I PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į jų priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių sistemas administraciniai dokumentai

1   DALIS

Informacinis dokumentas

PAVYZDYS

Informacinis dokumentas Nr. … dėl variklinės transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į jos priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių sistemas.

Toliau nurodyti duomenys pateikiami trimis egzemplioriais ir su jais pateikiamas turinys. Brėžiniai nubraižomi atitinkamu masteliu, jie turi būti pakankamai smulkūs ir pateikiami A4 formato lapuose arba A4 formatu sulankstytuose kitų formatų lapuose. Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.

Jeigu šiame informaciniame dokumente minimos sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, turi būti pateikta informacija apie jų veikimą.

0.   BENDROJI DALIS

0.1.   Gamyklinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …

0.3.   Tipo (jeigu transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (1): …

0.3.1.   Minėto ženklo vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (2): …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jeigu toks yra) pavadinimas ir adresas: …

1.   TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1.   Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

3.   VARIKLIS (3)

3.2.   Vidaus degimo variklis

3.2.1.8.   Didžiausia naudingoji galia (4): … kW, kai variklio sūkių dažnis … min–1 (gamintojo nurodyta vertė)

3.2.5.   Elektros sistema

3.2.5.1.   Vardinė įtampa: … V, teigiamas/neigiamas įžeminimas (5)

3.2.5.2.   Generatorius

3.2.5.2.1.   Tipas: …

3.2.5.2.2.   Vardinė galia: … VA

3.3.   Elektrinis variklis

3.3.1.1.   Didžiausia valandinė galia: … kW

3.3.1.2.   Darbinė įtampa: … V

3.3.2.   Akumuliatorius

3.3.2.3.   Talpa: … Ah (amp./val.)

3.4.   Variklių deriniai

3.4.1.   Hibridinė elektrinė transporto priemonė: taip/ne (5)

3.4.2.   Hibridinės elektrinės transporto priemonės kategorija: įkraunama ne transporto priemonėje/įkraunama transporto priemonėje (5):

3.4.4.   Energijos kaupimo įtaiso aprašas: (akumuliatorius, kondensatorius, smagratis ir (arba) generatorius)

3.4.4.5.   Energija:…

(akumuliatorius: įtampa ir talpa Ah per 2 h; kondensatorius: J, …)

3.4.4.6.   Įkroviklis: transporto priemonėje/išorėje/nėra (5)

4.   PAVARA (6)

4.7.   Didžiausias transporto priemonės konstrukcinis greitis (km/h) (7): …

9.   KĖBULAS

9.2.   Naudotos medžiagos ir konstravimo metodai: …

9.4.   Regos laukas

9.4.1.   Pakankamai išsamūs duomenys apie pirminius atskaitos žymenis, kad juos būtų galima lengvai atpažinti ir patikrinti jų padėtį kitų taškų ir taško R atžvilgiu: …

9.5.   Priekinis stiklas ir kiti langai:

9.5.1.   Priekinis stiklas

9.5.1.1.   Naudotos medžiagos: …

9.5.1.2.   Montavimo metodas: …

9.5.1.3.   Pokrypio kampas: …

9.5.1.4.   Tipo patvirtinimo numeris (-iai): …

9.5.1.5.   Priekinio stiklo pagalbiniai įtaisai, jų montavimo padėtis bei trumpas atitinkamų elektrinių ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių aprašas: …

9.6.   Priekinio stiklo valytuvų sistema

9.6.1.   Išsamus techninis aprašas (su nuotraukomis arba brėžiniais): …

9.7.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema:

9.7.1.   Išsamus techninis aprašas (su nuotraukomis arba brėžiniais) arba, jeigu patvirtintas kaip atskiras techninis mazgas, tipo patvirtinimo numeris: …

9.8.   Ledo nutirpdymas ir rasos pašalinimas

9.8.2.   Sunaudojama didžiausia elektros galia:… kW

9.10.   Vidaus įranga

9.10.3.   Sėdynės

9.10.3.5.   Taško R koordinatės arba brėžinys

9.10.3.5.1.   Vairuotojo sėdynė: …

9.10.3.6.   Projektinis liemens kampas

9.10.3.6.1.   Vairuotojo sėdynė: …

Aiškinamosios pastabos

2   DALIS

EB tipo patvirtinimo sertifikatas

PAVYZDYS

Formatas: A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Pranešimas dėl transporto priemonės:

— EB tipo patvirtinimo suteikimo (8) — EB tipo patvirtinimo išplėtimo (8) — atsisakymo suteikti EB tipo patvirtinimą (8) — EB tipo patvirtinimo panaikinimo (8)	atsižvelgiant į transporto priemonės priekinio stiklo valytuvų ir apliejiklių sistemas
pagal Reglamentą (ES) Nr. 1008/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. …/… (8)
EB tipo patvirtinimo numeris: …
Patvirtinimo išplėtimo motyvas: …

I   SKIRSNIS

0.1.   Gamyklinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …

0.3.   Tipo (jeigu transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (9): …

0.3.1.   Minėto ženklo vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (10): …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jeigu toks yra) pavadinimas ir adresas: …

II   SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija: žr. papildymą.

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba: …

3.   Bandymų ataskaitos parengimo data: …

4.   Bandymų ataskaitos numeris: …

5.   Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą.

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   Parašas: …

Priedai

:

informacinis paketas. Bandymų ataskaita.

---

(1)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie rašmenys dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(2)  Klasifikuojama pagal Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje pateiktas apibrėžtis.

(3)  Jeigu transporto priemonė gali būti varoma benzinu, dyzelinu ir t. t. arba naudojant derinį su kitais degalais, punktai pakartojami. Jeigu varikliai ir sistemos yra nestandartiniai, gamintojas pateikia informaciją, kuri atitiktų čia nurodytąją.

(4)  Nustatoma pagal Tarybos direktyvos 80/1269/EEB (OL L 375, 1980 12 31, p. 46) reikalavimus.

(5)  Kas nereikalinga, išbraukti.

(6)  Nurodyti duomenys turi būti pateikiami apie kiekvieną siūlomą variantą.

(7)  Jeigu tai priekaba – didžiausias gamintojo leidžiamas greitis.

(8)  Kas nereikalinga, išbraukti.

(9)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie rašmenys dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(10)  Kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje.

II PRIEDAS

Priekinių langų apliejiklių sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, EB tipo patvirtinimo administraciniai dokumentai

1   DALIS

Informacinis dokumentas

PAVYZDYS

Informacinis dokumentas Nr. … dėl priekinio stiklo apliejiklių sistemų, kaip atskirų techninių mazgų, EB tipo patvirtinimo.

Toliau nurodyti duomenys pateikiami trimis egzemplioriais ir su jais pateikiamas turinys. Brėžiniai nubraižomi atitinkamu masteliu, jie turi būti pakankamai smulkūs ir pateikiami A4 formato lapuose arba A4 formatu sulankstytuose kitų formatų lapuose. Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.

Jeigu šiame informaciniame dokumente minimos sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, turi būti pateikta informacija apie jų veikimą.

0.   BENDROJI DALIS

0.1.   Gamyklinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.3.   Tipo (jeigu (jeigu transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (1): …

0.3.1.   Minėto ženklo vieta: …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas:…

0.7.   Jeigu tai atskiri techniniai mazgai, EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jeigu toks yra) pavadinimas ir adresas: …

9.7.   Priekinio stiklo apliejiklis

9.7.1.   Išsamus techninis aprašas (su nuotraukomis arba brėžiniais): …

Aiškinamosios pastabos

2   DALIS

EB tipo patvirtinimo sertifikatas

PAVYZDYS

Formatas: A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Pranešimas dėl:

— EB tipo patvirtinimo suteikimo (2) — EB tipo patvirtinimo išplėtimo (2) — atsisakymo suteikti EB tipo patvirtinimą (2) — EB tipo patvirtinimo panaikinimo (2)	priekinio stiklo apliejiklių sistemos, kaip atskiro techninio mazgo, tipui
pagal Reglamentą (ES) Nr. 1008/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. …/… (2)
EB tipo patvirtinimo numeris: …
Patvirtinimo išplėtimo motyvas: …

I SKIRSNIS

0.1.   Gamyklinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.3.   Tipo (jeigu (jeigu transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (3): …

0.3.1.   Minėto ženklo vieta: …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.7.   EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jeigu toks yra) pavadinimas ir adresas: …

II SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija: žr. papildymą.

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba:…

3.   Bandymų ataskaitos parengimo data:…

4.   Bandymų ataskaitos numeris:…

5.   Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą.

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   Parašas: …

Priedai

:

informacinis paketas. Bandymų ataskaita.

3   DALIS

EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklas

1.   EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklas sudaromas iš:

1.1.   stačiakampio, įrėminančio mažąją raidę e ir po jos įrašytą valstybės narės, suteikusios EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, skiriamąjį numerį:

1	– Vokietija,
2	– Prancūzija,
3	– Italija,
4	– Nyderlandai,
5	– Švedija,
6	– Belgija,
7	– Vengrija,
8	– Čekija,
9	– Ispanija,
11	– Jungtinė Karalystė,
12	– Austrija,
13	– Liuksemburgas,
17	– Suomija,
18	– Danija,
19	– Rumunija,
20	– Lenkija,
21	– Portugalija,
23	– Graikija,
24	– Airija,
26	– Slovėnija,
27	– Slovakija,
29	– Estija,
32	– Latvija,
34	– Bulgarija,
36	– Lietuva,
49	– Kipras,
50	– Malta;

1.2.   šalia stačiakampio įrašyto „pagrindinio patvirtinimo numerio“, nurodyto tipo patvirtinimo numerio 4 skiltyje, ir prieš jį įrašytų dviejų skaitmenų, nurodančių eilės numerį, suteiktą šiam reglamentui arba naujausiam šio reglamento techniniam pakeitimui. Šiuo metu eilės numeris yra 00.

2.   EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklas nenutrinamai pritvirtinamas ant priekinio stiklo apliejiklių skysčio talpyklos taip, kad būtų aiškus ir lengvai įskaitomas net ir tada, kai įtaisas bus sumontuotas transporto priemonėje.

3.   EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys parodytas 1 paveiksle.

1 pav.

EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys

Aiškinamoji pastaba

Sutartinis žymėjimo paaiškinimas

EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas suteiktas Nyderlanduose, patvirtinimo numeris – 0046. Pirmieji du skaitmenys – 00 – rodo, kad atskiras techninis mazgas patvirtintas pagal šį reglamentą.

---

(1)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie rašmenys dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(2)  Kas nereikalinga, išbraukti.

(3)  Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie rašmenys dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(4)  Kas nereikalinga, išbraukti.

III PRIEDAS

Priekinio lango valytuvų ir apliejiklių sistemų reikalavimai

1.   SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

1.1.   Priekinio stiklo valytuvų sistema.

1.1.1.   Kiekvienoje transporto priemonėje įrengiama priekinio stiklo valytuvų sistema, veikianti įjungus transporto priemonės pagrindinio valdiklio jungiklį ir vairuotojui neatliekant jokių kitų veiksmų, išskyrus veikimo valdiklio, reikalingo priekinio stiklo valytuvų sistemai įjungti ir išjungti, įjungimą.

1.1.1.1.   Priekinio stiklo valytuvų sistema sudaroma iš vieno arba daugiau valytuvų laikiklių su lengvai pakeičiamomis valytuvų mentelėmis.

1.1.2.   Priekinio stiklo valytuvų valymo laukas turi apimti ne mažiau kaip 98 proc. regėjimo lauko A, kaip apibrėžta III priedo 3 priedėlyje.

1.1.3.   Priekinio stiklo valytuvų valymo laukas turi apimti ne mažiau kaip 80 proc. regėjimo lauko B, kaip apibrėžta III priedo 3 priedėlyje.

1.1.4.   Priekinio stiklo valytuvų valymo laukas turi atitikti 1.1.2 ir 1.1.3 punktų reikalavimus, kai sistema veikia 1.1.5.1 punkte nurodytu valymo dažniu, ir turi būti bandoma šio priedo 2.1.10–2.1.10.3 punktuose nustatytomis sąlygomis.

1.1.5.   Priekinio stiklo valytuvų sistema turi turėti ne mažiau kaip dvi valymo dažnio nustatymo galimybes:

1.1.5.1.

vienas dažnis turi būti ne mažesnis kaip 10 ciklų ir ne didesnis kaip 55 ciklai per minutę;

1.1.5.2.

kitas dažnis turi būti ne mažesnis kaip 45 ištisi ciklai per minutę;

1.1.5.3.

didžiausio ir mažesnio valymo dažnio nustatymo skirtumas turi būti ne mažesnis kaip 15 ciklų per minutę;

1.1.5.4.

siekiant užtikrinti šio priedo 1.1.5.1–1.1.5.3 punktų reikalavimų laikymąsi, gali būti taikomas nutrūkstamas priekinio stiklo valytuvų sistemos veikimas.

1.1.6.   1.1.5–1.1.5.3 punktuose nurodyti dažniai bandomi šio priedo 2.1.1–2.1.6 ir 2.1.8 punktuose nustatytomis sąlygomis.

1.1.7.   Kai priekinio stiklo valytuvų sistema sustabdoma išjungus veikimo valdiklį, valytuvo (-ų) laikiklis (-iai) ir mentelė (-ės) turi grįžti į stovėjimo padėtį.

1.1.8.   Priekinio stiklo valytuvų sistemos veikimą užblokavus 15 sekundžių, ji neturi sugesti. Leidžiama naudoti automatinius grandinės apsaugos įtaisus, jeigu jiems suveikus grąžinti į pradinę padėtį nereikia naudotis jokiais kitais įtaisais, išskyrus priekinio stiklo valytuvų valdiklį.

1.1.9.   1.1.8 punkte minėtas priekinio stiklo valytuvų sistemos atsparumas užblokavimui bandomas šio priedo 2.1.7 punkte nustatytomis sąlygomis.

1.1.10.   Jeigu priekinio stiklo valytuvo (-ų) laikiklio (-ių) arba mentelės (-ių) stovėjimo padėtis nėra už regėjimo lauko B, kaip apibrėžta III priedo 3 priedėlyje, turi būti galima rankiniu būdu perkelti valytuvo (-ų) laikiklį (-ius) taip, kad valytuvo (-ų) mentelę (-es) būtų galima pakelti iš esamos padėties ant priekinio stiklo ir sudaryti galimybę rankiniu būdu nuvalyti priekinį stiklą.

1.1.11.   Priekinio stiklo valytuvų sistema turi būti pajėgi dvi minutes netrukdomai veikti ant sauso priekinio stiklo, kai aplinkos temperatūra – 18 °C.

1.1.12.   Priekinio stiklo valytuvų sistemos veikimas esant – 18 °C temperatūrai bandomas šio priedo 2.1.11 punkte nustatytomis sąlygomis.

1.1.13.   Veikiama oro srautu, kurio santykinis greitis sudaro 80 proc. didžiausio transporto priemonės greičio, tačiau nėra didesnis kaip 160 km/h, didžiausiu dažniu veikianti priekinio stiklo valytuvų sistema šio priedo 1.1.2 punkto reikalavimus turi atitikti taip pat veiksmingai. Priekinio stiklo regėjimo laukas A paruošiamas pagal šio priedo 2.1.8 ir 2.1.9 punktus. Aerodinaminis poveikis, susijęs su priekinio stiklo, valytuvo (-ų) laikiklio (-ių) ir valytuvo (-ų) mentelės (-ių) dydžiu ir pavidalu, tikrinamas minėtomis sąlygomis ir atsižvelgiant į 2.1.9.1 punktą. Atliekant bandymą, valytuvo (-ų) mentelė (-ės) turi visą laiką liesti priekinį stiklą ir negali visiškai pasikelti. Valytuvo (-ų) mentelė (-ės) per kiekvieną ištisą ciklą turi visu paviršiumi liesti 1.1.2 punkte nustatytą priekinio stiklo plotą, jokia jos (jų) dalis negali pakilti nei valytuvui judant į viršų, nei į apačią.

1.2.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema.

1.2.1.   Kiekvienoje transporto priemonėje įrengiama priekinio stiklo apliejiklių sistema, galinti veikti tada, kai įjungiamas transporto priemonės pagrindinio valdiklio jungiklis, ir atlaikyti apkrovas bei spaudimą, susidarančius prijungus purkštukus ir įjungus sistemą pagal šio priedo 2.2.1.1–2.2.1.1.2 punktuose nustatytą procedūrą.

1.2.2.   Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas turi nepablogėti sistemą paveikus temperatūros ciklais, nustatytais šio priedo 2.2.1–2.2.5 punktuose.

1.2.3.   Normaliomis sąlygomis naudojama priekinio stiklo apliejiklių sistema, esant – 18–80 °C aplinkos temperatūrai, turi būti pajėgi purkšti skystį į reikiamą priekinio stiklo plotą, joje turi nebūti nuotekų, vamzdelių jungtys turi būti sandarios, purkštukai turi veikti tinkamai. Be to, purkštukams užsikimšus, sistemoje vis tiek neturi būti nuotekų, vamzdelių jungtys turi išlikti sandarios.

1.2.4.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema turi būti pajėgi tiekti pakankamai skysčio, kad būtų galima nuvalyti 60 proc. regėjimo lauko A, kaip apibrėžta III priedo 3 priedėlyje, laikantis šio priedo 2.2.6–2.2.6.4 punktuose nustatytų sąlygų.

1.2.5.   Priekinio stiklo apliejiklių sistemą turi būti galima įjungti rankiniu būdu naudojant apliejiklių valdiklį. Be to, sistemos įjungimas ir išjungimas taip pat gali būti derinamas su visomis kitomis transporto priemonės sistemomis.

1.2.6.   Skysčio rezervuaro talpa turi būti ne mažesnė kaip 1,0 litro.

2.   BANDYMAS

2.1.   Priekinio stiklo valytuvų sistemos bandymo sąlygos.

2.1.1.   Jeigu nenurodyta kitaip, toliau aprašyti bandymai atliekami 2.1.2–2.1.5 punktuose nustatytomis sąlygomis.

2.1.2.   Aplinkos temperatūra turi būti 5–40 °C.

2.1.3.   Priekinis stiklas visą laiką turi būti drėgnas.

2.1.4.   Jeigu priekinio stiklo valytuvų sistema yra elektrinė, turi būti laikomasi šių papildomų sąlygų:

2.1.4.1.   pradedant bandymą visi akumuliatoriai turi būti visiškai įkrauti;

2.1.4.2.   variklio, jeigu jis įmontuotas, sūkių dažnis turi neviršyti 30 proc. sūkių dažnio, atitinkančio didžiausiąją variklio galią. Tačiau, jeigu įrodoma, kad to padaryti negalima dėl specifinių variklio valdymo strategijų, pvz., elektrinių hibridinių transporto priemonių atveju, sudaromas realus planas, atsižvelgiant į variklio sūkių dažnius ir į tai, kad normaliomis važiavimo sąlygomis variklis gali periodiškai arba visiškai neveikti. Jeigu priekinio stiklo valytuvų sistema gali atitikti reikalavimus su išjungtu varikliu, variklis gali iš viso neveikti;

2.1.4.3.   įjungiami artimųjų šviesų priekiniai žibintai;

2.1.4.4.   visos sumontuotos šildymo, vėdinimo, ledo nutirpdymo ir rasos pašalinimo sistemos (nepaisant jų vietos transporto priemonėje) turi veikti maksimaliai naudodamos elektros energiją.

2.1.5.   Suspausto oro arba vakuuminio valdymo priekinio stiklo valytuvų sistemos turi nuolat veikti nustatytu valymo dažniu, kad ir koks būtų variklio sūkių dažnis ir apkrova bei mažiausias arba didžiausias gamintojo nurodytas normaliam veikimo režimui reikiamas akumuliatorių įkrovos lygis.

2.1.6.   Priekinio stiklo valytuvų sistemos valymo dažniai turi atitikti šio priedo 1.1.5–1.1.5.3 punktų reikalavimus, kai nuo drėgno priekinio stiklo valymo pradžios praeina apie 20 minučių.

2.1.7.   Šio priedo 1.1.8 punkto reikalavimų turi būti laikomasi tokiomis sąlygomis: valytuvų laikikliai 15 sekundžių laikomi ribinėje pusės ciklo padėtyje, priekinio stiklo valytuvų valdikliu nustačius didžiausią valymo dažnį.

2.1.8.   Nuo išorinio priekinio stiklo paviršiaus denatūruotu spiritu arba kita riebalus tirpdančia medžiaga kruopščiai pašalinami riebalai. Kai paviršius išdžiūva, jis apipilamas ne mažesnės kaip 3 proc. ir ne didesnės kaip 10 proc. koncentracijos amoniako tirpalu. Paviršius dar kartą išdžiovinamas ir tada nušluostomas sausu medvilnės skudurėliu.

2.1.9.   Laikantis III priedo 4 priedėlyje nustatytų specifikacijų, priekinio stiklo išorinis paviršius tolygiai padengiamas bandymo mišinio sluoksniu ir paliekamas džiūti.

2.1.9.1.   Jeigu išorinis priekinio stiklo paviršius yra paruoštas pagal 2.1.8 ir 2.1.9 punktus, atliekant reikiamus bandymus gali būti naudojama priekinio stiklo apliejiklių sistema.

2.1.10.   Šio priedo 1.1.4 punkte nurodytas priekinio stiklo valytuvų sistemos valymo laukas nustatomas taip, kaip nurodyta toliau.

2.1.10.1.   Išorinis priekinio stiklo paviršius apdorojamas pagal 2.1.8 ir 2.1.9 punktus.

2.1.10.2.   Norint patikrinti, ar laikomasi šio priedo 1.1.2 ir 1.1.3 punktų reikalavimų, priekinio stiklo valytuvų sistema įjungiama atsižvelgiant į 2.1.9.1 punktą, nubrėžiamas valytuvo valymo lauko pėdsakas ir jis palyginamas su regėjimo laukų A ir B, nustatytų pagal III priedo 3 priedėlį, pėdsakais.

2.1.10.3.   Technikos tarnyba gali sutikti, kad tikrinant, ar laikomasi šio priedo 1.1.2 ir 1.1.3 punktų reikalavimų, būtų taikoma alternatyvi bandymų metodika (pvz., virtualūs bandymai).

2.1.11.   1.1.11 punkto reikalavimų turi būti laikomasi esant – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūrai, kurioje transporto priemonė buvo laikoma ne trumpiau kaip keturias valandas. Transporto priemonė paruošiama veikti 2.1.4–2.1.5 punktuose nustatytomis sąlygomis. Atliekant bandymą, valytuvų sistema turi veikti normaliu režimu, nustačius didžiausią valymo dažnį. Valytuvų valymo lauko stebėti nereikia.

2.2.   Priekinio stiklo apliejiklių sistemos bandymo sąlygos.

2.2.1.   Bandymas Nr. 1. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje. Turi nusistovėti tokia pati vandens temperatūra.

2.2.1.1.   Visi purkštukai užkemšami ir priekinio stiklo apliejiklio valdiklis įjungiamas šešis kartus per minutę, kas kartą ne trumpiau kaip 3 sekundėms.

2.2.1.1.1.   Jeigu priekinio stiklo apliejiklių sistema varoma vairuotojo raumenų jėga ir jeigu siurblys varomas ranka, taikoma 11,0–13,5 daN jėga. Jeigu siurblys varomas koja, taikoma 40,0–44,5 daN jėga.

2.2.1.1.2.   Jeigu siurblys elektrinis, bandymo įtampa turi būti ne mažesnė už vardinę įtampą, bet už ją didesnė ne daugiau kaip 2 voltais.

2.2.1.2.   Priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas baigiantis bandymui turi atitikti šio priedo 1.2.3 punktą.

2.2.2.   Bandymas Nr. 2. Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Neprivalo nusistovėti tokia pati vandens temperatūra.

2.2.2.1.   Priekinio stiklo apliejiklių valdiklis įjungiamas šešis kartus per minutę, kas kartą ne trumpiau kaip 3 sekundėms, kaip nustatyta 2.2.1.1.1 ir 2.2.1.1.2 punktuose. Tada sistema laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje, kol ledas visiškai ištirpsta. Neprivalo nusistovėti tokia pati vandens temperatūra. Tada tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose.

2.2.3.   Bandymas Nr. 3. Ciklinio poveikio žema temperatūra bandymas.

2.2.3.1.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip keturias valandas laikoma – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūroje, kad visas apliejiklių sistemoje esantis vanduo sušaltų. Po to sistema laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje, kol ledas visiškai ištirpsta, bet ne ilgiau kaip keturias valandas. Šis šaldymo ir tirpdymo ciklas kartojamas šešis kartus. Galiausiai, kai priekinio stiklo apliejiklių sistema palaikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje ir ledas visiškai ištirpsta, tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose, tačiau minėta vandens temperatūra neprivalo nusistovėti.

2.2.3.2.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma šalto priekinio stiklo apliejiklių skysčio, kurio 50 proc. sudaro metanolio arba kitokio izopropilo alkoholio, tirpalas, sumaišytas su vandeniu, kurio kietumas ne didesnis kaip 205 mg/l (Ca), ir visiškai parengiama. Sistema ne trumpiau kaip keturias valandas laikoma – 18 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Neprivalo nusistovėti tokia pati skysčio temperatūra. Tada tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose.

2.2.4.   Bandymas Nr. 4. Ciklinio poveikio aukšta temperatūra bandymas.

2.2.4.1.   Jeigu kuri nors priekinio stiklo apliejiklių sistemos dalis įrengta variklio skyriuje, sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip aštuonias valandas laikoma 80 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Neprivalo nusistovėti tokia pati vandens temperatūra. Tada tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose.

2.2.4.2.   Jeigu nė viena priekinio stiklo apliejiklių sistemos dalis nėra įrengta variklio skyriuje, sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip aštuonias valandas laikoma 80 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Neprivalo nusistovėti tokia pati vandens temperatūra. Po to sistema laikoma 20 ± 2 °C aplinkos temperatūroje. Kai vandens temperatūra nusistovi, tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose. Po to sistema pripildoma vandens, visiškai parengiama ir ne mažiau kaip aštuonias valandas laikoma 60 ± 3 °C aplinkos temperatūroje. Neprivalo nusistovėti tokia pati vandens temperatūra. Tada tikrinamas priekinio stiklo apliejiklių sistemos veikimas, įjungiant sistemą, kaip nustatyta 2.2.1.1–2.2.1.2 punktuose. Arba gamintojas gali reikalauti, kad priekinio stiklo apliejiklių sistema būtų bandoma 2.2.4.1 punkte nustatytomis sąlygomis.

2.2.5.   Su ta pačia priekinio stiklo apliejiklių sistema paeiliui atliekami 2.2.1–2.2.4.2 punktuose nustatyti priekinio stiklo apliejiklių bandymai. Sistemos bandymus galima atlikti ją įrengus transporto priemonėje, kurios EB tipą norima patvirtinti, arba atskirai. Jeigu norima gauti EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, sistema bandoma atskirai.

2.2.6.   Bandymas Nr. 5. Priekinio stiklo apliejiklių sistemos pajėgumo bandymas.

2.2.6.1.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema pripildoma vandens ir visiškai parengiama. Transporto priemonei stovint ir nesant pastebimo vėjo poveikio, jeigu įmanoma, purkštukas (-ai) sureguliuojamas (-i) taip, kad būtų nukreipti į reikiamą priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotą.

2.2.6.2.   Išorinis priekinio stiklo paviršius apdorojamas taip, kaip nustatyta šio priedo 2.1.8 ir 2.1.9 punktuose.

2.2.6.3.   Priekinio stiklo apliejiklių sistema įjungiama pagal gamintojo nurodymus, atsižvelgiant į šio priedo 2.2.1.1.1 ir 2.2.1.1.2 punktus. Bendra bandymo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 10 ištisų didžiausiu valymo dažniu veikiančios priekinio stiklo valytuvų sistemos automatinio veikimo ciklų.

2.2.6.4.   Norint patikrinti, ar laikomasi šio priedo 1.2.4 punkto reikalavimų, nubrėžiamas atitinkamo išvalyto lauko pėdsakas ir jis palyginamas su regėjimo lauko A, nustatytos pagal III priedo 3 priedėlį, pėdsaku. Jeigu stebėtojui akivaizdu, kad reikalavimų laikomasi, pėdsakų nustatyti nereikia.

2.2.7.   2.2.6–2.2.6.4 punktuose nustatytas bandymas visada atliekamas su transporto priemone, kurios EB tipą norima patvirtinti – net jeigu transporto priemonėje sumontuotas patvirtintas atskiras techninis mazgas.

I PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių EB tipo patvirtinimo pagal ratų apsaugus administraciniai dokumentai

1   DALIS

Informacinis dokumentas

PAVYZDYS

Informacinis dokumentas Nr. … dėl variklinės transporto priemonės EB tipo patvirtinimo pagal į ratų apsaugus.

Toliau nurodyta informacija pateikiama trimis egzemplioriais; kartu pateikiamas turinys. Visi brėžiniai nubraižomi atitinkamu masteliu, jie turi būti pakankamai išsamūs ir pateikiami A4 formato lapuose arba iki A4 formato sulankstytuose kitų formatų lapuose. Jei pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.

Jei šiame informaciniame dokumente nurodytos sistemos, sudedamosios dalys ar atskiri techniniai mazgai yra elektroninio valdymo, pateikiama informaciją apie jų naudojimą.

0.   BENDROJI INFORMACIJA

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …

0.3.   Tipo identifikavimo priemonės, jeigu paženklinta ant transporto priemonės (1): …

0.3.1.   Minėto ženklinimo vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (2): …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jeigu yra) pavadinimas ir adresas: …

1.   TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1.   Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

1.3.   Ašių ir ratų kiekis: …

1.3.1.   Ašių su sudvejintais ratais skaičius ir padėtis: …

1.3.2.   Vairuojamųjų ašių skaičius ir padėtis: …

1.3.3.   Varomosios ašys (skaičius, vieta, tarpusavio sujungimas): …

2.   MASĖ IR MATMENYS (3)  (4)

2.3.   Ašies (-ių) tarpvėžė (-ės) ir plotis (-čiai)

2.3.1.   Kiekvienos vairuojamosios ašies tarpvėžė (5) …

2.3.2.   Visų kitų ašių tarpvėžė (5) …

2.3.3.   Plačiausios galinės ašies plotis: …

2.3.4.   Priekinės ašies plotis (matuojant ties toliausia padangų dalimi neskaitant padangų atsikišimo prie žemės): …

2.4.   Transporto priemonės matmenys (iš viso)

2.4.1.   Važiuoklė be kėbulo:

2.4.1.2.   Plotis (6): …

2.4.1.3.   Aukštis (parengtos eksploatuoti transporto priemonės) (7) (nurodyti pakabų, kurių aukštį galima reguliuoti, įprastą eksploatavimo padėtį): …

2.4.2.   Važiuoklė su kėbulu

2.4.2.2.   Plotis (6): …

2.4.2.3.   Aukštis (parengtos eksploatuoti transporto priemonės) (7) (nurodyti pakabų, kurių aukštį galima reguliuoti, įprastą eksploatavimo padėtį): …

2.6.   Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė

Parengtos eksploatuoti transporto priemonės kėbulo ir, M1 kategorijai nepriskiriamo vilkiko atveju, prikabinimo įtaiso, jei jis įrengtas gamintojo, masė arba važiuoklės ar važiuoklės su kabina masė, be kėbulo ir (arba) prikabinimo įtaiso, jeigu gamintojas neįrengia kėbulo ir (arba) prikabinimo įtaiso (įskaitant skysčius, įrankius, atsarginį ratą, jei yra, ir vairuotoją bei, jei tai yra miesto ir tarpmiestiniai autobusai, įgulos nario masė, jeigu transporto priemonėje yra sėdynė įgulos nariui (8) (didžiausia ir mažiausia kiekvieno varianto masė): …

6.   PAKABA

6.2.1.   Lygio reguliavimas: taip / ne / neprivaloma (9)

6.6.   Padangos ir ratai

6.6.1.   Padangos ir (arba) rato derinys (-iai)

a)	nurodyti padangų dydžio ženklinimą;

b)	nurodyti ratų ratlankio (-ių) dydį (-žius) ir ratų poslinkį (-ius)

6.6.1.1.   Ašys

6.6.1.1.1.   1 ašis: …

6.6.1.1.2.   2 ašis: …

ir pan.

6.6.4.   Sukibimo su sniegu (frikcinio (-ių)) įtaiso (-ų) ir transporto priemonės tipui tinkamo gamintojo rekomenduoto padangos ir (arba) rato derinio ant priekinės (-ių) ir (arba) galinės (-ių) ašies (-ių) aprašymas: …

9.16.   Ratų apsaugai

9.16.1.   Trumpas transporto priemonės aprašymas pagal jos ratų apsaugus: …

9.16.2.   Ratų apsaugų išsamūs brėžiniai ir jų vieta transporto priemonėje, nurodant šio reglamento II priedo 1 paveiksle nustatytus matmenis ir atsižvelgiant į padangos ir (arba) rato derinių tolimiausias iškyšas: …

Aiškinamosios pastabos

2   DALIS

EB tipo patvirtinimo sertifikatas

PAVYZDYS

Formatas A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Pranešimas dėl transporto priemonės:

— EB tipo patvirtinimo (10) — EB tipo išplėtimo patvirtinimo (10) — atsisakymo suteikti EB tipo patvirtinimą (10) — EB tipo patvirtinimo panaikinimo (10)	pagal ratų apsaugus
pagal Reglamentą (ES) Nr. 1009/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. …/… (10)
EB tipo patvirtinimo numeris: …
Išplėtimo motyvas: …

I   SKIRSNIS

0.1.   Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.   Tipas: …

0.2.1.   Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …

0.3.   Tipo identifikavimo priemonės, jeigu paženklinta ant transporto priemonės (11): …

0.3.1.   Minėto ženklinimo vieta: …

0.4.   Transporto priemonės kategorija (12): …

0.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.8.   Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …

0.9.   Gamintojo atstovo (jeigu yra) pavadinimas ir adresas: …

II   SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija: žr. papildymą.

2.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba: …

3.   Bandymų ataskaitos data: …

4.   Bandymų ataskaitos numeris: …

5.   Pastabos (jeigu buvo pareikštos): žr. papildymą.

6.   Vieta: …

7.   Data: …

8.   Parašas: …

Priedai

:

Informacinis paketas Bandymų ataskaita

---

(1)  Jei tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(2)  Klasifikuota pagal Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje pateiktas apibrėžtis.

(3)  Jeigu viena versija turi įprastą, o kita – miegamąją kabiną, turi būti nurodyta abiejų versijų masė ir matmenys.

(4)  Standartas ISO 612: 1978. Kelių transporto priemonės. Automobilių ir vilkikų su priekabomis matmenys. Terminai ir apibrėžtys.

(5)  

(g4):

Terminas Nr. 6.5.

(6)  

(g7)	Terminas Nr. 6.2.

(7)  

(g8)	Terminas Nr. 6.3.

(8)  Laikoma, kad vairuotojo masė ir, jeigu taikoma, įgulos nario masė yra 75 kg (sudaryta iš 68 kg transporto priemonėje esančio asmens ir 7 kg bagažo masės pagal ISO standartą 2416–1992), degalų bakas pripildytas iki 90 %, o kitos skysčių laikymo sistemos (išskyrus panaudotam vandeniui skirtas sistemas) pripildytos iki 100 % talpos, kaip nurodyta gamintojo.

(9)  Nereikalingus žodžius išbraukti.

(10)  Nereikalingus žodžius išbraukti.

(11)  Jei tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

(12)  Kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje.

II PRIEDAS

Ratų apsaugams taikomi reikalavimai

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.	Kiekvienas variklinės transporto priemonės ratas privalo turėti rato apsaugą.

1.2.	Rato apsaugą gali sudaryti kėbulo dalys arba atskiri purvasaugiai, ir jis turi būti taip suprojektuotas, kad kuo labiau apsaugotų eismo dalyvius nuo išmetamų akmenų, purvo, ledo, sniego ir vandens, ir sumažintų pavojus, kylančius jiems prisilietus prie besisukančių ratų.

2.   SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

2.1.	Ratų apsaugai privalo atitikti šiuos reikalavimus, kai transporto priemonės masė pakoreguota pagal gamintojo nurodytą masę, o transporto priemonė yra parengta eksploatuoti su vienu papildomu keleiviu priekinėje sėdynėje, ir vairuojamieji ratai nukreipti tiesiai į priekį.

2.1.1.

Nuo ratų centro 30° kampu į priekį ir 50° kampu atgal (žr. 1 paveikslą) radialiosiomis plokštumomis suformuotoje dalyje bendras rato apsaugo plotis (q) turi būti bent pakankamas visam padangos pločiui (b) uždengti, atsižvelgiant į padangos kontūrą ir gamintojo nurodyto (-ų) padangos ir (arba) rato derinio (-ių) toliausius kraštus. Jeigu ratai sudvejinti, būtina atsižvelgti į padangų kontūrus ir bendrą dviejų padangų plotį (t).

2.1.1.1.

Nustatant 2.1.1 punkte nurodytas pločio vertes, padangos šonuose esančių ženklinimo etikečių (ženklų) ir apdailos detalių, apsauginių juostų arba briaunų nepaisoma.

2.1.2.

Galinė ratų apsaugo dalis negali baigtis virš horizontalios plokštumos, esančios 150 mm virš ratų sukimosi ašies, be to: 2.1.2.1. jeigu ratai nesudvejinti, rato apsaugo galinio krašto sankirta su horizontalia plokštuma, nurodyta 2.1.2. punkte (žr. 1 paveikslo A punktą), turi būti už padangos vidurinės išilginės plokštumos. 2.1.2.2. Jeigu ratai sudvejinti, rato apsaugo galinio krašto kirtimasis su horizontalia plokštuma, nurodyta 2.1.2. punkte (žr. 1 paveikslo A punktą), ties išoriniu ratu turi būti už toliausios padangos vidurinės išilginės plokštumos.

2.1.3.

Kiekvieno ratų apsaugo apybrėža ir vieta turi būti tokia, kad jie būtų kuo arčiau padangos. Visų pirma dalis, kurią sudaro 2.1.1. punkte nurodytos radialiosios plokštumos, privalo atitikti šiuos reikalavimus: 2.1.3.1. Vertikalioje padangos ašies plokštumoje esančių griovelių gylis (p), išmatuotas nuo išorinio ir vidinio rato apsaugo kampo vertikalioje išilginėje plokštumoje, kertančioje padangos centrą rato apsaugo viduje, turi būti mažiausiai 30 mm. Šis gylis (p) laipsniškai gali būti mažinamas iki nulio į 2.1.1. punkte nurodytų radialiųjų plokštumų pusę. 2.1.3.2. Atstumas (c) tarp apatinių rato apsaugo kraštų ir ratų sukimosi centrą kertančios ašies neturi būti didesnis kaip 2 × r, kur spindulys (r) yra statinis padangos spindulys.

2.1.4.

Jeigu transporto priemonės pakabos aukštį galima reguliuoti, minėtus reikalavimus būtina vykdyti, kai transporto priemonė įprastai parengta eksploatuoti, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo.

2.2.	Ratų apsaugai gali būti sudaryti iš kelių sudėtinių dalių, jeigu juos surinkus tarp atskirų dalių arba tose dalyse nėra tarpų.

2.3.	Ratų apsaugus būtina stipriai pritvirtinti. Tačiau jie gali būti nuimami kaip vienas vienetas arba dalimis.

3.   SUKIBIMO SU SNIEGU (FRIKCINIO) ĮTAISO NAUDOJIMAS

3.1.

Jeigu tik du transporto priemonės ratai yra varomieji, gamintojas privalo patvirtinti, kad transporto priemonė taip suprojektuota, kad bent vieno tipo sukibimo su sniegu (frikcinį) įtaisą galima naudoti bent vienam transporto priemonės varomajai ašiai patvirtintam padangos ir rato deriniui. Informacinio dokumento 6.6.4. punkte gamintojas privalo nurodyti sukibimo su sniegu (frikcinį (-ius)) įtaisą (-us) ir transporto priemonės tipui tinkamą (-us) padangos ir (arba) rato derinį (-ius).

3.2.

Jeigu visi transporto priemonės ratai yra varomieji, įskaitant transporto priemones, kurių pavarų ašis galima išjungti rankiniu būdu arba automatiškai, gamintojas privalo patvirtinti, kad transporto priemonė taip suprojektuota, kad bent vieno tipo sukibimo su sniegu įtaisą galima naudoti bent vienam padangos ir rato deriniui, patvirtintam transporto priemonės varomajai ašiai, kurios negalima išjungti. Informacinio dokumento 6.6.4. punkte gamintojas privalo nurodyti sukibimo su sniegu (frikcinį (-ius)) įtaisą (-us) ir transporto priemonės tipui tinkamą (-us) padangos ir (arba) rato derinį (-ius).

3.3.

Transporto priemonės gamintojas į transporto priemonės vadovą privalo įtraukti atitinkamas taisyklingo nurodytų sukibimo su sniegu (frikcinių) įtaisų naudojimo instrukcijas ir ši informacija turi būti pateikiama tos šalies kalba arba bent viena tos šalies, kurioje transporto priemonė parduodama, kalbų.

1 paveikslas

Ratų apsaugo schema

PRIEDAS

Nr.	8/T&Q
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	RED/03M.
Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.)
Zona	NAFO 3M
Data	2010 m. balandžio 13 d.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	46,8
	MA	75,9
	MK	35,0
	TR	95,0
	ZZ	63,2
0707 00 05	EG	161,4
	MK	59,4
	TR	146,1
	ZA	121,6
	ZZ	122,1
0709 90 70	MA	78,8
	TR	143,6
	ZZ	111,2
0805 20 10	MA	71,5
	ZA	149,8
	ZZ	110,7
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	AR	100,3
	HR	47,9
	TR	62,2
	UY	54,2
	ZA	60,7
	ZZ	65,1
0805 50 10	AR	54,2
	BR	83,8
	CL	81,9
	EC	92,5
	TR	69,3
	UY	61,0
	ZA	109,5
	ZZ	78,9
0806 10 10	BR	227,9
	PE	182,7
	TR	157,9
	US	227,8
	ZA	79,2
	ZZ	175,1
0808 10 80	AR	75,7
	AU	149,8
	CA	73,1
	CL	84,2
	CN	82,6
	MK	22,1
	NZ	116,8
	US	118,9
	ZA	83,9
	ZZ	89,7
0808 20 50	CN	41,7
	US	48,2
	ZZ	45,0

---

(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. lapkričio 10 d.

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	63,80	0,00
1701 11 90 (1)	63,80	0,00
1701 12 10 (1)	63,80	0,00
1701 12 90 (1)	63,80	0,00
1701 91 00 (2)	55,14	0,93
1701 99 10 (2)	55,14	0,00
1701 99 90 (2)	55,14	0,00
1702 90 95 (3)	0,55	0,19

---

(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.

PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EB I priedo įrašas Nr. 7 papildomas šiuo tekstu:

---

(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm

I PRIEDAS

(nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje)

A   DALIS

MĖGINIŲ ĖMIMO SISTEMA

1.   Produktai, kurių mėginiai turi būti paimti

Imami šių kategorijų gatavų maisto produktų mėginiai mažmeninėje prekyboje:

1.1.   Fasuotos (neužšaldytos) karštai arba šaltai rūkytos arba sūdytos (angl. gravad) žuvys

Šios kategorijos maisto produktai turi būti sufasuoti vakuume arba modifikuotoje aplinkoje.

Žuvys gali būti supjaustytos arba ne. Pakuotėje gali būti visa žuvis, jos pusė arba dalis. Žuvys gali būti su oda arba be jos.

1.2.   Minkšti arba pusminkščiai sūriai, išskyrus šviežius sūrius

Šiai kategorijai priskiriamas sūris, pagamintas iš bet kurios rūšies gyvūno žalio, termiškai apdoroto, arba pasterizuoto pieno. Sūris gali būti brandintas, brandintas mikroorganizmų kultūromis, pelėsinis arba sūryminis.

Sūris gali būti sufasuotas įvyniojant į musliną arba nesufasuotas mažmeninėje prekyboje, tačiau parduodant galutiniam vartotojui jis turi būti fasuotas.

1.3.   Fasuoti termiškai apdoroti mėsos gaminiai

1.3.1.

Šios kategorijos maisto produktai turi būti termiškai apdoroti ir tik po to apdorojami ir fasuojami vakuume arba modifikuotoje aplinkoje.

1.3.2.

Šiai kategorijai priskiriami tiek nefasuoti mėsos gaminiai, tiek mėsos gaminiai pralaidžiu apvalkalu, supjaustyti ar kitaip apdoroti prieš apdorojant termiškai ir sufasuojant. Apdorojus termiškai maisto produktai gali būti išrūkyti. Šiai kategorijai pirmiausia priskiriami: a) šalti, virti mėsos gaminiai: mėsos gaminiai, paprastai pagaminti iš viso anatominės arba performuotos struktūros gabalo arba iš didelės jos dalies (pvz., virtas pjaustytas kumpis arba virta vištienos filė); b) dešros; c) paštetai.

1.3.3.

Šiai kategorijai nepriskiriami: a) mėsos gaminiai, džiovinti po terminio apdorojimo, pvz., džiovinti mėsos gaminiai; b) termiškai apdoroti mėsos gaminiai nelaidžia pakuote, kurie vėliau nebeapdorojami kitai būdais; c) fermentuotos mėsos gaminiai, taip pat fermentuotos dešros.

2.   Mėginių ėmimo sistema

Suderintoje stebėsenos programoje naudojama proporcingo sluoksninio mėginių ėmimo sistema, t. y. mėginių skaičius kiekvienai valstybei narei priskiriamas proporcingai, atsižvelgiant į jos gyventojų skaičių.

2.1.   Mėginių ėmimo planas

2.1.1.

Kiekviena valstybė narė turi turėti mėginių ėmimo planą, pagrįstą daugiapakope grupine sistema: a) pirmasis lygmuo – didžiausi miestai, kuriuose turi būti imami mėginiai; b) antrasis lygmuo – mažmeninės prekybos įmonės, kuriose turi būti imami mėginiai; c) trečiasis lygmuo – įvairūs maisto produktai, iš kurių turi būti imami mėginiai, priklausantys trims gatavų maisto produktų kategorijoms.

2.1.2.

Mėginių ėmimo planą turi parengti kompetentinga institucija; jame turi būti nurodyta: a) į suderintą stebėsenos programą įtraukti miestai; b) mažmeninės prekybos įmonių rūšys ir iš kiekvienos kategorijos paimtų mėginių procentinė dalis; c) mėginių ėmimo laikas per metus.

2.1.3.

Jei turima atitinkamų prekybos duomenų, mėginių ėmimo plane taip pat turi būti nurodyta: a) kiekvienos iš trijų gatavų maisto produktų kategorijų maisto produktų, iš kurių turi būti imamas mėginys, rūšis; b) a punkte nurodytų kiekvienos rūšies maisto produktų mėginių skaičius.

2.1.4.

Valstybės narės mėginių ėmimo planą sudaro laikydamosi toliau pateiktų taisyklių ir remdamosi geriausiais turimais prekybos duomenimis. Šiuos prekybos duomenis arba informaciją, kaip juos gauti, dažnai galima gauti iš nacionalinės prekybos asociacijos. Jei prekybos duomenų nėra, į mėginių ėmimo planą centriniu lygmeniu įtraukiamos kuo geriau apskaičiuotos rinkos dalys. Jei nėra jokių patikimų prekybos duomenų, kompetentingos institucijos prireikus gali pavesti mėginių ėmėjui vietoje atrinkti tam tikros kategorijos maisto produkto, iš kurio reikia imti mėginį, rūšį.

2.2.   Mažmeninės prekybos įmonių, kuriose turi būti imami mėginiai, kategorijų atranka

Kompetentingos institucijos parenka mažmeninės prekybos įmones, kuriose turi būti imami mėginiai. Paprastai mėginiai imami šių rūšių mažmeninės prekybos įmonėse: prekybos centruose, mažose parduotuvėse, delikatesų parduotuvėse ir gatvių turgavietėse (pvz., ūkininkų ar kaimo turgavietėse).

Jeigu didžiausios kategorijos prekybos įmonės (pvz., prekybos centrai) tiekia rinkai ne mažiau kaip 80 % gatavų maisto produktų, tuomet mėginiai turi būti imami tik tose prekybos įmonėse. Kitu atveju taip pat įtraukiamos antros pagal dydį kategorijos prekybos įmonės, kol aprėpiama 80 % rinkos.

Imant mėginius pagal mėginių ėmimo planą mėginių, kurie turi būti paimti iš kiekvienos kategorijos gatavų maisto produktų kiekvienos rūšies mažmeninės prekybos įmonėje, skaičius turi būti proporcingas tos rūšies prekybos įmonės rinkos daliai, atsižvelgiant į prekybos įmonių, kuriose turi būti imami mėginiai, rūšis.

2.3.   Miestų, kuriuose turi būti imami mėginiai, atranka

Mėginiai imami dideliuose miestuose. Mėginiai kiekvienoje valstybėje narėje turi būti imami ne mažiau kaip dviejuose dideliuose miestuose.

Tų miestų, kuriuose turi būti imami mėginiai, gyventojų skaičius kartu turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % valstybės narės gyventojų skaičiaus. Tačiau jeigu plane numatyti aštuoni didžiausi miestai, jų gyventojų skaičius gali būti mažesnis nei 30 % visos šalies gyventojų skaičiaus.

2.4.   Mėginių ėmimo laiko parinkimas

Gatavų maisto produktų užterštumo monocitogeninėmis listerijomis lygis per metus gali būti įvairus. Norint užtikrinti, kad suderintos stebėsenos programos rezultatai būtų tikslūs, programos trukmė suskirstyta į 12 vieno mėnesio laikotarpių, per kuriuos turi būti paimtas vienodas mėginių skaičius.

2.5.   Trijų pagrindinių kategorijų gatavų maisto produktų, iš kurių turi būti paimti mėginiai, atranka

Trijų pagrindinių kategorijų gatavi maisto produktai, iš kurių turi būti paimti mėginiai, atrenkami remiantis prekybos duomenimis ir išsamiai aprašomi mėginių ėmimo plane.

Kompetentingos institucijos gali nuspręsti nurodyti mėginių ėmėjams, kad sūrius, iš kurių turi būti paimti mėginiai, reikia atrinkti remiantis nacionaliniame mėginių ėmimo plane nurodyta apytikre rinkos dalimi. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų nurodyti apytikrę pagrindinių tų kategorijų maisto produktų rūšių rinkos dalį, kad mėginys kuo geriau atspindėtų to produkto (pvz., sūrių iš žalio ir (arba) pasterizuoto pieno) padėtį rinkoje.

B   DALIS

MĖGINIŲ ĖMIMAS IR VEŽIMAS

1.   Mėginių tipas ir išsami informacija apie juos

Mėginiai imami atsitiktinės atrankos būdu iš vartotojui skirtos vitrinos ar prekystalio; kiekvienas turi sverti ne mažiau kaip 100 g. Tuo pačiu metu vienoje mažmeninės prekybos įmonėje galima paimti daugiau nei vieną kiekvienos iš trijų kategorijų gatavų maisto produktų mėginį. Tačiau tuo pačiu metu neturėtų būti paimama daugiau nei penkios partijos iš kiekvienos kategorijos.

Mėginiams imami tik gamintojo sufasuoti maisto produktai nepažeistose (uždarose) pakuotėse. Tačiau jei mėginys – sūris ir mėsos gaminiai, mėginiui taip pat galima imti mažmeninės prekybos įmonėje sufasuotus produktus.

Mėginiams paimti produktai turi būti paženklinti, kad būtų galima užrašyti informaciją apie produktus. Ženklinimo etiketėje turi būti tokia informacija:

a)	šalies gamintojos duomenys;

b)	partijos numeris;

c)	tinkamumo vartoti terminas;

d)	jei yra – nurodymai dėl laikymo temperatūros;

e)	kita informacija, kuri paprastai nurodoma fasuotų gatavų maisto produktų etiketėje.

Jeigu etiketėje pateikta ne visa a–d punktuose nurodyta informacija, mėginių ėmėjas prašo mažmeninės prekybos įmonės savininką arba vadovą nurodyti trūkstamą informaciją apie produktą arba informaciją, kurios nėra etiketėje, ir (arba) ieško tos informacijos ant didmeninės prekybos pakuotės.

Jeigu gatavo maisto produkto etiketė neįskaitoma arba kitaip pažeista, tas maisto produktas mėginiui neimamas. Iš kiekvienos atrinktos rūkytų arba sūdytų (angl. gravad) žuvų partijos imami du mėginiai. Norint įsitikinti, kad abu mėginiai yra iš tos pačios partijos, reikia patikrinti etiketėje nurodytą informaciją, pvz., partijos numerį ir datą, iki kurios produktą galima parduoti. Vieną iš tų dviejų mėginių reikia ištirti tą dieną, kurią mėginys gautas laboratorijoje, o kitą – tinkamumo vartoti laikotarpio pabaigoje.

Iš minkštų ir pusminkščių sūrių bei termiškai apdorotų mėsos gaminių imama tik po vieną mėginį iš partijos, jis tiriamas tinkamumo vartoti termino pabaigoje.

Mėginiai turi būti dedami į atskirą mėginių ėmimui skirtą maišelį ir nedelsiant siunčiami į laboratoriją tyrimui.

Visais etapais reikia imtis saugumo priemonių siekiant užtikrinti, kad įranga, naudojama mėginiams imti, vežti ir laikyti, nebūtų užteršta monocitogeninėmis listerijomis.

2.   Informacija apie mėginius

Visa turima atitinkama su mėginiu susijusi informacija turi būti įrašoma į mėginio ėmimo formą, kurios pavyzdį parengia kompetentinga institucija. Mėginio ėmimo forma visą laiką turi būti prie mėginio. Jei sūrio mėginiai buvo paimti mažmeninės prekybos įmonėje, gali prireikti pasiteirauti papildomos informacijos apie atitinkamą produktą arba trūkstamos informacijos etiketėje, arba tos informacijos ieškoti ant didmeninės prekybos pakuotės.

Paėmus mėginius pamatuojama fasuotų mėginių paviršiaus temperatūra ir įrašoma į mėginio ėmimo formą.

Kiekvienas mėginys ir mėginio ėmimo forma ženklinami unikaliu numeriu, kuris naudojamas nuo mėginio paėmimo iki tyrimo. Kompetentinga institucija šiuo tikslu naudoja unikalią numeravimo sistemą.

3.   Mėginių vežimas

Mėginiai vežami šaldymo induose, turi būti laikomi 2–8 °C temperatūroje ir neturi būti užteršti vežimo metu.

Visi gatavų maisto produktų mėginiai turi būti pristatyti į laboratoriją ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų paėmimo.

Išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti vežama ilgiau nei 24 valandas. Tačiau vežimo laikas neturi viršyti 48 valandų; jokiu būdu negali atsitikti taip, kad tyrimas būtų atliktas po tos datos, iki kurios galima parduoti mėginiui paimtą produktą.

C   DALIS

MĖGINIO PARUOŠIMAS IR TYRIMO METODAI

1.   Mėginių gavimas

1.1.   Bendrosios taisyklės

Gavusios mėginius laboratorijos tikrina informaciją, užrašytą mėginio ėmimo formoje mėginį paėmusio asmens, ir užpildo atitinkamus tos formos skirsnius. Visi gauti mėginiai patikrinami siekiant užtikrinti, kad vežant naudota pakuotė nebuvo pažeista. Mėginiai, kurių temperatūra po gavimo yra aukštesnė nei 8 °C, atmetami, išskyrus tuos atvejus, kai jų temperatūra mažmeninėje prekyboje buvo aukštesnė nei 8 °C.

Nepažeidžiant 1.2 punkto nuostatų, visi mėginiai laikomi šaltai, kol baigsis jų tinkamumo vartoti terminas.

Tais atvejais, kai mėginiai turi būti laikomi iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos, jie turi būti šaldomi:

a)	pakuotės etiketėje nurodytoje temperatūroje. Jeigu etiketėje nurodytas temperatūros intervalas, mėginys turi būti laikomas aukštesnėje intervalo dalyje nurodytoje temperatūroje;

b)

jeigu pakuotės etiketėje nenurodyta konkreti laikymo temperatūra, mėginys turi būti laikomas: i) didžiausioje šaldymo temperatūroje, nustatytoje galiojančiuose valstybės narės, kurioje mėginys paimtas, teisės aktuose arba rekomendacijose, esant ± 2 °C leidžiamajam nuokrypiui; ii) jei tokių teisės aktų arba rekomendacijų nėra – 8 °C (± 2 °C).

Jeigu mėginiui paimto produkto tinkamumo vartoti terminas baigiasi savaitgalį arba per valstybinę šventę, mėginį reikia ištirti paskutinę darbo dieną prieš pasibaigiant jo tinkamumo vartoti terminui.

1.2.   Specialiosios rūkytoms ir sūdytoms (angl. gravad) žuvims taikomos taisyklės

Vienas iš dviejų mėginių ištiriamas per 24 valandas nuo mėginio pristatymo į laboratoriją. Jeigu mėginys neištiriamas iš karto jį gavus, iki tyrimo jis turi būti laikomas laboratorijoje šaltai, esant 3 °C (± 2 °C).

Antras mėginys turi būti laikomas šaltai iki jo tinkamumo vartoti termino pabaigos.

2.   Mėginio paruošimas ir pradinės suspensijos paruošimas

Visais etapais reikia vengti kryžminio mėginių užteršimo tarpusavyje ir iš aplinkos. Pradėjus laboratorinius tyrimus mėginiai išmetami. Jeigu tyrimą reikia nutraukti (pvz., dėl nepriimtinų nukrypimų tyrimo procese), reikia paimti naujų mėginių.

Į pradinį skiedinį dedamas visas produktas arba reprezentatyvi 100–150 g tiriamo mėginio dalis. Imant maisto produktų mėginius jų paviršių proporcija turi būti tokia, kaip maisto produktas vartojamas (pvz., 20 % luoba arba paviršius, 80 % vidaus). Kai fasuotas produktas yra supjaustytas, atitinkamas mėginys imamas iš kelių maisto produkto gabalų. Tiriamo mėginio dalis supjaustoma mažais gabalėliais ir, naudojant sterilų instrumentą bei taikant aseptinį metodą, viskas dedama į smulkintuvo maišą. Iš to mišinio paimama 10 g mėginio dalis bakterijų kiekiui nustatyti ir 25 g – bakterijoms aptikti.

Vienai tiriamo mėginio daliai (10 g) pridedama 9 dalys (90 ml) skiediklio, po to mišinys 1–2 min. homogenizuojamas smulkintuve arba maišiklyje.

Kaip bendro naudojimo skiedinį paprastai galima naudoti buferinį peptono vandens tirpalą, kaip aprašyta standarte EN ISO 11290-2 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) aptikimas ir skaičiavimas. Bendrasis metodas. 2 dalis. Skaičiavimo metodas“.

Sūrio skiediniui vietoj buferinio peptono vandens gali būti naudojamas natrio citrato tirpalas, kaip aprašyta standarte EN ISO 6887-5 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Tiriamųjų mėginių, pradinės suspensijos ir dešimtkarčių skiedinių ruošimas mikrobiologiniams tyrimams. 5 dalis. Pieno ir pieno produktų ruošimo specialiosios taisyklės“.

Monocitogeninės listerijos aptinkamos ir jų kiekis nustatomas laikantis toliau išdėstytų nuostatų:

a)	rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų mėginiai tiriami du kartus: i) nedelsiant, paėmus mėginį mažmeninės prekybos įmonėje ir ii) tinkamumo vartoti termino pabaigoje;

b)	minkštų ir pusminkščių sūrių bei termiškai apdorotų mėsos gaminių mėginiai tiriami tik tinkamumo vartoti termino pabaigoje.

2.1.   Monocitogeninių listerijų aptikimas

Monocitogeninės listerijos aptinkamos pagal iš dalies pakeistą standartą EN ISO 11290-1:1996 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Horizontalusis monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) aptikimo ir skaičiavimo metodas. 1 dalis. Aptikimo metodas“.

2.2.   Monocitogeninių listerijų skaičiavimas

Monocitogeninės listerijos skaičiuojamos pagal standartą EN ISO 11290-2:1998 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Horizontalusis monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) aptikimo ir skaičiavimo metodas. 2 dalis. Skaičiavimo metodas“, ir pagal iš dalies pakeistą standartą EN ISO 11290–2:1998/P 1:2004 „Skaičiavimo būdo pakeitimas“.

Jeigu nustatoma, kad mėginys užterštas, laikoma, kad daugumoje maisto produktų bus nedidelis užteršimo monocitogeninėmis listerijomis lygis. Kad mėginiuose būtų galima apskaičiuoti nedidelį kiekį (10–100 ksv/g), 1 ml pradinio tirpalo tiriamas du kartus, kaip nurodyta standarte EN ISO 11290-2:1998/P 1:2004:

a)	paskleidžiant ant trijų 90 mm skersmens lėkštelių paviršiaus arba

b)	paskleidžiant ant vienos 140 mm skersmens lėkštelės paviršiaus.

Kadangi užteršimo monocitogeninėmis listerijomis lygis gali būti didesnis, 0,1 ml pradinio skiedinio turi būti paskleista ant vienos lėkštelės paviršiaus, kad būtų galima suskaičiuoti iki 1,5 × 104 ksv/g. Šis paskleidimas turi būti atliekamas vienas, kaip numatyta standarte ISO 7218:2007 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Mikrobiologinių tyrimų bendrieji reikalavimai ir rekomendacijos“.

3.   Rūkytų ir sūdytų (angl. Gravad) žuvų pH vertės ir vandens aktyvumo tyrimai

3.1.   pH vertės nustatymas

Mėginio pH vertė nustatoma pagal standartą EN ISO 2917:1999 „Mėsa ir mėsos gaminiai. pH nustatymas. Pamatinis metodas“.

Tyrimas turi būti atliekamas su mėginiu, ištirtu pristačius į laboratoriją. Mėginio pH vertei nustatyti rekomenduojamas ISO metode nurodytas paviršinis metodas.

Rezultatą reikia nurodyti kaip artimiausią 0,05 pH vertės vienetą.

3.2.   Vandens aktyvumo (aw) nustatymas

Mėginio vandens aktyvumas (aw) nustatomas pagal standartą EN ISO 21807:2004 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Vandens aktyvumo nustatymas“.

Tyrimas turi būti atliekamas su mėginiu, ištirtu pristačius į laboratoriją. Šis metodas turi atitikti 0,999–0,9000 intervalą, o atsikartojamumo riba turi atitikti standartinį nuokrypį 0,002.

Nustatyta vertė turėtų būti sudaryta ne mažiau kaip iš dviejų reikšminių skaičių.

4.   Izoliatų laikymas

Viena patvirtinta monocitogeninių listerijų padermė iš mėginio, kurio tyrimo rezultatas buvo teigiamas, turi būti laikoma galimai vėlesnei tipizacijai. Jei monocitogeninių listerijų padermės nustatomos tiek aptikimo, tiek skaičiavimo metodais, laikomi tik skaičiavimo metodu gauti izoliatai.

Izoliatai laikomi nacionalinėse etaloninėse laboratorijose naudojant atitinkamus kultūrų rinkimo metodus tol, kol tai užtikrina padermių gyvybingumą – mažiausiai dvejus metus tipizavimui.

D   DALIS

ATASKAITŲ TEIKIMAS

1.   Bendrosios nuostatos

Informacija, kurią turi pateikti valstybės narės (jei tokios yra ir jei ji yra prieinama), sudaryta iš dviejų pagrindinių kategorijų:

a)	suderintos stebėsenos programos ir rezultatų apžvalga; ši apžvalga turi būti pateikta teksto forma;

b)	atskiri išsamūs duomenys apie kiekvieną pagal mėginių ėmimo planą ištirtą mėginį; ši informacija turi būti pateikta neapdorotų duomenų pavidalu taikant duomenų žodyną ir 5 straipsnio 2 dalyje numatytas duomenų rinkimo formas.

2.   Informacija, kurią reikia nurodyti suderintos stebėsenos programos ir rezultatų apžvalgoje

a)	valstybės narės pavadinimas;

b)	mėginių ėmimo ir tyrimo pradžios bei pabaigos data;

c)	mažmeninės prekybos įmonėse paimtų ir ištirtų gatavų maisto produktų mėginių skaičius: i) minkštų ir pusminkščių sūrių; ii) fasuotų rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų; iii) fasuotų termiškai apdorotų mėsos gaminių;

d)	bendri rezultatai: monocitogeninių listerijų paplitimas suderintai stebėsenos programai priskiriamuose minkštuose ir pusminkščiuose sūriuose, rūkytose ir sūdytose (angl. gravad) žuvyse ir termiškai apdorotuose mėsos gaminiuose ir mėginių, kuriuose jų kiekis viršija 100 ksv/g ribą, dalis;

e)

valstybės narės minkštų ir pusminkščių sūrių, rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų ir termiškai apdorotos mėsos gaminių rinkų aprašymas: i) bendras absoliutus rinkos dydis (jei tokia informacija yra); ii) skirtingų rūšių mažmeninės prekybos įmonių (pvz., prekybos centrų, mažų parduotuvių, delikatesų parduotuvių, gatvių turgaviečių) rinkos dalis (jei tokia informacija yra); iii) importuotų (Europos Sąjungos vidaus prekyba ir importas iš trečiųjų šalių) ir šalies viduje pagamintų produktų rinkos dalis (jei tokia informacija yra); iv) skirtingų rūšių produktų rinkos dalis (jei tokia informacija yra);

f)	mažmeninės prekybos įmonės, kuriose imti mėginiai: prekybos įmonių kategorijų tipas: pvz., prekybos centrai, mažos parduotuvės ir kt.;

g)	geografinis mėginių ėmimo pasiskirstymas – miestai (gyventojų skaičiaus proc. dalis);

h)	atsitiktinės mėginių ėmimo procedūros mažmeninėje prekyboje aprašymas: mėnesinis atsitiktinis mėginių ėmimas;

i)	pastabos dėl bendro mėginių ėmimo programos reprezentatyvumo;

j)	pH vertei nustatyti naudoto tiriamojo mėginio paruošimas;

k)	vandens aktyvumui (aw) nustatyti naudotas analizės metodas.

3.   Informacija, kuri turi būti nurodyta atskiruose išsamiuose duomenyse apie kiekvieną mėginį

a)	mėginio tipas: i) fasuoti minkšti ir pusminkščiai sūriai; ii) fasuotos rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys; iii) fasuoti termiškai apdoroti mėsos gaminiai;

b)

mėginio potipis: i) sūriai iš žalio, termiškai apdoroto ir (arba) pasterizuoto pieno; ii) sūriai iš karvės, ožkos, avies, buivolių arba maišyto pieno; iii) bakterijų kultūromis brandinti, pelėsiniai, sūryminiai arba kitaip brandinti sūriai; iv) pjaustyti ir nepjaustyti maisto produktai; v) šaltai ir (arba) karštai rūkytos arba sūdytos (angl. gravad) žuvys; vi) žuvų rūšis;

c)	etiketėje nurodyti rūkytoms arba sūdytoms (angl. gravad) žuvims naudoti konservantai;

d)	bandiniui tirti naudota sūrio luoba (taip/ne, jei taip – nurodyti dalį (jei tokia informacija yra));

e)	mėginių ėmimo data;

f)	mėginiui paimto produkto panaudojimo data;

g)	pagaminimo ir (arba) sufasavimo data (jei tokia informacija yra);

h)	mėginio paviršiaus temperatūra mažmeninės prekybos įmonėje;

i)	laikymo temperatūra laboratorijoje tinkamumo vartoti termino pabaigoje;

j)	tyrimas nedelsiant po mėginio paėmimo (tik rūkytų ir sūdytų (angl. gravad) žuvų) ir tinkamumo vartoti termino pabaigoje;

k)	tyrimo pradžios laboratorijoje data;

l)	monocitogeninių listerijų aptikimas: kokybiniai rezultatai (25 g mėginio – yra/nėra);

m)	monocitogeninių listerijų kiekio nustatymas: kiekybiniai rezultatai (ksv/g);

n)	pH vertė (tik rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys);

o)	vandens aktyvumas (aw) (tik rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys);

p)	miesto kodas;

q)	prekybos įmonės kodas;

r)	mažmeninės prekybos įmonės tipas: i) prekybos centras; ii) maža parduotuvė arba nepriklausomas mažmeninis prekybininkas; iii) delikatesų parduotuvė; iv) gatvės arba ūkininkų turgavietė;

s)	šalis gamintoja: patvirtinta pagal pakuotėje arba prekybos dokumentuose nurodytą identifikavimo ženklą;

t)	fasuoti: i) fasuotas modifikuotoje aplinkoje; ii) fasuotas vakuume; iii) fasuotas mažmeninės prekybos įmonėje (tik sūriai ir mėsos gaminiai);

u)	organoleptinė mėginio kokybė.

II PRIEDAS

Mėginių, kuriuos reikia paimti valstybėse narėse iš kiekvienos kategorijos gatavo maisto produkto, skaičius

(nurodyta 4 straipsnio 5 dalyje)

Valstybė narė	Gyventojų skaičius 2008 1 1 (EUROSTATO duomenys)		Suderinto sluoksninio mėginio dydis
	N (mln.)	%	Kiekvienos maisto produkto kategorijos ir kiekvienu tyrimo etapu (1)	Visas mėginio dydis
Belgija – BE	10,7	2,1	60	240
Bulgarija – BG	7,6	1,5	60	240
Čekijos Respublika – CZ	10,4	2,1	60	240
Danija – DK	5,576	1,1	60	240
Vokietija – DE	82,2	16,5	400	1 600
Estija – EE	1,3	0,3	30	120
Airija – IE	4,4	0,9	30	120
Graikija – EL	11,2	2,3	60	240
Ispanija – ES	45,3	9,1	200	800
Prancūzija – FR	63,8	12,8	400	1 600
Italija – IT	59,6	12,0	400	1 600
Kipras – CY	0,8	0,2	30	120
Latvija – LV	2,3	0,5	30	120
Lietuva – LT	3,4	0,7	30	120
Liuksemburgas – LU	0,5	0,1	30	120
Vengrija – HU	10,0	2,0	60	240
Malta – MT	0,4	0,1	30	120
Nyderlandai – NL	16,4	3,3	60	240
Austrija – AT	8,3	1,7	60	240
Lenkija – PL	38,1	7,7	200	800
Portugalija – PT	10,6	2,1	60	240
Rumunija – RO	21,5	4,3	60	240
Slovėnija – SI	2,0	0,4	30	120
Slovakija – SK	5,4	1,1	60	240
Suomija – FI	5,3	1,1	60	240
Švedija – SE	9,2	1,8	60	240
Jungtinė Karalystė – UK	61,2	12,3	400	1 600
Iš viso ES	497,5	100,0	3 020	12 080

---

(1)  Fasuotos rūkytos ir sūdytos (angl. gravad) žuvys: iš kiekvienos partijos paimami du mėginiai. Vieną iš tų mėginių reikia ištirti tą dieną, kurią mėginys gautas laboratorijoje, o kitą – tinkamumo vartoti termino pabaigoje. (žr. I priedo C dalies 1.2 punktą).

III PRIEDAS

Didžiausia Europos Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms

(EUR)
Valstybė narė	Didžiausia visa bendro finansavimo suma
	Monocitogeninių listerijų aptikimas	Monocitogeninių listerijų skaičiavimas	pH vertė	Vandens aktyvumas	Iš viso
Belgija – BE	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Bulgarija – BG	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Čekijos Respublika – CZ	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Danija – DK	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Vokietija – DE	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Estija – EE	7 200	7 200	450	600	15 450
Airija – IE	7 200	7 200	450	600	15 450
Graikija – EL	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Ispanija – ES	48 000	48 000	3 000	4 000	103 000
Prancūzija – FR	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Italija – IT	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Kipras – CY	7 200	7 200	450	600	15 450
Latvija – LV	7 200	7 200	450	600	15 450
Lietuva – LT	7 200	7 200	450	600	15 450
Liuksemburgas – LU	7 200	7 200	450	600	15 450
Vengrija – HU	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Malta – MT	7 200	7 200	450	600	15 450
Nyderlandai – NL	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Austrija – AT	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Lenkija – PL	48 000	48 000	3 000	4 000	103 000
Portugalija – PT	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Rumunija – RO	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Slovėnija – SI	7 200	7 200	450	600	15 450
Slovakija – SK	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Suomija – FI	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Švedija – SE	14 400	14 400	900	1 200	30 900
Jungtinė Karalystė – UK	96 000	96 000	6 000	8 000	206 000
Iš viso ES	724 800	724 800	45 300	60 400	1 555 300

IV PRIEDAS

Suderintos monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) tam tikrų kategorijų gatavuose maisto produktuose stebėsenos programos sertifikuota finansinė ataskaita

Ataskaitinis laikotarpis … iki …

Pažyma dėl įgyvendinant suderintą stebėsenos programą patirtų išlaidų, atitinkančių reikalavimus Europos Sąjungos finansinei paramai gauti

Komisijos sprendimo, pagal kurį teikiama Europos Sąjungos finansinė parama, nuorodos numeris: …

Veikla, su kuria susijusios patirtos išlaidos	Tyrimų skaičius	Bendrosios išlaidos, patirtos ataskaitiniu laikotarpiu (nacionaline valiuta)	Bendrosios Sąjungos finansinės paramos reikalavimus atitinkančios išlaidos
Monocitogeninių listerijų aptikimas
Monocitogeninių listerijų skaičiavimas
pH vertės nustatymas
Vandens aktyvumas (aw)

Paramos gavėjo deklaracija

Patvirtinu, kad

—	pirmiau nurodytos išlaidos yra tikros, jos buvo patirtos vykdant Komisijos sprendime 2010/678/ES nurodytas užduotis ir buvo būtinos siekiant sklandžiai įvykdyti šias užduotis,

—	visi išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikiami auditui,

—	šiai suderintai stebėsenos programai nebuvo prašyta kitos Europos Sąjungos finansinės paramos,

—	pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002) 109 straipsnio 2 dalį valstybė narė iš šios paramos nepasipelnė.

Data …

Už finansus atsakingas asmuo …

Parašas …

PRIEDAS

Sprendimo 95/467/EB 3 priede produktų grupei „DŪMTRAUKIAI, DŪMTAKIAI IR SPECIALŪS PRODUKTAI“ skirta lentelė papildoma tokiu įrašu:

---

(1)  Produktai ir (arba) medžiagos, kurių reakcija į ugnį pagerinama vieno aiškiai apibrėžiamo gamybos proceso etapu (pvz., pridedant antipirenų arba ribojant organinių medžiagų naudojimą).

(2)  Produktai ir (arba) medžiagos, neįtrauktos į * išnašą.

(3)  Produktai ir (arba) medžiagos, kurių reakcijos į ugnį tikrinti nereikia (pvz., vadovaujantis Komisijos sprendimu 96/603/EB (OL L 267, 1996 10 19, p. 23) A1 klasės produktai ir (arba) medžiagos).“

PRIEDAS

Sutartiniai ženklai

Santrumpos:

BG	:	Bulgarijos Respublika
CZ	:	Čekijos Respublika
DK	:	Danijos Karalystė
DE	:	Vokietijos Federacinė Respublika
EE	:	Estijos Respublika
IE	:	Airija
ES	:	Ispanijos Karalystė
FR	:	Prancūzijos Respublika
CY	:	Kipro Respublika
LV	:	Latvijos Respublika
LT	:	Lietuvos Respublika
MT	:	Maltos Respublika
NL	:	Nyderlandų Karalystė
PL	:	Lenkijos Respublika
SI	:	Slovėnijos Respublika
SK	:	Slovakijos Respublika
FI	:	Suomijos Respublika
SE	:	Švedijos Karalystė
UK	:	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Ženklas „X“ įrašomas stulpelyje kiekvienos valstybės narės, atleistos nuo įsipareigojimo, kaip nustatyta 1 straipsnyje.

I dalis.   Direktyva 66/401/EEB

BG

CZ

DK

DE

IE

ES

LV

LT

MT

PL

SK

UK

Agrostis canina

X

Alopecurus pratensis

X

X

X

Arrhenatherum elatius

X

X

Bromus catharticus

X

X

X

X

X

Bromus sitchensis

X

X

X

X

X

X

Cynodon dactylon

X

X

X

X

X

X

Dactylis glomerata

X

Festuca arundinacea

X

x Festulolium

X

Lolium x boucheanum

X

Phalaris aquatica

X

X

X

X

X

X

X

Phleum nodosum

X

Phleum pratense

X

Poa annua

X

X

X

Poa nemoralis

X

X

Poa palustris

X

X

Poa trivialis

X

Trisetum flavescens

X

X

X

X

X

Galega orientalis

X

X

X

Hedysarum coronarium

X

X

X

X

X

X

X

Lotus corniculatus

X

X

Lupinus albus

X

X

Lupinus angustifolius

X

X

Lupinus luteus

X

X

Medicago lupulina

X

X

X

Medicago x varia

X

Onobrychis viciifolia

X

X

Trifolium alexandrinum

X

X

X

X

Trifolium hybridum

X

Trifolium incarnatum

X

X

X

X

Trifolium repens

X

Trifolium resupinatum

X

X

X

X

Trigonella foenum-graecum

X

X

X

X

X

X

X

Vicia pannonica

X

X

X

X

Vicia villosa

X

X

Brassica napus

X

Brassica oleracea

Phacelia tanacetifolia

X

X

X

Raphanus sativus

X

II dalis.   Direktyva 66/402/EEB

CZ

DK

DE

EE

IE

FR

LV

LT

MT

NL

PL

UK

Avena strigosa

X

X

X

Oryza sativa

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

Phalaris canariensis

X

X

X

X

X

X

Sorghum bicolor

X

X

X

X

X

X

Sorghum sudanense

X

X

X

X

X

X

X

Sorghum bicolor x Sorghum sudanense

X

X

X

X

X

X

Triticum spelta

X

X

Zea mays

X

III dalis.   Direktyva 68/193/EEB

	DK	EE	IE	LV	LT	NL	PL	FI	SE	UK
Vitis	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X

IV dalis.   Direktyva 1999/105/EB

	DK	EE	LT	MT	SI
Abies alba		X	X	X
Abies cephalonica	X	X	X	X
Abies grandis		X	X	X
Abies pinsapo	X	X	X	X	X
Acer platanoides				X
Acer pseudoplatanus		X	X	X
Alnus glutinosa				X
Alnus incana				X
Betula pendula				X
Betula pubescens				X
Carpinus betulus		X		X
Castanea sativa	X	X	X
Cedrus atlantica	X	X	X	X	X
Cedrus libani	X	X	X	X	X
Fagus sylvatica		X		X
Fraxinus angustifolia	X	X	X
Fraxinus excelsior				X
Larix decidua				X
Larix x eurolepis				X
Larix kaempferi				X
Larix sibirica	X		X	X	X
Picea abies				X
Picea sitchensis		X	X	X	X
Pinus brutia	X	X	X		X
Pinus canariensis	X	X	X		X
Pinus cembra	X	X	X	X
Pinus contorta			X	X	X
Pinus halepensis	X	X	X
Pinus leucodermis	X	X	X	X	X
Pinus nigra		X	X
Pinus pinaster	X	X	X
Pinus pinea	X	X	X
Pinus radiata	X	X	X		X
Prunus avium		X
Pseudotsuga menziesii			X
Quercus cerris	X	X	X
Quercus ilex	X	X	X
Quercus petraea		X		X
Quercus pubescens	X	X	X	X
Quercus rubra				X
Quercus suber	X	X	X
Robinia pseudoacacia		X
Tilia cordata				X
Tilia platyphyllos		X		X

V dalis.   Direktyva 2002/54/EB

	CY	MT
Beta vulgaris	X	X

VI dalis.   Direktyva 2002/55/EB

	IE	UK
Allium cepa – aggregatum group		X
Allium fistulosum		X
Allium sativum		X
Allium schoenoprasum		X
Anthriscus cerefolium	X	X
Asparagus officinalis	X
Beta vulgaris	X
Capsicum annuum		X
Cichorium intybus		X
Citrullus lanatus	X	X
Cucurbita maxima	X
Cynara cardunculus	X	X
Foeniculum vulgare		X
Rheum rhabarbarum		X
Scorzonera hispanica	X	X
Solanum melongena		X
Valerianella locusta	X	X

VII dalis.   Direktyva 2002/57/EB

CZ

DK

DE

EE

IE

FR

CY

LV

LT

MT

NL

PL

UK

Arachis hypogaea

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

Brassica rapa

X

Brassica juncea

X

X

X

Brassica napus

X

Brassica nigra

X

X

X

X

X

Cannabis sativa

X

X

X

Carthamus tinctorius

X

X

X

X

X

X

X

X

Carum carvii

X

X

X

X

X

Gossypium spp.

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

Helianthus annuus

X

X

X

X

X

Linum usitatissimum

X

Papaver somniferum

X

X

X

X

Sinapis alba

X

X

Glycine max

X

X

X

X

X