1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/1

(1)

2008 m. balandžio 1 d. raštu Rumunija pranešė Komisijai apie ad hoc individualią 57 mln. EUR pagalbą mokymui, suteiktą Krajovoje esančiam automobilių gamintojui Ford Romania SA.

(2)

2008 m. rugsėjo 10 d. raštu Komisija pranešė Rumunijai apie sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 108 straipsnio 2 dalis) (2) nustatytą procedūrą dėl pagalbos, apie kurią pranešta, ir pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas (3).

(3)

Rumunija savo pastabas pateikė 2008 m. lapkričio 7 d. raštu. 2008 m. lapkričio 18–19 d. Komisija susitiko su Rumunijos valdžios institucijų ir Ford atstovais Krajovos gamyklos patalpose.

(4)

2008 m. lapkričio 26 d. raštu Komisija sutiko su pagalbos gavėjo prašymu pratęsti pastabų teikimo terminą. Ford pastabas pateikė 2008 m. gruodžio 18 d. raštu. Šios pastabos Rumunijai persiųstos 2009 m. kovo 9 d. raštu.

(5)

Komisija 2009 m. kovo 6 d. ir birželio 23 d. raštais paprašė daugiau informacijos. Rumunijos valdžios institucijos atsakė atitinkamai 2009 m. balandžio 2 d. ir liepos 22 d.

(6)

Pastabų iš kitų suinteresuotųjų trečiųjų šalių Komisija negavo.

(7)

Pagalbos gavėjas yra įmonė Ford Romania SA, įmonės Ford Motor Company dalis, kuri 2007 m. rugsėjo 12 d. iš Rumunijos privatizavimo agentūros AVAS nusipirko automobilių gamyklą ir verslą, kurį Krajovoje anksčiau valdė SC Automobile Craiova SA ir SC Daewoo Automobile SA (toliau – Ford Craiova).

(8)

2008 m. vasario 27 d. sprendime Komisija nustatė, kad privatizavimo susitarimas buvo nederanti pagalba, ir nurodė susigrąžinti 27 mln. EUR (4). Ši suma su palūkanomis grąžinta 2008 m. birželio 27 d.

(9)

Krajovos automobilių gamyklą Ford įsigijo ketindama nuo 2009 m. pradėti gaminti dviejų naujų rūšių transporto priemones (mažą daugiafunkcį modelį B-MAV ir lengvąją transporto priemonę ISV, tinkančią prekėms ir (arba) keleiviams vežti), o nuo 2011 m. – naujos kartos mažai CO2 išmetančius variklius. Šiam projektui reikės įdiegti dvi naujas gamybos linijas, kurių apskaičiuotos bendros investicijos sudaro 675 mln. EUR. Pagal privatizavimo susitarimą Ford įsipareigojo išlaikyti 3 900 esamų ir sukurti naujų darbo vietų ir iki 2012 m. pabaigos pasiekti, kad iš viso dirbtų 9 000 darbuotojų.

(10)

Krajovos gamykla yra mažiau palankiame regione, kuriam gali būti teikiama pagalba pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą. 2008 m. balandžio 30 d. sprendime Komisija patvirtino 143 mln. EUR regioninę pagalbą gamyklai Ford Craiova, kuri atitinka didžiausią pagalbos intensyvumą, kuris leidžiamas dideliems tokio masto investiciniams projektams, įgyvendinamiems regione, atitinkančiame reikalavimus, kad būtų galimas didžiausias 50 % tinkamų finansuoti išlaidų pagalbos intensyvumas (5).

(11)

Pagalba, apie kurią pranešta, remiama išsami penkerių metų mokymo programa, kurią Ford ketina siūlyti esamiems (3 900) ir būsimiems Krajovos automobilių gamyklos darbuotojams (iš viso turėtų būti iki 9 000 darbuotojų). Apskaičiuota, kad mokymo programa kainuos iš viso 185,5 mln. EUR (6), iš jų 128,5 mln. EUR skirs Ford, o 57 mln. EUR Rumunija suteiks kaip pagalbą mokymui.

(12)

Mokymo programos struktūra yra dvejopa.

(13)

Vertikaliuoju požiūriu programą sudaro keli lygmenys. Pirmasis lygmuo – mokymas, kurio reikalaujama pagal ES arba Rumunijos teisės aktus ir (arba) kuris būtinas siekiant veiksmingo gamyklos veikimo, taigi šį mokymą galima vadinti „specialiuosius įmonės poreikius atitinkančiu mokymu“. Šiam mokymo lygmeniui pagalba negali būti teikiama. Visas su šiuo mokymo lygmeniu susijusias išlaidas, kurios, kaip apskaičiuota, yra maždaug 29,7 mln. EUR, padengia Ford. Papildomi lygmenys yra tokie: mokymas, kuris be pagalbos būtų teikiamas tik iš dalies (t. y. 40 % viso kurso turinio); mokymas, kuris be pagalbos nebūtų teikiamas visai; ir mokymas, susijęs su pasirinktų kategorijų darbuotojais.

(14)

Horizontaliuoju požiūriu programoje siūlomi 269 kursai, sugrupuoti pagal keturias pagrindines mokymo temas arba blokus.

(15)

Apskaičiuota, kad specialiuosius įmonės poreikius atitinkanti mokymo programos dalis, kurią visą finansuos Ford, kainuos 29,73 mln. EUR (13). Papildomo mokymo, kuriam gali būti skiriama pagalba, tinkamų finansuoti išlaidų paskirstymas mokymo programos blokams ir Ford nuosavas įnašas išdėstyti toliau lentelėje (mln. EUR).

Lentelėje pateikta bendra pagalba ir Ford įnašas nurodyti nominalia verte. Rumunija ir Ford pabrėžia, kad įmonė nusprendė, kad bendra pagalba negali viršyti 57 mln. EUR. Bendros pagalbos, kuri galėtų būti suteikta programai, ir prašomos 57 mln. EUR sumos skirtumą iš savo įnašo, kuris padidinamas iki 98,8 mln. EUR, padengia įmonė.

(16)

Bendras mokymo, siūlomo pagal specialiuosius įmonės poreikius atitinkančio mokymo programą, kuriam negali būti skirta pagalba, dienų skaičius yra apytikriai 200 000 per penkerius metus, o bendras mokymo, kuris bus siūlomas pagal tą programos dalį, kuriai gali būti skiriama pagalba, dienų skaičius yra apytikriai 800 000 per penkerius metus. Atitinkamai, kiekvienam iš 9 000 darbuotojų turėtų iš viso tekti vidutiniškai maždaug 111 dienų mokymo per penkerius metus. Rumunija ir Ford taip pat pateikė įrodymų, kad dauguma programoje dalyvaujančių mokytojų (iki 90 %) bus samdomi iš išorės specializuotų mokymo centrų ir kad didelė dalis mokymo bus teikiama ne gamyklos patalpose (taip pat žr. 18 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodytos tinkamos finansuoti kelionių išlaidos, patiriamos ir mokomų asmenų, ir mokytojų).

(17)

Mokymo programos išlaidos apskaičiuotos remiantis panašiomis išlaidomis, kurias Ford patyrė Dagenhame (Jungtinė Karalystė), pakoreguotomis atsižvelgiant į Rumunijos išlaidų lygius, remiantis pradinėmis prognozėmis (2008 m. duomenys, pakoreguoti atsižvelgiant į prognozuojamą būsimų metų infliaciją). Taigi apskaičiuotos tokios vienam mokomam asmeniui skirtos vienos dienos išlaidos (neįskaitant mokytojų atlyginimų).

(18)

Toliau pateiktos šios programos (apimančios iš viso 9 000 darbuotojų ir įgyvendinamos ketverius metus) tinkamos finansuoti išlaidos (nominalia verte, mln. EUR).

(19)

Pagalbą sudaro tiesioginė 57 mln. EUR dotacija gamyklai Ford Craiova penkeriems metams. Pagalba siūloma mokymo projektui, kurio apskaičiuotos bendros išlaidos yra 185,5 mln. EUR (nominalia vertė), iš jų 155,8 mln. EUR gali būti skiriama pagalba mokymui remti. Beveik visos tinkamos finansuoti išlaidos yra susijusios su bendruoju mokymu, t. y. 153,93 mln. EUR. Tik 1,88 mln. EUR tinkamų finansuoti išlaidų susijusios su specialiuoju mokymu. Šiam projektui Rumunija taikė tokį pagalbos intensyvumą: 50 % bendrojo mokymo priemonėms ir 25 % specialiojo mokymo priemonėms. Atitinkamai projektui gali būti skirta 76,96 mln. EUR pagalbos bendrajam mokymui ir 0,47 mln. EUR pagalbos specialiajam mokymui, bendra pagalbos suma – 77,44 mln. EUR. Tačiau gavėjas nusprendė, kad valstybės pagalba negali viršyti 57 mln. EUR (taip pat žr. 15 konstatuojamąją dalį).

(20)

Rumunijos teigimu, kadangi būtų netikroviška ex antie prognozuoti tikslias penkeriems metams suplanuotos programos kiekvieno mokymo kurso išlaidas, privalu pagalbos gavėjui suteikti tam tikro lankstumo perskirstyti pagalbą pagal įvairias tinkamas finansuoti išlaidas, kai faktinės patirtos išlaidos skiriasi nuo apskaičiuotų standartinių išlaidų. Toks lankstumas turėtų leisti gavėjui optimizuoti mokymo programą per visą jos įgyvendinimo laikotarpį, tačiau nekeičiant mokymo masto ir bendro pagalbos masto bei intensyvumo.

(21)

2009 m. liepos mėn. pateiktoje medžiagoje Rumunija taip pat pasiūlė, kad pagalba gavėjui būtų sumokama iš anksto, intervalais, kurie būtų nustatomi susitarime su gavėju (pvz., kas ketvirtį), ir remiantis standartinėmis nurodytomis išlaidomis. Vėliau kiekvienais fiskaliniais metais faktiškai patirtos išlaidos būtų tikrinamos gavėjo vidaus auditorių, pagalbos išmokos būtų kasmet koreguojamos iki nustatytos viršutinės intensyvumo ribos. Pagalbos mokėjimo taisyklės ir sąlygos turėtų būti nustatytos konkrečiame Rumunijos teisės akte.

(22)

2008 m. rugsėjo 10 d. sprendime pradėti oficialų tyrimą Komisija pareiškė abejonių dėl šių aspektų: pagalbos pateisinimo, pagalbos skatinamojo poveikio arba būtinumo, regioninės pagalbos ir pagalbos mokymui sumavimo ir vadinamojo Deggendorf principo laikymosi (visa tai aptarta toliau).

(23)

Visų pirma Komisija kėlė tokius klausimus: i) ar įmonė Ford bet kokiu atveju bent jau esamiems darbuotojams neteiktų mokymo dalies, kuri deklaruota esanti tinkama gauti pagalbą, siekdama, kad įmonė, kurioje diegiama naujausia gamybos technologija, galėtų veikti; ii) ar pagal ES ir (arba) Rumunijos saugos teisės aktus įmonei nebūtų faktiškai privaloma teikti dalį mokymo, įtraukto į saugos bloką. Jei taip, pagalba nederėtų su bendrąja rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes ja būtų subsidijuojamas mokymas, kuris būtų teikiamas bet kuriuo atveju, taigi pagalba nebūtų „skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti“.

(24)

Komisija suabejojo, ar mokymo, siūlomo būsimiems darbuotojams, dalys pateisinamos, nes Ford turėjo galimybę pasamdyti kvalifikuotų naujų darbuotojų.

(25)

Sprendime pradėti procedūrą keliamas klausimas, ar siūlomo mokymo dalimis iš tikrųjų nebūtų bandoma šalinti nematerialaus pobūdžio regionines kliūtis, kaip antai esamos darbo jėgos įgūdžių trūkumas, kurios jau kompensuotos iš regioninės investicinės pagalbos, kuri įmonei suteikta 2008 m. (15).

(26)

Vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika (16), nauja pagalba negali būti mokama, kol nesusigrąžinta visa anksčiau suteikta nederanti pagalba. Rumunijos valdžios institucijos sprendimo pradėti oficialų tyrimą priėmimo dieną neįrodė, kad susigrąžino su Krajovos gamyklos privatizavimu susijusią pagalbą, kurią 2008 m. vasario 27 d. (17) Komisija paskelbė nederančia su EB sutartimi (dabar SESV).

(27)

Pradėjus tyrimo procedūrą, Rumunija pateikė pastabų dėl: i) teisinio pagrindo, taikomo vertinant pagalbos derėjimą su Sutartimi; ii) pagalbos skatinamojo poveikio; iii) vadinamojo Deggendorf principo laikymosi.

(28)

Rumunijos teigimu, vadovaujantis teisinio tikrumo principu, pagalba turėtų būti vertinama pagal kriterijus, galiojusius pranešimo metu (2008 m. balandžio mėn.). Tuo metu dar galiojo 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbos mokymui (18), o 2008 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtas ir dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo įsigaliojo Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (19) (toliau – BBIR).

(29)

Rumunija mano, kad BBIR nustatyti vertinimo kriterijai iš dalies skiriasi nuo kriterijų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 68/2001. Rumunija taip pat pabrėžia, kad pranešimo tikslais ji atsižvelgė į didžiausią pagalbos intensyvumą (50 % bendrosios pagalbos ir 25 % specialiosios pagalbos), nustatytą Reglamente (EB) Nr. 68/2001, o BBIR leidžiamas intensyvumas yra 60 %, kai pagalba teikiama bendrajam mokymui, ir 25 %, kai pagalba teikiama specialiajam mokymui.

(30)

Rumunija taip pat laikosi nuomonės, kad, Ford Genk  (20) ir GM Antwerp  (21) sprendimais Komisija pradėjo laikytis griežto požiūrio, kad pagalba mokymui turi būti vertinama pagal skatinamojo poveikio kriterijų, o tai nedera su Komisijos bendruoju požiūriu į pagalbą mokymui ir su Lisabonos darbotvarkės tikslais.

(31)

Būtinumas. Rumunija iš esmės teigia, kad, jei nebūtų pagalbos, įmonė įgyvendintų mažesnio masto mokymo programą ir vietoj to rinktųsi darbuotojams siūlyti tik tokį mokymą, kuris būtinas, kad gamykla veiktų (tai yra maždaug 17 % siūlomos programos, ir su tuo susijusias visas išlaidas padengtų įmonė), ir gerokai mažiau papildomo mokymo.

(32)

Teigiama, kad Ford galėtų eksploatuoti Krajovos gamyklą neteikdama papildomo mokymo, kuriam, kaip manoma, gali būti teikiama pagalba, nes esama darbo jėga turi automobilių gamybos patirties, o nauja technologija, kuri turėtų būti taikoma gamykloje, leidžia mokytis dirbant, ir tuo įsitikinta kitose Ford gamyklose, kuriose toks mokymas iš tikrųjų neteiktas.

(33)

Rumunija taip pat pateikia išsamių paaiškinimų dėl kursų, kurie būtini siekiant eksploatuoti gamyklą (ir kuriuos visus finansuos įmonė), ir papildomų kursų („naudingų, bet nebūtinų“), įtrauktų į kiekvieną mokymo bloką, skirtumo.

(34)

Sauga. Dauguma kursų, siūlomų pagal keturias siūlomas potemes (pagrindinė sauga darbo vietoje; saugus mechanizmų naudojimas ir asmens apsaugos įranga; pėsčiųjų sauga, rizikos nustatymas ir prevencija), laikomi būtinais siekiant darbo vietoje diegti saugos kultūrą. Dalis šių kursų bus teikiama siekiant laikytis prievolių, nustatytų ES ir Rumunijos saugos teisės aktuose, o dalimi siekiama laikytis Ford gamyklos vidaus standartų. Dėl pastarosios dalies Rumunija aiškina, kad Ford taiko vidaus saugos standartus, kurie yra gerokai griežtesni už būtiniausius įstatymuose nustatytus reikalavimus. Bet kokiu atveju ir įstatymuose reikalaujami saugos kursai, ir tie kursai, kuriais siekiama laikytis įmonės vidaus saugos politikos, nelaikomi tinkamais pagalbai gauti. Visas jų išlaidas padengs įmonė. Papildomą saugos mokymą, kuriam prašoma 3,2 mln. EUR pagalbos, sudaro individualus rengimas siekiant toliau didinti sąmoningumą ir keisti elgesį ir individualizuotas atrinktų „pavyzdinio modelio“ darbuotojų mokymas. Toks išsamus mokymas naudingas darbuotojams, bet nebūtinas įmonei.

(35)

Pagrindiniai įgūdžiai. Šio mokymo bloko tikslas – skatinti darbuotojų asmeninį tobulėjimą, ir jis labai menkai susijęs su jų faktine veikla atliekant darbą. Nemaža dalis mokymo, siūlomo šiame bloke, yra susijusi su bendraisiais IT įgūdžiais, anglų kalbos mokymu, raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiais ir pan. Pavyzdžiui, raštingumo ir skaičiavimo mokymas skirtas užpildyti viso pasaulio pramonės sektoriuje dirbančių suaugusių žmonių spragas, neatsižvelgiant į jų išsilavinimo lygį. Raštingumo ir skaičiavimo mokymas nebūtinas darbui atlikti, nes gamykloje naudojama technologija pasitelkia vaizdines gamyklos sistemas, kurios duoda supaprastintas vaizdines darbo instrukcijas. Raštingumo ir skaičiavimo mokymu siekiama padidinti darbuotojų gebėjimą formuluoti ir sklandžiai perduoti idėjas ar mintis, taip pat kiekybiškai vertinti aplinkoje vykstančius pokyčius. Remiantis panašiu principu į šį bloką įtrauktas ir mokymas, kuriuo siekiama visų lygių darbuotojams suteikti pagrindinių vadovavimo įgūdžių. Rumunijos teigimu, tokie įgūdžiai naudingi visų kategorijų darbuotojams, neatsižvelgiant į jų išsilavinimo lygį. Toks mokymas naudingiausias patiems darbuotojams, gerina jų gyvenimo kokybę ir daro teigiamą šalutinį poveikį regionui ir visai visuomenei.

(36)

Verslo pagrindai. Šio mokymo bloko bendras tikslas – suteikti bendrųjų pažangaus valdymo ir veiklos žinių. Trijų sričių mokymu suteikiama valdymo įgūdžių (Ford būdingos IT sistemos; Ford verslo procesai ir Ford vidaus kontrolės procesai), kurie būdingi įmonei, ir visas to mokymo išlaidas padengs įmonė. Papildomu mokymu suteikiama įgūdžių, kurie didžiąja dalimi gali būti pritaikomi kitose įmonėse ar pramonės srityse, bendrosiomis temomis, kaip antai projektų valdymo įgūdžiai, žmogiškieji ištekliai, pirkimas, finansai, šešios sigmos (klaidų mažinimo pasikartojančiuose procesuose metodas, taikomas daugelyje pramonės sričių), individualizuotas „pavyzdinio modelio“ mokymas, kuris, be jokių abejonių, naudingas ir įmonei, nes juo pagerinama darbo aplinka, mat tai padeda naikinti hierarchiją, bet pirmiausia jis naudingas patiems mokomiems asmenims ir padidina jų patrauklumą darbo rinkoje. Šiam mokymo blokui prašoma 4,33 mln. EUR pagalbos.

(37)

Pramoniniai įgūdžiai. Šis blokas taip pat aprėpia mokymą, kuris yra platesnis negu būtina darbui atlikti. Visus kursus, kurių reikia įprastoms gamybos užduotims atlikti, (pvz., šakinio krautuvo valdymas ir priežiūra, robotų technika ir automatika) finansuos įmonė. Papildomas mokymas bus siūlomas dviejose bendrosiose srityse: įvairūs su elektra ir mechanika susiję įgūdžiai (tai padidina darbininkų galimybes įsidarbinti, tačiau tai nebūtina atliekant jų darbą) ir išplėstinė (išsami) techninė priežiūra, automatika ir robotų technika. Abiem atvejais darbuotojai mokomi naudotis įvairia modernių technologijų technika, o ne to, ko jiems reikia jų darbui atlikti. Skelbiama, kad šis mokymo blokas atitinka reikalavimus, kad jam būtų skiriama iki 18,9 mln. EUR pagalba.

(38)

Be to, Rumunija mano, kad skatinamasis siūlomos pagalbos poveikis turi būti vertinamas žvelgiant į mokymo programą kaip į visumą, o ne atskirai pagal kiekvieną mokymo temą ar atskirus kursus. Vertinant mokymo temas ir (arba) kursus atskirai, nepaisant bendro konteksto, greičiausiai bus gauti iškraipyti rezultatai. Atliekant tokį atskirą vertinimą nebūtų atsižvelgta į pridėtinę visos mokymo programos vertę, o tai daugiau negu tik paprastos naudos, gaunamos iš mokymo tam tikra tema, sumos.

(39)

Pateisinimas. Kalbant apie mokymo, kuris turėtų būti teikiamas naujai pasamdytiems darbuotojams, pateisinimą, Rumunija atskiria įmonės (neabejotino) gebėjimo pasamdyti kvalifikuotus naujus darbuotojus klausimą nuo klausimo, ar papildomas mokymas jų atveju pagrįstas. Papildomu mokymu suteikiama bendrųjų įgūdžių, kurie nebūtini darbui atlikti, todėl tai pateisinama ir naudinga visų kategorijų darbuotojams, neatsižvelgiant į jų išsilavinimo lygį.

(40)

Nematerialaus pobūdžio regioninės kliūtys. Kalbant apie tai, ar siūloma mokymo pagalba šalinamos nematerialaus pobūdžio regioninės kliūtys, kaip antai įgūdžių stoka, kurioms šalinti jau skirta regioninė pagalba, Rumunija teigia, kad regioninės investicinės pagalbos ir pagalbos mokymui priemonių tikslai yra skirtingi (taigi, sprendžiamos ir skirtingos problemos) ir ta pagalba padengiamos skirtingos tinkamos finansuoti išlaidos. Regioninės investicinės pagalbos tikslas – remti investicijas mažiau palankiuose ES regionuose, o pagalbos mokymui tikslas – kompensuoti nepakankamas investicijas į mokymą; šis reiškinys pastebimas visoje ES. Be to, regioninės pagalbos teikiamos naudos „pasiskirstymas“ skiriasi nuo pagalbos mokymui naudos: pirmuoju atveju naudą gauna pirmiausia investuotojas, o antruoju atveju pagalba pirmiausia naudinga darbuotojams.

(41)

Rumunija taip pat pabrėžia, kad „nematerialaus pobūdžio“ regioninės kliūtys, atsirandančios dėl vietos įgūdžių trūkumo, nėra vienas iš kriterijų, taikomų atrenkant ES mažiau palankius regionus; tie kriterijai – tai BVP vienam gyventojui lygis, nedarbo lygis, gyventojų tankumas ir kt. Be to, anksčiau Komisija buvo patvirtinusi pagalbą mokymui, inter alia, remdamasi teiginiu, kad pagalba padės įveikti konkurencines kliūtis, atsirandančias dėl vietos darbo jėgos prastos kvalifikacijos (Webasto  (22), Vauxhall Motors  (23)).

(42)

Be to, remiantis logika, kad projektams, kuriems skirta regioninė investicinė pagalba, neturėtų būtų teikiama pagalba mokymui, Europos Sąjungos mažiau palankūs regionai būtų netiesiogiai nubausti iš jų atimant galimybę remti mokymo projektus.

(43)

Rumunija pateikė dokumentų, iš kurių matyti, kad 2008 m. birželio 27 d.Ford Motor Company grąžino nederančią 27 mln. EUR (24) privatizavimo pagalbą ir susikaupusius palūkanas. Taigi, Rumunija mano, kad pagalba, apie kurią pranešta, atitinka vadinamąjį Deggendorf principą.

(44)

Ford2008 m. gruodžio 18 d. pateikė pastabų, kuriomis palaikomi Rumunijos pateikti faktai ir teiginiai, taip pat pateikiama papildomų teiginių dėl siūlomos pagalbos skatinamojo poveikio.

(45)

Ford pabrėžia, kad didelė dalis šios išsamios mokymo programos finansuojama iš nuosavų išteklių – iki 128,5 mln. EUR iš bendros apskaičiuotos viso projekto 185,5 mln. EUR sumos. Be to, mokymas, kurio reikalaujama pagal įstatymus ir (arba) kuris būtinas gamyklos eksploatavimui, paskelbtas neatitinkančiu reikalavimų pagalbai gauti, ir jį visą finansuos įmonė. Specialiuosius įmonės poreikius atitinkanti mokymo dalis, kurios apskaičiuotos išlaidos yra maždaug 29,7 mln. EUR, esamiems darbuotojams jau iš tikrųjų pradėta siūlyti 2009 m.

(46)

Kalbant apie galimą pagalbos iškraipomąjį poveikį, Ford pabrėžia, kad programa apima daugiausia bendrąjį mokymą, pagrindiniai gavėjai yra darbuotojai, o įmonė iš to gauna tik netiesioginės naudos. Taigi, pagalbos mokymui iškreipiamasis poveikis būtų tik antrinis ir netiesioginis. Ford mano, kad dėl to svarstymai, susiję su pagalbos poveikiu „atitinkamų rinkų struktūros“ ir „sektoriaus ir pramonės ypatumų“ požiūriu, yra nesusiję su bendruoju mokymu, nes numatoma gamyba ir techninis pajėgumas nebus keičiami. Atvirkščiai, specialiuoju mokymu gali būti tiesiogiai padidintas įmonės produktyvumas ir taip paveikta jos padėtis rinkoje. Tačiau specialusis mokymas yra tik menka siūlomo papildomo mokymo dalis.

(47)

Kalbant apie tai, kad galbūt mokymo, apie kurį pranešta, dalių, kurios atitinka reikalavimus, kad būtų skiriama pagalba, nebūtų reikėję siūlyti, kad būtų laikomasi įmonės vidaus saugos standartų, Ford pabrėžia, kad taip aiškinant būtų prieita prie normatyvinio iškraipymo, kurio pobūdis būtų „lenktyniavimas dėl žemiausių standartų“: jei pagalbą mokymui galėtų gauti tik tos įmonės, kurių vidaus saugos standartai žemi, įmonės galiausiai nebesiektų didinti vidaus saugos standartų. Atitinkamai, Ford klausia, ar siūloma pagalba mokymui, kuri vis tiek gavėjui turėtų būti suteikta, neturėtų būti nustatoma ne atsižvelgiant į įmonės vidaus standartus, bet į objektyvius kriterijus, taikomus visoms tam tikro sektoriaus įmonėms. Be to, su šiuo investiciniu projektu Ford iki 2012 m. taps didžiausiu Rumunijos pramoniniu darbdaviu. Tokios rūšies investicijos ekonomikoje atlieka „švyturio“ funkciją, o Rumunijos Vyriausybė remia Ford planus Krajovos gamyklą padaryti etalonu kitiems darbdaviams ir naujiems investuotojams.

(48)

Ford taip pat pabrėžia, kad bendresniu požiūriu papildomas mokymas, kuris skelbiamas atitinkantis reikalavimus, kad būtų skiriama pagalba, nebūtinas gamyklos eksploatavimui, nes Ford grupėje dabar taikoma „veiksmingesnės gamybos“ sistema. Automobilinių gamintojai laikui bėgant perėjo nuo „masinės gamybos“ prie „veiksmingesnės gamybos“; tai raida, dėl kurios daugiausia keitėsi veikla, t. y. daugiau galių suteikiama visais vidaus organizacijos lygmenimis. Tos mokymo programos dalies, kuri netinkama finansuoti, pakaktų siekiant paskatinti tokį elgesio pokytį.

(49)

Ford palaiko Rumunijos teiginius, kuriais prieštaraujama minčiai, kad galbūt dubliuojama regioninė investicinė pagalba ir pagalba mokymui nematerialaus pobūdžio regioninių kliūčių dėl menkų įgūdžių atžvilgiu, ir mano, kad vertinant, ar siūloma pagalbos mokymui priemonė turi teigiamų išorės veiksnių, turi būti atsižvelgiama į įgūdžių lygį ir išsilavinimą regione.

(50)

Ford pateikė mokymo programos, kurią siūlė savo gamykloje Sankt Peterburge, ir programos, kurią siūloma įgyvendinti Krajovos gamykloje, palyginimą. Palyginimo tikslas – įrodyti, kad gamyklą Ford galima veiksmingai eksploatuoti įgyvendinant gerokai mažesnio masto mokymo programą negu ta, kuri pasiūlyta Krajovos gamyklai, ir kad pagalba Krajovos gamyklai siūlomam papildomam mokymui turi skatinamąjį poveikį.

(51)

Ford mano, kad du mokymo projektus lyginti yra tinkama dėl toliau nurodytų priežasčių.

(52)

Sankt Peterburge siūlytos mokymo programos struktūra buvo panaši į Krajovos gamyklai siūlomos programos struktūrą. Tačiau Sankt Peterburgo gamykloje Ford teikė tik mažiausią būtiną mokymą, o vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams mokymo skirta daugiau negu darbininkams. 2002 m. gamyba pradėta esant tik mažiausiam mokymo lygiui, būtinam, kad būtų vykdomi Ford kokybės ir saugos reikalavimai.

(53)

Ford modeliavo Sankt Peterburgo programos įgyvendinimą 9 000 Krajovos gamyklos darbuotojų. Išvada – Sankt Peterburgo tipo mokymo programa sudarytų tik 26 % mokymo, kurį siūloma teikti Krajovos gamykloje. Konkrečiau, įgyvendinant tokią programą būtų teikiama tik 57 % saugos, 2 % pagrindinių įgūdžių, 30 % verslo įgūdžių ir 47 % pramoninių įgūdžių mokymo, siūlomo Krajovos gamyklai.

(54)

Gamyklai Ford Craiova taikoma priemonė, apie kurią pranešė Rumunija, atitinka visas sąlygas, kad būtų laikoma valstybes pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Priemonę sudaro tiesioginė dotacija, kurią Rumunijos valstybė finansuoja iš valstybės išteklių. Priemonė yra ir atrankioji, nes ją įgyvendinant teikiama ad hoc individuali finansinė pagalba vienam gavėjui – gamyklai Ford Craiova. Gavėjas įgys pranašumą dėl priemonės, kurią įgyvendinant būtų padengta dalis siūlomos mokymo programos išlaidų. Priemone iškraipoma konkurencija, nes įmonė gavėja gauna naudos, palyginti su konkurentais, kurie panašiems tikslams pagalbos negauna. Galiausiai, neigiamai paveikiama valstybių narių prekyba, nes gavėjas ir jo konkurentai savo produktus parduoda pirmiausia ES, bet taip pat EEE ir pasaulio rinkose.

(55)

Rumunija prašo pagalbą patvirtinti pagal taisykles, galiojusias pranešimo metu (2008 m. balandžio mėn.). Konkrečiau, Rumunija teigia, kad: i) siūlomos pagalbos derėjimas su Sutartimi turėtų būti vertinamas pagal kriterijus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 68/2001 (25), kuris galiojo pranešimo metu; ii) Komisija neturėtų atgaline data taikyti Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) (kuris paskelbtas 2008 m. rugpjūčio 9 d. ir įsigaliojo praėjus dvidešimčiai dienų nuo jo paskelbimo) (26); ir bendresniu požiūriu, kad iii) per daug griežtas skatinamojo poveikio kriterijaus taikymas, pradedant nuo tokių sprendimų kaip Ford Genk  (27) ir GM Antwerp  (28), neatitinka Komisijos bendro požiūrio į pagalbą mokymui.

(56)

Sprendime Freistaat Sachsen prieš Komisiją  (29) ETT paaiškino klausimus, susijusius su valstybės pagalbos taisyklių taikymu rationae temporis vertinant pagalbos priemonių, apie kurias pranešta, derėjimą. Teismas nustatė, kad vertindama derėjimą Komisija privalo taikyti taisykles, principus ir kriterijus, kurie galioja sprendimo priėmimo metu ir kurie yra geriau pritaikyti esamoms konkurencijos sąlygoms (30). Šiuo požiūriu Teismas priduria: „<…> valstybės narės pateiktas pranešimas apie pagalbą arba pagalbos schemos projektą nesukuria galutinai suformuotos teisinės padėties, kuri Komisiją priverstų priimti sprendimą dėl jų suderinamumo su bendrąja rinka taikant taisykles, galiojančias to pranešimo pateikimo dieną. Priešingai, Komisija turi taikyti taisykles, kurios galioja jai priimant sprendimą, ir tai yra vienintelės taisyklės, pagal kurias turi būti vertinamas jos priimto sprendimo šiuo klausimu teisėtumas.“ (31)

(57)

Teismas taip pat nustato, kad, kai derėjimas vertinamas pagal naujas taisykles, Komisija privalo suteikti suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas dėl pagalbos derėjimo su tomis taisyklėmis. Žinoma, toks procedūrinis įsipareigojimas neatsiranda tada, kai naujosiose taisyklėse nėra esminių pakeitimų, palyginti su ankstesnėmis (32).

(58)

Iš to galima daryti išvadą, kad Komisija pagalbos derėjimą su SESV privalo vertinti pagal taisykles ir kriterijus, galiojusius jos sprendimo paskelbimo metu. Individuali pagalba mokymui, kuri neatitinka sąlygų, leidžiančių taikyti išimtį, turi būti vertinama tiesiogiai remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, kuriame nustatyta, kad „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“, gali būti laikoma deranti su SESV. Reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl pagalbos mokymui (33) pakeistas BBIR (34) praėjus dvidešimčiai dienų nuo jo paskelbimo 2009 m. rugpjūčio 9 d. Remiantis BBIR 29 ir 32 konstatuojamosiomis dalimis ir 6 straipsnio 1 dalies g punktu, individualią pagalbą mokymui, viršijančią 2 mln. EUR vienam projektui, nesvarbu, ar suteikta ad hoc, ar pagal schemą, Komisija turėtų vertinti pagal kriterijus, nustatytus galiojančiuose Europos Sąjungos dokumentuose. Tuo tikslu Komisija privalo pasikliauti komunikatu (35), kuriuo nustatomi pagalbos mokymui, apie kurią turi būti pranešta, vertinimo kriterijai (toliau – 2009 m. pagalbos mokymui komunikatas), paskelbtu 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir įsigaliojusiu praėjus dvidešimčiai dienų nuo jo paskelbimo.

(59)

Apibendrinant galima pasakyti, kad laikantis Freistaat Sachsen principų Komisija privalo vertinti pagalbos, apie kurią pranešta, derėjimą su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, taikant BBIR ir remiantis individualaus vertinimo kriterijais, nustatytais 2009 m. pagalbos mokymui komunikate.

(60)

Komisija mano, kad, vertindama pagalbą, apie kurią pranešta, pagal taisykles ir kriterijus, nustatytus BBIR ir 2009 m. pagalbos mokymui komunikate, ji nepažeidžia trečiųjų šalių procedūrinių teisių (žr. 57 konstatuojamąją dalį). Remiantis Freistaat Sachsen sprendimu, Komisija privalo pasiūlyti suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas dėl naujų taisyklių taikymo pagalbai, apie kurią pranešta, tik jei naujosiose taisyklėse padaryta esminių pakeitimų, palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis.

(61)

Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad 2008 m. rugsėjo mėn. sprendime pradėti oficialų tyrimą nurodė, kad pagalba bus vertinama pagal BBIR. Taigi, suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pagalbos, apie kurią pranešta, vertinimo pagal BBIR. Iš tikrųjų 2008 m. lapkričio mėn. pastabose Rumunija prieštaravo, kad šiuo atveju būtų taikomas BBIR. Rumunija visų pirma teigė, kad BBIR nustatyti vertinimo kriterijai iš dalies skiriasi nuo kriterijų, anksčiau taikytų pagal Reglamentą (EB) Nr. 68/2001, ypač didžiausio pagalbos bendrajam mokymui intensyvumo atžvilgiu, kuris padidintas nuo 50 % tinkamų finansuoti išlaidų pagal Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 iki 60 % tinkamų finansuoti išlaidų pagal BBIR (36).

(62)

Komisija taip pat mano, kad 2009 m. pagalbos mokymui komunikatu nepadaryta esminių su pagalbos vertinimu susijusių pakeitimų, apie kuriuos kalbama sprendime Freistaat Sachsen  (37). 2009 m. pagalbos mokymui komunikate kodifikuojami ir sugriežtinami seni ES valstybės pagalbos kontrolės principai ir kriterijai, kaip antai rinkos nepakankamumas ar teigiamo šalutinio poveikio loginis išaiškinimas, bendrojo ir specialiojo mokymo skirtumas, pagalbos, kaip politikos priemonės, tinkamumas, skatinamojo poveikio kriterijai, proporcingumo principas ir galimybės, kad pagalba bus sukelta iškraipymų, analizė.

(63)

Panašu, kad Rumunija ir gavėjas labiausiai nerimauja dėl vadinamojo skatinamojo kriterijaus, taikomo vertinant pagalbą mokymui, tariamai per griežto aiškinimo ir taikymo. Tačiau Komisija mano, kad skatinamųjų kriterijų išaiškinimas 2009 m. pagalbos mokymui komunikate negali būti laikomas esminiu vertinimo taisyklių pakeitimu. Ford Genk  (38) ir GM Antwerp  (39) sprendimai, kuriuos Rumunija nurodo kaip skatinamojo poveikio kriterijų per griežto aiškinimo pavyzdį, iš tikrųjų priimti prieš pranešimą. Reglamente (EB) Nr. 68/2001 aiškiai nenurodomas skatinamojo poveikio kriterijus, nors jo loginis pagrindas būdingas bet kurios pagalbos priemonės derėjimo vertinimui pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir tai buvo numanoma iš jo 10 ir 11 konstatuojamosiose dalyse pateikto aiškinimo, susijusio su galimu pagalbos vaidmeniu sprendžiant rinkos nepakankamumo klausimus. Ankstesnėse 1998 m. bendrosiose nuostatose dėl pagalbos mokymui (40) skatinamojo poveikio kriterijus jau patvirtintas kaip vienas iš pagrindinių tokios rūšies pagalbos derėjimo vertinimo ramsčių (41). Be to, atliekant tyrimą Rumunija ir gavėjas pateikė išsamių siūlomos pagalbos skatinamojo poveikio paaiškinimų, susijusių su pagalbos būtinumu ir tinkamumu, taip pat siūlomo „tinkamo finansuoti“ mokymo bendrosios ir specialiosios dalies skirtumo paaiškinimų ir (tariamai ribotos) galimybės, kad pagalba bus iškraipyta konkurencija, paaiškinimų.

(64)

Atsižvelgdama į tai Komisija daro išvadą, kad tenkinamos sąlygos, leidžiančios pagalbą vertinti pagal kriterijus, nustatytus 2009 m. pagalbos mokymui komunikate ir BBIR, ir kad suinteresuotųjų šalių procedūrinės teisės apgintos. Komisija taip pat pažymi, kad vykstant oficialiam tyrimui ji negavo pastabų iš kitų trečiųjų šalių (gavėjo konkurentų ir pan.).

(65)

2009 m. pagalbos mokymui komunikate nustatyti atskiroms įmonėms teikiamos pagalbos mokymui, viršijančios 2 mln. EUR, derėjimo su SESV vertinimo kriterijai, neatsižvelgiant į tai, ar ta pagalba suteikta ad hoc, ar pagal schemą. Tokių priemonių derėjimo vertinimas apima siūlomos pagalbos teigiamo poveikio ir jos neigiamų pasekmių palyginimą, siekiant įvertinti, ar teigiamas poveikis nusveria neigiamas pasekmes.

(66)

Teigiamas siūlomos pagalbos poveikis bus vertinamas atsižvelgiant į i) galimybę, kad siūloma pagalba bus ištaisytas rinkos nepakankamumas ir bus teigiamų išorės veiksnių (pateisinimas); ii) pagalbos, kaip politikos priemonės, tinkamumą; iii) pagalbos skatinamąjį poveikį ir būtinumą; ir į tai iv) ar pagalbos suma apribota iki būtino minimumo, kurio reikia jos tikslui pasiekti (proporcingai). Neigiamas pagalbos poveikis bus vertinamas atsižvelgiant į jos galimybę iškraipyti konkurenciją ir prekybą Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į pagalbos ypatybes ir atitinkamą (-as) rinką (-as).

(67)

Pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 5–11 punktus pagalba laikoma pateisinama, jei valstybė narė įrodo, kad ja prisidedama prie padėties, kai per mažai investuojama į mokymą (rinkos nepakankamumas, pastebimas visoje ES), ištaisymo. Įmonės dažnai nenori investuoti į savo darbuotojų mokymą, jei įmonei iš to mokymo nėra apčiuopiamos ir greitos naudos arba jei mokymo bet kokiu atveju nereikia siekiant veiksmingai eksploatuoti įmonę. Tačiau mokymas taip pat gali būti naudingas ekonomikai ir visai visuomenei, visų pirma, jei darbuotojų įgyti įgūdžiai gali būti pritaikomi kitose darbo vietose ar daryti visuomenei teigiamą šalutinį poveikį. Iš esmės, įmonės bus mažiau linkusios investuoti į mokymą, kai greita tokio mokymo nauda neviršija jos šalutinio poveikio. Trumpai tariant, pagalba yra pateisinama dėl jos galimybės išspręsti konkrečią rinkos nepakankamumo problemą, t. y. per menką investavimą į mokymą, ir tai susiję su teigiamais mokymo išoriniais veiksniais.

(68)

Siekdama nustatyti, ar pagalba pateisinama dėl jos galimybės ištaisyti padėtį, kai per menkai investuojama į mokymą, Komisija pirmiausia išanalizuos siūlomo mokymo pobūdį, t. y. ar mokymas yra bendrasis, ar specialusis (arba ar abu variantai) pagal BBIR 38 straipsnį. Bendrojo ir specialiojo mokymo skirtumas yra svarbus, nes manoma, kad dėl bendrojo mokymo teigiamų išorės veiksnių atsiras greičiau nei dėl specialiojo mokymo, kuris pirmiausia naudingas pačiai įmonei. Taigi, pagalba bendrajam mokymui laikoma labiau pateisinama tuo požiūriu, kad ja, labiau negu specialiajam mokymui teikiama pagalba, įmonės skatinamos daryti tokias investicijas.

(69)

BBIR 38 straipsnio 1 dalyje specialusis mokymas apibrėžiamas kaip „mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje ir suteikiantis įgūdžių, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis“. Bendrasis mokymas BBIR 38 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas kaip „mokymas, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis“. Nors abiejų rūšių mokymo atveju pati įmonė gauna tam tikros naudos, nes bet kokiu atveju jai bus naudinga turėti labiau kvalifikuotos darbo jėgos, esminis bendrojo ir specialiojo mokymo tikslas – per mokymą įgytų įgūdžių „perkeliamumo keliose srityse“ laipsnis.

(70)

BBIR 38 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir atitinkamai 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 9 punkto 2 papunktyje kaip pavyzdys išvardijami veiksniai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti kaip į rodiklius, kad mokymas yra bendrojo pobūdžio. Tai apima: i) mokymą kartu organizuoja skirtingos įmonės arba prie mokymo projekto gali prisijungti kitų įmonių darbuotojai; ii) mokymo kursas yra sertifikuotas, jį baigusiems išduodamas pripažintas diplomas, arba mokymo kursas patvirtintas valdžios institucijų; iii) mokymas skiriamas tų kategorijų darbuotojams, kurie dažnai keičiasi atitinkamoje įmonėje ir sektoriuje; iv) mokymas galėtų būti naudingas darbuotojams ne tik dabartiniame darbe (bet ir ateityje įsidarbinus kitoje įmonėje, taip pat socialiniame gyvenime, siekiant gerovės ir pan.).

(71)

Komisija pirmiausia pažymi, kad Rumunija ir Ford įtikinamai įrodė, kad taikomas 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 9 punkto 2 papunkčio ketvirtasis rodiklis t. y. kad papildomas mokymas, kuris atitinka reikalavimus, kad būtų skiriama pagalba, bus naudingas darbuotojams ne tik dabartiniame darbe. Visų pirma Rumunija ir Ford įrodė, kad papildomu mokymu, kuris bus teikiamas, bus suteikta įgūdžių, kurie gali būti perkeliami į kitas sritis, o tai darbuotojams naudinga ne tik jų darbe; be to, tuo prisidedama prie darbuotojų gerovės, gerinama jų gyvenimo kokybė ir didinamos galimybės įsidarbinti kitose įmonėse ar sektoriuose, be kita ko, taip sukuriamas teigiamas šalutinis poveikis ekonomikai ir visai visuomenei, pirmiausia mažiau palankaus regiono, kuriam padedama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, lygmeniu.

(72)

Taigi, Rumunija siūlo pagalbą mokymo projektui, kurio atveju beveik visos nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos yra susijusios su bendruoju mokymu. Iš visų 185,5 mln. EUR išlaidų, suplanuotų visam mokymo projektui, skelbiama, kad 113,7 mln. EUR yra tinkamos finansuoti bendrojo mokymo išlaidos (neįskaičius atlyginimų kompensavimo) ir tik 1,5 mln. EUR laikoma tinkamomis finansuoti specialiojo mokymo išlaidomis (neįskaičius atlyginimų kompensavimo) (žr. 15 konstatuojamąją dalį). Konkrečiau, papildomas „specialusis“ mokymas, kuris turėtų būti siūlomas saugos, verslo pagrindų ir pramoninių įgūdžių blokuose, yra beveik išskirtinai bendrojo pobūdžio, o papildomas mokymas, siūlomas pagrindinių įgūdžių bloke, yra išskirtinai bendrasis (žr. 14 ir 34–37 konstatuojamąsias dalis).

(73)

Komisija mano, kad Rumunija ir Ford patenkinamai pagrindė siūlomos mokymo programos bendrosios ir specialiosios dalių skirtumą. Visų pirma Rumunija ir Ford įrodė, kad papildomu tinkamu finansuoti mokymu, siūlomu pagal kiekvieną iš keturių pagrindinių mokymo blokų, suteikiama įgūdžių, kurie gali būti pritaikomi kitose srityse pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikatą ir BBIR. Rumunija įrodo, kad papildomu mokymu, kuris turėtų būti siūlomas pagal pagrindinių įgūdžių bloką, siekiama skatinti žmonių asmeninį tobulėjimą ir tai labai nedaug susiję su jų faktiniu darbu (žr. 35 konstatuojamąją dalį). Pagal šį bloką siūlomu mokymu suteikiama bendrųjų žinių (pvz., bendrųjų IT įgūdžių, anglų kalbos žinių, raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių), kurios naudingos visų kategorijų darbuotojams, neatsižvelgiant į jų išsilavinimą. Asmeniniams poreikiams pritaikytas raštingumo ir skaičiavimo mokymas, pvz., padės padidinti įvairaus išsilavinimo darbuotojų gebėjimus bendrauti ir perduoti mintis ir idėjas, taip pat jų gebėjimą kiekybiškai vertinti aplinkoje vykstančius pokyčius. Panašiai, į bloką įeina asmeniniams poreikiams pritaikytas vadovavimo įgūdžių mokymas visų kategorijų darbuotojams. Tokie įgūdžiai naudingiausi patiems darbuotojams, gerina jų gyvenimo kokybę ir daro teigiamą šalutinį poveikį ekonomikai ir visai visuomenei. Toks teigiamas šalutinis poveikis bus ypač jaučiamas regiono, kuriame yra Krajovos gamykla ir kuris yra mažiau palankus Europos Sąjungos regionas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, lygmeniu.

(74)

Papildomu bendruoju mokymu, kuris turėtų būti siūlomas pagal verslo pagrindų bloką, bus suteikta bendrųjų įgūdžių, kuriuos galima plačiai pritaikyti kitose įmonėse ar kituose pramonės sektoriuose; bendrosios mokymo temos: projektų valdymo įgūdžiai, žmogiškieji ištekliai, finansai, šešios sigmos (klaidų mažinimo pasikartojančiuose procesuose metodas, taikomas daugelyje pramonės sričių) (žr. 36 konstatuojamąją dalį). Tokie bendrieji įgūdžiai greičiausiai padidins darbuotojų patrauklumą darbo rinkoje. Panašiai, papildomas bendrasis mokymas, siūlomas pagal pramoninių įgūdžių bloką, apims dvi plačias sritis: su elektra ir mechanika susijusių įgūdžių gerinimas (tai padidina darbininkų galimybes įsidarbinti) ir išplėstinis (išsamus) mokymas priežiūros, automatikos ir robotų technikos srityje. Abiem atvejais darbuotojai išmoksta valdyti įvairių rūšių mašinas, ne tik tas, su kuriomis jie faktiškai dirba, taigi įgytus įgūdžius galima pritaikyti įvairiose srityse.

(75)

Saugos mokymo bloko atveju (žr. 34 konstatuojamąją dalį) papildomą tinkamą finansuoti mokymą, kuris turėtų būti siūlomas, apimantį dalį bendrojo mokymo ir dalį specialiojo mokymo, sudaro individualus rengimas siekiant toliau didinti sąmoningumą ir keisti su sauga susijusį elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad bendrąja papildomo mokymo saugos srityje dalimi suteikiama įgūdžių, kurie naudingi darbuotojams ne tik jų faktiškai atliekamame darbe ir kuriais jie gali pasinaudoti įvairiose darbo vietose ir net privačiame gyvenime, gali būti manoma, kad toks mokymas sukels teigiamų išorės veiksnių, susijusių su bendruoju mokymu.

(76)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Rumunija ir Ford patenkinamai įrodė, kad įgūdžiai, kurių suteikiama papildomu bendruoju mokymu, turėtų būti naudingi darbuotojams ne tik jų dabartiniame darbe, bet galbūt ir būsimuose darbuose ir socialiniame gyvenime ar jų gerovei tuo požiūriu, kuris išdėstytas 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 9 punkto 2 papunkčio d papunktyje. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Ford ir Rumunijos pateikti įrodymai (žr. 16 konstatuojamąją dalį) rodo, kad didelė dalis programoje dalyvaujančių mokytojų (iki 90 %) bus išorės mokytojai iš specializuotų mokymo centrų ir kad didelė dalis mokymo bus teikiama ne gamykloje (apie tinkamas finansuoti ir mokytojų, ir mokomų asmenų kelionės išlaidas taip pat žr. šio sprendimo 18 konstatuojamąją dalį).

(77)

Kartu Komisija turi pabrėžti, kad kitos „pritaikomumo keliose srityse“ sąlygos, nurodytos kaip pavyzdys BBIR 38 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 9 punkto 2 papunkčio a, b ir c papunkčiuose, šiuo atveju ko gero nėra tenkinamos. Visų pirma mokymo projektą organizuoja viena įmonė ir kitų įmonių darbuotojai jame dalyvauti negalės. Rumunija ir Ford nepateikė informacijos apie tai, ar mokymas bus patvirtintas. Kadangi didžioji dalis mokymo greičiausiai bus teikiama dalyvaujant mokytojams iš privačių įmonių, nepanašu, kad mokomi asmenys gaus diplomus ar pažymėjimus, kurie būtų pripažinti ar patvirtinti valdžios institucijų. Suinteresuotosios šalys nepateikė informacijos apie darbuotojų perėjimo į kitas įmones ir (arba) kitus sektorius mastą. Todėl Komisija mano, kad įgytų įgūdžių pritaikomumas turėtų būti didinamas mokomiems asmenims išduodant dalyvavimo pažymėjimus. Nors vien šios sąlygos nepakanka, kad būtų įvykdyti 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 9 punkto 2 papunkčio b papunkčio reikalavimai, dėl jos įgyvendinimo etape vis tiek padidėtų atitiktis pritaikomumo keliose srityse reikalavimui. Šis klausimas nagrinėjamas šio sprendimo 2 straipsnio 5 dalyje. Komisija mano, kad ketvirta sąlyga, nustatyta 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 9 punkto 2 papunkčio d papunktyje, yra tenkinama. Atsižvelgdama į pirmiau minėtus svarstymus Komisija mano, kad pritaikomumo keliose srityse reikalavimas siūlomo papildomo bendrojo mokymo atveju įvykdytas.

(78)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija abejoja, ar papildomo tinkamo finansuoti mokymo dalys iš tikrųjų būtinos būsimiems darbuotojams, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad gavėjas turi galimybę pasamdyti labiau išsilavinusių darbuotojų. Šios abejonės išsklaidytos pirmiau pateiktais argumentais dėl siūlomo teikti papildomo bendrojo mokymo pritaikomumo keliose srityse ir dėl jo galimybių sukurti teigiamų išorės veiksnių regione, kuriam teikiama pagalba, taip pat naudos ekonomikai ir visai visuomenei.

(79)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, manoma, kad pateisinimo kriterijus tenkinamas.

(80)

Pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 10 ir 11 punktus Komisija privalo vertinti, ar valstybės pagalba yra tinkamiausia politikos priemonė, kuria siekiama skatinti tokios rūšies mokymą, koks siūlomas. Tuo tikslu Komisija privalo atsižvelgti į pagalbos, kurią ketina teikti Rumunija, alternatyvas, kaip antai į mokymą regioninėje švietimo sistemoje ar pavienių darbuotojų rėmimą juos skatinant dalyvauti mokyme kitokiomis aplinkybėmis, ne įmonėje.

(81)

Rumunija teigia, kad mokymo projekte dalyvaus beveik išskirtinai išorės mokytojai, kurie bus pasamdyti, padedant specializuotai įmonei, iš regioninių ar užsienio specializuotų privačių įmonių. Komisija mano, kad numatyto mokymo (bent jo dalies) teikimo alternatyvos pasitelkiant vietos viešąsias švietimo institucijas nebuvo tinkamai išnagrinėtos. Nepaisant to, Komisija sutinka su Rumunijos teiginiu, kad išsami mokymo programa, tokia, kokia siūloma Krajovos gamyklai, sukuria pridėtinės vertės dėl įvairių siūlomo mokymo rūšių sinergijos, ir tai daugiau nei vien pavienių mokymo kursų tam tikra tema sukuriamos vertės suma.

(82)

Todėl daroma išvada, kad tinkamumo kriterijus taip pat tenkinamas.

(83)

Pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 12 punktą laikoma, kad siūloma pagalba turi skatinamąjį poveikį, kai įrodoma, kad ja keičiamas gavėjo elgesys ir teikiama daugiau ir (arba) geresnio mokymo, negu tai būtų daroma, jei pagalbos nebūtų. Šio skatinamojo poveikio kriterijaus tenkinimas yra sien qua non sąlyga, kad pagalba būtų patvirtinta (BBIR 28 konstatuojamoji dalis).

(84)

Pagalbos skatinamasis poveikis nustatomas atliekant priešingos padėties analizę, t. y. lyginant mokymo, kuris būtų teikiamas skyrus pagalbą, lygį ir atitinkamai mokymo, kuris būtų teikiamas be pagalbos, lygį (2009 m. pagalbos mokymui komunikato 13 punktas).

(85)

Siekdama įrodyti skatinamąjį siūlomos pagalbos poveikį, įmonė Ford pateikė mokymo programos, kurią siūlė Sankt Peterburgo automobilių gamyklos darbuotojams, ir programos, kuri siūloma Krajovos gamyklai, palyginimą. Sankt Peterburgo mokymo programos atveju įmonė pagalbos negavo. Siūlytos mokymo programos struktūra buvo panaši į to mokymo projekto, kuris siūlomas Krajovos gamyklai, nors programos mastas ir turinio detalumo laipsnis skyrėsi. Sankt Peterburge įmonė siūlė tik būtiniausią mokymą, kurio reikėjo laikantis saugos reikalavimų ir Ford gamybos kokybės lygio. Ford pateikiama palyginimų, kad Sankt Peterburgo programoje siūlyta tik 57 % saugos, 2 % pagrindinių įgūdžių, 30 % verslo įgūdžių ir 47 % pramoninių įgūdžių mokymo, palyginti su Krajovos gamyklai siūlomu mokymu.

(86)

Komisija laikosi nuomonės, kad Sankt Peterburgo ir Krajovos mokymo programų lyginimas nėra iki galo įtikinantis. Nepanašios abiejų gamyklų pradinės sąlygos ir gamybos charakteristikos. Sankt Peterburge Ford perėmė gamyklą, kuri anksčiau gamino didelius variklius laivų statybos ir gynybos pramonei, o Krajovos gamykla anksčiau gamino transporto priemones. Sankt Peterburge Ford neperėmė esamos darbo jėgos. Taigi, įmonė galėjo pasamdyti jaunesnių ir didesnės kvalifikacijos darbuotojų, nors ir mažiau patyrusių. Sankt Peterburgo gamyklos produkcijos kiekis yra mažesnis negu Krajovos gamyklos numatytas kiekis. Sankt Peterburge Ford gamina tik transporto priemones (nuo 2002 m. gamykla gamina Ford Focus II ir Ford Mondeo modelius), o Krajovos gamykla gamins ir transporto priemones (B-MAV ir ISV daugiafunkcius modelius), ir variklius. Pirmoje gamykloje nėra presavimo cecho, o antroje jis yra. Taigi, įmonės mokymo poreikiai, siekiant, kad gamykla veiktų veiksmingai ir būtų laikomasi (greičiausiai skirtingų) teisės aktuose nustatytų standartų, taip pat vidaus saugos ir kokybės standartų, turėtų būti skirtingi.

(87)

Nepaisant to, Komisija mano, kad lyginimas su Sankt Peterburgo gamykla bet kokiu atveju įrodo tai, kad Ford automobilių gamykla gali veiksmingai veikti ir atitikti įmonės vidaus kokybės ir saugos standartus, taikydama gerokai mažiau mokymo negu siūloma Krajovos gamyklai. Šia išvada palaikomas Rumunijos teiginys, kad, jei nebūtų pagalbos, įmonė siūlytų Krajovos gamyklai tik šiek tiek daugiau mokymo nei būtina gamyklai veikti (t. y. vadinamąjį specialiuosius įmonės poreikius atitinkantį mokymą, kuriam gavėjas skyrė 29,7 mln. EUR iš nuosavų lėšų). Iš tikrųjų, Ford nurodo, kad, jei pagalba būtų neskirta, ji siūlytų tik specialiuosius įmonės poreikius atitinkantį mokymą (t. y. mokymą, kuris būtinas siekiant gamykloje taikyti naują technologiją ir laikytis vidaus saugos ir kokybės standartų, kuris nelaikomas atitinkančiu reikalavimus, kad būtų skiriama pagalba, ir kurio visas išlaidas įmonė padengs pati) ir tik 40 % tam tikro papildomo mokymo kursų (nurodytų pateiktuose su mokymo projektu susijusiuose dokumentuose). Be to, Ford pateikė išsamias Krajovos gamykloje siūlomos mokymo programos mokymo išlaidų sąmatas, biudžetus, dalyvių sąrašus, turinį ir planą, taip pat pakankamos lygiavertės informacijos apie mokymo programą, kuri siūlyta Sankt Peterburgo gamykloje, ir tai yra informacija, kurią Komisija turi tikrinti pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 15 punkto a papunktį. Įmonė taip pat pateikė daug įrodymų, leidžiančių atskirti kursus, kurie privalomi pagal galiojančius ES ir (arba) Rumunijos teisės aktus, kaip nurodyta 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 15 punkto b papunktyje. Suplanuotos papildomos tinkamos finansuoti mokymo programos dalies išlaidos prilygsta išlaidoms, kurios skiriamos specialiuosius įmonės poreikius atitinkančiai mokymo programos daliai (kuri netinkama finansuoti), kuri jau pradėta įgyvendinti 2009 m. vasarą. Taigi, taip pat manoma, kad 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 15 punkto c papunktyje nustatytas kriterijus tenkinamas.

(88)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo, ar tos mokymo programos dalys, kurios nurodytos kaip atitinkančios reikalavimus, kad būtų skiriama pagalba, iš tikrųjų nėra būtinos siekiant taikyti naują Krajovos gamykloje įdiegtą technologiją. Tokiu atveju pagalbos poveikis būtų tik padengti įmonės veiklos išlaidas, t. y. išlaidas, kurias įmonė turėtų padengti bet kokiu atveju, ir tokiu atveju pagalba neturėtų skatinamojo poveikio. Tokia padėtis būtų panaši į atvejus, kurie patvirtinti sprendimuose Ford Genk  (42), GM Antwerp  (43) ir DHL Leipzig  (44), kai Komisija nustatė, kad pagalba, teikiama toms mokymo programos dalims, kurios susijusios, pvz., su restruktūrizavimu ar naujų produktų pristatymu, arba privaloma pagal saugos teisės aktus, nedera su vidaus rinka. Komisija nustatė, kad pagalba, skirta įprastai veiklai, kurios išlaidas įmonės bet kokiu atveju turi padengti, finansuoti, neturi skatinamojo poveikio, ja paprasčiausiai subsidijuojamos gavėjo veiklos išlaidos palengvinant gavėjui išlaidų, kurias paprastai turėtų padengti pats, naštą.

(89)

Rumunija ir Ford pabrėžia, kad mokymas, kuris būtinas siekiant taikyti naują technologiją, aiškiai atskirtas nuo papildomo bendrojo mokymo, kuris nebūtinas darbui atlikti. Įmonė finansuos visus į verslo pagrindų bloką įtrauktus specialiuosius įmonės poreikius atitinkančio mokymo kursus Ford būdingų IT sistemų, Ford verslo procesų ir Ford vidaus kontrolės procesų srityje. Lygiai taip pat įmonė finansuos visus į pramoninių įgūdžių bloką įtrauktus kursus, kurie būtini darbui atlikti, kaip antai šakinio krautuvo valdymas ir priežiūra, robotų technika ir automatika. Darbui atlikti nebūtinas ir siūlomas papildomas mokymas, įtrauktas į pagrindinių įgūdžių bloką, netgi nebūtinas tam, kad būtų galima mokytis specializuotų mokymo programos dalykų, nes gamykloje taikoma nauja technologija yra pagrįsta vaizdinėmis instrukcijomis, kurių lengva laikytis, ir naudotis ta technologija galima išmokti tiesiog dirbant. Komisija sutinka su šiais teiginiais, kurie atitinka pastebėjimus, kad didžiąja dalimi siūlomu tinkamu finansuoti mokymu suteikiama bendrųjų įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti įvairiose srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios su darbo atlikimu. Šiuo požiūriu Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad papildomo mokymo, kuris turėtų būti siūlomas, ir gavėjo verslo veiklos (t. y. transporto priemonių ir variklių gamyba) ryšys ne toks artimas tuo atveju, kai siūlomi kursai, įtraukti į saugos, pagrindinių įgūdžių ir verslo pagrindų blokus (žr. 35–36 punktus), palyginti su kursais, įtrauktais į pramoninių įgūdžių bloką (žr. 37 punktą). Tačiau pirmiau pateiktais argumentais dėl siūlomo mokymo, įtraukto į šį bloką, būtinumo gavėjui toks susirūpinimą keliantis klausimas išsprendžiamas ir net galima daryti išvadą, kad pramoninių įgūdžių mokymo ir gavėjo veiklos ryšys nėra toks, kad rodytų, jog skatinamasis poveikis pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 15 punkto d papunktį yra per mažas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Rumunija ir Ford pateikė įrodymų, kad dalis mokymo bus teikiama ne pačioje gamykloje, kursus ves išorės mokytojai, pasamdyti iš išorės mokymo centrų (16 ir 76 konstatuojamosias dalys). Tai dar vienas požymis, kad siūlomo mokymo ir gavėjo veiklos ryšys yra ne toks artimas pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 15 punkto d papunktį.

(90)

Kartu Komisija pažymi, kad Rumunija ir gavėjas nepateikė įrodymų, kuriais patvirtintų, kad gavėjas neįtrauks į tinkamas finansuoti išlaidas tų išlaidų, kurias gavėjas galėtų galiausiai susigrąžinti dėl darbuotojų per mokymą įgytų geresnių įgūdžių, kaip nustatyta 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 16 punkto paskutinėje pastraipoje (kartu su 1 išnaša). Nepaisant to, Komisija pripažįsta, kad gali būti sunku tokį poveikį įvertinti skaičiais ir ex ante įrodyti konkrečiomis siūlomos mokymo programos aplinkybėmis šiuo atveju, kai didžioji dalis siūlomo papildomo mokymo yra bendrojo pobūdžio ir gavėjas iš esmės gauna tik netiesioginės naudos, o dėl siūlomo mokymo pobūdžio ir turinio atmetama hipotezė, kad mokymas gali būti teikiamas darbuotojams atliekant dabartines užduotis ar darbą. Nepaisant to, Komisija mano, kad reikia paprašyti, jog gavėjas įsipareigotų įgyvendinant programą išbraukti išlaidas iš nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų; apie tai taip pat žr. šio sprendimo 2 straipsnio 6 dalį.

(91)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija taip pat abejojo, ar įmonė pagal ES ir (arba) Rumunijos saugos teisės aktus arba laikydamasi įmonės vidaus saugos standartų iš tikrųjų neprivalo siūlyti saugos mokymo dalių, kurios nurodomos kaip atitinkančios reikalavimus, kad būtų skiriama pagalba. Rumunija ir Ford pateikė dokumentų siekdamos įrodyti, kad visas saugos mokymo, kurio reikalaujama pagal teisės aktus, išlaidas padengs įmonė, ir tas mokymas bus įtrauktas į tą mokymo programos dalį, į kurią įtrauktas netinkamas finansuoti specialiuosius įmonės poreikius atitinkantis mokymas. Ford taip pat teigia, kad pagalbos skatinamasis poveikis neturėtų būti vertinamas atsižvelgiant į įmonės vidaus standartus, – vidaus saugos standartus šiuo atveju, – nes toks požiūris turėtų iškreipiamąjį poveikį ir įmonės būtų skatinamos sumažinti (ar išlaikyti žemus) savo vidaus standartus, kad atitiktų pagalbos skyrimo reikalavimus. Komisija konstatuoja, kad ir į šį klausimą atsakyta patenkinamai.

(92)

Pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 16 punktą Komisija tikrins, ar pagalbos suma apribota iki mažiausios sumos, būtinos, kad būtų pasiektas pagalbos tikslas. Tuo tikslu Komisija tikrina, ar nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuotos pagal BBIR 39 straipsnio 4 dalį ir ar apsiribota išlaidomis, atsirandančiomis dėl mokymo, kuris nebūtų siūlomas, jei nebūtų skirta pagalba, taip pat ar laikomasi BBIR 39 straipsnio 2 dalyje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo.

(93)

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, kurias nurodė Rumunija papildomoje tinkamoje finansuoti mokymo programos dalyje (žr. 18 konstatuojamąją dalį), atitinka BBIR 39 straipsnio 4 dalies, taigi ir 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 16 punkto, sąlygas. Visų pirma Rumunija ir gavėjas pateikė atskiras (netinkamos finansuoti) specialiuosius įmonės poreikius atitinkančio mokymo dalies ir atitinkamai tinkamos finansuoti bendrosios ir specialiosios mokymo programos dalies išlaidų sąmatas, pastaruoju atveju išskiriant tokias kategorijas: išlaidos mokytojams; mokytojų ir mokomų asmenų kelionės išlaidos (įskaitant apgyvendinimą); įrankių ir įrangos, naudojamų išskirtinai mokymo projektui, nusidėvėjimas; rekomendacijos ir konsultavimas, susiję su mokymo projektu; mokomų asmenų atlyginimo kompensavimas, apribotas mokymo, kuriame planuojama dalyvauti, valandomis ar dienomis. Be to, Rumunija ir Ford pateikė išsamų paaiškinimą dėl išlaidų prielaidų ir prognozių, kuriomis pagrįstos nurodytos išlaidos, pagal tinkamų finansuoti ir bendrosios, ir specialiosios papildomo mokymo dalies išlaidų kategorijas. Komisija taip pat pažymi, kad išsamių paaiškinimų pateikta ir dėl apytikslio darbuotojų, kuriems skirtas kiekvienas specialusis kursas, skaičiaus (esamų ir būsimų darbuotojų skaičiai nurodomi atskirai ir pateikiamos atskiros kiekvienų programos įgyvendinimo metų sąmatos), ir dėl apskaičiuoto skaičiaus mokymo dienų ar valandų pagal mokymo kursą, mokymo bloką ir programos įgyvendinimo metus. Rumunija taip pat įrodė, kad šiame projekte taikytas didžiausias pagalbos intensyvumas yra atitinkamai 50 % bendrajam mokymui ir 25 % specialiajam mokymui. Taigi, didžiausias pagalbos intensyvumas, susijęs su tinkamu finansuoti bendruoju mokymu, yra mažesnis už tą, kuris leidžiamas pagal BBIR 39 straipsnio 2 dalies a punktą. Be to, Rumunija įrodė, kad gavėjas pagalbos sumą faktiškai apribojo iki 57 mln. EUR, nors apskaičiuotoms tinkamoms finansuoti išlaidoms taikant net griežtesniame Reglamente (EB) Nr. 68/2001 nustatytą didžiausią pagalbos intensyvumą, projektui galėtų būti skirta 76,96 mln. EUR bendrojo mokymo pagalbos ir 0,47 mln. EUR specialiojo mokymo pagalbos.

(94)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo, ar siūloma pagalba mokymui (bent jos dalimi) nebus iš tikrųjų kompensuojamos nematerialaus pobūdžio regioninės kliūtys, kurių forma – trūkstami įgūdžiai ir kurios jau kompensuotos skiriant regioninę 143 mln. EUR pagalbą, kurią Komisija patvirtino 2008 m. balandžio mėn. kaip investiciją į gamyklą Ford Craiova  (45).

(95)

Šis klausimas susijęs su visų BBIR 7 straipsnyje nustatytų taisyklių laikymusi. Pagal šio straipsnio 3 dalį pagalba mokymui negali būti sumuojama su bet kuria kita pagalba toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms (iš dalies ar visiškai sutampančioms), jeigu dėl tokio sumavimo didžiausias pagalbos intensyvumas viršytų BBIR 39 straipsnyje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo viršutinę ribą.

(96)

Rumunija įrodė, kad pagalba mokymui, apie kurią pranešta, ir anksčiau skirta regioninė pagalba nedengiamos tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos. 2008 m. balandžio mėn. patvirtinta regioninė pagalba yra susijusi su tinkamomis finansuoti pradinių investicijų išlaidomis (mechanizmai, gamykla, pastatai) pagal 2006 m. regioninės pagalbos gaires (46). Šiuo atveju nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos apima visiškai kitos kategorijos išlaidas: išlaidos mokytojams, mokytojų ir mokomų asmenų kelionės išlaidos, medžiagos ir atsargos, įrankių ir įrangos, naudojamų mokymui, nusidėvėjimas; rekomendacijos ir konsultavimas, mokomų asmenų atlyginimo kompensavimas, susijęs su mokymui praleistu laiku. Komisija mano, kad Rumunija pagrindė tinkamų finansuoti išlaidų, kurios padengiamos iš suteiktos regioninės pagalbos, ir pagalbos mokymui, kuri siūloma Krajovos gamyklai, skirtumą.

(97)

Dar vienas būdas, kaip nagrinėti tą patį klausimą, yra paklausti, ar pagalba mokymui yra pateisinama tiek, kiek ja būtų kompensuojamos nematerialaus pobūdžio regioninės kliūtys, kurios jau kompensuotos skirus regioninę pagalbą. Rumunija atsako į šį klausimą pabrėždama, kad regioninės pagalbos ir pagalbos mokymui priemonių tikslas skiriasi ir kad tos priemonės skirtos skirtingoms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. Regioninės pagalbos tikslas – skatinti investicijas Europos Sąjungos mažiau palankiuose regionuose, o pagalba mokymui siekiama ištaisyti padėtį, kai per mažai investuojama į mokymą. Regioninė pagalba pirmiausia naudinga pagalbą gaunančiai įmonei, o pagalba mokymui, ypač kai tai susiję su bendruoju mokymu, pirmiausia naudinga darbuotojams, ir įmonė iš jos gauna tik antrinę naudą. Rumunija pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklėmis nedraudžiama sumuoti regioninę ir mokymo pagalbą, skirtą tai pačiai įmonei. Be to, kaip teisingai nurodo Rumunija, jei įmonėms, kurios gauna regioninę pagalbą, būtų neleista gauti pagalbos mokymui, Europos Sąjungos nepalankiausi regionai būtų de facto diskriminuojami, nes iš jų būtų atimta pagalbos mokymui suteikimo galimybė.

(98)

Komisija, remdamasi 94 straipsnyje pateiktomis pastabomis, konstatuoja, kad remiantis pateikta informacija galima teigti, kad proporcingumo sąlygos, atsirandančios dėl BBIR 39 straipsnio 2 dalies (nustatomas taikomas pagalbos intensyvumas), BBIR 39 straipsnio 4 dalies (apibrėžiamos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, kurias galima įtraukti skaičiuojant) ir 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 16 straipsnio, yra tenkinamos. Visų pirma, kalbant apie mokomų asmenų atlyginimo išlaidas, atsižvelgiama tik į išlaidas, susijusias su mokymuose praleistu laiku, kaip nustatyta BBIR 39 straipsnio 4 dalies f punkte.

(99)

Nepaisant to, Komisija privalo atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju pateiktus su proporcingumu susijusius įrodymus, kad užtikrinamas pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos, sudaro išskirtinai būsimų išlaidų sąmata ir būsimų veiksmų planai. Šiuo atveju, pavyzdžiui, kalbant apie bendrą darbuotojų, kurie bus įtraukti į siūlomą mokymo projektą, skaičių, sąmatoje nurodoma, kad iki 2012 m. bendras darbuotojų skaičius bus 9 000. Tas pats pasakytina ir apie tinkamų finansuoti išlaidų sąmatas pagal išlaidų kategorijas, kaip nustatyta BBIR 39 straipsnio 4 dalyje. Komisija pripažįsta, kad yra pagrindo sutikti, jog tokio masto projektui, kaip šis, kuris skirtas 9 000 darbuotojų ir apima 269 skirtingus kursus, įgyvendinamus penkerius metus, skirtos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios laikomos būtinomis, gali būti apskaičiuojamos tik remiantis praeityje patirtomis panašiomis išlaidomis (susijusiomis su mokymo projektais, kurie įgyvendinami kitose įmonės vietose) ir atsižvelgiant į tikroviškus išlaidų planus ir prognozes Rumunijoje (žr. 20 konstatuojamąją dalį). Tačiau negalima a priori atmesti tikimybės, kad išlaidos, kurios bus faktiškai patirtos, galiausiai bus mažesnės už prognozuotas. Todėl būtina nustatyti papildomas apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant projektą būtų laikomasi proporcingumo principo. Šis klausimas sprendžiamas šio sprendimo 2 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

(100)

Pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 17 punktą Komisija turėtų išsamiai vertinti galimą pagalbos iškreipiamąjį poveikį tais atvejais, kai dėl siūlomos pagalbos gali labai pakisti gavėjo elgesys, kuris greičiausiai iškraipytų konkurenciją. Galimybė, kad pagalba turės iškraipomąjį poveikį, priklauso nuo pagalbos ypatybių ir paveiktos (-ų) rinkos (-ų).

(101)

Komisija pabrėžia, kad siūloma pagalba yra beveik išskirtinai susijusi su bendruoju mokymu, kuris, kaip numanoma, dėl savo pobūdžio pirmiausia naudingas patiems darbuotojams, o gavėjas gauna tik antrinę naudą (gavėjui pagalba bus naudinga tuo, kad jis turės geresnės kvalifikacijos darbuotojų). Taigi, galima teigti, kad pagalba neturi esminio poveikio kokybės, produkcijos kiekio ar kainodaros atžvilgiu, t. y. neturi tokio poveikio, kuris leistų gavėjui sudaryti palankesnes negu jo konkurentų sąlygas. Be to, tai, kad laikomasi proporcingumo principo, taip pat riboja pagalbos iškraipomąjį poveikį.

(102)

Tačiau pagal 2009 m. pagalbos mokymui komunikato 18 punktą pagalbos atrankumas, pagalbos dydis ir pagalba remiamos programos trukmė – tai rodikliai, rodantys galimą konkurencijos iškraipymą ir to iškraipymo mastą. Siūloma pagalba yra atrankioji (ji apima individualią ad hoc paramą didelei įmonei), pagalbos suma yra neįprastai didelė (57 mln. EUR), o pagalba remiamos programos trukmė yra penkeri metai (ir tai, be kita to, sutampa su dviejų naujų gamybos projektų pradžia).

(103)

Komisija visų pirma susirūpinusi dėl neįprastai didelės bendros siūlomos pagalbos sumos, t. y. 57 mln. EUR, poveikio. Tokio dydžio pagalba, ypač jei gavėjui būtų išmokėta iškart visa suma, turėtų tokį pat iškraipomąjį poveikį, kaip ir iškart suteikiama grynųjų pinigų dotacija. Tokiomis aplinkybėmis gavėjas galėtų pasinaudoti suma, bent jau pradiniame programos etape, ir kitiems veiklos tikslams, ne tik įgyvendinamos mokymo programos išlaidoms padengti.

(104)

Dar vienas susirūpinimą keliantis klausimas – galimas finansinis pranašumas, kurį gavėjas turėtų iš to, kad pagalba mokymui būtų galima iš dalies padengti kompensaciją darbuotojams už laiką, skirtą papildomai tinkamai finansuoti mokymo daliai. Remiantis Rumunijos ir Ford pateikta informacija, siūlomas mokymo projektas, kuriam reikės iš viso vidutiniškai 111 mokymo dienų kiekvienam darbuotojui (t. y. vidutiniškai 22,2 mokymo dienos per metus), ir tai apims ir mokymo programos dalį, kuri atitinka specialiuosius įmonės poreikius (netinkama finansuoti), ir papildomą tinkamą finansuoti programos dalį.

(105)

Siekdama įvertinti siūlomos pagalbos iškraipomąjį potencialą, Komisija taip pat turi atsižvelgti į sektoriaus ypatybes ir rinkos (-ų), susijusios (-ių) su mokymo projektu, kuriam teikiama pagalba, struktūrą. Siekdama išnagrinėti šiuos aspektus Komisija remiasi atitinkama produktų rinka, atitinkama geografine rinka ir rinkos dalies analize, kurią Komisija 2008 m. atliko siekdama įvertinti regioninę pagalbą gamyklai Ford Craiova  (47) ir kurios išvados skiriasi nuo naujausių automobilių pardavimo duomenų, gautų iš Global Insight  (48), ir aiškinamos naudojantis naujausia informacija, susijusia su pajėgumų naudojimo pramonėje rodikliu.

(106)

Pagalbos mokymui gavėjas yra didelė įmonė, veikianti variklinių transporto priemonių gamybos sektoriuje. Ford Krajovos gamykloje gamins dviejų naujų rūšių automobilius: B-MAV – maža daugiafunkcė transporto priemonė, pagaminta naudojant platformą, kurią Ford priskiria B segmento keleiviniams automobiliams, ir ISV – maža universali transporto priemonė, kurią galima naudoti ir keleivinio, ir komercinio transporto tikslais, pagaminta naudojant platformą, kurią Ford priskiria C segmento keleiviniams automobiliams. Nuo 2011 m. Krajovos gamykla taip pat gamins naujų mažai CO2 išmetančių variklių, kurie bus montuojami beveik išskirtinai tik Ford transporto priemonėse.

(107)

2008 m. balandžio mėn. regioninės pagalbos sprendime Komisija konstatavo, kad tiek, kiek varikliai yra tarpiniai produktai, montuotini Ford transporto priemonėse, atitinkamos produkto ir geografinė tų variklių rinkos sutampa su rinkomis, kurios apibrėžiamos galutiniams produktams (transporto priemonėms). Kalbant apie atitinkamas produkto ir geografinę transporto priemonių B-MAV ir IVS rinkas, dėl skirtingų sistemų, taikomų klasifikuojant atitinkamus automobilių segmentus, Komisija atsižvelgė į skirtingą alternatyvų produkto rinkos apibrėžimą. Krajovos gamykloje gaminamos transporto priemonės bus parduodamos daugiausia ES ir EEE rinkose, bet įmonė taip pat ketina laikui bėgant eksportuoti jas ir į kitas pasaulio vietas. Komisija apskaičiavo atitinkamas rinkos dalis per 2007–2012 m. laikotarpį EEE ir pasaulio lygmeniu ir priėjo prie išvados, kad didžiausia įmanoma Ford tekusi atitinkamos rinkos dalis EEE lygmeniu 2007 m. buvo 16,8 % ir turi tendenciją šiek tiek mažėti iki 2013 m. Įmonės, gaminančios transporto priemones, kurių ypatybės labai panašios į transporto priemonių B-MAV ir IVS, yra Renault, Opel ir atitinkamai Renault, Citroen, Fiat ir Volkswagen.

(108)

Europos automobilių sektoriui, kaip visumai, būdingi pertekliniai gamybos pajėgumai; 2007 m., pvz., kurie laikomi gerais automobilių pardavimo Europoje metais, gamintojai pateikė rinkai 4 mln. automobilių daugiau, negu galėjo būti nupirkta (49). ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacija) praneša, kad registruojamų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių iki 3,5 t Europoje nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. liepos mėn. sumažėjo 31,4 % (50).

(109)

Komisija laikosi nuomonės, kad šio sektoriaus ypatybės (pertekliniai gamybos pajėgumai) ir atitinkamos rinkos (nuožmi kelių stambių gamintojų konkurencija) rodo, kad tikėtina, jog pagalba iškraipytų konkurenciją. Nepaisant to, šie argumentai turi būti sugretinti su poreikiu skatinti būsimas investicijas, kurių reikia siekiant užtikrinti ilgalaikį viso Europos variklinių transporto priemonių sektoriaus gyvybingumą. Komunikate „Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai“ (51) Komisija nustatė labai įvairių pagalbos priemonių, kuriomis siekiama padėti pramonei per dabartinę krizę, įskaitant ir pagalbos priemones mokymui. Be to, būtina prisiminti, kad, nors pagalba absoliučiaisiais skaičiais ir yra didelė, ji sudaro tik trečdalį bendro finansinio įsipareigojimo suteikti Krajovos darbuotojams mokymą. Atitinkamai, šie susirūpinimą keliantys klausimai nėra pakankama priežastis neteikti pagalbos. Nepaisant to, teigiama, kad būtina nustatyti tam tikras pagalbos mokėjimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad Ford nebūtų suteiktas per didelis trumpalaikis likvidumas. Šis klausimas išsprendžiamas laikantis su programos įgyvendinimu susijusių sąlygų, nustatytų sprendimo baigiamosios dalies 2 straipsnyje.

(110)

Komisija konstatavo, kad teigiamas siūlomos pagalbos poveikis tuo požiūriu, kad i) gavėjas turi siūlyti papildomą bendrąjį mokymą, kuris greičiausiai turės naudingą šalutinį poveikį ekonomikai ir visuomenei ir visų pirma regiono, kuriam pagalba teikiama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, lygmeniu; ii) pagalba tinkama kaip politikos priemonė; iii) ji turi skatinamąjį poveikį, patenkinamai įrodytas. Komisija dar šiek tiek abejoja dėl siūlomos pagalbos proporcingumo remdamasi būsimų išlaidų sąmatomis ir būsimų veiksmų planais, bet vis tiek konstatuoja, kad pateikti proporcingumo ex ante įrodymai yra priimtini. Kalbant apie neigiamą poveikį, susijusį su pagalbos galimybe iškraipyti konkurenciją, Komisija išreiškia susirūpinimą visų pirma dėl tokio masto individualios pagalbos poveikio, inter alia, atsižvelgdama į sektoriaus ir atitinkamų rinkų ypatumus. Tačiau Komisija mano, kad šios abejonės dėl proporcingumo ir iškreipiamojo poveikio gali būti išsklaidytos laikantis tam tikrų programos, kuriai skiriama pagalba, įgyvendinimo sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta tik atgalinėmis periodinėmis išmokomis remiantis Ford pateiktais realiai patirtų išlaidų įrodymais. Todėl Komisija konstatuoja, kad teigiamas siūlomos pagalbos poveikis viršija galimą neigiamą jos poveikį. Dėl šio bendro teigiamo balanso pagalba gali būti laikoma derančia su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

(111)

Šis klausimas nagrinėjamas sprendimo 96 ir 97 punktuose. Komisija konstatavo, kad siūloma pagalba atitinka reikalavimus dėl pagalbos sumavimo pagal BBIR 7 straipsnį.

(112)

Atsižvelgdama į Rumunijos pateiktus dokumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad Ford2008 m. birželio 27 d. grąžino nederančią 27 mln. EUR privatizavimo pagalbą ir susikaupusias palūkanas, Komisija konstatuoja, kad siūloma pagalba atitinka vadinamąjį Deggendorf principą.

(113)

Komisija nustatė, kad įmonei Ford Romania SA, esančiai Krajovoje, taikoma pagalbos mokymui priemonė, apie kurią pranešė Rumunija ir pagal kurią penkerių metų mokymo programai, skirtai iš viso 9 000 Krajovos gamyklos darbuotojų, skiriama bendra 57 mln. EUR suma, dera su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(114)

Atsižvelgdama į susirūpinimą keliančius klausimus dėl pagalbos proporcingumo ir galimo rinkos iškraipymo, išreikštus šio sprendimo 99, 109 ir 110 konstatuojamosiose dalyse, Komisija leidžia kaip būtiną ir pateisinamą priimti teigiamą sprendimą, jei laikomasi Procedūrinio reglamento (52) 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šiomis sąlygomis siekiama užtikrinti proporcingumą projekto įgyvendinimo metu (užtikrinant, kad pagalbos suma būtų naudojama griežtai tik faktiškai patirtoms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti), apriboti galimybę iškraipyti rinką iškart išmokant visą pagalbos sumą ir padidinti per mokymus darbuotojų įgytų įgūdžių pritaikomumą įvairiose srityse.

(115)

Be to, kaip pasiūlė pati Rumunija 2009 m. liepos 9 d. (53) pateiktuose dokumentuose, pagalbos išmokėjimo taisyklės ir sąlygos turėtų būtų išdėstytos konkrečiame Rumunijos teisės akte.

(116)

Remdamasi šiais argumentais, Komisija

1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/21

(1)

2005 m. rugpjūčio 29 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugsėjo 1 d., Vokietija pranešė Komisijai apie ketinimą įmonei EverQ GmbH (toliau – Sovello  (2) suteikti pagalbą kaip MVĮ priemoką. 2005 m. spalio 28 d., 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. raštais, užregistruotais atitinkamai tą pačią dieną, Vokietija Komisijai pateikė papildomą informaciją.

(2)

2006 m. birželio 7 d. dokumentu C (2006) 2092 galutinis Komisija patvirtino MVĮ priemoką Sovello (valstybės pagalba N 426/05 (3)).

(3)

Tirdama kitą pagalbos bendrovei Sovello priemonę, apie kurią pranešta (valstybės pagalba C 21/08 (4) - ex N 864/06), Komisija rado pagrindo manyti, kad sprendimas dėl pagalbos N 426/05 galėjo būti grindžiamas neišsamia ar klaidinga informacija, kuri buvo pateikta pranešant apie pagalbą.

(4)

2008 m. kovo 17 d. raštu Komisija, remdamasi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (5), 9 straipsniu, suteikė Vokietijai galimybę išsakyti savo nuomonę dėl oficialios tyrimo procedūros, kurią Komisija ketino pradėti prieš galimai panaikindama savo 2006 m. birželio 7 d. sprendimą. Vokietija savo nuomonę išsakė 2008 m. balandžio 15 d. raštais, užregistruotais 2008 m. balandžio 15 ir 16 d.

(5)

2008 m. birželio 17 d. raštu (C(2008) 2669 galutinis) Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą dėl bendrovei Sovello suteiktos MVĮ priemokos pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(6)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(7)

Vokietija savo nuomonę išsakė 2008 m. rugsėjo 10 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, o kitas pastabas pateikė 2009 m. kovo 20 d., gegužės 13 d. ir lapkričio 16 d. raštais, užregistruotais atitinkamai tą pačią dieną. 2009 m. balandžio 2 d. ir spalio 13 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Vokietijos atstovų susitikimai.

(8)

Iš trečiųjų šalių Komisija pastabų negavo.

(9)

Projektas, kuriam suteikta parama (regioninė pagalba pagal patvirtintas pagalbos schemas ir MVĮ priemoka, apie kurią pranešta), skirtas naujai 30 MWp galingumo gamyklai (Sovello 1), kuri gamintų saulės modulius (ProdCom-Code 32.10.52.37) naudodama String-Ribbon technologiją (7), pastatyti. Naujoji gamykla buvo pirmoji Sovello gamybos vieta. Statyba pradėta 2004 m. gruodžio mėnesį. Planuota, kad nominalusis gamyklos gamybos pajėgumas sieks 30 piko megavatų (8) ir ji pradės veikti iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau iš tikrųjų gamybą Sovello1 pradėjo jau 2006 m. balandžio mėnesį.

(10)

Pagalbos, apie kurią pranešta, gavėjas – bendrovė Sovello. Sovello – tai 2004 m. gruodžio mėnesį bendrovės Q-Cells SE  (9) (toliau – Q-Cells, jai priklauso 24,9 % akcijų) ir JAV bendrovės Evergreen Solar Inc. (toliau – Evergreen, jai priklauso 75,1 % akcijų) įsteigta bendroji įmonė. Tai matyti iš pirminės 2005 m. sausio 14 d. sudarytos Evergreen ir Q-Cells bendrosios įmonės pagrindų sutarties (10) (toliau – MJVA1). Iš MJVA1 matyti, kad Q-Cells, prieš sudarydama šią pagrindų sutartį, įsigijo bendrovę Topas 107 V.V. GmbH, tai yra ekonominės veiklos nevykdžiusią bendrovę, kuri vėliau Q-Cells iniciatyva reorganizuota į Sovello (tuo metu – EverQ). 2005 m. vasario 11 d. ši ekonominės veiklos nevykdžiusi bendrovė pervardyta į EverQ.

(11)

Evergreen gamina saulės modulius ir turi vadinamosios String-Ribbon technologijos patentą. Q-Cells yra viena didžiausių saulės elementų gamintojų pasaulyje. Bendrosios įmonės Sovello tikslas – pirmiausia patikrinti Evergreen String-Ribbon technologija ir Q-Cells saulės elementų gamybos praktine patirtimi ir kompetencija Vokietijos rinkoje pagrįstos saulės modulių gamybos ekonomiškumą, o vėliau pradėti pramoninę String-Ribbon modulių gamybą.

(12)

2005 m. lapkričio mėnesį bendrovė Renewable Energy Corporation ASA (Norvegija, toliau – REC) pagal silicio tiekimo bendrovei Sovello sutartį įsigijo 15 % bendrosios įmonės akcijų, o Evergreen ir Q-Cells akcijos sumažėjo atitinkamai iki 64 ir 21 %. Tai matyti iš antrosios 2005 m. lapkričio 25 d. sudarytos Evergreen, Q-Cells ir REC bendrosios įmonės pagrindų sutarties (toliau – MJVA2). REC yra viena didžiausių silicio medžiagų fotovoltinei pramonei gamintojų pasaulyje.

(13)

Tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, Q-Cells ir REC turėjo bendrą akcininkę – rizikos kapitalo bendrovę Good Energies Investment BV (toliau – Good Energies). Šiai bendrovei priklausė 16 % Q-Cells ir 39 % REC akcijų (2006 m. kovo 7 d. duomenimis). Vokietija nurodė, kad tarp Q-Cells, REC ir Evergreen, be jų turimų Sovello akcijų, nebūta jokių kitų santykių.

(14)

Nuo 2006 m. gruodžio 19 d. verslo partnerės Evergreen, Q-Cells ir REC turėjo po 33,3 % Sovello akcijų (2006 m. rugsėjo 29 d. MJVA2 pakeitimai).

(15)

2007 m. vasario 5 d.Q-Cells pranešė ketinanti įsigyti 17,9 % REC akcijų. Tą pačią dieną Good Energies pranešime spaudai pranešė ketinanti savo turimas REC akcijas parduoti bendrovėms Q-Cells ir Orkla ASA (2007 m. vasario 26 d.).

(16)

Toliau apžvelgiama dabartinė Sovello akcininkų struktūra (2009 m. trečiojo ketvirčio duomenys):

(17)

Sovello plėtra gerai matyti iš įvairių įmonės dokumentų ir akcininkų sprendimų. Dokumentą pavadinimu Project „Sovello“: Heads of Agreement (Sovello projektas. Susitarimo projekto metmenys, toliau – Heads of Agreement) pasirašė Evergreen ir Q-Cells valdybų pirmininkai, prieš sudarant MJVA1. Šiame dokumente numatyti galimo abiejų įmonių teisinio sandorio pagrindai, siekiant įsteigti ir valdyti bendrąją įmonę, kuri kurtų, gamintų ir parduotų saulės gaminius, naudodama String-Ribbon technologiją. Šiame dokumente taip pat minima, jog partnerės supranta, kad Q-Cells turi turėti mažiau kaip 25 % Sovello akcijų, kad Vokietijoje būtų galima pasinaudoti tam tikra valstybės pagalba. Heads of Agreement taip pat numatyta, kad turi būti užtikrinamas abiejų partnerių dalyvavimas priimant svarbiausius verslo sprendimus, ir išdėstytos nuostatos, pagal kurias galima daryti išvadą, jog Q-Cells poveikis bendrosios įmonės veiklai labai didelis.

(18)

Sovello įstatuose bendrovei Q-Cells taip pat suteiktos esminės teisės dalyvauti priimant sprendimus (stebėtojų tarybą sudaro du Evergreen paskirti nariai ir vienas Q-Cells paskirtas narys, tačiau, priimant įvairius strateginius sprendimus, turi pritarti atitinkamai ne mažiau kaip vienas iš abiejų šalių paskirtų stebėtojų tarybos narių).

(19)

MJVA1 numatyta, kad Evergreen gali turėti 75,1 % Sovello akcijų, o Q-Cells – 24,9 %, tačiau taip pat numatyta, kad Q-Cells savo akcijų dalį gali padidinti iki 50 %, su sąlyga, kad dėl to nesumažės subsidijos investicijoms. MJVA1 taip pat numatyta galimybė partneriams sudaryti kitus susitarimus (paslaugų, technologijų ir rinkodaros srityse). Praktiškai bendrovės Sovello pagamintus modulius (iki 2009 m. pradžios) Evergreen pardavinėjo su prekės ženklu Evergreen.

(20)

MJVA2 nustatyta tokia akcininkų struktūra: Evergreen – 64 %, Q-Cells – 21 % ir REC – 15 %. MJVA2 patvirtinta, kad Q-Cells turi galimybę savo akcijų dalį prilyginti bendrovės Evergreen turimai akcijų daliai, o REC galimybė padidinti turimą akcijų dalį iki 21 % ir iki 33,3 % susieta su tolesnėmis silicio tiekimo sutartimis.

(21)

I lentelėje apžvelgiama Sovello plėtros chronologija, svarbūs dokumentai ir verslo sprendimai.

I   lentelė

Sovello plėtra

(22)

Bendros projekto investicinės išlaidos (nominaliąja verte) – 65 699 302 EUR, iš jų 60 873 300 EUR – regioninė pagalba. II lentelėje parodytos visos projekto, apie kurį pranešta, investicinės išlaidos.

II   lentelė

Projekto išlaidų paskirstymas (nominaliosios sumos)

(23)

Be pagalbos, kurią prašyta suteikti, projektas finansuotas iš nuosavų lėšų ir banko paskolos. III lentelėje parodytas projekto, apie kurį pranešta, finansavimas.

III   lentelė

Projekto finansavimas (nominaliosios sumos)

(24)

Investicijų vieta – Talheimas, Biterfeldo rajonas, Saksonijos-Anhalto žemė, Vokietija, tai yra remtinas regionas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą. Remiantis Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (12) (toliau – 1998 m. Regioninės pagalbos gairės) ir iki 2006 m. pabaigos galiojusiu Vokietijos regioninės valstybės pagalbos žemėlapiu (13), didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas šiame regione yra 35 % bendrojo subsidijos ekvivalento (toliau – BSE).

(25)

Minėta pagalba yra 15 % MVĮ priemoka, apie kurią pranešta N 426/05, remiantis sprendimu leisti teikti pagalbą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (14) (toliau – MVĮ bendrosios išimties reglamentas) 4 straipsnio 3 dalies b punktą, kuri bendrovei Sovello turėjo būti suteikta šalia regioninės pagalbos pagal esamas regioninės pagalbos schemas Gemeinschaftsaufgabe – Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur (valstybės pagalba N 642/02 (15), toliau – GA) ir Investitionszulagengesetz 2005 (valstybės pagalba N 142a/04 (16), toliau – InvZulG). MVĮ priemoka atitinka 9 130 995 EUR dydžio pagalbos sumą.

(26)

1998 m. Regioninės pagalbos gairėse leidžiama šalia regioninės investicinės pagalbos teikti priemoką MVĮ (17). MVĮ priemoka bendrovei Sovello suteikta papildomai šalia regioninės pagalbos, teisėtai suteiktos pagal Vokietijos pagalbos schemą GA-Regelung.

(27)

Ar įmonei galima taikyti MVĮ statusą, tiriama remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (18) (toliau – MVĮ rekomendacija), ypač atsižvelgiant į tai, ar ta įmonė neviršija tam tikrų ribų (darbuotojų skaičiaus, apyvartos, balanso). Tyrimo metu atsižvelgiama į visus atitinkamus susijusių įmonių (kurios daro esminę įtaką ypač dėl to, kad turi akcijų ar balso teisių daugumą) duomenis, o į įmonių partnerių (kurios turi ne mažiau kaip 25 % akcijų ar balso teisių) – proporcingai jų turimai daliai.

(28)

Komisija sprendime N 426/2005 (žr. 2 punktą) į apskaičiavimus įtraukė atitinkamus Sovello ir Evergreen duomenis, tačiau neįtraukė Q-Cells ir REC duomenų, nes abi šios įmonės tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, ir prieš Komisijai priimant sprendimą patvirtinti šią pagalbą turėjo mažiau kaip 25 % akcijų ar balso teisių. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sovello buvo MVĮ, ir patvirtino pagalbą, apie kurią pranešta.

(29)

Komisija, vertindama kitą pagalbą bendrovei Sovello, apie kurią pranešta, gavo naują informaciją, susijusią su Evergreen ir Q-Cells sudaryta MJVA1 dėl Sovello įsteigimo. Pirminio pagalbos N 426/05 tyrimo metu Komisijai ši sutartis pateikta nebuvo. Ši informacija sukėlė abejonių, kad bendrosios įmonės partnerės Q-Cells turimą akcijų dalį dirbtinai laikė žemiau 25 % (tai yra 24,9 %) ribos, siekdamos gauti didesnę pagalbos sumą (įskaitant MVĮ priemoką), nors vienas iš trijų bendrosios įmonės direktorių buvo paskirtas Q-Cells, jo pritarimas, priimant svarbius sprendimus, buvo būtinas. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsniu, Komisija paprašė Vokietijos išsakyti nuomonę dėl oficialios tyrimo procedūros, kurią Komisija ketino pradėti prieš galimai panaikindama savo 2006 m. birželio 7 d. sprendimą (žr. 2 punktą).

(30)

2008 m. balandžio 15 d. raštu Vokietija pateikė bendrovės Sovello įstatus, Heads of Agreement ir oficialiai patvirtintas MJVA1, MJVA2 bei pakeistos MJVA2 kopijas. Šiame rašte Vokietija išsakė nuomonę, kad Sovello atveju tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, buvo tenkinami formalūs kriterijai dėl MVĮ rekomendacijoje nustatytų ribų ir kad MVĮ rekomendacijoje nesama jokių kitų aiškiai apibrėžtų ir praktiškai taikytinų kriterijų. Vokietijos nuomone, tiriant, ar įmonei galima taikyti MVĮ statusą, šie formalūs kriterijai turėtų būti lemiami, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir Komisijos pagalbos kontrolės politikos nuspėjamumą. Vokietijos teigimu, jei Komisija šių formalių kriterijų nebelaiko tinkamais, ji turėtų ne keisti savo požiūrį atskirais tiriamais atvejais, o galvoti apie galiojančių taisyklių pakeitimą.

(31)

Vokietija taip pat pastebėjo, kad tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, informacija nebuvusi sąmoningai nutylėta ar nepateikta ir kad pirminio akcijų padalijimo (75,1 % – Evergreen ir 24,9 % – Q-Cells) priežastys buvusios ekonominės. Vokietija taip pat teigė, kad dėl Q-Cells dalyvavimo pirminėje bendrojoje įmonėje bendrovė Sovello neišvengė naujai įsteigtoms MVĮ būdingų sunkumų.

(32)

Tačiau Komisija išsakė nuomonę, kad, nors Sovello tenkino formalius MVĮ apibrėžties kriterijus, ji turėjo pagrindą manyti, jog taip buvo tik todėl, kad Q-Cells akcijų skaičius buvo dirbtinai laikomas žemiau 25 % ribos, siekiant gauti MVĮ priemoką, ir kad Q-Cells įtaka bendrovei Sovello iš tikrųjų buvo didesnė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad ji turėjo apsvarstyti, ar nebuvo manipuliuojama pagalbos gavėjo akcininkų struktūra, siekiant apeiti MVĮ apibrėžtį.

(33)

Nauja informacija sukėlė Komisijai abejonių, ar Sovello iš tikrųjų buvo MVĮ, kaip apibrėžta MVĮ rekomendacijoje. Priešingu atveju MVĮ priemoka, apie kurią pranešta ir kuri patvirtinta, būtų nesuderinama su SESV.

(34)

Kad Komisija prireikus galėtų panaikinti savo pirminį 2006 m. birželio 7 d. sprendimą, kuris galbūt pagrįstas neišsamia ar klaidinga informacija, ir priimti šį naują sprendimą, ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnį, kuriame sakoma: „Komisija gali panaikinti <…> sprendimą po to, kai suteikia suinteresuotajai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, jeigu sprendimas buvo priimtas remiantis tyrimo proceso metu pateikta klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. Prieš panaikindama vieną sprendimą ir priimdama naują, Komisija pradeda formalaus tyrimo procesą pagal 4 straipsnio 4 dalį.“

(35)

Komisija negavo jokių trečiųjų šalių pastabų.

(36)

Vokietijos nuomone, nesama jokių prielaidų, kad – remiantis tariamai nauja informacija – būtų galima panaikinti sprendimą N 426/05. Vokietija tvirtina, kad Komisijai, pranešant apie pagalbą byloje N 426/05, pateikta informacija nebuvusi nei neišsami, nei klaidinga, todėl Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnis netaikytinas. Vokietija teigia, jog Komisija žinojusi apie tai, kad Sovello – Evergreen ir Q-Cells bendroji įmonė – saulės gaminių srityje veikė kaip naujai įsteigta technologijos įmonė, kuri neviršijo MVĮ apibrėžtyje nustatytų ribų ir patyrė MVĮ būdingų sunkumų. Vokietija pridūrė, kad nei MJVA1, nei Heads of Agreement, nebuvę jokios naujos informacijos, kuria būtų galima pagrįsti sprendimo N 426/05 panaikinimą.

(37)

Vokietija teigia, kad, pranešdama apie pagalbą, ji, Komisijos prašymu (2005 m. gruodžio 30 d. laiškas D/57570), pateikusi Sovello deklaraciją pagal Komisijos komunikato „Informacijos, skirtos įmonės MVĮ statusui nustatyti, deklaracijos pavyzdys“ (19) (toliau – Komisijos komunikatas dėl deklaracijos pavyzdžio) priede pateiktą pavyzdį ir joje nurodžiusi, jog Evergreen yra su Sovello susijusi įmonė, o Sovello ir Q-Cells viena nuo kitos nepriklausomos. Vokietija taip pat aiškina perdavusi priesaikai tolygų Q-Cells pareiškimą, kuriame įmonė patvirtino nesanti nei Sovello įmonė partnerė, nei su Sovello susijusi.

(38)

Vokietija argumentuoja, kad tiek jos valdžios institucijoms, tiek bendrovei Sovello nei iš MVĮ bendrosios išimties reglamento, nei iš Komisijos komunikato dėl deklaracijos pavyzdžio, nei iš Komisijos prašymo pateikti informaciją nebuvę aišku, kad jos, pranešdamos apie pagalbą, turėjusios pateikti bendrosios įmonės pagrindų sutartį. Todėl Vokietija mano, kad tuo metu jos pateikta informacija buvusi išsami.

(39)

Vokietija teigia, kad ankstesnėje 1996 m. MVĮ rekomendacijoje (20) numatytoje MVĮ apibrėžtyje buvo numatytos ir ribos, ir vadinamasis nepriklausomumo kriterijus, o naujojoje MVĮ apibrėžtyje skiriamos tik savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ir susijusios įmonės. Vokietija tvirtina, kad Komisija privalanti laikytis galiojančio MVĮ bendrosios išimties reglamento, kartu ir MVĮ apibrėžties, ir tikrai negalinti jo apriboti papildomais nerašytais kriterijais. Vokietijos teigimu, nei Teisingumo Teismas, nei Pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose, kuriuose remtasi naująja MVĮ apibrėžtimi, tokių kriterijų netaikė.

(40)

Vokietija neigia, kad nepriklausomumo kriterijai, kuriuos Teisingumo Teismas išaiškino savo sprendime Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją, C 91/01, (21) (toliau – Solar Tech byla), remdamasis ankstesniąja MVĮ rekomendacija, taikytini ir tais atvejais, kuriuos reikia nagrinėti remiantis naująja MVĮ apibrėžtimi. Vokietijos teigimu, vertinimas remiantis tokiais nerašytais kriterijais nesuderinamas su tikslu, kurio siekta peržiūrint ir pakeičiant MVĮ apibrėžtį; pagal MVĮ bendrosios išimties reglamento 8 konstatuojamąją dalį šis tikslas yra „<…> pašalinti skirtumus, kurie gali sukelti konkurencijos iškraipymus, siekiant palengvinti įvairių Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų dėl mažų ir vidutinių įmonių koordinavimą, taip pat siekiant administravimo aiškumo ir teisinio tikrumo <…>“.

(41)

Vokietija argumentuoja, kad Komisija, siekdama teisinio aiškumo ir vienodo vertinimo, bet kokius MVĮ apibrėžties pakeitimus (naujų papildomų kriterijų taikymą), prieš juos taikydama atskirais atvejais, privalo paskelbti. Be to, Vokietijos teigimu, Europos teisės aktų leidėjas, jei būtų norėjęs taikyti „MVĮ būdingų sunkumų“ kriterijų, būtų jį įtraukęs į savo naująją MVĮ apibrėžtį. Taigi, Vokietijos tvirtinimu, ar įmonė patiria MVĮ būdingų sunkumų, galima nustatyti tik remiantis formaliais kriterijais, be to, nėra reikalo nustatyti 25 % ribos įmonėms partnerėms, jei praktiškai ši riba nelaikoma kriterijumi.

(42)

Vokietija teigia, kad naująja MVĮ apibrėžtimi siekiama vienodo MVĮ rėmimo ir jo priežiūros, kurią turėtų vykdyti valdžios institucijos ir teismai, remdamiesi aiškiomis ir vienareikšmėmis apibrėžtimis. Iš to Vokietija daro išvadą, kad naujoji MVĮ apibrėžtis nesuteikia laisvės veikti savo nuožiūra ar taikyti nerašytus reikalavimus.

(43)

Vokietija taip pat teigia, kad nei įmonių akcininkų struktūra, nei bendrosios ekonominės sąlygos, kuriomis remiamasi bylose Solar Tech ir Pollmeier Malchow GmbH & Co. KG prieš Komisiją (22) (remiantis ankstesne 1996 m. MVĮ rekomendacija priimti sprendimai), nelygintinos su Sovello atveju.

(44)

Solar Tech atveju tik 24 % pagalbos gavėjo akcijų priklausė koncernui Permasteelisa (didelei įmonei), bet šio koncerno steigėjas ir didžiausias akcininkas, kuris kartu buvo ir Solar Tech vadybininkas, turėjo 46 % kapitalo, o koncerno vadovas ir Permasteelisa valdybos narys – po 15 % kapitalo. Atsižvelgdama į šią finansinę priklausomybę, galimą Permasteelisa akcininkų įtaką ir ekonominius bei struktūrinius santykius su Permasteelisa, Komisija priėjo prie išvados, kad Solar Tech nepatiria MVĮ būdingų sunkumų ir todėl netenkina nepriklausomumo kriterijaus. Vokietija pabrėžia, kad šiuo atveju, priešingai, abu bendrosios įmonės Sovello akcininkai buvo nepriklausomi vienas nuo kito, o mažumos akcininkės Q-Cells įtaka bendrovei Sovello nebuvo didesnė, negu būtų buvusi bet kurio kito akcininko, turinčio 24,9 % akcijų (plg. 5.3 punktą).

(45)

Pollmeier atveju pagalbos gavėjas Pollmeier per tarpinę bendrovę 100 % priklausė fiziniam asmeniui. Visos kitos šio fizinio asmens valdomos įmonės veikė tame pačiame arba lygiagrečiuose ekonomikos sektoriuose. Komisija, darydama prielaidą, kad šiam fiziniam asmeniui priklausančios įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą, jų finansinius duomenis ir darbuotojų dalį susumavo ir todėl jie viršijo MVĮ nustatytas ribas. Vokietija pastebi, kad Sovello įsteigimo metu abi akcininkės buvo nepriklausomos viena nuo kitos ir siekė skirtingų verslo tikslų (Evergreen – moksliniai tyrimai ir plėtra saulės technologijos srityje, Q Cells – saulės elementų gamyba). Todėl MVĮ būdingų sunkumų, kurių patyrė Sovello, negalima sieti su priklausymu didelių įmonių grupei.

(46)

Vokietijos teigimu, Komisija 2008 m. birželio 17 d. sprendime pradėti procedūrą (žr. 5 punktą) viršijo įgaliojimus, nes ji akivaizdžiai darė prielaidą, kad pagalbos gavėja ir jos bendrosios įmonės partnerė automatiškai laikytinos vienu ekonominiu vienetu ir kad, apskaičiuojant MVĮ nustatytas ribas, pagrindu visada imtini susumuoti visų bendrosios įmonės partnerių finansiniai duomenys ir darbuotojų skaičius.

(47)

Vokietija aiškina, kad taip Komisija leidžia sau iš teisiškai privalomos MVĮ apibrėžties taikymo srities išskirti visą įmonių kategoriją (būtent bendrąsias įmones) ir šiai įmonių kategorijai taikyti specialius MVĮ kriterijus. Vokietija neigia, kad šią teisę galima kildinti iš Europos teismų praktikos, remiantis 1996 m. MVĮ rekomendacija, arba iš ligšiolinės Komisijos praktikos.

(48)

Vokietija patvirtina, kad tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, Sovello dėl savo riboto darbuotojų skaičiaus ir ribotų finansinių išteklių patyrė MVĮ būdingų sunkumų, susijusių su investicinio projekto finansavimu, gaminių pardavimu ir verslo bei gamybos organizavimu. Nors Vokietija pripažįsta, kad buvo pasiektas Evergreen ir Q-Cells bendradarbiavimo sąveikos poveikis, tačiau neigia, kad jis galėjo sušvelninti Sovello patiriamus MVĮ būdingus sunkumus.

(49)

Vokietijos teigimu, Sovello be valstybės paramos nebūtų galėjusi gauti išorės finansavimo savo investiciniam projektui Talheime. Vokietija aiškina, kad išorės investicijų į Sovello projektą dalis (8 mln. EUR arba 13 % visų investicijų) yra MVĮ būdingas dalykas, be to, tik […] iš […] bankų, į kuriuos kreiptasi, susidomėjo projekto finansavimu, o vienas iš jų norėjo suteikti tik […] EUR apyvartinio kapitalo ir ne daugiau kaip 50 % valstybės paramos dydžio pereinamojo laikotarpio lėšų. Tokios aplinkybės būdingos MVĮ, o ne didelėms įmonėms.

(50)

Vokietija nurodo, kad paskolos sutartis dėl išorės finansavimo pasirašyta tik 2005 m. lapkričio […] Vokietijos teigimu, dėl […] Sovello […] reitingų ir […] finansinio akcininkių dalyvavimo (bei […] finansinės Sovello padėties) nebuvo įmanoma išsiderėti palankių paskolos sąlygų – Sovello negalėjo pateikti pakankamų garantijų už paskolą (nes įmonė dar nebuvo žemės sklypo savininkė, mašinos ir įrenginiai dar nebuvo pristatyti, pastatai dar buvo statomi, o sandėliuose dar nebuvo sukaupta atsargų), akcininkės taip pat negalėjo pateikti […] garantijų.

(51)

Vokietija pabrėžia, kad akcininkių įnašai iš nuosavų lėšų buvo labai nedideli. Iki 2006 m. lėšų skyrė tik Evergreen, greta savo kapitalo įnašo ir kapitalo rezervų. Q-Cells […] teikti tokių lėšų, nes jos […] ištekliai buvo […] susieti su jos pačios investiciniais projektais.

(52)

Vokietija pabrėžia, kad be valstybės pagalbos, įskaitant MVĮ priemoką, investicinio projekto nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti.

(53)

Vokietija teigia, kad Sovello susidūrė su didele komercine rizika, nes pirmiausia turėjo įrodyti, kad, naudojant String-Ribbon technologiją, įmanoma gaminti komerciškai paklausius gaminius. Ta aplinkybė, kad Sovello ir Evergreen sudarė gaminių pirkimo susitarimą, šią riziką nelabai sumažino, nes Evergreen taip pat buvo MVĮ ir nebuvo susipažinusi su Vokietijos rinka. Kita akcininkė, Q-Cells, neturėjo saulės modulių pardavimo patirties, nes užsiėmė tik saulės elementų gamyba. Be to, Q-Cells taip pat buvo MVĮ (23) ir turėjo sutelkti pastangas savo pačios gaminiams parduoti.

(54)

Vokietija teigia, kad Sovello patirtos verslo ir gamybos organizavimo išlaidos buvo didesnės nei didelių įmonių, pavyzdžiui, […].

(55)

Vokietija neigia, kad Q-Cells galimybės daryti įtaką bendrovei Sovello tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, buvo didesnės nei bet kurio kito akcininko, turinčio 24,9 % Sovello akcijų, tiksliau sakant, tokia akcijų dalis nėra neįprasta panašiuose naujai įsteigtų įmonių projektuose aukštųjų technologijų srityje.

(56)

Vokietija tvirtina, kad šis projektas pradėtas Evergreen iniciatyva. Per 10 metų Evergreen į String-Ribbon technologijos plėtrą investavo daugiau kaip […] mln. USD, tačiau ekonomiškumo nepasiekė. Evergreen akcijų kaina nuo maždaug 20 USD 2000 m. nukrito iki maždaug 2 USD 2003–2004 m. Evergreen turėjo išlaikyti kuo didesnę investicinio projekto kontrolę, kad sėkmės atveju savo akcininkams galėtų užtikrinti kuo didesnį pelną, tačiau be finansinio verslo partnerio indėlio negalėjo sukaupti pakankamai kapitalo. Q-Cells buvo tinkama kandidatė, nes, be finansinių išteklių, turėjo ir gamyklų fotovoltinės įrangos sektoriuje statybos patirtį, ir saulės elementų technologijos srities žinių. Vokietija aiškina, kad dėl šių priežasčių Evergreen bendrosios įmonės partnere pasirinko Q-Cells, o ne įmonę […], kuri, nors finansiškai buvo stipresnė partnerė, tačiau norėjo turėti daugiau galimybių daryti įtaką.

(57)

MJVA1 su Evergreen sudarymo metu bendrovė Q-Cells jau buvo investavusi į didelį įprastų saulės elementų gamybos projektą, todėl negalėjo daug investuoti į kitus projektus. Vokietijos teigimu, Q-Cells, turėdama bendrovės Sovello akcijų, viena vertus, norėjo įgyti praktinės patirties naujų saulės plokščių, elementų ir modulių gamybos technologijų srityje, antra vertus, pritaikyti savo saulės elementų gamyklų plėtros patirtį.

(58)

Vokietijos teigimu, dėl šių priežasčių Q-Cells sutiko būti mažumos akcininke – turėti 24,9 % akcijų. Vokietija aiškina, kad dėl tos pačios priežasties Q-Cells yra panaši bendrovės CSG Solar AG  (24) mažumos akcininkė (21,19 %) – ši įmonė gamina saulės modulius naudodama plonasluoksnę technologiją. Taigi dalyvavimo įmonėje apimtis grindžiama ne tik galimu finansiniu, bet ir technologiniu įnašu.

(59)

Vokietija pabrėžia, kad Sovello akcininkams priklausančios jos įstatinio kapitalo dalys visiškai atspindi abiejų bendrosios įmonės partnerių tikruosius ketinimus ir tikrąją įtaką, balso teisės paskirstytos atitinkamai ir todėl faktiškai Evergreen, priešingai negu Q-Cells, gali viena priimti svarbius verslo sprendimus.

(60)

Vokietija teigia, kad, nors buvo sutarta, jog ateityje bus galima padidinti bendrovės Q-Cells turimą akcijų dalį, tai galėjo įvykti tik tam tikromis sąlygomis ir skiriant atitinkamų finansinių išteklių. Viena iš MJVA1 nustatytų sąlygų buvo ta, kad dėl tokio akcijų dalies padidinimo negali sumažėti bendrovės Sovello galimybės gauti pagalbą. Vokietija nurodo, jog pagalbos priemonė turėjo lemiamos reikšmės, kad investicinį projektą pasirinkta vykdyti Vokietijoje, o ne JAV, ir kad tai nėra joks pagalbos taisyklių pažeidimas. Vokietija pridūrė, kad Q-Cells neturėjo jokios įtakos šiam sprendimui ir kad tuo, jog bendrosios įmonės partnerės siekė užtikrinti bendrovės Sovello finansavimą, nebuvo nei pažeistos, nei apeitos pagalbos taisyklės.

(61)

Vokietija mano, kad reikia atskirti įtaką, kuri buvo tam tikru metu, ir galimą įtaką ateityje, kuri grindžiama galimu Q-Cells turimos akcijų dalies padidinimu. Vokietija pabrėžia, kad iš tikrųjų nebuvo žinoma, ar akcijų dalis apskritai bus padidinta, ir kad abi partnerės žinojo, jog tai faktiškai negali įvykti tuoj pat ir anksčiau, negu pasiteisins nauja technologija. Ir iš tikrųjų akcijų dalis iki 50 %, kaip numatyta MJVA1, niekada nebuvo padidinta. Priešingai, remiantis 2005 m. lapkričio 22 d. antrąja sutartimi (MJVA2), bendrovės Q-Cells turima akcijų dalis sumažinta iki 21 %. Vokietijos teigimu, tai rodo, jog nebuvo jokio „automatiškumo“, kuriuo būtų galima pagrįsti išvadą, jog jau iš pat pradžių buvo sutarta, kad Q-Cells turės daugiau kaip 24,9 % bendrovės Sovello akcijų.

(62)

Vokietija taip pat pabrėžia, jog sprendimas vieną iš Sovello vadovų paskirti bendrovės Q-Cells nuožiūra buvo tik laikinas (nuo 2004 m. gruodžio iki 2005 m. balandžio mėnesio), ir juo nesumažinta Evergreen, kuri nuo pat bendrosios įmonės veiklos pradžios taip pat buvo paskyrusi vieną vadovą, įtaka. Be to, Evergreen, turėdama daugumą stebėtojų taryboje, turėjo teisę bet kurį vadovą paskirti ir atleisti.

(63)

Vokietija neigia, kad Heads of Agreement, pagal kurį Q-Cells turi turėti mažiau kaip 25 % bendrovės Sovello akcijų, kad būtų galima pasinaudoti tam tikromis Vokietijos paramos priemonėmis, buvo suformuluota taip, kad Q-Cells galėjo turėti didesnių galimybių daryti įtaką nei įprastai turėtų įmonė, turinti 24,9 % akcijų. Vokietija taip pat aiškina, kad ši formuluotė tik atspindi tai, kas vėliau įtraukta į MJVA1, būtent abiejų partnerių siekį nepažeisti valstybės pagalbos reikalavimų. Vokietija taip pat nurodo kitą Heads of Agreement išlygą, pagal kurią Sovello naudoja didelę bendrovės Evergreen gamybos pajėgumų dalį, o Evergreen dėl to netolimoje ateityje tebėra didžiausia bendrovės Sovello kapitalo akcininkė. Baigdama Vokietija konstatuoja, kad Heads of Agreement yra tik teisiškai neįpareigojantis darbinis abiejų partnerių dokumentas.

(64)

Vokietija neigia, kad Q-Cells įtaka buvo didesnė nei įprastai būtų įmonės, turinčios 24,9 % akcijų, ir kad tai galima išvesti iš susitarimų su bendrove Sovello. Vokietijos teigimu, visi susitarimai buvo sudaryti rinkos sąlygomis ir tarp Q-Cells ir Sovello nebūta jokių kitų ekonominio, finansinio, organizacinio ar kitokio pobūdžio santykių.

(65)

Baigdama Vokietija pabrėžia, kad akcijų dalies pakeitimas po Sovello įsteigimo grindžiamas ne pirmine MJVA1, o bendrovės REC prisijungimu prie bendrosios įmonės, nes REC mainais už 15 % bendrosios įmonės akcijų pažadėjo bendrovei Sovello tiekti didelius kiekius silicio (kaip susitarta MJVA2). Prie bendrosios įmonės prisijungus bendrovei REC, Evergreen atsisakė 11,1 %, o Q-Cells – 3,9 % savo turimų akcijų. Vokietijos manymu, tai yra įrodymas, jog Q-Cells ketino likti mažumos akcininke. Tik vėliau, bendrovei REC pažadėjus tiekti dar didesnius silicio kiekius ir pasiekus technologinę Sovello1 sėkmę, visų trijų akcininkių turima akcijų dalis padidinta atitinkamai iki 33,3 % (2006 m. rugsėjo 29 d. MJVA2 pakeitimas, įsigalioja 2006 m. gruodžio 19 d.).

(66)

Vokietija teigia, kad bendrojoje įmonėje bendrovei Q-Cells suteiktos teisės dalyvauti priimant sprendimus nėra neįprastos jaunose technologinėse bendrosiose įmonėse, kaip antai Sovello, ir atitinka teises, kurias turi rizikos kapitalo investuotojai, kurie yra mažumos akcininkai, o Q-Cells įtaka buvo ne didesnė nei mažumos akcininko. Vokietija aiškina, kad, be 24,9 % kapitalo, įmonė perteikė savo saulės elementų gamybos praktinę patirtį ir todėl pageidavo turėti tam tikrą įtaką priimant sprendimus, susijusius su sutartimis dėl bendrosios įmonės bendradarbiavimo. Vokietija pabrėžia, kad tokia teisė daryti įtaką tam tikriems verslo sprendimams buvo būtina bendrovės Q-Cells apsaugai, nes kitu atveju nebūtų buvę galima atmesti, jog Evergreen savo įtaką bendrovės Sovello valdymui galėjo išnaudoti visų pirma savo naudai. Be to, apskritai įprasta mažumos akcininkams leisti paskirti vieną stebėtojų tarybos narį.

(67)

Vokietija, siekdama patvirtinti argumentą, jog nuostata, kad Q-Cells gali turėti ne daugiau kaip 24,9 % akcijų, pagrįsta ne ketinimu gauti MVĮ priemoką, nurodo ir Vokietijos bendrovių teisę. Vokietija teigia, kad, pirma, Q-Cells įtaka atitinka mažumos akcininkų apsaugos taisykles, ir nurodo Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymo 50, 61 ir 66 straipsnius, kuriuose ribotos atsakomybės bendrovės akcininkams, turintiems 10 % akcijų, suteikiamos tam tikros mažumos teisės, susijusios su, pavyzdžiui, akcininkų susirinkimų sušaukimu ir sprendimų juose priėmimu, bendrovės veiklos nutraukimu ir pan. Vokietija tvirtina, kad Q-Cells įtaka buvo ne didesnė nei pagal Vokietijos bendrovių teisę gali turėti mažumos akcininkas, kuriam priklauso ne mažiau kaip 10 % įstatinio kapitalo. Kita priežastimi, kodėl Q-Cells buvo suteiktos plačios teisės dalyvauti priimant sprendimus, Vokietija nurodo aplinkybę, kad Q-Cells, turėdama 24,9 % akcijų, neturėjo įstatymu numatytos blokuojančios mažumos teisės, kuriai reikia daugiau kaip 25 % akcijų. Todėl vietoj nesamos įstatymu numatytos bendrovės Q-Cells apsaugos sutartimis buvo suteiktos atitinkamos teisės dalyvauti priimant sprendimus.

(68)

Vokietija nesutinka su teisiniais argumentais, kuriais remdamasi Komisija pradėjo procedūrą, ir teigia, jog, pranešdama apie pagalbą, ji pateikė išsamią ir teisingą informaciją, todėl Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnis netaikytinas. Vokietija taip pat tvirtina, kad vertinti, ar įmonei taikomas MVĮ statusas, Komisija galėjo tik remdamasi MVĮ apibrėžtyje nustatytais formaliais kriterijais (darbuotojų skaičius ir finansinės ribos) ir neturėjo teisės pasitelkti „nerašytų kriterijų“, siekdama nustatyti, ar įmonė patiria MVĮ būdingų sunkumų. Vokietija neigia, kad MVĮ priemoka bendrovei Sovello suteikta pažeidžiant pagalbos taisykles, ir tvirtina, kad Komisijos įtarimai dėl galimos manipuliacijos nepagrįsti.

(69)

Vokietijos teigimu, tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, Sovello atitiko MVĮ apibrėžtyje nurodytus kriterijus: Q-Cells turėjo tik 24,9 % bendrovės Sovello akcijų, taigi buvo mažumos akcininkė, ir nebuvo nei Sovello įmonė partnerė, nei su Sovello susijusi įmonė, kaip nustatyta MVĮ apibrėžtyje. Taigi, Vokietijos manymu, apskaičiuojant MVĮ ribas, į Q-Cells duomenis atsižvelgti negalima. Vokietija neigia, kad tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, Q-Cells turėjo didesnę įtaką bendrovei Sovello, negu būtų turėjęs bet kuris kitas investuotojas, turintis 24,9 % Sovello akcijų. Be to, Vokietija mano, kad Sovello patyrė MVĮ būdingų sunkumų ir kad be valstybės pagalbos, įskaitant MVĮ priemoką, investicinis projektas nebūtų buvęs įgyvendintas.

(70)

2006 m. birželio 7 d. Komisija patvirtino bendrovei Sovello 15 % BSE dydžio MVĮ priemoką (šalia regioninės pagalbos). Vėliau Komisija rado pagrindą manyti, kad ankstesnis sprendimas pagrįstas galbūt klaidinga informacija, kuri buvo suteikta tuo metu, kai pateiktas pirminis pranešimas apie pagalbą. Kadangi, atsižvelgiant į aplinkybes, ta informacija turėjo lemiamos reikšmės tyrimo rezultatui, 2008 m. birželio 17 d. Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl minėtos pagalbos, kad galėtų panaikinti savo sprendimą N 426/05 ir priimti naują. (2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijos naujai išleisti teisės aktai vokiečių kalba vadinami ne Entscheidung, o Beschluss.)

(71)

Vokietija apie MVĮ priemoką bendrovei Sovello pranešė 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugsėjo 1 d.

(72)

2005 m. balandžio 21 d. buvo leista suteikti bendrovei Sovello MVĮ priemoką (su sąlyga, jei ją patvirtins Komisija) papildomai šalia regioninės pagalbos, kuri buvo teisėtai suteikta pagal Vokietijos pagalbos schemą GA-Regelung. Šioje schemoje yra viena aiški nuostata (25), kad Vokietija turi atskirai pranešti apie visas MVĮ priemokas, kurios viršija MVĮ bendrosios išimties reglamente nustatytą ribą, kai keliamas reikalavimas pranešti apie individualiai teikiamą pagalbą. Pagal tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, galiojusį MVĮ bendrosios išimties reglamentą visoje ES leidžiama teikti investicinę pagalbą MVĮ, jei pagalbos intensyvumas yra 7,5 % grynojo subsidijos ekvivalento (GSE) vidutinėms įmonėms ir 15 % GSE mažosioms įmonėms. Jei pagalbos gavėjas įsikūręs remtiname regione, pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą išimtis suteikiama ir pagalbai, ne didesnei kaip pagal 1998 m. Regioninės pagalbos gaires leidžiama suma ir papildoma MVĮ priemoka. Tačiau MVĮ bendrosios išimties reglamente nenumatyta išimtis tam tikriems projektams, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 25 mln. EUR, arba projektams, kuriems suteikta didesnė kaip 15 mln. EUR pagalba (bendroji suma). Apie tokią pagalbą reikia pranešti atskirai.

(73)

Komisija, tirdama, ar įmonė yra MVĮ, taiko MVĮ rekomendaciją.

(74)

Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnyje sakoma: „Komisija gali panaikinti <…> sprendimą po to, kai suteikia suinteresuotajai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, jeigu sprendimas buvo priimtas remiantis tyrimo proceso metu pateikta klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. Prieš panaikindama vieną sprendimą ir priimdama naują, Komisija pradeda formalaus tyrimo procesą pagal 4 straipsnio 4 dalį.“

(75)

Vokietija neigia kuriuo nors pirminio tyrimo metu pateikusi klaidingą ar neišsamią informaciją, nes: a) ji pateikė visą informaciją, kurios reikalaujama Komisijos komunikate dėl deklaracijos pavyzdžio; b) nė viename Komisijos rekomendacijoje numatytame atitinkamame tyrime ir nuostatose nereikalaujama pateikti papildomą informaciją apie bendrosios įmonės struktūrą ar įmonės įstatus.

(76)

Tačiau Komisijos komunikate dėl deklaracijos pavyzdžio nenumatyta, kad deklaracijos pavyzdį naudoti būtina – tai tik pasiūlymas ir, atliekant tyrimus ir tikrinimus pagal valstybių narių ir ES teisę, į šias deklaracijas neatsižvelgiama. Atlikdama pirminį tyrimą Komisija Vokietijos paprašė arba pateikti priesaikai tolygų bendrovės Q-Cells pareiškimą, kuriame būtų patvirtinta, kad ši akcininkė neatitinka nė vieno iš MVĮ rekomendacijos priedo 3 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų kriterijų (26), arba, jei tai neįmanoma, pateikti bendrovės Sovello įstatų kopiją. 2005 m. spalio 28 d. Vokietija pateikė priesaikai tolygų bendrovės Q-Cells pareiškimą. Kadangi atliekant pagalbos, apie kurią pranešta, pirminį tikrinimą bendrovės Sovello akcininkų struktūra pasikeitė, nes prie bendrosios įmonės prisijungė trečioji akcininkė (REC), 2006 m. balandžio 4 d. Vokietija pateikė ir šios naujos akcininkės priesaikai tolygų pareiškimą. Sprendimas N 426/05 priimtas baigus pirminį tyrimą remiantis šia Vokietijos pateikta informacija.

(77)

Komisija turėjo išnagrinėti, ar pagalbos gavėjas buvo MVĮ. Jei pirminio tyrimo metu egzistuoja dokumentai, kuriuose aiškiai raštu išdėstyta, kad bendrosios įmonės akcininkų struktūra sumanyta taip, kad būtų laikomasi MVĮ apibrėžties kriterijų, arba iš kurių aiškiai matyti ketinimas įmonės struktūrą pakeisti iš karto, kai tik bus užtikrintas MVĮ priemokos suteikimas, negalima teigti, jog tokia informacija, tiriant, ar tai bendrajai įmonei galima taikyti MVĮ statusą, nebuvo svarbi ar nebuvo sprendimą lemiantis veiksnys.

(78)

Kadangi Komisijai šie dokumentai (Heads of Agreement, įstatai, MJVA1 ir MJVA2) pateikti nebuvo, ji negalėjo susidaryti išsamaus tuometinių aplinkybių vaizdo, taigi jos pirminis teigiamas sprendimas dėl MVĮ priemokos bendrovei Sovello pagrįstas neišsamia, o kartu ir klaidinga informacija.

(79)

Komisijos nuomone, Vokietija privalėjo pateikti visą tuo metu turėtą ir sprendimui N 426/05 svarbią informaciją. Atsižvelgdama į tai, Komisija daro išvadą, kad Vokietijos pateikta informacija buvo neišsami, o kartu ir klaidinga. Taigi taikytinas Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnis, kuriame numatyta objektyvi procedūra, pagal kurią Komisija klaidingą sprendimą gali panaikinti.

(80)

Pagal Vokietijos teisę Vokietija privalėjo patikrinti, ar nebuvo apeita MVĮ apibrėžtis. Vokietijos pagalbos schemoje (27), kurios pagrindu suteikta MVĮ priemoka, aiškiai atmetamas MVĮ statusas – net jei įmonė atitinka formalius MVĮ apibrėžties kriterijus – tais atvejais, kai faktinę kontrolę vykdo didelės įmonės ir kai ekonominių vienetų ekonominiu aspektu negalima laikyti MVĮ.

(81)

Vokietija teigia, kad, kadangi MVĮ rekomendacijoje, be formalių ribų kriterijų, aiškiai neapibrėžti jokie kiti kriterijai, tiriant, ar įmonei galima taikyti MVĮ statusą, lemiami turėtų būti formalūs kriterijai, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir Komisijos pagalbos kontrolės politikos nuspėjamumą. Vokietija taip pat teigia, kad galimus papildomus kriterijus galima taikyti tik atitinkamai pakeitus MVĮ apibrėžtį, o ne atskirais atvejais.

(82)

Kalbant apie įmonių partnerių apibrėžtį, Komisijos rekomendacijoje iš tikrųjų nenumatyta jokio kito kriterijaus, tik 25 % kapitalo ar balso teisių riba, nenumatytas ir joks specialus draudimas apeiti šį kriterijų. Tačiau vykdydama pagalbos kontrolę Komisija turi tam tikrą laisvę spręsti savo nuožiūra, siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo nepateisinamo konkurencijos iškreipimo.

(83)

Komisija sutinka, kad taikant pagalbos taisykles būtinas teisinis aiškumas ir skaidrumas. Todėl tokie atvejai, kai tyrimo metu taikomi ir kiti, ne tik formalūs, kriterijai, turėtų pasitaikyti labai retai, tik išimtiniais atvejais, kai aiškiai galima daryti prielaidą, jog kriterijų nepaisyta.

(84)

Tačiau Komisija, be MVĮ apibrėžties, netaiko jokių „papildomų kriterijų“, o tik atlieka išsamesnę, ne grynai formalią analizę, o tai turi būti įmanoma, kad ji galėtų remdamasi MVĮ bendrosios išimties reglamento 6 straipsniu priimti sprendimą dėl individualios pagalbos. Taip Komisija užtikrina, kad MVĮ priemokos būtų teikiamos tikroms MVĮ, kurios dėl savo dydžio patiria sunkumų, o ne įmonėms, kurios per susijusias įmones ir (ar) įmones partneres gali gauti tokių lėšų ir paramos, kurios neprieinamos panašaus dydžio konkurentams. Kad būtų galima užtikrinti, jog priemoką gaus tik tikros MVĮ, reikia rasti būdą atmesti teisinius darinius, kuriais apeinama MVĮ apibrėžtis. Ši nuostata suderinama su teismų praktika bylose Solar Tech ir Pollmeier (žr. 20 ir 21 išnašas), kuriose Europos Sąjungos teismai išaiškino, kad Komisija nepatvirtina MVĮ priemokos, jei apibrėžtis buvo apeita. Taigi MVĮ apibrėžtyje netiesiogiai numatyta, kad ji netaikytina, jei tokia rizika yra ir kriterijų laikomasi tik formaliai.

(85)

Vokietijos argumentas, kad aplinkybės bendrovės Sovello atveju skiriasi nuo Solar Tech ir Pollmeier atvejų ir kad teismų praktika grindžiama 1996 m. MVĮ rekomendacija, todėl netaikytina dabartinei MVĮ apibrėžčiai, yra nepagrįstas. Svarbiausi 1996 m. MVĮ rekomendacijos kriterijai, taikomi įmonėms partnerėms (25 % ar daugiau kapitalo dalies ar balso teisių), perkelti į MVĮ rekomendaciją 2003/361/EB ir yra tik patikslinti. Tačiau, kadangi visada yra pavojus, kad gali būti apeiti ir patys išsamiausi ir tiksliausi kriterijai, bet kokiu atveju turi būti įmanoma užkirsti kelią bet kokiems bandymams apeiti galiojančią MVĮ apibrėžtį. Atsižvelgdami į tai, teismai patvirtino vieną gana bendrą principą – MVĮ apibrėžties apeiti negalima.

(86)

Įmonės dokumentuose (Heads of Agreement, 2005 m. sausio 13 d.Sovello įstatuose ir MJVA1) esama aiškaus pagrindo manyti, kad pirminė įmonės struktūra sukurta sąmoningai ketinant gauti MVĮ priemoką. Heads of Agreement 5 punkte gana aiškiai numatyta:

„The Parties understand that, in order to qualify for maximum grants, it is in the interest of JVCo that Q restricts its equity portion of JVCo until such time that either E or JVCo are no longer categorised as “small or medium enterprises” under the rules for investment grants ir t. t., or that this restriction becomes null and void. As such, .“ [Šalys supranta, jog, norint atitikti reikalavimus kuo didesnei paramai gauti, JVCo suinteresuota, kad Q turima bendrovės JVCo akcijų dalis būtų ribojama tol, kol arba E, arba JVCo pagal galiojančias subsidijų investicijoms taisykles arba panašias taisykles nebebus kvalifikuojama kaip „mažoji ar vidutinė įmonė“ arba kol šis apribojimas nebegalios. Atsižvelgiant į tai, .] (28) (Pabraukta Komisijos)

(87)

Šis aiškus ketinimas patvirtinamas MJVA1 2.5 straipsnio c punkte:

„The Parties shall use reasonable best efforts by VentureCo; and to obtain the funds necessary to fund to VentureCo the amounts specified in Section 2.4 (b) and 2.4 (c) when due.“ [Šalys deda visas tinkamas pastangas pasibaigus terminui ; ir kad VentureCo, atėjus mokėjimo terminui, gaus savo finansavimui reikalingų lėšų, kaip numatyta 2.4 dalies b ir c punktuose.] (Pabraukta Komisijos)

(88)

Nemažai elementų rodo, kad Evergreen ir Q-Cells nuo pat pradžių ketino abiem partnerėms suteikti vienodas teises, kai tik bus užtikrinta, jog MVĮ priemoka bus suteikta:

(89)

Komisijos manymu, įstatų, Heads of Agreement ir MJVA1 nuostatomis bendrovei Q-Cells suteikiamos galimybės daryti didesnę įtaką bendrovės Sovello verslo sprendimams, negu pagal įprastą bendrovių teisę galėtų tikėtis mažumos akcininkas, turintis 24,9 % akcijų (tiesa, bendrosios įmonės sutartyje tai nėra labai neįprasta). Heads of Agreement numatyta:

„The Governance of JVCo will generally be structured and balanced to take into account each Party’s relative economic interest in JVCo and the fact that E needs initially to have a higher degree of control of JVCo as a result of the materiality of the operations of JVCo relative to E’s operations on a consolidated basis. At the same time, the JVCo governance structure will include provisions that .“ [JVCo valdymas apskritai turi būti sutvarkytas ir padalytas taip, kad būtų atsižvelgiama į atitinkamus ekonominius bendrovės JVCo partnerių interesus ir į faktą, kad iš pradžių didesnę bendrovės JVCo kontrolę konsoliduotu pagrindu turi turėti E dėl to, kad JVCo ekonominė veikla turi lemiamą reikšmę bendrovės E ekonominei veiklai. Kartu nustatant bendrovės JVCo valdymo struktūrą .] (Pabraukta Komisijos)

(90)

Heads of Agreement taip pat sakoma, kad partneriai susitaria bendru sprendimu nustatyti, jog tam tikriems svarbiems verslo sprendimams priimti bus reikalingas abiejų partnerių pritarimas.

(91)

Pirminiuose bendrovės Sovello nuostatuose numatyta:

(92)

Taigi, kadangi Q-Cells turėjo esmines sprendimų priėmimo teises, Vokietijos argumentas, jog Evergreen buvo būtina turėti daugiau kaip 75 % akcijų savo interesams apsaugoti (o bendrovės Q-Cells turimi 24,9 % akcijų grįstini kitais siekiais, o ne siekiu apeiti MVĮ apibrėžtį), yra nepagrįstas. Komisija pastebi, kad iš pradžių Evergreen iš tikrųjų siekė būti bendrovės Sovello daugumos akcininke (plg. Heads of Agreement 5 punktą: „E will be required to own a majority interest in the equity of JVCo in the near term“ [E netolimoje ateityje turi būti JVCo įstatinio kapitalo daugumos akcininkė]), tačiau tokios daugumos procentinė išraiška būtų buvusi kitokia (51–75 %).

(93)

Faktas, kad Q-Cells galėjo daryti įtaką strateginiams sprendimams, patvirtintas ir 2004 m. bendrovės Evergreen metinėje ataskaitoje, kurioje sakoma:

„the strategic partnership is “ [strateginė partnerystė ] (Pabraukta Komisijos)

ir

„although initially a minority shareholder in the strategic partnership, ; as a result, we may be unable to take certain actions that we believe would be in our best interests, which, given the expected materiality of the strategic partnership to our combined operations, could significantly harm our business; further, we may be liable to third parties for the material decisions and actions of Q-Cells in the strategic partnership, which actions may harm the strategic partnership and our business.“ [nors iš pradžių Q-Cells strateginėje partnerystėje bus mažumos akcininkė, tačiau ; dėl to, atsižvelgiant į aplinkybes, galbūt mes negalėsime priimti kai kurių sprendimų, kurie, mūsų nuomone, bus susiję su mūsų interesais, o tai, atsižvelgiant į galimą strateginės partnerystės reikšmę mūsų bendrai veiklai, gali labai pakenkti mūsų ekonominei veiklai; taip pat mes galime būti atsakingi trečiųjų asmenų atžvilgiu už bendrovės Q-Cells lemiamos reikšmės turinčius sprendimus ir veiksmus strateginėje partnerystėje, o Q-Cells priemonės gali pakenkti strateginei partnerystei ir mūsų ekonominei veiklai] (Pabraukta Komisijos)

(94)

Iš šių Heads of Agreement ištraukų matyti, kad Q-Cells vaidmuo bendrovėje Sovello turėjo lemiamos reikšmės bendrosios įmonės veiklai:

(95)

MJVA1 taip pat išvardyta nemažai paslaugų, kurias bendrovei Sovello gali teikti abi partnerės Q-Cells ir Evergreen: bendrosios konsultacijos vadybos klausimais, parama teikiant prašymą dėl valstybės subsidijos investicijoms, parama teikiant prašymą dėl pagalbos patvirtinimo Vokietijoje, parama vadybos personalo atrankos ir įdarbinimo Vokietijoje klausimais, pagalba mokesčių klausimais, konsultacijos verslo ir įmonės struktūros klausimais, konsultacijos ir pagalba kapitalo gavimo klausimais, su partnerių tiekėjais susijęs tarpininkavimas, su partnerių technologijų perdavimu susijusios konsultacijos, technologinė pagalba, parama įsigyjant vietinę infrastruktūrą, žmogiškieji ištekliai ir darbuotojų priėmimas (MJVA1 9.9 straipsnis). Nors tiesa, kad šiuose dokumentuose numatyta, jog šios paslaugos teikiamos rinkos kainomis arba priskaičiuojant papildomas išlaidas, visa tai vis tiek rodo glaudų bendrovių Sovello ir Q-Cells santykį.

(96)

2005 m. sausio 24 d. partnerių pareiškime spaudai sakoma, kad „planuojama gamykla turbūt bus statoma žemės sklype, esančiame netoli jau veikiančių bendrovės Q-Cells saulės elementų gamyklų, todėl, pasitelkiant bendrovės Q-Cells veiklą, tikimasi pasiekti nemažos sąveikos.“

(97)

Be to, Q-Cells, norėdama įsteigti bendrovę Sovello, įsigijo ekonominės veiklos nevykdžiusią bendrovę, iš kurios vadovų vienas buvo Q-Cells valdybos pirmininkas ir vienas valdybos narys finansų klausimais, o Q-Cells vykdomasis direktorius turėjo įgaliojimą pasirašyti.

(98)

Q-Cells paskyrė vieną bendrovės Sovello vadovą ir, nors Vokietija tvirtina, jog tai buvo tik laikinas sprendimas, o Evergreen taip pat paskyrė vieną vadovą, tai taip pat teikia pagrindą manyti, kad Q-Cells ir Sovello santykiai, bent jau bendrosios įmonės veiklos pradžioje, buvo labai glaudūs.

(99)

Vokietija teigė, kad Evergreen derėjosi ir su kitais galimais bendrosios įmonės partneriais, siekdama išlaikyti daugiau kaip 75 % akcijų, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Nors Vokietija keliuose raštuose siūlė pateikti priesaikai tolygius bendrovių Evergreen ir Q-Cells atstovų pareiškimus dėl svarstymų apie 24,9 % akcijų, tačiau to taip ir nepadarė.

(100)

Todėl Komisija negali vadovautis argumentu, kad bendrovės Q-Cells turimos 24,9 % akcijų yra neišvengiamas Vokietijos bendrovių teisės taikymo rezultatas ir nepagrįstos ketinimu gauti MVĮ priemoką.

(101)

Komisijos neįtikino Vokietijos argumentas, kad MJVA1 numatyta galimybė bendrovės Q-Cells turimą akcijų dalį padidinti iki 50 % priklausiusi ne tik nuo to, kad turėtų būti išlaikyta galimybė gauti valstybės pagalbą, bet ir nuo abiejų partnerių sprendimo padidinti gamybos pajėgumus, atsižvelgiant į ekonominę Sovello1 sėkmę, nes MJVA1 3 straipsnio 6 dalies c punkte sakoma:

„Papildomos lėšos. Jei VentureCo, , pateiktų bendrovėms E ir Q raštišką prašymą suteikti papildomų lėšų, neskaitant Aggregate Equity Funding (bendro nuosavo kapitalo suteikimas) ir Alternative Funding (kito kapitalo suteikimas), ir akcininkai sutiktų atitinkamai padidinti kapitalą, atsižvelgdami į bendrovės steigimo sutarties nuostatas („Papildomų lėšų prašymas“), galiotų ši nuostata:

(102)

Atidžiai išnagrinėjusi įvairius įmonės dokumentus, Komisija padarė išvadą, jog formali bendrovės Sovello nuosavybės ir sprendimų priėmimo struktūra, įskaitant faktą, kad Q-Cells turėjo 24,9 % akcijų ir didelę įtaką bendrovei Sovello priimant sprendimus, tuo metu, kai gautas pirminis pranešimas apie pagalbą, iš tikrųjų sąmoningai ir iš esmės buvo sutvarkyta taip, kad Sovello galėtų gauti MVĮ priemoką, o abiejų strateginių partnerių tikslas iš pat pradžių buvo lygiavertė partnerystė, kai tik bus gauta MVĮ priemoka.

(103)

Vokietija taip pat teigia, kad bendrovės Q-Cells turima akcijų dalis grindžiama Vokietijos bendrovių teise. Vokietija pateikia atskirus argumentus, kad sėkminga bendrosios įmonės Sovello plėtra ekonominei bendrovės Evergreen sėkmei buvo tokia svarbi, kad Evergreen norėjo išlaikyti kuo didesnes sprendimų priėmimo teises ir įtaką bendrovei Sovello ir todėl pirmajame Sovello plėtros etape nesutiko turėti mažiau kaip 75 % įstatinio kapitalo ir balso teisių. Šį argumentą galima aiškinti tik taip, kad Evergreen nebuvo pasirengusi perleisti bendrovei Q-Cells 25 % ar daugiau akcijų ir balso teisių.

(104)

Norėdama suprasti šiuos argumentus ir įvertinti jų pagrįstumą, Komisija išnagrinėjo Vokietijos GmbH-Gesetz (Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymo), t. y. galiojančios nacionalinės teisės, nuostatas, nes tuo metu Sovello AG vadinosi EverQ GmbH ir jai buvo taikomas GmbH-Gesetz.

(105)

Vokietijos GmbH-Gesetz, ypač jo 50, 61, 66 ir 53 straipsniuose, įtvirtintos tam tikros įstatymais numatytos mažumos akcininkų teisės. 50, 61 ir 66 straipsniuose kalbama apie daugiau kaip 10 % balso teisių turinčių akcininkų teises ir todėl, atliekant šį vertinimą, jie yra nesvarbūs, nes Q-Cells tokią dalį turi. Tik GmbH-Gesetz 53 straipsnyje numatyta mažumos akcininkų teisė pagal įstatymą bendrovei Q-Cells nepriklauso, nes ji turi 24,9 % akcijų. GmbH-Gesetz 53 straipsnyje sakoma, kad daugiau kaip 25 % balso teisių turintys mažumos akcininkai gali blokuoti ribotos atsakomybės bendrovės steigimo sutarties pakeitimą. Taigi Evergreen, kaip daugumos akcininkei, turinčiai daugiau kaip 75 % balso teisių, pagal įstatymą tektų priimti visus svarbius verslo sprendimus, taip pat dėl bendrovės steigimo sutarties pakeitimo. Jei įstatų ir MJVA nuostatose, įtvirtinančiose sprendimų priėmimo teises, nebūtų numatyta jokių papildomų sprendimų priėmimo teisių bendrovei Q-Cells, Vokietijos argumentas, jog Evergreen turi turėti daugiau kaip 75 % akcijų, būtų pagrįstas, o bendrovės Q-Cells turimą akcijų dalį, 24,9 %, būtų galima pateisinti tuo, jog griežtai taikomos įstatymais numatytos teisės, taigi nereikėtų daryti prielaidos, kad tokia akcijų dalis rodo dirbtinę įmonės struktūrą, siekiant apeiti MVĮ apibrėžtį.

(106)

Tačiau pagal Vokietijos bendrovių teisę, be įstatymais numatytų nuostatų taikymo, galioja tam tikra sutarčių sudarymo laisvė ir, atsižvelgiant į aplinkybes, įmonių įstatuose kartais numatomos didesnės apsauginės nuostatos, negu reikalaujama įstatymuose.

(107)

Būtent taip ir yra bendrovės Sovello atveju, nes partnerės įstatuose nustatė, jog priimant visus svarbius sprendimus, ypač dėl įstatų pakeitimų, reikalingas abiejų partnerių sutikimas. Jeigu, kaip šiuo atveju, susitarta dėl vienbalsiškumo, minėta taisyklė negalioja, nes ji tik apsaugo mažumos akcininko teises, bet jų neapriboja. Kita vertus, savaime suprantama, partnerės visiškai laisvai būtų galėjusios tą pačią išlygą įtraukti į įstatus, jei jos būtų susitarusios, kad Q-Cells turės ne 24,9 %, o kitokią akcijų dalį. Todėl argumentas dėl mažumos akcininkų vetavimo teisių šiuo atveju nesvarbus. Taigi Vokietijos pateikti argumentai yra prieštaringi: kad daugumos akcininkas, turintis daugiau kaip 75 % akcijų, turi įstatymais numatytų teisių, yra nereikšminga, jei dėl akcijų daugumos turimos lemiamos sprendimų priėmimo teisės apribotos sutartimi. Atsižvelgdama į pirmesnius svarstymus Komisija daro išvadą, kad pagal Vokietijos bendrovių įstatymą nėra pagrindo nustatyti 24,9 % akcijų dalies. Tai, kad, prie bendrosios įmonės prisijungus bendrovei REC, Q-Cells akcijų dalis buvo laikinai sumažinta ir tai truko tik tris mėnesius po pirminio Komisijos PVM priemokos patvirtinimo, šio tyrimo rezultatų nekeičia.

(108)

Vokietija teigė, kad 2005 m. lapkričio mėnesį (kai prie bendrosios įmonės prisijungė REC, įsigydama 15 % akcijų), taigi prieš sprendimo N 426/05 dėl MVĮ priemokos priėmimą, pirma, MJVA1 buvo panaikinta ir vietoj jos sudaryta MJVA2, antra, bendrovės Q-Cells turimų akcijų dalis sumažinta iki 21 %.

(109)

Apskritai Komisija tam tikrą atvejį vertina remdamasi faktais, buvusiais tuo metu, kai apie jį gautas pranešimas, jei valstybė narė to pranešimo apie pagalbą aiškiai nepakeičia. Jeigu tuo metu, kai gaunamas pirminis pranešimas apie pagalbą, įmonė nėra MVĮ (net jei formaliai atitinka kriterijus dėl MVĮ ribų), ir atsižvelgdama į tai, kad MVĮ apibrėžtis gali būti apeinama, Komisija visgi ypatingą dėmesį skiria vėlesniems pakeitimams, apie kuriuos sužino po pirminio pranešimo. Šiuo atveju akcininkų struktūros pakeitimai, apie kuriuos Komisijai pranešta po pirminio pranešimo, teisinio vertinimo nekeičia. Vėlesni įmonės struktūrų pakeitimai (prieš sprendimą N 426/05 dėl MVĮ priemokos) leidžia spėti, kad ketinimas bendrovės Q-Cells turimą dalį dirbtinai laikyti mažesnę nei 25 % nepasikeitė, o MJVA2 išliko nuostata dėl didelės bendrovės Q-Cells įtakos bendrojoje įmonėje Sovello.

(110)

Faktas, kad bendrovės Q-Cells įtaka pirminėje bendrojoje įmonėje buvo didesnė nei įprastai turėtų 24,9 % akcijų savininkas, patvirtinama ir MJVA2, kurioje numatyta, kad, jei reikėtų grąžinti dalį subsidijų, visos trys partnerės bendrovei Sovello suteiks grąžintinos sumos dydžio paskolą – REC suteiks paskolos dalį, proporcingą savo turimai akcijų daliai, o likusi paskolos dalis bus padalyta lygiomis dalimis bendrovėms Evergreen ir Q-Cells.

(111)

Po REC prisijungimo įsigaliojusi nuostata įtvirtinta MJVA2. MJVA2 numatyta, kad Q-Cells, teikiant papildomų lėšų prašymą pajėgumams didinti ar kitomis aplinkybėmis, gali padidinti savo turimų akcijų dalį iki bendrovės Evergreen turimos dalies (3.5 straipsnio c punktas). Su sąlyga, kad bus pasirašyta kita silicio tiekimo sutartis (iki […]), REC gali padidinti savo turimų akcijų dalį iki 21 %, perimdama 6 % iš bendrovės Evergreen (3.4 straipsnis). Jei bus teikiamas papildomų lėšų prašymas, taip pat su sąlyga, kad bus pasirašyta dar viena silicio tiekimo sutartis, REC savo turimą bendrovės Sovello akcijų dalį gali padidinti iki 33,3 % (3.5 straipsnio d punktas), taigi iki bendrovių Evergreen ir Q-Cells turimos dalies. Sprendimas padidinti gamybos pajėgumus įmonės viduje buvo priimtas 2006 m. birželio pabaigoje. Visų trijų partnerių susitarimas dėl lygių dalių priimtas praėjus trims mėnesiams po pirminio Komisijos MVĮ priemokos patvirtinimo, kai Q-Cells ir REC savo akcijas padidino iki 33,3 % (pakeista MJVA2).

(112)

Nuostatos, reglamentuojančios direktorių paskyrimą ir sprendimų priėmimo procedūrą stebėtojų taryboje, iš esmės paliktos tokios pačios: MJVA2 numatyta, kad ir Q-Cells, ir REC turi teisę paskirti vieną direktorių (arba du, jei jų turima akcijų dalis didesnė kaip 30 %), o sprendimams priimti reikalinga direktorių dauguma – ne mažiau kaip dviejų iš trijų įmonių savininkių sutikimas. Tokia sprendimų priėmimo teisė irgi yra didesnė, negu galėtų tikėtis mažumos akcininkas įprastoje verslo situacijoje (nors, atsižvelgiant į aplinkybes, bendrojoje įmonėje tai yra ne taip neįprasta).

(113)

Be to, Q-Cells į bendrąją įmonę įtraukė bendrovę REC. Q-Cells palaikė glaudžius pirkimo ir tiekimo santykius su bendrove REC ir jos patronuojamosiomis bendrovėmis ScanModule AB, Glava, Švedija (toliau – ScanModule), ScanCell AS, Narvikas, Norvegija (toliau – ScanCell) ir ScanWafer ASA, Hiovikas, Glomfjordas, Pošgriūnas, Norvegija. REC tiekdavo silicį bendrovei Q-Cells ir buvo svarbiausia bendrovės Q-Cells plokščių tiekėja, o Q-Cells parduodavo didelę savo saulės elementų produkcijos dalį bendrovei ScanModule. ScanCell pagamintus elementus parduodavo bendrovei Q-Cells. Be to, 2004 m. Q-Cells ir REC sudarė žodinį susitarimą dėl bendrovės Q-Cells gaminių realizavimo ir rinkodaros pagalbos paslaugų Norvegijoje. Taip pat esama aiškių sąsajų per poną Brenninkmeijerį, kuris buvo ir Q-Cells, ir REC stebėtojų tarybos narys ir ėjo Good Energies vykdomojo direktoriaus pareigas; pastarajai įmonei priklausė 16 % Q-Cells ir 39 % REC akcijų (plg. 2.2 dalį). Panaši struktūra buvo ir įmonės CSG Solar; tiek Q-Cells, tiek REC buvo mažumos akcininkės, o Q-Cells valdybos pirmininkas ir ponas Brenninkmeijeris buvo stebėtojų tarybos nariai.

(114)

Atsižvelgdama į pirmesnius svarstymus Komisija mano, kad formali bendrovės Sovello nuosavybės ir sprendimų priėmimo struktūra ir pranešant apie pagalbą, ir priimant sprendimą N 426/05 sąmoningai buvo nustatyta tokia, kad Sovello galėtų gauti MVĮ priemoką (bendrovės Q-Cells turima akcijų dalis laikyta mažesnė negu 25 %), o dvi, vėliau trys strateginės partnerės (REC užtikrino silicio tiekimą) visada kartu siekė tikslo įtvirtinti partnerystę lygiomis dalimis, kai tik bus gauta MVĮ priemoka. Praktiškai visų trijų partnerių turimos akcijos po trijų mėnesių, kai Komisija patvirtino MVĮ priemoką, buvo suvienodintos pakeičiant MJVA2 (po 33,3 %).

(115)

Remiantis MVĮ rekomendacijos priedo 2 straipsniu, mažosios ir vidutinės įmonės yra įmonės, kurių

(116)

Šios ribos apskaičiuojamos atsižvelgiant į atitinkamos įmonės struktūrą (savarankiška įmonė, įmonė partnerė ar susijusi įmonė, kaip numatyta MVĮ rekomendacijos priedo 3 straipsnyje). MVĮ rekomendacijos priedo 4 straipsnyje numatyta, kad, tiriant pagalbos gavėjo MVĮ statusą, darbuotojų skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio ataskaitinio laikotarpio duomenys ir apskaičiuojami metams. MVĮ rekomendacijos priedo 6 straipsnyje numatyta, kad, apskaičiuojant MVĮ ribas, pridedami susijusių įmonių ar įmonių partnerių rodikliai (100 %) – susijusių įmonių ir proporcingai – įmonių partnerių, tai yra ne mažiau kaip 25 %).

(117)

Atsižvelgdama į pirmesnius svarstymus Komisija mano, kad jei ji būtų turėjusi visą svarbią informaciją, pirminiame sprendime Q-Cells būtų klasifikuojama kaip bendrovės Sovello įmonė partnerė (t. y. tarsi Q-Cells turėtų 25 % bendrovės Sovello akcijų). Atsižvelgdama į tai, Komisija bendrovei Sovello iš naujo apskaičiavo MVĮ rekomendacijoje nustatytas MVĮ ribas.

(118)

Evergreen, būdama daugumos akcininkė, buvo su bendrove Sovello susijusi įmonė, todėl, apskaičiuojant MVĮ ribas, jos rodiklius reikia pridėti 100 procentų. Bendrovės Evergreen atveju remtasi 2004 m. duomenimis (215 darbuotojų, metinė apyvarta – 18,9 mln. EUR, metinis balansas – 36,5 mln. EUR). Tais pačiais metais Sovello darbuotojų ir apyvartos neturėjo, o jos balansas buvo 0,025 mln. EUR. 2004 m. pabaigoje Q-Cells turėjo 350 darbuotojų, jos metinė apyvarta buvo 128,7 mln. EUR, o metinis balansas – 105,6 mln. EUR.

(119)

Komisija iš naujo apskaičiavo bendrovės Sovello MVĮ ribas, kaip pagrindą imdama Sovello duomenis apie darbuotojų skaičių, apyvartą ir balansą (pranešime apie pagalbą pateiktus duomenis) 100 procentų, Evegreen duomenis (susijusi įmonė, 2004 m. duomenys, pateikti tuo metu, kai pranešta apie pagalbą) taip pat 100 procentų, ir Q-Cells duomenis – 25 procentais. Pagal šį apskaičiavimą visos MVĮ ribos viršijamos, todėl bendrovei Sovello negalima taikyti MVĮ statuso, taigi ir MVĮ priemokos suteikti negalima.

(120)

Vokietija teigia, kad Komisija, regis, daranti prielaidą, jog bendroji įmonė kartu su savo bendrosios įmonės partnerėmis savaime laikytinos vienu ekonominiu vienetu, todėl Komisija bendrosioms įmonėms kurianti ir taikanti ypatingus MVĮ kriterijus. Dėl šio teiginio Komisija pastebi, jog iš šios bylos vertinimo matyti, kad šis argumentas nepagrįstas. Komisija, remdamasi MVĮ rekomendacijos 6 straipsniu ir apskaičiuodama ribas, į Q-Cells duomenis atsižvelgė tik proporcingai (25 procentais), nes ji daro prielaidą, jog Q-Cells turima akcijų dalis yra dirbtinai mažesnė už šią ribą.

(121)

Kadangi MVĮ ribos viršijamos, nebereikia tirti, ar Sovello iš tikrųjų patyrė MVĮ būdingų sunkumų ir ar dėl šios priežasties suteikti MVĮ priemoką buvo būtina. Vis dėlto Vokietija išvardijo įvairius „MVĮ būdingus sunkumus“, kurių tariamai patyrė Sovello (plg. 5.2 dalį). Dėl ribotų galimybių gauti lėšų ir dėl Vokietijos argumento, kad investicinis projektas be MVĮ priemokos būtų buvęs neįgyvendintas, Komisija pastebi, kad MJVA1 buvo numatytos Alternative Funding (kito kapitalo suteikimo) galimybės, jei būtų negauta valstybės paramos. MJVA2 numatyta, kad, jei subsidiją reikėtų grąžinti, visos trys bendrosios įmonės partnerės suteiks kompensaciją (paskolą bendrovei Sovello, plg. 110 punktą). Todėl Komisija nėra įsitikinusi, kad be MVĮ priemokos investicija nebūtų buvusi padaryta. Komisijos nuomone, komercinė rizika sumažinta tuo, kad Sovello galėjo remtis savo trijų partnerių patirtimi – Evergreen (gaminių realizavimas ir pardavimas), Q-Cells (dalyvavimas Vokietijos rinkoje) ir REC (veikla saulės modulių rinkoje per savo patronuojamąsias bendroves) (plg. 113 punktą). Komisija atmeta Vokietijos argumentą, jog Sovello patyrusi didesnių negu kitos įmonės gamybos ir verslo išlaidų, nes, kaip nurodyta 94 ir 95 punktuose, ji gavo nemažą paramą iš bendrovės Q-Cells, o silicio tiekimą jai užtikrino REC (2005 m. saulės įrangos pramonėje buvo jaučiamas didelis žaliavų trūkumas).

(122)

Komisijos manymu, remiantis nauja informacija, iš jos atlikto tyrimo matyti, kad Sovello per savo tame pačiame sektoriuje veikusias bendrosios įmonės partneres turėjo galimybę gauti finansinių išteklių ir pagalbą, kurių negalėtų gauti panašaus dydžio konkurentai, neremiami nei susijusių įmonių, nei įmonių partnerių. Todėl Komisija, priešingai negu tvirtina Vokietija, padarė išvadą, kad bendrovei Sovello suteikta MVĮ priemoka nebuvo būtina investicinio projekto finansavimui užtikrinti.

(123)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad 15 % MVĮ priemoka bendrovei Sovello neturėjo būti suteikta ir kad MVĮ priemokos suteikimas nesuderinamas su bendrąja rinka.

(124)

Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalimi, privalo iš esmės nurodyti iš pagalbos gavėjo išieškoti su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą,

a)

visą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kurią reikia išieškoti iš pagalbos gavėjo;

b)

išsamų priemonių, kurių imtasi ar ketinama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašą;

c)

dokumentus, iš kurių matyti, kad pagalbos gavėjui pateikti reikalavimai grąžinti pagalbą.

a)

viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;

b)

viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, vadovybės arba priežiūros organo narių;

c)

pagal sutartį arba vadovaujantis įmonės įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką;

d)

viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, viena pati kontroliuoja, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/39

(1)

2005 m. lapkričio 18 d. Italija priėmė dekretą, kuriuo remiantis buvo numatyta suteikti sanavimo pagalbą bendrovei „Ixfin SpA“ (toliau – „Ixfin“ arba įmonė). Gavusi 2006 m. vasario 23 d. Italijos valdžios institucijų pranešimą, Komisija iš pradžių bylą užregistravo numeriu N 127/2006. Patvirtinus, kad pagalba buvo teikiama jau nuo 2005 m. gruodžio mėn., pažeidžiant sustabdymo išlygą, byla užregistruota kitu numeriu, t. y. NN 13/2006.

(2)

Komisija paprašė papildomos informacijos 2006 m. balandžio 5 d. raštu, į kurį gavo atsakymą 2006 m. gegužės 29 d. užregistruotu raštu. 2006 m. birželio 9 d. įvyko susitikimas su Italijos valdžios institucijomis, kurio metu Italija pažadėjo Komisijai pateikti restruktūrizavimo planą.

(3)

2006 m. birželio 13 d. užregistruotu raštu Italija pranešė Komisijai, kad, „Ixfin“ paprašius padidinti pagalbos sumą iki 17,3 mln. EUR, Italijos valdžios institucijos davė preliminarų sutikimą, vis dėlto su sąlyga, kad Komisijos nuomonė bus palanki. Komisija paprašė papildomos informacijos 2006 m. birželio 19 d. raštu, į jį gavo atsakymą 2006 m. birželio 26 d. užregistruotu raštu.

(4)

2006 m. liepos 5 d. Komisija nusiuntė Italijai priminimą dėl restruktūrizavimo plano, apie kurį buvo pranešta.

(5)

2006 m. rugpjūčio 9 d. užregistruotu raštu Italija pateikė papildomos informacijos, patvirtinančios, kad 2006 m. liepos 5 d. Neapolio teismas (toliau – teismas) paskelbė įmonės bankrotą. Gavusi 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos prašymą dėl papildomos informacijos, Italija dalį prašytos informacijos atsiuntė 2006 m. gruodžio 7 d. raštu. 2006 m. gruodžio 22 d. Komisija nusiuntė priminimą ir paprašė Italijos atsiųsti trūkstamą informaciją, išsamiau patikslindama, kokia informacija reikalinga. Visų pirma Komisija paklausė, ar kolektyvinio proceso pabaigoje numatomas įmonės likvidavimas, įskaitant visos komercinės veiklos nutraukimą, ar vis dėlto yra galimybė, kad įmonės komercinė veikla bus tęsiama kita forma, pavyzdžiui, parduodant ją kaip veiklą tęsiančią įmonę.

(6)

Italija atsakė 2007 m. kovo 14 d. raštu, patvirtindama visišką veiklos nutraukimą. Tačiau tame pačiame rašte paaiškino, kad dėl sunkumų, patirtų renkant susijusią informaciją, neįmanoma patikslinti, ar įmonės veikla galėtų būti potencialiai atnaujinta. 2007 m. birželio 14 d. Komisija paprašė Italijos pranešti apie bet kurią kitą priemonę, kurios imtasi kolektyvinio proceso metu, tuo pačiu konkrečiai nurodyti esminę informaciją.

(7)

2007 m. spalio mėn. Komisija iš spaudos sužinojo apie tikėtiną „Ixfin“ suteiktą restruktūrizavimo pagalbą.

(8)

2007 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti oficialaus tyrimo procedūrą (2) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) ir Italijos valdžios institucijoms pateikė įsakymą per mėnesį atsakyti į kelis klausimus bei pakvietė trečiąsias šalis teikti savo pastabas. 2008 m. sausio 7 d. Italija paprašė pratęsti terminą pastaboms dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikti, kuris tą pačią dieną buvo pratęstas iki 2008 m. vasario 12 d.2008 m. sausio 15 d., 2008 m. kovo 12 d. ir 2008 m. kovo 25 d. elektroniniais raštais Italija pateikė ne visą informaciją.

(9)

2008 m. kovo 25 d. Komisija gavo bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) pastabas, kurios 2008 m. balandžio 18 d. nusiųstos Italijai kartu su informacijos prašymu. 2008 m. balandžio 24 d. Italija atsakė į šį prašymą ir pateikė komentarus dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų.

(10)

Komisija paprašė papildomos informacijos 2008 m. spalio 20 d. raštu, į kurį gavo atsakymą 2008 m. spalio 30 d. raštu. Italijos valdžios institucijos nusiuntė Komisijos prašymą administratoriui, o pastarasis papildomos informacijos pateikė 2008 m. lapkričio 18 d.

(11)

„Ixfin“ yra didelė įmonė, įsikūrusi Marčanizėje (Kazerta), Kampanijos regione.

(12)

„Ixfin“ yra bendrovė, veikianti pagal Italijos teisę vadinamajame contract manufacturing (plokščių ir kitų elektroninių produktų gamyba ir rinkimas) sektoriuje, taip pat call center (informacijos telefonu centras) ir logistikos sektoriuose.

(13)

Iki 1999 m. „Ixfin“ buvo grupės „Olivetti“ pavaldžioji įmonė, o jos produkcija buvo parduodama su prekės ženklu „Olivetti“. 1999 m. „Olivetti“ nusprendė nutraukti gamybos veiklą, o „Ixfin“ buvo parduota „Finmek SpA“.

(14)

Nuo 2003 m. „Ixfin“ yra pavaldi „Maxfin Srl“, kuri savo ruožtu pavaldi bendrovei „Pufin Srl“, veikiančiai verslo paslaugų (prekybos, administracinių, logistikos) sektoriuje ir patronuojančiai grupę Pufin, priklausančią grupei Pugliese.

(15)

„Ixfin“ tiesiogiai ir netiesiogiai pavaldžios keturios kitos bendrovės: „Nicofin Srl“ (99 %), „Uni.com Partecipazioni Srl“ (100 %), „Uni.com SpA“ (100 %) ir „Uni.com Ricerche Srl“ (100 %).

(16)

„Ixfin“ sunkumai kilo, be kita ko, dėl to, kad įmonė daugiausia dirbo trečiosioms šalims, todėl priklausė nuo jų užsakymų. Vis dėlto paskutinįjį dešimtmetį elektronikos rinkoje konstatuota bendra krizė, kurią įmonės, priklausančios atitinkamiems rinkos segmentams, įveikė didindamos našumą, pagrįstą masto ekonomija, arba perkeldamos savo gamybą į mažomis darbo išlaidomis pasižyminčias šalis.

(17)

Kai tik „Ixfin“ ištiko krizė, 2004 m. kovo mėn. ji buvo parduota investuotojui, pasirengusiam teikti reikalingus išteklius įmonės veiklai atnaujinti. Vis dėlto investuotojo planas nebuvo įgyvendintas, todėl jau 2004 m. rugsėjo mėn. įmonė patyrė mokumo krizę. 2004 m. gruodžio mėn. dar 20 mln. EUR praradusią bendrovę už simbolinę kainą vėl perėmė grupė Pufin. 2004 m. gruodžio mėn. įmonė veiklą nutraukė.

(18)

Finansinė „Ixfin“ padėtis, teikiant pagalbą, pavaizduota šioje lentelėje:

1   lentelė

(19)

2005 m. lapkričio 18 d. Ekonominės plėtros ministerija (toliau – ministerija) priėmė dekretą, kuriuo remiantis buvo numatyta suteikti sanavimo pagalbą bendrovei „Ixfin“. Finansavimas teiktas iš fondų, įsteigtų remiantis 2005 m. kovo 14 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 35 (5) (toliau – konkurencingumo dekretas), iš dalies pakeistu 2005 m. gegužės 14 d. Įstatymo Nr. 80 (6) 11 straipsniu, ir todėl patikslintu 2005 m. birželio 29 d. Tarpžinybinio ekonominio planavimo komiteto sprendimu Nr. 101. Šiame sprendime nustatyta, kad finansavimas turi būti teikiamas išduodant garantiją, o pagalba skiriama sunkumus patiriančiai įmonei sanuoti.

(20)

Garantija išduota BancApulia (toliau – bankas) skirtai 15 mln. EUR paskolai EURIBOR palūkanomis, tris mėnesius padidintomis 1,25 procentiniu punktu, t. y. 3,591 % pradinėmis palūkanomis. Paskolos trukmė buvo šeši mėnesiai, skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 30 d.

(21)

Pagalba daugiausia panaudota daliai įmonės skolų padengti. Italija tvirtina, kad minėti mokėjimai buvo skubūs, kadangi kai kurie kreditoriai jau buvo kreipęsi į teismą ir pateikę mokėjimo reikalavimą.

(22)

Be to, Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad „Ixfin“ paprašė, kad garantija dengiama suma būtų padidinta iki 17,3 mln. EUR.

(23)

2006 m. liepos 5 d. oficialiai paskelbtas bendrovės bankrotas ir pradėta bankroto procedūra (7).

(24)

2007 m. kovo mėn. ministerija, kurios kreditas įtrauktas į bankroto reikalavimus, paprašė kompetentingo teisėjo pakeisti bankroto procedūrą į teismo reguliuojamą procedūrą, kuriai pasibaigus įmonės veikla galėtų būti tęsiama (toliau – specialus administravimas) (8); priemonė nustatyta 1999 m. liepos 8 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 270 (toliau – Dekretas Nr. 270/1999).

(25)

Be to, Komisija, prieš pradėdama oficialaus tyrimo procedūrą, iš spaudos sužinojo, apie tikėtiną specialaus administravimo pagal Susitarimo memorandumą dėl Kazertos provincijos reindustrializacijos (toliau – memorandumas), pasirašytą Italijos institucijų, profsąjungų ir įmonių konfederacijos (it. Confinsdustria), taikymą „Ixfin“. Šiame Italijos institucijų, profsąjungų ir įmonių konfederacijos pasirašytame memorandume numatyta 40–60 mln. EUR suma, skiriama pagal įvairias priemones. Remiantis šiame etape Komisijos turima informacija, atrodė, kad šis susitarimas skirtas gamybai atkurti ir darbo vietoms išsaugoti Kazertos provincijos pramoninėse zonose.

(26)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija, remdamasi tame etape turėta informacija, išreiškė abejones dėl sanavimo pagalbos suderinamumo su Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9) (toliau – gairės).

(27)

Komisija Italijos paprašė pateikti papildomos informacijos, pagrindžiančios „Ixfin“ atitikimą reikalavimams gauti pagalbą, taip pat Pufin ir Maxfin balansus, įrodančius, kad sunkumai buvo per dideli, kad grupė būtų pajėgusi pati juos įveikti.

(28)

Dėl sanavimo pagalbos suderinamumo su gairėmis Komisija suabejojo, ar laikytasi gairių 25 punkto d papunkčio nuostatų. Kad atitiktų šias nuostatas, sanavimo pagalba turėtų apsiriboti tokia suma, kurios reikia, kad įmonė nenutrauktų veiklos per tą laikotarpį, kuriuo leista teikti pagalbą. Todėl Italijos buvo paprašyta daugiau informacijos dėl sanavimo pagalbos sumos atitikimo reikalavimams ir, be kita ko, patvirtinimo, kad garantija apsiribos 15 mln. EUR paskola ir nebus padidinta iki 17,3 mln. EUR, kaip prašė įmonė.

(29)

Be to, Komisija pabrėžė, kad sanavimo pagalba negali būti naudojama daugiausia tam, kad atitolintų įmonės nemokumą, o turi būti skirta jai restruktūrizuoti. Tačiau Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad vienintelis sanavimo pagalbos tikslas buvo išsiderėti naujus paskolos terminus, taigi apsaugoti įmonę nuo nemokumo. Komisija, be kita ko, paprašė įrodymų, jog „Ixfin“ tuo laikotarpiu bandė parengti restruktūrizavimo planą.

(30)

Be to, Komisija abejojo, kad buvo laikytasi gairių 25 punkto c papunkčio, kuriame numatyta, kad valstybė narė turi ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams po pirmojo sanavimo pagalbos priemonės įgyvendinimo Komisijai pateikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad garantija panaikinta.

(31)

Be to, Komisija išreiškė abejones, ar laikytasi „vieno ir paskutinio karto“ principo, nustatyto gairių 72 ir tolesniuose punktuose.

(32)

Be to, sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejones, ar „Ixfin“ pasinaudojo papildoma pagalba (žr. šio sprendimo 25 punktą) kolektyvinei procedūrai palengvinti. Komisija pastebėjo, kad net jei tokia pagalba būtų buvusi suteikta pagal 1989 m. Įstatymą Nr. 181 (ar vėlesnius pratęsimus), dėl to ji bet kokiu atveju nebūtų suderinama, remiantis Komisijos sprendimu, priimtu dėl bylos N 214/2003, kadangi minėtas leidimas suteiktas atsižvelgiant į tai, kad sunkumus patiriančių įmonėms 9 straipsniu neįtraukiamos. Tačiau „Ixfin“ akivaizdžiai yra sunkumus patirianti įmonė pagal gairių 10 punkto c papunktį, kadangi jai taikoma bankroto procedūra. Vis dėlto Komisija pastebėjo, kad bet kokia parama gali būti laikoma suderinama kaip restruktūrizavimo pagalba, tik jei atitinka gairių 31–51 punktuose nurodytas sąlygas.

(33)

Tačiau Komisija pranešimo dėl restruktūrizavimo pagalbos negavo, taip pat nebuvo informuota apie restruktūrizavimo planą, pagal kurį nagrinėjama pagalba būtų atitikusi sąlygas, nustatytas restruktūrizavimo pagalbos leidimui gauti, remiantis gairėmis. Visų pirma Komisija labai abejojo faktu, kad restruktūrizavimo planas, jei ir būtų egzistavęs, būtų įrodęs įmonės ekonominio ir finansinio gyvybingumo atkūrimą.

(34)

2008 m. sausio 15 d. Komisijai atsiųstas 2008 m. sausio 9 d. ministerijoje įvykusio susitikimo dėl „Ixfin“ protokolas, iš kurio matyti, kad ministerija nusprendė apskųsti teismo sprendimą netaikyti „Ixfin“ specialaus administravimo.

(35)

2008 m. kovo 12 d. Italijos valdžios institucijos elektroniniu laišku Komisijai pranešė, kad turi sunkumų gauti prašomą informaciją, ir paprašė laikino sprendimo. 2008 m. kovo 25 d. Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad tariama 40 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba, iš tikrųjų „Ixfin“ nebuvo suteikta.

(36)

2008 m. kovo 27 d. raštu Komisija gavo „Ixfin“ administratoriaus pastabas.

(37)

Dėl „Ixfin“ nemokumo administratorius paaiškino, kad kol kas „Ixfin“ toliau taikoma bankroto procedūra. Bankroto pakeitimui į specialų administravimą iš tikrųjų taikomos procedūrų ir materialinės sąlygos. 2008 m. sausio 4 d. sprendimu teismas patvirtino, kad nesant sąlygų įmonės ekonominei pusiausvyrai atkurti, bankrotas negali būti pakeistas į specialų administravimą. Šį sprendimą ministerija apskundė Neapolio apeliaciniam teismui (toliau – apeliacinis teismas).

(38)

Be to, administratorius patikslino, kad atsižvelgiant į tai, jog įmonei toliau taikoma bankroto procedūra, ekonominė veikla yra nutraukta.

(39)

Dėl memorandumo administratorius paaiškino, kad 2007 m. birželio 20 d. šį dokumentą priėmė Ministro Pirmininko kanceliarija. 2007 m. spalio 25 d. susirinko koordinavimo grupė, turėjusi parengti tikslesnę investavimo programą. Tačiau, kaip matyti iš administratoriaus pastabų, visų pirma iš teismo sprendimo, nesiimta jokių konkrečių tolesnių veiksmų, susijusių su investavimo programa, kuri liko abstrakti, nenurodant, kokie projektai turėjo būti paremti ir, kokie ištekliai galėjo būti panaudoti. Be to, administratorius pabrėžė, kad be nagrinėjamos sanavimo pagalbos „Ixfin“ sanavimui ir (arba) restruktūrizavimui nebuvo teikta kitų valstybinių išteklių.

(40)

Be to, administratorius pastebėjo, kad 2006 m. birželio 23 d.„Ixfin“ pateikė „Sviluppo Italia SpA“ restruktūrizavimo plano projektą, kuris nebuvo įgyvendintas dėl įmonės bankroto. Konsultanto parengto projekto kopiją administratorius taip pat nusiuntė Komisijai.

(41)

Dėl sanavimo pagalbos sumos tinkamumo administratorius Komisijai nusiuntė sanavimo pagalbos prašymus, kuriuos „Ixfin“ pateikė „Sviluppo Italia SpA“2005 m. rugsėjo 30 d. ir 2005 m. lapkričio 11 d.

(42)

Kadangi Komisija paprašė Pufin ir Maxfin 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. balansų, administratorius pateikė jų kopijas.

(43)

Dėl valstybės garantijos panaudojimo, administratorius pažymėjo, kad 2006 m. liepos 3 d. bankas ministerijos paprašė sugrąžinti garantuotą paskolą.

(44)

Italijos valdžios institucijos pateikė komentarus dėl trečiųjų šalių pastabų. Taip pat tvirtino galinčios geriau negu anksčiau atsakyti į argumentus, pateiktus sprendime pradėti oficialaus tyrimo procedūrą.

(45)

Dėl valstybės garantijos banko suteiktai 15 mln. EUR paskolai Italijos valdžios institucijos paaiškino, kaip išdėstyta toliau.

(46)

Visų pirma Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad garantija apsiribojo 15 mln. EUR paskola, todėl ji nebuvo padidinta iki 17,3 mln. EUR, taip pat pabrėžė, kad sanavimo pagalbos suma buvo apskaičiuota remiantis gairių priede nustatyta formule.

(47)

Antra, 2008 m. balandžio 21 d. ir 2008 m. spalio 30 d. raštuose ministerija pranešė Komisijai, kad 2006 m. liepos 3 d. bankas panaudojo garantiją 15 mln. EUR paskolai su palūkanomis, iš viso 15 154 457,72 EUR. Be to, Italijos valdžios institucijos atsiuntė 2006 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriuo įrodoma, kad Ekonomikos ir finansų ministerija bankui sumokėjo 2006 m. rugsėjo 27 d. Šiuo mokėjimu ministerija įgijo kreditoriaus teises į šią sumą „Ixfin“ atžvilgiu.

(48)

Trečia, Italijos valdžios institucijos pateikė 2006 m. lapkričio 30 d. rašto, kuriuo ministerija kompetentingų institucijų (šiuo atveju Neapolio apygardos advokatūros) prašė pateikti prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą pagal Dekreto Nr. 270/1999 93 straipsnį, kopiją.

(49)

Dėl „Ixfin“ bankroto Italijos valdžios institucijos teigė, kad pagal 2006 m. liepos 5 d. deklaraciją įmonei vis dar taikoma bankroto procedūra, ir patvirtino administratoriaus pateiktą susijusią informaciją. Be to, Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad apeliacija dėl teismo sprendimo yra nagrinėjama.

(50)

Dėl memorandumo Italijos valdžios institucijos pridėjo jo kopiją ir nurodė, kad pagalba „Ixfin“ nenumatyta.

(51)

Be to, Italijos valdžios institucijos atsiuntė pranešimo projektą dėl restruktūrizavimo plano, kuris vis dėlto, kaip teigė Italija, nebuvo nusiųstas Komisijai, kadangi teismas oficialiai paskelbė „Ixfin“ nemokia.

(52)

Be to, Italijos valdžios institucijos pateikė banko ir „Ixfin“ sudaryto susitarimo dėl paskolos kopiją, iš kurios matyti, kad 2005 m. gruodžio 30 d. buvo skirta paskola su 3,591 % palūkanų norma (žr. šio sprendimo 20 konstatuojamąją dalį), o ne 3,752 %, kaip nurodyta, remiantis iš pradžių turėta informacija, sprendimo pradėti procedūrą 15 punkte.

(53)

2008 m. birželio 4 d. sprendimu, apie kurį pranešta 2008 m. liepos 15 d., apeliacinis teismas patvirtino teismo sprendimą, taigi ir faktą, kad esminių sąlygų bankrotui pakeisti į specialų administravimą nėra. Ministerija apskundė sprendimą Aukščiausiajam Kasaciniam Teismui, kuris sprendimo dar nepriėmė.

(54)

Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad pagal Komisijos pranešimo dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo (10) 66–68 punktus nacionalinės valdžios institucijos gali remti pagalbos gavėjo ekonominės veiklos tąsą, tik kai tai leidžia nedelsiant ir veiksmingai susigrąžinti pagalbą.

(55)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(56)

Garantija „Ixfin“ suteikta iš Italijos valstybės lėšų, atsižvelgiant į tai, kad „Ixfin“ nemokėjo jokios priemokos. Garantija leido „Ixfin“ gauti paskolą, kurios, kaip didelius finansinius sunkumus patirianti įmonė, be valstybės garantijos ji nebūtų gavusi. Tačiau, suteikiant garantiją, padengiančią paskolą, valstybės ištekliais „Ixfin“ suteikiamas pranašumas.

(57)

Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba laikoma viena iš labiausiai konkurenciją iškraipančių valstybės pagalbos rūšių, kadangi leidžia remti įmonę, kuri be valstybės pagalbos pasitrauktų iš rinkos. „Ixfin“ veikė elektroninių komponentų automobilių ir telekomunikacijų sektoriams gamybos ir prekybos rinkoje. Jos gaminiais prekiaujama Europos Sąjungoje, t. y. už nacionalinės rinkos ribų, kaip pabrėžiama Italijos konkurencijos apsaugos tarnybos sprendime (11). Be to, pagalbos gavimo metu „Ixfin“ planavo atnaujinti gamybos veiklą. Todėl pranašumas, kurį įmonė gavo jai suteikus garantiją, sudarė sąlygas imtis priemonių įmonei išsaugoti ir galiausiai tam tikrą laikotarpį tęsti ekonominę veiklą. Taigi galima daryti išvadą, kad nagrinėjama pagalba, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo arba leidžia iškraipyti konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(58)

Be to, Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (12) (toliau – pranešimas) 3.2 punkto a papunktyje nustatytos kelios sąlygos, kurias atitinkanti valstybinė garantija nelaikoma valstybės pagalba: gavėjas neturi turėti finansinių sunkumų, garantija turi būti užtikrinama ne daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos ir turi būti sumokama rinkos sąlygas atitinkanti priemoka. Šiuo atveju garantija padengia visą paskolą, nebuvo sumokėta jokia priemoka, kaip matyti iš VIII.2.1. skirsnio, o gavėjas yra sunkumus patirianti įmonė.

(59)

Todėl priemonė yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(60)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Dėl EB sutarties 87 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis pagalbos tikslas yra ilgalaikio įmonės gyvybingumo atkūrimas, galima taikyti tik EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, kuria numatoma galimybė teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, jei laikomasi Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nustatytų sąlygų.

(61)

Remdamasi gairių 9 punktu, sunkumus patiriančia įmone Komisija laiko įmonę, kuri nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverčia ją nutraukti veiklą. Gairių 11 punkte patikslinama, kad įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai yra augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Iš 1 lentelės matyti, kad kol skolos augo, grynųjų pinigų srautai mažėjo, o apyvarta vos per 17 mėnesių nukrito nuo 104 mln. EUR iki 3 mln. EUR.

(62)

Remianti gairių 10 punkto c papunkčiu įmonė taip pat gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, jei remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra. Šiuo atveju nemokumo ženklai, t. y. įmonės nepajėgumas laiku vykdyti savo įsipareigojimų, pasirodė jau 2004 m. rugsėjo mėn. Be to, Italija teigė suteikusi sanavimo pagalbą prieš pranešimą dėl skubių įmonės likvidumo poreikių. Galiausiai kompetentingas teisėjas 2006 m. liepos 5 d. paskelbė „Ixfin“ bankrotą.

(63)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus faktus Komisija laikosi nuomonės, jog „Ixfin“ yra sunkumus patirianti įmonė pagal gairių 10 ir 11 punktus.

(64)

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad pagal gairių 13 punktą verslo grupei priklausančiai įmonei paprastai negalima teikti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad įmonės patiriamų sunkumų priežastys yra vidinės, o ne nulemtos savavališko grupės sąnaudų paskirstymo, ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nepajėgi juos įveikti pati.

(65)

„Ixfin“ priklauso grupei Pufin. Visų pirma reikia pažymėti, kad „Ixfin“ yra skolinga 3,7 mln. EUR patronuojančiai Maxfin. Antra, pradėjus oficialų tyrimą Italijos valdžios institucijos Komisijai pateikė Maxfin2005 m. balandžio 30 d., 2006 m. balandžio 30 d. ir 2006 m. birželio 30 d. balansus ir Pufin2004 m. birželio 30 d., 2005 m. birželio 30 d. ir 2006 m. birželio 30 d. balansus. 2003–2005 m. Pufin ir Maxfin finansiniai rezultatai pavaizduoti 2 lentelėje. Iš šios lentelės matyti, kad nei Maxfin, nei Pufin finansinė padėtis nebuvo tokia, kad leistų suteikti „Ixfin“ reikalingus išteklius, palygintinus su Italijos suteikta sanavimo pagalba. Trečia, „Ixfin“ pavaldžių įmonių finansinės priemonės nėra tokios, kad leistų sukurti reikiamus išteklius „Ixfin“ išsaugoti. Todėl galima daryti išvadą, kad nei Pufin, nei Maxfin, nei „Ixfin“ pavaldžios įmonės nebuvo pajėgios finansuoti „Ixfin“ sanavimą, taigi „Ixfin“ sunkumai buvo tokie dideli, kad grupė nebuvo pajėgi pati juos įveikti.

2   lentelė

(66)

Kad išsklaidytų Komisijos abejones, kad įmonės patiriamų sunkumų priežastys yra vidinės, o ne nulemtos savavališko grupės sąnaudų paskirstymo, pirmiausiai Italijos valdžios institucijos pateikė informacijos, nurodančios, kad įmonės sunkumai buvo nulemti kelių veiksnių: užsakymų, visų pirma iš pagrindinių klientų, sumažėjimo ir įsiskolinimų padidėjimo, ypač 2004 m. kovo–gruodžio mėn. įmonę valdant investuotojui (kaip nurodyta šio sprendimo 17 konstatuojamojoje dalyje). Antra, Italijos valdžios institucijos patikslino, kad patronuojanti bendrovė, atsiėmusi „Ixfin“, neatliko nė vienos operacijos, kuri galėtų būti savavališkas grupės sąnaudų pasiskirstymas.

(67)

Todėl Komisija, remdamasi turima informacija, mano, kad „Ixfin“ atitinka gairių 13 punkte numatytas sąlygas.

(68)

Kad būtų suderinama su bendrąja rinka, sanavimo pagalba turi atitikti gairių 25 punkte nustatytas sąlygas.

(69)

Pagal gairių 25 punkto a papunktį sanavimo pagalba turi būti sudaryta iš likvidumo palaikymo paramos paskolų garantijų arba paskolų forma. Abiem atvejais paskola turi būti suteikta taikant tokias palūkanas, kurios bent jau yra panašios į sunkumų nepatiriančioms įmonėms suteikiamų paskolų palūkanas.

(70)

Pirmiausia, šiuo atveju sanavimo pagalba sudaryta iš likvidumo palaikymo paramos (žr. šio sprendimo 20 konstatuojamąją dalį). Dėl palūkanų normos Komisija turi iš naujo apsvarstyti savo preliminarias išvadas, pagal kurias atrodė, kad palūkanų norma atitinka paprastai taikomą sunkumų nepatiriančioms įmonėms. Iš tikrųjų, kadangi realiai taikyta palūkanų norma garantija dengiamai paskolai buvo 3,591 %, palyginti su 4,08 % orientacine Komisijos palūkanų norma Italijai, Komisija daro išvadą, kad ji nėra panaši į paprastai sunkumų nepatiriančioms įmonėms taikomą palūkanų normą. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad „Ixfin“ suteikta sanavimo pagalba neatitinka gairių 25 punkto a papunktyje nustatytų kriterijų.

(71)

Dėl gairių 25 punkto b papunkčio sąlygų šiuo atveju Komisija mano, kad jų laikytasi, kadangi sanavimo pagalba skirta rimtiems socialiniams sunkumams palengvinti ir nedaro netinkamo ir neigiamo plintančio poveikio kitoms valstybėms narėms.

(72)

Pagal gairių 25 punkto d papunktį sanavimo pagalba turi apsiriboti tokia suma, kurios reikia, kad įmonė nenutrauktų veiklos per tą laikotarpį, kuriuo leista teikti pagalbą; reikalinga suma turėtų būti pagrįsta bendrovės likvidumo poreikiais, sąlygotais nuostolių. Komisija pastebi, kad, nors ir remtasi gairių priede nustatyta formule įmonės likvidumo poreikiams apskaičiuoti, pagalba viršija 10 mln. EUR, o Italijos valdžios institucijos nepateikė pakankamai duomenų, paaiškinančių, kodėl ši suma atitinka konkrečiai reikalingą „Ixfin“, kad ši nenutrauktų veiklos. Vis dėlto Komisija mano, kad pakankamai įrodyta, jog gautos pagalbos suma yra tokia suma, kurios reikia, kad įmonė nenutrauktų veiklos per tą laikotarpį, kuriuo leista teikti pagalbą, kaip numatyta gairių 25 punkto d papunktyje.

(73)

Remiantis gairių 25 punkto e papunkčiu, pagalba turi būti suteikta, laikantis „tik vieno ir paskutinio karto“ principo, nustatyto gairių 72 ir tolesniuose punktuose. Italijos valdžios institucijos teigė, kad „tik vieno ir paskutinio karto“ principo laikytasi, t. y. įmonė negavo jokios sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos per paskutiniuosius dešimt metų. Todėl Komisija, remdamasi turima informacija, mano, kad laikytasi gairių 25 punkto e papunktyje nustatyto kriterijaus.

(74)

Šiuo atveju šešių mėnesių laikotarpis, kuriuo gali būti teikiama sanavimo pagalba pagal gairių 25 punkto c papunktį, prasideda 2005 m. gruodžio 30 d. ir baigiasi 2006 m. birželio 30 d. Remiantis gairių 25 punkto a papunkčio paskutiniu sakiniu, visos paskolos turi būti grąžintos ir visos garantijos turi baigtis ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai įmonei išmokama pirmoji išmoka. Be to, pagal gairių 25 punkto c papunkčio paskutinį sakinį „jei apie pagalbą nepranešta, valstybė narė ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo sanavimo pagalbos priemonės įgyvendinimo pateikia restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad buvo grąžinta visa paskola ir (arba), kad garantija buvo panaikinta“. Šešių mėnesių taisyklės išimtis numatyta gairių 26 punkte, jei valstybė narė pateikia restruktūrizavimo ar likvidavimo planą per šešis mėnesius. Minėtu laikotarpiu Komisijai restruktūrizavimo ar likvidavimo planas nepateiktas. Be to, 2006 m. liepos 3 d. garantija buvo panaudota, o „Ixfin“ negrąžino gautos paskolos. Todėl sanavimo pagalba „Ixfin“ laikytina nesuderinama su bendrąja rinka.

(75)

Komisija negali laikyti sanavimo pagalbos restruktūrizavimo pagalba. Pirmiausia, Komisijai nebuvo pateiktas joks restruktūrizavimo planas. Antra, sanavimo priemonė neatitinka gairių 31 ir tolesnių punktų, nustatančių restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka sąlygas. Komisija neturi kitų duomenų, kurie leistų sanavimo pagalbą laikyti suderinama restruktūrizavimo priemone.

(76)

Dėl tariamo restruktūrizavimo pagalbos suteikimo, remiantis oficialaus tyrimo procedūros metu Komisijai pateikta informacija, buvo išsklaidytos abejonės, jog „Ixfin“ suteikta restruktūrizavimo pagalba (žr. šio sprendimo 32 konstatuojamąją dalį). Todėl atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo pagalbos buvimas nepatvirtintas, jos suderinamumą su bendrąja rinka vertinti tampa netikslinga.

(77)

Komisija baigia 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu pradėtą oficialaus tyrimo procedūrą dėl neteisėtai suteiktos sanavimo pagalbos ir dėl tariamai suteiktos restruktūrizavimo pagalbos.

(78)

Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba garantijos forma 15 mln. EUR paskolai, kurią Italija neteisėtai suteikė „Ixfin“ pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Italija turi susigrąžinti iš gavėjo nesuderinamą pagalbą.

(79)

Dėl pagalbos sumos apskaičiavimo Komisija nurodo pranešimo 4.1 punkto a papunktį, kuriuo remiantis „finansinių sunkumų turinčioms įmonėms rinkos garantas, jeigu toks yra, garantijos suteikimo metu turėtų taikyti didelę priemoką dėl tikėtino įsipareigojimų nevykdymo lygio. Jeigu tikimybė, kad paskolos gavėjas nesugebės grąžinti paskolos, tampa ypač didelė, tokia rinkos norma gali nebeegzistuoti, o išimtiniais atvejais garantijos pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks pat didelis, kaip suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija“.

(80)

Atsižvelgiant į didelius finansinius „Ixfin“ sunkumus, Komisija mano, kad maža tikimybė, jog įmonė pajėgtų gauti banko paskolą rinkoje be valstybės įsikišimo; Komisija daro išvadą, kad pagalbos suma atitinka visą paskolos sumą.

(81)

Oficialus tyrimas dėl tariamai suteiktos restruktūrizavimo pagalbos baigiamas, kadangi jo metu restruktūrizavimo pagalbos teikimas „Ixfin“ nebuvo patvirtintas,

a)

apie visą iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašymą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad gavėjo pareikalauta grąžinti pagalbą.