už mokslo metus, kaip nustatyta nacionaliniu lygmeniu (t metai). Metiniai duomenys, susiję su besimokančiais asmenimis, mokytis priimtais asmenimis, darbuotojais, užsienio kalbomis, kurių mokomasi, ir klasių (grupių) dydžiu teikiami Komisijai (Eurostatui) kasmet; duomenų pateikimo terminas – t+2 metų rugsėjo 30 d. Pirmieji 2012 m. rugsėjo mėn. pateiktini duomenys turi būti už 2010–2011 mokslo metus, kaip nustatyta nacionaliniu lygmeniu.

2.   Duomenys, susiję su asmenimis, baigusiais švietimo programas ir gavusiais išsilavinimą ar kvalifikaciją liudijantį dokumentą, ir išduotų išsilavinimą ar kvalifikaciją liudijančių dokumentų skaičiumi, teikiami už mokslo metus, kaip nustatyta nacionaliniu lygmeniu (t metai), arba už kalendorinius metus (t+1 metai). Metiniai duomenys, susiję su asmenimis, baigusiais švietimo programas ir gavusiais išsilavinimą ar kvalifikaciją liudijantį dokumentą, ir išduotų išsilavinimą ar kvalifikaciją liudijančių dokumentų skaičiumi, teikiami Komisijai (Eurostatui) kasmet; duomenų pateikimo terminas – t+2 metų lapkričio 30 d. Pirmieji 2012 m. lapkričio mėn. pateiktini duomenys turi būti už 2010–2011 mokslo metus, kaip nustatyta nacionaliniu lygmeniu, arba už kalendorinius 2011 metus.

3.   Duomenys, susiję su švietimo išlaidomis, teikiami už valstybės narės finansinius metus, kaip nustatyta nacionaliniu lygmeniu (t metai). Metiniai duomenys, susiję su švietimo išlaidomis, teikiami Komisijai (Eurostatui) kasmet; duomenų pateikimo terminas – t+2 metų lapkričio 30 d. Pirmieji 2012 m. lapkričio mėn. pateiktini duomenys turi būti už 2010 finansinius metus.

4 straipsnis

Duomenų kokybės reikalavimai ir kokybės ataskaitų teikimo tvarka

1.   Švietimo ir mokymo sistemų duomenų kokybės reikalavimai ir kokybės ataskaitų teikimo tvarka išdėstyta II priede.

2.   Valstybės narės, vadovaudamosi II priede išdėstytais reikalavimais, Komisijai (Eurostatui) kasmet teikia kokybės ataskaitą. Pirmoji ataskaita teikiama už 2012 duomenų rinkimo metus. Kokybės ataskaita už 3 straipsnyje nustatytus ataskaitinius laikotarpius perduodama Komisijai iki t+3 metų sausio 31 d. Pirmoji kokybės ataskaita už 2012 duomenų rinkimo metus išimties tvarka teikiama iki t+3 metų kovo 31 d.

3.   Valstybės narės reikalingus duomenis renka iš kelių skirtingų šaltinių, pavyzdžiui, imties tyrimų, administracinių duomenų šaltinių ar kitų duomenų šaltinių.

4.   Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) teikia informaciją apie duomenų, gautų iš kitų šaltinių (ne iš imties tyrimų ar administracinių duomenų šaltinių), kaip nurodyta 3 dalyje, rinkimo metodus ir kokybę.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 145, 2008 6 4, p. 227.

(2)  COM(2005) 217 galutinis.

---

---

---

3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/28

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 89/2011

2011 m. vasario 2 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. vasario 3 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/30

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 2 d.

kuriuo leidžiama tiekti rinkai valgomojo dantenio (Lentinula edodes) micelio ekstraktą kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 442)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2011/73/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)	2007 m. gruodžio 19 d. bendrovė GlycaNova Norge AS kompetentingoms Jungtinės Karalystės institucijoms pateikė prašymą tiekti rinkai valgomojo dantenio (Lentinula edodes, anksčiau Lentinus edodes) micelio ekstraktą kaip naują maisto sudedamąją dalį.

(2)	2008 m. lapkričio 3 d. kompetentinga Jungtinės Karalystės maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Joje ji padarė išvadą, kad galima pritarti Lentinula edodes micelio ekstrakto naudojimui.

(3)	2009 m. sausio 7 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą išsiuntė visoms valstybėms narėms.

(4)	Per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą 60 dienų laikotarpį, remiantis tos dalies nuostata, buvo pateikta pagrįstų prieštaravimų dėl šio produkto tiekimo rinkai.

(5)	Todėl 2009 m. rugsėjo 24 d. konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (EMST).

(6)

2010 m. liepos 9 d. EMST (Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos specialistų grupės) mokslinėje nuomonėje dėl Lentinula edodes ekstrakto kaip naujos maisto sudedamosios dalies saugumo (2) padarė išvadą, kad Lentinula edodes micelio ekstraktas atsižvelgiant į siūlomas naudojimo sąlygas ir siūlomą vartojimo kiekį yra saugus.

(7)	Remiantis moksliniu vertinimu nustatyta, kad Lentinula edodes micelio ekstraktas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

(8)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos rinkai galima tiekti I priede nurodytą Lentinula edodes micelio ekstraktą kaip naują maisto sudedamąją dalį, skirtą naudoti II priede nurodytomis paskirtimis.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu leidžiamo Lentinula edodes micelio ekstrakto pavadinimas, rašomas ženklinant jo turinčius maisto produktus, yra „grybo Lentinula edodes ekstraktas“ arba „valgomojo dantenio ekstraktas“.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas bendrovei GlycaNova Norge AS, Oraveien 2, 1630 Gamle Fredrikstad, Norvegija.

---

(1)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(2)  EMST leidinys (2010 m.); 8(7): 1685.

---

---

---

3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/32

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2003/248/EB leidžiant ir toliau laikinai nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų, taikomų sodinti skirtiems Argentinos kilmės braškių (Fragaria L.) daigams, išskyrus sėklas

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 447)

(2011/74/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams arba augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 2000/29/EB nuostatas sodinti skirti braškių (Fragaria L.) daigai, išskyrus sėklas, gauti ne iš Europos šalių, išskyrus Viduržemio jūros baseino valstybes, Australiją, Naująją Zelandiją, Kanadą ir JAV žemynines valstijas, iš esmės negali būti įvežami į Sąjungą. Tačiau toje direktyvoje numatoma galimybė taikyti nukrypti nuo šios taisyklės leidžiančias nuostatas, jeigu nustatoma, kad nėra kenksmingų organizmų išplitimo pavojaus.

(2)	Komisijos sprendime 2003/248/EB (2) valstybėms narėms leidžiama numatyti galimybę laikinai nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2000/29/EB nuostatų, siekiant leisti importuoti sodinti skirtus Argentinos kilmės braškių (Fragaria L.) daigus, išskyrus sėklas.

(3)	Tą leidimą taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, numatytą Sprendime 2003/248/EB, pateisinančios aplinkybės išlieka ir nėra jokios naujos informacijos, dėl kurios reikėtų persvarstyti specifines sąlygas.

(4)	Komisijos direktyva 2008/64/EB (3) Colletotrichum acutatum Simmonds buvo išbrauktas iš Direktyvos 2000/29/EB II priedo A dalies II skirsnio c punkto. Todėl šis organizmas nebeturėtų būti įtrauktas į Sprendimo 2003/248/EB priedą.

(5)	Remiantis patirtimi, įgyta taikant Sprendimą 2003/248/EB, tikslinga pratęsti to leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas galiojimo laikotarpį dešimčiai metų.

(6)	Todėl Sprendimas 2003/248/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(7)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2003/248/EB iš dalies keičiamas taip:

1)

Sprendimo 2003/248/EB 1 straipsnio antra dalis pakeičiama taip: „Leidimas taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kaip numatyta straipsnio 1 dalyje (toliau – leidimas), be Direktyvos 2000/29/EB I, II ir IV prieduose nustatytų sąlygų turi atitikti šio sprendimo priede pateiktas sąlygas ir būti taikomas tik daigams, įvežamiems į Sąjungą nuo birželio 1 iki rugsėjo 30 d. kiekvienais metais.“

2)	Įterpiamas šis 3a straipsnis: „3a straipsnis Šis sprendimas netenka galios 2020 m. rugsėjo 30 d.“

3)	Priedo 1 punkto c papunkčio antra įtrauka išbraukiama.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2)  OL L 93, 2003 4 10, p. 28.

(3)  OL L 168, 2008 6 28, p. 31.

---

3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/33

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2003/249/EB leidžiant ir toliau laikinai nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų, taikomų sodinti skirtiems Čilės kilmės braškių (Fragaria L.) daigams, išskyrus sėklas

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 477)

(2011/75/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams arba augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 2000/29/EB nuostatas sodinti skirti braškių (Fragaria L.) daigai, išskyrus sėklas, gauti ne iš Europos šalių, išskyrus Viduržemio jūros baseino valstybes, Australiją, Naująją Zelandiją, Kanadą ir JAV žemynines valstijas, iš esmės negali būti įvežami į Sąjungą. Tačiau toje direktyvoje numatoma galimybė taikyti nukrypti nuo šios taisyklės leidžiančias nuostatas, jeigu nustatoma, kad nėra kenksmingų organizmų išplitimo pavojaus.

(2)	Komisijos sprendime 2003/249/EB (2) valstybėms narėms leidžiama numatyti galimybę laikinai nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2000/29/EB nuostatų leidžiant importuoti sodinti skirtus Čilės kilmės braškių (Fragaria L.) daigus, išskyrus sėklas.

(3)	Tą leidimą taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, numatytą Sprendime 2003/249/EB, pateisinančios aplinkybės išlieka ir nėra jokios naujos informacijos, dėl kurios reikėtų persvarstyti specifines sąlygas.

(4)	Komisijos direktyva 2008/64/EB (3) Colletotrichum acutatum Simmonds buvo išbrauktas iš Direktyvos 2000/29/EB II priedo A dalies II skirsnio c punkto. Todėl šis organizmas nebeturėtų būti įtrauktas į Sprendimo 2003/249/EB priedą.

(5)	Remiantis taikant Sprendimą 2003/249EB įgyta patirtimi, tikslinga pratęsti tų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo galiojimą dešimčiai metų.

(6)	Todėl Sprendimas 2003/249/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(7)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2003/249/EB iš dalies keičiamas taip:

1.

Sprendimo 2003/249/EB 1 straipsnio antra dalis pakeičiama taip: „Leidimas taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kaip numatyta straipsnio 1 dalyje (toliau – leidimas), be Direktyvos 2000/29/EB I, II ir IV prieduose nustatytų sąlygų turi atitikti šio sprendimo priede pateiktas sąlygas ir būti taikomas tik daigams, įvežamiems į Sąjungą nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. kiekvienais metais.“

2.	Įterpiamas šis 3a straipsnis: „3a straipsnis Šis sprendimas netenka galios 2020 m. rugsėjo 30 d.“

3.	Priedo 1 punkto c papunkčio antra įtrauka išbraukiama.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2)  OL L 93, 2003 4 10, p. 32.

(3)  OL L 168, 2008 6 28, p. 31.

---

3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/34

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. vasario 2 d.

kuriuo leidžiama tiekti rinkai Aspergillus niger chitingliukaną kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 480)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(2011/76/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)	2008 m. sausio 15 d. bendrovė Kitozyme SA kompetentingoms Belgijos institucijoms pateikė prašymą tiekti rinkai Aspergillus niger chitingliukaną kaip naują maisto komponentą.

(2)	2008 m. lapkričio 5 d. kompetentinga Belgijos maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Joje ji padarė išvadą, kad būtinas papildomas vertinimas.

(3)	2009 m. kovo 12 d. Komisija pirminio vertinimo ataskaitą išsiuntė visoms valstybėms narėms. Kai kurios valstybės narės pateikė papildomų pastabų.

(4)	Todėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (EMST).

(5)

2010 m. liepos 9 d. EMST (Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos specialistų grupės) mokslinėje nuomonėje dėl chitingliukano kaip naujos maisto sudedamosios dalies saugumo (2) padarė išvadą, kad Aspergillus niger chitingliukanas atsižvelgiant į siūlomas naudojimo sąlygas ir siūlomą vartojimo kiekį yra saugus.

(6)	Remiantis moksliniu vertinimu nustatyta, kad Aspergillus niger chitingliukanas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

(7)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos rinkai galima tiekti priede nurodytą Aspergillus niger chitingliukaną kaip naują maisto sudedamąją dalį, skirtą naudoti maisto papilduose neviršijant 5 g per dieną.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu leidžiamo Aspergillus niger chitingliukano pavadinimas, nurodomas ženklinant jo turinčius maisto produktus, yra „Aspergillus niger chitingliukanas“.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas bendrovei Kitozyme SA, Rue Haute Claire, 4, Parc Industriel des Hauts-Sarts, Zone 2, 4040 Herstal, Belgija.

---

(1)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(2)  EMST leidinys (2010 m.); 8(7): 1687.

---

---

3.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/36

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 205/09/COL

2009 m. gegužės 8 d.

dėl laikino iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo, siekiant paskatinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos kreditavimą, schemos (Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo steigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį ir II dalies 4 straipsnio 3 dalį (4),

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gaires (5), ypač į skyrių „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (6),

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. Sprendimą Nr. 195/04/COL dėl 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo nuostatų (7),

KADANGI:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

2009 m. balandžio 28 d. Norvegijos valdžios institucijos, remdamosi 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalimi, pranešė apie laikino iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo, siekiant skatinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos kreditavimą, schemą (dokumentas Nr. 516522) (8).

2.   Pagalbos priemonės tikslas

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad yra daug neaiškumų dėl Norvegijos ekonomikos raidos ir bankų skolinimo politikos ir jų veiklos vystymosi. Realioji ekonomika yra labai priklausoma nuo finansų sistemos, ir atvirkščiai. Noras didėjant nuostoliams mažinti riziką gali priversti bankus sugriežtinti kreditavimą. Sumažėjusios išorės paklausos poveikį Norvegijos ekonomikai sunkina tai, kad griežtinamos skolinimo įmonėms ir namų ūkiams sąlygos, taip varžant investicijas į realiąją ekonomiką ir veiklą joje bei didinant neigiamą bendro ekonominio nuosmukio poveikį.

Norvegijos valdžios institucijos pažymėjo, kad Norvegijos centrinio banko (Norges Bank) ir Finansų priežiūros institucijos (Kredittilsynet) atliktos skolinimo apžvalgos rodo, jog bankai gerokai sugriežtino kredito standartus, ypač taikomus skolinant įmonėms. Be to, iš šių apžvalgų matyti, kad didžiausias bankų rūpestis vertinant savo skolinimo politiką yra kapitalo rodiklis. Šiuo metu Norvegijos bankai yra finansiškai patikimi, bet jie turi sustiprinti savo pagrindinį kapitalą, kad galėtų išsaugoti normalų kreditavimą.

2008 m. gruodžio mėn. Norges Bank patarė Vyriausybei imtis priemonių bankų patikimumui padidinti, siekiant padidinti realiosios ekonomikos kreditavimą. Šiai rekomendacijai pritarė Finansų priežiūros institucija.

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad kai kurių didesniųjų Norvegijos bankų pagrindinio kapitalo rodiklis yra palyginti mažas ir kad jų kapitalą reikia atkurti, kad šie bankai galėtų ir toliau kredituoti realiąją ekonomiką (9). Mažesniems bankams, kurių kapitalo rodiklis yra didelis, taip pat gali prireikti daugiau pagrindinio kapitalo, kad jie galėtų išlaikyti arba padidinti kreditavimą siekiant schemos, apie kurią pranešta, tikslo. Norvegijos valdžios institucijos numato, kad kai kurie mažieji bankai gali turėti mažiau galimybių save finansuoti ir kad jų paskolų portfelis gali būti gana mažas. Todėl jų likvidumo rizika yra didesnė nei bankų, kurių veiklos apimtis didesnė. Taigi, net jei jų kapitalo rodiklis iš pradžių ir būtų didesnis, dėl minėtų veiksnių šių bankų pagrindinis kapitalas sumažėtų greičiau nei kitų bankų. Todėl Norvegijos valdžios institucijos mano, kad, atsižvelgiant į bankininkystės sektoriaus padėtį ir Norvegijos ekonomikos apžvalgą, būtina taikyti valstybės priemonę, kuria būtų atkurtas iš esmės patikimų bankų kapitalas, siekiant paskatinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos kreditavimą.

Šios schemos tikslas – suteikti bankams 1 lygio kapitalą (10), kad jie sustiprėtų ir pagerėtų jų gebėjimas išlaikyti įprastą skolinimo veiklą. Šia schema gali naudotis tik iš esmės patikimi bankai; pasak Norvegijos valdžios institucijų, ji yra skirta realiosios ekonomikos kreditavimui užtikrinti, kartu kaip galima labiau mažinant konkurencijos iškraipymą.

Pagal kapitalo atkūrimo schemą buvo įsteigtas Valstybės finansų fondas (Statens finansfond) (11) kurio paskirtis – laikinai suteikti Norvegijos bankams 1 lygio kapitalą (12): gavęs banko prašymą, Fondas įsigyja mišrius vertybinius popierius arba privilegijuotąsias kapitalo priemones. Sąlygos reglamentuojamos Fondo ir banko sudarytu susitarimu, kuriame tiksliai nurodomos kapitalo atkūrimo sąlygos (pvz., nominalioji vertė, kiekis, atlygis ir pasitraukimo iš schemos paskatos).

3.   Nacionalinis teisinis pagalbos priemonės pagrindas

Nacionalinis teisinis Fondo steigimo pagrindas yra Lov 6. mars 2009 nr. 12 om Statens finansfond. Be to, bus priimtas su Fondu ir jo veikla susijęs įgyvendinimo reglamentas (13).

4.   Biudžetas ir trukmė

2008 m. Norges Bank atliko makroekonominį šešių didžiausių Norvegijos bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Atliekant testą, taikytas tam tikras neigiamas scenarijus, kurio padariniai buvo tokie, kad bankų nuostoliai vidutiniškai sudarytų 2,3 % jų pagal riziką įvertinto turto. Remdamasis šiuo testu, Norges Bank nustatė, kad dešimties didžiausių Norvegijos bankų kapitalui atkurti reikėtų 34 mlrd. NOK. Atsižvelgiant į minėto testo rezultatus, Fondui paskirta pakankamai lėšų (50 mlrd. NOK, t. y. apie 5,1 mlrd. EUR).

Schema yra laikino pobūdžio, o taisyklės, kaip tikimasi, įsigalios 2009 m. gegužės mėn., Fondui skiriant šešis mėnesius susitarimams su bankais, prašančiais atkurti kapitalą, sudaryti. Prašymų Fondui pateikimo terminas bus šešios savaitės iki minėto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos, kad Fondas iki termino pabaigos – 2009 m. lapkričio mėn. – turėtų laiko susitarimui su prašymą pateikusiu banku sudaryti. Per šį laikotarpį Norvegijos valdžios institucijos taip pat įvertins, ar ši priemonė bus reikalinga ilgesnį laiką; tokiu atveju apie schemą būtų pranešta pakartotinai.

5.   Kapitalo atkūrimo schema

5.1.   Pagalbos gavėjai

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagalbą pagal schemą, apie kurią pranešta, galės gauti tik finansiškai patikimi Norvegijos bankai.

Norvegijos Finansų priežiūros institucija atliks „durininko“ funkciją ir nustatys, ar bankas atitinka schemos taikymo reikalavimus (14). Vykdydama savo įprastas priežiūros funkcijas, Finansų priežiūros institucija iš kiekvieno banko gauna informaciją apie paskolų portfelius ir kitus banko balanso ataskaitos straipsnius, verslo planus ir pačių bankų atliktus būsimų rizikos veiksnių vertinimus. Kai bankas kreipsis į Fondą dėl kapitalo injekcijos, Finansų priežiūros institucijos bus paprašyta įvertinti, ar tas bankas atitinka pagalbos teikimo pagal minėtą schemą reikalavimus. Kaip nustatyta Reglamento 2 dalyje, atliekant testą siekiama nustatyti, ar „bankas su gera atsarga atitinka 1 lygio kapitalo rodiklio reikalavimus, net ir tada, kai atsižvelgiama į artimoje ateityje tikėtinus pokyčius“. Pasak Norvegijos valdžios institucijų, Finansų priežiūros institucija laikys, kad šis reikalavimas atitinkamas, jei banko pagrindinio kapitalo rodiklis bus 6 % arba didesnis, t. y. 2 procentiniais punktais viršys būtinąjį teisės aktais nustatytą rodiklį. Kad galėtų padaryti išvadą, jog bankas iš esmės yra patikimas netgi atsižvelgiant į artimoje ateityje galimus pokyčius, savo analizę Finansų priežiūros institucija visada grįs naujausia informacija ir atsižvelgs į įvairią banko patiriamą riziką, turto kokybę ir verslo perspektyvas, taip pat į oficialiai nustatytus kapitalo pakankamumo rodiklius.

5.2.   Didžiausias galimas kapitalo didinimas

Numatomos šios didžiausios galimos pagrindinio kapitalo rodiklio didinimo Fondo kapitalo injekcijomis ribos:

a)	banko, kurio pagrindinio kapitalo rodiklis mažesnis kaip 7 %, kapitalas gali būti atkurtas ne daugiau kaip iki 10 % pagrindinio kapitalo;

b)	banko, kurio pagrindinio kapitalo rodiklis 7–10 %, kapitalas gali būti atkurtas ne daugiau 3 procentiniais punktais, bet ne daugiau kaip iki 12 % pagrindinio kapitalo;

c)	banko, kurio pagrindinio kapitalo rodiklis didesnis kaip 10 %, kapitalas gali būti atkurtas ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais (15).

Bankai, kurių pagrindinio kapitalo rodiklis po valstybės kapitalo injekcijų viršys 12 %, turi dokumentais patvirtinti savo poreikį didinti kapitalą, o Fondas konkretų atvejį vertins atsižvelgdamas į banko padėtį ir į tai, kaip gali būti skatinamas realiosios ekonomikos kreditavimas.

Kai kapitalą prašoma padidinti daugiau kaip 2 procentiniais punktais, taip pat būtina pateikti atitinkamus dokumentus, kuriuose būtų pagrįstas tokios didelės kapitalo injekcijos poreikis.

Dėl faktinės skirtinos sumos Fondas spręs atsižvelgdamas į įvertintus įvairius rizikos veiksnius, verslo planus ir perspektyvas. Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad, jei pateikti įrodymai neįtikins Fondo, jog pagalba pagal minėtą schemą yra reikalinga, prašymas bus atmestas. Didžiausios rizikos grupei priskirti bankai, prašantys padidinti jų kapitalą daugiau kaip 2 procentiniais punktais, bus ypač nuodugniai ištirti.

Apie atvejus, kai pagrindinis kapitalas bus atkuriamas daugiau kaip 2 %, bus pranešama Institucijai.

5.3.   Priskyrimas rizikos grupėms

Fondas, remdamasis objektyviais kriterijais, kiekvieną banką priskiria vienai iš trijų rizikos grupių (16). Atsižvelgiant į rizikos grupę, kuri išliks fiksuota per visą banko ir Fondo susitarimo galiojimo laiką, bus nustatyta už Fondo kapitalo injekciją mokėtina atkarpa.

Reglamente nustatyta, kad bankai, kurių išorinį vertinimą atlieka patvirtinta kredito reitingų agentūra, priskiriami šioms rizikos grupėms:

Rizikos grupė	1	2	3
Reitingas	AA– arba geresnis	Nuo A– iki A+	BBB + arba mažesnis

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad tarptautinės vertinimo agentūros nustato tik nedaugelio Norvegijos bankų reitingus. Tačiau kitų bankų reitingus reguliariai nustato didžiausi Norvegijos bankai. Bankai, kurių reitingų tarptautinė kredito reitingų agentūra nenustato, bus vertinami pagal principus, kurie yra panašūs į oficialių kredito reitingų agentūrų taikomus principus (17).

Norvegijos valdžios institucijų vertinimu, pirmai rizikos grupei bus priskirta labai mažai Norvegijos bankų, keletas bankų bus priskirta antrai, o dauguma (beveik trys ketvirtadaliai visų Norvegijos bankų) – trečiai rizikos grupei.

5.4.   Kapitalo atkūrimo priemonės

Teisės aktuose numatytos dvi alternatyvios kapitalo priemonės: mišrūs 1 lygio vertybiniai popieriai („fondsobligasjon“) ir 1 lygio privilegijuota kapitalo priemonė („preferansekapitalinstrument“). Abi priemonės yra 1 lygio kapitalo priemonės, balsavimo teisės pagal jas nesuteikiamos. Pagal šias priemones suteikiama pirmumo teisė gauti nekaupiamąsias metines palūkanas, kurios mokamos, jei gauta pelno ir jei reikalaujamas kapitalo pakankamumo rodiklis nuolat buvo ne mažiau kaip 0,2 % didesnis už būtinąjį kapitalo pakankamumo rodiklį. Palūkanos mokamos, kol nesumokama visa jų suma arba kol neišeikvojamas pelnas.

Kapitalo atkūrimo kaina kiekvienam bankui bus nustatyta atskirai, atsižvelgiant į taikytiną palūkanų normą. Be to, bus nustatyta priemoka, kuri priklausys nuo banko rizikos grupės ir pasirinktos priemonės rūšies.

Norvegijos valdžios institucijų nuomone, sistema, pagal kurią apskaičiuojama kiekvieno banko atlygio už kiekvieną priemonę norma, atitinka Europos centrinio banko (18) nustatytą metodiką, pateiktą jo 2008 m. lapkričio 20 d. rekomendacijoje (19), taigi ir Kapitalo atkūrimo gaires.

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad Norvegijos bankų turtas daugiausia yra kintamos vertės turtas. Siekdami sumažinti palūkanų normos riziką bankai paprastai stengiasi, kad abejose balanso ataskaitos pusėse būtų vienodi sandorių, kuriuos sudarant nustatomos palūkanų normos, terminai. Norint užtikrinti tokią terminų atitiktį, būtina, kad Norvegijos bankų įsipareigojimai daugiausia būtų susiję su kintamomis palūkanomis. Atsižvelgdamos į šias aplinkybes, Norvegijos valdžios institucijos pasiūlė, kad atlygis už kapitalo atkūrimą būtų grindžiamas trumpalaikių šešių mėnesių Vyriausybės vertybinių popierių arba penkerių metų Vyriausybės obligacijų pelningumu.

Kaip paaiškino Norvegijos valdžios institucijos, kapitalo atkūrimas bankams per penkerius metus kainuos tiek pat, nepriklausomai nuo to, kurį variantą bankas pasirinks. Šį teiginį jos aiškina grynąsias dabartines bankų, pasirinkusių variantą, grindžiamą penkerių metų Vyriausybės obligacijų pelningumu, išlaidas lygindamos su grynosiomis dabartinėmis bankų, pasirinkusių variantą, grindžiamą šešių mėnesių Vyriausybės vertybinių popierių pelningumu penkerių metų laikotarpiu, išlaidomis (20).

Todėl Norvegijos valdžios institucijos mano, kad nors šešių mėnesių Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas šiandien ir mažesnis už penkerių metų Vyriausybės obligacijų pelningumą, kapitalo atkūrimas per penkerius metus bankams kainuos vienodai, nepriklausomai nuo to, kuris variantas būtų pasirinktas.

5.4.1.   Mišrus 1 lygio vertybinis popierius

Mišrus 1 lygio vertybinis popierius padengia nuostolius, susijusius su paprastu akciniu kapitalu (teikiama pirmenybė nuostolių kompensavimo atžvilgiu). Jis sumanytas kaip pagal reikalavimą išperkamas neterminuotas vertybinis popierius, kuriam taikoma fiksuota atkarpa, nustatoma kaip Norvegijos Vyriausybės obligacijų palūkanų norma su toliau nurodyta priemoka:

—	5,0 % – 1 rizikos grupės bankams;

—	5,5 % – 2 rizikos grupės bankams;

—	6,0 % – 3 rizikos grupės bankams (21).

Vadovaujantis ECB rekomendacija, mažiausias galimas priemokos elementas apskaičiuojamas emisijos banko penkerių metų įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių normos (angl. CDS spreads), taikomos subordinuotajai skolai 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 31 d. lyginamuoju laikotarpiu, pridedant 200 bazinių punktų veiklos išlaidoms padengti ir dar 100 bazinių punktų, atsižvelgiant į mišrios priemonės pirmenybę subordinuotosios skolos atžvilgiu. Tada 2 ir 3 rizikos grupės bankams taikomas antkainis.

Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad Norges Bank apskaičiavo, jog DnB NOR  (22), vienintelio Norvegijos banko, kurio įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandoriais yra prekiaujama, subordinuotosios skolos įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių normos vidurinė reikšmė 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 31 d. yra 100 bazinių punktų (23).

Siekiant paskatinti išpirkimą, po ketverių ir po penkerių metų atkarpa padidinama 1 procentiniu punktu. Pagal šią priemonę ši didesnė fiksuota atkarpa bus taikoma iki išpirkimo. Išperkant būtina gauti Finansų priežiūros institucijos leidimą; ši institucija turi įsitikinti, kad ir po išpirkimo bus laikomasi kapitalo pakankamumo reikalavimų.

5.4.2.   1 lygio privilegijuotojo kapitalo priemonė

1 lygio privilegijuotojo kapitalo priemonė yra lygiavertė paprastosioms akcijoms (nuostoliai padengiami lygiagrečiai). Ją gali būti pareikalauta išpirkti po trejų metų. Ji sumanyta kaip privaloma tvarka keičiamas vertybinis popierius, kuris po penkerių metų bus keičiamas paprastosiomis akcijomis, jei nebus išpirktas arba pakeistas anksčiau. Šiai priemonei taikoma fiksuota atkarpa, nustatoma kaip Norvegijos Vyriausybės obligacijų palūkanų norma su toliau nurodyta priemoka:

—	6,0 % – 1 rizikos grupės bankams;

—	6,5 % – 2 rizikos grupės bankams;

—	7,0 % – 3 rizikos grupės bankams (24).

Vadovaujantis ECB rekomendacija, nustatoma mažiausia – 600 bazinių punktų – priemoka (500 bazinių punktų kapitalo rizikos priemoka ir 100 bazinių punktų priemoka veiklos išlaidoms padengti). 2 ir 3 rizikos grupės bankams taikomas antkainis.

Kaip minėta, priemonę gali būti pareikalauta išpirkti po trejų metų. Išperkamosios vertės skaičiavimo metodas nurodomas sutartyje su banku; ši vertė negali būti mažesnė už nominalią vertę (25). Taikomos ankstyvesnio išpirkimo paskatos, pavyzdžiui, pagal susitarimą numatyta ketvirtaisiais ir penktaisiais metais didinti išpirkimo palūkanų normą, dėl to anksčiau išpirkti bus pigiau nei vėliau.

Be to, paskata išpirkti, kaip sąlygų privalomam keitimui sudarymo alternatyva, užtikrinama penktųjų metų pabaigoje nustatant tokią keitimo normą, kuri Fondui yra palankesnė už keitimą tuometine rinkos kaina, taip pat palankesnė, palyginti su išpirkimu nepasibaigus penktiesiems metams (kitaip tariant, pagal pasirinktą metodą užtikrinamas esamų akcininkų turimos kapitalo dalies mažinimas).

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad Fondui suteikiama teisė pakeisti priemonę paprastosiomis akcijomis ir (arba) pagrindinio kapitalo sertifikatais, jei privilegijuotasis kapitalas sudarys didelę banko buhalterinės kapitalo vertės dalį. Fondas susitarimuose su kiekvienu atskiru banku nurodo, kokia yra ta didelė dalis. Didelės dalies riba neturi būti didesnė kaip 50 % (26).

Be to, susitarime su atskiru banku gali būti numatyta banko galimybė pakeisti priemonę paprastosiomis akcijomis ir (arba) pagrindinio kapitalo sertifikatais, jeigu buvo gerokai sumažinta „nuosavų lėšų“ vertė (daugiau kaip 20 %). Susitarime su banku nurodomas akcijų, kurias keičiant gaus Fondas, kiekio apskaičiavimo būdas; šis būdas turi užtikrinti, pirma, pagrįstą išperkamosios vertės ir galimos naudos sąryšį ir, antra, keitimo ir galimų nuostolių sąryšį (27).

5.5.   Tinkamo elgesio užtikrinimo priemonės

Pasak Norvegijos valdžios institucijų, ši schema papildyta įvairiomis tinkamo elgesio užtikrinimo priemonėmis.

Kapitalo įnašams Fondas taiko sąlygą, kad jie turi būti naudojami atsižvelgiant į schemos tikslus ir neapsunkinant jų siekimo, be to, bankas kapitalo įnašo neturi naudoti savo rinkodaros tikslais arba agresyviai verslo strategijai įgyvendinti (28).

Taikoma ir daugiau apribojimų, pavyzdžiui: i) iki 2010 m. gruodžio 31 d. draudžiama didinti atlyginimus vadovaujantiems darbuotojams; ii) beveik visiškai draudžiama 2009 ir 2010 finansiniais metais mokėti premijas ir vėliau išmokėti sukauptas premijas; iii) draudžiama vadovaujantiems darbuotojams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti akcijų ar pan.; iv) draudžiama pradėti naujas akcijų pasirinkimo programas arba tęsti ar atnaujinti esamas programas.

II.   VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalba

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje teigiama:

Kad būtų galima tarti, jog priemonė yra valstybės pagalba, visų pirma ją turi teikti valstybė arba ji turi būti teikiama iš valstybės išteklių. Schemą, apie kurią pranešta, sudaro kapitalo injekcijos, kurias Fondas teikia naudodamas nacionalinio biudžeto išteklius. Tam iš viso Fondui buvo skirtas 50 mlrd. NOK biudžetas.

Be to, kapitalo atkūrimo priemonės leidžia pagalbos gavėjams išsaugoti reikiamą kapitalo dalį palankesnėmis sąlygomis, palyginti su tomis, kurios būtų galimos finansų rinkoje vyraujančiomis sąlygomis. Institucija, atsižvelgdama į dabartinius kapitalo rinkų sunkumus, mano, kad valstybė investuoja todėl, kad nė vienas rinkos ekonomikos subjektas nebūtų norėjęs investuoti panašiomis sąlygomis. Be to, priemonė, apie kurią pranešta, yra atrankinė, kadangi schemos taikymo reikalavimus atitinka tik iš esmės patikimi Norvegijos bankai, o kitos finansų įstaigos ar kitos įmonės šių reikalavimų neatitinka. Pagalbos gavėjams tai suteikia ekonominį pranašumą ir sustiprina jų padėtį, palyginti su jų konkurentais Norvegijoje ir kitose EEE valstybėse, todėl turi būti laikoma, kad priemonė iškraipo konkurenciją ir turi įtakos Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Dėl šių priežasčių Institucija mano, kad kapitalo atkūrimo schema, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2.   Procedūriniai reikalavimai

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą ELPA priežiūros institucija turi būti laiku informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas (…). Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.“

2009 m. balandžio 28 d. pranešdamos apie kapitalo atkūrimo schemą Norvegijos valdžios institucijos laikėsi reikalavimo pranešti. Jos įsipareigojo neįgyvendinti schemos, kol Institucija nepatvirtins šios priemonės, taigi taip pat laikėsi įsipareigojimo nesiimti veiksmų.

Todėl Institucija gali daryti išvadą, kad Norvegijos valdžios institucijos laikėsi savo įsipareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

3.   Pagalbos suderinamumas

3.1.   EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto ir Kapitalo atkūrimo gairių taikymas

EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad „pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors EB valstybės narės arba ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“ (pabraukta papildomai), gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

Institucija neginčija Norvegijos valdžios institucijos analizės, rodančios, kad dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės sumažėjo skolinimo realiajai ekonomikai šalies mastu galimybės. Jei į šią padėtį nebūtų reaguojama, ji sistemingai paveiktų visą Norvegijos ekonomiką. Todėl Institucija mano, kad schema, apie kurią pranešta, siekiama atitaisyti didelius Norvegijos ekonomikos sutrikimus.

Remdamasi EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu, Institucija 2009 m. sausio mėn. priėmė Kapitalo atkūrimo gaires, kuriomis nustatomos pagalbos, teikiamos dabartinės finansų krizės sąlygomis atkuriant kapitalą, vertinimo taisyklės. Institucija įvertins šį pranešimą pagal Kapitalo atkūrimo gairių nuostatas.

Kapitalo atkūrimo gairėse nustatyta, kad „atsižvelgiant į dabartinę padėtį finansų rinkose, bankų kapitalo atkūrimu galima pasiekti kelių tikslų. Pirma, kapitalo atkūrimu prisidedama prie finansinio stabilumo atkūrimo ir padedama atkurti pasitikėjimą, kurio reikia, kad atsigautų tarpbankinio skolinimosi veikla. […] Antra, kapitalo atkūrimu galima padėti užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą“. (29) Be to, „bankai turi turėti galimybę pakankamai palankiomis sąlygomis gauti kapitalo, kad kapitalo atkūrimas būtų toks veiksmingas, kaip pageidaujama. Kita vertus, su bet kuria kapitalo atkūrimo priemone susijusiomis sąlygomis turėtų būti užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, o ilgainiui – grįžimas prie įprastų rinkos sąlygų. Todėl valstybės intervencija turėtų būti proporcinga ir laikina bei parengta taip, kad bankai būtų skatinami grąžinti lėšas valstybei iš karto, kai tik leis aplinkybės rinkoje (…). ELPA valstybės visais atvejais turėtų užtikrinti, kad bet koks banko kapitalo atkūrimas būtų pagrįstas tikrais poreikiais“ (pabraukta papildomai) (30).

Todėl priemonės, apie kurias pranešta, turi atitikti šias sąlygas:

—   tinkamumo (priemonės tinkamumas nustatytiems tikslams pasiekti): pagalbos priemonės turi būti tinkamai orientuotos, kad būtų veiksmingai įgyvendintas tikslas – paskatinti finansinį stabilumą ir realiosios ekonomikos kreditavimą;

—   būtinumo: pagalbos priemonės dydis ir forma turi būti tokie, kokių reikia nustatytam tikslui pasiekti (31);

—   proporcingumo: teigiamas pagalbos priemonės poveikis turi būti tinkamai suderintas su konkurencijos iškraipymais; jie turi būti ne didesni, negu reikia priemonės tikslams pasiekti.

3.2.   Tinkamumas

Pirmiausia Institucija turi įvertinti, ar siūloma priemonė, t. y. valstybės vykdomas iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimas yra tinkama priemonė nurodytiems tikslams – skatinti finansinį stabilumą ir kredituoti realiąją ekonomiką – pasiekti.

Institucija pripažįsta, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis kredito institucijoms gali prireikti daugiau kapitalo pakankamam visos ekonomikos kreditavimui užtikrinti ir taip pasipriešinti tolesniam krizės gilėjimui. Be to, dėl neaiškių ekonomikos perspektyvų sumažėjo pasitikėjimas ilgalaikiu finansų institucijų patikimumu. Iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimas turėtų užtikrinti, kad finansų institucijos turės pakankamai kapitalo, kad galėtų geriau atlaikyti galimus nuostolius ir toliau vykdyti įprastą skolinimo veiklą.

Todėl iš esmės patikimų bankų aprūpinimas kapitalu gali būti laikomas tinkama priemone, užtikrinančia palankias realiosios ekonomikos kreditavimo sąlygas, kaip reikalaujama Kapitalo atkūrimo gairėse.

3.3.   Būtinumas

Pagalbos priemonės dydis ir forma turi būti tokie, kokių reikia nustatytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į dabar susidariusias nepaprastas sąlygas. Todėl galima manyti, jog nustatytiems tikslams pasiekti būtina tik iš esmės patikimiems bankams skirta pagalba.

Norvegijos valdžios institucijos numato, kad schema, apie kurią pranešta, įsigalios 2009 m. gegužės mėn. ir bus taikoma šešis mėnesius. Prašymų dėl kapitalo injekcijų pateikimo terminas bus šešios savaitės iki tos dienos, kurią baigiasi šešių mėnesių laikotarpis (maždaug 2009 m. rugsėjo mėn. pabaiga).

Be to, planuojama, kad kapitalo injekcijos bus laikinos. Schemoje įtvirtintos priemonės, skatinančios bankus grąžinti kapitalo injekcijas, nustatyta nemažai svarbių elgesio suvaržymų, dar labiau skatinančių grįžti prie normalių rinkos sąlygų.

Institucija mano, kad, apribodamos schemos taikymo laiką, Norvegijos valdžios institucijos galimą valstybės pagalbą susiejo tik su dabartine padėtimi finansų rinkose ir dabartiniais dideliais Norvegijos ekonomikos sutrikimais.

Kapitalo atkūrimo gairėse pabrėžiama, kad svarbu atskirti, kas yra iš esmės patikimi, veiksmingai dirbantys bankai ir kas yra sunkumus patiriantys, ne taip veiksmingai dirbantys bankai (32).

Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad schema, apie kurią pranešta, gali būti taikoma tik iš esmės patikimiems bankams. Remdamasi informacija, kurią bankai pateikia prašydami kapitalo injekcijos, ir objektyviais kriterijais (oficialiai nustatytais kapitalo pakankamumo rodikliais, įvairia kiekvieno banko patiriama rizika, turto kokybe, verslo perspektyvomis ir t. t.), Norvegijos finansų priežiūros institucija atliks „durininko“ funkciją ir įvertins, ar bankas yra iš esmės patikimas. Šia schema galės naudotis tik tie bankai, kuriuos finansų priežiūros institucija pripažins atitinkančiais 1 lygio kapitalo reikalavimus „su gera atsarga, net ir tada, kai atsižvelgiama į galimus pokyčius artimoje ateityje“ (33).

Todėl galima daryti išvadą, kad pagal schemą, apie kurią pranešta, užtikrinama Kapitalo atkūrimo gairėse taikoma diferenciacija ir kad ji nebus taikoma bankų, kurie nėra iš esmės patikimi, kapitalui atkurti.

ELPA valstybės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas banko kapitalo atkūrimas būtų grindžiamas tikraisiais poreikiais (34). 2008 m. gruodžio mėn. Norges Bank atliko šešių didžiausių Norvegijos bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Atliekant testą, taikytas tam tikras neigiamas scenarijus, kurio padariniai buvo tokie, kad bankų nuostoliai vidutiniškai sudarytų 2,3 % jų pagal riziką įvertinto turto. Norges Bank apskaičiavo, kad, įvykus modeliuotiems neigiamiems pokyčiams, dešimties didžiausių bankų kapitalui atkurti reikėtų apie 34 mlrd. NOK. Remdamosi šiomis išvadomis, Norvegijos valdžios institucijos apskaičiavo, jog tam, kad visų Norvegijos bankų pagrindinis kapitalas padidėtų vidutiniškai 2,3 %, pakaks 50 mlrd. NOK. Todėl schemos biudžetas yra 50 mlrd. NOK.

Taigi Norvegijos valdžios institucijų siūlomas kapitalo injekcijų dydis yra susijęs su specifinėmis Norvegijos bankų rinkos sąlygomis. Norvegijos valdžios institucijos nustatė didžiausias galimas pagrindinio kapitalo rodiklio didinimo Fondo teikiamomis kapitalo injekcijomis ribas, kurios susietos su banko pagrindinio kapitalo dydžiu iki valstybės intervencijos. Taigi bankai, kurių pagrindinio kapitalo rodiklis yra 7–10 %, gali prašyti atkurti jų kapitalą tiek, kad pagrindinio kapitalo rodiklis neviršytų 10 % (35). Bankų, kurių pagrindinio kapitalo rodiklis yra 7–10 %, kapitalas gali būti atkurtas 3 procentiniais punktais, bet neviršijant 12 % pagrindinio kapitalo rodiklio. Bankai, kurių pagrindinio kapitalo rodiklis yra didesnis kaip 10 %, gali prašyti ne didesnės kaip 2 procentinių punktų kapitalo injekcijos.

Kaip jau minėta, dėl faktinės kapitalo injekcijos sumos spręs Fondas, ta suma bus nurodyta susitarime su konkrečiu prašymą pateikusiu banku. Be to, pirmenybė bus teikiama sisteminės svarbos bankams, taip užtikrinant, kad būtų atsižvelgta ir į tikslą – atkurti finansinį stabilumą (36). Fondas taip pat reikalaus pateikti daugiau įrodymų, pagrindžiančių prašymą gauti didesnę kaip 2 procentinių punktų kapitalo injekciją, kad įsitikintų tokios didelės kapitalo injekcijos būtinumu.

Apie visus atvejus, kai suteikiama didesnė nei 2 % kapitalo injekcija, bus pranešama Institucijai.

Daugiau pagrindžiančios informacijos Fondas reikalaus ir tada, kai bus prašoma kapitalo injekcijos, kurią suteikus prašymą teikiančio banko pagrindinio kapitalo rodiklis taptų didesnis kaip 12 % Todėl Fondui bus suteikta teisė tikrinti, ar, nepaisant to, kad kapitalo lygis jau ir taip didelis, būtina valstybės intervencija. Institucija pažymi, kad ši aplinkybė daugiausia susijusi su mažais taupomaisiais bankais, turinčiais nedaug būdų gauti finansinių išteklių. Šie bankai užima nedidelį rinkos dalį (tik 11 % viso bankų turto) ir daugiausia vykdo veiklą vietos rinkose. Jei specifinis banko poreikis nebus kankamai pagrįstas, Fondas atmes jo prašymą.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Institucija daro išvadą, kad schema, apie kurią pranešta, yra sukurta siekiant užtikrinti, kad kiekviena kapitalo injekcija būtų pagrįsta tikru poreikiu.

3.4.   Proporcingumas

Galiausiai Institucija privalo įvertinti, ar kapitalo injekcijos teikiamos taip, kad pagalbos suma būtų kuo mažesnė, taip užtikrinant, kad konkurencijos iškraipymai būtų ne didesni nei reikia nustatytiems tikslams pasiekti.

Pagal Kapitalo atkūrimo gaires geriausia konkurencijos iškraipymų ribojimo garantija yra kainų, panašių į rinkos kainas, nustatymas (37). Todėl kapitalas turi būti atkuriamas atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos padėtį rinkoje ir skatinant banką kuo greičiau grąžinti valstybei skolą. Todėl vertinant kapitalo atkūrimo priemones reikia atsižvelgti į šiuos aspektus: kapitalo atkūrimo tikslą, pagalbą gaunančio banko patikimumą, atlygį, paskatas pasitraukti iš schemos ir piktnaudžiavimo pagalba bei konkurencijos iškraipymo prevencijos priemones.

Priemonės tikslas ir bankų patikimumas išnagrinėti pirmiau. Vertinant bendrą atlygį reikia tinkamai atsižvelgti į šiuos aspektus:

—	pagalbos gavėjo rizikos pobūdį;

—	pasirinktos priemonės ypatumus;

—	pasitraukimo iš schemos paskatas; ir

—	atitinkamą orientacinę palūkanų, taikomų nerizikingoms investicijoms, normą (38).

Gairėse yra nustatytas tinkamas būdas kapitalo atkūrimo kainai nustatyti atsižvelgiant į minėtoje ECB rekomendacijoje nustatytą metodiką. Pagal metodiką nustatomas kainų intervalo apskaičiavimas atsižvelgiant į įvairius veiksnius, kai nustatytoji žemesnioji riba yra reikalaujama subordinuotosios skolos grąžos norma, o nustatytoji aukštesnioji riba – reikalaujama paprastųjų akcijų grąžos norma. Ir žemesnioji, ir aukštesnioji riba nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės obligacijų pelningumą ir priemokų elementus. Konkrečiomis aplinkybėmis skaičiuojant kainų intervalą, turėtų būti atsižvelgta į specifinius konkrečių įstaigų ir ELPA valstybių ypatumus. Be to, Institucija sutiks taikyti ir kitokią kainodaros metodiką, jeigu pagal ją bus gaunamas didesnis atlygis nei skaičiuojant pagal ECB metodiką (39).

Todėl reikalaujama subordinuotosios skolos grąžos norma skaičiuojama prie Vyriausybės obligacijų pelningumo pridedant emisijos banko kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių normą ir 200 bazinių punktų valdymo išlaidoms padengti ir paskatinti pasitraukti iš schemos. Taikant kitas mišrias priemones, kurių ekonominės savybės panašios į subordinuotosios skolos, atsižvelgiant į aukštesnį šių priemonių pirmumo laipsnį, pridedama dar 100 bazinių punktų.

Norvegijos valdžios institucijos nustatė, kad mišrus 1 lygio vertybinis popierius atitinka minėtą apibūdinimą, ir atlygį už tą priemonę skaičiavo prie Vyriausybės obligacijų pelningumo pridėdamos 5,0 %, taikomus pirmai rizikos grupei priskirtiems bankams (priemokos, taikomos 2 ir 3 rizikos grupių bankams, atitinkamai yra 5,5 ir 6,0 %). Jos nurodė, kad Norges Bank apskaičiavo, jog DnB NOR (didžiausias Norvegijos bankas ir vienintelis, apie kurį turima duomenų apie kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių normas) kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių norma yra 100 bazinių punktų. Kadangi panašių duomenų apie kitus Norvegijos bankus nėra, valdžios institucijos visiems bankams taikė tokią pačią priemoką. Taigi pagal ECB metodiką reikėtų pridėti ne mažiau kaip 400 bazinių punktų. Kaip jau minėta, mažiausia priemoka pagal schemą, apie kurią pranešta, yra 500 bazinių punktų, taigi šiuo atžvilgiu Gairių laikomasi.

Reikalaujama paprastųjų akcijų grąžos norma skaičiuojama prie Vyriausybės obligacijų pelningumo pridedant 500 bazinių punktų dydžio kapitalo rizikos premiją ir 100 bazinių punktų valdymo išlaidoms padengti ir paskatinti pasitraukti iš schemos. Kitų priemonių, kurių ekonominės savybės panašios į paprastųjų akcijų (įskaitant neteminuotas priemones, keičiamas į paprastąsias akcijas), reikalaujama grąžos norma turi būti panaši į paprastųjų akcijų grąžos normą.

Norvegijos valdžios institucijos nustatė, kad 1 lygio privilegijuotojo kapitalo priemonė atitinka minėta apibūdinimą, ir atlygį už tą priemonę skaičiavo prie Vyriausybės obligacijų pelningumo pridėdamos 6,0 %, taikomus pirmai rizikos grupei priskirtiems bankams (priemokos, taikomos 2 ir 3 rizikos grupių bankams, atitinkamai yra 6,5 ir 7,0 %). Pagal ECB metodiką reikėtų pridėti ne mažiau kaip beveik 600 bazinių punktų, todėl galima daryti išvadą, kad privilegijuotojo kapitalo priemonei taikoma priemoka atitinka Kapitalo atkūrimo gaires.

Kitas atlygio elementas yra Vyriausybės obligacijų pelningumas (40). Schema, apie kurią pranešta, yra grindžiama Norvegijos Vyriausybės penkerių metų obligacija. Tačiau pagal minėtą schemą pateikusiems prašymą bankams paliekama galimybė atlygį susieti su šešių mėnesių Vyriausybės vertybiniu popieriumi. Institucija pažymi, kad šiuo metu šešių mėnesių kintama palūkanų norma yra maždaug 1 procentiniu punktu mažesnė už fiksuotą penkerių metų Vyriausybės obligacijų palūkanų normą. Taigi bankui, pasirinkusiam šešių mėnesių kintamomis palūkanomis pagrįstą atlygį, šiandien jis būtų maždaug 1 procentiniu punktu mažesnis.

Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad paprastai abu kapitalo injekcijų kainodaros būdai yra lygiaverčiai. Tai jos aiškina atlygį apskaičiuodamos ir pagal dabartinę penkerių metų Norvegijos Vyriausybės obligacijų palūkanų normą, ir pagal grynąją dabartinę šešių mėnesių Vyriausybės vertybinių popierių kainą penkerių metų išankstinių sandorių rinkoje. Remiamasi teorija, kad, laikui bėgant, fiksuota ir kintama palūkanų normos taps vienodos.

Nors skaičiavimas grindžiamas lūkesčiais ir negarantuoja, kad palūkanos visada bus tokios, kaip numatyta, Institucija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į turimus duomenis, tikėtina, jog atlygis, susietas su šešių mėnesių Vyriausybės vertybiniu popieriumi, neviršys kainų intervalo, nustatyto pagal pirmiau aprašytą metodiką. Be to, Institucija atsižvelgė į tai, kad priemokos elementai viršija Kapitalo atkūrimo gairėse nustatytą būtinąją normą.

Įvertinus tinkamą orientacinę palūkanų normą ir siūlomos priemonės savybes, reikėtų apsvarstyti dar vieną atlygio elementą – pagalbos gavėjo rizikos pobūdį.

Kaip jau minėta, Fondas, remdamasis objektyviais kriterijais, kiekvieną banką priskiria kuriai nors iš trijų rizikos grupių (41). Pagal rizikos grupę nustatoma atkarpa, mokėtina už suteiktą kapitalą. Kapitalo atkūrimo gairių 1 priede pateikiama daugiau informacijos apie tai, kaip turi būti vertinamas pagalbos gavėjo rizikos pobūdis, ir apibrėžiami tiesiogiai susiję rodikliai: kapitalo pakankamumas, atkuriamo kapitalo dydis, dabartinės kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio normos, banko pareiškėjo reitingas ir perspektyva.

Institucijos nuomone, pagal Fondo taikomą vertinimo metodą, aprašytą I.5.3 skirsnyje, pakankamai atsižvelgiama į šiuos įvairius rodiklius, todėl pateikę prašymus bankai tinkamai skirstomi pagal riziką.

Norvegijos valdžios institucijos prie 2 rizikos grupės bankų atlygio pridėjo 50 bazinių punktų, o 3 rizikos grupės bankų – 100 bazinių punktų. Buvo paaiškinta, kad to priežastis – pastebėtas DnB NOR subordinuotosios skolos kredito normos ir kitų Norvegijos bankų atitinkamos normos, skaičiuojamos kaip įvertintos DnB NOR kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio normos antkainis, skirtumas. Pastebėta, kad didžiausio ir mažiausio pelningumo skirtumas yra ne didesnis kaip maždaug 100 bazinių punktų, todėl vidutinės ir didelės rizikos grupių bankams buvo nustatytos atitinkamai 50 ir 100 bazinių punktų priemokos.

Paskutinis atlygio elementas, nustatytas gairėse, yra pagal schemą numatytos paskatos pasitraukti iš schemos. Šiuo atžvilgiu Institucija pažymi, kad atlygis už mišrų 1 lygio vertybinį popierių (kuris gali būti bet kuriuo metu išpirktas) ketvirtaisiais ir penktaisiais metais didinamas 1 procentiniu punktu, ir padidintoji atkarpa taikoma iki išpirkimo. Taikant 1 lygio privilegijuotojo kapitalo priemonę, išpirkimas galimas tik praėjus trejiems metams, o penktųjų metų pabaigoje priemonė automatiškai keičiama paprastosiomis akcijomis. Tačiau Reglamente nustatyta, kad 1) išperkama ne mažesne kaip nominaliąja verte, o ketvirtaisiais ir penktaisiais metais išpirkimo kaina didėja, ir kad 2) penktųjų metų pabaigoje keitimas akcijomis vykdomas tokiomis sąlygomis, kad bankai būtų skatinami išpirkti priemonę iki automatinio keitimo. Be to, Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad keitimo mechanizmas, kaip papildoma išpirkimo paskata, taip pat turėtų būti palankesnė Fondui, palyginti su keitimu tuometine rinkos kaina, taip reikalaujant gerokai sumažinti dabartinių akcininkų turimo kapitalo dalį.

Institucija mano, kad, atsižvelgiant į visus šiuos elementus, pagal schemą, apie kurią pranešta, numatytas bendras atlygio lygis atitinka Kapitalo atkūrimo gairėse nustatytus principus.

Be atlygio ir paskatų pasitraukti iš schemos, Kapitalo atkūrimo gairėse nurodytos piktnaudžiavimo pagalba ir konkurencijos iškraipymo prevencijos priemonės ir reikalaujama, kad ELPA valstybės kapitalo atkūrimui taikytų veiksmingas ir įvykdomas nacionalines prevencijos priemones, užtikrinančias, kad suteiktas kapitalas būtų panaudotas realiosios ekonomikos kreditavimui gerinti, veiksmingai siekiant realiosios ekonomikos finansavimo tikslo (42). Institucija šiuo atžvilgiu pažymi, kad pagal schemą, apie kurią pranešta, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų panaudotos tik realiajai ekonomikai kredituoti, o ne kitiems tikslams, kapitalo injekciją gaunantiems bankams nustatyti tinkamo elgesio įpareigojimai. Reglamento 6 dalyje užtikrinama, kad Fondas būtų reguliariai informuojamas apie pagalbą gaunančių bankų skolinimo politiką; 8 dalyje reikalaujama, kad kapitalo injekciją gaunantys bankai įsipareigotų gautas lėšas naudoti schemos tikslams pasiekti, t. y. realiosios ekonomikos kreditavimui skatinti; 14 dalyje Fondui suteikiami įgaliojimai imtis priemonių, užtikrinančių, kad būtų laikomasi kapitalo injekcijų vykdymo sąlygų.

Galiausiai Institucija pažymi, kad Norvegijos valdžios institucijos netaiko jokios kitos bankų sektoriui skirtos pagalbos priemonės.

4.   Išvada

Remdamasi pirmiau pateiktu vertinimu, Institucija mano, kad laikino iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo schema, kuri yra skirta finansiniam stabilumui ir realiosios ekonomikos kreditavimui skatinti ir kurią Norvegijos valdžios institucijos ketina įgyvendinti, yra suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje, skaitomame kartu su Kapitalo atkūrimo gairėmis.

Norvegijos valdžios institucijoms primenama, kad 3 protokolo II dalies 21 straipsnyje, skaitomame kartu su Sprendimo Nr. 195/04/COL 6 straipsniu, nustatytas įpareigojimas teikti metines schemos įgyvendinimo ataskaitas.

Be to, Norvegijos valdžios institucijoms primenama, kad apie visus šios schemos keitimo planus turi būti pranešta Institucijai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

ELPA priežiūros institucija nusprendė neprieštarauti dėl laikino iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo schemos, skirtos finansiniam stabilumui ir realiosios ekonomikos kreditavimui skatinti, remiantis EEE susitarimo 61 straipsniu, skaitomu kartu su Kapitalo atkūrimo gairėmis.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

3 straipsnis

Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(4)  Toliau – 3 protokolas.

(5)  EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių ir Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, Institucijos priimtos ir išleistos 1994 m. sausio 19 d., paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – OL) L 231, 1994 9 3, p. 1, ir EEE priede Nr. 32, 1994 9 3. Toliau – Valstybės pagalbos gairės. Naujausia valstybės pagalbos gairių versija skelbiama Institucijos interneto svetainėje: http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/

(6)  Toliau – Kapitalo atkūrimo gairės.

(7)  2004 m. liepos 14 d. Sprendimas Nr. 195/04/COL, paskelbtas OL L 139, 2006 5 25, p. 37, ir EEE priede Nr. 26, 2006 5 25, p. 1, su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimu Nr. 319/05/COL, paskelbtu OL C 286, 2006 11 23, p. 9, ir EEE priede Nr. 57, 2006 11 23, p. 31.

(8)  Toliau – Kapitalo atkūrimo schema.

(9)  2008 m. pabaigoje Norvegijoje buvo 121 taupomasis ir 18 komercinių bankų. Maždaug 77 % Norvegijos bankų pagrindinio kapitalo rodiklis buvo didesnis kaip 12 % Tačiau daugiausia tai buvo mažesni taupomieji bankai, kurių turtas sudarė tik apie 11 % visų bankų turto. Kita vertus, tik nedaugelio bankų pagrindinio kapitalo rodiklis buvo mažesnis kaip 7 %

(10)  Reguliavimo institucijos nuomone, 1 lygio kapitalas – pagrindinis banko finansinio pajėgumo rodiklis. Jį sudaro pagrindinis kapitalas, visų pirma susidedantis iš paprastųjų akcijų ir oficialių rezervų (arba nepaskirstytojo pelno), tačiau į jį taip pat gali būti įtrauktos neišperkamosios privilegijuotosios akcijos su nekaupiamuoju dividendu.

(11)  Toliau – Fondas.

(12)  Sąvoka „Norvegijos bankai“ apima užsienio bankams priklausančius Norvegijos bankus, bet į ją neįeina užsienio bankų Norvegijos filialai, kitos nei bankai kredito įstaigos ir kitų rūšių finansų įstaigos.

(13)  Toliau – Reglamentas.

(14)  Reglamento 2 dalis.

(15)  Reglamento 2 dalis.

(16)  Reglamento 10 dalis.

(17)  Tai reiškia, kad bus vertinama pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagrindinio kapitalo rodiklį, bendrąją grąžą, paskolų portfelio struktūrą ir paskolų kokybę, indėlių ir paskolų santykį, nuostolius ir patiriamą riziką (kredito, likvidumo, rinkos ir valdymo riziką). Fondas arba Fondo pasamdyti ekspertai pradiniame rizikos kategorijos nustatymo etape gali naudotis didžiausių Norvegijoje veikiančių bankų nurodytais reitingais, pvz., DnB NOR (Didžiausios Norvegijoje finansinių paslaugų grupės) kredito analize.

(18)  Toliau – ECB.

(19)  Toliau – ECB rekomendacija.

(20)  Remiantis išankstinių sandorių rinkoje pirktų šešių mėnesių Vyriausybės vertybinių popierių pelningumu.

(21)  Reglamento 11 dalis.

(22)  Šį rodiklį Norvegijos valdžios institucijos apskaičiavo remdamosi visų antkainio normų, taikomų įprastoms pagrindinio banko obligacijoms, palyginti su Vyriausybės obligacijomis, ir įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių normų, taikomų subordinuotosioms skoloms, palyginti su pagrindinio banko obligacijomis, suma.

(23)  Palyginimui ECB apskaičiavo, kad euro zonoje visų A reitingo įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių normų, taikomų subordinuotosioms skoloms, vidurinė reikšmė yra 73 baziniai punktai.

(24)  Reglamento 12 dalis.

(25)  Reglamento 13 dalis.

(26)  Reglamento 12 dalis.

(27)  Jei keitimo santykis būtų nustatytas kaip pradinės rinkos kainos ir rinkos kainos keitimo metu vidurkis, Fondo pelnas turėtų būti užtikrinamas atitinkamai padidinant išperkamąją vertę, nustatomą nuostolių riziką derinant su galimu pelnu. Jei keitimo santykis būtų nustatytas kaip rinkos kaina keitimo metu, Fondas neprisiimtų nuostolių, susijusių su akcijų kainos mažėjimu iki keitimo. Tokiu atveju Fondo pelnas taip pat turėtų būti apribotas.

(28)  Reglamento 8 dalis.

(29)  Kapitalo atkūrimo gairių 4 ir 5 punktai.

(30)  Kapitalo atkūrimo gairių 11 punktas.

(31)  2008 m. balandžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-390/06, Nuova Agricast v Ministero delle Attività Produttive (dar nepaskelbtas), 68 punktas. Teisingumo Teismas nusprendė, kad „[k]aip matyti iš sprendimo byloje 730/79, […] pagalba, kuri pagerina ją gavusios įmonės finansinę padėtį, bet nėra būtina EB steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, nėra suderinama su bendrąja rinka.“

(32)  Kapitalo atkūrimo gairių 12 punktas.

(33)  Reglamento 2 dalis.

(34)  Kapitalo atkūrimo gairių 11 punktas.

(35)  Kadangi bankams, kurių kapitalo rodiklis yra mažesnis kaip 6 %, schema iš esmės nebus taikoma, didžiausias galimas šios grupės bankų kapitalo padidėjimas bus 4 %. Kaip minėta 9 išnašoje, tik nedaugelio bankų pagrindinio kapitalo rodiklis yra mažesnis kaip 7 %

(36)  Reglamento 2 dalis.

(37)  Kapitalo atkūrimo gairių 19 punktas.

(38)  Kapitalo atkūrimo gairių 23 punktas.

(39)  Kapitalo atkūrimo gairių 30 punktas.

(40)  ECB rekomendacijoje tai apibrėžiama taip: „i) vidutinio EPS orientacinės penkerių metų obligacijos pelningumo per dvidešimt darbo dienų iki kapitalo injekcijos ir ii) vidutinės nepriklausomos pelno normos, orientaciniu 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu gautos šalyje, kurioje yra įsisteigusi finansų institucija, suma“.

(41)  Žr. 17 išnašą.

(42)  Kapitalo atkūrimo gairių 39 punktas.

---