(1)

Pasaulinė finansų krizė pastebimai paaštrėjo, o jos poveikis dabar ypač jaučiamas EEE bankų sektoriuje. Nekalbant apie specifines problemas, visų pirma susijusias su JAV hipotekos rinka ir hipoteka užtikrintu turtu arba nuostoliais, kilusiais dėl labai rizikingų pavienių bankų strategijų, per pastaruosius mėnesius stipriai sumažėjo bendras pasitikėjimas bankų sektoriumi. Plintantis netikrumas dėl pavienių finansų įstaigų kredito rizikos nualino tarpbankinio skolinimosi rinką ir todėl palaipsniui dar labiau apsunkino visų finansų įstaigų galimybes gauti likvidžių lėšų.

(2)

Dabartinė situacija kelia grėsmę pavienių finansų įstaigų, kurios patiria problemų dėl savo verslo modelio arba verslo praktikos ypatumų, egzistavimui. Finansų krizė atskleidė ir dar labiau paaštrino šių įstaigų silpnąsias vietas. Siekiant atkurti ilgalaikį tokių įstaigų gyvybingumą, o ne jas likviduoti, teks iš esmės restruktūrizuoti jų veiklą. Dabartinėmis aplinkybėms krizė veikia ir iš esmės stabilias finansų įstaigas, kurioms sunkumų kelia tik bendros rinkos sąlygos, labai ribojančios galimybes gauti likvidžių lėšų. Ilgalaikiam tokių įstaigų gyvybingumui užtikrinti gali pakakti mažesnės restruktūrizacijos. Tačiau ELPA valstybės priemonės (tam tikroms) jos nacionalinėse finansų rinkose veikiančioms įstaigoms paremti bet kuriuo atveju gali suteikti šioms įstaigoms pranašumų prieš kitas toje ELPA valstybėje ar kitose EEE valstybėse veikiančias įstaigas.

(3)

ECOFIN taryba 2008 m. spalio 7 d. priimtose išvadose įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių bankų sistemos patikimui ir stabilumui gerinti, siekiant atgauti pasitikėjimą finansų sektoriumi ir užtikrinti jo tinkamą veikimą. Pažeidžiamų sistemai svarbių finansų įstaigų kapitalo atkūrimas buvo pripažintas viena iš galimų tinkamos indėlininkų interesų apsaugos ir sistemos stabilumo užtikrinimo priemonių. Taip pat buvo sutarta, kad dėl viešojo sektoriaus intervencijos priemonių turi būti sprendžiama nacionaliniu lygiu, tačiau neperžengiant koordinuotai apibrėžtų ribų ir vadovaujantis tam tikrais bendraisiais ES principais (2). Ta pačia proga Komisija pasiūlė netrukus parengti bendros sistemos, pagal kurią būtų galima greitai įvertinti kapitalo atkūrimo ir garantijų schemų bei jų taikymo suderinamumą su valstybės pagalbos nuostatomis, gaires.

(4)

Atsižvelgdama į krizės, kuri šiuo metu kelia grėsmę ir iš esmės stabiliems bankams, mastą, taip pat glaudžias Europos finansų rinkų sąsajas ir didelį jų tarpusavio priklausomumą bei sunkias pasekmes, kurios dar labiau sustiprintų krizę bankrutavus kuriai nors sistemai svarbiai finansų įstaigai, Institucija suvokia, kad ELPA valstybės gali manyti esant reikalinga imtis tinkamų finansų sistemos stabilumo išsaugojimo priemonių. Dėl išskirtinio dabartinių finansų sektoriaus problemų pobūdžio tokiomis priemonėmis galėtų būti siekiama daugiau nei vien stabilizuoti konkrečią finansų įstaigą, ir jos galėtų apimti bendrąsias schemas.

(5)

Nors valstybės pagalbos taisykles taikant priemonėms, skirtoms finansų rinkų krizei įveikti, reikia tinkamai atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusias išskirtines aplinkybes, Institucija vis dėlto turi užtikrinti, kad tokiomis priemonėmis nebūtų be reikalo iškreipiama rinkoje veikiančių finansų įstaigų konkurencija arba sukeliamas neigiamas šalutinis poveikis kitoms EEE valstybėms. Šiame skyriuje siekiama pasiūlyti kriterijų, kurie svarbūs bendrųjų schemų, jų konkretaus taikymo ir sistemai svarbių ad hoc atvejų derėjimui su EEE susitarimu, gaires. Taikydama šiuos kriterijus ELPA valstybių priemonėms, Institucija veiks kuo skubiau, kad galėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėtų atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis.

(6)

Valstybės pagalba atskiroms sunkumus patiriančioms įmonėms paprastai vertinama vadovaujantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu ir Skyriumi dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairių (3) (toliau – sanavimo ir restruktūrizavimo gairės), kurios atspindi, kaip Institucija supranta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkto taikymą šios rūšies pagalbai. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės taikomos visuotinai, tačiau jose numatyti tam tikri specifiniai finansų sektoriui skirti kriterijai.

(7)

Be to, remdamasi EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu, Institucija gali pritarti valstybės pagalbai „kurios nors EB valstybės narės arba ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(8)

Institucija dar kartą patvirtina, kad vadovaujantis teismų ir Komisijos sprendimų priėmimo praktika (4) EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta ELPA valstybių ekonomikos didelių sutrikimų sąvoka turi būti aiškinama siaurai.

(9)

Atsižvelgdama į dabartinės finansų rinkų krizės mastą ir jos galimą poveikį visai EEE valstybių ekonomikai, Institucija mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis 61 straipsnio 3 dalies b punktas gali būti pagalbos priemonių, kurių imamasi šiai sisteminei krizei įveikti, teisinis pagrindas. Tai visų pirma taikytina pagalbai, skirtai pagal bendrąją schemą, kuria gali pasinaudoti kelios ar visos ELPA valstybės finansų įstaigos. Už finansinį stabilumą atsakingoms ELPA valstybių institucijoms Institucijai pranešus, kad kyla tokių didelių sutrikimų grėsmė, tai turės ypatingos reikšmės Institucijos vertinimui.

(10)

Esant EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto kriterijus atitinkančiomis aplinkybėms, neužkertamas kelias ELPA valstybių ad hoc intervencijos priemonėms. Ir pagalbos schemų, ir ad hoc intervencijos priemonių taikymo atveju vertinant pagalbą reikėtų vadovautis bendraisiais principais, nustatytais pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą priimtose sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, tačiau dabartinėmis aplinkybėms turėtų būti leidžiama imtis išskirtinių priemonių, kaip antai skubios struktūrinės intervencijos, trečiųjų asmenų, pvz., kreditorių, teisių apsaugos ir ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui numatytų sanavimo priemonių.

(11)

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad išdėstyti argumentai taip pat reiškia, jog EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu negalima bandyti remtis visuomet kilus krizei kituose pavieniuose sektoriuose, jei nėra palyginamos grėsmės, kad ji tiesiogiai paveiks visą ELPA valstybių ekonomiką. Kalbant apie finansų sektorių, remtis šia nuostata galima tik susiklosčius tikrai išimtinėms aplinkybėms, kai kyla grėsmė bendram finansų rinkų veikimui.

(12)

Kilus pirmiau minėtiems dideliems ELPA valstybių ekonomikos sutrikimams, EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu remtis galima tik tol, kol tai pateisinama krizės priežastimis, o ne neribotą laiką.

(13)

Tai reiškia, kad reikia reguliariai peržiūrėti visas bendrąsias šiuo pagrindu paremtas schemas, pvz., garantijų arba kapitalo atkūrimo schemas, ir nebetaikyti jų, kai tik leis atitinkamų ELPA valstybių ekonominė padėtis. Suvokdama, kad šiuo metu neįmanoma nuspėti, kaip ilgai finansų rinkos patirs šiuo metu vyraujančius išskirtinius sunkumus, ir kad siekiant atkurti pasitikėjimą gali tekti įspėti, kad priemonė bus taikoma tol, kol krizė tęsis, Institucija mano, kad bet kokios bendrosios schemos suderinamumui užtikrinti būtina, kad ELPA valstybė ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius ją peržiūrėtų ir praneštų Institucijai tokios peržiūros rezultatus.

(14)

Be to, Institucija mano, kad reikėtų skirtingai vertinti likvidžių lėšų stokojančias, tačiau, nesant išimtinių šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių, iš esmės stabilias finansų įstaigas ir vidaus problemų patiriančias finansų įstaigas. Pirmuoju atveju gyvybingumo problemos yra grynai išorinės ir susijusios ne tiek su neveiksmingumu arba per didele rizika, kiek su šiuo metu vyraujančiomis išskirtinėmis finansų rinkų sąlygomis. Todėl konkurencijos iškreipimas, kurį lemtų tokių įstaigų gyvybingumą remiančios schemos, veikiausiai bus pakankamai ribotas ir reikalaus mažesnio restruktūrizavimo. Kitoms finansų įstaigoms, kurios gali patirti nuostolių dėl, pavyzdžiui, neefektyvios veiklos, prasto turto ir įsipareigojimų administravimo arba rizikingos strategijos, būtų teikiama įprastinė sanavimo pagalba ir visų pirma atliekamas esminis jų restruktūrizavimas bei taikomos kompensacinės priemonės konkurencijos iškreipimams apriboti (5). Tačiau visais atvejais, nesant tinkamų apsaugos priemonių, taikomos garantijų ir kapitalo atkūrimo schemos gali labai iškreipti konkurenciją, nes naudos gavėjams gali būti nepagrįstai suteikta pranašumų prieš jų konkurentus arba šios priemonės gali dar labiau padidinti kitose EEE valstybėse įsisteigusių finansų įstaigų likvidumo problemas.

(15)

Be to, vadovaujantis bendraisiais principais, kuriais grindžiamos EEE susitarime įtvirtintos valstybės pagalbos taisyklės ir reikalaujama, kad suteikta pagalba neviršytų to, kas neišvengiamai būtina jos teisėtiems tikslams pasiekti, ir kad būtų vengiama arba kuo labiau mažinama konkurencijos iškreipimo galimybė, bei tinkamai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, visos bendrosios paramos priemonės turi būti:

(16)

Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą būtina paisyti šių kriterijų atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles ir EEE susitarime įtvirtintas pagrindines laisves, įskaitant ir nediskriminavimo principą. Vertindama toliau išvardytų valstybės pagalbos priemonių derėjimą, Institucija atsižvelgs į tokius kriterijus.

(17)

Remiantis išdėstytais principais galima suformuluoti tokius teiginius, susijusius su garantijų schemomis, užtikrinančiomis įsipareigojimus, prisiimtus pareiškimo, teisės akto arba sutarties būdu, turint galvoje, kad šie teiginiai bendro pobūdžio ir turi būti pritaikyti ypatingoms kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėms.

(18)

Konkurencija gali būti labai iškreipiama, jei kai kurie rinkos dalyviai negalės pasinaudoti garantijų teikiama nauda. Finansų įstaigų tinkamumo pasinaudoti tokia garantija kriterijai turi būti objektyvūs ir leisti tinkamai atsižvelgti į jų vaidmenį atitinkamoje bankų sistemoje bei visoje ekonomikoje, taip pat nediskriminaciniai, kad būtų išvengta nepagrįsto konkurenciją iškreipiančio poveikio kaimyninėms rinkoms ir visai vidaus rinkai. Vadovaujantis nediskriminavimo dėl pilietybės principu, ši schema turėtų būti taikoma visoms atitinkamoje ELPA valstybėje veikiančioms įstaigoms, vykdančioms joje plataus masto veiklą, įskaitant jų pavaldžiąsias įmones.

(19)

Esant dabartinėms išskirtinėms aplinkybėms, gali prireikti patikinti finansų įstaigų indėlininkus, kad šie nepatirs nuostolių, siekiant išvengti bankų apgulties atsiimant indėlius ir neigiamo šalutinio poveikio stabiliems bankams. Todėl atsižvelgiant į sisteminę krizę, iš esmės gali būti pateisinama imtis tokių valstybės politikos priemonių kaip bendrosios garantijos, kuriomis apsaugomi privačių klientų indėliai (ir privačių klientų įsiskolinimai).

(20)

Kalbant apie garantijas, kurios viršija privačių klientų indėlių apsaugos ribas, užtikrinamų skolų ir įsipareigojimų rūšių atranka turi būti kuo tikslingiau orientuojama į konkrečią sunkumų priežastį ir apribojama tuo, kas gali būti laikoma būtina atitinkamiems dabartinės finansų krizės aspektams pašalinti, nes kitaip dėl jų gali užtrukti būtinas prisitaikymo procesas ir kilti moralinės žalos rizika (6).

(21)

Vadovaujantis šiuo principu, tarpbankinių paskolų sąstingiu, kurį lėmė sumažėjęs finansų įstaigų tarpusavio pasitikėjimas, taip pat galima pateisinti tam tikrų verslo klientų indėlių ir net trumpalaikės bei vidutinės trukmės skolos priemonių garantijas, jei tokie įsipareigojimai dar nebuvo tinkamai užtikrinti esamais investuotojų susitarimais arba kitomis priemonėmis (7).

(22)

Siekiant pateisinti galimybę užtikrinti garantijomis kitas nei šio gana plataus spektro įsipareigojimų rūšis, reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą.

(23)

Tokios garantijos iš esmės neturėtų būti taikomos subordinuotosioms paskoloms (2 lygio kapitalas) arba bendrai visiems įsipareigojimams, nes taip būtų ginami tik akcininkų ir kitų rizikos kapitalo investuotojų interesai. Jei tokios paskolos užtikrinamos, sudarant galimybę padidinti kapitalą ir skatinti skolinimosi veiklą – gali prireikti tam tikrų apribojimų.

(24)

Bet kokių garantijų schemų, kurios viršija privačių indėlių garantijų ribas, galiojimo trukmė ir apimtis turėtų būti ribojama iki būtino minimumo. Vadovaudamasi išdėstytais bendraisiais principais ir atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu neįmanoma nuspėti, kiek laiko bus sutrikusios finansų rinkos, Institucija mano, kad bet kokios bendrosios schemos suderinamumui užtikrinti būtina, kad ELPA valstybės ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius ją peržiūrėtų, įvertindamos tolesnio schemos taikymo pagrįstumą bei pritaikymo, atsižvelgiant į tolesnę finansų rinkų padėties raidą, galimybes. Šios peržiūros rezultatai turės būti pateikiami Institucijai. Jei tokia reguliari peržiūra bus užtikrinta, schema gali būti patvirtinama ir ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, iš principo – iki dvejų metų. Institucijai leidus, ji gali būti pratęsta, kol tai būtų reikalinga finansų rinkų krizei įveikti. Jei pagal schemą leidžiama toliau taikyti garantiją atitinkamam įsipareigojimui iki jo termino, kuris baigiasi vėliau nei numatytas schemos veikimo terminas, pabaigos, reikėtų papildomų apsaugos priemonių siekiant užkirsti kelią dideliems konkurencijos iškreipimams. Tokios apsaugos priemonės galėtų būti trumpesnis schemos veikimo terminas nei iš principo leidžiama pagal šį skyrių, atgrasomosios kainų nustatymo sąlygos ir tinkamos kiekybinės užtikrintų įsipareigojimų ribos.

(25)

Laikydamosi bendrojo valstybės pagalbos principo, pagal kurį pagalbos dydis ir intensyvumas turi būti minimalūs, ELPA valstybės privalo imtis atitinkamų priemonių, kad pagalbos gavėjai ir (arba) pagalbą gaunantis sektorius nemaža dalimi padengtų garantijos išlaidas, o prireikus – valstybės intervencijos išlaidas, jeigu reikia pasinaudoti garantija.

(26)

Kaip ši suma bus tiksliai apskaičiuota ir gauta, lems konkrečios aplinkybės. Institucija mano, kad, tinkamai parinkus kai kuriuos ar visus toliau išvardytus elementus (8) minimalaus dydžio pagalbos reikalavimas būtų išpildytas:

(27)

Atsižvelgiant į grėsmę, kad garantijos schema sukels neigiamų padarinių pagalbos negaunantiems bankams, įskaitant veikiančius kitose EEE valstybėse, sistema turi apimti tinkamus mechanizmus, leidžiančius mažinti tokius iškreipimus ir riboti galimybes piktnaudžiauti dėl valstybės garantijos pagerėjusia pagalbos gavėjo padėtimi. Tokios apsaugos priemonės, kurios taip pat svarbios norint išvengti moralinės rizikos, turėtų apimti kelis arba visus išvardytus elementus ir tinkamai juos suderinti (10):

(28)

Institucija mano, kad siekiant kiek įmanoma išvengti konkurencijos iškreipimų, bendroji garantijų schema turi būti laikoma laikina skubia priemone aktualiems dabartinės finansų rinkų krizės simptomams pašalinti. Tokios priemonės pačios savaime negali būti visapusiškas atsakas į pagrindines šios krizės, susijusios su struktūriniais finansų rinkų organizavimo trūkumais arba specifinėmis konkrečių finansų įstaigų problemomis, arba abiem veiksniais, priežastis.

(29)

Todėl garantijų schemą turėtų papildyti kuo skubiau visam sektoriui taikytinos būtinos korekcinės priemonės ir (arba) konkrečių pagalbos gavėjų, visų pirma, turėjusių pasinaudoti garantija, restruktūrizavimas ar likvidavimas.

(30)

Kai garantijų schemą prireikia taikyti konkrečiai finansų įstaigai, itin svarbu, kad pasinaudojus šia skubia sanavimo priemone, kuria siekiama palaikyti nemokios įstaigos gyvybingumą ir kuria dar labiau iškreipiama dėl bendros schemos įvedimo jau iškreipta konkurencija, kuo greičiau, kai tik leidžia sąlygos finansų rinkose, būtų imtasi atitinkamų veiksmų pagalbos gavėjui restruktūrizuoti arba likviduoti. Todėl reikia nustatyti reikalavimą pranešti apie garantijų išmokas gavusių pagalbos gavėjų restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, kurio atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms Institucija vertins atskirai (13).

(31)

Vertindama restruktūrizavimo planą, Institucija atsižvelgs į poreikį:

(32)

Atlikdama vertinimą, Institucija gali pasitelkti patirtį, sukauptą taikant valstybės pagalbos taisykles finansų įstaigoms praeityje, atsižvelgdama į atitinkamus krizės, kurios mastas jau yra toks, kad ją galima laikyti rimtu EEE valstybių ekonomikos sutrikimu, ypatumus.

(33)

Institucija atsižvelgs ir į tai, kad tos pagalbos priemonės, kurių reikia imtis tik dėl dabartinių iš esmės stabilios finansų įstaigos sunkumų gauti likvidžių lėšų, ir parama tiems pagalbos gavėjams, kurie, be visa ko, susiduria su struktūrinėmis mokumo problemomis, susijusiomis, pavyzdžiui, su jų verslo modeliu ar investavimo strategijos ypatumais, turi būti vertinamos skirtingai. Iš esmės parama pastarosios kategorijos pagalbos gavėjams greičiausiai kels didesnį susirūpinimą.

(34)

Sprendžiant su tebesitęsiančia finansų krize susijusias problemas reikėtų taikyti ir antrą sisteminę priemonę – nustatyti kapitalo atkūrimo schemą, kuria būtų galima paremti finansų įstaigas, kurios iš esmės yra stabilios, tačiau gali patirti sunkumų dėl ekstremalių sąlygų finansų rinkose. Valstybės lėšomis būtų siekiama tiesiogiai sustiprinti finansų įstaigų kapitalo bazę arba palengvinti privataus kapitalo injekciją kitomis priemonėmis ir taip išvengti neigiamo šalutinio poveikio sistemai.

(35)

Iš principo, pirmiau išdėstytos pastabos dėl bendrųjų garantijų schemų taikomos mutatis mutandis ir kapitalo atkūrimo schemoms. Tai taikoma kalbant apie:

(36)

Atsižvelgiant į ypatingą kapitalo atkūrimo priemonės pobūdį, reikia atkreipti dėmesį į toliau išdėstytus klausimus.

(37)

Tinkamumas gauti pagalbą turėtų būti nustatomas pagal objektyvius kriterijus, kaip antai pagal būtinybę užtikrinti pakankamą kapitalizavimo lygį atsižvelgiant į mokumo poreikius, kad nepagrįstai nebūtų sukuriamos diskriminacinės sąlygos. Finansų priežiūros institucijų atliktas paramos poreikio įvertinimas būtų teigiamas elementas.

(38)

Turi būti skirta tik būtiniausia kapitalo injekcija: pagalbos gavėjas neturėtų jos panaudoti agresyvioms verslo strategijoms vykdyti ar savo veiklai plėsti, ar kitiems tikslams, dėl kurių galėtų būti nepagrįstai iškreipta konkurencija. Atsižvelgiant į tai, pastangos išlaikyti padidintą minimalių mokumo poreikių lygį ir (arba) riboti bendrą finansų įstaigos balanso dydį bus vertinamos teigiamai. Dabartinės krizės aplinkybėmis pagalbos gavėjai turėtų patys kuo daugiau prisidėti savo pačių priemonėmis, įskaitant privačias lėšas (15).

(39)

Kapitalo intervencijos finansų įstaigose turi būti atliekamos taip, kad pagalba būtų kuo mažesnė. Atitinkama ELPA valstybė, atsižvelgiant į pasirinktą priemonę (pvz., akcijas, varantus, pasirašytąjį kapitalą ir pan.), turėtų iš esmės gauti teises, kurių vertė atitinka jos įnašą į kapitalo atkūrimą. Naujų akcijų emisijos kaina turi būti nustatyta pagal į rinką orientuotą vertinimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės parama būtų skirta tik mainais už atitinkamą atlygį, tokios priemonės kaip privilegijuotosios akcijos su atitinkamu atlygiu bus vertinamos teigiamai. Kitu atveju gali būti svarstoma galimybė nustatyti susigrąžinimo mechanizmus arba padėties pagerėjimo išlygas.

(40)

Panašiai bus vertinamos ir kitos priemonės bei schemos, kuriomis problemą siekiama spręsti atsižvelgiant į finansų įstaigos turtą ir kuriomis būtų prisidėta prie įstaigos kapitalo pakankamumo užtikrinimo. Antai, jeigu ELPA valstybė vykdo turto pirkimo ar apsikeitimo sandorius, pastarieji turi būti įvertinti taip, kad būtų atspindėta susijusi rizika, o pardavėjai nebūtų nepagrįstai diskriminuojami.

(41)

Patvirtinus pagalbos schemą ELPA valstybė neatleidžiama nuo pareigos kas šešis mėnesius teikti schemos taikymo ataskaitą Institucijai ir nuo pareigos per šešis mėnesius nuo intervencijos pateikti planus, skirtus konkrečioms įmonėms pagalbos gavėjoms (16).

(42)

Kaip ir garantijų schemų atveju – tačiau atsižvelgdama į tai, kad kapitalo atkūrimo priemonės savo pobūdžiu yra neatšaukiamos – Institucija tokius planus vertins siekdama užtikrinti, kad bendri kapitalo atkūrimo pagal schemą rezultatai atitiktų ne pagal minėtą schemą pritaikytų kapitalo atkūrimo priemonių rezultatus taikant sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principus, ir atsižvelgdama į sisteminės krizės finansų rinkose ypatumus.

(43)

ELPA valstybė dabartinės finansų krizės sąlygomis taip pat gali pageidauti kontroliuoti jos jurisdikcijai priklausančių tam tikrų finansų įstaigų likvidavimo procedūrą. Likvidavimas (galbūt vykdomas prisidedant valstybės lėšomis) gali būti kontroliuojamas pavieniais atvejais. Tai gali būti antrojo etapo priemonė, kai suteikus sanavimo pagalbą konkrečiai finansų įstaigai tampa akivaizdu, kad ji negali būti sėkmingai restruktūrizuota, arba – vienintelė priemonė. Kontroliuojamas likvidavimas gali būti ir bendrosios garantijų schemos elementas, pavyzdžiui, jeigu ELPA valstybė inicijuoja finansų įstaigų, kurioms reikia pasinaudoti garantija, likvidavimą.

(44)

Tokios schemos ir pavienės likvidavimo priemonės, kurių imamasi pagal tokią schemą, vertinamos mutatis mutandis taikant tuos pačius principus, pirmiau nurodytus garantijų schemų atveju.

(45)

Atsižvelgiant į ypatingą likvidavimo priemonės pobūdį, reikia atkreipti dėmesį į toliau išdėstytus klausimus.

(46)

Reikia stengtis kuo labiau sumažinti moralinę riziką, kylančią visų pirma dėl to, kad kontroliuojant likvidavimo procedūrą akcininkai ir galbūt kai kurie kreditoriai negali pasinaudoti pagalba.

(47)

Siekiant išvengti nepagrįsto konkurencijos iškreipimo, likvidavimo etapas turėtų tęstis tik tiek, kiek to reikia norint tinkamai organizuoti veiklos nutraukimą. Kol pagalbą gavusi finansų įstaiga veikia, ji neturėtų pradėti naujos veiklos, o tik tęsti esamą veiklą. Banko licencija turi būti atšaukta kuo greičiau.

(48)

Kad būtų skiriama tik būtiniausia pagalba, kurios reikia pagal siekiamą tikslą, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad norint išsaugoti finansinį stabilumą dabartinės sumaišties finansų rinkose sąlygomis su kai kuriais likviduoto banko kreditoriais gali tekti atsiskaityti pasitelkiant valstybės pagalbos priemones. Atrenkant įsipareigojimus šiam tikslui reikėtų taikyti tas pačias taisykles, kurios taikomos įsipareigojimams pagal garantijų schemą.

(49)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba nebūtų skirta finansų įstaigos ar jos dalių pirkėjams arba parduotoms įstaigoms, svarbu laikytis tam tikrų pardavimo sąlygų. Nustatydama, ar valstybės pagalba galėjo būti suteikta, Institucija atsižvelgs į šiuos kriterijus:

(50)

Jeigu pritaikius šiuos kriterijus nustatoma, kad pagalba suteikta pirkėjams ar parduotoms įstaigoms, tos pagalbos suderinamumas turės būti įvertintas atskirai.

(51)

Spręsdamos itin aktualias kai kurių finansų įstaigų likvidumo problemas, ELPA valstybės gali pageidauti garantijų ar kapitalo atkūrimo schemas papildyti kitomis likvidumo palaikymo priemonėmis skiriant valstybės lėšas (įskaitant centrinio banko lėšas). Jeigu ELPA valstybė/centrinis bankas į bankininkystės sektoriaus krizę reaguoja ne atrankinėmis konkretiems bankams skirtomis priemonėmis, o bendro pobūdžio priemonėmis, kuriomis gali laisvai naudotis panašūs rinkos dalyviai (pvz., skolinimas visiems rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis), dažnai tokioms bendro pobūdžio priemonėms valstybės pagalbos taisyklės netaikomos ir apie jas Institucijai pranešti nereikia. Antai Institucijos nuomone, centrinių bankų veiklai pinigų politikos srityje, pavyzdžiui, atvirosios rinkos operacijoms ir nuolatinėms skolinimosi galimybėms, valstybės pagalbos taisyklės netaikomos. Be to, tam tikromis aplinkybėmis gali būti nustatyta, kad tikslinė parama konkrečiai finansų įstaigai nelaikoma valstybės pagalba. Atsižvelgdama į Komisijos sprendimų priėmimo praktiką (17) Institucija mano, kad finansų įstaigai skirtos centrinio banko lėšos gali būti nelaikomos valstybės pagalba, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, kaip antai:

(52)

Institucijos nuomone, tais atvejais, kai nustatoma, kad dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis taikoma likvidumo palaikymo valstybės lėšomis (įskaitant centrinio banko lėšas) schema, yra valstybės pagalba, ji galėtų būti laikoma suderinama, remiantis sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principais. Jeigu bus užtikrinta, kad tokia likvidumo palaikymo schema bus reguliariai peržiūrima kas šešis mėnesius (18) ji galėtų būti patvirtinta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui – iki dvejų metų. Institucijai patvirtinus, schemos galiojimas galėtų būti pratęstas, jeigu to reikėtų dėl finansų rinkų krizės.

(53)

Kai valstybės pagalbos taisyklės šiame skyriuje nagrinėjamoms priemonėms taikomos atsižvelgiant į vyraujančias finansų rinkų sąlygas, Institucija, bendradarbiaudama su ELPA valstybėmis, turėtų užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų pasiektas nustatytas tikslas, o konkurencija EEE valstybėse ir tarp jų būtų iškreipta tik minimaliai. Siekiant palengvinti tokį bendradarbiavimą, o ELPA valstybėms ir trečiosioms šalims užtikrinti reikiamą teisinį tikrumą, kad taikomos priemonės atitinka EEE susitarimo nuostatas (tai svarbus elementas atkuriant pasitikėjimą rinkose), itin svarbu, kad ELPA valstybės Instituciją kuo greičiau ir išsamiau, tačiau bet kokiu atveju prieš pradėdamos įgyvendinti priemonę, informuotų apie savo ketinimus ir praneštų apie planus pradėti taikyti tokias priemones. Institucija pasiryžusi užtikrinti, kad būtų skubiai suteiktas leidimas taikyti pagalbos priemones gavus išsamius pranešimus.

—

intervencijos priemonių reikėtų imtis laiku, o parama iš esmės turėtų būti teikiama laikinai,

—

valstybės narės atidžiai stebės, kad būtų saugomi mokesčių mokėtojų interesai,

—

dabartiniai akcininkai turėtų atsakyti ų atitinkamus intervencijos padarinius,

—

valstybės narės turėtų gebėti siekti, kad būtų pakeista atitinkamų įstaigų vadovybė,

—

vadovybė neturėtų gauti pernelyg didelių pajamų, o Vyriausybės, be kita ko, gali turėti galių daryti įtaką atlyginimams,

—

turėtų būti saugomi konkurentų interesai, visų pirma taikant valstybės pagalbos taisykles,

—

reikėtų vengti neigiamo šalutinio poveikio.

(1)

2009 m. sausio 29 d. ELPA priežiūros institucijos (toliau – Institucija) gairėse „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (3) (Finansų įstaigų gairės) pripažįstama, kad kapitalo atkūrimo schemos yra viena iš pagrindinių priemonių, kurių gali imtis ELPA valstybės (4) kad išlaikytų stabilumą ir tinkamą finansų rinkų veikimą.

(2)

2008 m. spalio 7 d. ECOFIN taryboje ir 2008 m. spalio 12 d. Eurogrupės posėdyje panašiai aptartas kapitalo atkūrimo klausimas ir padaryta išvada, kad „Vyriausybės įsipareigoja prireikus suteikti atitinkamo dydžio kapitalą, kartu sudarydamos palankias sąlygas visomis turimomis priemonėmis pritraukti privatų kapitalą. Finansų įstaigos turėtų būti įpareigotos sutikti su papildomais apribojimais, visų pirma siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui tokiomis priemonėmis, kuris pakenktų šiomis priemonėmis nesinaudojantiems subjektams“ ir „turėtų būti saugomi teisėti konkurentų interesai, visų pirma taikant valstybės pagalbos taisykles.“

(3)

Iki 2008 m. gruodžio mėn. Komisija buvo patvirtinusi kapitalo atkūrimo schemas trijose valstybėse narėse ir atskiras kapitalo atkūrimo priemones, atitinkančias vadinamajame Bankų komunikate nustatytus principus (5). Kapitalo atkūrimą visų pirma leista vykdyti paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų forma, ypač jeigu nustatytos į rinką orientuotos atlygio normos, atitinkamos elgesio užtikrinimo priemonės ir reguliari peržiūra. Tačiau kadangi šiuo metu numatomų kapitalo atkūrimo schemų pobūdis, mastas ir sąlygos labai skiriasi, tiek valstybės narės, tiek potencialios įstaigos gavėjos paprašė išsamesnių rekomendacijų, ar pagal valstybės pagalbos taisykles būtų priimtinos konkrečios kapitalo atkūrimo formos. Visų pirma kai kurios valstybės bankų kapitalo atkūrimą numato pirmiausia ne siekdamos jiems padėti, bet greičiau užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą. Šiose gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl naujų kapitalo atkūrimo schemų ir numatoma galimybė pakoreguoti esamas kapitalo atkūrimo schemas.

(4)

Atsižvelgiant į dabartinę padėtį finansų rinkose, bankų kapitalo atkūrimu galima pasiekti kelių tikslų. Pirma, kapitalo atkūrimu prisidedama prie finansinio stabilumo atkūrimo ir padedama atkurti pasitikėjimą, kurio reikia, kad atsigautų tarpbankinio skolinimosi veikla. Be to, papildomas kapitalas yra kaip rezervas, kuriuo nuosmukio metu kompensuojami nuostoliai ir ribojama bankų nemokumo galimybės rizika. Dabartinėmis sąlygomis, kurias visų pirma lėmė Lehman Brothers žlugimas, iš esmės patikimi bankai gali prašyti kapitalo injekcijų, kad patenkintų didesnius kapitalo reikalavimus, kurie, plačiai paplitusia nuomone, yra būtini, atsižvelgiant į praeityje nepakankamai įvertintą riziką ir didesnes finansavimo sąnaudas.

(5)

Antra, kapitalo atkūrimu galima užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą. Iš esmės patikimi bankai gali nuspręsti riboti skolinimą, kad išvengtų rizikos ir išlaikytų didesnius kapitalo normų reikalavimus. Valstybės kapitalo injekcija gali užkirsti kelią kredito pasiūlos suvaržymui ir riboti finansų rinkų sunkumų persidavimą į kitas verslo sritis.

(6)

Trečia, valstybės vykdomas kapitalo atkūrimas taip pat gali būti tinkamas atsakas sprendžiant finansų įstaigų, kurioms dėl tam tikro verslo modelio ar investicinės strategijos gresia nemokumas, problemas. Viešųjų šaltinių suteikta kapitalo injekcija, kuria suteikiama skubi parama individualiam bankui, taip pat jam gali padėti išvengti trumpalaikių galimo nemokumo sisteminių padarinių. Ilgainiui kapitalo atkūrimo būdu būtų galima padėti atkurti atitinkamo banko ilgalaikį gyvybingumą arba tinkamai organizuoti jo veiklos nutraukimą.

(7)

Atsižvelgiant į šiuos bendrus tikslus, vertinant bet kurią kapitalo atkūrimo schemą arba priemonę, būtina turėti omenyje galimą konkurencijos iškraipymą trimis skirtingais lygiais.

(8)

Pirma, jeigu viena ELPA valstybė atkuria savo bankų kapitalą, jiems neturėtų būti suteikiamas netinkamas konkurencinis pranašumas kitų EEE valstybių narių bankų atžvilgiu. Galimybė gauti kapitalo daug mažesnėmis palūkanų normomis, nei tą gali padaryti konkurentai kitose EEE valstybėse narėse, kai nėra tinkamo rizika pagrįsto pateisinimo, gali turėti esminės įtakos konkurencinei banko padėčiai didesnėje bendrojoje Europos rinkoje. Dėl pernelyg didelės pagalbos vienoje ELPA valstybėje EEE valstybės narės taip pat galėtų pradėti varžytis dėl subsidijų ir sukeltų sunkumų kitų EEE valstybių, kurios netaikė kapitalo atkūrimo schemų, ekonomikai. Siekiant išlaikyti vienodas veiklos sąlygas, būtinas nuoseklus ir suderintas požiūris į atlygį už valstybės kapitalo injekcijas ir į kitas su kapitalo atkūrimu susijusias sąlygas. Vienašaliais ir nesuderintais veiksmais šioje srityje taip pat galima pakenkti finansinio stabilumo atkūrimui. (Sąžiningos konkurencijos EEE užtikrinimas).

(9)

Antra, kai bankai gavėjai tinkamai nediferencijuojami pagal riziką, dėl kapitalo atkūrimo schemų, kuriomis gali naudotis visi ELPA valstybės bankai, sunkumus patiriantiems arba ne taip veiksmingai dirbantiems bankams gali būti suteiktas netinkamas pranašumas, palyginti su bankais, kurie iš esmės yra patikimi ir veiksmingiau dirbantys. Dėl to bus iškraipyta konkurencija rinkoje, paskatos, padidės moralinės žalos rizika ir susilpnės bendras Europos bankų konkurencingumas. (Sąžiningos bankų konkurencijos užtikrinimas).

(10)

Trečia, dėl kapitalo atkūrimo iš valstybės lėšų, visų pirma jo kompensavimo, neturėtų atsitikti taip, kad bankų, neturinčių galimybės gauti viešojo finansavimo, bet ieškančių papildomo kapitalo rinkoje, konkurencinė padėtis taptų daug prastesnė. Viešoji schema, kuria išstumiamos rinkos principais grindžiamos operacijos, sužlugdys grįžimą prie įprastų rinkos sąlygų. (Grįžimo prie įprastų rinkos sąlygų užtikrinimas).

(11)

Bet koks pasiūlytas kapitalo atkūrimas kiekviename iš šių trijų lygių turi papildomų padarinių konkurencijai. Tačiau reikia surasti šių su konkurencija susijusių problemų ir finansų stabilumo atkūrimo tikslų pusiausvyrą, kuria būtų galima užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą ir pašalinti nemokumo riziką. Viena vertus, bankai turi turėti galimybę pakankamai palankiomis sąlygomis gauti kapitalo, kad kapitalo atkūrimas būtų toks veiksmingas, kaip pageidaujama. Kita vertus, su bet kuria kapitalo atkūrimo priemone susijusiomis sąlygomis turėtų būti užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, o ilgainiui – grįžimas prie įprastų rinkos sąlygų. Todėl valstybės intervencija turėtų būti proporcinga, laikina ir parengta taip, kad bankams būtų suteiktos paskatos grąžinti lėšas valstybei iš karto, kai tik leis aplinkybės rinkoje ir kad po krizės Europos bankų sektorius taptų konkurencingas ir veiksmingas. Į rinką orientuota kapitalo injekcijų kainodara būtų geriausia apsaugos priemonė nuo nepagrįstų kapitalizavimo lygių skirtumų ir netinkamo tokio kapitalo naudojimo. ELPA valstybės visais atvejais turėtų užtikrinti, kad bet koks banko kapitalo atkūrimas būtų pagrįstas tikrais poreikiais.

(12)

Finansinio stabilumo ir konkurencijos tikslų pusiausvyra, kurią reikia pasiekti, pabrėžiama, kad svarbu diferencijuoti iš esmės patikimus, veiksmingai dirbančius ir sunkumų patiriančius, ne taip veiksmingai dirbančius bankus.

(13)

Todėl vertindama kapitalo atkūrimo priemones schemų ar paramos individualiems bankams pavidalu Institucija kreips ypatingą dėmesį į pagalbos gavėjų riziką (6). Iš esmės rizikingesni bankai turėtų mokėti daugiau. Rengdamos kapitalo atkūrimo schemas, kuriomis gali naudotis įvairūs bankai, ELPA valstybės turėtų atidžiai apsvarstyti skirtingos rizikos bankų dalyvavimo kriterijus ir jiems taikytinas procedūras, taip pat atitinkamai diferencijuoti taikytinas procedūras (žr. 1 priedą). Reikia atsižvelgti į padėtį tų bankų, kurie patiria sunkumų dėl dabartinių išskirtinių aplinkybių, nors iki krizės būtų buvę laikomi iš esmės patikimais.

(14)

Be tokių rodiklių, kaip norminių mokumo reikalavimų laikymasis ir numatomas kapitalo pakankamumas, kurį patvirtino nacionalinės priežiūros institucijos, kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio normos (angl. CDS spreads) ir reitingai iki krizės turėtų, pavyzdžiui, būti geras pagrindas įvairiems bankams taikomoms atlygio normoms diferencijuoti. Dabartinės įmokos taip pat gali atspindėti susijusią riziką, dėl kurios susilpnės kai kurių bankų konkurencinė padėtis, kai baigsis visuotinės krizės sąlygos. Įmokos iki krizės ir dabartinės įmokos bet kuriuo atveju turėtų parodyti sunkumus, jei jų yra, patiriamus dėl nelikvidaus turto ir (arba) silpną banko verslo modelį dėl tokių veiksnių, kaip per didelis priklausymas nuo trumpalaikio finansavimo arba netinkamas skolinto ir nuosavo kapitalo santykis.

(15)

Tinkamai pagrįstais atvejais trumpą laiką gali tekti priimti mažesnius sunkumų patiriantiems bankams taikomus atlygius, darant prielaidą ir su sąlyga, kad ilgesniu laikotarpiu į valstybės intervencijos sąnaudas jų naudai bus atsižvelgta atliekant pertvarkymą, būtiną gyvybingumui atkurti, taip pat gali reikėti atsižvelgti į paramos, kuri jiems suteikta kompensacinėmis priemonėmis, poveikį konkurencijai. Finansiškai patikimiems bankams gali būti nustatyti palyginti maži dalyvavimo bet kokiame kapitalo atkūrime tarifai ir atitinkamai pakankamai lengvatinės valstybės paramos ilgesniu laikotarpiu sąlygos su išlyga, kad jie sutiks su priemonių išpirkimo arba konvertavimo sąlygomis, kad išliktų laikinas valstybės įsikišimo pobūdis ir būtų atkurtas finansinis stabilumas ir vykdomas realios ekonomikos kreditavimas, taip pat kad nebūtų piktnaudžiaujama lėšomis platesnio masto strateginiais tikslais.

(16)

2008 m. lapkričio 20 d. Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos rekomendacijose pasiūlyta valstybės kapitalo atkūrimo priemonių, skirtų iš esmės patikimoms euro zonos įstaigoms, lyginamosios analizės metodika. Gairės, kurios sudaro šių rekomendacijų pagrindą, visiškai atspindi šioje įžangoje išdėstytus principus. Atsižvelgdamas į savo konkrečias užduotis ir atsakomybę, ECB ypatingą dėmesį skyrė kapitalo atkūrimo priemonių veiksmingumui, siekdamas didinti finansinį stabilumą ir skatinti netrukdomą realios ekonomikos kreditavimą. Kartu jis pabrėžė į rinką orientuotos kainodaros poreikį, įskaitant konkrečią individualių bankų gavėjų riziką, taip pat poreikį išlaikyti vienodas konkuruojančių bankų veiklos sąlygas.

(17)

Nors ELPA valstybės nepriklauso ECB, Institucija sutinka su banko rekomendacijomis, kuriose siūloma kapitalo injekcijų kainodaros schema, grindžiama grąžos normų intervalu, taikomu bankams gavėjams, kurie, nepaisant jų rizikos pobūdžio kitimo, iš esmės yra patikimos finansų įstaigos. Šio dokumento tikslas – išplėsti gaires, įtraukiant kitokias nei atlygio normos sąlygas, taip pat sąlygas, kuriomis bankai, kurie nėra iš esmės patikimi, gali gauti valstybės kapitalo.

(18)

Be to, pripažindama, kad dabartinės išskirtinės rinkos normos nėra pagrįsta atitinkama orientacinė norma, kuria remiantis būtų galima nustatyti teisingą atlygio už kapitalą lygį, Institucija laikosi nuomonės, kad ELPA valstybėms taikant kapitalo atkūrimo priemones reikėtų atsižvelgti į nepakankamai įvertintą iki krizės buvusią riziką. Neatsižvelgus į šiuos dalykus, atlygio už valstybės lėšas normomis būtų suteiktas netinkamas konkurencinis pranašumas gavėjams ir galiausiai dėl to būtų išstumtas per privatų sektorių vykdomas kapitalo atkūrimas.

(19)

Kainodaros principų panašumas į rinkos kainų principus yra geriausia konkurencijos iškraipymo ribojimo garantija (7). Tai reiškia, kad kapitalo atkūrimo schemos turėtų būti rengiamos taip, kad būtų atsižvelgta į kiekvienos įstaigos padėtį rinkoje, įskaitant jos dabartinę riziką ir mokumo lygį, taip pat kad būtų išlaikytos vienodos veiklos sąlygos, nesuteikiant per didelės subsidijos, palyginti su dabartinėmis rinkos alternatyvomis. Be to, kainodaros sąlygomis turėtų būtų numatyta paskata bankui grąžinti lėšas valstybei iš karto, kai baigsis krizė.

(20)

Šiais principais vadovaujamasi vertinant šiuos bendros kapitalo atkūrimo priemonių struktūros elementus: kapitalo atkūrimo tikslą, banko gavėjo patikimumą, atlygį, paskatas nebedalyvauti, visų pirma valstybės kapitalą pakeičiant privačių investuotojų kapitalu (8) siekiant užtikrinti laikiną valstybės dalyvavimo bankų kapitale pobūdį, apsaugos priemones nuo piktnaudžiavimo pagalba ir konkurencijos iškraipymo, taip pat kapitalo atkūrimo schemos padarinių ir gavėjų padėties peržiūrą reguliarių ataskaitų arba, jei tinka, restruktūrizavimo planų forma.

(21)

Kai valstybės kapitalo injekcijoms taikomos tokios pačios sąlygos kaip privačių investuotojų dalyvavimui stambiu mastu (30 % arba daugiau), Institucija sutiks su sandorio metu nustatytu atlygiu (9). Atsižvelgiant į nedideles su konkurencija susijusias problemas, kurios iškyla vykdant tokią operaciją, nebent sandorio sąlygos yra tokios, kad labai pakeistų privačių investuotojų paskatas, iš esmės neatrodytų, kad reikėtų ex ante konkurencijos apsaugos priemonių arba paskatų nebedalyvauti.

(22)

Vertindama šios kategorijos bankams taikytinas procedūras, Institucija didelį dėmesį kreips į 12–15 dalyse aptartą bankų skirstymą į iš esmės patikimus ir kitus bankus.

(23)

Nustatant bendrą atlygį reikia tinkamai atsižvelgti į šiuos elementus:

(24)

Atlygis už valstybės atliekamą kapitalo atkūrimą negali būti toks didelis, kaip dabartiniai rinkos lygiai (apie 15 %) (12) kadangi jie nebūtinai parodo, kas galėtų būti laikoma įprastomis rinkos sąlygomis (13). Dėl to Institucija pasirengusi sutikti su tokia iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimo kaina, kuri yra mažesnė už rinkos normas, kad padėtų bankams pasinaudoti tokiomis priemonėmis ir taip paremtų finansinio stabilumo atkūrimą ir užtikrintų realios ekonomikos kreditavimą.

(25)

Kartu visa tikėtina kapitalo atkūrimo grąža valstybei neturėtų per daug skirtis nuo dabartinių rinkos kainų, kadangi i) turėtų būti išvengta iki krizės buvusio nepakankamo rizikos įvertinimo, ii) ji turi atspindėti netikrumą dėl naujos kainų pusiausvyros laikotarpio ir lygio, iii) reikia numatyti paskatas nebedalyvauti schemoje ir iv) ji turi sumažinti konkurencijos tarp EEE valstybių ir tarp tų bankų, kurie šiuo metu rinkoje ieško kapitalo be valstybės pagalbos, iškraipymo riziką. Per daug nuo dabartinių rinkos kainų nesiskirianti atlygio norma yra svarbi, siekiant neišstumti per privatų sektorių vykdomo kapitalo atkūrimo ir padėti grįžti prie įprastų rinkos sąlygų.

(26)

Kapitalo atkūrimo komunikate (14) Komisija apibūdino būdus dalyvavimo kapitalo atkūrime kainai nustatyti. Institucija panašiai taikys toliau apibūdintus būdus, atsižvelgdama į tai, kad ELPA valstybės nepriklauso Eurosistemai. Komisija mano, kad tinkamas būdas kapitalo atkūrimo kainai nustatyti yra nurodytas 2008 m. lapkričio 20 d. Eurosistemos rekomendacijose. Atlygiai, apskaičiuoti taikant šią metodiką, Eurosistemos požiūriu, yra tinkamas pagrindas (dalyvavimo lygis) reikiamai nominaliai grąžos už iš esmės patikimų bankų kapitalo atkūrimą normai. Ši kaina gali būti didinama, siekiant atsižvelgti į poreikį skatinti valstybės kapitalo išpirkimą (15). Komisija mano, kad tokie koregavimai taip pat gali padėti siekiant išsaugoti neiškreiptą konkurenciją.

(27)

Eurosistemos rekomendacijose laikomasi nuomonės, kad valstybės reikalaujama grąžos už kapitalo atkūrimo priemones, skirtas iš esmės patikimiems bankams, – privilegijuotąsias akcijas ir kitas mišrias priemones – norma galėtų būti nustatoma remiantis „kainų intervalu“, kuris apibrėžiamas i) reikiama subordinuotosios skolos grąžos norma, t. y. žemesniąja riba, ir ii) reikiama paprastųjų akcijų grąžos norma, t. y. aukštesniąja riba. Ši metodika apima kainos intervalo skaičiavimą, remiantis skirtingais komponentais, kurie taip pat turėtų atspindėti konkrečius atskirų įstaigų (arba panašių įstaigų grupių) ir ELPA valstybių požymius. Komisija nustatė, kad taikant metodiką, kai naudojamos vidutinės atitinkamų parametrų (Vyriausybės obligacijų pelningumas, kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorio įmokos, nuosavybės vertybinių popierių rizikos priedai) vertės (vidurkis arba mediana), nustatomas intervalas ir vidutinė reikiama 7 % grąžos norma, taikoma privilegijuotosioms akcijoms, kurių požymiai panašūs į subordinuotosios skolos požymius, taip pat vidutinė reikiama 9,3 % grąžos norma, taikoma paprastosioms akcijoms, susijusioms su euro zonos bankais. Šis vidutinės kainos intervalas yra orientacinės ribos.

(28)

Institucija sutiks su mažiausiu atlygiu pagal pirmiau minėtą iš esmės patikimų bankų metodiką. Šis atlygis diferencijuojamas atskirų bankų lygiu, remiantis skirtingais parametrais:

(29)

ELPA valstybės gali pasirinkti kainodaros formulę, kuri apima ir laipsniško didėjimo arba lėšų grąžinimo sąlygas. Tokie požymiai turėtų būti tinkamai pasirenkami, kad dėl jų per daug nepadidėtų kapitalo sąnaudos, skatinant kuo anksčiau baigti teikti valstybės kapitalo paramą bankams.

(30)

Institucija taip pat sutiks su kitomis kainodaros metodikomis su sąlyga, kad pagal jas bus nustatomi didesni nei pirmiau minėtoje metodikoje atlygiai.

(31)

Kapitalo atkūrimo priemonės turi apimti atitinkamas paskatas valstybės kapitalui išpirkti, kai tą galima padaryti atsižvelgiant į padėtį rinkoje (17). Paprasčiausias būdas paskatinti bankus ieškoti alternatyvaus kapitalo – ELPA valstybėms prašyti atitinkamai didelio atlygio už valstybės vykdomą kapitalo atkūrimą. Dėl tos priežasties Institucija mano paprastai esant naudinga prie nustatytos dalyvavimo kainos pridėti priedą (18) kad būtų skatinama nebedalyvauti. Kainodaros struktūra, apimanti didėjimo per tam tikrą laiką ir laipsniško didėjimo sąlygas, sustiprins šį mechanizmą, kad būtų skatinama nebedalyvauti.

(32)

Jeigu ELPA valstybė nusprendžia nedidinti nominalios atlygio normos, ji gali apsvarstyti galimybę padidinti bendrą atlygį pirkimo pasirinkimo sandoriais arba kitomis išpirkimo sąlygomis, arba mechanizmais, kuriais skatinamas privataus kapitalo sutelkimas, pavyzdžiui, susiejant dividendų mokėjimą su privalomu valstybės atlygiu, kuris ilgainiui didėja.

(33)

ELPA valstybės taip pat gali apsvarstyti galimybę naudoti ribojančią dividendų politiką, kad užtikrintų laikiną valstybės intervencijos pobūdį. Ribojanti dividendų politika būtų susijusi su tikslu užtikrinti realios ekonomikos kreditavimą ir stiprinti bankų gavėjų kapitalo bazę. Kartu būtų svarbu leisti mokėti dividendus, kai tai yra paskata suteikti naują privatų kapitalą iš esmės patikimiems bankams (19).

(34)

Institucija kiekvienu atskiru atveju įvertins siūlomus nebedalyvavimo mechanizmus. Apskritai kuo didesnis kapitalo atkūrimo mastas ir kuo didesnė banko gavėjo rizika, tuo svarbiau yra nustatyti aiškų nebedalyvavimo mechanizmą. Atlygio lygio ir rūšies kombinacija bei, kur ir kiek tinkama, ribojanti dividendų politika apskritai turi būti pakankama paskata bankams gavėjams nebedalyvauti. Institucija laikosi nuomonės, kad visų pirma dividendų mokėjimo suvaržymai nereikalingi, kai kainodaros lygis teisingai nurodo bankų rizikos pobūdį, o laipsniško didėjimo sąlygomis arba palyginamais elementais suteikiama pakankamai pastatų nebedalyvauti ir kapitalo atkūrimo dydis ribojamas.

(35)

Finansų įstaigų gairių 35 punkte pabrėžiama, kad reikia apsaugos priemonių nuo galimo piktnaudžiavimo ir konkurencijos iškraipymo kapitalo atkūrimo schemose. Finansų įstaigų gairių 38 punkte reikalaujama, kad kapitalo injekcijos būtų apribotos iki būtino minimumo ir neleistų gavėjui vykdyti agresyvios verslo strategijos, kuri būtų nesuderinama su pagrindiniais kapitalo atkūrimo tikslais (20).

(36)

Paprastai kuo didesnis atlygis, tuo mažesnis apsaugos priemonių poreikis, kadangi kainos lygiu bus ribojami konkurencijos iškraipymai. Bankai, kurių kapitalą atkuria valstybė, taip pat turėtų to neskelbti komerciniais tikslais.

(37)

Apsaugos priemonių gali reikėti, siekiant užkirsti kelią valstybės pagalbos lėšomis finansuojamai agresyviai komercinei plėtrai. Iš esmės susijungimai ir įsigijimai gali labai padėti konsoliduoti bankų sektorių, siekiant stabilizuoti finansų rinkas ir užtikrinti nuolatinį realios ekonomikos kreditavimą. Siekiant nesuteikti pranašumo valstybės paramą gaunančioms įstaigoms, kad nenukentėtų tokios paramos negaunantys konkurentai, susijungimai ir įsigijimai paprastai turėtų būti organizuojami pagal konkurencinio konkurso procesą.

(38)

Elgesio užtikrinimo priemonių mastas bus grindžiamas proporcingumo vertinimu, atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius ir visų pirma į banko gavėjo rizikos pobūdį. Nors bankams, kurių rizika labai maža, gali reikėti tik labai nedidelių elgesio užtikrinimo priemonių, didėjant rizikai, tokių užtikrinimo priemonių poreikis didėja. Proporcingumo vertinimui papildomos įtakos turi atitinkamas valstybės kapitalo injekcijos dydis ir sukaupto kapitalo lygis.

(39)

Kai ELPA valstybės vykdo kapitalo atkūrimą, kad vykdytų realios ekonomikos kreditavimą, jos turi užtikrinti, kad pagalba padės veiksmingai to siekti. Todėl pagal nacionalines taisykles jos turėtų numatyti kapitalo atkūrimui skirtas veiksmingas ir įgyvendinamas nacionalines apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, jog kapitalo injekcija naudojama realios ekonomikos kreditavimui paremti.

(40)

Be to, kaip nurodyta Finansų įstaigų gairėse (21) kapitalo atkūrimui turėtų būti taikoma nuolatinė peržiūra. Praėjus šešiems mėnesiams nuo šių priemonių taikymo pradžios, ELPA valstybės turėtų pateikti Institucijai taikytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje turi būti pateikta išsami informacija apie:

(41)

Atsižvelgdama į peržiūrą, Institucija, be kitų dalykų, įvertins poreikį toliau taikyti elgesio užtikrinimo priemones. Priklausomai nuo to, kaip keisis rinkos sąlygos, taip pat gali reikėti peržiūrėti su priemonėmis susijusią apsaugą, siekiant užtikrinti, kad pagalba apribota iki mažiausios sumos ir minimalios trukmės, kurios būtinos dabartinei krizei atlaikyti.

(42)

Institucija primena, kad tuo atveju, kai bankas, iš pradžių laikytas iš esmės stabiliu, patiria sunkumų po kapitalo atkūrimo, tam bankui turi būti pranešta apie restruktūrizavimo planą.

(43)

Bankų, kurie iš esmės nėra patikimi, kapitalo atkūrimo atveju reikėtų taikyti griežtesnius reikalavimus.

(44)

Kiek tai susiję su atlygiu, kaip nurodyta pirmiau, jis pirmiausia turėtų nurodyti gavėjo rizikos pobūdį ir būti didesnis už tą, kuris taikomas iš esmės patikimiems bankams (23). Šia nuostata nepažeidžiama galimybė priežiūros institucijoms prireikus restruktūrizavimo atvejais imtis skubių veiksmų. Kai negalima nustatyti tokios kainos, kuri atitiktų banko rizikos pobūdį, ji vis tiek turėtų būti panaši į tą, kuri turi būti taikoma panašiam bankui įprastomis rinkos sąlygomis. Nepaisant to, kad reikia užtikrinti finansinį stabilumą, šiems bankams galima naudoti valstybės kapitalą tik banko likvidavimo arba didelio masto restruktūrizavimo atveju, įskaitant valdybos ir, kai tinka, įmonės valdymo pokyčius. Todėl per šešis mėnesius nuo kapitalo atkūrimo turės būti pateiktas arba šių bankų visapusis restruktūrizavimo planas, arba likvidavimo planas. Kaip nurodyta Finansų įstaigų gairėse, toks planas bus vertinamas pagal sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principus ir į jį turės būti įtrauktos kompensacinės priemonės.

(45)

Iki valstybės kapitalo grąžinimo sunkumus patiriančiuose bankuose sanavimo ir restruktūrizavimo procedūrų vykdymo etapais taikomos elgesio užtikrinimo priemonės pirmiausia turėtų apimti ribojančią dividendų politiką (įskaitant draudimą mokėti dividendus bent jau restruktūrizavimo metu), vadovų atlyginimų arba priedų paskirstymo apribojimą, įsipareigojimą atkurti ir išlaikyti didesnį mokumo koeficiento lygį, suderinamą su finansinio stabilumo tikslu, ir valstybės teikiamo kapitalo grąžinimo grafiką.

(46)

Galiausiai Institucija atsižvelgia į tai, kad galimybė bankams dalyvauti kapitalo atkūrimo operacijose yra prieinama visiems tam tikros ELPA valstybės bankams arba didelei jų daliai, taip pat mažesniu bankų diferencijavimo pagrindu, ir ja siekiama ilgainiui gauti tinkamą bendrą grąžą. Kai kurios ELPA valstybės, pavyzdžiui, dėl administracinio patogumo gali nuspręsti taikyti paprastesnius būdus. Nepažeisdama galimybės ELPA valstybėms pagrįsti savo kainodarą pirmiau nurodyta metodika, Institucija sutiks su kainodaros mechanizmais, pagal kuriuos visų schemoje dalyvaujančių bankų bendros tikėtinos metinės grąžos lygis yra pakankamai aukštas, kad būtų patenkinti įvairių bankų poreikiai ir būtų skatinama nebedalyvauti. Šis lygis paprastai turėtų būti didesnis už aukštesniąją ribą, nurodytą 27 punkte 1 lygio kapitalo priemonėms (24). Jis gali apimti mažesnę dalyvavimo kainą ir atitinkamą laipsnišką didėjimą, taip pat kitus diferencijavimo elementus ir apsaugos priemones, kurios aprašytos pirmiau (25).

(1)

2008 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ (toliau – Atkūrimo planas), kuriuo siekiama paskatinti Europos atkūrimą po dabartinės finansų krizės (1). Atkūrimo planas pagrįstas dviem vienas kitą sutvirtinančiais pagrindiniais elementais. Visų pirma numatomos trumpalaikės priemonės paklausai paskatinti, darbo vietoms išsaugoti ir padėti atgauti pasitikėjimą ir, antra, numatomos pažangios investicijos, kuriomis siekiama paskatinti ilgalaikį didesnį augimą ir tvarią gerovę. Atkūrimo planas sustiprins ir paspartins jau dabar pagal Lisabonos strategiją vykdomas reformas.

(2)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, svarbu vengti valstybės įsikišimo, kuris galėtų sutrukdyti siekti tikslo teikti mažesnę ir tikslingesnę valstybės pagalbą. Nepaisant to, tam tikromis sąlygomis nauja laikina valstybės pagalba reikalinga.

(3)

ELPA priežiūros institucijos (toliau – Institucija) nuomone, reikia įdiegti naujas priemones, kad valstybės pagalbos taisykles būtų galima taikyti taip, kad krizę būtų galima įveikti kuo lankstesnėmis priemonėmis, kartu išlaikant vienodas sąlygas ir išvengiant nepagrįsto konkurencijos ribojimo. Šiose gairėse išsamiai nurodoma, kokiomis papildomomis laikinomis galimybėmis ELPA valstybės gali pasinaudoti skirdamos valstybės pagalbą.

(4)

Finansų krizės poveikis pirmiausia itin juntamas EEE bankų sektoriuje, o Islandijoje jos mastas neturi precedento. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad dėl valstybės įsikišimo turi būti sprendžiama nacionaliniu lygmeniu, tačiau reikia laikytis suderintos sistemos ir vadovautis tam tikrais bendraisiais Bendrijos principais (2). Komisija iš karto reagavo priimdama įvairias priemones, įskaitant komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (3) ir kelis sprendimus, pagal kuriuos leidžiama teikti sanavimo pagalbą finansų įstaigoms. Institucija priėmė atitinkamas priemones (4).

(5)

Pakankamai galimybių gauti finansavimą prieinama kaina yra išankstinė privačiojo sektoriaus investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo sąlyga. ELPA valstybės turi pasinaudoti įtaka, įgyta teikiant didelę finansinę paramą bankų sektoriui, ir užtikrinti, kad dėl šios paramos ne tik pagerėtų bankų finansinė padėtis, bet naudos būtų visai ekonomikai. Todėl parama finansų sektoriui turėtų būti tikslinga ir užtikrinti, kad bankai atnaujintų įprastinę skolinimo veiklą. Institucija į tai atsižvelgs peržiūrėdama valstybės pagalbą bankams.

(6)

Nors panašu, kad padėtis finansų rinkose gerėja, dabar juntamas visas finansų krizės poveikis realiai ekonomikai. Didelis nuosmukis daro poveikį visai ekonomikai ir turi neigiamos įtakos namų ūkiams, įmonėms ir darbo vietoms. Visų pirma dėl krizės finansų rinkose bankai mažina skolinamo kapitalo apimtis ir yra daug mažiau linkę rizikuoti, palyginti su ankstesniais metais, todėl varžomas kreditų teikimas. Dėl šios finansų krizės gali būti ribojama kredito suma, mažėti paklausa ir prasidėti nuosmukis.

(7)

Tokie sunkumai gali daryti poveikį ne tik silpnoms bendrovėms, neturinčioms mokumo užtikrinimo priemonių, bet ir sunkumų nepatiriančioms bendrovėms, kurioms staiga pritrūks kreditų arba kurios jų net negalės gauti. Su tokiomis problemomis pirmiausia susidurs mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurioms bet kuriuo atveju sunkiau gauti finansavimą nei didesnėms bendrovėms. Tokia padėtis gali ne tik turėti itin neigiamos įtakos daugelio sunkumų nepatiriančių bendrovių ir jų darbuotojų ekonominei padėčiai trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu; jos neigiamas poveikis visoms EEE investicijoms į ateitį – pirmiausia siekiant tvariojo augimo ir kitų Lisabonos strategijos tikslų – gali išlikti ilgiau, o tikslus gali tekti atidėti arba netgi visiškai jų atsisakyti.

(8)

Esant dabartinei finansinei padėčiai ELPA valstybės gali būti linkusios veikti pavieniui ir pirmiausia, siekdamos paremti savo bendroves, įsitraukti į subsidijų varžybas. Patirtis rodo, kad tokie pavieniai veiksmai negali būti veiksmingi ir gali daryti didelę žalą vidaus rinkai. Visiškai atsižvelgiant į dabartinę ypatingą ekonominę padėtį svarbu užtikrinti, kad teikiant paramą EEE bendrovėms būtų sudarytos vienodos sąlygos ir išvengta ELPA valstybių subsidijų varžybų, kurios nebūtų tvari priemonė ir pakenktų visai EEE. Tam ir vykdoma konkurencijos politika.

(9)

Šiose gairėse numatytomis laikinosiomis papildomomis priemonėmis siekiama dviejų tikslų. Pirma, atsižvelgiant į išimtines pereinamojo laikotarpio su bankų krize siejamas finansavimo problemas, nesuvaržyti bankų skolinimo bendrovėms – taip užtikrinti, kad ir toliau išliks galimybė gauti finansavimą. Šiuo požiūriu MVĮ ypač svarbios visai EEE ekonomikai ir jų finansinės padėties gerinimas turės teigiamą poveikį ir didelėms bendrovėms – taip bus remiamas ilgalaikis bendras ekonomikos augimas ir modernizavimas.

(10)

Antras tikslas – skatinti bendroves toliau investuoti į ateitį, visų pirma į tvarųjį ekonomikos augimą. Iš tikrųjų padariniai galėtų būti stulbinantys, jeigu aplinkos srityje pasiekta pastebima pažanga dėl dabartinės krizės sustotų arba viskas pakryptų į priešingą pusę. Dėl šios priežasties svarbu suteikti laikiną investicijų į aplinkos projektus (kuriais, inter alia, būtų galima užtikrinti EEE pramonės pranašumą technologijų srityje) paramą bendrovėms – taip būtų sprendžiamas neatidėliotinos ir būtinos finansinės paramos klausimas siekiant ilgalaikės naudos EEE.

(11)

Šiose gairėse pirmiausia primenamos įvairios valstybės paramos galimybės, kuriomis ELPA valstybės gali pasinaudoti pagal esamas valstybės pagalbos taisykles, ir tik po to nustatomos papildomos valstybės pagalbos priemonės, kurias ELPA valstybės gali laikinai suteikti, kad pašalintų esamus sunkumus, kuriuos šiuo metu patiria tam tikros bendrovės ir kurie susiję su galimybe gauti finansavimą, ir paremtų investicijas, vykdomas siekiant aplinkosaugos tikslų.

(12)

Institucijos manymu, siūlomos pagalbos priemonės tinkamiausios siekiant minėtų tikslų.

(13)

Atkūrimo planas priimtas reaguojant į dabartinę ekonominę situaciją. Atsižvelgiant į krizės mastą, Bendrijai reikia darnaus požiūrio – pakankamai didelio masto ir pakankamai drąsaus, kad būtų atgautas vartotojų ir verslo pasitikėjimas. Tas pats pasakytina ir apie ekonomikos atsigavimą ELPA valstybėse.

(14)

Atkūrimo plano strateginiai tikslai:

(15)

ELPA valstybės jau dabar gali pasinaudoti keliomis priemonėmis, kad pasiektų šių tikslų, ir šios priemonės nėra laikomos valstybės pagalba. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės gali patirti net didesnių sunkumų gauti finansavimą nei kitos bendrovės ir dėl to atidėti savo augimui ir numatytų investicijų įgyvendinimui būtiną finansavimą arba netgi jo atsisakyti. Šiuo atveju ELPA valstybės galėtų priimti bendras politikos priemones, taikomas visoms jų teritorijoje veiklą vykdančioms bendrovėms, kurioms nebūtų taikomos valstybės pagalbos taisyklės, ir tokiu būdu siekti laikinai sušvelninti finansines problemas trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiais. Pavyzdžiui, būtų galima pratęsti socialinio draudimo arba panašių įmokų, netgi mokesčių, mokėjimo terminus arba sukurti darbuotojams skirtų priemonių. Jeigu tokiomis priemonėmis gali naudotis visos įmonės, jos iš esmės nėra valstybės pagalba.

(16)

ELPA valstybės taip pat gali teikti tiesioginę finansinę paramą vartotojams: pavyzdžiui, tiems, kurie atsisako senų produktų ir (arba) perka ekologiškus. Jeigu tokia pagalba suteikiama nediskriminuojant dėl produkto kilmės, tai nėra valstybės pagalba.

(17)

Be to, bendrąsias Bendrijos programas, kaip antai Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (2007–2013 m.), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB (5) ir Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (6) galima kuo veiksmingiau panaudoti siekiant suteikti paramą MVĮ, taip pat didelėms įmonėms.

(18)

Per kelerius pastaruosius metus Institucija gerokai modernizavo valstybės pagalbos taisykles, siekdama paskatinti ELPA valstybes tikslingiau skirti valstybės paramą tvarioms investicijoms ir taip prisidėti prie Lisabonos strategijos. Šiomis aplinkybėmis ypatingas dėmesys – ir didesnės galimybės skirti valstybės pagalbą – tenka MVĮ. Be to, valstybės pagalbos taisyklės gerokai supaprastintos ir modernizuotos neseniai priimtu Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (7) kuriuo ELPA valstybėms dabar suteikiama įvairiausių pagalbos priemonių galimybių, kurių administracinė našta minimali. Toliau išvardytos esamos valstybės pagalbos priemonės ypač svarbios dabartinės ekonominės padėties sąlygomis.

(19)

De minimis reglamente  (8) suderintame su EEE susitarimu, nurodyta, kad paramos priemonės iki 200 000 EUR, suteiktos bendrovei per bet kurį trejų metų laikotarpį, nelaikoma valstybės pagalba pagal EEE susitarimą. Šiame reglamente taip pat nustatoma, kad garantijos iki 1,5 mln. EUR neviršija de minimis ribos, todėl nėra valstybės pagalba. Dėl to ELPA valstybės gali teikti tokias garantijas neskaičiuodamos atitinkamos pagalbos ekvivalento ir nepatirdamos administracinės naštos.

(20)

Minėtasis Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR) yra pagrindinis valstybės pagalbos taisyklių dokumentas, nes juo supaprastinamos tam tikroms svarbioms valstybės pagalbos priemonėms skirtos valstybės pagalbos procedūros ir skatinama valstybės pagalbą vėl priskirti EEE prioritetiniams tikslams. Visos anksčiau galiojusios bendrosios išimtys bei naujos sritys (inovacijos, aplinka, moksliniai tyrimai ir plėtra didelių bendrovių atveju, rizikos kapitalo priemonės MVĮ atveju) sujungtos į vieną priemonę. Visais atvejais, kuriuos aprėpia Bendrasis bendrosios išimties reglamentas, ELPA valstybės gali skirti pagalbą iš anksto nepranešusios Institucijai. Todėl proceso sparta visiškai priklauso nuo ELPA valstybių. Bendrasis bendrosios išimties reglamentas itin svarbus MVĮ, nes jame numatytos specialios investicijų ir užimtumo pagalbos taisyklės tik MVĮ. Be to, visas įtrauktas 26 priemones galima taikyti MVĮ, todėl ELPA valstybės gali paremti MVĮ įvairiais jų vystymosi etapais, padėti joms gauti finansavimą, pasinaudoti moksliniais tyrimais ir plėtra, inovacijomis, naudotis mokymui, užimtumui bei aplinkai skirtomis priemonėmis ir pan.

(21)

Naujose Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėse (9) nustatyta, kad ELPA valstybės gali teikti, inter alia, tokią valstybės pagalbą:

(22)

2007 m. vasario 7 d. Institucija priėmė naujas Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms gaires. Šiame dokumente yra naujų nuostatų dėl inovacijų, kurios specialiai skirtos MVĮ ir atitinka tikslingesnės pagalbos tikslą siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo pagal Lisabonos strategiją. Visų pirma ELPA valstybės gali teikti, inter alia, tokią valstybės pagalbą:

(23)

Mokymas taip pat yra vienas pagrindinių konkurencingumo elementų. Labai svarbu išlaikyti investicijas į mokymą netgi didėjančio nedarbo laikotarpiu, siekiant plėtoti naujus įgūdžius. Pagal naująjį Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ELPA valstybės gali teikti tiek bendro pobūdžio, tiek specializuoto mokymo pagalbą bendrovėms (iki 80 % reikalavimus atitinkančių išlaidų).

(24)

2008 m. Institucija priėmė naujas Garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos gaires, kuriose konkrečiai nurodyta, kokiomis sąlygomis valstybės paskolų garantijos nėra valstybės pagalba. Pagal šias gaires garantijos pirmiausia nelaikomos valstybės pagalba, kai už jas mokama rinkos kaina. Naujosiose gairėse ne tik išaiškintos sąlygos, kuriomis garantijos laikomos arba nelaikomos pagalba, bet ir pirmą kartą nustatytos konkrečios MVĮ skirtos „saugaus uosto“ priemokos, suteikiančios galimybę paprasčiau, tačiau saugiai naudotis garantijomis, siekiant skatinti MVĮ finansavimą.

(25)

2006 m. spalio 25 d. Institucija priėmė naujas Gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti. Šios gairės skirtos naujoves diegiančioms ir sparčiai augančioms MVĮ, kurioms Lisabonos strategijoje skiriama itin daug dėmesio. Institucija tikslinei MVĮ nustatė naują, 50 % didesnę, 1,5 mln. EUR „saugaus uosto“ ribą. Institucija pripažįsta, kad dažniausiai iki šios aukščiausios ribos trūksta pakaitinių finansavimo iš finansų rinkų priemonių (t. y. egzistuoja rinkos nepakankamumas). Be to, į Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą įtraukta pagalba rizikos kapitalui.

(26)

Palankių sąlygų neturinčiuose regionuose ELPA valstybės pagal 2007–2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires, taikomas nuo 2007 m. sausio mėn., gali teikti investicinę pagalbą naujai įmonei įkurti, esamai įmonei plėsti arba produkcijai įvairinti gaminant naujus produktus.

(27)

2007–2013 m. Nacionalinėmis regioninės pagalbos teikimo gairėmis taip pat sukuriama nauja pagalbos forma, siekiant paskatinti naujų įmonių steigimąsi ir mažųjų įmonių plėtrą remiamose vietovėse pirmuoju veiklos etapu.

(28)

Pagal esamas Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gaires ELPA valstybės taip pat gali teikti pagalbą bendrovėms, kurioms reikia valstybės paramos. Šiuo tikslu ELPA valstybės gali pranešti apie pagalbos schemas MVĮ sanuoti ir (arba) restruktūrizuoti.

(29)

Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą Institucija gali paskelbti, kad pagalba „ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“ yra suderinama su EEE susitarimo veikimu. Ši nuostata visiškai atitinka EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, dėl kurio Europos pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutrikimas turėtų turėti įtakos visai konkrečios valstybės narės ekonomikai – ne tik vieno iš jos regionų arba teritorijos dalies ekonomikai. Be to, tai atitinka būtinybę griežtai aiškinti bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą, pavyzdžiui, numatytąją EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte (10).

(30)

Šiuo griežtu aiškinimu Komisija nuosekliai rėmėsi priimdama sprendimus (11). Institucija EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą taip pat aiškina griežtai (12).

(31)

Tokiomis aplinkybėmis Institucija mano, kad kovojant su dabartine pasauline krize reikia ne tik skubiai paremti finansų sistemą, bet ir imtis ypatingų politinio atsako priemonių.

(32)

Krizės poveikį, nors ir skirtingais būdais bei nevienodo masto, patirs visos ELPA valstybės, taip pat tikėtina, kad didės nedarbas, mažės paklausa ir prastės fiskalinė padėtis.

(33)

Atsižvelgdama į dabartinės finansų krizės sunkumą ir jos poveikį visai ELPA valstybių ekonomikai, Institucija mano, kad siekiant įveikti šiuos sunkumus tam tikrų kategorijų valstybės pagalba ribotą laikotarpį yra pateisinama ir gali būti paskelbta suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą.

(34)

De minimis reglamento (13) suderinto su EEE susitarimu, 2 straipsnyje teigiama:

„Pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies kriterijų ir joms netaikomas Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 2 straipsnyje numatytas pranešimo reikalavimas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytas sąlygas.

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus fiskalinius metus, suma neviršija 200 000 EUR. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai kelių transporto sektoriaus įmonei per bet kuriuos trejus fiskalinius metus, suma neviršija 100 000 EUR. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar ELPA valstybės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Laikotarpis nustatomas remiantis fiskaliniais metais, kuriuos naudoja atitinkamoje ELPA valstybėje esanti įmonė.“

(35)

Finansų krizė daro poveikį ne tik struktūriniu požiūriu silpnoms bendrovėms, bet ir bendrovėms, kurioms staiga pritrūks kreditų arba kurios jų net nebegalės gauti. Geresnė šių bendrovių finansinė padėtis turės teigiamos įtakos visos EEE ekonomikai.

(36)

Todėl atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį manoma, kad būtina laikinai sudaryti galimybę teikti ribotą pagalbą, kuri vis tiek patenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes ji viršija de minimis reglamente nurodytą ribą.

(37)

Institucijos manymu, tokia valstybės pagalba bus suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi visų šių sąlygų:

(38)

Garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos gairėmis siekiama ELPA valstybėms suteikti išsamios informacijos apie principus, kuriais Institucija ketina remtis aiškindama EEE susitarimo 61–62 straipsnius ir jų taikymą valstybės garantijoms. Gairėse pirmiausia konkrečiai nurodoma, kokiomis sąlygomis priemonė nelaikoma valstybės pagalba. Dokumente nenurodomi garantijų vertinimui taikytini suderinamumo kriterijai.

(39)

Siekiant toliau didinti galimybes gauti finansavimą ir mažinti didelį dabartinį bankų nenorą rizikuoti, ribotą laikotarpį subsidijuojamos paskolų garantijos gali būti tinkamas tikslinis sprendimas, kad įmonės galėtų lengviau gauti finansavimą.

(40)

Institucijos manymu, tokia valstybės pagalba bus suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

(41)

Orientacinių ir diskonto normų gairėse nustatytas orientacinės normos apskaičiavimo metodas, pagrįstas vienerių metų norma, kurią bankai siūlo kitiems bankams (IBOR norma), padidinta nuo 60 iki 1 000 bazinių punktų marža, atsižvelgiant į bendrovės kreditingumą ir įkeičiamo turto dydį. Jeigu ELPA valstybės taiko šį metodą, palūkanų norma nelaikoma valstybės pagalba.

(42)

Dabartinėmis rinkos sąlygomis bendrovėms gali būti sunku rasti finansavimą. Todėl Institucija pritars, kad teikiamų valstybinių ar privačių paskolų palūkanos būtų bent jau tokios pačios, kaip centrinio banko nakties norma ir priemoka, lygi vidutinės vienerių metų normos, kurią bankai siūlo kitiems bankams, bei centrinio banko nakties normos 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. birželio 30 d. skirtumui, taip pat kredito rizikos priemokai, kuri atitinka gavėjo rizikos profilį, kaip nurodyta Institucijos orientacinių ir diskonto normų gairėse.

(43)

Laikinai bus manoma, kad pagalbos elementas, kurį sudarys šios palūkanų normos ir Orientacinių ir diskonto normų gairėse nustatytos orientacinės normos skirtumas, yra suderinamas su EEE susitarimo veikimu, atsižvelgiant į jo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi šių sąlygų:

(44)

Orientacinių ir diskonto normų gairėse nustatytas orientacinės normos apskaičiavimo metodas, pagrįstas vienerių metų norma, kurią bankai siūlo kitiems bankams (IBOR norma), padidinta nuo 60 iki 1 000 bazinių punktų marža, atsižvelgiant į bendrovės kreditingumą ir įkeičiamo turto dydį. Jeigu ELPA valstybės taiko šį metodą, palūkanų norma nėra laikoma valstybės pagalba.

(45)

Dėl dabartinės finansų krizės bendrovės taip pat patiria daugiau sunkumų siekdamos gauti finansavimą mažiau aplinkai kenksmingiems produktams gaminti. Garantijomis suteikiamos pagalbos gali nepakakti brangiems aplinkos apsaugos didinimo projektams, kuriais siekiama iš anksto prisitaikyti prie dar negaliojančių būsimų standartų arba taikyti griežtesnius standartus, finansuoti.

(46)

Institucijos manymu, aplinkosaugos tikslams toliau turėtų būti teikiama pirmenybė, nepaisant finansų krizės. Mažiau aplinkai kenksmingų produktų, įskaitant energetiškai efektyvius produktus, gamyba yra vienas bendrų EEE interesų ir svarbu, kad finansų krizė nesutrukdytų siekti šio tikslo.

(47)

Todėl papildomomis priemonėmis subsidijuojamų paskolų forma būtų galima skatinti ekologiškų produktų gamybą. Tačiau subsidijuojamos paskolos gali itin iškraipyti konkurenciją, todėl turėtų būti teikiamos tik konkrečiais atvejais ir tikslinėms investicijoms.

(48)

Institucija mano, kad ribotą laiką ELPA valstybės turėtų turėti galimybę teikti pagalbą mažindamos palūkanų normą.

(49)

Remdamasi EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu Institucija laikys investicinių paskolų palūkanų normų subsidiją suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu bus laikomasi visų šių sąlygų:

(50)

Gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės pagalba rizikos kapitalo investicijoms remti gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį.

(51)

Remdamasi patirtimi, įgyta taikant Gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, Institucija mano, kad bendro rizikos kapitalo rinkos nepakankamumo EEE nėra. Tačiau ji sutinka, kad yra rinkos atotrūkių kai kurių rūšių investicijų atveju tam tikrais įmonių vystymosi etapais, kuriuos lemia netobulas rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos atitikimas ir kuriuos iš esmės galima apibūdinti kaip akcinio kapitalo atotrūkį.

(52)

Minėtų gairių 4.3 punkte nustatyta, kad kai tikslinei MVĮ teikiamo finansavimo dalys neviršija 1,5 mln. EUR per kiekvieną dvylikos mėnesių laikotarpį, tam tikromis sąlygomis manoma, kad rinkos nepakankamumas egzistuoja ir jo ELPA valstybėms įrodyti nereikia.

(53)

Minėtų gairių 5.1 punkto a dalyje teigiama, kad: „Institucija žino apie nuolatinius rizikos kapitalo rinkos ir akcinio kapitalo atotrūkio svyravimus, taip pat apie skirtingą laipsnį, kuriuo įmones, priklausomai nuo jų dydžio, jų verslo vystymosi etapo ir ekonomikos sektoriaus, veikia rinkos nepakankamumas. Todėl Institucija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti rizikos kapitalo priemones, kuriomis numatomos investicijų dalys viršija įmonei per metus skiriamą 1,5 mln. EUR ribą, neprieštaraujančiomis EEE susitarimui su sąlyga, kad pateikiami reikiami rinkos nepakankamumo įrodymai.“

(54)

Finansų rinkos sumaištis neigiamai paveikė rizikos kapitalo rinką MVĮ ankstyvuoju augimo etapu – suvaržytos galimybės gauti rizikos kapitalo. Dėl šiuo metu itin padidėjusios numanomos rizikos, susijusios su rizikos kapitalu, taip pat dėl abejonių, kurias lemia galimai mažesnis tikėtinas pelningumas, šiuo metu investuotojai yra linkę investuoti į saugesnį turtą, kurio riziką lengviau įvertinti, palyginti su rizikos kapitalo investicijų rizika. Be to, pastebėta, kad investuotojus šiuo metu stabdo ir rizikos kapitalo investicijų nelikvidumas. Esama duomenų, rodančių, kad dėl riboto likvidumo dabartinėmis rinkos sąlygomis padidėjo MVĮ akcinio kapitalo atotrūkis. Todėl manoma, kad derėtų laikinai padidinti rizikos kapitalo investicijų „saugaus uosto“ ribą, siekiant sumažinti padidėjusį kapitalo atotrūkį ir laikinai sumažinti mažiausią privačių investuotojų dalį iki 30 % ir MVĮ neremiamose vietovėse skirtų priemonių atveju.

(55)

Atitinkamai, atsižvelgiant į EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, tam tikros ribos, nustatytos Gairėse dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, laikinai pataisomos iki 2010 m. gruodžio 31 d.:

(56)

Pagal šias gaires nustatytos viršutinės pagalbos ribos bus taikomos neatsižvelgiant į tai, ar parama remiamam projektui finansuojama tik iš valstybinių išteklių, ar iš dalies finansuojama Bendrijos.

(57)

Šiose gairėse numatytos laikinos pagalbos priemonės negali papildyti pagalbos, priskiriamos de minimis reglamento taikymo sričiai toms pačioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms finansuoti. Jeigu įmonė jau gavo de minimis pagalbą prieš įsigaliojant šiai laikinajai sistemai, pagal šių gairių 4.2 punkte nurodytas priemones gautos pagalbos ir de minimis pagalbos suma negali viršyti 500 000 EUR 2008 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. Po 2008 m. sausio 1 d. gautos de minimis pagalbos suma atimama iš suderinamos pagalbos, suteiktos tuo pačiu tikslu pagal 4.3, 4.4, 4.5 arba 4.6 punktą, sumos.

(58)

Laikinos pagalbos priemonės gali papildyti kitą suderinamą pagalbą ar kitų formų Bendrijos finansavimą, jeigu paisoma atitinkamose gairėse ar bendrųjų išimčių reglamentuose nurodyto didžiausio pagalbos intensyvumo.

(59)

Trumpalaikio eksporto kredito draudimo gairėse nustatyta, kad parduotina rizika negali būti apdrausta ELPA valstybių remiamu eksporto kredito draudimu. Parduotina rizika – tai komercinė ir politinė rizika, tenkanti valstybiniams ir nevalstybiniams skolininkams, įsteigtiems gairių priede išvardytose šalyse, o jos didžiausias rizikos laikotarpis yra trumpesnis negu dveji metai. Su ES valstybėse narėse ir ELPA valstybėse, taip pat šešiose kitose OECD narėse įsteigtais skolininkais susijusi rizika laikoma parduotina.

(60)

Institucija mano, kad dėl dabartinės finansų krizės ne visose ELPA valstybėse trūksta draudimo ar perdraudimo pajėgumų, tačiau negalima atmesti, kad kai kuriose šalyse parduotina rizika laikinai gali būti nedengiama.

(61)

Minėtųjų gairių 4 punkto 9–13 dalyse teigiama, kad

„tokiomis aplinkybėmis minėtąją laikinai neparduotiną riziką gali apdrausti valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito draudikas, kuriame neparduotina rizika draudžiama valstybės sąskaita arba su valstybės garantija. Draudikas, jeigu gali, turėtų suvienodinti savo draudimo įmokų tarifus tokiai rizikai su tarifais, nustatytais privačių eksporto kredito draudikų atitinkamos rūšies rizikai.

ELPA valstybė, ketinanti pasinaudoti minėta atsakomybę ribojančia išlyga, turėtų nedelsdama pranešti ELPA priežiūros institucijai apie savo sprendimo projektą. Pranešime turėtų būti rinkos ataskaita, patvirtinanti, kad privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta, pateikiant atitinkamus įrodymus, gautus iš dviejų didelių gerai žinomų tarptautinių privačių eksporto kredito draudikų ir iš nacionalinio kreditų draudiko, – taip būtų pagrįstas atsakomybę ribojančios išlygos taikymas. Kitu atveju įrodymai, kad privačioje draudimo rinkoje rizika negali būti padengta, gali būti pateikti rinkos ataskaitoje, parengtoje nepriklausomo konsultanto, kurį Institucija laiko nepriklausomu ir nešališku. Be to, pranešime turėtų būti nurodytos sąlygos, kurias valstybinis arba valstybės remiamas eksporto kredito draudikas ketina taikyti tokiai rizikai.

Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Institucija patikrina, ar atsakomybę ribojančios išlygos taikymas atitinka pirmiau nurodytas sąlygas ir yra suderintas su EEE susitarimu.

Jeigu Institucija nustato, kad atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygos yra įvykdytos, jos sprendimas, priimtas dėl suderinamumo, galioja dvejus metus nuo sprendimo priėmimo, jeigu atsakomybę ribojančios išlygos taikymą pateisinančios rinkos sąlygos per tą laikotarpį nepasikeičia.

Be to, Institucija, pasikonsultavusi su kitomis ELPA valstybėmis, gali patikslinti atsakomybę ribojančios išlygos taikymo sąlygas; ji taip pat gali nuspręsti nutraukti atsakomybę ribojančios išlygos taikymą arba jį pakeisti kita tinkama sistema.“

(62)

Šios didelėms bendrovėms ir MVĮ taikytinos nuostatos yra tinkama priemonė dabartinėmis ekonominės padėties sąlygomis, jei ELPA valstybės mano, kad privačioje draudimo rinkoje kai kuri su kreditais ir (arba) su kai kuriais rizikos draudimo pirkėjais susijusi parduotina rizika negali būti padengta.

(63)

Esant šiai padėčiai, siekdama paspartinti procedūros ELPA valstybėse vykdymą, Institucija mano, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. ELPA valstybės gali įrodyti rinkos nepakankamumą pateikdamos tinkamus įrodymus, jog privataus draudimo rinkoje rizika negali būti padengta. Bet kokiu atveju bus manoma, kad atsakomybę ribojančios išlygos taikymas pagrįstas, jeigu:

(64)

Glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis ELPA valstybėmis Institucija užtikrins, kad su atsakomybę ribojančios išlygos taikymu susiję sprendimai būtų priimami sparčiai.

(65)

Apie šiose gairėse minimas valstybės pagalbos priemones turi būti pranešama Institucijai. Be šiose gairėse nustatytų esminių priemonių Institucija pasiryžusi užtikrinti, kad būtų skubiai suteiktas leidimas taikyti pagalbos priemones, kuriomis reaguojama į dabartinę krizę pagal šias gaires, jeigu susijusios ELPA valstybės glaudžiai bendradarbiaus ir teiks išsamią informaciją.

(66)

Šis įsipareigojimas papildys dedamas pastangas: šiuo metu Komisija rengia bendrųjų valstybės pagalbos procedūrų patobulinimus, pirmiausia siekdama sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau priimti sprendimus, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Bendrame supaprastinimo pakete pirmiausia turėtų būti nustatyti Komisijos ir valstybių narių bendri įsipareigojimai dėl paprastesnių ir iš anksto žinomų procedūrų kiekviename valstybės pagalbos tyrimų etape ir turėtų būti leidžiama greičiau priimti sprendimus aiškiose bylose.

(67)

2004 m. liepos 14 d. Sprendime Nr. 195/04/COL dėl Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo nuostatų, nustatančių išsamias Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio taikymo taisykles, reikalaujama, kad ELPA valstybės Institucijai teiktų metines ataskaitas.

(68)

Iki 2009 m. liepos 31 d. ELPA valstybės Komisijai turi pateikti pagal šias gaires sukurtų schemų sąrašą.

(69)

ELPA valstybės privalo užtikrinti, kad būtų saugomi išsamūs dokumentai, susiję su šiose gairėse numatytos pagalbos skyrimu. Tokie dokumentai, kuriuose turi būti visa informacija, būtina siekiant nustatyti, ar buvo laikomasi visų būtinų sąlygų, turi būti saugomi 10 metų ir Institucijos prašymu turi būti jai pateikiami. Pirmiausia ELPA valstybės turi būti gavusios informaciją, rodančią, kad pagalbos gavėjai pagal 4.2, 4.3, 4.4 ir 4.5 punktuos numatytas priemones 2008 m. liepos 1 d. nebuvo sunkumų patiriančios bendrovės.

(70)

Be šių reikalavimų, ELPA valstybės Institucijai turi iki 2009 m. spalio 31 d. pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi pagal šias gaires. Pirmiausia ataskaitoje turėtų būti nurodyti elementai, įrodantys, kad Institucija turėtų tęsti šiose gairėse numatytas priemones po 2009 m. gruodžio 31 d., taip pat išsami informacija apie subsidijuojamų paskolų naudą aplinkai. ELPA valstybės taip pat privalo pateikti tokią informaciją kiekvienais metais, kai taikomos šios gairės, iki kiekvienų metų spalio 31 d.

(71)

Institucija gali prašyti papildomos informacijos apie suteiktą pagalbą, kad patikrintų, ar buvo laikomasi Institucijos sprendimo, kuriuo leidžiama pagalbos priemonė, sąlygų.

(72)

Institucija šias gaires taiko nuo jų priėmimo dienos. Šios gairės parengtos atsižvelgiant į dabartines išimtines pereinamojo laikotarpio finansų problemas, susijusias su bankų krize, ir nustos galioti 2010 m. gruodžio 31 d. Pasikonsultavusi su ELPA valstybėmis Institucija gali jas peržiūrėti prieš tą dieną svarbiais konkurencijos politikos arba ekonominiais sumetimais. Jeigu būtų naudinga, Institucija taip pat gali pateikti išsamesnius savo požiūrio konkrečiais klausimais paaiškinimus.

(73)

Institucija taikys šių gairių nuostatas visoms rizikos kapitalo priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po to, kai gairės bus priimtos, net jeigu apie priemones pranešta prieš priimant šias gaires.

(74)

Atsižvelgdama į Gaires dėl taikomų taisyklių vertinant neteisėtą valstybės pagalbą nustatymo, pagalbos, apie kurią nepranešta, atžvilgiu Institucija taikys:

(75)

Glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis ELPA valstybėmis Institucija užtikrina, kad sprendimai po išsamaus pranešimo apie šiame dokumente numatomas priemones būtų priimami greitai. ELPA valstybės turėtų kuo skubiau ir kuo išsamiau informuoti Instituciją apie savo ketinimus ir pranešti apie planus priimti tokias priemones.

(76)

Institucija norėtų priminti, kad bet kokie procedūriniai patobulinimai visiškai priklauso nuo aiškių ir išsamių pranešimų pateikimo.