ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.251.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 251 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
53 tomas |
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
||
|
|
||
|
|
||
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
2010/570/ES, Euratomas |
|
|
* |
||
|
|
2010/571/ES |
|
|
* |
2010 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB priedas dėl švino, gyvsidabrio, kadmio, šešiavalenčio chromo, polibromintų bifenilų ir polibromintų difenileterių naudojimo išimčių siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 6403) ( 1 ) |
|
|
|
REKOMENDACIJOS |
|
|
|
2010/572/ES |
|
|
* |
2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos rekomendacija dėl naujos kartos prieigos (NKP) tinklų prieigos reguliavimo ( 1 ) |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
25.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 251/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 845/2010
2010 m. rugsėjo 23 d.
kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius tunus Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (2), nustatomos kvotos 2010 metams. |
(2) |
Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2010 metams skirtą kvotą. |
(3) |
Todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Kvotos išnaudojimas
Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2010 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.
2 straipsnis
Draudimas
Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama laikyti laivuose, perkelti, perkrauti arba iškrauti tų laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 23 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Lowri EVANS
Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktorius
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
PRIEDAS
Nr. |
27/T&Q |
Valstybė Narė |
Portugalija |
Ištekliai |
BFT/AE045W |
Rūšis |
Paprastasis tunas (Thunnus thynnus) |
Zona |
Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra |
Data |
2010 7 23 |
25.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 251/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 846/2010
2010 m. rugsėjo 24 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 25 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 24 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
MA |
82,9 |
MK |
47,2 |
|
TR |
50,2 |
|
XS |
58,9 |
|
ZZ |
59,8 |
|
0707 00 05 |
TR |
127,9 |
ZZ |
127,9 |
|
0709 90 70 |
TR |
116,5 |
ZZ |
116,5 |
|
0805 50 10 |
AR |
100,5 |
CL |
118,6 |
|
IL |
127,5 |
|
TR |
104,9 |
|
UY |
139,0 |
|
ZA |
106,2 |
|
ZZ |
116,1 |
|
0806 10 10 |
TR |
120,9 |
ZZ |
120,9 |
|
0808 10 80 |
AR |
63,5 |
BR |
68,3 |
|
CL |
91,6 |
|
NZ |
103,2 |
|
US |
128,5 |
|
ZA |
92,8 |
|
ZZ |
91,3 |
|
0808 20 50 |
CN |
54,1 |
ZA |
88,6 |
|
ZZ |
71,4 |
|
0809 30 |
TR |
149,8 |
ZZ |
149,8 |
|
0809 40 05 |
BA |
53,5 |
MK |
45,0 |
|
ZZ |
49,3 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
25.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 251/5 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 847/2010
2010 m. rugsėjo 24 d.
dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti 2010 m. rugsėjo mėn.
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),
atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į 1998 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 327/98, atidarantį tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir numatantį jų administravimą (3), ypač į jo 5 straipsnio pirmą pastraipą,
kadangi:
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 327/98 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to reglamento IX priedu, ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka. |
(2) |
Rugsėjo mėn. laikotarpio dalis yra ketvirtoji kvotų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte, laikotarpio dalis; trečioji kvotų, nurodytų tos dalies d punkte, laikotarpio dalis ir pirmoji kvotos, nurodytos tos dalies e punkte, laikotarpio dalis. |
(3) |
Iš pranešimo, pateikto remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 8 straipsnio a punktu, paaiškėjo, kad pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2010 m. rugsėjo mėn. darbo dienų pateiktose kvotų, kurių eilės numeriai) yra 09.4118 – 09.4119 – 09.4168, paraiškose nurodyti kiekiai viršija tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį. Todėl kiekį, kuriam eksportuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal paskirstymo koeficientą, taikomą pagal atitinkamą (-as) kvotą (-as) prašomam kiekiui. |
(4) |
Iš minėto pranešimo taip pat paaiškėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 327/98 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2010 m. rugsėjo mėn. darbo dienų pateiktose tarifinių kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4117, paraiškose nurodyti kiekiai yra mažesni už tam laikotarpiui likusį nepanaudotą kiekį. |
(5) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 2 straipsniu rugsėjo mėn. nepanaudotas kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4130, priskiriami kvotos, kurios eilės numeris 09.4138, kitai laikotarpio daliai. |
(6) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 327/98 5 straipsnio pirma pastraipa taip pat reikėtų nustatyti visą likusį nepanaudotą kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4138 ir 09.4168, kiekį, priskiriamą kitai kvotos laikotarpio daliai. |
(7) |
Kad būtų užtikrintas veiksmingas importo licencijų išdavimo tvarkos administravimas, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Pagal ryžių importo licencijų paraiškas, pateiktas per dešimt pirmųjų 2010 m. rugsėjo mėn. darbo dienų, laikantis Reglamente (EB) Nr. 327/98 nustatytų ryžių kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4118 - 09.4119 - 09.4168, licencijos prašomam kiekiui importuoti išduodamos pritaikius šio reglamento priede nurodytą (-us) paskirstymo koeficientą (-us).
2. Visas likęs nepanaudotas Reglamente (EB) Nr. 327/98 nurodytų kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4138 ir 09.4168, kitai laikotarpio daliai priskirtas kiekis nustatytas šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 24 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.
PRIEDAS
Kiekis, skiriamas 2010 m. rugsėjo mėnesiui ir kiekis, numatytas kitai kvotos laikotarpio daliai remiantis Reglamentu (EB) Nr. 327/98
a) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:
Kilmės šalis |
Eilės nr. |
2010 m. rugsėjo mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas |
Visas 2010 m. spalio mėnesiui likęs nepanaudotas kiekis (kg) |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
09.4127 |
— (1) |
|
Tailandas |
09.4128 |
— (1) |
|
Australija |
09.4129 |
— (1) |
|
Kitos kilmės šalys |
09.4130 |
— (2) |
|
Visos šalys |
09.4138 |
|
4 127 145 |
b) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų visiškai arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 30, kvota:
Kilmės šalis |
Eilės nr. |
2010 m. rugsėjo mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas |
Tailandas |
09.4112 |
— (3) |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
09.4116 |
— (3) |
Indija |
09.4117 |
— (4) |
Pakistanas |
09.4118 |
9,553656 % |
Kitos kilmės šalys |
09.4119 |
1,995380 % |
Visos šalys |
09.4166 |
— (3) |
c) Reglamento (EB) Nr. 327/98 1 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skaldytų ryžių, kurių KN kodas yra 1006 40, kvota:
Kilmės šalis |
Eilės nr. |
2010 m. rugsėjo mėnesiui nustatytas paskirstymo koeficientas |
Visas 2010 m. spalio mėnesiui likęs nepanaudotas kiekis (kg) |
Visos šalys |
09.4168 |
1,402856 % |
0 |
(1) Prašomas kiekis neviršija skirto kiekio arba yra jam lygus, visos paraiškos patenkinamos.
(2) Šiai laikotarpio daliai kiekis neskirtas.
(3) Šiai laikotarpio daliai kiekis neskirtas.
(4) Prašomas kiekis neviršija skirto kiekio arba yra jam lygus, visos paraiškos patenkinamos.
SPRENDIMAI
25.9.2010 |
LT XM |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 251/8 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2010 m. rugsėjo 13 d.
kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d.
(2010/570/ES, Euratomas)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 300 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnį, kartu su Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir prie Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, 7 straipsniu,
atsižvelgdama į visų valstybių narių pasiūlymus,
atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,
kadangi:
(1) |
dabartinių Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių įgaliojimai baigiasi 2010 m. rugsėjo 20 d. (1). Todėl reikia paskirti to Komiteto narius penkerių metų kadencijai nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. |
(2) |
Kiekviena valstybė narė pateikė sąrašą, kuriame nurodyta tiek kandidatų, kiek Sutartimi tai valstybei yra skirta vietų, ir kurie yra darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų atstovai, pirmiausia socialinėje ekonominėje, pilietinėje, profesinėje bei kultūros srityse. Tačiau, Rumunijos Vyriausybė vėliau pasiūlys dar vieną kandidatą sąrašui užpildyti, atsižvelgiant į Sutartimi Rumunijai skirtą vietų skaičių, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Šio sprendimo priede išvardyti asmenys skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariais laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
S. VANACKERE
(1) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos sprendimas 2006/524/EB, Euratomas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Čekijai, Vokietijai, Estijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Vengrijai, Maltai, Austrijai, Slovėnijai ir Slovakijai atstovaujančių narių paskyrimo (OL L 207, 2006 7 28, p. 30); 2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas 2006/651/EB, Euratomas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Belgijai, Graikijai, Airijai, Kiprui, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai, Suomijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei, taip pat dviejų Italijai atstovaujančių narių skyrimo (OL L 269, 2006 9 28, p. 13); 2006 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas 2006/703/EB, Euratomas, dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Danijai atstovaujančių narių skyrimo (OL L 291, 2006 10 21, p. 33); ir 2007 m. sausio 1 d. Tarybos sprendimas 2007/3/EB, Euratomas dėl Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių, atstovaujančių Bulgarijai ir Rumunijai, skyrimo (OL L 1, 2007 1 4, p. 6).
ПРИЛОЖЕНИЕ - ANEXO - PŘÍLOHA - BILAG - ANHANG - LISA ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ - ANNEX - ANNEXE - ALLEGATO - PIELIKUMS PRIEDAS - MELLÉKLET - ANNESS - BIJLAGE - ZAŁĄCZNIK ANEXO - ANEXĂ - PRÍLOHA - PRILOGA - LIITE - BILAGA
Членове / Miembros / Členové / Medlemmer / Mitglieder / Liikmed / Μέλη / Members / Membres / Membri / Locekļi / Nariai / Tagok / Membri / Leden / Członkowie / Membros / Membri / Členovia / Člani / Jäsenet / Ledamöter
BELGIJA
|
M. Tony VANDEPUTTE Administrateur délégué honoraire et conseiller général de la Fédération des entreprises de Belgique (FEB) |
|
M. Robert de MÛELENAERE Administrateur délégué à la Confédération de la construction |
|
M. Yves VERSCHUEREN Administrateur délégué d’Essenscia |
|
M. Daniel MAREELS Directeur général de Febelfin |
|
M. Bernard NOËL Secrétaire national de la CGSLB, syndicat libéral |
|
M. Claude ROLIN Secrétaire général ACV-CSC |
|
Mme Bérengère DUPUIS Conseiller — Services d’études, Confédération des syndicats chrétiens (CSC) |
|
M. André MORDANT Président honoraire de la Fédération générale du travail de Belgique (FGTB) |
|
Dhr. Xavier VERBOVEN Gewezen Algemeen Secretaris van het Algemeen Belgisch Vakverbond (ABVV) |
|
M. Jean-François HOFFELT Secrétaire général de la Fédération belge de l’économie sociale et des coopératives (Febecoop), président du Conseil national belge de la coopération et président du service externe pour la prévention et la protection au travail Arista |
|
M. Yves SOMVILLE Directeur du service d’études de la Fédération wallonne de l’agriculture (FWA) |
|
Dhr. Ronny LANNOO Adviseur-generaal UNIZO |
BULGARIJA
|
Ms Milena ANGELOVA Member of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), Bureau member of the European Economic and Social Committee, Secretary-General of the Асоциация на индустриалния капитал в България (АИКБ) (Bulgarian Industrial Capital Association, BICA) |
|
Mr Bojidar DANEV Member of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), member of the European Economic and Social Committee, Chairman of the Българска стопанска камара (БСК) (Bulgarian Industrial Association, BIA) |
|
Ms Lena RUSENOVA Member of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), member of the European Economic and Social Committee, Head Economist at the Конфедерацията на работодателите и индустриалците в България (КРИБ) (Confederation of Employers and Industrialists in Bulgaria, CEIB) |
|
Mr Georgi STOEV Member of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), Deputy-Chairman of the Българска търговско-промишлена палата (БТПП) (Bulgarian Chamber of Commerce and Industry, BCCI) |
|
Mr Plamen DIMITROV Chairman of the постоянната комисия по труд, доходи, жизнено равнище и индустриални отношения на ИСС (Standing Committee on Labour, Incomes, Standard of Living and Industrial Relations of the Bulgarian Economic and Social Council), member of the European Economic and Social Committee, Vice-President of КНСБ (CITUB, Confederation of Independent Trade Unions of Bulgaria) |
|
Mr Dimiter MANOLOV Member of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), member of the European Economic and Social Committee, Vice-President of КТ „Подкрепа“ (Confederation of Labour „Podkrepa“) |
|
Mr Veselin MITOV Member of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), member of the European Economic and Social Committee, Confederate Secretary of КТ „Подкрепа“ (Confederation of Labour „Podkrepa“) |
|
Mr Jeliazko CHRISTOV Member of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), member of the European Economic and Social Committee, President of КНСБ (CITUB, Confederation of Independent Trade Unions of Bulgaria) |
|
Mr Lalko DULEVSKI President of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), Head of the катедра в Университета за национално и световно стопанство (Human Resources and Social Protection Department at the University of National and World Economy) |
|
Mr Plamen ZACHARIEV Vice-President of the ИСС (Bulgarian Economic and Social Council), President of the Национален център за социална рехабилитация (НЦСР) (National Centre for Social Rehabilitation, NCSR) |
|
Mr Lyubomir HADJIYSKI Member of the European Economic and Social Committee, Marketing Manager for the auditing firm Grant Thornton Bulgaria |
|
Ms Diliana SLAVOVA Executive Director of the Национален млечен борд (National Milk Board) and the Национална асоциация на млекопреработвателите (National Association of Milk Producers), member of the European Commission High-Level Group on Milk |
ČEKIJOS RESPUBLIKA
|
Vladimíra DRBALOVÁ Ředitelka Sekce mezinárodních organizací a evropských záležitosti Svazu průmyslu a dopravy ČR |
|
Josef ZBOŘIL Člen představenstva Svazu průmyslu a dopravy ČR |
|
Marie ZVOLSKÁ Specialistka odboru poradenských služeb Svazu českých a moravských výrobních družstev |
|
Ivan VOLEŠ Poradce prezidenta Hospodářské komory ČR pro mezinárodní vztahy |
|
Helena ČORNEJOVÁ Vedoucí sociálně-ekonomického oddělení Českomoravské konfederace odborových svazů |
|
Zdeněk MÁLEK Manažer ČMKOS pro sociální dialog a poradce ČMKOS |
|
Lucie STUDNIČNÁ Mezinárodní tajemnice Odborového svazu KOVO |
|
Dana ŠTECHOVÁ Poradkyně, Oddělení ČMKOS pro evropské a další mezinárodní vztahy |
|
Roman HAKEN Místopředseda Rady vlády ČR pro nestátní neziskové organizace a předseda jejího Výboru pro spolupráci s regiony |
|
Ludvík JÍROVEC Člen Hospodářské komory ČR, člen Agrární komory ČR, expert v COPA-COGEGA/Brusel |
|
Jaroslav NĚMEC Ředitel Arcidiecézní charity Praha |
|
Pavel TRANTINA Manažer projektů a spolupráce s EU v České radě dětí a mládeže, expert UNDP pro tvorbu zákona o dobrovolnictví v Bosně a Hercegovině |
DANIJA
|
Ms Dorthe ANDERSEN Director EU policy, Confederation of Danish Employers |
|
Ms Sinne Alsing CONAN Director of European Affairs, Confederation of Danish Industry |
|
Mr Nils Juhl ANDREASEN Managing Director, Danish Confederation of Employers’ Associations in Agriculture (SALA) |
|
Ms Marie-Louise KNUPPERT Secretary of International Relations, Danish Confederation of Trade Unions |
|
Mr Peder Munch HANSEN EU-Advisor, Danish Confederation of Trade Unions |
|
Mr Søren KARGAARD International Consultant, FTF — Confederation of Professionals in Denmark |
|
Mr Ask Abildgaard ANDERSEN Policy Officer, Disabled Peoples Organisations Denmark |
|
Ms Benedicte FEDERSPIEL Senior Advisor, Danish Consumer Council |
|
Ms Mette Pia KINDBERG Vice Chair Person, Women’s Council in Denmark |
VOKIETIJA
|
Mr Peter CLEVER Mitglied der Hauptgeschäftsführung der Bundesvereinigung der Deutschen Arbeitgeberverbände (BDA) (Member of the Executive Board of the National Union of German Employers’ Associations (BDA)) |
|
Mr Bernd DITTMANN Bereichsleiter Europa, Bundesverband der Deutschen Industrie (BDI) (Vice President and Executive Director Europe — Federation of German Industries (BDI)) |
|
Mr Göke FRERICHS Präsidiumsmitglied im Bundesverband des Deutschen Großhandel, Außenhandel, Dienstleistungen (BGA) (Board member, German Federation for Wholesale and Foreign Trade (BGA)) |
|
Mr Thomas ILKA Leiter der Vertretung des Deutschen Industrie- und Handelskammertages (DIHK) bei der EU (Director of the Representation to the EU of the Federation of German Chambers of Industry and Commerce (DIHK)) |
|
Mr Adalbert KIENLE Stellvertretender Generalsekretär des Deutschen Bauernverbandes (DBV) (Deputy General Secretary, German Farmers’ Association (DBV)) |
|
Mr Volker PETERSEN Stellvertretender Generalsekretär im Deutschen Raiffeisenverband e.V. (DRV) (Deputy Secretary-General of the Association of German Agricultural Credit Cooperatives (DRV)) |
|
Mr Joachim WÜRMELING Mitglied der Hauptgeschäftsführung des Gesamtverbandes der deutschen Versicherungswirtschaft e.V. (GDV) (Member of the Executive Board of the German Insurance Association (GDV)) |
|
Mr Joachim FRIED Leiter Wirtschaft, Politik und Regulierung bei der Deutschen Bahn (Director of Economics, Policy and Regulation, German Railways) |
|
Ms Gabriele BISCHOFF Bereichsleiterin Europapolitik beim Bundesvorstand des Deutschen Gewerkschaftsbundes (DGB) (Director of European Policy — Federal Executive of the German Trade Union Confederation (DGB)) |
|
Mr Claus MATECKI Mitglied des Geschäftsführenden Bundesvorstandes des Deutschen Gewerkschaftsbundes (DGB) (Member of the National Executive of the German Trade Union Confederation (DGB)) |
|
Mr Armin DUTTINÉ Leiter des EU-Verbindungsbüros ver.di (Director of the EU liaison office, German United Services Union (ver.di)) |
|
Mr Horst MUND Bereichsleiter Internationales IG Metall (Director of International Department, IG Metall) |
|
Mr Alexander GRAF VON SCHWERIN Berater Europäische Angelegenheiten beim Konzern Duisburger Versorgungs- und Verkehrsgesellschaft mbH (DVV Konzern) (European Affairs Adviser, DVV Konzern) |
|
Mr Hans-Joachim WILMS Europabeauftragter bei der IG Bauen — Agrar — Umwelt (IG Bau) (European Affairs Officer, German Trade Union for Construction, Agriculture and the Environment (IG BAU)) |
|
Mr Egbert BIERMANN Mitglied des Geschäftsführenden Hauptvorstandes der IG Bergbau, Chemie, Energie (IG BCE) (Member of the Executive Board of German Mining, Chemical and Energy Industrial Union (IG BCE)) |
|
Ms Michaela ROSENBERGER Stellvertretende Vorsitzende Gewerkschaft Nahrung — Genuss — Gaststätten (Deputy Chair of the German Trade Union of Food, Beverages, Tobacco, Hotel and Catering and Allied Workers) |
|
Mr Jürgen KEßLER Vorstandsvorsitzender Verbraucherzentrale Berlin (Chairman of the Board, Berlin Consumers’ Association) |
|
Mr Bernd SCHLÜTER Berater bei der Bundesarbeitsgemeinschaft der Freien Wohlfahrtspflege (BAGFW) (Advisor, Federal Association of Non-Statutory Welfare Services (BAGFW)) |
|
Ms Renate HEINISCH Mitglied im Bundesvorstand der Senioren-Organisationen (BAGSO) (Member of the Federal Association of German Senior Citizens’ Organisations (BAGSO)) |
|
Mr Frank STÖHR Zweiter Bundesvorsitzender dbb Beamtenbund und Tarifunion (Vice-President, Federal Board of Management, German Civil Service Federation) |
|
Mr Lutz RIBBE Direktor, Stiftung Europäisches Naturerbe (Euronatur) (Director, European Nature Heritage Fund (Euronatur)) |
|
Mr Prof. Dr Gerd WOLF Beauftragter der Helmholtz-Gemeinschaft Deutscher Forschungszentren (HGF) (Representative of the Helmholtz Association of German Research Centres (HGF)) |
|
Mr Holger SCHWANNECKE Generalsekretär des Zentralverbandes des Deutschen Handwerks (ZDH) (General Secretary, Central Association of German Craft Trades (ZDH)) |
|
Mr Arno METZLER Hauptgeschäftsführer des Bundesverbandes der Freien Berufe (BFB) (Chief Executive and Head of Brussels Office, German National Association of Liberal Professions (BFB)) |
ESTIJA
|
Ms Eve PÄÄRENDSON Estonian Employers’ Confederation, Director of International Relations |
|
Ms Reet TEDER Estonian Chamber of Commerce and Industry, policy director |
|
Ms Mare VIIES Estonian Employees’ Unions’ Confederation; Tallinn University of Technology, Researcher at Centre for Economic Research at TUT |
|
Ms Liina CARR Estonian Trade Union Confederation, International Secretary |
|
Mr Kaul NURM Estonian Farmers’ Federation, managing director |
|
Ms Mall HELLAM NGO Network of Estonian Nonprofit Organizations, member of the supervisory board; Executive Director of Open Estonia Foundation |
|
Mr Meelis JOOST Estonian Chamber of Disabled People, Foreign relations and European policy officer |
AIRIJA
|
Ms Heidi LOUGHEED Head of IBEC Europe |
|
Mr David CROUGHAN Head of Economics and Taxation, IBEC |
|
Mr Thomas McDONOGH Chairman, Thomas McDonogh and Sons Ltd |
|
Mr Jim McCUSKER Previously General Secretary of NIPSA |
|
Mr Manus O’RIORDAN Head of Research, SIPTU (rtd) |
|
Ms Sally Anne KINAHAN Assistant General Secretary, ICTU |
|
Ms Jillian VAN TURNHOUT Chief Executive, Children’s Rights Alliance, Former President National Youth Council of Ireland |
|
Mr Padraig WALSHE COPA President and former IFA President |
|
Ms Siobhán EGAN Policy and Advocacy Officer, BirdWatch Ireland |
GRAIKIJA
|
Mme Irini Ivoni PARI Fédération des industries grecques (SEB) |
|
M. Dimitris DIMITRIADIS Confédération nationale de commerce hellénique (ESEE) |
|
Μ. Georgios DRAKOPOULOS Association des entreprises helléniques de tourisme (SETE) |
|
Mme Anna BREDIMA Association des armateurs grecs (Ε.Ε.Ε.) |
|
M. Christos POLΥΖΟGOPOULOS Confédération générale grecque des ouvriers (GE.S.E.E.) |
|
M. Eleftherios PAPADOPOULOS Confédération générale grecque des ouvriers (GE.S.E.E.) |
|
M. Georgios DASSIS Confédération générale grecque des ouvriers (GE.S.E.E.) |
|
M. Spyridon PAPASΡΥROS Fédération des fonctionnaires |
|
M. Nikolaos LIOLIOS Confédération hellénique des coopératives agricoles (PASEGES) |
|
Mme Evangelia KEKELEKI Centre de protection des consommateurs (KEPKA) |
|
M. Panagiotis GKOFAS Confédération générale grecque de commerçants et artisans (GSBEE) |
|
M. Ioannis VARDAKASTANIS Confédération nationale de personnes handicapées (ESAmeA) |
ISPANIJA
|
Sr. Rafael BARBADILLO LÓPEZ Miembro de la Confederación Española de Organizaciones Empresariales (CEOE) |
|
Sra. Lourdes CAVERO MESTRE Miembro de la Confederación Española de Organizaciones Empresariales (CEOE) |
|
Sr. José María ESPUNY MOYANO Miembro de la Confederación Española de Organizaciones Empresariales (CEOE) |
|
Sra. Margarita LÓPEZ ALMENDÁRIZ Miembro de la Confederación Española de Organizaciones Empresariales (CEOE) |
|
Sr. Ángel PANERO FLÓREZ Miembro de la Confederación Española de Organizaciones Empresariales (CEOE) |
|
Sr. José Isaías RODRÍGUEZ GARCÍA-CARO Miembro de la Confederación Española de Organizaciones Empresariales (CEOE) |
|
Sr. José SARTORIOUS ÁLVAREZ DE BOHORQUES Miembro de la Confederación Española de Organizaciones Empresariales (CEOE) |
|
Sr. José María ZUFIAUR Presidente de la Fundación Educación y Trabajo |
|
Sra. Isabel CAÑO AGUILAR Directora de la Oficina de UGT en Bruselas |
|
Sr. Juan MENDOZA CASTRO Colaborador de UGT para Asuntos Internacionales |
|
Sra. Joana AGUDO Presidenta del Comité Coordinador de los Consejos Sindicales Interregionales de Comisiones Obreras (CC.OO.) |
|
Sr. Juan MORENO PRECIADO Responsable de la Oficina de la Confederación Sindical de Comisiones Obreras (CC.OO.) en Bruselas |
|
Sr. Luis Miguel PARIZA CASTAÑOS Secretaría de Política Internacional de la Confederación sindical de Comisiones Obreras (CC.OO.) |
|
Sra. Laura GONZÁLEZ TXABARRI Miembro del Comité Ejecutivo de ELA |
|
Sr. Javier SÁNCHEZ ANSÓ Responsable de Relaciones Internacionales, Estructuras Agrarias y Desarrollo Rural de la Comisión Ejecutiva de la Coordinadora de Organizaciones de Agricultores y Ganaderos (COAG) |
|
Sr. Miguel Ángel CABRA DE LUNA Función ejercida: Vocal de Relaciones Internacionales de la Confederación Empresarial Española de la Economía Social (CEPES) |
|
Sr. Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE Director de la Organización de Productores Asociados de Grandes Atuneros Congeladores (OPAGAC) |
|
Sr. José Manuel ROCHE RAMO Secretario de Relaciones Internacionales de UPA |
|
Sr. Pedro Raúl NARRO SÁNCHEZ Director de Asuntos Europeos de ASAJA |
|
Sr. Carlos TRÍAS PINTO Director en la Asociación General de Consumidores (ASGECO); Director en la Unión de Cooperativas de Consumidores y Usuarios de España (UNCCUE) |
|
Sr. Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER Secretario General de la Asociación de Usuarios de la Comunicación (AUC) |
PRANCŪZIJA
|
Mme Emmanuelle BUTAUD-STUBBS Déléguée générale de l’Union des industries textiles (UIT) |
|
M. Bernard HUVELIN Vice-président de la Fédération française du bâtiment (FFB) |
|
M. Stéphane BUFFETAUT Directeur chargé des relations institutionnelles, Veolia Environnement |
|
M. Henri MALOSSE Directeur, conseiller institutionnel pour les affaires européennes auprès de la présidence de l’ACFCI |
|
M. Philippe de BRAUER Président de la commission internationale de la Confédération générale des petites et moyennes entreprises (CGPME) |
|
M. Jean-Pierre CROUZET Vice-président de la CGAD, président de la Confédération nationale de la boulangerie française, membre du conseil national de l’Union professionnelle artisanale (UPA) |
|
M. Henri BRICHART Président de la Fédération nationale des producteurs de lait |
|
M. Éric PIGAL Délégué national de la Confédération française de l’encadrement/Confédération générale des cadres (CFE-CGC), en charge de la coordination du Comité économique et social européen, du CESE français et du Conseil économique et social régional |
|
M. Jacques LEMERCIER Président de l’international UNI Europa Poste&logistique — membre de la commission exécutive confédérale, Force ouvrière (FO) |
|
Mme Laure BATUT Assistante confédérale au secteur international et Europe, Force ouvrière (FO) |
|
M. Jean-Pierre COULON Secrétaire confédéral en charge des affaires européennes et internationales de la Confédération française des travailleurs chrétiens (CFTC) |
|
Mme Béatrice OUIN Chargée de mission au sein du service international et Europe de la Confédération française démocratique du travail (CFDT) |
|
M. Gérard DANTIN Chargé de mission au sein du service international et Europe de la Confédération française démocratique du travail (CFDT) |
|
Mme An LENOUAIL-MARLIERE Conseillère à l’espace Europe/international de la Confédération générale du travail (CGT) |
|
M. Denis MEYNENT Conseiller à l’espace Europe/international de la Confédération générale du travail (CGT) |
|
Mme Reine-Claude MADER-SAUSSAYE Présidente de la Confédération de la consommation, du logement et du cadre de vie (CLCV) |
|
M. Édouard de LAMAZE Avocat à la Cour, ancien délégué interministériel aux professions libérales, ancien membre du CEC, Union nationale des professions libérales (UNAPLE) |
|
M. Julien VALENTIN Agriculteur, responsable des nouvelles technologies de l’information et de la communication (NTIC), Centre national des jeunes agriculteurs (CNJA) |
|
M. Gilbert BROS Vice-président de l’Assemblée permanente des chambres d’agriculture (APCA) Président de la Chambre d’agriculture de Haute-Loire |
|
Mme Évelyne PICHENOT Présidente de la délégation pour l’Union européenne du Conseil économique, social et environnemental (CESE) français Membre du CESE français |
|
M. Joseph GUIMET Administrateur de l’Union nationale des associations familiales (UNAF), président du groupe de l’UNAF au CESE français |
|
M. Jean-Paul PANZANI Membre du comité exécutif, président de la Fédération nationale de la mutualité française (FNMF) |
|
M. Georges CINGAL Administrateur de France nature environnement |
|
M. Thierry LIBAERT Professeur, université de Louvain, maître de conférences en communication à l’Institut d'études politiques (IEP) catholique de Paris, membre de la commission gouvernance au Grenelle de l’environnement |
ITALIJA
|
Mr Mario CAMPLI Coordinatore politiche europee Legacoop |
|
Mr Luigi CAPRIOGLIO Consigliere nazionale della Confederazione Italiana Dirigenti e Alte Professionalità (CIDA) |
|
Mr Francesco CAVALLARO Segretario generale della CISAL (Confederazione Italiana Sindacati Autonomi Lavoratori) |
|
Mr Carmelo CEDRONE Professore incaricato di Politica Economica Europea, Univ. La Sapienza Roma — Componente del «Team Europe» — Collaboratore del Dipartimento Europeo ed Internazionale UIL (Unione Italiana del Lavoro) — Membro del Comitato Centrale UIL — Componente del Consiglio Direttivo del Movimento Europeo |
|
Mr Franco CHIRIACO Presidente del Sindacato Unitario Nazionale Inquilini ed Assegnatari (SUNIA) — Confederazione Generale Italiana del Lavoro (CGIL) |
|
Mr Roberto CONFALONIERI Segretario generale CONFEDIR (Confederazione dei Dirigenti Italiani e delle Alte Professionalità) — Consigliere CNEL (Consiglio Nazionale dell’Economia e del Lavoro) |
|
Mr Gianfranco DELL’ALBA Direttore della Delegazione di Confindustria presso l’Unione Europea |
|
Mr Pietro Francesco DE LOTTO Direttore Generale di Confartigianato Vicenza |
|
Mr Giancarlo DURANTE Direttore Centrale dell’Associazione Bancaria Italiana, Responsabile dell’area Sindacale e del Lavoro |
|
Mr Emilio FATOVIC Vice Segretario Generale CONFSAL (Confederazione Generale dei Sindacati Autonomi dei Lavoratori) con delega al privato |
|
Mr Giuseppe GUERINI Presidente Nazionale Federsolidarietà |
|
Mr Edgardo Maria IOZIA Segretario Nazionale Unione Italiana Lavoratori Credito Esattorie e Assicurazioni (UILCA) — Presidente UNI Europa Finanza |
|
Mr Giuseppe Antonio Maria IULIANO Dipartimento Politiche internazionali CISL (Confederazione Italiana Sindacati Lavoratori), Coordinatore di aree — Responsabile per l’Europa centro-orientale e per l’America latina |
|
Mr Luca JAHIER Presidente del Consiglio nazionale delle Associazioni Cristiane Lavoratori Italiani (ACLI) e responsabile relazioni internazionali |
|
Mr Antonio LONGO Presidente dell’Associazione Movimento Difesa del Cittadino — Direttore della testata giornalistica «Diritti & Consumi» |
|
Mr Sandro MASCIA Responsabile Ufficio di Rappresentanza della Confagricoltura di Bruxelles |
|
Mr Stefano PALMIERI Responsabile dell’Ufficio Europa della CGIL (Confederazione Generale Italiana del Lavoro) a Bruxelles |
|
Mr Antonello PEZZINI Imprenditore tessile-tecnico. Confindustria Bergamo |
|
Mr Antonio POLICA Dirigente Confederale UGL (Unione Generale del Lavoro) |
|
Mr Virgilio RANOCCHIARI Responsabile della Delegazione Fiat per l’Europa |
|
Mr Maurizio REALE Responsabile della Rappresentanza per le Relazioni con le Istituzioni Comunitarie — Coldiretti |
|
Ms Daniela RONDINELLI Responsabile Ufficio Internazionale FISASCAT CISL (Federazione Italiana Sindacati Addetti Commerciali Affitti Turismo — Confederazione Italiana Sindacati dei Lavoratori) |
|
Mr Corrado ROSSITTO Presidente Nazionale della Confederazione Italiana di Unione delle Professioni Intellettuali (CIU) |
|
Mr Claudio ROTTI Presidente AICE (Associazione Italiana Commercio Estero) |
KIPRAS
|
Μιχάλης Αντωνίου (Mr Michalis ANTONIOU) Βοηθός Γενικός Διευθυντής (Deputy Director General) Ομοσπονδία Εργοδοτών και Βιομηχάνων (ΟΕΒ) (Cyprus Employers and Industrialists Federation) |
|
Ανδρέας Λουρουτζιάτης (Mr Andreas LOUROUTZIATIS) Αντιπρόεδρος Κυπριακού Εμπορικού και Βιομηχανικού Επιμελητηρίου (ΚΕΒΕ) (Vice-President, Cyprus Chamber of Commerce and Industry) Κυπριακό Εμπορικό και Βιομηχανικό Επιμελητήριο (ΚΕΒΕ) (Cyprus Chamber of Commerce and Industry) |
|
Ανδρέας Παυλικκάς (Mr Andreas PAVLIKKAS) Υπεύθυνος Γραφείου Ερευνών και Μελετών (Head of Research and Studies Department) Παγκύπρια Εργατική Ομοσπονδία (ΠΕΟ) (Pancyprian Federation of Labour) |
|
Δημήτρης Κιττένης (Mr Dimitris KITTENIS) Τέως Γενικός Γραμματέας (Former Secretary-General) Συνομοσπονδία Εργαζομένων Κύπρου (ΣΕΚ) (Cyprus Workers’ Confederation) |
|
Κωστάκης Κωνσταντινíδης (Mr Costakis CONSTANTINIDES) Μέλος Κυπριακού Συνδέσμου Καταναλωτών (Member, Cyprus Consumers’ Association) |
|
Μηχάλης Λύτρας (Mr Michalis LITRAS) Γενικός Γραμματέας (Secretary-General) Παναγροτικής Ένωσης Κύπρου (Panagrarian Union of Cyprus) |
LATVIJA
|
Mr Vitālijs GAVRILOVS Latvijas Darba devēju konfederācijas (LDDK) prezidents |
|
Mr Gundars STRAUTMANIS Latvijas Tirdzniecības un rūpniecības kameras (LTRK) viceprezidents un LTRK Padomes loceklis |
|
Mr Pēteris KRĪGERS Latvijas Brīvo arodbiedrību savienības (LBAS) priekšsēdētājs |
|
Ms Ariadna ĀBELTIŅA Latvijas Brīvo arodbiedrību savienības (LBAS) ārējo sakaru koordinētāja starptautiskos jautājumos |
|
Mr Armands KRAUZE Lauksaimnieku organizāciju sadarbības padomes (LOSP) valdes priekšsēdētājs |
|
Ms Gunta ANČA Latvijas Cilvēku ar īpašām vajadzībām sadarbības organizācijas SUSTENTO valdes priekšsēdētāja |
|
Mr Andris GOBIŅŠ Eiropas Kustības Latvijā (EKL) prezidents |
LIETUVA
|
Mr Alfredas JONUŠKA Director General, Siauliai Chamber of Commerce, Industry and Crafts |
|
Mr Stasys KROPAS President, Association of Lithuania Banks; Vice-president, Lithuanian business confederation ICC Lithuania |
|
Mr Gintaras MORKIS Deputy Director General, Lithuanian Confederation of Industrialists |
|
Ms Gražina GRUZDIENĖ Chairman, Trade Union of Lithuanian Food Producers |
|
Ms Daiva KVEDARAITĖ Head of Information Centre, Lithuanian Trade Union Solidarumas |
|
Ms Inga PREIDIENĖ Vice-chairperson, Youth Organization, Lithuanian Labour Federation |
|
Mr Mindaugas MACIULEVIČIUS Director, Agricultural cooperative „Lietuviško ūkio kokybė“ |
|
Mr Zenonas Rokas RUDZIKAS Member, Lithuanian Academy of Sciences; Leading researcher, Institute of Theoretical Physics and Astronomy, Vilnius University |
|
Ms Indrė VAREIKYTĖ Member, Lithuanian Board of Education; Member, Youth Committee in the Tripartite Council of the Republic of Lithuania |
LIUKSEMBURGAS
|
Mme Viviane GOERGEN Secrétaire générale adjointe de la Confédération luxembourgeoise des syndicats chrétiens (LCGB) |
|
M. Raymond HENCKS Membre du comité exécutif de la Confédération générale de la fonction publique (CGFP) |
|
M. Paul RECKINGER Président honoraire de la Chambre des métiers du Grand-Duché de Luxembourg |
|
M. Jean-Claude REDING Président de la Confédération syndicale indépendante du Luxembourg (OGBL) |
|
Mme Josiane WILLEMS Directrice de la Centrale paysanne luxembourgeoise (CPL) |
|
M. Christian ZEYEN General Manager d’ArcelorMittal |
VENGRIJA
|
Antal CSUPORT Managing director, National Association of Strategic and Public Utility Companies |
|
Tamás NAGY Chairman, National Federation of Agricultural Cooperatives and Producers |
|
Dr. Péter VADÁSZ Co-chairman, Confederation of Hungarian Employers and Industrialists |
|
János VÉRTES Co-chairman in charge of international relations, National Federation of Traders and Caterers |
|
József KAPUVÁRI Member of the Board, National Confederation of Hungarian Trade Unions |
|
Dr. Ágnes CSER Co-chairman, LIGA Confederation |
|
Dr. Miklós PÁSZTOR Expert, National Federation of Workers’ Council |
|
Dr. János WELTNER Expert, Trade Union Block of Intellectual Employers |
|
Dr. Etele BARÁTH Hon. university professor, Hungarian Society for Urban Planning |
|
Kinga JOÓ Expert, HÖOK a Hallgatókért Foundation |
|
Dr. Lajos MIKULA Expert, Agricultural and Rural Youth Association |
|
Ákos TOPOLÁNSZKY Expert, „SOURCE“ Mental Helpers Association |
MALTA
|
Ms Grace ATTARD President, National Council of Women (NCW) |
|
Ms Anna Maria DARMANIN Council Member, Confederation of Malta Trade Unions (CMTU) |
|
Mr Vincent FARRUGIA Director General, Malta Chamber of Small and Medium Enterprises (GRTU) |
|
Mr Stefano MALLIA Vice President, Malta Chamber of Commerce, Enterprise and Industry (MCCEI) |
|
Mr Michael PARNIS Deputy General Secretary, General Workers Union |
NYDERLANDAI
|
Ms Johanna Anna VAN DEN BANDT-STEL Head of the Brussels Office of VNO-NCW and MKB-Nederland |
|
Ms Melanie Irmgard BOUWKNEGT Economic Policy Advisor at CNV |
|
Ms Marjolijn BULK Policy Advisor International Affairs at FNV |
|
Mr Joost Peter VAN IERSEL Member of the EESC |
|
Mr Willem Wolter MULLER Advisor International Affairs at MHP |
|
Mr Nicolaas Clemens Maria VAN NIEKERK Freelance management advisor/supervisor |
|
Mr Frank VAN OORSCHOT Senior Specialist International Affairs at LTO |
|
Mr Ullrich SCHRÖDER Permanent Delegate Brussels at MKB-Nederland |
|
Mr Martin SIECKER International Manager at FNV |
|
Mr Joannes Gertrudis Wilhelmina SIMONS Emeritus Professor Transport Economics Free University of Amsterdam, Member of the EESC |
|
Mr Dick WESTENDORP Emeritus General Director Consumers Union |
|
Ms Anna Antonia Maria VAN WEZEL Member of the EESC |
AUSTRIJA
|
Ms Waltraud KLASNIC Landeshauptmann a. D. |
|
Dr Johannes KLEEMANN Mitglied des Wirtschafts- und Sozialausschusses in den Mandatsperioden 2002-2006 und 2006-2010 |
|
Mag. Dipl. Ing. Johann KÖLTRINGER Hauptabteilungsleiter des Österreichischen Raiffeisenverbandes |
|
Mag. Christa SCHWENG Referentin der Wirtschaftskammer Österreich, Abteilung für Sozialpolitik und Gesundheit |
|
Mag. Thomas DELAPINA Geschäftsführer des Beirats für Wirtschafts- und Sozialfragen; Sekretär in der Kammer für Arbeiter und Angestellte für Wien |
|
Mag. Wolfgang GREIF Gewerkschaft der Privatangestellten, Druck, Journalismus, Papier; Bereichsleiter Europa, Konzerne und internationale Beziehungen |
|
Mr Thomas KATTNIG Gewerkschaft der Gemeindebediensteten; Leiter des Referats für Internationale Verbindungen |
|
Dr Christoph LECHNER Leiter der Abteilung Verfassungsrecht und Allgemeine und Internationale Sozialpolitik in der Kammer für Arbeiter und Angestellte für Niederösterreich |
|
Mag. Oliver RÖPKE Leiter des Europabüros des ÖGB |
|
Mr Alfred GAJDOSIK Vorsitzender-Stellvertreter der Gewerkschaft VIDA |
|
Mag. Gerfried GRUBER Referent der Landwirtschaftskammer Österreich |
|
Dr Anne-Marie SIGMUND Europabeauftragte des Bundeskomitees Freie Berufe Österreichs |
LENKIJA
|
Mr Krzysztof OSTROWSKI Consultant, Business Centre Club — Association of Employers |
|
Mr Andrzej MALINOWSKI President, Confederation of Polish Employers |
|
Ms Anna NIETYKSZA Member, Confederation of Polish Employers |
|
Mr Marek KOMOROWSKI Counsellor, Polish Confederation of Private Employers Lewiatan |
|
Mr Jacek Piotr KRAWCZYK Vice-president, Polish Confederation of Private Employers Lewiatan |
|
Mr Jan KLIMEK Vice-president, Polish Craft Association |
|
Mr Tadeusz KLIŚ Vice-president, Polish Craft Association |
|
Ms Dorota GARDIAS Secretary General, Trade Union Forum |
|
Mr Wiesław SIEWIERSKI President, Trade Union Forum |
|
Mr Andrzej ADAMCZYK Secretary of the international affairs, Independent and Self-Governing Trade Union Solidarność |
|
Mr Marian KRZAKLEWSKI Member of the National Commission, Independent and Self-Governing Trade Union Solidarność |
|
Mr Andrzej CHWILUK Vice-president of the Trade Unions of Miners, All-Poland Alliance of Trade Unions |
|
Mr Tomasz Dariusz JASIŃSKI Specialist of the international affairs, All-Poland Alliance of Trade Unions |
|
Mr Stanisław Józef RÓŻYCKI Vice-president of the Council of Education and Science of the Polish Teachers’ Union, All-Poland Alliance of Trade Unions |
|
Mr Krzysztof BALON Secretary of the Research programme Council, Working Community of Associations of Social Organisations WRZOS |
|
Mr Krzysztof KAMIENIECKI Vice-president, Institute for Sustainable Development Foundation |
|
Ms Marzena MENDZA-DROZD Member of the Board, Forum of Non-Government Initiatives’ Association, All-Poland Federation of Non-Governmental Organisations |
|
Mr Krzysztof PATER Member of the Scout Court, Polish Scouting and Guiding Association |
|
Ms Jolanta PLAKWICZ Member, Polish Women’s Lobby |
|
Mr Władysław SERAFIN President, National Union of Farmers, Circles and Agricultural Organizations |
|
Ms Teresa TISZBIEREK Vice-president, Association of the Voluntary Fire Brigades of the Republic of Poland |
PORTUGALIJA
|
Mr Manuel Eugénio PIMENTEL CAVALEIRO BRANDÃO Confederação da Indústria Portuguesa (CIP) (Confederation of Portuguese Industry) |
|
Mr Luís Miguel CORREIA MIRA Confederação dos Agricultores de Portugal (CAP) (Portuguse Farmers’ Confederation) |
|
Mr Pedro D’ALMEIDA FREIRE Confederação do Comércio e Serviços de Portugal (CCP) (Portuguese Trade and Services Confederation) |
|
Mr Paulo BARROS VALE Associação Empresarial de Portugal (AEP) (Portuguese Business Association) |
|
Mr Mário David FERREIRINHA SOARES Confederação Geral dos trabalhadores Portugueses (CGTP) (General Confederation of Portuguese Workers) |
|
Mr Carlos Manuel ALVES TRINDADE Confederação Geral dos Trabalhadores Portugueses (CGTP) (General Confederation of Portuguese Workers) |
|
Mr Alfredo Manuel VIEIRA CORREIA União Geral de Trabalhadores (UGT) (General Workers’ Union) |
|
Mr Victor Hugo DE JESUS SEQUEIRA União Geral de Trabalhadores (UGT) (General Workers’ Union) |
|
Mr Jorge PEGADO LIZ Associação Portuguesa para a Defesa do Consumidor (DECO) (Portuguese Consumer Protection Association) |
|
Mr Carlos Alberto PEREIRA MARTINS Conselho Nacional das Ordens Profissionais (CNOP) (National Council of Professional Bodies) |
|
Mr Francisco João BERNARDINO DA SILVA Confederação Nacional das Cooperativas Agrícolas e do Crédito Agrícola de Portugal, CCRL (CONFAGRI) (Portuguese National Confederation of Agricultural Coperatives and Agricultural Credit, limited-liability cooperative confederation) |
|
Rev. Vítor José MELÍCIAS LOPES União das Misericórdias Portuguesas (UMP) (Union of Portuguese Charitable Institutions) |
RUMUNIJA
|
Dl Petru Sorin DANDEA Vicepreședinte, Confederația Națională Sindicală „Cartel ALFA” (Vice-President of the National Trade Union Confederation „Cartel ALFA“) |
|
Dl Dumitru FORNEA Secretar confederal, Confederația Sindicală Națională MERIDIAN (Confederal secretary of the National Trade Union Confederation — Meridian) |
|
Dl Minel IVAȘCU Secretar general, Blocul Național Sindical (Secretary-General of the National Trade Union Bloc (BNS)) |
|
Dl Sorin Cristian STAN Secretar general, Confederația Națională a Sindicatelor Libere din România (FRĂȚIA) (Secretary-General of the National Confederation of Romanian Free Trade Unions (FRĂȚIA)) |
|
Dl Sabin RUSU Secretar general, Confederația Sindicatelor Democratice din România (Secretary-General of the Confederation of Romanian Democratic Trade Unions) |
|
Dl Eugen Mircea BURADA Președinte executiv, Consiliul Național al Patronatului Român (Executive President, National Council of Romanian Employers) |
|
Dna Ana BONTEA Director, Departamentul Juridic și Dialog Social — Consiliul Național al Întreprinderilor Private Mici și Mijlocii din România (Director of the Legislative and Social Dialogue Department, National Council of Small and Medium-Sized Private Enterprises in Romania) |
|
Dl Mihai MANOLIU Secretar general, Alianța Confederațiilor Patronale din România (Secretary-General, Alliance of Romanian Employers’ Confederations) |
|
Dl Aurel Laurențiu PLOSCEANU Președinte, Asociația Română a Antreprenorilor de Construcții (President of the Romanian Construction Entrepreneurship Association) |
|
Dl Ștefan VARFALVI Președinte executiv, UGIR (Executive President of UGIR) |
|
Dl Cristian PÂRVULESCU Președinte, Asociația Pro Democrația (President of the Pro-Democracy Association) |
|
Dl Ionuț SIBIAN Director, Fundația pentru Dezvoltarea Societății Civile (Director, Civil Society Development Foundation) |
|
Dl Sorin IONIȚĂ Director de cercetare, Societatea Academică din România (Director of research, Academic Society of Romania) |
|
Dl Radu NICOSEVICI Președinte, Academia de Advocacy (Chairman of the Advocacy Academy) |
SLOVĖNIJA
|
Mr Cveto STANTIČ Predstavnik velikega gospodarstva (representative of large business) |
|
Mr Dare STOJAN Predstavnik malega gospodarstva (representative of small business) |
|
Mr Andrej ZORKO Izvršni sekretar Zveze svobodnih sindikatov Slovenije (Executive Secretary of the ZSSS (Free Trade Unions of Slovenia)) |
|
Mr Dušan REBOLJ Predsednik Konfederacije sindikatov Pergam Slovenije (President of Pergam Trade Union Federation (KSS Pergam)) |
|
Mr Bojan HRIBAR Predstavnik sindikatov javnega sektorja (representative of the public sector trade unions) |
|
Mr Igor HROVATIČ Direktor Kmetijsko gozdarske zbornice Slovenije (Director of the Agriculture and Forestry Federation) |
|
Mr Primož ŠPORAR Predstavnik organizacije SKUP – Skupnost privatnih zavodov (representative of SKUP — Community of Private Institutes) |
SLOVAKIJA
|
Ján ORAVEC Prezident Združenia podnikateľov Slovenska (ZPS) |
|
Michal PINTÉR Člen Republikovej únie zamestnávateľov (RÚZ), riaditeľ, U.S. Steel Košice, s.r.o. |
|
Igor ŠARMÍR Riaditeľ odboru potravinárstva a obchodu Slovenskej poľnohospodárskej a potravinárskej komory, tajomník Únie potravinárov SR |
|
Vladimír MOJŠ Predseda Hospodárskeho a sociálneho výboru (HSV), viceprezident Konfederácie odborových zväzov SR |
|
Dušan BARČÍK Viceprezident Konfederácie odborových zväzov SR pre výrobné OZ, predseda Integrovaného odborového zväzu |
|
Ján GAŠPERAN Viceprezident Konfederácie odborových zväzov SR pre nevýrobné OZ, predseda OZ pracovníkov školstva a vedy na Slovensku |
|
Juraj STERN Prezident Slovenskej spoločnosti pre zahraničnú politiku (SFPA) |
|
Viliam PÁLENÍK Prezident Inštitútu zamestnanosti |
|
Tomáš DOMONKOS Vedecký pracovník Ekonomického ústavu Slovenskej akadémie vied (SAV) |
SUOMIJA
|
Mr Filip Mikael HAMRO-DROTZ asiantuntija Elinkeinoelämän keskusliitto EK |
|
Ms Ulla SIRKEINEN erityisasiantuntija Elinkeinoelämän keskusliitto EK |
|
Ms Marja-Liisa PELTOLA osastopäällikkö Keskuskauppakamari |
|
Mr Simo Markus PENTTINEN kansainvälisten asioiden päällikkö Akava ry |
|
Mr Reijo Veli Erik PAANANEN EU-asiantuntija Suomen Ammattiliittojen Keskusjärjestö SAK ry |
|
Ms Leila KURKI työllisyyspoliittinen asiantuntija Toimihenkilökeskusjärjestö STTK ry |
|
Ms Pirkko Marjatta RAUNEMAA kuluttajaekonomisti ja elintarvikeasiantuntija Kotitalous- ja kuluttaja-asioiden neuvottelukunta/Kuluttajat — Konsumenterna ry |
|
Mr Seppo Ilmari KALLIO johtaja Maa- ja metsätaloustuottajain Keskusliitto MTK ry |
|
Mr Thomas PALMGREN kansainvälisten asioiden asiamies Suomen yrittäjät |
ŠVEDIJA
|
Ms Ellen Paula NYGREN Ombudsman, Landsorganisation i Sverige (LO) (Swedish Trade Union Confederation) |
|
Mr Frank Thomas ABRAHAMSSON Vice-president, Landsorganisation i Sverige (LO) (Swedish Trade Union Confederation) |
|
Mr Thomas Mikael JANSON International Secretary, Tjänstemännens centralorganisation (TCO) (Swedish Confederation of Professional Employees) |
|
Mr Paul Henrik LIDEHÄLL International Secretary, Sveriges akademikers centralorganisation (SACO) (Swedish Confederation of Professional Associations) |
|
Mr Ulf Christian ARDHE Director, Svenskt näringsliv (Confederation of Swedish Enterprise) |
|
Ms Annika Kristina BRÖMS Deputy Director, Svenskt näringsliv (Confederation of Swedish Enterprise) |
|
Mr Thord Stefan BACK Manager Sustainable Logistics, Transportgruppen (The Transport Group) |
|
Mr Erik SVENSSON Director, ALMEGA |
|
Mr Staffan Mats Vilhelm NILSSON Member of the EESC, President Group III Lantbrukarnas riksförbund (LRF) (Federation of Swedish Farmers) |
|
Ms Ingrid Eva-Britt KÖSSLER President, The Swedish Breastcancer Association Handikappförbundens samarbetsorgan (Swedish Disability Federation) |
|
Ms Inger Kristina Elisabeth PERSSON Chairman, Sveriges konsumenter (Swedish Consumers’ Association) |
|
Ms Ariane Elisabeth RODERT EU Policy Advisor, Forum for frivilligt socialt arbete (National Forum for Voluntary Social Work) |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
|
Mr George LYON Legal Counsel — Northgate Information Solutions UK Ltd |
|
Ms Brenda KING Chief Executive, ACDiversity |
|
Mr David SEARS Consultant |
|
Mr Jonathan PEEL Director, Jonathan Peel EU Communications Ltd |
|
Mr Bryan CASSIDY Consultant |
|
Mr Peter MORGAN Chairman, Association of Lloyd’s Members |
|
Ms Madi SHARMA Entrepreneur |
|
Mr Brendan BURNS Management Consultant & Financial Investor |
|
Mr Peter COLDRICK Part-time adviser to General Secretary, ETUC |
|
Mr Brian CURTIS Retired; Former Regional Organiser; National Union of Rail, Maritime & Transport Workers (RMT) |
|
Ms Sandy BOYLE Retired; Former Director, AMICUS (Trade Union) |
|
Ms Christine BLOWER General Secretary, National Union of Teachers (NUT) |
|
Ms Monica TAYLOR Member of UNITE (Trade Union) Executive Council |
|
Mr Nicholas CROOK International Officer, UNISON (Trade Union) |
|
Ms Judy McKNIGHT Retired; Former General Secretary NAPO (Trade Union) |
|
Ms Kathleen Walker SHAW Head of European Office, Britain’s General Union (GMB) |
|
Ms Rose D’SA Consultant in EU, Commonwealth and International Law |
|
Ms Jane MORRICE Deputy Chief Equality Commissioner; Equality Commission Northern Ireland |
|
Ms Maureen O’NEILL Director, Faith in Older People |
|
Mr Michael SMYTH Economist, University of Ulster |
|
Mr Richard ADAMS Senior Partner, Community Viewfinders Ltd |
|
Mr Stuart ETHERINGTON Chief Executive Officer, National Council for Voluntary Organisations |
|
Mr Tom JONES Self-employed Farmer |
|
Mr Sukhdev SHARMA Chairman of Board of Directors, Calderdale and Huddersfield Hospitals NHS Foundation Trust |
25.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 251/28 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. rugsėjo 24 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB priedas dėl švino, gyvsidabrio, kadmio, šešiavalenčio chromo, polibromintų bifenilų ir polibromintų difenileterių naudojimo išimčių siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga
(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 6403)
(Tekstas svarbus EEE)
(2010/571/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (1), ypač į jos 5 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyva 2002/95/EB draudžiama naudoti šviną, gyvsidabrį, kadmį, šešiavalentį chromą, polibromintus bifenilus (PBB) ir polibromintus difenileterius (PBDE) elektros ir elektroninėje įrangoje, tiekiamoje rinkai po 2006 m. liepos 1 d. Šio draudimo taikymo išimtys išvardytos tos direktyvos priede. Tos išimtys turi būti persvarstytos siekiant jas suderinti su mokslo ir technikos pažanga. |
(2) |
Persvarsčius išimtis nustatyta, jog tam tikruose gaminiuose ir sudedamosiose dalyse, kurių sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio arba šešiavalenčio chromo, ir toliau neturėtų būti draudžiama naudoti tas medžiagas, nes kol kas jų pašalinti iš tų gaminių ir sudedamųjų dalių moksliškai arba techniškai neįmanoma. Todėl tas išimtis reikėtų taikyti ir toliau. |
(3) |
Persvarsčius išimtis nustatyta, kad tapo moksliškai arba techniškai įmanoma pašalinti šviną, gyvsidabrį ir kadmį iš tam tikrų gaminių ir sudedamųjų dalių arba pakeisti juos kitomis medžiagomis. Todėl tas išimtis reikėtų panaikinti. |
(4) |
Persvarsčius išimtis nustatyta, kad netolimoje ateityje taps moksliškai arba techniškai įmanoma pašalinti šviną, gyvsidabrį ir kadmį iš tam tikrų gaminių ir sudedamųjų dalių arba pakeisti juos kitomis medžiagomis. Todėl reikėtų nustatyti datas, nuo kurių tos išimtys nebebus taikomos. |
(5) |
Persvarsčius išimtis nustatyta, kad moksliškai arba techniškai įmanoma iš dalies pašalinti gyvsidabrį iš tam tikrų gaminių ir sudedamųjų dalių arba iš dalies pakeisti jį kitomis medžiagomis. Todėl reikėtų sumažinti tuose gaminiuose ir sudedamosiose dalyse leidžiamą naudoti gyvsidabrio kiekį. |
(6) |
Persvarsčius išimtis nustatyta, kad netolimoje ateityje taps moksliškai arba techniškai įmanoma tik iš dalies palaipsniui pašalinti gyvsidabrį iš tam tikrų gaminių ir sudedamųjų dalių arba tik iš dalies palaipsniui pakeisti jį kitomis medžiagomis. Todėl reikėtų palaipsniui sumažinti tuose gaminiuose ir sudedamosiose dalyse leidžiamą naudoti gyvsidabrio kiekį. |
(7) |
Tam tikrais atvejais techniškai neįmanoma suremontuoti elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) naudojant ne originalias, o kitas atsargines dalis. Todėl tik tais atvejais naudoti atsargines dalis, kurių sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, šešiavalenčio chromo arba polibromintų difenileterių ir kurioms buvo taikomos išimtys, turėtų būti leidžiama remontuojant EEĮ, kuri buvo pateikta rinkai anksčiau, nei baigėsi tos išimties galiojimo laikas arba ta išimtis buvo panaikinta. |
(8) |
2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 244/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi nekryptinių buitinių lempų ekologinio projektavimo reikalavimai (2), ir 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų be įmontuoto balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimus, ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB (3), numatytos gyvsidabrio naudojimo lempose gairės. Nors lempose esantis gyvsidabrio kiekis reglamentuose (EB) Nr. 244/2009 ir (EB) Nr. 245/2009 nurodytas kaip svarbus aplinkosaugos parametras, laikytasi nuomonės, kad šį kiekį reikėtų reglamentuoti Direktyvoje 2002/95/EB, kuri taikoma ir tiems lempų tipams, kuriems tie reglamentai netaikomi. |
(9) |
Išanalizavus Reglamente (EB) Nr. 244/2009 numatytas priemones nustatyta, kad moksliškai arba techniškai įmanoma iš dalies pašalinti gyvsidabrį iš tam tikrų gaminių ir sudedamųjų dalių arba pakeisti jį kitomis medžiagomis aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai nesukeliant neigiamo poveikio, dėl kurio toks pakeitimas taptų nenaudingas. Todėl reikėtų sumažinti tuose gaminiuose ir sudedamosiose dalyse leidžiamą naudoti gyvsidabrio kiekį, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 244/2009. |
(10) |
Reikėtų atlikti esminius Direktyvos 2002/95/EB priedo pakeitimus. Siekiant užtikrinti teksto aiškumą, reikėtų pakeisti visą priedo tekstą. |
(11) |
Pagal Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 2 dalį Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis. |
(12) |
Todėl Direktyvą 2002/95/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(13) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB (4) 18 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2002/95/EB priedo tekstas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 24 d.
Komisijos vardu
Janez POTOČNIK
Komisijos narys
(1) OL L 37, 2003 2 13, p. 19.
(3) OL L 76, 2009 3 24, p. 17.
(4) OL L 114, 2006 4 27, p. 9.
PRIEDAS
„PRIEDAS
4 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo naudoti išimtys
Išimtis |
Taikymo sritis ir datos |
|
1 |
Gyvsidabris viencokolėse (kompaktinėse) liuminescencinėse lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip: |
|
1.a |
bendrojo apšvietimo < 30 W – 5 mg |
Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg viename degiklyje; po 2012 m. gruodžio 31 d. naudojama 2,5 mg viename degiklyje. |
1.b |
bendrojo apšvietimo ≥ 30 W, bet < 50 W – 5 mg |
Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg viename degiklyje. |
1.c |
bendrojo apšvietimo ≥ 50 W, bet < 150 W – 5 mg |
|
1.d |
bendrojo apšvietimo ≥ 150 W – 15 mg |
|
1.e |
bendrojo apšvietimo kvadratinės arba apskritos formos lempose, kurių vamzdelio skersmuo ≤ 17 mm |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 7 mg viename degiklyje. |
1.f |
specialiosios paskirties – 5 mg |
|
2.a |
Gyvsidabris dvicokolėse tiesiosiose liuminescencinėse bendrojo apšvietimo lempose, kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip: |
|
2.a.1 |
trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo < 9 mm (pvz., T2) – 5 mg |
Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 4 mg vienoje lempoje. |
2.a.2 |
trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo ≥ 9 mm, bet ≤ 17 mm (pvz., T5) – 5 mg |
Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3 mg vienoje lempoje. |
2.a.3 |
trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 17 mm, bet ≤ 28 mm (pvz., T8) – 5 mg |
Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg vienoje lempoje. |
2.a.4 |
trijuostės spinduliuotės liuminoforo įprastos gyvavimo trukmės lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 28 mm (pvz., T12) – 5 mg |
Nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d.; po 2012 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg vienoje lempoje. |
2.a.5 |
trijuostės spinduliuotės liuminoforo ilgos gyvavimo trukmės (≥ 25 000 h) lempose – 8 mg |
Nustoja galioti 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 5 mg vienoje lempoje. |
2.b |
Gyvsidabris kitose liuminescencinėse lempose, kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip: |
|
2.b.1 |
tiesiosiose halogenfosfato lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 28 mm (pvz., T10 ir T12) – 10 mg |
Nustoja galioti 2012 m. balandžio 13 d. |
2.b.2 |
netiesiosiose halogenfosfato lempose (bet kurio skersmens) – 15 mg |
Nustoja galioti 2016 m. balandžio 13 d. |
2.b.3 |
netiesiosiose trijuostės spinduliuotės liuminoforo lempose, kurių vamzdelio skersmuo > 17 mm (pvz., T9) |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 15 mg vienoje lempoje. |
2.b.4 |
kitose bendrojo apšvietimo ir specialiosios paskirties lempose (pvz., indukcinėse lempose) |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 15 mg vienoje lempoje. |
3 |
Gyvsidabris specialiosios paskirties šaltojo katodo liuminescencinėse lempose ir liuminescencinėse lempose su išoriniais elektrodais (angl. – CCFL ir EEFL), kurio kiekis (vienoje lempoje) ne didesnis kaip: |
|
3.a |
trumpose (≤ 500 mm) |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 3,5 mg vienoje lempoje. |
3.b |
vidutinio ilgio (> 500 mm, bet ≤ 1 500 mm) |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 5 mg vienoje lempoje. |
3.c |
ilgose (> 1 500 mm) |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 13 mg vienoje lempoje. |
4.a |
Gyvsidabris kitose mažaslėgėse išlydžio lempose (vienoje lempoje) |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 15 mg vienoje lempoje. |
4.b |
Gyvsidabris didžiaslėgėse natrio (garų) bendrojo apšvietimo pagerintos spalvų atgavos (indeksas Ra > 60) lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip: |
|
4.b-I |
P ≤ 155 W |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 30 mg viename degiklyje. |
4.b-II |
155 W < P ≤ 405 W |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 40 mg viename degiklyje. |
4.b-III |
P > 405 W |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 40 mg viename degiklyje. |
4.c |
Gyvsidabris kitose didžiaslėgėse natrio (garų) bendrojo apšvietimo lempose, kurio kiekis (viename degiklyje) ne didesnis kaip: |
|
4.c-I |
P ≤ 155 W |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 25 mg viename degiklyje. |
4.c-II |
155 W < P ≤ 405 W |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 30 mg viename degiklyje. |
4.c-III |
P > 405 W |
Apribojimai netaikomi iki 2011 m. gruodžio 31 d.; po 2011 m. gruodžio 31 d. galima naudoti 40 mg viename degiklyje. |
4.d |
Gyvsidabris, esantis didžiaslėgėse gyvsidabrio (garų) (angl. – HPMV) lempose |
Nustoja galioti 2015 m. balandžio 13 d. |
4.e |
Gyvsidabris, esantis metalo halogenidų (MH) lempose |
|
4.f |
Gyvsidabris, esantis kitose specialiosios paskirties išlydžio lempose, nenurodytose šiame priede |
|
5.a |
Švinas, esantis elektroninių vamzdžių stiklo sudėtyje |
|
5.b |
Švinas, esantis liuminescencinių lempų stiklo sudėtyje ir sudarantis ne daugiau kaip 0,2 % masės |
|
6.a |
Švinas, esantis plieno sudėtyje kaip legiruojamasis elementas apdirbimo tikslais ir cinkuoto plieno sudėtyje, sudarantis ne daugiau kaip 0,35 % masės |
|
6.b |
Švinas, esantis aliuminio lydiniuose kaip legiruojamasis elementas, sudarantis ne daugiau kaip 0,4 % masės |
|
6.c |
Vario lydinys, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 4 % masės |
|
7.a |
Švinas, esantis aukštos lydymosi temperatūros lydmetaliuose (t. y. švino lydiniuose, kuriuose švinas sudaro 85 % masės arba daugiau) |
|
7.b |
Švinas, esantis serverių, laikmenų ir laikmenų masyvų sistemų, telekomunikacijų tinklų infrastruktūros perjungimo, signalizavimo, perdavimo ir tinklo valdymo įrangos lydmetaliuose |
|
7.c-I |
Elektriniai ir elektroniniai komponentai, kuriuose švino yra stiklo arba keramikos, išskyrus kondensatorių dielektriko keramiką, sudėtyje, pvz., pjezoelektroniniuose įtaisuose arba stiklo ar keramikos matricos kompaunde |
|
7.c-II |
Švinas, esantis kondensatorių, kurių vardinė įtampa 125 V kintamosios srovės arba 250 V nuolatinės srovės arba didesnė, dielektriko keramikos sudėtyje |
|
7.c-III |
Švinas, esantis kondensatorių, kurių vardinė įtampa mažesnė kaip 125 V kintamosios srovės arba 250 V nuolatinės srovės, dielektriko keramikos sudėtyje |
Nustoja galioti 2013 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2013 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse |
8.a |
Kadmis ir jo junginiai, esantys vienkartiniuose tabletės tipo šiluminiuose saugikliuose |
Nustoja galioti 2012 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2012 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse |
8.b |
Kadmis ir jo junginiai, esantys elektriniuose kontaktuose |
|
9 |
Šešiavalentis chromas, naudojamas absorbcinių šaldytuvų anglinio plieno aušinimo sistemose kaip antikorozinė medžiaga, kurio yra ne daugiau kaip 0,75 % aušalo masės |
|
9.b |
Švinas, naudojamas šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir šaldymo (angl. – HVACR) įrenginių šaltnešio kompresorių slydimo guoliuose |
|
11.a |
Švinas, naudojamas su „C-Press“ suderinamose kištukinių jungčių sistemose |
Galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse |
11.b |
Švinas, naudojamas kitose (nei su „C-Press“ suderinamos) kištukinių jungčių sistemose |
Nustoja galioti 2013 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2013 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse |
12 |
Švinas, naudojamas kaip šilumos laidumo modulio „C“ formos žiedo danga |
Galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse |
13.a |
Švinas, esantis optinėje įrangoje naudojamo balto stiklo sudėtyje |
|
13.b |
Kadmis ir švinas, esantys filtrų stiklo ir atspindžio etalonams naudojamo stiklo sudėtyje |
|
14 |
Švinas lydmetaliuose, kurių sudėtyje yra daugiau nei du elementai, naudojamuose kojelėms sujungti su mikroprocesoriaus korpusu, ir kuriuose švino yra daugiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 85 % masės |
Nustoja galioti 2011 m. sausio 1 d.; po tos dienos galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2011 m. sausio 1 d., atsarginėse dalyse |
15 |
Švinas lydmetaliuose, skirtuose lusto ir padėklo kontaktams elektriškai sujungti „apversto lusto“ integriniuose grandynuose |
|
16 |
Švinas tiesiosiose kaitinamosiose lempose, kurių vamzdis yra padengtas silikatu |
Nustoja galioti 2013 m. rugsėjo 1 d. |
17 |
Švino halogenidas, naudojamas kaip spinduliavimo medžiaga didelio intensyvumo išlydžio (HID) lempose, skirtose naudoti profesionalioje reprografijos įrangoje |
|
18.a |
Švinas, naudojamas išlydžio lempų liuminoforo, pvz., SMS ((Sr,Ba)2MgSi2O7:Pb), milteliuose kaip aktyvinimo medžiaga (švino ne daugiau kaip 1 % masės), kai tos išlydžio lempos skirtos naudoti diazokopijavimo, litografijos, fotocheminiuose ir švitinimo procesuose ar vabzdžių gaudyklėse |
Nustoja galioti 2011 m. sausio 1 d. |
18.b |
Švinas, naudojamas išlydžio lempų liuminoforo, pvz., BSP (BaSi2O5:Pb), milteliuose kaip aktyvinimo medžiaga (švino ne daugiau kaip 1 % masės), kai tos lempos skirtos naudoti įdegiui sudaryti |
|
19 |
PbBiSn-Hg ir PbInSn-Hg sudėtyje esantis švinas, naudojamas specialiuosiuose junginiuose kaip pagrindinė amalgama ir PbSn-Hg sudėtyje esantis švinas, naudojamas kaip pagalbinė amalgama itin kompaktiškose energiją taupančiose lempose (angl. – ESL) |
Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d. |
20 |
Švino oksidas, esantis stiklo, naudojamo skystųjų kristalų ekranų (angl. – LCD) plokščiųjų liuminescencinių lempų priekinei ir galinei plokštėms sujungti, sudėtyje |
Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d. |
21 |
Švinas ir kadmis, esantys dažų, naudojamų emaliuojant borosilikatinį ir silikatinį stiklą, sudėtyje |
|
23 |
Švinas, esantis smulkaus žingsnio komponentų dangoje, išskyrus jungtis, kurių žingsnis 0,65 mm arba mažesnis |
Galima naudoti EEĮ, kuri pateikta rinkai iki 2010 m. rugsėjo 24 d., atsarginėse dalyse |
24 |
Švinas, esantis lydmetalių, naudojamų diskiniams ir planariniams daugiasluoksniams keramikiniams kondensatorių masyvams lituoti per juose esančias kiaurymes, sudėtyje |
|
25 |
Švino oksidas, esantis paviršinio laidumo elektronų emiterių vaizdo ekranų (angl. – SED) konstrukcijos elementų, t. y. sandarinamojo frito ir frito žiedo, sudėtyje |
|
26 |
Švino oksidas, esantis nematomosios spinduliuotės lempų stiklo apvalkale |
Nustoja galioti 2011 m. birželio 1 d. |
27 |
Švino lydiniai, naudojami kaip lydmetalis didelės galios garsiakalbių (skirtų naudoti keletą valandų 125 dB ir didesniu garso galios lygiu) keitikliuose |
Nebegalioja nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. |
29 |
Švinas, esantis krištolo sudėtyje, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 69/493/EEB (1) I priede (1, 2, 3 ir 4 klasės krištolo stiklas) |
|
30 |
Kadmio lydiniai, naudojami kaip elektrinės ir (arba) mechaninės didelės galios garsiakalbių (generuojamas garso slėgis 100 dB (A) ir daugiau) keitiklių tiesiogiai ant judamosios ritės esančių laidininkų lituojamosios jungtys |
|
31 |
Švinas, esantis litavimo medžiagose, naudojamose begyvsidabrėse plokščiosiose liuminescencinėse lempose (kurios, pvz., naudojamos skystųjų kristalų ekranuose, dekoratyviniam ar pramoniniam apšvietimui) |
|
32 |
Švino oksidas, esantis argono ir kriptono lazerinių vamzdžių lango mazgo sandarinamojo frito sudėtyje |
|
33 |
Švinas, esantis lydmetaliuose, naudojamuose elektros transformatorių mažo skersmens (100 μm ir mažiau) variniams laidams lituoti |
|
34 |
Švinas, esantis kermeto pagrindu pagamintų derinamųjų potenciometrų sudedamosiose dalyse |
|
36 |
Gyvsidabris, naudojamas kaip katodo dulkėjimo inhibitorius nuolatinės srovės plazminiuose ekranuose, kai vieno ekrano sudedamosiose dalyse gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 30 mg |
Nebegalioja nuo 2010 m. liepos 1 d. |
37 |
Švinas, naudojamas aukštos įtampos diodų, kurių korpusas pagamintas iš cinko borato stiklo, dengiamajame sluoksnyje |
|
38 |
Kadmis ir kadmio oksidas, esantys storų plėvelių pastos, naudojamos ant aliuminiu surišto berilio oksido pagrindo, sudėtyje |
|
39 |
Kadmis, esantis II-VI grupės šviesos dioduose (angl. – LED) su spalvos keitikliu (šviesą skleidžiančios srities kvadratiniame milimetre mažiau kaip 10 μg Cd), naudojamuose puslaidininkinėse apšvietimo arba vaizdavimo sistemose |
Nustoja galioti 2014 m. liepos 1 d. |
Pastaba. Taikant Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies a punktą didžiausia toleruojama švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo, polibromintų bifenilų (angl. – PBB) arba polibromintų difenileterių (angl. – PBDE) koncentracijos vertė yra 0,1 %, o kadmio – 0,01 % homogeninės medžiagos masės.“
REKOMENDACIJOS
25.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 251/35 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA
2010 m. rugsėjo 20 d.
dėl naujos kartos prieigos (NKP) tinklų prieigos reguliavimo
(Tekstas svarbus EEE)
(2010/572/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
atsižvelgdama į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyvą) (1), ypač į jos 19 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Ryšių komiteto (COCOM) nuomones,
kadangi:
(1) |
ES elektroninių ryšių paslaugų bendroji rinka, ypač labai didelės spartos plačiajuosčio ryšio paslaugų plėtra, yra svarbiausias ekonomikos augimo ir strategijos „Europa 2020“ tikslų pasiekimo veiksnys. Europos Vadovų Taryba 2009 m. kovo mėn. susitikimo išvadose aiškiai pabrėžė pagrindinį telekomunikacijų ir plačiajuosčio ryšio diegimo vaidmenį ES investicijoms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos atsigavimui apskritai. Viena iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų yra 2010 m. gegužės mėn. pristatytos Europos skaitmeninės darbotvarkės plėtra. |
(2) |
Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatomi sparčiojo ir labai spartaus plačiajuosčio ryšio diegimo ir naudojimosi tikslai ir numatoma keletas priemonių šviesolaidinių naujos kartos prieigos tinklų (NKP) diegimui skatinti ir artimiausiais metais būtinoms didelėms investicijoms remti. Šia rekomendacija, kuri turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į minėtus dalykus, siekiama skatinti veiksmingas investicijas ir inovacijas naujoje ir stiprėjančioje infrastruktūroje, tinkamai atsižvelgiant į visų investuojančių įmonių riziką ir poreikį išlaikyti veiksmingą konkurenciją, kuri yra svarbi ilgalaikė investicijų paskata. |
(3) |
Nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnio 4 dalį rengia atsakomąsias reguliavimo priemones, skirtas perėjimo nuo varinių laidų prie šviesolaidinių tinklų keliamiems sunkumams įveikti. Šiuo atveju atitinkamos rinkos yra didmeninės tinklo infrastruktūros prieigos (4-oji rinka) ir didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos (5-oji rinka) rinkos. NRI taikomų reguliavimo metodų nuoseklumas yra lemiamai svarbus siekiant išvengti bendrosios rinkos iškraipymų ir suteikti teisinį tikrumą visoms investuojančioms įmonėms. Todėl tiktų nacionalinėms reguliavimo institucijoms pateikti rekomendacijų, kuriomis būtų siekiama išvengti reguliavimo metodų netinkamo skirtingumo ir užtikrinti, kad NRI, kurdamos tinkamas priemones padėčiai ištaisyti, galėtų deramai atsižvelgti į nacionalines aplinkybes. NRI turėtų taikyti pakankamai įvairias priemones padėčiai ištaisyti, kurios atitiktų proporcingą investicijų didinimo principo taikymą. |
(4) |
Ši rekomendacija pirmiausia skirta priemonėms padėčiai ištaisyti, taikytinoms operatoriams, kurie, remiantis rinkos tyrimo tvarka pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį, nurodyti kaip turintys didelės įtakos rinkoje (DĮR). Tačiau tuomet, kai tai pateisinama dėl tos priežasties, kad infrastruktūros dubliavimas yra ekonomiškai neveiksmingas arba fiziškai neįmanomas, valstybės narės pagal tos direktyvos 12 straipsnį elektroninių ryšių tinklą turinčioms įmonėms dar gali nustatyti abipusio bendro įrenginių naudojimo įpareigojimus, kurių prireiktų inžinerinių statinių infrastruktūros ir baigiamųjų segmentų trukdžiams šalinti. |
(5) |
Numatoma, kad po NKP tinklų įdiegimo paklausos ir pasiūlos sąlygos smarkiai pasikeis tiek didmenos, tiek mažmenos lygiu. Todėl gali prireikti imtis naujų priemonių padėčiai ištaisyti ir 4-ojoje bei 5-ojoje rinkose gali prireikti naujo aktyviųjų ir pasyviųjų prieigos priemonių padėčiai ištaisyti derinio. |
(6) |
Reguliavimo tikrumas yra pagrindinis veiksnys skatinant veiksmingas visų operatorių investicijas. Nuoseklaus reguliavimo metodo taikymas ilgą laiką yra svarbus, kad investuotojai įgytų pasitikėjimą, kad galėtų rengti savo verslo planus. Siekiant sumažinti su periodinėmis rinkos peržiūromis susijusį netikrumą, NRI turėtų kiek įmanoma geriau paaiškinti, kaip numatomi rinkos aplinkybių pokyčiai gali paveikti priemones padėčiai ištaisyti. |
(7) |
Kai nauji šviesolaidiniai tinklai tiesiami žaliosiose zonose, NRI turėtų persvarstyti ir, jei reikia, pakoreguoti esamus reguliavimo įpareigojimus, užtikrinant, kad jie būtų taikomi nepriklausomai nuo įdiegtos tinklo technologijos. |
(8) |
NKP tinklų diegimas greičiausiai paskatins paslaugų teikimo ekonomikos ir konkurencinės situacijos svarbių pokyčių. |
(9) |
Atsižvelgiant į visa tai, NRI turėtų atidžiai išnagrinėti dėl NKP diegimo susidarančias konkurencijos sąlygas. NRI turėtų apibrėžti šalies geografines rinkas pagal 2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendaciją 2007/879/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (2), jei jos gali aiškiai nustatyti iš esmės ir objektyviai skirtingas konkurencijos sąlygas, kurios ilgą laiką nesikeičia. Tuomet, kai negalima padaryti išvados, kad skirtingos konkurencijos sąlygos pateisintų šalies geografinių rinkų apibrėžimą, NRI vis tiek reikėtų reaguoti į besiskiriančias konkurencijos sąlygas tarp skirtingų geografiškai apibrėžtos rinkos sričių, pvz., dėl keleto alternatyvių infrastruktūrų ar infrastruktūrą naudojančių operatorių buvimo, nustatant skirtingas priemones padėčiai ištaisyti ir prieigos produktus. |
(10) |
Perėjimas nuo varinių laidų prie šviesolaidinių tinklų gali pakeisti konkurencijos sąlygas skirtingose geografinėse srityse ir gali prireikti persvarstyti 4-osios ir 5-osios rinkų geografinę aprėptį arba 4-osios ir 5-osios rinkų priemones padėčiai ištaisyti, jei tokios rinkos ar priemonės padėčiai ištaisyti buvo segmentuotos remiantis konkurencija dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos. |
(11) |
Jei 4-ojoje rinkoje nustatoma DĮR, turi būti taikomos atitinkamos priemonės padėčiai ištaisyti. |
(12) |
Lygiagrečių šviesolaidžio tinklų diegimą lemia galimybė pasinaudoti inžinerinių statinių infrastruktūra. Todėl svarbu, kad NRI gautų informaciją, būtiną įvertinti, ar NKP tinklų diegimui yra kabelių kanalų ir kitų vietinių linijų įrenginių ir kur jie yra. NRI turėtų pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Direktyvą 2002/21/EB, kad gautų visą reikiamą informaciją apie tokios įrangos vietą, pajėgumą ir panaudojamumą. Geriausia, jei alternatyvūs operatoriai turėtų galimybę diegti savo šviesolaidinius tinklus kartu su DĮR operatoriumi, pasidalydami inžinerinių statinių sąnaudas. |
(13) |
Įpareigojimas leisti naudotis inžinieriniais statiniais bus veiksmingas tik tuomet, jei DĮR operatorius suteikia prieigą vienodomis sąlygomis nuosavam mažmeninės rinkos padaliniui ir norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims. NRI turėtų remtis savo patirtimi rengdamos atsietos prieigos prie vietinės linijos procedūras ir priemones, kad būtų parengti verslo procesai, būtini inžinerinių statinių įrangos prieigai užsakyti ir ja naudotis. Veiksmingo investavimo ir infrastruktūros konkurencijos skatinimo tikslui yra proporcingas įpareigojimas DĮR operatoriui tinkamą standartinį pasiūlymą paskelbti kuo greičiau po norinčio gauti prieigą subjekto prašymo pateikimo. Tokiame standartiniame pasiūlyme turėtų būti nurodytos galimybės pasinaudoti inžinerinių statinių infrastruktūra sąlygos ir tvarka, įskaitant prieigos kainas. |
(14) |
Sąnaudomis pagrįstos kainos reiškia priimtiną panaudoto kapitalo grąžą. Kai investicijos į tokį neatkartojamą fizinį turtą, kaip inžinerinių statinių infrastruktūra, nėra susijusios su NKP tinklų diegimu (ir nesuponuoja panašaus lygio sisteminės rizikos), turėtų būti laikoma, kad jų rizikos profilis toks pat kaip ir esamos varinių laidų infrastruktūros. |
(15) |
Kai įmanoma, NRI turėtų siekti užtikrinti, kad nauja DĮR operatoriaus įranga būtų suprojektuota taip, kad joje savo šviesolaidžio linijas galėtų įdiegti keli operatoriai. |
(16) |
Kalbant apie šviesolaidines ryšio linijas iki galutinio paslaugų gavėjo (FTTH), šviesolaidinės linijos baigiamojo segmento dubliavimas paprastai yra brangus ir neveiksmingas. Todėl, siekiant užtikrinti tvarią infrastruktūros konkurenciją, būtina, kad būtų galimybė pasinaudoti DĮR operatoriaus įrengtu šviesolaidžio infrastruktūros baigiamuoju segmentu. Veiksmingam dalyvavimui užtikrinti svarbu, kad prieiga būtų suteikta DĮR operatoriaus tinklo lygiu, o tai suteikia dalyviams galimybę pasiekti mažiausią būtiną mastą veiksmingai ir tvariai konkurencijai užtikrinti. Kai būtina, veiksmingai prieigai užtikrinti gali prireikti specialių sąsajų. |
(17) |
Prieigos prie baigiamojo segmento veiksmingumui užtikrinti būtini skaidrumo ir nediskriminavimo įpareigojimai. Kai pateikiamas prašymas, būtina, kad DĮR operatorius per trumpą laiką paskelbtų tinkamą standartinį pasiūlymą, kad norintys gauti prieigą subjektai galėtų priimti investicinius sprendimus. |
(18) |
NRI turi užtikrinti, kad prieigos kainos atitiktų DĮR operatoriaus iš tiesų patiriamas sąnaudas, įskaitant tinkamą atsižvelgimą į investavimo rizikos lygį. |
(19) |
Daugiapluoščių linijų tinklai gali būti diegiami nedaug didesnėmis sąnaudomis kaip vienpluoščių linijų tinklai ir kartu suteikia galimybę alternatyviems operatoriams valdyti nuosavas jungtis iki pat galutinio vartotojo. Tokie tinklai turėtų prisidėti prie ilgalaikės tvarios konkurencijos, kuri atitinka ES reguliavimo sistemos tikslus. Todėl pageidautina, kad NRI pasinaudotų savo įgaliojimais skatinti daugiapluoščių linijų diegimą baigiamajame segmente, atsižvelgiant į konkrečią paklausą ir susijusias sąnaudas. |
(20) |
Alternatyviems operatoriams, iš kurių kai kurie jau įdiegė savo tinklus, skirtus prisijungti prie DĮR operatoriaus atsietos varinių laidų linijos, turi būti suteikti atitinkami prieigos produktai, kad tie operatoriai galėtų konkuruoti NKP aplinkoje. FTTH atveju tai gali būti prieiga prie inžinerinių statinių infrastruktūros, prie baigiamojo segmento, prie atsietos šviesolaidžio linijos (įskaitant nenaudojamas šviesolaidines skaidulas) arba didmeninė plačiajuosčio ryšio prieiga. Jei 4-ojoje rinkoje taikomomis priemonėmis padėčiai ištaisyti užtikrinama veiksminga konkurencija atitinkamoje mažmeninėje rinkoje, visoje rinkoje arba tam tikrose geografinėse srityse, kitų priemonių padėčiai ištaisyti atitinkamoje rinkoje arba srityse būtų galima atsisakyti. Toks atsisakymas būtų siūlomas, pvz., jei, sėkmingai įgyvendinus fizinės prieigos padėties ištaisymo priemones, papildomos duomenų srauto padėties ištaisymo priemonės taptų perteklinės. Be to, išskirtinėmis aplinkybėmis NRI galėtų susilaikyti nuo atsietos prieigos prie šviesolaidinės linijos įpareigojimo tose geografinėse srityse, kuriose dėl keleto alternatyvių infrastruktūrų, pvz., FTTH ir (arba) kabelinių tinklų, ir konkurencingų prieigos pasiūlymų remiantis atsiejimu tikėtina veiksminga konkurencija mažmeninėje rinkoje. |
(21) |
Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsniu nustatyti įpareigojimai grindžiami nustatytos problemos pobūdžiu, neatsižvelgiant į DĮR operatoriaus įdiegtą technologiją ar struktūrą. Todėl tai, ar DĮR operatorius diegia punkto ir kelių punktų sujungimo, ar tiesioginio sujungimo tinklo topologiją, savaime neturėtų turėti poveikio priemonių padėčiai ištaisyti pasirinkimui, turint omenyje esamas naujas atsiejimo technologijas, galinčias išspręsti galimas šio pobūdžio technines problemas. NRI turėtų turėti galimybę priimti pereinamojo laikotarpio priemones įpareigodamos teikti alternatyvios prieigos produktus, kuriais siūlomas artimiausias fizinį atsiejimą pakeičiantis atitikmuo, jei tos priemonės susietos su tinkamiausiais saugikliais, kad būtų užtikrintos vienodos prieigos sąlygos ir veiksminga konkurencija (3). Tokiais atvejais NRI turėtų bent jau įpareigoti užtikrinti fizinį atsiejimą, kai tik bus įmanoma techniniu ir komerciniu požiūriu. |
(22) |
Kai nustatomas atsietos prieigos prie šviesolaidinės linijos suteikimo įpareigojimas, į esamą atsietos prieigos prie vietinės linijos standartinį pasiūlymą turi būti papildomai įtrauktos visos susijusios prieigos sąlygos, įskaitant finansines sąlygas, susijusias su šviesolaidinės linijos atsiejimu, kaip numatyta Direktyvos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB (4) II priede. Toks pakeitimas turėtų būti paskelbtas be reikalo nevilkinant, kad būtų užtikrintas reikiamo laipsnio skaidrumas ir planavimo saugumas norintiems gauti prieigą subjektams. |
(23) |
FTTH diegimas paprastai susijęs su nemaža rizika, atsižvelgiant į dideles diegimo sąnaudas vienam namų vartotojui ir kol kas ribotą skaičių mažmeninių paslaugų, kurioms reikėtų geresnių charakteristikų (pvz., didesnio pralaidumo) ir kurias galima suteikti tik šviesolaidžiu. Investicijų į šviesolaidį amortizacija priklauso nuo naujų NKP tinklais teikiamų paslaugų naudojimo trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje. DĮR operatoriaus kapitalo sąnaudos prieigos kainoms nustatyti turėtų atspindėti didesnę investavimo riziką, palyginti su investavimu į esamus varinių laidų tinklus. |
(24) |
Diversifikuojant diegimo riziką, NKP tinklai gali būti diegiami reikiamu metu ir veiksmingiau. Todėl NRI turėtų įvertinti DĮR operatoriaus siūlomas kainodaros schemas investavimo rizikai diversifikuoti. |
(25) |
Jei DĮR operatoriai siūlo mažesnes prieigos prie atsietos šviesolaidžio linijos kainas mainais už išankstinius įsipareigojimus pagal ilgalaikes ar didelio kiekio sutartis, tai neturėtų būti laikoma per dideliu diskriminavimu, jei NRI sutinka, kad žemesnės kainos tinkamai atspindi tikrąjį investavimo rizikos sumažėjimą. Tačiau NRI turėtų užtikrinti, kad tokie kainodaros susitarimai nesudarytų kainų spaudimo, dėl kurio taptų neįmanoma veiksmingai patekti į rinką. |
(26) |
Kainų spaudimas galėtų būti įrodytas parodant, kad paties DĮR operatoriaus mažmeninės operacijos negalėtų būti pelningos remiantis didmeninės rinkos kaina, kurią DĮR operatoriaus didmeninės rinkos padalinys nustato savo konkurentams (taip pat efektyviai dirbančio konkurento kriterijus). Kainų spaudimas taip pat galėtų būti įrodytas parodant, kad prisijungimo kainos, nustatomos konkurentams didmeninėje rinkoje, ir kainos, kurią DĮR operatoriaus mažmeninės rinkos padalinys nustato mažmeninėje rinkoje, skirtumas yra nepakankamas, kad leistų gana efektyviai dirbančiam paslaugų teikėjui mažmeninėje rinkoje gauti normalų pelną (gana efektyviai dirbančio konkurento kriterijus). Specifinėmis ex ante kainų kontrolės, skirtos išlaikyti veiksmingą konkurenciją tarp operatorių, neturinčių naudos iš tokios pačios masto bei aprėpties ekonomijos, kurių vienetinės tinklo sąnaudos skirtingos, sąlygomis gana efektyviai dirbančio konkurento kriterijus paprastai yra tinkamesnis. Be to, bet kokio kainų spaudimo įvertinimas turėtų būti atliktas per tinkamą laikotarpį. Numatomumui padidinti NRI turėtų iš anksto tinkamai nustatyti metodiką, kuria remdamosi jos nustatys kainodaros patikrinimo kriterijų, naudosimus parametrus ir mechanizmus padėčiai ištaisyti, jei būtų nustatytas kainų spaudimas. |
(27) |
Daugiapluoščių linijų tinklais užtikrinama, kad norintys gauti prieigą subjektai gali visiškai kontroliuoti šviesolaidžio linijas, nedarydami brangių dubliuojančių investicijų arba nerizikuodami būti diskriminuojami privalomojo vienpluoštės linijos atsiejimo atveju. Todėl daugiapluoščių linijų tinklai greičiausiai sudarys stipresnę konkurenciją mažmeninėje rinkoje reikiamu laiku. Bendras investavimas į NKP tinklus gali sumažinti tiek investuojančios įmonės sąnaudas, tiek riziką, todėl FTTH gali būti diegiamos plačiau. |
(28) |
Bendro investavimo į daugiapluoštes FTTH susitarimai tam tikromis sąlygomis gali užtikrinti veiksmingą konkurenciją bendro investavimo aprėpiamose geografinėse srityse. Šios sąlygos pirmiausia susijusios su dalyvaujančių operatorių skaičiumi, bendrai valdomo tinklo struktūra ir kitais bendrai investuojančiųjų susitarimais, skirtais užtikrinti veiksmingą konkurenciją mažmeninėje rinkoje. Susidarius tokiai padėčiai, jei atitinkamose srityse konkurencinės sąlygos iš esmės ir objektyviai skiriasi nuo vyraujančių kitur, galėtų būti apibrėžiama atskira rinka, kurioje, atlikus rinkos tyrimą pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį, nenustatoma DĮR. |
(29) |
NRI turėtų įvertinti dalinių linijų atsiejimo sąnaudas. Kai reikia, NRI turėtų organizuoti išankstines konsultacijas su alternatyviais operatoriais, kurie galimai suinteresuoti bendrai naudotis gatvėse esančiomis skirstymo spintomis, ir remdamosi tuo nustatyti, kur gatvėse esančios skirstymo spintos turėtų būti pritaikytos ir kaip paskirstyti sąnaudas. |
(30) |
Nustatydamos dalinių linijų atsiejimo padėties ištaisymo priemones, NRI turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su tarpine ryšio linija, kad tokios priemonės padėčiai ištaisyti būtų veiksmingos. Norintys gauti prieigą subjektai turėtų galėti pasirinkti jų poreikiams geriausiai tinkantį sprendimą: nenaudojamas šviesolaidines skaidulas (ir, kai tinka, varinius laidus), eterneto tarpinę ryšio liniją arba kabelių kanalų prieigą. Prireikus NRI galėtų imtis priemonių, skirtų pakankamam DĮR operatoriui priklausančių, gatvėse esančių skirstymo spintų dydžiui užtikrinti. |
(31) |
Dalinių linijų prieigos sąlygų skaidrumą geriausiai galima užtikrinti įtraukiant jas į esamą atsietos prieigos prie vietinės linijos standartinį pasiūlymą. Svarbu, kad šis skaidrumo reikalavimas galiotų visiems dalykams, būtiniems dalinių linijų atsiejimui užtikrinti, įskaitant tarpinę ryšio liniją ir pagalbines paslaugas, kad būtų užtikrintas esamų konkurencingų pasiūlymų tęstinumas. Standartiniame pasiūlyme turėtų būti pateiktos visos kainodaros sąlygos, kad norintieji patekti į rinką galėtų apskaičiuoti dalinių linijų atsiejimo ekonominį pagrindą. |
(32) |
Derinant su vietinės linijos atsiejimu, visų dalinių linijų atsiejimo suteikimui būtinų dalykų kainodara turi būti pagrįsta sąnaudomis ir atitikti tuometines metodikas, taikomas atsietos varinių laidų linijos prieigos kainai nustatyti. Varinių laidų pakeitimas šviesolaidžiu iki tarpinio skirstomojo taško yra svarbi investicija, susijusi su tam tikra rizika, nors ji ir laikoma mažesne nei FTTH tinklų, bent jau tankiai gyvenamose srityse, atsižvelgiant į santykines diegimo sąnaudas vienam namų vartotojui ir geresnių arba atnaujintų paslaugų poreikio neapibrėžtumą. |
(33) |
NRI turėtų taikyti nediskriminacinius principus, kad išvengtų bet kokio laiko pranašumo suteikimo DĮR operatoriaus mažmenos padaliniui. Pastarasis turėtų būti įpareigotas atnaujinti savo didmeninį duomenų srauto pasiūlymą prieš pradėdamas teikti naujas mažmenines paslaugas šviesolaidžiu, kad prieigą turintys konkuruojantys operatoriai turėtų pakankamai laiko sureaguoti į tokių produktų pristatymą. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas pakankamu būtiniems pakeitimams atlikti, nebent būtų kitų veiksmingų saugiklių, kuriais užtikrinamas nediskriminavimas. |
(34) |
Numatoma, kad didmeniniai plačiajuosčio šviesolaidinio ryšio prieigos produktai gali būti techniškai sukonfigūruoti taip, kad suteiktų daugiau lankstumo ir geresnes paslaugų charakteristikas, palyginti su varinių laidų duomenų srauto produktais. Mažmeninių produktų konkurencijai paskatinti svarbu, kad tokios skirtingos paslaugų charakteristikos būtų atspindėtos įvairiuose reguliuojamuose NKP grindžiamuose produktuose, įskaitant verslo kategorijos paslaugas. |
(35) |
Konkrečiu NKP tinklu gali būti teikiami skirtingi duomenų srauto produktai, kuriuos mažmeninėje rinkoje galima atskirti pagal tokius parametrus, kaip dažnių juostos plotis, patikimumas, paslaugų kokybė ar kt. |
(36) |
Prireiks atidžiai nustatyti naujas prieigos padėties ištaisymo priemones, pvz., skirtas optinių tinklų sujungimo techniniams protokolams ir sąsajoms, arba naujų duomenų srauto padėties ištaisymo priemonių taikymo sritį ir charakteristikas. NRI turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su tarptautinėmis standartų institucijomis ir pramonės suinteresuotosiomis šalimis, kad parengtų tam skirtus bendrus techninius standartus. |
(37) |
Kai taikomas ex ante kainų reguliavimas, didmeninės duomenų srauto prieigos kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į sąnaudas. Kai DĮR operatoriaus mažmeninės rinkos padaliniui kyla pakankamai konkurencinių suvaržymų, NRI galėtų naudoti kitas tinkamas kainų kontrolės metodikas, įskaitant, pvz., tam tikru procentu sumažintos mažmeninės kainos metodiką. Skirtingiems duomenų srauto produktams NRI turėtų nustatyti tiek skirtingas kainas, kad tokius kainų skirtumus būtų galima pagrįsti paslaugų teikimo sąnaudomis, kad visi operatoriai galėtų pasinaudoti tvaria kainų diferenciacija tiek didmenos, tiek mažmenos lygiu. Į DĮR operatoriaus riziką turėtų būti tinkamai atsižvelgiama nustatant prieigos kainą. |
(38) |
Nustačius veiksmingas fizinės prieigos padėties ištaisymo priemones tam tikrose srityse gali tapti nebūtina nustatyti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos įpareigojimą, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija mažmeninėje rinkoje. Pavyzdžiui, kai DĮR operatorius įdiegė FTTH tinklą ir alternatyvūs operatoriai turi veiksmingą prieigą prie atsietos šviesolaidinės linijos (ypač tiesioginio sujungimo sistemose), NRI gali laikyti, kad tokios prieigos pakanka veiksmingai konkurencijai mažmeninėje rinkoje užtikrinti, ypač tankiai gyvenamose srityse. Tokiu atveju atsisakius nustatyti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos įpareigojimą, visi operatoriai gali būti labiau paskatinti investuoti ir laiku įdiegti sistemas. |
(39) |
Kai yra įrodyta, kad funkcinė atskirtis ar panašios priemonės užtikrino visiškai vienodą NKP tinklų prieigą alternatyviems operatoriams ir DĮR operatoriaus mažmeninės rinkos padaliniui ir kai pastarajam kyla pakankamai konkurencinių suvaržymų, NRI gali lanksčiau rengti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos padėties ištaisymo priemones. Pirmiausia duomenų srauto produkto kaina galėtų būti palikta nustatyti rinkai. Vis dėlto atidus stebėjimas ir tinkamų pirmiau minėtų kainos spaudimo kriterijų taikymas būtų labai svarbūs, siekiant išvengti antikonkurencinių padarinių. |
(40) |
Šiuo metu prieigą turintys operatoriai yra teisėtai suinteresuoti turėti pakankamai laiko pasirengti pokyčiams, kurie turi svarbų poveikį jų investicijoms ir verslo prielaidoms. Nesant komercinio susitarimo, NRI turėtų užtikrinti, kad būtų reikiamas perėjimo būdas. Toks perėjimo būdas turėtų būti skaidrus ir parengtas reikiamai išsamiai, kad šiuo metu prieigą turintys operatoriai galėtų pasirengti pokyčiams, įskaitant bet kokio norinčių gauti prieigą subjektų ir DĮR operatoriaus bendradarbiavimo taisykles, taip pat sujungimo taškų eksploatavimo nutraukimo tikslių sąlygų taisykles. Esami DĮR įpareigojimai turėtų išlikti tinkamu pereinamuoju laikotarpiu. Šis pereinamasis laikotarpis turėtų būti suderinamas su standartiniu vietinės linijos ar vietinės dalinės linijos prieigos atsiejimo investiciniu laikotarpiu, kuris paprastai trunka 5 metus. Tuo atveju, kai DĮR operatorius suteikia vienodas prieigos sąlygas ties pagrindiniu skirstomuoju stovu, NRI gali nuspręsti nustatyti trumpesnį laikotarpį. |
(41) |
Jei DĮR operatorius ketina dalį esamo varinių laidų prieigos tinklo pakeisti šviesolaidžiu ir nutraukti naudojamų sujungimo taškų eksploatavimą, NRI iš DĮR operatoriaus turėtų gauti svarbią informaciją ir pagal Direktyvos 2002/19/EB 9 straipsnio 1 dalį turėtų užtikrinti, kad DĮR operatoriaus tinklo prieigą turinčios įmonės laiku gautų visą būtiną informaciją, kad galėtų atitinkamai pritaikyti savo tinklus ir tinklo plėtros planus. NRI turėtų nustatyti tokios informacijos formatą ir išsamumo laipsnį, kartu užtikrindamos, kad tokia informacija būtų naudojama tik pagal paskirtį ir viso proceso metu būtų užtikrintas informacijos konfidencialumas, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
Tikslas ir taikymo sritis
1. |
Šios rekomendacijos tikslas – spartinti bendrosios rinkos plėtrą didinant teisinį tikrumą ir skatinant investicijas, konkurenciją ir inovacijas plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkoje, ypač pereinant prie naujos kartos prieigos (NKP) tinklų. |
2. |
Šia rekomendacija nustatomas bendrasis metodas, skirtas nuosekliam NKP padėties ištaisymo priemonių įgyvendinimui remiantis rinkos tyrimo tvarka pagal direktyvas 2002/19/EB ir 2002/21/EB skatinti. |
3. |
Kai, taikydamos rinkos tyrimo tvarką pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį, NRI ketina nustatyti reguliuojamąsias priemones padėčiai ištaisyti, tas veiksmingas priemones jos turėtų parengti pagal minėtas direktyvas ir šioje rekomendacijoje išdėstytą bendrąjį metodą. Reguliavimo sistema NRI suteikiama įvairių priemonių padėčiai ištaisyti ir joms sudaromos sąlygos parengti tinkamas priemones rinkos ydoms šalinti ir nusistatytiems reguliavimo tikslams pasiekti kiekvienoje valstybėje narėje. NRI turėtų atsižvelgti į operatorių sudarytus susitarimus, kuriais siekiama diversifikuoti namus ar pastatus jungiančių šviesolaidinių tinklų diegimo riziką ir skatinti konkurenciją. |
Nuoseklus metodas
4. |
NRI turėtų pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Direktyvos 2002/21/EB 5 straipsnį, kad užtikrintų, jog DĮR operatorius suteiktų visą informaciją, būtiną reikiamoms reguliuojamosioms priemonėms padėčiai ištaisyti parengti pereinant prie NKP, pvz., informaciją apie planuojamus jo tinklo topologijos pokyčius ar kabelių kanalų panaudojamumą. |
5. |
Peržiūrint 4-ąją ir 5-ąją rinkas pagal Rekomendaciją 2007/879/EB, turėtų būti atsižvelgta į NKP tinklus ir peržiūrą kiekviena NRI turėtų atlikti koordinuotai ir laiku. NRI turėtų užtikrinti, kad 4-ojoje ir 5-ojoje rinkose nustatytos privalomosios priemonės padėčiai ištaisyti derėtų viena su kita. |
6. |
Jei atitinkamos rinkos tyrimai rodo, kad rinkos sąlygos išlieka iš esmės nepakitusios, tinkamais peržiūros laikotarpiais NRI turėtų taikyti nuoseklų reguliavimo metodą. Kai įmanoma, NRI savo sprendimuose turėtų paaiškinti, kaip ketina pritaikyti priemones padėčiai ištaisyti 4-ojoje ir 5-ojoje rinkose atlikdama būsimas rinkos peržiūras ir taip reaguodama į tikėtinus aplinkybių rinkoje pokyčius. |
7. |
Taikydamos simetriškas priemones, kai pagal Direktyvos 2002/21/EB 12 straipsnį suteikiama prieiga prie įmonės inžinerinių statinių infrastruktūros ir baigiamojo segmento, NRI turėtų imtis Direktyvos 2002/19/EB 5 straipsnyje numatytų įgyvendinimo priemonių. |
8. |
Kai šviesolaidis diegiamas žaliosiose zonose esančiame prieigos tinkle, NRI neturėtų reikalauti, kad DĮR operatorius nutiestų papildomą varinių laidų tinklą ir taip laikytųsi esamų savo įpareigojimų, įskaitant universaliųjų paslaugų įpareigojimus, bet leistų teikti bet kokius esamus reguliuojamus produktus ar paslaugas per šviesolaidžiu teikiamus funkciškai lygiaverčius produktus ar paslaugas. |
Geografinė įvairovė
9. |
NRI turėtų išnagrinėti konkurencijos sąlygų skirtumus skirtingose geografinėse srityse, kad nustatytų, ar šalies geografinių rinkų apibrėžimas arba diferencijuotų priemonių padėčiai ištaisyti įvedimas yra pagrįstas. Jei konkurencijos sąlygų skirtumai yra nuolatiniai ir esminiai, NRI turėtų apibrėžti šalies geografines rinkas pagal Rekomendaciją 2007/879/EB. Kitais atvejais NRI turėtų stebėti, ar NKP tinklų diegimas ir paskesnė konkurencijos sąlygų raida geografiškai apibrėžtoje rinkoje pateisina diferencijuotų priemonių padėčiai ištaisyti įvedimą. |
10. |
Jei anksčiau 5-ojoje rinkoje buvo nustatytos šalies geografinės rinkos ar priemonės padėčiai ištaisyti, kurios priklauso nuo prieigos produktų 4-ojoje rinkoje, kuri dėl NKP įdiegimo gali tapti nebereikalinga, toks padalijimas ar priemonės padėčiai ištaisyti turėtų būti persvarstyti. |
Apibrėžtys
11. |
Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys: Naujos kartos prieigos (NKP) tinklai– laidiniai prieigos tinklai, visiškai ar iš dalies sudaryti iš optinių elementų ir, palyginti su jau esamais varinių laidų tinklais, galintys teikti geresnių charakteristikų (pvz., didesnio pralaidumo) plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas. Daugeliu atvejų NKP tinklai diegiami atnaujinant jau esamus varinių laidų arba bendraašių kabelių prieigos tinklus. Inžinerinių statinių infrastruktūra– fizinė vietinės linijos įranga, elektroninių ryšių operatoriaus įrengta vietinės linijos kabeliams, pvz., variniams laidams, šviesolaidžiams ir bendraašiams kabeliams, tiesti. Paprastai taip vadinamas požeminis arba antžeminis turtas, pvz., kabelių pokanaliai, kanalai, šuliniai ir stulpai, bet tuo neapsiribojama. Kabelių kanalas– požeminis vamzdis arba izoliacinis vamzdis kamieninių arba prieigos tinklų kabeliams (šviesolaidiniams, variniams arba bendraašiams) tiesti. Šuliniai– tai landos, paprastai su dangčiu, pro kurias galima patekti į požemines pagalbines patalpas, kuriose yra prieigos vieta kryžminėms jungtims sudaryti arba požeminių elektroninių ryšių kabelių techninei priežiūrai atlikti. Teritorinis prisijungimo taškas– NKP operatoriaus prieigos ir kamieninio tinklų sujungimo taškas. Jei prieigos tinklas varinių laidų, jis yra lygiavertis pagrindiniam skirstomajam stovui (PSS). Visos tam tikros srities (paprastai miesto arba jo dalies) NKP abonentų jungtys teritoriniame prisijungimo taške centralizuojamos optiniame skirstomajam stove (OSS). Iš OSS NKP linijos yra jungiamos su NKP operatoriaus ar kitų operatorių kamieninio tinklo įranga, gali būti per tarpines ryšio linijos jungtis, jei įranga yra ne teritoriniame prisijungimo taške. Skirstomasis taškas– tarpinis NKP tinklo mazgas, iš kurio vienas ar keli iš teritorinio prisijungimo taško (teikimo segmento) ateinantys šviesolaidiniai kabeliai padalijami ir paskirstomi prie galutinių vartotojų patalpų (baigiamojo arba priėmimo segmento) prijungti. Skirstomasis taškas paprastai naudojamas keliems pastatams arba namams. Jis gali būti pastato rūsyje (daugiabučiuose) arba lauke. Skirstomajame taške yra skirstomasis stovas, jungiantis priėmimo kabelius, ir gali būti nemaitinamosios įrangos, pvz., optinių šakotuvų. Baigiamasis segmentas– NKP prieigos tinklo segmentas, jungiantis galutinių vartotojų patalpas su pirmuoju skirstomuoju tašku. Taigi, baigiamajam segmentui priklauso vertikaliosios linijos pastate ir galbūt horizontaliosios linijos iki optinio šakotuvo, esančio pastato rūsyje arba netolimame šulinyje. Šviesolaidinė ryšio linija iki galutinio paslaugų gavėjo (angl. fibre-to-the-home, FTTH)– prieigos tinklas, sudarytas iš šviesolaidinių linijų prieigos tinklo tiekimo ir priėmimo segmentuose, t. y. šviesolaidžiu jungiantis vartotojo patalpas (namą arba daugiabučio namo butą) su teritoriniu prisijungimo tašku. Šiuo metu FTTH aprėpia tiek FTTH, tiek FTTB (angl. fibre-to-the-building). Daugiapluoštė FTTH– toks šviesolaidis, kurio prieigos tinklo tiekimo ir priėmimo segmentuose investuotojas yra įdiegęs daugiau šviesolaidžio linijų, nei reikia jo paties tikslams, kad papildomų šviesolaidžio linijų prieigą galėtų parduoti kitiems operatoriams, ypač neatimamų naudojimo teisių forma. Bendras investavimas į FTTH– nepriklausomų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjų susitarimas bendrai diegti FTTH tinklus, ypač rečiau gyvenamose srityse. Bendras investavimas aprėpia įvairius teisinius susitarimus, bet paprastai bendrai investuojantieji kuria tinklo infrastruktūrą ir bendrai ja naudojasi. |
Didmeninės fizinės tinklo infrastruktūros prieiga (4-oji rinka)
12. |
Jei 4-ojoje rinkoje nustatoma esant DĮR, NRI turėtų įvesti tinkamas priemones padėčiai ištaisyti visų pirma atsižvelgdamos į toliau nustatytus principus. |
Prieiga prie DĮR operatoriaus inžinerinių statinių infrastruktūros
13. |
Kai kabelių kanaluose yra vietos, NRI turėtų įpareigoti suteikti prieigą prie inžinerinių statinių infrastruktūros. Prieiga turi būti suteikta laikantis II priede išdėstyto vienodų sąlygų principo. |
14. |
NRI turėtų užtikrinti, kad prieiga prie esamų inžinerinių statinių infrastruktūros būtų suteikta sąnaudomis pagrįstomis kainomis, laikantis I priedo. |
15. |
Jei gaunamas prašymas pateikti standartinį prieigos prie inžinerinių statinių infrastruktūros pasiūlymą, NRI turėtų įpareigoti pateikti tokį pasiūlymą kuo greičiau. Standartinis pasiūlymas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po tokio prašymo pateikimo. |
16. |
Atsižvelgdamos į rinkos poreikius, NRI turėtų skatinti arba, jei tai teisiškai įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, įpareigoti DĮR operatorių kuriant inžinerinių statinių infrastruktūrą pasirūpinti pakankamais pajėgumais, kad ja galėtų naudotis ir kiti operatoriai. |
17. |
NRI turėtų bendradarbiauti su kitomis institucijomis siekdamos sukurti duomenų bazę, kurioje būtų informacija apie visos inžinerinių statinių infrastruktūros, kuri galėtų būti naudojama šviesolaidžio tinklams konkrečioje rinkoje ar rinkos segmente diegti, geografinę vietą, laisvus pajėgumus ir kitas fizines charakteristikas. Tokia duomenų bazė turėtų būti prieinama visiems operatoriams. |
Prieiga prie FTTH baigiamojo segmento
18. |
Kai DĮR operatorius diegia FTTH, NRI, be įpareigojimo suteikti prieigą prie inžinerinių statinių infrastruktūros, turėtų įpareigoti suteikti prieigą prie DĮR operatoriaus prieigos tinklo baigiamojo segmento, įskaitant pastatuose esančias linijas. Tuo tikslu pagal Direktyvos 2002/19/EB 12 straipsnio 1 dalį NRI turėtų įpareigoti DĮR operatorių pateikti išsamią informaciją apie savo prieigos tinklo struktūrą ir, pasikonsultavusios su galimais norinčiais gauti prieigą prie funkcionalių prieigos taškų subjektais, nustatyti, kur turėtų būti prieigos tinklo baigiamojo segmento skirstomasis taškas, per kurį suteikiama privalomoji prieiga. Priimdamos šį sprendimą NRI turėtų atsižvelgti į tai, kad bet kuriame skirstomajame taške turėtų tilpti pakankamai galutinių vartotojų jungčių, kad jis būtų komerciškai naudingas norinčiam gauti prieigą subjektui. |
19. |
DĮR operatorius turėtų būti įpareigotas suteikti prieigą prie skirstomųjų taškų laikantis II priede išdėstyto vienodų sąlygų principo. Jei gaunamas prašymas pateikti standartinį prieigos prie baigiamojo segmento pasiūlymą, NRI turėtų įpareigoti pateikti tokį pasiūlymą kuo greičiau. Standartinis pasiūlymas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po tokio prašymo pateikimo. |
20. |
NRI turėtų užtikrinti, kad prieiga prie baigiamojo segmento būtų suteikta sąnaudomis pagrįstomis kainomis, laikantis I priedo. |
21. |
Atsižvelgdamos į rinkos poreikius, NRI turėtų skatinti arba, jei tai teisiškai įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, įpareigoti DĮR operatorių baigiamajame segmente įdiegti daugiapluoštes linijas. |
Atsieta prieiga prie FTTH šviesolaidinės linijos
22. |
Laikantis Direktyvoje 2002/19/EB (5) nustatytų principų, kai DĮR operatorius diegia FTTH, NRI iš principo turėtų įpareigoti suteikti atsietą prieigą prie šviesolaidinės linijos. Kokios nors išimtys gali būti pateisintos tik tose geografinėse srityse, kur keleto alternatyvių infrastruktūrų, pvz., FTTH ir (arba) kabelinių tinklų, buvimas kartu su konkurencingais pasiūlymais dėl prieigos greičiausiai sudarytų veiksmingą konkurenciją mažmeninėje rinkoje. Kartu su įpareigojimu suteikti atsietą prieigą prie šviesolaidinės linijos turėtų būti taikomos tinkamos priemonės bendram išdėstymui toje pačioje vietoje ir tarpinei ryšio linijai užtikrinti. Prieiga turėtų būti suteikiama prie tinkamiausio tinklo taško, kuris paprastai yra teritorinis prisijungimo taškas. |
23. |
NRI turėtų įpareigoti suteikti atsietą prieigą prie šviesolaidinės linijos, neatsižvelgdamos į DĮR operatoriaus įdiegtą tinklo struktūrą ir technologiją. |
24. |
Esamas atsietos prieigos prie vietinės linijos standartinis pasiūlymas turėtų būti kuo greičiau papildytas, įtraukiant atsietą prieigą prie šviesolaidinės linijos. Direktyvos 2002/19/EB II priede pateiktas sąrašas būtiniausių sąlygų, kurios turi būti įtrauktos į atsietos prieigos prie vietinės linijos standartinį pasiūlymą ir kurios mutatis mutandis turėtų būti taikomos atsietai prieigai prie šviesolaidinės linijos. Standartinis pasiūlymas turėtų būti pateiktas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius po NRI nustatyto įpareigojimo suteikti prieigą. |
25. |
Prieigos prie atsietos šviesolaidinės linijos kaina turėtų būti pagrįsta sąnaudomis. Nustatydamos atsietos prieigos prie šviesolaidinės linijos kainą, NRI turėtų tinkamai atsižvelgti į papildomą ir kiekybiškai įvertinamą investavimo riziką, kurią patiria DĮR operatorius. Iš principo ši rizika turėtų būti atspindėta į atitinkamos investicijos kapitalo sąnaudas įtrauktame priede, kaip nurodyta I priede. |
26. |
NRI taip pat turėtų įvertinti DĮR operatoriaus pasiūlytas kainodaros schemas investavimo rizikai diversifikuoti. NRI turėtų pritarti tokioms schemoms tik tuomet, jei sutinka, kad DĮR operatorius suteikė visą reikiamą informaciją apie investiciją, ir tik tuomet, jei tokios schemos neturi diskriminacinio arba išskiriamojo poveikio. Tokių kainodaros schemų įvertinimo kriterijai pateikti I priede. |
27. |
Tokiais atvejais NRI turėtų užtikrinti, kad liktų pakankama marža tarp didmeninės ir mažmeninės kainų, kad į rinką galėtų ateiti efektyviai dirbantis konkurentas. Taigi, NRI turėtų patikrinti DĮR operatoriaus kainodaros elgseną tinkamu laikotarpiu pritaikydamos tinkamai pritaikytą kainų spaudimo kriterijų. NRI turėtų iš anksto tinkamai nustatyti metodiką, kuria remdamosi jos nustatys kainodaros patikrinimo kriterijų, naudosimus kainų spaudimo kriterijų parametrus ir mechanizmus padėčiai ištaisyti, jei būtų nustatytas kainų spaudimas. |
28. |
Jei konkurencijos sąlygos srityje, kurioje keli bendrai investuojantieji diegia daugiapluoščių linijų FTTH tinklus, iš esmės skiriasi, t. y. tiek, kad pateisina atskiros geografinės rinkos apibrėžimą, atlikdamos savo rinkos tyrimą NRI turėtų išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į bendro investavimo sukurtos konkurencijos dėl infrastruktūros lygį, toje rinkoje galima pagrįstai išskirti DĮR. Tuo tikslu NRI turėtų pirmiausia išnagrinėti, ar kiekvienas bendrai investuojantysis turi visiškai vienodą ir sąnaudomis pagrįstą prieigą prie bendros infrastruktūros ir ar bendrai investuojantieji iš tiesų konkuruoja mažmeninėje rinkoje. Jos taip pat turėtų išnagrinėti, ar bendrai investuojantieji tiesia pakankamos talpos kabelių kanalus, kad jais galėtų naudotis ir trečiosios šalys, ir ar suteikia prie jų sąnaudomis pagrįstą prieigą. |
Prieigos prie šviesolaidinės ryšio linijos iki ryšio mazgo (angl. fiber-to-the-node, FTTN) įpareigojimai
29. |
NRI turėtų nustatyti įpareigojimą suteikti atsietą prieigą prie varinių laidų dalinės linijos. Varinių laidų dalinės linijos prieigos atsiejimo padėties ištaisymo priemonės turėtų būti papildomos tarpinės ryšio linijos priemonėmis, įskaitant, kai tinka, šviesolaidinį ryšį ir eterneto tarpinę ryšio liniją, ir pagalbinėmis padėties ištaisymo priemonėmis, kuriomis užtikrinamas jo veiksmingumas ir funkcionalumas, pvz., nediskriminacinė prieiga prie bendro išdėstymo toje pačioje vietoje įrangos, o jos nesant – prie lygiaverčio bendro išdėstymo toje pačioje vietoje. Standartinis pasiūlymas turėtų būti pateiktas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius po NRI nustatyto įpareigojimo suteikti prieigą. |
30. |
Kai NRI nustato varinių laidų dalinės linijos prieigos atsiejimą, iš DĮR operatoriaus turėtų būti reikalaujama papildyti esamą atsietos prieigos prie vietinės linijos standartinį pasiūlymą visais būtinais punktais. Prieigos kaina pagal visus punktus turėtų būti pagrįsta sąnaudomis, kaip nustatyta I priede. |
Didmeninė plačiajuosčio ryšio prieiga (5-oji rinka)
31. |
Jei DĮR nustatoma 5-ojoje rinkoje, didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos padėties ištaisymo priemonės turėtų būti išlaikytos arba iš dalies pakeistos esamų paslaugų ir jų pakaitalų atžvilgiu. Didmeninę prieigą per VDSL prie plačiajuosčio ryšio NRI turėtų laikyti esamos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos per vien iš varinių laidų sudarytas linijas pakaitalu. |
32. |
NRI turėtų įpareigoti DĮR operatorių pateikti naujus didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos produktus iš principo bent prieš šešis mėnesius iki to laiko, kai DĮR operatorius ar jo mažmenos pavaldžioji įmonė pradės prekiauti atitinkamomis nuosavomis NKP mažmeninėmis paslaugomis, nebent būtų kitų veiksmingų saugiklių, kuriais užtikrinamas nediskriminavimas. |
33. |
NRI turėtų įpareigoti teikti skirtingus didmeninius produktus, kurie juostos pločio ir kokybės prasme geriausiai atspindėtų NKP infrastruktūrai būdingas technologines galimybes, kad alternatyvūs operatoriai galėtų veiksmingai konkuruoti, įskaitant ir verslo kategorijos paslaugas. |
34. |
NRI turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, kad nustatytų tinkamas technines specifikacijas didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos produktams, teikiamiems per NKP, ir pateiktų informaciją tarptautinėms standartų institucijoms, kad būtų lengviau parengti atitinkamus pramonės standartus. |
35. |
NRI iš principo turėtų įpareigoti privalomų didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos produktų kainą grįsti sąnaudomis pagal I priedą, atsižvelgiant į įvairių didmeninių pasiūlymų dažnių juostos plotį ir kokybę. |
36. |
NRI turėtų išanalizuoti, ar privalomos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos kainos susiejimo su sąnaudomis įpareigojimas būtinas veiksmingai konkurencijai sudaryti, jei funkcinė atskirtis ar kitų pavidalų atskirtis veiksmingai užtikrina vienodas prieigos sąlygas. Jei nėra susiejimo su sąnaudomis, NRI turėtų stebėti DĮR operatoriaus kainodaros elgseną, taikydama tinkamai pritaikytą kainų spaudimo kriterijų. |
37. |
Kai NRI laiko, kad tam tikroje geografinėje srityje yra veiksminga prieiga prie DĮR operatoriaus tinklo atsietos šviesolaidinės linijos ir kad tokia prieiga greičiausiai sudarys veiksmingą konkurenciją mažmeninėje rinkoje, NRI turėtų panaikinti didmeninės duomenų srauto prieigos įpareigojimą atitinkamoje srityje. |
38. |
Jei yra bendrai investuojama, nagrinėdama, ar esama DĮR, NRI turėtų vadovautis 28 dalyje išdėstytais principais. |
Perėjimas
39. |
Esami DĮR įpareigojimai 4-osios ir 5-osios rinkų atžvilgiu turėtų galioti toliau ir nebūti panaikinti dėl esamos tinklo struktūros ir technologijos pokyčių, nebent DĮR operatorius ir tuo metu prieiga prie jo tinklo besinaudojantys operatoriai susitartų dėl atitinkamo perėjimo būdo. Jei tokio susitarimo nėra, NRI turėtų užtikrinti, kad alternatyvūs operatoriai ne vėliau kaip prieš penkerius metus (prireikus atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes) būtų informuojami apie bet kokį sujungimo taškų, pvz., vietinės linijos komutatoriaus, eksploatavimo nutraukimą. Šis laikotarpis gali būti trumpesnis nei penkeri metai, jei sujungimo taške suteikiamos visiškai lygiavertės prieigos sąlygos. |
40. |
NRI turėtų įdiegti skaidrią perėjimo nuo varinių laidų prie šviesolaidinių tinklų sistemą. NRI turėtų užtikrinti, kad DĮR operatoriaus taikomos sistemos ir procedūros, įskaitant eksploatacinės pagalbos sistemas, būtų parengtos taip, kad alternatyviems paslaugų teikėjams būtų lengviau pereiti prie NKP pagrįstų prieigos produktų. |
41. |
NRI turėtų pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Direktyvos 2002/21/EB 5 straipsnį, kad iš DĮR operatoriaus gautų informaciją apie visus tinklo modifikavimo planus, kurie galėtų turėti įtakos konkurencijos sąlygoms tam tikroje rinkoje arba jos dalyje. Jei DĮR operatorius numato pakeisti dalį esamo varinių laidų prieigos tinklo šviesolaidžiais ir planuoja nutraukti naudojamų sujungimo taškų eksploatavimą, NRI, remdamosi Direktyvos 2002/19/EB 9 straipsnio 1 dalimi, turėtų užtikrinti, kad DĮR operatoriaus tinklu besinaudojančios įmonės laiku gautų visą būtiną informaciją, kad galėtų atitinkamai pritaikyti savo tinklus ir jų plėtros planus. NRI turėtų nustatyti tokios informacijos formatą bei išsamumo laipsnį ir užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pateiktos informacijos konfidencialumo. |
42. |
Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms. |
Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 20 d.
Komisijos vardu
Neelie KROES
Pirmininko pavaduotoja
(1) OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
(2) OL L 344, 2007 12 28, p. 65.
(3) Taip pat žr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/140/EB (OL L 337, 2009 12 18, p. 37) 60 konstatuojamąją dalį.
(4) OL L 108, 2002 4 24, p. 7.
(5) Pirmiausia žr. 19 konstatuojamąją dalį.
I PRIEDAS
Kainodaros principai ir rizika
1. NKP PRIEIGOS KAINODAROS BENDRIEJI PRINCIPAI
Pagal Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnio 2 dalį NRI turi skatinti konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusios įrangos bei paslaugų srityje, inter alia, skatindamos veiksmingas investicijas į infrastruktūrą. Nustatydamos sąnaudų pagrindą, skirtą grindimo sąnaudomis įpareigojimams, kaip numatyta Direktyvos 2002/19/EB 13 straipsnio 1 dalyje, NRI turėtų įvertinti, ar atitinkamos NKP prieigos infrastruktūros dubliavimas yra ekonomiškai įgyvendinamas ir veiksmingas. Jei taip nėra, pagrindinis tikslas yra sukurti iš tiesų vienodas sąlygas DĮR operatoriaus mažmeninės rinkos padaliniui ir alternatyviems tinklo operatoriams. Todėl nuoseklus reguliavimo metodas gali reikšti, kad NRI taiko skirtingus sąnaudų pagrindus atkartojamo ir neatkartojamo turto sąnaudomis pagrįstoms kainoms skaičiuoti arba antruoju atveju bent koreguoja savo sąnaudų skaičiavimo metodikų pagrindinius parametrus.
Tais atvejais, kai investicijų į NKP pelningumas priklauso nuo neapibrėžtų veiksnių, pvz., žymiai didesnių vidutinių pajamų iš vieno vartotojo arba rinkos dalies padidėjimo prielaidomis, NRI turėtų įvertinti, ar kapitalo sąnaudos atitinka didesnę investavimo riziką, palyginti su investavimu į esamus varinių laidų tinklus. Taip pat galėtų būti taikomi papildomi mechanizmai, skirti investavimo rizikai paskirstyti tarp investuotojų ir norinčių gauti prieigą subjektų ir atėjimui į rinką paskatinti, pvz., ilgalaikės prieigos kainos arba kiekio nuolaidos. Tokius kainodaros mechanizmus NRI turėtų patikrinti pagal tolesniuose 7 ir 8 skyriuose nustatytus kriterijus.
Siekdamos įvesti grindimo sąnaudomis įpareigojimus, NRI turėtų nustatyti apskaitos atskyrimą, kaip numatyta Direktyvos 2002/19/EB 11 straipsnyje. Atskiros sąskaitos NKP infrastruktūros ir (arba) paslaugų elementams, kuriems nustatomas prieigos įpareigojimas, turėtų būti sudarytos taip, kad NRI galėtų: i) nustatyti viso susijusio turto sąnaudas ir nustatyti prieigos kainas (įskaitant nuvertėjimą ir įvertinimo pokyčius) ir ii) veiksmingai stebėti, ar DĮR operatorius kitiems rinkos dalyviams suteikia prieigą tokiomis pačiomis sąlygomis ir kainomis kaip ir nuosavam mažmeninės rinkos padaliniui. Toks stebėjimas turėtų aprėpti ir kainų spaudimo kriterijų taikymą. Sąnaudos, remiantis objektyviais kriterijais, turėtų būti paskirstytos tarp įvairių nuo tų sąnaudų priklausančių didmeninių ir mažmeninių produktų, kad būtų išvengta dvigubo įskaičiavimo.
NRI turėtų įvertinti papildomas sąnaudas, būtinas prieigai prie atitinkamos įrangos suteikti. Tokios sąnaudos yra susijusios su prieigos prie inžinerinių statinių infrastruktūros užsakymu ir suteikimu, IT sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidomis ir su didmeninio produkto vadyba susijusiomis eksploatacinėmis išlaidomis. Šios išlaidos turėtų būti proporcingai paskirstytos tarp visų prieiga besinaudojančių įmonių, įskaitant DĮR operatoriaus mažmeninės rinkos padalinį.
2. PRIEIGOS PRIE INŽINERINIŲ STATINIŲ INFRASTRUKTŪROS KAINODARA
Privaloma prieiga prie 4-osios rinkos DĮR operatoriaus esamos inžinerinių statinių infrastruktūros turėtų būti suteikiama sąnaudomis pagrįstomis kainomis. NRI turėtų reguliuoti prieigos prie inžinerinių statinių infrastruktūros kainas pagal tą pačią metodiką, kuri taikoma prieigos prie atsietos vietinės varinių laidų linijos kainodarai. NRI turėtų užtikrinti, kad prieigos kainos atitiktų tikrąsias DĮR operatoriaus sąnaudas. NRI pirmiausia turėtų atsižvelgti į tikrąją atitinkamos infrastruktūros eksploatacijos trukmę ir galimą DĮR operatoriaus sutaupymą ją įrengiant. Prieigos kainos turėtų atitikti realią atitinkamos infrastruktūros vertę, įskaitant jos nuvertėjimą.
Nustatydamos prieigos prie inžinerinių statinių infrastruktūros kainą NRI neturėtų laikyti, kad rizikos profilis skiriasi nuo varinių laidų infrastruktūros rizikos profilio, išskyrus atvejus, kai DĮR operatorius, diegdamas NKP tinklą, patiria specifinių inžinerinių statinių sąnaudų, viršijančių įprastas techninės priežiūros sąnaudas.
3. PRIEIGOS PRIE FTTH BAIGIAMOJO SEGMENTO KAINODARA
NRI turėtų nustatyti prieigos prie skirstomojo taško kainas pagal tą pačią metodiką, kuri taikoma prieigos prie atsietos vietinės varinių laidų linijos kainodarai. NRI turėtų užtikrinti, kad prieigos kainos atitiktų tikrąsias DĮR operatoriaus sąnaudas, įskaitant, kai reikia, didesnį rizikos priedą, atitinkantį papildomą ir kiekybiškai įvertinamą DĮR operatoriaus patiriamą riziką.
4. PRIEIGOS PRIE FTTH (ATSIETOS ŠVIESOLAIDINĖS LINIJOS) TERITORINIAME PRISIJUNGIMO TAŠKE KAINODARA
Nustatydamos prieigos prie atsietos šviesolaidinės linijos kainas, NRI turėtų įtraukti didesnį rizikos priedą, atitinkantį papildomą ir kiekybiškai įvertinamą DĮR operatoriaus patiriamą investavimo riziką. Rizikos priedas turėtų būti įvertinamas taikant tolesniame 6 skyriuje nustatytą metodiką. Papildomas kainų lankstumas galėtų būti suteiktas remiantis tolesniais 7 ir 8 skyriais.
Laikantis nediskriminavimo principo, DĮR operatoriaus mažmeninės rinkos padaliniui taikoma kaina turėtų būti tokia pati kaip ir nustatytoji trečiosioms šalims.
5. PRIEIGOS PRIE FTTN VARINIŲ LAIDŲ DALINĖS LINIJOS KAINODARA
NRI turėtų nustatyti sąnaudomis pagrįstą prieigą prie visų elementų, būtinų dalinės linijos atsiejimui, įskaitant tarpinės ryšio linijos priemones ir pagalbines priemones padėčiai ištaisyti, pvz., nediskriminacinę prieigą prie bendro išdėstymo toje pačioje vietoje įrangos, o jos nesant – prie lygiaverčio bendro išdėstymo toje pačioje vietoje.
Reguliuojamos prieigos kainos neturėtų būti aukštesnės už efektyviai dirbančio operatoriaus sąnaudas. Šiuo tikslu NRI gali įvertinti šias sąnaudas taikydamos atvirkštinį modeliavimą arba turimus etalonus.
Nustatydamos prieigos prie varinių laidų dalinės linijos kainą NRI neturėtų laikyti, kad rizikos profilis skiriasi nuo esamos varinių laidų infrastruktūros rizikos profilio.
6. RIZIKOS PRIEDO NUSTATYMO KRITERIJAI
Už investavimo riziką turėtų būti atlyginama į kapitalo sąnaudas įtraukiant rizikos priedą. Iš anksto leidžiama investavimo į NKP tinklus kapitalo grąža turėtų subalansuoti pusiausvyrą tarp reikiamų paskatų įmonėms investuoti suteikimo (reiškiančio pakankamai didelį pelningumą) ir paskirstymo veiksmingumo, tvarios konkurencijos ir didžiausios naudos vartotojams skatinimo (reiškiančio ne pernelyg didelį pelningumą). Tuo tikslu, kai tai pateisinama, investicijos atsipirkimo laikotarpiui NRI turėtų įtraukti investavimo riziką atitinkantį priedą į vidutinės svertinės kapitalo sąnaudų normos (VSKSN) skaičiavimą, kuris šiuo metu taikomas prieigos prie atsietos varinių laidų linijos kainai nustatyti. Kalibruojant pajamų srautus VSKSN apskaičiuoti, reikėtų atsižvelgti į naudojamo kapitalo dydį, įskaitant atitinkamas darbo sąnaudas, statybos sąnaudas, numatomą efektyvumo naudą ir galutinę turto vertę, remiantis Direktyvos 2002/19/EB 20 konstatuojamąja dalimi.
NRI turėtų įvertinti investavimo riziką, inter alia, atsižvelgdamos į šiuos netikrumo veiksnius: i) su mažmenine ir didmenine paklausa susijusį netikrumą; ii) su diegimo, inžinerinių statinių darbų vykdymo ir valdymo sąnaudomis susijusį netikrumą; iii) su technologijos pažanga susijusį netikrumą; iv) su rinkos dinamika ir besivystančia konkurencine situacija, pvz., infrastruktūra pagrįstos ir (arba) kabelinių paslaugų konkurencijos laipsniu, susijusį netikrumą ir v) makroekonominį netikrumą. Šie veiksniai ilgainiui gali kisti, ypač palaipsniui vis labiau patenkinant mažmeninę ir didmeninę paklausą. Todėl NRI turėtų reguliariai persvarstyti padėtį ir koreguoti rizikos priedą, atsižvelgdamos į minėtų veiksnių kaitą.
DĮR operatoriaus investavimo į NKP riziką galėtų sumažinti tokie kriterijai kaip masto ekonomijos buvimas (ypač, jei investuojama tik miesto teritorijoje), didelė mažmeninės rinkos dalis, pagrindinės infrastruktūros valdymas, eksploatacinių išlaidų mažinimas, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo ir privilegijuotas dalyvavimas akcijų ir paskolų rinkose. Šiuos aspektus NRI taip pat turėtų reguliariai iš naujo įvertinti, persvarstydamos rizikos priedą.
Minėtos aplinkybės pirmiausia taikomos investavimui į FTTH. Kita vertus, investavimas į FTTN, o tai yra dalinis esamo prieigos tinklo atnaujinimas (pvz., VDSL), paprastai turi žymiai mažesnį rizikos profilį nei investavimas į FTTH, bent jau tankiai gyvenamose srityse. Pirmiausia esama mažiau netikrumo dėl plačiajuosčio ryšio, tiekiamo per FTTN/VDSL, paklausos, ir bendras reikiamas kapitalas yra mažesnis. Todėl, nors nustatant FTTN/VDSL grindžiamos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos reguliuojamas kainas turėtų būti atsižvelgta į visą susijusią investavimo riziką, tokia rizika neturėtų būti laikoma panašia į su FTTH didmeninės prieigos produktais susijusią riziką. Nustatydamos FTTN/VDSL grindžiamos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rizikos priedus, NRI turėtų tinkamai atsižvelgti į šiuos veiksnius ir iš principo neturėtų tvirtinti tolesniuose 7 ir 8 skyriuose nurodytų kainodaros schemų. NRI turėtų viešai pasikonsultuoti dėl savo rizikos priedo nustatymo metodikos.
7. FTTH ILGALAIKĖS PRIEIGOS KAINODAROS ĮVERTINIMO KRITERIJAI
Pagal ilgalaike prieiga pagrįstą riziką pakoreguotos prieigos kainos gali kisti per laiką, kuriam duoti prieigos įsipareigojimai. Vienos prieigos linijos kaina pagal ilgalaikės prieigos sutartis būtų žemesnė nei pagal trumpalaikės prieigos sutartis. Ilgalaikės prieigos kainos turėtų atitikti tik investuotojo rizikos sumažėjimą ir todėl negali būti mažesnės už sąnaudomis pagrįstą kainą, prie kurios nepridėtas didesnės rizikos priedas, atitinkantis investavimo sisteminę riziką. Pagal ilgalaikes sutartis naudotojai imtų visiškai valdyti fizinį turtą, o tai sudarytų jiems galimybę imtis antrinės prekybos. Trumpalaikės sutartys neturėtų ilgalaikių įsipareigojimų ir todėl prieigos linijos kaina pagal juos paprastai būtų aukštesnė, prieigos kainoms atitinkant galimą tokios prieigos formos lankstumo vertę, naudingą norinčiam gauti prieigą subjektui.
Tačiau DĮR operatorius gali ilgainiui piktnaudžiauti ilgalaikės prieigos kainodara tam, kad savo mažmeninėmis paslaugomis prekiautų žemesnėmis kainomis nei savo reguliuojamomis didmeninėmis paslaugomis (kadangi nuosavam mažmeninės rinkos padaliniui taikytų mažas ilgalaikio įsipareigojimo kainas), todėl iš esmės uždarytų rinką. Be to, alternatyvūs paslaugų teikėjai, turintys mažiau klientų ir neaiškias verslo perspektyvas, susiduria su didesne rizika. Jie gali neturėti galimybių įsipareigoti pirkti ilgą laikotarpį. Todėl jie gali išskirstyti savo investicijas ir įsigyti reguliuojamą prieigą vėliau.
Dėl šių priežasčių ilgalaikės prieigos kainodara būtų priimtina tik tuomet, jei NRI užtikrintų, kad būtų laikomasi šių sąlygų:
a) |
ilgalaikio įsipareigojimo kainos atitinka tik investuotojo rizikos sumažėjimą; ir |
b) |
per tinkamą laikotarpį yra pakankama marža tarp didmeninių ir mažmeninių kainų, kad į mažmeninę rinką galėtų ateiti efektyviai dirbantis konkurentas. |
8. FTTH KIEKIO NUOLAIDŲ ĮVERTINIMO KRITERIJAI
Pagal kiekio nuolaidomis pagrįstą riziką pakoreguotos prieigos kainos atspindi tai, kad investavimo rizika mažėja kartu su bendru tam tikroje srityje jau parduotų šviesolaidinių linijų skaičiumi. Investavimo rizika labai priklauso nuo likusių nenaudojamų šviesolaidinių linijų skaičiaus. Kuo didesnė naudojamų šviesolaidinių linijų dalis, tuo mažesnė rizika. Todėl prieigos kainos galėtų įvairuoti atsižvelgiant į įsigyjamą kiekį. Turėtų būti leidžiamos vienodos nuolaidos, visiems reikalavimus atitinkantiems operatoriams taikomos vienodomis vienos linijos kainomis. NRI turėtų nustatyti linijų kiekį, kuris turėtų būti įsigyjamas, kad būtų galima gauti tokią kiekio nuolaidą, atsižvelgdamos į apskaičiuotą mažiausią veiklos mastą, reikalingą norinčiam gauti prieigą subjektui efektyviai konkuruoti rinkoje, ir į poreikį išlaikyti rinkos struktūrą, kurioje būtų pakankamai reikalavimus atitinkančių operatorių, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija. Kiekio nuolaida turėtų atitikti tik investuotojo rizikos sumažėjimą, todėl negali paveikti kainų tiek, kad jos būtų žemesnės už sąnaudomis pagrįstą kainą, prie kurios nepridėtas didesnės rizikos priedas, susijęs su sistemine investavimo rizika. Atsižvelgiant į tai, kad rizikos priedas paprastai turėtų mažėti vis labiau patenkinant bendrą mažmeninę ir didmeninę paklausą, kiekio nuolaida taip pat turėtų atitinkamai mažėti ir nebegali būti pateisinama, kai mažmeninė ir didmeninė paklausa didele dalimi patenkinta.
NRI turėtų pripažinti kiekio nuolaidą tik tuomet, jei laikomasi šių sąlygų:
a) |
viena kiekio nuolaida apskaičiuojama pagal sritį, kurios tinkamą dydį nustato NRI pagal nacionalines aplinkybes ir tinklo struktūrą, ir vienodai taikoma visiems norintiems gauti prieigą subjektams, kurie atitinkamoje srityje pageidauja įsigyti tokį linijų kiekį, kuris suteikia teisę į nuolaidą; ir |
b) |
kiekio nuolaida atitinka tik investuotojo rizikos sumažėjimą; ir |
c) |
per tinkamą laikotarpį yra pakankama marža tarp didmeninių ir mažmeninių kainų, kad į rinką galėtų ateiti efektyviai dirbantis konkurentas. |
II PRIEDAS
Vienodų sąlygų principo taikymas prieigai prie DĮR operatoriaus inžinerinių statinių infrastruktūros norint diegti NKP tinklus
1. VIENODŲ SĄLYGŲ PRINCIPAS
Prieiga prie DĮR operatoriaus inžinerinių statinių infrastruktūros gali reikšti svarbų indėlį plėtojant NKP tinklus. Norint sukurti vienodas sąlygas naujiems rinkos dalyviams ir DĮR operatoriui, svarbu, kad tokia prieiga būtų suteikiama visiškai vienodomis sąlygomis. NRI turėtų reikalauti, kad DĮR operatorius suteiktų prieigą prie savo inžinerinių statinių infrastruktūros vienodomis sąlygomis vidaus ir trečiųjų šalių norintiems gauti prieigą subjektams. Pirmiausia DĮR operatorius turėtų dalytis visa būtina informacija apie infrastruktūros charakteristikas ir taikyti vienodas prieigos užsakymo ir suteikimo procedūras. Standartiniai pasiūlymai ir paslaugų lygmens susitarimai yra priemonės, kuriomis užtikrinamas tinkamas vienodų sąlygų principo taikymas. Ir atvirkščiai, svarbu, kad DĮR operatorius nesinaudotų jokiomis asimetriškomis žiniomis apie norinčių gauti prieigą trečiųjų šalių plėtros planus, kad įgytų neteisingą komercinį pranašumą.
2. INFORMACIJA APIE INŽINERINIŲ STATINIŲ INFRASTRUKTŪRĄ IR SKIRSTOMUOSIUS TAŠKUS
DĮR operatorius turėtų suteikti norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims tokio paties lygio informaciją apie savo inžinerinių statinių infrastruktūrą ir skirstomuosius taškus, kokią turi pats. Ši informacija turėtų aprėpti inžinerinių statinių infrastruktūros organizaciją ir įvairių elementų, iš kurių ji sudaryta, technines charakteristikas. Kai turima informacijos, turi būti nurodyta šių elementų, įskaitant kabelių kanalus, stulpus ir kitą fizinį turtą (pvz., techninės priežiūros patalpas), geografinė padėtis ir laisvos vietos kabelių kanaluose kiekis. Taip pat turėtų būti nurodyta skirstomųjų taškų geografinė padėtis ir pateiktas prijungtų pastatų sąrašas.
DĮR operatorius turėtų nurodyti visas su jo inžinerinių statinių infrastruktūros, skirstomųjų taškų ir įvairių sudedamųjų infrastruktūros elementų prieiga ir naudojimu susijusias įsikišimo taisykles ir technines sąlygas. Norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims turėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės ir sąlygos kaip ir norintiems gauti prieigą vidaus subjektams.
DĮR operatorius turėtų suteikti tinkamos galimybės susipažinti su informacija užtikrinimo priemones, pvz., lengvai prieinamus katalogus, duomenų bazes arba interneto portalus. Informacija turėtų būti reguliariai atnaujinama, kad būtų atsižvelgta į infrastruktūros raidą bei plėtrą ir įtraukta naujai gauta informacija, ypač DĮR operatoriui ar kitiems norintiems gauti prieigą subjektams vykdant šviesolaidžio diegimo projektus.
3. PRIEIGOS UŽSAKYMAS IR SUTEIKIMAS
DĮR operatorius turėtų įdiegti procedūras ir priemones, būtinas veiksmingai jo inžinerinių statinių infrastruktūros, skirstomųjų taškų ir įvairių sudedamųjų infrastruktūros elementų prieigai ir naudojimui užtikrinti. Pirmiausia DĮR operatorius turėtų suteikti norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims užsakymų tarp galutinių vartotojų, tiekimo ir trikčių šalinimo sistemas, lygiavertes norintiems gauti prieigą vidaus subjektams. Tai turėtų aprėpti priemones, skirtas naudojamiems kabelių kanalams atlaisvinti.
Trečiųjų šalių teikiami informacijos apie inžinerinių statinių infrastruktūrą, skirstomuosius taškus ir įvairius sudedamuosius infrastruktūros elementus, prieigos ir naudojimo prašymai turėtų būti tvarkomi per tą patį laikotarpį kaip ir tokie patys norinčių gauti prieigą vidaus subjektų prašymai. Taip pat turėtų būti užtikrintas tokio paties lygio prašymų tvarkymo pažangos matomumas, o neigiami atsakymai turėtų būti objektyviai pagrįsti.
DĮR operatoriaus informacinėje sistemoje turėtų būti saugomi prašymų tvarkymo eigos įrašai, kurie turėtų būti prieinami NRI.
4. PASLAUGŲ LYGMENS RODIKLIAI
Siekiant užtikrinti, kad DĮR operatoriaus inžinerinių statinių infrastruktūros prieiga ir naudojimasis suteikiami vienodomis sąlygomis, vidaus ir trečiųjų šalių norintiems gauti prieigą subjektams turėtų būti apibrėžti ir apskaičiuojami paslaugų lygmens rodikliai. Šiais rodikliais turėtų būti įvertintas DĮR operatoriaus paslaugumas atliekant veiksmus, būtinus prieigai prie jo inžinerinių statinių infrastruktūros suteikti. Tiksliniai paslaugų lygmenys turėtų būti suderinti su norinčiais gauti prieigą subjektais.
Paslaugų lygmens rodikliams turėtų būti priskiriamas delsimas atsakyti į informacijos apie infrastruktūros elementų, įskaitant kabelių kanalus, stulpus, kitą fizinį turtą (pvz., šulinius) ar skirstomųjų taškų panaudojamumą prašymus; delsimas atsakyti į prašymus dėl galimybės naudotis infrastruktūros elementais; paslaugumo nagrinėjant infrastruktūros elementų prieigos ir naudojimo prašymus matas; paslaugumo šalinant triktis matas.
Paslaugų lygmens rodikliai turėtų būti skaičiuojami nustatytais reguliariais intervalais ir pateikiami norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims. NRI turėtų kontroliuoti, kad norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims teikiamų paslaugų lygmuo būtų lygiavertis DĮR operatoriaus viduje teikiamoms paslaugoms. DĮR operatorius turėtų įsipareigoti tinkamai kompensuoti nesugebėjimą teikti su norinčiomis gauti prieigą trečiosiomis šalimis sutarto lygmens paslaugas.
5. STANDARTINIS PASIŪLYMAS
Įvairūs punktai, būtini prieigai prie DĮR operatoriaus inžinerinių statinių infrastruktūros vienodomis sąlygomis suteikti, turėtų būti skelbiami standartiniame pasiūlyme, jei norintis gauti prieigą subjektas pateikė tokio pasiūlymo prašymą. Jame turėtų būti nurodytos bent atitinkamos procedūros ir priemonės informacijai apie inžinerinių statinių turtą gauti; aprašytos skirtingų inžinerinių statinių infrastruktūrą sudarančių elementų prieigos ir naudojimo sąlygos; aprašomos prieigos užsakymo, suteikimo ir trikčių šalinimo procedūros bei priemonės ir nustatomi tiksliniai paslaugų lygmenys bei nuobaudos už jų nesilaikymą. Vidinė prieiga turėtų būti suteikiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios nurodytos standartiniame pasiūlyme norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims.
6. NRI VYKDOMAS STEBĖJIMAS
NRI turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomas vienodų sąlygų principas. Šiuo tikslu jos turėtų pasirūpinti, kad, gavus prašymą, prieigos prie inžinerinių statinių infrastruktūros standartinis pasiūlymas norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims būtų pateiktas laiku. Be to, be paslaugų lygmens ataskaitų, NRI turėtų užtikrinti, kad DĮR operatoriai registruotų visus elementus, būtinus vienodų prieigos sąlygų reikalavimo laikymuisi stebėti. Ši informacija turėtų sudaryti galimybę NRI reguliariai tikrinti, ar DĮR operatorius norinčioms gauti prieigą trečiosioms šalims suteikia reikiamo lygio informaciją ir ar tinkamai taikomos prieigos užsakymo ir suteikimo procedūros.
Be to, NRI turėtų užtikrinti, kad būtų greito reagavimo ex post procedūra ginčams nagrinėti.
7. INFORMACIJOS ASIMETRIŠKUMAS
Prieigos suteikėjas iš anksto žino apie norinčių gauti prieigą trečiųjų šalių plėtros planus. Siekiant apsaugoti, kad tokia informacija nebūtų panaudota netinkamam konkurenciniam pranašumui įgyti, už inžinerinių statinių infrastruktūros eksploatavimą atsakingas DĮR operatorius neturėtų dalytis tokia informacija su savo mažmeninės rinkos padaliniu.
NRI turėtų bent jau užtikrinti, kad DĮR operatoriaus mažmeninės veiklos padalinio veikla užsiimantys asmenys negalėtų dalyvauti atsakingojo DĮR operatoriaus įmonės struktūrose, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už prieigos prie inžinerinių statinių infrastruktūros valdymą.