ISSN 1725-5120
doi:10.3000/17255120.L_2010.151.lit
Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
L 151
Leidimas lietuvių kalba
Teisės aktai
53 metai
2010m. birželio 17d.
|
ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.151.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 151 |
|
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
53 metai |
|
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
* |
2010 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 519/2010, kuriuo patvirtinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 763/2008 numatyta gyventojų ir būsto surašymų statistinių duomenų ir metaduomenų programa ( 1 ) |
|
|
|
* |
2010 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 520/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 831/2002 dėl teisės naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms nuostatos dėl galimų tyrimų ir statistinių duomenų šaltinių ( 1 ) |
|
|
|
|
||
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
|
2010/334/BUSP |
|
|
|
* |
||
|
|
|
2010/335/ES |
|
|
|
* |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
|
2010 6 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 151/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 519/2010
2010 m. birželio 16 d.
kuriuo patvirtinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 763/2008 numatyta gyventojų ir būsto surašymų statistinių duomenų ir metaduomenų programa
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 763/2008 5 straipsnio 3 dalimi, Komisija turėtų patvirtinti gyventojų ir būsto surašymų statistinių duomenų ir metaduomenų, kurie turi būti perduoti Komisijai, programą. |
|
(2) |
Siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti valstybėse narėse atliktų gyventojų ir būsto surašymų duomenis ir parengti patikimas Sąjungos lygmens apžvalgas, ši programa turėtų būti vienoda visose valstybėse narėse. |
|
(3) |
Pirmiausia reikia apibrėžti hiperkubus, kurie visose valstybėse narėse yra vienodi, taip pat specialias langelių reikšmes ir žymes, kurias valstybės narės gali naudoti tuose hiperkubuose, ir temų metaduomenis. |
|
(4) |
2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1201/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų nuostatos dėl temų techninių specifikacijų ir jų suskirstymo (2), nustatytos surašymo temų techninės specifikacijos ir jų suskirstymas, taikytini Komisijai perduotiniems 2011 ataskaitinių metų duomenims. |
|
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma 2011 ataskaitinių metų gyventojų ir būsto surašymų statistinių duomenų ir metaduomenų, kurie turi būti perduoti Komisijai (Eurostatui), programa.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojami Komisijos reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priede apibrėžti terminai ir taikomos jame nustatytos specifikacijos. Kitų šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) visi aiškiai apibrėžtos geografinės teritorijos gyventojai– visi asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio d punkte, yra toje geografinėje teritorijoje;
2) hiperkubas– daugiamatė kryžminė suskirstymų lentelė, kurioje nurodoma langelio reikšmė visų suskirstymo kategorijų ir visų kiekvieno kito tame hiperkube naudojamo suskirstymo kategorijų santykiui įvertinti;
3) pagrindinis marginalusis skirstinys– nurodyto hiperkubo poaibis, gautas į kryžminę lentelę surašius kai kuriuos, tačiau ne visus hiperkubo suskirstymus;
4) pirminis langelis– bet kuris langelis, kuris priklauso bent vienam nurodyto hiperkubo pagrindiniam marginaliajam skirstiniui. Hiperkubuose, kuriems nenustatytas joks pagrindinis marginalusis skirstinys, visi langeliai laikomi pirminiais langeliais;
5) antrinis langelis– hiperkubo langelis, kuris nėra pirminis nurodyto hiperkubo langelis;
6) langelio reikšmė– hiperkubo langelyje perteikiama informacija. Langelio reikšmė gali būti skaitinė ar specialioji;
7) skaitinė langelio reikšmė– skaitinė reikšmė, kuri langelyje perteikiama siekiant nurodyti to langelio stebėjimo statistinę informaciją;
8) konfidenciali langelio reikšmė– skaitinė langelio reikšmė, kurios negalima atskleisti siekiant užtikrinti statistinių duomenų konfidencialumą pagal valstybių narių statistinių duomenų atskleidimo kontrolės reikalavimus;
9) nekonfidenciali langelio reikšmė– skaitinė langelio reikšmė, kuri nėra konfidenciali;
10) nepatikima langelio reikšmė– skaitinė langelio reikšmė, kuri, atlikus valstybių narių kokybės kontrolę, laikoma nepatikima;
11) specialioji langelio reikšmė– simbolis, kuris perteikiamas hiperkubo langelyje vietoj skaitinės langelio reikšmės;
12) žymė– kodas, kuris gali būti nurodytas kartu su tam tikro langelio reikšme siekiant apibūdinti konkrečią langelio reikšmės charakteristiką.
3 straipsnis
Statistinių duomenų programa
1. Komisijai (Eurostatui) perduotinų 2011 ataskaitinių metų statistinių duomenų programą sudaro I priede nurodyti hiperkubai.
2. Valstybės narės perduoda specialiąją langelio reikšmę „netaikoma“ tik šiais atvejais:
|
a) |
kai langelis susijęs su bent vieno suskirstymo kategorija „netaikoma“; arba |
|
b) |
kai langeliu apibūdinamas stebėjimas, kurio valstybė narė neatlieka. |
3. Valstybės narės pakeičia visas konfidencialias langelio reikšmes specialiąja langelio reikšme „nėra“.
4. Valstybės narės gali pakeisti nekonfidencialią langelio reikšmę specialiąja langelio reikšme „nėra“ tik kai langelio reikšmė yra nurodyta antriniame langelyje.
5. Valstybei narei paprašius Komisija (Eurostatas) viešai neplatina valstybės narės pateiktų nepatikimų langelių reikšmių.
4 straipsnis
Langelio reikšmių metaduomenys
1. Jei taikoma, valstybės narės hiperkubo langelyje nurodo šias žymes:
|
a) |
„konfidencialu“; |
|
b) |
„nepatikima“; |
|
c) |
„patikslinta po pirmo duomenų perdavimo“; |
|
d) |
„žiūrėti pridedamą informaciją“. |
2. Kiekvienas langelis, kurio konfidenciali reikšmė buvo pakeista specialiąja reikšme „nėra“, žymimas žyme „konfidencialu“.
3. Kiekvienas langelis, kurio skaitinė reikšmė yra nepatikima, žymimas žyme „nepatikima“, nepaisant to, ar perduota skaitinė langelio reikšmė arba specialioji langelio reikšmė „nėra“.
4. Prie kiekvieno langelio, prie kurio nurodoma bent viena iš žymių: „nepatikima“, „patikslinta po pirmo duomenų perdavimo“ ar „žiūrėti pridedamą informaciją“, pateikiamas paaiškinimas.
5 straipsnis
Temų metaduomenys
Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) temų metaduomenis, kaip nurodyta II priede.
6 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 16 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
I PRIEDAS
2011 ataskaitinių metų statistinių duomenų programa (hiperkubai) pagal Reglamento (EB) Nr. 763/2008 5 straipsnio 3 dalį
|
Nr. (1) |
Bendras skaičius (2) |
Suskirstymas (3) |
|||||||||
|
1. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LMS. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
1.1. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LMS. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
1.2. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LMS. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
|||
|
1.3. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LMS. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
|||
|
1.4. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
1.5. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
1.6. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
2. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
2.1. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
EDU. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
2.2. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
|||
|
2.3. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
EDU. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
|||
|
2.4. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
2.5. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
2.6. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
3. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
SIE. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
3.1. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
SIE. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
3.2. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
SIE. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
|||
|
3.3. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
SIE. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
|||
|
3.4. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
CAS.L |
|
|
AGE.M. |
|||
|
3.5. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
3.6. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
4. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LOC. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
4.1. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LOC. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
4.2. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LOC. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
|||
|
4.3. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
LOC. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
|||
|
4.4. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
4.5. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
4.6. |
GEO.L. |
SEX. |
HST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
5. |
Visų privačių namų ūkių skaičius (6) |
GEO.L. |
TPH.H. |
SPH.H. |
TSH. |
|
|
|
|
||
|
6. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LMS. |
CAS.L. |
POB.M. |
COC.M. |
AGE.M. |
||
|
6.1. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LMS. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
6.2. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LMS. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
|
|||
|
6.3. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LMS. |
CAS.L. |
|
COC.M. |
|
|||
|
6.4. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
6.5. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
6.6. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
7. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
||
|
7.1. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
EDU. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
7.2. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
|||
|
7.3. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
EDU. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
|||
|
7.4. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
7.5. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
7.6. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
8. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
SIE. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
||
|
8.1. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
SIE. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
8.2. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
SIE. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
|||
|
8.3. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
SIE. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
|||
|
8.4. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
8.5. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
8.6. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
9. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LOC. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
||
|
9.1. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LOC. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
9.2. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LOC. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
|||
|
9.3. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
LOC. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
|||
|
9.4. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
9.5. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
POB.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
9.6. |
GEO.L. |
SEX. |
FST.H. |
|
|
|
COC.L. |
AGE.M. |
|||
|
10. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
OCC. |
IND.H. |
CAS.H. |
EDU. |
AGE.M. |
|
||
|
10.1. |
GEO.L. |
SEX. |
OCC. |
|
CAS.H. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
10.2. |
GEO.L. |
SEX. |
OCC. |
|
CAS.H. |
EDU. |
|
|
|||
|
10.3. |
GEO.L. |
SEX. |
|
IND.H. |
CAS.L. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
10.4. |
GEO.L. |
SEX. |
|
IND.H. |
CAS.L. |
EDU. |
|
|
|||
|
10.5. |
GEO.L. |
SEX. |
OCC. |
IND.H. |
|
|
AGE.L. |
|
|||
|
10.6. |
GEO.L. |
SEX. |
OCC. |
IND.H. |
CAS.L. |
|
|
|
|||
|
10.7. |
GEO.L. |
SEX. |
OCC. |
IND.H. |
|
EDU. |
|
|
|||
|
11. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
SIE. |
OCC. |
IND.H. |
CAS.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
||
|
11.1. |
GEO.L. |
SEX. |
SIE. |
OCC. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
11.2. |
GEO.L. |
SEX. |
SIE. |
OCC. |
|
CAS.L. |
COC.L. |
|
|||
|
11.3. |
GEO.L. |
SEX. |
SIE. |
|
IND.H. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
11.4. |
GEO.L. |
SEX. |
SIE. |
|
IND.H. |
CAS.L. |
COC.L. |
|
|||
|
12. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
LOC. |
SIE. |
ROY. |
CAS.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
||
|
12.1. |
GEO.L. |
SEX. |
LOC. |
SIE. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
12.2. |
GEO.L. |
SEX. |
LOC. |
SIE. |
|
CAS.L. |
COC.L. |
|
|||
|
12.3. |
GEO.L. |
SEX. |
LOC. |
SIE. |
ROY. |
CAS.L. |
|
|
|||
|
12.4. |
GEO.L. |
SEX. |
LOC. |
SIE. |
ROY. |
|
COC.L. |
|
|||
|
12.5. |
GEO.L. |
SEX. |
LOC. |
|
ROY. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
12.6. |
GEO.L. |
SEX. |
LOC. |
|
ROY. |
CAS.L. |
COC.L. |
|
|||
|
13. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
EDU. |
CAS.L. |
OCC. |
COC.L. |
AGE.M. |
|
||
|
13.1. |
GEO.L. |
SEX. |
EDU. |
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
13.2. |
GEO.L. |
SEX. |
EDU. |
CAS.L. |
OCC. |
COC.L. |
|
|
|||
|
14. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
EDU. |
CAS.L. |
IND.H. |
COC.L. |
AGE.M. |
|
||
|
14.1. |
GEO.L. |
SEX. |
EDU. |
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
14.2. |
GEO.L. |
SEX. |
EDU. |
CAS.L. |
IND.H. |
|
|
|
|||
|
14.3. |
GEO.L. |
|
EDU. |
CAS.L. |
IND.H. |
COC.L. |
|
|
|||
|
15. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
POB.M. |
OCC. |
IND.H. |
AGE.M. |
|
||
|
15.1. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
15.2. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
POB.M. |
OCC. |
|
|
|
|||
|
15.3. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
IND.H. |
|
|
|||
|
16. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
COC.M. |
OCC. |
IND.H. |
AGE.M. |
|
||
|
16.1. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
COC.M. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
16.2. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
COC.M. |
OCC. |
|
|
|
|||
|
16.3. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
COC.M. |
|
IND.H. |
|
|
|||
|
17. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
ROY. |
OCC. |
IND.H. |
COC.L. |
AGE.M. |
||
|
17.1. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
ROY. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
17.2. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
ROY. |
OCC. |
|
COC.L. |
|
|||
|
17.3. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.L. |
ROY. |
|
IND.H. |
|
|
|||
|
18. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.H. |
LMS. |
COC.L. |
AGE.M. |
|
|
||
|
18.1. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.H. |
LMS. |
|
AGE.M. |
|
|
|||
|
18.2. |
GEO.L. |
SEX. |
CAS.H. |
LMS. |
COC.L. |
|
|
|
|||
|
19. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
LPW.L. |
SEX. |
OCC. |
IND.H. |
EDU. |
COC.L. |
AGE.M. |
|
||
|
19.1. |
LPW.L. |
SEX. |
OCC. |
|
EDU. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
19.2. |
LPW.L. |
SEX. |
OCC. |
|
EDU. |
COC.L. |
|
|
|||
|
19.3. |
LPW.L. |
SEX. |
|
IND.H. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
19.4. |
LPW.L. |
SEX. |
|
IND.H. |
EDU. |
COC.L. |
|
|
|||
|
19.5. |
LPW.L. |
SEX. |
OCC. |
IND.H. |
|
|
AGE.L. |
|
|||
|
19.6. |
LPW.L. |
SEX. |
OCC. |
IND.H. |
EDU |
|
|
|
|||
|
19.7. |
LPW.L. |
SEX. |
|
|
EDU |
COC.L. |
AGE.M. |
|
|||
|
20. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
LPW.L. |
SEX. |
SIE. |
OCC. |
IND.H. |
EDU. |
COC.L. |
AGE.M. |
||
|
20.1. |
LPW.L. |
SEX. |
SIE. |
|
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
20.2. |
LPW.L. |
SEX. |
SIE. |
OCC. |
|
|
COC.L. |
|
|||
|
20.3. |
LPW.L. |
SEX. |
SIE. |
|
IND.H. |
|
COC.L. |
|
|||
|
20.4. |
LPW.L. |
SEX. |
SIE. |
|
|
EDU. |
COC.L. |
|
|||
|
21. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
LPW.L. |
SEX. |
POB.M. |
OCC. |
IND.H. |
AGE.M. |
|
|
||
|
21.1. |
LPW.L. |
SEX. |
POB.M. |
|
|
AGE.M. |
|
|
|||
|
21.2. |
LPW.L. |
SEX. |
POB.M. |
OCC. |
|
|
|
|
|||
|
21.3. |
LPW.L. |
SEX. |
POB.M. |
|
IND.H. |
|
|
|
|||
|
22. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
LPW.L. |
SEX. |
COC.M. |
OCC. |
IND.H. |
AGE.M. |
|
|
||
|
22.1. |
LPW.L. |
SEX. |
COC.M. |
|
|
AGE.M. |
|
|
|||
|
22.2. |
LPW.L. |
SEX. |
COC.M. |
OCC. |
|
|
|
|
|||
|
22.3. |
LPW.L. |
SEX. |
COC.M. |
|
IND.H. |
|
|
|
|||
|
23. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
OCC. |
POB.M. |
COC.M. |
AGE.M. |
||
|
23.1. |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
OCC. |
|
|
AGE.L. |
|||
|
23.2. |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
|
POB.M. |
|
AGE.L. |
|||
|
23.3. |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
|
|
COC.M. |
AGE.L. |
|||
|
24. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
IND.H. |
POB.M. |
COC.M. |
AGE.M. |
||
|
24.1. |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
IND.H. |
|
|
AGE.L. |
|||
|
24.2. |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
|
POB.M. |
|
AGE.L. |
|||
|
24.3. |
GEO.L. |
LPW.N. |
SEX. |
EDU. |
|
|
COC.M. |
AGE.L. |
|||
|
25. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.H. |
POB.M. |
COC.M. |
CAS.L. |
AGE.M. |
|
||
|
25.1. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
POB.M. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
25.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.H. |
POB.M. |
|
CAS.L. |
|
|
|||
|
25.3. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
|
COC.M. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
25.4. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.H. |
|
COC.M. |
CAS.L. |
|
|
|||
|
25.5. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
POB.L. |
COC.L. |
|
AGE.L. |
|
|||
|
25.6. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
POB.L. |
COC.L. |
CAS.L. |
|
|
|||
|
25.7. |
GEO.L. |
SEX. |
|
POB.M. |
COC.M. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
25.8. |
GEO.L. |
SEX. |
|
POB.M. |
COC.M. |
CAS.L. |
|
|
|||
|
25.9. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.H. |
|
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
26. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.N. |
SEX. |
POB.H. |
CAS.L. |
YAT. |
AGE.M. |
|
|
||
|
26.1. |
GEO.N. |
SEX. |
POB.H. |
|
|
AGE.M. |
|
|
|||
|
26.2. |
GEO.N. |
SEX. |
POB.H. |
CAS.L. |
YAT. |
|
|
|
|||
|
27. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.N. |
SEX. |
COC.H. |
CAS.L. |
YAT. |
AGE.M. |
|
|
||
|
27.1. |
GEO.N. |
SEX. |
COC.H. |
|
|
AGE.M. |
|
|
|||
|
27.2. |
GEO.N. |
SEX. |
COC.H. |
CAS.L. |
YAT. |
|
|
|
|||
|
28. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.N. |
SEX. |
POB.H. |
COC.L. |
CAS.L. |
AGE.M. |
|
|
||
|
28.1. |
GEO.N. |
SEX. |
POB.H. |
COC.L. |
|
AGE.M. |
|
|
|||
|
28.2. |
GEO.N. |
SEX. |
POB.H. |
COC.L. |
CAS.L. |
|
|
|
|||
|
29. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
OCC. |
CAS.L. |
POB.M. |
AGE.M. |
|
||
|
29.1. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
OCC. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
29.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
OCC. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
|
|||
|
29.3. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
|
CAS.L. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
30. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
OCC. |
CAS.L. |
COC.M. |
AGE.M. |
|
||
|
30.1. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
OCC. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
30.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
OCC. |
CAS.L. |
COC.M. |
|
|
|||
|
30.3. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
|
CAS.L. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
31. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
IND.H. |
CAS.L. |
POB.M. |
AGE.M. |
|
||
|
31.1. |
GEO.L. |
|
YAE.L. |
IND.H. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
31.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
IND.H. |
|
|
AGE.L. |
|
|||
|
31.3. |
GEO.L. |
|
YAE.L. |
IND.H. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
|
|||
|
31.4. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
IND.H. |
|
POB.M. |
|
|
|||
|
32. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
IND.H. |
CAS.L. |
COC.M. |
AGE.M. |
|
||
|
32.1. |
GEO.L. |
|
YAE.L. |
IND.H. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
32.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
IND.H. |
|
|
AGE.L. |
|
|||
|
32.3. |
GEO.L. |
|
YAE.L. |
IND.H. |
CAS.L. |
COC.M. |
|
|
|||
|
32.4. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
IND.H. |
|
COC.M. |
|
|
|||
|
33. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
SIE. |
CAS.L. |
POB.M. |
COC.M. |
AGE.M. |
||
|
33.1. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
SIE. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
33.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
SIE. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
|
|||
|
33.3. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
SIE. |
CAS.L. |
|
COC.M. |
|
|||
|
33.4. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
|
CAS.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
34. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.M. |
AGE.M. |
|
||
|
34.1. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
EDU. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
34.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
|
|||
|
34.3. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
|
CAS.L. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
35. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
EDU. |
CAS.L. |
COC.M. |
AGE.M. |
|
||
|
35.1. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
EDU. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
35.2. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
EDU. |
CAS.L. |
COC.M. |
|
|
|||
|
35.3. |
GEO.L. |
SEX. |
YAE.L. |
|
CAS.L. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
36. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.N. |
SEX. |
YAT. |
OCC. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.M. |
AGE.M. |
||
|
36.1. |
GEO.N. |
SEX. |
YAT. |
OCC. |
EDU. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
36.2. |
GEO.N. |
SEX. |
YAT. |
OCC. |
EDU. |
CAS.L. |
POB.M. |
|
|||
|
37. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.N. |
SEX. |
YAT. |
OCC. |
EDU. |
CAS.L. |
COC.M. |
AGE.M. |
||
|
37.1. |
GEO.N. |
SEX. |
YAT. |
OCC. |
EDU. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
37.2. |
GEO.N. |
SEX. |
YAT. |
OCC. |
EDU. |
CAS.L. |
COC.M. |
|
|||
|
38. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
CAS.L. |
POB.L. |
COC.L. |
ROY. |
AGE.M. |
||
|
38.1. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
|
AGE.M. |
|||
|
38.2. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
|
AGE.M. |
|||
|
38.3. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
CAS.L. |
POB.L. |
|
ROY. |
|
|||
|
38.4. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
CAS.L. |
|
COC.L. |
ROY. |
|
|||
|
39. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
LOC. |
ROY. |
POB.M. |
COC.M. |
AGE.M. |
||
|
39.1. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
LOC. |
|
|
|
AGE.M. |
|||
|
39.2. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
LOC. |
ROY. |
POB.M. |
|
|
|||
|
39.3. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.L. |
LOC. |
ROY. |
|
COC.M. |
|
|||
|
40. |
Bendras gyventojų skaičius (4) (neprivaloma) |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.H. |
LOC. |
AGE.M. |
|
|
|
||
|
40.1. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.H. |
|
AGE.M. |
|
|
|
|||
|
40.2. |
GEO.L. |
SEX. |
HAR.H. |
LOC. |
|
|
|
|
|||
|
41. |
Visų apgyvendintų tradicinių būstų skaičius (7) |
GEO.L. |
OWS. |
NOC.H. |
TOB. |
(UFS. or NOR.) |
(DFS. or DRM.) |
WSS. |
TOI. |
BAT. |
TOH. |
|
41.1. |
GEO.L. |
OWS. |
NOC.H. |
TOB. |
(UFS. or NOR.) |
|
|
|
|
|
|
|
41.2. |
GEO.L. |
OWS. |
NOC.H. |
TOB. |
|
(DFS. or DRM.) |
|
|
|
|
|
|
41.3. |
GEO.L. |
OWS. |
NOC.H. |
TOB. |
|
|
WSS. |
|
|
|
|
|
41.4. |
GEO.L. |
OWS. |
NOC.H. |
TOB. |
|
|
|
TOI. |
|
|
|
|
41.5. |
GEO.L. |
OWS. |
NOC.H. |
TOB. |
|
|
|
|
BAT. |
|
|
|
41.6. |
GEO.L. |
OWS. |
NOC.H. |
TOB. |
|
|
|
|
|
TOH. |
|
|
42. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
HST.M. |
FST.H. |
|
|
|
|||
|
42.1. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
HST.M. |
|
|
|
|
|||
|
42.2. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
|
FST.H. |
|
|
|
|||
|
43. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
CAS.H. |
OCC. |
IND.H. |
|
|
||
|
43.1. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
CAS.H. |
|
|
|
|
|||
|
43.2. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
|
OCC. |
|
|
|
|||
|
43.3. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
|
|
IND.H. |
|
|
|||
|
44. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
CAS.L. |
SIE. |
EDU. |
LOC. |
|
||
|
44.1. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
CAS.L. |
SIE. |
|
|
|
|||
|
44.2. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
CAS.L. |
|
EDU. |
|
|
|||
|
44.3. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
|
|
|
LOC. |
|
|||
|
45. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
POB.M. |
COC.M. |
|
|
|
||
|
45.1. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
POB.M. |
|
|
|
|
|||
|
45.2. |
GEO.L. |
SEX. |
AGE.H. |
|
COC.M. |
|
|
|
|||
|
46. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.M. |
SEX. |
LMS. |
ROY. |
POB.M. |
COC.M. |
AGE.M. |
|
||
|
46.1. |
GEO.M. |
SEX. |
|
|
POB.M. |
|
AGE.M. |
|
|||
|
46.2. |
GEO.M. |
SEX. |
|
|
|
COC.M. |
AGE.M. |
|
|||
|
46.3. |
GEO.M. |
SEX. |
LMS. |
|
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
46.4. |
GEO.M. |
SEX. |
LMS. |
|
POB.L. |
|
|
|
|||
|
46.5. |
GEO.M. |
SEX. |
LMS. |
|
|
COC.L. |
|
|
|||
|
46.6. |
GEO.M. |
SEX. |
|
ROY. |
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
46.7. |
GEO.M. |
SEX. |
|
ROY. |
POB.M. |
|
|
|
|||
|
46.8. |
GEO.M. |
SEX. |
|
ROY. |
|
COC.M. |
|
|
|||
|
46.9. |
GEO.M. |
SEX. |
LMS. |
ROY. |
|
|
|
|
|||
|
47. |
GEO.M. |
SEX. |
HST.M. |
LMS. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
|
|||
|
47.1. |
GEO.M. |
SEX. |
HST.M. |
|
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
47.2. |
GEO.M. |
SEX. |
HST.M. |
LMS. |
|
|
|
|
|||
|
47.3. |
GEO.M. |
SEX. |
HST.M. |
|
POB.L. |
|
|
|
|||
|
47.4. |
GEO.M. |
SEX. |
HST.M. |
|
|
COC.L. |
|
|
|||
|
48. |
GEO.M. |
SEX. |
AGE.M. |
HST.H. |
|
|
|
|
|||
|
49. |
Visų privačių namų ūkių skaičius (6) |
GEO.M. |
TPH.H. |
SPH.H. |
|
|
|
|
|
||
|
50. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.M. |
SEX. |
FST.L. |
LMS. |
POB.L. |
COC.L. |
AGE.M. |
|
||
|
50.1. |
GEO.M. |
SEX. |
FST.L. |
|
|
|
AGE.M. |
|
|||
|
50.2. |
GEO.M. |
SEX. |
FST.L. |
LMS. |
|
|
|
|
|||
|
50.3. |
GEO.M. |
SEX. |
FST.L. |
|
POB.L. |
|
|
|
|||
|
50.4. |
GEO.M. |
SEX. |
FST.L. |
|
|
COC.L. |
|
|
|||
|
51. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.M. |
SEX. |
AGE.M. |
FST.H. |
|
|
|
|
||
|
52. |
Visų šeimų skaičius (8) |
GEO.M. |
TFN.H. |
SFN.H. |
|
|
|
|
|
||
|
53. |
Visų tradicinių būstų skaičius (9) |
GEO.M. |
TOB. |
OCS. |
POC. |
|
|
|
|
||
|
54. |
Visų apgyvendintų tradicinių būstų skaičius (7) |
GEO.M. |
TOB. |
(DFS. or DRM.) |
(UFS. or NOR.) |
NOC.H. |
|
||||
|
54.1. |
GEO.M. |
TOB. |
(DFS. or DRM.) |
(UFS. or NOR.) |
|
|
|||||
|
54.2. |
GEO.M. |
TOB. |
(DFS. or DRM.) |
|
NOC.H. |
|
|||||
|
55. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.M. |
SEX. |
AGE.H. |
|
|
|
|
|
||
|
56. |
Bendras gyventojų skaičius (4) |
GEO.H. |
SEX. |
AGE.M. |
|
|
|
|
|
||
|
57. |
Visų privačių namų ūkių skaičius (6) |
GEO.H. |
TPH.L. |
SPH.L. |
|
|
|
|
|
||
|
58. |
Visų šeimų skaičius (8) |
GEO.H. |
TFN.L. |
SFN.L. |
|
|
|
|
|
||
|
59. |
Visų gyvenamųjų patalpų skaičius (10) |
GEO.H. |
TLQ. |
|
|
|
|
|
|
||
|
60. |
Visų tradicinių būstų skaičius (9) |
GEO.H. |
OCS. |
TOB. |
|
|
|
|
|
||
(1) Konkretaus hiperkubo lentelės įraše vienaženkliu skaičiumi pirmoje nuo viršaus eilutėje (pažymėta pusjuodžiu šriftu) nurodomas hiperkubas pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį. Kiekvienu kitu dviženkliu skaičiumi (paprastu šriftu) nurodomas pagrindinis marginalusis skirstinys pagal šio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.
(2) Kiekvieno hiperkubo bendras skaičius priskiriamas visai duomenis teikiančiai šaliai.
(3) Konkretaus hiperkubo lentelės įraše pirmoje nuo viršaus eilutėje (pažymėta pusjuodžiu šriftu) pateikiami visi tame hiperkube naudojami suskirstymai pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį. Kiekvienoje kitoje eilutėje (paprastu šriftu) nurodomas pagrindinis marginalusis skirstinys pagal šio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Kodu nurodomas suskirstymas, kaip pagal šį kodą nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priede.
(4) Benamystė. Iš esmės, į bendro gyventojų skaičiaus duomenis įtraukiamas visų pirminės kategorijos benamių (gatvėje gyvenantys asmenys, neturintys pastogės) ir antrinės kategorijos benamių (dažnai iš vienos laikinos gyvenamosios vietos į kitą besikeliantys asmenys) skaičius. Tačiau valstybės narės į jų bendro gyventojų skaičiaus duomenis gali neįtraukti benamių skaičiaus duomenų arba juos įtraukti, tačiau neskirstyti pagal jokį suskirstymą ar kategoriją (skaičius įtrauktas tik į bendrą skaičių ir (arba) į kategoriją „nenurodyta“). Jei valstybės narės į bendro gyventojų skaičiaus duomenis neįtraukia benamių skaičiaus duomenų, jos Komisijai pateikia tiksliausią turimą visų pirminės ir antrinės kategorijos benamių skaičiaus visoje valstybėje narėje įvertį.
(5) Suskirstymui „Asmenys, gyvenantys privačiame namų ūkyje, kurių kategorija nenurodyta“ (HST.M.1.3. arba HST.H.1.3. kategorijos), „Pirminės kategorijos benamiai“ (HST.M.2.2. arba HST.H.2.2. kategorijos) ir „Asmenys, negyvenantys privačiame namų ūkyje, kurių kategorija nenurodyta“ (HST.M.2.3. arba HST.H.2.3. kategorija) pagrindinis marginalusis skirstinys nebūtinas (rekomenduojama: GEO.L. x SEX. x AGE.L. x HST.M., atitinkamai GEO.L. x SEX. x AGE.L. x HST.H.).
(6) Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temoje „Namų ūkio statusas“.
(7) Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temose „Tradicinių būstų apgyvendinimo statusas“ ir „Gyvenamosios vietos sąlygos“.
(8) Nurodyta kaip „Šeimos branduolys“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temą „Šeiminė padėtis“.
(9) Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temoje „Gyvenamosios vietos sąlygos“.
(10) Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temoje „Gyvenamųjų patalpų tipas“.
II PRIEDAS
TEMŲ METADUOMENYS
Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) su surašymo temomis susijusias apibrėžtis.
Kiekvienos temos metaduomenimis:
|
— |
nurodomas duomenų šaltinis (-iai), naudotas (-i) perduodant temos statistinius duomenis, |
|
— |
nurodomas temos duomenų apskaičiavimo metodas, |
|
— |
nurodoma temos duomenų nepatikimumo priežastis. |
Be to, valstybės narės pateikia toliau nurodytus metaduomenis.
Nuolatinė gyvenamoji vieta
Metaduomenimis paaiškinama, kaip taikyta Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio d dalyje pateikta nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtis, visų pirma kaip dažnai teisinė arba registruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta vietoj nuolatinės gyvenamosios vietos pagal 12 mėn. kriterijų, taip pat aiški nuolatinių gyventojų sąvokos apibrėžtis.
Metaduomenimis nurodoma, ar aukštųjų mokyklų studentų, kurie studijų metais gyvena ne šeimos namuose, nuolatine gyvenamąja vieta buvo laikomi jų šeimos namai.
Metaduomenimis nurodoma, ar į bendro gyventojų skaičiaus duomenis įtraukiami duomenys apie pirminės kategorijos benamius (gatvėje gyvenantys asmenys, neturintys pastogės) ir (arba) antrinės kategorijos benamius (dažnai iš vienos laikinos gyvenamosios vietos į kitą besikeliantys asmenys).
Metaduomenimis nurodomas bet koks kitas konkrečiai šaliai skirtas taisyklių, pateiktų Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temos „Nuolatinė gyvenamoji vieta“ techninėse specifikacijose, taikymas.
Teisinė santuokinė padėtis. Partnerystė
Metaduomenimis nurodoma, koks yra atitinkamas valstybės narės teisinis pagrindas, susijęs su santuoka su priešingos lyties asmeniu ir santuoka su tos pačios lyties asmeniu, amžiaus riba, nuo kada galima tuoktis, registruota partneryste su priešingos lyties asmeniu ir registruota partneryste su tos pačios lyties asmeniu ir galimybe išsiskirti ar gyventi skyrium.
Ekonominės temos
Metaduomenimis nurodomas bet koks konkrečiai šaliai skirtas taisyklių, pateiktų Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temos „Dabartinio aktyvumo statusas“ techninėse specifikacijose, taikymas. Metaduomenimis nurodoma, ar dabartinio užimtumo statuso duomenys pateikti remiantis registrais ir, jei taip, ar buvo vartojamos tinkamos registre taikomos apibrėžtys.
Metaduomenimis nurodomas nacionalinis mažiausias šalyje darbingas amžius ir susijęs teisinis pagrindas.
Jei atliekant surašymą valstybėje narėje nustatomi daugiau nei vieną darbą dirbantys asmenys, metaduomenimis nurodomas metodas, kurį taikant nustatytas pagrindinis tokių asmenų darbas (pvz., remiantis darbe praleistu laiku, gautomis pajamomis).
Metaduomenimis nurodomas bet koks konkrečiai šaliai skirtas taisyklių, pateiktų Reglamento (EB) Nr. 1201/2009 priedo temos „Užimtumo statusas“ techninėse specifikacijose, taikymas. Jei valstybėje narėje atliekant surašymą nustatomi asmenys, kurie tuo pačiu metu yra ir darbdaviai, ir darbuotojai, metaduomenimis nurodomas metodas, kurį taikant tokie asmenys priskirti vienai iš dviejų kategorijų.
Gimimo valstybė (vieta)
Jei atliekant surašymą gimimo valstybės, nustatytos pagal surašymo metu galiojančias tarptautines sienas, duomenų nėra arba jie yra neišsamūs, metaduomenimis nurodomas metodas, kurį taikant asmenys priskirsti temos „Gimimo valstybė (vieta)“ suskirstymui.
Metaduomenimis nurodoma, ar motinos nuolatinės gyvenamosios vietos duomenys buvo pakeisti vietos, kurioje asmuo gimė, duomenimis.
Pilietybės valstybė
Šalyse, kuriose dalis gyventojų yra „pripažinti nepiliečiai“ (asmenys, kurie nėra jokios šalies piliečiai ir nėra asmenys be pilietybės, ir kurie turi kai kurias, tačiau ne visas su pilietybe susijusias teises ir pareigas), metaduomenimis suteikiama atitinkama informacija.
Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo
Jei atliekant surašymą renkama informacija tema „Ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta ir atvykimo į dabartinę vietą data“, metaduomenimis nurodomas metodas, kurį taikant nurodyta nuolatinė gyvenamoji vieta prieš vienus metus iki surašymo.
Namų ūkio ir šeimos temos
Metaduomenimis nurodoma, ar valstybėje narėje atliekant surašymą privatiems namų ūkiams nustatyti taikoma namų ūkio tvarkymo, ar namų ūkio būsto sąvoka. Metaduomenimis nurodomas metodas, kurį taikant nustatyti namų ūkiai ir šeimos.
Metaduomenimis nurodoma, kaip nustatomi namų ūkio narių santykiai (pvz., santykių matrica, santykis su tiriamuoju asmeniu).
Metaduomenimis nurodomas metodas, kurį taikant pateikti pirminės kategorijos benamių duomenys.
Tradicinių būstų apgyvendinimo statusas
Jei valstybėje narėje atliekant surašymą renkama informacija, priskiriama kategorijoms „sezoniniam ar papildomam naudojimui skirti būstai“ ir „tušti būstai“, metaduomenimis nurodomas metodas, kurį taikant pateikti šių kategorijų duomenys.
Nuosavybės tipas
Metaduomenimis nurodoma gyvenamųjų namų bendrijų apibrėžtis, kurią valstybė narė nustatė surašymo tikslais, ir susijęs teisinis pagrindas.
Metaduomenimis nurodomi bet kokie tipiniai atvejai, priskiriami kategorijai „kitokia nuosavybės forma turimas būstas“.
Naudingasis plotas ir (arba) gyvenamųjų būstų kambarių skaičius, tankumo lygis
Metaduomenimis nurodoma, kaip buvo taikoma atitinkamai „naudingojo ploto“ arba „kambarių skaičiaus“ sąvoka, ir tankumo lygio atitinkamo matavimo apibrėžtis.
|
2010 6 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 151/14 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 520/2010
2010 m. birželio 16 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 831/2002 dėl teisės naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms nuostatos dėl galimų tyrimų ir statistinių duomenų šaltinių
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (1), ypač į jo 23 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 831/2002 (2) nustatomos teisės naudotis Bendrijos institucijai perduotais konfidencialiais duomenimis suteikimo sąlygos, kad mokslo reikmėms būtų galima daryti statistines išvadas. Jame išvardijami įvairūs tyrimai ir statistinių duomenų šaltiniai, kuriems taikomas tas reglamentas. |
|
(2) |
Didėja bendras tyrėjų ir mokslo bendruomenės poreikis mokslo reikmėms naudoti konfidencialius Europos sveikatos tyrimų apklausos būdu (EHIS), informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (CSIS), namų ūkių biudžeto tyrimo (HBS) ir krovinių vežimo keliais statistinių ataskaitų (CGR) duomenis. |
|
(3) |
EHIS siekiama įvertinti ES piliečių sveikatą, gyvenimo būdą (sveikatos veiksnius) ir sveikatos priežiūros paslaugas remiantis suderintu pagrindu ir užtikrinant didelį ES valstybių narių duomenų palyginamumą. Klausimyno temos parinktos atsižvelgiant į politines ir mokslines reikmes. Naudodamiesi atskirais duomenų rinkiniais, tyrėjai galės tirti atskiras gyventojų grupes (pvz., vyresnio amžiaus gyventojus), geriau įvertinti jų sveikatą ir tai, kaip sveikatos priežiūros sistemos atitinka jų poreikius. Naudojant tokių mokslinių tyrimų rezultatus būtų galima rengti konkrečius skirtingoms gyventojų grupėms pritaikytus planus arba įvertinti Europos ir (arba) nacionalinius prevencijos planus. |
|
(4) |
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (3) nustatoma suderintų statistinių duomenų, susijusių su namų ūkių ir asmenų naudojimusi informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT), teikimo sistema. Galimybė naudoti atskirus duomenų rinkinius labai palengvintų IKT naudojimo poveikio Europos valstybių visuomenei ir skaitmeninei įtraukčiai mokslinius tyrimus. Rezultatai gali būti naudojami taikomoms politinėms priemonėms įvertinti ir tinkamoms naujoms nacionalinio ir Europos lygmens politinėms priemonėms, kaip antai „i2010 m. strategija“, parengti. |
|
(5) |
Atliekant HBS išlaidos klasifikuojamos pagal namų ūkio charakteristikas ir pagal tiriamąjį asmenį ir namų ūkio pajamas. Šio šaltinio vienarūšiškumas leidžia parengti mikrosimuliacijos priemones ES masto hipotezėms įvertinti ir padėti politikos formuotojams priimti pagrįstus sprendimus. |
|
(6) |
1998 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1172/98 dėl krovinių vežimo keliais (4) statistinių ataskaitų reikalaujama, kad statistinę informaciją teikiančios valstybės narės Eurostatui pateiktų ketvirtinius mikroduomenis apie imčiai atrinktas transporto priemones, tomis transporto priemonėmis atliktus reisus ir jomis iš vieno regiono į kitą pervežtus krovinius. Galimybė tyrėjams naudotis šiais duomenimis būtų naudinga analizuojant transporto politiką ir kuriant transporto modelius, taip pat, inter alia, formuojant ES regioninę politiką, derinant įvairias transporto rūšis ir ES kuriant transeuropinius transporto tinklus. |
|
(7) |
Todėl Europos sveikatos tyrimas apklausos būdu (EHIS), informacinės visuomenės Bendrijos statistika (CSIS) – 2 modulis „Gyventojai, namų ūkiai ir informacinė visuomenė“, namų ūkių biudžeto tyrimas (HBS) ir krovinių vežimo keliais statistinės ataskaitos (CGR) turėtų būti pridėti prie Reglamente (EB) Nr. 831/2002 pateikto sąrašo. |
|
(8) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 831/2002 iš dalies keičiamas taip:
|
1. |
5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Bendrijos institucija gali suteikti teisę jos patalpose naudotis konfidencialiais duomenimis, gautais iš šių tyrimų ar statistinių duomenų šaltinių:
Tačiau, duomenis pateikusios nacionalinės institucijos pageidavimu, teisė naudotis iš šios nacionalinės institucijos gautais duomenimis konkrečiam mokslinio tyrimo projektui nesuteikiama.“ |
|
2. |
6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Bendrijos institucija gali pateikti anonimizuotų mikroduomenų, gautų iš šių tyrimų ar statistinių duomenų šaltinių, rinkinius:
Tačiau, duomenis pateikusios nacionalinės institucijos pageidavimu, teisė naudotis iš šios nacionalinės institucijos gautais duomenimis konkrečiam mokslinio tyrimo projektui nesuteikiama.“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 16 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
(2) OL L 133, 2002 5 18, p. 7.
|
2010 6 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 151/16 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 521/2010
2010 m. birželio 16 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. birželio 17 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 16 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
IL |
132,1 |
|
MA |
44,4 |
|
|
MK |
45,6 |
|
|
TR |
50,2 |
|
|
ZZ |
68,1 |
|
|
0707 00 05 |
MA |
37,3 |
|
MK |
45,6 |
|
|
TR |
119,1 |
|
|
ZZ |
67,3 |
|
|
0709 90 70 |
TR |
101,8 |
|
ZZ |
101,8 |
|
|
0805 50 10 |
AR |
83,9 |
|
BR |
112,1 |
|
|
TR |
94,3 |
|
|
US |
83,2 |
|
|
ZA |
93,7 |
|
|
ZZ |
93,4 |
|
|
0808 10 80 |
AR |
106,2 |
|
BR |
77,3 |
|
|
CA |
127,1 |
|
|
CL |
97,4 |
|
|
CN |
53,8 |
|
|
NZ |
126,0 |
|
|
US |
123,5 |
|
|
UY |
123,8 |
|
|
ZA |
111,6 |
|
|
ZZ |
105,2 |
|
|
0809 10 00 |
TR |
228,7 |
|
ZZ |
228,7 |
|
|
0809 20 95 |
SY |
245,9 |
|
TR |
345,1 |
|
|
US |
576,0 |
|
|
ZZ |
389,0 |
|
|
0809 30 |
TR |
158,2 |
|
ZZ |
158,2 |
|
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.
SPRENDIMAI
|
2010 6 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 151/18 |
POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS ES SSR GUINEA-BISSAU/1/2010
2010 m. birželio 15 d.
dėl Europos Sąjungos misijos saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti (ES SSR GUINEA-BISSAU) vadovo skyrimo
(2010/334/BUSP)
POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 38 straipsnio trečią pastraipą,
atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/112/BUSP dėl Europos Sąjungos misijos saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti (ES SSR GUINEA-BISSAU) (1), ypač į jų 8 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Pagal Bendrųjų veiksmų 2008/112/BUSP 8 straipsnio 1 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau–PSK) pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus ES SSR GUINEA-BISSAU misijos politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai tikslais, be kita ko, priimti sprendimą dėl misijos vadovo paskyrimo. |
|
(2) |
2008 m. kovo 5 d. PSK, remdamasis Tarybos Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pasiūlymu, savo Sprendimu ES SSR GUINEA-BISSAU/1/2008 (2) paskyrė Juan Esteban VERASTEGUI Europos Sąjungos misijos ES SSR GUINEA-BISSAU vadovu. |
|
(3) |
Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė Europos Sąjungos misijos ES SSR GUINEA-BISSAU vadovu skirti Fernando AFONSO, kuris pakeistų Juan Esteban VERASTEGUI nuo 2010 m. liepos 1 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Fernando AFONSO skiriamas Europos Sąjungos misijos saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti (ES SSR GUINEA-BISSAU) vadovu nuo 2010 m. liepos 1 d.
2 straipsnis
2008 m. kovo 5 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas ES SSR GUINEA-BISSAU/1/2008 panaikinamas.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Jis taikomas iki Tarybos bendrųjų veiksmų 2008/112/BUSP galiojimo pabaigos.
Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 15 d.
Politinio ir saugumo komiteto vardu
Pirmininkas
C. FERNÁNDEZ-ARIAS
|
2010 6 17 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 151/19 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. birželio 10 d.
dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede
(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 3751)
(2010/335/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (1), ypač į jos V priedo C dalies 10 punktą,
kadangi:
|
(1) |
Direktyvoje 2009/28/EB nustatytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės, kuriose atsižvelgiama į teršalus, išmetamus dėl anglies sankaupų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu. 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 93/12/EEB (2), nustatytos atitinkamos su biodegalais susijusios taisyklės. |
|
(2) |
Komisija turėtų parengti anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gaires, remdamasi 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos. Tos gairės buvo skirtos nacionalinei šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai, todėl jos nėra pritaikytos naudoti ūkinės veiklos vykdytojams. Todėl, jei TKKK gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos trūksta būtinos informacijos, susijusios su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba, arba jei su tokia informacija nėra galimybės susipažinti, tikslinga remtis kitais moksliniais duomenų šaltiniais. |
|
(3) |
Anglies sankaupoms dirvožemio organinėje medžiagoje apskaičiuoti tikslinga atsižvelgti į klimatą, dirvožemio tipą, žemės dangą, žemės tvarkymą ir žmogaus veiklą. Mineralinių dirvožemių atveju tinkamu apskaičiavimo metodu laikoma TKKK 1 pakopos metodika, skirta organinės anglies sankaupoms dirvožemyje apskaičiuoti, kadangi ji taikoma pasauliniu lygmeniu. Organinių dirvožemių atveju TKKK metodika visų pirma naudojama dėl dirvožemio drenažo per metus prarastoms anglies sankaupoms apskaičiuoti. Kadangi dėl dirvožemio drenažo paprastai prarandama didelė anglies sankaupų dalis, kurios nekompensuoja naudojant biodegalus ar skystuosius bioproduktus išmetamas mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir kadangi durpynų dirvožemio drenažas draudžiamas pagal Direktyvoje 2009/28/EB nustatytus tvarumo kriterijus, pakanka nustatyti bendras taisykles, skirtas organinės anglies sankaupoms arba nykstančioms anglies sankaupoms organiniuose dirvožemiuose apskaičiuoti. |
|
(4) |
Anglies sankaupoms gyvojoje biomasėje ir negyvoje organinėje medžiagoje apskaičiuoti turėtų būti naudojamas nesudėtingas metodas, atitinkantis augmenijai taikomą TKKK 1 pakopos metodiką. Remiantis šia metodika galima manyti, kad pakeitus žemės naudojimo paskirtį prarandamos visos gyvojoje biomasėje ir negyvoje organinėje medžiagoje esančios anglies sankaupos. Nors negyvos organinės medžiagos reikšmė keičiant žemės naudojimo paskirtį ir ją apsodinant biodegalams ir skystiesiems bioproduktams gaminti skirtais pasėliais paprastai yra nedidelė, į ją reikėtų atsižvelgti bent uždarų miškų atveju. |
|
(5) |
Apskaičiuojant žemės naudojimo paskirties keitimo padarinius, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, ūkinės veiklos vykdytojams turėtų būti sudaryta galimybė naudoti faktines anglies sankaupų vertes, susijusias su etalonine žemės naudojimo paskirtimi ir su žemės naudojimo paskirtimi po pakeitimo. Be to, jiems turėtų būti sudaryta galimybė naudoti standartines vertes, kurias tikslinga pateikti šiose gairėse. Tačiau standartinių verčių nebūtina pateikti tikrovėje nepasitaikantiems klimato ir dirvožemio tipo deriniams. |
|
(6) |
Direktyvos 2009/28/EB V priede nustatytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo metodas ir pateiktos metinio teršalų kiekio, išmetamo dėl anglies sankaupų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, apskaičiavimo taisyklės. Prie šio sprendimo pridedamose gairėse nustatomos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo taisyklės, kuriomis papildomos V priede nustatytos taisyklės. |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Šio sprendimo priede pateikiamos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės, nurodytos Direktyvos 2009/28/EB V priede.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 10 d.
Komisijos vardu
Günther OETTINGER
Komisijos narys
PRIEDAS
Anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės, nurodytos Direktyvos 2009/28/EB V priede
TURINYS
|
1. |
Įžanga | 21 |
|
2. |
Nuoseklus anglies sankaupų žemėje nustatymas | 22 |
|
3. |
Anglies sankaupų apskaičiavimas | 22 |
|
4. |
Organinės anglies sankaupos dirvožemyje | 23 |
|
5. |
Anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse | 23 |
|
6. |
Standartinis anglies sankaupų kiekis mineraliniuose dirvožemiuose | 25 |
|
7. |
Organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje skirtumą atspindintys veiksniai | 26 |
|
8. |
Anglies sankaupų antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse vertės | 33 |
1. ĮŽANGA
Šiose gairėse nustatomos anglies sankaupų žemėje, susijusių tiek su etalonine žemės naudojimo paskirtimi (CSR , kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB V priedo 7 punkte), tiek su faktine žemės naudojimo paskirtimi (CSA , kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB V priedo 7 punkte), apskaičiavimo taisyklės.
2 dalyje pateikiamos taisyklės, pagal kurias būtų galima nuosekliai nustatyti anglies sankaupas žemėje. 3 dalyje pateikiama bendra anglies sankaupų, kurias sudaro organinės anglies sankaupos dirvožemyje ir anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse, apskaičiavimo taisyklė.
4 dalyje pateikiamos išsamios organinės anglies sankaupų dirvožemyje apskaičiavimo taisyklės. Mineralinių dirvožemių atveju numatyta galimybė taikyti metodą, pagal kurį gali būti naudojamos gairėse nustatytos vertės, tačiau taip pat numatyta galimybė taikyti ir kitus metodus. Organinių dirvožemių atveju aprašyti juose esančių organinės anglies sankaupų apskaičiavimo metodai, bet gairėse nepateikiamos minėtoms sankaupoms nustatyti reikalingos vertės.
5 dalyje pateikiamos išsamios anglies sankaupų augmenijoje apskaičiavimo taisyklės, tačiau jos tinka tik tuo atveju, jei pasirenkama nenaudoti gairių 8 dalyje nustatytų anglies sankaupų antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse verčių (8 dalyje pateiktos vertės nėra privalomos ir tam tikrais atvejais gali būti nepateikta tinkamų verčių).
6 dalyje pateiktos taisyklės, kuriomis vadovaujantis būtų galima pasirinkti tinkamas vertes tuo atveju, jei pasirinkta naudoti gairėse pateiktas vertes, susijusias su organinės anglies sankaupomis mineraliniuose dirvožemiuose (šios vertės pateiktos 6 ir 7 dalyse). Šiose taisyklėse pateikta nuoroda į atskirus duomenis apie klimato regionus ir dirvožemio tipą, kuriuos galima rasti pagal Direktyvą 2009/28/EB įkurtoje internetinėje skaidrumo platformoje. Pagal minėtus išsamius duomenis parengti toliau pateikti 1 ir 2 paveikslai.
8 dalyje pateiktos anglies sankaupų antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse vertės ir susiję parametrai. 7 ir 8 dalyse pateiktos keturioms skirtingoms žemės naudojimo paskirties kategorijoms – pasėlių žemei, daugiamečiams augalams, pievoms ir miškų žemei – skirtos vertės.
1 paveikslas
Klimato regionai
Legenda: 1 – ekvatorinis (pusiaujo) kalnų; 2 – ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis; 3 – subekvatorinis drėgnasis; 4 – subekvatorinis sausasis; 5 – subtropinis drėgnasis; 6 – subtropinis sausasis; 7 – vidutinių platumų šiltasis drėgnasis; 6 – vidutinių platumų šiltasis sausasis; 9 – subarktinis drėgnasis; 10 – subarktinis sausasis; 11 – arktinis drėgnasis; 12 – arktinis sausasis
2 paveikslas
Geografinis dirvožemio tipų pasiskirstymas
Legenda: 1 – organiniai dirvožemiai; 2 – smėlingi dirvožemiai; 3 – šlapynių dirvožemiai; 4 – vulkaninės kilmės dirvožemiai; 5 – iliuviniai humusiniai geležingieji (angl. spodic) dirvožemiai; 6 – didelio aktyvumo molingi dirvožemiai; 7 – mažo aktyvumo molingi dirvožemiai; 8 – kitos teritorijos
2. NUOSEKLUS ANGLIES SANKAUPŲ ŽEMĖJE NUSTATYMAS
Su CSR ir CSA susijusioms anglies sankaupoms ploto vienetui nustatyti taikomos šios taisyklės:
|
1) |
visas plotas, kurio anglies sankaupos žemėje apskaičiuojamos, pasižymi:
|
|
2) |
nglies sankaupos, susijusios su faktine žemės naudojimo paskirtimi, t. y. CSA , – tai:
|
3. ANGLIES SANKAUPŲ APSKAIČIAVIMAS
CSR ir CSA apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
CSi = (SOC + CVEG ) × A
Čia:
CSI = anglies sankaupos ploto vienetui, susijusios su žemės naudojimo paskirtimi i (matuojamos kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją);
SOC= organinės anglies sankaupos dirvožemyje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 4 dalimi;
CVEG = anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5 dalimi arba pasirenkama atitinkama 8 dalyje pateikta vertė;
A= veiksnių mastas atitinkamame plote (matuojamas hektarais ploto vienetui).
4. ORGANINĖS ANGLIES SANKAUPOS DIRVOŽEMYJE
4.1. Mineraliniai dirvožemiai
SOC apskaičiuoti gali būti taikoma ši taisyklė:
SOC = SOCST × FLU × FMG × FI
Čia:
SOC= organinės anglies sankaupos dirvožemyje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);
SOCST = standartinis organinės anglies sankaupų, esančių 0–30 cm gylio viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kiekis (matuojamas kaip anglies masė hektarui);
FLU = žemės naudojimo paskirties veiksnys, kuriuo išreiškiamas organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje, kai anglies sankaupos susijusios su žemės naudojimo paskirtimi, ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio skirtumas;
FMG = žemės tvarkymo veiksnys, kuriuo išreiškiamas organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje, kai anglies sankaupos susijusios su pagrindine žemės tvarkymo veikla, ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio skirtumas;
FI = žmogaus veiklos veiksnys, kuriuo išreiškiamas organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje, kai anglies sankaupos susijusios su skirtingais anglies patekimo į dirvožemį lygiais, ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio skirtumas;
SOCST taikomos atitinkamos 6 dalyje pateiktos vertės.
FLU , FMG ir FI taikomos atitinkamos 7 dalyje pateiktos vertės.
Vietoj anksčiau pateiktos taisyklės, SOC nustatyti gali būti naudojami kiti tinkami metodai, įskaitant matavimus. Jei tokie metodai nepagrįsti matavimais, juos taikant atsižvelgiama į klimatą, dirvožemio tipą, žemės dangą, žemės tvarkymą ir žmogaus veiklą.
4.2. Organiniai dirvožemiai (durpžemiai)
SOC nustatyti naudojami atitinkami metodai. Taikant šiuos metodus atsižvelgiama į visą organinio dirvožemio sluoksnį, taip pat į klimatą, žemės dangą, žemės tvarkymą ir žmogaus veiklą. Taikant tokius metodus gali būti atliekami matavimai.
Jei apskaičiuojamos anglies sankaupos, kurioms turėjo įtakos dirvožemio drenažas, taikant atitinkamus metodus atsižvelgiama į dėl dirvožemio drenažo prarastą anglies sankaupų dalį. Tokie metodai gali būti grindžiami per metus dėl drenažo prarastų anglies sankaupų dalimi.
5. ANGLIES SANKAUPOS ANTŽEMINĖJE IR POŽEMINĖJE AUGMENIJOS DALYSE
Išskyrus atvejus, kai naudojama 8 dalyje pateikta CVEG vertė, CVEG apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
CVEG = CBM + CDOM
Čia:
CVEG = anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse (matuojamos kaip anglies masė hektarui);
CBM = anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.1 dalimi;
CDOM = anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje negyvoje organinėje medžiagoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.2 dalimi.
CDOM vertė gali būti lygi 0, išskyrus anglies sankaupas miškų žemėje (neįskaitant miškų plantacijų), kurioje medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 % miško ploto.
5.1. Gyvoji biomasė
CBM apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
CBM = CAGB + CBGB
Čia:
CBM = anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);
CAGB = anglies sankaupos antžeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.1.1 dalimi;
CBGB = anglies sankaupos požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.1.2 dalimi.
5.1.1. Antžeminė gyvoji biomasė
CAGB apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
CAGB = BAGB × CFB
Čia:
CAGB = anglies sankaupos antžeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);
BAGB = antžeminės gyvosios biomasės svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui);
CFB = anglies sankaupų dalis gyvosios biomasės sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje).
Pasėlių žemės, daugiamečių augalų plotų ir miškų plantacijų BAGB vertė yra antžeminės gyvosios biomasės svorio vidurkis per augimo ciklą.
CFB vertė gali būti lygi 0,47.
5.1.2. Požeminė gyvoji biomasė
CBGB apskaičiuoti naudojama viena iš šių dviejų taisyklių:
|
1) |
CBGB = BBGB × CFB Čia: CBGB = anglies sankaupos požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui); BBGB = požeminės gyvosios biomasės svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui); CFB = anglies sankaupų dalis gyvosios biomasės sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje). Pasėlių žemės, daugiamečių augalų plotų ir miškų plantacijų BBGB vertė yra požeminės gyvosios biomasės svorio vidurkis per augimo ciklą. CFB vertė gali būti lygi 0,47. |
|
2) |
CBGB = CAGB × R Čia: CBGB = anglies sankaupos požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui); CAGB = anglies sankaupos antžeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui); R= anglies sankaupų požeminėje gyvojoje biomasėje ir anglies sankaupų antžeminėje gyvojoje biomasėje santykis. R santykiui išreikšti gali būti naudojamos atitinkamos 8 dalyje pateiktos vertės. |
5.2. Negyva organinė medžiaga
CDOM apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
CDOM = CDW + CLI
Čia:
CDOM = anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje negyvoje organinėje medžiagoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);
CDW = anglies sankaupos negyvoje medienoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.2.1 dalimi;
CLI = anglies sankaupos kraike (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.2.2 dalimi.
5.2.1. Anglies sankaupos negyvoje medienoje
CDW apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
CDW = DOMDW × CFDW
Čia:
CDW = anglies sankaupos negyvoje medienoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);
DOMDW = negyvos medienos svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui);
CFDW = anglies sankaupų dalis negyvos medienos sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje).
CFDW vertė gali būti lygi 0,5.
5.2.2. Anglies sankaupos kraike
CLI apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:
CLI = DOMLI × CFLI
Čia:
CLI = anglies sankaupos kraike (matuojamos kaip anglies masė hektarui);
DOMLI = kraiko svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui);
CFLI = anglies sankaupų dalis kraiko sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje).
CFLI vertė gali būti lygi 0,4.
6. STANDARTINIS ANGLIES SANKAUPŲ KIEKIS MINERALINIUOSE DIRVOŽEMIUOSE
SOCST vertė pasirenkama iš 1 lentelės remiantis atitinkamu klimato regionu ir susijusios teritorijos dirvožemio tipu, kaip nurodyta 6.1 ir 6.2 dalyse.
1 lentelė
SOCST – standartinis organinės anglies sankaupų, esančių 0–30 cm gylio viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kiekis
|
(tonos anglies hektarui) |
||||||
|
Klimato regionas |
Dirvožemio tipas |
|||||
|
|
Didelio aktyvumo molingi dirvožemiai |
Mažo aktyvumo molingi dirvožemiai |
Smėlingi dirvožemiai |
Iliuviniai humusiniai geležingieji (angl. spodic) dirvožemiai |
Vulkaninės kilmės dirvožemiai |
Šlapynių dirvožemiai |
|
Subarktinis |
68 |
— |
10 |
117 |
20 |
146 |
|
Vidutinių platumų šiltasis sausasis |
50 |
33 |
34 |
— |
20 |
87 |
|
Vidutinių platumų šiltasis drėgnasis |
95 |
85 |
71 |
115 |
130 |
87 |
|
Subtropinis sausasis |
38 |
24 |
19 |
— |
70 |
88 |
|
Subtropinis drėgnasis |
88 |
63 |
34 |
— |
80 |
88 |
|
Subekvatorinis sausasis |
38 |
35 |
31 |
— |
50 |
86 |
|
Subekvatorinis drėgnasis |
65 |
47 |
39 |
— |
70 |
86 |
|
Ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis |
44 |
60 |
66 |
— |
130 |
86 |
|
Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų |
88 |
63 |
34 |
— |
80 |
86 |
6.1. Klimato regionas
Atitinkamas klimato regionas, pagal kurį būtų galima pasirinkti atitinkamą SOCST vertę, nustatomas remiantis pagal Direktyvos 2009/28/EB 24 straipsnį įkurtos skaidrumo platformos interneto svetainėje apie klimato regionus pateiktais duomenimis.
6.2. Dirvožemio tipas
Atitinkamas dirvožemio tipas nustatomas pagal 3 paveikslą. Nustatant atitinkamą dirvožemio tipą galima vadovautis pagal Direktyvos 2009/28/EB 24 straipsnį įkurtos skaidrumo platformos interneto svetainėje apie dirvožemio tipus pateiktais duomenimis.
3 paveikslas
Dirvožemio tipų klasifikacija
7. ORGANINĖS ANGLIES SANKAUPŲ KIEKIO DIRVOŽEMYJE IR STANDARTINIO ORGANINĖS ANGLIES SANKAUPŲ KIEKIO DIRVOŽEMYJE SKIRTUMĄ ATSPINDINTYS VEIKSNIAI
Atitinkamos FLU , FMG ir FI vertės pasirenkamos iš šioje dalyje pateiktų lentelių. Apskaičiuojant CSR remiamasi atitinkamais 2008 m. sausio mėn. taikytais žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos veiksniais. Apskaičiuojant CSA remiamasi šiuo metu taikomais atitinkamais žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos veiksniais, kurie padės pasiekti konkrečių anglies sankaupų pusiausvyrą.
7.1. Pasėlių žemė
2 lentelė
Pasėlių žemei taikomi veiksniai
|
Klimato regionas |
Žemės naudojimo paskirtis (FLU ) |
Žemės tvarkymas (FMG ) |
Žmogaus veikla (FI ) |
FLU |
FMG |
FI |
|
Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis sausasis |
Dirbama žemė |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,8 |
1 |
0,95 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,8 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,8 |
1 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,8 |
1 |
1,04 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,8 |
1,02 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,8 |
1,02 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,8 |
1,02 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,8 |
1,02 |
1,04 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,8 |
1,1 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,8 |
1,1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,8 |
1,1 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,8 |
1,1 |
1,04 |
|||
|
Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) lietingasis |
Dirbama žemė |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,69 |
1 |
0,92 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,69 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,69 |
1 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,69 |
1 |
1,11 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,69 |
1,08 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,69 |
1,08 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,69 |
1,08 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,69 |
1,08 |
1,11 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,69 |
1,15 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,69 |
1,15 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,69 |
1,15 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,69 |
1,15 |
1,11 |
|||
|
Subekvatorinis sausasis |
Dirbama žemė |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,58 |
1 |
0,95 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,58 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,58 |
1 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,58 |
1 |
1,04 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,58 |
1,09 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,58 |
1,09 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,58 |
1,09 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,58 |
1,09 |
1,04 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,58 |
1,17 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,58 |
1,17 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,58 |
1,17 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,58 |
1,17 |
1,04 |
|||
|
Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis |
Dirbama žemė |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,48 |
1 |
0,92 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,48 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,48 |
1 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,48 |
1 |
1,11 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,48 |
1,15 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,48 |
1,15 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,48 |
1,15 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,48 |
1,15 |
1,11 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,48 |
1,22 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,48 |
1,22 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,48 |
1,22 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,48 |
1,22 |
1,11 |
|||
|
Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų |
Dirbama žemė |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,64 |
1 |
0,94 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,64 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,64 |
1 |
1,41 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,64 |
1 |
1,08 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,64 |
1,09 |
0,94 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,64 |
1,09 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,64 |
1,09 |
1,41 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,64 |
1,09 |
1,08 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
0,64 |
1,16 |
0,94 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
0,64 |
1,16 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
0,64 |
1,16 |
1,41 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
0,64 |
1,16 |
1,08 |
3 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 2 ir 4 lentelėse nurodytas vertes.
3 lentelė
Rekomendacijos pasėlių žemės ir daugiamečių augalų plotų žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos tipui nustatyti
|
Žemės tvarkymas ir (arba) žmogaus veikla |
Rekomendacijos |
|
Visiškai įdirbta žemė |
Žymus dirvožemio suardymas jį visiškai apverčiant ir (arba) dažnai (per metus) jį ariant. Sodinant liekanomis padengiama maža dirvožemio paviršiaus dalis (t. y. < 30 %). |
|
Mažiau įdirbta žemė |
Pirminis ir (arba) antrinis įdirbimas, tačiau mažiau suardant dirvožemį (paprastai įdirbimas būna negilus ir dirvožemis nėra visiškai apverčiamas); sodinant liekanomis paprastai padengiama > 30 % dirvožemio paviršiaus. |
|
Neįdirbta žemė |
Sėjama tiesiogiai, be pirminio įdirbimo, dirvožemis suardomas itin mažai ir tik sėjimo zonoje. Piktžolėms naikinti paprastai naudojami herbicidai. |
|
Neintensyvi žmogaus veikla |
Mažą liekanų patekimą atgal į dirvožemį lemia jų pašalinimas (surenkant arba sudeginant), dažnai paliekamas grynasis pūdymas, mažai liekanų paliekančių pasėlių (pvz., daržovių, tabako, medvilnės) auginimas, mineralinių trąšų nenaudojimas arba azotą fiksuojančių pasėlių auginimas. |
|
Vidutiniškai intensyvi žmogaus veikla |
Kasmetinio žemės apsėjimo grūdinėmis kultūromis, kai visos jų liekanos patenka į dirvą, pavyzdys. Jei liekanos pašalinamos, dirva papildomai patręšiama papildoma organine medžiaga (pvz., mėšlu). Be to, reikalingas tręšimas mineralinėmis trąšomis arba azotą fiksuojančių pasėlių sėjomaina. |
|
Intensyvi žmogaus veikla naudojant trąšas |
Palyginti su auginimo sistemomis, kurias naudojant į dirvožemį patenka vidutinis kiekis anglies, šiuo atveju dėl papildomo nuolatinio tręšimo gyvulių mėšlu į dirvožemį patenka daug didesnis kiekis anglies. |
|
Intensyvi žmogaus veikla nenaudojant trąšų |
Palyginti su auginimo sistemomis, kurias naudojant į dirvožemį patenka vidutinis kiekis anglies, šiuo atveju dėl papildomos veiklos – daug liekanų paliekančių pasėlių auginimo, žaliųjų trąšų naudojimo, antsėlių auginimo, užimtųjų pūdymų laikymo, drėkinimo, taikant kasmetinę sėjomainą dažno apsėjimo daugiamete žole, – kurią vykdant nenaudojamos trąšos (žr. ankstesnį punktą), į dirvožemį patenka daug didesnis pasėlių liekanų kiekis. |
7.2. Daugiamečiai augalai
4 lentelė
Daugiamečiams augalams, t. y. augalams, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami (pvz., trumpos rotacijos želdiniai ir aliejinės palmės), taikomi veiksniai
|
Klimato regionas |
Žemės naudojimo paskirtis (FLU ) |
Žemės tvarkymas (FMG ) |
Žmogaus veikla (FI ) |
FLU |
FMG |
FI |
|
Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis sausasis |
Daugiamečiai augalai |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1 |
0,95 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1 |
1,04 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,02 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,02 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,02 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,02 |
1,04 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,1 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,1 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,1 |
1,04 |
|||
|
Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) lietingasis |
Daugiamečiai augalai |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1 |
0,92 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1 |
1,11 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,08 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,08 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,08 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,08 |
1,11 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,15 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,15 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,15 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,15 |
1,11 |
|||
|
Subekvatorinis sausasis |
Daugiamečiai augalai |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1 |
0,95 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1 |
1,04 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,09 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,09 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,09 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,09 |
1,04 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,17 |
0,95 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,17 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,17 |
1,37 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,17 |
1,04 |
|||
|
Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis |
Daugiamečiai augalai |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1 |
0,92 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1 |
1,11 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,15 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,15 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,15 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,15 |
1,11 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,22 |
0,92 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,22 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,22 |
1,44 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,22 |
1,11 |
|||
|
Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų |
Daugiamečiai augalai |
Visiškai įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1 |
0,94 |
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1 |
1,41 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1 |
1,08 |
|||
|
Mažiau įdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,09 |
0,94 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,09 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,09 |
1,41 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,09 |
1,08 |
|||
|
Neįdirbta žemė |
Neintensyvi |
1 |
1,16 |
0,94 |
||
|
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,16 |
1 |
|||
|
Intensyvi naudojant trąšas |
1 |
1,16 |
1,41 |
|||
|
Intensyvi nenaudojant trąšų |
1 |
1,16 |
1,08 |
7.1 dalies 3 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 4 lentelėje pateiktas vertes.
7.3. Pievos
5 lentelė
Pievoms, įskaitant savanas, taikomi veiksniai
|
Klimato regionas |
Žemės naudojimo paskirtis (FLU ) |
Žemės tvarkymas (FMG ) |
Žmogaus veikla (FI ) |
FLU |
FMG |
FI |
|
Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis sausasis |
Pievos |
Geresnės būklės |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,14 |
1 |
|
Intensyvi |
1 |
1,14 |
1,11 |
|||
|
Nominaliai tvarkomos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
||
|
Vidutiniškai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,95 |
1 |
||
|
Labai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,7 |
1 |
||
|
Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) lietingasis |
Pievos |
Geresnės būklės |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,14 |
1 |
|
Intensyvi |
1 |
1,14 |
1,11 |
|||
|
Nominaliai tvarkomos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
||
|
Vidutiniškai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,95 |
1 |
||
|
Labai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,7 |
1 |
||
|
Subekvatorinis sausasis |
Pievos |
Geresnės būklės |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,17 |
1 |
|
Intensyvi |
1 |
1,17 |
1,11 |
|||
|
Nominaliai tvarkomos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
||
|
Vidutiniškai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,97 |
1 |
||
|
Labai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,7 |
1 |
||
|
Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis |
Savana |
Geresnės būklės |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,17 |
1 |
|
Intensyvi |
1 |
1,17 |
1,11 |
|||
|
Nominaliai tvarkoma |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
||
|
Vidutiniškai nualinta |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,97 |
1 |
||
|
Labai nualinta |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,7 |
1 |
||
|
Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų sausasis |
Pievos |
Geresnės būklės |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1,16 |
1 |
|
Intensyvi |
1 |
1,16 |
1,11 |
|||
|
Nominaliai tvarkomos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
1 |
1 |
||
|
Vidutiniškai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,96 |
1 |
||
|
Labai nualintos |
Vidutiniškai intensyvi |
1 |
0,7 |
1 |
6 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 5 lentelėje pateiktas vertes.
6 lentelė
Rekomendacijos pievų žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos tipui nustatyti
|
Žemės tvarkymas ir (arba) žmogaus veikla |
Gairės |
|
Geresnės būklės |
Tvariai tvarkomos pievos, jose ganoma vidutiniškai intensyviai, o jų būklė pagerinama bent vienu veiksniu (pvz., tręšiant, gerinant augalų rūšis, drėkinant). |
|
Nominaliai tvarkomos |
Nenualintos, tvariai tvarkomos pievos, tačiau jų būklė nėra akivaizdžiai gerinama. |
|
Vidutiniškai nualintos |
Per daug nuganytos arba vidutiniškai nualintos pievos, kurių produktyvumas, palyginti su natūraliomis arba minimaliai tvarkomomis pievomis, iš dalies sumažėjęs ir nesiimama jokių žemės tvarkymo priemonių. |
|
Labai nualintos |
Pastebimas stiprus ilgalaikis produktyvumo nuosmukis ir augmenijos nykimas, kuriuos lemia didelė mechaninė žala augmenijai ir (arba) stipri dirvožemio erozija. |
|
Vidutiniškai intensyvi |
Nesiimama jokių papildomų žemės tvarkymo priemonių. |
|
Intensyvi |
Taikoma geresnės būklės pievai, kai imtasi papildomų žemės tvarkymo priemonių ir (arba) pievų būklės gerinimo pastangų. Be to, tokios pievos turi būti priskirtos prie geresnės būklės pievų. |
7.4. Miškų žemė
7 lentelė
Miškų žemei, kurioje medžių lajos danga užima bent 10 % miško ploto, taikomi veiksniai
|
Klimato regionas |
Žemės naudojimo paskirtis (FLU ) |
Žemės tvarkymas (FMG ) |
Žmogaus veikla (FI ) |
FLU |
FMG |
FI |
|
Visi |
Natūralus miškas (nesunykęs) |
nt (*1) |
nt |
1 |
|
|
|
Visi |
Tvarkomas miškas |
Visų rūšių |
Visų rūšių |
1 |
1 |
1 |
|
Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) sausasis |
Kaitomasis auginimas, trumpalaikis pūdymavimas |
nt |
nt |
0,64 |
|
|
|
Kaitomasis auginimas, brandinamasis pūdymavimas |
nt |
nt |
0,8 |
|
|
|
|
Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) sausasis |
Kaitomasis auginimas, trumpalaikis pūdymavimas |
nt |
nt |
1 |
|
|
|
Kaitomasis auginimas, brandinamasis pūdymavimas |
nt |
nt |
1 |
|
|
8 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 7 lentelėje nurodytas vertes.
8 lentelė
Rekomendacijos miško žemės naudojimo paskirčiai nustatyti
|
Žemės naudojimo paskirtis |
Gairės |
|
Natūralus miškas (nesunykęs) |
Natūralus arba ilgaamžis nesunykęs ir tvariai tvarkomas miškas. |
|
Kaitomasis auginimas |
Nuolat kaitomas auginimas: atogrąžų miškas arba miškinga vietovė iškertama ir žemė trumpam laikui (t. y. 3–5 metams) apsodinama vienmetėmis kultūromis. Vėliau ji paliekama nedirbama laukiant, kol vėl ataugs miškas. |
|
Brandinamasis pūdymavimas |
Miško augmenijai ataugus ir subrendus arba beveik subrendus, ji vėl iškertama ir žemė apsodinama kultūromis. |
|
Trumpalaikis pūdymavimas |
Miško augmenijai dar nespėjus ataugti, ji vėl iškertama. |
8. ANGLIES SANKAUPŲ ANTŽEMINĖJE IR POŽEMINĖJE AUGMENIJOJE VERTĖS
CVEG arba R išreikšti gali būti naudojamos šioje dalyje nurodytos vertės.
8.1. Pasėlių žemė
9 lentelė
Pasėlių žemei taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (bendros)
|
Klimato regionas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Visi |
0 |
10 lentelė
Cukranendrėms taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (konkrečios)
|
Sritis |
Klimato regionas |
Ekologinė juosta |
Žemynas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Ekvatorinė (pusiaujo) |
Subekvatorinis sausasis |
Sausieji atogrąžų miškai |
Afrika |
4,2 |
|
Azija (žemyninė dalis ir salos) |
4 |
|||
|
Atogrąžų krūmynai |
Azija (žemyninė dalis ir salos) |
4 |
||
|
Subekvatorinis drėgnasis |
Sezoniškai drėgni atogrąžų lapuočių miškai |
Afrika |
4,2 |
|
|
Centrinė ir Pietų Amerika |
5 |
|||
|
Ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis |
Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai |
Azija (žemyninė dalis ir salos) |
4 |
|
|
Centrinė ir Pietų Amerika |
5 |
|||
|
Subtropinė |
Subtropinis sausasis |
Subtropinės stepės |
Šiaurės Amerika |
4,8 |
|
Subtropinis drėgnasis |
Subtropiniai drėgnieji (humidinio klimato) miškai |
Centrinė ir Pietų Amerika |
5 |
|
|
Šiaurės Amerika |
4,8 |
8.2. Daugiamečiai augalai, t. y. augalai, kurių stiebai nuimant derlių paprastai nėra kasmet nupjaunami (pvz., trumpos rotacijos želdiniai ir aliejinės palmės)
11 lentelė
Daugiamečiams augalams taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (bendros)
|
Klimato regionas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Vidutinių platumų (visų drėgmės režimų) |
43,2 |
|
Subekvatorinis sausasis |
6,2 |
|
Subekvatorinis drėgnasis |
14,4 |
|
Ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis |
34,3 |
12 lentelė
Konkretiems daugiamečiams augalams taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės
|
Klimato regionas |
Augalų tipas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Visi |
Kokosai |
75 |
|
Braivėliai (lot. jatropha) |
17,5 |
|
|
Simondsijos (angl. jojoba) |
2,4 |
|
|
Aliejinės palmės |
60 |
8.3. Pievos
13 lentelė
Pievoms, išskyrus krūmynus, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (bendros)
|
Klimato regionas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Subarktinis sausasis ir drėgnasis |
4,3 |
|
Vidutinių platumų šiltasis sausasis |
3,3 |
|
Vidutinių platumų šiltasis lietingasis |
6,8 |
|
Subtropinis sausasis |
3,1 |
|
Subtropinis lietingasis |
6,8 |
|
Subekvatorinis sausasis |
4,4 |
|
Subekvatorinis drėgnasis ir ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis |
8,1 |
14 lentelė
Miskantams (lot. miscanthus) taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (konkrečios)
|
Sritis |
Klimato regionas |
Ekologinė juosta |
Žemynas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Subtropinė |
Subtropinis sausasis |
Sausieji subtropiniai miškai |
Europa |
10 |
|
Šiaurės Amerika |
14,9 |
|||
|
Subtropinės stepės |
Šiaurės Amerika |
14,9 |
15 lentelė
Krūmynams, t. y. žemės plotams, kuriuose daugiausia auga žemesni nei 5 metrų aukščio medingieji augalai, nepasižymintys medžiams būdingomis aiškiomis išorinėmis savybėmis, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės
|
Sritis |
Žemynas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Ekvatorinė (pusiaujo) |
Afrika |
46 |
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
53 |
|
|
Azija (žemyninė dalis) |
39 |
|
|
Azija (salos) |
46 |
|
|
Australija |
46 |
|
|
Subtropinė |
Afrika |
43 |
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
50 |
|
|
Azija (žemyninė dalis) |
37 |
|
|
Europa |
37 |
|
|
Azija (salos) |
43 |
|
|
Vidutinių platumų |
Pasaulio mastu |
7,4 |
8.4. Miškų žemė
16 lentelė
Miškų žemei (išskyrus miškų plantacijas), kurioje medžių lajos danga užima nuo 10 % iki 30 % miško ploto, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės
|
Sritis |
Ekologinė juosta |
Žemynas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
R |
|
Ekvatorinė (pusiaujo) |
Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai |
Afrika |
40 |
0,37 |
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
39 |
0,37 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
36 |
0,37 |
||
|
Azija (salos) |
45 |
0,37 |
||
|
Sezoniškai drėgni atogrąžų miškai |
Afrika |
30 |
0,24 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
26 |
0,24 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
21 |
0,24 |
||
|
Azija (salos) |
34 |
0,24 |
||
|
Sausieji subekvatoriniai miškai |
Afrika |
14 |
0,28 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
25 |
0,28 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
16 |
0,28 |
||
|
Azija (salos) |
19 |
0,28 |
||
|
Ekvatorinės (pusiaujo) kalnų sistemos |
Afrika |
13 |
0,24 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
17 |
0,24 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
16 |
0,24 |
||
|
Azija (salos) |
26 |
0,28 |
||
|
Subtropinė |
Drėgnieji (humidinio klimato) subtropiniai miškai |
Šiaurės ir Pietų Amerika |
26 |
0,28 |
|
Azija (žemyninė dalis) |
22 |
0,28 |
||
|
Azija (salos) |
35 |
0,28 |
||
|
Sausieji subtropiniai miškai |
Afrika |
17 |
0,28 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
26 |
0,32 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
16 |
0,32 |
||
|
Azija (salos) |
20 |
0,32 |
||
|
Subtropinės stepės |
Afrika |
9 |
0,32 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
10 |
0,32 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
7 |
0,32 |
||
|
Azija (salos) |
9 |
0,32 |
||
|
Vidutinių platumų |
Vidutinių platumų jūrinio klimato juostos miškai |
Europa |
14 |
0,27 |
|
Šiaurės Amerika |
79 |
0,27 |
||
|
Naujoji Zelandija |
43 |
0,27 |
||
|
Pietų Amerika |
21 |
0,27 |
||
|
Vidutinių platumų žemyninio klimato juostos miškai |
Azija, Europa (≤ 20 m.) |
2 |
0,27 |
|
|
Azija, Europa (> 20 m.) |
14 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.) |
7 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.) |
16 |
0,27 |
||
|
Vidutinių platumų kalnų sistemos |
Azija, Europa (≤ 20 m.) |
12 |
0,27 |
|
|
Azija, Europa (> 20 m.) |
16 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.) |
6 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.) |
6 |
0,27 |
||
|
Subarktinė |
Subarktiniai spygliuočių miškai |
Azija, Europa, Šiaurės Amerika |
12 |
0,24 |
|
Subarktinė miškatudrė |
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.) |
0 |
0,24 |
|
|
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.) |
2 |
0,24 |
||
|
Subarktinės kalnų sistemos |
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.) |
2 |
0,24 |
|
|
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.) |
6 |
0,24 |
17 lentelė
Miškų žemei (išskyrus miškų plantacijas), kurioje medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 % miško ploto, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės
|
Sritis |
Ekologinė juosta |
Žemynas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
|
Ekvatorinė (pusiaujo) |
Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai |
Afrika |
204 |
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
198 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
185 |
||
|
Azija (salos) |
230 |
||
|
Sezoniškai drėgni atogrąžų lapuočių miškai |
Afrika |
156 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
133 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
110 |
||
|
Azija (salos) |
174 |
||
|
Sausieji subekvatoriniai miškai |
Afrika |
77 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
131 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
83 |
||
|
Azija (salos) |
101 |
||
|
Ekvatorinės (pusiaujo) kalnų sistemos |
Afrika |
77 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
94 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
88 |
||
|
Azija (salos) |
130 |
||
|
Subtropinė |
Drėgnieji (humidinio klimato) subtropiniai |
Šiaurės ir Pietų Amerika |
132 |
|
Azija (žemyninė dalis) |
109 |
||
|
Azija (salos) |
173 |
||
|
Sausieji subtropiniai miškai |
Afrika |
88 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
130 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
82 |
||
|
Azija (salos) |
100 |
||
|
Subtropinės stepės |
Afrika |
46 |
|
|
Šiaurės ir Pietų Amerika |
53 |
||
|
Azija (žemyninė dalis) |
41 |
||
|
Azija (salos) |
47 |
||
|
Vidutinių platumų |
Vidutinių platumų jūrinio klimato juostos miškai |
Europa |
84 |
|
Šiaurės Amerika |
406 |
||
|
Naujoji Zelandija |
227 |
||
|
Pietų Amerika |
120 |
||
|
Vidutinių platumų žemyninio klimato juostos miškai |
Azija, Europa (≤ 20 m.) |
27 |
|
|
Azija, Europa (> 20 m.) |
87 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.) |
51 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.) |
93 |
||
|
Vidutinių platumų kalnų sistemos |
Azija, Europa (≤ 20 m.) |
75 |
|
|
Azija, Europa (> 20 m.) |
93 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.) |
45 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.) |
93 |
||
|
Subarktinė |
Subarktiniai spygliuočių miškai |
Azija, Europa, Šiaurės Amerika |
53 |
|
Subarktinė miškatudrė |
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.) |
26 |
|
|
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.) |
35 |
||
|
Subarktinės kalnų sistemos |
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.) |
32 |
|
|
Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.) |
53 |
18 lentelė
Miškų plantacijoms taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės
|
Sritis |
Ekologinė juosta |
Žemynas |
CVEG (tonų anglies hektarui) |
R |
|
Ekvatorinė (pusiaujo) |
Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai |
Afrika, plačialapių, > 20 m. |
87 |
0,24 |
|
Afrika, plačialapių, ≤ 20 m. |
29 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m. |
58 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
17 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
58 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
87 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
70 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
44 |
0,24 |
||
|
Azija, plačialapių |
64 |
0,24 |
||
|
Azija, kitos |
38 |
0,24 |
||
|
Sezoniškai drėgni atogrąžų lapuočių miškai |
Afrika, plačialapių, > 20 m. |
44 |
0,24 |
|
|
Afrika, plačialapių, ≤ 20 m. |
23 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m. |
35 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
12 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
26 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
79 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
35 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
29 |
0,24 |
||
|
Azija, plačialapių |
52 |
0,24 |
||
|
Azija, kitos |
29 |
0,24 |
||
|
Sausieji subekvatoriniai miškai |
Afrika, plačialapių, > 20 m. |
21 |
0,28 |
|
|
Afrika, plačialapių, ≤ 20 m. |
9 |
0,28 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.) > 20 m. |
18 |
0,28 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
6 |
0,28 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
27 |
0,28 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
33 |
0,28 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
27 |
0,28 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
18 |
0,28 |
||
|
Azija, plačialapių |
27 |
0,28 |
||
|
Azija, kitos |
18 |
0,28 |
||
|
Subekvatoriniai krūmynai |
Afrika, plačialapių |
6 |
0,27 |
|
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m. |
6 |
0,27 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
4 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
18 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
18 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
15 |
0,27 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
9 |
0,27 |
||
|
Azija, plačialapių |
12 |
0,27 |
||
|
Azija, kitos |
9 |
0,27 |
||
|
Ekvatorinės (pusiaujo) kalnų sistemos |
Afrika, plačialapių, > 20 m. |
31 |
0,24 |
|
|
Afrika, plačialapių, ≤ 20 m. |
20 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m. |
19 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
7 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
22 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
29 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
23 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
16 |
0,24 |
||
|
Azija, plačialapių |
28 |
0,24 |
||
|
Azija, kitos |
15 |
0,24 |
||
|
Subtropinė |
Drėgnieji (humidinio klimato) subtropiniai miškai |
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
42 |
0,28 |
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
81 |
0,28 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
36 |
0,28 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
30 |
0,28 |
||
|
Azija, plačialapių |
54 |
0,28 |
||
|
Azija, kitos |
30 |
0,28 |
||
|
Sausieji subtropiniai miškai |
Afrika, plačialapių, > 20 m. |
21 |
0,28 |
|
|
Afrika, plačialapių, ≤ 20 m. |
9 |
0,32 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m. |
19 |
0,32 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
6 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
34 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
34 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
28 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
19 |
0,32 |
||
|
Azija, plačialapių |
28 |
0,32 |
||
|
Azija, kitos |
19 |
0,32 |
||
|
Subtropinės stepės |
Afrika, plačialapių |
6 |
0,32 |
|
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m. |
6 |
0,32 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
5 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
19 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
19 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
16 |
0,32 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
9 |
0,32 |
||
|
Azija, plačialapių > 20 m. |
25 |
0,32 |
||
|
Azija, plačialapių, ≤ 20 m. |
3 |
0,32 |
||
|
Azija, spygliuočių > 20 m. |
6 |
0,32 |
||
|
Azija, spygliuočių, ≤ 20 m. |
34 |
0,32 |
||
|
Subtropinių kalnų sistemos |
Afrika, plačialapių, > 20 m. |
31 |
0,24 |
|
|
Afrika, plačialapių, ≤ 20 m. |
20 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m. |
19 |
0,24 |
||
|
Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m. |
7 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.) |
22 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.) |
34 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis) |
23 |
0,24 |
||
|
Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių |
16 |
0,24 |
||
|
Azija, plačialapių |
28 |
0,24 |
||
|
Azija, kitos |
15 |
0,24 |
||
|
Vidutinių platumų |
Vidutinių platumų jūrinio klimato juostos miškai |
Azija, Europa, plačialapių, > 20 m. |
60 |
0,27 |
|
Azija, Europa, plačialapių, ≤ 20 m. |
9 |
0,27 |
||
|
Azija, Europa, spygliuočių, > 20 m. |
60 |
0,27 |
||
|
Azija, Europa, spygliuočių, ≤ 20 m. |
12 |
0,27 |
||
|
Šiaurės Amerika |
52 |
0,27 |
||
|
Naujoji Zelandija |
75 |
0,27 |
||
|
Pietų Amerika |
31 |
0,27 |
||
|
Vidutinių platumų žemyninio klimato juostos miškai ir kalnų sistemos |
Azija, Europa, plačialapių, > 20 m. |
60 |
0,27 |
|
|
Azija, Europa, plačialapių, ≤ 20 m. |
4 |
0,27 |
||
|
Azija, Europa, spygliuočių, > 20 m. |
52 |
0,27 |
||
|
Azija, Europa, spygliuočių, ≤ 20 m. |
7 |
0,27 |
||
|
Šiaurės Amerika |
52 |
0,27 |
||
|
Pietų Amerika |
31 |
0,27 |
||
|
Subarktinė |
Subarktiniai spygliuočių miškai ir kalnų sistemos |
Azija, Europa, > 20 m. |
12 |
0,24 |
|
Azija, Europa, ≤ 20 m. |
1 |
0,24 |
||
|
Šiaurės Amerika |
13 |
0,24 |
||
|
Subarktinė miškatundrė |
Azija, Europa, > 20 m. |
7 |
0,24 |
|
|
Azija, Europa, ≤ 20 m. |
1 |
0,24 |
||
|
Šiaurės Amerika |
7 |
0,24 |
(*1) nt = netaikoma; šiais atvejais FMG ir FI veiksniai netaikomi, o SOC apskaičiuoti gali būti taikoma ši taisyklė: SOC = SOCST × FLU