2010 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 837/2010

2010 m. rugsėjo 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų naudojimui skirtų atliekų eksporto į EBPO nepriklausančias šalis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (1), ypač į jo 37 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

pasikonsultavusi su susijusiomis šalimis,

kadangi:

Komisija iš Liberijos gavo atsakymą į raštiškus prašymus pateikti patvirtinimą raštu, kad Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytos tam tikros atliekos, kurių eksportas nedraudžiamas pagal šio reglamento 36 straipsnį, gali būti eksportuojamos iš Europos Sąjungos į tas šalis naudojimo tikslais, ir nurodyti, kokios kontrolės procedūros bus taikomos, jeigu tokių bus. Komisija taip pat gavo papildomos informacijos, susijusios su Andora, Kinija, Kroatija ir Indija. Todėl norint į tai atsižvelgti, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 (2) priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1418/2007 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja keturioliktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.

(2) OL L 316, 2007 12 4, p. 6.

PRIEDAS

Andorai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Andora

(a)	(b)	(c)	(d)
	visos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III priede išvardytos atliekos“

Kinijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Kinija

(a)

(b)

(c)

(d)

Iš B1010:

—	taurieji metalai (išskyrus auksą, platiną)

—	molibdeno laužas

—	kobalto laužas

—	mangano laužas

—	indžio laužas

—	torio laužas

—	retųjų žemių elementų laužas

—	chromo laužas

Iš B1010:

—	taurieji metalai (auksas, platina)

—	geležies ir plieno laužas

—	vario laužas

—	nikelio laužas

—	aliuminio laužas

—	cinko laužas

—	alavo laužas

—	volframo laužas

—	tantalo laužas

—	magnio laužas

—	bismuto laužas

—	titano laužas

—	cirkonio laužas

—	germanio laužas

—	vanadžio laužas

—	hafnio, niobio, renio ir galio laužas

B1020–B1040

B1050

B1060

B1070

B1080–B1100

B1115

Iš B1120: visos kitos atliekos

Iš B1120: pereinamieji metalai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 % V2O5, išskyrus A sąraše nurodytas katalizatorių atliekas (panaudoti katalizatoriai, skysčiai, naudojami kaip katalizatoriai ar kiti katalizatoriai)

B1130–B1200

B1210

B1220

B1230

B1240

B1250

Iš B2010: visos kitos atliekos

Iš B2010: žėručio atliekos

B2020

Iš B2030: visos kitos atliekos

Iš B2030: tik volframo karbidų laužas

B2040

B2060–B2130

Iš B3010: kietintos dervų arba kondensavimo produktų atliekos, įskaitant toliau išvardytas:

—	karbamidformaldehidinės dervos

—	melaminformaldehidinės dervos

—	epoksidinės dervos

—	alkidinės dervos

Iš B3010: visos kitos atliekos, jei jos termoplastinės

B3020

Iš B3030: visos kitos atliekos

Iš B3030:

—	vilnos arba švelniavilnių ar šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų atliekos, įskaitant verpalų atliekas, bet neįskaitant išplaušintos žaliavos

—	medvilnės atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

—	atliekos (įskaitant pašukas, verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą)

B3035

Iš B3040: visos kitos atliekos

Iš B3040: tik nevulkanizuota guma

B3050

B3060–B3070

Iš B3080: visos kitos atliekos

Iš B3080: tik nevulkanizuota guma

B3090–B4030

Iš GB040: visos kitos atliekos

Iš GB040: tik keitiklio šlakas iš vario lydalo, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % vario

GC010

Iš GC020: visos kitos atliekos

Iš GC020: tik kabelių ir vielos atliekos, elektrinių variklių laužas

GC030

GC050–GG040

GH013

GN010–GN030“

Kroatijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Kroatija

(a)	(b)	(c)	(d)
			visos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III priede išvardytos atliekos“

Indijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Indija

(a)	(b)	(c)	(d)
			visos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III priede išvardytos atliekos“

Po Libanui skirto įrašo, įterpiamas šis įrašas:

„Liberija

(a)	(b)	(c)	(d)
			B3020“

2010 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 838/2010

2010 m. rugsėjo 23 d.

dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (1), ypač į jo 18 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį,

kadangi:

(1)

2010 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 774/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo (2) nustatomas perdavimo sistemos operatorių patiriamų tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo išlaidų kompensavimo mechanizmas ir bendras perdavimo mokesčių reguliavimo metodas. Tas reglamentas nustos galioti 2011 m. kovo 2 d.

(2)

Siekiant užtikrinti, kad perdavimo sistemų operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmas būtų nuosekliai įgyvendinamas, reikėtų priimti naujas Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas gaires, kurios atitiktų tuo reglamentu nustatytą institucinę sistemą. Visų pirma, už perdavimo sistemų operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo stebėseną turėtų būti atsakinga Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 (3) įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra).

(3)

Privalomomis perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo nustatymo gairėmis turėtų būti sudarytas tvirtas perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo veikimo ir teisingo perdavimo sistemos operatorių tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo išlaidų kompensavimo pagrindas.

(4)

Trečiųjų šalių ar teritorijų perdavimo sistemų operatoriai, su Sąjunga sudarę susitarimus, kuriais jie priėmė ir taiko Sąjungos elektros energijos srities teisės aktus, turėtų turėti teisę dalyvauti perdavimo sistemos tarpusavio kompensavimo mechanizme vienodomis sąlygomis su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais.

(5)

Reikėtų leisti trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriams, su Sąjunga nesudariusiems susitarimų, kuriais jie priimtų ir taikytų Sąjungos elektros energijos srities teisės aktus, su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais sudaryti daugiašalius susitarimus, kuriais būtų sudarytos galimybės visoms šalims gauti išlaidų, patirtų priimant tarpvalstybinius elektros energijos srautus, kompensaciją teisingomis ir vienodomis sąlygomis.

(6)	Perdavimo sistemos operatoriams turėtų būti kompensuojami energijos nuostoliai, patirti priimant tarpvalstybinius elektros energijos srautus. Ši kompensacija turėtų būti pagrįsta įverčiu, kokie nuostoliai būtų buvę patirti, jei nebūtų buvę elektros energijos tranzito.

(7)

Reikėtų sukurti fondą, iš kurio perdavimo sistemos operatoriams būtų kompensuojamos infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti išlaidos. Šio fondo dydis turėtų būti pagrįstas ilgalaikių vidutinių ribinių sąnaudų, atsiradusių infrastruktūrą suteikiant tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti, vertinimu visos Sąjungos mastu.

(8)	Su tarpvalstybiniais elektros energijos srautais susijusios elektros energijos perdavimo infrastruktūros vertinimą Sąjungos mastu turėtų atlikti Agentūra, nes ji atsakinga už analogišką funkciją nacionaliniu mastu vykdančių reguliavimo institucijų veiklos koordinavimą.

(9)	Trečiųjų šalių perdavimo sistemų operatoriai už Sąjungos perdavimo sistemos naudojimą turėtų patirti tas pačias išlaidas kaip ir valstybių narių perdavimo sistemos operatoriai.

(10)	Elektros energijos gamintojams taikomų mokesčių už perdavimo sistemos prieigą skirtumai neturėtų kenkti vidaus rinkai. Todėl vidutiniai mokesčiai už tinklo prieigą valstybėse narėse turėtų atitikti intervalą, kuris padeda užtikrinti, kad būtų gaunama naudos iš mokesčių tvarkos suderinimo.

(11)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (4) 46 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių išlaidos, patirtos dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo savo tinkluose, kompensuojamos pagal priedo A dalyje nustatytas gaires.

2 straipsnis

Už perdavimo sistemos prieigą tinklo operatorių taikomi mokesčiai atitinka priedo B dalyje nustatytas gaires.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. kovo 3 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 176, 2003 7 15, p. 1.

(2) OL L 233, 2010 9 3, p. 1.

(3) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(4) OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

PRIEDAS

A DALIS

Perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo taikymo gairės

1. Bendrosios nuostatos

1.1.

Perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo (toliau – PTK) mechanizmu numatomas tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo, įskaitant tarpvalstybinės prieigos prie jungtinės sistemos suteikimą, išlaidų kompensavimas.

1.2.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 5 straipsnį įsteigtas Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (toliau – ENTSO-E) įsteigia PTK fondą, kurio paskirtis – kompensuoti perdavimo sistemos operatorių patiriamas tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo išlaidas.

PTK fondas kompensuoja:

1)	išlaidas, susijusias su nacionalinių perdavimo sistemų nuostoliais dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo ir

2)	infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti išlaidas.

1.3.

Įmokos į PTK fondą apskaičiuojamos pagal 6 ir 7 punktus.

Išmokos iš PTK fondo apskaičiuojamos pagal 4 ir 5 punktus.

ENTSO-E atsako už visų įmokų į PTK fondą surinkimo ir visų išmokų iš jo išmokėjimo sąlygų ir mokėjimo tvarkaraščio nustatymą. Visos įmokos ir išmokos sumokamos kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo laikotarpio, už kurį mokamos, pabaigos.

1.4.

Agentūra prižiūri, kaip įgyvendinamas PTK mechanizmas, ir Komisijai kasmet pateikia PTK mechanizmo įgyvendinimo ir PTK fondo valdymo ataskaitą.

Atliekant šį uždavinį, su Komisija ir Agentūra bendradarbiauja ir visą tuo tikslu reikalingą informaciją Agentūrai teikia ENTSO-E.

Visi perdavimo sistemos operatoriai ENTSO-E ir Agentūrai teikia visą PTK mechanizmui įgyvendinti reikalingą informaciją.

1.5.

Kol bus sukurtas ENTSO-E, perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiauja tarpusavyje, kad atliktų su PTK mechanizmu susijusius ENTSO-E priskirtus uždavinius.

1.6.

Paprastai skaičiuojamas elektros energijos tranzitas per valandą, atsižvelgiant į mažesniąją iš šių verčių: absoliučią importuotos elektros energijos arba absoliučią eksportuotos elektros energijos nacionalinių perdavimo sistemų jungiamosiose linijose vertę.

Apskaičiuojant elektros energijos tranzitą, importuotos ir eksportuotos elektros energijos kiekis kiekvienoje nacionalinių perdavimo sistemų jungiamojoje linijoje sumažinamas proporcingai pajėgumų, skirtų nesilaikant Reglamento (EB) Nr. 714/2009 I priede pateiktų perkrovos valdymo gairių 2 punkto, daliai.

Nepaisant šio punkto antros pastraipos nuostatų, importuotos ir eksportuotos elektros energijos kiekis jungiamosiose linijose su trečiosiomis šalimis, kurioms taikomos 7.1 punkto nuostatos, įtraukiamas į elektros energijos tranzito skaičiavimą.

1.7.

Šioje priedo dalyje grynasis elektros energijos srautas – bendro iš tam tikros nacionalinės perdavimo sistemos į šalis, kuriose PSO dalyvauja PTK mechanizme, eksportuotos elektros energijos kiekio ir bendro į tą perdavimo sistemą iš šalių, kuriose PSO dalyvauja PTK mechanizme, importuotos elektros energijos kiekio skirtumo absoliuti vertė.

PTK mechanizmo šalių, turinčių bendrą sieną su bent viena trečiąja šalimi, kuriai taikomos 7.1 punkto nuostatos, atveju apskaičiuojant grynąjį srautą atliekami tokie patikslinimai:

jei bendras į šalis, kuriose PSO dalyvauja PTK mechanizme, eksportuotos elektros energijos kiekis viršija bendrą iš šalių, kuriose PSO dalyvauja PTK mechanizme, importuotos elektros energijos kiekį, grynieji srautai sumažinami mažesniąja iš šių verčių:

a)	grynųjų iš tų trečiųjų šalių importuotos elektros energijos srautų dydžiu arba

b)	grynųjų į šalis, kuriose perdavimo sistemos operatorius dalyvauja PTK mechanizme, eksportuotos elektros energijos srautų dydžiu;

jei bendras iš šalių, kuriose PSO dalyvauja PTK mechanizme, importuotos elektros energijos kiekis viršija bendrą į šalis, kuriose PSO dalyvauja PTK mechanizme, eksportuotos elektros energijos kiekį, grynieji srautai sumažinami mažesniąja iš šių verčių:

a)	grynųjų į tas trečiąsias šalis eksportuotos elektros energijos srautų dydžiu arba

b)	grynųjų iš šalių, kuriose perdavimo sistemos operatorius dalyvauja PTK mechanizme, importuotos elektros energijos srautų dydžiu.

1.8.

Šiame priede apkrova – bendras elektros energijos kiekis, iš nacionalinės perdavimo sistemos išsiunčiamas į prie jos prijungtas paskirstymo sistemas, prie perdavimo sistemos prijungtiems galutiniams vartotojams ir elektros energijos gamintojams suvartoti gaminant elektros energiją.

2. Dalyvavimas PTK mechanizme

2.1.

Kiekviena reguliavimo institucija užtikrina, kad jos kompetencijos sričiai priklausantys perdavimo sistemos operatoriai dalyvautų PTK mechanizme ir kad į perdavimo sistemos operatorių taikomus mokesčius už tinklų prieigą nebūtų įtraukta papildomų mokesčių už tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimą.

2.2.

Trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriai, sudarę susitarimus su Sąjunga, kuriais jie priėmė ir taiko Sąjungos elektros energijos srities teisės aktus, turi teisę dalyvauti PTK mechanizme.

Visų pirma dalyvauti PTK mechanizme turi teisę perdavimo sistemos operatoriai, veiklą vykdantys teritorijose, nurodytose Energijos bendrijos sutarties (1) 9 straipsnyje.

Visi PTK mechanizme dalyvaujantys trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriai turi vienodas sąlygas su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais.

3. Daugiašaliai susitarimai

3.1.

ENTSO-E palengvina perdavimo sistemos operatorių, dalyvaujančių PTK mechanizme, ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatorių, nesudariusių su Sąjunga susitarimų, kuriais jie priimtų ir taikytų Sąjungos elektros energijos srities teisės aktus, ir 2009 m. gruodžio 16 d. pasirašiusių savanorišką perdavimo sistemos operatorių susitarimą dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo, daugiašalių susitarimų, susijusių su tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo išlaidų kompensavimu, sudarymą.

3.2.

Šiais daugiašaliais susitarimais siekiama užtikrinti, kad trečiosios šalies perdavimo sistemos operatorius turėtų vienodas sąlygas su PTK mechanizme dalyvaujančios šalies perdavimo sistemos operatoriumi.

3.3.

Kai būtina, šiuose daugiašaliuose susitarimuose galima rekomenduoti patikslinti bendrą kompensaciją atsižvelgiant į infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti išlaidų kompensaciją, kuri nustatoma pagal 5 punktą. Tokį patikslinimą visais atvejais tvirtina Komisija, atsižvelgdama į Agentūros nuomonę.

3.4.

Trečiosios šalies perdavimo sistemos operatoriui taikomos sąlygos neturi būti palankesnės už tas, kurios būtų taikomos PTK mechanizme dalyvaujančiam perdavimo sistemos operatoriui.

3.5.

ENTSO-E visus tuos daugiašalius susitarimus pateikia Komisijai, kad ji pateiktų nuomonę dėl to, ar toliau taikant daugiašalį susitarimą skatinamas elektros energijos vidaus rinkos sukūrimas bei veikimas ir tarpvalstybinė prekyba. Nuomonėje Komisija pirmiausia nustato:

1)	ar susitarimas susijęs tik su perdavimo sistemos operatorių (PSO) tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo išlaidų tarpusavio kompensavimu;

2)	ar laikomasi 3.2 ir 3.4 punktuose išdėstytų reikalavimų.

3.6.

Rengdama 3.5 punkte nurodytą nuomonę, Komisija konsultuojasi su visomis valstybėmis narėmis, visų pirma atsižvelgdama į valstybių narių, kurios turi bendrą sieną su ta trečiąja šalimi, nuomonę.

Rengdama nuomonę, Komisija gali konsultuotis su Agentūra.

4. Nuostolių kompensavimas

4.1.

Nuostolių, patirtų nacionalinėse perdavimo sistemose dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo, kompensacija skaičiuojama atskirai nuo infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti išlaidų kompensacijos.

4.2.

Nacionalinėje perdavimo sistemoje patirtų nuostolių suma nustatoma apskaičiuojant šių dydžių skirtumą:

1)	per atitinkamą laikotarpį perdavimo sistemoje faktiškai patirtų nuostolių dydžio ir

2)	perdavimo sistemos nuostolių, kurie būtų patirti sistemoje per atitinkamą laikotarpį, jei nebūtų buvę elektros energijos tranzito, įverčio.

4.3.

ENTSO-E atsako, kad būtų atliktas 4.2 punkte nurodytas skaičiavimas, ir tinkama forma paskelbia tą skaičiavimą ir skaičiavimo metodą. Šis skaičiavimas gali būti pagrįstas įverčiais, gautais skirtingais atitinkamo laikotarpio momentais.

4.4.

Nuostolių, patirtų nacionalinėje perdavimo sistemoje dėl tarpvalstybinio elektros energijos srauto priėmimo, vertė apskaičiuojama remiantis ta pačia bazine verte, kurią reguliavimo institucija yra patvirtinusi visiems nacionalinėse perdavimo sistemose patiriamiems nuostoliams skaičiuoti. Agentūra tikrina nuostolių vertinimo nacionaliniu lygiu kriterijus, ypač atsižvelgdama į tai, kad nuostoliai būtų vertinami teisingai ir nediskriminuojamai.

Jei atitinkama reguliavimo institucija nėra patvirtinusi bazinės nuostolių skaičiavimo vertės laikotarpiui, kuriuo taikomas PTK mechanizmas, PTK mechanizmo taikymo tikslais nuostolių vertę nustato ENTSO-E.

5. Infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti išlaidų kompensavimas

5.1.

Pagal 5.3 punktą pateiktu Agentūros pasiūlymu Komisija nustato metinę tarpvalstybinio infrastruktūros naudojimo išlaidų kompensaciją, kuri perdavimo sistemos operatoriams proporcingai padalijama kaip infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti išlaidų kompensacija. Jei Komisija nesutinka su Agentūros pasiūlymu, ji paprašo Agentūros pateikti kitą nuomonę.

5.2.

Metinė tarpvalstybinio infrastruktūros naudojimo išlaidų kompensacija už nacionalines perdavimo sistemas atsakingiems perdavimo sistemos operatoriams padalijama proporcingai, atsižvelgiant į:

1)	tranzito koeficientą, t. y. tranzito toje nacionalinėje perdavimo sistemoje ir bendro tranzito visose nacionalinėse perdavimo sistemose santykį;

2)	apkrovos koeficientą, t. y. elektros energijos tranzito kvadrato, padalyto iš tranzito ir apkrovos sumos toje nacionalinėje perdavimo sistemoje ir elektros energijos tranzito kvadrato, padalyto iš tranzito ir apkrovos sumos visose nacionalinėse sistemose, santykį.

Tranzito koeficientas vertinamas 75 %, o apkrovos koeficientas – 25 %.

5.3.

Agentūra pasiūlo 5.1 punkte nurodytos metinės tarpvalstybinio infrastruktūros naudojimo išlaidų kompensacijos dydį, atsižvelgdama į elektros energijos perdavimo infrastruktūros, susijusios su tarpvalstybiniais elektros energijos srautais, vertinimą visos Sąjungos mastu. Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad atliktų vertinimą per dvejus metus nuo datos, kada bus pradėtas taikyti šis reglamentas. ENTSO-E teikia Agentūrai visą šiam vertinimui atlikti reikalingą pagalbą.

Šis vertinimas – tai pripažintomis standartinių įkainių nustatymo metodikomis pagrįstas techninis ir ekonominis prognozuojamų ilgalaikių vidutinių metinių ribinių tokios elektros energijos perdavimo infrastruktūros suteikimo per atitinkamą laikotarpį tarpvalstybiniams elektros energijos srautams sąnaudų vertinimas.

Kai infrastruktūra finansuojama iš kitų šaltinių, o ne tinklų prieigos mokesčių, taikomų pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį, į tai tinkamai atsižvelgiama vertinant infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams išlaidas.

Šis visos Sąjungos mastu atliekamas elektros energijos perdavimo infrastruktūros vertinimas apima infrastruktūrą visose valstybėse narėse ir PTK mechanizme dalyvaujančiose trečiosiose šalyse ir 3 punkte nurodytus daugiašalius susitarimus sudariusių perdavimo sistemos operatorių eksploatuojamose sistemose.

5.4.

Kol Agentūra atliks 5.3 punkte nurodytą vertinimą ir Komisija nustatys metinę tarpvalstybinio infrastruktūros naudojimo išlaidų kompensaciją pagal 5.1 punktą, bendra metinė tarpvalstybinio infrastruktūros naudojimo išlaidų kompensacija yra 100 000 000 EUR.

5.5.

Teikdama 5.1 punkte nurodytą pasiūlymą, Agentūra pateikia Komisijai ir nuomonę dėl vidutinių ilgalaikių ribinių sąnaudų tinkamumo infrastruktūros suteikimo tarpvalstybiniams elektros energijos srautams priimti išlaidoms vertinti.

6. Įmokos į PTK fondą

6.1.

Perdavimo sistemos operatoriai įmokas į PTK fondą moka proporcingai grynojo srauto į savo nacionalinę perdavimo sistemą ir iš jos absoliučios vertės ir grynųjų srautų į visas nacionalines perdavimo sistemas ir iš jų absoliučių verčių sumos santykiui.

7. Perdavimo sistemos naudojimo mokestis, taikomas importuojant elektros energiją į trečiąsias šalis ir eksportuojant ją iš trečiųjų šalių

7.1.

Perdavimo sistemos naudojimo mokestis mokamas už visą planuojamą elektros energijos importą į trečiąsias šalis ir jos eksportą iš trečiųjų šalių, kai:

1)	ta šalis su Sąjunga nėra sudariusi susitarimo, kuriuo ji priimtų ir taikytų Sąjungos elektros energijos srities teisės aktus, arba

2)	perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už sistemą, iš kurios elektros energija importuojama arba į kurią elektros energija eksportuojama, nėra sudaręs 3 punkte nurodyto daugiašalio susitarimo.

Šis mokestis išreiškiamas eurais už megavatvalandę.

7.2.

Visi PTK mechanizmo dalyviai taiko perdavimo sistemos naudojimo mokestį už planuojamą elektros energijos importą ir eksportą tarp nacionalinės perdavimo sistemos ir trečiosios šalies perdavimo sistemos.

7.3.

Metinį perdavimo sistemos naudojimo mokestį kasmet iš anksto apskaičiuoja ENTSO-E. Jis nustatomas kaip įmokos už megavatvalandę, kurią dalyvaujančios šalies perdavimo sistemos operatoriai sumokėtų į PTK fondą atsižvelgiant į numatomą atitinkamų metų tarpvalstybinių elektros energijos srautų apimtį, įvertis.

B DALIS

Bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairės

Metinio vidutinio perdavimo mokesčio, kurį gamintojai moka visose valstybėse narėse, vertė atitinka 3 punkte nustatytą intervalą.

Vidutinis metinis gamintojų mokamas perdavimo mokestis yra bendras metinis gamintojų mokamas perdavimo mokestis, padalytas iš bendro išmatuoto metinio energijos, gamintojų pateikiamos į valstybės narės perdavimo sistemą, kiekio.

Atliekant 3 punkte nustatytą skaičiavimą, į perdavimo mokestį neįskaičiuojama:

1)	gamintojų mokami mokesčiai už fizinį turtą, reikalingą prisijungti prie sistemos arba prisijungimo priemonėms atnaujinti;

2)	gamintojų mokami mokesčiai, susiję su papildomomis paslaugomis;

3)	specialūs gamintojų mokami sistemos nuostolių mokesčiai.

Metinio vidutinio gamintojų mokamo perdavimo mokesčio vertė atitinka 0–0,5 EUR/MWh intervalą, išskyrus mokesčius, taikomus Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje.

Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje metinio vidutinio gamintojų mokamo perdavimo mokesčio vertė atitinka 0–1,2 EUR/MWh intervalą.

Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje metinio vidutinio gamintojų mokamo perdavimo mokesčio vertė atitinka 0–2,5 EUR/MWh intervalą, o Rumunijoje – 0–2 EUR/MWh intervalą.

Agentūra stebi, ar leistini perdavimo mokesčio intervalai yra tinkami, ypač atsižvelgdama į jų poveikį perdavimo pajėgumų, kurių valstybėms narėms reikia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB (2) nustatytam planiniam rodikliui pasiekti, finansavimui ir bendrą tų intervalų poveikį sistemos naudotojams.

Iki 2014 m. sausio 1 d. Agentūra pateikia Komisijai nuomonę dėl mokesčio vertės intervalo ar intervalų, kurie turėtų būti taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

(1) OL L 198, 2006 7 20, p. 18.

(2) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

2010 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 839/2010

2010 m. rugsėjo 23 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 24 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	72,7
	MK	76,7
	TR	64,0
	XS	58,9
	ZZ	68,1
0707 00 05	TR	124,4
0707 00 05	ZZ	124,4
0709 90 70	TR	120,2
0709 90 70	ZZ	120,2
0805 50 10	AR	138,0
	CL	107,8
	IL	127,1
	TR	118,8
	UY	134,8
	ZA	115,7
	ZZ	123,7
0806 10 10	EG	75,0
	TR	121,1
	US	185,0
	ZZ	127,0
0808 10 80	AR	78,0
	BR	74,7
	CL	125,9
	NZ	112,4
	US	128,5
	ZA	97,2
	ZZ	102,8
0808 20 50	CN	84,3
	ZA	98,9
	ZZ	91,6
0809 30	TR	149,8
0809 30	ZZ	149,8
0809 40 05	BA	53,5
	IL	178,5
	MK	45,0
	ZZ	92,3

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.

2010 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 840/2010

2010 m. rugsėjo 23 d.

kuriuo nustatomos galvijienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 170 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XV dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Sąjungoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)	Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją galvijienos rinkoje, turėtų būti nustatomos eksporto grąžinamosios išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162, 163, 164, 167, 168 ir 169 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Sąjungoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4), reikalavimus.

(5)

2007 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1359/2007, nustatančio specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygas (5), 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje numatyta, kad, jei eksportuotinas kiekis sudaro mažiau kaip 95 %, bet ne mažiau kaip 85 % bendros po iškaulinėjimo gautų gabalų masės, specialios grąžinamosios išmokos suma sumažinama.

(6)	Šiuo metu taikytinos išmokos yra nustatytos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 649/2010 (6). Reikėtų nustatyti naujas išmokas ir atitinkamai panaikinti tą reglamentą.

(7)	Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir taikant jame nurodytą išmokų dydį skiriamos pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Produktai, už kuriuos pagal 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, atitinka susijusius reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, visų pirma yra paruošti patvirtintoje įmonėje ir tenkina ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1359/2007 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje nurodytu atveju grąžinamoji išmoka už produktą, kurio kodas yra 0201 30 00 9100, sumažinama 3,5 EUR už 100 kg.

3 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 649/2010 yra panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 24 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(4) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(5) OL L 304, 2007 11 22, p. 21.

(6) OL L 191, 2010 7 23, p. 3.

PRIEDAS

Nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. galvijienos sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0102 10 10 9140

B00

EUR/100 kg gyvojo svorio

12,9

0102 10 30 9140

B00

EUR/100 kg gyvojo svorio

12,9

0201 10 00 9110 (1)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

18,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

10,8

0201 10 00 9130 (1)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

24,4

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

14,4

0201 20 20 9110 (1)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

24,4

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

14,4

0201 20 30 9110 (1)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

18,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

10,8

0201 20 50 9110 (1)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

30,5

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

17,9

0201 20 50 9130 (1)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

18,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

10,8

0201 30 00 9050

US (3)

EUR/100 kg grynojo svorio

3,3

CA (4)

EUR/100 kg grynojo svorio

3,3

0201 30 00 9060 (6)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

11,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

3,8

0201 30 00 9100 (2) (6)

B04

EUR/100 kg grynojo svorio

42,4

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

24,9

EUR/100 kg grynojo svorio

51,7

0201 30 00 9120 (2) (6)

B04

EUR/100 kg grynojo svorio

25,4

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

15,0

EUR/100 kg grynojo svorio

31,0

0202 10 00 9100

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

8,1

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

2,7

0202 20 30 9000

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

8,1

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

2,7

0202 20 50 9900

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

8,1

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

2,7

0202 20 90 9100

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

8,1

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

2,7

0202 30 90 9100

US (3)

EUR/100 kg grynojo svorio

3,3

CA (4)

EUR/100 kg grynojo svorio

3,3

0202 30 90 9200 (6)

B02

EUR/100 kg grynojo svorio

11,3

B03

EUR/100 kg grynojo svorio

3,8

1602 50 31 9125 (5)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

11,6

1602 50 31 9325 (5)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

10,3

1602 50 95 9125 (5)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

11,6

1602 50 95 9325 (5)

B00

EUR/100 kg grynojo svorio

10,3

Pastaba: Produktų kodai ir „A “ serijos paskirties šalių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1).

Paskirties šalių kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19).

Kitos paskirties šalys apibrėžiamos taip:

B00	:	visos paskirties šalys (trečiosios valstybės, kitos teritorijos, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir paskirties šalys, prilygintos eksporto už Sajungos ribų paskirties šalims).
B02	:	B04 ir paskirties šalis EG .
B03	:	Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovą (), Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir kuro tiekimas (paskirties šalys, išvardytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 33 ir 42 straipsniuose ir, jei tinka, 41 straipsnyje (OL L 186, 2009 7 17, p. 1)).
B04	:	Turkija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Libanas, Sirija, Irakas, Iranas, Izraelis, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Jemenas, Pakistanas, Šri Lanka, Mianmaras (Birma), Tailandas, Vietnamas, Indonezija, Filipinai, Kinija, Šiaurės Korėja, Honkongas, Sudanas, Mauritanija, Malis, Burkina Faso, Nigeris, Čadas, Žaliojo Kyšulio Respublika, Senegalas, Gambija, Gvinėja Bisau, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Centrinė Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Gabonas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda, Burundis, Šventosios Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Angola, Etiopija, Eritrėja, Džibutis, Somalis, Uganda, Tanzanija, Seišeliai ir priklausomos teritorijos, Britų Indijos vandenyno teritorija, Mozambikas, Mauricijus, Komorai, Majotė, Zambija, Malavis, Pietų Afrika, Lesotas.

(*1) Kaip nustatyta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

(1) Įtraukimui į šią subpoziciją reikia pateikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 433/2007 (OL L 104, 2007 4 21, p. 3) priede nurodytą pažymą.

(2) Grąžinamoji išmoka skiriama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1359/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 21) vi, jei taikoma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1741/2006 (OL L 329, 2006 11 25, p. 7) nustatytų reikalavimų.

(3) Realizuotos laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1643/2006 (OL L 308, 2006 11 8, p. 7) numatytų sąlygų.

(4) Realizuotos laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1041/2008 (OL L 281, 2008 10 24, p. 3) numatytų sąlygų.

(5) Grąžinamoji išmoka skiriama tik tuo atveju, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1731/2006 (OL L 325, 2006 11 24, p. 12) nustatytų reikalavimų.

(6) Liesos galvijienos be riebalų kiekis nustatomas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2429/86 (OL L 210, 1986 8 1, p. 39) priede nurodyta analizės tvarka.

Terminas „vidutinis kiekis“ reiškia kiekį ėminyje, kaip jis yra apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 765/2002 (OL L 117, 2002 5 4, p. 6) 2 straipsnio 1 dalyje. Ėminys paimamas iš tos prekių siuntos dalies, kurios keliama rizika yra pati didžiausia.

2010 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/18

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 841/2010

2010 m. rugsėjo 23 d.

kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 170 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XX dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Sąjungoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)	Todėl, atsižvelgiant į esamą paukštienos rinkos padėtį, turėtų būti nustatomos grąžinamosios išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162, 163, 164, 167 ir 169 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Sąjungoje ir kurie yra paženklinti identifikavimo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), 5 straipsnio 1 dalies b punkte. Tie produktai taip pat turėtų atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) reikalavimus.

(5)	Šiuo metu taikytinos išmokos yra nustatytos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 525/2010 (4). Reikėtų nustatyti naujas išmokas ir atitinkamai panaikinti tą reglamentą.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2. Produktai, už kuriuos pagal 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, atitinka susijusius reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, visų pirma yra paruošti patvirtintoje įmonėje ir tenkina ženklinimo identifikavimo ženklu sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnyje.

2 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 525/2010 yra panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 24 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(4) OL L 152, 2010 6 18, p. 5.

PRIEDAS

Nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. paukštienos sektoriui skirtos eksporto grąžinamosios išmokos

Produktų kodas

Paskirties šalys

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0105 11 11 9000

A02

EUR/100 pcs

0,24

0105 11 19 9000

A02

EUR/100 pcs

0,24

0105 11 91 9000

A02

EUR/100 pcs

0,24

0105 11 99 9000

A02

EUR/100 pcs

0,24

0105 12 00 9000

A02

EUR/100 pcs

0,47

0105 19 20 9000

A02

EUR/100 pcs

0,47

0207 12 10 9900

V03

EUR/100 kg

32,50

0207 12 90 9190

V03

EUR/100 kg

32,50

0207 12 90 9990

V03

EUR/100 kg

32,50

NB: Produktų kodai ir „A “ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

V03 :

A24 , Angola, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jordanija, Jemenas, Libanas, Irakas, Iranas.

2010 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/20

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 842/2010

2010 m. rugsėjo 23 d.

kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 143 straipsnį,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2009 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu (2) sistemos, ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui.

(2)

Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad kyla būtinybė iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Todėl reikėtų paskelbti tipines kainas.

(3)	Šį pakeitimą būtina taikyti kaip galima greičiau, atsižvelgiant į rinkos padėtį.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas keičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 181, 2009 7 14, p. 8.

(3) OL L 145, 1995 6 29, p. 47.

PRIEDAS

prie 2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamento, nustatančio tipines kainas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1484/95

„I PRIEDAS

KN kodas	Prekių aprašymas	Tipinė kaina (EUR/100 kg)	3 straipsnio 3 dalyje nurodytas užstatas (EUR/100 kg)	Kilmė (1)
0207 12 10	Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % viščiukais“ skerdenos	137,4	0	BR
0207 12 10		146,0	0	AR
0207 12 90	Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „65 % viščiukais“ bei turinčios kitą pavidalą skerdenos	127,2	0	BR
0207 12 90		143,2	0	AR
0207 14 10	Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų	212,6	26	BR
		269,1	9	AR
		334,7	0	CL
0207 14 50	Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, krūtinėlės ir jų dalys	188,4	7	BR
0207 14 60	Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, kojos ir jų dalys	137,9	2	BR
0207 27 10	Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų	283,3	4	BR
0207 27 10		314,5	0	CL
0408 11 80	Kiaušinių tryniai	318,9	0	AR
0408 91 80	Kiaušiniai be lukštų, džiovinti	347,8	0	AR
1602 32 11	Nevirti gaidžių ar vištų pusgaminiai	285,8	0	BR
3502 11 90	Džiovinti ovalbuminai	544,8	0	AR

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.“

2010 9 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/23

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 23 d.

dėl finansinės pagalbos, kurią Prancūzija suteikė Žvejybos rizikos mažinimo fondui ir žvejybos įmonėms (Valstybės pagalba C 24/08 (ex NN 38/07))

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 3938)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/569/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (1),

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas (3) pagal minėtus straipsnius,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)	Išnagrinėjusi Žvejybos rizikos mažinimo fondui (toliau – ŽRMF) ir žvejybos įmonėms suteiktą pagalbą ir priėmusi Komisijos sprendimą 2008/936/EB (4), Komisija sužinojo apie ŽRMF ir jos nariams taikomą specialią finansinę tvarką.

(2)	Procedūros, po kurios buvo priimtas 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas, metu ši mokesčių sistema nebuvo nagrinėjama, nes tai buvo naujas faktas, kurio Komisija nežinojo pradėdama oficialią tyrimo procedūrą (5).

(3)

Vis dėlto manydama, kad turi pakankamai aiškios informacijos, kuri leidžia padaryti išvadą, kad neteisėta pagalba buvo teikiama, Komisija nusprendė atlikti šios finansinės pagalbos preliminarų tyrimą (6). Pasibaigus tokiam tyrimui, sprendimu, kuris buvo priimtas irgi 2008 m. gegužės 20 d. (7), ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl minėtos pagalbos.

(4)	Komisija paragino visas suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas per mėnesį nuo paskelbimo dienos. Pastabų iš trečiųjų šalių nebuvo gauta.

(5)	Prancūzija savo pastabas dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios pranešė 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu.

(6)	Be to, 2008 m. lapkričio 29 d. raštu, vykdant pagalbos išieškojimą pagal Sprendimą 2008/936/EB, Prancūzija pranešė, kad 2008 m. vasario 27 d. ŽRMF buvo išformuotas, o iš valstybės gautų avansų likutis grąžintas valstybei.

2. PAGALBOS APRAŠYMAS

(7)	Išsamų ŽRMF veikimo būdą ir veiklą Komisija pateikia Sprendime 2008/936/EB.

(8)	ŽRMF ir jo nariams taikoma speciali mokesčių sistema aprašyta dviejuose už biudžetą atsakingos Prancūzijos ministerijos raštuose, atsiųstuose Komisijai po paskelbimo apie Sprendimu 2008/936/EB pasibaigusios tyrimo procedūros pradžią (8).

(9)

Pirmajame, 2004 m. vasario 5 d., rašte pateikiamos ŽRMF, kurio įstatų projektas buvo patvirtintas 2004 m. vasario 10 d. steigiamajame susirinkime, sukūrimo aplinkybės. Rašte nurodoma, kad:

„—	fondas įsteigtas kaip profesinė sąjunga, jam nebus taikomas įmonių pelno mokestis už žvejybos įmonių savininkų įmokas ir už finansines pajamas iš likvidaus turto investicijų,

—	mokėjimo metais žvejybos įmonių savininkų įmokos bus atskaitomos iš apmokestinamųjų pajamų. Išimties tvarka pirmosios įmokos, sumokėtos ne vėliau kaip 2004 m. kovo 30 d., bus atskaitomos iš 2003 m. apmokestinamųjų pajamų.“

(10)	Rašte taip pat nurodomos sumos, kurios būtų atskaitomos: metinė žvejybos įmonių savininkų narių mokama įmoka, kuri būtų atskaitoma iš apmokestinamų pajamų, yra 1 000–15 000 EUR.

(11)	Antrajame, 2004 m. lapkričio 28 d., rašte nagrinėjamas narių sumokėtų įmokų pajamų atskaitymas. Šis raštas atsirado iš dalies pakeitus ŽRMF ir jos narius siejantį garantinį susitarimą, dėl to nariai nuo šiol galėjo atgauti įmokėtas ir nepanaudotas įmokas.

(12)

Jame nurodoma, kad:

„—	taikant šį naująjį susitarimą narių sumokėtos įmokos bus atskaitomos jų mokėjimo metais iki 10 000 EUR per metus vienam nariui; ši riba didinama 25 % nuo pelno, siekiančio 40 000–80 000 EUR,

—	nurodytas ribas viršijančios įmokos jų mokėjimo metais pagal Fondo įsteigtą garantinį projektą bus visiškai atskaitomos iš narių apmokestinamų pajamų.“

(13)	Rašte patikslinama, kad 2006 m. pabaigoje bus parengta „šio eksperimento ataskaita“ ir „bus išnagrinėti galimai reikalingi pakeitimai“. Taigi tai nėra mokesčių sistema, taikoma neribotu laikotarpiu.

(14)	Beje, net jei šiame 2004 m. lapkričio 28 d. rašte numatyta, kad įmokos atskaitomos nuo apmokestinamų pajamų įmokų mokėjimo metais, niekur nepaminėta, kad nuo 2003 m. pajamų draudžiama atskaityti 2004 m. pradžioje (iki kovo pabaigos) sumokėtas įmokas, kaip numatyta 2004 m. vasario 5 d. rašte.

(15)

Iš abiejų paminėtų raštų matyti, kad mokesčių sistema, kurią Finansų ministerija taikė ŽRMF ir jo nariams, turi du aspektus:

—	ŽRMF atleidžiamas nuo įmonių pelno mokesčio,

—	ŽRMF nariai iš pajamų mokesčio sumos gali atskaityti šiam fondui įmokėtas įmokas.

3. PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ PRADĖTA OFICIALI TYRIMO PROCEDŪRA

(16)	Komisija mano, kad Prancūzijos valdžios institucijų ŽRMF ir jos narių atžvilgiu taikomą finansinę tvarką reikėtų nagrinėti, kaip bylos C-9/06 atveju, kaip valstybės pagalbą nustatant privalumus, kurie dėl jos atsirado pačiam ŽRMF ir jam priklausančioms žvejybos įmonėms.

3.1. Valstybės pagalba

3.1.1. Valstybės pagalba ŽRMF

(17)	Kaip nurodyta Sprendime 2008/936/EB, ŽRMF turi būti laikomas bendrove, kaip ji apibrėžiama pagal ES konkurencijos teisę. Tai, kad ŽRMF nesiekė pelno ar buvo profsąjunga, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.

(18)

Todėl Komisija mano, kad Prancūzijos valdžios institucijų ŽRMF atžvilgiu taikoma mokesčių sistema fondui suteikė dvigubą privalumą lyginant su kitais privačiais investuotojais naftos ateities sandorių rinkose:

—	pirma, atleidimas nuo įmonių pelno mokesčio, nurodytas 9 konstatuojamoje dalyje, kuriuo naudojosi ŽRMF, yra naštos, paprastai tenkančios šioje srityje veikiančių įmonių biudžetą, sumažinimas,

—	antra, ŽRMF nariams suteikta galimybė atskaityti mokesčius, kokia ji bebūtų, yra skatinimas prisidėti prie ŽRMF pajamų; dėl tokio skatinimo ŽRMF gali didinti savo biudžetą, o kitos šioje srityje veikiančios įmonės tokiu mechanizmu pasinaudoti negali.

(19)	Po preliminaraus tyrimo Komisija nusprendė, kad 17 konstatuojamoje dalyje minimą privalumą suteikė valstybė ir kad taip buvo atsisakyta valstybės išteklių.

(20)	Pagaliau, dėl 17 konstatuojamoje dalyje numatytų mokestinių priemonių, ŽRMF naudojosi finansiniu pranašumu lyginant su kitomis privačiomis įmonėmis naftos ateities sandorių rinkose tiek Prancūzijoje, tiek kitose valstybėse narėse.

(21)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija taip pat nurodė, kad ji darė prielaidą, kad ŽRMF atleidimo nuo įmonių pelno mokesčio teisinis pagrindas yra bendrojo mokesčių kodekso (9) 206 straipsnio 1a dalis, pagal kurią profsąjungas leidžiama tam tikromis sąlygomis nuo mokesčio atleisti. Esant tokioms aplinkybėms, įmanoma, kad ŽRMF taip pat naudojosi ir atleidimu nuo verslo mokesčio, taikomu, kaip numatyta to paties kodekso 1447 straipsnyje, įmonėms, kurios naudojasi to paties kodekso 206 straipsnio 1a dalyje numatytu atleidimu.

3.1.2. Valstybės pagalba žvejybos įmonėms

(22)	Dėl 17 konstatuojamoje dalyje minimo finansinio pranašumo žvejybos įmonės–narės galėjo pirkti degalų palankesniu tarifu dėl naftos produktų ateities sandorių rinkose ŽRMF vykdomos veiklos.

(23)	Žvejybos įmonėms suteikta galimybė iš savo pajamų atskaityti ŽRMF sumokėtas įmokas reiškė naštos, paprastai tenkančios jų biudžetui, sumažinimą. Sprendimą dėl tokios atskaitymo galimybės priėmė už biudžetą atsakinga ministerija; taigi už lengvatą yra atsakinga valstybė.

(24)

Įmonės, kurios galėjo atlikti 22 konstatuojamoje dalyje nurodytą atskaitymą, įgavo finansinį pranašumą prieš kitas ES žvejybos įmones. Šis finansinis pranašumas taip pat darė įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipė konkurenciją ar galėjo ją iškraipyti. Todėl tai yra valstybės pagalba kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(25)

Kita vertus, remdamasi „Išsamaus Žvejybos rizikos mažinimo fondo vadovo“ – dokumento, taip pat pateikto pagal C-9/06 pagalbos oficialią tyrimo procedūrą – duomenimis, Komisija konstatavo, kad kai į ŽRMF mokamų įmokų dydis prognozuojant numanomą degalų suvartojimą kitais metais buvo nustatomas didesnis ir viršydavo faktinį degalų suvartojimą, laivų savininkai vis tiek galėdavo pasinaudoti visa suteikta mokesčių atskaita. Panašu, kad dėl tokios sistemos laivo savininkams palankiau būdavo draudimo poreikį pervertinti siekiant vienintelio tikslo – pasinaudoti mokesčių atskaita.

(26)

Remdamasi tuo pačiu dokumentu, Komisija taip pat konstatavo, kad kai kurie nariai, kurių veikla su žvejyba susijusi nebuvo, tačiau kurie buvo „pasirengę suteikti profsąjungai moralinę paramą“, taip pat galėjo pasinaudoti su įmokų į ŽRMF mokėjimu susijusiu mokesčių atskaita, net jei tos įmokos nebuvo skirtos rizikos garantijai.

3.2. Suderinamumas su vidaus rinka

(27)

Šiuo klausimu Komisija daro nuorodą į Sprendime 2008/936/EB atliktą nagrinėjimą. Komisija nuomone, tai yra ŽRMF ir žvejybos įmonėms skirta pagalba veiklai ir kad jokios SESV nuostatos ar kokia nors Komisijos patvirtinta su valstybės pagalba susijusi priemonė neleidžia šios pagalbos laikyti suderinama su vidaus rinka.

(28)	Todėl Komisija Prancūzijai pareiškė smarkiai abejojanti, ar šios pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka.

4. PRANCŪZIJOS PASTABOS

4.1. Finansinė priemonė žvejybos įmonėms

(29)

Prancūzija mano, kad finansinės priemonės žvejybos įmonėms nėra valstybės pagalba, nes į ŽRMF žvejybos įmonių sumokėtos įmokos yra šių įmonių veiklos bendrųjų išlaidų dalis. Tačiau remiantis bendrojo mokesčių kodekso 39 straipsniu, tokie mokesčiai atskaičiuojami iš apmokestinamų pajamų. Taigi tokių įmokų atskaitymas prilygsta bendrosios priemonės įgyvendinimui ir todėl tai nėra valstybės pagalba.

(30)

Prancūzija pripažįsta, kad 7 konstatuojamoje dalyje minėtuose raštuose nebuvo jokių duomenų apie įmokų grąžinimo tvarką. Tai pripažindama, Prancūzija patikslina, kad tai nereiškia, jog toks grąžinimas nebuvo apmokestintas. Pagal bendrosios teisės principus nustatant apmokestinamųjų pajamų dydį, šias įmokas grąžinant žvejybos įmonėms ŽRMF narėms buvo taikomas šių įmonių pelno mokestis. Prancūzija taip pat patikslina, kad tuo atveju, kai degalų kaina viršijo garantiniame susitarime nustatytą dydį, ŽRMF narių gaunama kompensacija sudarė pelną, kuriam taikomas pelno mokestis. Todėl įmonės narės visiškai nebuvo suinteresuotos pervertinti savo draudimo poreikių, nes tai būtų reiškę papildomus mokesčius.

(31)

Be to, Prancūzija nurodo, kad atrankinį pagalbos priemonės pobūdį galima pateisinti sistemos pobūdžiu ir ekonomika. Taigi, gali būti teisėtų pagrindų, kuriomis pateisinama diferencijuota tvarka ir dėl to galimai atsiradę privalumai. Tačiau Prancūzija vis dėlto nepateikia jokių duomenų, kurie šiuo atveju pateisintų žvejybos įmonėms taikomą diferencijuotą tvarką.

4.2. Finansinės priemonės ŽRMF

(32)	Prancūzija mano, kad ŽRMF atleidimas nuo įmonių pelno mokesčio mokėjimo pateisinamas tuo, kad fondas pelno nesiekia ir kad tai yra profsąjunga.

(33)

Prancūzija atkreipia dėmesį, kad tai yra suderinama su Europos Sąjungos teise. Juk įmonių pelno mokesčio esmė – apmokestinti pelną nešančią veiklą. Vadovaudamasi šiuo principu Prancūzija primena, kad pati Komisija komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (10) (toliau – tiesioginio apmokestinimo komunikatas) teigia, kad mokesčių sistemos pobūdžiu gali būti pateisinama, kad pelno nesiekiančios įmonės būtų atleistos nuo įmonių pelno mokesčio.

5. VERTINIMAS

(34)	Sprendime dėl procedūros pradžios pateiktą vertinimą reikia persvarstyti atsižvelgiant į pastabas, kurias Prancūzija pateikė 2008 m. rugsėjo 8 d. ir lapkričio 29 d. raštuose (žr. 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis).

(35)

Nagrinėjama atsižvelgiant į dvigubą ŽRMF tikslą – įgyti teisę į finansinius pasirinkimo sandorius naftos ar iš jos gaminamų produktų ateities sandorių rinkose ir jo narėmis esančioms žvejybos įmonėms mokėti skirtumą tarp vidutinės atskaitinės mėnesio kainos ir „didžiausios apdraustos kainos“ arba 30 euro centų už litrą kainos, priklausomai nuo laikotarpio.

5.1. Mokestinė priemonė žvejybos įmonėms

(36)	Aptariamos mokestinės priemonės esmė – galimybė iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti žvejybos įmonių ŽRMF sumokėtas įmokas.

(37)

Prancūzija mano, kad toks atskaitymas nėra valstybės pagalba, nes įmokos yra įmonių veiklos bendrųjų išlaidų dalis, o Prancūzijos mokestinėje sistemoje tokių išlaidų atskaitymas iš apmokestinamųjų pajamų yra numatytas. Todėl tai yra bendrosios priemonės įgyvendinimas ir toks atskaitymas nėra valstybės pagalba.

(38)

Komisija konstatuoja, kad pagal bendrojo mokesčių kodekso 39 straipsnį bendrosios išlaidos iš tiesų yra atskaitomos nuo įmonių veiklos apmokestinamųjų pajamų. Tai yra bendroji priemonė, skirta visoms įmonėms nepriklausomai nuo jų veiklos srities. Taigi tokia galimybė atskaityti priklauso mokestinių priemonių, kuriomis gali pasinaudoti visi tiesioginio apmokestinimo komunikato 13 punkte nurodyti ekonomikos subjektai, kategorijai. Tuo remiantis, tokia visoms įmonėms ir šakoms vienodai taikoma priemonė nebūtų laikoma valstybės pagalba.

(39)

Prancūzija teigia, kad nustatant, ar galima atskaityti išlaidas, remiantis bendrųjų išlaidų motyvu, žiūrima, kokia tų išlaidų paskirtis. Jei išlaidos patirtos siekiant įmonės interesų, jas iš principo galima atskaityti. Todėl profesinėms organizacijos (profsąjungoms, prekybos rūmams...) įmokėtos įmokos savaime yra išlaidos, patirtos dėl veiklos ir yra visada tinkamos atskaityti nuo apmokestinamųjų pajamų. Kadangi ŽRMF yra profsąjunga, įmokų atskaitomumui galima taikyti tokį patį principą.

(40)	Be to, Sprendimo 2008/936/EB 20 konstatuojamoje dalyje Komisija nurodė, kad „ŽRMF įkurtas kaip savitarpio draudimo bendrovė, kuri įmokas sumokėjusiems savo nariams skiria tam tikras išmokas“.

(41)

Draudimo įmokos yra išlaidų, kurias įmonės patiria apsisaugodamos nuo įvairių rizikų, dalis. Naftos kainų svyravimo rizika gali būti viena iš jų. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su profesine veikla; jomis neprisidedama prie įmonės aktyvų didinimo; jos taip pat atskaitomos iš apmokestinamųjų pajamų kaip bendrosios išlaidos. Todėl galima teigti, kad naftos kainų svyravimo rizikai skirtos įmokos į ŽRMF yra atskaitomos iš įmonių apmokestinamųjų pajamų remiantis Prancūzijos bendrojo mokesčių kodekso 39 straipsniu. Tokiomis sąlygomis tai yra bendrosios priemonės įgyvendinimas. Taigi ši galimybė atskaityti nėra valstybės pagalba.

5.2. Mokestinės priemonės ŽRMF

(42)	Komisija konstatuoja, kad ŽRMF buvo išformuotas 2008 m. vasario 27 d. ŽRMF skirtos finansinės nuostatos nebetaikomos nuo tos pačios dienos.

(43)

Komisija taip pat pabrėžia, kad pasibaigus likvidavimo procedūrai ŽRMF visiškai nutraukė bet kokią ekonominę veiklą. ŽRMF veikla ir aktyvai nebuvo perduoti jokiai kitai įmonei. Be to, lėšos, kurių ŽRMF tuo metu dar galėjo turėti, jo išformavimo metu buvo perduotos valstybei, pervedant jas valstybės finansuojamai viešajai įmonei OFIMER.

(44)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad net jei būtų daroma prielaida, kad mokestinės priemonės ŽRMF suteikė pranašumą ir iškraipė konkurenciją, tokio iškraipymo nebeliko, kai tik ŽRMF nutraukė savo veiklą ir kai baigėsi jam skirtų priemonių taikymas. Esant tokioms aplinkybėms, Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstamas tokios finansinės pagalbos buvimas ir jos galimas suderinamumas su vidaus rinka, netektų praktinės reikšmės.

(45)	Todėl remiantis SESV 108 straipsnio 2 dalimi ŽRMF atžvilgiu pradėta oficiali tyrimo procedūra yra nebetikslinga.

6. IŠVADA

(46)	Remdamasi 5.1 skirsnyje išdėstytu nagrinėjimu Komisija konstatuoja, kad ŽRMF nariams suteiktas finansinis pranašumas nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(47)	Remdamasi 5.2 skirsnyje išdėstytu nagrinėjimu Komisija konstatuoja, kad procedūra prieš ŽRMF yra nebetikslinga,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Mokestinės priemonės, kurias Prancūzija suteikė žvejybos įmonėms, nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Remiantis SESV 108 straipsnio 2 dalimi pradėta oficiali tyrimo procedūra dėl finansinių priemonių ŽRMF yra baigta.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijai.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 23 d.

Komisijos vardu

Maria DAMANAKI

Komisijos narė

(1) Nuo 2009 m. gruodžio 1 d., EB sutarties 87 ir 88 straipsniai tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) atitinkamai 107 ir 108 straipsniais. Abiem atvejais nuostatos iš esmės yra tokios pačios. Šiame sprendime nuorodos į SESV 107 ir 108 straipsnius suprantamos kaip nuorodos atitinkamai į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius.

(2) OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(3) OL C 161, 2008 8 25, p. 19.

(4) OL L 334, 2008 12 12, p. 62.

(5) OL C 91, 2006 4 19, p. 30.

(6) NN 38/2007.

(7) Žr. 3 išnašą.

(8) Ménard, Quimbert ir partnerių advokatų biuras Nante, veikdamas kaip ŽRMF Taryba, prie vieno iš raštų, siunčiamų Komisijai po paskelbimo apie oficialią tyrimo procedūros pradžią Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pridėjo dviejų už biudžetą atsakingos Prancūzijos ministerijos raštų kopijas, taip atskleisdami ŽRMF ir jos nariams taikomos specialios mokesčių sistemos egzistavimą. Tai už biudžetą ir biudžeto reformą atsakingo ministro raštas, kurį pasirašė Alain Lambert, ir biudžeto ir biudžeto reformos valstybės sekretoriaus raštas, kurį pasirašė Dominique Bussereau. Abu raštai skirti ŽRMF pirmininkui Merabet.

(9) Interneto svetainė: http://www.legifrance.gouv.fr/initRechCodeArticle.do

(10) OL C 384, 1998 12 10, p. 3.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.250.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 250

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 metai 2010m. rugsėjo 24d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 837/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų naudojimui skirtų atliekų eksporto į EBPO nepriklausančias šalis ( 1 )	1
	*	2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 838/2010 dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo ( 1 )	5
		2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 839/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	12
		2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 840/2010, kuriuo nustatomos galvijienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos	14
		2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 841/2010, kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos	18
		2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 842/2010, kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95	20
		2010 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 843/2010, kuriuo nustatoma mažiausia Reglamentu (ES) Nr. 447/2010 pradėto konkurso 7-ojo atskiro etapo nugriebto pieno miltelių pardavimo kaina	22
		SPRENDIMAI
		2010/569/ES
	*	2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas dėl finansinės pagalbos, kurią Prancūzija suteikė Žvejybos rizikos mažinimo fondui ir žvejybos įmonėms (Valstybės pagalba C 24/08 (ex NN 38/07)) (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 3938) ( 1 )	23


	(1) Tekstas svarbus EEE