ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.300.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 300

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. lapkričio 17d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) Nr. 1030/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/200911 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikram importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polietileno tereftalatui

1

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1030/2010

2010 m. lapkričio 17 d.

kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/200911 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikram importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polietileno tereftalatui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), Reglamentu (EB) Nr. 1467/2004 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikram importuojamam, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polietileno tereflatui (PET) (toliau – galutinės antidempingo priemonės). Nustatyti muito dydžiai buvo iki 22,9 %, o tai atitiko 184 EUR/t importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės produkto.

(2)

Atlikus naujojo eksportuotojo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, Reglamentu (EB) Nr. 2167/2005 (3) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1467/2004.

2.   Prašymas atlikti peržiūrą

(3)

Paskelbus pranešimą (4) apie artėjantį taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą, 2009 m. gegužės 13 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė „Plastics Europe“ polietileno tereftalato komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) viso PET Sąjungoje, vardu.

(4)

Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei gali tęstis arba pasikartoti.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija nustatė, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. 2009 m. rugpjūčio 18 d. Komisija pranešimu apie inicijavimą (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

3.   Tuo pačiu metu atliekami tyrimai

(6)

Pažymima, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. Komisija taip pat paskelbė antidempingo tyrimo (6) pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir antisubsidijų tyrimo (7) pagal 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) 10 straipsnį inicijavimą dėl tam tikro importuojamo Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės PET.

(7)

2010 m. rugsėjo 29 d. Reglamentu (ES) Nr. 857/2010 (9) Taryba tam tikram importuojamam Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės polietileno tereftalatui nustatė galutinį kompensacinį muitą. Tuo pačiu metu Komisija baigė antidempingo tyrimą (10).

4.   Tyrimas

4.1.   Tiriamasis laikotarpis

(8)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

4.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(9)

Apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, importuotojams ir (arba) prekiautojams bei žinomiems susijusiems naudotojams ir jų asociacijoms, eksportuojantiems gamintojams ir eksportuojančios nagrinėjamosios šalies atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų, eksportuojančių gamintojų ir importuotojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, išnagrinėti, ar nereikėtų atlikti atrankos. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(12)

Keturiolika Sąjungos gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija, Komisija atrinko penkis Sąjungos gamintojus, kurie nesusijusiems pirkėjams ES parduoda 65 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio.

(13)

Kadangi tik du eksportuojantys Kinijos gamintojai pateikė prašomą informaciją, atrankos atlikti nereikėjo.

(14)

Tik vienas importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl nesusijusių importuotojų atrankos atlikti nereikėjo.

(15)

Komisija klausimynus nusiuntė atrinktiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams ir visiems žinomiems susijusiems ir apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pranešusiems naudotojams ir tiekėjams. Klausimynai taip pat nusiųsti žinomiems JAV (numatoma panaši šalis) gamintojams.

(16)

Klausimyno atsakymus pateikė penki atrinkti Sąjungos gamintojai, septyni Sąjungos naudotojai, trys žaliavų tiekėjai ir du JAV gamintojai. Be to, septyni bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pateikė prašomus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti. Tačiau eksportuojantys Kinijos gamintojai jokių klausimyno atsakymų nepateikė.

(17)

Atliekant tyrimą vienas iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų negalėjo pateikti visų prašomų duomenų, todėl atrinktų bendrovių skaičius turėjo būti sumažintas iki keturių gamintojų, kurie parduoda 47 % visų bendradarbiaujančių gamintojų parduodamo kiekio.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

a)

Sąjungos gamintojai

Novapet SA, Ispanija,

Equipolymers srl, Italija,

UAB Orion Global PET (Indorama), Lietuva,

UAB Neo Group, Lietuva.

b)

Sąjungos naudotojai

Puccetti, Italija.

c)

JAV gamintojai

M&G Polymers USA, LLC, JAV,

StarPet Inc., JAV.

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(19)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. KLR kilmės polietileno tereftalatas, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 39076020.

(20)

Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta pradinio tyrimo išvada, kad nagrinėjamasis produktas, eksportuojančių gamintojų gaminami ir vidaus rinkoje arba trečiosioms šalims parduodami produktai ir Sąjungos pramonės gaminami ir parduodami produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis charakteristikomis bei naudojami ta pačia paskirtimi. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1.   Pirminės pastabos

(21)

Kaip nurodyta pirmiau, nebuvo būtina atlikti atranką ir atrinkti eksportuojančius KLR gamintojus.

(22)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

2.   Importas dempingo kaina PTL

(23)

Kadangi importo iš KLR į Sąjungą apimtis nebuvo didelė, nebuvo pagrindo daryti pagrįstą išvadą dėl dempingo. Todėl nebuvo atliktas dempingo skaičiavimas remiantis eksporto iš KLR kainomis, o atliekant tyrimą dėmesys buvo skiriamas dempingo pasikartojimo tikimybei nustatyti.

3.   Importo raida, jeigu priemonės būtų panaikintos

(24)

Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas eksportuojantis KLR gamintojas nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą, toliau nurodytos išvados pagrįstos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. Eurostato duomenimis ir prašymu atlikti peržiūrą.

3.1.   Normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainų santykis

(25)

Kadangi nė vienas eksportuojantis KLR gamintojas nebendradarbiavo, rinkos ekonomikos trečiosios šalies vidaus rinkos pardavimo kainos buvo lyginamos su eksporto iš KLR į trečiąsias šalis kainomis remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi.

(26)

Kadangi KLR yra pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja normaliąja verte, gauta atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis), arba pagal kainą, taikomą importuojant iš panašios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(27)

Pranešime apie inicijavimą tinkama panašia šalimi KLR normaliajai vertei nustatyti numatyta pasirinkti JAV, ir suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti savo pastabas. Pastabų ar prieštaravimų šiuo klausimu iš šalių nebuvo gauta. JAV buvo pasirinkta panašia šalimi atliekant pradinį tyrimą. Todėl JAV laikoma tinkama panašia šalimi.

(28)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašios šalies gamintojų pateikta ir patikrinta informacija, t. y. remiantis JAV vidaus rinkoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už produktų, kurie, kaip buvo nustatyta, buvo parduoti įprastinėmis prekybos sąlygomis, rūšis.

(29)

Atsižvelgiant į tai normalioji vertė buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė pardavimo vidaus rinkoje kaina, kurią nesusijusiems pirkėjams taikė bendradarbiaujantys JAV gamintojai.

(30)

Visų pirma buvo nustatyta, ar kiekvieno iš šių dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių JAV gamintojų bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams kiekis buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį abiejų JAV gamintojų pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku.

(31)

Po to Komisija nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia JAV rinkoje parduoto panašaus produkto dalis per PTL buvo pelningai parduota vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams.

(32)

Kadangi panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 80 % visos panašaus produkto pardavimo apimties, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis pelningo pardavimo vidurkis.

(33)

Kaip nurodyta pirmiau, kadangi importo apimtis buvo nedidelė ir jokie eksportuojantys KLR gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nagrinėjama remiantis turimais KLR statistiniais eksporto duomenimis apie produkto, eksportuojamo iš KLR į tris svarbiausias eksporto rinkas (Japoniją, Ukrainą ir Jungtines Valstijas), kiekį ir vertę; tai buvo tinkamiausia turima informacija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Eksportas į šias rinkas sudarė apytiksliai 50 % KLR nagrinėjamojo produkto eksporto.

(34)

Iš KLR statistinių eksporto duomenų matyti, kad eksporto į pirmiau minėtas trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už nustatytą normaliąją vertę KLR. Iš tikrųjų atlikus tyrimą nustatyta, kad apskritai šis kainų skirtumas per PTL buvo 14–38 %. Tai rodo, kad yra tikimybė, jog eksportas į Sąjungą bus vėl vykdomas dempingo kaina, jeigu priemonės bus panaikintos.

3.2.   Nepanaudoti pajėgumai

(35)

Kadangi nebuvo kitos informacijos apie gamybą ir pajėgumus, analizė atlikta pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(36)

Remiantis turima informacija ir kadangi nebuvo jokios paneigiančios informacijos, per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai KLR padidėjo 16 %. Per PTL buvo naudojama apie 72 % pajėgumų. Todėl nepanaudoti pajėgumai buvo dideli ir viršijo 700 000 tonų. Panaudojus šiuos pajėgumus, Kinijos tiekiamo produkto kiekis galėtų sudaryti iki 23 % Sąjungos suvartojamo produkto kiekio.

(37)

Be to, kadangi tikėtina, kad KLR gamybos pajėgumai augs daug sparčiau nei vidaus paklausa, didelė padidėjusios produkcijos dalis greičiausiai bus eksportuojama.

4.   Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės

(38)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojo produkto eksporto į pagrindines KLR eksporto rinkas kainos yra mažesnės už per PTL nustatytą normaliąją vertę, ir atsižvelgiant į didinamus nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms, Kinijos eksporto į ES dempingo kaina apimtis padidės.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms dempingas gali pasikartoti.

D.   SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS

(40)

Per PTL Sąjungoje panašų produktą gamino 17 gamintojų. Todėl laikoma, kad šių gamintojų produkcija (apskaičiuota remiantis iš bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija, o kitų Sąjungos gamintoju atveju – remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis) sudaro Sąjungos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(41)

Iš šių 17 gamintojų 12 visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Nustatyta, kad šie 12 gamintojų pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 80 %) viso panašaus produkto Sąjungoje. Todėl šie 12 bendradarbiaujančių gamintojų sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė). Kiti Sąjungos gamintojai toliau vadinami „kitais Sąjungos gamintojais“. Šie kiti Sąjungos gamintojai skundui nei pritarė, nei prieštaravo.

(42)

Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

makroekonominiai rodikliai (gamyba, pajėgumai, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, vidutinės vieneto kainos, dempingo skirtumų dydis ir atsigavimas nuo ankstesnio dempingo poveikio) įvertinti visos Sąjungos gamybos lygiu, remiantis informacija, surinkta iš gamintojų, kurie kreipėsi per atranką, o kitų Sąjungos gamintojų atveju – remiantis vertinimu, pagrįstu prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis,

atrinktų Sąjungos gamintojų mikroekonominiai rodikliai (atsargos, darbo užmokestis, pelningumas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijos) analizuoti remiantis tų gamintojų pateikta informacija.

(43)

Pažymima, kad ES PET rinkoje yra pakankamai daug gamintojų, paprastai priklausančių didesnėms grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra ne ES. Rinkoje vyksta konsolidacijos procesas – neseniai būta susiliejimų ir uždarymų. Pavyzdžiui, Tergal Fibers (Prancūzija), Invista (Vokietija) ir Artenius (JK) PET gamyklos nuo 2009 m. uždarytos, o Indorama perėmė buvusias Eastman gamyklas JK ir Nyderlanduose.

E.   PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE

1.   Sąjungos suvartojimas

(44)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir iš Eurostato gautais duomenimis apie Sąjungos rinkos importo apimtį ir skaičiavimais, pagrįstais prašyme atlikti peržiūrą nurodyta informacija apie kitus Sąjungos gamintojus.

(45)

Nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje nuo 2006 m. iki PTL pabaigos padidėjo 11 %. Tiksliau tikroji paklausa 2007 m. padidėjo 8 %, 2007–2008 m. šiek tiek sumažėjo (2 procentiniais punktais), o nuo 2008 m. iki PTL pabaigos padidėjo 5 procentiniais punktais.

1   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Bendras ES suvartojimas (tonomis)

2 709 400

2 936 279

2 868 775

2 996 698

Indeksas (2006 m. = 100)

100

108

106

111

Šaltinis: klausimyno atsakymai, Eurostato duomenys ir prašymas atlikti peržiūrą.

2.   Importo iš Kinijos Liaudies Respublikos apimtis, rinkos dalis ir kainos

(46)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina į ES apimtis buvo santykinai maža ir net sumažėjo. Per PTL ji sudarė 13 483 tonas arba 0,4 % rinkos dalies. 2006–2008 m. Kinijos importo kainos nekito, po to per PTL gerokai sumažėjo iki 897 EUR/t CIF lygiu, t. y. 12 procentinių punktų, palyginti su 2008 m. kainomis.

2   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Importo iš KLR apimtis (tonomis)

16 425

20 159

18 001

13 483

Indeksas (2006 m. = 100)

100

123

110

82

Importo iš KLR rinkos dalis

0,6 %

0,7 %

0,6 %

0,4 %

Importo kaina (EUR/toną)

1 011

1 008

1 020

897

Indeksas (2006 m.=100)

100

100

101

89

Šaltinis: Eurostatas.

3.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

a)   Importas iš Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų

(47)

Kaip minėta 6 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, antidempingo ir antisubsidijų tyrimai dėl iš Irano, Pakistano ir Junginių Arabų Emyratų importuojamo PET buvo vykdomi tuo pačiu metu kaip ir ši peržiūra.

(48)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Irano, Pakistano ir Junginių Arabų Emyratų į ES apimtis labai padidėjo ir per PTL sudarė 304 202 tonas arba 10,2 % rinkos dalies. Šio importo kainos buvo net mažesnės už importo iš KLR kainas.

3   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Importo iš Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų apimtis (tonomis)

55 939

67 067

218 248

304 202

Indeksas (2006 m. = 100)

100

120

390

544

Importo iš Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų rinkos dalis

2,1 %

2,3 %

7,6 %

10,2 %

Importo kaina (EUR/toną)

1 030

1 023

1 015

882

Šaltinis: Eurostatas.

b)   Importas iš Korėjos Respublikos

(49)

Korėjos Respublikai antidempingo muitai taikomi nuo 2000 m. Tačiau dviem Korėjos bendrovėms taikomas nulinis antidempingo muitas, o atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Korėjos Respublikos toliau importuojamas didelis kiekis, kuris labai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Importo iš Korėjos apimtis nuo 2006 m. iki PTL pabaigos padidėjo beveik 150 %, o jam tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 3,5 % 2006 m. iki 7,7 % per PTL.

4   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Importo iš Pietų Korėjos apimtis (tonomis)

94 023

130 994

177 341

231 107

Indeksas (2006 m. = 100)

100

139

189

246

Importo iš Pietų Korėjos rinkos dalis

3,5 %

4,5 %

6,2 %

7,7 %

Importo kaina (EUR/t)

1 084

1 071

1 063

914

Šaltinis: Eurostatas.

(50)

Vidutinė importo iš Korėjos kaina iš esmės buvo šiek tiek mažesnė už vidutines Sąjungos gamintojų kainas. Tačiau Korėjos kainos buvo didesnės už vidutines KLR kainas.

c)   Importas iš kitų pirmiau nenurodytų trečiųjų šalių

(51)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių į ES apimtis šiek tiek padidėjo ir per PTL sudarė 428 396 tonas arba 14,3 % rinkos dalies. Šio importo kainos yra santykinai didelės ir viršija atitinkamas importo iš KLR ir šalių, nagrinėtų tuo pačiu metu atliekamuose tyrimuose, kainas bei vidutinį Sąjungos pramonės kainų lygį.

5   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis (tonomis)

337 036

407 253

344 626

428 396

Indeksas (2006 m. = 100)

100

121

102

127

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis

12,4 %

13,9 %

12,0 %

14,3 %

Importo kaina (EUR/t)

1 159

1 127

1 135

978

Šaltinis: Eurostatas

(52)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių neturėjo jokio neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

4.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(53)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

4.1.   Makroekonominiai rodikliai

a)   Gamyba

(54)

Sąjungos gamybos apimtis nuo 2006 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 4 %. Tiksliau, 2007 m. ji padidėjo 5 % iki apytiksliai 2 570 000 tonų, tačiau 2008 m. sumažėjo net 10 procentinių punktų, palyginti su 2007 m., o nuo 2008 m. iki PTL pabaigos nežymiai padidėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė apie 2 300 000 tonų.

6   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Gamyba (tonomis)

2 439 838

2 570 198

2 327 169

2 338 577

Indeksas (2006 m. = 100)

100

105

95

96

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir prašymas atlikti peržiūrą.

b)   Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(55)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai padidėjo 15 %. Tiksliau, 2007 m. jie padidėjo 1 %, 2008 m. – dar 5 procentiniais punktais, o per PTL – net dar 9 procentiniais punktais.

7   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Gamybos pajėgumai (tonomis)

2 954 089

2 971 034

3 118 060

3 385 738

Indeksas (2006 m. = 100)

100

101

106

115

Pajėgumų naudojimas

83 %

87 %

75 %

69 %

Indeksas (2006 m.=100)

100

105

90

84

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir prašymas atlikti peržiūrą.

(56)

Pajėgumų naudojimas 2006 m. siekė 83 %, 2007 m. padidėjo iki 87 %, tačiau 2008 m. sumažėjo iki 75 %, o per PTL – net iki 69 %. Iš mažėjančio pajėgumų naudojimo koeficiento 2008 m. ir per PTL matyti, kad tuo laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis ir padidėjo gamybos pajėgumai.

c)   Pardavimo apimtis

(57)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nedaug. Pardavimo apimtis 2007 m. padidėjo 5 %, tačiau kitais metais sumažėjo ir buvo šiek tiek mažesnė nei 2006 m., o per PTL buvo 3 % mažesnė nei 2006 m., t. y. siekė apie 2 100 000 tonų. Atsižvelgiant į tai, kad atsargų nebuvo daug, iš pardavimo apimties raidos aiškiai matyti gamybos apimties raida.

8   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

ES pardavimas (tonomis)

2 202 265

2 318 567

2 171 203

2 133 787

Indeksas (2006 m. = 100)

100

105

99

97

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir prašymas atlikti peržiūrą.

d)   Rinkos dalis

(58)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai prarado 10 procentinių punktų rinkos dalies, kuri sumažėjo nuo 85 % 2006 m. iki 75 % per PTL. Iš sumažėjusios rinkos dalies matyti, kad nepaisant padidėjusio suvartojamo kiekio Sąjungos pramonės pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %. Pažymima, kad tokia mažėjimo tendencija nustatyta ir atrinktiems Sąjungos gamintojams.

9   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Sąjungos gamintojų rinkos dalis

84,9 %

83,2 %

79,8 %

75,1 %

Indeksas (2006 m. = 100)

100

98

94

88

Šaltinis: klausimyno atsakymai, prašymas atlikti peržiūrą ir Eurostatas.

e)   Augimas

(59)

Nuo 2006 m. iki PTL pabaigos, kai Sąjungos suvartojimas padidėjo 11 %, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo 3 %, o Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų. Taigi daroma išvada, kad Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti rinkos augimu.

f)   Užimtumas

(60)

Sąjungos gamintojų užimtumo lygis nuo 2006 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 15 %. Tiksliau, įdarbintų žmonių skaičius labai sumažėjo nuo 2 400 (2006 m.) iki 2 100 (2007 m.) arba 13 % ir buvo labai panašus 2008 m. ir per PTL. Užimtumas 2007 m. sumažėjo dėl to, kad daug ES gamintojų stengėsi vykdyti restruktūrizaciją.

10   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Užimtumas (darbuotojai)

2 410

2 100

2 060

2 057

Indeksas (2006 m. = 100)

100

87

85

85

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir prašymas atlikti peržiūrą.

g)   Našumas

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, padidėjo 12 %. Iš to matyti, kad gamybos apimtis mažėjo lėčiau nei užimtumo lygis ir kad Sąjungos gamintojų efektyvumas padidėjo. Tai ypač akivaizdu 2007 m., kai gamybos apimtis didėjo, nors užimtumo lygis mažėjo, o našumas buvo 21 % didesnis nei 2006 m.

11   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Našumas (tonomis vienam darbuotojui)

1 013

1 224

1 130

1 137

Indeksas (2006 m. = 100)

100

121

112

112

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir prašymas atlikti peržiūrą.

h)   Pardavimo kainoms poveikio turintys veiksniai

(62)

Sąjungos gamintojų metinės vidutinės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams 2006–2008 m. nesikeitė ir sudarė apie 1 100 EUR/t. Per PTL metinė vidutinė pardavimo kaina sumažėjo 12 % ir sudarė 977 EUR/t. Iš metinės vidutinės pardavimo kainos nematyti PET kainos svyravimų Europos (ir pasaulio) rinkoje per mėnesį ar net dieną, tačiau jos pakanka, norint nustatyti nagrinėjamojo laikotarpio tendenciją. PET pardavimo kainos paprastai kinta taip pat, kaip pagrindinės žaliavos (daugiausia grynintos tereftalio rūgšties (PTA) ir monoetileno glikolio (MEG)) kainos, nes pagrindinės žaliavos sudaro iki 80 % visų PET sąnaudų.

12   lentelė

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Vieneto kaina ES rinkoje (EUR/t)

1 110

1 105

1 111

977

Indeksas (2006 m. = 100)

100

100

100

88

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir prašymas atlikti peržiūrą.

i)   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po ankstesnio dempingo

(63)

Primenama, kad dėl šiuo metu labai nedidelės PET importo iš KLR apimties nebuvo atliktas joks dempingo skaičiavimas. Tačiau, kaip nurodyta 39 konstatuojamoje dalyje, dempingo pasikartojimo tikimybė nustatyta remiantis trečiosioms šalims taikomomis kainomis ir pertekliniais pajėgumais. Dėl atsigavimo po ankstesnio dempingo svarbu priminti, kad nustačius galutines antidempingo priemones iš KLR importuojamam produktui, Sąjungos pramonė patyrė neigiamą poveikį dėl subsidijuoto importo iš Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų, dėl kurio 2010 m. birželio mėn. (11) buvo nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės. Todėl nebuvo galima nustatyti jokio faktinio atsigavimo po ankstesnio dempingo ir yra manoma, kad Sąjungos pramonė dėl bet kokio importo dempingo kaina į Sąjungos rinką yra pažeidžiama.

4.2.   Mikroekonominiai rodikliai

a)   Atsargos

(64)

Atrinktų gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2006 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 22 %. Pažymima, kad atsargos sudarė mažiau nei 5 % metinės gamybos apimties, todėl šis rodiklis nėra labai svarbus analizuojant žalą.

13   lentelė

Atrinktos bendrovės

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

61 374

57 920

46 951

47 582

Indeksas (2006 m. = 100)

100

94

77

78

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

b)   Darbo užmokestis

(65)

Metinės darbo sąnaudos 2006–2007 m. padidėjo 11 %, o 2008 m. sumažėjo 2 procentiniais punktais, palyginti su 2007 m., ir per PTL – dar 9 procentiniais punktais, palyginti su 2008 m., bei pasiekė 2006 m. lygį. Taigi, apskritai darbo sąnaudos nekito.

14   lentelė

Atrinktos bendrovės

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Metinės darbo sąnaudos (EUR)

27 671 771

30 818 299

30 077 380

27 723 396

Indeksas (2006 m. = 100)

100

111

109

100

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

c)   Pelningumas ir investicijų grąža

(66)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentiniu dydžiu, buvo neigiamas ir net sumažėjo nuo – 6,9 iki – 7,5 %. Tiksliau, su atrinktų gamintojų pelningumu susijusi padėtis 2007 m. pagerėjo, kai grynieji nuostoliai sudarė tik – 1,5 % grynojo pardavimo apimties, tačiau 2008 m. nuostoliai padidėjo net iki – 9,3 %. Per TL padėtis šiek tiek pagerėjo.

15   lentelė

Atrinktos bendrovės

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

ES pelningumas (grynojo pardavimo %)

–6,9 %

–1,5 %

–9,3 %

–7,5 %

Indeksas (2006 m. = – 100)

– 100

–22

– 134

– 108

Investicijų grąža (investicijų grynosios buhalterinės vertės pelnas %)

–9,6 %

–3,1 %

–16,8 %

–12,3 %

Indeksas (2006 m.= – 100)

– 100

–32

– 175

– 127

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(67)

Iš esmės, investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas. Investicijų grąža nuo – 9,6 % 2006 m. padidėjo iki – 3,1 % 2007 m. 2008 m. ji sumažėjo iki – 16,8 % ir PTL vėl padidėjo iki – 12,3 %. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža buvo neigiama ir sumažėjo 2,7 procentinio punkto.

d)   Grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą

(68)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2006 m. buvo neigiamas, t. y. – 18,5 mln. EUR. Jis gerokai padidėjo 2007 m., kai tapo teigiamu ir sudarė 19,5 mln. EUR, tačiau 2008 m. labai sumažėjo (– 42 mln. EUR) ir per PTL sudarė – 11 mln. EUR. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas pagerėjo, nors ir buvo neigiamas.

(69)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų patyrusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo iš esmės dėl to, kad kai kurie gamintojai priklauso didelėms grupėms.

16   lentelė

Atrinktos bendrovės

2006 m.

2007 m.

2008 m.

PTL

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

–18 453 130

19 478 426

–42 321 103

–11 038 129

Indeksas (2006 m. = 100)

– 100

206

– 229

–60

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

e)   Investicijos

(70)

Atrinktų bendrovių metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2006–2007 m. sumažėjo 34 %, 2007–2008 m. – dar 59 procentiniais punktais, o PTL lyginant su 2008 – tik šiek tiek. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 96 %. Šį didelį investicijų sumažėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad 2006 ir 2007 m. įsigytos naujos gamybos linijos, kuriomis siekta padidinti pajėgumus.

17   lentelė

Atrinktos bendrovės

2006

2007

2008

PTL

Grynosios investicijos (EUR)

98 398 284

64 607 801

6 537 577

4 298 208

Indeksas (2006 m. = 100)

100

66

7

4

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(71)

Manoma, kad mažą investicijų lygį 2008 m. ir per PTL lėmė dabartinė pažeidžiama Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

5.   Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(72)

Išanalizavus makroekonominius duomenis nustatyta, kad Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino gamybos ir pardavimo apimtį. Nors sumažėjimas nebuvo labai didelis, jį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. iki PTL pabaigos padidėjo paklausa, dėl to Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų iki 75 %.

(73)

Tuo pačiu metu iš atitinkamų mikroekonominių rodiklių matyti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų ekonominė padėtis akivaizdžiai blogėjo. Pelningumas ir investicijų grąža buvo neigiami, ir nuo 2006 m. iki PTL pabaigos šie rodikliai apskritai toliau blogėjo. Grynųjų pinigų srautas, nepaisant bendrų teigiamų pokyčių, per PTL taip pat buvo neigiamas.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Sąjungos pramonė ir toliau patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, ir kad jos padėtis yra labai nestabili, pažeidžiama ir labai skiriasi nuo padėties, kurios būtų galima tikėtis, jei ji būtų atsigavusi nuo žalos, nustatytos atliekant pradinį tyrimą.

F.   ŽALOS TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

1.   Numatomos importo apimties ir kainų poveikis panaikinus priemones

(75)

Kaip nustatyta 38 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys KLR gamintojai turėjo didelių nepanaudotų pajėgumų ir akivaizdžių galimybių didinti eksporto į Sąjungos rinką apimtį.

(76)

Per PTL KLR kilmės PET eksporto į trečiąsias šalis CIF kainos buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės kainas. Pažymima, kad šis skirtumas nebuvo reikšmingas, ir atsižvelgiant į tai, kad šiam importuojamam produktui taikomas įprastas muitas ir tam tikri mokesčiai po importo, dėl jų nebūtų priverstinai mažinamos per PTL taikytos Sąjungos pramonės kainos. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tuo pačiu metu atlikto antisubsidijų tyrimo, nurodyto 6 konstatuojamojoje dalyje, informacija rodo, kad per PTL Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai sumažintos dėl subsidijuoto importo iš Irano, Pakistano ir JAE. Vadinasi tai, kad per PTL kainos faktiškai nebuvo priverstinai mažinamos, nereiškia, jog pradėjus vėl importuoti produktą iš KLR, jų kainų lygis nebūtų žalingas.

(77)

Iš tikrųjų, palyginus faktines importo iš KLR kainas su nežalingų kainų lygiu, nustatyta, kad importas iš KLR Sąjungos pramonės (nežalingas) kainas priverstinai sumažintų. Todėl importuojamam KLR kilmės produktui netaikant antidempingo muitų ir padidėjus importo dempingo kaina iš KLR apimčiai, Sąjungos pramonei būtų daromas dar stipresnis spaudimas mažinti kainas ir būtų daroma žala.

(78)

Be to, atsižvelgiant į esamus nepanaudotus PET gamybos pajėgumus KLR ir į tai, kad KLR eksportuotojai greičiausiai sieks susigrąžinti prarastas rinkos dalis, labai tikėtina, kad panaikinus priemones, eksporto kainos gali sumažėti. Tai sustiprintų spaudimą mažinti kainas ir veikiausiai toliau darytų neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kurios padėtis ir taip pažeidžiama ir kuri patyrė materialinę žalą.

(79)

Nors importo iš KLR poveikis dabartinei nestabiliai Sąjungos pramonės būklei buvo ribotas dėl nedidelio importuojamo kiekio nagrinėjamuoju laikotarpiu, labai tikėtina, kad panaikinus priemones padėtis pasikeistų. Iš tikrųjų, jei priemonės būtų panaikintos ir Sąjungos pramonė nebūtų apsaugota nuo padidėjusios importo dempingo kaina iš KLR, toliau blogėtų ir taip nestabili finansinė padėtis ir būtų patiriama daugiau nuostolių.

2.   Išvada dėl žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybės

(80)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, panaikinus KLR taikomas priemones, labai tikėtina, jog Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi.

G.   SĄJUNGOS INTERESAI

(81)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo nagrinėjama, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(82)

Reikėtų priminti, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant analizuojama padėtis, kuri jau buvo nustačius antidempingo priemones, ir leidžiama vertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį susijusioms šalims, kurį daro dabartinės antidempingo priemonės.

(83)

Todėl nagrinėta, ar nepaisant išvadų, kad žalingas dempingas tikriausiai tęstųsi arba pasikartotų, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų pažeisti Sąjungos interesai.

1.   Sąjungos pramonės ir kitų Sąjungos gamintojų interesai

(84)

Toliau taikant antidempingo priemones iš nagrinėjamosios šalies importuojamam produktui, Sąjungos pramonė turėtų daugiau galimybių pasiekti pagrįstą pelningumo lygį ir taip išvengtų būti išstumta iš rinkos dėl didelės importo dempingo kaina iš KLR apimties. Iš tiesų labai tikėtina, kad bus vykdomas žalingas dempingas dideliais kiekiais, prieš kurį Sąjungos pramonė negalės atsilaikyti. Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga jei ir toliau būtų taikomos dabartinės antidempingo priemonės.

(85)

Atitinkamai daroma išvada, kad toliau taikant antidempingo priemones KLR, nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės ir kitų Sąjungos gamintojų interesams.

2.   Nesusijusių Sąjungos importuotojų interesai

(86)

Kaip nurodyta pirmiau, tik vienas atrankoje dalyvaujantis importuotojas pateikė tam tikros informacijos Šis importuotojas griežtai prieštaravo tolesniam priemonių taikymui, nors patvirtino importo iš KLR nevykdęs. Todėl daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas iš KLR importuojamam produktui neturėtų jokio reikšmingo poveikio šio importuotojo veiklos rezultatams.

(87)

Joks kitas importuotojas atitinkamos informacijos nepateikė. Kadangi toliau importuojama iš kitų šalių, kurioms šiuo metu taikomos galiojančios antidempingo priemonės, ir galima importuoti iš šalių, kurioms nenustatytos antidempingo priemonės (pvz., Omano, JAV, Brazilijos), manoma, kad importuotojai gali ir toliau naudotis šiais alternatyviais tiekimo šaltiniais.

(88)

Turint omenyje, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog galiojančios priemonės turėjo didelio neigiamo poveikio importuotojams, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos importuotojams.

3.   Žaliavų tiekėjų interesai Sąjungoje

(89)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo žaliavų tiekėjai (du PTA ir vienas MEG tiekėjas) ir per nustatytą terminą pateikė klausimyno atsakymus. Tiekėjų Europos įmonėse įdarbinta apie 700 su PTA ir (arba) MEG gamyba susijusių darbuotojų.

(90)

Atrinkti Sąjungos gamintojai apie 50 % PTA įsigyja iš bendradarbiaujančių PTA gamintojų. PTA gamintojai ypač priklausomi nuo PET gamintojų, kurie yra pagrindiniai jų klientai, padėties. Mažos PET kainos reiškia mažesnes PTA kainas ir mažesnį PTA gamintojų pelną. Taigi, manoma, kad priemonių nustatymas dempingo kaina importuojamam PET gali būti naudingas PTA gamintojams.

(91)

Bendradarbiaujančio MEG tiekėjo atveju MEG sudaro mažiau nei 10 % jo visos apyvartos. Pažymima, kad PET nėra vienintelė ar didžiausia galima MEG panaudojimo paskirtis, todėl MEG gamintojai mažiau priklausomi nuo padėties PET pramonėje. Nepaisant to, sunkumai PET pramonėje MEG tiekėjams gali turėti tam tikro nedidelio poveikio, bent jau trumpą ar vidutinišką laikotarpį.

(92)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas iš KLR importuojamam produktui atitiktų žaliavų tiekėjų interesus.

4.   Naudotojų interesai

(93)

Šiame tyrime nagrinėjamas PET (t. y. kurio klampos skaičius 78 ml/g arba didesnis, vadinamasis butelių rūšies PET) daugiausia naudojamas buteliams vandeniui ir kitiems gėrimams gaminti. Jo panaudojimo kitoms pakuotėms (kietų maisto produktų ar valymo priemonių pakuotėms) ir plėvelei gaminti galimybės dar plėtojamos, tačiau tokioms paskirtims šis produktas naudojamas labai retai. Buteliai iš PET gaminami dviem etapais: i) pirmiausia į formą įpurškiant PET padaromi ruošiniai ir ii) vėliau ruošinys kaitinamas ir iš jo pučiamas butelis. Butelių gamyba gali būti integruotas procesas (t. y. ta pati bendrovė perka PET, gamina ruošinį ir iš jo pučia butelį) arba gali būti atliekamas tik antrasis etapas (butelio pūtimas iš ruošinio). Ruošinius palyginti lengva gabenti, nes jie yra nedideli ir jų galima daug sudėti, tuo tarpu tušti buteliai yra nestabilūs ir dėl dydžio juos brangu gabenti.

(94)

PET butelius vandeniu ir (arba) kitais skysčiais užpildo išpilstymo į butelius bendrovės. Išpilstymo į butelius bendrovės dažnai su PET verslu susijusios per integruotas butelių gaminimo operacijas arba žaliavų perdirbimo susitarimus su subrangovais perdirbėjais ir (arba) butelių gamintojais, kurių vardu jos derasi dėl PET kainų su gamintoju (lengvasis žaliavų perdirbimas) arba netgi perka PET saviems buteliams (sunkusis žaliavų perdirbimas).

(95)

Taigi, galima išskirti dvi naudotojų grupes:

perdirbėjai ir (arba) butelių gamintojai, kurie PET perka tiesiogiai iš gamintojų, perdirba į ruošinius (ar butelius) ir parduoda toliau perdirbimui (ar užpildymui), ir

išpilstymo į butelius bendrovės, kurios perka PET savo subrangovams butelių gamintojams ir (arba) perdirbėjams (sunkusis žaliavų perdirbimas) arba derasi dėl kainos, už kurią subrangovas perdirbėjas ir (arba) butelių gamintojas gaus PET (lengvasis žaliavų perdirbimas).

(96)

Atliekant šį tyrimą kreiptasi į daugiau nei 70 naudotojų, tačiau tik septyni iš jų (perdirbėjai ir butelių gamintojai) nusprendė bendradarbiauti ir užpildė naudotojo klausimyną.

(97)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantys naudotojai iš nagrinėjamosios šalies importavo tik nedidelius PET kiekius, o daugiausia jį pirko iš Sąjungos gamintojų ir (arba) kitų šalių.

(98)

Atsižvelgiant į tai, kad alternatyviais tiekimo šaltiniais ir toliau galima naudotis ir kad šiuo metu naudotojai importavo tik labai nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį iš KLR, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas iš KLR importuojamam produktui neturės jokio reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos naudotojams.

(99)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones, kai kurios suinteresuotosios šalys, visų pirma naudotojai, pateikė savo pastabas.

(100)

Atlikti peržiūrą prašę Sąjungos gamintojai iš esmės pritarė tyrimo išvadoms, visų pirma išvadoms dėl Sąjungos interesų.

(101)

Kita vertus, septyni naudotojai ir viena naudotojų asociacija griežtai prieštaravo pakartotiniam dabartinių antidempingo priemonių nustatymui ir toliau nepagrįsdama savo argumentų tvirtino, kad Komisijos išvadose dėl Sąjungos interesų yra rimtų trūkumų ir netikslumų.

(102)

Atsižvelgiant į tai, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus dėl tariamų Komisijos išvadų netikslumų, nebuvo, šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

(103)

Atskleidus faktus, bendradarbiaujantis importuotojas taip pat griežtai prieštaravo pakartotiniam priemonių nustatymui.

(104)

Ši suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į PET naudotojų pramonės interesus ir nurodė, kad padidėjus PET kainai pramonė tariamai patirtų neigiamą poveikį, nes negalėtų perkelti kainų padidėjimo.

(105)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ši suinteresuotoji šalis neįrodė, kaip ir kiek praktiškai padidėtų PET kaina Sąjungos rinkoje toliau taikant jau nustatytas dabartines priemones.

(106)

Taip pat pakartojama, kad atsižvelgiant į pakankamai žemą naudotojų bendradarbiavimo šiame tyrime lygį, nebuvo informacijos, rodančios, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų neproporcingo poveikio naudotojams.

(107)

Todėl remiantis turima informacija, manoma, kad tolesnis priemonių taikymas neturės jokio neproporcingo neigiamo poveikio PET kainų ES lygiui, todėl importuotojo argumentas dėl neigiamo poveikio naudotojams atmetamas.

(108)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neįvertino tolesnio dabartinių priemonių taikymo poveikio PET pakuotes gaminančioms bendrovėms ir kad dėl šios priežasties Sąjungos interesų analizė yra nebaigta ir netiksli.

(109)

Šiuo atžvilgiu pakartojama, kad, inicijavus šią peržiūrą, kreipėsi tik septyni naudotojai, o remiantis šiame tyrime turima informacija buvo neįmanoma atlikti šio Sąjungos naudotojų pogrupio interesų analizės.

(110)

Po faktų atskleidimo pateiktos pastabos, įskaitant pakuotes gaminančių bendrovių pateiktas pastabas, buvo (kaip nurodyta pirmiau 101 ir 102 konstatuojamosiose dalyse) nepagrįstos ir negalėjo būti naudojamos išsamesnei pakavimo pramonės analizei atlikti.

5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(111)

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių tolesniam dabartinių antidempingo priemonių taikymui.

H.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(112)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(113)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, antidempingo priemonės, taikomos importuojamam KLR kilmės PET, turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad šios priemonės – tai konkrečiai nustatyti muitai.

(114)

Šiame reglamente nurodytos bendrovėms individualiai nustatytos antidempingo muito normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamajam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nenurodytas 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai minėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(115)

Bet koks prašymas taikyti šias individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (12), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, pasikeitimus, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

(1)   Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polietileno tereftalatui, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 39076020, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

(2)   Antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis

Bendrovė

Antidempingo muitas

(EUR/t)

Papildomas TARIC kodas

KLR

Sinopec Yizheng Chemical Fibre Company Ltd,

184

A505

Changzhou Worldbest Radici Co. Ltd,

0

A506

Jiangyin Xingye Plastic Co. Ltd,

157

A507

Far Eastern Industries Shanghai Ltd,

22

A508

Yuhua Polyester Co. Ltd. of Zhuhai,

184

A509

Jiangyin Chengsheng New Packing Material Co., Ltd

45

A510

Guangdong Kaiping Polyester Enterprises Group Co. and Guangdong Kaiping Chunhui Co. Ltd.

184

A511

 

Yibin Wuliangye Group Push Co., Ltd. (Sichuan) and Yibin Wuliangye Group Import & Export Co., Ltd. (Sichuan)

184

A512

Hubei Changfeng Chemical Fibres Industry Co. Ltd

151

A513

Visoms kitoms bendrovėms

184

A999

(3)   Jeigu prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą, todėl faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, siekiant nustatyti muitinę vertę, paskirstoma proporcingai pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (13), 145 straipsnį, antidempingo muito dydis, apskaičiuotas remiantis 2 dalimi, sumažinamas proporcingai faktiškai sumokėtai arba mokėtinai kainai.

(4)   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. REYNDERS


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL L 271, 2004 8 19, p. 1.

(3)  OL L 345, 2005 12 28, p. 11.

(4)  OL C 5, 2009 1 10, p. 3.

(5)  OL C 194, 2009 8 18, p. 9.

(6)  OL C 208, 2009 9 3, p. 12.

(7)  OL C 208, 2009 9 3, p. 7.

(8)  OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(9)  OL L 254, 2010 9 29, p. 10.

(10)  OL L 254, 2010 9 29, p. 40.

(11)  OL L 134, 2010 6 1, p. 25.

(12)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, NERV-105, B-1049 Brussels.

(13)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.