„BENDRADARBIAVIMO VYKDANT ŽVEJYBĄ ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTE KONVENCIJA“

„SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

PAŽYMĖDAMOS, kad šiaurės vakarų Atlanto pakrantės valstybės, remdamosi 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija ir tarptautine paprotine teise, nustatė išskirtines ekonomines zonas, kuriose tyrinėdamos ir naudodamos, saugodamos ir valdydamos gyvuosius išteklius jos naudojasi savo suvereniomis teisėmis;

PRISIMINDAMOS atitinkamas 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas, 1995 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų ištekių ir toli migruojančių žuvų ištekių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo ir 1993 m. lapkričio 24 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) susitarimą, skirtą skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines žuvų išteklių apsaugos ir valdymo priemones;

ATSIŽVELGDAMOS į 1995 m. spalio 31 d. 28-ojoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos sesijoje priimtą Atsakingos žuvininkystės kodeksą ir į susijusias Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos priimtas priemones;

PRIPAŽINDAMOS ekonominę ir socialinę tausaus žuvininkystės išteklių naudojimo naudą;

NORĖDAMOS skatinti ilgalaikę šiaurės vakarų Atlanto žuvininkystės išteklių apsaugą ir tausų jų naudojimą;

SUVOKDAMOS su tais žuvininkystės ištekliais susijusio tarptautinio bendradarbiavimo ir konsultavimosi būtinybę;

ATMINDAMOS, kad veiksminga šių žuvininkystės išteklių apsauga ir valdymas turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsargumo principu;

ĮSIPAREIGOJUSIOS šiaurės vakarų Atlante taikyti ekosisteminį metodą, pagal kurį saugoma jūrų aplinka, išsaugoma jos biologinė įvairovė, sumažinamas ilgalaikio arba nepašalinamo žalingo žvejybos veiklos poveikio pavojus ir atsižvelgiama į visų ekosistemos sudedamųjų dalių tarpusavio ryšį;

ĮSIPAREIGOJUSIOS vykdyti atsakingą žvejybos veiklą ir užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti,

SUSITARĖ“

„I straipsnis

Vartojami terminai

Šioje Konvencijoje:

a)

    1982 m. konvencija – 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

b)

    1995 m. susitarimas – 1995 m. rugpjūčio 4 d. susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo;

c)

    pakrantės valstybė – Konvencijos rajone išskirtinę ekonominę zoną turinti Susitariančioji Šalis;

d)

   Susitariančioji Šalis –

i)	bet kuri valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko, kad ši Konvencija jai būtų privaloma ir kuriai ši Konvencija įsigaliojo; ir

ii)

ši Konvencija taikoma mutatis mutandis visoms 1982 m. konvencijos 305 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nurodytoms valstybėms ir teritorijoms, esančioms šiaurinėje Atlanto dalyje ir tampančiomis šios Konvencijos šalimis; šiais atžvilgiais tokios valstybės ir teritorijos laikomos Susitariančiosiomis Šalimis;

e)

    Konvencijos rajonas – rajonas, kuriame taikoma ši Konvencija, kaip nurodyta IV straipsnio 1 dalyje;

f)

   žuvininkystės ištekliai – visos Konvencijos rajono žuvys, visi moliuskai ir vėžiagyviai, išskyrus:

i)	sėslių rūšių gyvūnų išteklius, į kuriuos pakrantės valstybės gali turėti suverenias teises pagal 1982 m. konvencijos 77 straipsnį; ir

ii)	1982 m. konvencijos I priede išvardytų anadrominių ir katadrominių rūšių bei toli migruojančių žuvų išteklius, valdomus pagal kitas tarptautines sutartis;

g)

   žvejybos veikla – žuvininkystės išteklių žvejojimas arba perdirbimas arba žuvininkystės išteklių ar iš žuvininkystės išteklių gautų produktų perkrovimas, arba bet kokia kita rengimosi žvejoti žuvininkystės išteklius, tų išteklių žvejybos rėmimo ar su jais susijusi veikla, įskaitant:

i)	faktinę žuvininkystės išteklių paiešką, žvejojimą ar gaudymą arba bandymą tai atlikti;

ii)	bet kokią veiklą, kurią įvykdžius, kaip galima pagrįstai tikėtis, žuvininkystės ištekliai bus bet kokiu tikslu rasti, sužvejoti ar sugauti; ir

iii)	bet kokią jūroje vykdomą operaciją, kuria remiama bet kokia šioje apibrėžtyje apibūdinta veikla arba kuria rengiamasi vykdyti tą veiklą,

tačiau į tai neįeina jokia operacija ekstremaliomis aplinkybėmis, susijusi su įgulos narių sveikata ir sauga arba laivo saugumu;

h)

    žvejybos laivas – laivas, naudojamas arba naudotas žvejybos veiklai, įskaitant žuvų perdirbimo laivus ir laivus, naudojamus laimikiui perkrauti ar kokiais nors kitais su pasirengimu žvejybai arba eksperimentine ar žvalgomąja žvejyba susijusiais tikslais;

i)

   vėliavos valstybė:

i)	valstybė ar teritorija, kurios laivai turi teisę plaukioti su jos vėliava; arba

ii)	regioninė ekonominės integracijos organizacija, suteikianti teisę laivui plaukioti su tos regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybės narės vėliava;

j)

    NNN žvejyba – 2001 m. kovo 2 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos priimtame tarptautiniame veiksmų plane, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, nurodyta veikla;

k)

    gyvieji ištekliai – visos gyvos jūrų ekosistemų sudedamosios dalys;

l)

    biologinė jūrų įvairovė – gyvųjų jūrų organizmų ir ekologinių kompleksų, kurių dalis jie yra, įvairovė; sąvoka apima vienos rūšies organizmų, skirtingų rūšių organizmų ir ekosistemų įvairovę;

m)

    piliečiai – fiziniai ir juridiniai asmenys;

n)

    uosto valstybė – bet kuri valstybė, priimanti žvejybos laivus savo uostuose, terminaluose atviroje jūroje ir kituose įrenginiuose, kad šie, inter alia, galėtų iškrauti ar perkrauti laimikį ir pasipildyti kuro ar kitų atsargų;

o)

    regioninė ekonominės integracijos organizacija – regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės perdavė kompetenciją klausimais, kuriems taikoma ši Konvencija, įskaitant įgaliojimus priimti jos valstybėms narėms privalomus sprendimus šiais klausimais; ir

p)

    reguliuojamas rajonas – nacionalinės jurisdikcijos rajonams nepriklausanti Konvencijos rajono dalis.

II straipsnis

Tikslas

Šios Konvencijos tikslas – užtikrinti ilgalaikę Konvencijos rajono žuvininkystės išteklių apsaugą ir tausų naudojimą ir taip saugoti jūrų ekosistemas, kuriose randama šių išteklių.

III straipsnis

Bendrieji principai

Įgyvendindamos šią Konvenciją, Susitariančiosios Šalys atitinkamai atskirai arba bendrai:

a)	skatina optimalų žuvininkystės išteklių panaudojimą ir ilgalaikį tvarumą;

b)	priima geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamas priemones, skirtas užtikrinti, kad žuvininkystės ištekliai atitiktų didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį arba būtų atkurti iki to kiekio;

c)	taiko atsargumo principą pagal 1995 m. susitarimo 6 straipsnį;

d)	deramai atsižvelgia į žvejybos veiklos poveikį kitoms rūšims ir jūrų ekosistemoms ir priima priemones, skirtas gyviesiems ištekliams ir jūrų sistemoms daromam žalingam poveikiui sumažinti;

e)	deramai atsižvelgia į būtinybę išsaugoti biologinę jūrų įvairovę;

f)	užkerta kelią išteklių pereikvojimui ir pertekliniam žvejybos pajėgumui arba tai pašalina ir užtikrina, kad žvejybos pastangos neviršytų tausų žuvininkystės išteklių naudojimą atitinkančių žvejybos pastangų;

g)	užtikrina, kad tinkamu laiku būtų surinkti ir vienų kitoms perduoti išsamūs ir tikslūs su Konvencijos rajone vykdoma žvejybos veikla susiję duomenys;

h)	užtikrina veiksmingą išteklių valdymo priemonių laikymąsi ir kad už pažeidimus skiriamos sankcijos būtų atitinkamo griežtumo; ir

i)

deramai atsižvelgia į būtinybę sumažinti taršą ir atliekų kiekį iš žvejybos laivų ir sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį, pamesta ar palikta žvejybos įranga sužvejojamų žuvų kiekį, sužvejojamų tų rūšių žuvų, kurių specializuota žvejyba nevykdoma, kiekį ir poveikį susijusių ar priklausomų rūšių, visų pirma nykstančių rūšių, žuvims.

IV straipsnis

Konvencijos taikymo rajonas

1.   Ši Konvencija taikoma šiaurės vakarų Atlanto vandenyno vandenyse, esančiuose į šiaurę nuo 35° 00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo linijos, brėžiamos tiesiai į šiaurę nuo 35° 00′ šiaurės platumos ir 42° 00′ vakarų ilgumos iki 59° 00′ šiaurės platumos, iš ten – tiesiai į vakarus iki 44° 00′ vakarų ilgumos, iš ten – tiesiai į šiaurę iki Grenlandijos pakrantės, taip pat Šv. Lauryno įlankos, Deiviso sąsiaurio ir Bafino įlankos vandenyse, esančiuose į pietus nuo 78° 10′ šiaurės platumos.

2.   Konvencijos regionas dalijamas į mokslinius ir statistinius parajonius, kvadratus ir pakvadračius, kurių ribos nustatytos šios Konvencijos I priede.

V straipsnis

Organizacija

1.   Susitariančiosios Šalys susitaria įsteigti, išlaikyti ir stiprinti Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizaciją (toliau – Organizacija), kuri siekdama šios Konvencijos tikslų vykdo joje nustatytas funkcijas.

2.   Organizaciją sudaro:

a)

Komisija;

b)	Mokslo taryba; ir

c)	sekretoriatas.

3.   Organizacija turi juridinio asmens statusą ir santykiuose su kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei Susitariančiųjų Šalių teritorijose turi teisnumą ir veiksnumą, kokio gali reikėti Organizacijos funkcijoms vykdyti ir jos tikslui įgyvendinti. Privilegijos ir imunitetai, kuriuos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi Organizacija ir jos pareigūnai, nustatomi Organizacijos ir atitinkamos Susitariančiosios Šalies susitarimu, visų pirma įskaitant Organizacijos ir priimančiosios Susitariančiosios Šalies susitarimą dėl būstinės.

4.   Komisijos pirmininkas yra Organizacijos prezidentas ir pagrindinis jos atstovas.

5.   Prezidentas šaukia kasmetinį Organizacijos susirinkimą, kuris vyksta Komisijos nustatytu laiku ir Komisijos nustatytoje vietoje.

6.   Organizacijos būstinė yra Halifakso rajono savivaldybėje (Naujoji Škotija, Kanada) arba bet kurioje kitoje Komisijos nustatytoje vietoje.

VI straipsnis

Komisija

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis yra Komisijos narė ir į ją skiria po vieną atstovą, kurį gali lydėti pakaitiniai atstovai, ekspertai ir patarėjai.

2.   Komisija dvejų metų laikotarpiui renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti perrinkti, tačiau tų pačių pareigų negali eiti daugiau kaip ketverius metus iš eilės. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas nėra tos pačios Susitariančiosios Šalies atstovai.

3.   Bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti surengti neeilinį Komisijos susirinkimą. Pagal tą prašymą Komisijos pirmininkas šaukia tokį Organizacijos susirinkimą; jis vyksta pirmininko nustatytu laiku ir pirmininko nustatytoje vietoje.

4.   Jei nenustatyta kitaip, reguliuojamame rajone taikomos Komisijos priimtos priemonės.

5.   Komisija:

a)	priima savo susirinkimų vedimo ir funkcijų vykdymo taisykles, įskaitant darbo tvarkos taisykles, finansinius ir kitus nuostatus, ir gali jas keisti;

b)	savo funkcijoms vykdyti savo nuožiūra steigia pavaldžias įstaigas ir vadovauja jų veiklai;

c)	prižiūri organizacinius, administracinius, finansinius ir kitus Organizacijos vidaus reikalus, įskaitant ją sudarančių įstaigų santykius;

d)	skiria atsakingąjį sekretorių pačios nustatytomis sąlygomis;

e)	koordinuoja Organizacijos išorės santykius;

f)	tvirtina Organizacijos biudžetą;

g)

prireikus priima tarpvyriausybinių organizacijų, Konvencijos nepasirašiusių šalių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo jos susirinkimuose stebėtojų teisėmis taisykles. Tokios taisyklės neturėtų būti nepagrįstai varžančios; jomis užtikrinama galimybė laiku gauti Komisijos ataskaitas ir dokumentus;

h)	savo sprendimu vykdo šiai Konvencijai neprieštaraujančias kitas funkcijas ir veiklą;

i)	teikia rekomendacijas Mokslo tarybai, šiai nustatant veiklos uždavinius ir prioritetus; ir

j)	vadovaudamasi tarptautine teise nustato atitinkamą Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimų pagal X ir XI straipsnius vykdymo vertinimo tvarką.

6.   Bendradarbiaudama su Mokslo taryba, Komisija:

a)	reguliariai persvarsto žuvų išteklių būklę ir nustato tiems ištekliams išsaugoti ir valdyti reikalingus veiksmus;

b)	renka, analizuoja ir skleidžia aktualią informaciją;

c)	vertina žuvininkystės veiklos ir kitos žmonių veiklos poveikį gyviesiems ištekliams ir jų ekosistemoms;

d)	rengia mokslo tikslais vykdomos žvejybos veiklos taisykles; ir

e)	rengia duomenų rinkimo, teikimo, tikrinimo, prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisykles.

7.   Komisija gali perduoti Mokslo tarybai svarstyti bet kurį klausimą, susijusį su sprendimų dėl žuvininkystės išteklių, žvejybos veiklos poveikio gyviesiems ištekliams ir ekosistemos, kurioje randama šių išteklių, saugojimo, kuriuos jai gali reikėti priimti, moksliniu pagrindu.

8.   Taikydama III straipsnyje išdėstytus principus Komisija priima reguliuojamame rajone taikomas priemones:

a)	išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, skirtas šios Konvencijos tikslui įgyvendinti;

b)	išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, skirtas gyviesiems ištekliams ir jų ekosistemoms daromam žvejybos veiklos poveikiui sumažinti;

c)	bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir (arba) žvejybos pastangas ir nustato dalyvavimo žvejyboje pobūdį bei mastą;

d)	mokslo tikslais vykdomos žvejybos priemones, kaip nurodyta 6 dalies d punkte;

e)	duomenų rinkimo, teikimo, tikrinimo, prieigos prie duomenų ir jų naudojimo priemones, kaip nurodyta 6 dalies e punkte; ir

f)	vėliavos valstybės reikiamo veikimo užtikrinimo priemones.

9.   Komisija priima atitinkamų bendradarbiavimo mechanizmų sukūrimo priemones, kad būtų veiksmingai vykdoma Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių stebėsena, kontrolė, priežiūra ir užtikrintas tų priemonių vykdymas, įskaitant:

a)	reguliuojamame rajone taikomas Susitariančiųjų Šalių abipuses įlipimo į laivą ir jo tikrinimo reguliuojamame rajone teises bei vėliavos valstybės patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir sankcijas, kurios taikomos remiantis įlipus į laivą ir jame atlikus patikrinimą gautais įrodymais;

b)	būtiniausius Susitariančiųjų Šalių atliekamo žvejybos laivų tikrinimo uostuose, kuriuose iškraunami reguliuojamo rajono žuvininkystės ištekliai arba iš tų žuvininkystės išteklių pagaminti produktai, standartus;

c)	paskesnius X, XI ar XII straipsniuose nustatytus veiksmus, remiantis po tokių patikrinimų gautais įrodymais; ir

d)	nepažeisdama jokių priemonių, Susitariančioji Šalis gali šiuo atžvilgiu pati priimti priemones, kurios reikalingos siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti.

10.   Komisija gali priimti su 8 ir 9 dalyse nurodytais klausimais susijusias priemones, taikytinas Susitariančiosios Šalies nacionalinei jurisdikcijai priklausančiame rajone, jei to prašo atitinkama pakrantės valstybė ir tai priemonei pritarta balsuojant.

11.

a) Vykdydama 8 dalyje nustatytas funkcijas, Komisija siekia užtikrinti derėjimą: i) priemonių, susijusių su ištekliais arba išteklių grupe, esančiais ir reguliuojamame rajone, ir pakrantės valstybės nacionalinei jurisdikcijai priklausančiame rajone, arba priemonių, galinčių dėl rūšių tarpusavio ryšių turėti įtakos ištekliams arba išteklių grupei, esantiems visoje pakrantės valstybės nacionalinei jurisdikcijai priklausančiame rajone arba jo dalyje; ir ii) veiksmų, kurių pakrantės valstybė, atsižvelgdama į savo nacionalinei jurisdikcijai priklausančiame rajone vykdomą žvejybos veiklą, imasi tiems ištekliams ar tų išteklių grupei valdyti ir išsaugoti. b) Komisija ir atitinkama pakrantės valstybė skatina savo priimtų priemonių ir veiksmų koordinavimą. Siekdamos įgyvendinti šį straipsnį, visos pakrantės valstybės apie savo veiksmus praneša Komisijai.

12.   Priimdama žvejybos galimybių reguliuojamame rajone paskirstymo priemones Komisija atsižvelgia į Susitariančiųjų Šalių, kurių laivai tradiciškai žvejoja tame rajone, interesus ir atitinkamų pakrantės valstybių interesus. Skirstydama Grand Banks ir Flemish Cap vykdomos žvejybos galimybes Komisija ypatingą dėmesį skiria Susitariančiajai Šaliai, kurios pakrantės bendruomenės iš esmės priklausomos nuo šių žvejybos krantų žuvų išteklių žvejybos ir kuri deda dideles pastangas, siekdama tokių išteklių išsaugojimą užtikrinti tarptautiniais veiksmais, visų pirma pagal tarptautinę bendro teisės aktų vykdymo užtikrinimo programą šiuose krantuose stebėdama ir tikrindama tarptautinės žvejybos veiklą.

13.   Komisija gali parengti tvarką, pagal kurią Susitariančiosios Šalys gali bet kurios vėliavos valstybės ar bet kurio žvejybos subjekto, kurių žvejybos laivai vykdo žvejybos veiklą, kuria mažinamas Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas, atžvilgiu imtis veiksmų, įskaitant nediskriminuojančias su prekyba susijusias priemones. Susitariančioji Šalis su prekyba susijusias priemones įgyvendina laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų.

VII straipsnis

Mokslo taryba

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis yra Mokslo tarybos narė ir į ją gali skirti savo atstovus, kuriuos į Mokslo tarybos rengiamus susirinkimus gali lydėti pakaitiniai atstovai, ekspertai ir patarėjai.

2.   Mokslo taryba dvejų metų laikotarpiui renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti perrinkti, tačiau tų pačių pareigų negali eiti daugiau kaip ketverius metus iš eilės.

3.   Neeiliniai Mokslo tarybos susirinkimai gali būti šaukiami pirmininko iniciatyva, pakrantės valstybės prašymu arba Susitariančiosios Šalies prašymu, kitai Susitariančiajai Šaliai pritarus; susirinkimai vyksta pirmininko nustatytu laiku ir jo nustatytoje vietoje.

4.   Mokslo taryba priima ir prireikus keičia savo susirinkimų vedimo ir funkcijų vykdymo taisykles, įskaitant darbo tvarkos taisykles.

5.   Mokslo taryba savo nuožiūra gali steigti savo funkcijoms vykdyti reikalingas pavaldžias įstaigas.

6.   Sprendimai, susiję su pareigūnų rinkimu, taisyklių tvirtinimu ar keitimu, taip pat su kitais darbo organizavimo klausimais, priimami visų dalyvaujančių ir „už“ arba „prieš“ balsuojančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi po vieną balsą. Balsuojama tik tada, jei yra kvorumas – ne mažiau nei du trečdaliai visų Susitariančiųjų Šalių.

7.   Prireikus Mokslo taryba priima tarpvyriausybinių organizacijų, Konvencijos nepasirašiusių šalių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo jos susirinkimuose stebėtojų teisėmis taisykles. Tokios taisyklės neturėtų būti nepagrįstai varžančios; jomis užtikrinama galimybė laiku gauti Mokslo tarybos ataskaitas ir dokumentus.

8.   Vadovaudamasi Konvencijos tikslu ir principais, Mokslo taryba:

a)

sudaro galimybę Susitariančiosioms Šalims konsultuotis ir bendradarbiauti, kad jos galėtų nagrinėti mokslinę informaciją bei nuomones apie žvejybos veiklą ir ekosistemas, kuriose vykdoma ta veikla, taip pat dalytis ta informacija ir nuomonėmis ir nagrinėti bei vertinti esamą ir būsimą žuvininkystės išteklių būklę, įskaitant jiems poveikį darančius aplinkos ir ekologinius veiksnius;

b)	skatina Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, kad būtų pašalintos mokslinių žinių spragos;

c)	kaupia ir saugo statistinius duomenis ir įrašus;

d)	skelbia ir skleidžia pranešimus, informaciją ir medžiagą, susijusią su Konvencijos rajone vykdoma žvejybos veikla ir ekosistemomis; ir

e)	Komisijai paprašius teikia jai mokslines rekomendacijas.

9.   Mokslo taryba gali:

a)	savo iniciatyva teikti tokias rekomendacijas, kurios galėtų padėti Komisijai vykdyti savo funkcijas;

b)	bendradarbiauti su panašių tikslų siekiančiomis visuomeninėmis ir privačiomis organizacijomis; ir

c)	prašyti Susitariančiųjų Šalių pateikti statistinę arba mokslinę informaciją, kuri jai gali būti reikalinga savo funkcijoms vykdyti.

10.   Mokslo taryba teikia mokslines rekomendacijas visais klausimais, kuriuos jai pateikia:

a)	Komisija, jei tie klausimai susiję su reguliuojamo rajono žuvininkystės išteklių ir jų ekosistemų moksliniu išsaugojimo bei valdymo pagrindu, atsižvelgdama į Komisijos nurodytas su tais klausimais susijusias technines užduotis; arba

b)	pakrantės valstybė, jei tie klausimai susiję su Konvencijos rajono žuvininkystės išteklių ir jų ekosistemų, esančių tos pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, moksliniu išsaugojimo ir valdymo pagrindu.

11.   Pakrantės valstybė, konsultuodamasi su Mokslo taryba, nurodo technines užduotis, skirtas Mokslo tarybai perduodamam klausimui svarstyti. Tokios techninės užduotys, inter alia, yra:

a)	svarstytinos žvejybos veiklos ir svarstytino rajono aprašas;

b)	jei norima gauti mokslinius skaičiavimus arba prognozes – visų svarbių veiksnių arba prielaidų, į kurias turi būti atsižvelgiama, aprašas; ir

c)	jei taikoma – pakrantės valstybės siekiamų įgyvendinti tikslų aprašas ir nurodymas, ką pateikti: konkrečią rekomendaciją ar pasirinkimo galimybių sąrašą.

12.   Paprastai Mokslo taryba rekomendacijas teikia bendru sutarimu. Jei nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, Mokslo taryba savo ataskaitoje pateikia visas savo narių nuomones.

13.   Sekretoriatas skelbia visas Mokslo tarybos pateiktas ataskaitas.

VIII straipsnis

Sekretoriatas

1.   Sekretoriatas teikia paslaugas Komisijai, Mokslo tarybai ir jų pavaldžioms įstaigoms, kad joms būtų lengviau vykdyti savo funkcijas.

2.   Vyriausiasis sekretoriato administracijos pareigūnas yra atsakingasis sekretorius.

3.   Sekretoriato darbuotojus skiria atsakingasis sekretorius, remdamasis taisyklėmis ir tvarka, kurias Komisija gali atitinkamai priimti pasikonsultavusi su Mokslo taryba.

4.   Komisijai vykdant bendrąją priežiūrą, atsakingasis sekretorius turi visus įgaliojimus vadovavimo sekretoriato darbuotojams ir su darbuotojais susijusių reikalų valdymo atžvilgiu ir vykdo kitas Komisijos jam paskirtas pareigas bei funkcijas.

IX straipsnis

Biudžetas

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo delegacijos dalyvavimo visuose pagal šią Konvenciją vykstančiuose susirinkimuose išlaidas.

2.   Komisija, atsižvelgdama į metinį biudžetą, metinio įnašo, kurį turi sumokėti kiekviena Susitariančioji Šalis, dydį nustato taip:

a)	10 % biudžeto turi sudaryti pakrantės valstybių įnašai proporcingai jų nominaliajam žuvų, sužvejotų Konvencijos rajone per vienerius metus, pasibaigusius iki einamųjų biudžetinių metų pradžios likus dvejiems metams, kiekiui;

b)	30 % biudžeto turi sudaryti visų Susitariančiųjų Šalių įnašai lygiomis dalimis;

c)	60 % biudžeto turi sudaryti visų Susitariančiųjų Šalių įnašai proporcingai jų nominaliajam žuvų, sužvejotų Konvencijos rajone per vienerius metus, pasibaigusius iki einamųjų biudžetinių metų pradžios likus dvejiems metams, kiekiui; ir

d)	metinis Susitariančiosios Šalies, turinčios mažiau kaip 300 000 gyventojų, įnašas negali būti didesnis nei 12 % viso biudžeto. Kai įnašas taip ribojamas, likusią biudžeto dalį turi sudaryti kitų Susitariančiųjų Šalių įnašai, laikantis a, b ir c punktų.

Pirmiau nurodytas nominalusis sužvejotų žuvų kiekis – praneštas sužvejotų žuvininkystės išteklių, nurodytų Komisijos pagal VI straipsnio 5 dalies a punktą priimtuose finansiniuose nuostatuose, kiekis.

3.   Atsakingasis sekretorius kiekvienai Susitariančiajai Šaliai praneša jos turimo mokėti įnašo sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalį; kiekviena Susitariančioji Šalis savo įnašą Organizacijai sumoka kuo greičiau.

4.   Įnašai mokami tos valstybės, kurioje yra Organizacijos būstinė, valiuta.

5.   Ne vėliau kaip likus šešiasdešimčiai dienų iki metinio susirinkimo atsakingasis sekretorius kiekvienai Susitariančiajai Šaliai pateikia metinio biudžeto projektą ir įmokų mokėjimo grafiką.

6.   Prie šios Konvencijos prisijungiančios Susitariančiosios Šalies įnašo už metus, kuriais ji prisijungia prie Konvencijos, suma yra proporcinga tais metais likusių pilnų mėnesių skaičiui, skaičiuojant nuo prisijungimo dienos.

7.   Jei Komisija nenusprendžia kitaip, Susitariančios Šalies, du metus iš eilės nesumokėjusios visos įnašų sumos, teisė balsuoti ir teikti prieštaravimus sustabdoma iki to laiko, kai ji įvykdo savo finansinius įsipareigojimus Organizacijai.

8.   Organizacijos finansinius reikalus kasmet tikrina išorės auditoriai, kuriuos parenka Komisija.

X straipsnis

Susitariančiosios Šalies pareigos

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis:

a)

įgyvendina šią Konvenciją ir visas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ar kitus privalomus įpareigojimus ir reguliariai teikia Komisijai veiksmų, kuriuos ji atliko siekdama įgyvendinti tokias priemones ar vykdyti įpareigojimus, įskaitant XI straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų procesų rezultatus, aprašą;

b)	bendradarbiauja siekdama šios Konvencijos tikslo;

c)	imasi visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir vykdymą;

d)

renka su Konvencijos rajono gyvaisiais ištekliais ir jų ekosistemomis susijusius mokslinius, techninius ir statistinius duomenis ir žinias, įskaitant visą ir išsamią informaciją apie komerciniais tikslais sužvejotų žuvų kiekį bei žvejybos pastangas, tais duomenimis, žiniomis bei informacija dalijasi ir imasi reikiamų veiksmų tokių duomenų tikslumui patikrinti;

e)	ima biologinius komerciniais tikslais sužvejotų žuvų ėminius;

f)	laiku pateikia Komisijos ar Mokslo tarybos prašomą informaciją;

g)

kuo labiau stengdamasi nepažeisti vėliavos valstybės jurisdikcijos imasi veiksmų arba bendradarbiauja su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis, siekdama užtikrinti, kad žvejybos veiklą vykdantys jos piliečiai ir jos piliečių turimi ar naudojami žvejybos laivai laikytųsi šios Konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių; ir

h)

kuo labiau stengdamasi nepažeisti vėliavos valstybės jurisdikcijos, gavusi svarbią informaciją, ją visą nedelsdama išnagrinėja ir iš karto praneša apie veiksmus, kurių ji ėmėsi įtariamo sunkaus jos piliečių ar jos piliečių turimų ar naudojamų su kitos valstybės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų padaryto šios Konvencijos arba bet kurios Komisijos priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės pažeidimo atžvilgiu.

2.   Kiekviena pakrantės valstybė, kuri yra Susitariančioji Šalis, Komisijai reguliariai teikia veiksmų, kurių ji ėmėsi savo jurisdikcijai priklausančiuose Konvencijos rajono vandenyse rastiems vienos valstybės ribas viršijantiems ištekliams išsaugoti ir valdyti, įskaitant vykdymo užtikrinimo veiksmus, aprašą.

XI straipsnis

Vėliavos valstybės pareigos

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad teisę plaukioti su jos vėliava turintys žvejybos laivai:

a)	laikytųsi šios Konvencijos nuostatų ir Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir kad tokie laivai nedalyvautų jokioje tokių priemonių veiksmingumą mažinančioje veikloje;

b)	nevykdytų neteisėtos žvejybos veiklos nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose Konvencijos rajono vandenyse; ir

c)	nedalyvautų reguliuojamame rajone vykdomoje žvejybos veikloje, jei atitinkama Susitariančioji Šalis jai neišdavė leidimo vykdyti tą veiklą.

2.   Kiekviena Susitariančioji Šalis:

a)	teisę plaukioti su jos vėliava turintiems žvejybos laivams nesuteikia leidimo dalyvauti reguliuojamame rajone vykdomoje žvejybos veikloje, išskyrus jei ji tokių laivų atžvilgiu gali veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją ir tarptautinę teisę;

b)	turi parengusi teisę plaukioti su jos vėliava turinčių žvejybos laivų, kuriems ji suteikė leidimą reguliuojamame rajone žvejoti žuvininkystės išteklius, registrą ir užtikrina, kad į tą registrą būtų įtraukta Komisijos nurodyta informacija;

c)	Komisijos nustatyta tvarka dalijasi į b punkte nurodytą registrą įtraukta informacija;

d)	Komisijos nustatyta tvarka nedelsdama išnagrinėja visą gautą informaciją ir iš karto praneša apie veiksmus, kurių ji ėmėsi įtariamo teisę plaukioti su jos vėliava turinčio laivo padaryto Komisijos priimtų priemonių pažeidimo atžvilgiu; ir

e)	d punkte nurodyto įtariamo pažeidimo atveju užtikrina, kad nedelsiant būtų imamasi reikiamų vykdymo užtikrinimo veiksmų ir kad pagal jos teisę būtų pradėtas administracinis arba teismo procesas.

3.   Vykdymo užtikrinimo veiksmai arba sankcijos, kurių imamasi pagal 2 dalies e punktą, yra atitinkamo griežtumo, kad jais būtų veiksmingai užtikrintas reikalavimų laikymasis, atgrasyta nuo kitų pažeidimų vykdymo ir atimtas vykdant neteisėtą veiklą įgytas pažeidėjų pelnas.

XII straipsnis

Uosto valstybės pareigos

1.   Imdamasi veiksmų pagal šią Konvenciją, uosto valstybė, kuri yra Susitariančioji Šalis, atsižvelgia į visas savo teises ir pareigas pagal tarptautinę teisę, siekdama skatinti Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą.

2.   Kiekviena uosto valstybė, kuri yra Susitariančioji Šalis, įgyvendina Komisijos priimtas su tikrinimais uoste susijusias priemones.

3.   Jokia šio straipsnio nuostata nepažeidžia Susitariančiosios Šalies suverenių teisių į jos teritorijoje esančius uostus.

XIII straipsnis

Komisijos sprendimų priėmimas

1.   Paprastai Komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu. Šiame straipsnyje sutarimas – oficialių prieštaravimų nebuvimas priimant sprendimą.

2.   Jei, pirmininko nuomone, visos pastangos pasiekti konsensusą išnaudotos, Komisijos sprendimai, jei nenumatyta kitaip, priimami visų dalyvaujančių ir „už“ arba „prieš“ balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dviejų trečiųjų dalių balsų dauguma, su sąlyga, kad balsuojama tik tada, jei susirinkime yra kvorumas – ne mažiau kaip du trečdaliai visų Susitariančiųjų Šalių. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi po vieną balsą.

XIV straipsnis

Komisijos sprendimų įgyvendinimas

1.   Kiekviena Komisijos pagal VI straipsnio 8 ir 9 dalis priimta priemonė kiekvienai Susitariančiajai Šaliai tampa privaloma taip:

a)	atsakingasis sekretorius per penkias darbo dienas nuo priemonės priėmimo apie ją praneša kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, 2 dalies tikslu nurodydamas pranešimo datą; ir

b)	jei priemonėje nenurodyta kitaip, pagal 2 dalį kiekvienai Susitariančiajai Šaliai ji tampa privaloma praėjus šešiasdešimčiai dienų nuo pranešimo.

2.   Jei kuri nors Susitariančioji Šalis per šešiasdešimt dienų nuo 1 dalies a punkte nurodyto pranešimo atsakingajam sekretoriui pateikia prieštaravimą dėl priemonės, bet kuri kita Susitariančioji Šalis taip pat gali pateikti prieštaravimą nepasibaigus papildomam dvidešimties dienų laikotarpiui arba per penkiolika dienų nuo pranešimo dienos, nurodytos Susitariančiosioms Šalims pateiktame pranešime apie prieštaravimą, pateiktą per tą papildomą dvidešimties dienų laikotarpį (taikoma vėlesnė data). Tuomet priemonė tampa privaloma kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, išskyrus prieštaravimą pateikusią Susitariančiąją Šalį. Tačiau, jei iki tokio pratęsto laikotarpio ar laikotarpių pabaigos prieštaravimus pateikia ir jų neatsiima dauguma Susitariančiųjų Šalių, priemonė netampa privaloma, išskyrus jei, nepaisant to, kurios nors arba visos Susitariančiosios Šalys susitaria, kad priemonė sutartą dieną joms taps privaloma.

3.   Bet kuri prieštaravimą pateikusi Susitariančioji Šalis bet kada gali jį atsiimti; atsiėmus prieštaravimą atitinkama priemonė jai tampa privaloma.

4.

a) Praėjus vieneriems metams nuo priemonės įsigaliojimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali atsakingajam sekretoriui pranešti apie savo ketinimą nutraukti privalomą šios priemonės taikymą; jei Susitariančioji Šalis tokio pranešimo neatsiima, priemonė jai tampa neprivaloma praėjus vieneriems metams nuo dienos, kurią atsakingasis sekretorius gavo tokį pranešimą. b) Priemonei pagal a punktą tapus kuriai nors Susitariančiajai Šaliai neprivaloma, ta priemonė tampa neprivaloma bet kuriai kitai Susitariančiajai Šaliai tą dieną, kurią atsakingasis sekretorius gauna tos Susitariančiosios Šalies pranešimą dėl ketinimo nutraukti privalomą priemonės taikymą.

5.   Bet kuri Susitariančioji Šalis, pagal 2 dalį teikianti prieštaravimą dėl priemonės arba pagal 4 dalį teikianti pranešimą dėl ketinimo nutraukti privalomą priemonės taikymą, kartu pateikia tokio veiksmo priežasčių paaiškinimą. Tokiame paaiškinime nurodoma, ar, jos nuomone, priemonė yra nesuderinama su Konvencijos nuostatomis, ar priemonė savo forma arba esme tą Susitariančiąją Šalį nepagrįstai diskriminuoja. Be to, paaiškinime nurodomi veiksmai, kurių ji ketina imtis pateikusi prieštaravimą arba pranešimą, įskaitant alternatyvių šią Konvenciją atitinkančių atitinkamų žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurias ji ketina įgyvendinti arba įgyvendina, aprašą.

6.   Atsakingasis sekretorius visoms Susitariančiosioms Šalims nedelsdamas praneša:

a)	apie pagal 2 ar 3 dalis gautą arba atsiimtą prieštaravimą;

b)	dieną, kurią priemonė tampa privaloma pagal 1 dalį;

c)	apie pagal 4 dalį gautą pranešimą; ir

d)	apie kiekvieną pagal 5 dalį gautą alternatyvių priemonių paaiškinimą ir aprašą.

7.   Bet kuri Susitariančioji Šalis, taikanti 2, 4 ar 5 dalyse nurodytą procedūrą, taip pat gali teikti klausimą svarstyti ad hoc darbo grupei. II priedas taikomas mutatis mutandis.

8.   Jei Susitariančioji Šalis neteikia klausimo svarstyti ad hoc darbo grupei pagal 7 dalį, Komisija sprendimą, ar tos Susitariančiosios Šalies pagal 5 dalį gautą paaiškinimą teikti svarstyti ad hoc darbo grupei, priima paprasta balsų dauguma, balsuojant paštu. Jei Komisija nusprendžia klausimą teikti svarstyti ad hoc darbo grupei, II priedas taikomas mutatis mutandis.

9.   Jei pagal 8 dalį Komisija nusprendžia neteikti klausimo svarstyti ad hoc darbo grupei, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti sušaukti Komisijos susirinkimą, kad būtų persvarstyta Komisijos priimta priemonė ir pagal 5 dalį pateiktas paaiškinimas.

10.   Pagal 7 arba 8 dalis suformuota ad hoc darbo grupė apsvarsto pagal 5 dalį pateiktą paaiškinimą bei su juo susijusią priemonę ir pateikia Komisijai rekomendaciją:

a)	ar Susitariančiosios Šalies pagal 5 dalį pateiktas paaiškinimas yra tinkamai pagrįstas ir, jei pagrįstas, ar reikėtų tą priemonę atitinkamai iš dalies pakeisti arba panaikinti, arba, nustačius, kad paaiškinimas netinkamai pagrįstas, ar priemonė turėtų būti palikta; ir

b)	ar Susitariančiosios Šalies pagal 5 dalį pateiktame paaiškinime nurodytos alternatyvios priemonės atitinka šios Konvencijos tikslą ir nepažeidžia visų Susitariančiųjų Šalių atitinkamų teisių.

11.   Ne vėliau kaip per trisdešimties dienų nuo pagal šį straipsnį nustatytų ad hoc darbo grupės svarstymų pabaigos, Komisija sušaukia susirinkimą ad hoc darbo grupės rekomendacijoms apsvarstyti.

12.   Jei 7–11 dalyse nurodytos procedūros užbaigtos, bet kuri Susitariančioji Šalis gali taikyti XV straipsnyje nurodytas ginčų sprendimo procedūras.

XV straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, siekdamos išvengti ginčų.

2.   Jei tarp dviejų arba daugiau Susitariančiųjų Šalių kyla ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, įskaitant XIV straipsnio 5 dalyje nurodytą paaiškinimą, veiksmus, kurių imasi prieštaravimą pagal XIV straipsnio 2 dalį pateikusi Susitariančioji Šalis, ir pagal XIV straipsnio 4 dalį pateiktą pranešimą, tos Susitariančiosios Šalys (toliau – ginčo Susitariančiosios Šalys) siekia ginčą išspręsti derybų, tyrimo, tarpininkavimo, sutaikinimo būdu, arbitražo tvarka, teismo sprendimu, svarstant ad hoc darbo grupėje ar kitomis jų pasirinktomis taikiomis priemonėmis.

3.   Jei ginčas kyla dėl Komisijos pagal VI straipsnio 8 ir 9 dalis priimtos priemonės aiškinimo ar taikymo arba su ta priemone susijusių klausimų, įskaitant XIV straipsnio 5 dalyje nurodytą paaiškinimą, veiksmus, kurių imasi prieštaravimą pagal XIV straipsnio 2 dalį pateikusi ginčo Susitariančioji Šalis, ir pagal XIV straipsnio 4 dalį pateiktą pranešimą, ginčo Susitariančiosios Šalys gali pagal II priedą perduoti ginčą spręsti taikant neprivalomą ad hoc darbo grupės procedūrą.

4.   Jei ginčas perduotas spręsti ad hoc darbo grupei, ad hoc darbo grupė kuo skubiau pasitaria su ginčo Susitariančiosiomis Šalimis, siekdama ginčą išspręsti kuo greičiau. Ad hoc darbo grupė pateikia ataskaitą ginčo Susitariančiosioms Šalims ir per atsakingąjį sekretorių – kitoms Susitariančiosioms Šalims. Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, kurios, ad hoc darbo grupės nuomone, yra tinkamos ginčui išspręsti.

5.   Jei ginčo Susitariančiosios Šalys pritaria ad hoc darbo grupės rekomendacijoms, jos per keturiolika dienų nuo ad hoc darbo grupės ataskaitos gavimo visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims per atsakingąjį sekretorių praneša apie veiksmus, kurių jos ketina imtis siekdamos įgyvendinti tas rekomendacijas. Po to ad hoc darbo grupės rekomendacijos gali būti perduotos Komisijai svarstyti atitinkama jos tvarka.

6.   Jei po ad hoc darbo grupės rekomendacijų ginčo išspręsti nepavyksta, bet kuri ginčo Susitariančioji Šalis gali teikti ginčą spręsti taikant privalomą procedūrą, kurios metu priimti sprendimai yra privalomi pagal 1982 m. konvencijos XV dalies 2 skyrių arba 1995 m. susitarimo VIII dalį.

7.   Jei ginčo Susitariančiosios Šalys susitaria teikti ginčą spręsti taikant ad hoc darbo grupės procedūrą, jos taip pat gali susitarti laikinai, iki bus pateikta ad hoc darbo grupės ataskaita, taikyti atitinkamą Komisijos priimtą priemonę, išskyrus jei ginčą jos išsprendė kitomis priemonėmis.

8.   Jei ginčo Susitariančiosios Šalys negali susitarti dėl jokio 2 dalyje nurodyto taikaus ginčo sprendimo būdo arba negali susitarti kitaip, vienos iš jų prašymu ginčas teikiamas spręsti taikant privalomą procedūrą, kurios metu priimti sprendimai yra privalomi pagal 1982 m. konvencijos XV dalies 2 skyrių arba 1995 m. susitarimo VIII dalį.

9.   Jei ginčo Susitariančiosios šalys nusprendžia pasinaudoti privaloma procedūra, kurią taikant priimti sprendimai yra privalomi, jos laikinai taiko visas ad hoc darbo grupės pagal 4 dalį arba, prireikus, pagal XIV straipsnio 10 dalį, pateiktas rekomendacijas, jeigu nesusitaria kitaip. Jos toliau taiko tokias lygiavertes laikinas priemones ar kitus susitarimus, dėl kurių susitaria, kol teismas ar tribunolas, kurio jurisdikcijai priklauso ginčas, paskiria laikinąsias priemones ar priima sprendimą arba kol atitinkama priemonė baigia galioti.

10.   5 dalyje nurodytos pranešimo nuostatos taikomos mutatis mutandis laikinųjų priemonių, taikomų pagal 7 dalį arba paskirtų pagal 9 dalį, arba visų teismo ar tribunolo, kuriam pateiktas ginčas, sprendimų atžvilgiu.

11.   Teismas, tribunolas ar ad hoc darbo grupė, kuriems ginčas pateiktas pagal šį straipsnį, siekdami įgyvendinti šios Konvencijos tikslą taiko atitinkamas šios Konvencijos, 1982 m. konvencijos, 1995 m. susitarimo nuostatas, bendrai priimtus gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo standartus ir kitas šiai Konvencijai neprieštaraujančias tarptautinės teisės taisykles.

12.   Nei viena šios Konvencijos nuostata nepanaikina ginčo Susitariančiosios Šalies, kaip 1982 m. konvenciją pasirašiusios valstybės, teisės teikti ginčą spręsti taikant privalomą procedūrą, kurią taikant priimti sprendimai yra privalomi kitai Konvenciją pasirašiusiai valstybei pagal 1982 m. konvencijos XV dalies 2 skyrių, arba ginčo Susitariančiosios Šalies, kaip 1995 m. susitarimą pasirašiusios valstybės, teisės teikti ginčą spręsti taikant privalomą procedūrą, kurią taikant priimti sprendimai yra privalomi kitai susitarimą pasirašiusiai valstybei pagal 1995 m. susitarimo 30 straipsnį.

XVI straipsnis

Bendradarbiavimas su Konvencijos nepasirašiusiomis šalimis

1.   Jei teisę plaukioti su Konvencijos nepasirašiusios šalies vėliava turintis laivas dalyvauja reguliuojamame rajone vykdomoje žvejybos veikloje, Komisija paprašo vėliavos valstybės visapusiškai bendradarbiauti su Organizacija, pasirašant Konvenciją arba sutinkant taikyti Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

2.   Susitariančiosios Šalys:

a)	dalijasi informacija apie teisę plaukioti su Konvencijos nepasirašiusios šalies vėliava turinčių laivų reguliuojamame rajone vykdomą žvejybos veiklą ir apie visus veiksmus, kurių jos ėmėsi tokios žvejybos veiklos atžvilgiu;

b)	imasi šiai Konvencijai ir tarptautinei teisei neprieštaraujančių priemonių, skirtų teisę plaukioti su Konvencijos nepasirašiusios valstybės vėliava turintiems laivams atgrasyti nuo žvejybos veiklos, mažinančios Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą;

c)	bet kurią šios Konvencijos nepasirašiusią valstybę informuoja apie jos piliečių arba teisę plaukioti su jos vėliava turinčių laivų vykdomą žvejybos veiklą, mažinančią Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą; ir

d)	siekia bendradarbiauti su bet kuria Konvencijos nepasirašiusia valstybe, kuri, kaip nustatyta, importavo, eksportavo ar reeksportavo žuvininkystės produktus, gautus Konvencijos rajone vykdant žvejybos veiklą.

XVII straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

Organizacija:

a)	abipusiai svarbiais klausimais atitinkamai bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, kitomis Jungtinių Tautų specialiosiomis agentūromis ir kitomis susijusiomis organizacijomis;

b)

siekia užmegzti bendradarbiavimo ryšius ir šiuo tikslu gali sudaryti susitarimus su tarpvyriausybinėmis organizacijomis, galinčiomis jai padėti vykdyti veiklą ir turinčiomis kompetenciją užtikrinti ilgalaikę gyvųjų išteklių ir jų ekosistemų apsaugą ir tausų jų naudojimą. Ji gali tokias organizacijas raginti siųsti stebėtojus dalyvauti jos ar pavaldžių įstaigų susirinkimuose; ji taip pat gali kreiptis dėl dalyvavimo tokių organizacijų susirinkimuose; ir

c)	bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, atsižvelgdama į jų priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

XVIII straipsnis

Persvarstymas

Komisija periodiškai imasi persvarstyti ir įvertinti šios Konvencijos nuostatų tinkamumą ir prireikus siūlo tų nuostatų stiprinimo priemones ir įgyvendinimo būdus, siekdama išspręsti problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant šios Konvencijos tikslus.

XIX straipsnis

Priedai

Priedai yra sudedamoji šios Konvencijos dalis ir, jeigu aiškiai nenustatyta kitaip, darant nuorodą į šią Konvenciją daroma nuoroda ir į jos priedus.

XX straipsnis

Gera valia ir teisių pažeidimas

Susitariančiosios Šalys gera valia vykdo pagal šią Konvenciją prisiimtus įsipareigojimus ir naudojasi šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis taip, kad jos nebūtų pažeidžiamos.

XXI straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1.   Ši Konvencija nekeičia Susitariančiųjų Šalių teisių ir įsipareigojimų pagal kitus susitarimus, neprieštaraujančius šiai Konvencijai ir netrukdančius kitoms Susitariančiosioms Šalims naudotis savo teisėmis ar vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją.

2.   Nei viena šios Konvencijos nuostata nepažeidžia Susitariančiosioms Šalims 1982 m. konvencijoje arba 1995 m. susitarime nustatytų teisių, jurisdikcijos ir pareigų. Ši Konvencija aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į 1982 m. konvenciją bei 1995 m. susitarimą ir jų laikantis.

XXII straipsnis

Konvencijos pakeitimai

1.   Bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pakeitimus; juos svarsto ir dėl jų sprendimą priima Komisija savo metiniame arba neeiliniame susirinkime. Visi siūlomi pakeitimai atsakingajam sekretoriui siunčiami ne vėliau kaip likus devyniasdešimčiai dienų iki susirinkimo, kuriame siūloma svarstyti minėtuosius pakeitimus; atsakingasis sekretorius pasiūlymus nedelsdamas persiunčia visoms Susitariančiosioms Šalims.

2.   Siūlomam pakeitimui priimti būtina trijų ketvirtadalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma. Tokio patvirtinto pakeitimo tekstą depozitaras persiunčia visoms Susitariančiosioms Šalims.

3.   Pakeitimas visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus šimtui dvidešimt dienų nuo perdavimo dienos, nurodytos depozitaro pranešime apie trijų ketvirtadalių Susitariančiųjų Šalių rašytinio pritarimo gavimą, išskyrus tuos atvejus, kai kuri nors Susitariančioji Šalis per devyniasdešimt dienų nuo perdavimo dienos, nurodytos depozitaro pranešime apie tokį gavimą, praneša depozitarui apie savo prieštaravimą pakeitimui; tokiu atveju pakeitimas neįsigalioja nė vienai Susitariančiajai Šaliai. Prieštaravimą pakeitimui pareiškusi Susitariančioji Šalis gali tokį savo prieštaravimą bet kada atsiimti. Jei atsiimami visi pateikti prieštaravimai pakeitimui, kurį patvirtino trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių, pakeitimas visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus šimtui dvidešimt dienų nuo perdavimo dienos, nurodytos depozitaro pranešime apie paskutinio prieštaravimo atsiėmimo dokumento gavimą.

4.   Laikoma, kad šalis, tapusi šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi po to, kai šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamas pakeitimas, pritaria tam pakeitimui.

5.   Depozitaras nedelsdamas praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie pritarimų pakeitimams gavimą, prieštaravimų pakeitimams gavimą arba prieštaravimų atsiėmimą, taip pat apie pakeitimų įsigaliojimą.

6.   Nepaisant 1–5 dalių, Komisija dviejų trečdalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma gali:

a)	atsižvelgdama į Mokslo tarybos rekomendaciją ir jei mano, kad tai būtina išteklių valdymo tikslais, atitinkamai suskirsto reguliuojamą rajoną į mokslinius ir statistinius parajonius, reguliuojamus kvadratus ir pakvadračius. Tokių parajonių, kvadratų ir pakvadračių ribos nurodomos I priede;

b)	Mokslo tarybos prašymu ir jei mano, kad tai būtina išteklių valdymo, moksliniais ir statistiniais tikslais, keičia I priede nurodytų mokslinių ir statistinių parajonių, kvadratų ir pakvadračių ribas, jei tam pritaria kiekviena susijusi pakrantės valstybė.“

„XXIV straipsnis

Denonsavimas

1.   Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šią Konvenciją, iki bet kurių metų birželio 30 d. (imtinai) pateikdama depozitarui raštišką pranešimą. Denonsavimas įsigalioja tų pačių metų gruodžio 31 d. Depozitaras apie tai nedelsdamas praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims.

2.   Tuoj po to bet kuri kita Susitariančioji Šalis taip pat gali denonsuoti Konvenciją, pateikdama depozitarui raštišką pranešimą ne vėliau kaip praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo pagal 1 dalį pateikimo; denonsavimas įsigalioja tų pačių metų gruodžio 31 d. Depozitaras apie tai nedelsdamas praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims.

XXV straipsni

Registravimas

1.   Šios Konvencijos originalas atiduodamas saugoti Kanados Vyriausybei; ji patvirtintas Konvencijos kopijas išsiunčia visoms ją pasirašiusioms šalims ir visoms Susitariančiosioms Šalims.

2.   Depozitaras šią Konvenciją ir visus jos pakeitimus įregistruoja Jungtinių Tautų sekretoriate.“

„ “