23.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/1

---

TARYBOS DIREKTYVA 2009/156/EB

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Arklinių šeimos gyvūnai, kaip gyvi gyvūnai, yra įtraukti į Sutarties I priede išvardytų produktų sąrašą.

(3)	Siekiant užtikrinti racionalią arklinių šeimos gyvūnų produkcijos plėtrą ir didinti sektoriaus produktyvumą, turėtų būti Bendrijos lygiu nustatytos taisyklės, reglamentuojančios arklinių šeimos gyvūnų judėjimą tarp valstybių narių.

(4)	Arklinių šeimos gyvūnų, ypač arklių, veisimas ir auginimas paprastai priskiriamas ūkininkavimo sektoriui. Tai yra dalies žemės ūkio darbuotojų pajamų šaltinis.

(5)	Siekiant skatinti prekybą arklinių šeimos gyvūnais Bendrijos viduje, reikėtų pašalinti valstybėse narėse nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų skirtumus.

(6)	Siekiant skatinti darnią Bendrijos vidaus prekybos plėtrą, turėtų būti laikomasi Bendrijos sistemos importui iš trečiųjų šalių reglamentuoti.

(7)	Taip pat reikėtų reglamentuoti registruotų arklinių šeimos gyvūnų su identifikavimo dokumentais judėjimo nacionalinėje teritorijoje sąlygas.

(8)	Tam, kad arklinių šeimos gyvūnus būtų galima parduoti, jie turėtų atitikti tam tikrus gyvūnų sveikatos reikalavimus, siekiant, kad neplistų infekcinės arba užkrečiamosios ligos. Nustatyta, jog itin naudinga numatyti galimybes taikyti ribojančias priemones tam tikruose regionuose.

(9)	Dėl tos pačios priežasties reikėtų nustatyti vežimo sąlygas įtraukiant 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas (4) numatytas sąlygas gyvūnų gerovei.

(10)	Siekiant užtikrinti šių reikalavimų vykdymą, turėtų būti nustatyta, kad į paskirties vietą vežamiems arklinių šeimos gyvūnams oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi išduoti sveikatos sertifikatą.

(11)

Patikrinimų organizavimas ir pakartotiniai patikrinimai, kuriuos turi atlikti paskirties valstybė narė, ir apsaugos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos, buvo nustatyti 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (5).

(12)	Turėtų būti priimta nuostata dėl Komisijos patikrinimų galimumo. Tie patikrinimai turėtų būti atliekami bendradarbiaujant su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

(13)	Tam, kad būtų galima suformuluoti Bendrijos nuostatas dėl importo iš trečiųjų šalių, reikia sudaryti trečiųjų šalių ar trečiųjų šalių dalių, iš kurių arklinių šeimos gyvūnai gali būti importuojami, sąrašą.

(14)	Tos valstybės turėtų būti atrenkamos pagal bendrus kriterijus, pvz., gyvūnų sveikatos būklę, veterinarijos tarnybų struktūrą ir galias, galiojančius teisės aktus dėl sveikatos apsaugos.

(15)

Be to, neturėtų būti leidžiamas arklinių šeimos gyvūnų importas iš valstybių, kuriose yra nustatyta Bendrijos gyvūnams grėsmę keliančių infekcinių ar užkrečiamųjų gyvūnų ligų arba kuriose tokia infekcija likviduota visai neseniai. Šios sąlygos taikomos ir importui iš trečiųjų šalių, kuriose yra skiepijama nuo tokių ligų.

(16)

Bendras importo iš trečiųjų šalių sąlygas reikėtų papildyti specialiomis sąlygomis, nustatytomis atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę kiekvienoje valstybėje. Šias sąlygas nulemiantys kriterijai yra techninio pobūdžio ir įvairūs, jiems apibrėžti reikalinga lanksti ir greita Bendrijos procedūra, pagal kurią Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja.

(17)

Bendros standartinės formos sertifikato pateikimas importuojant arklinių šeimos gyvūnus yra veiksmingas būdas patvirtinti, kad Bendrijos taisyklės taikomos. Tokiose taisyklėse gali būti specialių nuostatų, kurios gali skirtis, nelygu atitinkama trečioji šalis, ir kadangi į tai reikėtų atsižvelgti nustatant standartines sertifikatų formas.

(18)	Komisijos paskirti Komisijos ir valstybių narių veterinarijos ekspertai turėtų būti atsakingi už šios direktyvos reikalavimų laikymosi, ypač trečiosiose šalyse, tikrinimą.

(19)	Per patikrinimus, atliekamus importuojant, turėtų būti tikrinama arklinių šeimos gyvūnų kilmė ir sveikatos būklė.

(20)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(21)	Ši direktyva neturi poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais V priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Ši direktyva nustato gyvūnų sveikatos reikalavimus arklinių šeimos gyvūnų judėjimui tarp valstybių narių ir jų importui iš trečiųjų šalių.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokos:

a)   ūkis– tai žemės ūkio įmonė ar mokymo įstaiga, arklidės arba apskritai bet kokios kitos patalpos, kuriose arklinių šeimos gyvūnai paprastai laikomi ar auginami įvairiems tikslams;

b)   arklinių šeimos gyvūnai– tai laukiniai ar prijaukinti arklių (įskaitant zebrus) ar asilų rūšies gyvūnai arba sukryžmintų tų rūšių gyvūnų palikuonys;

c)   registruoti arklinių šeimos gyvūnai– tai 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais (7) nustatyta tvarka registruoti arklinių šeimos gyvūnai, kurių tapatybė nustatoma pagal identifikavimo dokumentą, kuri išdavė:

i)	gyvūno kilmės valstybės veislininkystės institucija ar kita kompetentinga institucija, tvarkanti kilmės knygą ar tos gyvūnų veislės registrą arba

ii)	tarptautinė asociacija ar organizacija, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliais;

d)   skerstini arklinių šeimos gyvūnai– tai arklinių šeimos gyvūnai, kuriuos numatoma tiesiogiai arba tranzitu per patvirtintą paskirstymo centrą, nurodytą 7 straipsnyje, vežti į skerdyklą paskersti;

e)   veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai– tai c ir d punktuose nenurodyti arklinių šeimos gyvūnai;

f)   afrikinės arklių ligos neapimtos valstybės narės ar trečiosios šalys– tai valstybės narės ar trečiosios šalys, kurių atitinkamoje teritorijoje per pastaruosius dvejus metus nenustatyta klinikinių, serologinių (neskiepytų arklinių šeimos gyvūnų) ar epidemiologinių afrikinės arklių ligos požymių ir kuriose per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo skiepijama nuo šios ligos;

g)   ligos, apie kurias privaloma pranešti– tai I priede išvardytos ligos;

h)   oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas– tai valstybės narės ar trečiosios šalies kompetentingos centrinės institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas;

i)   laikinas įvežimas– tai statusas, suteikiamas iš trečios šalies kilusiam registruotam arklinių šeimos gyvūnui, įvežtam į Bendrijos teritoriją trumpesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, kurį 21 straipsnio 2 dalies nurodyta tvarka nustato, atsižvelgiant į sveikatos būklę kilmės šalyje.

II   SKYRIUS

ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ JUDĖJIMO TARP VALSTYBIŲ NARIŲ TAISYKLĖS

3 straipsnis

Valstybės narės leidžia registruotų arklinių šeimos gyvūnų, judėjimą jų teritorijoje, arba juos siunčia į kitą valstybę narę tik tais atvejais, kai jie atitinka 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Tačiau paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos gali suteikti bendrą ar ribotą išimtį judėjimui arklinių šeimos gyvūnų:

—	kuriais sporto ar rekreacijos tikslais jojama ar kurie yra vežami netoli Bendrijos vidaus sienų esančiais keliais,

—	kurie dalyvauja įgaliotos vietinės institucijos organizuojamuose kultūros ar panašiuose renginiuose arba veikloje netoli Bendrijos vidaus sienų,

—	kuriuos tik laikinai leista ganyti ar jais dirbti netoli Bendrijos vidaus sienų.

Šia galimybe pasinaudojančios valstybės narės informuoja Komisiją apie suteiktų išimčių turinį.

4 straipsnis

1.   Per patikrinimą arklinių šeimos gyvūnai turi neturėti jokių klinikinių ligos požymių. Patikrinimas turi būti atliekamas ne anksčiau kaip likus 48 valandoms iki jų išvežimo ar pakrovimo. Tačiau registruotų arklinių šeimos gyvūnų patikrinimas nepažeidžiant 6 straipsnio taikomas tik Bendrijos vidaus prekyboje.

2.   Nepažeidžiant 5 dalies reikalavimų dėl ligų, apie kurias privaloma pranešti, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, atlikdamas patikrinimą, privalo įsitikinti, remdamasis visų pirma savininko ar augintojo teiginiais, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog likus 15 dienų iki patikrinimo arklinių šeimos gyvūnai turėjo kontaktą su arklinių šeimos gyvūnais, sergančiais infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis.

3.   Nacionalinėje infekcinių ar užkrečiamųjų ligų likvidavimo programoje negalima numatyti arklinių šeimos gyvūnų skerdimo.

4.   Arklinių šeimos gyvūnai turi būti identifikuojami taip:

a)

registruoti arklinių šeimos gyvūnai identifikuojami pagal identifikavimo dokumentą, kaip nustatyta Direktyvoje 90/427/EEB, kuriame visų pirma turi būti patvirtinama, kad laikomasi šio straipsnio5 ir 6 dalių ir šios direktyvos 5 straipsnio reikalavimų. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi sustabdyti identifikavimo dokumento galiojimą laikotarpiui, kuriam taikomi šio straipsnio 5 dalyje arba šios direktyvos 5 straipsnyje numatyti draudimai. Paskerdus registruotą arklį identifikavimo dokumentas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Šio punkto įgyvendinimo tvarką patvirtina Komisija 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

b)	veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai taikant metodą, nustatytą 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5.   Be reikalavimų, nustatytų 5 straipsnyje, arklinių šeimos gyvūnai negali būti kilę iš ūkio, kuriam buvo taikomas vienas iš šių draudimų:

a)

jei visi ūkyje esantys tai ligai imlūs tos veislės gyvūnai nebuvo paskersti, kilmės ūkiui skirtas draudimas turi būti taikomas ne trumpiau kaip: i) šešis mėnesius arklinių šeimos gyvūnams, įtariamiems užsikrėtus kergimo liga, skaičiuojant nuo paskutinio žinomo ar galimo kontakto su sergančiu gyvūnu dienos, tačiau eržilams šis draudimas taikomas iki gyvūno iškastravimo; ii) šešis mėnesius įnosių ar arklių encefalomielito atvejais, skaičiuojant nuo šiomis ligomis sergančių arklinių šeimos gyvūnų paskerdimo dienos; iii) infekcinės anemijos atveju, iki to dienos, kurią, paskerdus užkrėstus gyvūnus ir likusiems gyvūnams kas tris mėnesius atlikus du Coggins tyrimus, abiejų tyrimų rezultatai yra neigiami; iv) šešis mėnesius nuo paskutinio registruoto atvejo, vezikulinio stomatito atveju; v) vieną mėnesį nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo; vi) 15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo;

b)

jei visi ligai imlūs veislės gyvūnai, buvę ūkyje, buvo paskersti, o patalpos dezinfekuotos, draudimas galioja 30 dienų, o juodligės atveju – 15 dienų, skaičiuojant nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų dezinfekavimo dienos. Hipodromų ir lenktynių takų atžvilgiu kompetentinga institucija gali nukrypti nuo šių draudimų ir apie visų suteiktų nukrypimų pobūdį ji praneša Komisijai.

6.   Kai valstybė narė rengia ar yra parengusi savanorišką ar privalomą ligos, kuriai arklinių šeimos gyvūnai yra imlūs, kontrolės programą, ji gali pateikti tą programą Komisijai (Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Jungtinė Karalystė – per šešis mėnesius nuo 1990 m. liepos 4 d., Austrija, Suomija ir Švedija – nuo 1995 m. sausio 1 d., Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija – nuo 2004 m. gegužės 1 d., Bulgarija ir Rumunija – nuo 2007 m. sausio 1 d.), visų pirma nurodydama:

a)	ligos paplitimą jos teritorijoje;

b)	programos motyvus, atsižvelgiant į ligos reikšmingumą bei programos ekonominę naudą;

c)	geografinę teritoriją, kurioje bus įgyvendinama programa;

d)	įmonėms taikyti numatomas statuso kategorijas, standartus, kurių turės būti laikomasi kiekvienai veislei, ir tyrimo procedūras;

e)	programos monitoringo tvarką;

f)	veiksmus, kurių bus imamasi, jei dėl tam tikrų priežasčių ūkis prarastų savo statusą;

g)	priemones, kurių bus imamasi, jei pagal programos nuostatas atlikus tyrimus, bus gauti teigiami tyrimo rezultatai;

h)	nediskriminacinis prekybos, vykdomos suinteresuotos valstybės narės teritorijoje, pobūdis, Bendrijos vidaus prekybos atžvilgiu.

Komisija išanalizuoja valstybių narių pateiktas programas. Kai galima, ji jas tvirtina 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Visos papildomos bendrosios ar specialiosios garantijos, kurių gali būti pareikalauta Bendrijos vidaus prekyboje, gali būti nustatytos ta pačia tvarka. Tokios garantijos neturi viršyti valstybės narės savo teritorijoje reikalaujamų garantijų.

21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka valstybių narių pateiktos programos gali būti iš dalies keičiamos ar papildomos. Ta pačia tvarka gali būti tvirtinami jau patvirtintų programų arba garantijų, nustatytų pagal antrą pastraipą, pakeitimai arba papildymai.

5 straipsnis

1.   Valstybė narė, kuri yra apimta afrikinės arklių ligos, gali išsiųsti arklinius iš savo teritorijos dalies, kuri laikoma apimta ligos pagal šio straipsnio 2 dalies apibrėžimą, tik 5 dalyje nurodytoms sąlygoms.

2.   Valstybės narės teritorijos dalis laikoma apimta afrikinės arklių ligos, jei:

a)	klinikiniai, serologiniai (nevakcinuotų gyvūnų) ir (arba) epidemiologiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus buvo afrikinės arklių ligos atvejų,

b)	per pastaruosius 12 mėnesių buvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos.

Teritorijos dalyje, kuri laikoma apimta afrikinės arklių ligos turėtų bent:

a)	apsaugos zona, esanti ne mažesniu kaip 100 km spinduliu nuo infekcijos centro;

b)	ne mažesnio kaip 50 km spindulio už apsaugos zonos ribų esanti priežiūros zona, kurioje per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo skiepijama.

3.   Afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimai ir kovos su ja priemonės, skirtos2 dalyje nurodytoms teritorijoms ir zonoms, ir atitinkamos leidžiančios nukrypti nuostatos yra nurodytos 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones (8).

4.   Vakcinavimo metu visi apsaugos zonoje esantys paskiepyti arkliniai turi būti registruojami ir paženklinti kaip nurodyta Direktyvos 92/35/EEB 6 straipsnio 1 dalies d punkte.

Toks vakcinavimas aiškiai nurodomas identifikavimo dokumente ir (arba) sveikatos sertifikate.

5.   Valstybė narė gali išsiųsti iš 2 dalies antroje pastraipoje minimos teritorijos tik tuos arklinių šeimos gyvūnus, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jie turi būti išsiunčiami tik tam tikrais 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka nustatomais metų laikotarpiais, atsižvelgiant į ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių aktyvumą;

b)	atliekant 4 straipsnio 1 dalyje numatytą patikrinimą turi būti nepastebėta jokių klinikinių afrikinės arklių ligos požymių;

c)

turi būti du kartus atliktas afrikinės arklių ligos tyrimas IV priede aprašytu komplemento sujungimo metodu, darant 21–30 dienų pertrauką tarp tyrimų,; antrasis tyrimas atliekamas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki išsiuntimo: i) esant neigiamiems rezultatams, jei nebuvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos arba ii) nenustačius antikūnų skaičiaus padidėjimo ir neskiepijus per paskutinius du mėnesius, jei buvo skiepyta nuo afrikinės arklių ligos. Pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką ir atsižvelgus į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, gali būti pripažinti kiti kontrolės vykdymo metodai;

d)	prieš išsiuntimą jie turi būti ne mažiau kaip 40 dienų išbuvę karantino stotyje;

e)	karantino laikotarpiu ir vežant iš karantino stoties į išsiuntimo vietą jie turi būti apsaugoti nuo ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių.

6 straipsnis

Valstybės narės, įgyvendinančios alternatyvią kontrolės sistemą, suteikiančią garantijas, lygiavertes numatytosioms 4 straipsnio 5 dalyje dėl arklinių šeimos gyvūnų judėjimo jų teritorijoje, gali viena kitai abipusiu pagrindu leisti nukrypti nuo4 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatų ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.

Apie tai jos praneša Komisijai.

7 straipsnis

1.   Arklinių šeimos gyvūnai iš kilmės ūkio į paskirties vietą turi būti vežami kuo skubiau tiesiogiai arba per patvirtintą paskirstymo centrą, kaip apibrėžta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (9) 2 straipsnio 2 dalies o punkte – „gyvūnų surinkimo centras“ – transporto priemonėmis ar konteineriais, kurie reguliariai, siunčiančiosios valstybės narės nustatytais laikotarpiais, yra valomi ir dezinfekuojami dezinfekavimo medžiagomis. Transporto priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad arklinių šeimos gyvūnų mėšlas, kraikas ar pašaras vežant neiškristų iš transporto priemonės. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2005,vežama turi būti taip, kad gyvūnų sveikata ir gerovė būtų veiksmingai apsaugota.

2.   Paskirties valstybė narė gali suteikti bendras ar ribotas leidžiančias nukrypti nuostatas nuo kai kurių 4 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų gyvūnui, paženklintam specialia žyma, rodančia, kad jį numatyta skersti, jei tokia leidžianti nukrypti nuostata nurodyta pagal sveikatos sertifikato III priedą.

Kai tokios leidžiančios nukrypti nuostatos suteikiamos, skerstini arklinių šeimos gyvūnai turi būti vežami tiesiai į paskirtą skerdyklą ir paskersti per penkias dienas nuo atvežimo į skerdyklą.

3.   Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi užregistruoti skerdžiamo gyvūno identifikacijos numerį arba identifikavimo dokumento numerį ir, kompetentingai išsiuntimo vietos institucijai pareikalavus, – perduoti patvirtinimą, kad gyvūnas paskerstas.

8 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	registruoti arklinių šeimos gyvūnai iš savo ūkio yra vežami su 4 straipsnio 4 dalies a punkte numatytais identifikavimo dokumentais ir, jeigu jie skirti Bendrijos vidaus prekybai, – su II priede numatyta sveikatos pažyma;

b)	arklinių šeimos gyvūnai, skirti veislei, produkcijai ir skerdimui, yra vežami su III priedo reikalavimus atitinkančiu sveikatos sertifikatu.

2.   Sveikatos sertifikatas arba, jei yra registruotų arklinių šeimos gyvūnų sveikatos pažyma, nepažeidžiant 6 straipsnio, likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki jų pakrovimo arba kitais atvejais – ne anksčiau kaip paskutinę darbo dieną prieš pakrovimą, turi būti parengtas nors viena iš siunčiančiosios ir paskirties valstybės narės oficialių kalbų. Sveikatos pažymos arba sveikatos sertifikato galiojimo laikas turėtų būti 10 dienų. Sveikatos pažyma arba sveikatos sertifikatas turi būti vieno lapo.

3.   Esant judėjimui tarp valstybių narių arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, gali turėti vieną sveikatos sertifikatą siuntai, o ne 1 dalies b punkte minimą atskirą sveikatos sertifikatą.

9 straipsnis

Taisyklės, pateiktos Direktyvoje 90/425/EEB yra visų pirma taikomos gyvūnų patikrinimams jų kilmės vietoje, patikrinimų organizavimui ir vėlesniems patikrinimams, kurie turi būti atliekami paskirties šalyje, ir apsaugos priemonėms, kurios turi būti įgyvendinamos.

10 straipsnis

Komisijos veterinarijos ekspertai tiek, kiek būtina užtikrinti šios direktyvos vienodą taikymą ir bendradarbiaudami su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje. Komisija informuoja valstybes nares apie tokių patikrinimų rezultatus.

Valstybės narės, kurių teritorijoje atliekamas patikrinimas, teikia ekspertams visą jų darbui atlikti reikalingą pagalbą.

Bendroji šio straipsnio taikymo tvarka tvirtinama 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

III   SKYRIUS

ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ TAISYKLĖS

11 straipsnis

Į Bendriją importuoti arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti 12–16 straipsniuose nustatytas sąlygas.

12 straipsnis

1.   Importuoti į Bendriją arklinių šeimos gyvūnus leidžiama tiktai iš patvirtintų trečiųjų šalių, kurios įrašytos į sąrašą, sudaromą arba keičiamą, vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį ir trečiosios šalies arklinių šeimos gyvūnams suteiktas garantijas, vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali būti priimamas sprendimas dėl to, ar šios dalies pirmoje pastraipoje numatytas leidimas galioja visai trečiosios šalies teritorijai ar tiktai jos teritorijos daliai.

Tuo tikslu ir remiantis atitinkamais tarptautiniais standartais, atsižvelgiama į tai, kaip šalis tuos standartus, ypač regionavimo principą, taiko ir įgyvendina savo pačios teritorijoje ir sieja juos su sanitarijos reikalavimais, taikomais importui iš kitų trečiųjų šalių ir iš Bendrijos.

2.   Rengiant ir keičiant 1 dalyje nurodytą sąrašą, visų pirma atsižvelgiama į:

a)

arklinių šeimos gyvūnų, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje, ypatingą dėmesį skiriant egzotiškoms gyvūnų ligoms ir tam tikriems bendrosios sveikatos aspektams bei trečiosios šalies aplinkos apsaugos padėčiai, kuri gali kelti riziką Bendrijos sveikatos ir aplinkos apsaugos statusui;

b)	trečiosios šalies teisės aktus, susijusius su gyvūnų sveikata ir gerove;

c)	valstybinės veterinarijos tarnybos darbo organizavimą ir veterinarinius patikrinimus vykdančias tarnybas bei į jų darbą prižiūrinčių tarnybų galias, jų turimas priemones, įskaitant darbuotojus ir laboratorijos įrengimus, leidžiančius veiksmingai taikyti savo šalies įstatymus;

d)	trečiosios šalies kompetentingos veterinarijos tarnybos duodamus patvirtinimus dėl atitikimo ar lygiavertiškumo atitinkamiems Bendrijoje galiojantiems gyvūnų sveikatos reikalavimams;

e)	tai, ar trečioji šalis yra Pasaulio sveikatos organizacijos (TEB) narė ir į trečiosios šalies pateikiamos informacijos apie jos teritorijoje nustatytas gyvūnų infekcines ar užkrečiamas ligas, visų pirma TEB ir šios direktyvos I priede išvardytas ligas, reguliarumą ir informacijos pateikimo greitį;

f)

trečiosios šalies garantijas tiesiogiai informuoti Komisiją ir valstybes nares: i) per 24 valandas apie patvirtintus susirgimus bet kuriomis I priede išvardytomis arklinių šeimos gyvūnų ligomis ir bet kokius šių ligų vakcinacijos politikos pokyčius; ii) per atitinkamą laikotarpį apie visus siūlomus su arklinių šeimos gyvūnais susijusių nacionalinių sveikatos taisyklių, ypač susijusių su importu, pakeitimus; iii) reguliariais laiko tarpais apie jos teritorijoje esančių arklinių šeimos gyvūnų sveikatos būklę;

g)	visą turimą ankstesnio gyvų arklinių šeimos gyvūnų importavimo iš trečiosios šalies patirtį ir atliktos importo kontrolės rezultatus;

h)	trečiojoje šalyje Bendrijos atliktų patikrinimų ir (arba) audito rezultatus, visų pirma į kompetentingos institucijos įvertinimus arba, Komisijos pageidavimu, kompetentingos institucijos pateiktą ataskaitą apie atliktus patikrinimus;

i)	trečiojoje šalyje galiojančias gyvūnų infekcinių ar užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės taisykles ir jų įgyvendinimą, įskaitant arklinių šeimos gyvūnų importavimo iš kitų trečiųjų šalių taisykles.

3.   Komisija organizuoja atnaujintos 1 dalyje nurodytų sudarytų ar iš dalies pakeistų sąrašų redakcijos skelbimą visuomenei.

Sąrašai gali būti skelbiami kartu su kitais gyvūnų ir visuomenės sveikatos tikslais sudarytais sąrašais, į juos taip pat gali būti įtraukiami sveikatos sertifikatų pavyzdžiai.

4.   Specialieji kiekvienos atskiros trečiosios šalies ar trečiųjų šalių grupės importą reglamentuojantys gyvūnų sveikatos reikalavimai, atsižvelgiant į trečiosios šalies ar šalių grupės arklinių šeimos gyvūnų sveikatos būklę, nustatomi vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5.   Vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinamos išsamios 1–4 dalių taikymo taisyklės ir trečiųjų šalių ar trečiųjų šalių dalių įrašymo į 1 dalyje nurodytus sąrašus kriterijai.

13 straipsnis

1.   Arklinių šeimos gyvūnai turi būti iš trečiųjų šalių, kurios:

a)	nėra apimtos afrikinės arklių ligos;

b)	dvejus metus nebuvo apimtos Venesuelos arklių encefalomielito (VEE);

c)	šešis mėnesius nebuvo apimtos kergimo ir įnosių ligų.

2.   21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta:

a)	kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik trečiosios šalies teritorijos daliai. Tuo atveju, kai reikalavimai dėl afrikinės arklių ligos taikomi tik tam tikriems regionams, turi būti laikomasi bent jau 5 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytų priemonių;

b)	reikalauti papildomų garantijų nuo Bendrijos teritorijoje nebūdingų ligų.

14 straipsnis

Iki pakrovimo, kad būtų nuvežti į paskirties valstybę narę, dienos arklinių šeimos gyvūnai turi būti nuolat išbuvę trečiosios šalies ar jos dalies teritorijoje arba, jei valstybė suskirstyta į regionus, – pagal 13 straipsnio 2 dalies a punktą apibrėžtoje teritorijos dalyje tiek laiko, kiek nustatyta pagal 15 straipsnį priimamais sprendimais.

Jie turi būti kilę iš veterinarinėje priežiūroje esančio ūkio.

15 straipsnis

Arklinių šeimos gyvūnų importas iš trečiosios šalies ar jos dalies teritorijos, kurios, nustatytos pagal 13 straipsnio 2 dalies a punktą, yra įtrauktos į pagal 12 straipsnio 1 dalį sudarytą sąrašą, leidžiamas, tik jei arklinių šeimos gyvūnai atitinka ne tik 13 straipsnio reikalavimus, bet ir:

a)

atitinka konkrečių veislių atveju arklinių šeimos gyvūnų kategorijai nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimtus dėl arklinių šeimos gyvūnų importo iš tos šalies. Minimi tų gyvūnų sveikatos reikalavimai nustatomi remiantis 4 ir 5 straipsniuose numatytais standartais;

b)

jei importuojama iš trečiosios šalies, kuri pastaruosius šešis mėnesius buvo apimta vezikulinio stomatito ar virusinio arterito, arklinių šeimos gyvūnai turi atitikti šiuos reikalavimus: i) turi būti kilę iš ūkio, kuris bent šešis mėnesius nebuvo apimtas vezikulinio stomatito ir serologinio tyrimo, atlikto prieš jų išsiuntimą, rezultatas turi būti neigiamas; ii) virusinio arterito atveju, arklinių šeimos gyvūnų patinams – nepaisant 19 straipsnio b punkto nuostatų, – atlikus serologinį tyrimą, viruso išskyrimo tyrimą ar kokį kitą tyrimą, pripažintą 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šių tyrimų rezultatai turi būti neigiami, tuo užtikrinant, kad gyvūnai nėra užsikrėtę virusu. 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir remdamasi Europos maisto saugos tarnybos nuomone, turėtų būti nustatytos vyriškos lyties arklinių šeimos gyvūnų kategorijos, kurioms taikomas šis reikalavimas.

16 straipsnis

1.   Arklinių šeimos gyvūnai turi būti identifikuojami pagal 4 straipsnio 4 dalį ir būti lydimi eksportuojančios trečiosios šalies oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo išduoto sveikatos sertifikato. Šis sveikatos sertifikatas:

a)	turi būti išduotas gyvūnų pakrovimo, kad būtų išsiųsti į paskirties valstybę narę, dieną arba, registruotų arklių atveju, paskutinę darbo dieną prieš jų pakrovimą;

b)	turi būti parengtas bent viena iš paskirties valstybės narės ir tos valstybės narės, kurioje atliekamas importo patikrinimas, oficialių kalbų;

c)	jo originalas turi lydėti gyvūnus;

d)	turi patvirtinti, kad gyvūnai atitinka šios direktyvos reikalavimus ir pagal šią direktyvą nustatytus reikalavimus dėl importo iš trečiųjų šalių;

e)	turi būti surašytas viename lape;

f)	turi būti skirtas vienam gavėjui arba, skerstinų gyvūnų atveju, vienai siuntai, jei tik gyvūnai yra tinkamai paženklinti ir identifikuoti. Valstybės narės informuoja Komisiją, jei jos pasinaudoja šia galimybe.

2.   Išduodamo sveikatos sertifikato blankas turi atitikti 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytą pavyzdį.

17 straipsnis

1.   Patekę į paskirties valstybę narę skerstini arklinių šeimos gyvūnai iškart vežami, tiesiogiai arba tranzitu per patvirtintą paskirstymo centrą, kaip nurodyta 7 straipsnyje, į skerdyklą ir pagal gyvūnų sveikatos reikalavimus paskerdžiami per laikotarpį, nurodytą pagal 15 straipsnį priimamuose sprendimuose.

2.   Nepažeisdama jokių specialių sąlygų, kurios gali būti priimtos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų sveikata, gali paskirti skerdyklą, į kurią tokie arklinių šeimos gyvūnai turi būti vežami.

18 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos veterinarijos ekspertai atlieka patikrinimus vietoje, kurių tikslas – patikrinti, ar šios direktyvos, visų pirma 12 straipsnio 2 dalies, nuostatos yra taikomos praktiškai.

Jei pagal šį straipsnį atliekant patikrinimus paaiškėja svarbūs patvirtintam ūkiui nepalankūs faktai, Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares ir priima sprendimą, laikinai sustabdantį patvirtinimą. Galutinis sprendimas priimamas 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Valstybių narių ekspertus, kuriems patikima atlikti tokius patikrinimus, paskiria Komisija, gavusi valstybės narės pasiūlymą.

Tokie patikrinimai atliekami Bendrijos, kuri padengia visas su jais susijusias išlaidas, vardu.

Tokių patikrinimų dažnumas ir tvarka nustatomi 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

19 straipsnis

21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka:

a)	gali būti nuspręsta, kad iš tam tikros trečiosios šalies ar jos dalies importuojami gali būti tik tam tikros nustatytos veislės ar kategorijos arklinių šeimos gyvūnai;

b)	nepaisant 15 straipsnio, turėtų būti nustatytos specialios sąlygos laikinam registruotų ar specialios paskirties arklinių šeimos gyvūnų įvežimui į Bendrijos teritoriją arba jų sugrąžinimui į Bendrijos teritoriją, jeigu jie buvo laikinai eksportuoti;

c)	turėtų būti nustatytos sąlygos, kaip pakeisti laikiną įvežimą nuolatiniu;

d)	vienai ar daugiau I priede išvardytų arklinių šeimos gyvūnų ligoms galėtų būti paskirta referencinė Bendrijos laboratorija, kuri numatytų bendradarbiavimo su atsakingomis už arklinių šeimos gyvūnų infekcinių ligų diagnozavimą valstybėse narėse funkcijas, užduotis ir procedūras.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

I–IV priedai iš dalies keičiami laikantis 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

21 straipsnis

1.   Komisijai padeda 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (10) 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra 15 dienų.

22 straipsnis

Direktyva 90/426/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais V priedo A dalyje, yra panaikinama nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais V priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

23 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

24 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2009 m. balandžio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

(3)  Žr. V priedo A dalį.

(4)  OL L 3, 2005 1 5, p. 1.

(5)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 224, 1990 8 18, p. 55.

(8)  OL L 157, 1992 6 10, p. 19.

(9)  OL L 121, 1964 7 29, p. 1977.

(10)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

---

---

---

---

---

---

---