ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.338.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 338

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. gruodžio 22d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1239/2010, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai

1

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1240/2010, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokos į pensijų sistemą tarifas

7

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1241/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 452/2007, kuriuo, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamoms lyginimo lentoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

8

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1242/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamoms Indijos kilmės sintetinio pluošto virvėms

10

 

*

2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1243/2010, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės, Since Hardware (Guangzhou) Co. Ltd. bendrovės pagamintoms lyginimo lentoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

22

 

*

2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1244/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką ( 1 )

35

 

*

2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1245/2010, kuriuo leidžiama pradėti naudoti 2011 m. Sąjungos tarifines avių, ožkų, avienos ir ožkienos kvotas

37

 

 

2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1246/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

40

 

 

2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1247/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais

42

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos direktyva 2010/92/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga bromukonazolas ( 2 )

44

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/795/ES

 

*

2010 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos darbo tvarkos taisyklės

47

 

 

2010/796/BUSP

 

*

2010 m. gruodžio 21 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUPOL COPPS/1/2010 dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) vadovo įgaliojimų termino pratęsimo

49

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

 

2010/797/ES

 

*

2010 m. gruodžio 1 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, Sprendimas Nr. 1/2010 dėl Susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių dalinio keitimo

50

 

 

III   Kiti aktai

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

*

2010 m. liepos 7 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 291/10/COL dėl patvirtintų zonų Bonamia ostreae ir Marteilia refringens atžvilgiu pripažinimo Norvegijoje

60

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai

 

(2)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1239/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, ypač į jo 12 straipsnį,

atsižvelgdama į Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į Tarnybos nuostatų 63, 64, 65 ir 82 straipsnius bei į jų VII, XI ir XIII priedus, ir į Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsnio 1 dalį, 64, 92 ir 132 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, kadangi:

Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų perkamoji galia kistų lygiagrečiai valstybių narių valstybės tarnautojų perkamajai galiai, Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestį reikėtų patikslinti vadovaujantis 2010 m. metine peržiūra,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarnybos nuostatų 63 straipsnio antroje pastraipoje vietoje „2009 m. liepos 1 d.“ įrašoma „2010 m. liepos 1 d.“ – pakeitimas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

2 straipsnis

Tarnybos nuostatų 66 straipsnyje pateikta bazinių mėnesinių atlyginimų lentelė skaičiuojant darbo užmokestį ir pensijas nuo 2010 m. liepos 1 d. pakeičiama taip:

2010 7 1

PAKOPA

LYGIS

1

2

3

4

5

16

16 919,04

17 630,00

18 370,84

 

 

15

14 953,61

15 581,98

16 236,75

16 688,49

16 919,04

14

13 216,49

13 771,87

14 350,58

14 749,83

14 953,61

13

11 681,17

12 172,03

12 683,51

13 036,39

13 216,49

12

10 324,20

10 758,04

11 210,11

11 521,99

11 681,17

11

9 124,87

9 508,31

9 907,86

10 183,52

10 324,20

10

8 064,86

8 403,76

8 756,90

9 000,53

9 124,87

9

7 127,99

7 427,52

7 739,63

7 954,96

8 064,86

8

6 299,95

6 564,69

6 840,54

7 030,86

7 127,99

7

5 568,11

5 802,09

6 045,90

6 214,10

6 299,95

6

4 921,28

5 128,07

5 343,56

5 492,23

5 568,11

5

4 349,59

4 532,36

4 722,82

4 854,21

4 921,28

4

3 844,31

4 005,85

4 174,18

4 290,31

4 349,59

3

3 397,73

3 540,50

3 689,28

3 791,92

3 844,31

2

3 003,02

3 129,21

3 260,71

3 351,42

3 397,73

1

2 654,17

2 765,70

2 881,92

2 962,10

3 003,02

3 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. galioja tolesnės lentelės 2 skiltyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. galioja tolesnės lentelės 3 skiltyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų pervedimams pagal Tarnybos nuostatų VII priedo 17 straipsnio 3 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. galioja tolesnės lentelės 4 skiltyje pateikiami pensijoms pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 20 straipsnio 1 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2010 m. gegužės 16 d. galioja tolesnės lentelės 5 skiltyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai. Metinio tikslinimo įsigaliojimo data toms darbo vietoms – 2010 m. gegužės 16 d.

1

2

3

4

5

Šalis/vieta

Darbo užmokestis

2010 7 1

Pervedimas

2011 1 1

Pensija

2010 7 1

Darbo užmokestis

2010 5 16

Bulgarija

62,7

59,3

100,0

 

Čekija

84,2

77,5

100,0

 

Danija

134,1

130,5

130,5

 

Vokietija

94,8

96,5

100,0

 

Bona

94,7

 

 

 

Karlsrūhė

92,1

 

 

 

Miunchenas

103,7

 

 

 

Estija

75,6

76,6

100,0

 

Airija

109,1

103,9

103,9

 

Graikija

94,8

94,3

100,0

 

Ispanija

97,7

91,0

100,0

 

Prancūzija

116,1

107,6

107,6

 

Italija

106,6

102,3

102,3

 

Varezė

92,3

 

 

 

Kipras

83,7

86,7

100,0

 

Latvija

74,3

69,4

100,0

 

Lietuva

72,5

68,8

100,0

 

Vengrija

79,2

68,6

100,0

 

Malta

82,2

84,8

100,0

 

Nyderlandai

104,1

98,0

100,0

 

Austrija

106,2

105,1

105,1

 

Lenkija

77,1

68,1

100,0

 

Portugalija

85,0

85,1

100,0

 

Rumunija

 

59,1

100,0

69,5

Slovėnija

89,6

84,4

100,0

 

Slovakija

80,0

75,4

100,0

 

Suomija

119,4

112,4

112,4

 

Švedija

118,6

112,6

112,6

 

Jungtinė Karalystė

 

108,4

108,4

134,4

Kalhemas

104,5

 

 

 

4 straipsnis

Tarnybos nuostatų 42a straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nurodytų tėvystės atostogų išmoka nuo 2010 m. liepos 1 d. yra 911,73 EUR, o vienišiems tėvams – 1 215,63 EUR.

5 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos šeimai bazinis dydis yra 170,52 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos už išlaikomą vaiką dydis yra 372,61 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokymo išmokos dydis yra 252,81 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos mokymo išmokos dydis yra 91,02 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 69 straipsnyje ir VII priedo 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos mažiausias ekspatriacijos išmokos dydis yra 505,39 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 134 straipsnyje nurodytos ekspatriacijos išmokos dydis yra 363,31 EUR.

6 straipsnis

Nuo 2011 m. sausio 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta fiksuoto dydžio kelionės išmoka tikslinama taip:

0 EUR už kiekvieną km nuo

0 iki 200 km,

0,3790 EUR už kiekvieną km nuo

201 iki 1 000 km,

0,6316 EUR už kiekvieną km nuo

1 001 iki 2 000 km,

0,3790 EUR už kiekvieną km nuo

2 001 iki 3 000 km,

0,1262 EUR už kiekvieną km nuo

3 001 iki 4 000 km,

0,0609 EUR už kiekvieną km nuo

4 001 iki 10 000 km,

0 EUR už kiekvieną km virš

10 000 km.

Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:

189,48 EUR, jeigu atstumas traukiniu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 725 km iki 1 450 km,

378,93 EUR, jeigu atstumas traukiniu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 450 km.

7 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta dienpinigių išmoka yra:

39,17 EUR pareigūnui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

31,58 EUR pareigūnui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

8 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsikūrimo išmoka, numatyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 24 straipsnio 3 dalyje, yra ne mažesnė kaip:

1 114,99 EUR tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

662,97 EUR tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

9 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, yra ne mažesnė kaip 1 337,19 EUR ir ne didesnė kaip 2 674,39 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. 28a straipsnio 7 dalyje nurodyta standartinė pašalpa yra 1 215,63 EUR.

10 straipsnis

Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 93 straipsnyje pateikta bazinių mėnesinių atlyginimų lentelė nuo 2010 m. liepos 1 d. pakeičiama taip:

PAREIGŲ GRUPĖ

2010 7 1

PAKOPA

LYGIS

1

2

3

4

5

6

7

IV

18

5 832,42

5 953,71

6 077,52

6 203,91

6 332,92

6 464,62

6 599,06

 

17

5 154,85

5 262,04

5 371,47

5 483,18

5 597,20

5 713,60

5 832,42

 

16

4 555,99

4 650,73

4 747,45

4 846,17

4 946,95

5 049,83

5 154,85

 

15

4 026,70

4 110,44

4 195,92

4 283,18

4 372,25

4 463,17

4 555,99

 

14

3 558,90

3 632,91

3 708,46

3 785,58

3 864,31

3 944,67

4 026,70

 

13

3 145,45

3 210,86

3 277,63

3 345,80

3 415,37

3 486,40

3 558,90

III

12

4 026,63

4 110,36

4 195,84

4 283,09

4 372,15

4 463,07

4 555,88

 

11

3 558,86

3 632,87

3 708,41

3 785,53

3 864,25

3 944,60

4 026,63

 

10

3 145,43

3 210,84

3 277,61

3 345,77

3 415,34

3 486,36

3 558,86

 

9

2 780,03

2 837,84

2 896,86

2 957,09

3 018,59

3 081,36

3 145,43

 

8

2 457,08

2 508,17

2 560,33

2 613,57

2 667,92

2 723,40

2 780,03

II

7

2 779,98

2 837,80

2 896,82

2 957,07

3 018,58

3 081,36

3 145,45

 

6

2 456,97

2 508,07

2 560,24

2 613,49

2 667,84

2 723,33

2 779,98

 

5

2 171,49

2 216,65

2 262,76

2 309,82

2 357,86

2 406,91

2 456,97

 

4

1 919,18

1 959,10

1 999,84

2 041,44

2 083,90

2 127,24

2 171,49

I

3

2 364,28

2 413,35

2 463,43

2 514,56

2 566,74

2 620,01

2 674,39

 

2

2 090,12

2 133,50

2 177,78

2 222,98

2 269,11

2 316,21

2 364,28

 

1

1 847,76

1 886,11

1 925,25

1 965,21

2 005,99

2 047,63

2 090,12

11 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsikūrimo išmoka, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 94 straipsnyje, yra ne mažesnė kaip:

838,66 EUR tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai;

497,22 EUR tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

12 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 96 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, yra ne mažesnė kaip 1 002,90 EUR ir ne didesnė kaip 2 005,78 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. 96 straipsnio 7 dalyje nurodyta standartinė pašalpa yra 911,73 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 136 straipsnyje, yra ne mažesnė kaip 882,33 EUR ir ne didesnė kaip 2 076,07 EUR.

13 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. išmokos už pamaininį darbą, nurodytos Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76 (2) 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, yra 382,17 EUR, 576,84 EUR, 630,69 EUR ir 859,84 EUR.

14 straipsnis

Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (3) 4 straipsnyje nurodytoms sumoms nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomas koeficientas 5,516766.

15 straipsnis

Tarnybos nuostatų XIII priedo 8 straipsnio 2 dalyje pateikta lentelė nuo 2010 m. liepos 1 d. pakeičiama taip:

2010 7 1

PAKOPA

LYGIS

1

2

3

4

5

6

7

8

16

16 919,04

17 630,00

18 370,84

18 370,84

18 370,84

18 370,84

 

 

15

14 953,61

15 581,98

16 236,75

16 688,49

16 919,04

17 630,00

 

 

14

13 216,49

13 771,87

14 350,58

14 749,83

14 953,61

15 581,98

16 236,75

16 919,04

13

11 681,17

12 172,03

12 683,51

13 036,39

13 216,49

 

 

 

12

10 324,20

10 758,04

11 210,11

11 521,99

11 681,17

12 172,03

12 683,51

13 216,49

11

9 124,87

9 508,31

9 907,86

10 183,52

10 324,20

10 758,04

11 210,11

11 681,17

10

8 064,86

8 403,76

8 756,90

9 000,53

9 124,87

9 508,31

9 907,86

10 324,20

9

7 127,99

7 427,52

7 739,63

7 954,96

8 064,86

 

 

 

8

6 299,95

6 564,69

6 840,54

7 030,86

7 127,99

7 427,52

7 739,63

8 064,86

7

5 568,11

5 802,09

6 045,90

6 214,10

6 299,95

6 564,69

6 840,54

7 127,99

6

4 921,28

5 128,07

5 343,56

5 492,23

5 568,11

5 802,09

6 045,90

6 299,95

5

4 349,59

4 532,36

4 722,82

4 854,21

4 921,28

5 128,07

5 343,56

5 568,11

4

3 844,31

4 005,85

4 174,18

4 290,31

4 349,59

4 532,36

4 722,82

4 921,28

3

3 397,73

3 540,50

3 689,28

3 791,92

3 844,31

4 005,85

4 174,18

4 349,59

2

3 003,02

3 129,21

3 260,71

3 351,42

3 397,73

3 540,50

3 689,28

3 844,31

1

2 654,17

2 765,70

2 881,92

2 962,10

3 003,02

 

 

 

16 straipsnis

Taikant Tarnybos nuostatų XIII priedo 18 straipsnio 1 dalį, Tarnybos nuostatų VII priedo buvusiame 4a straipsnyje, galiojusiame iki 2004 m. gegužės 1 d., paminėta fiksuoto dydžio išmoka nuo 2010 m. liepos 1 d. yra:

131,84 EUR per mėnesį C 4 arba C 5 kategorijų pareigūnams,

202,14 EUR per mėnesį C 1, C 2 arba C 3 kategorijų pareigūnams.

17 straipsnis

Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 133 straipsnyje pateikta bazinių mėnesinių atlyginimų skalė nuo 2010 m. liepos 1 d. pakeičiama taip:

Lygis

1

2

3

4

5

6

7

Bazinis darbo užmokestis už visą darbo dioeną

1 680,76

1 958,08

2 122,97

2 301,75

2 495,58

2 705,73

2 933,59

Lygis

8

9

10

11

12

13

14

Bazinis darbo užmokestis už visą darbo dioeną

3 180,63

3 448,48

3 738,88

4 053,72

4 395,09

4 765,20

5 166,49

Lygis

15

16

17

18

19

 

 

Bazinis darbo užmokestis už visą darbo dioeną

5 601,56

6 073,28

6 584,71

7 139,21

7 740,41

 

 

18 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(2)  1976 m. vasario 9 d. Tarybos reglamentas (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76, apibrėžiantis turinčių teisę gauti išmokas už pamaininį darbą pareigūnų kategorijas, išmokų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas (OL L 38, 1976 2 13, p. 1).

(3)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968 3 4, p. 8).


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/7


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1240/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokos į pensijų sistemą tarifas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į šių nuostatų 83a straipsnį ir XII priedą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Remdamasis Tarnybos nuostatų XII priedo 13 straipsniu, 2010 m. rugsėjo 1 d. Eurostatas pateikė 2010 m. pensijų sistemos aktuarinio įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikiama naujausia informacija apie šiame priede nurodytus parametrus. Remiantis šiuo įvertinimu, pensijų sistemos aktuariniam balansui užtikrinti būtinas įmokos tarifas yra 11,6 % bazinio atlyginimo.

(2)

Siekiant užtikrinti Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų pensijų sistemos aktuarinį balansą, reikia patikslinti įmokos tarifą iki 11,6 % bazinio atlyginimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2010 m. liepos 1 d. nustatomas 11,6 % dydžio Tarnybos nuostatų 83 straipsnio 2 dalyje numatytas įmokos tarifas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/8


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1241/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 452/2007, kuriuo, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamoms lyginimo lentoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1515/2001 dėl priemonių, kurių gali imtis Bendrija remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais (1), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Ukrainos kilmės lyginimo lentų (toliau – pirmasis tyrimas), 2007 m. balandžio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 452/2007 (2) buvo nustatytos antidempingo priemonės. Tas reglamentas įsigaliojo 2007 m. balandžio 27 d.

(2)

Primenama, kad eksportuojančio Kinijos gamintojo Since Hardware (Guangzhou) Co. Ltd. (toliau – Since Hardware) pagamintoms lyginimo lentoms nustatyta 0 % galutinio antidempingo muito norma, o kitiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams – 18,1–38,1 % galutinio antidempingo muito normos. Vėliau atlikus tarpinę peržiūrą, minėtos muito normos 2010 m. kovo 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 270/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 452/2007 (3), buvo padidintos iki 42,3 %.

2.   Naujo tyrimo inicijavimas

(3)

2009 m. spalio 2 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (5) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą dėl KLR kilmės lyginimo lentų importo į Sąjungą, kurį atliekant tiriami tik su Since Hardware susiję aspektai. Be to, pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė inicijuojanti peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1515/2001 2 straipsnio 3 dalį, kad būtų padaryti reikiami Reglamento (EB) Nr. 452/2007 pakeitimai atsižvelgiant į PPO Apeliacinės tarybos pranešimą „Meksika – galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (AB-2005–6) (6). Šio pranešimo 305 ir 306 punktuose sakoma, kad eksportuojančiam gamintojui, kurio dempingo veikla pirminio tyrimo metu nenustatyta, neturi būti taikoma tokio tyrimo pasekoje nustatyta antidempingo priemonė ir jo atžvilgiu negalima atlikti administracinių bei pasikeitusių aplinkybių peržiūrų.

3.    Since Hardware atleidimas nuo Reglamentu (EB) Nr. 452/2007 nustatytos galutinės antidempingo priemonės

(4)

Since Hardware neturėtų būti taikoma Reglamentu (EB) Nr. 452/2007 nustatyta galutinė antidempingo priemonė siekiant išvengti, kad Since Hardware tuo pačiu metu nebūtų taikomi du antidempingo procesai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 452/2007 iš dalies keičiamas taip:

„1 straipsnio 2 dalyje pateiktoje lentelėje įrašas, skirtas Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd, išbraukiamas ir įrašas „Visoms kitoms bendrovėms“ pakeičiamas įrašu „Visoms kitoms bendrovėms (išskyrus Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd., Guangzhou – Papildomas TARIC kodas A784)“.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkè

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 201, 2001 7 26, p. 10.

(2)  OL L 109, 2007 4 26, p. 12.

(3)  OL L 84, 2010 3 31, p. 13.

(4)  OL C 237, 2009 10 2, p. 5.

(5)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(6)  WT/DS295/AB/R, 2005 m. lapkričio 29 d.


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/10


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1242/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamoms Indijos kilmės sintetinio pluošto virvėms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 2 bei 5 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Taryba, atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), 1998 m. birželio 24 d. Reglamentu (EB) Nr. 1312/98 (2) nustatė galutinius antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės) importuojamoms Indijos kilmės sintetinio pluošto virvėms. Vienam Indijos eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas 53 % dydžio muitas, o visoms kitoms importuojamoms Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės sintetinio pluošto virvėms – 82 % dydžio muitas.

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Taryba toliau taikė minėtas priemones pagal 2004 m. spalio 4 d. Reglamentą (EB) Nr. 1736/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą sintetinio pluošto virvių, kurių kilmės šalis yra Indija, importui (3).

2.   Prašymas atlikti peržiūrą

(3)

Prašymą dėl priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį 2009 m. gegužės 4 d. Sąjungos gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau negu 50 %) sintetinio pluošto virvių Sąjungoje, vardu pateikė ES špagato, virvių ir tinklų pramonės ryšių komitetas (Eurocord) (toliau – pareiškėjas).

(4)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala Sąjungos pramonei greičiausiai pasikartotų.

(5)

2009 m. spalio 7 d. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti peržiūrą, pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

3.   Tyrimas

3.1.   Tiriamasis laikotarpis

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

3.2.   Su šiuo tyrimu susijusios šalys

(7)

Komisija žinomiems Sąjungos gamintojams, nagrinėjamosios šalies eksportuotojams ir eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamosios šalies atstovams, importuotojams ir žinomų susijusių naudotojų asociacijai oficialiai pranešė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą.

(8)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

4.   Atranka

(9)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų ir Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(10)

Per nustatytą terminą apie save pranešė, prašomą informaciją pateikė ir pageidavimą dalyvauti atrankoje išreiškė iš viso penki Indijos gamintojai, iš kurių du priklausė tai pačiai grupei. Keturios iš minėtų penkių bendrovių per PTL gamino ir į Sąjungos rinką eksportavo nagrinėjamąjį produktą. Penktoji bendrovė per PTL nagrinėjamojo produkto į Sąjungos rinką neeksportavo. Visos penkios bendrovės laikytos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis ir svarstyta, ar jas atrinkti. Indijos bendradarbiavimo lygis, t. y. bendradarbiaujančių Indijos bendrovių eksporto į Sąjungą procentinė dalis, palyginti su visu Indijos eksportu į Sąjungą, negalėjo būti apskaičiuotas, nes bendra eksporto į Sąjungą per PTL apimtis, kurią nurodė penkios bendradarbiaujančios bendrovės, buvo daug didesnė nei Eurostato užregistruota bendra Indijos eksporto apimtis dėl 21–23 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių.

(11)

Bendrovės atrinktos gavus Indijos valdžios institucijų sutikimą. Atrinktos tos keturios bendrovės, kurios nurodė, kad vykdė pardavimą eksportui į Sąjungą. Dvi iš keturių atrinktų bendrovių buvo susijusios. Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam šiuo metu taikoma individuali antidempingo muito norma. Be to, primenama, kad atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo nei vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, todėl, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, išvados padarytos remiantis turimais faktais.

(12)

Aštuoniolika Sąjungos gamintojų (visi penkiolika skundo pateikėjų ir trys kiti gamintojai, bendrai pagaminantys 78 % visos Sąjungos produkcijos) pateikė prašomą informaciją ir sutiko dalyvauti atrankoje. Remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija, Komisija atrinko penkis Sąjungos gamintojus, sudarančius apie 40 % Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta 40 konstatuojamojoje dalyje, ir parduodančius beveik pusę visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio nesusijusiems Sąjungos pirkėjams. Bendrovės atrinktos remiantis didžiausia tipiška pardavimo apimtimi ir gamintojų geografiniu pasiskirstymu Sąjungoje, kuriuos būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Vienas iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų veiklą pradėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl jo duomenys nebuvo naudojami analizuojant žalos rodiklių tendencijas, siekiant išvengti šių tendencijų iškraipymo. Nepaisant to, analizuojant minėtas tendencijas naudoti kitų keturių atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys buvo tipiški.

(13)

Komisija penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir keturiems atrinktiems Indijos eksportuojantiems gamintojams nusiuntė klausimynus.

(14)

Klausimyno atsakymus pateikė visi penkti atrinkti Sąjungos gamintojai. Iš keturių atrinktų Indijos eksportuojančių gamintojų vienas nutraukė bendradarbiavimą, o kiti trys (iš kurių du buvo susiję) klausimyno atsakymus pateikė per nustatytus terminus. Todėl galiausiai buvo atrinkti trys Indijos eksportuojantys gamintojai, t. y. klausimyno atsakymus pateikusios minėtos trys Indijos bendrovės.

5.   Gautos informacijos tikrinimas

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

5.1.   Indijos eksportuojantys gamintojai

Axiom Imex International Ltd., Boisar;

Tufropes Private Limited, Silvassa;

India Nets, Indore.

5.2.   Sąjungos gamintojai

Cordoaria Oliveira SÁ (Portugalija);

Eurorope SA (Graikija);

Lanex A.S. (Čekija);

Lankhorst Euronete Ropes (Portugalija);

Teufelberger Ges.m.b.H. (Austrija).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(16)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas kaip ir pradiniame tyrime, jis apibrėžiamas taip: virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, apipinti arba neapipinti, įmirkyti arba neįmirkyti, padengti arba nepadengti, aptraukti arba neaptraukti guma arba plastikais, iš polietileno arba iš polipropileno, išskyrus špagatus arba pakavimo virves, kurių ilginis tankis didesnis kaip 50 000 deciteksų (5 g/m), ir iš kitų sintetinių pluoštų, iš nailono, kitų poliamidų arba iš poliesterių, kurių ilginis tankis didesnis kaip 50 000 deciteksų (5 g/m). Jo KN kodai šiuo metu yra 5607 49 11, 5607 49 19, 5607 50 11 ir 5607 50 19. Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairiausiais jūriniais ir pramoniniais tikslais, visų pirma laivybai (ypač švartavimosi tikslais), ir žuvininkystės pramonėje.

(17)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad minėtos švartavimosi virvės neatitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžties, nes dėl prie šių virvių pritvirtintų rezginių tokie produktai turėtų būti deklaruojami kaip virvių gaminiai, kuriems priskiriamas kitas KN kodas (žr. taip pat 23 konstatuojamąją dalį). Tačiau reikėtų pažymėti, kad nuoroda į švartavimosi virves daroma tik kalbant apie skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto, kuris 16 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtas kaip sintetinio pluošto virvės, naudojimo paskirtis.

2.   Panašus produktas

(18)

Kaip nustatyta atliekant pradinį tyrimą ir kaip patvirtinta atliekant šį tyrimą, nagrinėjamasis produktas ir Indijos eksportuojančių gamintojų gaminamos ir jų vidaus rinkoje parduodamos bei Sąjungos gamintojų gaminamos ir Sąjungoje parduodamos sintetinio pluošto virvės yra visais atžvilgiais identiški ir pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės gaminamas produktas nepanašus į nagrinėjamąjį produktą, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos gamintojai buvo pradėję naudoti naujos rūšies žaliavą pavadinimu „Dyneema“, kuri yra brangesnė nei kitos žaliavos, nes iš jos pagaminti produktai yra daug atsparesni. Iš tikrųjų atrinkti Indijos gamintojai šios rūšies žaliavos nenaudoja. Tačiau pirmiausia reikėtų pažymėti, kad tiriamieji produktai sudaro tik nedidelę dalį Sąjungos gamintojų parduodamų produktų. Iš tikrųjų, nors ir teisinga, kad šios rūšies pluoštą vis dažniau naudoja kai kurie Sąjungos gamintojai, „Dyneema“ virvės sudaro tik nedidelę Sąjungos gamybos dalį. Todėl, nors didelis žaliavų kainos skirtumas (jos gali būti apie 25–30 kartų brangesnės) gali turėti tam tikro poveikio ypač žalos rodikliui, susijusiam su vidutinėmis Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, „Dyneema“ virvių poveikis bendram vertinimui nedidelis, nes Sąjungoje gaminama labai daug vadinamųjų standartinių virvių. Antra, visas šios priemonių galiojimo termino peržiūros skaičiavimas buvo pagrįstas susijusių rūšių produktų palyginimu, kurį atliekant atsižvelgta į skirtingas žaliavas. Todėl produkto asortimento skirtumai minėto skaičiavimo negali iškreipti. Bet kuriuo atveju produktas, kuriam naudojamos tokios žaliavos kaip „Dyneema“, vis tiek pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis kaip nagrinėjamasis produktas. Todėl teiginys buvo atmestas.

C.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė, jeigu baigtų galioti Indijai taikomos priemonės.

1.   Importo apimtis

(21)

Remiantis Eurostato duomenimis, nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelė. Per PTL importo iš Indijos apimtis buvo 31 tona, t. y. mažiau kaip 0,1 % Sąjungos suvartojimo per PTL:

(tonomis)

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Indija

3

4

19

31

Nagrinėjamojo produkto importas iš Indijos, šaltinis – „Comext“.

(22)

Tačiau remiantis patikrintais duomenimis trys atrinktos bendrovės per PTL į Sąjungą išsiuntė daug didesnį kiekį nagrinėjamojo produkto nei Eurostato nurodytas kiekis. Atsižvelgiant į tai primenama, kad atliekant pradinį tyrimą importuotojai pateikė informacijos, iš kurios buvo matyti, kad tam tikras iš Indijos nupirktas nagrinėjamojo produkto kiekis nebuvo išleistas į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje, bet buvo laikomas muitinės sandėliuose ir parduotas jūrų laivams arba atviroje jūroje esančioms platformoms. Šį teiginį atliekant dabartinį tyrimą pakartojo vienas skundą pateikęs gamintojas. Kadangi atliekant tyrimą uosto prekiautojai nebendradarbiavo, šis teiginys negalėjo būti patikrintas. Tačiau remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktu pirkėjų sąrašu buvo akivaizdu, kad dauguma pirkėjų iš tiesų buvo laivų ir jūrinių platformų tiekėjai Sąjungos uostuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad statistiniai duomenys ir pateikti duomenys skiriasi dėl minėtų pardavimų.

(23)

Reikėtų taip pat paminėti, kad prašyme dėl priemonių galiojimo termino peržiūros buvo pateikti įtarimai dėl priemonių vengimo. Dėl to pareiškėjas teigė, kad iš Indijos į Sąjungą įvežtas tam tikras kiekis sintetinio pluošto virvių, priskiriamų KN 5609 pozicijai (virvių, virvelių, lynų arba trosų […] gaminiai), kuriai priskiriamiems produktams priemonės netaikomos. Tačiau pareiškėjo teiginiui pagrįsti, atliekant šį tyrimą, nebuvo pateikta jokios informacijos.

(24)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad per PTL iš Indijos į Sąjungos muitų teritoriją faktiškai importuota 31 tona nagrinėjamojo produkto. Dėl patikrinto trijų atrinktų Indijos gamintojų eksportui į Sąjungos uostus parduoto kiekio, kuris nebuvo išleistas į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje: šis parduotas kiekis laikomas Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis dalimi.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kad importo iš Indijos į Sąjungą apimtis buvo nedidelė, ja nebuvo galima pagrįsti tipiškos analizės dėl dempingo arba žalos tęsimosi tikimybės. Iš tiesų, atsižvelgiant į tokią nedidelę faktinę importo apimtį, negalima daryti išvados, kad per PTL iš Indijos buvo vykdomas žalingas dempingas. Todėl atliekant šią analizę daugiausia dėmesio skirta dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybei, jeigu priemonės nustotų galioti.

2.   Tikėtina importo raida, jeigu priemonės būtų panaikintos

2.1.   Gamybos pajėgumai

(26)

Buvo nagrinėjama, ar nagrinėjamojoje šalyje yra nepanaudotų gamybos pajėgumų, dėl kurių galėtų būti atnaujintas eksportas dempingo kainomis, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(27)

Nustatyta, kad trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai 2007 m. – PTL labai padidėjo, o pajėgumų panaudojimas tuo pačiu metu sumažėjo. Per PTL nepanaudoti trijų bendrovių pajėgumai sudarė beveik 75 % Sąjungos suvartojimo. Tai reiškia, kad eksporto į Sąjungą apimtis greičiausiai padidėtų, jeigu priemonės nustotų galioti.

(28)

Dėl kitų Indijos sintetinio pluošto virvių gamintojų: žinoma, kad bendrovė „Garware“, kuri nustojo bendradarbiauti pasibaigus atrankos etapui, yra svarbus gamintojas, kurio gamybos pajėgumai, remiantis jo oficialia interneto svetaine, yra dideli. Be to, prašyme dėl priemonių galiojimo termino peržiūros nurodyti kiti keturi dideli Indijos gamintojai. Dar yra keletas vidutinių ir mažų Indijos gamintojų, kurie iš esmės vykdė pardavimą vidaus rinkoje. Kadangi šie Indijos gamintojai nebendradarbiavo, jų gamybos pajėgumai nėra žinomi. Tačiau galima manyti, kad jų tendencija panaši į bendradarbiaujančių bendrovių, vadinasi šie gamintojai taip pat turi nepanaudotų pajėgumų.

(29)

Atskleidus nustatytus faktus visi atrinkti Indijos gamintojai pareiškė nesutinkantys su duomenimis apie jų bendrus nepanaudotus pajėgumus. Tačiau šiuos duomenis faktiškai pateikė pačios bendrovės, be to, jie buvo patikrinti atliekant patikrinimą vietoje kiekvienoje bendrovėje. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

2.2.   Pardavimo Sąjungos uostuose ir kitose eksporto rinkose apimtis

(30)

Trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis apimtis, įskaitant Sąjungos uostuose parduotą kiekį, kuris neįvežamas į Sąjungos muitų teritoriją, yra didelė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo apie 80 %, taip sudarydama beveik pusę viso eksportuojančių gamintojų parduoto kiekio per PTL.

(31)

Nustačius pradines priemones į Sąjungą faktiškai nustota importuoti. Tačiau būtina pažymėti, kad atrinktų eksportuotojų pardavimo eksportui į Sąjungos uostus apimtis itin padidėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu – nuo 61 tonos iki 785 tonų. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai importuoti į Sąjungą produktai parduodami per tuos pačius pardavimo kanalus kaip Sąjungos uostuose parduoti produktai, ši didėjanti pardavimo eksportui apimtis šalia Sąjungos rinkos gali reikšti, kad nenustačius priemonių atrinktų Indijos gamintojų (ir galbūt taip pat kitų) nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis per trumpą laikotarpį gali padidėti.

(32)

Atsižvelgiant į minėtą Indijos gamintojų eksporto orientavimą ir didėjantį jų įsitvirtinimą Sąjungos uostuose, galima daryti išvadą, jog labai tikėtina, kad, jeigu priemonės nustotų galioti, Indijos eksporto į Sąjungą apimtis labai padidėtų.

(33)

Paskelbus peržiūros išvadas, Indijos gamintojas nurodė, kad Indijos eksportas gerai paskirstytas visame pasaulyje, tarp augimo potencialo turinčių rinkų, todėl eksportas į Sąjungą didele apimtimi nebūtų atnaujintas, jeigu priemonės nustotų galioti. Pripažįstama, kad kai kurie Indijos gamintojai galėjo skirstyti pardavimą eksportui į skirtingas rinkas. Tačiau tai negali būti laikoma pakankama priežastimi keisti minėtais nustatytais faktais pagrįstas išvadas.

2.3.   Eksporto į trečiąsias šalis kainų ir normaliosios vertės santykis

(34)

Preliminarus dempingas buvo apskaičiuotas remiantis patikrinta trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo Sąjungos uostuose apimtimi, kuri, nors manoma, kad ji sudaro dalį pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis, yra geras galimų Indijos sintetinio pluošto virvių kainų rodiklis netaikant muitų. Normaliosios vertės nustatytos remiantis kainomis Indijos vidaus rinkoje. Remiantis šiais rodikliais dempingas nustatytas dviem iš trijų atrinktų Indijos gamintojų. Nustatyti vidutiniškai 10 % dempingo skirtumai, kurie gali būti laikomi dideliais, net jei jie yra daug mažesni už tuos, kurie nustatyti atliekant pradinį tyrimą.

(35)

Palyginus trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų kainas kitų trečiųjų šalių rinkose (išskyrus pardavimą Sąjungos uostuose) su šių gamintojų vidaus rinkos kainomis gautas panašus rezultatas, nors tuo remiantis nustatyti dempingo skirtumai buvo mažesni.

(36)

Atskleidus šio tyrimo nustatytus faktus, vienas Indijos gamintojas teigė, kad jokio dempingo, susijusio su importu iš Indijos į Sąjungą, nenustatyta. Tačiau į Sąjungą faktiškai nebuvo importuojama taip pat. Be to, dempingas nustatytas tiek pardavimo Sąjungos uostuose, tiek pardavimo kitoms trečiosioms šalims atžvilgiu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(37)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad atliekant šią peržiūrą nustatyti dempingo skirtumai negali būti laikomi dideliais, lyginant juos su taikomomis muitų normomis, atsižvelgiant į didelį Sąjungos ir Azijos darbo sąnaudų skirtumą. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Sąjungos darbo sąnaudos nėra reikšmingos skaičiuojant dempingo skirtumą.

3.   Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės

(38)

Remiantis minėta analize padaryta išvada, kad eksportuojantys gamintojai turi didžiulį gamybos potencialą iš naujo pradėti eksportuoti į Sąjungą, jeigu priemonės nustotų galioti. Dėl kainų: nustatyta, kad du atrinkti eksportuotojai kitoms trečiosioms šalims pardavinėjo dempingo kainomis. Be to, taip pat atsižvelgiant į nustojusią bendradarbiauti bendrovę „Garware“, skunde nurodyti penki kiti dideli eksportuojantys gamintojai, kurie, kaip galima manyti remiantis turima informacija, laikosi bendrovių, kurios, kaip nustatyta, pardavinėjo kitoms trečiosioms šalims dempingo kainomis, tendencijos.

(39)

Dėl strateginio Indijos eksportuojančių gamintojų suinteresuotumo Sąjungos rinka, kurį rodo didėjanti pardavimo eksportui į Sąjungos uostus apimtis, ir esamų didelių nepanaudotų pajėgumų tikėtina, kad jie vėl pradėtų eksportuoti į Sąjungą didele apimtimi, jeigu priemonės nustotų galioti. Atsižvelgiant į Indijos eksportuotojų kainodarą trečiųjų šalių rinkose labai tikėtina, kad vėl būtų vykdomas eksportas dempingo kainomis. Todėl daroma išvada, kad nustojus galioti priemonėms dempingas greičiausiai pasikartotų.

D.   SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS

(40)

Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Sąjungos gamintojų gali būti apytikriai keturiasdešimt.

(41)

Penkiolika Sąjungos gamintojų, kurių vardu prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikė skundą pateikusi asociacija, ir trys kiti Sąjungos gamintojai pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją atrankai. Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, išsamiai nagrinėti atrinkti penki gamintojai, sudarantys apie 40 % Sąjungos pramonės. Atrinktos šios bendrovės:

Cordoaria Oliveira SÁ (Portugalija);

Eurorope SA (Graikija);

Lanex A.S. (Čekija);

Lankhorst Euronete Ropes (Portugalija);

Teufelberger Ges.m.b.H. (Austrija).

(42)

Kaip jau minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, per PTL aštuoniolikos bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų produkcija sudarė 78 % visos Sąjungos produkcijos.

E.   PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE

1.   Suvartojimas Sąjungos rinkoje

(43)

Sintetinio pluošto virvių Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi (įskaitant nebendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimą, nustatytą skundą pateikusios asociacijos) ir visu importu į Sąjungą pagal Eurostato duomenis.

(44)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima nustatyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 %. Visų pirma po padidėjimo 16 % 2006–2007 m. suvartojimas 2007 m. – PTL sumažėjo 20 %.

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Bendras Sąjungos suvartojimas (tonomis)

34 318

39 816

36 777

31 944

Indeksas (2006 m.=100)

100

116

107

93

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai), skundo pateikėjas (neatrinkti Sąjungos gamintojai), Eurostatas (importas).

2.   Importas iš Indijos

(45)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, faktinis importas iš Indijos į Sąjungą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelis dėl taikomų veiksmingų antidempingo priemonių.

(46)

Tačiau, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai vis labiau įsigali šalia Sąjungos rinkos vykdydami pardavimą eksportui į Sąjungos uostus, kuriam netaikomas muitinis įforminimas, taigi ir minėti antidempingo muitai.

3.   Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos ir apimtis

(47)

Kadangi faktinis importas iš Indijos į Sąjungą buvo nedidelis, buvo palygintos Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis (įskaitant pardavimo eksportui į Sąjungos uostus, kuriam netaikomi antidempingo muitai) kainos ir Sąjungos pardavimo, vykdomo atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų, kainos.

(48)

Tuo remiantis nustatyta, kad Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis vykdytas daug mažesnėmis pardavimo kainomis nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Taigi nustatytas kainų skirtumas buvo 46 % dydžio ir vidutiniškai sudarė 18 %.

(49)

Indijos pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis vertė nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau kaip 30 %. Toks pardavimas per PTL sudarė beveik pusę visos atrinktų Indijos eksportuojančių gamintojų apyvartos.

4.   Importas iš kitų šalių

(50)

Nepaisant 7 % sumažėjusio suvartojimo Sąjungos rinkoje, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %. Taigi šio importo rinkos dalis padidėjo 17–22 %.

(51)

Reikėtų pažymėti, kad importas iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 46 % ir sudarė 8,6 % rinkos dalį (2006 m. – 5,5 %). Nors dėl bendro pobūdžio Eurostato duomenų, kurie nėra suskirstyti pagal konkrečių rūšių produktus, negalima atlikti tikslaus palyginimo, nustatyta, kad vidutinė importo iš Kinijos į Sąjungą kaina yra daug didesnė nei vidutinė Indijos pardavimo eksportui kaina. Be to, atrodo, kad vidutinė importo iš Kinijos kaina atitinka Sąjungos pramonės kainas.

(52)

Importo iš Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) į Sąjungą rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat buvo apie 3 % dydžio. Be to, šio importo apimtis sumažėjo 6 % atitinkamai mažėjant suvartojimui.

(53)

Importas iš kitų trečiųjų šalių per PTL sudarė mažiau nei 2 % rinkos dalies sintetinio pluošto virvių Sąjungos rinkoje.

5.   Ekonominė Sąjungos pramonės padėtis

5.1.   Preliminarios pastabos

(54)

Išanalizuoti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje išvardyti žalos rodikliai. Pardavimo apimties ir Sąjungos gamintojų rinkos dalies rodikliai išanalizuoti remiantis visų Sąjungos gamintojų, t. y. Sąjungos pramonės, pateiktais duomenimis. Nagrinėjant kitus žalos rodiklius remtasi atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, patikrinta kiekvienos bendrovės patalpose, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje. Kaip jau minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, vienas Sąjungos gamintojas veiklą pradėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl jo duomenys nebuvo naudojami analizuojant žalos rodiklių tendencijas, siekiant išvengti šių tendencijų iškraipymo.

5.2.   Sąjungos pramonės pardavimo apimtis

(55)

Sąjungos pramonės pardavimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. Kaip jau minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %, labiausiai 2007 m. Reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje mažėjo greičiau nei suvartojimas.

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis (tonomis)

28 393

32 161

28 911

24 955

Indeksas (2006 m.=100)

100

113

102

88

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai), skundo pateikėjas (neatrinkti Sąjungos gamintojai).

5.3.   Sąjungos pramonės rinkos dalis

(56)

Dėl ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje ir lentelėje nurodytų pokyčių 2006 m. – PTL sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Nuolat mažėjanti Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4,6 procentinio punkto:

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Sąjungos pramonės rinkos dalis ( %)

82,7 %

80,8 %

78,6 %

78,1 %

Indeksas (2006 m.=100)

100

98

95

94

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai), skundo pateikėjas (neatrinkti Sąjungos gamintojai).

(57)

Reikėtų pažymėti, kad minėtą rinkos dalį Sąjungos pramonė iš esmės prarado dėl padidėjusios importo iš Kinijos rinkos dalies (žr. 50 konstatuojamąją dalį).

5.4.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(58)

Kintant pardavimo apimčiai atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtis sumažėjo panašiai, 17 % nagrinėjamuoju laikotarpiu. Per tą patį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo 5 %. Todėl 2008 m. – PTL 20 % sumažėjo pajėgumų naudojimas.

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Gamyba (tonomis)

11 229

12 286

12 150

9 372

Indeksas (2006 m.=100)

100

109

108

83

Gamybos pajėgumai (tonomis)

21 510

23 467

23 278

22 480

Indeksas (2006 m.=100)

100

109

108

105

Pajėgumų naudojimas ( %)

52,2 %

52,4 %

52,2 %

41,7 %

Indeksas (2006 m.=100)

100

100

100

80

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

5.5.   Atsargos

(59)

Dėl atsargų: apskritai sintetinio pluošto virvių gamintojai išlaikė gana mažą atsargų lygį, nes dauguma produkcijos gaminama pagal užsakymą. Būtų galima pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač per PTL, vidutinės atsargos sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusios sintetinio pluošto virvių gamybos.

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

1 073

982

1 156

905

Indeksas (2006 m.=100)

100

92

108

84

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

5.6.   Pardavimo kainos

(60)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduodamo panašaus produkto kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, visų pirma 2007 m. – PTL, šiek tiek padidėjo:

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina (EUR už toną)

5 268

5 229

5 670

5 766

Indeksas (2006 m.=100)

100

99

108

109

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

(61)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad nurodyta vidutinė pardavimo kaina apskaičiuota remiantis visų rūšių produktais, įskaitant didžiausios vertės sintetinio pluošto virves, pavyzdžiui, sintetinio pluošto virves, pagamintas iš žaliavos pavadinimu „Dyneema“. Šių skirtingų rūšių produktų kainų skirtumas tikrai didelis (žr. 19 konstatuojamąją dalį). Per pastaruosius metus Sąjungos pramonė padidino didesnės vertės produktų gamybą. Taigi tokios sintetinio pluošto virvės sudaro vis didesnę jos produktų asortimento dalį. Šie naujausi su produktų asortimentu susiję pokyčiai yra viena iš priežasčių, dėl kurios padidėjo vidutinės Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos.

5.7.   Pelningumas

(62)

Iš dalies dėl taikomų veiksmingų priemonių ir iš dalies dėl įvairaus produktų asortimento atrinkti Sąjungos gamintojai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo išlaikyti beveik vienodą ir teigiamą pelningumo lygį:

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Sąjungos pramonės pelningumas ( %)

9,7 %

11,1 %

10,0 %

12,4 %

Indeksas (2006 m.=100)

100

115

104

128

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

5.8.   Investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą

(63)

2006–2007 m. investicijos buvo gana didelės, vėliau jos perpus sumažėjo. Per PTL investicijų faktiškai nebuvo.

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Grynosios investicijos (EUR)

3 574 130

3 886 212

1 941 222

168 877

Indeksas (2006 m.=100)

100

109

54

5

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

5.9.   Investicijų grąža

(64)

Pelningumui iš esmės nekintant investicijų grąža per visą nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo.

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Investicijų grąža ( %)

21,4 %

25,5 %

26,1 %

28,4 %

Indeksas (2006 m.=100)

100

119

122

132

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

5.10.   Grynųjų pinigų srautas

(65)

Atrinktų Sąjungos gamintojų grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko beveik nepakitęs:

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

6 033 496

7 973 188

7 790 847

6 911 360

Indeksas (2006 m.=100)

100

132

129

115

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

5.11.   Užimtumas, našumas ir darbo sąnaudos

(66)

Atrinktų Sąjungos darbuotojų užimtumo padėties 2006–2008 m. raida buvo teigiama. Tačiau 2008 m. – PTL užimtumas sumažėjo dėl rinkoje sumažėjusios paklausos. Sumažėjus paklausai, dėl kurios sumažėjo gamyba, 2008 m. – PTL taip pat sumažėjo našumas. Metinės darbo sąnaudos vieno darbuotojo metinės darbo sąnaudos iki 2008 m. didėjo, o per PTL šiek tiek sumažėjo.

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Užimtumas (darbuotojai)

638

665

685

623

Indeksas (2006 m.=100)

100

104

107

98

Vieno darbuotojo metinės darbo sąnaudos (EUR)

12 851

13 688

14 589

14 120

Indeksas (2006 m.=100)

100

107

114

110

Našumas (tonomis vienam darbuotojui)

17,6

18,4

17,7

15,0

Indeksas (2006 m.=100)

100

105

101

85

Šaltinis: tyrimas (atrinkti Sąjungos gamintojai).

5.12.   Augimas

(67)

2006 m. – PTL, kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 % (žr. 44 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 12 %, o rinkos dalis – 6 procentiniais punktais (žr. 55 ir 56 konstatuojamąsias dalis). Tačiau, nors dėl taikomų priemonių faktinio importo iš Indijos apimtis buvo nedidelė, importo iš kitų šalių apimtis padidėjo 18 % (daugiausia dėl importo iš KLR), o jos rinkos dalis padidėjo dar 5 procentiniais punktais (žr. 50 konstatuojamąją dalį). Todėl daroma išvada, kad Sąjungos pramonei didesnį poveikį turėjo sumažėjęs suvartojimas, dėl kurio jos pardavimo apimtis sumažėjo daug labiau nei kitų rinkos veikėjų.

5.13.   Dempingo skirtumo dydis

(68)

Dėl to, kad per PTL nagrinėjamojo produkto importas iš Indijos buvo nedidelis, nebuvo galima nustatyti faktinio importo iš Indijos dempingo skirtumo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Indijos eksportas į Sąjungos uostus, kuriam netaikomas muitinis įforminimas, labai padidėjo, be to, nustatyta, kad dalis šio pardavimo buvo vykdoma dempingo kainomis.

5.14.   Atsigavimas po buvusio dempingo

(69)

Buvo analizuojama, ar Sąjungos pramonė vis dar atsigauna po buvusio dempingo poveikio. Padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė jau sugebėjo iš esmės atsigauti po tokio poveikio, nes ilgą laiką buvo taikomos veiksmingos antidempingo priemonės.

5.15.   Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(70)

Dėl to, kad importuojamoms Indijos kilmės sintetinio pluošto virvėms buvo taikomi veiksmingi antidempingo muitai, atrodo, kad Sąjungos pramonė sugebėjo iš esmės atsigauti po buvusio žalingo dempingo poveikio.

(71)

Vis dėlto negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonės padėtis tvirta. Nors tam tikri žalos rodikliai, susiję su finansine Sąjungos gamintojų padėtimi (visų pirma, pelningumu, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautu) rodo gana tvirtą padėtį, kiti žalos rodikliai (visų pirma pardavimo apimtis ir rinkos dalis, gamyba ir pajėgumų naudojimas ir investicijos) aiškiai rodo, kad Sąjungos pramonės padėtis PTL pabaigoje vis dar buvo gana pažeidžiama. Atskleidus šio tyrimo nustatytus faktus, vienas Indijos gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonei per PTL žala nebuvo daroma. Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad neteigta, jog Sąjungos pramonei per PTL buvo daroma materialinė žala. Remiantis šios peržiūros nustatytais faktais padaryta išvada buvo ta, kad kai kurie rodikliai rodė gana tvirtą padėtį, tačiau iš kitų rodiklių buvo matyti žalos požymių.

(72)

Kai kurios šalys teigė, kad kai kurių žalos rodiklių neigiamos tendencijos susijusios ne su importu iš Indijos, o su pasauline ekonomikos krize ir padidėjusia importo iš Kinijos rinkos dalimi. Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad neigiama tam tikrų rodiklių raida nebuvo priskirta beveik nevykdytam importui iš Indijos. Be to, nagrinėtas padidėjęs importas iš Kinijos ir nustatyta, kad jis neturėjo jokio poveikio žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės analizei.

(73)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės gyvybingumą apskritai būtina pažymėti, kad dėl palaipsniui rinkai (tiek Sąjungos, tiek trečiųjų šalių rinkoms) pristatomų įvairių didelės vertės produktų bus ilgam laikotarpiui užtikrintas Sąjungos pramonės konkurencingumas, nes pasaulio rinkoje tokios aukštos kokybės sintetinio pluošto virves gaminančių gamintojų šiuo metu nėra daug.

F.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(74)

Kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į nedidelę nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtį per PTL, atliekant analizę didžiausias dėmesys buvo skirtas dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybei.

(75)

Kaip jau išsamiai aprašyta 26–28 konstatuojamosiose dalyse, Indijos eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai yra dideli. Be to, kaip paaiškinta 30–32 konstatuojamosiose dalyse, Indijos eksportuojantys gamintojai turi aiškų tikslą ir paskatą savo produktus eksporto rinkose parduoti dideliu kiekiu. Kaip minėta 31 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai vis labiau ir dažniau įsitvirtina Sąjungos uostuose. Todėl galima daryti išvadą, kad netrukus importas iš Indijos į Sąjungą greičiausiai taptų didelis, jeigu priemonės nustotų galioti.

(76)

Kaip minėta 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse, nenustačius priemonių importas iš Indijos greičiausiai būtų atnaujintas dempingo kainomis. Be to, kaip teigta 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, buvo taip pat nustatyta, kad Indijos gamintojų pardavimo kaina vidutiniškai 18 % mažesnė nei Sąjungos pramonės kainos (ir toks kainų skirtumas gali būti 46 % dydžio), o tai reiškia, kad nenustačius priemonių Indijos gamintojai greičiausiai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportuotų daug mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės kainos, t. y. jie greičiausiai priverstinai mažintų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nenustačius priemonių labai tikėtina, kad nagrinėjamasis produktas iš Indijos būtų vėl importuojamas dideliu kiekiu ir tokiomis kainomis, dėl kurių būtų priverstinai itin mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(78)

Atsižvelgiant į gana pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, kaip paaiškinta 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse, galimas atnaujintas didelis importas iš Indijos dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, greičiausiai turėtų žalingo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Visų pirma dėl atnaujinto didelio importo dempingo kainomis greičiausiai dar labiau sumažėtų Sąjungos pramonės rinkos dalis ir pardavimo apimtis, o taip pat ir gamyba bei užimtumas. Dėl šios priežasties ir dėl didelio kainų spaudimo, susijusio su importu, dėl kurio priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų pardavimo kainos, sparčiai itin pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(79)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, jeigu priemonės nustos galioti, yra tikimybė, jog dėl atnaujinto nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos dempingo kainomis bus iš naujo daroma žala.

G.   SĄJUNGOS INTERESAI

1.   Preliminarios pastabos

(80)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams.

(81)

Sąjungos interesai buvo nustatyti įvertinus įvairius visų susijusių dalyvių, t. y. Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų, prekiautojų, didmenininkų ir pramonės naudotojų, interesus.

(82)

Reikėtų priminti, kad atliekant ankstesnius tyrimus laikyta, jog priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, todėl analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau taikomos.

(83)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, esama svarių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

2.   Sąjungos pramonės interesai

(84)

Kaip jau minėta 56 ir 73 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti, nors ir mažėjančią, rinkos dalį, pristatydama aukštos klasės sintetinio pluošto virves ir taip paįvairindama savo produktų asortimentą. Todėl galima manyti, kad Sąjungos pramonė išliko struktūriškai gyvybinga.

(85)

Atsižvelgiant į 70–72 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir remiantis teiginiais, susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės analize, kaip paaiškinta 74–79 konstatuojamosiose dalyse, taip pat galima manyti, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis greičiausiai pablogėtų, jeigu antidempingo muitai nustotų galioti, ir dėl to pasikartotų materialinė žala.

(86)

Iš tikrųjų, atsižvelgiant į numatomą nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtį ir kainas, Sąjungos pramonė patirtų didelę riziką. Kaip paaiškinta 78 konstatuojamojoje dalyje, dėl tokio importo Sąjungos pramonės rinkos dalis, pardavimo apimtis ir užimtumas dar labiau sumažėtų, be to, būtų mažinamos jos kainos, dėl ko galiausiai sumažėtų jos pelningumas, kuris pasiektų panašų neigiamą lygį, nustatytą atliekant pradinį tyrimą.

(87)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi nepateikta jokių kitų įrodymų, daroma išvada, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

3.   Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų interesai

(88)

Komisija nusiuntė klausimynus dešimčiai nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų. Atsakymus pateikė tik viena iš šių bendrovių, kuri pareiškė prieštaravimą. Tačiau bendrovė susijusi su sintetinio pluošto virvių Indijos gamintoju, todėl ji negali būti laikoma nesusijusiu importuotoju. Kadangi bendrovė yra susijęs importuotojas, jos interesai iš esmės susiję su jos susijusio Indijos gamintojo interesais.

(89)

Šiomis aplinkybėmis daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų manoma, kad toliau taikant priemones būtų daromas iš esmės didelis neigiamas poveikis nagrinėjamiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams.

4.   Naudotojų interesai

(90)

Komisija išsiuntė raštą vienai nagrinėjamojo produkto pramonės naudotojų asociacijai. Nė vienas naudotojas nepateikė išsamių klausimyno atsakymų, o asociacija – rašytinių pareiškimų.

(91)

Atsižvelgiant į tai, kad naudotojai nebendradarbiavo, ir tai, kad antidempingo priemonių poveikis greičiausiai būtų nedidelis, palyginti su kitomis pagrindinių naudotojų sektorių, kaip antai laivų statybos, mechaninės inžinerijos ir pakrančių vandenyse veikiančių platformų, išlaidomis, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas šiems naudotojams neigiamo poveikio iš esmės neturės.

5.   Išvada

(92)

Galima tikėtis, kad toliau taikant priemones bus užtikrinta, kad per trumpą laikotarpį Sąjungos rinkoje nebūtų atnaujintas didelės apimties importas iš Indijos dempingo kainomis. Todėl Sąjungos pramonei toliau bus naudingos konkurencinės sąlygos Sąjungos rinkoje ir sumažėjusi įmonių uždarymo bei mažėjančio užimtumo rizika. Be to, manoma, kad dėl teigiamo priemonių taikymo poveikio bus užtikrintos sąlygos Sąjungos pramonei kurti naujoviškus pažangiųjų technologijų produktus, skirtus naujoms ir specialioms paskirtims.

(93)

Reikėtų taip pat pažymėti, kad išnagrinėjus Sąjungos importuotojų ir (arba) prekiautojų, taip pat naudotojų interesus, nenustatyta jokių įtikinamų priežasčių, rodančių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų didelio neigiamo poveikio.

(94)

Atsižvelgiant į pateiktas išvadas dėl tolesnio priemonių taikymo poveikio skirtingiems Sąjungos rinkos veikėjams, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarauja Sąjungos interesams.

H.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(95)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. inter alia didžiulius nepanaudotus Indijos gamintojų pajėgumus, aiškų eksporto orientavimą ir vis didėjantį įsitvirtinimą šalia Sąjungos rinkos, pardavimo eksportui į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas, kurios, kaip nustatyta, per PTL buvo mažesnės už normaliąją vertę ir daug mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, ir gana pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, tikėtina, kad Indijos vykdomas žalingas dempingas pasikartotų, jeigu priemonės nustotų galioti.

(96)

Visoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones esama forma. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus, tačiau negauta jokių prieštaravimų, dėl kurių būtų pagrįstai pakeistos pateiktos išvados. Su nustatytų faktų atskleidimu susiję teiginiai aptarti atitinkamose šio reglamento konstatuojamosiose dalyse.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1736/2004 nustatytas antidempingo priemones, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(98)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė, atliekant šį tyrimą buvo nustatytos konkrečios aplinkybės, visų pirma ilgas taikomų priemonių galiojimo terminas, kuris jau kartą pratęstas, ir labai maža faktinio importo iš Indijos apimtis, kaip nurodyta 21–24 konstatuojamosiose dalyse. Į šiuos faktus reikėtų tinkamai atsižvelgti toliau pratęsiant antidempingo priemonių galiojimo terminą, kuris turėtų būti treji metai. Atskleidus nustatytus faktus pareiškėjas teigė, kad priemonės turėtų būti pratęstos penkeriems metams ir kad pateikta trumpesnio termino priežastis nepasiteisins.

(99)

Paprastai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį priemonių galiojimo terminas pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis PTL pabaigoje buvo vis dar pažeidžiama. Kaip nustatyta atliekant pradinį tyrimą, Sąjungos pramonė ilgą laiką turėjo finansinių sunkumų. Todėl ji vis dar visiškai neatsigavo po žalingo dempingo. Vis dėlto kai kurie žalos rodikliai rodė, kad dėl priemonių nustatymo tam tikrais atvejais padėtis jau gerokai pagerėjo. Išanalizavus šią sudėtingą padėtį daroma išvada, kad visiškas tvirtas atsigavimas po bet kokio buvusio žalingo dempingo poveikio tikėtinas per trumpesnį nei įprastą penkerių metų laikotarpį. Nustatyta, kad atsižvelgiant į bendrą žalos analizę ir tikėtinus rinkos pokyčius nustačius priemones, Sąjungos pramonė visiškai ekonomiškai ir finansiškai atsigauti turėtų per trejus metus. Todėl priemonių ilgesnį laikotarpį taikyti nebūtina.

(100)

Taigi manoma, kad priemonių galiojimo termino pratęsimas visam penkerių metų laikotarpiui nėra visapusiškai pagrįstas tyrimu nustatytais faktais, todėl priemonių galiojimo terminas turėtų būti sutrumpintas iki trejų metų.

(101)

1 straipsnyje nurodyta individuali antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis pradinio tyrimo išvadomis. Taigi ji atitinka nagrinėjamos bendrovės padėtį, nustatytą atliekant minėtą tyrimą. Todėl ši muito norma (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikoma tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino nagrinėjamoji bendrovė, t. y. nurodytas konkretus juridinis asmuo. Kitų bendrovių, kurios konkrečiai nepaminėtos 1 straipsnyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, pagamintiems importuojamiems produktams ši norma netaikoma; jiems galioja visos šalies mastu taikomas muitas.

(102)

Visi prašymai taikyti individualiai bendrovei nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai, nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei pardavimu eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimas. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Indijos kilmės virvėms, virvelėms, lynams ir trosams, pintiems arba nepintiems, apipintiems arba neapipintiems, įmirkytiems arba neįmirkytiems, padengtiems arba nepadengtiems, aptrauktiems arba neaptrauktiems guma arba plastikais, iš polietileno arba polipropileno, išskyrus špagatus arba pakavimo virves, kurių ilginis tankis didesnis kaip 50 000 deciteksų (5 g/m), ir iš kitų sintetinių pluoštų, nailono, kitų poliamidų arba poliesterių, kurių ilginis tankis didesnis kaip 50 000 deciteksų (5 g/m), kurių KN kodai šiuo metu yra 5607 49 11, 5607 49 19, 5607 50 11 ir 5607 50 19, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muito norma

Papildomas TARIC kodas

Garware Wall Ropes Ltd

53,0 %

8755

Visos kitos bendrovės

82,0 %

8900

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas trejus metus.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininké

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL L 183, 1998 6 26, p. 1.

(3)  OL L 311, 2004 10 8, p. 1.

(4)  OL C 240, 2009 10 7, p. 6.


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/22


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1243/2010

2010 m. gruodžio 20 d.

kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės, Since Hardware (Guangzhou) Co. Ltd. bendrovės pagamintoms lyginimo lentoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) ir Ukrainos kilmės lyginimo lentų (toliau – pirmasis tyrimas), 2007 m. balandžio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 452/2007 (2) buvo nustatytos antidempingo priemonės. Tas reglamentas įsigaliojo 2007 m. balandžio 27 d.

(2)

Primenama, kad eksportuojančio Kinijos gamintojo Since Hardware (Guangzhou) Co. Ltd. (toliau – Since Hardware) pagamintoms lyginimo lentoms nustatyta 0 % galutinio antidempingo muito norma, o kitiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams – 18,1–38,1 % galutinio antidempingo muito normos. Vėliau atlikus tarpinę peržiūrą, minėtos muito normos 2010 m. kovo 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 270/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 452/2007 (3), buvo padidintos iki 42,3 %.

2.   Dabartinio tyrimo inicijavimas

(3)

2009 m. spalio 2 d. Komisija pranešimu (4) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijuojanti antidempingo tyrimą dėl KLR kilmės lyginimo lentų importo į Sąjungą, kurį atliekant tiriami tik su Since Hardware susiję aspektai (toliau – pranešimas apie inicijavimą). Be to, pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė inicijuojanti peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1515/2001 2 straipsnio 3 dalį (toliau – peržiūra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1515/2001), kad būtų padaryti reikiami Reglamento (EB) Nr. 452/2007 pakeitimai atsižvelgiant į PPO Apeliacinės tarybos pranešimą „Meksika – galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (AB-2005-6) (5) (toliau – PPO Apeliacinės tarybos pranešimas).

(4)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2009 m. rugpjūčio 20 d. gavus trijų Sąjungos gamintojų Colombo New Scal S.p.A., Pirola S.p.A. ir Vale Mill (Rochdale) Ltd. (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina didžiąją dalį visų lyginimo lentų Sąjungoje, pateiktą skundą.

(5)

Primenama, kad atsižvelgiant į PPO Apeliacinės tarybos pranešimą, dėl bendrovės Since Hardware inicijuotas naujas antidempingo tyrimas remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu, o ne tarpinė peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Minėto pranešimo 305 ir 306 punktuose teigiama, kad eksportuojančiam gamintojui, kuris, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, dempingo nevykdė, galutinė priemonė, nustatyta atlikus tokį tyrimą, neturi būti taikoma, ir kad neturi būti vykdomos su šiuo gamintoju susijusios administracinio pobūdžio peržiūros arba peržiūros dėl pasikeitusių aplinkybių.

(6)

Since Hardware tvirtino, kad Komisija negali pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijuoti naujo antidempingo tyrimo dėl vienos bendrovės, nes tokiu būdu būtų pažeistas bendrasis GATT VI straipsnio ir PPO antidempingo susitarimo bei pagrindinio reglamento principas antidempingo tyrimus vykdyti dėl importo iš šalies, o ne iš konkrečių bendrovių. Tiksliau Since Hardware teigė, kad Komisija, inicijuodama antidempingo tyrimą vadovaudamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, o ne 11 straipsnio 3 dalimi, pažeidė pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 6 dalį. Be to, Since Hardware tvirtino, kad PPO taisyklės neturi tiesioginio poveikio Sąjungos teisinei tvarkai, todėl Komisija negalėjo nuspręsti neatsižvelgti į minėtas pagrindinio reglamento nuostatas, kad automatiškai įgyvendintų PPO sprendimą, prieš tai Tarybai nepakeitus pagrindinio reglamento.

(7)

Pripažįstama, kad antidempingo tyrimai paprastai inicijuojami dėl importo iš šalies, o ne dėl importo iš konkrečių bendrovių. Tačiau, atsižvelgiant į toliau išdėstytas tam tikras aplinkybes, šis atvejis yra išimtis pirmiau nurodytai taisyklei. PPO Apeliacinės tarybos pranešimo 216-218 punktuose teigiama, kad PPO antidempingo susitarimo 5 straipsnio 8 dalyje reikalaujama, kad tyrimą atliekanti institucija nutrauktų tyrimą dėl eksportuotojo, kurio dempingo skirtumas, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, nebuvo didesnis už de minimis, o 305 punkte teigiama, kad dėl to tokiam eksportuotojui neturėtų būti taikomos galutinės antidempingo priemonės ir kad neturėtų būti vykdomos su tokiais eksportuotojais susijusios administracinio pobūdžio peržiūros ir peržiūros dėl pasikeitusių aplinkybių. Iš tiesų, PPO taisyklės neturi tiesioginio poveikio, todėl Sąjungos institucijų (toliau – institucijos) nustatytų priemonių teisėtumas paprastai negali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į PPO susitarimus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nereiškia, kad institucijos turi ignoruoti PPO taisykles ir, visų pirma, PPO Apeliacinės tarybos pranešimą. Reglamentas (EB) Nr. 1515/2001 priimtas būtent tam, kad institucijos galėtų suderinti pagal pagrindinį reglamentą nustatytą priemonę su Ginčų sprendimo institucijos priimtoje ataskaitoje pateiktais sprendimais, kaip paminėta Reglamento (EB) Nr. 1515/2001 4 konstatuojamojoje dalyje, prieš tai nekeisdamos pagrindinio reglamento. Taigi, Reglamentu (EB) Nr. 1515/2001 institucijoms visų pirma leidžiama oficialiai netaikyti reglamento, kuris buvo priimtas po minėto tyrimo, eksportuotojams, kurie, kaip buvo nustatyta per ankstesnį pirminį tyrimą, nevykdė dempingo. Kad būtų galima tai padaryti, pradėta Reglamento (EB) Nr. 452/2007 peržiūra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1515/2001.

(8)

Be to, nė viena pagrindinio reglamento nuostata nedraudžiama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pradėti naujo antidempingo tyrimo dėl vienos bendrovės. Be to, Sąjungos teisės aktai turi būti kiek įmanoma aiškinami laikantis tarptautinės teisės, ypač jei susijusiomis nuostatomis siekiama daryti poveikį Sąjungos sudarytam tarptautiniam susitarimui. Viena vertus, pagal PPO antidempingo susitarimą PPO nariams leidžiama nustatyti muitus žalingam dempingui pašalinti, tačiau, kita vertus, pagal PPO Apeliacinės tarybos pranešime aiškintą PPO antidempingo susitarimą negalima vykdyti bendrovių, kurios, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, dempingo nevykdė, peržiūrų, todėl pagrindinis reglamentas turi būti aiškinamas taip, kad, tokiais atvejais kaip šis, Sąjunga gali pradėti tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(9)

Remiantis 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1241/2010 (6), Since Hardware Reglamentas (EB) Nr. 452/2007 nebuvo taikomas.

(10)

Todėl, atsižvelgiant į šio atvejo aplinkybes, antidempingo tyrimas dėl Since Hardware remiantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu inicijuotas teisėtai.

3.   Suinteresuotosios šalys

(11)

Komisija oficialiai pranešė Since Hardware, žinomiems suinteresuotiems importuotojams ir Sąjungos gamintojams, nagrinėjamosios šalies atstovams ir galimos panašios šalies gamintojams apie tyrimo inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(12)

Kad Since Hardware bendrovė panorėjusi galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija šiam eksportuojančiam gamintojui nusiuntė prašymo formą. Be to, Komisija Since Hardware išsiuntė klausimyną. Eksportuojantis gamintojas pateikė užpildytą RER/IR formą ir klausimyno atsakymus.

(13)

Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti. Apie save pranešė ir atrankai būtiną informaciją per pranešime apie inicijavimą nustatytus laikotarpius pateikė penki Sąjungos gamintojai.

(14)

Iš šių penkių Sąjungos gamintojų tik trys skundo pateikėjai per pirmąjį tyrimą sudarė Sąjungos pramonės dalį. Atsižvelgiant į šio atvejo išskirtines aplinkybes, kaip nurodyta 57–60 konstatuojamosiose dalyse, nuspręsta klausimynus nusiųsti tik šiems trims Sąjungos gamintojams, o kitų dviejų Sąjungos gamintojų paprašyta pateikti papildomų pastabų, kurios galėtų padėti Komisijai įvertinti, ar importuojamas Since Hardware pagamintas produktas darė žalą Sąjungos pramonei. Visi trys skundą pateikę Sąjungos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus. Kiti du Sąjungos gamintojai kitų pastabų dėl tyrimo nepateikė.

(15)

Be to, Komisija nusiuntė klausimynus visiems žinomiems galimos panašios šalies gamintojams ir visiems žinomiems susijusiems importuotojams, kurie nesusiję su Since Hardware. Dėl nesusijusių Sąjungos importuotojų – pradžioje atliekant tyrimą bendradarbiavo dvi bendrovės. Tačiau vėliau viena jų bendradarbiauti nebegalėjo. Kitas importuotojas ir vienas iš skundo nepateikusių Sąjungos gamintojų buvo viena ir ta pati bendrovė. Šis importuotojas pateikė klausimyno atsakymus. Be to, atliekant tyrimą bendradarbiavo ir pastabų pateikė viena prekybos asociacija.

(16)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga vertinant RER ir darant išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Since Hardware patalpose Guangzhou mieste KLR ir Vale Mill (Rochdale) Ltd. patalpose JK vykdytas tikrinamasis vizitas.

(17)

Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad dėl sudėtingo šio tyrimo teisinio pagrindo (žr. 3 konstatuojamąją dalį ir toliau), jos nuomone, šiuo atveju būtų tikslinga nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą. Nė viena šalis prieštaravimų nepateikė.

(18)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti nustatyti galutinį antidempingo muitą, be to, joms buvo sudaryta galimybė pateikti pastabų. Į šalių pateiktas pastabas buvo atsižvelgta, o išvados prireikus buvo atitinkamai pakeistos.

4.   Tiriamasis laikotarpis

(19)

Atliekant dempingo ir priverstinio kainų mažinimo tyrimą nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Analizuojant su žalos vertinimu susijusią Since Hardware pagamintų produktų importo apimtį nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Tačiau, dėl šio atvejo išskirtinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad tik prieš kelerius metus atliktas kitas pirminis tyrimas dėl to paties produkto ir trečiosios šalies, ir dėl to, kad po to tyrimo nustatyti muitai dar galioja, analizuojant žalą bus daroma nuoroda ir į to ankstesnio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (toliau – pirmojo tyrimo TL).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(20)

Nagrinėjamasis produktas – Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd. bendrovės pagamintos KLR kilmės lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentos ir visos jų pagrindinės dalys, t. y. kojos, plokštės ir lygintuvo laikikliai (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 3924 90 00, ex 4421 90 98, ex 7323 93 90, ex 7323 99 91, ex 7323 99 99, ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00.

(21)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad lyginimo lentos būna įvairių rūšių ir jų pagrindinės dalys iš esmės priklauso nuo jų konstrukcijos ir dydžio, gamybos medžiagos ir priedų. Tačiau visų rūšių produktų pagrindinės fizinės savybės ir paskirtis yra tokia pati.

(22)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad tyrimo aprėpčiai neturėtų būti priskirtos lyginimo lentų pagrindinės dalys, nes lyginimo lentos ir jų pagrindinės dalys (t. y. kojos, plokštės ir lygintuvo laikikliai) nėra vienas produktas ir todėl viename tyrime negali būti to paties nagrinėjamojo produkto dalimi. Atliekant tyrimą šis argumentas nepasitvirtino. Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad lyginimo lentų pagrindinės dalys turėtų būti priskirtos tyrimo aprėpčiai, nes pagal kojas, plokštes ir lygintuvo laikiklius nustatomos gatavo produkto savybės, ir dėl to jų galutinė paskirtis negali būti kitokia, nei montavimas į galutinį produktą (t. y. lyginimo lentą), taigi pavieniui šios dalys nėra atskiras produktas. Ši išvada atitinka kitų tyrimų išvadas, kad gatavi produktai ir pagrindinės sudedamosios dalys laikytini vienu produktu. Taigi, kaip ir per pirmąjį tyrimą, šiame tyrime visų esamų rūšių lyginimo lentos ir jų pagrindinės dalys laikomos vienu produktu.

2.   Panašus produktas

(23)

Nenustatyta jokių skirtumų tarp nagrinėjamojo produkto ir skundo pateikėjų bei kitų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pagamintų ir Sąjungos rinkoje, kuri galiausiai pasirinkta panašia šalimi, parduotų lyginimo lentų ir jų pagrindinių dalių. Abiejų produktų fizinės savybės ir paskirtis yra tokia pati, be to, juos galima pakeisti vienas kitu.

(24)

Taigi, Sąjungoje pagamintos ir parduodamos lyginimo lentos ir jų pagrindinės dalys bei nagrinėjamasis produktas laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGAS

1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip nustatoma, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas rinkos ekonomikos sąlygomis. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be didelio valstybės kišimosi, pagrindinės gamybos sąnaudos iš esmės atitinka rinkos vertę;

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS) ir naudojami visiems tikslams, rinkinį;

nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas stabilumas ir teisinis tikrumas;

valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

(26)

Since Hardware pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą paprašė taikyti RER ir šios bendrovės buvo paprašyta užpildyti RER formą.

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Since Hardware neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nurodyto RER kriterijaus dėl pagrindinių gamybos sąnaudų (1 kriterijus). Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Since Hardware neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje įtraukoje nurodyto RER kriterijaus (2 kriterijus). Toliau išdėstytos pagrindinės išvados dėl RER taikymo.

(28)

Dėl pirmo kriterijaus, t. y. dėl to, kad verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be didelio valstybės kišimosi ir kad pagrindinės gamybos sąnaudos atitinka rinkos vertę, pažymima, kad Since Hardware teigė, kad pagrindinę žaliavą (plieno produktus) pradėjo pirkti Kinijos vidaus rinkoje, ne taip kaip per pirmojo tyrimo tiriamąjį laikotarpį, kai Since Hardware šią žaliavą importavo. Todėl nagrinėta, ar galima laikyti, kad Kinijos pagrindinių žaliavų vidaus rinkoje atsižvelgiama į rinkos vertę.

(29)

Nustatyta, kad po pirmojo tyrimo tiriamojo laikotarpio t. y. po 2005 m., valstybė nustatė eksporto apribojimus keliems plieno produktams, įskaitant pagrindines žaliavas lyginimo lentoms gaminti, t. y. plieno plokštelėms, vamzdeliams ir vielai. Pažymima, kad šių žaliavų sąnaudos sudaro didelę visų nagrinėjamojo produkto žaliavų sąnaudų dalį. Nustačius eksporto mokesčius sumažėjo akstinas eksportuoti, todėl padidėjo vidaus rinkoje esamų produktų kiekis ir sumažėjo kainos. Tačiau 2009 m. birželio mėn. (TL pabaigoje) Kinijos politika plieno sektoriuje vėl pasikeitė: eksporto mokestis panaikintas ir nustatytas naujas plieno produktų PVM dalies grąžinimas, taip sukuriant palankesnes sąlygas eksportui. Nauja eksporto politika, pagal kurią jau nebevaržomas eksportas, sutampa su plieno kainų kitose pasaulio rinkose sumažėjimu ir su Kinijos vidaus rinkos kainų suderinimu su tarptautinėmis plieno kainomis, t. y. padėtimi, kai nebėra pavojaus, kad vidaus rinkoje kainos bus didesnės. Akivaizdu, kad šiais pasikartojančiais pokyčiais, susijusiais su plieno eksporto mokesčiu ir PVM režimu, ilgainiui siekta reguliuoti Kinijos plieno vidaus rinką ir kainas. Taigi, valstybė ir toliau darė didelį poveikį šalies vidaus plieno rinkai, todėl plieno kainos KLR už šias konkrečias žaliavas neatitiko pasaulio rinkų tendencijų.

(30)

Iš tikrųjų, atlikta daug tyrimų, parengta daug ataskaitų ir pateikta daugelio plieno gamintojų viešų pareiškimų (7), kuriais patvirtinama, kad Kinijos valstybė aktyviai remia plieno sektoriaus plėtojimą KLR.

(31)

Todėl per pirmąją tiriamojo laikotarpio pusę plieno kainos KLR vidaus rinkoje buvo gerokai mažesnės nei kitose didelėse pasaulio rinkose, ypač mažesnės už plieno kainas Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Europoje (8), ir šių kainų skirtumų negalima paaiškinti jokiu konkurenciniu pranašumu plieno gamyboje. Per antrąją TL pusę Europoje ir Šiaurės Amerikoje pasaulinės plieno kainos labai sumažėjo, o Kinijos vidaus rinkoje – daug mažiau. Taigi, TL pabaigoje Kinijos ir tarptautinės plieno kainos iš esmės nebesiskyrė. Tačiau dėl Kinijos vyriausybės priemonių reguliuoti Kinijos plieno rinką iš esmės susiklostė tokia padėtis, kai žaliavų kainų lygį lėmė valstybės įsikišimas, o tai turi tiesioginio poveikio bendrovės sprendimams įsigyjant žaliavų.

(32)

Kadangi per TL Since Hardware žaliavas pirko Kinijos vidaus rinkoje, bendrovė pasinaudojo šiomis dirbtinai mažomis ir iškraipytomis plieno kainomis per TL.

(33)

Taigi buvo padaryta išvada, kad pagrindinės Since Hardware gamybos sąnaudos iš esmės neatitinka rinkos vertės. Tuomet prieita prie išvados, kad Since Hardware neįrodė atitinkanti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto 1 kriterijaus, todėl RER jai negalėjo būti taikomas.

(34)

Be to, bendrovė negalėjo įrodyti turinti vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS) ir naudojami visiems tikslams, rinkinį, nes apskaitoje, ypač kapitalo tikrinimo ataskaitoje, neužsiminta apie svarbų TL importo sandorį. Auditoriai apie šį svarbų sandorį taip pat neužsiminė. Be to, nustatyta, kad buvo padaryta buhalterinė klaida, susijusi su didele pinigų suma, o tai neatitinka sąžiningos apskaitos principo pagal TAS. Auditorius šiuo klausimu pastabų taip pat nepateikė. Taigi, padaryta išvada, kad bendrovė taip pat neįrodė atitinkanti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto 2 kriterijaus.

(35)

Since Hardware, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei suteikta galimybė teikti pastabas dėl išdėstytų nustatytų faktų. Pastabų pateikė Since Hardware ir Sąjungos pramonė.

(36)

Since Hardware pateikė tris pagrindinius argumentus dėl išvados, susijusios su RER taikymu. Pirma, bendrovė teigė, kad spendimas dėl RER priimtas po to, kai Komisija paprašė pateikti ir gavo bendrovės duomenis apie pardavimą vidaus rinkoje ir sąnaudas, ir taip pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrąją pastraipą. Antra, nors Since Hardware neneigė minėtos plieno kainų raidos, bendrovė tvirtino, kad Kinijos žaliavų kainos vis dėlto atitiko kitų šalių kainas ir kad jos mokėta kaina Kinijos rinkoje buvo didesnė už kelių plieno rinkų pasaulio rinkos ekonomikos šalyse kainas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, bendrovė taip pat suabejojo Šiaurės Europos ir Šiaurės Amerikos plieno rinkos kainų, kuriomis remiantis buvo atliktas palyginimas, tinkamumu. Since Hardware teigė, kad buvo galima naudoti kainas kitose tarptautinėse rinkose, pvz., Turkijos ar Ukrainos eksporto kainas, kurios buvo mažesnės už kainas KLR vidaus rinkoje. Trečia, Since Hardware teigė, kad nebuvo galima atsisakyti taikyti RER bendrovei, aktyviai veikiančiai viename pramonės sektoriuje (lyginimo lentos), dėl veiksnių, kurie išimtinai susiję su kitu pramonės sektoriumi (plienas), ir kad Komisija negalėjo kompensuoti subsidijų gamintojų grandies rinkoje atmesdama prašymą taikyti RER vartotojų grandies rinkoje. Be to, Since Hardware teigė, kad reikalavimas mažai lyginimo lentas gaminančiai bendrovei pateikti įrodymų, kad Kinijos plieno rinka nėra subsidijuojama, – nepagrįsta našta.

(37)

Dėl pirmojo Since Hardware argumento pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą sprendžiama, ar Since Hardware atitinka penkis susijusius kriterijus, ir šis sprendimas galioja per visą tyrimą. Per šį tyrimą nagrinėjami tik su vienu eksportuojančiu gamintoju susiję aspektai, todėl Komisija, atlikdama patikrinimą vietoje, tuo pačiu metu patikrino RER prašymą ir antidempingo klausimyno atsakymus. RER prašymas išnagrinėtas atskirai ir nepaisant to, kokį poveikį tai gali turėti dempingo skirtumo skaičiavimui. Iš tikrųjų, kol nebuvo nuspręsta dėl RER, nebuvo galima išsamiai apskaičiuoti Since Hardware dempingo, nes neturėta tinkamos rinkos ekonomikos šalies duomenų. Taigi, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktas nebuvo pažeistas.

(38)

Dėl antrojo Since Hardware argumento: atlikus tyrimą nustatyta, kad nors kainų skirtumas per antrąją TL pusę sumažėjo, o TL pabaigoje jo praktiškai nebebuvo, manoma, kad Kinijos kainos su tarptautinių rinkų kainomis suderintos ir dėl valstybės įsikišimo. Iš tikrųjų, 2009 m., kai kainos tarptautinėse plieno rinkose staiga sumažėjo dėl finansinės ir ekonominės krizės, valstybė panaikino anksčiau nustatytus eksporto mokesčius ir taip sudarė sąlygas vidaus rinkos kainų suderinimui su tarptautinėmis kainomis nesukeliant didelio šių svarbių žaliavų kainų padidėjimo šalies vidaus rinkoje pavojaus. Iš to matyti, kad į nagrinėjamajam produktui pagaminti būtinų žaliavų rinką valstybė kišosi ir per antrąją TL pusę.

(39)

Pažymima, kad Since Hardware pateikta papildoma informacija apie kainas patvirtinta išvada, kad pagrindinės žaliavos lyginimo lentoms gaminti per pirmąją TL pusę buvo vidutiniškai daug pigesnės Kinijos vidaus rinkoje nei kitose didelėse pasaulio rinkose. Plieno kainos Kinijos vidaus rinkoje palygintos su plieno kainomis kitose, į Kinijos rinką pagal dydį (ES, JAV ir Kanada) panašiose rinkose, kuriose sunaudojama daug plieno ir kuriose yra ne vienas aktyvus gamintojas. Nustatyta, kad kitos, Since Hardware pasiūlytos rinkos, kaip antai Turkijos ir Ukrainos (vidaus ir eksporto rinkos), vertinant pagal dydį ir (arba) šių konkrečių žaliavų gamintojų skaičių nėra tipiškos, todėl jų negalima palyginti su Kinijos vidaus rinka.

(40)

Be to, primenama, kad pagal pagrindinį reglamentą bendrovei, kuri prašo jai taikyti RER, tenka pareiga įrodyti, kad ji atitinka susijusius kriterijus. Komisija nustatė keletą dalykų, iš kurių matyti, kad pagrindinės gamybos sąnaudos neatitinka rinkos vertės, todėl bendrovė turi pateikti tai paneigiančių duomenų.

(41)

Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte aiškiai nustatyta galimybė nagrinėti, ar įmonių sprendimai dėl, inter alia, gamybos žaliavų priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas, atitinka pasiūlą ir paklausą ir priimami be didelio valstybės kišimosi, ir analizuoti, ar pagrindinių žaliavų sąnaudos iš esmės atitinka rinkos vertę. Todėl, jei bendrovė neatitinka šių sąlygų, kaip nurodyta pirmiau, galima atsisakyti taikyti RER. Be to, pažymima, kad Since Hardware per pirmąjį tyrimą žaliavas importavo, tačiau vėliau, dėl mažesnių kainų Kinijos rinkoje, žaliavomis apsirūpindavo iš Kinijos šaltinių.

(42)

Dėl nustatytųjų apskaitos netikslumų: Since Hardware teigė, kad jie nebuvo susiję su Since Hardware apskaita ir, bet kokiu atveju, nereiškė, kad bendrovė laikėsi ne visų tarptautinės apskaitos standartų. Since Hardware taip pat tvirtino, kad nustatyta apskaitos klaida buvo neesminė.

(43)

Tai, kad Kinijos bendrovėms pagal šalies vidaus teisę gali būti neprivaloma laikytis tam tikrų apskaitos standartų, nesusiję su tuo, kad priimant sprendimą dėl RER taikymo jų apskaita gali būti vertinama atsižvelgiant į minėtus standartus. Sąžiningas finansinių ataskaitų pateikimas yra pagrindinis tarptautinės apskaitos standartas, ir būtent bendrovė turi įrodyti, kad jokiais minėtų standartų pažeidimais nėra pažeidžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas antras kriterijus. Tai nepadaryta nei svarstomo sandorio, nei buhalterinės klaidos atveju. Bet kuriuo atveju, pastarosios klaidos negalima laikyti neesmine, nes ji susijusi su didele viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi.

(44)

Daroma išvada, kad nei dėl vieno iš Since Hardware išdėstytų argumentų nustatytų faktų vertinimas nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinti nustatyti faktai ir išvada, kad Since Hardware neturėtų būti taikomas RER. Todėl daroma galutinė išvada, kad Since Hardware RER neturėtų būti taikomas.

2.   Individualus režimas (IR)

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, visos šalies mastu taikomas muitas, jeigu toks yra, nustatomas šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus individualaus režimo kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

jei įmonės yra visiškai ar dalinai užsienio kapitalo įmonės ar bendros įmonės, eksportuotojai gali nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį;

eksporto kainos, apimtis ir pardavimo sąlygos nustatomi laisvai;

akcijų dauguma priklauso privatiems asmenims, direktorių valdybai priklausantys ar svarbias vadovaujamas pareigas užimantys valstybės pareigūnai sudaro mažumą, arba įrodoma, kad bendrovė vis dėlto yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi;

valiutų keitimo kurso perskaičiavimai atliekami pagal rinkos kursą ir

valstybės kišimasis nėra toks, kad leistų išvengti priemonių tuo atveju, jei individualiems eksportuotojams būtų taikomos skirtingos muitų normos.

(46)

Since Hardware prašė leisti taikyti ne tik RER, bet ir IR, jei RER nebūtų taikomas.

(47)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Since Hardware atitiko visus pirmiau nurodytus kriterijus, ir daroma išvada, kad Since Hardware turėtų būti taikomas IR.

3.   Normalioji vertė

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kai importuojama iš ne rinkos ekonomikos šalių ir tokiu mastu, kad negalima taikyti RER, normalioji vertė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytoms šalims turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (panašioje šalyje).

(49)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), tačiau atliekant tyrimą nė vienas JAV gamintojas nebendradarbiavo. Tada tai pat kreiptasi į Turkijos ir Ukrainos bendroves, tačiau ir jos nebendradarbiavo.

(50)

Kadangi nebendradarbiavo nė vienas trečiosios šalies gamintojas, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu kreiptasi į Sąjungos gamintojus, iš kurių vienas bendradarbiavo.

(51)

Since Hardware nepateikė jokių pastabų dėl Sąjungos gamintojo pateiktos informacijos normaliajai vertei nustatyti naudojimo. Taigi, normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyta remiantis patikrinta iš bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gauta informacija.

(52)

Nustatyta, kad Sąjungos gamintojas vidaus rinkoje parduoda tipišką kiekį panašaus produkto, palyginti su Since Hardware į Sąjungą eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(53)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė Since Hardware nustatyta remiantis iš vienintelio bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gauta patikrinta informacija, t. y. pagal Sąjungos rinkoje mokėtas ar mokėtinas kainas už panašių rūšių produktą, jei nustatyta, kad produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis, arba remiantis apskaičiuotosiomis vertėmis, jei nustatyta, kad panašių rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis, t. y. pagal Sąjungos gamintojo gaminamų lyginimo lentų gamybos sąnaudas pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų sumą ir pelno dydį. Naudotas pelno dydis atitinka per pirmąjį tyrimą naudotą pelno dydį.

4.   Eksporto kaina

(54)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo tiesiogiai parduodamas eksportui nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis produktą parduodant eksportui į Sąjungą.

5.   Palyginimas

(55)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto ir draudimo išlaidas, tvarkymo mokesčius, kredito išlaidas ir netiesioginius mokesčius.

6.   Dempingo skirtumas

(56)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Palyginus nustatytas dempingas.

(57)

Nustatyta, kad procentais išreikštas neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą Since Hardware dempingo skirtumas yra 51,7 %.

D.   ŽALA

1.   Bendrosios pastabos

1.1.   Šio tyrimo išskirtinės aplinkybės

(58)

Paprastai nagrinėjant Sąjungos pramonei daromą materialinę žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį remiamasi visu importu dempingo kainomis iš vienos ar daugiau eksportuojančių šalių.

(59)

Tačiau šiuo atveju išsami žalos, susijusios su visu, inter alia, KLR kilmės lyginimo lentų importu, analizė atlikta per pirmąjį tyrimą. Iš tikrųjų, per minėtą tyrimą Komisija nustatė, kad, inter alia, KLR kilmės lyginimo lentų importas dempingo kainomis darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Šios pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio nuostatas padarytos išvados pagrįstos viso KLR ir Ukrainos kilmės importo poveikiu, išskyrus Since Hardware pagamintų lyginimo lentų importą, nes nustatyta, kad šios bendrovės lyginimo lentos buvo parduodamos ne dempingo kainomis.

(60)

Dėl to per TL visam iš šių šalių importuojamam produktui buvo taikomi antidempingo muitai (tik Since Hardware bendrovės produktui buvo taikomas nulinis muitas). Kadangi Sąjungos pramonė jau buvo apsaugota nuo žalingo šio importo poveikio per TL, buvo neįmanoma atlikti įprastinės išsamios žalos analizės. Todėl buvo parengtas specialus, prie šio tyrimo išskirtinių aplinkybių pritaikytas metodas, pagal kurį institucijos pagrindinį dėmesį skyrė konkretiems žalos rodikliams. Sąjungos pramonės buvo prašoma pateikti informacijos apie tai, ar dėl Since Hardware buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, ir apie tų kainų pelningumą. Be to, Sąjungos pramonė paraginta pateikti bet kokios kitos informacijos, jos nuomone įrodančios, kad Since Hardware eksportas į Sąjungą Sąjungos pramonei darė žalą.

(61)

Atsižvelgdama į tai Komisija nagrinėjo i) Since Hardware pagamintų lyginimo lentų importo dempingo kainomis raidą, ii) ar importuota tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos, ir Sąjungos pramonės kainų pelningumą ir iii) visą Sąjungos pramonės pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Since Hardware eksportas į Sąjungą darė žalą Sąjungos pramonei, pvz., informaciją apie tai, kiek pirkėjų ir užsakymų prarado Sąjungos pramonė Since Hardware naudai, bei apie pardavimo Sąjungoje pelningumą per TL.

1.2.   Sąjungos pramonės apibrėžtis

(62)

Skundą pateikė trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina didžiąją dalį visos žinomos Sąjungos lyginimo lentų produkcijos (t. y. šiuo atveju apie 40 % numanomos Sąjungos produkcijos). Nė vienas Sąjungos gamintojas neprieštaravo šio tyrimo inicijavimui.

(63)

Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, iš penkių atrankos klausimyną užpildžiusių gamintojų per pirmąjį tyrimą tik trys skundo pateikėjai sudarė Sąjungos pramonės dalį. Kaip nurodyta pirmiau, atsižvelgiant į šio atvejo išskirtines aplinkybes, klausimynai nusiųsti tik trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, kurie per pirmąjį tyrimą taip pat sudarė Sąjungos pramonės dalį.

1.3.   Sąjungos suvartojimas

(64)

Remiantis Sąjungos pramonės pateikta informacija paaiškėjo, kad lyginimo lentų suvartojimas Sąjungoje nuo Reglamento (EB) Nr. 452/2007 paskelbimo iš principo nepasikeitė, tik šiek tiek padidėjo proporcingai Sąjungos gyventojų skaičiaus padidėjimui dėl Sąjungos paskutinės plėtros 2007 m. Taigi numanomas ES suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė apie 8,5–9 mln. vienetų.

1.4.   Sąjungos gamyba

(65)

Lyginimo lentų gamintojai įsikūrę ne vienoje valstybėje narėje: Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Galima teigti, kad per metus Sąjungoje pagaminama iš viso apie 5 mln. lyginimo lentų.

2.   Importas iš Since Hardware

2.1.   Su importu susijusi padėtis

(66)

Kaip aprašyta 22–54 konstatuojamosiose dalyse, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad iš Since Hardware į Sąjungos rinką importuota dempingo kainomis.

2.2.   Importo dempingo kainomis apimtis

(67)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Since Hardware eksportas į Sąjungą labai padidėjo, t. y. 64 % (9). Kita vertus, 2006 m. nustačius laikinuosius muitus importo iš kitų Kinijos ir Ukrainos gamintojų apimtis nuolatos mažėjo (konfidencialūs duomenys, pagrįsti valstybių narių ataskaitomis pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį).

Since Hardware pagamintų lyginimo lentų importo apimtis

Duomenys indeksuoti dėl konfidencialumo

2006 m.

2007 m.

2008 m.

TL

Since Hardware

100

119

176

164

KLR (išskyrus Since Hardware) ir Ukraina

100

94

87

83

2.3.   Importo dempingo kainomis rinkos dalis

(68)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš principo nesikeitė, išskyrus nedidelį padidėjimą 2006–2007 m., kaip nurodyta 61 konstatuojamojoje dalyje, Since Hardware rinkos dalis keitėsi taip pat, kaip nurodyta importo iš šios bendrovės apimtis. Reikėtų pažymėti, kad 2006 m. Since Hardware užimama Sąjungos rinkos dalis sudarė apie penktadalį visos Kinijos ir Ukrainos gamintojų užimamos rinkos dalies, o iki TL Since Hardware užimama rinkos dalis sudarė beveik pusę visos Kinijos ir Ukrainos gamintojų užimamos rinkos dalies. Tiek didelį importo iš Since Hardware bendrovės apimties padidėjimą, tiek šiam importui tenkančią rinkos dalį galima paaiškinti tuo, kad ši bendrovė – tai vienintelis Kinijos gamintojas, kuriam taikytas nulinis antidempingo muitas, todėl 2006 m. nustačius laikinuosius muitus šiai bendrovei iš tiesų atsivėrė daugiau galimybių rinkoje. Šią tendenciją gali patvirtinti ir pasikeitusi teigiama jos importo apimties raida, palyginti su kitų Kinijos ir Ukrainos gamintojų mažėjančios importo apimties raida. Iš tiesų, tiriant nagrinėjamąjį laikotarpį nustatyta priešinga rinkos dalių raida:

Since Hardware pagamintų lyginimo lentų importui tenkanti rinkos dalis

Duomenys indeksuoti dėl konfidencialumo

2006 m.

2007 m.

2008 m.

TL

Since Hardware

100

113

166

155

KLR (išskyrus Since Hardware) ir Ukraina

100

89

82

79

(69)

Iš pirmiau pateiktų lentelių matyti, kad Since Hardware pavyko gerokai padidinti importo apimtį ir rinkos dalį (10).

(70)

Be to, Sąjungos pramonė teigė, kad paskutiniais metais prarado daug pirkėjų užsakymų dėl Since Hardware. Iš tiesų, nustatyti akivaizdūs požymiai, kad tam tikri svarbūs Sąjungos pramonės pirkėjai pakeitė tiekėjus ir ėmė tiekti daugiau produktų iš Since Hardware ir mažiau iš Sąjungos pramonės, nei anksčiau.

(71)

Pavyzdžiui, per pirmąjį tyrimą Komisija surinko duomenų, iš kurių matyti, kad per pirmojo tyrimo TL (2005 m.) Sąjungos gamintojas daug produkto vienetų pardavė Sąjungos pirkėjui, o per dabartinį tyrimą nustatyta, kad tas gamintojas tam pačiam pirkėjui per dabartinį TL pardavė kur kas mažiau vienetų (10–30 % pirmesnio kiekio). Tuo tarpu Since Hardware per pirmojo tyrimo TL tam Sąjungos pirkėjui pardavė nedaug produkto vienetų, tačiau per dabartinio tyrimo TL minėtam pirkėjui pardavė daug daugiau vienetų (300–500 % pirmesnio kiekio).

(72)

Be to, iš Komisijos per pirmąjį tyrimą surinktų duomenų matyti, kad, palyginti su pirmojo tyrimo TL, Sąjungos gamintojo pardavimo kitam Sąjungos pirkėjui apimtis per dabartinį TL labai sumažėjo (30–50 %). Vėlgi, Since Hardware per pirmojo tyrimo TL tam pirkėjui produkto nepardavė, tačiau per dabartinį TL pardavė didelį produkto kiekį, kuris sudarė 60–80 % Sąjungos gamintojo pardavimo tam pirkėjui apimties sumažėjimo nuo pirmojo tyrimo TL iki dabartinio TL.

2.4.   Priverstinis kainų mažinimas

(73)

Norint išanalizuoti priverstinį kainų mažinimą, importo iš Since Hardware kainos palygintos su Sąjungos pramonės kainomis remiantis panašių rūšių produktų vidutinėmis svertinėmis kainomis per TL. Sąjungos pramonės kainos pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis ir palygintos su CIF importo kainomis Sąjungos pasienyje pridėjus muitus, jei tokie taikomi. Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas.

(74)

Since Hardware nustatytas vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės kainos procentine dalimi, yra 16,1 %.

(75)

Pažymima, kad Sąjungos pramonės kainos, kaip nustatyta, per TL iš esmės buvo nuostolingos.

3.   Išvada dėl žalos

(76)

Remiantis išvardytais faktais matyti, kad Sąjungos pramonei buvo daroma žala dėl Since Hardware Sąjungos rinkoje dempingo kainomis parduodamo produkto, kurį kitu atveju rinkai galėtų tiekti Sąjungos pramonė, kiekio.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(77)

Kaip nurodyta pirmiau, Since Hardware savo produktus per TL siūlė labai mažomis dempingo kainomis, dėl kurių buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Dėl to bendrovė per TL pardavė daug didesnį kiekį produkto nei, pvz., 2005 ar 2006 metais. Taigi, pirmiau nustatytą žalą darė Since Hardware.

(78)

Vienas importuotojas teigė, kad Since Hardware rinkoje aktyviai veikė dėl euro ir JAV dolerio valiutos kurso, o ne dėl dempingo praktikos. Tačiau, jei tai būtų tiesa, visas importas, kai sąskaitos faktūros išrašomos JAV doleriais, būtų pelningesnis, palyginti su importu, kai sąskaitos faktūros išrašomos eurais. Tačiau, kaip nurodyta 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, importo iš kitų Kinijos ir Ukrainos gamintojų, kurių sąskaitos faktūros taip pat buvo išrašomos JAV doleriais, apimtis 2006 m. – TL (t. y. laikotarpiu, kai euro ir JAV dolerio kursas kartais keitėsi) nuolatos mažėjo, o importo iš Since Hardware apimtis per tą patį laikotarpį labai padidėjo. Todėl šis argumentas atmestas.

(79)

Jokių kitų pastabų negauta. Todėl daroma išvada, kad nėra jokio veiksnio, dėl kurio galėtų nutrūkti importo dempingo kainomis iš Since Hardware ir šio importo daromos žalos, kuri buvo nustatyta pirmiau, priežastinis ryšys.

F.   SĄJUNGOS INTERESAI

(80)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo viena prekybos asociacija. Be to, bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų ir importuotojų taip pat prašyta pateikti pastabų, ar, jų nuomone, Since Hardware nustačius galimą antidempingo muitą pasikeistų Reglamento (EB) Nr. 452/2007 51–62 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada dėl Sąjungos interesų.

(81)

Sąjungos gamintojų teigimu, Since Hardware nustačius antidempingo muitą Reglamente (EB) Nr. 452/2007 padarytos išvados dėl Sąjungos interesų nepasikeistų.

(82)

Bendradarbiaujančios prekybos asociacijos teigimu, Since Hardware nustačius antidempingo muitą importuotojų ir mažmenininkų ar susijusių platintojų pelningumui būtų padarytas neigiamas poveikis. Tačiau, prekybos asociacijos teigimu, jos nariai (įskaitant dideles mažmeninės prekybos parduotuves) taip pat patvirtino, kad tiriamas produktas yra toks produktas, kurio kainos padidėjimą, pvz., dėl antidempingo priemonių, galima perkelti nedarant didelio poveikio vartotojams. Taigi, nepateikta konkrečių įrodymų, dėl kurių pasikeistų minėtuose dviejuose reglamentuose padarytos išvados dėl Sąjungos interesų.

(83)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Since Hardware nustačius antidempingo muitą, Reglamento (EB) Nr. 452/2007 51–62 konstatuojamosiose dalyse padarytoms išvadoms dėl Sąjungos interesų nebūtų esminio poveikio. Nepateikta jokių argumentų, kodėl tokia analizė negalėtų būti taikoma mutatis mutandis nustatant antidempingo muitą Since Hardware.

G.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS ATSKLEIDUS INFORMACIJĄ

(84)

Po galutinio išvadų atskleidimo Sąjungos pramonė ir Since Hardware raštu ir žodžiu pateikė pastabų. Sąjungos pramonė sutinka su atskleistomis išvadomis. Since Hardware pastabos išnagrinėtos, tačiau dėl nei vienos jų minėtos išvados nesikeičia. Toliau pateikiami Since Hardware pateikti pagrindiniai argumentai.

(85)

Since Hardware pakartojo ankstesnius tvirtinimus dėl tariamai neteisėtai inicijuoto pirminio vienos bendrovės tyrimo ir dėl tariamai neteisingų išvadų dėl RER. Šie tvirtinimai aprašyti ir atmesti 4–10 ir 33–41 konstatuojamosiose dalyse. Atsakymai į tam tikrus išsamius pastebėjimus, kuriuos Since Hardware pateikė dėl pirmo klausimo (ne vienas toks klausimas buvo iškeltas per klausymą):

(86)

i)

Since Hardware tvirtino, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys nėra nuostata, kuria įgyvendinamos PPO Antidempingo susitarimo nuostatos, dėl to PPO darbo grupės išvados jai negali turėti poveikio. Tačiau pagal 9 straipsnio 3 dalį institucijos nėra įpareigojamos vykdyti peržiūrą, kad ištirtų skundus dėl bendrovių, kurioms per pirminį tyrimą nustatytas de minimis dempingo lygis ar dempingo nenustatyta, vykdomo dempingo. Toje dalyje tik numatoma, kad tai „gali“ būti nagrinėjama atliekant vėlesnes, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnį vykdomas peržiūras. Tačiau akivaizdu, kad priėmus minėtą nuostatą, PPO Apeliacinės tarybos pranešime nustatyta, kad taip darant būtų pažeistas PPO Antidempingo susitarimas. Todėl institucijoms suteikiama galimybė lanksčiai aiškinti žodį „gali“, ir nuo jų priklauso (11) sprendimas neatlikti peržiūros tokiems skundams nagrinėti. Tokia pati išvada jau padaryta atliekant bent vieną ankstesnį tyrimą (12).

(87)

ii)

Since Hardware pakartojo mananti, kad pagal pagrindinį reglamentą negalima vykdyti pirminio tyrimo dėl vienos bendrovės. Be dalykų, apie kuriuos kalbėta 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse, galima pažymėti ir tai, kad nors iš tiesų dauguma Since Hardware cituotų nuostatų suformuluotos remiantis įprasta padėtimi, t. y. kai pirminis tyrimas vykdomas dėl visos šalies, tačiau Since Hardware nepavyko pateikti nuostatos, pagal kurią, atsižvelgiant į šio atvejo išskirtines aplinkybes, būtų draudžiama vykdyti pirminį tyrimą dėl vienos bendrovės.

(88)

iii)

Since Hardware tvirtino, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1515/2001 leidžiama galiojančias antidempingo priemones suderinti su PPO ginčų sprendimo institucijos sprendimais, bet nieko daugiau. Pirmiausia, tai reiškia, kad Since Hardware neprieštarauja Reglamento (EB) Nr. 1515/2001 1 straipsniui, pagal kurį Since Hardware oficialiai nepriskiriama Reglamento (EB) Nr. 452/2007 taikymo sričiai ir pagal kurį akivaizdu, kad pagal tą reglamentą iš šios bendrovės importuojamam produktui muitas nebus taikomas. Dėl Since Hardware tvirtinimo, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1515/2001 daugiau nieko neleidžiama, reikėtų pabrėžti, kad tas reglamentas remiasi pagrindiniu reglamentu. Visų pirma jis pagrįstas tuo, kad, kaip paaiškinta, jokia to reglamento nuostata, atsižvelgiant į šio atvejo išskirtines aplinkybes, nedraudžiama vykdyti pirminio tyrimo dėl vienos bendrovės. Since Hardware pasiūlymu tam tikros informacijos atskleidimo formuluotės, kurios galėjo klaidinti, išbrauktos.

(89)

iv)

Since Hardware tvirtino, kad yra diskriminuojama, nes mano, kad PPO Apeliacinės tarybos pranešimo išvados taip pat taikytinos bendrovėms, kurioms peržiūros tyrime nustatytas nulinis muitas. Šiuo atveju svarbiausia pažymėti, kad PPO Apeliacinės tarybos pranešimas paprasčiausiai nesusijęs su ta padėtimi. Dėl to tų bendrovių padėtis yra kitokia.

(90)

v)

Since Hardware tvirtino, kad Komisija vykdė jai taikomo nulinio muito de facto peržiūrą. Šio argumento negalima priimti. Pirma, priešingai, nei tvirtina Since Hardware, atliekant minėtą žalos analizę siekta ne tik patvirtinti, kad per pirmąjį tyrimą nustatyta, jog daryta žala. Priešingai, atliekant žalos analizę dėmesys skiriamas faktiniam Since Hardware elgsenos žalingam poveikiui Sąjungos pramonei po to tyrimo, tuo pat metu atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju neįmanoma atlikti įprastos žalos analizės. Antra, tai, kad muitas nustos galioti greičiau nei po įprasto penkerių metų laikotarpio, nereiškia, kad tyrimas yra de facto peržiūra. Atlikus ne vieną tyrimą dėl įvairiausių priežasčių nustatytas ne vienas trumpesnis nei penkerių metų laikotarpis. Šiuo atveju institucijos mano, kad, viena vertus, Since Hardware neturėtų gauti naudos dėl to, kad po pirmojo tyrimo pradėjo vykdyti dempingą, tačiau, kita vertus, jai neturėtų būti daromas nepagrįstas neigiamas poveikis. Pavyzdžiui, jei nebūtų pateiktas prašymas atlikti Reglamento (EB) Nr. 452/2007 galiojimo termino peržiūros, tam reglamentui nustojus galioti muito taikymas Since Hardware būtų diskriminacinis.

(91)

vi)

Since Hardware tvirtino, kad pasirinkus pirminį tyrimą pažeistos jos teisės, nes jei nagrinėjimas būtų atliekamas vykdant peržiūrą, būtų taikoma pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis (egzistuoja įpareigojimas vykdant peržiūrą taikyti tą pačią metodiką, kaip per pirminį tyrimą). Tačiau Since Hardware nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima manyti, kad šios peržiūros metu institucijos taikė kitą metodiką nei per pirminį tyrimą. Antra, net jei Since Hardware galėtų nurodyti, kad buvo taikoma kita metodika, taip būtų dėl to, kad dėl PPO Apeliacinės tarybos pranešimo galima daryti išvadą, kad nuo institucijų priklauso sprendimas nenagrinėti skundų dėl Since Hardware atliekant peržiūrą.

(92)

vii)

Pagaliau Since Hardware teigė, kad institucijos skundus dėl jos turėjo nagrinėti atlikdamos peržiūrą, o tada, jei jai būtų nustatytas muitas ir jei KLR tai sėkmingai užginčytų pagal PPO ginčų sprendimo mechanizmą, minėtą muitą turėtų panaikinti, tačiau taip padaryti tik ne atgaline data. Tačiau akivaizdu, kad nederėtų sąmoningai pažeisti PPO taisyklių, kadangi šiuo atveju galima rasti tokį metodą atvejui išnagrinėti, kuris atitiktų pagrindinį reglamentą, aiškinamą atsižvelgiant į PPO taisykles. Be to, nepažeidžiant tokių skundų teisėtumo, akivaizdu, kad dėl tokios veiksmų eigos susijusios bendrovės institucijoms teiktų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.

(93)

Dėl RER išvadų Since Hardware tvirtino, kad jai teko pernelyg didelė našta įrodyti, kad ji atitinka RER taikymo kriterijus, tiksliau įrodinėti dėl valstybės kišimosi į pagrindinių žaliavų kainas. Tačiau RER yra išimtis bendrai taisyklei ir visos nuo bendros taisyklės leidžiančios nukrypti nuostatos ar išimtys turi būti griežtai aiškinamos. RER gali būti taikomas tik tada, kai įrodoma, kad tiriamasis eksportuojantis gamintojas veikia rikos ekonomikos sąlygomis. Kaip jau minėta 37 konstatuojamojoje dalyje, pareiga pateikti įrodymus tenka eksportuojančiam gamintojui, kuris nori pasinaudoti rinkos ekonomikos statusu. Tvirtinimas turi būti pakankamai pagrįstas įrodymais. Komisija nėra įpareigota įrodyti, kad eksportuojantis gamintojas neatitinka RER taikymo kriterijų. Komisija turi įvertinti, ar eksportuojančio gamintojo pateiktų įrodymų pakanka norint nustatyti, kad RER taikymo kriterijai įvykdyti. Komisija nustatė keletą dalykų, iš kurių matyti didelis valstybės kišimasis, susijęs su pagrindinių žaliavų sąnaudomis, todėl bendrovė turi įrodyti, kad tokio valstybės kišimosi nėra ir (arba) kad jis neturi poveikio bendrovės sprendimams (pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmasis kriterijus). Bet kuriuo atveju, kaip nustatyta 31 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, Since Hardware taip pat nepavyko įrodyti, kad ji atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrąjį kriterijų, susijusį su apskaita, teigdama, kad tai per didelė našta.

(94)

Be to, Since Hardware su pastabomis dėl galutinio atskleidimo dokumento pateikė du naujus argumentus. Pirma, Since Hardware teigė, kad normalioji vertė turėjo būti pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, nes žaliavų (plieno produktų) kainos KLR mažesnės nei panašios šalies rinkoje. Šio tvirtinimo priimti negalima. Iš tikrųjų primenama, kad nuspręsta Since Hardware netaikyti RER. Todėl normalioji vertė nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tai neišvengiamai reiškia, kad kainos ir sąnaudos KLR laikomos nepatikimomis normaliajai vertei apskaičiuoti ir jų negalima naudoti normaliajai vertei nustatyti ar kitaip koreguoti. Be to, pažymima, kad koreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, kaip teigė Since Hardware, negalima, jei neįrodoma, kad dėl žaliavų kainų skirtumų pirkėjai nuosekliai mokėtų skirtingą kainą už panašų produktą šalies vidaus rinkoje, šiuo atveju panašios šalies rinkoje. Since Hardware neįrodė tokių kainų skirtumų.

(95)

Antra, Since Hardware teigė, kad Komisija per šį tyrimą atliko nepakankamai išsamią žalos analizę. Taip pat tvirtinta, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį Komisija turėjo nagrinėti visus žalos rodiklius. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Komisija nustatė (žr. visų pirma D dalį), kad per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo importo iš Since Hardware dempingo kainomis apimtis, be to, nustatyta, kad dėl tokio importo pardavimo kainų priverstinai gerokai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Ši išvada pagrįsta objektyviu teigiamų įrodymų nagrinėjimu. Todėl ji atitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

(96)

Iš tiesų nagrinėti ne visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodyti veiksniai. Tačiau reikėtų priminti, kad per pirmąjį tyrimą dar nebuvo nustatyta, kad Since Hardware būtų vykdžiusi dempingą, tačiau išnagrinėjus tuos veiksnius, jau buvo nustatyta, kad dėl importo dempingo kainomis iš KLR daryta žala. Dar kartą nagrinėti šiuos veiksnius būtų buvę nenaudinga, nes net manant, kad visi šie veiksniai dabar jau yra teigiami, taip būtų (bent iš dalies) dėl to, kad Sąjungos pramonė dabar apsaugota nuo viso (13) KLR ir Ukrainos eksporto dempingo kainomis (išskyrus Since Hardware bendrovės eksportą). Be to, nenustatyta jokių veiksnių, dėl kurių nutrūktų importo dempingo kainomis iš Since Hardware ir šio importo neigiamo poveikio Sąjungos pramonei priežastinis ryšys. Pagaliau, jei Since Hardware nebūtų nustatytos priemonės, būtų diskriminuojami kiti eksportuojantys gamintojai, kuriems priemonė nustatyta po pirmojo pirminio tyrimo.

H.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(97)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino Since Hardware, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės.

1.   Žalos pašalinimo lygis

(98)

Galutinės antidempingo priemonės turėtų būti tokio dydžio, kad jų pakaktų žalai, kurią Sąjungos pramonei darė importas dempingo kainomis, pašalinti, tačiau nebūtų viršytas nustatytas dempingo skirtumas. Kaip nurodyta 72 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad Sąjungos pramonės kainos per TL apskritai buvo nuostolingos. Todėl nederėtų muito pagrįsti tik priverstinio kainų mažinimo skirtumu.

(99)

Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį, manyta, kad bet kurios priemonės turėtų padėti Sąjungos pramonei padengti sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis. Šiam skaičiavimui naudotas 7 % nuo apyvartos ikimokestinio pelno dydis. Kaip minėta Reglamento (EB) Nr. 452/2007 63 konstatuojamojoje dalyje, per pirmąjį tyrimą įrodyta, kad tai buvo pelno dydis, kurį buvo galima pagrįstai tikėtis gauti, jei nebūtų žalingo dempingo. Tuo remiantis apskaičiuota Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalinga kaina. Tam Sąjungos pramonė pateikė informacijos, kuri naudota jos faktinio pelno ir (arba) nuostolio per TL vidutiniam svertiniam dydžiui nustatyti. Nežalinga kaina nustatyta tokiu būdu apskaičiuotą Sąjungos pramonės faktinio pelno ir (arba) nuostolio dydį atėmus iš pardavimo kainos bei pridėjus minėtą 7 % tikslinį pelno dydį.

(100)

Tuomet, remiantis vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, palyginimu su Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduoto produkto vidutine nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentu. Tokiu būdu nustatytas 35,8 % žalos pašalinimo lygis, kuris buvo mažesnis, nei Since Hardware nustatytas dempingo skirtumas.

2.    Since Hardware atleidimas nuo Reglamentu (EB) Nr. 452/2007 nustatytos galutinės antidempingo priemonės

(101)

Atliekant peržiūrą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1515/2001 ir atsižvelgiant į PPO ginčų sprendimo institucijos patvirtintą PPO Apeliacinės tarybos pranešimą, ypač jo 305 ir 306 punktus, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1241/2010 Since Hardware neturėtų būti taikoma Reglamentu (EB) Nr. 452/2007 nustatyta galutinė antidempingo priemonė.

(102)

Since Hardware galima taikyti naują priemonę.

3.   Priemonės forma ir dydis

(103)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi manoma, kad importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino Since Hardware, turėtų būti nustatytas žalą pašalinti leidžiančio dydžio galutinis antidempingo muitas.

(104)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šiam importuojamam produktui turėtų būti nustatyta 35,8 % galutinė muito norma.

(105)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, antidempingo priemonės paprastai taikomos penkerius metus, jei nėra konkrečių priežasčių arba aplinkybių, dėl kurių laikotarpis turėtų būti sutrumpintas. Šiuo atveju manoma, kad būtų tikslinga priemonę taikyti tol, kol baigs galioti Reglamentu (EB) Nr. 452/2007 nustatytos antidempingo priemonės importuojamam, inter alia, KLR kilmės nagrinėjamajam produktui. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė tuo pačiu metu svarstyti visus prašymus atlikti visam, inter alia, KLR kilmės importuojamam produktui taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą. Žinoma, susiję ūkinės veiklos vykdytojai, visų pirma Since Hardware ir (arba) Sąjungos pramonė, gali iki 2012 m. balandžio 27 d. teikti prašymus kitoms šio reglamento peržiūroms, ypač tarpinei peržiūrai, atlikti, jei bus laikomasi visų tokiems prašymams teikti taikomų reikalavimų.

(106)

Visi prašymai taikyti šiai individualiai bendrovei nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (14), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus, šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kinijos Liaudies Respublikos kilmės, bendrovės Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd. pagamintoms lyginimo lentoms, pastatomosioms (arba ne), sugeriančioms garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentoms ir visoms jų pagrindinėms dalims, t. y. kojoms, plokštėms ir lygintuvo laikikliams, kurių KN kodai yra ex 3924 90 00, ex 4421 90 98, ex 7323 93 90, ex 7323 99 91, ex 7323 99 99, ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00 (TARIC kodai 3924900010, 4421909810, 7323939010, 7323999110, 7323999910, 8516797010 ir 8516900051), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2 straipsnis

1.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma toliau nurodytos bendrovės pagamintų produktų neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Gamintojas

Muito norma

Papildomas TARIC kodas

Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd., Guangzhou

35,8 %

A784

2.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas galioja iki 2012 m. balandžio 27 d., jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnį neatliekama peržiūra.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininké

J. SCHAUVLIEGE


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL L 109, 2007 4 26, p. 12.

(3)  OL L 84, 2010 3 31, p. 13.

(4)  OL C 237, 2009 10 2, p. 5.

(5)  WT/DS295/AB/R, 2005 m. lapkričio 29 d.

(6)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 8.

(7)  Pavyzdžiui, 2009 m. vasario 25 d. konsultacinės bendrovės THINK!DESK China Research & Consulting paskelbtas Prof. Dr. Markus Taube ir Dr. Christian Schmidkonz pranešimas The State-Business Nexus in China’s Steel Industry — Chinese Market Distortions in Domestic and International Perspective; ES prekybos rūmų Kinijoje su Roland Berger 2009 m. lapkričio mėn. parengtas mokslinis darbas, kuriame dėmesys skiriamas pertekliniams pajėgumams, dėl kurių, inter alia, būta valstybės įsikišimo (http://www.euccc.com.cn/view/static/?sid=6388); straipsniai Money for metal: A detailed Examination of Chinese Government Subsidies to its Steel Industry, Wiley Rein LLP, 2007 m. liepos mėn.; China Government Subsidies Survey, Anne Stevenson–Yang, 2007 m. vasario mėn.; Shedding Light on Energy Subsidies in China: An Analysis of China's Steel Industry from 2000–2007, Usha C.V. Haley; China's Specialty Steel Subsidies: Massive, Pervasive and Illegal’, parengė prekybos asociacija Specialty Steel Industry of North America; The China Syndrome: How Subsidies and Government Intervention Created the World's Largest Steel Industry, Wiley Rein & Fielding LLP, 2006 m. liepos mėn.

(8)  Šaltinis: Steel Business Briefing.

(9)  Nors šio nustatyto fakto pakanka (kartu su kitais nustatytais faktais, susijusiais su nagrinėjamuoju laikotarpiu), kad būtų nustatyta, jog daryta žala, pažymima, kad šį nustatytą faktą patvirtina tai, kad, palyginti su pirmojo tyrimo TL, Since Hardware pagamintų lyginimo lentų importo apimtis, kuri jau buvo didelė per pirmiau minėtą TL, iki dabartinio TL padidėjo maždaug dvigubai.

(10)  Nors šio nustatyto fakto pakanka (kartu su kitais nustatytais faktais, susijusiais su nagrinėjamuoju laikotarpiu), kad būtų nustatyta, jog daryta žala, pažymima, kad šį nustatytą faktą patvirtina tai, kad, palyginti su pirmojo tyrimo TL, Since Hardware tenkanti rinkos dalis iki dabartinio TL padidėjo 89 %.

(11)  Atsižvelgiant į įsipareigojimą Sąjungos teisę aiškinti kuo labiau laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

(12)  Inter alia, Turkijos kilmės suvirinti vamzdžiai iš plieno, bendrovė Noksel, OL L 343, 2008 12 19, 143 konstatuojamoji dalis.

(13)  Reikia pripažinti, kad tam tikrą laikotarpį, kai Teisingumo Teismas panaikino Reglamento (EB) Nr. 452/2007 nuostatas, susijusias su Foshan Shunde bendrove, tai bendrovei taip pat taikytas de facto nulinis muitas, bet dėl to neatsiranda jokio esminio skirtumo, ypač dėl to, kad nulinis muitas pradėtas taikyti praėjus daug metų nuo to reglamento įsigaliojimo.

(14)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Office N-105 4/92, 1049 Brussels, BELGIUM.


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/35


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1244/2010

2010 m. gruodžio 9 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (1),

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (2), ypač į jo 92 straipsnį,

kadangi:

(1)

Dvi valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos paprašė iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 VIII ir IX priedus.

(2)

Kai kurios valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos paprašė iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 987/2009 1 ir 2 priedus.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 VIII ir IX priedai ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 1 ir 2 priedai turi būti pakeisti, siekiant atsižvelgti į naujausią nacionalinės teisės raidą ir suinteresuotosioms šalims užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą.

(4)

Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija pakeitimams pritarė.

(5)

Todėl reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:

1.

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies skirsnis „PORTUGALIJA“ pakeičiamas taip:

„PORTUGALIJA

Visi prašymai dėl invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus atvejus, kai bendri pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 21 ar daugiau kalendorinių metų, nacionaliniai draudimo laikotarpiai sudaro 20 ar mažiau metų, o apskaičiuojama pagal 2007 m. gegužės 10 d. Dekreto-įstatymo Nr. 187/2007 32 ir 33 straipsnius.“

b)

2 dalyje po skirsnio „LENKIJA“ įterpiamas naujas skirsnis:

„PORTUGALIJA

Papildomos pensijos, skiriamos pagal 2008 m. vasario 22 d. dekretą-įstatymą Nr. 26/2008 (valstybinė kaupimo sistema).“

2.

IX priedo I dalies skirsnis „NYDERLANDAI“ iš dalies keičiamas taip:

a)

„1966 m. vasario 18 d. įstatymas dėl darbuotojų invalidumo draudimo, su pakeitimais (WAO)“ pakeičiama „1966 m. vasario 18 d. Negalios draudimo aktas su pakeitimais (WAO)“;

b)

„1997 m. balandžio 24 d. įstatymas dėl savarankiškai dirbančių asmenų invalidumo draudimo, su pakeitimais (WAZ)“ pakeičiama „1997 m. balandžio 24 d. Nedarbingumo išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims aktas su pakeitimais (WAZ)“;

c)

„1995 m. gruodžio 21 d. įstatymas dėl bendrojo išlaikytinių asmenų draudimo (ANW)“ pakeičiama „1995 m. gruodžio 21 d. Bendrasis aktas dėl maitintojo netekusių asmenų (ANW)“;

d)

„2005 m. lapkričio 10 d. Įstatymas dėl darbo ir užmokesčio pagal pajėgumą dirbti (WIA)“ pakeičiama „2005 m. lapkričio 10 d. Darbo ir pajamų pagal darbingumą aktas (WIA)“.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

Skirsnio „BELGIJA– NYDERLANDAI“ a punktas išbraukiamas;

b)

Skirsnis „VOKIETIJA–NYDERLANDAI“ išbraukiamas;

c)

Skirsnis „NYDERLANDAI–PORTUGALIJA“ išbraukiamas;

d)

Skirsnis „DANIJA–LIUKSEMBURGAS“ išbraukiamas.

2.

2 priedo paantraštėje žodžiai „31 ir 41 straipsniuose“ pakeičiami žodžiais „32 straipsnio 2 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje“.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(2)  OL L 284, 2009 10 30, p. 1.


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/37


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1245/2010

2010 m. gruodžio 21 d.

kuriuo leidžiama pradėti naudoti 2011 m. Sąjungos tarifines avių, ožkų, avienos ir ožkienos kvotas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį ir 148 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Turėtų būti leidžiama pradėti naudoti 2011 m. Sąjungos tarifines avienos ir ožkienos kvotas. Muitai ir kiekiai turėtų būti nustatyti vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais susitarimais, galiojančiais 2011 m.

(2)

2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 312/2003, įgyvendinančiame Bendrijos tarifų nuostatas, išdėstytas susitarime, įsteigiančiame asociaciją tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Čilės Respublikos (2), numatyta nuo 2003 m. vasario 1 d. produktams, kurių klasifikacinis kodas 0204, leisti naudoti papildomą dvišalę 2 000 tonų tarifinę kvotą, ją kasmet didinant 10 %. Todėl Čilei numatyta GATT/PPO kvota papildomai didinama 200 tonų, ir 2011 m. abi kvotos turėtų būti toliau vienodai administruojamos.

(3)

Tam tikros kvotos nustatytos laikotarpiui nuo atitinkamų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Kadangi pagal šį reglamentą importas turėtų būti administruojamas kiekvienais kalendoriniais metais, 2011 kalendoriniams metams pagal atitinkamas kvotas skirtinas kiekis yra pusės kiekio, skirto laikotarpiui nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., ir pusės kiekio, skirto laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., suma.

(4)

Siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos tarifinių kvotų veikimą, būtina nustatyti skerdenos svorio ekvivalentą.

(5)

Nukrypstant nuo 1995 m. birželio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1439/95, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3013/89 taikymo taisykles, susijusias su avienos ir ožkienos sektorių produktų importu ir eksportu (3), avienos ir ožkienos produktų kvotos turėtų būti administruojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 144 straipsnio 2 dalies a punktą. Tai turėtų būti daroma pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitų kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (4), 308a, 308b straipsnius ir 308c straipsnio 1 dalį.

(6)

Kai pagal šį reglamentą nustatytos kvotos administruojamos paraiškų nagrinėjimo pagal pateikimo eiliškumą tvarka, jos iš pradžių neturėtų būti laikomos kritinėmis, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308c straipsnyje. Todėl muitinės institucijoms turėtų būti leidžiama netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, kai prekės iš pradžių importuojamos pagal tas kvotas vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308c straipsnio 1 dalimi ir 248 straipsnio 4 dalimi. Dėl perėjimo nuo vienos administravimo sistemos prie kitos ypatybių to reglamento 308c straipsnio 2 ir 3 dalys neturėtų būti taikomos.

(7)

Turėtų būti aiškiai apibrėžta, kokius įrodymus, patvirtinančius produktų kilmę, turi pateikti veiklos vykdytojai, norėdami gauti tarifines kvotas paraiškų nagrinėjimo pagal pateikimo eiliškumą tvarka.

(8)

Kai veiklos vykdytojai pateikia muitinei importuojamus avienos produktus, muitinei sunku nustatyti, ar jie pagaminti iš vietinių ar kitokių avių, o tai lemia skirtingų muitų tarifų taikymą. Todėl tikslinga numatyti, kad tai būtų aiškiai nurodyta kilmės įrodymo dokumente.

(9)

2009 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1234/2009, kuriuo leidžiama pradėti naudoti 2010 m. Bendrijos tarifines avių, ožkų, avienos ir ožkienos kvotas (5), 2010 m. pabaigoje tampa nebeaktualus. Todėl jis turėtų būti panaikintas.

(10)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu leidžiama nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. naudoti Sąjungos avių, ožkų, avienos ir ožkienos importo tarifines kvotas.

2 straipsnis

Priede nurodyti muitai, taikomi produktams pagal 1 straipsnyje nurodytas kvotas, KN kodai, kilmės šalys pagal šalių grupes ir eilės numeriai.

3 straipsnis

1.   Importuojant produktus pagal 1 straipsnyje nurodytas kvotas, kiekiai, išreikšti skerdenos svorio ekvivalentu, atitinka priede nurodytus kiekius.

2.   Apskaičiuojant kiekius 1 dalyje nurodytu skerdenos svorio ekvivalentu, grynasis avių ir ožkų produktų svoris dauginamas iš šių koeficientų:

a)

gyvų gyvūnų atveju – 0,47;

b)

ėriukų ir ožkiukų mėsos be kaulų atveju – 1,67;

c)

avienos be kaulų ir ožkienos be kaulų, išskyrus ožkiukų mėsą, ir jų mišinių atveju – 1,81;

d)

produktų su kaulais atveju – 1,00.

Ožkiukas – tai jaunesnė nei vienerių metų ožka.

4 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1439/95 II antraštinės dalies A ir B skirsnių, šio reglamento priede nustatytos tarifinės kvotos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. administruojamos paraiškų nagrinėjimo pagal pateikimo eiliškumą tvarka pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a, 308b straipsnius ir 308c straipsnio 1 dalį. To reglamento 308c straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Importo licencijų nereikalaujama.

5 straipsnis

1.   Norint pasinaudoti priede nustatytomis tarifinėmis kvotomis, Sąjungos muitinei pateikiamas galiojantis atitinkamos trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotas kilmės įrodymo dokumentas kartu su muitinės deklaracija dėl atitinkamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą.

Produktų, kuriems taikomos tarifinės kvotos, išskyrus susitarimuose dėl preferencinių muitų tarifų nustatytas tarifines kvotas, kilmė nustatoma pagal Sąjungoje galiojančias nuostatas.

2.   1 dalyje minėtas kilmės įrodymo dokumentas yra:

a)

tarifinės kvotos, kuri numatyta susitarime dėl preferencinio muitų tarifo, atveju – tame susitarime nurodytas kilmės įrodymo dokumentas;

b)

kitų tarifinių kvotų atveju – įrodymo dokumentas, nustatytas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 47 straipsnį, kuriame, be tame straipsnyje numatytų duomenų, yra ir šie duomenys:

KN kodas (bent pirmi keturi skaitmenys),

atitinkamos tarifinės kvotos eilės numeris arba eilės numeriai,

bendras grynasis svoris pagal koeficiento kategoriją, numatytą šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje;

c)

šalies, kurios kvota nurodyta a ir b punktuose ir yra sujungta, atveju – a punkte nurodytas įrodymo dokumentas.

Kai b punkte nurodytas kilmės įrodymo dokumentas pateikiamas kaip patvirtinamasis dokumentas tik su viena išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, jame gali būti nurodyti keli eilės numeriai. Visais kitais atvejais jame nurodomas tik vienas eilės numeris.

6 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1234/2009 yra panaikinamas.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Dacian CIOLOŞ

Komisijos narys


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 46, 2003 2 20, p. 1.

(3)  OL L 143, 1995 6 27, p. 7.

(4)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(5)  OL L 330, 2009 12 16, p. 73.


PRIEDAS

AVIENA IR OŽKIENA (skerdenos svorio ekvivalentas tonomis (t)) 2011 m. SĄJUNGOS TARIFINĖS KVOTOS

Šalių grupės Nr.

KN kodai

Ad valorem muitas

%

Specifinis muitas

EUR už 100 kg

Eilės numeris paraiškas nagrinėjant pagal pateikimo eiliškumą

Kilmės šalis

Metinis skerdenos svorio ekvivalentas tonomis

Gyvi gyvūnai

(Koeficientas = 0,47)

Ėriukų mėsa (1) be kaulų

(Koeficientas = 1,67)

Aviena (2) be kaulų

(Koeficientas = 1,81)

Mėsa su kaulais ir skerdenos

(Koeficientas = 1,00)

1

0204

nėra

nėra

09.2101

09.2102

09.2011

Argentina

23 000

09.2105

09.2106

09.2012

Australija

18 786

09.2109

09.2110

09.2013

Naujoji Zelandija

227 854

09.2111

09.2112

09.2014

Urugvajus

5 800

09.2115

09.2116

09.1922

Čilė

6 600

09.2121

09.2122

09.0781

Norvegija

300

09.2125

09.2126

09.0693

Grenlandija

100

09.2129

09.2130

09.0690

Farerų salos

20

09.2131

09.2132

09.0227

Turkija

200

09.2171

09.2175

09.2015

Kitos (3)

200

2

0204, 0210 99 21, 0210 99 29, 0210 99 60

nėra

nėra

09.2119

09.2120

09.0790

Islandija

1 850

3

0104 10 30

0104 10 80

0104 20 90

10 %

nėra

09.2181

09.2019

Erga omnes  (4)

92


(1)  Ir ožkiukų mėsa.

(2)  Ir ožkiena, išskyrus ožkiukų mėsą.

(3)  „Kitos“ reiškia visas kilmės šalis, išskyrus kitas šioje lentelėje nurodytas šalis.

(4)  „Erga omnes“ reiškia visas kilmės šalis, įskaitant šioje lentelėje nurodytas šalis.


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/40


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1246/2010

2010 m. gruodžio 21 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. gruodžio 22 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

87,5

MA

42,8

TR

107,4

ZZ

79,2

0707 00 05

EG

140,2

JO

158,2

TR

84,2

ZZ

127,5

0709 90 70

MA

83,7

TR

115,9

ZZ

99,8

0805 10 20

AR

43,0

BR

41,5

MA

60,3

PE

58,9

TR

66,6

UY

48,7

ZA

50,2

ZZ

52,7

0805 20 10

MA

61,9

ZZ

61,9

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

HR

61,3

IL

72,0

JM

144,2

TR

71,6

ZZ

87,3

0805 50 10

AR

49,2

TR

55,5

UY

49,2

ZZ

51,3

0808 10 80

AR

74,9

CA

84,9

CL

84,2

CN

83,7

MK

29,3

NZ

74,9

US

104,8

ZA

124,1

ZZ

82,6

0808 20 50

CN

63,6

US

134,5

ZZ

99,1


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/42


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1247/2010

2010 m. gruodžio 21 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1230/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metams, numatyti Reglamente (ES) Nr. 867/2010, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. gruodžio 22 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 259, 2010 10 1, p. 3.

(4)  OL L 336, 2010 12 21, p. 22.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. gruodžio 22 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

66,09

0,00

1701 11 90 (1)

66,09

0,00

1701 12 10 (1)

66,09

0,00

1701 12 90 (1)

66,09

0,00

1701 91 00 (2)

59,68

0,00

1701 99 10 (2)

59,68

0,00

1701 99 90 (2)

59,68

0,00

1702 90 95 (3)

0,60

0,17


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


DIREKTYVOS

22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/44


KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/92/ES

2010 m. gruodžio 21 d.

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga bromukonazolas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos priemonių pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3) nustatytos Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos išsamios trečiojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti dėl to, ar galima įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra bromukonazolas. Komisijos sprendimu 2008/832/EB (4) nuspręsta bromukonazolo neįtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(2)

Pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas), vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (5), 14–19 straipsniuose.

(3)

Paraiška pateikta Belgijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 paskirta valstybe nare ataskaitos rengėja. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodytos paskirtys yra tokios pačios, kokios nustatytos Sprendimu 2008/832/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus. Belgija įvertino pareiškėjo pateiktą naują informaciją bei duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. spalio 8 d. ji šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai.

(4)

Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie galėtų pateikti pastabų, ir persiuntė Komisijai gautas pastabas. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, valstybės narės ir Tarnyba kartu persvarstė papildomą ataskaitą. Tada Tarnyba 2010 m. liepos 29 d. pateikė Komisijai išvadą dėl bromukonazolo (6). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2010 m. lapkričio 23 d. pateikė kaip Komisijos bromukonazolo peržiūros ataskaitą.

(5)

Papildomoje valstybės narės ataskaitos rengėjos ataskaitoje ir naujose Tarnybos išvadose daugiausia dėmesio skirta susirūpinimą kėlusiems klausimams, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta į sąrašą. Šie susirūpinimą keliantys klausimai buvo, visų pirma, didelis pavojus vandens organizmams ir informacijos, reikalingos norint įvertinti galimą paviršinio ir požeminio vandens užteršimą, trūkumas.

(6)

Nauja pareiškėjo pateikta informacija sudarė galimybes įvertinti galimą paviršinio ir požeminio vandens užteršimą. Šiuo metu turimoje informacijoje nurodyta, kad pavojus užteršti požeminį vandenį yra nedidelis, o pavojus vandens organizmams yra priimtino lygmens.

(7)

Taigi, remiantis pareiškėjo pateiktais papildomais duomenimis ir informacija, konkrečius klausimus, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta, galima išspręsti. Kitų neišspręstų mokslinių klausimų neiškelta.

(8)

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kuriuose yra bromukonazolo, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma susijusius su tomis naudojimo paskirtimis, kurios buvo išnagrinėtos ir išsamiai aprašytos Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl bromukonazolą tikslinga įtraukti į I priedą, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(9)

Nepažeidžiant šios išvados, tikslinga gauti patvirtinančios informacijos tam tikrais konkrečiais klausimais. Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiagos įtraukimas į I priedą gali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Todėl tikslinga reikalauti, kad, be informacijos apie ilgalaikį pavojų žolėdžiams gyvūnams, pareiškėjas pateiktų informaciją apie triazolo junginių metabolitų likučius pirminiuose javų pasėliuose, vėlesniuose pasėliuose ir gyvūniniuose produktuose. Siekiant pakartotinai atlikti galimų endokrininės sistemos sutrikimus sukeliančių savybių vertinimą, tikslinga reikalauti, kad bromukonazolas būtų toliau tiriamas, kai tik bus patvirtintos EBPO tyrimų gairės arba Bendrijos suderintos tyrimų gairės.

(10)

Todėl tikslinga Direktyvą 91/414/EEB atitinkamai iš dalies pakeisti.

(11)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 30 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2011 m. vasario 1 d.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(2)  OL L 55, 2000 2 29, p. 25.

(3)  OL L 224, 2002 8 21, p. 23.

(4)  OL L 295, 2008 11 4, p. 53.

(5)  OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

(6)  Europos maisto saugos tarnyba. „Veikliosios medžiagos pesticido bromukonazolo keliamos rizikos vertinimo bendro persvarstymo išvados.“ EMST leidinys, 2010 m.; 8(8):1704. [84 p.]. doi:10.2903/j.efsa.2010.1704. Pateikta www.efsa.europa.eu/efsajournal-.


PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo lentelės pabaigoje įrašoma:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Įsigalioja

Įrašymo termino pabaiga

Konkrečios nuostatos

„323

Bromukonazolas

CAS Nr. 116255-48-2

CIPAC Nr. 680

1-[2RS, 4RS:2RS, 4SR)-4-brom-2(2,4-dichlorfenil)tetrahidrofurfuril]-1H-1,2,4-triazolas

≥ 960 g/kg

2011 m. vasario 1 d.

2021 m. sausio 31 d.

A   DALIS

Galima leisti naudoti tik kaip fungicidą.

B   DALIS

Įgyvendinant VI priede nustatytus vienodus principus, atsižvelgiama į bromukonazolo peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius, priimtus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2010 m. lapkričio 23 d.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės turi ypatingą dėmesį skirti:

prireikus asmenų, dirbančių su šia medžiaga, saugai ir užtikrinti, kad naudojimo instrukcijose būtų numatyta naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones;

vandens organizmų apsaugai. Registracijos sąlygose, jei reikia, numatomos rizikos mažinimo priemonės, pvz., tinkamos apsaugos zonos.

Suinteresuotosios valstybės narės užtikrina, kad pranešėjas pateiktų Komisijai:

tolesnę informaciją apie triazolo junginių metabolitų likučius pirminiuose javų pasėliuose, vėlesniuose pasėliuose ir gyvūniniuose produktuose;

informaciją, reikalingą tolesniam ilgalaikio pavojaus žolėdžiams gyvūnams vertinimui.

Jos užtikrina, kad pareiškėjas, kuriam prašant bromukonazolas buvo įtrauktas į šį priedą, Komisijai pateiktų šią patvirtinančią informaciją ne vėliau nei iki 2013 m. sausio 31 d.

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjas pateiktų Komisijai tolesnę informaciją dėl galimų endokrininės sistemos sutrikimus sukeliančių bromukonazolo savybių per dvejus metus nuo EBPO endokrininės sistemos sutrikimų tyrimų gairių arba Bendrijos suderintų tyrimų gairių priėmimo.“


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.


SPRENDIMAI

22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/47


TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos darbo tvarkos taisyklės

(2010/795/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 240 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos darbo tvarkos taisyklių III priedo 2 straipsnio 2 dalį (1),

kadangi:

(1)

Prie sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje numatyta, kad iki 2014 m. spalio 31 d., kai Tarybai reikia priimti aktą kvalifikuota balsų dauguma, ir, jei to reikalauja Tarybos narys, turi būti patvirtinama, kad kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus, apskaičiuoto remiantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) III priedo 1 straipsnyje nurodytais gyventojų skaičiais.

(2)

Darbo tvarkos taisyklių III priedo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos statistikos tarnybos turimais duomenimis, patikslina minėto priedo 1 straipsnyje nurodytus skaičius.

(3)

Todėl reikėtų patikslinti Darbo tvarkos taisykles 2011 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių III priedo 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikant ES sutarties 16 straipsnio 5 dalį ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 ir 4 dalis, kiekvienos valstybės narės bendras gyventojų skaičius laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra toks:

Valstybė narė

Gyventojų skaičius

(× 1 000)

Vokietija

81 802,3

Prancūzija

64 714,1

Jungtinė Karalystė

62 008,0

Italija

60 340,3

Ispanija

45 989,0

Lenkija

38 167,3

Rumunija

21 462,2

Nyderlandai

16 575,0

Graikija

11 305,1

Belgija

10 827,0

Portugalija

10 637,7

Čekija

10 506,8

Vengrija

10 014,3

Švedija

9 340,7

Austrija

8 375,3

Bulgarija

7 563,7

Danija

5 534,7

Slovakija

5 424,9

Suomija

5 351,4

Airija

4 467,9

Lietuva

3 329,0

Latvija

2 248,4

Slovėnija

2 047,0

Estija

1 340,1

Kipras

803,1

Liuksemburgas

502,1

Malta

413,0

Iš viso

501 090,4

Mažiausias skaičius (62 %)

310 676,1“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. VANACKERE


(1)  2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).


22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/49


POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS EUPOL COPPS/1/2010

2010 m. gruodžio 21 d.

dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) vadovo įgaliojimų termino pratęsimo

(2010/796/BUSP)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 38 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimą 2010/784/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) (1), ypač į jo 10 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Sprendimo 2010/784/BUSP 10 straipsnio 1 dalį Politinis ir saugumo komitetas turi teisę pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus EUPOL COPPS politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai tikslais, visų pirma paskirti misijos vadovą.

(2)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti EUPOL COPPS vadovo Henrik MALMQUIST įgaliojimų terminą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) vadovo Henrik MALMQUIST įgaliojimų terminas pratęsiamas laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 21 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkas

W. STEVENS


(1)  OL L 335, 2010.12.18, p. 60.


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/50


JUNGTINIO VETERINARIJOS KOMITETO, ĮSTEIGTO EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMU DĖL PREKYBOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAIS, SPRENDIMAS Nr. 1/2010

2010 m. gruodžio 1 d.

dėl Susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių dalinio keitimo

(2010/797/ES)

JUNGTINIS VETERINARIJOS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (toliau – Žemės ūkio susitarimas), ypač į jo 11 priedo 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Žemės ūkio susitarimas įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.

(2)

Pagal Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 19 straipsnio 1 dalį Jungtinis veterinarijos komitetas įpareigotas nagrinėti visus su minėtu priedu ir jo įgyvendinimu susijusius klausimus bei vykdyti jame numatytas užduotis. Pagal to priedo 19 straipsnio 3 dalį Jungtiniam veterinarijos komitetui leidžiama iš dalies keisti to priedo priedėlius, visų pirma siekiant juos pritaikyti ir atnaujinti.

(3)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėliai pirmą kartą iš dalies pakeisti 2003 m. lapkričio 25 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 2/2003 dėl Susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėlių pakeitimo (1).

(4)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėliai paskutinį kartą iš dalies pakeisti 2008 m. gruodžio 23 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais įsteigto Jungtinio veterinarijos komiteto sprendimu Nr. 1/2008 dėl Susitarimo 11 priedo 2, 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėlių dalinių pakeitimų (2).

(5)

Šveicarijos Konfederacija paprašė pratęsti anksčiau suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su penėti ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenų ir mėsos Trichinella tyrimais nedidelėse skerdyklose, galiojimą. Kadangi tokiomis naminių kiaulių skerdenomis ir mėsa, taip pat iš jų gautais mėsos pusgaminiais, mėsos gaminiais ir perdirbtais mėsos gaminiais negali būti prekiaujama su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pagal Šveicarijos federalinio vidaus reikalų departamento potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108) 9 straipsnio a punkto nuostatas, šis prašymas gali būti patenkintas. Todėl atitinkama nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikytina iki 2014 m. gruodžio 31 d.

(6)

Po paskutinio Žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėlių dalinio keitimo taip pat buvo iš dalies pakeistos to susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6 ir 10 priedėlių teisinės nuostatos. Todėl Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 11 priedėlyje nurodyta informacija apie kontaktinius taškus turėtų būti atnaujinta.

(7)

Todėl Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėlių nuostatos turi būti atitinkamai pritaikytos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1, 2, 5, 6, 10 ir 11 priedėliai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo I–VI priedus.

2 straipsnis

Šį dviem egzemplioriais parengtą sprendimą pasirašo abu pirmininkai arba kiti asmenys, įgalioti veikti Šalių vardu.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja tą dieną, kurią abi Šalys bus jį pasirašiusios.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Berne 2010 m. gruodžio 1 d.

Šveicarijos Konfederacijos vardu

Delegacijos vadovas

Hans WYSS

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 1 d.

Europos Sąjungos vardu

Delegacijos vadovas

Paul VAN GELDORP


(1)  OL L 23, 2004 1 28, p. 27.

(2)  OL L 6, 2009 1 10, p. 89.


I PRIEDAS

1.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1 priedėlio skyrius „V. Paukščių gripas“ pakeičiamas taip:

„V.   Paukščių gripas

A.   TEISĖS AKTAI (1)

Europos Sąjunga

Šveicarija

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

1.

1966 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE, RS 916.40), ypač jo 1, 1a ir 9a straipsniai (kovos su labai užkrečiamomis epizootinėmis ligomis priemonės, kontrolės tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas).

2.

1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916401), ypač jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 49 straipsnis (gyvūnams patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų) ir 122–125 straipsniai (konkrečios kovos su paukščių gripu priemonės).

3.

1999 m. birželio 14 d. Potvarkis dėl Federalinio ekonomikos departamento organizacijos (Org DFE, RS 172 216.1), ypač jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS

1.

Europos Sąjungos etaloninė paukščių gripo tyrimo laboratorija yra Central Veterinary Laboratory, New Haw, Weybridge, Surrey KT15 3NB, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią ši laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir pareigos nustatytos Direktyvos 2005/94/EB VII priedo 2 dalyje.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2005/94/EB 60 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

2.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1 priedėlio skyrius „VII. Žuvų ir moliuskų ligos“ pakeičiamas taip:

„VII.   Žuvų ir moliuskų ligos

A.   TEISĖS AKTAI (2)

Europos Sąjunga

Šveicarija

2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

1.

1966 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE, RS 916.40), ypač jo 1, 1a ir 10 straipsniai (kovos su epizootinėmis ligomis priemonės, kontrolės tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas).

2.

1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916401), ypač jo 3 ir 4 straipsniai (nurodytos epizootinės ligos), 18a straipsnis (žuvų auginimo vienetų registracija), 61 straipsnis (subjektų, kuriems suteikta teisė žvejoti, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62–76 straipsniai (bendros kovos su ligomis priemonės), 275–290 straipsniai (konkrečios kovos su žuvų ligomis priemonės, diagnostikos laboratorija).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS

1.

Šiuo metu plokščiosios austrės Šveicarijoje neauginamos. Bonamiozės ir marteiliozės atveju Federalinis veterinarijos biuras, vadovaudamasis Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsniu, įsipareigoja imtis Europos Sąjungos taisykles atitinkančių reikiamų neatidėliotinų priemonių.

2.

Kovodama su žuvų ir moliuskų ligomis Šveicarija taiko Potvarkį dėl epizootinių ligų, ypač jo 61 straipsnį (subjektų, kuriems suteikta teisė žvejoti, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62–76 straipsnius (bendros kovos su ligomis priemonės), 275–290 straipsnius (konkrečios kovos su žuvų ligomis priemonės, diagnostikos laboratorija) ir 291 straipsnį (epizootinės ligos, kurias reikia stebėti).

3.

Europos Sąjungos etaloninė vėžiagyvių ligų tyrimo laboratorija yra Centre for Environment, Fisheries & Aquaculture Science (CEFAS), Weymouth Laboratory, Jungtinė Karalystė. Europos Sąjungos etaloninė žuvų ligų tyrimo laboratorija yra National Veterinary Institute, Technical University of Denmark, Hangøvej 2, 8200 Århus, Danija. Europos Sąjungos etaloninė moliuskų ligų tyrimo laboratorija yra Laboratoire IFREMER, BP 133, 17390 La Tremblade, Prancūzija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią šios laboratorijos vykdo pagal savo įgaliojimus. Šių laboratorijų funkcijos ir pareigos nustatytos Direktyvos 2006/88/EB VI priedo I dalyje.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2006/88/EB 58 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.


(1)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į tuos teisės aktus su pakeitimais, padarytais anksčiau nei 2009 m. rugsėjo 1 d.“

(2)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į tuos teisės aktus su pakeitimais, padarytais anksčiau nei 2009 m. rugsėjo 1 d.“


II PRIEDAS

1.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 2 priedėlio skyriaus „I. Galvijai ir kiaulės“ dalies „B. Specialiosios įgyvendinimo taisyklės“ 7 punkto d papunktis pakeičiamas taip:

„d)

izoliavimo laikotarpis nutraukiamas, jei, pašalinus užsikrėtusius gyvūnus, visų veislinių gyvūnų bei reprezentatyvios dalies penimųjų gyvūnų dviejų serologinių tyrimų, tarp kurių turi būti ne trumpesnis nei 21 dienos laikotarpis, rezultatai yra neigiami.

Dėl pripažinto Šveicarijos statuso Sprendimo 2008/185/EB (OL L 59, 2008 3 4, p. 19) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2009/248/EB (OL L 73, 2009 3 19, p. 22), nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

2.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 2 priedėlio skyriaus „I. Galvijai ir kiaulės“ dalies „B. Specialiosios įgyvendinimo taisyklės“ 11 punktas pakeičiamas taip:

„11.

Kartu su galvijais ir kiaulėmis, kuriais tarpusavyje prekiauja Europos Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 64/432/EEB F priede pateiktus pavyzdžius. Taikomi šie patikslinimai:

1 pavyzdžiui: C skirsnyje pateikti sertifikatai tikslinami taip:

4 punkto, susijusio su papildomomis garantijomis, įtraukos papildomos taip:

„—

liga: infekcinis galvijų rinotracheitas,

pagal Komisijos sprendimą 2004/558/EB, kuris taikomas mutatis mutandis;“;

2 pavyzdžiui: C skirsnyje pateikti sertifikatai tikslinami taip:

4 punkto, susijusio su papildomomis garantijomis, įtraukos papildomos taip:

„—

liga: Aujeskio,

pagal Komisijos sprendimą 2008/185/EB, kuris taikomas mutatis mutandis;“.“

3.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 2 priedėlio skyriaus „IV. Naminiai paukščiai ir perinti skirti kiaušiniai“ dalies „B. Specialiosios įgyvendinimo taisyklės“ 4 punktas pakeičiamas taip:

„4.

Siunčiant perinti skirtus kiaušinius į Europos Sąjungą, Šveicarijos institucijos įsipareigoja laikytis 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 617/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl prekybos perinti skirtais kiaušiniais ir ūkiuose auginamais paukščių jaunikliais standartų (OL L 168, 2008 6 28, p. 5), nustatytų ženklinimo taisyklių.“

4.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 2 priedėlio skyrius „V. Akvakultūros gyvūnai ir jų produktai“ pakeičiamas taip:

„V.   Akvakultūros gyvūnai ir jų produktai

A.   TEISĖS AKTAI (1)

Europos Sąjunga

Šveicarija

2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

1.

1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916401), ypač jo 3 ir 4 straipsniai (nurodytos epizootinės ligos), 18a straipsnis (žuvų auginimo vienetų registracija), 61 straipsnis (subjektų, kuriems suteikta teisė žvejoti, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62–76 straipsniai (bendros kovos su ligomis priemonės), 275–290 straipsniai (konkrečios kovos su žuvų ligomis priemonės, diagnostikos laboratorija).

2.

2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE, RS 916 443.10).

3.

2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų importo ir tranzito iš trečiųjų šalių oro transportu (OITA, RS 916 443.12).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS

1.

Taikant šį priedą pripažįstama, kad Šveicarijoje oficialiai nėra infekcinės lašišų anemijos ir Marteilia refringens bei Bonamia ostreae infekcijos atvejų.

2.

Jungtinis veterinarijos komitetas priima sprendimus dėl Direktyvos 2006/88/EB 29, 40, 41, 43, 44 ir 50 straipsnių taikymo.

3.

Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi teikiant rinkai dekoratyvinius vandens gyvūnus, akvakultūros gyvūnus, kurie skirti auginti (įskaitant natūralaus išsivalymo plotus, pramoginės žvejybos plotus ir atviras dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietas) ir ištekliams atkurti, ir žmonių maistui skirtus akvakultūros gyvūnus bei jų produktus, nustatyti 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1251/2008, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas, 4–9 straipsniuose (OL L 337, 2008 12 16, p. 41).

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2006/88/EB 58 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.


(1)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į tuos teisės aktus su pakeitimais, padarytais anksčiau nei 2009 m. rugsėjo 1 d.“


III PRIEDAS

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 5 priedėlio V skyriaus dalis „A. Gyvūnų identifikavimas“ pakeičiama taip:

„A.   Gyvulių identifikavimas

A.   TEISĖS AKTAI (1)

Europos Sąjunga

Šveicarija

1.

2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (OL L 213, 2008 8 8, p. 31).

2.

2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1).

1.

1995 m. birželio 27 d. Potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE, RS 916 401), ypač jo 7–20 straipsniai (registravimas ir identifikavimas).

2.

2005 m. lapkričio 23 d. Potvarkis dėl prekybos gyvūnais duomenų banko (RS 916 404).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS

a)

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už Direktyvos 2008/71/EB 4 straipsnio 2 dalies taikymą.

b)

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Reglamento Nr. 1760/2000 22 straipsnį, Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį ir 2007 m. lapkričio 14 d. Potvarkio dėl ūkiuose atliekamų patikrinimų koordinavimo 1 straipsnį (OCI, RS 910.15).


(1)  Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktus – tai nuorodos į tuos teisės aktus su pakeitimais, padarytais anksčiau nei 2009 m. rugsėjo 1 d.“


IV PRIEDAS

1.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 6 priedėlio I skyriaus poskyrio „Specialiosios sąlygos“ 6 punktas pakeičiamas taip:

„(6)

Šveicarijos kompetentingos institucijos gali taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą ir neatlikti penėti ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenų ir mėsos Trichinella tyrimų nedidelėse skerdyklose.

Ši nuostata taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Taikant 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio ekonomikos departamento (FED) potvarkio dėl higienos skerdžiant gyvulius (OHyAb, RS 817 190.1) 8 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (FVRD) potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817 022 108) 9 straipsnio 8 dalies nuostatas, šių penėti ir skersti skirtų naminių kiaulių skerdenos ir mėsa, taip pat iš jų gauti mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai ir perdirbti mėsos gaminiai ženklinami specialiu tinkamumo maistui ženklu pagal 2005 m. lapkričio 23 d. FED potvarkyje dėl higienos skerdžiant gyvulius (OHyAb, RS 817 190.1) 9 priedo paskutinėje pastraipoje nustatytą pavyzdį. Šiais produktais negali būti prekiaujama su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, remiantis FVRD potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817 022 108) 9a straipsnio nuostatomis.“

2.

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 6 priedėlio I skyriaus poskyrio „Specialiosios sąlygos“ 11 punktas pakeičiamas taip:

„(11)

1.

1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1);

2.

1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyva 95/45/EB, nustatanti tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (OL L 226, 1995 9 22, p. 1);

3.

1996 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2232/96, nustatantis Bendrijos tvarką, taikomą kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms arba skirtoms naudoti maisto produktuose ar ant jų (OL L 299, 1996 11 23, p. 1);

4.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 3);

5.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10);

6.

1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo (OL L 66, 1999 3 13, p. 16);

7.

1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/3/EB dėl jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų ir maisto komponentų Bendrijos sąrašo patvirtinimo (OL L 66, 1999 3 13, p. 24);

8.

1999 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimas 1999/217/EB, patvirtinantis maisto produktuose ar ant jų naudojamų kvapiųjų medžiagų registrą, sudarytą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2232/96 (OL L 84, 1999 3 27, p. 1);

9.

2002 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimas 2002/840/EB, pateikiantis patvirtintų maisto apšvitinimo įmonių sąrašą trečiosiose šalyse (OL L 287, 2002 10 25, p. 40);

10.

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (OL L 309, 2003 11 26, p. 1);

11.

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5);

12.

2007 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2007 dėl skubių priemonių, kuriomis sustabdomas maisto dažiklio E 128 (raudonasis 2G) naudojimas (OL L 195, 2007 7 27, p. 8);

13.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 354, 2008 12 31, p. 7);

14.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16);

15.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12 31, p. 34);

16.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (OL L 141, 2009 6 6, p. 3);

17.

2008 m. birželio 17 d. Komisijos direktyva 2008/60/EB, nustatanti tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (OL L 158, 2008 6 18, p. 17);

18.

2008 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos direktyva 2008/84/EB, nustatanti konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, grynumo kriterijus (OL L 253, 2008 9 20, p. 1);

19.

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16, p. 11).“


V PRIEDAS

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 10 priedėlio V skyrius iš dalies keičiamas taip:

1.

1 dalies A punkto 3, 6, 7, 8, 9 ir 14 punktai išbraukiami.

2.

1 dalies A punktas papildomas šiais punktais:

„31.

2008 m. birželio 17 d. Komisijos direktyva 2008/60/EB, nustatanti tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (OL L 158, 2008 6 18, p. 17).

32.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).

33.

2008 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos direktyva 2008/84/EB, nustatanti konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, grynumo kriterijus (OL L 253, 2008 9 20, p. 1).“


VI PRIEDAS

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 11 priedėlis pakeičiamas taip:

„11 priedėlis

Kontaktiniai taškai

1.

Europos Sąjungoje:

The Director

Animal Health and Welfare

Directorate-General for Health and Consumers

European Commission, 1049 Brussels

2.

Šveicarijoje:

The Director

Office Vétérinaire Fédéral

CH-3003 Berne

Kiti svarbūs kontaktai:

Head of Division Office

Fédéral de la Santé Publique

Division sécurité alimentaire

CH-3003 Berne“.


III Kiti aktai

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/60


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 291/10/COL

2010 m. liepos 7 d.

dėl patvirtintų zonų Bonamia ostreae ir Marteilia refringens atžvilgiu pripažinimo Norvegijoje

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 109 straipsnį ir 1 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies d punktą ir 1 protokolą,

atsižvelgdama į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 4.1.5a punkte nurodytą aktą, 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (1), suderintą EEE susitarimo 1 protokolu, ypač į to akto 53 straipsnį,

kadangi:

2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimu Nr. 225/04/COL ELPA priežiūros institucija pripažino visą Norvegijos pakrantę patvirtinta zona Bonamia ostreae ir Marteilia refringens atžvilgiu.

2009 m. birželio 3 d. elektroniniu raštu Norvegija pranešė Priežiūros institucijai, kad pietų Norvegijos Rytų Agderio fiulkėje buvo nustatyta laukinių austrių Bonamia ostreae infekcija ir kad aplink paveiktą teritoriją nustatyta kontrolės ir priežiūros zona.

2010 m. balandžio 23 d. raštu (nuorodos Nr. 554681) Norvegija patvirtino Priežiūros institucijai, kad pietų Norvegijos Rytų Agderio fiulkėje galima laukinių austrių Bonamia ostreae infekcija, taigi nėra įtikinamų įrodymų, dėl kurių aplink paveiktą teritoriją būtų galima panaikinti kontrolės ir priežiūros zoną.

Direktyvos 2006/88/EB 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei epizootinis tyrimas patvirtina didelę tikimybę, jog esama infekcijos, ligos neapimtos valstybės narės, zonos arba teritorinio vieneto statusas yra atšaukiamas laikantis tos tvarkos, pagal kurią buvo suteiktas toks statusas. Remdamasi Norvegijos atlikto epidemiologinio tyrimo rezultatais ir Norvegijos nacionalinio veterinarijos instituto bei Bendrijos etaloninės laboratorijos diskusijų rezultatais Priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad sudarytos sąlygos panaikinti ligos neapimtos teritorijos statusą pietų Norvegijos Rytų Agderio fiulkės paveiktoje teritorijoje.

Todėl Sprendimas Nr. 225/04/COL turėtų būti panaikintas.

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka ELPA priežiūros institucijai padedančio ELPA veterinarijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede išvardytos Norvegijos patvirtintos zonos Bonamia ostreae ir Marteilia refringens atžvilgiu.

2 straipsnis

Sprendimas Nr. 225/04/COL panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2010 m. liepos 7 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijai.

5 straipsnis

Šio sprendimo tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 7 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Per SANDERUD

Pirmininkas

Sverrir Haukur GUNNLAUGSSON

Kolegijos narys


(1)  OL L 328, 2006 11 24, p. 14 ir EEE priedas Nr. 32, 2010 6 17, p. 1. Ši direktyva dar nepaskelbta norvegų kalba.


PRIEDAS

1.

Visa Norvegijos pakrantė yra patvirtinta zona Marteilia refringens atžvilgiu.

2.

Visa Norvegijos pakrantė yra patvirtinta zona Bonamia ostreae atžvilgiu, išskyrus

pietų Norvegijos Rytų Agderio fiulkę.