12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 904/2010

2010 m. spalio 7 d.

dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

(nauja redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialiosios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)	2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (3) buvo daug kartų iš esmės keistas. Kadangi reikia priimti naujus pakeitimus, dėl aiškumo reikėtų reglamentą išdėstyti nauja redakcija.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1798/2003 numatytos kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) srityje priemonės turėtų būti patobulintos ir papildytos vadovaujantis 2008 m. spalio 7 d. Tarybos išvadomis, 2008 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl suderintos strategijos, kuria siekiama geriau kovoti su sukčiavimu PVM Europos Sąjungoje, ir Komisijos pranešimu Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje taikymo (toliau – Komisijos pranešimas). Taip pat būtini Reglamento (EB) Nr. 1798/2003 nuostatų redakcinio ir praktinio pobūdžio paaiškinimai.

(3)	Dėl valstybių narių sienas peržengiančio teisėto ir neteisėto vengimo mokėti mokesčius biudžetas netenka pajamų ir pažeidžiamas sąžiningo apmokestinimo principas. Tokia veikla taip pat gali būti iškreipiamas kapitalo judėjimas ir konkurencijos sąlygos. Todėl tai veikia vidaus rinkos funkcionavimą.

(4)	Kovodamos su sukčiavimu PVM srityje kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos, atsakingos už šios srities nuostatų taikymą, turi glaudžiai bendradarbiauti.

(5)

Tarp vidaus rinkai sukurti skirtų mokesčių derinimo priemonių turėtų būti bendros valstybių narių bendradarbiavimo sistemos sukūrimas, visų pirma susijusios su informacijos mainais, pagal kurią valstybių narių kompetentingos institucijos padėtų viena kitai ir bendradarbiautų su Komisija, kad būtų užtikrintas tinkamas PVM taikymas tiekiant prekes ir teikiant paslaugas, įsigyjant prekes Bendrijos viduje ir importuojant prekes.

(6)	Dėl administracinio bendradarbiavimo administracinė našta neturėtų būti nepagrįstai perkeliama nuo vienos valstybės narės kitai valstybei narei.

(7)

Siekiant surinkti mokėtinus mokesčius, valstybės narės turėtų bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad PVM būtų teisingai apskaičiuojamas. Todėl jos turi ne tik stebėti, ar mokėtini mokesčiai tinkamai taikomi jų teritorijoje, bet ir turėtų teikti paramą kitoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrinta, jog mokesčiai, susiję jų teritorijoje vykdoma veikla, bet mokėtini kitoje valstybėje narėje, būtų tinkamai taikomi.

(8)

Stebėsena, ar tinkamai taikomas PVM už tarpvalstybinius sandorius, kurie yra apmokestinami kitoje valstybėje narėje, nei toje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas ar prekių tiekėjas, vykdoma daugeliu atvejų remiantis informacija, kurią turi įsisteigimo valstybė narė arba kurią daug lengviau gali gauti ta valstybė narė. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą tokių sandorių priežiūrą, įsisteigimo valstybė narė turėtų rinkti arba turėti galimybę rinkti tą informaciją.

(9)

Siekiant įdiegti 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (4) numatytą vieno langelio principu grindžiamą sistemą ir taikyti 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvoje 2008/9/EB, nustatančioje Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (5), numatytą PVM grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, tvarką, būtina nustatyti keitimosi informacija tarp valstybių narių ir informacijos saugojimo valstybėse narėse taisykles.

(10)	Tarpvalstybiniais atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti kiekvienos valstybės narės pareigas, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti mokestį valstybėje narėje, kurioje jie turi būti sumokėti.

(11)

Kad PVM sistema tinkamai veiktų ir būtų kovojama su sukčiavimu PVM, būtina elektroniniu būdu saugoti ir perduoti kai kuriuos duomenis. Užtikrinant tokį duomenų saugojimą ir perdavimą sudaromos sąlygos greitai keistis informacija ir turėti automatinę prieigą prie informacijos, o tokiu būdu intensyvinama kova su sukčiavimu. Tai gali būti pasiekta, jei bus sustiprintos PVM mokėtojų ir jų sandorių Bendrijos viduje duomenų bazės, įtraukiant į jas daugiau informacijos apie apmokestinamuosius asmenis ir jų sandorius.

(12)

Valstybės narės turėtų įdiegti tinkamas tikrinimo procedūras, kad būtų užtikrinta, jog informacija būtų atnaujinama, palyginama ir kokybiška, taip padidinant jos patikimumą. Turėtų būti aiškiai nustatytos sąlygos, kaip valstybės narės galėtų keistis elektroniniu būdu saugomais duomenimis ir turėti automatinę prieigą prie jų.

(13)	Siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu būtina numatyti, kad informacija būtų galima keistis be išankstinio prašymo. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keitimuisi informacija, turėtų būti nurodyta, kurių informacijos kategorijų atveju reikalingi automatiniai mainai.

(14)	Kaip nurodyta Komisijos pranešime, grįžtamoji informacija yra tinkama priemonė užtikrinti nuolatinį informacijos, kuria keičiamasi, kokybės gerinimą. Todėl reikėtų sukurti grįžtamosios informacijos teikimo sistemą.

(15)

Siekiant užtikrinti veiksmingą PVM už tarpvalstybinius sandorius taikymo stebėseną, būtina numatyti galimybę, kad vykdydamos administracinį bendradarbiavimą valstybės narės galėtų vykdyti vienalaikius tikrinimus ir kad vienos valstybės narės pareigūnai galėtų būti kitos valstybės narės teritorijoje.

(16)	Ekonominės veiklos vykdytojai vis dažniau naudojasi PVM mokėtojo kodų galiojimo patvirtinimo internetu paslauga. PVM mokėtojo kodo galiojimo patvirtinimo sistema turėtų būti tokia, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų gauti atitinkamos informacijos automatinį patvirtinimą.

(17)

Kai kuriems apmokestinamiesiems asmenims nustatomos specialios pareigos, kurios skiriasi nuo valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę, nustatytų pareigų (visų pirma susijusios su sąskaitų išrašymu), kai jie tiekia prekes ar teikia paslaugas vartotojams, įsikūrusiems kitos valstybės narės teritorijoje. Turėtų būti sukurta sistema, pagal kurią minėti apmokestinamieji asmenys galėtų lengvai gauti informacijos apie tokias pareigas.

(18)

Praktinė pastarojo meto Reglamento (EB) Nr. 1798/2003 taikymo kovos su karuseliniu sukčiavimu srityje patirtis parodė, kad tam tikrais atvejais, siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu, būtina naudotis žymiai greitesne, daugiau ir tikslingesnės informacijos apimančia keitimosi informacija sistema. Vadovaujantis 2008 m. spalio 7 d. Tarybos išvadomis, pagal šį reglamentą turėtų būti sukurtas visoms valstybėms narėms skirtas juridinio asmens statuso neturintis decentralizuotas tinklas, vadinamas Eurofisc, kad būtų skatinamas daugiašalis ir decentralizuotas bendradarbiavimas ir jam sudaromos palankesnės sąlygos, suteikiant galimybę imtis tikslingų ir skubių kovos su konkrečiomis sukčiavimo rūšimis veiksmų.

(19)

Vartojimo valstybė narė yra pirmiausia atsakinga už tai, kad neįsisteigę tiekėjai vykdytų savo įsipareigojimus. Tuo tikslu, taikant Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytą laikinąją specialią schemą elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, reikia apibrėžti taisykles, taikomas registravimosi valstybei narei ir vartojimo valstybei narei teikiant viena kitai informaciją ir pervedant pinigus.

(20)	Valstybės narės gauta informacija iš trečiųjų šalių gali būti labai naudinga kitoms valstybėms narėms. Lygiai taip pat valstybės narės gauta informacija iš kitų valstybių narių gali būti labai naudinga trečiosioms šalims. Todėl reikėtų nustatytų keitimosi tokia informacija sąlygas.

(21)	Nacionalinės bankų paslapties taisyklės neturėtų trukdyti taikyti šį reglamentą.

(22)	Šis reglamentas neturėtų paveikti kitų Sąjungos lygiu priimtų priemonių, kuriomis prisidedama prie kovos su PVM sukčiavimu.

(23)	Siekiant veiksmingumo, greitumo ir kuo mažesnių sąnaudų pagal šį reglamentą teikiama informacija turėtų būti, jei tik tai yra įmanoma, perduodama elektroniniu būdu.

(24)	Siekiant, kad informacijos prašymai būtų nagrinėjami greičiau, ir atsižvelgiant į daugiakalbystę Sąjungoje bei į tai, kad kai kurie prašymai dažnai kartojasi, svarbu, kad būtų visuotinai naudojamos tipinės keitimosi informacija formos.

(25)	Šiame reglamente nustatyti informacijos pateikimo terminai laikomi ilgiausiais laikotarpiais, kurie negali būti viršyti; laikomasi principo, kad veiksmingam bendradarbiavimui užtikrinti, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, jau turima informacija turėtų būti suteikta nedelsiant.

(26)

Šiame reglamente reikia atsižvelgti į kai kurių teisių ir pareigų apribojimus, numatytus 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6), kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai. Tokie apribojimai yra būtini ir proporcingi atsižvelgiant į galimą valstybių narių pajamų netekimą ir šios informacijos svarbą veiksmingai kovai su sukčiavimu.

(27)

Kadangi šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7), 2 straipsnį yra bendro pobūdžio priemonės, jos turi būti nustatytos laikantis to sprendimo 5 straipsnyje nurodytos tvarkos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.   Šis reglamentas nustato sąlygas, pagal kurias valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už PVM įstatymų taikymą, turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų užtikrintas šių įstatymų vykdymas.

Tuo tikslu jis nustato taisykles ir tvarką, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų bendradarbiauti ir keistis bet kokia informacija, kuri padėtų joms teisingai apskaičiuoti PVM, kontroliuoti, kad PVM būtų tinkamai taikomas, visų pirma sandoriams Bendrijos viduje, ir kovoti su sukčiavimu PVM. Jis visų pirma nustato taisykles ir tvarką, pagal kurią valstybės narės turi rinkti pirmiau minėtą informaciją ir ja keistis elektroniniu būdu.

2.   Šis reglamentas nustato sąlygas, pagal kurias 1 dalyje nurodytos institucijos turi padėti užtikrinti visų valstybių narių PVM pajamų apsaugą.

3.   Šis reglamentas neturi įtakos taisyklių dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose taikymui valstybėse narėse.

4.   Šis reglamentas taip pat nustato taisykles ir tvarką, kad būtų galima elektroniniu būdu keistis informacija apie PVM, taikomą pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytą specialią schemą elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, taip pat kad būtų galima vėliau keistis informacija ir, kiek tai apima paslaugas, kurioms taikoma minėta speciali schema – kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų viena kitai pervesti pinigus.

2 straipsnis

1.   Šiame reglamente vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a)   „centrinė ryšių įstaiga“– tai pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirta įstaiga, kuri pirmiausia atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;

b)   „ryšių skyrius“– tai bet kokia įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, kurią pagal 4 straipsnio 2 dalį kompetentinga institucija paskyrė tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

c)   „kompetentingas pareigūnas“– tai bet koks pareigūnas, kuris pagal 4 straipsnio 3 dalį yra įgaliotas tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

d)   „besikreipiančioji institucija“– tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar bet koks kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos institucijos vardu;

e)   „institucija, į kurią kreipiamasi“– tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar bet koks kompetentingas pareigūnas, kurie gauna pagalbos prašymą kompetentingos institucijos vardu;

f)   „sandoriai Bendrijos viduje“– tai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas Bendrijos viduje;

g)   „prekių tiekimas Bendrijos viduje“– prekių tiekimas, kuris turi būti deklaruojamas Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnyje nurodytoje sumuojančioje ataskaitoje;

h)   „paslaugų teikimas Bendrijos viduje“– paslaugų teikimas, kuris turi būti deklaruojamas Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnyje nurodytoje sumuojančioje ataskaitoje;

i)   „prekių įsigijimas Bendrijos viduje“– teisės disponuoti kilnojamojo materialiojo turto nuosavybės teise įsigijimas pagal Direktyvos 2006/112/EEB 20 straipsnį;

j)   „PVM mokėtojo kodas“– kodas, numatytas Direktyvos 2006/112/EB 214, 215 ir 216 straipsniuose;

k)   „administracinis tyrimas“– bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių valstybės narės imasi įgyvendindamos savo įsipareigojimus, kad užtikrintų tinkamą PVM teisės aktų taikymą;

l)   „automatiniai mainai“– sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo;

m)   „spontaniški mainai“– nesistemingas informacijos perdavimas bet kuriuo metu kitai valstybei narei be išankstinio prašymo;

n)   „asmuo“– tai:

o)   „automatinė prieiga“– galimybė nedelsiant naudotis duomenų elektronine sistema, siekiant peržiūrėti tam tikrą joje esančią informaciją;

p)   „elektroniniu būdu“– pasinaudojant elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir laikymo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

q)   „CCN/CSI tinklas“– tai Sąjungos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendru ryšio tinklu (toliau – CCN) ir bendru sistemos sąsajos įtaisu (toliau – CSI), kad būtų užtikrinti kompetentingų institucijų informacijos mainai elektroniniu būdu muitų ir mokesčių srityje;

r)   „vienalaikis patikrinimas“– koordinuota vieno ar kelių tarpusavyje susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties kontrolė, kurią organizuoja ir joje dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių, turinčių bendrų ar papildomų interesų.

2.   Nuo 2015 m. sausio 1 d. šiame reglamente taip pat vartojamos Direktyvos 2006/112/EB 358, 358a ir 369a straipsniuose pateiktos sąvokų apibrėžtys.

3 straipsnis

Kompetentingos institucijos yra institucijos, kurių vardu – tiesiogiai ar pavedus – šis reglamentas turi būti taikomas.

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 1 d. praneša Komisijai apie savo kompetentingą instituciją šio reglamento tikslais ir po to nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokius šios institucijos pasikeitimus.

Komisija valstybėms narėms pateikia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir šią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną centrinę ryšių įstaigą, kuriai pavedama pagrindinė atsakomybė už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje. Valstybė narė praneša apie ją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Centrinė ryšių įstaiga taip pat gali būti paskirta atsakyti už ryšius su Komisija.

2.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija gali paskirti ryšių skyrius. Centrinė ryšių įstaiga yra atsakinga už šių skyrių sąrašo atnaujinimą bei jo pateikimą kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.

3.   Be to, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija savo nustatytomis sąlygomis gali paskirti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą. Paskyrusį tokį pareigūną, ji gali riboti tokio paskyrimo taikymo sritį. Centrinė ryšių įstaiga yra atsakinga už šių pareigūnų sąrašo atnaujinimą bei jo pateikimą kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.

4.   Kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis pareigūnai, besikeičiantys informacija pagal 28, 29 ir 30 straipsnius, bet kuriuo atveju laikomi kompetentingais pareigūnais.

5 straipsnis

Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas pateikia arba gauna prašymą ar atsako į pagalbos prašymą, jis praneša apie tai savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai, vadovaudamasis jos nustatytomis sąlygomis.

6 straipsnis

Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas gauna pagalbos prašymą, kuriam įvykdyti reikia imtis veiksmų, peržengiančių jo teritorijos ar veiklos ribas, jis nedelsdamas perduoda tokį prašymą savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai ir praneša apie tai besikreipiančiajai institucijai. Tokiu atveju 10 straipsnyje nustatytas terminas prasideda kitą dieną po pagalbos prašymo perdavimo centrinei ryšių įstaigai.

II   SKYRIUS

PASIKEITIMAS INFORMACIJA PATEIKUS PRAŠYMĄ

1   SKIRSNIS

Prašymas pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus

7 straipsnis

1.   Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją, įskaitant visą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju ar atvejais.

2.   Norėdama teikti 1 dalyje nurodytą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, atlieka visus administracinius tyrimus, reikalingus tokiai informacijai gauti.

3.   Iki 2014 m. gruodžio 31 d., 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti administracinį tyrimą. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, mano, kad administracinis tyrimas nėra būtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai apie tokio sprendimo motyvus.

4.   Nuo 2015 m. sausio 1 d., 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti specialų administracinį tyrimą. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, mano, kad administracinis tyrimas nėra būtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai apie tokio sprendimo motyvus.

Nepaisant pirmos pastraipos, atlikti tyrimą dėl apmokestinamojo asmens deklaruotų sumų, susijusių su valstybėje narėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, įsisteigusio apmokestinamojo asmens vykdytu I priede nurodytų prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, kai prekės ar paslaugos yra apmokestinamos valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra besikreipiančioji institucija, galima atsisakyti tik:

a)	remiantis 54 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kuriuos institucija, į kurią kreipiamasi, įvertina vadovaudamasi geriausios praktikos gairėmis dėl šios dalies ir 54 straipsnio 1 dalies sąveikos, kurios turi būti patvirtinamos 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

b)	remiantis 54 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytais pagrindais; arba

c)	motyvuojant tuo, kad institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiajai institucijai jau yra pateikusi informaciją apie tą patį apmokestinamąjį asmenį ne anksčiau kaip prieš dvejus metus vykdyto administracinio tyrimo eigoje.

Jei institucija, į kurią kreipiamasi, atsisako atlikti antroje pastraipoje nurodytą administracinį tyrimą remdamasi a arba b punktuose nurodytais pagrindais, ji vis tiek pateikia besikreipiančiajai institucijai visų atitinkamų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kuriuos apmokestinamasis asmuo per dvejus ankstesnius metus atliko besikreipiančiosios institucijos valstybėje narėje, datas ir vertes.

5.   Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, ar administracinė institucija, kuriai buvo perduotas prašymas, elgiasi taip, lyg veiktų savo naudai arba savo valstybės narės kitos valdžios institucijos prašymu.

8 straipsnis

Pagal 7 straipsnį teikiami prašymai pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus siunčiami naudojantis standartine forma, patvirtinta 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, išskyrus 50 straipsnyje nurodytais atvejais arba išimtiniais atvejais, kai prašyme pateikiamos priežastys, dėl kurių besikreipiančioji institucija mano, kad standartinė forma nėra tinkama.

9 straipsnis

1.   Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda jai bet kokią savo gautą ar turimą susijusią informaciją bei administracinių tyrimų rezultatus, pateikdama ataskaitas, pranešimus ir bet kokius kitos formos dokumentus arba patvirtintas tikras jų kopijas ar išrašus iš jų.

2.   Originalūs dokumentai pateikiami tik tuomet, jei tai neprieštarauja toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančioms nuostatoms.

2   SKIRSNIS

Terminai informacijai pateikti

10 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, kuo greičiau pateikia 7 ir 9 straipsniuose nurodytą informaciją, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Tačiau jei institucija, į kurią kreipiamasi, jau turi tą informaciją, terminas sutrumpinamas iki daugiausia vieno mėnesio laikotarpio.

11 straipsnis

Kai kuriais konkrečiais atvejais besikreipiančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, gali susitarti dėl kitų terminų, negu numatytieji 10 straipsnyje.

12 straipsnis

Jei institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti prašymo iki termino pabaigos, ji raštu praneša apie tai besikreipiančiajai institucijai, nurodydama priežastis ir laiką, kada ji mano galėsianti įvykdyti prašymą.

III   SKYRIUS

PASIKEITIMAS INFORMACIJA BE IŠANKSTINIO PRAŠYMO

13 straipsnis

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija be išankstinio prašymo perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją bet kokios kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai, kai:

a)	manoma, kad apmokestinama bus paskirties valstybėje narėje ir kad kilmės valstybės narės pateikta informacija reikalinga paskirties valstybės narės kontrolės sistemos veiksmingumui;

b)	valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje buvo pažeisti ar gali būti pažeisti PVM teisės aktai;

c)	yra rizika, kad kitoje valstybėje narėje bus nesumokėti mokesčiai.

2.   Be išankstinio prašymo informacija keičiamasi automatiškai, kaip nustatyta 14 straipsnyje, arba spontaniškai, kaip nustatyta 15 straipsnyje.

3.   Informacija perduodama naudojant standartines formas, patvirtintas 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

14 straipsnis

1.   58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatoma:

a)	informacijos, kuria turi būti keičiamasi automatiškai, tikslios kategorijos;

b)	automatiško keitimosi informacija dažnumas pagal kiekvieną informacijos kategoriją; ir

c)	automatiško keitimosi informacija praktiniai aspektai.

Valstybė narė gali nedalyvauti automatiškai keičiantis vienos ar kelių kategorijų informacija, jeigu dėl tokio keitimosi reikalingos informacijos surinkimo reikėtų nustatyti naujas pareigas PVM mokantiems asmenims arba valstybei narei būtų nustatyta neproporcinga administracinė našta.

58 straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas vieną kartą per metus peržiūri automatiško keitimosi kiekvienos kategorijos informacija rezultatus, kad būtų užtikrinta, jog šios rūšies keitimasis informacija būtų vykdomas tik tais atvejais, kai tai yra veiksmingiausias būdas ja keistis.

2.   Nuo 2015 m. sausio 1 d. kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija visų pirma keičiasi informacija automatiškai, kad vartojimo valstybės narės galėtų nustatyti, ar jų teritorijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys tinkamai deklaruoja ir moka PVM, mokėtiną už telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar tie apmokestinamieji asmenys naudojasi Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje numatyta specialia schema. Įsisteigimo valstybė narė informuoja vartojimo valstybę narę apie bet kokį neatitikimą, apie kurį ji sužino.

15 straipsnis

Valstybių narių kompetentingos institucijos spontaniškai perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kuri nebuvo perduota automatiškai keičiantis informacija, kaip nurodyta 14 straipsnyje, apie kurią jos žino ir kuri, jų nuomone, gali būti naudinga toms kompetentingoms institucijoms.

IV   SKYRIUS

GRĮŽTAMOJI INFORMACIJA

16 straipsnis

Jei kompetentinga institucija teikia informaciją pagal 7 arba 15 straipsnius, ji gali paprašyti informaciją gavusios kompetentingos institucijos pateikti su gauta informacija susijusią grįžtamąją informaciją. Jei toks prašymas pateikiamas, informaciją gavusi kompetentinga institucija, nepažeisdama jos valstybėje narėje taikytinų mokesčių slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, ir su sąlyga, kad tuo jai nenustatoma neproporcinga administracinė našta, kuo greičiau pateikia grįžtamąją informaciją. Praktiniai aspektai nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

V   SKYRIUS

KONKREČIOS INFORMACIJOS SAUGOJIMAS IR KEITIMASIS JA

17 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė elektroninėje sistemoje saugo tokią informaciją:

a)	informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 6 skyrių;

b)	taikant Direktyvos 2006/112/EB 213 straipsnį surinktus duomenis apie asmenų, kuriems ši valstybė narė suteikė PVM mokėtojo kodą, tapatybę, veiklą, teisinę formą ir adresą, taip pat datą, kurią tas kodas buvo suteiktas;

c)	duomenis apie tos valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus, kurie nustojo galioti, ir datas, kada tie kodai nustojo galioti; ir

d)	informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB 360, 361, 364 ir 365 straipsnius, taip pat, nuo 2015 m. sausio 1 d., informaciją, kurią ji renka pagal tos direktyvos 369c, 369f ir 369g straipsnius.

2.   1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos informacijos automatinio teiravimosi techninės detalės nustatomos 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

18 straipsnis

Kad šiame reglamente numatytose procedūrose būtų galima naudotis 17 straipsnyje nurodyta informacija, ji turi būti prieinama ne mažiau kaip penkerius metus nuo pirmųjų kalendorinių metų, kuriais turi būti suteiktas leidimas susipažinti su informacija, pabaigos.

19 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad 17 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje turima informacija būtų atnaujinama, pilna ir tiksli.

Vadovaujantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apibrėžiami kriterijai, skirti nustatyti, kokie pakeitimai nėra susiję, esminiai ar naudingi ir todėl jų nereikia daryti.

20 straipsnis

1.   17 straipsnyje nurodyta informacija nedelsiant įtraukiama į elektroninę sistemą.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija į elektroninę sistemą įtraukiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo laikotarpio, su kuriuo ji susijusi, pabaigos.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, jei informacija elektroninėje sistemoje turi būti taisoma arba papildoma pagal 19 straipsnį, ji į elektroninę sistemą turi būti įtraukta ne vėliau kaip per vieną mėnesį po laikotarpio, kai ji buvo gauta, pabaigos.

21 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė suteikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai automatinę prieigą prie informacijos, saugomos pagal 17 straipsnį.

2.   Iš 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti bent šiuos duomenis:

a)	informaciją gaunančios valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus;

b)	informaciją teikiančioje valstybėje narėje PVM mokėtojais įregistruotų visų ekonominės veiklos vykdytojų Bendrijos viduje atlikto viso prekių tiekimo ir viso paslaugų teikimo PVM mokėtojais įregistruotiems asmenims, kaip nurodyta a punkte, bendrą vertę;

c)	asmenų, kurie vykdė b punkte nurodytą prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, PVM mokėtojo kodus;

d)	kiekvieno c punkte nurodyto asmens vykdytų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kaip nurodyta b punkte, PVM mokėtojais įregistruotiems asmenims, kaip nurodyta a punkte, bendrą vertę;

e)

kiekvieno c punkte nurodyto asmens vykdytų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kaip nurodyta b punkte, PVM mokėtojais kitoje valstybėje narėje įregistruotiems asmenims bendrą vertę šiomis sąlygomis: i) prieiga yra susijusi su tyrimu dėl įtariamo sukčiavimo atvejo; ii) prieiga suteikiama per Eurofisc ryšių palaikymo pareigūną, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, turintį asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, kuris skirtas elektroninėms sistemoms ir kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos; ir iii) prieiga suteikiama tik įprastinėmis darbo valandomis.

Vertės, nurodytos b, d ir e punktuose, nurodomos informaciją teikiančios valstybės narės valiuta ir yra susijusios su kiekvienam apmokestinamajam asmeniui atskirai taikomu sumuojančių ataskaitų teikimo laikotarpiu, nustatytu pagal Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnį.

22 straipsnis

1.   Siekdamos mokesčių administracijoms suteikti pakankamų informacijos, su kuria galima susipažinti per 17 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą, kokybės ir patikimumo garantijų, valstybės narės patvirtina reikiamas priemones, kad užtikrintų, jog duomenys, kuriuos pateikia apmokestinamieji asmenys ir neapmokestinamieji juridiniai asmenys siekdami save identifikuoti PVM tikslais pagal Direktyvos 2006/112/EB 214 straipsnį, būtų, jų vertinimu, išsamūs ir teisingi.

Valstybės narės įgyvendina procedūras šiems duomenims patikrinti, kaip nustatyta atsižvelgiant į jų rizikos įvertinimą. Iš principo patikrinimai atliekami iki identifikavimo PVM tikslais arba, kai iki tokio identifikavimo atliekami tik preliminarūs patikrinimai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio identifikavimo dienos.

2.   Valstybės narės praneša 58 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui apie priemones, kurios įgyvendintos nacionaliniu lygiu siekiant užtikrinti informacijos kokybę ir patikimumą, kaip nurodyta 1 dalyje.

23 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento 17 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje būtų nurodyta, jog PVM mokėtojo kodas, nurodytas Direktyvos 2006/112/EB 214 straipsnyje, yra negaliojantis bent šiais atvejais:

a)

jei PVM mokėtojais identifikuoti asmenys, kurie nurodė, kad jų ekonominė veikla, kaip apibūdinta Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnyje, nutraukta arba jei kompetentinga mokesčių administracija mano, kad jie nutraukė tokią veiklą. Mokesčių administracija visų pirma gali daryti prielaidą, kad asmuo nutraukė ekonominę veiklą, kai jis, nors ir privalėdamas pateikti PVM deklaracijas ir sumuojančias ataskaitas, to nepadarė per vienerius metus pasibaigus pirmos deklaracijos ar ataskaitos pateikimo terminui. Asmuo turi teisę kitais būdais įrodyti, kad jis vykdo ekonominę veiklą;

b)	jei asmenys, siekdami gauti PVM mokėtojo kodą, deklaravo neteisingus duomenis arba nepranešė apie tų duomenų pasikeitimus, o mokesčių administracija, jei būtų žinojusi, nebūtų atitinkamo asmens identifikavusi PVM tikslais arba PVM mokėtojo kodas tam asmeniui būtų panaikintas.

24 straipsnis

Jei, taikydamos 17–21 straipsnių nuostatas, valstybių narių kompetentingos institucijos saugo informaciją elektroninėse duomenų bazėse ir keičiasi tokia informacija elektroniniu būdu, jos imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti 55 straipsnio laikymąsi.

Valstybės narės atsako už visus reikalingus savo sistemų tobulinimus, kad minėta informacija būtų galima keistis naudojantis CCN/CSI tinklu.

VI   SKYRIUS

PRAŠYMAS ĮTEIKTI ADMINISTRACINĮ PRANEŠIMĄ

25 straipsnis

Besikreipiančiosios institucijos prašymu ir vadovaudamasi pranešimo apie panašias priemones taisyklėmis valstybėje narėje, kurioje yra įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, pastaroji institucija praneša adresatui apie visas kompetentingų institucijų priimtas priemones ir sprendimus, susijusius su PVM teisės aktų taikymu valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, teritorijoje.

26 straipsnis

Prašymuose įteikti pranešimą, kuriuose nurodomas priemonės ar sprendimo, apie kuriuos turi būti pranešta, objektas, taip pat pateikiamas vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir bet kokia kita susijusi informacija, reikalinga adresatui identifikuoti.

27 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informuoja besikreipiančiąją instituciją apie prašymo įteikti pranešimą vykdymą, pirmiausia nurodydama pranešimo apie sprendimą ar priemonę įteikimo adresatui datą.

VII   SKYRIUS

BUVIMAS ADMINISTRACINĖSE PATALPOSE IR DALYVAVIMAS ADMINISTRACINIUOSE TYRIMUOSE

28 straipsnis

1.   Besikreipiančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka besikreipiančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali būti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinių institucijų patalpose arba bet kurioje kitoje vietoje, kurioje tos institucijos vykdo savo pareigas, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams duodamos tų dokumentų kopijos.

2.   Besikreipiančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka besikreipiančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekant administracinius tyrimus, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Tokius administracinius tyrimus atlieka tik institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai. Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie, kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais tarpininkaujant institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams, bet tik tiek, kiek to reikia administraciniam tyrimui atlikti.

3.   Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje narėje pagal 1 ir 2 dalių nuostatas, privalo bet kuriuo metu būti pasiruošę pateikti rašytinį įgaliojimą, kuriame jie būtų identifikuoti ir būtų nurodytas oficialus veiksnumas.

VIII   SKYRIUS

VIENALAIKIAI PATIKRINIMAI

29 straipsnis

Valstybės narės gali susitarti vykdyti vienalaikius patikrinimus, jei jos mano, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.

30 straipsnis

1.   Valstybė narė savarankiškai nustato apmokestinamuosius asmenis, dėl kurių ji ketina siūlyti atlikti vienalaikį patikrinimą. Tos valstybės narės kompetentinga institucija praneša kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie atvejus, kada siūloma atlikti vienalaikį patikrinimą. Ji kuo greičiau nurodo savo pasirinkimo priežastis, pateikdama informaciją, dėl kurios ji priėmė tokį sprendimą. Ji nurodo terminą, per kurį toks patikrinimas turėtų būti atliktas.

2.   Valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą, iš esmės per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį patvirtina savo sutikimą arba perduoda savo motyvuotą atsisakymą kitos valstybės narės institucijai.

3.   Kiekviena suinteresuotų valstybių narių kompetentinga institucija paskiria atstovą, atsakingą už patikrinimų veiksmų priežiūrą ir koordinavimą.

IX   SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ INFORMAVIMAS

31 straipsnis

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad Bendrijos viduje prekes tiekiantys ar paslaugas teikiantys asmenys ir telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, visų pirma Direktyvos 2006/112/EB II priede nurodytas paslaugas, teikiantys neįsisteigę apmokestinamieji asmenys galėtų, kiek to reikia tokio pobūdžio operacijoms atlikti, elektroniniu būdu gauti bet kurio nurodyto asmens PVM mokėtojo kodo ir jo pavadinimo/vardo ir pavardės bei adreso galiojimo patvirtinimą. Ši informacija turi atitikti 17 straipsnyje nurodytus duomenis.

2.   Kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis pateikia asmens, kuriam suteiktas PVM mokėtojo kodas, vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso patvirtinimą, laikydamasi savo nacionalinių duomenų apsaugos taisyklių.

3.   Direktyvos 2006/112/EB 357 straipsnyje numatytu laikotarpiu šio straipsnio 1 dalis netaikoma neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas.

32 straipsnis

1.   Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie nuostatas, kurias kiekviena valstybė narė patvirtina perkeldama Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 3 skyrių į savo nacionalinę teisę.

2.   Išsamus teiktinos informacijos sąrašas ir teikimo forma nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

X   SKYRIUS

EUROFISC

33 straipsnis

1.   Siekiant skatinti daugiašalį bendradarbiavimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas kovojant su sukčiavimu PVM, šiuo skyriumi sukuriamas valstybių narių greito keitimosi tiksline informacija tinklas (toliau – „Eurofisc“).

2.   „Eurofisc“ sistemoje valstybės narės:

a)	sukuria daugiašalį išankstinio įspėjimo mechanizmą siekiant kovoti su sukčiavimu PVM;

b)	koordinuoja greitą daugiašalį keitimąsi tiksline informacija srityse, kuriose veiks „Eurofisc“ (toliau – „Eurofisc“ veiklos sritys);

c)	koordinuoja dalyvaujančių valstybių narių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų darbą, reaguodamos į gautus įspėjimus.

34 straipsnis

1.   Valstybės narės dalyvauja savo pasirinktose „Eurofisc“ veiklos srityse ir gali taip pat nuspręsti jose nebedalyvauti.

2.   Valstybės narės, nusprendusios dalyvauti „Eurofisc“ veiklos srityje, aktyviai dalyvauja daugiašaliame visų dalyvaujančių valstybių narių keitimesi tiksline informacija.

3.   Informacija, kuria keičiamasi, yra konfidenciali, kaip numatyta 55 straipsnyje.

35 straipsnis

Komisija teikia techninę ir logistinę paramą „Eurofisc“. Komisija neturi teisės susipažinti su 1 straipsnyje minėta informacija, kuria gali būti keičiamasi „Eurofisc“.

36 straipsnis

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos skiria bent vieną „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną. „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai turi būti kompetentingi pareigūnai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, ir jie vykdo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą. Jie lieka atskaitingi tik savo nacionalinėms administracijoms.

2.   Valstybių narių, dalyvaujančių konkrečioje „Eurofisc“ veiklos srityje, ryšių palaikymo pareigūnai (toliau – dalyvaujantys „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai) tam tikram laikotarpiui iš dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų paskiria koordinatorių (toliau – „Eurofisc“ veiklos sričių koordinatorius). „Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai:

a)	lygina iš dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų gautą informaciją ir suteikia kitiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams visą turimą informaciją. Informacija keičiamasi elektroniniu būdu;

b)	užtikrina, kad dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų gauta informacija būtų tvarkoma kaip susitarta tam tikros veiklos srities dalyvių, ir informuoja apie rezultatus dalyvaujančius „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnus;

c)	teikia dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams grįžtamąją informaciją.

37 straipsnis

„Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai teikia veiklos visose srityse metinę ataskaitą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui.

XI   SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL DIREKTYVOS 2006/112/EB XII ANTRAŠTINĖS DALIES 6 SKYRIUJE NUMATYTŲ SPECIALIŲ SCHEMŲ

1   SKIRSNIS

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikomos nuostatos

38 straipsnis

Toliau pateikiamos nuostatos taikomos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytai specialiai schemai. Šiame skyriuje taip pat taikomos minėtos direktyvos 358 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys.

39 straipsnis

1.   Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo informaciją, kada prasideda jo veikla pagal Direktyvos 2006/112/EB 361 straipsnį, registravimosi valstybei narei pateikia elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį iš neįsisteigusio apmokestinamojo asmens buvo gauta informacija, pabaigos. Tokiu pačiu būdu kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešamas suteiktas mokėtojo kodas. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo ši informacija turi būti perduodama, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, jei neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš specialios schemos.

40 straipsnis

1.   Deklaracija su duomenimis, nurodytais Direktyvos 2006/112/EB 365 straipsnyje, pateikiama elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda šią informaciją atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gauta deklaracija, pabaigos. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokesčių deklaracija būtų pateikta ne eurais, o nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, taikydamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojantį valiutų keitimo kursą. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Techniniai duomenys, kaip turi būti perduodama ši informacija, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda vartojimo valstybei narei informaciją, kurios reikia kiekvienam mokėjimui susieti su atitinkama ketvirtine mokesčių deklaracija.

41 straipsnis

1.   Registravimosi valstybė narė užtikrina, kad neįsisteigusio apmokestinamojo asmens sumokėta suma būtų pervesta į eurais tvarkomą banko sąskaitą, kurią nurodo ta vartojimo valstybė narė, kuriai turi būti pervestas mokėjimas. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokėjimai būtų atlikti ne eurais, o kita nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, pasinaudodamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojančiu valiutų keitimo kursu. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Pinigai pervedami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gautas mokėjimas, pabaigos.

2.   Jei neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo sumoka ne visą mokėtiną mokestį, registravimosi valstybė narė užtikrina, kad mokėjimas būtų pervestas vartojimo valstybėms narėms proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje mokėtinam mokesčiui. Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu informuoja apie tai vartojimo valstybių narių kompetentingas institucijas.

42 straipsnis

Valstybės narės elektroniniu būdu nurodo kitų valstybių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti pervedami mokėjimai pagal 41 straipsnį, numerius.

Valstybės narės nedelsdamos elektroniniu būdu informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie pasikeitusį standartinį mokesčio tarifą.

2   SKIRSNIS

Nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomos nuostatos

43 straipsnis

Toliau pateikiamos nuostatos taikomos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytoms specialioms schemoms.

44 straipsnis

1.   Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo informaciją, kada prasideda jo veikla pagal Direktyvos 2006/112/EB 361 straipsnį, registravimosi valstybei narei pateikia elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį iš Bendrijoje neįsisteigusio apmokestinamojo asmens buvo gauta informacija, pabaigos. Panašūs pagal Direktyvos 2006/112/EB 369b straipsnį specialią schemą taikančio apmokestinamojo asmens įregistravimui reikalingi duomenys perduodami per 10 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį apmokestinamasis asmuo pareiškė, kad prasideda jo apmokestinama veikla pagal tą schemą. Tokiu pačiu būdu kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešamas suteiktas mokėtojo kodas.

Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo ši informacija turi būti perduodama, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, jei Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo arba vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš specialios schemos.

45 straipsnis

1.   Deklaracija su duomenimis, nurodytais Direktyvos 2006/112/EB 365 ir 369g straipsniuose, pateikiama elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda šią informaciją atitinkamos vartojimo valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gauta deklaracija, pabaigos. Atitinkamos įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai taip pat perduodama Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio antroje dalyje numatyta informacija. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokesčių deklaracija būtų pateikta ne eurais, o nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, taikydamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojantį valiutų keitimo kursą. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Techniniai duomenys, kaip turi būti perduodama ši informacija, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda vartojimo valstybei narei informaciją, kurios reikia kiekvienam mokėjimui susieti su atitinkama ketvirtine mokesčių deklaracija.

46 straipsnis

1.   Identifikavimo valstybė narė užtikrina, kad neįsisteigusio apmokestinamojo asmens sumokėta suma būtų pervesta į eurais tvarkomą banko sąskaitą, kurią nurodo ta vartojimo valstybė narė, kuriai turi būti pervestas mokėjimas. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokėjimai būtų atlikti ne eurais, o kita nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, pasinaudodamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojančiu valiutų keitimo kursu. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Pinigai pervedami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gautas mokėjimas, pabaigos.

2.   Jei neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo sumoka ne visą mokėtiną mokestį, registravimosi valstybė narė užtikrina, kad mokėjimas būtų pervestas vartojimo valstybėms narėms proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje mokėtinam mokesčiui. Identifikavimo valstybė narė elektroniniu būdu informuoja apie tai vartojimo valstybių narių kompetentingas institucijas.

3.   Iš mokėjimų, kurie yra pervedami vartojimo valstybei narei pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje numatytą specialią schemą, registravimosi valstybė narė turi teisę pasilikti tokią pirmoje ir antroje dalyse nurodytų sumų dalį:

a)	nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 30 %;

b)	nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 15 %;

c)	nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0 %.

47 straipsnis

Valstybės narės elektroniniu būdu nurodo kitų valstybių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti pervedami mokėjimai pagal 46 straipsnį, numerius.

Valstybės narės nedelsdamos elektroniniu būdu informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie pasikeitusį mokesčio tarifą, taikomą telekomunikacijų paslaugų, transliavimo paslaugų ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų teikimui.

XII   SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA IR JOS SAUGOJIMAS TAIKANT PVM GRĄŽINIMO APMOKESTINAMIESIEMS ASMENIMS, KURIE NĖRA ĮSISTEIGĘ GRĄŽINANČIOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, O YRA ĮSISTEIGĘ KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, TVARKĄ

48 straipsnis

1.   Kai įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija gauna prašymą grąžinti PVM pagal Direktyvos 2008/9/EB 5 straipsnį, o tos direktyvos 18 straipsnis netaikomas, ji per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo elektroninėmis priemonėmis persiunčia prašymą kiekvienos atitinkamos PVM grąžinančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, patvirtindama, kad pareiškėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 5 punkte, yra apmokestinamasis asmuo, įregistruotas PVM mokėtoju, ir kad PVM grąžinimo laikotarpiu galioja to asmens nurodytas mokėtojo ar registravimo kodas.

2.   Kiekvienos PVM grąžinančios valstybės narės kompetentingos institucijos kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis perduoda informaciją, jų prašomą pagal Direktyvos 2008/9/EB 9 straipsnio 2 dalį. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo ši informacija turi būti perduodama, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Kiekvienos PVM grąžinančios valstybės narės kompetentingos institucijos kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis praneša, ar jos norėtų pasinaudoti galimybe pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų Direktyvos 2008/9/EB 11 straipsnyje nurodytą veiklos aprašymą pagal suderintus kodus.

Pirmoje pastraipoje nurodyti suderinti kodai nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, remiantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiu statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (8), nustatytu NACE klasifikatoriumi.

XIII   SKYRIUS

SANTYKIAI SU KOMISIJA

49 straipsnis

1.   Valstybės narės ir Komisija nagrinėja ir vertina, kaip veikia šiame reglamente numatytos administracinio bendradarbiavimo priemonės. Komisija kaupia valstybių narių patirtį, kad pagerintų šių priemonių veikimą.

2.   Valstybės narės perduoda Komisijai bet kokią turimą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu.

3.   Šiam reglamentui įvertinti reikalingas statistinių duomenų sąrašas nustatomas 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Valstybės narės perduoda šiuos duomenis Komisijai, jei jos juos turi ir jei perdavimas nesukelia nepateisinamos administracinės naštos.

4.   Norėdamos įvertinti šios administracinio bendradarbiavimo kovoje su teisėtu ir neteisėtu mokesčių vengimu sistemos veiksmingumą, valstybės narės gali perduoti Komisijai bet kokią kitą 1 straipsnyje nurodytą informaciją.

5.   Komisija perduoda 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms.

6.   Jei būtina, Komisija kiekvienos valstybės narės kompetentingoms institucijoms teikia ne tik pagal kitas šio reglamento nuostatas reikalaujamą, bet ir bet kokią kitą informaciją, kuri galėtų joms padėti kovoti su sukčiavimu PVM, kai tik tokią informaciją gauna.

7.   Valstybės narės prašymu Komisija gali teikti savo ekspertų nuomones, techninę, logistinę, komunikacijos ar bet kokią kitokią pagalbą, kad padėtų jai pasiekti šio reglamento tikslus.

XIV   SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

50 straipsnis

1.   Kai valstybės narės kompetentinga institucija gauna informaciją iš trečiosios šalies, ta institucija gali perduoti informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios gali būti suinteresuotos ją gauti, ir bet kuriuo atveju – visoms toms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jei tai leidžiama pagal pagalbos susitarimus su ta konkrečia trečiąja šalimi.

2.   Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų perdavimą trečiosioms šalims, gali perduoti pagal šį reglamentą gautą informaciją trečiajai šaliai, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)	valstybės narės, iš kurios gauta informacija, kompetentinga institucija sutiko su tokiu perdavimu; ir

b)	atitinkama trečioji šalis įsipareigojo užtikrinti bendradarbiavimą, reikalingą sukaupti įrodymams, kuriais patvirtinamas sandorių, kurie manomai pažeidžia PVM teisės aktus, neteisėtumas.

XV   SKYRIUS

INFORMACIJOS MAINŲ SĄLYGOS

51 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą perduodama informacija kiek įmanoma teikiama elektroniniu būdu, vadovaujantis priemonėmis, kurios turi būti nustatytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Tais atvejais, kai prašymas nėra visu mastu pateiktas per 1 dalyje minėtą elektroninę sistemą, institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo patvirtina jo gavimą elektroniniu būdu.

Tais atvejais, kai institucija gavo prašymą ar informaciją, kurie buvo skirti ne jai, ji nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo ar informacijos gavimo elektroniniu būdu nusiunčia pranešimą siuntėjui.

52 straipsnis

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimą, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti parengiami bet kokia kalba, dėl kurios susitaria institucija, į kurią kreipiamasi ir besikreipiančioji institucija. Minėti prašymai gali būti išversti į tos valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi institucija, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų tik tais atvejais, kai institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia motyvuotą tokio vertimo prašymą.

53 straipsnis

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad veiktų tokios esančios ar naujos ryšių ir keitimosi informacija sistemos, kurios yra būtinos užtikrinti šiame reglamente nurodytą keitimąsi informacija. 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatomas susitarimas dėl paslaugų lygio, kuriuo užtikrinama tų ryšių ir keitimosi informacija sistemų veikimui užtikrinti Komisijos ir valstybių narių teiktinų paslaugų techninė kokybė ir kiekybė. Komisija atsakinga už visus CCN/CSI tinklo tobulinimus, kurie yra reikalingi, kad valstybės narės galėtų keistis ta informacija. Valstybės narės atsakingos už visus savo sistemų tobulinimus, kurie yra reikalingi, kad naudojantis CCN/CSI tinklu būtų galima keistis ta informacija.

Valstybės narės atsisako bet kokių prašymų atlyginti išlaidas, patirtas taikant šį reglamentą, išskyrus, tam tikrais atvejais – ekspertams sumokėtą užmokestį.

54 straipsnis

1.   Vienos valstybės narės institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia kitos valstybės narės besikreipiančiajai institucijai 1 straipsnyje nurodytą informaciją, jei:

a)	per tam tikrą laikotarpį besikreipiančiosios institucijos pateiktų informacijos prašymų kiekis ir pobūdis nesukelia tai institucijai, į kurią kreipiamasi, neproporcingos administracinės naštos;

b)	ta besikreipiančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji galėjo pasinaudoti, kad gautų prašomą informaciją, nesukeldama pavojaus, kad apsunkins pageidaujamo tikslo pasiekimą.

2.   Šis reglamentas neįpareigoja atlikti tyrimų ar suteikti informacijos apie tam tikrus atvejus, jei valstybės narės, kuri turėtų suteikti informaciją, įstatymai ar administracinė praktika neleidžia valstybei narei atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokios informacijos ar ja naudotis tos valstybės narės tikslams.

3.   Valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija gali atsisakyti suteikti informaciją, jei besikreipiančioji valstybė narė negali suteikti tokios informacijos dėl teisinių priežasčių. Komisija informuojama apie valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atsisakymo motyvus.

4.   Gali būti atsisakyta suteikti informaciją, jei dėl to būtų atskleista komercinė, pramoninė ar profesinė paslaptis, arba komercinis procesas, arba informacija, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai.

5.   2, 3 ir 4 dalys jokiu būdu negali būti aiškinamos taip, kad valstybės narės institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti informaciją apie apmokestinamą asmenį, identifikuotą PVM tikslais valstybėje narėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su nuosavybės teisėmis į juridinio asmens kapitalo dalį.

6.   Institucija, į kurią kreipiamasi, informuoja besikreipiančiąją instituciją apie pagalbos prašymo atmetimo motyvus.

7.   Mažiausia suma, dėl kurios galima pateikti pagalbos prašymą, gali būti priimta 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

55 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą bet kokia forma perduodama ar surinkta informacija, įskaitant informaciją, kurią pareigūnas galėjo gauti VII, VIII ir X skyriuose nurodytomis aplinkybėmis arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, yra valstybės paslaptis. Jai suteikiama tokia apsauga, kokia suteikiama tokiai pačiai informacijai tiek pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinę teisę, tiek ir pagal Sąjungos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Tokia informacija gali būti naudojama tik šiame reglamente numatytomis aplinkybėmis.

Tokia informacija gali būti naudojama apmokestinimo bazei nustatyti, arba mokesčiams surinkti ar atlikti mokesčių administracinę kontrolę, kad būtų galima nustatyti apmokestinimo bazę.

Ši informacija taip pat gali būti naudojama apskaičiuojant kitas rinkliavas, muitus ir mokesčius, kuriems taikomas 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvos 2008/55/EB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis (9), 2 straipsnis.

Be to, ši informacija gali būti naudojama teismo proceso metu, kai vyksta ginčas dėl baudų, skirtų už mokesčių įstatymų pažeidimus, nepažeidžiant bendrųjų taisyklių ir teisės aktų nuostatų, taikomų atsakovų ir liudytojų teisėms tokiame procese.

2.   Komisijos saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su šia informacija tik tiek, kiek to reikia CCN/CSI tinklui prižiūrėti, palaikyti ir tobulinti.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, informaciją teikiančios valstybės narės kompetentinga institucija leidžia besikreipiančiosios institucijos valstybei narei naudotis šia informacija kitiems tikslams, jei pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisės aktus informaciją galima naudoti tokiems tikslams.

4.   Jei besikreipiančioji institucija mano, kad iš institucijos, į kurią kreipiamasi, gauta informacija gali būti naudinga trečiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, ji gali perduoti informaciją šiai institucijai. Apie tai ji iš anksto praneša institucijai, į kurią kreipiamasi. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali reikalauti, kad informacija trečiajai šaliai būtų perduodama tik su jos išankstiniu sutikimu.

5.   Pagal šį reglamentą kaupiamai informacijai ir keitimuisi ja taikomos Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatos. Tačiau, siekdamos tinkamai taikyti šį reglamentą, valstybės narės apriboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų apimtį, kiek to reikia tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems interesams apsaugoti.

56 straipsnis

Pagal šį reglamentą institucijos, į kurią kreipiamasi, darbuotojų gautos ir besikreipiančiajai institucijai perduotos ataskaitos, pranešimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų besikreipiančiosios institucijos valstybės narės kompetentingų įstaigų gali būti laikomi įrodymais tokiu pačiu pagrindu kaip ir tokie patys dokumentai, kuriuos pateikė kita tos šalies institucija.

57 straipsnis

1.   Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad:

a)	užtikrintų veiksmingą vidinį kompetentingų institucijų koordinavimą;

b)	nustatytų tiesioginį tokiam koordinavimui įgaliotų institucijų bendradarbiavimą;

c)	užtikrintų šiame reglamente numatytų informacijos mainų priemonių sklandų veikimą.

2.   Komisija kuo greičiau perduoda kiekvienai valstybei narei bet kokią gautą informaciją, kurią ji gali suteikti.

XVI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis

1.   Komisijai padeda Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

59 straipsnis

1.   Komisija ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, o vėliau ją teikia kas penkerius metus.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

60 straipsnis

1.   Šis reglamentas nepažeidžia bet kokių platesnių pareigų vykdymo tarpusavio pagalbos srityje, kylančių iš kitų teisės aktų, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

2.   Jei valstybės narės sudaro dvišalius susitarimus dėl dalykų, kuriems taikomas šis reglamentas, visų pirma pagal 11 straipsnį, ir jei šie susitarimai skirti ne atskiriems atvejams aptarti, jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai. Komisija praneša apie tai kitoms valstybėms narėms.

61 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 panaikinamas nuo 2012 m. sausio 1 d. Tačiau to reglamento 2 straipsnio 1 dalis galioja tol, kol Komisija paskelbia šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą.

To reglamento V skyrius, išskyrus 27 straipsnio 4 dalį, toliau taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

62 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tačiau 33–37 straipsniai taikomi nuo 2010 m. lapkričio 1 d.;

V skyrius, išskyrus 22 ir 23 straipsnius, taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.;

—	38–42 straipsniai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.,

—	43–47 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

---

(1)  2010 m. gegužės 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2010 m. vasario 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 264, 2003 10 15, p. 1.

(4)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(5)  OL L 44, 2008 2 20, p. 23.

(6)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(8)  OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(9)  OL L 150, 2008 6 10, p. 28.

---

---

---

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/19

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 905/2010

2010 m. spalio 11 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 nuostatos, susijusios su kiekiu, kurį pasiekus agurkams, artišokams, klementinoms, mandarinams ir apelsinams taikomi papildomi muitai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnio b punktą ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1580/2007, nustatančiu Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), numatyta prižiūrėti jo XVII priede išvardytų produktų importą. Tokia priežiūra turi būti vykdoma pagal taisykles, nustatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), 308d straipsnyje.

(2)

Taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytos Sutarties dėl žemės ūkio (4) 5 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į naujausius turimus 2007, 2008 ir 2009 m. duomenis, reikėtų patikslinti kiekį, kurį pasiekus agurkams, artišokams, klementinoms, mandarinams ir apelsinams taikomi papildomi muitai.

(3)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 XVII priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. lapkričio 1 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(4)  OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

---

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/21

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 906/2010

2010 m. spalio 11 d.

kuriuo 137-ąjį kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7a straipsnio 5 dalį (2),

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi kaip numatyta tame reglamente.

(2)	2010 m. rugsėjo 27 ir 29 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąraše iš dalies pakeisti dviejų fizinių asmenų tapatybės duomenis.

(3)	Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9.

(2)  7a straipsnis įtrauktas Reglamentu (ES) Nr. 1286/2009 (OL L 346, 2009 12 23, p. 42).

---

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/23

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 907/2010

2010 m. spalio 11 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. spalio 12 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

---

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/25

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 908/2010

2010 m. spalio 11 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 903/2010 (4).

(2)	Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metams, numatyti Reglamente (ES) Nr. 867/2010, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. spalio 12 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 259, 2010 10 1, p. 3.

(4)  OL L 266, 2010 10 9, p. 58.

---

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/27

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 909/2010

2010 m. spalio 11 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas sūrių, skirtų 2011 m. eksportuoti į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, eksporto licencijų paraiškoms

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1187/2009, kuriuo nustatomos išsamios specialiosios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo taisyklės (2), ypač į jo 23 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 3 dalies 1 pastraipą,

kadangi:

(1)

2010 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 635/2010, kuriuo pradedama sūrių, 2011 m. eksportuotinų į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, eksporto licencijų skyrimo procedūra (3) nustatyta sūrių, skirtų 2011 m. eksportuoti į Jungtines Amerikos Valstijas pagal tam tikras GATT kvotas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 21 straipsnyje, eksporto licencijų skyrimo tvarka.

(2)	Paraiškos kai kurių kvotų ir produktų grupių eksporto licencijoms gauti viršija 2011 kvotos metams skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 23 straipsnio 1 dalyje numatytus paskirstymo koeficientus.

(3)

Jei paraiškų pateikta mažesniam nei skirtam produktų grupių ir kvotų kiekiui, tikslinga pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 23 straipsnio 3 dalį numatyti, kad likusiam kiekiui licencijų būtų skirta proporcingai paraiškose nurodytam kiekiui. Toks papildomas kiekis turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad atitinkami ūkio subjektai kompetentingoms valdžios institucijoms praneš apie patvirtintą kiekį ir sumokės užstatą.

(4)	Dėl trumpo šių koeficientų nustatymo tvarkos įgyvendinimo termino, numatyto Reglamento (ES) Nr. 635/2010 4 straipsnyje, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti kuo greičiau,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priedo 3 stulpelyje nurodytų „16-Tokijo, 16-, 17, 18, 20 ir 21-Urugvajaus,“ produktų grupių ir kvotų eksporto licencijų paraiškos, pateiktos pagal Reglamentą (ES) Nr. 635/2010, tenkinamos taikant minėto priedo 5 stulpelyje nustatytus paskirstymo koeficientus.

2 straipsnis

Tenkinamas visas pagal Reglamentą (ES) Nr. 635/2010 pateiktose šio reglamento priedo 3 stulpelyje nurodytų „22- ir 25-Tokijo, 22- ir 25-Urugvajaus“ produktų grupės ir kvotų eksporto licencijų paraiškose nurodytas kiekis.

Eksporto licencijų paraiškos papildomam kiekiui gali būti skiriamos, taikant priedo 6 stulpelyje nurodytus paskirstymo koeficientus, ūkio subjektui per savaitę nuo šio reglamento paskelbimo sutikus ir su sąlyga, kad jis pateiks reikalaujamą užstatą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 318, 2009 12 4, p. 1.

(3)  OL L 186, 2010 7 20, p. 16.

---

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/29

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 910/2010

2010 m. spalio 11 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 869/2010, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2010 m. spalio 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 869/2010 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2010 m. spalio 1 d.

(2)	Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (ES) Nr. 869/2010 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)	Todėl Reglamentą (ES) Nr. 869/2010 reikėtų iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 869/2010 I ir II priedai pakeičiami šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. spalio 12 d.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 187, 2010 7 21, p. 5.

(3)  OL L 259, 2010 10 1, p. 7.

---

---

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/32

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 6 d.

dėl priemonės C 48/07 (ex NN 60/07), kurią Lenkija taikė WRJ ir WRJ-Serwis

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4476)

(Tekstas autentiškas tik lenkų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/612/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į Stojimo sutarties protokolą Nr. 8 dėl Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo (1),

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (2) ir atsižvelgdama į tas pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

Komisija buvo informuota apie pažeidimus Lenkijos plieno vamzdžių gamybos sektoriuje, nustatytus stebint Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimą. Lenkijai įstojus į ES buvo atlikti įmonėms Walcownia Rur Jedność Sp. z.o.o. (toliau – WRJ) ir WRJ-Serwis Sp. z.o.o. (toliau – WRJ-Serwis) suteiktos pagalbos ex officio patikrinimai. Komisija 2005 m. balandžio 6 d., 2005 m. rugpjūčio 4 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 4 d., 2006 m. lapkričio 17 d. ir 2007 m. liepos 11 d. raštais paprašė Lenkijos valdžios institucijų pateikti informacijos. Lenkijos valdžios institucijos atsakė 2005 m. birželio 7 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. gruodžio 2 d., 2006 m. gegužės 18 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. sausio 10 d. ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. raštais.

(2)	2007 m. spalio 23 d. raštu Komisija Lenkijai pranešė, kad nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje (3) nustatytą procedūrą dėl kelių įmonėms WRJ ir WRJ-Serwis taikytų priemonių.

(3)	Komisijos sprendimas pradėti procedūrą 2007 m. lapkričio 24 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl priemonių.

(4)

Komisijai pastabas pateikė viena suinteresuotoji šalis. Pastabas Komisija persiuntė Lenkijai ir suteikė jai galimybę pateikti savo nuomonę apie tas pastabas; Lenkija savo pastabas išdėstė 2009 m. vasario 16 d. rašte. Lenkija savo atsakymą dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios pateikė 2008 m. sausio 21 d. ir vasario 1 d. raštuose.

(5)	2009 m. vasario 16 d. Komisija paprašė papildomos informacijos; Lenkija ją pateikė 2009 m. birželio 4 d. rašte.

2.   IŠSAMUS PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

2.1.   Pagalbos gavėjai

2.1.1.   WRJ

(6)

WRJ veikia Katovicuose, joje dirba 12 administracijos darbuotojų. 40,736 % WRJ akcijų turi įmonė Towarzystwo Finansowe Silesia Sp. z o.o. (toliau – TFS), kurios 99,6 % akcijų priklauso valstybei. Likę 7,235 % akcijų priklauso įmonei Walcownia Rur Silesia S.A. (toliau – Walcownia Rur Silesia), 100 % TFS valdomam filialui.

(7)

Toliau nurodyti kiti akcininkai: — PIW Enpol Sp. z o.o. (turi 19,009 % akcijų), — Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A. (turi 8,3 % akcijų), — Kulczyk Privatstiftung (turi 4,533 % akcijų), — Huta Jedność (turi 0,817 % akcijų), — keletas kitų smulkių akcininkų, kurių kiekvieno turima akcijų dalis sudaro nuo 0,004 iki 3,4 %.

(8)	WRJ įsteigta 1995 m. naujai besiūlių vamzdžių valcavimo gamyklai, kuri kasmet pagamintų 160 000 tonų produkcijos, pastatyti (toliau – WRJ projektas).

(9)

Prieš tai kita įmonė – Huta Jedność – 1978 m. pradėjo statyti besiūlių vamzdžių valcavimo gamyklą, kuri per metus pagamintų 400 000 tonų produkcijos, tačiau 1980 m., nutraukus valstybės subsidijas, statybos darbai sustojo. Po įvairiausių bandymų atnaujinti projekto įgyvendinimą Huta Jedność pateikė prašymą pradėti bankroto procedūrą, įskaitant turto likvidavimą; teismas prašymą atmetė. Šiuo metu Huta Jedność yra likviduojama įmonė, kurios veikla apima gamybai naudojamo turto nuomą kitoms įmonėms ir kuri veikia kaip paslaugų teikėja.

(10)

WRJ projektas apėmė infrastruktūros elementus ir kai kuriuos mechanizmus ir įrenginius, kuriuos Huta Jedność buvo sukaupusi ketindama įgyvendinti pirminį projektą; gamykla pagal projektą turėjo būti statoma žemės sklype, kuris anksčiau priklausė Huta Jedność. Dalyvauti WRJ projekte, kuris pradėtas įgyvendinti 1997 m., buvo pakviesti nauji investuotojai. Projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas 2001 m., ir nuo tada investuotojai iš jo pasitraukė. Nors ir atrodo, kad buvo atlikta 86 % darbų, gamyba WRJ niekada nebuvo pradėta.

(11)

2007 m. rugsėjo 4 d.Walcownia Rur Silesia, kuri yra visiškai pavaldi TFS ir kuri buvo įsteigta Lenkijos plieno vamzdžių gamybos sektoriui konsoliduoti (žr. 15–17 konstatuojamąsias dalis), pateikė prašymą dėl WRJ bankroto, įskaitant jos turto likvidavimą. 2008 m. sausio 23 d. Katovicų apygardos teismas paskelbė WRJ bankrotą, nurodė likviduoti jos turtą ir tuo tikslu jai paskyrė bankroto administratorių. Atrodo, kad kol kas vykdant bankroto procedūrą joks WRJ turtas nebuvo parduotas.

2.1.2.   WRJ-Serwis

(12)	WRJ-Serwis buvo įsteigta 2001 m. pertvarkius 1999 m. įsteigtą Zakład Usług Energomechanicznych „Jedność“ S.A. 54,66 % jos akcijų priklauso TFS, 36,77 % – PIW ENPOL Sp. z o.o., 8,29 % – Commplex Sp. z o.o. ir 0,28 % – Huta Jedność.

(13)

Pirminė WRJ-Serwis užduotis buvo įgyvendinti dalį WRJ projekto ir užtikrinti WRJ geresnes galimybes gauti kreditą. Tačiau WRJ-Serwis niekada nevykdė jokios investavimo veiklos; 2004 m. pradžioje Huta Jedność nutraukus gamybą metalo tempimo gamykloje, WRJ-Serwis nuo 2004 m. gegužės mėn. ėmė gaminti besiūlius šaltai temptus plieno vamzdžius. Ši veikla vykdoma naudojantis turtu, kuris iš pradžių buvo išnuomotas iš Huta Jedność. Minėtą turtą vėliau perėmė ING Bank Śląski S.A. ir galiausiai – Walcownia Rur Silesia. Be to, WRJ-Serwis įgijo 9/10 teisės į ilgalaikį žemės, kurioje pastatytas WRJ projektas, naudojimą ir 9/10 toje žemėje pastatytų pastatų nuosavybės teisės.

(14)	WRJ-Serwis veiklą nutraukė 2008 m. balandžio mėn., kai Walcownia Rur Silesia perėmė plieno vamzdžių gamybą metalo tempimo gamykloje.

2.1.3.   WRJ ir WRJ-Serwis sujungimas ir bandymai jas privatizuoti

(15)

2004 m. TFS pradėjo ieškoti strateginio investuotojo įmonėms WRJ ir WRJ-Serwis. 2005 m. suinteresuotosios šalys buvo pakviestos dalyvauti konkurse; dvi iš jų pateikė pasiūlymus. Galiausiai, nekilus jokių kliūčių, su viena iš pasiūlymą pateikusių suinteresuotųjų šalių buvo sudarytas bendrasis susitarimas dėl WRJ ir WRJ-Serwis turto įsigijimo, tačiau 2006 m. spalio mėn. susitarimas buvo nutrauktas, nes nebuvo vykdomos jame nustatytos sąlygos. 2006 m. gruodžio mėn. TFS surengė naują pirkimų procedūrą, tačiau negavo nė vieno įpareigojančio pasiūlymo.

(16)

2007 m. paskelbusi naują kvietimą dalyvauti konkurse, TFS nusprendė sujungti WRJ ir WRJ-Serwis ir taip palengvinti jų privatizavimą. Šiuo tikslu TFS įsteigė dvi naujas įmones – būtent FEREX Sp. z o.o. (toliau – FEREX) ir Walcownia Rur Silesia. TFS priklauso 100 % abiejų minėtų įmonių akcijų. Su Walcownia Rur Silesia ir FEREX pagalba TFS įsigijo turtą, būtiną WRJ projektui įgyvendinti, ir perėmė WRJ ir WRJ-Serwis skolas: a) Walcownia Rur Silesia tapo WRJ kreditore, iš bankų konsorciumo ir Stalexport įsigijusi įmonės WRJ mokėtinas sumas, kurios atitinkamai yra 168 940 469 Lenkijos zlotų (PLN) ir 95 595 057 PLN. Be to, Walcownia Rur Silesia iš bankų konsorciumo, kuriam vadovauja ING Bank Śląski, nupirko metalo tempimo gamyklos kilnojamąjį turtą; b) FEREX taip pat tapo WRJ kreditore, iš bankų įsigijusi WRJ mokėtiną sumą, kuri yra 142 941 270,43 PLN ir kurios grąžinimas buvo užtikrintas įkeitus WRJ ir WRJ-Serwis priklausančią žemę.

(17)

2008 m. rugpjūčio mėn. Lenkijos valdžios institucijos dar kartą bandė parduoti WRJ, WRJ-Serwis, FEREX ir Walcownia Rur Silesia. TFS ir Walcownia Rur Silesia pakvietė suinteresuotąsias šalis dalyvauti derybose dėl Walcownia Rur Silesia turto, FEREX akcinio kapitalo, TFS sumų, gautinų iš FEREX, ir TFS priklausančių WRJ-Serwis kapitalo akcijų bendro pirkimo. Procedūra buvo baigta 2009 m. sausio 15 d., tačiau siūlomas turtas nebuvo nupirktas.

2.2.   Vertinamos priemonės

(18)	WRJ skirtą pagalbą sudaro TFS kapitalo investicijos (2.2.1), TFS suteiktos garantijos (2.2.2) ir Iždo suteikta garantija (2.2.3). WRJ-Serwis skirtą pagalbą sudaro TFS kapitalo investicijos (2.2.4).

2.2.1.   TFS kapitalo investicijos į WRJ

(19)

TFS pirmąją kapitalo investiciją įmonei WRJ skyrė 2002 m. birželio 26 d., WRJ akcininkams nusprendus padidinti akcinį kapitalą. TFS mainais už mokėtiną sumą gavo akcijų, kurių nominalioji vertė yra 15 mln. PLN. Šią mokėtiną sumą, siekiančią 15 mln. PLN, įmonei TFS buvo skolingos Huta Andrzej ir Huta Katowice. Kapitalo padidėjimas buvo užregistruotas ir įsigaliojo 2002 m. lapkričio 22 d.

(20)

Antrą kartą akcinis kapitalas buvo didinamas 2003 m. sausio 17 d., kai WRJ akcininkai nusprendė dar kartą padidinti įmonės akcinį kapitalą. TFS gavo akcijų, kurių nominalioji vertė yra 40 mln. PLN, mainais už mokėtiną sumą, kurią įmonė WRJ skolinga TFS (skolos pavertimas akcijomis). Mokėtinos sumos nominalioji vertė buvo 40 mln. PLN; ją TFS iš ING Bank Śląski S.A. buvo perėmusi anksčiau, 2002 m. gruodžio mėn. Kapitalo padidėjimas buvo užregistruotas ir įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 25 d.

2.2.2.   TFS garantijos, kurios buvo suteiktos WRJ

(21)	2001 m. TFS suteikė 5 mln. PLN garantiją 20 mln. PLN paskolai. 1999 m. WRJ paskolą suteikė Regioninis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (WFOŚiGW).

(22)	2001 m. TFS suteikė 50 mln. PLN garantiją 115 mln. PLN paskolai. 1996 m. WRJ paskolą suteikė Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (WFOŚiGW).

2.2.3.   Iždo garantija, kuri buvo suteikta WRJ

(23)	1997 m. spalio 14 d. Valstybės iždas suteikė 45 % garantiją dviejų paskolų, kurių suma – 262,5 mln. PLN, pagrindinėms sumoms ir palūkanoms. Šias paskolas sudarė kredito užsienio valiuta priemonė ir kredito PLN priemonė, kurias bankų konsorciumas skyrė 1997 m.

(24)	2003 m. sausio 2 d. Ministrų kabinetas, pasirašęs atitinkamus dokumentus, valstybės garantiją padidino iki 55 % Garantijos padidinimas nebuvo įgyvendintas.

2.2.4.   TFS kapitalo investicijos į WRJ-Serwis

(25)

2003 m. gruodžio mėn. TFS atliko kapitalo intervencijas į WRJ-Serwis, siekdama valdyti pagrindinį įmonės akcijų paketą ir taip kontroliuoti WRJ projektą. 2003 m. gruodžio mėn. priimtame sprendime WRJ-Serwis akcininkai sutiko leisti TFS įsigyti įmonės akcijų. Akcijų nominalioji vertė buvo 7 910 000 PLN. TFS faktiškai įsigijo akcijų mainais už mokėtiną sumą, kurią įmonė Huta Jedność yra skolinga TFS. Minėta mokėtina suma buvo perleista WRJ-Serwis. TFS už akcijas taip pat sumokėjo grynaisiais (890 000 PLN) ir natūra (Huta Jedność metalo nuolaužomis, kurias reikia perdirbti ir kurių vertė 450 000 PLN). Akcijų įsigijimo susitarimas buvo pasirašytas 2004 m. birželio 8 d. Kapitalo padidėjimas užregistruotas 2007 m. rugpjūčio 17 d.

(26)	Tuo pačiu metu, kai akcijų įsigijo TFS, padidinus akcinį kapitalą akcijų įsigijo ir PIW Enpol Sp. z o.o., viena iš esamų akcininkių, ir nauja akcininkė Commplex Sp. z o.o. (abi šios įmonės yra privačios). Šios įmonės akcijų įsigijo įmonei WRJ-Serwis perleidusios Huta Jedność mokėtiną sumą.

3.   PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ REIKIA PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(27)

Kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. spalio 23 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – spendimas pradėti procedūrą). Sprendime pradėti procedūrą Komisija pirmiausia nurodė mananti, kad yra kompetentinga priimti sprendimą dėl šio atvejo ir kad aptariamos priemonės yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

3.1.   Taikytinos teisės nuostatos ir Komisijos kompetencija

(28)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė mananti, kad SESV 107 ir 108 straipsnių (anksčiau – EB sutarties 87 ir 88 straipsniai) nuostatos pagalbai, kuri buvo suteikta iki įstojimo į ES ir kuri šaliai įstojus nebeteikiama, paprastai netaikomos. Tačiau Stojimo sutarties protokolo Nr. 8 dėl Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo (toliau – Protokolas Nr. 8) nuostatas SESV 107 ir 108 straipsnių atžvilgiu galima laikyti lex specialis, jomis remiantis valstybės pagalbos stebėjimas pagal SESV apima ir bet kokią 1997–2006 m. Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimui skirtą pagalbą. Todėl Komisija iš esmės yra kompetentinga vertinti tokią pagalbą.

(29)

Vertindama, ar vamzdžius gaminančios įmonės, pvz., WRJ ir WRJ-Serwis, pagal Protokolą Nr. 8 priskirtinos geležies ir plieno pramonei, Komisija atsižvelgė į tai, kad Protokolas Nr. 8 buvo pagrįstas nacionaline restruktūrizavimo programa (Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo ir plėtros planas, toliau – NRP). NRP ir Protokolo Nr. 8 taikymo sritis neapsiribojo vien Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties (toliau – EAPB sutartis) I priedu, bet apėmė ir konkrečius geležies ir plieno pramonės sektorius, pvz., besiūlių vamzdžių ir didelių suvirintų vamzdžių gamybos sektorius.

(30)

Remiantis sprendimu pradėti procedūrą toks aiškinimas visų pirma atitiko ES valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą plieno pramonės apibrėžtį, konkrečiai Daugiasektorinės programos B priede (5) esančią apibrėžtį. Antra, tokį aiškinimą lėmė NRP, pagal kurį pusę pagalbos gavėjų sudarė vamzdžių gamintojai. Iš tiesų, Huta Jedność, WRJ ir WRJ-Serwis pirmtakė, dalyvavo restruktūrizavimo programos procese, ji buvo keletą kartų aiškiai minima NRP projekte, tačiau galiausiai nebuvo priskirta galimiems pagalbos gavėjams, nes tuo metu buvo planuojama po bankroto ją likviduoti 2002 m.

(31)	Todėl Komisija nurodė mananti, kad draudimas skirti NRP ir Protokole Nr. 8 nenustatytą pagalbą taikomas Huta Jedność, WRJ ir WRJ-Serwis.

3.2.   Valstybės pagalbos buvimas

(32)

Dėl TFS investicijų įmonėje WRJ ir garantijos, kurią įmonei suteikė TFS, Komisija pareiškė labai abejojanti, ar jos būtų atitikusios rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principo reikalavimus. Tuo metu, kai buvo imtasi priemonių, WRJ susidūrė su sunkumais, todėl nebūtų buvusi pajėgi padidinti lėšų kapitalo rinkoje. Komisija abejojo ir tuo, ar investicijų grąža būtų buvusi pakankama. Galiausiai ji manė, kad investicijas vargu ar galėtų pagrįsti tai, kad TFS ketino vėliau privatizuoti WRJ.

(33)

Dėl WRJ suteiktos Iždo garantijos Komisija pažymėjo, kad neaišku, ar garantijos suteikimo metu, t. y. 1997 m., WRJ buvo susidūrusi su sunkumais. Kita vertus, kalbant apie garantijos padidinimą 2003 m., galima manyti, kad WRJ iš tiesų patyrė sunkumų, todėl Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar toks garantijos padidinimas neprieštarauja rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principui.

(34)	Dėl TFS investicijų į WRJ-Serwis Komisija pareiškė abejojanti, ar jos būtų atitikusios rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principo reikalavimus. Komisija pažymėjo, kad įmonė susidūrė su sunkumais 2003 m., todėl, jos nuomone, tinkama investicijų grąža kelia abejonių.

3.3.   Valstybės pagalbos suderinamumas

(35)	Komisijai nepavyko nustatyti priežasčių, dėl kurių galimą valstybės pagalbą būtų galima paskelbti suderinama, nes 1997–2006 m. investicijas arba restruktūrizavimo pagalba plieno sektoriui buvo draudžiama pagal Protokolo Nr. 8 nuostatas bei atitinkamai ES valstybės pagalbos taisykles.

4.   LENKIJOS PASTABOS DĖL SPRENDIMO PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(36)	Lenkija savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą išdėstė 2008 m. sausio 21 d. ir vasario 1 d. raštuose. Trumpai tariant, Lenkija nesutiko su Komisijos pateiktu Protokolo Nr. 8 aiškinimu ir dar kartą pareiškė mananti, kad aptariamos priemonės nėra valstybės pagalba.

4.1.   Taikytinos teisės nuostatos ir Komisijos kompetencija

(37)	Lenkija mano, kad nereikėtų daryti apibendrintų išvadų remiantis Protokolu Nr. 8, kuriuo nustatoma nesikišimo taisyklės, susijusios su iki įstojimo į ES skirta valstybės pagalba, išimtis.

(38)	Pirma, Lenkija nurodo, kad vamzdžių gamintojai ir jų gaminiai nebuvo įtraukti į Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Lenkijos Respublikos asociaciją, protokolo Nr. 2 (toliau – Europos sutarties protokolas Nr. 2) (6) I priedą, todėl nepatenka į jo taikymo sritį.

(39)

Antra, draudimas teikti valstybės pagalbą vamzdžių gamintojams valstybėse narėse buvo nustatytas 2002 m. liepos 24 d., kai įsigaliojo Daugiasektorinės programos B priedas, kuriame apibrėžta sąvoka „geležies ir plieno pramonė“. Remiantis šia apibrėžtimi, besiūlių vamzdžių ir didelių suvirintų vamzdžių gamybos sektoriai priklauso geležies ir plieno pramonei. Tad į 2003 m. Komisijos patvirtintą NRP ir Protokolą Nr. 8 buvo įtraukti ir vamzdžių gamintojai. Anksčiau, kai galiojo EAPB sutartis, vamzdžių gamybos sektorius nebuvo įtrauktas.

(40)

Lenkija apibendrindama nurodo, kad Protokolo Nr. 8 nuostatos turi būti aiškinamos kaip nurodančios, kad iki 2002 m. liepos 24 d. vamzdžių gamintojams skirta pagalba nėra Komisijos kontroliuojama (kaip ir bet kurios kitos intervencijos priemonės, taikytos prieš įsigaliojant Stojimo sutarčiai). Nuo 2002 m. liepos 24 d. vamzdžių gamintojams ėmė galioti minėti apribojimai.

(41)	Dėl pagalbos gavėjų informuotumo Lenkija nurodo, kad WRJ-Serwis plieno gamintoja galima vadinti tik nuo 2004 m., kai įmonė pradėjo naudotis metalo tempimo gamyklos įrenginiais, o iki to laiko valstybės taikytų priemonių negalima laikyti valstybės pagalba geležies ir plieno pramonei.

(42)	Galiausiai Lenkija pabrėžia, kad WRJ projektas nėra ankstesnio Huta Jedność projekto tęsinys.

4.2.   Valstybės pagalbos buvimas

(43)

Be to, Lenkija tvirtina, kad nors ir kontroliuojama Iždo, TFS veikia rinkos sąlygomis siekdama pelno. Veiksmų, kurių ji ėmėsi dėl WRJ ir WRJ-Serwis, nepaskatino kokia nors speciali valstybės kontrolė ar priežiūra. Tad nereiškia, kad Iždas ją kontroliavo taip, kaip apibrėžta Stardust Marine bylos sprendime (7).

(44)

Dėl kapitalo didinimo WRJ ir TFS suteiktų garantijų Lenkija teigia mananti, kad WRJ projektui TFS neskyrė jokių didelių lėšų. Iš tiesų sprendimas iškeisti gautinas sumas į WRJ akcijas buvo ekonomiškai racionalesnis nei galimybė tiesiogiai tas sumas susigrąžinti. Be to, kai TFS investavo į WRJ, TFS buvo parengusi verslo planus, rodančius WRJ projekto pelningumą. Galiausiai bankų konsorciumas tuo metu taip pat norėjo toliau finansuoti WRJ. Tad TFS veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas.

(45)

Lenkija mano, kad WRJ suteiktos valstybės garantijos padidinimas neprieštarauja rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principui, nes buvo apsaugotas vertingu įkeistu turtu, o WRJ Iždui mokėjo garantijos mokestį pagal rinkos kursą. Be to, garantija priklausė nuo to, ar bankas atnaujins WRJ projekto finansavimą, tačiau finansavimas nebuvo atnaujintas. Tad garantija niekada nebuvo padidinta, todėl Lenkija mano, kad WRJ jokio pranašumo neįgijo.

(46)

Kapitalo intervencija WRJ-Serwis atžvilgiu laikoma atitinkančia rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principą. Pirma, kartu su TFS pasiūlytų akcijų įsigijo ir privatūs akcininkai. Antra, WRJ-Serwis finansinė padėtis nebuvo bloga, tad TFS sprendimą priėmė atsižvelgdama į pelną, kurį ateityje gaus WRJ-Serwis. Pagaliau TFS buvo pajėgi imtis kontroliuoti WRJ-Serwis ir nekilnojamąjį turtą, ant kurio pastatytas WRJ projektas.

(47)	Dėl WRJ ir WRJ-Serwis konsolidavimo Lenkija tvirtina, kad tai buvo vienintelis būdas privačiam investuotojui skubiai perimti WRJ projektą ir jį įgyvendinti bei užtikrinęs galimybę susigrąžinti didžiausią kapitalo, kurį iki to laiko buvo skyrusi valstybė, sumą.

5.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(48)

Komisija gavo vienos suinteresuotosios trečiosios šalies, pareiškusios didelį prieštaravimą Lenkijos skirtoms subsidijoms, pastabas. Ši suinteresuotoji šalis primena, kad vamzdžiai niekada nebuvo įtraukti į produktų, kuriems taikomos EAPB sutarties nuostatos, sąrašą ir kad vamzdžių pramonė turi restruktūrizuotis savo lėšomis ir be valstybės pagalbos. Jei tokiu atveju būtų priimta pagalba, nukentėtų Europos vamzdžių pramonė. Suinteresuotoji šalis taip pat nurodo, kad pagalbos priėmimas galėtų pakenkti jos pastangoms parodyti, kad kai kurios vamzdžius į ES importuojančios šalys nustato dempingo arba subsidijuojamas kainas. Galiausiai suinteresuotoji šalis tvirtina, kad kai Europoje atsirado perteklius ir buvo būtina didelius kiekius produkcijos eksportuoti, Europos besiūlių plieno vamzdžių gamybos pramonė buvo atsidūrusi ypatingoje ekonominėje padėtyje, tuo tarpu importas iš Kinijos 2007 m. dar padidėjo.

6.   LENKIJOS PASTABOS DĖL SUINTERESUOTOSIOS ŠALIES PASTABŲ

(49)	Suinteresuotosios šalies pastabos buvo perduotos Lenkijai; atsakydama ji savo pastabas išdėstė 2009 m. vasario 16 d. rašte. Lenkija pritaria nuomonei dėl būtinybės nustatyti skaidrias sąžiningos konkurencijos vamzdžių rinkoje taisykles.

(50)

Lenkija sutinka su trečiosios šalies nuomone, kad vamzdžiai niekada nebuvo įtraukti į produktų, kuriems taikomos EAPB sutarties nuostatos, sąrašą, ir pakartoja, kad plieno sektoriui vamzdžių gamintojai nepriklausė tol, kol 2002 m. liepos 24 d. neįsigaliojo Daugiasektorinė programa. Todėl draudimas teikti valstybės pagalbą vamzdžių gamybos sektoriuje galioja tik nuo 2002 m. liepos 24 d., kai įsigaliojo išplėsta plieno sektoriaus apibrėžtis.

(51)	Galiausiai Lenkija pakartoja, kad WRJ niekada nepradėjo gamybos, o WRJ-Serwis gamybą nutraukė 2008 m. Lenkija pabrėžia, kad ji niekada nesuteikė valstybės pagalbos WRJ.

7.   PRIEMONĖS VERTINIMAS

7.1.   Taikytinos teisės nuostatos ir Komisijos kompetencija

(52)

Aptariamos priemonės buvo skirtos iki Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą (t. y. iki 2004 m. gegužės 1 d.). Iš esmės SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatos netaikomos iki šalies įstojimo į ES skirtai pagalbai, kuri šaliai įstojus nebėra teikiama (8). Nukrypstant nuo šios bendrosios taisyklės ir remiantis išimtimi Komisija yra kompetentinga peržiūrėti prieš įstojimą į ES Lenkijos skirtą valstybės pagalbą vykstant šalies geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimui remiantis Stojimo sutarties protokolu Nr. 8.

7.1.1.   Protokolo Nr. 8 lex specialis pobūdis

(53)

Remiantis Protokolo Nr. 8 nuostatomis Lenkija gali užbaigti prieš įstojimą į ES pradėtą šalies geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimą. Rengiantis narystei ES Lenkijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas buvo vykdomas remiantis Europos sutarties protokolu Nr. 2, išplėstu ES ir Lenkijos asociacijos tarybos sprendimu (toliau – Asociacijos tarybos sprendimas) (9).

(54)	Remiantis Europos sutarties protokolo Nr. 2 nuostatomis Lenkijai buvo skirtas vadinamasis penkerių metų (nuo 1992 m. iki 1996 m. pabaigos) atidėjimo laikotarpis, per kurį jai buvo leista restruktūrizuoti šalies EAPB plieno sektorių teikdama valstybės pagalbą.

(55)

Šis atidėjimo laikotarpis Asociacijos tarybos sprendimu nuo 1997 m. sausio 1 d. buvo pratęstas dar aštuoneriems metams, arba iki Lenkijos įstojimo į ES. Minėtu laikotarpiu Lenkija išimtinėmis sąlygomis plieno produktams galėjo teikti restruktūrizavimui skirtą valstybės pagalbą laikydamasi Europos sutarties protokole Nr. 2 (išplėstame Asociacijos tarybos sprendimu) nustatytų terminų ir sąlygų ir vadovaudamasi NRP, kurią Lenkija pateikė Komisijai 2003 m. balandžio mėn. Kai Komisija įvertino NRP, 2003 m. liepos mėn. valstybės narės patvirtino Lenkijos pasiūlymą (10).

(56)

Remiantis Protokolo Nr. 8 nuostatomis, Komisija gali stebėti po Lenkijos įstojimo į ES plieno sektoriui Lenkijos skiriamą valstybės pagalbą remdamasi Europos sutarties protokolu Nr. 2 (kurį išplėtė Asociacijos tarybos sprendimas) ir NRP. Be to, Protokolo Nr. 8 nuostatos suteikia Komisijai teisę susigrąžinti pagalbą, suteiktą pažeidžiant Europos sutarties protokolo Nr. 2 nuostatas ir NRP. Tad Protokolas Nr. 8 yra lex specialis, kuris, darant išimtį ir nukrypstant nuo bendrosios tvarkos, leidžia atgaline data stebėti ir peržiūrėti valstybės pagalbą, kurią Lenkija skyrė Lenkijos geležies ir plieno pramonei iki įstojimo į ES. Tai patvirtino ir Europos Teisingumo Teismas, nusprendęs, kad Protokolas Nr. 8 yra lex specialis pobūdžio SESV 107 ir 108 straipsnių atžvilgiu, išplečiantis Komisijos pagal SESV vykdomą valstybės pagalbos kontrolę, kuri taikoma ir pagalbai Lenkijos geležies ir plieno pramonei restruktūrizuoti 1997–2003 m. laikotarpiu (11).

7.1.2.   Protokole Nr. 8 nustatytos Komisijos kompetencijos atgaline data vykdyti kontrolę apimtis

(57)

Atlikdama šią procedūrą Komisija privalo įvertinti, ar 53–56 konstatuojamosiose dalyse aprašyta išimtinė kompetencija atgaline data vykdyti kontrolę taip pat apima priemones, kurias iki įstojimo Lenkija taikė vamzdžių gamintojams. Šiuo tikslu šiam atvejui taikytiną teisinį pagrindą, t. y. Protokolą Nr. 8 kartu su Europos sutarties protokolu Nr. 2 ir Asociacijos tarybos sprendimu, būtina aiškinti taip, kad būtų galima nustatyti, ar jų nuostatos apima priemones, kurias iki įstojimo Lenkija taikė Lenkijos vamzdžių gamintojams.

(58)

Visuotinai pripažįstamas teisės principas yra toks, kad nuo bendrosios tvarkos nukrypstančias lex specialis nuostatas būtina aiškinti stricto sensu. Griežtai aiškinamos minėto teisinio pagrindo (žr. 59–65 konstatuojamąsias dalis) nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Komisijos išimtinė kompetencija atgaline data vykdyti kontrolę apsiriboja EAPB gamintojams skirtomis pasirengimo narystei priemonėmis, tad vamzdžių gamintojams skirtų priemonių neapima.

7.1.3.   Teisinio pagrindo nuostatų aiškinimas

(59)

Protokolo Nr. 8 12 ir 18 punktuose nustatyta Komisijos kompetencija stebėti Lenkijos geležies ir plieno pramonei skirtą pasirengimo narystei pagalbą ir atgaline data vykdyti jos kontrolę. 12 punkto nuostatomis Komisija ir Taryba įgaliojamos stebėti NRP įgyvendinimą iki ir po stojimo iki 2006 m. 18 punkto nuostatomis Komisijai suteikiama teisė nurodyti grąžinti valstybės pagalbą, kuri buvo suteikta pažeidžiant Protokole Nr. 8 nustatytas sąlygas.

(60)

Protokolo Nr. 8 1 punkte nurodyta, kad valstybės pagalba, kurią Lenkija suteikė „atskiroms Lenkijos geležies ir plieno pramonės dalims“ restruktūrizuoti, laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu „Europos sutarties <…> protokolo Nr. 2 dėl EAPB produktų 8 straipsnio 4 dalyje numatytas laikotarpis buvo pratęstas iki įstojimo dienos“, laikomasi NRP nustatytų sąlygų, yra įvykdytos Protokole Nr. 8 išdėstytos sąlygos ir „restruktūrizavimui skirta valstybės pagalba nebeteikiama Lenkijos plieno pramonei po įstojimo dienos“.

(61)

Protokolo Nr. 8 2 punkte nurodyta, kad Lenkijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas, kaip apibrėžta 1 priede išvardytų bendrovių individualiuose verslo planuose, baigiamas ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Protokolo Nr. 8 3 punkte nustatyta, kad tik bendrovės, kurios išvardytos Protokolo 1 priede, turi teisę gauti valstybės pagalbą pagal Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo programą.

(62)

Protokolo Nr. 8 1 punkte aiškiai daroma nuoroda į Europos sutarties protokolo Nr. 2, išplėstu Asociacijos tarybos sprendimu, 8 straipsnio 4 dalį. Europos sutarties protokolas Nr. 2 galiojo tik „EAPB plieno produktams“ (Protokolo Nr. 2 8 straipsnio 4 dalis), o jo priede buvo pateiktas plieno produktų sąrašas. Šiame sąraše buvo pakartotinai pateiktas EAPB produktų sąrašas, paskelbtas EAPB sutarties I priede, kuriame pateikta „EAPB plieno produktų“ apibrėžtis aiškiai neapima vamzdžių („plieno vamzdžių (besiūlių arba suvirintų), <…> poliruotų plieno strypų ir ketaus liejinių (vamzdžių, vamzdelių ir jungiamųjų dalių bei kitų ketaus liejinių“).

(63)

EAPB sutartis nebegalioja nuo 2002 m. liepos 23 d. Nuo tos dienos geležies ir plieno pramonei skiriamai valstybės pagalbai taikoma bendroji EB tvarka. Ta proga buvo nuspręsta išplėsti Europos plieno sektoriaus apibrėžtį – įtraukti vamzdžių gamintojus. Tai buvo susisteminta Daugiasektorinės programos 27 straipsnyje ir B priede apibrėžiant ES plieno sektorių kaip sektorių, kuris apima „besiūlius vamzdžius, vamzdelius ir tuščiavidurius profilius“ ir „suvirintus geležies arba plieno vamzdžius ir vamzdelius“. Tokia išplėsta plieno sektoriaus apibrėžtis vėliau buvo perkelta į 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių (12) I priedą ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 29 dalį (13).

(64)

Tačiau nei Europos sutarties protokolas Nr. 2, nei Asociacijos tarybos sprendimas nebuvo aiškiai iš dalies pakeisti įtraukiant į juos šią išplėstą ES plieno sektoriaus, kuriam priskiriami ir vamzdžių gamintojai, apibrėžtį. Europos sutarties protokolas Nr. 2 neteko galios 1996 m. gruodžio 31 d. Asociacijos tarybos sprendimu Europos sutarties protokolo Nr. 2 galiojimas nuo 1997 m. sausio 1 d. buvo pratęstas aštuoneriems metams arba iki Lenkijos įstojimo į ES dienos (atsižvelgiant į tai, kas įvyks pirmiau). Asociacijos tarybos sprendimo 1 straipsnyje plieno produktai minimi bendrąja prasme, tačiau šio straipsnio nuostatų taikymo sritis yra aiškiai siejama su Europos sutarties protokolo Nr. 2 8 straipsnio 4 dalimi, taikoma tik EAPB plieno produktams. Iš esmės Europos sutarties protokolas Nr. 2 buvo pratęstas, jeigu Lenkija pateiks Komisijai NRP ir jos paramos gavėjams skirtus verslo planus, kurie atitinka „Protokolo Nr. 2 8 straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus ir kuriuos įvertino bei kuriems pritarė Lenkijos nacionalinė valstybės pagalbos stebėjimo institucija (Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba)“ (Asociacijos tarybos sprendimo 2 straipsnis).

(65)

Į tai atsižvelgdama Komisija daro išvadą, kad Protokolo Nr. 8 18 punkto nuostatos, aiškinamos atsižvelgiant į Protokolo Nr. 8 1–3 punktus bei Europos sutarties protokolo Nr. 2 nuostatas ir Asociacijos tarybos sprendimą, nesuteikia Komisijai kompetencijos kontroliuoti pagalbą, kuri prieš įstojimą į ES buvo skirta Lenkijos vamzdžių gamintojams.

7.1.4.   Europos sutarties įgyvendinimo taisyklės kaip nuostatų aiškinimo priemonė

(66)

Komisija ne tik teisiškai aiškino atitinkamo teisinio pagrindo (t. y. Protokolo Nr. 8, Europos sutarties protokolo Nr. 2 ir Asociacijos tarybos sprendimo; žr. 59–65 konstatuojamąsias dalis) taikymo sritį, bet ir nagrinėjo, ar Europos sutarties ir Protokolo Nr. 2 valstybės pagalbos nuostatų taikymui skirtos įgyvendinimo taisyklės, kurias 2001 m. nustatė ES ir Lenkijos asociacijos taryba (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) (14), tinkamos norint nustatyti Komisijos kompetencijos atgaline data vykdyti Lenkijos vamzdžių gamintojams skirtų pasirengimo narystei pagalbos priemonių kontrolę apimtį.

(67)

Paprastai Įgyvendinimo taisyklėse yra darbo tvarkos taisyklės, kurias reikia atskirti nuo esminių Europos sutarties ir Europos sutarties protokolo Nr. 2 valstybės pagalbos nuostatų. Tačiau reikia pažymėti, kad Įgyvendinimo taisyklėse yra ir specialiosios nuostatos, kuriose nurodomi pagalbos suderinamumo su Europos sutarties ir Europos sutarties protokolo Nr. 2 nuostatomis vertinimo kriterijai.

(68)

Įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys yra toks: „Kaip nustatyta šių taisyklių 1 straipsnyje, vertinant individualiai skirtos pagalbos ir programų suderinamumą su Europos sutarties nuostatomis remiamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio nuostatų taikymo kriterijais, įskaitant esamus ir būsimus antrinės teisės aktus, programas, gaires ir kitus atitinkamus Bendrijoje galiojančius administracinius aktus bei Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nusistovėjusią praktiką ir visus Asociacijos tarybos pagal 4 straipsnio 3 dalį priimtus sprendimus.“ Šiuo sakiniu nustatomas bendras principas, kad valstybės pagalbos bendrąja prasme suderinamumo su Europos sutarties nuostatomis vertinimo esminiai kriterijai yra „linkę plėtotis“, t. y. laipsniškai apimti pokyčius (naujoves) ES teisės ir jurisprudencijos srityse.

(69)

Įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje konkrečiai minimi Protokole Nr. 2 nustatyti suderinamumo kriterijai: „Kadangi pagalba arba pagalbos programos skirtos produktams, kuriems taikomos Europos sutarties protokolo Nr. 2 nuostatos, visapusiškai taikomas šios dalies pirmas sakinys, tačiau taikant išimtį, kad vertinant bus remiamasi ne Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio nuostatų taikymo kriterijais, bet Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties valstybės pagalbos taisyklių taikymo kriterijais.“ Šio sakinio formuluotė aiškiai rodo, kad, kitaip nei pagalbos bendrąja prasme, kuriai taikomas 2 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys (žr. 68 konstatuojamąją dalį), atveju, pagalbos, kuriai taikomos Europos sutarties protokolo Nr. 2 nuostatos, atveju suderinamumo kriterijai grindžiami nuoroda į EAPB sutartį. Jokių specialių nurodymų dėl suderinamumo kriterijų plėtojimo 2002 m. nustojus galioti EAPB sutarčiai nėra.

(70)

Įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, pagal kurią Lenkija perima ES suderinamumo kriterijų pakeitimus. Lenkija informuojama apie visus viešai neskelbtus Bendrijos suderinamumo kriterijų pakeitimus ir, „jei Lenkijos Respublika nepareiškia prieštaravimo dėl tokių pakeitimų per tris mėnesius nuo oficialios informacijos apie pakeitimus gavimo dienos, tokie pakeisti kriterijai tampa suderinamumo kriterijais kaip nustatyta šios straipsnio 1 dalyje. Jei Lenkijos Respublika pareiškia prieštaravimą dėl pakeitimų, atsižvelgiant į Europos sutartyje nustatytą teisės aktų derinimą rengiamos konsultacijos vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 7 ir 8 straipsniais.“

(71)

NET jei ir Lenkija per tris mėnesius nepareiškė prieštaravimo dėl 2002 m. padaryto Bendrijos geležies ir plieno pramonės apibrėžties pakeitimo – vamzdžių gamintojų įtraukimo į ją, šie Bendrijos teisės pakeitimai negalėjo tapti taikytini priemonėms, kurios nepatenka į Europos sutarties taikymo sritį, t. y. priemonėms, kurioms EAPB sutartis netaikoma. Be to, Protokolas Nr. 8 yra lex specialis, todėl, norėdama nustatyti jo taikymo sritį, Komisija negali remtis baigus galioti EAPB sutarčiai išplėsta ES plieno sektoriaus apibrėžtimi. Todėl darytina išvada, kad būtina aiškiai atskirti „linkusius plėtotis“ teisės aktus, kurie taikomi iki įstojimo į ES Lenkijos plieno sektoriui skirtai valstybės pagalbai pagal Europos sutartį, nuo būtinybės griežtai aiškinti Komisijos kompetenciją atgaline data vykdyti kontrolę apimtį, kurią pagrindžia Protokolas Nr. 8, Europos sutarties protokolas Nr. 2 ir Asociacijos tarybos sprendimas.

8.   IŠVADA

(72)

Atsižvelgdama į pateiktą informaciją, Komisija turi daryti išvadą, kad ji nėra kompetentinga peržiūrėti prieš stojimą į ES, konkrečiai – 1997–2003 m., Lenkijos vamzdžių gamintojams skirtų priemonių remdamasi Protokolu Nr. 8. Procedūra nutraukiama atsižvelgiant į tai, kad Komisija nėra kompetentinga vertinti šioje procedūroje minimų priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatyta oficiali tyrimo procedūra, kuri buvo pradėta 2007 m. spalio 23 d. išsiunčiant Lenkijai skirtą raštą, nutraukiama atsižvelgiant į tai, kad Komisija nėra kompetentinga pagal Lenkijos stojimo sutarties protokolo Nr. 8 nuostatas peržiūrėti priemonių, kurias 2001, 2002 ir 2003 m. Lenkija taikė WRJ ir WRJ-Serwis.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

---

(1)  OL L 236, 2003 9 23, p. 948.

(2)  OL C 282, 2007 11 24, p. 21.

(3)  Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 87 ir 88 straipsniai atitinkamai tapo SESV 107 ir 108 straipsniais. Dvi nuostatų grupės iš esmės yra tapačios. Šiame sprendime nuorodas į SESV 107 ir 108 straipsnius reikia suprasti kaip nuorodas į atitinkamus EB sutarties 87 ir 88 straipsnius.

(4)  Žr. 2 išnašą.

(5)  Žr. Daugiasektorinės programos (OL C 70, 2002 3 19, p. 8) B priedą, kuris galiojo nuo 2002 m. liepos 24 d. (žr. 39 punktą) ir kurį pakeitė 2007–2012 m. nacionalinių regioninės pagalbos teikimo gairių I priedas (OL C 54, 2006 3 4, p. 13).

(6)  OL L 348, 1993 12 31, p. 2.

(7)  Sprendimas byloje C-482/99 Stardust Marine, Rink. 2002, p. I-4397.

(8)  2009 m. liepos 1 d. sprendimo sujungtose bylose T-273/06 ir T-297/06 ISD Polska ir kiti prieš Komisiją 90 punkte Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad „<…> šalys iš esmės sutaria, kad EB 87 ir 88 straipsniai netaikomi pagalbai, suteiktai iki įstojimo ir kuri po įstojimo nebeteikiama“. Žr. taip pat 2005 m. liepos 5 d. Komisijos sprendimo 2006/937/EB dėl valstybės pagalbos Nr. C-20/04 (ex NN 25/04) bendrovei Huta Częstochowa S.A. (OL L 366, 2006 12 21, p. 1) 108 punktą ir 2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimo 2010/3/ES dėl valstybės pagalbos Nr. C 19/05 (ex N 203/05), kurią Lenkija suteikė Ščecino laivų statyklai (OL L 5, 2010 1 8, p. 1), 202 ir tolesnius punktus.

(9)  2002 m. spalio 23 d. ES ir Lenkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 3/2002, pratęsiantis Europos sutarties protokolo Nr. 2 dėl Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) produktų 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą laikotarpį (OL L 186, 2003 7 25, p. 38).

(10)  2003 m. liepos 21 d. Tarybos sprendimas 2003/588/EB dėl 2002 m. spalio 23 d. ES ir Lenkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/2002, pratęsiančio Europos sutarties protokolo Nr. 2 dėl Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) produktų 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą laikotarpį, 3 straipsnyje nustatytų sąlygų įgyvendinimo (OL L 199, 2003 8 7, p. 17).

(11)  Sprendimo byloje T-288/06 Huta Czestochowa, Rink. 2009, p. II-2247, 44 punktas.

(12)  OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

(13)  OL L 214, 2008 8 9, p. 3.

(14)  2001 m. gegužės 23 d. ES ir Lenkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 3/2001, kuriuo vadovaujantis Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Lenkijos Respublikos asociaciją, 1 straipsnio 2 dalimi nustatomos valstybės pagalbos nuostatų, nurodytų 63 straipsnio 3 dalies iii punkte ir 63 dalyje, taikymui skirtos įgyvendinimo taisyklės ir valstybės pagalbos nuostatų, nurodytų Europos sutarties protokolo Nr. 2 dėl Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) produktų 8 straipsnio 1 dalies iii punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje, taikymui skirtos įgyvendinimo taisyklės (OL L 215, 2001 8 9, p. 39).

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/40

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. spalio 8 d.

kuriuo leidžiama nukrypti nuo Sprendimų 92/260/EEB ir 2004/211/EB nuostatų dėl tam tikrų registruotų arklių patinų, dalyvaujančių 2011 m. priešolimpiniuose bandomojo jojimo, 2012 m. olimpinių žaidynių ar parolimpinių žaidynių jojimo renginiuose, laikinojo įvežimo į Jungtinę Karalystę

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 6854)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/613/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (1), ypač į jos 19 straipsnio ii punktą,

kadangi:

(1)

1992 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendime 92/260/EEB dėl veterinarijos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo laikinai įvežant registruotus arklius (2) trečiosios šalys, iš kurių leidžiama į Sąjungą laikinai įvežti registruotus arklius, suskirstytos į konkrečias sanitarines grupes, kad būtų naudojami atitinkami šio sprendimo II priede nustatyti pavyzdiniai gyvūnų sveikatos sertifikatai. Šiuo sprendimu numatytos garantijos, kad vyresni nei 180 dienų nekastruoti arklių patinai nekels arklių virusinio artrito pavojaus.

(2)

2004 m. sausio 6 d. Komisijos sprendime 2004/211/EB, nustatančiame trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą (3), nustatytas toks trečiųjų šalių ir jų teritorijų dalių, iš kurių valstybės narės leidžia laikinai įvežti registruotus arklius, sąrašas ir nurodytos arklinių šeimos gyvūnų importavimo iš trečiųjų šalių sąlygos.

(3)

XXX vasaros olimpiada (toliau – olimpinės žaidynės) vyks Londone, Jungtinėje Karalystėje, 2012 m. liepos 27–rugpjūčio 12 d., po kurių 2012 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 9 d. vyks XIV vasaros parolimpinės žaidynės (toliau – parolimpinės žaidynės). Prieš olimpinių ir parolimpinių žaidynių jojimo renginius, kurie yra neatskiriama 2010 m. olimpinių ir parolimpinių žaidynių dalis, vyks priešolimpiniai bandomojo jojimo renginiai, planuojami 2011 m. liepos 4–10 d. kaip dviejų žvaigždučių tarptautinės trikovės varžybos.

(4)	Priešolimpiniuose bandomojo, olimpinių ir parolimpinių žaidynių jojimo renginiuose dalyvaujančius registruotus arklius prižiūrės kompetentingos Jungtinės Karalystės veterinarinės institucijos ir organizatorė Tarptautinė žirginio sporto federacija (FEI).

(5)

Tam tikri registruoti arklių patinai, kurie buvo atrinkti dalyvauti šiuose aukšto lygio jojimo renginiuose, gali neatitikti arklių virusinio artrito reikalavimų, nustatytų Sprendimuose 92/260/EEB ir 2004/211/EB. Todėl turėtų būti numatyta nuo šių reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata dėl nekastruotų registruotų arklių patinų, laikinai įvežamų dalyvauti šiuose sportiniuose renginiuose. Siekiant pašalinti arklių virusinio artrito plitimo pavojų veisiant ar renkant spermą, šia nukrypti leidžiančia nuostata turėtų būti nustatyti gyvūnų sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo reikalavimai.

(6)

Kadangi Pietų Afrikoje arklių virusinis artritas yra liga, apie kurią būtina pranešti, o nuo 2001 m. apie šios ligos atvejus nebuvo pranešta, ir kadangi šioje šalyje ši liga yra kontroliuojama, į nukrypti leidžiančią nuostatą netikslinga įtraukti arklius, kuriuos vežant pridedamas sertifikatas, atitinkantis Sprendimo 92/260/EEB II priedo pavyzdinį F sertifikatą.

(7)	Iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūnų veterinarinio patikrinimo reikalavimai nustatyti 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvoje 91/496/EEB, nustatančioje gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (4).

(8)

Siekiant gerinti sveikatos apsaugą Europos Sąjungoje, 2003 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos sprendime 2003/623/EB dėl integruotosios kompiuterinės veterinarijos sistemos, vadinamos TRACES, sukūrimo (5) numatytos integruotosios kompiuterinės veterinarijos sistemos TRACES plėtra apima su deklaravimu ir patikrinimais susijusių dokumentų standartizavimą, kad būtų galima tinkamai tvarkyti ir apdoroti surinktus duomenis. Todėl Komisija priėmė 2004 m. vasario 18 d. Reglamentą (EB) Nr. 282/2004, nustatantį gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, deklaravimo ir veterinarinio patikrinimo dokumentą (6).

(9)	2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimu 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo (7) sukurta viena elektroninė duomenų bazė (toliau – TRACES), skirta stebėti gyvūnų judėjimą Europos Sąjungoje ir iš trečiųjų šalių ir teikti visus pagrindinius duomenis, susijusius su prekyba šiomis prekėmis.

(10)

2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 599/2004 dėl Bendrijos vidaus prekybos gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais suderinto sertifikato pavyzdžio ir patikrinimo ataskaitos patvirtinimo (8) nustatyta siuntos identifikavimo tvarka, kuria užtikrinama galimybė nustatyti sąsają su gyvūnų sveikatos dokumentais, su kuriais gyvūnas pasiekė pasienio kontrolės postą įvažiavimo į Europos Sąjungą vietoje.

(11)

2009 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendime 2009/821/EB sudaryti patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatyti tam tikras patikrinimų, kuriuos atlieka Komisijos veterinarijos ekspertai, taisykles ir patvirtinti TRACES veterinarijos padalinius (9) nustatyta valstybių narių veterinarijos tarnybas jungiančio ryšių tinklo veikimo tvarka, kad būtų galima stebėti, pavyzdžiui, laikinai įvežamų registruotų arklių judėjimą.

(12)

Bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas, išduodamas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 282/2004 sertifikuojant tokių arklių judėjimą iš pirmos paskirties vietos valstybės narės į kitas valstybes nares (toliau – tolesnio judėjimo sertifikavimas), yra tinkamiausia priemonė užtikrinti, kad nekastruoti registruotų arklių patinai, laikinai įvežami laikantis konkrečių arklių virusinio artrito reikalavimų, būtų išvežti iš Europos Sąjungos ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jų įvežimo ir nedelsiant pasibaigus jojimo renginiams, kuriuose jie dalyvavo.

(13)

Kadangi pagal Sprendime 92/260/EEB nustatytų pavyzdinių sveikatos sertifikatų VII skirsnį sertifikatų galiojimo termino pratęsimas neįtraukiamas į TRACES, šį tolesnį sertifikavimą būtina susieti su informacijos apie sveikatą patvirtinimu pagal Direktyvos 90/426/EEB B priedą, naudojant bendrąjį veterinarinį įvežimo dokumentą.

(14)	Atsižvelgiant į renginio svarbą ir nedidelį gerai žinomų atskirų arklių, įvežamų į Europos Sąjungą laikantis konkrečių šiame sprendime nustatytų reikalavimų, skaičių, tikslinga nustatyti papildomas administracines procedūras.

(15)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypdamos nuo Sprendimo 92/260/EEB 1 straipsnio ir Sprendimo 2004/211/EB 6 straipsnio a dalies, valstybės narės leidžia laikinai įvežti nekastruotus registruotų arklių patinus, kurie neatitinka arklių virusinio artrito reikalavimų, nustatytų Sprendimo 92/260/EEB II priedo pavyzdinių A–E sertifikatų III skirsnio e punkto v papunktyje, jeigu šie arkliai:

a)

skirti dalyvauti toliau nurodytuose jojimo renginiuose Londone, Jungtinėje Karalystėje: i) priešolimpiniame bandomojo jojimo renginyje 2011 m. liepos 4–10 d.; ii) XXX olimpiadoje (toliau – olimpinės žaidynės) 2012 m. liepos 27–rugpjūčio 12 d.; iii) XIV vasaros parolimpinėse žaidynėse (toliau – parolimpinės žaidynės) 2012 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 9 d.; ir

b)	atitinka šio sprendimo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnyje nurodyti arkliai (toliau – arkliai) vežami kartu su sveikatos sertifikatu, atitinkančiu Sprendimo 92/260/EEB II priede pateiktus atitinkamus A–E pavyzdinius sertifikatus, kurie iš dalies keičiami taip:

a)	į III skirsnio e punkto v papunktį dėl arklių virusinio artrito įrašoma: „arba — registruotą arklį turi būti leista įvežti pagal Komisijos sprendimą 2010/613/ES.“;

b)

IV skirsnio dalis, kurią turi užpildyti oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, papildomas šiomis įtraukomis: „— arklys skirtas dalyvauti priešolimpiniame bandomojo jojimo renginyje 2011 m. liepos mėn./olimpinėse žaidynėse 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėn./parolimpinėse žaidynėse 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (tinkama pabraukti, netinkama išbraukti), — imtasi priemonių, kad arklys būtų išvežtas iš Europos Sąjungos nedelsiant pasibaigus priešolimpiniam bandomojo jojimo renginiui/olimpinių žaidynių jojimo renginiams/parolimpinių žaidynių jojimo renginiams (kas tinka, pabraukti, o kas netinka, išbraukti) … (įrašyti datą) per išvykimo punktą … (įrašyti išvykimo punkto pavadinimą), — arklys neskirtas veisti ar spermai rinkti per ne ilgesnį kaip 90 dienų buvimo Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpį.“

2.   Valstybės narės neįdiegia alternatyvios arklių kontrolės sistemos, kaip numatyta Direktyvos 90/426/EEB 6 straipsnyje.

3.   Arklių laikinojo įvežimo statusas negali būti keičiamas į nuolatinio įvežimo statusą.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, be arklių veterinarinių patikrinimų pagal Direktyvą 91/496/EEB, veterinarijos institucijos, išduodančios bendrąjį veterinarijos įvežimo dokumentą (BVĮD) pagal Reglamentą (EB) Nr. 282/2004, taip pat:

a)	praneša suplanuoto eksporto iš Europos Sąjungos išvykimo punktą, nurodytą 2 straipsnio b dalyje nurodyto sertifikato IV skirsnyje, užpildydamos BVĮD 20 punktą; ir

b)	faksu arba elektroniniu paštu praneša apie arklio atvežimą į vietos veterinarijos padalinį (GB04001), kaip apibrėžta Sprendimo 2009/821/EB 2 straipsnio b punkto iii papunktyje, atsakingą už 1 straipsnyje nurodytą jojimo renginių vietą (toliau – varžybų vieta).

2.   Valstybės narės užtikrina, kad vežant arklius iš pirmos BVĮD nurodytos paskirties valstybės narės į kitą valstybę narę arba į varžybų vietą kartu vežami šie sveikatos dokumentai:

a)	pagal 2 straipsnio 1 dalį užpildytas sveikatos sertifikatas, kuriame užpildomas su judėjimo tarp valstybių narių sertifikavimu susijęs VII skirsnis; ir

b)	pagal Direktyvos 90/426/EEB B priedą patvirtinta informacija apie sveikatą, kuri turi būti pranešta paskirties vietai naudojant Reglamente (EB) Nr. 599/2004 pateiktą suderintą pavyzdį ir jame turi būti nuoroda į sertifikatą, paminėtą to pavyzdžio I dalies I.6 skirsnio a punkte.

3.   Valstybės narės, kurioms pranešama apie arklių judėjimą pagal 2 dalį, arklių atvykimą patvirtina BVĮD 3 dalies 45 punkte.

4 straipsnis

Jungtinė Karalystė užtikrina, kad kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su 1 straipsnyje nurodytų renginių organizatoriais ir paskirta transporto bendrove, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

a)	arklius leidžiama vežti į varžybų vietą tik tada, jeigu jų judėjimas iš BVĮD nurodytos pirmos paskirties valstybės narės į Jungtinę Karalystę yra pagrįstas dokumentais, kaip nustatyta 3 straipsnio 2 dalyje; ir

b)	arkliai išvežami iš Europos Sąjungos nedelsiant pasibaigus renginiui.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

(2)  OL L 130, 1992 5 15, p. 67.

(3)  OL L 73, 2004 3 11, p. 1.

(4)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(5)  OL L 216, 2003 8 28, p. 58.

(6)  OL L 49, 2004 2 19, p. 11.

(7)  OL L 94, 2004 3 31, p. 63.

(8)  OL L 94, 2004 3 31, p. 44.

(9)  OL L 296, 2009 11 12, p. 1.

---

12.10.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/43

---

2010 m. liepos 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 665/2010 dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2010 m. liepos mėn., klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 193, 2010 m. liepos 24 d. )

13 puslapyje skelbiamo priedo lentelė „a) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota“ išdėstoma taip:

---

(1)  Prašomas kiekis neviršija tam laikotarpiui likusio kiekio, t. y. tenkintinos visos paraiškos.

(2)  Šiai laikotarpio daliai kiekio nebėra.“

---