16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/1

(1)

Vadovaudamasi 2009 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimu, kuriuo Komisija įgaliota pradėti derybas, Komisija Europos Sąjungos vardu susitarė su Brazilijos Federacinės Respublikos Vyriausybe dėl susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos.

(2)

Susitarimas, dėl kurio susitarė Komisija, turėtų būti pasirašytas, su sąlyga, kad jis gali būti sudarytas vėliau.

(3)

Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad susitarimo įsigaliojimo dieną jų atitinkami dvišaliai susitarimai su Brazilija būtų nutraukti,

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/2

(1)

Pagal 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiančio Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (1), 21 straipsnio 3 dalį su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios šalys dalyvauja Agentūros veikloje. Jų dalyvavimo sąlygos turi būti tiksliau išdėstytos tolesniuose susitarimuose, kuriuos Sąjunga turi sudaryti su tomis šalimis.

(2)

2008 m. kovo 11 d. Komisijai suteikus įgaliojimus, baigtos derybos su Šveicarijos Konfederacija ir Lichtenšteino Kunigaikštyste dėl Susitarimo dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų.

(3)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir ją perėmė.

(4)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti. Kadangi šiuo sprendimu plėtojamas Šengeno acquis, Danija pagal protokolo 4 straipsnį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priima šį sprendimą, turėtų nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinės teisės aktuose.

(5)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (2), nedalyvauja. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti.

(6)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kuriose Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis  (3) nuostatas. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti.

(7)

Susitarimas turėtų būti sudarytas,

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/16

(1)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 206/2010 (4) nustatyti veterinarinio sertifikavimo reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą tam tikras gyvų gyvūnų ar šviežios mėsos siuntas. Šiame reglamente taip pat nustatyti trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Sąjungą galima įvežti šias siuntas, sąrašai.

(2)

Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatyta, kad žmonių maistui skirtos šviežios mėsos siuntos į Sąjungą gali būti importuojamos tik jeigu jos yra iš to reglamento II priedo 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, kurioms pateiktas veterinarijos sertifikato pavyzdys, skirtas atitinkamai toje dalyje nurodytai siuntai. Be to, šios siuntos turi atitikti reikalavimus, nustatytus atitinkamame veterinarijos sertifikate, kuris turi būti parengtas pagal to priedo 2 dalyje pateiktus pavyzdžius.

(3)

Reglamente (ES) Nr. 206/2010 taip pat nustatyta, kad tam tikrų rūšių bičių siuntos į Sąjungą gali būti įvežamos tik iš to reglamento II priedo 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių ar teritorijų, kuriose privaloma pranešti apie užkrėtimą mažais avilių vabalais (Aethina tumida) visoje atitinkamoje trečiojoje šalyje ar teritorijoje. Tačiau bičių siuntos į Sąjungą gali būti įvežamos iš toje 1 dalyje nurodytos trečiosios šalies ar teritorijos dalies, kuri yra geografiškai ir epidemiologiškai atskirta nuo trečiosios šalies ar teritorijos ir nurodyta IV priedo 1 dalies 1 skirsnyje pateiktos lentelės trečioje skiltyje. Šioje skiltyje šiuo metu nurodyta Havajų valstija.

(4)

Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2010 m. birželio 30 d., kuriuo žmonių maistui skirtų gyvų gyvūnų ir šviežios mėsos siuntos, vežamos kartu su veterinarijos sertifikatais, išduotais pagal taisykles, galiojusias prieš įsigaliojant tam reglamentui, gali būti toliau įvežamos į Sąjungą.

(5)

Dėl tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 206/2010 paskelbtos redakcijos, visų pirma to reglamento prieduose pateiktų sertifikatų pavyzdžių, perkėlimo į nacionalinę teisę klaidų, tas reglamentas buvo iš naujo paskelbtas Oficialiajame leidinyje (5). Todėl Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatytas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas, atsižvelgiant į laikotarpį nuo pirminio to reglamento paskelbimo iki pakartotinio pataisytos redakcijos paskelbimo.

(6)

Argentina paprašė leidimo eksportuoti į Sąjungą brandintą laukinių elnių mėsą be kaulų, gautą iš gyvūnų iš ES patvirtintos vietovės, kurioje nenustatyta snukio ir nagų liga ir buvo vakcinuojama nuo šios ligos (AR-1). Pagrįsdama savo prašymą ši trečioji šalis taip pat pateikė pakankamas gyvūnų sveikatos garantijas. Todėl Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalies lentelės 4 skiltyje ties Argentinos teritorijos dalimi, tos dalies antroje skiltyje nurodyta kaip AR-1, turėtų būti nurodytas veterinarijos sertifikato pavyzdys RUW.

(7)

Jeigu laikomasi ES gyvūnų sveikatos taisyklių ir ypač jeigu tinkama gyvūnų identifikavimo ir atsekamumo sistema galima užtikrinti, kad surinkimo centruose, įskaitant prekybos vietas, surinkti galvijai, avys ir ožkos būtų tos pačios sveikatos būklės, tuomet šie skersti skirti gyvūnai, iš kurių gauta šviežia mėsa bus eksportuojama į Sąjungą, gali būti paimami iš vieno surinkimo centro, o tuomet siunčiami tiesiai į patvirtintą skerdyklą. Įrodyta, kad gyvūnų identifikavimo ir atsekamumo sistema Namibijoje užtikrinama, kad tokiuose surinkimo centruose gyvūnai būtų tos pačios sveikatos būklės, kaip reikalaujama pagal eksporto į ES reikalavimus, ir galėtų atitikti papildomas garantijas (J), kaip nurodyta šio reglamento II priedo 1 dalies atitinkamoje skiltyje.

(8)

2010 m. gegužės 5 d. Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė Komisijai apie užkrėtimo mažais avilių vabalais protrūkius kai kuriose Havajų valstijos dalyse. Įvežus bičių siuntas iš tos valstijos bičių populiacijoms Sąjungoje galėtų kilti didelis pavojus. Atitinkamai nuo minėtos datos reikėtų nebeįtraukti Havajų valstijos į Reglamento (ES) Nr. 206/2010 IV priedo 1 dalies 1 skirsnio lentelės trečią skiltį.

(9)

Todėl Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(10)

Būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad valstybėms narėms ir pramonės įmonėms būtų skirta pakankamai laiko imtis reikiamų priemonių, kad jos atitiktų Reglamente (ES) Nr. 206/2010, su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, nustatytus reikalavimus.

(11)

Siekiant nesutrikdyti prekybos, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą klaidų ištaisymą, kuris ypač turi poveikio veterinarijos sertifikatams, šis reglamentas turi būti taikomas atgaline data.

(12)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„Pereinamuoju laikotarpiu žmonių maistui skirtos gyvų gyvūnų, išskyrus bites iš Havajų valstijos, ir šviežios mėsos siuntos, sertifikuotos iki 2010 m. lapkričio 30 d. pagal sprendimus 79/542/EEB ir 2003/881/EB, gali būti įvežamos į Sąjungą iki 2011 m. gegužės 31 d.“

(2)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

(3)

IV priedo 1 dalies 1 skirsnio lentelė pakeičiama taip:

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/37

(1)

Komisija gavo prašymą, kad pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį importuojami Kinijos Liaudies Respublikos kilmės belaidžio plačiojo tinklo (WWAN) modemai būtų registruojami.

(2)

Tokiu būdu būtų registruojamas nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės belaidžio plačiojo tinklo (WWAN) modemai su radijo antena, kuriais užtikrinamas kompiuterijos įtaisų duomenų jungiamumas IP protokolu, įskaitant Wi-Fi maršruto parinktuvus, kuriuose yra WWAN modemai (WWAN/Wi-Fi maršruto parinktuvai) (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8471 80 00 ir ex 8517 62 00.

(3)

Gavusi Option NV (toliau – pareiškėjas) pateiktą skundą Komisija nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, todėl pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės belaidžio plačiojo tinklo (WWAN) modemų inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(4)

Dėl galimybės pateikti skundą – pareiškėjas yra vienintelis nagrinėjamojo produkto gamintojas Europos Sąjungoje, pagaminantis 100 % visos Sąjungos produkcijos.

(5)

Dėl tariamo kompensuotinų subsidijų teikimo – skundo pateikėjas pateikė Europos Komisijai įrodymus, kad veikia specialios subsidijų programos, susijusios su lengvatinėmis paskolomis, lengvatiniais pajamų mokesčio tarifais, įsisteigimo laisvosios prekybos zonose teikiama nauda, netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programomis, dotacijų programomis, lengvatiniu tarifu valstybės tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms ir vietos Vyriausybės lygmeniu vykdoma lengvatų politika.

(6)

Be to, pareiškėjas paprašė, kad importuojamas nagrinėjamasis produktas būtų registruojamas pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti priemones nuo minėtos registracijos dienos.

(7)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo inicijavimo. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalį galutinis kompensacinis muitas gali būti taikomas produktams, įvežtiems vartoti likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, jei laikomasi toje dalyje išdėstytų sąlygų ir jei importas buvo užregistruotas pagal 24 straipsnio 5 dalį. Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti priemones nuo minėtos registracijos dienos. Importuojamas produktas gali būti registruojamas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(8)

Prašyme yra pakankamai įrodymų registracijai pagrįsti.

(9)

Įtariamos subsidijos – tai, inter alia, pajamų mokesčio programos (pvz., atleidimo nuo pajamų mokesčio arba jo sumažinimo programa, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o vėlesniais trejais metais jis sumažinamas per pusę, aukštųjų arba naujų technologijų pramonės pajamų mokesčio sumažinimas, pajamų mokesčio kreditas nacionalinio kapitalo bendrovėms, perkančioms vidaus rinkoje pagamintą įrangą), netiesioginių mokesčių ir importo tarifų programos (pvz., importuotos įrangos atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio ir muito mokesčio), lengvatinės skolinimo schemos (pvz., konkrečios politikos rėmimo paskolos, įskaitant eksporto finansavimą, kurį suteikia valstybiniai komerciniai bankai ir Vyriausybės pavaldumo bankai), dotacijų programos (pvz., Elektronikos ir informacijos pramonės plėtros fonas (IT fondas)), valstybinis svarbiausių technologijų atnaujinimo projekto fondas, garsių prekių ženklų apdovanojimai), valstybės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos mažesnėmis nei įprastinės kainomis (pvz., žemės naudojimo teisių suteikimas) ir vietos valdžios vykdoma lengvatų politika, įskaitant gaunamą naudą specialiosiose zonose ir pramonės parkuose (pvz., lengvatų politika Šendžene, Šanchajuje, Pekine, Siane).

(10)

Tvirtinama, kad pirmiau nurodytos schemos yra subsidijos, nes pagal jas teikiama finansinė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir kitų regioninių Vyriausybių (įskaitant viešąsias įstaigas) parama, kuria pasinaudoja gavėjai, t. y. eksportuojantys tiriamojo produkto gamintojai. Teigiama, kad jos priklauso nuo eksporto rezultatų ir (arba) skiriamos naudotojams, kurie renkasi vidaus, o ne importuotas prekes, ir (arba) apsiriboja tam tikromis bendrovėmis ar bendrovių grupėmis, ir (arba) produktais, ir (arba) regionais, ir todėl yra konkrečiai suteiktos ir kompensuotinos.

(11)

Prašyme pateikta pakankamai įrodymų apie kritines aplinkybes, kai sunkiai atstatomą žalą sukelia labai dideliais kiekiais importuojamas nagrinėjamasis subsidijuojamas produktas, kuriam per palyginti trumpą laikotarpį suteikta daug kompensuotinų subsidijų. Tokių aplinkybių įrodymas – tai sparčiai blogėjanti Sąjungos pramonės padėtis, tai, kad Sąjungoje yra vienintelis gamintojas ir didelės MTTP išlaidos, kurios būtinos nagrinėjamajam produktui gaminti. Susiklosčius tokioms aplinkybėms skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad apskritai smarkiai padidėjo tiriamojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies vertinant absoliučiais skaičiais ir pagal jo užimamą rinkos dalį. Dėl žalos, kurią daro šis didžiulis importo kiekis – iš skundo pateikėjo pateiktų įrodymų matyti, kad importuojamo tiriamojo produkto kiekis ir kainos, be kitų padarinių, turėjo neigiamos įtakos Sąjungos pramonės parduotam kiekiui, kainų lygiui ir rinkos daliai, ir dėl to turėjo didelio neigiamo poveikio bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, finansinei ir užimtumo padėčiai. Todėl Komisija turi pakankamai įrodymų, kad norint užkirsti kelią tokiai žalai pasikartoti gali prireikti nustatyti kompensacinius muitus atgaline data.

(12)

Todėl šiuo atveju registracijos sąlygų yra laikomasi.

(13)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija priėjo prie išvados, jog pareiškėjo prašyme pateikta pakankamai įrodymų nustatyti, kad importuojamas nagrinėjamasis produktas būtų registruojamas pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(14)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį nagrinėjamojo produkto (2) importas turėtų būti registruojamas, siekiant užtikrinti, kad jei po tyrimo būtų nustatyti kompensaciniai muitai, juos, esant būtinoms sąlygoms ir laikantis taikomų teisinių nuostatų, bus galima surinkti atgaline data.

(16)

Visa būsima atsakomybė priklausys nuo antisubsidijų tyrimo išvadų. Neįmanoma įvertinti galimos būsimos atsakomybės skaitinės išraiškos, nes ji priklausys nuo nustatytų taikomų kompensuotinų subsidijų sumos ir nuo to, kaip jos turėtų būti skiriamos tiriamajam produktui.

(17)

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3),

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/40

(1)

2009 m. gruodžio 17 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktų inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2009 m. lapkričio 3 d. gavus Europos stiklo pluošto gamintojų asociacijos APFE (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju – daugiau kaip 50 %) visų tam tikrų ištisinių gijų stiklo pluošto produktų Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta pakankamai šio produkto dempingo ir juo daromos materialinės žalos įrodymų, kurie laikyti pakankamais tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo iniciavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams ir KLR atstovams, importuotojams, tiekėjams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, importuotojų ir Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad, siekiant nustatyti dempingą ir žalą, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti atliekama atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir Sąjungos gamintojai Komisijai praneštų apie save ir pateiktų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą tiriamuoju laikotarpiu (2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(6)

Aštuoni Kinijos eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės ir septyni Sąjungos gamintojai arba gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į didelį pageidaujančių bendradarbiauti eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų skaičių nuspręsta, kad būtina atlikti šių gamintojų atranką (žr. 12 ir 13 konstatuojamąsias dalis).

(7)

Iš nesusijusių importuotojų tyrimo atrankos etapu prašomą informaciją per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė tik trys. Todėl nuspręsta atrankos neatlikti ir nusiųsti klausimynus visiems apie save pranešusiems importuotojams.

(8)

Kad atrinktieji eksportuojantys KLR gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė prašymo formas. Visos atrinktos bendrovės (arba bendrovių grupės) prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį joms būtų taikomas RER arba, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų, – IR.

(9)

Komisija susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir skundo pateikėjui oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam buvo svarbių priežasčių.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, importuotojams ir visiems žinomiems naudotojams ir naudotojų asociacijoms. Išsamius klausimyno atsakymus pateikė atrinktieji KLR eksportuojantys gamintojai, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, du importuotojai ir 13 naudotojų.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ar žalos grėsmės ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį iš aštuonių Kinijos eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių Komisija atrinko bendroves remdamasi didžiausiu tipišku eksporto kiekiu, kurį galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Atrinktos trys bendrovės (arba susijusių bendrovių grupės), kurių eksportas sudarė daugiau kaip 70 % viso bendradarbiavusių suinteresuotųjų šalių eksporto iš KLR į ES kiekio. Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo konsultuojamasi su susijusiomis šalimis ir prieštaravimų negauta.

(13)

Reikiamą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko septyni Sąjungos gamintojai. Remdamasi iš šių bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija Komisija atrinko tris Sąjungos gamintojus arba gamintojų grupes, kurie pardavė ir pagamino didžiausią kiekį (t. y. jų pardavimo apimtis sudaro 64 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo apimties).

(14)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Pranešime apie inicijavimą aprašytas nagrinėjamasis produktas – ne ilgesnės kaip 50 mm kapotos stiklo pluošto sruogos, stiklo pluošto pusverpaliai, sluoksninės stiklo pluošto gijos ir stiklo pluošto gijų verpalai, ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius, kurio KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, 7019 12 00, 7019 19 10 ir ex 7019 31 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(16)

Nagrinėjamasis produktas – žaliava, dažniausiai naudojama kompozitų gamintojų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyvioms dervoms armuoti. Gauti kompozitai (stiklo pluoštu armuoti plastikai) naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose: automobilių, elektros bei elektronikos, vėjo jėgainių sparnų gamybos, statybos, talpyklų bei vamzdynų ir vartojimo prekių gamybos, aviacinės kosminės ir karinės pramonės ir kt. sektoriuose.

(17)

Šiame tyrime nagrinėjami keturių pagrindinių rūšių ištisinių gijų stiklo pluošto produktai: kapotos sruogos, pusverpaliai, dembliai (išskyrus stiklo vatos demblius) ir verpalai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingo pavidalo ir galimo skirtingo įvairių rūšių produktų galutinio panaudojimo, beveik visų skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jis iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims. Tačiau nustatyta, kad sluoksninės stiklo pluošto gijų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės nėra tokios pačios, nes šis produktas yra ne ištisinių gijų stiklo pluoštai, o neištisinės nevienodo ilgio sruogos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad nagrinėjamuoju produktu nereikėtų laikyti tam tikrų labai konkrečių rūšių pusverpalių ir tam tikrų labai konkrečių rūšių verpalų, kurių KN kodai šiuo metu yra atitinkamai 7019 12 00 ir 7019 19 10, nes šios rūšys yra specialiai apdorojamos jas padengiant ir impregnuojant ir jų masė kaitinant sumažėja daugiau kaip 3 %, vadinasi, jų fizinės ir cheminės savybės yra skirtingos.

(18)

Keletas tolesnių verpalų naudotojų tvirtino, kad pastarųjų visiškai nereikėtų priskirti tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai, nes Sąjungoje beveik nėra gamybos pagrindo ir verpalų beveik neįmanoma pakeisti jokių kitų rūšių produktais.

(19)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad yra bent vienas paklausos pakeičiamumo atvejis (t. y. verpalus galima naudoti vietoj kitų rūšių produktų net kelioms paskirtims, nors, atsižvelgiant į tai, kad verpalų kaina yra santykinai didesnė, ekonominiu požiūriu tai ne visada pasiteisintų), o tam tikros rūšies produkto riboto gamybos pagrindo per se nepakanka, kad tokios rūšies produktas būtų pagrįstai nepriskirtas produkto apibrėžtajai sričiai, jei jo fizinės, cheminės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios kaip kitų rūšių produktų. Atsižvelgiant į tai, kad ištisinių gijų stiklo pluošto verpalai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis kaip kiti ištisinių gijų stiklo pluošto produktai ir kad juos iš dalies galima pakeisti vienus kitais, padaryta preliminari išvada, kad nėra pagrindo verpalams netaikyti produkto apibrėžties. Tačiau reikia pažymėti, kad šio teiginio tolesniam vertinimui bus skiriamas ypatingas dėmesys.

(20)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir ištisinių gijų stiklo pluošto produktų, gaminamų ir parduodamų KLR vidaus rinkoje bei Turkijos, kuri preliminariai buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat ištisinių gijų stiklo pluošto produktų, kuriuos gamina Sąjungos pramonė ir kurie yra parduodami Sąjungoje, fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtys yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėto straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(22)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti kriterijai:

(23)

Atliekant šį tyrimą visi trys atrinkti eksportuojantys gamintojai arba grupės kreipėsi dėl RER suteikimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytas RER prašymo formas.

(24)

Komisija paprašė visų pirmiau minėtų atrinktų eksportuojančių gamintojų arba grupių pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašymo formose pateiktą ir visą kitą, jos manymu, reikalingą informaciją.

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad du atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų reikalavimų, kad jiems būtų suteiktas RER.

(26)

Vienas eksportuojantis gamintojas arba eksportuojančių gamintojų grupė negalėjo įrodyti, kad jo verslo sprendimai priimami be didelio valstybės kišimosi. Dauguma direktorių valdybos atstovų buvo paskirti bendrovės, kurios didžioji dalis priklauso valstybei. Iš to galima spręsti, kad valstybė galėtų sėkmingai sukliudyti priimti bet kokį sprendimą. Tad aišku, kad valstybei tenka svarbus vaidmuo bendrovės sprendimų priėmimo procese. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji turi vieną aiškų apskaitos įrašų rinkinį, tikrinamą nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus, nes finansinėse ataskaitose neteisingai nurodytos apmokestinamos pajamos.

(27)

Kitas atrinktas eksportuojantis gamintojas arba eksportuojančių gamintojų grupė taip pat negalėjo įrodyti, kad jo verslo sprendimai priimami be didelio valstybės kišimosi. Dvi minėtos grupės prekybos įmonės priklauso valstybei. Valstybė taip pat gali stipriai kištis vienam tos grupės eksportuojančiam gamintojui priimant sprendimus, nes per direktorių, atstovaujantį valstybei priklausančiai kontroliuojančiajai bendrovei, ji turi išskirtinę veto teisę. Šis gamintojas savo ruožtu yra dviejų kitų tos grupės eksportuojančių gamintojų patronuojančioji bendrovė ir pagrindinis akcininkas, vadinasi, valstybė taip pat gali kištis į jų sprendimų priėmimo procesą. Be to, trys tos grupės eksportuojantys gamintojai negalėjo įrodyti, kad jie tenkina 2 kriterijų, nes dviejų iš jų finansinėse ataskaitose nebuvo paminėtos mokesčių lengvatos, o trečiojo apskaita veikiausiai nebuvo atliekama nepriklausomų auditorių. Penkios tos grupės bendrovės taip pat neįvykdė 3 kriterijaus (iš esmės dėl žemės naudojimo teisės kainų, kurios nebuvo orientuotos į rinką).

(28)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas (dviejų susijusių bendrovių grupė) įrodė, kad atitiko visus 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kad jam galima suteikti RER.

(29)

Atskleidus išvadas dėl RER gauta pastabų iš Sąjungos pramonės atstovų ir dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių, kuriems siūlyta nesuteikti RER. Tačiau gautos pastabos nebuvo tokio pobūdžio, kad dėl jų būtų reikėję pakeisti šiuo atžvilgiu padarytas išvadas.

(30)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(31)

Abi pirmiau minėtos atrinktos bendrovės arba bendrovių grupės, kurioms nebuvo suteiktas RER, prašė taikyti IR tuo atveju, jei RER joms nebūtų suteiktas.

(32)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad nė viena iš abiejų nagrinėjamųjų bendrovių arba bendrovių grupių neįrodė, jog bendrai atitiktų visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR suteikimo reikalavimus. Visų pirma nustatyta, kad bendrovės neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyto kriterijaus, kad akcijų dauguma priklauso privatiems asmenims arba bendrovė yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi, nes, kaip paaiškinta 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse, galiausiai nustatyta, kad visos bendrovės iš esmės priklauso valstybei arba yra jos kontroliuojamos. Kaip minėta, taip pat buvo nustatyta, kad nė viena iš šių abiejų bendrovių (arba bendrovių grupių) neįrodė, kad atitinka 9 straipsnio 5 dalies e punkte nustatytą kriterijų, t. y. valstybės kišimasis į jų sprendimų priėmimo procesą nėra toks didelis, kad leistų išvengti nustatytų priemonių, jei bendrovėms būtų nustatyti skirtingi muitų tarifai. Todėl jų prašymai suteikti IR turėjo būti atmesti.

(33)

Taigi, padaryta išvada, kad IR nebuvo galima suteikti nė vienai iš atrinktų eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių, kurioms nebuvo suteiktas RER.

(34)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nustatė, ar minėto eksportuojančio gamintojo ištisinių gijų stiklo pluošto produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar visas toks parduotas kiekis nebuvo mažesnis nei 5 % jo viso eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(35)

Vėliau Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Sąjungą parduodamų rūšių produktus.

(36)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies ištisinių gijų stiklo pluošto produktais, kurie buvo parduodami eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota apie 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visų rūšių (išskyrus keturias produktų rūšis) produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(37)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima manyti, kad kiekvienos rūšies nagrinėjamas produktas, kurio tipiškas kiekis yra parduodamas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai atlikta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu dalį.

(38)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią jo apskaičiuotosioms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip visų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis.

(39)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo kiekis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo kiekio arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota kaip tik pelningo tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina.

(40)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis.

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visų (išskyrus vienos) rūšių panašaus produkto pelningai parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso vidaus rinkoje parduoto kiekio, taigi, skaičiuojant normaliosios vertės vidutinę kainą buvo naudojamas visas vidaus rinkoje parduotas kiekis. Atliekant skaičiavimus dėl vienos produkto rūšies buvo naudojamas tik pelningai parduotas kiekis. Keturių rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškas kiekis, normaliajai vertei nustatyti Komisija naudojo labai panašių rūšių produktų tipiškas vidaus rinkos kainas, atitinkamai jas pakoregavus.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė bendrovėms, kurioms RER negalėjo būti suteiktas, buvo nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(43)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad KLR normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia šalimi ketina pasirinkti Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo.

(44)

Dvi suinteresuotosios šalys pareiškė, kad Turkija nebūtų tinkama panaši šalis, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kita suinteresuotoji šalis pateikė pastabas dėl panašios šalies pasirinkimo ir pasiūlė pasirinkti Indiją, nes Indijos išsivystymo lygis prilygstąs KLR, rinkos taip pat esą panašios, nes abiejose rinkose labai svarbus vėjo gaminamos energijos panaudojimas ir panašių rūšių produktai gaminami panašiu būdu. Be to, aprašant Indijos rinką buvo nurodyta, kad tai atvira rinka, į kurią daug importuojama. Galiausiai buvo paminėta, kad abiejų šalių galimybės gauti žaliavų yra panašios.

(45)

Komisija paprašė bendradarbiauti panašaus produkto gamintojų Turkijoje, Kanadoje, JAV, Korėjos Respublikoje ir Indijoje. Tačiau norą bendradarbiauti pareiškė ir klausimyno atsakymą pateikė vienintelis Turkijos gamintojas.

(46)

Pripažinta, kad Turkija yra panaši šalis, kurios vidaus rinkoje parduotas kiekis yra tipiškas. Tačiau reikėtų apskaičiuoti vienos rūšies panašaus produkto, kuris Turkijoje negaminamas, normaliąją vertę. Taip pat reikia pažymėti, kad iš Turkijos importuojamų ištisinių gijų stiklo pluošto produktų antidempingo tyrimo galima spręsti, kad Turkijos vidaus rinkoje galbūt smukdomos kainos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Turkija buvo vienintelė bendradarbiauti šiame tyrime sutikusi šalis, preliminariai nuspręsta Turkiją laikyti panašia šalimi.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojo, laikantis bendrovių grupei, kuriai suteiktas RER, taikomų pirmiau aprašytų bendrųjų metodų. Jei visų rūšių panašaus produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje buvo nuostolingas arba panašių rūšių nebuvo parduota, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(48)

Dauguma atvejų nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(49)

Nustatyta, kad vieno eksportuojančio gamintojo nedidelis eksportui parduotas kiekis buvo skirtas uždaram naudojimui, todėl jis nebuvo naudojamas laikinajam dempingui apskaičiuoti.

(50)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į kainų ir kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus. Visais atvejais buvo atliktas atitinkamas koregavimas, kai buvo nustatyta, kad jis yra pagrįstas, tikslus ir paremtas patikrintais įrodymais. Buvo pakoreguotos netiesioginių mokesčių, vežimo jūrų laivais ir draudimo, krovinių vežimo eksportuojančioje šalyje, prekybos lygio (dėl skirtingų platinimo kanalų), garantijų išlaidos, kreditų sąnaudos ir banko mokesčiai.

(51)

Laikinieji dempingo skirtumai išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(52)

Individualus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės, kuriai buvo suteiktas RER, dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(53)

Atrinktų bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas RER arba IR, ir neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas kaip trijų atrinktų bendrovių arba bendrovių grupių vidurkis.

(54)

Kadangi tyrime bendradarbiavo daug bendrovių (bendradarbiaujančių bendrovių importo kiekis sudarė apie 100 % viso importo iš KLR kiekio per TL), nebendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas naudojantis atrinktų bendrovių arba bendrovių grupių nustatytu didžiausiu skirtumu.

(55)

Remiantis tuo laikinieji dempingo lygiai yra tokie:

(56)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino 11 gamintojų. Septyni iš tų vienuolikos gamintojų bendradarbiavo tyrime. Visi šie septyni gamintojai priklausė skundą pateikusiai grupei ir nustatyta, kad jie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 90 %) viso panašaus produkto Sąjungoje. Vienas iš likusių keturių Sąjungos gamintojų taip pat buvo skundo pateikėjas, du aktyviai pritarė skundui, o ketvirtasis skundui nei pritarė, nei prieštaravo. Todėl šie 11 gamintojų sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(57)

Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti trys gamintojai, pagaminantys 64 % Sąjungoje pagaminamo produkto. Kadangi du iš minėtų gamintojų buvo susijusių bendrovių grupės, turinčios keletą gamybos subjektų Sąjungoje, iš viso buvo atrinktos devynios atskiros bendrovės.

(58)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad atrinktų Sąjungos gamintojų negalima laikyti Sąjungos pramone, nes visi jie turėjo susijusių Kinijos gamintojų, gaminančių nagrinėjamąjį produktą. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad du iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų iš tiesų turėjo susijusių Kinijos gamintojų bendrovių. Tačiau nustatyta, kad, nepaisant šio ryšio, minėti du atrinkti Sąjungos gamintojai nesielgė taip, kad tyrimo išvados taptų nepatikimos. Kiekis, kurį šie Sąjungos gamintojai importavo iš savo susijusių KLR bendrovių, yra nedidelis (mažiau nei 4 % importo iš KLR kiekio). Be to, šį importą galima laikyti nežymiu palyginti su visu susijusių Sąjungos gamintojų, kurių jokiu būdu negalima laikyti importuotojais, nes jie aiškiai yra tikri stiklo pluošto gamintojai, pagamintu kiekiu. Galiausiai šis nedidelis importo kiekis nepadarė jokio poveikio su susijusiais Sąjungos gamintojais siejamiems žalos rodikliams. Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, Komisija nusprendė, kad nėra priežasčių kuriam nors iš atrinktų Sąjungos gamintojų netaikyti Sąjungos pramonės apibrėžties pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(59)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu ir iš Eurostato gautais duomenimis apie Sąjungos rinkos importo kiekį.

(60)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos Sąjungos suvartojimas sumažėjo 24 %. Tačiau nuo 2007 m. iki pirmojo 2008 m. pusmečio suvartojimas šiek tiek išaugo.

1   lentelė

(61)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR kiekis Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu žymiai didėjo. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš KLR padidėjo daugiau nei 50 %. 2006–2008 m. laikotarpiu importas iš KLR išaugo daugiau nei dvigubai. Per TL minėtas importo kiekis sumažėjo, palyginti su 2008 m., tačiau sumažėjimo rodiklis (25 %) buvo mažesnis nei suvartojimo sumažėjimas (28 %).

2   lentelė

(62)

Importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo. Per TL Kinijos importo rinkos dalis sudarė 15,6 %, o tai buvo beveik dvigubai daugiau nei 2006 m.

3   lentelė

(63)

Toliau lentelėje pateikiama Eurostato nurodyta vidutinė importo iš KLR dempingo kaina Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą. Vidutinė importo iš KLR kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės liko nepakitusi. Ji tokia išliko nepaisant to, kad žaliavų, naudojamų ištisinių gijų stiklo pluoštams gaminti, kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai nukrito (taip pat žr. 18 lentelę).

4   lentelė

(64)

Kainų palyginimas pagal rūšį buvo atliktas lyginant Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainas ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainas Sąjungoje. Todėl lygintos atrinktų Sąjungos gamintojų kainos nesusijusiems pirkėjams ir nagrinėjamosios šalies atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainos. Prireikus koreguota atsižvelgiant į prekybos lygio ir sąnaudų po importo skirtumus.

(65)

Palyginus nustatyta, kad per TL KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 23–39 %.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius. Toliau pateikti duomenys susiję su visos Sąjungos pramonės pardavimu ir rinkos dalimis bei visais kitais atrinktų gamintojų rodikliais.

(67)

Sąjungos gamybos apimtis 2006–2008 m. laikotarpiu beveik nekito, tačiau per TL ji labai sumažėjo.

5   lentelė

(68)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų raida:

6   lentelė

(69)

Gamybos pajėgumai per TL buvo sumažinti. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš KLR dempingo kaina smuko kainos ir mažėjo rinkos dalys, keletas gamybos linijų buvo išmontuota, laikinai sustabdyta arba jų veikimas apribotas. Nors gamybos pajėgumai sumažėjo, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 86 iki 61 %, t. y. 29 %.

(70)

Toliau lentelėje matyti, kad 2007 m., kai vartojimas buvo didžiausias, atsargos sumažėjo, bet 2008 m., dėl staigaus paklausos smukimo tų metų paskutinį ketvirtį, jos labai išaugo. Per TL atsargų lygis vėl tapo normalus.

7   lentelė

(71)

Visų Sąjungos gamintojų ES rinkoje parduoto kiekio, įskaitant pardavimą uždarajam naudojimui, raida:

8   lentelė

(72)

Visos Sąjungos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 30 %. Nors Sąjungos suvartojimas 2007 m. padidėjo 6 % (žr. 1 lentelę), Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis padidėjo tik 1 %. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė tuo laikotarpiu naudos iš padidėjusio suvartojimo negalėjo turėti. Vėliau, 2008 m. ir per TL, Sąjungos pardavimo kiekis labai sumažėjo.

(73)

Sąjungos rinkos dalis 2007 ir 2008 m. labai sumažėjo, o per TL šiek tiek atsigavo. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė iš viso neteko 5,6 procentinių punktų rinkos dalies, o importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik padvigubėjo, kaip matyti iš 3 lentelės.

9   lentelė

(74)

Iš toliau lentelėje pateiktų vidutinių pardavimo kainų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nepavyko padidinti pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainų. Priešingai, vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 2 %, ir tai dar labiau stebina atsižvelgiant į didėjančias žaliavų kainas. Sąjungos pramonė neturėjo galimybės perkelti padidėjusių žaliavų kainų padidindama pardavimo kainas, nes dėl importo iš KLR dempingo kaina Sąjungos rinkoje buvo daromas spaudimas kainų lygiui.

10   lentelė

(75)

Iš Sąjungos gamintojų užimtumo lygio matyti, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu racionalizavo gamybą, kad sumažintų gamybos sąnaudas ir kompensuotų padidėjusias žaliavų sąnaudas. Iš tiesų, per visą laikotarpį darbuotojų skaičius sumažėjo 20 procentinių punktų: nuo 2007 m. iki TL pabaigos sumažėjimas buvo didžiausias – 15 procentinių punktų.

11   lentelė

(76)

Kadangi Sąjungos pramonė dėjo daug pastangų, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamoje dalyje, 2007 ir 2008 m. Sąjungos gamintojų darbuotojų našumas labai išaugo. Šie teigiami pokyčiai per TL pakrypo kita linkme: nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas bendrai sumažėjo 21 %. Taip iš dalies atsitiko dėl paklausos nuosmukio ir dėl importo iš KLR dempingo kaina, verčiančio smarkiai mažinti Sąjungos pramonės kainas, todėl gamyba labai sumažėjo ir padidėjo užimtumas vienam pagaminto stiklo pluošto vienetui.

12   lentelė

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko kontroliuoti darbo sąnaudų raidą. Iš tiesų, toliau pateiktoje lentelėje matyti, kad vidutinis metinis darbo užmokestis 2007 ir 2008 m. kiek padidėjo, bet per TL – sumažėjo. Per visą laikotarpį vieneto darbo sąnaudos sumažėjo 3 %. Tačiau šis sumažėjimas būtų buvęs akivaizdesnis, jei išeitinės išmokos nebūtų įtrauktos į toliau nurodytas sumas.

13   lentelė

(78)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nustatant Sąjungos gamintojų pelningumą patikrinti skaičiai buvo pakoreguoti, kad šiam tyrimui nepadarytų įtakos neįprastos konkrečiose bendrovėse susiklosčiusios aplinkybės, turėjusios neproporcingą poveikį duomenims apie tų bendrovių pelną svarstomuoju laikotarpiu. Po šių koregavimų atrinktų gamintojų su panašaus produkto pardavimu susijusio pelningumo ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo tokia:

14   lentelė

(79)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, Sąjungos pramonė didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį gavo nedidelį pelną, išskyrus 2007 m., kai vidutinis pelningumo lygis pasiekė 4,7 %. Per TL pelnas virto didžiuliais nuostoliais: Sąjungos vidutinis nuostolių lygis buvo 15 %.

(80)

Panašu, kad investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas. Iš viso visą nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža buvo nedidelė, išskyrus 2007 m. Galiausiai per TL Sąjungos investicijų grąža sumažėjo iki – 16,8 %.

(81)

Pirmiau aprašyta finansinė padėtis buvo pažeidžiama, nepaisant 2006–2008 m. laikotarpiu išaugusio suvartojimo, kaip aprašyta 60 konstatuojamojoje dalyje, ir Sąjungos pramonės pastangų racionalizuoti gamybos sąnaudas, kaip aprašyta 76 ir 77 konstatuojamosiose dalyse. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl smarkiai padidėjusio importo iš KLR mažomis dempingo kainomis kiekio buvo padarytas poveikis Sąjungos pramonės pardavimo kiekiui ir labai sumažėjo kainos. Šie veiksniai turėjo įtakos Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Šį faktą labiausiai išryškina 15 % nuostoliai per TL.

(82)

Iš einamosios veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto raida:

15   lentelė

(83)

Pirmiau lentelėje pateikti duomenys patvirtina, kad 2006–2008 m. laikotarpiu Sąjungos pramonės finansinė padėtis buvo pažeidžiama ir per TL ji dar labiau pablogėjo.

(84)

Atrinktų gamintojų investicijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16   lentelė

(85)

2006–2008 m. laikotarpiu – didžiausio pakilimo metais – investicijų lygis, kalbant apie krosnių atstatymą, buvo pakankamai aukštas. Šioje kapitalui imlioje pramonėje krosnys turi būti atstatomos kas 7–10 metų, o su tuo susijusios sąnaudos gali siekti 8–13 mln. EUR (ribos nurodytos dėl konfidencialumo). Didelė dalis kitų, labiau struktūrinių investicijų, susijusi su įvorių lydinių suvartojimu ir vėlesniu įvorių atnaujinimu.

(86)

Importo iš KLR dempingo dydis, kaip nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje, yra labai didelis. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį, rinkos dalį ir kainas, dempingo skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(87)

Nepaisant didelių Sąjungos pramonės pastangų padidinti savo konkurencingumą, dauguma žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos pramone, nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo. Tai ypač aiškiai matyti nagrinėjant rodiklius, susijusius su finansine Sąjungos pramonės padėtimi, visų pirma su investicijų grąža, grynųjų pinigų srautu ir pelningumu, kurie visi itin ryškiai pakito. Be to, gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo kiekio ir rinkos dalių rodikliai taip pat patvirtino aiškią blogėjimo tendenciją.

(88)

Tuo pačiu metu dėl stiklo pluošto importo iš KLR Sąjungos pramonės kainos per TL buvo priverstinai sumažintos iki 39 % ir Sąjungos pramonė per mažiau nei ketverius metus neteko 5 procentinių punktų rinkos dalies.

(89)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(91)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis išaugo 51 %, todėl Sąjungos rinkos dalis išaugo 98 %: nuo 7,9 % iki 15,6 %.

(92)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dempingo kaina padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su daugumos Sąjungos pramonės žalos rodiklių prastėjimo tendencija. Sąjungos pramonė neteko 5,6 procentinių punktų rinkos dalies, o jos pardavimo kainos dėl importo dempingo kaina Sąjungos rinkoje daromo spaudimo kainoms sumažėjo 2 %. Kadangi kainos buvo stipriai priverstinai mažinamos, Sąjungos pramonei nepavyko perkelti gamybos sąnaudų pakankamai padidinant pardavimo kainas, todėl pelningumo lygis buvo mažas, o per TL – neigiamas.

(93)

Taip pat reikia pažymėti, kad importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis net per TL nesiliovė didėti. Kitaip tariant, kaip ir minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR dempingo kaina kiekis mažėjo lėčiau nei Sąjungos suvartojimas.

(94)

Tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio nėra. Viename iš pateiktų argumentų buvo teigiama, kad Kinijos ir Sąjungos pardavimo kainų skirtumas visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pakankamai pastovus, o Sąjungos pramonės pelningumas tuo pačiu metu svyravo. Šiuo atžvilgiu reikia nepamiršti, kad Sąjungos pramonei stiprų spaudimą darė ne tik kainų lygis, bet ir taip jau mažomis dempingo kainomis importuojamų produktų kiekis. Be to, net jeigu sunkiai Sąjungos pramonės padėčiai įtakos turėjo ir kiti veiksniai, kurie taip pat padarė tam tikrą įtaką Sąjungos pramonės pelningumo raidai, pastarieji jokiu būdu nesumažina importo iš KLR dempingo kaina poveikio, dėl kurio Sąjungos kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad, nepaisant pokyčių rinkoje, kaip, pvz., didėjantis ar mažėjantis suvartojimas arba žaliavų kainų pokyčiai, tai vyko pakankamai pastoviai.

(95)

Pateiktas panašus argumentas dėl tariamai nesamo Sąjungos pramonės pelningumo rodiklių ir jos rinkos dalies pokyčių ryšio. Iš tiesų, Sąjungos pramonės pelningumo lygis 2006–2007 m. laikotarpiu laikinai pagerėjo, nepaisant jos rinkos dalies sumažėjimo. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad 2007 m. Sąjungos rinkos sąlygos pagerėjo (žr. 60 konstatuojamojoje dalyje nurodytą 6 % išaugusį Sąjungos suvartojimą). Tačiau dar svarbiau, kad 2006 ir 2007 m. Sąjungos pramonė dėmesį sutelkė į savo gamybos racionalizavimą mažindama gamybos sąnaudas, o tai taip pat turėjo poveikį jos pelningumo lygiui. Taip pat galima pateikti pavyzdį, kad nuo 2008 m. iki TL pabaigos Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek padidėjo, o pelningumas sumažėjo net iki 15 % nuostolių. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis taip pat išaugo ir dėl jo Sąjungos pardavimo kainos tebebuvo priverstinai mažinamos. Dėl to Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių. Iš tiesų, iš pirmiau aprašytų atvejų matyti, kad vertinant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonės būklei negalima nagrinėti vieno ar dviejų rodiklių atskirai.

(96)

Remiantis pirmiau pateiktais argumentais daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR mažomis dempingo kainomis, kuris į Sąjungos rinką pateko dideliais ir nuolat augančiais kiekiais ir dėl kurio Sąjungos pramonės kainos visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo smarkiai priverstinai mažinamos, darė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(97)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių buvo nedidelis. Visa importo iš kitų nei KLR šalių rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais: nuo 17 iki 15 %. Antros pagal importuojamų produktų kiekį šalies Norvegijos rinkos dalis per TL sudarė 3,3 %. Turkijos rinkos dalis per TL buvo 2,5 %, o ketvirtos pagal importo kiekį šalies JAV rinkos dalis per TL buvo mažesnė nei 2 %.

17   lentelė

(98)

Iš pirmiau pateiktos lentelės, sudarytos remiantis Eurostato duomenimis, matyti, kad importo iš kitų šalių vidutinis kainų lygis Sąjungos pasienyje iš esmės yra aukštesnis, nei importo iš KLR kainos, kaip apibendrinta 63 konstatuojamojoje dalyje. Palyginus minėtas Eurostato nurodytas kainas su 75 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis kainomis galima spręsti, kad per TL dėl importo iš Turkijos buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Tačiau importo iš Turkijos rinkos dalis per TL tesudarė 2,5 % ir buvo mažesnė nei 2006 m. Be to, minėto importo kainos nuolat buvo 14–23 % didesnės nei importo iš KLR kainos. Importo iš Malaizijos, Taivano ir Korėjos Respublikos kainos taip pat atrodo esančios mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, tačiau jų rinkos dalys taip pat yra nedidelės ir mažėja. Todėl nebuvo manoma, kad dėl importo iš Turkijos, Taivano ir Korėjos Respublikos ar bet kurios kitos trečiosios šalies Sąjungos pramonės padėčiai būtų buvęs padarytas neigiamas poveikis. Tuo remiantis galima pagrįstai daryta preliminarią išvadą, kad nustatyto dempingo ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys nenutrūko dėl importo iš trečiųjų šalių.

(99)

Keletas suinteresuotųjų šalių teigė, kad Sąjungos pramonė žalą patyrė dėl ekonomikos krizės, dėl kurios labai sumažėjo paklausa.

(100)

Iš tiesų, nuo 2008 m. iki TL pabaigos Sąjungos suvartojimas labai sumažėjo, kaip aprašyta 60 konstatuojamojoje dalyje. Minėtas suvartojimas sumažėjo 28 %, ir pripažinta, kad tai įvyko dėl tuo laikotarpiu Sąjungą ištikusios ekonomikos krizės. Daugumai sektorių, naudojančių produktus, kurių sudėtyje yra tiriamojo produkto (automobilių, vėjo energijos, statybos pramonės ir kt.), krizė padarė didelį poveikį, todėl grandinės pradžioje sumažėjo stiklo pluoštų paklausa.

(101)

Tačiau neigiamą ekonomikos nuosmukio ir paklausos sumažėjimo poveikį sustiprino pagausėjęs importas dempingo kaina iš KLR, dėl kurio buvo priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Net jei ekonomikos nuosmukį būtų galima laikyti susijusiu su žala, padaryta per TL, dėl šio nuosmukio jokiu būdu negali sumažėti žalingas importo mažomis dempingo kainomis iš KLR į ES rinką poveikis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Net mažėjant pardavimo kiekiui Sąjungos pramonė būtų sugebėjusi išlaikyti tinkamą kiekį ir kainas ir taip sumažinti sumažėjusio suvartojimo neigiamą poveikį. Tačiau tai būtų pavykę tik tada, jei nebūtų dėl importo į rinką mažomis dempingo kainomis kylančios nesąžiningos konkurencijos. Be to, importo iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurio Sąjungos pardavimo kainos per TL buvo priverstinai mažinamos, poveikį ekonomikos krizės laikotarpiu galima laikyti dar žalingesniu.

(102)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytas aplinkybes, negalima manyti, kad dėl ekonominio nuosmukio būtų nutrūkęs Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš KLR dempingo kaina priežastinis ryšys.

(103)

Tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad nėra importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės finansinės padėties priežastinio ryšio, nes tais metais, kai iš Kinijos buvo importuotas didžiausias nagrinėjamojo produkto kiekis, Sąjungos pramonė gavo didžiausią pelną, o blogiausi rezultatai buvo tada, kai importo iš KLR kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pats mažiausias.

(104)

Šiuo atžvilgiu pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į pasaulinį krizės pobūdį, vartojimo raida, ypač ekonominis nuosmukis per TL, turėjo poveikį tiek importo iš KLR kiekiui, tiek Sąjungos pramonės finansinei padėčiai.

(105)

Tačiau, kaip aprašyta pirmiau, dėl importo iš KLR dempingo kaina per TL, t. y. ekonominio nuosmukio laikotarpiu, buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Šią padėtį dar labiau apsunkino tai, kad net ekonominio nuosmukio laikotarpiu eksportuojantiems gamintojams iš KLR pavyko dar labiau padidinti savo rinkos dalį, o Sąjungos pramonė patyrė daug nuostolių, nes nepajėgė parduoti produktų pelningesnėmis kainomis.

(106)

Iš tiesų, galima manyti, kad dėl pirmiau aprašyto priverstinio kainų mažinimo ir tuo pačiu metu išaugusios importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalies Sąjungos pramonei padaryta dar didesnė žala, nei laikotarpiu, kai dėl ekonominio nuosmukio suvartojimas buvo nepastovus.

(107)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, jokiu būdu negalima daryti išvados, kad vien tik importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonės finansinės padėties palyginimas galėtų būti laikomas veiksniu, dėl kurio nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(108)

Tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pelningumas pablogėjo veikiau dėl pardavimo eksportui arba gamybos uždaram naudojimui sumažėjimo, o ne dėl sumažėjusio pardavimo Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad visi žalos rodikliai, įskaitant pelningumą ir išskyrus pardavimo kiekį, buvo įvertinti remiantis pardavimu Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims. Kitaip tariant, atliekant tokius skaičiavimus nebuvo atsižvelgta nei į pardavimą eksportui, nei uždaram naudojimui. Antra, tiesa, kad pardavimo eksportui kiekis mažėjo greičiau nei Sąjungos pardavimas, bet to negalima sakyti apie gamybą uždaram naudojimui, kuri visą nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 22,4–24,4 % viso Sąjungos pardavimo. Be to, atsižvelgiant į pardavimo eksportui reikšmę palyginti su Sąjungos pardavimu ES rinkoje (visą nagrinėjamąjį laikotarpį svyravo nuo 10–14 %), negalima manyti, kad minėtas parduotas kiekis buvo toks didelis, kad dėl jo vertėtų suabejoti importo dempingo kaina ir poveikio Sąjungos pramonei priežastiniu ryšiu. Todėl šis argumentas atmetamas.

(109)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo dėl neteisingo sprendimo padidinti pajėgumus. Šiuo atžvilgiu pirmiausiai reikėtų paminėti, kad stiklo pluoštų rinka daugelį metų buvo auganti rinka, tad sprendimo padidinti pajėgumus negalima laikyti netinkamu verslo planavimu didėjant suvartojimui. Be to, reikia pažymėti, kad bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumai faktiškai sumažėjo (žr. 68 konstatuojamąją dalį).

(110)

Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad, nepaisant nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusių žaliavų kainų, Sąjungos pramonei pavyko sumažinti pagrindinių žaliavų vieneto sąnaudas.

18   lentelė

(111)

Pirmiau aprašyta pagaminto stiklo pluošto vieneto žaliavų sąnaudų raida buvo tokia dėl investicijų efektyvumui ir konkurencingumui padidinti. Iš tiesų, Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu įgyvendino keletą priemonių gamybos procesų ir pagrindinių gamybos priemonių sąnaudų veiksmingumui užtikrinti ir jiems racionalizuoti.

(112)

Kaip jau minėta 75–77 konstatuojamosiose dalyse dėl darbo sąnaudų, Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino darbuotojų skaičių 20 %, o vidutinis darbo užmokestis buvo sumažintas net neatsižvelgiant į didokų išeitinių išmokų poveikį.

(113)

Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių argumentas, kad Sąjungos pramonės padėtis faktiškai pablogėjo galbūt dėl neveiksmingumo arba didelių darbo sąnaudų išaugus gamybos sąnaudoms, atmetamas.

(114)

Buvo teigiama, kad žala veikiausiai buvo padaryta ne dėl tiriamojo produkto pardavimo dempingo kainomis, o dėl Kinijos eksportuotojų gamybos masto ir jų taikomos modernios technologijos. Iš esmės galima teigti, kad Sąjungos gamintojų gamybos mastas taip pat yra didelis ir gamybos procesai nauji.

(115)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad Sąjungos pramonė faktiškai pati sau padarė žalą importuodama produktus iš su ja susijusių Kinijos gamintojų. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, kaip aprašyta 58 konstatuojamojoje dalyje, tokio importo kiekis, tiek kalbant apie Sąjungos pramonės gamybą, tiek – apie nagrinėjamojo produkto importą iš KLR, buvo labai nedidelis.

(116)

Todėl nei konkurencingumo stokos, nei importo iš susijusių Kinijos gamintojų nebuvo galima laikyti veiksniu, dėl kurio nutrūktų importo iš KLR dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys.

(117)

Išnagrinėjus pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad stiklo pluoštų importo iš KLR kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai išaugo, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis palaipsniui mažėjo. Be to, dėl šio išaugusio kiekio, įvežto į Sąjungą dempingo kaina, buvo stipriai sumažintos Sąjungos pramonės kainos ir sukliudyta Sąjungos pramonei perkelti išaugusias žaliavų sąnaudas pirkėjams. Nors tam tikrą laikotarpį Sąjungos pramonei pavyko sumažinti neigiamą šio spaudimo poveikį padidinus veiksmingumą, dėl ekonomikos krizės labai sumažėjus paklausai to padaryti nebebuvo įmanoma.

(118)

Buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, galėję padaryti žalą Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad importas iš trečiųjų šalių, ekonomikos krizės poveikis, kitokio pobūdžio Sąjungos pramonės pardavimo raida ir kiti veiksniai, įskaitant minėtuosius 97–116 konstatuojamosiose dalyse, veikiausiai nebuvo tokie, kad dėl jų nutrūktų nustatytas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(119)

Remiantis pateikta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(120)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio buvo įtikinamų priežasčių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija svarstė, kokį poveikį galimos priemonės galėtų daryti visoms susijusioms šalims, ir galimas pasekmes, jei priemonės nebūtų taikomos.

(121)

Komisija išsiuntė klausimynus nepriklausomiems importuotojams ir naudotojams. Iš viso buvo išsiųsta 60 klausimynų. Galiausiai per nustatytą laikotarpį klausimyno atsakymus pateikė du importuotojai ir 13 naudotojų. Be to, vėliau atliekant tyrimą kreipėsi keletas importuotojų ir naudotojų, kurie raštu nurodė prieštaraujantys bet kokių galimų priemonių nustatymui šiuo atveju.

(122)

Kaip nurodyta 56 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungoje panašų produktą gamino 11 gamintojų. Aštuoni skundo pateikėjai pagamino daugiau nei 90 % Sąjungoje pagaminto produkto kiekio; kiti du gamintojai pritarė skundui, o 11-ta bendrovė skundui nei pritarė, nei prieštaravo.

(123)

Trijose bendrovėse, pagaminusiose apie 60 % viso Sąjungoje pagaminto produkto kiekio, dirbo 3 300 tiesiogiai su panašaus produkto gamyba, pardavimu ir administracija susijusių darbuotojų. Primenama, kad žalos rodikliai parodė bendrą blogėjimo tendenciją ir kad didelis poveikis padarytas ypač su Sąjungos pramonės rinkos dalimi ir finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas. Visų pirma nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 0,3 % (taigi, jau ir taip labai mažo) iki – 15,0 %, o jos rinkos dalis – 5,6 procentiniais punktais.

(124)

Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonės kainos ir rinkos dalis nustos mažėti, pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to Sąjungos pramonės finansinė padėtis žymiai pagerės.

(125)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad Sąjungos pramonės rinkos ir finansinė padėtis toliau blogėtų. Tokiu atveju tikėtina, kad Sąjungos pramonė netektų dar didesnės rinkos dalies ir nebepajėgtų prisitaikyti prie importo iš KLR nustatytų rinkos kainų. Sąjungoje veikiausiai būtų sumažinta gamyba ir investicijos, uždaryta dar daugiau gamyklų ir todėl būtų atleista daug darbuotojų.

(126)

Atitinkamai, daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(127)

Kaip nurodyta pirmiau, nesusijusių importuotojų atranka atlikta nebuvo ir du nesusiję importuotojai atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus. Šių dviejų importuotojų apyvarta iš veiklos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu iš KLR, sudarė tik atitinkamai 7 % ir 25 %. Abu jie prieštaravo galimam antidempingo priemonių nustatymui, nes dėl jų galėtų nutrūkti nagrinėjamojo produkto importas iš KLR.

(128)

Tačiau šių dviejų importuotojų nurodytas importo kiekis per TL tesudarė labai mažą viso importo iš KLR kiekio dalį (mažiau nei 1 %). Klausimyno atsakymų ar pagrįstų pastabų nepateikė ir nebendradarbiavo joks kitas importuotojas. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius laikinąsias priemones ES importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(129)

Šiame tyrime nagrinėjami ištisinių gijų stiklo pluoštai naudojami daugybei įvairių paskirčių. Bendradarbiavo tokios naudotojų grupės: audėjai (gaminantys tiek aukštos kokybės specialius audinius, tiek labiau standartinius audinius, skirtus, pvz., vėjo energijos turbinoms, infrastruktūrai, naudojimui jūroje, transporto srityje ir aviacinėje kosminėje pramonėje); išklojų gamintojai; inter alia, automobilių pramonėje naudojamų junginių gamintojai; kompozitų pusgaminių arba galutinių produktų gamintojai.

(130)

Bendradarbiaujančių naudotojų per TL iš KLR nupirktas nagrinėjamojo produkto kiekis sudarė apie 20 % iš KLR importuoto stiklo pluošto kiekio. Iš informacijos, pateiktos klausimyno atsakymuose, taip pat matyti, kad Sąjungos naudotojų pramonėje dirba labai daug darbuotojų. Nors šiuo etapu dėl šio kausimo nebuvo pateikta išsamių ir pagrįstų duomenų, remiantis minėto klausimyno atsakymuose pateikta informacija galima preliminariai laikyti, kad ES naudotojų pramonėje dirba 50 000–75 000 darbuotojų. Remiantis tais pačiais duomenimis galima laikyti, kad per TL Kinijos stiklo pluoštus naudojusių bendrovių padaliniuose, naudojančiuose stiklo pluoštus, dirbo apie 27 000 darbuotojų.

(131)

Dauguma bendradarbiaujančių naudotojų pranešė, kad stiklo pluoštus pirko iš Kinijos ir iš kitų šaltinių, taip pat iš Europos gamintojų. Tik keletas iš jų pirko stiklo pluoštus tik iš KLR. Šio sektoriaus tolesnių naudotojų pramonės veikla yra labai įvairi ir bendrovių dydis taip pat gali būti labai įvairus: kai kurios iš jų yra didelių tarptautine veikla užsiimančių bendrovių grupių dalis, tuo tarpu kitos – visiškai nepriklausomos.

(132)

Remiantis klausimyno atsakymais galima manyti, kad stiklo pluoštų naudotojų pramonės padėtis pakankamai gera. Iš tiesų, dauguma iš bendradarbiaujančių naudotojų nurodė, kad jų produktų, kurių sudėtyje yra tiriamojo produkto, gamyba ir pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu, įskaitant TL, buvo pelningi. Keletas naudotojų nurodė, kad per TL jų veikla buvo nuostolinga, bet daugelio kitų naudotojų pelnas sudarė 5–10 %.

(133)

Stiklo pluoštų pirkimo sąnaudos paprastai sudaro didelę naudotojų pramonės produktų gamybos sąnaudų dalį. Remiantis gautais duomenimis, ši dalis gali būti nuo 10 iki daugiau nei 50 %, atsižvelgiant į tai, koks produktas iš jų pagamintas. Todėl padidėjusios Kinijos stiklo pluoštų pirkimo sąnaudos gali turėti pastebimą poveikį tam tikrų naudotojų sąnaudoms.

(134)

Remiantis bendradarbiaujančių naudotojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija, galima laikyti, kad vidutinis galimas antidempingo poveikis pelnui sudarytų 1 % naudotojų bendrovių stiklo pluoštus naudojančių padalinių apyvartos, bet mažiau nei 0,5 % visų bendrovių, kurios turi stiklo pluoštus naudojančius padalinius, apyvartos. Kitaip tariant, stiklo pluoštus naudojančių padalinių ir visos bendrovės pelningumui būtų padarytas poveikis atitinkamai vidutiniškai būtų apie vieną ir mažiau nei pusę procentinio punkto.

(135)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad tam tikroms naudotojų bendrovėms minėtas poveikis galėtų būti didesnis – iki maždaug 5 % bendrovės apyvartos. Atsižvelgiant į tam tikrų naudotojų pelno dydį ir gamybos sąnaudų dalį, kurią sudaro stiklo pluošto sąnaudos, negalima atmesti galimybės, kad jų pelningumui gali padaryti poveikį didelis stiklo pluoštų kainų padidėjimas, nebent jie įstengtų visas padidėjusias sąnaudas arba didelę jų dalį perkelti savo pirkėjams.

(136)

Apskritai galima daryti preliminarią išvadą, kad nors kai kurioms naudotojų bendrovėms antidempingo priemonės gali padaryti didesnį poveikį, kitiems naudotojams tas poveikis veikiausiai bus nedidelis.

(137)

Keletas naudotojų teigė, kad naudotojų pramonei reikalingų stiklo pluoštų negalima įsigyti rinkoje įprastu būdu. Tiekėjai esą turi atlikti ilgą ir sudėtingą kvalifikavimo procesą, kuris gali užtrukti 6–12 mėnesių, nesant garantijos, kad jis baigsis sėkmingai. Todėl rasti kitą tiekėją, norint išvengti antidempingo muito, būtų brangu, be to, to nebūtų įmanoma padaryti greitai ir technologiniu požiūriu būtų rizikinga.

(138)

Šiuo atžvilgiu pripažįstama, kad dėl konkrečių tiriamojo produkto savybių tam tikroms paskirtims gali prireikti ilgo kvalifikavimo proceso, per kurį turi būti atliekami bandymai. Tačiau taip pat atsižvelgiant į keleto naudotojų pastabas šiuo metu manoma, kad dauguma atveju yra keletas šaltinių. Taip pat reikia priminti, kad antidempingo priemonėmis nesiekiama neleisti tam tikriems tiekėjams patekti į Sąjungos rinką: visomis siūlomomis priemonėmis siekiama atkurti sąžiningą prekybą ir atitaisyti iškreiptą rinkos padėtį.

(139)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones Kinijos stiklo pluoštams žaliavų tiekimas naudotojų pramonei neturėtų nutrūkti, o jei taip atsitiktų – tai tik laikinai.

(140)

Keletas naudotojų pareiškė, kad jie nepajėgia perkelti padidėjusių stiklo pluoštų kainų savo pirkėjams. Šie naudotojai minėjo, kad jų produktų rinkose vyrauja nuožmi konkurencija ir kad pakilus kainoms jų pirkėjai lengvai galėtų pasirinkti kitą tiekėją.

(141)

Kadangi naudotojų bendrovės yra labai įvairios, sunku įvertinti naudotojų gebėjimą perkelti galimas padidėjusias sąnaudų kainas jų pirkėjams. Nepaisant to, remiantis naudotojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, galima manyti, kad net jei tam tikras naudotojas nepajėgtų perkelti didžiosios dalies padidėjusių sąnaudų kainų, dauguma atvejų jo apyvartai ir pelningumui būtų padarytas tik nežymus poveikis.

(142)

Keletas naudotojų taip pat išreiškė susirūpinimą dėl konkurencijos ir teigė, kad nustačius antidempingo muitą tolesnių naudotojų rinkoje sustiprėtų konkurencija su tiekėjais iš ES narėmis nesančių šalių, nes tolesniems naudotojams skirtiems produktams nebūtų taikomos jokios apsaugos priemonės, ir importas iš KLR pasikeistų: būtų pereita nuo stiklo pluoštų importo prie tolesniems naudotojams skirtų produktų, kaip antai junginių, audinių ir iš kompozitų pagamintų sparnų, skirtų vėjo jėgainių turbinoms, importo. Iš tiesų, buvo nurodyta, kad daugelyje iš minėtų rinkų jau konkuruoja produktai iš KLR ir kad būtų logiška manyti, jog nustačius priemones stiklo pluoštams tokia konkurencija sustiprėtų. Todėl buvo teigiama, kad naudotojų pramonė ne tik turėtų mokėti didesnes kainas už stiklo pluoštus, bet ir turėtų kovoti su sustiprėjusia konkurencija. Buvo tvirtinama, kad tokioje verslo aplinkoje nebūtų įmanoma perkelti pirkėjams didelės padidėjusių kainų dalies.

(143)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad fakto, jog nustačius priemones gali sustiprėti konkurencija, negalima laikyti pagrindu nenustatyti priemonių, jei jos yra pagrįstos. Europos stiklo pluoštų naudotojų pramonės teisės yra tokios pačios kaip stiklo pluoštų gamintojų pramonės ir ji turi visas teises pasinaudoti ES prekybos teise ir pareikalauti atlikti jų produktų antidempingo tyrimą, jei ji turi pakankamą pagrindą ir gali pateikti žalingo dempingo prima facie įrodymų.

(144)

Todėl pirmiau minėtas argumentas, kad gali sustiprėti konkurencija su tolesniems naudotojams skirtais produktais iš ne ES šalių, negali būti priežastis nenustatyti antidempingo priemonių.

(145)

Keletas naudotojų pranešė, kad po TL Sąjungos rinkoje jau buvo juntamas pasiūlos trūkumas ir kad nustačius antidempingo priemones ši padėtis dar pablogėtų, nes sumažėtų importo iš KLR kiekis, tuo tarpu toks importas, atsižvelgiant į didelę ir augančią paklausą, yra reikalingas.

(146)

Skundo pateikėjai pripažįsta, kad buvo tam tikrų Sąjungos pramonės pagamintų produktų grupių tiekimo sunkumų, tačiau jie mano, kad minėtieji sunkumai laikini ir kilo dėl atsargų stygiaus rinkai atsigavus po ekonomikos krizės. Jie taip pat pranešė, kad Sąjungos pramonė pajėgsianti patenkinti prognozuojamą tolesnių ES naudotojų pramonės sektorių paklausos augimą ateityje visų pirma naudodama savo laisvus pajėgumus, kuriuos ji gali lengvai iš naujo mobilizuoti, patobulindama technologijas ir atstatydama krosnis, jeigu pelningumas vėl būtų didelis.

(147)

Šiuo atžvilgiu reikia pirmiausiai pažymėti, kad antidempingo priemonėmis siekiama panaikinti nesąžiningos prekybos daromą žalą Sąjungos pramonei bei atkurti veiksmingą konkurenciją ES rinkoje, o ne apsunkinti importą. Todėl, nors nustačius antidempingo priemones KLR kilmės nagrinėjamojo produkto ES kainų lygis veikiausia padidės, siūlomos priemonės nėra tokios, kad uždarytų Sąjungos rinką eksportuojantiems gamintojams iš KLR, todėl nagrinėjamasis produktas ir toliau galės būti importuojamas iš KLR į Sąjungos rinką.

(148)

Kalbant apie Sąjungos pramonės gebėjimą papildyti galimą Kinijos stiklo pluoštų pasiūlos trūkumą, reikėtų pažymėti, kad iš dabartinio Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygio galima įsitikinti, jog paklausa rinkoje galėtų visiškai atitikti pasiūlą. Iš tiesų, net 116 413 tonų per TL iš Kinijos importuotų stiklo pluoštų teoriškai galėtų būti papildyta laisvais Sąjungos pramonės pajėgumais, kurie per TL sudarė apie 200 000 tonų.

(149)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, daroma preliminari išvada, kad galimo pasiūlos trūkumo problemą galima išspręsti padidinus Sąjungos pajėgumų naudojimą tiek importuojant nagrinėjamąjį produktą iš kitų šalių, tiek importuojant jį iš KLR ne dempingo kaina.

(150)

Apibendrinant, tikimasi, kad iš KLR dempingo kaina importuojamam nagrinėjamajam produktui nustačius priemones Sąjungos pramonei būtų sudaryta galimybė pagerinti padėtį didinant pardavimo kiekį bei kainas ir rinkos dalį. Tam tikriems naudotojams gali būti padarytas neigiamas poveikis, nes gali padidėti sąnaudos, tačiau šį neigiamą poveikį veikiausiai kompensuotų numatoma nauda gamintojams ir jų tiekėjams.

(151)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, daroma preliminari išvada, kad apskritai nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių. Tačiau šį preliminarų vertinimą gali prireikti išnagrinėti nuodugniau gavus suinteresuotųjų šalių pastabų.

(152)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės tam, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina.

(153)

Importuojamam KLR kilmės produktui turėtų būti nustatytos tokios laikinosios priemonės, kad jų pakaktų importu dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį manoma, kad priemonėmis turėtų būti sudaryta galimybė Sąjungos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį bendrą ikimokestinį pelną, kokį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis.

(154)

Sąjungos pramonė teigė, kad nustatant žalos pašalinimo lygį turėtų būti naudojamas 12–15 % tikslinio pelno dydis. Tačiau lig šiol pateikti įrodymai nėra įtikinami spręsti, kad toks pelno dydis yra mažiausias, kurio reikia, kad Sąjungos pramonės verslo veikla šiame verslo sektoriuje liktų perspektyvi. Atsižvelgiant į tai, kad nėra didesnį tikslinio pelno dydį patvirtinančių įrodymų, padaryta preliminari išvada, kad 5 % tikslinis pelnas būtų tinkamas žalos pašalinimo lygiu nustatyti.

(155)

Tuo remiantis Sąjungos pramonei apskaičiuota panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina nustatyta iš gamintojo kainos EXW sąlygomis atėmus faktinį pelno dydį ir prie tokio pelno ir nuostolių balanso pridėjus pirmiau nurodytą tikslinį pelno dydį.

(156)

Tuo remiantis preliminariai nustatyti tokie žalos pašalinimo lygiai:

(157)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad nustatytino laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausio lygio iš nustatytų dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygiui pagal mažesnio muito taisyklę: visais atvejais tai dempingo skirtumas.

(158)

(159)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi, jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Šios muito normos (kitokios, nei visai šaliai galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai nagrinėjamosios šalies kilmės produktų, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys, importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(160)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (4), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(161)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(162)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

European Commission

Directorate-General for Trade

Direction H

Office Nerv- 105

B-1049 Brussels.

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/59

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/61

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2010 m. rugsėjo 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/64

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 809/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/66

(1)

Pagal 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiančio Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (1), 21 straipsnio 3 dalį su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios šalys dalyvauja tos Agentūros veikloje. Jų dalyvavimo sąlygos turi būti tiksliau išdėstytos tolesniuose susitarimuose, kuriuos Bendrija turi sudaryti su tomis šalimis.

(2)

2008 m. kovo 11 d. Komisijai suteikus įgaliojimus, baigtos derybos su Šveicarijos Konfederacija ir Lichtenšteino Kunigaikštyste dėl Susitarimo dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų.

(3)

Atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti sudarytas vėliau, 2009 m. sausio 19 d. parafuotas Susitarimas turėtų būti pasirašytas, o pridedamos bendros deklaracijos – patvirtintos.

(4)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti. Kadangi šiuo sprendimu plėtojamas Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 3 dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai bus priimtas šis sprendimas, turi nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinės teisės aktuose.

(5)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kuriose Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (2). Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti.

(6)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kuriose Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis  (3) nuostatas. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti,

16.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/68