ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.257.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 257 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
53 tomas |
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
30.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 257/1 |
Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:
http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 13. „M, N ir O kategorijų transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, suvienodintos nuostatos“
Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:
|
10 serijos pakeitimų 5 papildymo; įsigaliojimo data – 2008 m. spalio 15 d.; |
|
6 persvarstytos redakcijos 1 klaidų ištaisymo; įsigaliojimo data – 2009 m. kovo 10 d.; |
|
6 persvarstytos redakcijos 2 klaidų ištaisymo; įsigaliojimo data – 2009 m. birželio 24 d. |
TURINYS
TAISYKLĖ
1. |
Taikymo sritis |
2. |
Apibrėžtys |
3. |
Patvirtinimo paraiška |
4. |
Patvirtinimas |
5. |
Techniniai reikalavimai |
6. |
Bandymai |
7. |
Transporto priemonės tipo ar stabdžių sistemos pakeitimas ir išplėtimo patvirtinimas |
8. |
Gamybos atitiktis |
9. |
Baudos už gamybos neatitiktį |
10. |
Visiškas gamybos nutraukimas |
11. |
Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai |
12. |
Pereinamojo laikotarpio nuostatos |
PRIEDAI
1 priedas. |
Stabdžių sistema, prietaisai, metodai ir sąlygos, kurios nėra reglamentuojamos šioje taisyklėje |
2 priedas. |
Pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo suteikimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo, atsižvelgiant į stabdžius, remiantis Taisykle Nr. 13 |
2 priedo 1 priedėlis. |
Duomenų apie transporto priemonę sąrašas, naudojamas teikiant patvirtinimą pagal Taisyklę Nr. 90 |
2 priedo 2 priedėlis. |
Transporto priemonės stabdžių sistemos tipo patvirtinimo liudijimas |
3 priedas. |
Patvirtinimo ženklų išdėstymas |
4 priedas. |
Stabdžių bandymai ir stabdžių sistemų veiksmingumas |
4 priedo priedėlis. |
Baterijos įkrovos lygio stebėsenos procedūra |
5 priedas. |
Tam tikroms transporto priemonėms taikomos papildomos nuostatos, kaip apibrėžta ADR |
6 priedas. |
Transporto priemonėse sumontuotų pneumatinių stabdžių sistemų atsako trukmės matavimo metodas |
6 priedo priedėlis. |
Imitatoriaus pavyzdžiai |
7 priedas. |
Nuostatos dėl energijos šaltinių ir energijos kaupiklių (energijos akumuliatorių) |
8 priedas. |
Nuostatos dėl specialių sąlygų, taikomų spyruoklinėms stabdžių sistemoms |
9 priedas. |
Nuostatos dėl stovėjimo stabdžių sistemų, kuriose sumontuotas mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas (stabdžių pavaros blokatorius) |
10 priedas. |
Transporto priemonės ašims tenkančios stabdymo jėgos pasiskirstymas ir vilkikų bei priekabų suderinamumo reikalavimai |
11 priedas. |
Atvejai, kuriais nebūtina atlikti I tipo ir (arba) II tipo (arba II A tipo) bandymų |
11 priedo 1 priedėlis. |
I, II ir III lentelės |
11 priedo 2 priedėlis. |
Alternatyvi I tipo ir III tipo priekabų stabdžių bandymų atlikimo tvarka |
11 priedo 3 priedėlis. |
Šio priedo 2 priedėlio 3.7.1 ir 3.7.2 punktuose nustatytas bandymo ataskaitos pavyzdys |
11 priedo 4 priedėlis. |
Šio priedo 2 priedėlio 3.7.3 punkte nustatytas alternatyvaus automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo bandymo ataskaitos pavyzdys |
12 priedas. |
Transporto priemonių su inercinėmis (saviridos) stabdžių sistemomis bandymų sąlygos |
12 priedo 1 priedėlis. |
1–8 brėžiniai |
12 priedo 2 priedėlis. |
Inercinės stabdžių sistemos valdiklio bandymo ataskaita |
12 priedo 3 priedėlis. |
Stabdžio bandymo ataskaita |
12 priedo 4 priedėlis. |
Inercinių stabdžių valdiklio, pavaros ir priekabos stabdžių suderinamumo bandymo ataskaita |
13 priedas. |
Transporto priemonių, kuriose sumontuotos stabdžių antiblokavimo sistemos, bandymų reikalavimai |
13 priedo 1 priedėlis. |
Simboliai ir apibrėžtys |
13 priedo 2 priedėlis. |
Naudingasis sukibimas |
13 priedo 3 priedėlis. |
Veiksmingumas ant skirtingo sukibimo dangų |
13 priedo 4 priedėlis. |
Blogo sukibimo dangų parinkimo metodas |
14 priedas. |
Priekabų su elektrinėmis stabdžių sistemomis bandymų sąlygos |
14 priedo priedėlis. |
Priekabos stabdymo greičio ir didžiausio vidutinio vilkiko ir priekabos junginio (kai priekaba yra pakrauta ir kai ji yra nepakrauta) lėtėjimo suveikus stabdžiams suderinamumas |
15 priedas. |
Stabdžių trinkelės antdėklų bandymo inerciniu dinamometru metodas |
16 priedas. |
(Rezervuota) |
17 priedas. |
Transporto priemonių, kuriose įrengtos elektrinės valdymo linijos, funkciniam suderinamumui įvertinti skirta bandymų atlikimo tvarka |
18 priedas. |
Specialieji reikalavimai, taikytini transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybėms |
19 priedas. |
Priekabų stabdžių komponentų veiksmingumo bandymai |
19 priedo 1 priedėlis. |
Pneumatinių stabdžių kamerų patikrinimo ataskaitos pavyzdys |
19 priedo 2 priedėlis. |
Pneumatinių stabdžių kamerų bandymų rezultatų standartinio registravimo pavyzdys |
19 priedo 3 priedėlis. |
Spyruoklinių stabdžių patikrinimo ataskaitos pavyzdys |
19 priedo 4 priedėlis. |
Spyruoklinių stabdžių bandymų rezultatų standartinio registravimo pavyzdys |
19 priedo 5 priedėlis. |
Priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos informacinis dokumentas |
19 priedo 6 priedėlis. |
Priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos bandymo ataskaita |
19 priedo 7 priedėlis. |
Simboliai ir apibrėžtys |
19 priedo 8 priedėlis. |
Šio priedo 4.4.2.9 punkte nustatyto pavyzdžio eksploatavimo bandymų dokumentai |
20 priedas. |
Alternatyvi priekabų tipo patvirtinimo tvarka |
20 priedo 1 priedėlis. |
Sunkio centro aukščio apskaičiavimo metodas |
20 priedo 2 priedėlis. |
Patikrinimo diagrama remiantis 3.2.1.5 punktu (puspriekabės) |
20 priedo 3 priedėlis. |
Patikrinimo diagrama remiantis 3.2.1.6 punktu (centrinės ašies priekabos) |
20 priedo 4 priedėlis. |
Patikrinimo diagrama remiantis 3.2.1.7 punktu (automobilinės priekabos) |
20 priedo 5 priedėlis. |
Simboliai ir apibrėžtys |
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. |
Ši taisyklė taikoma M2, M3, N ir O (1) kategorijų transporto priemonių stabdžiams (2). |
1.2. |
Į šios taisyklės taikymo sritį nepatenka:
|
1.3. |
Nepažeidžiant šios taisyklės nuostatų, ji netaikoma 1 priede išvardytai įrangai, prietaisams, metodams ir sąlygoms. |
2. APIBRĖŽTYS
Šioje taisyklėje:
2.1. |
Transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į stabdžius. |
2.2. |
Transporto priemonės tipas – kategorija transporto priemonių, kurių sutampa šie pagrindiniai požymiai:
|
2.3. |
Stabdžių sistema – sudėtinių dalių sistema, skirta riedančios transporto priemonės greičiui tolygiai mažinti ar jai sustabdyti arba užtikrinti, kad sustabdyta transporto priemonė nepradėtų važiuoti; šios funkcijos apibrėžtos 5.1.2 punkte. Sistema sudaryta iš valdiklio, pavaros ir paties stabdžio. |
2.4. |
Valdiklis – vairuotojo (arba, kai naudojamos tam tikros priekabos, jo padėjėjo) tiesiogiai valdoma dalis, kuria pavarai perduodama stabdymui ar jo valdymui būtina energija. Ši energija gali būti vairuotojo raumenų jėga arba kito šaltinio, valdomo vairuotojo, energija, arba šių skirtingų energijos rūšių derinys.
|
2.5. |
Pavara – nuo valdiklio iki stabdžių esančių komponentų sistema, kuria užtikrinama šių dalių funkcinė veika. Pavara gali būti mechaninė, hidraulinė, pneumatinė, elektrinė arba kombinuota. Jeigu stabdymui būtina energija tiesiogiai arba netiesiogiai gaunama iš energijos šaltinio, kurio vairuotojas nevaldo, energijos rezervas sistemoje taip pat laikomas pavaros dalimi. Pavara atlieka dvi atskiras funkcijas: valdymo ir energijos perdavimo. Atskirai šioje taisyklėje vartojama sąvoka „pavara“ reiškia ir valdymo pavarą, ir energijos perdavimo pavarą. Vilkikus ir priekabas jungiančios valdymo ir maitinimo linijos pavaros dalimi nelaikomos.
|
2.6. |
Stabdys – dalis, kurioje sukuriamos riedančią transporto priemonę stabdančios jėgos. Tai gali būti trintinis stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro dėl dviejų viena kitos atžvilgiu judančių transporto priemonės dalių trinties), elektrinis stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro dėl dviejų viena kitos atžvilgiu judančių, tačiau nesusiliečiančių transporto priemonės dalių elektromagnetinės sąveikos), hidraulinis stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro dėl skysčio tarp dviejų viena kitos atžvilgiu judančių transporto priemonės dalių poveikio) arba variklio stabdys (kurio stabdžio jėga susidaro papildomai didinant variklio stabdymo jėgą, perduodamą ratams). |
2.7. |
Skirtingi stabdžių sistemų tipai – sistemos, kurių nesutampa šie pagrindiniai požymiai:
|
2.8. |
Stabdžių sistemos komponentas – viena iš atskirųjų dalių, kurios surinktos sudaro stabdymo sistemą. |
2.9. |
Vieninis stabdymas – transporto priemonių junginio stabdymas įtaisu, kuriam būdingos šios charakteristikos:
|
2.10. |
Dvigubinis stabdymas – transporto priemonių junginio stabdymas įtaisu, kuriam būdingos šios charakteristikos:
|
2.11. |
Automatinis stabdymas – automatinis priekabos arba priekabų stabdymas, atsikabinus vienai iš junginį sudarančių dalių, įskaitant atvejį, kai priemonė atsikabina sulūžus sukabinimo įtaisui, likusių junginį sudarančių dalių stabdymo efektyvumas dėl to nesumažėja. |
2.12. |
Inercinis (saviridos) stabdymas – stabdymas, kurio metu naudojamos jėgos, atsirandančios priekabai pradėjus stumti transporto priemonę. |
2.13. |
Tolydusis stabdymas – stabdymas, kurio metu įprastu įtaiso veikimo atstumu esant įjungtiems stabdžiams (žr. 2.16 punktą):
|
2.14. |
Laipsniškas stabdymas – priemonė, kurią galima naudoti tuo atveju, kai ne mažiau kaip du stabdymo šaltiniai yra valdomi vienu valdikliu ir vienam iš šaltinių gali būti suteikta pirmenybė, pristabdant kitą šaltinį (-ius) taip, kad prieš pradedant šaltiniams veikti padidėtų reikalingos kontrolės veika. |
2.15. |
Ilgalaikio stabdymo sistema – papildoma stabdžių sistema, galinti atlikti stabdymo veiksmą ir išlaikyti ilgalaikį stabdymo, kurio veiksmingumas iš esmės nemažėja, poveikį. Į sąvoką „ilgalaikio stabdymo sistema“ įeina visa sistema, įskaitant valdiklį.
|
2.16. |
Pakrauta transporto priemonė – transporto priemonė, pakrauta iki leidžiamos didžiausios masės, jeigu nenurodyta kitaip. |
2.17. |
Didžiausia masė – gamintojo nurodyta techniškai leidžiama didžiausia masė (ši masė gali būti didesnė už nacionalinės institucijos nustatytą leidžiamą didžiausią masę). |
2.18. |
Ašims tenkančios masės pasiskirstymas – ašims tenkančio transporto priemonės ir (arba) jos krovinio masės sunkio poveikio pasiskirstymas. |
2.19. |
Rato ir (arba) ašies apkrova – vertikali kelio dangos jėga, sąlyčio vietoje veikianti nejudančios ašies ratą arba ratus. |
2.20. |
Didžiausia nejudančio rato ir (arba) ašies apkrova – nejudančio rato ir (arba) ašies apkrova, kai transporto priemonė yra pakrauta. |
2.21. |
Elektrinė regeneracinė stabdžių sistema – stabdžių sistema, kuri lėtinimo pagreičio sukurtą kinetinę transporto priemonės energiją paverčia elektros energija.
|
2.22. |
Hidraulinė stabdžių sistema su energijos akumuliatoriais – stabdžių sistema, kuriai energija tiekiama suslėgtu hidrauliniu skysčiu, laikomu viename ar daugiau akumuliatorių, maitinamų vieno ar kelių slėgio siurblių, kurių kiekviename įmontuotas slėgio ribojimo iki didžiausios vertės įtaisas. Šia vertę nurodo gamintojas. |
2.23. |
Vienalaikis priekinių ir galinių ratų užsiblokavimas – būsena, kai laiko intervalas nuo paskutinio (antrojo) galinės ašies rato pirmojo užsiblokavimo iki paskutinio (antrojo) priekinės ašies rato pirmojo užsiblokavimo trunka mažiau nei 0,1 sekundės. |
2.24. |
Elektrinė valdymo linija – variklinės transporto priemonės ir priekabos elektros jungtis, kuria priekabai perduodama stabdymo valdymo funkcija. Ją sudaro elektros laidai ir jungtis, taip pat duomenų perdavimo dalys ir elektros energijos tiekimo sistema, skirta priekabos valdymo pavarai. |
2.25. |
Duomenų perdavimas – skaitmeninių duomenų perdavimas pagal protokolo taisykles. |
2.26. |
Dvipunktis ryšys – ryšių tinklo topologija, kai naudojami tik du mazgai. Kiekviename mazge įrengtas integruotas ryšių linijos baigos varžas. |
2.27. |
Sukabinimo jėgos valdiklis – sistema ar funkcija, kuria automatiškai suderinamas velkančiosios transporto priemonės ir priekabos stabdymo greitis. |
2.28. |
Etaloninio stabdymo „vardinės vertės“ sąvoka reikalinga apibrėžti stabdžių sistemos perdavimo funkciją, kuria apibūdinamas atskirų transporto priemonių ar jų junginių stabdymo ir stabdžių valdymo galių santykis.
|
2.29. |
Automatiškai kontroliuojamas stabdymas – automatiškai įvertinus transporto priemonės pateiktą informaciją suveikianti sudėtinės elektroninės valdymo sistemos funkcija, kuriai įsijungus, dėl tiesioginio vairuotojo veiksmo arba be jo, stabdžių sistema (-os) ar tam tikrų ašių stabdžiai ima veikti tam, kad transporto priemonė būtų lėtinama. |
2.30. |
Atskirų ratų stabdymas – sudėtinės elektroninės valdymo sistemos veika, kai atskiri stabdžiai ima veikti automatiškai, o transporto priemonės lėtinimas, palyginti su transporto priemonės veikos pokyčiu, yra antraeilis. |
2.31. |
Etaloninė stabdymo jėga – vienos ašies stabdymo jėga, susidaranti ritininio stabdžių tikrinimo stendo ir padangos sąlyčio vietoje, priklausanti nuo stabdžių pavaros slėgio ir deklaruojama suteikiant tipo patvirtinimą. |
2.32. |
Stabdymo signalas – loginis signalas, rodantis, kad stabdžiai veikia, kaip nurodyta 5.2.1.30 punkte. |
2.33. |
Avarinio stabdymo signalas – loginis signalas, rodantis avarinį stabdymą, kaip nurodyta 5.2.1.31 punkte. |
3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA
3.1. |
Transporto priemonės patvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. |
3.2. |
Kartu su paraiška pateikiami trys toliau nurodytų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:
|
3.3. |
Patvirtinimo bandymus atliekančiai technikos tarnybai turi būti pateikta tvirtinamą transporto priemonės tipą atitinkanti transporto priemonė. |
3.4. |
Prieš suteikiant tipo patvirtinimą, kompetentinga institucija turi patikrinti, ar taikomos veiksmingos gamybos atitikties kontrolės priemonės. |
4. PATVIRTINIMAS
4.1. |
Minėto transporto priemonės tipo patvirtinimas suteikiamas, jeigu pagal šią taisyklę pateiktos patvirtinti transporto priemonės tipas atitinka 5 ir 6 dalių reikalavimus. |
4.2. |
Suteikiamas kiekvieno patvirtinto tipo patvirtinimo numeris; jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu 10) rodo pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi techniniai taisyklės pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali suteikti to paties numerio to paties tipo transporto priemonei, kurioje įrengta kito tipo stabdžių sistema, arba kito tipo transporto priemonei. |
4.3. |
Šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims perduodamas šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo arba atsisakymo jį suteikti, remiantis šia taisykle, ir 3.2.1–3.2.4 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos santrauka; patvirtinimo paraiškos pateikėjo pateikti brėžiniai turi būti tinkamo mastelio, ne didesni nei A4 formato (210 × 297 mm) arba sulankstyti taip, kad būtų tokio formato. |
4.4. |
Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:
|
4.5. |
Tačiau jeigu M2 ar M3 kategorijos transporto priemonė patvirtinta vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.8 punkto nuostatomis, po taisyklės numerio pateikiama M raidė. |
4.6. |
Jeigu transporto priemonė atitinka pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje remiantis viena ar keliomis kitomis prie Susitarimo prijungtomis taisyklėmis patvirtintą transporto priemonės tipą, 4.4.1 punkte nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai ir papildomi visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, suteikusioje patvirtinimą pagal šią taisyklę, simboliai išdėstomi vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio. |
4.7. |
Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas. |
4.8. |
Patvirtinimo ženklas tvirtinamas prie transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos. |
4.9. |
Šios taisyklės 3 priede pateikiami patvirtinimo ženklų pavyzdžiai. |
5. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
5.1. Bendrieji reikalavimai
5.1.1. Stabdžių sistema
5.1.1.1. |
Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė galėtų atitikti toliau nustatytus šios taisyklės reikalavimus, nepaisant galimos vibracijos. |
5.1.1.2. |
Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad, visų pirma, būtų atspari korozijos ir sendinimo poveikiui. |
5.1.1.3. |
Stabdžių trinkelės antdėkluose neturi būti asbesto. |
5.1.1.4. |
Magnetinių ar elektrinių laukų įtaka stabdžių sistemų, įskaitant elektrinę valdymo liniją, efektyvumui neturi būti neigiama. Ar laikomasi šio reikalavimo, įrodoma vadovaujantis Taisykle Nr. 10 su 02 serijos pakeitimais. |
5.1.1.5. |
Gedimo aptikimo signalas gali trumpam nutraukti (< 10 ms) pavaros valdymo užklausos signalą, su sąlyga, kad dėl to stabdžių veiksmingumas nesumažėja. |
5.1.2. Stabdžių sistemos funkcijos
Šios taisyklės 2.3 punkte apibrėžta stabdžių sistema turi atlikti toliau nurodytas funkcijas.
5.1.2.1. Darbinė stabdžių sistema
Darbinė stabdžių sistema turi užtikrinti, kad transporto priemonę bus galima valdyti ir saugiai, greitai bei efektyviai sustabdyti, nesvarbu, koks jos greitis ar krovinys ir kokia įkalnė ar nuokalnė. Turi būti įmanoma transporto priemonę sustabdyti palaipsniui. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje ir neatitraukdamas rankų nuo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies.
5.1.2.2. Atsarginė stabdžių sistema
Atsarginė stabdžių sistema privalo būti tokia, kad sugedus darbinei stabdžių sistemai, transporto priemonę būtų įmanoma sustabdyti neviršijant priimtino stabdymo kelio. Turi būti įmanoma laipsniškai keisti stabdymo jėgą. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje ir bent viena ranka laikydamas tiesiogiai valdomą vairo mechanizmą. Taikant šias nuostatas, laikoma, kad vienu metu darbinė stabdžių sistema gali sugesti ne daugiau kaip vieną kartą.
5.1.2.3. Stovėjimo stabdžių sistema
Stovėjimo stabdžių sistema turi būti tokia, kad, darbines tos sistemos dalis užfiksavus tik mechaniniu įtaisu, įkalnėje arba nuokalnėje pastatyta transporto priemonė galėtų stovėti net tada, kai vairuotojo joje nėra. Vairuotojas turi turėti galimybę sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje vietoje; stabdant priekabą, laikomasi šios taisyklės 5.2.2.10 punkto nuostatų. Priekabos pneumatiniai stabdžiai ir velkančiosios transporto priemonės stovėjimo stabdžių sistema gali veikti vienu metu, su sąlyga, kad vairuotojas bet kuriuo metu gali patikrinti, ar pakanka grynai mechaniškai stovėjimo stabdžių sistemos sukurtos jėgos.
5.1.3. Variklinių transporto priemonių ir priekabų pneumatinių stabdžių sistemų jungtys
5.1.3.1. |
Vadovaujantis 5.1.3.1.1, 5.1.3.1.2 arba 5.1.3.1.3 punktais, variklinėse transporto priemonėse ir priekabose įrengiamos šios pneumatinių stabdžių sistemų jungtys:
|
5.1.3.2. |
Variklinių transporto priemonių elektrine valdymo linija pranešama, ar elektrinė valdymo linija gali atitikti 5.2.1.18.2 punkte nustatytus reikalavimus, kai pneumatinė valdymo linija neveikia. Ja taip pat pranešama, ar joje įrengtos dvi valdymo linijos, kaip nustatyta 5.1.3.1.2 punkte, ar tik elektrinė valdymo linija, kaip nustatyta 5.1.3.1.3 punkte. |
5.1.3.3. |
Pagal 5.1.3.1.3 punkto reikalavimus įrengtos variklinės transporto priemonės sistema turi įspėti, jeigu pagal 5.1.3.1.1 punkto reikalavimus įrengtos priekabos sukabinimas neatitinka reikalavimų. Kai šios transporto priemonės sujungiamos elektrine velkančiosios transporto priemonės valdymo linija, vairuotojas turi būti įspėtas 5.2.1.29.1.1 punkte nustatytu raudonos spalvos įspėjamuoju vaizdo signalu, o kai sistemai imama tiekti elektrą, velkančiosios transporto priemonės stabdžiai turi suveikti automatiškai. Nuspaustų stabdžių veiksmingumas turi atitikti bent šios taisyklės 4 priedo 2.3.1 punkte nustatytą stovėjimo stabdžių veiksmingumą. |
5.1.3.4. |
Kai sujungiama variklinė transporto priemonė, kurioje įrengtos dvi valdymo linijos, kaip apibrėžta 5.1.3.1.2 punkte, ir priekaba, kurioje taip pat įrengtos dvi valdymo linijos, reikia laikytis šių reikalavimų:
|
5.1.3.5. |
Priekaba gali būti įrengta pagal 5.1.3.1.3 punktą, jeigu ji gali būti eksploatuojama tik su varikline transporto priemone, kurioje įrengta elektrinė valdymo linija, atitinkanti 5.2.1.18.2 punkte nustatytus reikalavimus. Kitais atvejais elektriniu būdu sujungtos priekabos stabdžiai turi įsijungti automatiškai arba turi likti įsijungę. Vairuotojas įspėjamas atskiru geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.2 punkte. |
5.1.3.6. |
Elektrinė valdymo linija turi atitikti standartus ISO 11992-1 ir 11992-2:2003; ji turi būti dvipunktė ir sudaryta iš septynių kontaktų jungties, vadovaujantis standartu ISO 7638-1 arba 7638-2:1997. Standartu ISO 7638 nustatytos jungties kontaktai naudojami tik stabdymo (įskaitant ABS) ir darbinės pavaros (vairo, padangų ir pakabos) funkcijoms vykdyti reikalingiems duomenims perduoti, kaip apibrėžta standarte ISO 11992-2:2003. Stabdymo funkcijoms suteikiamas pirmumas; jos veikia įprastuoju ir trikties režimais. Kai perduodami darbinės pavaros duomenys, stabdymo funkcijos turi suveikti nedelsiant. Standartu ISO 7638 nustatytos jungties maitinimo šaltinis naudojamas tik stabdymo bei darbinės pavaros funkcijoms ir su priekaba susijusių, tačiau elektrine valdymo linija neperduodamų duomenų perdavimo funkcijai. Visais atvejais taikomos šios taisyklės 5.2.2.18 punkto nuostatos. Visoms kitoms funkcijoms skirta energija tiekiama kitais maitinimo šaltiniais.
|
5.1.3.7. |
Jeigu variklinės transporto priemonės stovėjimo stabdžių sistemos valdikliu taip pat valdoma priekabos stabdžių sistema, kaip nustatyta 5.1.2.3 punkte, turi būti laikomasi toliau pateiktų papildomų reikalavimų.
|
5.1.3.8. |
Draudžiama naudoti neautomatinius išjungimo įtaisus. Jeigu naudojami transporto priemonių junginiai, lanksčiosios žarnos ir laidai turi priklausyti variklinei transporto priemonei. Visais kitais atvejais lanksčiosios žarnos ir laidai turi priklausyti priekabai. |
5.1.4. Nuostatos dėl periodinės techninės stabdžių sistemų apžiūros
5.1.4.1. Turi būti įmanoma įvertinti darbinių stabdžių komponentų dilimo būklę, jeigu tos dalys gali susidėvėti, pvz., frikciniai antdėklai bei būgnai ir (arba) diskai (būgnų ir diskų dilimas nebūtinai turi būti vertinami atliekant periodinę techninę apžiūrą). Būdas, kaip tai atlikti, apibrėžiamas šios taisyklės 5.2.1.11.2 ir 5.2.2.8.2 punktuose.
5.1.4.2. Siekiant apskaičiuoti kiekvienos transporto priemonėje, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, įrengtos ašies stabdymo jėgų veikimą, toliau nurodytose vietose įrengiamos oro slėgio patikros jungtys.
5.1.4.2.1. |
Jungtys įrengiamos kiekviename nepriklausomame stabdžių sistemos kontūre kuo arčiau stabdžių cilindro, kurio padėtis, atsižvelgiant į 6 priede nustatytą atsako trukmę, yra nepalankiausia. |
5.1.4.2.2. |
Kuo arčiau stabdžių sistemoje įmontuoto slėgio moduliacijos prietaiso, kaip nurodyta 10 priedo 7.2 punkte – priešais minėtą prietaisą ir už jo, kur būtų galima lengvai pasiekti. Jeigu šis prietaisas valdomas pneumatiniu būdu, būtina įrengti papildomą patikros jungtį, kuri imituotų veikimą apkrovos sąlygomis. Kai minėto prietaiso nėra, naudojama viena slėgio patikros jungtis, kuri turi būti tokia pati, kaip ir už to prietaiso įrengiama jungtis. Šios patikros jungtys išdėstomos taip, kad jas būtų galima lengvai pasiekti tiek iš transporto priemonės apačios, tiek iš vidaus. |
5.1.4.2.3. |
Jungtys įrengiamos artimiausioje ir lengviausiai pasiekiamoje vietoje greta nepalankiausioje vietoje esančio energijos kaupiklio, vadovaujantis 7 priedo A skirsnio 2.4 punktu; |
5.1.4.2.4. |
Jungtys įrengiamos kiekviename nepriklausomame stabdžių sistemos kontūre, kad būtų galima patikrinti visos pavaros linijos įėjimo slėgį ir išėjimo slėgį. |
5.1.4.2.5. |
Slėgio patikros jungtys turi atitikti standarto ISO 3583:1984 4 nuostatą. |
5.1.4.3. Reikmenų ar transporto priemonės kėbulo modifikacijos ir konstrukcija neturi trukdyti pasiekti patikros jungčių, kurias reikia įrengti.
5.1.4.4. Turi būti įmanoma pasiekti didžiausią stabdymo jėgą statinėmis sąlygomis ant riedėjimo dangos arba ritininio stabdžių tikrinimo stendo.
5.1.4.5. Duomenys apie stabdžių sistemas
5.1.4.5.1. |
Duomenys apie funkciniams ir veiksmingumo bandymams būtiną pneumatinę stabdžių sistemą nurodomi matomoje transporto priemonės vietoje taip, kad jų nebūtų galima nutrinti, arba kitur, kur juos būtų galima lengvai rasti (pvz., žinyne arba elektroninėje duomenų bazėje). |
5.1.4.5.2. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuotos pneumatinės sistemos, reikalingi bent šie duomenys: Duomenys apie pneumatines charakteristikas:
|
5.1.4.6. Etaloninė stabdymo jėga
5.1.4.6.1. |
Transporto priemonių, kuriose sumontuoti pneumatiniai stabdžiai, etaloninė stabdymo jėga nustatoma naudojant ritininį stabdžių tikrinimo stendą. |
5.1.4.6.2. |
Turi būti nustatoma kiekvienos ašies etaloninė stabdymo jėga, kai stabdžių pavaros slėgis yra ne mažesnis kaip 100 kPa, bet ne didesnis už slėgį, nustatytą 0 tipo bandymo sąlygomis. Tipo patvirtinimo pareiškėjas nurodo etaloninę stabdymo jėgą, kai stabdžių pavaros slėgis yra ne mažesnis kaip 100 kPa. Transporto priemonės gamintojas šiuos duomenis pateikia taip, kaip nurodyta 5.1.4.5.1 punkte. |
5.1.4.6.3. |
Turi būti deklaruojama tokia stabdymo jėga, kad transporto priemonės pasiekiamas stabdymo greitis būtų lygus šios taisyklės 4 priede nustatytam atitinkamos transporto priemonės greičiui (50 proc., jeigu tai yra M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės, išskyrus puspriekabes, kurių atveju – 45 proc.) visais atvejais, kai išmatuota ritininio stabdžių tikrinimo stendo jėga, kuria stabdoma kiekviena ašis, nepriklausomai nuo apkrovos, yra ne mažesnė kaip etaloninė stabdymo jėga, kai nustatytas stabdžių pavaros slėgis neviršija nurodytų darbinio slėgio ribų (9). |
5.1.4.7. Turi būti numatyta galimybė paprastai patikrinti, ar sudėtinės elektroninės stabdžių valdymo sistemos tinkamai veikia. Jeigu būtina speciali informacija, turi būti numatyta galimybė ją lengvai gauti.
5.1.4.7.1. |
Nuo neleistino gamintojo pasirinktų patikrinimo priemonių (pvz., įspėjamojo signalo) keitimo apsaugančios priemonės, teikiant tipo patvirtinimą, turi būti aprašytos laikantis slaptumo reikalavimų. Šis apsaugos reikalavimas taip pat įvykdomas, kai įdiegiamos atsarginės priemonės, kuriomis galima patikrinti, ar sistemos tinkamai veikia. |
5.1.5. 18 priedo reikalavimai taikomi visų sudėtinių transporto priemonės elektroninių valdymo sistemų, kurios kontroliuoja stabdymo funkcijos pavaros valdymą arba ją sudaro, saugos savybėms, įskaitant tas sistemas, kurios stabdžių sistemą (-as) naudoja automatiškai kontroliuojamam stabdymui arba atskirų ratų stabdymui.
Tačiau sistemoms arba funkcijoms, kurios stabdžių sistemą naudoja aukštesnio lygio tikslams pasiekti, taikomos tik tos 18 priedo nuostatos, kurios turi tiesioginio poveikio stabdžių sistemai. Jeigu tokių sistemų yra, atliekant stabdžių sistemos tipo tvirtinimo bandymus, jų negalima išjungti.
5.2. Stabdžių sistemų charakteristikos
5.2.1. M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonės
5.2.1.1. Transporto priemonėje sumontuotų stabdžių sistemų sąranka turi atitikti darbinėms, atsarginėms ir stovėjimo stabdžių sistemoms nustatytus reikalavimus.
5.2.1.2. Sistemos, atliekančios darbo, atsarginių ir stovėjimo stabdžių funkcijas, gali turėti bendrų komponentų, jeigu tik laikomasi toliau pateikiamų sąlygų.
5.2.1.2.1. |
Valdiklių turi būti ne mažiau kaip du, jie turi būti tarpusavyje nesusiję ir lengvai pasiekiami vairuotojui, sėdinčiam įprastoje vietoje. Visų kategorijų, išskyrus M2 ir M3, transporto priemonių stabdžių valdikliai (išskyrus ilgalaikio stabdymo sistemos valdiklį) turi būti sukonstruoti taip, kad atleisti grįžtų į visiško neveikimo padėtį. Šis reikalavimas netaikomas stovėjimo stabdžio valdikliui (arba atitinkamai bendro valdiklio daliai), kai jis, būdamas veikimo padėtyje, mechaniškai užsiblokuoja. |
5.2.1.2.2. |
Darbinės stabdžių sistemos valdiklis turi būti nesusijęs su stovėjimo stabdžių sistemos valdikliu. |
5.2.1.2.3. |
Jeigu darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdiklis yra bendras, praėjus tam tikram eksploatacijos laikui, darbinės stabdžių sistemos valdiklio ir įvairių pavaros sistemų komponentų trauklės efektyvumas neturi sumažėti. |
5.2.1.2.4. |
Jeigu darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdiklis yra bendras, stovėjimo stabdžių sistema sukonstruojama taip, kad, transporto priemonei judant, sistema galėtų suveikti. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu transporto priemonės darbinę stabdžių sistemą galima bent iš dalies įjungti suveikus pagalbiniam valdikliui. |
5.2.1.2.5. |
Nepažeidžiant šios taisyklės 5.1.2.3 punkto reikalavimų, darbinės stabdžių sistemos ir stovėjimo stabdžių sistemos pavarai (-oms) gali būti naudojami komponentai, su sąlyga, kad, įvykus gedimui, vis dar bus galima užtikrinti, kad bet kuri pavaros (-ų) dalis atitiktų atsarginei stabdžių sistemai taikomus reikalavimus. |
5.2.1.2.6. |
Jeigu sugenda bet koks komponentas, išskyrus stabdžius (kaip apibrėžta šios taisyklės 2.6 punkte) arba 5.2.1.2.8 punkte nurodytus komponentus, arba kaip nors kitaip sugenda darbinė stabdžių sistema (sutrinka jos veikla, visiškai ar iš dalies išsenka energijos rezervas), transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti nesugedusia darbinės stabdžių sistemos dalimi, nepažeidžiant atsarginiams stabdžiams taikomų sąlygų. |
5.2.1.2.7. |
Kai atsarginės stabdžių sistemos ir darbinės stabdžių sistemos valdiklis ir pavara yra bendri, visų pirma:
|
5.2.1.2.8. |
tam tikros dalys, pavyzdžiui, pedalas ir jo guolis, pagrindinis stabdžių cilindras ir jo stūmoklis (-iai), valdymo vožtuvas, pedalo ir pagrindinio stabdžių cilindro ar valdymo vožtuvo trauklė, stabdžių cilindrai ir jų stūmokliai ir stabdžių svirties ir kumštelio sąrankos laikomos nelūžtančiomis, jeigu jų matmenų dydis pakankamas, jas lengva techniškai prižiūrėti ir jų saugos savybės bent jau nėra blogesnės už nustatytąsias kitiems svarbiems transporto priemonės komponentams (pavyzdžiui, vairo trapecijai). Bet kuri iš šių dalių, kuriai sugedus transporto priemonės nebūtų įmanoma sustabdyti bent taip efektyviai, kad pagal nustatytus reikalavimus būtų galima užtikrinti atsarginį stabdymą, turi būti pagaminta iš metalo arba lygiavertes savybes turinčios medžiagos ir neturi labai deformuotis stabdžių sistemoms veikiant įprastai. |
5.2.1.3. Kai darbinės ir atsarginės stabdžių sistemų valdikliai yra atskiri ir jie įjungiami vienu metu, viena iš sistemų – darbinė stabdžių sistema arba atsarginė stabdžių sistema – turi veikti tiek tada, kai abi sistemos yra tinkamos darbinės būsenos, tiek tada, kai viena iš sistemų yra sugedusi.
5.2.1.4. Nepriklausomai nuo to, ar darbinė ir atsarginė stabdžių sistemos yra sujungtos, darbinė stabdžių sistema turi būti tokia, kad sugedus jos pavaros daliai, tačiau įjungus darbinių stabdžių valdiklį, vis dar būtų įmanoma sustabdyti užtektinai ratų. Tie ratai turi būti parinkti taip, kad liekamasis darbinės stabdžių sistemos veiksmingumas atitiktų šios taisyklės 4 priedo 2.4 punkte nustatytus reikalavimus.
5.2.1.4.1. |
Tačiau minėti reikalavimai netaikomi puspriekabes velkančioms transporto priemonėms, kai puspriekabės ir darbinių velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemų pavaros yra tarpusavyje nesusijusios. |
5.2.1.4.2. |
Apie hidraulinės pavaros sistemos dalies gedimą pranešama naudojant prietaisą, kuriuo vairuotojas įspėjamas raudonos spalvos signalu, kaip nurodyta 5.2.1.29.1.1 punkte. Šį įsižiebiantį įtaisą taip pat galima naudoti, kai skysčio lygis rezervuare nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos. |
5.2.1.5. Kai vartojama ne vairuotojo raumenų jėga, o kitokia energija, nebūtina, kad būtų daugiau kaip vienas jos šaltinis (hidraulinis siurblys, oro kompresorius ir pan.), tačiau priemonės, kuriomis varomas prietaisas – tos energijos šaltinis – turi būti kuo saugesnės.
5.2.1.5.1. |
Kai sugenda kuri nors stabdžių sistemos pavaros dalis, tolesnis energijos tiekimas nesugedusiai daliai turi būti užtikrintas taip, kad prireikus transporto priemonė būtų sustabdoma taip efektyviai, kaip privaloma stabdant likusiais ir (arba) atsarginiais stabdžiais. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu naudojami įtaisai, kuriuos lengva įjungti transporto priemonei stovint vietoje, arba jeigu taikomos automatinės priemonės. |
5.2.1.5.2. |
Be to, už šio įtaiso kontūro įrengti kaupikliai turi būti tokie, kad sutrikus energijos tiekimui, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis keturis kartus buvo priverstas veikti visa eiga 7 priedo 1.2 punkte nurodytomis sąlygomis, ir penktą kartą įjungus tą valdiklį, transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti taip efektyviai, kaip privaloma stabdant atsarginiais stabdžiais. |
5.2.1.5.3. |
Kai naudojamos hidraulinės stabdžių sistemos su energijos akumuliatoriais, šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi šios taisyklės 7 priedo C dalies 1.2.2 punkte nustatytų reikalavimų. |
5.2.1.6. Laikantis 5.2.1.2, 5.2.1.4 ir 5.2.1.5 punktuose nustatytų reikalavimų, negalima naudoti tokio tipo automatinių įtaisų, kurių mažo efektyvumo galima būtų nepastebėti dėl to, kad tam tikros paprastai neveikiančios dalys suveikia tik sugedus stabdžių sistemai.
5.2.1.7. Darbinė stabdžių sistema turi veikti visus transporto priemonės ratus ir tinkamai paskirstyti ašims tenkančią jėgą.
5.2.1.7.1. |
Jeigu transporto priemonėje yra sumontuotos daugiau negu dvi ašys, jėga, stabdanti tam tikras ašis, kai apkrova gerokai pamažinta, gali būti automatiškai sumažinta iki nulio, tam, kad nebūtų blokuojami ratai arba trinami stabdžių trinkelės antdėklai, su sąlyga, kad transporto priemonė atitinka visus veiksmingumo reikalavimus, nustatytus šios taisyklės 4 priede. |
5.2.1.7.2. |
Kai N1 kategorijos transporto priemonėse sumontuotos B kategorijos elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, kitų stabdymo šaltinių sukuriamos stabdymo jėgos gali būti taip priderintos, kad būtų taikoma tik elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, jeigu laikomasi abiejų toliau nurodytų sąlygų.
|
5.2.1.8. Darbinės stabdžių sistemos jėga turi būti simetriškai paskirstyta tos pačios ašies ratams transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu. Turi būti deklaruotas kompensavimas ir tokios funkcijos, kaip stabdžių antiblokavimas, dėl kurių įmanoma nukrypti nuo šio simetriško pasiskirstymo.
5.2.1.8.1. |
Apie elektrinės valdymo pavaros kompensuojamą stabdžių sistemos veikos pablogėjimą arba defektą vairuotojui pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte. Šio reikalavimo turi būti laikomasi visomis apkrovos sąlygomis, kai kompensavimas viršija šias ribines vertes:
|
5.2.1.8.2. |
Kompensavimas apibrėžtomis sąlygomis leidžiamas tik tada, kai pirmą kartą stabdžiai įjungiami transporto priemonei važiuojant greičiau nei 10 km/h. |
5.2.1.9. Sutrikus elektrinei valdymo pavarai, stabdžiai neturi suveikti, jeigu vairuotojas to nepageidauja.
5.2.1.10. Komponentai, kuriais darbinės, atsarginės ir stovėjimo stabdžių sistemos veikia su ratais sujungtus stabdymo paviršius, turi būti tinkamo stiprumo.
Kai tam tikros ašies arba ašių stabdymo momentas sukuriamas tiek frikcinių stabdžių sistema, tiek B kategorijos elektrine regeneracine stabdžių sistema, pastarąjį šaltinį leidžiama išjungti, jeigu frikcinių stabdžių šaltinis lieka prijungtas nuolatos ir gali užtikrinti kompensavimą, minėtą 5.2.1.7.2.1 punkte.
Tačiau įvykus trumpam pereinamajam išsijungimui, priimtinas ir ne visiškas kompensavimas, jeigu per 1 s šis kompensavimas pasiekia bent 75 proc. galutinės vertės.
Nepaisant to, visais atvejais nuolatos sujungta frikcinių stabdžių sistema turi užtikrinti, kad tiek darbinių, tiek atsarginių stabdžių sistemų efektyvumas toliau atitiktų nustatytą lygį.
Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo paviršius leidžiama atjungti tik su sąlyga, kad šį atjungimą valdo pats vairuotojas, sėdintis savo vietoje ir naudojantis sistemą, kuri negali suveikti įvykus nuotėkiui.
5.2.1.11. Stabdžių išdilimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankiniu ar automatiniu būdu reguliuojamomis priemonėmis. Be to, pavaros valdiklis ir pavaros bei stabdžių komponentai turi turėti tokią eigos atsargą ir prireikus tinkamų kompensavimo priemonių, kad stabdžiams įkaitus arba iki tam tikros ribos susidėvėjus stabdžių trinkelės antdėklams, efektyvų stabdymą būtų galima užtikrinti tiesiogiai nieko nereguliuojant.
5.2.1.11.1. Darbinių stabdžių dilimo reguliavimas atliekamas automatiškai. Tačiau automatinių stabdžių reguliavimo mechanizmų nebūtina įrengti važiuoti bekele skirtose N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse ir N1 kategorijos transporto priemonių galiniuose stabdžiuose. Po to, kai pagal 4 priede nustatytas I tipo bandymo sąlygas išbandyti stabdžiai, kuriuose įrengti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, įkaitinami ir atvėsinami, jie turi veikti nestrigdami, kaip apibrėžta minėto priedo 1.5.4 punkte.
5.2.1.11.2. Darbinių stabdžių frikcinių komponentų dilimo patikra
5.2.1.11.2.1. |
Darbinių stabdžių trinkelės antdėklų išdilimą turi būti įmanoma lengvai patikrinti pro tinkamas tikrinimo angas transporto priemonės išorėje ar apačioje arba kitais būdais, nenuimant ratų. Tikrinant galima naudoti paprastus standartinius darbo įrankius ar bendrą transporto priemonių tikrinimo įrangą. Užuot taikius šį būdą, galima naudoti kiekvieno rato jutiklį (sudvejinti ratai laikomi vienu ratu), kuriuo savo vietoje sėdintis vairuotojas įspėjamas, kada būtina keisti antdėklus. Jeigu tai yra vaizdo signalas, galima naudoti 5.2.1.29.1.2 punkte nurodytą geltonos spalvos įspėjamąjį signalą. |
5.2.1.11.2.2. |
Sąranką gali prireikti iš dalies išardyti, nes frikcinių stabdžio diskų ar būgnų paviršių dilimo būklės vertinimą galima atlikti tik tiesiogiai išmatavus veikiančius komponentus ar išanalizavus stabdžio diskų ar būgnų dilimo rodiklius. Todėl teikiant tipo patvirtinimą transporto priemonės gamintojas turi nustatyti:
Ši informacija turi būti pateikta, pvz., transporto priemonės žinyne ar elektroninių duomenų bazėje. |
5.2.1.12. Hidraulinių pavarų stabdžių sistemose skysčio rezervuarų įpylimo angos turi būti lengvai pasiekiamos; be to, skysčio atsargų talpyklos turi būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad, neatidarius tų talpyklų, būtų galima lengvai patikrinti skysčio atsargų lygį. Jeigu pastarasis reikalavimas nevykdomas, 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytu raudonos spalvos įspėjamuoju signalu vairuotojas įspėjamas apie skysčio atsargų lygio sumažėjimą, dėl kurio gali sugesti stabdžių sistema. Hidraulinės pavaros stabdžių sistemose naudojamo skysčio tipas žymimas simboliu pagal standarto ISO 9128:1987 1 arba 2 brėžinį. Simbolis turi būti pritvirtintas matomoje vietoje taip, kad jo nebūtų galima nutrinti, 100 mm atstumu nuo skysčio rezervuarų įpylimo angų; gamintojas gali pateikti papildomos informacijos.
5.2.1.13. Įspėjamasis įtaisas
5.2.1.13.1. |
Kai, nenaudojant energijos akumuliatorių, darbine stabdžių sistema negalima užtikrinti stabdžių veiksmingumo, nustatyto atsarginei stabdžių sistemai, bet kurioje transporto priemonėje, kurioje sumontuota akumuliatoriaus energija maitinama darbinė stabdžių sistema, be slėgmačio turi būti įrengtas dar ir įspėjamasis įtaisas, kurio vaizdo ar garsiniu signalu įspėjama, kad energijos rezervo lygis bet kurioje sistemos dalyje nukrito iki tokios ribos, kurią pasiekus, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis keturis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, darbinių stabdžių valdiklį įmanoma įjungti penktą kartą ir pasiekti atsarginiams stabdžiams nustatytą veiksmingumą (nesugedus darbinių stabdžių pavarai ir kuo tiksliau sureguliavus stabdžius), iš naujo nepapildžius rezervuaro ir neatsižvelgus į transporto priemonės apkrovą. Šis įspėjamasis įtaisas turi būti nuolatos tiesiogiai sujungtas su kontūru. Varikliui veikiant įprastai, kol stabdžių sistemoje nėra gedimų, kaip ir turi būti atliekant tokio tipo patvirtinimo bandymus, įspėjamasis įtaisas neturi skleisti jokių signalų, išskyrus tada, kai, užvedus variklį, būtina įkrauti energijos akumuliatorių (-ius). Naudojamas 5.2.1.29.1.1 punkte nurodytas raudonos spalvos įspėjamasis vaizdo signalas.
|
5.2.1.14. Nepažeidžiant šios taisyklės 5.1.2.3 punkte nustatytų reikalavimų, kai tam, kad stabdžių sistema veiktų, būtinas papildomas energijos šaltinis, energijos rezervo turi būti tiek, kad, sustojus varikliui ar sugedus priemonėms, kuriomis varomas tas energijos šaltinis, stabdžių veiksmingumas liktų toks, kad transporto priemonę būtų galima sustabdyti nustatytomis sąlygomis. Be to, jeigu vairuotojo raumenų jėga, kuria veikiama stovėjimo stabdžių sistema, sustiprinama stiprintuvu, sugedus tam stiprintuvui, prireikus stovėjimo stabdį turi būti įmanoma įjungti naudojant stiprintuvui netiekiamos energijos rezervą. Tai gali būti ir darbinei stabdžių sistemai skirtas energijos rezervas.
5.2.1.15. Jeigu tai yra variklinė transporto priemonė, kurią leidžiama sukabinti su priekaba, kurioje įrengti velkančiosios transporto priemonės vairuotojo valdomi stabdžiai, darbinėje velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemoje montuojamas įtaisas turi būti sukonstruotas taip, kad, sugedus priekabos stabdžių sistemai arba nutrūkus oro tiekimui linijoje (arba kitoje tokio pritaikyto tipo jungtyje) tarp velkančiosios transporto priemonės ir priekabos, velkančiąją transporto priemonė vis dar būtų įmanoma stabdyti taip efektyviai, kaip privaloma stabdant antrine stabdžių sistema; be to, reikalaujama, kad šis įtaisas visų pirma turėtų būti įrengtas velkančiojoje transporto priemonėje.
5.2.1.16. Pagalbinei pneumatinei ir (arba) hidraulinei įrangai energija turi būti tiekiama taip, kad lėtėjimo pagreičio charakteristikos, kai įranga veikia, atitiktų nustatytus dydžius, o stabdžių sistemoms tiekiamos energijos rezervo lygis, pažeidus energijos šaltinį bei įsijungus pagalbinei įrangai, nesumažėtų labiau, negu nurodyta 5.2.1.13 punkte.
5.2.1.17. Jeigu tai – O3 ar O4 kategorijos priekaba, darbinė stabdžių sistema turi būti vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo.
5.2.1.18. Jeigu transporto priemone leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabą, jos stabdžių sistema turi atitikti toliau pateikiamus reikalavimus.
5.2.1.18.1. |
Kai atsarginė velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistema ima veikti, priekaba taip pat turi būti palaipsniui stabdoma. |
5.2.1.18.2. |
Kai darbinė velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemą sudaro ne mažiau kaip dvi atskiros dalys, sugedus tai sistemai, nesugedusi dalis ar dalys turi suveikti ir iš dalies ar visiškai įjungti priekabos stabdžius. Transporto priemonę turi būti įmanoma stabdyti palaipsniui. Jeigu šį veiksmą atlieka vožtuvas, kuris įprastomis sąlygomis neveikia, tokį vožtuvą galima įmontuoti tik tuo atveju, jei vairuotojas, būdamas kabinoje arba transporto priemonės išorėje, gali be įrankių lengvai patikrinti, ar jis tinkamai veikia. |
5.2.1.18.3. |
Net ir sugedus (pvz., įvykus trūkiui arba nuotėkiui) vienai iš jungiamųjų pneumatinių linijų arba pertrūkus ar sutrikus elektrinei valdymo linijai, vairuotojui turi būti palikta galimybė visai ar iš dalies įjungti priekabos stabdžius, įjungus darbinės stabdžių sistemos, atsarginės stabdžių sistemos arba stovėjimo stabdžių sistemos valdiklį, nebent dėl gedimo priekaba automatiškai sustabdoma taip veiksmingai, kaip privaloma remiantis šios taisyklės 4 priedo 3.3 punktu. |
5.2.1.18.4. |
Šios dalies 5.2.1.18.3 punkte nustatytas automatinio stabdymo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laikomasi šių sąlygų:
|
5.2.1.18.5. |
Sugedus vienai iš valdymo linijų, jungiančių dvi pagal 5.1.3.1.2 punkto nuostatas įrengtas transporto priemones, nesugedusi valdymo linija turi automatiškai užtikrinti tokį pat priekabos stabdymo veiksmingumą, koks privalomas pagal 4 priedo 3.1 punktą. |
5.2.1.19. Toliau pateiktų reikalavimų turi būti laikomasi tuo atveju, kai variklinė transporto priemonė yra pritaikyta tempti priekabą, kurioje, vadovaujantis šios taisyklės 14 priedo 1.1 punktu, sumontuota elektrinė stabdžių sistema.
5.2.1.19.1. |
Variklinės transporto priemonės maitinimo šaltinio (generatoriaus ir baterijos) galia turi būti tokia, kad elektrinei stabdžių sistemai būtų galima tiekti elektros srovę. Kai variklis veikia gamintojo rekomenduojama laisva eiga ir yra įjungti visi elektros prietaisai, kuriuos gamintojas transporto priemonėje yra įrengęs kaip standartinę įrangą, prie jungties matuojama elektros linijų įtampa, esant didžiausiai vartojamajai elektrinės stabdžių sistemos srovei (15 A), neturi nukristi žemiau 9,6 V. Net elektros linijų perkrovos atveju neturi būti trumpojo jungimo. |
5.2.1.19.2. |
Sugedus darbinei velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemai, kai tą sistemą sudaro ne mažiau kaip dvi atskiros dalys, nesugadinta dalis ar dalys turi suveikti ir priekabos stabdžiai turi iš dalies ar visiškai įsijungti. |
5.2.1.19.3. |
Stabdymo žibinto jungiklį ir grandinę elektrinei stabdžių sistemai įjungti leidžiama naudoti tik tada, kai įjungimo linija su stabdymo žibintu yra sujungta lygiagrečiai, o stabdymo žibinto jungiklis ir grandinė gali išlaikyti papildomą apkrovą. |
5.2.1.20. Jeigu pneumatinė darbinė stabdžių sistema sudaryta iš dviejų ar daugiau atskirų dalių, oras, nutekėjęs į tarpą tarp tų dalių prie valdiklio ar srauto kryptimi už jo, turi būti nuolat išleidžiamas į aplinką.
5.2.1.21. Jeigu varikline transporto priemone leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabą, darbinė priekabos stabdžių sistema turi veikti tik kartu su velkančiosios transporto priemonės darbine, atsargine ar stovėjimo stabdžių sistema. Vien tik priekabos stabdžius leidžiama įjungti automatiškai tada, kai velkančioji transporto priemonė juos automatiškai įjungia tik dėl transporto priemonės stabilumo.
5.2.1.22. Vadovaujantis šios taisyklės 13 priedo nuostatomis, M2, M3, N2 ir N3 kategorijų variklinėse transporto priemonėse, kuriose įrengta ne daugiau kaip keturios ašys, turi būti sumontuotos 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos.
5.2.1.23. Variklinėse transporto priemonėse, kuriomis leidžiama vilkti priekabą, kurioje įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, taip pat įrengiama standarto ISO 7638:1997 (11) reikalavimus atitinkanti speciali elektrinė jungtis, skirta elektrinės valdymo linijos pavarai ir (arba) priekabų stabdžių antiblokavimo sistemoms.
5.2.1.24. Papildomi reikalavimai, taikomi M2, N1 ir N2 kategorijos (kurių masė mažesnė kaip 5 tonos) transporto priemonėms, kuriose sumontuota A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema:
5.2.1.24.1. |
elektrinė regeneracinė stabdžių sistema įjungiama tik akseleratoriaus pedalu ir (arba) nustačius neutralią pavaros svirties padėtį, jei transporto priemonės yra N1 kategorijos; |
5.2.1.24.2. |
be to, M2 ir N2 kategorijos (kurių masė mažesnė kaip 5 tonos) transporto priemonių elektriniai regeneraciniai stabdžiai gali būti valdomi atskiru jungikliu ar svirtimi; |
5.2.1.24.3. |
5.2.1.25.6 ir 5.2.1.25.7 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat taikomi A kategorijos degeneracinėms stabdžių sistemoms. |
5.2.1.25. Toliau pateikti papildomi reikalavimai, taikomi M2, N1 ir N2 kategorijos (kurių masė mažesnė kaip 5 tonos) transporto priemonėms, kuriose sumontuota B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema.
5.2.1.25.1. |
Vienos darbinės stabdžių sistemos dalies neturi būti įmanoma iš dalies ar visiškai atjungti jokiomis kitomis priemonėmis, išskyrus automatines. Ši nuostata neturi būti aiškinama kaip nukrypimas nuo 5.2.1.10 punkte nustatytų reikalavimų. |
5.2.1.25.2. |
Turi būti tik vienas darbinės stabdžių sistemos valdiklis. |
5.2.1.25.3. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuotos abiejų kategorijų elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, taikomi visi susiję reikalavimai, išskyrus 5.2.1.24.1 punktą. Tokiu atveju elektrinė regeneracinė stabdžių sistema įjungiama tik akseleratoriaus pedalu ir (arba) nustačius neutralią pavaros svirties padėtį, jei transporto priemonės yra N1 kategorijos. Be to, darbinių stabdžių valdiklis turi veikti taip, kad stabdymo veiksmingumas, pasiektas atleidus akseleratoriaus pedalą, nesumažėtų. |
5.2.1.25.4. |
Darbinės stabdžių sistemos veikimas neturi pablogėti išjungus variklį (-ius) arba dėl taikomo pavarų perdavimo skaičiaus. |
5.2.1.25.5. |
Jeigu elektrinės stabdžių dalies veikimas užtikrinamas, atsižvelgiant į darbinių stabdžių valdiklio siunčiamą informaciją ir pagal tai nustatomas atitinkamų ratų stabdymo jėgas, ne vėliau, kaip įjungus valdymą, vairuotojas turi būti įspėtas įspėjamuoju vaizdo signalu apie tai, kad nesilaikoma šios sąlygos ir todėl keičiasi ašims tenkančių stabdymo jėgų pasiskirstymas (atitinkamai 10 arba 13 priedas); signalas turi likti įžiebtas tol, kol nebus pašalintas šis defektas, o transporto priemonės valdymo jungiklio (raktelio) padėtis bus „Įjungta“ („ON“). |
5.2.1.25.6. |
Magnetiniai ar elektriniai laukai turi neturėti neigiamos įtakos elektrinių regeneracinių stabdžių veiksmingumui. |
5.2.1.25.7. |
Jeigu transporto priemonėje sumontuotas stabdžių antiblokavimo įtaisas, šiuo įtaisu turi būti valdoma elektrinė regeneracinė stabdžių sistema. |
5.2.1.26. Specialūs papildomi reikalavimai, taikomi elektrinei stovėjimo stabdžių sistemos pavarai
5.2.1.26.1. |
Sutrikus elektrinei pavarai, draudžiamas bet koks netikėtas stovėjimo stabdžių sistemos įsijungimas. |
5.2.1.26.2. |
Įvykus nurodytam elektros gedimui, turi būti įvykdyti toliau nurodyti reikalavimai.
|
5.2.1.26.3. |
Papildomai įrangai gali būti tiekiama stovėjimo stabdžių sistemos elektrinės pavaros energija, su sąlyga, kad tiekiamos energijos pakanka stovėjimo stabdžių sistemai įjungti, kai transporto priemonės elektrinė apkrova yra ne trikties būsenos. Be to, kai energijos rezervas taip pat naudojamas darbinei stabdžių sistemai, turi būti taikomi 5.2.1.27.7 punkte nustatyti reikalavimai. |
5.2.1.26.4. |
Išjungus uždegimo (paleidimo) jungiklį, kuriuo valdoma stabdžių sistemos elektros energija, ir (arba) ištraukus raktą, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti leidžiama ir toliau įjungti, tačiau ne išjungti. |
5.2.1.27. Specialūs papildomi reikalavimai, taikomi darbinei stabdžių sistemai su elektrine valdymo pavara
5.2.1.27.1. |
Atleidus stovėjimo stabdį, darbinė stabdžių sistema turi sukurti statinės stabdymo jėgas, kurių visų suma bent jau atitiktų pagal nustatytą 0 tipo bandymą reikalaujamą jėgą, net jeigu uždegimo (paleidimo) jungiklis yra išjungtas ir (arba) raktas yra ištrauktas. Jeigu variklinėmis transporto priemonėmis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabas, priekabos darbinės stabdžių sistemos valdymo signalui turi visiškai užtekti šių transporto priemonių energijos. Tai turėtų reikšti, kad darbinės stabdžių sistemos energijos perdavimo pavaroje turi būti užtektinai energijos. |
5.2.1.27.2. |
Įvykus vieninteliam laikinam elektrinės valdymo pavaros gedimui (< 40 ms), išskyrus energijos tiekimo triktį, pvz., signalas yra neperduodamas arba įvyksta duomenų perdavimo klaida, tai neturi turėti akivaizdaus poveikio darbinių stabdžių veiksmingumui. |
5.2.1.27.3. |
Apie elektrinės valdymo pavaros gedimą (12), išskyrus energijos tiekimo triktį, turintį poveikio šioje taisyklėje nurodytų sistemų funkcijoms ir veiksmingumui, vairuotojui pranešama raudonos arba geltonos spalvos signalu, nurodytu atitinkamai 5.2.1.29.1.1 ir 5.2.1.29.1.2 punktuose. Kai nebegalima užtikrinti nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo (įsižiebia raudonos spalvos įspėjamasis signalas), apie elektros maitinimo (pvz., nutraukimo ar išjungimo) gedimus vairuotojui pranešama iškart vos tik jie įvyksta, o nustatytas liekamojo stabdymo veiksmingumas, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 2.4. punktu, užtikrinamas įjungiant darbinių stabdžių valdiklį. Šie reikalavimai neturi būti aiškinami kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų. |
5.2.1.27.4. |
Gavus duomenų, kad kažkurioje priekabos darbinės stabdžių sistemos dalyje sukauptos energijos lygis nukrito žemiau leidžiamo lygio, kaip nurodyta 5.2.2.16 punkte, variklinės transporto priemonės, sujungtos su priekaba elektrine valdymo linija, sistema turi aiškiai įspėti vairuotoją apie triktį priekaboje. Panašiai įspėjama, kai 5.2.2.15.2.1 punkte nustatyto darbinių priekabos stabdžių veiksmingumo neįmanoma pasiekti dėl nuolatinės trikties (> 40 ms) priekabos elektrinėje valdymo pavaroje, išskyrus jos energijos rezervą. Šiuo tikslu naudojamas šios taisyklės 5.2.1.29.2.1 punkte nustatytas raudonos spalvos įspėjamasis signalas. |
5.2.1.27.5. |
Sugedus elektrinės valdymo pavaros energijos šaltiniui, pradedant nuo energijos lygio vardinės vertės, užtikrinta visa darbinės stabdžių sistemos valdymo galia, po to, kai darbinės stabdžių sistemos valdiklis dvidešimt kartų iš eilės buvo priverstas veikti visa eiga. Atliekant bandymą, stabdžių valdiklis 20 sekundžių visiškai įjungiamas ir, kaskart įjungus, 5 sekundėms išjungiamas. Tai turėtų reikšti, kad, atliekant šį bandymą, darbinės stabdžių sistemos energijos perdavimo pavaroje turi būti užtektinai energijos, kad sistema galėtų veikti visa eiga. Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo 7 priede nustatytų reikalavimų. |
5.2.1.27.6. |
Kai baterijos įtampa nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos, kurią pasiekus nebegalima užtikrinti nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo ir (arba) bent jau du nepriklausomi darbinių stabdžių kontūrai nebegali užtikrinti nustatytojo atsarginių stabdžių ar liekamojo stabdymo veiksmingumo, turi įsijungti raudonos spalvos įspėjamasis signalas, nurodytas 5.2.1.29.1.1 punkte. Įsijungus įspėjamajam signalui, turi būti įmanoma įjungti darbinių stabdžių valdiklį ir pasiekti bent jau liekamąjį stabdymo veiksmingumą, nustatytą šios taisyklės 4 priedo 2.4 punkte. Tai turėtų reikšti, kad darbinės stabdžių sistemos energijos perdavimo pavaroje turi būti užtektinai energijos. Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų. |
5.2.1.27.7. |
Jeigu papildomai įrangai energija tiekiama iš to paties rezervo, kaip ir elektrinei valdymo pavarai, varikliui pasiekus ne daugiau kaip 80 proc. didžiausio savo greičio, energijos turi būti tiekiama tiek, kad jos užtektų nustatyto dydžio lėtėjimo pagreičio charakteristikoms užtikrinti; šis reikalavimas turi būti įvykdytas arba įrengiant energijos maitinimo šaltinį, kuris neleistų išnaudoti minėto rezervo, kai veikia visa papildoma įranga, arba automatiškai išjungiant iš anksto atrinktas papildomos įrangos dalis, kurių įtampa viršija kritinę ribą, nurodytą šios taisyklės 5.2.1.27.6 punkte, taip, kad nebebūtų leidžiama naudoti šio rezervo. Atitiktis reikalavimams įrodoma atliekant apskaičiavimus arba praktinį bandymą. Jeigu transporto priemonėmis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabą, priekabos suvartojamos energijos kiekis nustatomas pasirinkus 400 W apkrovą. Šis punktas transporto priemonėms netaikomas, kai nustatyto dydžio lėtėjimo pagreitį galima pasiekti nevartojant elektros energijos. |
5.2.1.27.8. |
Jeigu papildomai įrangai tiekiama elektrinės valdymo pavaros energija, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
|
5.2.1.27.9. |
Sugedus velkančiosios transporto priemonės, kurioje, vadovaujantis 5.1.3.1.2 arba 5.1.3.1.3 punktu, įrengta elektrinė valdymo linija, darbinės stabdžių sistemos elektrinei valdymo pavarai, priekabos stabdžius vis dar turi būti įmanoma įjungti visa eiga. |
5.2.1.27.10. |
Sugedus elektrinei priekabos valdymo pavarai, sujungtai, vadovaujantis 5.1.3.1.3 punktu, tik elektrine valdymo linija, priekabos stabdymas turi atitikti 5.2.1.18.4.1 punkto nuostatas. Šio reikalavimo turi būti paisoma visada, kai elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu priekabai siunčiamas maitinimo linijos stabdymo užklausos signalas arba jei ši informacija jau ilgą laiką nesiunčiama. Šis punktas netaikomas variklinėms transporto priemonėms, kurių negalima eksploatuoti su priekabomis, prijungtomis tik elektrine valdymo linija, kaip aprašyta 5.1.3.5 punkte. |
5.2.1.28. Specialieji reikalavimai, taikomi sukabinimo jėgos valdikliui
5.2.1.28.1. |
Sukabinimo jėgos valdiklį leidžiama įrengti tik velkančiojoje transporto priemonėje. |
5.2.1.28.2. |
Sukabinimo jėgos valdiklio paskirtis – sumažinti velkančiosios ir velkamosios transporto priemonių dinaminio stabdymo greičio skirtumą. Sukabinimo jėgos valdiklio veikimas tikrinamas suteikiant tipo patvirtinimą. Transporto priemonės gamintojas ir technikos tarnyba turi susitarti dėl šios patikros atlikimo metodo, prie tipo patvirtinimo ataskaitos pridėdami vertinimo metodo ir rezultatų aprašą.
|
5.2.1.28.3. |
Transporto priemonė turi atitikti 10 priede nustatytus apkrovos suderinamumo reikalavimus, tačiau, kai transporto priemonės sukabinimo jėgos valdiklis veikia, nuo minėtų reikalavimų leidžiama nukrypti tam, kad būtų galima pasiekti 5.2.1.28.2 punkte nustatytus tikslus. |
5.2.1.28.4. |
Apie nustatytą sukabinimo jėgos valdiklio gedimą vairuotojui pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, kaip nurodyta 5.2.1.29.1.2 punkte. Sugedus turi būti taikomi 10 priede nustatyti atitinkami reikalavimai. |
5.2.1.28.5. |
Apie sukabinimo jėgos valdymo sistemos kompensavimą pranešama geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte, jeigu šis kompensavimas 2.28.3 punkte apibrėžtą vardinę užklausos signalo reikšmę viršija 150 kPa – iki 650 kPa ribos (ar lygiavertę skaitmeninę užklausą), matuojant pm. Jeigu dėl kompensavimo variklinės transporto priemonės valdymo taškas patenka už suderinamumo diapazono ribų apkrovos sąlygomis, kaip nurodyta 10 priede, viršijus 650 kPa lygį, apie tai turi būti perspėjama. 1 diagrama Priekabų (išskyrus puspriekabes) vilkikai
2 diagrama Puspriekabių vilkikai
|
5.2.1.28.6. |
Sukabinimo jėgos valdymo sistema valdomos tik tos sukabinimo jėgos, kurias sukuria variklinės transporto priemonės ir priekabos darbinė stabdžių sistema. Nei variklinės transporto priemonės, nei priekabos darbinių stabdžių sistema nekompensuoja sukabinimo jėgų, sukurtų veikiant ilgalaikio stabdymo sistemoms. Ilgalaikio stabdymo sistemos nelaikomos darbinių stabdžių sistemų dalimi. |
5.2.1.29. Signalas, įspėjantis apie stabdžių gedimą ar defektą
Toliau apibrėžiami bendrieji reikalavimai, taikomi įspėjamiesiems vaizdo signalams, kuriais siekiama pranešti vairuotojui apie tam tikrus variklinės transporto priemonės arba prireikus priekabos stabdžių sistemos gedimus (defektus). Šie signalai naudojami tik šioje taisyklėje apibrėžtais tikslais, išskyrus 5.2.1.29.6 punkte nustatytus atvejus.
5.2.1.29.1. |
Variklinėse transporto priemonėse turi būti numatyta galimybė įspėti šiais įspėjamaisiais vaizdo signalais apie stabdžių gedimą ar defektą:
|
5.2.1.29.2. |
Variklinėse transporto priemonėse, kuriose įrengta elektroninė valdymo linija ir (arba) kuriomis leidžiama vilkti priekabą, kurioje įrengta elektroninė valdymo pavara ir (arba) stabdžių antiblokavimo sistema, turi būti numatyta galimybė atskiru geltonos spalvos įspėjamuoju signalu pranešti apie stabdžių antiblokavimo sistemos ir (arba) priekabos stabdžių sistemos elektrinės valdymo pavaros defektą. Įjungtas priekabos signalas siunčiamas standarto ISO 7638:1997 reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu (13); velkančiajai transporto priemonei atsiųstas priekabos signalas nekeičiamas ir iš esmės iškart parodomas. Šis įspėjamasis signalas neturi įsižiebti, kai transporto priemonė sukabinama su priekaba, kurioje nėra elektrinės valdymo linijos ir (arba) elektrinės valdymo pavaros, ir (arba) stabdžių antiblokavimo sistemos, arba kai ji su priekaba nesukabinama. Ši funkcija turi būti automatinė.
|
5.2.1.29.3. |
Įspėjamieji signalai turi būti matomi net dienos metu. Vairuotojas, sėdėdamas savo vietoje, turi turėti galimybę lengvai patikrinti, ar įtaisas tinkamai veikia. Sugedus kuriam nors šių įspėjamųjų įtaisų komponentui, stabdžių sistemos veiksmingumas neturi sumažėti. |
5.2.1.29.4. |
Išskyrus kituose punktuose nustatytus atvejus:
|
5.2.1.29.5. |
Minėtas (-i) įspėjamasis (-ieji) signalas (-ai) turi įsižiebti, kai transporto priemonės elektros įrangai (ir stabdžių sistemai) imama tiekti energiją. Atliekant vietoje stovinčios transporto priemonės stabdžių sistemos patikrą, nustatoma, ar prieš išsijungiant signalams neliko nurodytų gedimų ar defektų. Nurodyti gedimai arba defektai, dėl kurių turėtų įsijungti minėti įspėjamieji signalai, tačiau kurie nebuvo nustatyti statinėmis sąlygomis, nustačius juos, turi likti atmintyje ir turi būti parodomi užvedus transporto priemonę bei visada, kada užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („on“ arba „run“), kol gedimas ar defektas nėra pašalinamas. |
5.2.1.29.6. |
Apie nenurodytus gedimus (ar defektus) arba apie stabdžius ir (arba) darbinę variklinės transporto priemonės pavarą gali būti pranešama geltonos spalvos signalu, nurodytu 5.2.1.29.1.2 punkte, su sąlyga, kad laikomasi šių reikalavimų:
|
5.2.1.30. Stabdymo signalo įjungimas, siekiant įžiebti stabdymo žibintus
5.2.1.30.1. |
Vairuotojui įjungus darbinę stabdžių sistemą, turi įsijungti signalas, naudojamas stabdymo žibintams įžiebti. |
5.2.1.30.2. |
Reikalavimai, taikomi transporto priemonėms, kuriose įrengtos ilgalaikio stabdymo sistemos
|
5.2.1.30.3. |
Minėtas signalas įjungiamas, jeigu darbinė stabdžių sistema aktyvuojama įjungiant automatiškai kontroliuojamo stabdymo funkciją. Tačiau kai lėtinimas yra mažesnis nei 0,7 m/s2, signalas gali būti nuslopintas (14). |
5.2.1.30.4. |
Minėtas signalas neįjungiamas, jeigu darbinė stabdžių sistema aktyvuojama įjungiant atskirų ratų stabdymo funkciją (15). |
5.2.1.30.5. |
Jeigu variklinėje transporto priemonėje įrengta elektrinė valdymo linija, transporto priemonės signalas įjungiamas, kai priekabos elektrine valdymo linija atsiunčiamas pranešimas apie stabdymo žibintų įžiebimą (16). |
5.2.1.30.6. |
Minėtas signalas neįjungiamas, jeigu, atleidžiant droselinės sklendės pedalą, elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos sukuria lėtinimo jėgą. |
5.2.1.31. Jeigu transporto priemonėje įrengiami avarinio stabdymo rodikliai, avarinio stabdymo signalo įjungimas ir išjungimas turi atitikti toliau nurodytus techninius reikalavimus.
5.2.1.31.1. |
Signalas suveikia įjungus darbinę stabdžių sistemą:
Signalas išjungiamas vėliausiai tada, kai transporto priemonės lėtėjimo pagreitis nukrinta žemiau 2,5 m/s2. |
5.2.1.31.2. |
Taip pat gali būti taikomos toliau nurodytos sąlygos.
|
5.2.2. O kategorijos transporto priemonės
5.2.2.1. Darbinės stabdžių sistemos nebūtina įrengti O1 kategorijos priekabose; tačiau, jeigu darbinė stabdžių sistema šios kategorijos priekabose sumontuojama, jos turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kaip ir O2 kategorijos priekabos.
5.2.2.2. O2 kategorijos priekaboje įrengiama arba vieninio, arba dvigubinio, arba inercinio (saviridos) stabdymo tipo darbinė stabdžių sistema. Pastarojo tipo stabdžių sistemą leidžiama įrengti tik centrinės ašies priekabose. Tačiau leidžiama įrengti elektrines stabdžių sistemas, atitinkančias šios taisyklės 14 priedo reikalavimus.
5.2.2.3. Kiekvienoje O3 ir O4 kategorijos priekaboje turi būti įrengta vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo darbinė stabdžių sistema.
5.2.2.4. Darbinė stabdžių sistema:
5.2.2.4.1. |
ja stabdomi transporto priemonės ratai; |
5.2.2.4.2. |
ja atitinkamai paskirstoma ašims tenkanti jėga; |
5.2.2.4.3. |
bent viename jos oro rezervuare tinkamai parinktoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti sumontuotas išleidimo ir ištraukimo įtaisas. |
5.2.2.5. Darbinės stabdžių sistemos jėga turi būti simetriškai paskirstyta tos pačios ašies ratams transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu. Turi būti deklaruotas kompensavimas ir tokios funkcijos, kaip stabdžių antiblokavimas, dėl kurių galimos šio simetriško pasiskirstymo nuokrypos.
5.2.2.5.1. |
Apie elektrinės valdymo pavaros kompensuojamą stabdžių sistemos veikos pablogėjimą arba defektą vairuotojui pranešama atskiru geltonos spalvos įspėjamuoju signalu, nurodytu 5.2.1.29.2 punkte. Šio reikalavimo turi būti laikomasi visomis apkrovos sąlygomis, kai kompensavimas viršija šias ribines vertes:
|
5.2.2.5.2. |
Kompensavimas apibrėžtomis sąlygomis leidžiamas, tik jeigu stabdžiai pirmą kartą įjungiami transporto priemonei važiuojant greičiau nei 10 km/h. |
5.2.2.6. Sutrikus elektrinės valdymo pavaros funkcijai, stabdžiai neturi suveikti, jeigu vairuotojas to nepageidauja.
5.2.2.7. Stabdymo paviršiai, be kurių neįmanoma užtikrinti nustatyto efektyvumo, turi būti nuolat sujungti su ratais standžiąja jungtimi arba nelūžtančiais komponentais.
5.2.2.8. Stabdžių išdilimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankiniu ar automatiniu būdu reguliuojamomis priemonėmis. Be to, pavaros valdiklis ir pavaros bei stabdžių komponentai turi turėti tokią eigos atsargą ir prireikus tinkamų kompensavimo priemonių, kad stabdžiams įkaitus arba iki tam tikros ribos susidėvėjus stabdžių trinkelės antdėklams, efektyvų stabdymą būtų galima užtikrinti tiesiogiai nieko nereguliuojant.
5.2.2.8.1. |
Darbinių stabdžių dilimo reguliavimas atliekamas automatiškai. Tačiau automatinius reguliavimo mechanizmus nebūtina įrengti O1 ir O2 kategorijų transporto priemonėse. Po to, kai pagal 4 priede nustatytas I arba III tipo bandymo sąlygas išbandyti stabdžiai, kuriuose įrengti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, įkaitinami ir atvėsinami, jie turi veikti nestrigdami, kaip apibrėžta to priedo 1.7.3 punkte.
|
5.2.2.8.2. |
Darbinių stabdžių frikcinių komponentų dilimo patikra
|
5.2.2.9. Stabdžių sistemos turi būti tokios, kad, nutrūkus sukabinimo įtaisui, kai priekaba juda, ji būtų stabdoma automatiškai. Tačiau ši nuostata netaikoma priekaboms, kurių didžiausia masė neviršija 1,5 tonos, jeigu šiose priekabose be pagrindinio sukabinimo įtaiso papildomai yra antrinių sukabinimo įtaisų (grandinė, kabelis, lynas ir pan.), kurie, atsijungus pagrindiniam sukabinimo įtaisui, neleidžia vilkčiai susiliesti su žeme, tačiau turi tam tikrą liekamąjį poveikį priekabos judėjimui.
5.2.2.10. Kiekvienos priekabos, kurioje turi būti įrengta darbinė stabdžių sistema, stovėjimo stabdį turi būti įmanoma panaudoti net tada, kai priekaba atskirta nuo velkančiosios transporto priemonės. Stovėjimo stabdžių įtaisas turi būti toks, kad asmuo, stovėdamas ant žemės paviršiaus, jį galėtų įjungti; tačiau, jei priekaba skirta keleiviams vežti, šis įtaisas turi būti toks, kad jį būtų galima įjungti esant priekabos viduje.
5.2.2.11. Jeigu priekaboje įrengtas įtaisas, kuriuo išjungiamas stabdžių sistemos, išskyrus stovėjimo stabdžių sistemą, suslėgtojo oro valdiklis, tas įtaisas turi būti sukonstruotas ir pagamintas taip, kad į neveikimo būseną jis sugrįžtų ne vėliau kaip atnaujinus suslėgtojo oro tiekimą priekabai.
5.2.2.12. O3 ir O4 kategorijų priekabos turi atitikti 5.2.1.18.4.2 punkte nurodytus reikalavimus. Už valdymo linijos sukabintuvo lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti pritvirtinta slėgio patikros jungtis.
5.2.2.12.1. |
Jeigu priekaboje įrengta elektrinė valdymo linija ir ji yra sujungta su vilkiku, kuriame įrengta elektrinė valdymo linija, 5.2.1.18.4.2 punkte nurodyta automatinio stabdymo jėga gali būti nuslopinta, jei suslėgtojo oro slėgio priekabos rezervuaruose pakanka šios taisyklės 4 priedo 3.3 punkte nurodytam stabdžių veiksmingumui užtikrinti. |
5.2.2.13. Vadovaujantis šios taisyklės 13 priede nustatytais reikalavimais, O3 kategorijos priekabose turi būti įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos. Vadovaujantis šios taisyklės 13 priede nustatytais reikalavimais, taikomais A kategorijai, O4 kategorijos priekabose turi būti įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos.
5.2.2.14. Jeigu pagalbinei įrangai tiekiama darbinės stabdžių sistemos energija, ši sistema turi būti apsaugota taip, kad stabdymo jėgų, kuriomis veikiamas ratų išorės kraštas, suma, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.1 punktu, būtų lygi bent 80 proc. vertės, nustatytos atitinkamai priekabai. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas šiomis veikimo sąlygomis:
veikiant pagalbinei įrangai bei
trūkus pagalbinei įrangai arba jai tapus nesandaria, nebent toks trūkis ar nesandarumas turi poveikio šios taisyklės 10 priedo 6 dalyje nurodytam valdymo signalui ir todėl turi būti laikomasi minėtoje dalyje nustatytų veiksmingumo reikalavimų.
5.2.2.14.1. |
Jeigu darbinių stabdžių kaupiklio slėgis bent jau ne mažesnis kaip 80 proc. valdymo linijos užklausos slėgio arba lygiavertės skaitmeninės užklausos, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.2 punkte, laikoma, kad minėtų reikalavimų paisoma. |
5.2.2.15. Specialūs papildomi reikalavimai, taikomi darbinei stabdžių sistemai su elektrine valdymo pavara
5.2.2.15.1. |
Įvykus vieninteliam laikinam elektrinės valdymo pavaros gedimui (< 40 ms), išskyrus energijos tiekimo triktį, pvz., neperduodamas signalas arba įvyksta duomenų perdavimo klaida, tai neturi turėti akivaizdaus poveikio darbinių stabdžių veiksmingumui. |
5.2.2.15.2. |
Jeigu elektrinė valdymo pavara sugenda (18) (pvz., įvyksta trūkis ar atsijungimas), likęs stabdymo veiksmingumas turi būti lygus bent 30 proc. nustatyto atitinkamos priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo. Jeigu priekaba, vadovaujantis 5.1.3.1.3 punktu, yra sujungta tik elektrine valdymo linija ir atitinka 5.2.1.18.4.2 punkte nustatytus reikalavimus bei šios taisyklės 4 priede nustatytą veiksmingumą, pakanka pasiremti 5.2.1.27.10 punkto nuostatomis; kai nebegalima užtikrinti tokio stabdymo veiksmingumo, kuris būtų lygus bent 30 proc. nustatyto priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo, elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu turi būti siunčiamas maitinimo linijos stabdymo užklausos signalas arba ši informacija turi būti jau ilgą laiką nesiunčiama.
|
5.2.2.16. Kai energijos akumuliatoriai bet kurioje su vilkiku, kuriame įrengta elektrinė valdymo linija, sujungtos priekabos, kurioje irgi įrengta elektrinė valdymo linija, darbinės stabdžių sistemos dalyje nusenka iki 5.2.2.16.1 punkte nustatytos ribos, velkančiosios transporto priemonės vairuotojui siunčiamas įspėjamasis signalas. Įspėjimas siunčiamas 5.2.1.29.2.1 punkte nurodytu raudonos spalvos signalu, o informacija apie gedimą perduodama priekabos elektrinės valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu. Be to, standarto ISO 7638:1997 (20) reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu siunčiamas 5.2.1.29.2 punkte nurodytas atskiras geltonos spalvos įspėjamasis signalas, kuriuo vairuotojui pranešama, kad energijos lygis priekaboje sumažėjo.
5.2.2.16.1. |
5.2.2.16 punkte minėtu mažu energijos lygiu laikomas energijos lygis, kurį pasiekus, neatsižvelgiant į priekabos apkrovos būseną ir nepapildžius energijos akumuliatoriaus, nebeįmanoma penktą kartą įjungti darbinės stabdžių sistemos valdiklio, kuris prieš tai keturis kartus buvo priverstas veikti visa eiga, ir taip užtikrinti bent 50 proc. nustatyto atitinkamos priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo. |
5.2.2.17. Priekabose, kuriose įrengta elektrinė valdymo linija, ir O3 bei O4 kategorijos priekabose, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, sumontuojama standarto ISO 7638:1997 (20) reikalavimus atitinkanti speciali elektrinė jungtis, skirta stabdžių sistemai ir (arba) stabdžių antiblokavimo sistemai (21). Šioje taisyklėje nustatyti privalomi įspėjamieji signalai, kuriais pranešama apie gedimą ir kurie aktyvuojami naudojant minėtą jungtį. Priekaboms taikomi atitinkami variklinėms transporto priemonėms nustatyti reikalavimai dėl įspėjamųjų signalų, kuriais pranešama apie gedimą, yra apibrėžti 5.2.1.29.4, 5.2.1.29.5 ir 5.2.1.29.6 punktuose.
Ant priekabų, kuriose, kaip apibrėžta, yra įrengta standartu ISO 7638:1997 nustatyta jungtimi, turi būti pritvirtinti nenutrinami ženklai apie stabdžių sistemos funkcionalumą prijungus ar atjungus standartu ISO 7638:1997 nustatytą jungtį. Ženklai turi būti išdėstyti taip, kad būtų matomi, prijungus pneumatinės ir elektrinės valdymo linijos jungtis.
5.2.2.17.1. |
Sugedus priekabų, kuriose atskirų ratų stabdymas naudojamas transporto priemonės stabilumui padidinti, stabilumo sistemos elektrinei valdymo pavarai, apie gedimą pranešama standartu ISO 7638:1997 nustatytą jungtimi siunčiant 5.2.1.29.2 punkte nurodytą atskirą geltonos spalvos įspėjamąjį signalą. Pastaba. Šio reikalavimo taikymas turi būti apžvelgiamas rengiant vėlesnius Taisyklės Nr. 13 pakeitimus, kol: i) bus priimtas duomenų perdavimo standarto ISO 11992:2003 pakeitimas, kuriuo turi būti nustatytas pranešimas apie priekabos stabilumo valdymo sistemos elektrinės valdymo pavaros gedimą; bei ii) pagal minėtą standartą įrengtos transporto priemonės bus skirtos įsigyti plačiai vartotojų grupei. |
5.2.2.17.2. |
Nepaisant to, kad stabdžių sistema yra sujungta su standartu ISO 7638:1997 nustatytos jungties maitinimo šaltiniu, ją leidžiama sujungti su papildomu maitinimo šaltiniu. Tačiau įrengus papildomą maitinimo šaltinį, turi būti laikomasi toliau pateiktų nuostatų.
|
5.2.2.18. Kai 5.1.3.6 punkte apibrėžtoms funkcijoms naudojama ISO 7638:1997 nustatyta jungtimi tiekiama energija, stabdžių sistemai turi būti suteiktas pirmumas ir ji turi būti apsaugota nuo išorinės perkrovos poveikio. Šią apsaugą turi atlikti stabdžių sistema.
5.2.2.19. Sugedus vienai iš valdymo linijų, jungiančių dvi pagal 5.1.3.1.2 punktą įrengtas transporto priemones, nesugedusi priekabos valdymo linija turi būti automatiškai naudojama 4 priedo 3.1 punkte nustatytam priekabos stabdymo veiksmingumui užtikrinti.
5.2.2.20. Kai priekabai tiekiamos elektros srovės įtampa nukrinta žemiau gamintojo nurodytos ribos, kurią pasiekus nustatyto darbinių stabdžių veiksmingumo nebeįmanoma užtikrinti, naudojant standartu ISO 7638:1997 (22) patvirtintos jungties penktąjį kontaktą įjungiamas atskiras geltonos spalvos įspėjamasis signalas, nurodytas 5.2.1.29.2 punkte. Be to, su vilkiku, kuriame įrengta elektrinė valdymo linija, sujungtos priekabos, kurioje irgi įrengta elektrinė valdymo linija, minėtos valdymo linijos duomenų perdavimo kanalu turi būti atsiųsta informacija apie gedimą, pagal kurią suveikia 5.2.1.29.2.1 punkte nurodytas raudonos spalvos įspėjamasis signalas.
5.2.2.21. Nepaisant 5.2.1.18.4.2 ir 5.2.1.21 punktuose nustatytų reikalavimų, priekabos stabdžiai taip pat gali įsijungti automatiškai, kai juos aktyvuoja priekabos stabdžių sistema, įvertinusi transporto priemonės pateiktą informaciją.
5.2.2.22. Darbinės stabdžių sistemos įjungimas
5.2.2.22.1. |
Kai priekaba, kurioje įrengta elektrinė valdymo linija, aktyvuoja automatiškai kontroliuojamą stabdymą ir priekabos stabdžių sistema įsijungia, elektrine priekabos valdymo linija siunčiamas pranešimas apie stabdymo žibintų įžiebimą. Tačiau kai lėtinimas yra mažesnis nei 0,7 m/s2, signalas gali būti nuslopintas (23) (24). |
5.2.2.22.2. |
Pranešimas apie stabdymo žibintų įžiebimą elektrine priekabos valdymo linija nesiunčiamas, kai priekaba, kurioje įrengta elektrinė valdymo linija, aktyvuoja atskirų ratų stabdymą (25) (24). |
6. BANDYMAI
Šios taisyklės 4 priede aprašomi stabdymo bandymai, kuriuos turi išlaikyti patvirtinti pateiktos transporto priemonės, ir privalomasis stabdymo veiksmingumas.
7. TRANSPORTO PRIEMONĖS AR STABDŽIŲ SISTEMOS TIPO PAKEITIMAS IR TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS
7.1. |
Apie kiekvieną tam tikro transporto priemonės tipo arba šios taisyklės 2 priede nurodytų transporto priemonės stabdžių sistemos charakteristikų pakeitimą pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:
|
7.2. |
Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą jį suteikti, nurodant pakeitimus, pranešama šią taisyklę taikančioms Susitariančioms Šalims 4.3 punkte pateikta tvarka. |
7.3. |
Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija kiekvienam pranešimui apie tokį tipo išplėtimo patvirtinimą priskiria serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims, naudodama šios taisyklės 2 dalyje nurodyto pavyzdžio pranešimo blanką. |
8. GAMYBOS ATITIKTIS
8.1. |
Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 5 dalyje pateiktus reikalavimus. |
8.2. |
Siekiant patikrinti, ar laikomasi 8.1 punkte nustatytų reikalavimų, turi būti atliekama tinkama gaminių kontrolė. |
8.3. |
Visų pirma patvirtinimo turėtojas turi:
|
8.4. |
Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienam produkcijos vienetui taikomus atitikties kontrolės metodus.
|
9. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ
9.1. |
Jeigu 8.1 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikoma, pagal šią taisyklę suteiktą transporto priemonės tipo patvirtinimą galima panaikinti. |
9.2. |
Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką. |
10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS
Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija turi pranešti apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.
11. PATVIRTINIMO BANDYMUS ATLIEKANČIŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI
Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiami kitose šalyse išduoti liudijimai apie patvirtinimo suteikimą ar tipo išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.
12. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
12.1. Bendrieji reikalavimai
12.1.1. |
Nuo oficialios 09 serijos pakeitimų, padarytų 8 papildymu, įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimo pagal šią taisyklę su 09 serijos pakeitimais, padarytais 8 papildymu. |
12.1.2. |
10 serijos pakeitimų papildymai taip pat taikomi patvirtinimo liudijimams, išduodamiems ir tvarkomiems pagal 09 serijos pakeitimus, jeigu nepriimamos kitokios nuostatos arba jeigu to neleidžia susiklėsčiusios aplinkybės. |
12.1.3. |
Nuo oficialios 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su 10 serijos pakeitimais. |
12.1.4. |
Nuo oficialios 10 serijos pakeitimų, padarytų 4 papildymu, įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su daliniais pakeitimais, padarytais 4 papildymu. |
12.1.5. |
Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys neturi atsisakyti suteikti tipo išplėtimo patvirtinimą pagal šios taisyklės 10 serijos pakeitimus, padarytus 3 papildymu. |
12.2. Nauji tipo patvirtinimai
12.2.1. |
Praėjus 24 mėnesiams nuo 09 serijos pakeitimų, padarytų 8 papildymu, įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti EEK tipo patvirtinimą su sąlyga, kad tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 09 serijos pakeitimais, padarytais 8 papildymu, reikalavimus. |
12.2.2. |
Praėjus 24 mėnesiams nuo 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti patvirtinimą, tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 10 serijos pakeitimais reikalavimus. |
12.2.3. |
Kol nepraėjo 48 mėnesiai nuo 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys negali atsisakyti suteikti nacionalinį transporto priemonės tipo, kuris buvo patvirtintas pagal ankstesnės šios taisyklės serijos pakeitimus, patvirtinimą. |
12.2.4. |
Kol nepraėjo 48 mėnesiai nuo šios taisyklės 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali toliau teikti EEK tipo patvirtinimą pagal taisyklę su 10 serijos pakeitimais, padarytais 3 papildymu. |
12.2.5. |
Praėjus 24 mėnesiams nuo 10 serijos pakeitimų, padarytų 5 papildymu, įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys EEK tipo patvirtinimą gali suteikti, tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 10 serijos pakeitimais, padarytais 5 papildymu. |
12.3. Senųjų tipo patvirtinimo liudijimų galiojimo ribojimas
12.3.1. |
Praėjus 48 mėnesiams nuo šios taisyklės 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali atsisakyti patvirtinti pirminę nacionalinės transporto priemonės, kuri neatitinka šios taisyklės su 10 serijos pakeitimais reikalavimų, registraciją (eksploatavimo pradžią). |
12.4. Naujos Susitariančiosios Šalys
12.4.1. |
Nepaisant pirmiau pateiktų pereinamojo laikotarpio nuostatų, Susitariančiosios Šalys, kurios šią taisyklę pradeda taikyti nuo naujausios serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, neprivalo pripažinti patvirtinimo liudijimų, suteiktų pagal bet kurią ankstesnę šios taisyklės pakeitimų seriją. |
(1) Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend.4).
(2) Remiantis šios taisyklės 12 dalyje nustatytomis taikymo datomis, M1 kategorijos transporto priemonių stabdžių reikalavimai yra nustatyti išimtinai Taisyklėje Nr. 13-H. Susitariančiosios Šalys, pasirašiusios tiek Taisyklę Nr. 13-H, tiek šią taisyklę, turi pripažinti, kad N1 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo pagal bet kurią iš šių taisyklių liudijimai turi vienodą galią.
(3) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės, naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami) ir 56 – Juodkalnija. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
(4) 5.1.3.1.3 punkto reikalavimus atitinkančios variklinių transporto priemonių ir priekabų jungtys neleidžiamos tol, kol nebus priimti vienodi techniniai standartai, kuriais užtikrinamas suderinamumas ir sauga.
(5) Netaikoma priekaboms.
(6) Kai skiriasi nuo mažiausio įjungimo slėgio.
(7) Taikoma tik priekaboms.
(8) Netaikoma transporto priemonėms, kurių stabdžių sistemos valdomos elektroniniu būdu.
(9) Atliekant periodinę techninę apžiūrą, gali tekti koreguoti nustatytas mažiausias visos transporto priemonės stabdymo greičio ribinės vertes, siekiant atsižvelgti į nacionalinius ar tarptautinius eksploatavimo reikalavimus.
(10) Institucija, įgaliota suteikti patvirtinimą, turi teisę patikrinti darbinių stabdžių sistemą, taikydama papildomas transporto priemonės bandymo procedūras.
(11) Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.
(12) Kol nebus vienodos bandymų tvarkos, gamintojai turi pateikti technikos tarnyboms galimų pavaros valdiklio gedimų ir jų poveikio analizę. Technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas turi aptarti šią informaciją ir dėl jos susitarti.
(13) Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.
(14) Teikiant tipo patvirtinimą, transporto priemonės gamintojas turi patvirtinti šio reikalavimo atitiktį.
(15) Pasirinkus atrankųjį stabdymą, ši funkcija gali būti pakeista automatiškai kontroliuojamo stabdymo funkcija.
(16) Šis reikalavimas netaikomas, kol standartas ISO 11992 nebus iš dalies pakeistas ir į jį nebus įtraukta nuostata dėl pranešimo apie stabdymo žibintų įžiebimą.
(17) Kol nebus susitarta dėl vienodų techninių reikalavimų, kuriais remiantis būtų galima tinkamai įvertinti automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo funkciją, laisvojo veikimo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu laisvasis veikimas pastebimas atliekant atitinkamos priekabos stabdžių bandymus.
(18) Kol nebus vienodos bandymų tvarkos, gamintojai turi pateikti technikos tarnyboms galimų pavaros valdiklio gedimų ir jų poveikio analizę. Technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas turi aptarti šią informaciją ir dėl jos susitarti.
(19) Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.
(20) Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, nustatytas standartu ISO 7638:1997.
(21) Standarte ISO 7638:1997 nurodytas laidininko skerspjūvis gali būti sumažintas, jeigu priekaboje įrengiamas atskiras lydusis saugiklis. Vardiniai lydžiojo saugiklio parametrai turi būti tokie, kad nebūtų viršyta didžiausioji laidininkų įtampa. Ši išlyga netaikoma priekaboms, pritaikytoms vilkti kitą priekabą.
(22) Galima atitinkamai naudoti 5 ar 7 kontaktų jungtis, patvirtintas standartu ISO 7638:1997.
(23) Teikiant tipo patvirtinimą, transporto priemonės gamintojas turi patvirtinti atitiktį šiam reikalavimui.
(24) Šis reikalavimas netaikomas, kol standartas ISO 11992 nebus iš dalies pakeistas ir į jį nebus įtraukta nuostata dėl pranešimo apie stabdymo žibintų įžiebimą.
(25) Pasirinkus atrankųjį stabdymą, ši funkcija gali būti pakeista automatiškai nustatomo stabdymo funkcija.
1 PRIEDAS
Stabdžių sistema, prietaisai, metodai ir sąlygos, kurios nėra reglamentuojamos šioje taisyklėje
1. |
Stabdžių, išskyrus pneumatinius stabdžius, reakcijos (atsako) trukmės matavimo metodas. |
2 PRIEDAS
PRANEŠIMAS (1)
(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))
(1) Pareiškėjui prašant patvirtinimo pagal Taisyklę Nr. 90, tipo patvirtinimą suteikianti institucija turi suteikti informaciją, nurodytą šio priedo 1 priedėlyje. Tačiau ši informacija neteikiama, jeigu jos prašoma kitais tikslais, ne dėl patvirtinimo pagal Taisyklę Nr. 90.
1 PRIEDĖLIS
Duomenų apie transporto priemonę sąrašas, naudojamas teikiant patvirtinimą pagal taisyklę Nr. 90
1. |
Transporto priemonės tipo aprašymas …
|
2. |
Stabdžių trinkelės antdėklų markė ir tipas …
|
3. |
Mažiausia transporto priemonės masė …
|
4. |
Didžiausioji transporto priemonės masė …
|
5. |
Didžiausias transporto priemonės greitis … |
6. |
Padangų ir ratų matmenys … |
7. |
Stabdžių kontūrų schema (pvz., priekinė, galinė arba diagonalinė) … … |
8. |
Pareiškimas apie antrinę stabdžių sistemą … … |
9. |
Stabdžių valdymo vožtuvų techniniai reikalavimai (jei taikoma) … …
|
10. |
Projektinis stabdymo jėgų pasiskirstymas … |
11. |
Stabdžio specifikacija …
|
12. |
Pagrindinio cilindro tipas ir dydis … |
13. |
Stiprintuvo tipas ir dydis … |
2 PRIEDĖLIS
Transporto priemonės stabdžių sistemos tipo patvirtinimo liudijimas
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Patvirtinus priekabą šios taisyklės 20 priede nustatyta alternatyviąja tvarka, užregistruojami šie duomenys.
2. BANDYMO ATASKAITOS, PATVIRTINTOS 19 PRIEDU
2.1. |
: |
Pneumatinių stabdžių kameros |
: |
Ataskaitos Nr. … |
2.2. |
: |
Spyruokliniai stabdžiai |
: |
Ataskaitos Nr. … |
2.3. |
: |
Šaltų priekabos stabdžių veiksmingumo charakteristikos |
: |
Ataskaitos Nr. … |
2.4. |
: |
Stabdžių antiblokavimo sistema |
: |
Ataskaitos Nr. … |
3. VEIKSMINGUMO PATIKROS
3.1. |
Priekaba atitinka 4 priedo 3.1.2 ir 1.2.7 punktuose nustatytus reikalavimus (šaltų darbinių stabdžių veiksmingumas) |
taip/ne (1) |
3.2. |
Priekaba atitinka 4 priedo 3.2 punkte nustatytus reikalavimus (šaltų stovėjimo stabdžių veiksmingumas) |
taip/ne (1) |
3.3. |
Priekaba atitinka 4 priedo 3.3 punkte nustatytus reikalavimus (avarinių ir (arba) automatinių stabdžių veiksmingumas) |
taip/ne (1) |
3.4. |
Priekaba atitinka 10 priedo 6 dalyje nustatytus reikalavimus (stabdžių veiksmingumas sugedus stabdymo jėgų pasiskirstymo sistemai) |
taip/ne (1) |
3.5. |
Priekaba atitinka šios taisyklės 5.2.2.14.1 punkte nustatytus reikalavimus (stabdžių veiksmingumas trūkus pagalbinei įrangai) |
taip/ne (1) |
3.6. |
Priekaba atitinka 13 priede nustatytus reikalavimus (stabdžių antiblokavimas) |
taip/ne (1) |
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
3 PRIEDAS
PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS
A PAVYZDYS
(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)
Šis prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad aptariamas transporto priemonės tipas yra patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E 11), atsižvelgiant į stabdžius, remiantis Taisykle Nr. 13; pavirtinimo numeris 102439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 13 su 10 serijos pakeitimais reikalavimus. Jei šiuo ženklu paženklintos M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės, tai reiškia, kad to tipo transporto priemonės išlaikė II tipo bandymą.
B PAVYZDYS
(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)
Šis prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad aptariamas transporto priemonės tipas yra patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E 11), atsižvelgiant į stabdžius, remiantis Taisykle Nr. 13. Jei šiuo ženklu paženklintos M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės, tai reiškia, kad to tipo transporto priemonės išlaikė IIA tipo bandymą.
C PAVYZDYS
(žr. šios taisyklės 4.6 punktą)
Šis prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad aptariamas transporto priemonės tipas patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E 11), remiantis taisyklėmis Nr. 13 ir 24 (1) (vadovaujantis pastarąja taisykle, pataisytasis sugerties koeficientas lygus 1,30 m-1).
(1) Šis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.
4 PRIEDAS
Stabdžių bandymai ir stabdžių sistemų veiksmingumas
1. STABDŽIŲ BANDYMAI
1.1. Bendrieji reikalavimai
1.1.1. |
Nustatytas stabdžių sistemų veiksmingumas priklauso nuo stabdymo kelio ir didžiausio vidutinio lėtėjimo suveikus stabdžiams. Stabdžių sistemos veiksmingumas nustatomas išmatavus stabdymo kelią, atsižvelgiant į pradinį transporto priemonės greitį, (arba) išmatavus didžiausią vidutinį lėtėjimą suveikus stabdžiams bandymo metu. |
1.1.2. |
Stabdymo kelias yra atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pradeda jungti stabdžių sistemos valdiklį, iki transporto priemonės sustojimo momento. Pradinis greitis – transporto priemonės greitis, kuriuo ji važiuoja tuo momentu, kai vairuotojas pradeda jungti stabdžių sistemos valdiklį; pradinis greitis turi sudaryti ne mažiau kaip 98 proc. atitinkamam bandymui nustatyto greičio. Didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm) apskaičiuojamas pagal pateikiamą formulę kaip lėtėjimo nuo vb iki ve vidurkis, atsižvelgiant į atstumą:
čia:
Greitis ir atstumas nustatomi prietaisais, kurių matavimo paklaida, matuojant nustatytą bandymo greitį, turi būti ne didesnė kaip ± 1 proc. Užuot matavus greitį ir atstumą, didžiausią vidutinį lėtėjimą suveikus stabdžiams galima nustatyti ir kitais būdais; tada didžiausio vidutinio lėtėjimo suveikus stabdžiams matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 3 proc. |
1.2. Suteikiant transporto priemonės tipo patvirtinimą, stabdymo veiksmingumas matuojamas atliekant bandymus kelyje toliau pateiktomis sąlygomis:
1.2.1. |
transporto priemonės masė turi atitikti kiekvieno tipo bandymui nustatytą masę ir turi būti nurodyta bandymo ataskaitoje; |
1.2.2. |
bandymas turi būti atliekamas taikant kiekvieno tipo bandymui nustatytą greitį; jeigu didžiausias konstrukcinis transporto priemonės greitis yra mažesnis už bandymui nustatytą greitį, bandymas atliekamas transporto priemonei pasiekus didžiausią greitį; |
1.2.3. |
atliekant bandymus, stabdžių sistemos valdiklis veikiamas jėga, kuri, kad būtų užtikrintas nustatytas veiksmingumas, turi neviršyti didžiausios jėgos, nustatytos atsižvelgiant į bandomosios transporto priemonės kategoriją; |
1.2.4. |
kelio danga turi užtikrinti gerą sukibimą, išskyrus kitus atvejus, nurodytus atitinkamuose prieduose; |
1.2.5. |
bandymai atliekami tada, kai nėra vėjo, galinčio turėti įtakos rezultatams; |
1.2.6. |
pradedant bandymus, padangos turi būti šaltos ir pripūstos iki tokio slėgio, kuris atitinka vietoje stovinčios transporto priemonės ratams tenkančiai faktinei apkrovai nustatytą slėgį; |
1.2.7. |
nustatytas veiksmingumas turi būti pasiektas neužblokuojant ratų, transporto priemonei nenukrypstant nuo kurso ir nesukuriant nenormalios vibracijos (1); |
1.2.8. |
jeigu transporto priemonės yra iš dalies arba visiškai varomos elektros varikliu (-iais), kuris (-ie) nuolatos sujungtas (-i) su ratais, visi bandymai turi būti atlikti, kai šis (-ie) variklis (-iai) yra prijungtas (-i); |
1.2.9. |
jeigu, kaip aprašyta 1.2.8 punkte, transporto priemonėse sumontuota A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, šio priedo 1.4.3.1 punkte nustatyti veikos bandymai atliekami ant kelio dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas (kaip apibrėžta 13 priedo 5.2.2 punkte); |
1.2.9.1. |
be to, jeigu transporto priemonėse sumontuota A kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, pereinamoji būsena, pvz., keičiant pavarą ar atleidžiant akseleratoriaus pedalą, turi neturėti įtakos transporto priemonės veikai 1.2.9 punkte apibrėžtomis bandymo sąlygomis; |
1.2.10. |
atliekant bandymus, nustatytus 1.2.9 ir 1.2.9.1 punktuose, neleidžiama blokuoti ratų; tačiau leidžiama koreguoti vairavimą, jeigu kampinis vairavimo mechanizmo pasukimas per pirmąsias 2 sekundes neviršija 120°, o bendrai – 240°; |
1.2.11. |
jeigu transporto priemonėje sumontuoti elektriniu būdu įjungiami darbinių stabdžiai, varomi tik iš nepriklausomo išorinio šaltinio tiekiama energija įkraunamomis traukos baterijomis (ar pagalbine baterija), atliekant stabdžių veiksmingumo bandymus, šių baterijų įkrovos lygis, kuriam esant turi būti įspėjama 5.2.1.27.6 punkte nustatytu būdu apie stabdžių gedimą, neturi būti viršytas vidutiniškai daugiau kaip 5 proc. Jeigu pasirodo šis įspėjimas, atliekant bandymus, baterijos gali būti šiek tiek įkraunamos, kad jų įkrovos lygis atitiktų reikiamą lygį. |
1.3. Transporto priemonės veika stabdymo metu
1.3.1. |
Bendroji transporto priemonės veika stabdymo metu tikrinama atliekant stabdymo bandymus, visų pirma didelio greičio sąlygomis. |
1.3.2. |
Transporto priemonės veika, stabdant ant kelio dangos, kurios sukibimas sumažėjęs. M2, M3, N1, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių veika, stabdant ant kelio dangos, kurios sukibimas sumažėjęs, turi atitikti šios taisyklės 10 priede ir (arba) 13 priede nustatytus atitinkamus reikalavimus. |
1.3.2.1. |
Jeigu transporto priemonėje sumontuota 5.2.1.7.2 punkte nustatyta stabdžių sistema, kurią naudojant tam tikra ašis (ar ašys) stabdomos naudojant daugiau kaip vieną stabdymo momento šaltinį ir šie atskiri šaltiniai gali būti pakeisti vienas kitu, ji turi atitikti 10 priede arba 13 priede nustatytus reikalavimus visomis pagal transporto priemonės valdymo strategiją įmanomomis sąlygomis (2). |
1.4. 0 tipo bandymas (paprastas šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas)
1.4.1. Bendrieji reikalavimai
1.4.1.1. |
Stabdžiai turi būti šalti; stabdys laikomas šaltu, kai disko paviršiuje arba būgno išorėje išmatuota temperatūra yra mažesnė už 100 °C. |
1.4.1.2. |
Bandymas atliekamas toliau pateiktomis sąlygomis.
|
1.4.2. 0 tipo bandymas, atliekamas išjungus pavarą
Bandymas atliekamas transporto priemonei judant nustatytu greičiu; leidžiamos tam tikros šiuo tikslu nustatytų verčių ribinės paklaidos. Turi būti pasiektas nustatytas mažiausias kiekvienos kategorijos veiksmingumas.
1.4.3. 0 tipo bandymas, atliekamas įjungus pavarą
1.4.3.1. |
Be to, bandymai turi būti atliekami taikant skirtingą greitį: mažiausias pasirinktas greitis turi būti lygus 30 proc. didžiausio transporto priemonės greičio, o didžiausias – 80 proc. to greičio. Jeigu transporto priemonėse įrengti greičio ribotuvai, šis ribojamas greitis laikomas didžiausiu transporto priemonės greičiu. Išmatuojamos didžiausios praktinio veiksmingumo vertės, transporto priemonės veika registruojama bandymų ataskaitoje. Atliekant bandymus, puspriekabių vilkikų greitis, taikant papildomą, pakrautą puspriekabę imituojančią apkrovą, neturi viršyti daugiau kaip 80 km/h. |
1.4.3.2. |
Tolesni bandymai atliekami įjungus variklio pavarą ir transporto priemonei judant greičiu, nustatytu tos transporto priemonės kategorijai. Turi būti pasiektas nustatytas mažiausias kiekvienos kategorijos veiksmingumas. Atliekant bandymus, puspriekabių vilkiko greitis, taikant papildomą, pakrautą puspriekabę imituojančią apkrovą, neturi viršyti daugiau kaip 80 km/h. |
1.4.4. O kategorijos transporto priemonių su pneumatiniais stabdžiais 0 tipo bandymas
1.4.4.1. |
Priekabos stabdymo veiksmingumą galima apskaičiuoti arba pagal velkančiosios transporto priemonės ir priekabos stabdymo greitį bei sukabinimo įtaisą veikiančią išmatuotą stūmos jėgą, arba, tam tikrais atvejais, pagal velkančiosios transporto priemonės stabdymo su priekaba greitį, kai stabdoma tik priekaba. Stabdžių bandymo metu velkančiosios transporto priemonės variklio pavara išjungiama. Jeigu stabdoma tik priekaba, siekiant atsižvelgti į lėtinamą papildomą masę, stabdymo veiksmingumas laikomas didžiausiu vidutiniu lėtėjimu suveikus stabdžiams. |
1.4.4.2. |
Išskyrus šio priedo 1.4.4.3 ir 1.4.4.4 punktuose numatytus atvejus, kai nustatinėjamas priekabos stabdymo greitis, reikia išmatuoti velkančiosios transporto priemonės bei priekabos stabdymo greitį ir sukabintuvą veikiančią stūmos jėgą. Velkančioji transporto priemonė, atsižvelgiant į TM/PM greičio ir pm slėgio santykį, turi atitikti šios taisyklės 10 priede nustatytus reikalavimus. Priekabos stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
1.4.4.3. |
Jeigu priekaboje įrengta vieninio arba dvigubinio stabdymo tipo stabdžių sistema, kurios slėgis stabdžių pavarose stabdant nekinta, nepaisant dinaminės ašies apkrovos kitimo, ir jeigu naudojamos puspriekabės, galima stabdyti vien tik priekabą. Priekabos stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
|
1.4.4.4. |
Priekabos stabdymo greitį dar galima vertinti stabdant vien tik priekabą. Šiuo atveju taikomas toks pat slėgis, kaip ir išmatuotas slėgis, susidaręs stabdžių pavarose stabdant transporto priemonių junginį. |
1.5. I tipo bandymas (bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)
1.5.1. Pakartotinis stabdymas
1.5.1.1. |
Visų variklinių transporto priemonių darbinės stabdžių sistemos turi būti bandomos keletą kartų iš eilės nuspaudžiant ir atleidžiant pakrautos transporto priemonės stabdžius, laikantis šioje lentelėje nustatytų sąlygų:
čia:
|
1.5.1.2. |
Jeigu dėl transporto priemonės charakteristikų neįmanoma laikytis nustatytosios Δt trukmės, trukmę galima pailginti; visais atvejais be laiko, būtino transporto priemonei stabdyti ir greitinti, kiekvieno ciklo metu papildomai suteikiamas 10 sekundžių laikotarpis greičiui v1 išlyginti. |
1.5.1.3. |
Atliekant minėtus bandymus, jėga, kuria veikiamas valdiklis, turi būti sureguliuota taip, kad pirmą kartą nuspaudus stabdžius, vidutinis lėtėjimo pagreitis būtų lygus 3 m/s2; kiekvieną kartą, kai stabdžiai vėl nuspaudžiami, ši jėga turi likti pastovi. |
1.5.1.4. |
Kai stabdžiai spaudžiami, turi būti nuolat įjungtas didžiausias pavaros perdavimo skaičius (išskyrus greitinančiąją pavarą ir pan.). |
1.5.1.5. |
Greičių dėžė turi būti naudojama taip, kad transporto priemonė kuo greičiau imtų važiuoti v1 greičiu (didžiausiu variklio ir greičių dėžės leidžiamas pagreičiu), kad po stabdymo transporto priemonė vėl pasiektų buvusį greitį. |
1.5.1.6. |
Jeigu nėra galimybių atlikti transporto priemonių stabdžių įkaitinimo ciklų, bandymai atliekami taip, kad nustatytas greitis būtų pasiektas prieš pirmąjį stabdžių spūdį; vėliau ankstesnis greitis grąžinamas pasiekiant didžiausią pagreitį ir, kiekvieno nustatytos trukmės ciklo pabaigoje transporto priemonei pasiekus tam tikrą greitį, nuspaudžiant vieną po kito stabdžius, kaip nustatyta 1.5.1.1 punkte, atsižvelgiant į atitinkamą transporto priemonės kategoriją. |
1.5.1.7. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, prieš atliekant I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami toliau nustatyta tvarka.
|
1.5.1.8. |
Jeigu transporto priemonėje sumontuota B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, pradedant bandymą, transporto priemonės baterijos turi būti tokio įkrovos lygio, kad elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos sukurta stabdymo jėga neviršytų mažiausios vertės, kurią garantuoja sistemos konstrukcija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu baterijų įkrova atitinka vieną iš 1.4.1.2.2 punkto 4 pastraipoje nurodytų būsenų. |
1.5.2. Vieninis stabdymas
1.5.2.1. |
Kai bandomi O2 ir O3 kategorijų priekabų darbinių stabdžiai, transporto priemonė turi būti pakrauta, ir bandoma taip, kad stabdžiams sunaudotos energijos kiekis atitiktų per tą laiką, kai pakrauta transporto priemone važiuojama 1,7 km pastoviu 40 km/h greičiu 7 proc. nuolydžio nuokalne, užregistruotą lygį. |
1.5.2.2. |
Bandymą galima atlikti lygiame kelyje, kai priekabą tempia velkančioji transporto priemonė; atliekant bandymą, valdiklis veikiamas tokia jėga, kad priekabos pasipriešinimas liktų pastovus (7 proc. didžiausios nejudančios priekabos ašies apkrovos). Jeigu velkamoji galia yra nepakankama, bandymą galima atlikti mažesniu greičiu, tačiau pasirinkus didesnį atstumą, kaip nurodyta šioje lentelėje:
|
1.5.2.3. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, prieš atliekant I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami šio priedo 1.7.1.1 punkte nustatyta tvarka. |
1.5.3. Įkaitusių stabdžių veiksmingumas
1.5.3.1. |
Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas I tipo bandymo pabaigoje (bandymas aprašytas šio priedo 1.5.1 punkte arba 1.5.2 punkte), išjungus pavarą bei nustačius tokias pačias sąlygas (visų pirma, veikiant pastovia valdymo jėga, ne didesne už faktiškai taikomą vidutinę jėgą), kaip atliekant 0 tipo bandymą (temperatūros sąlygos gali būti skirtingos).
|
1.5.3.2. |
Jeigu variklinės transporto priemonės stabdymo veiksmingumas atitinka šio priedo 1.5.3.1.1 punkte nustatytą privalomąją 60 proc. vertę, tačiau neatitinka šio priedo 1.5.3.1.1 punkte nustatytos 80 proc. vertės, galima atlikti kitą įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymą, taikant valdymo jėgą, neviršijančią šio priedo 2 dalyje atitinkamai transporto priemonės kategorijai nustatytos jėgos. Abiejų bandymų rezultatai pateikiami ataskaitoje. |
1.5.4. Laisvojo veikimo bandymas
Jeigu variklinėse transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, užbaigus 1.5.3 punkte nustatytus bandymus, stabdžiai atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. ≤ 100 °C, tada patikrinama, ar transporto priemonė gali laisvai riedėti, atitikdama vieną iš šių sąlygų:
a) |
ratai nestringa, t. y. juos galima sukti ranka; |
b) |
įrodoma, kad, atleidus stabdžius ir transporto priemonei važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neturi viršyti 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamojo stabdymo jėgos momentai laikomi priimtinais. |
1.6. II tipo bandymas (judėjimo nuokalne bandymas)
1.6.1. |
Pakrautos variklinės transporto priemonės bandomos taip, kad sunaudotos energijos kiekis atitiktų lygį, užregistruotą per tą laiką, kai, įjungus atitinkamą pavarą ir ilgalaikio stabdymo sistemą, jeigu transporto priemonėje ji įrengta, pakrauta transporto priemone važiuojama 6 km vidutiniu 30 km/h greičiu 6 proc. nuolydžio nuokalne. Turi būti įjungta tokia pavara, kuria variklio sūkiai (min-1) neviršytų gamintojo nurodyto didžiausio sūkių skaičiaus. |
1.6.2. |
Jeigu energija sugeriama tik stabdant transporto priemonės variklį, įjungiama pavara, kuria galima išvystyti pastovų maždaug 30 km/h greitį, riedant 6 proc. nuolydžio nuokalne, o vidutinio greičio paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 5 km/h. Jeigu stabdant tik variklį pasiektas veiksmingumas nustatomas matuojant lėtėjimo pagreitį, jis laikomas pakankamu, jei išmatuotasis vidutinis lėtėjimas yra ne mažesnis kaip 0,5 m/s2. |
1.6.3. |
Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas bandymo pabaigoje, išjungus pavarą ir nustačius tokias pačias sąlygas, kaip atliekant 0 tipo bandymą (temperatūros sąlygos gali būti skirtingos). Minėtas įkaitusių stabdžių veiksmingumas turi būti toks, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams, kai valdymo jėga neviršija 70 daN, nebūtų mažesnis už pateiktus dydžius:
|
1.6.4. |
Užuot atitikusios II tipo bandymo reikalavimus, 1.8.1.1, 1.8.1.2 ir 1.8.1.3 punktuose minėtos transporto priemonės turi atitikti IIA tipo bandymo, aprašyto 1.8 punkte, reikalavimus. |
1.7. III tipo bandymas (bandymas O4 kategorijos transporto priemonių įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)
1.7.1. Bandymas kelyje
1.7.1.1. |
Prieš atliekant III tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami toliau nustatyta tvarka.
|
1.7.1.2. |
Bandymo kelyje sąlygos
Priekabos stabdymo greitis apskaičiuojamas pagal šio priedo 1.4.4.3 punkte pateiktą formulę:
Greitis baigiant stabdyti (11 priedo 2 priedėlio 3.1.5 punktas):
čia:
|
1.7.2. Įkaitusių stabdžių veiksmingumas
Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas matuojamas pagal 1.7.1 punktą atliekamo bandymo pabaigoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip atliekant 0 tipo bandymą, tačiau pasirinkus skirtingas temperatūros sąlygas ir pradinį 60 km/h greitį. Įkaitusių stabdžių stabdymo jėga periferinėje ratų zonoje turi būti ne mažesnė kaip 40 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos ir ne mažesnė kaip 60 proc. vertės, užregistruotos tokiu pačiu greičiu atliekant 0 tipo bandymą.
1.7.3. Laisvojo veikimo bandymas
Užbaigus 1.7.2 punkte nustatytus bandymus, stabdžiai atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. ≤ 100 °C, tada patikrinama, ar priekaba gali veikti laisvai, atitikdama vieną iš šių sąlygų:
a) |
ratai nestringa, t. y. juos galima sukti ranka; |
b) |
įrodoma, kad, atleidus stabdžius ir priekabai važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neturi viršyti 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamojo stabdymo jėgos momentai laikomi priimtinais. |
1.8. IIA tipo bandymai (ilgalaikio stabdymo sistemos veiksmingumas)
1.8.1. IIA tipo bandymai skirti toliau nurodytų kategorijų transporto priemonėms.
1.8.1.1. |
M3 kategorijos transporto priemonės, priskiriamos II, III ar B klasei, kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede. |
1.8.1.2. |
N3 kategorijos transporto priemonės, kuriomis leidžiama vilkti O4 kategorijos priekabą. Jeigu didžiausia masė viršija 26 tonas, bandinio masė turi būti ne didesnė kaip 26 tonos; jeigu 26 tonas viršija nepakrautos transporto priemonės masė, apskaičiuojant remiamasi šia mase. |
1.8.1.3. |
Tam tikroms transporto priemonėms taikomos ADR nuostatos (žr. 5 priedą). |
1.8.2. Bandymų sąlygos ir veiksmingumo reikalavimai
1.8.2.1. |
Ilgalaikio stabdymo sistemos veiksmingumo bandymas atliekamas nustačius didžiausią transporto priemonės ar transporto priemonių junginio masę. |
1.8.2.2. |
Pakrautos transporto priemonės bandomos taip, kad sunaudotos energijos kiekis atitiktų lygį, užregistruota per tą laiką, kai pakrauta transporto priemone važiuojama vidutiniu 30 km/h greičiu 6 km ilgio ir 7 proc. nuolydžio nuokalne. Atliekant bandymą, darbinė, atsarginė ir stovėjimo stabdžių sistemos neįjungiamos. Turi būti įjungta tokia pavara, kuria variklio sūkiai neviršytų didžiausio gamintojo nurodyto sūkių skaičiaus. Galima naudoti integruotą ilgalaikio stabdymo sistemą, jeigu ji taip priderinta, kad nereikia naudoti darbinės stabdžių sistemos; tuo galima įsitikinti patikrinant, ar stabdžiai lieka šalti, kaip apibrėžta šio priedo 1.4.1.1 punkte. |
1.8.2.3. |
Jeigu energija sugeriama tik stabdant transporto priemonės variklį, įjungiama pavara, kuria galima išvystyti pastovų 30 km/h greitį riedant 7 proc. nuolydžio nuokalne, o vidutinio greičio paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 5 km/h. Jeigu tik variklį stabdant pasiektas veiksmingumas nustatomas matuojant lėtėjimo pagreitį, jis laikomas pakankamu, jei išmatuotasis vidutinis lėtėjimas yra ne mažesnis kaip 0,5 m/s2. |
2. M2, M3 IR N KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ STABDŽIŲ SISTEMŲ VEIKSMINGUMAS
2.1. Darbinė stabdžių sistema
2.1.1. |
M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonių darbinių stabdžiai bandomi laikantis šioje lentelėje pateiktų sąlygų:
čia:
|
2.1.2. |
Jeigu varikline transporto priemone leidžiama vilkti priekabą be stabdžių, prie variklinės transporto priemonės prikabintos priekabos be stabdžių veiksmingumas ir iki variklinės transporto priemonės gamintojo deklaruotos didžiausios masės pakrautos priekabos be stabdžių veiksmingumas turi atitikti atitinkamos kategorijos variklinei transporto priemonei nustatytą mažiausią veiksmingumą (kai 0 tipo bandymai atliekami išjungus pavarą). Transporto priemonės junginio veiksmingumas patikrinamas atliekant 0 tipo bandymą, kai pavara yra išjungta, ir apskaičiuojant tik pačios (pakrautos) variklinės transporto priemonės faktiškai pasiektą didžiausią stabdymo veiksmingumą, taikant šią formulę (kai prikabinama priekaba be stabdžių, praktiniai bandymai yra nebūtini):
čia:
|
2.2. Atsarginė stabdžių sistema
2.2.1. |
Atsarginė stabdžių sistema, net jeigu jos valdiklis naudojamas dar ir kitoms stabdymo funkcijoms, turi būti tokia, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams nebūtų mažesnis už pateiktus dydžius:
|
2.2.2. |
Jeigu valdiklis yra rankinis, nustatytas veiksmingumas gaunamas, kai valdiklis veikiamas ne didesne kaip 60 daN jėga; valdiklis įrengiamas taip, kad vairuotojas jį galėtų lengvai ir greitai užčiuopti. |
2.2.3. |
Jeigu valdiklis yra kojinis, nustatytas veiksmingumas gaunamas, kai valdiklis veikiamas ne didesne kaip 70 daN jėga; valdiklis įrengiamas taip, kad vairuotojas jį galėtų lengvai ir greitai nuspausti. |
2.2.4. |
Atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumas tikrinamas atliekant 0 tipo bandymą, išjungus pavarą ir judant šiuo pradiniu greičiu:
|
2.2.5. |
Atsarginių stabdžių efektyvumo bandymas atliekamas imituotomis faktinio darbinės stabdžių sistemos gedimo sąlygomis. |
2.2.6. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuotos elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, stabdymo veiksmingumas papildomai tikrinamas atsižvelgiant į šias dvi gedimo sąlygas:
|
2.3. Stovėjimo stabdžių sistema
2.3.1. |
Stovėjimo stabdžių sistema, net jeigu ji sujungta su kuria nors kita stabdžių sistema, turi išlaikyti 18 proc. nuolydžio įkalnėje ar nuokalnėje stovinčią pakrautą transporto priemonę. |
2.3.2. |
Vilkikų, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą, stovėjimo stabdžių sistema turi išlaikyti 12 proc. nuolydžio įkalnėje arba nuokalnėje stovintį transporto priemonių junginį. |
2.3.3. |
Jeigu valdiklis yra rankinis, jo negalima veikti didesne kaip 60 daN jėga. |
2.3.4. |
Jeigu valdiklis yra kojinis, jo negalima veikti didesne kaip 70 daN jėga. |
2.3.5. |
Leidžiama naudoti stovėjimo stabdžių sistemą, kurią reikia įjungti keletą kartų, kad jos veiksmingumas atitiktų nustatytus reikalavimus. |
2.3.6. |
Siekiant patikrinti, kaip laikomasi šios taisyklės 5.2.1.2.4 punkte nustatytų reikalavimų, 0 tipo bandymas atliekamas išjungus pavarą ir transporto priemonei važiuojant pradiniu 30 km/h greičiu. Didžiausias vidutinis lėtėjimas, pasiektas suveikus stovėjimo stabdžių sistemai, ir lėtėjimas prieš pat sustojant transporto priemonei neturi būti mažesni kaip 1,5 m/s2. Bandymas atliekamas, kai transporto priemonė yra pakrauta. Jėga, kuria veikiamas stabdžių valdiklis, turi neviršyti nurodytų dydžių. |
2.4. Liekamojo stabdymo veiksmingumas sugedus pavarai
2.4.1. |
Atlikus 0 tipo bandymą, kai pavara yra išjungta, pradiniu greičiu judančios atitinkamos kategorijos transporto priemonės darbinės stabdžių sistemos veiksmingumas, likęs sugedus kuriai nors jos pavaros daliai, turi būti toks, kad nebūtų viršytas toliau nurodytas stabdymo kelias, o didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams, kai valdymo jėga neviršija 70 daN, nebūtų mažesnis už toliau pateiktus dydžius. Stabdymo kelias (m) ir didžiausias vidutinis lėtėjimas suveikus stabdžiams (dm) [m/s2]
|
2.4.2. |
Liekamojo stabdymo efektyvumo bandymas atliekamas imituotomis faktinėmis darbinės stabdžių sistemos gedimo sąlygomis. |
3. O KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ STABDŽIŲ SISTEMŲ VEIKSMINGUMAS
3.1. Darbinė stabdžių sistema
3.1.1. |
O1 kategorijos transporto priemonių bandymų nuostatos Kai būtina įrengti darbinę stabdžių sistemą, jos veiksmingumas turi atitikti O2 ir O3 kategorijos transporto priemonėms nustatytus reikalavimus. |
3.1.2. |
Nuostatos dėl O2 ir O3 kategorijų transporto priemonių bandymų
|
3.1.3. |
O4 kategorijos transporto priemonių bandymų nuostatos
|
3.2. Stovėjimo stabdžių sistema
3.2.1. |
Priekaboje įrengta stovėjimo stabdžių sistema turi išlaikyti 18 proc. nuolydžio įkalnėje ar nuokalnėje stovinčią pakrautą priekabą, atkabintą nuo velkančiosios transporto priemonės. Jėga, kuria veikiamas valdiklis, turi neviršyti 60 daN. |
3.3. Automatinė stabdžių sistema
3.3.1. |
Įvykus gedimui, kaip aprašyta šios taisyklės 5.2.1.18.3 punkte, ne mažesniu kaip 40 km/h greičiu važiuojančios pakrautos transporto priemonės automatinių stabdžių veiksmingumas neturi būti mažesnis kaip 13,5 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos. Kai veiksmingumas viršija 13,5 proc. ribą, ratams leidžiama užsiblokuoti. |
4. ATSAKO TRUKMĖ
4.1. Kai transporto priemonėje sumontuota darbinė stabdžių sistema, kuriai iš dalies arba visiškai tiekiama energija, kurios šaltinis nėra vairuotojo raumenų jėga, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
4.1.1. |
atliekant avarinį manevrą, laikas nuo valdiklio veikimo pradžios iki momento, kai nepalankiausioje vietoje esančios transporto priemonės ašies stabdymo jėga pasieks nustatyto veiksmingumo lygį, neturi būti ilgesnis kaip 0,6 sekundės; |
4.1.2. |
kai transporto priemonėje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, 4.1.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu transporto priemonė atitinka šios taisyklės 6 priedo nuostatas; |
4.1.3. |
kai transporto priemonėje sumontuota hidraulinė stabdžių sistema, 4.1.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu, atliekant avarinį manevrą, transporto priemonės lėtėjimo pagreitis arba nepalankiausioje padėtyje esančio stabdžių cilindro slėgis ne vėliau kaip per 0,6 sekundės pasiekia nustatyto veiksmingumo lygį. |
(1) Ratų blokavimas leidžiamas tik tada, kai tai aiškiai nurodyta.
(2) Gamintojas technikos tarnybai turi pateikti informaciją apie stabdymo kreivių grupes, kurios įmanomos pagal automatinio valdymo strategiją. Technikos tarnyba šias kreives gali patikrinti.
(3) Susitarus su technikos tarnyba, nereikia vertinti tų transporto priemonių įkrovos lygio, kurių traukos akumuliatorių įkrovimo energijos šaltinis ir jų įkrovos lygio reguliavimo priemonės yra sumontuoti viduje.
PRIEDĖLIS
BATERIJŲ ĮKROVOS LYGIO STEBĖSENOS PROCEDŪRA
Ši procedūra taikoma transporto priemonės traukos ir regeneracinių stabdžių sistemų baterijoms.
Taikant šią procedūrą, turi būti naudojamas dvikryptis aktyviosios energijos (nuolatinės srovės) skaitiklis.
1. PROCEDŪRA
1.1. |
Jeigu baterijos yra naujos arba jų energijos kaupimo trukmė pailginta, taikomas gamintojo rekomenduojamas baterijų veikimo ciklas. Užbaigus ciklą, baterijos laikomos aplinkos temperatūros sąlygomis mažiausiai 8 valandas. |
1.2. |
Laikantis gamintojo rekomenduojamos įkrovimo tvarkos, baterija visiškai įkraunama. |
1.3. |
Atliekant 4 priedo 1.2.11, 1.4.1.2.2, 1.5.1.6 ir 1.5.3.1.3 punktuose nustatytus stabdymo bandymus, regeneracinių stabdžių sistemų tiekiama ir traukos variklių suvartojama aktyvioji energija užregistruojama kaip vidutinė bendroji suma, į kurią atsižvelgiama vėliau, siekiant išmatuoti įkrovos lygį tam tikro bandymo pradžioje arba pabaigoje. |
1.4. |
Siekiant atkartoti baterijų įkrovos lygį atliekant lyginamuosius bandymus, nustatytus, pvz., 1.5.3.1.3 punkte, baterijos pakartotinai įkraunamos iki minėto lygio arba viršijant tą lygį ir iškraunamos naudojant pritvirtintą krovinį maždaug pastovia galia, kol pasiekiama reikiamas įkrovos lygis. Antraip, jeigu transporto priemonėse sumontuota tik baterijomis varoma elektrinė trauka, įkrovos lygis gali būti sureguliuotas važiuojant transporto priemone. Bandymai, kurių pradžioje baterija pakraunama iš dalies, pradedami kai tik pasiekiamas pageidaujamas įkrovos lygis. |
5 PRIEDAS
Tam tikroms transporto priemonėms taikomos papildomos nuostatos, kaip apibrėžta ADR
1. TAIKYMO SRITIS
Šis priedas taikomas tam tikroms transporto priemonėms, kurioms taikomos Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B priedo 9.2.3 skirsnio nuostatos.
2. REIKALAVIMAI
2.1. Bendrosios nuostatos
Variklinės transporto priemonės ir priekabos, skirtos vežti pavojingus krovinius, turi atitikti šioje taisyklėje nustatytus atitinkamus techninius reikalavimus. Be to, atitinkamai taikomi šie techniniai reikalavimai.
2.2. Priekabų stabdžių antiblokavimo sistema
2.2.1. |
O4 kategorijos priekabose turi būti sumontuotos A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos, kaip apibrėžta šios taisyklės 13 priede. |
2.3. Ilgalaikio stabdymo sistema
2.3.1. |
Vadovaujantis šios taisyklės 2.15 punktu, variklinėse transporto priemonėse, kurių didžiausia masė viršija 16 tonų arba kuriomis leidžiama vilkti O4 kategorijos priekabą, sumontuojamos ilgalaikio stabdymo sistemos, atitinkančios toliau pateiktus reikalavimus.
|
2.3.2. |
Jeigu priekaboje įrengta ilgalaikio stabdymo sistema, ji turi atitikti 2.3.1.1–2.3.1.4 punktų reikalavimus. |
2.4. O1 ir O2 kategorijų EX/III transporto priemonėms taikomi stabdymo reikalavimai
2.4.1. |
Nepaisant šios taisyklės 5.2.2.9 punkto nuostatų, bet kokios masės O1 ir O2 kategorijų EX/III transporto priemonėse, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 105, turi būti sumontuotos stabdžių sistemos, kurios automatiškai sustabdo priekabą, jeigu sukabintuvo įtaisas atsikabina priekabai vis dar judant. |
6 PRIEDAS
Transporto priemonėse sumontuotų pneumatinių stabdžių sistemų atsako trukmės matavimo metodas
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Stabdžių sistemos atsako trukmė nustatoma, transporto priemonei stovint, o slėgis matuojamas prie nepalankiausioje vietoje esančio stabdžių cilindro įsiurbimo prieigos. Jeigu transporto priemonėse sumontuotos mišrios pneumatinės hidraulinės stabdžių sistemos, slėgį galima matuoti prie nepalankiausioje vietoje esančio pneumatinio įtaiso angos. Jeigu transporto priemonėje yra įrengti apkrovos kontrolės vožtuvai, jie nustatomi taip, kad padėtis būtų „pakrauta“. |
1.2. |
Atliekant bandymą, atskirų ašių stabdžių cilindrų eiga turi būti suderinta taip, kad atitiktų geriausiai sureguliuotų stabdžių būseną. |
1.3. |
Pagal šio priedo nuostatas nustatyta atsako trukmė apvalinama iki artimiausios dešimtosios sekundės dalies. Jeigu šimtąją dalį reiškiantis skaičius yra penki ar didesnis, atsako trukmė apvalinama į didesnę pusę iki artimiausios dešimtosios dalies. |
2. VARIKLINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS
2.1. |
Kiekvieno bandymo pradžioje slėgis energijos kaupikliuose turi būti lygus slėgiui, kuriuo reguliatorius vėl ima tiekti orą sistemai. Jeigu sistemoje nėra įrengto reguliatoriaus (pvz., riboto slėgio kompresoriuose), kiekvieno bandymo pradžioje energijos kaupikliuose turi būti 90 proc. gamintojo nurodyto ir šios taisyklės 7 priedo A dalies 1.2.2.1 punkte nustatyto slėgio, taikomo šiame priede nustatytuose bandymuose. |
2.2. |
Atsako trukmė, kaip jungimo trukmės (tf) funkcija, nustatoma kelis kartus visiškai įjungiant prietaisą, pradedant nuo trumpiausios įjungimo trukmės ir didinant ją iki maždaug 0,4 sekundžių. Išmatuoti dydžiai pavaizduojami diagramoje. |
2.3. |
Atliekant bandymą atsižvelgiama į atsako trukmę, kuri atitinka 0,2 sekundės jungimo trukmę. Šią atsako trukmę galima nustatyti interpoliuojant diagramoje pateiktus dydžius. |
2.4. |
Kai jungimo trukmė yra 0,2 sekundės, laikas, praėjęs nuo stabdžių sistemos valdiklio įsijungimo pradžios iki akimirkos, kai slėgis stabdžių cilindre padidėja iki 75 proc. asimptotinio slėgio, neturi viršyti 0,6 sekundės. |
2.5. |
Jeigu variklinėse transporto priemonėse įrengta pneumatinė priekabos valdymo linija, atsako trukmė, kuriai taikomi dar ir šio priedo 1.1 punkte nustatyti reikalavimai, turi būti matuojama tolimiausiame 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, prijungto prie darbinės stabdžių sistemos valdymo linijos sukabintuvo, taške. Atliekant šį bandymą, prie maitinimo linijos sukabintuvo prijungiamas 385 ± 5 cm3 tūrio (tariama, kad tai atitinka 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, kurio slėgis yra 650 kPa, tūrį) indas. Puspriekabių vilkikuose įrengiami lankstūs vamzdžiai, kuriais prijungiamos puspriekabės. Sukabintuvai turi būti tolimiausiame tų lanksčių vamzdžių taške. Vamzdžių ilgis ir vidaus skersmuo pateikiami šios taisyklės 2 priedo pavyzdžio blanko 14.7.3 punkte. |
2.6. |
Laikas, praėjęs nuo stabdžių pedalo spūdžio pradžios iki akimirkos, kai:
padidėja iki x proc. savo asimptotinės, taigi, galutinės, vertės, neturi viršyti toliau lentelėje pateiktų verčių:
|
2.7. |
Jeigu varikline transporto priemone leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijų priekabas, kuriose sumontuotos pneumatinės stabdžių sistemos, be pirmiau minėtų reikalavimų, turi būti atliktas toliau nurodytas bandymas, kuriuo patikrinama atitiktis šios taisyklės 5.2.1.18.4.1 punkto reikalavimams:
|
3. PRIEKABOS
3.1. Priekabos atsako trukmė matuojama, kai ji nesujungta su varikline transporto priemone. Užuot prijungus variklinę transporto priemonę, turi būti naudojamas imitatorius, prie kurios prijungiamos maitinimo linijos, pneumatinės valdymo linijos ir (arba) elektrinės valdymo linijos sukabintuvai.
3.2. Maitinimo linijoje turi būti 650 Pa slėgis.
3.3. Pneumatinių valdymo linijų imitatoriaus charakteristikos
3.3.1. |
Jame turi būti 30 litrų talpos rezervuaras, kuris prieš kiekvieną bandymą užpildomas taip, kad slėgis padidėtų iki 650 kPa, tačiau atliekant kiekvieną kitą bandymą pakartotinai nepildomas. Šalia stabdžių valdiklio išleidimo angos imitatoriuje turi būti 4,0–4,3 mm (imtinai) skersmens anga. Vamzdžio tūris, matuojamas nuo minėtos angos iki pat sukabintuvo galo, turi būti 385 ± 5 cm3 (tariama, kad tai atitinka 2,5 m ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdžio, kurio slėgis yra 650 kPa, tūrį). Šio priedo 3.3.3 punkte nurodytas slėgis valdymo linijoje matuojamas iškart už angos. |
3.3.2. |
Stabdžių sistemos valdiklis turi būti sukonstruotas taip, kad bandytojas negalėtų daryti įtakos naudojamos sistemos veiksmingumui. |
3.3.3. |
Pavyzdžiui, pagal šio priedo 3.3.1 punkto reikalavimus pasirinkus angą, imitatorius sureguliuojamas taip, kad, prie jo prijungus 385 ± 5 cm3 tūrio rezervuarą, laikas, per kurį slėgis pakiltų nuo 65 iki 490 kPa (atitinkamai 10 proc. ir 75 proc. vardinio 650 kPa slėgio) būtų 0,2 ± 0,01 sekundės. Jeigu, užuot prijungus minėtą rezervuarą, prijungiamas 1 155 ± 15 cm3 talpos rezervuaras, slėgiui padidinti nuo 65 iki 490 kPa, tačiau kitaip nereguliuojant, turi būti skirta 0,38 ± 0,02 sekundės. Nuo nurodytos mažiausios reikšmės iki didžiausios reikšmės slėgis turi didėti maždaug tiesiškai. Su sukabintuvu šie rezervuarai sujungiami be lanksčių vamzdžių, o jungties vidaus skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm. |
3.3.4. |
Šio priedo priedėlyje pateikiamas pavyzdys, kokia turi būti tinkama nustatomo ir naudojamo imitatoriaus konfigūracija. |
3.4. Atsakui į elektrine valdymo linija siunčiamus signalus patikrinti skirto imitatoriaus charakteristikos
3.4.1. |
Skaitmeninės imitatoriaus užklausos signalas elektrinėje valdymo linijoje turi atitikti standarto ISO 11992-2:2003 reikalavimus, o standartu ISO 7638:1997 patvirtintos jungties 6 ir 7 kontaktais į priekabą turi būti siunčiama tinkama informacija. Gamintojo nuožiūra, atsako trukmės matavimo tikslais imitatorius į priekabą gali siųsti informaciją apie tai, kad pneumatinės linijos nėra ir kad elektrinės valdymo linijos užklausos signalas sklinda iš dviejų nepriklausomų kontūrų (žr. standarto ISO 11992–2:2003 6.4.2.2.24 ir 6.4.2.2.25 punktus). |
3.4.2. |
Stabdžių sistemos valdiklis turi būti sukonstruotas taip, kad bandytojas negalėtų daryti įtakos naudojamos sistemos veiksmingumui. |
3.4.3. |
Atsako trukmės matavimo tikslais elektrinio imitatoriaus signalas turi atitikti pneumatinės linijos slėgio padidėjimą nuo 0,0 iki 650 kPa per 0,2 ± 0,01 sekundės. |
3.4.4. |
Šio priedo priedėlyje pateikiamas pavyzdys, kokia turi būti tinkama nustatomo ir naudojamo imitatoriaus konfigūracija. |
3.5. Veiksmingumo reikalavimai
3.5.1. |
Jeigu priekaboje sumontuota pneumatinė valdymo linija, laikas, praėjęs nuo tos akimirkos, kai slėgis valdymo linijoje padidėja iki 65 kPa, iki akimirkos, kai slėgis priekabos stabdžių pavaroje padidėja iki 75 proc. asimptotinio slėgio, neturi viršyti 0,4 sekundės. |
3.5.1.1. |
Priekabos, kuriose sumontuota pneumatinė valdymo linija ir elektrinė valdymo pavara, tikrinamos naudojant elektros energiją, kuri priekabai tiekiama standartu ISO 7638:1997 nustatyta jungtimi (5 ar 7 kontaktu). |
3.5.2. |
Jeigu priekaboje sumontuota elektrinė valdymo linija, laikas, praėjęs nuo tos akimirkos, kai imitatoriaus signalas viršija 65 kPa, iki akimirkos, kai slėgis priekabos stabdžių pavaroje padidėja iki 75 proc. asimptotinio slėgio, neturi viršyti 0,4 sekundės. |
3.5.3. |
Jeigu priekabose sumontuota pneumatinė ir elektrinė valdymo linijos, sprendimas dėl kiekvienos valdymo linijos atsako trukmės matavimų priimamas atskirai, laikantis pirmiau apibrėžtos tvarkos. |
PRIEDĖLIS
IMITATORIAUS PAVYZDŽIAI
(žr. 6 priedo 3 dalį)
1. |
Imitatoriaus nustatymas
|
2. |
Priekabos bandymas
|
3. |
Elektrinių valdymo linijų imitatoriaus pavyzdys
|
7 PRIEDAS
Nuostatos dėl energijos šaltinių ir energijos kaupiklių (energijos akumuliatorių)
A. PNEUMATINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS
1. ENERGIJOS KAUPIKLIŲ (ENERGIJOS AKUMULIATORIŲ) TALPA
1.1. Bendrieji reikalavimai
1.1.1. |
Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistema valdoma suslėgtu oru, įrengiami energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai), kurių talpa turi atitikti šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytus reikalavimus (A dalis). |
1.1.2. |
Skirtingų kontūrų akumuliatoriai turi būti lengvai atpažįstami. |
1.1.3. |
Tačiau energijos kaupiklių talpai nustatytų reikalavimų galima netaikyti, jeigu stabdant tos sistemos stabdžiais, net ir nesant energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą. |
1.1.4. |
Tikrinant, kaip laikomasi šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytų reikalavimų, stabdžiai turi būti sureguliuojami kuo tiksliau. |
1.2. Variklinės transporto priemonės
1.2.1. |
Variklinių transporto priemonių energijos kaupiklių (energijos akumuliatorių) konstrukcija turi būti tokia, kad aštuonis kartus privertus veikti visa jėga darbinės stabdžių sistemos valdiklį, energijos kaupiklyje (-iuose) likusio slėgio užtektų nustatytam atsarginių stabdžių veiksmingumui užtikrinti. |
1.2.2. |
Bandymas atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.
|
1.3. Priekabos
1.3.1. |
Priekabose įrengti energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai) turi būti tokie, kad aštuonis kartus privertus veikti visa eiga darbinės velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemos valdiklį, energiją vartojančioms dalims tiekiamos energijos lygis neturi sumažėti iki ribos, kuri atitiktų mažiau kaip pusę per pirmą stabdžių paspaudimą buvusio lygio; be to, priekaboje neturi būti naudojama automatinė ar stovėjimo stabdžių sistema. |
1.3.2. |
Bandymas atliekamas laikantis šių reikalavimų:
|
2. ENERGIJOS ŠALTINIŲ TALPA
2.1. Bendrieji reikalavimai
Kompresoriai turi atitikti reikalavimus, apibrėžtus toliau pateiktuose punktuose.
2.2. Apibrėžtys
2.2.1. p1– 65 proc. p2 slėgio vertės, apibrėžiamos 2.2.2 punkte, atitinkantis slėgis.
2.2.2. p2– gamintojo nurodyta ir 1.2.2.1 punkte paminėta vertė.
2.2.3. t1– laikas, per kurį santykinis slėgis padidėja nuo 0 iki p1, o t2 – laikas, per kurį santykinis slėgis padidėja nuo 0 iki p2.
2.3. Matavimo sąlygos
2.3.1. |
Visais atvejais kompresoriaus sparta turi atitikti spartą, pasiekiamą varikliui veikiant didžiausią savo galią atitinkančiu greičiu arba greičio ribotuvo leidžiamu greičiu. |
2.3.2. |
Atliekant bandymus t1 laikui ir t2 laikui nustatyti, pagalbinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i). |
2.3.3. |
Jeigu priekabą ketinama prikabinti prie variklinės transporto priemonės, vietoje priekabos naudojamas energijos kaupiklis, kurio didžiausias santykinis slėgis (p), išreikštas kPa/100, būtų toks, kad jis galėtų judėti velkančiosios transporto priemonės maitinimo linijos kontūru, o jo tūris (V), išreikštas litrais, būtų nustatomas pagal formulę p × V = 20 R (R – priekabos ašims tenkanti didžiausia leidžiama masė tonomis). |
2.4. Rezultatų aiškinimas
2.4.1. |
Užregistruotas blogiausioje padėtyje esančiam energijos kaupikliui būdingas laikas (t1) neturi viršyti:
|
2.4.2. |
Užregistruotas blogiausioje padėtyje esančiam energijos kaupikliui būdingas laikas (t2) neturi viršyti:
|
2.5. Papildomas bandymas
2.5.1. |
Jeigu variklinėje transporto priemonėje sumontuojamas vienas ar daugiau pagalbinės įrangos energijos kaupiklių, kurių bendra talpa viršija 20 proc. bendros stabdžių energijos kaupiklių galios, atliekamas papildomas bandymas, per kurį neturi būti nustatyta vožtuvų, kuriais valdomas pagalbinės įrangos energijos kaupiklio (-ių) pripildymas, veikimo sutrikimų. |
2.5.2. |
Atliekant minėtą bandymą, patikrinama, ar slėgiui nuo 0 iki p2 blogiausioje padėtyje esančiame stabdžių energijos kaupiklyje padidinti būtinas laikas t3 yra trumpesnis nei:
|
2.5.3. |
Bandymas atliekamas 2.3.1 ir 2.3.3 punktuose aprašytomis sąlygomis. |
2.6. Vilkikai
2.6.1. |
Variklinės transporto priemonės, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą, taip pat turi atitikti transporto priemonėms, kurių neleidžiama sukabinti, taikomus minėtus reikalavimus. Šiuo atveju šio priedo 2.4.1 ir 2.4.2 (bei 2.5.2) punktuose nustatyti bandymai atliekami nenaudojant 2.3.3 punkte paminėto energijos kaupiklio. |
B. VAKUUMINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS
1. ENERGIJOS KAUPIKLIŲ (ENERGIJOS AKUMULIATORIŲ) TALPA
1.1. Bendrieji reikalavimai
1.1.1. |
Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistema valdoma vakuumu, įrengiami energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai), kurių talpa turi atitikti šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose (B dalis) nustatytus reikalavimus. |
1.1.2. |
Tačiau energijos kaupiklių talpai nustatytų reikalavimų galima netaikyti, jeigu stabdant tos sistemos stabdžiais, net ir nesant energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą. |
1.1.3. |
Tikrinant, kaip laikomasi šio priedo 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytų reikalavimų, stabdžiai turi būti sureguliuojami kuo tiksliau. |
1.2. Variklinės transporto priemonės
1.2.1. |
Variklinių transporto priemonių energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai) turi būti tokie, kad nustatytą antrinės stabdžių sistemos veiksmingumą vis dar būtų galima užtikrinti:
|
1.2.2. |
Bandymas atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.
|
1.3. Priekabos (tik O1 ir O2 kategorijų)
1.3.1. |
Priekabose įrengti energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai) turi būti tokie, kad, atlikus bandymą, per kurį priekabos darbinė stabdžių sistema keturis kartus priverčiama veikti visa eiga, nustatytose vietose vakuumo lygis neturi sumažėti daugiau kaip per pusę pirmą kartą nuspaudus stabdžius buvusio lygio. |
1.3.2. |
Bandymas atliekamas laikantis toliau nurodytų reikalavimų.
|
2. ENERGIJOS ŠALTINIŲ TALPA
2.1. Bendrieji reikalavimai
2.1.1. |
Naudojant energijos šaltinį, aplinkos slėgio energijos kaupiklyje (-iuose) lygį per tris minutes turi būti įmanoma padidinti iki pradinio lygio, nurodyto 1.2.2.1 punkte. Jeigu prie variklinės transporto priemonės leidžiama prikabinti priekabą, laikas, per kurį 2.2 punkte minėtomis sąlygomis galima pasiekti minėtą lygį, neturi viršyti šešių minučių. |
2.2. Matavimo sąlygos
2.2.1. |
Vakuumo šaltinio sparta turi būti lygi:
|
2.2.2. |
Kai variklinė transporto priemonė skirta priekabai su vakuumine stabdžių sistema vilkti, vietoj priekabos turi būti naudojamas energijos kaupiklis, kurio tūris (V) litrais nustatomas pagal formulę V = 15 R (R – priekabos ašims tenkanti didžiausia leidžiama apkrova tonomis). |
C. HIDRAULINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS SU ENERGIJOS AKUMULIATORIAIS
1. ENERGIJOS KAUPIKLIŲ (ENERGIJOS AKUMULIATORIŲ) TALPA
1.1. Bendrieji reikalavimai
1.1.1. |
Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistemos veikia naudodamos energijos akumuliatorių energiją, tiekiamą suslėgtu hidrauliniu skysčiu, turi būti įrengti energijos kaupikliai (energijos akumuliatoriai), kurių talpa atitinka šio priedo 1.2 punkte (C dalis) nustatytus reikalavimus. |
1.1.2. |
Tačiau energijos kaupiklių talpai nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi, jeigu stabdant tos sistemos stabdžiais, net ir be energijos rezervo, įmanoma pasiekti tokį stabdymo veiksmingumą, kuris bent jau atitiktų nustatytą atsarginės stabdžių sistemos veiksmingumą. |
1.1.3. |
Tikrinant, kaip laikomasi šio priedo 1.2.1, 1.2.2 ir 2.1 punktuose nustatytų reikalavimų, stabdžiai turi būti sureguliuojami kuo tiksliau, o, taikant 1.2.1 punktą, visa eiga veikiančio stabdžių valdiklio sparta turi būti tokia, kad tarp kiekvieno įjungimo būtų bent 60 sekundžių intervalas. |
1.2. Variklinės transporto priemonės
1.2.1. |
Variklinės transporto priemonės, kuriose įrengta hidraulinė stabdžių sistema su energijos akumuliatoriais, turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
1.2.2. |
Transporto priemonės, kuriose sumontuota hidraulinė stabdžių sistema su energijos akumuliatoriais, neatitinkančios šios taisyklės 5.2.1.5.1 punkte nustatytų reikalavimų, laikomos atitinkančiomis minėtą punktą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
|
2. HIDRAULINIO SKYSČIO ENERGIJOS ŠALTINIŲ TALPA
2.1. |
Energijos šaltiniai turi atitikti reikalavimus, išdėstytus toliau pateikiamuose punktuose.
|
3. ĮSPĖJAMŲJŲ ĮTAISŲ CHARAKTERISTIKOS
Po to, kai darbinių stabdžių valdiklis du kartus buvo priverstas veikti visa eiga, įspėjamasis įtaisas neturi pradėti veikti, jei variklis nesisuka, o pradinis slėgis yra toks, kokį gali būti nurodęs gamintojas, tačiau neviršija įjungimo slėgio.
(1) Pradinis energijos lygis turi būti pateiktas patvirtinimo dokumente.
(2) Pradinis energijos lygis turi būti pateiktas patvirtinimo dokumente.
8 PRIEDAS
Nuostatos dėl specialių sąlygų, taikomų spyruoklinėms stabdžių sistemoms
1. APIBRĖŽTIS
1.1. |
Spyruoklinės stabdžių sistemos – stabdžių sistemos, kurioms reikalinga stabdymo energija tiekiama viena ar daugiau spyruoklių, atliekančių energijos kaupiklio (energijos akumuliatoriaus) funkciją. |
1.1.1. |
Spyruoklei suspausti reikalinga energija, kad galima būtų atleisti stabdį, tiekiama ir reguliuojama vairuotojo aktyvuojamu „valdikliu“ (žr. šios taisyklės 2.4 punkte pateiktą apibrėžtį). |
1.2. |
Stabdžių kamera su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi – kamera, kurioje gaunamas faktinis slėgio pokytis, dėl kurio suspaudžiama spyruoklė. |
1.3. |
Jeigu spyruoklės suspaudžiamos naudojant vakuuminį įtaisą, šiame priede „slėgis“ reiškia neigiamą slėgį. |
2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
2.1. |
Spyruoklinė stabdžių sistema nenaudojama kaip darbinė stabdžių sistema. Tačiau, sugedus darbinės stabdžių sistemos pavaros daliai, spyruoklinė stabdžių sistema gali būti naudojama šios taisyklės 5.2.1.4 punkte nustatytam liekamajam veiksmingumui užtikrinti, jeigu vairuotojas gali laipsniškai keisti jos veikimą. Variklinėse transporto priemonėse, išskyrus puspriekabių vilkikus, atitinkančius šios taisyklės 5.2.1.4.1 punkte nustatytus reikalavimus, spyruoklinė stabdžių sistema neturi būti vienintelis liekamojo stabdymo šaltinis. Vakuuminės spyruoklinės stabdžių sistemos nenaudojamos priekabose. |
2.2. |
Jeigu stabdžių kameros su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi tiekimo grandinėje įvyksta nedidelis ribinio slėgio pokytis, stabdymo jėga neturi žymiai pakisti. |
2.3. |
Variklinėms transporto priemonėms, kuriose sumontuoti spyruokliniai stabdžiai, taikomi toliau nurodyti reikalavimai.
|
2.4. |
Variklinėse transporto priemonėse sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad stabdžius būtų įmanoma nuspausti ir atleisti ne mažiau kaip tris kartus, kai pradinis slėgis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi lygus didžiausiam projektiniam slėgiui. Priekabų atveju, po to, kai jos atkabinamos, stabdžius turi būti įmanoma atleisti ne mažiau kaip tris kartus; prieš jas atkabinant, maitinimo linijoje turi būti 750 kPa slėgis. Tačiau prieš patikrinimą turi būti atleistas avarinis stabdys. Šių sąlygų laikomasi, jei stabdžiai sureguliuojami kuo tiksliau. Be to, kai priekaba prikabinta prie velkančiosios transporto priemonės, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma įjungti ir išjungti taip, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.2.10 punkte. |
2.5. |
Variklinių transporto priemonių atveju, slėgis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi, kurį viršijus kuo tiksliau sureguliuoti spyruokliniai stabdžiai ima veikti, neturi būti daugiau kaip 80 proc. didesnis už mažiausią įprastinį slėgį. Priekabų atveju, slėgis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi, kurį viršijus spyruokliniai stabdžiai ima veikti, neturi būti didesnis už slėgį, susidarantį po to, kai darbinė stabdžių sistema keturis kartus buvo priversta veikti visa eiga, vadovaujantis šios taisyklės 7 priedo A dalies 1.3 punktu. Pradinis slėgis turi būti 700 kPa. |
2.6. |
Kai slėgis tiekimo linijoje, kuria energija tiekiama į stabdžių kamerą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi, išskyrus suslėgtu skysčiu valdomo pagalbinio stabdžių atleidimo įtaiso tiekimo linijas, sumažėja tiek, kad stabdžių dalys ima judėti, turi suveikti įspėjamasis vaizdo ar garso įtaisas. Jeigu laikomasi šio reikalavimo, įspėjamojo įtaiso signalas gali būti raudonos spalvos, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.1.29.1.1 punkte. Ši nuostata netaikoma priekaboms. |
2.7. |
Jeigu variklinėje transporto priemonėje, kuria leidžiama vilkti priekabą su vieninio ar dvigubinio stabdžių sistema, sumontuojama spyruoklinė stabdžių sistema, priekabos stabdžiai turi suveikti tada, kai ši sistema automatiškai įsijungia. |
3. PAGALBINĖ STABDŽIŲ ATLEIDIMO SISTEMA
3.1. |
Spyruoklinių stabdžių sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad, sugedus tai sistemai, stabdžius vis dar būtų galima atleisti. Šį veiksmą galima įvykdyti naudojant pagalbinį stabdžių atleidimo įtaisą (pneumatinį, mechaninį ir pan.). Jeigu pagalbiniams stabdžių atleidimo įtaisams tiekiama energija iš energijos rezervo, ji turi būti tiekiama iš energijos šaltinio, kuris yra nesusijęs su energijos šaltiniu, kurio energija paprastai tiekiama spyruoklinių stabdžių sistemai. Minėtame pagalbiniame stabdžių atleidimo įtaise naudojamas pneumatinis ar hidraulinis skystis stabdžių kameroje su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi gali veikti tą patį stūmoklio paviršių, kuris naudojamas įprastinėje spyruoklinių stabdžių sistemoje, jeigu tam pagalbiniam stabdžių atleidimo įtaisui yra skirta atskira linija. Šios linijos ir įprastinės linijos, jungiančios valdiklį ir spyruoklinių stabdžių pavaras, jungtis turi būti greta kiekvienos spyruoklinių stabdžių pavaros, tiesiog priešais stabdžių kameros su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi angą, jeigu ji nėra sukonstruota stabdžių pavaroje. Jungtyje turi būti įtaisas, apsaugantis vieną liniją nuo kitos. Šiam įtaisui taip pat taikomi šios taisyklės 5.2.1.6 punkte nustatyti reikalavimai. |
3.1.1. |
Taikant 3.1 punkte nustatytą reikalavimą, laikoma, kad stabdžių sistemos pavaros komponentai negali sugesti, jeigu jie negali sulūžti, kaip nustatyta šios taisyklės 5.2.1.2.7 punkto nuostatose, su sąlyga, kad jie yra pagaminti iš metalo ar panašias savybes turinčios medžiagos ir įprastomis stabdymo sąlygomis pastebimai nesideformuoja. |
3.2. |
Jeigu kartu su 3.1 punkte nurodytu pagalbiniu įtaisu reikia naudoti įrankį arba raktą, tas įrankis arba raktas turi būti transporto priemonėje. |
3.3. |
Jeigu pagalbinei stabdžių atleidimo sistemai tiekiama akumuliatorių energija, kurios reikia spyruokliniams stabdžiams atleisti, taikomi toliau nurodyti reikalavimai.
|
3.4. |
Jeigu pagalbinėje stabdžių atleidimo sistemoje naudojamas suslėgtas oras, sistema įjungiama atskiru valdikliu, nesujungtu su spyruoklinių stabdžių valdikliu. |
9 PRIEDAS
Nuostatos dėl stovėjimo stabdžių sistemų, kuriose sumontuotas mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas (stabdžių pavaros blokatorius)
1. APIBRĖŽTIS
Mechaninis stabdžių cilindro stūmoklių fiksavimo įtaisas– įtaisas, kuriuo užtikrinamas stovėjimo stabdžių sistemos veikimas, mechaniškai užsiblokavus stabdžio stūmoklio kotui. Stūmokliai mechaniškai užsiblokuoja, kai iš fiksavimo kameros išleidžiamas suslėgtas skystis; jos konstrukcija tokia, kad stūmokliai atblokuojami grąžinant ankstesnį slėgio fiksavimo kameroje lygį.
2. SPECIALŪS REIKALAVIMAI
2.1. |
Kai slėgis fiksavimo kameroje priartėja prie lygio, kuriam esant stūmokliai mechaniškai užsiblokuoja, turi suveikti įspėjamasis vaizdo ar garso įtaisas. Jeigu šio reikalavimo laikomasi, įspėjamojo įtaiso signalas gali būti raudonos spalvos, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.1.29.1.1 punkte. Ši nuostata netaikoma priekaboms. Slėgis, kuriam esant stūmokliai užsiblokuoja mechaniškai, priekabose neturi viršyti 400 kPa. Įvykus pavieniam priekabos darbinės stabdžių sistemos gedimui, turi būti įmanoma užtikrinti stovėjimo stabdžių veiksmingumą. Be to, po to, kai priekaba atkabinama, stabdžius turi būti įmanoma atleisti ne mažiau kaip tris kartus; prieš ją atkabinant, slėgis maitinimo linijoje turi būti 650 kPa. Šių sąlygų laikomasi, kai stabdžiai sureguliuojami kuo tiksliau. Be to, kai priekaba yra prikabinta prie velkančiosios transporto priemonės, stovėjimo stabdžių sistemą turi būti įmanoma įjungti ir išjungti taip, kaip nurodyta šios taisyklės 5.2.2.10 punkte. |
2.2. |
Jeigu cilindruose įrengtas mechaninis blokavimo įtaisas, iš kurio nors vieno (iš dviejų) nepriklausomo energijos kaupiklio turi būti tiekiama energija stabdžių stūmokliams, kad jie judėtų. |
2.3. |
Turi būti neįmanoma atleisti užsiblokavusio stabdžių cilindro, nebent akivaizdu, kad jį atleidus stabdžius vėl bus galima nuspausti. |
2.4. |
Turi būti įrengtas pagalbinis stabdžių atleidimo įtaisas, pvz., mechaninis ar pneumatinis, kuriam, sugedus fiksavimo kameros maitinimo šaltiniui, būtų galima naudoti vienoje iš transporto priemonės padangų esantį orą. |
2.5. |
Valdiklis turi būti toks, kad jam suveikus, būtų atliekama šių veiksmų seka: juo stabdžiai įjungiami taip, kad būtų užtikrintas privalomas stovėjimo stabdžių veiksmingumas, tada stabdžiai užsiblokuoja toje padėtyje ir stabdžių paspaudimo jėga nebetaikoma. |
10 PRIEDAS
Transporto priemonės ašims tenkančių stabdymo jėgų pasiskirstymas ir vilkikų bei priekabų suderinamumo reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
M2, M3, N, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės, kuriose stabdžių antiblokavimo sistemos neįrengtos, kaip apibrėžta šios taisyklės 13 priede, turi atitikti visus šiame priede nustatytus reikalavimus. Jeigu naudojamas specialus įtaisas, jis turi veikti automatiškai (1). Tačiau nurodytųjų kategorijų transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos, kaip apibrėžta 13 priede, taip pat turi atitikti šio priedo 7 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, jeigu jose papildomai įrengtas specialus automatinis įtaisas, kuriuo valdomas ašims tenkančios stabdymo jėgos pasiskirstymas. Sugedus šio įtaiso valdikliui, transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti taip, kaip nustatyta šio priedo 6 dalyje. |
1.1.1. |
Jeigu transporto priemonėje sumontuota ilgalaikio stabdymo sistema, remiantis šio priedo nuostatomis, transporto priemonės veiksmingumas nustatomas neatsižvelgiant į lėtinimo jėgą. |
1.2. |
Su šio priedo 3.1.5, 3.1.6, 4.1, 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytomis diagramomis susiję reikalavimai taikomi tiek transporto priemonėms, kuriose, vadovaujantis šios taisyklės 5.1.3.1.1 punktu, įrengiama pneumatinė valdymo linija, tiek transporto priemonėms kuriose, vadovaujantis šios taisyklės 5.1.3.1.3 punktu, įrengiama elektrinė valdymo linija. Abiem atvejais atskaitos verte (diagramų abscise) laikoma valdymo linija perduodamo slėgio vertė:
Pagal šios taisyklės 5.1.3.1.2 punktą įrengtos transporto priemonės (tiek su pneumatinėmis, tiek su elektrinėmis valdymo linijomis) turi atitikti su abiem valdymo linijomis susijusioms diagramoms taikomus reikalavimus. Tačiau su abiem valdymo linijomis susijusios stabdymo charakteristikas žyminčios kreivės gali būti neidentiškos. |
1.3. |
Stabdymo jėgos atsiradimo patikrinimas |
1.3.1. |
Suteikiant tipo patvirtinimą, patikrinama, ar, stabdant kiekvieną nesusijusios ašių grupės (2) ašį, slėgio sritys atitinka toliau nurodytas ribas.
|
1.3.1.1. |
Kai ratas (-ai) ant ašies (-ių) nesiekia žemės ir gali laisvai suktis, stabdžiai spaudžiami tol, kol rato (-ų) nebeįmanoma sukti rankomis, ir išmatuojamas sukabintuvo slėgis. Ši būsena apibūdinama kaip stabdymo jėgos atsiradimas. |
1.4. |
Jeigu O kategorijos transporto priemonėse sumontuojamos pneumatinės stabdžių sistemos ir taikoma 20 priede nustatyta alternatyvi patvirtinimo tvarka, šiame priede nurodyti atitinkami dydžiai apskaičiuojami taikant atitinkamose patikrinimo ataskaitose, patvirtintose 19 priedu, nurodytas veikimo charakteristikas ir 20 priedo 1 priedėlyje apibrėžtu būdu nustatytą sunkio aukščio centrą. |
2. SIMBOLIAI
i |
– |
ašies indeksas (i – 1, priekinė ašis); i – 2, antroji ašis ir t. t.); |
Pi |
– |
nejudamą ašį (i) veikianti statmena kelio dangos jėga; |
Ni |
– |
stabdomą ašį (i) veikianti statmena kelio dangos jėga; |
Ti |
– |
stabdžių jėga, veikianti kelyje įprastai stabdomą ašį (i); |
fi |
– |
Ti/Ni, ašies (i) sukibimas (3); |
J |
– |
transporto priemonės lėtėjimo pagreitis; |
g |
– |
sunkio pagreitis (g = 9,81 m/s2); |
z |
– |
transporto priemonės stabdymo greitis, J/g (4); |
P |
– |
transporto priemonės masė; |
h |
– |
atstumas nuo žemės paviršiaus iki sunkio centro, nurodytas gamintojo ir patvirtintas technikos tarnybos, atliekančios patvirtinimo bandymus; |
E |
– |
ratų bazė; |
k |
– |
teorinis padangų ir kelio paviršiaus sukibimo koeficientas; |
Kc |
– |
pataisinis koeficientas (kai puspriekabė yra pakrauta); |
Kv |
– |
pataisinis koeficientas (kai puspriekabė yra nepakrauta); |
TM |
– |
stabdymo jėgų, veikiančių priekaboms vilkti skirtų transporto priemonių ratų periferinėje zonoje, suma; |
PM |
– |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti priekaboms vilkti skirtų nejudančių transporto priemonių ratus (5); |
pm |
– |
slėgis valdymo linijos sukabintuve; |
TR |
– |
stabdymo jėgų visų priekabos ratų periferinėje zonoje suma; |
PR |
– |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios priekabos ratus (5); |
PRmax |
– |
PR dydis esant didžiausiai puspriekabės masei; |
ER |
– |
atstumas nuo šerdeso iki puspriekabės ašies ar ašių centro; |
hR |
– |
atstumas nuo žemės paviršiaus iki puspriekabės sunkio centro, nurodytas gamintojo ir patvirtintas technikos tarnybos, atliekančios patvirtinimo bandymus. |
3. VARIKLINĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
3.1. Dviašės transporto priemonės
3.1.1. Visų kategorijų transporto priemonių, kurių k dydis yra nuo 0,2 ir 0,8, atveju (6):
z ≥ 0,10 + 0,85 (k – 0,20)
3.1.2. Visais transporto priemonės apkrovos atvejais galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė neturi būti virš priekinės ašies kreivės:
3.1.2.1. |
jeigu N1 kategorijos transporto priemonių, kurių pakrautos ar nepakrautos galinės ašies apkrovos koeficientas neviršija 1,5 arba didžiausia masė yra mažesnė kaip 2 tonos, stabdymo greitis yra nuo 0,15 iki 0,80, o z vertės yra 0,3–0,45 intervalo ribose, sukibimo panaudojimo kreivės gali būti atvirkštinės, su sąlyga, kad pagal lygybę k = z nustatytos linijos (šio priedo 1A diagramoje nubrėžtos idealaus sukibimo panaudojimo tiesės) galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė neviršija daugiau kaip 0,05; |
3.1.2.2. |
kai kitų N1 kategorijos transporto priemonių stabdymo greitis yra nuo 0,15 iki 0,50, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu kiekvienos ašies sukibimo panaudojimo kreivės, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra išdėstytos tarp dviejų linijų, lygiagrečių su idealaus sukibimo panaudojimo tiese, nustatyta pagal lygtį k = z + 0,08, kaip parodyta šio priedo 1C diagramoje, kur galinės ašies sukibimo panaudojimo kreivė gali kirsti liniją k = z – 0,08, bei atitinka stabdymo greičio intervalą nuo 0,30 iki 0,50, kai z ≥ k – 0,08, ir nuo 0,50 iki 0,61, kai z ≥ 0,5k + 0,21; |
3.1.2.3. |
jeigu kitų kategorijų transporto priemonių stabdymo greitis yra 0,15–0,30. Šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jeigu kiekvienos ašies sukibimo panaudojimo kreivės, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra išdėstytos tarp dviejų linijų, lygiagrečių su idealaus sukibimo panaudojimo tiese, nustatyta pagal lygtį k = z + 0,08, kaip parodyta šio priedo 1B diagramoje, o galinės ašies naudingojo sukibimo kreivė, kai stabdymo greitis z ≥ 0,3, atitinka: z ≥ 0,3 + 0,74 (k – 0,38). |
3.1.3. Variklinės transporto priemonės, kuriomis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabas, kuriose sumontuota pneumatine stabdžių sistema
3.1.3.1. |
Kai bandymas atliekamas išjungus energijos šaltinį ir maitinimo liniją, 0,5 litro talpos rezervuarą sujungus su pneumatine valdymo linija, o sistemoje nustačius įjungimo bei išjungimo slėgį, maitinimo linijos ir pneumatinės valdymo linijos sukabintuvuose, visa eiga nuspaudus stabdžių valdiklį, turi būti 650–850 kPa slėgis, nepaisant transporto priemonės apkrovos sąlygų. |
3.1.3.2. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuota elektrinė valdymo linija, visa eiga nuspaudus darbinės stabdžių sistemos valdiklį, turi būti nustatyta skaitmeninė užklausos signalo reikšmė, atitinkanti 650–850 kPa slėgį (žr. standartą ISO 11992:2003). |
3.1.3.3. |
Šios vertės, atkabinus priekabą nuo variklinės transporto priemonės, turi būti lengvai įrodomos. Šio priedo 3.1.5, 3.1.6, 4.1, 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytose diagramose pavaizduoti suderinamumo diapazono ribos neturėtų viršyti 750 kPa ir (arba) atitinkamos skaitmeninės užklausos signalo reikšmės (žr. standartą ISO 11992:2003). |
3.1.3.4. |
Kai sistemoje yra įjungimo slėgis, maitinimo linijos sukabintuve turi būti ne mažesnis kaip 700 kPa slėgis. Ši slėgio vertė įrodoma neįjungus darbinių stabdžių. |
3.1.4. Atitikties 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nustatytiems reikalavimams patikrinimas
3.1.4.1. |
Tikrinant atitiktį šio priedo 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nustatytiems reikalavimams, gamintojas pagal toliau pateiktas formules turi apskaičiuoti priekinės ir galinės ašių sukibimo panaudojimo kreives ir jas pateikti:
Kreivės nubraižomos pagal šias dviejų tipų apkrovos sąlygas:
|
3.1.4.2. |
Jeigu neįmanoma matematiškai patikrinti transporto priemonių, kuriose sumontuota visų ratų pavara (nuolatinė), remiantis 3.1.4.1 punktu, gamintojas gali atlikti ratų užsiblokavimo sekos bandymą ir nustatyti, ar priekiniai ratai užsiblokuoja kartu su galiniais ratais, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,8, ar anksčiau. |
3.1.4.3. |
3.1.4.2 punkte nustatytų reikalavimų patikrinimo tvarka |
3.1.4.3.1. |
Ratų užsiblokavimo sekos bandymas atliekamas kelyje, kurio dangos sukibimo koeficientas yra ne didesnis kaip 0,3 ir maždaug 0,8 (ant sausos kelio dangos), pasirinkus 3.1.4.3.2 punkte nurodytą greitį, ne mažesnį kaip pradinis. |
3.1.4.3.2. |
Bandymo greitis:
|
3.1.4.3.3. |
Pedalo paspaudimo jėga gali viršyti 4 priedo 2.1.1 punktu leidžiamą paspaudimo jėgą. |
3.1.4.3.4. |
Pedalo paspaudimo jėga didinama tiek, kad antrasis transporto priemonės ratas užsiblokuotų praėjus 0,5–1 sekundei nuo stabdžio įjungimo pradžios, kol neužsiblokuos abu vienos ašies ratai (atliekant bandymą, gali užsiblokuoti ir kiti ratai, pvz., kai įvyksta vienalaikis užsiblokavimas). |
3.1.4.4. |
3.1.4.2 punkte nustatyti bandymai atliekami po du kartus ant abiejų tipų kelio dangos. Jeigu vieno iš bandymų rezultatai yra neigiami, atliekamas trečias – galutinis bandymas. |
3.1.4.5. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuota B kategorijos elektrinė regeneracinė stabdžių sistema, kurios stabdymo galia priklauso nuo elektros įkrovos lygio, kreivės nubraižomos atsižvelgiant į elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos dalį mažiausios ir didžiausios pasiektos stabdymo jėgos sąlygomis. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu transporto priemonėje sumontuotas stabdžių antiblokavimo įtaisas, kuriuo valdomi ratai, sujungti su elektriniais regeneraciniais stabdžiais; tokiu atveju taikomi šios taisyklės 13 priedo reikalavimai. |
3.1.5. Vilkikai, kurie nėra skirti puspriekabėms vilkti
3.1.5.1. |
Jeigu variklinėmis transporto priemonėmis leidžiama vilkti O3 ar O4 kategorijos priekabas, kuriose sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, leidžiamas stabdymo greičio TM/PM ir pm slėgio santykis turi neviršyti šio priedo 2 diagramoje nurodytų ribų, esant 20–750 kPa slėgiui. |
3.1.6. Puspriekabių vilkikai
3.1.6.1. |
Vilkikai su nepakrauta puspriekabe. Nepakrautas junginys – tai su nepakrauta puspriekabe sukabintas parengtas eksploatuoti vilkikas su jame esančiu vairuotoju. Dinaminė puspriekabės apkrova, kuria veikiama velkančioji priemonė, imituojama balninio įtaiso sukabintuvą veikiančia statine mase (Ps), atitinkančia 15 proc. didžiausios sukabinimo įtaiso apkrovos. Vilkiko su nepakrauta puspriekabe ir atskiro vilkiko stabdymo jėgos turi būti nuolat reguliuojamos ir turi būti patikrintos atskiro vilkiko stabdymo jėgos. |
3.1.6.2. |
Vilkikai su pakrauta puspriekabe. Pakrautas junginys – tai su pakrauta puspriekabe sukabintas parengtas eksploatuoti vilkikas su jame esančiu vairuotoju. Dinaminė puspriekabės apkrova, kuria veikiamas vilkikas, imituojama balninio įtaiso sukabintuvą veikiančia statine mase (Ps), atitinkančia: Ps = Pso (1 + 0,45z) čia:
h vertė apskaičiuojama taip:
čia:
bei
|
3.1.6.3. |
Jeigu transporto priemonėje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, leidžiamas stabdymo greičio TM/PM ir pm slėgio santykis turi neviršyti šio priedo 3 diagramoje nurodytų ribų, esant 20–750 kPa slėgiui. |
3.2. Transporto priemonės su daugiau kaip dviem ašimis
Transporto priemonėms su daugiau kaip dviem ašimis taikomi šio priedo 3.1 punkte nustatyti reikalavimai. Šio priedo 3.1.2 punkte nustatyti ratų užsiblokavimo sekos reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu bent vienos iš priekinių ašių sukibimas, kai stabdymo greitis yra 0,15–0,30, yra didesnis už bent vienos iš galinių ašių sukibimą.
4. PUSPRIEKABĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
4.1. |
Puspriekabės su pneumatinėmis stabdžių sistemomis
|
5. PRIEKABOMS IR CENTRINĖS AŠIES PRIEKABOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
5.1. |
Priekabos su pneumatinėmis stabdžių sistemomis
|
5.2. |
Centrinės ašies priekabos, kuriose įrengtos pneumatinės stabdžių sistemos
|
6. SĄLYGOS, KURIŲ TURI BŪTI LAIKOMASI SUGEDUS STABDYMO JĖGŲ PASKIRSTYMO SISTEMAI
Kai, vadovaujantis šio priedo reikalavimais, naudojamas specialus įtaisas (pvz., mechaniškai valdomas transporto priemonės pakaba), sugedus jo valdikliui, variklinę transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti laikantis sąlygų, nustatytų atsarginiams stabdžiams; jeigu variklinėmis transporto priemonėmis leidžiama vilkti priekabą, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, slėgis valdymo linijos sukabintuve turi neviršyti šio priedo 3.1.3 punkte nurodytų verčių. Sugedus priekabos valdikliui, darbinių stabdžių veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 30 proc. nustatyto aptariamos transporto priemonės veiksmingumo.
7. ŽENKLINIMAS
7.1. |
Transporto priemonėse, kuriose, vadovaujantis šio priedo reikalavimais, įrengtas transporto priemonės pakaba mechaniškai valdomas įtaisas, turi būti pritvirtinti ženklai su duomenimis apie naudingąją įtaiso eigą, atitinkančią atitinkamai pakrautos ir nepakrautos transporto priemonės būklę, ir informacija, kuria remiantis galima patikrinti įtaiso nustatymą. |
7.1.1. |
Jeigu stabdžių apkrovos jutiklis valdomas kokiomis nors kitomis priemonėmis, susijusiomis su transporto priemonės pakaba, transporto priemonėje turi būti pritvirtinti ženklai su informacija, kuria remiantis galima patikrinti įtaiso nustatymą. |
7.2. |
Kai, vadovaujantis šio priedo reikalavimais, naudojamas įtaisas, kuriuo stabdžių pavaroje moduliuojamas oro slėgis, transporto priemonėje turi būti pritvirtinti ženklai, rodantys ašių apkrovas ant žemės paviršiaus, vardinį slėgį ties įtaiso išvadu ir įvadinį slėgį, ne mažesnį kaip 80 proc. didžiausio projektinio įvadinio slėgio, toliau aprašytomis apkrovos sąlygomis, kaip deklaruota gamintojo:
|
7.3. |
Šios taisyklės 2 priedo 14.7 punkte pateikiama informacija, kuria remiantis galima patikrinti atitiktį šio priedo 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytiems reikalavimams. |
7.4. |
Šio priedo 7.1 ir 7.2 punktuose nurodyti ženklai turi būti pritvirtinti matomoje vietoje taip, kad jų nebūtų galima nutrinti. Mechaniškai transporto priemonėje, kurioje sumontuota pneumatinė stabdžių sistema, valdomo įtaiso ženklinimo pavyzdys pateikiamas šio priedo 5 diagramoje. |
7.5. |
Elektroniniu būdu valdomos stabdžių jėgos paskirstymo sistemos, neatitinkančios 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.4 punktuose nustatytų reikalavimų, turi turėti su stabdžių jėgos paskirstymu susijusių funkcijų savaiminio tikrinimo funkciją. Be to, transporto priemonei stovint, turi būti įmanoma atlikti 1.3.1 punkte apibrėžtus tikrinimus, sukuriant būtinajį vardinį slėgį, pradedant stabdyti tiek pakrautą, tiek nepakrautą transporto priemonę. |
8. TRANSPORTO PRIEMONĖS BANDYMAI
Suteikiant tipo patvirtinimą, technikos tarnyba patikrina atitiktį šiame priede nustatytiems reikalavimams ir atlieka visus kitus atitikčiai patikrinti būtinus bandymus. Visų kitų bandymų ataskaita pridedama prie tipo patvirtinimo ataskaitos.
1A diagrama
Tam tikros N1 kategorijos transporto priemonės
(žr. šio priedo 3.1.2.1 punktą)
1B diagrama
Transporto priemonės, nepriklausančios N1 kategorijai, ir priekabos
(žr. šio priedo 3.1.2.3 ir 5.1.1.2 punktus)
Pastaba. Apatinė riba (k = z – 0,08) netaikoma galinės ašies sukibimui.
1C diagrama
N1 kategorijos transporto priemonės
(su kai kuriomis išimtimis nuo 1990 m. spalio 1 d.)
(žr. šio priedo 3.1.2.2 punktą)
Pastaba. Apatinė riba (k = z – 0,08) netaikoma galinės ašies sukibimui.
2 diagrama
Vilkikai ir priekabos
(išskyrus puspriekabių vilkikus ir puspriekabes)
(žr. šio priedo 3.1.5.1 punktą)
Pastaba. Pagal diagramą privalomas santykis taikomas palaipsniui, nustačius tarpines apkrovas, laikantis nepakrautos ir pakrautos transporto priemonės būsenos ribų, ir užtikrinamas automatinėmis priemonėmis.
3 diagrama
Puspriekabių vilkikai
(žr. šio priedo 3.1.6.3 punktą)
Pastaba. Pagal diagramą privalomas santykis taikomas palaipsniui, nustačius tarpines apkrovas, laikantis nepakrautos ir pakrautos transporto priemonės būsenos ribų, ir užtikrinamas automatinėmis priemonėmis.
4A diagrama
Puspriekabės
(žr. šio priedo 4 dalį)
Pastaba. Stabdymo greičio (TR/PR) ir slėgio valdymo linijoje ryšys, kai transporto priemonė yra pakrauta ir kai ji yra nepakrauta, nustatomas toliau nurodytu būdu.
Pagal 4B diagramą nustatomi Kc (pakrauta) ir Kv (nepakrauta) koeficientai. Siekiant nustatyti pakrautą ir nepakrautą transporto priemonę atitinkančias sritis, 4A diagramoje užbrūkšniuotos srities viršutinių ir apatinių ribų ordinačių vertės atitinkamai padauginamos iš Kc ir Kv koeficientų.
4B diagrama
(žr. šio priedo 4 dalį ir 4A diagramą)
PAAIŠKINIMAI, KAIP NAUDOTI 4B DIAGRAMĄ
1. |
4B diagrama gaunama pagal šią formulę:
|
2. |
Naudojimo būdo aprašymas su praktiniu pavyzdžiu |
2.1. |
4B diagramoje pavaizduotomis brūkšninėmis linijomis paaiškinama, kaip nustatomi toliau nurodytai transporto priemonei taikomi Kc ir Kv koeficientai; čia:
Toliau pateiktuose punktuose apskliaudžiami skaičiai taikomi tik transporto priemonei, kuri naudojama aiškinant 4B diagramą. |
2.2. |
Santykio apskaičiavimas
|
2.3. |
Pataisinio koeficiento, taikomo, kai transporto priemonė yra pakrauta, (KC) nustatymas:
|
2.4. |
Pataisinio koeficiento, taikomo, kai transporto priemonė yra nepakrauta, nustatymas (KV):
|
5 diagrama
Stabdžių apkrovos jutiklis
(žr. šio priedo 7.4 punktą)
Kontrolės duomenys |
Transporto priemonės pakrovimas |
2 ašies apkrova ant žemės paviršiaus [daN] |
Įvadinis slėgis [kPa] |
Vardinis išvadinis slėgis [kPa] |
|
Pakrauta |
10 000 |
600 |
600 |
Nepakrauta |
1 500 |
600 |
240 |
(1) Jeigu priekabose stabdymo jėgos pasiskirstymas valdomas elektroniniu būdu, šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi tik tada, kai prie velkančiosios transporto priemonės priekaba prijungiama standartu ISO 7638:1997 nustatyta elektrine jungtimi.
(2) Kai ašys yra sudėtinės, o tarpas tarp ašių viršija 2,0 m, kiekviena atskira ašis laikoma nesusijusių ašių grupe.
(3) Transporto priemonės „naudingojo sukibimo kreivės“ – kreivės, kuriomis žymimas naudingasis kiekvienos ašies (i) sukibimas nurodytomis apkrovos sąlygomis, atsižvelgiant į transporto priemonės stabdymo greitį.
(4) Jeigu tai yra puspriekabė, z dydis lygus stabdymo jėgai, padalytai iš statinės apkrovos, tenkančios puspriekabės ašiai (-ims).
(5) Kaip nurodyta šios taisyklės 4 priedo 1.4.4.3 punkte.
(6) 3.1.1 ar 5.1.1 punktų nuostatomis nepažeidžiami šios taisyklės 4 priedo reikalavimai dėl stabdymo efektyvumo. Jeigu, atliekant bandymus pagal 3.1.1 ar 5.1.1 punkto nuostatas, gaunamos didesnės stabdymo efektyvumo vertės, negu nustatytosios 4 priede, sukibimo panaudojimo kreivių nuostatos taikomos šio priedo 1A, 1B ir 1C diagramose nurodytose srityse, apibrėžtose tiesėmis k = 0,8 ir z = 0,8.
(7) 3.1.1 ar 5.1.1 punktų nuostatomis nepažeidžiami šios taisyklės 4 priedo reikalavimai dėl stabdymo efektyvumo. Jeigu, atliekant bandymus pagal 3.1.1 ar 5.1.1 punkto nuostatas, gaunamos didesnės stabdymo efektyvumo vertės, negu nustatytosios 4 priede, sukibimo panaudojimo kreivių nuostatos taikomos šio priedo 1A, 1B ir 1C diagramose nurodytose srityse, apibrėžtose tiesėmis k = 0,8 ir z = 0,8.
11 PRIEDAS
Atvejai, kuriais galima neatlikti I tipo ir (arba) II tipo (ar IIA tipo) ar III tipo bandymų
1. |
Toliau nurodytais atvejais pateiktai patvirtinti transporto priemonei netaikomi I tipo ir (arba) II tipo (ar IIA tipo) ar III tipo bandymai:
|
2. |
1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose pavartotas terminas „tapatus“ reiškia, kad geometrinės bei mechaninės charakteristikos ir tuose punktuose paminėtos transporto priemonės komponentams naudotos medžiagos yra tapačios. |
3. |
Kai taikomi paminėti reikalavimai, į pranešimą apie patvirtinimą (šios taisyklės 2 priedas) įtraukiami šie duomenys:
|
4. |
Kai patvirtinimo paraiškos pateikėjas šią taisyklę taikančioje Susitariančiojoje Šalyje remiasi patvirtinimu, suteiktu kitoje šią taisyklę taikančioje Susitariančiojoje Šalyje, jis turi pateikti su minėtu patvirtinimu susijusius dokumentus. |
(1) Kiekvienai ašiai tenkanti didžiausia techniškai leidžiama masė.
1 PRIEDĖLIS
I lentelė
|
Transporto priemonės ašys |
Atskaitos ašys |
||||
Kiekvienai ašiai tenkanti masė (1) |
Ratams sustabdyti būtina jėga |
Greitis |
Kiekvienai ašiai tenkanti masė (1) |
Ratams sustabdyti pasiekta jėga |
Greitis |
|
kg |
N |
Km/h |
kg |
N |
km/h |
|
1 ašis |
|
|
|
|
|
|
2 ašis |
|
|
|
|
|
|
3 ašis |
|
|
|
|
|
|
4 ašis |
|
|
|
|
|
|
II lentelė
Bendra patvirtinti pateiktos transporto priemonės masė … kg
Ratams sustabdyti būtina jėga … N
Būtinas ilgalaikio stabdymo sistemos veleno lėtinimo momentas …Nm
Pasiektas ilgalaikio stabdymo sistemos veleno lėtinimo momentas
(remiantis diagrama) … Nm
III lentelė
|
ATSKAITOS AŠIS … (pridedama kopija) |
|
ATASKAITOS NR. … |
|
Data … |
|
I tipas |
III tipas |
|
Kiekvienos ašies stabdymo jėga (N) (žr. 2 priedėlio 4.2.1 punktą) |
|||
1 ašis |
T1 = … % Pe (2) |
T1 = … % Pe |
|
2 ašis |
T2 = … % Pe |
T2 = … % Pe |
|
3 ašis |
T3 = … % Pe |
T3 = … % Pe |
|
Numatoma pavaros eiga (mm) (žr. 2 priedėlio 4.3.1.1 punktą) |
|||
1 ašis |
S1 = … |
s1 = … |
|
2 ašis |
S2 = … |
s2 = … |
|
3 ašis |
S3 = … |
s3 = … |
|
Pasiekta vidutinė stūmos jėga (N) (žr. 2 priedėlio 4.3.1.2 punktą) |
|||
1 ašis |
ThA1 = … |
ThA1 = … |
|
2 ašis |
ThA2 = … |
ThA2 = … |
|
3 ašis |
ThA3 = … |
ThA3 = … |
|
Stabdymo veiksmingumas (N) (žr. 2 priedėlio 4.3.1.4 punktą) |
|||
1 ašis |
T1 = … |
T1 = … |
|
2 ašis |
T2 = … |
T2 = … |
|
3 ašis |
T3 = … |
T3 = … |
|
|
Rezultatai, gauti priekabą išbandžius pagal 0 tipo bandymą (E) |
I tipa sįkaitę stabdžiai (numatomas) |
III tipa sįkaitę stabdžiai (numatomas) |
Transporto priemonės stabdymo veiksmingumas (žr. 2 priedėlio 4.3.2 punktą) |
|
|
|
Įkaitusiems stabdžiams taikomi reikalavimai (žr. 4 priedo 1.5.3, 1.6.3 ir 1.7.2 punktus) |
|
≥ 0,36 bei ≥ 0,60 E |
≥ 0,40 bei ≥ 0,60 E |
(1) Kiekvienai ašiai tenkanti didžiausia techniškai leidžiama masė.
(2) Pe – statmena kelio dangos jėga, veikianti atitinkamą nejudamą atskaitos ašį.
2 PRIEDĖLIS
Alternatyvi I tipo ir III tipo priekabų stabdžių bandymų atlikimo tvarka
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Vadovaujantis šio priedo 1.4 punktu, suteikiant transporto priemonės tipo patvirtinimą, galima atsisakyti I tipo ir III tipo bandymų, jeigu stabdžių sistemos komponentai atitinka šio priedėlio reikalavimus ir jeigu numatomas tų stabdžių sistemų veiksmingumas atitinka šioje taisyklėje atitinkamai transporto priemonių kategorijai nustatytus reikalavimus. |
1.2. |
Bandymai, atlikti taikant šiame priedėlyje aprašytus metodus, laikomi atitinkančiais minėtus reikalavimus.
|
1.3. |
Bandymai, atlikti vadovaujantis šio priedėlio 3.6 punktu, ir 3 priedėlio arba 4 priedėlio 2 skirsnyje pateikti rezultatai laikomi priimtinais atitikties šios taisyklės 5.2.2.8.1 punkte nustatytiems reikalavimams įrodymais. |
1.4. |
Prieš atliekant III tipo bandymą, stabdys (-žiai) sureguliuojamas (-i) laikantis toliau pateiktos tvarkos.
|
1.5. |
Jeigu transporto priemonėse sumontuoti automatiniai stabdžių reguliavimo mechanizmai, prieš atliekant I tipo bandymą, stabdžiai sureguliuojami šio priedo 1.4 punkte nustatyta tvarka. |
2. SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS
P |
= |
nejudamą ašį veikianti statmena kelio dangos jėga; |
C |
= |
stabdžių valdymo jėgos momentas; |
Cmax |
= |
leidžiamas didžiausias stabdžių valdymo jėgos momentas; |
CO |
= |
stabdžių valdymo pradinis jėgų momentas, t. y. mažiausias valdymo jėgos momentas, reikalingas išmatuojamam stabdymo jėgos momentui sukurti; |
R |
= |
padangos riedėjimo spindulys (dinaminis); |
T |
= |
stabdymo jėga padangos ir kelio sandūroje; |
M |
= |
stabdymo momentas = T · R; |
z |
= |
stabdymo greitis = T/P arba M/RP; |
s |
= |
pavaros eiga (darbinė eiga ir laisvoji eiga); |
sp |
= |
žr. 19 priedo 7 priedėlį; |
ThA |
= |
žr. 19 priedo 7 priedėlį; |
l |
= |
svirties ilgis; |
r |
= |
būgninių stabdžių spindulys; |
P |
= |
stabdžių įjungimo slėgis; |
Pastaba. Prie etaloninių stabdžių simbolių pridedama e raide.
3. BANDYMŲ ATLIKIMO METODAI
3.1. Bandymai kelyje
3.1.1. |
Pageidautina atlikti tik vienos ašies stabdžių veiksmingumo bandymus. |
3.1.2. |
Vadovaujantis šio priedo 1.1 punktu, galima remtis ašių derinio bandymų rezultatais, tačiau tik tada, kai per vilkimo ir įkaitusių stabdžių bandymus kiekviena ašimi sukuriama vienoda stabdymo energija.
|
3.1.3. |
Pageidautina, kad nejudama (-os) ašis (-ys) būtų apkrauta (-os) didžiausia apkrova, nors tai ir nėra esminis dalykas, jeigu bandymų metu tinkamai atsižvelgiama į riedėjimo varžą dėl skirtingos bandomosios (-ųjų) ašies (-ių) apkrovos. |
3.1.4. |
Kai bandymams naudojamas transporto priemonių junginys, turi būti įvertintas didesnis jo riedėjimo varžos poveikis. |
3.1.5. |
Taikomas nustatytasis pradinis bandymo greitis. Galutinis greitis apskaičiuojamas taikant šią formulę:
čia:
|
3.2. Bandymai inerciniu dinamometru
3.2.1. |
Bandymų įrenginiu turi būti sukurtas inercijos momentas, imituojantis šaltų ir įkaitusių stabdžių bandymams atlikti būtiną transporto priemonės masės tiesinės inercijos dalį, veikiančią vieną ratą; be to, įrenginiu turi būti įmanoma pasiekti pastovų greitį, kad būtų galima atlikti šio priedėlio 3.5.2 ir 3.5.3 punktuose aprašytą bandymą. |
3.2.2. |
Bandomas visas ratas, įskaitant padangą, sumontuotas ant judamosios stabdžių dalies, kaip montuojama transporto priemonėje. Inercinė masė stabdžius gali veikti arba tiesiogiai, arba per padangą ir ratus. |
3.2.3. |
Atliekant stabdžių įkaitinimo bandymus, galima leisti tam tikro greičio ir krypties aušinamojo oro srautą, kuriuo imituojamos tikrosios sąlygos; oro srauto greitis vair = 0,33 v čia:
Aušinamojo oro temperatūra turi atitikti aplinkos temperatūrą. |
3.2.4. |
Kai, atliekant bandymą, padangų riedėjimo pasipriešinimas nėra kompensuojamas automatiškai, jėgos, kuria valdomas stabdys, momentas pakoreguojamas atimant 0,01 dydžio riedėjimo varžos koeficientui lygų jėgos momentą. |
3.3. Bandymai dinamometru ant riedėjimo dangos
3.3.1. |
Pageidautina, kad nejudama ašis būtų apkrauta didžiausia apkrova, nors tai ir nėra esminis dalykas, jeigu bandymų metu tinkamai atsižvelgiama į riedėjimo varžą dėl skirtingos bandomosios ašies apkrovos. |
3.3.2. |
Atliekant stabdžių įkaitinimo bandymus, galima leisti tam tikro greičio ir krypties aušinamojo oro srautą, kuriuo imituojamos tikrosios sąlygos; oro srauto greitis vair = 0,33 v čia:
Aušinamojo oro temperatūra turi atitikti aplinkos temperatūrą. |
3.3.3. |
Stabdymo trukmė – 1 sekundė po ne ilgesnės kaip 0,6 sekundės stabdžių jėgos sukūrimo trukmės. |
3.4. Bandymo sąlygos
3.4.1. |
Bandomas (-i) stabdys (-žiai) turi būti parengtas (-i) taip, kad būtų galima išmatuoti:
|
3.5. Bandymo procedūros
3.5.1. Papildomas šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas
Stabdys parengiamas vadovaujantis šios taisyklės 19 priedo 4.4.2 punktu.
Jeigu stabdymo jėgos stiprinimo koeficiento (BF) ir slenkstinio stabdymo jėgos momento patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis šios taisyklės 19 priedo 4.4.3 punktu, pritrynimas, taikomas atliekant papildomą šaltų stabdžių veiksmingumo bandymą, turi būti tapatus pagal 19 priedo 4.4.3 punktą atliekamo patikrinimo procedūrai.
Vadovaujantis šios taisyklės 19 priedo 4 dalimi, šaltų stabdžių veiksmingumo bandymus leidžiama atlikti po stabdymo jėgos stiprinimo koeficiento (BF) patikrinimo.
Be to, paeiliui leidžiama atlikti du bandymus įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti – I ir III tipo.
Vadovaujantis 19 priedo 4.4.2.6 punktu, kartais stabdžiai gali būti nuspaudžiami tarp bandymų įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti ir tarp patikrinimo bei šaltų stabdžių veiksmingumo bandymų. Spūdžių skaičių turi deklaruoti stabdžių gamintojas.
3.5.1.1. |
I tipo bandymas atliekamas, kai pradinis greitis lygus 40 km/h, o III tipo bandymas – pradiniu 60 km/h greičiu, kad I ir III tipų bandymų pabaigoje būtų galima įvertinti įkaitusių stabdžių veiksmingumą. I ir (arba) III tipų bandymai įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti turi būti atlikti iškart po šaltų stabdžių veiksmingumo bandymo. |
3.5.1.2. |
Stabdžiai tris kartus nuspaudžiami esant vienodam slėgiui (p), kai transporto priemonė juda pradiniu 40 km/h greičiu (I tipo bandymas) arba pradiniu 60 km/h greičiu (III tipo bandymas), ir kai pradinė stabdžių temperatūra, išmatuota būgnų ar diskų išoriniame paviršiuje, yra maždaug vienoda bei neviršija 100 °C. Stabdžiai nuspaudžiami, kai stabdžių pavaroje pasiekiamas ne mažesnio kaip 50 proc. dydžio stabdymo greitį (z) atitinkančiam stabdymo momentui arba jėgai pasiekti būtinas slėgis. Stabdžių pavaros slėgis neturi viršyti 650 kPa, o stabdžių valdymo jėgos momentas (C) neturi viršyti leidžiamo didžiausio stabdžių valdymo jėgos momento (Cmax). Šių trijų rezultatų vidurkis laikomas šaltų stabdžių veiksmingumu. |
3.5.2. Bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti (I tipo bandymas)
3.5.2.1. |
Šis bandymas atliekamas 40 km/h greičiu, kai pradinė stabdžių temperatūra, išmatuota stabdžio būgnų ar diskų išoriniame paviršiuje, neviršija 100 °C. |
3.5.2.2. |
Stabdymo greitis turi siekti 7 proc., įskaitant riedėjimo varžą (žr. šio priedėlio 3.2.4 punktą). |
3.5.2.3. |
Bandymas atliekamas per 2 minutes ir 33 sekundes arba kol transporto priemonė 40 km/h greičiu nuvažiuos 1,7 km atstumą. Jeigu bandymo greičio neįmanoma išvystyti, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.5.2.2 punktu, bandymo trukmę galima pailginti. |
3.5.2.4. |
Vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.5.3 punktu, įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas atliekamas ne vėliau, kaip praėjus 60 sekundžių nuo I tipo bandymo pabaigos, ir transporto priemonei judant pradiniu 40 km/h greičiu. Taikomas stabdžių pavaros slėgis turi atitikti slėgį, taikytą atliekant O tipo bandymą. |
3.5.3. Bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti (III tipo bandymas)
3.5.3.1. Pakartotinio stabdymo bandymo metodai
3.5.3.1.1. Bandymai kelyje (žr. 4 priedo 1.7 punktą)
3.5.3.1.2. Bandymas inerciniu dinamometru
Bandymų atlikimo bandymų įranga, kaip aprašyta 11 priedo 2 priedėlio 3.2 punkte, sąlygos gali būti tokios pat, kaip ir bandymų kelyje, kaip nustatyta 1.7.1 punkte, kai:
3.5.3.1.3. Bandymas dinamometru ant riedėjimo dangos
Bandymų atlikimo bandymų įranga, kaip aprašyta 11 priedo 2 priedėlio 3.3 punkte, sąlygos:
stabdžių spūdžių skaičius |
20; |
stabdymo ciklo trukmė (stabdymo trukmė – 25 sekundės, atsikūrimo trukmė – 35 sekundės) |
60 s; |
bandymo greitis |
30 km/h; |
stabdymo greitis |
0,06; |
riedėjimo varža |
0,01; |
3.5.3.2. Vadovaujantis šios taisyklės 4 priedo 1.7.2 punktu, įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas atliekamas ne vėliau, kaip praėjus 60 sekundžių nuo III tipo bandymo pabaigos. Stabdžių pavaroje turi būti toks pats slėgis, kaip ir atliekant 0 tipo bandymą.
3.6. Automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo veiksmingumo reikalavimai
3.6.1. Stabdžiuose įmontuojamam automatiniam stabdžių reguliavimo mechanizmui, kurio veiksmingumas tikrinamas laikantis šio priedėlio nuostatų, taikomi toliau pateikti reikalavimai.
Užbaigus 3.5.2.4 punkte (I tipo bandymas) ar 3.5.3.2 punkte (III tipo bandymas) nurodytus bandymus, patikrinama, kaip laikomasi 3.6.3 punkte nustatytų reikalavimų.
3.6.2. Stabdžiuose įmontuotam alternatyviam automatiniam stabdžių reguliavimo mechanizmui, kurio bandymų ataskaita, nustatyta 3 priedėlyje, jau yra parengta, taikomi toliau pateikti reikalavimai.
3.6.2.1. Stabdžių veiksmingumas
Įkaitinus stabdį (-žius) atitinkamai 3.5.2 punkte (I tipo bandymas) ar 3.5.3 punkte (III tipo bandymas) nustatyta tvarka, taikomos šios nuostatos:
a) |
darbinės stabdžių sistemos įkaitusių stabdžių veiksmingumas turi būti ≥ 80 proc. nustatytojo 0 tipo stabdžių veiksmingumo; arba |
b) |
stabdys nuspaudžiamas, kai slėgis stabdžių pavaroje atitinka per 0 tipo bandymą taikytą slėgį; esant šiam slėgiui, išmatuojama bendra pavaros eiga (sA), kuri turi būti ≤ 0,9 stabdžių pavaros sp vertės.
|
3.6.2.2. Užbaigus 3.6.2.1 punkte nustatytus bandymus, patikrinami 3.6.3 punkte nustatyti reikalavimai.
3.6.3. Laisvojo veikimo bandymas
Užbaigus atitinkamai 3.6.1 ar 3.6.2 punkte nustatytus bandymus, stabdys (-žiai) atvėsinami iki šaltų stabdžių temperatūros, t. y. ≤ 100 °C, tada patikrinama, ar priekaba ir (arba) ratas (-ai) gali riedėti laisvai, atitikdami vieną iš šių sąlygų:
a) |
ratai rieda laisvai, t. y. juos galima sukti ranka; |
b) |
įrodoma, kad, atleidus stabdį (-žius) ir priekabai važiuojant pastoviu 60 km/h greičiu (v), asimptotiniai temperatūros dydžiai neturi viršyti 80 °C padidėjusios būgnų ir (arba) diskų temperatūros, o liekamojo stabdymo jėgos momentas laikomas priimtinu. |
3.7. Bandymų ataskaita
3.7.1. |
Pagal šio priedėlio 3.5 ir 3.6.1 punktus atliktų bandymų rezultatai pateikiami šio priedo 3 priedėlyje pateikto pavyzdžio blanke. |
3.7.2. |
Stabdys ir ašis turi būti identifikuoti. Ant ašies turi būti nurodyta informacija apie stabdžius, ašį, techniškai leidžiamą masę ir 3 priedėlyje nurodytos atitinkamos bandymų ataskaitos numeris. |
3.7.3. |
Kai stabdžiuose yra įmontuotas alternatyvus stabdžių reguliavimo mechanizmas, pagal šio priedėlio 3.6.2 punktą atliktų bandymų rezultatai pateikiami šio priedo 4 priedėlyje pateikto pavyzdžio blanke. |
4. PATIKRINIMAS
4.1. Komponentų patikrinimas
Tvirtintino tipo transporto priemonės stabdžių specifikacija tikrinama pagal kiekvieną iš toliau nurodytų konstrukcijos kriterijų:
Pozicija |
Kriterijus |
|||
4.1.1. |
|
Neleidžiami jokie pakeitimai |
||
|
Neleidžiami jokie pakeitimai |
|||
|
Gali padidėti iki 20 proc. pamatinės būgno ar disko masės |
|||
4.1.2. |
|
Paklaidas nustato bandymus atliekanti technikos tarnyba |
||
|
||||
4.1.3. |
|
Neleidžiami jokie pakeitimai |
||
|
||||
|
||||
|
||||
|
||||
4.1.4. |
Stabdžių geometrija (kaip nurodyta 3 priedėlio 2A ar 2B brėž.). |
Neleidžiami jokie pakeitimai |
||
4.1.5. |
Padangos riedėjimo spindulys (R) |
Gali būti keičiama, vadovaujantis šio priedėlio 4.3.1.4 punkte nustatytais reikalavimais |
||
4.1.6. |
|
Gali būti keičiama, jeigu numatomas veiksmingumas atitinka šio priedėlio 4.3 punkte nustatytus reikalavimus |
||
|
||||
|
||||
|
||||
4.1.7. |
Statinė masė (P) |
P dydis neturi viršyti Pe (žr. 2 punktą) |
4.2. Sugertos stabdymo energijos patikrinimas
4.2.1. |
Velkamajai jėgai I ir III tipų bandymų sąlygomis pasiekti būtina kiekvieno tikrinamo stabdžio pasiekiama stabdymo jėga (T) (valdymo linijoje esant tam pačiam pm slėgiui) neturi viršyti etaloninio stabdžio bandymams pasirinktų Te dydžių, kaip nurodyta 11 priedo 3 priedėlio 2.1 ir 2.2 punktuose. |
4.3. Įkaitusių stabdžių veiksmingumo patikrinimas
4.3.1. |
Kiekvieno tikrinamo stabdžio stabdymo jėga (T), kamerose nustačius tam tikrą p slėgį, o pagal 0 tipo bandymą tikrinamos priekabos valdymo linijoje – pm slėgį, nustatoma toliau pateikta tvarka.
|
4.3.2. |
Numatomas tikrinamos priekabos stabdymo veiksmingumas apskaičiuojamas taip:
|
4.3.3. |
Atlikus I tipo ar III tipo bandymus, įkaitusių stabdžių veiksmingumas nustatomas pagal 4.3.1.1–4.3.1.4 punktus. Pagal 4.3.2 punktą apskaičiuojami numatomi dydžiai turi atitikti šios taisyklės reikalavimus, taikomus tikrinamai priekabai. Dydis, atitinkantis: „vertę, užregistruotą atliekant 0 tipo bandymą, kaip nustatyta 4 priedo 1.5.3 arba 1.7.2 punkte“ tai vertė, užregistruota atliekant tikrinamos priekabos 0 tipo bandymą. |
3 PRIEDĖLIS
Bandymo ataskaitos pavyzdys, kaip nustatyta šio priedo 2 priedėlio 3.7.1 ir 3.7.2 punktuose
BANDYMO ATASKAITOS Nr. …
1. IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS
1.1. |
Ašis: Gamintojas (pavadinimas ir adresas) Gamyklinė markė … Tipas … Modelis … Techniškai leidžiama ašių apkrova (Pe) …daN |
1.2. |
Stabdys: Gamintojas (pavadinimas ir adresas) Gamyklinė markė … Tipas … Modelis … Techniškai leidžiamas stabdžių valdymo jėgos momentas (Cmax) … Automatinis reguliavimo mechanizmas: integruotas/neintegruotas (1) Stabdžio būgnas ar stabdžio diskas (1) Vidinis būgno skersmuo arba išorinis disko skersmuo (1) … Efektyvusis spindulys … Storis (2) … Masė … Medžiaga … Stabdžių trinkelės antdėklas arba trinkelė (1): Gamintojas … Tipas … Identifikaciniai duomenys (matomi, kai antdėklas ir (arba) trinkelė sumontuoti ant stabdžių trinkelės antdėklo ir (arba) laikančiojo disko … Plotis … Storis … Paviršiaus plotas … Pritvirtinimo būdas … Stabdžių geometrija, pridedamas matmenų brėžinys: būgninių stabdžių (žr. šio priedėlio 2A brėž.); diskinių stabdžių (žr. šio priedėlio 2B brėž.) |
1.3. |
Ratas (-ai) Pavieniai/sudvejinti (1) Ratlankio skersmuo (D) … (pridedamas matmenų brėžinys, kaip nurodyta šio priedėlio 1A ar 1B brėž.) |
1.4. |
Padangos: Atskaitinis riedėjimo spindulys (Re) esant etaloninei jėgai (Pe) … |
1.5. |
Kamera: Gamintojas … Tipas (cilindras/diafragma) (1) … Modelis … Svirties ilgis (le) … |
1.6. |
Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas (netaikoma, kai automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas jau sumontuotas) (3) Gamintojas (pavadinimas ir adresas): … Gamyklinė markė: … Tipas: … Versija: … |
2. BANDYMO REZULTATŲ REGISTRAVIMAS
(pakoreguota, atsižvelgiant į 0,01 Pe dydžio riedėjimo varžą)
Bandymas kelyje/bandymas inerciniu dinamometru/bandymas dinamometru ant riedėjimo dangos (1)
2.1. |
O2 ir O3 kategorijų transporto priemonės
|
2.2. |
O4 kategorijos transporto priemonės
|
2.3. |
Šiame punkte pateikta lentelė turi būti užpildyta tik tuo atveju, kai stabdys buvo bandomas šios taisyklės 19 priedo 4 punkte nustatyta tvarka, siekiant patikrinti šaltų stabdžių veikimo charakteristikas, atsižvelgiant į stabdymo jėgos stiprinimo koeficientą (BF), kuris apibrėžiamas kaip stabdžių valdymo jėgos ir stabdymo jėgos santykis. |
2.3.1. |
BF stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas: … |
3. AUTOMATINIO STABDŽIŲ REGULIAVIMO MECHANIZMO VEIKSMINGUMAS (jei taikoma)
3.1. |
Vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.6.3 punktu, veikia laisvai: taip/ne (1) |
4. Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 11 priedo 2 priedėliu ir, kai taikoma, 19 priedo 4 punktu.
Bandymus atliekanti technikos tarnyba (4)
Parašas: …Data: …
5. Patvirtinimą suteikianti institucija (4)
Parašas: …Data: …
6. Užbaigiant 11 priedo 2 priedėlio 3.6 punkte nustatytą bandymą (3), Taisyklės Nr. 13 5.2.2.8.1 punkte nustatyti reikalavimai laikomi įvykdytais/neįvykdytais (1).
Parašas: …Data: …
1A brėž.
Būgno plotis (Xe) |
Jėga (Pe) |
Padanga |
Ratlankis |
Be (mm) |
Re (mm) |
De (mm) |
Ee (mm) |
Fe (mm) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1B brėž.
Be (mm) |
De (mm) |
Ee (mm) |
Fe (mm) |
Re (mm) |
|
|
|
|
|
2A brėž.
Stabdžių geometrija
l – galimas kintamasis ilgis (mm)
Stabdžio tipas |
ae |
he |
ce |
de |
ee |
αoe |
α1e |
be |
re |
Fe |
S1e |
S2e |
S3e |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2B brėž.
le (mm) |
ee (mm) |
de (mm) |
xe (mm) |
re (mm) |
be (mm) |
Fe (cm2) |
|
|
|
|
|
|
|
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Taikoma tik diskiniams stabdžiams.
(3) Pildoma, kai įrengiamas stabdžių dilimą reguliuojantis automatinis įtaisas.
(4) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
4 PRIEDĖLIS
Šio priedo 2 priedėlio 3.7.3 punkte nustatytas alternatyvaus automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo bandymo ataskaitos pavyzdys
BANDYMO ATASKAITOS NR …
1. IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS
1.1. |
Ašis: Gamyklinė markė: … Tipas: … Modelis: … Techniškai leidžiama ašių apkrova (Pe) … daN 11 priedo 3 priedėlyje nurodytos bandymo ataskaitos Nr. … |
1.2. |
Stabdys: Gamyklinė markė: … Tipas: … Modelis: … Stabdžių trinkelės antdėklai: … Gamyklinė markė ir (arba) tipas: … |
1.3. |
Įjungimas: … Gamintojas: … Tipas (cilindras/diafragma) (1): … Modelis: … Svirties ilgis (l): …mm |
1.4. |
Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas: Gamintojas (pavadinimas ir adresas): … Gamyklinė markė: … Tipas: … Versija: … |
2. BANDYMO REZULTATŲ REGISTRAVIMAS
2.1. |
Automatinio stabdžių reguliavimo mechanizmo veiksmingumas |
2.1.1. |
Įkaitusių darbinių stabdžių veiksmingumas, nustatytas 11 priedo 2 priedėlio 3.6.2.1 punkto a papunktyje nustatytu bandymu: … proc. arba pavaros eiga (sA), nustatyta 11 priedo 2 priedėlio 3.6.2.1 punkto b papunktyje nustatytu bandymu: … mm |
2.1.2. |
Vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.6.3 punktu, veikia laisvai: taip/ne (1) |
3. Bandymus atliekančios technikos tarnybos/tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos (1) pavadinimas: …
4. Bandymo data: …
5. Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 11 priedo 2 priedėlio 3.6.2 punktu.
6. Užbaigiant 5 dalyje nustatytą bandymą, Taisyklės Nr. 13 5.2.2.8.1 punkte nustatyti reikalavimai laikomi: įvykdytais/neįvykdytais (1)
7. Bandymus atliekanti technikos tarnyba (2)
Parašas: …Data: …
8. Patvirtinimą suteikianti institucija (2)
Parašas: …Data: …
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
12 PRIEDAS
Transporto priemonių su inercinėmis (saviridos) stabdžių sistemomis bandymų sąlygos
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Priekabos inercinių (saviridos) stabdžių sistema yra sudaryta iš valdiklio, pavaros ir ratų stabdžių (toliau – stabdžiai).
1.2. Valdiklis – į traukos prietaisą (sukabintuvą) integruotų komponentų visuma.
1.3. Pavara – nuo galinės sukabintuvo dalies iki pirmosios stabdžio dalies esančių komponentų visuma.
1.4. Stabdys – dalis, kurioje sukuriamos transporto priemonės judėjimui priešingos jėgos. Pirmoji stabdžio dalis yra arba svirtis, veikianti stabdžio kumštelį ar panašius komponentus (inercinė stabdžių sistema su mechanine pavara), arba stabdžių cilindras (inercinė stabdžių sistema su hidrauline pavara).
1.5. Stabdžių sistemos, kuriose priekabai perduodama velkančiosios transporto priemonės akumuliuojama energija (pavyzdžiui, elektros, pneumatinė ar hidraulinė), kuri reguliuojama tik sukabinimo įtaise susidarančia stūmos jėga, nelaikomos inercinėmis stabdžių sistemomis, kaip apibrėžta šioje taisyklėje.
1.6. Bandymai
1.6.1. |
Pagrindinių stabdžio komponentų nustatymas |
1.6.2. |
Pagrindinių valdiklio komponentų nustatymas ir valdiklio atitikties šios taisyklės nuostatoms patikrinimas. |
1.6.3. |
Transporto priemonės tikrinimas:
|
2. SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS
2.1. Vartojami matavimo vienetai
2.1.1. Masė: (kg);
2.1.2. Jėga: (N);
2.1.3. Sunkio pagreitis: (g = 9,81 m/s2);
2.1.4. Sukimo ir kiti momentai: (Nm);
2.1.5. Plotas: (cm2);
2.1.6. Slėgis: (kPa);
2.1.7. Ilgis: matavimo vienetai nurodomi atsižvelgiant į konkretų atvejį.
2.2. Visų tipų stabdžiams taikomi simboliai (žr. šio priedo 1 priedėlio 1 brėž.).
2.2.1. |
: |
GA |
: |
gamintojo deklaruota didžiausia techniškai leidžiama priekabos masė; |
||||||
2.2.2. |
: |
G′A |
: |
gamintojo deklaruota didžiausia priekabos masė, kurią įmanoma sustabdyti valdikliu; |
||||||
2.2.3. |
: |
GB |
: |
didžiausia priekabos masė, kurią įmanoma sustabdyti visais kartu įjungtais priekabos stabdžiais GB = n · GBo; |
||||||
2.2.4. |
: |
GBo |
: |
gamintojo deklaruotos didžiausios priekabos masės, kurią įmanoma sustabdyti vienu stabdžiu, dalis; |
||||||
2.2.5. |
: |
B* |
: |
privaloma stabdymo jėga; |
||||||
2.2.6. |
: |
B |
: |
privaloma stabdymo, atsižvelgiant į riedėjimo varžą, jėga; |
||||||
2.2.7. |
: |
D* |
: |
sukabinimo įtaisą veikianti leidžiama stūmos jėga; |
||||||
2.2.8. |
: |
D |
: |
sukabinimo įtaisą veikianti stūmos jėga; |
||||||
2.2.9. |
: |
P′ |
: |
valdiklio išėjimo galia; |
||||||
2.2.10. |
: |
K |
: |
papildoma valdiklio jėga, sutartai nurodoma kaip D jėga, kuria, atsižvelgiant į D dydį, veikiamas ekstrapoliacinės kreivės, žyminčios P′, abscisių ašies sankirtos taškas, ir matuojama, kai įtaisas yra viduriniame eigos taške (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 ir 3 brėž.); |
||||||
2.2.11. |
: |
KA |
: |
valdiklio jėgos slenkstis, t. y. didžiausia stūmos jėga, kuria trumpai nuspaudus sukabintuvą, valdiklio išėjimo galia nesusikuria. KA simboliu sutartinai žymima jėga, matuojama tuo momentu, kai sukabintuvas stumiamas atgal 10–15 mm per sekundę greičiu, o valdiklio pavara yra neįjungta; |
||||||
2.2.12. |
: |
D1 |
: |
didžiausia jėga, kuria sukabintuvas veikiamas tuo momentu, kai jis stumiamas atgal s greičiu (mm/s) ± 10 proc., o valdiklio pavara yra neįjungta; |
||||||
2.2.13. |
: |
D2 |
: |
didžiausia jėga, kuria didžiausio suspaudimo padėtyje esantis sukabintuvas traukiamas s greičiu (mm/s) ± 10 proc., kai valdiklio pavara yra neįjungta; |
||||||
2.2.14. |
: |
ηHo |
: |
inercinio valdiklio efektyvumas; |
||||||
2.2.15. |
: |
ηH1 |
: |
pavaros sistemos efektyvumas; |
||||||
2.2.16. |
: |
ηH |
: |
bendrasis valdiklio ir pavaros efektyvumas (ηH = ηHo · ηH1); |
||||||
2.2.17. |
: |
S |
: |
valdiklio eiga (mm); |
||||||
2.2.18. |
: |
s′ |
: |
efektyvioji (naudingoji) valdiklio eiga (mm), nustatyta laikantis šio priedo 9.4 punkto reikalavimų; |
||||||
2.2.19. |
: |
s″ |
: |
rezervinė pagrindinio cilindro eiga (mm), matuojama sukabintuve; |
||||||
2.2.19.1. |
: |
sHz |
: |
pagrindinio cilindro eiga (mm) pagal šio priedo 1 priedėlio 8 brėžinį; |
||||||
2.2.19.2. |
: |
s″Hz |
: |
rezervinė pagrindinio cilindro eiga (mm), matuojama prie stūmoklio koto pagal 8 brėžinį; |
||||||
2.2.20. |
: |
so |
: |
eigos nuostoliai, t. y. sukabintuvo eiga (mm), kai sukabintuvas aktyvuojamas taip, kad pasislenka iš 300 mm aukštyje virš horizontalės esančio taško į tašką, esantį 300 mm žemiau horizontalės, kai pavara nejuda; |
||||||
2.2.21. |
: |
2sB |
: |
stabdžių trinkelės aukštis (stabdžių trinkelės veikimo eiga) milimetrais, nustatytas išmatavus su naudojamu įtaisu lygiagretų skersmenį ir bandymo metu nesureguliavus stabdžių; |
||||||
2.2.22. |
: |
2sB * |
: |
mažiausias ratų, stabdomų būgniniais stabdžiais, stabdžių trinkelės centro aukštis (mažiausia stabdžio trinkelės veikimo eiga) milimetrais:
2r – stabdžio būgno skersmuo (mm), žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž. Jeigu ratai stabdomi diskiniais stabdžiais su hidrauline pavara:
čia:
bei
(V60 išreikštas cm3, FRZ išreikštas cm2, o rA išreikštas mm). |
||||||
2.2.23. |
: |
M* |
: |
stabdymo momentas, kaip nurodyta gamintojo 3 priedėlio 5 dalyje. Šis stabdymo momentas turi būti bent lygus nustatytai stabdymo jėgai (B*); |
||||||
2.2.23.1. |
: |
MT |
: |
bandomojo stabdymo momentas, kai nėra jokio perkrovos saugiklio (vadovaujantis 6.2.1 punktu); |
||||||
2.2.24. |
: |
R |
: |
dinaminis padangos riedėjimo spindulys (m); |
||||||
2.2.25. |
: |
n |
: |
stabdžių skaičius; |
||||||
2.2.26. |
: |
Mr |
: |
didžiausias stabdymo momentas, esant didžiausiai leidžiamai eigai (sr) arba didžiausiam leidžiamam skysčio tūriui (Vr), kai priekaba juda atgal (įskaitant 0,01 · g · GBo dydžio riedėjimo varžą); |
||||||
2.2.27. |
: |
sr |
: |
didžiausia leidžiama stabdžių valdiklio svirties eiga, kai priekaba juda atgal; |
||||||
2.2.28. |
: |
Vr |
: |
didžiausias leidžiamas skysčio tūris, sugertas vieno stabdomo rato, kai priekaba juda atgal; |
2.3. Simboliai galioja stabdžių sistemoms su mechanine pavara (žr. šio priedo 1 priedėlio 5 brėž.);
2.3.1. |
: |
iHo |
: |
sukabintuvo eigos ir svirties eigos valdiklio išėjimo pusėje redukcinis santykis; |
2.3.2. |
: |
iH1 |
: |
svirties eigos valdiklio išėjimo pusėje ir stabdžio svirties eigos redukcinis santykis (pavaros žeminimas); |
2.3.3. |
: |
iH |
: |
sukabintuvo eigos ir stabdžių svirties eigos redukcinis santykis: iH = iHo · iH1 |
2.3.4. |
: |
ig |
: |
stabdžių svirties eigos ir stabdžių trinkelės centro (žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž.) aukščio (veikimo eigos) redukcinis santykis; |
2.3.5. |
: |
P |
: |
jėga, kuria veikiama stabdžių valdiklio svirtis (žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž.); |
2.3.6. |
: |
Po |
: |
stabdžių atitraukimo jėga, kai priekaba juda į priekį; t. y. funkcijos M = f(P) grafike P jėgos vertė šios funkcijos ekstrapoliuotos dalies ir abscisių ašies sankirtos taške (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.); |
2.3.6.1. |
: |
Por |
: |
stabdžių atitraukimo jėga, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.); |
2.3.7. |
: |
P* |
: |
stabdymo jėgai (B*) gauti būtina jėga, kuria veikiama stabdžių valdiklio svirtis; |
2.3.8. |
: |
PT |
: |
bandymo jėga, vadovaujantis 6.2.1 punktu; |
2.3.9. |
: |
ρ |
: |
stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda į priekį: M = ρ (P – Po) |
2.3.9.1. |
: |
ρr |
: |
stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda atgal: Mr = ρr (Pr – Por) |
2.4. Simboliai galioja stabdžių sistemoms su hidrauline pavara (žr. šio priedo 1 priedėlio 8 brėž.);
2.4.1. |
: |
ih |
: |
sukabintuvo eigos ir pagrindinio stabdžių cilindro stūmoklių eigos redukcinis santykis; |
2.4.2. |
: |
i′g |
: |
cilindrų stūmos taško eigos ir stabdžių trinkelės centro aukščio (veikimo eigos) redukcinis santykis; |
2.4.3. |
: |
FRZ |
: |
jeigu stabdys (-žiai) yra būgninis (-iai), vieno rato cilindro stūmoklio paviršiaus plotas; jeigu stabdys (-žiai) yra diskinis (-iai), vienoje disko pusėje esančių stūmoklių su apkaba paviršiaus plotų suma; |
2.4.4. |
: |
FHZ |
: |
pagrindinio cilindro stūmoklio paviršiaus plotas; |
2.4.5. |
: |
p |
: |
hidraulinis slėgis stabdžių cilindre; |
2.4.6. |
: |
po |
: |
stabdžių atitraukimo slėgis stabdžių cilindre, kai priekaba juda į priekį; t. y. funkcijos M = f(P) grafike P jėgos vertė šios funkcijos ekstrapoliuotos dalies ir abscisių ašies sankirtos taške (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.); |
2.4.6.1. |
: |
por |
: |
stabdžių atitraukimo slėgis, kai priekaba juda atgal (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.); |
2.4.7. |
: |
p* |
: |
stabdymo jėgai (B*) gauti būtinas hidraulinis slėgis stabdžių cilindre; |
2.4.8. |
: |
pT |
: |
bandymo jėga, vadovaujantis 6.2.1 punktu; |
2.4.9. |
: |
ρ′ |
: |
stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda į priekį: M = ρ′ (p – po) |
2.4.9.1. |
: |
ρ′r |
: |
stabdžio charakteristika, apskaičiuota pagal šią formulę, kai priekaba juda atgal: Mr = ρ′r (pr – por) |
2.5. Simboliai, taikomi laikantis su perkrovos saugikliais susijusių stabdymo reikalavimų
2.5.1. |
: |
Dop |
: |
valdiklio įėjimo pusėje veikianti jėga, kuriai esant perkrovos saugiklis suveikia; |
2.5.2. |
: |
Mop |
: |
stabdymo momentas, kuriuo suveikia perkrovos saugiklis (kaip deklaruota gamintojo); |
2.5.3. |
: |
MTop |
: |
mažiausias bandomojo stabdymo momentas, kai perkrovos saugiklis yra sumontuotas (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu); |
2.5.4. |
: |
Pop_min |
: |
stabdį veikianti jėga, kuriai esant perkrovos saugiklis suveikia (vadovaujantis 6.2.2.1 punktu); |
2.5.5. |
: |
Pop_max |
: |
didžiausia jėga (sukabintuvą visiškai pastūmus atgal), kuria veikiamas stabdžio perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.3 punktu); |
2.5.6. |
: |
pop_min |
: |
stabdį veikiantis slėgis, kuriam esant perkrovos saugiklis suveikia (vadovaujantis 6.2.2.1 punktu); |
2.5.7. |
: |
pop_max |
: |
didžiausias hidraulinis slėgis (sukabintuvą visiškai pastūmus atgal), kuriam esant perkrovos saugiklis veikia stabdžių kamerą (vadovaujantis 6.2.2.3 punktu); |
2.5.8. |
: |
PTop |
: |
mažiausia bandomojo stabdymo jėga, kai yra sumontuotas perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu); |
2.5.9. |
: |
pTop |
: |
mažiausia bandomojo stabdymo jėga, kai yra sumontuotas perkrovos saugiklis (vadovaujantis 6.2.2.2 punktu). |
3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
3.1. |
Stabdymo jėga iš sukabintuvo į priekabos stabdžius turi būti perduodama arba trauklėmis, arba įvairiais skysčiais. Tačiau daliai pavaros galima naudoti ir armuotąjį lyną (Boudeno lyną); ši dalis turi būti kuo trumpesnė. |
3.2. |
Visi varžtai jungtyse turi būti tinkamai apsaugoti. Be to, tos jungtys turi būti arba savitepės, arba lengvai sutepamos. |
3.3. |
Inerciniai stabdymo įtaisai turi būti taip išdėstyti, kad sukabintuvui visiškai pasislinkus, jokia pavaros dalis neįstrigtų, ilgam neiškryptų arba nesulūžtų. Tai patikrinama pavaros galinę dalį atjungiant nuo stabdžių valdymo svirčių. |
3.4. |
Inercinė stabdžių sistema turi leisti priekabai judėti kartu su vilkiku, o jos sukurta velkamoji jėga neturi viršyti 0,08 g · GA. Šiuo tikslu naudojami prietaisai turi veikti automatiškai ir automatiškai išsijungti, priekabai pajudėjus į priekį. |
3.5. |
Bet koks 3.4 punkte minėtu tikslu įrengtas specialus prietaisas turi būti toks, kad nuolydžio sąlygomis stovėjimo stabdžių veiksmingumas nesumažėtų. |
3.6. |
Inercinių stabdžių sistemose gali būti įmontuoti perkrovos saugikliai. Jie neturi suveikti, kai jėga yra mažesnė nei Dop = 1,2 · D* (kai sumontuoti prie valdiklio) ar nei Pop = 1,2 · P* arba kai slėgis yra mažesnis nei pop = 1,2 · p* (kai saugikliai sumontuoti prie rato stabdžio); P* jėga ir p* slėgis atitinka B* = 0,5 · g · GBo dydžio stabdymo jėgą. |
4. VALDIKLIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
4.1. |
Slankiosios valdiklio dalys turi būti pakankamai ilgos, kad stabdžius būtų galima visiškai nuspausti net ir tada, kai priekaba yra prikabinta. |
4.2. |
Slankiosios dalys apsaugomos silfonais arba lygiaverte priemone. Jos turi būti arba tepamos, arba pagamintos iš savitepių medžiagų. Susiliečiantys paviršiai turi būti pagaminti iš tokios medžiagos, kad nebūtų nei sukamojo momento dėl elektrocheminės reakcijos, nei mechaninio nesuderinamumo, dėl kurio slankiosios dalys galėtų įstrigti. |
4.3. |
Valdiklio įtempio slenkstis (KA) turi būti ne mažesnis kaip 0,02 g · G′A ir ne didesnis kaip 0,04 g · G′A. |
4.4. |
Didžiausia priekabų su standžiąja vilktimi įterpties jėga (D1) neturi viršyti 0,10 g · G′A, o daugiaašių priekabų su pasukamąja vilktimi – 0,067 g · G′A. |
4.5. |
Didžiausia vilkimo jėga (D2) neturi būti mažesnė kaip 0,1 g · G′A ir didesnė kaip 0,5 g · G′A. |
5. VALDIKLIŲ BANDYMAI IR MATAVIMAI
5.1. |
Bandymus atliekančiai technikos tarnybai pateiktų valdiklių atitiktis tikrinama pagal šio priedo 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus. |
5.2. |
Išmatuojamos šios visų tipų stabdžių charakteristikos:
|
5.3. |
Turėtų būti nustatomos šios inercinių stabdžių sistemų su mechanine pavara charakteristikos:
|
5.4. |
Turėtų būti nustatomos šios inercinių stabdžių sistemų su hidrauline pavara charakteristikos:
|
5.5. |
Jeigu daugiaašėse priekabose su pasukamosiomis vilktimis yra sumontuotos inercinės stabdžių sistemos, reikėtų išmatuoti šio priedo 9.4.1 punkte nurodytus eigos nuostolius (so). |
6. STABDŽIAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
6.1. Be tikrintinų stabdžių bandymus atliekančiai technikos tarnybai gamintojas turi pateikti stabdžių brėžinius, kuriuose nurodomas pagrindinių komponentų tipas, matmenys ir medžiaga, taip pat antdėklų gamyklinė markė ir tipas. Jeigu stabdžiai yra hidrauliniai, šiuose brėžiniuose turi būti nurodytas stabdžių cilindrų paviršiaus plotas (FRZ). Be to, gamintojas nurodo stabdymo momentą (M*) ir masę (GBo), apibrėžtą šio priedo 2.2.4 punkte.
6.2. Bandymo sąlygos
6.2.1. |
Jeigu inercinėje (saviridos) stabdžių sistemoje perkrovos saugiklio nėra ir jo ten neketinama montuoti, ratų stabdys bandomas taikant šią bandymo jėgą ar slėgį: atitinkamai PT = 1,8 P* arba pT = 1,8 p* ir MT = 1,8 M*. |
6.2.2. |
Jeigu perkrovos saugiklis inercinėje (saviridos) stabdžių sistemoje yra sumontuotas arba jį ten ketinama montuoti, ratų stabdys bandomas taikant toliau nurodytą bandymo jėgą ar slėgį.
|
7. STABDŽIŲ BANDYMAI IR MATAVIMAI
7.1. Bandymus atliekančiai technikos tarnybai pateiktų stabdžių ir komponentų atitiktis tikrinama pagal šio priedo 6 dalyje nustatytus reikalavimus.
7.2. Reikėtų nustatyti šias charakteristikas:
7.2.1. |
mažiausią stabdžių trinkelės aukštį, t. y. mažiausią stabdžių trinkelės veikimo eigą (2sB*); |
7.2.2. |
stabdžių trinkelės centro aukštį, t. y. stabdžių trinkelės veikimo eigą (2sB), kuri būtų didesnė už 2sB*. |
7.3. Jeigu stabdžiai yra mechaniniai, nustatomos šios charakteristikos:
7.3.1. |
redukcinis santykis (ig) (žr. šio priedo 1 priedėlio 4 brėž.); |
7.3.2. |
stabdymo momento (M*) jėga (P*); |
7.3.3. |
jėgos momentas (M*), kaip mechaninės pavaros sistemų valdiklio svirtį veikiančios jėgos (P*) funkcija. Sukamasis stabdymo paviršių greitis turi atitikti pradinį 60 km/h transporto priemonės greitį, kai priekaba juda į priekį, ir 6 km/h greitį, kai priekaba juda atgal. Pagal kreivę, nustatytą atlikus minėtus matavimus, nustatomos šios charakteristikos (žr. šio priedo 1 priedėlio 6 brėž.):
|
7.4. Jeigu stabdžiai yra hidrauliniai, nustatomos šios charakteristikos:
7.4.1. |
redukcinis santykis (ig′) (žr. šio priedo 1 priedėlio 8 brėž.); |
7.4.2. |
stabdymo momento (M*) slėgis (p*); |
7.4.3. |
jėgos momentas (M*), kaip hidraulinės pavaros sistemų stabdžių cilindrą veikiančio slėgio (p*) funkcija. Sukamasis stabdymo paviršių greitis turi atitikti pradinį 60 km/h transporto priemonės greitį, kai priekaba juda į priekį, ir 6 km/h greitį, kai priekaba juda atgal. Pagal kreivę, nustatytą atlikus minėtus matavimus, nustatomos šios charakteristikos (žr. šio priedo 1 priedėlio 7 brėž.):
|
7.4.4. |
stabdžių cilindro stūmoklio paviršiaus plotas (FRZ). |
7.5. Alternatyvi I tipo bandymo atlikimo tvarka
7.5.1. |
Pateiktos patvirtinti transporto priemonės tipui netaikomas I tipo bandymas pagal 4 priedo 1.5 punktą, jeigu stabdžių sistemos komponentai yra bandomi naudojant inercinę bandomąją įrangą ir turi atitikti 4 priedo 1.5.2 ir 1.5.3 punktuose nustatytus reikalavimus. |
7.5.2. |
Vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.5.2 punkto nuostatomis, taikoma alternatyvi I tipo bandymo atlikimo tvarka (analogiškai taikoma diskiniams stabdžiams). |
8. BANDYMŲ ATASKAITOS
Prie priekabų, kuriose sumontuotos inercinės stabdžių sistemos, patvirtinimo paraiškų pridedamos bandymų ataskaitos apie valdiklius bei stabdžius ir bandymo ataskaita apie inercinio valdiklio suderinamumą, pavarą ir priekabos stabdžius; ataskaitose pateikiami bent šio priedo 2, 3 ir 4 priedėliuose nustatyti duomenys.
9. VALDIKLIO IR TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDŽIŲ SUDERINAMUMAS
9.1. Atsižvelgiant į transporto priemonės valdiklio (2 priedėlis), stabdžių (3 priedėlis) ir šio priedo 4 priedėlio 4 dalyje nurodytas priekabos charakteristikas, patikrinama, ar priekabos inercinė stabdžių sistema atitinka nustatytuosius reikalavimus.
9.2. Bendrieji visų tipų stabdžių tikrinimai
9.2.1. Patikrinamos transporto priemonės pavaros dalys, kurios nebuvo bandomos tuo pat metu, kaip ir valdiklis ar stabdžiai. Tikrinimo rezultatai nurodomi šio priedo 4 priedėlyje (pvz. iH1 and ηH1).
9.2.2. Masė
9.2.2.1. |
Didžiausia priekabos masė (GA) turi neviršyti didžiausios valdikliui leidžiamos masės (G′A). |
9.2.2.2. |
Didžiausia priekabos masė (GA) turi neviršyti didžiausios masės (GB), kurią galima sustabdyti kartu įjungus visus priekabos stabdžius. |
9.2.3. Jėga
9.2.3.1. |
Slenkstinė jėga (KA) turi būti ne mažesnė kaip 0,02 g · GA ir ne didesnė kaip 0,04 g · GA. |
9.2.3.2. |
Didžiausia priekabų su standžiąja vilktimi įterpties jėga (D1) neturi viršyti 0,10 g · GA, o daugiaašių priekabų su pasukamąja vilktimi – 0,067 g · GA. |
9.2.3.3. |
Didžiausia traukos jėga (D2) turi būti nuo 0,1 g · GA iki 0,5 g · GA. |
9.3. Stabdymo veiksmingumo tikrinimas
9.3.1. |
Priekabos ratų perimetru sukeltų jėgų suma turi būti ne mažesnė kaip B* = 0,50 g · GA, įskaitant 0,01 g · GA riedėjimo varžą; tai atitinka 0,49 g · GA dydžio stabdymo jėgą (B). Šiuo atveju didžiausia leidžiama sukabinimo įtaisą veikianti stūmos jėga turi būti:
Tikrinant, ar šios sąlygos tenkinamos, taikomos šios nelygybės:
|
9.4. Valdiklio eigos tikrinimas
9.4.1. |
Daugiaašių priekabų su pasukamąja vilktimi, kurių jungiamosios stabdžių trauklės priklauso nuo velkančiojo įtaiso padėties, valdiklių eiga (s) turi būti didesnė už efektyviąją (naudingąją) valdiklio eigą (s′), o skirtumas turi būti bent jau lygus eigos nuostoliams (so). Eigos nuostoliai (so) neturi viršyti 10 proc. efektyviosios eigos (s′). |
9.4.2. |
Vienaašių ir daugiaašių priekabų efektyvioji (naudingoji) valdiklio eiga (s′) nustatoma taip:
|
9.4.3. |
Tikrinant, ar valdiklio eiga yra tinkama, taikomos šios nelygybės:
|
9.5. Papildomi tikrinimai
9.5.1. |
Jeigu inercinės stabdžių sistemos yra su mechanine pavara, patikrinama, ar trauklės, kuriomis iš valdiklio stabdžiams perduodama jėga, yra tinkamai sumontuotos. |
9.5.2. |
Jeigu inercinės stabdžių sistemos yra su hidrauline pavara, patikrinama, ar pagrindinio cilindro eiga yra ne mažesnė kaip s/ih. Lygis neturi būti mažesnis. |
9.5.3. |
Bendra transporto priemonės veika stabdant patikrinama kelyje, judant įvairiais greičiais ir įvairiu stiprumu bei greičiu spaudžiant stabdžius. Neturi atsirasti savaiminių neslopinamų virpesių. |
10. BENDROSIOS PASTABOS
Nurodytieji reikalavimai taikomi paties įprasčiausio pavidalo inercinėms stabdžių sistemoms su mechanine ar hidrauline pavara, jei, visų pirma, visuose priekabos ratuose sumontuoti to paties tipo stabdžiai ir padangos. Tikrinant mažiau įprasto pavidalo sistemas, nurodytieji reikalavimai pritaikomi pagal aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju.
1 PRIEDĖLIS
1 brėž.
Visų tipų stabdžiams taikomi simboliai
(žr. šio priedo 2.2 punktą)
2 brėž.
Mechaninė pavara
(žr. šio priedo 2.2.10 ir 5.3.2 punktus)
3 brėž.
Hidraulinė pavara
(žr. šio priedo 2.2.10 ir 5.4.2 punktus)
4 brėž.
Stabdžių tikrinimai
(žr. šio priedo 2.2.22 ir 2.3.4 punktus)
5 brėž.
Stabdžių sistema su mechanine pavara
(žr. šio priedo 2.3 punktą)
6 brėž.
Mechaniniai stabdžiai
(žr. šio priedo 2 dalį)
7 brėž.
Hidraulinis stabdys
(žr. šio priedo 2 dalį)
8 brėž.
Stabdžių sistema su hidrauline pavara
(žr. šio priedo 2 dalį)
2 PRIEDĖLIS
INERCINĖS STABDŽIŲ SISTEMOS VALDIKLIO BANDYMO ATASKAITA
1. |
Gamintojas … |
2. |
Gamyklinė markė … |
3. |
Tipas … |
4. |
Priekabų, kurioms naudojamas gamintojo skirtas valdiklis, charakteristikos |
4.1. |
masė G′A = …kg |
4.2. |
leidžiama statinė jėga, kuria vertikaliai veikiama velkančiojo prietaiso galvutė … N |
4.3. |
priekaba su standžiąja vilktimi/daugiaašė priekaba su pasukamąja vilktimi (1) |
5. |
Trumpas aprašas (pridedamų planų ir matmenų brėžinių sąrašas) |
6. |
Valdymo būdo diagrama |
7. |
Eiga (s) = … mm |
8. |
Redukcinis valdiklio santykis: |
8.1. |
su mechanine pavara (1) iHo = nuo … iki … (2) |
8.2. |
su hidrauline pavara (1) ih = nuo …iki … (2) FHZ = …cm2 Pagrindinio cilindro eiga (sHz) … mm Rezervinė pagrindinio cilindro eiga (s′Hz) … mm |
9. |
Bandymų rezultatai: |
9.1. |
Efektyvumas su mechanine pavara (1) ηH = … su hidrauline pavara (1) ηH = … |
9.2. |
Papildomoji jėga (K) = … N |
9.3. |
Didžiausia slėgimo jėga (D1) = …N |
9.4. |
Didžiausia vilkimo jėga (D2) = …N |
9.5. |
Jėgos slenkstis (KA) = …N |
9.6. |
Eigos nuostoliai ir rezervinė eiga: kai velkančiojo prietaiso padėtis turi įtakos: so (1) = …mm su hidrauline pavara: s″ (1) = s″Hz · ih = … mm |
9.7. |
Efektyvioji (naudingoji) valdiklio eiga s′ = …mm |
9.8. |
Šio priedo 3.6 punkte nustatytas perkrovos saugiklis yra/nėra pateiktas (1) |
9.8.1. |
Jeigu perkrovos saugiklis įrengiamas priešais valdiklio pavaros svirtį |
9.8.1.1. |
Slenkstinė perkrovos saugiklio jėga Dop = …N |
9.8.1.2. |
Jeigu perkrovos saugiklis yra mechaninis (1) didžiausia jėga, kurią gali sukurti inercinis valdiklis P′max/iHo = Pop_max = … N |
9.8.1.3. |
Jeigu perkrovos saugiklis yra hidraulinis (1) slėgis, kurį gali sukurti inercinis valdiklis p′max/ih = pop_max = … N/cm2 |
9.8.2. |
Jeigu perkrovos saugiklis įrengiamas už valdiklio pavaros svirties |
9.8.2.1. |
Slenkstinė perkrovos saugiklio jėga Jeigu perkrovos saugiklis yra mechaninis (1) Dop.iHo = … N Jeigu perkrovos saugiklis yra hidraulinis (1) Dop.ih = … N |
9.8.2.2. |
Jeigu perkrovos saugiklis yra mechaninis (1) didžiausia jėga, kurią gali sukurti inercinis valdiklis P′max = Pop_max = … N |
9.8.2.3. |
Jeigu perkrovos saugiklis yra hidraulinis (1) slėgis, kurį gali sukurti inercinis valdiklis p′max = pop_max = …N/cm2 |
10. |
Aprašytasis valdiklis atitinka šio priedo 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus arba jų neatitinka (1). Data … Parašas … |
11. |
Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis atitinkamomis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 12 priedo nuostatomis. Bandymus atliekanti technikos tarnyba (3) Parašas: …Data: … |
12. |
Patvirtinimą suteikianti institucija (3) Parašas: …Data: … |
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Nurodyti ilgius, kurių santykis taikytas iHo ar ih dydžiams nustatyti.
(3) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
3 PRIEDĖLIS
STABDŽIO BANDYMO ATASKAITA
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
Mechaniniai stabdžiai (1) |
Hidrauliniai stabdžiai (1) |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
|||||
|
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Nurodyti ilgius, kurie taikyti ig ar i′g dydžiams nustatyti.
(3) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
4 PRIEDĖLIS
Inercinių stabdžių valdiklio, pavaros ir priekabos stabdžių suderinamumo bandymo ataskaita
1. |
Valdiklis … (aprašyta pridedamoje bandymo ataskaitoje, žr. šio priedo 2 priedėlį) Pasirinktas redukcinis santykis: iHo (1) = … (2) arba ih (1) = … (2) (turi neviršyti šio priedo 2 priedėlio 8.1 ar 8.2 punkte nurodytų ribų). |
2. |
Stabdžiai (aprašyta pridedamoje bandymo ataskaitoje, žr. šio priedo 3 priedėlį). |
3. |
Priekaboje sumontuotos pavaros |
3.1. |
Trumpas aprašas su valdymo diagrama |
3.2. |
Redukcinis santykis ir priekaboje sumontuotos mechaninės pavaros efektyvumas ηH1 (1) = … |
4. |
Priekaba |
4.1. |
Gamintojas … |
4.2. |
Gamyklinė markė … |
4.3. |
Tipas … |
4.4. |
Vilkties jungties tipas: priekaba su standžiąja vilktimi/daugiaašė priekaba su pasukamąja vilktimi (1) |
4.5. |
Stabdžių skaičius n = … |
4.6. |
Techniškai leidžiama didžiausia masė GA = …kg |
4.7. |
Dinaminis padangos riedėjimo spindulys R = …m |
4.8. |
Sukabinimo įtaisą veikianti leidžiama stūmos jėga D* = 0,10 g GA (1) = …N arba D* = 0,067 g GA (1) = …N |
4.9. |
Privalomoji stabdymo jėga B* = 0,50 g GA = …N |
4.10. |
Stabdymo jėga B = 0,49 g GA = …N |
5. |
Suderinamumas. Bandymo rezultatai |
5.1. |
Jėgos slenkstis 100 · KA/(g · GA) = … (turi būti nuo 2 iki 4) |
5.2. |
Didžiausia slėgimo jėga 100 · D1/(g · GA) = … (neturi viršyti 10, jeigu priekabos yra su standžiąja vilktimi, arba 6,7, jeigu priekabos yra su pasukamąja vilktimi) |
5.3. |
Didžiausia vilkimo jėga 100 · D2/(g · GA) = … (turi būti nuo 10 iki 50) |
5.4. |
Inerciniam valdikliui techniškai leidžiama didžiausia masė G′A = …kg (turi būti ne mažesnė nei GA) |
5.5. |
Visiems priekabos stabdžiams techniškai leidžiama didžiausia masė GB = n · GBo = …kg (turi būti ne mažesnė nei GA) |
5.6. |
Stabdžių stabdymo momentas n · M* /(B · R) = … (turi būti ne mažesnis nei 1,0) |
5.6.1. |
Šio priedo 3.6 punkte nustatytas perkrovos saugiklis yra/nėra (1) sumontuotas inercijos valdiklyje/stabdžiuose (1) |
5.6.1.1. |
kai inercijos valdiklyje sumontuotas mechaninis perkrovos saugiklis (1) n · P* /(iH1 · ηH1 · P′max)= … (turi būti ne mažesnis nei 1,2) |
5.6.1.2. |
kai inerciniame valdiklyje sumontuotas hidraulinis perkrovos saugiklis (1) p* / p′max = … (turi būti ne mažesnis nei 1,2) |
5.6.1.3. |
jeigu perkrovos saugiklis sumontuotas inerciniame valdiklyje: slenkstinė jėga Dop/D* = … (turi būti ne mažesnė nei 1,2) |
5.6.1.4. |
jeigu perkrovos saugiklis sumontuotas stabdyje: slenkstinis jėgos momentas n · Mop/(B · R) = … (turi būti ne mažesnis nei 1,2) |
5.7. |
Inercinė stabdžių sistema su mechanine pavara (1) |
5.7.1. |
iH = iHo · iH1 = … |
5.7.2. |
ηH = ηHo · ηH1 = … |
5.7.3. |
(turi būti ne didesnė nei iH) |
5.7.4. |
(turi būti ne mažesnė nei iH) |
5.7.5. |
Santykis s'/iH = … kai priekaba juda atgal (turi būti ne didesnis kaip sr) |
5.7.6. |
Stabdymo momentas, nustatomas, kai priekaba juda atgal, įskaitant riedėjimo varžą 0,08 · g · GA · R = …Nm (turi būti ne didesnis nei n · Mr) |
5.8. |
Inercinė stabdžių sistema su hidrauline pavara (1) |
5.8.1. |
ih/FHZ = … |
5.8.2. |
(turi būti ne didesnis nei ih/FHZ) |
5.8.3. |
(turi būti ne mažesnis nei ig/FHZ) |
5.8.4. |
s/ih = … (turi būti ne didesnis nei pagrindinio cilindro pavaros eiga, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlio 8.2 punkte) |
5.8.5. |
Santykis s′/FHZ = … kai priekaba juda atgal (turi būti ne didesnis kaip Vr) |
5.8.6. |
Stabdymo momentas, nustatomas, kai priekaba juda atgal, įskaitant riedėjimo varžą 0,08 · g · GA · R = …Nm (turi būti ne didesnis nei (n · Mr) |
6. |
Aprašytoji inercinė stabdžių sistema atitinka šio priedo 3–9 dalyse nustatytus reikalavimus/jų neatitinka (1). Parašas … Data … |
7. |
Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis atitinkamomis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 12 priedo nuostatomis. Bandymus atliekanti technikos tarnyba (3) Parašas … Data … |
8. |
Patvirtinimą suteikianti institucija (3) Parašas … Data … |
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Nurodyti ilgius, kurie taikyti iHo, ih, iH1 dydžiams nustatyti.
(3) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
13 PRIEDAS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮRENGTOS STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS, BANDYMŲ REIKALAVIMAI
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Šiame priede nustatomas privalomasis kelių transporto priemonių, kuriose įrengtos stabdžių antiblokavimo sistemos, stabdymo veiksmingumas. Be to, pakrautos variklinės transporto priemonės, kuriomis leidžiama vilkti priekabas, ir priekabos, kuriose įrengtos pneumatinės stabdžių sistemos, turi atitikti šios taisyklės 10 priede nustatytus suderinamumo reikalavimus. Tačiau visomis apkrovos sąlygomis stabdymo greitis turi būti pasiektas tada, kai slėgis yra 20–100 kPa arba kai skaitmeninė užklausos signalo reikšmė, nustatyta valdymo linijos (-ų) sukabintuve, yra lygiavertė. |
1.2. |
Šiuo metu žinomose stabdžių antiblokavimo sistemose yra jutiklis (-iai), valdiklis (-iai) ir moduliatorius (-iai). Vadovaujantis šios taisyklės šio priedo ir 10 priedo nuostatomis, bet kuris kitokios konstrukcijos įtaisas, kuris gali būti ateityje įrengtas, ar bet kuri kita sistema, į kuria integruojama stabdžių antiblokavimo funkcija, laikomi stabdžių antiblokavimo sistema, jeigu jos veiksmingumas atitinka nustatytąjį šiame priede. |
2. APIBRĖŽTYS
2.1. Stabdžių antiblokavimo sistema– darbinės stabdžių sistemos dalis, kuria automatiškai reguliuojamas stabdomos transporto priemonės rato arba ratų slysties laipsnis sukimosi kryptimi.
2.2. Jutiklis– komponentas, kurio paskirtis – registruoti ir valdikliui perduoti duomenis apie rato (-ų) sukimosi sąlygas arba dinaminę transporto priemonės būklę.
2.3. Valdiklis– komponentas, kurio paskirtis – įvertinti jutiklio (-ių) pasiųstus duomenis ir persiųsti signalą moduliatoriui.
2.4. Moduliatorius– komponentas, kurio paskirtis – keisti stabdymo jėgą (-as) pagal signalą, gaunamą iš valdiklio.
2.5. Tiesiogiai valdomas ratas– ratas, kurio stabdymo jėga moduliuojama pagal duomenis, gautus bent iš paties rato jutiklio (1)
2.6. Netiesiogiai valdomas ratas– ratas, kurio stabdymo jėga moduliuojama pagal duomenis, gautus iš kito (-ų) rato (-ų) jutiklio (-ių) (1).
2.7. Visas ciklas– būsena, kai stabdžių antiblokavimo sistema nuolat moduliuoja stabdymo jėgą, kad neleistų užsiblokuoti tiesiogiai valdomiems ratams. Stabdžių spūdžiai, kai stabdant moduliacija įvyksta tik kartą, šios apibrėžties neatitinka.
Jeigu priekabose sumontuotos pneumatinės stabdžių sistemos, visą stabdžių antiblokavimo sistemos ciklą galima užtikrinti tik tada, kai slėgis bet kurioje tiesiogiai valdomo rato stabdžių pavaroje yra 100 kPa didesnis už didžiausią ciklo slėgį, nustatytą atliekant aptariamą bandymą. Pasiektas tiekimo slėgis negali viršyti 800 kPa.
3. STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMŲ TIPAI
3.1. Laikoma, kad transporto priemonėje sumontuota šios taisyklės 10 priedo 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti stabdžių antiblokavimo sistema, jei joje įrengta viena iš šių sistemų:
3.1.1. 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema
Transporto priemonė, kurioje sumontuota 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus.
3.1.2. 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema
Transporto priemonė, kurioje sumontuota 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus nustatytuosius 5.3.5 punkte.
3.1.3. 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema
Transporto priemonė, kurioje sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus nustatytuosius 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose. Bet kokia atskira tokios transporto priemonės ašis (ar važiuoklė), kurios bent vienas ratas nėra tiesiogiai valdomas, turi atitikti šios taisyklės 10 priede nustatytas sukibimo panaudojimo ir rato blokavimo sekos sąlygas, atsižvelgiant atitinkamai į stabdymo greitį ir apkrovą. Šie reikalavimai gali būti patikrinti ant didelio ar blogo sukibimo kelio dangos (kurios apytikris koeficientas ne didesnis kaip 0,8 ir 0,3), moduliuojant darbinių stabdžių valdymo jėgą.
3.2. Laikoma, kad priekaboje yra sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, kaip apibrėžta šios taisyklės 10 priedo 1 dalyje, kai bent priešingose transporto priemonės pusėse esantys du ratai yra valdomi tiesiogiai, o visi likę ratai yra tiesiogiai ar netiesiogiai valdomi stabdžių antiblokavimo sistema. Jeigu tai yra priekaba, bent du vienos priekinės ašies ratai ir du vienos galinės ašies ratai turi būti valdomi tiesiogiai ir kiekvienoje iš tų ašių turi būti įrengtas bent vienas atskiras moduliatorius, o visi likę ratai turi būti valdomi arba tiesiogiai, arba netiesiogiai. Be to, priekaba, kurioje įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti vieną iš šių sąlygų:
3.2.1. A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema
Transporto priemonė, kurioje įrengta A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus.
3.2.2. B kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema
Transporto priemonė, kurioje įrengta B kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi atitikti visus susijusius šio priedo reikalavimus, išskyrus nustatytuosius 6.3.2 punkte.
4. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4.1. |
Apie bet kokį elektros gedimą ar jutiklio triktį, turinčią įtakos šiame priede nustatytiems sistemos funkcionalumo ir veiksmingumo reikalavimams, įskaitant elektros maitinimo grandinės, išorinės elektros laidų, prijungtų prie reguliatoriaus (-ių), sistemos, valdiklio (-ių) (2) ir moduliatoriaus (-ių) gedimus, vairuotojui turi būti pranešta specialiu įspėjamuoju vaizdo signalu. Šiuo tikslu naudojamas 5.2.1.29.1.2 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjamasis signalas. |
4.1.1. |
Jutiklio triktys, kurių negalima aptikti, kai transporto priemonė nejuda, turi būti nustatytos vėliausiai tada, kai transporto priemonė viršija 10 km/h greitį (3). Tačiau patikrą galima atidėti, siekiant išvengti klaidingo pranešimo apie triktį, kai jutiklis nerodo transporto priemonės greičio dėl to, kad ratas nesisuka, bet ji turi būti atlikta vėliausiai tada, kai transporto priemonė viršija 15 km/h greitį. |
4.1.2. |
Jei stabdžių antiblokavimo sistemai energija tiekiama, kai transporto priemonė stovi, elektra valdomas pneumatinis (-iai) moduliatoriaus vožtuvas (-ai) turi atlikti bent vieną ciklą. |
4.2. |
Variklinėse transporto priemonėse, kuriose įrengta stabdžių antiblokavimo sistema ir kuriomis leidžiama vilkti priekabą, kurioje įrengta tokia sistema, turi būti sumontuotas atskiras įspėjamasis priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos vaizdo įtaisas, atitinkantis šio priedo 4.1 punkte nustatytus reikalavimus. Įjungti atskiri geltonos spalvos signalai, nurodyti 5.2.1.29.2 punkte, siunčiami standarto ISO 7638:1997 reikalavimus atitinkančios elektrinės jungties penktuoju kontaktu (4). |
4.3. |
Sugedus stabdžių antiblokavimo sistemai, liekamojo stabdymo veiksmingumas turi atitikti tokį aptariamos transporto priemonės veiksmingumą, kuris pasiekiamas sugedus darbinės stabdžių sistemos pavaros daliai (žr. šios taisyklės 5.2.1.4 punktą). Šis reikalavimas neturi būti aiškinamas kaip nukrypimas nuo atsarginiams stabdžiams taikomų reikalavimų. Sugedus stabdžių antiblokavimo sistemai, kaip apibrėžta 4.1 punkte, liekamojo priekabų stabdymo veiksmingumas turi būti bent 80 proc. nustatyto atitinkamai pakrautos priekabos darbinės stabdžių sistemos veiksmingumo. |
4.4. |
Stabdžių antiblokavimo sistemos neturi neigiamai veikti magnetiniai ar elektriniai laukai. Ar šio reikalavimo laikomasi, įrodoma vadovaujantis Taisykle Nr. 10 su 02 serijos pakeitimais. |
4.5. |
Rankinio prietaiso, kuriuo išjungiamas ar keičiamas stabdžių antiblokavimo sistemos valdymo režimas (5), galima nepateikti, išskyrus tuos atvejus, kai jis skirtas N2 ir N3 kategorijų variklinėms transporto priemonėms, skirtoms važiuoti bekele, kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede. Kai prietaisas įrengiamas N2 ar N3 kategorijų transporto priemonėse, turi būti laikomasi toliau pateiktų sąlygų.
|
4.6. |
Transporto priemonėse, kuriose sumontuota integruotoji ilgalaikio stabdymo sistemą, taip pat įrengiama atitinkamus šio priedo reikalavimus atitinkanti stabdžių antiblokavimo sistema, kuria bent jau galima įjungti darbinių stabdžius, sumontuotus ant ilgalaikio stabdymo sistema valdomos ašies, arba pačią ilgalaikio stabdymo sistemą. |
5. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ
5.1. Suvartojamos energijos kiekis
Darbinių stabdžių valdiklį ilgą laiką laikant visiškai nuspaudus, variklinių transporto priemonių, kuriose sumontuotos stabdžių antiblokavimo sistemos, veiksmingumas turi nemažėti. Ar šio reikalavimo laikomasi, tikrinama atliekant toliau nurodytus bandymus.
5.1.1. Bandymo atlikimo tvarka
5.1.1.1. |
Pradinis energijos lygis energijos kaupiklyje (-iuose) turi būti toks, kaip nurodyta gamintojo. Šis lygis turi būti bent toks, kad būtų užtikrintas nustatytas pakrautos transporto priemonės darbinių stabdžių veiksmingumas. Pagalbinės pneumatinės įrangos energijos kaupiklis (-iai) atskiriamas (-i). |
5.1.1.2. |
Judant danga, kurios sukibimo koeficientas yra ne didesnis kaip 0,3 (6) ne mažesniu kaip pradiniu 50 km/h greičiu, pakrautos transporto priemonės stabdžiai visai nuspaudžiami t laikui ir įvertinamas per tą laiką netiesiogiai valdomų ratų suvartotas energijos kiekis; visi tiesiogiai valdomi ratai turi likti valdomi stabdžių antiblokavimo sistemos. |
5.1.1.3. |
Po to sustabdomas transporto priemonės variklis arba nutraukiamas energijos tiekimas į energijos perdavimo pavaros kaupiklį (-ius). |
5.1.1.4. |
Kai transporto priemonė sustoja, darbinių stabdžių valdiklis visiškai įjungiamas keturis kartus iš eilės. |
5.1.1.5. |
Kai valdiklis nuspaudžiamas penktąjį kartą, transporto priemonės stabdymo veiksmingumas turi būti ne mažesnis už pakrautos transporto priemonės atsarginei stabdžių sistemai nustatytą veiksmingumą. |
5.1.1.6. |
Jeigu bandoma variklinė transporto priemonė, kuria leidžiama vilkti priekabą su įrengta pneumatine stabdžių sistema, atliekant bandymus maitinimo linija atjungiama, o prie valdymo linijos, jeigu ji yra, prijungiamas 0,5 litro talpos energijos kaupiklis (pagal šios taisyklės 7 priedo A dalies 1.2.2.3 punktą). Stabdžius nuspaudus penktąjį kartą, kaip aprašyta 5.1.1.5 punkte, pneumatine linija tiekiamos energijos lygis neturi būti mažesnis daugiau kaip du kartus už lygį, nustatytą tada, kai stabdžiai visiškai nuspaudžiami esant pradiniam energijos lygiui. |
5.1.2. Papildomi reikalavimai
5.1.2.1. |
Sukibimo su kelio danga koeficientas išmatuojamas naudojant bandomąją transporto priemonę ir taikant šio priedo 2 priedėlio 1.1 punkte aprašytą metodą. |
5.1.2.2. |
Stabdymo bandymas atliekamas išjungus pavarą, kai variklis veikia tuščiąja eiga, o transporto priemonė yra pakrauta. |
5.1.2.3. |
Stabdymo laikas (t) apskaičiuojamas pagal šią formulę:
(tačiau ne mažiau kaip 15 sekundžių); t laikas matuojamas sekundėmis, o vmax vertė yra didžiausias projektinis transporto priemonės greitis (km/h), kurio viršutinė riba – 160 km/h. |
5.1.2.4. |
Jeigu viena stabdymo fazė ilgesnė nei t laikas, tokių fazių gali būti ir daugiau, tačiau ne daugiau kaip keturios. |
5.1.2.5. |
Jeigu bandymas atliekamas keliomis fazėmis, pertraukomis tarp bandymo fazių papildoma energija neturi būti tiekiama. Nuo antrosios fazės galima atsižvelgti į pirmajam stabdžių spūdžiui suvartotos energijos kiekį, iš šio priedo 5.1.1 punkte nustatytoms antrai, trečiai ir ketvirtai bandymų fazėms pagal šio priedo 5.1.1.4 punktą (taip pat 5.1.1.5, 5.1.1.6 ir 5.1.2.6 punktus) numatytų keturių visiškų spūdžių atimant vieną visišką spūdį. |
5.1.2.6. |
Šio priedo 5.1.1.5 punkte nustatytas veiksmingumas laikomas tinkamu, jeigu po ketvirtojo stabdžių paspaudimo, transporto priemonei stovint vietoje, energijos lygis kaupiklyje (-iuose) atitinka arba viršija privalomąjį pakrautos transporto priemonės atsarginių stabdžių veiksmingumo lygį. |
5.2. Naudingasis sukibimas
5.2.1. |
Taikant stabdžių antiblokavimo sistemos naudingąjį sukibimą, atsižvelgiama į faktinį teoriškai mažiausios stabdymo kelio ribos padidėjimą. Stabdžių antiblokavimo sistema laikoma tinkama, jeigu ε ≥ 0,75; čia ε – sukibimas, kaip apibrėžta šio priedo 2 priedėlio 1.2 punkte. |
5.2.2. |
Sukibimo panaudojimas (ε) matuojamas ant kelio dangos, kurios sukibimo koeficientas ne didesnis kaip 0,3 (6) ir maždaug 0,8 (sausame kelyje), kai pradinis greitis yra 50 km/h. Siekiant pašalinti skirtuminės stabdžių temperatūros poveikį, zAL dydį rekomenduojama nustatyti prieš nustatant k dydį. |
5.2.3. |
Sukibimo koeficiento (k) nustatymo tvarka ir sukibimo panaudojimo (ε) apskaičiavimo formulės pateikiamos šio priedo 2 priedėlyje. |
5.2.4. |
Naudingasis stabdžių antiblokavimo sistemos sukibimas tikrinamas naudojant komplektines transporto priemones, kuriose sumontuotos 1 ar 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos. Jeigu transporto priemonėse įrengtos 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos, šį reikalavimą turi atitikti tik ta (-os) ašis (-ys), kurių bent vienas ratas yra tiesiogiai valdomas. |
5.2.5. |
Ar paisoma sąlygos, pagal kurią ε ≥ 0,75, tikrinama ir pakrovus transporto priemonę, ir jos nepakrovus (7). Bandymo su pakrauta transporto priemone ant gero sukibimo dangos galima neatlikti, jeigu valdiklis veikiamas nustatyta jėga, tačiau stabdžių antiblokavimo sistema neužbaigia viso ciklo. Atliekant bandymą su nepakrauta transporto priemone, valdymo jėgą galima padidinti iki 100 daN, jeigu visos jėgos poveikio nepakanka, kad ciklas būtų užbaigtas (8). Jeigu 100 daN nepakanka, kad sistema užbaigtų ciklą, šio bandymo galima neatlikti. Atliekant šį bandymą, pneumatinėse stabdžių sistemose oro slėgio negalima didinti tiek, kad jis viršytų išjungimo slėgį. |
5.3. Papildomi tikrinimai
Toliau nurodyti papildomi pakrautos ir nepakrautos transporto priemonės tikrinimai atliekami išjungus pavarą.
5.3.1. |
Valdiklį staiga ėmus veikti visa jėga (8) ir transporto priemonei važiuojant pradiniu 40 km/h greičiu ir toliau pateiktoje lentelėje nurodytu dideliu pradiniu greičiu šio priedo 5.2.2 punkte nurodyta kelio danga, stabdžių antiblokavimo sistemos tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti (9) (10):
|
5.3.2. |
Tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti, kai gero sukibimo dangos (kH) jėga ašiai pakeičiama blogo sukibimo dangos (kL) jėga, jei kH ≥ 0,5, kH/kL ≥ 2 (11), o valdiklis veikiamas visa jėga (8). Važiavimo greitis ir stabdymo pradžios momentas apskaičiuojami taip, kad, stabdžių antiblokavimo sistemai ant gero sukibimo dangos atliekant visą ciklą, nuo vienos dangos ant kitos dangos būtų pervažiuojama dideliu ir mažu greičiu, laikantis šio priedo 5.3.1 punkte nustatytų sąlygų (10). |
5.3.3. |
Kai transporto priemonė pervažiuoja nuo blogo sukibimo dangos (kL) ant gero sukibimo dangos (kH), o kH ≥ 0,5, kH/kL ≥ 2 (11), ir valdiklis veikiamas visa jėga (8), per pagrįstą laiką transporto priemonės lėtėjimo pagreitis turi padidėti iki atitinkamos vertės, o pati transporto priemonė neturi nukrypti nuo pradinės judėjimo krypties. Važiavimo greitis ir stabdymo pradžios momentas apskaičiuojami taip, kad, stabdžių antiblokavimo sistemai atliekant visą ciklą ant blogo sukibimo dangos, nuo vienos dangos ant kitos dangos būtų pervažiuojama maždaug 50 km/h greičiu. |
5.3.4. |
Tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti, kai transporto priemonėje yra įrengta 1 arba 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, dešinysis ir kairysis transporto priemonės ratai stovi ant dangų, kurių sukibimo koeficientai (kH ir kL) skiriasi (kH ≥ 0,5 ir kH / kL ≥ 2) (11), ir, važiuojant 50 km/h greičiu, valdiklis staiga imamas veikti visa jėga (8). |
5.3.5. |
Be to, pakrautos transporto priemonės, kuriose sumontuotos 1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos, šio priedo 5.3.4 punkte nustatytomis sąlygomis turi atitikti šio priedo 3 priedėlyje nustatytą stabdymo greitį. |
5.3.6. |
Atliekant šio priedo 5.3.1, 5.3.2, 5.3.3, 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose nustatytus bandymus, ratams leidžiama trumpam užsiblokuoti. Be to, ratai gali užsiblokuoti, kai transporto priemonės greitis mažesnis kaip 15 km/h; netiesiogiai valdomi ratai taip pat gali užsiblokuoti, kai transporto priemonė juda bet kokiu greičiu, tačiau transporto priemonės stabilumas ir valdymas neturi pablogėti. |
5.3.7. |
Atliekant šio priedo 5.3.4 ir 5.3.5 punktuose nustatytus bandymus, vairavimo kryptį leidžiama taisyti, jeigu per pirmąsias dvi sekundes vairas pasukamas ne didesniu kaip 120° kampu, o iš viso – ne daugiau kaip 240°. Be to, pradedant šiuos bandymus, transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma turi kirsti didelio ir blogo sukibimo dangos ribą; atliekant šiuos bandymus, šios ribos neturi kirsti nė viena (išorinių) padangų dalis (7). |
6. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL PRIEKABŲ
6.1. Suvartojamos energijos kiekis
Priekabų, kuriose sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, konstrukcija turi būti tokia, kad netgi trumpam visiškai nuspaudus darbinių stabdžių valdiklį, transporto priemonėje liktų pakankamai energijos ją sustabdyti neviršijant priimtino stabdymo kelio.
6.1.1. |
Atitiktis šiam reikalavimui tikrinama toliau nurodyta tvarka, kai nepakrauta transporto priemonė juda tiesiu ir lygiu keliu, kurio dangos sukibimo koeficientas yra pakankamas (12), stabdžiai yra kuo tiksliau sureguliuoti, o dozuojamojo ir (arba) apkrovos kontrolės vožtuvo (jei jis įmontuotas) padėtis nustatyta pagal apkrovos sąlygas. |
6.1.2. |
Jeigu stabdžių sistemos yra pneumatinės, pradinis energijos lygis energijos perdavimo pavaros kaupiklyje (-iuose) turi atitikti priekabos maitinimo linijos sukabintuve esantį 800 kPa slėgį. |
6.1.3. |
Kai transporto priemonė važiuoja bent jau pradiniu 30 km/h greičiu, stabdžiai visiškai nuspaudžiami t laikui, kurio trukmė – 15 s, per kurias visi ratai turi būti valdomi stabdžių antiblokavimo sistema. Atliekant bandymą, energijos perdavimo pavaros kaupiklio (-ių) maitinimas išjungiamas. Jeigu viena stabdymo fazė trunka ilgiau nei t laikas, kurio trukmė – 15 s, fazių gali būti ir daugiau. Per šias fazes į energijos perdavimo pavaros kaupiklį (-ius) neturi būti tiekiama papildoma energija, o nuo antros fazės reikia atsižvelgti į kameroms užpildyti papildomai sunaudojamos energijos kiekį, laikantis, pvz., toliau nustatytos bandymo atlikimo tvarkos. Prasidedant pirmajai fazei, rezervuare (-uose) turi būti toks slėgis, koks nurodytas šio priedo 6.1.2 punkte. Prasidedant kitai (-oms) fazei (-ėms) ir nuspaudus stabdžius, slėgio rezervuare (-uose) lygis turi būti ne mažesnis už slėgio lygį rezervuare (-uose) prieš tai buvusios fazės pabaigoje. Vėlesnėje (-ėse) fazėje (-ėse) reikia atsižvelgti tik į tą momentą, kai slėgis rezervuare (-uose) susilygina su slėgiu prieš tai buvusios fazės pabaigoje. |
6.1.4. |
Baigus stabdyti, kai transporto priemonė sustoja, darbinių stabdžių valdiklį reikės keturis kartus visiškai nuspausti. Nuspaudžiant penktą kartą, slėgio darbiniame kontūre lygis turi būti pakankamas, kad periferinėje ratų zonoje sukurta bendra stabdymo jėga būtų ne mažesnė kaip 22,5 proc. didžiausios stacionarios ratų apkrovos, o kuri nors stabdžių antiblokavimo sistemos nereguliuojama stabdžių sistema nepradėtų veikti automatiškai. |
6.2. Naudingasis sukibimas
6.2.1. |
Stabdžių sistemos, kuriose sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, laikomos tinkamomis, jeigu ε ≥ 0,75; čia ε – sukibimas, kaip apibrėžta šio priedo 2 priedėlio 2 dalyje. Ar šios sąlygos paisoma, tikrinama, kai nepakrauta transporto priemonė juda tiesiu ir lygiu keliu, kurio dangos sukibimo koeficientas yra pakankamas (12) (13). |
6.2.2. |
Siekiant pašalinti skirtuminės stabdžių temperatūros poveikį, zRAL dydį rekomenduojama nustatyti prieš nustatant kR dydį. |
6.3. Papildomi tikrinimai
6.3.1. |
Judant didesniu kaip 15 km/h greičiu, stabdžių antiblokavimo sistemos tiesiogiai valdomi ratai turi neužsiblokuoti, kai velkančiosios transporto priemonės valdiklis staiga nuspaudžiamas visa jėga (8). Tikrinama šio priedo 6.2 punkte apibrėžtomis sąlygomis, kai pradinis greitis yra 40 km/h ir 80 km/h. |
6.3.2. |
Šio punkto nuostatos taikomos tik priekaboms, kuriose sumontuotos A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistemos. Jei dešinysis ir kairysis ratai stovi ant dangų, ant kurių pasiekiamas skirtingas didžiausias stabdymo greitis (zRALH ir zRALL), kai
tiesiogiai valdomi ratai neturi užsiblokuoti, kai, važiuojant 50 km/h greičiu, velkančiosios transporto priemonės valdiklis staiga nuspaudžiamas visa jėga (8). zRALH/zRALL santykį galima nustatyti šio priedo 2 priedėlio 2 dalyje nustatyta tvarka arba tiesiog jį apskaičiuoti. Pastaruoju atveju nepakrauta transporto priemonė turi atitikti šio priedo 3 priedėlyje nustatytą stabdymo greitį (13). |
6.3.3. |
Kai transporto priemonės greitis yra ≥15 km/h, tiesiogiai valdomi ratai gali trumpam užsiblokuoti, tačiau judant mažesniu nei 15 km/h greičiu jie gali užsiblokuoti bet kaip. Netiesiogiai valdomi ratai gali užsiblokuoti judant bet kokiu greičiu, tačiau bet kokiu atveju tai neturi turėti poveikio stabilumui. |
(1) Anti-lock systems with select-high control are deemed to include both directly and indirectly controlled wheels; in systems with select-low control, all sensed wheels are deemed to be directly controlled wheels.
(2) The manufacturer shall provide the Technical Service with documentation relating to the controller(s) which follows the format set out in Annex 18.
(3) Įspėjamasis signalas gali vėl įsižiebti, kai transporto priemonė stovi, jeigu jis užgęsta prieš tai, kai transporto priemonė atitinkamai pasiekia 10 km/h arba 15 km/h greitį, kai defektų nėra.
(4) The ISO 7638:1997 connector may be used for 5 pin or 7 pin applications, as appropriate.
(5) Priimta manyti, kad 4.5 punktas netaikomas stabdžių antiblokavimo sistemų valdymo režimo keitimo prietaisams, jeigu tada, kai sistema veikia pakeistu valdymo režimu, paisoma transporto priemonėse sumontuotų stabdžių antiblokavimo sistemų kategorijai keliamų reikalavimų. Tačiau šiuo atveju turi būti paisoma šio priedo 4.5.2, 4.5.3 ir 4.5.4 punktuose nustatytų reikalavimų.
(6) Until such test surfaces become generally available, tyres at the limit of wear, and higher values up to 0,4 may be used at the discretion of the Technical Service. The actual value obtained and the type of tyres and surface shall be recorded.
(7) Kol dar nenustatyta vienoda bandymų atlikimo tvarka, šiame punkte nustatytus bandymus gali tekti pakartoti, jeigu transporto priemonėse yra sumontuotos elektrinės regeneracinės stabdžių sistemos, kad būtų apskaičiuotas skirtingų dydžių stabdymo jėgos pasiskirstymo poveikis, atsiradęs dėl automatinių transporto priemonės funkcijų.
(8) Visa jėga – tam tikros kategorijos transporto priemonėms nustatyta didžiausia jėga, vadovaujantis šios taisyklės 4 priedu; galima naudoti didesnę jėgą, jeigu to reikia, kad imtų veikti stabdžių antiblokavimo sistema.
(9) The provisions of this paragraph apply as of 13 March 1992 (Decision of the Working Party on the Construction of Vehicles, TRANS/SC.1/WP.29/341, para. 23).
(10) The purpose of these tests is to check that the wheels do not lock and that the vehicle remains stable; it is not necessary, therefore, to make complete stops and bring the vehicle to a halt on the low-adhesion surface.
(11) kH – didelio dangos sukibimo koeficientas;
kL – mąo dangos sukibimo koeficientas;
kH ir kL matavimo būdas aprašytas šio priedo 2 priedėlyje.
(12) Jeigu bandymų kelio dangos sukibimo koeficientas yra per didelis ir dėl to stabdžių antiblokavimo sistema neatlieka viso ciklo, bandymą galima atlikti ant dangos, kurios sukibimo koeficientas mažesnis.
(13) Galima nustatyti didesnį slėgio lygį, jeigu priekaboje yra įrengtas stabdžių apkrovos jutiklis, kad būtų atliktas visas ciklas.
1 PRIEDĖLIS
Lentelė
Simboliai ir apibrėžtys
SIMBOLIS |
PASTABOS |
E |
ratų bazė; |
ER |
atstumas nuo šerdeso iki puspriekabės ašies ar ašių centro (arba atstumas nuo vilkties sukabintuvo iki centrinės ašies priekabos ašies ar ašių centro); |
ε |
transporto priemonės sukibimas: didžiausio stabdymo greičio ir sukibimo koeficiento (k) santykis, veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai (zAL); |
εi |
ε dydis, matuojamas i ašyje (jeigu variklinėje transporto priemonėje yra sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema); |
εH |
ε dydis, nustatytas važiuojant gero sukibimo danga; |
εL |
ε dydis, nustatytas važiuojant blogo sukibimo danga; |
F |
jėga [N]; |
FbR |
priekabos stabdymo jėga, neveikiant stabdžių antiblokavimo sistemai; |
FbRmax |
didžiausia FbR vertė; |
FbRmaxi |
FbRmax vertė, nustatyta, kai stabdoma tik priekabos ašis (i); |
FbRAL |
priekabos stabdymo jėga, neveikiant stabdžių antiblokavimo sistemai; |
FCnd |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančio transporto priemonių junginio nevaromąsias ašis be stabdžių |
FCd |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančio transporto priemonių junginio varomąsias ašis be stabdžių |
Fdyn |
statmena kelio dangos jėga, veikianti judančią transporto priemonę, veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai; |
Fidyn |
Fdyn jėga, veikianti variklinės transporto priemonės ašį (i) |
Fi |
nejudamą ašį (i) veikianti statmena kelio dangos jėga; |
FM |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios variklinės (velkančiosios) transporto priemonės ratus; |
FMnd (1) |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios variklinės transporto priemonės nevaromąsias ašis be stabdžių; |
FMd (1) |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios variklinės transporto priemonės varomąsias ašis be stabdžių; |
FR |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios priekabos ratus; |
FRdyn |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti judančios puspriekabės ar centrinės ašies priekabos ašį (–is); |
FWM (1) |
0,01 FMnd + 0,015 FMd |
G |
sunkio pagreitis (9,81 m/s2); |
H |
sunkio centro aukštis, nurodytas gamintojo ir patvirtintas patvirtinimo bandymus atliekančios technikos tarnybos; |
hD |
vilkties aukštis (šarnyro taškas priekaboje); |
hK |
balninio įtaiso sukabintuvo (šerdeso) aukštis; |
hR |
priekabos sunkio centro aukštis; |
K |
padangos ir kelio dangos sukibimo koeficientas; |
kf |
vienos priekinės ašies k koeficientas; |
kH |
k dydis, nustatytas ant gero sukibimo dangos; |
kI |
k dydis, nustatytas ant transporto priemonės, kurioje sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, ašies (i); |
kL |
k dydis, nustatytas ant blogo sukibimo dangos; |
klock |
sukibimo, esant 100 proc. slysčiai, lygis; |
kM |
variklinės transporto priemonės k koeficientas; |
kpeak |
didžiausia sukibimo ir slysties kreivės vertė; |
kr |
vienos galinės ašies k koeficientas; |
kR |
priekabos k koeficientas; |
P |
atskiros transporto priemonės masė [kg]; |
R |
kpeak ir klock santykis; |
t |
laiko tarpsnis [s]; |
tm |
vidutinė t vertė; |
tmin |
mažiausia t vertė; |
z |
stabdymo greitis; |
zAL |
transporto priemonės stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdžių antiblokavimo sistema veikia; |
zC |
transporto priemonių junginio stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdoma tik priekaba ir neveikia stabdžių antiblokavimo sistema; |
zCAL |
transporto priemonių junginio stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdoma tik priekaba ir neveikia stabdžių antiblokavimo sistema; |
zCmax |
didžiausia zC vertė; |
zCmaxi |
didžiausia zC vertė, nustatyta, kai stabdoma tik priekabos ašis (i); |
zm |
vidutinis stabdymo greitis; |
zmax |
didžiausias z dydis; |
zMALS |
variklinės transporto priemonės dydis (zAL), nustatytas ant „perskirto“ paviršiaus; |
zR |
priekabos stabdymo greitis (z), nustatytas, kai stabdžių antiblokavimo sistema neveikia; |
zRAL |
priekabos zAL dydis, nustatytas stabdant visas ašis, kai velkančioji transporto priemonė nestabdoma, o variklio pavara yra išjungta; |
zRALH |
zRAL dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis; |
zRALL |
zRAL dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas; |
zRALS |
zRAL dydis, nustatytas ant „perskirto“ paviršiaus; |
zRH |
zR dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis; |
zRL |
zR dydis, nustatytas ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas; |
zRHmax |
didžiausia zRH vertė; |
zRLmax |
didžiausia zRL vertė; |
zRmax |
didžiausia zR vertė. |
(1) FMnd ir FMd, jeigu tai yra dviašės variklinės transporto priemonės; šie simboliai gali būti paprasčiausiai pakeisti atitinkamu Fi simboliu.
2 PRIEDĖLIS
NAUDINGASIS SUKIBIMAS
1. VARIKLINĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMI MATAVIMO METODAI
1.1. Sukibimo koeficiento (k) nustatymas
1.1.1. |
Sukibimo koeficientas (k) apibrėžiamas kaip didžiausių stabdymo jėgų, kurioms veikiant ratai neužsiblokuoja, ir atitinkamos dinaminės apkrovos, tenkančios stabdomai ašiai, santykis. |
1.1.2. |
Stabdoma tik viena bandomosios transporto priemonės ašis, kai pradinis greitis yra 50 km/h. Stabdymo jėgos paskirstomos ašies ratams, kad būtų pasiektas didžiausias veiksmingumas. Greičiui krintant nuo 40 km/h iki 20 km/h, stabdžių antiblokavimo sistema turi išsijungti arba neveikti. |
1.1.3. |
Didinant stabdžių linijos slėgį, atliekama keletas bandymų didžiausiam transporto priemonės stabdymo greičiui (zmax) nustatyti. Kiekvieno bandymo metu turi būti išlaikoma pastovi stabdžių valdymo jėga, o stabdymo greitis nustatomas pagal greičiui sumažėti nuo 40 km/h iki 20 km/h būtiną laiką (t), taikant šią formulę: zmax yra didžiausia z vertė; t dydis matuojamas sekundėmis.
|
1.1.3.1. |
Ratai gali užsiblokuoti, kai greitis tampa mažesnis negu 20 km/h. |
1.1.3.2. |
Po to, pradedant nuo mažiausios išmatuotosios t vertės (tmin), pasirenkamos trys t vertės, patenkančios į intervalą nuo tmin iki 1,05 tmin, ir apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis (tm); tada apskaičiuojamas šis dydis:
Jeigu įrodoma, kad tų trijų verčių neįmanoma gauti dėl praktinių priežasčių, galima remtis mažiausiu laiku (tmin). Vis dėlto, 1.3 punkto reikalavimai lieka galioti. |
1.1.4. |
Stabdymo jėga apskaičiuojama pagal išmatuotą ašies be stabdžių stabdymo greitį ir riedėjimo varžą, lygią 0,015, jei varomoji ašis yra varomoji, ir 0,010, jei ašis yra nevaromoji, padaugintus iš statinės ašių apkrovos. |
1.1.5. |
Dinaminė ašies apkrova nustatoma pagal šios taisyklės 10 priede pateiktas formules. |
1.1.6. |
k vertė apvalinama tūkstantųjų tikslumu. |
1.1.7. |
Tada bandymas kartojamas pasirenkant kitą (-as) ašį (-is), kaip apibrėžta 1.1.1–1.1.6 punktuose (žr. 1.4 ir 1.5 punktą, kur pateikta išimčių). |
1.1.8. |
Pavyzdžiui, dviejų ašių transporto priemonės su galiniais varomais ratais ir stabdoma priekine ašimi (1) sukibimo koeficientas (k) apskaičiuojamas taip:
|
1.1.9. |
Nustatomas vienas priekinės ašies koeficientas (kf) ir vienas galinės ašies koeficientas (kr). |
1.2. Sukibimo (ε) nustatymas
1.2.1. |
Sukibimas (ε) apibrėžiamas kaip didžiausio stabdymo greičio, kai stabdžių antiblokavimo sistema (zAL) veikia, ir sukibimo koeficiento (kM) santykis:
|
1.2.2. |
Transporto priemonei judant ne mažesniu kaip 55 km/h greičiu ir stabdžių antiblokavimo sistemai veikiant visu ciklu, išmatuojamas didžiausias stabdymo greitis (zAL), atsižvelgiant į vidutinę vertę, nustatytą atlikus tris šio priedėlio 1.1.3 punkte nustatytus bandymus, ir į laiką, kurio reikia greičiui sumažinti nuo 45 km/h iki 15 km/h; taikoma ši formulė:
|
1.2.3. |
Sukibimo koeficientas (kM) nustatomas atliekant svertinį vertinimą pagal dinaminę ašies apkrovą.
čia:
|
1.2.4. |
ε vertė šimtųjų tikslumu. |
1.2.5. |
Jeigu transporto priemonėje sumontuota 1 arba 2 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, zAL vertė nustatoma atsižvelgiant į visą transporto priemonę, kurios stabdžių antiblokavimo sistema veikia, o sukibimas (ε) apskaičiuojamas pagal tą pačią šio priedėlio 1.2.1 punkte nurodytą formulę. |
1.2.6. |
Jeigu transporto priemonėje sumontuota 3 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, turi būti išmatuota kiekvienos ašies, kurios bent vienas ratas yra tiesiogiai valdomas, zAL vertė. Pavyzdžiui, dviejų ašių transporto priemonės su galiniais varomais ratais, kurios stabdžių antiblokavimo sistema valdoma tik galinė ašis (2), sukibimas (ε) apskaičiuojamas taip:
Taip apskaičiuojamas kiekvienos ašies, kurios bent vienas ratas yra tiesiogiai valdomas, sukibimo koeficientas. |
1.3. Jeigu ε > 1,00, sukibimo koeficientus reikia išmatuoti pakartotinai. Leidžiama 10 proc. paklaida.
1.4. Jeigu variklinėse transporto priemonėse yra trys ašys, transporto priemonės k vertė nustatoma tik pagal ašį, kuri nepriklauso sudvejintoms važiuoklės ašims (1).
1.5. Nereikia nustatinėti N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurių ratų bazė mažesnė kaip 3,80 m ir kurių h/E > 0,25, galinės ašies sukibimo koeficiento.
1.5.1. |
Šiuo atveju sukibimas (ε) apibrėžiamas kaip didžiausio stabdymo greičio, kai stabdžių antiblokavimo sistema (zAL) veikia, ir sukibimo koeficiento (kf) santykis:
|
2. PRIEKABŲ MATAVIMO METODAS
2.1. Bendrieji reikalavimai
2.1.1. |
Sukibimo koeficientas (k) apibrėžiamas kaip didžiausių stabdymo jėgų, kurioms veikiant ratai neužsiblokuoja, ir atitinkamos dinaminės apkrovos, tenkančios stabdomai ašiai, santykis. |
2.1.2. |
Važiuojant pradiniu 50 km/h greičiu, stabdoma tik viena bandomosios priekabos ašis. Stabdymo jėgos paskirstomos ašies ratams, kad būtų pasiektas didžiausias veiksmingumas. Greičiui krintant nuo 40 km/h iki 20 km/h, stabdžių antiblokavimo sistema turi išsijungti arba neveikti. |
2.1.3. |
Didinant slėgį linijoje ir stabdant tik priekabą, atliekama keletas bandymų didžiausiam transporto priemonių junginio stabdymo greičiui (zCmax) nustatyti. Kiekvieno bandymo metu turi būti išlaikyta pastovi tiekiamoji jėga, o stabdymo greitis nustatomas pagal greičiui sumažėti nuo 40 km/h iki 20 km/h būtiną laiką (t); taikoma ši formulė:
|
2.1.3.1. |
Kai greitis tampa mažesnis negu 20 km/h, ratai gali užsiblokuoti. |
2.1.3.2. |
Po to, pradedant nuo mažiausios išmatuotosios t vertės (tmin), pasirenkamos trys t vertės, patenkančios į intervalą nuo tmin iki 1,05 tmin, ir apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis (tm); tada taip apskaičiuojama:
Jeigu įrodoma, kad tų trijų verčių neįmanoma gauti dėl praktinių priežasčių, galima remtis mažiausiu laiku (tmin). |
2.1.4. |
Sukibimas (ε) apskaičiuojamas taikant šią formulę:
Priekabų k vertė turi būti nustatyta pagal šio priedėlio 2.2.3 punktą, o puspriekabių – pagal šio priedėlio 2.3.1 punktą. |
2.1.5. |
Jeigu ε > 1,00, sukibimo koeficientus reikia išmatuoti pakartotinai. Leidžiama 10 proc. paklaida. |
2.1.6. |
Didžiausias stabdymo greitis (zRAL) išmatuojamas veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai ir nestabdant velkančiosios transporto priemonės, remiantis trijų bandymų rezultatų vidurkiu, kaip nurodyta šio priedėlio 2.1.3 punkte. |
2.2. Priekabos
2.2.1. |
Išmatuojama priekinės ir galinės ašių k vertė (kai stabdžių antiblokavimo sistema yra išjungta ar neveikia, o greitis mažėja nuo 40 km/h iki 20 km/h). Vienos priekinės ašies (i):
Vienos galinės ašies (i):
|
2.2.2. |
kf ir kr vertės apvalinamos tūkstantųjų tikslumu. |
2.2.3. |
Sukibimo koeficientas (kR) nustatomas proporcingai pagal dinaminę ašies apkrovą.
|
2.2.4. |
Išmatuojama zRAL vertė (kai stabdžių antiblokavimo sistema veikia):
zRAL vertė nustatoma ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis; jeigu transporto priemonėse įrengta A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, ši vertė nustatoma taip pat ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas. |
2.3. Puspriekabės ir centrinės ašies priekabos
2.3.1. |
k vertė matuojama (kai stabdžių antiblokavimo sistema yra išjungta ar neveikia, o greitis mažėja nuo 40 km/h iki 20 km/h), kai ratai sumontuoti tik ant vienos ašies, o nuo kitos (-ų) ašies (-ių) nuimti.
|
2.3.2. |
zRAL vertė matuojama, kai visi ratai yra sumontuoti (veikiant stabdžių antiblokavimo sistemai).
zRAL vertė nustatoma ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra didelis; jeigu transporto priemonėse įrengta A kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema, ši vertė nustatoma taip pat ant dangos, kurios sukibimo koeficientas yra mažas. |
(1) Kol dar nenustatyta vienoda bandymų atlikimo tvarka, dėl transporto priemonių su daugiau kaip trimis ašimis ir specialios paskirties transporto priemonių reikia konsultuotis su technikos tarnyba.
3 PRIEDĖLIS
VEIKSMINGUMAS ANT SKIRTINGO SUKIBIMO DANGŲ
1. VARIKLINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS
1.1. |
Nustatytas stabdymo greitis, minimas šio priedo 5.3.5 punkte, gali būti apskaičiuotas remiantis sukibimo koeficientu, išmatuotu ant dviejų paviršių, ant kurių atliekamas šis bandymas. Tie du paviršiai turi atitikti šio priedo 5.3.4 punkte nustatytus reikalavimus. |
1.2. |
Didelio ir mažo dangos sukibimo koeficientai (kH ir kL) nustatomi pagal šio priedo 2 priedėlio 1.1 punkto nuostatas. |
1.3. |
Pakrautų transporto priemonių stabdymo greitis (zMALS): ir zMALS ≥ kL |
2. PRIEKABOS
2.1. |
Šio priedo 6.3.2 punkte minimas stabdymo greitis gali būti apskaičiuojamas pagal zRALH ir zRALL stabdymo greičius, išmatuotus ant dviejų dangų, ant kurių bandymai atliekami, kai stabdžių antiblokavimo sistema veikia. Tos dvi dangos turi atitikti šio priedo 6.3.2 punkte nustatytus reikalavimus. |
2.2. |
zRALS stabdymo greitis turi būti:
bei
Jeigu εH > 0,95, taikomas 0,95 dydžio εH. |
4 PRIEDĖLIS
BLOGO SUKIBIMO DANGŲ PARINKIMO METODAS
1. |
Duomenys apie pasirinktos dangos sukibimo koeficientą, kaip apibrėžta šio priedo 5.1.1.2 punkte, pateikiami technikos tarnybai. |
1.1. |
Jai taip pat pateikiami duomenys apie sukibimo koeficiento ir slysties kreivę (nuo 0 iki 100 proc. slysties), kai apytikslis greitis yra 40 km/h (1). |
1.1.1. |
kpeak – tai didžiausia kreivės vertė, o klock – vertė esant 100 proc. slysčiai. |
1.1.2. |
R santykis apibrėžiamas kaip kpeak ir klock santykis:
|
1.1.3. |
R dydis apvalinamas dešimtųjų tikslumu. |
1.1.4. |
Naudojamos dangos santykis (R) turi būti 1,0–2,0 (2). |
2. |
Prieš atliekant bandymus, technikos tarnyba turi užtikrinti, kad pasirinkta danga atitiktų nustatytus reikalavimus, ir gauti šią informaciją:
|
2.1. |
Bandymų ataskaitoje nurodomas R dydis. Siekiant patikrinti R dydžio pastovumą, danga turi būti kalibruojama ne rečiau kaip kartą per metus, naudojant reprezentatyvią transporto priemonę. |
(1) Kol dar nenustatyta vienoda bandymų atlikimo tvarka, transporto priemonių, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos, sukibimo kreivę galima nustatyti pagal lengviesiems automobiliams taikomą kreivę. Šiuo atveju transporto priemonių kpeak ir klock santykis nustatomas taikant šio priedo 2 priedėlyje apibrėžtą kpeak vertę. Technikos tarnybai sutikus, šiame punkte aprašytas sukibimo koeficientas gali būti nustatytas kitu būdu, jeigu įrodoma, kad kpeak ir klock vertės yra lygiareikšmės.
(2) Kol tokios bandymų dangos taps įprastos, pasitarus su technikos tarnyba, galima taikyti iki 2,5 dydžio R santykį.
14 PRIEDAS
Priekabų su elektrinėmis stabdžių sistemomis bandymų sąlygos
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Toliau pateikiamose nuostatose minimos elektrinės stabdžių sistemos – tai darbinių stabdžių sistemos, sudarytos iš valdiklio, elektromechaninės pavaros įtaiso ir trintinių stabdžių. Priekaboje įrengiamas elektrinis valdiklis, kuriuo joje reguliuojama įtampa. |
1.2. |
Elektrinei stabdžių sistemai reikalinga elektros energija į priekabą tiekiama iš velkančiosios transporto priemonės. |
1.3. |
Elektrinės stabdžių sistemos įsijungia suveikus darbinei velkančiosios transporto priemonės stabdžių sistemai. |
1.4. |
Vardinė įtampa – 12 V. |
1.5. |
Didžiausias suvartojamos srovės kiekis turi neviršyti 15 A. |
1.6. |
Elektrinės stabdžių sistemos ir velkančiosios transporto priemonės elektros jungtis sudaryta iš specialaus kištuko ir lizdo, atitinkančio… (1) kurio kištukas turi netikti transporto priemonės apšvietimo įrangos lizdams. Kištukas ir laidas turi būti įrengti priekaboje. |
2. PRIEKABAI TAIKOMOS SĄLYGOS
2.1. |
Jeigu priekaboje yra baterija, maitinama iš velkančiosios transporto priemonės srovės šaltinio, stabdant priekabą darbinių stabdžiais, baterija ir maitinimo linija turi būti atskirti. |
2.2. |
Priekabų, kurių masė be krovinio sudaro mažiau kaip 75 proc. jų didžiausios masės, stabdymo jėga automatiškai reguliuojama kaip priekabos apkrovos funkcija. |
2.3. |
Netgi tada, kai įtampa jungiamosiose linijose nukrenta iki 7 V, elektrinės stabdžių sistemos turi užtikrinti 20 proc. didžiausios nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos) dydžio stabdymo veiksmingumą. |
2.4. |
Jeigu priekaboje yra daugiau negu viena ašis ir vertikaliai reguliuojamas vilkimo įtaisas, stabdymo jėgą reguliuojantys valdikliai, reaguojantys į posvyrį judėjimo kryptimi (švytuoklė, svyravimų sistema, skysčio inercijos jungiklis), turi būti tvirtinami prie važiuoklės. Jeigu priekabos yra vienaašės ar su sudvejintomis ašimis, tarp kurių yra mažesnis kaip 1 m atstumas, minėtuose valdikliuose turi būti įmontuotas horizontaliosios padėties nustatymo mechanizmas (pvz., spiritinis gulsčiukas); be to, tų įtaisų reguliavimas turi būti rankinis, kad mechanizmą būtų galima padėti horizontaliai pagal transporto priemonės judėjimo kryptį. |
2.5. |
Vadovaujantis šios taisyklės 5.2.1.19.2 punktu, prie įjungimo linijos prijungta stabdymo srovės relė turi būti įmontuota priekaboje. |
2.6. |
Kištukui turi būti įrengtas laisvasis lizdas. |
2.7. |
Prie valdiklio turi būti sumontuota kontrolės lemputė, įsižiebianti vos tik nuspaudžiami stabdžiai ir rodanti, kad elektrinė priekabos stabdžių sistema veikia tinkamai. |
3. VEIKSMINGUMAS
3.1. |
Elektrinės stabdžių sistemos turi reaguoti į ne didesnį kaip 0,4 m/s2 vilkiko ir priekabos junginio lėtėjimo pagreitį. |
3.2. |
Stabdymo poveikis gali prasidėti pradine stabdymo jėga, kuri turi būti ne didesnė kaip 10 proc. didžiausios nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos) ir ne didesnė kaip 13 proc. nepakrautos priekabos nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos). |
3.3. |
Stabdymo jėgos taip pat gali būti didinamos pakopomis. Kai stabdymo jėgų lygis didesnis nei nurodyta šio priedo 3.2 punkte, ši pakopa turi būti ne didesnė kaip 6 proc. didžiausios nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos) ir ne didesnė kaip 8 proc. nepakrautos priekabos nejudančios ašies apkrovos (apkrovų sumos). Jeigu priekaba yra vienaašė ir jos didžiausia masė neviršija 1,5 tonos, pirmoji pakopa turi neviršyti 7 proc. didžiausios nejudančios priekabos ašies apkrovos (apkrovų sumos). Vėlesnėmis pakopomis šią vertę galima padidinti 1 proc. (pvz., pirmoji pakopa – 7 proc., antroji – 8 proc., trečioji – 9 proc. ir t. t.; papildomos pakopos neturėtų viršyti 10 proc.). Taikant šias nuostatas, dviašės priekabos, kurių ratų bazė yra mažesnė kaip 1 m, laikomos vienaašėmis priekabomis. |
3.4. |
Jeigu didžiausias vidutinis vilkiko ir priekabos su viena ašimi junginio lėtėjimas suveikus stabdžiams yra ne didesnis kaip 5,9 m/s2, o vilkiko ir daugiaašės priekabos junginio – ne didesnis kaip 5,9 m/s2, pasiektas nustatytasis didžiausios masės priekabos stabdymo veiksmingumas turi atitikti bent 50 proc. didžiausios bendros ašių apkrovos. Taikant šias nuostatas, priekabos su sudvejintomis ašimis, tarp kurių yra mažesnis kaip 1 m atstumas, laikomos vienaašėmis priekabomis. Be to, turi būti laikomasi šio priedo priedėlyje apibrėžtų ribų. Jeigu stabdymo jėga reguliuojama pakopomis, jų intervalas turi atitikti šio priedo priedėlyje nustatytus reikalavimus. |
3.5. |
Bandymas atliekamas pradiniu 60 km/h greičiu. |
3.6. |
Priekaba turi būti stabdoma automatiškai, laikantis šios taisyklės 5.2.2.9 punkte nustatytų reikalavimų. Jeigu taip automatiškai stabdant būtina tiekti elektros energiją, ne mažiau kaip 15 minučių turi būti užtikrinta ne mažesnio kaip 25 proc. didžiausios bendros ašies apkrovos dydžio priekabos stabdymo jėga, kad būtų paisoma minėtų sąlygų. |
(1) Tyrimai tebevyksta. Kol nenustatytos šios specialios jungties charakteristikos, naudotinos jungties tipą turi nurodyti patvirtinimą suteikianti nacionalinė institucija.
PRIEDĖLIS
Priekabos stabdymo greičio ir didžiausio vidutinio vilkiko ir priekabos junginio (kai priekaba yra pakrauta ir kai ji yra nepakrauta) lėtėjimo suveikus stabdžiams suderinamumas
Pastabos
1. |
Diagramoje pavaizduotos ribos taikomos pakrautoms ir nepakrautoms priekaboms. Kai nepakrautos priekabos masė viršija 75 proc. didžiausios jos masės, ribos taikomos tik „pakrautai“ priekabai. |
2. |
Diagramoje pavaizduotomis ribomis nepažeidžiamos šio priedo nuostatos dėl būtinojo mažiausio stabdymo veiksmingumo. Diagramoje nurodytos ribos negali būti viršytos, jeigu, vadovaujantis šio priedo 3.4 punkto nuostatomis, atliekant bandymą, gaunamas didesnis stabdymo veiksmingumas, nei reikalaujama.
|
15 PRIEDAS
STABDŽIŲ TRINKELĖS ANTDĖKLŲ BANDYMO METODAS NAUDOJANT INERCINĮ DINAMOMETRĄ
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Šiame priede aprašyta tvarka gali būti taikoma keičiant transporto priemonės tipą, kai pagal šią taisyklę patvirtintoms transporto priemonėms pritaikomi kito tipo stabdžių trinkelės antdėklai. |
1.2. |
Pakaitinių tipų stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumas tikrinamas lyginant su transporto priemonėje patvirtinimo metu įrengtais stabdžių andėklais, atitinkančiais komponentus, nurodytus atitinkamame informaciniame dokumente, kurio pavyzdys pateiktas šios taisyklės 2 priede. |
1.3. |
Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba savo nuožiūra gali reikalauti, kad stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumas būtų lyginamas laikantis atitinkamų šios taisyklės 4 priedo nuostatų. |
1.4. |
Patvirtinimo, remiantis palyginimu, paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. |
1.5. |
Šiame priede „transporto priemonė“ – pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonė, kurios palyginimo rezultatai turi atitikti reikalavimus. |
2. BANDYMO ĮRANGA
2.1. |
Bandymams naudojamas toks dinamometras:
|
3. BANDYMŲ SĄLYGOS
3.1. |
Dinamometras nustatomas kuo tiksliau (paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 5 proc.) inercijos momentui sukurti; šis momentas turi atitikti tam tikrą bendros inercijos momento dalį, gaunamą transporto priemonę stabdant atitinkamu (-ais) ratu (-ais) ir apskaičiuojamą pagal šią formulę: I = MR2 čia:
|
3.2. |
Pradinis inercinio dinamometro sukimosi greitis turi atitikti tiesinį transporto priemonės greitį, kaip nustatyta šios taisyklės 4 priede, ir turi būti apskaičiuotas pagal dinaminį padangos riedėjimo spindulį. |
3.3. |
Bent 80 proc. stabdžių trinkelės antdėklų ploto turi būti prisitrynę, o pritrynimo metu jų temperatūra neturi būti didesnė kaip 180 °C, antraip transporto priemonės gamintojo prašymu stabdžių trinkelės antdėklai turi būti pritrinami pagal jo rekomendacijas. |
3.4. |
Pro stabdžius statmenai jų sukimosi ašiai gali būti leidžiamas aušinamasis oro srautas. Pro stabdžius leidžiamo aušinamojo oro srauto greitis: vair = 0,33 v čia:
Aušinamojo oro temperatūra turi atitikti aplinkos temperatūrą. |
4. BANDYMO ATLIKIMO TVARKA
4.1. Turi būti atliktas penkių bandomųjų stabdžių trinkelės antdėklų rinkinių lyginamasis bandymas; jie palyginami su penkiais antdėklų rinkiniais, atitinkančiais originalius komponentus, nurodytus informaciniame dokumente, susijusiame su pirmuoju atitinkamo tipo transporto priemonių patvirtinimu.
4.2. Stabdžių trinkelės antdėklų lygiavertiškumas nustatomas lyginant rezultatus, nustatytus laikantis šiame priede aprašytos bandymų atlikimo tvarkos ir toliau nurodytų reikalavimų.
4.3. 0 tipo šaltų stabdžių veiksmingumo bandymas
4.3.1. |
Stabdžiai triskart nuspaudžiami, kai pradinė temperatūra yra žemesnė kaip 100 °C. Temperatūra matuojama vadovaujantis šio priedo 2.1.4.4 punkto nuostatomis. |
4.3.2. |
Jeigu stabdžių trinkelės antdėklus numatyta naudoti M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonėse, kai stabdžiai nuspaudžiami, pradinis sukimosi greitis turi atitikti šios taisyklės 4 priedo 2.1 punkte nurodytą greitį, o nuspausto stabdžio pasiektas vidutinis jėgos momentas turi atitikti minėtame punkte nurodytą lėtėjimo pagreitį. Be to, bandymai turi būti atlikti taikant skirtingo dydžio sukimosi greitį: mažiausias pasirinktas greitis turi būti lygus 30 proc. didžiausio transporto priemonės greičio, didžiausias – 80 proc. minėto greičio. |
4.3.3. |
Jeigu stabdžių trinkelės antdėklus numatyta naudoti O kategorijos transporto priemonėms, stabdžiai nuspaudžiami, kai pradinis sukimosi greitis yra 60 km/h, o vidutinis stabdymo momentas turi atitikti šios taisyklės 4 priedo 3.1 punkte nurodytą momentą. Kai pradinis sukimosi greitis atitinka 40 km/h, atliekamas papildomas šaltų stabdžių bandymas, kad jo rezultatus būtų galima palyginti su I tipo bandymo rezultatais, kaip aprašyta šios taisyklės 4 priedo 3.1.2.2 punkte. |
4.3.4. |
Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais šaltų stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida. |
4.4. I tipo bandymas (bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)
4.4.1. Pakartotinis stabdymas
4.4.1.1. |
M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonių stabdžių trinkelės antdėklai bandomi šios taisyklės 4 priedo 1.5.1 punkte nustatyta tvarka. |
4.4.2. Vieninis stabdymas
4.4.2.1. |
Priekaboms (O kategorijos) skirti stabdžių trinkelės antdėklai bandomi laikantis 4 priedo 1.5.2 punkto. |
4.4.3. Įkaitusių stabdžių veiksmingumas
4.4.3.1. |
Atlikus šio priedo 4.4.1 ir 4.4.2 punktuose nurodytus privalomus bandymus, turi būti atliktas įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas, nustatytas šios taisyklės 4 priedo 1.5.3 punkte. |
4.4.3.2. |
Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais įkaitusių stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida. |
4.5. II tipo bandymas (judėjimo nuokalne bandymas)
4.5.1. Šį bandymą reikia atlikti tik tada, kai pagal II tipą bandomoje aptariamoje transporto priemonėje naudojami trintiniai stabdžiai.
4.5.2. M3 (išskyrus transporto priemones, kurias, remiantis šios taisyklės 4 priedo 1.6.4 punktu, būtina išbandyti pagal IIA tipo bandymo sąlygas) bei N3 kategorijoms priskirtoms variklinėms transporto priemonėms ir O4 kategorijos priekaboms skirti stabdžių trinkelės antdėklai bandomi šios taisyklės 4 priedo 1.6.1 punkte nustatyta tvarka.
4.5.3. Įkaitusių stabdžių veiksmingumas
4.5.3.1. |
Atlikus šio priedo 4.5.1 punkte nurodytą privalomą bandymą, turi būti atliktas įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas, nustatytas šios taisyklės 4 priedo 1.6.3 punkte. |
4.5.3.2. |
Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais įkaitusių stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida. |
4.6. III tipo bandymas (bandymas įkaitusių stabdžių veiksmingumo sumažėjimui nustatyti)
4.6.1. Pakartotinio stabdymo bandymas
4.6.1.1. |
O4 kategorijos transporto priemonėms skirti stabdžių trinkelės antdėklai bandomi laikantis šios taisyklės 4 priedo 1.7.1 ir 1.7.2 punktuose nustatytos tvarkos. |
4.6.2. Įkaitusių stabdžių veiksmingumas
4.6.2.1. |
Atlikus šio priedo 4.6.1 ir 4.6.2 punktuose nurodytus privalomus bandymus, turi būti atliktas įkaitusių stabdžių veiksmingumo bandymas, nustatytas šios taisyklės 4 priedo 1.7.2 punkte. |
4.6.2.2. |
Tomis pačiomis matavimo sąlygomis vidutinis stabdymo momentas, nustatytas atliekant palyginimo tikslais įkaitusių stabdžių trinkelės antdėklų veiksmingumo bandymus, turi atitikti vidutinio stabdymo momento, nustatyto bandant stabdžių trinkelės antdėklus, atitinkančius konkrečioje transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje nurodytus komponentus, ribines bandymo vertes su ± 15 proc. paklaida. |
5. STABDŽIŲ TRINKELĖS ANTDĖKLŲ PATIKRA
5.1. |
Atlikus nurodytus bandymus, stabdžių trinkelės antdėklai turi būti apžiūrėti, siekiant patikrinti, ar antdėklai tinkami nuolat naudoti įprastomis veikimo sąlygomis. |
16 PRIEDAS
(rezervuota)
17 PRIEDAS
Transporto priemonių, kuriose įrengtos elektrinės valdymo linijos, funkciniam suderinamumui įvertinti skirta bandymų atlikimo tvarka
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Šiame priede apibrėžiama tvarka, kurią galima taikyti pagal šios taisyklės 5.1.3.6.1 punkte nurodytus funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus tikrinant velkančiąsias ir velkamąsias transporto priemones, kuriose sumontuota elektrinė valdymo linija. Technikos tarnybos nuožiūra galima taikyti alternatyvią tvarką, jeigu patikros skaidrumas gali būti lygiaverčio lygmens. |
1.2. |
Šiame priede vartojama ISO 7638 nuoroda galioja standartams ISO 7638-1:1997 (24 V įtaisai) ir ISO 7638-2:1997 (12 V įtaisai). |
2. INFORMACINIS DOKUMENTAS
2.1. |
Transporto gamintojas ir (arba) sistemos tiekėjas technikos tarnybai pateikia informacinį dokumentą, kuriame bent jau pateikiama:
|
3. VILKIKAI
3.1. Priekabų imitatorius pagal standartą ISO 11992
Imitatorius turi:
3.1.1. |
būti su jungtimi, atitinkančia standartą ISO 7638:1997 (7 kontaktų), kuria susijungiama su bandoma transporto priemone; jungties 6 ir 7 kontaktai naudojami standarto ISO 11992:2003 reikalavimus atitinkantiems pranešimams siųsti ir gauti; |
3.1.2. |
būti pritaikytas visiems tvirtintino tipo variklinės transporto priemonės siunčiamiems pranešimams gauti ir visiems standartu ISO 11992-2:2003 nustatytiems priekabos pranešimams siųsti; |
3.1.3. |
suteikti galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai perskaityti pranešimus, kurių parametrai duomenų laukelyje turi būti tinkamai sutvarkyti pagal laiką, bei |
3.1.4. |
suteikti galimybę išmatuoti sukabintuvo atsako trukmę, vadovaujantis šios taisyklės 6 priedo 2.6 punktu. |
3.2. Tikrinimo tvarka
3.2.1. Patvirtinama, kad gamintojo ir (arba) tiekėjo parengtas informacinis dokumentas atitinka standarto ISO 11992 nuostatas dėl fizinio, kanalų ir taikymo lygmenų.
3.2.2. Toliau nurodyti parametrai tikrinami, kai imitatorius su varikline transporto priemone yra sujungtas standartu ISO 7638 nustatyta sąsaja, kuria siunčiami visi priekabos pranešimai.
3.2.2.1. |
Valdymo linijos signalai
|
3.2.2.2. |
Darbinio ir (arba) atsarginio stabdymo užklausa
|
3.2.2.3. |
Įspėjimas apie triktį
|
3.2.2.4. |
Maitinimo linijos stabdymo užklausa Jeigu variklinės transporto priemonės gali būti naudojamos su priekabomis, sujungtomis tik elektrine valdymo linija:
|
3.2.2.5. |
Atsako trukmė
|
3.2.3. Papildomi tikrinimai
3.2.3.1. |
Technikos tarnybos nuožiūra, nustatytąsias tikrinimo procedūras galima pakartoti pasirenkant su stabdymu nesusijusias funkcijas, būdingas įvairių būsenų ar išjungtai sąsajai. |
4. PRIEKABOS
4.1. Standartu ISO 11992 nustatytas velkančiosios transporto priemonės imitatorius
Imitatorius turi:
4.1.1. |
būti su jungtimi, atitinkančia standartą ISO 7638:1997 (7 kontaktų), kuria susijungiama su bandoma transporto priemone; jungties 6 ir 7 kontaktai naudojami standarto ISO 11992:2003 reikalavimus atitinkantiems pranešimams siųsti ir gauti; |
4.1.2. |
būti su įspėjimo apie gedimą funkcija ir priekabai skirtu elektros maitinimo šaltiniu; |
4.1.3. |
būti pritaikytas visiems tvirtintino tipo priekabos siunčiamiems pranešimams gauti ir visiems standartu ISO 11992-2:2003 nustatytiems variklinės transporto priemonės pranešimams siųsti; |
4.1.4. |
suteikti galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai perskaityti pranešimus, kurių parametrai duomenų laukelyje turi būti tinkamai sutvarkyti pagal laiką; bei |
4.1.5. |
suteikti galimybę išmatuoti stabdžių sistemos atsako trukmę, vadovaujantis šios taisyklės 6 priedo 3.5.2 punktu. |
4.2. Tikrinimo tvarka
4.2.1. Patvirtinama, kad gamintojo ir (arba) tiekėjo parengtas informacinis dokumentas atitinka standarto ISO 11992:2003 nuostatas dėl fizinio, kanalų ir taikymo lygmenų.
4.2.2. Toliau nurodyti parametrai tikrinami, kai imitatorius su varikline transporto priemone yra sujungtas standartu ISO 7638 nustatyta sąsaja, kuria siunčiami visi priekabos pranešimai.
4.2.2.1. Darbinės stabdžių sistemos veikimas
4.2.2.1.1. |
Patikrinamas priekabos atsakas pagal parametrus, apibrėžtus standartu ISO 11992-2:2003 patvirtintame EBS 11 pranešime. Pradedant kiekvieną bandymą, maitinimo linijoje turi būti ≥ 700 kPa slėgis, transporto priemonė turi būti pakrauta (atliekant šį tikrinimą, apkrovos būsena gali būti imituojama).
|
4.2.2.1.2. |
Jeigu priekabose sumontuota tik elektrinė valdymo linija, atsakas pagal pranešimus, apibrėžtus standartu ISO 11992-2:2003 patvirtintame EBS 12 pranešime, tikrinamas taip: Pradedant kiekvieną bandymą, pneumatinėje maitinimo linijoje turi būti ≥ 700 kPa slėgis. Elektrinė valdymo linija prijungiama prie imitatoriaus. Imitatoriumi siunčiami šie pranešimai:
Tikrinamas atsakas pagal šiuos pranešimus:
|
4.2.2.1.3. |
Jeigu priekabos yra sujungtos tik elektrine valdymo linija, toliau nustatyta tvarka tikrinamas priekabos atsakas į elektrinės priekabos valdymo pavaros gedimą, dėl kurio stabdymo veiksmingumas sumažėja ne mažiau kaip iki 30 proc. nustatytosios vertės: pradedant kiekvieną bandymą, pneumatinėje maitinimo linijoje turi būti ≥ 700 kPa slėgis; elektrinė valdymo linija prijungiama prie imitatoriaus; nustačius 00b, 3 baitų, sudarytų iš 5–6 bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad būtų matoma, jog priekaboje pneumatinės valdymo linijos nėra; nustačius 01b, 3 baitų, sudarytų iš 1–2 bitų sekos, EBS 12 pranešimas, kad būtų matoma, jog elektrinės valdymo linijos signalas siunčiamas iš dviejų nepriklausomų kontūrų. Tikrinimas
|
4.2.2.2. Įspėjimas apie triktį
4.2.2.2.1. |
Patikrinama, ar toliau nurodytomis sąlygomis atitinkamas įspėjamasis pranešimas ar signalas yra siunčiamas.
|
4.2.2.3. Atsako trukmės tikrinimas
4.2.2.3.1. |
Tikrinama, ar, nesant trikčiai, laikomasi šios taisyklės 6 priedo 3.5.2 punkte nustatytų stabdžių sistemos atsako trukmės reikalavimų. |
4.2.3. Papildomi tikrinimai
4.2.3.1. |
Technikos tarnybos nuožiūra, nustatytąsias tikrinimo procedūras galima pakartoti pasirenkant su stabdymu nesusijusius pranešimus, būdingus įvairių būsenų ar išjungtai sąsajai. Jeigu atliekami pakartotiniai stabdžių sistemos atsako trukmės matavimai, užregistruotoji vertė gali skirtis dėl transporto priemonės pneumatinės sistemos atsako. Visais atvejais turi būti laikomasi nustatytų atsako trukmės reikalavimų. |
(1) Remiantis šios taisyklės 5.1.3.1.3 punkto 4 išnaša, draudžiama taikyti šį techninį transporto priemonės reikalavimą.
(2) Ši nuostata neprivaloma, jeigu vilkikuose sumontuotos elektrinė ir pneumatinė valdymo linijos, o pneumatinė valdymo linija atitinka susijusius pagalbinio stabdymo reikalavimus.
18 PRIEDAS
Specialieji reikalavimai, taikytini transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybėms
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Šiame priede apibrėžiami specialieji reikalavimai, taikomi dokumentams, neveikties analizei ir patikrinimui, atsižvelgiant į sudėtinių elektroninių transporto priemonės valdymo sistemų (apibrėžtis pateikiama 2.3 punkte) saugos savybes, kiek tai susiję su šia taisykle.
Tam tikruose šios taisyklės punktuose gali būti nurodyta, kad šis priedas taikomas su sauga susijusiems prietaisams, kurie valdomi elektronine (-ėmis) sistema (-omis).
Šiame priede nenustatomi sistemos veiksmingumo kriterijai, tačiau aptariama projektavimo proceso metodologija ir informacija, kuri turi būti nurodyta technikos tarnybai, kai siekiama gauti tipo patvirtinimą.
Ši informacija turi įrodyti, kad įprastomis ir trikties sąlygomis sistema atitinka visus atitinkamus veiksmingumo reikalavimus, apibrėžtus kituose šios taisyklės punktuose.
2. APIBRĖŽTYS
Šiame priede:
2.1. Saugos samprata– sistemoje, pvz., elektroniniuose įtaisuose, įrengtų priemonių, kuriomis net elektros gedimo atveju siekiama užtikrinti sistemos vientisumą ir saugų veikimą, apibūdinimas.
Į saugos sampratą gali įeiti galimybė įjungti dalinio veikimo sistemą arba net atsarginę sistemą, kad būtų palaikomos esminės transporto priemonės funkcijos.
2.2. Elektroninė valdymo sistema– nurodytos transporto priemonės valdymo elektroniškai apdorojant duomenis funkcijai užtikrinti, sukurtų sąveikiųjų įtaisų derinys.
Tokios dažnai programine įranga valdomos sistemos yra sukurtos iš atskirų funkcinių komponentų, pvz., jutiklių, elektroninių valdymo mazgų ir vykdytuvų, sujungtų pavaros jungtimis. Sistemos gali būti sudarytos iš mechaninių, elektropneumatinių arba elektrohidraulinių elementų.
Šiame dokumente minima „sistema“ – sistema, kurios tipo patvirtinimą siekiama gauti.
2.3. Sudėtinės elektroninės transporto priemonės valdymo sistemos– elektroninės valdymo sistemos, pagrįstos funkcijų valdymo hierarchija, kai vieną funkciją gali išjungti aukštesnio lygio elektronine valdymo sistema (funkcija).
Išjungiama funkcija tampa sudėtinės sistemos dalimi.
2.4. Aukštesnio lygio valdymas– sistemos (funkcijos), susijusios su papildomomis apdorojimo ir (arba) kontrolės nuostatomis, kuriomis siekiama pakeisti transporto priemonės veiką, nurodant atlikti įprastos (-ų) transporto priemonės valdymo sistemos funkcijos (-ų) pakeitimus.
Šis valdymas leidžia automatiškai pakeisti sudėtinių sistemų tikslus, suteikiant jiems pirmumą pagal nustatytas aplinkybes.
2.5. Įtaisai– mažiausios sistemos komponentų dalys, aptariamos šiame priede, nes atpažinties, analizės ar atsarginių dalių pakeitimo požiūriu šie komponentų deriniai laikomi vienu objektu.
2.6. Pavaros jungtys– paskirstytus įtaisus jungiančios priemonės signalams bei veikos duomenims perduoti ar energijai tiekti.
Ši įranga iš esmės yra elektros įranga, bet kai kurios jos dalys gali būti optinės, pneumatinės, hidraulinės arba mechaninės.
2.7. „Valdymo sritimi“– nurodomas pasiekiamos galios kintamasis ir apibrėžiama sistemos potencialiai valdoma sritis.
2.8. Funkcinės priklausomybės riba– išorinės fizinės ribos, iki kurių gali būti atliekamos sistemos valdymo funkcijos.
3. DOKUMENTAI
3.1. Reikalavimai
Gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame yra informacija apie pagrindinę sistemos konstrukciją ir priemones, kuriomis sistema yra sujungta su kitomis transporto priemonės sistemomis arba kuriomis ji tiesiogiai valdo stabdymo jėgos kintamuosius.
Turi būti paaiškinta (-os) gamintojo nustatyta (-os) sistemos funkcija (-os) ir saugos samprata.
Dokumentai turi būti glausti, tačiau juose turi būti pateikti įrodymai, kad, projektuojant ir kuriant sistemą, buvo naudotasi visų susijusių sistemos sričių ekspertų žiniomis.
Dokumentuose turi būti aprašyta, kaip galima patikrinti esamą darbinę sistemos būseną, kai reikia atlikti periodines technines apžiūras.
3.1.1. |
Dokumentai turi būti suskirstyti į dvi dalis:
|
3.2. Sistemos funkcijų aprašas
Apraše pateikiamas paprastas visų sistemos valdymo funkcijų paaiškinimas ir jos tikslams pasiekti naudojami būdai, įskaitant valdymo mechanizmo (-ų) aprašą.
3.2.1. |
Turi būti pateiktas visų stabdymo valdymo jėgos kintamųjų ir nustatytų kintamųjų sąrašas ir apibrėžta jų veikimo sritis. |
3.2.2. |
Turi būti pateiktas visų sistemos valdomų stabdymo jėgos kintamųjų sąrašas ir kiekvienu atveju nurodoma, ar jie valdomi tiesiogiai ar naudojant kitą transporto priemonės sistemą. Turi būti apibrėžta kiekvieno tokio kintamojo valdymo sritis (2.7 punktas). |
3.2.3. |
Tam tikrais atvejais, kai tai svarbu sistemos veiksmingumo požiūriu, turi būti nurodytos sistemos funkcinės priklausomybės ribos (2.8 punktas). |
3.3. Sistemos išdėstymas ir schema
3.3.1. Komponentų aprašas
Turi būti pateiktas sąrašas, kuriame sugrupuojami visi sistemos įtaisai ir nurodomos kitos aptariamai valdymo funkcijai atlikti būtinos transporto priemonės sistemos.
Turi būti pateiktas gabaritinis brėžinys, kuriame parodomas šių įtaisų junginys ir paaiškinamas įrangos išdėstymas bei sujungimai.
3.3.2. Įtaisų funkcijos
Aprašoma kiekvieno sistemos įtaiso funkcija ir pateikiami signalai, kuriais sistema susiejama su kitais įtaisais arba kitomis transporto priemonės sistemomis. Tam gali būti naudojama žymėta bloko diagrama, kitokia schema arba prie tokios diagramos pridėtas aprašas.
3.3.3. Sujungimai
Sistemos sujungimai pateikiami elektros perdavimo linijų skrituline diagrama, optinės skaidulos vaizdinių jungčių diagrama, pneumatinės arba hidraulinės pavaros jungčių schema ir supaprastinta grafine mechaninių jungčių schema.
3.3.4. Signalų srautas ir pirmumas
Šių pavaros jungčių ir įtaisų siunčiamų signalų ryšiai turi būti aiškūs.
Nurodomas sutankintais duomenų kanalais perduodamų signalų pirmumas, kai jis gali būti svarbus veiksmingumui ar saugai, kiek tai susiję su šia taisykle.
3.3.5. Įtaisų atpažintis
Visi įtaisai turi būti aiškiai ir vienodai identifikuoti (pvz., aparatinė įranga turi būti paženklinta, programinė įranga turi būti paženklinta arba turi būti nurodyta jos išvestis), kad būtų galima atitinkamai susieti aparatinę įrangą ir dokumentus.
Kai derinamos vieno įtaiso arba vieno kompiuterio funkcijos, bet aiškumo ir aiškinimo tikslais blokų schemoje jos priskiriamos keliems blokams, ženklinant turi būti naudojamas tik vienas aparatinės įrangos atpažinties ženklas.
Šiuo atpažinties gamintojas ženklu patvirtina, kad tiekiama įranga atitinka tam tikro dokumento reikalavimus.
3.3.5.1. |
Ženklu žymima aparatinės ir programinės įrangos versija; kai, pasikeitus versijai, pakinta ir įtaiso funkcija, kiek tai susiję su šia taisykle, turi būti pakeistas ir ženklas. |
3.4. Gamintojo apibrėžta saugos samprata
3.4.1. |
Gamintojas pateikia pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad sistemos tikslams pasiekti pasirinkta strategija netrukdys saugiai veikti (ne trikties būsenos) sistemoms, kurioms taikomi šios taisyklės reikalavimai. |
3.4.2. |
Turi būti paaiškinta sistemoje naudojamos programinės įrangos projektinė architektūra ir nurodyti naudojami konstravimo būdai ir priemonės. Gamintojas turi būti pasirengęs, prireikus, nurodyti priemones, kuriomis nutarė pagrįsti projektuojamos ir kuriamos sistemos logiką. |
3.4.3. |
Gamintojas paaiškina technikos tarnyboms sistemai pritaikytas konstravimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti saugų veikimą trikties sąlygomis. Galimos konstravimo priemonės, taikomos sutrikus sistemai:
Įvykus trikčiai, vairuotojas įspėjamas, pvz., įspėjamuoju signalu arba vaizdiniu pranešimu. Jeigu vairuotojas neišjungia sistemos, pvz., pasukdamas užvedimo (veikimo) jungiklį į išjungimo padėtį („off“) arba išjungdamas tam tikrą funkciją, jei tam yra skirtas specialus jungiklis, įspėjimas turi tęstis tol, kol yra triktis. |
3.4.3.1. |
Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, pasirenkamas dalinio veikimo režimas tam tikromis trikties sąlygomis, turi būti nurodytos šios sąlygos ir nustatytos susijusios efektyvaus veikimo ribos. |
3.4.3.2. |
Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, transporto priemonės valdymo sistemos tikslui įgyvendinti pasirenkama antra (atsarginė) priemonė, turi būti paaiškinti perjungimo mechanizmo principai, logika, dubliavimo lygis bei visos įrengtos atsarginio tikrinimo funkcijos ir apibrėžtos atsarginės priemonės efektyvumo ribos. |
3.4.3.3. |
Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, pasirenkama išjungti aukštesnio lygio funkciją, visi su šia funkcija susiję stabdymo jėgos valdymo signalai turi būti nuslopinti taip, kad perjungimo trikdžius būtų galima apriboti. |
3.4.4. |
Prie dokumentų pridedama analizė, kurioje bendrais bruožais parodoma, kaip sistema veiks įvykus bet kuriam iš nurodytų gedimų, kurie turi poveikio transporto priemonės valdymo veiksmingumui ar saugai. Tai gali būti trikties režimo ir poveikio analizė (FMEA), gedimų medžio analizė (FTA) arba kitas panašus, sistemos saugos sampratos principus atitinkantis būdas. Pasirinktą (-us) analitinį (-ius) metodą (-us) nustato ir kontroliuoja gamintojas, kuris tą (tuos) metodą (-us) turi nurodyti technikos tarnybai, kai teikiamas tipo patvirtinimas. |
3.4.4.1. |
Šiuose dokumentuose išvardijami stebimi parametrai ir nustatomas kiekvienos šio priedo 3.4.4 punkte apibrėžto tipo trikties būsenos įspėjamasis signalas, skirtas vairuotojui ir (arba) (techninės) priežiūros tarnybos darbuotojams. |
4. PATIKRINIMAS IR BANDYMAS
4.1. |
Toliau nurodoma, kaip atliekamas sistemos funkcinės priklausomybės bandymas, remiantis dokumentais, kuriuos privaloma pateikti vadovaujantis 3 punktu.
|
19 PRIEDAS
PRIEKABŲ STABDYMO JĖGŲ VEIKSMINGUMO BANDYMAI
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Šiame priede apibrėžiama bandymų atlikimo tvarka, taikytina nustatant šios įrangos veiksmingumą:
|
1.2. |
Nurodytų bandymų ataskaitas galima naudoti tada, kai taikoma šios taisyklės 20 priede apibrėžta tvarka arba kai vertinama priekaba, kuri turi atitikti atitinkamai priekabai nustatytus faktinius veiksmingumo reikalavimus. |
2. PNEUMATINIŲ STABDŽIŲ KAMERŲ VEIKIMO CHARAKTERISTIKOS
2.1. Bendrieji reikalavimai
2.1.1. |
Šiame skirsnyje apibrėžiama tvarka, kuria nustatomos pneumatinėse stabdžių sistemose (1) naudojamų pneumatinių stabdžių kamerų stūmos jėgos, eigos ir slėgio charakteristikos, kad būtų pasiekta mechaniškai įjungiamiems stabdžiams būtina jėga. Taikant šią patikrinimo tvarką, sujungto spyruoklinio stabdžio jungiklio darbinių stabdžio dalis laikoma pneumatine stabdžių kamera. |
2.1.2. |
Gamintojo deklaruotos ir patikrintos veikimo charakteristikos taikomos atliekant visus skaičiavimus, susijusius su 10 priede nustatytais stabdžių suderinamumo reikalavimais, 20 priede nustatytais 0 tipo šaltų darbinių stabdžių veiksmingumo reikalavimais ir pavaros eiga, nustatoma atsižvelgiant į įkaitusių stabdžių veiksmingumo patikrinimą pagal 11 priedą. |
2.2. Bandymo atlikimo tvarka
2.2.1. |
Pradinio stabdžių kameros atskaitos taško padėtis turi būti laikoma neslėgine padėtimi. |
2.2.2. |
Vardinį slėgį didinant ≤ 100 kPa (slėgio sritis – 100 ≥ 800 kPa), visos eigos intervalu turi būti stebima pasiekta atitinkama stūmos jėga, kai eigos poslinkio sparta yra ≤ 10 mm/s arba eiga padidėja ≤ 10 mm, tačiau taikomam slėgiui neleidžiama pakisti daugiau kaip ± 5 kPa. |
2.2.3. |
Kiekvieną kartą, kai slėgis padidėja, atitinkama vidutinė stūmos jėga (ThA) ir efektyvioji eiga (sp) apskaičiuojamos vadovaujantis šio priedo 7 priedėliu. |
2.3. Patikrinimas
2.3.1. |
Taikant šio priedo 1 priedėlio 3.1, 3.2, 3.3 ir 3.4 punktus, išbandomi mažiausiai 6 bandiniai ir parengiama patvirtinimo ataskaita, su sąlyga, kad laikomasi 2.3.2, 2.3.3 ir 2.3.4 punktuose nustatytų reikalavimų. |
2.3.2. |
Tikrinant vidutinę stūmos jėgą (ThA) – f(p), pagal 1 diagramoje pateiktą pavyzdį parengiamas grafikas, kuriame nurodomas priimtinas veiksmingumo pokytis, pagrįstas gamintojo deklaruotu stūmos jėgos ir slėgio santykiu. Be to, gamintojas nustato priekabos, kurioje galima naudoti stabdžių kamerą, kategoriją ir atitinkamą paklaidos intervalą. |
2.3.3 |
Taikant vieną iš toliau nurodytų bandymo metodikų, patikrinama, ar galima užtikrinti 15 mm stūmiklio eigą nuo pradinio atskaitos taško, veikiant būtinam slėgiui (p15), su ne didesne kaip ± 10 kPa paklaida.
|
2.3.4. |
Tikrinant efektyviąją eigą (sp) – f(p), matuojama vertė turi būti ne mažesnė kaip 4 proc. sp dydžio, kai slėgio vertė patenka į gamintojo deklaruotą slėgio sritį. Ši vertė užregistruojama ir nurodoma šio priedo 1 priedėlio 3.3.1 punkte. Už šios slėgio srities ribų paklaida gali viršyti 4 proc. 1 diagrama
|
2.3.5. |
Užregistruoti bandymų rezultatai pateikiami blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 2 priedėlyje, ir įtraukiami į patikrinimo ataskaitą, aprašytą 2.4 punkte. |
2.4. Patikrinimo ataskaita
2.4.1. |
Bandymų rezultatais, užregistruotais vadovaujantis 2.3.2 punktu, patvirtintos gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos pateikiamos blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 1 priedėlyje. |
3. SPYRUOKLINIŲ STABDŽIŲ VEIKIMO CHARAKTERISTIKOS
3.1. Bendra informacija
3.1.1. |
Šiame skirsnyje apibrėžiama tvarka, kuria nustatomos pneumatinėse stabdžių sistemose naudojamų spyruoklinių stabdžių (2) stūmos jėgos, eigos ir slėgio charakteristikos, kad būtų pasiekta mechaniškai įjungiamiems stabdžiams būtina jėga. Taikant šią patikrinimo tvarką, sujungto spyruoklinio stabdžio jungiklio spyruoklinio stabdžio dalis laikoma spyruokliniu stabdžiu. |
3.1.2. |
Gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos taikomos atliekant visus skaičiavimus, susijusius su 20 priede nustatytais stovėjimo stabdžių veiksmingumo reikalavimais. |
3.2. Bandymo atlikimo tvarka
3.2.1. |
Pradinio spyruoklinių stabdžių kameros atskaitos taško padėtis turi būti laikoma visiškai padidinto vidinio slėgio padėtimi. |
3.2.2. |
Vardinę eigą didinant ≤ 10 mm, visos eigos intervalu nulinio slėgio sąlygomis turi būti stebima pasiekta atitinkama stūmos jėga. |
3.2.3. |
Tada, kol taktas nutols 10 mm nuo pradinio atskaitos taško, slėgis yra palaipsniui didinamas ir užregistruojamas kaip stabdžių atleidimo slėgis. |
3.2.4. |
Tada slėgis didinamas iki 850 kPa arba iki gamintojo deklaruoto didžiausio slėgio, priklausomai nuo to, kuris iš šių dydžių yra mažesnis. |
3.3. Patikrinimas
3.3.1. |
Taikant 3 priedėlio 2.1, 3.1, 3.2 ir 3.3 punktus, išbandomi mažiausiai 6 bandiniai ir parengiama patvirtinimo ataskaita, su sąlyga, kad laikomasi šių reikalavimų:
|
3.3.2. |
Užregistruoti bandymų rezultatai pateikiami blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 4 priedėlyje, ir įtraukiami į 3.4 punkte aprašytą patikrinimo ataskaitą. |
3.4. Patikrinimo ataskaita
3.4.1. |
Bandymų rezultatais, užregistruotais vadovaujantis 3.3.2 punktu, patvirtintos gamintojo nurodytos veikimo charakteristikos pateikiamos blanke, kurio pavyzdys yra šio priedo 3 priedėlyje. |
4. Šaltų priekabos stabdžių veikimo charakteristikos
4.1. Bendra informacija
4.1.1. |
Ši tvarka taikoma atliekant priekabose sumontuotų šaltų pneumatinių stabdžių su S formos kumšteliais ir diskinių stabdžių (3) veikimo charakteristikų bandymus. |
4.1.2. |
Atliekant visus skaičiavimus, susijusius su 10 priede nustatytais stabdžių suderinamumo reikalavimais ir 20 priede nustatytais 0 tipo šaltų darbinių stabdžių veiksmingumo reikalavimais, taikomos gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos. |
4.2. Stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas ir slenkstinis stabdymo jėgos momentas
4.2.1. |
Stabdys parengiamas vadovaujantis šio priedo 4.4.2 punktu. |
4.2.2. |
Stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas – atstojamasis jėgos stiprinimo koeficientas, nustatytas veikiant stabdžių mechanizmą sudarančių atskirų komponentų trinties jėgoms, ir išreikštas kaip stabdymo jėgos ir stabdžių valdymo jėgos momentų santykis. Šis stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas žymimas BF simboliu; tikrinamas kiekvienos medžiagos, iš kurios pagaminti 4.3.1.3 punkte nurodyti antdėklai ar kaladėlės, stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas. |
4.2.3. |
Slenkstinis stabdymo jėgos momentas išreiškiamas dydžiu, kuris galioja esant stabdžių įjungimo pokyčiams ir žymimas Co simboliu. |
4.2.4. |
BF dydžiai galioja esant šių parametrų pokyčiams:
|
4.3. Informacinis dokumentas
4.3.1. Stabdžių gamintojas technikos tarnybai pateikia bent šią informaciją:
4.3.1.1 |
stabdžių tipo, modelio, dydžio ir t. t. aprašą; |
4.3.1.2 |
duomenis apie stabdžių geometriją; |
4.3.1.3. |
gamyklinę stabdžių trinkelės antdėklų (-ų) ar stabdžių trinkelės (-ių) markę ir tipą; |
4.3.1.4. |
duomenis apie stabdžio būgno ar stabdžio disko medžiagą; |
4.3.1.5. |
techniškai leidžiamą didžiausią stabdžių masę. |
4.3.2. Papildoma informacija
4.3.2.1. |
Bandymams skirtų ratų ir padangų dydžiai |
4.3.2.2. |
Deklaruotasis stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas (BF) |
4.3.2.3. |
Deklaruotasis slenkstinis jėgos momentas (Co) |
4.4. Bandymo atlikimo tvarka
4.4.1. Pasirengimas
4.4.1.1. |
Pagal 2 diagramoje pateiktą pavyzdį nubrėžiamas priimtiną veiksmingumo pokytį apibrėžiantis grafikas, atsižvelgiant į gamintojo deklaruotą stabdymo jėgos stiprinimo koeficientą. |
4.4.1.2. |
Stabdžiui įjungti naudojamo įtaiso veiksmingumas kalibruojamas 1 proc. tikslumu. |
4.4.1.3. |
Taikant bandymo metodą, nustatomas dinaminis padangos spindulys bandymo apkrovos sąlygomis. |
4.4.2. Pritrynimas
4.4.2.1. |
Jeigu stabdžiai yra būgniniai, bandymas atliekamas pasirinkus naujus stabdžių trinkelės antdėklus ir naują (-us) būgną (-us), o stabdžių trinkelės antdėklai apdirbami mechaniškai, kad pradinis antdėklų ir būgno (-ų) sąlytis būtų kuo geresnis. |
4.4.2.2. |
Jeigu stabdžiai yra diskiniai, bandymai atliekami pasirinkus naujas stabdžių trinkelės ir naują (-us) diską (-us), o stabdžių gamintojas savo nuožiūra priima sprendimą dėl mechaniško kaladėlių medžiagos apdirbimo. |
4.4.2.3. |
Važiuojant pradiniu 60 km/h greičiu stabdys nuspaudžiamas 20 kartų, o įvedama stabdymo jėga turi būti teoriškai lygi 0,3 × TR / bandinio masės. Prieš kiekvieną stabdžių spūdį pradinė temperatūra antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje turi neviršyti 100 °C. |
4.4.2.4. |
Greičiui mažėjant nuo 60 km/h iki 30 km/h, stabdžiai nuspaudžiami 30 kartų; įvedama stabdymo jėga turi būti lygi 0,3 × TR / bandinio masės, o spūdžius turi skirti 60 s tarpsnis (4). Pirmą kartą nuspaudžiant stabdžius, antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje pradinė temperatūra turi neviršyti 100 °C. |
4.4.2.5. |
Atlikus 30 spūdžių, nurodytų 4.4.2.4 punkte, ir praėjus 120 s tarpsniui, stabdžiai, greičiui mažėjant nuo 60 km/h iki 30 km/h, nuspaudžiami penkis kartus; įvedama stabdymo jėga turi būti lygi 00,3 × TR / bandinio masės, o spūdžius turi skirti 120 s tarpsnis (4). |
4.4.2.6. |
Važiuojant pradiniu 60 km/h greičiu, stabdys nuspaudžiamas 20 kartų, o įvedama stabdymo jėga turi būti lygi 0,3 × TR / bandinio masės. Prieš kiekvieną stabdžių spūdį antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje pradinė temperatūra turi neviršyti 150 °C. |
4.4.2.7. |
Veiksmingumo tikrinimas atliekamas toliau nurodyta tvarka.
|
4.4.2.8. |
Pakartojamos 4.4.2.6 ir 4.4.2.7.3 punktuose apibrėžtos procedūros (neprivaloma taikyti 4.4.2.6 punkto), kol bus gauti penki pastovūs nuoseklaus nemonotoninio matavimo, kai valdymo jėgos vertė yra 0,5 × TR / bandinio masės, rezultatai; paklaida – didžiausia vertė minus 10 proc. |
4.4.2.9. |
Papildomą kondicionavimą leidžiama atlikti tada, kai iš gamintojo bandymų kelyje rezultatų matosi, kad po pritrynimo nustatytas stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas skiriasi nuo stabdymo jėgos stiprinimo koeficiento, nustatyto važiuojant keliu. Didžiausia stabdžių temperatūra, išmatuota taikant pritrynimą antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje, turi neviršyti 500 °C, jeigu stabdžiai yra būgniniai, ir 700 °C, jeigu stabdžiai yra diskiniai. Šis bandymas kelyje – tai ilgalaikis važiavimas, pasirinkus to paties tipo ir modelio stabdžius, kokie turi būti nurodyti 11 priedo 3 priedėlyje nustatytoje ataskaitoje. Nustatant, ar leidžiama atlikti papildomą kondicionavimą, remiamasi ne mažiau kaip 3 bandymų, atliktų pagal 0 tipo bandymo (pakrovus transporto priemonę) sąlygas, vadovaujantis 19 priedo 4.4.3.4 punktu, rezultatais. Stabdžių bandymai patvirtinami dokumentais, kaip nustatyta šio priedo 8 priedėlyje. Duomenys apie bet kokį papildomą kondicionavimą užregistruojami ir nurodomi 11 priedo 3 priedėlio 2.3.1 punkte, kur pateiktas stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas (BF); pvz., nurodomi šie bandymo parametrai:
|
4.4.2.10. |
Aušinimo oru leidžiama neriboti, jeigu ši procedūra atliekama naudojant inercinį dinamometrą arba riedėjimo dangą. |
4.4.3. Patikrinimo bandymas
4.4.3.1. |
Kiekvieną stabdžių spūdžio pradžioje antdėklo ir būgno arba kaladėlės ir disko sąlyčio vietoje pradinė temperatūra turi neviršyti 100 °C. |
4.4.3.2. |
Slenkstinis stabdymo jėgos momentas nustatomas pagal išmatuotą išorinės stabdymo jėgos dydį, naudojant kalibruotą įvesties įtaisą. |
4.4.3.3. |
Kiekvieną kartą nuspaudžiant stabdžius, pradinis greitis turi būti 60 ± 2 km/h. |
4.4.3.4. |
Palaipsniui didinant taikomą slėgį, stabdžiai nuspaudžiami iš eilės ne mažiau kaip šešis kartus, esant 0,15–0,55 × TR / (bandinio masės), po to stabdžiai vėl šešis kartus nuspaudžiami, kai slėgis mažinamas. |
4.4.3.5. |
Kiekvieno stabdžių spustelėjimo pagal 4.4.3.4 punktą metu pasiektas stabdymo greitis yra apskaičiuojamas bei pakoreguojamas, atsižvelgiant į riedėjimo varžą, ir pažymimas šio priedo 4.4.1.1 punkte nurodytame grafike. |
4.5. Bandymų metodai
4.5.1. Bandymas kelyje
4.5.1.1. |
Pageidautina atlikti tik vienos ašies stabdžių veiksmingumo bandymus. |
4.5.1.2. |
Bandymai atliekami ant lygaus ir tiesaus kelio su gero sukibimo danga, kai nėra vėjo, galinčio turėti įtakos rezultatams. |
4.5.1.3. |
Priekabos apkrova turi kuo labiau atitikti kiekvienam stabdžiui techniškai leidžiamą didžiausią masę, tačiau galima pridėti papildomos masės, jeigu jos reikia, siekiant užtikrinti, kad bandoma ašis būtų apkrauta tiek, kad būtų pasiektas 0,55 × TR / kiekvienam stabdžiui techniškai leidžiamos didžiausios masės stabdymo greitis, bet ratai neužsiblokuotų. |
4.5.1.4. |
Dinaminis padangos riedėjimo spindulys gali būti patikrintas važiuojant mažu greičiu (< 10 km/h), išmatuojant nuvažiuotą atstumą, kaip ratų sūkių funkciją; mažiausias dinaminiam riedėjimo spinduliui nustatyti būtinas sūkių skaičius – 10. |
4.5.1.5. |
Transporto priemonių junginio riedėjimo varža turi būti nustatyta išmatuojant laiką, kurio reikia, kad transporto priemonės greitis sumažėtų nuo 55 iki 45 km/h, ir nuvažiuotą atstumą, kai bandoma važiuojant ta pačia kryptimi, kaip ir atliekant patikrinimo bandymą, išjungus pavarą ir ilgalaikio stabdymo sistemą. |
4.5.1.6. |
Įjungiami tik bandomos ašies stabdžiai, o stabdžių valdymo įtaiso įėjimo slėgio vertė turi būti ne mažesnė kaip 90 + 3 proc. asimptotinės vertės (po ne ilgesnės kaip 0,7 sekundės trukmės jėgos didėjimo). Bandymas atliekamas išjungus pavarą ir ilgalaikio stabdymo sistemą. |
4.5.1.7. |
Prieš bandymą stabdžiai tiksliai sureguliuojami. |
4.5.1.8. |
Išorinė stabdymo jėga, naudojama apskaičiuojant slenkstinį stabdymo jėgos momentą, nustatoma pakeliant ratą bei palaipsniui spaudžiant stabdį ir ratą sukant ranka tol, kol pajuntamas pasipriešinimas. |
4.5.1.9. |
Galutinis greitis (v2) nustatomas vadovaujantis 11 priedo 2 priedėlio 3.1.5 punktu. |
4.5.1.10. |
Bandomos ašies stabdymo veiksmingumas nustatomas apskaičiuojant lėtėjimo pagreitį, nustatytą tiesiogiai išmatavus greitį ir atstumą nuo 0,8 v1 iki v2; čia v2 turi būti ne mažesnis kaip 0,1 v1. Šis dydis laikomas lygiaverčiu didžiausiam vidutiniam lėtėjimui suveikus stabdžiams, kaip apibrėžta 4 priede. |
4.5.2. Bandymas inerciniu dinamometru
4.5.2.1. |
Bandymas atliekamas naudojant vieną stabdžių mechanizmą. |
4.5.2.2. |
Bandymo įranga turi būti įmanoma sukurti šio priedo 4.5.2.5 punkte nustatytą privalomą inerciją. |
4.5.2.3. |
Bandymo įranga greičiui ir stabdymo jėgos momentui nustatyti turi būti kalibruota 2 proc. tikslumu. |
4.5.2.4. |
Bandyme naudojamais prietaisais turi būti įmanoma registruoti bent tokius duomenis:
|
4.5.2.5. |
Dinamometro inercijos jėga (IT) sureguliuojama kuo tiksliau (paklaida turi būti ne didesnė kaip + 5 proc.), įskaitant vidinę dinamometro trintį, iki transporto priemonės linijinės inercijos jėgos, kuria veikiamas vienas ratas ir kuri yra būtina 0,55 × TR / techniškai leidžiamos didžiausios masės dydžio veiksmingumui; taikoma ši formulė: IT = Pd · R2 čia:
|
4.5.2.6. |
Pro stabdžius statmenai jų sukimosi ašiai gali būti leidžiamas aplinkos temperatūros aušinamasis oro srautas, tekantis ne didesniu kaip 0,33 v greičiu. |
4.5.2.7. |
Prieš bandymą stabdžiai tiksliai sureguliuojami. |
4.5.2.8. |
Išorinė stabdymo jėga, naudojama apskaičiuojant slenkstinį stabdymo jėgos momentą, nustatoma palaipsniui spaudžiant stabdį, kol pastebima, jog prasideda stabdymo momentas. |
4.5.2.9. |
Stabdymo veiksmingumas nustatomas taikant toliau nurodytą formulę ir atsižvelgiant į išmatuotą stabdymo jėgos momentą: stabdymo greitis = čia:
Vidutinis stabdymo jėgos momentas (Mt) apskaičiuojamas pagal lėtėjimo pagreitį, nustatytą tiesiogiai išmatavus greitį ir atstumą nuo 0,8 v1 iki 0,1 v1. Šis dydis laikomas lygiaverčiu didžiausiam vidutiniam lėtėjimo pagreičiui suveikus stabdžiams (MFDD), kaip apibrėžta 4 priede. |
4.5.3. Riedėjimo dangos bandymas
4.5.3.1. |
Bandymas atliekamas naudojant vieną ašį su vienu ar dviem stabdžiais. |
4.5.3.2. |
Bandymo įranga apkrovai, kuria imituojama bandomam (-iems) stabdžiui (-iams) taikoma masė, nustatyti turi būti kalibruota. |
4.5.3.3. |
Bandymo įranga greičiui ir išoriniam stabdymo momentui nustatyti turi būti kalibruota 2 proc. tikslumu, atsižvelgiant į vidines trinties charakteristikas. Dinaminis padangos riedėjimo spindulys (R) nustatomas išmatuojant riedėjimo dangos ir bandomos ašies ratų be stabdžių sukimosi greitį, pasirinkus 60 km/h greitį ir taikant šią formulę:
čia:
|
4.5.3.4. |
Galima aušinti aplinkos temperatūros oru, tekančiu pro stabdį (-žius) ne didesniu kaip 0,33 v greičiu. |
4.5.3.5. |
Prieš bandymą stabdys (-žiai) tiksliai sureguliuojamas (-i). |
4.5.3.6. |
Išorinė stabdymo jėga, naudojama apskaičiuojant slenkstinį stabdymo jėgos momentą, nustatoma palaipsniui spaudžiant stabdį (-žius), kol pastebima, jog prasideda stabdymo momentas. |
4.5.3.7. |
Stabdymo veiksmingumas nustatomas išmatuojant stabdymo jėgą, veikiančią periferinėje padangos zonoje ir apskaičiuotą pagal stabdymo greitį, atsižvelgiant į riedėjimo varžą. Apkrautos ašies riedėjimo varžą nustatoma išmatuojant periferinėje padangos zonoje veikiančią jėgą, kai greitis yra 60 km/h. Vidutinis stabdymo jėgos momentas (Mt) nustatomas pagal dydžius, išmatuotus nuo akimirkos, kai taikomas slėgis ir (arba) jėga nuo slėgio padidėjimo stabdžių valdymo įtaise pradžios padidėja iki savo asimptotinės vertės, iki akimirkos, kai įvedama energija padidėja iki W60 dydžio, apibrėžto 4.5.3.8 punkte. |
4.5.3.8. |
Nustatant stabdymo greitį, atsižvelgiama į įvedamą energiją (W60), lygią atitinkamos masės kinetinei energijai, kai bandomu stabdžiu pradedama stabdyti važiuojant 60 km/h, o baigiama – sustojus; čia:
|
4.5.3.8.1. |
Jeigu, matuojant stabdymo greitį pagal 4.5.3.8 punktą, neįmanoma pastoviai važiuoti 60 ± 2 km/h bandymo greičiu (v), stabdymo greitis nustatomas taip, kad, tiesiogiai išmatavus stabdymo jėgą (FB) ir (arba) stabdymo jėgos momentą (Mt), šio (šių) dydžio (-ų) matavimui įtakos neturėtų riedėjimo dangos bandymo įrangos dinaminė inercinės masės jėga. |
4.6. Patikrinimo ataskaita
4.6.1. |
Bandymų rezultatais, užregistruotais vadovaujantis 4.4.3 punktu, patvirtintos gamintojo nurodytos veikimo charakteristikos pateikiamos blanke, kurio pavyzdys yra 11 priedo 3 priedėlyje. |
5. STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMA (ABS)
5.1. Bendrieji reikalavimai
5.1.1. |
Šioje dalyje pateikiama tvarka, kuria nustatomas priekabos stabdžių antiblokavimo sistemos veiksmingumas. |
5.1.2. |
Atliekant O4 kategorijos priekabų bandymus, laikoma, kad atsižvelgiama ir į O3 kategorijos priekaboms taikomus reikalavimus. |
5.2. Informacinis dokumentas
5.2.1. |
ABS gamintojas technikos tarnybai pateikia informacinį dokumentą apie sistemą (-as), kurios (-ių) veiksmingumą reikia patvirtinti. Šiame dokumente pateikiami bent šio priedo 5 priedėlyje nustatyti duomenys. |
5.3. Bandomųjų transporto priemonių apibrėžtis
5.3.1. |
Remdamasi informaciniame dokumente pateikta informacija, visų pirma apie 5 priedėlio 2.1 punkte minėtas priekabas, technikos tarnyba atlieka bandymus su reprezentatyviomis priekabomis, kuriose yra sumontuotos ne daugiau kaip trys ašys ir įrengta tam tikros konfigūracijos stabdžių antiblokavimo sistema. Be to, atrenkant vertintinas priekabas, atsižvelgiama į toliau pateiktuose punktuose apibrėžtus parametrus.
|
5.3.2. |
Turi būti pateikti atitiktį įrodantys dokumentai, kuriais patvirtinamas kiekvieno bandomo tipo priekabų stabdžių suderinamumas, kaip apibrėžta šios taisyklės 10 priede (2 ir 4 diagramos). |
5.3.3. |
Tvirtinant, puspriekabės ir centrinės ašies priekabos laikomos to paties tipo transporto priemonėmis. |
5.4. Bandymo planas
5.4.1. Technikos tarnyba atlieka šio priedo 5.3 punkte nustatytos (-ų) transporto priemonės (-ių) bandymus, pasirinkdama kiekvieną ABS konfigūraciją ir atsižvelgdama į šio priedo 5 priedėlio 2.1 punkte apibrėžtą sąrašą, pateikiamą su prašymu. Tačiau, nusprendus remtis blogiausiu atveju, tam tikrų bandymų galima neatlikti. Jeigu bandymui iš tikrųjų pasirenkamas blogiausias atvejis, tai turėtų būti nurodyta bandymų ataskaitoje.
5.4.1.1. Naudingasis sukibimas. Bandymai atliekami laikantis šios taisyklės 13 priedo 6.2 punkte nustatytos tvarkos, pasirenkant kiekvieną ABS konfigūraciją ir priekabos tipą, kaip apibrėžta gamintojo parengtame informaciniame dokumente (žr. šio priedo 5 priedėlio 2.1 punktą).
5.4.1.2. Suvartojamos energijos kiekis
5.4.1.2.1. |
Ašių apkrova. Bandomoji (-osios) priekaba (-os) apkraunama (-os) taip, kad ašių apkrova būtų 2 500 kg +/– 200 kg arba 35 proc. +/– 200 kg leidžiamos statinės ašių apkrovos, priklausomai nuo to, kuris iš šių dydžių yra mažesnis. |
5.4.1.2.2. |
Atliekant šios taisyklės 13 priedo 6.1.3 punkte nustatytus dinaminius bandymus, turi būti atliktas visas stabdžių antiblokavimo sistemos ciklas. |
5.4.1.2.3. |
Suvartojamos energijos bandymas. Bandymas atliekamas šios taisyklės 13 priedo 6.1 punkte nustatyta tvarka, pasirenkant kiekvieną ABS konfigūraciją. |
5.4.1.2.4. |
Toliau nurodyti patikrinimai atliekami siekiant įsitikinti, ar pateiktos patvirtinti priekabos atitinka reikalavimus dėl suvartojamos antiblokavimo energijos (žr. 13 priedo 6.1 punktą).
|
5.4.1.3. Nesimetrinės trinties bandymas. Jei stabdžių antiblokavimo sistema priskiriama A kategorijai, visos tokios ABS konfigūracijos turi atitikti šios taisyklės 13 priedo 6.3.2 punkte nustatytus veiksmingumo reikalavimus.
5.4.1.4. Veiksmingumas esant mažam ir dideliam greičiui
5.4.1.4.1. |
Priekabą parengus taip, kaip vertinant naudingąjį sukibimą, veiksmingumas mažo ir didelio greičio sąlygomis patikrinamas pagal šios taisyklės 13 priedo 6.3.1 punktą. |
5.4.1.4.2. |
Kai taikoma žadintuvo krumplių skaičiaus ir padangos perimetro santykio paklaida, funkciniai tikrinimai atliekami pagal šios taisyklės 13 priedo 6.3 punktą, pasirinkus ribines paklaidos vertes. Tokias sąlygas galima sukurti naudojant skirtingų dydžių padangas arba pagaminus specialius žadintuvus, kuriais imituojami ribiniai dažniai. |
5.4.1.5. Papildomi tikrinimai
Toliau nurodyti papildomi bandymai atliekami naudojant velkančiąją transporto priemonę be stabdžių ir nepakrautą priekabą.
5.4.1.5.1. |
Ašinei važiuoklei pervažiuojant nuo gero sukibimo paviršiaus (kH) ant blogo sukibimo paviršiaus (kL), kai kH ≥ 0,5 ir kH / kL ≥ 2, o sukabintuve yra 650 kPa valdymo slėgis, tiesiogiai valdomi ratai turi neužsiblokuoti. Judėjimo greitis ir priekabos stabdžių paspaudimo akimirka apskaičiuojami taip, kad stabdžių antiblokavimo sistemai atlikus visą ciklą ant gero sukibimo paviršiaus, ant blogo sukibimo paviršiaus būtų pervažiuojama maždaug 80 km/h ir 40 km/h greičiu. |
5.4.1.5.2. |
Priekabai pervažiuojant nuo blogo sukibimo paviršiaus (kL) ant gero sukibimo paviršiaus (kH), kai kH ≥ 0,5 ir kH / kL ≥ 2, o sukabintuve yra 650 kPa valdymo slėgis, per atitinkamą laiką slėgis stabdžių kamerose turi padidėti iki atitinkamos viršutinės vertės, o priekaba turi nenukrypti nuo pradinės judėjimo krypties. Judėjimo greitis ir stabdžių paspaudimo akimirka apskaičiuojami taip, kad stabdžių antiblokavimo sistemai atlikus visą ciklą ant blogo sukibimo paviršiaus, nuo vieno paviršiaus ant kito būtų pervažiuojama maždaug 50 km/h greičiu. |
5.4.1.6. Su valdikliu (-iais) susiję dokumentai pateikiami, kaip nustatyta šios taisyklės 5.1.5 punkte ir 13 priedo 4.1 punkte, įskaitant 12 išnašą.
5.5. Patvirtinimo ataskaita
5.5.1. |
Parengiama patvirtinimo ataskaita, kurios turinys pateiktas šio priedo 6 priedėlyje. 2 diagrama
|
(1) Kitos stabdžių kamerų konstrukcijos gali būti patvirtintos pateikus lygiavertę informaciją.
(2) Kitos spyruoklinių stabdžių konstrukcijos gali būti patvirtintos pateikus lygiavertę informaciją.
(3) Kitos spyruoklinių sabdžių konstrukcijos gali būti patvirtintos pateikus lygiavertę informaciją.
(4) Jeigu reikia taikyti bandymą kelyje arba riedančios kelio dangos bandymą, turi būti įvedama nurodytam dydžiui lygiavertė energija.
(5) Išorinis padangos skersmuo, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 54.
1 PRIEDĖLIS
Pneumatinių stabdžių kamerų patikrinimo ataskaitos pavyzdys
ATASKAITOS Nr. …
1. |
Identifikaciniai duomenys |
1.1. |
Gamintojas: (pavadinimas ir adresas) |
1.2. |
Gamyklinė markė (1): |
1.3. |
Tipas (1): |
1.4. |
Dalies numeris (1): |
2. |
Veikimo sąlygos: |
2.1. |
Didžiausias darbinis slėgis: |
3. |
Gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos: |
3.1. |
Didžiausia eiga (smax) esant 650 kPa slėgiui (2) |
3.2. |
Vidutinė stūmos jėga (ThA) – f (p) (2) |
3.3. |
Efektyvioji eiga (sp) – f (p) (2) |
3.3.1. |
Slėgio sritis, kurios ribas viršijus taikoma nurodyta efektyvioji eiga (žr. 19 priedo 2.3.4 punktą) |
3.4. |
15 mm stūmiklio eigai užtikrinti būtinas slėgis (p15), remiantis ThA – f(p) arba deklaruotąja verte (2), (3). |
4. |
Taikymo sritis Stabdžių kamerą galima naudoti O3 ir O4 kategorijų priekabose: … taip/ne Stabdžių kamerą galima naudoti tik O3 kategorijos priekabose: … taip/ne |
5. |
Bandymus atliekančios technikos tarnybos/tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos (4) pavadinimas: … |
6. |
Bandymo data: … |
7. |
Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 19 priedu. Bandymą atliekanti technikos tarnyba (4) Parašas: …Data: … |
8. |
Patvirtinimą suteikianti institucija (4) Parašas: …Data: … |
9. |
Bandymų dokumentacija: 2 priedėlis, …, … |
(1) Žymima ant stabdžių kameros, tačiau pildant bandymo ataskaitą būtinas tik pagrindinės dalies numeris, modelio variantų nebūtina nurodyti.
(2) Identifikaciniai duomenys keičiami įvykus pasikeitimams, turintiems įtakos veikimo charakteristikoms (3.1, 3.2 ir 3.3 punktai).
(3) Taikant pagal 10 priedą šioje ataskaitoje apibrėžtas charakteristikas, daroma prielaida, kad p15 dydžio ir deklaruotojo ThA – f(p) dydžio santykis, esant 100 kPa slėgiui, yra linijinis.
(4) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
2 PRIEDĖLIS
Pneumatinių stabdžių kamerų bandymų rezultatų standartinio registravimo pavyzdys
ATASKAITOS Nr …
1. |
Dalies Nr. …bandymo rezultatų registravimas (1)
|
(1) Rengiama bandant kiekvieną iš 6 bandinių.
(2) p slėgis – faktinės slėgio vertės, taikomos atliekant bandymą, kaip apibrėžta šio priedo 2.2.2 punkte.
3 PRIEDĖLIS
SPYRUOKLINIŲ STABDŽIŲ PATIKRINIMO ATASKAITOS PAVYZDYS
ATASKAITOS Nr. …
1. |
Identifikaciniai duomenys: |
1.1. |
Gamintojas: (pavadinimas ir adresas) |
1.2. |
Gamyklinė markė: (1) |
1.3. |
Tipas: (1) |
1.4. |
Dalies numeris: (1) |
2. |
Veikimo sąlygos: |
2.1. |
Didžiausias darbinis slėgis: |
3. |
Gamintojo deklaruotos veikimo charakteristikos: |
3.1. |
Didžiausia eiga (smax) (2) |
3.2. |
Grįžtamoji stūmos jėga (ThA) - f (p) (2) |
3.3. |
Stabdžių atleidimo slėgis (esant 10 mm eigai) (2) |
4. |
Bandymo data: |
5. |
Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais … serijos pakeitimais 19 priedu. Bandymą atliekanti technikos tarnyba (3) Parašas: … Data: … |
6. |
Patvirtinimą suteikianti institucija (3) Parašas: … Data: … |
7. |
Bandymų dokumentacija: 4 priedėlis, …, … |
(1) Žymima ant spyruoklinio stabdžio, tačiau pildant bandymo ataskaitą būtinas tik pagrindinės dalies numeris, modelio variantų nebūtina nurodyti.
(2) Identifikaciniai duomenys keičiami įvykus pasikeitimams, turintiems įtakos veikimo charakteristikoms (3.1, 3.2 ir 3.3 punktai).
(3) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
4 PRIEDĖLIS
SPYRUOKLINIŲ STABDŽIŲ BANDYMŲ REZULTATŲ STANDARTINIO REGISTRAVIMO PAVYZDYS
ATASKAITOS Nr. …
1. |
Dalies Nr. … bandymo rezultatų registravimas (1)
Stabdžių atleidimo slėgis (esant 10 mm eigai) …kPa |
(1) Rengiama bandant kiekvieną iš 6 bandinių.
(2) s eiga – faktinės eigos vertės, taikomos atliekant bandymą, kaip apibrėžta šio priedo 3.2.2 punkte.
5 PRIEDĖLIS
PRIEKABOS STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS INFORMACINIS DOKUMENTAS
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Gamintojo pavadinimas |
1.2. |
Sistemos pavadinimas |
1.3. |
Sistemos variantai |
1.4. |
Sistemos konfigūracijos (pvz., 2S/1M, 2S/2M ir pan.) |
1.5. |
Sistemos pagrindinių funkcijų ar veikimo principo paaiškinimas |
2. PARAIŠKOS
2.1. |
Priekabų tipų ir ABS konfigūracijų, kurias reikia patvirtinti, sąrašas |
2.2. |
2.1 punkte nustatytų priekabose įrengtų sistemų konfigūracijų schemos, atsižvelgiant į šiuos parametrus:
|
2.3. |
Padangos perimetro ir žadintuvo skiriamosios gebos santykis, atsižvelgiant į paklaidas |
2.4. |
Ant vienos ir kitos ašies, kurių žadintuvas bendras, sumontuotų padangų perimetro paklaida |
2.5. |
Taikymo sritis, atsižvelgiant į pakabos tipą:
|
2.6. |
Rekomendacijos dėl skirtuminio stabdžių valdymo jėgos momento (jei jis gaunamas), atsižvelgiant į ABS konfigūraciją ir priekabos važiuoklę. |
2.7. |
Papildoma informacija (jei reikia) apie stabdžių antiblokavimo sistemos naudojimą. |
3. KOMPONENTŲ APRAŠYMAS
3.1. |
Jutiklis (-iai) Veikimas Identifikaciniai duomenys (pvz., dalies numeris (-iai) |
3.2. |
Valdiklis (-iai) Bendras aprašas ir veikimas Identifikaciniai duomenys (pvz., dalies numeris (-iai) Valdiklio (-ių) saugos savybės Papildomos savybės (pvz., lėtintuvo valdymas, automatinis konfigūravimas, kintamieji parametrai, diagnostika) |
3.3. |
Moduliatorius (-iai) Bendras aprašas ir veikimas Identifikaciniai duomenys (pvz., dalies numeris (-iai) Ribojimai (pvz., didžiausia reguliuojama tiekimo apimtis) |
3.4. |
Elektros įranga Kontūrų schema (-os) Energijos tiekimo būdai Įspėjimo lempučių seka (-os) |
3.5. |
Suslėgtojo oro linijos Stabdžių schemos, į kurias įtraukiamos ABS konfigūracijos, pritaikytos 2.1 punkte minėtų tipų priekaboms Vamzdelių dydžio ir ilgio ribojimai, turintys įtakos sistemos veiksmingumui (pvz., moduliatoriaus ir stabdžių kameros) |
3.6. |
Elektromagnetinis suderinamumas |
3.6.1. |
Dokumentai, atitinkantys šios taisyklės 13 priedo 4.4 punkto nuostatas |
6 PRIEDĖLIS
PRIEKABOS STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS BANDYMO ATASKAITA
BANDYMO ATASKAITA Nr. …
1. IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS
1.1. |
Stabdžių antiblokavimo sistemos gamintojas (pavadinimas ir adresas) |
1.2. |
Sistemos pavadinimas ir (arba) modelis |
2. PATVIRTINTA (-OS) SISTEMA (-OS) IR ĮRENGIMO BŪDAS (-AI)
2.1. |
Patvirtinta (-os) ABS konfigūracija (-os) (pvz., 2S/1M, 2S/2M ir pan.) |
2.2. |
Taikymo sritis (priekabos tipas ir ašių skaičius) |
2.3. |
Energijos tiekimo būdai: ISO 7638, ISO 1185 ir t. t. |
2.4. |
Patvirtintų jutiklio (-ų), reguliatoriaus (-ių) ir moduliatoriaus (-ių) identifikavimas: |
2.5. |
Energijos suvartojimas: atitinkamas stabdžio spūdžių stovint vietoje skaičius. |
2.6. |
Papildomos savybės, pvz., lėtintuvo valdymas, pakeliamosios ašies konfigūracija ir pan. |
3. BANDYMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI
3.1. |
Duomenys apie bandomąją transporto priemonę |
3.2. |
Informacija apie bandymų dangą |
3.3. |
Bandymų rezultatai |
3.3.1. |
Naudingasis sukibimas |
3.3.2. |
Energijos suvartojimas |
3.3.3. |
Nesimetrinės trinties bandymas |
3.3.4. |
Veiksmingumas esant mažam greičiui |
3.3.5. |
Veiksmingumas esant dideliam greičiui |
3.3.6. |
Papildomi tikrinimai |
3.3.6.1. |
Perėjimas nuo didelio prie blogo sukibimo paviršiaus |
3.3.6.2. |
Perėjimas nuo mažo prie gero sukibimo paviršiaus |
3.3.7. |
Gedimo režimo imitavimas |
3.3.8. |
Funkciniai neprivalomų maitinimo linijų jungčių tikrinimai |
3.3.9. |
Elektromagnetinis suderinamumas |
4. ĮRENGIMO RIBOJIMAI
4.1. |
Padangos perimetro ir žadintuvo skiriamosios gebos santykis |
4.2. |
Ant vienos ir kitos ašių, kurių žadintuvas bendras, sumontuotų padangų perimetro paklaida |
4.3. |
Pakabos tipas |
4.4. |
Priekabos važiuoklės stabdžių valdymo jėgos momento skirtumas (-ai) |
4.5. |
Priekabos važiuoklė |
4.6. |
Stabdžių tipas |
4.7. |
Vamzdžio dydis ir ilgis |
4.8. |
Naudojamas apkrovos jutiklis |
4.9. |
Įspėjimo lemputės seka |
4.10. |
Sistemos konfigūracijos ir įranga, atitinkanti A kategorijos reikalavimus |
4.11. |
Kitos rekomendacijos ir (arba) ribojimai (pvz., dėl jutiklių, moduliatoriaus (-ių), pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių), valdomosios (-ųjų) ašies (-ių) vietos) |
5. BANDYMO DATA
Šis bandymas atliktas, o apie rezultatus pranešta vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 su paskutiniais …serijos pakeitimais 19 priedu.
Bandymą atliekanti technikos tarnyba (1)
Parašas: …Data: …
6. PATVIRTINIMĄ SUTEIKIANTI INSTITUCIJA (1)
Parašas: …Data: …
Pridedama. Gamintojo parengtas informacinis dokumentas.
(1) Turi pasirašyti skirtingi asmenys, net jeigu technikos tarnyba ir patvirtinimą suteikianti institucija – ta pati organizacija, arba su ataskaita turi būti pateiktas atskiras patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimas.
7 PRIEDĖLIS
SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS
SIMBOLIS |
APIBRĖŽTIS |
BF |
stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas (stabdžių valdymo jėgos ir stabdymo jėgos momentų sustiprinimo santykis); |
CO |
slenkstinis stabdžių valdymo jėgos momentas, t. y. mažiausias stabdymo jėgos momentui sukurti būtinas jėgos momentas; |
D |
išorinis padangos skersmuo (visas pripūstos naujos padangos skersmuo); |
d |
sutartinis numeris, žymintis vardinį ratlankio skersmenį ir atitinkantis ratlankio skersmenį, nurodytą coliais arba milimetrais; |
FB |
stabdymo jėga; |
H |
vardinis padangos skerspjūvio aukštis – atstumas, atitinkantis pusę išorinio padangos skersmens ir vardinio ratlankio skersmens skirtumo; |
I |
inercijos momentas; |
l T |
etaloninės bandomosios priekabos stabdžio svirties ilgis; |
Mt |
vidutinis stabdymo jėgos momentas; |
ne |
atitinkamas statinių stabdžio spūdžių skaičius (taikant tipo patvirtinimo tvarką); |
ner |
atitinkamas statinių stabdžio spūdžių skaičius, nustatytas atliekant bandymus; |
nD |
riedėjimo dangos inercijos greitis; |
nW |
ašies ratų be stabdžių sukimosi greitis; |
Pd |
techniškai leidžiama didžiausia masė atitinkanti stabdžius; |
p |
slėgis; |
P15 |
15 mm stūmiklio eigai nuo pradinio atskaitos taško užtikrinti būtinas slėgis stabdžių kameroje; |
R |
dinaminis padangų riedėjimo spindulys (apskaičiuotas taikant 0,485D); |
Ra |
vardinis padangos matmenų santykis (skaičius, nustatytas vardinį padangos skerspjūvio aukštį milimetrais padalijus iš vardinio padangos skerspjūvio pločio milimetrais ir padaugintas iš šimto); |
R l |
sT/l T santykis; |
RR |
riedėjimo dangos spindulys; |
S1 |
padangos skerspjūvio plotis (tiesinis atstumas nuo vienos pripūstos padangos šoninių sienelių išorinės pusės iki kitos, neatsižvelgiant į iškyšas, kaip antai žymenis (ženklus), puošmenas, apsaugos juostas arba ruožus); |
s |
pavaros eiga (darbinė eiga ir laisvoji eiga); |
smax |
bendroji pavaros eiga; |
sp |
efektyvioji eiga (eiga, kuria pasiekiama 90 proc. vidutinės stūmos jėgos (ThA); |
sT |
etaloninės bandomosios priekabos stabdžių kameros stūmiklio eiga (mm); |
ThA |
vidutinė stūmos jėga (vidutinė stūmos jėga nustatoma integruojant bendrosios eigos (smax) vertes nuo 1/3 iki 2/3); |
Ths |
grįžtamoji spyruoklinio stabdžio stūmos jėga; |
TR |
stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos arba puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma; |
v |
linijinis riedėjimo dangos greitis; |
v1 |
pradinis greitis pradėjus stabdyti; |
v2 |
greitis baigiant stabdyti; |
W60 |
sunaudota energija, atitinkanti atitinkamos masės bandomo stabdžio kinetinę energiją, kai 60 km/h greičiu važiuojanti transporto priemonė stabdoma tol, kol sustoja; |
z |
transporto priemonės stabdymo greitis. |
8 PRIEDĖLIS
Šio priedo 4.4.2.9 punkte nustatyto pavyzdžio eksploatavimo bandymų dokumentai
1. IDENTIFIKACINIAI DUOMENYS
1.1. |
Stabdys: Gamintojas … Gamyklinė markė … Tipas … Modelis … Būgninis stabdys arba diskinis stabdys (1) Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys … Techniškai leidžiamas stabdžių valdymo jėgos momentas (Cmax) … Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas: įmontuotas / neįmontuotas (1) |
1.2. |
Stabdžio būgnas ar stabdžio diskas: Vidinis būgno skersmuo arba išorinis disko skersmuo … Efektyvusis spindulys (2)… Storis … Masė … Medžiaga … Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys … |
1.3. |
Stabdžių trinkelės antdėklas arba trinkelė: Gamintojas … Tipas … Identifikaciniai duomenys … Plotis … Storis … Paviršiaus plotas … Pritvirtinimo būdas … Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys … |
1.4. |
Kamera: Gamintojas … Gamyklinė markė … Dydis … Tipas … Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys … |
1.5. |
Automatinis stabdžių reguliavimo mechanizmas (3): Gamintojas … Gamyklinė markė … Tipas … Versija … Bandomą įtaisą identifikuojantys duomenys … |
1.6. |
Duomenys apie bandomąją transporto priemonę: Velkančioji transporto priemonė Atpažinties Nr. … Kiekvienos ašies apkrova … Priekaba: Atpažinties Nr. … Kategorija: O2/O3/O4 (1) priekaba / puspriekabė / centrinės ašies priekaba (1) Ašių skaičius … Padangos / ratlankiai … sudvejinti / viengubi (1) Dinaminis riedėjimo spindulys (R), kai transporto priemonė pakrauta … Kiekvienos ašies apkrova … |
2. BANDYMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI
2.1. |
Eksploatavimo bandymai: Bendras aprašas, įskaitant nuvažiuotą atstumą, laiko trukmę ir vietą … |
2.2. |
Stabdžių bandymai: |
2.2.1. |
Informacija apie bandymų kelio dangą … |
2.2.2. |
Bandymo atlikimo tvarka … |
2.3. |
Bandymų rezultatai: Stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas 1 bandymas … 1 bandymo data … 2 bandymas … 2 bandymo data … 3 bandymas … 3 bandymo data … |
Diagramos
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Taikoma tik diskiniams stabdžiams.
(3) Netaikoma sumontuotiems automatiniams stabdžių reguliavimo mechanizmams.
20 PRIEDAS
ALTERNATYVI PRIEKABŲ TIPO PATVIRTINIMO TVARKA
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. |
Šiame priede nustatoma alternatyvi priekabų tipo patvirtinimo tvarka, kurią taikant naudojama informacija, pateikta bandymų ataskaitose, parengtose pagal 11 ir 19 priedus. |
1.2. |
Užbaigusi šio priedo 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse aprašytas patikrinimo procedūras, technikos tarnyba arba tipo patvirtinimą suteikianti institucija turi išduoti šios taisyklės 2 priedo 1 priedėlyje nurodyto pavyzdžio EEB tipo patvirtinimo liudijimą. |
1.3. |
Atliekant skaičiavimus pagal šį priedą, sunkio centro aukštis nustatomas taikant šio priedo 1 priedėlyje nustatytą metodą. |
2. TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
2.1. |
EEB priekabos tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į stabdymo įrangą, paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas. Patvirtinimo tikslais priekabos gamintojas technikos tarnybai turi pateikti bent jau toliau nurodytą informaciją.
|
2.2. |
Etaloninės priekabos ir tikrinamos priekabos gamintojas turi būti vienas ir tas pats. |
3. ALTERNATYVI 0 TIPO DARBINIŲ STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA
3.1. Siekiant įrodyti atitiktį 0 tipo šaltų darbinių stabdžių veiksmingumo reikalavimas, apskaičiuojant patikrinama, ar tikrinamos priekabos stabdymo jėgos (TR) užtenka nustatytam darbinių stabdžių veiksmingumui pasiekti ir ar sausos kelio dangos paviršiaus sukibimo (tariama, kad sukibimo koeficientas turi būti 0,8) pakanka minėtai stabdymo jėgai panaudoti.
3.2. Patikrinimas
3.2.1. |
Tikrinama priekaba laikoma atitinkančia 4 priedo 1.2.7 ir 3.1.2 punktuose nustatytus reikalavimus (reikalavimai dėl šaltų stabdžių veiksmingumo ir jo užtikrinimo neužblokuojant ratų, transporto priemonei nenukrypstant nuo kurso ir nesukuriant nenormalios vibracijos), jeigu ji atitinka toliau pateiktuose punktuose nustatytus patikrinimo kriterijus tiek tada, kai transporto priemonė yra pakrauta, tiek tada, kai ji yra nepakrauta.
|
4. ALTERNATYVI STOVĖJIMO STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA
4.1. Bendrieji reikalavimai
4.1.1. |
Ši procedūra – tai galimybė kitaip fiziškai patikrinti priekabas nuolydžio sąlygomis ir užtikrinti, kad priekabos, kuriose sumontuoti spyruokliniais stabdžiais įjungiami stovėjimo įtaisai, atitiktų nustatytą stovėjimo stabdžių veiksmingumą. Ši procedūra netaikoma priekaboms, kuriose sumontuoti stovėjimo įtaisai, valdomi ne spyruokliniais stabdžiais, o kitomis priemonėmis. Minėtoms priekaboms taikoma fizinė patikra, nustatyta 4 priede. |
4.1.2. |
Nustatytas stovėjimo stabdžių veiksmingumas įrodomas apskaičiuojant pagal 4.2 ir 4.3 punkte nustatytas formules. |
4.2. Stovėjimo stabdžių veiksmingumas
4.2.1. |
Stovėjimo stabdžių jėga, kuria veikiama padangų, sumontuotų ant spyruoklinių stabdžių įjungiamais stovėjimo įtaisais stabdomos (-ų) ašies (-ių), periferinė zona apskaičiuojama taikant šią formulę: Tpi = (Ths × l – Co) × n × BF/Rs |
4.2.2. |
Statmena kelio dangos paviršiaus jėga 18 proc. įkalnėje arba nuokalnėje stovinčios priekabos ašims apskaičiuojama taikant toliau pateiktas formules.
|
4.3. Patikrinimas
4.3.1. |
Priekabos stovėjimo stabdžių veiksmingumas patikrinamas taikant šias formules:
bei
|
5. ALTERNATYVI AVARINIŲ IR (ARBA) AUTOMATINIŲ STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA
5.1. Bendrieji reikalavimai
5.1.1. |
Siekiant įrodyti atitiktį automatinių stabdžių veiksmingumo reikalavimams, arba turi būti lyginamas nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinas slėgis kameroje ir asimptotinis kameros slėgis, nustatytas atjungus maitinimo liniją, kaip nustatyta 5.2.1 punkte, arba patikrinama, ar ašių, ant kurių sumontuoti spyruokliniai stabdžiai, stabdymo jėgos pakanka nustatytam veiksmingumui pasiekti, kaip nustatyta 5.2.2 punkte. |
5.2. Patikrinimas
5.2.1. |
4 priedo 3.3 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu asimptotinis tikrinamos priekabos kameros slėgis (pc), nustatytas atjungus maitinimo liniją, yra didesnė nei kameros slėgis (pc), o pasiektas veiksmingumas yra lygus 13,5 proc. didžiausios nejudančio rato apkrovos. Prieš atjungiant maitinimo liniją, joje turi būti pasiektas pastovus 700 kPa slėgis. |
5.2.2. |
4 priedo 3.3 punkte nustatyti reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu tikrinamos priekabos, kurioje sumontuoti spyruokliniai stabdžiai, atveju: ΣTpi ≥ 0,135 (PR)(g) čia: Tpi apskaičiuojamas vadovaujantis 4.2.1 punktu. |
6. ALTERNATYVI STABDŽIŲ VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA, TAIKOMA SUGEDUS STABDYMO JĖGŲ PASISKIRSTYMO SISTEMAI
6.1. Bendrieji reikalavimai
6.1.1. |
Siekiant įrodyti atitiktį stabdžių veiksmingumo reikalavimams, lyginamas nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinas slėgis kameroje ir slėgis kameroje sugedus stabdymo jėgų pasiskirstymo sistemai. |
6.2. Patikrinimas
6.2.1. |
10 priedo priedėlio 6 dalies reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu 6.2.1.1 punkte nustatytas tikrinamos priekabos slėgis yra didesnis už 6.2.1.2 punkte nustatytą slėgį arba jam lygus – tiek tada, kai transporto priemonė yra pakrauta, tiek tada, kai ji yra nepakrauta. |
6.2.1.1. |
Tikrinamos priekabos kameros slėgis (pc), kai pm = 650 kPa, slėgis maitinimo linijoje lygus 700 kPa, o stabdymo jėgų pasiskirstymo sistema yra sugedusi. |
6.2.1.2. |
Stabdymo jėgai, kuri atitiktų 30 proc. tikrinamos priekabos darbinių stabdžių veiksmingumo, pasiekti būtinas kameros slėgis (pc). |
7. ALTERNATYVI STABDŽIŲ ANTIBLOKAVIMO SISTEMOS VEIKSMINGUMO ĮRODYMO TVARKA
7.1. Bendrieji reikalavimai
7.1.1. |
Tvirtinant priekabos tipą, šios taisyklės 13 priede nustatytų priekabos bandymų galima nevykdyti, jeigu stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) atitinka šios taisyklės 19 priedo reikalavimus. |
7.2. Patikrinimas
7.2.1. |
Komponentų ir įrengimo būdo patikra Priekaboje, kurios tipą reikia patvirtinti, sumontuotos ABS sistemos specifikacijos atitiktis patikrinama, atsižvelgiant į kiekvieną iš šių kriterijų:
|
7.3. Rezervuarų talpos patikrinimas
7.3.1. |
Dėl priekaboje naudojamų stabdžių sistemų ir pagalbinės įrangos įvairovės neįmanoma parengti lentelės ir joje nurodyti rekomenduojamą rezervuarų talpą. Tikrinant, ar įrengtas rezervuaras yra tinkamos talpos, galima atlikti bandymus, vadovaujantis šios taisyklės 13 priedo 6.1 punktu arba toliau pateikta tvarka.
|
8. FUNKCINIAI IR MONTAVIMO TIKRINIMAI
8.1. Technikos tarnyba ir (arba) patvirtinimą suteikianti institucija atlieka toliau pateiktuose punktuose aprašytus funkcinius ir montavimo tikrinimus.
8.1.1. Stabdžių antiblokavimo funkcija
8.1.1.1. |
Atliekamas tik stabdžių antiblokavimo sistemos dinaminis tikrinimas. Siekiant, kad būtų atliktas visas ciklas, gali prireikti sureguliuoti apkrovos jutiklį arba pasirinkti blogo sukibimo su padangomis dangą. Jeigu stabdžių antiblokavimo sistemos patvirtinimas pagal 19 priedą nebuvo suteiktas, priekaba turi būti bandoma vadovaujantis 13 priedu ir turi atitikti minėtame priede pateiktus atitinkamus reikalavimus. |
8.1.2. Atsako trukmės matavimas
8.1.2.1. |
Technikos tarnyba turi patikrinti, ar tikrinama priekaba atitinka 6 priedo reikalavimus. |
8.1.3. Statinis energijos suvartojimas
8.1.3.1. |
Technikos tarnyba turi patikrinti, ar tikrinama priekaba atitinka 7 ar 8 priedo reikalavimus. |
8.1.4. Darbinių stabdžių veikimas
8.1.4.1. |
Technikos tarnyba turi patikrinti, ar stabdoma priekaba nenormaliai nevibruoja. |
8.1.5. Stovėjimo stabdžių veikimas
8.1.5.1. |
Technikos tarnyba įjungia ir atleidžia stovėjimo stabdį, siekdama įsitikinti, ar jis veikia tinkamai. |
8.1.6. Avarinių ir (arba) automatinių stabdžių veikimas
8.1.6.1. |
Technikos tarnyba turi patikrinti, ar tikrinama priekaba atitinka šios taisyklės 5.2.1.18.4.2 punkte nustatytus reikalavimus. |
8.1.7. Transporto priemonės ir komponentų identifikacinių duomenų patikrinimas
8.1.7.1. |
Technikos tarnyba turi patikrinti tikrinamą priekabą pagal tipo patvirtinimo sertifikate pateiktus duomenis. |
8.1.8. Papildomi tikrinimai
8.1.8.1. |
Technikos tarnyba gali pareikalauti prireikus atlikti papildomus tikrinimus. |
1 PRIEDĖLIS
SUNKIO CENTRO AUKŠČIO APSKAIČIAVIMO METODAS
Komplektinės transporto priemonės (pakrautos ir nepakrautos) sunkio centro aukštį galima apskaičiuoti taip:
h1 |
= |
ašies (-ių) sąrankos (įskaitant padangas, spyruokles ir t. t.) sunkio centro aukštis = R × 1,1 |
h2 |
= |
rėmų sunkio centro aukštis (pakrovus) = (h6 + h8) × 0,5 |
h3 |
= |
naudingos keliamosios apkrovos ir kėbulo (pakrovus) sunkio centro aukštis (h7 × 0,3) + h6 |
h4 |
= |
rėmų sunkio centro aukštis (nepakrovus) = h2 + s |
h5 |
= |
kėbulo sunkio centro aukštis (nepakrovus) = (h7 × 0,5) + h6 + s |
čia:
h6 |
= |
rėmų aukštis, viršaus |
h7 |
= |
kėbulo matmenys, vidaus |
h8 |
= |
rėmų aukštis, apačios |
P |
= |
bendra priekabos masė |
PR |
= |
bendra masė, tenkanti visiems puspriekabės ar centrinės ašies priekabos ratams |
R |
= |
padangos spindulys |
s |
= |
spyruoklės eiga nuo pakrautos padėties iki nepakrautos padėties |
W1 |
= |
ašies (-ių) sąrankos (įskaitant padangas, spyruokles ir t. t.) masė = P × 0,1 |
W2 |
= |
rėmų masė = (Punl – W1) × 0,8 |
W3 |
= |
naudingos keliamosios apkrovos ir kėbulo masė |
W4 |
= |
kėbulo masė = (Punl – W1) × 0,2 |
PAKRAUTA
|
NEPAKRAUTA
|
2 PRIEDĖLIS
PATIKRINIMO DIAGRAMA REMIANTIS 3.2.1.5 PUNKTU. PUSPRIEKABĖS
(1) |
= |
TRmax, kai pm = 650 kPa, o maitinimo linijoje = 700 kPa. |
(2) |
= |
FRdyn × 0,8 = TRL |
(3) |
= |
0,45 × FR = TRpr |
čia:
zc vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:
PASTABOS
1. |
7 000 – vertė, reiškianti velkančiosios transporto priemonės masę be prikabintos priekabos. |
2. |
Atliekant šiuos apskaičiavimus, arti viena kitos sumontuotos ašys (tarp kurių yra mažesnis nei 2 m atstumas) gali būti laikomos viena ašimi. |
3 PRIEDĖLIS
PATIKRINIMO DIAGRAMA REMIANTIS 3.2.1.6 PUNKTU. CENTRINĖS AŠIES PRIEKABOS
(1) |
= |
TRmax, kai pm = 650 kPa, o maitinimo linijoje = 700 kPa. |
(2) |
= |
FRdyn × 0,8 = TRL |
(3) |
= |
0,5 × FR = TRpr |
čia:
zc vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:
PASTABOS
1. |
7 000 – vertė, reiškianti velkančiosios transporto priemonės masę be prikabintos priekabos. |
2. |
Atliekant šiuos apskaičiavimus, arti viena kitos sumontuotos ašys (tarp kurių yra mažesnis nei 2 m atstumas) gali būti laikomos viena ašimi. |
4 PRIEDĖLIS
PATIKRINIMO DIAGRAMA REMIANTIS 3.2.1.7 PUNKTU – PRIEKABOS
(1) |
= |
TRmax, kai pm = 650 kPa, o maitinimo linijoje = 700 kPa. |
(2) |
= |
0,5 × FR = TRpr |
(3) |
= |
TRprf = TRf, kai pm = x |
(4) |
= |
Ffdyn × 0,8 = TRLf |
(5) |
= |
TRprf = TRf, kai pm = x |
(6) |
= |
Frdyn × 0,8 = TRLr |
čia:
bei
zc vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:
PASTABOS
1. |
7 000 – vertė, reiškianti velkančiosios transporto priemonės masę be prikabintos priekabos. |
2. |
Atliekant šiuos apskaičiavimus, arti viena kitos sumontuotos ašys (tarp kurių yra mažesnis nei 2 m atstumas) gali būti laikomos viena ašimi. |
5 PRIEDĖLIS
SIMBOLIAI IR APIBRĖŽTYS
SIMBOLIS |
APIBRĖŽTIS |
||||||||||||
ADi |
Tpi, kai priekinių ašių Tpi ≤ 0,8 NFDi arba 0,8 NFDi, kai priekinių ašių Tpi > 0,8 NFDi |
||||||||||||
BDi |
Tpi, kai galinių ašių Tpi ≤ 0,8 NRDi arba 0,8 NRDi, kai galinių ašių Tpi > 0,8 NRDi |
||||||||||||
AUi |
Tpi, kai priekinių ašių Tpi ≤ 0,8 NFUi arba 0,8 NFUi, kai priekinių ašių Tpi > 0,8 NFUi |
||||||||||||
BUi |
Tpi, kai galinių ašių Tpi ≤ 0,8 NRUi arba 0,8 NRUi, kai galinių ašių Tpi > 0,8 NRUi |
||||||||||||
BF |
stabdymo jėgos stiprinimo koeficientas; |
||||||||||||
Co |
slenkstinis skirstymo veleno valdymo jėgos momentas, t. y. mažiausias stabdymo momentui sukurti būtinas skirstymo veleno jėgos momentas; |
||||||||||||
E |
ratų bazė; |
||||||||||||
EL |
atstumas nuo sukabintuvo atramos ar nuleidimo dalių iki centrinės ašies priekabos ar puspriekabės ašies (-ių) centro; |
||||||||||||
ER |
atstumas nuo šerdeso ir puspriekabės ašies ar ašių centro; |
||||||||||||
F |
jėga (N); |
||||||||||||
Ff |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamą priekinę (-es) ašį (-is); |
||||||||||||
Ffdyn |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti judamą priekinę (-es) ašį (-is;) |
||||||||||||
Fr |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamą galinę (-es) ašį (-is); |
||||||||||||
Frdyn |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti judamą galinę (-es) ašį (-is); |
||||||||||||
FR |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus nejudančios priekabos ar puspriekabės ratus; |
||||||||||||
FRdyn |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti visus judamus priekabos ar puspriekabės ratus; |
||||||||||||
g |
sunkio pagreitis (9,81 m/s2); |
||||||||||||
h |
atstumas nuo žemės paviršiaus iki sunkio centro; |
||||||||||||
hK |
balninio įtaiso sukabintuvo (šerdeso) aukštis; |
||||||||||||
hr |
priekabos sunkio centro aukštis; |
||||||||||||
i |
ašių indeksas; |
||||||||||||
iF |
priekinių ašių skaičius; |
||||||||||||
iR |
galinių ašių skaičius; |
||||||||||||
l |
svirties ilgis; |
||||||||||||
n |
kiekvienos ašies spyruoklinių stabdžių pavarų skaičius; |
||||||||||||
NFD |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje; |
||||||||||||
NFDi |
statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje; |
||||||||||||
NFU |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio įkalnėje; |
||||||||||||
NFUi |
statmena kelio dangos jėga, veikianti priekinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio įkalnėje; |
||||||||||||
NRD |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje; |
||||||||||||
NRDi |
statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio nuokalnėje; |
||||||||||||
NRU |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę (-es) ašį (-is) 18 proc. nuolydžio įkalnėje; |
||||||||||||
NRUi |
statmena kelio dangos jėga, veikianti galinę ašį (i) 18 proc. nuolydžio įkalnėje; |
||||||||||||
pm |
slėgis valdymo linijos sukabintuve; |
||||||||||||
pc |
slėgis stabdžių kameroje; |
||||||||||||
P |
atskiros transporto priemonės masė; |
||||||||||||
Ps |
statinė balninio įtaiso sukabintuvo masė, kai priekabos masė yra P; |
||||||||||||
PR |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudančios priekabos ar puspriekabės ratus; |
||||||||||||
PRF |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamas priekines ašis ant lygaus paviršiaus; |
||||||||||||
PRR |
bendra statmena kelio dangos jėga, veikianti nejudamas galines ašis ant lygaus paviršiaus; |
||||||||||||
Rs |
padangos spindulys, apskaičiuotas statinės apkrovos sąlygomis, taikant šią formulę: Rs = ½ dr + FR × H čia:
|
||||||||||||
Tpi |
stabdymo jėga, veikianti visų ant ašies (i), kurioje sumontuotas (-i) spyruoklinis (-iai) stabdys (-žiai), ratų periferinėje zonoje; |
||||||||||||
Ths |
grįžtamoji spyruoklinio stabdžio stūmos jėga; |
||||||||||||
TR |
stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma; |
||||||||||||
TRf |
stabdymo jėgų, veikiančių visų priekinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma; |
||||||||||||
TRr |
stabdymo jėgų, veikiančių visų galinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma; |
||||||||||||
TRmax |
didžiausių stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma; |
||||||||||||
TRL |
stabdymo jėgų, kurioms veikiant visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje pasiekiamas ribinis sukibimas, suma; |
||||||||||||
TRLf |
stabdymo jėgų, kurioms veikiant visų priekinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje pasiekiamas ribinis sukibimas, suma; |
||||||||||||
TRLr |
stabdymo jėgų, kurioms veikiant visų galinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje pasiekiamas ribinis sukibimas, suma; |
||||||||||||
TRpr |
nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinų stabdymo jėgų, veikiančių visų priekabos ar puspriekabės ratų periferinėje zonoje, suma; |
||||||||||||
TRprf |
nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinų stabdymo jėgų, veikiančių visų priekinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma; |
||||||||||||
TRprr |
nustatytam veiksmingumui pasiekti būtinų stabdymo jėgų, veikiančių visų galinės (-ių) ašies (-ių) ratų periferinėje zonoje, suma; |
||||||||||||
zc |
transporto priemonės junginio stabdymo greitis, kai stabdoma tik priekaba; |
||||||||||||
cos P |
kampo kosinusas, žvelgiant 18 proc. nuolydžio ir horizontaliosios plokštumos kampu, lygus 0,98418; |
||||||||||||
tan P |
kampo tangentas, žvelgiant iš 18 proc. nuolydžio ir horizontaliosios plokštumos kampu, lygus 0,18. |
30.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 257/197 |
Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą nurodančio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:
http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html
Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 86. „Suvienodintos žemės ir miškų ūkio traktorių patvirtinimo, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, nuostatos“
Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:
|
taisyklės pradinės versijos 4 papildymo; įsigaliojimo data – 2008 m. spalio 15 d.; |
|
taisyklės pradinės versijos 5 papildymo; įsigaliojimo data – 2009 m. spalio 24 d. |
TURINYS
TAISYKLĖ
1. |
Taikymo sritis |
2. |
Apibrėžtys |
3. |
Patvirtinimo paraiška |
4. |
Patvirtinimas |
5. |
Bendrieji techniniai reikalavimai |
6. |
Specialieji techniniai reikalavimai |
7. |
Transporto priemonės tipo arba jos apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų pakeitimai ir tipo išplėtimo patvirtinimas |
8. |
Gamybos atitiktis |
9. |
Baudos už gamybos neatitiktį |
10. |
Visiškas gamybos nutraukimas |
11. |
Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos skyrių pavadinimai ir adresai |
PRIEDAI
1 priedas. – |
Pranešimas apie žemės ar miškų ūkio traktoriaus tipo patvirtinimą, tipo išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, remiantis Taisykle Nr. 86 |
2 priedas. – |
Patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai |
3 priedas. – |
2.6–2.10 punktuose pateiktų sąvokų apibrėžtys |
4 priedas. – |
Žibintų matomumas |
5 priedas. – |
Posūkio žibintai. Geometrinis matomumas |
1. TAIKYMO SRITIS
Ši taisyklė taikoma T kategorijos (1) transporto priemonėms, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus.
2. APIBRĖŽTYS
Šioje taisyklėje:
2.1.
|
traktoriai, kurie skiriasi pagal 2.1.1 ir 2.1.2 punktų nuostatas, tačiau ne taip, kad dėl to tektų pakeisti atitinkamo tipo traktoriui nustatytų žibintų tipą, jų skaičių, vietą ir geometrinį matomumą; |
|
traktoriai, kuriuose yra sumontuoti neprivalomi žibintai arba kuriuose jų nėra; |
|
traktoriai, kuriuose yra sumontuoti žibintai, kurių padėtis skiriasi priklausomai nuo registracijos šalies eismo krypties. |
2.2.
2.3.
2.4.
2.5.
2.5.1. „Lygiaverčiai žibintai“– žibintai, atliekantys tą pačią funkciją ir patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 37 arba atitinkantys tuos pačius reikalavimus; tokių žibintų charakteristikos gali skirtis nuo žibintų, kurie yra sumontuoti transporto priemonėje tuo metu, kai suteikiamas patvirtinimas, su sąlyga, kad jie atitinka šios taisyklės reikalavimus.
2.5.2. „Atskirieji žibintai“– žibintai, turintys atskirus lęšius, atskirus šviesos šaltinius ir atskirus korpusus.
2.5.3. „Sugrupuotieji žibintai“– įtaisai, turintys atskirus lęšius ir atskirus šviesos šaltinius, bet bendrą korpusą.
2.5.4. „Kombinuotieji žibintai“– įtaisai, turintys atskirus lęšius, bet bendrą šviesos šaltinį ir bendrą korpusą.
2.5.5. „Tarpusavyje sujungti žibintai“– įtaisai, turintys atskirus šviesos šaltinius (arba vieną šviesos šaltinį, kuris veikia skirtingomis sąlygomis), visiškai ar iš dalies bendrus lęšius ir bendrą korpusą.
2.5.6. „Paslepiamasis apšvietimo žibintas“– priekinis žibintas, kuris nenaudojamas gali būti iš dalies arba visiškai paslepiamas. Norint paslėpti priekinį žibintą, galima jį uždengti judamuoju gaubtu, pakeisti žibinto padėtį arba kitais tinkamais būdais. Terminas „įtraukiamas“ labiau vartojamas paslepiamajam žibintui, kurį galima įtraukti į kėbulą keičiant jo padėtį, aprašyti.
2.5.7. „Kintamosios padėties žibintai“– traktoriuje sumontuoti žibintai, kurių padėti traktoriaus atžvilgiu galima keisti nenuimant.
2.5.8. „Tolimosios šviesos žibintas“– žibintas keliui dideliu atstumu priešais traktorių apšviesti;
2.5.9. „Artimosios šviesos žibintas“– žibintas keliui priešais traktorių apšviesti, nesukeliant pernelyg didelio akinimo ar nepatogumų artėjančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems kelių eismo dalyviams.
2.5.10. „Priekinis rūko žibintas“– žibintas kelio apšvietimui pagerinti esant rūkui, smarkiai lyjant, dulkant ar sningant.
2.5.11. „Atbulinės eigos žibintas“– žibintas keliui už galinės traktoriaus dalies apšviesti ir kitiems kelių eismo dalyviams įspėti, kad traktorius važiuoja arba tuoj važiuos atbuline eiga.
2.5.12. „Posūkio žibintas“– žibintas kitiems kelių eismo dalyviams parodyti, kad vairuotojas ketina sukti į dešinę arba į kairę.
2.5.13. „Įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas“– įtaisas, leidžiantis veikti visiems traktoriaus posūkio žibintams vienu metu, kai siekiama parodyti, kad traktorius laikinai kelia ypatingą pavojų kitiems kelių eismo dalyviams.
2.5.14. „Stabdymo žibintas“– žibintas už galinės traktoriaus dalies esantiems kitiems kelių eismo dalyviams parodyti, kad traktoriaus vairuotojas įjungė darbinį stabdį.
2.5.15. „Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas“– įtaisas galiniam valstybinio numerio ženklui skirtai vietai apšviesti; toks įtaisas gali būti sudarytas iš kelių optinių dalių.
2.5.16. „Priekinis gabaritinis (šoninis) žibintas“– žibintas traktoriaus buvimo vietai ir traktoriaus pločiui parodyti, kai į traktorių žiūrima iš priekio.
2.5.17. „Galinis gabaritinis (šoninis) žibintas“– žibintas traktoriaus buvimo vietai ir traktoriaus pločiui parodyti, kai į traktorių žiūrima iš galo.
2.5.18. „Galinis rūko žibintas“– žibintas traktoriaus matomumui iš galo pagerinti, esant tirštam rūkui.
2.5.19. „Stovėjimo žibintas“– žibintas dėmesiui į gyvenamojoje zonoje stovintį traktorių be priekabos atkreipti. Tokiomis aplinkybėmis naudojami ne priekiniai ir galiniai gabaritiniai (šoniniai) žibintai, o minėtas žibintas.
2.5.20. „Galinio kontūro gabaritinis žibintas“– bet kuris prie tolimiausios išorinės traktoriaus dalies ir kuo arčiau traktoriaus viršaus pritvirtintas žibintas bendrajam traktoriaus pločiui parodyti. Kai kuriuose traktoriuose šio žibinto signalinė šviesa naudojama kartu su traktoriaus priekinių ir galinių gabaritinių (šoninių) žibintų šviesomis, siekiant kuo labiau atkreipti dėmesį į traktoriaus dydį.
2.5.21. „Darbo žibintas“– įtaisas darbo vietai ar procesui apšviesti.
2.5.22. „Šviesogrąžis atšvaitas“– įtaisas, kuriuo įspėjama apie transporto priemonės buvimą atspindint šviesą, spinduliuojamą nesujungto su transporto priemone šaltinio (kai stebėtojas yra prie šviesos šaltinio). Šioje taisyklėje šviesogrąžiais atšvaitais nelaikomi: šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;
šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;
kiti ženklai ir šviesą atspindintys signaliniai įtaisai, kurie turi būti naudojami pagal susitariančiosios šalies techninius reikalavimus tam tikrų kategorijų transporto priemonėse arba atsižvelgiant į tam tikrus jų veikimo būdus.
2.6.
2.6.1. „Apšvietimo įtaiso šviečiamasis paviršius“ (2.5.8–2.5.11 punktai)– visos atšvaito apertūros stačiakampė projekcija skersinėje plokštumoje. Jeigu žibinto stiklas (arba stiklai) uždengia tik dalį visos reflektoriaus apertūros, atsižvelgiama tik į tos dalies projekciją. Artimosios šviesos žibinto šviečiamasis paviršius atkarpos krašte ribojamas matomosios atkarpos linijos projekcijos į lęšį. Jeigu reflektorių ir stiklą galima reguliuoti, reikia pasirinkti vidutinę padėtį.
2.6.2. „Signalinio žibinto, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą, šviečiamasis paviršius“„Signalinio žibinto, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą, šviečiamasis paviršius“ (2.5.12–2.5.20 punktai)– žibinto stačiakampė projekcija jo atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje, susiliečiančioje su išoriniu žibinto šviečiamuoju paviršiumi, kai ta projekcija ribojama minėtoje plokštumoje esančių ekranų, per kiekvieną iš kurių atskaitos ašies kryptimi prasiskverbia tik 98 % bendro šviesos stiprio, kraštų. Šviečiamojo paviršiaus apatinei, viršutinei ir šoninėms riboms nustatyti naudojami tik ekranai horizontaliais ir vertikaliais kraštais.
2.6.3. „Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius“ (2.5.22 punktas)– šviesogrąžio atšvaito šviečiamojo paviršiaus stačiakampė projekcija atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje, ribojamoje su šia ašimi lygiagrečių plokštumų, susiliečiančių su šviesogrąžio atšvaito šviesos projektavimo paviršiaus išoriniais kraštais. Šviečiamojo paviršiaus apatinei, viršutinei ir šoninėms riboms nustatyti naudojamos tik vertikalios ir horizontalios plokštumos.
2.6.4. „Šviesą spinduliuojantis paviršius“– skaidriojo lęšio išorinio paviršiaus dalis, dengianti apšvietimo ar šviesos signalinį įtaisą ir sudaranti jam sąlygas spinduliuoti šviesą.
2.7.
2.8.
2.9.
2.10.
Geometrinio matomumo kampų viduje neatsižvelgiama į kliūtis, jeigu jos jau buvo nurodytos tvirtinant žibinto tipą.
Jeigu sumontavus žibintą kuri nors žibinto tariamojo paviršiaus dalis yra uždengta kitų labiau išsikišusių transporto priemonės detalių, turi būti įrodyta, kad kliūčių neuždengiama žibinto dalis atitinka fotometrines vertes, taikomas įtaisui, tvirtinamam kaip optinis įtaisas (žr. aiškinamąjį brėžinį apačioje).
Aiškinamasis brėžinys
Pagrindinės sąvokos:
Median longitudinal plane of the vehicle – transporto priemonės vidurinė išilginė plokštuma
Direction of observation D1 – stebėjimo kryptis D1
Apparent surface S1 – tariamasis paviršius S1
Light-emitting surface – šviesą spinduliuojantis paviršius
Direction of observation D2 – stebėjimo kryptis D2
Apparent surface – tariamasis paviršius
Centre of reference – atskaitos centras
Angles of geometrical visibility – geometrinio matomumo kampai
Axis of reference – atskaitos ašis
2.11.
2.12.
2.13.
Tokio derinio galimybė netaikoma tolimosios šviesos žibintams, artimosios šviesos žibintams, priekiniams rūko žibintams ar šoniniams šviesogrąžos atšvaitams.
2.14.
2.15.
2.16.
2.17.
2.18.
2.19.
3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA
3.1. |
Transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į joje sumontuotus žibintus, paraišką teikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. |
3.2. |
Ji pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir šia informacija:
|
3.3. |
Tvirtintiną tipą atitinkanti nepakrauta transporto priemonė, kurioje įtaisytas visas apšvietimo ir signalizavimo įrangos rinkinys, pateikiama už tvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai. |
4. PATVIRTINIMAS
4.1. |
Jeigu pagal šią taisyklę tvirtinti pateikto tipo transporto priemonė atitinka šios taisyklės reikalavimus visų sąraše nurodytų žibintų požiūriu, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas. |
4.2. |
Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu pradinė taisyklės versija žymima 00) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą atlikti naujausi svarbesni taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali šio numerio skirti kitam transporto priemonių tipui arba tam pačiam transporto priemonių tipui, pateiktam su įranga, nenurodyta 3.2.2 punkte pateiktame sąraše, vadovaujantis šios taisyklės 7 dalies nuostatomis. |
4.3. |
Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, tipo išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, remiantis šia taisykle, siunčiamas šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio blanką. |
4.4. |
Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje, patvirtinimo blanke apibrėžtoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:
|
4.5. |
Jeigu transporto priemonė atitinka pagal vieną ar daugiau kitų prie susitarimo prijungtų taisyklių patvirtinto tipo transporto priemonę, pagal šią taisyklę 4.4.1. punkte nurodyto simbolio patvirtinimą suteikusioje šalyje nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę, simboliai išdėstomi vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1. punkte nurodyto simbolio. |
4.6. |
Patvirtinimo ženklas turi būti pritvirtintas prie gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos. |
4.7. |
Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas. |
4.8. |
Šios taisyklės 2 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai. |
5. BENDRIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI
5.1. Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įrengti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis ir nepaisant jokios vibracijos, kuri gali tuos įtaisus veikti, jie išlaikytų šiame priede nustatytas charakteristikas ir traktorius atitiktų šios taisyklės reikalavimus. Ypač svarbu, kad nebūtų galima atsitiktinai sureguliuoti žibintų netinkamai.
5.1.1. |
Traktoriuose turi būti elektrinės jungtys, leidžiančios naudoti nuimamą šviesos signalinę sistemą. Visų pirma traktoriuose turi būti įrengtas nuolatinai prijungtas kištukinis lizdas, nurodytas 1980 m. standarte ISO 1724 (Elektros jungtys 6 V arba 12 V elektros sistemą turinčioms transporto priemonėms, konkrečiau taikomas privatiems lengviesiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams bei automobiliams-furgonams), 1975 m. ISO 1185 (Elektros jungtys tarp 24 V elektros sistemą turinčių velkančiųjų ir velkamųjų transporto priemonių, naudojamų tarptautiniam komerciniam transportui). Vadovaujantis 1975 m. standartu ISO 1185, galinis gabaritinis (šoninis) žibintas ir kairiosios pusės galinis kontūro gabaritinis žibintas turi apsiriboti vien tik antrojo kontakto funkcija. |
5.2. 2.5.8, 2.5.9 ir 2.5.10 punktuose aprašyti apšvietimo žibintai sumontuojami taip, kad juos būtų galima tinkamu būdu lengvai sureguliuoti.
5.3. Visų traktoriuje įrengtų šviesos signalinių įtaisų žibintų atskaitos ašis turi būti lygiagreti traktoriaus atraminei kelio plokštumai ir išilginei traktoriaus plokštumai. Kiekviena kryptimi leidžiama ± 3° nuokrypa. Be to, turi būti laikomasi visų specialių montavimo instrukcijų, kurias gamintojas yra nustatęs.
5.4. Jeigu specialios instrukcijos nenustatytos, žibintų įrengimo aukštis ir reguliavimas tikrinamas pastačius nepakrautą traktorių lygioje, horizontalioje vietoje.
5.5. Jeigu nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:
5.5.1. |
būti įrengti simetriškai vienas kito atžvilgiu pagal vidurinę išilginę plokštumą; |
5.5.2. |
būti simetriški vienas kitam pagal vidurinę išilginę transporto priemonės plokštumą; |
5.5.3. |
atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus; ir |
5.5.4. |
turėti iš esmės vienodas fotometrines savybes. |
5.6. Asimetriškos išorinės formos traktoriuose turi būti kuo labiau laikomasi 5.5.1 ir 5.5.2 punktų reikalavimų. Laikoma, kad tie reikalavimai įvykdyti, jeigu abu žibintai yra vienodai nutolę nuo vidurinės išilginės plokštumos ir nuo atraminės žemės paviršiaus plokštumos.
5.7. Skirtingoms funkcijoms atlikti gali būti naudojami atskirieji arba sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai, su sąlyga, kad kiekvienas toks žibintas atitinka jam keliamus reikalavimus.
5.8. Didžiausias aukštis virš žemės paviršiaus matuojamas nuo šviečiamojo paviršiaus aukščiausio taško, o mažiausias aukštis – nuo žemiausio taško. Priekinių artimosios šviesos žibintų mažiausias aukštis nuo žemės paviršiaus matuojamas nuo žemiausio reflektoriaus krašto.
5.9. Jeigu specialių instrukcijų nėra, tik posūkio žibintai ir įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas gali būti mirksinčios šviesos žibintai.
5.10. Į traktorių žiūrint iš priekio, neturi matytis raudonos šviesos, o žiūrint iš galo – baltos šviesos, išskyrus atbulinės eigos žibinto arba darbo žibintų baltą šviesą.
Laikoma, kad šio reikalavimo paisoma, jeigu:
5.10.1. |
nustatant, ar raudona šviesa yra matoma iš priekio: šviesą spinduliuojančio paviršiaus stebėtojas, judantis skersinės plokštumos 1 zonoje 25 m atstumu nuo priekinės traktoriaus dalies (žr. 4 priedo 1 brėžinį), neturi matyti tiesioginės raudonos šviesos; |
5.10.2. |
nustatant, ar balta šviesa yra matoma iš galo: šviesą spinduliuojančio paviršiaus stebėtojas, judantis skersinės plokštumos 2 zonoje 25 m atstumu nuo priekinės traktoriaus dalies (žr. 4 priedo 2 brėžinį), neturi matyti tiesioginės baltos šviesos; |
5.10.3. |
Stebėtojo matomų 1 ir 2 zonų plokštumos yra apribotos taip:
|
5.11. Elektrinės jungtys turi būti tokios, kad priekinius ir galinius gabaritinius (šoninius) žibintus, galinio kontūro gabaritinius žibintus, jeigu jie įrengti, ir galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintą būtų galima įjungti arba išjungti vienu metu.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu priekiniai ir galiniai gabaritiniai (šoniniai) žibintai naudojami kaip stovėjimo žibintai.
5.12. Elektrinės jungtys turi būti tokios, kad nebūtų galima įjungti tolimosios ir artimosios šviesos žibintų, taip pat priekinių ir galinių rūko žibintų, nebent būtų taip pat įjungti 5.11 punkte nurodyti žibintai. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tolimosios ir artimosios šviesos žibintams, kai jų šviesos įspėjimai – tai trumpais intervalais pasikartojantis tolimosios šviesos žibintų protarpinis mirksėjimas ar artimosios šviesos žibintų protarpinis mirksėjimas arba trumpais intervalais pasikartojantis tolimosios ir artimosios šviesos žibintų pakaitinis mirksėjimas.
Uždarosios grandinės kontrolės lempučių funkcijas gali atlikti veikimo kontrolės įtaisai.
5.13. Paslepiamieji žibintai
5.13.1. |
Draudžiama montuoti paslepiamuosius žibintus, išskyrus tolimosios ir artimosios šviesos žibintus, priekinius rūko žibintus ir žibintus, kuriems taikomas 5.14.1 punktas. |
5.13.2. |
Įvykus 5.13.2.1 punkte nurodytai trikčiai, arba jeigu ta triktis įvyksta kartu su vienu iš aprašytųjų 5.13.2.2 punkte, apšvietimo įtaisas turi išlikti naudojimo padėtyje: nėra žibintui valdyti būtinos energijos; |
5.13.2.1. |
nėra žibintui valdyti būtinos energijos; |
5.13.2.2. |
atsitiktinis elektros energijos tiekimo grandinės atjungimas, nuotėkis į žemę, solenoidų defektai, hidraulinės ar suspausto oro linijų, lanksčiųjų (Bowdeno) kabelių, lanksčiųjų laidų ar kitų sudedamųjų dalių, kuriomis kontroliuojama arba perduodama žibinto slėpimo įtaisui įjungti skirta elektros energija, defektai. |
5.13.3. |
Sugedus žibinto slėpimo valdikliui arba nustačius kitus 5.13.2.1 ir 5.13.2.2 punktuose nurodus defektus, to paslėpto apšvietimo įtaiso naudojimo padėtį turi būti įmanoma nustatyti be įrankių. |
5.13.4. |
Elektros energija valdomų apšvietimo įtaisų naudojimo padėtis nustatoma ir įjungiama vienu valdikliu, užtikrinant galimybę nustatyti įtaisų naudojimo padėtį jų neįjungiant. Tačiau minėtas sugrupuotų tolimosios šviesos žibintų ir artimosios šviesos žibintų valdiklis reikalingas tik artimosios šviesos žibintams įjungti. |
5.13.5. |
Sėdint vairuotojo sėdynėje neturi būti įmanoma sąmoningai sustabdyti įjungtų priekinių žibintų, kai jie juda, tol, kol nenustatoma jų naudojimo padėtis. Esant pavojui, kad judantys priekiniai žibintai gali apakinti kitus kelių eismo dalyvius, tie žibintai turi įsijungti tik tada, kai nustatoma jų naudojimo padėtis. |
5.13.6. |
Temperatūrai esant nuo – 30 °C iki + 50°, elektros energija valdomo apšvietimo įtaiso naudojimo padėtį turi būti įmanoma nustatyti per tris sekundes nuo valdiklio pirmojo poveikio. |
5.14. Kintamosios padėties žibintai
5.14.1. |
Posūkio žibintų, priekinių ir galinių gabaritinių (šoninių) žibintų ir stabdymo žibintų padėtys gali kisti, su sąlyga, kad:
|
5.15. Šioje taisyklėje minėtų žibintų (3) spalvos: tolimosios šviesos žibintas:
tolimosios šviesos žibintas |
: |
balta arba pasirinkta geltona |
artimosios šviesos žibintas |
: |
balta arba pasirinkta geltona |
priekinis rūko žibintas |
: |
balta arba pasirinkta geltona (1968 m. Kelių eismo konvencijos 5 priedo priedėlio 3 išnaša) |
atbulinės eigos žibintas |
: |
balta |
posūkio žibintas |
: |
gintarinė |
įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas |
: |
gintarinė |
stabdymo žibintas |
: |
raudona |
galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas |
: |
balta |
priekinis gabaritinis (šoninis) žibintas |
: |
balta (pasirinkta geltona leidžiama, jeigu šis žibintas ir pasirinktos geltonos spalvos priekinis žibintas yra tarpusavyje sujungti) |
galinis gabaritinis (šoninis) žibintas |
: |
raudona |
galinis rūko žibintas |
: |
raudona |
stovėjimo žibintas |
: |
iš priekio – balta, iš galo – raudona, gintarinė, jeigu šis žibintas ir posūkio žibintas yra tarpusavyje sujungti |
galinio kontūro gabaritinis žibintas |
: |
iš priekio – balta, iš galo – raudona |
darbo žibintas |
: |
techniniai reikalavimai netaikomi |
galiniai šviesogrąžiai atšvaitai |
: |
raudona |
ne trikampio formos šoniniai atšvaitai |
: |
gintarinė |
Žibintų spalvų apibrėžtis atitinka pateiktąją 1968 m. Kelių eismo konvencijos 5 priede.
5.16. Visuose remiantis šia taisykle tvirtinti pateiktuose traktoriuose turi būti sumontuoti šie apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai:
5.16.1. |
artimosios šviesos žibintai (6.2 punktas); |
5.16.2. |
posūkio žibintai (6.5 punktas); |
5.16.3. |
įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas (6.6 punktas); |
5.16.4. |
priekinis gabaritinis (šoninis) žibintas (6.8 punktas); |
5.16.5. |
galinis gabaritinis (šoninis) žibintas (6.9 punktas); |
5.16.6. |
ne trikampio formos galinis šviesogrąžis atšvaitas (6.14 punktas): |
5.16.7. |
stabdymo žibintas (6.7 punktas); |
5.16.8. |
galinio kontūro gabaritinis žibintas (6.12 punktas), skirtas platesniems nei 2,1 m. traktoriams. Draudžiama įrengti visuose kituose traktoriuose. |
5.17. Be to, juose gali būti įrengti šie šviesos signaliniai įtaisai:
5.17.1. |
tolimosios šviesos žibintas (6.1 punktas); |
5.17.2. |
priekinis rūko žibintas (6.3 punktas); |
5.17.3. |
atbulinės eigos žibintas (6.4 punktas); |
5.17.4. |
galinis rūko žibintas (6.10 punktas); |
5.17.5. |
stovėjimo žibintas (6.11 punktas); |
5.17.6. |
darbo žibintas (6.13 punktas); |
5.17.7. |
ne trikampio formos šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai (6.15 punktas); |
5.18. Visi apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai, paminėti 5.16 ir 5.17 punktuose, įrengiami laikantis atitinkamų šios taisyklės 6 dalies reikalavimų.
5.19. Tipo patvirtinimo požiūriu draudžiama įrengti kitus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, išskyrus paminėtuosius 5.16 ir 5.17 punktuose. Ši nuostata nedraudžia Susitariančiajai Šaliai reikalauti arba uždrausti įrengti:
5.19.1. |
patvirtinto tipo specialų įspėjamąjį žibintą arba |
5.19.2. |
atitinkamą apšvietimo įtaisą, skirtą galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintui, jeigu jis įrengtas ir jo apšvietimas būtinas. |
6. SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI
6.1. TOLIMOSIOS ŠVIESOS ŽIBINTAI |
|||||||||||
|
Du arba keturi. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Išoriniai šviečiamojo paviršiaus kraštai jokiu būdu negali būti arčiau tolimiausio išorinio traktoriaus krašto nei išoriniai artimosios šviesos žibintų šviečiamojo paviršiaus kraštai. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Kuo arčiau traktoriaus priekio; tačiau spinduliuojama šviesa neturi sukelti vairuotojui nepatogumų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kai ji atsispindi galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) nuo kitų traktoriaus atspindimųjų paviršių. |
||||||||||
|
Šviečiamojo paviršiaus matomumas, įskaitant tų jo plotų matomumą, kurie neatrodo apšviesti atitinkamo stebėjimo kryptimi, turi būti užtikrintas įvairių krypčių erdvėje, apibrėžtoje linijų, brėžiamų per šviečiamojo paviršiaus perimetrą ir sudarančių ne mažesnį kaip 5° kampą su priekinio žibinto atskaitos ašimi. |
||||||||||
|
Į priekį. Esant dviems tolimosios šviesos žibintų poroms ir neatsižvelgiant į jiems tinkamai sureguliuoti būtinus prietaisus, viena pora, susidedanti iš priekinių žibintų, naudojamų tik kaip tolimosios šviesos žibintai, gali suktis vairuojamųjų ratų pasukimo ribotuvo pakrypimo kampu apie beveik vertikalią ašį. |
||||||||||
|
Su tolimosios šviesos žibintu ir kitais priekiniais žibintais. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu žibintu. |
||||||||||
|
Su artimosios šviesos žibintu, jeigu tolimosios šviesos žibintas nesisuka vairuojamųjų ratų pasukimo kampu; su priekiniu gabaritiniu (šoniniu) žibintu; su priekiniu rūko žibintu; su stovėjimo žibintu. |
||||||||||
|
Tolimosios šviesos žibintus galima įjungti kartu arba poromis. Artimąją šviesą keičiant tolimąja šviesa, turi būti įjungta bent viena tolimosios šviesos žibintų pora. Tolimąją šviesą keičiant artimąja šviesą, vienu metu turi būti išjungti visi tolimosios šviesos žibintai. Artimosios šviesos žibintai gali likti įjungti kartu su tolimosios šviesos žibintais. |
||||||||||
|
Privaloma. |
||||||||||
|
Suminė didžiausia tolimosios šviesos žibintų, kuriuos galima kartu įjungti, šviesos stiprio vertė turi būti ne didesnė kaip 225 000 cd. Ši didžiausia šviesos stiprio vertė gaunama sudedant atskiras didžiausias stiprio vertes, išmatuotas suteikiant tipo patvirtinimą ir nurodytas atitinkamuose patvirtinimo liudijimuose. |
||||||||||
6.2. ARTIMOSIOS ŠVIESOS ŽIBINTAI |
|||||||||||
|
Du. Du (arba keturi, žr. 6.2.3.2.1 punktą). |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Jeigu įrengiami tik du artimosios šviesos žibintai:
Atsižvelgiant į traktoriaus ir jo darbinės įrangos naudojimo sąlygas, šį atstumą galima padidinti iki 1 500 mm, jei dėl traktoriaus konstrukcijos negalima laikytis 1 200 mm atstumo; |
||||||||||
6.2.3.2.1. |
Jeigu traktoriaus priekis pritaikytas pritvirtinti kilnojamuosius įtaisus, be 6.2.3.2 punkte minėtų žibintų ne didesniame kaip 3 000 mm aukštyje leidžiama sumontuoti du papildomus artimosios šviesos žibintus, jei elektrinės jungtys yra tokios, kad dviejų artimosios šviesos žibintų porų negalima kartu įjungti. |
||||||||||
|
Kuo arčiau traktoriaus priekio; tačiau spinduliuojama šviesa neturi sukelti vairuotojui nepatogumų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kai ji atsispindi galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) nuo kitų traktoriaus atspindimųjų paviršių. |
||||||||||
|
Apibrėžiama α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.10 punkte. α= 15° aukštyn ir 10° žemyn; ß= 45° į išorę ir 5° į vidų. Šiame lauke turi būti matomas beveik visas žibinto tariamasis paviršius. Prie priekinio žibinto esančios pertvaros arba kitos sienelės neturi netiesiogiai kelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams. |
||||||||||
|
Artimosios šviesos žibintų sureguliavimas neturi kisti ratų pasukimo ribotuvo kampo atžvilgiu. |
||||||||||
6.2.5.1. |
Jeigu artimosios šviesos žibintų aukštis yra ne mažesnis 500 mm ir ne didesnis kaip 1 200 mm, artimosios šviesos pluoštą turi būti įmanoma pažeminti 0,5–4 %. |
||||||||||
6.2.5.2. |
Jeigu artimosios šviesos žibintų aukštis yra didesnis kaip 1 200 mm, bet ne didesnis kaip 1 500 mm, 6.2.5.1 punkte nurodyta 4 % ribinė vertė padidinama iki 6 %; 6.2.3.2.1 punkte minėti artimosios šviesos žibintai turi būti sureguliuoti taip, kad, matuojant 15 m atstumu nuo to žibinto, apšviestąją zoną nuo neapšviestosios zonos skirianti horizontali linija būtų tokiame aukštyje, kuris atitinka tik pusę atstumo nuo žemės paviršiaus iki žibinto centro. |
||||||||||
|
Su tolimosios šviesos žibintais ir kitais priekiniais žibintais. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu žibintu. |
||||||||||
|
Su tolimosios šviesos žibintu, jeigu pastarasis žibintas nesisuka vairuojamųjų ratų pasukimo kampu; su kitais priekiniais žibintais. |
||||||||||
|
Valdikliu artimajai šviesai įjungti kartu turi būti išjungiami visi tolimosios šviesos žibintai. Artimosios šviesos žibintai gali likti įjungti kartu su tolimosios šviesos žibintais. |
||||||||||
|
Neprivaloma. |
||||||||||
|
Artimosios šviesos žibintams netaikomi 5.5.2 punkte pateikti reikalavimai. Draudžiama naudoti artimosios šviesos priekinius žibintus, kurių šviesos šaltinis (-iai) spinduliuoja pagrindinį artimosios šviesos pluoštą (kaip apibrėžta Taisykle Nr. 48) ir tiesiogiai išspinduliuoja bendrą šviesos srautą, viršijantį 2 000 liumenų. |
||||||||||
6.3. PRIEKINIS RŪKO ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Du. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Ne mažesnis kaip 250 mm virš žemės paviršiaus. Joks šviečiamojo paviršiaus taškas neturi būti aukščiau nei aukščiausias artimosios šviesos žibinto šviečiamojo paviršiaus taškas. |
||||||||||
|
Kuo arčiau traktoriaus priekio; tačiau spinduliuojama šviesa neturi sukelti vairuotojui nepatogumų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kai ji atsispindi galinio vaizdo veidrodžiuose ir (arba) nuo kitų traktoriaus atspindimųjų paviršių. |
||||||||||
|
Apibrėžiama α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.10 punkte. α= 5° aukštyn ir žemyn, ß= 45° į išorę ir 5° į vidų. |
||||||||||
|
Priekinių rūko žibintų sureguliavimas neturi kisti vairuojamųjų ratų pasukimo kampo atžvilgiu. Jie turėtų būti nukreipti į priekį ir nesukelti pernelyg didelio akinimo ar nepatogumų artėjančio transporto vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams. |
||||||||||
|
Su kitais priekiniais žibintais. |
||||||||||
|
Su kitais priekiniais žibintais. |
||||||||||
|
Su tolimosios šviesos žibintais (kai yra keturi tolimosios šviesos žibintai), kurie nesisuka vairuojamųjų ratų pasukimo kampu; Su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais ir stovėjimo žibintais. |
||||||||||
|
Turi būti įmanoma įjungti ir išjungti rūko žibintus nepriklausomai nuo tolimosios ir artimosios šviesos žibintų ir atvirkščiai. |
||||||||||
|
Neprivaloma. |
||||||||||
6.4. ATBULINĖS EIGOS ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Vienas arba du. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Ne mažesnis kaip 250 mm ir ne didesnis kaip 1 200 mm nuo žemės paviršiaus. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Apibrėžiama α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.10 punkte. α= 15° aukštyn ir 5° žemyn; β= 45° į dešinę ir kairę, jeigu yra tik vienas žibintas, β= 45° į išorę ir 30° į vidų, jei yra du žibintai. |
||||||||||
|
Į galą. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu galiniu žibintu. |
||||||||||
|
Su kitais žibintais. |
||||||||||
|
Su kitais žibintais. |
||||||||||
|
Žibintas gali būti įjungtas arba šviesti tik jeigu įjungta atbulinės eigos pavara ir:
|
||||||||||
|
Neprivaloma. |
||||||||||
6.5. POSŪKIO ŽIBINTAS (ŽR. 5 PRIEDO BRĖŽINIUS) |
|||||||||||
|
Įtaisų turi būti tiek, kad jie galėtų duoti signalus, atitinkančius kurį nors iš įtaisų išdėstymo variantų, nurodytų 6.5.2 punkte. |
||||||||||
|
A išdėstymo variantą leidžiama naudoti tik traktoriuose, kurių bendrasis ilgis neviršija 4,6 m, o atstumas tarp šviečiamųjų paviršių išorinių kraštų yra ne didesnis kaip 1,6 m. B, C ir D išdėstymo variantai taikomi visiems traktoriams. Rodiklio žibintų skaičius, padėtis ir horizontalusis matomumas turi būti tokie, kad žibintai atitiktų bent vieną iš toliau apibrėžtų išdėstymo variantų. Matomumo kampai nubrėžti brėžiniuose; nurodytieji kampai yra mažiausios vertės, kurios gali būti viršytos; visi matomumo kampai matuojami nuo šviečiamojo paviršiaus centro. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Šviečiamojo paviršiaus, išskyrus 1 kategorijos posūkio žibintų, kurių išdėstymas atitinka C variantą, kraštas, labiausiai nutolęs nuo traktoriaus vidurinės išilginės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio išorinio traktoriaus krašto. Atstumas tarp žibintų poros dviejų šviečiamųjų paviršių vidinių kraštų neturi būti mažesnis kaip 500 mm. Priekinių posūkio žibintų šviečiamasis paviršius neturi būti arčiau kaip 40 mm nuo artimosios šviesos žibintų arba priekinių rūko žibintų, jeigu jie įrengti, šviečiamojo paviršiaus. Leidžiamas mažesnis atstumas, jeigu šviesos stipris posūkio žibinto atskaitos ašyje yra ne mažesnis kaip 400 cd. |
||||||||||
|
Virš žemės paviršiaus
Jeigu dėl traktoriaus konstrukcijos ši didžiausia vertė tampa neįmanoma, aukščiausias šviečiamojo paviršiaus taškas gali būti 2 300 mm atstumu, jei tai 5 kategorijos posūkio žibintai, 1 ir 2 kategorijos žibintai, kurių išdėstymas atitinka A variantą ir 1 kategorijos žibintai, kurių išdėstymas atitinka B variantą; jeigu tai 1 ir 2 kategorijų žibintai, kurių išdėstymas atitinka kitus išdėstymo variantus, gali būti 2 100 mm atstumas. |
||||||||||
|
Atstumas nuo 1 kategorijos rodiklio šviečiamojo paviršiaus atskaitos centro iki skersinės plokštumos, kuria žymima traktoriaus bendrojo ilgio priekinė riba, paprastai neturi viršyti 1 800 mm. Jeigu dėl traktoriaus konstrukcijos ši didžiausia vertė tampa neįmanoma, šis atstumas gali būti padidintas iki 2 600 mm. 5 kategorijos rodikliai, kurių išdėstymas atitinka C variantą, būtini tik jeigu išilginis atstumas tarp 1 ir 2 kategorijų rodiklių atskaitos centrų viršija 6 m. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Jeigu žibintų gamintojas yra nustatęs specialiuosius montavimo reikalavimus, jų turi būti laikomasi. |
||||||||||
|
Su vienu arba daugiau nepaslepiamųjų žibintų. |
||||||||||
|
Su kitu žibintu, išskyrus atvejus, kai žibintai išdėstomi pagal 6.5.2 punktą. |
||||||||||
|
Su stovėjimo žibintu, tačiau tik jei tai yra 5 kategorijos posūkio žibintai. |
||||||||||
|
Posūkio žibintai turi įsijungti nepriklausomai nuo kitų žibintų. Visi vienoje traktoriaus pusėje esantys posūkio žibintai turi būti įjungiami ir išjungiami vienu valdikliu bei turi mirksėti sinchroniškai. |
||||||||||
|
Įtaisą privaloma įrengti kartu su visais posūkio žibintais, kurių vairuotojas negali tiesiogiai matyti. Juo gali būti duodamas vaizdinis arba garsinis signalas, arba ir viena, ir kita. Juo gali būti duodamas vaizdinis arba garsinis signalas, arba ir viena, ir kita. Jeigu signalas vaizdinis, tai turi būti mirksinti šviesa, kuri, bet kurio posūkio žibinto, išskyrus kartotinius šoninius posūkio žibintus, trikties atveju užgęsta arba dega nemirksėdama, arba mirksi visai kitu dažniu. Jeigu signalas tik garsinis, jis turi būti aiškiai girdimas, o jo dažnis bet kurio žibinto trikties atveju turi gerokai pakisti. Jeigu traktorius pritaikytas vilkti priekabą, jame turi būti įrengtas specialus priekabos posūkio žibintams skirtas optinis veikimo kontrolės įtaisas, nebent vilkiko signaliniu įtaisu galima nustatyti kurio nors sudaryto traktoriaus junginio posūkio žibinto gedimą. |
||||||||||
|
Žibintų šviesos turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę. Įjungus šviesos signalo valdiklį, šviesa turi užsidegti ne vėliau kaip po vienos sekundės, o pirmą kartą užgesti – ne vėliau kaip po vienos su puse sekundės. Jeigu išduotas leidimas vilkti traktoriumi priekabą, posūkio rodiklių valdikliu turi būti valdomi ir priekabos rodikliai. Sugedus vienam posūkio žibintui (jei tai įvyksta ne dėl trumpojo jungimo), kiti posūkio žibintai turi toliau mirksėti, tačiau jų mirksėjimo dažnis tokiu atveju gali skirtis nuo nustatytojo. |
||||||||||
6.6. ĮSPĖJAMASIS PAVOJAUS SIGNALIZAVIMO ĮTAISAS |
|||||||||||
|
Kaip nurodyta atitinkamose 6.5 punkto nuostatose. |
||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
Signalas įjungiamas atskiru valdikliu, leidžiančiu visiems posūkio žibintams veikti sinchroniškai. |
||||||||||
|
Mirksinti įspėjamoji lemputė, galinti veikti kartu su 6.5.10 punkte aprašytu (-ais) signaliniu (-iais) įtaisu (-ais). |
||||||||||
|
Kaip apibrėžta 6.5.11 punkte. Jeigu traktoriuje sumontuota įranga priekabai vilkti, įspėjamojo pavojaus signalizavimo įtaiso valdikliu taip pat turi būti įmanoma įjungti priekabos posūkio žibintus. Įspėjamasis pavojaus signalizavimo įtaisas turi veikti net tada, kai variklio įjungimo ir išjungimo įtaiso padėtis yra tokia, kad variklio neįmanoma įjungti. |
||||||||||
6.7. STABDYMO ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Du. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Ne arčiau kaip per 500 mm vienas nuo kito. Šį atstumą galima sumažinti iki 400 mm, jei bendrasis traktoriaus plotis yra mažesnis kaip 1 400 mm. |
||||||||||
|
Nuo žemės paviršiaus: ne mažiau kaip 400 mm ir ne daugiau kaip 1 900 mm, arba ne daugiau kaip 2 100 mm, jeigu dėl kėbulo konstrukcijos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Horizontalusis kampas: 45° į išorę ir į vidų. Vertikalusis kampas: 15° virš horizontalės ir žemiau jos. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 10°, jeigu žibintas virš žemės paviršiaus sumontuotas mažesniu nei 1 500 mm atstumu ar iki 5°, jeigu žibintai sumontuoti virš žemės paviršiaus mažesniu nei 750 mm atstumu. |
||||||||||
|
Transporto priemonės gale. |
||||||||||
|
Su vienu arba daugiau kitų galinių žibintų. |
||||||||||
|
Su kitu žibintu. |
||||||||||
|
Su galiniu gabaritiniu (šoniniu) žibintu ir stovėjimo žibintu. |
||||||||||
|
Įsižiebia paveikus darbinį stabdį. |
||||||||||
|
Neprivaloma. Jeigu ketinama jį įrengti, tai turi būti nemirksintis įspėjamasis žibintas, įsižiebiantis stabdymo žibintų trikties atveju. |
||||||||||
|
Stabdymo žibintų spinduliuojamos šviesos stipris turi būti gerokai didesnis nei galinių gabaritinių (šoninių) žibintų. |
||||||||||
6.8. PRIEKINIS GABARITINIS (ŠONINIS) ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Du arba keturi (žr. 6.8.3.2 punktą). |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto. Tarpas tarp dviejų šviečiamųjų paviršių atitinkamų vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 500 mm. |
||||||||||
|
Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus, arba ne didesnis kaip 2 100 mm nuo žemės paviršiaus, jeigu dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo. Jeigu traktoriai įrengti taip, kad jų priekyje galima montuoti kilnojamuosius įtaisus, kurie gali užstoti privalomuosius priekinius gabaritinius (šoninius) žibintus, ne didesniu kaip 3 000 mm atstumu galima sumontuoti du papildomus priekinius gabaritinius (šoninius) žibintus. |
||||||||||
|
Techninių reikalavimų nėra, su sąlyga, kad žibintai nukreipti į priekį ir paisoma 6.8.4 punkte nurodytų geometrinio matomumo kampų. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Į priekį. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu priekiniu žibintu. |
||||||||||
|
Su kitais žibintais. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu priekiniu žibintu. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Privaloma. Ši kontrolės lemputė turi spinduliuoti nemirksinčią šviesą. Jeigu prietaisų skydo apšvietimą galima įjungti tik kartu su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, ji neprivaloma. |
||||||||||
6.9. GALINIS GABARITINIS (ŠONINIS) ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Du. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto. Atstumas tarp dviejų šviečiamųjų paviršių vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 500 mm. Šį atstumą galima sumažinti iki 400 mm, jeigu traktoriaus bendrasis plotis yra mažesnis kaip 1 400 mm. |
||||||||||
|
Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus (išskirtiniais atvejais ne didesnis kaip 2 100 mm, jeigu neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo). |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Į galą. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu galiniu žibintu. |
||||||||||
|
Su galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintu. |
||||||||||
|
Su stabdymo žibintais, galiniu rūko žibintu ar stovėjimo žibintu. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Turi būti kombinuojamas su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais. Ši kontrolės lemputė turi spinduliuoti nemirksinčią šviesą. Jeigu prietaisų skydo apšvietimą galima įjungti tik kartu su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, ši lemputė neprivaloma. |
||||||||||
6.10. GALINIS RŪKO ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Vienas arba du. |
||||||||||
|
Išdėstymas turi atitikti geometrinio matomumo sąlygas. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Jeigu yra tik vienas galinis rūko žibintas, jis turi būti vidurinėje išilginėje traktoriaus plokštumoje arba registracijos šalyje nustatytajai eismo krypčiai priešingoje vidurinės išilginės traktoriaus plokštumos pusėje. Visais atvejais atstumas nuo galinio rūko žibinto iki stabdymo žibinto turi būti didesnis kaip 100 mm. |
||||||||||
|
Ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus, arba ne daugiau kaip 2 100 mm, jeigu dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Horizontalusis kampas: 25° į vidų ir į išorę. Vertikalusis kampas: 5° virš horizontalės ir žemiau jos. |
||||||||||
|
Į galą. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu galiniu žibintu. |
||||||||||
|
Su kitais žibintais. |
||||||||||
|
Su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais arba stovėjimo žibintu. |
||||||||||
|
Jos turi būti tokios, kad galinis rūko žibintas galėtų veikti tik tuomet, kai įjungiami artimosios šviesos žibintai arba tolimosios šviesos žibintai ir priekiniai rūko žibintai, arba jų derinys. Jos turi būti tokios, kad kai įjungiamas galinis rūko žibintas, jis galėtų veikti kartu su tolimosios šviesos žibintais, artimosios šviesos žibintais ir priekiniais rūko žibintais. Įjungus galinį rūko žibintą, jis neturi išsijungti įjungus tolimosios ar artimosios šviesos žibintų jungiklį. Jeigu įrengti priekiniai rūko žibintai, galinį rūko žibintą turi būti įmanoma išjungti atskirai nuo priekinių rūko žibintų. |
||||||||||
|
Privaloma. Atskira, nustatyto stiprio signalinė šviesa. |
||||||||||
6.11. STOVĖJIMO ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Atsižvelgiant į išdėstymą. |
||||||||||
|
Arba du priekiniai žibintai ir du galiniai žibintai, arba po vieną žibintą kiekvienoje pusėje. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne toliau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto. Be to, jeigu yra įrengta pora žibintų, jie turi būti įrengti simetriškai traktoriaus išilginei vidurinei plokštumai. |
||||||||||
|
Ne mažiau kaip 400 mm ir ne daugiau kaip 1 900 mm nuo žemės paviršiaus, arba ne daugiau kaip 2 100 mm nuo žemės paviršiaus, jei dėl kėbulo formos neįmanoma laikytis 1 900 mm atstumo. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Horizontalusis kampas: 45° į išorę, į priekį ir į galą. Vertikalusis kampas: 15° virš horizontalės ir žemiau jos. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 10°, jeigu atšvaito aukštis yra mažesnis nei 1 900 mm, arba iki 5°, jeigu minėtas aukštis nuo žemės paviršiaus yra mažesnis nei 750 mm. |
||||||||||
|
Sureguliuota turi būti taip, kad žibintai atitiktų priekinio ir galinio matomumo sąlygas. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu žibintu. |
||||||||||
|
Su kitais žibintais. |
||||||||||
|
Priekyje – su priekiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, artimosios šviesos žibintais, tolimosios šviesos žibintais ir priekiniais rūko žibintais, gale – su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais, stabdymo žibintais ir galiniais rūko žibintais; su 5 kategorijos posūkio žibintais. |
||||||||||
|
Elektrinės jungtys turi būti tokios, kad toje pačioje traktoriaus pusėje įrengtą (-us) stovėjimo žibintą (-us) būtų galima įjungti atskirai nuo visų kitų žibintų. |
||||||||||
|
Neprivaloma. Jeigu kontrolės lemputė įrengta, ji turi būti tokia, kad jos nebūtų galima supainioti su gabaritinių (šoninių) žibintų kontrolės lempute. |
||||||||||
|
Šio žibinto funkciją taip pat gali atlikti vienu metu toje pačioje traktoriaus pusėje įjungiami priekiniai ir galiniai gabaritiniai (šoniniai) žibintai. |
||||||||||
6.12. GALINIO KONTŪRO GABARITINIS ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Du žibintai, matomi iš priekio, ir du žibintai, matomi iš galo. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Kuo arčiau tolimiausio išorinio traktoriaus krašto. |
||||||||||
|
Kuo aukščiau, kiek tai suderinama su privalomąja padėtimi pločio požiūriu ir su žibintų simetrija. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Horizontalusis kampas: 80° į išorę. Vertikalusis kampas: 5° virš horizontalės ir 20° žemiau horizontalės. |
||||||||||
|
Sureguliuota turi būti taip, kad žibintai atitiktų priekinio ir galinio matomumo sąlygas. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Su kitais žibintais. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Privaloma. |
||||||||||
|
Jeigu laikomasi visų kitų sąlygų, toje pačioje traktoriaus pusėje žibintą, matomą iš priekio, ir žibintą, matomą iš galo, galima sujungti į vieną įtaisą. Transporto priemonės galinio kontūro gabaritinio žibinto vieta atitinkamo gabaritinio (šoninio) žibinto atžvilgiu turi būti tokia, kad atstumas tarp dviejų atitinkamų žibintų šviečiamųjų paviršių arčiausiai vienas kito esančių taškų projekcijų skersinėje vertikaliojoje plokštumoje būtų ne mažesnis kaip 200 mm. |
||||||||||
6.13. DARBO ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Su kitu žibintu. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Šis žibintas gali veikti atskirai nuo visų kitų žibintų. |
||||||||||
|
Privaloma. |
||||||||||
6.14. NE TRIKAMPIO FORMOS GALINIS ŠVIESOGRĄŽIS ATŠVAITAS |
|||||||||||
|
Du arba keturi. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo traktoriaus išilginės vidurinės plokštumos, turi būti ne daugiau kaip 400 mm nuo tolimiausio transporto priemonės išorinio krašto, išskyrus 6.14.4.1 punkte numatytus atvejus. Šviesogrąžių atšvaitų vidiniai kraštai turi būti nutolę vienas nuo kito ne mažiau kaip 600 mm. Šį atstumą galima sumažinti iki 400 mm, jeigu traktoriaus bendrasis plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm. |
||||||||||
|
Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 900 mm virš žemės paviršiaus, išskyrus 6.14.4.1 punkte numatytus atvejus. Tačiau viršutinė riba gali būti padidinta ne daugiau kaip iki 1 200 mm, jeigu 900 mm atstumo įmanoma laikytis tik naudojant lengvai lūžtančius ar sulenkiamus tvirtinimo įtaisus. |
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
|
||||||||||
6.14.4.1. |
Jeigu minėtos padėties ir matomumo reikalavimų neįmanoma laikytis, galima sumontuoti keturis šviesogrąžius atšvaitus, laikantis toliau nurodytų techninių montavimo reikalavimų. |
||||||||||
6.14.4.1.1. |
Du šviesogrąžiai atšvaitai turi būti ne aukščiau kaip 900 mm nuo žemės paviršiaus. Tačiau ši viršutinė riba gali būti padidinta ne daugiau kaip iki 1 200 mm, jeigu 900 mm atstumo įmanoma laikytis tik naudojant lengvai lūžtančius ar sulenkiamus tvirtinimo įtaisus. Turi būti paisoma ne mažesnio kaip 300 mm atstumo tarp atšvaitų vidinių kraštų, o atšvaitų vertikalusis matomumo kampas virš horizontalės turi būti 15°. |
||||||||||
6.14.4.1.2. |
Kiti du atšvaitai turi būti ne aukščiau kaip 2 100 mm nuo žemės paviršiaus ir turi atitikti 6.14.3.1 punkto reikalavimus. |
||||||||||
|
Į galą. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu žibintu. |
||||||||||
|
Tam tikra šviesogrąžio atšvaito šviečiamojo paviršiaus dalis gali būti bendra su kokio nors kito galinio žibinto šviečiamojo paviršiaus dalimi. |
||||||||||
6.15. NE TRIKAMPIO FORMOS ŠONINIAI ŠVIESOGRĄŽIAI ATŠVAITAI |
|||||||||||
|
Du arba keturi. |
||||||||||
|
Po vieną arba du kiekvienoje traktoriaus pusėje, kai traktoriaus bendrasis ilgis yra 6 m. Po du kiekvienoje traktoriaus pusėje, kai traktoriaus bendrasis ilgis > 6 m. Atspindimasis paviršius montuojamas vertikaliojoje plokštumoje (didžiausia nuokrypa – 10°), lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine ašimi. |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Specialiųjų techninių reikalavimų nėra. |
||||||||||
|
Ne mažesnis kaip 400 mm ir ne didesnis kaip 900 mm nuo žemės paviršiaus. Tačiau viršutinė riba gali būti padidinta ne daugiau kaip iki 1 200 mm, jeigu 900 mm atstumo įmanoma laikytis tik naudojant lengvai lūžtančius ar sulenkiamus tvirtinimo įtaisus. |
||||||||||
|
Vienas atšvaitas turi būti nutolęs ne daugiau kaip 3 m nuo labiausiai į priekį išsikišusio traktoriaus taško; be to, tas pats arba antrasis atšvaitas turi būti nutolęs ne daugiau kaip 3 m nuo labiausiai į galą išsikišusio traktoriaus taško. Atstumas tarp dviejų tos pačios traktoriaus pusės atšvaitų neturi viršyti 6 m. |
||||||||||
|
Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jeigu atšvaito aukštis yra mažesnis nei 750 mm. |
||||||||||
6.16. GALINIO VALSTYBINIO NUMERIO ŽENKLO APŠVIETIMO ŽIBINTAS |
|||||||||||
|
Tokie, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą. |
||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
|||||||||||
|
Su vienu arba su daugiau galinių žibintų. |
||||||||||
|
Su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais. |
||||||||||
|
Su bet kuriuo kitu žibintu. |
||||||||||
|
Neprivaloma. Jeigu tokia lemputė įrengta, jos funkciją turi atlikti kontrolės lemputė, numatyta priekiniams ir galiniams gabaritiniams (šoniniams) žibintams. |
||||||||||
|
Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas įžiebiamas kartu su galiniais gabaritiniais (šoniniais) žibintais. |
7. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO ARBA JO APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALINIŲ ĮTAISŲ PAKEITIMAI IR TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS
7.1. |
Apie kiekvieną transporto priemonės tipo, apšvietimo ar šviesos signalinių įtaisų arba 3.2.2 punkto sąraše išvardytų dokumentų pakeitimą panešama tą transporto priemonės tipą patvirtinusiam administraciniam padaliniui. Tada padalinys gali:
|
7.2. |
Apie suteiktą patvirtinimą arba atsisakymą jį suteikti, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims. |
7.3. |
Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentingoji institucija suteikia jo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką. |
8. GAMYBOS ATITIKTIS
8.1. |
Visos transporto priemonės, kurios yra paženklintos patvirtinimo ženklu, kaip apibrėžta šioje taisyklėje, ir kuriose sumontuoti apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai, turi atitikti patvirtintojo tipo transporto priemonę. |
8.2. |
Atitikčiai patikrinti, kaip nustatyta 8.1 punkte, taikant atsitiktinę atrankiąją patikrą patikrinama užtektinai serijiniu būdu pagamintų transporto priemonių, paženklintų patvirtinimo ženklu, kuris yra privalomas pagal šią taisyklę. |
9. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ
9.1. |
Remiantis šia taisykle suteiktą transporto priemonės tipo patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nesilaikoma 8.1 punkte nustatytų reikalavimų, arba jei pateiktos transporto priemonės arba transporto priemonių bandymų, numatytų 8 dalyje, rezultatai yra neigiami. |
9.2. |
Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina prieš tai jos suteiktą patvirtinimą, ji praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką. |
10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS
Jeigu patvirtinimo turėtojas visai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonę, jis turi apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Minėtą pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, turi pranešti apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims.
11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI
Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo Šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracinių padalinių, kuriems siunčiami pranešimai apie kitose šalyse suteiktus tipo patvirtinimo ar tipo išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar jo panaikinimo liudijimus ir visiškai nutrauktą gamybą, pavadinimus ir adresus.
(1) Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend. 4).
(2) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia valstybės narės, naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami) ir 56 – Juodkalnija. Kiti numeriai kitoms valstybėms suteikiami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų priėmimo arba prie jo prisijungia; apie suteiktus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius.
(3) Į šią taisyklę neįtrauktos nuostatos dėl žibintų spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių koordinačių matavimų.
1 PRIEDAS
PRANEŠIMAS
(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))
2 PRIEDAS
PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMO PAVYZDŽIAI
A PAVYZDYS
(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)
Pirmiau nurodytas patvirtinimo ženklas, pritvirtintas prie žemės ar miškų ūkio traktoriaus, reiškia, kad tai yra Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 86, atsižvelgiant į sumontuotus apšvietimo ir šviesos signalinius įtaisus, patvirtintas traktoriaus tipas. Patvirtinimo numeris reiškia, kad patvirtinimas suteiktas vadovaujantis Taisyklės Nr. 86 pradinėje versijoje nustatytais reikalavimais.
B PAVYZDYS
(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)
Pirmiau nurodytas patvirtinimo ženklas, pritvirtintas prie žemės ar miškų ūkio traktoriaus, reiškia, kad tai yra Nyderlanduose (E 4) pagal taisykles Nr. 86 ir Nr. 33 (1) patvirtintas traktoriaus tipas. Patvirtinimo numeris reiškia, kad tą dieną, kurią buvo suteikti atitinkami patvirtinimo liudijimai, galiojo Taisyklės Nr. 86 pradinė versija, o į Taisyklę Nr. 33 jau buvo įtraukti 02 serijos pakeitimai.
(1) Pastarasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.
3 PRIEDAS
2.6–2.10 PUNKTUOSE PATEIKTŲ SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS
4 PRIEDAS
ŽIBINTŲ MATOMUMAS
(žr. šios taisyklės 5.10 punktą)
1 brėžinys
Raudonos šviesos matomumas iš priekio
2 brėžinys
Baltos šviesos matomumas iš galo
5 PRIEDAS
POSŪKIO ŽIBINTAI
GEOMETRINIS MATOMUMAS (žr. 6.5.2 punktą)
A išdėstymo variantas
B išdėstymo variantas
C išdėstymo variantas
D išdėstymo variantas
30.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 257/231 |
Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:
http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 106. „Suvienodintos nuostatos dėl žemės ūkio transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų patvirtinimo“
Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:
taisyklės pradinės redakcijos 8 papildymas; įsigaliojimo data – 2010 m. kovo 17 d.
TURINYS
TAISYKLĖ
1. |
Taikymo sritis |
2. |
Apibrėžtys |
3. |
Ženklinimas |
4. |
Patvirtinimo paraiška |
5. |
Patvirtinimas |
6. |
Reikalavimai |
7. |
Padangų tipo pakeitimas ir tipo išplėtimo patvirtinimas |
8. |
Gamybos atitiktis |
9. |
Baudos už gamybos neatitiktį |
10. |
Visiškai nutraukta gamyba |
11. |
Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų bandymų laboratorijų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai |
PRIEDAI
1 priedas. |
Pranešimas dėl variklinių transporto priemonių pneumatinių padangų tipo patvirtinimo ar išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo remiantis Taisykle Nr. 106 |
2 priedas. |
Patvirtinimo ženklo išdėstymas |
3 priedas. |
Padangų ženklų išdėstymas |
4 priedas. |
Krovumo indeksų sąrašas (LI) ir atitinkama didžiausia leidžiamoji masė (kg) |
5 priedas. |
Teorinis ratlankis, išorinis skersmuo ir tam tikrą padangos dydį žyminčiais ženklais pažymėtų padangų vardinis skerspjūvio plotis |
6 priedas. |
Bandymo metodas padangos matmenims išmatuoti |
7 priedas. |
Krovumo pokytis dėl greičio |
8 priedas. |
Bandymo metodika padangų atsparumui trūkiui įvertinti |
9 priedas. |
Apkrovos ir (arba) greičio bandymo metodika |
10 priedas. |
Padangų klasifikavimo kodas |
11 priedas. |
Simbolio, kuriuo ant abiejų padangos šoninių sienelių aiškiai nurodomas didžiausias padangos slėgis, kuris neturi būti viršijamas, kai montuojant padangą reguliuojami jos kraštai, pavyzdys |
1. TAIKYMO SRITIS
Ši taisyklė taikoma naujoms pneumatinėms padangoms, kurios visų pirma, bet ne tik, pagamintos žemės ir miškų ūkio transporto priemonėms (T kategorijos variklinėms transporto priemonėms), žemės ūkio mašinoms (variklinėms ir velkamosioms) ir žemės ūkio priekaboms ir paženklintos greičio kategorijos simboliais, atitinkančiais greitį iki 65 km/h (D greičio simbolis) ir mažesnį greitį.
Taisyklė netaikoma kitiems tikslams skirtų tipų padangoms, visų pirma:
a) |
naudojamoms statybose (padangoms, paženklintoms užrašais „Industrial“ (pramoninis) arba „IND“, „R4“, „F3“); |
b) |
skirtoms žemės kasimo įrangai; |
c) |
skirtoms pramoniniams sunkvežimiams ir keltuvams. |
2. APIBRĖŽTYS
Šioje taisyklėje:
2.1. |
Žemės ūkio padangos tipas – tai kategorija padangų, kurių nesutampa šios savybės:
|
2.2. |
Toliau pateiktų terminų paaiškinimai pateikti 1 priedėlio brėžinyje. |
2.3. |
Struktūra – padangos karkaso techninės charakteristikos. Visų pirma skiriamos šios struktūros: 2.3.1. „Diagonalinė“ arba „įstrižinio pluošto struktūra“– pluošto kordai eina iki padangos krašto ir protektoriaus vidurinės linijos atžvilgiu yra išdėstyti iš esmės mažesniu kaip 90o kintamais kampais; 2.3.2. Įstrižinė juostinė– tokia diagonalinio (įstrižinio pluošto) tipo padangos struktūra, kai karkasą juosia juosta, sudaryta iš dviejų arba daugiau iš esmės netampraus kordo medžiagos sluoksnių; medžiaga yra išdėstoma kintamais kampais, panašiai kaip karkasas; 2.3.3. Radialinė– tokia padangos struktūra, kai pluošto kordai eina iki padangos krašto ir iš esmės yra išdėstyti 90° kampu protektoriaus vidurio linijos atžvilgiu; karkasas sutvirtinamas netampria žiedine juosta; |
2.4. |
Padangos kraštas – tokios formos ir struktūros padangos dalis, kad padangą būtų galima montuoti ant ratlankio, ant kurio ji laikytųsi; |
2.5. |
Kordas – padangos medžiagos pluoštą sudarančios gijos; |
2.6. |
Pluoštas – guma aptrauktas lygiagrečių kordų sluoksnis; |
2.7. |
Karkasas – padangos dalis, išskyrus protektorių ir gumines šonines sieneles, kuriai, pripūtus padangą, tenka apkrova; |
2.8. |
Protektorius – su žeme susiliečianti padangos dalis; |
2.9. |
Šoninė sienelė – padangos dalis, išskyrus protektorių, matoma tada, kai į padangą, sumontuotą ant ratlankio, žiūrima iš šono; |
2.10. |
Skerspjūvio plotis (S) – tiesinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių pusių, neatsižvelgiant į iškilimus, atsirandančius dėl žymėjimo (ženklinimo), puošmenis, apsaugos juostas arba ruožus; |
2.11. |
Bendrasis plotis – tiesinis atstumas tarp pripūstos padangos šoninių sienelių išorinių pusių, įskaitant žymėjimą (ženklinimą), papuošimus ir apsaugos juostas arba ruožus; |
2.12. |
Skerspjūvio aukštis (h) – atstumas, atitinkantis pusę išorinio padangos skersmens ir vardinio ratlankio skersmens skirtumo; |
2.13. |
„Vardinis matmenų santykis (Ra)“ – skaičius, gautas vardinį padangos skerspjūvio aukštį milimetrais padalijus iš vardinio padangos skerspjūvio pločio milimetrais ir padauginus iš šimto; |
2.14. |
Išorinis skersmuo (D) – bendras naujos pripūstos padangos skersmuo; |
2.15. |
Padangos dydžio žymuo – ženklinimas, kuriuo nurodoma:
|
2.16. |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) – sutartinis skaičius, kuriuo nurodomas vardinis ratlankio, ant kurio skirta sumontuoti padangą, skersmuo ir kuris atitinka ratlankio skersmenį, išreikštą arba dydžio kodais (už 100 mažesniu skaičiumi; žr. toliau pateiktą lentelę, kurioje atitikmenys nurodyti milimetrais), arba milimetrais (už 100 didesniais skaičiais), bet ne abiem būdais kartu;
|
2.17. |
Ratlankis – padangai su kamera arba bekamerei padangai skirta atrama, į kurią remiasi padangos kraštai; |
2.18. |
Teorinis ratlankis – įsivaizduojamas ratlankis, kurio plotis lygus X kartų didesniam vardiniam padangos skerspjūvio pločiui; X dydį turi apibrėžti padangų gamintojas, arba ratlankio atskaitos pločiu laikomas 5 priede nurodytas plotis, naudojamas atitinkamam „padangos dydžio žymeniui“; |
2.19. |
Matavimo ratlankis – ratlankis, ant kurio montuojama padanga, siekiant išmatuoti matmenis; |
2.20. |
Traktoriaus varantiesiems ratams skirta padanga – padanga, skirta montuoti ant žemės ūkio traktorių varančiųjų tiltų (T kategorijos transporto priemonės), tinkama ilgą laiką naudoti esant dideliam sukimo momentui. Ant padangos protektoriaus pagrindo yra gruntkibių.
|
2.21. |
Traktoriaus vairuojamiesiems ratams skirta padanga – tai padanga, skirta montuoti ant žemės ir miškų ūkio traktorių tiltų, kurie nėra varomieji, ratų (T kategorijos variklinės transporto priemonės); padangos protektorius paprastai sudarytas iš žiedinių griovelių arba briaunų; |
2.22. |
Padargų padanga – padanga, visų pirma skirta žemės ūkio mašinoms arba padargams (S kategorijos transporto priemonės) ar žemės ūkio priekaboms (R kategorijos transporto priemonės); tačiau tokios padangos gali būti taip pat montuojamos ant žemės ir miškų ūkio traktorių priekinių vairuojamųjų ratų ir varančiųjų ratų (T kategorijos transporto priemonės), bet nėra pritaikytos ilgą laiką naudoti esant dideliam sukimo momentui; |
2.23. |
Varančiojo tilto ratui skirta padanga – padanga, visų pirma skirta padargų arba žemės ūkio technikos varančiojo tilto ratui, tačiau ji nėra pritaikyta naudoti ilgą laiką esant dideliems sukimo momentam. Ant padangos protektoriaus pagrindo paprastai yra gruntkibių. Naudojimo būdas žymimas simboliu
|
2.24. |
Nevarančiojo tilto ratui skirta padanga – padanga, skirta padargų, žemės ūkio technikos arba priekabų nevarančiojo tilto ratui. Naudojimo būdas žymimas simboliu |
2.25. |
Mišrios paskirties padanga – padanga, skirta montuoti ant padargų, žemės ūkio technikos arba priekabų varančiųjų ir nevarančiųjų tiltų ratų; |
2.26. |
Naudojimo aprašas – leidžiamosios apkrovos indekso susiejimas su greičio kategorijos simboliu:
|
2.27. |
Papildomas naudojimo žymuo – papildomas naudojimo žymuo, pažymėtas apskritimu ir skirtas specialiam naudojimo būdui pažymėti (apkrovos vertė ir greičio kategorija), kuris leidžiamas to tipo padangai kaip ir taikomos apkrovos pokytis dėl greičio (žr. 7 priedą); |
2.28. |
Krovumo indeksas – skaičius, kuriuo nurodoma apkrova, kurią vienguba padanga gali išlaikyti riedėdama susijusią greičio kategoriją atitinkančiu greičiu ir naudojama pagal reikalavimus, kuriais gamintojo apibrėžiamos naudojimo nuostatos. Šių indeksų sąrašas ir atitinkamos masės pateiktos 4 priede; |
2.29. |
Greičio kategorija – atskaitos greitis, išreikštas greičio kategorijos simboliu, kaip nurodyta šioje lentelėje:
|
2.30. |
Lentelė. Krovumo pokytis dėl greičio – 7 priedo lentelės, kuriose kaip naudojimo kategorijos funkcija parodytas naudojimo būdas, krovumo indeksas ir vardinio greičio kategorijos simbolis bei didžiausios apkrovos įverčių pokyčiai, kurie nedaro įtakos padangai, kai ji naudojama kitokiu greičiu, nei žymima jos greičio kategorijos simboliu;
|
2.31. |
Didžiausia apkrovos vertė – įvertinta didžiausia masė, kurią padanga gali išlaikyti:
|
2.32. |
Protektoriaus griovelis – tarpas tarp gretimų protektoriaus pagrindo ruožų arba dalių; |
2.33. |
Protektoriaus gruntkibis – kietasis elementas, kyšantis virš protektoriaus pagrindo; |
2.34. |
Padanga su specialiuoju protektoriumi – padanga, kurios protektoriaus pagrindas ir struktūra leidžia užtikrinti geresnį sukibimą pelkėtose vietose nei padangos su įprastu protektoriumi. Tokios padangos protektoriaus pagrindas paprastai yra su didesniais gruntkibiais nei standartinės padangos; |
2.35. |
Atplyšimas – mažų gumos gabalėlių atsiskyrimas nuo protektoriaus; |
2.36. |
Kordų atsiskyrimas – kordų atplyšimas nuo guminės dangos; |
2.37. |
Pluošto atsiskyrimas – gretimų sluoksnių atplyšimas; |
2.38. |
Protektoriaus atsiskyrimas – protektoriaus atplyšimas nuo karkaso; |
2.39. |
Bandymo ratlankis – ratlankis, ant kurio turi būti montuojama padanga, atliekant eksploatacinių charakteristikų nustatymo bandymą; |
2.40. |
Padangų klasifikavimo kodas – 10 priede apibūdintas neprivalomas ženklinimas, kuriuo nurodoma naudojimo kategorija ir tam tikras protektoriaus pagrindo tipas bei taikymas, kaip apibrėžta ISO 4251–4; |
2.41. |
Padanga miškų ūkio technikai – padanga, skirta montuoti ant miškų ūkyje naudojamos technikos ar įrangos ratų. |
3. ŽENKLINIMAS
3.1. Padangos turi būti paženklintos:
3.1.1. |
gamintojo prekės pavadinimu arba ženklu; |
3.1.2. |
padangos dydžio žymenimis, kaip apibrėžta 2.15 punkte; |
3.1.3. |
struktūros nuoroda, žymima taip:
|
3.1.4. |
naudojimo žymeniu, kaip apibrėžta 2.26 punkte:
|
3.1.5. |
papildomu naudojimo žymeniu, jei taikoma; |
3.1.6. |
užrašu „DEEP“ (gilus) arba „R-2“, jei tai yra padangos su specialiuoju protektoriumi; |
3.1.7. |
užrašu „F-1“ arba „F-2“, jei tai yra traktoriaus vairuojamiesiems ratams skirta padanga, kuri dar nepaženklinta, kaip nurodyta 2.15.6 punkte; |
3.1.8. |
užrašu „LS-1“, „LS-2“, „LS-3“ arba „LS-4“, jei tai yra miškų ūkio technikai skirta padanga:
|
3.1.9. |
užrašu „IMPLEMENT“ (padargas), jei tai padargų padanga, kuri dar nepaženklinta, kaip nurodyta 2.15.5 punkte; |
3.1.10. |
užrašu „TUBELESS“ (bekamerė), jei padanga pritaikyta naudoti be vidinės kameros; |
3.1.11. |
užrašu „… bar MAX.“ (arba „… k Pa MAX“), kuris įterpiamas 11 priede parodytame simbolyje ir žymi šaltojo pripūtimo slėgį, kuris neturi būti viršijamas montuojant padangą ir reguliuojant jos kraštus; |
3.1.12. |
užrašu „IF“, įterpiamu prieš padangų dydžio žymenį, jei tai yra standžioji padanga. Prieš padangų dydžio žymenį įterpiamas užrašas „VF“, jei tai yra ypač standi padanga. |
3.2. Ant padangos keturių skaitmenų grupe turi būti nurodyta padangos pagaminimo data: du pirmieji skaitmenys nurodo pagaminimo savaitę, du paskutinieji – pagaminimo metus. Tačiau šis ženklinimas nėra privalomas, jei padanga pateikta patvirtinti per dvejus metus po šios taisyklės įsigaliojimo datos (1).
3.3. Ant padangos taip pat turi būti EEK padangų tipo patvirtinimo ženklas, kurio pavyzdys pateiktas 2 priede.
3.4. Ženklinimo vieta
3.4.1. |
3.1 punkte nurodyti ženklai turi būti įspausti ant abiejų padangos sienelių. |
3.4.2. |
3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti ženklai turi būti įspausti tik ant vienos šoninės sienelės. |
3.4.3. |
Visi ženklai turi būti aiškiai ir įskaitomai įspaudžiami gaminant padangą. Baigus pirminę gamybą, ant padangos nebeleidžiama formuoti prekės ženklo arba kitokių ženklų. |
3.5. 3 priede pateikti padangų ženklų išdėstymo pavyzdžiai.
4. PATVIRTINIMO PARAIŠKA
4.1. |
Žemės ir miškų ūkio darbams naudojamų padangų tipo patvirtinimo paraišką pateikia prekės vardo arba ženklo turėtojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. Joje nurodoma:
|
4.2. |
Patvirtinimą suteikiančiai institucijai paprašius, padangų gamintojas taip pat turi pateikti visą kiekvieno padangų tipo techninių dokumentų rinkinį, į kurį visų pirma įtraukiami scheminiai brėžiniai arba nuotraukos (trys kopijos), pagal kuriuos būtų galima nustatyti protektoriaus pagrindą, ir ant matavimo ratlankio sumontuotos pripūstos padangos brėžinys, kuriame nurodyti atitinkami tvirtinti pateikto tipo komponento matmenys (žr. 6.1 ir 6.2 punktus). Taip pat būtina patvirtintos bandymų laboratorijos išduota bandymų ataskaita arba vienas padangų tipo pavyzdys, kaip reikalauja patvirtinimą suteikiančioji institucija. |
5. PATVIRTINIMAS
5.1. |
Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktos pneumatinės padangos tipas atitinka 6 dalies reikalavimus, suteikiamas to padangos tipo patvirtinimas. |
5.2. |
Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris; du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu pradinė taisyklės redakcija žymima 00) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali to paties patvirtinimo numerio paskirti kitam pneumatinių padangų tipui. |
5.3. |
Pranešimas dėl pneumatinių padangų tipo patvirtinimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo, remiantis šia taisykle siunčiamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims, naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio blanką. |
5.4. |
3.3 punkte nurodytoje kiekvienos pneumatinės padangos, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, vietoje, greta 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų ženklų, aiškiai pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:
|
5.5. |
Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas. |
5.6. |
Šios taisyklės 2 priede pateiktas patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys. |
6. REIKALAVIMAI
6.1. Padangos skerspjūvio plotis
6.1.1. |
Išskyrus 6.1.2 punkte nurodytus atvejus, padangos skerspjūvio plotis apskaičiuojamas pagal šią formulę: S = S1 + K (A – A1) čia:
|
6.1.2. |
Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymuo pateiktas 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, teorinis ratlankio plotis (A1) ir vardinis skerspjūvio plotis (S1) pateikiami prieš padangų dydžio žymenis minėtose lentelėse. |
6.2. Padangos išorinis skersmuo
6.2.1. |
Išskyrus 6.2.2 punkte nurodytus atvejus, išorinis padangos skersmuo apskaičiuojamas pagal šią formulę: D = d + 2 H čia:
čia:
visi duomenys atitinka ant padangos šoninės sienelės pagal 2.15 punkto reikalavimus padangos dydžio ženkle pateiktus duomenis. |
6.2.2. |
Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymuo pateiktas 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, išorinis skersmuo (D) ir vardinis ratlankio skersmuo (d) milimetrais minėtose lentelėse pateikiami prieš padangų dydžio žymenis. |
6.3. Padangos skerspjūvio plotis: leidžiamųjų nuokrypų nustatymas
6.3.1. |
Bendrasis padangos plotis gali būti mažesnis nei skerspjūvio plotis, nustatytas pagal 6.1 punktą arba nurodytas 5 priede; |
6.3.2. |
Bendrasis padangos plotis negali viršyti pagal 6.1 punktą nustatyto skerspjūvio pločio daugiau kaip:
|
6.3.3. |
Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymenys pateikti 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, leidžiami procentiniai dydžiai pateikiami susijusiose lentelėse, jei jie nurodyti. |
6.4. Išorinis padangos skersmuo: leidžiamųjų nuokrypų nustatymas
6.4.1. |
Išorinis padangos skersmuo neturi viršyti D min. ir D max. verčių, nustatomų pagal šias formules: D min = d + 2 (H × a) D max = d + 2 (H × b) čia H ir d yra tokie, kaip nustatyta 6.2.1 punkte.
|
6.4.2. |
a ir b koeficientai atitinkamai yra:
|
6.4.3. |
Tačiau padangų tipų, kurių dydžio žymenys pateikti 5 priedo lentelių pirmajame stulpelyje, leidžiami procentiniai dydžiai pateikiami susijusiose lentelėse, jei jie nurodyti. |
6.5. Bandymo procedūros
6.5.1. |
Tikrieji padangų matmenys matuojami taip, kaip nurodyta 6 priede. |
6.5.2. |
Padangos atsparumo trūkiui įvertinimo bandymo metodika aprašyta 8 priede.
|
6.5.3. |
Bandymo procedūros, skirtos įvertinti, ar padangos atitinka nurodytas veikimo charakteristikas, aprašytos 9 priede.
|
6.5.4. |
Kai padangų gamintojas gamina grupę padangų, nebūtina bandyti kiekvieno tos grupės tipo padangos. |
7. PADANGŲ TIPO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS
7.1. |
Apie kiekvieną padangų tipo pakeitimą pranešama padangų tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:
|
7.2. |
Pripažįstama, kad šios taisyklės 6 dalyje nurodytų bandymų kartoti nereikia dėl to, kad pakeičiamas padangos protektorius. |
7.3. |
Apie tipo patvirtinimo suteikimą ar atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims pranešama 5.3 punkte aprašyta tvarka. |
7.4. |
Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija išplėtimo patvirtinimo liudijimui paskiria serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo Šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanku. |
8. GAMYBOS ATITIKTIS
Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2), kurias taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.
8.1. |
Pagal šią taisyklę patvirtintos pneumatinės padangos turi būti pagamintos taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas pagal 6 dalyje nustatytus reikalavimus. |
8.2. |
Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Kiekvienoje gamybos įmonėje tokie patikrinimai paprastai atliekami kartą per dvejus metus. |
9. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ
9.1. |
Pneumatinių padangų tipui pagal šią taisyklę suteiktą patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nesilaikoma anksčiau 8.1 punkte išdėstytų reikalavimų arba jei atlikus tame punkte nurodytus bandymus ir išbandžius tos serijos padangas, gaunami neigiami rezultatai. |
9.2. |
Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančio pranešimo blanką. |
10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS
Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo pneumatines padangas, jis turi pranešti apie tai patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo Šalims.
11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ, BANDYMŲ LABORATORIJŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI
11.1. |
Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir, jeigu taikoma, patvirtintų bandymų laboratorijų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiamos kitose šalyse išduoto patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo pranešimai, pavadinimus ir adresus. |
11.2. |
Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali naudotis padangų gamintojų laboratorijomis ir tas laboratorijas, kurios įsteigtos jų teritorijoje arba kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, gali paskirti patvirtintomis bandymų laboratorijomis, jeigu iš anksto gaunamas pastarosios šalies kompetentingo administracijos padalinio sutikimas dėl šios procedūros. |
11.3. |
Taikydama 11.2 punktą, Susitariančioji Šalis gali pasirinkti, jei nori, kad atliekant bandymus jai atstovautų vienas arba daugiau pasirinktų asmenų. |
Aiškinamasis brėžinys
(žr. 2.2 ir 4.1 punktus)
Padangos skerspjūvis
Protektoriaus pagrindo gruntkibis |
Apskritiminių ruožų protektoriaus pagrindas |
|
|
(1) Iki 2000 m. sausio 1 d. pagaminimo data gali būti nurodyta trijų skaičių grupe: pirmieji du skaičiai žymi pagaminimo savaitę, paskutinysis skaitmuo – pagaminimo metus.
(2) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė valstybės narės, naudodamos atitinkamą EEB simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami), 56 – Juodkalnija, 57 (nenaudojamas) ir 58 – Tunisas. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
(3) Perskaičiavimo iš kodo į milimetrus koeficientas yra 25,4.
1 PRIEDAS
PRANEŠIMAS
(didžiausias formatas A4 (210 × 297 mm))
2 PRIEDAS
PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS
3 PRIEDAS
PADANGŲ ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS
(žr. 3.1 ir 3.2 punktus)
A DALIS. ŽEMĖS ŪKIO TRAKTORIŲ VARANTIESIEMS RATAMS SKIRTOS PADANGOS
Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai
Mažiausias ženklų aukštis (mm)
Vardinio skerspjūvio pločio padangos |
PADANGOS RATLANKIO SKERSMENS KODAS |
||
IKI 12 |
13–19,5 |
20 IR DAUGIAU |
|
iki 130 |
b = 4 c = 4 |
b = 6 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
135–235 |
b = 6 c = 4 |
b = 6 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
240 ir daugiau |
b = 9 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
Šiais ženklais apibrėžiama varantiesiems ratams skirta padanga:
— |
kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 360, |
— |
kurios vardinis matmenų santykis yra 70, |
— |
radialinio pluošto struktūros (R), |
— |
kurios vardinis ratlankio skersmuo – 610 (kodas – 24), |
— |
kurios didžiausias krovumas yra 1 250 kg, atitinkantis krovumo indeksą 116 (4 priedas), |
— |
priskiriama A8 greičio kategorijai (atskaitos greitis 40 km/h), |
— |
kurią leidžiama papildomai naudoti važiuojant 50 km/h greičiu (greičio kategorijos simbolis B), kai krovumas yra 1 150 kg, atitinkantis 4 priede nurodytą krovumo indeksą 113, |
— |
skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė), |
— |
su specialiu protektoriumi (R-2), |
— |
pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę (žr. taisyklės 3.2 punktą). |
Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka
a) |
Dydžio žymenį sudarantis simbolių rinkinys (jeigu yra) ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) bei vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdžiuose: 360/70 R 24, IF 360/70 R 24, VF 360/70 R 24. |
b) |
Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) pateikiamas prie dydžio žymens. Jis gali būti pateikiamas prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo. |
c) |
simboliai „TUBELESS“ (bekamerė), „R-2“ arba „DEEP“ (gilus), neprivalomas žodis „RADIAL“ (radialinė) ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens. |
d) |
Papildomai apskritimo viduje ženklinamas naudojimo žymuo gali būti arba po greičio kategorijos simbolio, arba po krovumo indeksu. |
B DALIS. ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO TRAKTORIAMS SKIRTOS VAIRUOJAMŲJŲ RATŲ PADANGOS
Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai
Mažiausias ženklų aukštis (mm)
Vardinio skerspjūvio pločio padangos |
PADANGOS RATLANKIO SKERSMENS KODAS |
||
IKI 12 |
13–19,5 |
20 IR DAUGIAU |
|
iki 130 |
b = 4 c = 4 |
b = 6 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
135–235 |
b = 6 c = 4 |
b = 6 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
240 ir daugiau |
b = 9 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
b = 9 c = 4 |
Šiais ženklais apibrėžiama vairuojamųjų ratų padanga:
— |
kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 250, |
— |
kurios vardinis matmenų santykis yra 70, |
— |
radialinio pluošto struktūros (R), |
— |
kurios vardinis ratlankio skersmuo 405 mm (kodas – 16), o ratlankis skirtas žemės ūkio traktorių nevarančiosioms ašims (FRONT), |
— |
kurios krovumas yra 925 kg, atitinkantis 4 priede pateiktą krovumo indeksą 105, |
— |
priskiriama A6 vardinio greičio kategorijai (atskaitos greitis 30 km/h), |
— |
skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė) ir |
— |
pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę (žr. taisyklės 3.2 punktą). |
Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka:
a) |
Dydžio žymenį sudarantys ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) ir vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai bei neprivalomas užrašas „FRONT“ (priekis) turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdyje: 250/70 R 16 FRONT. |
b) |
Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) pateikiamas prie dydžio žymens. Jis gali būti pateikiamas prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo. |
c) |
Simbolis „TUBELESS“ (bekamerė), neprivalomas žodis „RADIAL“ (radialinė), neprivalomas simbolis „F-1“ ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens. |
C DALIS. PADANGOS PADARGAMS
Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai
Mažiausias ženklų aukštis (mm)
Vardinio skerspjūvio pločio padangos |
PADANGOS RATLANKIO SKERSMENS KODAS |
||
IKI 12 |
13–19,5 |
20 IR DAUGIAU |
|
iki 130 |
b = 4 c = 4 d = 7 |
b = 6 c = 4 d = 12 |
b = 9 c = 4 d = 12 |
135–235 |
b = 6 c = 4 d = 12 |
b = 6 c = 4 d = 12 |
b = 9 c = 4 d = 12 |
240 ir daugiau |
b = 9 c = 4 d = 12 |
b = 9 c = 4 d = 12 |
b = 9 c = 4 d = 12 |
Šiais ženklais apibrėžiama padargui skirta padanga:
— |
kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 250, |
— |
kurios vardinis matmenų santykis yra 70, |
— |
radialinio pluošto struktūros (R), |
— |
kurios vardinis ratlankio skersmuo – 508 mm (kodas – 20), |
— |
visų pirma sukurta padargų įrangai, žemės ūkio mašinoms arba žemės ūkyje naudojamoms priekaboms (IMP), |
— |
kurios krovumas yra 690 kg, atitinkantis 4 priede parodytą krovumo indeksą 95, kai padanga naudojama ant varančiųjų ašių (padangos, montuojamos ant varančiųjų tiltų), kaip pažymėta atitinkamu simboliu, |
— |
kurios krovumas yra 1 000 kg, kai padanga naudojama ant nevarančiųjų ašių (padangos, montuojamos ant varomųjų tiltų), atitinkantis 4 priede pateiktą krovumo indeksą 108, kaip pažymėta atitinkamu simboliu, |
— |
abiem būdais sumontuotos padangos priskiriamos A6 vardinio greičio kategorijai (atskaitos greitis 30 km/h), |
— |
skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė) ir |
— |
pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę (žr. taisyklės 3.2 punktą). |
Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka:
a) |
Dydžio žymenį sudarantys ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) ir vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai bei neprivalomas užrašas „IMP“ turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdyje: 250/70 R 20 IMP. |
b) |
Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) ir tam tikro padangų montavimo būdo simbolis pateikiamas prie dydžio žymens. Jie gali būti pateikiami prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo. |
c) |
Simbolis „TUBELESS“ (bekamerė), I-3 (jei taikoma), neprivalomas žodis „RADIAL“ (radialinė), neprivalomas žodis „IMPLEMENT“ (padargas) ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens. |
D DALIS. PADANGOS MIŠKŲ ŪKIO TECHNIKAI
Įvairių šios taisyklės reikalavimus atitinkančių tipų padangų ženklų pavyzdžiai
MAŽIAUSIAS ŽENKLŲ AUKŠTIS: |
b – 9 mm |
c – 4 mm |
Šiais ženklais apibrėžiama miškų ūkio technikai skirta padanga (LS):
a) |
kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 600, |
b) |
kurios vardinis matmenų santykis yra 55, |
c) |
diagonalinio pluošto struktūros (-), |
d) |
kurios vardinis ratlankio skersmuo – 673 (kodas – 26,5), |
e) |
kurios protektorius yra tarpinis (LS-2), |
f) |
kurios didžiausias krovumas yra 3 750 kg, atitinkantis krovumo indeksą 154 (4 priedas), |
g) |
priskiriama A8 greičio kategorijai (atskaitos greitis 40 km/h), |
h) |
skirta sumontuoti be vidinės kameros (bekamerė), |
i) |
pagaminta 2006 m. dvidešimt penktą savaitę (žr. taisyklės 3.2 punktą). |
Padangos žymenų išdėstymas ir tvarka:
a) |
Dydžio žymenį sudarantys ir vardinį padangos skerspjūvio plotą, vardinį matmenų santykį, struktūros tipą (jeigu taikoma) ir vardinį ratlankio skersmenį žymintys simboliai turi būti grupuojami taip, kaip parodyta pavyzdyje: 600/55–26,5; |
b) |
užrašas „LS“, po kurio nurodomas atitinkamas numeris – 1, 2, 3 arba 4, pateikiamas po dydžio žymens, kaip nurodyta pavyzdyje: LS-2; |
c) |
Naudojimo žymuo (krovumo indeksas ir greičio kategorijos simbolis) pateikiamas prie dydžio žymens. Jis gali būti pateikiamas prieš dydžio žymenį, po jo, virš jo arba po juo. |
d) |
Simbolis „TUBELESS“ (bekamerė) ir pagaminimo data gali būti nutolę nuo dydžio žymens. |
4 PRIEDAS
Krovumo indeksų (LI) sąrašas ir atitinkama didžiausia leidžiamoji masė (kg)
(žr. 2.28 punktą)
LI |
kg |
1 |
46,2 |
2 |
47,5 |
3 |
48,7 |
4 |
50 |
5 |
51,5 |
6 |
53 |
7 |
54,5 |
8 |
56 |
9 |
58 |
10 |
60 |
11 |
61,5 |
12 |
63 |
13 |
65 |
14 |
67 |
15 |
69 |
16 |
71 |
17 |
73 |
18 |
75 |
19 |
77,5 |
20 |
80 |
21 |
82,5 |
22 |
85 |
23 |
87,5 |
24 |
90 |
25 |
92,5 |
26 |
95 |
27 |
97,5 |
28 |
100 |
29 |
103 |
30 |
106 |
31 |
109 |
32 |
112 |
33 |
115 |
34 |
118 |
35 |
121 |
36 |
125 |
37 |
128 |
38 |
132 |
39 |
136 |
40 |
140 |
41 |
145 |
42 |
150 |
43 |
155 |
44 |
160 |
45 |
165 |
46 |
170 |
47 |
175 |
48 |
180 |
49 |
185 |
50 |
190 |
51 |
195 |
52 |
200 |
53 |
206 |
54 |
212 |
55 |
218 |
56 |
224 |
57 |
230 |
58 |
236 |
59 |
243 |
60 |
250 |
61 |
257 |
62 |
265 |
63 |
272 |
64 |
280 |
65 |
290 |
66 |
300 |
67 |
307 |
68 |
315 |
69 |
325 |
70 |
335 |
71 |
345 |
72 |
355 |
73 |
365 |
74 |
375 |
75 |
387 |
76 |
400 |
77 |
412 |
78 |
425 |
79 |
437 |
80 |
450 |
81 |
462 |
82 |
475 |
83 |
487 |
84 |
500 |
85 |
515 |
86 |
530 |
87 |
545 |
88 |
560 |
89 |
580 |
90 |
600 |
91 |
615 |
92 |
630 |
93 |
650 |
94 |
670 |
95 |
690 |
96 |
710 |
97 |
730 |
98 |
750 |
99 |
775 |
100 |
800 |
101 |
825 |
102 |
850 |
103 |
875 |
104 |
900 |
105 |
925 |
106 |
950 |
107 |
975 |
108 |
1 000 |
109 |
1 030 |
110 |
1 060 |
111 |
1 090 |
112 |
1 120 |
113 |
1 150 |
114 |
1 180 |
115 |
1 215 |
116 |
1 250 |
117 |
1 285 |
118 |
1 320 |
119 |
1 360 |
120 |
1 400 |
121 |
1 450 |
122 |
1 500 |
123 |
1 550 |
124 |
1 600 |
125 |
1 650 |
126 |
1 700 |
127 |
1 750 |
128 |
1 800 |
129 |
1 850 |
130 |
1 900 |
131 |
1 950 |
132 |
2 000 |
133 |
2 060 |
134 |
2 120 |
135 |
2 180 |
136 |
2 240 |
137 |
2 300 |
138 |
2 360 |
139 |
2 430 |
140 |
2 500 |
141 |
2 575 |
142 |
2 650 |
143 |
2 725 |
144 |
2 800 |
145 |
2 900 |
146 |
3 000 |
147 |
3 075 |
148 |
3 150 |
149 |
3 250 |
150 |
3 350 |
151 |
3 450 |
152 |
3 550 |
153 |
3 650 |
154 |
3 750 |
155 |
3 875 |
156 |
4 000 |
157 |
4 125 |
158 |
4 250 |
159 |
4 375 |
160 |
4 500 |
161 |
4 625 |
162 |
4 750 |
163 |
4 875 |
164 |
5 000 |
165 |
5 150 |
166 |
5 300 |
167 |
5 450 |
168 |
5 600 |
169 |
5 800 |
170 |
6 000 |
171 |
6 150 |
172 |
6 300 |
173 |
6 500 |
174 |
6 700 |
175 |
6 900 |
176 |
7 100 |
177 |
7 300 |
178 |
7 500 |
179 |
7 750 |
180 |
8 000 |
181 |
8 250 |
182 |
8 500 |
183 |
8 750 |
184 |
9 000 |
185 |
9 250 |
186 |
9 500 |
187 |
9 750 |
188 |
10 000 |
189 |
10 300 |
190 |
10 600 |
191 |
10 900 |
192 |
11 200 |
193 |
11 500 |
194 |
11 800 |
195 |
12 150 |
196 |
12 500 |
197 |
12 850 |
198 |
13 200 |
199 |
13 600 |
200 |
14 000 |
5 PRIEDAS
Tam tikrais dydžio žymenimis paženklintų padangų teorinis ratlankis, išorinis skersmuo ir vardinis skerspjūvio plotis
1 lentelė
Žemės ūkio transporto priemonių vairuojamieji ratai; padangos įprasto ir mažo aukščio šoninėmis sienelėmis
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
4,00 - 9 |
3 |
112 |
460 |
229 |
4,00 - 12 |
3 |
112 |
535 |
305 |
4,00 - 15 |
3 |
112 |
610 |
381 |
4,00 - 16 |
3 |
112 |
630 |
406 |
4,00 - 19 |
3 |
112 |
712 |
483 |
4,50 - 10 |
3 |
121 |
505 |
254 |
4,50 - 16 |
3 |
122 |
655 |
406 |
4,50 - 19 |
3 |
122 |
736 |
483 |
5,00 - 10 |
3 |
130 |
530 |
254 |
5,00 - 12 |
3 |
130 |
580 |
305 |
5,00 - 15 |
4 |
140 |
655 |
381 |
5,00 - 16 |
4 |
140 |
680 |
406 |
5,50 - 16 |
4 |
150 |
710 |
406 |
6,00 - 14 |
5 |
169 |
688 |
356 |
6,00 - 16 |
4,5 |
165 |
735 |
406 |
6,00 - 18 |
4 |
160 |
790 |
457 |
6,00 - 19 |
4,5 |
165 |
814 |
483 |
6,00 - 20 |
4,5 |
165 |
840 |
508 |
6,50 - 10 |
4,5 |
175 |
608 |
254 |
6,50 - 16 |
4,5 |
175 |
760 |
406 |
6,50 - 20 |
4,5 |
175 |
865 |
508 |
7,50 - 16 |
5,5 |
205 |
805 |
406 |
7,50 - 18 |
5,5 |
205 |
860 |
457 |
7,50 - 20 |
5,5 |
205 |
915 |
508 |
8,00 - 16 |
5,5 |
211 |
813 |
406 |
9,00 - 16 |
6 |
234 |
855 |
406 |
9,50 - 20 |
7 |
254 |
978 |
508 |
10,00 - 16 |
8 |
274 |
895 |
406 |
11,00 - 16 |
10 |
315 |
965 |
406 |
11,00 - 24 |
10 |
315 |
1 170 |
610 |
Mažas skerspjūvio aukštis |
||||
7,5L - 15 |
6 |
210 |
745 |
381 |
8,25/85 - 15 |
6 |
210 |
745 |
381 |
9,5L - 15 |
8 |
240 |
785 |
381 |
9,5/85 - 15 |
8 |
240 |
785 |
381 |
11L - 15 |
8 |
280 |
815 |
381 |
11,5/75 - 15 |
8 |
280 |
815 |
381 |
7,5L - 16 |
6 |
208 |
746 |
406 |
11L - 16 |
8 |
279 |
840 |
406 |
14L - 16,1 |
11 |
360 |
985 |
409 |
14,0/80 - 16,1 |
11 |
360 |
985 |
409 |
14,5/75 - 16,1 |
11 |
373 |
940 |
409 |
16,5L - 16,1 |
14 |
419 |
1 072 |
409 |
Pastabos.
1. |
Žemės ūkio transporto priemonių vairuojamiesiems ratams skirtos padangos žymimos simboliu „Front“ (priekis), kuris nurodomas po padangos dydžio žymens (pvz., 4,00–9 Front) arba vienu iš šių papildomų ženklų, rašomų ant padangos šoninių sienelių: „F–1“ arba „F–2“. |
2. |
Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 4.00R9). |
2 lentelė (1 iš 3)
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos įprasto aukščio šonine sienele
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
||
Radialinė |
Diagonalinė |
Radialinė |
Diagonalinė |
|||
4,00 - 7 |
3 |
|
112 |
|
410 |
178 |
4,00 - 8 |
3 |
|
112 |
|
435 |
203 |
4,00 - 9 |
3 |
|
112 |
|
460 |
229 |
4,00-10 |
3 |
|
112 |
|
485 |
254 |
4,00-12 |
3 |
|
112 |
|
535 |
305 |
4,00-18 |
3 |
|
112 |
|
690 |
457 |
4,00-12 |
3 |
|
121 |
|
505 |
254 |
5,0 -10 |
4 |
|
135 |
|
505 |
254 |
5,00-10 |
3 |
|
130 |
|
530 |
254 |
5,00-12 |
4 |
|
145 |
|
580 |
305 |
5,00-15 |
4 |
|
145 |
|
645 |
381 |
6,00-12 |
4 |
|
160 |
|
635 |
305 |
6,00-16 |
4 |
|
160 |
|
735 |
406 |
6,5-15 |
5 |
|
167 |
|
685 |
381 |
6,50-16 |
5 |
|
175 |
|
760 |
406 |
7,50-18 |
5,5 |
|
205 |
|
860 |
457 |
8,00-20 |
6 |
|
220 |
|
965 |
508 |
5-12 |
4 |
|
127 |
|
545 |
305 |
5-14 |
4 |
|
127 |
|
595 |
356 |
5-26 |
4 |
|
127 |
|
900 |
660 |
6-10 |
5 |
|
157 |
|
550 |
254 |
6-12 |
5 |
|
157 |
|
600 |
305 |
6-14 |
5 |
|
157 |
|
650 |
356 |
7-14 |
5 |
|
173 |
|
690 |
356 |
7-16 |
6 |
|
183 |
|
740 |
406 |
8-16 |
6 |
|
201 |
|
790 |
406 |
8-18 |
7 |
|
211 |
|
840 |
457 |
7,2-20 |
6 |
|
183 |
|
845 |
508 |
7,2-24 |
6 |
|
183 |
|
945 |
610 |
7,2-30 |
6 |
|
183 |
|
1 095 |
762 |
7,2-36 |
6 |
|
183 |
|
1 250 |
914 |
7,2-40 |
6 |
|
183 |
|
1 350 |
1 016 |
8,3-16 |
7 |
|
211 |
|
790 |
406 |
8,3-20 |
7 |
|
211 |
|
890 |
508 |
8,3-22 |
7 |
|
211 |
|
940 |
559 |
8,3-24 |
7 |
211 |
211 |
985 |
995 |
610 |
8,3-26 |
7 |
|
211 |
|
1 045 |
660 |
8,3-28 |
7 |
|
211 |
|
1 095 |
711 |
8,3-32 |
7 |
211 |
211 |
1 190 |
1 195 |
813 |
8,3-36 |
7 |
211 |
211 |
1 290 |
1 300 |
914 |
8,3-38 |
7 |
|
211 |
|
1 350 |
965 |
8,3-42 |
7 |
211 |
211 |
1 440 |
1 450 |
1 067 |
8,3-44 |
7 |
211 |
211 |
1 495 |
1 500 |
1 118 |
9,5-16 |
8 |
|
241 |
|
845 |
406 |
9,5-18 |
8 |
|
241 |
|
895 |
457 |
9,5-20 |
8 |
241 |
241 |
940 |
945 |
508 |
9,5-22 |
8 |
|
241 |
|
995 |
559 |
9,5-24 |
8 |
241 |
241 |
1 040 |
1 050 |
610 |
9,5-26 |
8 |
|
241 |
|
1 100 |
660 |
9,5-28 |
8 |
241 |
|
1 140 |
|
711 |
9,5-32 |
8 |
|
241 |
|
1 250 |
813 |
9,5-36 |
8 |
241 |
241 |
1 345 |
1 355 |
914 |
9,5-38 |
8 |
|
241 |
|
1 405 |
965 |
9,5-42 |
8 |
|
241 |
|
1 505 |
1 067 |
9,5-44 |
8 |
241 |
241 |
1 550 |
1 555 |
1 118 |
9,5-48 |
8 |
241 |
241 |
1 650 |
1 655 |
1 219 |
2 lentelė (2 iš 3)
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos įprasto aukščio šonine sienele
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
||
Radialinė |
Diagonalinė |
Radialinė |
Diagonalinė |
|||
11,2-18 |
10 |
|
284 |
|
955 |
457 |
11,2-20 |
10 |
284 |
284 |
995 |
1 005 |
508 |
11,2-24 |
10 |
284 |
284 |
1 095 |
1 105 |
610 |
11,2-26 |
10 |
|
284 |
|
1 155 |
660 |
11,2-28 |
10 |
284 |
284 |
1 200 |
1 205 |
711 |
11,2-36 |
10 |
284 |
284 |
1 400 |
1 410 |
914 |
11,2-38 |
10 |
284 |
284 |
1 455 |
1 460 |
965 |
11,2-42 |
10 |
284 |
|
1 555 |
|
1 067 |
11,2-44 |
10 |
284 |
|
1 610 |
|
1 118 |
11,2-48 |
10 |
284 |
|
1 710 |
|
1 219 |
12,4-16 |
11 |
|
315 |
|
956 |
406 |
12,4-20 |
11 |
315 |
|
1 045 |
|
508 |
12,4-24 |
11 |
315 |
315 |
1 145 |
1 160 |
610 |
12,4-26 |
11 |
|
315 |
|
1 210 |
660 |
12,4-28 |
11 |
315 |
315 |
1 250 |
1 260 |
711 |
12,4-30 |
11 |
|
315 |
|
1 310 |
762 |
12,4-32 |
11 |
315 |
315 |
1 350 |
1 360 |
813 |
12,4-36 |
11 |
315 |
315 |
1 450 |
1 465 |
914 |
12,4-38 |
11 |
315 |
315 |
1 500 |
1 515 |
965 |
12,4-42 |
11 |
|
315 |
|
1 615 |
1 067 |
12,4-46 |
11 |
315 |
|
1 705 |
|
1 168 |
12,4-52 |
11 |
315 |
|
1 860 |
|
1 321 |
13,6-16 |
12 |
|
345 |
|
1 005 |
406 |
13,6-24 |
12 |
345 |
345 |
1 190 |
1 210 |
610 |
13,6-26 |
12 |
345 |
345 |
1 260 |
1 260 |
660 |
13,6-28 |
12 |
345 |
345 |
1 295 |
1 310 |
711 |
13,6-36 |
12 |
345 |
345 |
1 500 |
1 515 |
914 |
13,6-38 |
12 |
345 |
345 |
1 550 |
1 565 |
965 |
13,6-48 |
12 |
345 |
|
1 805 |
|
1 219 |
13,9-36 |
12 |
|
353 |
|
1 478 |
965 |
14,9/80-24 |
12 |
|
368 |
|
1 215 |
610 |
14,9-20 |
13 |
|
378 |
|
1 165 |
508 |
14,9-24 |
13 |
378 |
378 |
1 245 |
1 265 |
610 |
14,9-26 |
13 |
378 |
378 |
1 295 |
1 315 |
660 |
14,9-28 |
13 |
378 |
378 |
1 350 |
1 365 |
711 |
14,9-30 |
13 |
378 |
378 |
1 400 |
1 415 |
762 |
14,9-38 |
13 |
378 |
378 |
1 600 |
1 615 |
965 |
14,9-46 |
13 |
378 |
|
1 824 |
|
1 168 |
15,5-38 |
14 |
394 |
394 |
1 565 |
1 570 |
965 |
16,9-24 |
15 |
429 |
429 |
1 320 |
1 335 |
610 |
16,9-26 |
15 |
429 |
429 |
1 370 |
1 385 |
660 |
16,9-28 |
15 |
429 |
429 |
1 420 |
1 435 |
711 |
16,9-30 |
15 |
429 |
429 |
1 475 |
1 485 |
762 |
16,9-34 |
15 |
429 |
429 |
1 575 |
1 585 |
864 |
16,9-38 |
15 |
429 |
429 |
1 675 |
1 690 |
965 |
16,9-42 |
15 |
429 |
|
1 775 |
|
1 067 |
18,4-16,1 |
16 |
|
467 |
|
1 137 |
409 |
18,4-24 |
16 |
467 |
467 |
1 395 |
1 400 |
610 |
18,4-26 |
16 |
467 |
467 |
1 440 |
1 450 |
660 |
18,4-28 |
16 |
467 |
467 |
1 490 |
1 501 |
711 |
18,4-30 |
16 |
467 |
467 |
1 545 |
1 550 |
762 |
18,4-34 |
16 |
467 |
467 |
1 645 |
1 650 |
864 |
18,4-38 |
16 |
467 |
467 |
1 750 |
1 750 |
965 |
18,4-42 |
16 |
467 |
467 |
1 850 |
1 850 |
1 067 |
18,4-46 |
16 |
467 |
|
1 958 |
|
1 168 |
2 lentelė (3 iš 3)
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos įprasto ir mažo aukščio šonine sienele
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
||
Radialinė |
Diagonalinė |
Radialinė |
Diagonalinė |
|||
20,8-34 |
18 |
528 |
528 |
1 735 |
1 735 |
864 |
20,8-38 |
18 |
528 |
528 |
1 835 |
1 835 |
965 |
20,8-42 |
18 |
528 |
528 |
1 935 |
1 935 |
1 067 |
23,1-26 |
20 |
587 |
587 |
1 605 |
1 605 |
660 |
23,1-30 |
20 |
587 |
587 |
1 700 |
1 705 |
762 |
23,1-34 |
20 |
587 |
587 |
1 800 |
1 805 |
864 |
24,5-32 |
21 |
622 |
622 |
1 800 |
1 805 |
813 |
Mažas skerspjūvio aukštis |
||||||
7,5L-15 |
6 |
|
210 |
|
745 |
381 |
14,9LR-20 |
13 |
378 |
|
1 100 |
|
508 |
17,5L-24 |
15 |
445 |
445 |
1 241 |
1 265 |
610 |
19,5L-24 |
17 |
495 |
495 |
1 314 |
1 339 |
610 |
21L-24 |
18 |
|
533 |
|
1 402 |
610 |
28,1-26 |
25 |
|
714 |
|
1 615 |
660 |
28L-26 |
25 |
719 |
714 |
1 607 |
1 615 |
660 |
30,5L-32 |
27 |
775 |
775 |
1 820 |
1 820 |
813 |
Pastabos.
1. |
Padangos dydžio žymuo gali būti papildytas dar vienu skaitmeniu. Pvz., 23,1/18–26 vietoj 23,1–26. |
2. |
Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 23.1R26). |
3. |
Bendrojo pločio apskaičiavimo koeficientas yra + 8 %. |
3 lentelė
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos mažo aukščio šonine sienele
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
11,2/78-28 |
10 |
296 |
1 180 |
711 |
12,4/78-28 |
11 |
327 |
1 240 |
711 |
12,4/78-36 |
11 |
327 |
1 440 |
914 |
13,6/78-28 |
12 |
367 |
1 285 |
711 |
13,6/78-36 |
12 |
367 |
1 490 |
914 |
14,9/78-28 |
13 |
400 |
1 345 |
711 |
16,9/78-28 |
15 |
452 |
1 410 |
711 |
16,9/78-30 |
15 |
452 |
1 460 |
762 |
16,9/78-34 |
15 |
452 |
1 560 |
864 |
16,9/78-38 |
15 |
452 |
1 665 |
965 |
18,4/78-30 |
16 |
490 |
1 525 |
762 |
18,4/78-38 |
16 |
490 |
1 730 |
965 |
4 lentelė
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos; padangos mažo aukščio šonine sienele
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
300/70R20 |
9 |
295 |
952 |
508 |
320/70R20 |
10 |
319 |
982 |
508 |
320/70R24 |
10 |
319 |
1 094 |
610 |
320/70R28 |
10 |
319 |
1 189 |
711 |
360/70R20 |
11 |
357 |
1 042 |
508 |
360/70R24 |
11 |
357 |
1 152 |
610 |
360/70R28 |
11 |
357 |
1 251 |
711 |
380/70R20 |
12 |
380 |
1 082 |
508 |
380/70R24 |
12 |
380 |
1 190 |
610 |
380/70R28 |
12 |
380 |
1 293 |
711 |
420/70R24 |
13 |
418 |
1 248 |
610 |
420/70R28 |
13 |
418 |
1 349 |
711 |
420/70R30 |
13 |
418 |
1 398 |
762 |
480/70R24 |
15 |
479 |
1 316 |
610 |
480/70R26 |
15 |
479 |
1 372 |
660 |
480/70R28 |
15 |
479 |
1 421 |
711 |
480/70R30 |
15 |
479 |
1 478 |
762 |
480/70R34 |
15 |
479 |
1 580 |
864 |
480/70R38 |
15 |
479 |
1 681 |
965 |
520/70R26 |
16 |
516 |
1 456 |
660 |
520/70R30 |
16 |
516 |
1 536 |
762 |
520/70R34 |
16 |
516 |
1 640 |
864 |
520/70R38 |
16 |
516 |
1 749 |
965 |
580/70R38 |
18 |
577 |
1 827 |
965 |
5 lentelė
Padangos žemės ūkio padargams; padangos įprasto aukščio šonine sienele
Padangos dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) |
Bendrasis skersmuo (D) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) |
|
|
(*) |
||||
(mm) |
(mm) |
(mm) |
|||
125 - 15 IMP |
3,5 |
127 |
590 |
|
381 |
140 - 6 IMP |
4,5 |
135 |
315 |
|
152 |
165 - 15 IMP |
4,5 |
167 |
650 |
|
381 |
2,50 - 4 IMP |
1,75 |
68 |
225 |
|
102 |
2,75 - 4 IMP |
1,75 |
70 |
234 |
|
102 |
2,50 - 8 IMP |
1,5 |
68 |
338 |
|
203 |
3,00 - 4 IMP |
2,5 |
90 |
265 |
|
102 |
3,00 - 8 IMP |
2,5 |
90 |
367 |
|
203 |
3,00 - 10 IMP |
2,5 |
90 |
418 |
|
254 |
3,25 - 8 IMP |
2,10 |
84 |
366 |
|
203 |
3,25 - 16 IMP |
1,85 |
88 |
590 |
|
406 |
4,10/3,50-4 IMP |
2,10 |
89 |
272 |
|
101 |
3,50 - 5 IMP |
3 |
95 |
292 |
|
127 |
3,50 - 6 IMP |
2,5 |
100 |
343 |
|
152 |
3,50 - 8 IMP |
2,5 |
100 |
393 |
|
203 |
3,50 - 16 IMP |
1,85 |
92 |
590 |
|
406 |
4,00 - 4 IMP |
3 |
114 |
313 |
|
102 |
4,00 - 5 IMP |
3 |
102 |
310 |
|
127 |
4,00 - 6 IMP |
3 |
114 |
374 |
|
152 |
4,00 - 8 IMP |
3 |
112 |
418 |
425 |
203 |
4,00 - 9 IMP |
3 |
112 |
443 |
460 |
229 |
4,0 - 10 IMP |
3 |
114 |
455 |
465 |
254 |
4,00 - 10 IMP |
3 |
114 |
465 |
475 |
254 |
4,00 - 12 IMP |
3 |
112 |
519 |
536 |
305 |
4,00 - 15 IMP |
3 |
112 |
595 |
612 |
381 |
4,00 - 16 IMP |
3 |
114 |
608 |
|
406 |
4,00 - 18 IMP |
3 |
112 |
672 |
688 |
457 |
4,00 - 19 IMP |
3 |
114 |
672 |
|
483 |
4,00 - 21 IMP |
3 |
112 |
694 |
|
533 |
4,00/4,50 - 21 IMP |
|
110 |
765 |
|
533 |
4,10 - 4 IMP |
3,25 |
102 |
765 |
|
102 |
4,10 - 6 IMP |
3,25 |
102 |
268 |
|
152 |
4,50 - 9 IMP |
3 |
124 |
319 |
|
229 |
4,50 - 14 IMP |
3 |
124 |
466 |
|
356 |
4,50 - 16 IMP |
3 |
123 |
593 |
|
406 |
4,50 - 19 IMP |
3 |
124 |
720 |
733 |
483 |
4,80 - 8 IMP |
3,75 |
121 |
423 |
449 |
203 |
5,00 - 8 IMP |
4 |
145 |
467 |
|
203 |
5,00 - 9 IMP |
3,5 |
141 |
497 |
|
229 |
5,0 - 10 IMP |
4 |
145 |
505 |
517 |
254 |
5,0 - 12 IMP |
4 |
145 |
566 |
|
305 |
5,00 - 12 IMP |
4 |
145 |
567 |
580 |
305 |
5,00 - 14 IMP |
4 |
145 |
618 |
631 |
356 |
5,0 - 15 IMP |
4 |
145 |
642 |
|
381 |
5,00 - 15 IMP |
3 |
130 |
639 |
655 |
381 |
5,00 - 16 IMP |
4 |
145 |
669 |
|
406 |
5,00/5,25 - 21 IMP |
3 |
136 |
824 |
|
533 |
5,50 - 16 IMP |
4 |
150 |
685 |
703 |
406 |
5,70 - 12 IMP |
4,5 |
146 |
570 |
|
305 |
5,70 - 15 IMP |
4,5 |
146 |
647 |
|
381 |
5,90 - 15 IMP |
4 |
150 |
665 |
681 |
381 |
6 - 6 IMP |
4 |
145 |
425 |
|
152 |
6,00 - 9 IMP |
4,5 |
169 |
543 |
556 |
229 |
6 - 12 IMP |
5 |
145 |
585 |
|
305 |
6,0 - 12 IMP |
5 |
155 |
569 |
|
305 |
6,00 - 12 IMP |
5 |
152 |
579 |
|
305 |
6,00 - 16 IMP |
4 |
158 |
712 |
729 |
406 |
6,00 - 19 IMP |
4,5 |
169 |
810 |
|
483 |
6,00 - 20 IMP |
4,5 |
169 |
830 |
|
508 |
6,40 - 15 IMP |
4,5 |
163 |
684 |
|
381 |
6,5 - 15 IMP |
5 |
163 |
674 |
|
381 |
6,50 - 10 IMP |
5 |
178 |
597 |
|
254 |
6,50 - 16 IMP |
4,5 |
173 |
735 |
754 |
406 |
6,50 - 20 IMP |
5 |
176 |
850 |
|
508 |
6,70 - 15 IMP |
4,5 |
182 |
704 |
720 |
381 |
6,90 - 9 IMP |
5,5 |
175 |
545 |
|
229 |
7,00- 12 IMP |
5 |
187 |
667 |
685 |
305 |
7,00 - 14 IMP |
5 |
170 |
691 |
|
356 |
7,00 - 15 IMP |
5,5 |
200 |
744 |
|
381 |
7,00 - 16 IMP |
5,5 |
200 |
769 |
|
406 |
7,00 - 18 IMP |
5,5 |
200 |
820 |
|
457 |
7,00 - 19 IMP |
5,5 |
200 |
845 |
|
483 |
7,50 - 10 IMP |
6 |
214 |
634 |
649 |
254 |
7,50 - 14 IMP |
5,5 |
194 |
686 |
|
356 |
7,50 - 15 IMP |
6 |
215 |
808 |
|
381 |
7,50 - 16 IMP |
5,5 |
202 |
785 |
801 |
406 |
7,50 - 18 IMP |
5,5 |
202 |
836 |
852 |
457 |
7,50 - 20 IMP |
5,5 |
202 |
887 |
903 |
508 |
7,50 - 24 IMP |
5,5 |
202 |
989 |
1 013 |
610 |
7,60 - 15 IMP |
5,5 |
193 |
734 |
751 |
381 |
8 - 16 IMP |
6 |
211 |
795 |
|
406 |
8,00 - 6 IMP |
7 |
203 |
452 |
|
152 |
8,00 - 12 IMP |
5 |
214 |
710 |
|
305 |
8,00 - 16 IMP |
6 |
206 |
808 |
|
406 |
8,00 - 19 IMP |
6 |
214 |
888 |
|
483 |
8,00 - 20 IMP |
6 |
214 |
945 |
|
508 |
8,25 - 15 IMP |
6,5 |
237 |
835 |
|
381 |
8,25 - 16 IMP |
6 |
229 |
832 |
|
406 |
8,25 - 20 IMP |
6 |
229 |
934 |
|
508 |
9,00 - 10 IMP |
6 |
234 |
696 |
|
254 |
9,00 - 13 IMP |
5,5 |
247 |
814 |
|
330 |
9,00- 15 IMP |
5,5 |
247 |
850 |
|
381 |
9,00 - 16 IMP |
6 |
234 |
48 |
|
406 |
9,00 - 24 IMP |
8 |
272 |
1 094 |
|
610 |
10,00 - 12 IMP |
6,5 |
262 |
790 |
|
305 |
10,00 - 15 IMP |
8 |
274 |
853 |
|
381 |
10,00 - 16 IMP |
8 |
274 |
895 |
|
406 |
10,50 - 16 IMP |
6,5 |
280 |
955 |
|
406 |
11,00 - 12 IMP |
6,5 |
277 |
835 |
|
305 |
11,00 - 16 IMP |
6,5 |
277 |
937 |
|
406 |
11,0 - 20 IMP |
9 |
285 |
950 |
|
508 |
11,25 - 24 IMP |
10 |
325 |
1 171 |
|
610 |
11,25 - 28 IMP |
10 |
325 |
1 273 |
|
711 |
11,5 - 24 IMP |
10 |
305 |
1 070 |
|
610 |
13,50 - 16,1 IMP |
11 |
353 |
1 021 |
1 043 |
409 |
14,0 - 24 IMP |
12 |
370 |
1 170 |
|
610 |
15,0 - 24 IMP |
13 |
400 |
1 210 |
|
610 |
15,0 - 28 IMP |
13 |
400 |
1 310 |
|
711 |
17,0 - 28 IMP |
15 |
455 |
1 390 |
|
711 |
17,0 - 30 IMP |
15 |
455 |
1 440 |
|
762 |
18,5 - 34 IMP |
16 |
490 |
1 600 |
|
864 |
20 - 20 IMP |
14 |
520 |
1 270 |
|
508 |
190-8 IMP |
5,50 |
182 |
430 |
|
203 |
Pastabos.
1. |
Simbolis „IMP“ ant padangos sienelės gali būti pakeistas žodžiu „IMPLEMENT“ (padargas). |
2. |
Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 7.5 L R 15). |
3. |
Stulpelyje (*) nurodyti bendrojo skersmens (D) dydžiai taikomi padangoms, paženklintoms kodu „I-3“ (žr. 3.1.8.2 punktą). |
6 lentelė (1 iš 2)
Padangos žemės ūkio padargams; padangos mažo aukščio šonine sienele
Padangos dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
|
|
(*) |
||||
(mm) |
|||||
7,5 L - 15 IMP |
6 |
210 |
745 |
|
381 |
8,5L - 14 IMP |
6 |
216 |
721 |
735 |
356 |
9,5L - 14 IMP |
7 |
241 |
741 |
757 |
356 |
9,5L - 15 IMP |
7 |
241 |
767 |
782 |
381 |
11L - 14 IMP |
8 |
279 |
752 |
770 |
356 |
11L - 15 IMP |
8 |
279 |
777 |
796 |
381 |
11L - 16 IMP |
8 |
279 |
803 |
821 |
406 |
12,5L - 15 IMP |
10 |
318 |
823 |
845 |
381 |
12,5L - 16 IMP |
10 |
318 |
848 |
870 |
406 |
14 L - 16,1 IMP |
11 |
356 |
940 |
|
409 |
16,5L - 16,1 IMP |
14 |
419 |
1 024 |
1 046 |
409 |
19 L - 16,1 IMP |
16 |
483 |
1 087 |
|
409 |
21,5 L - 16,1 IMP |
18 |
546 |
1 130 |
|
409 |
Pastabos.
1. |
Simbolis „IMP“ ant padangos sienelės gali būti pakeistas žodžiu „IMPLEMENT“ (padargas). |
2. |
Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 7.5 L R 15). |
3. |
Stulpelyje (*) nurodyti bendrojo skersmens (D) dydžiai taikomi padangoms, paženklintoms kodu „I3“ (žr. 3.1.8.2 punktą). |
6 lentelė (2 iš 2)
Padangos žemės ūkio padargams; padangos mažo aukščio šonine sienele
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
|
|
(*) |
||||
05/50 - 10 IMP |
7 |
211 |
450 |
|
254 |
19,0/45 - 17 IMP |
16 |
491 |
866 |
|
432 |
15,0/55 - 17 IMP |
13 |
391 |
850 |
872 |
432 |
10,5/65 - 16 IMP |
9 |
274 |
755 |
|
406 |
11,0/60 - 16 IMP |
9 |
281 |
742 |
|
406 |
11,0/65 - 12 IMP |
9 |
281 |
670 |
692 |
305 |
13,0/65 - 18 IMP |
11 |
336 |
890 |
|
457 |
13,0/70 - 16 IMP |
11 |
337 |
890 |
|
406 |
14,0/65 - 16 IMP |
11 |
353 |
870 |
|
406 |
9,0/70 - 16 IMP |
7 |
226 |
725 |
|
406 |
11,5/70 - 16 IMP |
9 |
290 |
815 |
|
406 |
11,5/70 - 18 IMP |
9 |
290 |
865 |
|
457 |
15,0/70 - 18 IMP |
13 |
391 |
990 |
|
457 |
16,0/70 - 20 IMP |
14 |
418 |
1 075 |
1 097 |
508 |
16,5/70 - 22,5 IMP |
13 |
417 |
1 158 |
|
572 |
20,0/70 - 508 IMP |
16 |
508 |
1 220 |
|
508 |
8,0/75 - 15 IMP |
6,5 |
199 |
710 |
|
381 |
9,0/75 - 16 IMP |
7 |
226 |
749 |
770 |
406 |
10,0/75 - 12 IMP |
9 |
264 |
685 |
|
305 |
10,0 - 15,3 IMP |
9 |
258 |
785 |
|
389 |
10,0/75 - 15,3 IMP |
9 |
264 |
760 |
780 |
389 |
10,0/75 - 16 IMP |
9 |
264 |
805 |
|
406 |
12,0/75 - 18 IMP |
9 |
299 |
915 |
937 |
457 |
13,0/75 - 16 IMP |
11 |
336 |
900 |
|
406 |
13,5/75 - 430,9 IMP |
11 |
345 |
945 |
|
431 |
14,5/75 - 20 IMP |
12 |
372 |
1 060 |
|
508 |
6,5/80 - 12 IMP |
5 |
163 |
569 |
588 |
305 |
6,5/80 - 15 IMP |
5 |
163 |
645 |
663 |
381 |
8,50 - 12 IMP |
7 |
235 |
715 |
|
305 |
10,0/80 - 12 IMP |
9 |
264 |
710 |
730 |
305 |
10 - 18 IMP |
9 |
260 |
875 |
|
457 |
10,5/80 - 18 IMP |
9 |
274 |
885 |
907 |
457 |
11,5 - 15,3 IMP |
9 |
295 |
860 |
|
389 |
11,5/80 - 15,3 IMP |
9 |
290 |
845 |
867 |
389 |
12,5/80 - 15,3 IMP |
9 |
307 |
889 |
|
389 |
12,5/80 - 18 IMP |
9 |
308 |
965 |
987 |
457 |
14,5/80 - 18 IMP |
12 |
372 |
1 060 |
1 082 |
457 |
15,5/80 - 24 IMP |
13 |
394 |
1 240 |
1 262 |
610 |
17,0/80 - 508 IMP |
13 |
426 |
1 200 |
|
508 |
19,5/80 - 20 IMP |
16 |
499 |
1 300 |
|
508 |
21,0/80 - 20 IMP |
16 |
525 |
1 362 |
|
508 |
5,5/85 - 9 IMP |
4 |
145 |
475 |
|
229 |
10,5/85 - 15,3 IMP |
9 |
274 |
792 |
|
389 |
13,5/85 - 28 IMP |
11 |
345 |
1 293 |
|
711 |
16,5/85 - 24 IMP |
13 |
417 |
1 322 |
1 344 |
610 |
16,5/85 - 28 IMP |
13 |
417 |
1 423 |
1 445 |
711 |
Pastabos.
1. |
Simbolis „IMP“ ant padangos sienelės gali būti pakeistas žodžiu „IMPLEMENT“ (padargas). |
2. |
Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 205/50R10). |
3. |
Stulpelyje (*) nurodyti bendrojo skersmens (D) dydžiai taikomi padangoms, paženklintoms kodu „I3“ (žr. 3.1.8.2 punktą). |
7 lentelė (1 iš 2)
Didelio pravažumo žemės ūkio transporto priemonių padangos
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
9×3,50 - 4 |
2,75 |
91 |
229 |
101 |
11×4,00 - 4 |
3,25 |
102 |
280 |
101 |
11×4,00 - 5 |
3 |
104 |
272 |
127 |
11×7 - 4 |
6 |
185 |
270 |
101 |
12×4,00 - 5 |
3 |
112 |
298 |
127 |
13×5,00 - 6 |
3,5 |
122 |
320 |
152 |
13×6,00-6 |
5 |
154 |
330 |
152 |
13×6,00 - 8 |
5 |
154 |
330 |
203 |
13×6,50 - 6 |
5 |
163 |
330 |
152 |
14×4,50-6 |
3,5 |
113 |
356 |
152 |
14×5,00 - 6 |
4 |
127 |
347 |
152 |
14×6,00 - 6 |
4,5 |
157 |
340 |
152 |
15×6,00 - 6 |
4,5 |
155 |
366 |
152 |
16×4,50 - 9 |
3 |
105 |
405 |
229 |
16×5,50 - 8 |
4,25 |
142 |
414 |
203 |
16×6,50 - 8 |
5,375 |
165 |
405 |
203 |
16×7,50 - 8 |
5,375 |
188 |
411 |
203 |
17×8,00 - 8 |
7 |
203 |
438 |
203 |
17×8,00 - 12 |
7 |
203 |
432 |
305 |
18×6,50 - 8 |
5 |
163 |
457 |
203 |
18×7,00 - 8 |
5,5 |
178 |
450 |
203 |
18×7,50-8 |
6 |
191 |
457 |
203 |
18×8,50 - 8 |
7 |
214 |
450 |
203 |
18×9,50 - 8 |
7 |
235 |
462 |
203 |
19×7,50 - 8 |
5,5 |
180 |
480 |
203 |
19×8,00 - 10 |
7 |
203 |
483 |
254 |
19×9,50-8 |
7,5 |
240 |
483 |
203 |
19×10,00 - 8 |
8,5 |
254 |
483 |
203 |
20×8,00-8 |
6,5 |
204 |
508 |
203 |
20×8,00 - 10 |
7 |
203 |
500 |
254 |
20×9,00-8 |
7 |
227 |
508 |
203 |
20×10,00 - 8 |
8 |
254 |
508 |
203 |
20×10,00 - 10 |
8,5 |
254 |
508 |
254 |
20,5×8,00 - 10 |
6 |
208 |
526 |
254 |
21×7,00-10 |
5,5 |
177 |
533 |
254 |
21×8,00 - 10 |
7 |
203 |
525 |
254 |
AT21×7 - 10 |
5,5 |
177 |
533 |
254 |
21×11,00 - 8 |
8,5 |
282 |
518 |
203 |
21×11,00 - 10 |
9 |
279 |
525 |
254 |
22×8,00 - 10 |
6 |
196 |
556 |
254 |
22×8,50 - 12 |
7 |
216 |
551 |
305 |
AT22×9 - 8 |
7 |
227 |
559 |
203 |
22×10,00 - 8 |
7 |
244 |
572 |
203 |
22×10,00 - 10 |
8,5 |
254 |
559 |
254 |
22×11,00 - 8 |
8,5 |
284 |
546 |
203 |
22×11,00 - 10 |
8,5 |
254 |
559 |
254 |
AT23×7 - 10 |
5,5 |
175 |
587 |
254 |
AT23×8 - 11 |
6,5 |
204 |
584 |
279 |
23×8,50 - 12 |
7 |
214 |
575 |
305 |
23×9,00 - 12 |
7,5 |
229 |
575 |
305 |
23×9,50-12 |
7 |
235 |
577 |
305 |
23×10,50 - 12 |
8,5 |
264 |
579 |
305 |
AT24×8 - 11 |
6,5 |
204 |
610 |
279 |
AT24×9 - 11 |
7 |
227 |
610 |
279 |
AT24×10 - 11 |
8 |
254 |
610 |
279 |
24×8,50 - 12 |
7 |
213 |
602 |
305 |
24×8,50 - 14 |
7 |
213 |
602 |
356 |
24×11,00 - 10 |
8,5 |
254 |
607 |
254 |
24×12,00-12 |
9,5 |
304 |
610 |
305 |
24×13,00 - 12 |
10,5 |
325 |
592 |
305 |
25×7,50 - 15 |
5,5 |
191 |
640 |
381 |
AT25×8 - 12 |
6,5 |
204 |
635 |
305 |
25×8,00-12 |
6,5 |
203 |
635 |
305 |
25×8,50 - 14 |
7 |
213 |
645 |
356 |
25×10,00-12 |
8 |
254 |
635 |
305 |
25×10,50 - 15 |
8 |
267 |
640 |
381 |
25×11,00-12 |
9 |
279 |
635 |
305 |
AT25×11 - 9 |
9 |
281 |
635 |
229 |
AT25×11 - 10 |
8,5 |
262 |
645 |
254 |
7 lentelė (2 iš 2)
Didelio pravažumo žemės ūkio transporto priemonių padangos
Padangų dydžio žymuo |
Teorinio ratlankio pločio kodas (A1) |
Vardinis skerspjūvio plotis (S1) (mm) |
Bendrasis skersmuo (D) (mm) |
Vardinis ratlankio skersmuo (d) (mm) |
25×12,00 - 9 |
10 |
305 |
635 |
229 |
25×12,50 - 15 |
10 |
310 |
640 |
381 |
26×10,00 - 12 |
10 |
310 |
660 |
305 |
26×12,00 - 12 |
10 |
310 |
660 |
305 |
26×14,00 - 12 |
12 |
356 |
660 |
305 |
27×8,50 - 15 |
7 |
214 |
680 |
381 |
27×9,50 - 15 |
7 |
229 |
686 |
381 |
27×10,50 - 15 |
8,5 |
259 |
691 |
381 |
27×10 - 15,3 |
9 |
261 |
685 |
389 |
28×9,00 - 15 |
7 |
234 |
710 |
381 |
28×13 - 15 |
11,5 |
330 |
711 |
381 |
29×12,00 - 15 |
10 |
310 |
742 |
381 |
29×12,50 - 15 |
10 |
310 |
742 |
381 |
29×13,50 - 15 |
10 |
351 |
742 |
381 |
31×11,50 - 15 |
8 |
301 |
793 |
381 |
31×12,50 - 15 |
10 |
310 |
792 |
381 |
31×13,50 - 15 |
10 |
351 |
782 |
381 |
31×13,5 - 15 |
10 |
351 |
782 |
381 |
31×15,50 - 15 |
13 |
391 |
792 |
381 |
31×15,5 - 15 |
13 |
391 |
792 |
381 |
33×12,50 - 15 |
10 |
310 |
843 |
381 |
33×15,50 - 15 |
13 |
391 |
843 |
381 |
36×13,50 - 15 |
10 |
351 |
909 |
381 |
38×14,00 - 20 |
11 |
356 |
991 |
508 |
38×18,00 - 20 |
14 |
457 |
991 |
508 |
38×20,00 - 16,1 |
16 |
488 |
991 |
409 |
41×14,00 - 20 |
11 |
356 |
1 067 |
508 |
42×25,00 - 20 |
20,5 |
622 |
1 080 |
508 |
43×13,50 - 22 |
10 |
360 |
1 102 |
559 |
44×18,00 - 20 |
14 |
457 |
1 143 |
508 |
44×41,00 - 20 |
36 |
991 |
1 143 |
508 |
48×20,00 - 24 |
15 |
457 |
1 245 |
610 |
48×25,00 - 20 |
20,5 |
635 |
1 245 |
508 |
48×31,00 - 20 |
26 |
775 |
1 245 |
508 |
54×31,00 - 26 |
26 |
775 |
1 397 |
660 |
66×43,00 - 25 |
36 |
1 054 |
1 702 |
635 |
66×43,00 - 26 |
36 |
1 054 |
1 702 |
660 |
66×44,00 - 25 |
36 |
1 118 |
1 702 |
635 |
67×34,00 - 25 |
30 |
864 |
1 727 |
635 |
67×34,00 - 26 |
30 |
864 |
1 727 |
660 |
67×34,00 - 30 |
30 |
864 |
1 727 |
762 |
68×50,00 - 32 |
44 |
1 270 |
1 753 |
813 |
VA73×44,00 - 32 |
36 |
1 118 |
1 880 |
813 |
DH73×44,00 - 32 |
36 |
1 118 |
1 880 |
813 |
DH73×50,00-32 |
44 |
1 270 |
1 880 |
813 |
Pastabos.
1. |
Šios padangos gali būti priskiriamos naudojimo kategorijoms „Traktorių varantieji ratai“ arba „Padargai“. |
2. |
Padangos padargams žymimos arba simboliu „IMP“, nurodomu po padangos dydžio žymenio (pvz., 11x4,00 - 4 IMP), arba po žodžio „IMPLEMENT“ (padargas), paženklinto ant padangos sienelių. |
3. |
Radialinės padangos žymimos R raide, užuot žymėjus simboliu „ - “ (pvz., 11x4.00 R 4). |
4. |
Bendrajam skersmeniui Dmax apskaičiuoti naudojamas b koeficientas:
|
6 PRIEDAS
PADANGŲ MATMENŲ MATAVIMO METODAS
1. |
Padanga sumontuojama ant gamintojo nustatyto matavimo ratlankio ir pripučiama tiek, kiek yra nurodęs gamintojas. |
1.1. |
Įmontuojant padangos kraštus neturi būti viršijamas ant padangos šoninių sienelių pažymėtas pripūtimo slėgis. |
1.2. |
Tinkamai įmontavus padangos kraštus ant ratlankio, sureguliuojamas slėgis, kurio vertė turi atitikti nustatytąją pagal padangos matmenis. |
2. |
Ant ratlankio sumontuota padanga mažiausiai 24 valandas yra kondicionuojama aplinkos temperatūros sąlygomis. |
3. |
Slėgis pakartotinai sureguliuojamas taip, kad atitiktų 1 pastraipoje nustatytą slėgio vertę. |
4. |
Bendrasis plotis matuojamas slankmačiu šešiuose vienas nuo kito vienodai nutolusiuose taškuose; atsižvelgiama į apsauginių juostų arba ruožų storį. Bendruoju pločiu laikomas didžiausias taip matuojant nustatytas matmuo. |
5. |
Išorinis skersmuo nustatomas išmatuojant didžiausią perimetrą ir gautą dydį padalijus iš π (3,1416). |
7 PRIEDAS
KROVUMO POKYTIS DĖL GREIČIO
(žr. 2.30 ir 2.31 punktus)
A DALIS. ŽEMĖS ŪKIO TRAKTORIŲ VARANTIESIEMS RATAMS SKIRTOS PADANGOS
Taikoma padangoms, kurios priskiriamos naudojimo kategorijai „Traktorių varantieji ratai“
(žr. 2.20 punktą).
Krovumo pokytis (%)
Greitis (km/h) |
Greičio kategorijos simbolis |
|
|
|||
A2 |
A6 (+) |
A8 (+) |
D (+) |
(1) |
||
10 |
[0] |
+40 |
+50 |
+50 |
|
+58 |
15 |
–6 |
+30 |
+34 |
+34 |
+35 |
|
20 |
–11 |
+20 |
+23 |
+23 |
+27 |
|
25 |
–16 |
+7 |
+11 |
+18,5 |
+20 |
|
30 |
–20 |
[0] |
+7 |
+15 |
+14 |
|
35 |
–24 |
–10 |
+3 |
+12 |
+10 |
|
40 |
–27 |
–20 |
[0] |
+9,5 |
+6 |
|
45 |
— |
— |
–4 |
+7 |
+2 |
|
50 |
— |
— |
–9 |
+5 |
[0] |
|
55 |
— |
— |
— |
+3 |
— |
|
60 |
— |
— |
— |
+1,5 |
— |
|
65 |
— |
— |
— |
[0] |
— |
|
70 |
— |
— |
— |
–9 |
— |
Apkrovos ir (arba) greičio pokyčių lentelėje nurodyti dydžiai netaikomi IF ir VF padangoms.
Pateikti apkrovos ir (arba) greičio pokyčio dydžiai taikomi tada, kai padanga ilgą laiką nenaudojama didelio sukimo momento sąlygomis.
(+) |
Padangas naudojant lauko sąlygomis esant ilgą laiką dideliam sukimo momentui taikomos eilutėje „30 km/h“ pateiktos vertės. |
(1) |
Šie procentiniai dydžiai taikomi tik 5 priedo 7 lentelėje išvardytoms padangoms, pažymėtoms greičio kategorijos B simboliu. |
B DALIS. ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO TRAKTORIŲ VAIRUOJAMIESIEMS RATAMS SKIRTOS PADANGOS
Taikoma padangoms, priskiriamoms naudojimo kategorijai „Traktoriaus vairuojamieji ratai“ ir paženklintoms užrašais „Front“ (priekis), „F-1“ arba „F-2“
(žr. 2.21 punktą)
Krovumo pokytis (%)
(žr. 2.30 ir 2.31 punktus)
Greitis (km/h) |
Greičio kategorijos simbolis |
|
A6 |
A8 |
|
10 |
+50 |
+67 |
15 |
+43 |
+50 |
20 |
+35 |
+39 |
25 |
+15 |
+28 |
30 |
[0] |
+11 |
35 |
–10 |
+4 |
40 |
–20 |
[0] |
45 |
— |
–7 |
C DALIS. PADANGOS PADARGAMS
Taikoma padangoms, kurios priskiriamos naudojimo kategorijai „Padargas“ ir paženklintoms užrašais „IMP“ arba „IMPLEMENT“
(žr. 2.22 punktą)
Krovumo pokytis (%)
(žr. 2.30 ir 2.31 punktus)
Greitis (km/h) |
Greičio kategorijos simbolis |
|
|
|||
A4 |
A6 |
A8 |
D |
(1) |
||
10 |
+20 |
+29 |
+40 |
+80 |
|
+58 |
15 |
+12 |
+21 |
+33 |
+73 |
+35 |
|
20 |
[0] |
+14 |
+26 |
+65 |
+27 |
|
25 |
–2 |
+7 |
+19 |
+58 |
+20 |
|
30 |
–5 |
[0] |
+12 |
+51 |
+14 |
|
35 |
|
–5 |
+5 |
+44 |
+10 |
|
40 |
|
–10 |
[0] |
+36 |
+6 |
|
45 |
|
|
–5 |
+29 |
+2 |
|
50 |
|
|
–10 |
+21 |
[0] |
|
55 |
|
|
|
+14 |
|
|
60 |
|
|
|
+7 |
|
|
65 |
|
|
|
[0] |
|
|
70 |
|
|
|
–9 |
|
Pateikti apkrovos ir (arba) greičio pokyčio dydžiai taikomi tada, kai padanga ilgą laiką nenaudojama didelio sukimo momento sąlygomis.
(1) |
Šie procentiniai dydžiai taikomi tik 5 priedo 7 lentelėje išvardytoms padangoms, pažymėtoms greičio kategorijos B simboliu. |
D DALIS. PADANGOS MIŠKŲ ŪKIO TECHNIKAI
Taikoma padangoms, kurios priskiriamos naudojimo kategorijai „Miškų ūkio technika“
(žr. 2.41 punktą)
A8 greičio kategorijos simboliu paženklintų padangų krovumo pokytis (procentais)
Eksploatavimo sąlyga |
Greitis (km/h) |
Procentai |
Eksploatavimas kelyje |
20 |
23 |
30 |
7 |
|
40 |
[0] |
8 PRIEDAS
Bandymo metodika padangų atsparumui trūkiui įvertinti
1. PADANGOS PARENGIMAS
1.1. |
Ant bandymo įrangos sumontuojama nauja padanga. Bandymui naudojami ratai turi be pokyčių išlaikyti didžiausią pasiektą slėgį. |
1.2. |
Padangos kraštai atsargiai sucentruojami ant laikymo įtaiso, kad išorinėje pusėje jie atitiktų gamintojo nustatytą ratlankio dydį, remiantis šios taisyklės 4.1.10 punktu. |
1.3. |
Padanga pripildoma vandens, kad viduje neliktų oro. |
2. BANDYMO METODIKA
2.1. |
Aparatas įjungiamas, o padangos viduje esantis vandens slėgis laipsniškai didinamas, kol bus pasiekta riba, du su puse karto didesnė už padangų gamintojo nustatytą slėgį, remiantis šios taisyklės 4.1.12 punktu; |
2.1.1. |
tačiau jokiu atveju ribinė vertė neturi būti mažesnė kaip 6 barai (600 kPa) arba didesnė kaip 10 barų (1 000 kPa). |
2.2. |
Vienodą slėgio vertę palaikykite mažiausiai 10 minučių. |
2.3. |
Laipsniškai mažinkite vandens slėgį iki nulio ir ištuštinkite padangą. |
2.4. |
Kadangi padangos viduje esančio vandens slėgis yra aukštesnis už aplinkos slėgį, patikimai užrakintoje bandymo patalpoje neturi būti žmonių. |
3. LYGIAVERČIAI BANDYMO METODAI
Jeigu naudojamas ne aprašytasis bandymo metodas, turi būti įrodytas jo lygiavertiškumas.
9 PRIEDAS
APKROVOS IR (ARBA) GREIČIO BANDYMO METODIKA
1. TAIKYMO SRITIS IR VERČIŲ INTERVALAS
1.1. |
Ši bandymo metodika taikoma naujoms padangoms, paženklintoms D greičio kategorijos simboliu. |
1.2. |
Ši metodika skirta įvertinti padangos atitiktį nurodytoms veikimo charakteristikoms. |
2. PADANGOS PARENGIMAS
2.1. |
Naujos padangos sumontuojamos ant gamintojo nustatyto bandymo ratlankio pagal šios taisyklės 4.1.10 punktą. |
2.1.1. |
Įmontuojant padangos kraštus neturi būti viršijamas ant padangos šoninių sienelių pažymėtas didžiausias slėgis. |
2.2. |
Kai padangos bandomos su vidinėmis kameromis (t. y. padangos be užrašo „Tubeless“ (bekamerė)), naudojamos naujos vidinės kameros. |
2.3. |
Tinkamai įmontavus padangos kraštus ant ratlankio, padanga pripučiama iki padangos gamintojo šio tipo bandymų planui nustatyto bandymo slėgio pagal šios taisyklės 4.1.15 punktą. |
2.4. |
Padanga ir ratas kondicionuojami ne mažiau kaip tris valandas bandymo patalpos temperatūros sąlygomis. |
2.5. |
Iš naujo sureguliuojamas padangos slėgis, kad jis atitiktų nurodytąjį 2.3 punkte. |
2.6. |
Padangos gamintojo prašymu vykdomas kuris nors iš šiose pastraipose apibrėžtų bandymų planų:
|
3. NAUDOJANT BŪGNĄ ATLIEKAMO BANDYMO METODIKA
3.1. |
Padangos ir ratlankio sąranka pritvirtinama prie bandymo ašies ir prispaudžiama prie pavaros varomo bent 1 700 mm ± 1 % skersmens bandymo būgno glotniu paviršiumi, kuris turi būti bent tokio pločio kaip padangos protektorius. |
3.1.1. |
Už padangos protektoriaus plotį siauresnis būgnas gali būti naudojamas tik jeigu sutinka gamintojas. |
3.2. |
Bandymo būgno greitis – 20 km/h. |
3.3. |
Bandymo ašis veikiama įvairia mase pagal 3.4 punkte pateiktą apkrovos ir (arba) greičio bandymo planą; atsižvelgiama į bandymo apkrovą, kuri lygi:
|
3.4. |
Apkrovos ir (arba) greičio bandymo planas:
|
3.4.1. |
Jeigu bandymo būgno skersmuo didesnis kaip 1 700 mm ± 1 %, nurodytasis bandymo apkrovos procentinis dydis didinamas taip: F1 = K × F2 čia
Jeigu bandymo būgno skersmuo lygus 3 000 mm, o padangos skersmuo lygus 1 500 mm:
|
3.5. |
Atliekant bandymą, padangos slėgis neturi būti keičiamas, o bandymo apkrova kiekviename iš trijų bandymo etapų turi likti pastovi. |
3.6. |
Atliekant bandymą, patalpoje turi būti palaikoma 20–30 °C temperatūra; jei gamintojas sutinka, galima ir kitokia temperatūra. |
3.7. |
Apkrovos ir (arba) greičio bandymo planas turi būti vykdomas be pertrūkių. |
4. NAUDOJANT PRIEKABĄ ATLIEKAMO BANDYMO METODIKA
4.1. |
Prie priekabos primontuojamos dvi naujos vienodo tipo padangos. |
4.2. |
Priekaba apkraunama mase, kad kiekviena padanga būtų vienodai veikiama bandymo apkrova, atitinkančia tam padangų tipui nustatytą krovumą, esant 15 km/h greičiui (žr. 7 priede nurodytus apkrovos pokyčius). |
4.3. |
Priekaba turi riedėti 48 valandas vienodu 15 km/h ± 1 km/h greičiu. |
4.3.1. |
Leidžiamos laikinos 20 minučių trukmės pertraukos, tačiau kiekviena iš jų turi būti kompensuota papildomu 5 minučių trukmės važiavimu. |
4.4. |
Padangų slėgis per bandymą neturi būti keičiamas, o bandymo apkrova turi likti pastovi. |
4.5. |
Atliekant bandymą aplinkos temperatūra turi būti 5–30 °C; jei gamintojas sutinka, galima ir kitokia temperatūra. |
5. LYGIAVERČIAI BANDYMO METODAI
Jei naudojamas ne aprašytasis bandymo metodas, turi būti įrodytas jo lygiavertiškumas.
10 PRIEDAS
PADANGŲ KLASIFIKAVIMO KODAS
(Neprivalomas ženklinimas)
Klasifikavimo kodas |
Nomenklatūra |
F-1 |
Žemės ūkio traktorių vairuojamiesiems ratams skirtos padangos: protektorius su vienu ruožu |
F-2 |
Žemės ūkio traktorių vairuojamiesiems ratams skirtos padangos: daugiaruožis protektorius |
F-3 |
Vairuojamiesiems ratams skirtos padangos: pramoninis taikymas (naudojimas statybose) |
|
|
G-1 |
Sodo traktorių padangos (padargų padangos): padangos, montuojamos ant varančiųjų tiltų ratų |
G-2 |
Sodo traktorių padangos (padargų padangos): didelio pravažumo padangos |
G-3 |
Sodo traktorių padangos (padargų padangos): didžiausio pravažumo padangos |
|
|
I-1 |
Žemės ūkio padargų padangos: daugiaruožis protektorius |
I-2 |
Žemės ūkio padargų padangos: vidutinės traukos padangos |
I-3 |
Žemės ūkio padargų padangos: varančiųjų tiltų ratų protektorius |
I-4 |
Žemės ūkio padargų padangos: plūgų ratams skirtos padangos |
I-5 |
Žemės ūkio padargų padangos: vairuojamiesiems ratams skirtos padangos |
I-6 |
Žemės ūkio padargų padangos: glotnus protektorius |
|
|
LS-1 |
Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: standartinis protektorius |
LS-2 |
Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: vidutinis protektorius |
LS-3 |
Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: gilus protektorius |
LS-4 |
Padangos medienos ruošos ir miškų ūkio transporto priemonėms: negilus protektorius |
|
|
R-1 |
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos: standartinis protektorius |
R-2 |
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos: padangos cukranendrių ir ryžių derliaus ėmimo transporto priemonėms (gilus protektorius) |
R-3 |
Žemės ūkio traktorių varantiesiems ratams skirtos padangos: didelio pravažumo padangos (negilus protektorius) |
R-4 |
Varantiesiems ratams skirtos padangos: pramoninis taikymas (naudojimas statybose) |
11 PRIEDAS
Simbolio, kuriuo ant abiejų padangos šoninių sienelių aiškiai nurodomas didžiausias padangos slėgis, kuris neturi būti viršijamas, kai montuojant padangą reguliuojami jos kraštai, pavyzdys
Simbolis turi būti ant abiejų sienelių.
Pripūtimo slėgio vertė (pavyzdyje – 2,5 baro) turi būti tokia pati, kaip nurodytoji šios taisyklės 4.1.14 punkte.
Mažiausias ženklų aukštis
(mm) |
||
|
Padangos, kurių ratlankio skersmens kodas < 20 (508 mm) arba kurių vardinis skerspjūvio plotis 235 mm |
Padangos, kurių ratlankio skersmens kodas ≥ 20 (508 mm) arba kurių vardinis skerspjūvio plotis 235 mm |
a |
2 |
4 |
Simbolis turi būti ant abiejų sienelių.
Pripūtimo slėgio vertė (pavyzdyje – 250 kPa) turi būti tokia pati, kaip nurodytoji šios taisyklės 4.1.14 punkte.
30.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 257/280 |
Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą nurodančio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:
http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html
Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 120. „Suvienodintos vidaus degimo variklių, įrengiamų žemės ir miškų ūkio traktoriuose ir ne kelių mobiliosiose mašinose, patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotus naudingąją galią, vardinį sukimo momentą ir savitąjį degalų suvartojimą, nuostatos“
Įsigaliojimo data – 2005 m. balandžio 6 d.
TURINYS
TAISYKLĖ
1. |
Taikymo sritis |
2. |
Apibrėžtys |
3. |
Patvirtinimo paraiška |
4. |
Patvirtinimas |
5. |
Specifikacijos ir bandymai |
6. |
Gamybos atitiktis |
7. |
Baudos už gamybos neatitiktį |
8. |
Variklio tipo arba variklių šeimos (grupės) patvirtinimo pakeitimas ir tipo išplėtimo patvirtinimas |
9. |
Visiškas gamybos nutraukimas |
10. |
Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai |
PRIEDAI
1 priedas. |
Vidaus degimo variklio pagrindinės charakteristikos ir bendroji informacija apie bandymų atlikimą 1 priedėlis. Variklių šeimos ir (arba) pirminio variklio pagrindinės charakteristikos 2 priedėlis. Variklių šeimos pagrindinės charakteristikos 3 priedėlis. Tos pačios šeimos variklių tipo pagrindinės charakteristikos |
2 priedas. |
Pranešimas apie variklio arba variklio šeimos patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą remiantis Taisykle Nr. 120 |
3 priedas. |
Patvirtinimo ženklų išdėstymas |
4 priedas. |
Vidaus degimo variklio naudingosios galios matavimo metodas Priedėlis. Variklio naudingosios galios matavimo bandymų rezultatai |
5 priedas. |
Variklių šeimos pagrindinės charakteristikos |
6 priedas. |
Gamybos atitikties patikros |
7 priedas. |
Etaloninių degalų techniniai duomenys |
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. |
Ši taisyklė reglamentuoja gamintojo nurodytų vidaus degimo variklių kreivių, kaip variklio sūkių dažnio, sukimo momento ir savitojo degalų suvartojimo visos apkrovos sąlygomis funkcijos, vaizdavimą, kai vidaus degimo varikliai naudojami:
|
1.2. |
Vidaus degimo varikliai priskiriami kuriai nors vienai iš toliau nurodytų kategorijų:
|
2. APIBRĖŽTYS
2.1. Variklio patvirtinimas– variklio tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į jo naudingąją galią, išmatuotą šios taisyklės 4 priede nurodyta tvarka.
2.2. Variklių šeimos patvirtinimas– vienai variklių šeimai priskiriamų variklių patvirtinimas, atsižvelgiant į jų naudingąją galią, išmatuotą šios taisyklės 5 priede arba 6 priede nurodyta tvarka.
2.3. Variklio tipas– variklių, kurie nesiskiria 1 priedo 3 priedėlyje apibrėžtomis pagrindinėmis variklio charakteristikomis, kategorija.
2.4. Variklių šeima– gamintojo sugrupuoti varikliai, kurie dėl savo konstrukcijos atitinka šios taisyklės 5 priede nustatytus grupės kriterijus.
2.5. Pirminis variklis– iš variklių šeimos atrinktas variklis, atitinkantis šios taisyklės 5 priede nurodytus reikalavimus.
2.6. Naudingoji galia– galia esant atitinkamam variklio sūkių dažniui, nustatyta bandymų stende alkūninio veleno ar jo atitikmens gale norminėmis atmosferos sąlygomis, kai prijungti šios taisyklės 4 priedo 1 lentelėje išvardyti papildomi įrenginiai.
2.7. Vardinė naudingoji galia– gamintojo deklaruota variklio naudingoji galia esant vardiniam sūkių dažniui.
2.8. Didžiausia naudingoji galia– didžiausia naudingosios galios vertė, išmatuota visos variklio apkrovos sąlygomis.
2.9. Vardinis sūkių dažnis– sūkių reguliatoriaus leidžiamas didžiausias visos apkrovos sūkių dažnis, kaip apibrėžta gamintojo.
2.10. Didžiausias naudingasis variklio sūkių dažnis– variklio sūkių dažnis, kuriuo pasiekiama didžiausia naudingoji galia, kaip apibrėžta gamintojo.
2.11. Didžiausio sukimo momento sūkių dažnis– variklio sūkių dažnis, kuriuo pasiekiamas didžiausias sukimo momentas, kaip apibrėžta gamintojo.
2.12. Didžiausias sukimo momentas– vardinio sukimo momento didžiausia vertė, išmatuota visos variklio apkrovos sąlygomis.
3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA
3.1. |
Variklio tipo arba variklių šeimos patvirtinimo, atsižvelgiant į išmatuotą naudingąją galią, paraišką pateikia gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. |
3.2. |
Prie paraiškos pridedami šie dokumentai trimis egzemplioriais: variklio tipo arba variklių šeimos aprašas, kuriame išsamiai pateikiami visi šios taisyklės 1 priede nurodyti susiję duomenys. |
3.3. |
Patvirtinimo bandymus atliekančiai technikos tarnybai pateikiamas variklio tipo, kuris turi būti patvirtintas, reprezentatyvusis variklis arba, jeigu turi būti patvirtinta variklių šeima, pirminis variklis kartu su šios taisyklės 4 priede nurodytais įrenginiais. |
4. PATVIRTINIMAS
4.1. |
Jeigu vadovaujantis šia taisykle patvirtinti pateikto variklio galia buvo išmatuota pagal 5 dalyje pateiktus reikalavimus, turi būti suteiktas variklio tipo arba variklių šeimos patvirtinimas. |
4.2. |
Visiems patvirtinto tipo varikliams arba variklių šeimai suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaičiai (šiuo metu pradinė taisyklės redakcija žymima 00) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali priskirti kitam variklio tipui arba variklių šeimai to paties numerio. |
4.3. |
Šios taisyklės 2 priede pateikto blanko pavyzdį atitinkantis pranešimas apie variklio tipo ar variklių šeimos patvirtinimą, tipo išplėtimo patvirtinimą arba atsisakymą suteikti tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims. |
4.4. |
Ant kiekvieno variklio, atitinkančio pagal šią taisyklę patvirtintą variklio tipą arba variklių šeimą, pastebimoje ir lengvai pasiekiamoje patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:
|
4.5. |
Jeigu variklis atitinka pagal vieną ar daugiau prie Susitarimo pridėtų taisyklių pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje patvirtintą tipą arba šeimą, 4.4.1 punkte nurodyto simbolio galima nekartoti. Tokiu atveju taisyklės ir patvirtinimo numeriai bei visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas vadovaujantis šia taisykle, papildomi simboliai surašomi vertikaliomis skiltimis dešinėje 4.4.1 punkte nurodyto simbolio pusėje. |
4.6. |
Patvirtinimo ženklas turi būti šalia duomenų lentelės, kurią ant patvirtinto tipo pritvirtina gamintojas, arba ant jos. |
4.7. |
Šios taisyklės 3 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai. |
4.8. |
Visi varikliai, atitinkantys variklio tipą arba variklių šeimą, patvirtintą pagal šią taisyklę, be patvirtinimo ženklo turi turėti šiuos ženklus:
|
5. SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI
5.1. Bendroji informacija
Sudedamosios dalys, galinčios turėti poveikio variklio galiai, turi būti suprojektuotos, pagamintos ir surinktos taip, kad variklis, naudojamas įprastomis sąlygomis, atitiktų šios taisyklės nuostatas nepaisant galimo vibracijos poveikio.
5.2. Vidaus degimo variklių bandymų aprašas
5.2.1. Priverstinio uždegimo variklių naudingosios galios bandymas turi būti daromas kai droselinė sklendė yra visiškai atidaryta, o slėginio uždegimo variklių – kai įpurškimo siurblys nustatytas į visiškos apkrovos padėtį; variklis turi būti sumontuotas, kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 1 lentelėje.
5.2.2. Matuojama taikant pakankamo dydžio variklio sūkių dažnį, kad būtų galima tiksliai nustatyti galios, sukimo momento ir savitojo degalų suvartojimo kreives nuo gamintojo nustatytos mažiausiosios iki didžiausiosios sūkių dažnio vertės. Šis dažnių intervalas turi apimti sukimosi dažnius, kuriais variklis pasiekia vardinę naudingąją galią, didžiausiąją galia ir didžiausiąjį sukimo momentą.
5.2.3. Toliau nurodomi naudojami degalai.
5.2.3.1. |
Priverstinio uždegimo varikliai, varomi benzinu Naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai. |
5.2.3.2. |
Priverstinio uždegimo varikliai, varomi suskystintomis dujomis
|
5.2.3.3. |
Priverstinio uždegimo varikliai, varomi gamtinėmis dujomis
|
5.2.3.4. |
Slėginio uždegimo varikliai Naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai. |
5.2.4. Matuojama vadovaujantis šios taisyklės 5 priedo nuostatomis.
5.2.5. Bandymo ataskaitoje pateikiami šios taisyklės 4 priedo priedėlyje išvardyti rezultatai ir visi apskaičiuoti dydžiai, būtini naudingajai galiai nustatyti, bei šios taisyklės 1 priede nurodytos variklio charakteristikos.
5.3. Rezultatų aiškinimas
5.3.1. Naudingoji galia
Gamintojo deklaruota variklio tipo (pirminio variklio) naudingoji galia priimtina, jeigu, taikant 1,5 % variklio sūkių dažnio leidžiamąją nuokrypą, galios vertės nesiskiria nuo technikos tarnybos išmatuotų bandymams pateikto variklio verčių: vardinė naudingoji galia – daugiau kaip 2 %; kituose kreivės matavimo taškuose – daugiau kaip 4 %.
5.3.2. Vardinis sūkių dažnis
Gamintojo deklaruotas vardinis sūkių dažnis nuo deklaruotosios vertės neturi nukrypti daugiau kaip 100 min–1.
5.3.3. Degalų suvartojimas
Gamintojo deklaruota variklio tipo (pirminio variklio) savitojo degalų suvartojimo kreivė priimtina, jeigu kreivės vertės visuose matavimo taškuose nesiskiria daugiau kaip ± 8 % nuo technikos tarnybos tuose pačiuose taškuose išmatuotų bandymams pateikto variklio verčių.
5.3.4. Variklių šeima
Jeigu pirminis variklis atitinka 5.3.1 ir 5.3.2 punktuose nurodytas sąlygas, visos šeimai priskiriamų variklių deklaruotos vertės automatiškai laikomos priimtinomis.
6. GAMYBOS ATITIKTIS
Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.
6.1. |
Pagal šią taisyklę patvirtinti varikliai gaminami taip, kad atitiktų patvirtintąjį tipą. |
6.2. |
Turi būti laikomasi būtiniausių gamybos kontrolės tvarkos atitikties reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 6 priede. |
7. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ
7.1. |
Pagal šią taisyklę suteiktas variklio tipo arba variklio šeimos ženklo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 6.1 punkte nurodytų reikalavimų arba jei patvirtinimo ženklu paženklintas variklis arba variklių šeima neatitinka patvirtintojo tipo. |
7.2. |
Jeigu šią taisyklę taikanti 1958 m. susitarimo šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį blanką. |
8. VARIKLIO TIPO ARBA VARIKLIŲ ŠEIMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS
8.1. |
Apie kiekvieną variklio tipo arba variklių šeimos 1 priede nurodytų charakteristikų pakeitimą pranešama variklio tipą arba variklių šeimą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:
|
8.2. |
Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą 4.3 punkte aprašyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims ir nurodomi pakeitimai. |
8.3. |
Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija tokiam išplėtimo patvirtinimui suteikia serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkančio pranešimo blanką. |
9. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS
Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo variklio arba variklių šeimos gamybą, apie tai jis praneša patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį pranešimo blanką.
10. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI
Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir (arba) patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiami kitose šalyse suteikto patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimo ar panaikinimo pranešimų blankai, pavadinimus ir adresus.
(1) Kaip apibrėžta Bendrosios rezoliucijos dėl transporto priemonių gaminių (R.E.3) (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2) 7 priede.
(2) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė jos valstybės narės naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta ir 51 – Korėjos Respublika. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.
(3) Wobbe skaičius (žemesnioji vertė Wl arba viršutinė vertė Wu) – dujų tūrio vieneto atitinkamos kaloringumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis etaloninėmis sąlygomis santykis:
1 PRIEDAS
Vidaus degimo variklio pagrindinės charakteristikos ir bendroji informacija apie bandymų atlikimą
Pirminis variklis/variklio tipas (1): …
1. Bendroji informacija
1.1. |
Markė (įmonės pavadinimas): … |
1.2. |
Pirminio variklio ir (jeigu taikytina) variklių šeimai priskiriamo (-ų) variklio (-ių) tipas ir komercinis aprašas (1): … |
1.3. |
Gamintojo suteiktas tipo kodas, kuriuo ženklinamas variklis (-iai) (1): … |
1.4. |
Mašinų, kurios turi būti varomos varikliu, aprašas (2): … |
1.5. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas: … |
1.6. |
Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (jeigu žinomas): … |
1.7. |
Variklio atpažinties ženklo vieta, kodavimas ir tvirtinimo būdas: … |
1.8. |
Patvirtinimo ženklo pritvirtinimo padėtis ir būdas: … |
1.9. |
Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): … |
2. Pridedami dokumentai
2.1. |
Pirminio (-ių) variklio (-ių) pagrindinės charakteristikos (žr. 1 priedėlį) … |
2.2. |
Variklių šeimos pagrindinės charakteristikos (žr. 2 priedėlį) … |
2.3. |
Tos pačios šeimos variklių tipų pagrindinės charakteristikos (žr. 3 priedėlį) … |
3. Su varikliu susijusių mobiliųjų mašinų dalių charakteristikos (jei taikytina) …
4. Pirminio variklio nuotraukos …
5. Kitų priedų sąrašas:
5.1. |
1 priedėlis/2 priedėlis/3 priedėlis (1) |
5.2. |
Variklio, pirminio variklio ir tos pačios šeimos variklių deklaruotoji galia, sukimo momentas ir savitojo degalų suvartojimo kreivės (1) |
5.3. |
Bet kokie kiti priedai, jei jų yra: … |
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Išvardyti tipus ir modelius.
1 PRIEDĖLIS
VARIKLIO IR (ARBA) PIRMINIO VARIKLIO PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS (1)
1. VARIKLIO APRAŠAS
1.1. Gamintojas: …
1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas: …
1.3. Veikimo principas: priverstinis uždegimas/slėginis uždegimas/keturtaktis/dvitaktis (1)
1.4. Skersmuo (2): …mm
1.5. Taktas (2): … mm
1.6. Cilindrų skaičius, išdėstymas ir veikimo tvarka: …
1.7. Variklio darbinis tūris (3): … cm3
1.8. Tūrinis suspaudimo laipsnis (4): …
1.9. Degimo sistemos aprašas: …
1.10. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai): …
1.11. Įleidimo ir išleidimo angos mažiausias skerspjūvio plotas: …
1.12. Aušinimo sistema: skysčiu/oru (1)
1.12.1. Skystis
1.12.1.1. Skysčio pobūdis: …
1.12.1.2. Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): yra/nėra (1)
1.12.1.3. Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …
1.12.1.4. Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …
1.12.2 Oras
1.12.2.1. Orpūtė: yra/nėra (1)
1.12.2.2. Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …
1.12.2.3. Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …
1.13. Gamintojo leidžiama temperatūra
1.13.1. Aušinimas skysčiu. Didžiausia temperatūra, išmatuota prie išvado jungties: …K
1.13.2. Aušinimas oru. Atskaitos taškas: …
1.13.3. Didžiausia temperatūra prie atskaitos taško: … K
1.13.4. Didžiausia pripučiamo oro temperatūra, išmatuota prie tarpinio aušintuvo įvado (jeigu taikytina): … K
1.13.5. Didžiausia išmetimo temperatūra, išmatuota išmetimo vamzdyje (-žiuose) greta išmetalų kolektoriaus (-ių) išorės jungės (-ių): … K
1.13.6. Tepalo temperatūra:
|
mažiausia – … K |
|
didžiausia – … K |
1.14. Kompresorius: yra/nėra (5)
1.14.1. Markė: …
1.14.2. Tipas: …
1.14.3. Sistemos aprašas (pvz., didžiausias pripūtimo slėgis, išmetimo sklendė, jeigu taikytina): …
1.14.4. Tarpinis aušintuvas: yra/nėra (5)
1.15. Įsiurbimo sistema: didžiausias leidžiamas įleidžiamo oro išretėjimo lygio sumažėjimas, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa
1.16. Išmetimo sistema: didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos priešslėgis, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa
2. PAPILDOMI TARŠOS MAŽINIMO ĮTAISAI (jeigu yra ir jeigu neįrašyti kitoje antraštėje):
2.1. Aprašas ir (arba) schema (-os): …
3. DEGALŲ TIEKIMAS SLĖGINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS
3.1. Tiekimo siurblys
3.1.1. Slėgis arba charakteristikų schema (6): …kPa
3.2. Įpurškimo sistema
3.2.1. Siurblys
3.2.1.1. Markė (-s): …
3.2.1.2. Tipas (-ai): …
3.2.1.3. Didžiausias pateiktų degalų kiekis: … mm3 (5) (6) per taktą ar ciklą esant visiškam įpurškimui, kai siurblio sūkių dažnis yra: … atitinkamai min–1 (vardinis) ir … min–1 (didžiausias sukimo momentas) arba charakteristikų schema: …
3.2.1.3.1. Nurodyti taikytą metodą: su varikliu/su siurblio bandymų stendu (5)
3.2.1.4. Įpurškimo paskuba
3.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė (6): …
3.2.1.4.2. Sinchronizavimas (6): …
3.2.2. Įpurškimo vamzdžiai
3.2.2.1. Ilgis: …mm
3.2.2.2. Vidinis skersmuo: …mm
3.2.3. Purkštuvas (-ai)
3.2.3.1. Markė (-s): …
3.2.3.2. Tipas (-ai): …
3.2.3.3. Atidarymo slėgis arba charakteristikų schema (5) (6): … kPa
3.2.4. Reguliatorius
3.2.4.1. Markė (-s): …
3.2.4.2. Tipas (-ai): …
3.2.4.3. Sūkių dažnis, kuriuo, esant visai apkrovai, prasideda atkirta (7): … min–1
3.2.4.4. Didžiausias sūkių dažnis be apkrovos (7): … min–1
3.2.4.5. Tuščiosios eigos sūkių dažnis (7): … min–1
3.3. Šaltojo paleidimo sistema
3.3.1. Markė (-s): …
3.3.2. Tipas (-ai): …
3.3.3. Aprašas: …
3.3.4. Elektroninis variklio valdymo įtaisas
3.3.4.1. Markė (-s): …
3.3.4.2. Tipas: …
3.3.4.3. Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …
3.3.4.4. Papildomi dokumentai: …
4. DEGALŲ TIEKIMAS PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS
4.1. Karbiuratorius
4.1.1. Markė (-s): …
4.1.2. Tipas (-ai): …
4.2. Netiesioginis degalų įpurškimas: vienas/keli purkštuvai (8)
4.2.1. Markė (-s): …
4.2.2. Tipas (-ai): …
4.3. Tiesioginis įpurškimas
4.3.1. Markė (-s): …
4.3.2. Tipas (-ai): …
4.4. Degalų srautas [g/h] ir oro bei degalų santykis esant vardiniam sūkių dažniui, kai droselinė sklendė visai atidaryta: …
4.5. Elektroninis variklio valdymo įtaisas: …
4.5.1. Markė (-s): …
4.5.2. Tipas: …
4.5.3. Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …
4.5.4. Papildomi dokumentai: …
5. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS
5.1. Didžiausias vožtuvo pakilimas ir atsidarymo bei užsidarymo kampai viršutinio rimties taško atžvilgiu arba lygiavertės charakteristikos: …
5.2. Atskaitos ir (arba) nustatomieji intervalai (9): …
5.3. Kintamoji vožtuvų sinchronizavimo sistema (jeigu taikytina ir jei: įsiurbimas ir (arba) išmetimas) (9):
5.3.1. Tipas: nenutrūkstamo veikimo arba įjungiama/išjungiama (9)
5.3.2. Kumštelio fazinio poslinkio kampas: …
6. ANGŲ KONFIGŪRACIJA
6.1. Padėtis, dydis ir skaičius: …
7. UŽDEGIMO SISTEMA
7.1. Uždegimo ritė
7.1.1. Markė (-s): …
7.1.2. Tipas (-ai): …
7.1.3. Skaičius: …
7.2. Uždegimo žvakė (-s)
7.2.1. Markė (-s): …
7.2.2. Tipas (-ai): …
7.3. Magnetas
7.3.1. Markė (-s): …
7.3.2. Tipas (-ai): …
7.4. Uždegimo sinchronizavimas
7.4.1. Statinė paskuba pagal viršutinį rimties tašką [veleno kampiniai laipsniai] …
7.4.2. Paskubos kreivė, jei taikytina: …
8. Variklio charakteristikos (kaip deklaruota gamintojo)
Vardinis sūkių dažnis (min–1) |
|
Sūkių dažnis esant didžiausiai galiai (min–1) |
|
Sūkių dažnis esant didžiausiam sukimo momentui (min–1) |
|
Vardinė naudingoji galia (kW) |
|
Didžiausia naudingoji galia (kW) |
|
Didžiausias vardinis sukimo momentas (Nm) |
|
(1) Išbraukti, kas netaikoma.
(2) Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.
(3) Ši vertė apskaičiuojama taikant π = 3,1416 ir suapvalinama kubinių centimetrų tikslumu.
(4) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.
(5) Išbraukti, kas netaikoma.
(6) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.
(7) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.
(8) Išbraukti, kas netaikoma.
(9) Išbraukti, kas netaikoma.
2 PRIEDĖLIS
VARIKLIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
1. BENDRIEJI PARAMETRAI (1)
1.1. |
Degimo ciklas: … |
1.2. |
Aušalas: … |
1.3. |
Oro įsiurbimo būdas: … |
1.4. |
Degimo kameros tipas/konstrukcija: … |
1.5. |
Vožtuvai ir angos - konfigūracija, dydis ir skaičius: … |
1.6. |
Degalų sistema: … |
1.7. |
Variklio valdymo sistemos Tapatumo įrodymas remiantis brėžinių numeriu (-iais): …
|
1.8. |
Tokio paties (arba mažiausio, jei tai pirminis variklis) santykio patikra: (sistemos galia/degalų tiekimas per taktą, remiantis diagramos (-ų) numeriu (-iais) (3): … |
2. VARIKLIŲ ŠEIMOS SĄRAŠAS
2.1. |
Variklių šeimos pavadinimas: … |
2.2. |
Vienos šeimos variklių specifikacija: … … …
|
(1) Išsami informacija pateikiama 1 priedo 1 priedėlyje.
(2) Pateikti visus susijusius techninius duomenis.
(3) Žr. 5 priedo 1.9 punktą.
3 priedėlis
Tos pačios šeimos variklio tipo pagrindinės charakteristikos (1)
1. VARIKLIO APRAŠAS
1.1. Gamintojas:…
1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas: …
1.3. Ciklas: keturtaktis/dvitaktis (2)
1.4. Skersmuo (3): …mm
1.5. Taktas (3): … mm
1.6. Cilindrų skaičius, išdėstymas ir veikimo tvarka: …
1.7. Variklio darbinis tūris (4): … cm3
1.8. Vardinis sūkių dažnis: … min–1
1.9. Didžiausias sukimo dažnis: … min–1
1.10. Tūrinis suspaudimo laipsnis (5): …
1.11. Degimo sistemos aprašas: …
1.12. Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžinys (-iai): …
1.13. Įleidimo ir išleidimo angos mažiausias skerspjūvio plotas: …
1.14. Aušinimo sistema: skysčiu/oru (2)
1.14.1. Skystis
1.14.1.1. Skysčio pobūdis: …
1.14.1.2. Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): yra/nėra (2)
1.14.1.3. Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …
1.14.1.4. Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …
1.14.2. Oras
1.14.2.1. Orpūtė: yra/nėra (2)
1.14.2.2. Charakteristikos arba markė(s) ir tipas (-ai) (jeigu taikytina): …
1.14.2.3. Perdavimo skaičius (-iai) (jeigu taikytina): …
1.15. Gamintojo leidžiama temperatūra
1.15.1. Aušinimas skysčiu: didžiausia temperatūra prie išvado jungties: …K
1.15.2. Aušinimas oru.
|
Atskaitos taškas. … |
|
Didžiausia temperatūra prie atskaitos taško: … K |
1.15.3. Didžiausia pripučiamo oro temperatūra, išmatuota prie tarpinio aušintuvo įvado (jeigu taikytina): … K
1.15.4. Didžiausia išleidimo temperatūra, išmatuota išmetimo vamzdyje (-žiuose) greta išmetalų kolektoriaus (-ių) išorės jungės (-ių): … K
1.15.5. Tepalo temperatūra:
|
mažiausia … K |
|
didžiausia … K |
1.16. Kompresorius: yra/nėra (6)
1.16.1. Markė: …
1.16.2. Tipas: …
1.16.3. Sistemos aprašas (pvz., aukščiausias įleidimo slėgis, išmetimo sklendė, jeigu taikytina):
1.16.4. Tarpinis aušintuvas: yra/nėra (6)
1.17. Įsiurbimo sistema: didžiausias leidžiamas įleidžiamo oro išretėjimo lygio sumažėjimas, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa
1.18. Išmetimo sistema: didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos priešslėgis, kai variklis dirba vardiniais sūkiais ir 100 % apkrova: …kPa
2. PAPILDOMI TARŠOS MAŽINIMO ĮTAISAI (jeigu yra ir jeigu neįrašyti kitoje antraštėje)
Aprašas ir (arba) schema (-os): …
3. DEGALŲ TIEKIMAS SLĖGINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS
3.1. Tiekimo siurblys
Slėgis (7) arba charakteristikų schema: …kPa
3.2. Įpurškimo sistema
3.2.1. Siurblys
3.2.1.1. Markė(-s): …
3.2.1.2. Tipas (-ai): …
3.2.1.3. Didžiausias patiektų degalų kiekis: … mm3 (6) (7) per taktą ar ciklą esant visiškam įpurškimui, kai siurblio greitis yra: … atitinkamai min–1 (vardinis) ir … min–1 (didžiausias sukimo momentas) arba charakteristikų schema: …
3.2.1.3.1. Nurodyti taikytą metodą: su varikliu/su siurblio bandymų stendu (8)
3.2.1.4. Įpurškimo paskuba
3.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė (7): …
3.2.1.4.2. Sinchronizavimas (7): …
3.2.2. Įpurškimo vamzdžiai
3.2.2.1. Ilgis: …mm
3.2.2.2. Vidinis skersmuo: …mm
3.2.3. Purkštuvas (-ai)
3.2.3.1. Markė(-s): …
3.2.3.2. Tipas (-ai): …
3.2.3.3. Atidarymo slėgis arba charakteristikų schema (6) (7): … kPa
3 2.4. Reguliatorius
3.2.4.1. Markė(-s): …
3.2.4.2. Tipas (-ai): …
3.2.4.3. Sūkių dažnis, kuriuo, esant visai apkrovai, prasideda atkirta (7): … min–1
3.2.4.4. Didžiausias sūkių dažnis be apkrovos (7): … min–1
3.2.4.5. Tuščiosios eigos sūkių dažnis (7): … min–1
3.3. Šaltojo paleidimo sistema
3.3.1. Markė(-s): …
3.3.2. Tipas (-ai): …
3.3.3. Aprašas: …
3.4. Elektroninis variklio valdymo įtaisas:
3.4.1. Markė(-s): …
3.4.2. Tipas: …
3.4.3. Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …
3.4.4. Papildomi dokumentai: …
4. DEGALŲ TIEKIMAS PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS
4.1. Karbiuratorius
4.1.1. Markė(-s): …
4.1.2. Tipas (-ai): …
4.2. Netiesioginis degalų įpurškimas: vienas/keli purkštuvai (9)
4.2.1. Markė(-s): …
4.2.2. Tipas (-ai): …
4.3. Tiesioginis įpurškimas
4.3.1. Markė(-s): …
4.3.2. Tipas (-ai): …
4.4. Degalų srautas [g/h] ir oro bei degalų santykis esant vardiniam sūkių dažniui, kai droselinė sklendė visai atidaryta:
4.5. Elektroninis variklio valdymo įtaisas
4.5.1. Markė(-s): …
4.5.2. Tipas: …
4.5.3. Su teršalų išmetimu susijusios reguliavimo galimybės: …
4.5.4. Papildomi dokumentai: …
5. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS
5.1. Didžiausias vožtuvo pakilimas ir atsidarymo bei užsidarymo kampai rimties taško požiūriu arba lygiavertės charakteristikos: …
5.2. Atskaitos ir (arba) nustatomieji intervalai (9):…
5.3. Kintamoji vožtuvų sinchronizavimo sistema (jeigu taikytina ir jei: įsiurbimas ir (arba) išmetimas) (9):
5.3.1. Tipas: nenutrūkstamo veikimo arba įjungiama/išjungiama (9)
5.3.2. Kumštelio fazinio poslinkio kampas: …
6. ANGŲ KONFIGŪRACIJA
6.1. Padėtis, dydis ir skaičius: …
7. UŽDEGIMO SISTEMA
7.1. Uždegimo ritė
7.1.1. Markė(-s): …
7.1.2. Tipas (-ai): …
7.1.3. Skaičius
7.2. Uždegimo žvakė(-s)
7.2.1. Markė(-s): …
7.2.2. Tipas (-ai): …
7.3. Magnetas
7.3.1. Markė(-s): …
7.3.2. Tipas (-ai): …
7.4. Uždegimo sinchronizavimas
7.4.1. Statinė paskuba pagal viršutinį rimties tašką [veleno kampiniai laipsniai]: …
7.4.2. Paskubos kreivė, jeigu taikytina: …
(1) Išsami informacija pateikiama 1 priedo 1 priedėlyje.
(2) Išbraukti, kas netaikoma.
(3) Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.
(4) Ši vertė apskaičiuojama taikant π = 3,1416 ir suapvalinama kubinių centimetrų tikslumu.
(5) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą.
(6) Išsami informacija pateikiama 1 priedo 1 priedėlyje.
(7) Išbraukti, kas netaikoma.
(8) Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.
(9) Išbraukti, kas netaikoma.
2 PRIEDAS
PRANEŠIMAS
(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))
3 PRIEDAS
PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS
A PAVYZDYS
(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)
B PAVYZDYS
(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)
(1) Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.
4 PRIEDAS
Vidaus degimo variklio naudingosios galios matavimo metodas
1. Šiomis nuostatomis reglamentuojamas kintamu greičiu veikiančio vidaus degimo variklio galios kreivės, esant visai apkrovai, kaip variklio sūkių dažnio ir vardinio sūkių dažnio bei pastoviu greičiu veikiančio vidaus degimo variklio vardinės naudingosios galios funkcijos, nustatymo metodas.
2. BANDYMO SĄLYGOS
2.1. Variklis turėjo būti pradėtas eksploatuoti pagal gamintojo rekomendacijas.
2.2. Jeigu galią galima matuoti tik tuomet, kai įrengta pavarų dėžė, reikia atsižvelgti į pavarų dėžės naudingumo koeficientą.
2.3. Įrenginiai
2.3.1. Įrenginiai, kurie turi būti sumontuoti
Kad variklis veiktų norimu režimu, reikalingi įrenginiai (kaip išvardyta 1 lentelėje), atliekant bandymą, sumontuojami bandymų stove taip, kad jų padėtis kuo labiau atitiktų padėtį norimu veikimo režimu.
2.3.2. Įrenginiai, kurių turi būti atsisakyta
Atliekant bandymus turi būti atsisakyta tam tikrų įrenginių, kurie būtini tik eksploatuojant aparatą ir kurie gali būti prijungti prie variklio. Kaip pavyzdys pateikiamas šis nebaigtinis sąrašas:
i) |
stabdžių oro kompresorius; |
ii) |
vairo stiprintuvo kompresorius; |
iii) |
pakabos kompresorius; |
iv) |
oro kondicionavimo sistema. |
Jeigu priedų nuimti neįmanoma, galia, kurią jie sunaudoja neapkrauti, gali būti nustatyta ir pridėta prie išmatuotos variklio galios (žr. h pastabą 1 lentelėje). Jeigu taikant bandymo dažnį ši vertė didesnė kaip 3 % didžiausios galios, už bandymus atsakinga institucija gali ją patikrinti.
1 lentelė
Įrenginiai, kurie turi būti sumontuoti atliekant bandymą, siekiant nustatyti variklio galią
Numeris |
Įrenginiai |
Pritaikyta išmetimo bandymui |
1 |
Įleidimo sistema |
|
Įleidimo kolektorius |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Karterio išmetalų kontrolės sistema |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Dvigubos indukcijos įleidimo kolektoriaus sistemos kontrolės prietaisai |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Oro srauto matuoklis |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Oro įleidimo kanalai |
Taip (1). |
|
Oro filtras |
Taip (1). |
|
Įleidimo duslintuvas |
Taip (1). |
|
Greičio ribotuvas |
Taip (1). |
|
2 |
Įleidimo kolektoriaus indukcinio kaitinimo įtaisas |
Taip, standartinė gamybos įranga. Jeigu įmanoma, turi būti nustatyta palankiausia padėtis. |
3 |
Išmetimo sistema |
|
Išmetimo grynintuvas |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Išmetalų kolektorius |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Jungiamieji vamzdžiai |
Taip (2). |
|
Duslintuvas |
Taip (2). |
|
Galinis vamzdis |
Taip (2). |
|
Išmetamųjų dujų stabdys |
Ne (3). |
|
Kompresorius |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
4 |
Degalų siurblys |
Taip, standartinė gamybos įranga. (4) |
5 |
Karbiuratoriaus įranga |
|
Karbiuratorius |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Elektroninė reguliavimo sistema, oro srauto matuoklis ir kt. |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Dujinių variklių įranga |
|
|
Slėgio reduktorius |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Garintuvas |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Maišytuvas |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
6 |
Degalų įpurškimo įranga (benzininis ir dyzelinis varikliai) |
|
Apsauginis filtras |
Taip, standartinė gamybos įranga arba bandymų stendo įranga. |
|
Filtras |
Taip, standartinė gamybos įranga arba bandymų stendo įranga. |
|
Siurblys |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Aukšto slėgio vamzdis |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Injektorius |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Oro įleidimo vožtuvas |
Taip, standartinė gamybos įranga (5). |
|
Elektroninė reguliavimo sistema, oro srauto matuoklis ir kt. |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Reguliatorius (reguliavimo sistema) |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Degalų siurblio krumpliastiebio visos apkrovos automatinis ribotuvas atsižvelgiant į atmosferos sąlygas |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
7 |
Aušinimo skysčiu įranga |
|
Radiatorius |
Ne. |
|
Ventiliatorius |
Ne. |
|
Ventiliatoriaus gaubtas |
Ne. |
|
Vandens siurblys |
Taip, standartinė gamybos įranga (6). |
|
Termostatas |
Taip, standartinė gamybos įranga (7). |
|
8 |
Aušinimas oru |
|
Gaubtas |
Ne (8). |
|
Ventiliatorius arba orpūtė |
Ne (8). |
|
Temperatūros reguliatorius |
Ne. |
|
9 |
Elektrinė įranga |
|
Generatorius |
Taip, standartinė gamybos įranga (9). |
|
Kibirkšties paskirstymo sistema |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Ritė arba ritės |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Laidai |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Uždegimo žvakės |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Elektroninė reguliavimo sistema, taip pat detonacijos jutiklis ir (arba) kibirkšties lėtiklis |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
10 |
Kompresorius |
|
Kompresorius, tiesiogiai ar netiesiogiai varomas varikliu ir (arba) išmetamosiomis dujomis |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
Tarpinis aušintuvas |
Taip, standartinės gamybos įranga arba bandymų stendo įranga (8), (10). |
|
Aušinimo siurblys arba ventiliatorius (varomas varikliu) |
Ne (8). |
|
Aušalo srauto reguliatorius |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
|
11 |
Papildomas bandymų stendo ventiliatorius |
Taip, jei reikalinga. |
12 |
Taršos mažinimo įtaisai |
Taip, standartinės gamybos įranga (11). |
13 |
Paleidimo įranga |
Bandymų stendo įranga (12). |
14 |
Tepalinės alyvos siurblys |
Taip, standartinė gamybos įranga. |
2.4. Nustatymo reikalavimai
Naudingosios galios matavimo bandymo nustatymo reikalavimai yra nurodyti 2 lentelėje.
2 lentelė
Nustatymo reikalavimai
|
Vadovaujantis gamintojo pateiktomis gamybos specifikacijomis ir naudojant be pakeitimų tam tikru veikimo režimu. |
||
|
|||
|
|||
|
|||
|
|||
|
3. DUOMENYS, KURIE TURI BŪTI UŽREGISTRUOTI
3.1. |
Duomenys, kurie turi būti užregistruoti, nurodomi šio priedo priedėlio 4 dalyje. Veikimo duomenys gaunami pastoviomis darbo sąlygomis, kai varikliui tiekiamas reikiamas kiekis švaraus oro. Degimo kamerose gali būti mažas kiekis nuosėdų. Norint sumažinti pataisos koeficiento dydį, bandymų sąlygos, pvz., įleidžiamo oro temperatūra, turi būti kiek įmanoma artimesnės norminėms sąlygoms (žr. šio priedo 5.2 punktą). |
3.2. |
Į variklį įleidžiamo oro temperatūra matuojama įleidimo kanaluose. Įleidžiamo oro išretėjimo lygis matuojamas toje pačioje vietoje. Termometras ar termopora apsaugomi nuo degalų purslų ir spinduliuojamos šilumos ir įstatomi tiesiai į oro srautą. Turi būti pakankamas skaičius matavimo vietų, kad gautas temperatūros įleidimo vietoje vidurkis būtų reprezentatyvus. |
3.3. |
Įleidžiamo oro išretėjimo lygis matuojamas žemiau kanalų įvado, oro filtro, įleidimo duslintuvo ar greičio ribotuvo (jeigu įrengta). |
3.4. |
Variklio įvado absoliutusis slėgis matuojamas įleidimo kolektoriuje žemiau kompresoriaus ir šilumokaičio, jeigu jie įrengti, ir bet kuriame kitame taške, kur reikia išmatuoti slėgį, norint apskaičiuoti pataisos koeficientus. |
3.5. |
Išmetimo sistemos priešslėgis matuojamas bent per tris vamzdžio skersmenis po išmetalų kolektoriaus (-ių) išvadine (-ėmis) junge (-ėmis) esančiame taške ir apatiniame taške greta turbininio (-ių) įkroviklio (-ių), jeigu įrengta. Vieta nurodoma. |
3.6. |
Duomenys pradedami registruoti tik tada, kai sukimo momentas, sūkių dažnis ir temperatūra bent vieną minutę išlieka iš esmės pastovūs. |
3.7. |
Atliekant ciklą arba fiksuojant rodmenis, variklio sūkių dažnis turi nenukrypti nuo pasirinktojo sūkių dažnio daugiau kaip ± 1 % ar ± 10 min; pasirenkamas didesnis skaičius. |
3.8. |
Išmatuotos stabdymo apkrovos, degalų suvartojimo ir įleidžiamo oro temperatūros rodmenys fiksuojami vienu metu, o jų vertės turi būti dviejų iš eilės išmatuotų pastovių verčių, kurios stabdymo apkrovos požiūriu skiriasi ne daugiau kaip 2 %, vidurkis. |
3.9. |
Aušalo temperatūra prie variklio išvado turi atitikti gamintojo nurodytą vertę. Jeigu gamintojas temperatūros nenurodė, ji turi siekti 353 K ± 5 K. Norminėmis sąlygomis oru aušinamuose varikliuose gamintojo nurodyto taško temperatūra nuo gamintojo nurodytos didžiausios vertės turi skirtis ne daugiau kaip + 0/– 20 K. |
3.10. |
Slėginio uždegimo variklių degalų temperatūra matuojama degalų įpurškimo įvade ir turi būti 306–316 K (33–43 °C); priverstinio uždegimo variklių degalų temperatūra matuojama kuo arčiau karbiuratoriaus įvado arba degalų injektorių sąrankos ir turi būti 293–303 K (20–30 °C). |
3.11. |
Tepalinės alyvos temperatūra, matuojama tepalinės alyvos siurblyje arba prie ritės aušintuvo angos, turi neviršyti variklio gamintojo nustatytų ribinių verčių. |
3.12. |
Gali būti naudojama papildoma reguliavimo sistema, skirta prireikus šio priedo 3.9, 3.10 ir 3.11 punktuose nurodytoms temperatūros ribinėms vertėms išlaikyti. |
4. MATAVIMO TIKSLUMAS
4.1. |
Sukimo momentas: ± 1 % išmatuoto sukimo momento. Sukimo momento matavimo sistema kalibruojama taip, kad būtų įvertinti trinties nuostoliai. Apatinės dinamometrinio stendo matavimo skalės pusės tikslumas negali viršyti ± 2 % išmatuoto sukimo momento. |
4.2. |
Variklio sūkių dažnis: 0,5 % išmatuoto dažnio. |
4.3. |
Degalų suvartojimas: ± 1 % išmatuoto suvartojimo. |
4.4. |
Degalų temperatūra: ± 2 K. |
4.5. |
Į variklį įleidžiamo oro temperatūra: ± 2 K. |
4.6. |
Barometrinis slėgis: ± 100 Pa. |
4.7. |
Oro išretėjimo lygis įleidimo sistemoje: ± 50 Pa. |
4.8. |
Išmetimo sistemos priešslėgis: ± 200 Pa. |
5. GALIOS PATAISOS KOEFICIENTAI
5.1. Apibrėžtis
Pataisos koeficientas – variklio galiai norminėmis atmosferos sąlygomis, nurodytomis 5.2 punkte, apskaičiuoti naudojamas koeficientas.
Po = α P
Čia:
Po |
– pataisytoji galia (t. y. galia norminėmis atmosferos sąlygomis); |
α |
– pataisos koeficientas (αa arba αd); |
P |
– išmatuotoji galia (bandomoji galia). |
5.2. Norminės atmosferos sąlygos
5.2.1. Temperatūra (To) – 298 K (25 °C)
5.2.2. Sauso oro slėgis (Pso) – 99 kPa.
Sauso oro slėgis grindžiamas 100 kPa bendro slėgio verte ir 1 kPa vandens garų slėgio verte.
5.3. Bandymų atmosferos sąlygos
Atliekant bandymus turi būti toliau nurodytos atmosferos sąlygos.
5.3.1. Temperatūra (T)
Jeigu tai priverstinio uždegimo varikliai |
: |
288 K ≤ T ≤ 308 K |
jeigu tai slėginio uždegimo varikliai |
: |
283 K ≤ T ≤ 313 K |
5.3.2. Slėgis (ps)
90 kPa < ps < 110 kPa
5.4. Pataisos koeficientų αa ir αd nustatymas (13)
5.4.1. Kibirkštinio uždegimo varikliai be pripūtimo arba su pripūtimu
Pataisos koeficientas αa apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Čia:
ps |
– |
sauso oro atmosferinis slėgis kilopaskaliais (kPa), t. y. bendrasis barometrinis slėgis atėmus vandens garų slėgį; |
T |
– |
variklio įsiurbto oro absoliučioji temperatūra kelvinais (K). |
Sąlygos, kurių turi būti laikomasi laboratorijoje
Bandymas patvirtinamas, jeigu pataisos koeficientas yra:
0,96 ≤ αa ≤ 1,06
Jeigu šios ribinės vertės viršijamos, bandymo ataskaitoje nurodoma gautoji vertė ir tikslios bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).
5.4.2. Slėginio uždegimo variklių koeficientas αd
Slėginio uždegimo variklių galios pataisos koeficientas (αd), esant pastoviam degalų srautui, gaunamas taikant šią formulę:
αd = (fa)fm
Čia:
fa |
– |
atmosferos faktorius; |
fm |
– |
kiekvieno tipo varikliui ir reguliavimui būdingas dydis. |
5.4.2.1. Atmosferos koeficientas fa
Šis koeficientas žymi aplinkos sąlygų (slėgio, temperatūros ir drėgnio) poveikį variklio įsiurbiamam orui. Įvairių variklių tipų atmosferos koeficientai yra skirtingi.
5.4.2.1.1. Varikliai be pripūtimo ir su mechaniniu pripūtimu
5.4.2.1.2. Turbininiai varikliai su pripučiamo oro aušinimo sistema arba be jos
5.4.2.2. Variklio koeficientas fm
fm yra qc (patikslintojo degalų srauto) funkcija:
|
fm = 0,036 qc – 1,14 ir |
|
qc = q/r |
Čia:
q |
– |
degalų srautas miligramais per ciklą viename darbinio tūrio litre (mg/(l × ciklas)); |
r |
– |
kompresoriaus išvado ir kompresoriaus įvado slėgio koeficientas (variklių be pripūtimo r = 1). |
Ši formulė galioja qc verčių intervalui nuo 37,2 mg/(l × ciklas) iki 65 mg/(l × ciklas).
Jei qc vertės yra mažesnės kaip 37,2 mg/(l × ciklas), naudojama pastovi fm vertė 0,2 (fm = 0,2).
Jei qc vertės yra didesnės kaip 65 mg/(l × ciklas), naudojama pastovi fm vertė 1,2 (fm = 1,2) (žr. brėž.).
5.4.2.3. Sąlygos, kurių turi būti laikomasi laboratorijoje
Bandymas patvirtinamas, jeigu pataisos koeficientas αa yra:
0,93 ≤ αa ≤ 1,07
Jeigu šios ribinės vertės viršijamos, bandymo ataskaitoje nurodoma gauta patikslinta vertė ir tikslios bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).
(1) Visa įleidimo sistema montuojama taip, kaip ją numatyta montuoti norimu veikimo režimu:
i) |
kai ji galėtų turėti akivaizdaus poveikio variklio galiai; |
ii) |
naudojant kibirkštinio uždegimo variklius be pripūtimo; |
iii) |
kai to reikalauja gamintojas. |
Kitais atvejais leidžiama naudoti lygiavertę sistemą ir reikėtų patikrinti, ar įsiurbimo slėgis nesiskiria nuo švaraus oro filtrui gamintojo nustatytos viršutinės ribos daugiau kaip 100 Pa.
(2) Visa įleidimo sistema montuojama taip, kaip ją numatyta montuoti norimu veikimo režimu:
i) |
kai ji galėtų turėti akivaizdaus poveikio variklio galiai; |
ii) |
naudojant kibirkštinio uždegimo variklius be pripūtimo; |
iii) |
kai to reikalauja gamintojas. |
Kitais atvejais reikėtų įrengti lygiavertę sistemą, su sąlyga, kad išmatuotas slėgis nesiskiria daugiau kaip 1 000 Pa nuo gamintojo nustatytos viršutinės ribos.
(3) Jeigu variklyje sumontuotas išmetamųjų dujų stabdys, droselinės sklendės padėtis nustatoma, kai sklendė visai atidaryta.
(4) Prireikus galima reguliuoti degalų tiekimo slėgį, kad jis atitiktų slėgį tam tikro variklio veikimo režimo sąlygomis (visų pirma, kai naudojama degalų grąžinimo sistema).
(5) Oro įsiurbimo vožtuvas yra įpurškimo siurblio pneumatinio reguliatoriaus valdymo vožtuvas. Reguliatorius ar degalų įpurškimo įranga gali turėti kitus įtaisus, kurie gali turėti įtakos įpurškiamų degalų kiekiui.
(6) Aušinamąjį skystį turi varinėti tik variklinis vandens siurblys. Skystis gali būti aušinamas išorinėje sistemoje, jeigu šios sistemos slėgio nuostoliai ir siurblio įleidžiamosios angos slėgis iš esmės lieka tokie patys, kaip ir variklio aušinimo sistemos.
(7) Termostato padėtis gali būti nustatyta, kai jis yra visai atidarytas.
(8) Kai atliekant bandymą prijungiami aušinamasis ventiliatorius arba orpūtė, jų sunaudota galia pridedama prie rezultatų, išskyrus variklius, kuriuose tokie įrenginiai yra neatskiriama variklio dalis, t. y. prie alkūninio vėleno tiesiogiai pritvirtinti oru aušinamų variklių aušinamieji ventiliatoriai. Ventiliatoriaus arba orpūtės galia nustatoma taikant bandymų sūkių dažnius, apskaičiuotus pagal tipines charakteristikas arba atliekant praktinius bandymus.
(9) Mažiausia generatoriaus galia: elektrinė generatoriaus galia turi būti apribota iki tokios, kurios reikia įrenginiams, be kurių variklis negalėtų veikti. Jeigu būtina prijungti akumuliatorių, naudojamas visiškai įkrautas ir tvarkingas akumuliatorius.
(10) Pripučiamu oru aušinami varikliai bandomi naudojant skysčiu arba oru aušinamą pripučiamo oro aušinimo sistemą, tačiau jei gamintojas pageidauja, aušinimo oru sistema gali būti pakeista bandymų stendo įranga. Bet kuriuo atveju, kaskart nustačius vis kitą sūkių dažnį, galia matuojama, kai bandymų stendo pripučiamo oro aušintuve sumažėjusio variklio oro slėgio didžiausia vertė ir sumažėjusios temperatūros mažiausia vertė yra tokie patys, kaip ir gamintojo nurodytieji.
(11) Tai gali būti, pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema, katalizatorius, šiluminis reaktorius, antrinė oro tiekimo sistema ir apsaugos nuo degalų išgaravimo sistema.
(12) Elektrinėms ar kitoms paleidimo sistemoms galia tiekiama naudojant bandymų stendą.
(13) Bandymai gali būti atliekami kondicionuojamose bandymų patalpose, kuriose galima reguliuoti atmosferos sąlygas.
Jeigu varikliuose yra automatinis oro temperatūros reguliatorius, kuris esant visai apkrovai 25 °C temperatūros salygomis netiekia karšto oro, bandymas atliekamas, kai įtaisas visiškai uždaras. Jeigu esant 25 °C temperatūrai įtaisas tebeveikia, bandymas atliekamas, kai jis veikia normaliai, o temperatūros pataisos laipsnio rodiklis pagal pataisos koeficientą yra lygus nuliui (temperatūros pataisa netaikoma).
PRIEDĖLIS
VARIKLIO NAUDINGOSIOS GALIOS MATAVIMO BANDYMŲ REZULTATAI
Šį blanką pildo bandymus atliekanti laboratorija.
1. BANDYMŲ SĄLYGOS
1.1. |
Išmetimo sistemos priešslėgio matavimo taško padėtis |
1.2. |
Įleidžiamo oro išretėjimo lygio matavimo taško padėtis |
1.3. |
Dinamometro charakteristikos |
1.3.1. |
Markė: …Pavyzdys: … |
1.3.2. |
Tipas: … |
2. DEGALAI
2.1. |
Kibirkštinio uždegimo variklių, naudojančių skystuosius degalus: |
2.1.1. |
Markė: … |
2.1.2. |
Specifikacija: … |
2.1.3. |
Antidetonacinis priedas (švinas ir t. t.) … |
2.1.3.1. |
Tipas: … |
2.1.3.2. |
Kiekis: …mg/l |
2.1.4. |
Tiriamasis oktaninis skaičius (TOS): … (ASTM D 26 99–70) |
2.1.4.1. |
Tankis: … g/cm3 esant 288 K temperatūrai |
2.1.4.2. |
Apatinis šilumingumas: …kJ/kg |
2.2. |
Kibirkštinio uždegimo variklių, naudojančių dujinius degalus: |
2.2.1. |
Markė: … |
2.2.2. |
Specifikacija: … |
2.2.3. |
Laikymo slėgis: … barai (-ų) |
2.2.4. |
Naudojimo slėgis: … barai (-ų) |
2.2.5. |
Apatinis šilumingumas: …kJ/kg |
2.3. |
Slėginio uždegimo variklių, naudojančių dujinius degalus: |
2.3.1. |
Tiekimo sistema: dujos |
2.3.2. |
Naudojamų dujų specifikacija: … |
2.3.3. |
Skystųjų degalų ir dujų santykis: … |
2.3.4. |
Apatinis šilumingumas: … |
2.4. |
Slėginio uždegimo variklių, naudojančių skystuosius degalus: |
2.4.1. |
Markė: … |
2.4.2. |
Naudojamų degalų specifikacija: … |
2.4.3. |
Cetaninis skaičius (ASTM D 976–71): … |
2.4.4. |
Tankis: … g/cm3 esant 288 K temperatūrai |
2.4.5. |
Apatinis šilumingumas: … kJ/kg |
3. TEPALAS
3.1. |
Markė: … |
3.2. |
Specifikacija: … |
3.3. |
Amerikos automobilių inžinierių sąjungos (SAE) nustatyta klampa: … |
Detalūs matavimų rezultatai (1)
Variklio sūkių dažnis, min– 1 |
|
|
|
Išmatuotas sukimo momentas (Nm) |
|
|
|
Išmatuota galia (kW) |
|
|
|
Išmatuotas degalų srautas (g/h) |
|
|
|
Barometrinis slėgis (kPa) |
|
|
|
Vandens garų slėgis (kPa) |
|
|
|
Įleidžiamo oro temperatūra (K) |
|
|
|
1 lentelėje išvardytiems įrenginiams skirta perteklinė galia, kuri turi būti pridėta (kW) |
Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 |
|
|
Iš viso (kW) |
|
||
Galios pataisos koeficientas |
|
|
|
Pakoreguota stabdymo galia (kW) |
|
|
|
Naudingoji galia (kW) |
|
|
|
Vardinis sukimo momentas (Nm) |
|
|
|
Pataisytas savitasis kuro suvartojimas (g/(kWh)) (2) |
|
|
|
Aušinimo skysčio temperatūra įvade (K) |
|
|
|
Tepalinės alyvos temperatūra matavimo taške (K) |
|
|
|
Oro temperatūra už kompresoriaus (K) (3) |
|
|
|
Degalų temperatūra įpurškimo siurblio įvade, (K) |
|
|
|
Oro temperatūra už įpurškiamo oro aušintuvo (K) (3) |
|
|
|
Slėgis už kompresoriaus (kPa) |
|
|
|
Slėgis už įpurškiamo oro aušintuvo (kPa) |
|
|
|
Įleidžiamo oro išretėjimo lygis (Pa) |
|
|
|
Išmetimo sistemos priešslėgis (Pa) |
|
|
|
Degalų tiekimas (mm3/per taktą arba ciklą) (3) |
|
|
(1) Naudingosios galios ir naudingojo sukimo momento charakteristikų kreivės nubraižomos kaip variklio sūkių dažnio funkcija.
(2) Apskaičiuojama atsižvelgiant į slėginio uždegimo ir priverstinio uždegimo variklių naudingąją galią; šiuo atveju dauginama iš galios pataisos koeficiento.
(3) Išbraukti, kas netaikoma.
5 PRIEDAS
VARIKLIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
1. VARIKLIŲ ŠEIMĄ APIBRĖŽIANTYS PARAMETRAI
Variklių šeima gali būti apibrėžiama pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri tos šeimos varikliams. Tam tikrais atvejais parametrai gali būti susiję. Į šį poveikį taip pat reikia atsižvelgti siekiant, kad variklių šeimai būtų priskirti tik varikliai su panašiomis išmetalų charakteristikomis.
Kad būtų galima padaryti išvadą, kad varikliai priklauso tai pačiai variklių šeimai, šių jiems taikytinų parametrų sąrašas turi būti bendras.
1.1. |
Degimo ciklas:
|
1.2. |
Aušalas:
|
1.3. |
Atskiro cilindro tūris: Atskiro cilindro tūris, t. y. 85–100 % didžiausio tos pačios variklių šeimos variklio cilindro tūrio. |
1.4. |
Oro įsiurbimo būdas:
|
1.5. |
Degalų rūšis:
|
1.6. |
Degimo kameros tipas ir (arba) konstrukcija:
|
1.7. |
Vožtuvų ir angų - konfigūracija, dydis ir skaičius:
|
1.8. |
Degalų sistema
|
1.9. |
Įvairios charakteristikos:
|
1.10. |
Išmetamųjų dujų baigiamasis apdorojimas:
|
2. PIRMINIO VARIKLIO PASIRINKIMAS
2.1. |
Pagrindinis variklių šeimos pirminio variklio pasirinkimo kriterijus – per vieną taktą įpurkštų degalų didžiausias kiekis esant deklaruoto sukimo momento didžiausiam dažniui. Jeigu šis pagrindinis kriterijus taikytinas dviem ar daugiau variklių, pirminis variklis pasirenkamas taikant antrinį kriterijų – per vieną taktą įpurkštų degalų didžiausią kiekį esant vardiniam sūkių dažniui. Tam tikromis aplinkybėmis patvirtinimą suteikianti institucija gali nuspręsti, kad variklių šeimą galima tiksliausiai apibrėžti išbandant antrąjį variklį. Tuomet patvirtinimą suteikianti institucija bandymams gali atrinkti antrąjį variklį. |
2.2. |
Kibirkštinio uždegimo variklių šeimos pirminis variklis atrenkamas taikant pirminį kriterijų – degalų srautą (g/h). |
6 PRIEDAS
GAMYBOS ATITIKTIES PATIKROS
1. BENDROJI INFORMACIJA
Šie reikalavimai suderinami su bandymais, kurie turi būti atlikti siekiant patikrinti gamybos atitiktį, vadovaujantis šios taisyklės 6.2 punktu.
2. BANDYMO PROCEDŪROS
Naudojami šios taisyklės 4 priede aprašytas bandymo metodas ir matavimo prietaisai.
3. BANDINIŲ ATRANKA
3.1. Variklio tipas
Turi būti pasirinktas vienas variklis. Jeigu, atlikus 5.1 punkte nurodytą bandymą, padaroma išvada, kad variklis neatitinka šios taisyklės reikalavimų, turi būti išbandyti dar du varikliai.
3.2. Variklių šeima
Jeigu patvirtinimas teikiamas variklių šeimai, gamybos atitiktis tikrinama pasirenkant vieną šeimos variklį, tačiau ne pirminį variklį. Jeigu gamybos atitikties patikros rezultatai nepriimtini, tikrinami dar du to paties tipo varikliai.
4. MATAVIMO KRITERIJAI
4.1. Vidaus degimo variklio naudingoji galia ir savitasis degalų suvartojimas
Matuojama taikant pakankamo dydžio variklio sūkių dažnį, kad būtų galima tiksliai nustatyti galios, sukimo momento ir savitojo degalų suvartojimo kreives nuo gamintojo rekomenduojamos mažiausios iki didžiausios sūkių dažnio vertės, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.9 ir 2.11 punktuose.
Technikos tarnybos išmatuotos atrinktojo variklio vertės visuose kreivės matavimo taškuose neturi skirtis daugiau kaip ± 5 %, kai matuojama naudingoji galia (sukimo momentas), ir ± 10 %, kai matuojamas savitasis degalų suvartojimas; leidžiamoji nuokrypa neturi viršyti ± 5 % variklio sūkių dažnio.
5. REZULTATŲ VERTINIMAS
Jeigu 3 dalyje nurodyto antrojo ir (arba) trečiojo variklio naudingosios galios ir degalų suvartojimo matavimo rezultatai neatitinka 4 dalies reikalavimų, daroma išvada, kad gamyba neatitinka šios taisyklės reikalavimų, todėl turi būti taikomos šios taisyklės 7 dalies nuostatos.
7 PRIEDAS
ETALONINIŲ DEGALŲ TECHNINIAI DUOMENYS
1. Suskystintų naftos dujų etaloninių degalų techniniai duomenys
Parametras |
Vienetas |
A degalų ribinės vertės |
B degalų ribinės vertės |
Bandymo metodas |
||
Mažiausia |
Didžiausia |
Mažiausia |
Didžiausia |
|||
Variklio oktaninis skaičius |
1 |
92,5 (1) |
|
92,5 |
|
EN 589 B priedas |
Sudėtis: |
|
|
|
|
|
|
C3 kiekis |
% tūrio |
48 |
52 |
83 |
87 |
|
C4 kiekis |
% tūrio |
48 |
52 |
13 |
17 |
ISO 7941 |
Alkenai |
% tūrio |
|
12 |
|
14 |
|
Išgarinimo likutis |
mg/kg |
|
50 |
|
50 |
NFM 41–015 |
Bendras sieros kiekis |
masės milijoninė dalis (1) |
|
50 |
|
50 |
EN 24260 |
Vandenilio sulfidas |
— |
|
nėra |
|
nėra |
ISO 8819 |
Vario juostelės korozija |
klasifikavimas |
|
1 klasė |
|
1 klasė |
ISO 6251 (2) |
Vanduo, esant 0 °C |
|
|
nėra |
|
nėra |
apžiūra |
2. Gamtinių dujų etaloninių degalų techniniai duomenys
Europos rinkoje yra dviejų tipų degalai:
— |
H tipas, kurio kraštinės etaloninių degalų rūšys yra GR ir G23, |
— |
L tipas, kurio kraštinės etaloninių degalų rūšys yra G23 ir G25. |
Toliau apibendrinamos GR, G23 ir G25 rūšių etaloninių degalų charakteristikos:
Etaloniniai degalai GR
Charakteristikos |
Vienetai |
Pagrindas |
Ribinės vertės |
Bandymo metodas |
|
Mažiausia |
Didžiausia |
||||
Sudėtis: |
|
|
|
|
|
Metanas |
|
87 |
84 |
89 |
|
Etanas |
|
13 |
11 |
15 |
|
Likutis (3) |
% mol |
— |
— |
1 |
ISO 6974 |
Sieros kiekis |
mg/m3 (4) |
— |
— |
10 |
ISO 6326–5 |
Etaloniniai degalai G23
Charakteristikos |
Vienetai |
Pagrindas |
Ribinės vertės |
Bandymo metodas |
|
Mažiausia |
Didžiausia |
||||
Sudėtis: |
|
|
|
|
|
Metanas |
|
92,5 |
91,5 |
93,5 |
|
Likutis (5) |
% mol |
— |
— |
1 |
ISO 6974 |
N2 |
|
7,5 |
6,5 |
8,5 |
|
Sieros kiekis |
mg/m3 (6) |
— |
— |
10 |
ISO 6326–5 |
Etaloniniai degalai G25
Charakteristikos |
Vienetai |
Pagrindas |
Ribinės vertės |
Bandymo metodas |
|
Mažiausia |
Didžiausia |
||||
Sudėtis: |
|
|
|
|
|
Metanas |
|
86 |
84 |
88 |
|
Likutis (7) |
% mol |
— |
— |
1 |
ISO 6974 |
N2 |
|
14 |
12 |
16 |
|
Sieros kiekis |
mg/m3 (8) |
— |
— |
10 |
ISO 6326–5 |
3. Priverstinio uždegimo varikliams skirti etaloniniai degalai
Parametras |
Vienetas |
Ribinės vertės (2) |
Bandymo metodas |
Leidinys |
|||
Mažiausia |
Didžiausia |
||||||
Tiriamasis oktaninis skaičius (TOS) |
|
95,0 |
— |
EN 25164 |
1993 |
||
Variklinis oktaninis skaičius (VOS) |
|
85,0 |
— |
EN 25163 |
1993 |
||
Tankis, esant 15 °C |
kg/m3 |
748 |
775 |
ISO 3675 |
1995 |
||
Garų slėgis pagal Reidą |
kPa |
56,0 |
95,0 |
EN 12 |
1993 |
||
Distiliacija: |
|
|
|
|
|
||
|
°C |
24 |
40 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
||
|
proc. v/v |
49,0 |
57,0 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
||
|
proc. v/v |
81,0 |
87,0 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
||
|
°C |
190 |
215 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
||
Likutis |
proc. |
— |
2 |
EN-ISO 3405 |
|
||
Angliavandenilių analizė: |
|
|
|
|
|
||
|
proc. v/v |
— |
10 |
ASTM D 1319 |
1995 |
||
|
proc. v/v |
28,0 |
40,0 |
ASTM D 1319 |
1995 |
||
|
proc. v/v |
— |
1,0 |
ankst. EN 12177 |
1998 |
||
|
|
— |
Likutis |
ASTM D 1319 |
1995 |
||
Anglies ir (arba) angliavandenilių santykis |
|
Ataskaita |
Ataskaita |
|
|
||
Atsparumas oksidacijai (5) |
mn |
480 |
— |
EN-ISO 7536 |
1996 |
||
Deguonies kiekis (6) |
proc. m/m |
— |
2,3 |
EN 1601 |
1997 |
||
Dervų kiekis |
mg/ml |
— |
0,04 |
EN-ISO 6246 |
1997 |
||
Sieros kiekis (7) |
mg/kg |
— |
100 |
ankst. EN-ISO 14596 |
1998 |
||
Vario korozija esant 50 °C |
|
— |
1 |
EN-ISO 2160 |
1995 |
||
Švino kiekis |
g/l |
— |
0,005 |
EN 237 |
1996 |
||
Fosforo kiekis |
g/l |
— |
0,0013 |
ASTM D 3231 |
1994 |
4. Slėginio uždegimo varikliams skirti etaloniniai degalai (1)
|
Ribinės vertės ir vienetai (2) |
Bandymo metodas |
Cetaninis skaičius (4) |
mažiausia 45(7), daugiausia 50 |
ISO 5165 |
Tankis, esant 15 °C |
mažiausia 835 kg/m3, daugiausia 845 kg/m3 (10) |
ISO 3675, ASTM D 4052 |
Distiliacija (3), esant 95 % taškui |
daugiausia 370 °C |
ISO 3405 |
Klampa, esant 40 °C |
mažiausia 2,5 mm2/s, daugiausia 3,5 mm2/s |
ISO 3104 |
Sieros kiekis |
mažiausia 0,1 % masės (9), daugiausia 0,2 % masės (8) |
ISO 8754, EN 24260 |
Pliūpsnio temperatūra |
mažiausia 55 °C |
ISO 2719 |
Ribinė filtruojamumo temperatūra |
mažiausia/daugiausia + 5 °C |
EN 116 |
Vario korozija |
daugiausia 1 |
ISO 2160 |
Koksingumas pagal Conradsoną (10 % distiliacijos likučio) |
daugiausia 0,3 % masės |
ISO 10370 |
Pelenų kiekis |
daugiausia 0,01 % masės |
ASTM D 482 (12) |
Vandens kiekis |
daugiausia 0,05 % masės |
ASTM D 95, D 1744 |
Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius |
mažiausia 0,20 mg KOH/g |
|
Atsparumas oksidacijai (5) |
daugiausiai 2,5 mg/100 ml |
ASTM D 2274 |
Gersa (6) |
|
|
Pastabos
(1) |
Jeigu reikia apskaičiuoti variklio ar transporto priemonės šiluminį efektyvumą, degalų kaloringumo vertė gali būti apskaičiuota pagal šią formulę: specifinė energija (šilumingumas) (grynasis) MJ/kg = (46,423 – 8,792 × d2 + 3,17 × d) × (1 – (x + y + s)) + 9,42 × s – 2,499 × x Čia:
|
(2) |
Specifikacijose nurodytos „tikrosios vertės“. Jų ribinės vertės nustatytos pagal ASTMD D 3244 „Naftos produktų kokybės aptarimo pagrindo nustatymas“ (angl. „Defining a Basis for Petroleum Product Quality Disputes“) normas, o mažiausioji vertė nustatyta atsižvelgiant į mažiausią 2R dydžio skirtumą virš nulio; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas yra 4R (R – atkuriamumas). Nepaisydamas šių statistikos požiūriu būtinų priemonių, degalų gamintojas vis tiek turi siekti nulinės vertės, kuriai esant numatoma didžiausioji vertė yra 2R, ir vidutinės vertės, kai nurodomos apatinė ir viršutinė ribinės vertės. Prireikus išsiaiškinti, ar degalai atitinka specifikacijose nurodytus reikalavimus, taikomos ASTM D 3244 normos. |
(3) |
Nurodyti skaičiai reiškia išgarintą kiekį (surinktas kiekis % + nuostolių kiekis %). |
(4) |
Cetaninio indekso intervalas neatitinka reikalavimo, kad intervalas būtų ne mažesnis kaip 4R. Tačiau kilus ginčui tarp tiekėjo ir vartotojo, jį galima spręsti taikant ASTM D 3244 normas ir atliekant užtektinai pakartotinių matavimų, būtinų reikiamam tikslumui pasiekti, užuot taikius pavienes vertes. |
(5) |
Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad saugojimo laikas sutrumpės. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju. |
(6) |
Šie degalai turi būti sudaryti tik tiesioginių frakcijų ir krekinguoto angliavandenilių distiliato komponentų pagrindu; leidžiama desulfuruoti. Juose neturi būti jokių metalų priedų ar cetaninio skaičiaus gersos. |
(7) |
Leidžiamos žemesnės vertės, tačiau tokiu atveju turi būti praneštas naudojamų etaloninių degalų cetaninis skaičius. |
(8) |
Leidžiamos didesnės vertės, tačiau tokiu atveju turi būti praneštas naudojamų etaloninių degalų sieros kiekis. |
(9) |
Turi būti atliekama nuolatinė peržiūra, atsižvelgiant į rinkose vyraujančias tendencijas. Kad, pareiškėjui paprašius, būtų galima išduoti pradinį variklio be išmetamųjų dujų baigiamojo apdorojimo įtaiso patvirtinimą, leidžiamas mažiausiais sieros masės kiekis turi būti 0,050 %, tad tokiu atveju išmatuota kietųjų dalelių koncentracija turi būti patikslinta ją padidinant iki vidutinės vertės, kuri nominaliai apibrėžiama sieros kiekiui degaluose (0,150 % masės) taikant šią lygtį: PTadj = PT + [SFC × 0,0917 × (NSLF – FSF)] Čia:
Svertinio savitojo degalų suvartojimo apskaičiavimo lygtis:
Čia: Pi = Pm,i + PAE,i Vadovaujantis 6 dalies nuostatomis, siekiant užtikrinti gamybos vertinimo atitiktį, reikia laikytis reikalavimų naudoti etaloninius degalus, kurių sieros kiekis atitinka mažiausią (didžiausią) 0,1 % (0,2 %) masės koncentraciją. |
(10) |
Leidžiamos didesnės vertės (iki 855 kg/m3), tačiau tokiu atveju turi būti nurodytas naudojamų etaloninių degalų tankis. Vadovaujantis 6 dalies nuostatomis, siekiant užtikrinti gamybos vertinimo atitiktį, reikia laikytis reikalavimų naudoti etaloninius degalus, kurie atitinka mažiausio (didžiausio) 835 kg/m3 (845 kg/m3) kiekio reikalavimą. |
(11) |
Turi būti atliekama nuolatinė degalų charakteristikų ir ribinių verčių peržiūra, atsižvelgiant į rinkose vyraujančias tendencijas. |
(12) |
Nuo įgyvendinimo dienos turi būti pakeista EN/ISO 6245. |
(1) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.
(2) Jeigu bandinyje yra korozijos inhibitorių ar kitų cheminių medžiagų, dėl kurių sumažėja bandinio korozinis poveikis varinei plokštelei, gali būti, kad šiuo būdu nepavyks tiksliai nustatyti, ar yra koroziją sukeliančių medžiagų. Todėl draudžiama pridėti minėtų junginių, stengiantis paveikti bandymo rezultatus.
(3) Inertinės dujos + C2+.
(4) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.
(5) Inertinės dujos (kurios skiriasi nuo N2) +C2 +C2+
(6) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.
(7) Inertinės dujos (kurios skiriasi nuo N2) +C2 +C2+.
(8) Vertė turi būti nustatyta standartinėmis sąlygomis: esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.