ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.343.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
53 tomas |
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI |
|
|
* |
||
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
2010/813/ES |
|
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/1 |
Informacija apie Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose įsigaliojimo datą
2009 m. lapkričio 30 d. Briuselyje ir 2009 m. gruodžio 15 d. Tokijuje pasirašytas Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (1) pagal Susitarimo 31 straipsnį įsigalios 2011 m. sausio 2 d.
(1) OL L 39, 2010 2 12, p. 20.
REGLAMENTAI
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/2 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1256/2010
2010 m. gruodžio 17 d.
kuriuo nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones. |
(2) |
2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama atsižvelgiant į turimas mokslines rekomendacijas bei, visų pirma, į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtą ataskaitą nustatyti priemones, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą. |
(3) |
Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba žvejybos rajonų grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002. |
(4) |
Bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius, ekonominius aspektus ir per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas nuomones, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams. |
(5) |
Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (2), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl reikia nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės Komisijai siųsdamos duomenis, susijusius su iškraunamų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekiu. |
(6) |
Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (3), 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės. |
(7) |
Siekiant išvengti žvejybos pertraukimo ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad žvejybą šiuose rajonuose būtų galima pradėti 2011 m. sausio 1 d. Dėl skubos šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant po jo paskelbimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas ES laivams, vykdantiems veiklą Juodojoje jūroje.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) BŽVJK (angl. GFCM)– Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija;
b) Juodoji jūra– geografinis BŽVJK reguliuojamas parajonis, apibrėžtas rezoliucijoje GFCM/33/2009/2;
c) ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje įregistruotas žvejybos laivas;
d) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno išteklio kiekis;
e) kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis.
II SKYRIUS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
4 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas
BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir funkciškai su jais susietos sąlygos, jei tokių yra, išdėstytos priede.
5 straipsnis
Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos
Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
a) |
apsikeitimams pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį; |
b) |
paskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį; |
c) |
papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį; |
d) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį perkeliamiems neišnaudotiems kiekiams; |
e) |
išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105 ir 107 straipsnius. |
6 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Išteklių, kuriems šiuo reglamentu nustatytos žvejybos galimybės, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jeigu:
a) |
žuvis sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai, ir ta kvota nėra išnaudota; arba |
b) |
sužvejotą kiekį sudaro Sąjungos kvotos dalis, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota nėra išnaudota. |
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
7 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautus sužvejotų žuvų kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.
8 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 17 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
S. VANACKERE
(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(2) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
PRIEDAS
BLSK, TAIKOMI ES LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR ŽVEJYBOS RAJONĄ NUSTATYTI BLSK
Toliau pateiktose lentelėse nurodyti BLSK ir kvotos (tonomis gyvojo svorio) pagal išteklius ir su jais funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra.
Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Toliau šio reglamento taikymo tikslais pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
Psetta maxima |
TUR |
Paprastasis otas |
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
|
|
|||||||
Bulgarija |
43,2 (1) |
|
||||||
Rumunija |
43,2 (1) |
|
||||||
ES |
86,4 (1) |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Analitinis BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|
|
|||||||
Bulgarija |
8 032,5 |
|
||||||
Rumunija |
3 442,5 |
|
||||||
ES |
11 475 |
|
||||||
BLSK |
Netaikoma |
Analitinis BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
(1) Žvejybos veikla neleidžiama nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. birželio 15 d.
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/5 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1257/2010
2010 m. gruodžio 20 d.
kuriuo pratęsiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, galiojimas
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 342 straipsnį,
kadangi:
(1) |
2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005, iš dalies keičiančiu 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, ir nustatančiu laikinas nuo tų reglamentų leidžiančias nukrypti priemones (1), airių kalbai buvo suteiktas Sąjungos oficialios ir darbo kalbos statusas. |
(2) |
Reglamente (EB) Nr. 920/2005 numatyta, kad dėl praktinių priežasčių pereinamuoju laikotarpiu Sąjungos institucijų nevaržo įpareigojimas visus aktus, įskaitant Teisingumo Teismo sprendimus, rengti airių kalba ir juos versti į ją, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtus reglamentus. Taryba turi per ketverius metus nuo Reglamento (EB) Nr. 920/2005 taikymo dienos ir vėliau kas penkerius metus nuspręsti, ar panaikinti minėtą išimtį. |
(3) |
Sąjungos institucijos toliau imsis iniciatyvų, kad piliečiams būtų suteiktos geresnės galimybės susipažinti su informacija apie Sąjungos veiklą airių kalba. Tačiau tebėra sunku įdarbinti pakankamai airių kalbos vertėjų, teisininkų lingvistų, vertėjų žodžiu ir asistentų. Todėl reikėtų nuo 2012 m. sausio 1 d. penkeriems metams pratęsti Reglamento (EB) Nr. 920/2005 2 straipsnio 1 pastraipoje numatytos leidžiančios nukrypti priemonės galiojimą, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 920/2005 2 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos leidžiančios nukrypti priemonės galiojimas pratęsiamas penkeriems metams nuo 2012 m. sausio 1 d.
Šis straipsnis netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtiems reglamentams.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
J. SCHAUVLIEGE
(1) OL L 156, 2005 6 18, p. 3.
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/6 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1258/2010
2010 m. gruodžio 20 d.
kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 104/2000 2011 žvejybos metams nustatomos tam tikrų žuvininkystės produktų orientacinės kainos ir Sąjungos gamintojo kainos
EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti kainų nustatymo priemones. |
(2) |
Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (1) reikalaujama kiekvienais žvejybos metais nustatyti orientacines kainas ir Sąjungos gamintojo kainas, kad būtų galima nustatyti intervencines kainas tam tikriems žuvininkystės produktams. |
(3) |
Taryba privalo nustatyti orientacines kainas visiems Reglamento (EB) Nr. 104/2000 I ir II prieduose išvardytiems produktams ir jų grupėms ir Sąjungos gamintojo kainas to reglamento III priede išvardytiems produktams. |
(4) |
Remiantis dabartiniais turimais duomenimis apie atitinkamų produktų kainas ir Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, 2011 žvejybos metams orientacines kainas reikėtų padidinti, palikti nepakeistas arba sumažinti priklausomai nuo rūšių. |
(5) |
Vienam iš Reglamento (EB) Nr. 104/2000 III priede išvardytų produktų reikėtų nustatyti Sąjungos gamintojo kainą ir apskaičiuoti Sąjungos gamintojo kainas kitiems produktams, taikant 2006 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 802/2006, nustatančiame Thunnus ir Euthynnus genties žuvims taikomus perskaičiavimo koeficientus (2), nustatytus perskaičiavimo koeficientus. |
(6) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose ir 26 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus Sąjungos gamintojo kaina 2011 žvejybos metais turėtų būti pakoreguota, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Orientacinės kainos, nustatomos žvejybos metams nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 18 straipsnio 1 dalį, pateiktos šio reglamento I priede.
2 straipsnis
Sąjungos gamintojo kainos, nustatomos žvejybos metams nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 26 straipsnio 1 dalį, pateiktos šio reglamento II priede.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
J. SCHAUVLIEGE
(1) OL L 17, 2000 1 21, p. 22.
(2) OL L 144, 2006 5 31, p. 15.
I PRIEDAS
Priedai |
Rūšys Produktai, išvardyti Reglamento (EB) Nr. 104/2000 I ir II prieduose |
Prekės apibūdinimas |
Orientacinė kaina (EUR/tona) |
||
I |
|
Visos žuvys |
274 |
||
|
Visos žuvys |
574 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
1 090 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
704 |
|||
|
Visos žuvys |
1 212 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
1 589 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
799 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
956 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
889 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
1 153 |
|||
|
Visos žuvys |
320 |
|||
|
Visos žuvys |
285 |
|||
|
Visos žuvys |
1 274 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis nuo 2011 1 1 iki 2011 4 30 |
1 026 |
|||
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis nuo 2011 5 1 iki 2011 12 31 |
1 425 |
||||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
3 318 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
2 342 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
803 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
486 |
|||
|
Visos žuvys |
2 308 |
|||
Žuvys be žarnų su galvomis |
2 437 |
||||
|
Visos |
1 781 |
|||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
2 923 |
|||
Be galvų |
6 015 |
||||
|
Tik išvirtos vandenyje |
2 423 |
|||
|
Tik išvirtos vandenyje |
6 668 |
|||
Šviežios arba atšaldytos |
1 614 |
||||
|
Visi |
1 676 |
|||
|
Visi |
5 119 |
|||
Uodegos |
3 979 |
||||
|
Visos žuvys arba žuvys be žarnų su galvomis |
6 843 |
|||
II |
|
Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
1 916 |
||
|
Užšaldytos, visos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
1 232 |
|||
Užšaldytos, filė, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
1 498 |
||||
|
Užšaldyti, partijomis arba supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
1 447 |
|||
|
Užšaldytos, visos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
4 058 |
|||
|
Užšaldytos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
1 915 |
|||
|
Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
2 161 |
|||
|
Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
1 173 |
|||
|
Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
961 |
|||
|
Užšaldyti, supakuoti į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
873 |
|||
|
|
|
|||
|
Užšaldytos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
4 072 |
|||
|
Užšaldytos, supakuotos į pirmines pakuotes, kuriose yra tie patys produktai |
7 813 |
II PRIEDAS
Rūšys Produktai, įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 104/2000 III priedą |
Svoris |
Prekybinė specifikacija |
Sąjungos gamintojo kaina (EUR/t) |
Gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares) |
kurie sveria daugiau kaip 10 kg |
Visi |
1 200 |
Be žiaunų ir žarnų |
|
||
Kita |
|
||
kurie sveria daugiau kaip 10 kg |
Visi |
|
|
Be žiaunų ir žarnų |
|
||
Kita |
|
||
Ilgapelekiai tunai (Thunnus alalunga) |
kurie sveria daugiau kaip 10 kg |
Visi |
|
Be žiaunų ir žarnų |
|
||
Kita |
|
||
kurie sveria daugiau kaip 10 kg |
Visi |
|
|
Be žiaunų ir žarnų |
|
||
Kita |
|
||
Dryžieji tunai (Katsuwonus pelamis) |
|
Visi |
|
|
Be žiaunų ir žarnų |
|
|
|
Kita |
|
|
Paprastieji tunai (Thunnus thynnus) |
|
Visi |
|
|
Be žiaunų ir žarnų |
|
|
|
Kita |
|
|
Kitos Thunnus ir Euthynnus genties rūšys |
|
Visi |
|
|
Be žiaunų ir žarnų |
|
|
|
Kita |
|
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/10 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1259/2010
2010 m. gruodžio 20 d.
kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2010/405/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje (1),
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) |
Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai tai būtina vidaus rinkos tinkamam veikimui. |
(2) |
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį tos priemonės turi apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse teisės kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą. |
(3) |
2005 m. kovo 14 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos. Žalioji knyga davė pradžią plačioms viešosioms konsultacijoms dėl galimų išeičių sprendžiant problemas, kurios gali kilti esant dabartinei situacijai. |
(4) |
2006 m. liepos 17 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (2) dėl jurisdikcijos ir nustatančio taikytinos teisės taisykles bylose, susijusiose su santuoka. |
(5) |
2008 m. birželio 5 ir 6 d. Liuksemburge posėdžiavusi Taryba padarė išvadą, kad dėl pasiūlymo nėra vieningos nuomonės ir kad dėl neįveikiamų sunkumų nei tuo metu, nei artimoje ateityje vieninga nuomonė neįmanoma. Ji nustatė, kad taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas pasiūlymo tikslų per protingą laikotarpį negalima pasiekti. |
(6) |
Vėliau Belgija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija pateikė Komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad ketina pradėti tvirčiau tarpusavyje bendradarbiauti su santuoka susijusiose bylose taikytinos teisės srityje. 2010 m. kovo 3 d. Graikija savo prašymą atsiėmė. |
(7) |
2010 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/405/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje. |
(8) |
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 328 straipsnio 1 dalį pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visų dalyvavimo sąlygų, nustatytų sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be minėtų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtų aktų. Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad jos skatins dalyvauti kuo daugiau valstybių narių. Šis reglamentas pagal Sutartis turėtų būti privalomas visas ir tiesiogiai taikomas tik dalyvaujančiose valstybėse narėse. |
(9) |
Šiuo reglamentu turėtų būti sukurta aiški ir išsami teisės sistema, kuria reglamentuojama dalyvaujančiose valstybėse narėse santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė, užtikrinti piliečiams teisinio tikrumo, numatomumo ir lankstumo atžvilgiu tinkami sprendimai ir užkirstas kelias atvejams, kai vienas iš sutuoktinių kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo anksčiau už kitą sutuoktinį siekdamas, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisę, kuri, jo nuomone, geriau tenkina jo interesus. |
(10) |
Šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir dėstomoji dalis turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003. Tačiau jis neturėtų būti taikomas santuokos pripažinimo negaliojančia atveju. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik santuokinių ryšių nutraukimui arba susilpninimui. Santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium pagrindams turėtų būti taikoma teisė, nustatyta pagal šio reglamento teisės kolizijos taisykles. Tokie preliminarūs klausimai kaip teisinis subjektiškumas ir santuokos galiojimas bei tokie klausimai kaip santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium padariniai turto, pavardės, tėvų pareigų, išlaikymo prievolių atžvilgiu ar kitos šalutinės priemonės turėtų būti nustatomi pagal teisės kolizijos taisykles, taikytinas atitinkamose dalyvaujančiose valstybėse narėse. |
(11) |
Siekiant aiškiai apibrėžti šio reglamento teritorinio taikymo sritį, turėtų būti nurodytos tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės. |
(12) |
Šis reglamentas turėtų būti universalus, t. y. remiantis jo visuotinėmis teisės kolizijos taisyklėmis turėtų būti galima nustatyti, kad taikytina dalyvaujančios valstybės narės teisė, nedalyvaujančios valstybės narės teisė arba Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės teisė. |
(13) |
Šis reglamentas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į teismo, kuriame iškelta byla, pobūdį. Kai taikoma, byla turėtų būti laikoma iškelta teisme pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003. |
(14) |
Siekiant suteikti sutuoktiniams laisvę pasirinkti taikytiną teisę, su kuria juos sieja glaudus ryšys, arba, jei jie nepasirenka taikytinos teisės, siekiant kad ta teisė būtų taikoma jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium, atitinkama teisė turėtų būti taikoma net tuomet, jei ji nėra dalyvaujančios valstybės narės teisė. Jei nustatoma kitos valstybės narės teisė, tinklas, sukurtas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/470/EB, sukuriančiu Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (3), galėtų padėti teikiant teismams informaciją apie užsienio teisės turinį. |
(15) |
Didėjant piliečių judumui reikia daugiau lankstumo ir daugiau teisinio tikrumo. Norint pasiekti tą tikslą, šiuo reglamentu šalims turėtų būti suteikta daugiau savarankiškumo santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium srityse, suteikiant joms ribotą galimybę pasirinkti jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium taikytiną teisę. |
(16) |
Santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium atveju sutuoktiniams turėtų būti suteikta galimybė kaip taikytiną teisę pasirinkti šalies, su kuria jie turi ypatingą ryšį, teisę ar teismo vietos teisę. Sutuoktinių pasirinkta teisė turi atitikti Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintas pagrindines teises. |
(17) |
Prieš nustatant taikytiną teisę, svarbu, kad sutuoktiniai turėtų prieigą prie naujausios informacijos apie esminius nacionalinės ir Sąjungos teisės bei procedūrų, susijusių su santuokos nutraukimu ir gyvenimu skyrium, aspektus. Siekdama užtikrinti tokią prieigą prie atitinkamos kokybiškos informacijos, Komisija reguliariai ją atnaujina visuomenei skirtoje internetinėje informacinėje sistemoje, sukurtoje Tarybos sprendimu 2001/470/EB. |
(18) |
Žinojimu pagrįstas abiejų sutuoktinių pasirinkimas yra vienas esminių šio reglamento principų. Kiekvienas sutuoktinis turėtų tiksliai žinoti, kokios yra taikytinos teisės pasirinkimo teisinės ir socialinės pasekmės. Tai, kad suteikiama galimybė bendru sutarimu pasirinkti taikytiną teisę, neturėtų turėti poveikio nė vieno iš sutuoktinių teisėms ir vienodoms galimybėms. Todėl dalyvaujančių valstybių narių teisėjai turėtų suvokti, kaip svarbu, kad abiejų sutuoktinių pasirinkimas būtų pagrįstas žinojimu apie teisines jų sudaryto susitarimo dėl teisės pasirinkimo pasekmes. |
(19) |
Turinio ir formalaus galiojimo taisyklės turėtų būti apibrėžtos taip, kad sutuoktiniams būtų lengviau padaryti žinojimu pagrįstą pasirinkimą ir kad būtų gerbiamas jų sutikimas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir geresnę prieigą prie teisingumo. Kalbant apie formalų galiojimą, turėtų būti nustatytos tam tikros apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad sutuoktiniai suvoktų savo pasirinkimo pasekmes. Susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo turėtų būti bent sudarytas raštu, jame turėtų būti nurodyta data ir jis turėtų būti pasirašytas abiejų šalių. Tačiau, jei dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje susitarimo sudarymo metu yra numatyti papildomi formalūs reikalavimai, turėtų būti laikomasi tų reikalavimų. Pavyzdžiui, dalyvaujančioje valstybėje narėje tokie papildomi formalūs reikalavimai gali būti keliami, jei susitarimas įtraukiamas į vedybų sutartį. Jei susitarimo sudarymo metu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurių teisėje nustatyti skirtingi formalūs reikalavimai, pakaktų, kad būtų laikomasi vienos iš tų valstybių formalių reikalavimų. Jei susitarimo sudarymo metu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurios teisėje nustatyti papildomi formalūs reikalavimai, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų. |
(20) |
Turėtų būti suteikta galimybė susitarimą dėl taikytinos teisės nustatymo sudaryti ir keisti ne vėliau kaip bylos iškėlimo teisme metu ir netgi bylos nagrinėjimo metu, jei taip numatyta teismo vietos teisėje. Tuo atveju turėtų pakakti, kad toks nustatymas būtų užfiksuotas teisme pagal teismo vietos teisę. |
(21) |
Jei taikytina teisė nepasirenkama ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą bei numatomumą ir užkirsti kelią atvejams, kai vienas iš sutuoktinių kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo anksčiau už kitą sutuoktinį siekdamas, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisę, kuri, jo nuomone, geriau tenkina jo interesus, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos suderintos teisės kolizijos taisyklės, pagrįstos nuoseklių siejamųjų veiksnių, grindžiamų glaudaus sutuoktinių ryšio su atitinkama teise buvimu, skale. Tokie siejamieji veiksniai turėtų būti parinkti taip, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu ar gyvenimo skyrium nustatymu, būtų taikoma teisė, su kuria sutuoktiniai turi glaudų ryšį. |
(22) |
Tais atvejais, kai nustatant, kurios valstybės teisę taikyti, šiame reglamente daroma nuoroda į pilietybę kaip siejamąjį veiksnį, klausimas, kaip elgtis tais atvejais, kai turimos kelios pilietybės, turėtų būti paliekamas spręsti pagal nacionalinę teisę, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos bendrųjų principų. |
(23) |
Jei teisme iškeliama byla siekiant gyvenimą skyrium pakeisti santuokos nutraukimu ir kai šalys nėra pasirinkusios taikytinos teisės, santuokos nutraukimui taip pat turėtų būti taikoma gyvenimui skyrium taikyta teisė. Toks tęstinumas šalims padidintų numatomumą ir didintų teisinį tikrumą. Jei gyvenimui skyrium taikytoje teisėje nenumatomas gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu, santuokos nutraukimą turėtų reglamentuoti teisės kolizijos taisyklės, taikomos, kai šalys nėra pasirinkusios taikytinos teisės. Tai neturėtų užkirsti kelio sutuoktiniams siekti santuokos nutraukimo remiantis kitomis šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis. |
(24) |
Tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai taikytinoje teisėje santuokos nutraukimas nenumatytas arba joje vienam iš sutuoktinių dėl jo lyties nesuteikiamos vienodos galimybės nutraukti santuoką arba nustatyti gyvenimą skyrium, visgi turėtų būti taikoma teismo, kuriame iškelta byla, teisė. Tačiau tai neturėtų turėti įtakos viešosios tvarkos nuostatos taikymui. |
(25) |
Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, valstybių narių teismams turėtų būti suteikta galimybė išimtinėmis aplinkybėmis nepaisyti užsienio teisės nuostatos, jei jos taikymas konkrečiu atveju akivaizdžiai prieštarautų teismo vietos valstybės viešajai tvarkai. Tačiau teismai neturėtų turėti galimybės taikyti viešosios tvarkos išimtį siekiant nepaisyti kitos valstybės teisės nuostatos, jei tai prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ypač jos 21 straipsniui, kuriuo draudžiama bet kokios formos diskriminacija. |
(26) |
Kai šiame reglamente nurodoma, kad dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, teisėje santuokos nutraukimo galimybė nenumatyta, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad šios valstybės narės teisėje santuokos nutraukimo instituto nėra. Tokiu atveju teismas neturėtų privalėti skelbti santuokos nutraukimą taikant šį reglamentą. Kai šiame reglamente nurodoma, kad pagal dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, teisę atitinkama santuoka nepripažįstama santuokos nutraukimo bylų tikslais, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, inter alia, kad tokios santuokos nėra pagal tos valstybės narės teisę. Tokiu atveju teismas neturėtų privalėti skelbti santuokos nutraukimą ar gyvenimą skyrium taikant šį reglamentą. |
(27) |
Kadangi kai kuriose valstybėse ir dalyvaujančiose valstybėse narėse koegzistuoja dvi arba kelios teisės sistemos ar taisyklių rinkiniai, susiję su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, reikėtų numatyti, kokiu mastu šis reglamentas taikomas įvairiems tų valstybių ir dalyvaujančių valstybių narių teritoriniams vienetams arba tų valstybių ir dalyvaujančių valstybių narių įvairių kategorijų asmenims. |
(28) |
Kai nėra taisyklių, kuriomis nustatoma taikytina teisė, šalys, pasirenkančios valstybės, kurios pilietybę viena iš jų turi, teisę, tuo pat metu turėtų nurodyti, dėl kurio teritorinio vieneto teisės jie susitarė, jei valstybė, kurios teisė pasirinkta, sudaryta iš kelių teritorinių vienetų, turinčių savo teisės sistemas arba taisyklių rinkinius, susijusius su santuokos nutraukimu. |
(29) |
Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti teisinį tikrumą, numatomumą ir lankstumą tarptautinėse santuokos bylose, taigi kartu palengvinti laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga, prireikus tvirčiau bendradarbiaujant, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
(30) |
Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 21 straipsnyje, kuriame draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Šį reglamentą dalyvaujančių valstybių narių teismai turėtų taikyti laikydamiesi tų teisių ir principų, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS, RYŠYS SU REGLAMENTU (EB) Nr. 2201/2003, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR VISUOTINIS TAIKYMAS
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas su teisės kolizija susijusiais atvejais santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium.
2. Šis reglamentas netaikomas toliau išvardytiems klausimams, net jeigu jie kyla tik kaip preliminarūs klausimai bylų dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium kontekste:
a) |
fizinių asmenų teisinio subjektiškumo klausimams; |
b) |
santuokos buvimo, galiojimo ar pripažinimo klausimams; |
c) |
santuokos pripažinimo negaliojančia klausimams; |
d) |
sutuoktinių pavardės klausimams; |
e) |
santuokos turtinių pasekmių klausimams; |
f) |
tėvų pareigų klausimams; |
g) |
išlaikymo prievolių klausimams; |
h) |
patikų ar paveldėjimo klausimams. |
2 straipsnis
Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003
Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymui.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente:
1. |
„dalyvaujanti valstybė narė“ reiškia valstybę narę, kuri pagal Sprendimą 2010/405/ES arba pagal sprendimą, priimtą vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antra arba trečia pastraipa, dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje; |
2. |
terminas „teismas“ apima visas dalyvaujančių valstybių narių institucijas, turinčias jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį. |
4 straipsnis
Visuotinis taikymas
Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma net tuo atveju, jei ši teisė nėra dalyvaujančios valstybės narės teisė.
II SKYRIUS
VIENODOS TAISYKLĖS DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMUI IR GYVENIMUI SKYRIUM TAIKYTINOS TEISĖS
5 straipsnis
Šalių pasirinkta taikytina teisė
1. Sutuoktiniai gali susitarti nustatyti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytiną teisę, jeigu ši teisė yra:
a) |
valstybės, kurioje susitarimo sudarymo metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisė; arba |
b) |
valstybės, kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu susitarimo sudarymo metu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, teisė; arba |
c) |
valstybės, kurios pilietybę susitarimo sudarymo metu turi bet kuris iš sutuoktinių, teisė; arba |
d) |
teismo vietos teisė. |
2. Nedarant poveikio 3 daliai, susitarimas, kuriuo nustatoma taikytina teisė, gali būti sudarytas ir pakeistas bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip bylos iškėlimo teisme metu.
3. Jei tai numatyta teismo vietos teisėje, sutuoktiniai taikytiną teisę taip pat gali nustatyti teisme bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju toks nustatymas užfiksuojamas teisme pagal teismo vietos teisę.
6 straipsnis
Sutikimas ir turinio galiojimas
1. Susitarimo dėl teisės pasirinkimo ar bet kurios jo sąlygos buvimas ir galiojimas nustatomas pagal teisę, kuri jį reglamentuotų pagal šį reglamentą, jei susitarimas ar sąlyga galiotų.
2. Tačiau siekdamas įrodyti, kad nedavė sutikimo, vienas iš sutuoktinių gali remtis valstybės, kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teise, jei iš aplinkybių paaiškėja, kad nustatyti jo elgesio pasekmes pagal 1 dalyje nurodytą teisę būtų nepagrįsta.
7 straipsnis
Formalus galiojimas
1. 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas susitarimas sudaromas raštu, jame nurodoma data ir jį pasirašo abu sutuoktiniai. Bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduodamas pranešimas, kuriuo ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomas lygiaverčiu rašytinei formai.
2. Tačiau, jei dalyvaujančios valstybės narės, kurioje susitarimo sudarymo metu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje numatyti papildomi formalūs tokių susitarimų reikalavimai, tie reikalavimai taikomi.
3. Jei susitarimo sudarymo metu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose dalyvaujančiose valstybėse narėse ir tų valstybių teisėje nustatyti skirtingi formalūs reikalavimai, susitarimas oficialiai galioja, jei jis atitinka vienos iš tų valstybių narių teisėje numatytus reikalavimus.
4. Jei susitarimo sudarymo metu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra dalyvaujančioje valstybėje narėje ir tos valstybės teisėje nustatyti papildomi formalūs tokių susitarimų reikalavimai, tie reikalavimai taikomi.
8 straipsnis
Taikytina teisė šalims jos nepasirinkus
Šalims nepasirinkus taikytinos teisės pagal 5 straipsnį, santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikoma teisė tos valstybės:
a) |
kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; arba, jei ši sąlyga netenkinama; |
b) |
kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad gyvenimo toje valstybėje laikotarpis nesibaigė daugiau nei prieš vienerius metus iki bylos iškėlimo teisme, jei bylos iškėlimo teisme metu vienas iš sutuoktinių toje valstybėje tebegyvena; arba, jei ši sąlyga netenkinama; |
c) |
kurios pilietybę bylos iškėlimo teisme metu turi abu sutuoktiniai; arba, jei ši sąlyga netenkinama; |
d) |
kurios teisme iškelta byla. |
9 straipsnis
Gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu
1. Gyvenimą skyrium pakeitus santuokos nutraukimu, santuokos nutraukimui taikytina gyvenimui skyrium taikyta teisė, jei šalys nesusitaria kitaip pagal 5 straipsnį.
2. Tačiau jei gyvenimui skyrium taikytoje teisėje gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu nenumatytas, taikomas 8 straipsnis, jei šalys nesusitaria kitaip pagal 5 straipsnį.
10 straipsnis
Teismo vietos teisės taikymas
Jei pagal 5 arba 8 straipsnius nustatytoje taikytinoje teisėje santuokos nutraukimas nenumatytas arba joje vienam iš sutuoktinių dėl jo lyties nesuteikiamos vienodos galimybės nutraukti santuoką arba patvirtinti gyvenimą skyrium, taikoma teismo vietos teisė.
11 straipsnis
Renvoi negalimumas
Kai pagal šį reglamentą numatyta taikyti tam tikros valstybės teisę, tai reiškia toje valstybėje galiojančių teisės normų, išskyrus jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymą.
12 straipsnis
Viešoji tvarka
Atsisakyti taikyti pagal šį reglamentą nustatytos teisės nuostatą galima tik tuo atveju, jei toks taikymas yra aiškiai nesuderinamas su teismo vietos valstybės viešąja tvarka.
13 straipsnis
Nacionalinės teisės skirtumai
Nė viena šio reglamento nuostata neįpareigoja dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisėje santuokos nutraukimo galimybė nenumatyta ar atitinkama santuoka nėra laikoma galiojančia santuokos nutraukimo bylų tikslais, teismų skelbti santuokos nutraukimą taikant šį reglamentą.
14 straipsnis
Valstybės, kuriose taikomos dvi ar kelios teisės sistemos. Teritorinės teisės kolizijos
Kai valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo teisės sistemą ar taisyklių rinkinį, susijusius su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais:
a) |
nustatant pagal šį reglamentą taikytiną teisę, visos nuorodos į tokios valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į atitinkamame teritoriniame vienete galiojančią teisę; |
b) |
visos nuorodos į įprastinę gyvenamąją vietą toje valstybėje suprantamos kaip nuorodos į įprastinę gyvenamąją vietą teritoriniame vienete; |
c) |
visos nuorodos į pilietybę yra nuorodos į teritorinį vienetą, nustatytą pagal tos valstybės teisę, arba, jei nėra atitinkamų taisyklių, nuorodos į teritorinį vienetą, kurį pasirinko šalys, arba, jei nėra pasirinkta, nuorodos į teritorinį vienetą, su kuriuo sutuoktinis ar sutuoktiniai turi glaudžiausią ryšį. |
15 straipsnis
Valstybės, kuriose taikomos dvi ar kelios teisės sistemos. Teisės kolizijos asmenų atžvilgiu
Valstybės, kuri turi dvi ar kelias teisės sistemas arba taisyklių rinkinius, taikomus skirtingų kategorijų asmenims šio reglamento reglamentuojamais klausimais, atveju visos nuorodos į tokios valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teisės sistemą, nustatytą pagal toje valstybėje galiojančias taisykles. Jei tokių taisyklių nėra, taikoma teisės sistema ar taisyklių rinkinys, su kuriuo sutuoktinis ar sutuoktiniai turi glaudžiausią ryšį.
16 straipsnis
Šio reglamento netaikymas vidaus teisės kolizijoms
Dalyvaujanti valstybė narė, kurioje šio reglamento reglamentuojamais klausimais taikomos skirtingos teisės sistemos ar taisyklių rinkiniai, šio reglamento neprivalo taikyti teisės kolizijoms, atsirandančioms tik tarp tokių skirtingų teisės sistemų ar taisyklių rinkinių.
III SKYRIUS
KITOS NUOSTATOS
17 straipsnis
Dalyvaujančių valstybių narių teikiama informacija
1. Ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 21 d. dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalines nuostatas, jei tokių yra, dėl:
a) |
formalių reikalavimų, taikomų susitarimams dėl taikytinos teisės pasirinkimo, pagal 7 straipsnio 2–4 dalis; ir |
b) |
galimybės nustatyti taikytiną teisę pagal 5 straipsnio 3 dalį. |
Dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.
2. Visą pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija viešai paskelbia tinkamomis priemonėmis, visų pirma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose tinklavietėje.
18 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis reglamentas taikomas tik toms byloms ir tiems 5 straipsnyje nurodyto pobūdžio susitarimams, jeigu byla iškelta ar susitarimas sudarytas nuo 2012 m. birželio 21 d.
Tačiau susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytas anksčiau nei 2012 m. birželio 21 d., taip pat galioja, jei jis atitinka 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas.
2. Šis reglamentas neturi poveikio susitarimams dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytiems pagal dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla anksčiau nei 2012 m. birželio 21 d., teisę.
19 straipsnis
Ryšys su galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis
1. Nedarant poveikio dalyvaujančių valstybių narių pareigoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnį, šis reglamentas neturi įtakos tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu arba sprendimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią pastraipą priėmimo metu yra viena ar kelios dalyvaujančios valstybės narės ir kuriomis nustatomos su santuokos nutraukimu ar gyvenimu skyrium susijusios teisės kolizijos taisyklės, taikymui.
2. Tačiau santykiuose tarp dalyvaujančių valstybių narių šis reglamentas yra viršesnis už konvencijas, sudarytas išimtinai tarp dviejų ar daugiau tų dalyvaujančių valstybių narių, tokiu mastu, kokiu tokios konvencijos yra susijusios su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais.
20 straipsnis
Peržiūros nuostata
1. Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.
2. Tuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės Komisijai pateikia atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą jų teismuose.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2012 m. birželio 21 d., išskyrus 17 straipsnį, kuris taikomas nuo 2011 m. birželio 21 d.
Toms dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime pagal sprendimą, priimtą vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antra arba trečia pastraipa, šis reglamentas taikomas nuo atitinkamame sprendime nurodytos datos.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
J. SCHAUVLIEGE
(1) OL L 189, 2010 7 22, p. 12.
(2) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).
(3) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/17 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1260/2010
2010 m. gruodžio 22 d.
kuriuo skelbiama Reglamentu (EEB) Nr. 3846/87 nustatyta žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, 2011 m. nomenklatūra
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą“) (1),
atsižvelgdama į 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 3846/87, nustatantį žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (2), ypač į jo 3 straipsnio ketvirtą pastraipą,
kadangi:
(1) |
Laikantis žemės ūkio produktų eksporto tvarkos reguliavimo nuostatų, reikėtų paskelbti visą grąžinamųjų išmokų nomenklatūros tekstą, įsigaliojantį 2011 m. sausio 1 d. |
(2) |
Todėl 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1298/2009, kuriuo skelbiama Reglamentu (EEB) Nr. 3846/87 nustatyta žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, 2010 m. nomenklatūra (3), turėtų būti panaikintas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EEB) Nr. 3846/87 iš dalies keičiamas taip:
1) |
I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu. |
2) |
II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu. |
2 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 1298/2009 panaikinamas.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Jis nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 22 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 366, 1987 12 24, p. 1.
(3) OL L 353, 2009 12 31, p. 9.
I PRIEDAS
„I PRIEDAS
ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ, UŽ KURIUOS SKIRIAMOS EKSPORTO GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS, NOMENKLATŪRA
TURINYS
Sektorius
1. |
Javai ir kviečių bei rugių miltai, kruopos arba rupiniai |
2. |
Ryžiai ir skaldyti ryžiai |
3. |
Iš javų pagaminti produktai |
4. |
Grūdiniai kombinuotieji pašarai |
5. |
Galvijiena |
6. |
Kiauliena |
7. |
Paukštiena |
8. |
Kiaušiniai |
9. |
Pienas ir pieno produktai |
10. |
Baltasis ir žaliavinis cukrus be tolesnio perdirbimo |
11. |
Sirupai ir kiti cukraus produktai |
1. Javai ir kviečių bei rugių miltai, kruopos arba rupiniai
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
1001 |
Kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys): |
|
||
1001 10 00 |
|
|
||
|
1001 10 00 9200 |
|||
|
1001 10 00 9400 |
|||
ex 1001 90 |
|
|
||
|
|
|
||
1001 90 91 |
|
1001 90 91 9000 |
||
1001 90 99 |
|
1001 90 99 9000 |
||
1002 00 00 |
Rugiai |
1002 00 00 9000 |
||
1003 00 |
Miežiai: |
|
||
1003 00 10 |
|
1003 00 10 9000 |
||
1003 00 90 |
|
1003 00 90 9000 |
||
1004 00 00 |
Avižos: |
|
||
|
1004 00 00 9200 |
|||
|
1004 00 00 9400 |
|||
1005 |
Kukurūzai: |
|
||
ex 1005 10 |
|
|
||
1005 10 90 |
|
1005 10 90 9000 |
||
1005 90 00 |
|
1005 90 00 9000 |
||
1007 00 |
Grūdinis sorgas: |
|
||
1007 00 90 |
|
1007 00 90 9000 |
||
ex 1008 |
Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai: |
|
||
1008 20 00 |
|
1008 20 00 9000 |
||
1101 00 |
Kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai |
|
||
|
|
|
||
1101 00 11 |
|
1101 00 11 9000 |
||
1101 00 15 |
|
|
||
|
1101 00 15 9100 |
|||
|
1101 00 15 9130 |
|||
|
1101 00 15 9150 |
|||
|
1101 00 15 9170 |
|||
|
1101 00 15 9180 |
|||
|
1101 00 15 9190 |
|||
1101 00 90 |
|
1101 00 90 9000 |
||
ex 1102 |
Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai: |
|
||
1102 10 00 |
|
|
||
|
1102 10 00 9500 |
|||
|
1102 10 00 9700 |
|||
|
1102 10 00 9900 |
|||
ex 1103 |
Javų kruopos, rupiniai ir granulės: |
|
||
|
|
|
||
1103 11 |
|
|
||
1103 11 10 |
|
|
||
|
|
|||
|
1103 11 10 9200 |
|||
|
1103 11 10 9400 |
|||
|
1103 11 10 9900 |
|||
1103 11 90 |
|
|
||
|
1103 11 90 9200 |
|||
|
1103 11 90 9800 |
2. Ryžiai ir skaldyti ryžiai
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
1006 |
Ryžiai: |
|
||
1006 20 |
|
|
||
|
|
|
||
1006 20 11 |
|
1006 20 11 9000 |
||
1006 20 13 |
|
1006 20 13 9000 |
||
|
|
|
||
1006 20 15 |
|
1006 20 15 9000 |
||
1006 20 17 |
|
1006 20 17 9000 |
||
|
|
|
||
1006 20 92 |
|
1006 20 92 9000 |
||
1006 20 94 |
|
1006 20 94 9000 |
||
|
|
|
||
1006 20 96 |
|
1006 20 96 9000 |
||
1006 20 98 |
|
1006 20 98 9000 |
||
1006 30 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
1006 30 21 |
|
1006 30 21 9000 |
||
1006 30 23 |
|
1006 30 23 9000 |
||
|
|
|
||
1006 30 25 |
|
1006 30 25 9000 |
||
1006 30 27 |
|
1006 30 27 9000 |
||
|
|
|
||
1006 30 42 |
|
1006 30 42 9000 |
||
1006 30 44 |
|
1006 30 44 9000 |
||
|
|
|
||
1006 30 46 |
|
1006 30 46 9000 |
||
1006 30 48 |
|
1006 30 48 9000 |
||
|
|
|
||
|
|
|
||
1006 30 61 |
|
|
||
|
1006 30 61 9100 |
|||
|
1006 30 61 9900 |
|||
1006 30 63 |
|
|
||
|
1006 30 63 9100 |
|||
|
1006 30 63 9900 |
|||
|
|
|
||
1006 30 65 |
|
|
||
|
1006 30 65 9100 |
|||
|
1006 30 65 9900 |
|||
1006 30 67 |
|
|
||
|
1006 30 67 9100 |
|||
|
1006 30 67 9900 |
|||
|
|
|
||
1006 30 92 |
|
|
||
|
1006 30 92 9100 |
|||
|
1006 30 92 9900 |
|||
1006 30 94 |
|
|
||
|
1006 30 94 9100 |
|||
|
1006 30 94 9900 |
|||
|
|
|
||
1006 30 96 |
|
|
||
|
1006 30 96 9100 |
|||
|
1006 30 96 9900 |
|||
1006 30 98 |
|
|
||
|
1006 30 98 9100 |
|||
|
1006 30 98 9900 |
|||
1006 40 00 |
|
1006 40 00 9000 |
3. Iš javų pagaminti produktai
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
ex 1102 |
Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai: |
|
||
ex 1102 20 |
|
|
||
ex 1102 20 10 |
|
|
||
|
1102 20 10 9200 |
|||
|
1102 20 10 9400 |
|||
ex 1102 20 90 |
|
|
||
|
1102 20 90 9200 |
|||
ex 1102 90 |
|
|
||
1102 90 10 |
|
|
||
|
1102 90 10 9100 |
|||
|
1102 90 10 9900 |
|||
ex 1102 90 30 |
|
|
||
|
1102 90 30 9100 |
|||
ex 1103 |
Javų kruopos, rupiniai ir granulės: |
|
||
|
|
|
||
ex 1103 13 |
|
|
||
ex 1103 13 10 |
|
|
||
|
1103 13 10 9100 |
|||
|
1103 13 10 9300 |
|||
|
1103 13 10 9500 |
|||
ex 1103 13 90 |
|
|
||
|
1103 13 90 9100 |
|||
ex 1103 19 |
|
|
||
1103 19 10 |
|
1103 19 10 9000 |
||
ex 1103 19 30 |
|
|
||
|
1103 19 30 9100 |
|||
ex 1103 19 40 |
|
|
||
|
1103 19 40 9100 |
|||
ex 1103 20 |
|
|
||
1103 20 20 |
|
1103 20 20 9000 |
||
1103 20 60 |
|
1103 20 60 9000 |
||
ex 1104 |
Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 1006 pozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti: |
|
||
|
|
|
||
ex 1104 12 |
|
|
||
ex 1104 12 90 |
|
|
||
|
1104 12 90 9100 |
|||
|
1104 12 90 9300 |
|||
ex 1104 19 |
|
|
||
1104 19 10 |
|
1104 19 10 9000 |
||
ex 1104 19 50 |
|
|
||
|
|
|||
|
1104 19 50 9110 |
|||
|
1104 19 50 9130 |
|||
|
|
|
||
ex 1104 19 69 |
|
|
||
|
1104 19 69 9100 |
|||
|
|
|
||
ex 1104 22 |
|
|
||
ex 1104 22 20 |
|
|
||
|
1104 22 20 9100 |
|||
ex 1104 22 30 |
|
|
||
|
1104 22 30 9100 |
|||
ex 1104 23 |
|
|
||
ex 1104 23 10 |
|
|
||
|
1104 23 10 9100 |
|||
|
1104 23 10 9300 |
|||
1104 29 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 1104 29 01 |
|
|
||
|
1104 29 01 9100 |
|||
ex 1104 29 03 |
|
|
||
|
1104 29 03 9100 |
|||
ex 1104 29 05 |
|
|
||
|
|
|||
|
1104 29 05 9100 |
|||
|
1104 29 05 9300 |
|||
|
|
|
||
|
|
|
||
ex 1104 29 11 |
|
1104 29 11 9000 |
||
|
|
|
||
1104 29 51 |
|
1104 29 51 9000 |
||
1104 29 55 |
|
1104 29 55 9000 |
||
1104 30 |
|
|
||
1104 30 10 |
|
1104 30 10 9000 |
||
1104 30 90 |
|
1104 30 90 9000 |
||
1107 |
Salyklas, skrudintas arba neskrudintas: |
|
||
1107 10 |
|
|
||
|
|
|
||
1107 10 11 |
|
1107 10 11 9000 |
||
1107 10 19 |
|
1107 10 19 9000 |
||
|
|
|
||
1107 10 91 |
|
1107 10 91 9000 |
||
1107 10 99 |
|
1107 10 99 9000 |
||
1107 20 00 |
|
1107 20 00 9000 |
||
ex 1108 |
Krakmolas, inulinas: |
|
||
|
|
|
||
ex 1108 11 00 |
|
|
||
|
1108 11 00 9200 |
|||
|
1108 11 00 9300 |
|||
ex 1108 12 00 |
|
|
||
|
1108 12 00 9200 |
|||
|
1108 12 00 9300 |
|||
ex 1108 13 00 |
|
|
||
|
1108 13 00 9200 |
|||
|
1108 13 00 9300 |
|||
ex 1108 19 |
|
|
||
ex 1108 19 10 |
|
|
||
|
1108 19 10 9200 |
|||
|
1108 19 10 9300 |
|||
ex 1109 00 00 |
Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas: |
|
||
|
1109 00 00 9100 |
|||
ex 1702 |
Kitas cukrus, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus): |
|
||
ex 1702 30 |
|
|
||
|
|
|
||
1702 30 50 |
|
1702 30 50 9000 |
||
1702 30 90 |
|
1702 30 90 9000 |
||
ex 1702 40 |
|
|
||
1702 40 90 |
|
1702 40 90 9000 |
||
ex 1702 90 |
|
|
||
1702 90 50 |
|
|
||
|
1702 90 50 9100 |
|||
|
1702 90 50 9900 |
|||
|
|
|
||
|
|
|
||
1702 90 75 |
|
1702 90 75 9000 |
||
1702 90 79 |
|
1702 90 79 9000 |
||
2106 |
Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
||
ex 2106 90 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
2106 90 55 |
|
2106 90 55 9000 |
4. Grūdiniai kombinuotieji pašarai
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
2309 |
Produktai, naudojami gyvūnų pašarams (7): |
|
||
ex 2309 10 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
2309 10 11 |
|
2309 10 11 9000 |
||
2309 10 13 |
|
2309 10 13 9000 |
||
|
|
|
||
2309 10 31 |
|
2309 10 31 9000 |
||
2309 10 33 |
|
2309 10 33 9000 |
||
|
|
|
||
2309 10 51 |
|
2309 10 51 9000 |
||
2309 10 53 |
|
2309 10 53 9000 |
||
ex 2309 90 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
2309 90 31 |
|
2309 90 31 9000 |
||
2309 90 33 |
|
2309 90 33 9000 |
||
|
|
|
||
2309 90 41 |
|
2309 90 41 9000 |
||
2309 90 43 |
|
2309 90 43 9000 |
||
|
|
|
||
2309 90 51 |
|
2309 90 51 9000 |
||
2309 90 53 |
|
2309 90 53 9000 |
5. Galvijiena
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
ex 0102 |
Gyvi galvijai: |
|
||
ex 0102 10 |
|
|
||
ex 0102 10 10 |
|
|
||
|
|
|||
|
0102 10 10 9140 |
|||
|
0102 10 10 9150 |
|||
ex 0102 10 30 |
|
|
||
|
|
|||
|
0102 10 30 9140 |
|||
|
0102 10 30 9150 |
|||
ex 0102 10 90 |
|
|
||
|
0102 10 90 9120 |
|||
ex 0102 90 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
ex 0102 90 41 |
|
|
||
|
0102 90 41 9100 |
|||
|
|
|
||
|
|
|
||
0102 90 51 |
|
0102 90 51 9000 |
||
0102 90 59 |
|
0102 90 59 9000 |
||
|
|
|
||
0102 90 61 |
|
0102 90 61 9000 |
||
0102 90 69 |
|
0102 90 69 9000 |
||
|
|
|
||
0102 90 71 |
|
0102 90 71 9000 |
||
0102 90 79 |
|
0102 90 79 9000 |
||
0201 |
Jautiena, šviežia ir atšaldyta: |
|
||
0201 10 00 |
|
|
||
|
|
|||
|
0201 10 00 9110 |
|||
|
0201 10 00 9120 |
|||
|
|
|||
|
0201 10 00 9130 |
|||
|
0201 10 00 9140 |
|||
0201 20 |
|
|
||
0201 20 20 |
|
|
||
|
0201 20 20 9110 |
|||
|
0201 20 20 9120 |
|||
0201 20 30 |
|
|
||
|
0201 20 30 9110 |
|||
|
0201 20 30 9120 |
|||
0201 20 50 |
|
|
||
|
|
|||
|
0201 20 50 9110 |
|||
|
0201 20 50 9120 |
|||
|
|
|||
|
0201 20 50 9130 |
|||
|
0201 20 50 9140 |
|||
ex 0201 20 90 |
|
|
||
|
0201 20 90 9700 |
|||
0201 30 00 |
|
|
||
|
0201 30 00 9050 |
|||
|
0201 30 00 9060 |
|||
|
|
|||
|
0201 30 00 9100 |
|||
|
0201 30 00 9120 |
|||
|
0201 30 00 9140 |
|||
ex 0202 |
Galvijiena, sušaldyta: |
|
||
0202 10 00 |
|
|
||
|
0202 10 00 9100 |
|||
|
0202 10 00 9900 |
|||
ex 0202 20 |
|
|
||
0202 20 10 |
|
0202 20 10 9000 |
||
0202 20 30 |
|
0202 20 30 9000 |
||
0202 20 50 |
|
|
||
|
0202 20 50 9100 |
|||
|
0202 20 50 9900 |
|||
ex 0202 20 90 |
|
|
||
|
0202 20 90 9100 |
|||
0202 30 |
|
|
||
0202 30 90 |
|
|
||
|
0202 30 90 9100 |
|||
|
0202 30 90 9200 |
|||
|
0202 30 90 9900 |
|||
0206 |
Galvijienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, arklienos, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti: |
|
||
0206 10 |
|
|
||
|
|
|
||
0206 10 95 |
|
0206 10 95 9000 |
||
|
|
|
||
0206 29 |
|
|
||
|
|
|
||
0206 29 91 |
|
0206 29 91 9000 |
||
ex 0210 |
Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai: |
|
||
ex 0210 20 |
|
|
||
ex 0210 20 90 |
|
|
||
|
0210 20 90 9100 |
|||
ex 1602 |
Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo: |
|
||
ex 1602 50 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 1602 50 31 |
|
|
||
|
|
|||
|
|
|||
|
1602 50 31 9125 |
|||
|
|
|||
|
1602 50 31 9325 |
|||
ex 1602 50 95 |
|
|
||
|
|
|||
|
|
|||
|
|
|||
|
1602 50 95 9125 |
|||
|
|
|||
|
1602 50 95 9325 |
6. Kiauliena
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
ex 0103 |
Gyvos kiaulės: |
|
||
|
|
|
||
ex 0103 91 |
|
|
||
0103 91 10 |
|
0103 91 10 9000 |
||
ex 0103 92 |
|
|
||
|
|
|
||
0103 92 19 |
|
0103 92 19 9000 |
||
ex 0203 |
Kiauliena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta: |
|
||
|
|
|
||
ex 0203 11 |
|
|
||
0203 11 10 |
|
0203 11 10 9000 |
||
ex 0203 12 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 0203 12 11 |
|
|
||
|
0203 12 11 9100 |
|||
ex 0203 12 19 |
|
|
||
|
0203 12 19 9100 |
|||
ex 0203 19 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 0203 19 11 |
|
|
||
|
0203 19 11 9100 |
|||
ex 0203 19 13 |
|
|
||
|
0203 19 13 9100 |
|||
ex 0203 19 15 |
|
|
||
|
0203 19 15 9100 |
|||
|
|
|
||
ex 0203 19 55 |
|
|
||
|
0203 19 55 9110 |
|||
|
0203 19 55 9310 |
|||
|
|
|
||
ex 0203 21 |
|
|
||
0203 21 10 |
|
0203 21 10 9000 |
||
ex 0203 22 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 0203 22 11 |
|
|
||
|
0203 22 11 9100 |
|||
ex 0203 22 19 |
|
|
||
|
0203 22 19 9100 |
|||
ex 0203 29 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 0203 29 11 |
|
|
||
|
0203 29 11 9100 |
|||
ex 0203 29 13 |
|
|
||
|
0203 29 13 9100 |
|||
ex 0203 29 15 |
|
|
||
|
0203 29 15 9100 |
|||
|
|
|
||
ex 0203 29 55 |
|
|
||
|
0203 29 55 9110 |
|||
ex 0210 |
Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai: |
|
||
|
|
|
||
ex 0210 11 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
ex 0210 11 11 |
|
|
||
|
0210 11 11 9100 |
|||
|
|
|
||
ex 0210 11 31 |
|
|
||
|
|
|||
|
0210 11 31 9110 |
|||
|
|
|||
|
0210 11 31 9910 |
|||
ex 0210 12 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 0210 12 11 |
|
|
||
|
0210 12 11 9100 |
|||
ex 0210 12 19 |
|
|
||
|
0210 12 19 9100 |
|||
ex 0210 19 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
ex 0210 19 40 |
|
|
||
|
0210 19 40 9100 |
|||
ex 0210 19 50 |
|
|
||
|
|
|
||
|
0210 19 50 9100 |
|||
|
|
|||
|
0210 19 50 9310 |
|||
|
|
|
||
|
|
|
||
ex 0210 19 81 |
|
|
||
|
0210 19 81 9100 |
|||
|
0210 19 81 9300 |
|||
ex 1601 00 |
Dešros ir panašūs gaminiai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo; maisto pusgaminiai, daugiausia pagaminti iš šių produktų: |
|
||
|
|
|
||
1601 00 91 |
|
|
||
|
1601 00 91 9120 |
|||
|
1601 00 91 9190 |
|||
1601 00 99 |
|
|
||
|
1601 00 99 9110 |
|||
|
1601 00 99 9190 |
|||
ex 1602 |
Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo: |
|
||
|
|
|
||
ex 1602 41 |
|
|
||
ex 1602 41 10 |
|
|
||
|
|
|||
|
1602 41 10 9110 |
|||
|
1602 41 10 9130 |
|||
ex 1602 42 |
|
|
||
ex 1602 42 10 |
|
|
||
|
|
|||
|
1602 42 10 9110 |
|||
|
1602 42 10 9130 |
|||
ex 1602 49 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
ex 1602 49 19 |
|
|
||
|
|
|||
|
|
|||
|
1602 49 19 9130 |
7. Paukštiena
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
ex 0105 |
Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos), antys, žąsys, kalakutai ir patarškos: |
|
||
|
|
|
||
0105 11 |
|
|
||
|
|
|
||
0105 11 11 |
|
0105 11 11 9000 |
||
0105 11 19 |
|
0105 11 19 9000 |
||
|
|
|
||
0105 11 91 |
|
0105 11 91 9000 |
||
0105 11 99 |
|
0105 11 99 9000 |
||
0105 12 00 |
|
0105 12 00 9000 |
||
ex 0105 19 |
|
|
||
0105 19 20 |
|
0105 19 20 9000 |
||
ex 0207 |
Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti: |
|
||
|
|
|
||
ex 0207 12 |
|
|
||
ex 0207 12 10 |
|
|
||
|
|
|||
|
0207 12 10 9900 |
|||
ex 0207 12 90 |
|
|
||
|
|
|||
|
|
|||
|
0207 12 90 9190 |
|||
|
|
|||
|
|
|||
|
0207 12 90 9990 |
|||
ex 0207 14 |
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
ex 0207 14 20 |
|
|
||
|
|
|||
|
0207 14 20 9900 |
|||
ex 0207 14 60 |
|
|
||
|
|
|||
|
0207 14 60 9900 |
|||
ex 0207 14 70 |
|
|
||
|
|
|||
|
|
|||
|
0207 14 70 9190 |
|||
|
|
|||
|
|
|||
|
0207 14 70 9290 |
|||
|
|
|
||
0207 25 |
|
|
||
0207 25 10 |
|
0207 25 10 9000 |
||
0207 25 90 |
|
0207 25 90 9000 |
||
ex 0207 27 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 0207 27 10 |
|
|
||
|
|
|||
|
|
|||
|
0207 27 10 9990 |
|||
|
|
|
||
|
|
|
||
0207 27 60 |
|
0207 27 60 9000 |
||
0207 27 70 |
|
0207 27 70 9000 |
8. Kiaušiniai
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
ex 0407 00 |
Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti: |
|
||
|
|
|
||
|
|
|
||
0407 00 11 |
|
0407 00 11 9000 |
||
0407 00 19 |
|
0407 00 19 9000 |
||
0407 00 30 |
|
0407 00 30 9000 |
||
0408 |
Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių: |
|
||
|
|
|
||
ex 0408 11 |
|
|
||
ex 0408 11 80 |
|
|
||
|
0408 11 80 9100 |
|||
ex 0408 19 |
|
|
||
|
|
|
||
ex 0408 19 81 |
|
|
||
|
0408 19 81 9100 |
|||
ex 0408 19 89 |
|
|
||
|
|
0408 19 89 9100 |
||
|
|
|
||
ex 0408 91 |
|
|
||
ex 0408 91 80 |
|
|
||
|
0408 91 80 9100 |
|||
ex 0408 99 |
|
|
||
ex 0408 99 80 |
|
|
||
|
0408 99 80 9100 |
9. Pienas ir pieno produktai
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||||
0401 |
Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių (50): |
|
||||
0401 10 |
|
|
||||
0401 10 10 |
|
0401 10 10 9000 |
||||
0401 10 90 |
|
0401 10 90 9000 |
||||
0401 20 |
|
|
||||
|
|
|
||||
0401 20 11 |
|
|
||||
|
0401 20 11 9100 |
|||||
|
0401 20 11 9500 |
|||||
0401 20 19 |
|
|
||||
|
0401 20 19 9100 |
|||||
|
0401 20 19 9500 |
|||||
|
|
|
||||
0401 20 91 |
|
0401 20 91 9000 |
||||
0401 20 99 |
|
0401 20 99 9000 |
||||
0401 30 |
|
|
||||
|
|
|
||||
0401 30 11 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0401 30 11 9400 |
|||||
|
0401 30 11 9700 |
|||||
0401 30 19 |
|
|
||||
|
0401 30 19 9700 |
|||||
|
|
|
||||
0401 30 31 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0401 30 31 9100 |
|||||
|
0401 30 31 9400 |
|||||
|
0401 30 31 9700 |
|||||
0401 30 39 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0401 30 39 9100 |
|||||
|
0401 30 39 9400 |
|||||
|
0401 30 39 9700 |
|||||
|
|
|
||||
0401 30 91 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0401 30 91 9100 |
|||||
|
0401 30 91 9500 |
|||||
0401 30 99 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0401 30 99 9100 |
|||||
|
0401 30 99 9500 |
|||||
0402 |
Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių (43): |
|
||||
ex 0402 10 |
|
|
||||
|
|
|
||||
0402 10 11 |
|
0402 10 11 9000 |
||||
0402 10 19 |
|
0402 10 19 9000 |
||||
|
|
|
||||
0402 10 91 |
|
0402 10 91 9000 |
||||
0402 10 99 |
|
0402 10 99 9000 |
||||
|
|
|
||||
ex 0402 21 |
|
|
||||
|
|
|
||||
0402 21 11 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0402 21 11 9200 |
|||||
|
0402 21 11 9300 |
|||||
|
0402 21 11 9500 |
|||||
|
0402 21 11 9900 |
|||||
|
|
|
||||
0402 21 17 |
|
0402 21 17 9000 |
||||
0402 21 19 |
|
|
||||
|
0402 21 19 9300 |
|||||
|
0402 21 19 9500 |
|||||
|
0402 21 19 9900 |
|||||
|
|
|
||||
0402 21 91 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0402 21 91 9100 |
|||||
|
0402 21 91 9200 |
|||||
|
0402 21 91 9350 |
|||||
|
0402 21 91 9500 |
|||||
0402 21 99 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0402 21 99 9100 |
|||||
|
0402 21 99 9200 |
|||||
|
0402 21 99 9300 |
|||||
|
0402 21 99 9400 |
|||||
|
0402 21 99 9500 |
|||||
|
0402 21 99 9600 |
|||||
|
0402 21 99 9700 |
|||||
|
0402 21 99 9900 |
|||||
ex 0402 29 |
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|
||||
0402 29 15 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0402 29 15 9200 |
|||||
|
0402 29 15 9300 |
|||||
|
0402 29 15 9500 |
|||||
|
0402 29 15 9900 |
|||||
0402 29 19 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0402 29 19 9300 |
|||||
|
0402 29 19 9500 |
|||||
|
0402 29 19 9900 |
|||||
|
|
|
||||
0402 29 91 |
|
0402 29 91 9000 |
||||
0402 29 99 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0402 29 99 9100 |
|||||
|
0402 29 99 9500 |
|||||
|
|
|
||||
0402 91 |
|
|
||||
0402 91 10 |
|
|
||||
|
|
0402 91 10 9370 |
||||
0402 91 30 |
|
|
||||
|
|
0402 91 30 9300 |
||||
|
|
|
||||
0402 91 99 |
|
0402 91 99 9000 |
||||
0402 99 |
|
|
||||
0402 99 10 |
|
|
||||
|
|
0402 99 10 9350 |
||||
|
|
|
||||
0402 99 31 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0402 99 31 9150 |
|||||
|
0402 99 31 9300 |
|||||
|
0402 99 31 9500 |
|||||
0402 99 39 |
|
|
||||
|
0402 99 39 9150 |
|||||
ex 0403 |
Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |
|
||||
ex 0403 90 |
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|
||||
0403 90 11 |
|
0403 90 11 9000 |
||||
0403 90 13 |
|
|
||||
|
0403 90 13 9200 |
|||||
|
0403 90 13 9300 |
|||||
|
0403 90 13 9500 |
|||||
|
0403 90 13 9900 |
|||||
0403 90 19 |
|
0403 90 19 9000 |
||||
|
|
|
||||
0403 90 33 |
|
|
||||
|
0403 90 33 9400 |
|||||
|
0403 90 33 9900 |
|||||
|
|
|
||||
|
|
|
||||
0403 90 51 |
|
|
||||
|
0403 90 51 9100 |
|||||
0403 90 59 |
|
|
||||
|
0403 90 59 9170 |
|||||
|
0403 90 59 9310 |
|||||
|
0403 90 59 9340 |
|||||
|
0403 90 59 9370 |
|||||
|
0403 90 59 9510 |
|||||
ex 0404 |
Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
||||
0404 90 |
|
|
||||
|
|
|
||||
ex 0404 90 21 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0404 90 21 9120 |
|||||
|
0404 90 21 9160 |
|||||
0404 90 23 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
|
|||||
|
0404 90 23 9120 |
|||||
|
0404 90 23 9130 |
|||||
|
0404 90 23 9140 |
|||||
|
0404 90 23 9150 |
|||||
ex 0404 90 29 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0404 90 29 9110 |
|||||
|
0404 90 29 9115 |
|||||
|
0404 90 29 9125 |
|||||
|
0404 90 29 9140 |
|||||
|
|
|
||||
0404 90 81 |
|
|
||||
|
0404 90 81 9100 |
|||||
ex 0404 90 83 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
|
|||||
|
0404 90 83 9110 |
|||||
|
0404 90 83 9130 |
|||||
|
0404 90 83 9150 |
|||||
|
0404 90 83 9170 |
|||||
|
|
|||||
|
0404 90 83 9936 |
|||||
ex 0405 |
Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos: |
|
||||
0405 10 |
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|
||||
0405 10 11 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0405 10 11 9500 |
|||||
|
0405 10 11 9700 |
|||||
0405 10 19 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0405 10 19 9500 |
|||||
|
0405 10 19 9700 |
|||||
0405 10 30 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
|
|||||
|
0405 10 30 9100 |
|||||
|
0405 10 30 9300 |
|||||
|
|
|||||
|
|
|||||
|
0405 10 30 9700 |
|||||
0405 10 50 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
|
|||||
|
0405 10 50 9300 |
|||||
|
|
|||||
|
|
|||||
|
0405 10 50 9500 |
|||||
|
0405 10 50 9700 |
|||||
0405 10 90 |
|
0405 10 90 9000 |
||||
ex 0405 20 |
|
|
||||
0405 20 90 |
|
|
||||
|
|
|||||
|
0405 20 90 9500 |
|||||
|
0405 20 90 9700 |
|||||
0405 90 |
|
|
||||
0405 90 10 |
|
0405 90 10 9000 |
||||
0405 90 90 |
|
0405 90 90 9000 |
||||
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Papildomi reikalavimai naudojant prekės kodą |
Prekės kodas |
|||
Didžiausias vandens kiekis prekės svoryje (%) |
Mažiausias riebumas sausojoje medžiagoje (%) |
|||||
ex 0406 |
|
|
|
|||
ex 0406 10 |
|
|
|
|
||
ex 0406 10 20 |
|
|
|
|
||
|
|
|
0406 10 20 9100 |
|||
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|||
|
55 |
45 |
0406 10 20 9230 |
|||
|
55 |
39 |
0406 10 20 9290 |
|||
|
60 |
|
0406 10 20 9300 |
|||
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|||
|
60 |
|
0406 10 20 9610 |
|||
|
60 |
5 |
0406 10 20 9620 |
|||
|
57 |
19 |
0406 10 20 9630 |
|||
|
|
|
|
|||
|
40 |
39 |
0406 10 20 9640 |
|||
|
50 |
39 |
0406 10 20 9650 |
|||
|
|
|
0406 10 20 9660 |
|||
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|||
|
60 |
60 |
0406 10 20 9830 |
|||
|
59 |
69 |
0406 10 20 9850 |
|||
|
|
|
0406 10 20 9870 |
|||
|
|
|
0406 10 20 9900 |
|||
ex 0406 20 |
|
|
|
|
||
ex 0406 20 90 |
|
|
|
|
||
|
|
|
0406 20 90 9100 |
|||
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|||
|
40 |
34 |
0406 20 90 9913 |
|||
|
20 |
30 |
0406 20 90 9915 |
|||
|
15 |
30 |
0406 20 90 9917 |
|||
|
5 |
30 |
0406 20 90 9919 |
|||
|
|
|
0406 20 90 9990 |
|||
ex 0406 30 |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
ex 0406 30 31 |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|||
|
60 |
|
0406 30 31 9710 |
|||
|
60 |
20 |
0406 30 31 9730 |
|||
|
|
|
|
|||
|
57 |
|
0406 30 31 9910 |
|||
|
57 |
20 |
0406 30 31 9930 |
|||
|
57 |
40 |
0406 30 31 9950 |
|||
ex 0406 30 39 |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|||
|
60 |
48 |
0406 30 39 9500 |
|||
|
57 |
48 |
0406 30 39 9700 |
|||
|
|
|
|
|||
|
54 |
48 |
0406 30 39 9930 |
|||
|
54 |
55 |
0406 30 39 9950 |
|||
ex 0406 30 90 |
|
54 |
79 |
0406 30 90 9000 |
||
ex 0406 40 |
|
|
|
|
||
ex 0406 40 50 |
|
53 |
48 |
0406 40 50 9000 |
||
ex 0406 40 90 |
|
50 |
40 |
0406 40 90 9000 |
||
ex 0406 90 |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
ex 0406 90 13 |
|
40 |
45 |
0406 90 13 9000 |
||
ex 0406 90 15 |
|
|
|
|
||
|
38 |
45 |
0406 90 15 9100 |
|||
ex 0406 90 17 |
|
|
|
|
||
|
38 |
45 |
0406 90 17 9100 |
|||
ex 0406 90 21 |
|
39 |
48 |
0406 90 21 9900 |
||
ex 0406 90 23 |
|
47 |
40 |
0406 90 23 9900 |
||
ex 0406 90 25 |
|
47 |
45 |
0406 90 25 9900 |
||
ex 0406 90 27 |
|
52 |
45 |
0406 90 27 9900 |
||
ex 0406 90 29 |
|
|
|
|
||
|
|
42 |
50 |
0406 90 29 9100 |
||
|
|
44 |
45 |
0406 90 29 9300 |
||
ex 0406 90 32 |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
56 |
43 |
0406 90 32 9119 |
|||
ex 0406 90 35 |
|
|
|
|
||
|
38 |
40 |
0406 90 35 9190 |
|||
|
38 |
40 |
0406 90 35 9990 |
|||
ex 0406 90 37 |
|
40 |
45 |
0406 90 37 9000 |
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
ex 0406 90 61 |
|
35 |
32 |
0406 90 61 9000 |
||
ex 0406 90 63 |
|
|
|
|
||
|
35 |
36 |
0406 90 63 9100 |
|||
|
35 |
36 |
0406 90 63 9900 |
|||
ex 0406 90 69 |
|
|
|
|
||
|
|
|
0406 90 69 9100 |
|||
|
38 |
30 |
0406 90 69 9910 |
|||
|
|
|
|
|
||
ex 0406 90 73 |
|
45 |
44 |
0406 90 73 9900 |
||
ex 0406 90 75 |
|
45 |
39 |
0406 90 75 9900 |
||
ex 0406 90 76 |
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|||
|
50 |
45 |
0406 90 76 9300 |
|||
|
44 |
45 |
0406 90 76 9400 |
|||
|
46 |
55 |
0406 90 76 9500 |
|||
ex 0406 90 78 |
|
|
|
|
||
|
50 |
20 |
0406 90 78 9100 |
|||
|
45 |
48 |
0406 90 78 9300 |
|||
|
45 |
55 |
0406 90 78 9500 |
|||
ex 0406 90 79 |
|
56 |
40 |
0406 90 79 9900 |
||
ex 0406 90 81 |
|
44 |
45 |
0406 90 81 9900 |
||
ex 0406 90 85 |
|
|
|
|
||
|
40 |
39 |
0406 90 85 9930 |
|||
|
45 |
39 |
0406 90 85 9970 |
|||
|
|
|
0406 90 85 9999 |
|||
|
|
|
|
|
||
ex 0406 90 86 |
|
|
|
|
||
|
|
|
0406 90 86 9100 |
|||
|
|
|
|
|||
|
52 |
|
0406 90 86 9200 |
|||
|
51 |
5 |
0406 90 86 9300 |
|||
|
47 |
19 |
0406 90 86 9400 |
|||
|
40 |
39 |
0406 90 86 9900 |
|||
ex 0406 90 87 |
|
|
|
|
||
|
|
|
0406 90 87 9100 |
|||
|
|
|
|
|||
|
60 |
|
0406 90 87 9200 |
|||
|
55 |
5 |
0406 90 87 9300 |
|||
|
53 |
19 |
0406 90 87 9400 |
|||
|
|
|
|
|||
|
45 |
45 |
0406 90 87 9951 |
|||
|
45 |
45 |
0406 90 87 9971 |
|||
|
43 |
53 |
0406 90 87 9972 |
|||
|
46 |
45 |
0406 90 87 9973 |
|||
|
41 |
50 |
0406 90 87 9974 |
|||
|
39 |
60 |
0406 90 87 9975 |
|||
|
47 |
40 |
0406 90 87 9979 |
|||
ex 0406 90 88 |
|
|
|
|
||
|
|
|
0406 90 88 9100 |
|||
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|||
|
60 |
10 |
0406 90 88 9300 |
|||
|
||||||
|
55 |
40 |
0406 90 88 9500 |
10. Baltasis ir žaliavinis cukrus be tolesnio perdirbimo
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
ex 1701 |
Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas: |
|
||
|
|
|
||
ex 1701 11 |
|
|
||
ex 1701 11 90 |
|
|
||
|
1701 11 90 9100 |
|||
|
|
|||
|
1701 11 90 9910 |
|||
ex 1701 12 |
|
|
||
ex 1701 12 90 |
|
|
||
|
1701 12 90 9100 |
|||
|
|
|||
|
1701 12 90 9910 |
|||
|
|
|
||
1701 91 00 |
|
1701 91 00 9000 |
||
ex 1701 99 |
|
|
||
1701 99 10 |
|
|
||
|
1701 99 10 9100 |
|||
|
|
|||
|
1701 99 10 9910 |
|||
|
1701 99 10 9950 |
|||
ex 1701 99 90 |
|
|
||
|
1701 99 90 9100 |
11. Sirupai ir kiti cukraus produktai
KN kodas |
Prekės aprašymas |
Prekės kodas |
||
ex 1702 |
Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus): |
|
||
ex 1702 40 |
|
|
||
ex 1702 40 10 |
|
|
||
|
1702 40 10 9100 |
|||
1702 60 |
|
|
||
1702 60 10 |
|
1702 60 10 9000 |
||
1702 60 95 |
|
1702 60 95 9000 |
||
ex 1702 90 |
|
|
||
1702 90 30 |
|
1702 90 30 9000 |
||
|
|
|
||
1702 90 71 |
|
1702 90 71 9000 |
||
ex 1702 90 95 |
|
|
||
|
1702 90 95 9100 |
|||
|
1702 90 95 9900 |
|||
2106 |
Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
||
ex 2106 90 |
|
|
||
|
|
|
||
2106 90 30 |
|
2106 90 30 9000 |
||
|
|
|
||
2106 90 59 |
|
2106 90 59 9000“ |
(1) OL L 149, 2008 6 7, p. 55.
(2) Nustatant riebalinės medžiagos kiekį, naudojamas Komisijos direktyvos 84/4/EEB (OL L 15, 1984 1 18, p. 28) I priede nurodytas analizės metodas (A metodas).
(3) Nustatant riebalinės medžiagos kiekį, taikoma tokia procedūra:
— |
ėminys susmulkinamas taip, kad ne mažiau kaip 90 % masės išsisijotų pro sietą, kurio akučių dydis 500 mikronų, ir kad 100 % išsisijotų pro sietą, kurio akučių dydis 1 000 mikronų, |
— |
tada taikomas analizės metodas, aprašytas Direktyvos 84/4/EEB I priede (A metodas). |
(4) Krakmolo sudėtyje esančios sausosios medžiagos kiekis nustatomas Komisijos reglamento (EB) Nr. 687/2008 (OL L 192, 2008 7 19, p. 20) IV priede nurodytu metodu. Krakmolo grynumas nustatomas Ewerso modifikuotu poliarimetriniu būdu, kaip paskelbta Komisijos reglamento (EB) Nr. 152/2009 (OL L 54, 2009 2 26, p. 1) III priedo L dalyje.
(5) Eksporto grąžinamoji išmoka už krakmolą yra nustatoma pagal šią formulę:
1. |
Bulvių krakmolas: ((faktinis sausosios medžiagos kiekis %/80) × eksporto grąžinamoji išmoka. |
2. |
Kitos krakmolo rūšys: ((faktinis sausosios medžiagos kiekis %/87) × eksporto grąžinamoji išmoka. |
Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tuo tikslu pateiktoje deklaracijoje nurodo produkto sausosios medžiagos kiekį.
(6) Eksporto grąžinamoji išmoka mokama už produktus, kurių sudėtyje esantis sausosios medžiagos kiekis yra ne mažesnis kaip 78 %. Eksporto grąžinamoji išmoka už produktus, kurių sudėtyje esančios sausosios medžiagos kiekis yra mažesnis kaip 78 %, yra nustatoma pagal šią formulę:
((faktinis sausosios medžiagos kiekis %/78) × eksporto grąžinamoji išmoka.
Sausosios medžiagos kiekis nustatomas Komisijos direktyvos 79/796/EEB (OL L 239, 1979 9 22, p. 24) II priede nurodytu 2 metodu arba kitu tinkamu, bent jau tas pačias garantijas teikiančiu, analizės metodu.
(7) Kuriems taikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1517/95 (OL L 147, 1995 6 30, p. 51).
(8) Skiriant grąžinamąsias išmokas, atsižvelgiama tik į grūdų produktų krakmolą. Grūdų produktai yra produktai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 0709 90 60 ir 0712 90 19 subpozicijose, 10 skyriuje bei pozicijose Nr. 1101, 1102, 1103 ir 1104 (neperdirbti ir neatgaminti), išskyrus 1104 30 subpoziciją, ir grūdų kiekis produktuose, klasifikuojamuose Kombinuotosios nomenklatūros 1904 10 10 ir 1904 10 90 subpozicijose. Grūdų kiekis produktuose, klasifikuojamuose Kombinuotosios nomenklatūros 1904 10 10 ir 1904 10 90 subpozicijose, yra laikomas lygiu galutinio produkto masei. Grąžinamoji išmoka neskiriama už javus, kurių krakmolo kilmė nėra aiškiai nustatyta analize.
(9) Grąžinamoji išmoka bus mokama tik už produktus, kurių sudėtyje esantis krakmolo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % masės.
(10) Tam, kad būtų įtraukta į šią subpoziciją, būtina pateikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 433/2007 (OL L 104, 2007 4 21, p. 3) priede nurodytą sertifikatą.
(11) Grąžinamoji išmoka suteikiama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1359/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 21) ir, prireikus, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1741/2006 (OL L 329, 2006 11 25, p. 7) nustatytų reikalavimų.
(12) OL L 308, 2006 11 8, p. 7.
(13) OL L 281, 2008 10 24, p. 3.
(14) OL L 325, 2006 11 24, p. 12.
(15) Liesos galvijienos kiekis be riebalų nustatomas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2429/86 (OL L 210, 1986 8 1, p. 39) priede nustatyta tvarka. Terminas „vidutinis kiekis“ – tai Reglamento (EB) Nr. 765/2002 (OL L 117, 2002 5 4, p. 6) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas mėginio dydis. Mėginys imamas iš didžiausią riziką keliančios siuntos dalies.
(16) Kolageno kiekio nustatymas:
Kolageno kiekis nustatomas hidroksiprolino kiekį padauginus iš 8. Hidroksiprolino kiekis turi būti nustatytas pagal ISO 3496-1978 metodą.
(17) Produktai ir jų gabalai gali būti klasifikuojami šioje subpozicijoje tik tuo atveju, jei vientiso raumeninio audinio dydis ir savybės leidžia juos identifikuoti kaip gautus iš minėtų pradinių gabalų. Išraiška „jų dalys“ taikoma produktams, kurių vieneto neto svoris ne mažesnis kaip 100 gramų, arba produktams, supjaustytiems vienodomis dalimis, kurias aiškiai galima identifikuoti kaip gautas iš minėtų pradinių gabalų ir kurių kartu supakuotų bendras neto svoris yra ne mažesnis kaip 100 gramų.
(18) Ši grąžinamoji išmoka gali būti skiriama tik už tuos gaminius, kurių pavadinimus patvirtino valstybės narės gamintojos kompetentingos institucijos.
(19) Grąžinamoji išmoka už dešras, pateiktas konteineriuose su apsauginiu skysčiu, skiriama už neto svorį, atėmus skysčio svorį.
(20) Prekyboje įprastinėmis sąlygomis naudojamos parafino dangos svoris yra laikomas dešros neto svorio dalimi.
(21) Išbraukta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2333/97 (OL L 323, 1997 11 26, p. 25).
(22) Jei sudėtiniai maisto pusgaminiai (įskaitant paruoštus patiekalus), kurių sudėtyje yra dešros, dėl savo sudėties yra klasifikuojami pozicijoje Nr. 1601, grąžinamoji išmoka skiriama tik už dešrų, mėsos ir subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ir kilmės riebalus, kurie yra šių pusgaminių sudėtyje, neto svorį.
(23) Grąžinamoji išmoka už gaminius su kaulais skiriama už produkto neto svorį, atėmus kaulų svorį
(24) Grąžinamoji išmoka skiriama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 903/2008 (OL L 249, 2008 9 18, p. 3) nustatytų reikalavimų. Užpildydamas muitinės eksporto dokumentus, eksportuotojas raštu pareiškia, kad konkretūs gaminiai atitinka nustatytus reikalavimus.
(25) Mėsos ir riebalų kiekis turi būti nustatomas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2004/2002 (OL L 308, 2002 11 9, p. 22) priede nustatytą analizės metodą..
(26) Bet kurios rūšies mėsos ar mėsos subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ar kilmės riebalus, kiekis turi būti nustatomas pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 226/89 (OL L 29 1989 1 31, p. 11) priede nustatytą analizės metodą.
(27) Draudžiama sušaldyti produktus pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 (OL L 186, 2009 7 17, p. 1) 7 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą.
(28) Skerdenos arba skerdenų pusės gali būti pateikiamos su pažandėmis arba be jų.
(29) Mentės gali būti pateikiamos su pažandėmis arba be jų.
(30) Priekinės nuokartos gali būti pateikiamos su pažandėmis arba be jų.
(31) Ši grąžinamoji išmoka neskiriama už atskirai pateiktus žandus, pažandes arba žandus kartu su pažandėmis.
(32) Ši grąžinamoji išmoka neskiriama už atskirai pateiktas kaklines be kaulų.
(33) Jeigu prekių klasifikuoti kaip 1602 41 10 9110 pozicijos kumpių ar jų dalių negalima pagal KN 16 skyriaus 2 papildomą pastabą, grąžinamoji išmoka už kodu 1602 42 10 9110 pažymėtą gaminį arba, jeigu tinka, už 1602 49 19 9130 kodu pažymėtą gaminį, gali būti skiriama nepažeidžiant Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 48 straipsnio taikymo.
(34) Jeigu prekių klasifikuoti kaip 1602 42 10 9110 pozicijos menčių ar jų dalių negalima pagal KN 16 skyriaus 2 papildomą pastabą, grąžinamoji išmoka už kodu 1602 49 19 9130 pažymėtą gaminį gali būti skiriama nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 612/2009 48 straipsnio taikymo.
(35) Taikoma tik naminių paukščių kiaušiniams, kurie atitinka Europos Bendrijų kompetentingų institucijų nustatytus reikalavimus ir ant kurių yra įspaustas gamintojo įmonės atpažinimo numeris ir (arba) kita informacija, numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 617/2008 3 straipsnio 5 dalyje (OL L 168, 2008 6 28, p. 5).
(36) Jei į šioje subpozicijoje klasifikuojamą produktą yra pridėta išrūgų ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, į pridėtą išrūgų ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, kiekį neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką.
Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką.
Jei šioje subpozicijoje klasifikuojamo produkto sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), eksporto grąžinamoji išmoka nemokama.
Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar produkto sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, ir šiuo atveju:
— |
į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią ne pieno kilmės medžiagų ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, masę, o ypač |
— |
pridėtų išrūgų laktozės kiekį. |
(37) Išbraukta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2287/2000 (OL L 260, 2000 10 14, p. 22).
(38) Jei produkto sudėtyje yra kazeino ir (arba) kazeinatų, pridėtų prieš arba perdirbimo metu, grąžinamoji išmoka nemokama. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar buvo pridėta ar nepridėta kazeino ir (arba) kazeinatų.
(39) Grąžinamoji išmoka už 100 kg šioje subpozicijoje klasifikuojamo produkto yra lygi šių komponentų sumai:
a) |
kiekis 100 kg produkto, padaugintas iš 100 kg produkto esančios pieno medžiagos masės procentinio kiekio. Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Jei produkto sudėtyje yra išrūgų ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, kiekis viename kilograme dauginamas iš į 100 produkto kilogramų pridėtos pieno medžiagos, kitos nei išrūgos ir (arba) produktai, gauti iš išrūgų, ir (arba) laktozė, ir (arba) kazeinas, ir (arba) kazeinatai, ir (arba) pieno filtratas (permeatas), ir (arba) produktai, nurodyti KN 3504 kode, masės; |
b) |
komponentas, apskaičiuotas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009 (OL L 318, 2009 12 4, p. 1) 14 straipsnio 3 dalį. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar produkto sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) kazeino, ir (arba) kazeinatų, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, nurodytų KN 3504 kode, ir šiuo atveju:
|
Jei produkte pieno medžiagos sudėtyje yra pieno filtrato (permeato), eksporto gražinamoji išmoka nemokama.
(40) Panaikinta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 707/98 (OL L 98, 1998 3 31, p. 11).
(41) Panaikinta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 823/96 (OL L 111, 1996 5 4, p. 9).
a) |
Jei sūriai tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kuriose taip pat yra konservavimo skysčio, visų pirma sūrymo, grąžinamoji išmoka suteikiama už neto masę, atėmus skysčio masę. |
b) |
Apskaičiuojant grąžinamąją išmoką plastikinė plėvelė, parafinas, pelenai ir vaškas, naudojami gaminiui supakuoti, į gaminio neto svorį neįskaičiuojami. |
c) |
Jei sūriai supakuoti į plastikinę plėvelę ir jei neto masė nurodyta su plastikine plėvele, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 0,5 %. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi nurodyti, kad sūriai supakuoti į plastikinę plėvelę ir taip pat nurodyti, ar į nurodytą neto masę įskaičiuota plastikinės plėvelės masė. |
d) |
Jei sūriai laikomi parafino arba pelenų apvalkale ir jei į nurodytą neto masę įskaičiuota parafino arba pelenų masė, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 2 %. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi nurodyti, kad sūriai laikomi parafino arba pelenų apvalkale ir taip pat nurodyti, ar į nurodytą neto masę įskaičiuota parafino arba pelenų masė. |
e) |
Jei sūris laikomas vaško apvalkale, atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas deklaracijoje turi nurodyti sūrio neto masę be vaško masės. |
(43) Jei šiuo kodu klasifikuojamų produktų pieno baltymų kiekis (azoto kiekis × 6,38) sausojoje pieno neriebalinėje medžiagoje yra mažesnis kaip 34 %, grąžinamoji išmoka nemokama. Jei miltelių pavidalo produktų, klasifikuojamų šiuo kodu, vandens kiekis produkto masėje yra didesnis kaip 5 %, grąžinamoji išmoka nemokama.
Atlikdama muitinės formalumus, suinteresuotoji šalis atitinkamoje deklaracijoje turi nurodyti minimalų pieno baltymų kiekį sausosose pieno neriebalinėse medžiagose, o miltelių pavidalo produktams – ir didžiausią vandens kiekį.
(44) Panaikinta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2287/2000 (OL L 260, 2000 10 14, p. 22).
a) |
Jei gaminio sudėtyje yra ne pieno kilmės sudedamųjų dalių, išskyrus prieskonius ir prieskoninius augalus, tokių kaip, pavyzdžiui, kumpio, riešutų, krevečių, lašišos, alyvuogių, razinų, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 10 % Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi tam skirtoje deklaracijoje nurodyti, kad gaminio sudėtyje yra tokių ne pieno kilmės sudedamųjų dalių. |
b) |
Jei gaminio sudėtyje yra prieskoninių augalų arba prieskonių, ypač tokių kaip garstyčios, bazilikas, česnakas, raudonėlis, grąžinamosios išmokos suma sumažinama 1 %. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas turi tam skirtoje deklaracijoje nurodyti, kad gaminio sudėtyje yra tokių prieskoninių augalų arba prieskonių. |
c) |
Jei gaminio sudėtyje yra kazeino ir (arba) kazeinatų, ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, į pridėtą kazeinų ir (arba) kazeinatų, ir (arba) į išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų (išskyrus išrūgų sviestą, klasifikuojamą KN kodu 0405 10 50), ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, kiekį apskaičiuojant grąžinamąją išmoką neatsižvelgiama. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar buvo pridėta ar nepridėta kazeino ir (arba) kazeinatų, ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų, ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, ir jei taip, į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią kazeino ir (arba) kazeinatų, ir (arba) išrūgų, ir (arba) produktų, gautų iš išrūgų (tam tikrais atvejais nurodant išrūgų sviesto kiekį), ir (arba) laktozės, ir (arba) pieno filtrato (permeato), ir (arba) produktų, klasifikuojamų KN kodu 3504, masę. |
d) |
Nurodytų gaminių sudėtyje gali būti pridėti tam tikri kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui, pavyzdžiui, druskos, šliužo fermentų ar pelėsių. |
(46) Grąžinamoji išmoka už sušaldytą sutirštintą pieną yra tokia pati, kaip ir už produktus, klasifikuojamus 0402 91 ir 0402 99 pozicijose.
(47) Grąžinamoji išmoka už sušaldytus produktus, nurodytus KN koduose nuo 0403 90 11 iki 0403 90 39, yra tokia pati kaip ir už produktus, atitinkamai nurodytus KN koduose nuo 0403 90 51 iki 0403 90 69.
(48) Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti, ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų, ir, jei jų pridėta, – į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią ne pieno kilmės medžiagų masę.
(49) Grąžinamoji išmoka už 100 kg šioje subpozicijoje klasifikuojamo produkto yra lygi šių komponentų sumai:
a) |
kiekis 100 kg produkto, padaugintas iš 100 kg produkto esančios pieno medžiagos masės procentinio kiekio. Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką; |
b) |
komponentas, apskaičiuotas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009 (OL L 318, 2009 12 4 , p. 1) 14 straipsnio 3 dalį. Atlikdamas muitinės formalumus, pareiškėjas tam skirtoje deklaracijoje turi nurodyti maksimalią sacharozės masę ir ar buvo pridėta arba nepridėta ne pieno kilmės medžiagų, ir, jei jų pridėta, – į 100 galutinio produkto kilogramų pridėtą maksimalią ne pieno kilmės medžiagų masę. |
(50) Nurodytų produktų sudėtyje gali būti pridėti maži kiekiai ne pieno kilmės medžiagų, reikalingų gamybai arba konservavimui. Jei šie priedai nesudaro daugiau kaip 0,5 % viso produkto masės, į juos atsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką. Tačiau jei šie priedai sudaro daugiau kaip 0,5 % bendros viso produkto masės, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant grąžinamąją išmoką.
II PRIEDAS
„II PRIEDAS
EKSPORTO GRĄŽINAMOSIOMS IŠMOKOMS TAIKYTINI PASKIRTIES VIETŲ KODAI
A00 |
Visos paskirties vietos (trečiosios šalys, kitos teritorijos, aprūpinimo maisto produktais vietos ir paskirties vietos, laikomos eksportu iš Bendrijos). |
A01 |
Kitos paskirties vietos. |
A02 |
Visos paskirties vietos, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas. |
A03 |
Visos paskirties vietos, išskyrus Šveicariją. |
A04 |
Visos trečiosios šalys. |
A05 |
Kitos trečiosios šalys. |
A10 |
ELPA šalys (Europos laisvosios prekybos asociacija) Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas, Šveicarija. |
A11 |
AKR valstybės (Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybės, kurios yra Lomė konvencijos šalys) Angola, Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Komorai (išskyrus Majotą), Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Džibutis, Dominika, Etiopija, Fidžis, Gabonas, Gambija, Gana, Grenada, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Pusiaujo Gvinėja, Gajana, Haitis, Jamaika, Kenija, Kiribatis, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauricijus, Mauritanija, Mozambikas, Namibija, Nigeris, Nigerija, Uganda, Papua Naujoji Gvinėja, Dominikos Respublika, Ruanda, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Sent Lusija, Saliamono Salos, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Seišeliai, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Tanzanija, Čadas, Togas, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tuvalu, Vanuatu, Zambija, Zimbabvė. |
A12 |
Viduržemio jūros baseino šalys arba teritorijos Seuta ir Melilija, Gibraltaras, Turkija, Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Kosovas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, Libanas, Sirija, Izraelis, Vakarų krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija. |
A13 |
OPEC valstybės (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) Alžyras, Libija, Nigerija, Gabonas, Venesuela, Irakas, Iranas, Saudo Arabija, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Indonezija. |
A14 |
ASEAN šalys (Pietryčių Azijos šalių asociacija) Mianmaras, Tailandas, Laosas, Vietnamas, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Singapūras, Filipinai. |
A15 |
Lotynų Amerikos šalys Meksika, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Haitis, Dominikos Respublika, Kolumbija, Venesuela, Ekvadoras, Peru, Brazilija, Čilė, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Argentina. |
A16 |
PARBA šalys (Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija) Pakistanas, Indija, Bangladešas, Maldyvai, Šri Lanka, Nepalas, Butanas. |
A17 |
EEE šalys (Europos ekonominė erdvė), išskyrus Europos Sąjungos šalis Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas. |
A18 |
VREŠ šalys arba teritorijos (Vidurio ir Rytų Europos šalys arba teritorijos) Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Kosovas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. |
A19 |
NAFTA šalys (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis) Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika. |
A20 |
MERCOSUR šalys (Pietų Amerikos bendroji rinka) Brazilija, Paragvajus, Urugvajus, Argentina. |
A21 |
Naujos pramoninės Azijos šalys Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas. |
A22 |
Dinamiškos Azijos ekonomikos Tailandas, Malaizija, Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas. |
A23 |
APEC šalys (Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo šalys) Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika, Čilė, Tailandas, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Singapūras, Filipinai, Kinija, Pietų Korėja, Japonija, Taivanas, Honkongas, Australija, Papua Naujoji Gvinėja, Naujoji Zelandija. |
A24 |
Nepriklausomų valstybių sandrauga Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Turkmėnija, Uzbekija, Tadžikija, Kirgizija. |
A25 |
EBPO šalys, kurios nėra ES narės (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) Islandija, Norvegija, Šveicarija, Turkija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika, Pietų Korėja, Japonija, Australija, Australijos Ramiojo vandenyno teritorijos, Naujoji Zelandija, Naujosios Zelandijos Ramiojo vandenyno teritorijos. |
A26 |
Europos šalys arba teritorijos, kurios nepriklauso Europos Sąjungai Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas, Šveicarija, Farerų Salos, Andora, Gibraltaras, Šventasis Sostas, Turkija, Albanija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Kosovas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. |
A27 |
Afrika (A28) (A29) Šiaurės Afrikos šalys arba teritorijos, kitos Afrikos šalys. |
A28 |
Šiaurės Afrikos šalys arba teritorijos Seuta ir Melilija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas. |
A29 |
Kitos Afrikos šalys Sudanas, Mauritanija, Malis, Burkina Fasas, Nigeris, Čadas, Žaliasis Kyšulys, Senegalas, Gambija, Bisau Gvinėja, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Gabonas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda, Burundis, Šventosios Elenos Sala ir priklausomos teritorijos, Angola, Etiopija, Eritrėja, Džibutis, Somalis, Kenija, Uganda, Tanzanija, Seišeliai ir priklausomos teritorijos, Indijos vandenyno britų sritis, Mozambikas, Madagaskaras, Mauricijus, Komorai, Majotas, Zambija, Zimbabvė, Malavis, Pietų Afrikos Respublika, Namibija, Botsvana, Svazilandas, Lesotas. |
A30 |
Amerika (A31) (A32) (A33) Šiaurės Amerika, Centrinė Amerika ir Antilai, Pietų Amerika. |
A31 |
Šiaurės Amerika Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Grenlandija, Sent Pjeras ir Mikelonas. |
A32 |
Centrinė Amerika ir Antilai Meksika, Bermudų salos, Gvatemala, Belizas, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Panama, Angilija, Kuba, Sent Kitsas ir Nevis, Haitis, Bahamos, Terkso ir Kaikoso salos, Dominikos Respublika, JAV Virdžinijos salos, Antigva ir Barbuda, Dominika, Kaimanų Salos, Jamaika, Sent Lusija, Sent Vinsentas, Britų Mergelės salos, Barbadosas, Montseratas, Trinidadas ir Tobagas, Grenada, Aruba, Olandijos Antilai. |
A33 |
Pietų Amerika Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamas, Ekvadoras, Peru, Brazilija, Čilė, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Argentina, Folklando Salos. |
A34 |
Azija (A35) (A36) Artimieji ir Viduriniai Rytai, kitos Azijos šalys. |
A35 |
Artimieji ir Viduriniai Rytai Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Libanas, Sirija, Irakas, Iranas, Izraelis, Vakarų krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Jemenas. |
A36 |
Kitos Azijos šalys Kazachija, Turkmėnija, Uzbekija, Tadžikija, Kirgizija, Afganistanas, Pakistanas, Indija, Bangladešas, Maldyvai, Šri Lanka, Nepalas, Butanas, Mianmaras, Tailandas, Laosas, Vietnamas, Kambodža, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Singapūras, Filipinai, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Japonija, Taivanas, Honkongas, Makao. |
A37 |
Okeanija ir poliariniai regionai (A38) (A39) Australija ir Naujoji Zelandija, kitos Okeanijos šalys ir poliariniai regionai. |
A38 |
Australija ir Naujoji Zelandija Australija, Australijos Ramiojo vandenyno teritorijos, Naujoji Zelandija, Naujosios Zelandijos Ramiojo vandenyno teritorijos. |
A39 |
Kitos Okeanijos šalys ir poliariniai regionai Papua Naujoji Gvinėja, Nauru, Saliamono Salos, Tuvalu, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Amerikos Ramiojo vandenyno teritorijos, Valis ir Futuna, Kiribatis, Pitkernas, Fidžis, Vanuatu, Tonga, Samoa, Šiaurės Marianai, Prancūzijos Polinezija, Mikronezijos Federacinės Valstijos (Yap, Kosrae, Chunk, Pohnpei), Maršalo Salos, Palau, poliariniai regionai. |
A40 |
Užjūrio šalys arba teritorijos (UŠT) Prancūzijos Polinezija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Valis ir Futuna, Prancūzijos Pietų ir Antarkties sritys, Sent Pjeras ir Mikelonas, Majotas, Olandijos Antilai, Aruba, Grenlandija, Angilija, Kaimanų Salos, Folklando Salos, Pietų Sandvičo Salos ir priklausomos teritorijos, Terkso ir Kaikoso salos, Britų Mergelės salos, Montseratas, Pitkernas, Šventosios Elenos Sala ir priklausomos teritorijos, Britų Antarkties sritys, Indijos vandenyno Britų sritis. |
A96 |
Livigno ir Campione d’Italia bendruomenės, Heligolandas. |
A97 |
Aprūpinimo maisto produktais vietos ir paskirties vietos, laikomos eksportu iš Bendrijos Paskirties vietos, minimos Reglamento (EB) Nr. 612/2009 33, 41 ir 42 straipsniuose (OL L 186, 2009 7 17, p. 1).“ |
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/57 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1261/2010
2010 m. gruodžio 22 d.
kuriuo tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams nustatomas laikinasis kompensacinis muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 12 straipsnį,
pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Inicijavimas
(1) |
2010 m. balandžio 1 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos (toliau – Indija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės nerūdijančio plieno strypų (toliau – antisubsidijų tyrimas) inicijavimą. |
(2) |
Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypų inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas). |
(3) |
Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2010 m. vasario 15 d. gavus Europos geležies ir plieno pramonės federacijos (Eurofer) (toliau - skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno strypų, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
(4) |
Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Indijos Vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuojamo tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypų importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Indijos Vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Šiuo atveju priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko. |
1.2. Su tyrimu susijusios šalys
(5) |
Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir Indijos valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. |
(6) |
Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. |
1.2.1. Eksportuojančių Indijos gamintojų atranka
(7) |
Atsižvelgiant į didelį Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką subsidijavimui nustatyti. |
(8) |
Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Indijos eksportuojančių gamintojų buvo prašoma per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. vykdytą eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba, ir visų jų susijusių bendrovių, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu, pavadinimus ir veiklą. |
(9) |
Dėl atrinktų bendrovių taip pat buvo konsultuotasi su susijusiomis Indijos valdžios institucijomis. |
(10) |
Iš viso 22 eksportuojantys Indijos gamintojai, įskaitant susijusių bendrovių grupes, per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Iš šių bendradarbiaujančių bendrovių arba bendrovių grupių 20 nurodė eksportavusios nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl atranka atlikta remiantis šių 20 eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija. |
(11) |
Eksportuojantys gamintojai, kurie per minėtą terminą apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, laikyti nebendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Palyginus Eurostato importo duomenis ir 20 bendradarbiaujančių bendrovių arba grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas. |
1.2.2. Bendradarbiaujančių Indijos bendrovių atranka
(12) |
Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktos dvi individualios bendrovės ir viena keturių susijusių bendrovių grupė; jų eksportas sudarė daugiau nei 63 % visos nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimties. |
1.2.3. Individualus neatrinktų bendrovių nagrinėjimas
(13) |
Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris nebuvo atrinktas, nes neatitiko pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį jam būtų nustatytas individualus subsidijavimo skirtumas, ir pateikė klausimyno atsakymus. |
(14) |
Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, pagrįstai atrinkta tik tiek bendrovių, kiek galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atliekant tyrimą dėl subsidijavimo išnagrinėtos bendrovės išvardytos 22 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tikrinamųjų vizitų, kuriuos reikia surengti šių bendrovių patalpose, skaičių, nuspręsta, kad individualus nagrinėjimas sudarytų nepagrįstą naštą ir trukdytų laiku užbaigti tyrimą. |
(15) |
Todėl padaryta preliminari išvada, kad prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima. |
1.2.4. Sąjungos gamintojų atranka
(16) |
Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti. |
(17) |
Apie save pranešė ir pranešime apie inicijavimą nurodytą pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą, vykdytą tiriamuoju laikotarpiu, pateikė tik minėti aštuoni skundo pateikėjai. Iš šių aštuonių bendrovių remiantis pardavimo apimties tipiškumu, įvairių rūšių produktais ir geografine padėtimi Sąjungoje buvo atrinktos keturios bendrovės. Su skundo pateikėju ir susijusiais gamintojais konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių. |
(18) |
Keturi atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 62 % viso tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pagaminto kiekio. |
1.2.5. Importuotojų atranka
(19) |
Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti importuotojų atranką. Keturi importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgiant į nedidelį skaičių importuotojų, kurie pranešė apie save, nuspręsta atrankos netaikyti. |
(20) |
Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimynai nusiųsti Indijos Vyriausybei, atrinktiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, keturiems Sąjungos importuotojams, sutikusiems būti atrinktais, ir visiems žinomiems su tyrimus susijusiems naudotojams. |
(21) |
Atsakymus pateikė Indijos Vyriausybė, atrinkti eksportuojantys gamintojai, eksportuojantis gamintojas, prašęs atlikti individualų nagrinėjimą, atrinkti Sąjungos gamintojai ir vienas importuotojas. Naudotojai ir kitos suinteresuotosios tyrimo šalys klausimyno atsakymų nepateikė. Be to, dauguma Sąjungos gamintojų pateikė prašomus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti. |
(22) |
Komisija rinko ir tikrino visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, kurią mano esant reikalingą padaryti preliminarias išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti Indijos Vyriausybės patalpose Delyje, Maharaštros Vyriausybės patalpose Mumbajuje, Indijos Vyriausybės regioniniame padalinyje Mumbajuje ir šių šalių patalpose:
|
1.3. Tiriamasis laikotarpis
(23) |
Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Nagrinėjamasis produktas
(24) |
Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas (toliau – nagrinėjamasis produktas) kurio KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89. |
2.2. Panašus produktas
(25) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjami Indijos gaminami ir vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip į Sąjungos rinką iš Indijos eksportuojami produktai. Panašiai, Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungos rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą eksportuojami produktai. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje. |
3. SUBSIDIJAVIMAS
3.1. Įžanga
(26) |
Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, nagrinėtos šios schemos, kurias taikant, kaip įtariama, buvo teikiamos subsidijos:
|
(27) |
Pirmiau nurodytos a–d schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Užsienio prekybos politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo TL susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai – Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Be to, dokumentus „Užsienio prekybos politika 2004–2009 m.“ ir „Užsienio prekybos politika 2009–2014 m.“ reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas. |
(28) |
Eksporto kreditų schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje. |
3.2. Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)
a) Teisinis pagrindas
(29) |
Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje. |
b) Teisė pasinaudoti
(30) |
Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai. |
c) Praktinis MSLS įgyvendinimas
(31) |
Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne. |
(32) |
Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto operacijų metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė, vykdydama išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali savo nuožiūra spręsti dėl MSLS kredito. |
(33) |
Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnį produktų importą, išskyrus pagrindines gamybos priemones ir produktus, kuriems netaikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus apyvartos mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. |
(34) |
Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto operacijų skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto operacijų, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos). |
(35) |
Nustatyta, kad TL šia schema naudojosi dvi atrinktos bendrovės – Chandan Steel ir Venus grupei priklausančios bendrovės. |
d) Išvados dėl MSLS
(36) |
MSLSyra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą. |
(37) |
Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema. |
(38) |
Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir IIIpriede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS. |
e) Subsidijos sumos skaičiavimas
(39) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per TL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per TL, sumoms. |
(40) |
Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(41) |
Nagrinėjamoms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 1,5–3,4 % subsidijų norma. |
3.3. Išankstinių leidimų schema (ILS)
a) Teisinis pagrindas
(42) |
Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose. |
b) Teisė pasinaudoti
(43) |
ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 44 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui taikomomis poschemėmis turi su remiančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS„tariamo eksporto“ poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai. |
c) Praktinis įgyvendinimas
(44) |
Išankstinai leidimai gali būti išduodami: i) : tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.ii) : toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.iii) : ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.iv) : pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.v) : ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas.vi) : ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). |
(45) |
Per TL dviem bendrovėms pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Šios bendrovės naudojosi viena iš poschemių, t. y. išankstiniais leidimais fiziniam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia. |
(46) |
Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. |
(47) |
Dėl poschemės, kuria per TL naudojosi nagrinėjamosios bendrovės, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. |
(48) |
Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius). |
(49) |
Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta. |
(50) |
Viena iš nagrinėtų bendrovių nebuvo parengus sistemos, pagal kurią galima patikrinti, kokia žaliava buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Tiesą sakant, duomenų apie faktinį suvartojimą nebuvo. 2005 m. rudenį įsigalioję Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. administravimo pakeitimai (išperkant vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms) šiai bendrovei dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti. |
(51) |
Kalbant apie kitą bendrovę, ji pildė tam tikrą gamybos ir vartojimo registrą. Tačiau vartojimas per TL nebuvo užregistruotas, todėl nebuvo galima patikrinti, inter alia, vartojimo įrašų siekiant nustatyti, kurios žaliavos naudotos eksportuotam produktui pagaminti ir koks kiekis žaliavų sunaudotas, kaip nustatyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlyje). Dėl 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytų tikrinimo reikalavimų, ši bendrovė nebuvo užfiksavusi kaip toks patikrinimas buvo atliktas. Nebuvo audito plano ar kito dokumento, įrodančio, kad atliktas auditas (pvz., audito ataskaitos), nepateikta jokios informacijos apie taikytą metodiką ir konkrečius tokiam kruopščiam darbui taikomus reikalavimus, kaip antai išsamios techninės žinios apie gamybos procesą. Todėl manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių užsienio prekybos politikos dokumentų nuostatų. |
d) Išvada dėl ILS
(52) |
Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamiems eksportuotojams suteikta lengvata. |
(53) |
Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis. |
(54) |
Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Todėl laikoma, kad nagrinėjamojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). |
(55) |
Todėl poschemė yra kompensuotina. |
e) Subsidijos sumos skaičiavimas
(56) |
Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama. |
(57) |
Subsidijos suma bendrovėms, kurios naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per TL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(58) |
Nagrinėjamoms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,8–1,5 % subsidijų norma. |
3.4. Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS)
(59) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės arba bendrovių grupės per TL naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad jų gautos lengvatos buvo nereikšmingos. Todėl nustatyta, kad buvo nebūtina toliau šiame tyrime vertinti šios schemos kompensuotinumo. |
3.5. Į eksportą orientuotų įmonių schema (EOĮS)
(60) |
Nustatyta, kad viena iš atrinktų bendrovių turėjo EOĮ statusą ir per TL gavo subsidijų. |
a) Teisinis pagrindas
(61) |
Išsamus EOĮ schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 6 skyriuje. |
b) Teisė pasinaudoti
(62) |
Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮ schemą gali steigtis visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visus savo pagamintus produktus ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮ S,privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą. |
c) Praktinis įgyvendinimas
(63) |
Į eksportą orientuotos įmonės gali būti įsteigtos ir įkurtos visoje Indijos teritorijoje. |
(64) |
Prašyme dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą gamybos apimtį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Priėmusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮ Sgalioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams. |
(65) |
Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikoje 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikoje 2009–2014 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų produktų bendrą vertę. |
(66) |
Į eksportą orientuotos įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:
|
(67) |
Pagal šias schemas veikiančias įmones prižiūri muitinės pareigūnai. |
(68) |
Šios įmonės teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visus importuojamus produktus ir importuojamų medžiagų vartojimą bei panaudojimą, taip pat eksportą pagal PV I 2009–2014 m. atitinkamą dalį. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai teikiami kompetentingoms Indijos valdžios institucijoms ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose. |
(69) |
Tačiau „[EOĮ] jokiu metu neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, pardavimu vidaus tarifų zonoje arba atsargomis“, kaip nurodyta PV I 2009–2014 m. atitinkamame skirsnyje. |
(70) |
Vidaus rinkoje parduodamų produktų išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo tvarką prižiūri muitinės arba akcizų pareigūnas. |
(71) |
Šiuo atveju EOĮS naudojosi vienas iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų. Bendradarbiaujantis eksportuotojas taikė schemą žaliavoms, vartojimo reikmenims ir pagrindinėms gamybos priemonėms importuoti be muitų, produktams pirkti šalyje nemokant akcizo bei apyvartos mokesčiui susigrąžinti, taip pat parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje. Taigi bendradarbiaujantis eksportuotojas pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis 66 konstatuojamosios dalies i–vi punktuose. Tačiau, kalbant apie pajamų mokesčio lengvatą pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10B dalį, atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. bendrovė nebeatitinka reikalavimų šiai lengvatai gauti. Todėl EOĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatos šiame tyrime toliau nenagrinėtos. |
d) Išvados dėl EOĮS
(72) |
EOĮatleidimas nuo trijų rūšių importo muitų (pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio ir aukštesniojo viduriniojo mokslo mokesčio) ir apyvartos mokesčio grąžinimas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi tuo atveju, jei schema nebūtų taikoma. Tai reiškia, kad EOĮ gavo lengvatą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes ji padidino savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudama kompensaciją už sumokėtą apyvartos mokestį. |
(73) |
Tačiau atleidus nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento nebuvo prarastos pajamos, gaunamos kitais atvejais. Akcizas ir papildomas muitas, jeigu jie sumokami, gali būti naudojami kaip kreditas tos įmonės būsimoms muitų prievolėms (vadinamas CENVAT mechanizmas); ši sistema yra panaši į PVM ir pagal ją Indijos bendrovės gali kompensuoti pirkimo mokesčius už pardavimą mokamais mokesčiais. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavoms. |
(74) |
Tai reiškia, kad tik atleidimas nuo pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas laikomi subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje. Pagal teisės aktus jos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. EOĮ eksporto tikslas, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6.1 skyriuje, yra conditio sine qua non norint gauti lengvatas. |
e) Subsidijos sumos skaičiavimas
(75) |
Atitinkamai, kompensuotina lengvata yra importo muitų, t. y. pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio, paprastai taikomų importuojant, sumažinimas ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas per TL. |
i)
(76) |
Eksportuotojui (į eksportą orientuotoms įmonėms) taikoma subsidijos suma apskaičiuota pagal negautus importo muitus (pagrindinį muitą, muitui taikomą švietimo mokestį, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokestį), taikomus visai EOĮ skirtoms importuotoms žaliavoms, ir kompensuotą apyvartos mokestį per TL. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Subsidijų skirtumas nagrinėjamajai bendrovei pagal EOĮS sudaro 4,3 %. |
ii)
(77) |
Pagrindinės gamybos priemonės fiziškai neįeina į pagamintų produktų sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamai bendrovei suteikta lengvata buvo apskaičiuota pagal muito, nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones, sumą, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi normalų tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį vienoje iš nagrinėtų bendrovių. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama TL ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa pagal šią schemą vartotojui suteikta lengvata. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta atitinkamai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, perdirbtus, eksportuotą arba vežtą kiekį. Todėl nagrinėjamajai bendrovei apskaičiuotas subsidijos skirtumas buvo nereikšmingas. |
3.6. Eksporto kreditų schema (EKS)
a) Teisinis pagrindas
(78) |
Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 09/04.02.02/2008–09 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta), kurie skirti visiems komerciniams Indijos bankams. |
b) Teisė pasinaudoti
(79) |
Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. |
c) Praktinis įgyvendinimas
(80) |
Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis ir užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKSsudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti. |
(81) |
Pagal minėtus IRB Pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis. |
(82) |
Nustatyta, kad viena iš bendrovių tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia schema. |
d) Išvada dėl EKS
(83) |
Dėl EKS kredito lengvatinių palūkanų normų, nustatytų 78 konstatuojamojoje dalyje nurodytais IRB Pagrindiniais aplinkraščiais, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos, palyginti su išlaidomis kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis paprastai laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. |
(84) |
Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniuose aplinkraščiuose nustatytų didžiausių eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina priemone, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte. |
e) Subsidijos sumos skaičiavimas
(85) |
Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per TL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už nagrinėjamos bendrovės naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. |
(86) |
Bendrovei pagal šią schemą per TL nustatyta 0,4 % subsidijų norma. |
3.7. Kompensuotinų subsidijų suma
(87) |
Remiantis lentelėje pateiktais nustatytais duomenimis bendra kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 3,3–4,3 %:
|
(88) |
Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, apskaičiuotas remiantis atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 4,0 %. |
(89) |
Kalbant apie visus kitus Indijos eksportuotojus, Komisija pirmiausia nustatė jų bendradarbiavimo lygį. Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, palyginus Eurostato importo duomenis ir bendradarbiaujančių bendrovių arba grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, t. y. 100 %. Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms buvo nustatyta 4,3 % dydžio subsidijų norma, t. y. bendrovei nustatyta didžiausia individuali norma. |
4. SĄJUNGOS PRAMONĖ
4.1. Sąjungos gamyba
(90) |
Sąjungos gamybos apimčiai nustatyti remtasi šių Sąjungos gamintojų pagaminta produkcija:
|
(91) |
Todėl siekiant ištirti bendrą žalą Sąjungos gamybą sudaro šios 24 bendrovės. |
4.2. Sąjungos gamintojų atranka
(92) |
Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, iš gamintojų, kurie pranešė apie save Komisijai ir pateikė, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytą veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, atrinktos keturios bendrovės. |
(93) |
Šie keturi atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 62 % viso Sąjungos pramonės pagaminto kiekio per TL. |
5. ŽALA
5.1. Preliminarios pastabos
(94) |
Žala buvo įvertinta remiantis gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies ir augimo tendencijomis, nustatytomis visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir kainų, užimtumo, našumo, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, galimybių padidinti kapitalą ir investicijas, akcijų, investicijos grąžos ir atlyginimų tendencijomis, nustatytomis atrinktiems Sąjungos gamintojams. |
5.2. Suvartojimas Sąjungoje
(95) |
Suvartojimas Sąjungoje nustatytas pagal atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį, kitų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis (nurodytas skundo pateikėjo), Eurostato nurodytus 2007–2009 m. Sąjungos rinkos importo apimties duomenis ir atrankos klausimyno atsakymus TL.
|
(96) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 36 %. 2007–2009 m. suvartojimas sumažėjo 41 %, bet 2009 m. – TL padidėjo 5 procentiniais punktais. |
(97) |
Dėl ekonomikos nuosmukio vartojimas nuo 2008 m. mažėjo – nagrinėjamojo produkto vartotojų, kaip antai automobilių pramonės, buities reikmenų, chemijos ir statybų pramonės produktų paklausa labai sumažėjo. Antroje TL pusėje rinkos padėtis truputį pagerėjo ir, palyginti su pirma TL puse, nagrinėjamojo produkto paklausa šiek tiek padidėjo. |
5.3. Importas į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies
5.3.1. Nagrinėjamojo importo apimtis ir rinkos dalis
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Importas iš Indijos (tonomis) |
32 754 |
31 962 |
18 759 |
23 792 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
98 |
57 |
73 |
Importo rinkos dalis |
10,39 % |
11,19 % |
10,07 % |
11,78 % |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
108 |
97 |
113 |
(98) |
Remiantis Eurostato 2007–2009 m. duomenimis ir atrankos klausimyno atsakymais TL, nagrinėjamojo produkto importas iš Indijos atitiko ES suvartojimo mažėjimo tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 27 %. Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas 2008–2009 m., kuomet importas sumažėjo 41 procentiniu punktu. 2009 m. – TL importas padidėjo 16 procentinių punktų. |
(99) |
Kadangi šis sumažėjimas yra mažesnis už Sąjungos suvartojimo sumažėjimą, Indijos gamintojų rinkos dalis šiek tiek padidėjo (nuo 10,39 % 2007 m. iki 11,78 % TL). |
5.3.2. Importo kaina ir priverstinis kainų mažinimas
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Vidutinė importo iš Indijos kaina (EUR/tona) |
3 504 |
2 908 |
2 138 |
1 971 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
83 |
61 |
56 |
(100) |
Vidutinė iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina sumažėjo 44 %, didžiausias sumažėjimas nustatytas 2008–2009 m. (22 procentiniais punktais). Nors šis sumažėjimas atitiko žaliavų kainos sumažėjimo tendenciją, pažymėtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė iš Indijos importuoto vieneto kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainą, todėl Sąjungos pardavimo kainoms buvo daromas didelis spaudimas. |
(101) |
Palyginus atrinktų Sąjungos gamintojų kainas EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje su eksportuojančių Indijos gamintojų CIF kainomis Sąjungos pasienyje, jas atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas, nustatyta, kad kainos priverstinai sumažintos 16,7–18,2 %. |
5.4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
(102) |
Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį, nagrinėjant subsidijuoto importo iš Indijos poveikį Sąjungos pramonei buvo išanalizuoti visi susiję ekonominiai veiksniai, turėję poveikio pramonės padėčiai 2007 m. – TL laikotarpiu. |
5.4.1. Su visa Sąjungos pramone susiję duomenys
a)
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Gamybos apimtis (tonomis) |
296 576 |
262 882 |
159 397 |
170 557 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
89 |
54 |
58 |
Gamybos pajėgumai (tonomis) |
478 174 |
491 016 |
486 755 |
476 764 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
103 |
102 |
100 |
Pajėgumų naudojimas |
62 % |
54 % |
33 % |
36 % |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
86 |
53 |
58 |
(103) |
2007 m. – TL Sąjungos pramonės bendra gamyba sumažėjo 42 %, o gamybos pajėgumai išliko tokie patys, todėl pajėgumų panaudojimas sumažėjo 26 procentiniais punktais. Gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei suvartojimas Sąjungoje, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %. |
b)
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Pardavimas ES (tonomis) |
255 300 |
230 344 |
154 602 |
164 191 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
90 |
61 |
64 |
Rinkos dalis (Sąjungos suvartojimo %) |
81 % |
81 % |
83 % |
81 % |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
100 |
102 |
100 |
(104) |
Sąjungos pramonės panašaus produkto, parduodamo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %, ypač 2008–2009 m., kuomet pardavimas sumažėjo 29 procentiniais punktais. 2009 m. – TL pardavimas padidėjo 3 procentiniais punktais. |
(105) |
Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko tokia pati (apie 81 %). |
c)
(106) |
Suvartojimas Sąjungoje ir Sąjungos pramonės padavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko nepakitusi – 81 %. |
d)
(107) |
Atsižvelgiant į subsidijuojamo importo iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu. |
5.4.2. Su atrinktais Sąjungos gamintojais susiję duomenys
a)
(108) |
Sąjungos pramonė daugiausiai gamina pagal užsakymą, todėl atsargos negali būti laikomos reikšmingu žalos rodikliu. Atsargų kitimo tendencijos pateikiamos tik kaip informacija. Toliau pateikti skaičiai rodo tik atrinktų bendrovių atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.
|
(109) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų kiekis sumažėjo 22 %, bet skaičiuojant atsargas kaip santykinę gamybos dalį atsargų kiekis padidėjo nuo 16 % iki 19,5 %. |
b)
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Vidutinė Sąjungos pramonės padavimo kaina (EUR) |
4 478 |
3 615 |
2 507 |
2 521 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
81 |
56 |
56 |
Vieneto gamybos sąnaudos |
4 003 |
3 408 |
2 900 |
2 773 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
85 |
72 |
69 |
(110) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos 2007 m. – TL sumažėjo 44 %, ypač 2008–2009 m., kuomet kainos sumažėjo 25 procentiniais punktais. Tačiau iš dalies tokiam sumažėjimui įtakos turėjo nagrinėjamojo produkto vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas (nagrinėjamuoju laikotarpiu sąnaudos sumažėjo 31 %) Vieneto sąnaudų sumažėjimui daugiausiai įtakos turėjo žaliavų kainų sumažėjimas. Sumažėjimą šiek tiek pakoregavo pagaminto vieneto pastovių sąnaudų dalies padidėjimas (dėl mažo pajėgumų naudojimo). |
c)
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Darbuotojų skaičius |
1 044 |
1 007 |
947 |
885 |
Indeksas |
100 |
97 |
91 |
85 |
Našumas (tonomis darbuotojui) |
149 |
141 |
97 |
115 |
Indeksas |
100 |
94 |
65 |
77 |
Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos |
47 686 |
48 062 |
47 131 |
49 972 |
Indeksas |
100 |
101 |
99 |
105 |
(111) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos darbuotojų skaičius sumažintas 15 %. |
(112) |
Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 %. Tai yra įprastas padidėjimas, ir jis yra mažesnis už nagrinėjamojo laikotarpio infliacijos lygį. Be to, pažymėtina, kad darbo sąnaudos nesudaro didelės bendrų nerūdijančio plieno strypų gamybos sąnaudų dalies. |
d)
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
ES pardavimo pelningumas (grynojo pardavimo %) |
9,5 % |
3,5 % |
–12,8 % |
–7,9 % |
Indeksas |
100 |
37 |
– 135 |
–83 |
Grynųjų pinigų srautas (EUR) |
44 464 193 |
13 280 433 |
–12 678 708 |
–3 063 190 |
Indeksas |
100 |
30 |
–29 |
–7 |
Investicijos (tūkst. EUR) |
18 085 847 |
15 714 829 |
4 341 909 |
4 198 607 |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
87 |
24 |
23 |
Investicijų grąža |
101 % |
25 % |
–50 % |
–33 % |
Indeksas (2007 m. = 100) |
100 |
25 |
–49 |
–32 |
(113) |
Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas labai sumažėjo – nuo daugiau nei 9 % pelno 2007 m. iki beveik 8 % nuostolio TL. Daugiausia pelnas sumažėjo 2008–2009 m., t. y. daugiau nei 16 procentinių punktų. |
(114) |
Su panašiu produktu susijęs grynųjų pinigų srautas 2007 m. – TL sumažėjo 107 %. |
(115) |
Metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 77 %. |
(116) |
Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, atitiko neigiamą pelningumo tendenciją, t. y. sumažėjo 134 procentiniais punktais. |
(117) |
Nebuvo jokių požymių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pramonės sugebėjimas padidinti kapitalą buvo sumažėjęs. |
5.5. Išvada dėl žalos
(118) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visų žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos pramone, vertės sumažėjo. |
(119) |
Suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 36 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 36 %, o pajėgumų naudojimas – 42 %. Atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainos sumažėjo 44 % iki lygio, mažesnio už sąnaudas. Šios kainos sumažintos atsižvelgiant į importo iš Indijos kainų sumažėjimą, siekiant išlaikyti tam tikrą pardavimo ir gamybos lygį, reikalingą pastovioms sąnaudoms padengti. |
(120) |
Pelningumas pakito nuo 9,5 % pelno 2007 m. iki beveik 8 % nuostolio TL. Investicijų, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos taip pat buvo neigiamos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jie atitinkamai sumažėjo 77 %, 107 % ir 246 procentiniais punktais. |
(121) |
Tik vienas rodiklis, t. y. Sąjungos pramonės rinkos dalis, išliko toks pats – 81 %. |
(122) |
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje. |
6. PRIEŽASTINIS RYŠYS
6.1. Įžanga
(123) |
Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuoto importo iš Indijos Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui. |
6.2. Subsidijuoto importo poveikis
(124) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytas importo kainų sumažėjimas 44 % ir dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai (16,7–18,2 %) sutapo su Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu. |
(125) |
Atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuotojų subsidijavimo lygį, žemą subsidijuojamo importo kainų lygį, dėl kurio buvo priverstinis labai sumažintos Sąjungos pramonės kainos, dėl jų veiklos Sąjungos rinkoje darytas didelis poveikis dar labiau pablogino neigiamą pardavimo kainų Sąjungos rinkoje tendenciją. Sąjungos pramonės patirta materialinė žala labiausiai akivaizdi vertinant žemą pardavimo kainų lygį ir pramonės patirtus didelius finansinius nuostolius. |
(126) |
Vidutinės importo iš Indijos kainos labai sumažėjo, todėl Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti kainas siekdama išlaikyti tam tikrą apyvartos lygį ir taikyti nuostolingas kainas, idant padengtų bent pastovias sąnaudas. Todėl, nuo 2008 m. Sąjungos pramonės finansinė padėtis gerokai pablogėjo. |
(127) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad subsidijuojamas importas iš Indijos, dėl kurio TL Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos, turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės patirtai žalai, kurią rodo jos bloga finansinė padėtis ir daugumos žalos rodiklių verčių sumažėjimas. |
6.3. Kitų veiksnių poveikis
(128) |
Kiti vertinant priežastinį ryšį nagrinėti veiksniai – ekonomikos krizė, ES vartojimo raida, gamybos sąnaudos, importas iš kitų trečiųjų šalių ir atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veikla. |
6.3.1. Ekonomikos krizė, ES vartojimo raida ir gamybos sąnaudos
(129) |
Dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjo vartojimas ir darytas poveikis kainoms. Dėl žemo tam tikrų nerūdijančio plieno strypų paklausos lygio Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo ir tai turėjo įtakos pardavimo kainų mažėjimui. |
(130) |
Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir nesant didelio spaudimo kainoms dėl subsidijuojamo importo, Sąjungos pramonė galėjo susidurti su sunkumais dėl mažėjančio vartojimo ir susijusio pastovių gamybos sąnaudų padidėjimo (dėl mažo pajėgumų naudojimo 2007 m. – TL). Tačiau subsidijuojamas importas sustiprino ekonomikos nuosmukio poveikį ir todėl 2009 m. – TL buvo neįmanoma parduoti sąnaudas atitinkančia arba už jas aukštesne kaina. |
(131) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad ES paklausos sumažėjimas, susijęs su šiame sektoriuje pasireiškusia ekonomikos krize, darė įtaką Sąjungos pramonei patirtai žalai. Tačiau laikoma, kad dėl to nenutraukiamas nustatytas priežastinis ryšys, susijęs su subsidijuotu importu iš Indijos žemomis kainomis. |
6.3.2. Importas iš kitų trečiųjų šalių
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Importas iš kitų trečiųjų šalių, tonomis |
27 089 |
23 242 |
12 837 |
14 036 |
Indeksas |
100 |
86 |
47 |
52 |
Importo iš kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis |
8,60 % |
8,14 % |
6,89 % |
6,95 % |
Indeksas |
100 |
95 |
80 |
81 |
Vidutinė importo kaina |
4 820 |
4 487 |
3 756 |
3 501 |
Indeksas |
100 |
93 |
78 |
73 |
(132) |
Remiantis Eurostato duomenimis trečiųjų šalių (nenagrinėjamų šiame tyrime) kilmės tam tikrų nerūdijančio plieno strypų importo į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 48 %. Atitinkama kitų trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 19 %. |
(133) |
Vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už eksportuojančių Indijos gamintojų ir Sąjungos pramonės kainas. Todėl daroma preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei. |
6.3.3. Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas
|
2007 |
2008 |
2009 |
TL |
Pardavimas eksportui (tonomis) |
10 850 |
9 158 |
5 440 |
6 299 |
Indeksas |
100 |
84 |
50 |
58 |
Vieneto pardavimo kaina (EUR) |
4 452 |
3 728 |
2 495 |
2 388 |
Indeksas |
100 |
84 |
56 |
54 |
(134) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui apimtis sumažėjo 42 %, o vieneto pardavimo kaina – 46 %. Nors toks eksportas per TL sudarė tik 6 % bendro pardavimo apimties, negalima atmesti, kad tai darė neigiamą įtaką Sąjungos pramonei. Tačiau laikoma, kad atsižvelgiant į nedidelę eksporto apimtį poveikis yra nepakankamas, kad būtų nutrauktas subsidijuojamo importo ir nustatytos žalos priežastinis ryšys. |
6.4. Išvada dėl priežastinio ryšio
(135) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiti žinomi veiksniai, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas ir vartojimo sumažėjimas, nebuvo lemiama Sąjungos pramonė patirtos žalos priežastis. |
(136) |
Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, nustatytas subsidijuojamas importas iš Indijos ir priverstinis kainų mažinimas ir, antra, pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje, padaryta dėl subsidijuoto importo. |
7. SĄJUNGOS INTERESAI
7.1. Bendrosios pastabos
(137) |
Remiantis pagrindinio reglamento 31 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl žalingo subsidijavimo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms tyrime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi. |
7.2. Sąjungos pramonės interesai
(138) |
Sąjungos pramonė nukentėjo nuo nagrinėjamojo produkto žalingo subsidijuojamo importo iš Indijos. Taip pat reikėtų priminti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu daugumos Sąjungos pramonės ekonominių rodiklių raidos tendencijos buvo neigiamos. Atsižvelgiant į žalos pobūdį (t. y. didelius nuostolius) nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis ir toliau neišvengiamai blogės. |
(139) |
Tikimasi, kad nustačius priemones bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir bus atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. |
(140) |
Jei priemonės nebūtų nustatytos, kainos ir toliau neviršytų sąnaudų, o Sąjungos gamintojų pelnas toliau mažėtų. Vidutinės ar ilgalaikės trukmės laikotarpiu kainos ir pelnas nebūtų stabilūs. Atsižvelgiant į patirtus nuotolius ir aukštą investicijų į gamybą lygį galima manyti, kad nenustačius priemonių dauguma Sąjungos gamintojų negalėtų susigrąžinti investicijų. |
(141) |
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro po visą Sąjungą išsibarsčiusios vidutinės ir didelės įmonės, nustačius kompensacines priemones tose vietovėse būtų lengviau išsaugoti užimtumą. |
(142) |
Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius kompensacinius muitus nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams. |
7.3. Importuotojų interesai
(143) |
Visų Komisijai žinomų importuotojų paprašyta pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Atliekant atranką apie save pranešė keturi importuotojai. Visiems keturiems importuotojams buvo nusiųsti klausimynai; gauti tik vieno importuotojo atsakymai. Tolesniame tyrimo etape numatyta atliktį tikrinamąjį vizitą importuotojo, įsikūrusio Vokietijoje, patalpose. |
(144) |
Nustačius kompensacinius muitus negalima atmesti galimybės, kad gali sumažėti nagrinėjamosios šalies kilmės importo lygis ir tai gali turėti poveikio importuotojų ekonominė padėčiai. Tačiau bet kokio nagrinėjamojo produkto importo kainų padidėjimo poveikis importuotojams turėtų būti tik konkurencijos atkūrimas Sąjungos rinkoje, o ne kliudymas importuotojams parduoti nagrinėjamąjį produktą. Be to, dėl mažos nagrinėjamojo produkto sąnaudų dalies bendrose galutinių naudotojų sąnaudose importuotojams turėtų būti lengviau padidėjusią kainos dalį perkelti vartotojams. Todėl padaryta preliminari išvada, kad nustačius kompensacinius muitus Sąjungos importuotojų padėtis veikiausiai labai nepablogėtų. |
7.4. Naudotojų interesai
(145) |
Visoms šalims, kurios skunde buvo įvardytos kaip naudotojai, buvo išsiųsti klausimynai. Atsakymų nepateikė nė viena iš dvidešimt dviejų bendrovių. |
(146) |
Primenama, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairioms paskirtims, įskaitant automobilių pramonę, buities reikmenų gamintojus, medicinos ir laboratorinius instrumentus ir t. t. Tačiau šiame tyrime naudotojai yra tarpinės bendrovės, gaminančios ir tiekiančios gaminius minėtoms paskirtims. Į tai atsižvelgiant tikimasi, kad šie naudotojai galėtų visiškai arba beveik visiškai perkelti visą arba beveik visą nustačius kompensacinius muitus padidėjusios kainos dalį galutiniams naudotojams, nes pastariesiems tokių priemonių poveikis būtų nereikšmingas. |
(147) |
Todėl daroma preliminari išvada, kad nustatytų kompensacinių muitų poveikis naudotojų sąnaudoms būtų nedidelis. |
7.5. Išvada dėl Sąjungos interesų
(148) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti kompensacinių muitų tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams. |
8. PASIŪLYMAS DĖL LAIKINŲJŲ KOMPENSACINIŲ PRIEMONIŲ
8.1. Žalos pašalinimo lygis
(149) |
Atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijavimo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias kompensacines priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro subsidijuojamas importas. |
(150) |
Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus subsidijavimo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto subsidijavimo skirtumo. |
(151) |
Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo subsidijavimo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra subsidijuojamo importo, panašų produktą parduodama Sąjungoje. Manoma, kad pelnas, kurį būtų galima gauti nesant subsidijuojamo importo, turėtų būti nustatytas pagal vidutinį atrinktų Sąjungos gamintojų ikimokestinio pelno dydį 2007 m. Tai paskutiniai metai prieš TL, kuriais Sąjungos pramonė galėjo gauti normalų pelno dydį. Todėl manyta, kad 9,5 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo subsidijavimo. |
(152) |
Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 9,5 % pelno dydį. |
(153) |
Tuomet, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių Indijos gamintojų svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 101 konstatuojamąją dalį) ir nežalingos produktų, kuriuos Sąjungos pramonė pardavė Sąjungos rinkoje per TL,kainos palyginimu nustatyta, kiek reikia padidinti kainą. Tuomet visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti vidutinės visos CIF importo vertės procentine dalimi. |
8.2. Laikinosios priemonės
(154) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalimi importuojamiems Indijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš subsidijavimo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. |
(155) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomos tokios kompensacinių muitų normos:
|
(156) |
Šiame reglamente nurodytos individualių bendrovių kompensacinių muitų normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi, jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. |
(157) |
Visi prašymai taikyti šiai individualiai bendrovei nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (6), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą. |
9. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
(158) |
Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl kompensacinių muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamiems Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdorotiems nerūdijančio plieno strypams ir juostoms, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89 nustatomas laikinasis kompensacinis muitas.
2. Laikinojo kompensacinio muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:
Bendrovė |
Muitas (%) |
Papildomas TARIC kodas |
Chandan Steel Ltd., Mumbajus, Maharaštra |
3,4 |
AXXX |
Venus Wire Industries Pvt. Ltd, Mumbajus, Maharaštra |
3,3 |
AXXX |
Precision Metals, Mumbajus, Maharaštra |
3,3 |
AXXX |
Hindustan Inox Ltd., Mumbajus, Maharaštra |
3,3 |
AXXX |
Sieves Manufacturer India Pvt. Ltd., Mumbajus, Maharaštra |
3,3 |
AXXX |
Viraj Profiles Vpl. Ltd., Thane, Maharaštra |
4,3 |
AXXX |
Priede išvardytoms bendrovėms |
4,0 |
AXXX |
Visoms kitoms bendrovėms |
4,3 |
AXXX |
3. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.
4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
1. Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 30 straipsnio, suinteresuotosios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo gali prašyti atskleisti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, Komisijai raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.
2. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 31 straipsnio 4 dalį susijusios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali teikti pastabas dėl jo taikymo.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šio reglamento 1 straipsnis taikomas keturis mėnesius.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 22 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.
(3) OL C 87 A, 2010 4 1, p. 1.
(4) Žvaigždute pažymėtos subsidijos yra eksporto subsidijos.
(5) Svertinis grupės vidurkis
(6) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Brussels, Belgium.
PRIEDAS
Neatrinkti bendradarbiaujantys Indijos eksportuojantys gamintojai
Papildomas TARIC kodas AXXX
Bendrovės pavadinimas |
Miestas |
Ambica Steel Ltd. |
New-Delhi |
Bhansali Bright Bars Pvt. Ltd. |
Navi-Mumbai |
Chase Bright Steel Ltd. |
Navi-Mumbai |
D.H. Exports Pvt. Ltd. |
Mumbai |
Facor Steels Ltd. |
Nagpur |
Global smelters Ltd. |
Kanpur |
Indian Steel Works Ltd. |
Navi-Mumbai |
Jyoti Steel Industries Ltd. |
Mumbai |
Laxcon Steels Ltd. |
Ahmedabad |
Meltroll Engineering Pvt. Ltd. |
Mumbai |
Mukand Ltd. |
Thane |
Nevatia Steel & Alloys Pvt. Ltd. |
Mumbai |
Panchmahal Steel Ltd. |
Kalol |
Raajratna Metal Industries Ltd. |
Ahmedabad |
Rimjhim Ispat Ltd. |
Kanpur |
Sindia Steels Ltd. |
Mumbai |
SKM Steels Ltd. |
Mumbai |
Parekh Bright Bars Pvt. Ltd. |
Thane |
Shah Alloys Ltd. |
Gandhinagar |
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/76 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1262/2010
2010 m. gruodžio 22 d.
kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 462/2010, (ES) Nr. 463/2010 ir (ES) Nr. 464/2010 nuostatos dėl muito, 2010 m. kvotos metais taikomo į Ispaniją bei Portugaliją importuojamiems kukurūzams ir į Ispaniją importuojamiems sorgams, sumažinimo konkursų galutinės datos, taip pat dėl minėtų reglamentų galiojimo pabaigos
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentais (ES) Nr. 462/2010 (2), (ES) Nr. 463/2010 (3) ir (ES) Nr. 464/2010 (4) pradėti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnyje nustatyto muito, taikomo atitinkamai į Ispaniją importuojamiems sorgams bei kukurūzams ir į Portugaliją importuojamiems kukurūzams, sumažinimo konkursai. |
(2) |
Nuo konkurso pradžios iki 2010 m. spalio 28 d. į Ispaniją importuotas kukurūzų kiekis, kuris gali būti priskirtas kvotai, kuriai taikomas sumažintas importo muitas, atėmus 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008, nustatančio išsamias tarifinių kvotų taikymo kukurūzų bei sorgų importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taisykles (5), 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus grūdų pakaitalus, sudaro tik 37 % kvotos. Į Portugaliją importuotų sorgų kiekis, kuris gali būti priskirtas kvotai, kuriai taikomas sumažintas importo muitas, sudaro 72 % kvotos. Į Ispaniją importuotų sorgų kiekis, kuris gali būti priskirtas kvotai, kuriai taikomas sumažintas importo muitas, sudaro tik 15 % kvotos. Atsižvelgiant į rinkos sąlygas Ispanijoje ir Portugalijoje, dėl konkursų trukmės iki 2010 m. gruodžio 16 d. greičiausiai nepavyktų importuoti pakankamo kiekio kvotoms padengti. |
(3) |
Todėl reikėtų kukurūzų ir sorgų importo į Ispaniją muito ir kukurūzų importo į Portugaliją muito sumažinimo konkursą pratęsti iki tol, kol bus išnaudotos visos importo kvotos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2010 m. gegužės mėn. pabaigos, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1296/2008 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl reikia pakeisti reglamentų (ES) Nr. 462/2010, (ES) Nr. 463/2010 ir (ES) Nr. 464/2010 galiojimo pabaigos datą. |
(4) |
Todėl reikėtų iš dalies pakeisti reglamentus (ES) Nr. 462/2010, (ES) Nr. 463/2010 ir (ES) Nr. 464/2010. |
(5) |
Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 462/2010 pakeitimas
Reglamentas (ES) Nr. 462/2010 iš dalies keičiamas taip:
(a) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Konkursas vykdomas tol, kol bus išnaudota kvota, tačiau ne ilgiau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. Vykstant šiam konkursui vykdomi daliniai konkursai, kurių paraiškų teikimo terminai nustatomi pranešime apie konkursą.“ |
(b) |
5 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip: „Jis galioja iki 2011 m. gegužės 31 d.“ |
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 463/2010 pakeitimas
Reglamentas (ES) Nr. 463/2010 iš dalies keičiamas taip:
(a) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Konkursas vykdomas tol, kol bus išnaudota kvota, tačiau ne ilgiau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. Vykstant šiam konkursui vykdomi daliniai konkursai, kurių paraiškų teikimo terminai nustatomi pranešime apie konkursą.“ |
(b) |
5 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip: „Jis galioja iki 2011 m. gegužės 31 d.“ |
3 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 464/2010 pakeitimas
Reglamentas (ES) Nr. 464/2010 iš dalies keičiamas taip:
(a) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Konkursas vykdomas tol, kol bus išnaudota kvota, tačiau ne ilgiau kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. Vykstant šiam konkursui vykdomi daliniai konkursai, kurių paraiškų teikimo terminai nustatomi pranešime apie konkursą.“ |
(b) |
5 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip: „Jis galioja iki 2011 m. gegužės 31 d.“ |
4 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 22 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Dacian CIOLOŞ
Komisijos narys
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 129, 2010 5 28, p. 58.
(3) OL L 129, 2010 5 28, p. 60.
(4) OL L 129, 2010 5 28, p. 62.
(5) OL L 340, 2008 12 19, p. 57.
SPRENDIMAI
29.12.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 343/78 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS
2010 m. gruodžio 22 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2009/25 dėl monetų emisijos apimties 2010 metais patvirtinimo
(ECB/2010/32)
(2010/813/ES)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 128 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos centrinis bankas (ECB) turi išimtinę teisę tvirtinti monetų, kurias gali išleisti eurą įsivedusios valstybės narės (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), emisijos apimtį. |
(2) |
Remdamasis dalyvaujančių valstybių narių ECB pateiktais eurų monetų poreikio 2010 metais vertinimais, 2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimu ECB/2009/25 dėl monetų emisijos apimties 2010 metais patvirtinimo (1) ECB patvirtino bendrą apyvartai skirtų eurų monetų ir kolekcinių (apyvartai neskirtų) eurų monetų emisijos apimtį 2010 metais. |
(3) |
2010 m. lapkričio 26 d. Belgijos finansų ministerija pateikė prašymą padidinti eurų monetų, kurias Belgija gali išleisti 2010 metais, kiekį 20 milijonų EUR, kad galėtų patenkinti nenumatytą monetų poreikį. ECB patvirtino šį prašymą. Todėl Sprendimo ECB/2009/25 1 straipsnyje esanti lentelė turi būti pakeista, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimo ECB/2009/25 1 straipsnyje pateikta lentelė pakeičiama taip:
(mln. EUR) |
|
|
Apyvartai skirtų monetų ir kolekcinių (apyvartai neskirtų) monetų emisija 2010 metais |
Belgija |
125,2 |
Vokietija |
668,0 |
Airija |
43,0 |
Graikija |
55,0 |
Ispanija |
210,0 |
Prancūzija |
290,0 |
Italija |
283,0 |
Kipras |
18,1 |
Liuksemburgas |
40,0 |
Malta |
10,5 |
Nyderlandai |
54,0 |
Austrija |
306,0 |
Portugalija |
50,0 |
Slovėnija |
30,0 |
Slovakija |
62,0 |
Suomija |
60,0“ |
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas dalyvaujančioms valstybėms narėms.
Priimta Frankfurte prie Maino 2010 m. gruodžio 22 d.
ECB pirmininkas
Jean-Claude TRICHET