ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.257.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 257

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. rugsėjo 30d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 13. M, N ir O kategorijų transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, suvienodintos nuostatos

1

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 86. Suvienodintos žemės ir miškų ūkio traktorių patvirtinimo, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, nuostatos

197

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 106. Suvienodintos nuostatos dėl žemės ūkio transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų patvirtinimo

231

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 120. Suvienodintos vidaus degimo variklių, įrengiamų žemės ir miškų ūkio traktoriuose ir ne kelių mobiliosiose mašinose, patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotus naudingąją galią, vardinį sukimo momentą ir savitąjį degalų suvartojimą, nuostatos

280

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

30.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 257/1


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 13. „M, N ir O kategorijų transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, suvienodintos nuostatos“

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

 

10 serijos pakeitimų 5 papildymo; įsigaliojimo data – 2008 m. spalio 15 d.;

 

6 persvarstytos redakcijos 1 klaidų ištaisymo; įsigaliojimo data – 2009 m. kovo 10 d.;

 

6 persvarstytos redakcijos 2 klaidų ištaisymo; įsigaliojimo data – 2009 m. birželio 24 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Techniniai reikalavimai

6.

Bandymai

7.

Transporto priemonės tipo ar stabdžių sistemos pakeitimas ir išplėtimo patvirtinimas

8.

Gamybos atitiktis

9.

Baudos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

12.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

1 priedas.

Stabdžių sistema, prietaisai, metodai ir sąlygos, kurios nėra reglamentuojamos šioje taisyklėje

2 priedas.

Pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo suteikimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo, atsižvelgiant į stabdžius, remiantis Taisykle Nr. 13

2 priedo 1 priedėlis.

Duomenų apie transporto priemonę sąrašas, naudojamas teikiant patvirtinimą pagal Taisyklę Nr. 90

2 priedo 2 priedėlis.

Transporto priemonės stabdžių sistemos tipo patvirtinimo liudijimas

3 priedas.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

4 priedas.

Stabdžių bandymai ir stabdžių sistemų veiksmingumas

4 priedo priedėlis.

Baterijos įkrovos lygio stebėsenos procedūra

5 priedas.

Tam tikroms transporto priemonėms taikomos papildomos nuostatos, kaip apibrėžta ADR

6 priedas.

Transporto priemonėse sumontuotų pneumatinių stabdžių sistemų atsako trukmės matavimo metodas

6 priedo priedėlis.

Imitatoriaus pavyzdžiai

7 priedas.

Nuostatos dėl energijos šaltinių ir energijos kaupiklių (energijos akumuliatorių)

8 priedas.

Nuostatos dėl specialių sąlygų, taikomų spyruoklinėms stabdžių sistemoms

9 priedas.

Nuostatos dėl stovėjimo stabdžių sistemų, kuriose sumontuotas mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas (stabdžių pavaros blokatorius)

10 priedas.

Transporto priemonės ašims tenkančios stabdymo jėgos pasiskirstymas ir vilkikų bei priekabų suderinamumo reikalavimai

11 priedas.

Atvejai, kuriais nebūtina atlikti I tipo ir (arba) II tipo (arba II A tipo) bandymų

11 priedo 1 priedėlis.

I, II ir III lentelės

11 priedo 2 priedėlis.

Alternatyvi I tipo ir III tipo priekabų stabdžių bandymų atlikimo tvarka

11 priedo 3 priedėlis.

Šio priedo 2 priedėlio 3.7.1 ir 3.7.2 punktuose nustatytas bandymo ataskaitos pavyzdys

11 priedo 4 priedėlis.

Šio priedo 2 priedėlio 3.7.3 punkte nustatytas alternatyvaus automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo bandymo ataskaitos pavyzdys

12 priedas.

Transporto priemonių su inercinėmis (saviridos) stabdžių sistemomis bandymų sąlygos

12 priedo 1 priedėlis.

1–8 brėžiniai

12 priedo 2 priedėlis.

Inercinės stabdžių sistemos valdiklio bandymo ataskaita

12 priedo 3 priedėlis.

Stabdžio bandymo ataskaita

12 priedo 4 priedėlis.

Inercinių stabdžių valdiklio, pavaros ir priekabos stabdžių suderinamumo bandymo ataskaita

13 priedas.

Transporto priemonių, kuriose sumontuotos stabdžių antiblokavimo sistemos, bandymų reikalavimai

13 priedo 1 priedėlis.

Simboliai ir apibrėžtys

13 priedo 2 priedėlis.

Naudingasis sukibimas

13 priedo 3 priedėlis.

Veiksmingumas ant skirtingo sukibimo dangų

13 priedo 4 priedėlis.

Blogo sukibimo dangų parinkimo metodas

14 priedas.

Priekabų su elektrinėmis stabdžių sistemomis bandymų sąlygos

14 priedo priedėlis.

Priekabos stabdymo greičio ir didžiausio vidutinio vilkiko ir priekabos junginio (kai priekaba yra pakrauta ir kai ji yra nepakrauta) lėtėjimo suveikus stabdžiams suderinamumas

15 priedas.

Stabdžių trinkelės antdėklų bandymo inerciniu dinamometru metodas

16 priedas.

(Rezervuota)

17 priedas.

Transporto priemonių, kuriose įrengtos elektrinės valdymo linijos, funkciniam suderinamumui įvertinti skirta bandymų atlikimo tvarka

18 priedas.

Specialieji reikalavimai, taikytini transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybėms

19 priedas.

Priekabų stabdžių komponentų veiksmingumo bandymai

19 priedo 1 priedėlis.

Pneumatinių stabdžių kamerų patikrinimo ataskaitos pavyzdys

19 priedo 2 priedėlis.

Pneumatinių stabdžių kamerų bandymų rezultatų standartinio registravimo pavyzdys

19 priedo 3 priedėlis.

Spyruoklinių stabdžių patikrinimo ataskaitos pavyzdys

19 priedo 4 priedėlis.

Spyruoklinių stabdžių bandymų rezultatų standartinio registravimo pavyzdys

19 priedo 5 priedėlis.

Priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos informacinis dokumentas

19 priedo 6 priedėlis.

Priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos bandymo ataskaita

19 priedo 7 priedėlis.

Simboliai ir apibrėžtys

19 priedo 8 priedėlis.

Šio priedo 4.4.2.9 punkte nustatyto pavyzdžio eksploatavimo bandymų dokumentai

20 priedas.

Alternatyvi priekabų tipo patvirtinimo tvarka

20 priedo 1 priedėlis.

Sunkio centro aukščio apskaičiavimo metodas

20 priedo 2 priedėlis.

Patikrinimo diagrama remiantis 3.2.1.5 punktu (puspriekabės)

20 priedo 3 priedėlis.

Patikrinimo diagrama remiantis 3.2.1.6 punktu (centrinės ašies priekabos)

20 priedo 4 priedėlis.

Patikrinimo diagrama remiantis 3.2.1.7 punktu (automobilinės priekabos)

20 priedo 5 priedėlis.

Simboliai ir apibrėžtys

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.

Ši taisyklė taikoma M2, M3, N ir O (1) kategorijų transporto priemonių stabdžiams (2).

1.2.

Į šios taisyklės taikymo sritį nepatenka:

1.2.1.

transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis neviršija 25 km/h;

1.2.2.

priekabos, kurių negalima sujungti su variklinėmis transporto priemonėmis, kurių konstrukcinis greitis viršija 25 km/h;

1.2.3.

transporto priemonės, pritaikytos neįgaliems vairuotojams.

1.3.

Nepažeidžiant šios taisyklės nuostatų, ji netaikoma 1 priede išvardytai įrangai, prietaisams, metodams ir sąlygoms.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

Transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į stabdžius.

2.2.

Transporto priemonės tipas – kategorija transporto priemonių, kurių sutampa šie pagrindiniai požymiai:

2.2.1.

jeigu tai yra variklinės transporto priemonės:

2.2.1.1.

transporto priemonės kategorija (žr. 1.1 punktą);

2.2.1.2.

didžiausia masė, kaip apibrėžiama 2.16 punkte;

2.2.1.3.

ašims tenkančios masės pasiskirstymas;

2.2.1.4.

didžiausias projektinis greitis;

2.2.1.5.

skirtingo tipo stabdžių sistema, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar yra priekabos stabdžių įranga ir ar yra elektrinė regeneracinė stabdžių sistema;

2.2.1.6.

ašių skaičius ir jų išdėstymas;

2.2.1.7.

variklio tipas;

2.2.1.8.

pavarų skaičius ir perdavimo skaičius;

2.2.1.9.

pagrindinės pavaros perdavimo skaičius;

2.2.1.10.

padangų matmenys;

2.2.2.

jeigu tai priekabos:

2.2.2.1.

transporto priemonės kategorija (žr. 1.1 punktą);

2.2.2.2.

didžiausia masė, kaip apibrėžiama 2.16 punkte;

2.2.2.3.

ašims tenkančios masės pasiskirstymas;

2.2.2.4.

kito tipo stabdžių sistema;

2.2.2.5.

ašių skaičius ir jų išdėstymas;

2.2.2.6.

padangų matmenys.

2.3.

Stabdžių sistema – sudėtinių dalių sistema, skirta riedančios transporto priemonės greičiui tolygiai mažinti ar jai sustabdyti arba užtikrinti, kad sustabdyta transporto priemonė nepradėtų važiuoti; šios funkcijos apibrėžtos 5.1.2 punkte. Sistema sudaryta iš valdiklio, pavaros ir paties stabdžio.

2.4.

Valdiklis – vairuotojo (arba, kai naudojamos tam tikros priekabos, jo padėjėjo) tiesiogiai valdoma dalis, kuria pavarai perduodama stabdymui ar jo valdymui būtina energija. Ši energija gali būti vairuotojo raumenų jėga arba kito šaltinio, valdomo vairuotojo, energija, arba šių skirtingų energijos rūšių derinys.

2.4.1.

Įjungimas – valdiklio įjungimas ir išjungimas.

2.5.

Pavara – nuo valdiklio iki stabdžių esančių komponentų sistema, kuria užtikrinama šių dalių funkcinė veika. Pavara gali būti mechaninė, hidraulinė, pneumatinė, elektrinė arba kombinuota. Jeigu stabdymui būtina energija tiesiogiai arba netiesiogiai gaunama iš energijos šaltinio, kurio vairuotojas nevaldo, energijos rezervas sistemoje taip pat laikomas pavaros dalimi.

Pavara atlieka dvi atskiras funkcijas: valdymo ir energijos perdavimo. Atskirai šioje taisyklėje vartojama sąvoka „pavara“ reiškia ir valdymo pavarą, ir energijos perdavimo pavarą. Vilkikus ir priekabas jungiančios valdymo ir maitinimo linijos pavaros dalimi nelaikomos.

2.5.1.

Valdymo pavara – komponentų sistema, kuria valdomi stabdžiai, taip pat valdymo funkcija ir būtinasis energijos rezervas.

2.5.2.

Energijos perdavimo pavara – sudedamųjų dalių sistema, kuria stabdžiams tiekiama stabdžiams veikti būtina energija, taip pat stabdžiams veikti būtinas energijos rezervas.

2.6.

Stabdys – dalis, kurioje sukuriamos riedančią transporto priemonę stabdančios jėgos. Tai gali būti trintinis stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro dėl dviejų viena kitos atžvilgiu judančių transporto priemonės dalių trinties), elektrinis stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro dėl dviejų viena kitos atžvilgiu judančių, tačiau nesusiliečiančių transporto priemonės dalių elektromagnetinės sąveikos), hidraulinis stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro dėl skysčio tarp dviejų viena kitos atžvilgiu judančių transporto priemonės dalių poveikio) arba variklio stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro papildomai didinant variklio stabdymo jėgą, perduodamą ratams).

2.7.

Skirtingi stabdžių sistemų tipai – sistemos, kurių nesutampa šie pagrindiniai požymiai:

2.7.1.

komponentai, kurie pasižymi skirtingomis charakteristikomis;

2.7.2.

komponentas, pagamintas iš skirtingų charakteristikų medžiagų, arba skirtingo dydžio arba formos komponentas;

2.7.3.

skirtinga komponentų sąranka.

2.8.

Stabdžių sistemos komponentas – viena iš atskirųjų dalių, kurios surinktos sudaro stabdymo sistemą.

2.9.

Vieninis stabdymas – transporto priemonių junginio stabdymas įtaisu, kuriam būdingos šios charakteristikos:

2.9.1.

vienas valdiklis, kurį vairuotojo vietoje sėdintis vairuotojas vienu judesiu tolygiai įjungia;

2.9.2.

energija, naudojama junginį sudarančioms transporto priemonėms stabdyti, yra tiekiama iš to paties šaltinio (energijos šaltinis gali būti vairuotojo raumenų jėga);

2.9.3.

stabdymo įtaisas užtikrina, kad visos junginį sudarančios transporto priemonės, neatsižvelgiant į jų tarpusavio padėtį, būtų stabdomos vienu metu arba laipsniškai.

2.10.

Dvigubinis stabdymas – transporto priemonių junginio stabdymas įtaisu, kuriam būdingos šios charakteristikos:

2.10.1.

vienas valdiklis, kurį savo vietoje sėdintis vairuotojas vienu judesiu tolygiai įjungia;

2.10.2.

energija, naudojama junginį sudarančioms transporto priemonėms stabdyti, yra tiekiama iš dviejų skirtingų šaltinių (vienas iš šaltinių gali būti vairuotojo raumenų jėga);

2.10.3.

stabdymo įtaisas užtikrina, kad visos junginio dalys, neatsižvelgiant į jų tarpusavio padėtį, būtų stabdomos vienu metu arba laipsniškai.

2.11.

Automatinis stabdymas – automatinis priekabos arba priekabų stabdymas, atsikabinus vienai iš junginį sudarančių dalių, įskaitant atvejį, kai priemonė atsikabina sulūžus sukabinimo įtaisui, likusių junginį sudarančių dalių stabdymo efektyvumas dėl to nesumažėja.

2.12.

Inercinis (saviridos) stabdymas – stabdymas, kurio metu naudojamos jėgos, atsirandančios priekabai pradėjus stumti transporto priemonę.

2.13.

Tolydusis stabdymas – stabdymas, kurio metu įprastu įtaiso veikimo atstumu esant įjungtiems stabdžiams (žr. 2.16 punktą):

2.13.1.

vairuotojas bet kuriuo metu gali valdikliu padidinti arba sumažinti stabdymo jėgą;

2.13.2.

stabdymo jėga keičiasi proporcingai valdiklio veikai (monotoninė funkcija); ir

2.13.3.

stabdymo jėgą galima lengvai ir pakankamai tiksliai reguliuoti.

2.14.

Laipsniškas stabdymas – priemonė, kurią galima naudoti tuo atveju, kai ne mažiau kaip du stabdymo šaltiniai yra valdomi vienu valdikliu ir vienam iš šaltinių gali būti suteikta pirmenybė, pristabdant kitą šaltinį (-ius) taip, kad prieš pradedant šaltiniams veikti padidėtų reikalingos kontrolės veika.

2.15.

Ilgalaikio stabdymo sistema – papildoma stabdžių sistema, galinti atlikti stabdymo veiksmą ir išlaikyti ilgalaikį stabdymo, kurio veiksmingumas iš esmės nemažėja, poveikį. Į sąvoką „ilgalaikio stabdymo sistema“ įeina visa sistema, įskaitant valdiklį.

2.15.1.

Ilgalaikio stabdymo sistema gali būti sudaryta iš vieno įtaiso arba iš kelių įtaisų derinio. Kiekvienas įtaisas gali būti valdomas atskiru valdikliu.

2.15.2.

Ilgalaikio stabdymo sistemų valdymo konfigūracijos

2.15.2.1.

Nepriklausoma ilgalaikio stabdymo sistema – ilgalaikio stabdymo sistema, kurios valdiklis atskirtas nuo darbinės stabdžių sistemos ar kitų sistemų.

2.15.2.2.

Integruotoji ilgalaikio stabdymo sistema – ilgalaikio stabdymo sistema, kurios valdiklis sujungtas su darbinės stabdžių sistemos valdikliu taip, kad, paveikus bendrą valdiklį, ir ilgalaikio, ir darbinė stabdžių sistemos ima veikti vienu metu arba laipsniškai.

2.15.2.3.

Kombinuota ilgalaikio stabdymo sistema – integruotoji ilgalaikio stabdymo sistema, kurioje sumontuotas papildomas išjungimo įtaisas, leidžiantis bendru valdikliu įjungti tik darbinę stabdžių sistemą.

2.16.

Pakrauta transporto priemonė – transporto priemonė, pakrauta iki leidžiamos didžiausios masės, jeigu nenurodyta kitaip.

2.17.

Didžiausia masė – gamintojo nurodyta techniškai leidžiama didžiausia masė (ši masė gali būti didesnė už nacionalinės institucijos nustatytą leidžiamą didžiausią masę).

2.18.

Ašims tenkančios masės pasiskirstymas – ašims tenkančio transporto priemonės ir (arba) jos krovinio masės sunkio poveikio pasiskirstymas.

2.19.

Rato ir (arba) ašies apkrova – vertikali kelio dangos jėga, sąlyčio vietoje veikianti nejudančios ašies ratą arba ratus.

2.20.

Didžiausia nejudančio rato ir (arba) ašies apkrova – nejudančio rato ir (arba) ašies apkrova, kai transporto priemonė yra pakrauta.

2.21.

Elektrinė regeneracinė stabdžių sistema – stabdžių sistema, kuri lėtinimo pagreičio sukurtą kinetinę transporto priemonės energiją paverčia elektros energija.

2.21.1.

Elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos valdiklis – įtaisas, kuriuo moduliuojama elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos veika.

2.21.2.

A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema – elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, kuri nėra darbinės stabdžių sistemos dalis.

2.21.3.

B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema – elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, kuri yra darbinės stabdžių sistemos dalis.

2.21.4.

Elektros įkrovos lygis – traukos baterijoje sukauptos elektros energijos kiekio ir didžiausio elektros energijos, kurią būtų galima sukaupti šioje baterijoje, kiekio akimirkinis santykis.

2.21.5.

Traukos baterija – akumuliatorių sąranka, naudojama kaip transporto priemonės traukos varikliui (-iams) naudojamos energijos saugykla.

2.22.

Hidraulinė stabdžių sistema su energijos akumuliatoriais – stabdžių sistema, kuriai energija tiekiama suslėgtu hidrauliniu skysčiu, laikomu viename ar daugiau akumuliatorių, maitinamų vieno ar kelių slėgio siurblių, kurių kiekviename įmontuotas slėgio ribojimo iki didžiausios vertės įtaisas. Šia vertę nurodo gamintojas.

2.23.

Vienalaikis priekinių ir galinių ratų užsiblokavimas – būsena, kai laiko intervalas nuo paskutinio (antrojo) galinės ašies rato pirmojo užsiblokavimo iki paskutinio (antrojo) priekinės ašies rato pirmojo užsiblokavimo trunka mažiau nei 0,1 sekundės.

2.24.

Elektrinė valdymo linija – variklinės transporto priemonės ir priekabos elektros jungtis, kuria priekabai perduodama stabdymo valdymo funkcija. Ją sudaro elektros laidai ir jungtis, taip pat duomenų perdavimo dalys ir elektros energijos tiekimo sistema, skirta priekabos valdymo pavarai.

2.25.

Duomenų perdavimas – skaitmeninių duomenų perdavimas pagal protokolo taisykles.

2.26.

Dvipunktis ryšys – ryšių tinklo topologija, kai naudojami tik du mazgai. Kiekviename mazge įrengtas integruotas ryšių linijos baigos varžas.

2.27.

Sukabinimo jėgos valdiklis – sistema ar funkcija, kuria automatiškai suderinamas velkančiosios transporto priemonės ir priekabos stabdymo greitis.

2.28.

Etaloninio stabdymo „vardinės vertės“ sąvoka reikalinga apibrėžti stabdžių sistemos perdavimo funkciją, kuria apibūdinamas atskirų transporto priemonių ar jų junginių stabdymo ir stabdžių valdymo galių santykis.

2.28.1.

Variklinės transporto priemonės „vardinė vertė“ – charakteristika, kurią galima įrodyti suteikiant tipo patvirtinimą ir kuri susieja savaiminio transporto priemonės stabdymo greitį su stabdymo valdymo jėgos kintamojo lygiu.

2.28.2.

Priekabos „vardinė vertė“ – charakteristika, susiejanti stabdymo greitį su sukabintuvo siunčiamu signalu, kurią galima įrodyti suteikiant tipo patvirtinimą.

2.28.3.

Vardinė užklausos signalo reikšmė – sukabinimo jėgos valdiklio charakteristika, susiejanti sukabintuvo siunčiamą signalą su stabdymo greičiu, kurią galima įrodyti suteikiant tipo patvirtinimą, neviršijant 10 priede nustatytų suderinamumo diapazono ribų.

2.29.

Automatiškai kontroliuojamas stabdymas – automatiškai įvertinus transporto priemonės pateiktą informaciją suveikianti sudėtinės elektroninės valdymo sistemos funkcija, kuriai įsijungus, dėl tiesioginio vairuotojo veiksmo arba be jo, stabdžių sistema (-os) ar tam tikrų ašių stabdžiai ima veikti tam, kad transporto priemonė būtų lėtinama.

2.30.

Atskirų ratų stabdymas – sudėtinės elektroninės valdymo sistemos veika, kai atskiri stabdžiai ima veikti automatiškai, o transporto priemonės lėtinimas, palyginti su transporto priemonės veikos pokyčiu, yra antraeilis.

2.31.

Etaloninė stabdymo jėga – vienos ašies stabdymo jėga, susidaranti ritininio stabdžių tikrinimo stendo ir padangos sąlyčio vietoje, priklausanti nuo stabdžių pavaros slėgio ir deklaruojama suteikiant tipo patvirtinimą.

2.32.

Stabdymo signalas – loginis signalas, rodantis, kad stabdžiai veikia, kaip nurodyta 5.2.1.30 punkte.

2.33.

Avarinio stabdymo signalas – loginis signalas, rodantis avarinį stabdymą, kaip nurodyta 5.2.1.31 punkte.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Transporto priemonės patvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.

Kartu su paraiška pateikiami trys toliau nurodytų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į 2.2 punkte nurodytus elementus; nurodomi transporto priemonės tipo ir variklio tipo, jeigu tai yra variklinė transporto priemonė, identifikavimo numeriai ir (arba) simboliai;

3.2.2.

tinkamai identifikuotų komponentų, iš kurių sudaryta stabdžių sistema, sąrašas;

3.2.3.

surinktos stabdžių sistemos diagrama ir jos komponentų padėties transporto priemonėje nuoroda;

3.2.4.

detalūs kiekvieno komponento brėžiniai, kad būtų galima lengvai nustatyti jos padėtį ir ją identifikuoti.

3.3.

Patvirtinimo bandymus atliekančiai technikos tarnybai turi būti pateikta tvirtinamą transporto priemonės tipą atitinkanti transporto priemonė.

3.4.

Prieš suteikiant tipo patvirtinimą, kompetentinga institucija turi patikrinti, ar taikomos veiksmingos gamybos atitikties kontrolės priemonės.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.

Minėto transporto priemonės tipo patvirtinimas suteikiamas, jeigu pagal šią taisyklę pateiktos patvirtinti transporto priemonės tipas atitinka 5 ir 6 dalių reikalavimus.

4.2.

Suteikiamas kiekvieno patvirtinto tipo patvirtinimo numeris; jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu 10) rodo pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi techniniai taisyklės pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali suteikti to paties numerio to paties tipo transporto priemonei, kurioje įrengta kito tipo stabdžių sistema, arba kito tipo transporto priemonei.

4.3.

Šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims perduodamas šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo arba atsisakymo jį suteikti, remiantis šia taisykle, ir 3.2.1–3.2.4 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos santrauka; patvirtinimo paraiškos pateikėjo pateikti brėžiniai turi būti tinkamo mastelio, ne didesni nei A4 formato (210 × 297 mm) arba sulankstyti taip, kad būtų tokio formato.

4.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas aplink E raidę, po kurios nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (3); bei

4.4.2.

šios taisyklės numeris 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo dešinėje pusėje, po kurio pateikiama R raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris.

4.5.

Tačiau jeigu M2 ar M3 kategorijos transporto priemonė patvirtinta vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.8 punkto nuostatomis, po taisyklės numerio pateikiama M raidė.

4.6.

Jeigu transporto priemonė atitinka pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje remiantis viena ar keliomis kitomis prie Susitarimo prijungtomis taisyklėmis patvirtintą transporto priemonės tipą, 4.4.1 punkte nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai ir papildomi visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, suteikusioje patvirtinimą pagal šią taisyklę, simboliai išdėstomi vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.7.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.8.

Patvirtinimo ženklas tvirtinamas prie transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos.

4.9.

Šios taisyklės 3 priede pateikiami patvirtinimo ženklų pavyzdžiai.

5.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1.   Bendrieji reikalavimai

5.1.1.   Stabdžių sistema

5.1.1.1.

Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė galėtų atitikti toliau nustatytus šios taisyklės reikalavimus, nepaisant galimos vibracijos.

5.1.1.2.

Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad, visų pirma, būtų atspari korozijos ir sendinimo poveikiui.

5.1.1.3.

Stabdžių trinkelės antdėkluose neturi būti asbesto.

5.1.1.4.

Magnetinių ar elektrinių laukų įtaka stabdžių sistemų, įskaitant elektrinę valdymo liniją, efektyvumui neturi būti neigiama. Ar laikomasi šio reikalavimo, įrodoma vadovaujantis Taisykle Nr. 10 su 02 serijos pakeitimais.

5.1.1.5.

Gedimo aptikimo signalas gali trumpam nutraukti (< 10 ms) pavaros valdymo užklausos signalą, su sąlyga, kad dėl to stabdžių veiksmingumas nesumažėja.

5.1.2.   Stabdžių sistemos funkcijos

Šios taisyklės 2.3 punkte apibrėžta stabdžių sistema turi atlikti toliau nurodytas funkcijas.

5.1.2.1.   Darbinė stabdžių sistema

Darbinė stabdžių sistema turi užtikrinti, kad transporto priemonę bus galima valdyti ir saugiai, greitai bei efektyviai sustabdyti, nesvarbu, koks jos greitis ar krovinys ir kokia įkalnė ar nuokalnė. Turi būti įmanoma transporto priemonę sustabdyti palaipsniui. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje ir neatitraukdamas rankų nuo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies.

5.1.2.2.   Atsarginė stabdžių sistema

Atsarginė stabdžių sistema privalo būti tokia, kad sugedus darbinei stabdžių sistemai, transporto priemonę būtų įmanoma sustabdyti neviršijant priimtino stabdymo kelio. Turi būti įmanoma laipsniškai keisti stabdymo jėgą. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje ir bent viena ranka laikydamas tiesiogiai valdomą vairo mechanizmą. Taikant šias nuostatas, laikoma, kad vienu metu darbinė stabdžių sistema gali sugesti ne daugiau kaip vieną kartą.

5.1.2.3.   Stovėjimo stabdžių sistema

Stovėjimo stabdžių sistema turi būti tokia, kad, darbines tos sistemos dalis užfiksavus tik mechaniniu įtaisu, įkalnėje arba nuokalnėje pastatyta transporto priemonė galėtų stovėti net tada, kai vairuotojo joje nėra. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje; stabdant priekabą, laikomasi šios taisyklės 5.2.2.10 punkto nuostatų. Priekabos pneumatiniai stabdžiai ir velkančiosios transporto priemonės stovėjimo stabdžių sistema gali veikti vienu metu, su sąlyga, kad vairuotojas bet kuriuo metu gali patikrinti, ar pakanka grynai mechaniškai stovėjimo stabdžių sistemos sukurtos jėgos.

5.1.3.   Variklinių transporto priemonių ir priekabų pneumatinių stabdžių sistemų jungtys

5.1.3.1.

Vadovaujantis 5.1.3.1.1, 5.1.3.1.2 arba 5.1.3.1.3 punktais, variklinėse transporto priemonėse ir priekabose įrengiamos šios pneumatinių stabdžių sistemų jungtys:

5.1.3.1.1.

viena pneumatinė maitinimo linija ir viena pneumatinė valdymo linija;

5.1.3.1.2.

viena pneumatinė maitinimo linija, viena pneumatinė valdymo linija ir viena elektrinė valdymo linija;

5.1.3.1.3.

viena pneumatinė maitinimo linija ir viena elektrinė valdymo linija; ši galimybė taikoma, kaip nustatyta išnašoje (4).

5.1.3.2.

Variklinių transporto priemonių elektrine valdymo linija pranešama, ar elektrinė valdymo linija gali atitikti 5.2.1.18.2 punkte nustatytus reikalavimus, kai pneumatinė valdymo linija neveikia. Ja taip pat pranešama, ar joje įrengtos dvi valdymo linijos, kaip nustatyta 5.1.3.1.2 punkte, ar tik elektrinė valdymo linija, kaip nustatyta 5.1.3.1.3 punkte.

5.1.3.3.

Pagal 5.1.3.1.3 punkto reikalavimus įrengtos variklinės transporto priemonės sistema turi įspėti, jeigu pagal 5.1.3.1.1 punkto reikalavimus įrengtos priekabos sukabinimas neatitinka reikalavimų. Kai šios transporto priemonės sujungiamos elektrine velkančiosios transporto priemonės valdymo linija, vairuotojas turi būti įspėtas 5.2.1.29.1.1 punkte nustatytu raudonos spalvos įspėjamuoju vaizdo signalu, o kai sistemai imama tiekti elektrą, velkančiosios transporto priemonės stabdžiai turi suveikti automatiškai. Nuspaustų stabdžių veiksmingumas turi atitikti bent šios taisyklės 4 priedo 2.3.1 punkte nustatytą stovėjimo stabdžių veiksmingumą.

5.1.3.4.

Kai sujungiama variklinė transporto priemonė, kurioje įrengtos dvi valdymo linijos, kaip apibrėžta 5.1.3.1.2 punkte, ir priekaba, kurioje taip pat įrengtos dvi valdymo linijos, reikia laikytis šių reikalavimų:

5.1.3.4.1.

sukabintuve turi būti užfiksuoti abu signalai, o priekabos valdymo signalas turi būti elektrinis, nebent šio signalo perdavimo būdas laikomas sutrikusiu; tokiu atveju priekabos sistema turi automatiškai įjungti pneumatinę valdymo liniją;

5.1.3.4.2.

abi transporto priemonės turi atitikti šios taisyklės 10 priedo nuostatas, susijusias tiek su elektrinėmis, tiek su pneumatinėmis valdymo linijomis; bei

5.1.3.4.3.

kai ilgiau kaip 1 sekundę elektrinis valdymo signalas viršija 100 kPa atitinkančią galią, priekabos sistema turi patikrinti, ar pneumatinis signalas yra siunčiamas; jeigu pneumatinio signalo nėra, priekabos sistema turi įspėti vairuotoją atskiru geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.2 punkte.

5.1.3.5.

Priekaba gali būti įrengta pagal 5.1.3.1.3 punktą, jeigu ji gali būti eksploatuojama tik su varikline transporto priemone, kurioje įrengta elektrinė valdymo linija, atitinkanti 5.2.1.18.2 punkte nustatytus reikalavimus. Kitais atvejais elektriniu būdu sujungtos priekabos stabdžiai turi įsijungti automatiškai arba turi likti įsijungę. Vairuotojas įspėjamas atskiru geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.2 punkte.

5.1.3.6.

Elektrinė valdymo linija turi atitikti standartus ISO 11992-1 ir 11992-2:2003; ji turi būti dvipunktė ir sudaryta iš septynių kontaktų jungties, vadovaujantis standartu ISO 7638-1 arba 7638-2:1997. Standartu ISO 7638 nustatytos jungties kontaktai naudojami tik stabdymo (įskaitant ABS) ir darbinės pavaros (vairo, padangų ir pakabos) funkcijoms vykdyti reikalingiems duomenims perduoti, kaip apibrėžta standarte ISO 11992-2:2003. Stabdymo funkcijoms suteikiamas pirmumas; jos veikia įprastuoju ir trikties režimais. Kai perduodami darbinės pavaros duomenys, stabdymo funkcijos turi suveikti nedelsiant. Standartu ISO 7638 nustatytos jungties maitinimo šaltinis naudojamas tik stabdymo bei darbinės pavaros funkcijoms ir su priekaba susijusių, tačiau elektrine valdymo linija neperduodamų duomenų perdavimo funkcijai. Visais atvejais taikomos šios taisyklės 5.2.2.18 punkto nuostatos. Visoms kitoms funkcijoms skirta energija tiekiama kitais maitinimo šaltiniais.

5.1.3.6.1.

Funkcinis vilkikų ir velkamųjų transporto priemonių, kuriose įrengtos nustatytosios elektrinės valdymo linijos, suderinamumas vertinamas tada, kai teikiamas tipo patvirtinimas, tikrinant, kaip laikomasi standarto ISO 11992:2003 1 ir 2 dalių. Šios taisyklės 17 priede pateikiami bandymų, kuriuos galima atlikti darant minėtą vertinimą, pavyzdžiai.

5.1.3.6.2.

Jeigu variklinėje transporto priemonėje įrengiama elektrinė valdymo linija, sujungta su priekaboje įrengta elektrine valdymo linija, ir, kai elektrine valdymo linija sujungus minėtas transporto priemones, įvyksta pastovus variklinės transporto priemonės elektrinės valdymo linijos gedimas (> 40 ms), sistema turi jį aptikti ir pranešti apie jį vairuotojui geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte.

5.1.3.7.

Jeigu variklinės transporto priemonės stovėjimo stabdžių sistemos valdikliu taip pat valdoma priekabos stabdžių sistema, kaip nustatyta 5.1.2.3 punkte, turi būti laikomasi toliau pateiktų papildomų reikalavimų.

5.1.3.7.1.

Kai variklinė transporto priemonė įrengiama pagal 5.1.3.1.1 punkte nustatytus reikalavimus, įjungus variklinės transporto priemonės stovėjimo stabdžių sistemą, pneumatine valdymo linija įjungiama ir priekabos stabdžių sistema.

5.1.3.7.2.

Kai variklinė transporto priemonė įrengiama pagal 5.1.3.1.2 punkto reikalavimus, įjungus variklinės transporto priemonės stovėjimo stabdžių sistemą, įjungiama ir priekaboje sumontuota stabdžių sistema, kaip nustatyta 5.1.3.7.1 punkte. Be to, įjungus stovėjimo stabdžių sistemą, elektrine valdymo linija taip pat galima įjungti priekabos stabdžių sistemą.

5.1.3.7.3.

Kai variklinė transporto priemonė įrengiama pagal 5.1.3.1.3 punkto reikalavimus arba kai ji atitinka 5.2.1.18.2 punkto reikalavimus, jei 5.1.3.1.2 punktu nustatyta pneumatinė valdymo linija neveikia, įjungus variklinės transporto priemonės stovėjimo stabdžių sistemą, elektrine valdymo linija įjungiama ir priekabos stabdžių sistema. Kai variklinės transporto priemonės stabdžių sistemos elektros tiekimas išjungiamas, ištuštėjus maitinimo linijai, turi suveikti priekabos stabdžiai (be to, pneumatinės valdymo linijos slėgis gali būti padidintas); maitinimo linija gali būti tuščia tol, kol variklinės transporto priemonės stabdžių sistemai vėl nebus pradėta tiekti elektra, o elektrine valdymo linija valdoma priekabos stabdžių sistema tuo pačiu metu negrįš į ankstesnę būseną.

5.1.3.8.

Draudžiama naudoti neautomatinius išjungimo įtaisus. Jeigu naudojami transporto priemonių junginiai, lanksčiosios žarnos ir laidai turi priklausyti variklinei transporto priemonei. Visais kitais atvejais lanksčiosios žarnos ir laidai turi priklausyti priekabai.

5.1.4.   Nuostatos dėl periodinės techninės stabdžių sistemų apžiūros

5.1.4.1.   Turi būti įmanoma įvertinti darbinių stabdžių komponentų dilimo būklę, jeigu tos dalys gali susidėvėti, pvz., frikciniai antdėklai bei būgnai ir (arba) diskai (būgnų ir diskų dilimas nebūtinai turi būti vertinami atliekant periodinę techninę apžiūrą). Būdas, kaip tai atlikti, apibrėžiamas šios taisyklės 5.2.1.11.2 ir 5.2.2.8.2 punktuose.

5.1.4.2.   Siekiant apskaičiuoti kiekvienos transporto priemonėje, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, įrengtos ašies stabdymo jėgų veikimą, toliau nurodytose vietose įrengiamos oro slėgio patikros jungtys.

5.1.4.2.1.

Jungtys įrengiamos kiekviename nepriklausomame stabdžių sistemos kontūre kuo arčiau stabdžių cilindro, kurio padėtis, atsižvelgiant į 6 priede nustatytą atsako trukmę, yra nepalankiausia.

5.1.4.2.2.

Kuo arčiau stabdžių sistemoje įmontuoto slėgio moduliacijos prietaiso, kaip nurodyta 10 priedo 7.2 punkte – priešais minėtą prietaisą ir už jo, kur būtų galima lengvai pasiekti. Jeigu šis prietaisas valdomas pneumatiniu būdu, būtina įrengti papildomą patikros jungtį, kuri imituotų veikimą apkrovos sąlygomis. Kai minėto prietaiso nėra, naudojama viena slėgio patikros jungtis, kuri turi būti tokia pati, kaip ir už to prietaiso įrengiama jungtis. Šios patikros jungtys išdėstomos taip, kad jas būtų galima lengvai pasiekti tiek iš transporto priemonės apačios, tiek iš vidaus.

5.1.4.2.3.

Jungtys įrengiamos artimiausioje ir lengviausiai pasiekiamoje vietoje greta nepalankiausioje vietoje esančio energijos kaupiklio, vadovaujantis 7 priedo A skirsnio 2.4 punktu;

5.1.4.2.4.

Jungtys įrengiamos kiekviename nepriklausomame stabdžių sistemos kontūre, kad būtų galima patikrinti visos pavaros linijos įėjimo slėgį ir išėjimo slėgį.

5.1.4.2.5.

Slėgio patikros jungtys turi atitikti standarto ISO 3583:1984 4 nuostatą.

5.1.4.3.   Reikmenų ar transporto priemonės kėbulo modifikacijos ir konstrukcija neturi trukdyti pasiekti patikros jungčių, kurias reikia įrengti.

5.1.4.4.   Turi būti įmanoma pasiekti didžiausią stabdymo jėgą statinėmis sąlygomis ant riedėjimo dangos arba ritininio stabdžių tikrinimo stendo.

5.1.4.5.   Duomenys apie stabdžių sistemas

5.1.4.5.1.

Duomenys apie funkciniams ir veiksmingumo bandymams būtiną pneumatinę stabdžių sistemą nurodomi matomoje transporto priemonės vietoje taip, kad jų nebūtų galima nutrinti, arba kitur, kur juos būtų galima lengvai rasti (pvz., žinyne arba elektroninėje duomenų bazėje).

5.1.4.5.2.

Jeigu transporto priemonėse sumontuotos pneumatinės sistemos, reikalingi bent šie duomenys:

Duomenys apie pneumatines charakteristikas:

Kompresoriaus ir (arba) slėgio reguliatoriaus vožtuvas (5)

Didžiausias išjungimo slėgis = … kPa

Mažiausias įjungimo slėgis = … kPa

Keturių kontūrų apsaugos vožtuvas

Statinis uždarymo slėgis = … kPa

Priekabos stabdžių valdymo vožtuvas arba, atitinkamai, avarinis elektromagnetinis (8) vožtuvas

Atitinkamas tiekimo slėgis, kai valdymo slėgis yra 150 kPa = … kPa

Mažiausias konstrukcinis darbinės stabdžių sistemos slėgis (apskaičiavimo tikslais) (5)  (6)

 


 

Ašis (-ys)

Stabdžių cilindro tipas (7)

Darbinių ir (arba) stovėjimo stabdžių

/

/

/

Didžiausia eiga (7) smax = … mm

 

 

 

Svirtelės ilgis (7) = … mm

 

 

 

5.1.4.6.   Etaloninė stabdymo jėga

5.1.4.6.1.

Transporto priemonių, kuriose sumontuoti pneumatiniai stabdžiai, etaloninė stabdymo jėga nustatoma naudojant ritininį stabdžių tikrinimo stendą.

5.1.4.6.2.

Turi būti nustatoma kiekvienos ašies etaloninė stabdymo jėga, kai stabdžių pavaros slėgis yra ne mažesnis kaip 100 kPa, bet ne didesnis už slėgį, nustatytą 0 tipo bandymo sąlygomis. Tipo patvirtinimo pareiškėjas nurodo etaloninę stabdymo jėgą, kai stabdžių pavaros slėgis yra ne mažesnis kaip 100 kPa. Transporto priemonės gamintojas šiuos duomenis pateikia taip, kaip nurodyta 5.1.4.5.1 punkte.

5.1.4.6.3.

Turi būti deklaruojama tokia stabdymo jėga, kad transporto priemonės pasiekiamas stabdymo greitis būtų lygus šios taisyklės 4 priede nustatytam atitinkamos transporto priemonės greičiui (50 proc., jeigu tai yra M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės, išskyrus puspriekabes, kurių atveju – 45 proc.) visais atvejais, kai išmatuota ritininio stabdžių tikrinimo stendo jėga, kuria stabdoma kiekviena ašis, nepriklausomai nuo apkrovos, yra ne mažesnė kaip etaloninė stabdymo jėga, kai nustatytas stabdžių pavaros slėgis neviršija nurodytų darbinio slėgio ribų (9).

5.1.4.7.   Turi būti numatyta galimybė paprastai patikrinti, ar sudėtinės elektroninės stabdžių valdymo sistemos tinkamai veikia. Jeigu būtina speciali informacija, turi būti numatyta galimybė ją lengvai gauti.

5.1.4.7.1.

Nuo neleistino gamintojo pasirinktų patikrinimo priemonių (pvz., įspėjamojo signalo) keitimo apsaugančios priemonės, teikiant tipo patvirtinimą, turi būti aprašytos laikantis slaptumo reikalavimų.

Šis apsaugos reikalavimas taip pat įvykdomas, kai įdiegiamos atsarginės priemonės, kuriomis galima patikrinti, ar sistemos tinkamai veikia.

5.1.5.   18 priedo reikalavimai taikomi visų sudėtinių transporto priemonės elektroninių valdymo sistemų, kurios kontroliuoja stabdymo funkcijos pavaros valdymą arba ją sudaro, saugos savybėms, įskaitant tas sistemas, kurios stabdžių sistemą (-as) naudoja automatiškai kontroliuojamam stabdymui arba atskirų ratų stabdymui.

Tačiau sistemoms arba funkcijoms, kurios stabdžių sistemą naudoja aukštesnio lygio tikslams pasiekti, taikomos tik tos 18 priedo nuostatos, kurios turi tiesioginio poveikio stabdžių sistemai. Jeigu tokių sistemų yra, atliekant stabdžių sistemos tipo tvirtinimo bandymus, jų negalima išjungti.

5.2.   Stabdžių sistemų charakteristikos

5.2.1.   M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonės

5.2.1.1.   Transporto priemonėje sumontuotų stabdžių sistemų sąranka turi atitikti darbinėms, atsarginėms ir stovėjimo stabdžių sistemoms nustatytus reikalavimus.

5.2.1.2.   Sistemos, atliekančios darbo, atsarginių ir stovėjimo stabdžių funkcijas, gali turėti bendrų komponentų, jeigu tik laikomasi toliau pateikiamų sąlygų.

5.2.1.2.1.

Valdiklių turi būti ne mažiau kaip du, jie turi būti tarpusavyje nesusiję ir lengvai pasiekiami vairuotojui, sėdinčiam įprastoje vietoje.

Visų kategorijų, išskyrus M2 ir M3, transporto priemonių stabdžių valdikliai (išskyrus ilgalaikio stabdymo sistemos valdiklį) turi būti sukonstruoti taip, kad atleisti grįžtų į visiško neveikimo padėtį. Šis reikalavimas netaikomas stovėjimo stabdžio valdikliui (arba atitinkamai bendro valdiklio daliai), kai jis, būdamas veikimo padėtyje, mechaniškai užsiblokuoja.

5.2.1.2.2.

Darbinės stabdžių sistemos valdiklis turi būti nesusijęs su stovėjimo stabdžių sistemos valdikliu.

5.2.1.2.3.

Jeigu darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdiklis yra bendras, praėjus tam tikram eksploatacijos laikui, darbinės stabdžių sistemos valdiklio ir įvairių pavaros sistemų komponentų trauklės efektyvumas neturi sumažėti.

5.2.1.2.4.

Jeigu darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdiklis yra bendras, stovėjimo stabdžių sistema sukonstruojama taip, kad, transporto priemonei judant, sistema galėtų suveikti. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu transporto priemonės darbinę stabdžių sistemą galima bent iš dalies įjungti suveikus pagalbiniam valdikliui.

5.2.1.2.5.

Nepažeidžiant šios taisyklės 5.1.2.3 punkto reikalavimų, darbinės stabdžių sistemos ir stovėjimo stabdžių sistemos pavarai (-oms) gali būti naudojami komponentai, su sąlyga, kad, įvykus gedimui, vis dar bus galima užtikrinti, kad bet kuri pavaros (-ų) dalis atitiktų atsarginei stabdžių sistemai taikomus reikalavimus.

5.2.1.2.6.

Jeigu sugenda bet koks komponentas, išskyrus stabdžius (kaip apibrėžta šios taisyklės 2.6 punkte) arba 5.2.1.2.8 punkte nurodytus komponentus, arba kaip nors kitaip sugenda darbinė stabdžių sistema (sutrinka jos veikla, visiškai ar iš dalies išsenka energijos rezervas), transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti nesugedusia darbinės stabdžių sistemos dalimi, nepažeidžiant atsarginiams stabdžiams taikomų sąlygų.

5.2.1.2.7.

Kai atsarginės stabdžių sistemos ir darbinės stabdžių sistemos valdiklis ir pavara yra bendri, visų pirma:

5.2.1.2.7.1.

jeigu darbinis stabdymas užtikrinamas ne tik vairuotojo raumenų jėga, bet ir vienu ar daugiau energijos rezervo šaltinių, tai sugedus tos energijos tiekimui, atsarginių stabdžių veikimą turi būti įmanoma užtikrinti vairuotojo raumenų jėga ir energijos rezervo šaltiniu, jeigu jis yra įrengtas ir jo veikimas nesutriko, o jėga, kuria veikiamas darbinių stabdžių valdiklis, neturi viršyti nustatytos didžiausiosios ribos;

5.2.1.2.7.2.

jeigu darbinio stabdymo jėga ir pavara priklauso tik nuo vairuotojo valdomo energijos rezervo, turi būti bent du visiškai tarpusavyje nesusiję energijos rezervo šaltiniai, kiekviename iš kurių būtų įrengta atskira pavara; kiekviena iš tų pavarų galima valdyti tik du arba daugiau ratų, parinktų taip, kad būtų galima užtikrinti nustatyto veiksmingumo atsarginį stabdymą, nesukeliant pavojaus stabdomos transporto priemonės stabilumui; be to, kiekviename iš tų energijos rezervo šaltinių turi būti įrengtas įspėjamasis įtaisas, apibrėžtas 5.2.1.13 punkte. Bent viename kiekvieno darbinių stabdžių kontūro oro rezervuare tinkamai parinktoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti sumontuotas išleidimo ir ištraukimo įtaisas;

5.2.1.2.7.3.

jeigu darbinio stabdymo jėgai ir pavarai naudojamas tik energijos rezervas, tai laikoma, kad pavarai pakanka tik vieno energijos rezervo šaltinio, su sąlyga, kad nustatytas atsarginių stabdžių veikimas užtikrinamas vairuotojo raumenų jėga, kuria veikiamas darbinių stabdžių valdiklis, ir laikomasi 5.2.1.6 punkte nustatytų reikalavimų;

5.2.1.2.8.

tam tikros dalys, pavyzdžiui, pedalas ir jo guolis, pagrindinis stabdžių cilindras ir jo stūmoklis (-iai), valdymo vožtuvas, pedalo ir pagrindinio stabdžių cilindro ar valdymo vožtuvo trauklė, stabdžių cilindrai ir jų stūmokliai ir stabdžių svirties ir kumštelio sąrankos laikomos nelūžtančiomis, jeigu jų matmenų dydis pakankamas, jas lengva techniškai prižiūrėti ir jų saugos savybės bent jau nėra blogesnės už nustatytąsias kitiems svarbiems transporto priemonės komponentams (pavyzdžiui, vairo trapecijai). Bet kuri iš šių dalių, kuriai sugedus transporto priemonės nebūtų įmanoma sustabdyti bent taip efektyviai, kad pagal nustatytus reikalavimus būtų galima užtikrinti atsarginį stabdymą, turi būti pagaminta iš metalo arba lygiavertes savybes turinčios medžiagos ir neturi labai deformuotis stabdžių sistemoms veikiant įprastai.

5.2.1.3.   Kai darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdikliai yra atskiri ir jie įjungiami vienu metu, viena iš sistemų – darbinė stabdžių sistema arba atsarginė stabdžių sistema – turi veikti tiek tada, kai abi sistemos yra tinkamos darbinės būsenos, tiek tada, kai viena iš sistemų yra sugedusi.

5.2.1.4.   Nepriklausomai nuo to, ar darbinė ir atsarginė stabdžių sistemos yra sujungtos, darbinė stabdžių sistema turi būti tokia, kad sugedus jos pavaros daliai, tačiau įjungus darbinių stabdžių valdiklį, vis dar būtų įmanoma sustabdyti užtektinai ratų. Tie ratai turi būti parinkti taip, kad liekamasis darbinės stabdžių sistemos veiksmingumas atitiktų šios taisyklės 4 priedo 2.4 punkte nustatytus reikalavimus.

5.2.1.4.1.

Tačiau minėti reikalavimai netaikomi puspriekabes velkančioms transporto priemonėms, kai puspriekabės ir darbinių velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemų pavaros yra tarpusavyje nesusijusios.

5.2.1.4.2.

Apie hidraulinės pavaros sistemos dalies gedimą pranešama naudojant prietaisą, kuriuo vairuotojas įspėjamas raudonos spalvos signalu, kaip nurodyta 5.2.1.29.1.1 punkte. Šį įsižiebiantį įtaisą taip pat galima naudoti, kai skysčio lygis rezervuare nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos.

5.2.1.5.   Kai vartojama ne vairuotojo raumenų jėga, o kitokia energija, nebūtina, kad būtų daugiau kaip vienas jos šaltinis (hidraulinis siurblys, oro kompresorius ir pan.), tačiau priemonės, kuriomis varomas prietaisas – tos energijos šaltinis – turi būti kuo saugesnės.

5.2.1.5.1.

Kai sugenda kuri nors stabdžių sistemos pavaros dalis, tolesnis energijos tiekimas nesugedusiai daliai turi būti užtikrintas taip, kad prireikus transporto priemonė būtų sustabdoma taip efektyviai, kaip privaloma stabdant likusiais ir (arba) atsarginiais stabdžiais. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu naudojami įtaisai, kuriuos lengva įjungti transporto priemonei stovint vietoje, arba jeigu taikomos automatinės priemonės.

5.2.1.5.2.

Be to, už šio įtaiso kontūro įrengti kaupikliai turi būti tokie, kad sutrikus energijos tiekimui, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis keturis kartus buvo priverstas veikti visa eiga 7 priedo 1.2 punkte nurodytomis sąlygomis, ir penktą kartą įjungus tą valdiklį, transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti taip efektyviai, kaip privaloma stabdant atsarginiais stabdžiais.

5.2.1.5.3.

Kai naudojamos hidraulinės stabdžių sistemos su energijos akumuliatoriais, šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi šios taisyklės 7 priedo C dalies 1.2.2 punkte nustatytų reikalavimų.

5.2.1.6.   Laikantis 5.2.1.2, 5.2.1.4 ir 5.2.1.5 punktuose nustatytų reikalavimų, negalima naudoti tokio tipo automatinių įtaisų, kurių mažo efektyvumo galima būtų nepastebėti dėl to, kad tam tikros paprastai neveikiančios dalys suveikia tik sugedus stabdžių sistemai.

5.2.1.7.   Darbinė stabdžių sistema turi veikti visus transporto priemonės ratus ir tinkamai paskirstyti ašims tenkančią jėgą.

5.2.1.7.1.

Jeigu transporto priemonėje yra sumontuotos daugiau negu dvi ašys, jėga, stabdanti tam tikras ašis, kai apkrova gerokai pamažinta, gali būti automatiškai sumažinta iki nulio, tam, kad nebūtų blokuojami ratai arba trinami stabdžių trinkelės antdėklai, su sąlyga, kad transporto priemonė atitinka visus veiksmingumo reikalavimus, nustatytus šios taisyklės 4 priede.

5.2.1.7.2.

Kai N1 kategorijos transporto priemonėse sumontuotos B kategorijos elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, kitų stabdymo šaltinių sukuriamos stabdymo jėgos gali būti taip priderintos, kad būtų taikoma tik elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, jeigu laikomasi abiejų toliau nurodytų sąlygų.

5.2.1.7.2.1.

Nereikšmingi elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos jėgos momento pokyčiai (pvz., pasikeitus traukos baterijų elektros įkrovos lygiui) automatiškai kompensuojami atitinkamais laipsniniais pokyčiais, su sąlyga, jeigu laikomasi viename iš šios taisyklės priedų nustatytų reikalavimų (10):

 

4 priedo 1.3.2 punkte arba

 

13 priedo 5.3 punkte (įskaitant tada, kai veikia elektrinis variklis).

5.2.1.7.2.2.

Be to, stabdžiai turi įsijungti automatiškai ir stabdyti visus transporto priemonės ratus, kai to reikia siekiant užtikrinti, kad stabdymo greitis (10) ir toliau priklausytų nuo stabdymo užklausos, atsižvelgiant į padangos ir kelio dangos trintį.

5.2.1.8.   Darbinės stabdžių sistemos jėga turi būti simetriškai paskirstyta tos pačios ašies ratams transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu. Turi būti deklaruotas kompensavimas ir tokios funkcijos, kaip stabdžių antiblokavimas, dėl kurių įmanoma nukrypti nuo šio simetriško pasiskirstymo.

5.2.1.8.1.

Apie elektrinės valdymo pavaros kompensuojamą stabdžių sistemos veikos pablogėjimą arba defektą vairuotojui pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte. Šio reikalavimo turi būti laikomasi visomis apkrovos sąlygomis, kai kompensavimas viršija šias ribines vertes:

5.2.1.8.1.1.

bet kurios ašies skersinio stabdžių slėgio skirtumą:

a)

25 proc. didesniosios vertės, kai transporto priemonės lėtėjimo pagreitis ≥ 2 m/s2;

b)

vertę, atitinkančią 25 proc. vertės esant 2 m/sec2, kai lėtėjimo pagreitis mažesnis už šį dydį;

5.2.1.8.1.2.

atskirą kompensuojamąją bet kurios ašies vertę:

a)

> 50 proc. vardinės vertės, kai transporto priemonės lėtėjimo pagreitis ≥ 2 m/s2;

b)

vertę, atitinkančią 50 proc. vardinės vertės esant 2 m/sec2, kai lėtėjimo pagreitis mažesnis už šį dydį.

5.2.1.8.2.

Kompensavimas apibrėžtomis sąlygomis leidžiamas tik tada, kai pirmą kartą stabdžiai įjungiami transporto priemonei važiuojant greičiau nei 10 km/h.

5.2.1.9.   Sutrikus elektrinei valdymo pavarai, stabdžiai neturi suveikti, jeigu vairuotojas to nepageidauja.

5.2.1.10.   Komponentai, kuriais darbinės, atsarginės ir stovėjimo stabdžių sistemos veikia su ratais sujungtus stabdymo paviršius, turi būti tinkamo stiprumo.

Kai tam tikros ašies arba ašių stabdymo momentas sukuriamas tiek frikcinių stabdžių sistema, tiek B kategorijos elektrine regeneracine stabdžių sistema, pastarąjį šaltinį leidžiama išjungti, jeigu frikcinių stabdžių šaltinis lieka prijungtas nuolatos ir gali užtikrinti kompensavimą, minėtą 5.2.1.7.2.1 punkte.

Tačiau įvykus trumpam pereinamajam išsijungimui, priimtinas ir ne visiškas kompensavimas, jeigu per 1 s šis kompensavimas pasiekia bent 75 proc. galutinės vertės.

Nepaisant to, visais atvejais nuolatos sujungta frikcinių stabdžių sistema turi užtikrinti, kad tiek darbinių, tiek atsarginių stabdžių sistemų efektyvumas toliau atitiktų nustatytą lygį.

Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo paviršius leidžiama atjungti tik su sąlyga, kad šį atjungimą valdo pats vairuotojas, sėdintis savo vietoje ir naudojantis sistemą, kuri negali suveikti įvykus nuotėkiui.

5.2.1.11.   Stabdžių išdilimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankiniu ar automatiniu būdu reguliuojamomis priemonėmis. Be to, pavaros valdiklis ir pavaros bei stabdžių komponentai turi turėti tokią eigos atsargą ir prireikus tinkamų kompensavimo priemonių, kad stabdžiams įkaitus arba iki tam tikros ribos susidėvėjus stabdžių trinkelės antdėklams, efektyvų stabdymą būtų galima užtikrinti tiesiogiai nieko nereguliuojant.

5.2.1.11.1.   Darbinių stabdžių dilimo reguliavimas atliekamas automatiškai. Tačiau automatinių stabdžių reguliavimo mechanizmų nebūtina įrengti važiuoti bekele skirtose N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse ir N1 kategorijos transporto priemonių galiniuose stabdžiuose. Po to, kai pagal 4 priede nustatytas I tipo bandymo sąlygas išbandyti stabdžiai, kuriuose įrengti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, įkaitinami ir atvėsinami, jie turi veikti nestrigdami, kaip apibrėžta minėto priedo 1.5.4 punkte.

5.2.1.11.2.   Darbinių stabdžių frikcinių komponentų dilimo patikra

5.2.1.11.2.1.

Darbinių stabdžių trinkelės antdėklų išdilimą turi būti įmanoma lengvai patikrinti pro tinkamas tikrinimo angas transporto priemonės išorėje ar apačioje arba kitais būdais, nenuimant ratų. Tikrinant galima naudoti paprastus standartinius darbo įrankius ar bendrą transporto priemonių tikrinimo įrangą.

Užuot taikius šį būdą, galima naudoti kiekvieno rato jutiklį (sudvejinti ratai laikomi vienu ratu), kuriuo savo vietoje sėdintis vairuotojas įspėjamas, kada būtina keisti antdėklus. Jeigu tai yra vaizdo signalas, galima naudoti 5.2.1.29.1.2 punkte nurodytą geltonos spalvos įspėjamąjį signalą.

5.2.1.11.2.2.

Sąranką gali prireikti iš dalies išardyti, nes frikcinių stabdžio diskų ar būgnų paviršių dilimo būklės vertinimą galima atlikti tik tiesiogiai išmatavus veikiančius komponentus ar išanalizavus stabdžio diskų ar būgnų dilimo rodiklius. Todėl teikiant tipo patvirtinimą transporto priemonės gamintojas turi nustatyti:

a)

metodą, kuriuo būtų galima įvertinti frikcinių būgnų ir diskų paviršių dilimą, įskaitant tai, kas turi būti išardyta ir kokie įrankiai ir procedūros reikalingi šiam darbui;

b)

informaciją apie didžiausią priimtiną išdilimo ribą, kurią pasiekus antdėklus būtina pakeisti.

Ši informacija turi būti pateikta, pvz., transporto priemonės žinyne ar elektroninių duomenų bazėje.

5.2.1.12.   Hidraulinių pavarų stabdžių sistemose skysčio rezervuarų įpylimo angos turi būti lengvai pasiekiamos; be to, skysčio atsargų talpyklos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad, neatidarius tų talpyklų, būtų galima lengvai patikrinti skysčio atsargų lygį. Jeigu pastarasis reikalavimas nevykdomas, 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytu raudonos spalvos įspėjamuoju signalu vairuotojas įspėjamas apie skysčio atsargų lygio sumažėjimą, dėl kurio gali sugesti stabdžių sistema. Hidraulinės pavaros stabdžių sistemose naudojamo skysčio tipas žymimas simboliu pagal standarto ISO 9128:1987 1 arba 2 brėžinį. Simbolis turi būti pritvirtintas matomoje vietoje taip, kad jo nebūtų galima nutrinti, 100 mm atstumu nuo skysčio rezervuarų įpylimo angų; gamintojas gali pateikti papildomos informacijos.

5.2.1.13.   Įspėjamasis įtaisas

5.2.1.13.1.

Kai, nenaudojant energijos akumuliatorių, darbine stabdžių sistema negalima užtikrinti stabdžių veiksmingumo, nustatyto atsarginei stabdžių sistemai, bet kurioje transporto priemonėje, kurioje sumontuota akumuliatoriaus energija maitinama darbinė stabdžių sistema, be slėgmačio turi būti įrengtas dar ir įspėjamasis įtaisas, kurio vaizdo ar garsiniu signalu įspėjama, kad energijos rezervo lygis bet kurioje sistemos dalyje nukrito iki tokios ribos, kurią pasiekus, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis keturis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, darbinių stabdžių valdiklį įmanoma įjungti penktą kartą ir pasiekti atsarginiams stabdžiams nustatytą veiksmingumą (nesugedus darbinių stabdžių pavarai ir kuo tiksliau sureguliavus stabdžius), iš naujo nepapildžius rezervuaro ir neatsižvelgus į transporto priemonės apkrovą. Šis įspėjamasis įtaisas turi būti nuolatos tiesiogiai sujungtas su kontūru. Varikliui veikiant įprastai, kol stabdžių sistemoje nėra gedimų, kaip ir turi būti atliekant tokio tipo patvirtinimo bandymus, įspėjamasis įtaisas neturi skleisti jokių signalų, išskyrus tada, kai, užvedus variklį, būtina įkrauti energijos akumuliatorių (-ius). Naudojamas 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytas raudonos spalvos įspėjamasis vaizdo signalas.

5.2.1.13.1.1.

Tačiau, jeigu transporto priemonės laikomos atitinkančiomis šios taisyklės 5.2.1.5.1 punkto reikalavimus tik dėl to, kad jos atitinka šios taisyklės 7 priedo C dalies 1.2.2 punkto reikalavimus, įspėjamojo įtaiso signalas turi būti ir vaizdo, ir garsinis. Jeigu kiekvienas šių įtaisų atitinka nustatytuosius reikalavimus, o garsinis signalas neįsijungia anksčiau už vaizdo signalą, šie įtaisai nebūtinai turi veikti vienu metu. Naudojamas 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytas raudonos spalvos įspėjamasis vaizdo signalas.

5.2.1.13.1.2.

Gamintojo nuožiūra šis garsinis įtaisas gali neveikti tada, kai naudojamas stovėjimo stabdys, ir (arba) tada, kai pavarų dėžė yra automatinė, o jos selektoriaus svirties padėtis yra stovėjimo („Park“) padėtis.

5.2.1.14.   Nepažeidžiant šios taisyklės 5.1.2.3 punkte nustatytų reikalavimų, kai tam, kad stabdžių sistema veiktų, būtinas papildomas energijos šaltinis, energijos rezervo turi būti tiek, kad, sustojus varikliui ar sugedus priemonėms, kuriomis varomas tas energijos šaltinis, stabdžių veiksmingumas liktų toks, kad transporto priemonę būtų galima sustabdyti nustatytomis sąlygomis. Be to, jeigu vairuotojo raumenų jėga, kuria veikiama stovėjimo stabdžių sistema, sustiprinama stiprintuvu, sugedus tam stiprintuvui, prireikus stovėjimo stabdį turi būti įmanoma įjungti naudojant stiprintuvui netiekiamos energijos rezervą. Tai gali būti ir darbinei stabdžių sistemai skirtas energijos rezervas.

5.2.1.15.   Jeigu tai yra variklinė transporto priemonė, kurią leidžiama sukabinti su priekaba, kurioje įrengti velkančiosios transporto priemonės vairuotojo valdomi stabdžiai, darbinėje velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemoje montuojamas įtaisas turi būti sukonstruotas taip, kad, sugedus priekabos stabdžių sistemai arba nutrūkus oro tiekimui linijoje (arba kitoje tokio pritaikyto tipo jungtyje) tarp velkančiosios transporto priemonės ir priekabos, velkančiąją transporto priemonė vis dar būtų įmanoma stabdyti taip efektyviai, kaip privaloma stabdant antrine stabdžių sistema; be to, reikalaujama, kad šis įtaisas visų pirma turėtų būti įrengtas velkančiojoje transporto priemonėje.

5.2.1.16.   Pagalbinei pneumatinei ir (arba) hidraulinei įrangai energija turi būti tiekiama taip, kad lėtėjimo pagreičio charakteristikos, kai įranga veikia, atitiktų nustatytus dydžius, o stabdžių sistemoms tiekiamos energijos rezervo lygis, pažeidus energijos šaltinį bei įsijungus pagalbinei įrangai, nesumažėtų labiau, negu nurodyta 5.2.1.13 punkte.

5.2.1.17.   Jeigu tai – O3 ar O4 kategorijos priekaba, darbinė stabdžių sistema turi būti vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo.

5.2.1.18.   Jeigu transporto priemone leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabą, jos stabdžių sistema turi atitikti toliau pateikiamus reikalavimus.

5.2.1.18.1.

Kai atsarginė velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistema ima veikti, priekaba taip pat turi būti palaipsniui stabdoma.

5.2.1.18.2.

Kai darbinė velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemą sudaro ne mažiau kaip dvi atskiros dalys, sugedus tai sistemai, nesugedusi dalis ar dalys turi suveikti ir iš dalies ar visiškai įjungti priekabos stabdžius. Transporto priemonę turi būti įmanoma stabdyti palaipsniui. Jeigu šį veiksmą atlieka vožtuvas, kuris įprastomis sąlygomis neveikia, tokį vožtuvą galima įmontuoti tik tuo atveju, jei vairuotojas, būdamas kabinoje arba transporto priemonės išorėje, gali be įrankių lengvai patikrinti, ar jis tinkamai veikia.

5.2.1.18.3.

Net ir sugedus (pvz., įvykus trūkiui arba nuotėkiui) vienai iš jungiamųjų pneumatinių linijų arba pertrūkus ar sutrikus elektrinei valdymo linijai, vairuotojui turi būti palikta galimybė visai ar iš dalies įjungti priekabos stabdžius, įjungus darbinės stabdžių sistemos, atsarginės stabdžių sistemos arba stovėjimo stabdžių sistemos valdiklį, nebent dėl gedimo priekaba automatiškai sustabdoma taip veiksmingai, kaip privaloma remiantis šios taisyklės 4 priedo 3.3 punktu.

5.2.1.18.4.

Šios dalies 5.2.1.18.3 punkte nustatytas automatinio stabdymo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laikomasi šių sąlygų:

5.2.1.18.4.1.

kai, vienam iš 5.2.1.18.3 punkte nurodytų stabdžių valdiklių ėmus veikti visa eiga, per kitas dvi sekundes slėgis maitinimo linijoje nukrenta iki 150 kPa; be to, kai stabdžių valdiklis atleidžiamas, maitinimo linijoje turi būti atkurta nustatyta slėgio būsena;

5.2.1.18.4.2.

kai maitinimo linija ištuštinama greičiau kaip 100 kPa per sekundę, priekaba turi būti automatiškai stabdoma, kol slėgis maitinimo linijoje dar nesumažėjo iki 200 kPa.

5.2.1.18.5.

Sugedus vienai iš valdymo linijų, jungiančių dvi pagal 5.1.3.1.2 punkto nuostatas įrengtas transporto priemones, nesugedusi valdymo linija turi automatiškai užtikrinti tokį pat priekabos stabdymo veiksmingumą, koks privalomas pagal 4 priedo 3.1 punktą.

5.2.1.19.   Toliau pateiktų reikalavimų turi būti laikomasi tuo atveju, kai variklinė transporto priemonė yra pritaikyta tempti priekabą, kurioje, vadovaujantis šios taisyklės 14 priedo 1.1 punktu, sumontuota elektrinė stabdžių sistema.

5.2.1.19.1.

Variklinės transporto priemonės maitinimo šaltinio (generatoriaus ir baterijos) galia turi būti tokia, kad elektrinei stabdžių sistemai būtų galima tiekti elektros srovę. Kai variklis veikia gamintojo rekomenduojama laisva eiga ir yra įjungti visi elektros prietaisai, kuriuos gamintojas transporto priemonėje yra įrengęs kaip standartinę įrangą, prie jungties matuojama elektros linijų įtampa, esant didžiausiai vartojamajai elektrinės stabdžių sistemos srovei (15 A), neturi nukristi žemiau 9,6 V. Net elektros linijų perkrovos atveju neturi būti trumpojo jungimo.

5.2.1.19.2.

Sugedus darbinei velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemai, kai tą sistemą sudaro ne mažiau kaip dvi atskiros dalys, nesugadinta dalis ar dalys turi suveikti ir priekabos stabdžiai turi iš dalies ar visiškai įsijungti.

5.2.1.19.3.

Stabdymo žibinto jungiklį ir grandinę elektrinei stabdžių sistemai įjungti leidžiama naudoti tik tada, kai įjungimo linija su stabdymo žibintu yra sujungta lygiagrečiai, o stabdymo žibinto jungiklis ir grandinė gali išlaikyti papildomą apkrovą.

5.2.1.20.   Jeigu pneumatinė darbinė stabdžių sistema sudaryta iš dviejų ar daugiau atskirų dalių, oras, nutekėjęs į tarpą tarp tų dalių prie valdiklio ar srauto kryptimi už jo, turi būti nuolat išleidžiamas į aplinką.

5.2.1.21.   Jeigu varikline transporto priemone leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabą, darbinė priekabos stabdžių sistema turi veikti tik kartu su velkančiosios transporto priemonės darbine, atsargine ar stovėjimo stabdžių sistema. Vien tik priekabos stabdžius leidžiama įjungti automatiškai tada, kai velkančioji transporto priemonė juos automatiškai įjungia tik dėl transporto priemonės stabilumo.

5.2.1.22.   Vadovaujantis šios taisyklės 13 priedo nuostatomis, M2, M3, N2 ir N3 kategorijų variklinėse transporto priemonėse, kuriose įrengta ne daugiau kaip keturios ašys, turi būti sumontuotos 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos.

5.2.1.23.   Variklinėse transporto priemonėse, kuriomis leidžiama vilkti priekabą, kurioje įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, taip pat įrengiama standarto ISO 7638:1997 (11) reikalavimus atitinkanti speciali elektrinė jungtis, skirta elektrinės valdymo linijos pavarai ir (arba) priekabų stabdžių antiblokavimo sistemoms.

5.2.1.24.   Papildomi reikalavimai, taikomi M2, N1 ir N2 kategorijos (kurių masė mažesnė kaip 5 tonos) transporto priemonėms, kuriose sumontuota A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema:

5.2.1.24.1.

elektrinė regeneracinė stabdžių sistema įjungiama tik akseleratoriaus pedalu ir (arba) nustačius neutralią pavaros svirties padėtį, jei transporto priemonės yra N1 kategorijos;

5.2.1.24.2.

be to, M2 ir N2 kategorijos (kurių masė mažesnė kaip 5 tonos) transporto priemonių elektriniai regeneraciniai stabdžiai gali būti valdomi atskiru jungikliu ar svirtimi;

5.2.1.24.3.

5.2.1.25.6 ir 5.2.1.25.7 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat taikomi A kategorijos degeneracinėms stabdžių sistemoms.

5.2.1.25.   Toliau pateikti papildomi reikalavimai, taikomi M2, N1 ir N2 kategorijos (kurių masė mažesnė kaip 5 tonos) transporto priemonėms, kuriose sumontuota B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema.

5.2.1.25.1.

Vienos darbinės stabdžių sistemos dalies neturi būti įmanoma iš dalies ar visiškai atjungti jokiomis kitomis priemonėmis, išskyrus automatines. Ši nuostata neturi būti aiškinama kaip nukrypimas nuo 5.2.1.10 punkte nustatytų reikalavimų.

5.2.1.25.2.

Turi būti tik vienas darbinės stabdžių sistemos valdiklis.

5.2.1.25.3.

Jeigu transporto priemonėse sumontuotos abiejų kategorijų elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, taikomi visi susiję reikalavimai, išskyrus 5.2.1.24.1 punktą.

Tokiu atveju elektrinė regeneracinė stabdžių sistema įjungiama tik akseleratoriaus pedalu ir (arba) nustačius neutralią pavaros svirties padėtį, jei transporto priemonės yra N1 kategorijos.

Be to, darbinių stabdžių valdiklis turi veikti taip, kad stabdymo veiksmingumas, pasiektas atleidus akseleratoriaus pedalą, nesumažėtų.

5.2.1.25.4.

Darbinės stabdžių sistemos veikimas neturi pablogėti išjungus variklį (-ius) arba dėl taikomo pavarų perdavimo skaičiaus.

5.2.1.25.5.

Jeigu elektrinės stabdžių dalies veikimas užtikrinamas, atsižvelgiant į darbinių stabdžių valdiklio siunčiamą informaciją ir pagal tai nustatomas atitinkamų ratų stabdymo jėgas, ne vėliau, kaip įjungus valdymą, vairuotojas turi būti įspėtas įspėjamuoju vaizdo signalu apie tai, kad nesilaikoma šios sąlygos ir todėl keičiasi ašims tenkančių stabdymo jėgų pasiskirstymas (atitinkamai 10 arba 13 priedas); signalas turi likti įžiebtas tol, kol nebus pašalintas šis defektas, o transporto priemonės valdymo jungiklio (raktelio) padėtis bus „Įjungta“ („ON“).

5.2.1.25.6.

Magnetiniai ar elektriniai laukai turi neturėti neigiamos įtakos elektrinių regeneracinių stabdžių veiksmingumui.

5.2.1.25.7.

Jeigu transporto priemonėje sumontuotas stabdžių antiblokavimo įtaisas, šiuo įtaisu turi būti valdoma elektrinė regeneracinė stabdžių sistema.

5.2.1.26.   Specialūs papildomi reikalavimai, taikomi elektrinei stovėjimo stabdžių sistemos pavarai

5.2.1.26.1.

Sutrikus elektrinei pavarai, draudžiamas bet koks netikėtas stovėjimo stabdžių sistemos įsijungimas.

5.2.1.26.2.

Įvykus nurodytam elektros gedimui, turi būti įvykdyti toliau nurodyti reikalavimai.

5.2.1.26.2.1.

M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės:

Įvykus elektriniam valdiklio gedimui ar nutrūkus elektrinės valdymo pavaros laidams už elektroninio (-ių) valdymo bloko (-ų), išskyrus energijos tiekimo triktį, vairuotojo vietoje sėdintis asmuo turi turėti galimybę įjungti stovėjimo stabdžių sistemą, kuri išlaikytų pakrautą transporto priemonę 8 proc. nuolydžio įkalnėje arba nuokalnėje. Šiuo atveju, transporto priemonei stovint, stovėjimo stabdį taip pat leidžiama įjungti automatiškai, jeigu veiksmingumas nesumažėja, o įjungtas stovėjimo stabdys veikia neatsižvelgiant į uždegimo (paleidimo) jungiklio padėtį. Pasirinkus šią alternatyvą, stovėjimo stabdžiai automatiškai atleidžiami vos tik vairuotojas vėl ima važiuoti transporto priemone. Be to, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma išjungti įrankiais ir (arba) papildomu įtaisu, laikomu arba sumontuotu transporto priemonėje.

5.2.1.26.2.2.

N1 kategorijos transporto priemonės:

Įvykus valdiklio elektriniam gedimui ar nutrūkus elektrinės valdymo pavaros laidams, jungiantiems valdiklį ir elektroninį valdymo bloką, kuris tiesiogiai sujungtas su valdikliu, išskyrus energijos tiekimo triktį, vairuotojo vietoje sėdintis asmuo privalo turėti galimybę įjungti stovėjimo stabdžių sistemą, kuri išlaikytų pakrautą transporto priemonę 8 proc. nuolydžio įkalnėje arba nuokalnėje. Šiuo atveju, transporto priemonei stovint, stovėjimo stabdžius taip pat leidžiama įjungti automatiškai, jeigu veiksmingumas nesumažėja, o įjungti stovėjimo stabdžiai veikia neatsižvelgiant į uždegimo (paleidimo) jungiklio padėtį. Pasirinkus šią alternatyvą, stovėjimo stabdžiai automatiškai atleidžiami vos tik vairuotojas vėl ima važiuoti transporto priemone. Minėtam veiksmingumui užtikrinti galima naudoti variklio ir (arba) rankinę pavarą arba automatinę pavarą (pasirinkus stovėjimo padėtį).

5.2.1.26.2.3.

Apie nutrūkusius elektrinės pavaros laidus arba elektrinio stovėjimo stabdžių sistemos valdiklio gedimą vairuotojui pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte. Minėtas geltonos spalvos įspėjamasis signalas turi įsižiebti iškart vos tik nutrūksta stovėjimo stabdžių sistemos elektrinės valdymo pavaros laidai. Be to, apie minėtą elektrinį valdiklio gedimą ar nutrūkusius išorinius elektroninio (-ių) valdiklio (-ių) laidus, išskyrus energijos tiekimo triktį, vairuotojui pranešama raudonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.1 punkte ir mirksinčiu tol, kol užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („on“ arba „run“) ir dar ne mažiau kaip 10 sekundžių, o valdiklio padėtis yra „Įjungta“ („on“).

Tačiau jeigu stovėjimo stabdžių sistema nustato, kad stovėjimo stabdys tinkamai nuspaustas, raudonos spalvos įspėjamasis signalas gali nustoti mirksėti ir tada nemirksintis raudonos spalvos signalas reiškia, kad stovėjimo stabdžiai veikia.

Kai atskiru raudonos spalvos įspėjamuoju signalu, atitinkančiu visus 5.2.1.29.3 punkto reikalavimus, pranešama, kaip įprasta, apie įjungtą stovėjimo stabdį, šis signalas turi atitikti raudonam signalui nustatytus reikalavimus.

5.2.1.26.3.

Papildomai įrangai gali būti tiekiama stovėjimo stabdžių sistemos elektrinės pavaros energija, su sąlyga, kad tiekiamos energijos pakanka stovėjimo stabdžių sistemai įjungti, kai transporto priemonės elektrinė apkrova yra ne trikties būsenos. Be to, kai energijos rezervas taip pat naudojamas darbinei stabdžių sistemai, turi būti taikomi 5.2.1.27.7 punkte nustatyti reikalavimai.

5.2.1.26.4.

Išjungus uždegimo (paleidimo) jungiklį, kuriuo valdoma stabdžių sistemos elektros energija, ir (arba) ištraukus raktą, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti leidžiama ir toliau įjungti, tačiau ne išjungti.

5.2.1.27.   Specialūs papildomi reikalavimai, taikomi darbinei stabdžių sistemai su elektrine valdymo pavara

5.2.1.27.1.

Atleidus stovėjimo stabdį, darbinė stabdžių sistema turi sukurti statinės stabdymo jėgas, kurių visų suma bent jau atitiktų pagal nustatytą 0 tipo bandymą reikalaujamą jėgą, net jeigu uždegimo (paleidimo) jungiklis yra išjungtas ir (arba) raktas yra ištrauktas. Jeigu variklinėmis transporto priemonėmis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabas, priekabos darbinės stabdžių sistemos valdymo signalui turi visiškai užtekti šių transporto priemonių energijos. Tai turėtų reikšti, kad darbinės stabdžių sistemos energijos perdavimo pavaroje turi būti užtektinai energijos.

5.2.1.27.2.

Įvykus vieninteliam laikinam elektrinės valdymo pavaros gedimui (< 40 ms), išskyrus energijos tiekimo triktį, pvz., signalas yra neperduodamas arba įvyksta duomenų perdavimo klaida, tai neturi turėti akivaizdaus poveikio darbinių stabdžių veiksmingumui.

5.2.1.27.3.

Apie elektrinės valdymo pavaros gedimą (12), išskyrus energijos tiekimo triktį, turintį poveikio šioje taisyklėje nurodytų sistemų funkcijoms ir veiksmingumui, vairuotojui pranešama raudonos arba geltonos spalvos signalu, nurodytu atitinkamai 5.2.1.29.1.1 ir 5.2.1.29.1.2 punktuose. Kai nebegalima užtikrinti nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo (įsižiebia raudonos spalvos įspėjamasis signalas), apie elektros maitinimo (pvz., nutraukimo ar išjungimo) gedimus vairuotojui pranešama iškart vos tik jie įvyksta, o nustatytas liekamojo stabdymo veiksmingumas, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 2.4. punktu, užtikrinamas įjungiant darbinių stabdžių valdiklį. Šie reikalavimai neturi būti aiškinami kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų.

5.2.1.27.4.

Gavus duomenų, kad kažkurioje priekabos darbinės stabdžių sistemos dalyje sukauptos energijos lygis nukrito žemiau leidžiamo lygio, kaip nurodyta 5.2.2.16 punkte, variklinės transporto priemonės, sujungtos su priekaba elektrine valdymo linija, sistema turi aiškiai įspėti vairuotoją apie triktį priekaboje. Panašiai įspėjama, kai 5.2.2.15.2.1 punkte nustatyto darbinių priekabos stabdžių veiksmingumo neįmanoma pasiekti dėl nuolatinės trikties (> 40 ms) priekabos elektrinėje valdymo pavaroje, išskyrus jos energijos rezervą. Šiuo tikslu naudojamas šios taisyklės 5.2.1.29.2.1 punkte nustatytas raudonos spalvos įspėjamasis signalas.

5.2.1.27.5.

Sugedus elektrinės valdymo pavaros energijos šaltiniui, pradedant nuo energijos lygio vardinės vertės, užtikrinta visa darbinės stabdžių sistemos valdymo galia, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis dvidešimt kartų iš eilės buvo priverstas veikti visa eiga. Atliekant bandymą, stabdžių valdiklis 20 sekundžių visiškai įjungiamas ir, kaskart įjungus, 5 sekundėms išjungiamas. Tai turėtų reikšti, kad, atliekant šį bandymą, darbinės stabdžių sistemos energijos perdavimo pavaroje turi būti užtektinai energijos, kad sistema galėtų veikti visa eiga. Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo 7 priede nustatytų reikalavimų.

5.2.1.27.6.

Kai baterijos įtampa nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos, kurią pasiekus nebegalima užtikrinti nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo ir (arba) bent jau du nepriklausomi darbinių stabdžių kontūrai nebegali užtikrinti nustatytojo atsarginių stabdžių ar liekamojo stabdymo veiksmingumo, turi įsijungti raudonos spalvos įspėjamasis signalas, nurodytas 5.2.1.29.1.1 punkte. Įsijungus įspėjamajam signalui, turi būti įmanoma įjungti darbinių stabdžių valdiklį ir pasiekti bent jau liekamąjį stabdymo veiksmingumą, nustatytą šios taisyklės 4 priedo 2.4 punkte. Tai turėtų reikšti, kad darbinės stabdžių sistemos energijos perdavimo pavaroje turi būti užtektinai energijos. Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų.

5.2.1.27.7.

Jeigu papildomai įrangai energija tiekiama iš to paties rezervo, kaip ir elektrinei valdymo pavarai, varikliui pasiekus ne daugiau kaip 80 proc. didžiausio savo greičio, energijos turi būti tiekiama tiek, kad jos užtektų nustatyto dydžio lėtėjimo pagreičio charakteristikoms užtikrinti; šis reikalavimas turi būti įvykdytas arba įrengiant energijos maitinimo šaltinį, kuris neleistų išnaudoti minėto rezervo, kai veikia visa papildoma įranga, arba automatiškai išjungiant iš anksto atrinktas papildomos įrangos dalis, kurių įtampa viršija kritinę ribą, nurodytą šios taisyklės 5.2.1.27.6 punkte, taip, kad nebebūtų leidžiama naudoti šio rezervo. Atitiktis reikalavimams įrodoma atliekant apskaičiavimus arba praktinį bandymą. Jeigu transporto priemonėmis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabą, priekabos suvartojamos energijos kiekis nustatomas pasirinkus 400 W apkrovą. Šis punktas transporto priemonėms netaikomas, kai nustatyto dydžio lėtėjimo pagreitį galima pasiekti nevartojant elektros energijos.

5.2.1.27.8.

Jeigu papildomai įrangai tiekiama elektrinės valdymo pavaros energija, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

5.2.1.27.8.1.

Sugedus energijos šaltiniui ir transporto priemonei vis dar judant, akumuliatoriuje sukauptos energijos turi būti tiek, kad įjungtiems stabdžiams jos užtektų.

5.2.1.27.8.2.

Sugedus energijos šaltiniui, transporto priemonei stovint vietoje ir įjungus stovėjimo stabdžių sistemą, akumuliatoriuje turi būti sukaupta tiek energijos, kad jos užtektų šviesoms įjungti net tada, kai nuspaudžiami stabdžiai.

5.2.1.27.9.

Sugedus velkančiosios transporto priemonės, kurioje, vadovaujantis 5.1.3.1.2 arba 5.1.3.1.3 punktu, įrengta elektrinė valdymo linija, darbinės stabdžių sistemos elektrinei valdymo pavarai, priekabos stabdžius vis dar turi būti įmanoma įjungti visa eiga.

5.2.1.27.10.

Sugedus elektrinei priekabos valdymo pavarai, sujungtai, vadovaujantis 5.1.3.1.3 punktu, tik elektrine valdymo linija, priekabos stabdymas turi atitikti 5.2.1.18.4.1 punkto nuostatas. Šio reikalavimo turi būti paisoma visada, kai elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu priekabai siunčiamas maitinimo linijos stabdymo užklausos signalas arba jei ši informacija jau ilgą laiką nesiunčiama. Šis punktas netaikomas variklinėms transporto priemonėms, kurių negalima eksploatuoti su priekabomis, prijungtomis tik elektrine valdymo linija, kaip aprašyta 5.1.3.5 punkte.

5.2.1.28.   Specialieji reikalavimai, taikomi sukabinimo jėgos valdikliui

5.2.1.28.1.

Sukabinimo jėgos valdiklį leidžiama įrengti tik velkančiojoje transporto priemonėje.

5.2.1.28.2.

Sukabinimo jėgos valdiklio paskirtis – sumažinti velkančiosios ir velkamosios transporto priemonių dinaminio stabdymo greičio skirtumą. Sukabinimo jėgos valdiklio veikimas tikrinamas suteikiant tipo patvirtinimą. Transporto priemonės gamintojas ir technikos tarnyba turi susitarti dėl šios patikros atlikimo metodo, prie tipo patvirtinimo ataskaitos pridėdami vertinimo metodo ir rezultatų aprašą.

5.2.1.28.2.1.

Sukabinimo jėgos valdikliu galima kontroliuoti priekabos stabdymo greitį (TM/PM) ir (arba) stabdymo užklausos signalo reikšmę (-es). Jeigu, vadovaujantis 5.1.3.1.2 punktu, velkančiojoje transporto priemonėje įrengiamos dvi valdymo linijos, abu signalai turi būti reguliuojami panašiai.

5.2.1.28.2.2.

Sukabinimo jėgos valdiklis turi būti toks, kad būtų įmanoma nustatyti didžiausią įmanomą stabdymo slėgį.

5.2.1.28.3.

Transporto priemonė turi atitikti 10 priede nustatytus apkrovos suderinamumo reikalavimus, tačiau, kai transporto priemonės sukabinimo jėgos valdiklis veikia, nuo minėtų reikalavimų leidžiama nukrypti tam, kad būtų galima pasiekti 5.2.1.28.2 punkte nustatytus tikslus.

5.2.1.28.4.

Apie nustatytą sukabinimo jėgos valdiklio gedimą vairuotojui pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, kaip nurodyta 5.2.1.29.1.2 punkte. Sugedus turi būti taikomi 10 priede nustatyti atitinkami reikalavimai.

5.2.1.28.5.

Apie sukabinimo jėgos valdymo sistemos kompensavimą pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte, jeigu šis kompensavimas 2.28.3 punkte apibrėžtą vardinę užklausos signalo reikšmę viršija 150 kPa – iki 650 kPa ribos (ar lygiavertę skaitmeninę užklausą), matuojant pm. Jeigu dėl kompensavimo variklinės transporto priemonės valdymo taškas patenka už suderinamumo diapazono ribų apkrovos sąlygomis, kaip nurodyta 10 priede, viršijus 650 kPa lygį, apie tai turi būti perspėjama.

1 diagrama

Priekabų (išskyrus puspriekabes) vilkikai

Image

2 diagrama

Puspriekabių vilkikai

Image

5.2.1.28.6.

Sukabinimo jėgos valdymo sistema valdomos tik tos sukabinimo jėgos, kurias sukuria variklinės transporto priemonės ir priekabos darbinė stabdžių sistema. Nei variklinės transporto priemonės, nei priekabos darbinių stabdžių sistema nekompensuoja sukabinimo jėgų, sukurtų veikiant ilgalaikio stabdymo sistemoms. Ilgalaikio stabdymo sistemos nelaikomos darbinių stabdžių sistemų dalimi.

5.2.1.29.   Signalas, įspėjantis apie stabdžių gedimą ar defektą

Toliau apibrėžiami bendrieji reikalavimai, taikomi įspėjamiesiems vaizdo signalams, kuriais siekiama pranešti vairuotojui apie tam tikrus variklinės transporto priemonės arba prireikus priekabos stabdžių sistemos gedimus (defektus). Šie signalai naudojami tik šioje taisyklėje apibrėžtais tikslais, išskyrus 5.2.1.29.6 punkte nustatytus atvejus.

5.2.1.29.1.

Variklinėse transporto priemonėse turi būti numatyta galimybė įspėti šiais įspėjamaisiais vaizdo signalais apie stabdžių gedimą ar defektą:

5.2.1.29.1.1.

raudonos spalvos įspėjamuoju signalu pranešama apie kitose šios taisyklės dalyse apibrėžtus transporto priemonės stabdžių sistemos gedimus, neleidžiančius užtikrinti nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo ir (arba) veikti bent vienam iš dviejų nepriklausomų darbinių stabdžių kontūrų;

5.2.1.29.1.2.

kai taikoma, geltonos spalvos įspėjamuoju signalu pranešama apie elektriniu būdu nustatytą transporto priemonės stabdžių sistemos defektą, apie kurį nepranešama raudonos spalvos įspėjamuoju signalu, aprašytu 5.2.1.29.1.1 punkte.

5.2.1.29.2.

Variklinėse transporto priemonėse, kuriose įrengta elektroninė valdymo linija ir (arba) kuriomis leidžiama vilkti priekabą, kurioje įrengta elektroninė valdymo pavara ir (arba) stabdžių antiblokavimo sistema, turi būti numatyta galimybė atskiru geltonos spalvos įspėjamuoju signalu pranešti apie stabdžių antiblokavimo sistemos ir (arba) priekabos stabdžių sistemos elektrinės valdymo pavaros defektą. Įjungtas priekabos signalas siunčiamas standarto ISO 7638:1997 reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu (13); velkančiajai transporto priemonei atsiųstas priekabos signalas nekeičiamas ir iš esmės iškart parodomas. Šis įspėjamasis signalas neturi įsižiebti, kai transporto priemonė sukabinama su priekaba, kurioje nėra elektrinės valdymo linijos ir (arba) elektrinės valdymo pavaros, ir (arba) stabdžių antiblokavimo sistemos, arba kai ji su priekaba nesukabinama. Ši funkcija turi būti automatinė.

5.2.1.29.2.1.

Jeigu variklinėje transporto priemonėje įrengta elektrinė valdymo linija, kuria susijungiama su priekaba, kurioje irgi įrengta elektrinė valdymo linija, 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytu raudonos spalvos įspėjamuoju signalu taip pat pranešama apie tam tikrus priekabos stabdžių sistemos gedimus, apie kuriuos atitinkama informacija siunčiama priekabos elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu. Šis signalas naudojamas kartu su 5.2.1.29.2 punkte nurodytu geltonos spalvos įspėjamuoju signalu. Užuot 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytą raudonos spalvos įspėjamąjį signalą naudojus kartu su geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, velkančiojoje transporto priemonėje galima įrengti atskirą raudonos spalvos įspėjamąjį signalą, kuriuo pranešama apie priekabos stabdžių sistemos gedimą.

5.2.1.29.3.

Įspėjamieji signalai turi būti matomi net dienos metu. Vairuotojas, sėdėdamas savo vietoje, turi turėti galimybę lengvai patikrinti, ar įtaisas tinkamai veikia. Sugedus kuriam nors šių įspėjamųjų įtaisų komponentui, stabdžių sistemos veiksmingumas neturi sumažėti.

5.2.1.29.4.

Išskyrus kituose punktuose nustatytus atvejus:

5.2.1.29.4.1.

ne vėliau kaip įjungiant atitinkamų stabdžių valdiklį, minėtu (-ais) įspėjamuoju (-aisiais) signalu (-ais) vairuotojui pranešama apie nurodytą gedimą arba defektą;

5.2.1.29.4.2.

įspėjamasis (-ieji) signalas (-ai) turi likti matomi tol, kol nepašalinamas gedimas (defektas) ir užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („on“ arba „run“) bei

5.2.1.29.4.3.

įspėjamasis signalas turi būti pastovus (nemirksintis).

5.2.1.29.5.

Minėtas (-i) įspėjamasis (-ieji) signalas (-ai) turi įsižiebti, kai transporto priemonės elektros įrangai (ir stabdžių sistemai) imama tiekti energiją. Atliekant vietoje stovinčios transporto priemonės stabdžių sistemos patikrą, nustatoma, ar prieš išsijungiant signalams neliko nurodytų gedimų ar defektų. Nurodyti gedimai arba defektai, dėl kurių turėtų įsijungti minėti įspėjamieji signalai, tačiau kurie nebuvo nustatyti statinėmis sąlygomis, nustačius juos, turi likti atmintyje ir turi būti parodomi užvedus transporto priemonę bei visada, kada užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („on“ arba „run“), kol gedimas ar defektas nėra pašalinamas.

5.2.1.29.6.

Apie nenurodytus gedimus (ar defektus) arba apie stabdžius ir (arba) darbinę variklinės transporto priemonės pavarą gali būti pranešama geltonos spalvos signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte, su sąlyga, kad laikomasi šių reikalavimų:

5.2.1.29.6.1.

transporto priemonė stovi vietoje;

5.2.1.29.6.2.

po to, kai stabdžių sistemai imama tiekti energiją ir atliekami 5.2.1.29.5 punkte nurodyti veiksmai, signalas parodo, kad neaptikta jokių nurodytų gedimų (ar defektų); bei

5.2.1.29.6.3.

apie nenurodytas triktis ar kitus dalykus pranešama tik mirksinčiu įspėjamuoju signalu. Tačiau, transporto priemonei ėmus viršyti 10 km/h greitį, įspėjamasis signalas turi užgęsti.

5.2.1.30.   Stabdymo signalo įjungimas, siekiant įžiebti stabdymo žibintus

5.2.1.30.1.

Vairuotojui įjungus darbinę stabdžių sistemą, turi įsijungti signalas, naudojamas stabdymo žibintams įžiebti.

5.2.1.30.2.

Reikalavimai, taikomi transporto priemonėms, kuriose įrengtos ilgalaikio stabdymo sistemos

5.2.1.30.2.1.

Jeigu pirmasis transporto priemonės stabdžių pedalo spūdis valdomas elektroniniais signalais, taikomi šie reikalavimai:

Lėtėjimo pagreičio slenksčiai

≤ 1,0 m/sec2

> 1,0 m/sec2

Signalas gali būti įjungtas

Signalas turi būti įjungtas

5.2.1.30.2.2.

Jeigu transporto priemonėje įrengta stabdžių sistema, kurios specifikacija skiriasi nuo 5.2.1.30.2.1 punkte apibrėžtos specifikacijos, suveikus ilgalaikio stabdymo sistemai, signalo įsijungimas gali nepriklausyti nuo pasiekto lėtėjimo pagreičio.

5.2.1.30.2.3.

Signalas neįjungiamas, kai transporto priemonė lėtėja tik dėl variklio stabdymo savitojo poveikio.

5.2.1.30.3.

Minėtas signalas įjungiamas, jeigu darbinė stabdžių sistema aktyvuojama įjungiant automatiškai kontroliuojamo stabdymo funkciją. Tačiau kai lėtinimas yra mažesnis nei 0,7 m/s2, signalas gali būti nuslopintas (14).

5.2.1.30.4.

Minėtas signalas neįjungiamas, jeigu darbinė stabdžių sistema aktyvuojama įjungiant atskirų ratų stabdymo funkciją (15).

5.2.1.30.5.

Jeigu variklinėje transporto priemonėje įrengta elektrinė valdymo linija, transporto priemonės signalas įjungiamas, kai priekabos elektrine valdymo linija atsiunčiamas pranešimas apie stabdymo žibintų įžiebimą (16).

5.2.1.30.6.

Minėtas signalas neįjungiamas, jeigu, atleidžiant droselinės sklendės pedalą, elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos sukuria lėtinimo jėgą.

5.2.1.31.   Jeigu transporto priemonėje įrengiami avarinio stabdymo rodikliai, avarinio stabdymo signalo įjungimas ir išjungimas turi atitikti toliau nurodytus techninius reikalavimus.

5.2.1.31.1.

Signalas suveikia įjungus darbinę stabdžių sistemą:

 

Nesuveikia, jeigu dydis mažesnis kaip

N1

6 m/s2

M2, M3, N2 ir N3

4 m/s2

Signalas išjungiamas vėliausiai tada, kai transporto priemonės lėtėjimo pagreitis nukrinta žemiau 2,5 m/s2.

5.2.1.31.2.

Taip pat gali būti taikomos toliau nurodytos sąlygos.

a)

Signalas gali suveikti tada, kai darbinė stabdžių sistema įjungiama taip, kad būtų pasiektas ne mažesnis kaip 6 m/s2 lėtėjimo pagreitis, transporto priemonė yra nepakrauta ir jos pavara išjungta, vadovaujantis 4 priede aprašyto 0 tipo bandymo sąlygomis.

 

Nesuveikia, jeigu dydis mažesnis kaip

N1

6 m/s2

M2, M3, N2 ir N3

4 m/s2

Signalas išjungiamas vėliausiai tada, kai transporto priemonės lėtėjimo pagreitis nukrinta žemiau 2,5 m/s2.

Antraip:

b)

signalas gali suveikti tada, kai, transporto priemonei važiuojant didesniu nei 50 km/h greičiu ir stabdžių antiblokavimo sistemai veikiant visu ciklu, įjungiama darbinė stabdžių sistema (kaip apibrėžta 13 priedo 2 dalyje).

Signalas išjungiamas, kai stabdžių antiblokavimo sistema nustoja veikti visu ciklu.

5.2.2.   O kategorijos transporto priemonės

5.2.2.1.   Darbinės stabdžių sistemos nebūtina įrengti O1 kategorijos priekabose; tačiau, jeigu darbinė stabdžių sistema šios kategorijos priekabose sumontuojama, jos turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kaip ir O2 kategorijos priekabos.

5.2.2.2.   O2 kategorijos priekaboje įrengiama arba vieninio, arba dvigubinio, arba inercinio (saviridos) stabdymo tipo darbinė stabdžių sistema. Pastarojo tipo stabdžių sistemą leidžiama įrengti tik centrinės ašies priekabose. Tačiau leidžiama įrengti elektrines stabdžių sistemas, atitinkančias šios taisyklės 14 priedo reikalavimus.

5.2.2.3.   Kiekvienoje O3 ir O4 kategorijos priekaboje turi būti įrengta vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo darbinė stabdžių sistema.

5.2.2.4.   Darbinė stabdžių sistema:

5.2.2.4.1.

ja stabdomi transporto priemonės ratai;

5.2.2.4.2.

ja atitinkamai paskirstoma ašims tenkanti jėga;

5.2.2.4.3.

bent viename jos oro rezervuare tinkamai parinktoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti sumontuotas išleidimo ir ištraukimo įtaisas.

5.2.2.5.   Darbinės stabdžių sistemos jėga turi būti simetriškai paskirstyta tos pačios ašies ratams transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu. Turi būti deklaruotas kompensavimas ir tokios funkcijos, kaip stabdžių antiblokavimas, dėl kurių galimos šio simetriško pasiskirstymo nuokrypos.

5.2.2.5.1.

Apie elektrinės valdymo pavaros kompensuojamą stabdžių sistemos veikos pablogėjimą arba defektą vairuotojui pranešama atskiru geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.2 punkte. Šio reikalavimo turi būti laikomasi visomis apkrovos sąlygomis, kai kompensavimas viršija šias ribines vertes:

5.2.2.5.1.1.

bet kurios ašies skersinio stabdžių slėgio skirtumą:

a)

25 proc. didesniosios vertės, kai transporto priemonės lėtėjimo pagreitis ≥ 2 m/s2;

b)

vertę, atitinkančią 25 proc. vertės esant 2 m/sec2, kai lėtėjimo pagreitis mažesnis už šį dydį;

5.2.2.5.1.2.

atskirą kompensuojamąją bet kurios ašies vertę:

a)

> 50 proc. vardinės vertės, kai transporto priemonės lėtėjimo pagreitis ≥ 2 m/s2;

b)

vertę, atitinkančią 50 proc. vardinės vertės esant 2 m/sec2, kai lėtėjimo pagreitis mažesnis už šį dydį.

5.2.2.5.2.

Kompensavimas apibrėžtomis sąlygomis leidžiamas, tik jeigu stabdžiai pirmą kartą įjungiami transporto priemonei važiuojant greičiau nei 10 km/h.

5.2.2.6.   Sutrikus elektrinės valdymo pavaros funkcijai, stabdžiai neturi suveikti, jeigu vairuotojas to nepageidauja.

5.2.2.7.   Stabdymo paviršiai, be kurių neįmanoma užtikrinti nustatyto efektyvumo, turi būti nuolat sujungti su ratais standžiąja jungtimi arba nelūžtančiais komponentais.

5.2.2.8.   Stabdžių išdilimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankiniu ar automatiniu būdu reguliuojamomis priemonėmis. Be to, pavaros valdiklis ir pavaros bei stabdžių komponentai turi turėti tokią eigos atsargą ir prireikus tinkamų kompensavimo priemonių, kad stabdžiams įkaitus arba iki tam tikros ribos susidėvėjus stabdžių trinkelės antdėklams, efektyvų stabdymą būtų galima užtikrinti tiesiogiai nieko nereguliuojant.

5.2.2.8.1.

Darbinių stabdžių dilimo reguliavimas atliekamas automatiškai. Tačiau automatinius reguliavimo mechanizmus nebūtina įrengti O1 ir O2 kategorijų transporto priemonėse. Po to, kai pagal 4 priede nustatytas I arba III tipo bandymo sąlygas išbandyti stabdžiai, kuriuose įrengti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, įkaitinami ir atvėsinami, jie turi veikti nestrigdami, kaip apibrėžta to priedo 1.7.3 punkte.

5.2.2.8.1.1.

O4 kategorijos priekabų veiksmingumo reikalavimai, nustatyti 5.2.2.8.1 punkte, laikomi įvykdytais, jeigu laikomasi 4 priedo 1.7.3 punkte nustatytų reikalavimų.

5.2.2.8.1.2.

O2 ir O3 kategorijos priekabų veiksmingumo reikalavimai, nustatyti 5.2.2.8.1 punkte, laikomi įvykdytais, jeigu laikomasi 4 priedo 1.7.3 punkte (17) nustatytų reikalavimų.

5.2.2.8.2.

Darbinių stabdžių frikcinių komponentų dilimo patikra

5.2.2.8.2.1.

Darbinių stabdžių trinkelės antdėklų išdilimą turi būti įmanoma lengvai patikrinti pro tinkamas tikrinimo angas transporto priemonės išorėje ar apačioje arba kitais būdais, nenuimant ratų. Tikrinant galima naudoti paprastus standartinius darbo įrankius ar bendrą transporto priemonių tikrinimo įrangą.

Be to, galima naudoti priekaboje sumontuotą pultą, kurio ekrane pateikiama informacija, kada būtina pakeisti antdėklus, arba kiekvieno rato (sudvejinti ratai laikomi vienu ratu) jutiklį, kuriuo savo vietoje sėdintis vairuotojas įspėjamas, kada būtina pakeisti antdėklus. Jeigu tai yra vaizdo signalas, galima naudoti 5.2.1.29.2 punkte nurodytą geltonos spalvos įspėjamąjį signalą, su sąlyga, kad signalas atitinka 5.2.1.29.6 punkte nustatytus reikalavimus.

5.2.2.8.2.2.

Sąranką gali prireikti iš dalies išardyti, nes frikcinių stabdžio diskų ar būgnų paviršių dilimo būklės vertinimą galima atlikti tik tiesiogiai išmatavus veikiančius komponentus dalis ar išanalizavus stabdžio diskų ar būgnų dilimo rodiklius. Todėl teikiant tipo patvirtinimą transporto priemonės gamintojas turi nustatyti:

a)

metodą, kuriuo būtų galima vertinti frikcinių būgnų ir diskų paviršių dilimą, įskaitant tai, kas turi būti išardyta, ir kokie įrankiai ir procedūros yra reikalingi šiam darbui;

b)

informaciją apie didžiausią priimtiną išdilimo ribą, kurią pasiekus dalis būtina pakeisti.

Ši informacija turi būti pateikta, pvz., transporto priemonės žinyne ar elektroninių duomenų bazėje.

5.2.2.9.   Stabdžių sistemos turi būti tokios, kad, nutrūkus sukabinimo įtaisui, kai priekaba juda, ji būtų stabdoma automatiškai. Tačiau ši nuostata netaikoma priekaboms, kurių didžiausia masė neviršija 1,5 tonos, jeigu šiose priekabose be pagrindinio sukabinimo įtaiso papildomai yra antrinių sukabinimo įtaisų (grandinė, kabelis, lynas ir pan.), kurie, atsijungus pagrindiniam sukabinimo įtaisui, neleidžia vilkčiai susiliesti su žeme, tačiau turi tam tikrą liekamąjį poveikį priekabos judėjimui.

5.2.2.10.   Kiekvienos priekabos, kurioje turi būti įrengta darbinė stabdžių sistema, stovėjimo stabdį turi būti įmanoma panaudoti net tada, kai priekaba atskirta nuo velkančiosios transporto priemonės. Stovėjimo stabdžių įtaisas turi būti toks, kad asmuo, stovėdamas ant žemės paviršiaus, jį galėtų įjungti; tačiau, jei priekaba skirta keleiviams vežti, šis įtaisas turi būti toks, kad jį būtų galima įjungti esant priekabos viduje.

5.2.2.11.   Jeigu priekaboje įrengtas įtaisas, kuriuo išjungiamas stabdžių sistemos, išskyrus stovėjimo stabdžių sistemą, suslėgtojo oro valdiklis, tas įtaisas turi būti sukonstruotas ir pagamintas taip, kad į neveikimo būseną jis sugrįžtų ne vėliau kaip atnaujinus suslėgtojo oro tiekimą priekabai.

5.2.2.12.   O3 ir O4 kategorijų priekabos turi atitikti 5.2.1.18.4.2 punkte nurodytus reikalavimus. Už valdymo linijos sukabintuvo lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti pritvirtinta slėgio patikros jungtis.

5.2.2.12.1.

Jeigu priekaboje įrengta elektrinė valdymo linija ir ji yra sujungta su vilkiku, kuriame įrengta elektrinė valdymo linija, 5.2.1.18.4.2 punkte nurodyta automatinio stabdymo jėga gali būti nuslopinta, jei suslėgtojo oro slėgio priekabos rezervuaruose pakanka šios taisyklės 4 priedo 3.3 punkte nurodytam stabdžių veiksmingumui užtikrinti.

5.2.2.13.   Vadovaujantis šios taisyklės 13 priede nustatytais reikalavimais, O3 kategorijos priekabose turi būti įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos. Vadovaujantis šios taisyklės 13 priede nustatytais reikalavimais, taikomais A kategorijai, O4 kategorijos priekabose turi būti įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos.

5.2.2.14.   Jeigu pagalbinei įrangai tiekiama darbinės stabdžių sistemos energija, ši sistema turi būti apsaugota taip, kad stabdymo jėgų, kuriomis veikiamas ratų išorės kraštas, suma, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.1 punktu, būtų lygi bent 80 proc. vertės, nustatytos atitinkamai priekabai. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas šiomis veikimo sąlygomis:

veikiant pagalbinei įrangai bei

trūkus pagalbinei įrangai arba jai tapus nesandaria, nebent toks trūkis ar nesandarumas turi poveikio šios taisyklės 10 priedo 6 dalyje nurodytam valdymo signalui ir todėl turi būti laikomasi minėtoje dalyje nustatytų veiksmingumo reikalavimų.

5.2.2.14.1.

Jeigu darbinių stabdžių kaupiklio slėgis bent jau ne mažesnis kaip 80 proc. valdymo linijos užklausos slėgio arba lygiavertės skaitmeninės užklausos, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.2 punkte, laikoma, kad minėtų reikalavimų paisoma.

5.2.2.15.   Specialūs papildomi reikalavimai, taikomi darbinei stabdžių sistemai su elektrine valdymo pavara

5.2.2.15.1.

Įvykus vieninteliam laikinam elektrinės valdymo pavaros gedimui (< 40 ms), išskyrus energijos tiekimo triktį, pvz., neperduodamas signalas arba įvyksta duomenų perdavimo klaida, tai neturi turėti akivaizdaus poveikio darbinių stabdžių veiksmingumui.

5.2.2.15.2.

Jeigu elektrinė valdymo pavara sugenda (18) (pvz., įvyksta trūkis ar atsijungimas), likęs stabdymo veiksmingumas turi būti lygus bent 30 proc. nustatyto atitinkamos priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo. Jeigu priekaba, vadovaujantis 5.1.3.1.3 punktu, yra sujungta tik elektrine valdymo linija ir atitinka 5.2.1.18.4.2 punkte nustatytus reikalavimus bei šios taisyklės 4 priede nustatytą veiksmingumą, pakanka pasiremti 5.2.1.27.10 punkto nuostatomis; kai nebegalima užtikrinti tokio stabdymo veiksmingumo, kuris būtų lygus bent 30 proc. nustatyto priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo, elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu turi būti siunčiamas maitinimo linijos stabdymo užklausos signalas arba ši informacija turi būti jau ilgą laiką nesiunčiama.

5.2.2.15.2.1.

Apie priekabos elektrinės valdymo pavaros gedimą, kuris turi poveikio šioje taisyklėje aptariamų sistemų funkcijoms ir veiksmingumui, ir energijos tiekimo standartu ISO 7638:1997 (19) nustatyta jungtimi gedimą vairuotojui pranešama ISO 7638:1997 (19) reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu, naudojant 5.2.1.29.2 punkte nurodytą atskirą įspėjamąjį signalą. Be to, kai nebegalima užtikrinti nustatyto priekabos darbinių stabdžių veiksmingumo, su vilkiku, kuriame įrengta elektrinė valdymo linija, sujungtos priekabos, kurioje irgi įrengta elektrinė valdymo linija, minėtos linijos duomenų perdavimo kanalu turi būti atsiųsta informacija apie gedimą, pagal kurią suveikia 5.2.1.29.2.1 punkte nurodytas raudonos spalvos įspėjamasis signalas.

5.2.2.16.   Kai energijos akumuliatoriai bet kurioje su vilkiku, kuriame įrengta elektrinė valdymo linija, sujungtos priekabos, kurioje irgi įrengta elektrinė valdymo linija, darbinės stabdžių sistemos dalyje nusenka iki 5.2.2.16.1 punkte nustatytos ribos, velkančiosios transporto priemonės vairuotojui siunčiamas įspėjamasis signalas. Įspėjimas siunčiamas 5.2.1.29.2.1 punkte nurodytu raudonos spalvos signalu, o informacija apie gedimą perduodama priekabos elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu. Be to, standarto ISO 7638:1997 (20) reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu siunčiamas 5.2.1.29.2 punkte nurodytas atskiras geltonos spalvos įspėjamasis signalas, kuriuo vairuotojui pranešama, kad energijos lygis priekaboje sumažėjo.

5.2.2.16.1.

5.2.2.16 punkte minėtu mažu energijos lygiu laikomas energijos lygis, kurį pasiekus, neatsižvelgiant į priekabos apkrovos būseną ir nepapildžius energijos akumuliatoriaus, nebeįmanoma penktą kartą įjungti darbinės stabdžių sistemos valdiklio, kuris prieš tai keturis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, ir taip užtikrinti bent 50 proc. nustatyto atitinkamos priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo.

5.2.2.17.   Priekabose, kuriose įrengta elektrinė valdymo linija, ir O3 bei O4 kategorijos priekabose, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, sumontuojama standarto ISO 7638:1997 (20) reikalavimus atitinkanti speciali elektrinė jungtis, skirta stabdžių sistemai ir (arba) stabdžių antiblokavimo sistemai (21). Šioje taisyklėje nustatyti privalomi įspėjamieji signalai, kuriais pranešama apie gedimą ir kurie aktyvuojami naudojant minėtą jungtį. Priekaboms taikomi atitinkami variklinėms transporto priemonėms nustatyti reikalavimai dėl įspėjamųjų signalų, kuriais pranešama apie gedimą, yra apibrėžti 5.2.1.29.4, 5.2.1.29.5 ir 5.2.1.29.6 punktuose.

Ant priekabų, kuriose, kaip apibrėžta, yra įrengta standartu ISO 7638:1997 nustatyta jungtimi, turi būti pritvirtinti nenutrinami ženklai apie stabdžių sistemos funkcionalumą prijungus ar atjungus standartu ISO 7638:1997 nustatytą jungtį. Ženklai turi būti išdėstyti taip, kad būtų matomi, prijungus pneumatinės ir elektrinės valdymo linijos jungtis.

5.2.2.17.1.

Sugedus priekabų, kuriose atskirų ratų stabdymas naudojamas transporto priemonės stabilumui padidinti, stabilumo sistemos elektrinei valdymo pavarai, apie gedimą pranešama standartu ISO 7638:1997 nustatytą jungtimi siunčiant 5.2.1.29.2 punkte nurodytą atskirą geltonos spalvos įspėjamąjį signalą.

Pastaba. Šio reikalavimo taikymas turi būti apžvelgiamas rengiant vėlesnius Taisyklės Nr. 13 pakeitimus, kol: i) bus priimtas duomenų perdavimo standarto ISO 11992:2003 pakeitimas, kuriuo turi būti nustatytas pranešimas apie priekabos stabilumo valdymo sistemos elektrinės valdymo pavaros gedimą; bei ii) pagal minėtą standartą įrengtos transporto priemonės bus skirtos įsigyti plačiai vartotojų grupei.

5.2.2.17.2.

Nepaisant to, kad stabdžių sistema yra sujungta su standartu ISO 7638:1997 nustatytos jungties maitinimo šaltiniu, ją leidžiama sujungti su papildomu maitinimo šaltiniu. Tačiau įrengus papildomą maitinimo šaltinį, turi būti laikomasi toliau pateiktų nuostatų.

a)

Visais atvejais standartu ISO 7638:1997 nustatytas maitinimo šaltinis turi būti pagrindinis stabdžių sistemos maitinimo šaltinis, nepaisant to, kad ji yra sujungta su papildomu maitinimo šaltiniu. Sugedus standartu ISO 7638:199 nustatytam maitinimo šaltiniui, papildomas maitinimo šaltinis atlieka atsarginę funkciją.

b)

Jis neturi turėti neigiamo poveikio stabdžių sistemai, veikiančiai įprastomis ar trikties sąlygomis.

c)

Sugedus standartu ISO 7638:1997 nustatytam maitinimo šaltiniui, stabdžių sistema neturi suvartoti tiek energijos, kad ji viršytų didžiausią papildomo šaltinio galią.

d)

Ant priekabos neturi būti ženklų arba etikečių, kuriose nurodyta, kad priekaboje įrengtas papildomas maitinimo šaltinis.

e)

Priekaboje neleidžiama įrengti įspėjamojo įtaiso, kuriuo įspėjama apie gedimą sugedus priekabos stabdžių sistemai, kai šiai sistemai energija tiekiama iš papildomo šaltinio.

f)

Kai įrengiamas papildomas maitinimo šaltinis, pagal šį maitinimo šaltinį turi būti įmanoma nustatyti, kaip veikia stabdžių sistema.

g)

Nepaisant to, kad stabdžių sistemai energija tiekiama iš papildomo maitinimo šaltinio, įvykus standartu ISO 7638:1997 nustatyta jungtimi tiekiamos elektros sistemos gedimui, turi būti laikomasi 5.2.2.15.2.1 punkto ir 13 priedo 4.1 punkto reikalavimų dėl įspėjimo apie gedimą.

5.2.2.18.   Kai 5.1.3.6 punkte apibrėžtoms funkcijoms naudojama ISO 7638:1997 nustatyta jungtimi tiekiama energija, stabdžių sistemai turi būti suteiktas pirmumas ir ji turi būti apsaugota nuo išorinės perkrovos poveikio. Šią apsaugą turi atlikti stabdžių sistema.

5.2.2.19.   Sugedus vienai iš valdymo linijų, jungiančių dvi pagal 5.1.3.1.2 punktą įrengtas transporto priemones, nesugedusi priekabos valdymo linija turi būti automatiškai naudojama 4 priedo 3.1 punkte nustatytam priekabos stabdymo veiksmingumui užtikrinti.

5.2.2.20.   Kai priekabai tiekiamos elektros srovės įtampa nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos, kurią pasiekus nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo nebeįmanoma užtikrinti, naudojant standartu ISO 7638:1997 (22) patvirtintos jungties penktąjį kontaktą įjungiamas atskiras geltonos spalvos įspėjamasis signalas, nurodytas 5.2.1.29.2 punkte. Be to, su vilkiku, kuriame įrengta elektrinė valdymo linija, sujungtos priekabos, kurioje irgi įrengta elektrinė valdymo linija, minėtos valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu turi būti atsiųsta informacija apie gedimą, pagal kurią suveikia 5.2.1.29.2.1 punkte nurodytas raudonos spalvos įspėjamasis signalas.

5.2.2.21.   Nepaisant 5.2.1.18.4.2 ir 5.2.1.21 punktuose nustatytų reikalavimų, priekabos stabdžiai taip pat gali įsijungti automatiškai, kai juos aktyvuoja priekabos stabdžių sistema, įvertinusi transporto priemonės pateiktą informaciją.

5.2.2.22.   Darbinės stabdžių sistemos įjungimas

5.2.2.22.1.

Kai priekaba, kurioje įrengta elektrinė valdymo linija, aktyvuoja automatiškai kontroliuojamą stabdymą ir priekabos stabdžių sistema įsijungia, elektrine priekabos valdymo linija siunčiamas pranešimas apie stabdymo žibintų įžiebimą. Tačiau kai lėtinimas yra mažesnis nei 0,7 m/s2, signalas gali būti nuslopintas (23)  (24).

5.2.2.22.2.

Pranešimas apie stabdymo žibintų įžiebimą elektrine priekabos valdymo linija nesiunčiamas, kai priekaba, kurioje įrengta elektrinė valdymo linija, aktyvuoja atskirų ratų stabdymą (25)  (24).

6.   BANDYMAI

Šios taisyklės 4 priede aprašomi stabdymo bandymai, kuriuos turi išlaikyti patvirtinti pateiktos transporto priemonės, ir privalomasis stabdymo veiksmingumas.

7.   TRANSPORTO PRIEMONĖS AR STABDŽIŲ SISTEMOS TIPO PAKEITIMAS IR TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

7.1.

Apie kiekvieną tam tikro transporto priemonės tipo arba šios taisyklės 2 priede nurodytų transporto priemonės stabdžių sistemos charakteristikų pakeitimą pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

7.1.1.

laikyti, kad pakeitimai greičiausiai neturi pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimus, arba

7.1.2.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba atliktų papildomus bandymus.

7.2.

Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą jį suteikti, nurodant pakeitimus, pranešama šią taisyklę taikančioms Susitariančioms Šalims 4.3 punkte pateikta tvarka.

7.3.

Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija kiekvienam pranešimui apie tokį tipo išplėtimo patvirtinimą priskiria serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims, naudodama šios taisyklės 2 dalyje nurodyto pavyzdžio pranešimo blanką.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

8.1.

Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 5 dalyje pateiktus reikalavimus.

8.2.

Siekiant patikrinti, ar laikomasi 8.1 punkte nustatytų reikalavimų, turi būti atliekama tinkama gaminių kontrolė.

8.3.

Visų pirma patvirtinimo turėtojas turi:

8.3.1.

užtikrinti, kad būtų sukurta veiksminga gaminių kokybės kontrolės tvarka;

8.3.2.

turėti galimybę naudoti visų patvirtintų tipų atitikčiai patikrinti būtiną kontrolės įrangą;

8.3.3.

užtikrinti, kad duomenys apie bandymų rezultatus būtų registruojami ir kad susijusiais dokumentais būtų galima naudotis tiek laiko, kiek nustatys administracijos tarnyba;

8.3.4.

nagrinėti visų rūšių bandymų rezultatus, siekiant patikrinti gaminio charakteristikų stabilumą, kartu atsižvelgiant į leidžiamąsias gamybines nuokrypas;

8.3.5.

užtikrinti, kad kiekvieno tipo gaminys būtų patikrintas atliekant šioje taisyklėje nustatytus bandymus arba kai kuriuos iš jų;

8.3.6.

užtikrinti, kad, aptikus atitinkamos rūšies bandymo reikalavimų neatitinkančių bandinių ar bandomųjų pavyzdžių, būtų atliekama kita bandinių atranka ir kitas bandymas. Turi būti imamasi visų atitinkamos produkcijos atitikčiai iš naujo užtikrinti būtinų priemonių.

8.4.

Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienam produkcijos vienetui taikomus atitikties kontrolės metodus.

8.4.1.

Kiekvieną kartą į patikrą atvykusiam inspektoriui pateikiami bandymų žurnalai ir produkcijos patikrų dokumentai.

8.4.2.

Inspektorius gali atsitiktine tvarka atrinkti pavyzdžius, kurie bus bandomi gamintojo laboratorijoje. Mažiausią bandinių skaičių galima nustatyti remiantis paties gamintojo patikrinimo rezultatais.

8.4.3.

Kai kokybė yra nepatenkinama arba kai atrodo, kad atliktų bandymų pagrįstumą būtina patikrinti pagal 8.4.2 punktą, inspektorius turi atrinkti bandinius, kurie bus siunčiami tipo patvirtinimo bandymus atlikusiai technikos tarnybai.

8.4.4.

Kompetentinga institucija gali atlikti bet kurį šioje taisyklėje nurodytą bandymą.

8.4.5.

Paprastai kompetentinga institucija patikrinimus atlieka kartą per dvejus metus. Jeigu per vieną iš šių patikrinimų nustatomi neigiami rezultatai, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad būtų imtasi visų produkcijos atitikčiai kuo greičiau atkurti būtinų veiksmų.

9.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.

Jeigu 8.1 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikoma, pagal šią taisyklę suteiktą transporto priemonės tipo patvirtinimą galima panaikinti.

9.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija turi pranešti apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

11.   PATVIRTINIMO BANDYMUS ATLIEKANČIŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiami kitose šalyse išduoti liudijimai apie patvirtinimo suteikimą ar tipo išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

12.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

12.1.   Bendrieji reikalavimai

12.1.1.

Nuo oficialios 09 serijos pakeitimų, padarytų 8 papildymu, įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimo pagal šią taisyklę su 09 serijos pakeitimais, padarytais 8 papildymu.

12.1.2.

10 serijos pakeitimų papildymai taip pat taikomi patvirtinimo liudijimams, išduodamiems ir tvarkomiems pagal 09 serijos pakeitimus, jeigu nepriimamos kitokios nuostatos arba jeigu to neleidžia susiklėsčiusios aplinkybės.

12.1.3.

Nuo oficialios 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su 10 serijos pakeitimais.

12.1.4.

Nuo oficialios 10 serijos pakeitimų, padarytų 4 papildymu, įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su daliniais pakeitimais, padarytais 4 papildymu.

12.1.5.

Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys neturi atsisakyti suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą pagal šios taisyklės 10 serijos pakeitimus, padarytus 3 papildymu.

12.2.   Nauji tipo patvirtinimai

12.2.1.

Praėjus 24 mėnesiams nuo 09 serijos pakeitimų, padarytų 8 papildymu, įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti EEK tipo patvirtinimą su sąlyga, kad tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 09 serijos pakeitimais, padarytais 8 papildymu, reikalavimus.

12.2.2.

Praėjus 24 mėnesiams nuo 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti patvirtinimą, tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 10 serijos pakeitimais reikalavimus.

12.2.3.

Kol nepraėjo 48 mėnesiai nuo 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys negali atsisakyti suteikti nacionalinį transporto priemonės tipo, kuris buvo patvirtintas pagal ankstesnės šios taisyklės serijos pakeitimus, patvirtinimą.

12.2.4.

Kol nepraėjo 48 mėnesiai nuo šios taisyklės 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali toliau teikti EEK tipo patvirtinimą pagal taisyklę su 10 serijos pakeitimais, padarytais 3 papildymu.

12.2.5.

Praėjus 24 mėnesiams nuo 10 serijos pakeitimų, padarytų 5 papildymu, įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys EEK tipo patvirtinimą gali suteikti, tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 10 serijos pakeitimais, padarytais 5 papildymu.

12.3.   Senųjų tipo patvirtinimo liudijimų galiojimo ribojimas

12.3.1.

Praėjus 48 mėnesiams nuo šios taisyklės 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali atsisakyti patvirtinti pirminę nacionalinės transporto priemonės, kuri neatitinka šios taisyklės su 10 serijos pakeitimais reikalavimų, registraciją (eksploatavimo pradžią).

12.4.   Naujos Susitariančiosios Šalys

12.4.1.

Nepaisant pirmiau pateiktų pereinamojo laikotarpio nuostatų, Susitariančiosios Šalys, kurios šią taisyklę pradeda taikyti nuo naujausios serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, neprivalo pripažinti patvirtinimo liudijimų, suteiktų pagal bet kurią ankstesnę šios taisyklės pakeitimų seriją.


(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend.4).

(2)  Remiantis šios taisyklės 12 dalyje nustatytomis taikymo datomis, M1 kategorijos transporto priemonių stabdžių reikalavimai yra nustatyti išimtinai Taisyklėje Nr. 13-H. Susitariančiosios Šalys, pasirašiusios tiek Taisyklę Nr. 13-H, tiek šią taisyklę, turi pripažinti, kad N1 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo pagal bet kurią iš šių taisyklių liudijimai turi vienodą galią.

(3)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės, naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami) ir 56 – Juodkalnija. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(4)  5.1.3.1.3 punkto reikalavimus atitinkančios variklinių transporto priemonių ir priekabų jungtys neleidžiamos tol, kol nebus priimti vienodi techniniai standartai, kuriais užtikrinamas suderinamumas ir sauga.

(5)  Netaikoma priekaboms.

(6)  Kai skiriasi nuo mažiausio įjungimo slėgio.

(7)  Taikoma tik priekaboms.

(8)  Netaikoma transporto priemonėms, kurių stabdžių sistemos valdomos elektroniniu būdu.

(9)  Atliekant periodinę techninę apžiūrą, gali tekti koreguoti nustatytas mažiausias visos transporto priemonės stabdymo greičio ribinės vertes, siekiant atsižvelgti į nacionalinius ar tarptautinius eksploatavimo reikalavimus.

(10)  Institucija, įgaliota suteikti patvirtinimą, turi teisę patikrinti darbinių stabdžių sistemą, taikydama papildomas transporto priemonės bandymo procedūras.

(11)  Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.

(12)  Kol nebus vienodos bandymų tvarkos, gamintojai turi pateikti technikos tarnyboms galimų pavaros valdiklio gedimų ir jų poveikio analizę. Technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas turi aptarti šią informaciją ir dėl jos susitarti.

(13)  Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.

(14)  Teikiant tipo patvirtinimą, transporto priemonės gamintojas turi patvirtinti šio reikalavimo atitiktį.

(15)  Pasirinkus atrankųjį stabdymą, ši funkcija gali būti pakeista automatiškai kontroliuojamo stabdymo funkcija.

(16)  Šis reikalavimas netaikomas, kol standartas ISO 11992 nebus iš dalies pakeistas ir į jį nebus įtraukta nuostata dėl pranešimo apie stabdymo žibintų įžiebimą.

(17)  Kol nebus susitarta dėl vienodų techninių reikalavimų, kuriais remiantis būtų galima tinkamai įvertinti automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo funkciją, laisvojo veikimo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laisvasis veikimas pastebimas atliekant atitinkamos priekabos stabdžių bandymus.

(18)  Kol nebus vienodos bandymų tvarkos, gamintojai turi pateikti technikos tarnyboms galimų pavaros valdiklio gedimų ir jų poveikio analizę. Technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas turi aptarti šią informaciją ir dėl jos susitarti.

(19)  Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.

(20)  Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.

(21)  Standarte ISO 7638:1997 nurodytas laidininko skerspjūvis gali būti sumažintas, jeigu priekaboje įrengiamas atskiras lydusis saugiklis. Vardiniai lydžiojo saugiklio parametrai turi būti tokie, kad nebūtų viršyta didžiausioji laidininkų įtampa. Ši išlyga netaikoma priekaboms, pritaikytoms vilkti kitą priekabą.

(22)  Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, patvirtintas standartu ISO 7638:1997.

(23)  Teikiant tipo patvirtinimą, transporto priemonės gamintojas turi patvirtinti atitiktį šiam reikalavimui.

(24)  Šis reikalavimas netaikomas, kol standartas ISO 11992 nebus iš dalies pakeistas ir į jį nebus įtraukta nuostata dėl pranešimo apie stabdymo žibintų įžiebimą.

(25)  Pasirinkus atrankųjį stabdymą, ši funkcija gali būti pakeista automatiškai nustatomo stabdymo funkcija.


1 PRIEDAS

Stabdžių sistema, prietaisai, metodai ir sąlygos, kurios nėra reglamentuojamos šioje taisyklėje

1.

Stabdžių, išskyrus pneumatinius stabdžius, reakcijos (atsako) trukmės matavimo metodas.


2 PRIEDAS

PRANEŠIMAS  (1)

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

Image

Image

Image


(1)  Pareiškėjui prašant patvirtinimo pagal Taisyklę Nr. 90, tipo patvirtinimą suteikianti institucija turi suteikti informaciją, nurodytą šio priedo 1 priedėlyje. Tačiau ši informacija neteikiama, jeigu jos prašoma kitais tikslais, ne dėl patvirtinimo pagal Taisyklę Nr. 90.

1 PRIEDĖLIS

Duomenų apie transporto priemonę sąrašas, naudojamas teikiant patvirtinimą pagal taisyklę Nr. 90

1.

Transporto priemonės tipo aprašymas …

1.1.

Transporto priemonės prekės pavadinimas arba ženklas, jeigu jie yra …

1.2.

Transporto priemonės kategorija …

1.3.

Transporto priemonės tipas, patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 13 …

1.4.

Transporto priemonių, atitinkančių transporto priemonių tipą, modeliai ar prekės pavadinimai, jeigu jie yra …

1.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas …

2.

Stabdžių trinkelės antdėklų markė ir tipas …

2.1.

Stabdžių trinkelės antdėklai, išbandyti pagal atitinkamus 4 priedo reikalavimus …

2.2.

Stabdžių trinkelės antdėklai, išbandyti pagal 15 priedą …

3.

Mažiausia transporto priemonės masė …

3.1.

Kiekvienai ašiai tenkančios masės pasiskirstymas (didžiausias dydis) …

4.

Didžiausioji transporto priemonės masė …

4.1.

Kiekvienai ašiai tenkančios masės pasiskirstymas (didžiausias dydis) …

5.

Didžiausias transporto priemonės greitis …

6.

Padangų ir ratų matmenys …

7.

Stabdžių kontūrų schema (pvz., priekinė, galinė arba diagonalinė) …

8.

Pareiškimas apie antrinę stabdžių sistemą …

9.

Stabdžių valdymo vožtuvų techniniai reikalavimai (jei taikoma) …

9.1.

Apkrovos kontrolės vožtuvo reguliavimo techniniai reikalavimai …

9.2.

Slėgio vožtuvo nustatymas …

10.

Projektinis stabdymo jėgų pasiskirstymas …

11.

Stabdžio specifikacija …

11.1.

Diskinio stabdžio tipas (pvz., stūmoklių skaičius ir jų skersmuo, diskų rūšis – ventiliuojami ar ištisiniai) …

11.2.

Būgninio stabdžio tipas (pvz., su paslankiąja atrama („duo servo“), nurodomas stūmoklių dydis ir būgno matmenys) …

11.3.

Jeigu stabdžių sistemos yra pneumatinės, pvz., kamerų ir svirčių tipas bei dydis ir pan. …

12.

Pagrindinio cilindro tipas ir dydis …

13.

Stiprintuvo tipas ir dydis …

2 PRIEDĖLIS

Transporto priemonės stabdžių sistemos tipo patvirtinimo liudijimas

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Patvirtinus priekabą šios taisyklės 20 priede nustatyta alternatyviąja tvarka, užregistruojami šie duomenys.

2.   BANDYMO ATASKAITOS, PATVIRTINTOS 19 PRIEDU

2.1.

:

Pneumatinių stabdžių kameros

:

Ataskaitos Nr. …

2.2.

:

Spyruokliniai stabdžiai

:

Ataskaitos Nr. …

2.3.

:

Šaltų priekabos stabdžių veiksmingumo charakteristikos

:

Ataskaitos Nr. …

2.4.

:

Stabdžių antiblokavimo sistema

:

Ataskaitos Nr. …

3.   VEIKSMINGUMO PATIKROS

3.1.

Priekaba atitinka 4 priedo 3.1.2 ir 1.2.7 punktuose nustatytus reikalavimus (šaltų darbinių stabdžių veiksmingumas)

taip/ne (1)

3.2.

Priekaba atitinka 4 priedo 3.2 punkte nustatytus reikalavimus (šaltų stovėjimo stabdžių veiksmingumas)

taip/ne (1)

3.3.

Priekaba atitinka 4 priedo 3.3 punkte nustatytus reikalavimus (avarinių ir (arba) automatinių stabdžių veiksmingumas)

taip/ne (1)

3.4.

Priekaba atitinka 10 priedo 6 dalyje nustatytus reikalavimus (stabdžių veiksmingumas sugedus stabdymo jėgų pasiskirstymo sistemai)

taip/ne (1)

3.5.

Priekaba atitinka šios taisyklės 5.2.2.14.1 punkte nustatytus reikalavimus (stabdžių veiksmingumas trūkus pagalbinei įrangai)

taip/ne (1)

3.6.

Priekaba atitinka 13 priede nustatytus reikalavimus (stabdžių antiblokavimas)

taip/ne (1)


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.


3 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

Šis prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad aptariamas transporto priemonės tipas yra patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E 11), atsižvelgiant į stabdžius, remiantis Taisykle Nr. 13; pavirtinimo numeris 102439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 13 su 10 serijos pakeitimais reikalavimus. Jei šiuo ženklu paženklintos M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės, tai reiškia, kad to tipo transporto priemonės išlaikė II tipo bandymą.

B PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Image

Šis prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad aptariamas transporto priemonės tipas yra patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E 11), atsižvelgiant į stabdžius, remiantis Taisykle Nr. 13. Jei šiuo ženklu paženklintos M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės, tai reiškia, kad to tipo transporto priemonės išlaikė IIA tipo bandymą.

C PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.6 punktą)

Image

Šis prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad aptariamas transporto priemonės tipas patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E 11), remiantis taisyklėmis Nr. 13 ir 24 (1) (vadovaujantis pastarąja taisykle, pataisytasis sugerties koeficientas lygus 1,30 m-1).


(1)  Šis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.


4 PRIEDAS

Stabdžių bandymai ir stabdžių sistemų veiksmingumas

1.   STABDŽIŲ BANDYMAI

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.

Nustatytas stabdžių sistemų veiksmingumas priklauso nuo stabdymo kelio ir didžiausio vidutinio lėtėjimo suveikus stabdžiams. Stabdžių sistemos veiksmingumas nustatomas išmatavus stabdymo kelią, atsižvelgiant į pradinį transporto priemonės greitį, (arba) išmatavus didžiausią vidutinį lėtėjimą suveikus stabdžiams bandymo metu.

1.1.2.

Stabdymo kelias yra atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pradeda jungti stabdžių sistemos valdiklį, iki transporto priemonės sustojimo momento. Pradinis greitis – transporto priemonės greitis, kuriuo ji važiuoja tuo momentu, kai vairuotojas pradeda jungti stabdžių sistemos valdiklį; pradinis greitis turi sudaryti ne mažiau kaip 98 proc. atitinkamam bandymui nustatyto greičio.

Didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm) apskaičiuojamas pagal pateikiamą formulę kaip lėtėjimo nuo vb iki ve vidurkis, atsižvelgiant į atstumą:

Formula

čia:

vo

=

pradinis transporto priemonės greitis (km/h);

vb

=

transporto priemonės greitis, kai vo – 0,8 km/h;

ve

=

transporto priemonės greitis, kai vo – 0,1 km/h;

sb

=

atstumas metrais, nuvažiuotas nuo vo iki vb;

se

=

atstumas metrais, nuvažiuotas nuo vo iki ve.

Greitis ir atstumas nustatomi prietaisais, kurių matavimo paklaida, matuojant nustatytą bandymo greitį, turi būti ne didesnė kaip ± 1 proc. Užuot matavus greitį ir atstumą, didžiausią vidutinį lėtėjimą suveikus stabdžiams galima nustatyti ir kitais būdais; tada didžiausio vidutinio lėtėjimo suveikus stabdžiams matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 3 proc.

1.2.   Suteikiant transporto priemonės tipo patvirtinimą, stabdymo veiksmingumas matuojamas atliekant bandymus kelyje toliau pateiktomis sąlygomis:

1.2.1.

transporto priemonės masė turi atitikti kiekvieno tipo bandymui nustatytą masę ir turi būti nurodyta bandymo ataskaitoje;

1.2.2.

bandymas turi būti atliekamas taikant kiekvieno tipo bandymui nustatytą greitį; jeigu didžiausias konstrukcinis transporto priemonės greitis yra mažesnis už bandymui nustatytą greitį, bandymas atliekamas transporto priemonei pasiekus didžiausią greitį;

1.2.3.

atliekant bandymus, stabdžių sistemos valdiklis veikiamas jėga, kuri, kad būtų užtikrintas nustatytas veiksmingumas, turi neviršyti didžiausios jėgos, nustatytos atsižvelgiant į bandomosios transporto priemonės kategoriją;

1.2.4.

kelio danga turi užtikrinti gerą sukibimą, išskyrus kitus atvejus, nurodytus atitinkamuose prieduose;

1.2.5.

bandymai atliekami tada, kai nėra vėjo, galinčio turėti įtakos rezultatams;

1.2.6.

pradedant bandymus, padangos turi būti šaltos ir pripūstos iki tokio slėgio, kuris atitinka vietoje stovinčios transporto priemonės ratams tenkančiai faktinei apkrovai nustatytą slėgį;

1.2.7.

nustatytas veiksmingumas turi būti pasiektas neužblokuojant ratų, transporto priemonei nenukrypstant nuo kurso ir nesukuriant nenormalios vibracijos (1);

1.2.8.

jeigu transporto priemonės yra iš dalies arba visiškai varomos elektros varikliu (-iais), kuris (-ie) nuolatos sujungtas (-i) su ratais, visi bandymai turi būti atlikti, kai šis (-ie) variklis (-iai) yra prijungtas (-i);

1.2.9.

jeigu, kaip aprašyta 1.2.8 punkte, transporto priemonėse sumontuota A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, šio priedo 1.4.3.1 punkte nustatyti veikos bandymai atliekami ant kelio dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas (kaip apibrėžta 13 priedo 5.2.2 punkte);

1.2.9.1.

be to, jeigu transporto priemonėse sumontuota A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, pereinamoji būsena, pvz., keičiant pavarą ar atleidžiant akseleratoriaus pedalą, turi neturėti įtakos transporto priemonės veikai 1.2.9 punkte apibrėžtomis bandymo sąlygomis;

1.2.10.

atliekant bandymus, nustatytus 1.2.9 ir 1.2.9.1 punktuose, neleidžiama blokuoti ratų; tačiau leidžiama koreguoti vairavimą, jeigu kampinis vairavimo mechanizmo pasukimas per pirmąsias 2 sekundes neviršija 120°, o bendrai – 240°;

1.2.11.

jeigu transporto priemonėje sumontuoti elektriniu būdu įjungiami darbinių stabdžiai, varomi tik iš nepriklausomo išorinio šaltinio tiekiama energija įkraunamomis traukos baterijomis (ar pagalbine baterija), atliekant stabdžių veiksmingumo bandymus, šių baterijų įkrovos lygis, kuriam esant turi būti įspėjama 5.2.1.27.6 punkte nustatytu būdu apie stabdžių gedimą, neturi būti viršytas vidutiniškai daugiau kaip 5 proc.

Jeigu pasirodo šis įspėjimas, atliekant bandymus, baterijos gali būti šiek tiek įkraunamos, kad jų įkrovos lygis atitiktų reikiamą lygį.

1.3.   Transporto priemonės veika stabdymo metu

1.3.1.

Bendroji transporto priemonės veika stabdymo metu tikrinama atliekant stabdymo bandymus, visų pirma didelio greičio sąlygomis.

1.3.2.

Transporto priemonės veika, stabdant ant kelio dangos, kurios sukibimas sumažėjęs. M2, M3, N1, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių veika, stabdant ant kelio dangos, kurios sukibimas sumažėjęs, turi atitikti šios taisyklės 10 priede ir (arba) 13 priede nustatytus atitinkamus reikalavimus.

1.3.2.1.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota 5.2.1.7.2 punkte nustatyta stabdžių sistema, kurią naudojant tam tikra ašis (ar ašys) stabdomos naudojant daugiau kaip vieną stabdymo momento šaltinį ir šie atskiri šaltiniai gali būti pakeisti vienas kitu, ji turi atitikti 10 priede arba 13 priede nustatytus reikalavimus visomis pagal transporto priemonės valdymo strategiją įmanomomis sąlygomis (2).

1.4.   0 tipo bandymas (paprastas šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas)

1.4.1.   Bendrieji reikalavimai

1.4.1.1.

Stabdžiai turi būti šalti; stabdys laikomas šaltu, kai disko paviršiuje arba būgno išorėje išmatuota temperatūra yra mažesnė už 100 °C.

1.4.1.2.

Bandymas atliekamas toliau pateiktomis sąlygomis.

1.4.1.2.1.

Transporto priemonė turi būti pakrauta, jos ašims tenkanti masė turi būti paskirstyta pagal gamintojo nurodymus; jeigu ašių apkrova gali būti paskirstyta keliais būdais, didžiausia ašims tenkanti masė turi būti paskirstyta taip, kad kiekvienai ašiai tenkanti masė būtų proporcinga kiekvienai ašiai tenkančiai didžiausiai leidžiamai masei. Puspriekabių vilkikų atveju apkrova gali būti paskirstyta maždaug per vidurį nuo šerdeso taško nurodytomis apkrovos sąlygomis iki galinės (-ių) ašies (-ių) vidurio linijos.

1.4.1.2.2.

Kiekvienas bandymas pakartojamas naudojant nepakrautą transporto priemonę. Bandant variklinę transporto priemonę, ant priekinės sėdynės šalia vairuotojo gali sėdėti dar vienas asmuo, atsakingas už bandymų rezultatų registravimą.

Jeigu tai yra puspriekabės vilkikas, bandymai atliekami naudojant vien tik nepakrautą transporto priemonę, įskaitant balninio įtaiso masę. Be to, įskaičiuojama atsarginio rato masę, jeigu jis įtrauktas į standartinę transporto priemonės specifikaciją.

Jeigu kaip transporto priemonė pateikiamas bekėbulis sunkvežimis, galima pridėti kėbulo masę imituojančią apkrovą, neviršijančią šios taisyklės 2 priede gamintojo deklaruotos mažiausios masės.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, taikomi reikalavimai priklauso nuo šios sistemos kategorijos.

A kategorija

:

atliekant 0 tipo bandymus, negalima naudoti jokio įrengto elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos valdiklio.

B kategorija

:

elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos kuriama stabdymo jėga neturi viršyti mažiausios vertės, kurią garantuoja sistemos konstrukcija.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu baterijų įkrovos lygis atitinka vieną iš toliau pateiktų įkrovos sąlygų, o įkrovos lygis (3) nustatomas taikant šio priedo 1 priedėlyje nustatytą metodą:

a)

įkrovos lygis siekia didžiausią gamintojo rekomenduojamą įkrovos lygį, kaip nurodyta transporto priemonės specifikacijoje;

b)

įkrovos lygis siekia ne mažiau kaip 95 proc. viso įkrovos lygio, kai gamintojas nėra pateikęs specialių rekomendacijų; arba

c)

įkrovos lygis siekia didžiausią transporto priemonės valdiklio leidžiamą automatinės įkrovos lygį.

1.4.1.2.3.

Toliau pateikiamos mažiausio veiksmingumo, atliekant tiek nepakrautos, tiek pakrautos transporto priemonės bandymus, ribos pagal kiekvieną transporto priemonių kategoriją; transporto priemonė turi atitikti nustatytus stabdymo kelio ir didžiausio vidutinio lėtėjimo suveikus stabdžiams reikalavimus, tačiau šių abiejų parametrų nebūtina faktiškai matuoti.

1.4.1.2.4.

Kelias turi būti lygus.

1.4.2.   0 tipo bandymas, atliekamas išjungus pavarą

Bandymas atliekamas transporto priemonei judant nustatytu greičiu; leidžiamos tam tikros šiuo tikslu nustatytų verčių ribinės paklaidos. Turi būti pasiektas nustatytas mažiausias kiekvienos kategorijos veiksmingumas.

1.4.3.   0 tipo bandymas, atliekamas įjungus pavarą

1.4.3.1.

Be to, bandymai turi būti atliekami taikant skirtingą greitį: mažiausias pasirinktas greitis turi būti lygus 30 proc. didžiausio transporto priemonės greičio, o didžiausias – 80 proc. to greičio. Jeigu transporto priemonėse įrengti greičio ribotuvai, šis ribojamas greitis laikomas didžiausiu transporto priemonės greičiu. Išmatuojamos didžiausios praktinio veiksmingumo vertės, transporto priemonės veika registruojama bandymų ataskaitoje. Atliekant bandymus, puspriekabių vilkikų greitis, taikant papildomą, pakrautą puspriekabę imituojančią apkrovą, neturi viršyti daugiau kaip 80 km/h.

1.4.3.2.

Tolesni bandymai atliekami įjungus variklio pavarą ir transporto priemonei judant greičiu, nustatytu tos transporto priemonės kategorijai. Turi būti pasiektas nustatytas mažiausias kiekvienos kategorijos veiksmingumas. Atliekant bandymus, puspriekabių vilkiko greitis, taikant papildomą, pakrautą puspriekabę imituojančią apkrovą, neturi viršyti daugiau kaip 80 km/h.

1.4.4.   O kategorijos transporto priemonių su pneumatiniais stabdžiais 0 tipo bandymas

1.4.4.1.

Priekabos stabdymo veiksmingumą galima apskaičiuoti arba pagal velkančiosios transporto priemonės ir priekabos stabdymo greitį bei sukabinimo įtaisą veikiančią išmatuotą stūmos jėgą, arba, tam tikrais atvejais, pagal velkančiosios transporto priemonės stabdymo su priekaba greitį, kai stabdoma tik priekaba. Stabdžių bandymo metu velkančiosios transporto priemonės variklio pavara išjungiama.

Jeigu stabdoma tik priekaba, siekiant atsižvelgti į lėtinamą papildomą masę, stabdymo veiksmingumas laikomas didžiausiu vidutiniu lėtėjimu suveikus stabdžiams.

1.4.4.2.

Išskyrus šio priedo 1.4.4.3 ir 1.4.4.4 punktuose numatytus atvejus, kai nustatinėjamas priekabos stabdymo greitis, reikia išmatuoti velkančiosios transporto priemonės bei priekabos stabdymo greitį ir sukabintuvą veikiančią stūmos jėgą. Velkančioji transporto priemonė, atsižvelgiant į TM/PM greičio ir pm slėgio santykį, turi atitikti šios taisyklės 10 priede nustatytus reikalavimus. Priekabos stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

čia:

zR

=

priekabos stabdymo greitis;

zR+M

=

velkančiosios transporto priemonės ir priekabos stabdymo greitis;

D

=

sukabintuvą veikianti stūmos jėga:

(vilkimo jėga: +D),

(slėgimo jėga: –D);

PR

=

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios priekabos ratus (10 priedas).

1.4.4.3.

Jeigu priekaboje įrengta vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo stabdžių sistema, kurios slėgis stabdžių pavarose stabdant nekinta, nepaisant dinaminės ašies apkrovos kitimo, ir jeigu naudojamos puspriekabės, galima stabdyti vien tik priekabą. Priekabos stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

čia:

R

=

riedėjimo varžos koeficientas 0,01;

PM

=

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančių priekabų vilkikų ratus (10 priedas).

1.4.4.4.

Priekabos stabdymo greitį dar galima vertinti stabdant vien tik priekabą. Šiuo atveju taikomas toks pat slėgis, kaip ir išmatuotas slėgis, susidaręs stabdžių pavarose stabdant transporto priemonių junginį.

1.5.   I tipo bandymas (bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)

1.5.1.   Pakartotinis stabdymas

1.5.1.1.

Visų variklinių transporto priemonių darbinės stabdžių sistemos turi būti bandomos keletą kartų iš eilės nuspaudžiant ir atleidžiant pakrautos transporto priemonės stabdžius, laikantis šioje lentelėje nustatytų sąlygų:

Transporto priemonės kategorija

Sąlygos

v1 [km/h]

v2 [km/h]

Δt [sec]

n

M2

80 % vmax

≤ 100

1/2 v1

55

15

N1

80 % vmax

≤ 120

1/2 v1

55

15

M3, N2, N3

80 % vmax

≤ 60

1/2 v1

60

20

čia:

v1

=

pradinis greitis pradėjus stabdyti;

v2

=

greitis baigiant stabdyti;

vmax

=

didžiausias transporto priemonės greitis;

n

=

stabdžių spūdžių skaičius;

Δt

=

stabdymo ciklo trukmė (laikas nuo vieno stabdžių spūdžio iki kito).

1.5.1.2.

Jeigu dėl transporto priemonės charakteristikų neįmanoma laikytis nustatytosios Δt trukmės, trukmę galima pailginti; visais atvejais be laiko, būtino transporto priemonei stabdyti ir greitinti, kiekvieno ciklo metu papildomai suteikiamas 10 sekundžių laikotarpis greičiui v1 išlyginti.

1.5.1.3.

Atliekant minėtus bandymus, jėga, kuria veikiamas valdiklis, turi būti sureguliuota taip, kad pirmą kartą nuspaudus stabdžius, vidutinis lėtėjimo pagreitis būtų lygus 3 m/s2; kiekvieną kartą, kai stabdžiai vėl nuspaudžiami, ši jėga turi likti pastovi.

1.5.1.4.

Kai stabdžiai spaudžiami, turi būti nuolat įjungtas didžiausias pavaros perdavimo skaičius (išskyrus greitinančiąją pavarą ir pan.).

1.5.1.5.

Greičių dėžė turi būti naudojama taip, kad transporto priemonė kuo greičiau imtų važiuoti v1 greičiu (didžiausiu variklio ir greičių dėžės leidžiamas pagreičiu), kad po stabdymo transporto priemonė vėl pasiektų buvusį greitį.

1.5.1.6.

Jeigu nėra galimybių atlikti transporto priemonių stabdžių įkaitinimo ciklų, bandymai atliekami taip, kad nustatytas greitis būtų pasiektas prieš pirmąjį stabdžių spūdį; vėliau ankstesnis greitis grąžinamas pasiekiant didžiausią pagreitį ir, kiekvieno nustatytos trukmės ciklo pabaigoje transporto priemonei pasiekus tam tikrą greitį, nuspaudžiant vieną po kito stabdžius, kaip nustatyta 1.5.1.1 punkte, atsižvelgiant į atitinkamą transporto priemonės kategoriją.

1.5.1.7.

Jeigu transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, prieš atliekant I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami toliau nustatyta tvarka.

1.5.1.7.1.

Jeigu transporto priemonėse sumontuoti pneumatiniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami taip, kad automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas veiktų. Šiuo tikslu pavaros eiga suderinama taip:

so ≥ 1,1 × sre-adjust

(viršutinė vertė neturi viršyti gamintojo rekomenduojamos vertės);

čia:

sre-adjust

pakartotinio reguliavimo eiga, remiantis automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo gamintojo specifikacija, t. y. eiga, kuria imama reguliuoti stabdžio darbinį tarpą, kai pavaros slėgio lygis sudaro 15 proc. darbinio stabdžių sistemos slėgio, tačiau ne mažiau kaip 100 kPa.

Kai technikos tarnyba pritaria, kad pavaros eigos išmatuoti neįmanoma, dėl pradinio nustatymo tariamasi su ja.

Šiomis sąlygomis stabdys įjungiamas iš eilės 50 kartų, kai pavaros slėgio lygis sudaro 30 proc. darbinio stabdžių sistemos slėgio, tačiau ne mažiau kaip 200 kPa. Po to stabdys nuspaudžiamas vieną kartą, kai pavaros slėgis yra ≥ 650 kPa.

1.5.1.7.2.

Nustatymo reikalavimų taikyti nebūtina, jeigu transporto priemonėse sumontuoti hidrauliniai diskiniai stabdžiai.

1.5.1.7.3.

Jeigu transporto priemonėse sumontuoti hidrauliniai būgniniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami pagal gamintojo nurodymus.

1.5.1.8.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, pradedant bandymą, transporto priemonės baterijos turi būti tokio įkrovos lygio, kad elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos sukurta stabdymo jėga neviršytų mažiausios vertės, kurią garantuoja sistemos konstrukcija.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu baterijų įkrova atitinka vieną iš 1.4.1.2.2 punkto 4 pastraipoje nurodytų būsenų.

1.5.2.   Vieninis stabdymas

1.5.2.1.

Kai bandomi O2 ir O3 kategorijų priekabų darbinių stabdžiai, transporto priemonė turi būti pakrauta, ir bandoma taip, kad stabdžiams sunaudotos energijos kiekis atitiktų per tą laiką, kai pakrauta transporto priemone važiuojama 1,7 km pastoviu 40 km/h greičiu 7 proc. nuolydžio nuokalne, užregistruotą lygį.

1.5.2.2.

Bandymą galima atlikti lygiame kelyje, kai priekabą tempia velkančioji transporto priemonė; atliekant bandymą, valdiklis veikiamas tokia jėga, kad priekabos pasipriešinimas liktų pastovus (7 proc. didžiausios nejudančios priekabos ašies apkrovos). Jeigu velkamoji galia yra nepakankama, bandymą galima atlikti mažesniu greičiu, tačiau pasirinkus didesnį atstumą, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Greitis [km/h]

Atstumas [metrai]

40

1 700

30

1 950

20

2 500

15

3 100

1.5.2.3.

Jeigu transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, prieš atliekant I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami šio priedo 1.7.1.1 punkte nustatyta tvarka.

1.5.3.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

1.5.3.1.

Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas I tipo bandymo pabaigoje (bandymas aprašytas šio priedo 1.5.1 punkte arba 1.5.2 punkte), išjungus pavarą bei nustačius tokias pačias sąlygas (visų pirma, veikiant pastovia valdymo jėga, ne didesne už faktiškai taikomą vidutinę jėgą), kaip atliekant 0 tipo bandymą (temperatūros sąlygos gali būti skirtingos).

1.5.3.1.1.

Variklinių transporto priemonių įkaitusių stabdžių veiksmingumas turi būti ne mažesnis nei 80 proc. atitinkamai kategorijai nustatyto veiksmingumo ir ne mažesnis nei 60 proc. vertės, užregistruotos atliekant 0 tipo bandymą, kai variklio pavara yra išjungta.

1.5.3.1.2.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, stabdžiai nuspaudžiami tada, kai yra įjungta aukščiausia pavara; nenaudojamas atskiras elektrinis stabdžių valdiklis, jeigu jis yra įrengtas.

1.5.3.1.3.

Jeigu transporto priemonėse sumontuota B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, pagal šio priedo 1.5.1.6 punktą atlikus įkaitinimo ciklus, įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas atliekamas didžiausiu greičiu, kurį transporto priemonė gali išvystyti stabdžių įkaitinimo ciklų pabaigoje, išskyrus atvejus, kai gali būti išvystytas šio priedo 1.4.2 punkte nurodytas greitis.

Palyginimo tikslais, pasirinkus tą patį greitį ir naudojant atitinkamai įkrautos baterijos sukurtą elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos energiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama atliekant įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymą, šalti stabdžiai pakartotinai patikrinami 0 tipo bandymo sąlygomis.

Laikantis šio priedo 1.5.3.1.1 ir 1.5.3.2 punkte nustatytų kriterijų, pakartotinį antdėklų kondicionavimą leidžiama atlikti prieš atliekant bandymą, per kurį šio antrojo šaltų stabdžių veiksmingumo bandymo (0 tipo) rezultatai palyginami su įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymo rezultatais.

1.5.3.1.4.

Bandant 40 km/h greičiu riedančias priekabas, įkaitusių stabdžių stabdymo jėga periferinėje ratų zonoje turi būti ne mažesnė kaip 36 proc. didžiausios nejudančių ratų apkrovos arba ne mažesnė kaip 60 proc. vertės, užregistruotos atliekant 0 tipo bandymą tokiu pačiu greičiu.

1.5.3.2.

Jeigu variklinės transporto priemonės stabdymo veiksmingumas atitinka šio priedo 1.5.3.1.1 punkte nustatytą privalomąją 60 proc. vertę, tačiau neatitinka šio priedo 1.5.3.1.1 punkte nustatytos 80 proc. vertės, galima atlikti kitą įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymą, taikant valdymo jėgą, neviršijančią šio priedo 2 dalyje atitinkamai transporto priemonės kategorijai nustatytos jėgos. Abiejų bandymų rezultatai pateikiami ataskaitoje.

1.5.4.   Laisvojo veikimo bandymas

Jeigu variklinėse transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, užbaigus 1.5.3 punkte nustatytus bandymus, stabdžiai atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. ≤ 100 °C, tada patikrinama, ar transporto priemonė gali laisvai riedėti, atitikdama vieną iš šių sąlygų:

a)

ratai nestringa, t. y. juos galima sukti ranka;

b)

įrodoma, kad, atleidus stabdžius ir transporto priemonei važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neturi viršyti 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamojo stabdymo jėgos momentai laikomi priimtinais.

1.6.   II tipo bandymas (judėjimo nuokalne bandymas)

1.6.1.

Pakrautos variklinės transporto priemonės bandomos taip, kad sunaudotos energijos kiekis atitiktų lygį, užregistruotą per tą laiką, kai, įjungus atitinkamą pavarą ir ilgalaikio stabdymo sistemą, jeigu transporto priemonėje ji įrengta, pakrauta transporto priemone važiuojama 6 km vidutiniu 30 km/h greičiu 6 proc. nuolydžio nuokalne. Turi būti įjungta tokia pavara, kuria variklio sūkiai (min-1) neviršytų gamintojo nurodyto didžiausio sūkių skaičiaus.

1.6.2.

Jeigu energija sugeriama tik stabdant transporto priemonės variklį, įjungiama pavara, kuria galima išvystyti pastovų maždaug 30 km/h greitį, riedant 6 proc. nuolydžio nuokalne, o vidutinio greičio paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 5 km/h. Jeigu stabdant tik variklį pasiektas veiksmingumas nustatomas matuojant lėtėjimo pagreitį, jis laikomas pakankamu, jei išmatuotasis vidutinis lėtėjimas yra ne mažesnis kaip 0,5 m/s2.

1.6.3.

Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas bandymo pabaigoje, išjungus pavarą ir nustačius tokias pačias sąlygas, kaip atliekant 0 tipo bandymą (temperatūros sąlygos gali būti skirtingos). Minėtas įkaitusių stabdžių veiksmingumas turi būti toks, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams, kai valdymo jėga neviršija 70 daN, nebūtų mažesnis už pateiktus dydžius:

M3 kategorija

0,15 v + (1,33 v2/130) (antrasis dydis – didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm), lygus 3,75 m/s2);

N3 kategorija

0,15 v + (1,33 v2/115) (antrasis dydis – vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm), lygus 3,3 m/s2).

1.6.4.

Užuot atitikusios II tipo bandymo reikalavimus, 1.8.1.1, 1.8.1.2 ir 1.8.1.3 punktuose minėtos transporto priemonės turi atitikti IIA tipo bandymo, aprašyto 1.8 punkte, reikalavimus.

1.7.   III tipo bandymas (bandymas O4 kategorijos transporto priemonių įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)

1.7.1.   Bandymas kelyje

1.7.1.1.

Prieš atliekant III tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami toliau nustatyta tvarka.

1.7.1.1.1.

Jeigu priekabose sumontuoti pneumatiniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami taip, kad automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas veiktų. Šiuo tikslu pavaros eiga suderinama taip, kad s0 ≥ 1,1 × sre-adjust (viršutinė vertė neturi viršyti gamintojo rekomenduojamos vertės);

čia:

sre-adjust pakartotinio reguliavimo eiga, remiantis automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo gamintojo specifikacija, t. y. eiga, kuria imama reguliuoti stabdžio darbinį tarpą, kai pavaros slėgis yra 100 kPa.

Kai technikos tarnyba pritaria, kad pavaros eigos išmatuoti neįmanoma, dėl pradinio nustatymo turi būti susitarta su technikos tarnyba.

Šiomis sąlygomis stabdys įjungiamas iš eilės 50 kartų, kai pavaros slėgis yra 200 kPa. Po to stabdys nuspaudžiamas vieną kartą, kai pavaros slėgis yra ≥ 650 kPa.

1.7.1.1.2.

Jeigu transporto priemonėse sumontuoti hidrauliniai diskiniai stabdžiai, nustatymo reikalavimų taikyti nebūtina.

1.7.1.1.3.

Jeigu priekabose sumontuoti hidrauliniai būgniniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami pagal gamintojo nurodymus.

1.7.1.2.

Bandymo kelyje sąlygos

Stabdžių spūdžių skaičius

20

Stabdymo ciklo trukmė

60 s

Pradinis greitis pradedant stabdyti

60 km/h

Stabdžių spūdžiai

Atliekant šiuos bandymus, valdiklis veikiamas tokia jėga, kad, pirmąjį kartą nuspaudžiant stabdžius, didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams būtų lygus 3 m/s2, kai priekabos masė yra PR; kiekvieną kartą, kai stabdžiai vėl paspaudžiami, ši jėga turi likti pastovi.

Priekabos stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal šio priedo 1.4.4.3 punkte pateiktą formulę:

Formula

Greitis baigiant stabdyti (11 priedo 2 priedėlio 3.1.5 punktas):

Formula

čia:

zR

priekabos stabdymo greitis;

zR+M

transporto priemonių junginio (variklinės transporto priemonės ir priekabos) stabdymo greitis;

R

riedėjimo varžos koeficientas 0,01;

PM

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančio priekabos velkančiosios transporto priemonės ratus (kg);

PR

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios priekabos ratus (kg);

P1

priekabos masės dalis, tenkanti ašiai (–ims) be stabdžių (kg);

P2

priekabos masės dalis, tenkanti ašiai (–ims) su stabdžiais (kg);

v1

pradinis greitis (km/h);

v2

galutinis greitis (km/h).

1.7.2.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas pagal 1.7.1 punktą atliekamo bandymo pabaigoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip atliekant 0 tipo bandymą, tačiau pasirinkus skirtingas temperatūros sąlygas ir pradinį 60 km/h greitį. Įkaitusių stabdžių stabdymo jėga periferinėje ratų zonoje turi būti ne mažesnė kaip 40 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos ir ne mažesnė kaip 60 proc. vertės, užregistruotos tokiu pačiu greičiu atliekant 0 tipo bandymą.

1.7.3.   Laisvojo veikimo bandymas

Užbaigus 1.7.2 punkte nustatytus bandymus, stabdžiai atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. ≤ 100 °C, tada patikrinama, ar priekaba gali veikti laisvai, atitikdama vieną iš šių sąlygų:

a)

ratai nestringa, t. y. juos galima sukti ranka;

b)

įrodoma, kad, atleidus stabdžius ir priekabai važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neturi viršyti 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamojo stabdymo jėgos momentai laikomi priimtinais.

1.8.   IIA tipo bandymai (ilgalaikio stabdymo sistemos veiksmingumas)

1.8.1.   IIA tipo bandymai skirti toliau nurodytų kategorijų transporto priemonėms.

1.8.1.1.

M3 kategorijos transporto priemonės, priskiriamos II, III ar B klasei, kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede.

1.8.1.2.

N3 kategorijos transporto priemonės, kuriomis leidžiama vilkti O4 kategorijos priekabą. Jeigu didžiausia masė viršija 26 tonas, bandinio masė turi būti ne didesnė kaip 26 tonos; jeigu 26 tonas viršija nepakrautos transporto priemonės masė, apskaičiuojant remiamasi šia mase.

1.8.1.3.

Tam tikroms transporto priemonėms taikomos ADR nuostatos (žr. 5 priedą).

1.8.2.   Bandymų sąlygos ir veiksmingumo reikalavimai

1.8.2.1.

Ilgalaikio stabdymo sistemos veiksmingumo bandymas atliekamas nustačius didžiausią transporto priemonės ar transporto priemonių junginio masę.

1.8.2.2.

Pakrautos transporto priemonės bandomos taip, kad sunaudotos energijos kiekis atitiktų lygį, užregistruota per tą laiką, kai pakrauta transporto priemone važiuojama vidutiniu 30 km/h greičiu 6 km ilgio ir 7 proc. nuolydžio nuokalne. Atliekant bandymą, darbinė, atsarginė ir stovėjimo stabdžių sistemos neįjungiamos. Turi būti įjungta tokia pavara, kuria variklio sūkiai neviršytų didžiausio gamintojo nurodyto sūkių skaičiaus. Galima naudoti integruotą ilgalaikio stabdymo sistemą, jeigu ji taip priderinta, kad nereikia naudoti darbinės stabdžių sistemos; tuo galima įsitikinti patikrinant, ar stabdžiai lieka šalti, kaip apibrėžta šio priedo 1.4.1.1 punkte.

1.8.2.3.

Jeigu energija sugeriama tik stabdant transporto priemonės variklį, įjungiama pavara, kuria galima išvystyti pastovų 30 km/h greitį riedant 7 proc. nuolydžio nuokalne, o vidutinio greičio paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 5 km/h. Jeigu tik variklį stabdant pasiektas veiksmingumas nustatomas matuojant lėtėjimo pagreitį, jis laikomas pakankamu, jei išmatuotasis vidutinis lėtėjimas yra ne mažesnis kaip 0,5 m/s2.

2.   M2, M3 IR N KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ STABDŽIŲ SISTEMŲ VEIKSMINGUMAS

2.1.   Darbinė stabdžių sistema

2.1.1.

M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonių darbinių stabdžiai bandomi laikantis šioje lentelėje pateiktų sąlygų:

 

Kategorija

M2

M3

N1

N2

N3

Bandymo tipas

0, I

0, I, II ar IIA

0, I

0, I

0, I, II

0 tipo bandymas, atliekamas išjungus pavarą

v

60 km/h

60 km/h

80 km/h

60 km/h

60 km/h

s ≤

Formula

dm

5,0 m/s2

0 tipo bandymas, atliekamas įjungus pavarą

v = 0,80 vmax, tačiau ne didesnis

100 km/h

90 km/h

120 km/h

100 km/h

90 km/h

s ≤

Formula

dm

4,0 m/s2

 

F≤

70 daN

čia:

v

=

nustatytas bandymo greitis (km/h);

s

=

stabdymo kelias (metrai);

dm

=

didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (m/s2);

F

=

jėga, kuria veikiamas kojinis valdiklis (daN);

vmax

=

didžiausias transporto priemonės greitis (km/h).

2.1.2.

Jeigu varikline transporto priemone leidžiama vilkti priekabą be stabdžių, prie variklinės transporto priemonės prikabintos priekabos be stabdžių veiksmingumas ir iki variklinės transporto priemonės gamintojo deklaruotos didžiausios masės pakrautos priekabos be stabdžių veiksmingumas turi atitikti atitinkamos kategorijos variklinei transporto priemonei nustatytą mažiausią veiksmingumą (kai 0 tipo bandymai atliekami išjungus pavarą).

Transporto priemonės junginio veiksmingumas patikrinamas atliekant 0 tipo bandymą, kai pavara yra išjungta, ir apskaičiuojant tik pačios (pakrautos) variklinės transporto priemonės faktiškai pasiektą didžiausią stabdymo veiksmingumą, taikant šią formulę (kai prikabinama priekaba be stabdžių, praktiniai bandymai yra nebūtini):

Formula

čia:

dM+R

=

apskaičiuotas didžiausias vidutinis variklinės transporto priemonės su prikabinta priekaba be stabdžių lėtėjimas suveikus stabdžiams (m/s2);

dM

=

didžiausias vidutinis tik pačios variklinės transporto priemonės lėtėjimas suveikus stabdžiams, pasiektas atliekant 0 tipo bandymą, kai pavara yra išjungta (m/s2);

PM

=

variklinės transporto priemonės (pakrautos) masė;

PR

=

didžiausia priekabos be stabdžių, kurią galima prikabinti, masė, deklaruota variklinės transporto priemonės gamintojo.

2.2.   Atsarginė stabdžių sistema

2.2.1.

Atsarginė stabdžių sistema, net jeigu jos valdiklis naudojamas dar ir kitoms stabdymo funkcijoms, turi būti tokia, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams nebūtų mažesnis už pateiktus dydžius:

M2, M3 kategorija

0,15 v + (2v2/130) (antrasis dydis – didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm), lygus 2,5 m/s2);

N kategorija

0,15 v + (2v2/115) (antrasis dydis – didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm), lygus 2,2 m/s2).

2.2.2.

Jeigu valdiklis yra rankinis, nustatytas veiksmingumas gaunamas, kai valdiklis veikiamas ne didesne kaip 60 daN jėga; valdiklis įrengiamas taip, kad vairuotojas jį galėtų lengvai ir greitai užčiuopti.

2.2.3.

Jeigu valdiklis yra kojinis, nustatytas veiksmingumas gaunamas, kai valdiklis veikiamas ne didesne kaip 70 daN jėga; valdiklis įrengiamas taip, kad vairuotojas jį galėtų lengvai ir greitai nuspausti.

2.2.4.

Atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumas tikrinamas atliekant 0 tipo bandymą, išjungus pavarą ir judant šiuo pradiniu greičiu:

M2: 60 km/h;

M3: 60 km/h;

 

N1: 70 km/h;

N2: 50 km/h;

N3: 40 km/h.

2.2.5.

Atsarginių stabdžių efektyvumo bandymas atliekamas imituotomis faktinio darbinės stabdžių sistemos gedimo sąlygomis.

2.2.6.

Jeigu transporto priemonėse sumontuotos elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, stabdymo veiksmingumas papildomai tikrinamas atsižvelgiant į šias dvi gedimo sąlygas:

2.2.6.1.

kai darbinių stabdžių sistemos elektrinė dalis visiškai sugedusi;

2.2.6.2.

kai dėl gedimo elektrinė dalis ima tiekti didžiausią stabdymo jėgą.

2.3.   Stovėjimo stabdžių sistema

2.3.1.

Stovėjimo stabdžių sistema, net jeigu ji sujungta su kuria nors kita stabdžių sistema, turi išlaikyti 18 proc. nuolydžio įkalnėje ar nuokalnėje stovinčią pakrautą transporto priemonę.

2.3.2.

Vilkikų, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą, stovėjimo stabdžių sistema turi išlaikyti 12 proc. nuolydžio įkalnėje arba nuokalnėje stovintį transporto priemonių junginį.

2.3.3.

Jeigu valdiklis yra rankinis, jo negalima veikti didesne kaip 60 daN jėga.

2.3.4.

Jeigu valdiklis yra kojinis, jo negalima veikti didesne kaip 70 daN jėga.

2.3.5.

Leidžiama naudoti stovėjimo stabdžių sistemą, kurią reikia įjungti keletą kartų, kad jos veiksmingumas atitiktų nustatytus reikalavimus.

2.3.6.

Siekiant patikrinti, kaip laikomasi šios taisyklės 5.2.1.2.4 punkte nustatytų reikalavimų, 0 tipo bandymas atliekamas išjungus pavarą ir transporto priemonei važiuojant pradiniu 30 km/h greičiu. Didžiausias vidutinis lėtėjimas, pasiektas suveikus stovėjimo stabdžių sistemai, ir lėtėjimas prieš pat sustojant transporto priemonei neturi būti mažesni kaip 1,5 m/s2. Bandymas atliekamas, kai transporto priemonė yra pakrauta.

Jėga, kuria veikiamas stabdžių valdiklis, turi neviršyti nurodytų dydžių.

2.4.   Liekamojo stabdymo veiksmingumas sugedus pavarai

2.4.1.

Atlikus 0 tipo bandymą, kai pavara yra išjungta, pradiniu greičiu judančios atitinkamos kategorijos transporto priemonės darbinės stabdžių sistemos veiksmingumas, likęs sugedus kuriai nors jos pavaros daliai, turi būti toks, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams, kai valdymo jėga neviršija 70 daN, nebūtų mažesnis už toliau pateiktus dydžius.

Stabdymo kelias (m) ir didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm) [m/s2]

Transporto priemonės kategorija

v

[km/h]

Stabdymo kelias, kai transporto priemonė pakrauta

[m]

dm

[m/s2]

Stabdymo kelias, kai transporto priemonė nepakrauta

[m]

dm

[m/s2]

M2

60

0,15v + (100/30) · (v2 130)

1,5

0,15v + (100/25) · (v2/130)

1,3

M3

60

0,15v + (100/30) · (v2/130)

1,5

0,15v + (100/30) · (v2/130)

1,5

N1

70

0,15v + (100/30) · (v2/115)

1,3

0,15v + (100/25) · (v2/115)

1,1

N2

50

0,15v + (100 30) · (v2/115)

1,3

0,15v + (100/25) · (v2/115)

1,1

N3

40

0,15v + (100/30) · (v2/115)

1,3

0,15v + (100/30) · (v2/115)

1,3

2.4.2.

Liekamojo stabdymo efektyvumo bandymas atliekamas imituotomis faktinėmis darbinės stabdžių sistemos gedimo sąlygomis.

3.   O KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ STABDŽIŲ SISTEMŲ VEIKSMINGUMAS

3.1.   Darbinė stabdžių sistema

3.1.1.

O1 kategorijos transporto priemonių bandymų nuostatos

Kai būtina įrengti darbinę stabdžių sistemą, jos veiksmingumas turi atitikti O2 ir O3 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus.

3.1.2.

Nuostatos dėl O2 ir O3 kategorijų transporto priemonių bandymų

3.1.2.1.

Jeigu darbinė stabdžių sistema yra vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo, visų jėgų, veikiančių stabdomų ratų periferinėje zonoje, suma turi būti ne mažesnė kaip x proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos, kai x:

 

x [proc.]

pakrautos ir nepakrautos priekabos

50

pakrautos ir nepakrautos puspriekabės

45

pakrautos ir nepakrautos centrinės ašies priekabos

50

3.1.2.2.

Jeigu priekaboje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, atliekant stabdžių bandymą, slėgis maitinimo linijoje neturi viršyti 700 kPa, o valdymo linijos signalo vertė atsižvelgiant į įrenginį, neturi viršyti šių dydžių:

a)

650 kPa pneumatinėje valdymo linijoje;

b)

650 kPa slėgį atitinkančios skaitmeninės užklausos signalo reikšmės (elektrinėje valdymo linijoje, kaip apibrėžta standarte ISO 11992:2003).

Bandymo greitis – 60 km/h. Papildomai išbandoma 40 km/h greičiu judanti pakrauta priekaba, kad rezultatus būtų galima palyginti su I tipo bandymu.

3.1.2.3.

Jeigu stabdžių sistema yra inercinio tipo, ji turi atitikti šios taisyklės 12 priede nustatytus reikalavimus.

3.1.2.4.

Be to, transporto priemonės turi būti išbandytos I tipo bandymo sąlygomis.

3.1.2.5.

Kai I tipo bandymas atliekamas naudojant puspriekabę, jos ašimi (-s) stabdoma masė turi atitikti didžiausią ašies (-ių) apkrovą (neskaitant šerdeso apkrovos).

3.1.3.

O4 kategorijos transporto priemonių bandymų nuostatos

3.1.3.1.

Jeigu darbinė stabdžių sistema yra vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo, visų jėgų, veikiančių stabdomų ratų periferinėje zonoje, suma turi būti ne mažesnė kaip x proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos, kai x:

 

x [proc.]

pakrautos ir nepakrautos priekabos

50

pakrautos ir nepakrautos puspriekabės

45

pakrautos ir nepakrautos centrinės ašies priekabos

50

3.1.3.2.

Jeigu priekaboje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, atliekant stabdžių bandymą, slėgis valdymo linijoje neturi viršyti 650 kPa, o slėgis maitinimo linijoje neturi viršyti 700 kPa. Bandymo greitis – 60 km/h.

3.1.3.3.

Be to, transporto priemonės turi būti išbandytos III tipo bandymo sąlygomis.

3.1.3.4.

Kai III tipo bandymas atliekamas naudojant puspriekabę, jos ašimi (-s) stabdoma masė turi atitikti didžiausią ašies (-ių) apkrovą.

3.2.   Stovėjimo stabdžių sistema

3.2.1.

Priekaboje įrengta stovėjimo stabdžių sistema turi išlaikyti 18 proc. nuolydžio įkalnėje ar nuokalnėje stovinčią pakrautą priekabą, atkabintą nuo velkančiosios transporto priemonės. Jėga, kuria veikiamas valdiklis, turi neviršyti 60 daN.

3.3.   Automatinė stabdžių sistema

3.3.1.

Įvykus gedimui, kaip aprašyta šios taisyklės 5.2.1.18.3 punkte, ne mažesniu kaip 40 km/h greičiu važiuojančios pakrautos transporto priemonės automatinių stabdžių veiksmingumas neturi būti mažesnis kaip 13,5 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos. Kai veiksmingumas viršija 13,5 proc. ribą, ratams leidžiama užsiblokuoti.

4.   ATSAKO TRUKMĖ

4.1.   Kai transporto priemonėje sumontuota darbinė stabdžių sistema, kuriai iš dalies arba visiškai tiekiama energija, kurios šaltinis nėra vairuotojo raumenų jėga, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

4.1.1.

atliekant avarinį manevrą, laikas nuo valdiklio veikimo pradžios iki momento, kai nepalankiausioje vietoje esančios transporto priemonės ašies stabdymo jėga pasieks nustatyto veiksmingumo lygį, neturi būti ilgesnis kaip 0,6 sekundės;

4.1.2.

kai transporto priemonėje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, 4.1.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu transporto priemonė atitinka šios taisyklės 6 priedo nuostatas;

4.1.3.

kai transporto priemonėje sumontuota hidraulinė stabdžių sistema, 4.1.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu, atliekant avarinį manevrą, transporto priemonės lėtėjimo pagreitis arba nepalankiausioje padėtyje esančio stabdžių cilindro slėgis ne vėliau kaip per 0,6 sekundės pasiekia nustatyto veiksmingumo lygį.


(1)  Ratų blokavimas leidžiamas tik tada, kai tai aiškiai nurodyta.

(2)  Gamintojas technikos tarnybai turi pateikti informaciją apie stabdymo kreivių grupes, kurios įmanomos pagal automatinio valdymo strategiją. Technikos tarnyba šias kreives gali patikrinti.

(3)  Susitarus su technikos tarnyba, nereikia vertinti tų transporto priemonių įkrovos lygio, kurių traukos akumuliatorių įkrovimo energijos šaltinis ir jų įkrovos lygio reguliavimo priemonės yra sumontuoti viduje.

PRIEDĖLIS

BATERIJŲ ĮKROVOS LYGIO STEBĖSENOS PROCEDŪRA

Ši procedūra taikoma transporto priemonės traukos ir regeneracinių stabdžių sistemų baterijoms.

Taikant šią procedūrą, turi būti naudojamas dvikryptis aktyviosios energijos (nuolatinės srovės) skaitiklis.

1.   PROCEDŪRA

1.1.

Jeigu baterijos yra naujos arba jų energijos kaupimo trukmė pailginta, taikomas gamintojo rekomenduojamas baterijų veikimo ciklas. Užbaigus ciklą, baterijos laikomos aplinkos temperatūros sąlygomis mažiausiai 8 valandas.

1.2.

Laikantis gamintojo rekomenduojamos įkrovimo tvarkos, baterija visiškai įkraunama.

1.3.

Atliekant 4 priedo 1.2.11, 1.4.1.2.2, 1.5.1.6 ir 1.5.3.1.3 punktuose nustatytus stabdymo bandymus, regeneracinių stabdžių sistemų tiekiama ir traukos variklių suvartojama aktyvioji energija užregistruojama kaip vidutinė bendroji suma, į kurią atsižvelgiama vėliau, siekiant išmatuoti įkrovos lygį tam tikro bandymo pradžioje arba pabaigoje.

1.4.

Siekiant atkartoti baterijų įkrovos lygį atliekant lyginamuosius bandymus, nustatytus, pvz., 1.5.3.1.3 punkte, baterijos pakartotinai įkraunamos iki minėto lygio arba viršijant tą lygį ir iškraunamos naudojant pritvirtintą krovinį maždaug pastovia galia, kol pasiekiama reikiamas įkrovos lygis. Antraip, jeigu transporto priemonėse sumontuota tik baterijomis varoma elektrinė trauka, įkrovos lygis gali būti sureguliuotas važiuojant transporto priemone. Bandymai, kurių pradžioje baterija pakraunama iš dalies, pradedami kai tik pasiekiamas pageidaujamas įkrovos lygis.


5 PRIEDAS

Tam tikroms transporto priemonėms taikomos papildomos nuostatos, kaip apibrėžta ADR

1.   TAIKYMO SRITIS

Šis priedas taikomas tam tikroms transporto priemonėms, kurioms taikomos Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B priedo 9.2.3 skirsnio nuostatos.

2.   REIKALAVIMAI

2.1.   Bendrosios nuostatos

Variklinės transporto priemonės ir priekabos, skirtos vežti pavojingus krovinius, turi atitikti šioje taisyklėje nustatytus atitinkamus techninius reikalavimus. Be to, atitinkamai taikomi šie techniniai reikalavimai.

2.2.   Priekabų stabdžių antiblokavimo sistema

2.2.1.

O4 kategorijos priekabose turi būti sumontuotos A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos, kaip apibrėžta šios taisyklės 13 priede.

2.3.   Ilgalaikio stabdymo sistema

2.3.1.

Vadovaujantis šios taisyklės 2.15 punktu, variklinėse transporto priemonėse, kurių didžiausia masė viršija 16 tonų arba kuriomis leidžiama vilkti O4 kategorijos priekabą, sumontuojamos ilgalaikio stabdymo sistemos, atitinkančios toliau pateiktus reikalavimus.

2.3.1.1.

Ilgalaikio stabdymo sistemos valdiklio konfigūracija atitinka šios taisyklės 2.15.2.1–2.15.2.3 punktuose aprašytąjį tipą.

2.3.1.2.

Įvykus stabdžių antiblokavimo sistemos elektros gedimui, integruotosios ar kombinuotosios ilgalaikio stabdymo sistemos turi išsijungti automatiškai.

2.3.1.3.

Ilgalaikio stabdymo sistemos efektyvumas stabdžių antiblokavimo sistema turi būti valdomas taip, kad ja stabdoma (-os) ašis (-ys) negalėtų užsiblokuoti, kai važiuojama greičiau nei 15 km/h. Tačiau šis reikalavimas netaikomas variklio stabdžiui.

2.3.1.4.

Yra keli ilgalaikio stabdymo sistemos efektyvumo lygiai, įskaitant žemą lygį, kai transporto priemonė yra nepakrauta. Kai variklinės transporto priemonės ilgalaikio stabdymo sistema sudaryta tik iš variklio, skirtingi efektyvumo lygiai užtikrinami skirtingais pavarų perdavimo skaičiais.

2.3.1.5.

Ilgalaikio stabdymo sistemos veiksmingumas turi būti toks, kad ji atitiktų šios taisyklės 4 priedo 1.8 punkto reikalavimus (II A tipo bandymą), kai į pakrautos transporto priemonės masę įskaičiuojama pakrautos variklinės transporto priemonės masė ir ja vilkti leidžiama didžiausia masė, tačiau ši bendra masė neturi viršyti 44 tonų.

2.3.2.

Jeigu priekaboje įrengta ilgalaikio stabdymo sistema, ji turi atitikti 2.3.1.1–2.3.1.4 punktų reikalavimus.

2.4.   O1 ir O2 kategorijų EX/III transporto priemonėms taikomi stabdymo reikalavimai

2.4.1.

Nepaisant šios taisyklės 5.2.2.9 punkto nuostatų, bet kokios masės O1 ir O2 kategorijų EX/III transporto priemonėse, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 105, turi būti sumontuotos stabdžių sistemos, kurios automatiškai sustabdo priekabą, jeigu sukabintuvo įtaisas atsikabina priekabai vis dar judant.


6 PRIEDAS

Transporto priemonėse sumontuotų pneumatinių stabdžių sistemų atsako trukmės matavimo metodas

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Stabdžių sistemos atsako trukmė nustatoma, transporto priemonei stovint, o slėgis matuojamas prie nepalankiausioje vietoje esančio stabdžių cilindro įsiurbimo prieigos. Jeigu transporto priemonėse sumontuotos mišrios pneumatinės hidraulinės stabdžių sistemos, slėgį galima matuoti prie nepalankiausioje vietoje esančio pneumatinio įtaiso angos. Jeigu transporto priemonėje yra įrengti apkrovos kontrolės vožtuvai, jie nustatomi taip, kad padėtis būtų „pakrauta“.

1.2.

Atliekant bandymą, atskirų ašių stabdžių cilindrų eiga turi būti suderinta taip, kad atitiktų geriausiai sureguliuotų stabdžių būseną.

1.3.

Pagal šio priedo nuostatas nustatyta atsako trukmė apvalinama iki artimiausios dešimtosios sekundės dalies. Jeigu šimtąją dalį reiškiantis skaičius yra penki ar didesnis, atsako trukmė apvalinama į didesnę pusę iki artimiausios dešimtosios dalies.

2.   VARIKLINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS

2.1.

Kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupikliuose turi būti lygus slėgiui, kuriuo reguliatorius vėl ima tiekti orą sistemai. Jeigu sistemoje nėra įrengto reguliatoriaus (pvz., riboto slėgio kompresoriuose), kiekvieno bandymo pradžioje energijos kaupikliuose turi būti 90 proc. gamintojo nurodyto ir šios taisyklės 7 priedo A dalies 1.2.2.1 punkte nustatyto slėgio, taikomo šiame priede nustatytuose bandymuose.

2.2.

Atsako trukmė, kaip jungimo trukmės (tf) funkcija, nustatoma kelis kartus visiškai įjungiant prietaisą, pradedant nuo trumpiausios įjungimo trukmės ir didinant ją iki maždaug 0,4 sekundžių. Išmatuoti dydžiai pavaizduojami diagramoje.

2.3.

Atliekant bandymą atsižvelgiama į atsako trukmę, kuri atitinka 0,2 sekundės jungimo trukmę. Šią atsako trukmę galima nustatyti interpoliuojant diagramoje pateiktus dydžius.

2.4.

Kai jungimo trukmė yra 0,2 sekundės, laikas, praėjęs nuo stabdžių sistemos valdiklio įsijungimo pradžios iki akimirkos, kai slėgis stabdžių cilindre padidėja iki 75 proc. asimptotinio slėgio, neturi viršyti 0,6 sekundės.

2.5.

Jeigu variklinėse transporto priemonėse įrengta pneumatinė priekabos valdymo linija, atsako trukmė, kuriai taikomi dar ir šio priedo 1.1 punkte nustatyti reikalavimai, turi būti matuojama tolimiausiame 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, prijungto prie darbinės stabdžių sistemos valdymo linijos sukabintuvo, taške. Atliekant šį bandymą, prie maitinimo linijos sukabintuvo prijungiamas 385 ± 5 cm3 tūrio (tariama, kad tai atitinka 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, kurio slėgis yra 650 kPa, tūrį) indas. Puspriekabių vilkikuose įrengiami lankstūs vamzdžiai, kuriais prijungiamos puspriekabės. Sukabintuvai turi būti tolimiausiame tų lanksčių vamzdžių taške. Vamzdžių ilgis ir vidaus skersmuo pateikiami šios taisyklės 2 priedo pavyzdžio blanko 14.7.3 punkte.

2.6.

Laikas, praėjęs nuo stabdžių pedalo spūdžio pradžios iki akimirkos, kai:

a)

pneumatinės valdymo linijos sukabintuve išmatuotas slėgis;

b)

agal standartą ISO 11992:2003 elektrinėje valdymo linijoje išmatuota skaitmeninė užklausos signalo reikšmė

padidėja iki x proc. savo asimptotinės, taigi, galutinės, vertės, neturi viršyti toliau lentelėje pateiktų verčių:

x (proc.)

t (s)

10

0,2

75

0,4

2.7.

Jeigu varikline transporto priemone leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijų priekabas, kuriose sumontuotos pneumatinės stabdžių sistemos, be pirmiau minėtų reikalavimų, turi būti atliktas toliau nurodytas bandymas, kuriuo patikrinama atitiktis šios taisyklės 5.2.1.18.4.1 punkto reikalavimams:

a)

išmatuojamas slėgis tolimiausiame 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, prijungto prie darbinės stabdžių sistemos maitinimo linijos sukabintuvo, taške;

b)

sukabintuve imituojamas valdymo linijos gedimas;

c)

per 0,2 sekundės įjungiamas darbinių stabdžių valdiklis, kaip aprašyta 2.3 punkte.

3.   PRIEKABOS

3.1.   Priekabos atsako trukmė matuojama, kai ji nesujungta su varikline transporto priemone. Užuot prijungus variklinę transporto priemonę, turi būti naudojamas imitatorius, prie kurios prijungiamos maitinimo linijos, pneumatinės valdymo linijos ir (arba) elektrinės valdymo linijos sukabintuvai.

3.2.   Maitinimo linijoje turi būti 650 Pa slėgis.

3.3.   Pneumatinių valdymo linijų imitatoriaus charakteristikos

3.3.1.

Jame turi būti 30 litrų talpos rezervuaras, kuris prieš kiekvieną bandymą užpildomas taip, kad slėgis padidėtų iki 650 kPa, tačiau atliekant kiekvieną kitą bandymą pakartotinai nepildomas. Šalia stabdžių valdiklio išleidimo angos imitatoriuje turi būti 4,0–4,3 mm (imtinai) skersmens anga. Vamzdžio tūris, matuojamas nuo minėtos angos iki pat sukabintuvo galo, turi būti 385 ± 5 cm3 (tariama, kad tai atitinka 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, kurio slėgis yra 650 kPa, tūrį). Šio priedo 3.3.3 punkte nurodytas slėgis valdymo linijoje matuojamas iškart už angos.

3.3.2.

Stabdžių sistemos valdiklis turi būti sukonstruotas taip, kad bandytojas negalėtų daryti įtakos naudojamos sistemos veiksmingumui.

3.3.3.

Pavyzdžiui, pagal šio priedo 3.3.1 punkto reikalavimus pasirinkus angą, imitatorius sureguliuojamas taip, kad, prie jo prijungus 385 ± 5 cm3 tūrio rezervuarą, laikas, per kurį slėgis pakiltų nuo 65 iki 490 kPa (atitinkamai 10 proc. ir 75 proc. vardinio 650 kPa slėgio) būtų 0,2 ± 0,01 sekundės. Jeigu, užuot prijungus minėtą rezervuarą, prijungiamas 1 155 ± 15 cm3 talpos rezervuaras, slėgiui padidinti nuo 65 iki 490 kPa, tačiau kitaip nereguliuojant, turi būti skirta 0,38 ± 0,02 sekundės. Nuo nurodytos mažiausios reikšmės iki didžiausios reikšmės slėgis turi didėti maždaug tiesiškai. Su sukabintuvu šie rezervuarai sujungiami be lanksčių vamzdžių, o jungties vidaus skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm.

3.3.4.

Šio priedo priedėlyje pateikiamas pavyzdys, kokia turi būti tinkama nustatomo ir naudojamo imitatoriaus konfigūracija.

3.4.   Atsakui į elektrine valdymo linija siunčiamus signalus patikrinti skirto imitatoriaus charakteristikos

3.4.1.

Skaitmeninės imitatoriaus užklausos signalas elektrinėje valdymo linijoje turi atitikti standarto ISO 11992-2:2003 reikalavimus, o standartu ISO 7638:1997 patvirtintos jungties 6 ir 7 kontaktais į priekabą turi būti siunčiama tinkama informacija. Gamintojo nuožiūra, atsako trukmės matavimo tikslais imitatorius į priekabą gali siųsti informaciją apie tai, kad pneumatinės linijos nėra ir kad elektrinės valdymo linijos užklausos signalas sklinda iš dviejų nepriklausomų kontūrų (žr. standarto ISO 11992–2:2003 6.4.2.2.24 ir 6.4.2.2.25 punktus).

3.4.2.

Stabdžių sistemos valdiklis turi būti sukonstruotas taip, kad bandytojas negalėtų daryti įtakos naudojamos sistemos veiksmingumui.

3.4.3.

Atsako trukmės matavimo tikslais elektrinio imitatoriaus signalas turi atitikti pneumatinės linijos slėgio padidėjimą nuo 0,0 iki 650 kPa per 0,2 ± 0,01 sekundės.

3.4.4.

Šio priedo priedėlyje pateikiamas pavyzdys, kokia turi būti tinkama nustatomo ir naudojamo imitatoriaus konfigūracija.

3.5.   Veiksmingumo reikalavimai

3.5.1.

Jeigu priekaboje sumontuota pneumatinė valdymo linija, laikas, praėjęs nuo tos akimirkos, kai slėgis valdymo linijoje padidėja iki 65 kPa, iki akimirkos, kai slėgis priekabos stabdžių pavaroje padidėja iki 75 proc. asimptotinio slėgio, neturi viršyti 0,4 sekundės.

3.5.1.1.

Priekabos, kuriose sumontuota pneumatinė valdymo linija ir elektrinė valdymo pavara, tikrinamos naudojant elektros energiją, kuri priekabai tiekiama standartu ISO 7638:1997 nustatyta jungtimi (5 ar 7 kontaktu).

3.5.2.

Jeigu priekaboje sumontuota elektrinė valdymo linija, laikas, praėjęs nuo tos akimirkos, kai imitatoriaus signalas viršija 65 kPa, iki akimirkos, kai slėgis priekabos stabdžių pavaroje padidėja iki 75 proc. asimptotinio slėgio, neturi viršyti 0,4 sekundės.

3.5.3.

Jeigu priekabose sumontuota pneumatinė ir elektrinė valdymo linijos, sprendimas dėl kiekvienos valdymo linijos atsako trukmės matavimų priimamas atskirai, laikantis pirmiau apibrėžtos tvarkos.

PRIEDĖLIS

IMITATORIAUS PAVYZDŽIAI

(žr. 6 priedo 3 dalį)

1.

Imitatoriaus nustatymas

Image

2.

Priekabos bandymas

Image

3.

Elektrinių valdymo linijų imitatoriaus pavyzdys

Image


7 PRIEDAS

Nuostatos dėl energijos šaltinių ir energijos kaupiklių (energijos akumuliatorių)

A.   PNEUMATINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS

1.   ENERGIJOS KAUPIKLIŲ (ENERGIJOS AKUMULIATORIŲ) TALPA

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.

Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistema valdoma suslėgtu oru, įrengiami energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai), kurių talpa turi atitikti šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytus reikalavimus (A dalis).

1.1.2.

Skirtingų kontūrų akumuliatoriai turi būti lengvai atpažįstami.

1.1.3.

Tačiau energijos kaupiklių talpai nustatytų reikalavimų galima netaikyti, jeigu stabdant tos sistemos stabdžiais, net ir nesant energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą.

1.1.4.

Tikrinant, kaip laikomasi šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytų reikalavimų, stabdžiai turi būti sureguliuojami kuo tiksliau.

1.2.   Variklinės transporto priemonės

1.2.1.

Variklinių transporto priemonių energijos kaupiklių (energijos akumuliatorių) konstrukcija turi būti tokia, kad aštuonis kartus privertus veikti visa jėga darbinės stabdžių sistemos valdiklį, energijos kaupiklyje (-iuose) likusio slėgio užtektų nustatytam atsarginių stabdžių veiksmingumui užtikrinti.

1.2.2.

Bandymas atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

1.2.2.1.

Pradinis energijos lygis energijos kaupiklyje (-iuose) turi būti toks, kaip nurodyta gamintojo (1). Šis slėgis turi būti pakankamas nustatytam darbinės stabdžių sistemos veiksmingumui užtikrinti.

1.2.2.2.

Energijos kaupiklis (-iai) neįkraunamas (-i); be to, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i).

1.2.2.3.

Jeigu prie variklinės transporto priemonės leidžiama prijungti priekabą ir joje sumontuota pneumatinė valdymo linija, maitinimo linija išjungiama, o 0,5 litrų talpos suslėgto oro rezervuaras sujungiamas tiesiogiai su pneumatinės valdymo linijos sukabintuvu. Prieš kiekvieną stabdymo veiksmą slėgis šiame suslėgto oro rezervuare visiškai pašalinamas. Po 1.2.1 punkte nurodyto bandymo į pneumatinę valdymo liniją tiekiamos energijos lygis neturi sumažėti iki ribos, kuri atitiktų mažiau kaip pusę per pirmą stabdžių paspaudimą buvusio lygio.

1.3.   Priekabos

1.3.1.

Priekabose įrengti energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai) turi būti tokie, kad aštuonis kartus privertus veikti visa eiga darbinės velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemos valdiklį, energiją vartojančioms dalims tiekiamos energijos lygis neturi sumažėti iki ribos, kuri atitiktų mažiau kaip pusę per pirmą stabdžių paspaudimą buvusio lygio; be to, priekaboje neturi būti naudojama automatinė ar stovėjimo stabdžių sistema.

1.3.2.

Bandymas atliekamas laikantis šių reikalavimų:

1.3.2.1.

kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupikliuose turi būti 850 kPa;

1.3.2.2.

maitinimo linija išjungiama; be to, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i);

1.3.2.3.

atliekant bandymą, energijos kaupikliai iš naujo nepripildomi;

1.3.2.4.

kiekvieną kartą nuspaudus stabdžius, slėgis pneumatinėje valdymo linijoje turi būti 750 kPa;

1.3.2.5.

kiekvieną kartą nuspaudus stabdžius, skaitmeninė užklausos signalo reikšmė elektrinėje valdymo linijoje turi atitikti 750 kPa slėgį.

2.   ENERGIJOS ŠALTINIŲ TALPA

2.1.   Bendrieji reikalavimai

Kompresoriai turi atitikti reikalavimus, apibrėžtus toliau pateiktuose punktuose.

2.2.   Apibrėžtys

2.2.1.   p1– 65 proc. p2 slėgio vertės, apibrėžiamos 2.2.2 punkte, atitinkantis slėgis.

2.2.2.   p2– gamintojo nurodyta ir 1.2.2.1 punkte paminėta vertė.

2.2.3.   t1– laikas, per kurį santykinis slėgis padidėja nuo 0 iki p1, o t2 – laikas, per kurį santykinis slėgis padidėja nuo 0 iki p2.

2.3.   Matavimo sąlygos

2.3.1.

Visais atvejais kompresoriaus sparta turi atitikti spartą, pasiekiamą varikliui veikiant didžiausią savo galią atitinkančiu greičiu arba greičio ribotuvo leidžiamu greičiu.

2.3.2.

Atliekant bandymus t1 laikui ir t2 laikui nustatyti, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i).

2.3.3.

Jeigu priekabą ketinama prikabinti prie variklinės transporto priemonės, vietoje priekabos naudojamas energijos kaupiklis, kurio didžiausias santykinis slėgis (p), išreikštas kPa/100, būtų toks, kad jis galėtų judėti velkančiosios transporto priemonės maitinimo linijos kontūru, o jo tūris (V), išreikštas litrais, būtų nustatomas pagal formulę p × V = 20 R (R – priekabos ašims tenkanti didžiausia leidžiama masė tonomis).

2.4.   Rezultatų aiškinimas

2.4.1.

Užregistruotas blogiausioje padėtyje esančiam energijos kaupikliui būdingas laikas (t1) neturi viršyti:

2.4.1.1.

3 minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, prie kurios neleidžiama prikabinti priekabos; arba

2.4.1.2.

6 minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, prie kurios leidžiama prikabinti priekabą.

2.4.2.

Užregistruotas blogiausioje padėtyje esančiam energijos kaupikliui būdingas laikas (t2) neturi viršyti:

2.4.2.1.

6 minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, prie kurios neleidžiama prikabinti priekabos; arba

2.4.2.2.

9 minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, prie kurios leidžiama prikabinti priekabą.

2.5.   Papildomas bandymas

2.5.1.

Jeigu variklinėje transporto priemonėje sumontuojamas vienas ar daugiau pagalbinės įrangos energijos kaupiklių, kurių bendra talpa viršija 20 proc. bendros stabdžių energijos kaupiklių galios, atliekamas papildomas bandymas, per kurį neturi būti nustatyta vožtuvų, kuriais valdomas pagalbinės įrangos energijos kaupiklio (-ių) pripildymas, veikimo sutrikimų.

2.5.2.

Atliekant minėtą bandymą, patikrinama, ar slėgiui nuo 0 iki p2 blogiausioje padėtyje esančiame stabdžių energijos kaupiklyje padidinti būtinas laikas t3 yra trumpesnis nei:

2.5.2.1.

8 minutės, jeigu tai yra transporto priemonė, prie kurios neleidžiama prikabinti priekabos; arba

2.5.2.2.

11 minučių, jeigu tai yra transporto priemonė, prie kurios leidžiama prikabinti priekabą.

2.5.3.

Bandymas atliekamas 2.3.1 ir 2.3.3 punktuose aprašytomis sąlygomis.

2.6.   Vilkikai

2.6.1.

Variklinės transporto priemonės, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą, taip pat turi atitikti transporto priemonėms, kurių neleidžiama sukabinti, taikomus minėtus reikalavimus. Šiuo atveju šio priedo 2.4.1 ir 2.4.2 (bei 2.5.2) punktuose nustatyti bandymai atliekami nenaudojant 2.3.3 punkte paminėto energijos kaupiklio.

B.   VAKUUMINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS

1.   ENERGIJOS KAUPIKLIŲ (ENERGIJOS AKUMULIATORIŲ) TALPA

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.

Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistema valdoma vakuumu, įrengiami energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai), kurių talpa turi atitikti šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose (B dalis) nustatytus reikalavimus.

1.1.2.

Tačiau energijos kaupiklių talpai nustatytų reikalavimų galima netaikyti, jeigu stabdant tos sistemos stabdžiais, net ir nesant energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą.

1.1.3.

Tikrinant, kaip laikomasi šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytų reikalavimų, stabdžiai turi būti sureguliuojami kuo tiksliau.

1.2.   Variklinės transporto priemonės

1.2.1.

Variklinių transporto priemonių energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai) turi būti tokie, kad nustatytą antrinės stabdžių sistemos veiksmingumą vis dar būtų galima užtikrinti:

1.2.1.1.

aštuonis kartus privertus visa eiga veikti darbinės stabdžių sistemos valdiklį, kai energija tiekiama vakuuminiu siurbliu; bei

1.2.1.2.

keturis kartus privertus visa eiga veikti darbinės stabdžių sistemos valdiklį, kai energija tiekiama varikliu.

1.2.2.

Bandymas atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

1.2.2.1.

Pradinis energijos lygis energijos kaupiklyje (-iuose) turi būti toks, kaip nurodyta gamintojo (2). Lygis turi būti toks, kad būtų galima pasiekti nustatytą darbinės stabdžių sistemos veiksmingumą; be to, ši vertė turi atitikti vakuumo lygį, neviršijantį 90 proc. didžiausio vakuumo lygio, kurį galima užtikrinti energijos šaltiniu.

1.2.2.2.

Energijos kaupiklis (-iai) neįkraunamas (-i); be to, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i).

1.2.2.3.

Jeigu varikline transporto priemone leidžiama vilkti priekabą, maitinimo linija išjungiama, o 0,5 litrų talpos energijos kaupiklis sujungiamas su valdymo linija. Po 1.2.1 punkte nurodyto bandymo, slėgis valdymo linijoje neturi sumažėti iki ribos, kuri atitiktų mažiau kaip pusę per pirmą stabdžių paspaudimą buvusio lygio.

1.3.   Priekabos (tik O1 ir O2 kategorijų)

1.3.1.

Priekabose įrengti energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai) turi būti tokie, kad, atlikus bandymą, per kurį priekabos darbinė stabdžių sistema keturis kartus priverčiama veikti visa eiga, nustatytose vietose vakuumo lygis neturi sumažėti daugiau kaip per pusę pirmą kartą nuspaudus stabdžius buvusio lygio.

1.3.2.

Bandymas atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

1.3.2.1.

Pradinis energijos lygis energijos kaupiklyje (-iuose) turi būti toks, kaip nurodyta gamintojo (2). Šis slėgis turi būti pakankamas nustatytam darbinės stabdžių sistemos veiksmingumui užtikrinti.

1.3.2.2.

Energijos kaupiklis (-iai) neįkraunamas (-i); be to, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i).

2.   ENERGIJOS ŠALTINIŲ TALPA

2.1.   Bendrieji reikalavimai

2.1.1.

Naudojant energijos šaltinį, aplinkos slėgio energijos kaupiklyje (-iuose) lygį per tris minutes turi būti įmanoma padidinti iki pradinio lygio, nurodyto 1.2.2.1 punkte. Jeigu prie variklinės transporto priemonės leidžiama prikabinti priekabą, laikas, per kurį 2.2 punkte minėtomis sąlygomis galima pasiekti minėtą lygį, neturi viršyti šešių minučių.

2.2.   Matavimo sąlygos

2.2.1.

Vakuumo šaltinio sparta turi būti lygi:

2.2.1.1.

variklio sukimosi greičiui, pasiektam, kai transporto priemonė stovi, pavaros įjungimo padėtis yra neutrali, o variklis veikia tuščiąja eiga, jeigu vakuumo šaltinis yra variklis;

2.2.1.2.

greičiui, nustatytam varikliui sukantis taip, kad ši sparta atitiktų 65 proc. jo didžiausios galios, jeigu vakuumo šaltinis yra siurblys, bei

2.2.1.3.

greičiui, nustatytam varikliui sukantis taip, kad ši sparta atitiktų 65 proc. jo didžiausio sukimosi greičio, jeigu vakuumo šaltinis yra siurblys ir variklyje yra įrengtas reguliatorius.

2.2.2.

Kai variklinė transporto priemonė skirta priekabai su vakuumine stabdžių sistema vilkti, vietoj priekabos turi būti naudojamas energijos kaupiklis, kurio tūris (V) litrais nustatomas pagal formulę V = 15 R (R – priekabos ašims tenkanti didžiausia leidžiama apkrova tonomis).

C.   HIDRAULINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS SU ENERGIJOS AKUMULIATORIAIS

1.   ENERGIJOS KAUPIKLIŲ (ENERGIJOS AKUMULIATORIŲ) TALPA

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.

Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistemos veikia naudodamos energijos akumuliatorių energiją, tiekiamą suslėgtu hidrauliniu skysčiu, turi būti įrengti energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai), kurių talpa atitinka šio priedo 1.2 punkte (C dalis) nustatytus reikalavimus.

1.1.2.

Tačiau energijos kaupiklių talpai nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi, jeigu stabdant tos sistemos stabdžiais, net ir be energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą.

1.1.3.

Tikrinant, kaip laikomasi šio priedo 1.2.1, 1.2.2 ir 2.1 punktuose nustatytų reikalavimų, stabdžiai turi būti sureguliuojami kuo tiksliau, o, taikant 1.2.1 punktą, visa eiga veikiančio stabdžių valdiklio sparta turi būti tokia, kad tarp kiekvieno įjungimo būtų bent 60 sekundžių intervalas.

1.2.   Variklinės transporto priemonės

1.2.1.

Variklinės transporto priemonės, kuriose įrengta hidraulinė stabdžių sistema su energijos akumuliatoriais, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.2.1.1.

Devintą kartą nuspaudžiant stabdžius po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis aštuonis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, vis dar turi būti įmanoma užtikrinti nustatytą antrinės stabdžių sistemos veiksmingumą.

1.2.1.2.

Bandymas atliekamas laikantis šių reikalavimų:

1.2.1.2.1.

bandymas gali būti pradedamas esant gamintojo nurodytam slėgiui, jeigu jis yra ne didesnis kaip įjungimo slėgis;

1.2.1.2.2.

energijos kaupiklis (-iai) neįkraunamas (-i); be to, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i).

1.2.2.

Transporto priemonės, kuriose sumontuota hidraulinė stabdžių sistema su energijos akumuliatoriais, neatitinkančios šios taisyklės 5.2.1.5.1 punkte nustatytų reikalavimų, laikomos atitinkančiomis minėtą punktą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1.2.2.1.

įvykus pavieniam pavaros gedimui, devintą kartą nuspaudžiant stabdžius, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis aštuonis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, vis dar turi būti įmanoma užtikrinti nustatytą antrinės stabdžių sistemos veiksmingumą, arba, kai antrinių stabdžių, kuriems tiekiama akumuliatorių energija, veiksmingumas užtikrinamas atskiru valdikliu, po to, kai valdiklis aštuonis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, devintą kartą jį nuspaudus, vis dar turi būti įmanoma užtikrinti liekamąjį veiksmingumą, nustatytą šios taisyklės 5.2.1.4 punkte.

1.2.2.2.

Bandymas atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

1.2.2.2.1.

Energijos šaltinis turi neveikti arba veikti tokiu greičiu, atitinkančiu variklio laisvąją eigą, kad būtų galima sukelti bet kokį pavaros gedimą. Gamintojas gali nurodyti, koks slėgis turi būti energijos kaupiklyje (-iuose) prieš sukeliant tokį gedimą, tačiau šis slėgis turi būti ne didesnis kaip įjungimo slėgis.

1.2.2.2.2.

Pagalbinė įranga ir jos energijos kaupikliai, jeigu jų yra, turi būti atskirti.

2.   HIDRAULINIO SKYSČIO ENERGIJOS ŠALTINIŲ TALPA

2.1.

Energijos šaltiniai turi atitikti reikalavimus, išdėstytus toliau pateikiamuose punktuose.

2.1.1.

Apibrėžtys

2.1.1.1.   p1– gamintojo nurodytas didžiausias darbinis sistemos slėgis (išjungimo slėgis) energijos kaupiklyje (-iuose);

2.1.1.2.   p2– slėgis, nustatytas keturis kartus iki galo nuspaudus darbinių stabdžių valdiklį ir neįkrovus energijos kaupiklio (-ių), esant p1 slėgiui;

2.1.1.3.   t– slėgiui energijos kaupiklyje (-iuose) padidinti nuo p2 iki p1, nenuspaudus stabdžių valdiklio, reikalingas laikas.

2.1.2.

Matavimo sąlygos

2.1.2.1.

Atliekant bandymus t laikui išmatuoti, energijos šaltinio maitinimas turi atitikti varikliui veikiant didžiausią savo galią atitinkančiu greičiu arba greičio ribotuvo leidžiamu greičiu pasiekiamą spartą.

2.1.2.2.

Atliekant bandymus t laikui išmatuoti, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-i) neatskiriamas (-i), išskyrus atvejus, kai tai įvyksta automatiškai.

2.1.3.

Rezultatų aiškinimas

2.1.3.1.

Visų transporto priemonių atveju, išskyrus M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemones, t laikas turi neviršyti 20 sekundžių.

2.1.3.2.

M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių atveju, t laikas turi neviršyti 30 sekundžių.

3.   ĮSPĖJAMŲJŲ ĮTAISŲ CHARAKTERISTIKOS

Po to, kai darbinių stabdžių valdiklis du kartus buvo priverstas veikti visa eiga, įspėjamasis įtaisas neturi pradėti veikti, jei variklis nesisuka, o pradinis slėgis yra toks, kokį gali būti nurodęs gamintojas, tačiau neviršija įjungimo slėgio.


(1)  Pradinis energijos lygis turi būti pateiktas patvirtinimo dokumente.

(2)  Pradinis energijos lygis turi būti pateiktas patvirtinimo dokumente.


8 PRIEDAS

Nuostatos dėl specialių sąlygų, taikomų spyruoklinėms stabdžių sistemoms

1.   APIBRĖŽTIS

1.1.

Spyruoklinės stabdžių sistemos – stabdžių sistemos, kurioms reikalinga stabdymo energija tiekiama viena ar daugiau spyruoklių, atliekančių energijos kaupiklio (energijos akumuliatoriaus) funkciją.

1.1.1.

Spyruoklei suspausti reikalinga energija, kad galima būtų atleisti stabdį, tiekiama ir reguliuojama vairuotojo aktyvuojamu „valdikliu“ (žr. šios taisyklės 2.4 punkte pateiktą apibrėžtį).

1.2.

Stabdžių kamera su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi – kamera, kurioje gaunamas faktinis slėgio pokytis, dėl kurio suspaudžiama spyruoklė.

1.3.

Jeigu spyruoklės suspaudžiamos naudojant vakuuminį įtaisą, šiame priede „slėgis“ reiškia neigiamą slėgį.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.

Spyruoklinė stabdžių sistema nenaudojama kaip darbinė stabdžių sistema. Tačiau, sugedus darbinės stabdžių sistemos pavaros daliai, spyruoklinė stabdžių sistema gali būti naudojama šios taisyklės 5.2.1.4 punkte nustatytam liekamajam veiksmingumui užtikrinti, jeigu vairuotojas gali laipsniškai keisti jos veikimą. Variklinėse transporto priemonėse, išskyrus puspriekabių vilkikus, atitinkančius šios taisyklės 5.2.1.4.1 punkte nustatytus reikalavimus, spyruoklinė stabdžių sistema neturi būti vienintelis liekamojo stabdymo šaltinis. Vakuuminės spyruoklinės stabdžių sistemos nenaudojamos priekabose.

2.2.

Jeigu stabdžių kameros su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi tiekimo grandinėje įvyksta nedidelis ribinio slėgio pokytis, stabdymo jėga neturi žymiai pakisti.

2.3.

Variklinėms transporto priemonėms, kuriose sumontuoti spyruokliniai stabdžiai, taikomi toliau nurodyti reikalavimai.

2.3.1.

Stabdžių kameros su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi tiekimo grandinėje turi būti arba atskiras energijos rezervas, arba jai turi būti tiekiama ne mažiau kaip dviejų nepriklausomų energijos šaltinių energija. Prie šios tiekimo linijos gali būti prijungta priekabos maitinimo linijos atšaka, su sąlyga, kad, kritus slėgiui priekabos maitinimo linijoje, spyruoklinių stabdžių pavaros nepradės veikti.

2.3.2.

Pagalbinei įrangai energija iš spyruoklinių stabdžių pavarų tiekimo linijos gali būti tiekiama tik su sąlyga, kad, net ir pažeidus energijos šaltinį, pagalbinė įranga veiks taip, kad spyruoklinių stabdžių pavaroms skirtas energijos rezervas nesumažės tiek, kad būtų galima atleisti spyruoklinių stabdžių pavaras.

2.3.3.

Bet kuriuo atveju, kai stabdžių sistema vėl užpildoma nuo nulinio slėgio, spyruokliniai stabdžiai, nepaisant to, kokia yra valdiklio padėtis, turi būti visiškai nuspausti tol, kol slėgio darbinėje stabdžių sistemoje lygis tampa pakankamas, kad darbinės stabdžių sistemos valdikliu būtų galima užtikrinti nustatytą pakrautos transporto priemonės atsarginių stabdžių veiksmingumą.

2.3.4.

Nuspausti spyruokliniai stabdžiai neturi atsileisti tol, kol slėgis darbinėje stabdžių sistemoje nepasieks lygio, kurio pakaktų bent nustatytam pakrautos transporto priemonės liekamojo stabdymo veiksmingumui užtikrinti, įjungiant darbinių stabdžių valdiklį.

2.4.

Variklinėse transporto priemonėse sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad stabdžius būtų įmanoma nuspausti ir atleisti ne mažiau kaip tris kartus, kai pradinis slėgis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi lygus didžiausiam projektiniam slėgiui. Priekabų atveju, po to, kai jos atkabinamos, stabdžius turi būti įmanoma atleisti ne mažiau kaip tris kartus; prieš jas atkabinant, maitinimo linijoje turi būti 750 kPa slėgis. Tačiau prieš patikrinimą turi būti atleistas avarinis stabdys. Šių sąlygų laikomasi, jei stabdžiai sureguliuojami kuo tiksliau. Be to, kai priekaba prikabinta prie velkančiosios transporto priemonės, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma įjungti ir išjungti taip, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.2.10 punkte.

2.5.

Variklinių transporto priemonių atveju, slėgis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi, kurį viršijus kuo tiksliau sureguliuoti spyruokliniai stabdžiai ima veikti, neturi būti daugiau kaip 80 proc. didesnis už mažiausią įprastinį slėgį.

Priekabų atveju, slėgis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi, kurį viršijus spyruokliniai stabdžiai ima veikti, neturi būti didesnis už slėgį, susidarantį po to, kai darbinė stabdžių sistema keturis kartus buvo priversta veikti visa eiga, vadovaujantis šios taisyklės 7 priedo A dalies 1.3 punktu. Pradinis slėgis turi būti 700 kPa.

2.6.

Kai slėgis tiekimo linijoje, kuria energija tiekiama į stabdžių kamerą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi, išskyrus suslėgtu skysčiu valdomo pagalbinio stabdžių atleidimo įtaiso tiekimo linijas, sumažėja tiek, kad stabdžių dalys ima judėti, turi suveikti įspėjamasis vaizdo ar garso įtaisas. Jeigu laikomasi šio reikalavimo, įspėjamojo įtaiso signalas gali būti raudonos spalvos, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.1.29.1.1 punkte. Ši nuostata netaikoma priekaboms.

2.7.

Jeigu variklinėje transporto priemonėje, kuria leidžiama vilkti priekabą su vieninio ar dvigubinio stabdžių sistema, sumontuojama spyruoklinė stabdžių sistema, priekabos stabdžiai turi suveikti tada, kai ši sistema automatiškai įsijungia.

3.   PAGALBINĖ STABDŽIŲ ATLEIDIMO SISTEMA

3.1.

Spyruoklinių stabdžių sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad, sugedus tai sistemai, stabdžius vis dar būtų galima atleisti. Šį veiksmą galima įvykdyti naudojant pagalbinį stabdžių atleidimo įtaisą (pneumatinį, mechaninį ir pan.).

Jeigu pagalbiniams stabdžių atleidimo įtaisams tiekiama energija iš energijos rezervo, ji turi būti tiekiama iš energijos šaltinio, kuris yra nesusijęs su energijos šaltiniu, kurio energija paprastai tiekiama spyruoklinių stabdžių sistemai. Minėtame pagalbiniame stabdžių atleidimo įtaise naudojamas pneumatinis ar hidraulinis skystis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi gali veikti tą patį stūmoklio paviršių, kuris naudojamas įprastinėje spyruoklinių stabdžių sistemoje, jeigu tam pagalbiniam stabdžių atleidimo įtaisui yra skirta atskira linija. Šios linijos ir įprastinės linijos, jungiančios valdiklį ir spyruoklinių stabdžių pavaras, jungtis turi būti greta kiekvienos spyruoklinių stabdžių pavaros, tiesiog priešais stabdžių kameros su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi angą, jeigu ji nėra sukonstruota stabdžių pavaroje. Jungtyje turi būti įtaisas, apsaugantis vieną liniją nuo kitos. Šiam įtaisui taip pat taikomi šios taisyklės 5.2.1.6 punkte nustatyti reikalavimai.

3.1.1.

Taikant 3.1 punkte nustatytą reikalavimą, laikoma, kad stabdžių sistemos pavaros komponentai negali sugesti, jeigu jie negali sulūžti, kaip nustatyta šios taisyklės 5.2.1.2.7 punkto nuostatose, su sąlyga, kad jie yra pagaminti iš metalo ar panašias savybes turinčios medžiagos ir įprastomis stabdymo sąlygomis pastebimai nesideformuoja.

3.2.

Jeigu kartu su 3.1 punkte nurodytu pagalbiniu įtaisu reikia naudoti įrankį arba raktą, tas įrankis arba raktas turi būti transporto priemonėje.

3.3.

Jeigu pagalbinei stabdžių atleidimo sistemai tiekiama akumuliatorių energija, kurios reikia spyruokliniams stabdžiams atleisti, taikomi toliau nurodyti reikalavimai.

3.3.1.

Jeigu pagalbinės spyruoklinių stabdžių atleidimo sistemos valdiklis yra toks pat, kaip ir atsarginių ir (arba) stovėjimo stabdžių, visais atvejais taikomi 2.3 punkte apibrėžti reikalavimai.

3.3.2.

Jeigu pagalbinės spyruoklinių stabdžių atleidimo sistemos ir atsarginių ir (arba) stovėjimo stabdžių valdikliai yra atskiri, 2.3 punkte apibrėžti reikalavimai taikomi abiems valdymo sistemoms. Tačiau 2.3.4 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi pagalbinei spyruoklinių stabdžių atleidimo sistemai. Be to, pagalbinės stabdžių atleidimo sistemos valdiklis turi būti įrengtas taip, kad įprastomis vairavimo sąlygomis vairuotojas jo negalėtų įjungti.

3.4.

Jeigu pagalbinėje stabdžių atleidimo sistemoje naudojamas suslėgtas oras, sistema įjungiama atskiru valdikliu, nesujungtu su spyruoklinių stabdžių valdikliu.


9 PRIEDAS

Nuostatos dėl stovėjimo stabdžių sistemų, kuriose sumontuotas mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas (stabdžių pavaros blokatorius)

1.   APIBRĖŽTIS

Mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas– įtaisas, kuriuo užtikrinamas stovėjimo stabdžių sistemos veikimas, mechaniškai užsiblokavus stabdžio stūmoklio kotui. Stūmokliai mechaniškai užsiblokuoja, kai iš fiksavimo kameros išleidžiamas suslėgtas skystis; jos konstrukcija tokia, kad stūmokliai atblokuojami grąžinant ankstesnį slėgio fiksavimo kameroje lygį.

2.   SPECIALŪS REIKALAVIMAI

2.1.

Kai slėgis fiksavimo kameroje priartėja prie lygio, kuriam esant stūmokliai mechaniškai užsiblokuoja, turi suveikti įspėjamasis vaizdo ar garso įtaisas. Jeigu šio reikalavimo laikomasi, įspėjamojo įtaiso signalas gali būti raudonos spalvos, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.1.29.1.1 punkte. Ši nuostata netaikoma priekaboms.

Slėgis, kuriam esant stūmokliai užsiblokuoja mechaniškai, priekabose neturi viršyti 400 kPa. Įvykus pavieniam priekabos darbinės stabdžių sistemos gedimui, turi būti įmanoma užtikrinti stovėjimo stabdžių veiksmingumą. Be to, po to, kai priekaba atkabinama, stabdžius turi būti įmanoma atleisti ne mažiau kaip tris kartus; prieš ją atkabinant, slėgis maitinimo linijoje turi būti 650 kPa. Šių sąlygų laikomasi, kai stabdžiai sureguliuojami kuo tiksliau. Be to, kai priekaba yra prikabinta prie velkančiosios transporto priemonės, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma įjungti ir išjungti taip, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.2.10 punkte.

2.2.

Jeigu cilindruose įrengtas mechaninis blokavimo įtaisas, iš kurio nors vieno (iš dviejų) nepriklausomo energijos kaupiklio turi būti tiekiama energija stabdžių stūmokliams, kad jie judėtų.

2.3.

Turi būti neįmanoma atleisti užsiblokavusio stabdžių cilindro, nebent akivaizdu, kad jį atleidus stabdžius vėl bus galima nuspausti.

2.4.

Turi būti įrengtas pagalbinis stabdžių atleidimo įtaisas, pvz., mechaninis ar pneumatinis, kuriam, sugedus fiksavimo kameros maitinimo šaltiniui, būtų galima naudoti vienoje iš transporto priemonės padangų esantį orą.

2.5.

Valdiklis turi būti toks, kad jam suveikus, būtų atliekama šių veiksmų seka: juo stabdžiai įjungiami taip, kad būtų užtikrintas privalomas stovėjimo stabdžių veiksmingumas, tada stabdžiai užsiblokuoja toje padėtyje ir stabdžių paspaudimo jėga nebetaikoma.


10 PRIEDAS

Transporto priemonės ašims tenkančių stabdymo jėgų pasiskirstymas ir vilkikų bei priekabų suderinamumo reikalavimai

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

M2, M3, N, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės, kuriose stabdžių antiblokavimo sistemos neįrengtos, kaip apibrėžta šios taisyklės 13 priede, turi atitikti visus šiame priede nustatytus reikalavimus. Jeigu naudojamas specialus įtaisas, jis turi veikti automatiškai (1).

Tačiau nurodytųjų kategorijų transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos, kaip apibrėžta 13 priede, taip pat turi atitikti šio priedo 7 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, jeigu jose papildomai įrengtas specialus automatinis įtaisas, kuriuo valdomas ašims tenkančios stabdymo jėgos pasiskirstymas. Sugedus šio įtaiso valdikliui, transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti taip, kaip nustatyta šio priedo 6 dalyje.

1.1.1.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota ilgalaikio stabdymo sistema, remiantis šio priedo nuostatomis, transporto priemonės veiksmingumas nustatomas neatsižvelgiant į lėtinimo jėgą.

1.2.

Su šio priedo 3.1.5, 3.1.6, 4.1, 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytomis diagramomis susiję reikalavimai taikomi tiek transporto priemonėms, kuriose, vadovaujantis šios taisyklės 5.1.3.1.1 punktu, įrengiama pneumatinė valdymo linija, tiek transporto priemonėms kuriose, vadovaujantis šios taisyklės 5.1.3.1.3 punktu, įrengiama elektrinė valdymo linija. Abiem atvejais atskaitos verte (diagramų abscise) laikoma valdymo linija perduodamo slėgio vertė:

a)

jeigu transporto priemonės įrengtos pagal šios taisyklės 5.1.3.1.1 punktą, tai yra faktinis pneumatinis slėgis valdymo linijoje (pm);

b)

jeigu transporto priemonės įrengtos pagal šios taisyklės 5.1.3.1.3 punktą, vadovaujantis standartu ISO 11992:2003, tai yra elektrine valdymo linija perduotą skaitmeninę užklausos signalo reikšmę atitinkantis slėgis.

Pagal šios taisyklės 5.1.3.1.2 punktą įrengtos transporto priemonės (tiek su pneumatinėmis, tiek su elektrinėmis valdymo linijomis) turi atitikti su abiem valdymo linijomis susijusioms diagramoms taikomus reikalavimus. Tačiau su abiem valdymo linijomis susijusios stabdymo charakteristikas žyminčios kreivės gali būti neidentiškos.

1.3.

Stabdymo jėgos atsiradimo patikrinimas

1.3.1.

Suteikiant tipo patvirtinimą, patikrinama, ar, stabdant kiekvieną nesusijusios ašių grupės (2) ašį, slėgio sritys atitinka toliau nurodytas ribas.

a)

Kai transporto priemonė yra pakrauta:

 

bent vienos ašies stabdymo jėga turi atsirasti tada, kai slėgio sukabintuve ribos yra 20–100 kPa;

 

bent vienos kiekvienos ašių grupės ašies stabdymo jėga turi atsirasti tada, kai sukabintuve yra ≤ 120 kPa slėgis.

b)

Kai transporto priemonė yra nepakrauta:

bent vienos ašies stabdymo jėga turi atsirasti tada, kai slėgio sukabintuve ribos yra 20–100 kPa.

1.3.1.1.

Kai ratas (-ai) ant ašies (-ių) nesiekia žemės ir gali laisvai suktis, stabdžiai spaudžiami tol, kol rato (-ų) nebeįmanoma sukti rankomis, ir išmatuojamas sukabintuvo slėgis. Ši būsena apibūdinama kaip stabdymo jėgos atsiradimas.

1.4.

Jeigu O kategorijos transporto priemonėse sumontuojamos pneumatinės stabdžių sistemos ir taikoma 20 priede nustatyta alternatyvi patvirtinimo tvarka, šiame priede nurodyti atitinkami dydžiai apskaičiuojami taikant atitinkamose patikrinimo ataskaitose, patvirtintose 19 priedu, nurodytas veikimo charakteristikas ir 20 priedo 1 priedėlyje apibrėžtu būdu nustatytą sunkio aukščio centrą.

2.   SIMBOLIAI

i

ašies indeksas (i – 1, priekinė ašis); i – 2, antroji ašis ir t. t.);

Pi

nejudamą ašį (i) veikianti statmena kelio dangos jėga;

Ni

stabdomą ašį (i) veikianti statmena kelio dangos jėga;

Ti

stabdžių jėga, veikianti kelyje įprastai stabdomą ašį (i);

fi

Ti/Ni, ašies (i) sukibimas (3);

J

transporto priemonės lėtėjimo pagreitis;

g

sunkio pagreitis (g = 9,81 m/s2);

z

transporto priemonės stabdymo greitis, J/g (4);

P

transporto priemonės masė;

h

atstumas nuo žemės paviršiaus iki sunkio centro, nurodytas gamintojo ir patvirtintas technikos tarnybos, atliekančios patvirtinimo bandymus;

E

ratų bazė;

k

teorinis padangų ir kelio paviršiaus sukibimo koeficientas;

Kc

pataisinis koeficientas (kai puspriekabė yra pakrauta);

Kv

pataisinis koeficientas (kai puspriekabė yra nepakrauta);

TM

stabdymo jėgų, veikiančių priekaboms vilkti skirtų transporto priemonių ratų periferinėje zonoje, suma;

PM

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti priekaboms vilkti skirtų nejudančių transporto priemonių ratus (5);

pm

slėgis valdymo linijos sukabintuve;

TR

stabdymo jėgų visų priekabos ratų periferinėje zonoje suma;

PR

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios priekabos ratus (5);

PRmax

PR dydis esant didžiausiai puspriekabės masei;

ER

atstumas nuo šerdeso iki puspriekabės ašies ar ašių centro;

hR

atstumas nuo žemės paviršiaus iki puspriekabės sunkio centro, nurodytas gamintojo ir patvirtintas technikos tarnybos, atliekančios patvirtinimo bandymus.

3.   VARIKLINĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

3.1.   Dviašės transporto priemonės

3.1.1.   Visų kategorijų transporto priemonių, kurių k dydis yra nuo 0,2 ir 0,8, atveju (6):

z ≥ 0,10 + 0,85 (k – 0,20)

3.1.2.   Visais transporto priemonės apkrovos atvejais galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė neturi būti virš priekinės ašies kreivės:

3.1.2.1.

jeigu N1 kategorijos transporto priemonių, kurių pakrautos ar nepakrautos galinės ašies apkrovos koeficientas neviršija 1,5 arba didžiausia masė yra mažesnė kaip 2 tonos, stabdymo greitis yra nuo 0,15 iki 0,80, o z vertės yra 0,3–0,45 intervalo ribose, sukibimo panaudojimo kreivės gali būti atvirkštinės, su sąlyga, kad pagal lygybę k = z nustatytos linijos (šio priedo 1A diagramoje nubrėžtos idealaus sukibimo panaudojimo tiesės) galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė neviršija daugiau kaip 0,05;

3.1.2.2.

kai kitų N1 kategorijos transporto priemonių stabdymo greitis yra nuo 0,15 iki 0,50, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu kiekvienos ašies sukibimo panaudojimo kreivės, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra išdėstytos tarp dviejų linijų, lygiagrečių su idealaus sukibimo panaudojimo tiese, nustatyta pagal lygtį k = z + 0,08, kaip parodyta šio priedo 1C diagramoje, kur galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė gali kirsti liniją k = z – 0,08, bei atitinka stabdymo greičio intervalą nuo 0,30 iki 0,50, kai z ≥ k – 0,08, ir nuo 0,50 iki 0,61, kai z ≥ 0,5k + 0,21;

3.1.2.3.

jeigu kitų kategorijų transporto priemonių stabdymo greitis yra 0,15–0,30.

Šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jeigu kiekvienos ašies sukibimo panaudojimo kreivės, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra išdėstytos tarp dviejų linijų, lygiagrečių su idealaus sukibimo panaudojimo tiese, nustatyta pagal lygtį k = z + 0,08, kaip parodyta šio priedo 1B diagramoje, o galinės ašies naudingojo sukibimo kreivė, kai stabdymo greitis z ≥ 0,3, atitinka:

z ≥ 0,3 + 0,74 (k – 0,38).

3.1.3.   Variklinės transporto priemonės, kuriomis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabas, kuriose sumontuota pneumatine stabdžių sistema

3.1.3.1.

Kai bandymas atliekamas išjungus energijos šaltinį ir maitinimo liniją, 0,5 litro talpos rezervuarą sujungus su pneumatine valdymo linija, o sistemoje nustačius įjungimo bei išjungimo slėgį, maitinimo linijos ir pneumatinės valdymo linijos sukabintuvuose, visa eiga nuspaudus stabdžių valdiklį, turi būti 650–850 kPa slėgis, nepaisant transporto priemonės apkrovos sąlygų.

3.1.3.2.

Jeigu transporto priemonėse sumontuota elektrinė valdymo linija, visa eiga nuspaudus darbinės stabdžių sistemos valdiklį, turi būti nustatyta skaitmeninė užklausos signalo reikšmė, atitinkanti 650–850 kPa slėgį (žr. standartą ISO 11992:2003).

3.1.3.3.

Šios vertės, atkabinus priekabą nuo variklinės transporto priemonės, turi būti lengvai įrodomos. Šio priedo 3.1.5, 3.1.6, 4.1, 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytose diagramose pavaizduoti suderinamumo diapazono ribos neturėtų viršyti 750 kPa ir (arba) atitinkamos skaitmeninės užklausos signalo reikšmės (žr. standartą ISO 11992:2003).

3.1.3.4.

Kai sistemoje yra įjungimo slėgis, maitinimo linijos sukabintuve turi būti ne mažesnis kaip 700 kPa slėgis. Ši slėgio vertė įrodoma neįjungus darbinių stabdžių.

3.1.4.   Atitikties 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nustatytiems reikalavimams patikrinimas

3.1.4.1.

Tikrinant atitiktį šio priedo 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nustatytiems reikalavimams, gamintojas pagal toliau pateiktas formules turi apskaičiuoti priekinės ir galinės ašių sukibimo panaudojimo kreives ir jas pateikti:

Formula

Formula

Kreivės nubraižomos pagal šias dviejų tipų apkrovos sąlygas:

3.1.4.1.1.

nepakrovus parengtos eksploatuoti transporto priemonės su joje esančiu vairuotoju; Jeigu kaip transporto priemonė pateikiamas bekėbulis sunkvežimis, galima pridėti kėbulo masę imituojančią apkrovą, neviršijančią šios taisyklės 2 priede gamintojo deklaruotos mažiausios masės;

3.1.4.1.2.

pakrovus transporto priemonę, apkrovą leidžiama paskirstyti keleriopai, pasirenkant tą būdą, kuriuo priekinei ašiai tenka didžiausia apkrova.

3.1.4.2.

Jeigu neįmanoma matematiškai patikrinti transporto priemonių, kuriose sumontuota visų ratų pavara (nuolatinė), remiantis 3.1.4.1 punktu, gamintojas gali atlikti ratų užsiblokavimo sekos bandymą ir nustatyti, ar priekiniai ratai užsiblokuoja kartu su galiniais ratais, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,8, ar anksčiau.

3.1.4.3.

3.1.4.2 punkte nustatytų reikalavimų patikrinimo tvarka

3.1.4.3.1.

Ratų užsiblokavimo sekos bandymas atliekamas kelyje, kurio dangos sukibimo koeficientas yra ne didesnis kaip 0,3 ir maždaug 0,8 (ant sausos kelio dangos), pasirinkus 3.1.4.3.2 punkte nurodytą greitį, ne mažesnį kaip pradinis.

3.1.4.3.2.

Bandymo greitis:

 

60 km/h, bet ne didesnis kaip 0,8 vmax, kai lėtinama ant kelio dangos, kurios trinties koeficientas yra mažas;

 

80 km/h, bet ne didesnis kaip vmax, kai lėtinama ant kelio dangos, kurios trinties koeficientas yra didelis.

3.1.4.3.3.

Pedalo paspaudimo jėga gali viršyti 4 priedo 2.1.1 punktu leidžiamą paspaudimo jėgą.

3.1.4.3.4.

Pedalo paspaudimo jėga didinama tiek, kad antrasis transporto priemonės ratas užsiblokuotų praėjus 0,5–1 sekundei nuo stabdžio įjungimo pradžios, kol neužsiblokuos abu vienos ašies ratai (atliekant bandymą, gali užsiblokuoti ir kiti ratai, pvz., kai įvyksta vienalaikis užsiblokavimas).

3.1.4.4.

3.1.4.2 punkte nustatyti bandymai atliekami po du kartus ant abiejų tipų kelio dangos. Jeigu vieno iš bandymų rezultatai yra neigiami, atliekamas trečias – galutinis bandymas.

3.1.4.5.

Jeigu transporto priemonėse sumontuota B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, kurios stabdymo galia priklauso nuo elektros įkrovos lygio, kreivės nubraižomos atsižvelgiant į elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos dalį mažiausios ir didžiausios pasiektos stabdymo jėgos sąlygomis. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu transporto priemonėje sumontuotas stabdžių antiblokavimo įtaisas, kuriuo valdomi ratai, sujungti su elektriniais regeneraciniais stabdžiais; tokiu atveju taikomi šios taisyklės 13 priedo reikalavimai.

3.1.5.   Vilkikai, kurie nėra skirti puspriekabėms vilkti

3.1.5.1.

Jeigu variklinėmis transporto priemonėmis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabas, kuriose sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, leidžiamas stabdymo greičio TM/PM ir pm slėgio santykis turi neviršyti šio priedo 2 diagramoje nurodytų ribų, esant 20–750 kPa slėgiui.

3.1.6.   Puspriekabių vilkikai

3.1.6.1.

Vilkikai su nepakrauta puspriekabe. Nepakrautas junginys – tai su nepakrauta puspriekabe sukabintas parengtas eksploatuoti vilkikas su jame esančiu vairuotoju. Dinaminė puspriekabės apkrova, kuria veikiama velkančioji priemonė, imituojama balninio įtaiso sukabintuvą veikiančia statine mase (Ps), atitinkančia 15 proc. didžiausios sukabinimo įtaiso apkrovos. Vilkiko su nepakrauta puspriekabe ir atskiro vilkiko stabdymo jėgos turi būti nuolat reguliuojamos ir turi būti patikrintos atskiro vilkiko stabdymo jėgos.

3.1.6.2.

Vilkikai su pakrauta puspriekabe. Pakrautas junginys – tai su pakrauta puspriekabe sukabintas parengtas eksploatuoti vilkikas su jame esančiu vairuotoju. Dinaminė puspriekabės apkrova, kuria veikiamas vilkikas, imituojama balninio įtaiso sukabintuvą veikiančia statine mase (Ps), atitinkančia:

Ps = Pso (1 + 0,45z)

čia:

Pso

skirtumas tarp didžiausios pakrauto vilkiko masės ir nepakrauto vilkiko masės.

h vertė apskaičiuojama taip:

Formula

čia:

ho

vilkiko sunkio centro aukštis;

hs

sukabinimo įtaiso, į kurį remiasi puspriekabė, aukštis;

Po

tik paties nepakrauto vilkiko masė;

bei

Formula

3.1.6.3.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, leidžiamas stabdymo greičio TM/PM ir pm slėgio santykis turi neviršyti šio priedo 3 diagramoje nurodytų ribų, esant 20–750 kPa slėgiui.

3.2.   Transporto priemonės su daugiau kaip dviem ašimis

Transporto priemonėms su daugiau kaip dviem ašimis taikomi šio priedo 3.1 punkte nustatyti reikalavimai. Šio priedo 3.1.2 punkte nustatyti ratų užsiblokavimo sekos reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu bent vienos iš priekinių ašių sukibimas, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra didesnis už bent vienos iš galinių ašių sukibimą.

4.   PUSPRIEKABĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

4.1.

Puspriekabės su pneumatinėmis stabdžių sistemomis

4.1.1.

leidžiamas tiek pakrautos, tiek nepakrautos puspriekabės stabdymo greičio TR/PR ir pm slėgio santykis turi neviršyti dviejų 4A ir 4B diagramose nurodytų ribų, esant 20–750 kPa slėgiui. Šio reikalavimo turi būti laikomasi visomis leidžiamomis puspriekabės ašių apkrovos sąlygomis.

4.1.2.

Jeigu puspriekabės, kurių Kc koeficientas yra mažesnis už 0,80, neatitinka šio priedo 4.1.1 punkto reikalavimų kartu su šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.1 punkto reikalavimais, puspriekabė turi atitikti minimalius stabdžių veiksmingumo reikalavimus, nustatytus šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.1 punkte, joje taip pat turi būti įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, atitinkanti šios taisyklės 13 priedo reikalavimus, išskyrus to priedo 1 dalyje nustatytą atitikties reikalavimą.

5.   PRIEKABOMS IR CENTRINĖS AŠIES PRIEKABOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

5.1.

Priekabos su pneumatinėmis stabdžių sistemomis

5.1.1.

Dviašėms priekaboms taikomi toliau nurodyti reikalavimai.

5.1.1.1.

Kai k vertė yra 0,2–0,8 (7):

z ≥ 0,1 + 0,85 (k – 0,2)

5.1.1.2.

Visais transporto priemonės apkrovos atvejais, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė neturi būti virš priekinės ašies kreivės. Šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jeigu kiekvienos ašies sukibimo panaudojimo kreivės, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra išdėstytos tarp dviejų linijų, lygiagrečių su idealaus sukibimo panaudojimo tiese, nustatyta pagal lygtis k = z + 0,08 ir k = z – 0,08, kaip parodyta šio priedo 1B diagramoje, o galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė, kai stabdymo greitis z ≥ 0,3, atitinka:

z ≥ 0,3 + 0,74 (k – 0,38).

5.1.1.3.

Tikrinant 5.1.1.1 ir 5.1.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus, taikoma tokia pati tvarka, kaip nustatytoji 3.1.4 punktu.

5.1.2.

Priekaboms su daugiau kaip dviem ašimis taikomi šio priedo 5.1.1 punkte nustatyti reikalavimai. Šio priedo 5.1.1 punkte nustatyti ratų užsiblokavimo sekos reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu bent vienos iš priekinių ašių sukibimas, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra didesnis už bent vienos iš galinių ašių sukibimą.

5.1.3.

Leidžiamas tiek pakrautos, tiek nepakrautos priekabos stabdymo greičio TR/PR ir pm slėgio santykis turi neviršyti šio priedo 2 diagramoje nurodytų ribų, esant 20–750 kPa slėgiui.

5.2.

Centrinės ašies priekabos, kuriose įrengtos pneumatinės stabdžių sistemos

5.2.1.

Leidžiamas stabdymo greičio TR/PR ir pm slėgio santykis turi neviršyti šio priedo 2 diagramoje nurodytų dviejų ribų, nustatytų vertikaliąją ribą padauginus iš 0,95. Šio reikalavimo turi būti laikomasi tiek tada, kai priekaba yra pakrauta, tiek kai ji yra nepakrauta, o slėgis yra 20–750 kPa.

5.2.2.

Jeigu šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.1 punkte nustatytų reikalavimų negalima įvykdyti dėl nepakankamo sukibimo, tada centrinės ašies priekaboje turi būti įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, atitinkanti šios taisyklės 13 priedo reikalavimus.

6.   SĄLYGOS, KURIŲ TURI BŪTI LAIKOMASI SUGEDUS STABDYMO JĖGŲ PASKIRSTYMO SISTEMAI

Kai, vadovaujantis šio priedo reikalavimais, naudojamas specialus įtaisas (pvz., mechaniškai valdomas transporto priemonės pakaba), sugedus jo valdikliui, variklinę transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti laikantis sąlygų, nustatytų atsarginiams stabdžiams; jeigu variklinėmis transporto priemonėmis leidžiama vilkti priekabą, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, slėgis valdymo linijos sukabintuve turi neviršyti šio priedo 3.1.3 punkte nurodytų verčių. Sugedus priekabos valdikliui, darbinių stabdžių veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 30 proc. nustatyto aptariamos transporto priemonės veiksmingumo.

7.   ŽENKLINIMAS

7.1.

Transporto priemonėse, kuriose, vadovaujantis šio priedo reikalavimais, įrengtas transporto priemonės pakaba mechaniškai valdomas įtaisas, turi būti pritvirtinti ženklai su duomenimis apie naudingąją įtaiso eigą, atitinkančią atitinkamai pakrautos ir nepakrautos transporto priemonės būklę, ir informacija, kuria remiantis galima patikrinti įtaiso nustatymą.

7.1.1.

Jeigu stabdžių apkrovos jutiklis valdomas kokiomis nors kitomis priemonėmis, susijusiomis su transporto priemonės pakaba, transporto priemonėje turi būti pritvirtinti ženklai su informacija, kuria remiantis galima patikrinti įtaiso nustatymą.

7.2.

Kai, vadovaujantis šio priedo reikalavimais, naudojamas įtaisas, kuriuo stabdžių pavaroje moduliuojamas oro slėgis, transporto priemonėje turi būti pritvirtinti ženklai, rodantys ašių apkrovas ant žemės paviršiaus, vardinį slėgį ties įtaiso išvadu ir įvadinį slėgį, ne mažesnį kaip 80 proc. didžiausio projektinio įvadinio slėgio, toliau aprašytomis apkrovos sąlygomis, kaip deklaruota gamintojo:

7.2.1.

techniškai leidžiama didžiausia ašies (-ių), kuria (-iomis) valdomas įtaisas, apkrova;

7.2.2.

ašies apkrova, atitinkanti parengtos eksploatuoti transporto priemonės masę, kaip apibrėžta šios taisyklės 2 priedo 13 punkte;

7.2.3.

ašies apkrova, artima parengtos eksploatuoti transporto priemonės su siūlomu kėbulu masei, kai šio priedo 7.2.2 punkte minėtą ašies apkrovą sudaro transporto priemonės važiuoklė ir kabina;

7.2.4.

gamintojo nurodyta ašies apkrova, kuria remiantis galima patikrinti naudojamo įtaiso nustatymą, jeigu minėta apkrova skiriasi nuo šio priedo 7.2.1–7.2.3 punktuose nurodytos apkrovos.

7.3.

Šios taisyklės 2 priedo 14.7 punkte pateikiama informacija, kuria remiantis galima patikrinti atitiktį šio priedo 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytiems reikalavimams.

7.4.

Šio priedo 7.1 ir 7.2 punktuose nurodyti ženklai turi būti pritvirtinti matomoje vietoje taip, kad jų nebūtų galima nutrinti. Mechaniškai transporto priemonėje, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, valdomo įtaiso ženklinimo pavyzdys pateikiamas šio priedo 5 diagramoje.

7.5.

Elektroniniu būdu valdomos stabdžių jėgos paskirstymo sistemos, neatitinkančios 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.4 punktuose nustatytų reikalavimų, turi turėti su stabdžių jėgos paskirstymu susijusių funkcijų savaiminio tikrinimo funkciją. Be to, transporto priemonei stovint, turi būti įmanoma atlikti 1.3.1 punkte apibrėžtus tikrinimus, sukuriant būtinajį vardinį slėgį, pradedant stabdyti tiek pakrautą, tiek nepakrautą transporto priemonę.

8.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BANDYMAI

Suteikiant tipo patvirtinimą, technikos tarnyba patikrina atitiktį šiame priede nustatytiems reikalavimams ir atlieka visus kitus atitikčiai patikrinti būtinus bandymus. Visų kitų bandymų ataskaita pridedama prie tipo patvirtinimo ataskaitos.

1A   diagrama

Tam tikros N1 kategorijos transporto priemonės

(žr. šio priedo 3.1.2.1 punktą)

Image

1B   diagrama

Transporto priemonės, nepriklausančios N1 kategorijai, ir priekabos

(žr. šio priedo 3.1.2.3 ir 5.1.1.2 punktus)

Image

Pastaba. Apatinė riba (k = z – 0,08) netaikoma galinės ašies sukibimui.

1C   diagrama

N1 kategorijos transporto priemonės

(su kai kuriomis išimtimis nuo 1990 m. spalio 1 d.)

(žr. šio priedo 3.1.2.2 punktą)

Image

Pastaba. Apatinė riba (k = z – 0,08) netaikoma galinės ašies sukibimui.

2   diagrama

Vilkikai ir priekabos

(išskyrus puspriekabių vilkikus ir puspriekabes)

(žr. šio priedo 3.1.5.1 punktą)

Image

Pastaba. Pagal diagramą privalomas santykis taikomas palaipsniui, nustačius tarpines apkrovas, laikantis nepakrautos ir pakrautos transporto priemonės būsenos ribų, ir užtikrinamas automatinėmis priemonėmis.

3   diagrama

Puspriekabių vilkikai

(žr. šio priedo 3.1.6.3 punktą)

Image

Pastaba. Pagal diagramą privalomas santykis taikomas palaipsniui, nustačius tarpines apkrovas, laikantis nepakrautos ir pakrautos transporto priemonės būsenos ribų, ir užtikrinamas automatinėmis priemonėmis.

4A   diagrama

Puspriekabės

(žr. šio priedo 4 dalį)

Image

Pastaba. Stabdymo greičio (TR/PR) ir slėgio valdymo linijoje ryšys, kai transporto priemonė yra pakrauta ir kai ji yra nepakrauta, nustatomas toliau nurodytu būdu.

Pagal 4B diagramą nustatomi Kc (pakrauta) ir Kv (nepakrauta) koeficientai. Siekiant nustatyti pakrautą ir nepakrautą transporto priemonę atitinkančias sritis, 4A diagramoje užbrūkšniuotos srities viršutinių ir apatinių ribų ordinačių vertės atitinkamai padauginamos iš Kc ir Kv koeficientų.

4B   diagrama

(žr. šio priedo 4 dalį ir 4A diagramą)

Image

PAAIŠKINIMAI, KAIP NAUDOTI 4B DIAGRAMĄ

1.

4B diagrama gaunama pagal šią formulę:

Formula

2.

Naudojimo būdo aprašymas su praktiniu pavyzdžiu

2.1.

4B diagramoje pavaizduotomis brūkšninėmis linijomis paaiškinama, kaip nustatomi toliau nurodytai transporto priemonei taikomi Kc ir Kv koeficientai; čia:

 

Pakrauta

Nepakrauta

P

24 tonos (240 kN)

4,2 tonos (42 kN)

PR

150 kN

30 kN

PRmax

150 kN

150 kN

hR

1,8 m

1,4 m

ER

6,0 m

6,0 m

Toliau pateiktuose punktuose apskliaudžiami skaičiai taikomi tik transporto priemonei, kuri naudojama aiškinant 4B diagramą.

2.2.

Santykio apskaičiavimas

a)

Formula

pakrauta (= 1,6)

b)

Formula

nepakrauta (= 1,4)

c)

Formula

nepakrauta (= 0,2)

2.3.

Pataisinio koeficiento, taikomo, kai transporto priemonė yra pakrauta, (KC) nustatymas:

a)

pradedama nuo atitinkamos hR reikšmės (hR = 1,8 m);

b)

brėžiama horizontaliai iki atitinkamos g · P/PR linijos (g · P/PR = 1,6);

c)

brėžiama vertikaliai iki atitinkamos ER linijos (ER = 6,0 m);

d)

brėžiama horizontaliai iki KC ribos; KC – pakrautos transporto priemonės privalomas pataisinis koeficientas (KC = 1,04).

2.4.

Pataisinio koeficiento, taikomo, kai transporto priemonė yra nepakrauta, nustatymas (KV):

2.4.1.

K2 koeficiento nustatymas:

a)

pradedama nuo atitinkamos hR reikšmės (hR = 1,4 m);

b)

brėžiama horizontaliai iki atitinkamos PR/PRmax linijos, kuri yra arčiausiai vertikaliosios ašies esančių kreivių grupėje (PR/PRmax = 0,2);

c)

brėžiama vertikaliai iki horizontaliosios ašies ir nustatoma K2 reikšmė (K2 = 0,13 m).

2.4.2.

K1 koeficiento nustatymas:

a)

pradedama nuo atitinkamos hR reikšmės (hR = 1,4 m);

b)

brėžiama horizontaliai iki atitinkamos g · P/PR linijos (g · P/PR = 1,4);

c)

brėžiama vertikaliai iki atitinkamos ER linijos (ER = 6,0 m);

d)

brėžiama horizontaliai iki atitinkamos PR/PRmax linijos, kuri yra toliausiai nuo vertikaliosios ašies esančių kreivių grupėje (PR/PRmax = 0,2);

e)

brėžiama vertikaliai iki horizontaliosios ašies ir nustatoma K1 reikšmė (K1 = 1,79 m).

2.4.3.

KV koeficiento nustatymas

Nepakrautos transporto priemonės KV koeficientas gaunamas taip:

KV = K1 – K2 · (KV = 1,66)

5   diagrama

Stabdžių apkrovos jutiklis

(žr. šio priedo 7.4 punktą)

Kontrolės duomenys

Transporto priemonės pakrovimas

2 ašies apkrova ant žemės paviršiaus

[daN]

Įvadinis slėgis

[kPa]

Vardinis išvadinis slėgis

[kPa]

Image

Pakrauta

10 000

600

600

Nepakrauta

1 500

600

240


(1)  Jeigu priekabose stabdymo jėgos pasiskirstymas valdomas elektroniniu būdu, šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi tik tada, kai prie velkančiosios transporto priemonės priekaba prijungiama standartu ISO 7638:1997 nustatyta elektrine jungtimi.

(2)  Kai ašys yra sudėtinės, o tarpas tarp ašių viršija 2,0 m, kiekviena atskira ašis laikoma nesusijusių ašių grupe.

(3)  Transporto priemonės „naudingojo sukibimo kreivės“ – kreivės, kuriomis žymimas naudingasis kiekvienos ašies (i) sukibimas nurodytomis apkrovos sąlygomis, atsižvelgiant į transporto priemonės stabdymo greitį.

(4)  Jeigu tai yra puspriekabė, z dydis lygus stabdymo jėgai, padalytai iš statinės apkrovos, tenkančios puspriekabės ašiai (-ims).

(5)  Kaip nurodyta šios taisyklės 4 priedo 1.4.4.3 punkte.

(6)  3.1.1 ar 5.1.1 punktų nuostatomis nepažeidžiami šios taisyklės 4 priedo reikalavimai dėl stabdymo efektyvumo. Jeigu, atliekant bandymus pagal 3.1.1 ar 5.1.1 punkto nuostatas, gaunamos didesnės stabdymo efektyvumo vertės, negu nustatytosios 4 priede, sukibimo panaudojimo kreivių nuostatos taikomos šio priedo 1A, 1B ir 1C diagramose nurodytose srityse, apibrėžtose tiesėmis k = 0,8 ir z = 0,8.

(7)  3.1.1 ar 5.1.1 punktų nuostatomis nepažeidžiami šios taisyklės 4 priedo reikalavimai dėl stabdymo efektyvumo. Jeigu, atliekant bandymus pagal 3.1.1 ar 5.1.1 punkto nuostatas, gaunamos didesnės stabdymo efektyvumo vertės, negu nustatytosios 4 priede, sukibimo panaudojimo kreivių nuostatos taikomos šio priedo 1A, 1B ir 1C diagramose nurodytose srityse, apibrėžtose tiesėmis k = 0,8 ir z = 0,8.


11 PRIEDAS

Atvejai, kuriais galima neatlikti I tipo ir (arba) II tipo (ar IIA tipo) ar III tipo bandymų

1.

Toliau nurodytais atvejais pateiktai patvirtinti transporto priemonei netaikomi I tipo ir (arba) II tipo (ar IIA tipo) ar III tipo bandymai:

1.1.

kai, atsižvelgiant į padangas, kiekvienos ašies sugeriamą stabdymo energiją, padangų montavimo būdą ir stabdžių mechanizmą, stabdymo požiūriu aptariama variklinė transporto priemonė arba priekaba yra tapati variklinei transporto priemonei ar priekabai:

1.1.1.

atitinkančiai I tipo ir (arba) II tipo (ar IIA tipo) ar III tipo bandymo reikalavimus; bei

1.1.2.

patvirtintai, atsižvelgiant į absorbuojamą stabdymo energiją, taip, kad kiekvienai ašiai tenkanti masė nebūtų mažesnė už kiekvienai aptariamos transporto priemonės ašiai tenkančią masę;

1.2.

kai aptariamos variklinės transporto priemonės ar priekabos ašis ar ašys, atsižvelgiant į padangas, kiekvienos ašies sugeriamą stabdymo energiją, padangų montavimo būdą ir stabdžių mechanizmą, stabdymo požiūriu yra tapačios atskirai bandomai ašiai ar ašims, kurios atitinka I tipo ir (arba) II tipo (ar IIA tipo) ar III tipo bandymo reikalavimus, pagal kuriuos kiekvienai ašiai tenka masė, ne mažesnė kaip kiekvienai aptariamos transporto priemonės ašiai tenkanti masė, su sąlyga, kad kiekvienos ašies sugeriama stabdymo energija neviršija energijos, kurią sugeria kiekviena pagal pamatinį bandymo metodą arba atskirai bandoma ašis;

1.3.

kai aptariamoje transporto priemonėje sumontuota ilgalaikio stabdymo sistema, išskyrus variklio stabdį, yra tapati toliau nurodytomis sąlygomis jau išbandytai ilgalaikio stabdymo sistemai:

1.3.1.

atliekant bandymą bent 6 proc. (II tipo bandymas) arba bent 7 proc. (IIA tipo bandymas) nuolydžio sąlygomis, ilgalaikio stabdymo sistema turėjo pavykti sustabdyti transporto priemonę, kurios didžiausia masė bandymo metu buvo ne mažesnė kaip patvirtinti pateiktos transporto priemonės didžiausia masė;

1.3.2.

atliekant minėtą bandymą ir patvirtinti pateiktai transporto priemonei kelyje pasiekus 30 km/h greitį, patikrinama, ar ilgalaikio stabdymo sistemos sukamosios dalys sukasi taip greitai, kad lėtinimo momentas nebūtų mažesnis už dydį, nustatytą atliekant 1.3.1 punkte nurodytą bandymą;

1.4.

jeigu aptariama transporto priemonė – tai priekaba, kurioje sumontuoti pneumatiniai stabdžiai su S formos kumšteliais arba diskiniai stabdžiai (1), atitinkanti šio priedo 2 priedėlyje nustatytus patikrinimo reikalavimus, taikomus tikrinant charakteristikas, lyginamas su charakteristikomis, pateiktomis atskaitinės ašies bandymo ataskaitoje, kaip nurodyta šio priedo 3 priedėlyje.

2.

1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose pavartotas terminas „tapatus“ reiškia, kad geometrinės bei mechaninės charakteristikos ir tuose punktuose paminėtos transporto priemonės komponentams naudotos medžiagos yra tapačios.

3.

Kai taikomi paminėti reikalavimai, į pranešimą apie patvirtinimą (šios taisyklės 2 priedas) įtraukiami šie duomenys:

3.1.

1.1 punkte nurodytu atveju įrašomas transporto priemonės, kuri bandoma pagal pamatinį I tipo ir (arba) II tipo (ar IIA tipo) ar III tipo bandymo metodą, patvirtinimo numeris;

3.2.

1.2 punkte nurodytu atveju užpildoma šio priedo 1 priedėlio I lentelė;

3.3.

1.3 punkte nurodytu atveju užpildoma šio priedo 1 priedėlio II lentelė;

3.4.

jeigu taikomas 1.4 punktas, užpildoma šio priedo 1 priedėlio III lentelė;

4.

Kai patvirtinimo paraiškos pateikėjas šią taisyklę taikančioje Susitariančiojoje Šalyje remiasi patvirtinimu, suteiktu kitoje šią taisyklę taikančioje Susitariančiojoje Šalyje, jis turi pateikti su minėtu patvirtinimu susijusius dokumentus.


(1)  Kiekvienai ašiai tenkanti didžiausia techniškai leidžiama masė.

1 PRIEDĖLIS

I   lentelė

 

Transporto priemonės ašys

Atskaitos ašys

Kiekvienai ašiai tenkanti masė (1)

Ratams sustabdyti būtina jėga

Greitis

Kiekvienai ašiai tenkanti masė (1)

Ratams sustabdyti pasiekta jėga

Greitis

kg

N

Km/h

kg

N

km/h

1 ašis

 

 

 

 

 

 

2 ašis

 

 

 

 

 

 

3 ašis

 

 

 

 

 

 

4 ašis

 

 

 

 

 

 

II   lentelė

Bendra patvirtinti pateiktos transporto priemonės masė … kg

Ratams sustabdyti būtina jėga … N

Būtinas ilgalaikio stabdymo sistemos veleno lėtinimo momentas …Nm

Pasiektas ilgalaikio stabdymo sistemos veleno lėtinimo momentas

(remiantis diagrama) … Nm

III   lentelė

 

ATSKAITOS AŠIS …

(pridedama kopija)

 

ATASKAITOS NR. …

 

Data …


 

I tipas

III tipas

Kiekvienos ašies stabdymo jėga (N)

(žr. 2 priedėlio 4.2.1 punktą)

1 ašis

T1 = … % Pe  (2)

T1 = … % Pe

2 ašis

T2 = … % Pe

T2 = … % Pe

3 ašis

T3 = … % Pe

T3 = … % Pe

Numatoma pavaros eiga (mm)

(žr. 2 priedėlio 4.3.1.1 punktą)

1 ašis

S1 = …

s1 = …

2 ašis

S2 = …

s2 = …

3 ašis

S3 = …

s3 = …

Pasiekta vidutinė stūmos jėga (N)

(žr. 2 priedėlio 4.3.1.2 punktą)

1 ašis

ThA1 = …

ThA1 = …

2 ašis

ThA2 = …

ThA2 = …

3 ašis

ThA3 = …

ThA3 = …

Stabdymo veiksmingumas (N)

(žr. 2 priedėlio 4.3.1.4 punktą)

1 ašis

T1 = …

T1 = …

2 ašis

T2 = …

T2 = …

3 ašis

T3 = …

T3 = …

 

Rezultatai, gauti priekabą išbandžius pagal 0 tipo bandymą

(E)

I tipa sįkaitę stabdžiai

(numatomas)

III tipa sįkaitę stabdžiai

(numatomas)

Transporto priemonės stabdymo veiksmingumas

(žr. 2 priedėlio 4.3.2 punktą)

 

 

 

Įkaitusiems stabdžiams taikomi reikalavimai

(žr. 4 priedo 1.5.3, 1.6.3 ir 1.7.2 punktus)

 

≥ 0,36

bei

≥ 0,60 E

≥ 0,40

bei

≥ 0,60 E


(1)  Kiekvienai ašiai tenkanti didžiausia techniškai leidžiama masė.

(2)  Pe – statmena kelio dangos jėga, veikianti atitinkamą nejudamą atskaitos ašį.

2 PRIEDĖLIS

Alternatyvi I tipo ir III tipo priekabų stabdžių bandymų atlikimo tvarka

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Vadovaujantis šio priedo 1.4 punktu, suteikiant transporto priemonės tipo patvirtinimą, galima atsisakyti I tipo ir III tipo bandymų, jeigu stabdžių sistemos komponentai atitinka šio priedėlio reikalavimus ir jeigu numatomas tų stabdžių sistemų veiksmingumas atitinka šioje taisyklėje atitinkamai transporto priemonių kategorijai nustatytus reikalavimus.

1.2.

Bandymai, atlikti taikant šiame priedėlyje aprašytus metodus, laikomi atitinkančiais minėtus reikalavimus.

1.2.1.

Pagal šio priedėlio 3.5.1 punktą, įskaitant imtinai 09 serijos pakeitimų 7 papildymą, atlikti bandymai, kurių rezultatai yra teigiami, laikomi atitinkančiais šio priedėlio 3.5.1 punkto (su paskutiniais pakeitimais) nuostatas. Jeigu taikoma ši alternatyvi tvarka, bandymų ataskaitoje nurodoma pradinė bandymų ataskaita, kurioje pateiktais bandymų rezultatais remiamasi naujoje atnaujintoje ataskaitoje. Tačiau nauji bandymai turi būti atlikti laikantis vėliausiai pakeistoje šios taisyklės redakcijoje nustatytų reikalavimų.

1.3.

Bandymai, atlikti vadovaujantis šio priedėlio 3.6 punktu, ir 3 priedėlio arba 4 priedėlio 2 skirsnyje pateikti rezultatai laikomi priimtinais atitikties šios taisyklės 5.2.2.8.1 punkte nustatytiems reikalavimams įrodymais.

1.4.

Prieš atliekant III tipo bandymą, stabdys (-žiai) sureguliuojamas (-i) laikantis toliau pateiktos tvarkos.

1.4.1.

Jeigu priekabose sumontuoti pneumatiniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami taip, kad veiktų automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas. Šiuo tikslu pavaros eiga suderinama taip:

s0 ≥ 1,1 × sre-adjust

(viršutinė vertė neturi viršyti gamintojo rekomenduojamos vertės);

čia:

sre-adjust

pakartotinio reguliavimo eiga, remiantis automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo gamintojo specifikacija, t. y. eiga, kuria imama reguliuoti stabdžio darbinį tarpą, kai pavaroje yra 100 kPa slėgis.

Kai technikos tarnyba pritaria, kad pavaros eigos išmatuoti neįmanoma, su ja turi būti susitarta dėl pradinio nustatymo.

Šiomis sąlygomis stabdys įjungiamas iš eilės 50 kartų, kai pavaroje yra 200 kPa slėgis. Po to stabdys nuspaudžiamas vieną kartą, kai pavaros slėgis yra ≥ 650 kPa.

1.4.2.

Jeigu transporto priemonėse sumontuoti hidrauliniai diskiniai stabdžiai, nustatymo reikalavimų nebūtina taikyti.

1.4.3.

Jeigu priekabose sumontuoti hidrauliniai būgniniai stabdžiai, stabdžiai sureguliuojami pagal gamintojo nurodymus.

1.5.

Jeigu transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, prieš atliekant I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami šio priedo 1.4 punkte nustatyta tvarka.

2.   SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS

P

=

nejudamą ašį veikianti statmena kelio dangos jėga;

C

=

stabdžių valdymo jėgos momentas;

Cmax

=

leidžiamas didžiausias stabdžių valdymo jėgos momentas;

CO

=

stabdžių valdymo pradinis jėgų momentas, t. y. mažiausias valdymo jėgos momentas, reikalingas išmatuojamam stabdymo jėgos momentui sukurti;

R

=

padangos riedėjimo spindulys (dinaminis);

T

=

stabdymo jėga padangos ir kelio sandūroje;

M

=

stabdymo momentas = T · R;

z

=

stabdymo greitis = T/P arba M/RP;

s

=

pavaros eiga (darbinė eiga ir laisvoji eiga);

sp

=

žr. 19 priedo 7 priedėlį;

ThA

=

žr. 19 priedo 7 priedėlį;

l

=

svirties ilgis;

r

=

būgninių stabdžių spindulys;

P

=

stabdžių įjungimo slėgis;

Pastaba. Prie etaloninių stabdžių simbolių pridedama e raide.

Image

3.   BANDYMŲ ATLIKIMO METODAI

3.1.   Bandymai kelyje

3.1.1.

Pageidautina atlikti tik vienos ašies stabdžių veiksmingumo bandymus.

3.1.2.

Vadovaujantis šio priedo 1.1 punktu, galima remtis ašių derinio bandymų rezultatais, tačiau tik tada, kai per vilkimo ir įkaitusių stabdžių bandymus kiekviena ašimi sukuriama vienoda stabdymo energija.

3.1.2.1.

Tai įmanoma tada, kai toliau nurodytos savybės yra būdingos kiekvienai ašiai ir yra tapačios: stabdžių geometrija, antdėklai, ratų montavimas, padangos, paleidimas ir slėgio pasiskirstymas kamerose.

3.1.2.2.

Dokumentuose nurodomas ašių derinio bandymų rezultato vidurkis, tarsi būtų naudota viena ašis.

3.1.3.

Pageidautina, kad nejudama (-os) ašis (-ys) būtų apkrauta (-os) didžiausia apkrova, nors tai ir nėra esminis dalykas, jeigu bandymų metu tinkamai atsižvelgiama į riedėjimo varžą dėl skirtingos bandomosios (-ųjų) ašies (-ių) apkrovos.

3.1.4.

Kai bandymams naudojamas transporto priemonių junginys, turi būti įvertintas didesnis jo riedėjimo varžos poveikis.

3.1.5.

Taikomas nustatytasis pradinis bandymo greitis. Galutinis greitis apskaičiuojamas taikant šią formulę:

Formula

čia:

v1

=

pradinis greitis (km/h);

v2

=

galutinis greitis (km/h);

P

=

velkančiosios transporto priemonės masė (kg) bandymo sąlygomis;

P1

=

priekabos masės dalis, tenkanti ašiai (-ims) be stabdžių (kg);

P2

=

priekabos masės dalis, tenkanti ašiai (-ims) su stabdžiais (kg).

3.2.   Bandymai inerciniu dinamometru

3.2.1.

Bandymų įrenginiu turi būti sukurtas inercijos momentas, imituojantis šaltų ir įkaitusių stabdžių bandymams atlikti būtiną transporto priemonės masės tiesinės inercijos dalį, veikiančią vieną ratą; be to, įrenginiu turi būti įmanoma pasiekti pastovų greitį, kad būtų galima atlikti šio priedėlio 3.5.2 ir 3.5.3 punktuose aprašytą bandymą.

3.2.2.

Bandomas visas ratas, įskaitant padangą, sumontuotas ant judamosios stabdžių dalies, kaip montuojama transporto priemonėje. Inercinė masė stabdžius gali veikti arba tiesiogiai, arba per padangą ir ratus.

3.2.3.

Atliekant stabdžių įkaitinimo bandymus, galima leisti tam tikro greičio ir krypties aušinamojo oro srautą, kuriuo imituojamos tikrosios sąlygos; oro srauto greitis

vair = 0,33 v

čia:

v

=

transporto priemonės bandymo greitis pradėjus stabdyti.

Aušinamojo oro temperatūra turi atitikti aplinkos temperatūrą.

3.2.4.

Kai, atliekant bandymą, padangų riedėjimo pasipriešinimas nėra kompensuojamas automatiškai, jėgos, kuria valdomas stabdys, momentas pakoreguojamas atimant 0,01 dydžio riedėjimo varžos koeficientui lygų jėgos momentą.

3.3.   Bandymai dinamometru ant riedėjimo dangos

3.3.1.

Pageidautina, kad nejudama ašis būtų apkrauta didžiausia apkrova, nors tai ir nėra esminis dalykas, jeigu bandymų metu tinkamai atsižvelgiama į riedėjimo varžą dėl skirtingos bandomosios ašies apkrovos.

3.3.2.

Atliekant stabdžių įkaitinimo bandymus, galima leisti tam tikro greičio ir krypties aušinamojo oro srautą, kuriuo imituojamos tikrosios sąlygos; oro srauto greitis

vair = 0,33 v

čia:

v

=

transporto priemonės bandymo greitis pradėjus stabdyti.

Aušinamojo oro temperatūra turi atitikti aplinkos temperatūrą.

3.3.3.

Stabdymo trukmė – 1 sekundė po ne ilgesnės kaip 0,6 sekundės stabdžių jėgos sukūrimo trukmės.

3.4.   Bandymo sąlygos

3.4.1.

Bandomas (-i) stabdys (-žiai) turi būti parengtas (-i) taip, kad būtų galima išmatuoti:

3.4.1.1.

nuolat registruojamą stabdymo momentą ar jėgą periferinėje padangos zonoje;

3.4.1.2.

nuolat registruojamą oro slėgį stabdžio kameroje;

3.4.1.3.

bandomos transporto priemonės greitį;

3.4.1.4.

pradinę temperatūrą stabdžio būgno ar disko išorėje;

3.4.1.5.

stabdžių pavaros eigą atliekant 0 tipo ir I ar III tipo bandymus.

3.5.   Bandymo procedūros

3.5.1.   Papildomas šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas

Stabdys parengiamas vadovaujantis šios taisyklės 19 priedo 4.4.2 punktu.

Jeigu stabdymo jėgos stiprinimo koeficiento (BF) ir slenkstinio stabdymo jėgos momento patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis šios taisyklės 19 priedo 4.4.3 punktu, pritrynimas, taikomas atliekant papildomą šaltų stabdžių veiksmingumo bandymą, turi būti tapatus pagal 19 priedo 4.4.3 punktą atliekamo patikrinimo procedūrai.

Vadovaujantis šios taisyklės 19 priedo 4 dalimi, šaltų stabdžių veiksmingumo bandymus leidžiama atlikti po stabdymo jėgos stiprinimo koeficiento (BF) patikrinimo.

Be to, paeiliui leidžiama atlikti du bandymus įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti – I ir III tipo.

Vadovaujantis 19 priedo 4.4.2.6 punktu, kartais stabdžiai gali būti nuspaudžiami tarp bandymų įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti ir tarp patikrinimo bei šaltų stabdžių veiksmingumo bandymų. Spūdžių skaičių turi deklaruoti stabdžių gamintojas.

3.5.1.1.

I tipo bandymas atliekamas, kai pradinis greitis lygus 40 km/h, o III tipo bandymas – pradiniu 60 km/h greičiu, kad I ir III tipų bandymų pabaigoje būtų galima įvertinti įkaitusių stabdžių veiksmingumą. I ir (arba) III tipų bandymai įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti turi būti atlikti iškart po šaltų stabdžių veiksmingumo bandymo.

3.5.1.2.

Stabdžiai tris kartus nuspaudžiami esant vienodam slėgiui (p), kai transporto priemonė juda pradiniu 40 km/h greičiu (I tipo bandymas) arba pradiniu 60 km/h greičiu (III tipo bandymas), ir kai pradinė stabdžių temperatūra, išmatuota būgnų ar diskų išoriniame paviršiuje, yra maždaug vienoda bei neviršija 100 °C. Stabdžiai nuspaudžiami, kai stabdžių pavaroje pasiekiamas ne mažesnio kaip 50 proc. dydžio stabdymo greitį (z) atitinkančiam stabdymo momentui arba jėgai pasiekti būtinas slėgis. Stabdžių pavaros slėgis neturi viršyti 650 kPa, o stabdžių valdymo jėgos momentas (C) neturi viršyti leidžiamo didžiausio stabdžių valdymo jėgos momento (Cmax). Šių trijų rezultatų vidurkis laikomas šaltų stabdžių veiksmingumu.

3.5.2.   Bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti (I tipo bandymas)

3.5.2.1.

Šis bandymas atliekamas 40 km/h greičiu, kai pradinė stabdžių temperatūra, išmatuota stabdžio būgnų ar diskų išoriniame paviršiuje, neviršija 100 °C.

3.5.2.2.

Stabdymo greitis turi siekti 7 proc., įskaitant riedėjimo varžą (žr. šio priedėlio 3.2.4 punktą).

3.5.2.3.

Bandymas atliekamas per 2 minutes ir 33 sekundes arba kol transporto priemonė 40 km/h greičiu nuvažiuos 1,7 km atstumą. Jeigu bandymo greičio neįmanoma išvystyti, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.5.2.2 punktu, bandymo trukmę galima pailginti.

3.5.2.4.

Vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.5.3 punktu, įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas atliekamas ne vėliau, kaip praėjus 60 sekundžių nuo I tipo bandymo pabaigos, ir transporto priemonei judant pradiniu 40 km/h greičiu. Taikomas stabdžių pavaros slėgis turi atitikti slėgį, taikytą atliekant O tipo bandymą.

3.5.3.   Bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti (III tipo bandymas)

3.5.3.1.   Pakartotinio stabdymo bandymo metodai

3.5.3.1.1.   Bandymai kelyje (žr. 4 priedo 1.7 punktą)

3.5.3.1.2.   Bandymas inerciniu dinamometru

Bandymų atlikimo bandymų įranga, kaip aprašyta 11 priedo 2 priedėlio 3.2 punkte, sąlygos gali būti tokios pat, kaip ir bandymų kelyje, kaip nustatyta 1.7.1 punkte, kai:

Formula

3.5.3.1.3.   Bandymas dinamometru ant riedėjimo dangos

Bandymų atlikimo bandymų įranga, kaip aprašyta 11 priedo 2 priedėlio 3.3 punkte, sąlygos:

stabdžių spūdžių skaičius

20;

stabdymo ciklo trukmė

(stabdymo trukmė – 25 sekundės, atsikūrimo trukmė – 35 sekundės)

60 s;

bandymo greitis

30 km/h;

stabdymo greitis

0,06;

riedėjimo varža

0,01;

3.5.3.2.   Vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.7.2 punktu, įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas atliekamas ne vėliau, kaip praėjus 60 sekundžių nuo III tipo bandymo pabaigos. Stabdžių pavaroje turi būti toks pats slėgis, kaip ir atliekant 0 tipo bandymą.

3.6.   Automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo veiksmingumo reikalavimai

3.6.1.   Stabdžiuose įmontuojamam automatiniam stabdžių reguliavimo mechanizmui, kurio veiksmingumas tikrinamas laikantis šio priedėlio nuostatų, taikomi toliau pateikti reikalavimai.

Užbaigus 3.5.2.4 punkte (I tipo bandymas) ar 3.5.3.2 punkte (III tipo bandymas) nurodytus bandymus, patikrinama, kaip laikomasi 3.6.3 punkte nustatytų reikalavimų.

3.6.2.   Stabdžiuose įmontuotam alternatyviam automatiniam stabdžių reguliavimo mechanizmui, kurio bandymų ataskaita, nustatyta 3 priedėlyje, jau yra parengta, taikomi toliau pateikti reikalavimai.

3.6.2.1.   Stabdžių veiksmingumas

Įkaitinus stabdį (-žius) atitinkamai 3.5.2 punkte (I tipo bandymas) ar 3.5.3 punkte (III tipo bandymas) nustatyta tvarka, taikomos šios nuostatos:

a)

darbinės stabdžių sistemos įkaitusių stabdžių veiksmingumas turi būti ≥ 80 proc. nustatytojo 0 tipo stabdžių veiksmingumo; arba

b)

stabdys nuspaudžiamas, kai slėgis stabdžių pavaroje atitinka per 0 tipo bandymą taikytą slėgį; esant šiam slėgiui, išmatuojama bendra pavaros eiga (sA), kuri turi būti ≤ 0,9 stabdžių pavaros sp vertės.

sp

=

efektyvioji eiga arba eiga, kuria išėjimo stūmos jėga siekia 90 proc. vidutinės stūmos jėgos (ThA); žr. šios taisyklės 11 priedo 2 priedėlio 2 dalį.

3.6.2.2.   Užbaigus 3.6.2.1 punkte nustatytus bandymus, patikrinami 3.6.3 punkte nustatyti reikalavimai.

3.6.3.   Laisvojo veikimo bandymas

Užbaigus atitinkamai 3.6.1 ar 3.6.2 punkte nustatytus bandymus, stabdys (-žiai) atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. ≤ 100 °C, tada patikrinama, ar priekaba ir (arba) ratas (-ai) gali riedėti laisvai, atitikdami vieną iš šių sąlygų:

a)

ratai rieda laisvai, t. y. juos galima sukti ranka;

b)

įrodoma, kad, atleidus stabdį (-žius) ir priekabai važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neturi viršyti 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamojo stabdymo jėgos momentas laikomas priimtinu.

3.7.   Bandymų ataskaita

3.7.1.

Pagal šio priedėlio 3.5 ir 3.6.1 punktus atliktų bandymų rezultatai pateikiami šio priedo 3 priedėlyje pateikto pavyzdžio blanke.

3.7.2.

Stabdys ir ašis turi būti identifikuoti. Ant ašies turi būti nurodyta informacija apie stabdžius, ašį, techniškai leidžiamą masę ir 3 priedėlyje nurodytos atitinkamos bandymų ataskaitos numeris.

3.7.3.

Kai stabdžiuose yra įmontuotas alternatyvus stabdžių reguliavimo mechanizmas, pagal šio priedėlio 3.6.2 punktą atliktų bandymų rezultatai pateikiami šio priedo 4 priedėlyje pateikto pavyzdžio blanke.

4.   PATIKRINIMAS

4.1.   Komponentų patikrinimas

Tvirtintino tipo transporto priemonės stabdžių specifikacija tikrinama pagal kiekvieną iš toliau nurodytų konstrukcijos kriterijų:

Pozicija

Kriterijus

4.1.1.

a)

Stabdžio būgno cilindrinė dalis;

Neleidžiami jokie pakeitimai

b)

medžiaga, iš kurios pagamintas stabdžio būgnas arba stabdžio diskas;

Neleidžiami jokie pakeitimai

c)

stabdžio būgno arba stabdžio disko masė.

Gali padidėti iki 20 proc. pamatinės būgno ar disko masės

4.1.2.

a)

Rato nuotolis nuo stabdžio būgno išorinio paviršiaus arba nuo stabdžio disko išorinio skersmens (E matmuo);

Paklaidas nustato bandymus atliekanti technikos tarnyba

b)

rato nedengiama stabdžio būgno ar stabdžio disko dalis (F matmuo).

4.1.3.

a)

Medžiaga, iš kurios pagamintas stabdžių trinkelės antdėklas arba stabdžių trinkelė;

Neleidžiami jokie pakeitimai

b)

stabdžių trinkelės antdėklo arba stabdžių trinkelės plotis;

c)

stabdžių trinkelės antdėklo arba stabdžių trinkelės storis;

d)

stabdžių trinkelės antdėklo arba stabdžių trinkelės faktinio paviršiaus plotas;

e)

stabdžių trinkelės antdėklo arba stabdžių trinkelės pritvirtinimo būdas.

4.1.4.

Stabdžių geometrija (kaip nurodyta 3 priedėlio 2A ar 2B brėž.).

Neleidžiami jokie pakeitimai

4.1.5.

Padangos riedėjimo spindulys (R)

Gali būti keičiama, vadovaujantis šio priedėlio 4.3.1.4 punkte nustatytais reikalavimais

4.1.6.

a)

Vidutinė stūmos jėga (THA);

Gali būti keičiama, jeigu numatomas veiksmingumas atitinka šio priedėlio 4.3 punkte nustatytus reikalavimus

b)

pavaros eiga (s);

c)

vykdytuvo svirties ilgis (l);

d)

slėgis stabdžio kameroje (p).

4.1.7.

Statinė masė (P)

P dydis neturi viršyti Pe (žr. 2 punktą)

4.2.   Sugertos stabdymo energijos patikrinimas

4.2.1.

Velkamajai jėgai I ir III tipų bandymų sąlygomis pasiekti būtina kiekvieno tikrinamo stabdžio pasiekiama stabdymo jėga (T) (valdymo linijoje esant tam pačiam pm slėgiui) neturi viršyti etaloninio stabdžio bandymams pasirinktų Te dydžių, kaip nurodyta 11 priedo 3 priedėlio 2.1 ir 2.2 punktuose.

4.3.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumo patikrinimas

4.3.1.

Kiekvieno tikrinamo stabdžio stabdymo jėga (T), kamerose nustačius tam tikrą p slėgį, o pagal 0 tipo bandymą tikrinamos priekabos valdymo linijoje – pm slėgį, nustatoma toliau pateikta tvarka.

4.3.1.1.

Numatoma tikrinamo stabdžio pavaros eiga (s) apskaičiuojama taip:

Formula

Ši vertė neturi viršyti sp dydžio. sp dydis patikrinamas bei užregistruojamas šios taisyklės 19 priedo 2 punkte nustatyta tvarka ir gali būti taikomas nustačius tik tokį slėgį, kurio sritis apibrėžta 19 priedo 1 priedėlyje nurodytos bandymo ataskaitos 3.3.1 punkte.

4.3.1.2.

4.3.1 punkte nurodyto slėgio sąlygomis išmatuojama prie tikrinamo stabdžio sumontuotos kameros vidutinė stūmos galia (ThA).

4.3.1.3.

Tuomet apskaičiuojamas stabdžių valdymo jėgos momentas (C):

C = ThA · l

C turi neviršyti Cmax.

4.3.1.4.

Numatomas tikrinamo stabdžio stabdymo veiksmingumas apskaičiuojamas taip:

Formula

R dydis turi būti ne mažesnis negu 0,8 Re.

4.3.2.

Numatomas tikrinamos priekabos stabdymo veiksmingumas apskaičiuojamas taip:

Formula

4.3.3.

Atlikus I tipo ar III tipo bandymus, įkaitusių stabdžių veiksmingumas nustatomas pagal 4.3.1.1–4.3.1.4 punktus. Pagal 4.3.2 punktą apskaičiuojami numatomi dydžiai turi atitikti šios taisyklės reikalavimus, taikomus tikrinamai priekabai. Dydis, atitinkantis:

„vertę, užregistruotą atliekant 0 tipo bandymą, kaip nustatyta 4 priedo 1.5.3 arba 1.7.2 punkte“

tai vertė, užregistruota atliekant tikrinamos priekabos 0 tipo bandymą.

3 PRIEDĖLIS

Bandymo ataskaitos pavyzdys, kaip nustatyta šio priedo 2 priedėlio 3.7.1 ir 3.7.2 punktuose

BANDYMO ATASKAITOS Nr. …

1.   IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS

1.1.

Ašis:

Gamintojas (pavadinimas ir adresas)

Gamyklinė markė …

Tipas …

Modelis …

Techniškai leidžiama ašių apkrova (Pe) …daN

1.2.

Stabdys:

Gamintojas (pavadinimas ir adresas)

Gamyklinė markė …

Tipas …

Modelis …

Techniškai leidžiamas stabdžių valdymo jėgos momentas (Cmax) …

Automatinis reguliavimo mechanizmas: integruotas/neintegruotas (1)

Stabdžio būgnas ar stabdžio diskas (1)

Vidinis būgno skersmuo arba išorinis disko skersmuo (1)

Efektyvusis spindulys …

Storis (2)

Masė …

Medžiaga …

Stabdžių trinkelės antdėklas arba trinkelė (1):

Gamintojas …

Tipas …

Identifikaciniai duomenys (matomi, kai antdėklas ir (arba) trinkelė sumontuoti ant stabdžių trinkelės antdėklo ir (arba) laikančiojo disko …

Plotis …

Storis …

Paviršiaus plotas …

Pritvirtinimo būdas …

Stabdžių geometrija, pridedamas matmenų brėžinys:

būgninių stabdžių (žr. šio priedėlio 2A brėž.);

diskinių stabdžių (žr. šio priedėlio 2B brėž.)

1.3.

Ratas (-ai)

Pavieniai/sudvejinti (1)

Ratlankio skersmuo (D) …

(pridedamas matmenų brėžinys, kaip nurodyta šio priedėlio 1A ar 1B brėž.)

1.4.

Padangos:

Atskaitinis riedėjimo spindulys (Re) esant etaloninei jėgai (Pe) …

1.5.

Kamera:

Gamintojas …

Tipas (cilindras/diafragma) (1)

Modelis …

Svirties ilgis (le) …

1.6.

Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas (netaikoma, kai automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas jau sumontuotas) (3)

Gamintojas (pavadinimas ir adresas): …

Gamyklinė markė: …

Tipas: …

Versija: …

2.   BANDYMO REZULTATŲ REGISTRAVIMAS

(pakoreguota, atsižvelgiant į 0,01 Pe dydžio riedėjimo varžą)

Bandymas kelyje/bandymas inerciniu dinamometru/bandymas dinamometru ant riedėjimo dangos (1)

2.1.

O2 ir O3 kategorijų transporto priemonės

Bandymo tipas

0

I

11 priedo 2 priedėlio punktai

3.5.1.2

3.5.2.2/3.5.2.33

3.5.2.4

Bandymo greitis

km/h

40

40

40

Stabdžių pavaros slėgis (pe)

kPa

Stabdymo trukmė

min

 

2,55

Pasiekta stabdymo jėga (Te)

N

 

 

 

Stabdymo veiksmingumas Te/9,81Pe (Pe, kg)

 

 

 

Pavaros eiga (se)

mm

 

 

Stabdžių valdymo jėgos momentas (Ce)

Nm

 

 

Stabdžių valdymo pradinis jėgų momentas (Co, e)

Nm

 

 

2.2.

O4 kategorijos transporto priemonės

Bandymo tipas

0

III

11 priedo 2 priedėlio punktai

3.5.1.2

3.5.3.1

3.5.3.2

Pradinis bandymo greitis

km/h

60

 

60

galutinis

km/h

 

 

 

Stabdžių pavaros slėgis (pe)

kPa

 

 

Stabdžių spūdžių skaičius

20

Stabdymo ciklo trukmė

s

60

Pasiekta stabdymo jėga (Te)

N

 

 

 

Stabdymo veiksmingumas Te/9,81Pe (Pe, kg)

 

 

 

Pavaros eiga (se)

mm

 

 

Stabdžių valdymo jėgos momentas (Ce)

Nm

 

 

Stabdžių valdymo pradinis jėgų momentas (Co, e)

Nm

 

 

2.3.

Šiame punkte pateikta lentelė turi būti užpildyta tik tuo atveju, kai stabdys buvo bandomas šios taisyklės 19 priedo 4 punkte nustatyta tvarka, siekiant patikrinti šaltų stabdžių veikimo charakteristikas, atsižvelgiant į stabdymo jėgos stiprinimo koeficientą (BF), kuris apibrėžiamas kaip stabdžių valdymo jėgos ir stabdymo jėgos santykis.

2.3.1.

BF stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas: …

3.   AUTOMATINIO STABDŽIŲ REGULIAVIMO MECHANIZMO VEIKSMINGUMAS (jei taikoma)

3.1.

Vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.6.3 punktu, veikia laisvai: taip/ne (1)

4.   Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 11 priedo 2 priedėliu ir, kai taikoma, 19 priedo 4 punktu.

Bandymus atliekanti technikos tarnyba (4)

Parašas: …Data: …

5.   Patvirtinimą suteikianti institucija (4)

Parašas: …Data: …

6.   Užbaigiant 11 priedo 2 priedėlio 3.6 punkte nustatytą bandymą (3), Taisyklės Nr. 13 5.2.2.8.1 punkte nustatyti reikalavimai laikomi įvykdytais/neįvykdytais (1).

Parašas: …Data: …

1A   brėž.

Image

Būgno plotis

(Xe)

Jėga

(Pe)

Padanga

Ratlankis

Be

(mm)

Re

(mm)

De

(mm)

Ee

(mm)

Fe

(mm)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1B   brėž.

Image

Be

(mm)

De

(mm)

Ee

(mm)

Fe

(mm)

Re

(mm)

 

 

 

 

 

2A   brėž.

Stabdžių geometrija

l – galimas kintamasis ilgis (mm)

Image

Stabdžio tipas

ae

he

ce

de

ee

αoe

α1e

be

re

Fe

S1e

S2e

S3e

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2B   brėž.

Image

le

(mm)

ee

(mm)

de

(mm)

xe

(mm)

re

(mm)

be

(mm)

Fe

(cm2)

 

 

 

 

 

 

 


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Taikoma tik diskiniams stabdžiams.

(3)  Pildoma, kai įrengiamas stabdžių dilimą reguliuojantis automatinis įtaisas.

(4)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.

4 PRIEDĖLIS

Šio priedo 2 priedėlio 3.7.3 punkte nustatytas alternatyvaus automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo bandymo ataskaitos pavyzdys

BANDYMO ATASKAITOS NR …

1.   IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS

1.1.

Ašis:

Gamyklinė markė: …

Tipas: …

Modelis: …

Techniškai leidžiama ašių apkrova (Pe) … daN

11 priedo 3 priedėlyje nurodytos bandymo ataskaitos Nr. …

1.2.

Stabdys:

Gamyklinė markė: …

Tipas: …

Modelis: …

Stabdžių trinkelės antdėklai: …

Gamyklinė markė ir (arba) tipas: …

1.3.

Įjungimas: …

Gamintojas: …

Tipas (cilindras/diafragma) (1): …

Modelis: …

Svirties ilgis (l): …mm

1.4.

Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas:

Gamintojas (pavadinimas ir adresas): …

Gamyklinė markė: …

Tipas: …

Versija: …

2.   BANDYMO REZULTATŲ REGISTRAVIMAS

2.1.

Automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo veiksmingumas

2.1.1.

Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas, nustatytas 11 priedo 2 priedėlio 3.6.2.1 punkto a papunktyje nustatytu bandymu: … proc.

arba

pavaros eiga (sA), nustatyta 11 priedo 2 priedėlio 3.6.2.1 punkto b papunktyje nustatytu bandymu: … mm

2.1.2.

Vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.6.3 punktu, veikia laisvai: taip/ne (1)

3.   Bandymus atliekančios technikos tarnybos/tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos (1) pavadinimas: …

4.   Bandymo data: …

5.   Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 11 priedo 2 priedėlio 3.6.2 punktu.

6.   Užbaigiant 5 dalyje nustatytą bandymą, Taisyklės Nr. 13 5.2.2.8.1 punkte nustatyti reikalavimai laikomi: įvykdytais/neįvykdytais (1)

7.   Bandymus atliekanti technikos tarnyba (2)

Parašas: …Data: …

8.   Patvirtinimą suteikianti institucija (2)

Parašas: …Data: …


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.


12 PRIEDAS

Transporto priemonių su inercinėmis (saviridos) stabdžių sistemomis bandymų sąlygos

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.   Priekabos inercinių (saviridos) stabdžių sistema yra sudaryta iš valdiklio, pavaros ir ratų stabdžių (toliau – stabdžiai).

1.2.   Valdiklis – į traukos prietaisą (sukabintuvą) integruotų komponentų visuma.

1.3.   Pavara – nuo galinės sukabintuvo dalies iki pirmosios stabdžio dalies esančių komponentų visuma.

1.4.   Stabdys – dalis, kurioje sukuriamos transporto priemonės judėjimui priešingos jėgos. Pirmoji stabdžio dalis yra arba svirtis, veikianti stabdžio kumštelį ar panašius komponentus (inercinė stabdžių sistema su mechanine pavara), arba stabdžių cilindras (inercinė stabdžių sistema su hidrauline pavara).

1.5.   Stabdžių sistemos, kuriose priekabai perduodama velkančiosios transporto priemonės akumuliuojama energija (pavyzdžiui, elektros, pneumatinė ar hidraulinė), kuri reguliuojama tik sukabinimo įtaise susidarančia stūmos jėga, nelaikomos inercinėmis stabdžių sistemomis, kaip apibrėžta šioje taisyklėje.

1.6.   Bandymai

1.6.1.

Pagrindinių stabdžio komponentų nustatymas

1.6.2.

Pagrindinių valdiklio komponentų nustatymas ir valdiklio atitikties šios taisyklės nuostatoms patikrinimas.

1.6.3.

Transporto priemonės tikrinimas:

a)

valdiklio ir stabdžio suderinamumas; bei

b)

pavara.

2.   SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS

2.1.   Vartojami matavimo vienetai

2.1.1.   Masė: (kg);

2.1.2.   Jėga: (N);

2.1.3.   Sunkio pagreitis: (g = 9,81 m/s2);

2.1.4.   Sukimo ir kiti momentai: (Nm);

2.1.5.   Plotas: (cm2);

2.1.6.   Slėgis: (kPa);

2.1.7.   Ilgis: matavimo vienetai nurodomi atsižvelgiant į konkretų atvejį.

2.2.   Visų tipų stabdžiams taikomi simboliai (žr. šio priedo 1 priedėlio 1 brėž.).

2.2.1.

:

GA

:

gamintojo deklaruota didžiausia techniškai leidžiama priekabos masė;

2.2.2.

:

G′A

:

gamintojo deklaruota didžiausia priekabos masė, kurią įmanoma sustabdyti valdikliu;

2.2.3.

:

GB

:

didžiausia priekabos masė, kurią įmanoma sustabdyti visais kartu įjungtais priekabos stabdžiais

GB = n · GBo;

2.2.4.

:

GBo

:

gamintojo deklaruotos didžiausios priekabos masės, kurią įmanoma sustabdyti vienu stabdžiu, dalis;

2.2.5.

:

B*

:

privaloma stabdymo jėga;

2.2.6.

:

B

:

privaloma stabdymo, atsižvelgiant į riedėjimo varžą, jėga;

2.2.7.

:

D*

:

sukabinimo įtaisą veikianti leidžiama stūmos jėga;

2.2.8.

:

D

:

sukabinimo įtaisą veikianti stūmos jėga;

2.2.9.

:

P′

:

valdiklio išėjimo galia;

2.2.10.

:

K

:

papildoma valdiklio jėga, sutartai nurodoma kaip D jėga, kuria, atsižvelgiant į D dydį, veikiamas ekstrapoliacinės kreivės, žyminčios P′, abscisių ašies sankirtos taškas, ir matuojama, kai įtaisas yra viduriniame eigos taške (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 ir 3 brėž.);

2.2.11.

:

KA

:

valdiklio jėgos slenkstis, t. y. didžiausia stūmos jėga, kuria trumpai nuspaudus sukabintuvą, valdiklio išėjimo galia nesusikuria. KA simboliu sutartinai žymima jėga, matuojama tuo momentu, kai sukabintuvas stumiamas atgal 10–15 mm per sekundę greičiu, o valdiklio pavara yra neįjungta;

2.2.12.

:

D1

:

didžiausia jėga, kuria sukabintuvas veikiamas tuo momentu, kai jis stumiamas atgal s greičiu (mm/s) ± 10 proc., o valdiklio pavara yra neįjungta;

2.2.13.

:

D2

:

didžiausia jėga, kuria didžiausio suspaudimo padėtyje esantis sukabintuvas traukiamas s greičiu (mm/s) ± 10 proc., kai valdiklio pavara yra neįjungta;

2.2.14.

:

ηHo

:

inercinio valdiklio efektyvumas;

2.2.15.

:

ηH1

:

pavaros sistemos efektyvumas;

2.2.16.

:

ηH

:

bendrasis valdiklio ir pavaros efektyvumas (ηH = ηHo · ηH1);

2.2.17.

:

S

:

valdiklio eiga (mm);

2.2.18.

:

s′

:

efektyvioji (naudingoji) valdiklio eiga (mm), nustatyta laikantis šio priedo 9.4 punkto reikalavimų;

2.2.19.

:

s″

:

rezervinė pagrindinio cilindro eiga (mm), matuojama sukabintuve;

2.2.19.1.

:

sHz

:

pagrindinio cilindro eiga (mm) pagal šio priedo 1 priedėlio 8 brėžinį;

2.2.19.2.

:

s″Hz

:

rezervinė pagrindinio cilindro eiga (mm), matuojama prie stūmoklio koto pagal 8 brėžinį;

2.2.20.

:

so

:

eigos nuostoliai, t. y. sukabintuvo eiga (mm), kai sukabintuvas aktyvuojamas taip, kad pasislenka iš 300 mm aukštyje virš horizontalės esančio taško į tašką, esantį 300 mm žemiau horizontalės, kai pavara nejuda;

2.2.21.

:

2sB

:

stabdžių trinkelės aukštis (stabdžių trinkelės veikimo eiga) milimetrais, nustatytas išmatavus su naudojamu įtaisu lygiagretų skersmenį ir bandymo metu nesureguliavus stabdžių;

2.2.22.

:

2sB *

:

mažiausias ratų, stabdomų būgniniais stabdžiais, stabdžių trinkelės centro aukštis (mažiausia stabdžio trinkelės veikimo eiga) milimetrais:

Formula

2r – stabdžio būgno skersmuo (mm), žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž.

Jeigu ratai stabdomi diskiniais stabdžiais su hidrauline pavara:

Formula

čia:

V60

=

vieno rato stabdžio sugeriamo skysčio tūris, esant 1,2 B* = 0,6 · GBo dydžio stabdymo jėgą atitinkančiam slėgiui ir didžiausiam padangos spinduliui;

bei

2rA

=

išorinis stabdžio disko skersmuo

(V60 išreikštas cm3, FRZ išreikštas cm2, o rA išreikštas mm).

2.2.23.

:

M*

:

stabdymo momentas, kaip nurodyta gamintojo 3 priedėlio 5 dalyje. Šis stabdymo momentas turi būti bent lygus nustatytai stabdymo jėgai (B*);

2.2.23.1.

:

MT

:

bandomojo stabdymo momentas, kai nėra jokio perkrovos saugiklio (vadovaujantis 6.2.1 punktu);

2.2.24.

:

R

:

dinaminis padangos riedėjimo spindulys (m);

2.2.25.

:

n

:

stabdžių skaičius;

2.2.26.

:

Mr

:

didžiausias stabdymo momentas, esant didžiausiai leidžiamai eigai (sr) arba didžiausiam leidžiamam skysčio tūriui (Vr), kai priekaba juda atgal (įskaitant 0,01 · g · GBo dydžio riedėjimo varžą);

2.2.27.

:

sr

:

didžiausia leidžiama stabdžių valdiklio svirties eiga, kai priekaba juda atgal;

2.2.28.

:

Vr

:

didžiausias leidžiamas skysčio tūris, sugertas vieno stabdomo rato, kai priekaba juda atgal;

2.3.   Simboliai galioja stabdžių sistemoms su mechanine pavara (žr. šio priedo 1 priedėlio 5 brėž.);

2.3.1.

:

iHo

:

sukabintuvo eigos ir svirties eigos valdiklio išėjimo pusėje redukcinis santykis;

2.3.2.

:

iH1

:

svirties eigos valdiklio išėjimo pusėje ir stabdžio svirties eigos redukcinis santykis (pavaros žeminimas);

2.3.3.

:

iH

:

sukabintuvo eigos ir stabdžių svirties eigos redukcinis santykis:

iH = iHo · iH1

2.3.4.

:

ig

:

stabdžių svirties eigos ir stabdžių trinkelės centro (žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž.) aukščio (veikimo eigos) redukcinis santykis;

2.3.5.

:

P

:

jėga, kuria veikiama stabdžių valdiklio svirtis (žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž.);

2.3.6.

:

Po

:

stabdžių atitraukimo jėga, kai priekaba juda į priekį; t. y. funkcijos M = f(P) grafike P jėgos vertė šios funkcijos ekstrapoliuotos dalies ir abscisių ašies sankirtos taške (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.);

2.3.6.1.

:

Por

:

stabdžių atitraukimo jėga, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.);

2.3.7.

:

P*

:

stabdymo jėgai (B*) gauti būtina jėga, kuria veikiama stabdžių valdiklio svirtis;

2.3.8.

:

PT

:

bandymo jėga, vadovaujantis 6.2.1 punktu;

2.3.9.

:

ρ

:

stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda į priekį:

M = ρ (P – Po)

2.3.9.1.

:

ρr

:

stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda atgal:

Mr = ρr (Pr – Por)

2.4.   Simboliai galioja stabdžių sistemoms su hidrauline pavara (žr. šio priedo 1 priedėlio 8 brėž.);

2.4.1.

:

ih

:

sukabintuvo eigos ir pagrindinio stabdžių cilindro stūmoklių eigos redukcinis santykis;

2.4.2.

:

i′g

:

cilindrų stūmos taško eigos ir stabdžių trinkelės centro aukščio (veikimo eigos) redukcinis santykis;

2.4.3.

:

FRZ

:

jeigu stabdys (-žiai) yra būgninis (-iai), vieno rato cilindro stūmoklio paviršiaus plotas; jeigu stabdys (-žiai) yra diskinis (-iai), vienoje disko pusėje esančių stūmoklių su apkaba paviršiaus plotų suma;

2.4.4.

:

FHZ

:

pagrindinio cilindro stūmoklio paviršiaus plotas;

2.4.5.

:

p

:

hidraulinis slėgis stabdžių cilindre;

2.4.6.

:

po

:

stabdžių atitraukimo slėgis stabdžių cilindre, kai priekaba juda į priekį; t. y. funkcijos M = f(P) grafike P jėgos vertė šios funkcijos ekstrapoliuotos dalies ir abscisių ašies sankirtos taške (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.);

2.4.6.1.

:

por

:

stabdžių atitraukimo slėgis, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.);

2.4.7.

:

p*

:

stabdymo jėgai (B*) gauti būtinas hidraulinis slėgis stabdžių cilindre;

2.4.8.

:

pT

:

bandymo jėga, vadovaujantis 6.2.1 punktu;

2.4.9.

:

ρ′

:

stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda į priekį:

M = ρ′ (p – po)

2.4.9.1.

:

ρ′r

:

stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda atgal:

Mr = ρ′r (pr – por)

2.5.   Simboliai, taikomi laikantis su perkrovos saugikliais susijusių stabdymo reikalavimų

2.5.1.

:

Dop

:

valdiklio įėjimo pusėje veikianti jėga, kuriai esant perkrovos saugiklis suveikia;

2.5.2.

:

Mop

:

stabdymo momentas, kuriuo suveikia perkrovos saugiklis (kaip deklaruota gamintojo);

2.5.3.

:

MTop

:

mažiausias bandomojo stabdymo momentas, kai perkrovos saugiklis yra sumontuotas (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu);

2.5.4.

:

Pop_min

:

stabdį veikianti jėga, kuriai esant perkrovos saugiklis suveikia (vadovaujantis 6.2.2.1 punktu);

2.5.5.

:

Pop_max

:

didžiausia jėga (sukabintuvą visiškai pastūmus atgal), kuria veikiamas stabdžio perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.3 punktu);

2.5.6.

:

pop_min

:

stabdį veikiantis slėgis, kuriam esant perkrovos saugiklis suveikia (vadovaujantis 6.2.2.1 punktu);

2.5.7.

:

pop_max

:

didžiausias hidraulinis slėgis (sukabintuvą visiškai pastūmus atgal), kuriam esant perkrovos saugiklis veikia stabdžių kamerą (vadovaujantis 6.2.2.3 punktu);

2.5.8.

:

PTop

:

mažiausia bandomojo stabdymo jėga, kai yra sumontuotas perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu);

2.5.9.

:

pTop

:

mažiausia bandomojo stabdymo jėga, kai yra sumontuotas perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu).

3.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.1.

Stabdymo jėga iš sukabintuvo į priekabos stabdžius turi būti perduodama arba trauklėmis, arba įvairiais skysčiais. Tačiau daliai pavaros galima naudoti ir armuotąjį lyną (Boudeno lyną); ši dalis turi būti kuo trumpesnė.

3.2.

Visi varžtai jungtyse turi būti tinkamai apsaugoti. Be to, tos jungtys turi būti arba savitepės, arba lengvai sutepamos.

3.3.

Inerciniai stabdymo įtaisai turi būti taip išdėstyti, kad sukabintuvui visiškai pasislinkus, jokia pavaros dalis neįstrigtų, ilgam neiškryptų arba nesulūžtų. Tai patikrinama pavaros galinę dalį atjungiant nuo stabdžių valdymo svirčių.

3.4.

Inercinė stabdžių sistema turi leisti priekabai judėti kartu su vilkiku, o jos sukurta velkamoji jėga neturi viršyti 0,08 g · GA. Šiuo tikslu naudojami prietaisai turi veikti automatiškai ir automatiškai išsijungti, priekabai pajudėjus į priekį.

3.5.

Bet koks 3.4 punkte minėtu tikslu įrengtas specialus prietaisas turi būti toks, kad nuolydžio sąlygomis stovėjimo stabdžių veiksmingumas nesumažėtų.

3.6.

Inercinių stabdžių sistemose gali būti įmontuoti perkrovos saugikliai. Jie neturi suveikti, kai jėga yra mažesnė nei Dop = 1,2 · D* (kai sumontuoti prie valdiklio) ar nei Pop = 1,2 · P* arba kai slėgis yra mažesnis nei pop = 1,2 · p* (kai saugikliai sumontuoti prie rato stabdžio); P* jėga ir p* slėgis atitinka B* = 0,5 · g · GBo dydžio stabdymo jėgą.

4.   VALDIKLIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

4.1.

Slankiosios valdiklio dalys turi būti pakankamai ilgos, kad stabdžius būtų galima visiškai nuspausti net ir tada, kai priekaba yra prikabinta.

4.2.

Slankiosios dalys apsaugomos silfonais arba lygiaverte priemone. Jos turi būti arba tepamos, arba pagamintos iš savitepių medžiagų. Susiliečiantys paviršiai turi būti pagaminti iš tokios medžiagos, kad nebūtų nei sukamojo momento dėl elektrocheminės reakcijos, nei mechaninio nesuderinamumo, dėl kurio slankiosios dalys galėtų įstrigti.

4.3.

Valdiklio įtempio slenkstis (KA) turi būti ne mažesnis kaip 0,02 g · G′A ir ne didesnis kaip 0,04 g · G′A.

4.4.

Didžiausia priekabų su standžiąja vilktimi įterpties jėga (D1) neturi viršyti 0,10 g · G′A, o daugiaašių priekabų su pasukamąja vilktimi – 0,067 g · G′A.

4.5.

Didžiausia vilkimo jėga (D2) neturi būti mažesnė kaip 0,1 g · G′A ir didesnė kaip 0,5 g · G′A.

5.   VALDIKLIŲ BANDYMAI IR MATAVIMAI

5.1.

Bandymus atliekančiai technikos tarnybai pateiktų valdiklių atitiktis tikrinama pagal šio priedo 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

5.2.

Išmatuojamos šios visų tipų stabdžių charakteristikos:

5.2.1.

eiga (s) ir efektyvioji eiga (s′);

5.2.2.

papildomoji jėga (K);

5.2.3.

slenkstinė jėga (KA);

5.2.4.

įterpties jėga (D1);

5.2.5.

vilkimo jėga (D2).

5.3.

Turėtų būti nustatomos šios inercinių stabdžių sistemų su mechanine pavara charakteristikos:

5.3.1.

iHo redukcinis santykis, matuojamas valdikliui esant viduriniame eigos taške;

5.3.2.

valdiklio išėjimo jėga (P′), kaip vilktį veikiančios stūmos jėgos (D) funkcija.

Papildomoji jėga (K) ir veiksmingumas išvedami pagal reprezentatyviąją kreivę, nubrėžtą išmatavus šiuos dydžius:

Formula

(žr. šio priedo 1 priedėlio 2 brėž.).

5.4.

Turėtų būti nustatomos šios inercinių stabdžių sistemų su hidrauline pavara charakteristikos:

5.4.1.

ih redukcinis santykis, matuojamas valdikliui esant viduriniame eigos taške;

5.4.2.

pagrindinio cilindro išėjimo slėgis (p), kaip gamintojo nurodytos vilktį veikiančios stūmos jėgos (D) ir pagrindinio cilindro stūmoklio paviršiaus ploto FHZ funkcija; papildomoji jėga (K) ir veiksmingumas išvedami pagal reprezentatyviąją kreivę, nubrėžtą išmatavus šiuos dydžius:

Formula

(žr. šio priedo 1 priedėlio 3 brėž.);

5.4.3.

rezervinė pagrindinio cilindro eiga (s″), kaip nurodyta šio priedo 2.2.1.9 punkte.

5.4.4.

pagrindinio cilindro stūmoklio paviršiaus plotas (FHZ);

5.4.5.

pagrindinio cilindro eiga (sHz), milimetrais.

5.4.6.

rezervinė pagrindinio cilindro eiga (s″Hz), milimetrais.

5.5.

Jeigu daugiaašėse priekabose su pasukamosiomis vilktimis yra sumontuotos inercinės stabdžių sistemos, reikėtų išmatuoti šio priedo 9.4.1 punkte nurodytus eigos nuostolius (so).

6.   STABDŽIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

6.1.   Be tikrintinų stabdžių bandymus atliekančiai technikos tarnybai gamintojas turi pateikti stabdžių brėžinius, kuriuose nurodomas pagrindinių komponentų tipas, matmenys ir medžiaga, taip pat antdėklų gamyklinė markė ir tipas. Jeigu stabdžiai yra hidrauliniai, šiuose brėžiniuose turi būti nurodytas stabdžių cilindrų paviršiaus plotas (FRZ). Be to, gamintojas nurodo stabdymo momentą (M*) ir masę (GBo), apibrėžtą šio priedo 2.2.4 punkte.

6.2.   Bandymo sąlygos

6.2.1.

Jeigu inercinėje (saviridos) stabdžių sistemoje perkrovos saugiklio nėra ir jo ten neketinama montuoti, ratų stabdys bandomas taikant šią bandymo jėgą ar slėgį:

atitinkamai PT = 1,8 P* arba pT = 1,8 p* ir MT = 1,8 M*.

6.2.2.

Jeigu perkrovos saugiklis inercinėje (saviridos) stabdžių sistemoje yra sumontuotas arba jį ten ketinama montuoti, ratų stabdys bandomas taikant toliau nurodytą bandymo jėgą ar slėgį.

6.2.2.1.

Gamintojas nurodo mažiausias konstrukcines perkrovos saugiklio vertes, kurios neturi būti mažesnės kaip:

Pop = 1,2 P* arba pop = 1,2 p*

6.2.2.2.

Mažiausios bandymo jėgos (PTop) arba mažiausio bandymo slėgio (pTop) ir mažiausio bandymo jėgos momento (MTop) sritys:

PTop = nuo 1,1 iki 1,2 P* arba pTop = nuo 1,1 iki 1,2 p*

ir MTop = nuo 1,1 iki 1,2 M*

6.2.2.3.

Gamintojas nurodo didžiausias perkrovos saugiklio vertes (Pop_max arba pop_max), kurios neturi būti didesnės atitinkamai už PT arba pT.

7.   STABDŽIŲ BANDYMAI IR MATAVIMAI

7.1.   Bandymus atliekančiai technikos tarnybai pateiktų stabdžių ir komponentų atitiktis tikrinama pagal šio priedo 6 dalyje nustatytus reikalavimus.

7.2.   Reikėtų nustatyti šias charakteristikas:

7.2.1.

mažiausią stabdžių trinkelės aukštį, t. y. mažiausią stabdžių trinkelės veikimo eigą (2sB*);

7.2.2.

stabdžių trinkelės centro aukštį, t. y. stabdžių trinkelės veikimo eigą (2sB), kuri būtų didesnė už 2sB*.

7.3.   Jeigu stabdžiai yra mechaniniai, nustatomos šios charakteristikos:

7.3.1.

redukcinis santykis (ig) (žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž.);

7.3.2.

stabdymo momento (M*) jėga (P*);

7.3.3.

jėgos momentas (M*), kaip mechaninės pavaros sistemų valdiklio svirtį veikiančios jėgos (P*) funkcija.

Sukamasis stabdymo paviršių greitis turi atitikti pradinį 60 km/h transporto priemonės greitį, kai priekaba juda į priekį, ir 6 km/h greitį, kai priekaba juda atgal. Pagal kreivę, nustatytą atlikus minėtus matavimus, nustatomos šios charakteristikos (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.):

7.3.3.1.

stabdžių atitraukimo jėga (Po) ir būdingoji vertė (ρ′), kai priekaba juda į priekį;

7.3.3.2.

stabdžių atitraukimo jėga (Por) ir būdingoji vertė (ρr), kai priekaba juda atgal;

7.3.3.3.

didžiausias stabdymo momentas (Mr), kol bus pasiekta didžiausia leidžiama eiga (sr), kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.);

7.3.3.4.

didžiausia leidžiama eiga greta stabdžio valdiklio svirties, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.).

7.4.   Jeigu stabdžiai yra hidrauliniai, nustatomos šios charakteristikos:

7.4.1.

redukcinis santykis (ig′) (žr. šio priedo 1 priedėlio 8 brėž.);

7.4.2.

stabdymo momento (M*) slėgis (p*);

7.4.3.

jėgos momentas (M*), kaip hidraulinės pavaros sistemų stabdžių cilindrą veikiančio slėgio (p*) funkcija.

Sukamasis stabdymo paviršių greitis turi atitikti pradinį 60 km/h transporto priemonės greitį, kai priekaba juda į priekį, ir 6 km/h greitį, kai priekaba juda atgal. Pagal kreivę, nustatytą atlikus minėtus matavimus, nustatomos šios charakteristikos (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.):

7.4.3.1.

stabdžių atitraukimo slėgis (po) ir charakteristika (ρ′), kai priekaba juda į priekį;

7.4.3.2.

stabdžių atitraukimo slėgis (por) ir charakteristika (ρ′r), kai priekaba juda atgal;

7.4.3.3.

didžiausias stabdymo momentas (Mr), kol bus pasiektas didžiausias leidžiamas skysčio tūris (Vr), kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.);

7.4.3.4.

didžiausias leidžiamas skysčio tūris (Vr), sugertas vieno stabdomo rato, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.);

7.4.4.

stabdžių cilindro stūmoklio paviršiaus plotas (FRZ).

7.5.   Alternatyvi I tipo bandymo atlikimo tvarka

7.5.1.

Pateiktos patvirtinti transporto priemonės tipui netaikomas I tipo bandymas pagal 4 priedo 1.5 punktą, jeigu stabdžių sistemos komponentai yra bandomi naudojant inercinę bandomąją įrangą ir turi atitikti 4 priedo 1.5.2 ir 1.5.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

7.5.2.

Vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.5.2 punkto nuostatomis, taikoma alternatyvi I tipo bandymo atlikimo tvarka (analogiškai taikoma diskiniams stabdžiams).

8.   BANDYMŲ ATASKAITOS

Prie priekabų, kuriose sumontuotos inercinės stabdžių sistemos, patvirtinimo paraiškų pridedamos bandymų ataskaitos apie valdiklius bei stabdžius ir bandymo ataskaita apie inercinio valdiklio suderinamumą, pavarą ir priekabos stabdžius; ataskaitose pateikiami bent šio priedo 2, 3 ir 4 priedėliuose nustatyti duomenys.

9.   VALDIKLIO IR TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDŽIŲ SUDERINAMUMAS

9.1.   Atsižvelgiant į transporto priemonės valdiklio (2 priedėlis), stabdžių (3 priedėlis) ir šio priedo 4 priedėlio 4 dalyje nurodytas priekabos charakteristikas, patikrinama, ar priekabos inercinė stabdžių sistema atitinka nustatytuosius reikalavimus.

9.2.   Bendrieji visų tipų stabdžių tikrinimai

9.2.1.   Patikrinamos transporto priemonės pavaros dalys, kurios nebuvo bandomos tuo pat metu, kaip ir valdiklis ar stabdžiai. Tikrinimo rezultatai nurodomi šio priedo 4 priedėlyje (pvz. iH1 and ηH1).

9.2.2.   Masė

9.2.2.1.

Didžiausia priekabos masė (GA) turi neviršyti didžiausios valdikliui leidžiamos masės (G′A).

9.2.2.2.

Didžiausia priekabos masė (GA) turi neviršyti didžiausios masės (GB), kurią galima sustabdyti kartu įjungus visus priekabos stabdžius.

9.2.3.   Jėga

9.2.3.1.

Slenkstinė jėga (KA) turi būti ne mažesnė kaip 0,02 g · GA ir ne didesnė kaip 0,04 g · GA.

9.2.3.2.

Didžiausia priekabų su standžiąja vilktimi įterpties jėga (D1) neturi viršyti 0,10 g · GA, o daugiaašių priekabų su pasukamąja vilktimi – 0,067 g · GA.

9.2.3.3.

Didžiausia traukos jėga (D2) turi būti nuo 0,1 g · GA iki 0,5 g · GA.

9.3.   Stabdymo veiksmingumo tikrinimas

9.3.1.

Priekabos ratų perimetru sukeltų jėgų suma turi būti ne mažesnė kaip B* = 0,50 g · GA, įskaitant 0,01 g · GA riedėjimo varžą; tai atitinka 0,49 g · GA dydžio stabdymo jėgą (B). Šiuo atveju didžiausia leidžiama sukabinimo įtaisą veikianti stūmos jėga turi būti:

D* = 0,067 g · GA

jeigu daugiaašės priekabos yra su pasukamąja vilktimi bei

D* = 0,10 g · GA

jeigu priekabos yra su standžiąja vilktimi.

Tikrinant, ar šios sąlygos tenkinamos, taikomos šios nelygybės:

9.3.1.1.

jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota mechaninė pavara:

Formula

9.3.1.2.

jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota hidraulinė pavara:

Formula

9.4.   Valdiklio eigos tikrinimas

9.4.1.

Daugiaašių priekabų su pasukamąja vilktimi, kurių jungiamosios stabdžių trauklės priklauso nuo velkančiojo įtaiso padėties, valdiklių eiga (s) turi būti didesnė už efektyviąją (naudingąją) valdiklio eigą (s′), o skirtumas turi būti bent jau lygus eigos nuostoliams (so). Eigos nuostoliai (so) neturi viršyti 10 proc. efektyviosios eigos (s′).

9.4.2.

Vienaašių ir daugiaašių priekabų efektyvioji (naudingoji) valdiklio eiga (s′) nustatoma taip:

9.4.2.1.

jeigu jungiamųjų stabdžių trauklės priklauso nuo kampinės velkančiojo prietaiso padėties, tada:

s′ = s – so;

9.4.2.2.

jeigu eigos nuostolių nėra, tada:

s′ = s;

9.4.2.3.

jeigu stabdžių sistemos yra hidraulinės:

s′ = s – s″.

9.4.3.

Tikrinant, ar valdiklio eiga yra tinkama, taikomos šios nelygybės:

9.4.3.1.

jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota mechaninė pavara:

Formula

9.4.3.2.

jei inercinėse stabdžių sistemose sumontuota hidraulinė pavara:

Formula

9.5.   Papildomi tikrinimai

9.5.1.

Jeigu inercinės stabdžių sistemos yra su mechanine pavara, patikrinama, ar trauklės, kuriomis iš valdiklio stabdžiams perduodama jėga, yra tinkamai sumontuotos.

9.5.2.

Jeigu inercinės stabdžių sistemos yra su hidrauline pavara, patikrinama, ar pagrindinio cilindro eiga yra ne mažesnė kaip s/ih. Lygis neturi būti mažesnis.

9.5.3.

Bendra transporto priemonės veika stabdant patikrinama kelyje, judant įvairiais greičiais ir įvairiu stiprumu bei greičiu spaudžiant stabdžius. Neturi atsirasti savaiminių neslopinamų virpesių.

10.   BENDROSIOS PASTABOS

Nurodytieji reikalavimai taikomi paties įprasčiausio pavidalo inercinėms stabdžių sistemoms su mechanine ar hidrauline pavara, jei, visų pirma, visuose priekabos ratuose sumontuoti to paties tipo stabdžiai ir padangos. Tikrinant mažiau įprasto pavidalo sistemas, nurodytieji reikalavimai pritaikomi pagal aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju.

1 PRIEDĖLIS

1   brėž.

Visų tipų stabdžiams taikomi simboliai

(žr. šio priedo 2.2 punktą)

Image

2   brėž.

Mechaninė pavara

(žr. šio priedo 2.2.10 ir 5.3.2 punktus)

Image

3   brėž.

Hidraulinė pavara

(žr. šio priedo 2.2.10 ir 5.4.2 punktus)

Image

4   brėž.

Stabdžių tikrinimai

(žr. šio priedo 2.2.22 ir 2.3.4 punktus)

Image

5   brėž.

Stabdžių sistema su mechanine pavara

(žr. šio priedo 2.3 punktą)

Image

6   brėž.

Mechaniniai stabdžiai

(žr. šio priedo 2 dalį)

Image

7   brėž.

Hidraulinis stabdys

(žr. šio priedo 2 dalį)

Image

8   brėž.

Stabdžių sistema su hidrauline pavara

(žr. šio priedo 2 dalį)

Image

2 PRIEDĖLIS

INERCINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS VALDIKLIO BANDYMO ATASKAITA

1.

Gamintojas …

2.

Gamyklinė markė …

3.

Tipas …

4.

Priekabų, kurioms naudojamas gamintojo skirtas valdiklis, charakteristikos

4.1.

masė G′A = …kg

4.2.

leidžiama statinė jėga, kuria vertikaliai veikiama velkančiojo prietaiso galvutė … N

4.3.

priekaba su standžiąja vilktimi/daugiaašė priekaba su pasukamąja vilktimi (1)

5.

Trumpas aprašas

(pridedamų planų ir matmenų brėžinių sąrašas)

6.

Valdymo būdo diagrama

7.

Eiga (s) = … mm

8.

Redukcinis valdiklio santykis:

8.1.

su mechanine pavara (1)

iHo = nuo … iki … (2)

8.2.

su hidrauline pavara (1)

ih = nuo …iki … (2)

FHZ = …cm2

Pagrindinio cilindro eiga (sHz) … mm

Rezervinė pagrindinio cilindro eiga (s′Hz) … mm

9.

Bandymų rezultatai:

9.1.

Efektyvumas

su mechanine pavara (1) ηH = …

su hidrauline pavara (1) ηH = …

9.2.

Papildomoji jėga (K) = … N

9.3.

Didžiausia slėgimo jėga (D1) = …N

9.4.

Didžiausia vilkimo jėga (D2) = …N

9.5.

Jėgos slenkstis (KA) = …N

9.6.

Eigos nuostoliai ir rezervinė eiga:

kai velkančiojo prietaiso padėtis

turi įtakos: so  (1) = …mm

su hidrauline pavara: s″ (1) = s″Hz · ih = … mm

9.7.

Efektyvioji (naudingoji) valdiklio eiga s′ = …mm

9.8.

Šio priedo 3.6 punkte nustatytas perkrovos saugiklis yra/nėra pateiktas (1)

9.8.1.

Jeigu perkrovos saugiklis įrengiamas priešais valdiklio pavaros svirtį

9.8.1.1.

Slenkstinė perkrovos saugiklio jėga

Dop = …N

9.8.1.2.

Jeigu perkrovos saugiklis yra mechaninis (1)

didžiausia jėga, kurią gali sukurti inercinis valdiklis

P′max/iHo = Pop_max = … N

9.8.1.3.

Jeigu perkrovos saugiklis yra hidraulinis (1)

slėgis, kurį gali sukurti inercinis valdiklis

p′max/ih = pop_max = … N/cm2

9.8.2.

Jeigu perkrovos saugiklis įrengiamas už valdiklio pavaros svirties

9.8.2.1.

Slenkstinė perkrovos saugiklio jėga

Jeigu perkrovos saugiklis yra mechaninis (1)

Dop.iHo = … N

Jeigu perkrovos saugiklis yra hidraulinis (1)

Dop.ih = … N

9.8.2.2.

Jeigu perkrovos saugiklis yra mechaninis (1)

didžiausia jėga, kurią gali sukurti inercinis valdiklis

P′max = Pop_max = … N

9.8.2.3.

Jeigu perkrovos saugiklis yra hidraulinis (1)

slėgis, kurį gali sukurti inercinis valdiklis

p′max = pop_max = …N/cm2

10.

Aprašytasis valdiklis atitinka šio priedo 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus arba jų neatitinka (1).

Data …

Parašas …

11.

Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis atitinkamomis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 12 priedo nuostatomis.

Bandymus atliekanti technikos tarnyba (3)

Parašas: …Data: …

12.

Patvirtinimą suteikianti institucija (3)

Parašas: …Data: …


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Nurodyti ilgius, kurių santykis taikytas iHo ar ih dydžiams nustatyti.

(3)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.

3 PRIEDĖLIS

STABDŽIO BANDYMO ATASKAITA

1.

Gamintojas …

2.

Gamyklinė markė …

3.

Tipas …

4.

Leidžiama didžiausia kiekvieno rato masė (GBo) = … kg

5.

Stabdymo jėgos momentas (M*) (kaip nurodyta gamintojo, vadovaujantis šio priedo

2.2.23 punktu) = … Nm

6.

Dinaminis padangos riedėjimo spindulys

Rmin = …m; Rmax = …m

7.

Trumpas aprašas

(pridedamų planų ir matmenų brėžinių sąrašas)

8.

Stabdžio veikimo būdo diagrama

9.

Bandymo rezultatai

Mechaniniai stabdžiai (1)

Hidrauliniai stabdžiai (1)

9.1.

Redukcinis santykis

ig = … (2)

9.1.A.

Redukcinis santykis

i′g = … (2)

9.2.

Aukštis (veikimo eiga)

sB = …mm

9.2.A.

Aukštis (veikimo eiga)

sB = …m

9.3.

Nustatytasis aukštis

(nustatytoji veikimo eiga) sB* = …mm

9.3.A.

Nustatytasis aukštis

(nustatytoji veikimo eiga) sB* = …mm

9.4.

Stabdžių atitraukimo jėga

Po = …N

9.4.A.

Stabdžių atitraukimo slėgis

po = … N/cm2

9.5.

Koeficientas (charakteristika)

ρ = … m

9.5.A.

Koeficientas (charakteristika)

ρ′ = …m

9.6.

Šio priedo 3.6 punkte nustatytas perkrovos saugiklis yra/nėra pateiktas (1)

9.6.A.

Šio priedo 3.6 punkte nustatytas perkrovos saugiklis yra/nėra pateiktas (1)

9.6.1.

Stabdymo momentas, kuriuo įjungiamas perkrovos saugiklis

Mop = … Nm

9.6.1.A.

Stabdymo momentas, kuriuo įjungiamas perkrovos saugiklis

Mop = … Nm

9.7.

M* stabdymo momento jėga

P* = …N

9.7.A.

M* stabdymo momento slėgis

p* = … N/cm2

 

9.8.A.

Rato cilindro paviršiaus plotas

FRZ = …cm2

 

9.9.A.

(jei stabdžiai yra diskiniai)

Sugeriamo skysčio tūris

V60 = …cm3

9.10.

Darbinių stabdžių veiksmingumas, nustatomas, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 ir 7 brėž.)

9.10.1.

Didžiausias stabdymo momentas (Mr) pagal 6 brėžinį = …Nm

9.10.1.A.

Didžiausias stabdymo momentas (Mr) pagal 7 brėžinį = …Nm

9.10.2.

Leidžiama didžiausia eiga (sr) = … mm

9.10.2.A.

Leidžiamas didžiausias sugeriamo skysčio tūris (Vr) = …cm3

9.11.

Kitos stabdžių charakteristikos, nustatomos, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 ir 7 brėž.)

9.11.1.

Stabdžių atitraukimo jėga (Por) = … N

9.11.1.A.

Stabdžių atitraukimo slėgis (por) = … N/cm2

9.11.2.

Stabdžių charakteristika (ρr) = … m

9.11.2.A.

Stabdžių charakteristika (ρ′r) = … m

9.12.

Bandymai, atlikti pagal šio priedo 7.5 punktą (jeigu taikoma) ir patikslinti, atsižvelgiant į 0,01 · g · GBo dydžio riedėjimo varžą

9.12.1.

0 tipo stabdžių bandymas

Bandymo greitis = …km/h

Stabdymo santykis = …%

Valdymo jėga = …N

9.12.2.

I tipo bandymas

Bandymo greitis = …km/h

Nustatytas stabdymo santykis = …%

Stabdymo trukmė = …minutės (-čių)

Įkaitusių stabdžių veiksmingumas = … %

(išreikšta procentais, atsižvelgiant į 9.12.1 punkte parteiktą 0 tipo bandymo rezultatą)

Valdymo jėga = …N

10.

Aptariamas stabdys atitinka 3 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus dėl transporto priemonių, kuriose sumontuotos šiame priede aprašytos inercinės stabdžių sistemos, bandymo sąlygų arba jų neatitinka (1).

Stabdį galima/negalima (1) naudoti inercinei stabdžių sistemai, kurioje neįmontuotas perkrovos saugiklis

Data: …

Parašas: …

11.

Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis atitinkamomis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 12 priedo nuostatomis.

Bandymus atliekanti technikos tarnyba (3)

Data: …

Parašas: …

12.

Patvirtinimą suteikianti institucija (3)

Data: …

Parašas: …


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Nurodyti ilgius, kurie taikyti ig ar i′g dydžiams nustatyti.

(3)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.

4 PRIEDĖLIS

Inercinių stabdžių valdiklio, pavaros ir priekabos stabdžių suderinamumo bandymo ataskaita

1.

Valdiklis …

(aprašyta pridedamoje bandymo ataskaitoje, žr. šio priedo 2 priedėlį)

Pasirinktas redukcinis santykis:

iHo  (1) = … (2) arba ih  (1) = … (2)

(turi neviršyti šio priedo 2 priedėlio 8.1 ar 8.2 punkte nurodytų ribų).

2.

Stabdžiai

(aprašyta pridedamoje bandymo ataskaitoje, žr. šio priedo 3 priedėlį).

3.

Priekaboje sumontuotos pavaros

3.1.

Trumpas aprašas su valdymo diagrama

3.2.

Redukcinis santykis ir priekaboje sumontuotos mechaninės pavaros efektyvumas

iH1  (1) = … (2)

ηH1  (1) = …

4.

Priekaba

4.1.

Gamintojas …

4.2.

Gamyklinė markė …

4.3.

Tipas …

4.4.

Vilkties jungties tipas: priekaba su standžiąja vilktimi/daugiaašė priekaba su pasukamąja vilktimi (1)

4.5.

Stabdžių skaičius n = …

4.6.

Techniškai leidžiama didžiausia masė GA = …kg

4.7.

Dinaminis padangos riedėjimo spindulys R = …m

4.8.

Sukabinimo įtaisą veikianti leidžiama stūmos jėga

D* = 0,10 g GA  (1) = …N

arba

D* = 0,067 g GA  (1) = …N

4.9.

Privalomoji stabdymo jėga B* = 0,50 g GA = …N

4.10.

Stabdymo jėga B = 0,49 g GA = …N

5.

Suderinamumas. Bandymo rezultatai

5.1.

Jėgos slenkstis 100 · KA/(g · GA) = …

(turi būti nuo 2 iki 4)

5.2.

Didžiausia slėgimo jėga 100 · D1/(g · GA) = …

(neturi viršyti 10, jeigu priekabos yra su standžiąja vilktimi, arba 6,7, jeigu priekabos yra su pasukamąja vilktimi)

5.3.

Didžiausia vilkimo jėga 100 · D2/(g · GA) = …

(turi būti nuo 10 iki 50)

5.4.

Inerciniam valdikliui techniškai leidžiama didžiausia masė

G′A = …kg

(turi būti ne mažesnė nei GA)

5.5.

Visiems priekabos stabdžiams techniškai leidžiama didžiausia masė

GB = n · GBo = …kg

(turi būti ne mažesnė nei GA)

5.6.

Stabdžių stabdymo momentas

n · M* /(B · R) = …

(turi būti ne mažesnis nei 1,0)

5.6.1.

Šio priedo 3.6 punkte nustatytas perkrovos saugiklis yra/nėra (1) sumontuotas inercijos valdiklyje/stabdžiuose (1)

5.6.1.1.

kai inercijos valdiklyje sumontuotas mechaninis perkrovos saugiklis (1)

n · P* /(iH1 · ηH1 · P′max)= …

(turi būti ne mažesnis nei 1,2)

5.6.1.2.

kai inerciniame valdiklyje sumontuotas hidraulinis perkrovos saugiklis (1)

p* / p′max = …

(turi būti ne mažesnis nei 1,2)

5.6.1.3.

jeigu perkrovos saugiklis sumontuotas inerciniame valdiklyje:

slenkstinė jėga Dop/D* = …

(turi būti ne mažesnė nei 1,2)

5.6.1.4.

jeigu perkrovos saugiklis sumontuotas stabdyje:

slenkstinis jėgos momentas n · Mop/(B · R) = …

(turi būti ne mažesnis nei 1,2)

5.7.

Inercinė stabdžių sistema su mechanine pavara (1)

5.7.1.

iH = iHo · iH1 = …

5.7.2.

ηH = ηHo · ηH1 = …

5.7.3.

Formula

(turi būti ne didesnė nei iH)

5.7.4.

Formula

(turi būti ne mažesnė nei iH)

5.7.5.

Santykis s'/iH = …

kai priekaba juda atgal (turi būti ne didesnis kaip sr)

5.7.6.

Stabdymo momentas, nustatomas, kai priekaba juda atgal, įskaitant riedėjimo varžą

0,08 · g · GA · R = …Nm

(turi būti ne didesnis nei n · Mr)

5.8.

Inercinė stabdžių sistema su hidrauline pavara (1)

5.8.1.

ih/FHZ = …

5.8.2.

Formula

(turi būti ne didesnis nei ih/FHZ)

5.8.3.

Formula

(turi būti ne mažesnis nei ig/FHZ)

5.8.4.

s/ih = …

(turi būti ne didesnis nei pagrindinio cilindro pavaros eiga, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlio 8.2 punkte)

5.8.5.

Santykis s′/FHZ = …

kai priekaba juda atgal (turi būti ne didesnis kaip Vr)

5.8.6.

Stabdymo momentas, nustatomas, kai priekaba juda atgal, įskaitant riedėjimo varžą

0,08 · g · GA · R = …Nm

(turi būti ne didesnis nei (n · Mr)

6.

Aprašytoji inercinė stabdžių sistema atitinka šio priedo 3–9 dalyse nustatytus reikalavimus/jų neatitinka (1).

Parašas … Data …

7.

Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis atitinkamomis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 12 priedo nuostatomis.

Bandymus atliekanti technikos tarnyba (3)

Parašas … Data …

8.

Patvirtinimą suteikianti institucija (3)

Parašas … Data …


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Nurodyti ilgius, kurie taikyti iHo, ih, iH1 dydžiams nustatyti.

(3)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.


13 PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮRENGTOS STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS, BANDYMŲ REIKALAVIMAI

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Šiame priede nustatomas privalomasis kelių transporto priemonių, kuriose įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos, stabdymo veiksmingumas. Be to, pakrautos variklinės transporto priemonės, kuriomis leidžiama vilkti priekabas, ir priekabos, kuriose įrengtos pneumatinės stabdžių sistemos, turi atitikti šios taisyklės 10 priede nustatytus suderinamumo reikalavimus. Tačiau visomis apkrovos sąlygomis stabdymo greitis turi būti pasiektas tada, kai slėgis yra 20–100 kPa arba kai skaitmeninė užklausos signalo reikšmė, nustatyta valdymo linijos (-ų) sukabintuve, yra lygiavertė.

1.2.

Šiuo metu žinomose stabdžių antiblokavimo sistemose yra jutiklis (-iai), valdiklis (-iai) ir moduliatorius (-iai). Vadovaujantis šios taisyklės šio priedo ir 10 priedo nuostatomis, bet kuris kitokios konstrukcijos įtaisas, kuris gali būti ateityje įrengtas, ar bet kuri kita sistema, į kuria integruojama stabdžių antiblokavimo funkcija, laikomi stabdžių antiblokavimo sistema, jeigu jos veiksmingumas atitinka nustatytąjį šiame priede.

2.   APIBRĖŽTYS

2.1.   Stabdžių antiblokavimo sistema– darbinės stabdžių sistemos dalis, kuria automatiškai reguliuojamas stabdomos transporto priemonės rato arba ratų slysties laipsnis sukimosi kryptimi.

2.2.   Jutiklis– komponentas, kurio paskirtis – registruoti ir valdikliui perduoti duomenis apie rato (-ų) sukimosi sąlygas arba dinaminę transporto priemonės būklę.

2.3.   Valdiklis– komponentas, kurio paskirtis – įvertinti jutiklio (-ių) pasiųstus duomenis ir persiųsti signalą moduliatoriui.

2.4.   Moduliatorius– komponentas, kurio paskirtis – keisti stabdymo jėgą (-as) pagal signalą, gaunamą iš valdiklio.

2.5.   Tiesiogiai valdomas ratas– ratas, kurio stabdymo jėga moduliuojama pagal duomenis, gautus bent iš paties rato jutiklio (1)

2.6.   Netiesiogiai valdomas ratas– ratas, kurio stabdymo jėga moduliuojama pagal duomenis, gautus iš kito (-ų) rato (-ų) jutiklio (-ių) (1).

2.7.   Visas ciklas– būsena, kai stabdžių antiblokavimo sistema nuolat moduliuoja stabdymo jėgą, kad neleistų užsiblokuoti tiesiogiai valdomiems ratams. Stabdžių spūdžiai, kai stabdant moduliacija įvyksta tik kartą, šios apibrėžties neatitinka.

Jeigu priekabose sumontuotos pneumatinės stabdžių sistemos, visą stabdžių antiblokavimo sistemos ciklą galima užtikrinti tik tada, kai slėgis bet kurioje tiesiogiai valdomo rato stabdžių pavaroje yra 100 kPa didesnis už didžiausią ciklo slėgį, nustatytą atliekant aptariamą bandymą. Pasiektas tiekimo slėgis negali viršyti 800 kPa.

3.   STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMŲ TIPAI

3.1.   Laikoma, kad transporto priemonėje sumontuota šios taisyklės 10 priedo 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti stabdžių antiblokavimo sistema, jei joje įrengta viena iš šių sistemų:

3.1.1.   1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema

Transporto priemonė, kurioje sumontuota 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus.

3.1.2.   2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema

Transporto priemonė, kurioje sumontuota 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus nustatytuosius 5.3.5 punkte.

3.1.3.   3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema

Transporto priemonė, kurioje sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus nustatytuosius 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose. Bet kokia atskira tokios transporto priemonės ašis (ar važiuoklė), kurios bent vienas ratas nėra tiesiogiai valdomas, turi atitikti šios taisyklės 10 priede nustatytas sukibimo panaudojimo ir rato blokavimo sekos sąlygas, atsižvelgiant atitinkamai į stabdymo greitį ir apkrovą. Šie reikalavimai gali būti patikrinti ant didelio ar blogo sukibimo kelio dangos (kurios apytikris koeficientas ne didesnis kaip 0,8 ir 0,3), moduliuojant darbinių stabdžių valdymo jėgą.

3.2.   Laikoma, kad priekaboje yra sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, kaip apibrėžta šios taisyklės 10 priedo 1 dalyje, kai bent priešingose transporto priemonės pusėse esantys du ratai yra valdomi tiesiogiai, o visi likę ratai yra tiesiogiai ar netiesiogiai valdomi stabdžių antiblokavimo sistema. Jeigu tai yra priekaba, bent du vienos priekinės ašies ratai ir du vienos galinės ašies ratai turi būti valdomi tiesiogiai ir kiekvienoje iš tų ašių turi būti įrengtas bent vienas atskiras moduliatorius, o visi likę ratai turi būti valdomi arba tiesiogiai, arba netiesiogiai. Be to, priekaba, kurioje įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti vieną iš šių sąlygų:

3.2.1.   A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema

Transporto priemonė, kurioje įrengta A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus.

3.2.2.   B kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema

Transporto priemonė, kurioje įrengta B kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus nustatytuosius 6.3.2 punkte.

4.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

4.1.

Apie bet kokį elektros gedimą ar jutiklio triktį, turinčią įtakos šiame priede nustatytiems sistemos funkcionalumo ir veiksmingumo reikalavimams, įskaitant elektros maitinimo grandinės, išorinės elektros laidų, prijungtų prie reguliatoriaus (-ių), sistemos, valdiklio (-ių) (2) ir moduliatoriaus (-ių) gedimus, vairuotojui turi būti pranešta specialiu įspėjamuoju vaizdo signalu. Šiuo tikslu naudojamas 5.2.1.29.1.2 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

4.1.1.

Jutiklio triktys, kurių negalima aptikti, kai transporto priemonė nejuda, turi būti nustatytos vėliausiai tada, kai transporto priemonė viršija 10 km/h greitį (3). Tačiau patikrą galima atidėti, siekiant išvengti klaidingo pranešimo apie triktį, kai jutiklis nerodo transporto priemonės greičio dėl to, kad ratas nesisuka, bet ji turi būti atlikta vėliausiai tada, kai transporto priemonė viršija 15 km/h greitį.

4.1.2.

Jei stabdžių antiblokavimo sistemai energija tiekiama, kai transporto priemonė stovi, elektra valdomas pneumatinis (-iai) moduliatoriaus vožtuvas (-ai) turi atlikti bent vieną ciklą.

4.2.

Variklinėse transporto priemonėse, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema ir kuriomis leidžiama vilkti priekabą, kurioje įrengta tokia sistema, turi būti sumontuotas atskiras įspėjamasis priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos vaizdo įtaisas, atitinkantis šio priedo 4.1 punkte nustatytus reikalavimus. Įjungti atskiri geltonos spalvos signalai, nurodyti 5.2.1.29.2 punkte, siunčiami standarto ISO 7638:1997 reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu (4).

4.3.

Sugedus stabdžių antiblokavimo sistemai, liekamojo stabdymo veiksmingumas turi atitikti tokį aptariamos transporto priemonės veiksmingumą, kuris pasiekiamas sugedus darbinės stabdžių sistemos pavaros daliai (žr. šios taisyklės 5.2.1.4 punktą). Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų. Sugedus stabdžių antiblokavimo sistemai, kaip apibrėžta 4.1 punkte, liekamojo priekabų stabdymo veiksmingumas turi būti bent 80 proc. nustatyto atitinkamai pakrautos priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo.

4.4.

Stabdžių antiblokavimo sistemos neturi neigiamai veikti magnetiniai ar elektriniai laukai. Ar šio reikalavimo laikomasi, įrodoma vadovaujantis Taisykle Nr. 10 su 02 serijos pakeitimais.

4.5.

Rankinio prietaiso, kuriuo išjungiamas ar keičiamas stabdžių antiblokavimo sistemos valdymo režimas (5), galima nepateikti, išskyrus tuos atvejus, kai jis skirtas N2 ir N3 kategorijų variklinėms transporto priemonėms, skirtoms važiuoti bekele, kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede. Kai prietaisas įrengiamas N2 ar N3 kategorijų transporto priemonėse, turi būti laikomasi toliau pateiktų sąlygų.

4.5.1.

Išjungus stabdžių antiblokavimo sistemą arba 4.5 punkte minėtu prietaisu pakeitus jos valdymo režimą, variklinė transporto priemonė turi atitikti visus šios taisyklės 10 priede nustatytus susijusius reikalavimus.

4.5.2.

Įspėjamuoju vaizdo signalu vairuotojui turi būti pranešta, kad stabdžių antiblokavimo sistema yra išjungta arba jos valdymo režimas buvo pakeistas; šiuo tikslu galima naudoti 5.2.1.29.1.2 punkte nurodytą geltonos spalvos signalą, kuriuo įspėjama apie stabdžių antiblokavimo sistemos triktį.

Įspėjamasis signalas gali būti pastovus (nemirksintis).

4.5.3.

Kai vėl nustatoma uždegimo jungiklio padėtis „Įjungta“ („on“ arba „run“), stabdžių antiblokavimo sistema turi automatiškai persijungti arba vėl imti veikti važiavimo režimu.

4.5.4.

Gamintojo pateiktame transporto priemonės žinyne turi būti įspėjimas vairuotojui apie pasekmes, kilsiančias rankiniu būdu išjungus stabdžių antiblokavimo sistemą ar pakeitus jos valdymo režimą.

4.5.5.

4.5 punkte minėtu prietaisu, sujungtu su vilkiku, galima išjungti priekabos stabdžių antiblokavimo sistemą ir (arba) pakeisti jos valdymo režimą. Neleidžiama įrengti atskiro, vien tik priekabai skirto įtaiso.

4.6.

Transporto priemonėse, kuriose sumontuota integruotoji ilgalaikio stabdymo sistemą, taip pat įrengiama atitinkamus šio priedo reikalavimus atitinkanti stabdžių antiblokavimo sistema, kuria bent jau galima įjungti darbinių stabdžius, sumontuotus ant ilgalaikio stabdymo sistema valdomos ašies, arba pačią ilgalaikio stabdymo sistemą.

5.   SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ

5.1.   Suvartojamos energijos kiekis

Darbinių stabdžių valdiklį ilgą laiką laikant visiškai nuspaudus, variklinių transporto priemonių, kuriose sumontuotos stabdžių antiblokavimo sistemos, veiksmingumas turi nemažėti. Ar šio reikalavimo laikomasi, tikrinama atliekant toliau nurodytus bandymus.

5.1.1.   Bandymo atlikimo tvarka

5.1.1.1.

Pradinis energijos lygis energijos kaupiklyje (-iuose) turi būti toks, kaip nurodyta gamintojo. Šis lygis turi būti bent toks, kad būtų užtikrintas nustatytas pakrautos transporto priemonės darbinių stabdžių veiksmingumas.

Pagalbinės pneumatinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i).

5.1.1.2.

Judant danga, kurios sukibimo koeficientas yra ne didesnis kaip 0,3 (6) ne mažesniu kaip pradiniu 50 km/h greičiu, pakrautos transporto priemonės stabdžiai visai nuspaudžiami t laikui ir įvertinamas per tą laiką netiesiogiai valdomų ratų suvartotas energijos kiekis; visi tiesiogiai valdomi ratai turi likti valdomi stabdžių antiblokavimo sistemos.

5.1.1.3.

Po to sustabdomas transporto priemonės variklis arba nutraukiamas energijos tiekimas į energijos perdavimo pavaros kaupiklį (-ius).

5.1.1.4.

Kai transporto priemonė sustoja, darbinių stabdžių valdiklis visiškai įjungiamas keturis kartus iš eilės.

5.1.1.5.

Kai valdiklis nuspaudžiamas penktąjį kartą, transporto priemonės stabdymo veiksmingumas turi būti ne mažesnis už pakrautos transporto priemonės atsarginei stabdžių sistemai nustatytą veiksmingumą.

5.1.1.6.

Jeigu bandoma variklinė transporto priemonė, kuria leidžiama vilkti priekabą su įrengta pneumatine stabdžių sistema, atliekant bandymus maitinimo linija atjungiama, o prie valdymo linijos, jeigu ji yra, prijungiamas 0,5 litro talpos energijos kaupiklis (pagal šios taisyklės 7 priedo A dalies 1.2.2.3 punktą). Stabdžius nuspaudus penktąjį kartą, kaip aprašyta 5.1.1.5 punkte, pneumatine linija tiekiamos energijos lygis neturi būti mažesnis daugiau kaip du kartus už lygį, nustatytą tada, kai stabdžiai visiškai nuspaudžiami esant pradiniam energijos lygiui.

5.1.2.   Papildomi reikalavimai

5.1.2.1.

Sukibimo su kelio danga koeficientas išmatuojamas naudojant bandomąją transporto priemonę ir taikant šio priedo 2 priedėlio 1.1 punkte aprašytą metodą.

5.1.2.2.

Stabdymo bandymas atliekamas išjungus pavarą, kai variklis veikia tuščiąja eiga, o transporto priemonė yra pakrauta.

5.1.2.3.

Stabdymo laikas (t) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

(tačiau ne mažiau kaip 15 sekundžių);

t laikas matuojamas sekundėmis, o vmax vertė yra didžiausias projektinis transporto priemonės greitis (km/h), kurio viršutinė riba – 160 km/h.

5.1.2.4.

Jeigu viena stabdymo fazė ilgesnė nei t laikas, tokių fazių gali būti ir daugiau, tačiau ne daugiau kaip keturios.

5.1.2.5.

Jeigu bandymas atliekamas keliomis fazėmis, pertraukomis tarp bandymo fazių papildoma energija neturi būti tiekiama.

Nuo antrosios fazės galima atsižvelgti į pirmajam stabdžių spūdžiui suvartotos energijos kiekį, iš šio priedo 5.1.1 punkte nustatytoms antrai, trečiai ir ketvirtai bandymų fazėms pagal šio priedo 5.1.1.4 punktą (taip pat 5.1.1.5, 5.1.1.6 ir 5.1.2.6 punktus) numatytų keturių visiškų spūdžių atimant vieną visišką spūdį.

5.1.2.6.

Šio priedo 5.1.1.5 punkte nustatytas veiksmingumas laikomas tinkamu, jeigu po ketvirtojo stabdžių paspaudimo, transporto priemonei stovint vietoje, energijos lygis kaupiklyje (-iuose) atitinka arba viršija privalomąjį pakrautos transporto priemonės atsarginių stabdžių veiksmingumo lygį.

5.2.   Naudingasis sukibimas

5.2.1.

Taikant stabdžių antiblokavimo sistemos naudingąjį sukibimą, atsižvelgiama į faktinį teoriškai mažiausios stabdymo kelio ribos padidėjimą. Stabdžių antiblokavimo sistema laikoma tinkama, jeigu ε ≥ 0,75; čia ε – sukibimas, kaip apibrėžta šio priedo 2 priedėlio 1.2 punkte.

5.2.2.

Sukibimo panaudojimas (ε) matuojamas ant kelio dangos, kurios sukibimo koeficientas ne didesnis kaip 0,3 (6) ir maždaug 0,8 (sausame kelyje), kai pradinis greitis yra 50 km/h. Siekiant pašalinti skirtuminės stabdžių temperatūros poveikį, zAL dydį rekomenduojama nustatyti prieš nustatant k dydį.

5.2.3.

Sukibimo koeficiento (k) nustatymo tvarka ir sukibimo panaudojimo (ε) apskaičiavimo formulės pateikiamos šio priedo 2 priedėlyje.

5.2.4.

Naudingasis stabdžių antiblokavimo sistemos sukibimas tikrinamas naudojant komplektines transporto priemones, kuriose sumontuotos 1 ar 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos. Jeigu transporto priemonėse įrengtos 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos, šį reikalavimą turi atitikti tik ta (-os) ašis (-ys), kurių bent vienas ratas yra tiesiogiai valdomas.

5.2.5.

Ar paisoma sąlygos, pagal kurią ε ≥ 0,75, tikrinama ir pakrovus transporto priemonę, ir jos nepakrovus (7).

Bandymo su pakrauta transporto priemone ant gero sukibimo dangos galima neatlikti, jeigu valdiklis veikiamas nustatyta jėga, tačiau stabdžių antiblokavimo sistema neužbaigia viso ciklo.

Atliekant bandymą su nepakrauta transporto priemone, valdymo jėgą galima padidinti iki 100 daN, jeigu visos jėgos poveikio nepakanka, kad ciklas būtų užbaigtas (8). Jeigu 100 daN nepakanka, kad sistema užbaigtų ciklą, šio bandymo galima neatlikti. Atliekant šį bandymą, pneumatinėse stabdžių sistemose oro slėgio negalima didinti tiek, kad jis viršytų išjungimo slėgį.

5.3.   Papildomi tikrinimai

Toliau nurodyti papildomi pakrautos ir nepakrautos transporto priemonės tikrinimai atliekami išjungus pavarą.

5.3.1.

Valdiklį staiga ėmus veikti visa jėga (8) ir transporto priemonei važiuojant pradiniu 40 km/h greičiu ir toliau pateiktoje lentelėje nurodytu dideliu pradiniu greičiu šio priedo 5.2.2 punkte nurodyta kelio danga, stabdžių antiblokavimo sistemos tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti (9)  (10):

 

Transporto priemonės kategorija

Didžiausias bandymo greitis

Gero sukibimo danga

Visos kategorijos, išskyrus N2 ir N3 kategorijas (pakrautos transporto priemonės)

0,8 vmax ≤ 120 km/h

N2 ir N3 kategorijos (pakrautos transporto priemonės)

0,8 vmax ≤ 80 km/h

Blogo sukibimo danga

N1

0,8 vmax ≤ 120 km/h

M2, M3, N2 kategorijos, išskyrus puspriekabių vilkikus

0,8 vmax ≤ 80 km/h

N3 ir N2 kategorijoms priskiriami puspriekabių vilkikai

0,8 vmax ≤ 70 km/h

5.3.2.

Tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti, kai gero sukibimo dangos (kH) jėga ašiai pakeičiama blogo sukibimo dangos (kL) jėga, jei kH ≥ 0,5, kH/kL ≥ 2 (11), o valdiklis veikiamas visa jėga (8). Važiavimo greitis ir stabdymo pradžios momentas apskaičiuojami taip, kad, stabdžių antiblokavimo sistemai ant gero sukibimo dangos atliekant visą ciklą, nuo vienos dangos ant kitos dangos būtų pervažiuojama dideliu ir mažu greičiu, laikantis šio priedo 5.3.1 punkte nustatytų sąlygų (10).

5.3.3.

Kai transporto priemonė pervažiuoja nuo blogo sukibimo dangos (kL) ant gero sukibimo dangos (kH), o kH ≥ 0,5, kH/kL ≥ 2 (11), ir valdiklis veikiamas visa jėga (8), per pagrįstą laiką transporto priemonės lėtėjimo pagreitis turi padidėti iki atitinkamos vertės, o pati transporto priemonė neturi nukrypti nuo pradinės judėjimo krypties. Važiavimo greitis ir stabdymo pradžios momentas apskaičiuojami taip, kad, stabdžių antiblokavimo sistemai atliekant visą ciklą ant blogo sukibimo dangos, nuo vienos dangos ant kitos dangos būtų pervažiuojama maždaug 50 km/h greičiu.

5.3.4.

Tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti, kai transporto priemonėje yra įrengta 1 arba 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, dešinysis ir kairysis transporto priemonės ratai stovi ant dangų, kurių sukibimo koeficientai (kH ir kL) skiriasi (kH ≥ 0,5 ir kH / kL ≥ 2) (11), ir, važiuojant 50 km/h greičiu, valdiklis staiga imamas veikti visa jėga (8).

5.3.5.

Be to, pakrautos transporto priemonės, kuriose sumontuotos 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos, šio priedo 5.3.4 punkte nustatytomis sąlygomis turi atitikti šio priedo 3 priedėlyje nustatytą stabdymo greitį.

5.3.6.

Atliekant šio priedo 5.3.1, 5.3.2, 5.3.3, 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose nustatytus bandymus, ratams leidžiama trumpam užsiblokuoti. Be to, ratai gali užsiblokuoti, kai transporto priemonės greitis mažesnis kaip 15 km/h; netiesiogiai valdomi ratai taip pat gali užsiblokuoti, kai transporto priemonė juda bet kokiu greičiu, tačiau transporto priemonės stabilumas ir valdymas neturi pablogėti.

5.3.7.

Atliekant šio priedo 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose nustatytus bandymus, vairavimo kryptį leidžiama taisyti, jeigu per pirmąsias dvi sekundes vairas pasukamas ne didesniu kaip 120° kampu, o iš viso – ne daugiau kaip 240°. Be to, pradedant šiuos bandymus, transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma turi kirsti didelio ir blogo sukibimo dangos ribą; atliekant šiuos bandymus, šios ribos neturi kirsti nė viena (išorinių) padangų dalis (7).

6.   SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL PRIEKABŲ

6.1.   Suvartojamos energijos kiekis

Priekabų, kuriose sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, konstrukcija turi būti tokia, kad netgi trumpam visiškai nuspaudus darbinių stabdžių valdiklį, transporto priemonėje liktų pakankamai energijos ją sustabdyti neviršijant priimtino stabdymo kelio.

6.1.1.

Atitiktis šiam reikalavimui tikrinama toliau nurodyta tvarka, kai nepakrauta transporto priemonė juda tiesiu ir lygiu keliu, kurio dangos sukibimo koeficientas yra pakankamas (12), stabdžiai yra kuo tiksliau sureguliuoti, o dozuojamojo ir (arba) apkrovos kontrolės vožtuvo (jei jis įmontuotas) padėtis nustatyta pagal apkrovos sąlygas.

6.1.2.

Jeigu stabdžių sistemos yra pneumatinės, pradinis energijos lygis energijos perdavimo pavaros kaupiklyje (-iuose) turi atitikti priekabos maitinimo linijos sukabintuve esantį 800 kPa slėgį.

6.1.3.

Kai transporto priemonė važiuoja bent jau pradiniu 30 km/h greičiu, stabdžiai visiškai nuspaudžiami t laikui, kurio trukmė – 15 s, per kurias visi ratai turi būti valdomi stabdžių antiblokavimo sistema. Atliekant bandymą, energijos perdavimo pavaros kaupiklio (-ių) maitinimas išjungiamas.

Jeigu viena stabdymo fazė trunka ilgiau nei t laikas, kurio trukmė – 15 s, fazių gali būti ir daugiau. Per šias fazes į energijos perdavimo pavaros kaupiklį (-ius) neturi būti tiekiama papildoma energija, o nuo antros fazės reikia atsižvelgti į kameroms užpildyti papildomai sunaudojamos energijos kiekį, laikantis, pvz., toliau nustatytos bandymo atlikimo tvarkos.

Prasidedant pirmajai fazei, rezervuare (-uose) turi būti toks slėgis, koks nurodytas šio priedo 6.1.2 punkte. Prasidedant kitai (-oms) fazei (-ėms) ir nuspaudus stabdžius, slėgio rezervuare (-uose) lygis turi būti ne mažesnis už slėgio lygį rezervuare (-uose) prieš tai buvusios fazės pabaigoje.

Vėlesnėje (-ėse) fazėje (-ėse) reikia atsižvelgti tik į tą momentą, kai slėgis rezervuare (-uose) susilygina su slėgiu prieš tai buvusios fazės pabaigoje.

6.1.4.

Baigus stabdyti, kai transporto priemonė sustoja, darbinių stabdžių valdiklį reikės keturis kartus visiškai nuspausti. Nuspaudžiant penktą kartą, slėgio darbiniame kontūre lygis turi būti pakankamas, kad periferinėje ratų zonoje sukurta bendra stabdymo jėga būtų ne mažesnė kaip 22,5 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos, o kuri nors stabdžių antiblokavimo sistemos nereguliuojama stabdžių sistema nepradėtų veikti automatiškai.

6.2.   Naudingasis sukibimas

6.2.1.

Stabdžių sistemos, kuriose sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, laikomos tinkamomis, jeigu ε ≥ 0,75; čia ε – sukibimas, kaip apibrėžta šio priedo 2 priedėlio 2 dalyje. Ar šios sąlygos paisoma, tikrinama, kai nepakrauta transporto priemonė juda tiesiu ir lygiu keliu, kurio dangos sukibimo koeficientas yra pakankamas (12)  (13).

6.2.2.

Siekiant pašalinti skirtuminės stabdžių temperatūros poveikį, zRAL dydį rekomenduojama nustatyti prieš nustatant kR dydį.

6.3.   Papildomi tikrinimai

6.3.1.

Judant didesniu kaip 15 km/h greičiu, stabdžių antiblokavimo sistemos tiesiogiai valdomi ratai turi neužsiblokuoti, kai velkančiosios transporto priemonės valdiklis staiga nuspaudžiamas visa jėga (8). Tikrinama šio priedo 6.2 punkte apibrėžtomis sąlygomis, kai pradinis greitis yra 40 km/h ir 80 km/h.

6.3.2.

Šio punkto nuostatos taikomos tik priekaboms, kuriose sumontuotos A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos. Jei dešinysis ir kairysis ratai stovi ant dangų, ant kurių pasiekiamas skirtingas didžiausias stabdymo greitis (zRALH ir zRALL), kai

Formula Formula

tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti, kai, važiuojant 50 km/h greičiu, velkančiosios transporto priemonės valdiklis staiga nuspaudžiamas visa jėga (8). zRALH/zRALL santykį galima nustatyti šio priedo 2 priedėlio 2 dalyje nustatyta tvarka arba tiesiog jį apskaičiuoti. Pastaruoju atveju nepakrauta transporto priemonė turi atitikti šio priedo 3 priedėlyje nustatytą stabdymo greitį (13).

6.3.3.

Kai transporto priemonės greitis yra ≥15 km/h, tiesiogiai valdomi ratai gali trumpam užsiblokuoti, tačiau judant mažesniu nei 15 km/h greičiu jie gali užsiblokuoti bet kaip. Netiesiogiai valdomi ratai gali užsiblokuoti judant bet kokiu greičiu, tačiau bet kokiu atveju tai neturi turėti poveikio stabilumui.


(1)  Anti-lock systems with select-high control are deemed to include both directly and indirectly controlled wheels; in systems with select-low control, all sensed wheels are deemed to be directly controlled wheels.

(2)  The manufacturer shall provide the Technical Service with documentation relating to the controller(s) which follows the format set out in Annex 18.

(3)  Įspėjamasis signalas gali vėl įsižiebti, kai transporto priemonė stovi, jeigu jis užgęsta prieš tai, kai transporto priemonė atitinkamai pasiekia 10 km/h arba 15 km/h greitį, kai defektų nėra.

(4)  The ISO 7638:1997 connector may be used for 5 pin or 7 pin applications, as appropriate.

(5)  Priimta manyti, kad 4.5 punktas netaikomas stabdžių antiblokavimo sistemų valdymo režimo keitimo prietaisams, jeigu tada, kai sistema veikia pakeistu valdymo režimu, paisoma transporto priemonėse sumontuotų stabdžių antiblokavimo sistemų kategorijai keliamų reikalavimų. Tačiau šiuo atveju turi būti paisoma šio priedo 4.5.2, 4.5.3 ir 4.5.4 punktuose nustatytų reikalavimų.

(6)  Until such test surfaces become generally available, tyres at the limit of wear, and higher values up to 0,4 may be used at the discretion of the Technical Service. The actual value obtained and the type of tyres and surface shall be recorded.

(7)  Kol dar nenustatyta vienoda bandymų atlikimo tvarka, šiame punkte nustatytus bandymus gali tekti pakartoti, jeigu transporto priemonėse yra sumontuotos elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, kad būtų apskaičiuotas skirtingų dydžių stabdymo jėgos pasiskirstymo poveikis, atsiradęs dėl automatinių transporto priemonės funkcijų.

(8)  Visa jėga – tam tikros kategorijos transporto priemonėms nustatyta didžiausia jėga, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedu; galima naudoti didesnę jėgą, jeigu to reikia, kad imtų veikti stabdžių antiblokavimo sistema.

(9)  The provisions of this paragraph apply as of 13 March 1992 (Decision of the Working Party on the Construction of Vehicles, TRANS/SC.1/WP.29/341, para. 23).

(10)  The purpose of these tests is to check that the wheels do not lock and that the vehicle remains stable; it is not necessary, therefore, to make complete stops and bring the vehicle to a halt on the low-adhesion surface.

(11)  kH – didelio dangos sukibimo koeficientas;

kL – mąo dangos sukibimo koeficientas;

kH ir kL matavimo būdas aprašytas šio priedo 2 priedėlyje.

(12)  Jeigu bandymų kelio dangos sukibimo koeficientas yra per didelis ir dėl to stabdžių antiblokavimo sistema neatlieka viso ciklo, bandymą galima atlikti ant dangos, kurios sukibimo koeficientas mažesnis.

(13)  Galima nustatyti didesnį slėgio lygį, jeigu priekaboje yra įrengtas stabdžių apkrovos jutiklis, kad būtų atliktas visas ciklas.

1 PRIEDĖLIS

Lentelė

Simboliai ir apibrėžtys

SIMBOLIS

PASTABOS

E

ratų bazė;

ER

atstumas nuo šerdeso iki puspriekabės ašies ar ašių centro (arba atstumas nuo vilkties sukabintuvo iki centrinės ašies priekabos ašies ar ašių centro);

ε

transporto priemonės sukibimas: didžiausio stabdymo greičio ir sukibimo koeficiento (k) santykis, veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai (zAL);

εi

ε dydis, matuojamas i ašyje (jeigu variklinėje transporto priemonėje yra sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema);

εH

ε dydis, nustatytas važiuojant gero sukibimo danga;

εL

ε dydis, nustatytas važiuojant blogo sukibimo danga;

F

jėga [N];

FbR

priekabos stabdymo jėga, neveikiant stabdžių antiblokavimo sistemai;

FbRmax

didžiausia FbR vertė;

FbRmaxi

FbRmax vertė, nustatyta, kai stabdoma tik priekabos ašis (i);

FbRAL

priekabos stabdymo jėga, neveikiant stabdžių antiblokavimo sistemai;

FCnd

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančio transporto priemonių junginio nevaromąsias ašis be stabdžių

FCd

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančio transporto priemonių junginio varomąsias ašis be stabdžių

Fdyn

statmena kelio dangos jėga, veikianti judančią transporto priemonę, veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai;

Fidyn

Fdyn jėga, veikianti variklinės transporto priemonės ašį (i)

Fi

nejudamą ašį (i) veikianti statmena kelio dangos jėga;

FM

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios variklinės (velkančiosios) transporto priemonės ratus;

FMnd  (1)

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios variklinės transporto priemonės nevaromąsias ašis be stabdžių;

FMd  (1)

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios variklinės transporto priemonės varomąsias ašis be stabdžių;

FR

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios priekabos ratus;

FRdyn

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti judančios puspriekabės ar centrinės ašies priekabos ašį (–is);

FWM  (1)

0,01 FMnd + 0,015 FMd

G

sunkio pagreitis (9,81 m/s2);

H

sunkio centro aukštis, nurodytas gamintojo ir patvirtintas patvirtinimo bandymus atliekančios technikos tarnybos;

hD

vilkties aukštis (šarnyro taškas priekaboje);

hK

balninio įtaiso sukabintuvo (šerdeso) aukštis;

hR

priekabos sunkio centro aukštis;

K

padangos ir kelio dangos sukibimo koeficientas;

kf

vienos priekinės ašies k koeficientas;

kH

k dydis, nustatytas ant gero sukibimo dangos;

kI

k dydis, nustatytas ant transporto priemonės, kurioje sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, ašies (i);

kL

k dydis, nustatytas ant blogo sukibimo dangos;

klock

sukibimo, esant 100 proc. slysčiai, lygis;

kM

variklinės transporto priemonės k koeficientas;

kpeak

didžiausia sukibimo ir slysties kreivės vertė;

kr

vienos galinės ašies k koeficientas;

kR

priekabos k koeficientas;

P

atskiros transporto priemonės masė [kg];

R

kpeak ir klock santykis;

t

laiko tarpsnis [s];

tm

vidutinė t vertė;

tmin

mažiausia t vertė;

z

stabdymo greitis;

zAL

transporto priemonės stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdžių antiblokavimo sistema veikia;

zC

transporto priemonių junginio stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdoma tik priekaba ir neveikia stabdžių antiblokavimo sistema;

zCAL

transporto priemonių junginio stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdoma tik priekaba ir neveikia stabdžių antiblokavimo sistema;

zCmax

didžiausia zC vertė;

zCmaxi

didžiausia zC vertė, nustatyta, kai stabdoma tik priekabos ašis (i);

zm

vidutinis stabdymo greitis;

zmax

didžiausias z dydis;

zMALS

variklinės transporto priemonės dydis (zAL), nustatytas ant „perskirto“ paviršiaus;

zR

priekabos stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdžių antiblokavimo sistema neveikia;

zRAL

priekabos zAL dydis, nustatytas stabdant visas ašis, kai velkančioji transporto priemonė nestabdoma, o variklio pavara yra išjungta;

zRALH

zRAL dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis;

zRALL

zRAL dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas;

zRALS

zRAL dydis, nustatytas ant „perskirto“ paviršiaus;

zRH

zR dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis;

zRL

zR dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas;

zRHmax

didžiausia zRH vertė;

zRLmax

didžiausia zRL vertė;

zRmax

didžiausia zR vertė.


(1)  FMnd ir FMd, jeigu tai yra dviašės variklinės transporto priemonės; šie simboliai gali būti paprasčiausiai pakeisti atitinkamu Fi simboliu.

2 PRIEDĖLIS

NAUDINGASIS SUKIBIMAS

1.   VARIKLINĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMI MATAVIMO METODAI

1.1.   Sukibimo koeficiento (k) nustatymas

1.1.1.

Sukibimo koeficientas (k) apibrėžiamas kaip didžiausių stabdymo jėgų, kurioms veikiant ratai neužsiblokuoja, ir atitinkamos dinaminės apkrovos, tenkančios stabdomai ašiai, santykis.

1.1.2.

Stabdoma tik viena bandomosios transporto priemonės ašis, kai pradinis greitis yra 50 km/h. Stabdymo jėgos paskirstomos ašies ratams, kad būtų pasiektas didžiausias veiksmingumas. Greičiui krintant nuo 40 km/h iki 20 km/h, stabdžių antiblokavimo sistema turi išsijungti arba neveikti.

1.1.3.

Didinant stabdžių linijos slėgį, atliekama keletas bandymų didžiausiam transporto priemonės stabdymo greičiui (zmax) nustatyti. Kiekvieno bandymo metu turi būti išlaikoma pastovi stabdžių valdymo jėga, o stabdymo greitis nustatomas pagal greičiui sumažėti nuo 40 km/h iki 20 km/h būtiną laiką (t), taikant šią formulę:

zmax yra didžiausia z vertė; t dydis matuojamas sekundėmis.

Formula

1.1.3.1.

Ratai gali užsiblokuoti, kai greitis tampa mažesnis negu 20 km/h.

1.1.3.2.

Po to, pradedant nuo mažiausios išmatuotosios t vertės (tmin), pasirenkamos trys t vertės, patenkančios į intervalą nuo tmin iki 1,05 tmin, ir apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis (tm); tada apskaičiuojamas šis dydis:

Formula

Jeigu įrodoma, kad tų trijų verčių neįmanoma gauti dėl praktinių priežasčių, galima remtis mažiausiu laiku (tmin). Vis dėlto, 1.3 punkto reikalavimai lieka galioti.

1.1.4.

Stabdymo jėga apskaičiuojama pagal išmatuotą ašies be stabdžių stabdymo greitį ir riedėjimo varžą, lygią 0,015, jei varomoji ašis yra varomoji, ir 0,010, jei ašis yra nevaromoji, padaugintus iš statinės ašių apkrovos.

1.1.5.

Dinaminė ašies apkrova nustatoma pagal šios taisyklės 10 priede pateiktas formules.

1.1.6.

k vertė apvalinama tūkstantųjų tikslumu.

1.1.7.

Tada bandymas kartojamas pasirenkant kitą (-as) ašį (-is), kaip apibrėžta 1.1.1–1.1.6 punktuose (žr. 1.4 ir 1.5 punktą, kur pateikta išimčių).

1.1.8.

Pavyzdžiui, dviejų ašių transporto priemonės su galiniais varomais ratais ir stabdoma priekine ašimi (1) sukibimo koeficientas (k) apskaičiuojamas taip:

Formula

1.1.9.

Nustatomas vienas priekinės ašies koeficientas (kf) ir vienas galinės ašies koeficientas (kr).

1.2.   Sukibimo (ε) nustatymas

1.2.1.

Sukibimas (ε) apibrėžiamas kaip didžiausio stabdymo greičio, kai stabdžių antiblokavimo sistema (zAL) veikia, ir sukibimo koeficiento (kM) santykis:

Formula

1.2.2.

Transporto priemonei judant ne mažesniu kaip 55 km/h greičiu ir stabdžių antiblokavimo sistemai veikiant visu ciklu, išmatuojamas didžiausias stabdymo greitis (zAL), atsižvelgiant į vidutinę vertę, nustatytą atlikus tris šio priedėlio 1.1.3 punkte nustatytus bandymus, ir į laiką, kurio reikia greičiui sumažinti nuo 45 km/h iki 15 km/h; taikoma ši formulė:

Formula

1.2.3.

Sukibimo koeficientas (kM) nustatomas atliekant svertinį vertinimą pagal dinaminę ašies apkrovą.

Formula

čia:

Formula

Formula

1.2.4.

ε vertė šimtųjų tikslumu.

1.2.5.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota 1 arba 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, zAL vertė nustatoma atsižvelgiant į visą transporto priemonę, kurios stabdžių antiblokavimo sistema veikia, o sukibimas (ε) apskaičiuojamas pagal tą pačią šio priedėlio 1.2.1 punkte nurodytą formulę.

1.2.6.

Jeigu transporto priemonėje sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi būti išmatuota kiekvienos ašies, kurios bent vienas ratas yra tiesiogiai valdomas, zAL vertė. Pavyzdžiui, dviejų ašių transporto priemonės su galiniais varomais ratais, kurios stabdžių antiblokavimo sistema valdoma tik galinė ašis (2), sukibimas (ε) apskaičiuojamas taip:

Formula

Taip apskaičiuojamas kiekvienos ašies, kurios bent vienas ratas yra tiesiogiai valdomas, sukibimo koeficientas.

1.3.   Jeigu ε > 1,00, sukibimo koeficientus reikia išmatuoti pakartotinai. Leidžiama 10 proc. paklaida.

1.4.   Jeigu variklinėse transporto priemonėse yra trys ašys, transporto priemonės k vertė nustatoma tik pagal ašį, kuri nepriklauso sudvejintoms važiuoklės ašims (1).

1.5.   Nereikia nustatinėti N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurių ratų bazė mažesnė kaip 3,80 m ir kurių h/E > 0,25, galinės ašies sukibimo koeficiento.

1.5.1.

Šiuo atveju sukibimas (ε) apibrėžiamas kaip didžiausio stabdymo greičio, kai stabdžių antiblokavimo sistema (zAL) veikia, ir sukibimo koeficiento (kf) santykis:

Formula

2.   PRIEKABŲ MATAVIMO METODAS

2.1.   Bendrieji reikalavimai

2.1.1.

Sukibimo koeficientas (k) apibrėžiamas kaip didžiausių stabdymo jėgų, kurioms veikiant ratai neužsiblokuoja, ir atitinkamos dinaminės apkrovos, tenkančios stabdomai ašiai, santykis.

2.1.2.

Važiuojant pradiniu 50 km/h greičiu, stabdoma tik viena bandomosios priekabos ašis. Stabdymo jėgos paskirstomos ašies ratams, kad būtų pasiektas didžiausias veiksmingumas. Greičiui krintant nuo 40 km/h iki 20 km/h, stabdžių antiblokavimo sistema turi išsijungti arba neveikti.

2.1.3.

Didinant slėgį linijoje ir stabdant tik priekabą, atliekama keletas bandymų didžiausiam transporto priemonių junginio stabdymo greičiui (zCmax) nustatyti. Kiekvieno bandymo metu turi būti išlaikyta pastovi tiekiamoji jėga, o stabdymo greitis nustatomas pagal greičiui sumažėti nuo 40 km/h iki 20 km/h būtiną laiką (t); taikoma ši formulė:

Formula

2.1.3.1.

Kai greitis tampa mažesnis negu 20 km/h, ratai gali užsiblokuoti.

2.1.3.2.

Po to, pradedant nuo mažiausios išmatuotosios t vertės (tmin), pasirenkamos trys t vertės, patenkančios į intervalą nuo tmin iki 1,05 tmin, ir apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis (tm); tada taip apskaičiuojama:

Formula

Jeigu įrodoma, kad tų trijų verčių neįmanoma gauti dėl praktinių priežasčių, galima remtis mažiausiu laiku (tmin).

2.1.4.

Sukibimas (ε) apskaičiuojamas taikant šią formulę:

Formula

Priekabų k vertė turi būti nustatyta pagal šio priedėlio 2.2.3 punktą, o puspriekabių – pagal šio priedėlio 2.3.1 punktą.

2.1.5.

Jeigu ε > 1,00, sukibimo koeficientus reikia išmatuoti pakartotinai. Leidžiama 10 proc. paklaida.

2.1.6.

Didžiausias stabdymo greitis (zRAL) išmatuojamas veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai ir nestabdant velkančiosios transporto priemonės, remiantis trijų bandymų rezultatų vidurkiu, kaip nurodyta šio priedėlio 2.1.3 punkte.

2.2.   Priekabos

2.2.1.

Išmatuojama priekinės ir galinės ašių k vertė (kai stabdžių antiblokavimo sistema yra išjungta ar neveikia, o greitis mažėja nuo 40 km/h iki 20 km/h).

Vienos priekinės ašies (i):

Formula

Formula

Formula

Vienos galinės ašies (i):

Formula

Formula

Formula

2.2.2.

kf ir kr vertės apvalinamos tūkstantųjų tikslumu.

2.2.3.

Sukibimo koeficientas (kR) nustatomas proporcingai pagal dinaminę ašies apkrovą.

Formula

2.2.4.

Išmatuojama zRAL vertė (kai stabdžių antiblokavimo sistema veikia):

Formula

zRAL vertė nustatoma ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis; jeigu transporto priemonėse įrengta A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, ši vertė nustatoma taip pat ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas.

2.3.   Puspriekabės ir centrinės ašies priekabos

2.3.1.

k vertė matuojama (kai stabdžių antiblokavimo sistema yra išjungta ar neveikia, o greitis mažėja nuo 40 km/h iki 20 km/h), kai ratai sumontuoti tik ant vienos ašies, o nuo kitos (-ų) ašies (-ių) nuimti.

Formula

Formula

Formula

2.3.2.

zRAL vertė matuojama, kai visi ratai yra sumontuoti (veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai).

Formula

Formula

Formula

zRAL vertė nustatoma ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis; jeigu transporto priemonėse įrengta A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, ši vertė nustatoma taip pat ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas.


(1)  Kol dar nenustatyta vienoda bandymų atlikimo tvarka, dėl transporto priemonių su daugiau kaip trimis ašimis ir specialios paskirties transporto priemonių reikia konsultuotis su technikos tarnyba.

3 PRIEDĖLIS

VEIKSMINGUMAS ANT SKIRTINGO SUKIBIMO DANGŲ

1.   VARIKLINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS

1.1.

Nustatytas stabdymo greitis, minimas šio priedo 5.3.5 punkte, gali būti apskaičiuotas remiantis sukibimo koeficientu, išmatuotu ant dviejų paviršių, ant kurių atliekamas šis bandymas. Tie du paviršiai turi atitikti šio priedo 5.3.4 punkte nustatytus reikalavimus.

1.2.

Didelio ir mažo dangos sukibimo koeficientai (kH ir kL) nustatomi pagal šio priedo 2 priedėlio 1.1 punkto nuostatas.

1.3.

Pakrautų transporto priemonių stabdymo greitis (zMALS):

Formula ir zMALS ≥ kL

2.   PRIEKABOS

2.1.

Šio priedo 6.3.2 punkte minimas stabdymo greitis gali būti apskaičiuojamas pagal zRALH ir zRALL stabdymo greičius, išmatuotus ant dviejų dangų, ant kurių bandymai atliekami, kai stabdžių antiblokavimo sistema veikia.

Tos dvi dangos turi atitikti šio priedo 6.3.2 punkte nustatytus reikalavimus.

2.2.

zRALS stabdymo greitis turi būti:

Formula

bei

Formula

Jeigu εH > 0,95, taikomas 0,95 dydžio εH.

4 PRIEDĖLIS

BLOGO SUKIBIMO DANGŲ PARINKIMO METODAS

1.

Duomenys apie pasirinktos dangos sukibimo koeficientą, kaip apibrėžta šio priedo 5.1.1.2 punkte, pateikiami technikos tarnybai.

1.1.

Jai taip pat pateikiami duomenys apie sukibimo koeficiento ir slysties kreivę (nuo 0 iki 100 proc. slysties), kai apytikslis greitis yra 40 km/h (1).

1.1.1.

kpeak – tai didžiausia kreivės vertė, o klock – vertė esant 100 proc. slysčiai.

1.1.2.

R santykis apibrėžiamas kaip kpeak ir klock santykis:

Formula

1.1.3.

R dydis apvalinamas dešimtųjų tikslumu.

1.1.4.

Naudojamos dangos santykis (R) turi būti 1,0–2,0 (2).

2.

Prieš atliekant bandymus, technikos tarnyba turi užtikrinti, kad pasirinkta danga atitiktų nustatytus reikalavimus, ir gauti šią informaciją:

a)

bandymo metodas, taikomas R dydžiui nustatyti;

b)

transporto priemonės tipas (variklinė transporto priemonė, priekaba ir t. t.);

c)

ašies apkrova ir padangos (atliekant bandymus, turi būti taikoma skirtinga apkrova ir naudojamos skirtingos padangos, o rezultatai turi būti pateikti technikos tarnybai, kuri nuspręs, ar transporto priemonės, kurios tipą reikia patvirtinti, bandymų rezultatai yra reprezentatyvūs).

2.1.

Bandymų ataskaitoje nurodomas R dydis.

Siekiant patikrinti R dydžio pastovumą, danga turi būti kalibruojama ne rečiau kaip kartą per metus, naudojant reprezentatyvią transporto priemonę.


(1)  Kol dar nenustatyta vienoda bandymų atlikimo tvarka, transporto priemonių, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos, sukibimo kreivę galima nustatyti pagal lengviesiems automobiliams taikomą kreivę. Šiuo atveju transporto priemonių kpeak ir klock santykis nustatomas taikant šio priedo 2 priedėlyje apibrėžtą kpeak vertę. Technikos tarnybai sutikus, šiame punkte aprašytas sukibimo koeficientas gali būti nustatytas kitu būdu, jeigu įrodoma, kad kpeak ir klock vertės yra lygiareikšmės.

(2)  Kol tokios bandymų dangos taps įprastos, pasitarus su technikos tarnyba, galima taikyti iki 2,5 dydžio R santykį.


14 PRIEDAS

Priekabų su elektrinėmis stabdžių sistemomis bandymų sąlygos

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Toliau pateikiamose nuostatose minimos elektrinės stabdžių sistemos – tai darbinių stabdžių sistemos, sudarytos iš valdiklio, elektromechaninės pavaros įtaiso ir trintinių stabdžių. Priekaboje įrengiamas elektrinis valdiklis, kuriuo joje reguliuojama įtampa.

1.2.

Elektrinei stabdžių sistemai reikalinga elektros energija į priekabą tiekiama iš velkančiosios transporto priemonės.

1.3.

Elektrinės stabdžių sistemos įsijungia suveikus darbinei velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemai.

1.4.

Vardinė įtampa – 12 V.

1.5.

Didžiausias suvartojamos srovės kiekis turi neviršyti 15 A.

1.6.

Elektrinės stabdžių sistemos ir velkančiosios transporto priemonės elektros jungtis sudaryta iš specialaus kištuko ir lizdo, atitinkančio… (1) kurio kištukas turi netikti transporto priemonės apšvietimo įrangos lizdams. Kištukas ir laidas turi būti įrengti priekaboje.

2.   PRIEKABAI TAIKOMOS SĄLYGOS

2.1.

Jeigu priekaboje yra baterija, maitinama iš velkančiosios transporto priemonės srovės šaltinio, stabdant priekabą darbinių stabdžiais, baterija ir maitinimo linija turi būti atskirti.

2.2.

Priekabų, kurių masė be krovinio sudaro mažiau kaip 75 proc. jų didžiausios masės, stabdymo jėga automatiškai reguliuojama kaip priekabos apkrovos funkcija.

2.3.

Netgi tada, kai įtampa jungiamosiose linijose nukrenta iki 7 V, elektrinės stabdžių sistemos turi užtikrinti 20 proc. didžiausios nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos) dydžio stabdymo veiksmingumą.

2.4.

Jeigu priekaboje yra daugiau negu viena ašis ir vertikaliai reguliuojamas vilkimo įtaisas, stabdymo jėgą reguliuojantys valdikliai, reaguojantys į posvyrį judėjimo kryptimi (švytuoklė, svyravimų sistema, skysčio inercijos jungiklis), turi būti tvirtinami prie važiuoklės. Jeigu priekabos yra vienaašės ar su sudvejintomis ašimis, tarp kurių yra mažesnis kaip 1 m atstumas, minėtuose valdikliuose turi būti įmontuotas horizontaliosios padėties nustatymo mechanizmas (pvz., spiritinis gulsčiukas); be to, tų įtaisų reguliavimas turi būti rankinis, kad mechanizmą būtų galima padėti horizontaliai pagal transporto priemonės judėjimo kryptį.

2.5.

Vadovaujantis šios taisyklės 5.2.1.19.2 punktu, prie įjungimo linijos prijungta stabdymo srovės relė turi būti įmontuota priekaboje.

2.6.

Kištukui turi būti įrengtas laisvasis lizdas.

2.7.

Prie valdiklio turi būti sumontuota kontrolės lemputė, įsižiebianti vos tik nuspaudžiami stabdžiai ir rodanti, kad elektrinė priekabos stabdžių sistema veikia tinkamai.

3.   VEIKSMINGUMAS

3.1.

Elektrinės stabdžių sistemos turi reaguoti į ne didesnį kaip 0,4 m/s2 vilkiko ir priekabos junginio lėtėjimo pagreitį.

3.2.

Stabdymo poveikis gali prasidėti pradine stabdymo jėga, kuri turi būti ne didesnė kaip 10 proc. didžiausios nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos) ir ne didesnė kaip 13 proc. nepakrautos priekabos nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos).

3.3.

Stabdymo jėgos taip pat gali būti didinamos pakopomis. Kai stabdymo jėgų lygis didesnis nei nurodyta šio priedo 3.2 punkte, ši pakopa turi būti ne didesnė kaip 6 proc. didžiausios nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos) ir ne didesnė kaip 8 proc. nepakrautos priekabos nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos).

Jeigu priekaba yra vienaašė ir jos didžiausia masė neviršija 1,5 tonos, pirmoji pakopa turi neviršyti 7 proc. didžiausios nejudančios priekabos ašies apkrovos (apkrovų sumos). Vėlesnėmis pakopomis šią vertę galima padidinti 1 proc. (pvz., pirmoji pakopa – 7 proc., antroji – 8 proc., trečioji – 9 proc. ir t. t.; papildomos pakopos neturėtų viršyti 10 proc.). Taikant šias nuostatas, dviašės priekabos, kurių ratų bazė yra mažesnė kaip 1 m, laikomos vienaašėmis priekabomis.

3.4.

Jeigu didžiausias vidutinis vilkiko ir priekabos su viena ašimi junginio lėtėjimas suveikus stabdžiams yra ne didesnis kaip 5,9 m/s2, o vilkiko ir daugiaašės priekabos junginio – ne didesnis kaip 5,9 m/s2, pasiektas nustatytasis didžiausios masės priekabos stabdymo veiksmingumas turi atitikti bent 50 proc. didžiausios bendros ašių apkrovos. Taikant šias nuostatas, priekabos su sudvejintomis ašimis, tarp kurių yra mažesnis kaip 1 m atstumas, laikomos vienaašėmis priekabomis. Be to, turi būti laikomasi šio priedo priedėlyje apibrėžtų ribų. Jeigu stabdymo jėga reguliuojama pakopomis, jų intervalas turi atitikti šio priedo priedėlyje nustatytus reikalavimus.

3.5.

Bandymas atliekamas pradiniu 60 km/h greičiu.

3.6.

Priekaba turi būti stabdoma automatiškai, laikantis šios taisyklės 5.2.2.9 punkte nustatytų reikalavimų. Jeigu taip automatiškai stabdant būtina tiekti elektros energiją, ne mažiau kaip 15 minučių turi būti užtikrinta ne mažesnio kaip 25 proc. didžiausios bendros ašies apkrovos dydžio priekabos stabdymo jėga, kad būtų paisoma minėtų sąlygų.


(1)  Tyrimai tebevyksta. Kol nenustatytos šios specialios jungties charakteristikos, naudotinos jungties tipą turi nurodyti patvirtinimą suteikianti nacionalinė institucija.

PRIEDĖLIS

Priekabos stabdymo greičio ir didžiausio vidutinio vilkiko ir priekabos junginio (kai priekaba yra pakrauta ir kai ji yra nepakrauta) lėtėjimo suveikus stabdžiams suderinamumas

Image

Pastabos

1.

Diagramoje pavaizduotos ribos taikomos pakrautoms ir nepakrautoms priekaboms. Kai nepakrautos priekabos masė viršija 75 proc. didžiausios jos masės, ribos taikomos tik „pakrautai“ priekabai.

2.

Diagramoje pavaizduotomis ribomis nepažeidžiamos šio priedo nuostatos dėl būtinojo mažiausio stabdymo veiksmingumo. Diagramoje nurodytos ribos negali būti viršytos, jeigu, vadovaujantis šio priedo 3.4 punkto nuostatomis, atliekant bandymą, gaunamas didesnis stabdymo veiksmingumas, nei reikalaujama.

TR

stabdymo jėgų visų priekabos ratų periferinėje zonoje suma.

PR

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios priekabos ratus.

dm

didžiausias vidutinis vilkiko ir priekabos junginio lėtėjimas suveikus stabdžiams.


15 PRIEDAS

STABDŽIŲ TRINKELĖS ANTDĖKLŲ BANDYMO METODAS NAUDOJANT INERCINĮ DINAMOMETRĄ

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Šiame priede aprašyta tvarka gali būti taikoma keičiant transporto priemonės tipą, kai pagal šią taisyklę patvirtintoms transporto priemonėms pritaikomi kito tipo stabdžių trinkelės antdėklai.

1.2.

Pakaitinių tipų stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumas tikrinamas lyginant su transporto priemonėje patvirtinimo metu įrengtais stabdžių andėklais, atitinkančiais komponentus, nurodytus atitinkamame informaciniame dokumente, kurio pavyzdys pateiktas šios taisyklės 2 priede.

1.3.

Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba savo nuožiūra gali reikalauti, kad stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumas būtų lyginamas laikantis atitinkamų šios taisyklės 4 priedo nuostatų.

1.4.

Patvirtinimo, remiantis palyginimu, paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

1.5.

Šiame priede „transporto priemonė“ – pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonė, kurios palyginimo rezultatai turi atitikti reikalavimus.

2.   BANDYMO ĮRANGA

2.1.

Bandymams naudojamas toks dinamometras:

2.1.1.

juo turi būti įmanoma sukurti šio priedo 3.1 punkte nustatyto dydžio inercijos jėgą ir užtikrinti atitiktį šios taisyklės 4 priedo 1.5, 1.6 ir 1.7 punktuose nustatytiems reikalavimams dėl I, II ir III tipo bandymų;

2.1.2.

turi būti sumontuoti tokie pat stabdžiai, kaip ir originalaus tipo transporto priemonėje;

2.1.3.

aušinimo oru sistema, jeigu ji yra, turi atitikti šio priedo 3.4 punktą;

2.1.4.

bandymų prietaisais turi būti įmanoma užregistruoti bent šiuos duomenis:

2.1.4.1.

nuolat matuojamą disko ar būgno sukimosi greitį;

2.1.4.2.

sūkių skaičių, nustatytą stabdant ir nustatytą ne didesniu kaip vienos aštuntosios sūkio dalies tikslumu;

2.1.4.3.

sustojimo laiką;

2.1.4.4.

nuolat registruojamą temperatūrą, matuojamą centriniame antdėklo trinties kelio arba viduriniame disko, būgno ar antdėklo sluoksnio taške;

2.1.4.5.

nuolat registruojamą slėgį ar jėgą stabdžių valdymo linijoje;

2.1.4.6.

nuolat registruojamą stabdymo jėgos momentą.

3.   BANDYMŲ SĄLYGOS

3.1.

Dinamometras nustatomas kuo tiksliau (paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 5 proc.) inercijos momentui sukurti; šis momentas turi atitikti tam tikrą bendros inercijos momento dalį, gaunamą transporto priemonę stabdant atitinkamu (-ais) ratu (-ais) ir apskaičiuojamą pagal šią formulę:

I = MR2

čia:

I

sukimosi inercija [kg · m2];

R

dinaminis padangos riedėjimo spindulys [m];

M

transporto priemonės, stabdomos atitinkamu (-ais) ratu (-ais), didžiausios masės dalis. Jeigu naudojamas vienpusis dinamometras, o transporto priemonės priklauso M2, M3 ir N kategorijoms, ši dalis apskaičiuojama pagal projektinį stabdymo jėgų pasiskirstymą, kai lėtėjimo pagreitis atitinka dydį, pateiktą šios taisyklės 4 priedo 2.1 punkte; jei iki didžiausios masės pakrauta O kategorijai (priekabos) priklausanti transporto priemonė stovi vietoje, M vertė turi atitikti ant žemės stovinčiam atitinkamam ratui taikomą apkrovą.

3.2.

Pradinis inercinio dinamometro sukimosi greitis turi atitikti tiesinį transporto priemonės greitį, kaip nustatyta šios taisyklės 4 priede, ir turi būti apskaičiuotas pagal dinaminį padangos riedėjimo spindulį.

3.3.

Bent 80 proc. stabdžių trinkelės antdėklų ploto turi būti prisitrynę, o pritrynimo metu jų temperatūra neturi būti didesnė kaip 180 °C, antraip transporto priemonės gamintojo prašymu stabdžių trinkelės antdėklai turi būti pritrinami pagal jo rekomendacijas.

3.4.

Pro stabdžius statmenai jų sukimosi ašiai gali būti leidžiamas aušinamasis oro srautas. Pro stabdžius leidžiamo aušinamojo oro srauto greitis:

vair = 0,33 v

čia:

v

transporto priemonės bandymo greitis pradėjus stabdyti.

Aušinamojo oro temperatūra turi atitikti aplinkos temperatūrą.

4.   BANDYMO ATLIKIMO TVARKA

4.1.   Turi būti atliktas penkių bandomųjų stabdžių trinkelės antdėklų rinkinių lyginamasis bandymas; jie palyginami su penkiais antdėklų rinkiniais, atitinkančiais originalius komponentus, nurodytus informaciniame dokumente, susijusiame su pirmuoju atitinkamo tipo transporto priemonių patvirtinimu.

4.2.   Stabdžių trinkelės antdėklų lygiavertiškumas nustatomas lyginant rezultatus, nustatytus laikantis šiame priede aprašytos bandymų atlikimo tvarkos ir toliau nurodytų reikalavimų.

4.3.   0 tipo šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas

4.3.1.

Stabdžiai triskart nuspaudžiami, kai pradinė temperatūra yra žemesnė kaip 100 °C. Temperatūra matuojama vadovaujantis šio priedo 2.1.4.4 punkto nuostatomis.

4.3.2.

Jeigu stabdžių trinkelės antdėklus numatyta naudoti M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonėse, kai stabdžiai nuspaudžiami, pradinis sukimosi greitis turi atitikti šios taisyklės 4 priedo 2.1 punkte nurodytą greitį, o nuspausto stabdžio pasiektas vidutinis jėgos momentas turi atitikti minėtame punkte nurodytą lėtėjimo pagreitį. Be to, bandymai turi būti atlikti taikant skirtingo dydžio sukimosi greitį: mažiausias pasirinktas greitis turi būti lygus 30 proc. didžiausio transporto priemonės greičio, didžiausias – 80 proc. minėto greičio.

4.3.3.

Jeigu stabdžių trinkelės antdėklus numatyta naudoti O kategorijos transporto priemonėms, stabdžiai nuspaudžiami, kai pradinis sukimosi greitis yra 60 km/h, o vidutinis stabdymo momentas turi atitikti šios taisyklės 4 priedo 3.1 punkte nurodytą momentą. Kai pradinis sukimosi greitis atitinka 40 km/h, atliekamas papildomas šaltų stabdžių bandymas, kad jo rezultatus būtų galima palyginti su I tipo bandymo rezultatais, kaip aprašyta šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.2 punkte.

4.3.4.

Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais šaltų stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida.

4.4.   I tipo bandymas (bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)

4.4.1.   Pakartotinis stabdymas

4.4.1.1.

M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonių stabdžių trinkelės antdėklai bandomi šios taisyklės 4 priedo 1.5.1 punkte nustatyta tvarka.

4.4.2.   Vieninis stabdymas

4.4.2.1.

Priekaboms (O kategorijos) skirti stabdžių trinkelės antdėklai bandomi laikantis 4 priedo 1.5.2 punkto.

4.4.3.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

4.4.3.1.

Atlikus šio priedo 4.4.1 ir 4.4.2 punktuose nurodytus privalomus bandymus, turi būti atliktas įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas, nustatytas šios taisyklės 4 priedo 1.5.3 punkte.

4.4.3.2.

Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais įkaitusių stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida.

4.5.   II tipo bandymas (judėjimo nuokalne bandymas)

4.5.1.   Šį bandymą reikia atlikti tik tada, kai pagal II tipą bandomoje aptariamoje transporto priemonėje naudojami trintiniai stabdžiai.

4.5.2.   M3 (išskyrus transporto priemones, kurias, remiantis šios taisyklės 4 priedo 1.6.4 punktu, būtina išbandyti pagal IIA tipo bandymo sąlygas) bei N3 kategorijoms priskirtoms variklinėms transporto priemonėms ir O4 kategorijos priekaboms skirti stabdžių trinkelės antdėklai bandomi šios taisyklės 4 priedo 1.6.1 punkte nustatyta tvarka.

4.5.3.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

4.5.3.1.

Atlikus šio priedo 4.5.1 punkte nurodytą privalomą bandymą, turi būti atliktas įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas, nustatytas šios taisyklės 4 priedo 1.6.3 punkte.

4.5.3.2.

Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais įkaitusių stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida.

4.6.   III tipo bandymas (bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)

4.6.1.   Pakartotinio stabdymo bandymas

4.6.1.1.

O4 kategorijos transporto priemonėms skirti stabdžių trinkelės antdėklai bandomi laikantis šios taisyklės 4 priedo 1.7.1 ir 1.7.2 punktuose nustatytos tvarkos.

4.6.2.   Įkaitusių stabdžių veiksmingumas

4.6.2.1.

Atlikus šio priedo 4.6.1 ir 4.6.2 punktuose nurodytus privalomus bandymus, turi būti atliktas įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas, nustatytas šios taisyklės 4 priedo 1.7.2 punkte.

4.6.2.2.

Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais įkaitusių stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida.

5.   STABDŽIŲ TRINKELĖS ANTDĖKLŲ PATIKRA

5.1.

Atlikus nurodytus bandymus, stabdžių trinkelės antdėklai turi būti apžiūrėti, siekiant patikrinti, ar antdėklai tinkami nuolat naudoti įprastomis veikimo sąlygomis.


16 PRIEDAS

(rezervuota)


17 PRIEDAS

Transporto priemonių, kuriose įrengtos elektrinės valdymo linijos, funkciniam suderinamumui įvertinti skirta bandymų atlikimo tvarka

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Šiame priede apibrėžiama tvarka, kurią galima taikyti pagal šios taisyklės 5.1.3.6.1 punkte nurodytus funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus tikrinant velkančiąsias ir velkamąsias transporto priemones, kuriose sumontuota elektrinė valdymo linija. Technikos tarnybos nuožiūra galima taikyti alternatyvią tvarką, jeigu patikros skaidrumas gali būti lygiaverčio lygmens.

1.2.

Šiame priede vartojama ISO 7638 nuoroda galioja standartams ISO 7638-1:1997 (24 V įtaisai) ir ISO 7638-2:1997 (12 V įtaisai).

2.   INFORMACINIS DOKUMENTAS

2.1.

Transporto gamintojas ir (arba) sistemos tiekėjas technikos tarnybai pateikia informacinį dokumentą, kuriame bent jau pateikiama:

2.1.1.

transporto priemonės stabdžių sistemos schema;

2.1.2.

įrodymai, kad sąsaja, įskaitant fizinį, kanalų ir taikymo lygmenis bei suderintų pranešimų ir parametrų padėtį, atitinka ISO 11992 reikalavimus;

2.1.3.

pranešimų ir parametrų sąrašas; bei

2.1.4.

variklinės transporto priemonės specifikacija, atsižvelgiant į valdymo grandinių, kuriomis perduodami pneumatinių ir (arba) elektrinių valdymo linijų signalai, skaičių.

3.   VILKIKAI

3.1.   Priekabų imitatorius pagal standartą ISO 11992

Imitatorius turi:

3.1.1.

būti su jungtimi, atitinkančia standartą ISO 7638:1997 (7 kontaktų), kuria susijungiama su bandoma transporto priemone; jungties 6 ir 7 kontaktai naudojami standarto ISO 11992:2003 reikalavimus atitinkantiems pranešimams siųsti ir gauti;

3.1.2.

būti pritaikytas visiems tvirtintino tipo variklinės transporto priemonės siunčiamiems pranešimams gauti ir visiems standartu ISO 11992-2:2003 nustatytiems priekabos pranešimams siųsti;

3.1.3.

suteikti galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai perskaityti pranešimus, kurių parametrai duomenų laukelyje turi būti tinkamai sutvarkyti pagal laiką, bei

3.1.4.

suteikti galimybę išmatuoti sukabintuvo atsako trukmę, vadovaujantis šios taisyklės 6 priedo 2.6 punktu.

3.2.   Tikrinimo tvarka

3.2.1.   Patvirtinama, kad gamintojo ir (arba) tiekėjo parengtas informacinis dokumentas atitinka standarto ISO 11992 nuostatas dėl fizinio, kanalų ir taikymo lygmenų.

3.2.2.   Toliau nurodyti parametrai tikrinami, kai imitatorius su varikline transporto priemone yra sujungtas standartu ISO 7638 nustatyta sąsaja, kuria siunčiami visi priekabos pranešimai.

3.2.2.1.

Valdymo linijos signalai

3.2.2.1.1.

Pagal transporto priemonės specifikaciją patikrinami parametrai, apibrėžti standartu ISO 11992-2:2003 patvirtintame 3 baitų EBS 12 pranešime.

Valdymo linijos signalai

3 baitų EBS 12 pranešimas

1–2 bitai

5–6 bitai

Darbinio stabdymo užklausa elektros grandinėje

00b

 

Darbinio stabdymo užklausa dvejose elektros grandinėse

01b

 

Transporto priemonėje nėra pneumatinės valdymo linijos (1)

 

00b

Transporto priemonėje yra pneumatinė valdymo linija

 

01b

3.2.2.2.

Darbinio ir (arba) atsarginio stabdymo užklausa

3.2.2.2.1

Tikrinami parametrai, apibrėžti standartu ISO 11992-2:2003 patvirtintame EBS 11 pranešime.

Bandymo sąlygos

Baitai

Elektrinės valdymo linijos signalo rodmuo

Darbinių stabdžio pedalas ir atsarginių stabdžių valdiklis yra atleisti

3–4

0

Darbinių stabdžių pedalas yra visiškai nuspaustas

3–4

33 280d–43 520d (650–850 kPa)

Atsarginis stabdys yra visiškai įjungtas (2)

3–4

33 280d–43 520d (650–850 kPa)

3.2.2.3.

Įspėjimas apie triktį

3.2.2.3.1.

Imituojama nuolatinė triktis prie standartu ISO 7638 nustatytos jungties kontakto prijungtoje ryšių linijoje ir patikrinama, ar šios taisyklės 5.2.1.29.1.2 punkte nurodytas geltonos spalvos įspėjamasis signalas yra rodomas.

3.2.2.3.2.

Imituojama nuolatinė triktis prie standartu ISO 7638 nustatytos jungties 7 kontakto prijungtos ryšių linijoje ir patikrinama, ar šios taisyklės 5.2.1.29.1.2 punkte nurodytas geltonos spalvos įspėjamasis signalas yra rodomas.

3.2.2.3.3.

Nustačius 01b, imituojamas 2 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas ir patikrinama, ar šios taisyklės 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytas raudonos spalvos įspėjamasis signalas yra rodomas.

3.2.2.4.

Maitinimo linijos stabdymo užklausa

Jeigu variklinės transporto priemonės gali būti naudojamos su priekabomis, sujungtomis tik elektrine valdymo linija:

 

prijungiama tik elektrinė valdymo linija.

 

Nustačius 01b, imituojamas 4 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas ir patikrinama, ar, visiškai įjungus darbo, atsarginius ar stovėjimo stabdžius, per kitas dvi sekundes slėgis maitinimo linijoje sumažėja iki 150 kPa.

 

Imituojama, kad duomenų perdavimas jau ilgokai nevyksta ir patikrinama, ar, visiškai įjungus darbo, atsarginius ar stovėjimo stabdžius, per kitas dvi sekundes slėgis maitinimo linijoje sumažėja iki 150 kPa.

3.2.2.5.

Atsako trukmė

3.2.2.5.1.

Patikrinama, ar laikomasi šios taisyklės 6 priedo 2.6 punkte nustatytų valdymo linijos atsako reikalavimų, kai trikties nėra.

3.2.3.   Papildomi tikrinimai

3.2.3.1.

Technikos tarnybos nuožiūra, nustatytąsias tikrinimo procedūras galima pakartoti pasirenkant su stabdymu nesusijusias funkcijas, būdingas įvairių būsenų ar išjungtai sąsajai.

4.   PRIEKABOS

4.1.   Standartu ISO 11992 nustatytas velkančiosios transporto priemonės imitatorius

Imitatorius turi:

4.1.1.

būti su jungtimi, atitinkančia standartą ISO 7638:1997 (7 kontaktų), kuria susijungiama su bandoma transporto priemone; jungties 6 ir 7 kontaktai naudojami standarto ISO 11992:2003 reikalavimus atitinkantiems pranešimams siųsti ir gauti;

4.1.2.

būti su įspėjimo apie gedimą funkcija ir priekabai skirtu elektros maitinimo šaltiniu;

4.1.3.

būti pritaikytas visiems tvirtintino tipo priekabos siunčiamiems pranešimams gauti ir visiems standartu ISO 11992-2:2003 nustatytiems variklinės transporto priemonės pranešimams siųsti;

4.1.4.

suteikti galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai perskaityti pranešimus, kurių parametrai duomenų laukelyje turi būti tinkamai sutvarkyti pagal laiką; bei

4.1.5.

suteikti galimybę išmatuoti stabdžių sistemos atsako trukmę, vadovaujantis šios taisyklės 6 priedo 3.5.2 punktu.

4.2.   Tikrinimo tvarka

4.2.1.   Patvirtinama, kad gamintojo ir (arba) tiekėjo parengtas informacinis dokumentas atitinka standarto ISO 11992:2003 nuostatas dėl fizinio, kanalų ir taikymo lygmenų.

4.2.2.   Toliau nurodyti parametrai tikrinami, kai imitatorius su varikline transporto priemone yra sujungtas standartu ISO 7638 nustatyta sąsaja, kuria siunčiami visi priekabos pranešimai.

4.2.2.1.   Darbinės stabdžių sistemos veikimas

4.2.2.1.1.

Patikrinamas priekabos atsakas pagal parametrus, apibrėžtus standartu ISO 11992-2:2003 patvirtintame EBS 11 pranešime.

Pradedant kiekvieną bandymą, maitinimo linijoje turi būti ≥ 700 kPa slėgis, transporto priemonė turi būti pakrauta (atliekant šį tikrinimą, apkrovos būsena gali būti imituojama).

4.2.2.1.1.1.

Jeigu priekabose sumontuotos pneumatinės ir elektrinės valdymo linijos:

 

abi valdymo linijos turi būti prijungtos;

 

abiejų valdymo linijų signalai turi būti siunčiami vienu metu;

 

nustačius 01b, imitatoriumi turi būti siunčiamas 3 baitų, sudarytų iš 5–6

 

bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad priekaboje būtų matoma, jog reiktų prijungti pneumatinę valdymo liniją.

Tikrintini parametrai

Imitatoriumi siunčiamas pranešimas

Slėgis stabdžių kamerose

Baitai

Skaitmeninė užklausos signalo reikšmė

 

3–4

0

0 kPa

3–4

33 280d

(650 kPa)

Remiantis transporto priemonės gamintojo apskaičiavimais, taikomais stabdžiams

4.2.2.1.1.2.

Priekabos, kuriose sumontuotos pneumatinė ir elektrinė valdymo linijos arba tik elektrinė valdymo linija:

prijungiama tik elektrinė valdymo linija.

Imitatoriumi siunčiami šie pranešimai:

nustačius 00b, 3 baitų, sudarytų iš 5–6 bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad būtų matoma, jog priekaboje pneumatinės valdymo linijos nėra, ir, nustačius 01b, 3 baitų, sudarytų iš 1–2 bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad būtų matoma, jog priekaboje elektrinės valdymo linijos signalas siunčiamas iš dviejų elektros grandinių.

Tikrintini parametrai

Imitatoriumi siunčiamas pranešimas

Slėgis stabdžių kamerose

Baitai

Skaitmeninė užklausos signalo reikšmė

 

3–4

0

0 kPa

3–4

33 280d

(650 kPa)

Remiantis transporto priemonės gamintojo apskaičiavimais, taikomais stabdžiams

4.2.2.1.2.

Jeigu priekabose sumontuota tik elektrinė valdymo linija, atsakas pagal pranešimus, apibrėžtus standartu ISO 11992-2:2003 patvirtintame EBS 12 pranešime, tikrinamas taip:

Pradedant kiekvieną bandymą, pneumatinėje maitinimo linijoje turi būti ≥ 700 kPa slėgis.

Elektrinė valdymo linija prijungiama prie imitatoriaus.

Imitatoriumi siunčiami šie pranešimai:

 

nustačius 01b, 3 baitų, sudarytų iš 5–6 bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad būtų matoma, jog priekaboje yra pneumatinė valdymo linija;

 

nustačius 0, 3–4 baitų EBS 11 pranešimas (darbinių stabdžių užklausos nėra).

Tikrinamas atsakas pagal šiuos pranešimus:

3 baitų, sudarytų iš 1–2 bitų sekos, EBS 12 pranešimas

Slėgis stabdžių kamerose arba priekabos jėga

01b

0 kPa (darbinių stabdys yra atleistas)

00b

Priekaba stabdoma automatiškai, kad būtų matoma, jog junginys nesuderinamas. Be to, standartu ISO 7638:1997 nustatytos jungties 5 kontaktu siunčiamas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

4.2.2.1.3.

Jeigu priekabos yra sujungtos tik elektrine valdymo linija, toliau nustatyta tvarka tikrinamas priekabos atsakas į elektrinės priekabos valdymo pavaros gedimą, dėl kurio stabdymo veiksmingumas sumažėja ne mažiau kaip iki 30 proc. nustatytosios vertės:

pradedant kiekvieną bandymą, pneumatinėje maitinimo linijoje turi būti ≥ 700 kPa slėgis;

elektrinė valdymo linija prijungiama prie imitatoriaus;

nustačius 00b, 3 baitų, sudarytų iš 5–6 bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad būtų matoma, jog priekaboje pneumatinės valdymo linijos nėra;

nustačius 01b, 3 baitų, sudarytų iš 1–2 bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad būtų matoma, jog elektrinės valdymo linijos signalas siunčiamas iš dviejų nepriklausomų kontūrų.

Tikrinimas

Bandymo sąlygos

Stabdžių sistemos atsakas

Kai priekabos stabdžių sistemoje trikčių nėra

Patikrinama, ar yra ryšys tarp stabdžių sistemos bei imitatoriaus ir ar 4 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas yra nustatytas kaip 00b.

Priekabos stabdžių sistemos elektrinėje valdymo pavaroje įvyksta gedimas, dėl kurio stabdymo veiksmingumas sumažėja ne mažiau kaip iki 30 proc. nustatytosios vertės

Patikrinama, ar 4 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas yra nustatytas kaip 01b

arba

duomenų perdavimas į imitatorių yra nutrauktas.

4.2.2.2.   Įspėjimas apie triktį

4.2.2.2.1.

Patikrinama, ar toliau nurodytomis sąlygomis atitinkamas įspėjamasis pranešimas ar signalas yra siunčiamas.

4.2.2.2.1.1.

Kai dėl priekabos stabdžių sistemos elektrinės valdymo pavaros nuolatinės trikties neįmanoma užtikrinti darbinių stabdžių veiksmingumo, imituojama minėta triktis ir patikrinama, ar priekabos siunčiamas 2 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas yra nustatomas kaip 01b. Be to, standartu ISO 7638 nustatytos jungties 5 kontaktu siunčiamas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

4.2.2.2.1.2.

Standartu ISO 7638 nustatytos jungties 1 ir 2 kontaktų įtampa sumažinama žemiau gamintojo nurodytos vertės, kad nebūtų galima užtikrinti darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo, ir patikrinama, ar priekabos siunčiamas 2 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas yra nustatomas kaip 01b Be to, standartu ISO 7638 nustatytos jungties 5 kontaktu siunčiamas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

4.2.2.2.1.3.

Atskiriant maitinimo liniją, tikrinama atitiktis šios taisyklės 5.2.2.16 punkto nuostatoms. Slėgis priekabos slėgio kitimo sistemoje sumažinamas iki gamintojo nurodytos vertės. Tikrinama, ar priekabos siunčiamas 2 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas yra nustatomas kaip 01b, o 1 baito, sudaryto iš 7–8 bitų sekos, EBS 23 pranešimas – kaip 00. Be to, standartu ISO 7638 nustatytos jungties 5 kontaktu siunčiamas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

4.2.2.2.1.4.

Kai energiją pirmiausia imama tiekti stabdžių įrangos elektrinei daliai, patikrinama, ar 2 baitų, sudarytų iš 3–4 bitų sekos, EBS 22 pranešimas yra nustatomas kaip 01b. Stabdžių sistemai nustačius, kad nėra jokių gedimų, apie kuriuos būtina pranešti raudonos spalvos įspėjamuoju signalu, minėtasis pranešimas nustatomas kaip 00b.

4.2.2.3.   Atsako trukmės tikrinimas

4.2.2.3.1.

Tikrinama, ar, nesant trikčiai, laikomasi šios taisyklės 6 priedo 3.5.2 punkte nustatytų stabdžių sistemos atsako trukmės reikalavimų.

4.2.3.   Papildomi tikrinimai

4.2.3.1.

Technikos tarnybos nuožiūra, nustatytąsias tikrinimo procedūras galima pakartoti pasirenkant su stabdymu nesusijusius pranešimus, būdingus įvairių būsenų ar išjungtai sąsajai.

Jeigu atliekami pakartotiniai stabdžių sistemos atsako trukmės matavimai, užregistruotoji vertė gali skirtis dėl transporto priemonės pneumatinės sistemos atsako. Visais atvejais turi būti laikomasi nustatytų atsako trukmės reikalavimų.


(1)  Remiantis šios taisyklės 5.1.3.1.3 punkto 4 išnaša, draudžiama taikyti šį techninį transporto priemonės reikalavimą.

(2)  Ši nuostata neprivaloma, jeigu vilkikuose sumontuotos elektrinė ir pneumatinė valdymo linijos, o pneumatinė valdymo linija atitinka susijusius pagalbinio stabdymo reikalavimus.


18 PRIEDAS

Specialieji reikalavimai, taikytini transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybėms

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Šiame priede apibrėžiami specialieji reikalavimai, taikomi dokumentams, neveikties analizei ir patikrinimui, atsižvelgiant į sudėtinių elektroninių transporto priemonės valdymo sistemų (apibrėžtis pateikiama 2.3 punkte) saugos savybes, kiek tai susiję su šia taisykle.

Tam tikruose šios taisyklės punktuose gali būti nurodyta, kad šis priedas taikomas su sauga susijusiems prietaisams, kurie valdomi elektronine (-ėmis) sistema (-omis).

Šiame priede nenustatomi sistemos veiksmingumo kriterijai, tačiau aptariama projektavimo proceso metodologija ir informacija, kuri turi būti nurodyta technikos tarnybai, kai siekiama gauti tipo patvirtinimą.

Ši informacija turi įrodyti, kad įprastomis ir trikties sąlygomis sistema atitinka visus atitinkamus veiksmingumo reikalavimus, apibrėžtus kituose šios taisyklės punktuose.

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.   Saugos samprata– sistemoje, pvz., elektroniniuose įtaisuose, įrengtų priemonių, kuriomis net elektros gedimo atveju siekiama užtikrinti sistemos vientisumą ir saugų veikimą, apibūdinimas.

Į saugos sampratą gali įeiti galimybė įjungti dalinio veikimo sistemą arba net atsarginę sistemą, kad būtų palaikomos esminės transporto priemonės funkcijos.

2.2.   Elektroninė valdymo sistema– nurodytos transporto priemonės valdymo elektroniškai apdorojant duomenis funkcijai užtikrinti, sukurtų sąveikiųjų įtaisų derinys.

Tokios dažnai programine įranga valdomos sistemos yra sukurtos iš atskirų funkcinių komponentų, pvz., jutiklių, elektroninių valdymo mazgų ir vykdytuvų, sujungtų pavaros jungtimis. Sistemos gali būti sudarytos iš mechaninių, elektropneumatinių arba elektrohidraulinių elementų.

Šiame dokumente minima „sistema“ – sistema, kurios tipo patvirtinimą siekiama gauti.

2.3.   Sudėtinės elektroninės transporto priemonės valdymo sistemos– elektroninės valdymo sistemos, pagrįstos funkcijų valdymo hierarchija, kai vieną funkciją gali išjungti aukštesnio lygio elektronine valdymo sistema (funkcija).

Išjungiama funkcija tampa sudėtinės sistemos dalimi.

2.4.   Aukštesnio lygio valdymas– sistemos (funkcijos), susijusios su papildomomis apdorojimo ir (arba) kontrolės nuostatomis, kuriomis siekiama pakeisti transporto priemonės veiką, nurodant atlikti įprastos (-ų) transporto priemonės valdymo sistemos funkcijos (-ų) pakeitimus.

Šis valdymas leidžia automatiškai pakeisti sudėtinių sistemų tikslus, suteikiant jiems pirmumą pagal nustatytas aplinkybes.

2.5.   Įtaisai– mažiausios sistemos komponentų dalys, aptariamos šiame priede, nes atpažinties, analizės ar atsarginių dalių pakeitimo požiūriu šie komponentų deriniai laikomi vienu objektu.

2.6.   Pavaros jungtys– paskirstytus įtaisus jungiančios priemonės signalams bei veikos duomenims perduoti ar energijai tiekti.

Ši įranga iš esmės yra elektros įranga, bet kai kurios jos dalys gali būti optinės, pneumatinės, hidraulinės arba mechaninės.

2.7.   „Valdymo sritimi“– nurodomas pasiekiamos galios kintamasis ir apibrėžiama sistemos potencialiai valdoma sritis.

2.8.   Funkcinės priklausomybės riba– išorinės fizinės ribos, iki kurių gali būti atliekamos sistemos valdymo funkcijos.

3.   DOKUMENTAI

3.1.   Reikalavimai

Gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame yra informacija apie pagrindinę sistemos konstrukciją ir priemones, kuriomis sistema yra sujungta su kitomis transporto priemonės sistemomis arba kuriomis ji tiesiogiai valdo stabdymo jėgos kintamuosius.

Turi būti paaiškinta (-os) gamintojo nustatyta (-os) sistemos funkcija (-os) ir saugos samprata.

Dokumentai turi būti glausti, tačiau juose turi būti pateikti įrodymai, kad, projektuojant ir kuriant sistemą, buvo naudotasi visų susijusių sistemos sričių ekspertų žiniomis.

Dokumentuose turi būti aprašyta, kaip galima patikrinti esamą darbinę sistemos būseną, kai reikia atlikti periodines technines apžiūras.

3.1.1.

Dokumentai turi būti suskirstyti į dvi dalis:

a)

patvirtinimui skirtas oficialių dokumentų rinkinys, kurį sudaro 3 dalyje išvardyta medžiaga (išskyrus 3.4.4 punkte nurodytą medžiagą), pateikiama technikos tarnybai kartu su tipo patvirtinimo paraiška; tai pagrindinė informacinė medžiaga, kuria naudojamasi atliekant šio priedo 4 dalyje nurodytą patikrinimą;

b)

3.4.4 punkte nurodyta papildoma medžiaga ir analizės duomenys, kuriuos saugo gamintojas, pateikiantis juos patikrai, kai teikiamas tipo patvirtinimas.

3.2.   Sistemos funkcijų aprašas

Apraše pateikiamas paprastas visų sistemos valdymo funkcijų paaiškinimas ir jos tikslams pasiekti naudojami būdai, įskaitant valdymo mechanizmo (-ų) aprašą.

3.2.1.

Turi būti pateiktas visų stabdymo valdymo jėgos kintamųjų ir nustatytų kintamųjų sąrašas ir apibrėžta jų veikimo sritis.

3.2.2.

Turi būti pateiktas visų sistemos valdomų stabdymo jėgos kintamųjų sąrašas ir kiekvienu atveju nurodoma, ar jie valdomi tiesiogiai ar naudojant kitą transporto priemonės sistemą. Turi būti apibrėžta kiekvieno tokio kintamojo valdymo sritis (2.7 punktas).

3.2.3.

Tam tikrais atvejais, kai tai svarbu sistemos veiksmingumo požiūriu, turi būti nurodytos sistemos funkcinės priklausomybės ribos (2.8 punktas).

3.3.   Sistemos išdėstymas ir schema

3.3.1.   Komponentų aprašas

Turi būti pateiktas sąrašas, kuriame sugrupuojami visi sistemos įtaisai ir nurodomos kitos aptariamai valdymo funkcijai atlikti būtinos transporto priemonės sistemos.

Turi būti pateiktas gabaritinis brėžinys, kuriame parodomas šių įtaisų junginys ir paaiškinamas įrangos išdėstymas bei sujungimai.

3.3.2.   Įtaisų funkcijos

Aprašoma kiekvieno sistemos įtaiso funkcija ir pateikiami signalai, kuriais sistema susiejama su kitais įtaisais arba kitomis transporto priemonės sistemomis. Tam gali būti naudojama žymėta bloko diagrama, kitokia schema arba prie tokios diagramos pridėtas aprašas.

3.3.3.   Sujungimai

Sistemos sujungimai pateikiami elektros perdavimo linijų skrituline diagrama, optinės skaidulos vaizdinių jungčių diagrama, pneumatinės arba hidraulinės pavaros jungčių schema ir supaprastinta grafine mechaninių jungčių schema.

3.3.4.   Signalų srautas ir pirmumas

Šių pavaros jungčių ir įtaisų siunčiamų signalų ryšiai turi būti aiškūs.

Nurodomas sutankintais duomenų kanalais perduodamų signalų pirmumas, kai jis gali būti svarbus veiksmingumui ar saugai, kiek tai susiję su šia taisykle.

3.3.5.   Įtaisų atpažintis

Visi įtaisai turi būti aiškiai ir vienodai identifikuoti (pvz., aparatinė įranga turi būti paženklinta, programinė įranga turi būti paženklinta arba turi būti nurodyta jos išvestis), kad būtų galima atitinkamai susieti aparatinę įrangą ir dokumentus.

Kai derinamos vieno įtaiso arba vieno kompiuterio funkcijos, bet aiškumo ir aiškinimo tikslais blokų schemoje jos priskiriamos keliems blokams, ženklinant turi būti naudojamas tik vienas aparatinės įrangos atpažinties ženklas.

Šiuo atpažinties gamintojas ženklu patvirtina, kad tiekiama įranga atitinka tam tikro dokumento reikalavimus.

3.3.5.1.

Ženklu žymima aparatinės ir programinės įrangos versija; kai, pasikeitus versijai, pakinta ir įtaiso funkcija, kiek tai susiję su šia taisykle, turi būti pakeistas ir ženklas.

3.4.   Gamintojo apibrėžta saugos samprata

3.4.1.

Gamintojas pateikia pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad sistemos tikslams pasiekti pasirinkta strategija netrukdys saugiai veikti (ne trikties būsenos) sistemoms, kurioms taikomi šios taisyklės reikalavimai.

3.4.2.

Turi būti paaiškinta sistemoje naudojamos programinės įrangos projektinė architektūra ir nurodyti naudojami konstravimo būdai ir priemonės. Gamintojas turi būti pasirengęs, prireikus, nurodyti priemones, kuriomis nutarė pagrįsti projektuojamos ir kuriamos sistemos logiką.

3.4.3.

Gamintojas paaiškina technikos tarnyboms sistemai pritaikytas konstravimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti saugų veikimą trikties sąlygomis. Galimos konstravimo priemonės, taikomos sutrikus sistemai:

a)

atsarginis dalinis sistemos veikimas;

b)

atskiros atsarginės sistemos įjungimas;

c)

aukšto lygio funkcijų nevykdymas.

Įvykus trikčiai, vairuotojas įspėjamas, pvz., įspėjamuoju signalu arba vaizdiniu pranešimu. Jeigu vairuotojas neišjungia sistemos, pvz., pasukdamas užvedimo (veikimo) jungiklį į išjungimo padėtį („off“) arba išjungdamas tam tikrą funkciją, jei tam yra skirtas specialus jungiklis, įspėjimas turi tęstis tol, kol yra triktis.

3.4.3.1.

Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, pasirenkamas dalinio veikimo režimas tam tikromis trikties sąlygomis, turi būti nurodytos šios sąlygos ir nustatytos susijusios efektyvaus veikimo ribos.

3.4.3.2.

Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, transporto priemonės valdymo sistemos tikslui įgyvendinti pasirenkama antra (atsarginė) priemonė, turi būti paaiškinti perjungimo mechanizmo principai, logika, dubliavimo lygis bei visos įrengtos atsarginio tikrinimo funkcijos ir apibrėžtos atsarginės priemonės efektyvumo ribos.

3.4.3.3.

Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, pasirenkama išjungti aukštesnio lygio funkciją, visi su šia funkcija susiję stabdymo jėgos valdymo signalai turi būti nuslopinti taip, kad perjungimo trikdžius būtų galima apriboti.

3.4.4.

Prie dokumentų pridedama analizė, kurioje bendrais bruožais parodoma, kaip sistema veiks įvykus bet kuriam iš nurodytų gedimų, kurie turi poveikio transporto priemonės valdymo veiksmingumui ar saugai.

Tai gali būti trikties režimo ir poveikio analizė (FMEA), gedimų medžio analizė (FTA) arba kitas panašus, sistemos saugos sampratos principus atitinkantis būdas.

Pasirinktą (-us) analitinį (-ius) metodą (-us) nustato ir kontroliuoja gamintojas, kuris tą (tuos) metodą (-us) turi nurodyti technikos tarnybai, kai teikiamas tipo patvirtinimas.

3.4.4.1.

Šiuose dokumentuose išvardijami stebimi parametrai ir nustatomas kiekvienos šio priedo 3.4.4 punkte apibrėžto tipo trikties būsenos įspėjamasis signalas, skirtas vairuotojui ir (arba) (techninės) priežiūros tarnybos darbuotojams.

4.   PATIKRINIMAS IR BANDYMAS

4.1.

Toliau nurodoma, kaip atliekamas sistemos funkcinės priklausomybės bandymas, remiantis dokumentais, kuriuos privaloma pateikti vadovaujantis 3 punktu.

4.1.1.

Sistemos funkcijos patikrinimas

Siekiant nustatyti įprastinio veikimo lygį, transporto priemonės sistemos veikimas ne trikties sąlygomis tikrinamas pagal gamintojo nustatytą pagrindinę kontrolinio tikrinimo specifikaciją, išskyrus tada, kai turi būti atliktas nustatytas efektyvumo bandymas, įtrauktas į patvirtinimo procedūrą pagal šią arba kitą taisyklę.

4.1.2.

3.4 punkte apibrėžtos saugos sampratos patikrinimas

Tipo patvirtinimą teikiančios institucijos nuožiūra sistemos jėga tikrinama atskiro įtaiso trikties sąlygomis, taikant tam tikrus išėjimo signalus elektriniams įtaisams arba mechaniniams elementams, siekiant imituoti vidinių įtaiso trikčių poveikį.

4.1.2.1.

Patikrinimo rezultatai turi atitikti dokumentais patvirtintą trikties analizės suvestinę, kad, atsižvelgiant į bendrą poveikio lygį, būtų patvirtintas saugos sampratos ir vykdymo tinkamumas.


19 PRIEDAS

PRIEKABŲ STABDYMO JĖGŲ VEIKSMINGUMO BANDYMAI

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Šiame priede apibrėžiama bandymų atlikimo tvarka, taikytina nustatant šios įrangos veiksmingumą:

1.1.1.

pneumatinių stabdžių kamerų (žr. 2 dalį);

1.1.2.

spyruoklinių stabdžių (žr. 3 dalį);

1.1.3.

priekabos stabdžių (šaltų stabdžių veikimo charakteristikos, žr. 4 dalį);

1.1.4.

stabdžių antiblokavimo sistemų (žr. 5 dalį)

(PASTABA. Bandymo įkaitusių priekabos stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti atlikimo tvarka ir stabdžių dilimą reguliuojantys automatiniai įtaisai nustatyti šios taisyklės 11 priede).

1.2.

Nurodytų bandymų ataskaitas galima naudoti tada, kai taikoma šios taisyklės 20 priede apibrėžta tvarka arba kai vertinama priekaba, kuri turi atitikti atitinkamai priekabai nustatytus faktinius veiksmingumo reikalavimus.

2.   PNEUMATINIŲ STABDŽIŲ KAMERŲ VEIKIMO CHARAKTERISTIKOS

2.1.   Bendrieji reikalavimai

2.1.1.

Šiame skirsnyje apibrėžiama tvarka, kuria nustatomos pneumatinėse stabdžių sistemose (1) naudojamų pneumatinių stabdžių kamerų stūmos jėgos, eigos ir slėgio charakteristikos, kad būtų pasiekta mechaniškai įjungiamiems stabdžiams būtina jėga.

Taikant šią patikrinimo tvarką, sujungto spyruoklinio stabdžio jungiklio darbinių stabdžio dalis laikoma pneumatine stabdžių kamera.

2.1.2.

Gamintojo deklaruotos ir patikrintos veikimo charakteristikos taikomos atliekant visus skaičiavimus, susijusius su 10 priede nustatytais stabdžių suderinamumo reikalavimais, 20 priede nustatytais 0 tipo šaltų darbinių stabdžių veiksmingumo reikalavimais ir pavaros eiga, nustatoma atsižvelgiant į įkaitusių stabdžių veiksmingumo patikrinimą pagal 11 priedą.

2.2.   Bandymo atlikimo tvarka

2.2.1.

Pradinio stabdžių kameros atskaitos taško padėtis turi būti laikoma neslėgine padėtimi.

2.2.2.

Vardinį slėgį didinant ≤ 100 kPa (slėgio sritis – 100 ≥ 800 kPa), visos eigos intervalu turi būti stebima pasiekta atitinkama stūmos jėga, kai eigos poslinkio sparta yra ≤ 10 mm/s arba eiga padidėja ≤ 10 mm, tačiau taikomam slėgiui neleidžiama pakisti daugiau kaip ± 5 kPa.

2.2.3.

Kiekvieną kartą, kai slėgis padidėja, atitinkama vidutinė stūmos jėga (ThA) ir efektyvioji eiga (sp) apskaičiuojamos vadovaujantis šio priedo 7 priedėliu.

2.3.   Patikrinimas

2.3.1.

Taikant šio priedo 1 priedėlio 3.1, 3.2, 3.3 ir 3.4 punktus, išbandomi mažiausiai 6 bandiniai ir parengiama patvirtinimo ataskaita, su sąlyga, kad laikomasi 2.3.2, 2.3.3 ir 2.3.4 punktuose nustatytų reikalavimų.

2.3.2.

Tikrinant vidutinę stūmos jėgą (ThA) – f(p), pagal 1 diagramoje pateiktą pavyzdį parengiamas grafikas, kuriame nurodomas priimtinas veiksmingumo pokytis, pagrįstas gamintojo deklaruotu stūmos jėgos ir slėgio santykiu. Be to, gamintojas nustato priekabos, kurioje galima naudoti stabdžių kamerą, kategoriją ir atitinkamą paklaidos intervalą.

2.3.3

Taikant vieną iš toliau nurodytų bandymo metodikų, patikrinama, ar galima užtikrinti 15 mm stūmiklio eigą nuo pradinio atskaitos taško, veikiant būtinam slėgiui (p15), su ne didesne kaip ± 10 kPa paklaida.

2.3.3.1

Slenkstinis stabdžių kameros slėgis (p15) apskaičiuojamas taikant deklaruotąją stūmos jėgos (ThA) – f(p) funkciją, kai ThA = 0. Tada patikrinama, ar, veikiant šiam slenkstiniam slėgiui, yra užtikrinama 2.3.3 punkte nustatyta stūmiklio eiga.

2.3.3.2.

Gamintojas deklaruoja slenkstinį stabdžių kameros slėgį (p15), tada patikrinama, ar, veikiant šiam slenkstiniam slėgiui, 2.3.3 punkte nustatyta stūmiklio eiga yra užtikrinama.

2.3.4.

Tikrinant efektyviąją eigą (sp) – f(p), matuojama vertė turi būti ne mažesnė kaip 4 proc. sp dydžio, kai slėgio vertė patenka į gamintojo deklaruotą slėgio sritį. Ši vertė užregistruojama ir nurodoma šio priedo 1 priedėlio 3.3.1 punkte. Už šios slėgio srities ribų paklaida gali viršyti 4 proc.

1   diagrama

Image

2.3.5.

Užregistruoti bandymų rezultatai pateikiami blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 2 priedėlyje, ir įtraukiami į patikrinimo ataskaitą, aprašytą 2.4 punkte.

2.4.   Patikrinimo ataskaita

2.4.1.

Bandymų rezultatais, užregistruotais vadovaujantis 2.3.2 punktu, patvirtintos gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos pateikiamos blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 1 priedėlyje.

3.   SPYRUOKLINIŲ STABDŽIŲ VEIKIMO CHARAKTERISTIKOS

3.1.   Bendra informacija

3.1.1.

Šiame skirsnyje apibrėžiama tvarka, kuria nustatomos pneumatinėse stabdžių sistemose naudojamų spyruoklinių stabdžių (2) stūmos jėgos, eigos ir slėgio charakteristikos, kad būtų pasiekta mechaniškai įjungiamiems stabdžiams būtina jėga.

Taikant šią patikrinimo tvarką, sujungto spyruoklinio stabdžio jungiklio spyruoklinio stabdžio dalis laikoma spyruokliniu stabdžiu.

3.1.2.

Gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos taikomos atliekant visus skaičiavimus, susijusius su 20 priede nustatytais stovėjimo stabdžių veiksmingumo reikalavimais.

3.2.   Bandymo atlikimo tvarka

3.2.1.

Pradinio spyruoklinių stabdžių kameros atskaitos taško padėtis turi būti laikoma visiškai padidinto vidinio slėgio padėtimi.

3.2.2.

Vardinę eigą didinant ≤ 10 mm, visos eigos intervalu nulinio slėgio sąlygomis turi būti stebima pasiekta atitinkama stūmos jėga.

3.2.3.

Tada, kol taktas nutols 10 mm nuo pradinio atskaitos taško, slėgis yra palaipsniui didinamas ir užregistruojamas kaip stabdžių atleidimo slėgis.

3.2.4.

Tada slėgis didinamas iki 850 kPa arba iki gamintojo deklaruoto didžiausio slėgio, priklausomai nuo to, kuris iš šių dydžių yra mažesnis.

3.3.   Patikrinimas

3.3.1.

Taikant 3 priedėlio 2.1, 3.1, 3.2 ir 3.3 punktus, išbandomi mažiausiai 6 bandiniai ir parengiama patvirtinimo ataskaita, su sąlyga, kad laikomasi šių reikalavimų:

3.3.1.1.

kai eigos intervalas yra nuo 10 mm iki 2/3 didžiausios eigos, nė vienas iš 3.2.2 punktu nustatytų matavimų rezultatų neturi nukrypti daugiau kaip 6 proc. nuo deklaruotosios charakteristikos;

3.3.1.2.

nė vienas iš 3.2.3 punktu nustatytų matavimų rezultatų neturi viršyti deklaruotosios vertės;

3.3.1.3.

baigus bandymą pagal 3.2.4 punktą, kiekvienas spyruoklinis stabdys ir toliau tinkamai veikia.

3.3.2.

Užregistruoti bandymų rezultatai pateikiami blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 4 priedėlyje, ir įtraukiami į 3.4 punkte aprašytą patikrinimo ataskaitą.

3.4.   Patikrinimo ataskaita

3.4.1.

Bandymų rezultatais, užregistruotais vadovaujantis 3.3.2 punktu, patvirtintos gamintojo nurodytos veikimo charakteristikos pateikiamos blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 3 priedėlyje.

4.   Šaltų priekabos stabdžių veikimo charakteristikos

4.1.   Bendra informacija

4.1.1.

Ši tvarka taikoma atliekant priekabose sumontuotų šaltų pneumatinių stabdžių su S formos kumšteliais ir diskinių stabdžių (3) veikimo charakteristikų bandymus.

4.1.2.

Atliekant visus skaičiavimus, susijusius su 10 priede nustatytais stabdžių suderinamumo reikalavimais ir 20 priede nustatytais 0 tipo šaltų darbinių stabdžių veiksmingumo reikalavimais, taikomos gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos.

4.2.   Stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas ir slenkstinis stabdymo jėgos momentas

4.2.1.

Stabdys parengiamas vadovaujantis šio priedo 4.4.2 punktu.

4.2.2.

Stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas – atstojamasis jėgos stiprinimo koeficientas, nustatytas veikiant stabdžių mechanizmą sudarančių atskirų komponentų trinties jėgoms, ir išreikštas kaip stabdymo jėgos ir stabdžių valdymo jėgos momentų santykis. Šis stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas žymimas BF simboliu; tikrinamas kiekvienos medžiagos, iš kurios pagaminti 4.3.1.3 punkte nurodyti antdėklai ar kaladėlės, stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas.

4.2.3.

Slenkstinis stabdymo jėgos momentas išreiškiamas dydžiu, kuris galioja esant stabdžių įjungimo pokyčiams ir žymimas Co simboliu.

4.2.4.

BF dydžiai galioja esant šių parametrų pokyčiams:

4.2.4.1.

kiekvieno stabdžio masės, jei ji neviršija 4.3.1.5 punkte apibrėžtos masės;

4.2.4.2.

stabdžiams įjungti skirtų išorinių komponentų matmenų ir charakteristikų;

4.2.4.3.

ratų dydžio ir (arba) ratų matmenų.

4.3.   Informacinis dokumentas

4.3.1.   Stabdžių gamintojas technikos tarnybai pateikia bent šią informaciją:

4.3.1.1

stabdžių tipo, modelio, dydžio ir t. t. aprašą;

4.3.1.2

duomenis apie stabdžių geometriją;

4.3.1.3.

gamyklinę stabdžių trinkelės antdėklų (-ų) ar stabdžių trinkelės (-ių) markę ir tipą;

4.3.1.4.

duomenis apie stabdžio būgno ar stabdžio disko medžiagą;

4.3.1.5.

techniškai leidžiamą didžiausią stabdžių masę.

4.3.2.   Papildoma informacija

4.3.2.1.

Bandymams skirtų ratų ir padangų dydžiai

4.3.2.2.

Deklaruotasis stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas (BF)

4.3.2.3.

Deklaruotasis slenkstinis jėgos momentas (Co)

4.4.   Bandymo atlikimo tvarka

4.4.1.   Pasirengimas

4.4.1.1.

Pagal 2 diagramoje pateiktą pavyzdį nubrėžiamas priimtiną veiksmingumo pokytį apibrėžiantis grafikas, atsižvelgiant į gamintojo deklaruotą stabdymo jėgos stiprinimo koeficientą.

4.4.1.2.

Stabdžiui įjungti naudojamo įtaiso veiksmingumas kalibruojamas 1 proc. tikslumu.

4.4.1.3.

Taikant bandymo metodą, nustatomas dinaminis padangos spindulys bandymo apkrovos sąlygomis.

4.4.2.   Pritrynimas

4.4.2.1.

Jeigu stabdžiai yra būgniniai, bandymas atliekamas pasirinkus naujus stabdžių trinkelės antdėklus ir naują (-us) būgną (-us), o stabdžių trinkelės antdėklai apdirbami mechaniškai, kad pradinis antdėklų ir būgno (-ų) sąlytis būtų kuo geresnis.

4.4.2.2.

Jeigu stabdžiai yra diskiniai, bandymai atliekami pasirinkus naujas stabdžių trinkelės ir naują (-us) diską (-us), o stabdžių gamintojas savo nuožiūra priima sprendimą dėl mechaniško kaladėlių medžiagos apdirbimo.

4.4.2.3.

Važiuojant pradiniu 60 km/h greičiu stabdys nuspaudžiamas 20 kartų, o įvedama stabdymo jėga turi būti teoriškai lygi 0,3 × TR / bandinio masės. Prieš kiekvieną stabdžių spūdį pradinė temperatūra antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje turi neviršyti 100 °C.

4.4.2.4.

Greičiui mažėjant nuo 60 km/h iki 30 km/h, stabdžiai nuspaudžiami 30 kartų; įvedama stabdymo jėga turi būti lygi 0,3 × TR / bandinio masės, o spūdžius turi skirti 60 s tarpsnis (4). Pirmą kartą nuspaudžiant stabdžius, antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje pradinė temperatūra turi neviršyti 100 °C.

4.4.2.5.

Atlikus 30 spūdžių, nurodytų 4.4.2.4 punkte, ir praėjus 120 s tarpsniui, stabdžiai, greičiui mažėjant nuo 60 km/h iki 30 km/h, nuspaudžiami penkis kartus; įvedama stabdymo jėga turi būti lygi 00,3 × TR / bandinio masės, o spūdžius turi skirti 120 s tarpsnis (4).

4.4.2.6.

Važiuojant pradiniu 60 km/h greičiu, stabdys nuspaudžiamas 20 kartų, o įvedama stabdymo jėga turi būti lygi 0,3 × TR / bandinio masės. Prieš kiekvieną stabdžių spūdį antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje pradinė temperatūra turi neviršyti 150 °C.

4.4.2.7.

Veiksmingumo tikrinimas atliekamas toliau nurodyta tvarka.

4.4.2.7.1.

Apskaičiuojamas stabdžių valdymo jėgos momentas, kad būtų gautos teorinės veiksmingumo vertės, atitinkančios 0,2, 0,3 ir 0,5 ± 0,05 × TR / bandinio masės.

4.4.2.7.2.

Pasiekus tam tikrą stabdymo greitį, nustatoma stabdžių valdymo jėgos momento vertė, kuri turi likti pastovi, vėliau kiekvieną kartą nuspaudžiant stabdžius (pvz., pastovus slėgis).

4.4.2.7.3.

Važiuojant pradiniu 60 km/h greičiu, stabdys nuspaudžiamas taip, kad visos stabdžių valdymo jėgos momento vertės būtų lygios 4.4.2.7.1 punkte nustatytiems dydžiams. Prieš kiekvieną stabdžių spūdį pradinė temperatūra antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje turi neviršyti 100 °C.

4.4.2.8.

Pakartojamos 4.4.2.6 ir 4.4.2.7.3 punktuose apibrėžtos procedūros (neprivaloma taikyti 4.4.2.6 punkto), kol bus gauti penki pastovūs nuoseklaus nemonotoninio matavimo, kai valdymo jėgos vertė yra 0,5 × TR / bandinio masės, rezultatai; paklaida – didžiausia vertė minus 10 proc.

4.4.2.9.

Papildomą kondicionavimą leidžiama atlikti tada, kai iš gamintojo bandymų kelyje rezultatų matosi, kad po pritrynimo nustatytas stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas skiriasi nuo stabdymo jėgos stiprinimo koeficiento, nustatyto važiuojant keliu.

Didžiausia stabdžių temperatūra, išmatuota taikant pritrynimą antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje, turi neviršyti 500 °C, jeigu stabdžiai yra būgniniai, ir 700 °C, jeigu stabdžiai yra diskiniai.

Šis bandymas kelyje – tai ilgalaikis važiavimas, pasirinkus to paties tipo ir modelio stabdžius, kokie turi būti nurodyti 11 priedo 3 priedėlyje nustatytoje ataskaitoje. Nustatant, ar leidžiama atlikti papildomą kondicionavimą, remiamasi ne mažiau kaip 3 bandymų, atliktų pagal 0 tipo bandymo (pakrovus transporto priemonę) sąlygas, vadovaujantis 19 priedo 4.4.3.4 punktu, rezultatais. Stabdžių bandymai patvirtinami dokumentais, kaip nustatyta šio priedo 8 priedėlyje.

Duomenys apie bet kokį papildomą kondicionavimą užregistruojami ir nurodomi 11 priedo 3 priedėlio 2.3.1 punkte, kur pateiktas stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas (BF); pvz., nurodomi šie bandymo parametrai:

a)

stabdžių pavaros slėgis, stabdžių valdymo jėgos momentas arba stabdymo jėgos momentas nuspaudus stabdį;

b)

greitis pradedant arba baigiant spausti stabdį;

c)

laiko trukmė, kai greitis yra pastovus;

d)

temperatūra pradedant arba baigiant spausti stabdį arba stabdymo ciklo trukmė.

4.4.2.10.

Aušinimo oru leidžiama neriboti, jeigu ši procedūra atliekama naudojant inercinį dinamometrą arba riedėjimo dangą.

4.4.3.   Patikrinimo bandymas

4.4.3.1.

Kiekvieną stabdžių spūdžio pradžioje antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje pradinė temperatūra turi neviršyti 100 °C.

4.4.3.2.

Slenkstinis stabdymo jėgos momentas nustatomas pagal išmatuotą išorinės stabdymo jėgos dydį, naudojant kalibruotą įvesties įtaisą.

4.4.3.3.

Kiekvieną kartą nuspaudžiant stabdžius, pradinis greitis turi būti 60 ± 2 km/h.

4.4.3.4.

Palaipsniui didinant taikomą slėgį, stabdžiai nuspaudžiami iš eilės ne mažiau kaip šešis kartus, esant 0,15–0,55 × TR / (bandinio masės), po to stabdžiai vėl šešis kartus nuspaudžiami, kai slėgis mažinamas.

4.4.3.5.

Kiekvieno stabdžių spustelėjimo pagal 4.4.3.4 punktą metu pasiektas stabdymo greitis yra apskaičiuojamas bei pakoreguojamas, atsižvelgiant į riedėjimo varžą, ir pažymimas šio priedo 4.4.1.1 punkte nurodytame grafike.

4.5.   Bandymų metodai

4.5.1.   Bandymas kelyje

4.5.1.1.

Pageidautina atlikti tik vienos ašies stabdžių veiksmingumo bandymus.

4.5.1.2.

Bandymai atliekami ant lygaus ir tiesaus kelio su gero sukibimo danga, kai nėra vėjo, galinčio turėti įtakos rezultatams.

4.5.1.3.

Priekabos apkrova turi kuo labiau atitikti kiekvienam stabdžiui techniškai leidžiamą didžiausią masę, tačiau galima pridėti papildomos masės, jeigu jos reikia, siekiant užtikrinti, kad bandoma ašis būtų apkrauta tiek, kad būtų pasiektas 0,55 × TR / kiekvienam stabdžiui techniškai leidžiamos didžiausios masės stabdymo greitis, bet ratai neužsiblokuotų.

4.5.1.4.

Dinaminis padangos riedėjimo spindulys gali būti patikrintas važiuojant mažu greičiu (< 10 km/h), išmatuojant nuvažiuotą atstumą, kaip ratų sūkių funkciją; mažiausias dinaminiam riedėjimo spinduliui nustatyti būtinas sūkių skaičius – 10.

4.5.1.5.

Transporto priemonių junginio riedėjimo varža turi būti nustatyta išmatuojant laiką, kurio reikia, kad transporto priemonės greitis sumažėtų nuo 55 iki 45 km/h, ir nuvažiuotą atstumą, kai bandoma važiuojant ta pačia kryptimi, kaip ir atliekant patikrinimo bandymą, išjungus pavarą ir ilgalaikio stabdymo sistemą.

4.5.1.6.

Įjungiami tik bandomos ašies stabdžiai, o stabdžių valdymo įtaiso įėjimo slėgio vertė turi būti ne mažesnė kaip 90 + 3 proc. asimptotinės vertės (po ne ilgesnės kaip 0,7 sekundės trukmės jėgos didėjimo). Bandymas atliekamas išjungus pavarą ir ilgalaikio stabdymo sistemą.

4.5.1.7.

Prieš bandymą stabdžiai tiksliai sureguliuojami.

4.5.1.8.

Išorinė stabdymo jėga, naudojama apskaičiuojant slenkstinį stabdymo jėgos momentą, nustatoma pakeliant ratą bei palaipsniui spaudžiant stabdį ir ratą sukant ranka tol, kol pajuntamas pasipriešinimas.

4.5.1.9.

Galutinis greitis (v2) nustatomas vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.1.5 punktu.

4.5.1.10.

Bandomos ašies stabdymo veiksmingumas nustatomas apskaičiuojant lėtėjimo pagreitį, nustatytą tiesiogiai išmatavus greitį ir atstumą nuo 0,8 v1 iki v2; čia v2 turi būti ne mažesnis kaip 0,1 v1. Šis dydis laikomas lygiaverčiu didžiausiam vidutiniam lėtėjimui suveikus stabdžiams, kaip apibrėžta 4 priede.

4.5.2.   Bandymas inerciniu dinamometru

4.5.2.1.

Bandymas atliekamas naudojant vieną stabdžių mechanizmą.

4.5.2.2.

Bandymo įranga turi būti įmanoma sukurti šio priedo 4.5.2.5 punkte nustatytą privalomą inerciją.

4.5.2.3.

Bandymo įranga greičiui ir stabdymo jėgos momentui nustatyti turi būti kalibruota 2 proc. tikslumu.

4.5.2.4.

Bandyme naudojamais prietaisais turi būti įmanoma registruoti bent tokius duomenis:

4.5.2.4.1.

nuolat registruojamą stabdžių paspaudimo slėgį ar jėgą;

4.5.2.4.2.

nuolat registruojamą stabdymo jėgos momentą;

4.5.2.4.3.

nuolat registruojamą temperatūrą, matuojamą antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje;

4.5.2.4.4.

greitį atliekant bandymą.

4.5.2.5.

Dinamometro inercijos jėga (IT) sureguliuojama kuo tiksliau (paklaida turi būti ne didesnė kaip + 5 proc.), įskaitant vidinę dinamometro trintį, iki transporto priemonės linijinės inercijos jėgos, kuria veikiamas vienas ratas ir kuri yra būtina 0,55 × TR / techniškai leidžiamos didžiausios masės dydžio veiksmingumui; taikoma ši formulė:

IT = Pd · R2

čia:

IT

=

faktinis inercijos momentas (kgm2);

R

=

padangos riedėjimo spindulys, apibrėžtas formule (0,485 D);

D

=

d + 2H (5)

d

=

sutartinis ratlankio skersmens numeris (mm);

H

=

vardinis dalies aukštis (mm), lygus S1 × 0,01 Ra;

S1

=

dalies plotis (mm);

Ra

=

vardinis matmenų santykis;

Pd

=

techniškai leidžiama didžiausia kiekvieno stabdžio masė, kaip apibrėžta 4.3.1.5 punkte.

4.5.2.6.

Pro stabdžius statmenai jų sukimosi ašiai gali būti leidžiamas aplinkos temperatūros aušinamasis oro srautas, tekantis ne didesniu kaip 0,33 v greičiu.

4.5.2.7.

Prieš bandymą stabdžiai tiksliai sureguliuojami.

4.5.2.8.

Išorinė stabdymo jėga, naudojama apskaičiuojant slenkstinį stabdymo jėgos momentą, nustatoma palaipsniui spaudžiant stabdį, kol pastebima, jog prasideda stabdymo momentas.

4.5.2.9.

Stabdymo veiksmingumas nustatomas taikant toliau nurodytą formulę ir atsižvelgiant į išmatuotą stabdymo jėgos momentą:

stabdymo greitis = Formula

čia:

Mt

=

vidutinis stabdymo jėgos momentas (Nm), nustatytas, atsižvelgiant į atstumą;

g

=

sunkio pagreitis (m/s2).

Vidutinis stabdymo jėgos momentas (Mt) apskaičiuojamas pagal lėtėjimo pagreitį, nustatytą tiesiogiai išmatavus greitį ir atstumą nuo 0,8 v1 iki 0,1 v1. Šis dydis laikomas lygiaverčiu didžiausiam vidutiniam lėtėjimo pagreičiui suveikus stabdžiams (MFDD), kaip apibrėžta 4 priede.

4.5.3.   Riedėjimo dangos bandymas

4.5.3.1.

Bandymas atliekamas naudojant vieną ašį su vienu ar dviem stabdžiais.

4.5.3.2.

Bandymo įranga apkrovai, kuria imituojama bandomam (-iems) stabdžiui (-iams) taikoma masė, nustatyti turi būti kalibruota.

4.5.3.3.

Bandymo įranga greičiui ir išoriniam stabdymo momentui nustatyti turi būti kalibruota 2 proc. tikslumu, atsižvelgiant į vidines trinties charakteristikas. Dinaminis padangos riedėjimo spindulys (R) nustatomas išmatuojant riedėjimo dangos ir bandomos ašies ratų be stabdžių sukimosi greitį, pasirinkus 60 km/h greitį ir taikant šią formulę:

Formula

čia:

RR

=

riedėjimo dangos spindulys;

nD

=

riedėjimo dangos (sukimosi) greitis;

nw

=

ašies ratų be stabdžių sukimosi greitis.

4.5.3.4.

Galima aušinti aplinkos temperatūros oru, tekančiu pro stabdį (-žius) ne didesniu kaip 0,33 v greičiu.

4.5.3.5.

Prieš bandymą stabdys (-žiai) tiksliai sureguliuojamas (-i).

4.5.3.6.

Išorinė stabdymo jėga, naudojama apskaičiuojant slenkstinį stabdymo jėgos momentą, nustatoma palaipsniui spaudžiant stabdį (-žius), kol pastebima, jog prasideda stabdymo momentas.

4.5.3.7.

Stabdymo veiksmingumas nustatomas išmatuojant stabdymo jėgą, veikiančią periferinėje padangos zonoje ir apskaičiuotą pagal stabdymo greitį, atsižvelgiant į riedėjimo varžą. Apkrautos ašies riedėjimo varžą nustatoma išmatuojant periferinėje padangos zonoje veikiančią jėgą, kai greitis yra 60 km/h.

Vidutinis stabdymo jėgos momentas (Mt) nustatomas pagal dydžius, išmatuotus nuo akimirkos, kai taikomas slėgis ir (arba) jėga nuo slėgio padidėjimo stabdžių valdymo įtaise pradžios padidėja iki savo asimptotinės vertės, iki akimirkos, kai įvedama energija padidėja iki W60 dydžio, apibrėžto 4.5.3.8 punkte.

4.5.3.8.

Nustatant stabdymo greitį, atsižvelgiama į įvedamą energiją (W60), lygią atitinkamos masės kinetinei energijai, kai bandomu stabdžiu pradedama stabdyti važiuojant 60 km/h, o baigiama – sustojus;

čia:

Formula

4.5.3.8.1.

Jeigu, matuojant stabdymo greitį pagal 4.5.3.8 punktą, neįmanoma pastoviai važiuoti 60 ± 2 km/h bandymo greičiu (v), stabdymo greitis nustatomas taip, kad, tiesiogiai išmatavus stabdymo jėgą (FB) ir (arba) stabdymo jėgos momentą (Mt), šio (šių) dydžio (-ų) matavimui įtakos neturėtų riedėjimo dangos bandymo įrangos dinaminė inercinės masės jėga.

4.6.   Patikrinimo ataskaita

4.6.1.

Bandymų rezultatais, užregistruotais vadovaujantis 4.4.3 punktu, patvirtintos gamintojo nurodytos veikimo charakteristikos pateikiamos blanke, kurio pavyzdys yra 11 priedo 3 priedėlyje.

5.   STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMA (ABS)

5.1.   Bendrieji reikalavimai

5.1.1.

Šioje dalyje pateikiama tvarka, kuria nustatomas priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos veiksmingumas.

5.1.2.

Atliekant O4 kategorijos priekabų bandymus, laikoma, kad atsižvelgiama ir į O3 kategorijos priekaboms taikomus reikalavimus.

5.2.   Informacinis dokumentas

5.2.1.

ABS gamintojas technikos tarnybai pateikia informacinį dokumentą apie sistemą (-as), kurios (-ių) veiksmingumą reikia patvirtinti. Šiame dokumente pateikiami bent šio priedo 5 priedėlyje nustatyti duomenys.

5.3.   Bandomųjų transporto priemonių apibrėžtis

5.3.1.

Remdamasi informaciniame dokumente pateikta informacija, visų pirma apie 5 priedėlio 2.1 punkte minėtas priekabas, technikos tarnyba atlieka bandymus su reprezentatyviomis priekabomis, kuriose yra sumontuotos ne daugiau kaip trys ašys ir įrengta tam tikros konfigūracijos stabdžių antiblokavimo sistema. Be to, atrenkant vertintinas priekabas, atsižvelgiama į toliau pateiktuose punktuose apibrėžtus parametrus.

5.3.1.1.

Pakabos tipas. Stabdžių antiblokavimo sistemos veiksmingumo, atsižvelgiant į pakabos tipą, vertinimo metodas pasirenkamas taip:

 

puspriekabės – vertinama kiekvienai atskirai pakabų grupei, pvz., subalansuotai mechaninei ir t. t., priskiriama reprezentatyvi priekaba;

 

priekabos – vertinama reprezentatyvi priekaba, kurioje įrengta kurio nors tipo pakaba.

5.3.1.2.

Ratų bazė: puspriekabių ratų bazė nėra ribojantis veiksnys, tačiau priekabų atveju vertinama trumpiausia ratų bazė.

5.3.1.3.

Stabdžių tipas: tvirtinant apsiribojama tik stabdžiais su S formos kumšteliais, tačiau jeigu būtų kitų tipų stabdžių, tada gali būti reikalaujama atlikti lyginamuosius bandymus.

5.3.1.4.

Apkrovos jutiklis: naudingasis sukibimas nustatomas, kai apkrovos kontrolės vožtuvas yra ir pakrautos, ir nepakrautos transporto priemonės padėtyse. Bet kokiu atveju taikomi šios taisyklės 13 priedo 2.7 punkte nustatyti reikalavimai.

5.3.1.5.

Stabdžių įjungimas: atliekant bandymus registruojami įjungimo lygio skirtumai, kad būtų galima nustatyti naudingąjį sukibimą. Vienos priekabos bandymų rezultatus galima naudoti kitoms to paties tipo priekaboms.

5.3.2.

Turi būti pateikti atitiktį įrodantys dokumentai, kuriais patvirtinamas kiekvieno bandomo tipo priekabų stabdžių suderinamumas, kaip apibrėžta šios taisyklės 10 priede (2 ir 4 diagramos).

5.3.3.

Tvirtinant, puspriekabės ir centrinės ašies priekabos laikomos to paties tipo transporto priemonėmis.

5.4.   Bandymo planas

5.4.1.   Technikos tarnyba atlieka šio priedo 5.3 punkte nustatytos (-ų) transporto priemonės (-ių) bandymus, pasirinkdama kiekvieną ABS konfigūraciją ir atsižvelgdama į šio priedo 5 priedėlio 2.1 punkte apibrėžtą sąrašą, pateikiamą su prašymu. Tačiau, nusprendus remtis blogiausiu atveju, tam tikrų bandymų galima neatlikti. Jeigu bandymui iš tikrųjų pasirenkamas blogiausias atvejis, tai turėtų būti nurodyta bandymų ataskaitoje.

5.4.1.1.   Naudingasis sukibimas. Bandymai atliekami laikantis šios taisyklės 13 priedo 6.2 punkte nustatytos tvarkos, pasirenkant kiekvieną ABS konfigūraciją ir priekabos tipą, kaip apibrėžta gamintojo parengtame informaciniame dokumente (žr. šio priedo 5 priedėlio 2.1 punktą).

5.4.1.2.   Suvartojamos energijos kiekis

5.4.1.2.1.

Ašių apkrova. Bandomoji (-osios) priekaba (-os) apkraunama (-os) taip, kad ašių apkrova būtų 2 500 kg +/– 200 kg arba 35 proc. +/– 200 kg leidžiamos statinės ašių apkrovos, priklausomai nuo to, kuris iš šių dydžių yra mažesnis.

5.4.1.2.2.

Atliekant šios taisyklės 13 priedo 6.1.3 punkte nustatytus dinaminius bandymus, turi būti atliktas visas stabdžių antiblokavimo sistemos ciklas.

5.4.1.2.3.

Suvartojamos energijos bandymas. Bandymas atliekamas šios taisyklės 13 priedo 6.1 punkte nustatyta tvarka, pasirenkant kiekvieną ABS konfigūraciją.

5.4.1.2.4.

Toliau nurodyti patikrinimai atliekami siekiant įsitikinti, ar pateiktos patvirtinti priekabos atitinka reikalavimus dėl suvartojamos antiblokavimo energijos (žr. 13 priedo 6.1 punktą).

5.4.1.2.4.1.

Prieš pradedant stabdžių, kuriuose nėra įmontuota stabdžių dilimo reguliatorių, suvartojamos energijos bandymą (5.4.1.2.3 punktas), stabdžiai sureguliuojami taip, kad stabdžių kameros stūmiklio eigos (sT) ir svirties ilgio (lT) santykis (Rl) būtų 0,2. Santykis nustatomas, kai stabdžių kameroje yra 650 kPa slėgis.

Pavyzdys: lT = 130 mm,

sT = 26 mm, kai stabdžių kameroje yra 650 kPa slėgis

R1 = sT / lT = 26/130 = 0,2

Stabdžiai su sumontuotu automatiniu stabdžių dilimo reguliatoriumi sureguliuojami iki gamintojo nurodyto normalaus darbinio tarpo.

Pirmiau nurodytu būdu stabdžiai sureguliuojami, kai jie yra šalti (< 100 °C).

5.4.1.2.4.2.

Kai apkrovos kontrolės vožtuvas yra pakrautos transporto priemonės padėtyje ir pagal šios taisyklės 13 priedo 6.1.2 punktą nustatomas pradinis energijos lygis, energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i) nuo oro tiekimo linijos. Kai stabdžiai nuspaudžiami ir atleidžiami, sukabintuve turi būti 650 kPa valdymo slėgis. Po to stabdžiai vėl keletą kartų nuspaudžiami, kol slėgis stabdžių kamerose taps toks, koks buvo atlikus 5.4.1.2.1 ir 5.4.1.2.2 punktuose aprašytą bandymą. Užregistruojamas lygiaverčių stabdžio spūdžių skaičius (ner).

Bandymo ataskaitoje užregistruojamas statinių stabdžio spūdžių skaičius (ne).

Čia ne = 1,2 · ner suapvalinamas iki artimiausio sveiko skaičiaus.

5.4.1.3.   Nesimetrinės trinties bandymas. Jei stabdžių antiblokavimo sistema priskiriama A kategorijai, visos tokios ABS konfigūracijos turi atitikti šios taisyklės 13 priedo 6.3.2 punkte nustatytus veiksmingumo reikalavimus.

5.4.1.4.   Veiksmingumas esant mažam ir dideliam greičiui

5.4.1.4.1.

Priekabą parengus taip, kaip vertinant naudingąjį sukibimą, veiksmingumas mažo ir didelio greičio sąlygomis patikrinamas pagal šios taisyklės 13 priedo 6.3.1 punktą.

5.4.1.4.2.

Kai taikoma žadintuvo krumplių skaičiaus ir padangos perimetro santykio paklaida, funkciniai tikrinimai atliekami pagal šios taisyklės 13 priedo 6.3 punktą, pasirinkus ribines paklaidos vertes. Tokias sąlygas galima sukurti naudojant skirtingų dydžių padangas arba pagaminus specialius žadintuvus, kuriais imituojami ribiniai dažniai.

5.4.1.5.   Papildomi tikrinimai

Toliau nurodyti papildomi bandymai atliekami naudojant velkančiąją transporto priemonę be stabdžių ir nepakrautą priekabą.

5.4.1.5.1.

Ašinei važiuoklei pervažiuojant nuo gero sukibimo paviršiaus (kH) ant blogo sukibimo paviršiaus (kL), kai kH ≥ 0,5 ir kH / kL ≥ 2, o sukabintuve yra 650 kPa valdymo slėgis, tiesiogiai valdomi ratai turi neužsiblokuoti. Judėjimo greitis ir priekabos stabdžių paspaudimo akimirka apskaičiuojami taip, kad stabdžių antiblokavimo sistemai atlikus visą ciklą ant gero sukibimo paviršiaus, ant blogo sukibimo paviršiaus būtų pervažiuojama maždaug 80 km/h ir 40 km/h greičiu.

5.4.1.5.2.

Priekabai pervažiuojant nuo blogo sukibimo paviršiaus (kL) ant gero sukibimo paviršiaus (kH), kai kH ≥ 0,5 ir kH / kL ≥ 2, o sukabintuve yra 650 kPa valdymo slėgis, per atitinkamą laiką slėgis stabdžių kamerose turi padidėti iki atitinkamos viršutinės vertės, o priekaba turi nenukrypti nuo pradinės judėjimo krypties. Judėjimo greitis ir stabdžių paspaudimo akimirka apskaičiuojami taip, kad stabdžių antiblokavimo sistemai atlikus visą ciklą ant blogo sukibimo paviršiaus, nuo vieno paviršiaus ant kito būtų pervažiuojama maždaug 50 km/h greičiu.

5.4.1.6.   Su valdikliu (-iais) susiję dokumentai pateikiami, kaip nustatyta šios taisyklės 5.1.5 punkte ir 13 priedo 4.1 punkte, įskaitant 12 išnašą.

5.5.   Patvirtinimo ataskaita

5.5.1.

Parengiama patvirtinimo ataskaita, kurios turinys pateiktas šio priedo 6 priedėlyje.

2   diagrama

Image


(1)  Kitos stabdžių kamerų konstrukcijos gali būti patvirtintos pateikus lygiavertę informaciją.

(2)  Kitos spyruoklinių stabdžių konstrukcijos gali būti patvirtintos pateikus lygiavertę informaciją.

(3)  Kitos spyruoklinių sabdžių konstrukcijos gali būti patvirtintos pateikus lygiavertę informaciją.

(4)  Jeigu reikia taikyti bandymą kelyje arba riedančios kelio dangos bandymą, turi būti įvedama nurodytam dydžiui lygiavertė energija.

(5)  Išorinis padangos skersmuo, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 54.

1 PRIEDĖLIS

Pneumatinių stabdžių kamerų patikrinimo ataskaitos pavyzdys

ATASKAITOS Nr. …

1.

Identifikaciniai duomenys

1.1.

Gamintojas: (pavadinimas ir adresas)

1.2.

Gamyklinė markė (1):

1.3.

Tipas (1):

1.4.

Dalies numeris (1):

2.

Veikimo sąlygos:

2.1.

Didžiausias darbinis slėgis:

3.

Gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos:

3.1.

Didžiausia eiga (smax) esant 650 kPa slėgiui (2)

3.2.

Vidutinė stūmos jėga (ThA) – f (p) (2)

3.3.

Efektyvioji eiga (sp) – f (p) (2)

3.3.1.

Slėgio sritis, kurios ribas viršijus taikoma nurodyta efektyvioji eiga (žr. 19 priedo 2.3.4 punktą)

3.4.

15 mm stūmiklio eigai užtikrinti būtinas slėgis (p15), remiantis ThA – f(p) arba deklaruotąja verte (2), (3).

4.

Taikymo sritis

Stabdžių kamerą galima naudoti O3 ir O4 kategorijų priekabose: … taip/ne

Stabdžių kamerą galima naudoti tik O3 kategorijos priekabose: … taip/ne

5.

Bandymus atliekančios technikos tarnybos/tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos (4) pavadinimas:

6.

Bandymo data: …

7.

Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 19 priedu.

Bandymą atliekanti technikos tarnyba (4)

Parašas: …Data: …

8.

Patvirtinimą suteikianti institucija (4)

Parašas: …Data: …

9.

Bandymų dokumentacija:

2 priedėlis, …, …


(1)  Žymima ant stabdžių kameros, tačiau pildant bandymo ataskaitą būtinas tik pagrindinės dalies numeris, modelio variantų nebūtina nurodyti.

(2)  Identifikaciniai duomenys keičiami įvykus pasikeitimams, turintiems įtakos veikimo charakteristikoms (3.1, 3.2 ir 3.3 punktai).

(3)  Taikant pagal 10 priedą šioje ataskaitoje apibrėžtas charakteristikas, daroma prielaida, kad p15 dydžio ir deklaruotojo ThA – f(p) dydžio santykis, esant 100 kPa slėgiui, yra linijinis.

(4)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.

2 PRIEDĖLIS

Pneumatinių stabdžių kamerų bandymų rezultatų standartinio registravimo pavyzdys

ATASKAITOS Nr …

1.

Dalies Nr. …bandymo rezultatų registravimas (1)

Slėgis (2)

p (kPa)

Vidutinė stūmos jėga

ThA (N)

Efektyvioji eiga

sp (mm)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  Rengiama bandant kiekvieną iš 6 bandinių.

(2)  p slėgis – faktinės slėgio vertės, taikomos atliekant bandymą, kaip apibrėžta šio priedo 2.2.2 punkte.

3 PRIEDĖLIS

SPYRUOKLINIŲ STABDŽIŲ PATIKRINIMO ATASKAITOS PAVYZDYS

ATASKAITOS Nr. …

1.

Identifikaciniai duomenys:

1.1.

Gamintojas: (pavadinimas ir adresas)

1.2.

Gamyklinė markė: (1)

1.3.

Tipas: (1)

1.4.

Dalies numeris: (1)

2.

Veikimo sąlygos:

2.1.

Didžiausias darbinis slėgis:

3.

Gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos:

3.1.

Didžiausia eiga (smax) (2)

3.2.

Grįžtamoji stūmos jėga (ThA) - f (p) (2)

3.3.

Stabdžių atleidimo slėgis (esant 10 mm eigai) (2)

4.

Bandymo data:

5.

Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 19 priedu.

Bandymą atliekanti technikos tarnyba (3)

Parašas: … Data: …

6.

Patvirtinimą suteikianti institucija (3)

Parašas: … Data: …

7.

Bandymų dokumentacija:

4 priedėlis, …, …


(1)  Žymima ant spyruoklinio stabdžio, tačiau pildant bandymo ataskaitą būtinas tik pagrindinės dalies numeris, modelio variantų nebūtina nurodyti.

(2)  Identifikaciniai duomenys keičiami įvykus pasikeitimams, turintiems įtakos veikimo charakteristikoms (3.1, 3.2 ir 3.3 punktai).

(3)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.

4 PRIEDĖLIS

SPYRUOKLINIŲ STABDŽIŲ BANDYMŲ REZULTATŲ STANDARTINIO REGISTRAVIMO PAVYZDYS

ATASKAITOS Nr. …

1.

Dalies Nr. … bandymo rezultatų registravimas (1)

Eiga (2)

s (mm)

Stūmos jėga

Ths (N)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stabdžių atleidimo slėgis (esant 10 mm eigai) …kPa


(1)  Rengiama bandant kiekvieną iš 6 bandinių.

(2)  s eiga – faktinės eigos vertės, taikomos atliekant bandymą, kaip apibrėžta šio priedo 3.2.2 punkte.

5 PRIEDĖLIS

PRIEKABOS STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS INFORMACINIS DOKUMENTAS

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Gamintojo pavadinimas

1.2.

Sistemos pavadinimas

1.3.

Sistemos variantai

1.4.

Sistemos konfigūracijos (pvz., 2S/1M, 2S/2M ir pan.)

1.5.

Sistemos pagrindinių funkcijų ar veikimo principo paaiškinimas

2.   PARAIŠKOS

2.1.

Priekabų tipų ir ABS konfigūracijų, kurias reikia patvirtinti, sąrašas

2.2.

2.1 punkte nustatytų priekabose įrengtų sistemų konfigūracijų schemos, atsižvelgiant į šiuos parametrus:

 

jutiklių vietas,

 

moduliatorių vietas,

 

pakeliamąsias ašis,

 

vairuojamąsias ašis,

 

vamzdį: tipą, vamzdžio skersmenį ir ilgį.

2.3.

Padangos perimetro ir žadintuvo skiriamosios gebos santykis, atsižvelgiant į paklaidas

2.4.

Ant vienos ir kitos ašies, kurių žadintuvas bendras, sumontuotų padangų perimetro paklaida

2.5.

Taikymo sritis, atsižvelgiant į pakabos tipą:

pneumatinė pakaba

:

bet kokio tipo suderinta pneumatinė pakaba su prikabinamąja svirtimi;

kitos pakabos

:

apibrėžia gamintojas, modelis ir tipas (suderinta/ nesuderinta).

2.6.

Rekomendacijos dėl skirtuminio stabdžių valdymo jėgos momento (jei jis gaunamas), atsižvelgiant į ABS konfigūraciją ir priekabos važiuoklę.

2.7.

Papildoma informacija (jei reikia) apie stabdžių antiblokavimo sistemos naudojimą.

3.   KOMPONENTŲ APRAŠYMAS

3.1.

Jutiklis (-iai)

Veikimas

Identifikaciniai duomenys (pvz., dalies numeris (-iai)

3.2.

Valdiklis (-iai)

Bendras aprašas ir veikimas

Identifikaciniai duomenys (pvz., dalies numeris (-iai)

Valdiklio (-ių) saugos savybės

Papildomos savybės (pvz., lėtintuvo valdymas, automatinis konfigūravimas, kintamieji parametrai, diagnostika)

3.3.

Moduliatorius (-iai)

Bendras aprašas ir veikimas

Identifikaciniai duomenys (pvz., dalies numeris (-iai)

Ribojimai (pvz., didžiausia reguliuojama tiekimo apimtis)

3.4.

Elektros įranga

Kontūrų schema (-os)

Energijos tiekimo būdai

Įspėjimo lempučių seka (-os)

3.5.

Suslėgtojo oro linijos

Stabdžių schemos, į kurias įtraukiamos ABS konfigūracijos, pritaikytos 2.1 punkte minėtų tipų priekaboms

Vamzdelių dydžio ir ilgio ribojimai, turintys įtakos sistemos veiksmingumui (pvz., moduliatoriaus ir stabdžių kameros)

3.6.

Elektromagnetinis suderinamumas

3.6.1.

Dokumentai, atitinkantys šios taisyklės 13 priedo 4.4 punkto nuostatas

6 PRIEDĖLIS

PRIEKABOS STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS BANDYMO ATASKAITA

BANDYMO ATASKAITA Nr. …

1.   IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS

1.1.

Stabdžių antiblokavimo sistemos gamintojas (pavadinimas ir adresas)

1.2.

Sistemos pavadinimas ir (arba) modelis

2.   PATVIRTINTA (-OS) SISTEMA (-OS) IR ĮRENGIMO BŪDAS (-AI)

2.1.

Patvirtinta (-os) ABS konfigūracija (-os) (pvz., 2S/1M, 2S/2M ir pan.)

2.2.

Taikymo sritis (priekabos tipas ir ašių skaičius)

2.3.

Energijos tiekimo būdai: ISO 7638, ISO 1185 ir t. t.

2.4.

Patvirtintų jutiklio (-ų), reguliatoriaus (-ių) ir moduliatoriaus (-ių) identifikavimas:

2.5.

Energijos suvartojimas: atitinkamas stabdžio spūdžių stovint vietoje skaičius.

2.6.

Papildomos savybės, pvz., lėtintuvo valdymas, pakeliamosios ašies konfigūracija ir pan.

3.   BANDYMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

3.1.

Duomenys apie bandomąją transporto priemonę

3.2.

Informacija apie bandymų dangą

3.3.

Bandymų rezultatai

3.3.1.

Naudingasis sukibimas

3.3.2.

Energijos suvartojimas

3.3.3.

Nesimetrinės trinties bandymas

3.3.4.

Veiksmingumas esant mažam greičiui

3.3.5.

Veiksmingumas esant dideliam greičiui

3.3.6.

Papildomi tikrinimai

3.3.6.1.

Perėjimas nuo didelio prie blogo sukibimo paviršiaus

3.3.6.2.

Perėjimas nuo mažo prie gero sukibimo paviršiaus

3.3.7.

Gedimo režimo imitavimas

3.3.8.

Funkciniai neprivalomų maitinimo linijų jungčių tikrinimai

3.3.9.

Elektromagnetinis suderinamumas

4.   ĮRENGIMO RIBOJIMAI

4.1.

Padangos perimetro ir žadintuvo skiriamosios gebos santykis

4.2.

Ant vienos ir kitos ašių, kurių žadintuvas bendras, sumontuotų padangų perimetro paklaida

4.3.

Pakabos tipas

4.4.

Priekabos važiuoklės stabdžių valdymo jėgos momento skirtumas (-ai)

4.5.

Priekabos važiuoklė

4.6.

Stabdžių tipas

4.7.

Vamzdžio dydis ir ilgis

4.8.

Naudojamas apkrovos jutiklis

4.9.

Įspėjimo lemputės seka

4.10.

Sistemos konfigūracijos ir įranga, atitinkanti A kategorijos reikalavimus

4.11.

Kitos rekomendacijos ir (arba) ribojimai (pvz., dėl jutiklių, moduliatoriaus (-ių), pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių), valdomosios (-ųjų) ašies (-ių) vietos)

5.   BANDYMO DATA

Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais …serijos pakeitimais 19 priedu.

Bandymą atliekanti technikos tarnyba (1)

Parašas: …Data: …

6.   PATVIRTINIMĄ SUTEIKIANTI INSTITUCIJA (1)

Parašas: …Data: …

Pridedama. Gamintojo parengtas informacinis dokumentas.


(1)  Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.

7 PRIEDĖLIS

SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS

SIMBOLIS

APIBRĖŽTIS

BF

stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas (stabdžių valdymo jėgos ir stabdymo jėgos momentų sustiprinimo santykis);

CO

slenkstinis stabdžių valdymo jėgos momentas, t. y. mažiausias stabdymo jėgos momentui sukurti būtinas jėgos momentas;

D

išorinis padangos skersmuo (visas pripūstos naujos padangos skersmuo);

d

sutartinis numeris, žymintis vardinį ratlankio skersmenį ir atitinkantis ratlankio skersmenį, nurodytą coliais arba milimetrais;

FB

stabdymo jėga;

H

vardinis padangos skerspjūvio aukštis – atstumas, atitinkantis pusę išorinio padangos skersmens ir vardinio ratlankio skersmens skirtumo;

I

inercijos momentas;

l T

etaloninės bandomosios priekabos stabdžio svirties ilgis;

Mt

vidutinis stabdymo jėgos momentas;

ne

atitinkamas statinių stabdžio spūdžių skaičius (taikant tipo patvirtinimo tvarką);

ner

atitinkamas statinių stabdžio spūdžių skaičius, nustatytas atliekant bandymus;

nD

riedėjimo dangos inercijos greitis;

nW

ašies ratų be stabdžių sukimosi greitis;

Pd

techniškai leidžiama didžiausia masė atitinkanti stabdžius;

p

slėgis;

P15

15 mm stūmiklio eigai nuo pradinio atskaitos taško užtikrinti būtinas slėgis stabdžių kameroje;

R

dinaminis padangų riedėjimo spindulys (apskaičiuotas taikant 0,485D);

Ra

vardinis padangos matmenų santykis (skaičius, nustatytas vardinį padangos skerspjūvio aukštį milimetrais padalijus iš vardinio padangos skerspjūvio pločio milimetrais ir padaugintas iš šimto);

R l

sT/l T santykis;

RR

riedėjimo dangos spindulys;

S1

padangos skerspjūvio plotis (tiesinis atstumas nuo vienos pripūstos padangos šoninių sienelių išorinės pusės iki kitos, neatsižvelgiant į iškyšas, kaip antai žymenis (ženklus), puošmenas, apsaugos juostas arba ruožus);

s

pavaros eiga (darbinė eiga ir laisvoji eiga);

smax

bendroji pavaros eiga;

sp

efektyvioji eiga (eiga, kuria pasiekiama 90 proc. vidutinės stūmos jėgos (ThA);

sT

etaloninės bandomosios priekabos stabdžių kameros stūmiklio eiga (mm);

ThA

vidutinė stūmos jėga (vidutinė stūmos jėga nustatoma integruojant bendrosios eigos (smax) vertes nuo 1/3 iki 2/3);

Ths

grįžtamoji spyruoklinio stabdžio stūmos jėga;

TR

stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos arba puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma;

v

linijinis riedėjimo dangos greitis;

v1

pradinis greitis pradėjus stabdyti;

v2

greitis baigiant stabdyti;

W60

sunaudota energija, atitinkanti atitinkamos masės bandomo stabdžio kinetinę energiją, kai 60 km/h greičiu važiuojanti transporto priemonė stabdoma tol, kol sustoja;

z

transporto priemonės stabdymo greitis.

8 PRIEDĖLIS

Šio priedo 4.4.2.9 punkte nustatyto pavyzdžio eksploatavimo bandymų dokumentai

1.   IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS

1.1.

Stabdys:

Gamintojas …

Gamyklinė markė …

Tipas …

Modelis …

Būgninis stabdys arba diskinis stabdys (1)

Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys …

Techniškai leidžiamas stabdžių valdymo jėgos momentas (Cmax) …

Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas: įmontuotas / neįmontuotas (1)

1.2.

Stabdžio būgnas ar stabdžio diskas:

Vidinis būgno skersmuo arba išorinis disko skersmuo …

Efektyvusis spindulys (2)

Storis …

Masė …

Medžiaga …

Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys …

1.3.

Stabdžių trinkelės antdėklas arba trinkelė:

Gamintojas …

Tipas …

Identifikaciniai duomenys …

Plotis …

Storis …

Paviršiaus plotas …

Pritvirtinimo būdas …

Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys …

1.4.

Kamera:

Gamintojas …

Gamyklinė markė …

Dydis …

Tipas …

Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys …

1.5.

Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas (3):

Gamintojas …

Gamyklinė markė …

Tipas …

Versija …

Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys …

1.6.

Duomenys apie bandomąją transporto priemonę:

Velkančioji transporto priemonė

Atpažinties Nr. …

Kiekvienos ašies apkrova …

Priekaba:

Atpažinties Nr. …

Kategorija: O2/O3/O4  (1)

priekaba / puspriekabė / centrinės ašies priekaba (1)

Ašių skaičius …

Padangos / ratlankiai …

sudvejinti / viengubi (1)

Dinaminis riedėjimo spindulys (R), kai transporto priemonė pakrauta …

Kiekvienos ašies apkrova …

2.   BANDYMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

2.1.

Eksploatavimo bandymai:

Bendras aprašas, įskaitant nuvažiuotą atstumą, laiko trukmę ir vietą

2.2.

Stabdžių bandymai:

2.2.1.

Informacija apie bandymų kelio dangą …

2.2.2.

Bandymo atlikimo tvarka …

2.3.

Bandymų rezultatai:

Stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas

1 bandymas …

1 bandymo data …

2 bandymas …

2 bandymo data …

3 bandymas …

3 bandymo data …

Diagramos


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Taikoma tik diskiniams stabdžiams.

(3)  Netaikoma sumontuotiems automatiniams stabdžių reguliavimo mechanizmams.


20 PRIEDAS

ALTERNATYVI PRIEKABŲ TIPO PATVIRTINIMO TVARKA

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Šiame priede nustatoma alternatyvi priekabų tipo patvirtinimo tvarka, kurią taikant naudojama informacija, pateikta bandymų ataskaitose, parengtose pagal 11 ir 19 priedus.

1.2.

Užbaigusi šio priedo 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse aprašytas patikrinimo procedūras, technikos tarnyba arba tipo patvirtinimą suteikianti institucija turi išduoti šios taisyklės 2 priedo 1 priedėlyje nurodyto pavyzdžio EEB tipo patvirtinimo liudijimą.

1.3.

Atliekant skaičiavimus pagal šį priedą, sunkio centro aukštis nustatomas taikant šio priedo 1 priedėlyje nustatytą metodą.

2.   TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

2.1.

EEB priekabos tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į stabdymo įrangą, paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas. Patvirtinimo tikslais priekabos gamintojas technikos tarnybai turi pateikti bent jau toliau nurodytą informaciją.

2.1.1.

EEB arba ES priekabos (toliau – etaloninė priekaba) tipo patvirtinimo liudijimo kopiją arba informacinį dokumentą, kuriuo turi būti grindžiamas darbinių stabdžių veiksmingumo lyginamasis bandymas. Ši priekaba turi būti išbandyta atliekant šios taisyklės 4 priede arba lygiavertėje ES direktyvoje nustatytus bandymus, taikomus atitinkamai priekabai. Priekaba, patvirtinta šiame priede nustatyta alternatyvia tvarka, neturi būti naudojama kaip etaloninė priekaba.

2.1.2.

11 ir 19 prieduose nustatytų bandymų ataskaitų kopijos.

2.1.3

Dokumentų paketas, kuriame pateikta toliau nurodyta atitinkama informacija, nustatyta atliekant patikrinimus bei skaičiavimus:

Veiksmingumo reikalavimai

Nuoroda, 20 priedas

Šaltų darbinių stabdžių veiksmingumas

3,0

Stovėjimo stabdžių veiksmingumas

4,0

Avarinių stabdžių veiksmingumas

5,0

Stabdymo jėgų paskirstymo sistemos gedimas

6,0

Stabdžių antiblokavimas

7,0

Funkciniai ir montavimo tikrinimai

8,0

2.1.4.

Reprezentatyvaus priekabų tipo priekaba (toliau – tikrinama priekaba).

2.2.

Etaloninės priekabos ir tikrinamos priekabos gamintojas turi būti vienas ir tas pats.

3.   ALTERNATYVI 0 TIPO DARBINIŲ STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA

3.1.   Siekiant įrodyti atitiktį 0 tipo šaltų darbinių stabdžių veiksmingumo reikalavimas, apskaičiuojant patikrinama, ar tikrinamos priekabos stabdymo jėgos (TR) užtenka nustatytam darbinių stabdžių veiksmingumui pasiekti ir ar sausos kelio dangos paviršiaus sukibimo (tariama, kad sukibimo koeficientas turi būti 0,8) pakanka minėtai stabdymo jėgai panaudoti.

3.2.   Patikrinimas

3.2.1.

Tikrinama priekaba laikoma atitinkančia 4 priedo 1.2.7 ir 3.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus (reikalavimai dėl šaltų stabdžių veiksmingumo ir jo užtikrinimo neužblokuojant ratų, transporto priemonei nenukrypstant nuo kurso ir nesukuriant nenormalios vibracijos), jeigu ji atitinka toliau pateiktuose punktuose nustatytus patikrinimo kriterijus tiek tada, kai transporto priemonė yra pakrauta, tiek tada, kai ji yra nepakrauta.

3.2.1.1.

Tikrinamos priekabos ratų bazė turi būti ne daugiau kaip 0,8 karto mažesnė už etaloninės priekabos ratų bazę.

3.2.1.2.

Dviejų tikrinamos priekabos važiuoklės ir etaloninės priekabos važiuoklės ašių stabdžių valdymo jėgos momentas turi nesiskirti.

3.2.1.3.

Tikrinamos priekabos ir etaloninės priekabos ašių skaičius ir išdėstymas, pvz., aukštis, valdymas, turi nesiskirti.

3.2.1.4.

Pakrautos tikrinamos priekabos ir etaloninės priekabos apkrovos paskirstymo nejudamoms ašims procentinės dalys turi nesiskirti daugiau kaip 10 proc.

3.2.1.5.

Vadovaujantis 2 priedėliu, kai tikrinamos puspriekabės, parengiama diagrama, kuria remiantis patikrinama, ar:

 

TR max ≥ TRpr (t. y. ar 1 linija nėra po 3 linija) bei

 

TRLL ≥ TRpr (t. y. ar 2 linija nėra po 3 linija).

3.2.1.6.

Vadovaujantis 3 priedėliu, kai tikrinamos centrinės ašies priekabos, parengiama diagrama, kuria remiantis patikrinama, ar:

 

TR max ≥ TRpr (t. y. 1 linija nėra po 3 linija) bei

 

TRLL ≥ TRpr (t. y. ar 2 linija nėra po 3 linija).

3.2.1.7.

Vadovaujantis 4 priedėliu, kai tikrinamos priekabos, parengiama diagrama, kuria remiantis patikrinama, ar:

 

TR max ≥ TRpr (t. y. 1 linija nėra po 2 linija),

 

TRLLf ≥ TRprf (t. y. ar 4 linija nėra po 3 linija) bei

 

TRLLr ≥ TRprr (t. y. ar 6 linija nėra po 5 linija).

4.   ALTERNATYVI STOVĖJIMO STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA

4.1.   Bendrieji reikalavimai

4.1.1.

Ši procedūra – tai galimybė kitaip fiziškai patikrinti priekabas nuolydžio sąlygomis ir užtikrinti, kad priekabos, kuriose sumontuoti spyruokliniais stabdžiais įjungiami stovėjimo įtaisai, atitiktų nustatytą stovėjimo stabdžių veiksmingumą. Ši procedūra netaikoma priekaboms, kuriose sumontuoti stovėjimo įtaisai, valdomi ne spyruokliniais stabdžiais, o kitomis priemonėmis. Minėtoms priekaboms taikoma fizinė patikra, nustatyta 4 priede.

4.1.2.

Nustatytas stovėjimo stabdžių veiksmingumas įrodomas apskaičiuojant pagal 4.2 ir 4.3 punkte nustatytas formules.

4.2.   Stovėjimo stabdžių veiksmingumas

4.2.1.

Stovėjimo stabdžių jėga, kuria veikiama padangų, sumontuotų ant spyruoklinių stabdžių įjungiamais stovėjimo įtaisais stabdomos (-ų) ašies (-ių), periferinė zona apskaičiuojama taikant šią formulę:

Tpi = (Ths × l – Co) × n × BF/Rs

4.2.2.

Statmena kelio dangos paviršiaus jėga 18 proc. įkalnėje arba nuokalnėje stovinčios priekabos ašims apskaičiuojama taikant toliau pateiktas formules.

4.2.2.1.

Priekabos

4.2.2.1.1.

Įkalnės sąlygomis

Formula Formula Formula Formula

4.2.2.1.2.

Nuokalnės sąlygomis

Formula Formula Formula Formula

4.2.2.2.

Centrinės ašies priekabos

4.2.2.2.1.

Įkalnės sąlygomis

Formula Formula

4.2.2.2.2.

Nuokalnės sąlygomis

Formula Formula

4.2.2.3.

Puspriekabės

4.2.2.3.1.

Įkalnės sąlygomis

Formula Formula

4.2.2.3.2.

Nuokalnės sąlygomis

Formula Formula

4.3.   Patikrinimas

4.3.1.

Priekabos stovėjimo stabdžių veiksmingumas patikrinamas taikant šias formules:

Formula

bei

Formula

5.   ALTERNATYVI AVARINIŲ IR (ARBA) AUTOMATINIŲ STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA

5.1.   Bendrieji reikalavimai

5.1.1.

Siekiant įrodyti atitiktį automatinių stabdžių veiksmingumo reikalavimams, arba turi būti lyginamas nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinas slėgis kameroje ir asimptotinis kameros slėgis, nustatytas atjungus maitinimo liniją, kaip nustatyta 5.2.1 punkte, arba patikrinama, ar ašių, ant kurių sumontuoti spyruokliniai stabdžiai, stabdymo jėgos pakanka nustatytam veiksmingumui pasiekti, kaip nustatyta 5.2.2 punkte.

5.2.   Patikrinimas

5.2.1.

4 priedo 3.3 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu asimptotinis tikrinamos priekabos kameros slėgis (pc), nustatytas atjungus maitinimo liniją, yra didesnė nei kameros slėgis (pc), o pasiektas veiksmingumas yra lygus 13,5 proc. didžiausios nejudančio rato apkrovos. Prieš atjungiant maitinimo liniją, joje turi būti pasiektas pastovus 700 kPa slėgis.

5.2.2.

4 priedo 3.3 punkte nustatyti reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu tikrinamos priekabos, kurioje sumontuoti spyruokliniai stabdžiai, atveju:

ΣTpi ≥ 0,135 (PR)(g)

čia:

Tpi apskaičiuojamas vadovaujantis 4.2.1 punktu.

6.   ALTERNATYVI STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA, TAIKOMA SUGEDUS STABDYMO JĖGŲ PASISKIRSTYMO SISTEMAI

6.1.   Bendrieji reikalavimai

6.1.1.

Siekiant įrodyti atitiktį stabdžių veiksmingumo reikalavimams, lyginamas nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinas slėgis kameroje ir slėgis kameroje sugedus stabdymo jėgų pasiskirstymo sistemai.

6.2.   Patikrinimas

6.2.1.

10 priedo priedėlio 6 dalies reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu 6.2.1.1 punkte nustatytas tikrinamos priekabos slėgis yra didesnis už 6.2.1.2 punkte nustatytą slėgį arba jam lygus – tiek tada, kai transporto priemonė yra pakrauta, tiek tada, kai ji yra nepakrauta.

6.2.1.1.

Tikrinamos priekabos kameros slėgis (pc), kai pm = 650 kPa, slėgis maitinimo linijoje lygus 700 kPa, o stabdymo jėgų pasiskirstymo sistema yra sugedusi.

6.2.1.2.

Stabdymo jėgai, kuri atitiktų 30 proc. tikrinamos priekabos darbinių stabdžių veiksmingumo, pasiekti būtinas kameros slėgis (pc).

7.   ALTERNATYVI STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA

7.1.   Bendrieji reikalavimai

7.1.1.

Tvirtinant priekabos tipą, šios taisyklės 13 priede nustatytų priekabos bandymų galima nevykdyti, jeigu stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) atitinka šios taisyklės 19 priedo reikalavimus.

7.2.   Patikrinimas

7.2.1.

Komponentų ir įrengimo būdo patikra

Priekaboje, kurios tipą reikia patvirtinti, sumontuotos ABS sistemos specifikacijos atitiktis patikrinama, atsižvelgiant į kiekvieną iš šių kriterijų:

Dalis

KRITERIJAI

7.2.1.1.

a)

Jutiklis (-iai)

Neleidžiami jokie pakeitimai

b)

Valdiklis (-iai)

Neleidžiami jokie pakeitimai

c)

Moduliatorius (-iai)

Neleidžiami jokie pakeitimai

7.2.1.2.

Vamzdelių dydis ir ilgis

 

a)

Tiekimas iš rezervuarų į moduliatorių (-ius)

 

Mažiausias vidinis skersmuo

Gali būti padidintas

Didžiausias bendras ilgis

Gali būti sumažintas

b)

Tiekimas iš moduliatoriaus į stabdžių kameras

 

Vidinis skersmuo

Neleidžiami jokie pakeitimai

Didžiausias bendras ilgis

Gali būti sumažintas

7.2.1.3.

Įspėjimo signalo seka

Neleidžiami jokie pakeitimai

7.2.1.4.

Važiuoklės stabdžių valdymo jėgos momento skirtumai

Leidžiami tik patvirtinti skirtumai (jei jie yra)

7.2.1.5.

Dėl kitų ribojimų žr. šios taisyklės 19 priedo 6 priedėlyje aprašytos bandymų ataskaitos 4 dalį.

Įrengimas turi atitikti nustatytus ribojimus. Neleidžiami jokie nukrypimai.

7.3.   Rezervuarų talpos patikrinimas

7.3.1.

Dėl priekaboje naudojamų stabdžių sistemų ir pagalbinės įrangos įvairovės neįmanoma parengti lentelės ir joje nurodyti rekomenduojamą rezervuarų talpą. Tikrinant, ar įrengtas rezervuaras yra tinkamos talpos, galima atlikti bandymus, vadovaujantis šios taisyklės 13 priedo 6.1 punktu arba toliau pateikta tvarka.

7.3.1.1.

Prieš pradedant tikrinamos priekabos stabdžių, kuriuose nėra įmontuota stabdžių dilimo reguliatoriaus, suvartojamos energijos bandymą, stabdžiai sureguliuojami taip, kad stabdžių kameros stūmiklio eigos (sT) ir svirties ilgio (lT) santykis (Rl) būtų 0,2.

Pavyzdys:

l T

=

130 mm

Re

=

sT/lT = sT/130 = 0,2

sT

=

stūmiklio eiga, kai stabdžių kameroje yra 650 kPa slėgis

 

=

130 × 0,2 = 26 mm

7.3.1.2.

Stabdžiai, kuriuose įmontuotas automatinis stabdžių dilimo reguliatorius, sureguliuojami iki normalaus darbinio tarpo.

7.3.1.3.

Pirmiau nurodytu būdu stabdžiai sureguliuojami, kai jie yra šalti (≤ 100 °C).

7.3.1.4.

Pirmiau nustatyta tvarka sureguliavus stabdžius ir nustačius apkrovos jutiklį į pakrautos transporto priemonės padėtį bei pradinį energijos lygį pagal šios taisyklės 13 priedo 6.1.2 punktą, energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i) nuo maitinimo linijos. Kai stabdžiai nuspaudžiami ir visiškai atleidžiami, sukabintuve turi būti 650 kPa valdymo slėgis. Stabdžiai nuspaudžiami tiek kartų, kad spūdžių skaičius neviršytų ne skaičiaus, nustatyto atlikus bandymą pagal šios taisyklės 19 priedo 5.4.1.2.4.2 punktą ir nurodyto stabdžių antiblokavimo sistemos patvirtinimo ataskaitos 2.5 punkte. Nuspaudžiant stabdį, slėgio darbiniame kontūre lygis turi būti pakankamas, kad periferinėje ratų zonoje sukurta bendra stabdymo jėga būtų ne mažesnė kaip 22,5 proc. didžiausios nejudančių ratų apkrovos, o kuri nors stabdžių antiblokavimo sistemos nereguliuojama stabdžių sistema nepradėtų veikti automatiškai.

8.   FUNKCINIAI IR MONTAVIMO TIKRINIMAI

8.1.   Technikos tarnyba ir (arba) patvirtinimą suteikianti institucija atlieka toliau pateiktuose punktuose aprašytus funkcinius ir montavimo tikrinimus.

8.1.1.   Stabdžių antiblokavimo funkcija

8.1.1.1.

Atliekamas tik stabdžių antiblokavimo sistemos dinaminis tikrinimas. Siekiant, kad būtų atliktas visas ciklas, gali prireikti sureguliuoti apkrovos jutiklį arba pasirinkti blogo sukibimo su padangomis dangą. Jeigu stabdžių antiblokavimo sistemos patvirtinimas pagal 19 priedą nebuvo suteiktas, priekaba turi būti bandoma vadovaujantis 13 priedu ir turi atitikti minėtame priede pateiktus atitinkamus reikalavimus.

8.1.2.   Atsako trukmės matavimas

8.1.2.1.

Technikos tarnyba turi patikrinti, ar tikrinama priekaba atitinka 6 priedo reikalavimus.

8.1.3.   Statinis energijos suvartojimas

8.1.3.1.

Technikos tarnyba turi patikrinti, ar tikrinama priekaba atitinka 7 ar 8 priedo reikalavimus.

8.1.4.   Darbinių stabdžių veikimas

8.1.4.1.

Technikos tarnyba turi patikrinti, ar stabdoma priekaba nenormaliai nevibruoja.

8.1.5.   Stovėjimo stabdžių veikimas

8.1.5.1.

Technikos tarnyba įjungia ir atleidžia stovėjimo stabdį, siekdama įsitikinti, ar jis veikia tinkamai.

8.1.6.   Avarinių ir (arba) automatinių stabdžių veikimas

8.1.6.1.

Technikos tarnyba turi patikrinti, ar tikrinama priekaba atitinka šios taisyklės 5.2.1.18.4.2 punkte nustatytus reikalavimus.

8.1.7.   Transporto priemonės ir komponentų identifikacinių duomenų patikrinimas

8.1.7.1.

Technikos tarnyba turi patikrinti tikrinamą priekabą pagal tipo patvirtinimo sertifikate pateiktus duomenis.

8.1.8.   Papildomi tikrinimai

8.1.8.1.

Technikos tarnyba gali pareikalauti prireikus atlikti papildomus tikrinimus.

1 PRIEDĖLIS

SUNKIO CENTRO AUKŠČIO APSKAIČIAVIMO METODAS

Komplektinės transporto priemonės (pakrautos ir nepakrautos) sunkio centro aukštį galima apskaičiuoti taip:

h1

=

ašies (-ių) sąrankos (įskaitant padangas, spyruokles ir t. t.) sunkio centro aukštis = R × 1,1

h2

=

rėmų sunkio centro aukštis (pakrovus) = (h6 + h8) × 0,5

h3

=

naudingos keliamosios apkrovos ir kėbulo (pakrovus) sunkio centro aukštis (h7 × 0,3) + h6

h4

=

rėmų sunkio centro aukštis (nepakrovus) = h2 + s

h5

=

kėbulo sunkio centro aukštis (nepakrovus) = (h7 × 0,5) + h6 + s

čia:

h6

=

rėmų aukštis, viršaus

h7

=

kėbulo matmenys, vidaus

h8

=

rėmų aukštis, apačios

P

=

bendra priekabos masė

PR

=

bendra masė, tenkanti visiems puspriekabės ar centrinės ašies priekabos ratams

R

=

padangos spindulys

s

=

spyruoklės eiga nuo pakrautos padėties iki nepakrautos padėties

W1

=

ašies (-ių) sąrankos (įskaitant padangas, spyruokles ir t. t.) masė = P × 0,1

W2

=

rėmų masė = (Punl – W1) × 0,8

W3

=

naudingos keliamosios apkrovos ir kėbulo masė

W4

=

kėbulo masė = (Punl – W1) × 0,2

PAKRAUTA

Formula

NEPAKRAUTA

Formula

Image

2 PRIEDĖLIS

PATIKRINIMO DIAGRAMA REMIANTIS 3.2.1.5 PUNKTU. PUSPRIEKABĖS

Image

(1)

=

TRmax, kai pm = 650 kPa, o maitinimo linijoje = 700 kPa.

(2)

=

FRdyn × 0,8 = TRL

(3)

=

0,45 × FR = TRpr

čia:

Formula

zc vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

PASTABOS

1.

7 000 – vertė, reiškianti velkančiosios transporto priemonės masę be prikabintos priekabos.

2.

Atliekant šiuos apskaičiavimus, arti viena kitos sumontuotos ašys (tarp kurių yra mažesnis nei 2 m atstumas) gali būti laikomos viena ašimi.

3 PRIEDĖLIS

PATIKRINIMO DIAGRAMA REMIANTIS 3.2.1.6 PUNKTU. CENTRINĖS AŠIES PRIEKABOS

Image

(1)

=

TRmax, kai pm = 650 kPa, o maitinimo linijoje = 700 kPa.

(2)

=

FRdyn × 0,8 = TRL

(3)

=

0,5 × FR = TRpr

čia:

Formula

zc vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

PASTABOS

1.

7 000 – vertė, reiškianti velkančiosios transporto priemonės masę be prikabintos priekabos.

2.

Atliekant šiuos apskaičiavimus, arti viena kitos sumontuotos ašys (tarp kurių yra mažesnis nei 2 m atstumas) gali būti laikomos viena ašimi.

4 PRIEDĖLIS

PATIKRINIMO DIAGRAMA REMIANTIS 3.2.1.7 PUNKTU – PRIEKABOS

Image

(1)

=

TRmax, kai pm = 650 kPa, o maitinimo linijoje = 700 kPa.

(2)

=

0,5 × FR = TRpr

(3)

=

TRprf = TRf, kai pm = x

(4)

=

Ffdyn × 0,8 = TRLf

(5)

=

TRprf = TRf, kai pm = x

(6)

=

Frdyn × 0,8 = TRLr

čia:

Formula

bei

Formula

zc vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

PASTABOS

1.

7 000 – vertė, reiškianti velkančiosios transporto priemonės masę be prikabintos priekabos.

2.

Atliekant šiuos apskaičiavimus, arti viena kitos sumontuotos ašys (tarp kurių yra mažesnis nei 2 m atstumas) gali būti laikomos viena ašimi.

5 PRIEDĖLIS

SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS

SIMBOLIS

APIBRĖŽTIS

ADi

Tpi, kai priekinių ašių Tpi ≤ 0,8 NFDi arba

0,8 NFDi, kai priekinių ašių Tpi > 0,8 NFDi

BDi

Tpi, kai galinių ašių Tpi ≤ 0,8 NRDi arba

0,8 NRDi, kai galinių ašių Tpi > 0,8 NRDi

AUi

Tpi, kai priekinių ašių Tpi ≤ 0,8 NFUi arba

0,8 NFUi, kai priekinių ašių Tpi > 0,8 NFUi

BUi

Tpi, kai galinių ašių Tpi ≤ 0,8 NRUi arba

0,8 NRUi, kai galinių ašių Tpi > 0,8 NRUi

BF

stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas;

Co

slenkstinis skirstymo veleno valdymo jėgos momentas, t. y. mažiausias stabdymo momentui sukurti būtinas skirstymo veleno jėgos momentas;

E

ratų bazė;

EL

atstumas nuo sukabintuvo atramos ar nuleidimo dalių iki centrinės ašies priekabos ar puspriekabės ašies (-ių) centro;

ER

atstumas nuo šerdeso ir puspriekabės ašies ar ašių centro;

F

jėga (N);

Ff

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamą priekinę (-es) ašį (-is);

Ffdyn

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti judamą priekinę (-es) ašį (-is;)

Fr

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamą galinę (-es) ašį (-is);

Frdyn

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti judamą galinę (-es) ašį (-is);

FR

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios priekabos ar puspriekabės ratus;

FRdyn

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus judamus priekabos ar puspriekabės ratus;

g

sunkio pagreitis (9,81 m/s2);

h

atstumas nuo žemės paviršiaus iki sunkio centro;

hK

balninio įtaiso sukabintuvo (šerdeso) aukštis;

hr

priekabos sunkio centro aukštis;

i

ašių indeksas;

iF

priekinių ašių skaičius;

iR

galinių ašių skaičius;

l

svirties ilgis;

n

kiekvienos ašies spyruoklinių stabdžių pavarų skaičius;

NFD

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje;

NFDi

statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje;

NFU

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio įkalnėje;

NFUi

statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio įkalnėje;

NRD

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje;

NRDi

statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje;

NRU

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio įkalnėje;

NRUi

statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio įkalnėje;

pm

slėgis valdymo linijos sukabintuve;

pc

slėgis stabdžių kameroje;

P

atskiros transporto priemonės masė;

Ps

statinė balninio įtaiso sukabintuvo masė, kai priekabos masė yra P;

PR

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios priekabos ar puspriekabės ratus;

PRF

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamas priekines ašis ant lygaus paviršiaus;

PRR

bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamas galines ašis ant lygaus paviršiaus;

Rs

padangos spindulys, apskaičiuotas statinės apkrovos sąlygomis, taikant šią formulę:

Rs = ½ dr + FR × H

čia:

dr

=

vardinis ratlankio skersmuo;

H

=

konstrukcinis skerspjūvio aukštis = ½ (d – dr);

d

=

sutartinis ratlankio skersmens numeris;

FR

=

koeficientas, nustatytas ETRTO

(Inžinerinis konstravimas. Informacija (angl. Engineering Design, Information), 1994 m., p. CV.11);

Tpi

stabdymo jėga, veikianti visų ant ašies (i), kurioje sumontuotas (-i) spyruoklinis (-iai) stabdys (-žiai), ratų periferinėje zonoje;

Ths

grįžtamoji spyruoklinio stabdžio stūmos jėga;

TR

stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma;

TRf

stabdymo jėgų, veikiančių visų priekinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma;

TRr

stabdymo jėgų, veikiančių visų galinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma;

TRmax

didžiausių stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma;

TRL

stabdymo jėgų, kurioms veikiant visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje pasiekiamas ribinis sukibimas, suma;

TRLf

stabdymo jėgų, kurioms veikiant visų priekinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje pasiekiamas ribinis sukibimas, suma;

TRLr

stabdymo jėgų, kurioms veikiant visų galinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje pasiekiamas ribinis sukibimas, suma;

TRpr

nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinų stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma;

TRprf

nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinų stabdymo jėgų, veikiančių visų priekinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma;

TRprr

nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinų stabdymo jėgų, veikiančių visų galinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma;

zc

transporto priemonės junginio stabdymo greitis, kai stabdoma tik priekaba;

cos P

kampo kosinusas, žvelgiant 18 proc. nuolydžio ir horizontaliosios plokštumos kampu, lygus 0,98418;

tan P

kampo tangentas, žvelgiant iš 18 proc. nuolydžio ir horizontaliosios plokštumos kampu, lygus 0,18.


30.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 257/197


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą nurodančio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 86. „Suvienodintos žemės ir miškų ūkio traktorių patvirtinimo, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, nuostatos“

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

 

taisyklės pradinės versijos 4 papildymo; įsigaliojimo data – 2008 m. spalio 15 d.;

 

taisyklės pradinės versijos 5 papildymo; įsigaliojimo data – 2009 m. spalio 24 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Bendrieji techniniai reikalavimai

6.

Specialieji techniniai reikalavimai

7.

Transporto priemonės tipo arba jos apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų pakeitimai ir tipo išplėtimo patvirtinimas

8.

Gamybos atitiktis

9.

Baudos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos skyrių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1 priedas. –

Pranešimas apie žemės ar miškų ūkio traktoriaus tipo patvirtinimą, tipo išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, remiantis Taisykle Nr. 86

2 priedas. –

Patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai

3 priedas. –

2.6–2.10 punktuose pateiktų sąvokų apibrėžtys

4 priedas. –

Žibintų matomumas

5 priedas. –

Posūkio žibintai. Geometrinis matomumas

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma T kategorijos (1) transporto priemonėms, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

   „Traktoriaus tipas, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus“ – traktoriai, kurie nesiskiria šiomis pagrindinėmis savybėmis:

 

traktoriai, kurie skiriasi pagal 2.1.1 ir 2.1.2 punktų nuostatas, tačiau ne taip, kad dėl to tektų pakeisti atitinkamo tipo traktoriui nustatytų žibintų tipą, jų skaičių, vietą ir geometrinį matomumą;

 

traktoriai, kuriuose yra sumontuoti neprivalomi žibintai arba kuriuose jų nėra;

 

traktoriai, kuriuose yra sumontuoti žibintai, kurių padėtis skiriasi priklausomai nuo registracijos šalies eismo krypties.

2.2.

   „Skersinė plokštuma“ – vertikali plokštuma, statmena traktoriaus vidurinei išilginei plokštumai.

2.3.

   „Nepakrautas traktorius“ – eksploatacijai parengtas traktorius, t. y. traktorius be neprivalomųjų priedų, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir vairuotoju.

2.4.

   „Pakrautas traktorius“ – traktorius, kuris pakrautas iki didžiausios techniškai leidžiamos masės, kurią yra nurodęs gamintojas, taip pat nustatęs, kaip ši masė yra paskirstyta ant ašių.

2.5.

   „Žibintas“ – įtaisas, skirtas keliui apšviesti (priekinis žibintas) arba šviesos signalui duoti. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai ir šviesogrąžiai atšvaitai taip pat laikomi žibintais.

2.5.1.   „Lygiaverčiai žibintai“– žibintai, atliekantys tą pačią funkciją ir patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 37 arba atitinkantys tuos pačius reikalavimus; tokių žibintų charakteristikos gali skirtis nuo žibintų, kurie yra sumontuoti transporto priemonėje tuo metu, kai suteikiamas patvirtinimas, su sąlyga, kad jie atitinka šios taisyklės reikalavimus.

2.5.2.   „Atskirieji žibintai“– žibintai, turintys atskirus lęšius, atskirus šviesos šaltinius ir atskirus korpusus.

2.5.3.   „Sugrupuotieji žibintai“– įtaisai, turintys atskirus lęšius ir atskirus šviesos šaltinius, bet bendrą korpusą.

2.5.4.   „Kombinuotieji žibintai“– įtaisai, turintys atskirus lęšius, bet bendrą šviesos šaltinį ir bendrą korpusą.

2.5.5.   „Tarpusavyje sujungti žibintai“– įtaisai, turintys atskirus šviesos šaltinius (arba vieną šviesos šaltinį, kuris veikia skirtingomis sąlygomis), visiškai ar iš dalies bendrus lęšius ir bendrą korpusą.

2.5.6.   „Paslepiamasis apšvietimo žibintas“– priekinis žibintas, kuris nenaudojamas gali būti iš dalies arba visiškai paslepiamas. Norint paslėpti priekinį žibintą, galima jį uždengti judamuoju gaubtu, pakeisti žibinto padėtį arba kitais tinkamais būdais. Terminas „įtraukiamas“ labiau vartojamas paslepiamajam žibintui, kurį galima įtraukti į kėbulą keičiant jo padėtį, aprašyti.

2.5.7.   „Kintamosios padėties žibintai“– traktoriuje sumontuoti žibintai, kurių padėti traktoriaus atžvilgiu galima keisti nenuimant.

2.5.8.   „Tolimosios šviesos žibintas“– žibintas keliui dideliu atstumu priešais traktorių apšviesti;

2.5.9.   „Artimosios šviesos žibintas“– žibintas keliui priešais traktorių apšviesti, nesukeliant pernelyg didelio akinimo ar nepatogumų artėjančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems kelių eismo dalyviams.

2.5.10.   „Priekinis rūko žibintas“– žibintas kelio apšvietimui pagerinti esant rūkui, smarkiai lyjant, dulkant ar sningant.

2.5.11.   „Atbulinės eigos žibintas“– žibintas keliui už galinės traktoriaus dalies apšviesti ir kitiems kelių eismo dalyviams įspėti, kad traktorius važiuoja arba tuoj važiuos atbuline eiga.

2.5.12.   „Posūkio žibintas“– žibintas kitiems kelių eismo dalyviams parodyti, kad vairuotojas ketina sukti į dešinę arba į kairę.

2.5.13.   „Įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas“– įtaisas, leidžiantis veikti visiems traktoriaus posūkio žibintams vienu metu, kai siekiama parodyti, kad traktorius laikinai kelia ypatingą pavojų kitiems kelių eismo dalyviams.

2.5.14.   „Stabdymo žibintas“– žibintas už galinės traktoriaus dalies esantiems kitiems kelių eismo dalyviams parodyti, kad traktoriaus vairuotojas įjungė darbinį stabdį.

2.5.15.   „Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas“– įtaisas galiniam valstybinio numerio ženklui skirtai vietai apšviesti; toks įtaisas gali būti sudarytas iš kelių optinių dalių.

2.5.16.   „Priekinis gabaritinis (šoninis) žibintas“– žibintas traktoriaus buvimo vietai ir traktoriaus pločiui parodyti, kai į traktorių žiūrima iš priekio.

2.5.17.   „Galinis gabaritinis (šoninis) žibintas“– žibintas traktoriaus buvimo vietai ir traktoriaus pločiui parodyti, kai į traktorių žiūrima iš galo.

2.5.18.   „Galinis rūko žibintas“– žibintas traktoriaus matomumui iš galo pagerinti, esant tirštam rūkui.

2.5.19.   „Stovėjimo žibintas“– žibintas dėmesiui į gyvenamojoje zonoje stovintį traktorių be priekabos atkreipti. Tokiomis aplinkybėmis naudojami ne priekiniai ir galiniai gabaritiniai (šoniniai) žibintai, o minėtas žibintas.

2.5.20.   „Galinio kontūro gabaritinis žibintas“– bet kuris prie tolimiausios išorinės traktoriaus dalies ir kuo arčiau traktoriaus viršaus pritvirtintas žibintas bendrajam traktoriaus pločiui parodyti. Kai kuriuose traktoriuose šio žibinto signalinė šviesa naudojama kartu su traktoriaus priekinių ir galinių gabaritinių (šoninių) žibintų šviesomis, siekiant kuo labiau atkreipti dėmesį į traktoriaus dydį.

2.5.21.   „Darbo žibintas“– įtaisas darbo vietai ar procesui apšviesti.

2.5.22.   „Šviesogrąžis atšvaitas“– įtaisas, kuriuo įspėjama apie transporto priemonės buvimą atspindint šviesą, spinduliuojamą nesujungto su transporto priemone šaltinio (kai stebėtojas yra prie šviesos šaltinio). Šioje taisyklėje šviesogrąžiais atšvaitais nelaikomi: šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;

šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;

kiti ženklai ir šviesą atspindintys signaliniai įtaisai, kurie turi būti naudojami pagal susitariančiosios šalies techninius reikalavimus tam tikrų kategorijų transporto priemonėse arba atsižvelgiant į tam tikrus jų veikimo būdus.

2.6.

   Žibinto šviečiamasis paviršius (žr. 3 priedą)

2.6.1.   „Apšvietimo įtaiso šviečiamasis paviršius“ (2.5.8–2.5.11 punktai)– visos atšvaito apertūros stačiakampė projekcija skersinėje plokštumoje. Jeigu žibinto stiklas (arba stiklai) uždengia tik dalį visos reflektoriaus apertūros, atsižvelgiama tik į tos dalies projekciją. Artimosios šviesos žibinto šviečiamasis paviršius atkarpos krašte ribojamas matomosios atkarpos linijos projekcijos į lęšį. Jeigu reflektorių ir stiklą galima reguliuoti, reikia pasirinkti vidutinę padėtį.

2.6.2.   „Signalinio žibinto, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą, šviečiamasis paviršius“„Signalinio žibinto, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą, šviečiamasis paviršius“ (2.5.12–2.5.20 punktai)– žibinto stačiakampė projekcija jo atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje, susiliečiančioje su išoriniu žibinto šviečiamuoju paviršiumi, kai ta projekcija ribojama minėtoje plokštumoje esančių ekranų, per kiekvieną iš kurių atskaitos ašies kryptimi prasiskverbia tik 98 % bendro šviesos stiprio, kraštų. Šviečiamojo paviršiaus apatinei, viršutinei ir šoninėms riboms nustatyti naudojami tik ekranai horizontaliais ir vertikaliais kraštais.

2.6.3.   „Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius“ (2.5.22 punktas)– šviesogrąžio atšvaito šviečiamojo paviršiaus stačiakampė projekcija atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje, ribojamoje su šia ašimi lygiagrečių plokštumų, susiliečiančių su šviesogrąžio atšvaito šviesos projektavimo paviršiaus išoriniais kraštais. Šviečiamojo paviršiaus apatinei, viršutinei ir šoninėms riboms nustatyti naudojamos tik vertikalios ir horizontalios plokštumos.

2.6.4.   „Šviesą spinduliuojantis paviršius“– skaidriojo lęšio išorinio paviršiaus dalis, dengianti apšvietimo ar šviesos signalinį įtaisą ir sudaranti jam sąlygas spinduliuoti šviesą.

2.7.

   „Tariamasis paviršius“ (nustatyta stebėjimo kryptimi) – šviesą spinduliuojančio paviršiaus stačiakampė projekcija stebėjimo krypčiai statmenoje plokštumoje (žr. 3 priedą).

2.8.

   „Atskaitos ašis“ – tipiška žibinto gamintojo nustatyta šviesos signalo ašis, naudojama kaip atskaitos kryptis (H = 0°, V = 0°) atliekant fotometrinius matavimus ir tvirtinant žibintą prie traktoriaus.

2.9.

   „Atskaitos centras“ – atskaitos ašies ir žibinto gamintojo nurodyto išorinio šviesą spinduliuojančio paviršiaus sankirta.

2.10.

   „Geometrinio matomumo kampai“ – kampai, apibrėžiantys mažiausio erdvinio kampo lauką, kuriame turi būti matomas žibinto tariamasis paviršius. Šis erdvinio kampo laukas apibrėžiamas rutulio, kurio centras sutampa su žibinto atskaitos centru, o ekvatorius lygiagretus su žemės paviršiumi, segmentais. Šie segmentai apibrėžiami pagal atskaitos ašį. Horizontalieji kampai ß atitinka ilgumą, o vertikalieji kampai α – platumą. Vidinėje geometrinio matomumo kampų dalyje neturi būti jokių kliūčių šviesai spinduliuoti iš bet kurios žibinto tariamojo paviršiaus dalies, žiūrint iš tolo. Jeigu matavimai atliekami arčiau žibinto, stebėjimo kryptis turi būti perkelta lygiagrečiai, kad būtų gautas toks pat tikslumas.

Geometrinio matomumo kampų viduje neatsižvelgiama į kliūtis, jeigu jos jau buvo nurodytos tvirtinant žibinto tipą.

Jeigu sumontavus žibintą kuri nors žibinto tariamojo paviršiaus dalis yra uždengta kitų labiau išsikišusių transporto priemonės detalių, turi būti įrodyta, kad kliūčių neuždengiama žibinto dalis atitinka fotometrines vertes, taikomas įtaisui, tvirtinamam kaip optinis įtaisas (žr. aiškinamąjį brėžinį apačioje).

Aiškinamasis brėžinys

Pagrindinės sąvokos:

Median longitudinal plane of the vehicle – transporto priemonės vidurinė išilginė plokštuma

Direction of observation D1 – stebėjimo kryptis D1

Apparent surface S1 – tariamasis paviršius S1

Light-emitting surface – šviesą spinduliuojantis paviršius

Direction of observation D2 – stebėjimo kryptis D2

Apparent surface – tariamasis paviršius

Centre of reference – atskaitos centras

Angles of geometrical visibility – geometrinio matomumo kampai

Axis of reference – atskaitos ašis

2.11.

   „Tolimiausias išorinis kraštas“ – bet kurioje traktoriaus pusėje su vidurine išilgine traktoriaus plokštuma lygiagreti plokštuma, sutampanti su šoniniu išoriniu traktoriaus kraštu, neatsižvelgiant į šias iškyšas:

2.12.

   „Bendrasis plotis“ – atstumas tarp dviejų vertikaliųjų plokštumų, apibrėžtų 2.11 punkte.

2.13.

   „Vientisasis žibintas“ – bet koks dviejų ar daugiau vienodų arba skirtingų tos pačios funkcijos ir spinduliuojančių tokios pačios spalvos šviesą žibintų derinys, jeigu tas žibintas sudarytas iš įtaisų, kurių jungtinių šviesą spinduliuojančių paviršių projekcija nustatytoje skersinėje plokštumoje apima 60 % arba daugiau mažiausio stačiakampio, ribojančio tų žibintų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijas, ploto, kai tas žibintų derinys, jeigu prašoma suteikti patvirtinimą, patvirtinamas kaip vienas žibintas.

Tokio derinio galimybė netaikoma tolimosios šviesos žibintams, artimosios šviesos žibintams, priekiniams rūko žibintams ar šoniniams šviesogrąžos atšvaitams.

2.14.

   „Du žibintai“, arba „žibintai, kurių skaičius yra lyginis“ – vienas juostos pavidalo šviečiamasis paviršius, jeigu juosta yra simetriška traktoriaus vidurinei išilginei plokštumai, abiejose pusėse tęsiasi iki taško ne mažiau kaip 400 mm atstumu nuo tolimiausio išorinio traktoriaus krašto ir yra ne trumpesnė kaip 800 mm. Tokio paviršiaus švietimą užtikrina ne mažiau kaip du šviesos šaltiniai, išdėstyti kuo arčiau paviršiaus briaunų. Šviečiamasis paviršius gali būti sudarytas iš keleto greta įtaisytų elementų, jeigu kelių atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijos minėtoje skersinėje plokštumoje užima ne mažiau kaip 60 % mažiausio stačiakampio, ribojančio tų atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijas, ploto.

2.15.

   „Atstumas tarp dviejų ta pačia kryptimi nukreiptų žibintų“ – atstumas tarp statmenųjų projekcijų minėtai dviejų šviečiamųjų paviršių kontūro krypčiai statmenoje plokštumoje, kaip apibrėžta 2.6 punkte.

2.16.

   „Papildomas žibintas“ – žibintas, kurį gamintojas gali įrengti savo nuožiūra.

2.17.

   „Veikimo kontrolės lemputė“ – kontrolės lemputė, rodanti, ar įjungtas prietaisas veikia tinkamai.

2.18.

   „Uždarosios grandinės kontrolės lemputė“ – signalinis įtaisas, rodantis, kad prietaisas yra įjungtas, bet neparodantis, ar jis tinkamai veikia.

2.19.

   „Įtaiso spinduliuojamos šviesos spalva“ – šioje taisyklėje taikomos Taisyklėje Nr. 48 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką galiojančios serijos pakeitimuose pateiktos apibrėžtys.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į joje sumontuotus žibintus, paraišką teikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.

Ji pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir šia informacija:

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į 2.1.1–2.1.3 punktuose nurodytus elementus; nurodomas tinkamai identifikuotas transporto priemonės tipas;

3.2.2.

įtaisų, iš kurių gamintojas ketina sukurti apšvietimo ir signalizavimo įrangą, sąrašas; į sąrašą pagal kiekvieną funkciją gali būti įtraukti kelių tipų įtaisai; be to, į sąrašą pagal kiekvieną funkciją gali būti įtraukti papildomi aiškinamieji „arba lygiaverčiai įtaisai“;

3.2.3.

apšvietimo ir signalizavimo įrangos bendras brėžinys, kuriame parodyta įvairių įtaisų padėtis transporto priemonėje;

3.2.4.

kiekvieno žibinto brėžinys ar brėžiniai, kuriuose parodytas šviečiamasis paviršius, kaip apibrėžta 2.6 punkte.

3.3.

Tvirtintiną tipą atitinkanti nepakrauta transporto priemonė, kurioje įtaisytas visas apšvietimo ir signalizavimo įrangos rinkinys, pateikiama už tvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.

Jeigu pagal šią taisyklę tvirtinti pateikto tipo transporto priemonė atitinka šios taisyklės reikalavimus visų sąraše nurodytų žibintų požiūriu, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu pradinė taisyklės versija žymima 00) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą atlikti naujausi svarbesni taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali šio numerio skirti kitam transporto priemonių tipui arba tam pačiam transporto priemonių tipui, pateiktam su įranga, nenurodyta 3.2.2 punkte pateiktame sąraše, vadovaujantis šios taisyklės 7 dalies nuostatomis.

4.3.

Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, tipo išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, remiantis šia taisykle, siunčiamas šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio blanką.

4.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje, patvirtinimo blanke apibrėžtoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas aplink E raidę, po kurios nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (2);

4.4.2.

4.4.1 punkte nurodyto apskritimo dešinėje pusėje nurodomas šios taisyklės numeris, po kurio rašoma R raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris.

4.5.

Jeigu transporto priemonė atitinka pagal vieną ar daugiau kitų prie susitarimo prijungtų taisyklių patvirtinto tipo transporto priemonę, pagal šią taisyklę 4.4.1. punkte nurodyto simbolio patvirtinimą suteikusioje šalyje nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę, simboliai išdėstomi vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1. punkte nurodyto simbolio.

4.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti pritvirtintas prie gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos.

4.7.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.8.

Šios taisyklės 2 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5.   BENDRIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1.   Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įrengti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis ir nepaisant jokios vibracijos, kuri gali tuos įtaisus veikti, jie išlaikytų šiame priede nustatytas charakteristikas ir traktorius atitiktų šios taisyklės reikalavimus. Ypač svarbu, kad nebūtų galima atsitiktinai sureguliuoti žibintų netinkamai.

5.1.1.

Traktoriuose turi būti elektrinės jungtys, leidžiančios naudoti nuimamą šviesos signalinę sistemą. Visų pirma traktoriuose turi būti įrengtas nuolatinai prijungtas kištukinis lizdas, nurodytas 1980 m. standarte ISO 1724 (Elektros jungtys 6 V arba 12 V elektros sistemą turinčioms transporto priemonėms, konkrečiau taikomas privatiems lengviesiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams bei automobiliams-furgonams), 1975 m. ISO 1185 (Elektros jungtys tarp 24 V elektros sistemą turinčių velkančiųjų ir velkamųjų transporto priemonių, naudojamų tarptautiniam komerciniam transportui). Vadovaujantis 1975 m. standartu ISO 1185, galinis gabaritinis (šoninis) žibintas ir kairiosios pusės galinis kontūro gabaritinis žibintas turi apsiriboti vien tik antrojo kontakto funkcija.

5.2.   2.5.8, 2.5.9 ir 2.5.10 punktuose aprašyti apšvietimo žibintai sumontuojami taip, kad juos būtų galima tinkamu būdu lengvai sureguliuoti.

5.3.   Visų traktoriuje įrengtų šviesos signalinių įtaisų žibintų atskaitos ašis turi būti lygiagreti traktoriaus atraminei kelio plokštumai ir išilginei traktoriaus plokštumai. Kiekviena kryptimi leidžiama ± 3° nuokrypa. Be to, turi būti laikomasi visų specialių montavimo instrukcijų, kurias gamintojas yra nustatęs.

5.4.   Jeigu specialios instrukcijos nenustatytos, žibintų įrengimo aukštis ir reguliavimas tikrinamas pastačius nepakrautą traktorių lygioje, horizontalioje vietoje.

5.5.   Jeigu nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

5.5.1.

būti įrengti simetriškai vienas kito atžvilgiu pagal vidurinę išilginę plokštumą;

5.5.2.

būti simetriški vienas kitam pagal vidurinę išilginę transporto priemonės plokštumą;

5.5.3.

atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus; ir

5.5.4.

turėti iš esmės vienodas fotometrines savybes.

5.6.   Asimetriškos išorinės formos traktoriuose turi būti kuo labiau laikomasi 5.5.1 ir 5.5.2 punktų reikalavimų. Laikoma, kad tie reikalavimai įvykdyti, jeigu abu žibintai yra vienodai nutolę nuo vidurinės išilginės plokštumos ir nuo atraminės žemės paviršiaus plokštumos.

5.7.   Skirtingoms funkcijoms atlikti gali būti naudojami atskirieji arba sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai, su sąlyga, kad kiekvienas toks žibintas atitinka jam keliamus reikalavimus.

5.8.   Didžiausias aukštis virš žemės paviršiaus matuojamas nuo šviečiamojo paviršiaus aukščiausio taško, o mažiausias aukštis – nuo žemiausio taško. Priekinių artimosios šviesos žibintų mažiausias aukštis nuo žemės paviršiaus matuojamas nuo žemiausio reflektoriaus krašto.

5.9.   Jeigu specialių instrukcijų nėra, tik posūkio žibintai ir įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas gali būti mirksinčios šviesos žibintai.

5.10.   Į traktorių žiūrint iš priekio, neturi matytis raudonos šviesos, o žiūrint iš galo – baltos šviesos, išskyrus atbulinės eigos žibinto arba darbo žibintų baltą šviesą.

Laikoma, kad šio reikalavimo paisoma, jeigu:

5.10.1.

nustatant, ar raudona šviesa yra matoma iš priekio: šviesą spinduliuojančio paviršiaus stebėtojas, judantis skersinės plokštumos 1 zonoje 25 m atstumu nuo priekinės traktoriaus dalies (žr. 4 priedo 1 brėžinį), neturi matyti tiesioginės raudonos šviesos;

5.10.2.

nustatant, ar balta šviesa yra matoma iš galo: šviesą spinduliuojančio paviršiaus stebėtojas, judantis skersinės plokštumos 2 zonoje 25 m atstumu nuo priekinės traktoriaus dalies (žr. 4 priedo 2 brėžinį), neturi matyti tiesioginės baltos šviesos;

5.10.3.

Stebėtojo matomų 1 ir 2 zonų plokštumos yra apribotos taip:

5.10.3.1.

aukščio požiūriu, dviem horizontaliomis plokštumomis, kurios atitinkamai yra 1 m ir 2,2 m aukštyje virš žemės paviršiaus;

5.10.3.2.

pločio požiūriu, dviem vertikaliomis plokštumomis, kurios eidamos į priekį ir į galą sudaro 15° kampą ir kurios už traktoriaus išorės vidurinės jo plokštumos atžvilgiu eina per vertikalių plokštumų, lygiagrečių su vidurine išilgine traktoriaus plokštuma ir ribojančių bendrąjį traktoriaus plotį, sąlyčio tašką (taškus).

Jeigu yra keletas sąlyčio taškų, pasirenkamas labiausiai į priekį nutolęs 1 zonos taškas ir labiausiai į galą nutolęs 2 zonos taškas.

5.11.   Elektrinės jungtys turi būti tokios, kad priekinius ir galinius gabaritinius (šoninius) žibintus, galinio kontūro gabaritinius žibintus, jeigu jie įrengti, ir galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintą būtų galima įjungti arba išjungti vienu metu.

Šis reikalavimas netaikomas, jeigu priekiniai ir galiniai gabaritiniai (šoniniai) žibintai naudojami kaip stovėjimo žibintai.

5.12.   Elektrinės jungtys turi būti tokios, kad nebūtų galima įjungti tolimosios ir artimosios šviesos žibintų, taip pat priekinių ir galinių rūko žibintų, nebent būtų taip pat įjungti 5.11 punkte nurodyti žibintai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tolimosios ir artimosios šviesos žibintams, kai jų šviesos įspėjimai – tai trumpais intervalais pasikartojantis tolimosios šviesos žibintų protarpinis mirksėjimas ar artimosios šviesos žibintų protarpinis mirksėjimas arba trumpais intervalais pasikartojantis tolimosios ir artimosios šviesos žibintų pakaitinis mirksėjimas.

Uždarosios grandinės kontrolės lempučių funkcijas gali atlikti veikimo kontrolės įtaisai.

5.13.   Paslepiamieji žibintai

5.13.1.

Draudžiama montuoti paslepiamuosius žibintus, išskyrus tolimosios ir artimosios šviesos žibintus, priekinius rūko žibintus ir žibintus, kuriems taikomas 5.14.1 punktas.

5.13.2.

Įvykus 5.13.2.1 punkte nurodytai trikčiai, arba jeigu ta triktis įvyksta kartu su vienu iš aprašytųjų 5.13.2.2 punkte, apšvietimo įtaisas turi išlikti naudojimo padėtyje: nėra žibintui valdyti būtinos energijos;

5.13.2.1.

nėra žibintui valdyti būtinos energijos;

5.13.2.2.

atsitiktinis elektros energijos tiekimo grandinės atjungimas, nuotėkis į žemę, solenoidų defektai, hidraulinės ar suspausto oro linijų, lanksčiųjų (Bowdeno) kabelių, lanksčiųjų laidų ar kitų sudedamųjų dalių, kuriomis kontroliuojama arba perduodama žibinto slėpimo įtaisui įjungti skirta elektros energija, defektai.

5.13.3.

Sugedus žibinto slėpimo valdikliui arba nustačius kitus 5.13.2.1 ir 5.13.2.2 punktuose nurodus defektus, to paslėpto apšvietimo įtaiso naudojimo padėtį turi būti įmanoma nustatyti be įrankių.

5.13.4.

Elektros energija valdomų apšvietimo įtaisų naudojimo padėtis nustatoma ir įjungiama vienu valdikliu, užtikrinant galimybę nustatyti įtaisų naudojimo padėtį jų neįjungiant. Tačiau minėtas sugrupuotų tolimosios šviesos žibintų ir artimosios šviesos žibintų valdiklis reikalingas tik artimosios šviesos žibintams įjungti.

5.13.5.

Sėdint vairuotojo sėdynėje neturi būti įmanoma sąmoningai sustabdyti įjungtų priekinių žibintų, kai jie juda, tol, kol nenustatoma jų naudojimo padėtis. Esant pavojui, kad judantys priekiniai žibintai gali apakinti kitus kelių eismo dalyvius, tie žibintai turi įsijungti tik tada, kai nustatoma jų naudojimo padėtis.

5.13.6.

Temperatūrai esant nuo – 30 °C iki + 50°, elektros energija valdomo apšvietimo įtaiso naudojimo padėtį turi būti įmanoma nustatyti per tris sekundes nuo valdiklio pirmojo poveikio.

5.14.   Kintamosios padėties žibintai

5.14.1.

Posūkio žibintų, priekinių ir galinių gabaritinių (šoninių) žibintų ir stabdymo žibintų padėtys gali kisti, su sąlyga, kad:

5.14.1.1.

minėti žibintai, net ir pakeitus jų padėtį, lieka pritvirtinti prie traktoriaus;

5.14.1.2.

tuos žibintus galima užfiksuoti eismo sąlygų požiūriu privalomoje padėtyje. Užfiksuojama turi būti automatiškai.

5.15.   Šioje taisyklėje minėtų žibintų (3) spalvos: tolimosios šviesos žibintas:

tolimosios šviesos žibintas

:

balta arba pasirinkta geltona

artimosios šviesos žibintas

:

balta arba pasirinkta geltona

priekinis rūko žibintas

:

balta arba pasirinkta geltona (1968 m. Kelių eismo konvencijos 5 priedo priedėlio 3 išnaša)

atbulinės eigos žibintas

:

balta

posūkio žibintas

:

gintarinė

įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas

:

gintarinė

stabdymo žibintas

:

raudona

galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

:

balta

priekinis gabaritinis (šoninis) žibintas

:

balta (pasirinkta geltona leidžiama, jeigu šis žibintas ir pasirinktos geltonos spalvos priekinis žibintas yra tarpusavyje sujungti)

galinis gabaritinis (šoninis) žibintas

:

raudona

galinis rūko žibintas

:

raudona

stovėjimo žibintas

:

iš priekio – balta, iš galo – raudona, gintarinė, jeigu šis žibintas ir posūkio žibintas yra tarpusavyje sujungti

galinio kontūro gabaritinis žibintas

:

iš priekio – balta, iš galo – raudona

darbo žibintas

:

techniniai reikalavimai netaikomi

galiniai šviesogrąžiai atšvaitai

:

raudona

ne trikampio formos šoniniai atšvaitai

:

gintarinė

Žibintų spalvų apibrėžtis atitinka pateiktąją 1968 m. Kelių eismo konvencijos 5 priede.

5.16.   Visuose remiantis šia taisykle tvirtinti pateiktuose traktoriuose turi būti sumontuoti šie apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai:

5.16.1.

artimosios šviesos žibintai (6.2 punktas);

5.16.2.

posūkio žibintai (6.5 punktas);

5.16.3.

įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas (6.6 punktas);

5.16.4.

priekinis gabaritinis (šoninis) žibintas (6.8 punktas);

5.16.5.

galinis gabaritinis (šoninis) žibintas (6.9 punktas);

5.16.6.

ne trikampio formos galinis šviesogrąžis atšvaitas (6.14 punktas):

5.16.7.

stabdymo žibintas (6.7 punktas);

5.16.8.

galinio kontūro gabaritinis žibintas (6.12 punktas), skirtas platesniems nei 2,1 m. traktoriams. Draudžiama įrengti visuose kituose traktoriuose.

5.17.   Be to, juose gali būti įrengti šie šviesos signaliniai įtaisai:

5.17.1.

tolimosios šviesos žibintas (6.1 punktas);

5.17.2.

priekinis rūko žibintas (6.3 punktas);

5.17.3.

atbulinės eigos žibintas (6.4 punktas);

5.17.4.

galinis rūko žibintas (6.10 punktas);

5.17.5.

stovėjimo žibintas (6.11 punktas);

5.17.6.

darbo žibintas (6.13 punktas);

5.17.7.

ne trikampio formos šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai (6.15 punktas);

5.18.   Visi apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai, paminėti 5.16 ir 5.17 punktuose, įrengiami laikantis atitinkamų šios taisyklės 6 dalies reikalavimų.

5.19.   Tipo patvirtinimo požiūriu draudžiama įrengti kitus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, išskyrus paminėtuosius 5.16 ir 5.17 punktuose. Ši nuostata nedraudžia Susitariančiajai Šaliai reikalauti arba uždrausti įrengti:

5.19.1.

patvirtinto tipo specialų įspėjamąjį žibintą arba

5.19.2.

atitinkamą apšvietimo įtaisą, skirtą galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintui, jeigu jis įrengtas ir jo apšvietimas būtinas.

6.   SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

6.1.   

TOLIMOSIOS ŠVIESOS ŽIBINTAI

6.1.1.

SKAIČIUS

Du arba keturi.

6.1.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.1.3.

PADĖTIS:

 

6.1.3.1.

PLOTIS

Išoriniai šviečiamojo paviršiaus kraštai jokiu būdu negali būti arčiau tolimiausio išorinio traktoriaus krašto nei išoriniai artimosios šviesos žibintų šviečiamojo paviršiaus kraštai.

6.1.3.2.

AUKŠTIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.1.3.3.

ILGIS

Kuo arčiau traktoriaus priekio; tačiau spinduliuojama šviesa neturi sukelti vairuotojui nepatogumų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kai ji atsispindi galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) nuo kitų traktoriaus atspindimųjų paviršių.

6.1.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Šviečiamojo paviršiaus matomumas, įskaitant tų jo plotų matomumą, kurie neatrodo apšviesti atitinkamo stebėjimo kryptimi, turi būti užtikrintas įvairių krypčių erdvėje, apibrėžtoje linijų, brėžiamų per šviečiamojo paviršiaus perimetrą ir sudarančių ne mažesnį kaip 5° kampą su priekinio žibinto atskaitos ašimi.

6.1.5.

SUREGULIAVIMAS

Į priekį. Esant dviems tolimosios šviesos žibintų poroms ir neatsižvelgiant į jiems tinkamai sureguliuoti būtinus prietaisus, viena pora, susidedanti iš priekinių žibintų, naudojamų tik kaip tolimosios šviesos žibintai, gali suktis vairuojamųjų ratų pasukimo ribotuvo pakrypimo kampu apie beveik vertikalią ašį.

6.1.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su tolimosios šviesos žibintu ir kitais priekiniais žibintais.

6.1.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su bet kuriuo kitu žibintu.

6.1.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su artimosios šviesos žibintu, jeigu tolimosios šviesos žibintas nesisuka vairuojamųjų ratų pasukimo kampu; su priekiniu gabaritiniu (šoniniu) žibintu; su priekiniu rūko žibintu; su stovėjimo žibintu.

6.1.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Tolimosios šviesos žibintus galima įjungti kartu arba poromis. Artimąją šviesą keičiant tolimąja šviesa, turi būti įjungta bent viena tolimosios šviesos žibintų pora. Tolimąją šviesą keičiant artimąja šviesą, vienu metu turi būti išjungti visi tolimosios šviesos žibintai.

Artimosios šviesos žibintai gali likti įjungti kartu su tolimosios šviesos žibintais.

6.1.10.

UŽDAROSIOS GRANDINĖS KONTROLĖS LEMPUTĖ

Privaloma.

6.1.11.

KITI REIKALAVIMAI

Suminė didžiausia tolimosios šviesos žibintų, kuriuos galima kartu įjungti, šviesos stiprio vertė turi būti ne didesnė kaip 225 000 cd. Ši didžiausia šviesos stiprio vertė gaunama sudedant atskiras didžiausias stiprio vertes, išmatuotas suteikiant tipo patvirtinimą ir nurodytas atitinkamuose patvirtinimo liudijimuose.

6.2.   

ARTIMOSIOS ŠVIESOS ŽIBINTAI

6.2.1.

SKAIČIUS

Du. Du (arba keturi, žr. 6.2.3.2.1 punktą).

6.2.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.2.3.

PADĖTIS:

 

6.2.3.1.

PLOTIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.2.3.2

AUKŠTIS VIRŠ ŽEMĖS PAVIRŠIAUS

Jeigu įrengiami tik du artimosios šviesos žibintai:

 

ne mažesnis kaip 500 mm,

 

ne didesnis kaip 1 200 mm.

Atsižvelgiant į traktoriaus ir jo darbinės įrangos naudojimo sąlygas, šį atstumą galima padidinti iki 1 500 mm, jei dėl traktoriaus konstrukcijos negalima laikytis 1 200 mm atstumo;

6.2.3.2.1.

Jeigu traktoriaus priekis pritaikytas pritvirtinti kilnojamuosius įtaisus, be 6.2.3.2 punkte minėtų žibintų ne didesniame kaip 3 000 mm aukštyje leidžiama sumontuoti du papildomus artimosios šviesos žibintus, jei elektrinės jungtys yra tokios, kad dviejų artimosios šviesos žibintų porų negalima kartu įjungti.

6.2.3.3.

ILGIS

Kuo arčiau traktoriaus priekio; tačiau spinduliuojama šviesa neturi sukelti vairuotojui nepatogumų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kai ji atsispindi galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) nuo kitų traktoriaus atspindimųjų paviršių.

6.2.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Apibrėžiama α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.10 punkte.

α= 15° aukštyn ir 10° žemyn;

ß= 45° į išorę ir 5° į vidų.

Šiame lauke turi būti matomas beveik visas žibinto tariamasis paviršius.

Prie priekinio žibinto esančios pertvaros arba kitos sienelės neturi netiesiogiai kelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

6.2.5.

SUREGULIAVIMAS

Artimosios šviesos žibintų sureguliavimas neturi kisti ratų pasukimo ribotuvo kampo atžvilgiu.

6.2.5.1.

Jeigu artimosios šviesos žibintų aukštis yra ne mažesnis 500 mm ir ne didesnis kaip 1 200 mm, artimosios šviesos pluoštą turi būti įmanoma pažeminti 0,5–4 %.

6.2.5.2.

Jeigu artimosios šviesos žibintų aukštis yra didesnis kaip 1 200 mm, bet ne didesnis kaip 1 500 mm, 6.2.5.1 punkte nurodyta 4 % ribinė vertė padidinama iki 6 %; 6.2.3.2.1 punkte minėti artimosios šviesos žibintai turi būti sureguliuoti taip, kad, matuojant 15 m atstumu nuo to žibinto, apšviestąją zoną nuo neapšviestosios zonos skirianti horizontali linija būtų tokiame aukštyje, kuris atitinka tik pusę atstumo nuo žemės paviršiaus iki žibinto centro.

6.2.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su tolimosios šviesos žibintais ir kitais priekiniais žibintais.

6.2.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su bet kuriuo kitu žibintu.

6.2.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su tolimosios šviesos žibintu, jeigu pastarasis žibintas nesisuka vairuojamųjų ratų pasukimo kampu;

su kitais priekiniais žibintais.

6.2.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Valdikliu artimajai šviesai įjungti kartu turi būti išjungiami visi tolimosios šviesos žibintai.

Artimosios šviesos žibintai gali likti įjungti kartu su tolimosios šviesos žibintais.

6.2.10.

UŽDAROSIOS GRANDINĖS KONTROLĖS LEMPUTĖ

Neprivaloma.

6.2.11.

KITI REIKALAVIMAI

Artimosios šviesos žibintams netaikomi 5.5.2 punkte pateikti reikalavimai.

Draudžiama naudoti artimosios šviesos priekinius žibintus, kurių šviesos šaltinis (-iai) spinduliuoja pagrindinį artimosios šviesos pluoštą (kaip apibrėžta Taisykle Nr. 48) ir tiesiogiai išspinduliuoja bendrą šviesos srautą, viršijantį 2 000 liumenų.

6.3.   

PRIEKINIS RŪKO ŽIBINTAS

6.3.1.

SKAIČIUS

Du.

6.3.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.3.3.

PADĖTIS:

 

6.3.3.1.

PLOTIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.3.3.2.

AUKŠTIS

Ne mažesnis kaip 250 mm virš žemės paviršiaus.

Joks šviečiamojo paviršiaus taškas neturi būti aukščiau nei aukščiausias artimosios šviesos žibinto šviečiamojo paviršiaus taškas.

6.3.3.3.

ILGIS

Kuo arčiau traktoriaus priekio; tačiau spinduliuojama šviesa neturi sukelti vairuotojui nepatogumų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kai ji atsispindi galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) nuo kitų traktoriaus atspindimųjų paviršių.

6.3.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Apibrėžiama α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.10 punkte.

α= 5° aukštyn ir žemyn,

ß= 45° į išorę ir 5° į vidų.

6.3.5.

SUREGULIAVIMAS

Priekinių rūko žibintų sureguliavimas neturi kisti vairuojamųjų ratų pasukimo kampo atžvilgiu.

Jie turėtų būti nukreipti į priekį ir nesukelti pernelyg didelio akinimo ar nepatogumų artėjančio transporto vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams.

6.3.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su kitais priekiniais žibintais.

6.3.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitais priekiniais žibintais.

6.3.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su tolimosios šviesos žibintais (kai yra keturi tolimosios šviesos žibintai), kurie nesisuka vairuojamųjų ratų pasukimo kampu;

Su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais ir stovėjimo žibintais.

6.3.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Turi būti įmanoma įjungti ir išjungti rūko žibintus nepriklausomai nuo tolimosios ir artimosios šviesos žibintų ir atvirkščiai.

6.3.10.

UŽDAROSIOS GRANDINĖS KONTROLĖS LEMPUTĖ

Neprivaloma.

6.4.   

ATBULINĖS EIGOS ŽIBINTAS

6.4.1.

SKAIČIUS

Vienas arba du.

6.4.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.4.3.

PADĖTIS

 

6.4.3.1.

AUKŠTIS

Ne mažesnis kaip 250 mm ir ne didesnis kaip 1 200 mm nuo žemės paviršiaus.

6.4.3.2.

PLOTIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.4.3.3.

ILGIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.4.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Apibrėžiama α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.10 punkte.

α= 15° aukštyn ir 5° žemyn;

β= 45° į dešinę ir kairę, jeigu yra tik vienas žibintas,

β= 45° į išorę ir 30° į vidų, jei yra du žibintai.

6.4.5.

SUREGULIAVIMAS

Į galą.

6.4.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su bet kuriuo kitu galiniu žibintu.

6.4.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitais žibintais.

6.4.8.

NEGALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su kitais žibintais.

6.4.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Žibintas gali būti įjungtas arba šviesti tik jeigu įjungta atbulinės eigos pavara ir:

 

variklis veikia arba

 

vieno iš variklio įjungimą ir išjungimą kontroliuojančių prietaisų padėtis yra tokia, kad variklis gali veikti.

6.4.10.

KONTROLĖS LEMPUTĖ

Neprivaloma.

6.5.   

POSŪKIO ŽIBINTAS (ŽR. 5 PRIEDO BRĖŽINIUS)

6.5.1.

SKAIČIUS

Įtaisų turi būti tiek, kad jie galėtų duoti signalus, atitinkančius kurį nors iš įtaisų išdėstymo variantų, nurodytų 6.5.2 punkte.

6.5.2.

IŠDĖSTYMAS

 

A: du priekiniai posūkio žibintai (1 kategorija),

du galiniai posūkio žibintai (2 kategorija).

Šie žibintai gali būti atskirieji, sugrupuotieji arba kombinuotieji.

 

B: du priekiniai posūkio žibintai (1 kategorija),

du kartotiniai šoniniai posūkio žibintai (5 kategorija),

du galiniai posūkio žibintai (2 kategorija).

Priekiniai ir kartotiniai šoniniai žibintai gali būti atskirieji, sugrupuotieji arba kombinuotieji.

 

C: du priekiniai posūkio žibintai (1 kategorija),

du galiniai posūkio žibintai (2 kategorija),

tam tikrais atvejais du kartotiniai šoniniai rodiklio žibintai (5 kategorija), kaip nurodyta 6.5.3.3 punkte.

 

D: du priekiniai posūkio žibintai (1 kategorija),

du galiniai posūkio žibintai (2 kategorija).

A išdėstymo variantą leidžiama naudoti tik traktoriuose, kurių bendrasis ilgis neviršija 4,6 m, o atstumas tarp šviečiamųjų paviršių išorinių kraštų yra ne didesnis kaip 1,6 m.

B, C ir D išdėstymo variantai taikomi visiems traktoriams.

Rodiklio žibintų skaičius, padėtis ir horizontalusis matomumas turi būti tokie, kad žibintai atitiktų bent vieną iš toliau apibrėžtų išdėstymo variantų. Matomumo kampai nubrėžti brėžiniuose; nurodytieji kampai yra mažiausios vertės, kurios gali būti viršytos; visi matomumo kampai matuojami nuo šviečiamojo paviršiaus centro.

6.5.3.

PADĖTIS

 

6.5.3.1.

PLOTIS

Šviečiamojo paviršiaus, išskyrus 1 kategorijos posūkio žibintų, kurių išdėstymas atitinka C variantą, kraštas, labiausiai nutolęs nuo traktoriaus vidurinės išilginės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio išorinio traktoriaus krašto. Atstumas tarp žibintų poros dviejų šviečiamųjų paviršių vidinių kraštų neturi būti mažesnis kaip 500 mm. Priekinių posūkio žibintų šviečiamasis paviršius neturi būti arčiau kaip 40 mm nuo artimosios šviesos žibintų arba priekinių rūko žibintų, jeigu jie įrengti, šviečiamojo paviršiaus.

Leidžiamas mažesnis atstumas, jeigu šviesos stipris posūkio žibinto atskaitos ašyje yra ne mažesnis kaip 400 cd.

6.5.3.2.

AUKŠTIS

Virš žemės paviršiaus

 

5 kategorijos posūkio žibintų – ne mažesnis kaip 500 mm,

 

1 ir 2 kategorijos posūkio žibintų – ne mažesnis kaip 400 mm,

 

visų kategorijų žibintų – paprastai ne didesnis kaip 1 900 mm.

Jeigu dėl traktoriaus konstrukcijos ši didžiausia vertė tampa neįmanoma, aukščiausias šviečiamojo paviršiaus taškas gali būti 2 300 mm atstumu, jei tai 5 kategorijos posūkio žibintai, 1 ir 2 kategorijos žibintai, kurių išdėstymas atitinka A variantą ir 1 kategorijos žibintai, kurių išdėstymas atitinka B variantą; jeigu tai 1 ir 2 kategorijų žibintai, kurių išdėstymas atitinka kitus išdėstymo variantus, gali būti 2 100 mm atstumas.

6.5.3.3.

ILGIS

Atstumas nuo 1 kategorijos rodiklio šviečiamojo paviršiaus atskaitos centro iki skersinės plokštumos, kuria žymima traktoriaus bendrojo ilgio priekinė riba, paprastai neturi viršyti 1 800 mm. Jeigu dėl traktoriaus konstrukcijos ši didžiausia vertė tampa neįmanoma, šis atstumas gali būti padidintas iki 2 600 mm.

5 kategorijos rodikliai, kurių išdėstymas atitinka C variantą, būtini tik jeigu išilginis atstumas tarp 1 ir 2 kategorijų rodiklių atskaitos centrų viršija 6 m.

6.5.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

 

Horizontalieji kampai (žr. išdėstymo brėžinius).

Pagal B ir C išdėstymo variantus neturėtų būti viršyta nurodytoji matomumo į galą nuo kartotinio šoninio rodiklio 5° rimties kampo vertė. Ši vertė gali būti padidinta iki 10°, tačiau tik jeigu neįmanoma laikytis 5° ribinės vertės.

Pagal D išdėstymo variantą nurodytoji priekinio rodiklio matomumo 10° vidinio kampo vertė gali būti sumažinta iki 3°, jeigu bendrasis traktoriaus plotis neviršija 1 400 mm.

 

Vertikalieji kampai: 15° virš horizontalės ir žemiau jos.

Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 10°, jeigu tai kartotiniai šoniniai posūkio žibintai, kurių išdėstymas atitinka B ir C variantus, ir jei jų išdėstymo aukštis yra mažesnis kaip 1 900 mm. Tas pats reikalavimas galioja 1 kategorijos posūkio žibintams, kurių išdėstymas atitinka B ir D variantus.

6.5.5.

SUREGULIAVIMAS

Jeigu žibintų gamintojas yra nustatęs specialiuosius montavimo reikalavimus, jų turi būti laikomasi.

6.5.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su vienu arba daugiau nepaslepiamųjų žibintų.

6.5.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitu žibintu, išskyrus atvejus, kai žibintai išdėstomi pagal 6.5.2 punktą.

6.5.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su stovėjimo žibintu, tačiau tik jei tai yra 5 kategorijos posūkio žibintai.

6.5.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Posūkio žibintai turi įsijungti nepriklausomai nuo kitų žibintų. Visi vienoje traktoriaus pusėje esantys posūkio žibintai turi būti įjungiami ir išjungiami vienu valdikliu bei turi mirksėti sinchroniškai.

6.5.10.

VEIKIMO KONTROLĖS ĮTAISAS

Įtaisą privaloma įrengti kartu su visais posūkio žibintais, kurių vairuotojas negali tiesiogiai matyti. Juo gali būti duodamas vaizdinis arba garsinis signalas, arba ir viena, ir kita.

Juo gali būti duodamas vaizdinis arba garsinis signalas, arba ir viena, ir kita. Jeigu signalas vaizdinis, tai turi būti mirksinti šviesa, kuri, bet kurio posūkio žibinto, išskyrus kartotinius šoninius posūkio žibintus, trikties atveju užgęsta arba dega nemirksėdama, arba mirksi visai kitu dažniu. Jeigu signalas tik garsinis, jis turi būti aiškiai girdimas, o jo dažnis bet kurio žibinto trikties atveju turi gerokai pakisti.

Jeigu traktorius pritaikytas vilkti priekabą, jame turi būti įrengtas specialus priekabos posūkio žibintams skirtas optinis veikimo kontrolės įtaisas, nebent vilkiko signaliniu įtaisu galima nustatyti kurio nors sudaryto traktoriaus junginio posūkio žibinto gedimą.

6.5.11.

KITI REIKALAVIMAI

Žibintų šviesos turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę. Įjungus šviesos signalo valdiklį, šviesa turi užsidegti ne vėliau kaip po vienos sekundės, o pirmą kartą užgesti – ne vėliau kaip po vienos su puse sekundės.

Jeigu išduotas leidimas vilkti traktoriumi priekabą, posūkio rodiklių valdikliu turi būti valdomi ir priekabos rodikliai.

Sugedus vienam posūkio žibintui (jei tai įvyksta ne dėl trumpojo jungimo), kiti posūkio žibintai turi toliau mirksėti, tačiau jų mirksėjimo dažnis tokiu atveju gali skirtis nuo nustatytojo.

6.6.   

ĮSPĖJAMASIS PAVOJAUS SIGNALIZAVIMO ĮTAISAS

6.6.1.

SKAIČIUS

Kaip nurodyta atitinkamose 6.5 punkto nuostatose.

6.6.2.

IŠDĖSTYMAS

6.6.3.

PADĖTIS

6.6.3.1.

PLOTIS

6.6.3.2.

AUKŠTIS

6.6.3.3

ILGIS

6.6.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

6.6.5.

SUREGULIAVIMAS

6.6.6.

(NE)GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

6.6.7.

(NE)GALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

6.6.8.

(NE)GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

6.6.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Signalas įjungiamas atskiru valdikliu, leidžiančiu visiems posūkio žibintams veikti sinchroniškai.

6.6.10.

UŽDAROSIOS GRANDINĖS KONTROLĖS LEMPUTĖ

Mirksinti įspėjamoji lemputė, galinti veikti kartu su 6.5.10 punkte aprašytu (-ais) signaliniu (-iais) įtaisu (-ais).

6.6.11.

KITI REIKALAVIMAI

Kaip apibrėžta 6.5.11 punkte. Jeigu traktoriuje sumontuota įranga priekabai vilkti, įspėjamojo pavojaus signalizavimo įtaiso valdikliu taip pat turi būti įmanoma įjungti priekabos posūkio žibintus. Įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas turi veikti net tada, kai variklio įjungimo ir išjungimo įtaiso padėtis yra tokia, kad variklio neįmanoma įjungti.

6.7.   

STABDYMO ŽIBINTAS

6.7.1.

SKAIČIUS

Du.

6.7.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.7.3.

PADĖTIS

 

6.7.3.1.

PLOTIS

Ne arčiau kaip per 500 mm vienas nuo kito. Šį atstumą galima sumažinti iki 400 mm, jei bendrasis traktoriaus plotis yra mažesnis kaip 1 400 mm.

6.7.3.2.

AUKŠTIS

Nuo žemės paviršiaus: ne mažiau kaip 400 mm ir ne daugiau kaip 1 900 mm, arba ne daugiau kaip 2 100 mm, jeigu dėl kėbulo konstrukcijos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo.

6.7.3.3.

ILGIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.7.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Horizontalusis kampas: 45° į išorę ir į vidų.

Vertikalusis kampas: 15° virš horizontalės ir žemiau jos.

Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 10°, jeigu žibintas virš žemės paviršiaus sumontuotas mažesniu nei 1 500 mm atstumu ar iki 5°, jeigu žibintai sumontuoti virš žemės paviršiaus mažesniu nei 750 mm atstumu.

6.7.5.

SUREGULIAVIMAS

Transporto priemonės gale.

6.7.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su vienu arba daugiau kitų galinių žibintų.

6.7.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitu žibintu.

6.7.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su galiniu gabaritiniu (šoniniu) žibintu ir stovėjimo žibintu.

6.7.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Įsižiebia paveikus darbinį stabdį.

6.7.10.

VEIKIMO KONTROLĖS ĮTAISAS

Neprivaloma. Jeigu ketinama jį įrengti, tai turi būti nemirksintis įspėjamasis žibintas, įsižiebiantis stabdymo žibintų trikties atveju.

6.7.11.

KITI REIKALAVIMAI

Stabdymo žibintų spinduliuojamos šviesos stipris turi būti gerokai didesnis nei galinių gabaritinių (šoninių) žibintų.

6.8.   

PRIEKINIS GABARITINIS (ŠONINIS) ŽIBINTAS

6.8.1.

SKAIČIUS

Du arba keturi (žr. 6.8.3.2 punktą).

6.8.2

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.8.3.

PADĖTIS

 

6.8.3.1.

PLOTIS

Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto.

Tarpas tarp dviejų šviečiamųjų paviršių atitinkamų vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 500 mm.

6.8.3.2.

AUKŠTIS

Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus, arba ne didesnis kaip 2 100 mm nuo žemės paviršiaus, jeigu dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo.

Jeigu traktoriai įrengti taip, kad jų priekyje galima montuoti kilnojamuosius įtaisus, kurie gali užstoti privalomuosius priekinius gabaritinius (šoninius) žibintus, ne didesniu kaip 3 000 mm atstumu galima sumontuoti du papildomus priekinius gabaritinius (šoninius) žibintus.

6.8.3.3.

ILGIS

Techninių reikalavimų nėra, su sąlyga, kad žibintai nukreipti į priekį ir paisoma 6.8.4 punkte nurodytų geometrinio matomumo kampų.

6.8.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

 

Horizontalusis kampas

Dviejų priekinių gabaritinių (šoninių) žibintų: 10° į vidų ir 80° į išorę. Tačiau 10° vidinį kampą galima sumažinti iki 5°, jeigu dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 10° kampo. Traktoriuose, kurių bendrasis plotis neviršija 1 400 mm, šį kampą galima sumažinti iki 3°, jeigu dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 10° kampo.

 

Vertikalusis kampas

15° virš horizontalės ir žemiau jos. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 10°, jeigu žibinto aukštis nuo žemės paviršiaus yra mažesnis nei 1 900 mm, arba iki 5°, jeigu žibinto aukštis yra mažesnis nei 750 mm.

6.8.5.

SUREGULIAVIMAS

Į priekį.

6.8.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su bet kuriuo kitu priekiniu žibintu.

6.8.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitais žibintais.

6.8.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su bet kuriuo kitu priekiniu žibintu.

6.8.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.8.10.

KONTROLĖS LEMPUTĖ

Privaloma. Ši kontrolės lemputė turi spinduliuoti nemirksinčią šviesą. Jeigu prietaisų skydo apšvietimą galima įjungti tik kartu su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, ji neprivaloma.

6.9.   

GALINIS GABARITINIS (ŠONINIS) ŽIBINTAS

6.9.1.

SKAIČIUS

Du.

6.9.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.9.3.

PADĖTIS

 

6.9.3.1.

PLOTIS

Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto.

Atstumas tarp dviejų šviečiamųjų paviršių vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 500 mm. Šį atstumą galima sumažinti iki 400 mm, jeigu traktoriaus bendrasis plotis yra mažesnis kaip 1 400 mm.

6.9.3.2.

AUKŠTIS

Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus (išskirtiniais atvejais ne didesnis kaip 2 100 mm, jeigu neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo).

6.9.3.3.

ILGIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.9.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

 

Horizontalusis kampas

Dviejų galinių gabaritinių (šoninių) žibintų:

 

arba 45° į vidų ir 80° į išorę,

 

arba 80° į vidų ir 45° į išorę.

 

Vertikalusis kampas

15° virš horizontalės ir žemiau jos. Vertikalųjį kampą žemiau horizontalės galima sumažinti iki 10°, jeigu žibinto aukštis nuo žemės paviršiaus yra mažesnis nei 1 500 mm, arba iki 5°, jeigu žibinto aukštis nuo žemės paviršiaus yra mažesnis nei 750 mm.

6.9.5.

SUREGULIAVIMAS

Į galą.

6.9.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su bet kuriuo kitu galiniu žibintu.

6.9.7.

GALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintu.

6.9.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su stabdymo žibintais, galiniu rūko žibintu ar stovėjimo žibintu.

6.9.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.9.10.

UŽDAROSIOS GRANDINĖS KONTROLĖS LEMPUTĖ

Turi būti kombinuojamas su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais. Ši kontrolės lemputė turi spinduliuoti nemirksinčią šviesą. Jeigu prietaisų skydo apšvietimą galima įjungti tik kartu su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, ši lemputė neprivaloma.

6.10.   

GALINIS RŪKO ŽIBINTAS

6.10.1.

SKAIČIUS

Vienas arba du.

6.10.2.

IŠDĖSTYMAS

Išdėstymas turi atitikti geometrinio matomumo sąlygas.

6.10.3.

PADĖTIS

 

6.10.3.1.

PLOTIS

Jeigu yra tik vienas galinis rūko žibintas, jis turi būti vidurinėje išilginėje traktoriaus plokštumoje arba registracijos šalyje nustatytajai eismo krypčiai priešingoje vidurinės išilginės traktoriaus plokštumos pusėje. Visais atvejais atstumas nuo galinio rūko žibinto iki stabdymo žibinto turi būti didesnis kaip 100 mm.

6.10.3.2.

AUKŠTIS

Ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus, arba ne daugiau kaip 2 100 mm, jeigu dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo.

6.10.3.3.

ILGIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.10.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Horizontalusis kampas: 25° į vidų ir į išorę.

Vertikalusis kampas: 5° virš horizontalės ir žemiau jos.

6.10.5.

SUREGULIAVIMAS

Į galą.

6.10.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su bet kuriuo kitu galiniu žibintu.

6.10.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitais žibintais.

6.10.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais arba stovėjimo žibintu.

6.10.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Jos turi būti tokios, kad galinis rūko žibintas galėtų veikti tik tuomet, kai įjungiami artimosios šviesos žibintai arba tolimosios šviesos žibintai ir priekiniai rūko žibintai, arba jų derinys. Jos turi būti tokios, kad kai įjungiamas galinis rūko žibintas, jis galėtų veikti kartu su tolimosios šviesos žibintais, artimosios šviesos žibintais ir priekiniais rūko žibintais. Įjungus galinį rūko žibintą, jis neturi išsijungti įjungus tolimosios ar artimosios šviesos žibintų jungiklį.

Jeigu įrengti priekiniai rūko žibintai, galinį rūko žibintą turi būti įmanoma išjungti atskirai nuo priekinių rūko žibintų.

6.10.10.

UŽDAROSIOS GRANDINĖS KONTROLĖS LEMPUTĖ

Privaloma. Atskira, nustatyto stiprio signalinė šviesa.

6.11.   

STOVĖJIMO ŽIBINTAS

6.11.1.

SKAIČIUS

Atsižvelgiant į išdėstymą.

6.11.2.

IŠDĖSTYMAS

Arba du priekiniai žibintai ir du galiniai žibintai, arba po vieną žibintą kiekvienoje pusėje.

6.11.3.

PADĖTIS

 

6.11.3.1.

PLOTIS

Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto. Be to, jeigu yra įrengta pora žibintų, jie turi būti įrengti simetriškai traktoriaus išilginei vidurinei plokštumai.

6.11.3.2.

AUKŠTIS

Ne mažiau kaip 400 mm ir ne daugiau kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus, arba ne daugiau kaip 2 100 mm nuo žemės paviršiaus, jei dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo.

6.11.3.3.

ILGIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.11.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Horizontalusis kampas: 45° į išorę, į priekį ir į galą.

Vertikalusis kampas: 15° virš horizontalės ir žemiau jos.

Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 10°, jeigu atšvaito aukštis yra mažesnis nei 1 900 mm, arba iki 5°, jeigu minėtas aukštis nuo žemės paviršiaus yra mažesnis nei 750 mm.

6.11.5.

SUREGULIAVIMAS

Sureguliuota turi būti taip, kad žibintai atitiktų priekinio ir galinio matomumo sąlygas.

6.11.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su bet kuriuo kitu žibintu.

6.11.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitais žibintais.

6.11.8.

GALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Priekyje – su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, artimosios šviesos žibintais, tolimosios šviesos žibintais ir priekiniais rūko žibintais,

gale – su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, stabdymo žibintais ir galiniais rūko žibintais;

su 5 kategorijos posūkio žibintais.

6.11.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Elektrinės jungtys turi būti tokios, kad toje pačioje traktoriaus pusėje įrengtą (-us) stovėjimo žibintą (-us) būtų galima įjungti atskirai nuo visų kitų žibintų.

6.11.10.

KONTROLĖS LEMPUTĖ

Neprivaloma. Jeigu kontrolės lemputė įrengta, ji turi būti tokia, kad jos nebūtų galima supainioti su gabaritinių (šoninių) žibintų kontrolės lempute.

6.11.11.

KITI REIKALAVIMAI

Šio žibinto funkciją taip pat gali atlikti vienu metu toje pačioje traktoriaus pusėje įjungiami priekiniai ir galiniai gabaritiniai (šoniniai) žibintai.

6.12.   

GALINIO KONTŪRO GABARITINIS ŽIBINTAS

6.12.1.

SKAIČIUS

Du žibintai, matomi iš priekio, ir du žibintai, matomi iš galo.

6.12.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.12.3.

PADĖTIS

 

6.12.3.1.

PLOTIS

Kuo arčiau tolimiausio išorinio traktoriaus krašto.

6.12.3.2.

AUKŠTIS

Kuo aukščiau, kiek tai suderinama su privalomąja padėtimi pločio požiūriu ir su žibintų simetrija.

6.12.3.3.

ILGIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.12.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

Horizontalusis kampas: 80° į išorę.

Vertikalusis kampas: 5° virš horizontalės ir 20° žemiau horizontalės.

6.12.5.

SUREGULIAVIMAS

Sureguliuota turi būti taip, kad žibintai atitiktų priekinio ir galinio matomumo sąlygas.

6.12.6.

NEGALI BŪTI SUGRUPUOTAS

 

6.12.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitais žibintais.

6.12.8.

NEGALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

 

6.12.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.12.10.

KONTROLĖS LEMPUTĖ

Privaloma.

6.12.11.

KITI REIKALAVIMAI

Jeigu laikomasi visų kitų sąlygų, toje pačioje traktoriaus pusėje žibintą, matomą iš priekio, ir žibintą, matomą iš galo, galima sujungti į vieną įtaisą. Transporto priemonės galinio kontūro gabaritinio žibinto vieta atitinkamo gabaritinio (šoninio) žibinto atžvilgiu turi būti tokia, kad atstumas tarp dviejų atitinkamų žibintų šviečiamųjų paviršių arčiausiai vienas kito esančių taškų projekcijų skersinėje vertikaliojoje plokštumoje būtų ne mažesnis kaip 200 mm.

6.13.   

DARBO ŽIBINTAS

6.13.1.

SKAIČIUS

 

6.13.2.

IŠDĖSTYMAS

 

6.13.3.

PADĖTIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.13.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

 

6.13.5.

SUREGULIAVIMAS

 

6.13.6.

NEGALI BŪTI SUGRUPUOTAS

 

6.13.7.

NEGALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su kitu žibintu.

6.13.8.

NEGALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

 

6.13.9.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Šis žibintas gali veikti atskirai nuo visų kitų žibintų.

6.13.10.

KONTROLĖS LEMPUTĖ

Privaloma.

6.14.   

NE TRIKAMPIO FORMOS GALINIS ŠVIESOGRĄŽIS ATŠVAITAS

6.14.1.

SKAIČIUS

Du arba keturi.

6.14.2.

IŠDĖSTYMAS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.14.3.

PADĖTIS

 

6.14.3.1.

PLOTIS

Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne daugiau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto, išskyrus 6.14.4.1 punkte numatytus atvejus. Šviesogrąžių atšvaitų vidiniai kraštai turi būti nutolę vienas nuo kito ne mažiau kaip 600 mm. Šį atstumą galima sumažinti iki 400 mm, jeigu traktoriaus bendrasis plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.14.3.2.

AUKŠTIS

Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 900 mm virš žemės paviršiaus, išskyrus 6.14.4.1 punkte numatytus atvejus. Tačiau viršutinė riba gali būti padidinta ne daugiau kaip iki 1 200 mm, jeigu 900 mm atstumo įmanoma laikytis tik naudojant lengvai lūžtančius ar sulenkiamus tvirtinimo įtaisus.

6.14.3.3.

ILGIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.14.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

 

Horizontalusis kampas: 30° į vidų ir į išorę.

 

Vertikalusis kampas: 15° virš horizontalės ir žemiau jos.

Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jeigu atšvaito aukštis yra mažesnis nei 750 mm.

6.14.4.1.

Jeigu minėtos padėties ir matomumo reikalavimų neįmanoma laikytis, galima sumontuoti keturis šviesogrąžius atšvaitus, laikantis toliau nurodytų techninių montavimo reikalavimų.

6.14.4.1.1.

Du šviesogrąžiai atšvaitai turi būti ne aukščiau kaip 900 mm nuo žemės paviršiaus. Tačiau ši viršutinė riba gali būti padidinta ne daugiau kaip iki 1 200 mm, jeigu 900 mm atstumo įmanoma laikytis tik naudojant lengvai lūžtančius ar sulenkiamus tvirtinimo įtaisus.

Turi būti paisoma ne mažesnio kaip 300 mm atstumo tarp atšvaitų vidinių kraštų, o atšvaitų vertikalusis matomumo kampas virš horizontalės turi būti 15°.

6.14.4.1.2.

Kiti du atšvaitai turi būti ne aukščiau kaip 2 100 mm nuo žemės paviršiaus ir turi atitikti 6.14.3.1 punkto reikalavimus.

6.14.5.

SUREGULIAVIMAS

Į galą.

6.14.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su bet kuriuo kitu žibintu.

6.14.7.

KITI REIKALAVIMAI

Tam tikra šviesogrąžio atšvaito šviečiamojo paviršiaus dalis gali būti bendra su kokio nors kito galinio žibinto šviečiamojo paviršiaus dalimi.

6.15.   

NE TRIKAMPIO FORMOS ŠONINIAI ŠVIESOGRĄŽIAI ATŠVAITAI

6.15.1.

SKAIČIUS

Du arba keturi.

6.15.2.

IŠDĖSTYMAS

Po vieną arba du kiekvienoje traktoriaus pusėje, kai traktoriaus bendrasis ilgis yra 6 m. Po du kiekvienoje traktoriaus pusėje, kai traktoriaus bendrasis ilgis > 6 m. Atspindimasis paviršius montuojamas vertikaliojoje plokštumoje (didžiausia nuokrypa – 10°), lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine ašimi.

6.15.3.

PADĖTIS

 

6.15.3.1.

PLOTIS

Specialiųjų techninių reikalavimų nėra.

6.15.3.2.

AUKŠTIS

Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 900 mm nuo žemės paviršiaus. Tačiau viršutinė riba gali būti padidinta ne daugiau kaip iki 1 200 mm, jeigu 900 mm atstumo įmanoma laikytis tik naudojant lengvai lūžtančius ar sulenkiamus tvirtinimo įtaisus.

6.15.3.3.

ILGIS

Vienas atšvaitas turi būti nutolęs ne daugiau kaip 3 m nuo labiausiai į priekį išsikišusio traktoriaus taško; be to, tas pats arba antrasis atšvaitas turi būti nutolęs ne daugiau kaip 3 m nuo labiausiai į galą išsikišusio traktoriaus taško.

Atstumas tarp dviejų tos pačios traktoriaus pusės atšvaitų neturi viršyti 6 m.

6.15.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

 

Horizontalusis kampas: 20° į priekį ir į galą.

 

Vertikalusis kampas: 10° virš horizontalės ir žemiau jos.

Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jeigu atšvaito aukštis yra mažesnis nei 750 mm.

6.16.   

GALINIO VALSTYBINIO NUMERIO ŽENKLO APŠVIETIMO ŽIBINTAS

6.16.1.

SKAIČIUS

Tokie, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.16.2.

IŠDĖSTYMAS

6.16.3.

PADĖTIS

6.16.3.1.

PLOTIS

6.16.3.2.

AUKŠTIS

6.16.3.3.

ILGIS

6.16.4.

GEOMETRINIS MATOMUMAS

6.16.5.

SUREGULIAVIMAS

6.16.6.

GALI BŪTI SUGRUPUOTAS

Su vienu arba su daugiau galinių žibintų.

6.16.7.

GALI BŪTI KOMBINUOJAMAS

Su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais.

6.16.8.

NEGALI BŪTI TARPUSAVYJE SUJUNGTAS

Su bet kuriuo kitu žibintu.

6.16.9.

KONTROLĖS LEMPUTĖ

Neprivaloma. Jeigu tokia lemputė įrengta, jos funkciją turi atlikti kontrolės lemputė, numatyta priekiniams ir galiniams gabaritiniams (šoniniams) žibintams.

6.16.10.

ELEKTRINĖS JUNGTYS

Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas įžiebiamas kartu su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais.

7.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO ARBA JO APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALINIŲ ĮTAISŲ PAKEITIMAI IR TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

7.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo, apšvietimo ar šviesos signalinių įtaisų arba 3.2.2 punkto sąraše išvardytų dokumentų pakeitimą panešama tą transporto priemonės tipą patvirtinusiam administraciniam padaliniui. Tada padalinys gali:

7.1.1.

laikyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimus; arba

7.1.2.

reikalauti iš technikos tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymų ataskaitos.

7.2.

Apie suteiktą patvirtinimą arba atsisakymą jį suteikti, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims.

7.3.

Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentingoji institucija suteikia jo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

8.1.

Visos transporto priemonės, kurios yra paženklintos patvirtinimo ženklu, kaip apibrėžta šioje taisyklėje, ir kuriose sumontuoti apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai, turi atitikti patvirtintojo tipo transporto priemonę.

8.2.

Atitikčiai patikrinti, kaip nustatyta 8.1 punkte, taikant atsitiktinę atrankiąją patikrą patikrinama užtektinai serijiniu būdu pagamintų transporto priemonių, paženklintų patvirtinimo ženklu, kuris yra privalomas pagal šią taisyklę.

9.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.

Remiantis šia taisykle suteiktą transporto priemonės tipo patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nesilaikoma 8.1 punkte nustatytų reikalavimų, arba jei pateiktos transporto priemonės arba transporto priemonių bandymų, numatytų 8 dalyje, rezultatai yra neigiami.

9.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina prieš tai jos suteiktą patvirtinimą, ji praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo turėtojas visai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonę, jis turi apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Minėtą pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, turi pranešti apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo Šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracinių padalinių, kuriems siunčiami pranešimai apie kitose šalyse suteiktus tipo patvirtinimo ar tipo išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar jo panaikinimo liudijimus ir visiškai nutrauktą gamybą, pavadinimus ir adresus.


(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend. 4).

(2)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia valstybės narės, naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami) ir 56 – Juodkalnija. Kiti numeriai kitoms valstybėms suteikiami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų priėmimo arba prie jo prisijungia; apie suteiktus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius.

(3)  Į šią taisyklę neįtrauktos nuostatos dėl žibintų spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių koordinačių matavimų.


1 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

Image


2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMO PAVYZDŽIAI

A   PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

Pirmiau nurodytas patvirtinimo ženklas, pritvirtintas prie žemės ar miškų ūkio traktoriaus, reiškia, kad tai yra Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 86, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, patvirtintas traktoriaus tipas. Patvirtinimo numeris reiškia, kad patvirtinimas suteiktas vadovaujantis Taisyklės Nr. 86 pradinėje versijoje nustatytais reikalavimais.

B   PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Image

Pirmiau nurodytas patvirtinimo ženklas, pritvirtintas prie žemės ar miškų ūkio traktoriaus, reiškia, kad tai yra Nyderlanduose (E 4) pagal taisykles Nr. 86 ir Nr. 33 (1) patvirtintas traktoriaus tipas. Patvirtinimo numeris reiškia, kad tą dieną, kurią buvo suteikti atitinkami patvirtinimo liudijimai, galiojo Taisyklės Nr. 86 pradinė versija, o į Taisyklę Nr. 33 jau buvo įtraukti 02 serijos pakeitimai.


(1)  Pastarasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.


3 PRIEDAS

2.6–2.10 PUNKTUOSE PATEIKTŲ SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

Image


4 PRIEDAS

ŽIBINTŲ MATOMUMAS

(žr. šios taisyklės 5.10 punktą)

1   brėžinys

Raudonos šviesos matomumas iš priekio

Image

2   brėžinys

Baltos šviesos matomumas iš galo

Image


5 PRIEDAS

POSŪKIO ŽIBINTAI

GEOMETRINIS MATOMUMAS (žr. 6.5.2 punktą)

A   išdėstymo variantas

Image

B   išdėstymo variantas

Image

C   išdėstymo variantas

Image

D   išdėstymo variantas

Image


30.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 257/231


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 106. „Suvienodintos nuostatos dėl žemės ūkio transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų patvirtinimo“

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

taisyklės pradinės redakcijos 8 papildymas; įsigaliojimo data – 2010 m. kovo 17 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Ženklinimas

4.

Patvirtinimo paraiška

5.

Patvirtinimas

6.

Reikalavimai

7.

Padangų tipo pakeitimas ir tipo išplėtimo patvirtinimas

8.

Gamybos atitiktis

9.

Baudos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškai nutraukta gamyba

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų bandymų laboratorijų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1 priedas.

Pranešimas dėl variklinių transporto priemonių pneumatinių padangų tipo patvirtinimo ar išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo remiantis Taisykle Nr. 106

2 priedas.

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

3 priedas.

Padangų ženklų išdėstymas

4 priedas.

Krovumo indeksų sąrašas (LI) ir atitinkama didžiausia leidžiamoji masė (kg)

5 priedas.

Teorinis ratlankis, išorinis skersmuo ir tam tikrą padangos dydį žyminčiais ženklais pažymėtų padangų vardinis skerspjūvio plotis

6 priedas.

Bandymo metodas padangos matmenims išmatuoti

7 priedas.

Krovumo pokytis dėl greičio

8 priedas.

Bandymo metodika padangų atsparumui trūkiui įvertinti

9 priedas.

Apkrovos ir (arba) greičio bandymo metodika

10 priedas.

Padangų klasifikavimo kodas

11 priedas.

Simbolio, kuriuo ant abiejų padangos šoninių sienelių aiškiai nurodomas didžiausias padangos slėgis, kuris neturi būti viršijamas, kai montuojant padangą reguliuojami jos kraštai, pavyzdys

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma naujoms pneumatinėms padangoms, kurios visų pirma, bet ne tik, pagamintos žemės ir miškų ūkio transporto priemonėms (T kategorijos variklinėms transporto priemonėms), žemės ūkio mašinoms (variklinėms ir velkamosioms) ir žemės ūkio priekaboms ir paženklintos greičio kategorijos simboliais, atitinkančiais greitį iki 65 km/h (D greičio simbolis) ir mažesnį greitį.

Taisyklė netaikoma kitiems tikslams skirtų tipų padangoms, visų pirma:

a)

naudojamoms statybose (padangoms, paženklintoms užrašais „Industrial“ (pramoninis) arba „IND“, „R4“, „F3“);

b)

skirtoms žemės kasimo įrangai;

c)

skirtoms pramoniniams sunkvežimiams ir keltuvams.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

Žemės ūkio padangos tipas – tai kategorija padangų, kurių nesutampa šios savybės:

2.1.1.

gamintojas;

2.1.2.

padangų dydžio žymėjimas;

2.1.3.

naudojimo kategorija:

a)

traktorius – vairuojamasis ratas;

b)

traktorius – varomasis ratas (standartinis protektorius);

c)

traktorius – varomasis ratas (specialusis protektorius);

d)

padargas – varančiojo tilto ratai:

e)

padargas – varomojo tilto ratai;

f)

padargas – mišrios paskirties;

g)

miškų ūkio technika – standartinis protektorius;

h)

miškų ūkio technika – specialusis protektorius;

2.1.4.

struktūra (diagonalinė (įstrižinio pluošto), įstrižinė juostinė, radialinio pluošto);

2.1.5.

greičio kategorijos simbolis;

2.1.6.

krovumo indeksas;

2.1.7.

padangų skerspjūvis.

2.2.

Toliau pateiktų terminų paaiškinimai pateikti 1 priedėlio brėžinyje.

2.3.

Struktūra – padangos karkaso techninės charakteristikos. Visų pirma skiriamos šios struktūros:

2.3.1.   „Diagonalinė“ arba „įstrižinio pluošto struktūra“– pluošto kordai eina iki padangos krašto ir protektoriaus vidurinės linijos atžvilgiu yra išdėstyti iš esmės mažesniu kaip 90o kintamais kampais;

2.3.2.   Įstrižinė juostinė– tokia diagonalinio (įstrižinio pluošto) tipo padangos struktūra, kai karkasą juosia juosta, sudaryta iš dviejų arba daugiau iš esmės netampraus kordo medžiagos sluoksnių; medžiaga yra išdėstoma kintamais kampais, panašiai kaip karkasas;

2.3.3.   Radialinė– tokia padangos struktūra, kai pluošto kordai eina iki padangos krašto ir iš esmės yra išdėstyti 90° kampu protektoriaus vidurio linijos atžvilgiu; karkasas sutvirtinamas netampria žiedine juosta;

2.4.

Padangos kraštas – tokios formos ir struktūros padangos dalis, kad padangą būtų galima montuoti ant ratlankio, ant kurio ji laikytųsi;

2.5.

Kordas – padangos medžiagos pluoštą sudarančios gijos;

2.6.

Pluoštas – guma aptrauktas lygiagrečių kordų sluoksnis;

2.7.

Karkasas – padangos dalis, išskyrus protektorių ir gumines šonines sieneles, kuriai, pripūtus padangą, tenka apkrova;

2.8.

Protektorius – su žeme susiliečianti padangos dalis;

2.9.

Šoninė sienelė – padangos dalis, išskyrus protektorių, matoma tada, kai į padangą, sumontuotą ant ratlankio, žiūrima iš šono;

2.10.

Skerspjūvio plotis (S) – tiesinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių pusių, neatsižvelgiant į iškilimus, atsirandančius dėl žymėjimo (ženklinimo), puošmenis, apsaugos juostas arba ruožus;

2.11.

Bendrasis plotis – tiesinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių pusių, įskaitant žymėjimą (ženklinimą), papuošimus ir apsaugos juostas arba ruožus;

2.12.

Skerspjūvio aukštis (h) – atstumas, atitinkantis pusę išorinio padangos skersmens ir vardinio ratlankio skersmens skirtumo;

2.13.

„Vardinis matmenų santykis (Ra)“ – skaičius, gautas vardinį padangos skerspjūvio aukštį milimetrais padalijus iš vardinio padangos skerspjūvio pločio milimetrais ir padauginus iš šimto;

2.14.

Išorinis skersmuo (D) – bendras naujos pripūstos padangos skersmuo;

2.15.

Padangos dydžio žymuo – ženklinimas, kuriuo nurodoma:

2.15.1.

vardinis skerspjūvio plotis (S1); šis dydis turi būti nurodomas milimetrais;

2.15.2.

vardinis matmenų santykis (Ra);

2.15.3.

struktūros nuoroda, pateikiama prieš ratlankio vardinio skersmens ženklinimą, kaip antai:

2.15.3.1.

ant diagonalinių (įstrižinio pluošto) padangų – simbolis „-“ arba D raidė;

2.15.3.2.

ant radialinio pluošto padangų – R raidė;

2.15.3.3.

ant įstrižinės juostinės struktūros padangų – B raidė;

2.15.4.

sutartinis d numeris, kuriuo nurodomas vardinis ratlankio skersmuo;

2.15.5.

ant padargų padangų po ratlankio vardinio skersmens ženklo pasirinktinai rašomos raidės IMP;

2.15.6.

ant traktorių vairuojamiesiems ratams skirtų padangų po ratlankio vardinio skersmens ženklo pasirinktinai rašomas žodis „FRONT“ (priekis);

2.15.7.

5 priede išvardytų padangų „dydžio žymuo“ turi atitikti nurodytąjį minėtų lentelių pirmajame stulpelyje;

2.15.8.

raidės IF prieš vardinį skerspjūvio plotį, jei tai standžioji padanga;

raidės VF prieš vardinį skerspjūvio plotį, jei tai ypač standi padanga;

2.16.

Vardinis ratlankio skersmuo (d) – sutartinis skaičius, kuriuo nurodomas vardinis ratlankio, ant kurio skirta sumontuoti padangą, skersmuo ir kuris atitinka ratlankio skersmenį, išreikštą arba dydžio kodais (už 100 mažesniu skaičiumi; žr. toliau pateiktą lentelę, kurioje atitikmenys nurodyti milimetrais), arba milimetrais (už 100 didesniais skaičiais), bet ne abiem būdais kartu;

d simbolis, išreikštas kodais

Dydis, naudojamas skaičiuojant pagal 6.2.1 ir 6.4 punktus (mm)

4

102

5

127

6

152

7

178

8

203

9

229

10

254

11

279

12

305

13

330

14

356

15

381

15,3

389

16

406

16,1

409

17

432

18

457

19

483

20

508

21

533

22

559

24

610

26

660

28

711

30

762

32

813

34

864

36

914

38

965

40

1 016

42

1 067

44

1 118

46

1 168

48

1 219

50

1 270

52

1 321

54

1 372

 

 

14,5

368

15,5

394

16,5

419

17,5

445

19,5

495

20,5

521

22,5

572

24,5

622

26,5

673

30,5

775

2.17.

Ratlankis – padangai su kamera arba bekamerei padangai skirta atrama, į kurią remiasi padangos kraštai;

2.18.

Teorinis ratlankis – įsivaizduojamas ratlankis, kurio plotis lygus X kartų didesniam vardiniam padangos skerspjūvio pločiui; X dydį turi apibrėžti padangų gamintojas, arba ratlankio atskaitos pločiu laikomas 5 priede nurodytas plotis, naudojamas atitinkamam „padangos dydžio žymeniui“;

2.19.

Matavimo ratlankis – ratlankis, ant kurio montuojama padanga, siekiant išmatuoti matmenis;

2.20.

Traktoriaus varantiesiems ratams skirta padanga – padanga, skirta montuoti ant žemės ūkio traktorių varančiųjų tiltų (T kategorijos transporto priemonės), tinkama ilgą laiką naudoti esant dideliam sukimo momentui. Ant padangos protektoriaus pagrindo yra gruntkibių.

2.20.1.

„Standžioji padanga“ arba „ypač standi padanga“ – pneumatinė padanga, kurios karkasas atsparesnis nei atitinkamos standartinės padangos;

2.21.

Traktoriaus vairuojamiesiems ratams skirta padanga – tai padanga, skirta montuoti ant žemės ir miškų ūkio traktorių tiltų, kurie nėra varomieji, ratų (T kategorijos variklinės transporto priemonės); padangos protektorius paprastai sudarytas iš žiedinių griovelių arba briaunų;

2.22.

Padargų padanga – padanga, visų pirma skirta žemės ūkio mašinoms arba padargams (S kategorijos transporto priemonės) ar žemės ūkio priekaboms (R kategorijos transporto priemonės); tačiau tokios padangos gali būti taip pat montuojamos ant žemės ir miškų ūkio traktorių priekinių vairuojamųjų ratų ir varančiųjų ratų (T kategorijos transporto priemonės), bet nėra pritaikytos ilgą laiką naudoti esant dideliam sukimo momentui;

2.23.

Varančiojo tilto ratui skirta padanga – padanga, visų pirma skirta padargų arba žemės ūkio technikos varančiojo tilto ratui, tačiau ji nėra pritaikyta naudoti ilgą laiką esant dideliems sukimo momentam. Ant padangos protektoriaus pagrindo paprastai yra gruntkibių. Naudojimo būdas žymimas simboliu

Image

2.24.

Nevarančiojo tilto ratui skirta padanga – padanga, skirta padargų, žemės ūkio technikos arba priekabų nevarančiojo tilto ratui.

Naudojimo būdas žymimas simboliu Image

2.25.

Mišrios paskirties padanga – padanga, skirta montuoti ant padargų, žemės ūkio technikos arba priekabų varančiųjų ir nevarančiųjų tiltų ratų;

2.26.

Naudojimo aprašas – leidžiamosios apkrovos indekso susiejimas su greičio kategorijos simboliu:

2.26.1.

jeigu tai yra padargų padangos, naudojimo žymuo papildomas atitinkamu tam tikro naudojimo būdo (skirta varančiojo arba varomojo tilto ratams) simboliu, kaip apibrėžta 2.23 ir 2.24 punktuose;

2.27.

Papildomas naudojimo žymuo – papildomas naudojimo žymuo, pažymėtas apskritimu ir skirtas specialiam naudojimo būdui pažymėti (apkrovos vertė ir greičio kategorija), kuris leidžiamas to tipo padangai kaip ir taikomos apkrovos pokytis dėl greičio (žr. 7 priedą);

2.28.

Krovumo indeksas – skaičius, kuriuo nurodoma apkrova, kurią vienguba padanga gali išlaikyti riedėdama susijusią greičio kategoriją atitinkančiu greičiu ir naudojama pagal reikalavimus, kuriais gamintojo apibrėžiamos naudojimo nuostatos. Šių indeksų sąrašas ir atitinkamos masės pateiktos 4 priede;

2.29.

Greičio kategorija – atskaitos greitis, išreikštas greičio kategorijos simboliu, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Greičio kategorijos simbolis

Atskaitos greitis

(km/h)

A2

10

A4

20

A6

30

A8

40

B

50

D

65

2.30.

Lentelė. Krovumo pokytis dėl greičio – 7 priedo lentelės, kuriose kaip naudojimo kategorijos funkcija parodytas naudojimo būdas, krovumo indeksas ir vardinio greičio kategorijos simbolis bei didžiausios apkrovos įverčių pokyčiai, kurie nedaro įtakos padangai, kai ji naudojama kitokiu greičiu, nei žymima jos greičio kategorijos simboliu;

2.30.1.

Lentelėje „Krovumo pokytis dėl greičio“ pateikti dydžiai netaikomi papildomam naudojimo žymeniui.

2.30.2.

Lentelėje „Krovumo pokytis dėl greičio“ pateikti dydžiai netaikomi standžiosioms padangoms ar ypač standžioms padangoms.

2.31.

Didžiausia apkrovos vertė – įvertinta didžiausia masė, kurią padanga gali išlaikyti:

2.31.1.

Ji neturi būti didesnė už procentinį dydį, susijusį su atitinkamu padangos krovumo indeksu, kaip nurodyta lentelėje „Krovumo pokytis dėl greičio“ (žr. 2.30 punktą), atsižvelgiant į naudojimo kategoriją, padangos greičio kategorijos simbolį ir transporto priemonės, kurioje sumontuota padanga, didžiausią greitį.

2.32.

Protektoriaus griovelis – tarpas tarp gretimų protektoriaus pagrindo ruožų arba dalių;

2.33.

Protektoriaus gruntkibis – kietasis elementas, kyšantis virš protektoriaus pagrindo;

2.34.

Padanga su specialiuoju protektoriumi – padanga, kurios protektoriaus pagrindas ir struktūra leidžia užtikrinti geresnį sukibimą pelkėtose vietose nei padangos su įprastu protektoriumi. Tokios padangos protektoriaus pagrindas paprastai yra su didesniais gruntkibiais nei standartinės padangos;

2.35.

Atplyšimas – mažų gumos gabalėlių atsiskyrimas nuo protektoriaus;

2.36.

Kordų atsiskyrimas – kordų atplyšimas nuo guminės dangos;

2.37.

Pluošto atsiskyrimas – gretimų sluoksnių atplyšimas;

2.38.

Protektoriaus atsiskyrimas – protektoriaus atplyšimas nuo karkaso;

2.39.

Bandymo ratlankis – ratlankis, ant kurio turi būti montuojama padanga, atliekant eksploatacinių charakteristikų nustatymo bandymą;

2.40.

Padangų klasifikavimo kodas – 10 priede apibūdintas neprivalomas ženklinimas, kuriuo nurodoma naudojimo kategorija ir tam tikras protektoriaus pagrindo tipas bei taikymas, kaip apibrėžta ISO 4251–4;

2.41.

Padanga miškų ūkio technikai – padanga, skirta montuoti ant miškų ūkyje naudojamos technikos ar įrangos ratų.

3.   ŽENKLINIMAS

3.1.   Padangos turi būti paženklintos:

3.1.1.

gamintojo prekės pavadinimu arba ženklu;

3.1.2.

padangos dydžio žymenimis, kaip apibrėžta 2.15 punkte;

3.1.3.

struktūros nuoroda, žymima taip:

3.1.3.1.

diagonalinių (įstrižinio pluošto) padangų – be jokių papildomų ženklų;

3.1.3.2.

radialinio pluošto padangų – neprivalomu žodžiu „RADIAL“ (radialinė);

3.1.3.3.

įstrižinių juostinių padangų – žodžiais „BIAS-BELTED“ (įstrižinė juostinė);

3.1.4.

naudojimo žymeniu, kaip apibrėžta 2.26 punkte:

3.1.4.1.

jei tai padargų padangos, naudojimo žymuo turi būti papildytas susijusiu naudojimo simboliu;

3.1.4.2.

jei tai mišraus naudojimo padargų padangos, padanga turi būti paženklinta dviem naudojimo žymenimis – vienas yra skirtas padangoms, kurios montuojamos ant varomojo tilto ratų, kitas – padangoms, kurios montuojamos ant varančiojo tilto ratų; kiekvienas žymuo atitinkamai papildomas šiais simboliais (žr. 2.23 ir 2.24 punktus):

Image

arba

Image

pirmasis naudojimo žymuo (95 A6) žymi padangas, montuojamas ant varančiojo tilto ratų, antrasis (108 A6) – padangas, montuojamas ant varomojo tilto ratų;

3.1.5.

papildomu naudojimo žymeniu, jei taikoma;

3.1.6.

užrašu „DEEP“ (gilus) arba „R-2“, jei tai yra padangos su specialiuoju protektoriumi;

3.1.7.

užrašu „F-1“ arba „F-2“, jei tai yra traktoriaus vairuojamiesiems ratams skirta padanga, kuri dar nepaženklinta, kaip nurodyta 2.15.6 punkte;

3.1.8.

užrašu „LS-1“, „LS-2“, „LS-3“ arba „LS-4“, jei tai yra miškų ūkio technikai skirta padanga:

3.1.8.1.

užrašu „LS-3“ žymimos padangos su specialiuoju protektoriumi;

3.1.8.2.

užrašas „I-3“ skirtas padargų padangoms, kurių varančiojo tilto ratų padangų protektorius yra toks, kaip nurodyta 5 priedo 5 ir 6 lentelėse;

3.1.9.

užrašu „IMPLEMENT“ (padargas), jei tai padargų padanga, kuri dar nepaženklinta, kaip nurodyta 2.15.5 punkte;

3.1.10.

užrašu „TUBELESS“ (bekamerė), jei padanga pritaikyta naudoti be vidinės kameros;

3.1.11.

užrašu „… bar MAX.“ (arba „… k Pa MAX“), kuris įterpiamas 11 priede parodytame simbolyje ir žymi šaltojo pripūtimo slėgį, kuris neturi būti viršijamas montuojant padangą ir reguliuojant jos kraštus;

3.1.12.

užrašu „IF“, įterpiamu prieš padangų dydžio žymenį, jei tai yra standžioji padanga.

Prieš padangų dydžio žymenį įterpiamas užrašas „VF“, jei tai yra ypač standi padanga.

3.2.   Ant padangos keturių skaitmenų grupe turi būti nurodyta padangos pagaminimo data: du pirmieji skaitmenys nurodo pagaminimo savaitę, du paskutinieji – pagaminimo metus. Tačiau šis ženklinimas nėra privalomas, jei padanga pateikta patvirtinti per dvejus metus po šios taisyklės įsigaliojimo datos (1).

3.3.   Ant padangos taip pat turi būti EEK padangų tipo patvirtinimo ženklas, kurio pavyzdys pateiktas 2 priede.

3.4.   Ženklinimo vieta

3.4.1.

3.1 punkte nurodyti ženklai turi būti įspausti ant abiejų padangos sienelių.

3.4.2.

3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti ženklai turi būti įspausti tik ant vienos šoninės sienelės.

3.4.3.

Visi ženklai turi būti aiškiai ir įskaitomai įspaudžiami gaminant padangą. Baigus pirminę gamybą, ant padangos nebeleidžiama formuoti prekės ženklo arba kitokių ženklų.

3.5.   3 priede pateikti padangų ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

4.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

4.1.

Žemės ir miškų ūkio darbams naudojamų padangų tipo patvirtinimo paraišką pateikia prekės vardo arba ženklo turėtojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. Joje nurodoma:

4.1.1.

padangos dydžio žymuo, kaip nustatyta šios taisyklės 2.15 punkte;

4.1.2.

prekės pavadinimas arba ženklas;

4.1.3.

naudojimo kategorija, kaip nustatyta šios taisyklės 2.1.3 punkte;

4.1.4.

struktūra;

4.1.5.

greičio kategorijos simbolis;

4.1.6.

padangos krovumo indeksas; jei tai padargų padangos, nurodomas (tik) ant varančiojo tilto ratų ir, jei taikoma, ant varomojo tilto ratų montuojamų padangų krovumo indeksas;

4.1.7.

ar padanga turi būti montuojama su vidine kamera, ar be jos;

4.1.8.

papildomas naudojimo žymuo, jei taikoma;

4.1.9.

padangos ir (arba) ratlankio konfigūracija;

4.1.10.

matavimams naudotinas ratlankis ir bandymams naudotinas ratlankis;

4.1.11.

ratlankis (-iai), ant kurio (-ių) gali būti montuojama padanga;

4.1.12.

slėgis (barais arba kPa), kuriuo padanga pripučiama atliekant matavimus;

4.1.13.

punkte nurodytas X koeficientas arba naudotini 5 priedo lentelės duomenys;

4.1.14.

šaltojo pripūtimo slėgis, kurio negalima viršyti montuojant padangą ir reguliuojant kraštus, kaip nustatyta to tipo padangų gamintojo;

4.1.15.

bandymo slėgis, išreikštas kPa (arba barais).

4.2.

Patvirtinimą suteikiančiai institucijai paprašius, padangų gamintojas taip pat turi pateikti visą kiekvieno padangų tipo techninių dokumentų rinkinį, į kurį visų pirma įtraukiami scheminiai brėžiniai arba nuotraukos (trys kopijos), pagal kuriuos būtų galima nustatyti protektoriaus pagrindą, ir ant matavimo ratlankio sumontuotos pripūstos padangos brėžinys, kuriame nurodyti atitinkami tvirtinti pateikto tipo komponento matmenys (žr. 6.1 ir 6.2 punktus). Taip pat būtina patvirtintos bandymų laboratorijos išduota bandymų ataskaita arba vienas padangų tipo pavyzdys, kaip reikalauja patvirtinimą suteikiančioji institucija.

5.   PATVIRTINIMAS

5.1.

Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktos pneumatinės padangos tipas atitinka 6 dalies reikalavimus, suteikiamas to padangos tipo patvirtinimas.

5.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris; du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu pradinė taisyklės redakcija žymima 00) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali to paties patvirtinimo numerio paskirti kitam pneumatinių padangų tipui.

5.3.

Pranešimas dėl pneumatinių padangų tipo patvirtinimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo, remiantis šia taisykle siunčiamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims, naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio blanką.

5.4.

3.3 punkte nurodytoje kiekvienos pneumatinės padangos, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, vietoje, greta 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų ženklų, aiškiai pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

5.4.1.

apskritimo aplink E raidę, po kurios nurodomas patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (2);

5.4.2.

šios taisyklės numerio, po kurios nurodoma R raidė, brūkšnys ir tipo patvirtinimo numeris.

5.5.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

5.6.

Šios taisyklės 2 priede pateiktas patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys.

6.   REIKALAVIMAI

6.1.   Padangos skerspjūvio plotis

6.1.1.

Išskyrus 6.1.2 punkte nurodytus atvejus, padangos skerspjūvio plotis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

S = S1 + K (A – A1)

čia:

S

ant matavimo ratlankio išmatuotas padangos skerspjūvio plotis milimetrais;

S1

vardinis skerspjūvio plotis milimetrais, nurodytas ant padangos šoninės sienelės kaip padangos dydžio žymuo;

A

matavimo ratlankio plotis (milimetrais) (3), kaip gamintojo nurodyta aiškinamojoje pastaboje;

A1

teorinio ratlankio plotis (milimetrais) (3); jis lygus S1, padaugintam iš X koeficiento, kaip nurodyta gamintojo, o

K

yra lygus 0,4.

6.1.2.

Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymuo pateiktas 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, teorinis ratlankio plotis (A1) ir vardinis skerspjūvio plotis (S1) pateikiami prieš padangų dydžio žymenis minėtose lentelėse.

6.2.   Padangos išorinis skersmuo

6.2.1.

Išskyrus 6.2.2 punkte nurodytus atvejus, išorinis padangos skersmuo apskaičiuojamas pagal šią formulę:

D = d + 2 H

čia:

D

išorinis skersmuo milimetrais;

d

sutartinis skaičius, žymintis vardinį ratlankio skersmenį milimetrais (žr. 2.16 punktą);

H

H vardinis padangos skerspjūvio aukštis milimetrais, lygus:

H = 0,01 × Ra × S1

čia:

Ra

vardinis matmenų santykis;

S1

vardinis skerspjūvio plotis milimetrais;

visi duomenys atitinka ant padangos šoninės sienelės pagal 2.15 punkto reikalavimus padangos dydžio ženkle pateiktus duomenis.

6.2.2.

Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymuo pateiktas 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, išorinis skersmuo (D) ir vardinis ratlankio skersmuo (d) milimetrais minėtose lentelėse pateikiami prieš padangų dydžio žymenis.

6.3.   Padangos skerspjūvio plotis: leidžiamųjų nuokrypų nustatymas

6.3.1.

Bendrasis padangos plotis gali būti mažesnis nei skerspjūvio plotis, nustatytas pagal 6.1 punktą arba nurodytas 5 priede;

6.3.2.

Bendrasis padangos plotis negali viršyti pagal 6.1 punktą nustatyto skerspjūvio pločio daugiau kaip:

 

+ 5 %, jei struktūra yra radialinė;

 

+ 8 %, jei struktūra yra diagonalinė (įstrižinė).

6.3.3.

Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymenys pateikti 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, leidžiami procentiniai dydžiai pateikiami susijusiose lentelėse, jei jie nurodyti.

6.4.   Išorinis padangos skersmuo: leidžiamųjų nuokrypų nustatymas

6.4.1.

Išorinis padangos skersmuo neturi viršyti D min. ir D max. verčių, nustatomų pagal šias formules:

D min = d + 2 (H × a)

D max = d + 2 (H × b)

čia H ir d yra tokie, kaip nustatyta 6.2.1 punkte.

6.4.1.1.

5 priede išvardytiems dydžiams: H = 0,5 (D – d) (paaiškinimai pateikti 6.2 punkte).

6.4.2.

a ir b koeficientai atitinkamai yra:

Naudojimo kategorija

Radialinė

Diagonalinė (įstrižinė)

a

b

a

b

Vairuojamieji ratai

0,96

1,04

0,96

1,07

Traktorių varomieji ratai ir miškų ūkio technika (įprasti)

0,96

1,04

0,96

1,07

Traktorių varomieji ratai ir miškų ūkio technika (specialūs)

1,00

1,12

1,00

1,12

Padargas

0,96

1,04

0,96

1,07

6.4.3.

Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymenys pateikti 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, leidžiami procentiniai dydžiai pateikiami susijusiose lentelėse, jei jie nurodyti.

6.5.   Bandymo procedūros

6.5.1.

Tikrieji padangų matmenys matuojami taip, kaip nurodyta 6 priede.

6.5.2.

Padangos atsparumo trūkiui įvertinimo bandymo metodika aprašyta 8 priede.

6.5.2.1.

Laikoma, kad padanga, kurioje po tam tikro atsparumo trūkiui įvertinimo bandymo nėra protektoriaus, sluoksnio, kordo atsiskyrimo, kraštų trūkių arba kordų lūžių požymių, išlaikė bandymą. Išbandyta padanga neturi būti naudojama jokiems kitiems bandymams.

6.5.3.

Bandymo procedūros, skirtos įvertinti, ar padangos atitinka nurodytas veikimo charakteristikas, aprašytos 9 priede.

6.5.3.1.

Laikoma, kad padanga, kurioje po atitinkamo apkrovos (greičio) bandymo nėra protektoriaus, sluoksnio, kordo atsiskyrimo arba kordų lūžių požymių, išlaikė bandymą. Išbandyta padanga neturi būti naudojama jokiems kitiems bandymams.

6.5.3.2.

Laikoma, kad padanga, kurioje po atitinkamo apkrovos (greičio) bandymo nėra atplyšimo požymių (specialiomis bandymo sąlygomis), išlaikė bandymą.

6.5.4.

Kai padangų gamintojas gamina grupę padangų, nebūtina bandyti kiekvieno tos grupės tipo padangos.

7.   PADANGŲ TIPO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

7.1.

Apie kiekvieną padangų tipo pakeitimą pranešama padangų tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

7.1.1.

laikyti, kad pakeitimai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju padanga atitinka reikalavimus, arba

7.1.2.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba atliktų papildomus bandymus.

7.2.

Pripažįstama, kad šios taisyklės 6 dalyje nurodytų bandymų kartoti nereikia dėl to, kad pakeičiamas padangos protektorius.

7.3.

Apie tipo patvirtinimo suteikimą ar atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims pranešama 5.3 punkte aprašyta tvarka.

7.4.

Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija išplėtimo patvirtinimo liudijimui paskiria serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanku.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2), kurias taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

8.1.

Pagal šią taisyklę patvirtintos pneumatinės padangos turi būti pagamintos taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas pagal 6 dalyje nustatytus reikalavimus.

8.2.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Kiekvienoje gamybos įmonėje tokie patikrinimai paprastai atliekami kartą per dvejus metus.

9.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.

Pneumatinių padangų tipui pagal šią taisyklę suteiktą patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nesilaikoma anksčiau 8.1 punkte išdėstytų reikalavimų arba jei atlikus tame punkte nurodytus bandymus ir išbandžius tos serijos padangas, gaunami neigiami rezultatai.

9.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančio pranešimo blanką.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo pneumatines padangas, jis turi pranešti apie tai patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo Šalims.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ, BANDYMŲ LABORATORIJŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

11.1.

Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir, jeigu taikoma, patvirtintų bandymų laboratorijų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiamos kitose šalyse išduoto patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo pranešimai, pavadinimus ir adresus.

11.2.

Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali naudotis padangų gamintojų laboratorijomis ir tas laboratorijas, kurios įsteigtos jų teritorijoje arba kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, gali paskirti patvirtintomis bandymų laboratorijomis, jeigu iš anksto gaunamas pastarosios šalies kompetentingo administracijos padalinio sutikimas dėl šios procedūros.

11.3.

Taikydama 11.2 punktą, Susitariančioji Šalis gali pasirinkti, jei nori, kad atliekant bandymus jai atstovautų vienas arba daugiau pasirinktų asmenų.

Aiškinamasis brėžinys

(žr. 2.2 ir 4.1 punktus)

Padangos skerspjūvis

Image

Protektoriaus pagrindo gruntkibis

Apskritiminių ruožų protektoriaus pagrindas

Image

Image


(1)  Iki 2000 m. sausio 1 d. pagaminimo data gali būti nurodyta trijų skaičių grupe: pirmieji du skaičiai žymi pagaminimo savaitę, paskutinysis skaitmuo – pagaminimo metus.

(2)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė valstybės narės, naudodamos atitinkamą EEB simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami), 56 – Juodkalnija, 57 (nenaudojamas) ir 58 – Tunisas. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(3)  Perskaičiavimo iš kodo į milimetrus koeficientas yra 25,4.


1 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas A4 (210 × 297 mm))

Image


2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

Image


3 PRIEDAS

PADANGŲ ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

(žr. 3.1 ir 3.2 punktus)

A DALIS.   ŽEMĖS ŪKIO TRAKTORIŲ VARANTIESIEMS RATAMS SKIRTOS PADANGOS

Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai

Image

Mažiausias ženklų aukštis (mm)

Vardinio skerspjūvio pločio padangos

PADANGOS RATLANKIO SKERSMENS KODAS

IKI 12

13–19,5

20 IR DAUGIAU

iki 130

b = 4

c = 4

b = 6

c = 4

b = 9

c = 4

135–235

b = 6

c = 4

b = 6

c = 4

b = 9

c = 4

240 ir daugiau

b = 9

c = 4

b = 9

c = 4

b = 9

c = 4

Šiais ženklais apibrėžiama varantiesiems ratams skirta padanga:

kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 360,

kurios vardinis matmenų santykis yra 70,

radialinio pluošto struktūros (R),

kurios vardinis ratlankio skersmuo – 610 (kodas – 24),

kurios didžiausias krovumas yra 1 250 kg, atitinkantis krovumo indeksą 116 (4 priedas),

priskiriama A8 greičio kategorijai (atskaitos greitis 40 km/h),

kurią leidžiama papildomai naudoti važiuojant 50 km/h greičiu (greičio kategorijos simbolis B), kai krovumas yra 1 150 kg, atitinkantis 4 priede nurodytą krovumo indeksą 113,

skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė),

su specialiu protektoriumi (R-2),

pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę

(žr. taisyklės 3.2 punktą).

Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka

a)

Dydžio žymenį sudarantis simbolių rinkinys (jeigu yra) ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) bei vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdžiuose:

360/70 R 24, IF 360/70 R 24, VF 360/70 R 24.

b)

Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) pateikiamas prie dydžio žymens. Jis gali būti pateikiamas prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo.

c)

simboliai „TUBELESS“ (bekamerė), „R-2“ arba „DEEP“ (gilus), neprivalomas žodis „RADIAL“ (radialinė) ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens.

d)

Papildomai apskritimo viduje ženklinamas naudojimo žymuo gali būti arba po greičio kategorijos simbolio, arba po krovumo indeksu.

B DALIS.   ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO TRAKTORIAMS SKIRTOS VAIRUOJAMŲJŲ RATŲ PADANGOS

Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai

Image

Mažiausias ženklų aukštis (mm)

Vardinio skerspjūvio pločio padangos

PADANGOS RATLANKIO SKERSMENS KODAS

IKI 12

13–19,5

20 IR DAUGIAU

iki 130

b = 4

c = 4

b = 6

c = 4

b = 9

c = 4

135–235

b = 6

c = 4

b = 6

c = 4

b = 9

c = 4

240 ir daugiau

b = 9

c = 4

b = 9

c = 4

b = 9

c = 4

Šiais ženklais apibrėžiama vairuojamųjų ratų padanga:

kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 250,

kurios vardinis matmenų santykis yra 70,

radialinio pluošto struktūros (R),

kurios vardinis ratlankio skersmuo 405 mm (kodas – 16), o ratlankis skirtas žemės ūkio traktorių nevarančiosioms ašims (FRONT),

kurios krovumas yra 925 kg, atitinkantis 4 priede pateiktą krovumo indeksą 105,

priskiriama A6 vardinio greičio kategorijai (atskaitos greitis 30 km/h),

skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė) ir

pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę

(žr. taisyklės 3.2 punktą).

Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka:

a)

Dydžio žymenį sudarantys ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) ir vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai bei neprivalomas užrašas „FRONT“ (priekis) turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdyje: 250/70 R 16 FRONT.

b)

Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) pateikiamas prie dydžio žymens. Jis gali būti pateikiamas prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo.

c)

Simbolis „TUBELESS“ (bekamerė), neprivalomas žodis „RADIAL“ (radialinė), neprivalomas simbolis „F-1“ ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens.

C DALIS.   PADANGOS PADARGAMS

Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai

Image

Mažiausias ženklų aukštis (mm)

Vardinio skerspjūvio pločio padangos

PADANGOS RATLANKIO SKERSMENS KODAS

IKI 12

13–19,5

20 IR DAUGIAU

iki 130

b = 4

c = 4

d = 7

b = 6

c = 4

d = 12

b = 9

c = 4

d = 12

135–235

b = 6

c = 4

d = 12

b = 6

c = 4

d = 12

b = 9

c = 4

d = 12

240 ir daugiau

b = 9

c = 4

d = 12

b = 9

c = 4

d = 12

b = 9

c = 4

d = 12

Šiais ženklais apibrėžiama padargui skirta padanga:

kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 250,

kurios vardinis matmenų santykis yra 70,

radialinio pluošto struktūros (R),

kurios vardinis ratlankio skersmuo – 508 mm (kodas – 20),

visų pirma sukurta padargų įrangai, žemės ūkio mašinoms arba žemės ūkyje naudojamoms priekaboms (IMP),

kurios krovumas yra 690 kg, atitinkantis 4 priede parodytą krovumo indeksą 95, kai padanga naudojama ant varančiųjų ašių (padangos, montuojamos ant varančiųjų tiltų), kaip pažymėta atitinkamu simboliu,

kurios krovumas yra 1 000 kg, kai padanga naudojama ant nevarančiųjų ašių (padangos, montuojamos ant varomųjų tiltų), atitinkantis 4 priede pateiktą krovumo indeksą 108, kaip pažymėta atitinkamu simboliu,

abiem būdais sumontuotos padangos priskiriamos A6 vardinio greičio kategorijai (atskaitos greitis 30 km/h),

skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė) ir

pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę

(žr. taisyklės 3.2 punktą).

Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka:

a)

Dydžio žymenį sudarantys ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) ir vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai bei neprivalomas užrašas „IMP“ turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdyje: 250/70 R 20 IMP.

b)

Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) ir tam tikro padangų montavimo būdo simbolis pateikiamas prie dydžio žymens. Jie gali būti pateikiami prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo.

c)

Simbolis „TUBELESS“ (bekamerė), I-3 (jei taikoma), neprivalomas žodis „RADIAL“ (radialinė), neprivalomas žodis „IMPLEMENT“ (padargas) ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens.

D DALIS.   PADANGOS MIŠKŲ ŪKIO TECHNIKAI

Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai

Image

MAŽIAUSIAS ŽENKLŲ AUKŠTIS:

b – 9 mm

c – 4 mm

Šiais ženklais apibrėžiama miškų ūkio technikai skirta padanga (LS):

a)

kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 600,

b)

kurios vardinis matmenų santykis yra 55,

c)

diagonalinio pluošto struktūros (-),

d)

kurios vardinis ratlankio skersmuo – 673 (kodas – 26,5),

e)

kurios protektorius yra tarpinis (LS-2),

f)

kurios didžiausias krovumas yra 3 750 kg, atitinkantis krovumo indeksą 154 (4 priedas),

g)

priskiriama A8 greičio kategorijai (atskaitos greitis 40 km/h),

h)

skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė),

i)

pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę (žr. taisyklės 3.2 punktą).

Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka:

a)

Dydžio žymenį sudarantys ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) ir vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdyje: 600/55–26,5;

b)

užrašas „LS“, po kurio nurodomas atitinkamas numeris – 1, 2, 3 arba 4, pateikiamas po dydžio žymens, kaip nurodyta pavyzdyje: LS-2;

c)

Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) pateikiamas prie dydžio žymens. Jis gali būti pateikiamas prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo.

d)

Simbolis „TUBELESS“ (bekamerė) ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens.


4 PRIEDAS

Krovumo indeksų (LI) sąrašas ir atitinkama didžiausia leidžiamoji masė (kg)

(žr. 2.28 punktą)

LI

kg

1

46,2

2

47,5

3

48,7

4

50

5

51,5

6

53

7

54,5

8

56

9

58

10

60

11

61,5

12

63

13

65

14

67

15

69

16

71

17

73

18

75

19

77,5

20

80

21

82,5

22

85

23

87,5

24

90

25

92,5

26

95

27

97,5

28

100

29

103

30

106

31

109

32

112

33

115

34

118

35

121

36

125

37

128

38

132

39

136

40

140

41

145

42

150

43

155

44

160

45

165

46

170

47

175

48

180

49

185

50

190

51

195

52

200

53

206

54

212

55

218

56

224

57

230

58

236

59

243

60

250

61

257

62

265

63

272

64

280

65

290

66

300

67

307

68

315

69

325

70

335

71

345

72

355

73

365

74

375

75

387

76

400

77

412

78

425

79

437

80

450

81

462

82

475

83

487

84

500

85

515

86

530

87

545

88

560

89

580

90

600

91

615

92

630

93

650

94

670

95

690

96

710

97

730

98

750

99

775

100

800

101

825

102

850

103

875

104

900

105

925

106

950

107

975

108

1 000

109

1 030

110

1 060

111

1 090

112

1 120

113

1 150

114

1 180

115

1 215

116

1 250

117

1 285

118

1 320

119

1 360

120

1 400

121

1 450

122

1 500

123

1 550

124

1 600

125

1 650

126

1 700

127

1 750

128

1 800

129

1 850

130

1 900

131

1 950

132

2 000

133

2 060

134

2 120

135

2 180

136

2 240

137

2 300

138

2 360

139

2 430

140

2 500

141

2 575

142

2 650

143

2 725

144

2 800

145

2 900

146

3 000

147

3 075

148

3 150

149

3 250

150

3 350

151

3 450

152

3 550

153

3 650

154

3 750

155

3 875

156

4 000

157

4 125

158

4 250

159

4 375

160

4 500

161

4 625

162

4 750

163

4 875

164

5 000

165

5 150

166

5 300

167

5 450

168

5 600

169

5 800

170

6 000

171

6 150

172

6 300

173

6 500

174

6 700

175

6 900

176

7 100

177

7 300

178

7 500

179

7 750

180

8 000

181

8 250

182

8 500

183

8 750

184

9 000

185

9 250

186

9 500

187

9 750

188

10 000

189

10 300

190

10 600

191

10 900

192

11 200

193

11 500

194

11 800

195

12 150

196

12 500

197

12 850

198

13 200

199

13 600

200

14 000


5 PRIEDAS

Tam tikrais dydžio žymenimis paženklintų padangų teorinis ratlankis, išorinis skersmuo ir vardinis skerspjūvio plotis

1   lentelė

Žemės ūkio transporto priemonių vairuojamieji ratai; padangos įprasto ir mažo aukščio šoninėmis sienelėmis

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

4,00 - 9

3

112

460

229

4,00 - 12

3

112

535

305

4,00 - 15

3

112

610

381

4,00 - 16

3

112

630

406

4,00 - 19

3

112

712

483

4,50 - 10

3

121

505

254

4,50 - 16

3

122

655

406

4,50 - 19

3

122

736

483

5,00 - 10

3

130

530

254

5,00 - 12

3

130

580

305

5,00 - 15

4

140

655

381

5,00 - 16

4

140

680

406

5,50 - 16

4

150

710

406

6,00 - 14

5

169

688

356

6,00 - 16

4,5

165

735

406

6,00 - 18

4

160

790

457

6,00 - 19

4,5

165

814

483

6,00 - 20

4,5

165

840

508

6,50 - 10

4,5

175

608

254

6,50 - 16

4,5

175

760

406

6,50 - 20

4,5

175

865

508

7,50 - 16

5,5

205

805

406

7,50 - 18

5,5

205

860

457

7,50 - 20

5,5

205

915

508

8,00 - 16

5,5

211

813

406

9,00 - 16

6

234

855

406

9,50 - 20

7

254

978

508

10,00 - 16

8

274

895

406

11,00 - 16

10

315

965

406

11,00 - 24

10

315

1 170

610

Mažas skerspjūvio aukštis

7,5L - 15

6

210

745

381

8,25/85 - 15

6

210

745

381

9,5L - 15

8

240

785

381

9,5/85 - 15

8

240

785

381

11L - 15

8

280

815

381

11,5/75 - 15

8

280

815

381

7,5L - 16

6

208

746

406

11L - 16

8

279

840

406

14L - 16,1

11

360

985

409

14,0/80 - 16,1

11

360

985

409

14,5/75 - 16,1

11

373

940

409

16,5L - 16,1

14

419

1 072

409

Pastabos.

1.

Žemės ūkio transporto priemonių vairuojamiesiems ratams skirtos padangos žymimos simboliu „Front“ (priekis), kuris nurodomas po padangos dydžio žymens (pvz., 4,00–9 Front) arba vienu iš šių papildomų ženklų, rašomų ant padangos šoninių sienelių: „F–1“ arba „F–2“.

2.

Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 4.00R9).

2   lentelė (1 iš 3)

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos įprasto aukščio šonine sienele

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

Radialinė

Diagonalinė

Radialinė

Diagonalinė

4,00 - 7

3

 

112

 

410

178

4,00 - 8

3

 

112

 

435

203

4,00 - 9

3

 

112

 

460

229

4,00-10

3

 

112

 

485

254

4,00-12

3

 

112

 

535

305

4,00-18

3

 

112

 

690

457

4,00-12

3

 

121

 

505

254

5,0 -10

4

 

135

 

505

254

5,00-10

3

 

130

 

530

254

5,00-12

4

 

145

 

580

305

5,00-15

4

 

145

 

645

381

6,00-12

4

 

160

 

635

305

6,00-16

4

 

160

 

735

406

6,5-15

5

 

167

 

685

381

6,50-16

5

 

175

 

760

406

7,50-18

5,5

 

205

 

860

457

8,00-20

6

 

220

 

965

508

5-12

4

 

127

 

545

305

5-14

4

 

127

 

595

356

5-26

4

 

127

 

900

660

6-10

5

 

157

 

550

254

6-12

5

 

157

 

600

305

6-14

5

 

157

 

650

356

7-14

5

 

173

 

690

356

7-16

6

 

183

 

740

406

8-16

6

 

201

 

790

406

8-18

7

 

211

 

840

457

7,2-20

6

 

183

 

845

508

7,2-24

6

 

183

 

945

610

7,2-30

6

 

183

 

1 095

762

7,2-36

6

 

183

 

1 250

914

7,2-40

6

 

183

 

1 350

1 016

8,3-16

7

 

211

 

790

406

8,3-20

7

 

211

 

890

508

8,3-22

7

 

211

 

940

559

8,3-24

7

211

211

985

995

610

8,3-26

7

 

211

 

1 045

660

8,3-28

7

 

211

 

1 095

711

8,3-32

7

211

211

1 190

1 195

813

8,3-36

7

211

211

1 290

1 300

914

8,3-38

7

 

211

 

1 350

965

8,3-42

7

211

211

1 440

1 450

1 067

8,3-44

7

211

211

1 495

1 500

1 118

9,5-16

8

 

241

 

845

406

9,5-18

8

 

241

 

895

457

9,5-20

8

241

241

940

945

508

9,5-22

8

 

241

 

995

559

9,5-24

8

241

241

1 040

1 050

610

9,5-26

8

 

241

 

1 100

660

9,5-28

8

241

 

1 140

 

711

9,5-32

8

 

241

 

1 250

813

9,5-36

8

241

241

1 345

1 355

914

9,5-38

8

 

241

 

1 405

965

9,5-42

8

 

241

 

1 505

1 067

9,5-44

8

241

241

1 550

1 555

1 118

9,5-48

8

241

241

1 650

1 655

1 219


2   lentelė (2 iš 3)

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos įprasto aukščio šonine sienele

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

Radialinė

Diagonalinė

Radialinė

Diagonalinė

11,2-18

10

 

284

 

955

457

11,2-20

10

284

284

995

1 005

508

11,2-24

10

284

284

1 095

1 105

610

11,2-26

10

 

284

 

1 155

660

11,2-28

10

284

284

1 200

1 205

711

11,2-36

10

284

284

1 400

1 410

914

11,2-38

10

284

284

1 455

1 460

965

11,2-42

10

284

 

1 555

 

1 067

11,2-44

10

284

 

1 610

 

1 118

11,2-48

10

284

 

1 710

 

1 219

12,4-16

11

 

315

 

956

406

12,4-20

11

315

 

1 045

 

508

12,4-24

11

315

315

1 145

1 160

610

12,4-26

11

 

315

 

1 210

660

12,4-28

11

315

315

1 250

1 260

711

12,4-30

11

 

315

 

1 310

762

12,4-32

11

315

315

1 350

1 360

813

12,4-36

11

315

315

1 450

1 465

914

12,4-38

11

315

315

1 500

1 515

965

12,4-42

11

 

315

 

1 615

1 067

12,4-46

11

315

 

1 705

 

1 168

12,4-52

11

315

 

1 860

 

1 321

13,6-16

12

 

345

 

1 005

406

13,6-24

12

345

345

1 190

1 210

610

13,6-26

12

345

345

1 260

1 260

660

13,6-28

12

345

345

1 295

1 310

711

13,6-36

12

345

345

1 500

1 515

914

13,6-38

12

345

345

1 550

1 565

965

13,6-48

12

345

 

1 805

 

1 219

13,9-36

12

 

353

 

1 478

965

14,9/80-24

12

 

368

 

1 215

610

14,9-20

13

 

378

 

1 165

508

14,9-24

13

378

378

1 245

1 265

610

14,9-26

13

378

378

1 295

1 315

660

14,9-28

13

378

378

1 350

1 365

711

14,9-30

13

378

378

1 400

1 415

762

14,9-38

13

378

378

1 600

1 615

965

14,9-46

13

378

 

1 824

 

1 168

15,5-38

14

394

394

1 565

1 570

965

16,9-24

15

429

429

1 320

1 335

610

16,9-26

15

429

429

1 370

1 385

660

16,9-28

15

429

429

1 420

1 435

711

16,9-30

15

429

429

1 475

1 485

762

16,9-34

15

429

429

1 575

1 585

864

16,9-38

15

429

429

1 675

1 690

965

16,9-42

15

429

 

1 775

 

1 067

18,4-16,1

16

 

467

 

1 137

409

18,4-24

16

467

467

1 395

1 400

610

18,4-26

16

467

467

1 440

1 450

660

18,4-28

16

467

467

1 490

1 501

711

18,4-30

16

467

467

1 545

1 550

762

18,4-34

16

467

467

1 645

1 650

864

18,4-38

16

467

467

1 750

1 750

965

18,4-42

16

467

467

1 850

1 850

1 067

18,4-46

16

467

 

1 958

 

1 168


2   lentelė (3 iš 3)

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos įprasto ir mažo aukščio šonine sienele

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

Radialinė

Diagonalinė

Radialinė

Diagonalinė

20,8-34

18

528

528

1 735

1 735

864

20,8-38

18

528

528

1 835

1 835

965

20,8-42

18

528

528

1 935

1 935

1 067

23,1-26

20

587

587

1 605

1 605

660

23,1-30

20

587

587

1 700

1 705

762

23,1-34

20

587

587

1 800

1 805

864

24,5-32

21

622

622

1 800

1 805

813

Mažas skerspjūvio aukštis

7,5L-15

6

 

210

 

745

381

14,9LR-20

13

378

 

1 100

 

508

17,5L-24

15

445

445

1 241

1 265

610

19,5L-24

17

495

495

1 314

1 339

610

21L-24

18

 

533

 

1 402

610

28,1-26

25

 

714

 

1 615

660

28L-26

25

719

714

1 607

1 615

660

30,5L-32

27

775

775

1 820

1 820

813

Pastabos.

1.

Padangos dydžio žymuo gali būti papildytas dar vienu skaitmeniu. Pvz., 23,1/18–26

vietoj 23,1–26.

2.

Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 23.1R26).

3.

Bendrojo pločio apskaičiavimo koeficientas yra + 8 %.

3   lentelė

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos mažo aukščio šonine sienele

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

11,2/78-28

10

296

1 180

711

12,4/78-28

11

327

1 240

711

12,4/78-36

11

327

1 440

914

13,6/78-28

12

367

1 285

711

13,6/78-36

12

367

1 490

914

14,9/78-28

13

400

1 345

711

16,9/78-28

15

452

1 410

711

16,9/78-30

15

452

1 460

762

16,9/78-34

15

452

1 560

864

16,9/78-38

15

452

1 665

965

18,4/78-30

16

490

1 525

762

18,4/78-38

16

490

1 730

965


4   lentelė

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos mažo aukščio šonine sienele

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

300/70R20

9

295

952

508

320/70R20

10

319

982

508

320/70R24

10

319

1 094

610

320/70R28

10

319

1 189

711

360/70R20

11

357

1 042

508

360/70R24

11

357

1 152

610

360/70R28

11

357

1 251

711

380/70R20

12

380

1 082

508

380/70R24

12

380

1 190

610

380/70R28

12

380

1 293

711

420/70R24

13

418

1 248

610

420/70R28

13

418

1 349

711

420/70R30

13

418

1 398

762

480/70R24

15

479

1 316

610

480/70R26

15

479

1 372

660

480/70R28

15

479

1 421

711

480/70R30

15

479

1 478

762

480/70R34

15

479

1 580

864

480/70R38

15

479

1 681

965

520/70R26

16

516

1 456

660

520/70R30

16

516

1 536

762

520/70R34

16

516

1 640

864

520/70R38

16

516

1 749

965

580/70R38

18

577

1 827

965


5   lentelė

Padangos žemės ūkio padargams; padangos įprasto aukščio šonine sienele

Padangos dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

Bendrasis skersmuo (D)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

 

(*)

(mm)

(mm)

(mm)

125 - 15 IMP

3,5

127

590

 

381

140 - 6 IMP

4,5

135

315

 

152

165 - 15 IMP

4,5

167

650

 

381

2,50 - 4 IMP

1,75

68

225

 

102

2,75 - 4 IMP

1,75

70

234

 

102

2,50 - 8 IMP

1,5

68

338

 

203

3,00 - 4 IMP

2,5

90

265

 

102

3,00 - 8 IMP

2,5

90

367

 

203

3,00 - 10 IMP

2,5

90

418

 

254

3,25 - 8 IMP

2,10

84

366

 

203

3,25 - 16 IMP

1,85

88

590

 

406

4,10/3,50-4 IMP

2,10

89

272

 

101

3,50 - 5 IMP

3

95

292

 

127

3,50 - 6 IMP

2,5

100

343

 

152

3,50 - 8 IMP

2,5

100

393

 

203

3,50 - 16 IMP

1,85

92

590

 

406

4,00 - 4 IMP

3

114

313

 

102

4,00 - 5 IMP

3

102

310

 

127

4,00 - 6 IMP

3

114

374

 

152

4,00 - 8 IMP

3

112

418

425

203

4,00 - 9 IMP

3

112

443

460

229

4,0 - 10 IMP

3

114

455

465

254

4,00 - 10 IMP

3

114

465

475

254

4,00 - 12 IMP

3

112

519

536

305

4,00 - 15 IMP

3

112

595

612

381

4,00 - 16 IMP

3

114

608

 

406

4,00 - 18 IMP

3

112

672

688

457

4,00 - 19 IMP

3

114

672

 

483

4,00 - 21 IMP

3

112

694

 

533

4,00/4,50 - 21 IMP

 

110

765

 

533

4,10 - 4 IMP

3,25

102

765

 

102

4,10 - 6 IMP

3,25

102

268

 

152

4,50 - 9 IMP

3

124

319

 

229

4,50 - 14 IMP

3

124

466

 

356

4,50 - 16 IMP

3

123

593

 

406

4,50 - 19 IMP

3

124

720

733

483

4,80 - 8 IMP

3,75

121

423

449

203

5,00 - 8 IMP

4

145

467

 

203

5,00 - 9 IMP

3,5

141

497

 

229

5,0 - 10 IMP

4

145

505

517

254

5,0 - 12 IMP

4

145

566

 

305

5,00 - 12 IMP

4

145

567

580

305

5,00 - 14 IMP

4

145

618

631

356

5,0 - 15 IMP

4

145

642

 

381

5,00 - 15 IMP

3

130

639

655

381

5,00 - 16 IMP

4

145

669

 

406

5,00/5,25 - 21 IMP

3

136

824

 

533

5,50 - 16 IMP

4

150

685

703

406

5,70 - 12 IMP

4,5

146

570

 

305

5,70 - 15 IMP

4,5

146

647

 

381

5,90 - 15 IMP

4

150

665

681

381

6 - 6 IMP

4

145

425

 

152

6,00 - 9 IMP

4,5

169

543

556

229

6 - 12 IMP

5

145

585

 

305

6,0 - 12 IMP

5

155

569

 

305

6,00 - 12 IMP

5

152

579

 

305

6,00 - 16 IMP

4

158

712

729

406

6,00 - 19 IMP

4,5

169

810

 

483

6,00 - 20 IMP

4,5

169

830

 

508

6,40 - 15 IMP

4,5

163

684

 

381

6,5 - 15 IMP

5

163

674

 

381

6,50 - 10 IMP

5

178

597

 

254

6,50 - 16 IMP

4,5

173

735

754

406

6,50 - 20 IMP

5

176

850

 

508

6,70 - 15 IMP

4,5

182

704

720

381

6,90 - 9 IMP

5,5

175

545

 

229

7,00- 12 IMP

5

187

667

685

305

7,00 - 14 IMP

5

170

691

 

356

7,00 - 15 IMP

5,5

200

744

 

381

7,00 - 16 IMP

5,5

200

769

 

406

7,00 - 18 IMP

5,5

200

820

 

457

7,00 - 19 IMP

5,5

200

845

 

483

7,50 - 10 IMP

6

214

634

649

254

7,50 - 14 IMP

5,5

194

686

 

356

7,50 - 15 IMP

6

215

808

 

381

7,50 - 16 IMP

5,5

202

785

801

406

7,50 - 18 IMP

5,5

202

836

852

457

7,50 - 20 IMP

5,5

202

887

903

508

7,50 - 24 IMP

5,5

202

989

1 013

610

7,60 - 15 IMP

5,5

193

734

751

381

8 - 16 IMP

6

211

795

 

406

8,00 - 6 IMP

7

203

452

 

152

8,00 - 12 IMP

5

214

710

 

305

8,00 - 16 IMP

6

206

808

 

406

8,00 - 19 IMP

6

214

888

 

483

8,00 - 20 IMP

6

214

945

 

508

8,25 - 15 IMP

6,5

237

835

 

381

8,25 - 16 IMP

6

229

832

 

406

8,25 - 20 IMP

6

229

934

 

508

9,00 - 10 IMP

6

234

696

 

254

9,00 - 13 IMP

5,5

247

814

 

330

9,00- 15 IMP

5,5

247

850

 

381

9,00 - 16 IMP

6

234

48

 

406

9,00 - 24 IMP

8

272

1 094

 

610

10,00 - 12 IMP

6,5

262

790

 

305

10,00 - 15 IMP

8

274

853

 

381

10,00 - 16 IMP

8

274

895

 

406

10,50 - 16 IMP

6,5

280

955

 

406

11,00 - 12 IMP

6,5

277

835

 

305

11,00 - 16 IMP

6,5

277

937

 

406

11,0 - 20 IMP

9

285

950

 

508

11,25 - 24 IMP

10

325

1 171

 

610

11,25 - 28 IMP

10

325

1 273

 

711

11,5 - 24 IMP

10

305

1 070

 

610

13,50 - 16,1 IMP

11

353

1 021

1 043

409

14,0 - 24 IMP

12

370

1 170

 

610

15,0 - 24 IMP

13

400

1 210

 

610

15,0 - 28 IMP

13

400

1 310

 

711

17,0 - 28 IMP

15

455

1 390

 

711

17,0 - 30 IMP

15

455

1 440

 

762

18,5 - 34 IMP

16

490

1 600

 

864

20 - 20 IMP

14

520

1 270

 

508

190-8 IMP

5,50

182

430

 

203

Pastabos.

1.

Simbolis „IMP“ ant padangos sienelės gali būti pakeistas žodžiu „IMPLEMENT“ (padargas).

2.

Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 7.5 L R 15).

3.

Stulpelyje (*) nurodyti bendrojo skersmens (D) dydžiai taikomi padangoms, paženklintoms kodu „I-3“ (žr. 3.1.8.2 punktą).

6   lentelė (1 iš 2)

Padangos žemės ūkio padargams; padangos mažo aukščio šonine sienele

Padangos dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

 

(*)

(mm)

7,5 L - 15 IMP

6

210

745

 

381

8,5L - 14 IMP

6

216

721

735

356

9,5L - 14 IMP

7

241

741

757

356

9,5L - 15 IMP

7

241

767

782

381

11L - 14 IMP

8

279

752

770

356

11L - 15 IMP

8

279

777

796

381

11L - 16 IMP

8

279

803

821

406

12,5L - 15 IMP

10

318

823

845

381

12,5L - 16 IMP

10

318

848

870

406

14 L - 16,1 IMP

11

356

940

 

409

16,5L - 16,1 IMP

14

419

1 024

1 046

409

19 L - 16,1 IMP

16

483

1 087

 

409

21,5 L - 16,1 IMP

18

546

1 130

 

409

Pastabos.

1.

Simbolis „IMP“ ant padangos sienelės gali būti pakeistas žodžiu „IMPLEMENT“ (padargas).

2.

Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 7.5 L R 15).

3.

Stulpelyje (*) nurodyti bendrojo skersmens (D) dydžiai taikomi padangoms, paženklintoms kodu „I3“ (žr. 3.1.8.2 punktą).

6   lentelė (2 iš 2)

Padangos žemės ūkio padargams; padangos mažo aukščio šonine sienele

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

 

(*)

05/50 - 10 IMP

7

211

450

 

254

19,0/45 - 17 IMP

16

491

866

 

432

15,0/55 - 17 IMP

13

391

850

872

432

10,5/65 - 16 IMP

9

274

755

 

406

11,0/60 - 16 IMP

9

281

742

 

406

11,0/65 - 12 IMP

9

281

670

692

305

13,0/65 - 18 IMP

11

336

890

 

457

13,0/70 - 16 IMP

11

337

890

 

406

14,0/65 - 16 IMP

11

353

870

 

406

9,0/70 - 16 IMP

7

226

725

 

406

11,5/70 - 16 IMP

9

290

815

 

406

11,5/70 - 18 IMP

9

290

865

 

457

15,0/70 - 18 IMP

13

391

990

 

457

16,0/70 - 20 IMP

14

418

1 075

1 097

508

16,5/70 - 22,5 IMP

13

417

1 158

 

572

20,0/70 - 508 IMP

16

508

1 220

 

508

8,0/75 - 15 IMP

6,5

199

710

 

381

9,0/75 - 16 IMP

7

226

749

770

406

10,0/75 - 12 IMP

9

264

685

 

305

10,0 - 15,3 IMP

9

258

785

 

389

10,0/75 - 15,3 IMP

9

264

760

780

389

10,0/75 - 16 IMP

9

264

805

 

406

12,0/75 - 18 IMP

9

299

915

937

457

13,0/75 - 16 IMP

11

336

900

 

406

13,5/75 - 430,9 IMP

11

345

945

 

431

14,5/75 - 20 IMP

12

372

1 060

 

508

6,5/80 - 12 IMP

5

163

569

588

305

6,5/80 - 15 IMP

5

163

645

663

381

8,50 - 12 IMP

7

235

715

 

305

10,0/80 - 12 IMP

9

264

710

730

305

10 - 18 IMP

9

260

875

 

457

10,5/80 - 18 IMP

9

274

885

907

457

11,5 - 15,3 IMP

9

295

860

 

389

11,5/80 - 15,3 IMP

9

290

845

867

389

12,5/80 - 15,3 IMP

9

307

889

 

389

12,5/80 - 18 IMP

9

308

965

987

457

14,5/80 - 18 IMP

12

372

1 060

1 082

457

15,5/80 - 24 IMP

13

394

1 240

1 262

610

17,0/80 - 508 IMP

13

426

1 200

 

508

19,5/80 - 20 IMP

16

499

1 300

 

508

21,0/80 - 20 IMP

16

525

1 362

 

508

5,5/85 - 9 IMP

4

145

475

 

229

10,5/85 - 15,3 IMP

9

274

792

 

389

13,5/85 - 28 IMP

11

345

1 293

 

711

16,5/85 - 24 IMP

13

417

1 322

1 344

610

16,5/85 - 28 IMP

13

417

1 423

1 445

711

Pastabos.

1.

Simbolis „IMP“ ant padangos sienelės gali būti pakeistas žodžiu „IMPLEMENT“ (padargas).

2.

Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 205/50R10).

3.

Stulpelyje (*) nurodyti bendrojo skersmens (D) dydžiai taikomi padangoms, paženklintoms kodu „I3“ (žr. 3.1.8.2 punktą).

7   lentelė (1 iš 2)

Didelio pravažumo žemės ūkio transporto priemonių padangos

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

9×3,50 - 4

2,75

91

229

101

11×4,00 - 4

3,25

102

280

101

11×4,00 - 5

3

104

272

127

11×7 - 4

6

185

270

101

12×4,00 - 5

3

112

298

127

13×5,00 - 6

3,5

122

320

152

13×6,00-6

5

154

330

152

13×6,00 - 8

5

154

330

203

13×6,50 - 6

5

163

330

152

14×4,50-6

3,5

113

356

152

14×5,00 - 6

4

127

347

152

14×6,00 - 6

4,5

157

340

152

15×6,00 - 6

4,5

155

366

152

16×4,50 - 9

3

105

405

229

16×5,50 - 8

4,25

142

414

203

16×6,50 - 8

5,375

165

405

203

16×7,50 - 8

5,375

188

411

203

17×8,00 - 8

7

203

438

203

17×8,00 - 12

7

203

432

305

18×6,50 - 8

5

163

457

203

18×7,00 - 8

5,5

178

450

203

18×7,50-8

6

191

457

203

18×8,50 - 8

7

214

450

203

18×9,50 - 8

7

235

462

203

19×7,50 - 8

5,5

180

480

203

19×8,00 - 10

7

203

483

254

19×9,50-8

7,5

240

483

203

19×10,00 - 8

8,5

254

483

203

20×8,00-8

6,5

204

508

203

20×8,00 - 10

7

203

500

254

20×9,00-8

7

227

508

203

20×10,00 - 8

8

254

508

203

20×10,00 - 10

8,5

254

508

254

20,5×8,00 - 10

6

208

526

254

21×7,00-10

5,5

177

533

254

21×8,00 - 10

7

203

525

254

AT21×7 - 10

5,5

177

533

254

21×11,00 - 8

8,5

282

518

203

21×11,00 - 10

9

279

525

254

22×8,00 - 10

6

196

556

254

22×8,50 - 12

7

216

551

305

AT22×9 - 8

7

227

559

203

22×10,00 - 8

7

244

572

203

22×10,00 - 10

8,5

254

559

254

22×11,00 - 8

8,5

284

546

203

22×11,00 - 10

8,5

254

559

254

AT23×7 - 10

5,5

175

587

254

AT23×8 - 11

6,5

204

584

279

23×8,50 - 12

7

214

575

305

23×9,00 - 12

7,5

229

575

305

23×9,50-12

7

235

577

305

23×10,50 - 12

8,5

264

579

305

AT24×8 - 11

6,5

204

610

279

AT24×9 - 11

7

227

610

279

AT24×10 - 11

8

254

610

279

24×8,50 - 12

7

213

602

305

24×8,50 - 14

7

213

602

356

24×11,00 - 10

8,5

254

607

254

24×12,00-12

9,5

304

610

305

24×13,00 - 12

10,5

325

592

305

25×7,50 - 15

5,5

191

640

381

AT25×8 - 12

6,5

204

635

305

25×8,00-12

6,5

203

635

305

25×8,50 - 14

7

213

645

356

25×10,00-12

8

254

635

305

25×10,50 - 15

8

267

640

381

25×11,00-12

9

279

635

305

AT25×11 - 9

9

281

635

229

AT25×11 - 10

8,5

262

645

254


7   lentelė (2 iš 2)

Didelio pravažumo žemės ūkio transporto priemonių padangos

Padangų dydžio žymuo

Teorinio ratlankio pločio kodas (A1)

Vardinis skerspjūvio plotis (S1)

(mm)

Bendrasis skersmuo (D)

(mm)

Vardinis ratlankio skersmuo (d)

(mm)

25×12,00 - 9

10

305

635

229

25×12,50 - 15

10

310

640

381

26×10,00 - 12

10

310

660

305

26×12,00 - 12

10

310

660

305

26×14,00 - 12

12

356

660

305

27×8,50 - 15

7

214

680

381

27×9,50 - 15

7

229

686

381

27×10,50 - 15

8,5

259

691

381

27×10 - 15,3

9

261

685

389

28×9,00 - 15

7

234

710

381

28×13 - 15

11,5

330

711

381

29×12,00 - 15

10

310

742

381

29×12,50 - 15

10

310

742

381

29×13,50 - 15

10

351

742

381

31×11,50 - 15

8

301

793

381

31×12,50 - 15

10

310

792

381

31×13,50 - 15

10

351

782

381

31×13,5 - 15

10

351

782

381

31×15,50 - 15

13

391

792

381

31×15,5 - 15

13

391

792

381

33×12,50 - 15

10

310

843

381

33×15,50 - 15

13

391

843

381

36×13,50 - 15

10

351

909

381

38×14,00 - 20

11

356

991

508

38×18,00 - 20

14

457

991

508

38×20,00 - 16,1

16

488

991

409

41×14,00 - 20

11

356

1 067

508

42×25,00 - 20

20,5

622

1 080

508

43×13,50 - 22

10

360

1 102

559

44×18,00 - 20

14

457

1 143

508

44×41,00 - 20

36

991

1 143

508

48×20,00 - 24

15

457

1 245

610

48×25,00 - 20

20,5

635

1 245

508

48×31,00 - 20

26

775

1 245

508

54×31,00 - 26

26

775

1 397

660

66×43,00 - 25

36

1 054

1 702

635

66×43,00 - 26

36

1 054

1 702

660

66×44,00 - 25

36

1 118

1 702

635

67×34,00 - 25

30

864

1 727

635

67×34,00 - 26

30

864

1 727

660

67×34,00 - 30

30

864

1 727

762

68×50,00 - 32

44

1 270

1 753

813

VA73×44,00 - 32

36

1 118

1 880

813

DH73×44,00 - 32

36

1 118

1 880

813

DH73×50,00-32

44

1 270

1 880

813

Pastabos.

1.

Šios padangos gali būti priskiriamos naudojimo kategorijoms „Traktorių varantieji ratai“ arba „Padargai“.

2.

Padangos padargams žymimos arba simboliu „IMP“, nurodomu po padangos dydžio žymenio (pvz., 11x4,00 - 4 IMP), arba po žodžio „IMPLEMENT“ (padargas), paženklinto ant padangos sienelių.

3.

Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 11x4.00 R 4).

4.

Bendrajam skersmeniui Dmax apskaičiuoti naudojamas b koeficientas:

a)

padangoms, kurių vardinis ratlankio skersmuo (d) yra mažesnis kaip 380 mm – 1,12;

b)

padangoms, kurių vardinis ratlankio skersmuo (d) yra ne mažesnis kaip 381 mm – 1,10.


6 PRIEDAS

PADANGŲ MATMENŲ MATAVIMO METODAS

1.

Padanga sumontuojama ant gamintojo nustatyto matavimo ratlankio ir pripučiama tiek, kiek yra nurodęs gamintojas.

1.1.

Įmontuojant padangos kraštus neturi būti viršijamas ant padangos šoninių sienelių pažymėtas pripūtimo slėgis.

1.2.

Tinkamai įmontavus padangos kraštus ant ratlankio, sureguliuojamas slėgis, kurio vertė turi atitikti nustatytąją pagal padangos matmenis.

2.

Ant ratlankio sumontuota padanga mažiausiai 24 valandas yra kondicionuojama aplinkos temperatūros sąlygomis.

3.

Slėgis pakartotinai sureguliuojamas taip, kad atitiktų 1 pastraipoje nustatytą slėgio vertę.

4.

Bendrasis plotis matuojamas slankmačiu šešiuose vienas nuo kito vienodai nutolusiuose taškuose; atsižvelgiama į apsauginių juostų arba ruožų storį. Bendruoju pločiu laikomas didžiausias taip matuojant nustatytas matmuo.

5.

Išorinis skersmuo nustatomas išmatuojant didžiausią perimetrą ir gautą dydį padalijus iš π (3,1416).


7 PRIEDAS

KROVUMO POKYTIS DĖL GREIČIO

(žr. 2.30 ir 2.31 punktus)

A DALIS.   ŽEMĖS ŪKIO TRAKTORIŲ VARANTIESIEMS RATAMS SKIRTOS PADANGOS

Taikoma padangoms, kurios priskiriamos naudojimo kategorijai „Traktorių varantieji ratai“

(žr. 2.20 punktą).

Krovumo pokytis (%)

Greitis

(km/h)

Greičio kategorijos simbolis

 

 

A2

A6 (+)

A8 (+)

D (+)

(1)

10

[0]

+40

+50

+50

 

+58

15

–6

+30

+34

+34

+35

20

–11

+20

+23

+23

+27

25

–16

+7

+11

+18,5

+20

30

–20

[0]

+7

+15

+14

35

–24

–10

+3

+12

+10

40

–27

–20

[0]

+9,5

+6

45

–4

+7

+2

50

–9

+5

[0]

55

+3

60

+1,5

65

[0]

70

–9

Apkrovos ir (arba) greičio pokyčių lentelėje nurodyti dydžiai netaikomi IF ir VF padangoms.

Pateikti apkrovos ir (arba) greičio pokyčio dydžiai taikomi tada, kai padanga ilgą laiką nenaudojama didelio sukimo momento sąlygomis.

(+)

Padangas naudojant lauko sąlygomis esant ilgą laiką dideliam sukimo momentui taikomos eilutėje „30 km/h“ pateiktos vertės.

(1)

Šie procentiniai dydžiai taikomi tik 5 priedo 7 lentelėje išvardytoms padangoms, pažymėtoms greičio kategorijos B simboliu.

B DALIS.   ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO TRAKTORIŲ VAIRUOJAMIESIEMS RATAMS SKIRTOS PADANGOS

Taikoma padangoms, priskiriamoms naudojimo kategorijai „Traktoriaus vairuojamieji ratai“ ir paženklintoms užrašais „Front“ (priekis), „F-1“ arba „F-2“

(žr. 2.21 punktą)

Krovumo pokytis (%)

(žr. 2.30 ir 2.31 punktus)

Greitis

(km/h)

Greičio kategorijos simbolis

A6

A8

10

+50

+67

15

+43

+50

20

+35

+39

25

+15

+28

30

[0]

+11

35

–10

+4

40

–20

[0]

45

–7

C DALIS.   PADANGOS PADARGAMS

Taikoma padangoms, kurios priskiriamos naudojimo kategorijai „Padargas“ ir paženklintoms užrašais „IMP“ arba „IMPLEMENT“

(žr. 2.22 punktą)

Krovumo pokytis (%)

(žr. 2.30 ir 2.31 punktus)

Greitis

(km/h)

Greičio kategorijos simbolis

 

 

A4

A6

A8

D

(1)

10

+20

+29

+40

+80

 

+58

15

+12

+21

+33

+73

+35

20

[0]

+14

+26

+65

+27

25

–2

+7

+19

+58

+20

30

–5

[0]

+12

+51

+14

35

 

–5

+5

+44

+10

40

 

–10

[0]

+36

+6

45

 

 

–5

+29

+2

50

 

 

–10

+21

[0]

55

 

 

 

+14

 

60

 

 

 

+7

 

65

 

 

 

[0]

 

70

 

 

 

–9

 

Pateikti apkrovos ir (arba) greičio pokyčio dydžiai taikomi tada, kai padanga ilgą laiką nenaudojama didelio sukimo momento sąlygomis.

(1)

Šie procentiniai dydžiai taikomi tik 5 priedo 7 lentelėje išvardytoms padangoms, pažymėtoms greičio kategorijos B simboliu.

D DALIS.   PADANGOS MIŠKŲ ŪKIO TECHNIKAI

Taikoma padangoms, kurios priskiriamos naudojimo kategorijai „Miškų ūkio technika“

(žr. 2.41 punktą)

A8 greičio kategorijos simboliu paženklintų padangų krovumo pokytis (procentais)

Eksploatavimo sąlyga

Greitis

(km/h)

Procentai

Eksploatavimas kelyje

20

23

30

7

40

[0]


8 PRIEDAS

Bandymo metodika padangų atsparumui trūkiui įvertinti

1.   PADANGOS PARENGIMAS

1.1.

Ant bandymo įrangos sumontuojama nauja padanga. Bandymui naudojami ratai turi be pokyčių išlaikyti didžiausią pasiektą slėgį.

1.2.

Padangos kraštai atsargiai sucentruojami ant laikymo įtaiso, kad išorinėje pusėje jie atitiktų gamintojo nustatytą ratlankio dydį, remiantis šios taisyklės 4.1.10 punktu.

1.3.

Padanga pripildoma vandens, kad viduje neliktų oro.

2.   BANDYMO METODIKA

2.1.

Aparatas įjungiamas, o padangos viduje esantis vandens slėgis laipsniškai didinamas, kol bus pasiekta riba, du su puse karto didesnė už padangų gamintojo nustatytą slėgį, remiantis šios taisyklės 4.1.12 punktu;

2.1.1.

tačiau jokiu atveju ribinė vertė neturi būti mažesnė kaip 6 barai (600 kPa) arba didesnė kaip 10 barų (1 000 kPa).

2.2.

Vienodą slėgio vertę palaikykite mažiausiai 10 minučių.

2.3.

Laipsniškai mažinkite vandens slėgį iki nulio ir ištuštinkite padangą.

2.4.

Kadangi padangos viduje esančio vandens slėgis yra aukštesnis už aplinkos slėgį, patikimai užrakintoje bandymo patalpoje neturi būti žmonių.

3.   LYGIAVERČIAI BANDYMO METODAI

Jeigu naudojamas ne aprašytasis bandymo metodas, turi būti įrodytas jo lygiavertiškumas.


9 PRIEDAS

APKROVOS IR (ARBA) GREIČIO BANDYMO METODIKA

1.   TAIKYMO SRITIS IR VERČIŲ INTERVALAS

1.1.

Ši bandymo metodika taikoma naujoms padangoms, paženklintoms D greičio kategorijos simboliu.

1.2.

Ši metodika skirta įvertinti padangos atitiktį nurodytoms veikimo charakteristikoms.

2.   PADANGOS PARENGIMAS

2.1.

Naujos padangos sumontuojamos ant gamintojo nustatyto bandymo ratlankio pagal šios taisyklės 4.1.10 punktą.

2.1.1.

Įmontuojant padangos kraštus neturi būti viršijamas ant padangos šoninių sienelių pažymėtas didžiausias slėgis.

2.2.

Kai padangos bandomos su vidinėmis kameromis (t. y. padangos be užrašo „Tubeless“ (bekamerė)), naudojamos naujos vidinės kameros.

2.3.

Tinkamai įmontavus padangos kraštus ant ratlankio, padanga pripučiama iki padangos gamintojo šio tipo bandymų planui nustatyto bandymo slėgio pagal šios taisyklės 4.1.15 punktą.

2.4.

Padanga ir ratas kondicionuojami ne mažiau kaip tris valandas bandymo patalpos temperatūros sąlygomis.

2.5.

Iš naujo sureguliuojamas padangos slėgis, kad jis atitiktų nurodytąjį 2.3 punkte.

2.6.

Padangos gamintojo prašymu vykdomas kuris nors iš šiose pastraipose apibrėžtų bandymų planų:

 

taikant bandymo metodiką laboratorijoje, kai naudojamas bandymo būgnas (3 dalis), arba

 

taikant bandymo metodiką kelyje, kai naudojama priekaba (4 dalis).

3.   NAUDOJANT BŪGNĄ ATLIEKAMO BANDYMO METODIKA

3.1.

Padangos ir ratlankio sąranka pritvirtinama prie bandymo ašies ir prispaudžiama prie pavaros varomo bent 1 700 mm ± 1 % skersmens bandymo būgno glotniu paviršiumi, kuris turi būti bent tokio pločio kaip padangos protektorius.

3.1.1.

Už padangos protektoriaus plotį siauresnis būgnas gali būti naudojamas tik jeigu sutinka gamintojas.

3.2.

Bandymo būgno greitis – 20 km/h.

3.3.

Bandymo ašis veikiama įvairia mase pagal 3.4 punkte pateiktą apkrovos ir (arba) greičio bandymo planą; atsižvelgiama į bandymo apkrovą, kuri lygi:

3.3.1.

masei, atitinkančiai ant padangos pažymėtą apkrovos indeksą, jeigu padangos pažymėtos greičio D simboliu.

3.4.

Apkrovos ir (arba) greičio bandymo planas:

Greičio kategorijos simbolis

Bandymo etapas

Bandymo apkrovos procentinis dydis

Trukmė (valandomis)

D

1

66 %

7

2

84 %

16

3

101 %

24

3.4.1.

Jeigu bandymo būgno skersmuo didesnis kaip 1 700 mm ± 1 %, nurodytasis bandymo apkrovos procentinis dydis didinamas taip:

F1 = K × F2

čia Formula

R1

bandymo būgno skersmuo milimetrais;

R2

pamatinio atskaitos būgno skersmuo, lygus 1 700 mm;

rT

padangos išorinis skersmuo (žr. šios taisyklės 6.2 punktą) milimetrais;

F1

apkrovos, kuria turi būti veikiamas bandymo būgnas, procentinis dydis;

F2

apkrovos procentinis dydis, kaip nurodyta lentelėje, kuria turi būti veikiamas 1 700 mm skersmens pamatinis bandymo būgnas.

Pavyzdys.

K = 1, jeigu bandymo būgno skersmuo lygus 1 700 mm.

Jeigu bandymo būgno skersmuo lygus 3 000 mm, o padangos skersmuo lygus 1 500 mm:

Formula

3.5.

Atliekant bandymą, padangos slėgis neturi būti keičiamas, o bandymo apkrova kiekviename iš trijų bandymo etapų turi likti pastovi.

3.6.

Atliekant bandymą, patalpoje turi būti palaikoma 20–30 °C temperatūra; jei gamintojas sutinka, galima ir kitokia temperatūra.

3.7.

Apkrovos ir (arba) greičio bandymo planas turi būti vykdomas be pertrūkių.

4.   NAUDOJANT PRIEKABĄ ATLIEKAMO BANDYMO METODIKA

4.1.

Prie priekabos primontuojamos dvi naujos vienodo tipo padangos.

4.2.

Priekaba apkraunama mase, kad kiekviena padanga būtų vienodai veikiama bandymo apkrova, atitinkančia tam padangų tipui nustatytą krovumą, esant 15 km/h greičiui (žr. 7 priede nurodytus apkrovos pokyčius).

4.3.

Priekaba turi riedėti 48 valandas vienodu 15 km/h ± 1 km/h greičiu.

4.3.1.

Leidžiamos laikinos 20 minučių trukmės pertraukos, tačiau kiekviena iš jų turi būti kompensuota papildomu 5 minučių trukmės važiavimu.

4.4.

Padangų slėgis per bandymą neturi būti keičiamas, o bandymo apkrova turi likti pastovi.

4.5.

Atliekant bandymą aplinkos temperatūra turi būti 5–30 °C; jei gamintojas sutinka, galima ir kitokia temperatūra.

5.   LYGIAVERČIAI BANDYMO METODAI

Jei naudojamas ne aprašytasis bandymo metodas, turi būti įrodytas jo lygiavertiškumas.


10 PRIEDAS

PADANGŲ KLASIFIKAVIMO KODAS

(Neprivalomas ženklinimas)

Klasifikavimo kodas

Nomenklatūra

F-1

Žemės ūkio traktorių vairuojamiesiems ratams skirtos padangos: protektorius su vienu ruožu

F-2

Žemės ūkio traktorių vairuojamiesiems ratams skirtos padangos: daugiaruožis protektorius

F-3

Vairuojamiesiems ratams skirtos padangos: pramoninis taikymas (naudojimas statybose)

 

 

G-1

Sodo traktorių padangos (padargų padangos): padangos, montuojamos ant varančiųjų tiltų ratų

G-2

Sodo traktorių padangos (padargų padangos): didelio pravažumo padangos

G-3

Sodo traktorių padangos (padargų padangos): didžiausio pravažumo padangos

 

 

I-1

Žemės ūkio padargų padangos: daugiaruožis protektorius

I-2

Žemės ūkio padargų padangos: vidutinės traukos padangos

I-3

Žemės ūkio padargų padangos: varančiųjų tiltų ratų protektorius

I-4

Žemės ūkio padargų padangos: plūgų ratams skirtos padangos

I-5

Žemės ūkio padargų padangos: vairuojamiesiems ratams skirtos padangos

I-6

Žemės ūkio padargų padangos: glotnus protektorius

 

 

LS-1

Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: standartinis protektorius

LS-2

Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: vidutinis protektorius

LS-3

Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: gilus protektorius

LS-4

Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: negilus protektorius

 

 

R-1

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos: standartinis protektorius

R-2

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos: padangos cukranendrių ir ryžių derliaus ėmimo transporto priemonėms (gilus protektorius)

R-3

Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos: didelio pravažumo padangos (negilus protektorius)

R-4

Varantiesiems ratams skirtos padangos: pramoninis taikymas (naudojimas statybose)


11 PRIEDAS

Simbolio, kuriuo ant abiejų padangos šoninių sienelių aiškiai nurodomas didžiausias padangos slėgis, kuris neturi būti viršijamas, kai montuojant padangą reguliuojami jos kraštai, pavyzdys

Image

Simbolis turi būti ant abiejų sienelių.

Pripūtimo slėgio vertė (pavyzdyje – 2,5 baro) turi būti tokia pati, kaip nurodytoji šios taisyklės 4.1.14 punkte.

Mažiausias ženklų aukštis

(mm)

 

Padangos, kurių ratlankio skersmens kodas < 20 (508 mm) arba kurių vardinis skerspjūvio plotis 235 mm

Padangos, kurių ratlankio skersmens kodas ≥ 20 (508 mm) arba kurių vardinis skerspjūvio plotis 235 mm

a

2

4

Simbolis turi būti ant abiejų sienelių.

Pripūtimo slėgio vertė (pavyzdyje – 250 kPa) turi būti tokia pati, kaip nurodytoji šios taisyklės 4.1.14 punkte.


30.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 257/280


Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą nurodančio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 120. „Suvienodintos vidaus degimo variklių, įrengiamų žemės ir miškų ūkio traktoriuose ir ne kelių mobiliosiose mašinose, patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotus naudingąją galią, vardinį sukimo momentą ir savitąjį degalų suvartojimą, nuostatos“

Įsigaliojimo data – 2005 m. balandžio 6 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Specifikacijos ir bandymai

6.

Gamybos atitiktis

7.

Baudos už gamybos neatitiktį

8.

Variklio tipo arba variklių šeimos (grupės) patvirtinimo pakeitimas ir tipo išplėtimo patvirtinimas

9.

Visiškas gamybos nutraukimas

10.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1 priedas.

Vidaus degimo variklio pagrindinės charakteristikos ir bendroji informacija apie bandymų atlikimą

1 priedėlis. Variklių šeimos ir (arba) pirminio variklio pagrindinės charakteristikos

2 priedėlis. Variklių šeimos pagrindinės charakteristikos

3 priedėlis. Tos pačios šeimos variklių tipo pagrindinės charakteristikos

2 priedas.

Pranešimas apie variklio arba variklio šeimos patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą remiantis Taisykle Nr. 120

3 priedas.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

4 priedas.

Vidaus degimo variklio naudingosios galios matavimo metodas

Priedėlis. Variklio naudingosios galios matavimo bandymų rezultatai

5 priedas.

Variklių šeimos pagrindinės charakteristikos

6 priedas.

Gamybos atitikties patikros

7 priedas.

Etaloninių degalų techniniai duomenys

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.

Ši taisyklė reglamentuoja gamintojo nurodytų vidaus degimo variklių kreivių, kaip variklio sūkių dažnio, sukimo momento ir savitojo degalų suvartojimo visos apkrovos sąlygomis funkcijos, vaizdavimą, kai vidaus degimo varikliai naudojami:

1.1.1.

T kategorijos transporto priemonėse (1);

1.1.2.

mašinose, kurios skirtos arba pritaikytos judėti ar būti tempiamos žemės paviršiumi su kelio danga arba be jos kintamu arba pastoviu greičiu.

1.2.

Vidaus degimo varikliai priskiriami kuriai nors vienai iš toliau nurodytų kategorijų:

1.2.1.

stūmokliniai vidaus degimo varikliai (priverstinio uždegimo arba slėginio uždegimo), išskyrus variklius su laisvuoju stūmokliu;

1.2.2.

sukieji stūmokliniai varikliai (priverstinio uždegimo arba slėginio uždegimo).

2.   APIBRĖŽTYS

2.1.   Variklio patvirtinimas– variklio tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į jo naudingąją galią, išmatuotą šios taisyklės 4 priede nurodyta tvarka.

2.2.   Variklių šeimos patvirtinimas– vienai variklių šeimai priskiriamų variklių patvirtinimas, atsižvelgiant į jų naudingąją galią, išmatuotą šios taisyklės 5 priede arba 6 priede nurodyta tvarka.

2.3.   Variklio tipas– variklių, kurie nesiskiria 1 priedo 3 priedėlyje apibrėžtomis pagrindinėmis variklio charakteristikomis, kategorija.

2.4.   Variklių šeima– gamintojo sugrupuoti varikliai, kurie dėl savo konstrukcijos atitinka šios taisyklės 5 priede nustatytus grupės kriterijus.

2.5.   Pirminis variklis– iš variklių šeimos atrinktas variklis, atitinkantis šios taisyklės 5 priede nurodytus reikalavimus.

2.6.   Naudingoji galia– galia esant atitinkamam variklio sūkių dažniui, nustatyta bandymų stende alkūninio veleno ar jo atitikmens gale norminėmis atmosferos sąlygomis, kai prijungti šios taisyklės 4 priedo 1 lentelėje išvardyti papildomi įrenginiai.

2.7.   Vardinė naudingoji galia– gamintojo deklaruota variklio naudingoji galia esant vardiniam sūkių dažniui.

2.8.   Didžiausia naudingoji galia– didžiausia naudingosios galios vertė, išmatuota visos variklio apkrovos sąlygomis.

2.9.   Vardinis sūkių dažnis– sūkių reguliatoriaus leidžiamas didžiausias visos apkrovos sūkių dažnis, kaip apibrėžta gamintojo.

2.10.   Didžiausias naudingasis variklio sūkių dažnis– variklio sūkių dažnis, kuriuo pasiekiama didžiausia naudingoji galia, kaip apibrėžta gamintojo.

2.11.   Didžiausio sukimo momento sūkių dažnis– variklio sūkių dažnis, kuriuo pasiekiamas didžiausias sukimo momentas, kaip apibrėžta gamintojo.

2.12.   Didžiausias sukimo momentas– vardinio sukimo momento didžiausia vertė, išmatuota visos variklio apkrovos sąlygomis.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Variklio tipo arba variklių šeimos patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotą naudingąją galią, paraišką pateikia gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.

Prie paraiškos pridedami šie dokumentai trimis egzemplioriais: variklio tipo arba variklių šeimos aprašas, kuriame išsamiai pateikiami visi šios taisyklės 1 priede nurodyti susiję duomenys.

3.3.

Patvirtinimo bandymus atliekančiai technikos tarnybai pateikiamas variklio tipo, kuris turi būti patvirtintas, reprezentatyvusis variklis arba, jeigu turi būti patvirtinta variklių šeima, pirminis variklis kartu su šios taisyklės 4 priede nurodytais įrenginiais.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.

Jeigu vadovaujantis šia taisykle patvirtinti pateikto variklio galia buvo išmatuota pagal 5 dalyje pateiktus reikalavimus, turi būti suteiktas variklio tipo arba variklių šeimos patvirtinimas.

4.2.

Visiems patvirtinto tipo varikliams arba variklių šeimai suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaičiai (šiuo metu pradinė taisyklės redakcija žymima 00) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali priskirti kitam variklio tipui arba variklių šeimai to paties numerio.

4.3.

Šios taisyklės 2 priede pateikto blanko pavyzdį atitinkantis pranešimas apie variklio tipo ar variklių šeimos patvirtinimą, tipo išplėtimo patvirtinimą arba atsisakymą suteikti tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims.

4.4.

Ant kiekvieno variklio, atitinkančio pagal šią taisyklę patvirtintą variklio tipą arba variklių šeimą, pastebimoje ir lengvai pasiekiamoje patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

4.4.1.

apskritimo aplink E raidę, po kurios eina patvirtinimą suteikusios valstybės skiriamasis numeris (2);

4.4.2.

šios taisyklės numeris, po kurio rašoma R raidė, brūkšnys ir 4.4.1 pastraipoje nurodytas patvirtinimo numeris (dešinėje apskritimo pusėje).

Gamintojas, užuot tvirtinęs prie variklio šiuos patvirtinimo ženklus ir simbolius, gali nuspręsti prie kiekvieno pagal šią taisyklę patvirtinto variklio tipo pridėti dokumentą, kuriama pateikiama minėta informacija, kad patvirtinimo ženklus ir simbolius būtų galima pritvirtinti prie transporto priemonės.

4.5.

Jeigu variklis atitinka pagal vieną ar daugiau prie Susitarimo pridėtų taisyklių pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje patvirtintą tipą arba šeimą, 4.4.1 punkte nurodyto simbolio galima nekartoti. Tokiu atveju taisyklės ir patvirtinimo numeriai bei visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas vadovaujantis šia taisykle, papildomi simboliai surašomi vertikaliomis skiltimis dešinėje 4.4.1 punkte nurodyto simbolio pusėje.

4.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti šalia duomenų lentelės, kurią ant patvirtinto tipo pritvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.7.

Šios taisyklės 3 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

4.8.

Visi varikliai, atitinkantys variklio tipą arba variklių šeimą, patvirtintą pagal šią taisyklę, be patvirtinimo ženklo turi turėti šiuos ženklus:

4.8.1.

variklio gamintojo prekinį ženklą arba gamintojo pavadinimą;

4.8.2.

gamintojo suteiktą variklio kodą.

5.   SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

5.1.   Bendroji informacija

Sudedamosios dalys, galinčios turėti poveikio variklio galiai, turi būti suprojektuotos, pagamintos ir surinktos taip, kad variklis, naudojamas įprastomis sąlygomis, atitiktų šios taisyklės nuostatas nepaisant galimo vibracijos poveikio.

5.2.   Vidaus degimo variklių bandymų aprašas

5.2.1.   Priverstinio uždegimo variklių naudingosios galios bandymas turi būti daromas kai droselinė sklendė yra visiškai atidaryta, o slėginio uždegimo variklių – kai įpurškimo siurblys nustatytas į visiškos apkrovos padėtį; variklis turi būti sumontuotas, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 1 lentelėje.

5.2.2.   Matuojama taikant pakankamo dydžio variklio sūkių dažnį, kad būtų galima tiksliai nustatyti galios, sukimo momento ir savitojo degalų suvartojimo kreives nuo gamintojo nustatytos mažiausiosios iki didžiausiosios sūkių dažnio vertės. Šis dažnių intervalas turi apimti sukimosi dažnius, kuriais variklis pasiekia vardinę naudingąją galią, didžiausiąją galia ir didžiausiąjį sukimo momentą.

5.2.3.   Toliau nurodomi naudojami degalai.

5.2.3.1.

Priverstinio uždegimo varikliai, varomi benzinu

Naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai.

5.2.3.2.

Priverstinio uždegimo varikliai, varomi suskystintomis dujomis

5.2.3.2.1.

Jeigu varikliuose įrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami rinkai tiekiami degalai. Kilus ginčui, naudojami kurie nors iš 7 priede nurodytų etaloninių degalų.

5.2.3.2.2.

Jeigu varikliuose neįrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai, kurių C3 kiekis yra mažiausias; arba

5.2.3.2.3.

jeigu varikliai pritaikyti vienos konkrečios sudėties degalams:

naudojami degalai, kuriems pritaikytas variklis.

5.2.3.2.4.

Naudojami degalai nurodomi bandymo ataskaitoje.

5.2.3.3.

Priverstinio uždegimo varikliai, varomi gamtinėmis dujomis

5.2.3.3.1.

Jeigu varikliuose įrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami rinkai tiekiami degalai. Kilus ginčui, naudojami kurie nors iš 7 priede nurodytų etaloninių degalų.

5.2.3.3.2.

Jeigu varikliuose neįrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami rinkai tiekiami degalai, kurių Wobbe skaičius ne mažesnis kaip 52,6 MJm–3 (20 °C, 101,3 kPa). Kilus ginčui, naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai GR, t. y. degalai, kurių Wobbe skaičius yra didžiausias, arba

5.2.3.3.3.

jeigu varikliai pritaikyti vienos konkrečių nustatytų rūšių degalams:

jeigu variklis pritaikytas aukštos kategorijos dujoms, naudojami rinkai tiekiami degalai, kurių Wobbe skaičius ne mažesnis kaip 52,6 MJm–3 (20 °C, 101,3 kPa), o jei žemos kategorijos dujoms – Wobbe skaičius neturi būti mažesnis kaip 47,2 MJm–3 (20 °C, 101,3 kPa). Kilus ginčui, varikliams, kurie pritaikyti aukštos kategorijos degalams, turi būti naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai GR, o varikliams, kurie pritaikyti žemos kategorijos degalams – etaloniniai degalai G23, t. y. degalai, kurių atitinkamo intervalo Wobbe skaičius didžiausias, arba (3)

5.2.3.3.4.

jeigu varikliai pritaikyti vienos konkrečios sudėties degalams:

naudojami degalai, kuriems pritaikyti varikliai.

5.2.3.3.5.

Naudojami degalai nurodomi bandymo ataskaitoje.

5.2.3.4.

Slėginio uždegimo varikliai

Naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai.

5.2.4.   Matuojama vadovaujantis šios taisyklės 5 priedo nuostatomis.

5.2.5.   Bandymo ataskaitoje pateikiami šios taisyklės 4 priedo priedėlyje išvardyti rezultatai ir visi apskaičiuoti dydžiai, būtini naudingajai galiai nustatyti, bei šios taisyklės 1 priede nurodytos variklio charakteristikos.

5.3.   Rezultatų aiškinimas

5.3.1.   Naudingoji galia

Gamintojo deklaruota variklio tipo (pirminio variklio) naudingoji galia priimtina, jeigu, taikant 1,5 % variklio sūkių dažnio leidžiamąją nuokrypą, galios vertės nesiskiria nuo technikos tarnybos išmatuotų bandymams pateikto variklio verčių: vardinė naudingoji galia – daugiau kaip 2 %; kituose kreivės matavimo taškuose – daugiau kaip 4 %.

5.3.2.   Vardinis sūkių dažnis

Gamintojo deklaruotas vardinis sūkių dažnis nuo deklaruotosios vertės neturi nukrypti daugiau kaip 100 min–1.

5.3.3.   Degalų suvartojimas

Gamintojo deklaruota variklio tipo (pirminio variklio) savitojo degalų suvartojimo kreivė priimtina, jeigu kreivės vertės visuose matavimo taškuose nesiskiria daugiau kaip ± 8 % nuo technikos tarnybos tuose pačiuose taškuose išmatuotų bandymams pateikto variklio verčių.

5.3.4.   Variklių šeima

Jeigu pirminis variklis atitinka 5.3.1 ir 5.3.2 punktuose nurodytas sąlygas, visos šeimai priskiriamų variklių deklaruotos vertės automatiškai laikomos priimtinomis.

6.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

6.1.

Pagal šią taisyklę patvirtinti varikliai gaminami taip, kad atitiktų patvirtintąjį tipą.

6.2.

Turi būti laikomasi būtiniausių gamybos kontrolės tvarkos atitikties reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 6 priede.

7.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

7.1.

Pagal šią taisyklę suteiktas variklio tipo arba variklio šeimos ženklo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 6.1 punkte nurodytų reikalavimų arba jei patvirtinimo ženklu paženklintas variklis arba variklių šeima neatitinka patvirtintojo tipo.

7.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti 1958 m. susitarimo šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį blanką.

8.   VARIKLIO TIPO ARBA VARIKLIŲ ŠEIMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

8.1.

Apie kiekvieną variklio tipo arba variklių šeimos 1 priede nurodytų charakteristikų pakeitimą pranešama variklio tipą arba variklių šeimą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

8.1.1.

padaryti išvadą, kad atlikti pakeitimai greičiausiai neturi pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju transporto priemonė vis dar atitinka reikalavimus, arba

8.1.2.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomų bandymų ataskaitą.

8.2.

Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą 4.3 punkte aprašyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims ir nurodomi pakeitimai.

8.3.

Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija tokiam išplėtimo patvirtinimui suteikia serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkančio pranešimo blanką.

9.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo variklio arba variklių šeimos gamybą, apie tai jis praneša patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį pranešimo blanką.

10.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir (arba) patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiami kitose šalyse suteikto patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimo ar panaikinimo pranešimų blankai, pavadinimus ir adresus.


(1)  Kaip apibrėžta Bendrosios rezoliucijos dėl transporto priemonių gaminių (R.E.3) (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2) 7 priede.

(2)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė jos valstybės narės naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta ir 51 – Korėjos Respublika. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(3)  Wobbe skaičius (žemesnioji vertė Wl arba viršutinė vertė Wu) – dujų tūrio vieneto atitinkamos kaloringumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis etaloninėmis sąlygomis santykis: Formula


1 PRIEDAS

Vidaus degimo variklio pagrindinės charakteristikos ir bendroji informacija apie bandymų atlikimą

Pirminis variklis/variklio tipas (1): …

1.   Bendroji informacija

1.1.

Markė (įmonės pavadinimas): …

1.2.

Pirminio variklio ir (jeigu taikytina) variklių šeimai priskiriamo (-ų) variklio (-ių) tipas ir komercinis aprašas (1): …

1.3.

Gamintojo suteiktas tipo kodas, kuriuo ženklinamas variklis (-iai) (1): …

1.4.

Mašinų, kurios turi būti varomos varikliu, aprašas (2): …

1.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.6.

Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (jeigu žinomas): …

1.7.

Variklio atpažinties ženklo vieta, kodavimas ir tvirtinimo būdas: …

1.8.

Patvirtinimo ženklo pritvirtinimo padėtis ir būdas: …

1.9.

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

2.   Pridedami dokumentai

2.1.

Pirminio (-ių) variklio (-ių) pagrindinės charakteristikos (žr. 1 priedėlį) …

2.2.

Variklių šeimos pagrindinės charakteristikos (žr. 2 priedėlį) …

2.3.

Tos pačios šeimos variklių tipų pagrindinės charakteristikos (žr. 3 priedėlį) …

3.   Su varikliu susijusių mobiliųjų mašinų dalių charakteristikos (jei taikytina) …

4.   Pirminio variklio nuotraukos …

5.   Kitų priedų sąrašas:

5.1.

1 priedėlis/2 priedėlis/3 priedėlis (1)

5.2.

Variklio, pirminio variklio ir tos pačios šeimos variklių deklaruotoji galia, sukimo momentas ir savitojo degalų suvartojimo kreivės (1)

5.3.

Bet kokie kiti priedai, jei jų yra: …


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Išvardyti tipus ir modelius.

1 PRIEDĖLIS

VARIKLIO IR (ARBA) PIRMINIO VARIKLIO PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS  (1)

1.   VARIKLIO APRAŠAS

1.1.   Gamintojas: …

1.2.   Gamintojo suteiktas variklio kodas: …

1.3.   Veikimo principas: priverstinis uždegimas/slėginis uždegimas/keturtaktis/dvitaktis (1)

1.4.   Skersmuo (2): …mm

1.5.   Taktas (2): … mm

1.6.   Cilindrų skaičius, išdėstymas ir veikimo tvarka: …

1.7.   Variklio darbinis tūris (3): … cm3

1.8.   Tūrinis suspaudimo laipsnis (4): …

1.9.   Degimo sistemos aprašas: …

1.10.   Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai): …

1.11.   Įleidimo ir išleidimo angos mažiausias skerspjūvio plotas: …

1.12.   Aušinimo sistema: skysčiu/oru (1)

1.12.1.   Skystis

1.12.1.1.   Skysčio pobūdis: …

1.12.1.2.   Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): yra/nėra (1)

1.12.1.3.   Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …

1.12.1.4.   Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …

1.12.2   Oras

1.12.2.1.   Orpūtė: yra/nėra (1)

1.12.2.2.   Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …

1.12.2.3.   Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …

1.13.   Gamintojo leidžiama temperatūra

1.13.1.   Aušinimas skysčiu. Didžiausia temperatūra, išmatuota prie išvado jungties: …K

1.13.2.   Aušinimas oru. Atskaitos taškas: …

1.13.3.   Didžiausia temperatūra prie atskaitos taško: … K

1.13.4.   Didžiausia pripučiamo oro temperatūra, išmatuota prie tarpinio aušintuvo įvado (jeigu taikytina): … K

1.13.5.   Didžiausia išmetimo temperatūra, išmatuota išmetimo vamzdyje (-žiuose) greta išmetalų kolektoriaus (-ių) išorės jungės (-ių): … K

1.13.6.   Tepalo temperatūra:

 

mažiausia – … K

 

didžiausia – … K

1.14.   Kompresorius: yra/nėra (5)

1.14.1.   Markė: …

1.14.2.   Tipas: …

1.14.3.   Sistemos aprašas (pvz., didžiausias pripūtimo slėgis, išmetimo sklendė, jeigu taikytina): …

1.14.4.   Tarpinis aušintuvas: yra/nėra (5)

1.15.   Įsiurbimo sistema: didžiausias leidžiamas įleidžiamo oro išretėjimo lygio sumažėjimas, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa

1.16.   Išmetimo sistema: didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos priešslėgis, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa

2.   PAPILDOMI TARŠOS MAŽINIMO ĮTAISAI (jeigu yra ir jeigu neįrašyti kitoje antraštėje):

2.1.   Aprašas ir (arba) schema (-os): …

3.   DEGALŲ TIEKIMAS SLĖGINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS

3.1.   Tiekimo siurblys

3.1.1.   Slėgis arba charakteristikų schema (6): …kPa

3.2.   Įpurškimo sistema

3.2.1.   Siurblys

3.2.1.1.   Markė (-s): …

3.2.1.2.   Tipas (-ai): …

3.2.1.3.   Didžiausias pateiktų degalų kiekis: … mm3  (5)  (6) per taktą ar ciklą esant visiškam įpurškimui, kai siurblio sūkių dažnis yra: … atitinkamai min–1 (vardinis) ir … min–1 (didžiausias sukimo momentas) arba charakteristikų schema: …

3.2.1.3.1.   Nurodyti taikytą metodą: su varikliu/su siurblio bandymų stendu (5)

3.2.1.4.   Įpurškimo paskuba

3.2.1.4.1.   Įpurškimo paskubos kreivė (6): …

3.2.1.4.2.   Sinchronizavimas (6): …

3.2.2.   Įpurškimo vamzdžiai

3.2.2.1.   Ilgis: …mm

3.2.2.2.   Vidinis skersmuo: …mm

3.2.3.   Purkštuvas (-ai)

3.2.3.1.   Markė (-s): …

3.2.3.2.   Tipas (-ai): …

3.2.3.3.   Atidarymo slėgis arba charakteristikų schema (5)  (6): … kPa

3.2.4.   Reguliatorius

3.2.4.1.   Markė (-s): …

3.2.4.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.3.   Sūkių dažnis, kuriuo, esant visai apkrovai, prasideda atkirta (7): … min–1

3.2.4.4.   Didžiausias sūkių dažnis be apkrovos (7): … min–1

3.2.4.5.   Tuščiosios eigos sūkių dažnis (7): … min–1

3.3.   Šaltojo paleidimo sistema

3.3.1.   Markė (-s): …

3.3.2.   Tipas (-ai): …

3.3.3.   Aprašas: …

3.3.4.   Elektroninis variklio valdymo įtaisas

3.3.4.1.   Markė (-s): …

3.3.4.2.   Tipas: …

3.3.4.3.   Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …

3.3.4.4.   Papildomi dokumentai: …

4.   DEGALŲ TIEKIMAS PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS

4.1.   Karbiuratorius

4.1.1.   Markė (-s): …

4.1.2.   Tipas (-ai): …

4.2.   Netiesioginis degalų įpurškimas: vienas/keli purkštuvai (8)

4.2.1.   Markė (-s): …

4.2.2.   Tipas (-ai): …

4.3.   Tiesioginis įpurškimas

4.3.1.   Markė (-s): …

4.3.2.   Tipas (-ai): …

4.4.   Degalų srautas [g/h] ir oro bei degalų santykis esant vardiniam sūkių dažniui, kai droselinė sklendė visai atidaryta: …

4.5.   Elektroninis variklio valdymo įtaisas: …

4.5.1.   Markė (-s): …

4.5.2.   Tipas: …

4.5.3.   Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …

4.5.4.   Papildomi dokumentai: …

5.   VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS

5.1.   Didžiausias vožtuvo pakilimas ir atsidarymo bei užsidarymo kampai viršutinio rimties taško atžvilgiu arba lygiavertės charakteristikos: …

5.2.   Atskaitos ir (arba) nustatomieji intervalai (9): …

5.3.   Kintamoji vožtuvų sinchronizavimo sistema (jeigu taikytina ir jei: įsiurbimas ir (arba) išmetimas) (9):

5.3.1.   Tipas: nenutrūkstamo veikimo arba įjungiama/išjungiama (9)

5.3.2.   Kumštelio fazinio poslinkio kampas: …

6.   ANGŲ KONFIGŪRACIJA

6.1.   Padėtis, dydis ir skaičius: …

7.   UŽDEGIMO SISTEMA

7.1.   Uždegimo ritė

7.1.1.   Markė (-s): …

7.1.2.   Tipas (-ai): …

7.1.3.   Skaičius: …

7.2.   Uždegimo žvakė (-s)

7.2.1.   Markė (-s): …

7.2.2.   Tipas (-ai): …

7.3.   Magnetas

7.3.1.   Markė (-s): …

7.3.2.   Tipas (-ai): …

7.4.   Uždegimo sinchronizavimas

7.4.1.   Statinė paskuba pagal viršutinį rimties tašką [veleno kampiniai laipsniai] …

7.4.2.   Paskubos kreivė, jei taikytina: …

8.   Variklio charakteristikos (kaip deklaruota gamintojo)

Vardinis sūkių dažnis (min–1)

 

Sūkių dažnis esant didžiausiai galiai (min–1)

 

Sūkių dažnis esant didžiausiam sukimo momentui (min–1)

 

Vardinė naudingoji galia (kW)

 

Didžiausia naudingoji galia (kW)

 

Didžiausias vardinis sukimo momentas (Nm)

 


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.

(3)  Ši vertė apskaičiuojama taikant π = 3,1416 ir suapvalinama kubinių centimetrų tikslumu.

(4)  Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.

(5)  Išbraukti, kas netaikoma.

(6)  Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.

(7)  Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.

(8)  Išbraukti, kas netaikoma.

(9)  Išbraukti, kas netaikoma.

2 PRIEDĖLIS

VARIKLIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

1.   BENDRIEJI PARAMETRAI (1)

1.1.

Degimo ciklas: …

1.2.

Aušalas: …

1.3.

Oro įsiurbimo būdas: …

1.4.

Degimo kameros tipas/konstrukcija: …

1.5.

Vožtuvai ir angos - konfigūracija, dydis ir skaičius: …

1.6.

Degalų sistema: …

1.7.

Variklio valdymo sistemos

Tapatumo įrodymas remiantis brėžinių numeriu (-iais): …

1.7.1.

pripučiamo oro aušinimo sistema: …

1.7.2.

išmetamųjų dujų recirkuliacija (2): …

1.7.3.

vandens įpurškimas/emulsija (2): …

1.7.4.

oro įpurškimas (2): …

1.8.

Tokio paties (arba mažiausio, jei tai pirminis variklis) santykio patikra: (sistemos galia/degalų tiekimas per taktą, remiantis diagramos (-ų) numeriu (-iais) (3): …

2.   VARIKLIŲ ŠEIMOS SĄRAŠAS

2.1.

Variklių šeimos pavadinimas: …

2.2.

Vienos šeimos variklių specifikacija: …

Specifikacija

Vienos šeimos varikliai

Pirminis variklis (1)

Variklio tipas

 

 

 

 

 

Cilindrų skaičius

 

 

 

 

 

Vardinis sūkių dažnis (min-1)

 

 

 

 

 

Per taktą patiekiama degalų (mm3) slėginio uždegimo varikliams, priverstinio uždegimo variklių degalų srautas (g/h)

 

 

 

 

 

Vardinė naudingoji galia (kW)

 

 

 

 

 

Didžiausia naudingoji galia (kW)

 

 

 

 

 

Sūkių dažnis esant didžiausiai galiai (min-1)

 

 

 

 

 

Sūkių dažnis esant didžiausiam sukimo momentui (min-1)

 

 

 

 

 

Per taktą patiekiama degalų (mm3)

 

 

 

 

 

Didžiausias sukimo momentas (Nm)

 

 

 

 

 

Tuščiosios eigos sūkių dažnis (min-1)

 

 

 

 

 

Cilindro poslinkis (didžiausias poslinkis, išreikštas %) (žr. 5 priedo 1.3 punktą)

 

 

 

 

 


(1)  Išsami informacija pateikiama 1 priedo 1 priedėlyje.

(2)  Pateikti visus susijusius techninius duomenis.

(3)  Žr. 5 priedo 1.9 punktą.

3 priedėlis

Tos pačios šeimos variklio tipo pagrindinės charakteristikos  (1)

1.   VARIKLIO APRAŠAS

1.1.   Gamintojas:…

1.2.   Gamintojo suteiktas variklio kodas: …

1.3.   Ciklas: keturtaktis/dvitaktis (2)

1.4.   Skersmuo (3): …mm

1.5.   Taktas (3): … mm

1.6.   Cilindrų skaičius, išdėstymas ir veikimo tvarka: …

1.7.   Variklio darbinis tūris (4): … cm3

1.8.   Vardinis sūkių dažnis: … min–1

1.9.   Didžiausias sukimo dažnis: … min–1

1.10.   Tūrinis suspaudimo laipsnis (5): …

1.11.   Degimo sistemos aprašas: …

1.12.   Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai): …

1.13.   Įleidimo ir išleidimo angos mažiausias skerspjūvio plotas: …

1.14.   Aušinimo sistema: skysčiu/oru (2)

1.14.1.   Skystis

1.14.1.1.   Skysčio pobūdis: …

1.14.1.2.   Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): yra/nėra (2)

1.14.1.3.   Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …

1.14.1.4.   Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …

1.14.2.   Oras

1.14.2.1.   Orpūtė: yra/nėra (2)

1.14.2.2.   Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …

1.14.2.3.   Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …

1.15.   Gamintojo leidžiama temperatūra

1.15.1.   Aušinimas skysčiu: didžiausia temperatūra prie išvado jungties: …K

1.15.2.   Aušinimas oru.

 

Atskaitos taškas. …

 

Didžiausia temperatūra prie atskaitos taško: … K

1.15.3.   Didžiausia pripučiamo oro temperatūra, išmatuota prie tarpinio aušintuvo įvado (jeigu taikytina): … K

1.15.4.   Didžiausia išleidimo temperatūra, išmatuota išmetimo vamzdyje (-žiuose) greta išmetalų kolektoriaus (-ių) išorės jungės (-ių): … K

1.15.5.   Tepalo temperatūra:

 

mažiausia … K

 

didžiausia … K

1.16.   Kompresorius: yra/nėra (6)

1.16.1.   Markė: …

1.16.2.   Tipas: …

1.16.3.   Sistemos aprašas (pvz., aukščiausias įleidimo slėgis, išmetimo sklendė, jeigu taikytina):

1.16.4.   Tarpinis aušintuvas: yra/nėra (6)

1.17.   Įsiurbimo sistema: didžiausias leidžiamas įleidžiamo oro išretėjimo lygio sumažėjimas, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa

1.18.   Išmetimo sistema: didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos priešslėgis, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa

2.   PAPILDOMI TARŠOS MAŽINIMO ĮTAISAI (jeigu yra ir jeigu neįrašyti kitoje antraštėje)

Aprašas ir (arba) schema (-os): …

3.   DEGALŲ TIEKIMAS SLĖGINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS

3.1.   Tiekimo siurblys

Slėgis (7) arba charakteristikų schema: …kPa

3.2.   Įpurškimo sistema

3.2.1.   Siurblys

3.2.1.1.   Markė(-s): …

3.2.1.2.   Tipas (-ai): …

3.2.1.3.   Didžiausias patiektų degalų kiekis: … mm3  (6)  (7) per taktą ar ciklą esant visiškam įpurškimui, kai siurblio greitis yra: … atitinkamai min–1 (vardinis) ir … min–1 (didžiausias sukimo momentas) arba charakteristikų schema: …

3.2.1.3.1.   Nurodyti taikytą metodą: su varikliu/su siurblio bandymų stendu (8)

3.2.1.4.   Įpurškimo paskuba

3.2.1.4.1.   Įpurškimo paskubos kreivė (7): …

3.2.1.4.2.   Sinchronizavimas (7): …

3.2.2.   Įpurškimo vamzdžiai

3.2.2.1.   Ilgis: …mm

3.2.2.2.   Vidinis skersmuo: …mm

3.2.3.   Purkštuvas (-ai)

3.2.3.1.   Markė(-s): …

3.2.3.2.   Tipas (-ai): …

3.2.3.3.   Atidarymo slėgis arba charakteristikų schema (6)  (7): … kPa

3 2.4.   Reguliatorius

3.2.4.1.   Markė(-s): …

3.2.4.2.   Tipas (-ai): …

3.2.4.3.   Sūkių dažnis, kuriuo, esant visai apkrovai, prasideda atkirta (7): … min–1

3.2.4.4.   Didžiausias sūkių dažnis be apkrovos (7): … min–1

3.2.4.5.   Tuščiosios eigos sūkių dažnis (7): … min–1

3.3.   Šaltojo paleidimo sistema

3.3.1.   Markė(-s): …

3.3.2.   Tipas (-ai): …

3.3.3.   Aprašas: …

3.4.   Elektroninis variklio valdymo įtaisas:

3.4.1.   Markė(-s): …

3.4.2.   Tipas: …

3.4.3.   Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …

3.4.4.   Papildomi dokumentai: …

4.   DEGALŲ TIEKIMAS PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS

4.1.   Karbiuratorius

4.1.1.   Markė(-s): …

4.1.2.   Tipas (-ai): …

4.2.   Netiesioginis degalų įpurškimas: vienas/keli purkštuvai (9)

4.2.1.   Markė(-s): …

4.2.2.   Tipas (-ai): …

4.3.   Tiesioginis įpurškimas

4.3.1.   Markė(-s): …

4.3.2.   Tipas (-ai): …

4.4.   Degalų srautas [g/h] ir oro bei degalų santykis esant vardiniam sūkių dažniui, kai droselinė sklendė visai atidaryta:

4.5.   Elektroninis variklio valdymo įtaisas

4.5.1.   Markė(-s): …

4.5.2.   Tipas: …

4.5.3.   Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …

4.5.4.   Papildomi dokumentai: …

5.   VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS

5.1.   Didžiausias vožtuvo pakilimas ir atsidarymo bei užsidarymo kampai rimties taško požiūriu arba lygiavertės charakteristikos: …

5.2.   Atskaitos ir (arba) nustatomieji intervalai (9):…

5.3.   Kintamoji vožtuvų sinchronizavimo sistema (jeigu taikytina ir jei: įsiurbimas ir (arba) išmetimas) (9):

5.3.1.   Tipas: nenutrūkstamo veikimo arba įjungiama/išjungiama (9)

5.3.2.   Kumštelio fazinio poslinkio kampas: …

6.   ANGŲ KONFIGŪRACIJA

6.1.   Padėtis, dydis ir skaičius: …

7.   UŽDEGIMO SISTEMA

7.1.   Uždegimo ritė

7.1.1.   Markė(-s): …

7.1.2.   Tipas (-ai): …

7.1.3.   Skaičius

7.2.   Uždegimo žvakė(-s)

7.2.1.   Markė(-s): …

7.2.2.   Tipas (-ai): …

7.3.   Magnetas

7.3.1.   Markė(-s): …

7.3.2.   Tipas (-ai): …

7.4.   Uždegimo sinchronizavimas

7.4.1.   Statinė paskuba pagal viršutinį rimties tašką [veleno kampiniai laipsniai]: …

7.4.2.   Paskubos kreivė, jeigu taikytina: …


(1)  Išsami informacija pateikiama 1 priedo 1 priedėlyje.

(2)  Išbraukti, kas netaikoma.

(3)  Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.

(4)  Ši vertė apskaičiuojama taikant π = 3,1416 ir suapvalinama kubinių centimetrų tikslumu.

(5)  Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.

(6)  Išsami informacija pateikiama 1 priedo 1 priedėlyje.

(7)  Išbraukti, kas netaikoma.

(8)  Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.

(9)  Išbraukti, kas netaikoma.


2 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

Image


3 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A   PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

B   PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Image


(1)  Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.


4 PRIEDAS

Vidaus degimo variklio naudingosios galios matavimo metodas

1.   Šiomis nuostatomis reglamentuojamas kintamu greičiu veikiančio vidaus degimo variklio galios kreivės, esant visai apkrovai, kaip variklio sūkių dažnio ir vardinio sūkių dažnio bei pastoviu greičiu veikiančio vidaus degimo variklio vardinės naudingosios galios funkcijos, nustatymo metodas.

2.   BANDYMO SĄLYGOS

2.1.   Variklis turėjo būti pradėtas eksploatuoti pagal gamintojo rekomendacijas.

2.2.   Jeigu galią galima matuoti tik tuomet, kai įrengta pavarų dėžė, reikia atsižvelgti į pavarų dėžės naudingumo koeficientą.

2.3.   Įrenginiai

2.3.1.   Įrenginiai, kurie turi būti sumontuoti

Kad variklis veiktų norimu režimu, reikalingi įrenginiai (kaip išvardyta 1 lentelėje), atliekant bandymą, sumontuojami bandymų stove taip, kad jų padėtis kuo labiau atitiktų padėtį norimu veikimo režimu.

2.3.2.   Įrenginiai, kurių turi būti atsisakyta

Atliekant bandymus turi būti atsisakyta tam tikrų įrenginių, kurie būtini tik eksploatuojant aparatą ir kurie gali būti prijungti prie variklio. Kaip pavyzdys pateikiamas šis nebaigtinis sąrašas:

i)

stabdžių oro kompresorius;

ii)

vairo stiprintuvo kompresorius;

iii)

pakabos kompresorius;

iv)

oro kondicionavimo sistema.

Jeigu priedų nuimti neįmanoma, galia, kurią jie sunaudoja neapkrauti, gali būti nustatyta ir pridėta prie išmatuotos variklio galios (žr. h pastabą 1 lentelėje). Jeigu taikant bandymo dažnį ši vertė didesnė kaip 3 % didžiausios galios, už bandymus atsakinga institucija gali ją patikrinti.

1   lentelė

Įrenginiai, kurie turi būti sumontuoti atliekant bandymą, siekiant nustatyti variklio galią

Numeris

Įrenginiai

Pritaikyta išmetimo bandymui

1

Įleidimo sistema

 

Įleidimo kolektorius

Taip, standartinė gamybos įranga.

Karterio išmetalų kontrolės sistema

Taip, standartinė gamybos įranga.

Dvigubos indukcijos įleidimo kolektoriaus sistemos kontrolės prietaisai

Taip, standartinė gamybos įranga.

Oro srauto matuoklis

Taip, standartinė gamybos įranga.

Oro įleidimo kanalai

Taip (1).

Oro filtras

Taip (1).

Įleidimo duslintuvas

Taip (1).

Greičio ribotuvas

Taip (1).

2

Įleidimo kolektoriaus indukcinio kaitinimo įtaisas

Taip, standartinė gamybos įranga. Jeigu įmanoma, turi būti nustatyta palankiausia padėtis.

3

Išmetimo sistema

 

Išmetimo grynintuvas

Taip, standartinė gamybos įranga.

Išmetalų kolektorius

Taip, standartinė gamybos įranga.

Jungiamieji vamzdžiai

Taip (2).

Duslintuvas

Taip (2).

Galinis vamzdis

Taip (2).

Išmetamųjų dujų stabdys

Ne (3).

Kompresorius

Taip, standartinė gamybos įranga.

4

Degalų siurblys

Taip, standartinė gamybos įranga. (4)

5

Karbiuratoriaus įranga

 

Karbiuratorius

Taip, standartinė gamybos įranga.

Elektroninė reguliavimo sistema, oro srauto matuoklis ir kt.

Taip, standartinė gamybos įranga.

Dujinių variklių įranga

 

Slėgio reduktorius

Taip, standartinė gamybos įranga.

Garintuvas

Taip, standartinė gamybos įranga.

Maišytuvas

Taip, standartinė gamybos įranga.

6

Degalų įpurškimo įranga (benzininis ir dyzelinis varikliai)

 

Apsauginis filtras

Taip, standartinė gamybos įranga arba bandymų stendo įranga.

Filtras

Taip, standartinė gamybos įranga arba bandymų stendo įranga.

Siurblys

Taip, standartinė gamybos įranga.

Aukšto slėgio vamzdis

Taip, standartinė gamybos įranga.

Injektorius

Taip, standartinė gamybos įranga.

Oro įleidimo vožtuvas

Taip, standartinė gamybos įranga (5).

Elektroninė reguliavimo sistema, oro srauto matuoklis ir kt.

Taip, standartinė gamybos įranga.

Reguliatorius (reguliavimo sistema)

Taip, standartinė gamybos įranga.

Degalų siurblio krumpliastiebio visos apkrovos automatinis ribotuvas atsižvelgiant į atmosferos sąlygas

Taip, standartinė gamybos įranga.

7

Aušinimo skysčiu įranga

 

Radiatorius

Ne.

Ventiliatorius

Ne.

Ventiliatoriaus gaubtas

Ne.

Vandens siurblys

Taip, standartinė gamybos įranga (6).

Termostatas

Taip, standartinė gamybos įranga (7).

8

Aušinimas oru

 

Gaubtas

Ne (8).

Ventiliatorius arba orpūtė

Ne (8).

Temperatūros reguliatorius

Ne.

9

Elektrinė įranga

 

Generatorius

Taip, standartinė gamybos įranga (9).

Kibirkšties paskirstymo sistema

Taip, standartinė gamybos įranga.

Ritė arba ritės

Taip, standartinė gamybos įranga.

Laidai

Taip, standartinė gamybos įranga.

Uždegimo žvakės

Taip, standartinė gamybos įranga.

Elektroninė reguliavimo sistema, taip pat detonacijos jutiklis ir (arba) kibirkšties lėtiklis

Taip, standartinė gamybos įranga.

10

Kompresorius

 

Kompresorius, tiesiogiai ar netiesiogiai varomas varikliu ir (arba) išmetamosiomis dujomis

Taip, standartinė gamybos įranga.

Tarpinis aušintuvas

Taip, standartinės gamybos įranga arba bandymų stendo įranga (8), (10).

Aušinimo siurblys arba ventiliatorius (varomas varikliu)

Ne (8).

Aušalo srauto reguliatorius

Taip, standartinė gamybos įranga.

11

Papildomas bandymų stendo ventiliatorius

Taip, jei reikalinga.

12

Taršos mažinimo įtaisai

Taip, standartinės gamybos įranga (11).

13

Paleidimo įranga

Bandymų stendo įranga (12).

14

Tepalinės alyvos siurblys

Taip, standartinė gamybos įranga.

2.4.   Nustatymo reikalavimai

Naudingosios galios matavimo bandymo nustatymo reikalavimai yra nurodyti 2 lentelėje.

2   lentelė

Nustatymo reikalavimai

1.

Karbiuratoriaus (-ių), garintuvo ir (arba) slėgio reguliatoriaus nustatymas

Vadovaujantis gamintojo pateiktomis gamybos specifikacijomis ir naudojant be pakeitimų tam tikru veikimo režimu.

2.

Įpurškimo siurblio tiekimo sistemos nustatymas

3.

Uždegimo arba įpurškimo sinchronizavimas (sinchronizavimo kreivė)

4.

Reguliatoriaus nustatymas

5.

Išmetalų kontrolės prietaisai

6.

Padidintos galios valdymas

3.   DUOMENYS, KURIE TURI BŪTI UŽREGISTRUOTI

3.1.

Duomenys, kurie turi būti užregistruoti, nurodomi šio priedo priedėlio 4 dalyje. Veikimo duomenys gaunami pastoviomis darbo sąlygomis, kai varikliui tiekiamas reikiamas kiekis švaraus oro. Degimo kamerose gali būti mažas kiekis nuosėdų. Norint sumažinti pataisos koeficiento dydį, bandymų sąlygos, pvz., įleidžiamo oro temperatūra, turi būti kiek įmanoma artimesnės norminėms sąlygoms (žr. šio priedo 5.2 punktą).

3.2.

Į variklį įleidžiamo oro temperatūra matuojama įleidimo kanaluose. Įleidžiamo oro išretėjimo lygis matuojamas toje pačioje vietoje. Termometras ar termopora apsaugomi nuo degalų purslų ir spinduliuojamos šilumos ir įstatomi tiesiai į oro srautą. Turi būti pakankamas skaičius matavimo vietų, kad gautas temperatūros įleidimo vietoje vidurkis būtų reprezentatyvus.

3.3.

Įleidžiamo oro išretėjimo lygis matuojamas žemiau kanalų įvado, oro filtro, įleidimo duslintuvo ar greičio ribotuvo (jeigu įrengta).

3.4.

Variklio įvado absoliutusis slėgis matuojamas įleidimo kolektoriuje žemiau kompresoriaus ir šilumokaičio, jeigu jie įrengti, ir bet kuriame kitame taške, kur reikia išmatuoti slėgį, norint apskaičiuoti pataisos koeficientus.

3.5.

Išmetimo sistemos priešslėgis matuojamas bent per tris vamzdžio skersmenis po išmetalų kolektoriaus (-ių) išvadine (-ėmis) junge (-ėmis) esančiame taške ir apatiniame taške greta turbininio (-ių) įkroviklio (-ių), jeigu įrengta. Vieta nurodoma.

3.6.

Duomenys pradedami registruoti tik tada, kai sukimo momentas, sūkių dažnis ir temperatūra bent vieną minutę išlieka iš esmės pastovūs.

3.7.

Atliekant ciklą arba fiksuojant rodmenis, variklio sūkių dažnis turi nenukrypti nuo pasirinktojo sūkių dažnio daugiau kaip ± 1 % ar ± 10 min; pasirenkamas didesnis skaičius.

3.8.

Išmatuotos stabdymo apkrovos, degalų suvartojimo ir įleidžiamo oro temperatūros rodmenys fiksuojami vienu metu, o jų vertės turi būti dviejų iš eilės išmatuotų pastovių verčių, kurios stabdymo apkrovos požiūriu skiriasi ne daugiau kaip 2 %, vidurkis.

3.9.

Aušalo temperatūra prie variklio išvado turi atitikti gamintojo nurodytą vertę.

Jeigu gamintojas temperatūros nenurodė, ji turi siekti 353 K ± 5 K. Norminėmis sąlygomis oru aušinamuose varikliuose gamintojo nurodyto taško temperatūra nuo gamintojo nurodytos didžiausios vertės turi skirtis ne daugiau kaip + 0/– 20 K.

3.10.

Slėginio uždegimo variklių degalų temperatūra matuojama degalų įpurškimo įvade ir turi būti 306–316 K (33–43 °C); priverstinio uždegimo variklių degalų temperatūra matuojama kuo arčiau karbiuratoriaus įvado arba degalų injektorių sąrankos ir turi būti 293–303 K (20–30 °C).

3.11.

Tepalinės alyvos temperatūra, matuojama tepalinės alyvos siurblyje arba prie ritės aušintuvo angos, turi neviršyti variklio gamintojo nustatytų ribinių verčių.

3.12.

Gali būti naudojama papildoma reguliavimo sistema, skirta prireikus šio priedo 3.9, 3.10 ir 3.11 punktuose nurodytoms temperatūros ribinėms vertėms išlaikyti.

4.   MATAVIMO TIKSLUMAS

4.1.

Sukimo momentas: ± 1 % išmatuoto sukimo momento. Sukimo momento matavimo sistema kalibruojama taip, kad būtų įvertinti trinties nuostoliai. Apatinės dinamometrinio stendo matavimo skalės pusės tikslumas negali viršyti ± 2 % išmatuoto sukimo momento.

4.2.

Variklio sūkių dažnis: 0,5 % išmatuoto dažnio.

4.3.

Degalų suvartojimas: ± 1 % išmatuoto suvartojimo.

4.4.

Degalų temperatūra: ± 2 K.

4.5.

Į variklį įleidžiamo oro temperatūra: ± 2 K.

4.6.

Barometrinis slėgis: ± 100 Pa.

4.7.

Oro išretėjimo lygis įleidimo sistemoje: ± 50 Pa.

4.8.

Išmetimo sistemos priešslėgis: ± 200 Pa.

5.   GALIOS PATAISOS KOEFICIENTAI

5.1.   Apibrėžtis

Pataisos koeficientas – variklio galiai norminėmis atmosferos sąlygomis, nurodytomis 5.2 punkte, apskaičiuoti naudojamas koeficientas.

Po = α P

Čia:

Po

– pataisytoji galia (t. y. galia norminėmis atmosferos sąlygomis);

α

– pataisos koeficientas (αa arba αd);

P

– išmatuotoji galia (bandomoji galia).

5.2.   Norminės atmosferos sąlygos

5.2.1.   Temperatūra (To) – 298 K (25 °C)

5.2.2.   Sauso oro slėgis (Pso) – 99 kPa.

Sauso oro slėgis grindžiamas 100 kPa bendro slėgio verte ir 1 kPa vandens garų slėgio verte.

5.3.   Bandymų atmosferos sąlygos

Atliekant bandymus turi būti toliau nurodytos atmosferos sąlygos.

5.3.1.   Temperatūra (T)

Jeigu tai priverstinio uždegimo varikliai

:

288 K ≤ T ≤ 308 K

jeigu tai slėginio uždegimo varikliai

:

283 K ≤ T ≤ 313 K

5.3.2.   Slėgis (ps)

90 kPa < ps < 110 kPa

5.4.   Pataisos koeficientų αa ir αd nustatymas (13)

5.4.1.   Kibirkštinio uždegimo varikliai be pripūtimo arba su pripūtimu

Pataisos koeficientas αa apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Čia:

ps

sauso oro atmosferinis slėgis kilopaskaliais (kPa), t. y. bendrasis barometrinis slėgis atėmus vandens garų slėgį;

T

variklio įsiurbto oro absoliučioji temperatūra kelvinais (K).

Sąlygos, kurių turi būti laikomasi laboratorijoje

Bandymas patvirtinamas, jeigu pataisos koeficientas yra:

0,96 ≤ αa ≤ 1,06

Jeigu šios ribinės vertės viršijamos, bandymo ataskaitoje nurodoma gautoji vertė ir tikslios bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).

5.4.2.   Slėginio uždegimo variklių koeficientas αd

Slėginio uždegimo variklių galios pataisos koeficientas (αd), esant pastoviam degalų srautui, gaunamas taikant šią formulę:

αd = (fa)fm

Čia:

fa

atmosferos faktorius;

fm

kiekvieno tipo varikliui ir reguliavimui būdingas dydis.

5.4.2.1.   Atmosferos koeficientas fa

Šis koeficientas žymi aplinkos sąlygų (slėgio, temperatūros ir drėgnio) poveikį variklio įsiurbiamam orui. Įvairių variklių tipų atmosferos koeficientai yra skirtingi.

5.4.2.1.1.   Varikliai be pripūtimo ir su mechaniniu pripūtimu

Formula

5.4.2.1.2.   Turbininiai varikliai su pripučiamo oro aušinimo sistema arba be jos

Formula

5.4.2.2.   Variklio koeficientas fm

fm yra qc (patikslintojo degalų srauto) funkcija:

 

fm = 0,036 qc – 1,14

ir

 

qc = q/r

Čia:

q

degalų srautas miligramais per ciklą viename darbinio tūrio litre (mg/(l × ciklas));

r

kompresoriaus išvado ir kompresoriaus įvado slėgio koeficientas (variklių be pripūtimo r = 1).

Ši formulė galioja qc verčių intervalui nuo 37,2 mg/(l × ciklas) iki 65 mg/(l × ciklas).

Jei qc vertės yra mažesnės kaip 37,2 mg/(l × ciklas), naudojama pastovi fm vertė 0,2 (fm = 0,2).

Jei qc vertės yra didesnės kaip 65 mg/(l × ciklas), naudojama pastovi fm vertė 1,2 (fm = 1,2) (žr. brėž.).

Image

5.4.2.3.   Sąlygos, kurių turi būti laikomasi laboratorijoje

Bandymas patvirtinamas, jeigu pataisos koeficientas αa yra:

0,93 ≤ αa ≤ 1,07

Jeigu šios ribinės vertės viršijamos, bandymo ataskaitoje nurodoma gauta patikslinta vertė ir tikslios bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).


(1)  Visa įleidimo sistema montuojama taip, kaip ją numatyta montuoti norimu veikimo režimu:

i)

kai ji galėtų turėti akivaizdaus poveikio variklio galiai;

ii)

naudojant kibirkštinio uždegimo variklius be pripūtimo;

iii)

kai to reikalauja gamintojas.

Kitais atvejais leidžiama naudoti lygiavertę sistemą ir reikėtų patikrinti, ar įsiurbimo slėgis nesiskiria nuo švaraus oro filtrui gamintojo nustatytos viršutinės ribos daugiau kaip 100 Pa.

(2)  Visa įleidimo sistema montuojama taip, kaip ją numatyta montuoti norimu veikimo režimu:

i)

kai ji galėtų turėti akivaizdaus poveikio variklio galiai;

ii)

naudojant kibirkštinio uždegimo variklius be pripūtimo;

iii)

kai to reikalauja gamintojas.

Kitais atvejais reikėtų įrengti lygiavertę sistemą, su sąlyga, kad išmatuotas slėgis nesiskiria daugiau kaip 1 000 Pa nuo gamintojo nustatytos viršutinės ribos.

(3)  Jeigu variklyje sumontuotas išmetamųjų dujų stabdys, droselinės sklendės padėtis nustatoma, kai sklendė visai atidaryta.

(4)  Prireikus galima reguliuoti degalų tiekimo slėgį, kad jis atitiktų slėgį tam tikro variklio veikimo režimo sąlygomis (visų pirma, kai naudojama degalų grąžinimo sistema).

(5)  Oro įsiurbimo vožtuvas yra įpurškimo siurblio pneumatinio reguliatoriaus valdymo vožtuvas. Reguliatorius ar degalų įpurškimo įranga gali turėti kitus įtaisus, kurie gali turėti įtakos įpurškiamų degalų kiekiui.

(6)  Aušinamąjį skystį turi varinėti tik variklinis vandens siurblys. Skystis gali būti aušinamas išorinėje sistemoje, jeigu šios sistemos slėgio nuostoliai ir siurblio įleidžiamosios angos slėgis iš esmės lieka tokie patys, kaip ir variklio aušinimo sistemos.

(7)  Termostato padėtis gali būti nustatyta, kai jis yra visai atidarytas.

(8)  Kai atliekant bandymą prijungiami aušinamasis ventiliatorius arba orpūtė, jų sunaudota galia pridedama prie rezultatų, išskyrus variklius, kuriuose tokie įrenginiai yra neatskiriama variklio dalis, t. y. prie alkūninio vėleno tiesiogiai pritvirtinti oru aušinamų variklių aušinamieji ventiliatoriai. Ventiliatoriaus arba orpūtės galia nustatoma taikant bandymų sūkių dažnius, apskaičiuotus pagal tipines charakteristikas arba atliekant praktinius bandymus.

(9)  Mažiausia generatoriaus galia: elektrinė generatoriaus galia turi būti apribota iki tokios, kurios reikia įrenginiams, be kurių variklis negalėtų veikti. Jeigu būtina prijungti akumuliatorių, naudojamas visiškai įkrautas ir tvarkingas akumuliatorius.

(10)  Pripučiamu oru aušinami varikliai bandomi naudojant skysčiu arba oru aušinamą pripučiamo oro aušinimo sistemą, tačiau jei gamintojas pageidauja, aušinimo oru sistema gali būti pakeista bandymų stendo įranga. Bet kuriuo atveju, kaskart nustačius vis kitą sūkių dažnį, galia matuojama, kai bandymų stendo pripučiamo oro aušintuve sumažėjusio variklio oro slėgio didžiausia vertė ir sumažėjusios temperatūros mažiausia vertė yra tokie patys, kaip ir gamintojo nurodytieji.

(11)  Tai gali būti, pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema, katalizatorius, šiluminis reaktorius, antrinė oro tiekimo sistema ir apsaugos nuo degalų išgaravimo sistema.

(12)  Elektrinėms ar kitoms paleidimo sistemoms galia tiekiama naudojant bandymų stendą.

(13)  Bandymai gali būti atliekami kondicionuojamose bandymų patalpose, kuriose galima reguliuoti atmosferos sąlygas.

Jeigu varikliuose yra automatinis oro temperatūros reguliatorius, kuris esant visai apkrovai 25 °C temperatūros salygomis netiekia karšto oro, bandymas atliekamas, kai įtaisas visiškai uždaras. Jeigu esant 25 °C temperatūrai įtaisas tebeveikia, bandymas atliekamas, kai jis veikia normaliai, o temperatūros pataisos laipsnio rodiklis pagal pataisos koeficientą yra lygus nuliui (temperatūros pataisa netaikoma).

PRIEDĖLIS

VARIKLIO NAUDINGOSIOS GALIOS MATAVIMO BANDYMŲ REZULTATAI

Šį blanką pildo bandymus atliekanti laboratorija.

1.   BANDYMŲ SĄLYGOS

1.1.

Išmetimo sistemos priešslėgio matavimo taško padėtis

1.2.

Įleidžiamo oro išretėjimo lygio matavimo taško padėtis

1.3.

Dinamometro charakteristikos

1.3.1.

Markė: …Pavyzdys: …

1.3.2.

Tipas: …

2.   DEGALAI

2.1.

Kibirkštinio uždegimo variklių, naudojančių skystuosius degalus:

2.1.1.

Markė: …

2.1.2.

Specifikacija: …

2.1.3.

Antidetonacinis priedas (švinas ir t. t.) …

2.1.3.1.

Tipas: …

2.1.3.2.

Kiekis: …mg/l

2.1.4.

Tiriamasis oktaninis skaičius (TOS): … (ASTM D 26 99–70)

2.1.4.1.

Tankis: … g/cm3 esant 288 K temperatūrai

2.1.4.2.

Apatinis šilumingumas: …kJ/kg

2.2.

Kibirkštinio uždegimo variklių, naudojančių dujinius degalus:

2.2.1.

Markė: …

2.2.2.

Specifikacija: …

2.2.3.

Laikymo slėgis: … barai (-ų)

2.2.4.

Naudojimo slėgis: … barai (-ų)

2.2.5.

Apatinis šilumingumas: …kJ/kg

2.3.

Slėginio uždegimo variklių, naudojančių dujinius degalus:

2.3.1.

Tiekimo sistema: dujos

2.3.2.

Naudojamų dujų specifikacija: …

2.3.3.

Skystųjų degalų ir dujų santykis: …

2.3.4.

Apatinis šilumingumas: …

2.4.

Slėginio uždegimo variklių, naudojančių skystuosius degalus:

2.4.1.

Markė: …

2.4.2.

Naudojamų degalų specifikacija: …

2.4.3.

Cetaninis skaičius (ASTM D 976–71): …

2.4.4.

Tankis: … g/cm3 esant 288 K temperatūrai

2.4.5.

Apatinis šilumingumas: … kJ/kg

3.   TEPALAS

3.1.

Markė: …

3.2.

Specifikacija: …

3.3.

Amerikos automobilių inžinierių sąjungos (SAE) nustatyta klampa: …

Detalūs matavimų rezultatai (1)

Variklio sūkių dažnis, min– 1

 

 

Išmatuotas sukimo momentas (Nm)

 

 

Išmatuota galia (kW)

 

 

Išmatuotas degalų srautas (g/h)

 

 

Barometrinis slėgis (kPa)

 

 

Vandens garų slėgis (kPa)

 

 

Įleidžiamo oro temperatūra (K)

 

 

1 lentelėje išvardytiems įrenginiams skirta perteklinė galia, kuri turi būti pridėta (kW)

Nr. 1

Nr. 2

Nr. 3

 

 

Iš viso (kW)

 

Galios pataisos koeficientas

 

 

Pakoreguota stabdymo galia (kW)

 

 

Naudingoji galia (kW)

 

 

Vardinis sukimo momentas (Nm)

 

 

Pataisytas savitasis kuro suvartojimas (g/(kWh)) (2)

 

 

Aušinimo skysčio temperatūra įvade (K)

 

 

Tepalinės alyvos temperatūra matavimo taške (K)

 

 

Oro temperatūra už kompresoriaus (K) (3)

 

 

Degalų temperatūra įpurškimo siurblio įvade, (K)

 

 

Oro temperatūra už įpurškiamo oro aušintuvo (K) (3)

 

 

Slėgis už kompresoriaus (kPa)

 

 

Slėgis už įpurškiamo oro aušintuvo (kPa)

 

 

Įleidžiamo oro išretėjimo lygis (Pa)

 

 

Išmetimo sistemos priešslėgis (Pa)

 

 

Degalų tiekimas (mm3/per taktą arba ciklą) (3)

 

 


(1)  Naudingosios galios ir naudingojo sukimo momento charakteristikų kreivės nubraižomos kaip variklio sūkių dažnio funkcija.

(2)  Apskaičiuojama atsižvelgiant į slėginio uždegimo ir priverstinio uždegimo variklių naudingąją galią; šiuo atveju dauginama iš galios pataisos koeficiento.

(3)  Išbraukti, kas netaikoma.


5 PRIEDAS

VARIKLIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

1.   VARIKLIŲ ŠEIMĄ APIBRĖŽIANTYS PARAMETRAI

Variklių šeima gali būti apibrėžiama pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri tos šeimos varikliams. Tam tikrais atvejais parametrai gali būti susiję. Į šį poveikį taip pat reikia atsižvelgti siekiant, kad variklių šeimai būtų priskirti tik varikliai su panašiomis išmetalų charakteristikomis.

Kad būtų galima padaryti išvadą, kad varikliai priklauso tai pačiai variklių šeimai, šių jiems taikytinų parametrų sąrašas turi būti bendras.

1.1.

Degimo ciklas:

 

keturtaktis;

 

dvitaktis.

1.2.

Aušalas:

 

oras;

 

vanduo;

 

alyva.

1.3.

Atskiro cilindro tūris:

Atskiro cilindro tūris, t. y. 85–100 % didžiausio tos pačios variklių šeimos variklio cilindro tūrio.

1.4.

Oro įsiurbimo būdas:

 

be pripūtimo;

su pripūtimu.

1.5.

Degalų rūšis:

 

dyzeliniai degalai;

 

benzinas;

 

dujiniai degalai (gamtinės dujos arba suskystintos naftos dujos).

1.6.

Degimo kameros tipas ir (arba) konstrukcija:

 

prieškamerė;

 

sūkurinė kamera;

 

atviroji kamera.

1.7.

Vožtuvų ir angų - konfigūracija, dydis ir skaičius:

 

cilindro galvutės;

 

cilindro sienelės;

 

karterio.

1.8.

Degalų sistema

1.8.1.

Slėginio uždegimo variklių:

 

injektorius su siurblių eile;

 

įmontuotasis siurblys;

 

skirstomasis siurblys;

 

vienas elementas;

 

siurblio purkštuvo sistema.

1.8.2.

Priverstinio uždegimo variklių:

 

karbiuratorius;

 

netiesioginis degalų įpurškimas;

 

tiesioginis įpurškimas.

1.9.

Įvairios charakteristikos:

 

išmetamųjų dujų recirkuliacija;

 

vandens įpurškimas ir (arba) emulsija;

 

oro įpurškimas;

 

pripučiamo oro aušinimo sistema.

1.10.

Išmetamųjų dujų baigiamasis apdorojimas:

 

oksidacijos katalizatorius;

 

redukcijos katalizatorius;

 

terminis reaktorius;

 

kietųjų dalelių gaudyklė.

2.   PIRMINIO VARIKLIO PASIRINKIMAS

2.1.

Pagrindinis variklių šeimos pirminio variklio pasirinkimo kriterijus – per vieną taktą įpurkštų degalų didžiausias kiekis esant deklaruoto sukimo momento didžiausiam dažniui.

Jeigu šis pagrindinis kriterijus taikytinas dviem ar daugiau variklių, pirminis variklis pasirenkamas taikant antrinį kriterijų – per vieną taktą įpurkštų degalų didžiausią kiekį esant vardiniam sūkių dažniui. Tam tikromis aplinkybėmis patvirtinimą suteikianti institucija gali nuspręsti, kad variklių šeimą galima tiksliausiai apibrėžti išbandant antrąjį variklį. Tuomet patvirtinimą suteikianti institucija bandymams gali atrinkti antrąjį variklį.

2.2.

Kibirkštinio uždegimo variklių šeimos pirminis variklis atrenkamas taikant pirminį kriterijų – degalų srautą (g/h).


6 PRIEDAS

GAMYBOS ATITIKTIES PATIKROS

1.   BENDROJI INFORMACIJA

Šie reikalavimai suderinami su bandymais, kurie turi būti atlikti siekiant patikrinti gamybos atitiktį, vadovaujantis šios taisyklės 6.2 punktu.

2.   BANDYMO PROCEDŪROS

Naudojami šios taisyklės 4 priede aprašytas bandymo metodas ir matavimo prietaisai.

3.   BANDINIŲ ATRANKA

3.1.   Variklio tipas

Turi būti pasirinktas vienas variklis. Jeigu, atlikus 5.1 punkte nurodytą bandymą, padaroma išvada, kad variklis neatitinka šios taisyklės reikalavimų, turi būti išbandyti dar du varikliai.

3.2.   Variklių šeima

Jeigu patvirtinimas teikiamas variklių šeimai, gamybos atitiktis tikrinama pasirenkant vieną šeimos variklį, tačiau ne pirminį variklį. Jeigu gamybos atitikties patikros rezultatai nepriimtini, tikrinami dar du to paties tipo varikliai.

4.   MATAVIMO KRITERIJAI

4.1.   Vidaus degimo variklio naudingoji galia ir savitasis degalų suvartojimas

Matuojama taikant pakankamo dydžio variklio sūkių dažnį, kad būtų galima tiksliai nustatyti galios, sukimo momento ir savitojo degalų suvartojimo kreives nuo gamintojo rekomenduojamos mažiausios iki didžiausios sūkių dažnio vertės, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.9 ir 2.11 punktuose.

Technikos tarnybos išmatuotos atrinktojo variklio vertės visuose kreivės matavimo taškuose neturi skirtis daugiau kaip ± 5 %, kai matuojama naudingoji galia (sukimo momentas), ir ± 10 %, kai matuojamas savitasis degalų suvartojimas; leidžiamoji nuokrypa neturi viršyti ± 5 % variklio sūkių dažnio.

5.   REZULTATŲ VERTINIMAS

Jeigu 3 dalyje nurodyto antrojo ir (arba) trečiojo variklio naudingosios galios ir degalų suvartojimo matavimo rezultatai neatitinka 4 dalies reikalavimų, daroma išvada, kad gamyba neatitinka šios taisyklės reikalavimų, todėl turi būti taikomos šios taisyklės 7 dalies nuostatos.


7 PRIEDAS

ETALONINIŲ DEGALŲ TECHNINIAI DUOMENYS

1.   Suskystintų naftos dujų etaloninių degalų techniniai duomenys

Parametras

Vienetas

A degalų ribinės vertės

B degalų ribinės vertės

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Mažiausia

Didžiausia

Variklio oktaninis skaičius

1

92,5 (1)

 

92,5

 

EN 589 B priedas

Sudėtis:

 

 

 

 

 

 

C3 kiekis

% tūrio

48

52

83

87

 

C4 kiekis

% tūrio

48

52

13

17

ISO 7941

Alkenai

% tūrio

 

12

 

14

 

Išgarinimo likutis

mg/kg

 

50

 

50

NFM 41–015

Bendras sieros kiekis

masės milijoninė dalis (1)

 

50

 

50

EN 24260

Vandenilio sulfidas

 

nėra

 

nėra

ISO 8819

Vario juostelės korozija

klasifikavimas

 

1 klasė

 

1 klasė

ISO 6251 (2)

Vanduo, esant 0 °C

 

 

nėra

 

nėra

apžiūra

2.   Gamtinių dujų etaloninių degalų techniniai duomenys

Europos rinkoje yra dviejų tipų degalai:

H tipas, kurio kraštinės etaloninių degalų rūšys yra GR ir G23,

L tipas, kurio kraštinės etaloninių degalų rūšys yra G23 ir G25.

Toliau apibendrinamos GR, G23 ir G25 rūšių etaloninių degalų charakteristikos:

Etaloniniai degalai GR

Charakteristikos

Vienetai

Pagrindas

Ribinės vertės

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Sudėtis:

 

 

 

 

 

Metanas

 

87

84

89

 

Etanas

 

13

11

15

 

Likutis (3)

% mol

1

ISO 6974

Sieros kiekis

mg/m3  (4)

10

ISO 6326–5


Etaloniniai degalai G23

Charakteristikos

Vienetai

Pagrindas

Ribinės vertės

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Sudėtis:

 

 

 

 

 

Metanas

 

92,5

91,5

93,5

 

Likutis (5)

% mol

1

ISO 6974

N2

 

7,5

6,5

8,5

 

Sieros kiekis

mg/m3  (6)

10

ISO 6326–5


Etaloniniai degalai G25

Charakteristikos

Vienetai

Pagrindas

Ribinės vertės

Bandymo metodas

Mažiausia

Didžiausia

Sudėtis:

 

 

 

 

 

Metanas

 

86

84

88

 

Likutis (7)

% mol

1

ISO 6974

N2

 

14

12

16

 

Sieros kiekis

mg/m3  (8)

10

ISO 6326–5

3.   Priverstinio uždegimo varikliams skirti etaloniniai degalai

Parametras

Vienetas

Ribinės vertės (2)

Bandymo metodas

Leidinys

Mažiausia

Didžiausia

Tiriamasis oktaninis skaičius (TOS)

 

95,0

EN 25164

1993

Variklinis oktaninis skaičius (VOS)

 

85,0

EN 25163

1993

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

748

775

ISO 3675

1995

Garų slėgis pagal Reidą

kPa

56,0

95,0

EN 12

1993

Distiliacija:

 

 

 

 

 

pradinė virimo temperatūra

°C

24

40

EN-ISO 3405

1988

išgarinta esant 100 °C temperatūrai

proc. v/v

49,0

57,0

EN-ISO 3405

1988

išgarinta esant 150 °C temperatūrai

proc. v/v

81,0

87,0

EN-ISO 3405

1988

galutinė virimo temperatūra

°C

190

215

EN-ISO 3405

1988

Likutis

proc.

2

EN-ISO 3405

 

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

 

alkenai

proc. v/v

10

ASTM D 1319

1995

aromatiniai angliavandeniliai (4)

proc. v/v

28,0

40,0

ASTM D 1319

1995

benzenas

proc. v/v

1,0

ankst. EN 12177

1998

sočiosios riebiosios rūgštys

 

Likutis

ASTM D 1319

1995

Anglies ir (arba) angliavandenilių santykis

 

Ataskaita

Ataskaita

 

 

Atsparumas oksidacijai (5)

mn

480

EN-ISO 7536

1996

Deguonies kiekis (6)

proc. m/m

2,3

EN 1601

1997

Dervų kiekis

mg/ml

0,04

EN-ISO 6246

1997

Sieros kiekis (7)

mg/kg

100

ankst. EN-ISO 14596

1998

Vario korozija esant 50 °C

 

1

EN-ISO 2160

1995

Švino kiekis

g/l

0,005

EN 237

1996

Fosforo kiekis

g/l

0,0013

ASTM D 3231

1994

4.   Slėginio uždegimo varikliams skirti etaloniniai degalai (1)

 

Ribinės vertės ir vienetai (2)

Bandymo metodas

Cetaninis skaičius (4)

mažiausia 45(7), daugiausia 50

ISO 5165

Tankis, esant 15 °C

mažiausia 835 kg/m3, daugiausia 845 kg/m3 (10)

ISO 3675, ASTM D 4052

Distiliacija (3), esant 95 % taškui

daugiausia 370 °C

ISO 3405

Klampa, esant 40 °C

mažiausia 2,5 mm2/s, daugiausia 3,5 mm2/s

ISO 3104

Sieros kiekis

mažiausia 0,1 % masės (9), daugiausia 0,2 % masės (8)

ISO 8754, EN 24260

Pliūpsnio temperatūra

mažiausia 55 °C

ISO 2719

Ribinė filtruojamumo temperatūra

mažiausia/daugiausia + 5 °C

EN 116

Vario korozija

daugiausia 1

ISO 2160

Koksingumas pagal Conradsoną (10 % distiliacijos likučio)

daugiausia 0,3 % masės

ISO 10370

Pelenų kiekis

daugiausia 0,01 % masės

ASTM D 482 (12)

Vandens kiekis

daugiausia 0,05 % masės

ASTM D 95, D 1744

Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius

mažiausia 0,20 mg KOH/g

 

Atsparumas oksidacijai (5)

daugiausiai 2,5 mg/100 ml

ASTM D 2274

Gersa (6)

 

 

Pastabos

(1)

Jeigu reikia apskaičiuoti variklio ar transporto priemonės šiluminį efektyvumą, degalų kaloringumo vertė gali būti apskaičiuota pagal šią formulę:

specifinė energija (šilumingumas) (grynasis)

MJ/kg = (46,423 – 8,792 × d2 + 3,17 × d) × (1 – (x + y + s)) + 9,42 × s – 2,499 × x

Čia:

d

=

tankis, esant 288 K (15 °C) temperatūrai;

x

=

vandens masės dalis (%, padalinta iš 100);

y

=

pelenų masės dalis (%, padalinta iš 100);

s

=

sieros masės dalis (%, padalinta iš 100).

(2)

Specifikacijose nurodytos „tikrosios vertės“. Jų ribinės vertės nustatytos pagal ASTMD D 3244 „Naftos produktų kokybės aptarimo pagrindo nustatymas“ (angl. „Defining a Basis for Petroleum Product Quality Disputes“) normas, o mažiausioji vertė nustatyta atsižvelgiant į mažiausią 2R dydžio skirtumą virš nulio; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas yra 4R (R – atkuriamumas).

Nepaisydamas šių statistikos požiūriu būtinų priemonių, degalų gamintojas vis tiek turi siekti nulinės vertės, kuriai esant numatoma didžiausioji vertė yra 2R, ir vidutinės vertės, kai nurodomos apatinė ir viršutinė ribinės vertės. Prireikus išsiaiškinti, ar degalai atitinka specifikacijose nurodytus reikalavimus, taikomos ASTM D 3244 normos.

(3)

Nurodyti skaičiai reiškia išgarintą kiekį (surinktas kiekis % + nuostolių kiekis %).

(4)

Cetaninio indekso intervalas neatitinka reikalavimo, kad intervalas būtų ne mažesnis kaip 4R.

Tačiau kilus ginčui tarp tiekėjo ir vartotojo, jį galima spręsti taikant ASTM D 3244 normas ir atliekant užtektinai pakartotinių matavimų, būtinų reikiamam tikslumui pasiekti, užuot taikius pavienes vertes.

(5)

Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad saugojimo laikas sutrumpės. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.

(6)

Šie degalai turi būti sudaryti tik tiesioginių frakcijų ir krekinguoto angliavandenilių distiliato komponentų pagrindu; leidžiama desulfuruoti. Juose neturi būti jokių metalų priedų ar cetaninio skaičiaus gersos.

(7)

Leidžiamos žemesnės vertės, tačiau tokiu atveju turi būti praneštas naudojamų etaloninių degalų cetaninis skaičius.

(8)

Leidžiamos didesnės vertės, tačiau tokiu atveju turi būti praneštas naudojamų etaloninių degalų sieros kiekis.

(9)

Turi būti atliekama nuolatinė peržiūra, atsižvelgiant į rinkose vyraujančias tendencijas. Kad, pareiškėjui paprašius, būtų galima išduoti pradinį variklio be išmetamųjų dujų baigiamojo apdorojimo įtaiso patvirtinimą, leidžiamas mažiausiais sieros masės kiekis turi būti 0,050 %, tad tokiu atveju išmatuota kietųjų dalelių koncentracija turi būti patikslinta ją padidinant iki vidutinės vertės, kuri nominaliai apibrėžiama sieros kiekiui degaluose (0,150 % masės) taikant šią lygtį:

PTadj = PT + [SFC × 0,0917 × (NSLF – FSF)]

Čia:

PTadj

=

patikslinta PT vertė (g/kWh);

PT

=

išmatuota svertinė specialioji išmetamų kietųjų dalelių vertė (g/kWh);

SFC

=

svertinis savitasis degalų suvartojimas (g/kWh), apskaičiuotas pagal toliau nurodytą formulę;

NSLF

=

sieros kiekio masės frakcijos, t. y. 0,15 %, padalinus iš 100, vidutinė vardinė vertė;

FSF

=

degalų sieros kiekio masės frakcija (%, padalinus iš 100).

Svertinio savitojo degalų suvartojimo apskaičiavimo lygtis:

Formula

Čia:

Pi = Pm,i + PAE,i

Vadovaujantis 6 dalies nuostatomis, siekiant užtikrinti gamybos vertinimo atitiktį, reikia laikytis reikalavimų naudoti etaloninius degalus, kurių sieros kiekis atitinka mažiausią (didžiausią) 0,1 % (0,2 %) masės koncentraciją.

(10)

Leidžiamos didesnės vertės (iki 855 kg/m3), tačiau tokiu atveju turi būti nurodytas naudojamų etaloninių degalų tankis. Vadovaujantis 6 dalies nuostatomis, siekiant užtikrinti gamybos vertinimo atitiktį, reikia laikytis reikalavimų naudoti etaloninius degalus, kurie atitinka mažiausio (didžiausio) 835 kg/m3 (845 kg/m3) kiekio reikalavimą.

(11)

Turi būti atliekama nuolatinė degalų charakteristikų ir ribinių verčių peržiūra, atsižvelgiant į rinkose vyraujančias tendencijas.

(12)

Nuo įgyvendinimo dienos turi būti pakeista EN/ISO 6245.


(1)  Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

(2)  Jeigu bandinyje yra korozijos inhibitorių ar kitų cheminių medžiagų, dėl kurių sumažėja bandinio korozinis poveikis varinei plokštelei, gali būti, kad šiuo būdu nepavyks tiksliai nustatyti, ar yra koroziją sukeliančių medžiagų. Todėl draudžiama pridėti minėtų junginių, stengiantis paveikti bandymo rezultatus.

(3)  Inertinės dujos + C2+.

(4)  Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

(5)  Inertinės dujos (kurios skiriasi nuo N2) +C2 +C2+

(6)  Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

(7)  Inertinės dujos (kurios skiriasi nuo N2) +C2 +C2+.

(8)  Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.