ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.259.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 259

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. spalio 1d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 866/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

 

2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 867/2010, kuriuo nustatomos tipinės kai kurių cukraus sektoriaus produktų kainos ir papildomi importo muitai 2010–2011 prekybos metais

3

 

 

2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2010, kuriuo nustatomos cukraus sektoriaus produkto melasos tipinės kainos ir papildomi importo muitai, taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d.

5

 

 

2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 869/2010, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d.

7

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2010 m. rugsėjo 27 d. Tarybos sprendimas 2010/585/BUSP dėl paramos TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

10

 

 

2010/586/ES

 

*

2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimas dėl nemokamai išdalyti ar naudotis asmenims, nukentėjusiems per 2010 m. gegužės mėn. Lenkijoje įvykusį potvynį, skirtų prekių importo be muito (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 6624)

19

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

1.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 866/2010

2010 m. rugsėjo 30 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu,

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

84,4

MK

53,8

TR

50,2

ZZ

62,8

0707 00 05

TR

125,2

ZZ

125,2

0709 90 70

TR

121,3

ZZ

121,3

0805 50 10

AR

116,0

CL

126,4

EG

66,3

IL

116,3

MA

157,0

TR

106,3

UY

128,7

ZA

101,6

ZZ

114,8

0806 10 10

TR

117,7

ZA

56,9

ZZ

87,3

0808 10 80

AR

56,1

AU

217,4

BR

48,8

CL

118,5

CN

82,6

NZ

105,6

US

85,4

ZA

83,1

ZZ

99,7

0808 20 50

CN

83,7

ZA

88,6

ZZ

86,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


1.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 867/2010

2010 m. rugsėjo 30 d.

kuriuo nustatomos tipinės kai kurių cukraus sektoriaus produktų kainos ir papildomi importo muitai 2010–2011 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2006 m. birželio 30 d. Reglamente (EB) Nr. 951/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2) numatyta, kad baltojo ir žaliavinio cukraus importo CIF kainos yra „tipinės kainos“. Ši kaina nustatoma už standartinės kokybės, apibrėžtos atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II ir III dalyse, produktus.

(2)

Siekiant nustatyti tokias tipines kainas, būtina atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 951/2006 23 straipsnyje pateikiamą informaciją, išskyrus minėto reglamento 24 straipsnyje numatytus atvejus.

(3)

Tikslinant nestandartinės kokybės produktų kainas, atrinktoms paraiškoms baltojo cukraus atveju taikomi kainų padidinimai arba sumažinimai, numatyti Reglamento (EB) Nr. 951/2006 26 straipsnio 1 dalies a punkte. Žaliaviniam cukrui reikėtų taikyti korekcinių koeficientų metodą, apibrėžtą minėtos dalies b punkte.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto ribinė kaina ir jo tipinė kaina, reikėtų nustatyti papildomus importo muitus tuo atveju, kai tenkinamos Reglamento (EB) Nr. 951/2006 39 straipsnyje nurodytos sąlygos.

(5)

Reikia nustatyti tipines minėtų produktų kainas ir papildomus importo muitus pagal Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai yra nustatomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu,

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.


PRIEDAS

Tipinės baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas 1702 90 99, kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 11 10 (1)

55,47

0,00

1701 11 90 (1)

55,47

0,00

1701 12 10 (1)

55,47

0,00

1701 12 90 (1)

55,47

0,00

1701 91 00 (2)

46,85

3,41

1701 99 10 (2)

46,85

0,28

1701 99 90 (2)

46,85

0,28

1702 90 95 (3)

0,47

0,23


(1)  Nustatyta už standartinės kokybės, kaip ji apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1) IV priedo III dalyje, produkciją.

(2)  Nustatyta už standartinės kokybės, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje, produkciją.

(3)  Nustatyta už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


1.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 868/2010

2010 m. rugsėjo 30 d.

kuriuo nustatomos cukraus sektoriaus produkto melasos tipinės kainos ir papildomi importo muitai, taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2006 m. birželio 30 d. Reglamente (EB) Nr. 951/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2) numatyta, kad melasos importo CIF kainos yra „tipinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinės kokybės, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 951/2006 27 straipsnyje, produktus.

(2)

Tipinės kainos nustatomos remiantis Reglamento (EB) Nr. 951/2006 29 straipsnyje pateikta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 30 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 951/2006 33 straipsnyje nurodytą metodą.

(3)

Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 951/2006 32 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai atitinkamo produkto ribinė kaina ir jo tipinė kainos skiriasi, reikėtų nustatyti papildomus importo muitus tuo atveju, kai tenkinamos Reglamento (EB) Nr. 951/2006 39 straipsnyje nurodytos sąlygos. Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 951/2006 40 straipsnio nuostatas importo muitų taikymas sustabdomas, reikėtų nustatyti tam tikrus tų importo muito dydžius.

(5)

Reikia nustatyti tipines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 951/2006 34 straipsnį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 34 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai yra nustatomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2010 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu,

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.


PRIEDAS

Cukraus sektoriaus produkto melasos tipinės kainos ir papildomi importo muitai, taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

Importo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis, kai pagal Reglamento (EB) Nr. 951/2006 40 straipsnio nuostatas importo muito taikymas sustabdomas (1)

1703 10 00 (2)

13,60

0

1703 90 00 (2)

10,92

0


(1)  Remiantis Reglamento (EB) Nr. 951/2006 40 straipsnio nuostatomis, šis dydis pakeičia šiems produktams bendrajame muitų tarife nustatytą muitą.

(2)  Nustatoma už standartinės kokybės, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 951/2006 27 straipsnyje, produktus.


1.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 869/2010

2010 m. rugsėjo 30 d.

kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2010 m. spalio 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2010 m. spalio 1 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu,

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 187, 2010 7 21, p. 5.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muitas (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės

0,00

vidutinės kokybės

0,00

žemos kokybės

0,00

1001 90 91

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00

1002 00 00

RUGIAI

2,46

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

0,00

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)

0,00

1007 00 90

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

2,46


(1)  Prekių, kurios į Sąjungą atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje arba Juodojoje jūroje,

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (ES) Nr. 642/2010 3 straipsnyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

16.9.2010-29.9.2010

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)

Miežiai

Prekių birža

Minnéapolis

Chicago

Kotiruojama

221,79

150,02

FOB kaina JAV

182,97

172,97

152,97

102,82

Meksikos įlankos priedas

15,90

Didžiųjų ežerų priedas

13,18

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:

22,65 EUR/t

Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:

51,75 EUR/t


(1)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).

(2)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).

(3)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).


SPRENDIMAI

1.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/10


TARYBOS SPRENDIMAS 2010/585/BUSP

2010 m. rugsėjo 27 d.

dėl paramos TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – Strategija), kurios III skyriuje pateiktas kovos su tokių ginklų platinimu priemonių, kurių reikia imtis tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse, sąrašas.

(2)

Sąjunga aktyviai įgyvendina šią Strategiją ir vykdo jos III skyriuje išvardytas priemones, visų pirma suteikdama finansinius išteklius daugiašalių institucijų, pavyzdžiui, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), vykdomiems konkretiems projektams remti.

(3)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo (1). Toje bendrojoje pozicijoje, inter alia, raginama skatinti sudaryti TATENA visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, o Sąjunga įpareigojama siekti, kad papildomas protokolas ir visapusiškų saugos garantijų susitarimai taptų TATENA patikros sistemos standartu.

(4)

2004 m. gegužės 17 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2004/495/BUSP dėl paramos TATENA veiklai pagal jos Branduolinio saugumo programą ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (2).

(5)

2005 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/574/BUSP dėl paramos TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (3).

(6)

2006 m. birželio 12 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/418/BUSP dėl paramos TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (4).

(7)

2008 m. balandžio 14 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/314/BUSP dėl paramos TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (5).

(8)

Didelio aktyvumo radioaktyviųjų šaltinių kontrolės stiprinimas, remiantis Didžiojo aštuoneto pareiškimu ir veiksmų planu dėl radioaktyviųjų šaltinių apsaugos, patvirtintu 2003 m. Eviano aukščiausiojo lygio susitikime, Sąjungai tebėra svarbus tikslas, kurio bus siekiama plečiant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

(9)

2005 m. liepos mėn. valstybės, kurios yra Konvencijos Šalys, ir Europos atominės energijos bendrija bendru sutarimu nusprendė iš dalies pakeisti Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją (CPPNM) siekiant išplėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų branduolinių medžiagų ir objektų naudojimą ir saugojimą taikiems tikslams šalių viduje bei jų vežimą, ir nustatyti reikalavimą valstybėms, kurios yra Konvencijos Šalys, taikyti baudžiamąsias sankcijas už pažeidimus.

(10)

2005 m. rugsėjo mėn. buvo pateikta pasirašyti Tarptautinė konvencija dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais. Jai įsigaliojus, valstybės, kurios yra Konvencijos Šalys, turės priimti teisės aktus, pagal kuriuos šios veikos būtų kriminalizuojamos.

(11)

TATENA siekia tų pačių tikslų, kurie išdėstyti 3–10 konstatuojamosiose dalyse. Tai daroma įgyvendinant jos Branduolinio saugumo planą, visiškai finansuojamą savanoriškais įnašais į TATENA Branduolinio saugumo fondą.

(12)

Sąjunga 2010 m. balandžio 12–13 d. dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais, kurį 2010 m. balandžio 12–13 d. sušaukė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ir įsipareigojo dėti dar daugiau pastangų, kuriomis siekiama stiprinti branduolinį saugumą ir šioje srityje padėti trečiosioms šalims.

(13)

Siekiant padėti spręsti konkrečias branduolinio saugumo ir neplatinimo problemas Azijos šalyse, visų pirma dėl greitai didėjančio medžiagų naudojimo branduoliniais tikslais regione, inter alia, medicinos, žemės ūkio ir vandens srityse, o taip pat ir branduoliniuose tyrimuose, šiuo sprendimu ypač turėtų būti remiama TATENA veikla Pietryčių Azijoje. Tuo turėtų būti atsižvelgta į vis didėjantį Azijos, kaip Sąjungos partnerės saugumo srityje, vaidmenį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas branduolinio saugumo ir branduolinių medžiagų naudojimo neenergetiniais tikslais saugumo stiprinimui reikalavimus paramai gauti atitinkančioms šalims,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Siekdama nedelsiant ir praktiškai įgyvendinti tam tikras ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos (toliau – Strategija) nuostatas, Sąjunga remia TATENA veiklą, vykdomą branduolinio saugumo ir patikros srityse, kad būtų įgyvendinti šie tikslai:

a)

siekti pažangos, kad tarptautiniai neplatinimo ir branduolinio saugumo dokumentai, įskaitant visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomą protokolą, būtų visuotinai taikomi;

b)

stiprinti padidintos platinimo rizikos medžiagų ir įrangos bei atitinkamų technologijų apsaugą, teikti paramą teisinėms ir reguliavimo sistemoms branduolinio saugumo bei saugos garantijų srityse;

c)

stiprinti neteisėtos prekybos branduolinėmis bei kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis išaiškinimą ir atsakomuosius veiksmus.

2.   Strategijos priemones atitinkantys TATENA projektai yra projektai, kuriais siekiama:

a)

stiprinti nacionalines teisines ir reguliavimo infrastruktūras, skirtas atitinkamiems tarptautiniams dokumentams branduolinio saugumo ir patikros srityse įgyvendinti, įskaitant visapusiškų saugos garantijų susitarimus ir papildomą protokolą;

b)

padėti valstybėms stiprinti branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų saugumą bei kontrolę;

c)

stiprinti valstybių gebėjimus išaiškinti neteisėtos prekybos branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei imtis veiksmų.

Ekspertų grupei atlikus pradinį įvertinimą, minėti projektai vykdomi šalyse, kurioms reikalinga parama minėtose srityse.

Išsamus projektų aprašymas pateiktas priede.

2 straipsnis

1.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) yra atsakingas už šio sprendimo įgyvendinimą.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytus projektus vykdo TATENA kaip įgyvendinančioji organizacija. Ji vykdo šią užduotį kontroliuojant vyriausiajam įgaliotiniui. Šiuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir TATENA sudaro reikiamus susitarimus.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 9 966 000 EUR, kuri bus finansuojama iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

2.   Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3.   Komisija prižiūri, kad būtų tinkamai tvarkomos 1 dalyje nurodytos išlaidos, kurios finansuojamos skiriant dotacijas. Šiuo tikslu ji ir TATENA sudaro finansavimo susitarimą. Finansavimo susitarime numatoma, kad TATENA turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

4.   Komisija siekia, kad 3 dalyje nurodytas finansavimo susitarimas būtų sudarytas kuo greičiau, kai tik įsigalios šis sprendimas. Ji informuoja Tarybą apie visus sunkumus, su kuriais gali būti susidurta to proceso metu, ir praneša finansavimo susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Vyriausiasis įgaliotinis praneša Tarybai apie šio sprendimo įgyvendinimą teikdamas reguliarias ataskaitas, kurias parengia TATENA. Atlikdama vertinimą Taryba remiasi šiomis ataskaitomis. Komisija teikia informaciją apie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų įgyvendinimo finansinius aspektus.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis netenka galios po 24 mėnesių nuo Komisijos ir TATENA finansavimo susitarimo sudarymo dienos arba po 12 mėnesių nuo jo priėmimo, jei iki tos datos nebus sudarytas finansavimo susitarimas.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS


(1)  OL L 302, 2003 11 20, p. 34.

(2)  OL L 182, 2004 5 19, p. 46.

(3)  OL L 193, 2005 7 23, p. 44.

(4)  OL L 165, 2006 6 17, p. 20.

(5)  OL L 107, 2008 4 17, p. 62.


PRIEDAS

Europos Sąjungos parama TATENA veiklai branduolinio saugumo ir patikros srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

1.   Įvadas

Pastaraisiais metais teroro aktų Sąjungos valstybėse narėse ir kitose šalyse nesumažėjo. Įvairiuose forumuose tarptautinė bendruomenė yra pripažinusi, kad išlieka didelė grėsmė, jog gali pavykti įvykdyti branduolinio terorizmo aktus, kuriems naudojamos branduolinės arba kitos radioaktyviosios medžiagos. Be to, naujausiose ataskaitose dėl neteisėtos prekybos, įskaitant neteisėtą prekybą padidintos rizikos branduolinėmis medžiagomis, pabrėžiama, kad išlieka grėsmė, jog teroristai gali gauti tokių medžiagų.

Tarptautinė bendruomenė aktyviai sureagavo į šias grėsmes ir ėmėsi kelių iniciatyvų, kurių tikslas – užkirsti kelią branduolinių ar kitų radioaktyviųjų medžiagų patekimui į teroristų rankas.

TATENA vykdoma patikra išlieka būtina priemonė pasitikėjimui tarp valstybių stiprinti branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų atžvilgiu ir branduolinių medžiagų naudojimui taikiems tikslams skatinti.

Atsižvelgiant į naujausius tarptautinius įvykius buvo patvirtinti nauji sustiprinti tarptautiniai teisiniai dokumentai, susiję su branduoliniu saugumu ir patikra:

2005 m. liepos mėn. valstybės, kurios yra Konvencijos Šalys, priėmė Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimą.

2005 m. rugsėjo mėn. buvo pateikta pasirašyti Tarptautinė konvencija dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais.

2004 m. balandžio mėn. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1540 (2004) dėl masinio naikinimo ginklų ir nevalstybinių subjektų.

JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1373 (2001) visos valstybės raginamos kuo greičiau tapti atitinkamų tarptautinių konvencijų ir su terorizmu susijusių protokolų šalimis.

Daugiau nei 95 valstybės yra prisiėmusios politinį įsipareigojimą įgyvendinti Elgesio kodeksą dėl radioaktyviųjų šaltinių saugos ir saugumo (1). Be to, TATENA generalinės konferencijos ir Valdytojų taryba priėmė keletą rezoliucijų ir sprendimų, kuriais siekiama stiprinti TATENA saugos garantijų sistemą (2).

Įgyvendinti šiuos tarptautinius dokumentus valstybėms iš dalies labai padėtų pagal 2003–2005 m. ir 2006–2009 m. TATENA branduolinio saugumo planus (NSP) teikiama parama. 2009 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas 2010–2013 m. TATENA NSP, kuriame numatyta intensyviai tęsti veiklą pagal ankstesnius planus. Šio NSP tikslas – prisidėti prie visuotinių pastangų veiksmingai užtikrinti saugumą pasaulyje, kai naudojamos, saugomos ir (arba) vežamos branduolinės ar kitos radioaktyviosios medžiagos, ir susijusių įrenginių saugumą, gavus prašymą remiant valstybių pastangas užtikrinti ir išlaikyti veiksmingą branduolinį saugumą teikiant paramą gebėjimų stiprinimo, orientavimo, žmogiškųjų išteklių plėtojimo, tvarumo ir rizikos mažinimo srityse. Taip pat siekiama padėti prisijungti prie su branduoliniu saugumu susijusių tarptautinių teisinių dokumentų ir juos įgyvendinti, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pagal dvišales programas bei kitas tarptautines iniciatyvas suteiktos paramos koordinavimą, kad taip būtų prisidedama ir prie to, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam, patikimam branduolinės energijos naudojimui ir tokiam radioaktyviųjų medžiagų taikymui taikiems tikslams.

TATENA NSP siekiama tikslo, panašaus į kai kurias ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos nuostatas. Juose pateikiamas išsamus požiūris į branduolinį saugumą, įskaitant naudojamų, saugomų bei vežamų branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų reguliuojamąją kontrolę, apskaitą ir apsaugą „nuo pradžios iki pabaigos“ trumpos ir ilgos trukmės laikotarpiu. Tačiau nepavykus apsaugoti, turi būti nustatytos atsarginės priemonės, kuriomis būtų siekiama išaiškinti vagystes ar bandymus medžiagas išvežti kontrabanda kertant tarptautines sienas bei imtis veiksmų dėl įvykdytų piktavališkų veikų, susijusių su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

TATENA sėkmingai įgyvendino Bendruosius veiksmus 2004/495/BUSP ir 2005/574/BUSP. Be to, TATENA pasiekė Bendrųjų veiksmų 2006/418/BUSP galutinį etapą, taip pat įgyvendina Bendruosius veiksmus 2008/314/BUSP.

Panaudodama atitinkamus Sąjungos įnašus, TATENA nurodė ir vykdė veiklą siekdama remti Kaukazo, Vidurio Azijos, Pietryčių Europos, Viduržemio jūros regiono Artimuosiuose Rytuose, Afrikos ir Pietryčių Azijos regiono paramą gausiančių valstybių pastangas stiprinti branduolinį saugumą ir tarptautinių saugos garantijų įgyvendinimą šiose valstybėse.

2.   Projektų aprašymas

Visos valstybės privalo nustatyti atitinkamas sistemas, kad būtų užkirstas kelias piktavališkoms veikoms, susijusioms su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, jos būtų nustatytos ir būtų imtasi atsakomųjų priemonių. To nepadarius, pasaulinio branduolinio saugumo sistemoje gali atsirasti silpnoji grandis.

Siekiant sukurti veiksmingą branduolinio saugumo infrastruktūrą, būtina laikytis tarpdalykinio požiūrio, kuris apima:

teisines ir reguliavimo infrastruktūras, aiškiai apibrėžiant įvairių organizacijų ir operatorių pareigas,

žmogiškųjų išteklių plėtojimą,

procedūrų ir koordinavimo funkcijų nustatymą, ir

techninę pagalbą nacionalinėms infrastruktūroms, pripažįstant, kad branduolinio saugumo susitarimai dėl branduolinių objektų/vietų skiriasi nuo susitarimų, kurie taikytini nebranduoliniuose objektuose/vietose, siekiant apsaugoti pilietinę visuomenę nuo branduolinio saugumo incidentų, susijusių su radioaktyviosiomis medžiagomis.

Administruojant veiklą, susijusią su branduolinėmis ar kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, reikalinga tvari branduolinio saugumo kultūra. Todėl branduolinis saugumas būtų branduolinės energijos platesnio naudojimo įgyvendinimo veiksnys, pripažįstant saugos, saugumo ir saugos garantijų sinergiją, ypač tvarumo ir efektyvumo principus.

Šis sprendimas bus įgyvendinamas šiose penkiose srityse:

1.

Pagal ankstesnius bendruosius veiksmus (3) suteiktos paramos tvarumas ir veiksmingumas

2.

Valstybių paramos branduoliniam saugumui infrastruktūros stiprinimas: nacionalinių paramos branduoliniam saugumui centrų steigimas

3.

Valstybių teisinės ir reguliavimo infrastruktūros stiprinimas

4.

Branduolinėms ir kitoms radioaktyviosioms medžiagoms skirtų branduolinio saugumo priemonių stiprinimas

5.

Valstybių pajėgumų tvarkyti branduolines ir radioaktyviąsias medžiagas, kurioms netaikoma reguliuojamoji kontrolė, stiprinimas.

Valstybės ir projektai bus atrenkami atsižvelgiant į išsamų poreikių įvertinimą, grindžiamą įvertinimo misijų rezultatais ir kita turima informacija.

TATENA valstybėse narėse, taip pat valstybėse, kurios nėra TATENA narės, vis dar išlieka didelis poreikis remti šias pastangas. Šalys, kurios atitinka reikalavimus gauti paramą, yra šios:

Pietryčių Europoje:

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija, Moldovos Respublika, Serbija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija,

Vidurio Azijos regione:

Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas,

Kaukazo regione:

Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija,

Viduržemio jūros regione Artimuosiuose Rytuose:

Izraelis, Jordanija, Libanas bei Sirijos Arabų Respublika,

Afrikoje:

Alžyras, Angola, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Komorai, Kongas (Brazavilis), Dramblio Kaulo Krantas, Kongo Demokratinė Respublika, Džibutis, Egiptas, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Kenija, Lesotas, Liberija, Libijos Arabų Džamahirija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mauricijus, Marokas, Mozambikas, Namibija, Nigeris, Nigerija, Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Seišeliai, Siera Leonė, Somalis, Pietų Afrikos Respublika, Sudanas, Svazilandas, Togas, Tunisas, Uganda, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Zambija ir Zimbabvė,

Pietryčių Azijos regione:

Bangladešas, Brunėjus Darusalamas, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Singapūras, Tailandas ir Vietnamas,

Persijos įlankos regione:

Bahreinas, Iranas, Irakas, Kuveitas, Omano Sultonatas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jemenas,

Pietų Amerikos regione:

Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Ekvadoras, Gajana, Paragvajus, Peru, Surinamas, Urugvajus ir Venesuela,

Karibų jūros ir Vidurio Amerikos regione:

Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Kosta Rika, Kuba, Dominika, Dominikos Respublika, Salvadoras, Grenada, Gvatemala, Haitis, Hondūras, Jamaika, Meksika, Nikaragva, Panama, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai ir Trinidadas ir Tobagas.

2.1.   Paramos poreikių vertinimas

Tikslas

TATENA atliks išsamų įvertinimą, kuriuo nustatys poreikius stiprinti priemones, kuriomis prisidedama prie branduolinio saugumo veiksmingumo pirmiau nurodytose valstybėse. Bus vertinama vadovaujantis tarptautine branduolinį saugumą reglamentuojančia baze, įskaitant privalomus ir neprivalomus tarptautinius teisinius dokumentus ir susijusias TATENA gaires. Jei valstybės paramai gauti buvo svarstomos pagal ankstesnius bendruosius veiksmus ir kitas Sąjungos priemones, ankstesni vertinimai bus atnaujinti.

Bus vertinama atitinkamai bendra nacionalinė branduolinio saugumo sistema, įskaitant teisinę ir reguliavimo sistemą, fizinę saugą ir medžiagų apskaitą bei registraciją, taip pat saugumo priemones, kurios taikomos objektuose, vietose ir vežimo metu. Taip pat bus vertinami susitarimai dėl veiksmingos sienos kontrolės užtikrinimo ir kiti susitarimai dėl branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų, kurioms netaikoma reguliuojamoji kontrolė, tvarkymo. Bendro įvertinimo rezultatai bus naudojami atrenkant valstybes, kuriose bus įgyvendinami projektai.

Rezultatai:

paramos branduoliniam saugumui poreikių paramą gausiančiose šalyse tiek valstybės lygiu, tiek atskiruose objektuose, vietose, vežimo metu ar kitais taikymo atvejais, kai naudojamos ar saugomos branduolinės ir radioaktyviosios medžiagos, įvertinimo apžvalga,

šalių ir projektų, kurie šiame sprendime nurodyti kaip prioritetiniai paramai gauti, nustatymas,

šalims, kurios yra anksčiau gavusios paramą pagal bendruosius veiksmus ir kitas Sąjungos priemones, suteiktos paramos tvarumo ir veiksmingumo įvertinimas.

2.2.   Prioritetinių projektų įgyvendinimas

1 sritis.   Pagal bendruosius veiksmus suteiktos paramos tvarumas ir veiksmingumas

Tikslas:

Įgyvendinant bendruosius veiksmus (4) iš viso 52 valstybės gavo paramą įvairioms priemonėms jų branduolinio saugumo sistemose stiprinti. Pagal šiuos veiksmus šių valstybių personalui buvo organizuotas mokymas, suteikta įranga fizinei saugai gerinti ir sąlygoms tikrinti spinduliuotę sienos perėjimo punktuose sudaryti, užtikrintas saugus ir patikimas pažeidžiamų radioaktyviųjų medžiagų saugojimas arba jos sugrąžintos į kilmės šalį arba tiekėjui. Ištekliai buvo riboti ir jų galėjo neužtekti susijusioms ir būtinoms kokybės kontrolės sistemoms ar kitoms papildomoms priemonėms, kad būtų užtikrintas visiškas veiksmingumas, sukurti, ir papildomai

patikrinti pagal bendruosius veiksmus suteiktos paramos tvarumą ir veiksmingumą ir prireikus teikti papildomą paramą, kad būtų užtikrintas reikiamas veiksmingumas.

Rezultatai:

ankstesnės paramos tvarumo ir veiksmingumo vertinimo metodika, įskaitant kriterijus,

sukurta kokybės užtikrinimo sistema paramą branduoliniam saugumui gavusiose šalyse, įskaitant jos išbandymą ir bandomąjį įgyvendinimo laikotarpį,

nustatyta tolesnė parama, reikalinga siekiamam branduolinio saugumo rezultatui išlaikyti arba užtikrinti,

tvariai veikianti įranga ir kompetentingas personalas; tai pasiekiama toliau teikiant paramą, kad būtų sukurti įrangos techninės priežiūros, gedimų šalinimo ar sugedusių dalių keitimo vietos pajėgumai,

valstybėms narėms užtikrintos patikimos galimybės naudotis kompetentingo personalo paslaugomis, parengiant atitinkamą personalą.

2 sritis.   Valstybių paramos branduoliniam saugumui infrastruktūros stiprinimas: nacionalinių paramos branduoliniam saugumui centrų steigimas

Tikslas:

padėti valstybėms užtikrinti galimybes gauti techninę pagalbą ir mokslinę paramą, taip pat žmogiškųjų išteklių plėtojimą, kurie būtini veiksmingam ir tvariam branduoliniam saugumui užtikrinti,

nustatyti, kokia techninė pagalba, mokslinė ir švietimo parama galėtų būti teikiama regiono ar subregiono valstybėms,

nustatyti valstybių turimus pajėgumus, kuriuos pasitelkus būtų galima padėti teikti valstybių branduolinio saugumo sistemoms reikalingą techninę pagalbą, mokslinę ar švietimo paramą.

Rezultatai:

regioniniai ir (arba) nacionaliniai paramos branduoliniam saugumui centrai (NSSC), įsteigti vadovaujantis NSSC koncepcija ir metodika (TATENA leidiniai branduolinio saugumo srityje). Bus gauti šie rezultatai:

koordinuojama nacionalinių organizacijų, atsakingų už nacionalinį branduolinį saugumą, veikla,

ekspertų konsultacijos siekiant įvertinti techninės pagalbos ar mokslinės paramos, reikalingos fizinei saugai, medžiagų apskaitai arba registracijai ir techninėms sistemoms, naudojamoms pasienyje branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų judėjimui stebėti, išlaikyti, pobūdis ir dydis,

ekspertų konsultacijos siekiant įvertinti reikalingo mokymo ir aukštesnio lygio švietimo apimtį nacionaliniu ir regiono lygiais,

įrangos ir ekspertų paslaugų teikimas nacionaliniam arba regioniniam NSSC įsteigti,

tvarios nacionalinės branduolinio saugumo sistemos, kuriomis puoselėjama tinkama branduolinio saugumo kultūra, taip pat tvirtesnis kompetentingų institucijų ir kitų už branduolinį saugumą atsakingų organizacijų bendradarbiavimas nacionaliniu lygiu ir gerai išplėtotas branduolinio saugumo žinių tinklas.

3 sritis.   Valstybių teisinės ir reguliavimo infrastruktūros stiprinimas

Tikslas:

stiprinti nacionalines teisines ir reguliavimo infrastruktūras, susijusias su branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, kad šalis galėtų įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus pagal privalomus ir neprivalomus tarptautinius teisinius dokumentus, įskaitant saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus,

stiprinti nacionalines teisines sistemas, skirtas valstybių ir TATENA sudarytiems saugos garantijų susitarimams ir papildomiems protokolams įgyvendinti, visų pirma visapusiškai įgyvendinti valstybinę branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemą (SSAC),

stiprinti nacionalinę radioaktyviųjų medžiagų radiacinės saugos ir saugumo reguliavimo infrastruktūrą.

Reguliavimo sistemoje ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama saugumo, saugos garantijų ir saugos sinergijai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybėms, kurios pareiškė norą pradėti branduolinės energijos programą.

Rezultatai:

daugiau valstybių pradėjo rengti ir priimti išsamius ir suderintus nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius branduolinę saugą, saugumą, saugos garantijas ir atsakomybę už branduolinę žalą, taip padėdamos kurti suderintą, sustiprintą ir universalesnę branduolinio saugumo ir saugos sistemą,

daugiau valstybių prisijungė prie CPPNM ir jos pakeitimo bei prie Tarptautinės konvencijos dėl kovos su branduolinio terorizmo aktais ir (arba) pareiškė ketinančios įgyvendinti branduolinio saugumo sistemą,

daugiau valstybių priėmė būtinus nacionalinės teisės aktus, kad valstybė galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal TATENA saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus,

teisėkūros ir reguliavimo infrastruktūra bus sustiprinta, pasitelkus ekspertų konsultacijas, įdiegus/modernizavus nacionalinę radioaktyviųjų medžiagų radiacinės saugos ir saugumo reguliavimo infrastruktūrą teikiant TATENA vertinimo paslaugas, pavyzdžiui, integruotoji reguliavimo peržiūros paslauga, kitas konsultavimo paslaugas, taip pat įrangą ir mokymą.

4 sritis.   Branduolinėms ir kitoms radioaktyviosioms medžiagoms skirtų branduolinio saugumo priemonių stiprinimas

Tikslas:

pasirinktose šalyse sustiprinti branduolinių objektų ir branduolinių medžiagų, naudojamų branduoliniais tikslais, fizinę saugą,

pasirinktose šalyse stiprinti radioaktyviųjų medžiagų, naudojamų nebranduoliniais tikslais, kontrolę ir fizinę saugą,

nustatyti ir identifikuoti radioaktyviuosius šaltinius tais atvejais, kai yra poreikis kontroliuoti šaltinius, ir juos nuvežti į saugią ir patikimą saugojimo vietą pasirinktose šalyse, įskaitant grąžinimą kilmės šaliai arba grąžinimą tiekėjui,

stiprinti technines ir administracines sistemas, įgyvendinamas branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės tikslais, įskaitant esamų SSAC, sukurtų siekiant įgyvendinti saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, be kita ko, valstybėse, įgyvendinančiose ribotos apimties branduolines programas, ir mažesnius ataskaitų teikimo įsipareigojimus pagal jų saugos garantijų susitarimų vadinamuosius „mažų kiekių protokolus“, stiprinimą,

stiprinti radioaktyviųjų medžiagų, medžiagų ir šaltinių nacionalines registracijos sistemas pasirinktose šalyse.

Rezultatai:

veiksmingesnė branduolinių medžiagų pasirinktuose branduoliniuose objektuose ir vietose ir radioaktyviųjų medžiagų, naudojamų nebranduoliniais tikslais (pvz., medicinoje ar pramonėje arba radioaktyviųjų atliekų), fizinė sauga,

mažesnė radioaktyviųjų šaltinių keliama rizika esant nesaugiai padėčiai, veiksmingiau užtikrinant fizinę saugą arba atitinkamais atvejais juos išmontuojant ir pervežant į saugias bei patikimas saugyklas toje šalyje arba kitose pasirinktose valstybėse,

mažiau radioaktyviųjų šaltinių esant nekontroliuojamai padėčiai, kai neužtikrinama apsauga, remiant nacionalines paieškos ir saugumo kampanijas pasirinktose šalyse,

sukurtos ir išlaikomos veiksmingos techninės ir administracinės sistemos branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės tikslais, be kita ko, sukuriant naujas ir (arba) stiprinant esamas SSAC, kurios sudaro sąlygas įgyvendinti saugos garantijų susitarimus ir papildomus protokolus, be kita ko, valstybėse, sudariusiose „mažų kiekių protokolus“,

organizuotas atrinkto personalo, atitinkančio reikalavimus gauti paramą, mokymas siekiant padidinti galimybes įgyvendinti ir išlaikyti veiksmingos fizinės saugos režimą.

5 sritis.   Valstybių pajėgumų tvarkyti branduolines ir radioaktyviąsias medžiagas, kurioms netaikoma nacionalinė reguliuojamoji kontrolė, stiprinimas

Tikslas:

stiprinti valstybių gebėjimus užtikrinti, kad branduolinės ir radioaktyviosios medžiagos nebūtų naudojamos kitai nei nacionalinei patvirtintai veiklai vykdyti ir kad būtų sudaryti susitarimai dėl veiksmingos sienos kontrolės ir pasirengimo imtis atsakomųjų veiksmų pasirinktose šalyse.

Rezultatai:

sustiprinta (-os) informacijos apie neteisėtą prekybą branduolinėmis medžiagomis iš laisvai prieinamų ir valstybių kontaktinių institucijų rinkimo ir vertinimo sistema (-os); taip bus gauta daugiau žinių apie tokią prekybą ir jos aplinkybes. Remiantis šia informacija bus sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti būsimų veiksmų kovojant su neteisėta prekyba prioritetus,

padedant ekspertams sukurtos nacionalinės sistemos, kuriomis siekiama kovoti su neteisėta prekyba ir gerinti radioaktyviųjų medžiagų, padidintos rizikos branduolinės įrangos ir technologijų tarpvalstybinio judėjimo nacionalinį koordinavimą ir kontrolę,

veiksmingi spinduliuotės tikrinimo pajėgumai pasirinktuose sienos perėjimo punktuose, sukurti pasirinktiems sienos perėjimo punktams suteikus sienos kontrolės įrangą ir pasitelkus ekspertų konsultacijas,

intensyvesnis nacionalinių reagavimo planų rengimas ir teisėsaugos darbuotojų mokymas reagavimo metodikos srityje,

šalyje esama gerai parengtų, išmanančių ir kompetentingų teisėsaugos darbuotojų; tai pasiekti padeda mokymas ir kita parama žmogiškųjų išteklių plėtojimui.

2.3.   Rezultatų įvertinimas

Įgyvendinant Tarybos sprendimą TATENA turi įvertinti pasiektus rezultatus, kad būtų užtikrintas paramos veiksmingumas ir nustatyti su jos teikimu susiję sunkumai.

3.   Trukmė

Vertinimas bus atliktas per tris mėnesius nuo Komisijos ir TATENA susitarimo dėl įnašų įsigaliojimo. Visi trys projektai bus vykdomi vienu metu per paskesnius 21 mėnesį.

Numatoma visa šio sprendimo įgyvendinimo trukmė yra 24 mėnesiai.

4.   Paramą gausiančios valstybės

Paramą gausiančios valstybės – tai šalys, kuriose bus vykdomas vertinimas ir šie projektai. Jų valdžios institucijoms bus padedama išsiaiškinti trūkumus bei teikiama parama ieškant sprendimų ir didinant saugumą. Paramą gausiančių valstybių ir poreikių, kurie turi būti tenkinami atrinktose šalyse, galutinė atranka atliekama vykdant įgyvendinančiosios organizacijos ir vyriausiojo įgaliotinio konsultacijas, glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis kompetentingoje Tarybos darbo grupėje. Šie sprendimai tam tikrais atvejais grindžiami įgyvendinančiosios organizacijos pateiktais pasiūlymais pagal 2 straipsnį.

5.   Įgyvendinančioji organizacija

Projektų įgyvendinimas bus patikėtas TATENA. Tarptautines branduolinio saugumo misijas vykdys TATENA ir valstybių narių ekspertai įprastiniu TATENA misijų vykdymo būdu. Visus tris projektus tiesiogiai įgyvendins TATENA personalas ir (arba) parinkti ekspertai ar rangovai iš TATENA valstybių narių. Rangovų atveju TATENA vykdomam bet kurių prekių, darbų ar paslaugų viešajam pirkimui, įgyvendinant šį sprendimą, taikomos TATENA taisyklės ir procedūros.

6.   Trečiosios šalies dalyvavimas

Šiuo sprendimu projektai bus finansuojami 100 %. TATENA valstybių narių ekspertai gali būti laikomi trečiąja šalimi. Jie dirbs pagal įprastas TATENA ekspertų darbo taisykles.


(1)  GOV/2003/49-GC(47)/9. Taip pat dokumente: „Priemonės, skirtos stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės, radiacinės ir transporto saugos bei atliekų tvarkymo srityje: veiksmingos ir tvarios nacionalinės spinduliuotės šaltinių reguliavimo infrastruktūros rėmimas“ (GOV/2004/52-GC(48)/15) yra dalių, susijusių su TATENA ir ES bendradarbiavimu įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją. Ši veikla atsispindi ir 2006–2009 m. TATENA branduolinio saugumo plane „Branduolinio saugumo rėmimo veikla“.

(2)  2005 m. rugsėjo mėn. TATENA Valdytojų taryba nusprendė, kad norint sustiprinti saugos garantijų sistemą, vadinamasis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties saugos garantijų susitarimų „mažų kiekių protokolas“ (SQP) turėtų toliau būti TATENA saugos garantijų sistemos dalimi atsižvelgiant į standartinio teksto ir SQP kriterijų pakeitimus; 2005 m. TATENA generalinė konferencija priėmė rezoliuciją, kurioje, inter alia, pažymėjo, kad visapusiškų saugos garantijų susitarimą ir galiojantį papildomą protokolą sudariusios valstybės atveju šios priemonės atitinka tos valstybės sustiprintą patikros standartą.

(3)  BUSP/2004/022/TATENA I, BUSP/2005/020/TATENA II, BUSP/2006/029/TATENA III ir BUSP/2008/020/TATENA IV.

(4)  BUSP/2004/022/TATENA I, BUSP/2005/020/TATENA II, BUSP/2006/029/TATENA III ir BUSP/2008/020/TATENA IV.


1.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 259/19


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 30 d.

dėl nemokamai išdalyti ar naudotis asmenims, nukentėjusiems per 2010 m. gegužės mėn. Lenkijoje įvykusį potvynį, skirtų prekių importo be muito

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 6624)

(Tekstas autentiškas tik lenkų kalba)

(2010/586/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1186/2009, nustatantį Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (1), ypač į jo 76 straipsnį,

atsižvelgdama į 2010 m. birželio 2 d. Lenkijos Vyriausybės prašymą dėl nemokamai naudotis asmenims, nukentėjusiems per 2010 m. gegužės mėn. Lenkijoje įvykusį potvynį, skirtų prekių importo be muito,

kadangi:

(1)

Potvynis yra nelaimė, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 XVII skyriaus C antraštinėje dalyje, todėl tikslinga leisti importuoti be muito minėto Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 74–80 straipsnių reikalavimus atitinkančias prekes.

(2)

Siekiant tinkamai informuoti Komisiją apie prekių, importuotų be muito, naudojimą, Lenkijos Vyriausybė turi pranešti apie priemones, kurių imtasi, kad šios be muito importuotos prekės nebūtų naudojamos kitokiai nei nustatyta paskirčiai.

(3)

Komisijai taip pat turėtų būti pranešama apie importo mastą ir pobūdį.

(4)

Su kitomis valstybėmis narėmis buvo konsultuotasi kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 76 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Prekės, kurias išleidimui į laisvą apyvartą importavo valstybinės institucijos arba Lenkijos kompetentingų institucijų patvirtintos organizacijos, kad galėtų nemokamai išdalyti asmenims, nukentėjusiems per 2010 m. gegužės mėn. Lenkijoje įvykusį potvynį arba suteikti galimybę nemokamai jomis naudotis, bet kurios lieka tokių organizacijų nuosavybė, yra atleidžiamos nuo importo muitų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 2 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.   Prekės, kurias išleidimui į laisvą apyvartą importavo pagalbos tarnybos, kad vykdydamos veiklą galėtų patenkinti savo poreikius, taip pat atleidžiamos nuo muitų.

2 straipsnis

Lenkijos Vyriausybė ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai patvirtintų 1 straipsnio 1 dalyje minėtų organizacijų sąrašą.

3 straipsnis

Lenkijos Vyriausybė ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai visą informaciją apie įvairių pagal 1 straipsnį be muito importuotų prekių pobūdį ir kiekį, suskirstydama produktus į plataus pobūdžio kategorijas.

4 straipsnis

Lenkijos Vyriausybė ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie priemones, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 78, 79 ir 80 straipsnių.

5 straipsnis

Šio sprendimo 1 straipsnis taikomas prekėms, kurios importuotos 2010 m. gegužės 1 d. ar vėliau, bet ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 30 d.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 324, 2009 12 10, p. 23.