23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/1

(1)

Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija, vėliau pervadinta Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija (toliau – Barselonos konvencija), Europos bendrijos vardu Tarybos buvo sudaryta sprendimais 77/585/EEB (1) ir 1999/802/EB (2).

(2)

Pagal Barselonos konvencijos 4 straipsnio 3 dalies e punktą Susitariančiosios Šalys įpareigojamos skatinti integruotą pakrančių zonos valdymą atsižvelgiant į ekologijos ir kraštovaizdžio požiūriu vertingų vietovių apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą.

(3)

2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonos valdymo strategijos įgyvendinimo Europoje (3), visų pirma jos V skyriuje, valstybės narės skatinamos integruotą pakrančių zonos valdymą įgyvendinti vadovaujantis galiojančiomis konvencijomis, pasirašytomis su kaimyninėmis šalimis, įskaitant tos pačios jūros regiono ne valstybes nares.

(4)

Siekdama užtikrinti platesnio masto integruotą valdymą, Europos Sąjunga taiko horizontaliąsias priemones, be kita ko, ir aplinkos apsaugos srityje, ir, įgyvendindama savo mokslinių tyrimų programas, rengia patikimą mokslinį tokio valdymo pagrindą. Todėl šia veikla prisidedama prie integruoto pakrančių zonos valdymo.

(5)

2007 m. gruodžio 13 ir 14 d. susitikime Lisabonos Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad integruotas pakrančių zonos valdymas yra ES integruotos jūrų politikos sudedamoji dalis, be to, tai išsamiai aptariama Komisijos komunikate „Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo“, o 2009 m. lapkričio 16 d. teigiamai įvertinta Bendrųjų reikalų tarybos išvadose dėl integruotos jūrų politikos.

(6)

2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimu 2009/89/EB (4) Taryba Bendrijos vardu pasirašė Barselonos konvencijos protokolą dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo (toliau – IPZV protokolas) su sąlyga, kad IPZV protokolas bus sudarytas vėliau.

(7)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pranešė Ispanijos Vyriausybei apie tai, kad Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir ją perėmė.

(8)

Viduržemio jūros pakrančių zonos aplinka vis dar labai teršiama, joje nyksta pakrančių ištekliai. IPZV protokolu suteikiamas pagrindas kartu su viešojo ir privačiojo sektoriaus suinteresuotosioms šalims, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus ir ūkinės veiklos vykdytojus, formuoti darnesnį integruotą požiūrį. Tokio visa apimančio požiūrio, grindžiamo geriausiais prieinamais moksliniais duomenimis ir žiniomis, reikia laikytis siekiant veiksmingiau spręsti šias problemas ir užtikrinti darnesnį Viduržemio jūros pakrančių zonos vystymąsi.

(9)

IPZV protokole yra daug nuostatų, kurias, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, turės įgyvendinti įvairių lygių valdžios institucijos. Sąjunga, atsižvelgdama, inter alia, į tarpvalstybinį daugelio aplinkos apsaugos problemų pobūdį, savo veiksmais turėtų remti integruotą pakrančių zonos valdymą, o valstybės narės ir jų atitinkamos kompetentingos institucijos bus įpareigotos rengti ir pakrančių teritorijose įgyvendinti tam tikras IPZV protokole nustatytas išsamias priemones, pvz., zonų, kuriose draudžiamos statybos, nustatymą.

(10)

IPZV protokolas turėtų būti patvirtintas,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/3

(1)

2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (2), nustatyti šių prekių veterinarijos sertifikatų reikalavimai. Juose atsižvelgiama į tai, ar dėl Niukaslo ligos padėties trečiosiose šalyse, teritorijose, zonose ar skyriuose reikalaujama pateikti papildomų garantijų ar nustatyti specialias sąlygas.

(2)

Be to, Reglamente (EB) Nr. 798/2008 išdėstytos trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių užkrėtimo Niukaslo liga statuso nustatymo sąlygos. Pagal vieną iš šių sąlygų nuo šios ligos neturi būti vakcinuojama vakcinomis, neatitinkančiomis patvirtintų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijų, nustatytų to reglamento VI priedo I dalyje. To priedo II dalies 2 punkte nustatyti konkretūs vakcinoms nuo Niukaslo ligos, taip pat neaktyvuotoms, taikomi kriterijai.

(3)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove“ (toliau – PGSO vadovas) nustatyti vakcinų nuo Niukaslo ligos reikalavimai ir įvairių gamybos etapų saugos patikrinimai.

(4)

Siekiant apsaugoti Sąjungos naminių paukščių sveikatą ir palengvinti prekybą naminiais paukščiais ir jų mėsa, reikėtų, kad vakcinų nuo Niukaslo ligos ir jų naudojimo trečiosiose šalyse, iš kurių naminiai paukščiai ir jų mėsa gali būti importuojami, reikalavimuose būtų atsižvelgiama į atitinkamus PGSO vadove nustatytus reikalavimus.

(5)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 798/2008 VI priedo I dalyje nustatytuose bendruosiuose patvirtintų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijuose turėtų būti nurodomi PGSO vadovo reikalavimai, kad į šį nuolat pagal naujausią mokslo raidą atnaujinamą vadovą būtų tinkamai atsižvelgiama.

(6)

Be to, atsižvelgiant į techninę vakcinų nuo Niukaslo ligos gamybos pažangą, visų pirma susijusią su inaktyvavimo technologijomis, ir į PGSO vadovo reikalavimus, reikėtų panaikinti Reglamento (EB) Nr. 798/2008 VI priedo II dalies 2 punkte nustatytus inaktyvuotoms vakcinoms nuo Niukaslo ligos taikomus kriterijus.

(7)

Siekiant atsižvelgti į to reglamento VI priedo pakeitimus, reikia iš dalies keisti tam tikras naminių paukščių mėsai taikomas Reglamento (EB) Nr. 798/2008 VII priedo nuostatas ir atitinkamą I priede pateiktą naminių paukščių mėsos veterinarijos sertifikato pavyzdį (POU).

(8)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 798/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)

Reikėtų nustatyti šio reglamento taikymo pradžios datą, suderintą su Komisijos sprendimo 93/152/EEB (3) su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2010/633/ES (4), kuriuo atitinkamai iš dalies keičiami inaktyvuotų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijai, taikymo pradžios data.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/10

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (toliau – USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų tiekimui rinkai bei tam tikrais specifiniais atvejais – jų eksportui.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte nustatytas greitųjų tyrimų, naudotinų galvijų spongiforminei encefalopatijai (toliau – GSE) ir avių bei ožkų USE stebėti, sąrašas.

(3)

2009 m. gruodžio 18 d. ir 2010 m. balandžio 29 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) paskelbė dvi mokslines nuomones dėl patvirtintų greitųjų USE tyrimų analitinio jautrumo. Tos nuomonės pagrįstos USE tiriančios Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos (toliau – ESEL) atliktais tyrimais. ESEL tyrimais ketinta įvertinti šiuo metu patvirtintų greitųjų USE tyrimų analitinį jautrumą, siekiant pateikti patikimus duomenis apie analitinį jautrumą ir įvertinti kiekvieną tyrimą, naudojant tas pačias mėginių serijas trijų pagrindinių tipų atrajotojų USE: GSE, klasikinei skrepi ir atipinei skrepi.

(4)

Dėl skrepi EMST 2009 m. gruodžio 18 d. paskelbtoje nuomonėje padarė išvadą, kad tyrimais Enfer TSE v2, Enfer TSE v3, Prionics®-Check LIA SR ir Prionics®-WB Check Western SR gali nepavykti nustatyti netipinius skrepi atvejus, kurie gali būti nustatyti kitais patvirtintais tyrimais, o remiantis EMST protokolu dėl greitųjų post mortem tyrimų, skirtų nustatyti smulkiųjų atrajotojų USE, įvertinimo (EMST, 2007b), minėtų tyrimų nerekomenduojama naudoti USE stebėti toje srityje. Todėl tie metodai neturėtų būti toliau įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte pateiktą greitųjų tyrimų, naudotinų avių ir ožkų USE stebėti, sąrašą.

(5)

2009 m. liepos 2 d.Iddex laboratorijos Komisijai pranešė, kad jų bendras tyrimas IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA, sukurtas smulkiųjų atrajotojų USE ir galvijų GSE stebėti, niekada nebuvo įtrauktas į greitųjų tyrimų, naudotinų GSE stebėti Sąjungoje, sąrašą, nors ESEL šį tyrimą tam tikslui oficialiai patvirtino. Todėl šis tyrimas turėtų būti įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte nustatytą greitųjų tyrimų, naudotinų GSE stebėti, sąrašą.

(6)

Dėl praktinių priežasčių šiuo reglamentu nustatyti pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d., nes valstybėms narėms reikia pakankamai laiko suderinti avių ir ožkų USE stebėsenos tvarką su nauju greitųjų tyrimų sąrašu.

(7)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/13

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikumą maisto verslo subjektai gali teikti nacionalinei valstybės narės kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) (toliau – Tarnyba).

(3)

Gavusi paraišką Tarnyba nedelsdama informuoja apie ją kitas valstybes nares bei Komisiją ir pateikia nuomonę dėl atitinkamo teiginio apie sveikumą.

(4)

Komisija sprendžia dėl leidimo vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę.

(5)

Dvi šiame reglamente nurodytos nuomonės yra susijusios su paraiškomis leisti vartoti teiginius apie rizikos susirgti mažinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punkte, o trys nuomonės – susijusios su teiginiais apie vaikų vystymąsi ir sveikatą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punkte.

(6)

Gavus Association de la Transformation Laitière Francaise (ATLA) paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su jodo poveikiu normaliam vaikų augimui (Klausimas Nr. EFSA–Q–2008-324) (2). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Jodas yra reikalingas vaikų augimui“.

(7)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. lapkričio 20 d., padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp jodo vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Taigi šią išvadą atitinkantis teiginys apie sveikumą turėtų būti laikomas atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimus, todėl reikėtų jį įtraukti į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(8)

Gavus Association de la Transformation Laitière Française (ATLA) paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su geležies poveikiu vaikų pažintinei raidai (Klausimas Nr. EFSA–Q–2008-325) (3). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Geležis yra reikalinga vaikų pažintinei raidai“.

(9)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. lapkričio 20 d., padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp geležies vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Taigi šią išvadą atitinkantis teiginys apie sveikumą turėtų būti laikomas atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimus, todėl reikėtų jį įtraukti į Sąjungos leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad palankioje nuomonėje dėl leidimo vartoti teiginį apie sveikumą turėtų būti tam tikra informacija. Atitinkamai ši informacija turėtų būti nurodyta šio reglamento I priede dėl leidžiamų vartoti teiginių, įskaitant galimą teiginių formuluotės pakeitimą, konkrečias teiginių vartojimo sąlygas ir, jei taikoma, maisto produkto vartojimo sąlygas ar apribojimus ir (arba) papildomus teiginius ar įspėjimus, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į Tarnybos nuomones.

(11)

Vienas iš Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslų yra užtikrinti, jog teiginiai apie sveikumą būtų teisingi, aiškūs ir patikimi bei naudingi vartotojui, ir kad to siekiant būtų atsižvelgiama į teiginio formuluotę ir pateikimą. Todėl tais atvejais, kai teiginių tekstas turi tą pačią prasmę vartotojams, palyginti su jau leidžiamais vartoti teiginiais apie sveikumą, nes nurodomas tas pats ryšys tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos iš jo sudedamųjų dalių ir sveikatos, jie turėtų būti vartojami laikantis tų pačių vartojimo sąlygų, kaip nurodyta I priede.

(12)

Gavus GP International Holding B.V. paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su OPC PremiumTM poveikiu mažinant cholesterolio kiekį kraujyje (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00454) (4). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „OPC turi įrodytą poveikį mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir todėl gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.“

(13)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. spalio 26 d., padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp OPC PremiumTM vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(14)

Gavus Valosun A.S. paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su Uroval® poveikiu šlapimo takų infekcijoms (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00600) (5). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Spanguolių ekstraktas ir D-manozė, pagrindinės veikliosios maisto papildo Uroval® sudedamosios dalys, neleidžia žalingoms bakterijoms prilipti prie šlapimo pūslės sienelės. Žalingų bakterijų prilipimas prie šlapimo pūslės sienelės yra pagrindinis šlapimo takų infekcijų atsiradimo veiksnys.“

(15)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. gruodžio 22 d., padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp Uroval® vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(16)

Gavus Töpfer GmbH paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punktą, paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su bifidobakterijų derinio (Bifidobacterium bifidum, Bifidobacterium breve, Bifidobacterium infantis, Bifidobacterium longum) poveikio mažinant galimai patogeniškų žarnyno mikroorganizmų kiekį (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00224) (6). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Probiotinės bifidobakterijos padaro žarnyno florą sveikesnę, sudėtimi panašią į žindomų kūdikių žarnyno florą.“

(17)

Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba nuomonėje, kurią Komisija ir valstybės narės gavo 2009 m. gruodžio 22 d., padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp bifidobakterijų derinio vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(18)

Nustatant šiame reglamente numatytas priemones apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjų ir visuomenės atstovų pastabos.

(19)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/18

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikumą maisto verslo operatoriai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) (toliau – Tarnyba).

(3)

Gavusi paraišką Tarnyba nedelsdama informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją ir pateikia nuomonę dėl atitinkamo teiginio apie sveikumą.

(4)

Komisija atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę sprendžia dėl leidimo vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo.

(5)

Atsižvelgiant į 2008 m. birželio 10 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį pateiktą Rudolf Wild GmbH & Co. KG paraišką paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su Immune Balance Drink poveikiu didinant organizmo apsaugą (Klausimas Nr. EFSA–Q-2009-00517) (2). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas, inter alia, taip: „Immune Balance Drink stiprina organizmo apsaugą“.

(6)

2009 m. lapkričio 4 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp Immune Balance Drink vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(7)

Nustatant šiame reglamente numatytas priemones buvo apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjo ir visuomenės atstovų pastabos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems teiginiams apie sveikumą taikomos to reglamento 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės tik tuo atveju, jei jie atitinka tame straipsnyje nurodytas sąlygas, įskaitant tai, kad laikomasi reglamento nuostatų. Dėl šiame reglamente nurodyto teiginio Tarnyba padarė išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp maisto produkto vartojimo ir deklaruojamo poveikio ir teiginys neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimų, todėl 28 straipsnio 5 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis nėra taikomas. Siekiant sudaryti galimybę maisto verslo subjektams prisitaikyti prie šio reglamento reikalavimų nustatomas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis.

(9)

Šiame reglamente pateiktos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/20

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/22

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (3), nustatytas maisto priedų, kuriuos galima naudoti Europos Sąjungoje sąrašas, ir jų naudojimo sąlygos.

(2)

Po to, kai buvo priimta Direktyva 95/2/EB, maisto priedų technologijos ir toliau vystėsi. Šią direktyvą reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į tuos pasiekimus.

(3)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 31 straipsniu, kol bus baigti Sąjungos maisto priedų sąrašai, numatyti to reglamento 30 straipsnyje, Direktyvos 95/2/EB priedai iš dalies keičiami, jei būtina, taikant Komisijos priimtas priemones.

(4)

Pagal Direktyvą 95/2/EB toliau išvardytus stabilizatorius leidžiama naudoti įvairioms paskirtims: agarą (E 406), karageniną (E 407), saldžiųjų ceratonijų dervą (E 410), pupenių dervą (guaro dervą E 412), ksantano dervą (E 415), pektinus (E 440), celiuliozę (E 460), karboksimetilceliuliozę (E 466), oksiduotąjį krakmolą (E 1404), monokrakmolo fosfatą (E 1410), dikrakmolo fosfatą (E 1412), fosfatuotą dikrakmolo fosfatą (E 1413), acetilintą dikrakmolo fosfatą (E 1414), acetilintą krakmolą (E 1420), acetilintą dikrakmolo adipatą (E 1422), hidroksipropilkrakmolą (E 1440), hidroksipropildikrakmolo fosfatą (E 1442), krakmolo natrio oktenilsukcinatą (E 1450), acetilintą oksiduotąjį krakmolą (E 1451) ir emulsiklius riebalų rūgščių monogliceridus ir digliceridus (E 471). Maisto produktų mokslinis komitetas (toliau – MPMK) nenustatė šių maisto priedų leistinos paros dozės (LPD), vadinasi, jie nekelia pavojaus vartotojų sveikatai. Techniniais sumetimais reikėtų leisti juos naudoti nearomatizuotiems natūraliai raugintiems grietinės gaminiams ir produktų pakaitalams, kuriuose riebalų yra ne daugiau kaip 20 %, norint užtikrinti emulsijos stabilumą ir vientisumą. Tai būtų naudinga vartotojui, nes sumažinto riebalų kiekio raugintų grietinės gaminių, turinčių panašias savybes, kaip įprastas produktas, pasirinkimas būtų didesnis. Todėl minėtus priedus reikėtų leisti naudoti šia papildoma paskirtimi.

(5)

1990 m. MPMK įvertino natrio ir kalio laktatų druskas (E 325 ir E 326), kalio acetatą (E 261), natrio acetatą (E 262i) ir natrio vandenilio acetatą (E 262ii) ir padarė išvadą, kad visi jie yra natūralios maisto produktų sudedamosios dalys, o jų dozė veikiausiai yra labai nedidelė, palyginti su natūraliose medžiagose esančia doze. Todėl visi jie buvo priskirti „nenurodytos“ LPD grupei. Todėl visus šiuos maisto priedus iš principo leidžiama naudoti visuose maisto produktuose, išskyrus nurodytuosius Direktyvos 95/2/EB 2 straipsnio 3 dalyje. Siūloma tuos maisto priedus taip pat leisti naudoti fasuotuose smulkintos šviežios mėsos pusgaminiuose, kad būtų galima kontroliuoti mikrobinių patogenų, pvz., Listeria, E. coli O157, dauginimąsi. Remiantis šiuo technologiniu pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad taip naudojant minėtus maisto priedus susirūpinimo sauga nekyla, reikėtų leisti juos papildomai naudoti fasuotuose smulkintos šviežios mėsos pusgaminiuose.

(6)

Pagal Direktyvą 95/2/EB sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212, E 213) šiuo metu leidžiama naudoti kaip maisto priedus. Siūloma minėtus maisto priedus leisti naudoti žuvų produktų pakaitaluose iš jūrinių dumblių (ikrų pakaitaluose, pagamintuose iš jūrinių dumblių) kaip konservantus, garniruojant įvairius maisto produktus, kad juose nesidaugintų pelėsiai ir mielės ir nesusidarytų mikotoksinų. Minėtoms druskoms nustatyta atitinkamai 0–25 ir 0–5 mg/kg kūno masės leistina paros dozė. Blogiausiu atveju, kai naudojamos didžiausios koncentracijos, suvartojama dozė yra labai nedidelė, palyginti su LPD. Taip naudojant šiuos priedus susirūpinimo vartotojui daromu poveikiu ir jo sauga nekyla. Todėl reikėtų leisti sorbatus ir benzoatus papildomai naudoti žuvų produktų pakaitaluose iš jūrinių dumblių, atsižvelgiant į technologinį pagrindimą ir į tai, kad šis naujas produktas skirtas specializuotai rinkai.

(7)

Prašoma sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212, E 213) leisti naudoti aluje iš statinės, į kurį įdėta daugiau kaip 0,5 % fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių, ir kuris pilstomas tiesiai iš statinės. Toks alus gali būti ilgą laiką prijungtas prie alaus statinės čiaupo. Kadangi statinę ir čiaupą sujungti steriliomis sąlygomis neįmanoma, statinė gali būti užteršta mikrobais. Ši problema aktuali, jei aluje po gamybos tebėra fermentuojamųjų cukrų, nes tokioje terpėje gali daugintis pavojingi mikroorganizmai. Todėl į pilstomą alų ir į alų, į kurį įdėta fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių, reikia dėti antimikrobinių medžiagų. Tokio vaisinio alaus iš statinės suvartojama nedaug, tad net ir blogiausiu atveju apytikrė sorbatų ir benzoatų dozė turėtų būti mažesnė nei jų atitinkama LPD. Todėl reikėtų leisti sorbatus ir benzoatus papildomai naudoti aluje iš statinės, kuriame yra daugiau kaip 0,5 % fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių.

(8)

Kad ant citrusinių vaisių nesidaugintų pelėsiai, nuėmus derlių leidžiama juos apdoroti tokiais pesticidais, kaip imazalilas ir tiabendazolas. Citrusiniams vaisiams apdoroti vietoje šių pesticidų arba kartu su jais galima naudoti sorbatus (E 200, E 202, E 203). Sorbatus galima naudoti ant neluptų šviežių citrusinių vaisių apdorojant leidžiamais naudoti vaškais: bičių vašku, kandelila vašku, karnaubo vašku ir šelaku (atitinkamai E 901, E 902, E 903 ir E 904). Taip naudojant šiuos priedus susirūpinimo vartotojui daromu poveikiu ir jo sauga nekyla. Todėl minėtus priedus reikėtų leisti naudoti šia papildoma paskirtimi.

(9)

Vartotojai gali nuspręsti kai kurių maisto medžiagų suvartojamą dozę papildyti maisto papildais. Tuo tikslu į maisto papildus galima įdėti vitamino A ir vitaminų A ir D derinio, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (4). Saugaus apdorojimo sumetimais vitamino A ir vitaminų A ir B derinių preparatai turi būti tokios sudėties, kuriai gauti reikia didelės drėgmės ir aukštos temperatūros, taip pat krakmolo ir cukraus. Toks apdorojimas gali būti palankus mikroorganizmams daugintis. Kad tokie mikroorganizmai nesidaugintų, sausuose maisto papilduose naudojamuose vitamino A ir vitaminų A ir D derinių preparatuose reikėtų leisti naudoti sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212 ir E 213).

(10)

Pagal Direktyvą 95/2/EB leidžiama naudoti maisto priedus sieros dioksidą ir sulfitus (E 220, E 221, E 222, E 223, E 224, E 226, E 227, E 228), kurie pirmiausiai yra antimikrobinės medžiagos ir padeda kontroliuoti cheminį irimą. Šiais laikais šviežių vaisių vežimas, ypač jūrų laivais, yra labai svarbus. Jie gali būti vežami keletą savaičių. Sieros dioksidas ir sulfitai apsaugo šviežias mėlynes nuo grybelių dauginimosi. Sieros dioksidą ir sulfitus reikėtų leisti papildomai naudoti, norint apsaugoti šviežias mėlynes nuo grybelių dauginimosi ir atsižvelgiant į tai, kad šis naujas produktas skirtas specializuotai rinkai. Todėl, atsižvelgiant į pagrįstas technologines šių naujų leidimų suteikimo priežastis, poreikį palengvinti pasaulinę prekybą ir nedidelį sieros ir sulfitų dozių poveikį, reikėtų leisti šios direktyvos priede nurodyto koncentracijos lygio sieros dioksidą papildomai naudoti mėlynėms.

(11)

Cinamono (tik Cinnamomum ceylanicum) lazdelėms, kurios taip pat vadinamos angl. quills, gaminti naudojamos šviežia cinamono medžio vidinės žievės odelė. Gaminančioje šalyje odelę gali užteršti mikrobai ir vabzdžiai, ypač jei klimatas yra tropinis ir drėgnas. Fumigacija sieros dioksidu – tinkamas apdorojimo būdas, padedantis apsaugoti nuo tokio užteršimo mikrobais arba vabzdžių. 1994 m. MPMK nustatė 0–0,7 mg/kg kūno masės leistiną paros dozę ir nusprendė, kad reikėtų apriboti sieros dioksido ir kitų sieros medžiagų naudojimą, norint sumažinti pasitaikančių ūmių astmos reakcijų skaičių. Nors sieros dioksido ir kitų sulfitų naudojimą reikėtų apriboti, taikant šį konkretų naudojimo būdą suvartojama labai nedidelė sieros dioksido ir sulfitų dozės dalis. Todėl reikėtų leisti sieros dioksidą ir sulfitus (E 220, E 221, E 222, E 223, E 224, E 226, E 227, E 228) papildomai naudoti tik šiai konkrečiai cinamono rūšiai.

(12)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) įvertino informaciją apie nizino naudojimo papildomai maisto produktų kategorijai – skystiems kiaušiniams – saugą ir apie nizino, pagaminto naudojant pakeistą gamybos procesą, saugą. 2006 m. sausio 26 d. nuomonėje (5) EMST patvirtino anksčiau nustatytą 0–0,13 mg/kg kūno masės leistiną nizino, pagaminto naudojant naują gamybos ir ekstrahavimo procesą, pagrįstą cukraus terpės fermentavimu vietoj įprastos pieno terpės, paros dozę. Toje nuomonėje EMST taip pat patvirtino, kad naudojant niziną maisto produktuose nereikėtų tikėtis, kad atsiras atsparumas antibiotikams. Pasak EMST, nėra duomenų, kad nizinui atsparūs bakterijų mutantai pasižymėtų kryžminiu atsparumu gydyti skirtiems antibiotikams. Ji mano, kad taip veikiausiai yra dėl gydyti skirtų antibiotikų ir nizino antimikrobinio poveikio skirtumų. 2006 m. spalio 20 d. nuomonėje (6) EMST taip pat patvirtino, kad papildomai leidus naudoti niziną pasterizuotuose skystuose kiaušiniuose numatytomis naudojimo sąlygomis (ne daugiau kaip 6,25 mg/l) susirūpinimo sauga nekiltų, ir tai būtų galima pagrįsti technologiniais sumetimais, t. y. siekiant prailginti produkto laikymo trukmę ir neleisti daugintis nuodingoms sporas skleidžiančioms rūšims, kaip Bacillus cereus, galinčioms išlikti po pasterizavimo. Todėl reikėtų leisti niziną papildomai naudoti pasterizuotiems skystiems kiaušiniams.

(13)

Pagal Direktyvą 95/2/EB leidžiama naudoti maisto priedą dimetildikarbonatą (DMDC, E 242), kuris naudojamas kaip konservantas nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose, nealkoholiniame vyne ir koncentruotoje skystoje arbatoje. Šį priedą nuspręsta leisti naudoti remiantis 1990 m. pateikta ir 1996 m patvirtinta MPMK palankia nuomone. MPMK nepavyko nustatyti LPD, nes DMDC greitai skyla į anglies dioksidą ir metanolį. 2001 m. MPMK paprašyta ištirti DMDC naudojimo vyne saugą. Tuo metu MPMK manė, kad metanolis ir kiti reakcijos produktai, pvz., metilkarbamatas, atsirandantys DMDC naudojant tiek alkoholiniams gėrimams ir vynui, tiek nealkoholiniams gėrimams apdoroti, susidaro panašiai, ir net tada, kai vyno vartojama labai daug, metanolis ir metilkarbamatas nekeltų jokio pavojaus. Prašoma leisti naudoti DMDC, norint užkirsti kelią gedimui dėl fermentacijos nesteriliuose uždaruose pilnuose sidro, kriaušių sidro ir vaisių vyno, sumažinto alkoholio kiekio vyno, vyno gėrimų ir visų kitų gaminių, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (7), buteliuose. Ši papildoma paskirtis nelaikoma keliančia susirūpinimą vartotojų sauga. Be to, naudojant DMDC galima būtų sumažinti sieros dioksido poveikį. Todėl reikėtų leisti DMDC papildomai naudoti sidre, kriaušių sidre ir vaisių vyne, sumažinto alkoholio kiekio vyne, vyno gėrimuose ir kituose gaminiuose, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91.

(14)

EMST įvertino informaciją apie rozmarinų ekstraktų naudojimo kaip antioksidantų maisto produktuose saugą. Rozmarinų ekstraktai gaunami iš Rosmarinus officinalis L. ir susideda iš įvairių medžiagų, turinčių antioksidacinių savybių (daugiausia fenolio rūgščių, flavonoidų, diterpenoidų ir triterpenų). Nors toksikologinių duomenų apie rozmarinų ekstraktus nepakako, kad EMST nustatytų skaičiais išreikštą LPD, ji 2008 m. kovo 7 d. nuomonėje (8) nusprendė, kad saugos lygis yra pakankamai aukštas, todėl galima daryti išvadą, kad naudojant siūlomomis paskirtimis ir kiekiais poveikis per maistą nekelia susirūpinimo. Todėl rozmarinų ekstraktus galima leisti naudoti, jei tai yra technologiškai pagrįsta. Reikėtų leisti naudoti rozmarinų ekstraktą kaip antioksidantą, o rozmarino ekstraktams priskirti E 392 numerį.

(15)

Išrūgos – šalutinis sūrio gamybos produktas. Mitybai, kuriai reikia daug baltymų, buvo sukurta išrūgų baltymų turinčių gėrimų. Kad tokius gėrimus kaitinant baltymai išliktų suspensijoje, fosfatų kiekis juose turi būti didesnis, nei įprastuose nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose. Fosfatus reikėtų leisti naudoti sportiniuose gėrimuose, kuriuose yra išrūgų baltymų.

(16)

Šiuo metu bičių vašką (E 901) leidžiama naudoti kaip smulkių gaminių, pvz., smulkių šokoladu padengtų konditerijos kepinių, glazūravimo medžiagą. Šis leidimas netaikomas valgomųjų ledų vafliams, nepadengtiems šokoladu. Bičių vašką galima laikyti šokolado pakaitalu fasuotiems valgomųjų ledų vafliams, be to, vaflius padengus bičių vašku vafliai būtų apsaugoti nuo vandens judėjimo ant jų ir būtų užtikrinta, kad vafliai išliks traškūs, taip pat būtų prailginta gaminio laikymo trukmė, todėl bičių vaško naudojimą galima laikyti technologiškai pagrįstu. Todėl reikėtų leisti bičių vašką naudoti kaip glazūravimo medžiagą, skirtą visiškai arba iš dalies pakeisti šokolado sluoksnį ant valgomųjų ledų pripildytų fasuotų vaflių.

(17)

EMST įvertino informaciją apie bičių vaško papildomo naudojimo kaip kvapiųjų medžiagų nešiklio nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose saugą. Nors duomenų apie patį bičių vašką nepakako LPD nustatyti, EMST padarė išvadą, kad dėl nedidelio bičių vaško toksiškumo jį naudojant taip, kaip dabar, ir kaip siūloma, susirūpinimo sauga nekyla. Todėl reikėtų leisti bičių vašką papildomai naudoti kaip kvapiųjų medžiagų nešiklį nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose.

(18)

Pagal Direktyvą 95/2/EB ES leidžiama naudoti trietilcitratą (E 1505) kaip nešiklį kvapiosiose medžiagose ir sausame kiaušinio baltyme. 1990 m. MPMK nustatė jo LPD – 0–20 mg/kg. Pasiūlyta trietilcitratą papildomai naudoti kaip maisto papildų tablečių glazūros medžiagą. Trietilcitratas padidintų dangos, saugančios tabletę nuo aplinkos poveikio, atsparumą ir prailgintų produkto išsiskyrimo laiką. Blogiausiu atveju šio papildomo trietilcitrato šaltinio dozė būtų nežymi, palyginti su LPD (0,25 % LPD). Todėl reikėtų leisti trietilcitratą papildomai naudoti ES kaip maisto papildų tablečių glazūravimo medžiagą.

(19)

EMST įvertino informaciją apie polivinilo alkoholio (PVA) naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos saugą ir išreiškė savo nuomonę 2005 m. gruodžio 5 d. (9). EMST nustatė, kad kapsulių arba tablečių pavidalo maisto papildams padengti naudojamas PVA nekelia susirūpinimo sauga. EMST mano, kad numatytomis naudojimo sąlygomis galimas PVA poveikis žmonėms greičiausiai bus nedidelis. Pranešta, kad naudojant oraliniu būdu PVA absorbuojamas minimaliai. Remiantis blogiausio atvejo scenarijumi ir pagrindu, kuriuo EMST rėmėsi vertindama riziką, nustatytas didžiausias sunaudojamas kiekis – 18 g/kg. Tikimasi, kad dėl gerų polivinilo alkoholio sukibimo savybių ir sluoksnio stiprumo šis naujas maisto priedas taps technologiškai svarbia maisto papildų dangos sluoksnio medžiaga, ypač tada, kai reikalinga apsauga nuo drėgmės ir kitos apsaugai nuo drėgmės svarbios savybės. Todėl minėtą priedą reikėtų leisti naudoti ES šiai paskirčiai. Šiam naujam maisto priedui reikėtų priskirti numerį E 1203.

(20)

EMST įvertino informaciją apie šešių polimerizacijos laipsnių polietilenglikolių (PEG 400, PEG 3000, PEG 3350, PEG 4000, PEG 6000, PEG 8000) naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos saugą ir išreiškė savo nuomonę 2006 m. lapkričio 28 d. (10). EMST nustatė, kad numatytomis naudojimo sąlygomis kapsulių arba tablečių pavidalo maisto papildų dangos sluoksnio sudėtyje naudojami šie polietilenglikoliai nekelia susirūpinimo sauga. EMST, vertindama riziką, taip pat atsižvelgė į šį papildomą PEG poveikį, atsirandantį naudojant vaistų pramonės gaminius, ir nusprendė, kad naudojant patvirtintą PEG 6000 kaip nešiklį saldikliuose ir naudojant PEG besiliečiančiose su maistu medžiagose papildoma dozė gali būti nedidelė. Todėl minėtą priedą reikėtų leisti naudoti ES šia nauja paskirtimi. Be to, kadangi PEG 6000, naudojamo kaip nešiklio saldikliuose dozė yra nedidelė, o jo toksiškumas yra panašus į kitų polimerizacijos laipsnių PEG (šešiems PEG buvo priskirta grupinė leistina paros norma (LPN), reikėtų leisti naudoti EMST įvertintus PEG nešikliui saldikliuose PEG 6000 pakeisti. Visiems šiems PEG reikėtų priskirti E 1521 numerį.

(21)

EMST įvertino informaciją apie naujo maisto priedo kasijos dervos, naudojamos kaip stingdiklis ir tirštiklis, naudojimo saugą ir išreiškė savo nuomonę 2006 m. rugsėjo 26 d. (11). EMST nustatė, kad kasijos dervą naudojant nurodytomis sąlygomis susirūpinimo sauga nekyla. Nors EMST turimų duomenų apie kasijos dervos toksiškumą nepakako LPD nustatyti, ji mano, kad remiantis turimais duomenimis pagrindo susirūpinimui nėra. EMST ypač pabrėžė itin mažą kasijos dervos absorbciją ir tai, kad kasijos dervą hidrolizavus (jei tai apskritai įvyktų) ji suskiltų į junginius, kurie patektų į įprastus medžiagų apykaitos procesus. Kasijos dervos naudojimas yra technologiškai pagrįstas dėl jos sinergetinio stingdinimo poveikio įdėjus jos į kitas įprastas valgomąsias dervas. Todėl kasijos dervą reikėtų leisti naudoti ES šioms paskirtims ir priskirti jai E 427 numerį.

(22)

EMST įvertino neotamo kaip aromato ir skonio stipriklio saugą ir išreiškė savo nuomonę 2007 m. rugsėjo 27 d. (12). EMST padarė išvadą, kad naudojamas kaip siūloma – kaip aromato ir skonio stipriklis – neotamas susirūpinimo sauga nekelia, ir nustatė 0–2 mg/kg kūno masės per dieną LPD. Todėl neotamą reikia leisti naudoti kaip aromato ir skonio stipriklį.

(23)

EMST įvertino informaciją apie L-cisteino (E 920) naudojimo tam tikruose kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose saugą.2006 m. rugsėjo 26 d. nuomonėje (13) EMST padarė išvadą, kad šią medžiagą naudojant kaip siūloma – apdorotuose grūdiniuose maisto produktuose ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose (ypač sausainiuose kūdikiams) susirūpinimo sauga nekyla. Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai turi būti tinkamos sudėties, įskaitant kontroliuojamą cukraus ir riebalų kiekį. Tačiau sausainiai, kuriuose yra nedidelis riebalų kiekis, yra trapesni, o ši jų savybė yra susijusi su pavojumi paspringti ir uždusti, jei sausainis vaiko burnoje sulūžtų. L-cisteino paskirtis – pagerinti tešlą, kad būtų galima kontroliuoti galutinio gaminio tekstūrą. Todėl L-cisteiną reikėtų leisti naudoti ES kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose sausainiuose.

(24)

EMST įvertino fermentinio preparato, kurio sudėtyje yra trombino su fibrinogenu, gautų iš galvijų ir (arba) kiaulių, naudojimo kaip maisto priedo maisto produktams atgaminti, saugą ir 2005 m. balandžio 26 d. nuomonėje padarė išvadą, kad fermentinį preparatą naudojant taip, kaip nurodyta toje nuomonėje, susirūpinimo sauga nekyla (14). Tačiau Europos Parlamentas savo 2010 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje dėl Komisijos direktyvos, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, priedai, projekto nusprendė, kad šio fermentinio preparato, naudojamo kaip maisto priedo maisto produktams atgaminti, įtraukimas į Direktyvos 95/2/EB IV priedą nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 tikslu ir turiniu, nes neatitinka bendrųjų Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6 straipsnio, visų pirma šio straipsnio 1 dalies c punkto, kriterijų.

(25)

Komisijos sprendimu 2004/374/EB (15) sustabdytas mažų želės indelių, turinčių želė formuojančių maisto priedų, gautų iš jūrinių dumblių ir tam tikrų dervų (E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 405, E 406, E 407, E 407a, E 410, E 412, E 413, E 414, E 415, E 417, E 418) pateikimas rinkai ir importas. Tarybos direktyva 95/2/EB buvo atitinkamai iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/52/EB (16). Todėl Komisijos sprendimą 2004/374/EB reikėtų panaikinti, nes jo nuostatos buvo įtrauktos į Direktyvą 95/2/EB.

(26)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštaravo,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/32

(1)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių įgaliojimai baigėsi 2010 m. rugsėjo 20 d.

(2)

2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1), išskyrus vieną Rumunijai atstovaujantį narį, kurį Rumunijos valdžios institucijos nusprendė pasiūlyti vėliau.

(3)

2010 m. rugsėjo 28 d. Taryba gavo laišką, kuriame Rumunijos valdžios institucijos pasiūlė Tarybai kandidatą, siūlomą skirti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu nurodytam laikotarpiui, siekiant užpildyti Rumunijai Sutartimi skirtų narių vietų sąrašą,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/33

(1)

Komisijos sprendimu 93/152/EEB (2) nustatytos tam tikros vakcinų naudojimo pagal įprastinio vakcinavimo nuo Niukaslo ligos programas taisyklės.

(2)

Visų pirma tuo sprendimu nustatyti reikalavimai, susiję su gyvose praskiestose ir inaktyvintose vakcinose naudojamų Niukaslo ligos viruso padermių intracerebrinio patogeniškumo indeksu (ICPI), kuriuos turi atitikti minėtos vakcinos nuo Niukaslo ligos.

(3)

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (3), nustatyti tam tikri reikalavimai imunologiniams veterinariniams vaistams, įskaitant saugos tyrimų reikalavimus.

(4)

Atsižvelgiant į techninę vakcinų gamybos pažangą, visų pirma susijusią su inaktyvinimo technologijomis ir Direktyvos 2001/82/EB bei Europos farmakopėjos reikalavimais, tikslinga išbraukti konkretų reikalavimą, susijusį su inaktyvintose vakcinose naudojamų Niukaslo ligos viruso padermių intracerebrinio patogeniškumo indeksu (ICPI), kurį turi atitikti minėtos vakcinos, nustatytą Sprendimo 93/152/EEB 1 straipsnio b punkte.

(5)

Todėl Sprendimas 93/152/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Tikslinga nustatyti šio sprendimo taikymo pradžios datą, suderintą su Komisijos reglamento (EB) Nr. 798/2008 (4) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 955/2010 (5), kuriuo atitinkamai iš dalies keičiami trečiosiose šalyse naudojamų inaktyvintų vakcinų nuo Niukaslo ligos kriterijai, taikymo pradžios data,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/34

(1)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 9a straipsnį bendras Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius turi būti koreguojamas, atsižvelgiant į leidimų, išduotų įrenginiams, pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį įtrauktiems į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 2008–2012 m., skaičių. Bendras Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius taip pat turi būti koreguojamas atsižvelgiant į įrenginių, kuriuose vykdoma direktyvos I priede išvardytų rūšių veikla ir kurie į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiami tik nuo 2013 m.

(2)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnį, 2010 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimu 2010/384/ES dėl viso Bendrijos apyvartinių taršos leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičiaus (2) nustatytas bendras 2013 m. Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius grindžiamas bendru valstybių narių pagal Komisijos sprendimus arba nacionalinius apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planus 2008–2012 m. išduotų arba numatytų išduoti apyvartinių taršos leidimų skaičiumi. Kadangi po to sprendimo priėmimo gauta papildomos informacijos, jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju sprendimu.

(3)

Atsižvelgiant į valstybių narių prašymus pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą vienašališkai įtraukti kitas veiklos rūšis ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, Komisijos sprendimais C(2008) 7867, C(2009) 3032 ir C(2009) 9849 į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemą įtrauktos papildomos veiklos rūšys. Šiame sprendime į prašymus pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį turi būti atsižvelgta, jei iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Komisija pritarė, kad tos veiklos rūšys ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos būtų įtrauktos. Ateityje patikslinant bendrą leidimų, kurie turi būti išduoti Europos Sąjungoje 2013 m., skaičių, bus galima atsižvelgti į Komisijos po šios datos patvirtintas įtraukti veiklos rūšis ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 9a straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičius nuo 2010 m. turi būti koreguojamas taikant direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą.

(4)

Pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (3) 2 straipsnio 1 dalį valstybės narės priėmė nacionalinius įstatymus, reglamentus ir administracines nuostatas, būtinas užtikrinti, kad įrenginių, kuriuose vykdoma Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veikla, į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiama nuo 2013 m., operatoriai atitinkamai kompetentingai institucijai galėtų pateikti tinkamai pagrįstus ir nepriklausomai patikrintus išmetamųjų teršalų duomenis. Tokie duomenys reikalingi, jei į juos reikia atsižvelgti koreguojant bendrą Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičių. Valstybės narės tinkamai pagrįstus išmetamųjų teršalų duomenis Komisijai turėjo pateikti iki 2010 m. birželio 30 d.

(5)

Siekiant užtikrinti visiems įrenginiams lygias sąlygas, valstybių narių Komisijai pateiktus išmetamųjų teršalų duomenis reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš įrenginių, kurie į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiami tik 2013 m., sumažinimo pastangas, kurių būtų reikėję, jei tie įrenginiai į sistemą būtų įtraukti 2005 m. Pagal direktyvos 9a straipsnio 2 dalį, bendras Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičius nuo 2010 m. turi būti koreguojamas taikant tos direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą. Į Europos Sąjungą įstojant naujoms valstybėms narėms, į papildomą informaciją galima atsižvelgti ateityje patikslinant bendrą Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

(6)

Tais atvejais, kai valstybės narės pateikė amoniako arba natrio karbonato gamybos įrenginių, kurie į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiami tik 2013 m., išmetamųjų teršalų duomenis, skaičiuojant patikslintą šiame sprendime nustatomą bendrą Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičių į tuos išmetamuosius teršalus atsižvelgta darant prielaidą, kad jie atitinka Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio b dalyje pateiktą išmetamųjų teršalų (emisijų) apibrėžtį. Siekiant užtikrinti bendro pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą išduodamų leidimų skaičiaus ir su grąžintinais taršos leidimais susijusių išmetamųjų teršalų kiekio nuoseklumą, bendrą Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičių bus galima persvarstyti, jei reglamente, kurį numatyta priimti pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį, bus nukrypta nuo šio metodo.

(7)

Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, koreguojant bendrą Europos Sąjungoje išduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių turėtų būti atsižvelgiama tik į išmetamuosius teršalus, apie kuriuos pranešta, susijusius su Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytomis veiklos rūšimis, į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukiamomis 2013 m.

(8)

Pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį valstybės narės gali neįtraukti tam tikrų įrenginių į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, jei jos Komisijai praneša apie kiekvieną tokį įrenginį ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 30 d. ir Komisija neprieštarauja, kad tie įrenginiai būtų neįtraukti. Kol kas Komisija nėra gavusi valstybių narių pranešimų apie tokius įrenginius. Ateityje patikslinant bendrą leidimų, kurie turi būti išduoti Europos Sąjungoje 2013 m., skaičių, bus galima atsižvelgti į tokias išimtis.

(9)

Gali reikėti atsižvelgti į papildomą informaciją, susijusią su Sprendime 2010/384/ES nustatytu bendru Europos Sąjungoje išduodamų leidimų skaičiumi pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnį, kai tokios informacijos gaunama. Ateityje patikslinant bendrą leidimų, kurie turi būti išduoti Europos Sąjungoje 2013 m., skaičių, bus galima atsižvelgti į tokią papildomą informaciją.

(10)

Remiantis po Sprendimo 2010/384/ES priėmimo gauta informacija, vidutinis bendras metinis pagal Komisijos sprendimus dėl nacionalinių paskirstymo planų 2008–2012 m. valstybių narių išduotų apyvartinių taršos leidimų skaičius, į kurį atsižvelgiama pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnį skaičiuojant bendrą Europos Sąjungoje išduotinų leidimų skaičių, yra 2 037 227 209.

(11)

Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytas visas 2013 m. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 1 930 883 949.

(12)

Leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti įrenginiams, pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnio 1 dalį įtrauktiems į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 2008–2012 m., skaičius, pakoreguotas taikant tos direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą, yra 1 328 218.

(13)

Leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti įrenginiams, įtraukiamiems į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 2013 m., skaičius, pakoreguotas taikant tos direktyvos 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą, yra 106 940 715.

(14)

Remiantis 9 ir 9a straipsniais, visas apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti išduoti nuo 2013 m., skaičius kasmet mažinamas taikant 1,74 % linijinį koeficientą, t. y. 37 435 387 apyvartiniais taršos leidimais,

23.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/36

(1)

37 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė Komisijai pateiktų tokius bendrus duomenis apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo bet kokia forma planą, kokių reikia nustatyti, ar dėl tokio plano įgyvendinimo nebus radioaktyviai užterštas kitos valstybės narės vanduo, dirva ar oro erdvė. Komisija savo nuomonę turėtų pareikšti per šešis mėnesius, pasikonsultavusi su 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe.

(2)

Įgyta patirties taikant 1960 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendaciją (1), Komisijos rekomendacijas 82/181/Euratomas (2), 91/4/Euratomas (3) ir 1999/829/Euratomas (4) dėl Sutarties 37 straipsnio taikymo.

(3)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje 187/87 (5)1988 m. rugsėjo 22 d. priimtame sprendime išdėstė, kad Euratomo sutarties 37 straipsnis aiškinamas taip: pirmiausia Europos Komisijai pateikiami bendrieji duomenys, kad Komisija galėtų paskelbti savo nuomonę ir kad į Komisijos nuomonę valstybė narė, suteikdama išmetimo leidimą, galėtų atsižvelgti.

(4)

37 straipsnio tikslas – užkirsti kelią bet kokiai galimybei radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti kitos valstybės narės teritoriją. Komisija, pasikonsultavusi su minėta ekspertų grupe, nusprendė, kad laidojant su tam tikromis operacijomis susijusias radioaktyviąsias atliekas kitos valstybės narės teritorija nebus radioaktyviai užteršta.

(5)

Atsižvelgdama į gautą informaciją, išimtiniais atvejais Komisija gali pareikalauti pateikti radioaktyviųjų atliekų laidojimo plano, pagal kurį, remiantis šia rekomendacija, neturėtų būti užteršta kitos valstybės narės teritorija, bendruosius duomenis; tada Komisijos nuomonė gali būti siejama su ankstesniu etapu suteiktu leidimu.

(6)

Siekiant nuosekliai vertinti atliekų laidojimo planus, reikia patikslinti, kokias operacijas atliekant gali reikėti laidoti radioaktyviąsias atliekas pagal Sutarties 37 straipsnį ir kokią informaciją apie įvairių tipų operacijas reikia pateikti kaip bendruosius duomenis.

(7)

Mišriojo oksidų kuro gamyklos perdirba didelį kiekį plutonio oksido, tad norint tokias gamyklas uždaryti, turėtų būti reikalaujama pateikti bendruosius duomenis, kaip dabar pateikiami duomenys norint išmontuoti branduolinius reaktorius ir uždaryti branduolinio kuro perdirbimo įmones.

(8)

Apie nereikšmingas operacijas, neturinčias radiologinio poveikio kitose valstybėse narėse arba turinčias tik nežymų poveikį, Komisijai neturėtų būti pranešama.

(9)

Duomenis apie sudėtingą objektą, kuriame per ilgą laiką planuojama atlikti didelių pakeitimų, apimančių keletą etapų ir naujų įrenginių eksploatavimą, valstybės narės gali pateikti integruotai; pradinių bendrųjų duomenų rinkinyje pateikiama informacija turi būti pakankamai išsami, kad Komisija galėtų atlikti savo pareigas pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį ir pateikti pagrįstą nuomonę.

(10)

Atsižvelgiant į esamų branduolinių įrenginių, apie kuriuos dar nepateikta nuomonės pagal Sutarties 37 straipsnį ir kurie gali būti modifikuojami ar išmontuojami, skaičių, reikia patikslinti, kokia informacija turi būti pateikiama kaip bendrieji duomenys, kad Komisija galėtų atlikti savo pareigas nepažeisdama modifikuojamų ir nemodifikuojamų įrenginių lygaus vertinimo principo.

(11)

Tais atvejais, kai netoli objekto gyvenančių gyventojų apšvita labai nedidelė, šios informacijos gali pakakti poveikio kitose valstybėse narėse vertinimui atlikti.

(12)

Siekiant nuosekliai vertinti radiologinį avarinių situacijų poveikį kitoms valstybėms narėms, informacija apie neplanuotą medžiagų nuotėkį iš branduolinių reaktorių ir perdirbimo įrenginių, kurią reikalaujama pateikti bendrųjų duomenų rinkinyje, pateikiama ne tik apie tas avarines situacijas, bet ir apie avarines situacijas, į kurias atsižvelgta rengiant su objektu susijusį nacionalinį avarijos likvidavimo priemonių planą.

(13)

Siekiant patikslinti, kokia informacija, susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu prieš jas laidojant ir plano, dėl kurio Komisija nuomonės dar nepateikė, pakeitimais, reikalinga Komisijai ir tą informaciją apriboti, įtraukti du nauji priedai.

(14)

Dabar visos valstybės narės yra pareiškę, kad nemes atliekų į jūrą, ir nė viena valstybė narė neketina radioaktyviųjų atliekų laidoti po jūros dugnu,

1.

„Radioaktyviųjų atliekų laidojimas“ pagal Sutarties 37 straipsnį turėtų būti suprantamas kaip bet koks planuotas arba atsitiktinis dujinių, skystųjų ar kieto pavidalo radioaktyviųjų medžiagų išmetimas aplinkoje ar į aplinką, susijęs su toliau išvardytomis operacijomis:

2.

Pagal Sutarties 37 straipsnį bendrieji duomenys yra:

3.

Laikoma, kad operacijos, kurioms taikomas 1 punkto 12 papunktis, nesukelia poveikį sveikatai turinčios radioaktyviosios taršos kitoje valstybėje narėje, nebent konkrečiu atveju Komisija ragintų pateikti bendruosius duomenis.

4.

1 punkto 9 papunktyje nurodytų operacijų atveju bendrieji duomenys turėtų būti teikiami pagal šias sąlygas:

5.

Jeigu valstybė narė numato pakeisti (10) radioaktyviųjų atliekų laidojimo planą, bendrieji duomenys turėtų būti teikiami pagal šias sąlygas:

6.

Bendrieji duomenys Komisijai turėtų būti pateikiami:

7.

Kai valstybės narės duomenis apie sudėtingą objektą, kuriame per ilgą laiką planuojama atlikti didelių pakeitimų, apimančių keletą etapų ir, inter alia, naujų įrenginių eksploatavimą, pateikia integruotai, į pradinį pateikiamų duomenų rinkinį turėtų būti įtraukta išsami planuojamų operacijų apžvalga, kuri vėliau teikiant duomenis atnaujinama, jeigu planas keičiamas. Pradiniame duomenų rinkinyje pateikiami bendrieji duomenys apie avarijų scenarijus turėtų apimti bent informaciją apie įvertintą radionuklidų, esančių kiekviename objekto įrenginyje, kiekį ir fizinę bei cheminę jų formas, taip pat apie kiekį, kuris pagal daromą prielaidą avarijos atveju gali nutekėti iš kiekvieno minėto įrenginio. Bendrųjų duomenų rinkinyje gali būti pateikiama bendroji informacija apie anksčiau ir dabar objekte vykdomas operacijas, turint omenyje, kad Komisija pateiks nuomones tik apie būsimas operacijas.

8.

Kadangi už radioaktyviųjų atliekų laidojimo plano pateikimą atsakinga atitinkama valstybė narė, ji turėtų prisiimti atsakomybę už visą su tuo planu susijusią Komisijai pateiktą informaciją.

9.

Gavusi Komisijos nuomonę, atitinkama valstybė narė turėtų informuoti Komisiją apie veiksmus, kurių ji ketina imtis reaguodama į rekomendaciją, pateiktą Komisijos nuomonėje apie atliekų laidojimo planą.

10.

Gavusi Komisijos nuomonę, atitinkama valstybė narė turėtų pateikti Komisijai suteiktą atliekų išmetimo leidimą ir visus vėlesnius jo pakeitimus, kad būtų galima palyginti su informacija, pateikta bendrųjų duomenų, kuriais buvo grindžiama Komisijos nuomonė, rinkinyje.