ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.299.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 299

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. lapkričio 17d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1040/2010, kuriuo dėl tam tikrų plieno gaminių iš Rusijos Federacijos kiekybinių normų iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1342/2007 V priedas

1

 

*

2010 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1041/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 479/2010, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl valstybių narių Komisijai teikiamų informacinių pranešimų apie pieno ir pieno produktų sektorių įgyvendinimo taisyklės

4

 

*

2010 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1042/2010, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui nustatomas laikinasis antidempingo muitas

7

 

*

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1043/2010, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti didžiaakes siūlapelekes vėgėles VIII ir IX zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

29

 

*

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1044/2010, kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius beriksus III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

31

 

*

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1045/2010, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes Vb, VIb ir VIaN zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse

33

 

*

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2010, kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines VIIIc, IX ir X zonose ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (ŽRVAK) 34.1.1 ES vandenyse

35

 

*

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1047/2010, kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti melsvąsias molvas II, IV ir V zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

37

 

*

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1048/2010, kuriuo uždraudžiama su Danijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias molvas IIIa zonoje, taip pat IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenyse

39

 

 

2010 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1049/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

41

 

 

2010 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1050/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais

43

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/692/ES

 

*

2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad Latvijos galvijų duomenų bazė yra tinkamai veikianti (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 7782)

45

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2010 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimo dėl susitarimo, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu klaidų ištaisymas (OL L 287, 2010 11 4)

46

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1040/2010

2010 m. lapkričio 16 d.

kuriuo dėl tam tikrų plieno gaminių iš Rusijos Federacijos kiekybinių normų iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1342/2007 V priedas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2007 dėl tam tikrų apribojimų, taikomų tam tikrų plieno gaminių importui iš Rusijos Federacijos, administravimo (1), ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1)

2007 m. spalio 26 d. Europos bendrija ir Rusijos Federacija pasirašė Susitarimą dėl prekybos tam tikrais plieno gaminiais (2) (toliau – Susitarimas).

(2)

Susitarimo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkrečių metų nepanaudotą kiekį galima perkelti į kitus metus neviršijant 7 % Susitarimo II priede nurodytos atitinkamos kiekybinės normos.

(3)

Kaip ir 2009 m. Rusija pranešė Europos Sąjungai apie ketinimą pasinaudoti 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis laikydamasi Susitarime nustatytų terminų. Dėl Rusijos prašymo reikėtų atitinkamai pakoreguoti 2010 m. kiekybines normas.

(4)

10 straipsnyje nustatyta, kad po kiekvieno kasmetinio pratęsimo, kiekvienos grupės gaminių kiekis didinamas 2,5 %.

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1342/2007 V priede nustatytos 2010 m. kiekybinės normos pakeičiamos šio reglamento I priede nustatytomis kiekybinėmis normomis.

2 straipsnis

Šio reglamento II priede nustatomos 2011 m. kiekybinės normos taikant 2007 m. Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl prekybos tam tikrais plieno gaminiais 10 straipsnio 1 dalį.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 300, 2007 11 17, p. 1.

(2)  OL L 300, 2007 11 17, p. 52.


I PRIEDAS

2010 M. KIEKYBINĖS NORMOS

(tonomis)

Gaminiai

2010 metai

SA. Plokšti valcavimo gaminiai

SA1. Ritiniai

1 117 305

SA2. Sunkiosios plokštės

310 167

SA3. Kiti plokšti valcavimo gaminiai

670 709

SA4. Legiruotieji gaminiai

118 360

SA5. Legiruotieji kvadrato formos lakštai

28 196

SA6. Legiruotieji šaltojo valcavimo padengti lakštai

123 999

SB. Ilgieji gaminiai

SB1. Sijos

62 018

SB2. Vieliniai strypai

365 262

SB3. Kiti ilgieji gaminiai

574 233

Pastaba.

SA ir SB yra gaminių kategorijos.

SA1-SA6 ir SB1-SB3 yra gaminių grupės.


II PRIEDAS

2011 M. KIEKYBINĖS NORMOS

(tonomis)

Gaminiai

2011 metai

SA. Plokšti valcavimo gaminiai

SA1. Ritiniai

1 114 582

SA2. Sunkiosios plokštės

296 145

SA3. Kiti plokšti valcavimo gaminiai

640 750

SA4. Legiruotieji gaminiai

113 074

SA5. Legiruotieji kvadrato formos lakštai

26 922

SA6. Legiruotieji šaltojo valcavimo padengti lakštai

118 458

SB. Ilgieji gaminiai

SB1. Sijos

59 229

SB2. Vieliniai strypai

348 913

SB3. Kiti ilgieji gaminiai

545 984

Pastaba.

SA ir SB yra gaminių kategorijos.

SA1–SA6 ir SB1–SB3 yra gaminių grupės.


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/4


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1041/2010

2010 m. lapkričio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 479/2010, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl valstybių narių Komisijai teikiamų informacinių pranešimų apie pieno ir pieno produktų sektorių įgyvendinimo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 192 straipsnio 2 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 479/2010 (2) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kas mėnesį valstybės narės praneša Komisijai pašarams skirtų nugriebto pieno miltelių kainas. Ši informacija yra labai svarbus vidaus rinkos valdymo elementas, todėl būtų tikslinga tokius pranešimus teikti ne kas mėnesį, o kas savaitę.

(2)

Reglamento (ES) Nr. 479/2010 6 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos tikslas – atleisti valstybes nares nuo prievolės pranešti apie eksporto licencijų paraiškas tomis dienomis, kai Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3846/87 (3) I priedo 9 dalyje nurodytiems produktams eksporto grąžinamosios išmokos netaikomos arba taikomos 0 dydžio grąžinamosios išmokos. Panašu, kad esamas minėtos nuostatos tekstas gali būti suprantamas klaidingai. Todėl tikslinga tą nuostatą suformuluoti aiškiau.

(3)

Todėl Reglamentas (ES) Nr. 479/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 479/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)

6 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

kai tinka – tai, kad tą dieną paraiškų nepateikta, išskyrus atvejus, kai jokiems Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3846/87 (4) I priedo 9 dalyje nurodytiems produktams eksporto grąžinamosios išmokos netaikomos arba taikomos tik 0 dydžio grąžinamosios išmokos;

2)

I.A ir I.B priedai pakeičiami šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 135, 2010 6 2, p. 26.

(3)  OL L 366, 1987 12 24, p. 1.

(4)  OL L 366, 1987 12 24, p. 1.“;


PRIEDAS

I.A PRIEDAS

KIEKVIENĄ SAVAITĘ TEIKIAMAS PRANEŠIMAS

Reglamento (ES) Nr. 479/2010 2 straipsnio 1 dalis

EUROPOS KOMISIJA – DG AGRI.C.4 – ŽEMĖS ŪKIO GENERALINIS DIREKTORATAS – GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTŲ SKYRIUS

 

Valstybė narė …

 

Asmuo ryšiams …

 

Telefonas …

 

Faksas …

 

E. paštas …


Produkto pavadinimas

KN kodas

Tipinė pakuotė

Pastabos

1.

Išrūgų milteliai

0404 10 02

25 kg

 

2.

Nugriebto pieno milteliai, atitinkantys intervencijos kokybės reikalavimus

0402 10 19

25 kg

 

3.

Pašarams skirti nugriebto pieno milteliai

0402 10 19 ANIM

20 t

 

4.

Nenugriebto pieno milteliai

0402 21 19

25 kg

 

5.

Nesūdytas sviestas

0405 10 19

25 kg

 

6.

Nesūdytas sviestas

0405 10 11

250 g

 

7.

Lydytas sviestas

0405 90 10

200 kg

 

8.

Cheddar sūris, kurio sausosios medžiagos riebumas sudaro 45–50 % masės

0406 90 21

 (1)

 

9.

Gouda sūris, kurio sausosios medžiagos riebumas sudaro 45–50 % masės

0406 90 78

 (1)

 

10.

Edam sūris, kurio sausosios medžiagos riebumas sudaro 40–50 % masės

0406 90 23

 (1)

 

11.

Emmental sūris, kurio sausosios medžiagos riebumas sudaro 45–50 % masės

0406 90 13

 (1)

 

I.B PRIEDAS

KIEKVIENĄ MĖNESĮ TEIKIAMAS PRANEŠIMAS

Reglamento (ES) Nr. 479/2010 2 straipsnio 2 dalis

EUROPOS KOMISIJA – DG AGRI.C.4 – ŽEMĖS ŪKIO GENERALINIS DIREKTORATAS – GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTŲ SKYRIUS

 

Valstybė narė …

 

Asmuo ryšiams …

 

Telefonas …

 

Faksas …

 

E. paštas …


Produkto pavadinimas

KN kodas

Tipinė pakuotė

Pastabos

1.

Kazeinas

3501 10

25 kg (maišeliai)

 

2.

Sūriai:

 

 

 

 

 (2)

 

 

 (2)

 

 

 (2)

 

 

 (2)

 

 

 (2)

 


(1)  Pranešimuose apie sūrius nurodoma jų tipiškiausia pakuotė.

(2)  Pranešimuose apie sūrius nurodoma jų tipiškiausia pakuotė.


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1042/2010

2010 m. lapkričio 16 d.

kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2010 m. vasario 18 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės plono kreidinio popieriaus inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2010 m. sausio 4 d. gavus Europos plono popieriaus gamintojų asociacijos (angl. European association of fine paper manufacturers arba CEPIFINE, toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso plono kreidinio popieriaus Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir gamintojų asociacijai (popieriaus asociacija), nagrinėjamosios šalies atstovams, žinomiems importuotojams ir žinomiems naudotojams. Be to, Komisija apie tyrimų inicijavimą pranešė Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) gamintojams ir gamintojų asociacijai (popieriaus asociacija), o vėliau ir Tailando gamintojui, nes tiek JAV, tiek Tailandą buvo numatyta pasirinkti galima panašia šalimi. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų žinomų eksportuojančių gamintojų ir jų žinomos popieriaus asociacijos, visų žinomų Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu (kaip apibrėžta 2.1 dalyje), nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Be to, konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis.

(5)

Kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko dvi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti eksportuojančių KLR gamintojų atrankos.

(6)

Kad žinomi eksportuojantys KLR gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms. Kaip paaiškinta 33 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, viena eksportuojančių KLR gamintojų grupė prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį taikyti RER arba, jei atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad ji neatitinka RER taikymo reikalavimų, taikyti IR, o kita eksportuojančių KLR gamintojų grupė prašė taikyti IR.

(7)

Kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti Sąjungos gamintojų atrankos.

(8)

Kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti nesusijusių importuotojų atrankos.

(9)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms šalims, kurios klausimyno paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus, tiksliau skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir gamintojų asociacijai (popieriaus asociacija), nagrinėjamosios šalies atstovams, žinomiems importuotojams, žinomiems naudotojams, žinomiems JAV gamintojams, JAV gamintojų asociacijai (popieriaus asociacija) ir Tailando gamintojui.

(10)

Klausimyno atsakymus ir kitą informaciją pateikė dvi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės, skundą pateikusi asociacija (Europos plono popieriaus gamintojų asociacija arba CEPIFINE), keturi skundą pateikę Sąjungos gamintojai ir vienas papildomas Sąjungos gamintojas, 16 nesusijusių importuotojų ir prekiautojų, 17 naudotojų, 3 spausdinimo ir popieriaus asociacijos ir vienas JAV, kurias buvo numatyta pasirinkti panašia šalimi, gamintojas.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga RER ir (arba) IR analizuoti ir preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

a)

Sąjungos gamintojai ir asociacija

CEPIFINE, Briuselis, Belgija,

Sappi Fine Paper Europe, Briuselis, Belgija,

LECTA Group (CARTIERE DEL GARDA SpA, Riva del Garda, Italija, CONDAT SAS, Le Plesi Robensonas, Prancūzija, ir TORRASPAPEL, S.A., Barselona, Ispanija), Barselona, Ispanija,

Burgo Group spa, Altavilla Vicentina, Italija ir susijusios bendrovės Burgo Distribuzione srl, Milanas, Italija, ir Ebix sa, Barselona, Ispanija,

Papierfabrik Scheufelen GmbH, Leningenas, Vokietija;

b)

Eksportuojantys KLR gamintojai

1)

Sinar Mas Paper (China) Investment Co Ltd, Asia Pulp & Paper Group (APP) kontroliuojančioji bendrovė

Gold East Paper (Jiangsu) Co., Ltd, Zhenjiang City, Jiangsu Province, KLR,

Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co., Ltd, Suzhou City, Jiangsu Province, KLR,

Ningbo Zhonghua Paper Co., Ltd, Ningbo City, Zhejiang Province, KLR,

Ningbo Asia Pulp & Paper Co., Ltd, Ningbo City, Zhejiang Province, KLR.

2)

Chenming Paper Group (Chenming)

Shangdong Chenming Paper Holdings Limited, Shouguang City, Shandong Province, KLR,

Shouguang Chenming Art Paper Co., Ltd, Shouguang City, Shandong Province, KLR;

c)

Su eksportuojančiais KLR gamintojais susijusios bendrovės

Gold East (Hongkong) Trading Co., Ltd, Honkongas,

Chenming (HK) Limited, Honkongas,

Asia Pulp & Paper Italia SRL, Paduva, Italija;

d)

Sąjungos importuotojai

Cartaria Subalpina, Turinas, Italija,

Middleton Paper, Volsas, JK,

Paperlinx, Nortamptonas, JK.

(12)

Tuo atveju, jei eksportuojančiam KLR gamintojui nebūtų taikomas RER, jam reikėtų nustatyti normaliąją vertę, todėl tikrinamasis vizitas normaliajai vertei nustatyti remiantis panašios šalies, šiuo atveju JAV, duomenimis, vyko šios bendrovės patalpose:

S.D. Warren Company d/b/a Sappi Fine Paper North America, Bostonas, Masačusetsas, JAV.

1.3.   Tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(14)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės plonas kreidinis popierius, kuris yra iš vienos ar abiejų pusių dengtas popierius ar kartonas (išskyrus kraftpopierių ar kraftkartoną), lakštais ar ritiniais, kurio masė ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2 ir kurio ryškumas daugiau nei 84 (matuojant pagal ISO 2470–1) (toliau – nagrinėjamasis produktas arba PKP), kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4810 13 20, ex 4810 13 80, ex 4810 14 20, ex 4810 14 80, ex 4810 19 10, ex 4810 19 90, ex 4810 22 10, ex 4810 22 90, ex 4810 29 30, ex 4810 29 80, ex 4810 99 10, ex 4810 99 30 ir ex 4810 99 90.

(15)

PKP yra aukštos kokybės popierius ir kartonas, dažniausiai naudojamas skaitymui skirtai medžiagai, pvz., žurnalams, katalogams, metinėms ataskaitoms ar kasmetiniams leidiniams, spausdinti. Nagrinėjamajam produktui priskiriami tiek lakštai, tiek ritiniai, tinkami naudoti ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms. Spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkami ritiniai skirti pjaustyti į dalis prieš spausdinant, todėl laikomi pakeičiamais ir tiesiogiai konkuruojančiais su lakštais.

(16)

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami ritiniai, tinkami naudoti ruloninėms spaudos mašinoms. Ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai – ritiniai, kuriuos bandant pagal ISO bandymų standartą ISO 3783:2006 dėl atsparumo išpešiojimui nustatymo (padidinto greičio metodas naudojant IGT tipo prietaisą (elektrinis modelis)) pasiekiamas mažesnis nei 30 N/m jėgos momentas, jeigu matuojama popieriaus skersine kryptimi, ir mažesnis nei 50 N/m jėgos momentas, jeigu matuojama mašinine kryptimi. Be to, priešingai nei ritiniai, naudojami ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms, ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai paprastai tiesiogiai paduodami į spaudos mašinas prieš tai jų nepjaustant.

(17)

Viena šalis teigė, kad tiriamojo produkto apibrėžtoji sritis per siaurai apibūdinta ir kad jai turėtų būti priskirti ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti PKP ritiniai. Teigta, kad ruloninėms spaudos mašinoms tinkamų naudoti ritinių ir šio tyrimo aprėpčiai priskiriamų produktų (ritiniai ir lakštai) pagrindinės techninės ir fizinės savybės tokio pačios, be to, jų neįmanoma atskirti vienas nuo kito. Be to, tvirtinta, kad abu produktai naudoti aukštos kokybės spausdinimui ir kad dėl to juos galima iš dalies pakeisti vienas kitu.

(18)

Tačiau, priešingai nei tvirtinta, atlikus tyrimą pasitvirtino, kad iš tiesų yra skirtingų ruloninėms spaudos mašinoms tinkamo naudoti ir ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms tinkamo naudoti popieriaus techninių ir fizinių savybių, pavyzdžiui, drėgnumas ir standumas. Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad 16 konstatuojamojoje dalyje išvardytos techninės savybės būdingos tik ruloninėms spaudos mašinoms tinkamiems naudoti ritiniams. Dėl minėtų skirtumų ruloninėms spaudos mašinoms tinkamo naudoti ir ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms tinkamo naudoti popieriaus negalima naudoti tokios pačios rūšies spaudos mašinoms, dėl to šių produktų negalima pakeisti vienas kitu. Pažymima, kad visos šalys sutiko, kad abiejų rūšių popierius skiriasi pagal paviršiaus stiprumą ir tempimo stiprumą.

(19)

Be to, tiriamoji šalis teigė, kad PKP lakštų, spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkamų ritinių ar ruloninėms spaudos mašinoms naudoti tinkamų ritinių forma pirkėjai laiko viena rinka, todėl platinimo kanalai yra tie patys. Skirtingos techninės savybės matyti tik iš nedidelių šių grupių produktų kainų skirtumų.

(20)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad abiejų rūšių ritiniai negali būti pakeičiami vieni kitais ir ekonominiu požiūriu, nes ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai naudojami didelės apimties spaudos darbams, jie paprastai gaminami pagal užsakymą ir turi būti laiku pristatomi, todėl tarpininkai neturi šių produktų atsargų, jie tiesiogiai siunčiami galutiniams naudotojams, t. y. jie taip pat parduodami skirtingais platinimo kanalais, nei ant lakštinio popieriaus spausdinančioms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai. Spausdinimo proceso skirtingi gamybos procesai ir skirtinga masto ekonomija matyti iš aiškių kainų skirtumų.

(21)

Tuo remiantis minėti tvirtinimai atmesti.

(22)

Ta pati šalis tvirtino, kad atsparumas išpešiojimui nėra tinkama techninė savybė produktams atskirti, nes tai bendro pobūdžio bandymas, be to, jo rezultatams poveikio gali turėti bandyto popieriaus drėgnis. Šalis taip pat teigė, kad remiantis kai kuriais kitais ruloninėms spaudos mašinoms tinkamo naudoti PKP (įskaitant Sąjungos pramonės gaminamus produktus) bandymais, matyti, kad šie produktai neatitinka dabartinės produkto apibrėžties, vadinasi atsparumo išpešiojimui kriterijus nėra tinkamas, norint atskirti ruloninėms spaudos mašinoms naudoti tinkamą PKP nuo spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkamą PKP. Pirma, šis tvirtinimas nebuvo paremtas įrodymais, kad dėl popieriaus drėgnio pagal ISO bandymų standartą ISO 3783:2006 atlikto bandymo rezultatai gali būti nepatikimi. Antra, ruloninėms spaudos mašinoms tinkamo naudoti PKP bandymų neatliko nepriklausomas ekspertas, todėl manyta, kad tokie bandymai yra nepakankamai patikimi ir objektyvūs išvadoms pagrįsti. Todėl atsparumas išpešiojimui laikinai laikytas patikima technine savybe ruloninėms spaudos mašinoms naudoti tinkamam PKP atskirti nuo spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkamo PKP.

(23)

Atliekant tyrimą kai kurios šalys taip pat teigė, kad tyrimo aprėpčiai neturėtų būti priskirtas daugiasluoksnis popierius ir daugiasluoksnis kartonas (kaip apibrėžta kitoje konstatuojamojoje dalyje). Jos teigė, kad skiriasi fizinės daugiasluoksnio popieriaus ir daugiasluoksnio kartono savybės – daug sluoksnių, didesnis standumas ir mažesnis tankumas, ir kad šių produktų galutinio panaudojimo paskirtis kitokia, nes jie paprastai naudojami sulankstomoms dėžėms gaminti ir pakavimui. Pagaliau šios šalys teigė, kad vienasluoksnį popierių ir kartoną galima lengvai atskirti nuo daugiasluoksnio popieriaus ir kartono iš išvaizdos.

(24)

Daugiasluoksnis popierius ir daugiasluoksnis kartonas, kaip apibrėžta Suderintos sistemos paaiškinimų 4805 subpozicijos paaiškinimuose, – tai produktas, kuris gaunamas suspaudžiant du ar daugiau sluoksnius drėgnos plaušienos, kurių bent viena savybė skiriasi nuo kitų sluoksnių savybių. Šie skirtumai gali atsirasti priklausomai nuo naudojamos plaušienos pobūdžio (pvz., perdirbti skirtos atliekos), nuo gamybos metodo (pvz., mechaninis ar cheminis), arba nuo to, ar plaušiena yra tokio paties pobūdžio ir pagaminta taikant tokį patį metodą, bei apdirbimo laipsnio (pvz., nebalinta, balinta ar dažyta).

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš tiesų kai kurios daugiasluoksnio popieriaus ir kartono fizinės ir techninės savybės skiriasi. Tiksliau dėl kelių popieriaus plaušienos sluoksnių jis yra standesnis. Gaminant daugiasluoksnį popierių ir kartoną taikomi skirtingi gamybos metodai, kuriems reikalingos kitokios popieriaus mašinos, nei naudojamos PKP gaminti, nes jį gaminant keli plaušienos sluoksniai sudedami į vieną produktą. Pagaliau daugiasluoksnis popierius ir kartonas naudojamas kitai paskirčiai (daugiausia pakavimui), palyginti su PKP, kuris naudojamas aukštos kokybės reklaminei medžiagai, žurnalams ir pan. spausdinti. Todėl daugiasluoksnis popierius ir kartonas, kaip apibrėžta 24 konstatuojamojoje dalyje, laikinai nagrinėjamajam produktui nepriskiriamas. Taigi, tyrimo aprėpčiai laikinai nepriskiriami minėti KN kodai, taikomi importuojant daugiasluoksnį popierių ir daugiasluoksnį kartoną.

(26)

Pagaliau vienas Kinijos gamintojas tvirtino, kad tyrimo aprėpčiai nereikėtų priskirti vadinamojo kartono, nes jis nepriskiriamas plono popieriaus (dengto arba ne) apibrėžčiai dėl tariamų svorio, storio ir standumo skirtumų. Nustatyta, kad terminas „kartonas“ paprastai vartojamas popieriui iš sunkesnių medžiagų, dėl kurių popierius apskritai tampa sunkesniu, apibūdinti, t. y. kartonas dažniausiai apibrėžiamas kaip popierius, kurio pagrindinė masė yra didesnė nei 224 g/m2. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad svorio skirtumas neturi didelio poveikio kitoms fizinėms ir techninėms savybėms ir galutinio panaudojimo paskirčiai, dėl kurio kartonas skirtųsi nuo nagrinėjamojo produkto. Be to, pažymima, kad, kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai aiškiai priskirtas visas PKP, kurio masė ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2. Todėl preliminariai laikoma, kad kartonas yra nagrinėjamasis produktas.

2.2.   Panašus produktas

(27)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, KLR vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto ir JAV, kurios preliminariai buvo pasirinktos panašia šalimi, vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto, taip pat Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   ATRANKA

3.1.   Eksportuojančių KLR gamintojų atranka

(28)

Apie save pranešė ir pagal pranešimą apie inicijavimą atrankai būtinus duomenis pateikė tik dvi eksportuojančių KLR gamintojų grupės. Viena grupė (Chenming) – tai 2 susiję eksportuojantys gamintojai, o kita grupė (APP) – 4 susiję eksportuojantys gamintojai. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai sudaro visą KLR nagrinėjamojo produkto eksportą į Sąjungą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė, kad eksportuojančių KLR gamintojų atranka nėra būtina.

3.2.   Sąjungos gamintojų atranka

(29)

Atsižvelgiant į galimai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį gali būti vykdoma atranka. Tačiau išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad iki pranešime apie inicijavimą nustatytų terminų apie save pranešė tik keturi Sąjungos gamintojai, nuspręsta, kad atranka nėra būtina. Laikyta, kad keturi bendradarbiaujantys gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai (pagaminantys 61 % visos produkcijos), kaip apibrėžta 77 konstatuojamojoje dalyje. Bendradarbiaujančių bendrovių pateikta informacija patikrinta vietoje ir naudota mikrorodikliams, kaip paaiškinta 90 konstatuojamojoje dalyje.

3.3.   Nesusijusių importuotojų atranka

(30)

Atsižvelgiant į galimai didelį importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį gali būti vykdoma importuotojų atranka. Tačiau išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad norą bendradarbiauti pareiškė nedaug importuotojų, nuspręsta, kad atranka nėra būtina.

4.   DEMPINGAS

4.1.   Bendrieji metodai

(31)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams taikyti toliau aprašyti bendrieji metodai.

4.2.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

1)

verslo sprendimai priimami ir išlaidos planuojamos atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be didelio valstybės kišimosi, o sąnaudos atspindi rinkos vertę;

2)

įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus (toliau – TAS) ir kurie yra taikomi visais tikslais, rinkinį;

3)

nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4)

bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir stabilumas;

5)

valiutos keitimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą.

(33)

Tik viena eksportuojančių KLR gamintojų grupė (t. y. APP) pateikė prašymą taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Ši grupė pateikė 33 RER formas, kuriose nurodomi jos keturi susiję eksportuojantys gamintojai ir daug kitų susijusių bendrovių, kurios taip pat susijusios su nagrinėjamuoju produktu, t. y. plaušienos gamyklos, cheminių medžiagų bendrovės, miškininkystės įmonės (gamintojų grandies įmonės) ir vidaus prekybos bendrovės.

(34)

Atsižvelgiant į didelį RER formų skaičių nuspręsta, kad atliekant preliminarų tyrimą būtų tikslinga patikrinimus vietoje surengti keturių grupės eksportuojančių gamintojų patalpose.

(35)

Komisija surinko visą, kaip ji mano, būtiną informaciją ir keturių susijusių eksportuojančių gamintojų patalpose patikrino visą RER formose pateiktą informaciją.

(36)

Nuspręsta, kad RER neturėtų būti taikomas, nes nė viena bendrovė neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytų pirmo, antro ir trečio kriterijų.

(37)

Dėl 1 kriterijaus: nustatyti su verslo sprendimais ir sąnaudomis susiję neatitikimai. Nustatyta, kad ne vienu atveju nebuvo mokėjimų už perleistas bendrovės akcijas įrodymų. Be to, nepriklausomi auditoriai neatliko valstybės akcininkų ar susijusių šalių indėlių į pagrindinį kapitalą, žemę ir išlaidas pavertimo akcijomis vertinimo. Pagaliau vienu atveju vienas valstybinis akcininkas akcijas vienai iš APP grupės bendrovių perdavė ne rinkos kaina. Atlikus tyrimą dėl sąnaudų nustatyta, kad atsižvelgiant į grupės naudotą metodiką žaliavų sąnaudoms registruoti trūksta įrodymų dėl pagrindinių žaliavų sąnaudų. Todėl padaryta išvada, kad keturi susiję eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad atitinka 1 kriterijų.

(38)

Dėl 2 kriterijaus: nustatyta, kad nesilaikyta pagrindinių tarptautinių apskaitos standartų principų ir ypač TAS 1 (t. y. kaupiamasis principas, kompensacijos, apdairumo stoka ir prastas sandorių pateikimas) tiek tvarkant sąskaitas, tiek atliekant auditą, todėl suabejota bendrovės sąskaitų patikimumu. Todėl padaryta išvada, kad keturi susiję eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad atitinka 2 kriterijų.

(39)

Dėl 3 kriterijaus: atlikus tyrimą nustatyta didelių iškraipymų, susijusių su keturių susijusių eksportuojančių gamintojų žemėnaudos teisėmis. Dėl tokių iškraipymų galima daryti išvadą, kad žemėnaudos teisės nėra suteikiamos ir išlaikomos pagal rinkos ekonomikos sąlygas. Be to, vietoje nustatyta didelių iškraipymų Kinijos bankų ar finansų sektoriui suteikiant paskolas keturiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams. Daugiausia paskolų suteikė bankai, kurių didžioji akcijų dalis priklauso valstybei, tačiau esama akivaizdžių požymių, kad finansinės institucijos, nustatydamos grupės bendrovių kreditingumą, atsižvelgė į bendrą valstybės pramonės politiką, dėl to paskolos buvo suteiktos blogoje finansinėje padėtyje esančioms bendrovėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo padaryta išvada, kad keturi susiję eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad atitinka 3 kriterijų.

(40)

APP ir Sąjungos gamintojams buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau išdėstytų faktų.

(41)

Sąjungos gamintojai pritarė nustatytiesiems faktams. Be to, jie nesutiko su Kinijos eksportuojančios grupės argumentais jai taikyti RER dėl to, kad Komisija tuo pačiu metu vykdo antisubsidijų tyrimą.

(42)

Kinijos eksportuojanti grupė su nustatytaisiais faktais nesutiko.

(43)

Dėl 1 kriterijaus teigta, kad grupės bendrovių akcijų perleidimai ir mokėjimai už jas yra nesusiję su šiuo kriterijumi, nes pagal šį kriterijų reikalaujama, kad bendrovės verslo sprendimus priimtų atsižvelgdamos į rinkos sąlygas. Dėl to pažymima, kad sprendžiant dėl RER taikymo nustatyti trūkumai (t. y. mokėjimų už akcijų perleidimus įrodymų stoka, nepagrįstai mažos sumos, sumokėtos valstybiniams akcininkams už perleistas akcijas, neatliktas nepriklausomas įdėtų indėlių vertinimas) turi poveikio verslo sprendimams. Iš tiesų tai, kad bendrovė gali nemokėti už perleistas akcijas, naudoti neįvertintus arba pervertintus indėlius į jos akcinį kapitalą ir valstybinėms bendrovėms perleisti akcijas be ekonominio paaiškinimo ar pagrindimo, turi tiesioginio poveikio jos finansinei padėčiai ir jos galimybėms sprendimus priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas.

(44)

Dėl žaliavų tvirtinta, kad Komisija turėjo nagrinėti, ar Kinijos grupės gamintojų grandies žaliavų tiekėjai žaliavas pirko rinkos kainomis. Be to, tvirtinta, kad Komisijos nustatytieji faktai neteisingi. Dėl to pažymima, kad atliekant tyrimą nustatyta, kad praktiškai neįmanoma nustatyti, kiek grupė moka įsigydama bet kokias žaliavas.

(45)

Dėl 2 kriterijaus tvirtinta, kad ES pripažino, kad Kinijos apskaitos standartai (GAAP) atitinka TFAS/TAS. Dėl to pažymima, kad vertinimas dėl RER taikymo atliktas vadovaujantis TAS, o ne Kinijos apskaitos standartais. Bet kuriuo atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad tvirtinta, jog Kinijos standartai atitinka TAS, būtų normalu tikėtis, kad apie tokius nustatytus trūkumus būtų turėję pranešti auditoriai. APP nesutiko, kad jos bendrovės pažeidė TAS taisykles, nurodytas vertinime dėl RER taikymo (kaupiamasis principas, sąžiningo sandorių pateikimo principas ir kompensacijos). Vis dėlto, dėl pateiktų pastabų nustatyti tyrimo faktai nepasikeitė.

(46)

Dėl 3 kriterijaus ir ypač dėl žemėnaudos teisių, tvirtinta, kad šis kriterijus susijęs su dideliais iškraipymais, likusiais iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, o ne su tokio tipo valstybės kišimusi, kuris įprastas rinkos ekonomikos šalyse. Taigi teigta, kad su žemėnaudos teisių skyrimu susiję nustatyti iškraipymai nėra būdingi tik KLR, jų yra ir Europoje, nes tokius apribojimus nustato valdžios institucijos, atsakingos už investuotojų pritraukimą ir užtikrinimą, kad investicijos atitiktų taikomus reguliavimo reikalavimus. Dėl to pažymima, kad bet kuriuo atveju tyrimo tikslas nėra nagrinėti, ar Sąjungoje gali būti iškraipymų. Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad žemės skyrimas buvo tiesiogiai susijęs su griežtomis taisyklėmis (taikomomis tiek sąlygoms, tiek nuomos normai), kurios tiesiogiai liko iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Iš minėtų taisyklių matyti, kad tai centrinio planavimo sistema, kuri neatitinka rinkos ekonomikos principų.

(47)

Dėl paskolų tvirtinta, kad Komisijos išvados yra hipotetinės. Dėl to pažymima, kad atliekant tyrimą nustatytas akivaizdus grupės sugebėjimų gauti banko finansavimą ir pagal Kinijos centrinio planavimo ekonomikos sistemą nustatytų tikslų įvykdymo ryšys. Taip pat teigta, kad Komisijos nustatyti iškraipymai – tai daugiausia gali būti subsidijos. Taigi, tvirtinta, kad kadangi tuo pačiu metu vykdomas antisubsidijų tyrimas, šios tariamos subsidijos negali būti priežastimi atsisakyti taikyti RER. Dėl to pažymima, kad atliekant vertinimą dėl RER taikymo nustatyta, kad esama iškraipymų Kinijos bankų ar finansų sektoriui teikiant paskolas. Tai iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos likęs iškraipymas, jis nesusijęs su tuo, ar tokių priemonių poveikį galima laikyti kompensuotina subsidija ar ne.

(48)

Atliekant preliminarų tyrimą APP pateikė pastabų, kad eksportuojančių Kinijos gamintojų grupei turi būti taikomas RER, kad būtų išvengta su tuo pačiu metu atliekamu antisubsidijų tyrimu besidubliuojančio skaičiavimo. Tvirtinta, kad valstybės subsidijavimas yra vertinimo dėl RER taikymo dalis, turi poveikio išvadoms dėl RER ir dėl to bus nagrinėjamas per tuo pačiu metu atliekamą antisubsidijų tyrimą. Šiems tvirtinimams paremti šalis taip pat nurodė proporcingumo principą ir teisę į gerą administravimą.

(49)

Šie tvirtinimai turi būti atmesti dėl toliau išvardytų priežasčių. Pirma, pažymima, kad RER taikymo kriterijai aiškiai išdėstyti pagrindiniame reglamente ir pakartoti 32 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to, kad tuo pačiu metu atliekamas antisubsidijų tyrimas, tyrimą atliekančiai institucijai neatimama teisė užtikrinti, kad RER taikymo sąlygos būtų įvykdytos. Antra, antidempingo ir kompensacinių muitų skaičiavimų dubliavimasis reglamentuojamas taikant susijusių ES teisės aktų nuostatas, visų pirma pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį ir 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (3) ir 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, neatsižvelgiant į tai, ar tiriamajam eksportuotojui suteiktas RER ar nesuteiktas. Bet kuriuo atveju siūlomas laikinasis antidempingo muitas visoms bendradarbiaujančioms Kinijos šalims grindžiamas žalos pašalinimo lygiu, o ne dempingo skirtumu, todėl tvirtinimai dėl skaičiavimo dubliavimosi yra nepagrįsti.

(50)

Nustatyta, kad du iš keturių susijusių eksportuojančių gamintojų gamina tik 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytą daugiasluoksnį kartoną. Dėl to primenama, kad padaryta preliminari išvada, kad daugiasluoksnio kartono nereikėtų priskirti šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Taigi, jei pasitvirtintų preliminarios išvados dėl produkto apibrėžtosios srities, su šiais dviem susijusiais eksportuojančiais gamintojais susijusios išvados dėl RER šiame tyrime būtų nebesvarbios.

(51)

Pagal ES praktiką, jei viena susijusi bendrovė, kuri taip pat susijusi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, neatitinka RER taikymo reikalavimų, RER negali būti taikomas visai susijusių bendrovių grupei. Todėl padaryta išvada, kad APP bendrovėms RER negali būti taikomas.

4.3.   Individualus režimas (IR)

(52)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu visos šalies mastu taikomas muitas prireikus nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir joms galima taikyti IR. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

jei įmonės yra visiškai ar dalinai užsienio kapitalo įmonės ar bendros įmonės, eksportuotojai gali nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį,

eksporto kainos ir kiekis, pardavimo sąlygos ir terminai yra nustatomi laisvai,

akcijų dauguma priklauso privatiems asmenims. Direktorių valdybose esantys ar svarbias vadovaujančias pareigas užimantys valstybės pareigūnai sudaro mažumą, arba turi būti įrodyta, kad įmonė vis dėlto yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi,

valiutų keitimo kurso perskaičiavimai atliekami pagal rinkos kursą, ir

valstybės kišimasis nėra toks, kad leistų išvengti priemonių tuo atveju, jei individualiems eksportuotojams taikomos skirtingos muitų normos.

(53)

Abi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės (t. y. APP ir Chenming) pateikė prašymus taikyti IR.

(54)

Remiantis turima informacija, kuri buvo patikrinta per tikrinamuosius vizitus, nustatyta, kad APP ir Chenming bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

(55)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad susijusiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams galima taikyti IR.

4.4.   Normalioji vertė

4.4.1.   Panaši šalis

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(57)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad KLR normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia šalimi ji ketina pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabų dėl šio pasirinkimo.

(58)

Viena bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų grupė pateikė pastabų, kad skeptiškai vertina JAV pasirinkimą tinkama panašia šalimi ir kaip alternatyvą pasiūlė Tailandą. Dėl JAV tvirtinta, kad vienas JAV gamintojas veikiausiai yra su vienu iš ES skundo pateikėjų susijusi bendrovė. Be to, teigta, kad JAV gamintojai dalyvauja tuo pačiu metu atliekamame tyrime dėl to paties Kinijos produkto, kad JAV gamintojams teikiamos didelės subsidijos ir kad jų turima įranga yra pasenusi.

(59)

Komisija visas susijusias šalis paragino teikti pastabų dėl šios šalies pasiūlymo. Sąjungos gamintojai nesutiko su Tailando pasirinkimu panašia šalimi ir Kinijos šalies pateiktais argumentais dėl JAV gamintojų. Susisiekta su Kinijos šalies pateiktose pastabose nurodyta Tailando bendrove, tačiau ji pateikė raštišką atsisakymą bendradarbiauti atliekant tyrimą. Daugiau Tailande nebuvo žinomų eksportuojančių nagrinėjamojo produkto gamintojų.

(60)

Komisija siekė bendradarbiauti su JAV gamintojais. Trims žinomoms skunde nurodytoms bendrovėms ir susijusiai popieriaus gamintojų asociacijai nusiųsti raštai ir susiję klausimynai. Iš visų šių bendrovių, su kuriomis susisiekta, tik vienas gamintojas pateikė normaliosios vertės nustatymui reikalingą informaciją ir sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(61)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad JAV panašaus produkto rinka yra konkurencinė. Tai, kad iš KLR importuojamiems popieriaus produktams JAV nustatė antidempingo ir kompensacinius muitus, negali būti laikoma pagrįsta priežastimi JAV nesirinkti panašia šalimi, nes šioje šalyje konkurencijos lygis yra pakankamas. Dėl teiginių, susijusių su subsidijavimu ir pasenusiais įrenginiais JAV, pažymima, kad juos teko atmesti, nes šiems teiginiams pagrįsti nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, todėl neturima susijusios patikrinamos informacijos. Dėl JAV bendradarbiaujančio gamintojo santykio su viena Sąjungos gamintojų bendrove pažymima, kad tokiu atveju svarbiausia, kad šios galimos panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo ir Sąjungos bendrovės ryšiai neturėtų poveikio normaliosios vertės duomenims. Atlikus tyrimą dėl JAV gautos informacijos tokio poveikio nenustatyta.

(62)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad bendradarbiaujančio JAV gamintojo gamybos apimtis yra gerokai didesnė nei 5 % į Sąjungą eksportuojamo Kinijos nagrinėjamojo produkto kiekio, taigi vertinant pagal apimtį gamyba buvo tipiška. Kalbant apie panašaus produkto JAV kokybę, technines specifikacijas ir standartus, juos lyginant su Kinijos produktais nebuvo nustatyta didesnių skirtumų. Todėl JAV rinka laikoma pakankamai tipiška normaliajai vertei KLR nustatyti.

(63)

Atsižvelgiant į tai, padaryta preliminari išvada, kad JAV yra tinkama panaši šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

4.4.2.   Normaliosios vertės nustatymas

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis iš panašios šalies gamintojo gauta patikrinta informacija, kaip nurodyta toliau.

(65)

Nustatyta, kad JAV gamintojas vidaus rinkoje parduoda tipišką panašaus produkto kiekį, palyginti su vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio KLR gamintojo į Sąjungą eksportuojamu nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(66)

Be to, nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį dalį, nagrinėta, ar galima laikyti, kad vidaus rinkoje produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Jeigu tam tikros rūšies panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už jo gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuotą kaip pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina.

(67)

Pažymima, kad bendradarbiaujantis JAV gamintojas per TL gamino ir JAV rinkoje pardavė visų rūšių panašų produktą.

4.5.   Eksporto kaina

(68)

Dėl APP pažymima, kad nustatyta, jog du iš keturių susijusių eksportuojančių gamintojų gamina tik 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytą daugiasluoksnį kartoną. Primenama, kad padaryta preliminari išvada, jog daugiasluoksnio kartono nereikėtų priskirti šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Taigi skaičiuojant dempingą nebuvo naudotasi šių dviejų bendrovių pateiktais eksporto kainų duomenimis.

(69)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė i) per susijusias ne Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves arba ii) per susijusią Sąjungoje įsikūrusią prekybos bendrovę.

(70)

Kai produktas eksportui į Sąjungą buvo parduodamas per susijusias ne Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatoma remiantis susijusių prekybos bendrovių Sąjungai, t. y. nepriklausomam pirkėjui, parduoto produkto faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(71)

Kai eksportui į Sąjungą buvo parduodama per vienintelę Sąjungoje įsikūrusią susijusią prekybos bendrovę, eksporto kainos buvo apskaičiuojamos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis pirmą kartą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje perparduoto importuoto produkto kainomis. Atsižvelgta į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas bei importo bendrovės per TL gautą pelną Sąjungoje. Tačiau nebuvo galima pasinaudoti faktiniu susijusio prekiautojo pelno dydžiu, nes dėl eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo ryšių šios kainos buvo nepatikimos. Taigi buvo nustatytas pagrįstas, daug mažesnis nei 155 konstatuojamojoje dalyje nurodytas susijęs pelno dydis, kurio būtų galima paprastai tikėtis iš tokio tipo prekybos operacijų.

4.6.   Palyginimas

(72)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(73)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į kainų ir kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus. Tiriamųjų eksportuojančių KLR gamintojų atveju prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant buvo atsižvelgta į vežimo ir draudimo sąnaudų, kreditų išlaidų, metų pabaigos nuolaidų, komisinių atlyginimų, kompensacijų dėl kokybės ir banko aptarnavimo mokesčių skirtumus.

4.7.   Dempingo skirtumas

(74)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams nustatytas remiantis kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės normaliosios vertės ir pirmiau nustatytos kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(75)

Remiantis pirmiau nurodyta metodika, procentais išreikšti laikinieji CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

Eksportuojantis gamintojas

Dempingo skirtumas

Gold East Paper (Jiangsu) Co., Ltd, Zhenjiang City, Jiangsu Province, KLR

43,9 %

Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co., Ltd, Suzhou City, Jiangsu Province, KLR

43,9 %

Shangdong Chenming Paper Holdings Limited, Shouguang City, Shandong Province, KLR

63 %

Shouguang Chenming Art Paper Co., Ltd, Shouguang City, Shandong Province, KLR

63 %

(76)

Remiantis skunde nurodyta ir bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų pateikta informacija, KLR yra kitų žinomų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog nurodyta eksporto apimtis buvo didesnė už importo apimtį, gautą remiantis Eurostato duomenimis, laikyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas ir dempingo skirtumas visos šalies mastu KLR nustatytas naudojant bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurioms taikoma didžiausia individualaus muito norma, nustatytą dempingo skirtumą (63 % dempingo skirtumą).

5.   SĄJUNGOS GAMINTOJAI

5.1.   Sąjungos gamyba

(77)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino 14 žinomų gamintojų ir keli kiti labai nedideli gamintojai. Manoma, kad CEPIFINE pateikti duomenys susiję su 98 % Sąjungos gamintojų gamybos apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad per TL Sąjungoje pagaminta apie 5 270 000 tonų produkto. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(78)

Plono kreidinio popieriaus pramonė yra energijos ir kapitalo imli pramonė. Dėl to taikoma masto ekonomija, kuria galima paaiškinti, kodėl didžioji dalis gamybos apimties tenka keliems dideliems veikėjams ir mažesniems gamintojams, kurie daugiausia tiekia geografiškai arti esančioms rinkoms. Penkiems panašaus dydžio didiesiems gamintojams tenka didžioji Sąjungos rinkos dalis, o jų gamybos įmonės įsikūrusios įvairiose Europos vietose. Didžio dalis PKP – vartojimo produktas, juo daugiausia prekiaujama per prekybininkus popieriumi ir didmenininkus. Šiems platinimo kanalams būdinga didelė perkamosios galios koncentracija ir kainų skaidrumas dėl prekių kainų biržose.

(79)

Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad šio tyrimo aprėpčiai turėtų būti priskirtas ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti PKP. Tuo remdamasi šalis teigė, kad šiam tyrimui pritartų nepakankamai Sąjungos gamintojų, pateikusių skundą. Tačiau šis tvirtinimas turėjo būti atmestas remiantis 20 ir 22 konstatuojamųjų dalių išvadomis, t. y. kad ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti PKP ir spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms tinkamas PKP yra du skirtingi produktai.

6.   ŽALA

6.1.   Sąjungos suvartojimas

(80)

Suvartojimas nustatytas pagal:

Eurostato importo iš trečiųjų šalių duomenis, tinkamai pakoreguotus remiantis Sąjungos gamintojų pateikta informacija apie produktus, kurie šiame tyrime nenagrinėjami. Atlikus tyrimą nustatyta, kad remiantis pateiktais įrodymais šios prielaidos buvo pagrįstos ir pateisinamos,

patikrintą viso bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų eksporto į Sąjungos rinką apimtį, nes nustatyta, kad nurodyta eksporto apimtis buvo didesnė nei importo apimtis, gauta remiantis Eurostato duomenimis,

visą Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį, remiantis CEPIFINE pateikta informacija.

(81)

Tuo remiantis visas Sąjungos suvartojimas nustatytas taip:

1   lentelė

Sąjungos suvartojimas

Sąjungos suvartojimas

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Tonos

5 308 275

5 508 183

5 384 770

4 572 057

Indeksas

100

104

101

86

Šaltinis: pagal Eurostato duomenis pakoreguoti patikrinti klausimyno atsakymai ir CEPIFINE pateikti duomenys.

(82)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 14 %. Nustatyta, kad iš pradžių 2006–2007 m. suvartojimas padidėjo 4 %, vėliau 2007 m. – TL sumažėjo 18 %. 2008 m. ir per TL suvartojimas sumažėjo dėl ekonominės krizės smukus paklausai, ypač pirmoje 2009 m. pusėje.

6.2.   Importas į Sąjungą iš KLR

(83)

Kaip nurodyta 80 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad patikrinta viso bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis buvo didesnė nei Eurostato nurodyta importo apimtis. Manyta, kad patikrinta informacija yra tikslesnė už turimus statistinius duomenis, todėl visa importo iš KLR apimtis nustatyta remiantis bendradarbiaujančių bendrovių pateikta patikrinta informacija. Bendradarbiaujančių bendrovių, kurios, kaip nustatyta, per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportavo tik daugiasluoksnį kartoną, pardavimo apimtis į visą importo apimtį nebuvo įtraukta, nes, kaip paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, preliminariai padaryta išvada, kad daugiasluoksnio popieriaus ir kartono nereikėtų laikyti nagrinėjamuoju produktu. Nagrinėjamojo produkto importo duomenys susiję tik su dviem bendrovėmis, todėl manyta, kad dėl konfidencialumo būtų tikslinga šiuos duomenis nurodyti indeksuota forma.

2   lentelė

Visas importas dempingo kainomis iš KLR

Visas importas iš KLR

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Apimtis (indeksas)

100

218

212

283

Rinkos dalis (indeksas)

100

210

209

329

Kainos (EUR/t)

677

661

657

621

Indeksas

100

98

97

92

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(84)

Viso importo iš KLR apimtis labai padidėjo, o per nagrinėjamąjį laikotarpį – maždaug tris kartus. Dėl šios priežasties šiam importui tenkanti rinkos dalis labai išaugo – nuo apytikriai 1 % 2006 m. iki daugiau nei 4 % per TL. Šį padidėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į mažėjantį suvartojimą, kuris per tą patį laikotarpį sumažėjo 14 %. Vidutinės importo iš KLR dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 8 %.

6.2.1.   Priverstinis kainų mažinimas

(85)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš KLR importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus ir išlaidas po importo.

(86)

Kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas – manyta, kad šiems eksportuotojams teko viso KLR eksporto į Sąjungą apimtis per TL. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog, kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, du eksportuojantys Kinijos gamintojai, kurie pradžioje pranešė apie save, nagrinėjamojo produkto į Sąjungos rinką neeksportavo, nagrinėjant priverstinį kainų mažinimą į jų importą nebuvo atsižvelgta.

(87)

Palyginus kainas nustatyta, kad per TL dėl KLR kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kainomis Sąjungos gamintojų pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 5,6 %. Priverstinio kainų mažinimo dydį reikia vertinti atsižvelgiant į PKP platinimo rinkai būdingą didelį kainų skaidrumo lygį dėl prekių kainų biržose.

6.3.   Sąjungos pramonės ir bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų ekonominė padėtis

6.3.1.   Preliminarios pastabos

(88)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos gamintojams buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai, siekiant įvertinti Sąjungos gamintojų padėtį nuo 2006 m. iki TL pabaigos.

(89)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas ir dempingo skirtumų dydis) remiantis CEPIFINE pateikta informacija vertinti visos Sąjungos gamybos lygiu.

(90)

Mikroekonominiai rodikliai (vidutinės vieneto kainos, užimtumas, darbo užmokestis, našumas, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą) nagrinėti Sąjungos gamintojų lygiu, remiantis tinkamai patikrinta šių gamintojų pateikta informacija.

(91)

Viena šalis teigė, kad vienas iš bendradarbiaujančių gamintojų nevisiškai bendradarbiavo, nes jis susijęs su kitu Europos Sąjungos gamintoju per 1) akcijų paketą ir 2) bendrą įmonę, kuri veikia pagal išskirtinio pardavimo ir žaliavų tiekimo susitarimus. Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad tiriamasis ES gamintojas turėjo labai nedaug akcijų, jų skaičius neviršijo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (toliau – BMKĮN) (4) 143 straipsnyje nustatytos ribos. Be to, minėtų dviejų bendrovių susitarimuose nebuvo jokių nuostatų, dėl kurių būtų galima manyti, kad šių bendrovių ryšys būtų didesnis nei įprasti pirkėjo ir pardavėjo verslo santykiai.

6.3.2.   Su Sąjungos pramone susiję duomenys (makroekonominiai rodikliai)

6.3.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

3   lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Gamyba (tonomis)

6 483 462

6 635 377

6 381 324

5 164 475

Indeksas

100

102

98

80

Pajėgumai (tonomis)

7 032 734

7 059 814

6 857 226

6 259 129

Indeksas

100

100

98

89

Pajėgumų naudojimas

92 %

94 %

93 %

83 %

Indeksas

100

102

101

90

Šaltinis: CEPIFINE pateikti duomenys.

(92)

Kaip matyti iš lentelės, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 20 %. Reikėtų pažymėti, kad, nors Sąjungos suvartojimas 2006–2008 m. padidėjo apytikriai 1 %, Sąjungos pramonės gamybos apimtis tuo laikotarpiu sumažėjo 2 %, o 2008 m. – TL, sumažėjus Sąjungos suvartojimui, dar daugiau sumažėjo.

(93)

Nuo 2000 m. Sąjungos gamintojai dėjo dideles pastangas restruktūrizuotis, siekdami pašalinti susidariusius struktūrinius perteklinius pajėgumus. Vykdydama susijungimus ir uždarydama gamyklas Sąjungos pramonė 2006 m. – TL PKP gamybos pajėgumus sumažino apytikriai 770 000 tonomis, t. y. 11 %.

(94)

Nepaisant visų pajėgumų sumažėjimo, pajėgumų naudojimo koeficientas vis dėlto sumažėjo nuo 92 % 2006 m. iki 83 % per TL. Labiausiai koeficientas sumažėjo 2008 m. – TL. Pažymima, kad didelis pajėgumų naudojimas yra svarbus popieriaus gamintojų ilgalaikio gyvybingumo veiksnys dėl didelių investicijų į pagrindinį kapitalą. Todėl laikyta, kad pajėgumų naudojimo koeficientas per TL buvo mažas.

6.3.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(95)

Šioje lentelėje pateikti pardavimo duomenys yra susiję su pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje parduotu produkto kiekiu.

4   lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Pardavimo apimtis (tonomis)

4 921 141

4 999 524

4 875 841

4 008 354

Indeksas

100

102

99

81

Rinkos dalis

93 %

91 %

91 %

88 %

Indeksas

100

98

98

95

Šaltinis: CEPIFINE pateikti duomenys.

(96)

Nors Sąjungos suvartojimas 2006–2007 m. padidėjo 4 % (žr. 81 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo tik 2 %. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė tuo laikotarpiu negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu. Be to, 2008 m. – TL, kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 15 %, visų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis dar daugiau sumažėjo – 18 %. Todėl toliau labai mažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (po nedidelio padidėjimo 2007 m.), dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais.

6.3.2.3.   Augimas

(97)

Kalbant apie nagrinėjamojo laikotarpio raidą, Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimas 19 % buvo gerokai didesnis nei 14 % sumažėjęs Sąjungos suvartojimas. Dėl to Sąjungos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo net 5 procentiniais punktais.

6.3.2.4.   Dempingo skirtumų dydis

(98)

Skirsnyje apie dempingą nurodyti laikinieji KLR dempingo skirtumai yra dideli. Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

6.3.3.   Su bendradarbiaujančiais Sąjungos gamintojais susiję duomenys (mikroekonominiai rodikliai)

6.3.3.1.   Vidutinės bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų vieneto kainos

(99)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų vidutinės pardavimo kainos EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje 2007 m. padidėjo, po to sumažėjo ir 2009 m. buvo iš esmės tokio paties dydžio, kaip nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Apskritai plono kreidinio popieriaus kainos ilgainiui nesikeitė.

5   lentelė

Sąjungos gamintojų kainos

Sąjungos gamintojų kainos

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Vidutinė kaina (EUR/t)

692

717

691

695

Indeksas

100

104

100

100

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

6.3.3.2.   Atsargos

(100)

Per TL atsargos sudarė apie 10 % gamybos apimties. Bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai atsargų lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač 2006–2007 m. ir vėliau 2008 m. – TL, padidino 14 %. Tai sutapo su importo mažomis dempingo kainomis iš KLR padidėjimu.

6   lentelė

Atsargos

Atsargos

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Atsargos (tonomis)

278 265

298 547

296 387

318 489

Indeksas

100

107

107

114

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

6.3.3.3.   Užimtumas, darbo užmokestis ir našumas

7   lentelė

Užimtumas

Užimtumas

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Užimtumas. Visos darbo dienos ekvivalentas (etatai)

7 756

7 487

7 207

6 197

Indeksas

100

97

93

80

Darbo sąnaudos (EUR etatui)

54 053

54 948

57 026

58 735

Indeksas

100

102

105

109

Našumas (vienetų etatui)

453

478

486

457

Indeksas

100

106

107

101

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(101)

Dėl uždarytų gamyklų ir bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų susijungimų nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo net 11 % (apytikriai 900 darbo vietų). Pažymima, kad nurodyti TL užimtumo duomenys yra padidinti dėl vieno bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo TL pradžioje priimtų darbuotojų skaičiaus. Jeigu būtų neatsižvelgiama į šio atvejo poveikį užimtumo rodikliams, užimtumo sumažėjimas būtų 20 %.

(102)

Veiksmingumas padidėjo gerinant ir išlaikant vieno darbuotojo pagaminamos produkcijos kiekį net tuo metu, kai 2007 ir 2008 m. būta atvejų, kai buvo priverstinai nutraukta gamyba. Per TL našumo lygis pasiekė 2006 m. lygį, o tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą veiklos apimties mažinimą, kai sumažėjus darbuotojų skaičiui gamybos apimtis sumažėjo tik po kurio laiko. Darbo sąnaudos nuolatos didėjo – per nagrinėjamąjį laikotarpį jos iš viso padidėjo 10 %.

6.3.3.4.   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

8   lentelė

Pelningumas

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Pelningumas

–1,13 %

–0,21 %

–2,60 %

2,03 %

Pokytis (100 = 2006 m.)

 

+0,92 %

–1,47 %

+3,16 %

Grynųjų pinigų srautas (tūkst. EUR)

260 047

211 036

172 570

336 753

Indeksas

100

81

66

129

Investicijos (tūkst. EUR)

151 900

151 027

127 845

98 220

Indeksas

100

99

84

65

Investicijų grąža

–0,73 %

–0,54 %

–2,73 %

0,39 %

Pokytis (100 = 2006 m.)

 

+0,19 %

–2,00 %

+1,12 %

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(103)

Bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai 2006–2008 m. patyrė nuostolių, o finansinė padėtis tapo teigiama tik 2009 m., kai dėl ekonomikos nuosmukio labai sumažėjo pagrindinės žaliavos – plaušienos – pasaulinės kainos. Vidutinės 2008 m. plaušienos kainos 2009 m. sumažėjo 19 %, o tai laikyta neįprastai dideliu sumažėjimu, kuris turėjo tiesioginio poveikio pagerėjusiai finansinei padėčiai per TL.

(104)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. gamintojų gebėjimu patiems finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo, kaip kito pelningumas. Taigi, grynųjų pinigų srautas per TL ypatingai padidėjo dėl mažėjančių plaušienos kainų. Investicijų grąžos raida buvo neigiama, kaip ir bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų iki 2008 m. gautas neigiamas pelnas, o per TL raida tapo teigiama dėl itin sutaupytų sąnaudų mažėjant plaušienos kainoms.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pajėgumai investuoti sumažėjo, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus TL, grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo. Dėl to investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %, buvo investuojama tik į bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių diegimą, nes tai padėjo Sąjungos gamintojams sumažinti nuolatos didėjančių energijos sąnaudų poveikį.

6.3.3.5.   Pajėgumas padidinti kapitalą

(106)

Popieriaus pramonei apskritai būdingi dideli įsiskolinimai, susiję su didelėmis investicijomis į pagrindinį kapitalą. Bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį veikė nuostolingai, todėl jų pajėgumas padidinti kapitalą ir finansuoti savo veiklą pagrįstomis finansavimo sąnaudomis taip pat sumažėjo. Taip atsitiko būtent 2008 m., kai vienas bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas turėjo skolintis iš naujo, su didele rizikos priemoka, o mažiausias bendradarbiaujantis gamintojas 2008 m. tapo nemokus ir jį perėmė kitas Sąjungos gamintojas.

6.4.   Išvada dėl žalos

(107)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo dauguma žalos rodiklių, kaip antai gamybos apimtis (– 20 %), pajėgumų naudojimas (– 10 %), pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis (– 19 %) ir rinkos dalis (– 5 procentiniais punktais). Be to, didelis poveikis iki 2008 m. padarytas su bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai investicijų grąžai ir pelningumui. Pelningumas per TL staiga padidėjo tik dėl laikino ir išskirtinio plaušienos kainų sumažėjimo per TL. Pažymima, kad net per TL pelningumo norma buvo labai maža ir nemanyta, kad dėl jos pasikeistų išvada, jog bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų finansinė padėtis buvo labai bloga.

(108)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad su žala susijusią padėtį galima iš esmės paaiškinti tuo, kad nepaisant restruktūrizavimo pastangų ir padidinto našumo bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti PKP kainų tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas. Taip yra iš esmės dėl Kinijos eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo per TL, nes tai turi didelio poveikio rinkai, kurioje kainos labai skaidrios. Per TL bendradarbiaujantiems Sąjungos gamintojams pavyko sumažinti gamybos sąnaudas toliau didinant našumą ir dėl to, kad iš esmės per antrąją TL pusę sumažėjo plaušienos kainos. Gamintojams vykdant susijungimus ir uždarant gamyklas sumažinus struktūrinius perteklinius pajėgumus ir po to atsiradus didesnei paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai rinkoje, buvo galima išlaikyti stabilias PKP kainas. Tačiau bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai negalėjo didinti pardavimo kainų tiek, kad užsitikrintų ilgalaikiam gyvybingumui būtinas pelno normas.

(109)

Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, viena šalis teigė, kad šio tyrimo aprėpčiai turėtų būti priskirtas ruloninėms spaudos mašinoms tinkamas naudoti PKP. Tuo remdamasi šalis teigė, kad jei šis produktas nebus nagrinėjamas atliekant materialinės žalos nustatymo ir tendencijų analizę, žalos vaizdas bus iškreiptas. Tačiau šis tvirtinimas buvo atmestas remiantis 20 ir 22 konstatuojamųjų dalių išvadomis, t. y. kad ruloninėms spaudos mašinoms naudojamas PKP ir spausdinimo ant lakštinio popieriaus mašinoms naudojamas PKP yra skirtingi produktai.

(110)

Ta pati šalis teigė, kad tai, jog vienas Sąjungos gamintojas 2008 m. nupirko vieną bendradarbiaujantį Sąjungos gamintoją, rodo, kad šio bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo padėtis buvo gana gera. Pirmiausia pažymima, kad materialinė žala vertinama remiantis Sąjungos pramonės padėtimi, o ne konkrečia vieno gamintojo padėtimi. 107 konstatuojamojoje dalyje prieita prie išvados, kad daugumos žalos rodiklių raidos tendencija buvo neigiama, o tai įrodo, kad Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo. Be to, kitos bendrovės pirkimas buvo vertinamas kaip Sąjungos pramonės pastangos restruktūrizuotis per nagrinėjamąjį laikotarpį. Bet kuriuo atveju pažymima, kad analizuojant makroekonominius rodiklius, kaip antai gamybos apimtį, pajėgumus, pardavimo apimtį ir rinkos dalį, kitos bendrovės pirkimas turėjo neutralų poveikį, nes makroekonominiai rodikliai vertinami atsižvelgiant į visus Sąjungos gamintojus, kurie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta 77 konstatuojamojoje dalyje. Kitaip tariant, keičiantis nuosavybės teisėms, šie veiksniai apskritai nepasikeičia.

(111)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

7.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

7.1.   Įžanga

(112)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

7.2.   Importo dempingo kainomis poveikis

(113)

Reikia pažymėti, kad Sąjungos PKP rinkai būdinga didelė perkamosios galios koncentracija ir kainų skaidrumas dėl prekių kainų biržose. Be to, PKP yra vartojimo produktas, todėl skirtingų šaltinių produkto kainos ne itin skiriasi. Dauguma produktų parduodama per prekybininkus, kurie verčia Sąjungos pramonę taikyti tokias kainas, kurios atitiktų mažas importo dempingo kainas. Todėl importuoto PKP (35 % tokio PKP per TL buvo KLR kilmės) kainos apskritai turi didelį poveikį kainų lygiui Sąjungos rinkoje.

(114)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo dempingo kainomis iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo (+ 183 %). Pirmiausia importo dempingo kainomis iš KLR apimtis 2006–2007 m. padidėjo dvigubai, o kainos 2007 m. buvo 2 % mažesnės nei metais anksčiau. 2008 m. importo iš Kinijos apimtis nesikeitė, o vidutinės kainos sumažėjo dar 1 %. Per TL vėl labai padidėjo importo iš Kinijos apimtis (+ 71 %) ir rinkos dalis (+ 120 %), o dėl mažėjančių kainų (– 5 %) buvo priverstinai 5,6 % mažinamos bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų kainos, taip daromas spaudimas Sąjungos rinkoje ir neleidžiama Sąjungos gamintojams padidinti jų kainų iki pelningo lygio.

(115)

Primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo apytikriai 14 %. Labai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (19 %). Tačiau pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau nei sumažėjo paklausa, dėl to rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais. Iš to matyti, kad didelė Sąjungos pramonės rinkos dalis atiteko importui dempingo kainomis iš KLR.

(116)

Todėl manoma, kad dėl toliau daromo importo iš KLR mažomis dempingo kainomis spaudimo Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonė negalėjo pardavimo kainų pritaikyti prie padidėjusių žaliavų sąnaudų, ypač 2008 m., kai plaušienos kainos buvo pačios didžiausios. Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis ir pelningumas.

(117)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importo mažomis dempingo kainomis iš KLR apimties didėjimas darė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

7.3.   Kitų veiksnių poveikis

7.3.1.   Suvartojimo Sąjungos rinkoje raida

(118)

Kaip minėta 82 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. PKP suvartojimas Sąjungoje iš pradžių padidėjo, o vėliau 2008 m. ir per TL sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visa Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį. Vienas bendradarbiaujantis KLR eksportuotojas teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo dėl to, kad dėl ekonomikos krizės ir elektroninės žiniasklaidos plėtros sumažėjo suvartojimas.

(119)

Nors negalima neatsižvelgti į tai, kad ši neigiama Sąjungos suvartojimo raida (nepaisant priežasčių) 2007 m. – TL turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, susijusiai su pardavimo apimtimi ir gamyba, pažymėtina, kad Kinijos eksportuotojai tuo pačiu metu, o ypač 2008–2009 m., sugebėjo padidinti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, darydama spaudimą mažinti rinkos kainas dėl importo dempingo kainomis. Taigi manoma, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis iš esmės pablogėjo dėl padidėjusios importo dempingo kainomis iš KLR apimties ir Kinijos eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo, o ne dėl sumažėjusios paklausos. Nors sumažėjusi paklausa taip pat darė žalą, tačiau ji nebuvo tokia, kad būtų nutrauktas padarytos materialinės žalos ir padidėjusios importo dempingo kainomis apimties priežastinis ryšys.

7.3.2.   Žaliavų kainos

(120)

Vidutinės bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos 2006–2008 m. šiek tiek padidėjo (2 %), o per TL sumažėjo 5 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų PKP gamybos sąnaudų raida apskritai atitiko plaušienos – vienos pagrindinių popieriaus gamybos žaliavų – kainų raidą. 2006–2008 m. vidutinė plaušienos kaina padidėjo 8 %, o nuo 2008 m. pabaigos iki paskutiniojo TL mėnesio labai sumažėjo. 2009 m. plaušienos kaina buvo vidutiniškai 19 % mažesnė nei metais anksčiau.

(121)

Būtų galima manyti, kad kai nėra žalingo dempingo, kainos būtų nuolatos koreguojamos, atsižvelgiant į įvairius gamybos sąnaudų sudėtinių dalių pokyčius. Tačiau iki 2008 m. to nebuvo. Iš tiesų Sąjungos gamintojai buvo priversti taikyti mažas pardavimo kainas, net kai 2008 m. didėjo plaušienos kainos, kad galėtų konkuruoti su importu iš KLR mažomis dempingo kainomis. Dėl to tuo laikotarpiu labai sumažėjo jų pelningumas. Per TL padėtis pagerėjo dėl to, kad neįprastai sumažėjo plaušienos kainos ir tuo pačiu metu buvo galima išlaikyti stabilias PKP kainas. Tačiau net tokiu išskirtiniu laikotarpiu dėl vis dėlto labai mažo pelno bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai negalėjo atsigauti nuo toliau vykdomo dempingo. Iš tiesų, nepaisant žaliavų sąnaudų sumažėjimo, kainų lygio vis tiek nebuvo galima padidinti tiek, kad tokie kapitalo imlūs gamintojai gautų būtiną pakankamą pelną.

(122)

Taigi, daroma preliminari išvada, kad dėl importo dempingo kainomis iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų kainos, buvo mažinamos kainos Sąjungos rinkoje ir bendradarbiaujantiems Sąjungos gamintojams kliudoma didinti pardavimo kainas tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas ar būtų galima gauti pagrįstą pelną. Kadangi žaliavų kainos per TL labai mažėjo, padaryta išvada, kad jos negalėjo būti susijusios su Sąjungos pramonei per tą patį laikotarpį padaryta materialine žala.

7.3.3.   Sąjungos pramonės eksportas

(123)

Eksportas taip pat nagrinėtas kaip vienas su importu dempingo kainomis nesusijusių žinomų veiksnių, galėjusių tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis. Išnagrinėjus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui nesusijusioms šalims apimtis sudarė didelę jų pardavimo dalį (apie 27 %). Nors pardavimo eksportui apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo (9 %), ji sumažėjo mažiau nei pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (19 %). Taigi manyta, kad sumažėjusia eksporto apimtimi negalima paaiškinti, kodėl Sąjungos gamintojams padaryta tokio lygio žala. Eksportas yra svarbus užtikrinant didelį pajėgumų naudojimą, kad būtų padengtos didelės nuolatinės investicijų į įrangą išlaidos, todėl manyta, kad, nors eksporto apimtis mažėjo, apskritai ji turėjo teigiamo poveikio. Taigi, manoma, kad, net jei sumažėjusi eksporto apimtis galėjo turėti poveikio apskritai blogėjančiai Sąjungos pramonės padėčiai, pati eksporto veikla kita vertus sumažino Sąjungos rinkoje patirtus nuostolius, tad dėl jos negali būti nutrauktas nustatytas importo dempingo kainomis iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(124)

Viena šalis teigė, kad Sąjungos pramonės eksporto apimtis labai sumažėjo dėl euro sustiprėjimo JAV dolerio atžvilgiu ir kad šio veiksnio padaryta žala neturėtų būti priskirta importui iš KLR. Kaip nuspręsta pirmiau, Sąjungos pramonės eksporto apimties mažėjimas, nepaisant jo priežasčių, nėra pagrindinė gamintojams darytos žalos priežastis, todėl dėl šio sumažėjimo 117 konstatuojamojoje dalyje nustatytas priežastinis ryšys nenutraukiamas.

7.3.4.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

(125)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir kainų tendencijos 2006 m. – TL:

9   lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

 

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m./TL

Šveicarija

Importas (tonomis)

194 748

191 636

226 736

172 233

Indeksas

100

98

116

88

Rinkos dalis

3,7 %

3,5 %

4,2 %

3,8 %

Indeksas

100

95

115

103

Kaina (EUR/t)

787

782

758

793

Indeksas

100

99

97

105

Indonezija

Importas (tonomis)

19 834

30 714

27 178

49 877

Indeksas

100

155

137

251

Rinkos dalis

0,4 %

0,6 %

0,5 %

1,1 %

Indeksas

100

149

135

292

Kaina (EUR/t)

855

818

845

681

Indeksas

100

96

99

80

Pietų Korėja

Importas (tonomis)

45 154

65 251

46 498

46 068

Indeksas

100

145

103

102

Rinkos dalis

0,9 %

1,2 %

0,9 %

1,0 %

Indeksas

100

139

102

118

Kaina (EUR/t)

562

669

664

618

Indeksas

100

119

118

110

Visos kitos šalys

Importas (tonomis)

58 623

70 984

62 844

100 711

Indeksas

100

121

107

172

Rinkos dalis

1,1 %

1,3 %

1,2 %

2,2 %

Indeksas

100

117

106

199

Kaina (EUR/t)

962

860

914

824

Indeksas

100

89

95

86

Šaltinis: Eurostatas.

(126)

Pagrindinės kitos trečiosios šalys, eksportuojančios PKP į Sąjungą, yra Šveicarija, Indonezija ir Pietų Korėja. Iš importo apimties tendencijų galima matyti, kad importo iš KLR apimtis padidėjo daug daugiau nei iš bet kurios kitos trečiosios šalies. Importuojant iš Šveicarijos produktai visada buvo parduodami gerokai didesnėmis kainomis, nei iš KLR importuojami produktai. Šveicariškų produktų rinkos dalis iš esmės nesikeitė, išskyrus 2008 m., kai ji padidėjo virš 4 %, tačiau po to per TL vėl sumažėjo iki praktiškai 2006 m. lygio. Iš Šveicarijos importuotas PKP – tai daugiausia vienos bendrovės, kuri priklauso vienam bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui, produkcija, o didesnės vieneto kainos gali būti susijusios su skirtingu produktų asortimentu ir pardavimo struktūromis. Iš Indonezijos į Sąjungą produktai taip pat importuoti didesnėmis kainomis nei iš Kinijos importuojami produktai, išskyrus TL, kai kainos sumažėjo veikiausiai dėl sumažėjusių plaušienos kainų. Dėl padidėjusio importo, kurio apimtis per TL vis dėlto buvo nedidelė, rinkos dalis tuo laikotarpiu taip pat buvo nedidelė. Iš Pietų Korėjos į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį importuotas nedidelis kiekis, o rinkos dalis nesikeitė. Nors importo iš Korėjos kainos buvo panašios į importo iš KLR kainas, Korėjos kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nuolatos nemažėjo kaip importo iš Kinijos kainos. Importo iš visų kitų šalių kainos buvo gerokai didesnės už importo iš KLR kainas, o importo apimtis buvo nedidelė.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importas iš šių trečiųjų šalių nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei daryta materialine žala.

7.3.5.   Struktūriniai pertekliniai pajėgumai

(128)

Vienas bendradarbiaujantis KLR eksportuotojas tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala daryta dėl Sąjungos pramonės perteklinių pajėgumų. Todėl pajėgumai sumažėjo, o Sąjungos pramonė ėmėsi susijungimo proceso ne dėl importo iš Kinijos, – tai buvo priemonė pertekliniams pajėgumams pašalinti. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė nuostolių nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač 2008 m., patyrė nepaisant gamintojų restruktūrizacijos, nes, kaip nurodyta 113–117 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė vis dėlto negalėjo didinti kainų tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas. Tokia padėtis iš esmės susiklostė dėl to, kad dėl importo dempingo kainomis priverstinai mažinant Sąjungos pramonės kainas buvo daromas spaudimas kainoms. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

7.4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(129)

Išnagrinėjus nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį itin padidėjo KLR kilmės importo mažomis kainomis apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota tokiomis dempingo kainomis, kurios buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje už panašių rūšių produktus taikomos kainos.

(130)

Šis importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo su bendru paklausos Sąjungoje sumažėjimu 2006 m. – TL ir su neigiamais Sąjungos gamintojų rinkos dalies pokyčiais tuo pačiu laikotarpiu. 107 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad tuo pačiu metu pagrindinių Sąjungos pramonės ekonominės ir finansinės padėties rodiklių raida buvo neigiama.

(131)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto importo dempingo kainomis iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(132)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

8.   SĄJUNGOS INTERESAI

8.1.   Pirminė pastaba

(133)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams. Šiuo tikslu ir pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, remiantis visais pateiktais įrodymais, nagrinėtas galimų priemonių tikėtinas poveikis nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamintojams, importuotojams, prekybininkams, platintojams ir naudotojams ir tikėtinos pasekmės, jei priemonių nebūtų taikoma.

8.2.   Sąjungos pramonė

(134)

Visą Sąjungos pramonę, CEPIFINE teigimu, sudaro 14 žinomų gamintojų, kurie, kaip manoma, pagamina apie 98 % viso PKP Sąjungoje. Gamintojai įsikūrę skirtingose Sąjungos valstybėse narėse ir tiesiogiai įdarbinę daugiau nei 11 000 darbuotojų, kurių darbas yra susijęs su nagrinėjamuoju produktu.

(135)

Du žinomi gamintojai tyrimo inicijavimui prieštaravo, bet daugiau nepateikė jokios informacijos ir atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Tačiau, remiantis turima informacija ir ypač CEPIFINE pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, galima pagrįstai manyti, kad šioms dviem bendrovėms importas dempingo kainomis taip pat turėjo neigiamo poveikio. Todėl nebendradarbiavimas nebuvo vertinamas kaip požymis, kad jų padėtis yra kitokia, nei kitų Sąjungos gamintojų.

(136)

Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kainomis iš KLR padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Didžiausias poveikis, nepaisant nežymaus pagerėjimo per TL, padarytas su bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų finansine padėtimi susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui ir investicijų grąžai. Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(137)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos ir sąžiningos prekybos sąlygos, o Sąjungos pramonė PKP kainas nustatys atsižvelgdama į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(138)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamam KLR kilmės PKP nustačius laikinąsias antidempingo priemones, nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

8.3.   Importuotojai ir prekiautojai

(139)

Klausimynai nusiųsti keturiolikai žinomų nesusijusių Sąjungos importuotojų ir prekiautojų, kurie buvo nurodyti skunde. Atliekant tyrimą apie save pranešė keli kiti prekiautojai (šiame pramonės sektoriuje taip pat vadinami prekybininkais). Atliekant tyrimą galiausiai bendradarbiavo devyniolika bendrovių, nors kai kurios jų pateikė tik dalinę informaciją. Nustatyta, kad importuotojai rinkoje veikia ir kaip prekiautojai, todėl visos šios šalys toliau vadinamos prekiautojais.

(140)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi prekiautojai PKP pirko iš įvairių šaltinių, o daugiausia iš Sąjungos gamintojų. Penki prekiautojai iš KLR importuoto PKP nepirko arba jį pirko tik retkarčiais. Septynios bendrovės, pateikusios kiekybinę informaciją apie nagrinėjamojo produkto pirkimus, importavo iš viso 47 % viso iš KLR importuojamo produkto kiekio. Importas, įskaitant importą iš KLR, sudarė tik mažą jų viso verslo dalį, todėl bet koks neigiamas siūlomų priemonių poveikis veikiausiai būtų nedidelis. Visi prekiautojai teigė, kad tiek Sąjungoje, tiek KLR pagaminto PKP kokybė iš esmės buvo panaši, šiuos produktus buvo galima pakeisti vienas kitu. Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad yra daug kitų importo šaltinių ir prekiautojai bent ilgainiui galėtų rinktis kitus tiekimo šaltinius.

(141)

Du importuojantys prekiautojai iš esmės PKP pirko tik iš Kinijos šaltinių. Abi bendrovės nurodė, kad joms būtų sunku produktą tiekti iš Sąjungos gamintojų, nes gamintojai dėl nedidelės užsakymų apimties reikalautų naudotis įprastais pardavimo kanalais ir laikytis platinimo susitarimų. Tačiau tai neturėjo tiesioginio poveikio galimybėms PKP gauti iš Sąjungos gamintojų, nes jie turėjo pakankamai nepanaudotų pajėgumų. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(142)

Dėl galimybės galimą sąnaudų padidėjimą perkelti pirkėjams: visi bendradarbiaujantys prekiautojai nurodė, kad Sąjungos rinkoje kainos labai skaidrios, ir teigė, kad pardavimo kainas galutiniams pirkėjams galėtų padidinti tik tada, jei Sąjungoje apskritai padidėtų kainų lygis. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad antidempingo muitais, inter alia, siekiama padidinti kainų lygį Sąjungoje tiek, kad kainos būtų didesnės už sąnaudas, tikimasi, kad importuotojai galėtų bent iš dalies perkelti dėl antidempingo muito padidėjusias kainas pirkėjams. Be to, reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, jog importas iš Kinijos sudarė tik labai nedidelę viso prekiautojų verslo dalį, todėl antidempingo muito poveikis apskritai būtų nedidelis. Pagaliau taip pat manyta, kad importuotojai, perparduodami iš KLR gamintojų tiekiamą PKP, gauna didesnį pelną, todėl jie galėtų gauti mažesnį pelną ir taip padengti bent dalį padidėjusių sąnaudų.

(143)

Todėl laikinųjų priemonių nustatymas importuotojams ir prekiautojams apskritai neturėtų daryti didelio neigiamo poveikio.

8.4.   Naudotojai

(144)

Klausimynai nusiųsti aštuoniems žinomiems Sąjungos naudotojams, kurie buvo nurodyti skunde. Atliekant tyrimą apie save pranešė keli kiti naudotojai. Iš viso 17 bendrovių pateikė išsamius ar dalinius klausimyno atsakymus. Šios bendrovės įsisteigusios visoje Sąjungoje ir veikia spaudos ir leidybos sektoriuose. Nustatyta, kad spaustuvininkų ir leidėjų rinkos sąlygos ir sąnaudų struktūros yra skirtingos, todėl priemonių poveikis kiekvienai grupei buvo analizuojamas atskirai.

8.4.1.   Spaustuvininkai

(145)

Pagrindinę informaciją pateikė iš viso devyni spaustuvininkai, iš kurių dauguma MVĮ. Remiantis tokiu būdu gauta informacija nustatyta, kad apskritai PKP sąnaudos, palyginti su visomis spausdintinos medžiagos gamybos sąnaudomis, buvo pakankamai didelės, t. y. vidutiniškai apie 40 %. Dauguma bendradarbiaujančių spaustuvininkų popierių iš Kinijos pradėjo naudoti visai neseniai, keli iš jų tik po TL. Patvirtinta, kad tiek Sąjungoje, tiek KLR pagamintas PKP yra panašios kokybės ir kad prekiautojai itin konkuruoja pagal kainas.

(146)

Visi spaustuvininkai nurodė, kad bet koks kainų padidėjimas turėtų didelio neigiamo poveikio jų pelningumui. Teigta, kad spaudos pramonei jau daromas spaudimas dėl struktūrinių perteklinių pajėgumų ir kad bet koks PKP pirkimo kainų padidėjimas šiems gamintojams darytų dar didesnį spaudimą. Dėl to pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog spaustuvininkai naudoja nedidelį kiekį iš Kinijos importuojamo PKP (jie vis dar didžiąją dalį reikiamo PKP tiekia iš Sąjungos gamintojų), manyta, kad bet kokio muito tiesioginis poveikis būtų nedidelis. Dėl bendro kainų padidėjimo Sąjungos rinkoje: manyta, kad toks kainų padidėjimas turėtų poveikio visiems ekonominiams veikėjams, todėl poveikis būtų neutralus.

(147)

Kai kurie spaustuvininkai teigė, kad dėl antidempingo muitų rinkoje pritrūktų pasiūlos, o tiekimo laikas pailgėtų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai ir tarpininkai gali rinkai tiekti reikiamą kiekį produktų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais, jis buvo atmestas.

8.4.2.   Leidėjai

(148)

Leidybos sektoriuje gauti šešių bendrovių klausimyno atsakymai. Tik viena bendrovė per TL pirko nedidelį kiekį KLR kilmės PKP. Keturios bendrovės pateikė kiekybinius duomenis apie jų naudojamą PKP.

(149)

Apskritai nustatyta, kad produktai, kurių sudėtyje naudojamas PKP, vidutiniškai sudarė 16 % visos šių bendrovių apyvartos, o vidutinis iš šio verslo gautas pelnas siekė apytikriai 12 %. Be to, nustatyta, kad šios šešios bendrovės PKP pirko daugiausia iš Sąjungos gamintojų ir tik viena jų naudojo iš KLR importuotą PKP. Kita bendrovė iš Kinijos importuotą produktą pradėjo pirkti tik po TL. Todėl, ypač dėl to, kad šiame sektoriuje naudojamas nedidelis kiekis KLR kilmės PKP, iš KLR importuojamam produktui nustačius laikinąsias priemones leidybos sektoriui apskritai didelio poveikio veikiausiai nebūtų padaryta. Be to, nustatyta, kad šios bendrovės veikė pelningai ir padidėjusias kainas galėtų lengviau perkelti galutiniam pirkėjui, nes, kai gamyboje naudojamą popierių perka pats pirkėjas, yra labiau įprasta naudoti pirkėjo pasirinktą arba pirkėjo pirktą popierių. Pagaliau leidėjų perkamoji galia yra didesnė dėl masto ekonomijos.

(150)

Pastabų raštų pateikė trys leidėjų pramonės asociacijos. Dvi iš jų prieštaravo muitų nustatymui ir teigė, kad dėl padidėjusių kainų padidėtų sąnaudos ir dėl to sumažėtų konkurencija ir užimtumas vartotojų grandies pramonėje. Jos teigė, kad spausdinti produktai ir elektroninės žiniasklaidos produktai yra labai susiję, o tai reiškia, kad padidėjus kainoms šis segmentas susitrauktų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal numatomą augimą yra keli popieriaus produktų segmentai ir kad aukštos kokybės spausdinimui skirto popieriaus, kuriam pirmiausia naudojamas PKP, segmentas vis dar auga. Dėl tvirtinimo, kad patyrus nuostolių susitrauktų vartotojų grandies rinka: šis tvirtinimas yra neapibrėžtas ir nepagrįstas jokia informacija ar įrodymais. Be to, atlikus tyrimą nepaaiškėjo jokio didesnio poveikio leidėjams, kurie popierių pirko daugiausia iš kitų šaltinių, o ne iš KLR. Todėl argumentas atmestas.

(151)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors ir tikėtina, kad dėl iš KLR importuojamiems produktams taikomų priemonių kai kuriems naudotojams bus padarytas neigiamas poveikis, apskritai poveikis naudotojams dviejuose skirtinguose pramonės sektoriuose turėtų būti nedidelis. Todėl padaryta preliminari išvada kad, remiantis turima informacija, importuojamam KLR kilmės PKP taikomos antidempingo priemonės veikiausiai neturės didelio neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto naudotojams.

8.5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(152)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės PKP nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

9.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

9.1.   Žalos pašalinimo lygis

(153)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos gamintojams daro importas dempingo kainomis.

(154)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos gamintojų patiriamai žalai pašalinti.

(155)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos gamintojai galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokio tipo gamintojas pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodami Sąjungoje. Kaip teigė skundo pateikėjas, preliminariai manyta, kad 8 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos gamintojai būtų galėję tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo.

(156)

Tuo remiantis apskaičiuota nežalinga Sąjungos gamintojų panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 8 % pelno dydį.

(157)

Tuomet, remiantis eksportuojančių KLR gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės importo kainos palyginimu su Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje per TL parduotų rūšių produktų nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Atlikus šį palyginimą gautas skirtumas išreikštas lygintų rūšių produktų vidutinės CIF importo vertės procentu.

9.2.   Laikinosios priemonės

(158)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam žalos skirtumų dydžiui.

(159)

Taigi, žalos pašalinimo skirtumai, dempingo skirtumai ir siūlomos laikinojo antidempingo muito KLR normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Eksportuojantis gamintojas

Dempingo skirtumas

Žalos skirtumas

Laikinojo antidempingo muito norma

Gold East Paper (Jiangsu) Co., Ltd, Zhenjiang City, Jiangsu Province, KLR

43,9 %

19,7 %

19,7 %

Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co., Ltd, Suzhou City, Jiangsu Province, KLR

43,9 %

19,7 %

19,7 %

Shangdong Chenming Paper Holdings Limited, Shouguang City, Shandong Province, KLR

63 %

39,1 %

39,1 %

Shouguang Chenming Art Paper Co., Ltd, Shouguang City, Shandong Province, KLR

63 %

39,1 %

39,1 %

Visoms kitoms bendrovėms

63 %

39,1 %

39,1 %

(160)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi, jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Šios muito normos (kitokios, nei visai šaliai galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos importuojamiems išimtinai nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(161)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (5), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus (kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui) susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(162)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

10.   BAIGIAMOJI NUOSTATA

(163)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente padarytos išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti persvarstytos nustatant galutinį muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, kuris yra iš vienos ar abiejų pusių dengtas popierius ar kartonas (išskyrus kraftpopierių ar kraftkartoną), lakštais ar ritiniais, kurio masė ne mažesnė nei 70 g/m2, bet ne didesnė nei 400 g/m2, kurio ryškumas daugiau nei 84 (matuojant pagal ISO 2470–1) ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4810 13 20, ex 4810 13 80, ex 4810 14 20, ex 4810 14 80, ex 4810 19 10, ex 4810 19 90, ex 4810 22 10, ex 4810 22 90, ex 4810 29 30, ex 4810 29 80, ex 4810 99 10, ex 4810 99 30 ir ex 4810 99 90 (TARIC kodai 4810132020, 4810138020, 4810142020, 4810148020, 4810191020, 4810199020, 4810221020, 4810229020, 4810293020, 4810298020, 4810991020, 4810993020 ir 4810999020) nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

Laikinasis antidempingo muitas netaikomas ruloninėms spaudos mašinoms naudoti tinkamiems ritiniams. Ruloninėms spaudos mašinoms tinkami naudoti ritiniai – ritiniai, kuriuos bandant pagal ISO bandymų standartą ISO 3783:2006 dėl atsparumo išpešiojimui nustatymo (padidinto greičio metodas naudojant IGT tipo prietaisą (elektrinis modelis)) pasiekiamas mažesnis nei 30 N/m jėgos momentas, jeigu matuojama popieriaus skersine kryptimi, ir mažesnis nei 50 N/m jėgos momentas, jeigu matuojama mašinine kryptimi. Be to, laikinasis antidempingo muitas netaikomas daugiasluoksniam popieriui ir daugiasluoksniam kartonui.

2.   Laikinojo antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Antidempingo muito norma

Papildomas TARIC kodas

Gold East Paper (Jiangsu) Co., Ltd, Zhenjiang City, Jiangsu Province, KLR; Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co., Ltd, Suzhou City, Jiangsu Province, KLR

19,7 %

B001

Visoms kitoms bendrovėms

39,1 %

B999

3.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo gali prašyti atskleisti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, Komisijai raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 21 straipsnio 4 dalį susijusios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos gali teikti pastabas dėl jo taikymo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL C 41, 2010 2 18, p. 6.

(3)  OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(4)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(5)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Office Nerv- 105 B-1049 Brussels.


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/29


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1043/2010

2010 m. lapkričio 15 d.

kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti didžiaakes siūlapelekes vėgėles VIII ir IX zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (2), nustatomos kvotos 2009 ir 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2010 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama po nurodytos dienos laikyti laivuose, perkelti, perkrauti arba iškrauti tų laivų sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 352, 2008 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

45/DSS

Valstybė narė

Prancūzija

Ištekliai

GFB/89-

Rūšis

Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės (Phycis blennoides)

Rajonas

VIII ir IX zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

Data

2010 9 30


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/31


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1044/2010

2010 m. lapkričio 15 d.

kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius beriksus III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (2), nustatomos kvotos 2009 ir 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2010 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama po nurodytos dienos laikyti laivuose, perkelti, perkrauti arba iškrauti tų laivų sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 352, 2008 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

32/T&Q

Valstybė narė

Portugalija

Ištekliai

ALF/3X14-

Rūšis

Paprastieji beriksai (Beryx spp.)

Rajonas

III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

Data

2010 8 11


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/33


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1045/2010

2010 m. lapkričio 15 d.

kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes Vb, VIb ir VIaN zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 m.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2010 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama po nurodytos dienos laikyti laivuose, perkelti, perkrauti arba iškrauti tų laivų sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 21, 2010 1 26, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

44/T&Q

Valstybė narė

Prancūzija

Ištekliai

HER/5B6ANB

Rūšis

Atlantinė silkė (Clupea harengus)

Zona

Vb, VIb ir VIaN zonų ES ir tarptautiniai vandenys

Data

2010 9 30


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/35


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1046/2010

2010 m. lapkričio 15 d.

kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines VIIIc, IX ir X zonose ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (ŽRVAK) 34.1.1 ES vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2010 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama po nurodytos dienos laikyti laivuose, perkelti, perkrauti arba iškrauti tų laivų sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 21, 2010 1 26, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

42/T&Q

Valstybė narė

Portugalija

Ištekliai

ANF/8C3411

Rūšis

Velniažuvinės (Lophiidae)

Zona

VIIIc, IX ir X zonos ir ŽRVAK 34.1.1 ES vandenys

Data

2010 10 6


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/37


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1047/2010

2010 m. lapkričio 15 d.

kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti melsvąsias molvas II, IV ir V zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (2), nustatomos kvotos 2009 ir 2010 m.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2010 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama po nurodytos dienos laikyti laivuose, perkelti, perkrauti arba iškrauti tų laivų sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 352, 2008 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

40/DSS

Valstybė narė

Nyderlandai

Ištekliai

BLI/245-

Rūšis

Melsvoji molva (Molva dypterygia)

Zona

II, IV ir V zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

Data

2010 9 28


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/39


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1048/2010

2010 m. lapkričio 15 d.

kuriuo uždraudžiama su Danijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias molvas IIIa zonoje, taip pat IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2010 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama laikyti laivuose, perkelti, perkrauti arba iškrauti tų laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 21, 2010 1 26, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

34/T&Q

Valstybė narė

Danija

Ištekliai

LIN/03.

Rūšis

Paprastoji molva (Molva molva)

Zona

IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys

Data

2010 8 21


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/41


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1049/2010

2010 m. lapkričio 16 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. lapkričio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 16 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

48,9

MA

70,7

MK

61,0

ZZ

60,2

0707 00 05

AL

68,6

EG

161,4

JO

174,9

MK

59,4

TR

128,1

ZZ

118,5

0709 90 70

MA

79,5

TR

148,9

ZZ

114,2

0805 20 10

MA

64,7

ZA

145,6

ZZ

105,2

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

HR

49,7

TN

78,6

TR

57,8

UY

56,9

ZZ

60,8

0805 50 10

AR

52,5

TR

74,7

UY

57,1

ZZ

61,4

0806 10 10

BR

230,8

TR

141,6

US

276,9

ZA

79,2

ZZ

182,1

0808 10 80

AR

75,7

CL

84,2

MK

27,2

NZ

94,2

US

96,5

ZA

97,6

ZZ

79,2

0808 20 50

CN

75,1

ZZ

75,1


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/43


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1050/2010

2010 m. lapkričio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1039/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metams, numatyti Reglamente (ES) Nr. 867/2010, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. lapkričio 17 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 16 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 259, 2010 10 1, p. 3.

(4)  OL L 298, 2010 11 15, p. 49.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. lapkričio 17 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

55,54

0,00

1701 11 90 (1)

55,54

0,00

1701 12 10 (1)

55,54

0,00

1701 12 90 (1)

55,54

0,00

1701 91 00 (2)

49,79

2,53

1701 99 10 (2)

49,79

0,00

1701 99 90 (2)

49,79

0,00

1702 90 95 (3)

0,50

0,22


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


SPRENDIMAI

17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/45


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. lapkričio 15 d.

kuriuo pripažįstama, kad Latvijos galvijų duomenų bazė yra tinkamai veikianti

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 7782)

(Tekstas autentiškas tik latvių kalba)

(2010/692/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, nustatantį galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantį jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (1), ypač į jo 10 straipsnio b punktą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 (toliau – reglamentas) 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės, turinčios kompiuterinę duomenų bazę, kurią Komisija pripažįsta tinkamai veikiančia, gali nustatyti, kad būtų išduodami tik Sąjungos vidaus prekybai skirtų gyvūnų pasai ir kad šie pasai būtų naudojami tik gyvūnus vežant iš susijusios valstybės narės teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją.

(2)

Latvija Komisijai pateikė prašymą pripažinti, kad duomenų bazė, kuri pagal reglamentą yra Latvijos galvijų tapatybės nustatymo ir registravimo sistemos dalis, yra tinkamai veikianti. Latvijos valdžios institucijos Komisijai taip pat pateikė atitinkamos informacijos dėl duomenų bazės atitikties reglamento 5 straipsnio nuostatoms.

(3)

Komisija išnagrinėjo Latvijos valdžios institucijų pateiktą informaciją ir atlikusi patikrinimą nusprendė, kad prašymas yra pakankamai pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Latvijos valdžios institucijos buvo įsipareigojusios iki 2010 m. rugsėjo 30 d. atlikti tam tikrus pakeitimus.

(4)

Iki 2010 m. spalio 1 d. Latvijos valdžios institucijos patvirtino, kad buvo įgyvendintos papildomos priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reglamente nurodytų pranešimo apie įvykius terminų, būtų nustatoma duomenų bazėje registruotų gyvūnų, kurie buvo išvežti iš vieno ūkio, bet neatvežti į kitą, ir apie kuriuos nepranešta, kad būtų nugaišę, buvimo vieta ir jie būtų stebimi ir kad iš kitų valstybių narių vežamų gyvūnų kartu vežami pasai atvykus būtų perduodami kompetentingai institucijai.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga pripažinti, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. Latvijos galvijų duomenų bazė yra tinkamai veikianti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Latvijos galvijų duomenų bazė pripažįstama tinkamai veikiančia nuo 2010 m. spalio 1 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. lapkričio 15 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 204, 2000 8 11, p. 1.


Klaidų ištaisymas

17.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/46


2010 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimo dėl susitarimo, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 287, 2010 m. lapkričio 4 d. )

Viršelis ir 1 puslapis, šio sprendimo antraštė, bei 2 puslapis, datos eilutė:

yra:

„2010 m. gegužės 14 d.“,

turi būti:

„2010 m. birželio 14 d.“.