8.7.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 595/2010

2010 m. liepos 2 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, VIII, X ir XI priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nustatytos gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklės, susijusios su gyvūninės kilmės šalutiniais produktais, neskirtais vartoti žmonėms. Jame nustatyta, kad perdirbti gyvūnų baltymai ir kiti perdirbti produktai, kurie gali būti naudojami kaip pašarinės žaliavos, pateikiami rinkai tik jeigu jie buvo perdirbti remiantis to reglamento VII priedu. Be to, Reglamente (EB) Nr. 1774/2002 nustatyta, kad naminių gyvūnėlių ėdalas, šunų kramtalai, techniniai produktai ir VIII priede nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai pateikiami rinkai tik jeigu jie atitinka šiame priede nustatytus specialiuosius reikalavimus.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo V skyriuje šiuo metu nustatyti suderinti arklinių serumo pateikimo rinkai ir importo reikalavimai. Tačiau kai kurios valstybės narės, prekybos partneriai ir ūkinės veiklos vykdytojai išreiškė susidomėjimą tiek Sąjungos, tiek ir trečiųjų šalių kilmės arklinių kraujo ir įvairių kraujo produktų panaudojimu Sąjungoje techninėms reikmėms. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokio kraujo ir tokio kraujo produktų panaudojimą, būtina nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, susijusius su jų panaudojimu techninėms reikmėms. Tokie reikalavimai turėtų sušvelninti galimą 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (2), išvardytų tam tikrų ligų, apie kurias privaloma pranešti, perdavimo riziką remiantis turimais moksliniais įrodymais. Visų pirma, kraujas turi būti gautas iš skerdyklų, patvirtintų pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (3), arba iš įmonių, kurias kraujo surinkimo tikslais patvirtino ir prižiūri trečiosios šalies kompetentinga institucija, kaip antai iš ūkių, kuriuose gyvūnai laikomi laikantis specialių sveikatos reikalavimų.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedo X skyriuje nustatyti ragų ir jų produktų (išskyrus ragų miltus), kanopų ir jų produktų (išskyrus kanopų miltus), kurie nėra skirti naudoti kaip pašarinė žaliava, organinės trąšos ar dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, importo reikalavimai.

(4)

Ūkinės veiklos vykdytojai išreiškė susidomėjimą tokių gyvūninės kilmės šalutinių produktų panaudojimu organinėms trąšoms ar dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms gaminti. Tačiau tokius gyvūninės kilmės šalutinius produktus turėtų būti leidžiama pateikti rinkai ir importuoti tik jeigu jie gauti iš gyvūnų, tinkamų skersti ir vartoti žmonėms arba neturinčių klinikinių užkrečiamų ligų požymių ir jeigu jie buvo apdoroti, kad būtų sumažinta galima rizika sveikatai.

(5)

Ragų atveju reikėtų imtis tinkamų užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos (USE) plitimo prevencijos priemonių, kai ragai pašalinami nuo kaukolės. Mokslinis valdymo komitetas pateikė nuomonę dėl USE infekcijos pasiskirstymo atrajotojų audiniuose (4). Remiantis šia nuomone, ragai privalo būti pašalinti neatveriant kaukolės ertmės, kad būtų išvengta kryžminio užsikrėtimo USE sukėlėjais.

(6)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII priedas turėtų būti papildytas nauju XV skyriumi, kuriame būtų nustatyti ragų ir jų produktų (išskyrus ragų miltus), kanopų ir jų produktų (išskyrus kanopų miltus), kurie nėra skirti naudoti kaip pašarinė žaliava, organinės trąšos ar dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, pateikimo rinkai ir importo reikalavimai.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 437/2008 (5), X priede nustatytas vienas sveikatos sertifikato pavyzdys trečiųjų šalių kilmės pienui ir pieno produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, siųsti į Sąjungą arba vežti per ją tranzitu. Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VII priedo V skyriuje nustatyti specialieji pieno, pieno produktų ir priešpienio pateikimo rinkai ir importo reikalavimai. Šio skyriaus A dalies 3 punkte ir B dalies 1.5 punkte nustatyti reikalavimai išrūgoms, skirtoms snukio ir nagų ligai imlių rūšių gyvūnams šerti. Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 X priedo 2 skyriuje nustatytas sveikatos sertifikato pavyzdys importuojamam pienui ir pieno produktams, neskirtiems vartoti žmonėms. Tame sertifikato pavyzdyje nustatyti reikalavimai išrūgoms yra griežtesni negu atitinkami to reglamento VII priedo V skyriuje nustatyti reikalavimai prekybai išrūgoms Sąjungos viduje. Todėl tą sertifikato pavyzdį reikėtų iš dalies pakeisti, kad išrūgų importo reikalavimai nebūtų mažiau palankūs nei reikalavimai, taikomi Sąjungos vidaus prekybai skirtų išrūgų gamybai ir pardavimui. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 X priedo 2 skyriuje nustatytas sveikatos sertifikato pavyzdys turėtų būti iš dalies pakeistas.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 XI priede pateikti trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti tam tikrus žmonėms vartoti neskirtus gyvūninės kilmės šalutinius produktus, sąrašai, minimi Tarybos sprendime 79/542/EEB (6), Komisijos sprendime 97/296/EB (7), Komisijos sprendime 94/85/EEB (8), Komisijos sprendime 94/984/EB (9), Komisijos sprendime 2000/585/EB (10), Komisijos sprendime 2000/609/EB (11), Komisijos sprendime 2004/211/EB (12), Komisijos sprendime 2004/438/EB (13) ir Komisijos sprendime 2006/696/EB (14). Šie teisės aktai buvo palyginti daug iš dalies keisti arba pakeisti. XI priedą reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į šiuos Sąjungos teisės aktų pakeitimus.

(9)

Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos tam, kad suinteresuotosios šalys turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių ir kad į Sąjungą būtų toliau importuojami gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1774/2002, prieš įsigaliojant šiame reglamente nustatytiems pakeitimams.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII, X ir XI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. valstybės narės priima pieno ir pieno produktų, arklinių serumo ir apdorotų kraujo produktų, išskyrus gautuosius iš arklinių, skirtų techniniams produktams gaminti, siuntas, prie kurių pridedamas sveikatos sertifikatas, užpildytas ir pasirašytas remiantis atitinkamais sertifikatų pavyzdžiais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 X priedo atitinkamai 2 skyriuje, 4 A skyriuje ir 4 D skyriuje, prieš šio reglamento įsigaliojimo dieną.

Iki 2010 m. spalio 30 d. valstybės narės priima tokias siuntas, jei prie jų pridedami sveikatos sertifikatai buvo užpildyti ir pasirašyti iki 2010 m. rugsėjo 1 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja ir taikomas dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(4) Mokslinio valdymo komiteto nuomonė, priima per 2002 m. sausio 10–11 d. vykusį posėdį, o pakeista per posėdį, vykusį 2002 m. lapkričio 7–8 d.

(5) OL L 132, 2008 5 22, p. 7.

(6) OL L 146, 1979 6 14, p. 15.

(7) OL L 122, 1997 5 14, p. 21.

(8) OL L 44, 1994 2 17, p. 31.

(9) OL L 378, 1994 12 31, p. 11.

(10) OL L 251, 2000 10 6, p. 1.

(11) OL L 258, 2000 10 12, p. 49.

(12) OL L 73, 2004 3 11, p. 1.

(13) OL L 154, 2004 4 30, p. 72.

(14) OL L 295, 2006 10 25, p. 1.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VIII, X ir XI priedai iš dalies keičiami taip:

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

V skyrius pakeičiamas taip:

„V SKYRIUS

Reikalavimai arklinių kraujui ir kraujo produktams, skirtiems techninėms reikmėms

A. Pateikimas rinkai

Arklinių kraujas ir kraujo produktai, skirti techninėms reikmėms, pateikiami rinkai laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

Kraują galima pateikti rinkai su sąlyga, kad:

jis surinktas iš arklinių, kurie:

apžiūros metu kraujo surinkimo dieną neturi jokių Direktyvos 90/426/EEB A priede išvardytų ligų, apie kurias privaloma pranešti, ir arklių gripo, arklių piroplazmozės, arklių rinopneumonijos ir virusinio arklių arterito, išvardytų Pasaulio gyvūnų sveikatos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (2009 m. laida) 1.2.3 straipsnio 4 punkte, klinikinių požymių;

ii)	kraujo surinkimo dieną ir ne trumpiau kaip 30 dienų iki jos buvo laikomi ūkiuose, kuriems paskirta veterinarinė priežiūra ir kuriems nebuvo taikomas draudimas remiantis Direktyvos 90/426/EEB 4 straipsnio 5 dalimi arba apribojimai remiantis minėtos direktyvos 5 straipsniu;

iii)

Direktyvos 90/426/EEB 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais laikotarpiais neturėjo kontakto su arkliniais iš ūkių, kuriems remiantis minėtu straipsniu buvo taikomas draudimas dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, ir mažiausiai 40 dienų prieš kraujo surinkimą ir kraujo surinkimo dieną neturėjo kontakto su arkliniais iš valstybių narių ar trečiųjų šalių, laikant, kad jose nebuvo nustatyta afrikinės arklių ligos atvejų, remiantis šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a punktu;

jis surinktas iš arklinių prižiūrint veterinarijos gydytojui:

i)	skerdyklose, patvirtintose pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, arba

ii)	kompetentingos institucijos patvirtintose ir prižiūrimose įmonėse, kurioms suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris ir kurios surenka arklinių kraują, skirtą kraujo produktams techninėms reikmėms gaminti.

Kraujo produktus galima pateikti rinkai su sąlyga, kad:

a)	gaminant, tvarkant ir pakuojant kraujo produktus buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad jie nebūtų užteršti patogenais;

kraujo produktai pagaminti iš kraujo, kuris:

i)	atitinka 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas, arba

ii)

buvo apdorotas bent vienu iš toliau nurodytų būdų, o po to atliktas veiksmingumo tikrinimas, kad būtų inaktyvuoti patogenai, galintys sukelti afrikinę arklių ligą, visų tipų arklių encefalomielitą, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą, arklių infekcinę mažakraujystę, pūslelinį stomatitą ir įnoses (Burkholderia mallei):

—	termiškai apdorotas 65 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 3 valandas;

—	švitintas 25 kGy stiprumo gama spinduliais;

—	pakeistas pH iki pH 5 dviejų valandų laikotarpiu;

—	visa masė termiškai apdorota ne žemesnėje kaip 80 °C temperatūroje.

Arklinių kraujas ir kraujo produktai privalo būti supakuoti į sandarius paketus, kurie:

a)	aiškiai paženklinti etiketėmis „ARKLINIŲ KRAUJAS IR KRAUJO PRODUKTAI, NESKIRTI VARTOTI ŽMONĖMS IR GYVŪNAMS“;

b)	paženklinti kraują surinkusios įmonės patvirtinimo numeriu, minėtu 1 dalies b punkte.

B. Importas

Valstybės narės leidžia importuoti arklinių kraują ir kraujo produktus, skirtus techninėms reikmėms, jeigu laikomasi toliau nurodytų reikalavimų.

Kraujas turi atitikti A skirsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus ir turi būti surenkamas prižiūrint veterinarijos gydytojui:

skerdyklose:

i)	patvirtintose pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, arba

ii)	patvirtintose ir prižiūrimose trečiosios šalies kompetentingos institucijos, arba

b)	trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintose ir prižiūrimose įmonėse, kurioms suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris ir kurios surenka arklinių kraują, skirtą kraujo produktams techninėms reikmėms gaminti.

Kraujo produktai turi atitikti A skirsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Be to, A skirsnio 2 dalies b punkto i papunktyje minėti kraujo produktai turėjo būti pagaminti iš kraujo, surinkto iš arklinių, kurie prieš surenkant kraują ne mažiau kaip tris mėnesius arba, jei yra jaunesni kaip trijų mėnesių, nuo atsivedimo dienos buvo laikomi ūkiuose, kuriems paskirta veterinarinė priežiūra ir kurie yra trečiosiose surinkimo šalyse, kuriose tuo laikotarpiu ir kraujo surinkimo laikotarpiu nebuvo nustatyta šių ligų atvejų:

a)	afrikinės arklių ligos remiantis Direktyvos 90/426/EEB 5 straipsnio 2 dalies c punktu;

b)	Venesuelos arklių encefalomielito bent jau dvejus metus;

įnosių:

i)	trejus metus, arba

ii)

šešis mėnesius, jeigu gyvūnai neturėjo įnosių (Burkholderia mallei) klinikinių požymių skerdyklose, nurodytose 1 dalies a punkte, po skerdimo atliekant patikrinimą, įskaitant išsamią trachėjos, gerklų, nosies ertmės, sinusų ir jų atšakų gleivinės apžiūrą prieš tai perkirtus galvą per vidurinę plokštumą ir išėmus nosies pertvarą;

d)	pūslelinio stomatito šešis mėnesius.

3.	Kraujo produktai turi būti gauti iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintų ir Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 18 straipsnio specialius reikalavimus atitinkančių techninių įmonių.

Kraujo produktai turi būti gauti iš trečiosios šalies, įtrauktos į sąrašus, minimus šiose XI priedo dalyse:

a)	XIII dalies A punkte, jeigu kraujas buvo surinktas remiantis A skirsnio 1 dalimi arba jeigu kraujo produktai buvo pagaminti remiantis A skirsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu, arba

b)	XIII dalies B punkte, jeigu jie buvo apdoroti remiantis A skirsnio 2 dalies b punkto ii papunkčiu.

5.	Kraujas ir kraujo produktai pakuojami ir ženklinami etiketėmis remiantis A skirsnio 3 dalies a punktu ir prie jų pridedamas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo tinkamai užpildytas ir pasirašytas sveikatos sertifikatas, atitinkantis X priedo 4 A skyriuje nustatytą pavyzdį.“

įterpiamas šis XV skyrius:

„XV SKYRIUS

Reikalavimai ragams ir ragų produktams, išskyrus ragų miltus, kanopoms ir kanopų produktams, išskyrus kanopų miltus, skirtiems organinėms trąšoms ar dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms gaminti

A. Pateikimas rinkai

Ragai ir ragų produktams, išskyrus ragų miltus, kanopos ir kanopų produktai, išskyrus kanopų miltus, skirti organinėms trąšoms ar dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms gaminti, pateikiami rinkai, jeigu laikomasi toliau nurodytų reikalavimų.

Jie turi būti gauti iš gyvūnų, kurie:

a)	buvo paskersti skerdykloje, prieš skerdimą juos patikrinus ir nustačius, kad jie pagal Sąjungos teisės aktus yra tinkami skersti ir vartoti žmonėms, arba

b)	neturėjo jokių ligų, kuriomis per šį produktą gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai, klinikinių požymių.

2.	Jie turėjo būti termiškai apdoroti vieną valandą ne žemesnėje kaip 80 °C temperatūroje.

3.	Ragai turėjo būti pašalinti neatveriant kaukolės ertmės.

4.	Turėjo būti imtasi visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kryžminio užsikrėtimo visais apdorojimo, laikymo ir transportavimo etapais.

5.	Jie turi būti supakuoti į naujas pakuotes ar talpyklas, arba transportuojami transporto priemonėse ar piltinių produktų talpyklose, kurios prieš pakraunant buvo išdezinfekuotos kompetentingos institucijos patvirtinta priemone.

Ant jų pakuočių ar talpyklų turi būti:

a)	nurodytas produkto tipas (ragai, ragų produktai, kanopos ar kanopų produktai);

b)	etiketė su aiškiu užrašu „NESKIRTA VARTOTI ŽMONĖMS IR GYVŪNAMS“;

c)	nurodytas paskirties techninės arba saugojimo įmonės pavadinimas ir adresas.

B. Importas

Valstybės narės leidžia importuoti ragus ir ragų produktus, išskyrus ragų miltus, kanopas ir kanopų produktus, išskyrus kanopų miltus, skirtus organinėms trąšoms ar dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms gaminti, jeigu jie:

1.	atvežti iš XI priedo XVIII dalyje minimame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

2.	pagaminti laikantis šio skyriaus A punkto reikalavimų;

3.	pateikiami kartu su oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo tinkamai užpildytu ir pasirašytu sveikatos sertifikatu, atitinkančiu X priedo 18 skyriuje nustatytą pavyzdį;

4.	atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytą veterinarinį patikrinimą įvežimo į Sąjungą vietos pasienio kontrolės poste ir laikantis šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, atvežti tiesiai į patvirtintą techninę įmonę arba saugojimo įmonę.“

X priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	2 skyrius pakeičiamas taip: „2 SKYRIUS Sveikatos sertifikatas Pienui ir pieno produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, skirtiems siųsti į Sąjungą arba gabenti per ją tranzitu (2)

b)	4 A skyrius pakeičiamas taip: „4 A SKYRIUS Sveikatos sertifikatas Techninėms reikmėms naudojamų arklinių kraujo ir kraujo produktų, skirtų siųsti į Europos Sąjungą arba vežti per ją tranzitu (2), importui

c)	4 D skyrius pakeičiamas taip: „4 D SKYRIUS Sveikatos sertifikatas Techninių produktų gamybai naudojamiems apdorotiems kraujo produktams, išskyrus arklinių, skirtiems siųsti į Europos Sąjungą arba vežti per ją tranzitu (2)

įterpiamas šis 18 skyrius:

„18 SKYRIUS

Sveikatos sertifikatas

Ragams ir ragų produktams, išskyrus ragų miltus, kanopoms ir kanopų produktams, išskyrus kanopų miltus, naudojamiems organinėms trąšoms ar dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms gaminti ir skirtiems siųsti į Europos Sąjungą arba vežti per ją tranzitu (2)

XI priedas pakeičiamas taip:

„XI PRIEDAS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti žmonėms vartoti neskirtus gyvūninės kilmės šalutinius produktus, sąrašas

Tai, kad trečioji šalis būtų įtraukta į vieną iš toliau nurodytų sąrašų, yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga gauti leidimą iš tos trečiosios šalies importuoti atitinkamus produktus. Importuojamoji produkcija taip pat turi atitikti jai taikomus gyvūnų ir žmonių sveikatos reikalavimus. Toliau pateikiamuose aprašuose nurodomos teritorijos ar jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės šalutinius produktus, kaip nurodyta X priede pateiktame atitinkamame gyvūnų sveikatos sertifikate ar deklaracijoje.

I DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti pieną ir pieno produktus, sąrašas (2 skyriaus sveikatos sertifikatas)

Leidžiamos trečiosios šalys, išvardytos Sprendimo 2004/438/EB (1) I priede.

II DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti perdirbtus gyvūninės kilmės baltymus (išskyrus žuvų miltus), sąrašas (1 skyriaus sveikatos sertifikatas)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 206/2010 (2) II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys.

III DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti žuvų miltus ir žuvų taukus, sąrašas (1 ir 9 skyrių sveikatos sertifikatai)

Komisijos sprendimo 2006/766/EB (3) II priede išvardytos trečiosios šalys.

IV DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti lydytus riebalus (išskyrus žuvų taukus), sąrašas (10 A ir 10 B skyrių sveikatos sertifikatai)

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys.

V DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti pašarinėms žaliavoms skirtus kraujo produktus, sąrašas (4 B skyriaus sveikatos sertifikatas)

A. Kanopinių kraujo produktai

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti tam tikrų rūšių gyvūnų visų kategorijų šviežią mėsą.

B. Kitų rūšių gyvūnų kraujo produktai

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys.

VI DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir kraujo produktus (išskyrus arklinių), skirtus techninėms reikmėms, įskaitant naudojimą farmacijoje, sąrašas (4 C ir 8 skyrių sveikatos sertifikatai)

Kraujo produktai:

Neapdoroti kanopinių kraujo produktai:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti bet kurių rūšių naminių kanopinių gyvūnų šviežią mėsą, bet tik tos dalies 7 ir 8 skiltyse nurodytu laikotarpiu,

—	(JP) Japonija.

Naminių paukščių ir kitų rūšių paukščių neapdoroti kraujo produktai:

Komisijos reglamento (EB) Nr. 798/2008 (4) I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys,

—	(JP) Japonija.

Neapdoroti kitų gyvūnų kraujo produktai:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje arba Komisijos reglamento (EB) Nr. 119/2009 (5) I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys,

—	(JP) Japonija.

Bet kokių rūšių gyvūnų apdoroti kraujo produktai:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys,

—	(JP) Japonija.

Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, skirti farmacinėms reikmėms:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys:

—	(JP) Japonija,

—	(PH) Filipinai,

—	(TW) Taivanis.

Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, skirti techninėms reikmėms, išskyrus naudojimą farmacijoje: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, iš kurių leidžiama importuoti atitinkamų rūšių gyvūnų šios kategorijos šviežią mėsą, taip pat išvardytos Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalyje.

VII A DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus naminių gyvūnėlių ėdalui gaminti, sąrašas (3 F skyriaus sveikatos sertifikatas)

Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, gauti iš arklinių ir galvijų, avių, ožkų, kiaulių, įskaitant naminius ir laukinius gyvūnus:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti šių rūšių gyvūnų šviežią mėsą, skirtą vartoti žmonėms.

B.	Žaliava, gauta iš naminių paukščių, įskaitant Ratitae paukščius ir laukinius medžiojamuosius paukščius: Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią paukštieną.

C.	Žaliava, gauta iš žuvų: Sprendimo 2006/766/EB II priede išvardytos trečiosios šalys.

D.	Žaliava, gauta iš kitų laukinių sausumos žinduolių ir kiškinių (Leporidae). Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priede 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti tų pačių rūšių gyvūnų šviežią mėsą.

VII B DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti naminių gyvūnėlių ėdalo žaliavą, skirtą siųsti į Europos Sąjungą tiesiogiai parduoti, arba gyvūninės kilmės šalutinius produktus, skirtus ūkiuose auginamiems kailiniams žvėreliams šerti, sąrašas (3 D skyriaus sveikatos sertifikatas)

Trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priede 1 dalyje, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti tų pačių rūšių gyvūnų šviežią mėsą, bet tik mėsą su kaulais.

Žuvų žaliavos atveju trečiosios šalys išvardytos Sprendimo 2006/766/EB II priede.

VII C DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti kvapiuosius priedus naminių gyvūnėlių ėdalo gamybai, skirtus siųsti į Europos Sąjungą, sąrašas (3 E skyriaus sveikatos sertifikatas)

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priede 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti tų pačių rūšių gyvūnų šviežią mėsą, bet tik mėsą su kaulais.

Kvapiųjų priedų atveju trečiosios šalys išvardytos Sprendimo 2006/766/EB II priede.

VIII DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti kiaulių šerius, sąrašas (7 A ir 7 B skyrių sveikatos sertifikatai)

A.	Neapdoroti kiaulių šeriai: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, kurios 12 mėnesių prieš importavimą nebuvo nustatyta afrikinio kiaulių maro atvejų.

B.	Apdoroti kiaulių šeriai: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, kuriose 12 mėnesių prieš importavimą galėjo būti nustatyta afrikinio kiaulių maro atvejų.

IX DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybėms narėms leidžiama importuoti dirvai tręšti skirtą perdirbtą mėšlą ir perdirbto mėšlo produktus, sąrašas (17 skyriaus sveikatos sertifikatas)

Perdirbtas mėšlas ir perdirbto mėšlo produktai: trečiosios šalys, išvardytos šiuose teisės aktuose:

a)	Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje;

b)	Komisijos sprendimo 2004/211/EB (6) I priede, arba

c)	Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje.

X DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti naminių gyvūnėlių ėdalą ir šunų kramtalus, sąrašas (3 A, 3 B ir 3 C skyrių sveikatos sertifikatai)

Trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, ir šios trečiosios šalys:

—	(JP) Japonija,

—	(EC) Ekvadoras (7),

—	(LK) Šri Lanka (8),

—	(TW) Taivanas (9).

XI DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti želatiną, hidrolizuotus baltymus, kolageną, dikalcio fosfatą ir trikalcio fosfatą, sąrašas (11 ir 12 skyrių sveikatos sertifikatai)

Trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, ir šios trečiosios šalys:

—	(KR) Pietų Korėja (10),

—	(MY) Malaizija (10),

—	(PK) Pakistanas (10),

—	(TW) Taivanas (10).

XII DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti bitininkystės produktus, sąrašas (13 skyriaus sveikatos sertifikatas)

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys.

XIII DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti arklinių kraują ir kraujo produktus, sąrašas (4 A skyriaus sveikatos sertifikatas)

A.	Neapdorotas kraujas ir kraujo produktai: Sprendimo 2004/211/EB I priede išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti arklinių šeimos gyvūnus veisimui ir gamybai.

B.	Apdoroti kraujo produktai: Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią naminių arklinių mėsą.

XIV DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti kanopinių kailius ir odas, sąrašas (5 A, 5 B ir 5 C skyrių sveikatos sertifikatai)

A.	Švieži arba atšaldyti kanopinių kailiai ir odos: Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti tų pačių rūšių gyvūnų šviežią mėsą.

B.	Apdoroti kanopinių kailiai ir odos: Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys.

C.	Apdoroti atrajotojų kailiai ir odos, skirti siųsti į Sąjungą, kurie prieš juos importuojant buvo laikyti atskirai 21 dieną arba kurie bus 21 dieną be pertraukos vežami: bet kuri trečioji šalis.

XV DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti medžioklės trofėjus, sąrašas (6 A ir 6 B skyrių sveikatos sertifikatai)

A.	Medžiojamųjų paukščių ir kanopinių apdoroti trofėjai, kuriuos sudaro tik jų kaulai, ragai, kanopos, nagai, elnių ragai, dantys, kailiai arba odos: bet kuri trečioji šalis.

Medžiojamųjų paukščių trofėjai, kuriuos sudaro jų sveikos neapdorotos dalys: Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią paukštieną, ir šios šalys:

—	(GL) Grenlandija,

—	(TN) Tunisas.

Medžiojamųjų kanopinių trofėjai, kuriuos sudaro jų sveikos neapdorotos dalys: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalies atitinkamose skiltyse, skirtose šviežiai kanopinių mėsai, įskaitant visus apribojimus, nustatytus skiltyje, skirtoje pastaboms apie šviežią mėsą.

XVI DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti kiaušinių produktus, neskirtus vartoti žmonėms, kurie galėtų būti naudojami kaip pašarinė žaliava, sąrašas (15 skyriaus sveikatos sertifikatas)

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys ir Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys ar jų dalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią paukštieną.

XVII DALIS

Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti kaulus ir kaulų produktus (išskyrus kaulų miltus), ragus ir ragų produktus (išskyrus ragų miltus) ir kanopas ir kanopų produktus (išskyrus kanopų miltus), kurie nėra skirti naudoti kaip pašarinė žaliava, organinės trąšos arba dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, sąrašas (16 skyriaus deklaracija)

Bet kuri trečioji šalis.

XVIII DALIS

Trečiųjų valstybių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti kaulus ir jų produktus (išskyrus kaulų miltus), ragus ir jų produktus (išskyrus ragų miltus) ir kanopas ir jų produktus (išskyrus kanopų miltus), kurie skirti organinių trąšų arba dirvožemio savybes gerinančių medžiagų gamybai, sąrašas (18 skyriaus sveikatos sertifikatas)

Bet kuri trečioji šalis.

(1) OL L 154, 2004 4 30, p. 72.

(2) OL L 73, 2010 3 20, p. 1.

(3) OL L 320, 2006 11 18, p. 53.

(4) OL L 226, 2008 8 23, p. 1.

(5) OL L 39, 2009 2 10, p. 12.

(6) OL L 73, 2004 3 11, p. 1.

(7) Tiktai žuvų kilmės naminių gyvūnėlių ėdalas.

(8) Šunų kramtalai, gaminami tik iš kanopinių kailių ir odos.

(9) Tik perdirbtas dekoratyvinių žuvų maistas.

(10) Tik želatina.“

8.7.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/33

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/47/ES

2010 m. liepos 5 d.

kuria prie technikos pažangos priderinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose (1), ypač į jos 8 straipsnio pirmą dalį,

kadangi:

(1)

Siekiant saugumo keliuose, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos, svarbu užtikrinti, kad eksploatuojamos komercinės transporto priemonės būtų tinkamai techniškai prižiūrimos ir tikrinamos, nes tik taip įmanoma garantuoti saugų transporto priemonių naudojimą eismo sąlygomis, kai jos važinėja Europos Sąjungoje.

(2)	Direktyvoje 2000/30/EB nustatyti standartai ir metodai turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į technikos pažangą, ir taip būtų tobulinami Europos Sąjungos keliuose atliekami techniniai patikrinimai.

(3)	Siekiant mažinti vairuotojų ir veiklos vykdytojų patiriamas išlaidas ir trumpinti gaišatį, patikrinimai neturėtų trukti ilgiau nei jiems atlikti pagrįstai reikalingą laiką.

(4)	Siekiant užtikrinti kiekvienos patikrintos transporto priemonės bandymo rezultatų, defektų ir konkrečių charakteristikų sąsają, turėtų būti parengiama 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta išsamesnė standartizuotoji patikrinimo ataskaita.

(5)	Iš tipo patvirtinimo teisės aktuose (2) apibrėžtų kiekvienos kategorijos transporto priemonės techninių reikalavimų matyti, kad šie reikalavimai yra skirtingi. Patikrinimo ataskaita turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, kad ji atitiktų nurodytas transporto priemonių kategorijas.

(6)	Siekiant užtikrinti, kad transporto priemonę būtų galima patikimiau atpažinti, patikrinimo ataskaitoje, be transporto priemonės valstybinio numerio, taip pat turėtų būti nurodomas transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN).

(7)	Siekiant palengvinti inspektorių nustatytų trūkumų registravimą, antrojoje patikrinimo ataskaitos pusėje turėtų būti pateikiamas išsamus tikrinamų dalykų sąrašas.

(8)	Siekiant dar labiau patobulinti keliuose atliekamus techninius patikrinimus, kad būtų atsižvelgiama į technikos pažangą, turėtų būti pradėti taikyti tikrinimo metodai, kuriais būtų tikrinami visi II priede išvardyti dalykai.

(9)

Be dalykų, susijusių su sauga, saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat turi būti tikrinamos transporto priemonės atpažinimo ženklai siekiant užtikrinti, kad būtų atliekami teisingi patikrinimai, taikomi reikiami standartai ir kad būtų įmanoma registruoti patikrinimo rezultatus ir įgyvendinti kitus teisinius reikalavimus.

(10)	Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/40/EB 7 straipsnį įsteigto Direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros suderinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2000/30/EB I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 203, 2000 8 10, p. 1.

(2) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, (OL L 263, 2007 10 9, p. 1) II priedas.

PRIEDAS

Direktyvos 2000/30/EB I ir II priedai iš dalies keičiami taip:

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

(priekinė pusė)

TECHNINĖS BŪKLĖS PATIKRINIMO KELIUOSE ATASKAITOS IR TIKRINAMŲ DALYKŲ SĄRAŠO PAVYZDYS

1.	Patikrinimo vieta …

Data …

Laikas …

4.	Transporto priemonės šalies ženklas ir valstybinis numeris …

5.	Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) …

 N2 (a) (nuo 3,5 iki 12 t)

 N3(a) (daugiau nei 12 t)

 O3(a) (nuo 3,5 iki 10 t)

 O4(a) (daugiau nei 10 t)

 M2(a) (> 9 sėdimosios vietos(b), iki 5 t)

 M3(a) (> 9 sėdimosios vietos(b), daugiau nei 5 t)

 kita transporto priemonės kategorija (1 straipsnio 3 dalis)

Transporto priemonės kategorija

Transporto įmonė

a)	pavadinimas ir adresas … …

b)	Bendrijos licencijos numeris (c) (Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009) …

8.	Vairuotojo pilietybė …

9.	Vairuotojo vardas ir pavardė …

10.

Tikrinamų dalykų sąrašas…

Patikrinta (d)

Nepatikrinta

Neatitinka (e)

0)	identifikavimas (f)



1)	stabdymo įranga



2)	vairavimo įrenginiai (f)



3)	matomumas (f)



4)	apšvietimo įranga ir elektrinė sistema (f)



5)	tiltai, ratai, padangos, pakaba (f)



6)	važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai (f)



7)	kita įranga, įskaitant tachografą (f) ir greičio ribotuvą



8)	neigiami veiksniai, įskaitant išmetamąsias dujas ir degalų ir (arba) alyvos nuotėkį



11.	Patikrinimo rezultatas: Draudimas naudoti transporto priemonę, kurioje nustatyta pavojingų defektų 

12.	Kita informacija ir (arba) pastabos: …

13.

Patikrinimą atlikusi (-ęs) institucija arba pareigūnas ar inspektorius

Parašai:

Tikrinimą atlikusios institucijos pareigūnas arba inspektorius

…

Vairuotojas

…

Pastabos:

(a)	Transporto priemonės kategorija pagal Direktyvos 2007/46/EB II priedą (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(b)	Keleivių vietų skaičius, įskaitant vairuotojo vietą (registracijos pažymėjimo S.1 punktas).

(c)

Jei yra.

(d)	„Patikrinta“ – patikrinta bent vienas arba daugiau Direktyvos 2009/40/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/48/ES, II priede išvardytų šios grupės dalykų.

(e)	Defektai nurodyti atvirkščiojoje pusėje.

(f)	Bandymo metodai ir defektų vertinimo gairės pagal Direktyvos 2010/40/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/48/ES, II priedą.

(atvirkščioji pusė)

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.	Valstybinio numerio ženklai

0.2.	Transporto priemonės identifikavimo ir (arba) važiuoklės serijos numeris

1. STABDYMO ĮRANGA

1.1.	Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ašis

1.1.2.

Pedalo būklė ir stabdžio įjungimo įtaiso eiga

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

1.1.5.

Rankinio stabdžio valdymo vožtuvas

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

1.1.8.

Priekabų stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

1.1.9.

Suspausto oro balionas

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

1.1.15.

Stabdžių lynai, stabdžių trauklės, svirtys, jungtys

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

1.1.19.

Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

1.1.22.

Patikrinimo jungtys

1.2.	Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

1.2.2.

Veiksmingumas

1.3.	Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.3.1.

Veikimas

1.3.2.

Veiksmingumas

1.4.	Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

1.4.2.

Veiksmingumas

1.5.	Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas

1.6.	Stabdžių su antiblokavimo įtaisu sistema

2. VAIRAVIMO ĮRENGINIAI

2.1.	Mechaninė būklė

2.1.1.

Vairo reduktoriaus būklė

2.1.2.

Vairo reduktoriaus korpuso įtvirtinimas

2.1.3.

Vairo mechanizmo jungčių būklė

2.1.4.

Vairo mechanizmo jungčių veikimas

2.1.5.

Vairo stiprintuvas

2.2.	Vairaratis ir vairo kolonėlė

2.2.1.

Vairaračio būklė

2.2.2.

Vairo kolonėlė

2.3.	Vairo mechanizmo laisvumas

2.4.	Priekinių ratų nustatymo kampų sureguliavimas

2.5.	Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma

3. MATOMUMAS

3.1.	Matymo laukas

3.2.	Stiklo būklė

3.3.	Galinio vaizdo veidrodžiai

3.4.	Priekinio stiklo valytuvai

3.5.	Priekinio stiklo apliejiklis

3.6.	Apipūtimo sistema

4. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI, ELEKTROS ĮRANGA

4.1.	Priekiniai žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

4.1.2.

Sureguliavimas

4.1.3.

Įjungimas ir išjungimas

4.1.4.

Atitiktis reikalavimams

4.1.5.

Lygio reguliavimo įtaisai

4.1.6.

Priekinių žibintų valymo įtaisas

4.2.	Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, išilginio ir skersinio kontūro gabarito žibintai

4.2.1.

Būklė ir veikimas

4.2.2.

Įjungimas ir išjungimas

4.2.3.

Atitiktis reikalavimams

4.3.	Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

4.3.2.

Įjungimas ir išjungimas

4.3.3.

Atitiktis reikalavimams

4.4.	Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

4.4.2.

Įjungimas ir išjungimas

4.4.3.

Atitiktis reikalavimams

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

4.5.	Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

4.5.1.

Būklė ir veikimas

4.5.2.

Sureguliavimas

4.5.3.

Įjungimas ir išjungimas

4.5.4.

Atitiktis reikalavimams

4.6.	Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

4.6.2.

Įjungimas ir išjungimas

4.6.3.

Atitiktis reikalavimams

4.7.	Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

4.7.1.

Būklė ir veikimas

4.7.2.

Atitiktis reikalavimams

4.8.	Atšvaitai, matomumo gerinimo ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai

4.8.1.

Būklė

4.8.2.

Atitiktis reikalavimams

4.9.	Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

4.9.1.

Būklė ir veikimas

4.9.2.

Atitiktis reikalavimams

4.10.

Elektros jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės

4.11.

Elektros instaliacija

4.12.

Neprivalomieji žibintai ir atšvaitai

4.13.

Elektros akumuliatorius

5. TILTAI, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1.

Tiltai

5.1.1.

Ašys

5.1.2.

Ašigaliai

5.1.3.

Ratų guoliai

5.2.	Ratai ir padangos

5.2.1.

Rato stebulė

5.2.2.

Ratai

5.2.3.

Padangos

5.3.	Pakabos sistema

5.3.1.

Spyruoklės ir stabilizatorius

5.3.2.

Amortizatoriai

5.3.3.

Kardaninio veleno vamzdis, stūmikliai, skersinės ir išilginės pakabos svirtys

5.3.4.

Pakabos šarnyrai

5.3.5.

Pneumatinė pakaba

6. VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1.	Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

6.1.3.

Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo degalų baką ir vamzdelius)

6.1.4.

Buferiai, šoniniai ir galiniai apsaugos nuo palindimo po transporto priemone įtaisai

6.1.5.

Atsarginio rato laikiklis

6.1.6.

Sukabinimo įtaisai ir vilkimo įranga

6.1.7.

Transmisija

6.1.8.

Variklio tvirtinimo dalys

6.1.9.

Variklio veikimas

6.2.	Kabina ir kėbulas

6.2.1.

Būklė

6.2.2.

Tvirtinimas

6.2.3.

Durys ir durų fiksatoriai

6.2.4.

Grindys

6.2.5.

Vairuotojo sėdynė

6.2.6.

Kitos sėdynės

6.2.7.

Vairavimo priemonės

6.2.8.

Kabinos laipteliai

6.2.9.

Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga

6.2.10.

Purvasaugiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai

7. KITA ĮRANGA

7.1.	Saugos diržai ir (arba) sagtys

7.1.1.

Įtvirtinimo patikimumas

7.1.2.

Būklė

7.1.3.

Saugos diržo įtempimo ribotuvas

7.1.4.

Saugos diržo įtempimo įtaisai

7.1.5.

Saugos oro pagalvė

7.1.6.

Papildomos apsaugos sistemos (angl. SRS)

7.2.	Gesintuvas

7.3.	Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas

7.4.	Avarinio sustojimo ženklas

7.5.	Pirmosios pagalbos vaistinėlė

7.6.	Ratų atsparos

7.7.	Garsinis signalas

7.8.	Spidometras

7.9.	Tachografas

7.10.

Greičio ribotuvas

7.11.

Ridos skaitiklis

7.12.

Elektroninė stabilumo kontrolė (angl. ESC)

8. TRIUKŠMAS

8.1.	Triukšmo slopinimo sistema

8.2.	Išmetamieji teršalai

8.2.1.

Benzininio variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

8.2.1.2.

Išmetamieji dujiniai teršalai

8.2.2.

Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

8.2.2.2.

Išmetamųjų dujų neskaidrumas

8.3.	Elektromagnetinių trukdžių slopinimas

8.4.	Kiti su aplinka susiję dalykai

8.4.1.

Matomi dūmai

8.4.2.

Skysčių nuotėkis“

II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

TURINYS

ĮVADAS

2.	PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

1.	Stabdymo įranga

8.	Neigiami veiksniai

1. ĮVADAS

Šiame priede nustatomos taisyklės, pagal kurias keliuose atliekamas techninis stabdžių sistemų bandymas ir (arba) jų tikrinimas ir nustatomas išmetamųjų teršalų kiekis. Atliekant patikrinimus keliuose naudoti įrangą neprivaloma. Tačiau patikrinimų, kuriuos atliekant naudojama įranga, kokybė būna aukštesnė, todėl rekomenduojama ją naudoti, jei įmanoma.

Dalykai, kuriuos galima patikrinti tik naudojant įrangą, pažymėti raide (E).

Jeigu nurodyta, kad patikros metodas yra vizuali apžiūra, tai reiškia, kad be vizualios apžiūros tikrintojas, jeigu galima, taip pat turėtų pamėginti tuos tikrinamus dalykus valdyti, įvertinti triukšmą arba taikyti kitas tinkamas patikros priemones nenaudodamas įrangos.

2. PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

Atliekant techninius patikrinimus keliuose, galima tikrinti toliau išvardytus dalykus ir naudoti toliau nurodytus metodus. Trūkumai yra defektų, kuriuos galima nustatyti, pavyzdžiai.

Dalykas

Metodas

Trūkumai

1. STABDYMO ĮRANGA

1.1.

Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ašis

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)	Per didelė ašies įvarža.

b)	Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

1.1.2.

Pedalo būklė ir stabdžių įjungimo įtaiso eiga

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)	Pernelyg didelė arba nepakankama laisvoji eiga.

b)	Stabdžių valdiklis išsijungia ne pagal reikalavimus.

c)	Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

Apžiūrėti sudedamąsias dalis esant įprastam darbiniam slėgiui. Patikrinti prie kiek laiko pasiekiama saugi darbinio išretėjimo arba oro slėgio vertė ir įspėjamojo įtaiso, kontūrų apsauginio vožtuvo ir slėgio sumažinimo vožtuvo veikimą.

a)	Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti nors du kartus.

b)	Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė, neatitinka reikalavimų (7).

c)	Neveikia kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas.

d)	Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis.

e)	Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Patikrinti veikimą

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

1.1.5.

Rankinio stabdžio valdymo vožtuvas

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg susidėvėjęs.

b)	Valdymo įtaisas nepatikimai pritvirtintas ant vožtuvo arba nepatikimai pritvirtintas vožtuvas.

c)	Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos.

d)	Veikimas netinkamas.

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai.

b)	Pernelyg didelis svirties ašies arba reketinio mechanizmo susidėvėjimas.

c)	Dėl svirties pernelyg didelės eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

d)	Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia.

e)	Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Čiaupas pažeistas arba oro nuotėkis per didelis.

b)	Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos.

c)	Čiaupas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

d)	Hidraulinių stabdžių skysčio nuotėkis.

1.1.8.

Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

Atjungti ir vėl prijungti visas stabdžių sistemos jungtis, kuriomis vilkikas sujungtas su priekaba.

a)	Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas.

b)	Čiaupas arba vožtuvas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

c)	Per didelis nuotėkis.

d)	Sujungta netinkamai arba neprijungta.

e)	Netinkamas veikimas.

1.1.9.

Suspausto oro balionas

Apžiūrėti

a)	Balionas apgadintas, pažeistas korozijos arba nesandarus.

b)	Neveikia išleidimo čiaupas.

c)	Balionas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas.

b)	Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus.

c)	Pagrindinis cilindras nepatikimai pritvirtintas.

d)	Trūksta stabdžių skysčio.

e)	Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

f)	Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

g)	Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Didelis gedimo arba plyšimo pavojus.

b)	Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių.

c)	Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos.

d)	Vamzdeliai ne savo vietoje.

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Didelis gedimo arba plyšimo pavojus.

b)	Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susisukusios ar per trumpos.

c)	Nuotėkis iš žarnelių arba jungčių.

d)	Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui.

e)	Žarnelės akytos.

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

Apžiūrėti

a)	Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas.

b)	Antdėklo arba trinkelės užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra antdėklo arba trinkelės.

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

Apžiūrėti

a)	Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, subraižytas, įtrūkęs, nepatikimai įtvirtintas ar suskilęs.

b)	Būgno arba disko užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra būgno arba disko.

d)	Nepatikimai pritvirtintas pagrindas.

1.1.15.

Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Lynas pažeistas arba surištas.

b)	Sudedamoji dalis per daug nusidėvėjusi ar pažeista korozijos.

c)	Lynas, trauklė arba jungtis nepatikimai įtvirtinti.

d)	Lyno kanalas pažeistas.

e)	Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas.

f)	Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Cilindras įtrūkęs ar pažeistas.

b)	Cilindras nesandarus.

c)	Cilindras nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

d)	Cilindras pernelyg pažeistas korozijos.

e)	Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

f)	Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

Apžiūrėti sudedamąsias dalis stabdžių sistemai veikiant.

a)	Trauklės defektas.

b)	Trauklė netinkamai sureguliuota.

c)	Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.

d)	Reguliatoriaus nėra.

e)	Nėra informacinės lentelės.

f)	Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų (7).

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

Apžiūrėti

a)	Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas.

b)	Reguliatorius sugedęs.

c)	Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

1.1.19.

Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

Apžiūrėti

a)	Nepatikimos jungtys arba tvirtinimo detalės.

b)	Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos nėra.

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungti priekabos stabdžių jungtį nuo vilkiko.

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

Vizuali apžiūra

a)	Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

b)	Pernelyg didelis oro arba antifrizo nuotėkis.

c)	Nepatikimai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių.

d)	Netinkamai suremontuota arba pakeista bet kuri iš sudedamųjų dalių.

1.1.22.

Patikrinimo jungtys (jeigu yra arba turi būti)

Apžiūrėti

Nėra.

b)	Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios.

1.2.

Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

(E)

Išbandyti naudojant statinį stabdžių bandymo įrenginį; stabdymo jėgą palaipsniui didinti iki didžiausios.

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

d)	Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

e)	Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

1.2.2.

Veiksmingumas

(E)

Išbandyti naudojant statinį stabdžių bandymo įrenginį ir nustatytą masę.

a)	Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius.

b)	M1, M2 ir M3 kategorijų – 50 % (1)

c)	N1 kategorijos – 45 %

d)	N2 ir N3 kategorijų – 43 % (2)

e)	O2, O3 ir O4 kategorijų – 40 % (3)

1.3.

Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1.

Veikimas

(E)

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.1 punkte nurodytą metodą.

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

1.3.2.

Veiksmingumas

(E)

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.2 punkte nurodytą metodą.

Stabdymo jėga nesiekia 50 % (4) darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę arba (puspriekabėms) bendrą leidžiamą ašių apkrovą.

1.4.

Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

(E)

Stabdys įjungiamas esant transporto priemonei ant statinio stabdžių bandymo įrenginio.

Stabdys neužblokuoja vieno ar daugiau ratų.

1.4.2.

Veiksmingumas

(E)

Išbandyti naudojant statinį stabdžių bandymo įrenginį ir nustatytą masę.

Neužtikrinamas bet kurios kategorijos transporto priemonės bent 16 % stabdymo veiksmingumas atsižvelgiant į didžiausią leistiną masę arba variklinės transporto priemonės bent 12 % stabdymo veiksmingumas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą transporto priemonių junginio masę (pasirenkama didesnė vertė).

1.5.	Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas

Apžiūrėti ir, jeigu įmanoma, patikrinti, ar sistema veikia.

a)	Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms).

b)	Sistema neveikia.

1.6.	Stabdžių su antiblokavimo įtaisu sistema

Patikrinti, kaip veikia įspėjamasis įtaisas.

a)	Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

b)	Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

8. NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.2.

Išmetamieji teršalai

8.2.1.

Benzininio variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

Apžiūrėti

a)	Trūksta gamintojo sumontuotos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

b)	Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimo rezultatai gali būti netikslūs.

8.2.1.2.

Išmetamieji dujiniai teršalai

(E)

Išmatuoti naudojant išmetamųjų dujų analizatorių ir laikantis nustatytų reikalavimų (7). Jei transporto priemonėje įrengta tinkama diagnostikos sistema (OBD sistema), užuot atlikus išmetamųjų teršalų kiekio matavimą varikliui veikiant tuščiąja eiga ir atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas dėl veikimo režimo nustatymo ir kitus reikalavimus (7) bei įvertinant atitinkamus nuokrypius, išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimą galima patikrinti pagal atitinkamus OBD rodmenis ir patikrinti, ar tinkamai veikia OBD sistema.

Antraip išmatuoti nuotolinio matavimo įranga ir patvirtinti rezultatą įprastais bandymo metodais.

a)	Išmetamųjų dujų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius

arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

(1)

transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:

—	4,5 % arba

—

3,5 %,

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose nurodytą paskirtį (7);

(2)

transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %,

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 % arba

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 % (5)

—	lipsa text

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose nurodytą paskirtį (7).

c)	Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijų.

d)	Transporto priemonės diagnostikos sistemos rodmenys patvirtina reikšmingą triktį.

e)	Iš nuotolinio matavimo įranga nustatytų rezultatų matyti, kad yra reikšmingas reikalavimų neatitikimas.

8.2.2.

Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

Apžiūrėti

a)	Trūksta gamintojo sumontuotos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

b)	Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimo rezultatai gali būti netikslūs.

8.2.2.2.

Išmetamųjų dujų neskaidrumas

(E)

a)	Išmetamųjų dujų neskaidrumą matuoti varikliui laisvai įsibėgėjant (be apkrovos, nuo tuščiosios eigos iki variklio ribinio sūkių dažnio), pavarų perjungimo svirčiai esant neutralioje padėtyje ir nuspaudus sankabą.

Transporto priemonės veikimo režimo nustatymas prieš tikrinimą.

1.	Transporto priemonės gali būti tikrinamos nenustačius veikimo režimo, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis sušilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės.

Veikimo režimo nustatymo reikalavimai:

variklis turi būti visiškai sušildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne mažesnė kaip 80 °C arba įprasta darbinė temperatūra (jei darbinė temperatūra mažesnė už nurodytąją), arba turi būti bent lygiavertė variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą;

ii)	išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris variklio laisvo įsibėgėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.

Tikrinimo tvarka.

1.	Variklis ir turbininis kompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo įsibėgėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po akceleratoriaus pedalo atleidimo.

2.	Kiekvienas laisvojo įsibėgėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu.

Per kiekvieną laisvojo įsibėgėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sūkių dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sūkių dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sūkių dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sūkių dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki atleidimo, o M2, M3, N2 ar N3 kategorijų transporto priemonėms – ne trumpiau kaip 2 sekundes.

Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Skaičiuojant vidurkį galima neatsižvelgti į matavimo rezultatus, kurie labai skiriasi nuo vidurkio, arba apskaičiuoti vidurkį bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų sklaidą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.

Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės labai viršija ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų. Taip pat nereikalingiems tikrinimams išvengti valstybės narės gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės yra daug mažesnės už ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų ir atsižvelgiant į atitinkamus leidžiamus nuokrypius.

Antraip išmatuoti nuotolinio matavimo įranga ir patvirtinti rezultatą įprastais bandymo metodais.

a)	Transporto priemonių, įregistruotų ar pirmą kartą pradėtų eksploatuoti po reikalavimuose (7) nustatytos datos, išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, užrašytą ant transporto priemonėje gamintojo įrengtos lentelės;

jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus (7) etaloninių verčių taikyti negalima:

—	dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,

—	varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1, arba, jeigu tai reikalavimuose (7) nurodytos transporto priemonės arba transporto priemonės, registruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose (7) nurodytos datos –

—	1,5 m-1 (6).

c)	Iš nuotolinio matavimo įranga nustatytų rezultatų matyti, kad yra reikšmingas reikalavimų neatitikimas.

(1) 48 % vertė taikoma transporto priemonėms, kurių stabdžių sistema neturi ABS įtaiso arba kurių tipas buvo patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

(2) 45 % vertė taikoma po 1988 m. įregistruotoms transporto priemonėms arba nuo dienos, nurodytos reglamentuose () (taikoma vėlesnė data).

(3) 43 % vertė taikoma puspriekabėms ir priekaboms su grąžulu, įregistruotoms po 1998 m. ar nuo datos, nurodytos reglamentuose () (taikoma vėlesnė data).

(4) 2,2 m/s2 – galioja N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms.

(5) Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB arba vėliau, I priedo 5.3.1.4 skirsnio A arba B dalyje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2002 m. liepos 1 d.

(6) Tipas patvirtintas laikantis Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje nustatytų apribojimų su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB, ar vėlesniais pakeitimais; Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 ar C eilutės apribojimų su pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/96/EB, ar vėlesniais pakeitimais arba pirmą kartą įregistruota ar pradėta eksploatuoti po 2008 m. liepos 1 d.

(7) “Reikalavimai” nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimais, galiojančiais pirmą kartą registruojant ar pirmą kartą pradedant eksploatuoti, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies nacionalinės teisės aktais.“

8.7.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/47

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/48/ES

2010 m. liepos 5 d.

kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Siekiant saugaus eismo keliuose, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslų svarbu užtikrinti, kad naudojamos transporto priemonės būtų tinkamai prižiūrimos ir tikrinamos, kad per visą jų naudojimo laiką būtų išsaugotos ir pernelyg nepablogėtų jų eksploatacinės savybės, nustatytos tvirtinant tipą.

(2)	Turėtų būti nustatyti ir su technine pažanga suderinti Direktyvos 2009/40/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai ir metodai, siekiant be pernelyg didelių išlaidų pagerinti motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą Europos Sąjungoje.

(3)	Turėtų būti atsižvelgta į projektų „Autofore“ (2) ir „Idelsy“ (3), kuriuos įgyvendinant neseniai vertintos galimos techninių apžiūrų pasirinktys, išvadas ir atviro dialogo su suinteresuotosiomis šalimis rezultatus.

(4)	Atsižvelgiant į dabartinį transporto priemonių technologijų lygį, į tikrintinų pozicijų sąrašą reikia įtraukti naujausias elektronines sistemas.

(5)	Siekiant geriau suderinti technines apžiūras, turėtų būti nustatyti kiekvienos tikrinamos pozicijos techninės apžiūros metodai.

(6)	Siekiant palengvinti tolesnį derinimą ir užtikrinti standartų nuoseklumą, turėtų būti parengtas neišsamus visų tikrinamų pozicijų pagrindinių trūkumų sąrašas, koks jau yra parengtas stabdžių sistemoms.

(7)	Atliekant techninę apžiūrą turėtų būti tikrinamos visos pozicijos, susijusios su konkrečia tikrinamos transporto priemonės konstrukcija ir įranga. Todėl prireikus turėtų būti nustatyti specialūs reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų transporto priemonėms.

(8)

Direktyvos 2009/40/EB 5 straipsnio e punkte nustatytą reikalavimą atlikti periodines technines apžiūras valstybės narės nustatė ir kitų kategorijų transporto priemonėms. Siekiant geriau suderinti technines apžiūras, turėtų būti nustatyti šių kategorijų transporto priemonėms taikytini metodai ir standartai. Techninės apžiūros turėtų būti atliekamos taikant šiuolaikinius metodus bei įrangą ir nenaudojant įrankių kurioms nors transporto priemonės dalims išardyti arba išimti.

(9)

Be pozicijų, susijusių su sauga, saugumu ir aplinkos apsauga, per techninę apžiūrą turi būti patikrinti ir transporto priemonės identifikavimo duomenys, kad būtų galima užtikrinti tinkamų apžiūrų atlikimą ir standartų taikymą siekiant užregistruoti techninės apžiūros rezultatus ir užtikrinti kitų teisinių reikalavimų laikymąsi.

(10)	Siekiant sudaryti geresnes sąlygas vidaus rinkos veikimui ir patobulinti techninės apžiūros metodus, techninės apžiūros rezultatai turėtų būti pateikti techninės apžiūros pažymoje, nurodant tam tikrus pagrindinius duomenis.

(11)	Būtina toliau plėtoti alternatyvias techninių apžiūrų procedūras transporto priemonių su dyzeliniais varikliais būklei patikrinti, ypač dėl NOx ir kietųjų dalelių, atsižvelgiant į naujas papildomo teršalų apdorojimo sistemas.

(12)	Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros suderinimo su technikos pažanga komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2009/40/EB 7 straipsnį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/40/EB II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini laikantis šios direktyvos, įsigaliotų ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d., išskyrus II priedo 3 dalies nuostatas, kurios įsigalioja 2013 m. gruodžio 31 d. Apie tokių teisės aktų įsigaliojimą valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai.

Priimdamos minėtas nuostatas, valstybės narės jose pateikia nuorodą į šią direktyvą arba tokią nuorodą pateikia jas oficialiai skelbdamos. Valstybės narės nustato nuorodos teikimo tvarką.

2. Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 141, 2009 6 6, p. 12.

(2) Transporto priemonių techninės apžiūros reikalavimų įgyvendinimo Europos Sąjungoje galimybių tyrimas „Autofore“, http://ec.europa.eu/transport/roadsafety/publications/projectfiles/autofore_en.htm

(3) Viešajai transporto informacijai skirtų transporto priemonių elektroninių sistemų diagnozės iniciatyva „Idelsy“, http://ec.europa.eu/transport/roadsafety/publications/projectfiles/idelsy_en.htm

PRIEDAS

Direktyvos 2009/40/EB II priedas keičiamas taip:

„II PRIEDAS

PRIVALOMA TVARKA TIKRINAMOS POZICIJOS

TURINYS

Įvadas

2.	Patikros apimtis

3.	Techninės apžiūros pažyma

4.	Minimalūs patikros reikalavimai

0.	Transporto priemonės identifikavimo duomenys

1.	Stabdymo įranga

2.	Vairo mechanizmas

Matomumas

4.	Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga

5.	Tiltai, ratai, padangos ir pakaba

6.	Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai

7.	Kita įranga

8.	Neigiami veiksniai

9.	Papildomos M2, M3 kategorijų keleivinių transporto priemonių apžiūros

1. ĮVADAS

Šiame priede nustatomos transporto priemonės sistemos ir sudedamosios dalys, kurias reikia patikrinti, išsamiai aprašomas jų tikrinimo metodas ir kriterijai, taikytini nustatant, ar transporto priemonės būklė yra priimtina.

Jeigu pagal toliau pateikiamą tikrintinų pozicijų sąrašą nustatoma, kad transporto priemonė turi trūkumų, valstybių narių atsakingos institucijos privalo patvirtinti transporto priemonės naudojimo iki kitos techninės apžiūros sąlygų nustatymo tvarką.

Atliekant techninę apžiūrą būtina patikrinti bent toliau nurodytas pozicijas, jeigu jos susijusios su atitinkamoje valstybėje narėje tikrinamos transporto priemonės įranga.

Šios techninės apžiūros turėtų būti atliekamos taikant šiuolaikinius metodus bei įrangą ir nenaudojant įrankių kurioms nors transporto priemonės dalims išardyti arba išimti.

Atliekant periodines technines apžiūras privaloma patikrinti visas nurodytas pozicijas, išskyrus pažymėtas kryželiu (X); pastarosios pozicijos yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, tačiau nėra labai svarbios atliekant periodinę techninę apžiūrą.

Į trūkumus neatsižvelgiama, jeigu jie susiję su reikalavimais, nenurodytais susijusiuose transporto priemonių patvirtinimo teisės aktuose, galiojančiuose pirmą kartą jas registruojant arba pradedant naudoti, arba su modifikavimo reikalavimais.

Jeigu nurodyta, kad patikros metodas yra vizuali apžiūra, tai reiškia, kad be vizualios apžiūros tikrintojas, jeigu galima, taip pat turėtų pamėginti jas valdyti, įvertinti triukšmą arba taikyti kitas tinkamas patikros priemones nenaudodamas įrankių.

2. PATIKROS APIMTIS

Atliekant patikrą būtina patikrinti bent toliau nurodytas pozicijas, jeigu jos yra susijusios su tikrinamoje transporto priemonėje sumontuota įranga:

0.	transporto priemonės identifikavimo duomenys;

1.	stabdymo įranga;

2.	vairo mechanizmas;

3.	matomumas;

4.	apšvietimo įranga ir elektros sistemos sudedamosios dalys;

5.	tiltai, ratai, padangos, pakaba;

6.	važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai;

7.	kita įranga;

8.	neigiami veiksniai;

9.	papildomos M2 ir M3 kategorijų keleivinių transporto priemonių apžiūros.

3. TECHNINĖS APŽIŪROS PAŽYMA

Transporto priemonės valdytojui arba vairuotojui turi būti raštu pranešta apie trūkumus, techninės apžiūros rezultatą ir teisines pasekmes.

Techninės apžiūros pažymose, išduodamose atlikus privalomą periodinę transporto priemonės techninę apžiūrą, pateikiami bent šie duomenys:

1.	transporto priemonės identifikavimo numeris;

2.	registracijos numeris ir registracijos valstybės ženklas;

3.	techninės apžiūros vieta ir data;

4.	ridos skaitiklio rodmenys atliekant techninę apžiūrą, jeigu tokie yra;

5.	transporto priemonės klasė, jeigu ji nustatyta;

6.	nustatyti trūkumai (rekomenduojama taikyti šio priedo 5 punkto skaičių seką) ir jų kategorija;

7.	bendras transporto priemonės įvertinimas;

8.	kitos periodinės techninės apžiūros data (jeigu ši informacija neteikiama kitokiu būdu);

9.	patikros organizacijos pavadinimas ir už techninę apžiūrą atsakingo tikrintojo parašas arba tapatybės duomenys.

4. MINIMALŪS PATIKROS REIKALAVIMAI

Atliekant techninę apžiūrą būtina patikrinti bent toliau nurodytas pozicijas ir taikyti toliau nurodytus standartus ir metodus. Trūkumai – tai gedimų, kurie gali būti nustatyti, pavyzdžiai.

Pozicija

Metodas

Trūkumai

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.	Registracijos numerio ženklai (jeigu būtina pagal reikalavimus (8)

Vizuali apžiūra

a)	Nėra numerio ženklo (-ų) arba jis (jie) taip netvirtai pritvirtintas (-i), kad gali nukristi.

b)	Nėra užrašo arba jis neįskaitomas.

c)	Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

0.2.	Transporto priemonės važiuoklės numeris ir (arba) serijos numeris

Vizuali apžiūra

a)	Nėra arba neįmanoma rasti.

b)	Ne visas, neįskaitomas.

c)	Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

1. STABDYMO ĮRANGA

1.1.	Mechanizmo būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pamina, rankinio stabdžio svirties ašis

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos išjungus variklį.

a)	Ašis pernelyg sunkiai valdoma.

b)	Pernelyg didelis nusidėvėjimas arba per daug laisva.

1.1.2.

Paminos ir (arba) rankinės svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos išjungus variklį.

a)	Pernelyg didelė arba nepakankama laisvoji eiga.

b)	Atleistas stabdžių valdiklis negrįžta į pradinę padėtį.

c)	Ant stabdžių paminos nėra apsaugos nuo slydimo, apsauga prastai pritvirtintina arba glotniai nusidėvėjusi.

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

Įprastu darbiniu slėgiu veikiančių sudedamųjų dalių vizuali apžiūra. Tikrinamas laikas, per kurį vakuuminis siurblys arba kompresorius ima veikti saugiu darbiniu režimu, ir įspėjamojo įtaiso, daugiakanalio apsauginio vožtuvo ir viršslėgio vožtuvo veikimas.

a)	Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba jeigu manometro rodmenys ties pavojinga riba) oro slėgio arba vakuumo nepakanka nors dviem stabdymams atlikti.

b)	Pernelyg ilgas oro slėgio arba vakuumo, kurių reikia saugiam darbiniam režimui pasiekti, susidarymo laikas (8).

c)	Neveikia daugiakanalis apsauginis vožtuvas arba viršslėgio vožtuvas.

d)	Pastebimą slėgio kritimą sukeliantis oro nutekėjimas arba girdimas oro nutekėjimas.

e)	Išorinis apgadinimas, galintis turėti įtakos stabdžių sistemai.

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Veikimo patikrinimas

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

1.1.5.

Rankinio stabdžio valdymo vožtuvas

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Sulūžęs, pažeistas arba pernelyg susidėvėjęs valdymo įtaisas.

b)	Nepatikimas vožtuvo valdymas arba nepatikimas vožtuvas.

c)	Išklibusios jungtys arba nutekėjimas sistemoje.

d)	Veikimas netinkamas.

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Netinkamas reketinio mechanizmo įtvirtinimas.

b)	Pernelyg didelis svirties ašies arba reketinio mechanizmo susidėvėjimas.

c)	Pernelyg didelė svirties eiga, iš kurios galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

d)	Valdiklio nėra, valdiklis pažeistas arba neveikia.

e)	Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (pneumatiniai skirstytuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Čiaupas pažeistas arba oro nutekėjimas per didelis.

b)	Per didelis alyvos nutekėjimas iš kompresoriaus.

c)	Čiaupas nesaugus arba netinkamai įrengtas.

d)	Hidraulinių stabdžių skysčio nutekėjimas.

1.1.8.

Priekabų stabdžių (elektrinių ir pneumatinių) movos

Atjungiama ir prijungiama stabdymo sistemos mova, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės.

a)	Sugadintas čiaupas arba automatinio sandarinimo vožtuvas.

b)	Čiaupas arba vožtuvas nesaugus ar netinkamai įrengtas.

c)	Per didelis nutekėjimas.

d)	Netinkamas veikimas.

1.1.9.

Suspausto oro balionas

Vizuali apžiūra

a)	Balionas apgadintas, pažeistas korozijos arba nesandarus.

b)	Neveikia išleidimo čiaupas.

c)	Balionas nesaugus arba netinkamai įrengtas.

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvo dalys, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Stiprintuvo mechanizmas sugadintas arba neveikia.

b)	Pagrindinis cilindras sugadintas arba nesandarus.

c)	Pagrindinis cilindras nepatikimas.

d)	Trūksta stabdžių skysčio.

e)	Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

f)	Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

g)	Netiksliai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Didelis gedimo arba įtrūkimo pavojus.

b)	Nutekėjimas iš vamzdelių arba jungčių.

c)	Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos.

d)	Vamzdeliai pasislinkę.

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Didelis gedimo arba įtrūkimo pavojus.

b)	Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susuktos arba per trumpos.

c)	Nutekėjimas iš žarnelių arba jungčių.

d)	Žarnelių išsipūtimas veikiant slėgiui.

e)	Žarnelių akytumas.

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

Vizuali apžiūra

a)	Antdėklas arba trinkelė per daug susidėvėję.

b)	Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra antdėklo arba trinkelės.

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

Vizuali apžiūra

a)	Būgnas arba diskas per daug susidėvėjęs, per daug subraižytas, įtrūkęs, nepatikimas arba suskilęs.

b)	Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra būgno arba disko.

d)	Tvirtinimo detalės nepatikimos.

1.1.15.

Stabdžių lynai, stabdžių trauklės, svirtys, jungtys

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Lynas pažeistas arba susisukęs.

b)	Sudedamoji dalis per daug susidėvėjusi ar pažeista korozijos.

c)	Lynas, stabdžių trauklė arba jungtis nepatikimi.

d)	Lyno kanalas pažeistas.

e)	Stabdžių sistemos laisvo judėjimo sutrikimas.

f)	Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad susidėvėjimas per didelis.

1.1.16.

Stabdžių pavaros (įskaitant stabdžių tampriuosius elementus arba hidraulinius cilindrus)

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Pavara įtrūkusi arba pažeista.

b)	Nutekėjimas iš pavaros.

c)	Pavara nepatikimai arba netinkamai įrengta.

d)	Pavara labai pažeista korozijos.

e)	Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

f)	Nėra purvasargių arba jie labai pažeisti.

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a)	Neįjungtas.

b)	Jungtis netinkamai sureguliuota.

c)	Reguliatorius užsikirtęs arba neveikia.

d)	Nėra reguliatoriaus.

e)	Nėra informacinės lentelės.

f)	Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų (8).

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

Vizuali apžiūra

a)	Reguliatorius pažeistas, įstrigęs arba jo eiga neįprasta, per didelis susidėvėjimas arba neteisingas sureguliavimas.

b)	Reguliatorius sugadintas.

c)	Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

1.1.19.

Patvarioji stabdymo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

Vizuali apžiūra

a)	Nepatikimos jungtys arba įrengimas.

b)	Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos nėra.

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungiama stabdymo sistemos mova, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės.

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

Vizuali apžiūra

a)	Kiti sistemos įtaisai (pvz., aušinimo skysčio siurblys, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

b)	Oro arba aušinimo skysčio nutekėjimas.

c)	Nepatikimas arba netinkamas sudedamųjų dalių įrengimas.

d)	Netinkamas sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas (1)

1.1.22.

Bandomosios jungtys (jeigu sumontuotos arba turi būti sumontuotos)

Vizuali apžiūra

Nėra.

b)	Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios.

1.2.	Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

Patikrą atliekant ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu tai neįmanoma, patikrą atliekant kelyje, palaipsniui didinama ir pasiekiama didžiausia stabdymo jėga.

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito ant to paties tilto sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

d)	Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

e)	Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

1.2.2.

Veiksmingumas

Patikra ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jos naudoti negalima, patikra kelyje naudojant įrašomąjį stabdymo pagreičio matuoklį. Transporto priemonės arba priekabos, kurių didžiausia leistina masė didesnė kaip 3 500 kg, turi būti tikrinamos pagal ISO 21069 standartus arba taikant lygiaverčius metodus.

Patikros kelyje turėtų būti atliekamos sausame, lygiame ir tiesiame kelyje.

Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius.

Įsigaliojus šiai direktyvai pirmą kartą registruojamos transporto priemonės

—	N1 kategorija 50 %

—	M1 kategorija 58 %

—	M2 ir M3 kategorijos 50 %

—	N2 ir N3 kategorijos 50 %

—

O2 (XX) (10), O3 ir O4 kategorijos:

—	puspriekabės 45 %

—	priekabos su grąžulu 50 %

Iki šios direktyvos įsigaliojimo įregistruotos transporto priemonės

N1 kategorija 45 %

M1, M2 ir M3 kategorijos 50 % (2)

N2 ir N3 kategorijos 43 % (3)

O2 (XX) (10), O3 ir O4 kategorijos 40 % (4)

Kitos kategorijos (XX) (10):

—

L kategorijos (abu stabdžiai)

—	L1e kategorija 42 %

—	L2e ir L6e kategorijos 40 %

—	L3e kategorija 50 %

—	L4e kategorija 46 %

—	L5e ir L7e kategorija 44 %

—

L kategorijos (užpakalinio rato stabdys)

—	visos kategorijos: 25 %

1.3.	Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu atitinka atskiros sistemos reikalavimus)

1.3.1.

Veikimas

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinio stabdymo sistemos, taikomas 1.2.1 punkte nurodytas metodas.

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito ant to paties tilto sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

1.3.2.

Veiksmingumas

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinio stabdymo sistemos, taikomas 1.2.2 punkte nurodytas metodas.

Stabdymo jėga nesiekia 50 % (5). darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę, arba, jeigu tai puspriekabės, leidžiamą bendrą ašių apkrovą

(išskyrus L1e ir L3e kategorijų transporto priemones).

1.4.	Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

Stabdoma atliekant patikrą ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo ir (arba) atliekant patikrą kelyje ir naudojant stabdymo pagreičio matuoklį.

Stabdžius tikrinant kelyje, neveikia vienos pusės stabdžiai, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

1.4.2.

Veiksmingumas

Tikrinama ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba kelyje, naudojant rodomąjį arba įrašomąjį stabdymo pagreičio matuoklį arba transporto priemonei stovint ant nuožulnaus paviršiaus, kurio nuolydžio kampas yra žinomas. Jeigu įmanoma, krovininės transporto priemonės turėtų būti tikrinamos pakrautos.

Visų transporto priemonių stabdymo veiksmingumas, atsižvelgiant į jų didžiausią leidžiamą masę, mažesnis kaip 16 %, arba, jeigu tai motorinės transporto priemonės, mažesnis kaip 12 %, atsižvelgiant į leidžiamą bendrą transporto priemonės masę (taikoma didesnioji masės vertė).

(išskyrus L1e ir L3e kategorijų transporto priemones).

1.5.	Patvariosios stabdymo sistemos veikimas

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, patikrinimas, ar sistema veikia.

a)	Stabdymo veiksmingumas didėja netolygiai (netaikoma stabdymo varikliu sistemoms).

b)	Sistema neveikia.

1.6.	Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikra

a)	Blogai veikia įspėjamasis įtaisas.

b)	Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai.

c)	Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

d)	Pažeisti laidai.

e)	Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

1.7.	Elektroninė stabdymo sistema (EBS)

Vizuali įspėjamojo įtaiso apžiūra

a)	Blogai veikia įspėjamasis įtaisas.

b)	Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai.

2. VAIRO MECHANIZMAS

2.1.	Mechanizmo būklė

2.1.1.

Vairo mechanizmo būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad ratai neliestų žemės arba būtų pastatyti ant sukamųjų stovų, vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali vairo mechanizmo veikimo apžiūra.

a)	Nelygus mechanizmo veikimas.

b)	Vairo velenas deformuotas arba atsiradę jo atplaišų.

c)	Per didelis vairo veleno nusidėvėjimas.

d)	Per laisvas vairo veleno judėjimas.

e)	Nutekėjimas.

2.1.2.

Vairo kolonėlės įtvirtinimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis arba išilginis vairas sukiojami pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją, arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga. Vizuali vairo kolonėlės pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra.

a)	Vairo kolonėlė netinkamai pritvirtinta.

b)	Padidėjusios važiuoklėje esančios tvirtinimo angos.

c)	Nėra tvirtinimo varžtų arba jie sutrūkę.

d)	Suskilusi vairo kolonėlė.

2.1.3.

Vairo mechanizmo jungčių būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją, arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga. Vizuali vairo mechanizmo sudedamųjų dalių apžiūra, ieškant susidėvėjusių, sutrūkusių arba nepatikimų sudedamųjų dalių.

a)	Sudedamosios dalys, kurios turėtų būti pritvirtintos, juda viena kitos atžvilgiu.

b)	Per didelis jungčių nusidėvėjimas.

c)	Sutrūkusios arba deformuotos sudedamosios dalys.

d)	Nėra įtvirtinimo įtaisų.

e)	Sudedamosios dalys (pvz., skersinė svirtis arba trauklė) nesureguliuotos.

f)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

g)	Nėra purvasargių, jie pažeisti arba labai susidėvėję.

2.1.4.

Vairo mechanizmo jungčių veikimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, ir įjungus variklį (vairo stiprintuvą), vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali jungčių judėjimo apžiūra.

a)	Judanti vairo mechanizmo jungtis liečia stacionarią važiuoklės dalį.

b)	Neveikia vairo mechanizmo ribotuvai arba jų nėra.

2.1.5.

Vairo stiprintuvas

Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra nuotėkų, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matomas). Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema.

a)	Skysčio nutekėjimas.

b)	Trūksta skysčio.

c)	Mechanizmas neveikia.

d)	Mechanizmas sutrūkęs arba nepatikimas.

e)	Sudedamosios dalys nesureguliuotos arba kliudo kitoms dalims.

f)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

g)	Lynai ir (arba) žarnelės pažeisti arba per daug paveikti korozijos.

2.2.	Vairaratis, vairo kolonėlė ir išilginis vairas

2.2.1.

Vairaračio arba išilginio vairo būklė

Ratams remiantis į žemę, vairaratis lenkiamas į šonus nuo kolonėlės, lengvai spaudžiamas žemyn ir traukiamas aukštyn. Vizuali laisvumo apžiūra.

a)	Vairaračio judėjimas kolonėlės atžvilgiu, iš kurio galima spręsti, kad tvirtinimas nepakankamas.

b)	Ant vairaračio stebulės nėra tvirtinimo įtaiso.

c)	Vairaračio stebulės, rato arba strypų sutrūkimas arba laisvumas.

2.2.2.

Vairo kolonėlė arba apkaba ir šakės

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonė remtųsi į žemę, vairaratis stumiamas ir traukiamas išilgai kolonėlės, vairaratis arba išilginis vairas įvairiomis kryptimis stumiamas į šoną nuo kolonėlės arba šakių. Vizuali laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės apžiūra.

a)	Per didelė laisvoji vairaračio vidurinės dalies eiga aukštyn arba žemyn.

b)	Per didelė kolonėlės viršutinės dalies laisvoji radialinė eiga kolonėlės ašies atžvilgiu.

c)	Lanksčiosios movos susidėvėjusios.

d)	Sugadinti tvirtinimo įtaisai.

e)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

2.3.	Vairo mechanizmo laisvumas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės svoris tektų ratams, įjungus variklį, jeigu tai transporto priemonė su vairo stiprintuvu, ir ratus nustačius tiesiai į priekį, vairaratis lengvai sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją kiek įmanoma, bet nepasukant ratų. Vizuali laisvosios eigos apžiūra.

Pernelyg didelė vairo mechanizmo laisvoji eiga (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį vairaračio skersmens arba neatitinka reikalavimų (8).

2.4.	Ratų sureguliavimas (X) (9)

Naudojant tinkamą įrangą tikrinamas vairuojamųjų ratų sureguliavimas.

Sureguliavimas neatitinka transporto priemonės gamintojo duomenų arba reikalavimų (8).

2.5.	Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma

Vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialų ratų laisvumo nustatymo prietaisą

a)	Sudedamoji dalis pažeista arba įtrūkusi.

b)	Per didelis laisvumas.

c)	Sugadinti tvirtinimo įtaisai.

2.6.	Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)

Vizuali apžiūra ir vairaračio kampo bei ratų kampo suderinamumo patikra įjungiant ir išjungiant variklį

a)	EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

b)	Vairaračio ir ratų kampai nesuderinti.

c)	Vairo stiprintuvas neveikia.

3. MATOMUMAS

3.1.	Matymo laukas

Vizuali apžiūra sėdint ant vairuotojo sėdynės

Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą priekyje arba šonuose.

3.2.	Stiklo būklė

Vizuali apžiūra

a)	Stiklas arba permatomas skydas suskilęs arba neskaidrus (jeigu leidžiama naudoti).

b)	Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindimąją arba tonuotą plėvelę) neatitinka reikalavimų nuostatų (8) (XX) (10).

c)	Stiklas arba permatomas skydas netinkamos būklės.

3.3.	Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai

Vizuali apžiūra

a)	Veidrodžio arba įtaiso nėra arba jie neatitinka reikalavimų (8).

b)	Veidrodis arba įtaisas neveikia, pažeistas, blogai įtvirtintas arba nepatikimas.

3.4.	Priekiniai valytuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Valytuvai neveikia arba jų nėra.

b)	Nėra valytuvo mentės arba ji akivaizdžiai sugadinta.

3.5.	Priekinio stiklo plovikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Plovikliai veikia netinkamai.

3.6.	Apipūtimo sistema (X) (9)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Sistema neveikia arba akivaizdžiai sugedusi.

4. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1.	Priekiniai žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Šviečia netinkamai arba nešviečia, sugedęs šviesos šaltinis arba jo nėra.

b)	Sugedusi projekcijos sistema (atšvaitai ir sklaidytuvai) arba jos nėra.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.1.2.

Sureguliavimas

Naudojant priekinio žibinto reguliavimo įtaisą arba ekraną nustatoma kiekvieno priekinio žibinto skleidžiamos artimosios šviesos horizontalioji kryptis.

Priekinio žibinto kryptis neatitinka reikalavimuose nustatytų ribų (8).

4.1.3.

Jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Jungikliai neveikia arba neatitinka reikalavimų (8) (dėl vienu metu šviečiančių žibintų skaičiaus).

b)	Reguliavimo įtaisas veikia netinkamai.

4.1.4.

Reikalavimų laikymasis (8).

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

b)	Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra produktų, akivaizdžiai mažinančių šviesos ryškumą arba keičiančių jos spalvą.

c)	Netinkamas šviesos šaltinis ir žibintas.

4.1.5.

Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikra

a)	Įtaisas neveikia.

b)	Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti sėdint ant vairuotojo sėdynės.

4.1.6.

Priekinio žibinto valymo įrenginys (jeigu privalomas)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikra

Įtaisas neveikia.

4.2.	Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, išilginio ir skersinio kontūro gabarito žibintai

4.2.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.2.2

Jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

b)	Reguliavimo įtaisas veikia netinkamai.

4.2.3.

Reikalavimų laikymasis (8).

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

b)	Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra produktų, mažinančių šviesos ryškumą arba keičiančių jos spalvą.

4.3.	Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.3.2.

Jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

b)	Reguliavimo įtaisas veikia netinkamai.

4.3.3.

Reikalavimų laikymasis (8).

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

4.4.	Posūkių ir pavojaus signalo žibintai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.4.2.

Jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.4.3.

Reikalavimų laikymasis (8).

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Mirksėjimo dažnis neatitinka reikalavimų (8).

4.5.	Priekiniai ir galiniai priešrūkiniai žibintai

4.5.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.5.2.

Sureguliavimas (X) (9)

Įjungus ir valdant žibinto reguliavimo įtaisą

Priekinis priešrūkinis žibintas nehorizontaliai sureguliuotas, kai apšvietimas turi ribinę liniją.

4.5.3.

Jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.5.4.

Reikalavimų laikymasis (8).

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8)

b)	Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8)

4.6.	Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.6.2.

Reikalavimų laikymasis (8)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

b)	Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.6.3.

Jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.7.	Galinio registracijos numerio ženklo apšvietimo žibintai

4.7.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Žibintas šviečia tiesiai į galą.

b)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.7.2.

Reikalavimų laikymasis (8)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.8.	Atšvaitai, matomumo gerinimo (atspindimieji) ženklai ir galo ženklinimo skydeliai

4.8.1.

Būklė

Vizuali apžiūra

a)	Atspindėjimo įranga sugedusi arba pažeista.

b)	Atšvaitas blogai pritvirtintas.

4.8.2.

Reikalavimų laikymasis (8)

Vizuali apžiūra

Įtaisas, jo atspindima spalva arba padėtis neatitinka reikalavimų (8).

4.9.	Apšvietimo įrangoje privalomos įrengti signalinės lemputės

4.9.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Neveikia.

4.9.2.

Reikalavimų laikymasis (8)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Neatitinka reikalavimų (8).

4.10.

Elektros jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės

Vizuali apžiūra – jeigu įmanoma, patikrinamas jungties elektros perdavimo tęstinumas.

a)	Stacionarios sudedamosios dalys blogai pritvirtintos.

b)	Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

c)	Priekabos arba vilkiko elektros jungtys veikia netinkamai.

4.11.

Elektros instaliacija

Vizuali apžiūra transporto priemonei stovint virš duobės arba ant keltuvo, tam tikrais atvejais – ir variklio skyriaus apžiūra.

a)	Laidai nesaugūs arba netinkamai įtvirtinti.

b)	Laidai susidėvėję.

c)	Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

4.12.

Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai (X) (9)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

b)	Lamp operaŽibintas veikia ne pagal reikalavimus (8).

c)	Žibintas arba atšvaitas blogai pritvirtintas.

4.13.

Baterija (-os)

Vizuali apžiūra

Nesaugi.

b)	Nesandari.

c)	Jungiklis sugedęs (jeigu privaloma).

d)	Saugikliai sugedę (jeigu privaloma).

e)	Vėdinimas netinkamas (jeigu jis privalomas).

5. TILTAI, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1.

Tiltai

5.1.1.

Tiltai

a)	Tiltas sutrūkęs arba deformuotas.

b)	Tiltas nepatikimai privirtintas prie transporto priemonės.

c)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.1.2.

Ašigaliai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia ir šonine jėga ir stebimas judėjimas tarp tilto sijos ir ašigalio.

a)	Ašigalis sutrūkęs.

b)	Per didelis lankstinio piršto ir (arba) įvorių nusidėvėjimas.

c)	Per didelis judėjimas tarp ašigalio ir tilto sijos.

d)	Ašigalio kaištis išklibęs.

5.1.3.

Ratų guoliai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas judinamas arba veikiamas vertikalia ir šonine jėga ir stebimas rato judėjimas į viršų ašigalio atžvilgiu

a)	Per didelis rato guolio laisvumas.

b)	Rato guolis per standus, užstrigęs.

5.2.	Ratai ir padangos

5.2.1.

Rato stebulė

Vizuali apžiūra

a)	Nėra rato veržlių arba varžtų arba jie išklibę.

b)	Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista.

5.2.2.

Ratai

Abiejų kiekvieno rato pusių vizuali apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo

a)	Įtrūkimai arba prastas suvirinimas.

b)	Netinkamai įrengti padangų tvirtinimo žiedai.

c)	Ratas labai deformuotas arba nusidėvėjęs.

d)	Rato dydis arba tipas neatitinka reikalavimų (8), todėl ratas yra nesaugus kelyje.

5.2.3.

Padangos

Visos padangos vizuali apžiūra sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal.

a)	Padangos dydis, leidžiama apkrova, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų (8), todėl padanga yra nesaugi kelyje.

b)	Ant to paties tilto arba ant dvigubų ratlankių sumontuotos skirtingo dydžio padangos.

c)	Ant to paties tilto sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir diagonalinė).

d)	Dideli padangų pažeidimai arba įpjovimai.

e)	Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų (8).

f)	Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis.

g)	Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų (8).

h)	Oro slėgio kontrolės sistema veikia blogai arba akivaizdžiai neveikia.

5.3.	Pakabos sistema

5.3.1.

Spyruoklės ir stabilizatoriai

a)	Nepatikimas spyruoklių tvirtinimas prie važiuoklės arba tilto.

b)	Spyruoklės sudedamoji dalis pažeista arba įtrūkusi.

c)	Nėra spyruoklės.

d)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.3.2.

Amortizatoriai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialią įrangą, jeigu tokia yra.

a)	Nepatikimas amortizatorių tvirtinimas prie važiuoklės arba tilto.

b)	Pažeistas amortizatorius su nutekėjimo arba gedimo požymiais.

5.3.2.1

Amortizavimo veiksmingumo patikra (X) (9)

Naudojant specialią įrangą nustatomi kairės bei dešinės pusės skirtumai ir (arba) gamintojų pateiktos absoliučios vertės.

a)	Didelis kairės ir dešinės pusių skirtumas.

b)	Neužtikrinamos nustatytos minimalios vertės.

5.3.3.

Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys

a)	Nepatikimas sudedamosios dalies tvirtinimas prie važiuoklės arba tilto.

b)	Sudedamoji dalis pažeista, įtrūkusi arba per daug paveikta korozijos.

c)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.3.4.

Pakabos lankstai

a)	Per didelis lankstinio piršto ir (arba) įvorių nusidėvėjimas arba per didelis pakabos lankstų nusidėvėjimas

b)	Nėra purvasargių arba jie labai susidėvėję.

5.3.5.

Pneumatinė pakaba

Vizuali apžiūra

a)	Sistema neveikia.

b)	Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui.

c)	Girdimas nutekėjimas iš sistemos.

6. VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1.	Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra

a)	Sutrūkusios arba deformuotos šoninės arba skersinės dalys.

b)	Nesaugios tvirtinamosios plokštės arba tvirtinimo įtaisai.

c)	Per didelis korozijos poveikis, turintis įtakos mazgo tvirtumui.

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra

a)	Nesaugi arba nesandari išmetimo sistema.

b)	Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka dūmų.

6.1.3.

Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius)

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra; jeigu tai SND arba SGD sistemos, naudojami nutekėjimo nustatymo prietaisai.

a)	Bakas arba vamzdeliai nesaugūs.

b)	Degalų nutekėjimas, nėra degalų bako dangtelio arba jis neveiksmingas.

c)	Pažeisti arba nutrinti vamzdeliai.

d)	Degalų čiaupas (jei privalomas) veikia netinkamai.

Gaisro pavojus dėl:

—	degalų nutekėjimo,

—	netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos,

—	variklio skyriaus būklės.

f)	SND, SGD arba vandenilio sistema neatitinka reikalavimų (8).

6.1.4.

Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo

Vizuali apžiūra

a)	Laisvumas arba pažeidimas, dėl kurių gali būti patirta sužalojimų užkliudžius arba susidūrus.

b)	Įtaisas akivaizdžiai neatitinka reikalavimų (8).

6.1.5.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas)

Vizuali apžiūra

a)	Tvirtinimo įtaisas netinkamos būklės.

b)	Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs arba nepatikimas.

c)	Atsarginis ratas blogai pritvirtintas prie tvirtinamojo įtaiso ir gali nukristi.

6.1.6.

Sukabinimo įtaisai ir vilkimo įranga

Nusidėvėjimo ir tinkamo veikimo vizuali apžiūra, ypatingą dėmesį skiriant įrengtiems saugos įtaisams ir (arba) naudojant matuoklius

a)	Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi.

b)	Per didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas.

c)	Sugadinti tvirtinimo įtaisai.

d)	Nėra saugos įtaisų arba jie netinkamai veikia.

e)	Neveikia indikatorius.

f)	Uždengtas registracijos numerio ženklas arba kuris nors žibintas (nenaudojamas).

g)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

6.1.7.

Pavara

Vizuali apžiūra

a)	Išklibę tvirtinimo varžtai arba jų nėra.

b)	Per didelis pavaros veleno guolių nusidėvėjimas.

c)	Per didelis universaliųjų jungčių nusidėvėjimas.

d)	Susidėvėjusios lanksčiosios movos.

e)	Velenas pažeistas arba sulinkęs.

f)	Guolio korpusas sutrūkęs arba nepatikimas.

g)	Nėra purvasargių arba jie labai susidėvėję.

h)	Neteisėtas jėgos pavaros konstrukcijos pakeitimas.

6.1.8.

Variklio įrengimas

Vizuali apžiūra, bet nebūtinai virš duobės ar ant keltuvo

Susidėvėję, akivaizdžiai labai pažeisti, išklibę arba sutrūkę tvirtinimo įtaisai.

6.1.9

Variklio veikimas

Vizuali apžiūra

a)	Neteisėtai pakeista valdymo įtaiso konstrukcija.

b)	Neteisėtai pakeista variklio konstrukcija.

6.2.	Kabina ir kėbulas

6.2.1.

Būklė

Vizuali apžiūra

a)	Prietaisų skydas arba sudedamoji dalis išklibę arba sugedę, dėl to gali būti patirta sužalojimų.

b)	Nepatikimos kėbulo atramos.

c)	Variklio arba išmetamųjų dujų patekimas.

d)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

6.2.2.

Įrengimas

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra

a)	Kėbulas arba kabina nesaugūs.

b)	Kėbulas ir (arba) kabina nesimetriškai įrengti ant važiuoklės.

c)	Nesaugūs kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių sudedamųjų dalių įtaisai arba jų nėra.

d)	Per daug korozijos pažeistos sudedamųjų kėbulo dalių tvirtinimo vietos.

6.2.3.

Durys ir durų užraktai

Vizuali apžiūra

a)	Durys netinkamai atsidaro arba užsidaro.

b)	Durys gali netikėtai atsidaryti arba atsirakinti.

c)	Nėra durų, vyrių, užraktų arba atramų, šios dalys išklibę arba susidėvėję.

6.2.4.

Dugnas

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra

Dugnas netvirtas arba labai susidėvėjęs

6.2.5.

Vairuotojo sėdynė

Vizuali apžiūra

a)	Sėdynė išklibusi arba pažeista jos konstrukcija.

b)	Blogai veikia reguliavimo mechanizmas.

6.2.6.

Kitos sėdynės

Vizuali apžiūra

a)	Sėdynės prastos būklės arba nepatikimos.

b)	Sėdynės įrengtos nesilaikant reikalavimų (8).

6.2.7.

Vairavimo kontrolės įtaisai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Netinkamai veikia kuris nors kontrolės įtaisas, būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui užtikrinti.

6.2.8.

Kabinos laipteliai

Vizuali apžiūra

a)	Laiptelis arba laiptelio rėmas nepatikimas.

b)	Laiptelis arba rėmas yra tokios būklės, kad jais lipant galima susižeisti.

6.2.9.

Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga

Vizuali apžiūra

a)	Netinkamas kitų įtaisų arba įrangos tvirtinimas.

b)	Kiti įtaisai arba įranga veikia ne pagal reikalavimus (8).

c)	Nutekėjimas iš hidraulinės įrangos.

6.2.10.

Purvasargiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai

Vizuali apžiūra

a)	Nėra, blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos.

b)	Per daug arti rato.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

7. KITA ĮRANGA

7.1.	Saugos diržai ir sagtys, kitos apsaugos sistemos

7.1.1.

Saugos diržų ir sagčių įtvirtinimo saugumas

Vizuali apžiūra

a)	Tvirtinimasis antgalis labai nusidėvėjęs.

b)	Išklibęs įtvaras.

7.1.2.

Saugos diržų ir sagčių būklė

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Nėra privalomo saugos diržo arba jis neįmontuotas.

b)	Saugos diržas pažeistas.

c)	Saugos diržas neatitinka reikalavimų (8).

d)	Saugos diržo sagtis pažeista arba veikia blogai.

e)	Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas arba veikia blogai.

7.1.3.

Saugos diržo įtempimo ribotuvas

Vizuali apžiūra

Įtempimo ribotuvo akivaizdžiai nėra arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

7.1.4.

Saugos diržo įtempimo įtaisai

Vizuali apžiūra

Įtempimo įtaiso akivaizdžiai nėra arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

7.1.5.

Oro pagalvė

Vizuali apžiūra

a)	Oro pagalvių akivaizdžiai nėra arba jos netinkamos naudoti toje transporto priemonėje.

b)	Oro pagalvė akivaizdžiai neveikia.

7.1.6.

Papildomos apsaugos sistemos (angl. SRS)

Vizuali gedimų indikatoriaus lemputės apžiūra

SRS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

7.2.	Gesintuvas (X) (9)

Vizuali apžiūra

Nėra.

b)	Neatitinka reikalavimų (8).

7.3.	Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Įtaisas neužtikrina, kad transporto priemone nebūtų galima važiuoti.

b)	Įtaisas sugadintas, netyčia užsirakina arba užsikerta.

7.4.	Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privaloma)(X) (9)

Vizuali apžiūra

a)	Nėra arba ne visas.

b)	Neatitinka reikalavimų (8).

7.5.	Vaistinėlė (jeigu privaloma)(X) (9)

Vizuali apžiūra

Nėra, nesukomplektuota arba neatitinka reikalavimų (8).

7.6.	Ratų kaiščiai (jeigu privaloma)(X) (9)

Vizuali apžiūra

Nėra arba prastos būklės.

7.7.	Garsinis signalas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Neveikia.

b)	Nepatikimas valdiklis.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

7.8.	Spidometras

Vizuali apžiūra arba patikra važiuojant keliu arba naudojant elektronines priemones

a)	Įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

Neveikia.

c)	Neveikia apšvietimas.

7.9.	Tachografas (jeigu įrengtas arba turi būti įrengtas)

Vizuali apžiūra

a)	Įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

Neveikia.

c)	Sugadintas arba be plombų.

d)	Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti.

e)	Akivaizdūs klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymiai.

f)	Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

7.10.

Greičio ribotuvas (jeigu įrengtas arba turi būti įrengtas)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra, jeigu įrengtas

a)	Įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

b)	Akivaizdžiai neveikia.

c)	Neteisingai nustatytas greitis (jeigu tikrinama).

d)	Sugadintas arba be plombų.

e)	Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti.

f)	Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

7.11.

Ridos skaitiklis (jeigu įrengtas) (X) (9)

Vizuali apžiūra

a)	Akivaizdūs neteisėto reguliavimo (klastojimo) požymiai.

b)	Akivaizdžiai neveikia.

7.12.

Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) (jeigu įrengta arba turi būti įrengta)

Vizuali apžiūra

a)	Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

b)	Pažeisti laidai.

c)	Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

d)	Jungiklis sugadintas arba veikia blogai.

e)	ESC gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

8. NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1.

Triukšmas

8.1.1.

Triukšmo slopinimo sistema

Subjektyvus vertinimas (nebent tikrintojas nusprendžia, kad triukšmo lygis yra ties riba; tada gali būti atliktas stovinčios transporto priemonės triukšmingumo patikrinimas naudojant triukšmo matuoklį).

a)	Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus (8).

b)	Kuri nors triukšmo slopinimo sistemos dalis blogai pritvirtinta, gali nukristi, pažeista, netinkamai sumontuota, jos nėra arba akivaizdžiai pakeista jos konstrukcija ir dėl šių priežasčių gali padidėti triukšmo lygis.

8.2.	Išmetamosios dujos

8.2.1.

Benzinu varomų variklių išmetamosios dujos

8.2.1.1.

Išmetamųjų dujų kontrolės įranga

Vizuali apžiūra

a)	Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų kontrolės įrangos, pakeista jos konstrukcija arba ji akivaizdžiai sugadinta.

b)	Nutekėjimas, galintis turėti įtakos išmetamųjų dujų kiekio matavimams.

8.2.1.2.

Išmetamosios dujos

Matuojama naudojant išmetamųjų dujų analizatorių ir laikantis nustatytų reikalavimų (8). Transporto priemonių, kuriose įrengtos tinkamos įmontuotosios diagnostikos sistemos, dujų išmetimo sistemos veikimo tinkamumas taip pat gali būti tikrinamas ne atliekant išmetamųjų dujų kiekio matavimus, kai variklis veikia laisvąja eiga, o remiantis įmontuotojo diagnostikos prietaiso rodmenimis ir įmontuotosios diagnostikos sistemos veikimo tinkamumo patikromis, laikantis gamintojo nustatytų parengimo rekomendacijų ir kitų reikalavimų (8).

a)	Viena iš dviejų: išmetamųjų dujų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius arba,

jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų dujų kontrolės sistemos:

—	4,5 % arba

—

3,5 %,

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose (8) nurodytą paskirtį;

ii)

transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:

—	varikliui veikiant laisvąja eiga – 0,5 %,

—	varikliui veikiant didelėmis apsukomis – 0,3 % arba

—	varikliui veikiant laisvąja eiga – 0,3 % (6)

—	varikliui veikiant didelėmis apsukomis – 0,2 %

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose1 nurodytą paskirtį. (8).

c)	Lambda vertė nepatenka į intervalą 1 ± 0,03 arba neatitinka gamintojo specifikacijų.

d)	Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra didelių sutrikimų.

8.2.2.

Dyzeliu varomų variklių išmetamosios dujos

8.2.2.1

Išmetamųjų dujų kontrolės įranga

Vizuali apžiūra

a)	Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų kontrolės įrangos arba ji akivaizdžiai sugadinta.

b)	Nutekėjimas, galintis turėti įtakos išmetamųjų dujų kiekio matavimams.

8.2.2.2.

Drumstumas

Transporto priemonėms, registruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.

a)	Išmetamųjų dujų drumstumas matuojamas, kai varikliui leidžiama laisvai greitėti (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą.

Transporto priemonės kondicionavimas prieš tikrinimą:

1.	Transporto priemonės gali būti tikrinamos nekondicionavus, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis įšilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės.

Kondicionavimo reikalavimai:

Variklis turi būti visiškai įšildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C, arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją; arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą.

ii)	Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.

Tikrinimo tvarka:

1.	Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po akceleratoriaus pedalo atleidimo.

2.	Kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu.

Per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sukimosi dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sukimosi dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sukimosi dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sukimosi dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki atleidimo; I priedo 1 ir 2 kategorijų transporto priemonėms šis laikas turi būti ne trumpesnis kaip 2 sekundės.

Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Vidurkį galima skaičiuoti nepaisant matavimo rezultatų, kurie gerokai skiriasi nuo vidurkio, arba bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų sklaidą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.

Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės gerokai viršija ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų. Be to, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės yra gerokai mažesnės už ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų.

a)	Jeigu tai transporto priemonės, registruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose (8) nurodytos datos: drumstumas viršija lygį, užrašytą ant transporto priemonėje gamintojo įrengtos lentelės;

jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus1 etaloninių verčių taikyti negalima: (8)

varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,

varikliai su turbokompresoriumi – 3,0 m-1,

arba, jeigu tai reikalavimuose (8) nurodytos transporto priemonės arba transporto priemonės, registruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose (8) nurodytos datos –

1,5 m-1 (7).

8.3.	Elektromagnetinių trukdžių slopinimas

Radijo trukdžiai (X) (9)

Vizuali apžiūra

Nesilaikoma kokių nors reikalavimų (8).

8.4.	Kitos su aplinka susijusios pozicijos

8.4.1

Skysčio nutekėjimas

Vizuali apžiūra

Bet koks pernelyg gausus skysčio nutekėjimas, galintis padaryti žalos aplinkai arba keliantis pavojų kitiems kelių eismo dalyviams.

9. PAPILDOMOS M2 IR M3 KATEGORIJŲ KELEIVINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ APŽIŪROS

9.1.

Durys

9.1.1.

Įlipimo ir išlipimo durys

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Susidėvėjusios.

c)	Sugedusi avarinio valdymo įranga.

d)	Netinkamai veikia nuotolinė durų valdymo įranga arba įspėjamieji įtaisai.

e)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.1.2.

Avariniai išėjimai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Nėra avarinių išėjimų ženklų arba jie neįskaitomi.

c)	Nėra plaktuko stiklui išmušti.

d)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.2.	Apipūtimo ir atšildymo sistema (X) (9)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų.

c)	Sugedusi atšildymo sistema (jeigu ji privaloma).

9.3.	Vėdinimo ir šildymo sistema (X) (9)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų.

9.4.

Sėdynės

9.4.1.

Keleivių sėdynės (įskaitant palydovų sėdynes)

Vizuali apžiūra

a)	Sėdynės prastos būklės arba nepatikimos.

b)	Sudedamos kėdės (jeigu jas leidžiama naudoti) neveikia automatiškai.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.4.2

Vairuotojo sėdynė (papildomi reikalavimai)

Vizuali apžiūra

a)	Sugedę specialūs įtaisai, pvz., apsauga nuo akinimo.

b)	Vairuotojo apsaugos įranga nepatikima arba neatitinka reikalavimų (8).

9.5.	Vidaus apšvietimas ir maršruto informacijos įtaisai (X) (9)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Įtaisas sugedęs arba neatitinka reikalavimų (8).

9.6.	Takai, stovėjimo aikštelės

Vizuali apžiūra

a)	Nesaugios grindys.

b)	Turėklai arba rankenos apgadinti.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.7.	Laiptai ir laipteliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)

a)	Nusidėvėję arba apgadinti.

b)	Netinkamas įtraukiamų laiptelių veikimas.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.8.	Keleivių informavimo sistema (X) (9)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Sistema sugedusi.

9.9.	Informaciniai skelbimai (X) (9)

Vizuali apžiūra

a)	Nėra, klaidingi arba neįskaitomi.

b)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.10.

Vaikų vežimo reikalavimai (X) (9)

9.10.1.

Durys

Vizuali apžiūra

Durų apsauga neatitinka reikalavimų (8), taikomų tos rūšies transporto priemonėms.

9.10.2.

Signalizavimo ir speciali įranga

Vizuali apžiūra

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra arba ji neatitinka reikalavimų (8).

9.11.

Asmenų su negalia vežimo reikalavimai (X) (9)

9.11.1.

Durys, rampos ir keltuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Įranga susidėvėjusi.

c)	Sugedę valdymo įtaisai.

d)	Sugedę įspėjamieji įtaisai.

e)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.11.2.

Asmenų su negalia vežimėlių tvirtinimo įtaisai

Vizuali apžiūra ir, jeigu galima, veikimo patikra

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Įranga susidėvėjusi.

c)	Sugedę valdymo įtaisai.

d)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.11.3.

Signalizavimo ir speciali įranga

Vizuali apžiūra

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra arba ji neatitinka reikalavimų (8).

9.12.

Kita speciali įranga (X) (9)

9.12.1

Maisto ruošimo įranga

Vizuali apžiūra

a)	Įranga neatitinka reikalavimų (8).

b)	Įranga sugadinta taip, kad ją pavojinga naudoti.

9.12.2

Sanitarinė įranga

Vizuali apžiūra

Įranga neatitinka reikalavimų (8).

9.12.3

Kiti įtaisai (pvz., garso ir vaizdo sistemos);

Vizuali apžiūra

Neatitinka reikalavimų (8).

(1) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – toks remontas arba konstrukcijos pakeitimas, kuris turi neigiamos įtakos transporto priemonės saugai kelyje arba aplinkai.

(2) 48 %, jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra ABS, arba jeigu transporto priemonių tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

(3) 45 %, jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(4) 43 %, jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu įregistruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(5) 2,2 m/s2, jeigu tai N1, N2 N3 kategorijų transporto priemonės.

(6) Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB arba vėlesne, I priedo 5.3.1.4 skirsnio A arba B dalyje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2002 m. liepos 1 d.

(7) Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB arba vėlesne, I priedo 5.3.1.4 skirsnio B dalyje, Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/96/EB arba vėlesne, I priedo 6.2.1 skirsnio B1, B2 arba C dalyje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2008 m. liepos 1 d.

(8) Reikalavimai – tipo patvirtinimo reikalavimai, galiojantys patvirtinimo, pirmosios registracijos arba naudojimo pradžios dieną, taip pat įsipareigojimai modifikuoti arba registracijos šalies nacionaliniai teisės aktai.

(9) Kryželiu (X) pažymėtos tos pozicijos, kurios yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, bet nėra svarbios atliekant periodinę techninę apžiūrą.

(10) Dviem kryželiais (XX) pažymėta trūkumų priežastis galioja tik kai patikrą būtina atlikti pagal nacionalinius teisės aktus.“

8.7.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/74

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2010 m. liepos 5 d.

dėl defektų vertinimo atliekant techninę apžiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros

(2010/378/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

(2)

Transporto priemones tikrinantiems inspektoriams turėtų būti pateikti ne tik 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (1) nurodyti standartai ir metodai, bet ir gairės siekiant užtikrinti, kad direktyvos II priede išvardyti gedimai būtų vertinami vienodai.

(3)	Turėtų būti atsižvelgta į projektų „Autofore“ (2) ir „IDELSY“ (3), kuriuos įgyvendinant neseniai vertintos galimos techninių apžiūrų pasirinktys, išvadas ir atviro dialogo su suinteresuotosiomis šalimis rezultatus.

(4)	Atsižvelgiant į gedimų pobūdį reikėtų nustatyti tris gedimų kategorijas.

(5)	Kiekvienoje gedimų kategorijoje turėtų būti nurodytos tokios būklės transporto priemonės naudojimo pasekmės.

(6)	Ši rekomendacija – pirmoji priemonė siekiant Europos Sąjungoje suvienodinti per technines apžiūras nustatytų trūkumų vertinimą,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Per transporto priemonės techninę apžiūrą nustatyti gedimai valstybėse narėse turėtų būti vertinami pagal šios rekomendacijos priede nustatytas gaires.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 141, 2009 6 6, p. 12.

(2) Transporto priemonių techninės apžiūros reikalavimų įgyvendinimo Europos Sąjungoje būsimų galimybių tyrimas „Autofore“, http://ec.europa.eu/transport/roadsafety/publications/projectfiles/autofore_en.htm

(3) Transporto priemonių elektroninių sistemų diagnozės atliekant reguliarias technines apžiūras iniciatyva „Idelsy“, http://ec.europa.eu/transport/roadsafety/publications/projectfiles/idelsy_en.htm

PRIEDAS

1. Defektų vertinimas ir apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje, parengtoje įgyvendinant Direktyvą 2009/40/EB, pateikiamas tikrintinų transporto priemonės sistemų ir sudedamųjų dalių sąrašas bei gairės, kurių valstybėms narėms rekomenduojama laikytis, kad per techninę apžiūrą būtų nustatyta, ar transporto priemonės būklė tinkama.

2. Defektų vertinimo gairės ir apibrėžtys

Reguliariai tikrinant transporto priemones nustatyti trūkumai, įskaitant techninius defektus ir kitus neatitikties faktus, pagal gaires skirstomi į šias tris kategorijas:

MENKI DEFEKTAI(MD)

DIDELI DEFEKTAI(DD)

PAVOJINGI DEFEKTAI(PD)

Kiekviena defektų kategorija turi būti apibrėžiama atsižvelgiant į transporto priemonės būklę, kaip nurodyta toliau.

MENKI DEFEKTAI

Transporto priemonės saugai didelio poveikio neturintys techniniai defektai ir kiti nežymūs neatitikties faktai. Transporto priemonės nebūtina pakartotinai tikrinti, nes galima pagrįstai manyti, jog nustatyti defektai bus nedelsiant pašalinti.

DIDELI DEFEKTAI

Defektai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga arba kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, taip pat kiti svarbesni neatitikties faktai. Nepašalinus nustatytų transporto priemonės defektų, jos tolesniam naudojimui taikomos sąlygos. Kompetentingos valstybių narių institucijos turi priimti sąlygų, pagal kurias transporto priemonė gali būti naudojama be papildomos techninės apžiūros, nustatymo tvarką.

PAVOJINGI DEFEKTAI

Defektai, dėl kurių tiesiogiai ir neišvengiamai kyla eismo saugos pavojus, dėl kurio transporto priemonė jokiu būdu neturėtų būti naudojama kelyje.

Transporto priemonė, kurioje yra skirtingas defektų grupes atitinkančių defektų, priskiriama didžiausią defektą atitinkančiai grupei. Transporto priemonė, kurioje nustatyti keli vienos grupės defektai, gali būti priskiriama kitai didesnių defektų grupei, jei dėl bendro tų defektų poveikio transporto priemonė tampa pavojingesnė.

Defektus, kuriuos galima priskirti daugiau kaip vienai kategorijai, patikrinimą atliekantis inspektorius tam tikrai kategorijai priskiria atsižvelgdamas į jų pobūdį, kaip nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose.

Vertinant defektus turėtų būti atsižvelgiama į tipo patvirtinimo reikalavimus, galiojančius išduodant patvirtinimą, transporto priemonę pirmą kartą registruojant arba pradedant naudoti. Nepaisant to, kai kuriems elementams bus taikomi modifikavimo reikalavimai.

DEFEKTŲ VERTINIMO GAIRĖS

Elementas

Trūkumai

Defektų vertinimo gairės

TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.	Valstybinio numerio ženklai (jei reikia pagal reikalavimus) (8)

a)	Nėra numerio ženklo (-ų) arba jis (jie) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi.

b)	Nėra užrašo arba jis neįskaitomas.

c)	Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

0.2.	Transporto priemonės identifikavimo (važiuoklės arba serijos) numeris

a)	Numerio nėra arba neįmanoma rasti.

b)	Numeris ne visas, neįskaitomas.

c)	Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

STABDYMO ĮRANGA

1.1.	Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ir (arba) rankinės svirties ašis

a)	Per didelė ašies įvarža.

b)	Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

1.1.2.

Pedalo ir (arba) rankinės svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

a)	Pernelyg didelė arba nepakankama eigos atsarga.

b)	Stabdžių valdiklis išsijungia ne pagal reikalavimus.

c)	Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

a)	Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent du kartus.

b)	Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė neatitinka reikalavimų (8).

c)	Neveikia kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas.

d)	Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis.

e)	Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

1.1.5.

Rankinio valdymo stabdžio vožtuvas

a)	Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg nusidėvėjęs.

b)	Valdymo įtaisas nepatikimai pritvirtintas ant vožtuvo arba nepatikimai pritvirtintas vožtuvas.

c)	Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos.

d)	Veikimas netinkamas.

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

a)	Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai.

b)	Pernelyg didelis svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas.

c)	Dėl svirties pernelyg didelės eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

d)	Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia.

e)	Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

a)	Čiaupas pažeistas arba oro nuotėkis per didelis.

b)	Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos.

c)	Čiaupas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

d)	Hidraulinių stabdžių skysčio nuotėkis.

1.1.8.

Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

a)	Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas.

b)	Čiaupas arba vožtuvas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

c)	Per didelis nuotėkis.

d)	Netinkamas veikimas.

1.1.9.

Suspausto oro balionas

a)	Balionas apgadintas, pažeistas korozijos arba nesandarus.

b)	Neveikia išleidimo čiaupas.

c)	Balionas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

a)	Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas.

b)	Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus.

c)	Pagrindinis cilindras nepatikimai pritvirtintas.

d)	Trūksta stabdžių skysčio.

e)	Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

f)	Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

g)	Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

a)	Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

b)	Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių.

c)	Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos.

d)	Vamzdeliai ne savo vietoje.

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

a)	Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

b)	Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susisukusios arba per trumpos.

c)	Nuotėkis iš žarnelių arba jungčių.

d)	Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui.

e)	Žarnelės akytos.

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

a)	Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas.

b)	Antdėklo arba trinkelės užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra antdėklo arba trinkelės.

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

a)	Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, per daug subraižytas, įtrūkęs, nepatikimai įtvirtintas arba suskilęs.

b)	Būgno arba disko užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra būgno arba disko.

d)	Nepatikimai pritvirtintas pagrindas.

1.1.15.

Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys

a)	Lynas pažeistas arba surištas.

b)	Sudedamoji dalis per daug nusidėvėjusi ar pažeista korozijos.

c)	Lynas, trauklė arba jungtis nepatikimai įtvirtinti.

d)	Lyno kanalas pažeistas.

e)	Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas.

f)	Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

a)	Cilindras įtrūkęs arba pažeistas.

b)	Cilindras nesandarus.

c)	Cilindras nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

d)	Cilindras pernelyg pažeistas korozijos.

e)	Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

f)	Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

a)	Trauklės defektas.

b)	Trauklė netinkamai sureguliuota.

c)	Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.

d)	Reguliatoriaus nėra.

e)	Nėra informacinės lentelės.

f)	Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų (8).

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

a)	Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas.

b)	Reguliatorius sugedęs.

c)	Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

1.1.19.

Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

a)	Nepatikimos jungtys arba tvirtinimo detalės.

b)	Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos nėra.

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

a)	Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

b)	Oro arba antifrizo nuotėkis.

c)	Nepatikimai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių.

d)	Netinkamas sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas (8).

1.1.22.

Patikrinimo jungtys (jeigu yra arba turi būti)

Nėra.

b)	Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios.

1.2.	Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

d)	Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

e)	Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

1.2.2.

Veiksmingumas

Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius.

Po šios direktyvos įsigaliojimo pirmą kartą užregistruotos transporto priemonės:

—	N1 kategorija – 50 %

—	M1 kategorija – 58 %

—	M2 ir M3 kategorijos – 50 %

—	N2 ir N3 kategorijos – 50 %

—

O2 (XX) (10), O3 ir O4 kategorijos:

—	puspriekabės – 45 %

—	priekabos su grąžulu – 50 %

Iki šios direktyvos įsigaliojimo užregistruotos transporto priemonės:

N1 kategorija – 45 %

M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % (2)

N2 ir N3 kategorijos – 43 % (3)

O2 (XX) (10), O3 ir O4 kategorijos: 40 % (4)

Kitos kategorijos (XXX) (10)

—

L kategorija (abu stabdžiai):

—	L1 kategorija – 42 %

—	L2e, L6e kategorijos – 40 %

—	L3e kategorija – 50 %

—	L4e kategorija – 46 %

—	L5e, L7e kategorija – 44 %

—

L kategorijos (galinių ratų stabdžiai):

—	visos kategorijos – 25 %

1.3.	Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1.

Veikimas

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

1.3.2.

Veiksmingumas

Stabdymo jėga nesiekia 50 % (5) darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę arba (puspriekabėms) bendrą leidžiamą ašių apkrovą.

(išskyrus L1e ir L3e kategorijų transporto priemones).

1.4.	Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

Stabdžius tikrinant kelyje, neveikia vienos pusės stabdžiai, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

1.4.2.

Veiksmingumas

Bet kurios transporto priemonės stabdymo veiksmingumas, atsižvelgiant į jos didžiausią leidžiamą masę, mažesnis kaip 16 %, arba, jeigu tai motorinė transporto priemonė, mažesnis kaip 12 %, atsižvelgiant į leidžiamą bendrą transporto priemonės masę (taikoma didesnioji masės vertė).

(išskyrus L1e ir L3e kategorijų transporto priemones).

1.5.	Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas

a)	Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms).

b)	Sistema neveikia.

1.6.	Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

a)	Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

b)	Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

c)	Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

d)	Pažeisti laidai.

e)	Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

1.7	Elektroninė stabdymo sistema (EBS)

a)	Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

b)	Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

VAIRAVIMO ĮRENGINIAI

2.1.	Mechaninė būklė

2.1.1.

Vairo reduktoriaus būklė

a)	Nelygus mechanizmo veikimas.

b)	Deformuotas krumplinio sektoriaus velenas arba susidėvėję kaiščiai.

c)	Per didelis krumplinio sektoriaus veleno nusidėvėjimas.

d)	Per didelis krumplinio sektoriaus veleno laisvumas.

e)	Nesandarus.

2.1.2.

Vairo reduktoriaus korpuso įtvirtinimas

a)	Vairo reduktoriaus korpusas netinkamai pritvirtintas.

b)	Padidėjusios važiuoklėje esančios tvirtinimo angos.

c)	Nėra tvirtinimo varžtų arba jie sutrūkę.

d)	Suskilęs vairo reduktoriaus korpusas.

2.1.3.

Vairo trapecijos būklė

a)	Sudedamosios dalys, kurios turėtų būti tvirtai sujungtos, juda viena kitos atžvilgiu.

b)	Per didelis šarnyrų nusidėvėjimas.

c)	Sutrūkusios arba deformuotos sudedamosios dalys.

d)	Nėra fiksavimo įtaisų.

e)	Sudedamosios dalys (pvz., skersinė svirtis arba trauklė) nesureguliuotos.

f)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

g)	Nėra purvasaugių, jie pažeisti arba labai nusidėvėję.

2.1.4.

Vairo trapecijos veikimas

a)	Judanti vairo trapecija liečia stacionarią važiuoklės dalį.

b)	Neveikia vairo mechanizmo ribotuvai arba jų nėra.

2.1.5.

Vairo stiprintuvas

a)	Skysčio nutekėjimas.

b)	Trūksta skysčio.

c)	Mechanizmas neveikia.

d)	Mechanizmas sutrūkęs arba nepatikimai pritvirtintas.

e)	Sudedamosios dalys nesureguliuotos arba kliudo kitas dalis.

f)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

g)	Lynai ir (arba) žarnelės pažeisti arba per daug paveikti korozijos.

2.2.	Vairaratis, vairo kolonėlė ir rankenos

2.2.1.

Vairaračio arba rankenų būklė

a)	Vairaračio judėjimas kolonėlės atžvilgiu, iš kurio galima spręsti, kad yra laisvumas.

b)	Ant vairaračio stebulės nėra tvirtinimo įtaiso.

c)	Vairaračio stebulė, ratas arba stipinai sutrūkę arba atsilaisvinę.

2.2.2.

Vairo kolonėlė ir (arba) šakutė ir šakės

a)	Per didelė laisvoji vairaračio vidurinės dalies eiga aukštyn arba žemyn.

b)	Per didelė kolonėlės viršutinės dalies laisvoji radialinė eiga kolonėlės ašies atžvilgiu.

c)	Lanksčiosios movos susidėvėjusios.

d)	Tvirtinimo įtaiso defektas.

e)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

2.3.	Vairo mechanizmo laisvumas

Pernelyg didelė vairo mechanizmo laisvoji eiga (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį vairaračio skersmens arba neatitinka reikalavimų) (8).

2.4.	Ratų sureguliavimas (X) (9)

Sureguliavimas neatitinka transporto priemonės gamintojo duomenų arba reikalavimų (8).

2.5.	Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma

a)	Sudedamoji dalis pažeista arba įtrūkusi.

b)	Per didelis laisvumas.

c)	Tvirtinimo įtaiso defektas.

2.6.	Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)

a)	EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

b)	Vairaračio ir ratų kampai nesuderinti.

c)	Vairo stiprintuvas neveikia.

MATOMUMAS

3.1.	Matymo laukas

Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą priekyje arba šonuose.

3.2.	Stiklo būklė

a)	Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs arba neskaidrus.

b)	Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindimąją arba tonuotą plėvelę) neatitinka reikalavimų (8) nuostatų (XX) (10).

c)	Stiklas arba permatomas skydas netinkamos būklės.

3.3.	Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai

a)	Veidrodžio arba įtaiso nėra arba jie neatitinka reikalavimų (8).

b)	Veidrodis arba įtaisas neveikia, pažeistas, atsilaisvinęs arba nepatikimai pritvirtintas.

3.4.	Priekinio stiklo valytuvai

a)	Valytuvai neveikia arba jų nėra.

b)	Nėra valytuvo mentės arba ji akivaizdžiai sugadinta.

3.5.	Priekinio stiklo apliejiklis

Apliejiklis veikia netinkamai.

3.6.	Apipūtimo sistema (X) (9)

Sistema neveikia arba akivaizdžiai sugedusi.

ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1.	Priekiniai žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

a)	Šviečia netinkamai arba nešviečia, sugedęs šviesos šaltinis arba jo nėra.

b)	Sugedusi projekcijos sistema (atšvaitai ir sklaidytuvai) arba jos nėra.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.1.2.

Sureguliavimas

Priekinio žibinto kryptis neatitinka reikalavimuose (8) nustatytų ribų.

4.1.3.

Įjungimas ir išjungimas

a)	Jungikliai neveikia arba neatitinka reikalavimų (8) (dėl vienu metu šviečiančių žibintų skaičiaus).

b)	Reguliavimo įtaisas veikia netinkamai.

4.1.4.

Atitiktis reikalavimams (8)

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

b)	Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra dalykų, akivaizdžiai mažinančių šviesos ryškumą arba keičiančių jos spalvą.

c)	Netinkamas šviesos šaltinis ir žibintas.

4.1.5.

Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)

a)	Įtaisas neveikia.

b)	Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti sėdint ant vairuotojo sėdynės.

4.1.6.

Priekinio žibinto valymo įrenginys (jeigu privalomas)

Įtaisas neveikia.

4.2.	Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, išilginio ir skersinio kontūro gabarito žibintai

4.2.1.

Būklė ir veikimas

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.2.2.

Įjungimas ir išjungimas

a)	Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

b)	Reguliavimo įtaisas veikia netinkamai.

4.2.3.

Atitiktis reikalavimams (8)

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

b)	Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra dalykų, mažinančių šviesos ryškumą arba keičiančių jos spalvą.

4.3.	Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.3.2.

Įjungimas ir išjungimas

a)	Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

b)	Reguliavimo įtaisas veikia netinkamai.

4.3.3.

Atitiktis reikalavimams (8)

Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

4.4.	Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.4.2.

Įjungimas ir išjungimas

Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.4.3.

Atitiktis reikalavimams (8)

Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

Mirksėjimo dažnis neatitinka reikalavimų (8).

4.5.	Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

4.5.1.

Būklė ir veikimas

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.5.2.

Sureguliavimas (X) (9)

Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją.

4.5.3.

Įjungimas ir išjungimas

Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.5.4.

Atitiktis reikalavimams (8)

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

b)	Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.6.	Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

a)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

b)	Sklaidytuvai veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.6.2.

Atitiktis reikalavimams (8)

a)	Žibintas, jo spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų (8).

b)	Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.6.3.

Įjungimas ir išjungimas

Jungikliai neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.7.	Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

4.7.1.

Būklė ir veikimas

a)	Žibintas tiesiogiai šviečia atgal.

b)	Šviesos šaltinis veikia blogai.

c)	Žibintas blogai pritvirtintas.

4.7.2.

Atitiktis reikalavimams (8)

Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (8).

4.8.	Atšvaitai, matomumo gerinimo (atspindimieji) ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai

4.8.1.

Būklė

a)	Atspindėjimo įranga sugedusi arba pažeista.

b)	Atšvaitas blogai pritvirtintas.

4.8.2.

Atitiktis reikalavimams (8)

Įtaisas, jo atspindima spalva arba padėtis neatitinka reikalavimų (8).

4.9.	Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

4.9.1.

Būklė ir veikimas

Neveikia.

4.9.2.

Atitiktis reikalavimams (8)

Neatitinka reikalavimų (8).

4.10.

Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės

a)	Stacionarios sudedamosios dalys blogai pritvirtintos.

b)	Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

c)	Priekabos arba vilkiko elektrinės jungtys veikia netinkamai.

4.11.

Elektros instaliacija

a)	Laidai nepatikimai arba netinkamai pritvirtinti.

b)	Laidai susidėvėję.

c)	Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

4.12.

Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai (X) (9)

a)	Žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

b)	Žibintas veikia ne pagal reikalavimus (8).

c)	Žibintas arba atšvaitas blogai pritvirtintas.

4.13.

Baterija (-os)

a)	Nepatikimai pritvirtinta.

b)	Nesandari.

c)	Jungiklis sugedęs (jeigu privalomas).

d)	Saugikliai sugedę (jeigu privalomi).

e)	Vėdinimas netinkamas (jeigu jis privalomas).

AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1.

Ašys

5.1.1.

Ašys

a)	Ašis sutrūkusi arba deformuota.

b)	Ašis nepatikimai privirtinta prie transporto priemonės.

c)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.1.2.

Ašigaliai

a)	Ašigalis sutrūkęs.

b)	Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas.

c)	Per didelis laisvumas tarp ašigalio ir ašies sijos.

d)	Ašigalio kaištis išklibęs.

5.1.3.

Ratų guoliai

a)	Per didelis rato guolio laisvumas.

b)	Rato guolis per daug suveržtas, užstrigęs.

5.2.	Ratai ir padangos

5.2.1.

Rato stebulė

a)	Nėra rato veržlių arba varžtų arba jie išklibę.

b)	Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista.

5.2.2.

Ratai

a)	Įtrūkimai arba prastas suvirinimas.

b)	Netinkamai sumontuoti padangų tvirtinimo žiedai.

c)	Ratas labai deformuotas arba nusidėvėjęs.

d)	Rato dydis arba tipas neatitinka reikalavimų (8), todėl važiuoti nesaugu.

5.2.3.

Padangos

a)	Padangos dydis, leidžiama apkrova, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų (8), todėl važiuoti nesaugu.

b)	Ant tos pačios ašies arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos.

c)	Ant tos pačios ašies sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir diagonalinė).

d)	Dideli padangų pažeidimai arba įpjovimai.

e)	Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų (8).

f)	Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis.

g)	Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų (8).

h)	Oro slėgio kontrolės sistema veikia blogai arba akivaizdžiai neveikia.

5.3.	Pakabos sistema

5.3.1.

Spyruoklės ir stabilizatorius

a)	Nepatikimas spyruoklių tvirtinimas prie važiuoklės arba ašies.

b)	Spyruoklės sudedamoji dalis pažeista arba įtrūkusi.

c)	Nėra spyruoklės.

d)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.3.2.

Amortizatoriai

a)	Nepatikimas amortizatorių tvirtinimas prie važiuoklės arba ašies.

b)	Pažeistas amortizatorius su nutekėjimo arba gedimo požymiais.

5.3.2.1.

Amortizavimo veiksmingumo patikra (X) (9)

a)	Didelis kairės ir dešinės pusių skirtumas.

b)	Neužtikrinamos nustatytos minimalios vertės.

5.3.3.

Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys

a)	Nepatikimas sudedamosios dalies tvirtinimas prie važiuoklės arba ašies.

b)	Sudedamoji dalis pažeista, įtrūkusi arba per daug paveikta korozijos.

c)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.3.4.

Pakabos šarnyrai

a)	Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas arba per didelis pakabos šarnyrų nusidėvėjimas

b)	Nėra purvasaugių arba jie labai nusidėvėję.

5.3.5.

Pneumatinė pakaba

a)	Sistema neveikia.

b)	Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui.

c)	Girdimas nutekėjimas iš sistemos.

VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1.	Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

a)	Sutrūkę arba deformuoti šoniniai lonžeronai arba skersiniai.

b)	Nesaugios tvirtinamosios plokštės arba tvirtinimo įtaisai.

c)	Per didelis korozijos poveikis, turintis įtakos mazgo tvirtumui.

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

a)	Nepatikimai pritvirtinta arba nesandari išmetimo sistema.

b)	Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka dūmų.

6.1.3.

Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius)

a)	Bakas arba vamzdeliai nepatikimai pritvirtinti.

b)	Degalų nutekėjimas, nėra degalų bako dangtelio arba jis neveiksmingas.

c)	Pažeisti arba nutrinti vamzdeliai.

d)	Degalų čiaupas (jei privalomas) veikia netinkamai.

Gaisro pavojus dėl:

—	degalų nutekėjimo,

—	netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos,

—	variklio skyriaus būklės.

f)	SND, SGD arba vandenilio sistema neatitinka reikalavimų (8).

6.1.4.

Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo

a)	Laisvumas arba pažeidimas, dėl kurių gali būti patirta sužalojimų užkliudant arba prisiliečiant.

b)	Įtaisas akivaizdžiai neatitinka reikalavimų (8).

6.1.5.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas)

a)	Tvirtinimo įtaisas netinkamos būklės.

b)	Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs arba nepatikimai pritvirtintas.

c)	Atsarginis ratas blogai pritvirtintas prie tvirtinamojo įtaiso ir gali nukristi.

6.1.6.

Sukabinimo įtaisai ir vilkimo įranga

a)	Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi.

b)	Per didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas.

c)	Sugadinti tvirtinimo įtaisai.

d)	Nėra saugos įtaisų arba jie netinkamai veikia.

e)	Neveikia indikatorius.

f)	Uždengtas registracijos numerio ženklas arba kuris nors žibintas (nenaudojamas).

g)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

6.1.7.

Transmisija

a)	Išklibę tvirtinimo varžtai arba jų nėra.

b)	Per didelis pavaros veleno guolių nusidėvėjimas.

c)	Per didelis universaliųjų šarnyrų nusidėvėjimas.

d)	Susidėvėjusios lanksčiosios movos.

e)	Velenas pažeistas arba sulinkęs.

f)	Guolio korpusas sutrūkęs arba nepatikimai pritvirtintas.

g)	Nėra purvasaugių arba jie labai nusidėvėję.

h)	Neteisėtas transmisijos konstrukcijos pakeitimas.

6.1.8.

Variklio tvirtinimo dalys

Susidėvėję, akivaizdžiai labai pažeisti, išklibę arba sutrūkę tvirtinimo įtaisai.

6.1.9.

Variklio veikimas

a)	Neteisėtai pakeista valdymo įtaiso konstrukcija.

b)	Neteisėtai pakeista variklio konstrukcija.

6.2.	Kabina ir kėbulas

6.2.1.

Būklė

a)	Skydas arba sudedamoji dalis išklibę arba pažeisti ir gali sužeisti.

b)	Nepatikimai pritvirtintas kėbulo statramstis.

c)	Variklio arba išmetamųjų dujų patekimas.

d)	Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

6.2.2.

Tvirtinimas

a)	Kėbulas arba kabina nepatikimai pritvirtinti.

b)	Kėbulas ir (arba) kabina netiesiai pritvirtinti ant važiuoklės.

c)	Nepatikimai pritvirtinti kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių įtaisai arba jų nėra.

d)	Per daug korozijos pažeistos vientiso kėbulo tvirtinimo vietos.

6.2.3.

Durys ir durų fiksatoriai

a)	Durys netinkamai atsidaro arba užsidaro.

b)	Durys gali netikėtai atsidaryti arba atsirakinti.

c)	Nėra durų, vyrių, užraktų arba statramsčių, šios dalys išklibusios arba susidėvėjusios.

6.2.4.

Grindys

Dugnas nepatikimai pritvirtintas arba labai nusidėvėjęs

6.2.5.

Vairuotojo sėdynė

a)	Sėdynė išklibusi arba pažeista jos konstrukcija.

b)	Blogai veikia reguliavimo mechanizmas.

6.2.6.

Kitos sėdynės

a)	Sėdynės prastos būklės arba nepatikimai pritvirtintos.

b)	Sėdynės įrengtos nesilaikant reikalavimų (8).

6.2.7.

Vairavimo priemonės

Netinkamai veikia kuris nors kontrolės įtaisas, būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui užtikrinti.

6.2.8.

Kabinos laipteliai

a)	Laiptelis arba laiptelio rėmas nepatikimai pritvirtintas.

b)	Laiptelis arba rėmas yra tokios būklės, kad jais lipant galima susižeisti.

6.2.9.

Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga

a)	Netinkamas kitų įtaisų arba įrangos tvirtinimas.

b)	Kiti įtaisai arba įranga, įrengti nesilaikant reikalavimų (8).

c)	Nutekėjimas iš hidraulinės įrangos.

6.2.10.

Purvasaugiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai

a)	Nėra, blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos.

b)	Per daug arti rato.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

KITA ĮRANGA

7.1.	Saugos diržai ir sagtys, kitos saugos sistemos

7.1.1.

Saugos diržų ir sagčių įtvirtinimo patikimumas

a)	Tvirtinimasis antgalis labai nusidėvėjęs.

b)	Išklibęs įtvaras.

7.1.2.

Saugos diržų ir sagčių būklė

a)	Nėra privalomo saugos diržo arba jis neįmontuotas.

b)	Saugos diržas pažeistas.

c)	Saugos diržas neatitinka reikalavimų (8).

d)	Saugos diržo sagtis pažeista arba veikia blogai.

e)	Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas arba veikia blogai.

7.1.3.

Saugos diržo įtempimo ribotuvas

Įtempimo ribotuvo akivaizdžiai nėra arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

7.1.4.

Saugos diržo įtempimo įtaisai

Įtempimo įtaiso akivaizdžiai nėra arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

7.1.5.

Saugos oro pagalvė

a)	Saugos oro pagalvių akivaizdžiai nėra arba jos netinkamos naudoti toje transporto priemonėje.

b)	Saugos oro pagalvė akivaizdžiai neveikia.

7.1.6.

Papildomos apsaugos sistemos (SRS)

SRS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

7.2.	Gesintuvas (X) (9)

Nėra.

b)	Neatitinka reikalavimų (8).

7.3.	Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas

a)	Įtaisas neužtikrina, kad transporto priemone nebūtų galima važiuoti.

b)	Įtaisas sugadintas, netyčia užsirakina arba užsikerta.

7.4.	Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privaloma)(X) (9)

a)	Nėra arba ne visas.

b)	Neatitinka reikalavimų (8).

7.5.	Pirmosios pagalbos vaistinėlė (jeigu privaloma) (X) (9)

Nėra, nesukomplektuota arba neatitinka reikalavimų (8).

7.6.	Ratų kaiščiai (jeigu privaloma) (X) (9)

Nėra arba prastos būklės.

7.7.	Garsinis signalas

Neveikia.

b)	Nepatikimai pritvirtintas valdiklis.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

7.8.	Spidometras

a)	Įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

Neveikia.

c)	Neveikia apšvietimas.

7.9.	Tachografas (jeigu įrengtas arba turi būti įrengtas)

a)	Įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

Neveikia.

c)	Sugadintas arba be plombų.

d)	Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti.

e)	Akivaizdūs klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymiai.

f)	Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

7.10.

Greičio ribotuvas (jeigu įrengtas arba turi būti įrengtas)

a)	Įrengtas nesilaikant reikalavimų (8).

b)	Akivaizdžiai neveikia.

c)	Neteisingai nustatytas greitis (jeigu tikrinama).

d)	Sugadintas arba be plombų.

e)	Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti.

f)	Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

7.11.

Ridos skaitiklis (jeigu įrengtas) (X) (9)

a)	Akivaizdūs neteisėto reguliavimo (klastojimo) požymiai.

b)	Akivaizdžiai neveikia.

7.12.

Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) (jeigu įrengta arba turi būti įrengta)

a)	Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

b)	Pažeisti laidai.

c)	Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

d)	Jungiklis sugadintas arba veikia blogai.

e)	ESC gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1.

Triukšmas

8.1.1.

Triukšmo slopinimo sistema

a)	Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus (8).

b)	Bet kuri triukšmo slopinimo sistemos dalis atsilaisvinusi, gali nukristi, pažeista, netinkamai sumontuota, jos nėra arba jos konstrukcija akivaizdžiai pakeista taip, kad triukšmo lygis gali padidėti.

8.2.	Išmetamieji teršalai

8.2.1.

Benzininio variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

a)	Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos, pakeista jos konstrukcija arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

b)	Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimai gali būti netikslūs.

8.2.1.2.

Išmetamieji dujiniai teršalai

a)	Išmetamųjų dujų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius

arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:

—	4,5 % arba

—

3,5 %

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose (8) nurodytą paskirtį;

ii)

transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 % arba

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 % (6)

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose (8) nurodytą paskirtį.

c)	Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos.

d)	Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra didelių sutrikimų.

8.2.2.

Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

a)	Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

b)	Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimai gali būti netikslūs.

8.2.2.2.

Išmetamųjų dujų neskaidrumas

Transporto priemonėms, registruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.

a)	Jeigu tai transporto priemonės, registruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose (8) nurodytos datos, išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, užrašytą ant transporto priemonėje gamintojo įrengtos lentelės;

jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus (8) etaloninių verčių taikyti negalima:

dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1

varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1

arba, jeigu tai reikalavimuose (8) nurodytos transporto priemonės arba transporto priemonės, įregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose nurodytos datos –1,5 m-1 (7).

8.3.	Elektromagnetinių trukdžių slopinimas

Radijo trukdžiai (X) (9)

Neatitinka kurio nors iš reikalavimų (8).

8.4.	Kiti su aplinka susiję dalykai

8.4.1.

Skysčio nuotėkis

Bet koks pernelyg gausus skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žalos aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

PAPILDOMI M2 IR M3 KATEGORIJŲ KELEIVINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PATIKROS ELEMENTAI

9.1.

Durys

9.1.1.

Įlipimo ir išlipimo durys

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Susidėvėjusios.

c)	Sugedusi valdymo avarijos atveju įranga.

d)	Netinkamai veikia nuotolinė durų valdymo įranga arba įspėjamieji įtaisai.

e)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.1.2.

Avariniai išėjimai

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Nėra avarinio išėjimo ženklų arba jie neįskaitomi.

c)	Nėra plaktuko stiklui išmušti.

d)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.2.	Apipūtimo ir atšildymo sistema (X) (9).

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų.

c)	Sugedusi atšildymo sistema (jeigu ji privaloma).

9.3.	Vėdinimo ir šildymo sistema (X) (9).

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų.

9.4.

Sėdynės

9.4.1.

Keleivių sėdynės (įskaitant palydovų sėdynes)

a)	Sėdynės prastos būklės arba nepatikimai pritvirtintos.

b)	Sudedamos kėdės (jeigu jas leidžiama naudoti) neveikia automatiškai.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.4.2.

Vairuotojo sėdynė (papildomi reikalavimai)

a)	Sugedę specialūs įtaisai, pvz., apsaugos nuo akinimo skydelis.

b)	Vairuotojo apsaugos įranga nepatikima arba neatitinka reikalavimų (8).

9.5.	Vidaus apšvietimas ir maršruto informacijos įtaisai (X) (9)

Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų (8).

9.6.	Takai, stovėjimo aikštelės

a)	Nepatikimai pritvirtintos grindys.

b)	Turėklai arba rankenos apgadinti.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.7.	Laiptai ir laipteliai

a)	Susidėvėję arba apgadinti.

b)	Netinkamas įtraukiamų laiptelių veikimas.

c)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.8.	Keleivių informavimo sistema (X) (9)

Sistema sugedusi.

9.9.	Informaciniai skelbimai (X) (9)

a)	Nėra, klaidingi arba neįskaitomi.

b)	Neatitinka reikalavimų (8)

9.10.

Vaikų vežimo reikalavimai (X) (9)

9.10.1.

Durys

Durų apsauga neatitinka reikalavimų (8), taikomų tos rūšies transporto priemonėms.

9.10.2.

Signalizavimo ir speciali įranga

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra arba ji neatitinka reikalavimų (8).

9.11.

Asmenų su negalia vežimo reikalavimai (X) (9)

9.11.1.

Durys, rampos ir keltuvai

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Įranga susidėvėjusi.

c)	Sugedę valdymo įtaisai.

d)	Sugedę įspėjamieji įtaisai.

e)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.11.2.

Asmenų su negalia vežimėlių tvirtinimo įtaisai

a)	Netinkamas veikimas.

b)	Įranga susidėvėjusi.

c)	Sugedę valdymo įtaisai.

d)	Neatitinka reikalavimų (8).

9.11.3.

Signalizavimo ir speciali įranga

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra arba ji neatitinka reikalavimų (8).

9.12.

Kita speciali įranga (X) (9)

9.12.1.

Maisto ruošimo įranga

a)	Įrengta ne pagal reikalavimus (8).

b)	Įranga sugadinta taip, kad ją pavojinga naudoti.

9.12.2.

Sanitarinė įranga

Įrengta ne pagal reikalavimus (8).

9.12.3.

Kiti įtaisai (pvz., garso ir vaizdo sistemos)

Neatitinka reikalavimų (8).

(1) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – toks remontas arba konstrukcijos pakeitimas, kuris turi neigiamos įtakos transporto priemonės saugai kelyje arba aplinkai.

(2) 48 %, jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra ABS, arba jeigu transporto priemonių tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

(3) 45 %, jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(4) 43 %, jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu įregistruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(5) 2,2 m/s2 – galioja N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms.

(6) Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Tarybos direktyvos 70/220/EEB (OL L 76, 1970 4 6, p. 1) arba vėliau, I priedo 5.3.1.4 skirsnio A arba B dalyje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2002 m. liepos 1 d.

(7) Tipas patvirtintas laikantis Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje nustatytų apribojimų ar vėlesniais pakeitimais; Tarybos direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 ar C eilutės apribojimų (OL L 36, 1988 2 9, p. 33) ar vėlesniais pakeitimais arba pirmą kartą įregistruota arba pradėta eksploatuoti po 2008 m. liepos 1 d.

(8) „Reikalavimai“ nustatyti patvirtinant tipą, pirmą kartą registruojant ar pirmą kartą pradedant eksploatuoti transporto priemonę galiojančiais tipo patvirtinimo reikalavimais, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies nacionalinės teisės aktais.

(9) Kryželiu (X) pažymėtos tos pozicijos, kurios yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, bet nėra svarbios atliekant periodinę techninę apžiūrą.

(10) Dviem kryželiais (XX) pažymėtas trūkumas galioja tik kai patikrą būtina atlikti pagal nacionalinius teisės aktus.

8.7.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/97

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2010 m. liepos 5 d.

dėl trūkumų pavojingumo vertinimo atliekant (komercinių transporto priemonių) techninį patikrinimą keliuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB

(2010/379/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Siekiant saugumo keliuose, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslų, svarbu užtikrinti, kad naudojamos komercinės transporto priemonės būtų tinkamai techniškai prižiūrimos ir tikrinamos, nes tik taip įmanoma garantuoti saugų Sąjungoje važinėjančių transporto priemonių naudojimą eismo sąlygomis.

(2)

Be 2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose (1) nurodytų standartų ir metodų, siekiant labiau suderinti sistemą ir užtikrinti visiems vienodas techninio patikrinimo keliuose sąlygas, reikėtų nustatyti tos direktyvos II priede išvardytų trūkumų vertinimo gaires.

(3)	Atsižvelgiant į gedimų pobūdį reikėtų nustatyti tris kategorijas.

(4)	Kiekvienoje gedimų kategorijoje turėtų būti apibūdintos tokios būklės transporto priemonės naudojimo pasekmės,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybės narės trūkumus, nustatytus atliekant transporto priemonės techninį patikrinimą kelyje, turėtų vertinti pagal šios rekomendacijos priede nustatytas gaires.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 203, 2000 8 10, p. 1.

PRIEDAS

Defektų ir trūkumų vertinimo gairės

Šiame dokumente, parengtame įgyvendinant Direktyvą 2000/30/EB, pateiktos gairės, pagal kurias valstybėms narėms rekomenduojama vertinti defektus (ir techninius defektus, ir kitus neatitikties faktus), nustatytus atliekant transporto priemonių techninį patikrinimą keliuose.

Defektai klasifikuojami taip:

MENKI DEFEKTAI (MD)

DIDELI DEFEKTAI (DD)

PAVOJINGI DEFEKTAI (PD)

Kiekviena defektų kategorija turi būti apibrėžiama atsižvelgiant į transporto priemonės būklę kaip nurodyta toliau.

MENKI DEFEKTAI

DIDELI DEFEKTAI

Defektai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga ir (arba) kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, taip pat kiti svarbesni neatitikties faktai. Transporto priemonę būtina kuo greičiau suremontuoti, o jos tolesniam naudojimui gali būti taikomi apribojimai ir sąlygos, pvz., reikalaujama transporto priemonę pateikti išsamesnei techninei apžiūrai.

PAVOJINGI DEFEKTAI

Defektai, dėl kurių tiesiogiai ir neišvengiamai kyla pavojus eismo saugai. Toliau naudoti transporto priemonę kelyje draudžiama, nors tam tikrais atvejais gali būti leidžiama nustatytomis sąlygomis nuvažiuoti tiesiai į nurodytą vietą, pvz., tokią, kurioje transporto priemonę būtų galima suremontuoti arba palikti saugoti.

Vertinant defektus turėtų būti atsižvelgiama į tipo patvirtinimo reikalavimus, galiojančius transporto priemonę pirmą kartą registruojant arba pradedant naudoti. Nepaisant to, kai kuriems elementams bus taikomi modifikavimo reikalavimai.

Vertinimo reikalavimai

Trūkumai yra techninių defektų ar kitų neatitikties faktų, kuriuos galima nustatyti, pavyzdžiai.

Elementas

Trūkumai

Defektų vertinimo gairės

1. STABDYMO ĮRANGA

1.1.	Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ir (arba) rankinės svirties ašis

a)	Per didelė ašies įvarža.

b)	Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

1.1.2.

Pedalo ir (arba) rankinės svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

a)	Pernelyg didelė arba nepakankama eigos atsarga.

b)	Stabdžių valdiklis išsijungia ne pagal reikalavimus.

c)	Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

a)	Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent du kartus.

b)	Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė, neatitinka reikalavimų (8).

c)	Neveikia kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas.

d)	Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis.

e)	Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

1.1.5.

Rankinio valdymo stabdžio vožtuvas

a)	Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg susidėvėjęs.

b)	Valdymo įtaisas nepatikimai pritvirtintas ant vožtuvo arba nepatikimai pritvirtintas vožtuvas.

c)	Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos.

d)	Veikimas netinkamas.

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

a)	Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai.

b)	Pernelyg didelis svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas.

c)	Dėl svirties pernelyg didelės eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

d)	Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia.

e)	Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

a)	Čiaupas pažeistas arba oro nuotėkis per didelis.

b)	Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos.

c)	Čiaupas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

d)	Hidraulinių stabdžių skysčio nuotėkis.

1.1.8.

Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

a)	Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas.

b)	Čiaupas arba vožtuvas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

c)	Per didelis nuotėkis.

d)	Netinkamas veikimas.

1.1.9.

Suspausto oro balionas

a)	Balionas apgadintas, pažeistas korozijos arba nesandarus.

b)	Neveikia išleidimo čiaupas.

c)	Balionas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

a)	Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas.

b)	Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus.

c)	Pagrindinis cilindras nepatikimai pritvirtintas.

d)	Trūksta stabdžių skysčio.

e)	Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

f)	Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

g)	Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

a)	Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

b)	Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių.

c)	Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos.

d)	Vamzdeliai ne savo vietoje.

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

a)	Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

b)	Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susisukusios arba per trumpos.

c)	Nuotėkis iš žarnelių arba jungčių.

d)	Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui.

e)	Žarnelės akytos.

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

a)	Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas.

b)	Antdėklo arba trinkelės užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra antdėklo arba trinkelės.

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

a)	Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, per daug subraižytas, įtrūkęs, nepatikimai įtvirtintas arba suskilęs.

b)	Būgno arba disko užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

c)	Nėra būgno arba disko.

d)	Nepatikimai pritvirtintas pagrindas.

1.1.15.

Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys

a)	Lynas pažeistas arba surištas.

b)	Sudedamoji dalis per daug nusidėvėjusi ar pažeista korozijos.

c)	Lynas, trauklė arba jungtis nepatikimai įtvirtinti.

d)	Lyno kanalas pažeistas.

e)	Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas.

f)	Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

a)	Cilindras įtrūkęs ar pažeistas.

b)	Cilindras nesandarus.

c)	Cilindras nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

d)	Cilindras pernelyg pažeistas korozijos.

e)	Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

f)	Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

a)	Trauklės defektas.

b)	Trauklė netinkamai sureguliuota.

c)	Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.

d)	Reguliatoriaus nėra.

e)	Nėra informacinės lentelės.

f)	Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų (8).

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

a)	Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas.

b)	Reguliatorius sugedęs.

c)	Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

1.1.19.

Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

a)	Nepatikimos jungtys arba tvirtinimo detalės.

b)	Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos nėra.

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

a)	Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

b)	Oro arba antifrizo nuotėkis.

c)	Nepatikimai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių.

d)	Netinkamas sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas (1).

1.1.22.

Patikrinimo jungtys (jeigu yra arba turi būti)

Nėra.

b)	Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios.

1.2.	Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

(E) (9)

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

d)	Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

e)	Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

1.2.2.

Veiksmingumas

(E) (9)

Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius.

N1 kategorija – 45 %

M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % (2)

N2 ir N3 kategorijos – 43 % (3)

O2, O3 ir O4 kategorijos – 40 % (4)

1.3.	Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1.

Veikimas

(E) (9)

a)	Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

b)	Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

c)	Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

1.3.2.

Veiksmingumas

1.4.	Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

(E) (9)

Stabdžius tikrinant kelyje, neveikia vienos pusės stabdžiai, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

1.4.2.

Veiksmingumas

(E) (9)

1.5.	Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas

a)	Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms).

b)	Sistema neveikia.

1.6.	Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

a)	Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

b)	Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

c)	Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

d)	Pažeisti laidai.

e)	Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

1.7.	Elektroninė stabdymo sistema (EBS)

a)	Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

b)	Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

8. NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1.

Triukšmas

8.1.1.

Triukšmo slopinimo sistema

a)	Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus (8).

b)	Bet kuri triukšmo slopinimo sistemos dalis atsilaisvinusi, gali nukristi, pažeista, netinkamai sumontuota, jos nėra arba jos konstrukcija akivaizdžiai pakeista taip, kad triukšmo lygis gali padidėti.

8.2.	Išmetamieji teršalai

8.2.1.

Benzininio variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

a)	Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos, pakeista jos konstrukcija arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

b)	Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimai gali būti netikslūs.

8.2.1.2.

Išmetamieji dujiniai teršalai

(E) (9)

a)	Išmetamųjų dujų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius

arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:

—	4,5 % arba

—

3,5 %,

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose (8) nurodytą paskirtį;

ii)

transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %,

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 % arba

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 % (6),

—	varikliui veikiant tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %,

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose (8) nurodytą paskirtį.

c)	Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos.

d)	Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų sutrikimų.

e)	Iš nuotolinio matavimo įranga nustatytų rezultatų matyti, kad yra reikšmingas reikalavimų neatitikimas.

8.2.2.

Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

a)	Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

b)	Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimai gali būti netikslūs.

8.2.2.2.

Išmetamųjų dujų neskaidrumas

(E) (9)

Transporto priemonėms, registruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.

a)	Jeigu tai transporto priemonės, registruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose (8) nurodytos datos, išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, užrašytą ant transporto priemonėje gamintojo įrengtos lentelės;

jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus (8) etaloninių verčių taikyti negalima:

dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,

varikliai su turbininiu kompresoriumi

– 3,0 m-1

arba, jeigu tai reikalavimuose nurodytos transporto priemonės arba transporto priemonės, įregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose nurodytos datos (8)

– 1,5 m-1 (7)

c)	Iš nuotolinio matavimo įranga nustatytų rezultatų matyti, kad yra reikšmingas reikalavimų neatitikimas.

8.4.	Kiti su aplinka susiję dalykai

8.4.1.

Skysčių nuotėkis

Bet koks pernelyg gausus skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žalos aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

(1) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – toks remontas arba konstrukcijos pakeitimas, kuris turi neigiamos įtakos transporto priemonės saugai kelyje arba aplinkai.

(2) 48 %, jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra ABS, arba jeigu transporto priemonių tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

(3) 45 %, jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(4) 43 %, jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu įregistruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(5) 2,2 m/s2 – galioja N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms.

(6) Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Tarybos direktyvos 70/220/EEB (OL L 76, 1970 4 6, p. 1) arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2002 m. liepos 1 d.

(7) Tipas patvirtintas laikantis Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje nustatytų apribojimų ar vėlesniais pakeitimais; Tarybos direktyvos 88/77/EEB (OL L 36, 1988 2 9, p. 33) I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 ar C eilutės apribojimų ar vėlesniais pakeitimais arba pirmą kartą įregistruota arba pradėta eksploatuoti po 2008 m. liepos 1 d.

(8) „Reikalavimai“ nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimais, galiojančiais patvirtinant tipą, pirmą kartą registruojant arba pirmą kartą pradedant naudoti transporto priemonę, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies nacionalinės teisės aktais.

(9) (E) – šiam elementui patikrinti reikalinga įranga.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.173.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 173

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. liepos 8d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 595/2010, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, VIII, X ir XI priedai ( 1 )	1
	*	2010 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 596/2010, kuriuo dėl Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo pritaikomas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1019/2002 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų	27
		2010 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 597/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	28
		2010 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 598/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 576/2010, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2010 m. liepos 1 d.	30
		DIREKTYVOS
	*	2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 2010/47/ES, kuria prie technikos pažangos priderinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose	33
	*	2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 2010/48/ES, kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros ( 1 )	47
		SPRENDIMAI
		2010/377/ES
	*	2010 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas, kuriuo Estija atleidžiama nuo tam tikrų įsipareigojimų taikyti Avena strigosa Schreb., Brassica nigra (L.) Koch ir Helianthus annuus L. rūšių augalams Tarybos direktyvų 66/402/EEB ir 2002/57/EB nuostatas (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4526) ( 1 )	73
		REKOMENDACIJOS
		2010/378/ES
	*	2010 m. liepos 5 d. Komisijos rekomendacija dėl defektų vertinimo atliekant techninę apžiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros	74
		2010/379/ES
	*	2010 m. liepos 5 d. Komisijos rekomendacija dėl trūkumų pavojingumo vertinimo atliekant (komercinių transporto priemonių) techninį patikrinimą keliuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB	97

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	56,2
	MK	65,6
	TR	50,2
	ZZ	57,3
0707 00 05	MK	41,0
	TR	121,6
	ZZ	81,3
0709 90 70	TR	104,4
0709 90 70	ZZ	104,4
0805 50 10	AR	86,0
	TR	111,6
	UY	91,0
	ZA	101,7
	ZZ	97,6
0808 10 80	AR	91,2
	BR	73,4
	CA	83,2
	CL	87,1
	CN	68,9
	NZ	116,0
	US	111,3
	UY	116,3
	ZA	96,8
	ZZ	93,8
0808 20 50	AR	88,4
	CL	132,0
	CN	98,4
	NZ	189,1
	ZA	106,8
	ZZ	122,9
0809 10 00	TR	222,5
0809 10 00	ZZ	222,5
0809 20 95	TR	302,3
	US	512,6
	ZZ	407,5
0809 30	AR	137,1
	TR	164,8
	ZZ	151,0
0809 40 05	IL	132,2
	US	110,3
	ZZ	121,3

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	23,38
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	5,34
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	5,34
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	23,38


	(1) Tekstas svarbus EEE