16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1242/2009 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės krovinių skenavimo sistemoms.

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas 2009 m. vasario 2 d. gavus skundą, kurį gamintojo, pagaminančio daugiau nei 80 % visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų krovinių skenavimo sistemų, vardu pateikė Smiths Detection Group Limited (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikta dempingo ir dėl jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimui inicijuoti.

(3)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Komisija visų pirma toliau nagrinėjo aspektus, susijusius su ES suvartojimu. Šiuo atžvilgiu Komisija kreipėsi į suinteresuotąsias šalis, ypač į nagrinėjamojo produkto naudotojus ir gamintojus, siekdama patikrinti šalių teiginius, susijusius su tam tikrais sandoriais.

(5)

Primenama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas (toliau – Kinijos gamintojas) teigė, kad nėra jokio pagrindo taikyti 18 mėnesių trukmės tiriamąjį laikotarpį vietoje 12 mėnesių tiriamojo laikotarpio, kuris paprastai taikomas antidempingo tyrimuose. Kinijos gamintojo teigimu, TL turėjo paprasčiausiai apimti 2008 m.

(7)

Visų pirma, reikėtų paminėti, kad Kinijos gamintojas pradiniame tyrimo etape neprieštaravo dėl 18 mėnesių trukmės TL taikymo. Šis teiginys pateiktas tik nustačius laikinąsias priemones. Bet kokiu atveju, TL buvo nurodytas pranešime apie tyrimo inicijavimą ir klausimynuose, t. y. pačioje tyrimo pradžioje. Konkrečios 18 mėnesių trukmės TL pasirinkimo priežastys išdėstytos laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė nepateikė jokių argumentų, dėl kurių būtų suabejota tvirtinimu, kad šioje rinkoje vyko nedaug sandorių.

(8)

Siekiant užtikrinti visišką duomenų, susijusių su TL, ir duomenų, susijusių su ankstesniu laikotarpiu, palyginamumą, visi TL duomenys, pateikti skirsniuose, kuriuose nagrinėjama žala arba priežastinis ryšys, perskaičiuoti pagal metus.

(9)

Kinijos gamintojas taip pat teigė, kad TL pasirinktas siekiant manipuliuoti žalos rodikliais. Teiginys turi būti atmestas.

(10)

Tyrimo pradžioje Komisija nežinojo ir negalėjo žinoti sudėtingų duomenų, susijusių su žalos rodikliais. Šie duomenys nustatyti tik atliekant tyrimą.

(11)

Taip pat reikėtų paminėti, kad tai nėra pirmasis kartas, kai nustatomas ilgesnis nei 12 mėnesių TL (pvz., 16 mėnesių trukmės TL atliekant tyrimą dėl KLR ir Rusijos kilmės kalcio metalo, nustatytas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 892/94 (4) arba 18 mėnesių trukmės TL atliekant tyrimą dėl JAV kilmės dinatrio karbonato, nustatytas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 823/95 (5).

(12)

Kinijos gamintojas taip pat teigė, kad pasirašytos sutartys apima visus tam tikro laikotarpio sandorius, nepriklausomai nuo to, ar pardavimas vyksta konkurso būdu ar ne, todėl nėra jokio pagrindo pasirinkti ilgesnį TL. Šis teiginys nėra pagrįstas, nes jis nepadeda išspręsti pagrindinio klausimo, susijusio su nedideliu sandorių skaičiumi šioje rinkoje. Sutarties pasirašymo data buvo taikoma tik siekiant turėti pakankamai aiškias žinias apie materialinius pardavimo rodiklius ir žinoti tikslią datą, kad būtų galima nuspręsti, ką reikėtų įtraukti į TL ir ankstesnius laikotarpius, o ko ne.

(13)

Negavus kitų pastabų dėl TL, patvirtinama laikinojo reglamento 9 konstatuojamoji dalis.

(14)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms KLR kilmės krovinių sistemoms ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas. Be to, nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(15)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(16)

Nustačius laikinąsias priemones produkto apibrėžtis peržiūrėta atsižvelgiant į Kinijos gamintojo pastabas ir atidžiai išnagrinėjus Sąjungos pramonės teiginius. Tai atlikus padaryta išvada, kad krovinių skenavimui negalima naudoti jokio alfa arba beta spinduliuotę naudojančios technologijos produkto. Todėl sprendimas neįtraukti tokių tipų technologiją naudojančio produkto į produkto apibrėžtąją sritį laikytas pagrįstu. Nepateikta jokių kitų įrodymų, kuriais būtų paneigtos preliminarios išvados, jog visos kitos (išskyrus alfa ir beta) į produkto apibrėžtąją sritį įtrauktos technologijos gali būti naudojamos krovinių skeneriams ir kad visų rūšių produktai turi tą pačią paskirtį, t. y. skenuoti krovinius naudojant tuos pačius pagrindinius metodus, t. y. nukreipti spinduliuotę į skenuojamą krovinį. Iš tiesų, per TL gama spinduliuotę naudojančių rūšių nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas ES.

(17)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visų rūšių sistemos, skirtos kroviniams skenuoti, kurių veikimas pagrįstas neutronų technologijos arba rentgeno, kai spindulių šaltinis 250 KeV arba daugiau, arba gama spinduliuotės naudojimu, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 9022 19 00, ex 9022 29 00, ex 9027 80 17 ir ex 9030 10 00, ir autotransporto priemonės su tokiomis sistemomis, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8705 90 90, pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, turi tą pačią pagrindinę paskirtį ir konkuruoja tarpusavyje Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis patvirtinamos laikinojo reglamento 10–15 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, kiek jos nesusiję su alfa ir beta spinduliuotės technologijomis.

(18)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 16 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma galutinė išvada, kad visų rūšių krovinių skenavimo sistemos, kaip nustatyta pirmiau, yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

Kinijos gamintojas neprašė taikyti rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER), jis prašė taikyti tik individualų režimą (toliau – IR). Kadangi negauta jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 19 ir 20 konstatuojamosios dalys.

(21)

Kadangi jokių pastabų dėl IR negauta, laikinojo reglamento 21–25 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(22)

Nė viena šalis neprieštaravo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasirinkimui panašia šalimi.

(23)

Kinijos gamintojas pakartojo savo pastabas dėl vienos JAV įsikūrusios bendrovės, susijusios su skundo pateikėju, nebendradarbiavimo. Jis teigė, kad skundo pateikėjas skunde nurodytai normaliajai vertei nustatyti naudojo duomenis, susijusius su jo susijusia bendrove JAV, o atliekant tyrimą skundo pateikėjas nurodė, kad jo susijusi bendrovė JAV panašaus produkto negamina. Kinijos gamintojas nurodė, kad su skundo pateikėju susijusi bendrovė JAV privalėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą ir toks nebendradarbiavimas turėtų būti laikomas pagrindu skundo pateikėją laikyti nebendradarbiaujančiu ir dėl šios priežasties nutraukti tyrimą. Tai pat buvo teigiama, kad Komisija turėjo išsiaiškinti ir patikrinti, ar JAV bendrovė gamina panašų produktą. Galiausiai, eksportuojantis Kinijos gamintojas suabejojo dėl ES kilmės taisyklių (netaikant palankesnio režimo) taikymo siekiant nustatyti, ar ūkinės veiklos vykdytojas gali būti laikomas produkto gamintoju.

(24)

Dėl pastabų, susijusių su duomenų, gautų iš JAV bendrovės, susijusios su skundo pateikėju, taikymu skunde, pažymima, kad skunde nurodyta informacija apie normaliąją vertę buvo grindžiama bendromis JAV kainomis, pateikiamomis viešai JAV Vyriausybės tinklalapyje GSA Advantages. Dvejų rūšių panašaus produkto kainos nebuvo pateiktos viešai, todėl normaliąją vertę skundo pateikėjas turėjo nustatyti remdamasis informacija apie jo gamybos sąnaudas ES, kurios, remiantis skundo pateikėjo žiniomis apie JAV rinką, buvo pakoreguotos iki JAV lygio.

(25)

Be to, Kinijos gamintojas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų keičiamos laikinojo reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(26)

Bet kuriuo atveju, ES antidempingo teisės aktuose nėra numatyta, kad tyrimas turėtų būti nutrauktas, nes panašios šalies gamintojas nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Tai, kad gamintojas yra susijęs su skundo pateikėju, šios išvados nekeičia. Be to, Kinijos gamintojo nurodyta byla, t. y. T-249/06 (Interpipe), šiuo atveju nėra svarbi, nes joje buvo nagrinėjama, kokiu mastu Bendrijos gamintojo dukterinė įmonė privalo bendradarbiauti siekiant nustatyti žalą. Tai skiriasi nuo duomenų pateikimo siekiant nustatyti normaliąją vertę panašioje šalyje.

(27)

Atsižvelgiant į pateiktą argumentą dėl gamintojo sąvokos apibrėžties, pastebima, kad atliekant tyrimą nustatyta, jog skundo pateikėjas gamina panašų produktą ES ir jo pagamintam produktui suteikiamas kilmės statusas, kaip nustatyta ES kilmės taisyklėse (netaikant palankesnio režimo). Teisiškai nereikia pateikti jokios išvados dėl juridinių asmenų, kurie nėra nagrinėjami atliekant tyrimą, nevykdo veiklos ES arba kurių duomenys nebuvo naudojami atliekant tyrimą ir siekiant patvirtinti išvadas, statuso.

(28)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl panašios šalies pasirinkimo negauta, laikinojo reglamento 26–37 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(29)

Primenama, kad normalioji vertė apskaičiuota pagal vienintelio bendradarbiaujančio panašios šalies (t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų) gamintojo ir Sąjungos pramonės pateiktus duomenis. Todėl vieno į ES importuojamos rūšies produkto normalioji vertė nustatyta pagal JAV gamintojo vidaus rinkoje parduoto JAV pagaminto panašaus produkto kainas. Bendradarbiaujantis JAV gamintojas negamino jokios kitos rūšies produkto, kurį būtų galima palyginti su iš Kinijos į ES importuojamos rūšies produktu. Siekdama sudaryti išsamesnį pagrindą normaliajai vertei nustatyti, Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kokiu nors kitu pagrindu galima nustatyti kitų rūšių produkto normaliąją vertę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte (bet koks kitas tinkamas pagrindas). Pradiniame etape nustatyta, kad patikrinta informacija apie Sąjungos pramonės sąnaudas gali būti taikoma keleto rūšių produktui.

(30)

Nustačius laikinąsias priemones, Kinijos gamintojas pateikė pastabas dėl normaliosios vertės.

(31)

Kinijos gamintojas teigė, kad normalioji vertė turėtų būti sumažinta dydžiu, atitinkančiu savos gamybos ir iš kitų gamintojų pirktų akseleratorių sąnaudų skirtumą, kadangi Kinijos bendrovė gamina akseleratorius, o JAV gamintojas ir Sąjungos pramonė juos perka.

(32)

Dėl šio teiginio, reikėtų paminėti, kad jis nebuvo pagrįstas jokiais faktiniais įrodymais, nepaisant to, kad atliekant tyrimą Komisija paprašė tokius įrodymus pateikti.

(33)

Kinijos gamintojas paprašė Komisijos pateikti tikslias konkrečių rūšių modelių, pagal kuriuos apskaičiuota normalioji vertė, specifikacijas. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Sąjungos pramonė ir panašios šalies gamintojas tokios rūšies informaciją laiko konfidencialia. Iš tiesų, atskleidus tikslius modelių pavadinimus ir atsižvelgiant į tai, kad modeliai buvo priskiriami tik vienai serijai, kad konkrečios šios serijos ypatybės jau buvo atskleistos ir kad apskaičiuojant normaliąją vertę remtasi tik keletu modelių, tokią informaciją gavusios šalys galėtų nustatyti faktines kainas, taikomas tam tikrų rūšių modeliams, arba sąnaudas ir kainas, pagal kurias buvo nustatyta įvairių rūšių modelių normalioji vertė. Tokia informacija yra iš tiesų konfidenciali, todėl prašymas turėjo būti atmestas.

(34)

Kinijos gamintojas išreiškė dvejones dėl Komisijos apskaičiuotos normaliosios vertės, pagrįstos Sąjungos pramonės duomenimis. Jis teigė, kad vietoje konkursuose pateiktų siūlomų kainų turėtų būti taikomos faktinės pardavimo kainos. Visų pirma, primenama, kad Sąjungos pramonės duomenys buvo naudojami siekiant turėti labiau tipiškus duomenis, kad būtų galima palyginti Kinijos gamintojo normaliąją vertę ir pardavimą eksportui. Todėl, kiek įmanoma, tų rūšių nagrinėjamajam produktui, kurio normaliosios vertės nebuvo galima nustatyti pagal turimus JAV duomenis, normalioji vertė nustatyta pagal patikrintą Sąjungos pramonės informaciją apie tų pačių rūšių produktus, kurie importuoti iš Kinijos.

(35)

Todėl normalioji vertė tam tikrų rūšių produktui (bet kuriuo atveju, išskyrus mobilias skenavimo sistemas) apskaičiuota remiantis standartinėmis sąnaudomis, neatsižvelgiant į inžinerinius darbus arba kitas vietoje patirtas sąnaudas ir pridedant normalų pelno dydį, kuris bet kuriuo atveju buvo gerokai mažesnis už tikslinį pelną, taikytą nustatant žalos skirtumą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė taiko standartines sąnaudas visų rūšių siūlomiems produktams. Buvo patikrinti įrašai, susiję su šių standartinių sąnaudų parengimu, skaičiavimu ir jų palyginimu su faktinėmis sąnaudomis pagal standartinį sąnaudų skaičiavimą, ir nenustatyta jokių pažeidimų.

(36)

Be to, Sąjungos pramonės sąnaudų struktūra palyginta su JAV panašaus produkto gamintojo sąnaudų struktūra. Nustatyta, kad i) JAV gamintojo pelno dydis buvo didesnis už pelno dydį, taikytą normaliajai vertei nustatyti pagal Sąjungos pramonės pateiktus duomenis, ir ii) Sąjungos pramonės sąnaudų struktūra yra labai panaši į panašios šalies gamintojo (tikslus skirtumas negali būti atskleistas dėl konfidencialumo). Todėl Sąjungos pramonės duomenų taikymas nustatant normaliąją vertę visiškai atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas.

(37)

Kinijos gamintojas taip pat pateikė pastabą dėl viešųjų pirkimų konkurso, pagal kurį JAV panašaus produkto gamintojas pardavė mobilias krovinių skenavimo sistemas JAV rinkoje. Jis teigė, kad jei Komisija taiko normaliąją vertę pagal konkursą, kuris vyko 2005 m., ir lygina ją su eksporto kaina, susijusia su TL, tuomet toks lyginimas negali būti laikomas sąžiningu. Šis tvirtinimas neatitinka tyrime nustatytų faktų. JAV viešųjų pirkimų konkursai yra skelbiami siekiant sudaryti pagrindų sutartį, pagal kurią laimėtojas gali parduoti tam tikru laikotarpiu. Tačiau pagrindų sutartyje kainos nebuvo nurodytos. Tokia sutartis iš tiesų buvo sudaryta 2005 m., tačiau atitinkamos individualios kvotos konkursui nustatytos ir sutartis pasirašyta 2007 m., t. y. tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisijos nuomone į šį konkursą reikėjo atsižvelgti TL ir pagal jį papildyti duomenis, pagal kuriuos apskaičiuotas dempingo skirtumas.

(38)

Kinijos gamintojas taip pat paprašė paaiškinti, kodėl perkeliamosios sistemos (tokios, kokią jis pardavė Latvijoje) normalioji vertė nustatyta ne pagal JAV gamintojo pardavimo duomenis, o pagal Sąjungos pramonės duomenis. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija negalėjo taikyti panašios šalies duomenų, nes bendradarbiaujantis panašios šalies gamintojas tokių duomenų nepateikė.

(39)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 38–42 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(40)

Nustačius laikinąsias priemones Kinijos gamintojas pateikė pastabas dėl eksporto kainos.

(41)

Šios pastabos buvo susijusios su sandorių Nyderlanduose, Suomijoje ir Lenkijoje konkrečiais sąnaudų elementais. Pastabos, kurios galėjo būti patvirtintos patikrintais duomenimis, buvo priimtos ir atitinkamai peržiūrėtas dempingo skirtumo skaičiavimas. Pastabos, susijusios su tam tikromis įdiegimo sąnaudomis turėjo būti atmestos. Šiuo atžvilgiu primenama, kad nors įvairiuose tyrimo etapuose prašyta pateikti susijusius faktinius duomenis apie skirtingų nagrinėjamojo produkto elementų kainas, bendrovė nepateikė jokio pasiūlymo dėl galutinio kainų atskyrimo. Atskleidus laikinąsias išvadas pateiktos sumos yra nauja informacija, nepagrįsta buhalteriniais skaičiavimais ar kitais patikrinamais įrodymais.

(42)

Kinijos gamintojas taip pat paaiškino, kad jis vieną kartą pardavė ne pagal viešųjų pirkimų konkursą. Šis teiginys patvirtintas. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šis pardavimas vyko ne įprastinėmis verslo sąlygomis. Iš tiesų tai buvo pakaitinis produktas, o nurodyta kaina buvo suderėta keletą metų prieš TL. Pakaitinis produktas buvo kitokios rūšies produktas nei tikrasis produktas. Todėl šis sandoris nėra vertinamas TL, nes juo įgyvendinama anksčiau sudaryta sutartis. Taigi eksporto kaina, susijusi su šiuo sandoriu, skaičiuojant negalėjo būti taikoma.

(43)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 43–46 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(44)

Kinijos gamintojas teigė, kad palyginta pagal sutrumpintus produktų kontrolės numerius, todėl neatsižvelgta į lyginamų produktų fizinius skirtumus. Be to, Kinijos bendrovė teigė, kad lyginat kainas reikėjo atsižvelgti į akseleratorius, skirtingos rūšies važiuokles ir energijos lygius.

(45)

Kalbant apie pirmą teiginį, reikėtų pabrėžti keletą dalykų: dėl Sąjungos pramonės duomenų, primenama, kad skaičiuojant naudoti duomenys, tiesiogiai susiję su siūlymais viešųjų pirkimų konkursuose, t. y. vertinti tik tie atvejai, kai tos pačios rūšies produktai konkuravo tokiu pačiu prekybos lygiu tuo pačiu metu ir kai konkursą vykdančios institucijos produktus laikė palyginamais. Dėl duomenų, kuriuos pateikė JAV panašaus produkto gamintojas, atlikus tyrimą nustatyta, kad rūšies, su kuria lyginta, produktas atitinka griežtus pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. pagal visus požymius tai yra į nagrinėjamąjį produktą panašus produktas. Todėl tai, kad pagal kontrolės numerį arba sutrumpintą numerį negalima nustatyti visų fizinių skirtumų, nekliudo Komisijai teisingai palyginti normaliosios vertės ir eksporto kainos. Be to, atsižvelgta į skirtumus, galėjusius turėti įtakos kainų palyginamumui. Remiantis turima informacija bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo pristatyti produktai dažnai pasižymėjo papildomomis savybėmis, palyginti su tais, pagal kuriuos nustatyta normalioji vertė. Todėl normalioji vertė nustatyta laikantis įprasto metodo.

(46)

Dėl akseleratorių, skirtingų rūšių važiuoklės ir energijos lygių reikia paminėti, kad prašomi koregavimai atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, tačiau neįrodyta, kad nurodyti veiksnių skirtumai turėjo įtakos kainai ir kainų palyginamumui, nes Kinijos gamintojas nepateikė informacijos, kuria būtų galima pagrįsti tokį koregavimą.

(47)

Kinijos gamintojas nurodė, kad akseleratorius yra svarbi nagrinėjamojo produkto sudėtinė dalis ir turėjo būti nurodytas produkto kontrolės numerio struktūroje. Komisija akseleratoriaus neįtraukė į produkto kontrolės numerio struktūrą, nes nei viena iš susijusių šalių nepateikė jokių įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kad skirtingų rūšių produktą galima skirti atsižvelgiant į akseleratorių.

(48)

Kinijos gamintojas taip pat paprašė nurodyti ir kiekybiškai įvertinti normaliosios vertės koregavimus, kurie atlikti siekiant ją sutapatinti su kaina EXW sąlygomis. Normalioji vertė, nustatyta pagal vienintelio JAV panašaus produkto gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kainas, pakoreguota atsižvelgiant į garantijos ir kreditų sąnaudas. Normalioji vertė, nustatyta pagal Sąjungos pramonės pateiktus duomenis, pakoreguota atsižvelgiant į transporto, garantijos, mokymo, dokumentų tvarkymo ir atstovų sąnaudas. Dėl šių koregavimo dydžių, Komisija tokios informacijos negali atskleisti, nes ji laikoma konfidencialia. Reikia pažymėti, kad atitinkamai skaičiuojant eksporto kainą EXW sąlygomis atitinkami duomenys taip pat nebuvo atskleisti Sąjungos pramonei.

(49)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(50)

Kinijos gamintojas pareiškė pastabą dėl to, kad skaičiuojant dempingą pardavimas pagal tam tikrus sandorius nebuvo įskaičiuotas. Šiuo atžvilgiu pastebima, kad minėtų sandorių pardavimo vertes pradžioje ketinta taikyti nustatant eksporto kainas. Tačiau šių sandorių normaliosios vertės nebuvo galima nustatyti. Todėl normaliosios vertės ir eksporto kainos nebuvo galima palyginti.

(51)

Kinijos gamintojas taip pat teigė, kad 50 konstatuojamojoje dalyje minėto pardavimo CIF vertės turėjo būti įtrauktos į bendrą CIF vertę, kuri skaičiuojant dempingą taikyta kaip vardiklis. Šio tvirtinimo priimti negalima. Bendras dempingas apskaičiuojamas nustatytų skirtingų dempingo (tais atvejais, kai galima palyginti kainas) skirtumų sumą padalinus iš atitinkamų CIF verčių sumos. Jei skaičiuojant būtų įtraukiamos tokio pardavimo, kurio normaliosios vertės ir eksporto kainos nebuvo galima palyginti, nes nebuvo nustatytos normaliosios vertės, CIF vertės, tai būtų aritmetinė klaida, nes tokiu atveju skaitiklis ir vardiklis būtų susiję su skirtingais sandoriais.

(52)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 49 ir 50 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(53)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galutinis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas – 38,8 %.

(54)

Pastabas dėl išvadų, susijusių su žala, pateikė tik Kinijos gamintojas; kai kuriose iš jų tik pakartoti laikinajame reglamente nagrinėti teiginiai.

(55)

Šiame reglamente nenagrinėjami teiginiai, kurie jau išnagrinėti laikinajame reglamente.

(56)

Primenama, kad šiuo atveju pateikta informacija yra susijusi su dviem Sąjungos gamintojais ir vienu eksportuojančiu gamintoju, kurie iš esmės sudaro Sąjungos rinką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant apsaugoti verslo informaciją negalima pateikti tikslių skaičių. Todėl rodikliai pateikiami indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(57)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose Kinijos gamintojas prašė, kad tyrime dėl žalos duomenys būtų pateikiami pagal metus. Nors dėl to keičiasi tik duomenų pateikimo forma, o ne turinys, teiginys laikytas pagrįstu, todėl toliau pateikti duomenys yra perskaičiuoti pagal metus.

(58)

Kinijos gamintojas prieštaravo dėl duomenų, nurodytų konkrečiame bendrovės pirminio faktų atskleidimo dokumente, susijusių su jos pardavimo apimtimi nagrinėjamuoju laikotarpiu (nuo 2004 m. iki TL pabaigos). Pastebima, kad Komisija Kinijos gamintojui pateikė išsamią ir užbaigtą surinktų duomenų analizę. Pateikti Kinijos gamintojo atsakymai buvo sutikrinti su turima informacija, kurią pateikė valstybių narių institucijos (nagrinėjamojo produkto naudotojai ir gamintojai Sąjungoje). Todėl galutiniame tyrimo etape buvo žinomi duomenys, susiję su Kinijos pardavimu Sąjungai ir jo poveikiu.

(59)

Kinijos gamintojas teigė, kad tais atvejais, kai Sąjungos pramonė nepateikė pasiūlymo, toks pardavimas neturėtų būti įtrauktas į žalos ir priežastinio ryšio tyrimą. Tačiau reikia paminėti, kad institucijos negali teigti, jog tai, kad per TL Sąjungos pramonė nepateikė pasiūlymo konkrečiame konkurse, o Kinijos gamintojas jį pateikė, padarė tokią savaiminę žalą, kad dėl jos buvo nutrauktas priežastinis žalos ir dempingo ryšys. Be to, dalyvaujant konkurse taip pat patiriamos išlaidos (vertimai, atstovas, kartais taikomi dalyvavimo konkurse mokesčiai ir t. t.), todėl bendrovės neteikia siūlymo, jei jos nėra įsitikinusios galimybe laimėti.

(60)

Taip pat buvo teigiama, kad tais atvejais, kai skundo pateikėjas (Smiths Detection Group Limited) pateikė pasiūlymus, kurių kaina viršijo konkurse nurodytą kainą, jie neturėtų būti įtraukiami į žalos ir priežastinio ryšio tyrimą. Tačiau atlikus tyrimą negauta jokios informacijos, patvirtinančios, kad tokie pasiūlymai buvo pateikti.

(61)

Kinijos gamintojas teigė, kad su žala susiję duomenys yra asimetriški. Taip yra todėl, kad pardavimo apimtis, rinkos dalis ir pelnas yra susiję su pardavimu atsižvelgiant į sutarties datą, o kai kurie kiti žalos rodikliai buvo išvesti pagal skundo pateikėjo finansinius skaičiavimus, todėl laikotarpis gali neatitikti. Pradėdamos tyrimą Komisijos tarnybos turėjo pasirinkti aiškią pardavimo datą, kuri būtų taikoma visoms bendrovėms, bendradarbiaujančioms atliekant tyrimą. Nuspręsta, kad nurodyta sutarties data būtų tinkamiausia data, nes dažnai nuo konkurso inicijavimo datos iki sutarties datos (kaip ir nuo sutarties datos iki galutinės sąskaitos faktūros datos) susidaro ilgas laikotarpis. Be to, dažnai sutartis būna susijusi su keletu sąskaitų faktūrų ir gali apimti keletą metų.

(62)

Pasirinkus sutarties datą atskaitos data nebuvo prasminga prašyti Sąjungos gamintojų pateikti visus klausimyno atsakymus pagal sutarčių datas. Siekdami tai padaryti jie turėtų visiškai pertvarkyti savo apskaitą, pagal jiems neįprastą metodą ir kiltų daug neaiškumų, dėl kurių informacijos kokybė pablogėtų. Atsižvelgiant į tai, atskaitos data nebuvo prasminga pasirinkti sąskaitų faktūrų datas; šiuo atveju pateikti duomenys apie žalą geriausiai tiko šiam produktui.

(63)

Dešimtą tyrimo mėnesį, t. y. savo pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose Kinijos gamintojas taip pat prieštaravo tam, kad pasirinktas 18 mėn. trukmės TL, ir teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti tik kalendoriniai 2008 m. Šį teiginį taip pat reikėjo atmesti, nes 18 mėnesių laikotarpio pasirinkimo priežastys išdėstytos laikinajame reglamente ir 5–11 konstatuojamosiose dalyse. Be to, dėl tokio pokyčio nebūtų buvę galima laiku užbaigti tyrimo, nes būtų reikėję paprašyti visų bendradarbiaujančių bendrovių iš naujo pateikti klausimyno atsakymus pagal peržiūrėtą TL.

(64)

Kinijos gamintojas taip pat suabejojo, ar daug ES bendrovių, susijusių su skundo pateikėju, buvo tinkamai įtrauktos į Komisijos žalos tyrimą. Tačiau tikrinant skundo pateikėjo klausimyno atsakymus visiškai bendradarbiavo visa bendrovių grupė ir Komisija buvo užtikrinta, kad visos grupės žalos rodikliai ir skaičiavimai buvo tinkamai išnagrinėti. Kaip paaiškinta Kinijos gamintojui prieš priimant laikinąsias priemones, ES bendrovės, kurias ji minėjo, turi labai nedidelę įtaką (arba visai jokios) susijusio produkto gamybai ir prekybai. Iš tiesų, jos susijusios tik su tam tikromis tiriamojo produkto pardavimo funkcijomis (pvz., priežiūra) ir produktų, kuriems nėra taikomas šis reglamentas, pardavimu.

(65)

Galiausiai Kinijos gamintojas teigė, kad tam tikruose konkursuose, kurių techninių reikalavimų Sąjungos pramonė neatitiko, arba kuriuose ji išvis nedalyvavo, ES pramonei nebuvo daroma su dempingu susijusi žala. Šio teiginio nebuvo galima priimti.

(66)

Visų pirma pastebima, kad tai, jog kai kuriems eksporto sandoriams nebuvo galima nustatyti normaliosios vertės, nekeičia išvados dėl žalingo dempingo, jei laikoma, kad skaičiavimo pagrindas yra tipiškas. Šiuo atveju tai galioja (žr. 50 konstatuojamąją dalį). Dėl konkrečių sandorių reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes. Sandoris, susijęs su tam tikrais neatitikimais techniniams reikalavimams, yra susijęs su vienos rūšies produktu, parduotu viename konkurse. Šį konkursą Kinijos gamintojas ir du Sąjungos gamintojai interpretavo pakankamai skirtingai. Tyrimo pabaigoje Kinijos gamintojas teigė, kad minėtos rūšies produktas gerokai skiriasi nuo mobilaus skenerio, o Sąjungos pramonė buvo kitokios nuomonės. Todėl akivaizdu, kad Sąjungos pramonė dalyvaudama šiame konkurse laikėsi nuomonės, kad ji turėtų pasiūlyti konkrečios rūšies produktą. Dar svarbiau tai, kad dalyvaudama ji patyrė išlaidų (vertimai, atstovas, dalyvavimo konkurse mokestis ir t. t.). Todėl tai, jog konkurso išvadoje nurodyta, kad Sąjungos pramonė nepateikė pasiūlymo tokiomis pačiomis sąlygomis, nereiškia, kad dėl tokio importo automatiškai nebuvo daroma žala.

(67)

Dėl kitų sandorių, Kinijos gamintojas nurodė sandorį, kuris nepriskiriamas TL, ir kuriuo, kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, įgyvendinama anksčiau sudaryta sutartis. Jis taip pat nurodė sandorį, kurio konkurse Sąjungos pramonė nedalyvavo. Dėl pirmojo sandorio, išvada dėl žalos nepadaryta. Dėl antrojo, taikomos 59 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(68)

Vienuoliktą tyrimo mėnesį Rumunijos bendrovė pateikė pareiškimą, kad per TL ji ES gamino tam tikras krovinių skenavimo sistemas. Komisija surinko ir patikrino informaciją dėl šios bendrovės tikrojo statuso. Pagal pačios bendrovės ir kitų šios rinkos subjektų, įskaitant Kinijos gamintojo, pateiktą informaciją šios bendrovės veikla, susijusi su panašiu produktu, yra glaudžiai susijusi su gerai žinomo Sąjungos krovinių skenavimo sistemų gamintojo gamybos veikla. Todėl šiame tyrime vienkartinis Rumunijos bendrovės pardavimas per TL laikomas Sąjungos krovinių skenavimo sistemų gamintojo, su kuriuo ji bendradarbiavo, pardavimu.

(69)

Dėl makroekonominių rodiklių, kaip antai suvartojimo, gamybos, pajėgumų panaudojimo, atsargų, pardavimo apimties, rinkos dalies, užimtumo, našumo ir atlyginimų, reikia paminėti, kad jie buvo nagrinėjami atsižvelgiant į visus Sąjungos gamintojus.

(70)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 52–56 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(71)

Kinijos gamintojas teigė, kad laikinajame reglamente nurodytas Sąjungos suvartojimo lygis buvo netikslus. Į tai atsižvelgdama Komisija kreipėsi į suinteresuotąsias šalis, kaip antai naudotojus, siekdama gauti išsamesnės informacijos apie ES suvartojimą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Remiantis papildomais šalių pateiktais duomenimis, laikoma kad ES suvartojimo raida buvo tokia:

(72)

Nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas ES nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %.

(73)

Kinijos gaminojas teigė, kad vietoje indeksuotų duomenų turėtų būti pateikiami faktiniai duomenys apie suvartojimą. Šiuo atžvilgiu pastebima, kad kaip jau buvo aiškiai išdėstyta laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje, tam tikras krovinių skenavimo sistemas ES gamina labai nedaug bendrovių ir atskleidus faktinius duomenis apie suvartojimą būtų atskleidžiami faktiniai bendrovių pardavimo duomenys, o tokia informacija yra laikoma konfidencialia.

(74)

Tai pat buvo teigiama, kad vertinant suvartojimą reikėtų įtraukti visus ES rinkoje suvartotus nagrinėjamojo produkto vienetus. Šiuo atžvilgiu pastebima, kad Sąjungos suvartojimo duomenyse įvertintas visas visų šalių (kurios žinomos Komisijai) tiriamojo produkto pardavimas (konkurso būdu arba ne). Duomenys palyginti ir patikrinti pagal įvairius turimus šaltinius. Tačiau į duomenis apie suvartojimą įtrauktas tik faktinis pardavimas ir neatsižvelgta į keletą Komisijai nurodytų sandorių, susijusių su išperkamąja nuoma arba dovanojimu. Įtraukus šiuos sandorius Kinijos rinkos dalis būtų buvusi dar didesnė.

(75)

Negavus jokių kitų pastabų patvirtinamos laikinojo reglamento 57–58 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta 71–74 konstatuojamosiose dalyse.

(76)

Kaip paaiškinta 57 ir 58 konstatuojamosiose dalyse, buvo peržiūrėtos nagrinėjamojo produkto importo dempingo kainomis apimtys ir rinkos dalis. Perskaičiavus duomenis pagal metus ir atnaujinus duomenis apie apimtis patvirtintos laikinojo reglamento išvados, kad importas ir rinkos dalis nuo 2004 m. gerokai padidėjo. Kinijos gamintojas paprašė paaiškinti metodologiją, kuri taikyta indeksuojant šiuos duomenis. Svarbu pabrėžti, kad tikrieji naudoti duomenys, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie indeksuoti, tiek pradiniame, tiek ir galutiniame etape įrodo smarkų importo iš nagrinėjamosios šalies apimties ir rinkos dalies padidėjimą.

(77)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo apimtis padidėjo daugiau nei 150 %.

(78)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė eksporto kaina, vertinant pagal atskirų rūšių importuotus krovinių skenerius, labai skyrėsi, todėl pagal šiuos duomenis nebuvo galima daryti prasmingų išvadų.

(79)

Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau kaip du kartus.

(80)

Kinijos gamintojas teigė, kad taip pat reikėtų nagrinėti apimtis po TL (pagal TL laimėtus konkursus, kurių sutartys pasirašytos po TL). Pagal pagrindinio reglamento nuostatas į atsiradusius po TL faktus atsižvelgiama tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Kinijos gamintojas tokių išskirtinių aplinkybių nepateikė. Be to, dėl palyginamumo priežasčių reikėtų perskaičiuoti pardavimą prieš TL buvusiais laikotarpiais. Todėl šis argumentas nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į minėtą importo apimties ir rinkos dalies padidėjimą, šis sprendimas bet kuriuo atveju neturėjo jokio poveikio nagrinėtiems veiksniams.

(81)

Kinijos gamintojas teigė, kad pradiniame etape taikyta priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo metodologija buvo klaidinga. Jo nuomone, buvo neįmanoma palyginti faktinių jo pardavimo kainų su Sąjungos pramonėmis kainomis, siūlytomis konkurse. Šiuo atžvilgiu pastebima, kad ši metodologija laikyta tinkamiausia siekiant atlikti teisingą palyginimą, susijusį su sudėtingu produktu, kuris susijęs su viešaisiais pirkimais. Suinteresuotosios šalys kitų tinkamų metodų nepateikė.

(82)

Reikėtų paminėti, kad taikyta ta pati minėta metodologija, bet padaryti nedideli skaičiavimo koregavimai, dėl kurių sumažintos Sąjungos pramonės kainos; apie šiuos koregavimus pranešta suinteresuotosioms šalims.

(83)

Remiantis peržiūrėtu palyginimu importuotas nagrinėjamasis produktas per TL Sąjungoje parduotas tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 15–20 %. Reikia paminėti, kad Kinijos gamintojas pateiktose pastabose teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl su juo pasirašyta sutartis, buvo ta, kad jis pasiūlė geresnių specifikacijų produktą. Vertinant priverstinį kainų mažinimą (ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis) dėl šios priežasties reikėtų atlikti koregavimus ir apskaičiuoti didesnius žalos skirtumus. Tokių koregavimų neatlikta, nes teiginys nebuvo pagrįstas ir nebuvo informacijos, pagal kurią būtų galima tai išmatuoti.

(84)

Negavus jokių kitų pastabų patvirtinamos laikinojo reglamento 59–62 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta 76–83 konstatuojamosiose dalyse.

(85)

Reikėtų pastebėti, kad su žalos rodikliais susiję duomenys yra pateikiami skirtingai galutiniame reglamente, siekiant atsižvelgti į du aspektus, kaip nurodyta 57 ir 69 konstatuojamosiose dalyse, t. y. Kinijos gamintojo prašymą 18 mėn. trukmės TL duomenis pateikti pagal metus ir pagal antrojo Sąjungos gamintojo pateiktus duomenis apskaičiuotų makro rodiklių analizę.

(86)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 51 %. Gamybos apimtis iš esmės padidėjo dėl to, kad eksportui parduotas didelis panašaus produkto kiekis. Dėl tos pačios priežasties nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė savo gamybos pajėgumus padidino du kartus. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas sumažėjo 24 %.

(87)

Turint omenyje, kad pateikti duomenys yra susiję su gamyba, o didelė pagamintų produktų dalis paduodama ne ES rinkose, šiuo atveju nėra manoma, kad šie rodikliai yra reikšmingi.

(88)

Sąjungos pramonės atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu kito ir padidėjo. Tačiau tai nebuvo laikoma svarbiu rodikliu, nes pramonė veikia pagal gamybos užsakymus, todėl atsargų lygis visuomet yra labai mažas ir didelė dalis šių atsargų buvo skirtos eksporto rinkai.

(89)

Sąjungos pramonės parduotas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, o per TL parduota 25 % mažiau, palyginti su pradiniu parduotu kiekiu. Nuo 2004 m. iki TL pabaigos Sąjungos pramonė prarado apie 20 procentinių punktų rinkos dalies.

(90)

Tvirtinamos laikinojo reglamento 69 konstatuojamosios dalies išvados dėl pardavimo kainų.

(91)

Kinijos gamintojas pakartojo prašymą gauti informacijos apie viešųjų pirkimų konkursus, kuriuos laimėjo skundo pateikėjas, ir apie tai, kiek atliekant šį tyrimą buvo atsižvelgta į tam tikrus konkursus. Tačiau dėl konfidencialumo priežasčių manyta, kad tokia išsami informacija yra neteiktina. Jis taip pat prašė patvirtinimo, kad konkurso pardavimo sutarčių pasirašymo datos buvo taikomos kaip lemiamas veiksnys apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą. Šiuo atžvilgiu institucijos patvirtina, kad laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje pateikta metodologija taikyta visoms šalims. Ta pati bendrovė prašė paaiškinti, ar skundo pateikėjo pateikti duomenys buvo susiję su abejomis jo gamyklomis. Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 7 konstatuojamosios dalies a punkte, patvirtinama, kad skundo pateikėjo pateikti duomenys gauti iš abiejų jo gamyklų.

(92)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė pradėjo veikti nuostolingai. TL padėtis buvo ypatingai bloga.

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos išliko mažos. Didžioji investicijų dalis buvo skirta Sąjungos pramonės gamybos patalpų išlaikymui. 2007 m. pastebėtas didesnis investicijų lygis siejamas su nauju patentu, skirtu nagrinėjamojo produkto veikimui pagerinti. Primenama, kad šis verslas grindžiamas praktine patirtimi, o ne investicijomis.

(94)

Investicijų grąža, išreikšta Sąjungos pramonės grynuoju pelnu ir jos investicijų grynąja buhalterine verte, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, tačiau tai netinkamas žalos rodiklis, nes juo iš esmės parodomas turtas, kuris jau buvo nuvertėjęs.

(95)

Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo.

(96)

Turint omenyje, kad krovinių skenavimo sistemų gamyba sudarė nedidelę skundo pateikėjo veiklos dalį, gebėjimas padidinti kapitalą šiuo atveju nebuvo laikomas svarbiu rodikliu.

(97)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas, vidutinės darbuotojo darbo sąnaudos ir darbuotojo našumas padidėjo. Tačiau šie rodikliai šiuo atveju nelaikomi svarbiais rodikliais, nes didelė užimtumo dalis yra susijusi su tam tikrų krovinių skenavimo sistemų, parduodamų eksporto rinkoje, gamyba.

(98)

Tvirtinamos laikinojo reglamento 76 konstatuojamosios dalies išvados.

(99)

Negavus jokių kitų pastabų patvirtinamos laikinojo reglamento 64–76 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta 85–98 konstatuojamosiose dalyse.

(100)

Laikinajame reglamente pateiktos išvados, susijusios su skirtinga žalos rodiklių svarba šiame tyrime, tebegalioja. Svarbiausiais žalos rodikliais laikomi pelningumas, rinkos dalis ir priverstinis kainų mažinimas, nes jie tiesiogiai atspindi Sąjungos pramonės verslo sėkmę, susijusią su jos veikla Sąjungos rinkoje. Tai, kodėl kiti rodikliai nėra tokie svarbūs, išdėstyta pirmiau.

(101)

Dėl pelningumo, Sąjungos pramonės veikla nagrinėjamuoju laikotarpiu tapo nuostolinga, o Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 24 %. Be to, dėl Kinijos gamintojo veiklos skundo pateikėjo kainos buvo priverstinai sumažintos 15–20 %.

(102)

Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijai tenkanti nagrinėjamojo produkto rinkos dalis Sąjungoje padidėjo 140 %, o tuo pačiu laikotarpiu gerokai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (– 24 %) ir rinkos dalis (20 procentinių punktų).

(103)

Kaip paaiškinta prieš žalos analizę pateiktose bendrosiose pastabose, laikinajame reglamente duomenys pateikti kitokia forma. Akivaizdu, kad dėl to, jog tai, ar duomenis pateikiami pagal metus, ar ne, keičia tik duomenų formą, bet ne turinį. Tačiau į pirmiau pateiktus duomenis apie žalą, susijusius su makro rodikliais, taip pat įtraukti antro Sąjungos gamintojo duomenys. Todėl daroma išvada, kad pirmiau pateikti peržiūrėti duomenys patvirtina laikinąsias išvadas dėl žalos, t. y. kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padėtis buvo žalinga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(104)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad išvados dėl Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos, išdėstytos laikinajame reglamente, dėl kitokio duomenų pateikimo, nurodyto 85 konstatuojamojoje dalyje, nėra keičiamos. Negavus jokių kitų pastabų šiuo atžvilgiu patvirtinamos laikinojo reglamento 77–80 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta 100–103 konstatuojamosiose dalyse.

(105)

Pastabas apie išvadas dėl priežastinio ryšio pateikė tik Kinijos gamintojas.

(106)

Primenama, kad importo dempingo kainomis ir kitų veiksnių poveikis nagrinėtas pagal metus, kaip paaiškinta 85 konstatuojamojoje dalyje.

(107)

Importo dempingo kainomis rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 140 %, tuo tarpu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 32 %. Šie Sąjungos pramonei neigiami pokyčiai įvyko tada, kai ES suvartojimas nuo 2004 m. iki TL pabaigos padidėjo 11 % (perskaičiavus pagal metus).

(108)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės eksporto apimtis padidėjo. Eksportas sudarė pačią didžiausią visos Sąjungos gamybos TL dalį (85–95 %).

(109)

Kinijos gamintojas teigė, kad Komisija neišnagrinėjo importo iš JAV ir kad per TL JAV bendrovės ES pardavė daugiau krovinių skenerių nei KLR, tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas faktiniais duomenimis ir konkrečiais patikrinamais įrodymais.

(110)

Nustačius laikinąsias priemones Komisija aktyviai rinko informaciją apie importą iš JAV, bet galiausiai patvirtino importo iš JAV apimtis, nustatytas pradiniame etape.

(111)

Kinijos gamintojas pateikė pastabų dėl Sąjungos pramonės nedalyvavimo kai kuriuose konkursuose pasekmių. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad tyrime remtasi tuo faktu, jog ne visos šalys (Sąjungos pramonė, Kinijos gamintojas, kiti tam tikrų krovinių skenavimo sistemų gamintojai) pateikė pasiūlymus kiekviename konkurse. Nenustatyta jokio lemiamo rodiklio, pagal kurį būtų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu aiškiai matoma žala padaryta dėl to, kad Sąjungos pramonė nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, kurie, jos nuomone, nebuvo komerciškai naudingi. Tai, kad sprendimą pateikti pasiūlymą konkurse lemia pagrįsta komercinė nauda, patvirtina faktas, jog dalyvaujant konkurse patiriamos išlaidos (vertimai, atstovas, kartais taikomas dalyvavimo konkurse mokestis ir t. t.) ir bendrovės neteikia pasiūlymo, jei jos nėra įsitikinusios galimybe laimėti.

(112)

Kinijos gamintojas teigė, kad su kainomis nesusijusių veiksnių (kaip antai kitų techninių veiksnių) žalingas poveikis turėtų būti tiriamas nagrinėjant priežastinį ryšį.

(113)

Iš tiesų, Sąjungos pramonė techniškai galėjo atitikti Kinijos produkto specifikacijas. Tačiau tai būtų reiškę, kad Sąjungos pramonė būtų turėjusi pasiūlyti produktą didesne kaina. Iš tiesų, šis aspektas atskleidžia visą Kinijos gamintojo dempingo poveikį. Dempingas iš dalies vykdomas tokiu būdu, kad Kinijos gamintojas paprasčiausiai pasiūlo produktą, turintį daugiau savybių. Kadangi 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (6) leidžiama taikyti tik du kriterijus, pagal kuriuos pasirenkamas laimėtojas – mažiausia kaina ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, sutartis neva automatiškai turėjo būti pasirašoma su Kinijos gamintoju, vykdančiu dempingą. Kinijos gamintojo pateikti pasiūlymai nebūtų buvę ekonomiškai naudingiausi, jei jie nebūtų pateikti dempingo kainomis, t. y. jei kaina būtų buvusi bent tiek aukštesnė, kad būtų atspindėtos papildomos savybės.

(114)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog skundo pateikėjas atitiko visus techninius reikalavimus, nurodytus konkursuose, kuriuose skundo pateikėjas ir Kinijos gamintojas pateikė pasiūlymus vienodomis sąlygomis.

(115)

Kinijos gamintojas taip pat teigė, kad pasitaikė atvejų, kuomet konkursą laimėjo Kinijos gamintojas, nepaisant to, kad jos pasiūlyta kaina buvo aukštesnė už skundo pateikėjo. Todėl, reikėtų laikyti, kad dėl tokių sandorių žala nebuvo daroma.

(116)

Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad atlikus tyrimą nustatytas tik vienas konkurso atvejis, kai iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, jog Kinijos gamintojas laimėjo konkursą nepaisant to, kad jo pasiūlyta kaina buvo aukštesnė už skundo pateikėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tai nebuvo tiesa, nes Kinijos bendrovės pateiktame pasiūlyme už tą pačią kainą siūloma daug papildomų savybių. Pakoregavus pagal šias papildomas savybes eksporto kaina būtų mažesnė ir dėl to dempingo skirtumas būtų didesnis. Teiginys, kad buvo ir kitų konkursų, kuriuose Kinijos bendrovė pasiūlė didesnę kainą už skundo pateikėjo, nebuvo pagrįstas jokia patikrinama informacija.

(117)

Kinijos gamintojas teigė, kad kitas Sąjungos gamintojas vykdė agresyvią kainodarą ir todėl darė žalą Sąjungos pramonei ir kad šiai šaliai importas iš Kinijos nedarė žalos, nes ji nustojo aktyviai bendradarbiauti.

(118)

Visų pirma, primenama, kad kitas Sąjungos gamintojas pateikė informacijos, susijusios su šiuo tyrimu, ir žalos tyrimas atliekamas atsižvelgiant į visą Sąjungos pramonę. Be to, reikėtų paminėti, jog Kinijos gamintojo teiginiai apie agresyvią kainodarą nėra pagrįsti jokiais faktiniais įrodymais ir dėl jų negali būti keičiamos tyrimo išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje.

(119)

Negavus jokių kitų pastabų patvirtinamos laikinojo reglamento 81–95 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta 105–118 konstatuojamosiose dalyse.

(120)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminari išvada, kad dėl importo dempingo kainomis Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, patvirtinama.

(121)

Du naudotojai, pateikę pastabas pradiniame etape, dar kartą pakartojo išdėstytus teiginius. Jie pabrėžė susirūpinimą dėl konkurencijos ir technologijų plėtros nustačius priemones. Tačiau abu teiginiai išnagrinėti laikinajame reglamente ir nebuvo pateikta jokios naujos informacijos, kuri patvirtintų, jog nustačius galutinį muitą bent jau trumpu arba vidutiniu laikotarpiu kiltų pavojus konkurencijai arba technologijų plėtrai.

(122)

Dėl minėtų dviejų pastabų preliminarios išvados nekeičiamos. Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 96–113 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(123)

Kinijos gamintojas pateikė pastabas dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo. Pagrįstais atvejais koreguota galutiniame etape.

(124)

Kinijos gamintojas pateikė teiginį, susijusį su žalos skirtumu, kuris buvo panašus į pateiktą šio reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje. Šį teiginį reikėjo atmesti dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 51 konstatuojamoje dalyje.

(125)

Kinijos gamintojas taip pat prašė paaiškinti metodą, kuris taikytas skaičiuojant ikimokestinio pelno dydį, ypač tai, su kuriais metais susijęs šis pelno dydis. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ikimokestinis pelnas nustatytas išnagrinėjus 2006 ir 2007 finansinių metų duomenis.

(126)

Apskaičiavus galutinį dempingo skirtumą ir galutinį žalos pašalinimo lygį nustatyta, jog galutinis žalos pašalinimo lygis buvo mažesnis už galutinį dempingo skirtumą. Negavus jokių kitų pastabų patvirtinamos laikinojo reglamento 114–117 konstatuojamosios dalys, pakeistos taip, kaip nurodyta šio reglamento 123–126 konstatuojamosiose dalyse.

(127)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas mažiausias dempingo ir žalos skirtumas pagal mažesniojo muito taisyklę. Šiuo atveju, muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytą žalos lygį. Apskaičiuotas dydis – 34 %; jis gerokai sumažėjo, palyginti su pradiniu etapu, kuomet apskaičiuota muito norma atitiko nustatytą dempingo dydį.

(128)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinė antidempingo muito norma KLR yra 34 %.

(129)

Atsižvelgiant į laikinojo reglamento 120 konstatuojamąją dalį, dėl atidžios priemonių veiksmingumo stebėsenos priežasčių susijusių valstybių narių institucijų prašoma Komisijai konfidencialiai ir periodiškai pateikti informaciją, susijusią su ES viešaisiais pirkimais, kuriuos vykdant parduodamos krovinių skenavimo sistemos.

(130)

Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas neviršijant šiuo reglamentu galutinai nustatyto muito sumos. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, galutinę muito normą viršijančios sumos nerenkamos,

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/17

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1247/2009 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės molibdeno vielai.

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus Europos metalų pramonės asociacijos (EUROMETAUX) (toliau – skundo pateikėja) gamintojo, kuris pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos Sąjungoje pagaminamos molibdeno vielos, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2008 m. balandžio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. kovo mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau - pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas apie preliminarias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus preliminarios išvados atitinkamai pakeistos.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai KLR kilmės molibdeno vielai ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis atskleidimas). Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 14–17 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(7)

Kadangi jokių pastabų dėl su RER ir IR susijusių išvadų negauta, laikinojo reglamento 18–23 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(8)

Atskleidus preliminarias išvadas, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nesutiko su tuo, kad nustatant KLR normaliąją vertę remiamasi eksporto iš JAV į kitas šalis (įskaitant Sąjungą) kainomis. Vietoje to jis pasiūlė naudoti kainą, faktiškai sumokėtą ar mokėtiną už panašų produktą Sąjungoje, nes, jo manymu, tokiu būdu nustačius normaliąją vertę KLR, dempingo skirtumas būtų mažesnis.

(9)

Tas pats gamintojas tvirtino, kad normalioji vertė turėtų būti sumažinta, kad būtų atsižvelgta į jo, kaip vertikaliai integruoto gamintojo, produktyvumą, palyginti su skundo pateikėja ar panašios šalies gamintoju, kurie neturi pagrindinės žaliavos, t. y. molibdeno rūdos, kasybos įmonių.

(10)

Dėl pirmojo teiginio, pažymima, kad sumokėtų ar mokėtinų kainų Sąjungoje naudojimas yra galimybė, numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte ir taikytina tik tuo atveju, jei kitos tame pačiame straipsnyje numatytos galimybės negali būti taikomos. Kadangi atliekant tyrimą buvo bendradarbiaujama su trečiosios šalies gamintoju ir dėl to buvo galima naudoti trečiosios rinkos ekonomikos šalies kainą, taikomą eksportuojant į kitas šalis, nėra teisinio pagrindo taikyti kitą 2 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytą galimybę. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(11)

Dėl antrojo teiginio, pažymima, kad bendradarbiaujantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gamintojų integracijos lygis yra veiksnys, turintis poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(12)

Kai kurios šalys abejojo panašios šalies gamintojo pasirinkimu, atsižvelgdamos į tai, kad ši JAV bendrovė yra skundo pateikėjos patronuojamoji įmonė. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad tai, jog pasiūlytos panašios šalies bendrovė yra susijusi su skundo pateikėja, nereiškia, kad gauta informacija yra nepatikima ir nepatikrinama.

(13)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 24 ir 25 konstatuojamosios dalys.

(14)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 26 konstatuojamoji dalis.

(15)

Pažymima, kad laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje nurodytas koregavimas atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius yra 5 % ir juo išreiškiamas PVM, mokėtino už parduodamų produktų vidaus rinkoje ir eksportui sandorius, skirtumas, deramai atsižvelgiant į PVM grąžinamąsias išmokas už eksportui parduotus produktus. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nesutiko su šiuo koregavimo būdu ir teigė, kad tai turėtų būti nustatoma kaip veiksnys, mažinantis eksporto kainą.

(16)

Dėl šio teiginio, pažymima, kad koregavimas buvo grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto nuostatomis, pagal kurias numatyta, kad normalioji vertė koreguojama atsižvelgiant į importo mokesčius ir netiesioginius mokesčius, priklausančius kategorijai, į kurią įtrauktas PVM. Šiuo pagrindu teiginys buvo atmestas.

(17)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, laikinojo reglamento 27 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(18)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinamas laikinojo reglamento 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse nustatytas 68,4 % dempingo skirtumas visos šalies mastu.

(19)

Primenama, kad siekiant apsaugoti su šiuo vieninteliu visapusiškai bendradarbiavusiu Sąjungos gamintoju susijusią konfidencialią verslo informaciją, visi toliau pateikti su slapta informacija susiję duomenys buvo indeksuoti arba pateikti nurodant ribinius dydžius.

(20)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 30 ir 31 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(21)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 32 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(22)

Dėl laikinojo reglamento 33 konstatuojamosios dalies, pažymima, kad remiantis vienos suinteresuotosios šalies pateiktomis pastabomis, aptikta korektūros klaida. Sąjungos gamintojo mokestiniai metai apima ne laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2005 m. vasario 28 d., kaip nurodyta toje konstatuojamojoje dalyje, bet laikotarpį nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. Todėl žala vertinta nuo 2005 m. kovo mėn.

(23)

Primenama, kad Sąjungos suvartojimas nustatytas prie žinomų Sąjungos gamintojų pardavimo apimties pridėjus pagal Eurostato duomenis nustatytą visą iš trečiųjų šalių importuotą kiekį. Taip pat primenama, kad kadangi KN kodas, pagal kurį deklaruojamas nagrinėjamasis produktas, taip pat apima ir kitus produktus, nepriklausančius tyrimo sričiai, ir atsižvelgiant į tai, kad nėra konkrečių tik šio nagrinėjamojo produkto importo statistinių duomenų, Eurostato duomenys buvo pakoreguoti pagal skunde pasiūlytą metodą. Ši metodika pagrįsta importo iš KLR verčių ir Sąjungos gamintojo pardavimo verčių palyginimu.

(24)

Tačiau pradiniame etape naudoti importo duomenys atitiko kalendorinius metus, o žinomų gamintojų pardavimo apimtis buvo pagrįsta mokestiniais metais. Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su šiuo laikotarpių, naudotų suvartojimui nustatyti, neatitikimu ir tvirtino, kad importas taip pat turėtų būti pagrįstas mokestiniais metais.

(25)

Šis teiginys laikomas pagrįstu, todėl Eurostato duomenys buvo pakoreguoti taip, kad atitiktų tuos pačius laikotarpius, t. y. mokestinius metus. Todėl Sąjungos suvartojamas kiekis, nurodytas laikinojo reglamento 1 lentelėje, buvo pakoreguotas; 1 lentelėje pateikiami šie nauji duomenys:

1   lentelė

(26)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį molibdeno vielos suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 11 %. 2006 m. paklausa šiek tiek sumažėjo – 2 %, o 2007 m. padidėjo 9 %, vėliau 2008 m. ir per TL smuktelėjo dėl neigiamo ekonominės krizės poveikio.

(27)

Pritarus 25 konstatuojamojoje dalyje nurodytam argumentui, toliau pateikiamoje lentelėje nurodomos patikslintos bendros importo apimtys, rinkos dalys ir Kinijos molibdeno vielos, parduotos Sąjungos rinkai per nagrinėjamąjį laikotarpį, kainos. Pažymima, kad šis patikslinimas neturėjo poveikio importo iš nagrinėjamosios šalies apimčiai per TL.

2   lentelė

(28)

Patikslinti 2 lentelės duomenys rodo, kad bendros tendencijos, susijusios su importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimis ir rinkos dalimis, pateiktos laikinojo reglamento 36 konstatuojamosios dalies lentelėje, liko nepakitusios. Importuojamas dempingo kainomis iš KLR kiekis itin padidėjo – nuo 42 tonų 2005 m. iki 100 tonų 2008 m., t. y. daugiau nei du kartus. Po 2008 m. pasiekto didžiausio kiekio, šis importuojamas kiekis, kaip ir Sąjungoje suvartojamas kiekis, per TL sumažėjo. Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kainomis rinkos dalis padidėjo daugiau nei du kartus.

(29)

Tačiau patikslinti vidutinių importo kainų duomenys rodo mažėjančią tendenciją nuo 2005 m. iki TL pabaigos. Nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo iš KLR kainos sumažėjo 4 %.

(30)

Kadangi jokių pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo negauta, laikinojo reglamento 39 ir 40 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(31)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei ir vertinant Sąjungos pramonės būklę nuo 2005 m. kovo mėn. iki TL pabaigos, analizuoti visi ekonominiai rodikliai.

(32)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 41–43 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos laikinosios išvados patvirtinamos.

(33)

Priėmus laikinąjį reglamentą ir šiek tiek patikslinus Sąjungos suvartojimą 1 lentelėje, atitinkamai patikslinta Sąjungos pramonės rinkos dalis, o pardavimo apimtis ir vidutinės pardavimo kainos liko nepakeistos.

3   lentelė

(34)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis gerokai sumažėjo – 32 %. Ši apimtis sumažėjo gerokai daugiau nei suvartojimas, kuris, kaip nurodyta 2 lentelėje, per tą patį laikotarpį sumažėjo 11 %. Dėl šios priežasties per tą patį laikotarpį smarkiai sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis – 23 %.

(35)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės pardavimo kainų, atsargų, užimtumo ir finansinės padėties pokyčių negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 46–57 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos laikinosios išvados.

(36)

Taip pat patvirtinama išvada, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 58–61 konstatuojamosiose dalyse.

(37)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pradiniame etape nagrinėta, ar dėl dempingo kainomis importuojamo KLR kilmės nagrinėjamojo produkto padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine.

(38)

Primenama, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo tuo pačiu metu, kai padidėjo importo dempingo kainomis iš KLR apimtis. Nustačius laikinąsias priemones ir patikslinus importo iš KLR duomenis, kaip nustatyta 25 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuotojų importo apimtis ir rinkos dalis padidėjo daugiau nei du kartus nuo 2005 m. iki TL pabaigos.

(39)

Po patikslinimo dempingo kainomis importuojamo produkto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 4 % ir buvo visą laiką mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, dėl ko pastarosios per TL buvo priverstinai sumažintos 30–35 %. Todėl Sąjungos pramonė, tam, kad išliktų konkurencinga Sąjungos rinkoje, vis turėjo mažinti kainas dėl Kinijos eksportuotojų daromo spaudimo kainoms.

(40)

Viena suinteresuotoji šalis nesutiko, kad esama priežastinio ryšio tarp importo dempingo kainomis iš KLR ir materialinės žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė. Ji tvirtino, kad nėra sąsajos tarp Sąjungos pramonės finansinės padėties ir padidėjusio importo dempingo kainomis. Ji pabrėžė, kad nors 2007 m. importas iš KLR gerokai padidėjo, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, Sąjungos pramonės veikla, buvusi nuostolinga, tais metais davė pelno.

(41)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia pažymima, kad nuo 2005 m. iki TL pabaigos, nors importas padidėjo daugiau nei du kartus, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis labai sumažėjo – 32 %, dėl to tuo pačiu laikotarpiu 33 % sumažėjo rinkos dalis. Be to, visi kiti žalos rodikliai, pvz., gamyba, pajėgumų naudojimas, investicijos, pelningumas ir grynųjų pinigų srautas rodo didelę mažėjimo tendenciją tuo laikotarpiu. Antra, atlikus tyrimą nustatyta, kad blogesni Sąjungos pramonės veiklos rezultatai susiję su jos kainų mažinimu, siekiant atgauti svarbius pirkėjus, kuriuos pramonė prarado dėl Kinijos eksportuotojų. 2007 m. Sąjungos pramonė ir toliau stengėsi atgauti savo pirkėjus racionalizuodama pastangas, kad išlaikytų mažas kainas ir būtų konkurencinga mažomis dempingo kainomis importuojamų produktų atžvilgiu. Todėl laikomasi nuomonės, kad laikinojo reglamento 63–66 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados yra pagrįstos, taigi šis teiginys turėjo būti atmestas.

(42)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima patvirtinti, kad importo mažomis dempingo kainomis iš KLR augimas per TL darė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(43)

Primenama, kad atliekant priežastinio ryšio analizę nagrinėti ir kiti veiksniai, t. y. paklausos raida, Sąjungos pramonės sąnaudų raida, jos eksporto veiklos rezultatai ir, galiausiai, galimas importo iš kitų šalių poveikis.

(44)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad materialinę žalą, kurią patyrė Sąjungos pramonė, sukėlė ne importas dempingo kainomis, o kiti veiksniai, t. y.: i) paklausos sumažėjimas dėl ekonominės krizės ir technologijos pasikeitimų ir ii) Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai.

(45)

Kalbant apie suvartojimo sumažėjimą pabrėžiama, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo gerokai daugiau (–32 %) nei Sąjungos suvartojimas (–11 %), dėl to rinkos dalis sumažėjo 33 %. Tuo pačiu metu Kinijos eksportuotojų rinkos dalis labai padidėjo – daugiau nei du kartus. Todėl laikomasi nuomonės, kad laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą galima patvirtinti, taigi šis teiginys turėjo būti atmestas.

(46)

Dėl eksporto veiklos rezultatų pasakytina, kad iš tikrųjų Sąjungos pramonės pardavimas eksportui mažėjo dėl laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių (t. y. dėl nuo 2008 m. neigiamos automobilių sektoriaus padėties visame pasaulyje). Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad pardavimas eksportui nebuvo pagrindinis Sąjungos pramonės verslas, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį jis niekada neviršijo 17 % Sąjungos pardavimo. Be to, be laikinojo reglamento 71 ir 72 konstatuojamųjų dalių, pažymima, kad jos pardavimo kainos eksporto rinkoje buvo didesnės nei pardavimo Sąjungoje kainos. Taigi bet koks neigiamas poveikis, kurį sukėlė pardavimo eksportui apimties sumažėjimas, laikomas labai nedideliu. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(47)

Atsižvelgiant į šias minėtas aplinkybes ir tai, kad jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 67–80 konstatuojamosios dalys.

(48)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 83–86 konstatuojamųjų dalių laikinosios išvados patvirtinamos.

(49)

Primenama, kad nepaisant to, jog buvo susisiekta su daugeliu šalių, importuotojai, prekiautojai ir naudotojai pradiniame tyrimo etape labai mažai bendradarbiavo. Primenama, kad pradiniame etape visapusiškai bendradarbiavo tik vienas Vokietijoje įsisteigęs prekiautojas ir vienas Italijoje įsisteigęs naudotojas.

(50)

Bendradarbiaujantis naudotojas tvirtino, kad pradiniame etape parengtoje Sąjungos interesų analizėje neigiamas antidempingo priemonių poveikis jo verslui buvo nepakankamai įvertintas ir teigė, kad iš tikrųjų jam būtų sudėtinga padidėjusias sąnaudas perkelti pirkėjams.

(51)

Primenama, kad šio naudotojo verslo dalis, susijusi su nagrinėjamu produktu, sudaro 15–25 % viso jo verslo veiklos. Po laikinųjų priemonių nustatymo atlikus tolesnę analizę buvo patvirtinta, kad poveikis visam bendrovės pelnui būtų nedidelis. Šis naudotojas užima stiprias pozicijas su nagrinėjamuoju produktu susijusio verslo srityje, ypač kiek tai susiję su patikimumu ir tiekimo užtikrinimu pirkėjams. Remiantis šia informacija galima manyti, kad minėtas naudotojas galėtų perkelti pirkėjams bent dalį padidėjusių sąnaudų. Tuo remiantis, šis teiginys turėjo būti atmestas.

(52)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, kreipėsi du naudotojai ir vienas importuotojas, teigdami, kad antidempingo muito nustatymas turės neigiamo poveikio jų veiklai.

(53)

Remiantis vieno iš šių dviejų naudotojų pateiktais duomenimis, verslo sritis, susijusi su molibdeno viela, sudaro 10–20 % jo visos veiklos. Remiantis pateikta informacija, esama požymių, kad nors antidempingo muito nustatymas galėtų turėti neigiamo poveikio veiklos, susijusios su molibdeno viela, sričiai, šis naudotojas vis tiek gautų pelną. Dėl kito naudotojo, nebuvo pateikta duomenų jo teiginiui pagrįsti.

(54)

Dėl importuotojo, pažymima, kad jis pateikė tik bendrus pagrindinius duomenis, kuriais remiantis paaiškėjo, kad molibdeno vielos importas iš KLR sudarė 10–20 % viso importo iš KLR per TL. Kalbant apie tai, kokią visos bendrovės veiklos dalį sudaro su molibdeno viela susijęs verslas, tai sudarytų mažiau nei 7 %. Todėl remiantis turima informacija būtų galima daryti išvadą, kad nors antidempingo priemonės galėtų turėti neigiamo poveikio verslo sričiai, susijusiai su molibdeno viela, bendras poveikis visai bendrovės veiklai būtų nedidelis.

(55)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir į tai, kad jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 93–96 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(56)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, kreipėsi kai kurios šalys, tvirtindamos, kad antidempingo priemonės sumažins konkurenciją Sąjungos rinkoje.

(57)

Dėl šio teiginio, reikėtų pakartoti, kad antidempingo muitais būtų atstatytos vienodos sąlygos, todėl tikėtina, jog iš Kinijos importuojami produktai ir toliau pateks į Sąjungos rinką, nors ir nežalingomis kainomis. Be to, primenama, kad yra keletas alternatyvių tiekimo šaltinių. Jokių pagrįstų įrodymų, kuriais būtų galima paneigti šią išvadą, nepateikta, todėl laikinojo reglamento 97–99 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

(58)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti antidempingo muitų importuojamai KLR kilmės molibdeno vielai.

(59)

Kadangi jokių kitų pagrįstų pastabų, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadą dėl žalos pašalinimo lygio, negauta, laikinojo reglamento 101–104 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(60)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas tokio dydžio galutinis antidempingo muitas, kad būtų pašalinta importu dempingo kainomis daroma žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Šiuo atveju muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytą žalos skirtumą, t. y. 64,3 %.

(61)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos tinkamai apsvarstytos ir prireikus išvados atitinkamai pataisytos.

(62)

Bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas išreiškė pageidavimą pateikti įsipareigojimą dėl kainos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje.

(63)

Tačiau šiai bendrovei nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, be to, Komisija paprastai nepriima įsipareigojimų tokiais atvejais, nes nebuvo galima dempingo skirtumo nustatyti individualiai. Tuo remiantis, įsipareigojimai dėl kainos negalėjo būti toliau svarstomi.

(64)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas,

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/24

(1)

2001 m. sausio 22 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 (3) importuojamam Ukrainos, inter alia, kilmės amonio nitratui (toliau – AN), kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90, nustatė galutinį 33,25 EUR už toną antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos šios priemonės, toliau vadinamas pirminiu tyrimu.

(2)

2004 m. gegužės 17 d. po dalinės tarpinės peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 993/2004 (4) atleido nuo antidempingo muitų, nustatytų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 132/2001, į Sąjungą importuojamą AN, pagamintą bendrovių, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1001/2004 (5) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1996/2004 (6), įsipareigojimai priimti laikotarpiui iki 2005 m. gegužės 20 d. Šiais įsipareigojimais siekta atsižvelgti į tam tikras Europos Sąjungos plėtros iki 25 valstybių narių pasekmes.

(3)

Po tarpinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėta tik nagrinėjamojo produkto apibrėžtis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 945/2005 (7) nusprendė, kad reikėtų patikslinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir kad galiojančios priemonės turėtų būti taikomos nagrinėjamajam produktui, kai jis naudojamas kitų trąšų sudėtyje, proporcingai jose esančiam amonio nitrato kiekiui, kartu su kitomis marginaliosiomis ir maistinėmis medžiagomis.

(4)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 442/2007 (8) nusprendė pratęsti galiojančias priemones, kaip patikslinta Reglamentu (EB) Nr. 945/2005, dvejiems metams.

(5)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 661/2008 (9) nustatė galutines antidempingo priemones importuojamam Rusijos kilmės AN.

(6)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 662/2008 (10) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 442/2007, priimdama vieno eksportuojančio gamintojo pasiūlytą įsipareigojimą dėl kainos.

(7)

2008 m. spalio 17 d. paskelbus pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą (11), 2009 m. sausio 22 d. pateiktas prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Šį prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso AN Sąjungoje, vardu pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (ETGA) (toliau – pareiškėjas).

(8)

Pareiškėjas teigė, kad importuojant Ukrainos kilmės (toliau – nagrinėjamoji šalis) AN gali pasikartoti dempingas bei žala Sąjungos pramonei, ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų.

(9)

2009 m. balandžio 23 d. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (12) informavo apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2008 m. balandžio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Komisija oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms, eksportuojančios šalies atstovams, pareiškėjui ir Sąjungos gamintojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų ir Sąjungos importuotojų skaičių, laikyta tikslinga, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, išnagrinėti, ar nereikėtų atlikti atrankos. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(14)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į tai, kad dvylika Sąjungos gamintojų nurodė pageidaujantys bendradarbiauti, nuspręsta, kad būtina atlikti Sąjungos gamintojų atranką. Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

(15)

Dvylika Sąjungos gamintojų, per PTL pagaminusių maždaug 80 % visos Sąjungos produkcijos, per nustatytą laikotarpį tinkamai užpildė atrankos formą ir oficialiai sutiko toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Dėl šios priežasties Komisija pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinko bendroves, remdamasi didžiausiu tipiniu AN gamybos ir pardavimo Sąjungoje kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Buvo atrinkti penki Sąjungos gamintojai, kurie per PTL pagamino 57 % visos Sąjungos pramonės produkcijos.

(16)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, su susijusiomis šalimis konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių, ir jos atrankos rezultatams neprieštaravo.

(17)

Penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams nagrinėjamoje šalyje nusiųsti klausimynai.

(18)

Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų ir trijų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(20)

Nagrinėjamasis produktas yra Ukrainos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91. AN yra kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje. Jos gaminamos iš amoniako ir azoto rūgšties, o jų sudėtyje esančio priliuoto arba granuliuoto azoto kiekis sudaro daugiau kaip 28 % masės.

(21)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis buvo patikslinta Reglamente (EB) Nr. 945/2005.

(22)

Kaip nustatyta pirminiame tyrime, šiuo peržiūros tyrimu patvirtinta, kad AN yra plataus vartojimo produktas, o jo kokybė ir pagrindinės fizinės savybės yra identiškos nepriklausomai nuo kilmės šalies. Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir produktai, kuriuos gamina ir parduoda eksportuojantys gamintojai savo vidaus rinkoje ir trečiosioms šalims, taip pat produktai, kuriuos gamina ir parduoda Sąjungos gamintojai Sąjungos rinkoje, turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Trys Ukrainos eksportuojantys gamintojai sutiko bendradarbiauti. Ketvirtas žinomas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(24)

Palyginus trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto apimtį su viso Ukrainos eksporto į Sąjungą apimtimi paaiškėjo, kad šie trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL pagamino daugiau nei 90 % visų iš Ukrainos į Sąjungą importuojamų produktų. Todėl manoma, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas.

(25)

Bendra nagrinėjamojo produkto importo iš Ukrainos apimtis buvo nedidelė, per PTL sudaranti 1,1 % visos Sąjungos rinkos dalies.

(26)

Primenama, kad per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą Ukraina dar nebuvo laikoma rinkos ekonomikos šalimi, todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis iš bendradarbiaujančio JAV (panašios šalies) gamintojo gautais duomenimis.

(27)

Atliekant šią peržiūrą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis iš trijų bendradarbiaujančių Ukrainos eksportuojančių gamintojų gautais ir jų patalpose patikrintais duomenimis. Komisija patikrino, ar jų pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Šiuo tikslu išnagrinėtos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto gamybos sąnaudos.

(28)

Nagrinėjant dujų sąnaudas nustatyta, kad Ukraina didžiąją dalį dujų, naudojamų AN gaminti, importavo iš Rusijos. Visi tyrimo metu turimi ir patikrinti duomenys rodė, kad per PTL Ukraina importavo gamtines dujas iš Rusijos už maždaug 40 % žemesnę kainą nei tuo metu iš Rusijos į Sąjungą eksportuojamų gamtinių dujų kaina. Vis dėlto, nustatyta, kad paskutinį PTL ketvirtį kainos buvo panašios.

(29)

Nustatyta, kad, išskyrus vieno gamintojo eksportuojamą vienos rūšies produktą, pardavimas vidaus rinkoje per PTL vyko įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta arba pagal kainą, kurią Ukrainos vidaus rinkoje moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, arba pagal įprastomis prekybos sąlygomis neparduoto vienos rūšies produkto apskaičiuotąją normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė apskaičiuota prie eksportuojamos rūšies produkto gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) sumą bei pagrįstą pelno dydį. Šios PBA išlaidų ir pelno sumos apskaičiuotos remiantis faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(30)

Reikėtų pažymėti, kad normalioji vertė nustatyta jos nekoreguojant dėl Ukrainos eksportuojančių gamintojų patiriamų dujų sąnaudų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Taip buvo daroma, nes, kaip nurodyta 32–34 konstatuojamose dalyse, nekoreguotų Ukrainos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos sąnaudų ir kainų naudojimas, nepaisant akivaizdžiai iškraipytų dujų kainų, jau aiškiai rodo, kad per PTL buvo vykdomas dempingas. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas – nustatyti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos, ir siekiant nustatyti, ar šiuo metu galiojančios priemonės turėtų būti toliau taikomos ar panaikintos, buvo nuspręsta, kad nebūtina nagrinėti, ar šiuo atveju koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį yra pagrįstas.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuri buvo faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Bendriją parduodamą nagrinėjamąjį produktą. Visas trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(32)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama atsižvelgiant į transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų skirtumus, draudimą, komisinius mokesčius ir pakavimą.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(34)

Trims susijusiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 6–7 % vidutinis svertinis dempingo skirtumas visos šalies mastu.

(35)

Per PTL trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje sudarė vidutiniškai 46 % jų gamybos pajėgumų.

(36)

Nors trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai didelę savo produkcijos dalį pardavė vidaus rinkoje, jie taip pat buvo priklausomi nuo eksporto į trečiąsias šalis. Per PTL jų nepanaudoti pajėgumai sudarė maždaug 6 % Sąjungos suvartojimo.

(37)

Remiantis su peržiūros prašymu gauta informacija, susijusia su ketvirtuoju žinomu Ukrainos gamintoju, kuris nebendradarbiavo atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad visi nepanaudoti pajėgumai Ukrainoje per PTL sudarė maždaug 9 % Sąjungos suvartojimo.

(38)

Tam tikri bendradarbiaujantys eksportuojantys Ukrainos gamintojai tvirtino, kad jų rinkos dalis vidaus rinkoje vis labiau mažėjo Rusijos gamintojų, kurie dėl daug mažesnių dujų kainų Rusijoje gali pasiūlyti labai žemas kainas, naudai. Taigi atrodo mažai tikėtina, kad Ukrainos vidaus rinka galėtų absorbuoti šiuos nepanaudotus gamybos pajėgumus, todėl padidėjusi produkcija greičiausiai būtų eksportuota.

(39)

Trys bendradarbiaujančios bendrovės per PTL eksportavo AN į daugelį kitų trečiųjų šalių keliuose žemynuose. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad kai kurios tradicinės trečiųjų šalių rinkos nėra atviros Ukrainos eksportui dėl taikomų antidempingo priemonių (pvz., JAV taikomos antidempingo priemonės viršija 100 %) ir (arba) dėl saugos apribojimų (pvz., Kinijos Liaudies Respublikoje, Australijoje). Bet kuriuo atveju, Sąjungos rinka yra didžiausia, patraukliausia ir geografiškai artimiausia eksporto rinka. Jos patrauklumą dar labiau didina palanki logistinė padėtis, susidariusi dėl žemų geležinkelio tarifų Ukrainoje.

(40)

Atsižvelgiant į šią informaciją, negalima paneigti, kad, jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės, didelė nepanaudotų Ukrainos pajėgumų dalis galėtų būti panaudota eksportui į Sąjungą didinti.

(41)

Trijų Ukrainos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainų analizė parodė, kad per PTL eksporto į minėtas šalis kainos, nustatytos CIF lygiu naudojant peržiūros prašyme pateiktus tarptautinio krovinių vežimo tarifus, buvo iki 25 % mažesnės nei dominuojanti rinkos kaina Sąjungoje.

(42)

Tuo remiantis galima manyti, kad priemonių panaikinimas paskatintų Ukrainos eksportą į trečiąsias šalis nukreipti į Sąjungą. Aukštesnės kainos Sąjungos rinkoje padidintų Ukrainos eksportuotojų pelną.

(43)

Remiantis Ukrainos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta statistika taip pat galima nustatyti, kad per PTL eksportas iš Ukrainos (visos šalies mastu) į kitas trečiąsias šalis vyko dempingo kainomis.

(44)

Atsižvelgiant į aprašytus faktus galima daryti išvadą, kad eksportas iš Ukrainos vis dar vykdomas dempingo kainomis ir kad, jei galiojančios antidempingo priemonės būtų panaikintos, yra tikimybė, kad dempingas Sąjungos rinkoje tęsis. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Ukrainos nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, atrodo, kad Ukrainos eksportuojantys gamintojai turi paskatų i) padidinti eksportą į Sąjungos rinką ir ii) AN eksportą dempingo kainomis iš kitų trečiųjų šalių rinkų nukreipti į Sąjungos rinką (to galima tikėtis bent iš dviejų eksportuojančių gamintojų).

(45)

Be to, nustatyta, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos taip pat yra daug mažesnės, palyginti su Sąjungoje dominuojančia kaina. Tai sustiprina padidėjusio eksporto iš Ukrainos į Sąjungą dempingo kainomis tikimybę, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių.

(46)

Sąjungoje panašų produktą gamina šešiolika bendrovių ar bendrovių grupių, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro visą Sąjungos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(47)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo dvylika Sąjungos gamintojų:

(48)

Kadangi per PTL šių 12 Sąjungos gamintojų produkcija sudarė maždaug 80 % visos Sąjungos produkcijos, laikoma, kad jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Šie gamintojai toliau vadinami „Sąjungos pramone“.

(49)

Kaip nurodyta 14 ir 15 konstatuojamose dalyse, iš šių 12 Sąjungos gamintojų buvo atrinkti penki gamintojai. Visi atrinkti gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą laikotarpį atsiuntė klausimyno atsakymus. Be to, likę septyni bendradarbiaujantys gamintojai tinkamai pateikė tam tikrus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(50)

Tikrasis suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, Eurostato duomenimis apie visą Sąjungos importą ir iš bendradarbiaujančių bendrovių klausimyno atsakymų gauta informacija apie nagrinėjamo produkto iš Ukrainos importą. Atsižvelgiant į 2007 m. Sąjungos plėtrą iki 27 valstybių narių ir siekiant analizės aiškumo bei nuoseklumo, visi nagrinėjamojo laikotarpio žalos rodikliai nustatyti pagal ES-27 rinką.

(51)

2005 m.–PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 10 %.

(52)

Importo iš Ukrainos apimtis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Šios apimties ir kainų tendencijos pagrįstos iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymų gauta informacija, importo statistiniais duomenimis (Eurostatas) ir Ukrainos eksporto statistiniais duomenimis.

(53)

Iki 2007 m. importo iš Ukrainos apimtis nuolat mažėjo, bet per PTL pasiekė beveik 2005 m. lygį. Ukrainos rinkos dalis šiek tiek padidėjo – nuo 1 % 2005 m. iki 1,1 % per PTL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto kaina padidėjo nuo 123 iki 230 EUR už toną. Šį padidėjimą per PTL reikia vertinti atsižvelgiant į pasaulinę kainų raidą ir pagrindinės žaliavos kainą.

(54)

Siekiant apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo lygį per PTL, Sąjungos pramonės nesusijusiems pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo palygintos su nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų CIF importo kainomis Sąjungos pasienyje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į iškrauto produkto kainą. Tokiu būdu palyginus nustatyta, kad dėl importo iš Ukrainos per PTL kainos Sąjungoje priverstinai sumažėjo vidutiniškai 22,5 %. 11 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo nustatytas Ukrainos eksportuotojams ir tuomet, kai prie jų kainų Sąjungai buvo pridėtas antidempingo muitas.

(55)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šios apimties ir kainų tendencijos grindžiamos Eurostato duomenimis.

(56)

Nustatyta, kad importo iš visų trečiųjų šalių kainos Sąjungos rinkoje labai padidėjo 2008 m. ir per PTL. Matyti, kad visos lentelėje paminėtos šalys, išskyrus Rusiją, padidino savo eksporto į Sąjungą apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Rusijos importuojamiems produktams, kurie, kaip ir Ukrainos produktai, buvo importuojami mažiausia kaina (palyginti su visų kitų eksportuojančių šalių kaina), taikomas pastovus 47,07 EUR už toną antidempingo muitas.

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(58)

Kai žalos tyrime taikoma atranka, tam tikri žalos rodikliai (gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, rinkos dalies, našumo ir užimtumo) analizuojami visos Sąjungos pramonės (toliau lentelėse – Sąjunga) mastu. Kiti žalos rodikliai, susiję su atskirų bendrovių veiklos rezultatais (kainos, atsargos, gamybos sąnaudos, pelningumas, darbo užmokestis, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautai ir pajėgumas didinti kapitalą), yra nagrinėjami remiantis iš atrinktų Sąjungos gamintojų (toliau lentelėse – AG) gauta informacija.

(59)

2005 m.–PTL Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 18 %, t. y. nuo maždaug 7 mln. tonų 2005 m. iki maždaug 5,8 mln. tonų per PTL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarajam naudojimui skirtos produkcijos apimtis išliko nedidelė ir, ypač per PTL, neturėjo poveikio Sąjungos pramonei.

(60)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nekito. Sumažėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 55 % 2005 m. iki 45 % per PTL. Kaip minėta pirminiame tyrime, AN gamybos pajėgumų naudojimui įtakos gali turėti kitų produktų, kuriuos galima gaminti su ta pačia gamybos įranga, gamyba. Todėl pajėgumų naudojimo tendencija yra ne tokia svarbi vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(61)

2005 m.–PTL Sąjungos pramonės parduotas kiekis Sąjungos rinkoje sumažėjo 14 %. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į tuo laikotarpiu sumažėjusį Sąjungos suvartojimą.

(62)

2005–2008 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis nekito, bet 2008 m.–PTL ji sumažėjo trimis procentiniais punktais.

(63)

2005 m.–PTL užimtumo lygis Sąjungos pramonėje sumažėjo 8 %.

(64)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno Sąjungos pramonės darbuotojo vidutinis našumas sumažėjo 11 %. Taip įvyko, nes santykinis gamybos apimties sumažėjimas buvo didesnis nei santykinis užimtumo sumažėjimas.

(65)

Atsižvelgiant į šiuo metu nedidelę importo iš Ukrainos apimtį, manoma, kad faktinio dempingo skirtumo dydis neturi didelio poveikio, o jo rodiklis yra nereikšmingas žalos analizei.

(66)

2008 m. ir per PTL vidutinės atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų grynojo pardavimo kainos labai padidėjo: tai rodo, kad tuo laikotarpiu tarptautinėje AN rinkoje vyravo palankios sąlygos.

(67)

2005 m.–PTL Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 26 %. 2006 m. užregistruotą staigų atsargų padidėjimą lėmė didelis parduoto kiekio sumažėjimas 2005–2006 m.

(68)

2005 m.–PTL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 6 %, kaip nurodyta lentelėje. Atsižvelgiant į infliacijos lygį ir bendrai sumažėjusį darbuotojų skaičių, laikoma, kad šis atlyginimų didėjimas yra nedidelis.

(69)

Penkių atrinktų gamintojų metinės investicijos į panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 70 %. Šios investicijos daugiausia buvo susijusios su tam tikrų įrenginių modernizavimu. Tai rodo Sąjungos pramonės pastangas nuolat didinti konkurencingumą.

(70)

Atrinktų gamintojų pelningumas pastebimai padidėjo nuo 2006 m., o per PTL sudarė 28,1 % apyvartos. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo maždaug taip pat kaip ir pelningumas.

(71)

Grynųjų pinigų srautai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo ir atitiko bendrą pelningumo augimą tuo laikotarpiu.

(72)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų didindami kapitalą. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad kai kurios iš šių bendrovių yra didelių grupių narės, jų veiklą finansuoja grupė, kuriai priklauso, per bendrą grynųjų pinigų fondą arba pagrindinės bendrovės teikiamas grupės vidaus paskolas.

(73)

2005 m.–PTL daugumos žalos rodiklių raida buvo teigiama: vieneto pardavimo kaina ir pelningumas labai išaugo, o pastarasis per PTL pasiekė 28,1 %. Teigiamai kito ir investicijos, investicijų grąža bei grynųjų pinigų srautai.

(74)

Nors gamybos apimtis ir parduotas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, tai reikia vertinti atsižvelgiant į apie 10 % sumažėjusią Sąjungos rinką.

(75)

Apskritai Sąjungos pramonės padėtis žymiai pagerėjo, palyginti su padėtimi, buvusia prieš antidempingo priemonių iš nagrinėjamosios šalies importuojamam AN nustatymą 2001 m.

(76)

Vertinant žalos pasikartojimo tikimybę analizuoti du pagrindiniai kriterijai: i) tikėtinas eksporto iš nagrinėjamosios šalies kiekis ir kainos toje šalyje; ii) tikėtinas prognozuojamo kiekio iš nagrinėjamosios šalies ir kainų poveikis Sąjungos pramonei.

(77)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantys Ukrainos gamintojai turi apie 650 tūkst. tonų nepanaudotų pajėgumų, o tai sudaro 9 % Sąjungos rinkos, kaip paminėta 37 konstatuojamoje dalyje. Šie pertekliniai pajėgumai rodo, kad Ukrainos gamintojai gali greitai padidinti dabartinę gamybą ir atitinkamai – AN eksportą.

(78)

Be to, dėl sąlyginai mažos vidaus rinkos Ukrainos gamintojai labai priklauso nuo eksporto į trečiąsias šalis. Kaip paaiškinta 41 konstatuojamoje dalyje, toks eksportas buvo vykdomas taikant gerokai mažesnes kainas, palyginti su dominuojančia rinkos kaina Sąjungoje.

(79)

Remiantis šiais faktais ir aplinkybėmis, Sąjungos rinka, palyginti su visomis kitomis eksporto rinkomis, Ukrainos eksportuojantiems gamintojams galėtų atrodyti patraukli dėl kainų. Galima pagrįstai manyti, kad, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių, didelė eksporto į trečiąsias šalis dalis butų nukreipta į Sąjungos rinką. Be to, Sąjungos rinka, palyginti su kitomis eksporto rinkomis, būtų patrauklesnė dėl sąlyginio jos artumo, todėl padidėtų tikimybė, kad į ją būtų nukreiptas dabartinis Ukrainos gamintojų eksportas į trečiąsias šalis.

(80)

Atsižvelgiant į šiuo metu silpną Ukrainos produktų padėtį Sąjungos rinkoje, Ukrainos eksportuotojai turėtų susigrąžinti rinkos dalį arba išplėsti pirkėjų ratą ir greičiausiai tai darytų siūlydami AN dempingo kainomis, kaip nustatyta per PTL.

(81)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tikėtina, kad, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių, reikšmingas Ukrainoje pagaminto AN kiekis būtų nukreiptas į Sąjungos rinką dempingo kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė būtų priversta mažinti savo kainas.

(82)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad AN yra vartojimo produktas, kurio kainoms didelį poveikį gali daryti importas žema kaina, dėl kurio Sąjungos pramonė priversta mažinti savo kainas. Kitaip tariant, Sąjungos AN rinka yra palyginti nepastovi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dominuojančios palankios pasaulinės rinkos sąlygos amonio nitratui atliko svarbų vaidmenį palaikant aukštą kainų lygį, o taikomos antidempingo priemonės sumažino kainų iškraipymo Sąjungos rinkoje galimybę. Šiuo laikotarpiu pasiūlos ir paklausos pusiausvyra lėmė didesnes visų azoto trąšų, laikomų vartojimo produktais, kainas. AN taip pat yra vartojimo produktas, kurio kainai įtaką daro įvairūs veiksniai (dujų kaina, turinti didelį poveikį pasiūlai, nes dujos sudaro didžiausią sąnaudų dalį, oro sąlygos, pasėlių dydis ir grūdų atsargos), nulemiantys trąšų paklausos didėjimą arba mažėjimą.

(83)

Manoma, kad ypač Sąjungos rinkoje AN paklausa šiek tiek padidės, palyginti su per PTL nustatytu lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Ukrainos eksportuotjančių gamintojų nustatytų kainų Sąjungos pramonė buvo priversta smarkiai sumažinti savo kainas, dėl galimo importo iš Ukrainos padidėjimo Sąjungos pramonė būtų priversta arba labai sumažinti savo kainas (atitinkamai dėl to sumažės jos pelnas), arba prarasti didelę rinkos dalį (atitinkamai dėl to sumažės jos pajamos), arba ir sumažinti kainas, ir prarasti rinkos dalį. Sėkmingas Sąjungos pramonės restruktūrizavimas galbūt galėtų atsverti tik dalį tokio galimo kainų smukdymo, o visam atsigavimo procesui kiltų pavojus. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones pablogėtų Sąjungos pramonės bendra ekonominė padėtis.

(84)

Išdėstyti faktai ir aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti galiojančių priemonių, tikėtina, kad labai padidėtų nagrinėjamosios šalies eksportas dempingo kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė būtų priversta sumažinti savo kainas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendenciją rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Tai visų pirma trukdytų finansiniam atsigavimui, kuris buvo pasiektas nagrinėjamuoju laikotarpiu, o žala vėl pasikartotų.

(85)

Buvo nagrinėjama, ar yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad galiojančių antidempingo priemonių atnaujinimas Sąjungai nebūtų naudingas. Tuo tikslu pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo svarstoma dėl priemonių atnaujinimo poveikio visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims ir pasekmių, jei priemonės nustotų galioti.

(86)

Siekiant įvertinti galimo priemonių tolesnio taikymo poveikį, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę.

(87)

Reikėtų priminti, kad pirminiame tyrime laikytasi nuomonės, kad priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, ir suteikiama galimybė įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(88)

Sąjungos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiama jos ekonominės padėties raida nustačius antidempingo priemones 2001 m. Ypač 2005 m.–PTL Sąjungos pramonė labai padidino savo pelną ir sėkmingai restruktūrizavosi.

(89)

Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad Sąjungos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu taikomos priemonės, o jos atsigavimas tęsis išlaikant ir stabilizuojant pelningumą. Jeigu priemonės nebebus taikomos, tikėtina, kad padidės nagrinėjamosios šalies importas dempingo kainomis, kuris darys žalą Sąjungos pramonei versdamas mažinti pardavimo kainas, o tai darys neigiamą poveikį jos šiuo metu teigiamai finansinei padėčiai.

(90)

Kaip minėta 14 konstatuojamoje dalyje nė vienas importuotojas nepareiškė pageidavimo būti įtrauktas į atranką ir pateikti pagrindinę informaciją, nurodytą atrankos formoje. Primenama, kad ankstesniais tyrimais nustatyta, jog priemonių taikymas neturėtų didelio poveikio, nes paprastai importuotojai prekiauja ne tik AN, bet ir dideliu mastu kitomis trąšomis. Antidempingo priemonių kitoms trąšoms panaikinimas tik patvirtina šį teiginį. Tokiomis aplinkybėmis importuojamam Rusijos ir Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos kilmės karbamidui taikomos antidempingo priemonės panaikintos atitinkamai 2007 m. rugpjūtį ir 2008 m. kovą (13). Tačiau, kadangi importuotojai nebendradarbiavo ir todėl nebuvo įtikinamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kokias nors reikšmingas neigiamas pasekmes, buvo padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(91)

Nėra patikimos informacijos, rodančios, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams arba prekybininkams.

(92)

AN naudotojai yra Sąjungos ūkininkai. Atliekant pirminį tyrimą padaryta išvada, kad, dėl nedidelio AN poveikio ūkininkų veiklai, mažai tikėtina, jog šių sąnaudų padidėjimas turėtų jiems reikšmingos neigiamos įtakos.

(93)

Atliekant šį tyrimą dvi ūkininkų asociacijos pateikė pastabas, kuriose rekomenduojama nutraukti priemonių taikymą. Pagrindinis jų teiginys rėmėsi 2003 m. bendros žemės ūkio politikos reforma, kuri apribojo rinkos intervencinių priemonių naudojimą ir nutraukė ryšį tarp Sąjungos paramos ir gamybos apimties. Šis liberalizavimo procesas privertė Sąjungos ūkininkus veikti pasaulinės rinkos sąlygomis. Tik galimybė laisvai rinktis AN tiekėjus neleistų smarkiai padidėti žemės ūkio produktų kainoms.

(94)

Vis dėlto, galimas galiojančių antidempingo priemonių tolesnis taikymas nesukliudys laisvai rinktis AN tiekėjus, bet užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje ir taip sustiprins veiksmingą konkurenciją. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių Ukrainai taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(96)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktas pagrįstas pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų toliau taikyti importuojamam Ukrainos kilmės AN nustatytas antidempingo priemones, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje. Primenama, kad šios priemonės yra specifiniai muitai.

(98)

Kaip nurodyta 28 konstatuojamoje dalyje, paskutinį PTL ketvirtį Ukrainos importuojamų gamtinių dujų kainos supanašėjo su Sąjungos rinkoje dominuojančiomis dujų kainomis. Todėl galimam žalingam dempingo poveikiui įtakos gali turėti gamybos sąnaudų padidėjimo, kilusio dėl išaugusių dujų kainų vidaus rinkoje (jei pasitvirtintų, kad jos ilgalaikės), poveikis eksporto kainoms. Taigi manoma, kad būtų protinga tolesnį priemonių taikymą apriboti dvejais metais.

(99)

Įsipareigojimai, priimti Komisijos sprendimu 2008/577/EB (14), lieka galioti,

—

juos pagamino, gabeno ir sąskaitą pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje tiesiogiai išrašė eksportuojantis gamintojas, ir

—

kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti duomenys ir pateiktas pareiškimas, ir

—

deklaruoti ir muitinės įstaigoms nurodyti produktai tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

—

nustačius, kad dėl 2 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

—

tada, kada pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį Komisija atsisako priimto įsipareigojimo reglamentu ar sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai ir atitinkamos įsipareigojimo sąskaitos faktūros paskelbiamos negaliojančiomis.

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/40

(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priede nustatytos cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos valstybių ir regionų kvotos. Tos kvotos, taikomos 2010–2011 prekybos metais, turi būti patikslintos, atsižvelgiant į Prancūzijos institucijų sprendimą taikyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 60 straipsnį.

(2)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/42

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mitybai naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti šio reglamento priede nurodytą preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo Pediococcus pentosaceus (DSM 16244) naudoti kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą, priskirtiną priedų kategorijai „technologiniai priedai“.

(4)

2010 m. vasario 3 d. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomonėje (2) nurodyta, kad Pediococcus pentosaceus (DSM 16244) nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad šis preparatas gali pagerinti siloso gamybą. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patikrino pašarų priedo kiekio pašaruose analizės metodo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta Bendrijos etaloninė laboratorija.

(5)

Atlikus Pediococcus pentosaceus (DSM 16244) vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje išdėstytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį priedą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/44

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta galimybė leidimo turėtojui pateikus prašymą ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikus nuomonę keisti leidimą naudoti pašarų priedą.

(3)

2007 m. spalio 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1137/2007 dėl leidimo naudoti Bacillus subtilis (O35) kaip pašarų priedą (2) dešimčiai metų suteiktas leidimas naudoti iš Bacillus subtilis DSM 17299 gautą mikroorganizmo preparatą mėsiniams viščiukams.

(4)

Leidimo turėtojas pateikė prašymą pakeisti šio priedo leidimą, kad jį būtų galima naudoti mėsinių viščiukų pašaruose, kuriuose yra kokcidiostatų natrio lazalocido, maduramicino amonio, natrio monensino, narazino, natrio salinomicino ir natrio semduramicino. Prašymui pagrįsti leidimo turėtojas pateikė atitinkamus duomenis.

(5)

Tarnyba 2010 m. kovo 10 d. dieną pateiktoje nuomonėje padarė išvadą, kad priedą Bacillus subtilis DSM 17299 galima naudoti kartu su natrio lazalocidu, maduramicino amoniu, natrio monensinu, narazinu, natrio salinomicinu ir natrio semduramicinu (3).

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos.

(7)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1137/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/46

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 25 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos prašymams išduoti leidimą naudoti pašarų priedus, pateiktiems pagal Direktyvos 70/524/EEB nuostatas iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos.

(3)

Prašymas išduoti leidimą naudoti šio reglamento priede nurodytus pašarų priedus pateiktas iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos.

(4)

Pirminės pastabos dėl šio prašymo, kaip nurodyta Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnio 4 dalyje, perduotos Komisijai iki Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 taikymo dienos. Todėl šis prašymas ir toliau turi būti nagrinėjamas pagal Direktyvos 70/524/EEB 4 straipsnį.

(5)

Fermentinį endo-1,3(4)-beta-gliukanazės, gautos iš Aspergillus aculeatus (CBS 589.94), endo-1,4-beta-gliukanazės, gautos iš Trichoderma longibrachiatum (CBS 592.94), alfa-amilazės, gautos iš Bacillus amyloliquefaciens (DSM 9553) ir endo-1,4-beta-ksilanazės, gautos iš Trichoderma viride (NIBH FERM BP 4842), preparatą buvo leista laikinai naudoti vištoms dedeklėms Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1458/2005 (3). Šį preparatą neribotą laiką leista naudoti mėsiniams viščiukams Komisijos reglamentu (EB) Nr. 358/2005 (4), o mėsiniams kalakutams – Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1284/2006 (5).

(6)

Buvo pateikta naujų duomenų, kuriais pagrindžiamas prašymas išduoti leidimą šį fermentinį preparatą naudoti neribotą laiką vištoms dedeklėms.

(7)

Iš vertinimo matyti, kad Direktyvos 70/524/EEB 3a straipsnyje nustatytos tokio leidimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl šį fermentinį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti leista naudoti neribotą laiką.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/48

16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/50

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2010 m. birželio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,