2010 10 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 16 d.

dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą

(ECB/2010/14)

(2010/597/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 128 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – ECBS statutas), ypač į jo 16 straipsnį,

kadangi:

(1)	Sutarties 128 straipsnio 1 dalyje ir ECBS statuto 16 straipsnyje nustatyta, kad Europos centrinis bankas (ECB) turi išimtinę teisę duoti leidimą Sąjungoje išleisti eurų banknotus. Ši teisė apima įgaliojimus imtis priemonių eurų banknotų, kaip mokėjimo priemonių, integralumui apsaugoti.

(2)

Siekiant apsaugoti eurų banknotų patikimumą ir užtikrinti, kad padirbti banknotai būtų tinkamai aptikti, apyvartoje esančių eurų banknotų būklė turi išlikti gera, kad būtų galima lengvai ir patikimai patikrinti ar jie tikri; todėl reikia patikrinti, ar eurų banknotai tinka apyvartai. Be to, įtariami padirbti eurų banknotai turi būti greitai aptikti ir perduoti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

(3)

2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (1), 6 straipsnis iš pradžių įpareigojo kredito įstaigas ir kitas atitinkamas įstaigas pašalinti iš apyvartos visus jų gautus eurų banknotus, kurie jų turimomis žiniomis yra padirbti arba jie turi pakankamai pagrindo tikėti, kad jie yra padirbti.

(4)

Siekdamas įtvirtinti pakartotinio eurų banknotų išleidimo į apyvartą suderintus standartus, 2005 m. ECB paskelbė pakartotinio banknotų išleidimo į apyvartą sistemą, kuri nustatė eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bendras taisykles ir tvarką (2), įskaitant banknotų tvarkymo aparatų operacinius standartus. Vėliau ECB priėmė NCB atliekamo banknotų tvarkymo aparatų testavimo bendrąją tvarką.

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 buvo iš dalies pakeistas (3) išplečiant adresatų, kuriems jis taikomas, ratą ir įpareigojant juos užtikrinti, kad jų gautų eurų banknotų, kuriuos jie ketina pakartotinai išleisti į apyvartą, autentiškumas yra patikrintas ir padirbti banknotai yra aptikti. Šiuo atžvilgiu Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 nustato, kad toks eurų banknotų patikrinimas atliekamas pagal ECB nustatytą tvarką. Todėl tokią tvarką derėtų nustatyti teisės aktu.

(6)

Nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įstaigoms, kurios pagal tą reglamentą neįvykdo savo įsipareigojimų, nustatyti sankcijas, Eurosistema turi turėti galimybių imtis atitinkamų administracinių priemonių, kad užtikrintų ECB nustatytos tvarkos laikymąsi ir kad šiuo spendimu nustatytos taisyklės ir tvarka nebūtų apeinamos, antraip atsirastų rizika, kad padirbti ir apyvartai netinkami banknotai nebus aptikti arba bus grąžinti į apyvartą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalimi, šis sprendimas nustato eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą bendras taisykles ir tvarką.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

1.	NCB – valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas.

2.	Grynųjų pinigų tvarkytojai – Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos ir ūkio subjektai.

3.	Pakartotinis išleidimas į apyvartą – grynųjų pinigų tvarkytojų atliekamas veiksmas, kai tiesiogiai arba netiesiogiai į apyvartą grąžinami eurų banknotai, kuriuos jie gavo klientams atlikus mokėjimus arba padėjus indėlį banko sąskaitoje arba kuriuos jie gavo iš kito grynųjų pinigų tvarkytojo.

4.	Banknotų tvarkymo aparatas – I priede apibrėžtas klientų valdomas arba profesionaliems naudotojams skirtas aparatas.

5.	Banknotų tvarkymo aparato tipas – banknotų tvarkymo aparatas, kurį galima atskirti nuo kitų I priede apibrėžtų banknotų tvarkymo aparatų.

6.	Bendra testavimo tvarka – ECB nustatyta testavimo tvarka, kurią NCB taiko banknotų tvarkymo aparatų tipams testuoti.

Apmokytas personalas – grynųjų pinigų tvarkytojų darbuotojai, kurie: a) išmano Eurosistemos nustatytus ir paskelbtus įvairius viešuosius eurų banknotų apsaugos požymius ir gali juos patikrinti; ir b) išmano IIIb priede išvardintus rūšiavimo kriterijus ir jais remdamiesi gali patikrinti eurų banknotus.

8.	Padirbti eurų banknotai – Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 2 straipsnio a punkte apibrėžti padirbti banknotai.

Pinigų išdavimo automatas – savitarnos įrenginys, kuris, klientams naudojantis banko kortele arba kitomis priemonėmis, išduoda eurų banknotus debetuodamas banko sąskaitą, pvz., kaip grynuosius pinigus išduodantis bankomatas (automated teller machine, ATM). Jeigu savitarnos automatuose (self-checkout terminal, SCoT), kuriais pasinaudodami klientai gali sumokėti už prekes arba paslaugas banko kortele, grynaisiais pinigais arba kitomis mokėjimo priemonėmis, yra grynųjų pinigų išdavimo funkcija, jie taip pat laikomi pinigų išdavimo automatais.

10.	Kompetentingos nacionalinės institucijos – Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 2 straipsnio b punkte apibrėžtos institucijos.

11.	Apyvartai netinkami eurų banknotai – eurų banknotai, kurie, atlikus 6 straipsnyje nurodytą tinkamumo apyvartai tikrinimą, įvertinti kaip netinkami pakartotiniam išleidimui į apyvartą.

12.	Kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (4) 4 straipsnio 1 dalies a punkte.

3 straipsnis

Bendrieji principai

1. Grynųjų pinigų tvarkytojų pareiga tikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai vykdoma laikantis šiame sprendime nustatytos tvarkos.

2. Jei du arba daugiau grynųjų pinigų tvarkytojų dalyvauja tų pačių eurų banknotų pakartotiniame išleidime į apyvartą, už šių eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą atsakingas grynųjų pinigų tvarkytojas paskiriamas pagal nacionalinės teisės nuostatas arba, jei tokių nuostatų nėra, pagal atitinkamų grynųjų pinigų tvarkytojų susitarimus.

3. Autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami NCB sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatais arba tai padaro apmokytas personalo narys rankiniu būdu.

4. Per klientų valdomus aparatus arba pinigų išdavimo automatus eurų banknotai gali būti pakartotinai išleisti į apyvartą tik tuomet, jeigu jų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai patikrino NCB sėkmingai testuoto tipo pinigų tvarkymo aparatas ir jie buvo klasifikuoti kaip tikri ir tinkami apyvartai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas eurų banknotams, kuriuos grynųjų pinigų tvarkytojui tiesiogiai pristatė NCB arba kitas grynųjų pinigų tvarkytojas, kuris tokiu būdu jau patikrino eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

5. Grynųjų pinigų tvarkytojai gali pradėti eksploatuoti profesionaliems naudotojams skirtus aparatus, kai jie naudojami autentiškumui ir tinkamumui apyvartai tikrinti, ir klientų valdomus aparatus, jei NCB juos sėkmingai testavo ir jie yra išvardinti ECB svetainėje kaip nustatyta 9 straipsnio 2 dalyje. Jei nėra NCB ir grynųjų pinigų tvarkytojo susitarimų dėl griežtesnių nustatymų, aparatai naudojami su standartiniais gamyklos nustatymais, įskaitant visus atnaujinimus, kurie buvo sėkmingai testuoti.

6. Eurų banknotai, kurių autentiškumą ir tinkamumą apyvartai patikrino ir kaip tikrus bei tinkamus apyvartai suklasifikavo ne NCB sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatas, bet apmokyti personalo nariai, pakartotinai į apyvartą gali būti išleidžiami tik per banko kasas.

7. Šis sprendimas netaikomas NCB atliekamiems eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimams.

4 straipsnis

Banknotų tvarkymo aparatų atliekamas eurų banknotų klasifikavimas ir veiksmai su jais

1. Klientų valdomu aparatu patikrinti eurų banknotai klasifikuojami ir veiksmai su jais atliekami remiantis IIa priedu.

2. Profesionaliems naudotojams skirtu aparatu patikrinti eurų banknotai klasifikuojami ir veiksmai su jais atliekami remiantis IIb priedu.

5 straipsnis

Padirbtų eurų banknotų aptikimas

Grynųjų pinigų tvarkytojai, laikydamiesi nacionalinės teisės nuostatų ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, nedelsdami perduoda nacionalinėms institucijoms banknotus, kurie, pagal IIa arba IIb priedus atlikus klasifikavimą arba apmokytam personalo nariui patikrinus rankiniu būdu, nebuvo autentifikuoti kaip tikri eurų banknotai.

6 straipsnis

Apyvartai netinkamų eurų banknotų aptikimas

1. Tinkamumas apyvartai tikrinamas laikantis IIIa ir IIIb prieduose nustatytų minimalių standartų.

2. NCB, prieš tai informavęs ECB, vienam arba keliems eurų banknotų nominalams gali nustatyti griežtesnius standartus, jeigu tai pateisina, pavyzdžiui, pablogėjusi jo valstybėje narėje apyvartoje esančių eurų banknotų kokybė.

3. Apyvartai netinkami eurų banknotai perduodami NCB laikantis nacionalinės teisės nuostatų.

7 straipsnis

Išimtys

1. NCB gali suteikti leidimą nedaug grynųjų pinigų operacijų vykdančių kredito institucijų tolimiems filialams, kad apmokyti personalo nariai galėtų rankiniu būdu atlikti eurų banknotų, kurie pakartotinai į apyvartą bus išleidžiami per klientų valdomus aparatus arba pinigų išdavimo automatus, tinkamumo apyvartai patikrinimą, jeigu autentiškumas patikrinamas NCB sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatu. Prašydamos tokio leidimo, kredito įstaigos savo valstybės narės NCB pateikia įrodymus, kad atitinkamas filialas yra tolimas ir kad jame vykdoma nedaug grynųjų pinigų operacijų. Kiekvienas NCB užtikrina, kad taip rankiniu būdu patikrintų eurų banknotų kiekis neviršija didžiausios 5 % bendro eurų banknotų, kurie per metus išplatinami per klientų valdomus aparatus arba pinigų išdavimo automatus, kiekio ribos. NCB nusprendžia, ar 5 % riba taikoma kiekvienos atskiros kredito įstaigos lygiu ar nacionaliniu lygiu visoms kredito įstaigoms.

2. Jeigu dėl išimtinių aplinkybių eurų banknotų tiekimas valstybėje narėje žymiai sutrinka, grynųjų pinigų tvarkytojų apmokyti personalo nariai gali laikinai ir esant atitinkamo NCB patvirtinimui, kad aplinkybės yra išimtinės, rankiniu būdu tikrinti eurų banknotų, kurie vėliau bus per klientų valdomus aparatus arba pinigų išdavimo automatus pakartotinai išleisti į apyvartą, autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

8 straipsnis

Eurosistemos įsipareigojimai

1. Prieš naujos banknotų serijos emisiją ir po jos Eurosistema teikia gamintojams Eurosistemos apibrėžtą informaciją apie eurų banknotus ir aparatų atpažįstamus jų apsaugos požymius, kad jie galėtų sukonstruoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie gali praeiti bendrąsias testavimo procedūras ir būti pritaikyti pagal naujus reikalavimus.

2. Prieš naujos eurų banknotų serijos emisiją ir po jos Eurosistema teikia grynųjų pinigų tvarkytojams Eurosistemos apibrėžtą informaciją apie eurų banknotus ir viešuosius jų apsaugos požymius, kad jie galėtų suteikti savo personalo nariams visus reikalingus mokymus.

3. Eurosistema remia grynųjų pinigų tvarkytojų personalo nariams teikiamus mokymus, kad būtų užtikrinta, jog apmokyti personalo nariai yra kompetentingi tikrinti euro banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

4. Prireikus, Eurosistema informuoja grynųjų pinigų tvarkytojus apie klastojimo grėsmes ir gali reikalauti, kad jie imtųsi veiksmų, įskaitant laikiną draudimą pakartotinai išleisti į apyvartą atitinkamą (-us) banknoto (-ų) nominalą (-us).

5. Prireikus, Eurosistema informuoja banknotų tvarkymo aparatų gamintojus apie klastojimo grėsmes.

9 straipsnis

Eurosistemos bendrosios testavimo procedūros banknotų tvarkymo aparatams

1. NCB testuoja banknotų tvarkymo aparatų tipus laikydamiesi bendrųjų testavimo procedūrų.

2. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais testų rezultatų galiojimo laikotarpiais visi sėkmingai testuoti banknotų tvarkymo aparatų tipai išvardijami ECB interneto svetainėje. Banknotų tvarkymo aparato tipas, kuris tuo laikotarpiu tampa nebetinkamas visiems Eurosistemai žinomiems padirbtiems eurų banknotams aptikti, pašalinamas iš sąrašo pagal ECB nustatytą tvarką.

3. Sėkmingai testavus banknotų tvarkymo aparato tipą, testų rezultatai galioja visoje euro zonoje vienerius metus nuo to mėnesio, kurį jie buvo paskelbti ECB interneto svetainėje, pabaigos, jeigu tuo laikotarpiu jis išlieka tinkamas visiems Eurosistemai žinomiems padirbtiems eurų banknotams aptikti.

4. Eurosistema negali būti patraukta atsakomybėn, jeigu sėkmingai testuotas banknotų tvarkymo aparato tipas negali klasifikuoti eurų banknotų ir atlikti su jais veiksmų kaip nurodyta IIa arba IIb priede.

10 straipsnis

Eurosistemos stebėsenos veikla ir korekcinės priemonės

1. Atsižvelgdami į nacionalinės teisės reikalavimus, NCB turi teisę: i) grynųjų pinigų tvarkytojų patalpose atlikti patikras vietoje, taip pat neįspėjus iš anksto, kad galėtų stebėti jų banknotų tvarkymo aparatus, ypač aparatų pajėgumus tikrinti autentiškumą ir tinkamumą apyvartai ir atsekti įtariamų padirbtų eurų banknotų ir eurų banknotų, kurių autentiškumas nėra aiškus, sąskaitos turėtoją; ir ii) patikrinti banknotų tvarkymo aparatų eksploatavimui ir kontrolei taikomas procedūras, su patikrintais eurų banknotais atliekamus veiksmus ir bet kokius rankiniu būdu atliekamus autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimus.

2. Atsižvelgdami į nacionalinės teisės reikalavimus, NCB turi teisę paimti apdorotų eurų banknotų pavyzdžius, kad patikrintų juos savo patalpose.

3. Jeigu atlikdamas patikrą vietoje NCB aptinka, kad nesilaikoma šio sprendimo nuostatų, jis pareikalauja, kad grynųjų pinigų tvarkytojas per nurodytą laikotarpį imtųsi korekcinių priemonių. Kol sprendimo nesilaikymo atvejai nepanaikinti, reikalavimą pateikęs NCB gali ECB vardu uždrausti grynųjų pinigų tvarkytojui atitinkamą (-us) banknoto (-ų) nominalą (-us) pakartotinai išleisti į apyvartą. Jei sprendimo nesilaikoma dėl banknotų tvarkymo aparato tipo trūkumų, jis gali būti pašalintas iš 9 straipsnio 2 dalyje nurodyto sąrašo.

4. Jei grynųjų pinigų tvarkytojas patikros klausimais nebendradarbiauja su NCB, tai laikoma sprendimo nesilaikymu.

11 straipsnis

Atskaitomybės įsipareigojimai

Kad ECB ir NCB galėtų stebėti, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai laikosi šio sprendimo, ir sekti grynųjų pinigų ciklo pokyčius: i) prieš pradėdami eksploatuoti banknotų tvarkymo aparato tipą, grynųjų pinigų tvarkytojai raštu, įskaitant elektroninio ryšio priemones, praneša apie tai NCB; ir ii) grynųjų pinigų tvarkytojai pateikia NCB IV priede nurodytą informaciją.

12 straipsnis

Išlaidos

1. Eurosistema neatlygina grynųjų pinigų tvarkytojų išlaidų, patirtų vykdant šį sprendimą.

2. Eurosistema nekompensuoja papildomų grynųjų pinigų tvarkytojų išlaidų, patirtų dėl eurų banknotų su pakeistais arba naujais apsaugos požymiais išleidimo.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d. Kiekvienas NCB gali nuspręsti savo valstybių narių grynųjų pinigų tvarkytojams pasiūlyti taikyti IV priede nurodyto statistinių duomenų teikimo pereinamąjį laikotarpį. IV priedas pradedamas taikyti vėliausiai nuo 2012 m. sausio 1 d.

2. Valstybių narių, kurios įsives eurą 2011 m. sausio 1 d. arba vėliau, grynųjų pinigų tvarkytojams suteikiamas vienerių metų pereinamasis laikotarpis šiam sprendimui taikyti; jis skaičiuojamas nuo euro įvedimo dienos.

Priimta Frankfurte prie Maino 2010 m. rugsėjo 16 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 181, 2001 7 4, p. 6.

(2) Pakartotinis eurų banknotų išleidimas į apyvartą: padirbtų banknotų aptikimo ir apyvartai tinkamų banknotų rūšiavimo, kurį atlieka kredito įstaigos ir profesionalūs grynųjų pinigų tvarkytojai, sistema.

(3) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL L 17, 2009 1 22, p. 1).

(4) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

I PRIEDAS

BANKNOTŲ TVARKYMO APARATAI

1. Bendrieji techniniai reikalavimai

1.1. Kad aparatas būtų pripažintas banknotų tvarkymo aparatu, juo turi būti įmanoma apdoroti eurų banknotų paketus, klasifikuoti atskirus eurų banknotus ir aparato vartotojui neįsikišant fiziškai atskirti eurų banknotus pagal jų klasifikaciją, kaip nurodyta IIa ir IIb prieduose. Banknotų tvarkymo aparatai turi turėti reikalaujamą patikrintiems banknotams skirtų specialių stalčių skaičių ir (arba) kitas priemones, kad būtų užtikrintas patikimas apdorotų eurų banknotų atskyrimas.

1.2. Turi būti įmanoma pritaikyti banknotų tvarkymo aparatus, kad būtų užtikrinta, jog jie gali patikimai aptikti naujus padirbtus banknotus. Be to, jei taikytina, turi būti įmanoma juos pritaikyti taip, kad būtų galima nustatyti griežtesnius arba švelnesnius tinkamumo apyvartai rūšiavimo standartus.

2. Banknotų tvarkymo aparatų rūšys

Banknotų tvarkymo aparatai yra arba klientų valdomi, arba profesionaliems naudotojams skirti aparatai.

1 lentelė

Klientų valdomi aparatai

A. Klientų valdomi aparatai, kuriuose galima atsekti klientą, įnešusį grynuosius pinigus
1.	Grynųjų pinigų priėmimo automatai (angl. cash-in machines, CIM)	CIM leidžia klientams, pasinaudojant banko kortele arba kitomis priemonėmis, įnešti eurų banknotus į savo banko sąskaitas, tačiau juose nėra grynųjų pinigų išdavimo funkcijos. CIM tikrina eurų banknotų autentiškumą ir leidžia atsekti sąskaitos turėtoją; tinkamumo apyvartai patikrinimai yra pasirinktini
2.	Grynųjų pinigų priėmimo-išdavimo automatai (angl. cash-recycling machines, CRM)	CRM leidžia klientams, pasinaudojant banko kortele arba kitomis priemonėmis, įnešti eurų banknotus į savo banko sąskaitas ir išimti eurų banknotus iš savo banko sąskaitų. CRM tikrina eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai ir leidžia atsekti sąskaitos turėtoją. Išgryninant pinigus CRM gali naudoti tikrus apyvartai tinkamus eurų banknotus, kuriuos ankstesnių operacijų metu įnešė kiti klientai
3.	Mišrūs grynųjų pinigų priėmimo automatai (angl. combined cash-in machines, CCM)	CCM leidžia klientams, pasinaudojant banko kortele arba kitomis priemonėmis, įnešti eurų banknotus į savo banko sąskaitas ir išimti eurų banknotus iš savo banko sąskaitų. CCM tikrina eurų banknotų autentiškumą ir leidžia atsekti sąskaitos turėtoją; tinkamumo apyvartai patikrinimai yra pasirinktini. Išgryninant pinigus CCM naudoja ne ankstesnių operacijų metu kitų klientų įneštus eurų banknotus, o tik atskirai į juos pakrautus eurų banknotus
B. Kiti klientų valdomi aparatai
4.	Grynųjų pinigų išdavimo automatai (angl. cash-out machines, COM)	COM yra grynųjų pinigų išdavimo automatai, kurie tikrina eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai prieš išduodami juos klientams. COM naudoja eurų banknotus, kuriuos į juos pakrovė grynųjų pinigų tvarkytojai arba kitos automatinės sistemos (pvz., pardavimo automatai)

2 lentelė

Profesionaliems naudotojams skirti aparatai

1.	Banknotų apdorojimo automatai (angl. banknote processing machines, BPM)	BPM tikrina eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai
2.	Banknotų autentiškumą tikrinantys automatai (angl. banknote authentication machines, BAM)	BAM tikrina eurų banknotų autentiškumą
3.	Pakartotinio išleidimo į apyvartą pagalbiniai įrenginiai (angl. teller assistant recycling machines, TARM)	TARM yra grynųjų pinigų tvarkytojų valdomi grynųjų pinigų pakartotinio išleidimo į apyvartą automatai, kurie tikrina eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. Išgryninant pinigus TARM gali naudoti tikrus apyvartai tinkamus eurų banknotus, kuriuos ankstesnių operacijų metu įnešė kiti klientai. Be to, eurų banknotus jie laiko seife ir grynųjų pinigų tvarkytojams leidžia kredituoti arba debetuoti klientų banko sąskaitas
4.	Pagalbiniai įrenginiai (angl. teller assistant machines, TAM)	TAM yra grynųjų pinigų tvarkytojų valdomi aparatai, kurie tikrina eurų banknotų autentiškumą. Be to, eurų banknotus jie laiko seife ir grynųjų pinigų tvarkytojams leidžia kredituoti arba debetuoti klientų banko sąskaitas

Jei klientai į TARM arba TAM įneša eurų banknotus arba pasiima šių aparatų išduotus eurų banknotus, šie aparatai turi būti laikomi klientų valdomais aparatais ir turi klasifikuoti eurų banknotus bei atlikti su jais veiksmus kaip nustatyta IIa priede.

3. Banknotų tvarkymo aparatų tipai

Eurosistema testuoja banknotų tvarkymo aparatų tipus. Banknotų tvarkymo aparatų tipus vieną nuo kito galima atskirti pagal specialias jų detektorių sistemas, programinę įrangą ir kitus jų pagrindinių funkcijų atlikimo komponentus. Pagrindinės funkcijos yra: a) tikrų eurų banknotų autentiškumo tikrinimas; b) įtariamų padirbtų eurų banknotų aptikimas ir atskyrimas; c) jei taikoma, apyvartai netinkamų eurų banknotų aptikimas ir atskyrimas nuo apyvartai tinkamų eurų banknotų; ir d) jei taikoma, objektų, identifikuotų kaip įtariami padirbti eurų banknotai, ir eurų banknotų, kurių autentiškumas nėra aiškus, atsekimas.

IIa PRIEDAS

KLIENTŲ VALDOMŲ APARATŲ ATLIEKAMAS EURŲ BANKNOTŲ KLASIFIKAVIMAS IR VEIKSMAI SU JAIS

Eurų banknotai priskiriami vienai iš toliau nurodytų klasifikavimo kategorijų ir pagal kategoriją yra fiziškai atskiriami. Aparatai, kurie netikrina eurų banknotų tinkamumo apyvartai, neprivalo atskirti 4a ir 4b kategorijų.

1 lentelė

Eurų banknotų klasifikavimas ir veiksmai su jais, atliekami klientų valdomais aparatais, kuriuose galima atsekti klientą, įnešusį grynuosius pinigus

Kategorija

Požymiai

Veiksmai

Objektai, neatpažįstami kaip eurų banknotai

Neatpažįstami kaip eurų banknotai dėl bet kurio iš šių požymių:

—	ne eurų banknotai

—	panašūs į eurų banknotus objektai

—	neteisingas atvaizdas arba formatas

—	dideli užlenkimai arba trūksta banknoto dalių

—	aparato priėmimo arba transportavimo klaida

Automatas grąžina klientui

Įtariami padirbti eurų banknotai

Atvaizdas ir formatas atpažįstami, tačiau trūksta vieno arba daugiau aparatu tikrinamų autentiškumo požymių arba jie aiškiai nukrypę nuo toleravimo ribų

Išimami iš apyvartos

Nedelsiant, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po to, kai banknotai pateko į aparatą, turi būti perduoti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms autentiškumui nustatyti kartu su informacija apie sąskaitos turėtoją. Nekredituojami sąskaitos turėtojui

Eurų banknotai, kurių autentiškumas nėra aiškus

Atvaizdas ir formatas atpažįstami, tačiau ne visi aparatu tikrinami autentiškumo požymiai atpažįstami dėl nukrypimų nuo leistinų kokybės ir (arba) toleravimo ribų. Dažniausiai tai apyvartai netinkami eurų banknotai

Išimami iš apyvartos

Nedelsiant, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po to, kai banknotai pateko į aparatą, eurų banknotai atskirai apdorojami ir perduodami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms autentiškumui nustatyti.

Informacija apie sąskaitos turėtoją saugoma aštuonias savaites po to, kai aparatas aptiko eurų banknotus. Pateikus prašymą, ši informacija pateikiama kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Arba, jei kompetentingos nacionalinės institucijos sutinka, informaciją, leidžiančią atsekti sąskaitos turėtoją, toms institucijoms galima perduoti kartu su eurų banknotais.

Gali būti kredituoti sąskaitos turėtojui

Eurų banknotai, atpažinti kaip tikri ir tinkami apyvartai

Visų aparatu atliktų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimų rezultatai yra teigiami

Gali būti pakartotinai išleidžiami į apyvartą

Kredituojami sąskaitos turėtojui

Eurų banknotai, atpažinti kaip tikri ir netinkami apyvartai

Visų aparatu atliktų autentiškumo patikrinimų rezultatai yra teigiami. Neigiamas rezultatas dėl bent vieno patikrinto tinkamumo apyvartai kriterijaus

Negalima pakartotinai išleisti į apyvartą; grąžinami NCB.

Kredituojami sąskaitos turėtojui

Aparatas klientui negrąžina 2 ir 3 kategorijų eurų banknotų, jei aparatas leidžia atšaukti įnešimo operaciją. Atšaukus operaciją, tokie eurų banknotai gali būti sulaikomi ir saugomi laikinoje aparato saugyklos zonoje.

NCB gali susitarti su grynųjų pinigų tvarkytoju, kad 3 kategorijos eurų banknotai gali būti fiziškai neatskiriami nuo 4a ir 4b kategorijų eurų banknotų ir kad tokiu atveju visos trys kategorijos traktuojamos kaip 3 kategorijos eurų banknotai.

2 lentelė

Eurų banknotų klasifikavimas ir veiksmai su jais, atliekami kitais klientų valdomais aparatais

Kategorija

Požymiai

Veiksmai

i)	objektai, neatpažįstami kaip eurų banknotai; arba

ii)	įtariami padirbti eurų banknotai; arba

iii)	eurų banknotai, kurių autentiškumas nėra aiškus

Neatpažįstami kaip eurų banknotai dėl bet kurio iš šių požymių:

—	ne eurų banknotai

—	panašūs į eurų banknotus objektai

—	neteisingas atvaizdas arba formatas

—	dideli užlenkimai arba trūksta banknoto dalių

—	aparato priėmimo arba transportavimo klaida

ii)	Identifikuojami kaip įtariami padirbti eurų banknotai, nes atvaizdas ir formatas atpažįstami, tačiau trūksta vieno arba daugiau aparatu tikrinamų autentiškumo požymių arba jie aiškiai nukrypę nuo toleravimo ribų

iii)	Eurų banknotai, kurių autentiškumas nėra aiškus, nes atvaizdas ir formatas atpažįstami, tačiau ne visi aparatu tikrinami autentiškumo požymiai atpažįstami dėl nukrypimų nuo leistinų kokybės ir (arba) toleravimo ribų. Dažniausiai tai apyvartai netinkami eurų banknotai

Išimami iš apyvartos

Nedelsiant, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po to, kai aparatas juos aptiko, turi būti perduoti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms autentiškumui nustatyti

Eurų banknotai, atpažinti kaip tikri ir tinkami apyvartai

Visų aparatu atliktų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimų rezultatai yra teigiami

Klientams gali būti išduodami

Eurų banknotai, atpažinti kaip tikri ir netinkami apyvartai

Visų aparatu atliktų autentiškumo patikrinimų rezultatai yra teigiami. Neigiamas rezultatas dėl bent vieno patikrinto tinkamumo apyvartai kriterijaus

Klientams negali būti išduodami ir yra grąžinami į NCB

IIb PRIEDAS

EURŲ BANKNOTŲ KLASIFIKAVIMAS IR VEIKSMAI SU JAIS, ATLIEKAMI PROFESIONALIEMS NAUDOTOJAMS SKIRTAIS APARATAIS

Eurų banknotų klasifikavimas ir veiksmai su jais, atliekami profesionaliems naudotojams skirtais aparatais

Kategorija

Požymiai

Veiksmai

i)	Objektai, neatpažįstami kaip eurų banknotai;

ii)	įtariami padirbti eurų banknotai; arba

iii)	eurų banknotai, kurių autentiškumas nėra aiškus

Neatpažįstami kaip eurų banknotai dėl bet kurio iš šių požymių:

—	ne eurų banknotai

—	panašūs į eurų banknotus objektai

—	neteisingas atvaizdas arba formatas

—	dideli užlenkimai arba trūksta banknoto dalių

—	aparato priėmimo arba transportavimo klaida

ii)	Identifikuojami kaip įtariami padirbti eurų banknotai, nes atvaizdas ir formatas atpažįstami, tačiau trūksta vieno arba daugiau aparatu tikrinamų autentiškumo požymių arba jie aiškiai nukrypę nuo toleravimo ribų

iii)	Eurų banknotai, kurių autentiškumas nėra aiškus, nes atvaizdas ir formatas atpažįstami, tačiau ne visi aparatu tikrinami autentiškumo požymiai atpažįstami dėl nukrypimų nuo leistinų kokybės ir (arba) toleravimo ribų. Dažniausiai tai apyvartai netinkami eurų banknotai

Aparatas grąžina operatoriui tolesniam įvertinimui ir veiksmams atlikti

i)	Objektai, neatpažinti kaip eurų banknotai: darbuotojui vizualiai įvertinus šiuos objektus, jie atskiriami nuo įtariamų padirbtų eurų banknotų ir eurų banknotų, kurių autentiškumas nėra aiškus;

ii)	įtariami padirbti eurų banknotai; ir

iii)	eurų banknotai, kurių autentiškumas nėra aiškus: nedelsiant, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po to, kai banknotai pateko į aparatą, jie atskirai apdorojami ir perduodami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms galutiniam autentiškumui nustatyti

Eurų banknotai, atpažinti kaip tikri ir tinkami apyvartai

Visų aparatu atliktų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimų rezultatai yra teigiami

Gali būti pakartotinai išleidžiami į apyvartą.

Kredituojami sąskaitos turėtojui

Eurų banknotai, atpažinti kaip tikri ir netinkami apyvartai

Visų aparatu atliktų autentiškumo patikrinimų rezultatai yra teigiami. Neigiamas rezultatas dėl bent vieno patikrinto tinkamumo apyvartai kriterijaus

Negali būti pakartotinai išleidžiami į apyvartą ir yra grąžinami NCB.

Kredituojami sąskaitos turėtojui

Kai kuriems profesionaliems naudotojams skirtiems aparatams taikomos specialios klasifikavimo ir rūšiavimo taisyklės

1. BPM klasifikuoja ir fiziškai rūšiuoja eurų banknotus į IIb priede nustatytas A, B1 ir B2 kategorijas; tam, kad būtų išvengta aparato operatoriaus įsikišimo, patikrintiems banknotams reikia bent trijų specialių stalčių.

2. Tačiau BPM, turintys tik du specialius patikrintų banknotų stalčius, gali klasifikuoti ir rūšiuoti eurų banknotus, jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

Autentiškumas ir tinkamumas apyvartai patikrinami tame pačiame proceso etape. Tame proceso etape visi B1 kategorijos eurų banknotai turi būti surūšiuojami į vieną stacionarų patikrintų banknotų stalčių, o A ir B2 kategorijų eurų banknotai turi būti surūšiuojami į atskirą stacionarų patikrintų banknotų stalčių, kuris neturi jokio fizinio kontakto su jokiais B1 kategorijos eurų banknotais.

Jei nustatoma, kad antrame patikrintų banknotų stalčiuje yra A kategorijos eurų banknotas, operatorius privalo dar kartą patikrinti eurų banknotą (-us), esančius antrame patikrintų banknotų stalčiuje. Tame antrame proceso etape įtariami padirbti eurų banknotai turi būti atskirti nuo B2 kategorijos eurų banknotų, įtariamus padirbtus eurų banknotus surūšiuojant į specialų patikrintų banknotų stalčių.

3. BAM klasifikuoja ir fiziškai rūšiuoja eurų banknotus į A ir B kategorijas; tam, kad būtų išvengta aparato operatoriaus įsikišimo, reikia bent dviejų specialių patikrintų banknotų stalčių.

4. Tačiau BAM, turintys tik vieną specialų patikrintų banknotų stalčių, gali klasifikuoti ir rūšiuoti eurų banknotus, jei jie atitinka šiuos reikalavimus:

a)	Kiekvieną kartą, kai apdorojamas A kategorijos eurų banknotas, aparatas tuoj pat turi sustabdyti apdorojimą ir laikyti A kategorijos eurų banknotą tokioje padėtyje, kad jis neturėtų jokio fizinio kontakto su autentifikuotais eurų banknotais.

b)	Kiekvieno atskiro A kategorijos eurų banknoto autentiškumo patikrinimo rezultatas turi būti parodomas ekrane.

c)	Sustabdęs apdorojimą, aparatas turi patikrinti, ar A kategorijos euro banknotas yra, ir apdorojimas gali būti tęsiamas tik operatoriui fiziškai pašalinus A kategorijos eurų banknotą.

d)	Kiekvieną kartą sustabdžius apdorojimo režimą, operatorius gali prieiti tik prie vieno A kategorijos eurų banknoto.

IIIa PRIEDAS

EURŲ BANKNOTŲ TINKAMUMO APYVARTAI AUTOMATIZUOTI TIKRINIMO MINIMALŪS STANDARTAI

Šiame priede nustatyti banknotų tvarkymo aparatais atliekamo eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoti tikrinimo minimalūs standartai.

Tinkamumo apyvartai patikrinimų metu eurų banknotai, turintys bet kokį defektą, kurio atžvilgiu apibrėžtas privalomas reikalavimas, kaip nustatyta toliau, yra netinkami apyvartai.

Priimtinas tolerancijos lygis banknotų tvarkymo aparatais atliekamiems tinkamumo apyvartai patikrinimams yra 5 %. Tai reiškia, kad tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių eurų banknotų, kuriuos aparatai neteisingai suklasifikuotų ir surūšiuotų kaip tinkamus apyvartai, didžiausias kiekis yra 5 %.

1 lentelė

Tinkamumo apyvartai automatizuoto rūšiavimo kriterijų sąrašas

Defektas		Apibrėžimas
1.	Sutepimas	Visas eurų banknotas yra nešvarus
2.	Dėmė	Nešvarumas susikoncentravęs tam tikroje vietoje
3.	Grafičiai	Eurų banknotas, ant kurio kas nors užrašyta arba bet kokiu būdu pažymėta arba nupiešta
4.	Išblukęs banknotas	Dažų trūkumas ant viso eurų banknoto arba jo dalies, pavyzdžiui, išskalbtas eurų banknotas
5.	Įplėšimas	Pažodinė reikšmė
6.	Skylė	Pažodinė reikšmė
7.	Sugadinimas	Eurų banknotai, kuriems trūksta dalies (-ių) bent palei vieną kraštinę (priešingai nei skylė)
8.	Sutaisymas	Vieno ar kelių eurų banknotų dalys sujungtos lipnia juostele arba klijais arba kitomis priemonėmis
9.	Susiglamžymas	Daug atsitiktinių sulankstymų
10.	Nestandumas	Dėl žymaus standumo trūkumo atsiradęs struktūrinis susidėvėjimas
11.	Sulankstymas	Pažodinė reikšmė
12.	Užlenktas kampas	Pažodinė reikšmė

Išsamesnė informacija apie rūšiavimo kriterijus

1. Sutepimas

Sutepimas padidina eurų banknotų optinį tankį. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodytas didžiausias leistinas tiriamų pavyzdžių tankio padidėjimas lyginant su naujais eurų banknotais, kad juo pasižymintį eurų banknotą būtų galima klasifikuoti kaip tinkamą apyvartai.

2 lentelė

Optiniai tankio lygiai

Nominalas	Didžiausias tiriamų pavyzdžių tankio padidėjimas lyginant su nauju eurų banknotu	Filtras
5 EUR	0,06	Magenta
10 EUR	0,06	Magenta
20 EUR	0,08	Magenta
50 EUR	0,07	Magenta
100 EUR	0,07	Magenta
200 EUR	0,04	Magenta
500 EUR	0,04	Magenta

Šių kriterijų neatitinkantys eurų banknotai yra netinkami apyvartai. NCB laiko pavyzdinius eurų banknotus, kurie rodo iš šių kriterijų išvestą sutepimo lygį. Pavyzdinių eurų banknotų densitometriniai išmatavimai grindžiami šiais kriterijais:

—	tankio matavimų standartas: ISO 5, dalys Nr. 3 ir 4

—	filtrų standartas: DIN 16536

—	absoliutūs išmatavimai: standartinis kalibravimas (balta plokštelė)

—	poliarizacijos filtras: įjungtas

—	apertūra: 3 mm

—	ryškumas: D65/2

—	fonas: baltos plokštelės standartinis kalibravimas

Pavyzdinio banknoto tankio padidėjimas yra bent keturių matavimo taškų, išmatuotų abiejų banknoto pusių neišspausdintose zonose, kuriose nėra vandens ženklų moduliacijų, vidurkių didžiausia vertė.

2. Dėmė

Eurų banknotai, ant kurių tam tikroje vietoje yra susikoncentravęs nešvarumas, užimantis bent 9 mm × 9 mm plotą neišspausdintoje zonoje arba bent 15 mm × 15 mm plotą išspausdintoje zonoje, yra netinkami apyvartai.

3. Grafičiai

Šiuo metu nėra privalomo reikalavimo aptikti grafičius.

4. Išblukęs banknotas

Eurų banknotai gali išblukti, pavyzdžiui, juos išplovus arba paveikus stipriomis cheminėmis medžiagomis. Tokio pobūdžio apyvartai netinkamus eurų banknotus gali aptikti vaizdo arba UV spindulių detektoriai.

5. Įplėšimas

Eurų banknotai su įplėšimais, kurie yra atviri ir kurių visiškai arba iš dalies nedengia aparato transportavimo diržas, yra netinkami apyvartai, jei įplėšimas yra didesnis nei nurodyta toliau.

3 lentelė

Įplėšimas

Kryptis	Plotis	Ilgis
Vertikaliai	4 mm	8 mm
Horizontaliai	4 mm	15 mm
Įstrižai	4 mm	18 mm (*1)

6. Skylė

Eurų banknotai su skylėmis, kurių visiškai arba iš dalies nedengia aparato transportavimo diržas, yra netinkami apyvartai, jei skylės plotas yra didesnis nei 10 mm2.

7. Sugadinimas

Eurų banknotai, kurių ilgis sumažėjo 6 mm arba daugiau arba plotis sumažėjo 5 mm arba daugiau, yra netinkami apyvartai. Visi išmatavimai atitinka skirtumus palyginus su eurų banknotų standartiniais ilgiais ir pločiais.

8. Sutaisymas

Sutaisytas eurų banknotas atsiranda eurų banknoto (-ų) dalis sujungus, pvz., lipnia juostele arba klijais. Eurų banknotas su lipnia juostele, uždengiančia didesnį nei 10 mm x 40 mm plotą, kuri yra storesnė nei 50 µm, yra netinkamas apyvartai.

9. Susiglamžymas

Paprastai suglamžyti eurų banknotai gali būti identifikuojami, jei jų standumo arba atspindėjimo lygis yra sumažėjęs. Privalomo reikalavimo nėra.

10. Nestandumas

Kiek tai yra įmanoma, labai mažu standumu pasižymintys eurų banknotai išrūšiuojami kaip netinkami apyvartai. Kadangi nestandumas paprastai yra susijęs su susitepimu, daugumą nestandžių eurų banknotų aptinka susitepimo sensoriai. Privalomo reikalavimo nėra.

11. Sulankstymas

Sulankstyti eurų banknotai dėl savo sumažėjusio ilgio arba pločio gali būti aptikti eurų banknotų dydį tikrinančių sensorių. Be to, juos gali aptikti storio sensoriai. Tačiau dėl techninių galimybių ribų, tik tie sulankstymai, kurie atitinka sugadinimui nustatytus kriterijus, t. y. sulenkimai, dėl kurių ilgis sumažėja daugiau negu 6 mm arba plotis – daugiau negu 5 mm, gali būti identifikuojami ir yra netinkami apyvartai.

12. Užlenktas kampas

Eurų banknotas su užlenktu kampu, apimančiu didesnį negu 130 mm2 plotą, kurio trumpesniosios kraštinės ilgis didesnis negu 10 mm, yra netinkami apyvartai.

(*1) Tai matuojama brėžiant tiesią liniją nuo įplėšimo viršaus iki banknoto krašto, kur prasideda įplėšimas (stačiakampio projekcija), o ne matuojant paties įplėšimo ilgį.

IIIb PRIEDAS

RANKINIU BŪDU ATLIEKAMO EURŲ BANKNOTŲ TINKAMUMO APYVARTAI TIKRINIMO MINIMALŪS STANDARTAI

Šiame priedas nustatyti apmokyto personalo rankiniu būdu atliekamo eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo minimalūs standartai.

Tinkamumo apyvartai patikrinimų metu eurų banknotai, turintys bet kokį toliau pateikiamoje lentelėje nustatytą defektą, arba aiškiai matomą vieno iš vizualinių apsaugos požymių defektą, yra netinkami apyvartai. Tačiau, jei įmanoma, sulankstyti eurų banknotai ir eurų banknotai su užlenktais kampais gali būti ištiesinami rankomis. Atskirų eurų banknotų tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami vizualiai ir jiems nereikia naudoti jokios įrangos.

Rankiniu būdu atliekamo tinkamumo apyvartai tikrinimo rūšiavimo kriterijų sąrašas

Defektas		Aprašymas
1.	Sutepimas	Vizualiai pastebima, kad visas eurų banknotas yra nešvarus
2.	Dėmė	Vizualiai pastebimas nešvarumas, susikoncentravęs tam tikroje vietoje
3.	Grafičiai	Vizualiai pastebima, kad ant eurų banknoto kas nors užrašyta arba bet kokiu būdu pažymėta arba nupiešta
4.	Išblukęs banknotas	Vizualiai pastebimas dažų trūkumas ant viso eurų banknoto arba jo dalies, pavyzdžiui, išskalbtas banknotas
5.	Įplėšimas	Eurų banknotas, kurio pakraštyje yra bent vienas įplėšimas
6.	Skylė	Eurų banknotas, kuriame yra bent viena vizualiai pastebima skylė
7.	Sugadinimas	Eurų banknotas, kuriam trūksta dalies (-ių) bent palei vieną kraštinę (priešingai nei skylės), pavyzdžiui, trūksta kampo
8.	Sutaisymas	Vieno ar kelių eurų banknotų dalys sujungtos lipnia juostele, klijais arba kitomis priemonėmis
9.	Susiglamžymas	Eurų banknotas su daug atsitiktinių sulankstymų ant viso banknoto, kurie gerokai paveikia banknoto išvaizdą
10.	Nestandumas	Dėl žymaus standumo trūkumo struktūriškai susidėvėjęs eurų banknotas
11.	Sulankstymas	Sulankstytas eurų banknotas, įskaitant eurų banknotą, kuris negali būti išlankstytas
12.	Užlenktas kampas	Eurų banknotas su bent vienu aiškiai matomu užlenktu kampu

IV PRIEDAS

DUOMENŲ RINKIMAS IŠ GRYNŲJŲ PINIGŲ TVARKYTOJŲ

1. Tikslai

Duomenų rinkimu siekiama suteikti galimybes NCB ir ECB stebėti atitinkamą grynųjų pinigų tvarkytojų veiklą ir prižiūrėti grynųjų pinigų ciklo pokyčius.

2. Bendrieji principai

2.1. Duomenys apie banknotų tvarkymo aparatus teikiami tik tuo atveju, jei aparatai naudojami pakartotiniam banknotų išleidimui į apyvartą.

2.2. Grynųjų pinigų tvarkytojai reguliariai teikia savo valstybės narės NCB:

—	informaciją apie subjektus, kuriuose tvarkomi grynieji pinigai, pavyzdžiui, filialus; ir

—	informaciją apie banknotų tvarkymo aparatus ir bankomatus.

2.3. Be to, grynųjų pinigų tvarkytojai, kurie eurų banknotus pakartotinai išleidžia į apyvartą per banknotų tvarkymo aparatus ir bankomatus, reguliariai teikia savo valstybės narės NCB:

—	informaciją apie operacijų su grynaisiais pinigais, į kurias įtraukiami banknotų tvarkymo aparatai ir bankomatai, kiekį (apdorotų eurų banknotų skaičių),

—	informaciją apie kredito įstaigų tolimus filialus, kuriuose atliekama nedaug operacijų su grynaisiais pinigais ir kuriuose tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami rankiniu būdu.

3. Duomenų tipas ir atskaitomybės reikalavimai

3.1. Priklausomai nuo surinktų duomenų pobūdžio, jie yra skirstomi į pagrindinius duomenis ir operacinius duomenis.

Pagrindiniai duomenys

3.2. Pagrindiniai duomenys apima informaciją apie: a) atskirus grynųjų pinigų tvarkytojus ir jų eksploatuojamus banknotų tvarkymo aparatus ir bankomatus; ir b) kredito įstaigų tolimus filialus.

3.3. Pagrindiniai duomenys NCB teikiami šio sprendimo taikymo dieną ir po to – kas šešis mėnesius. 1 priedėlyje pateiktame pavyzdyje nustatytus duomenis teikti būtina, nors NCB gali reikalauti juos teikti kitokiu formatu. Pereinamuoju laikotarpiu NCB gali reikalauti teikti duomenis kas mėnesį, jei tokia buvo jų praktika iki šio sprendimo įsigaliojimo, arba kas ketvirtį.

3.4. Stebėsenos tikslais NCB gali nuspręsti rinkti duomenis vietos lygiu, pavyzdžiui, iš filialų.

3.5. NCB gali nuspręsti netaikyti atskaitomybės reikalavimų eurų banknotų tvarkymo aparatams, kurie naudojami tik banko kasoje išduodamiems eurų banknotams apdoroti.

3.6. 3 priedėlyje pateiktame pavyzdyje nustatytus duomenis apie tolimus filialus teikti būtina, nors NCB gali reikalauti juos teikti kitokiu formatu.

Operaciniai duomenys

3.7. Duomenys, atsirandantys iš grynųjų pinigų tvarkytojų atliekamo eurų banknotų apdorojimo ir pakartotinio išleidimo į apyvartą, klasifikuojami kaip operaciniai duomenys.

3.8. NCB gali nuspręsti kitiems ūkio subjektams, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje, netaikyti įpareigojimo teikti operacinius duomenis, jei eurų banknotų, kuriuos jie pakartotinai išleidžia į apyvartą per bankomatus, skaičius yra mažesnis nei NCB nustatyta riba.

3.9. Duomenys teikiami kas šeši mėnesiai. Duomenys NCB pateikiami ne vėliau kaip per du mėnesius po atitinkamo atskaitingojo laikotarpio, tai yra, iki vasario mėnesio pabaigos ir rugpjūčio mėnesio pabaigos. Duomenys gali būti teikiami naudojant 2 priedėlyje pateiktą pavyzdį. Pereinamuoju laikotarpiu NCB gali reikalauti teikti duomenis kas mėnesį, jei tokia buvo jų praktika iki šio sprendimo įsigaliojimo, arba kas ketvirtį.

3.10. Duomenis teikia grynųjų pinigų tvarkytojai, kurie eurų banknotus tvarko rankiniu būdu. Jei grynųjų pinigų tvarkytojas perdavė autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą kitam grynųjų pinigų tvarkytojui, duomenis teikia pagal 3 straipsnio 2 dalį paskirtas grynųjų pinigų tvarkytojas.

3.11. Grynųjų pinigų tvarkytojai teikia duomenis apie vienetus (kiekį), agreguotus nacionaliniu lygiu ir paskirstytus pagal eurų banknotų nominalus. Kreditų įstaigų tolimų filialų operaciniai duomenys teikiami atskirai.

3.12. Stebėsenos tikslais NCB gali nuspręsti rinkti duomenis vietos lygiu, pavyzdžiui, iš filialų.

3.13. NCB gali nuspręsti netaikyti atskaitomybės reikalavimų eurų banknotams, kurie apdorojami eurų banknotų tvarkymo aparatais ir išduodami banko kasoje.

3.14. Gali būti paprašyta, kad grynųjų pinigų tvarkytojai, kurie autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą perdavė kitiems grynųjų pinigų tvarkytojams, pateiktų NCB apie juos išsamią informaciją.

3.15. 3 priedėlyje pateiktame pavyzdyje nurodytus duomenis apie tolimus filialus teikti būtina, nors NCB gali reikalauti juos teikti kitokiu formatu ir su grynųjų pinigų tvarkytojais gali sudaryti susitarimą rinkti išsamesnius duomenis.

4. Konfidencialumas ir duomenų skelbimas

4.1. Ir pagrindiniai, ir operaciniai duomenys laikomi konfidencialiais.

4.2. NCB ir ECB gali nuspręsti skelbti ataskaitas arba statistiką, naudodami pagal šį priedą gautus duomenis. Bet kokia tokia paskelbta informacija yra taip agreguojama, kad jokie duomenys negalėtų būti priskiriami atskiriems atskaitingiesiems agentams.

1 PRIEDĖLIS

DUOMENŲ TEIKIMO PAVYZDYS

Pagrindiniai duomenys

Ši informacija teikiama [kam]:

[NCB pavadinimas; kontaktiniai duomenys iškilus klausimams; adresas]

1. Informacija apie grynųjų pinigų tvarkytoją

Grynųjų pingų tvarkytojo pavadinimas:

Pagrindinės būstinės adresas:

Pašto indeksas:

Miestas:

Gatvė:

Bendrovės rūšis:

—	Kredito įstaiga,

—	Valiutos keitykla,

—	Grynųjų pinigų pervežimo bendrovė, kuri nėra mokėjimo įstaiga,

—	Brokeris (mažmenininkas),

—

Kazino,

—	Kita, įskaitant mokėjimo įstaigas, jei jos dar nepriskirtos vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų (nurodyti).

Kontaktiniai asmenys:

Vardai, pavardės:

Telefono numeriai:

Fakso numeriai:

El. pašto adresai:

Partneris, kuriam perduodama tam tikra funkcija (jei yra)

Pavadinimas:

Adresas:

Pašto kodas:

Miestas:

2. Klientų valdomi aparatai

Rūšis	Gamintojas (*1)	Aparato pavadinimas (*1)	Identifikavimas (*1) (detektorių sistema/programinės įrangos versijos)	Bendras eksploatuojamų aparatų skaičius
CIM
CRM
CCM
COM
TARM (*2)
TAM (*2)

3. Profesionaliems naudotojams skirti aparatai

Rūšis	Gamintojas (*3)	Aparato pavadinimas (*3)	Identifikavimas (*3) (detektorių sistema/programinės įrangos versijos)	Bendras eksploatuojamų aparatų skaičius
BPM
BAM
TARM (*4)
TAM (*4)

4. Bankomatai

Rūšis	Bendras eksploatuojamų aparatų skaičius
ATM
SCoT
Kiti

(*1) Jei ECB nesuteikia unikalaus identifikacinio numerio, šios eilutės pildomos pagal ECB interneto svetainėje esančią atitinkamą informaciją.

(*2) Naudojami kaip klientų valdomi aparatai.

(*3) Jei ECB nesuteikia unikalaus identifikacinio numerio, šios eilutės pildomos pagal ECB interneto svetainėje esančią atitinkamą informaciją.

(*4) Naudojami tik kaip profesionaliems naudotojams skirti aparatai.

2 PRIEDĖLIS

DUOMENŲ TEIKIMO PAVYZDYS

Operaciniai duomenys

1. Informacija apie grynųjų pinigų tvarkytoją

Grynųjų pinigų tvarkytojo pavadinimas
Ataskaitinis laikotarpis

2. Duomenys

Prašome pateikti nacionaliniu arba regioniniu lygiu agreguotus duomenis – kaip nusprendė NCB (išskyrus tolimus filialus).

	Bendras apdorotų eurų banknotų skaičius (1)	Iš jų - išrūšiuoti kaip netinkami apyvartai (1)	Iš jų – pakartotinai išleisti į apyvartą (2)
5 EUR
10 EUR
20 EUR
50 EUR
100 EUR
200 EUR
500 EUR

Per klientų valdomus aparatus ir bankomatus išplatintų eurų banknotų skaičius

Kredito įstaigos šiuos duomenis teikti privalo.

(1) Šis straipsnis apima ir profesionaliems naudotojams skirtus, ir klientų valdomus aparatus.

(2) Išskyrus į NCB grąžintus eurų banknotus ir eurų banknotus, pakartotinai išleistus į apyvartą per banko kasas, kurie nebuvo apdoroti profesionaliems naudotojams skirtu aparatu.

3 PRIEDĖLIS

KREDITO ĮSTAIGŲ TOLIMI FILIALAI

Šią informaciją teikia tik tos kredito įstaigos, kurios turi tolimų filialų, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje.

1. Informacija apie kredito įstaigą

Kredito įstaigos pavadinimas
Ataskaitinis laikotarpis

2. Duomenys

Tolimo filialo pavadinimas	Adresas	Per klientų valdomus aparatus ir bankomatus išplatintų eurų banknotų skaičius

2010 10 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/21

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2010 m. rugsėjo 16 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų

(ECB/2010/13)

(2010/598/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį kartu su 3 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka, 18 straipsnio 2 dalimi ir 20 straipsnio pirma pastraipa,

kadangi:

(1)

Siekiant bendros pinigų politikos reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kuriomis naudosis Eurosistema, susidedanti iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) nacionalinių centrinių bankų (NCB) ir Europos centrinio banko (ECB), kad įgyvendintų tokią politiką vienodu būdu visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

(2)	ECB turi įgaliojimus nustatyti gaires, būtinas Eurosistemos pinigų politikai įgyvendinti, o NCB yra įpareigoti veikti vadovaudamiesi tokiomis gairėmis.

(3)

2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairės ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1) turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant atspindėti Eurosistemos pinigų politikos procedūrų ir operacijų nustatymo ir įgyvendinimo pokyčius. Tarp jų svarbiausi yra: a) peržiūrėti Eurosistemos kredito operacijų rizikos kontrolės sistemą; b) užtikrinti, kad įsipareigojimų nevykdymo atvejai būtų traktuojami neprieštaringai; c) patobulinti ir sustiprinti nuostatas dėl savo nuožiūra priimamų priemonių, kurių Eurosistema gali imtis siekdama išspręsti dėl kitos sandorio šalies finansinio patikimumo kylantį susirūpinimą; d) leisti Valdančiajai tarybai priimti sprendimą, kad, esant išimtinėms aplinkybėms, ECB gali centralizuotai vykdyti vienakrypčius sandorius; e) sumažinti lėšų susigrąžinimo riziką siekiant apriboti kredito ir teisinę riziką nustatant, kad turtu užtikrintų vertybinių popierių (TUVP) sukūrėjai ir TUVP užtikrinamasis turtas gali būti tik iš Europos ekonominės erdvės (EEE); f) nustatyti naujus tinkamumo kriterijus ne KIPVPS padengtų obligacijų (struktūrinių padengtų obligacijų), kurių užtikrinamasis turtas yra paskolos gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui, naudojimui savo reikmėms; g) I priedo 2 priedėlyje įrašyti naujas sąvokas, o kitas sąvokas apibrėžti tiksliau; h) iš dalies pakeisti I priedo 4 priedėlį, kad būtų atspindėti pokyčiai statistikos reglamentuose; i) suderinti nuostatas ir padaryti kitus nedidelius pakeitimus, kurie pagerintų darną ir skaidrumą,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Gairės ECB/2000/7 iš dalies keičiamos taip:

1.	Gairių ECB/2000/7 I priedas iš dalies keičiamas pagal šių gairių I ir II priedus.

2.	Gairių ECB/2000/7 II priedas iš dalies keičiamas pagal šių gairių III priedą.

2 straipsnis

Patvirtinimas

NCB ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 9 d. perduoda ECB išsamią informaciją apie tekstus ir priemones, kuriomis jie ketina laikytis šių gairių.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šios Gairės įsigalioja nuo jų priėmimo praėjus dviem dienoms.

2. I ir III priedai pradedami taikyti kitą dieną nuo šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3. II priedas taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos dalyvaujančių valstybių narių NCB.

Priimta Frankfurte prie Maino 2010 m. rugsėjo 16 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

I PRIEDAS

Gairių ECB/2000/7 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1. Įžangoje (1) išnaša pakeičiama taip:

„(1)

Europos centrinio banko valdančioji taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 282 straipsnio 1 dalimi, vartoja sąvoką „Eurosistema“, reiškiančią tas Europos centrinių bankų sistemos sudedamąsias dalis, kurios atlieka jos pagrindines funkcijas, t. y. Europos centrinį banką ir tų valstybių narių, kurios pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo įsivedė bendrąją valiutą, nacionalinius centrinius bankus.“

2. 1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) (*1). ECBS veikla pagrįsta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutu (toliau – ECBS statutas). ECBS vadovauja sprendimus priimantys ECB organai. ECB valdančioji taryba atsakinga už pinigų politikos formavimą, o Vykdomoji valdyba turi teisę vykdyti pinigų politiką pagal Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus ir nustatytas gaires. Tiek, kiek tai yra įmanoma bei tinkama, ir siekdamas užtikrinti operacinį efektyvumą, ECB turi teisę reikalauti, kad NCB (*2) atliktų operacijas, kurios yra Eurosistemos funkcijų dalis. NCB gali tarp Eurosistemos narių keistis su Eurosistemos operacijose dalyvaujančiomis kitomis sandorio šalimis susijusia atskira informacija, tokia kaip veiklos duomenys, jei tai būtina pinigų politikos įgyvendinimui (*3). Eurosistemos pinigų politikos operacijos visose valstybėse narėse įgyvendinamos vienodomis sąlygomis (*4).

3. 1.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„Kaip nustatyta Sutarties 127 straipsnio 1 dalyje, pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama pagrindinio kainų stabilumo tikslo, Eurosistema turi remti ES bendrąsias ekonominės politikos kryptis. Siekdama savo tikslų, Eurosistema turi veikti vadovaudamasi atvirosios rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui.“

4. 1.3.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Įvadinė dalis pakeičiama taip:

„Atvirosios rinkos operacijoms tenka svarbus vaidmuo Eurosistemos pinigų politikoje, nes jomis siekiama reguliuoti palūkanų normas, valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją. Eurosistemoje yra penkių rūšių priemonės, skirtos atvirosios rinkos operacijoms vykdyti. Svarbiausia priemonė yra grįžtamasis sandoris (taikomas atpirkimo sandorių arba įkaitu užtikrintų paskolų forma). Eurosistema gali naudoti ir vienakrypčius sandorius, ECB skolos sertifikatų išleidimą, valiutų apsikeitimo sandorius ir terminuotųjų indėlių pritraukimą. Atvirosios rinkos operacijas inicijuoja ECB, kuris nusprendžia dėl taikomų priemonių ir jų įgyvendinimo sąlygų. Tai gali būti standartiniai konkursai, greitieji konkursai arba dvišalės procedūros (*5). Atsižvelgiant į jų tikslą, reguliarumą ir procedūras, Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos gali būti skirstomos į keturias kategorijas (taip pat žr. 1 lentelę):

(*5) Įvairios Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų įgyvendinimo procedūros, t. y. standartiniai konkursai, greitieji konkursai ir dvišalės procedūros, apibūdintos 5 skyriuje. Standartiniai konkursai trunka ne ilgiau kaip 24 valandas nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo. Standartiniuose konkursuose gali dalyvauti visos kitos sandorių šalys, kurios tenkina 2.1 skirsnyje nurodytus bendruosius tinkamumo kriterijus. Greitieji konkursai paprastai trunka ne ilgiau kaip 90 minučių. Eurosistema gali pasirinkti ribotą kitų sandorių šalių, kurios gali dalyvauti greitajame konkurse, skaičių. Sąvoka „dvišalės procedūros“ – tai kiekvienas atvejis, kai Eurosistema sudaro sandorį su viena arba keliomis kitomis sandorių šalimis netaikydama konkurso tvarkos. Prie dvišalių procedūrų priskiriamos operacijos, kurios įgyvendinamos per vertybinių popierių biržą arba rinkos tarpininkus.“ "

Trečia įtrauka pakeičiama taip:

„ koreguojamosios operacijos įgyvendinamos ad hoc pagrindu, siekiant valdyti likvidumą rinkoje ir kontroliuoti palūkanų normas, pirmiausia sušvelninti nenumatytų likvidumo svyravimų rinkoje įtaką palūkanų normoms. Koreguojamosios operacijos gali būti atliekamos paskutinę atsargų laikymo laikotarpio dieną siekiant neutralizuoti likvidumo nesubalansuotumą, kuris galėjo susidaryti per laikotarpį nuo paskirstymo po paskutinės pagrindinės reﬁnansavimo operacijos. Koreguojamosios operacijos dažniausiai įgyvendinamos sudarant grįžtamuosius sandorius, tačiau gali būti sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai arba pritraukiami terminuotieji indėliai. Priemonės ir procedūros koreguojamosioms operacijoms atlikti taikomos atsižvelgiant į sandorių rūšis ir konkrečius operacijų atlikimo tikslus. Koreguojamąsias operacijas paprastai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai greitųjų konkursų būdu arba taikydami dvišales procedūras. ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis koreguojamąsias dvišales operacijas gali atlikti pats ECB.“

Ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„be to, Eurosistema gali atlikti struktūrines operacijas, išleisdama ECB skolos sertifikatus, sudarydama grįžtamuosius ir vienakrypčius sandorius. Šios operacijos įgyvendinamos tuomet, kai ECB nori pakoreguoti Eurosistemos struktūrinę (reguliarią ar nereguliarią) padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu. Sudarydami grįžtamuosius sandorius ir išleisdami skolos priemones, NCB struktūrines operacijas įgyvendina standartinių konkursų būdu. Sudarydami vienakrypčius sandorius, NCB struktūrines operacijas paprastai įgyvendina dvišalėmis procedūromis. ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis struktūrines operacijas gali atlikti pats ECB.“

5. 1.3 skirsnio 1 lentelėje, trečio stulpelio ketvirtoje eilutėje žodžiai „Skolos sertifikatų išleidimas“ pakeičiami žodžiais „ECB skolos sertifikatų išleidimas“.

6. 1.4 skirsnis pakeičiamas taip:

„Eurosistemos pinigų politikos sistema formuojama taip, kad užtikrintų kuo platesnės kitų sandorių šalių grupės dalyvavimą. Įstaigos, kurioms taikomi ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti minimalių privalomųjų atsargų reikalavimai, gali naudotis nuolatinėmis galimybėmis ir dalyvauti atvirosios rinkos operacijose, atliekamose standartinių konkursų būdu ir sudarant vienakrypčius sandorius. Eurosistema gali pasirinkti ribotą kitų sandorių šalių, kurios gali dalyvauti atliekant koreguojamąsias operacijas, skaičių. Pinigų politikos tikslais sudarant valiutų apsikeitimo sandorius naudojamasi aktyvių užsienio valiutos rinkos dalyvių paslaugomis. Atliekant šias operacijas kitomis sandorių šalimis gali būti tik tos įstaigos, kurios pasirenkamos Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms ir yra įsteigtos euro zonoje.“

7. 2.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Pirmos dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„Kitos sandorių šalys turi būti finansiškai patikimos. Jų atžvilgiu nacionalinės institucijos turėtų taikyti bent vieną ES arba EEE suderintos priežiūros formą (*6). Atsižvelgiant į jų ypatingą institucinį pobūdį pagal ES teisę, finansiškai patikimos įstaigos, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kurioms taikoma tokia priežiūra, kuri yra panaši į kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūrą, gali būti kitomis sandorių šalimis. Finansiškai patikimos įstaigos, kurioms taikoma nesuderinta kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūra, panaši į suderintą ES arba EEE priežiūrą, taip pat gali būti kitomis sandorių šalimis, pavyzdžiui, už EEE ribų įsteigtų įstaigų filialai, įsteigti euro zonoje.

(*6) Suderinta kredito įstaigų priežiūra pagrįsta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).“ "

Trečia dalis pakeičiama taip:

„Įstaiga gali pasinaudoti Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis standartinių konkursų būdu, tik per valstybės narės, kurioje ji įsteigta, NCB. Jeigu įstaiga turi padalinių (pagrindinę buveinę arba filialų) daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, kiekvienas padalinys gali dalyvauti šiose operacijose per valstybės narės, kurioje jis yra įsteigtas, NCB, nepaisant to, kad kiekvienoje valstybėje narėje įstaigos pasiūlymus gali pateikti tik vienas jos padalinys (pagrindinė buveinė arba paskirtas filialas).“

8. 2.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Antra dalis pakeičiama taip:

„Sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, kitos sandorių šalys turi sugebėti veiksmingai įvykdyti didelės apimties valiutų operacijas bet kokiomis rinkos sąlygomis. Sudarant valiutų apsikeitimo sandorius, kitų sandorių šalių grupė atitinka euro zonoje įsteigtas kitas sandorių šalis, kurios pasirenkamos Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms. Kriterijai ir procedūros, taikomi užsienio valiutų intervencinių operacijų kitoms sandorių šalims atrinkti, pateikti 3 priede.“

Penkta dalis pakeičiama taip:

„ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis koreguojamąsias dvišales operacijas gali atlikti pats ECB. Jeigu ECB turėtų atlikti dvišales operacijas, tada ECB, taikydamas rotacijos principą ir siekdamas užtikrinti nešališkumą, kitas sandorių šalis turėtų atrinkti iš tų euro zonos kitų sandorių šalių, kurios yra tinkamos dalyvauti greituosiuose konkursuose ir dvišalėse operacijose.“

9. 2.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Trečia dalis pakeičiama taip:

„Tai susiję su: a) konkurso taisyklių pažeidimais, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos užtikrinamojo turto sumos arba pinigų (*7) atsiskaityti (atsiskaitymo dieną) arba užtikrinti įkaitu iki operacijos termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis už likvidžias lėšas, kurios buvo jai paskirtos atliekant likvidumo didinimo operaciją, arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už sumą, kuri jai buvo paskirta atliekant likvidumo mažinimo operaciją; taip pat su: b) dvišalių sandorių taisyklių pažeidimais, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos tinkamo užtikrinamojo turto sumos, arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už dvišaliais sandoriais suderėtą sumą, arba jeigu ji neužtikrina įkaitu likusio dvišalio sandorio bet kuriuo metu iki jo termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis.

(*7) Jei taikytina, įkaito vertės išlaikymo prievolių atžvilgiu.“ "

Penkta dalis pakeičiama taip:

„Be to, laikino teisių sustabdymo priemonė, taikoma įsipareigojimų nevykdančios kitos sandorio šalies atžvilgiu, gali būti taikoma tos pačios įstaigos filialams, įsteigtiems kitose valstybėse narėse. Jeigu tai būtina taikyti kaip išskirtinę priemonę atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo rimtumą, kurį patvirtina pažeidimų dažnumas arba trukmė, kitos sandorio šalies teisė dalyvauti visose būsimose pinigų politikos operacijose gali būti, pavyzdžiui, laikinai sustabdyta tam tikrą laikotarpį.“

10. 2.4 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.4. Teisių laikinas sustabdymas, apribojimas arba atėmimas atsargumo sumetimais ar įsipareigojimų nevykdymo atveju

Remiantis atitinkamo NCB (arba ECB) taikomomis sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatomis, Eurosistema atsargumo sumetimais gali laikinai sustabdyti, apriboti arba atimti iš kitų sandorių šalių teisę naudotis pinigų politikos priemonėmis.

Be to, kitų sandorių šalių teisių laikinas sustabdymas, apribojimas arba atėmimas gali būti pateisinamas kai kuriais atvejais, kuriems taikytina kitos sandorio šalies „įsipareigojimų nevykdymo“ sąvoka, kaip nustatyta NCB taikomose sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatose.

Galiausiai, atsargumo sumetimais Eurosistema taip pat gali atmesti tam tikrų kitų sandorių šalių turtą, pateiktą kaip įkaitą Eurosistemos kredito operacijoms, apriboti tokio turto naudojimą arba taikyti jam papildomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte.“

11. 3 skyriaus įvadinė dalis pakeičiama taip:

„Atvirosios rinkos operacijoms tenka svarbus vaidmuo Eurosistemos pinigų politikoje. Jos naudojamos reguliuoti palūkanų normas, valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją. Atsižvelgiant į jų tikslus, reguliarumą ir tvarką, Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas galima suskirstyti į keturias kategorijas: pagrindinės refinansavimo operacijos, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, koreguojamosios operacijos ir struktūrinės operacijos. Grįžtamieji sandoriai yra svarbiausia Eurosistemos atvirosios rinkos priemonė iš visų naudojamų priemonių ir ją galima naudoti visų keturių kategorijų operacijoms, o ECB skolos sertifikatus galima naudoti tik atliekant struktūrines likvidumo mažinimo operacijas. Struktūrinės operacijos taip pat gali būti vykdomos vienakrypčių sandorių, t. y. pirkimų ir pardavimų, būdu. Be to, Eurosistema turi dar dvi priemones, kurias galima taikyti vykdant koreguojamąsias operacijas: valiutų apsikeitimo sandorius ir terminuotųjų indėlių pritraukimą. Tolesniuose skirsniuose išsamiai apibūdintos konkrečios Eurosistemos naudojamų įvairių atvirosios rinkos priemonių rūšių savybės.“

12. 3.1.4 skirsnio antros dalies šešta įtrauka pakeičiama taip:

„jas paprastai decentralizuotai įgyvendina NCB (ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis dvišales koreguojamąsias grįžtamąsias operacijas gali įgyvendinti pats ECB);“

13. 3.2 skirsnio ketvirtos dalies ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„jas paprastai decentralizuotai įgyvendina NCB (ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis vienakrypčius sandorius gali įgyvendinti pats ECB);“

14. 3.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Antra dalis pakeičiama taip:

„ECB skolos sertifikatas – tai ECB skolinis įsipareigojimas sertifikato turėtojo atžvilgiu. Jie išleidžiami ir saugomi nematerialiojoje apskaitos sistemoje euro zonos vertybinių popierių depozitoriumuose. Sertifikatų perleidimui ECB netaiko jokių apribojimų. Kitas nuostatas, susijusias su ECB skolos sertiﬁkatais, apibrėžia šių sertiﬁkatų sąlygos.“

Trečia dalis pakeičiama taip:

„ECB skolos sertifikatai išleidžiami su diskontu, t. y. jie išleidžiami mažesne verte už nominaliąją ir suėjus terminui išperkami už nominaliąją vertę. Emisijos vertės ir išpirkimo vertės skirtumas lygus palūkanoms, susikaupusioms už emisijos vertę, taikant sutartą palūkanų normą už sertiﬁkato terminą. Taikoma palūkanų norma yra paprastoji palūkanų norma, skaičiuojama pagal „faktinį/360“ dienų skaičiavimo susitarimą. Kaip apskaičiuojama emisijos vertė, parodyta 1 intarpe.“

1 intarpas pakeičiamas taip:

„1 INTARPAS

ECB skolos sertifikatų išleidimas

Emisijos vertė:

kur:

N	=	ECB skolos sertifikato nominalioji vertė
rI	=	palūkanų norma (procentais)
D	=	ECB skolos sertifikato terminas (dienomis)
PT	=	ECB skolos sertifikato diskontuota emisijos vertė“

15. 3.4 skirsnio ketvirtos dalies penkta įtrauka pakeičiama taip:

„juos paprastai decentralizuotai įgyvendina NCB (ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis dvišalius valiutų apsikeitimo sandorius gali sudaryti pats ECB); ir“

16. 3.5 skirsnio ketvirtos dalies penkta įtrauka pakeičiama taip:

„indėlius paprastai decentralizuotai pritraukia NCB (ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis dvišalį terminuotųjų indėlių (*8) pritraukimą gali atlikti pats ECB); ir

17. 4.1 skirsnio trečios dalies 1 ir 2 išnašos pakeičiamos taip:

„(1)

Nuo 2008 m. gegužės 19 d. TARGET decentralizuota techninė infrastruktūra buvo pakeista TARGET2. TARGET2 sudaro bendra techninė platforma (per kurią pateikiami ir apdorojami visi mokėjimo nurodymai ir per kurią tuo pačiu techniniu būdu gaunami mokėjimai) ir, kol taikytina, NCB nuosavos namų sąskaitų sistemos.

(2)	Be to, ribinio skolinimosi galimybe leidžiama naudotis tik kitoms sandorių šalims, turinčioms prieigą prie sąskaitos NCB, kurioje galima atsiskaityti už sandorį, pavyzdžiui, TARGET2 bendroje techninėje platformoje.“

18. 4.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Trečios dalies pabaigoje (antraštės „Galimybės naudojimo sąlygos“ pirma pastraipa) pridedama ši išnaša (*):

„(*)	Be to, indėlių galimybe leidžiama naudotis tik kitoms sandorių šalims, turinčioms prieigą prie sąskaitos NCB, kurioje galima atsiskaityti už sandorį, pavyzdžiui, TARGET2 bendroje techninėje platformoje.“

12 išnaša septintoje dalyje (antraštės „Terminas ir palūkanų sąlygos“ antra pastraipa) pakeičiama taip:

„(12)

Žr. šio skirsnio 6 išnašą.“

19. 5.1.1 skirsnio 3 intarpas pakeičiamas taip:

„3 INTARPAS

Operaciniai konkursų procedūrų etapai

1 etapas

Konkurso paskelbimas:

a)	ECB apie jį paskelbia per viešąsias naujienų tarnybas ir ECB svetainėje;

b)	NCB apie jį paskelbia per nacionalines naujienų tarnybas ir tiesiogiai kitoms individualioms sandorių šalims (jei mano, kad tai būtina).

2 etapas

Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas

3 etapas

Eurosistema sudaro pasiūlymų sąrašą

4 etapas

Paskirstymas konkurse ir konkurso rezultatų paskelbimas:

a)	ECB sprendimas dėl paskirstymo;

b)	paskirstymo rezultatų paskelbimas per viešąsias naujienų tarnybas ir ECB svetainėje.

5 etapas

Individualių paskirstymo rezultatų patvirtinimas

6 etapas

Atsiskaitymas už sandorius (žr. 5.3 skirsnį)“

20. 5.1.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Pirmos dalies įvadinė pastraipa pakeičiama taip:

„Eurosistemos standartiniai konkursai skelbiami viešai per naujienų tarnybas ir ECB svetainėje. Be to, NCB apie konkurso operaciją gali paskelbti kitoms sandorių šalims tiesiogiai, nesinaudodami naujienų tarnybomis. Viešame konkurso paskelbimo pranešime paprastai pateikiama ši informacija:“

b)	Pirmos dalies dešimta įtrauka pakeičiama taip: „operacijos pradžios diena ir terminas (jei taikytina), arba priemonės vertės diena ir terminas (jeigu išleidžiami ECB skolos sertifikatai);“

c)	Pirmos dalies septyniolikta įtrauka pakeičiama taip: „sertifikatų nominalas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju); ir“

d)	Pirmos dalies aštuoniolikta įtrauka pakeičiama taip: „emisijos ISIN kodas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju).“

21. 5.1.4 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Trečia dalis pakeičiama taip:

„Kintamųjų palūkanų konkursų atveju kitos sandorių šalys gali teikti pasiūlymus nurodydamos iki 10 skirtingų palūkanų normų, kainų ar apsikeitimo punktų dydžių. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali apriboti pasiūlymų, kuriuos galima pateikti kintamųjų palūkanų konkurse, skaičių. Kiekviename pasiūlyme kitos sandorių šalys turi nurodyti pinigų sumą, už kurią jos nori sudaryti sandorį su NCB, ir atitinkamą palūkanų normą (*9), (*10). Palūkanų normos pasiūlymai turi būti išreikšti kaip 0,01 procentinio punkto kartotiniai. Skelbiant kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorio konkursą, apsikeitimo punktai turi būti skelbiami pagal standartinius rinkos susitarimus, o pasiūlymai turi būti išreikšti kaip 0,01 apsikeitimo punkto kartotiniai.

(*9) ECB, išleisdamas ECB skolos sertifikatus, gali nuspręsti, kad pasiūlymuose turi būti numatyta ne palūkanų norma, o kaina. Tokiu atveju kainos turi būti nurodytos kaip nominaliosios vertės dalis procentais."

(*10) Sudarant kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorius, reikia nurodyti nustatytą valiutos sumą, už kurią kita sandorio šalis nori sudaryti sandorį su Eurosistema, ir atitinkamą apsikeitimo punkto dydį.“ "

Septinta dalis pakeičiama taip:

„Visuomet tikimasi, kad kitos sandorių šalys galės padengti joms paskirstytas sumas pakankama tinkamo užtikrinamojo turto suma (*11). Atitinkamo NCB taikomos sutartinės arba reguliavimo priemonės leidžia skirti baudas, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos užtikrinamojo turto arba pinigų sumos, reikalingos atsiskaityti už konkurso operacijoje jai paskirtą sumą.

(*11) Arba atsiskaityti pinigais likvidumo mažinimo operacijų atveju.“ "

22. 5.1.5 skirsnio trečia dalis (antraštės „Kintamųjų palūkanų konkursai eurais“ antra pastraipa) pakeičiama taip:

„Atliekant paskirstymą likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose (jie gali būti naudojami ECB skolos sertifikatams išleisti ir terminuotiesiems indėliams pritraukti), pasiūlymai išdėstomi pasiūlytų palūkanų normų didėjimo tvarka (arba pasiūlytų kainų mažėjimo tvarka). Pirmiausia tenkinami mažiausios palūkanų normos (didžiausios kainos) pasiūlymai, po to iš eilės didėjančių palūkanų normų (mažėjančių kainų) pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojama visa sumažinti skirta likvidumo suma. Jeigu, esant didžiausiam priimtinam palūkanų normos (mažiausios kainos) dydžiui (t. y. ribinei palūkanų normai arba kainai), bendra pasiūlymų suma viršija likusią paskirstytiną sumą, likusi suma paskirstoma tarp pasiūlymų proporcingai, pagal likusios paskirstytinos sumos ir visos pasiūlymų sumos už ribinę palūkanų normą arba kainą santykį (žr. 5 intarpą). ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio ECB skolos sertifikatų nominalo kartotinio. Kitų likvidumo mažinimo operacijų atveju kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus euro.“

23. 5.1.6 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Pirmos dalies įvadinė pastraipa pakeičiama taip:

„Standartinių ir greitųjų konkursų rezultatai skelbiami viešai per naujienų tarnybas ir ECB svetainėje. Be to, NCB paskirstymo rezultatą gali pranešti kitoms sandorių šalims tiesiogiai, nesinaudodami naujienų tarnybomis. Viešame pranešime apie konkurso rezultatus paprastai pateikiama ši informacija:“

b)	Trylikta įtrauka pakeičiama taip: „operacijos pradžios diena ir terminas (jei taikytina) arba priemonės vertės diena ir terminas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju);“

c)	Šešiolikta įtrauka pakeičiama taip: „sertifikatų nominalas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju); ir“

d)	Septyniolikta įtrauka pakeičiama taip: „emisijos ISIN kodas (ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju).“

24. 5.2 skirsnio pirma dalis pakeičiama taip:

„NCB gali įgyvendinti operacijas taikydami dvišales procedūras. Šias procedūras galima taikyti koreguojamosioms atvirosios rinkos operacijoms ir struktūrinėms vienakryptėms operacijoms (*12). Plačiąja prasme dvišalės operacijos apibrėžiamos kaip bet kurios procedūros, kai Eurosistema sudaro sandorį su viena arba keliomis kitomis sandorių šalimis neskelbdama konkurso. Šiuo atveju galima išskirti dvi skirtingas dvišalių procedūrų rūšis: operacijos, kai Eurosistema tiesiogiai kreipiasi į kitas sandorių šalis, ir operacijos, įgyvendinamos per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus.

25. 5.3.1 skirsnio 3 lentelė pakeičiama taip:

„3 lentelė

Įprastos atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas dienos (1)

Pinigų politikos priemonė	Atsiskaitymo už operacijas pagal standartinius konkursus diena	Atsiskaitymo už operacijas pagal greituosius konkursus arba dvišales procedūras diena
Grįžtamieji sandoriai	T + 1 (2)	T
Vienakrypčiai sandoriai	—	Pagal rinkos susitarimą dėl užtikrinamojo turto
ECB skolos sertifikatų išleidimas	T + 2	—
Valiutų apsikeitimo sandoriai	—	T, T + 1 arba T + 2
Terminuotųjų indėlių pritraukimas	—	T

26. 5.3.2 skirsnio pirma dalis pakeičiama taip:

„Už atvirosios rinkos operacijas pagal standartinius konkursus, t. y. pagrindines refinansavimo operacijas, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas ir struktūrines operacijas, paprastai atsiskaitoma pirmą dieną po sandorio sudarymo, kai veikia TARGET2 ir visos atitinkamos VPAS. Tačiau už išleistus ECB skolos sertifikatus atsiskaitoma antrą dieną po sandorio sudarymo, kai veikia TARGET2 ir visos atitinkamos VPAS. Iš principo Eurosistema siekia už sandorius, susijusius su jos atvirosios rinkos operacijomis, atsiskaityti tuo pat metu su visų valstybių narių visomis kitomis sandorių šalimis, kurios yra pateikusios pakankamą užtikrinamąjį turtą. Tačiau dėl operacinių suvaržymų ir techninių VPAS ypatybių atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas laikas atsiskaitymo dienos metu skirtingose euro zonos šalyse gali būti skirtingas. Atsiskaitymo už pagrindines ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas laikas paprastai sutampa su atlyginimo už atitinkamo termino ankstesnę operaciją laiku.“

27. 6.1 skirsnio antroje dalyje išbraukiama 2 išnaša.

28. 6.2.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Penkta dalis pakeičiama taip:

„Pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	tokio turto įsigijimui turi būti taikoma ES valstybės narės teisė;

jis turi būti įsigytas iš sukūrėjo arba iš tarpininko per pavertimo vertybiniais popieriais specialios paskirties įmonę tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“, kuris yra įvykdytinas bet kokios trečiosios šalies atžvilgiu, ir būti nepasiekiamas sukūrėjui ir jo kreditoriams, arba tarpininkui ir jo kreditoriams, įskaitant sukūrėjo arba tarpininko nemokumo atvejį;

c)	jį sukurti ir emitentui parduoti turi EEE įsteigtas sukūrėjas arba, jei taikytina, tarpininkas;

jis negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš kitų turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijų dalių (*13). Be to, jis negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš su kredito įvykiais susietų obligacijų, apsikeitimo sandorių arba kitų išvestinių priemonių (*14) (*15), arba sintetinių vertybinių popierių; ir

jei tai – kredito reikalavimai, skolininkai ir kreditoriai turi būti įsteigti (o jei tai fiziniai asmenys – reziduojantys) EEE ir, jei taikytina, atitinkamas vertybinis popierius turi būti EEE. Šiems kredito reikalavimams taikoma teisė turi būti EEE šalies teisė. Jei tai – obligacijos, emitentai turi būti įsteigti EEE, jos turi būti išleistos EEE šalyje pagal EEE šalies teisę ir bet kokia susijusi garantija turi būti EEE (*15).

Tais atvejais, kai sukūrėjai arba, jei taikytina, tarpininkai buvo įsteigti euro zonoje arba Jungtinėje Karalystėje, Eurosistema patikrino, kad šiose jurisdikcijose nebūtų griežtų lėšų susigrąžinimo nuostatų. Jei sukūrėjas arba, jei taikytina, tarpininkas yra įsteigtas kitoje EEE šalyje, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai gali būti laikomi tinkamais tik jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo nuostatų, kurias Eurosistema laiko svarbiomis pagal atitinkamos EEE šalies teisę. Šiam tikslui Eurosistemai priimtina forma turi būti pateiktas nepriklausomas teisinis įvertinimas, kuriame nurodomos šalyje taikomos lėšų susigrąžinimo taisyklės; tik po to turtu užtikrinti vertybiniai popieriai gali būti pripažįstami tinkamais (*15). Kad galėtų nuspręsti, ar jos teisės yra tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo taisyklių, Eurosistema atitinkamam įtartinam laikotarpiui gali reikalauti kitų dokumentų, įskaitant gavėjo mokumo pažymėjimą. Lėšų susigrąžinimo taisyklės, kurias Eurosistema laiko griežtomis ir todėl nepriimtinomis, apima tokias taisykles, pagal kurias likvidatorius gali pripažinti užtikrinamojo turto pardavimą negaliojančiu tik todėl, kad toks sandoris buvo atliktas per tam tikrą laikotarpį (įtartiną laikotarpį) iki paskelbimo apie pardavėjo (sukūrėjo arba tarpininko) nemokumą, arba jeigu tokio pripažinimo negaliojančiu galima išvengti tik tuomet, jei gavėjas gali įrodyti, kad pardavimo metu jis nežinojo apie pardavėjo (sukūrėjo arba tarpininko) nemokumą.

(*13) Šis reikalavimas neišskiria turtu užtikrintų vertybinių popierių, kai išleidimo struktūra apima dvi specialios paskirties bendroves ir „tikro pardavimo“ reikalavimas dėl šių specialios paskirties bendrovių yra įvykdytas taip, kad antros specialios paskirties bendrovės išleistos skolos priemonės yra tiesiogiai arba netiesiogiai užtikrintos pradiniu turto fondu ir visi pinigų srautai iš pinigų srautą sukuriančio turto yra pervedami iš pirmos specialios paskirties bendrovės į antrą."

(*14) Šis apribojimas neapima apsikeitimo sandorių, naudojamų sandoriuose turtu užtikrintais vertybiniais popieriais tik siekiant apsidrausti nuo rizikos."

(*15) Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, kurie nuo 2010 m. spalio 10 d. yra antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąraše, atleidžiami nuo šio reikalavimo ir išlieka tinkami iki 2011 m. spalio 9 d.."

Šešta dalis pakeičiama taip:

„Struktūrinės emisijos atveju tam, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) būtų tinkama, ji negali būti antraeilė kitoms tos pačios emisijos dalims. Laikoma, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) yra neantraeilė kitų tos pačios emisijos dalių (ar dalies dalių) atžvilgiu, jeigu pagal mokėjimo prioritetą, taikomą pateikus vykdymo nurodymą, kaip numatyta prospekte, jokiai kitai emisijos daliai (ar dalies daliai) nesuteikiamas prioritetas dėl mokėjimų (pagrindinės dalies ar palūkanų) gavimo tos dalies (ar dalies dalies) atžvilgiu ir taip tokia dalis (ar dalies dalis) tarp skirtingų struktūrinės emisijos dalių (ar dalies dalių) patiria nuostolį paskutinė. Struktūrinių emisijų atveju, kai prospekte numatyta, kad reikia pateikti pagreitinimo ir vykdymo nurodymą, emisijos dalies (ar dalies dalies) neantraeiliškumas turi būti užtikrintas ir pagal pagreitinimo, ir pagal vykdymo nurodymo mokėjimų pirmenybę.“

Devintoje dalyje (antraštė „Išleidimo“ vieta) 7 išnaša (pirma išnaša toje dalyje) pakeičiama taip:

„(7)

2007 m. sausio 1 d. ar vėliau per TCVPD Euroclear Bank (Belgija) ir Clearstream Banking Luxembourg pasaulinio pareiškėjo forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai tam, kad būtų tinkami, turi būti išleisti naujųjų pasaulinių skolos įsipareigojimų forma ir atiduoti saugoti visuotinai pripažintam saugotojui, kuris yra TCVPD arba, jei taikytina, CVPD, kuris atitinka ECB nustatytus būtinus standartus. Pasaulinio pareiškėjo forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai, kurie buvo išleisti klasikinių pasaulinių skolos įsipareigojimų forma iki 2007 m. sausio 1 d., ir apkeičiamieji vertybiniai popieriai, išleisti su tuo pačiu ISIN kodu tą dieną arba vėliau, išlieka tinkami iki jų termino pabaigos. Po 2010 m. rugsėjo 30 d. per TCVPD Euroclear Bank (Belgija) ir Clearstream Banking Luxembourg pasaulinio registro forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai tam, kad būtų tinkami, turi būti išleisti pagal naująją tarptautiniams skolos vertybiniams popieriams taikomą saugojimo struktūrą. Tą dieną arba anksčiau pasaulinio registro forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai išlieka tinkami iki jų termino pabaigos. Tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai individualių skolinių įsipareigojimų forma nebebus tinkami, jei jie išleisti po 2010 m. rugsėjo 30 d. Tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai individualių skolinių įsipareigojimų forma, išleisti tą dieną arba anksčiau, išlieka tinkami iki jų termino pabaigos.“

Dešimta dalis (antraštės „Atsiskaitymo procedūros“ pirma pastraipa) pakeičiama taip:

„Skolos priemonė turi būti perleidžiama nematerialiu pavidalu. Ji turi būti laikoma ir už ją atsiskaitoma euro zonoje, per Eurosistemos sąskaitą arba VPAS, kuri atitinka ECB nustatytus standartus, kad jos įforminimui ir realizavimui būtų taikoma valstybės narės teisė.“

Dvyliktoje dalyje (antraštės „Priimtinos rinkos“ vienintelė pastraipa) 13 išnaša pakeičiama taip:

„(13)

Antrinę rinką turintis turtas, pripažintas antrojo lygio turtu ir išleistas iki 2007 m. gegužės 31 d., kuriuo yra prekiaujama nereguliuojamose rinkose, kurios šiuo metu atitinka Eurosistemos saugumo ir prieinamumo reikalavimus, bet neatitinka skaidrumo reikalavimo, ir toliau lieka tinkamas iki 2010 m. gruodžio 31 d., jei jis atitinka kitus tinkamumo kriterijus, o po šios datos tampa netinkamas. Tai netaikytina kredito įstaigų išleistam nepadengtam antrinę rinką turinčiam turtui, kuris buvo pripažintas antrojo lygio turtu ir tapo netinkamas 2007 m. gegužės 31 d.“

f)	Penkiolikta dalis (antraštės „Emitento (garanto) įsteigimo vieta“ antra pastraipa) pakeičiama taip: „Garantas turi būti įsteigtas EEE, nebent garantijos nereikia antrinę rinką turinčio turto griežtiems kredito standartams nustatyti, kaip nustatyta 6.3.2 skirsnyje.“

29. 6.2.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Antros dalies (antraštės „Kredito reikalavimai“ pirmoji pastraipa) antra įtrauka pakeičiama taip:

„ Skolininko (garanto) rūšis. Tinkami skolininkai ir garantai yra nefinansinės korporacijos (*16), viešojo sektoriaus subjektai ir tarptautinės ar supranacionalinės institucijos. Kiekvienas skolininkas yra individualiai ir atskirai atsakingas už visišką atitinkamo kredito reikalavimo grąžinimą (bendrieji skolininkai, solidariai atsakingi už individualius kredito reikalavimus, yra netinkami).

(*16) Kaip apibrėžta ESA 95.“ "

Antros dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:

„ Skolininko ir garanto įsteigimo vieta. Skolininkas turi būti įsteigtas euro zonoje. Garantas taip pat turi būti įsteigtas euro zonoje, nebent garantijos nereikia antrinės rinkos neturinčio turto griežtiems kredito standartams nustatyti, kaip nustatyta 6.3.3 skirsnyje. Šis reikalavimas netaikomas tarptautinėms ar supranacionalinėms institucijoms.“

Antros dalies ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„ Kredito standartai. Kredito reikalavimų kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto atitinkamą kreditingumą. Kredito reikalavimai turi atitikti griežtus kredito standartus, nustatytus EKVS taisyklėse antrinės rinkos neturinčiam turtui, kaip nustatyta 6.3.3 skirsnyje.“

Antros dalies septinta įtrauka pakeičiama taip:

„ Taikoma teisė. Kredito reikalavimo sutarčiai bei kitos sandorio šalies ir NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu („panaudojimo įkaitu sutarčiai“) turi būti taikoma valstybės narės teisė. Be to, negali būti taikomos daugiau kaip dvi skirtingos teisės: a) kitai sandorio šaliai, b) kreditoriui, c) skolininkui, d) garantui (jei taikytina), e) kredito reikalavimo sutarčiai ir f) turto panaudojimo įkaitu sutarčiai.“

Antros dalies aštuntoje įtraukoje 20 išnaša pakeičiama taip:

„(20)

Žr. šio skirsnio 20 išnašą.“

f)	Trečios dalies (antraštės „Antrinės rinkos neturinčios mažmeninės hipoteka užtikrintos skolos priemonės“ pirma pastraipa) ketvirta įtrauka pakeičiama taip: „ Emitento įsteigimo vieta. Emitentas turi būti įsteigtas euro zonoje.“

Trečios dalies šeštoje įtraukoje 22 išnaša pakeičiama taip:

„(22)

Žr. šio skirsnio 20 išnašą.“

30. 6.2.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Po penktos dalies (antraštės „Tinkamo turto naudojimo taisyklės“ trečia pastraipa) įterpiama ši dalis:

„Pinigų politikos įgyvendinimo tikslais, ypač stebėdama, kaip laikomasi tinkamo turto naudojimo taisyklių dėl artimų ryšių, Eurosistema viduje dalijasi informacija apie turimas kapitalo dalis, kurią šiems tikslams suteikė priežiūros institucijos. Informacijai taikomi tokie pat slaptumo standartai, kokius taiko priežiūros institucijos.“

Šešta dalis (antraštės „Tinkamo turto naudojimo taisyklės“ ketvirta pastraipa) pakeičiama taip:

„Pirmiau pateiktos nuostatos dėl artimų ryšių netaikomos: a) artimiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE viešojo sektoriaus subjekto, kuris turi teisę rinkti mokesčius, arba tuo atveju, kai EEE viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, yra skolos priemonės garantas; b) padengtoms bankų obligacijoms, išleistoms pagal kriterijus, nustatytus KIPVPS direktyvos 22 straipsnio 4 dalyje; arba c) atvejams, kai skolos priemonės yra apsaugotos specialiomis teisinėmis garantijomis, panašiomis į tas priemones, kurios nurodytos b punkte, pavyzdžiui, tokiais atvejais: i) antrinės rinkos neturinčių mažmeninių hipoteka užtikrintų skolos priemonių (MHUS), kurios nėra vertybiniai popieriai; arba ii) būsto nekilnojamojo turto paskolomis užtikrintų struktūrinių padengtų obligacijų (t. y. tam tikrų padengtų obligacijų, kurių Europos Komisija nepripažino atitinkančiomis KIPVPS), kurios atitinka visus turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams taikomus kriterijus, nustatytus 6.2 ir 6.3 skirsniuose, ir šiuos papildomus kriterijus (*17):

—

Visos būsto nekilnojamojo turto paskolos, kuriomis užtikrinamos struktūrinės padengtos obligacijos, turi būti išreikštos eurais; emitentas (ir skolininkas, ir garantas, jei jie yra juridiniai asmenys) turi būti įsteigtas valstybėje narėje, jų užtikrinamasis turtas turi būti valstybėje narėje ir paskolai taikoma teisė turi būti valstybės narės teisė.

—

Būsto nekilnojamojo turto paskolos yra tinkamos priskirti atitinkamų struktūrinių padengtų obligacijų užstato fondui, jeigu jos garantuotos tinkama garantija arba užtikrintos įkeitimu. Tinkama garantija turi būti sumokėtina per 24 mėnesius nuo įsipareigojimų neįvykdymo dienos. Tokioms garantuotoms paskoloms tinkamos garantijos gali būti teikiamos įvairiomis sutartinėmis formomis, įskaitant draudimo sutartis, jei jas suteikė viešojo sektoriaus subjektas arba finansinė institucija, kuriai taikoma viešoji priežiūra. Tokių garantuotų paskolų garantas negali turėti artimų ryšių su padengtų obligacijų emitentu ir pripažinta IKVI turi būti jam nustačiusi ne mažesnį kaip A+/A1/AH reitingą per visą sandorio trukmę.

—	Iki 10 % užstato fondo gali būti pakeista aukštos kokybės įkaitu. Šią ribą galima viršyti tik atitinkamam NCB atlikus išsamią analizę.

—	Maksimali proporcija, kurią gali finansuoti kiekviena suteikiamą paskolą struktūrinių padengtų obligacijų emisijai užtikrinanti tinkama paskola yra 80 % paskolos užstato santykis (loan-to-value (LTV)). LTV apskaičiavimas turi būti pagrįstas konservatyviu rinkos vertinimu.

—	Mažiausia privaloma įkaito perviršio suma yra 8 %

—	Didžiausia paskolos suma būsto nekilnojamojo turto paskoloms yra 1 milijonas EUR.

—	Atskiras užstato fondo kredito patikimumo įvertinimas turi atitikti 10 bazinių punktų dydžio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę per vienerius metus, kuri atitinka „vienos A“ ribą (žr. 6.3.1 skirsnį).

—	Emitentui ir susijusiems subjektams, kurie dalyvauja sandoryje dėl struktūrinės padengtos obligacijos arba yra susiję su tokiu sandoriu, turi būti taikoma „vienos A“ („A-“ pagal Fitch arba Standard & Poor’s, arba „A3“ pagal Moody’s, arba „AL“ pagal DBRS) ilgalaikė mažiausia riba.

—	Be to, kitos sandorių šalys turi pateikti gerą reputaciją turinčios teisinės firmos suteiktą teisinį patvirtinimą, kad įvykdytos šios sąlygos:

—	Obligacijų emitentė yra ES valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga ir ji nėra specialios paskirties bendrovė, net jei tokias obligacijas užtikrino ES valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga.

—	Pagal valstybės narės, kurioje yra įsteigtas emitentas arba kurioje yra išleistos obligacijos, teisę obligacijų emitentui/emisijai taikoma speciali viešoji priežiūra, sukurta obligacijų turėtojams apsaugoti.

—	Emitento nemokumo atveju obligacijų turėtojai turi pirmenybę pagrindinės sumos atlyginimo ir palūkanų, kylančių iš (užtikrinamojo) tinkamo turto, sumokėjimo atžvilgiu.

—	Iš obligacijų emisijos kylančios sumos turi būti investuotos (pagal obligacijos dokumentuose nustatytas investavimo taisykles) laikantis atitinkamų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių padengtas obligacijas, arba kitų teisės aktų, kurie taikomi atitinkamam turtui.

(*17) Iki 2010. gada 10. oktobris pateiktos struktūrinės padengtos obligacijos, kurios neatitinka šių kriterijų, gali būti toliau naudojamos iki 2011 m. kovo 31 d. “ "

4 lentelė pakeičiama taip:

„4 lentelė

Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamas turtas

Tinkamumo kriterijai

Antrinę rinką turintis turtas (3)

Antrinės rinkos neturintis turtas (4)

Turto rūšis

ECB skolos sertifikatai

Kitos antrinę rinką turinčios skolos priemonės (5)

Kredito reikalavimai

MHUSP

Kredito standartai

Turtas turi atitikti griežtus kredito standartus. Griežti kredito standartai vertinami pagal EKVS taisykles dėl antrinę rinką turinčio turto (5)

Skolininkas/garantas turi atitikti griežtus kredito standartus. Kreditingumas vertinamas pagal EKVS taisykles dėl kredito reikalavimų

Turtas turi atitikti griežtus kredito standartus. Griežti kredito standartai vertinami pagal EKVS taisykles dėl MHUSP

Emisijos vieta

EEE (5)

Netaikytina

Atsiskaitymo (tvarkymo) procedūros

Atsiskaitymo vieta: euro zona

Priemonės turi būti centralizuotai laikomos nematerialiu pavidalu bankuose arba VPAS, atitinkančiose ECB būtinus standartus

Eurosistemos procedūros

Emitento, skolininko arba garanto rūšis

Centriniai bankai

Viešasis sektorius

Privatus sektorius

Tarptautinės ir supranacionalinės institucijos

Viešasis sektorius

Nefinansinės korporacijos

Tarptautinės ir supranacionalinės institucijos

Kredito įstaigos

Emitento, skolininko ir garanto įsteigimo vieta

Emitentas (5): EEE arba G10 šalys, nepriklausančios EEE

Skolininkas: EEE

Garantas (5): EEE

euro zona

Priimtinos rinkos

Reguliuojamos rinkos

Nereguliuojamos rinkos, priimtinos ECB

Netaikytina

Valiuta

euro

Minimalus dydis

Netaikytina

Minimalaus dydžio riba kredito reikalavimo pateikimo metu

Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.:

—	naudojant vidaus rinkoje: pasirenka NCB,

—	tarpvalstybinio naudojimo atveju: 500 000 eurų bendra minimali riba.

Nuo 2012 m. sausio 1 d.:

500 000 eurų bendra minimali riba visoje euro zonoje

Netaikytina

Taikoma teisė

Turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju užtikrinamojo turto įsigijimui turi būti taikoma ES valstybės narės teisė. Susijusiems kredito reikalavimams taikoma teisė turi būti EEE šalies teisė

Kredito reikalavimo sutarčiai ir panaudojimo įkaitu sutarčiai taikoma teisė: valstybės narės teisė.

Negali būti taikomos daugiau kaip dvi skirtingos teisės:

a)	kitai sandorio šaliai;

b)	kreditoriui;

c)	skolininkui;

d)	garantui (jei taikytina);

e)	kredito reikalavimo sutarčiai ir

f)	naudojimo įkaitu sutarčiai.

Netaikytina

Tarpvalstybinis naudojimas

Taip

31. 6.3.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Ketvirta dalis pakeičiama taip:

„IKVI šaltinio atžvilgiu vertinimas turi būti grindžiamas viešu reitingu. Eurosistema pasilieka teisę pareikalauti bet kokio paaiškinimo, kuris jos manymu yra reikalingas. Turtu užtikrintų vertybinių popierių reitingai turi būti paaiškinti viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, t. y. išsamioje ikiprekybinėje arba naujos emisijos ataskaitoje, kurioje, inter alia, pateikiama išsami struktūrinių ir teisinių aspektų analizė, išsamus bendrojo užtikrinamojo įkaito įvertinimas, sandorio dalyvių analizė bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizė. Be to, IKVI turi skelbti reguliarias turtu užtikrintų vertybinių popierių priežiūros ataskaitas. Šių ataskaitų skelbimas turi atitikti atkarpų mokėjimų dažnumą ir laiką. Šiose ataskaitose turėtų būti bent jau atnaujinami esminiai sandorio duomenys (pvz., užtikrinamojo įkaito sudėtis, sandorio dalyviai, kapitalo struktūra) ir veiklos duomenys.“

Penkta dalis pakeičiama taip:

„Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams (jos taikoma „kredito kokybės minimali riba“), apibrėžiama kaip „vienos A“ kredito vertinimas (*18). Eurosistema laiko, kad jei įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienerius metus yra 0,10 %, ji atitinka „vienos A“ kredito vertinimą ir turi būti reguliariai peržiūrima. EKVS vadovaujasi Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD) (*19) pateikto įsipareigojimų neįvykdymo atvejo apibrėžtimi. Eurosistema skelbia žemiausią privalomą kredito kokybės minimalią ribą atitinkantį reitingą kiekvienai pripažintai IKVI, neprisiimdama jokios atsakomybės už savo IKVI įvertinimą, kuris taip pat turi būti reguliariai peržiūrimas. Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams, apibrėžiama kaip „trijų A“ kredito vertinimas (*20) emisijos metu. Eurosistemos minimali „vienos A“ riba turi būti išlaikyta per visą turtu užtikrinto vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

(*18) „Viena A“ reiškia minimalų ilgalaikį reitingą „A-“ pagal Fitch arba Standard & Poor’s, arba „A3“ pagal Moody’s, arba „AL“ pagal DBRS."

(*19) KRD apima 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos (OL L 177, 2006 6 30, p. 1) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 201)."

(*20) „Trys A“ reiškia ilgalaikį reitingą „AAA“ pagal Fitch, Standard & Poor’s arba DBRS arba „Aaa“ pagal Moody’s arba, jei jų nėra, trumpalaikį reitingą „F1+“ pagal Fitch, arba „A-1+“ pagal Standard & Poor’s, arba „R-1H“ pagal DBRS.“ "

Septinta dalis pakeičiama taip:

„Turtas, kurį išleido arba garantavo subjektai, kuriems pagal Sutarties 75 straipsnį ES arba ES valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis, gali būti išbrauktas iš tinkamo turto sąrašo.“

32. 6.3.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Pirmos dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„ Turtu užtikrintų vertybinių popierių IKVI kredito vertinimas: Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, išleistiems 2010 m. kovo 1 d. arba vėliau, Eurosistema reikalauja ne mažiau kaip dviejų kredito vertinimų iš bet kurių pripažintų IKVI konkrečiai emisijai. Šių vertybinių popierių tinkamumui apibrėžti taikoma „antrojo geriausio taisyklė“, kuri reiškia, kad turtu užtikrintų vertybinių popierių kredito kokybės minimalią ribą turi atitikti ne tik geriausias, bet ir antrasis geriausias esamas IKVI kredito vertinimas. Pagal šią taisyklę, kad vertybiniai popieriai būtų tinkami, Eurosistema reikalauja, kad abu kredito vertinimai būtų „AAA“/„Aaa“ lygio emisijos metu ir „vienos A“ lygio per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

Kad vertybiniai popieriai išliktų tinkami, nuo 2011 m. kovo 1 d. visi turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, nesvarbu, kada jie buvo išleisti, privalo turėti ne mažiau kaip du kredito vertinimus iš bet kurios pripažintos IKVI konkrečiai emisijai ir turi būti vykdoma antrojo geriausio taisyklė.

Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų iki 2010 m. kovo 1 d., kurie turi tik vieną kredito vertinimą, atveju antras vertinimas turi būti gautas iki 2011 m. kovo 1 d. Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų iki 2009 m. kovo 1 d., abu kredito vertinimai turi atitikti „vienos A“ lygį per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę. Turtu užtikrintų vertybinių popierių, išleistų nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d., pirmasis kredito vertinimas turi atitikti „AAA“/„Aaa“ lygį emisijos metu ir „vienos A“ lygį per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę, o antrasis kredito vertinimas turi atitikti „vienos A“ lygį tiek emisijos metu (*21), tiek ir per visą vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę.

Turtu užtikrintų vertybinių popierių pakeičiamos tęstinės emisijos (fungible tap issuances) laikomos naujomis turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijomis. Visi su tuo pačiu ISIN kodu išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai turi atitikti tuos tinkamumo kriterijus, kurie taikomi vėliausios pakeičiamos tęstinės emisijos metu. Jeigu pakeičiamų tęstinių emisijų turtu užtikrinti vertybiniai popieriai neatitinka tinkamumo kriterijų, taikomų vėliausios pakeičiamos tęstinės emisijos metu, visi su tuo pačiu ISIN kodu išleisti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai laikomi netinkamais. Ši taisyklė netaikoma toms turtu užtikrintų vertybinių popierių pakeičiamoms tęstinėms emisijoms, kurios buvo Eurosistemos tinkamo turto sąraše 2010. gada 10. oktobris, jei vėliausia tęstinė emisija įvyko iki tos dienos. Nepakeičiamos tęstinės emisijos laikomos skirtingais turtu užtikrintais vertybiniais popieriais.

(*21) Antrojo IKVI vertinimo atveju „kredito vertinimas emisijos metu“ reiškia kredito vertinimą, IKVI išleistą arba paskelbtą pirmą kartą.“ "

b)	Pirmos dalies trečios įtraukos trečias punktas pakeičiamas taip: „Garantijai turi būti taikoma ES valstybės narės teisė, ji turi būti teisėta, saistanti ir vykdytina garanto atžvilgiu.“

Antros dalies pirmos įtraukos įžanga pakeičiama taip:

„ euro zonos viešojo sektoriaus emitentai arba garantai: jei antrinę rinką turintį turtą išleido arba garantavo regioninė valdžia, vietos valdžia arba viešojo sektoriaus subjektas (VSS), įsteigti euro zonoje kaip apibrėžta KRD, taikoma tokia procedūra:“

Antros dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„ Emitentai arba garantai, kurie yra euro zonos nefinansinės korporacijos: jei euro zonoje įsteigtų nefinansinių korporacijų išleistam ir (arba) garantuotam antrinę rinką turinčiam turtui (*22) negali būti nustatyti griežti kredito standartai, remiantis IKVI atliktu emisijos, emitento arba garanto kredito vertinimu, bus taikomos EKVS taisyklės kredito reikalavimams ir kitoms sandorio šalims leidžiama taikyti savo pačių vidaus reitingais pagrįstą sistemą (VRPS), NCB vidines kredito vertinimo sistemas (VKVS) arba trečiųjų šalių priemones reitingui nustatyti. Nefinansinių korporacijų išleistos nereitinguotos antrinę rinką turinčios skolos priemonės neįtraukiamos į antrinę rinką turinčio tinkamo turto viešą sąrašą.

(*22) Žr. šio skirsnio 12 išnašą.“ "

33. 6.3.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Penktos dalies pirmos įtraukos („Viešajam sektoriui priklausantys skolininkai arba garantai“) ii punkte 35 išnaša pakeičiama taip:

„(35)

Žr. šio skirsnio 34 išnašą.“

Penktos dalies pirmos įtraukos iii punkte 36 išnaša pakeičiama taip:

„(36)

Žr. šio skirsnio 39 išnašą.“

Penktos dalies antros įtraukos („Nefinansinėms korporacijoms priklausantys skolininkai arba garantai“) 37 išnaša (pirma išnaša toje įtraukoje) pakeičiama taip:

„(37)

Jei kita sandorio šalis pasirinko IKVI kaip kredito vertinimo šaltinį, ji gali naudoti pirmojo geriausio taisyklę (žr. šio skirsnio 34 išnašą).“

d)	Šeštos dalies trečia įtrauka pakeičiama taip: „Garantijai turi būti taikoma ES valstybės narės teisė, ji turi būti teisėta, saistanti ir vykdytina garanto atžvilgiu.“

34. 6.3.4 skirsnio keturiolikta dalis (antraštės „Trečiosios šalies priemonių reitingui nustatyti šaltinis“ pirmoji pastraipa) pakeičiama taip:

„PRN šaltinį sudaro subjektai, kurie vertina skolininkų kredito kokybę pirmiausia sistemiškai ir mechaniškai naudodami kiekybinius modelius, remdamiesi, be kitos informacijos, audituotomis ataskaitomis, ir kurių kredito vertinimai nėra skirti atskleisti plačiajai visuomenei. PRN teikėjas, norintis dalyvauti IKVI, turi pateikti prašymą tos šalies, kurioje jis yra įsteigtas, NCB, naudodamas Eurosistemos nustatytą formą, pridėdamas prašymo formoje nurodytus papildomus dokumentus. Eurosistema sprendžia dėl PRN teikėjo priimtinumo remdamasi Eurosistemos nustatytų pripažinimo kriterijų atitikimo įvertinimu (*23).

35. 6.4.1 skirsnyje 7 intarpas pakeičiamas taip:

„7 INTARPAS

Rizikos kontrolės priemonės

Eurosistema taiko šias rizikos kontrolės priemones:

—	Įvertinimas mažesne nei rinkos verte Eurosistema, vertindama užtikrinamąjį turtą, taiko „įvertinimą mažesne nei rinkos verte“. Tai reiškia, kad užtikrinamojo turto vertė apskaičiuojama kaip turto rinkos vertė, atėmus tam tikrą dalį procentais (iš rinkos vertės išskaitomą dalį).

—

Svyravimų ribos (koregavimas pagal rinką)

Eurosistema reikalauja, kad likvidumo didinimo grįžtamuosius sandorius užtikrinančio turto vertė, įvertinus turtą mažesne nei rinkos verte, būtų išlaikoma visą laiką. Tai reiškia, kad, reguliariai vertinamai užtikrinamojo turto vertei nukritus žemiau tam tikros ribos, nacionalinis centrinis bankas pareikalaus iš kitos sandorio šalies pateikti papildomo turto arba pinigų (t. y. pareikalaus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę). Panašiai, jeigu užtikrinamojo turto vertė po jo perkainojimo viršytų tam tikrą ribą, kita sandorio šalis gali susigrąžinti turto arba pinigų perteklių. (8 intarpe aprašyta, kaip apskaičiuojamas įkaito vertės išlaikymo prievolės vykdymas.)

—

Neužtikrintų skolos priemonių naudojimo apribojimai

Eurosistema taiko neužtikrintų skolos priemonių naudojimo apribojimus, kaip nustatyta 6.4.2 skirsnyje.

Bet kuriuo metu Eurosistema taip pat gali taikyti toliau nurodytas rizikos kontrolės priemones, jeigu tai yra būtina tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti:

—

Pradinis įkaito perviršis

Eurosistema savo likvidumo didinimo grįžtamiesiems sandoriams gali taikyti pradinio įkaito perviršio reikalavimą. Tai reiškia, kad kitos sandorio šalys turėtų pateikti užtikrinamąjį turtą, kurio vertė būtų bent jau lygi pradiniu įkaito vertės perviršiu padidintai Eurosistemos suteiktai likvidumo sumai.

—

Apribojimai dėl emitentų ir (arba) skolininkų arba garantų

Rizikos emitentų ir (arba) skolininkų arba garantų atžvilgiu Eurosistema gali taikyti papildomus apribojimus, išskyrus neužtikrintų skolos priemonių naudojimui taikomus apribojimus. Tokie apribojimai taip pat gali būti taikomi tam tikroms kitoms sandorio šalims, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su kitos sandorio šalies pateikto įkaito kredito kokybe.

—	Papildomų įvertinimų mažesne nei rinkos verte taikymas Eurosistema gali taikyti papildomus įvertinimus mažesne nei rinkos verte, jeigu tai yra būtina tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti.

—	Papildomos garantijos Prieš priimdama tam tikrą turtą, Eurosistema gali pareikalauti papildomų garantijų, suteiktų finansiškai patikimų subjektų.

—	Atsisakymas Eurosistema gali atsisakyti naudoti tam tikrą turtą savo pinigų politikos operacijoms. Atsisakyta taip pat gali būti ir tam tikrų kitų sandorių šalių, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė rodo aukštą koreliaciją su kitos sandorio šalies pateikto įkaito kredito kokybe.“

36. 6.4.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Trečia įtrauka pakeičiama taip:

„Eurosistema riboja kredito įstaigos arba bet kokio kito subjekto, su kuriuo kredito įstaiga yra susijusi artimais ryšiais, kaip nustatyta 6.2.3 skirsnyje, išleistų nepadengtų skolos priemonių naudojimą. Tokį turtą kita sandorio šalis gali naudoti kaip įkaitą tik jei tokiam įkaitui Eurosistemos nustatyta vertė po įvertinimo mažesne nei rinkos verte pritaikymo neviršija 10 % visos tos kitos sandorio šalies pateikto įkaito vertės po įvertinimo mažesne nei rinkos verte. Šis apribojimas netaikomas tokiam turtui, kurį garantavo viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę nustatyti mokesčius, arba jis netaikomas, jeigu turto vertė po įvertinimo mažesne nei rinkos verte neviršija 50 milijonų EUR. Dviejų ar daugiau tokį turtą išleidusių emitentų susijungimo arba artimų ryšių tarp tokių emitentų atsiradimo atveju šie emitentai šio apribojimo kontekste yra laikomi viena emitentų grupe ne ilgiau kaip vienerius metus nuo susijungimo arba artimų ryšių atsiradimo dienos.“

6 lentelėje 4 išnaša pakeičiama taip:

„(4)	Į II likvidumo kategoriją įtraukiamas tik antrinę rinką turintis turtas, išleistas emitentų, kuriuos ECB klasifikuoja kaip agentūras. Kitų agentūrų išleistas antrinę rinką turintis turtas įtraukiamas į III arba IV likvidumo kategoriją, priklausomai nuo emitento ir turto rūšies.“

37. 6.6.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Antroje dalyje 52 išnaša pakeičiama taip:

„(52)

Žr. šio skirsnio 57 išnašą.“

Trečioje dalyje 53 išnaša pakeičiama taip:

„(53)

Žr. šio skirsnio 57 išnašą.“

38. 6.7 skirsnio trečia dalis pakeičiama taip:

„Kitos sandorio šalys, kurios yra kredito įstaigų filialai, įsteigti už EEE ribų arba ne Šveicarijoje, negali tokio turto naudoti įkaitu.“

39. 7.1 skirsnio ketvirta dalis pakeičiama taip:

„Taikydamas privalomųjų atsargų reikalavimą, ECB privalo veikti laikydamasis Eurosistemos tikslų, nustatytų Sutarties 127 straipsnyje ir ECBS statuto 2 straipsnyje, kuriuose, inter alia, išreiškiamas principas neskatinti didelio nepageidaujamo išsibarstymo arba išskaidymo.“

40. 7.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„Remdamasis ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalimi, ECB reikalauja, kad valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos laikytų privalomąsias atsargas. Tai reiškia, kad euro zonoje neįsteigtų kredito įstaigų filialams euro zonoje taip pat taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema. Tačiau euro zonoje įsteigtų kredito įstaigų filialams, įsteigtiems ne euro zonoje, ši sistema netaikoma.

Įstaigos bus automatiškai atleistos nuo privalomųjų atsargų reikalavimų nuo laikymo laikotarpio pradžios, per kurį jų leidimas panaikinamas arba atšaukiamas arba per kurį sprendimą dėl įstaigos likvidavimo procedūros pradėjimo priima teisminė institucija arba bet kuri kita kompetentinga valstybės narės institucija. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentą ECB/2003/9 ECB taip pat gali atleisti įstaigas nuo jų įsipareigojimų Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemai jų nediskriminuodamas, jeigu joms taikomos veiklą ribojančios priemonės arba jei joms ES pagal Sutarties 75 straipsnį arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą sustabdyti arba panaikinti galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis, arba jeigu Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos tikslai nebūtų pasiekti taikant įsipareigojimus šioms konkrečioms įstaigoms. Jeigu ECB sprendimas dėl tokio atleidimo grindžiamas Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos tikslais, ECB atsižvelgia į vieną ar kelis iš šių kriterijų:

—	įstaigai leidžiama atlikti tik specialios paskirties funkcijas,

—	įstaigai draudžiama atlikti aktyvias banko funkcijas konkuruojant su kitomis kredito įstaigomis, ir (arba)

—	įstaiga yra teisiškai įsipareigojusi numatyti visus pritrauktus indėlius skirti kaip pagalbą regiono ir (arba) tarptautinei plėtrai.

ECB nustato ir tvarko įstaigų, kurioms taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema, sąrašą. ECB taip pat viešai skelbia sąrašą įstaigų, kurios yra atleistos nuo jų įsipareigojimų pagal šią sistemą ne dėl veiklą ribojančių priemonių taikymo šioms įstaigoms, arba sąrašą subjektų, kuriems pagal Sutarties 75 straipsnį ES arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis (*24). Kitos sandorių šalys gali vadovautis šiais sąrašais spręsdamos, ar jos turi įsipareigojimų kitoms įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai. Po kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės Eurosistemos darbo dienos skelbiami sąrašai tinka atsargų bazės laikymo laikotarpio, prasidedančio po dviejų mėnesių einantį kalendorinį mėnesį, atsargų bazei apskaičiuoti. Pavyzdžiui, vasario pabaigoje paskelbtas sąrašas tinka apskaičiuoti atsargų bazę, kurios laikymo laikotarpis prasideda balandžio mėnesį.

41. 7.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Septintoje dalyje (antraštės „Atsargų apskaičiavimas“ antra pastraipa) 7 išnaša pakeičiama taip:

„(7)

Įstaigoms, kurioms leidžiama pateikti visos grupės statistinius duomenis suvestiniu pagrindu pagal ECB pinigų ir bankų statistinių duomenų pateikimo sistemos nuostatas (žr. 4 priedėlį), suteikiama tik viena tokia nuolaida visai grupei, nebent įstaigos teikia pakankamai išsamius duomenis apie atsargų bazę ir turimas atsargas, kad Eurosistema galėtų patikrinti jų tikslumą ir nustatyti atitinkamus privalomųjų atsargų reikalavimus kiekvienai grupės įstaigai.“

9 intarpe (*) išnaša pakeičiama taip:

„(*)

Europos centrinio banko 2008 m. gruodžio 19 d. Reglamente (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2008/32) (OL L 15, 2009 1 20, p. 14) tiesiogiai reikalaujama teikti duomenis apie indėlių įsipareigojimų nominaliąją vertę. Nominalioji vertė reiškia pagrindinę sumą, kurią skolininkas susitarimo pagrindu privalo grąžinti kreditoriui. Būtinybė padaryti tokią pataisą kilo dėl 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1) pataisos, kuri numatė galimybę tam tikras finansines priemones įkainoti tikrąja verte.“

42. 7.4 skirsnio antra dalis (antraštės „Atsargų laikymas“ pirma pastraipa) pakeičiama taip:

„Kiekviena įstaiga savo privalomąsias atsargas turi laikyti vienoje arba keliose atsargų sąskaitose valstybės narės, kurioje ji įsteigta, NCB. Įstaigų, valstybėje narėje turinčių daugiau kaip vieną padalinį, pagrindinė buveinė yra atsakinga už visų įstaigos vietinių padalinių bendrų privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymą (*25). Įstaiga, turinti padalinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, turi laikyti privalomąsias atsargas kiekvienos valstybės narės, kurioje ji turi padalinį, NCB, atsižvelgdama į savo atsargų bazę atitinkamoje valstybėje narėje.

43. 2 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

„Artimų ryšių“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„ Artimi ryšiai (Close links): situacija, kai kita sandorio šalis yra susijusi su tinkamo turto emitentu, skolininku arba garantu taip, kad: a) kita sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai, per vieną ar daugiau iš kitų įmonių, turi 20 % arba daugiau emitento, skolininko arba garanto kapitalo, arba b) emitentas, skolininkas arba garantas tiesiogiai arba netiesiogiai, per vieną ar daugiau iš kitų įmonių, turi 20 % arba daugiau kitos sandorio šalies kapitalo, arba c) trečioji šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau iš kitų įmonių turi daugiau kaip 20 % kitos sandorio šalies kapitalo ir daugiau kaip 20 % emitento, skolininko arba garanto kapitalo.“

„Kredito įstaigos“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„ Kredito įstaiga (Credit institution): kredito įstaiga pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos (nauja redakcija) (*26) 2 straipsnį ir 4 straipsnio 1 dalį, kaip įgyvendinta nacionalinėje teisėje, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba kita kredito įstaiga pagal Sutarties 123 straipsnio 2 dalį, kuriai taikoma priežiūra yra panaši į kompetentingos nacionalinės institucijos priežiūrą.

(*26) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.“ "

c)	„Elektroninių pinigų“ apibrėžtis išbraukiama.

Įterpiama „Likvidumo palaikymo vykdant sandorius turtu užtikrintais vertybiniais popieriais“ apibrėžtis:

„ Likvidumo palaikymas vykdant turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorius: bet koks struktūrinis metodas, kuris gali būti naudojamas sandorio metu galinčiam susidaryti laikinam pinigų srauto trūkumui padengti.“

„Priemonių reitingui nustatyti“ apibrėžtis pakeičiama taip:

„ Priemonės reitingui nustatyti (PRN) ( Rating tools (RTs) ): EKVS numatytas kredito kokybės vertinimo šaltinis, pateiktas subjektų, kurie vertina skolininkų kredito kokybę, pirmiausia sistemiškai ir mechaniškai naudodami kiekybinius modelius ir remdamiesi, be kitos informacijos, audituotomis sąskaitomis, kurių atliktas kredito vertinimas neskirtas skelbti viešai. Prieš jiems tampant EKVS dalimi, Eurosistema kiekvieną tokį subjektą turi atskirai patvirtinti esant tinkamą.“

f)	„Sutarties“ apibrėžtis pakeičiama taip: „ Sutartis: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“.

44. 4 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

1 skirsnyje po Reglamento (EB) Nr. 2533/98 pavadinimo pridedama ši (*) išnaša:

„(*)	OL L 318, 1998 11 27, p. 8.“

2 skirsnio pirma dalis pakeičiama taip:

„ 2008 m. gruodžio 19 d. Europos centrinio banko reglamento (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2008/32) (*27) tikslas – leisti ECB ir, pagal ECBS statuto 5 straipsnio 2 dalį, NCB, kurie pagal galimybes atlieka šį darbą, rinkti statistinę medžiagą, reikalingą ECBS uždaviniams įgyvendinti ir pirmiausia jos uždaviniui nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką. Pagal Reglamentą ECB/2008/32 surinkta statistinė informacija naudojama nustatyti pinigų finansinių institucijų (PFI) sektoriaus konsoliduotą balansą, kurio pagrindinis tikslas – suteikti ECB visapusišką statistinę informaciją apie pinigų pokyčius, apimančius PFI, esančių dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurios laikomos viena ekonomine teritorija, suvestinį finansinį turtą ir įsipareigojimus.

(*27) OL L 15, 2009 1 20, p. 14.“ "

2 skirsnio ketvirta dalis pakeičiama taip:

„Antra, Reglamente ECB/2008/32 nustatytais atskaitomybės įsipareigojimais turi būti laikomasi skaidrumo ir teisinio tikrumo principų. Taip yra todėl, kad tas reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visoje euro zonoje. Jis tiesiogiai nustato įpareigojimus fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems ECB gali taikyti sankcijas, jeigu netenkinami ECB atskaitomybės reikalavimai (žr. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnį). Todėl atskaitomybės įsipareigojimai yra aiškiai apibrėžti, o bet kurie ECB nuožiūra atliekami veiksmai tikrinant arba privalomai renkant statistinę informaciją yra pagrįsti aiškiais principais. Trečia, ECB turi kuo labiau sumažinti atskaitomybės naštą pagal ECBS statistikai taikomus rengimo, teikimo ir platinimo statistinius principus (žr. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnio a punktą). Šie principai plačiau apibrėžti ECBS viešajame įsipareigojime dėl Europos statistikos, kuris skelbiamas ECB tinklavietėje.“

2 skirsnio penkta dalis pakeičiama taip:

„Todėl pagal Reglamentą ECB/2008/32 NCB surinkta statistinė medžiaga naudojama ir atsargų bazei apskaičiuoti pagal 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos centrinio banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (*28).

(*28) OL L 250, 2003 10 2, p. 10.“ "

2 skirsnio šešta dalis pakeičiama taip:

„Reglamente ECB/2008/32 bendrais bruožais apibūdinama tik faktinė atskaitingoji visuma, jos atskaitomybės įsipareigojimai ir principai, pagal kuriuos ECB ir NCB paprastai įgyvendina savo įgaliojimus tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją. Statistinės informacijos elementai, kurie turi būti pateikiami siekiant įvykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, ir būtinieji standartai, kurių turi būti laikomasi, nustatyti Reglamento ECB/2008/32 I–IV prieduose.“

3 skirsnis pakeičiamas taip:

„PFI apima Sąjungos teisėje apibrėžtos rezidentės kredito įstaigos ir visos kitos rezidentės finansų įstaigos, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFI, bei savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius. ECB, remdamasis šiuo apibrėžimu ir klasifikavimo principais, nustatytais Reglamento ECB/2008/32 I priede, sudaro ir tvarko institucijų sąrašą. Šio PFI sąrašo statistikos tikslais sudarymo ir tvarkymo įgaliojimai priklauso ECB vykdomajai valdybai. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro PFI rezidenčių euro zonoje visuma. NCB turi teisę pagal Reglamento ECB/2008/32 8 straipsnį taikyti išimtis mažoms PFI. Šios išimtys leidžia NCB taikyti „mažųjų atskyrimo“ metodą.“

4 skirsnis pakeičiamas taip:

„Konsoliduotam balansui parengti faktinė atskaitingoji visuma rezidentė turi kiekvieną mėnesį teikti su jų balansu susijusią statistinę informaciją. Papildoma informacija teikiama kartą per ketvirtį. Statistinė informacija, kurią reikia pateikti, išsamiau apibūdinta Reglamento ECB/2008/32 I priede. Atitinkamus statistinius duomenis renka NCB; jie turi nustatyti atskaitomybės tvarką, kurios būtina laikytis.

Reglamentas ECB/2008/32 netrukdo NCB iš faktinės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją, būtiną ECB statistiniams reikalavimams įvykdyti, pagal platesnę statistinės atskaitomybės sistemą, kurią savo atsakomybe nustato NCB, vadovaudamiesi Sąjungos arba nacionaline teise arba nustatyta praktika ir kuri naudojama kitiems statistiniams tikslams. Tačiau tai turėtų būti daroma nepažeidžiant statistinių reikalavimų, nustatytų Reglamente ECB/2008/32, vykdymo. Konkrečiais atvejais ECB gali pasinaudoti tokiais tikslais surinkta statistine informacija savo reikalavimams įvykdyti.

NCB pritaikius pirmiau minėtą išimtį, atitinkamoms mažoms PFI taikomi sumažinti atskaitomybės įsipareigojimai (numatantys, inter alia, tik ketvirtinę atskaitomybę), kurie yra būtini privalomųjų atsargų atžvilgiu ir kurie nustatyti Reglamento ECB/2008/32 III priede. Reikalavimai toms mažoms PFI, kurios nėra kredito įstaigos, yra nustatyti minėto reglamento 8 straipsnyje. Tačiau PFI, kurioms nustatyta išimtis, gali nuspręsti vykdyti visus atskaitomybės reikalavimus.“

5 skirsnio pirma–aštunta dalys pakeičiamos taip:

„Siekiant sumažinti atskaitomybės naštą ir išvengti dubliavimo renkant statistinę informaciją, su balansu susijusi statistinė informacija, kurią PFI teikia pagal Reglamentą ECB/2008/32, naudojama ir atsargų bazei apskaičiuoti pagal Reglamentą ECB/2003/9.

Atskaitingieji agentai statistiniais tikslais turi pateikti duomenis savo atitinkamam NCB pagal žemiau pateiktos 1 lentelės, kuri yra Reglamento ECB/2008/32 III priede, struktūrą. 1 lentelėje ženklu „*“ pažymėtus langelius atskaitingosios institucijos naudoja savo atsargų bazei apskaičiuoti (žr. 7 skyriaus 9 intarpą).

Siekiant teisingai apskaičiuoti atsargų bazę, kuriai taikoma teigiama atsargų norma, reikia pateikti išsamų paskirstymą nurodant sutarto nuo 2 metų termino indėlius, įspėjamojo nuo 2 metų laikotarpio indėlius, kredito įstaigų atpirkimo įsipareigojimus („vidaus“ ir „kitų dalyvaujančių valstybių narių“) „PFI“, „kredito įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ bei „valdžios“ sektoriams ir „likusiam pasauliui“.

Be to, atsižvelgiant į nacionalines surinkimo sistemas ir nepažeidžiant Reglamente ECB/2008/32 nustatytų PFI balanso apibrėžčių ir klasifikavimo principų visapusiško laikymosi, kredito įstaigos, kurioms taikomi atsargų reikalavimai, gali pateikti kitus atsargų bazei apskaičiuoti reikalingus duomenis, išskyrus duomenis apie perleidžiamas priemones, pagal 1a lentelę, jei tai neturės įtakos 1 lentelėje nurodytoms paryškintoms pozicijoms.

Reglamento ECB/2008/32 III priede pateikiamos konkrečios ir pereinamojo laikotarpio nuostatos ir sąlygos dėl susijungimų, kuriuose dalyvauja kredito įstaigos, privalomųjų atsargų sistemos taikymo atžvilgiu.

Reglamento ECB/2008/32 III priede pateikiama ir mažų kredito įstaigų atskaitomybės schema. Mažos kredito įstaigos turi pateikti bent jau ketvirtinius duomenis, reikalingus atsargų bazei apskaičiuoti pagal 1a lentelę. Šios įstaigos užtikrina, kad atskaitomybė pagal 1a lentelę visiškai atitinka 1 lentelėje taikomas apibrėžtis ir klasifikacijas. Mažų įstaigų trijų atsargų laikymo laikotarpių atsargų bazės duomenys skaičiuojami remiantis NCB surinktais ketvirčio pabaigos duomenimis.

III priede taip pat pateiktos nuostatos dėl kredito įstaigų kaip grupės atskaitomybės agreguotu pagrindu. Gavusios ECB leidimą, vienoje nacionalinėje teritorijoje esančios kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, gali teikti statistinius duomenis apie savo konsoliduotą atsargų bazę kaip grupė, jeigu visos susijusios įstaigos yra atsisakiusios pasinaudoti bendros nuolaidos atėmimu iš privalomųjų atsargų reikalavimo. Tačiau bendros nuolaidos atėmimo galimybe gali pasinaudoti tik visa grupė. Jeigu kredito įstaigų grupei yra leista laikyti privalomąsias atsargas per tarpininką, bet ji neteikia tokios atskaitomybės kaip grupė, atitinkamas NCB gali leisti tarpininkui teikti agreguotą statistinę atskaitomybę (išskyrus dėl atsargų bazės) šios kredito įstaigų grupės vardu. Tokiu atveju bendros nuolaidos atėmimo galimybę išlaiko kiekviena grupės narė. Visos susijusios įstaigos į ECB PFI sąrašą įtraukiamos atskirai.

Be to, šiame priede nurodytos nuostatos, taikytinos kredito įstaigų jungimosi atveju. Sąvokos „susijungimas“, „susijungiančiosios įstaigos“ ir „įsigyjančioji įstaiga“ vartojamos Reglamento ECB/2003/9 1 straipsnyje nurodyta reikšme. Įsigyjančiosios įstaigos laikymo laikotarpio, per kurį įvyksta susijungimas, privalomųjų atsargų reikalavimas turi būti skaičiuojamas ir vykdomas minėto reglamento 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigyjančiosios įstaigos vienas po kito einančių atsargų laikymo laikotarpių privalomosios atsargos skaičiuojamos remiantis atsargų baze ir statistine informacija pagal konkrečias taisykles (žr. Reglamento ECB/2008/32 III priede pateiktą lentelę), jei taikoma. Kitais atvejais taikomos įprastos statistinės informacijos pateikimo ir privalomųjų atsargų skaičiavimo taisyklės, pateiktos Reglamento ECB/2003/9 3 straipsnyje. Be to, atitinkamas NCB gali leisti įsigyjančiajai įstaigai įvykdyti savo įsipareigojimą teikti statistinę informaciją taikant laikinąją tvarką. Ši nuostata, leidžianti nukrypti nuo įprastų atskaitomybės procedūrų, turi būti taikoma kuo trumpiau ir bet kuriuo atveju ji negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius nuo susijungimo momento. Ši išimtis nepažeidžia įsigyjančiosios įstaigos prievolės savo atskaitomybės įsipareigojimus vykdyti pagal Reglamentą ECB/2008/32 ir, jei taikoma, prisiimti susijungiančiųjų įstaigų atskaitomybės įsipareigojimus.“

i)	6 skirsnis pakeičiamas taip: „Pats ECB ir NCB paprastai pagal savo kompetenciją tikrina ir privalomai renka statistinę informaciją, kai nesilaikoma būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisų standartų. Šie būtinieji standartai yra nustatyti Reglamento ECB/2008/32 IV priede.“

7 skirsnis pakeičiamas taip:

„Kadangi pagal ECBS statuto 34 straipsnio 1 dalį reglamentas nesuteikia jokių teisių ir nenumato jokių įpareigojimų valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis (ECBS statuto 42 straipsnio 1 dalis), bei Danijai (Protokolo dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su Danija, 2 straipsnis) ir nėra taikytinas Jungtinei Karalystei (Protokolo dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, 8 straipsnis), Reglamentas ECB/2008/32 taikomas tik dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Tačiau ECBS statuto 5 straipsnis dėl ECB ir NCB kompetencijos statistikos srityje ir Reglamentas (EB) Nr. 2533/98 taikomi visose valstybėse narėse. Jie kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies antra ir trečia įtraukomis taip pat reiškia nedalyvaujančių valstybių narių įpareigojimą nacionaliniu lygiu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurios, jų nuomone, yra tinkamos statistinei informacijai, kurios reikia ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti, rinkti ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Šis įpareigojimas aiškiai išdėstytas Reglamento (EB) Nr. 2533/98 4 straipsnyje ir konstatuojamosios dalies 17 punkte. Siekiant skaidrumo šis specialus įpareigojimas pakartotas Reglamento ECB/2008/32 konstatuojamosiose dalyse.“

Lentelė pakeičiama taip:

„1 lentelė

Mėnesinės atsargos (6)

BALANSO STRAIPSNIAI

A. Vidaus

B. Kitos dalyvaujančios valstybės narės

C. Likęs pasaulis

D. Nepriskirta

PFI (8)

Ne PFI

PFI (8)

Ne PFI

Iš viso

Bankai

Ne bankai

Kredito įstaigos

iš jų: kredito įstaigos, kurioms taikomi PAR, ECB ir NCB

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentų sektoriai

Kredito įstaigos

iš jų: kredito įstaigos, kurioms taikomi PAR, ECB ir NCB

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentų sektoriai

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S.123 + S.124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125)

Nefinansinės korporacijos (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14 + S.15)

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius

Iš viso

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S.123 + S.124)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125)

Nefinansinės korporacijos (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14 + S.15)

iš jų: PPŠ (9)

iš jų: FPK

iš jų: PPŠ (9)

iš jų: FPK

(a)

(b)

(c)

(d)

(e)

(f)

(g)

(h)

(i)

(j)

(k)

(l)

(m)

(n)

(o)

(p)

(q)

(r)

(s)

(t)

ĮSIPAREIGOJIMAI

8.	Grynieji pinigai apyvartoje

Indėliai

iki 1 metų

nuo 1 metų

iš jų pervedamieji indėliai

iš jų iki 2 metų

iš jų sindikuotosios paskolos

Eurais

9.1e	Vienadieniai

iš jų pervedamieji indėliai

9.2e

Sutarto

iki 1 metų termino

nuo 1 ir iki 2 metų termino

nuo 2 metų termino

9.3e	Įspėjamojo

iki 3 mėn. laikotarpio

nuo 3 mėn. laikotarpio

iš jų nuo 2 metų (7)

9.4e	Atpirkimo sandoriai

9x	Užsienio valiutomis

9.1x	Vienadieniai

9.2x

Sutarto

iki 1 metų termino

nuo 1 ir iki 2 metų termino

nuo 2 metų termino

9.3x	Įspėjamojo

iki 3 mėn. laikotarpio

nuo 3 mėn. laikotarpio

iš jų nuo 2 metų (7)

9.4x	Atpirkimo sandoriai

10.	PRF akcijos (vienetai) (8)

11.	Išleisti skolos vertybiniai popieriai

11e.

Eurais

iki 1 metų

nuo 1 ir iki 2 metų

iš jų iki 2 metų ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos

nuo 2 metų

11x.	Užsienio valiutomis

iki 1 metų

nuo 1 ir iki 2 metų

iš jų iki 2 metų ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos

nuo 2 metų

12.	Kapitalas ir atsargos

13.	Likę įsipareigojimai

BALANSO STRAIPSNIAI

A. Vidaus

B. Kitos dalyvaujančios valstybės narės

C. Likęs pasaulis

D. Nepriskirta

PFI

Ne PFI

PFI

Ne PFI

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentų sektoriai

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentų sektoriai

Iš viso (e)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S.123 + S.124) (f)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125)

Nefinansinės korporacijos (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14 + S.15)

Iš viso (p)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansinės pagalbinės įmonės (S.123 + S.124) (f)

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125)

Nefinansinės korporacijos (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14 + S.15)

iš jų: PPŠ (9)

iš jų: FPK

Iš viso

Vartojimo kreditas

Paskolos būstui pirkti

Kitos paskolos

iš jų: PPŠ (9)

iš jų: FPK

Iš viso

Vartojimo kreditas

Paskolos būstui pirkti

Kitos paskolos

iš jų: VS/NP (10)

TURTAS

1.	Grynieji pinigai

1e	iš jų eurai

Paskolos

iki 1 metų

nuo 1 ir iki 5 metų

nuo 5 metų

iš jų: sindikuotosios paskolos

iš jų: atpirkimo sandoriai

2e	iš jų eurais

—	iš jų: atnaujinamosios paskolos ir lėšų pereikvojimas sąskaitose

—	iš jų: kreditinės kortelės patogumo kreditas

—	iš jų: išplėstinis kreditinės kortelės kreditas

3.	Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

Eurais

iki 1 metų

nuo 1 ir iki 2 metų

nuo 2 metų

3x	Užsienio valiutomis

iki 1 metų

nuo 1 ir iki 2 metų

nuo 2 metų

4.	PRF akcijos (vienetai)

5.	Akcijos ir kita nuosavybė

6.	Ilgalaikis turtas

7.	Likęs turtas

45. 6 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

1 skirsnio įžanginėje dalyje 1 ir 2 išnašos pakeičiamos taip:

„(1)

Tai taikytina, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos užtikrinamojo turto sumos arba pinigų (jei taikytina, įkaito vertės išlaikymo prievolės atveju) atsiskaityti atsiskaitymo dieną arba užtikrinti įkaitu iki operacijos termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis už likvidžias lėšas, kurios buvo jai paskirtos atliekant likvidumo didinimo operaciją, arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už sumą, kuri jai buvo paskirta atliekant likvidumo mažinimo operaciją.

(2)

Tai taikytina, jeigu kita sandorio šalis neperveda pakankamos tinkamo užtikrinamojo turto sumos, arba jeigu ji neperveda pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už dvišaliais sandoriais suderėtą sumą, arba jeigu ji neužtikrina įkaitu likusio dvišalio sandorio bet kuriuo metu iki jo termino pabaigos atitinkamomis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis.“

1 skirsnio a punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Už užtikrinamojo turto naudojimo taisyklių pažeidimą (*29) finansinės baudos apskaičiuojamos pagal netinkamo turto (arba turto, kurio kita sandorio šalis negali naudoti) sumą: i) kurią kita sandorio šalis pateikė NCB arba ECB, arba ii) kurios kita sandorio šalis neatsiėmė per 20 darbo dienų po įvykio, po kurio tinkamas turtas tapo netinkamas arba toliau negalėjo būti naudojamas kitos sandorio šalies, ją padauginus iš koeficiento 1/360.

(*29) Šios nuostatos taip pat taikomos, kai: a) kita sandorio šalis naudoja turtą, kuris yra netinkamas, arba pateikė informaciją, darančią neigiamą poveikį įkaito vertei, pavyzdžiui, apie likusį panaudoto kredito reikalavimo dydį, kuri yra arba buvo neteisinga arba pasenusi, arba b) kita sandorio šalis naudoja turtą, kuris yra netinkamas dėl artimų ryšių tarp emitento (garanto) ir kitos sandorio šalies.“ "

c)	2.1 skirsnio antra dalis pakeičiama taip: „Nepažeidžiant 2.3 skirsnio, šios finansinės baudos ir laikino teisių sustabdymo priemonės taikomos ir bet kokiam kitam vėlesniam pažeidimui, padarytam per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį.“

d)	2.2 skirsnio antra dalis pakeičiama taip: „Nepažeidžiant 2.3 skirsnio, šios finansinės baudos ir laikino teisių sustabdymo priemonės taikomos ir bet kokiam kitam vėlesniam pažeidimui, padarytam per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį.“

(*1) Pažymėtina, kad tų valstybių narių, kurios pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo neįsivedė bendrosios valiutos, NCB išlaiko savo galias pinigų politikos srityje pagal nacionalinę teisę ir todėl nedalyvauja vykdant bendrąją pinigų politiką.

(*2) Šiame dokumente sąvoka „NCB“ – tai valstybių narių, kurios pagal Sutartį įsivedė bendrąją valiutą, NCB.

(*3) Tokiai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal ECBS statuto 37 straipsnį.

(*4) Šiame dokumente sąvoka „valstybė narė“ – tai valstybė narė, kuri pagal Sutartį įsivedė bendrąją valiutą.“

(*7) Jei taikytina, įkaito vertės išlaikymo prievolių atžvilgiu.“

(*8) Terminuotieji indėliai laikomi NCB sąskaitose; taip būtų net ir tuo atveju, jeigu tokias operacijas centralizuotai įgyvendintų ECB.“

(*11) Arba atsiskaityti pinigais likvidumo mažinimo operacijų atveju.“

(*12) ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis šias operacijas gali įgyvendinti ir pats ECB.“

(*14) Šis apribojimas neapima apsikeitimo sandorių, naudojamų sandoriuose turtu užtikrintais vertybiniais popieriais tik siekiant apsidrausti nuo rizikos.

(*16) Kaip apibrėžta ESA 95.“

(*17) Iki 2010. gada 10. oktobris pateiktos struktūrinės padengtos obligacijos, kurios neatitinka šių kriterijų, gali būti toliau naudojamos iki 2011 m. kovo 31 d. “

(*18) „Viena A“ reiškia minimalų ilgalaikį reitingą „A-“ pagal Fitch arba Standard & Poor’s, arba „A3“ pagal Moody’s, arba „AL“ pagal DBRS.

(*21) Antrojo IKVI vertinimo atveju „kredito vertinimas emisijos metu“ reiškia kredito vertinimą, IKVI išleistą arba paskelbtą pirmą kartą.“

(*22) Žr. šio skirsnio 12 išnašą.“

(*23) Pripažinimo kriterijai išvardyti ECB svetainėje (www.ecb.europa.eu).“

(*24) Sąrašai viešai skelbiami ECB tinklavietėje (www.ecb.europa.eu).“

(*25) Jei įstaiga neturi pagrindinės buveinės valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, ji turi nurodyti pagrindinį filialą, kuris atsakingas už visų įstaigos padalinių atitinkamoje valstybėje narėje bendrų privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymą.“

(*26) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.“

(*27) OL L 15, 2009 1 20, p. 14.“

(*28) OL L 250, 2003 10 2, p. 10.“

(1) T – sandorio diena. Atsiskaitymo diena – tai Eurosistemos darbo diena.

(2) Jeigu įprasta atsiskaitymo diena už pagrindines arba ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas sutampa su banko nedarbo diena, ECB gali nuspręsti paskirti kitą atsiskaitymo dieną, numatydamas galimybę atsiskaityti tą pačią dieną. Atsiskaitymo už pagrindines ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas dienos nustatomos iš anksto Eurosistemos konkursų operacijų kalendoriuje (žr. 5.1.2 skirsnį).“

(3) Išsamesnė informacija pateikta 6.2.1 skirsnyje.

(4) Išsamesnė informacija pateikta 6.2.2 skirsnyje.

(5) Nefinansinių korporacijų išleistų ar garantuotų ir nereitinguotų antrinę rinką turinčių skolos priemonių kredito standartai nustatomi remiantis kredito vertinimo šaltiniu, pasirinktu atitinkamos kitos sandorio šalies pagal EKVS taisykles, taikomas kredito reikalavimams, kaip nustatyta 6.3.3 skirsnyje. Šių antrinę rinką turinčių skolos priemonių atveju buvo pakoreguoti šie antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai: emitento/garanto įsteigimo vieta – euro zona; emisijos vieta – euro zona.“

(6) Žvaigždute „*“ pažymėti langeliai naudojami atsargų bazei apskaičiuoti. Skolos vertybinių popierių atžvilgiu kredito įstaigos pateikia įsipareigojimų, kurių nereikia įtraukti į atsargų bazę, įrodymus arba išskaito ECB nurodytą standartinį fiksuotą procentinį dydį. Langeliuose neparyškintais rėmeliais duomenis teikia tik tos kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai (PAR). Taip pat žr. Reglamento ECB/2008/32 III priede nustatytas specialiąsias privalomųjų atsargų taikymo taisykles.

(7) Šio straipsnio duomenys teikiami savanoriškai, kol bus nurodyta kitaip.

(8) Šiame straipsnyje nurodytiems duomenims gali būti taikomos kitokios statistikos rinkimo procedūros, kurias, vadovaudamasis Reglamento ECB/2008/32 I priedo 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, nustato NCB.

(9) Pagrindinės priešingos šalys.

(10) Vieninteliai savininkai/neįregistruotos partnerystės.“

II PRIEDAS

Gairių ECB/2000/7 I priedo 6.3 ir 6.4 skirsniai ir 2 priedėlis iš dalies keičiami taip:

1. 6.3.1 skirsnio penkta dalis pakeičiama taip:

„Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams (jos taikoma „kredito kokybės minimali riba“), apibrėžiama taikant kredito vertinimo kredito kokybės aspektu 3 žingsnį pagal Eurosistemos harmonizuotą reitingų skalę (*1). Eurosistema laiko, kad jei ĮNT per vienerius metus yra 0,40 %, ji atitinka kredito vertinimo kredito kokybės aspektu 3 žingsnį ir turi būti reguliariai peržiūrima. EKVS vadovaujasi ES kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD) (*2) pateikto įsipareigojimų neįvykdymo atvejo apibrėžtimis. Eurosistema skelbia žemiausią privalomą kredito kokybės minimalią ribą atitinkantį reitingą kiekvienai pripažintai IKVI, neprisiimdama jokios atsakomybės už savo IKVI įvertinimą, kuris taip pat turi būti reguliariai peržiūrimas. Turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams, apibrėžiama taikant „trijų A“ kredito vertinimą (*3) emisijos metu. Per visą turtu užtikrinto vertybinio popieriaus gyvavimo trukmę turi būti išlaikytas Eurosistemos minimalus kredito kokybės 2 žingsnis („viena A“) pagal Eurosistemos harmonizuotą reitingų skalę (*4). MHUSP atžvilgiu, Eurosistemos orientacinė vertė, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams, apibrėžiama kaip Eurosistemos harmonizuotos reitingų skalės kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimas („viena A“). Eurosistema laiko, kad jei įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienerius metus yra 0,10 %, ji atitinka kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimą ir turi būti reguliariai peržiūrima.

2. 6.3.3 skirsnio septinta dalis (antraštės „Antrinės rinkos neturinčios mažmeninės hipoteka užtikrintos skolos priemonės“ vienintelė dalis) pakeičiama taip:

„Antrinės rinkos neturinčių MHUSP griežti kredito standartai turi atitikti Eurosistemos harmonizuotos reitingų skalės (*5) kredito kokybės 2 žingsnį. Šių skolos priemonių konkrečiai jurisdikcijai būdinga kredito vertinimo sistema bus apibrėžta nacionalinių centrinių bankų taikomuose nacionaliniuose dokumentuose.

3. 6.3.5 skirsnio antra ir trečia dalys pakeičiamos taip:

„Pirmoji proceso sudedamoji dalis – kredito vertinimo sistemos teikėjo atliekamas metinis tinkamų skolininkų statinių fondų kaupimas, t. y. fondų, kuriuos sudaro visi korporaciniai ir viešojo sektoriaus skolininkai, turintys sistemos teikėjo atliktą kredito vertinimą, atitinkantį vieną iš šių sąlygų:

Statinis fondas	Sąlyga
Statinis fondas kredito kokybės 1 ir 2 žingsniams	PD(i,t) (*6) ≤ 0,10 %
Statinis fondas kredito kokybės 3 žingsniui	0,10 % < PD(i,t) ≤ 0,40 %

Visi vieną iš šių sąlygų t laikotarpio pradžioje tenkinantys skolininkai sudaro atitinkamą statinį fondą t laikotarpiu. Numatyto 12 mėn. laikotarpio pabaigoje apskaičiuojama skolininkų statinių fondų faktinio įsipareigojimų neįvykdymo norma t laikotarpiu. Kasmet reitingavimo sistemų teikėjas turi sutikti pateikti Eurosistemai tinkamų skolininkų, esančių statiniuose fonduose t laikotarpiu, skaičių ir tų skolininkų statiniame fonde (t), kurie neįvykdė įsipareigojimų per atitinkamą 12 mėn. laikotarpį, skaičių.“

4. 6.4.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	Vienintelės dalies ketvirta įtrauka pakeičiama taip: „V kategorijai priskirtoms atskiroms skolos priemonėms taikoma speciali 16 % iš rinkos vertės išskaitoma dalis nepriklausomai nuo termino ar atkarpos struktūros.“

Vienintelės dalies penkta įtrauka pakeičiama taip:

„Atskiriems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, padengtoms bankų obligacijoms (stambių emisijų padengtoms bankų obligacijoms, tradicinėms padengtoms bankų obligacijoms ir kitoms padengtoms bankų obligacijoms) ir neužtikrintoms kredito įstaigų skolos priemonėms, kurios teoriškai yra vertinamos pagal 6.5 skirsnį, taikomas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte. Ši iš rinkos vertės išskaitoma dalis tiesiogiai taikoma teoriškai vertinant atskiras skolos priemones, pritaikant įvertinimo sumažinimą 5 %.“

6 lentelė pakeičiama taip:

„6 lentelė

Apyvartinio turto likvidumo kategorijos (1)

I kategorija	II kategorija	III kategorija	IV kategorija	V kategorija
Centrinės valdžios skolos priemonės	Vietos ir regioninės valdžios skolos priemonės	Tradicinės padengtos bankų obligacijos	Kredito įstaigų skolos priemonės (neužtikrintos)	Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai
Centrinių bankų išleistos skolos priemonės (2)	Stambių emisijų padengtos bankų obligacijos (3)	Nefinansinių korporacijų ir kitų emitentų išleistos skolos priemonės (4)	Finansinių korporacijų, išskyrus kredito įstaigas, išleistos skolos priemonės (neužtikrintos)
	Agentūrų skolos priemonės (4)	Kitos padengtos bankų obligacijos (5)
	Supranacionalinės skolos priemonės

Vienintelės dalies septinta įtrauka pakeičiama taip:

„Apyvartinėms į I–IV likvidumo kategorijas įtrauktoms skolos priemonėms su kintamųjų palūkanų atkarpa (*7) taikoma iš rinkos vertės išskaitoma dalis yra tokia pati kaip ir atitinkamos likvidumo ir kredito kokybės kategorijos fiksuotosios atkarpos priemonėms nuo nulio iki vienerių metų termino intervale.

(*7) Atkarpos mokėjimas laikomas kintamųjų palūkanų mokėjimu, jei atkarpa yra susieta su bazine palūkanų norma ir jei šią atkarpą atitinkantis palūkanų perskaičiavimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip vieneri metai. Atkarpos mokėjimai, kurių perskaičiavimo laikotarpis yra ilgesnis kaip vieneri metai, traktuojami kaip fiksuotųjų palūkanų mokėjimai, o iš rinkos vertės išskaitoma dalis taikoma pagal skolos priemonės likutinį terminą.“ "

7 lentelė pakeičiama taip:

„7 lentelė

Antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui taikomo įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygiai

		Likvidumo kategorijos
Kredito kokybė	Likutinis terminas (metais)	I kategorija		II kategorija (*8)		III kategorija (*8)		IV kategorija (*8)		V kategorija (*8)
Kredito kokybė	Likutinis terminas (metais)	fiksuotosios atkarpos	nulinės atkarpos	fiksuotosios atkarpos	nulinės atkarpos	fiksuotosios atkarpos	nulinės atkarpos	fiksuotosios atkarpos	nulinės atkarpos
1 ir 2 žingsniai (nuo AAA iki A-) (*9)	0–1	0,5	0,5	1,0	1,0	1,5	1,5	6,5	6,5	16
	1–3	1,5	1,5	2,5	2,5	3,0	3,0	8,5	9,0
	3–5	2,5	3,0	3,5	4,0	5,0	5,5	11,0	11,5
	5–7	3,0	3,5	4,5	5,0	6,5	7,5	12,5	13,5
	7–10	4,0	4,5	5,5	6,5	8,5	9,5	14,0	15,5
	> 10	5,5	8,5	7,5	12,0	11,0	16,5	17,0	22,5
3 žingsnis(nuo BBB+ iki BBB-) (*9)	0–1	5,5	5,5	6,0	6,0	8,0	8,0	15,0	15,0	Netinka
	1–3	6,5	6,5	10,5	11,5	18,0	19,5	27,5	29,5
	3–5	7,5	8,0	15,5	17,0	25,5	28,0	36,5	39,5
	5–7	8,0	8,5	18,0	20,5	28,0	31,5	38,5	43,0
	7–10	9,0	9,5	19,5	22,5	29,0	33,5	39,0	44,5
	> 10	10,5	13,5	20,0	29,0	29,5	38,0	39,5	46,0

8 lentelė pakeičiama taip:

„8 lentelė

Antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui priskiriamoms į I–IV kategorijas įtrauktoms atvirkštinių kintamųjų palūkanų skolos priemonėms taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte

Kredito kokybė	Likutinis terminas (metais)	Atvirkštinių kintamųjų palūkanų priemonių atkarpa
1 ir 2 žingsniai (nuo AAA iki A-)	0–1	7,5
	1–3	11,5
	3–5	16,0
	5–7	19,5
	7–10	22,5
	> 10	28,0
3 žingsnis (nuo BBB+ iki BBB-)	0–1	21,0
	1–3	46,5
	3–5	63,5
	5–7	68,0
	7–10	69,0
	> 10	69,5“

5. 6.4.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Pirmos dalies pirmos dvi įtraukos pakeičiamos taip:

„Atskiriems kredito reikalavimams taikomi konkretūs įvertinimai mažesne nei rinkos verte. Iš rinkos vertės išskaitoma dalis yra nevienoda ir priklauso nuo iki termino pabaigos likusios laiko, palūkanų mokėjimo rūšies (fiksuotosios ar kintamosios), kredito kokybės kategorijos ir NCB taikomos vertinimo metodikos (žr. 6.5 skirsnį), kaip apibūdinta 9 lentelėje (*10).

Kredito reikalavimams su kintamąja palūkanų norma taikoma iš rinkos vertės išskaitoma dalis yra tokia pati kaip tos pačios kredito kokybės ir pagal tokią pačią metodiką vertinamiems (vertinimas grindžiamas NCB nustatyta teorine kaina arba NCB priskirta likutine suma) kredito reikalavimams su fiksuotąja palūkanų norma termino intervale nuo nulio iki vienerių metų. Mokamos palūkanos yra laikomos kintamųjų normų palūkanomis, jei jos susietos su bazine palūkanų norma ir jei laikotarpis, kuriam jos yra nustatomos, nėra ilgesnis kaip vieneri metai. Palūkanų mokėjimai, kurių norma nustatoma ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, traktuojami kaip fiksuoti palūkanų mokėjimai, o iš rinkos vertės išskaitoma dalis priklauso nuo kredito reikalavimo likutinio termino.

(*10) Kredito reikalavimams su fiksuotąja palūkanų norma taikomi įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai taikomi ir kredito reikalavimams su palūkanų norma, susieta su infliacijos norma.“ "

9 lentelė pakeičiama taip:

„9 lentelė

Įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai, taikomi kredito reikalavimams su fiksuotąja palūkanų norma

		Vertinimo metodika
Kredito kokybė	Likutinis terminas (metais)	Fiksuotosios normos palūkanų mokėjimai ir įvertinimas, remiantis NCB nustatyta teorine kaina	Fiksuotosios normos palūkanų mokėjimai ir įvertinimas, remiantis NCB priskirta likutine verte
1 ir 2 žingsniai (nuo AAA iki A-)	0–1	8,0	10,0
	1–3	11,5	17,5
	3–5	15,0	24,0
	5–7	17,0	29,0
	7–10	18,5	34,5
	> 10	20,5	44,5
3 žingsnis (nuo BBB+ iki BBB-)	0–1	15,5	17,5
	1–3	28,0	34,0
	3–5	37,0	46,0
	5–7	39,0	51,0
	7–10	39,5	55,5
	> 10	40,5	64,5“

c)	Antra dalis pakeičiama taip: „Antrinės rinkos neturinčioms mažmeninėms hipoteka užtikrintoms skolos priemonėms, kurios turi Eurosistemos harmonizuotos reitingų skalės kredito kokybės 2 žingsnio kredito vertinimą, taikomas įvertinimas 24 % mažesne nei rinkos verte.“

6. 2 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

„ Įvertinimo sumažinimo “ apibrėžtis pakeičiama taip:

„ Įvertinimo sumažinimas: rizikos kontrolės priemonė, taikoma grįžtamuosiuose sandoriuose naudojamam užtikrinamajam turtui ir rodanti, kad centrinis bankas teorinę turto rinkos vertę sumažina tam tikru procentu prieš jį įvertindamas mažesne nei rinkos verte.“

(*1) Eurosistemos harmonizuota reitingų skalė skelbiama ECB tinklavietėje (www.ecb.europa.eu). Kredito vertinimo kokybės aspektu 3 žingnis reiškia minimalų ilgalaikį reitingą „BBB-“ pagal Fitch arba Standard & Poor’s, „Baa3“ pagal Moody’s arba „BBB“ pagal DBRS.

(*2) KRD apima 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos (nauja redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 1) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).

(*3) „Trys A“ reiškia minimalų ilgalaikį reitingą „AAA“ pagal Fitch, Standard & Poor’s arba DBRS arba „Aaa“ pagal Moody’s, arba, kai to nėra, trumpalaikį reitingą „F1+“ pagal Fitch arba „A-1+“ pagal Standard & Poor’s, arba „R-1H“ pagal DBRS.

(*4) „Viena A“ reiškia minimalų ilgalaikį reitingą „A-“ pagal Fitch arba Standard & Poor’s arba „A3“ pagal Moody’s, arba „AL“ pagal DBRS.“

(*5) Kaip nurodyta Eurosistemos harmonizuotoje reitingų skalėje, paskelbtoje ECB tinklavietėje (www.ecb.europa.eu).“

(*6) PD(i,t) reiškia skolininkui priskirtą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, kurią t laikotarpiu priskyrė kredito vertinimo sistema.

(1) Apskritai likvidumo kategoriją lemia emitentų klasifikacija. Tačiau visi turtu užtikrinti vertybiniai popieriai įtraukiami į V kategoriją, nepaisant emitento klasifikacijos, o stambių emisijų padengtos bankų obligacijos įtraukiamos į II kategoriją, kitaip negu tradicinės padengtos bankų obligacijos, kitos padengtos bankų obligacijos ir kitos kredito įstaigų išleistos skolos priemonės, kurios priskiriamos III ir IV kategorijoms.

(2) ECB išleisti skolos sertifikatai ir nacionalinių centrinių bankų išleistos skolos priemonės iki euro įvedimo atitinkamose valstybėse narėse įtraukiamos į I likvidumo kategoriją.

(3) Į stambių emisijų padengtų bankų obligacijų sudaromą turto kategoriją patenka tik priemonės, kurių emisijos apimtis yra ne mažesnė kaip 1 mlrd. eurų ir kurioms bent trys rinkos dalyviai reguliariai pateikia pirkimo ir pardavimo kainą.

(4) Į II likvidumo kategoriją įtraukiamas tik apyvartinis turtas, išleistas emitentų, ECB klasifikuojamų kaip agentūros. Kitų agentūrų išleistas apyvartinis turtas įtraukiamas į III arba IV likvidumo kategoriją, priklausomai nuo emitento ir turto rūšies.

(5) KIPVPS neatitinkančios padengtos obligacijos, įskaitant tiek struktūrines padengtas obligacijas, tiek daugelio emitentų padengtas obligacijas, įtraukiamos į III likvidumo kategoriją.“

(*8) Atskiriems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, padengtoms bankų obligacijoms (stambių emisijų padengtoms bankų obligacijoms, tradicinmės padengtoms bankų obligacijoms ir kitoms padengtoms bankų obligacijoms) ir nepadengtoms bankų obligacijoms, kurios teoriškai yra vertinamos pagal 6.5 skirsnį, taikomas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte. Ši iš rinkos vertės išskaitoma dalis tiesiogiai taikoma teoriškai vertinant atskiras skolos priemones, pritaikant 5 % įvertinimo sumažinimą.

(*9) eitingai nurodyti Eurosistemos harmonizuotoje reitingų skalėje, paskelbtoje ECB tinklavietėje (www.ecb.europa.eu).“

III PRIEDAS

Gairių ECB/2000/7 II priedas iš dalies keičiamas taip:

I skirsnis iš dalies keičiamas taip:

1.	6 punkto p papunktis pakeičiamas taip: „kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos ES pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, apribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas; arba“

2.	6 punkto q papunktis pakeičiamas taip: „kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos valstybės narės nustatytos priemonės, apribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas; arba“

7 punktas pakeičiamas taip:

„NCB taikomos atitinkamos sutartinės ar reguliavimo priemonės turėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju NCB turi teisę imtis šių priemonių: a) sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis; b) sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis; c) nutraukti visus likusius susitarimus ir sandorius; arba d) reikalauti greičiau įvykdyti reikalavimus, kurių terminas dar nesuėjo, ar kurie yra sąlyginiai. Be to, NCB gali turėti teisę taikyti šias priemones: a) įskaityti kitos sandorio šalies reikalavimus panaudojant šios kitos sandorio šalies indėlius, esančius NCB; b) sustabdyti įsipareigojimų kitai sandorio šaliai vykdymą, kol kita sandorio šalis neįvykdys reikalavimo; c) reikalauti delspinigių; arba d) reikalauti atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl kitos sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo. NCB taikomos atitinkamos sutartinės ar reguliavimo priemonės turėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju toks NCB turi teisę neatidėliojant realizuoti visą įkaitu pateiktą turtą ir taip, kad NCB galėtų gauti pateikto kredito vertę, jeigu kita sandorio šalis nedelsdama nepanaikina savo neigiamo likučio. Siekiant užtikrinti vienodą nustatytų priemonių įgyvendinimą, ECB valdančioji taryba gali nuspręsti dėl priemonių, įskaitant galimybės naudotis atviros rinkos operacijomis ar Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis sustabdymą, apribojimą arba panaikinimą.“

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.267.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 267

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 metai 2010m. spalio 9d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
		2010/597/ES
	*	2010 m. rugsėjo 16 d. Europos centrinio banko sprendimas dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14)	1
		GAIRĖS
		2010/598/EU
	*	2010 m. rugsėjo 16 d. Europos centrinio banko gairės kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (ECB/2010/13)	21