1.

1994 m. ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) priėmė Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. 2001 m. Institucija priėmė naujas gaires (OL L 21, 2002 1 24, p. 32, EEE priedas Nr. 6), kurios iš pradžių turėjo būti taikomos iki 2007 m. pabaigos, tačiau jų galiojimo laikas buvo pratęstas, iki buvo priimtos naujos gairės.

2.

Į aplinkos politikos tikslus turėtų būti atsižvelgiama vertinant valstybės pagalbos suderinamumą aplinkos sektoriuje, visų pirma siekiant skatinti tvarią plėtrą (žr. EEE susitarimo 73–75 straipsnius ir preambulės devintąją konstatuojamąją dalį). Taigi konkurencijos ir aplinkos politika viena kitai neprieštarauja, tačiau siekiant tvarios plėtros aplinkos apsaugos reikalavimai turi būti įtraukti į konkurencijos politikos ir jos įgyvendinimo priemones.

3.

Europos Komisija priėmė naujas Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Europos Bendrijos gaires. Bendrijos gairės – tai priemonės, kuriomis įgyvendinama: i) 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados, kuriose raginama imtis tolesnių veiksmų tvariai integruotai Europos klimato ir energetikos politikai plėtoti, ir ii) Energetikos veiksmų planas, esantis Europos energetikos politikos sudėtinė dalis.

Taryba, be kita ko, nurodė: „Kadangi energijos gamyba ir naudojimas yra pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniai, šiam tikslui pasiekti reikia integruoto požiūrio į klimato ir energetikos politiką. Integracija turėtų būti užtikrinama viena kitą papildančiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, Europos energetikos politika (EEP), kurioje visokeriopai atsižvelgiama į valstybių narių pasirinktą energetikos struktūrą ir suverenias teises į pirminius energijos išteklius ir kuri grindžiama valstybių narių solidarumu, bus siekiama šių trijų tikslų:

Europos Vadovų Taryba taip pat pritarė išsamiam 2007–2009 m. energetikos veiksmų planui ir paragino Komisiją, be kita ko, pateikti pasiūlymą peržiūrėti Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires.

4.

ELPA valstybės ėmėsi įvairių aplinkos apsaugos gerinimo priemonių. Jos jungiasi prie Bendrijos sukurtos Europos prekybos taršos leidimais sistemos ir, be kita ko, tvirtai bei nepriklausomai įsipareigojo iki 2012 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki Kioto protokole nustatyto lygio. Be to, remiantis Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, vyksta derybos siekiant nustatyti tolesnius Kioto protokolu numatytus tikslus.

5.

Kartais valstybės pagalbos priemonės gali būti veiksmingos siekiant bendros svarbos tikslų, kartu spręndžiant rinkos nepakankamumo problemas ir taip didinant rinkos veiksmingumą ir konkurencingumą. Dokumente „Valstybės pagalbos veiksmų planas – mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa“ (2) nurodoma, kad valstybės pagalba gali padėti siekti aplinkos apsaugos tikslo, suteikdama galimybes inovacijoms diegti, naujoms rinkoms atverti ir konkurencingumui didinti veiksmingai naudojant išteklius ir užtikrinant naujas investicijas. Pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairės grindžiamos „Valstybės pagalbos veiksmų planu“, todėl į šiuos aspektus bus atsižvelgta Institucijai vertinant valstybės pagalbos suderinamumą su EEE susitarimo veikimu.

Dabartinių gairių politinį pagrindą taip pat sudaro 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (3) (toliau – Šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa), į EEE susitarimą įtrauktas 31-ojo protokolo 3 straipsnio 7 dalies d punktu; jame nustatytos prioritetinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų aplinkos apsaugai užtikrinti (4).

6.

Pagrindinis valstybės pagalbos kontrolės aplinkos apsaugos srityje tikslas – taikant valstybės pagalbos priemones užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, negu ji būtų be pagalbos, ir užtikrinti, kad teigiamas pagalbos poveikis atsvertų jos neigiamą poveikį (pavyzdžiui, konkurencijos iškraipymą), vadovaujantis EEE susitarimo 73 straipsnyje nustatytu principu „teršėjas moka“ (toliau – PTM).

7.

Ekonominė veikla gali pakenkti aplinkai ypač dėl taršos. Tam tikrais atvejais be valstybės įsikišimo įmonės gali vengti padengti visą dėl jų veiksmų atsiradusią žalą aplinkai. Todėl rinka nėra pajėgi veiksmingai paskirstyti išteklių, nes gamintojas į (neigiamus) išorinius gamybos padarinius neatsižvelgia, o juos patiria visa visuomenė.

8.

Pagal PTM šiuos neigiamus išorinius padarinius galima įveikti, užtikrinant, kad teršėjas mokėtų už savo sukeltą taršą, t. y. jeigu jis įtraukia visas aplinkos apsaugos išlaidas į savo sąnaudas. Taip siekiama, kad (įmonės patiriamomis) privačiomis išlaidomis būtų išreikštos ekonominės veiklos realios socialinės išlaidos. Taigi visiškai įgyvendinus PTM, būtų išspręsta rinkos nepakankamumo problema. PTM galima įgyvendinti nustatant privalomus aplinkos apsaugos standartus arba rinkos priemonėmis (5). Pagal kai kurias iš rinkos priemonių valstybės pagalbą galima teikti visoms arba keletui įmonių, kurioms taikomos šios priemonės.

9.

Nors šiuo metu PTM taikomas ribotai, šis reguliavimo trūkumas neturėtų kliudyti ELPA valstybėms nustatyti griežtesnius aplinkos apsaugos reikalavimus nei Bendrijos nustatytieji (6) ir kuo labiau mažinti neigiamus išorinius padarinius.

10.

Siekdamos gerinti aplinkos apsaugą ELPA valstybės gali norėti pasinaudoti valstybės pagalba individualiai (įmonių lygiu) skatindamos aplinkos apsaugą gerinti labiau, nei reikalaujama pagal Bendrijos standartus, arba gerinti aplinkos apsaugą, kai Bendrijos standartų nėra. Be to, valstybės gali nustatyti griežtesnius nacionalinius standartus arba didesnius aplinkos mokesčius, nei reikalaujama Bendrijos teisės aktuose, arba jos gali taikyti aplinkos mokesčius PTM įgyvendinti vienašališkai, kai Bendrijos teisės aktų nėra.

Remiantis Pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėmis, pagalba įmonėms, kuri viršija Bendrijos standartus, tam tikromis aplinkybėmis gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka. Pagalba, teikiama suderintų Bendrijos mokesčių mažinimo arba lengvatų forma, tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka. Kai kurie tokius standartus nustatantys teisės aktai gali būti neįtraukti į EEE susitarimą. Be to, Bendrijos mokesčių vienodinimo teisės aktai nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį. Nepaisant to, siekdama užtikrinti, kad visoje Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijoje valstybės pagalbos nuostatos būtų taikomos vienodai ir būtų sudaromos vienodos konkurencijos sąlygos, Institucija, vertindama pagalbos aplinkai suderinamumą su EEE susitarimu, vadovausis tais pačiais kaip ir Bendrijos gairių kriterijais ir atsižvelgs į konkrečius ELPA valstybių teisės aktus. Tai reiškia, kad dabartinėse gairėse remiamasi galiojančiais Bendrijos standartais ir Bendrijos mokesčių vienodinimo priemonėmis (jei tokių esama). Institucija pabrėžia, jog rėmimasis Bendrijos teisės aktais nereiškia, kad ELPA valstybės privalo atitikti Bendrijos teisės aktų reikalavimus, jei tie teisės aktai dar nebuvo įtraukti į EEE susitarimą (7). Jie tėra pagrindas pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį vertinant pagalbos priemonių suderinamumą su EEE susitarimu.

11.

Institucijos nuomone, norint pasiekti panašius kaip Valstybės pagalbos veiksmų plane nustatytus tikslus, pirmiausia – užtikrinti, kad pagalba būtų tikslingesnė, labiau pagrįsta ekonomiškai ir kad būtų taikomos veiksmingesnės procedūros, būtina pataisyti Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. Be to, Institucija mano, kad būtina atsižvelgti į aplinkos politikos pokyčius ir aplinkos apsaugos technologijų pažangą bei remiantis patirtimi pakeisti taisykles.

12.

Vertindama pagalbą aplinkos apsaugai, Institucija taikys šias gaires, kartu didindama savo sprendimų priėmimo proceso teisinį tikrumą bei skaidrumą. Pagalbos aplinkos apsaugai pagrįstumas pirmiausia bus vertinamas pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Šios gairės pakeičia 2001 m. įsigaliojusias Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires (8).

13.

Gairės nustatomos dvejopo vertinimui: standartiniam priemonių vertinimui, kai pagalba neviršija tam tikro dydžio arba kai pagalba teikiama įrenginiams, kurių pajėgumai neviršija tam tikro dydžio, (3 skyrius) ir išsamiam priemonių vertinimui, kai pagalba viršija tą dydį arba kai pagalba teikiama įrenginiams, kurių pajėgumai viršija tą dydį, taip pat, kai pagalba teikiama naujoms atsinaujinančią energiją gaminančioms jėgainėms, jeigu pagalbos dydis paremtas nepatirtų išorinių išlaidų apskaičiavimu (5 skyrius).

14.

Šios gairės bus taikomos visoms priemonėms, apie kurias pranešta Institucijai (nesvarbu, ar dėl to, kad tokiai priemonei netaikomas Bendrosios išimties reglamentas (toliau – BIR), ar dėl BIR nustatytos pareigos pranešti apie pagalbą atskirai, ar dėl to, kad susijusi ELPA valstybė nusprendžia pranešti apie priemonę, kuriai iš principo pagal BIR galėtų būti taikoma išimtis), taip pat vertinant kiekvieną pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta, atvejį po šių gairių paskelbimo.

15.

Pirmiau nurodytame Valstybės pagalbos veiksmų plane Komisija pareiškė, kad „prireikus stiprins valstybės pagalbos įvertinimo ekonominį metodą“.

16.

Vertindama, ar valstybės pagalbos priemonė gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu, Institucija lygina teigiamą valstybės pagalbos priemonės poveikį siekiant bendros svarbos tikslo ir galimą neigiamą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, prekybos ir konkurencijos iškraipymą. Remiantis dabartine praktika parengtame Valstybės pagalbos veiksmų plane tokiam palyginimui atlikti buvo pasiūlytas formalus metodas, vadinamasis „pusiausvyros tyrimas“ (9). Pusiausvyros tyrimas taikomas trimis etapais: pirmuosiuose dviejuose etapuose siekiama įvertinti teigiamą valstybės pagalbos poveikį, o trečiajame etape vertinamas neigiamas poveikis ir teigiamo bei neigiamo poveikių pusiausvyra. Pusiausvyros tyrimas išdėstomas taip:

17.

Šis pusiausvyros tyrimas taikomas rengiant valstybės pagalbos taisykles ir vertinant valstybės pagalbos teikimo atvejus.

18.

EEE susitarimo prembulės devintojoje konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad ELPA valstybės pasiryžusios išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę, ir nurodyta, kad tvari plėtra yra vienas iš jų tikslų. Taigi skatinti aplinkos apsaugą yra reikšmingas bendros svarbos tikslas. Be to, EEE susitarimo 73 straipsnio 2 dalyje numatyta būtinybė aplinkos apsaugos reikalavimus įtraukti į kitas ELPA valstybių politikos kryptis ir teigiama, kad aplinkos politika turi būti grindžiama prevencijos, žalos aplinkai (10) atitaisymo ten, kur yra jos šaltinis, ir „teršėjas moka“ principais.

19.

Šiomis gairėmis nustatomos leidimo teikti valstybės pagalbą, skirtą rinkos nepakankamumo, dėl kurio mažėja aplinkos apsaugos lygis, problemai spręsti, sąlygos.

20.

Dažniausiai rinkos nepakankamumo problema aplinkos apsaugos srityje yra susijusi su neigiamais išoriniais padariniais. Sau naudos siekiančios įmonės, nei priimdamos sprendimą dėl konkrečios gamybos technologijos, nei dėl gamybos lygio, neturi paskatos atsižvelgti į dėl gamybos atsiradusius neigiamus išorinius padarinius. Kitaip tariant, įmonės gamybos sąnaudos yra mažesnės nei visuomenės patiriamos išlaidos. Todėl įmonės neturi paskatos mažinti savo sukeliamą taršą arba taikyti individualias aplinkos apsaugos priemones.

21.

Šiuos rinkos nepakankamumo sunkumus patiriančios Vyriausybės, siekdamos užtikrinti, kad būtų paisoma dėl gamybos atsiradusių neigiamų išorinių padarinių, dažniausiai tam taiko įvairias reguliavimo priemones. Taikant standartus, mokesčius, ekonomines ir kitas reguliavimo priemones, teršiančios įmonės pagal PTM turi padengti visuomenės dėl taršos patiriamus nuostolius. Įtraukus šiuos neigiamus išorinius padarinius į savo sąnaudas atitinkamai padidės įmonės privačios išlaidos, taigi sumažės jos pajamos. Be to, kadangi įvairiose pramonės šakose ir įmonėse tarša yra nevienoda, aplinkai palankių reguliavimo priemonių sąnaudos yra diferencijuojamos, ir tai taikoma ne tik įmonėms, bet ir EEE valstybėms. EEE valstybės taip pat gali skirtingai suvokti aukštų aplinkos apsaugos tikslų nustatymo poreikį.

22.

Nenustačius Bendrijos standartų ir rinkos priemonių, visiškai atitinkančių PTM lygmenį (reguliavimo nepakankamumas), ELPA valstybės gali vienašališkai nuspręsti siekti geresnės aplinkos apsaugos. Tačiau dėl to jų teritorijoje veikiančios įmonės gali patirti papildomų išlaidų. Dėl šios priežasties, be reguliavimo priemonių, kaip paskatą siekti geresnės aplinkos apsaugos ELPA valstybės gali teikti valstybės pagalbą. Jos gali tai daryti dviem būdais:

23.

Kad būtų užtikrinta geresnė aplinkos apsauga, tam tikrą vaidmenį turėtų atlikti Vyriausybė. Siekiant aplinkos apsaugos tikslų svarbiausia yra reguliavimas ir rinkos priemonės. Svarbus vaidmuo gali tekti ir neprivalomoms priemonėms, pavyzdžiui, savanoriškiems ekologiniams ženklams arba aplinkai palankių technologijų sklaidai. Nustatyti tinkamiausią politikos priemonių rinkinį gali būti sudėtinga, tačiau rinkos nepakankamumo problemos arba politiniai tikslai savaime nepateisina valstybės pagalbos naudojimo.

24.

Remiantis PTM teršėjas turėtų padengti visą savo sukelta tarša padarytą žalą, įskaitant netiesiogines visuomenės patiriamas išlaidas. Šiuo tikslu aplinkos apsaugos reguliavimas gali būti naudinga teršėjui tenkančios atsakomybės griežtinimo priemonė. PTM paisymas teoriškai užtikrina, kad su neigiamais išoriniais padariniais susijusi rinkos nepakankamumo problema bus išspręsta. Todėl, visiškai įgyvendinus PTM, tolesnio Vyriausybės kišimosi užtikrinant rinkos veiksmingumą nebereikėtų. PTM lieka pagrindine taisykle, o valstybės pagalba – antrąja geriausia išeitimi. Valstybės pagalbos naudojimas, atsižvelgiant į PTM principą, atleistų teršėją nuo pareigos padengti savo sukelta tarša padarytą žalą. Todėl tokiais atvejais valstybės pagalba negali būti tinkama priemonė.

25.

Tačiau, visų pirma dėl nepakankamo PTM įgyvendinimo, esamas aplinkos apsaugos lygis dažnai laikomas nepatenkinamu dėl šių priežasčių:

26.

Esant nepakankamam aplinkos apsaugos lygiui, valstybės pagalba, nors ir neišspręsdama visų pirmiau minėtų problemų, gali būti paskata įmonėms vykdyti neprivalomą veiklą arba atlikti neprivalomas investicijas, kurių kitu atveju pelno siekiančios bendrovės nesiimtų. Be to, valstybės pagalba gali būti tinkama priemonė sudaryti sąlygas ELPA valstybėms priimti nacionalines aplinkos apsaugos reguliavimo priemones, griežtesnes nei Bendrijos standartai, mažinant labiausiai šiomis reguliavimo priemonėmis paveiktų įmonių naštą ir taip sudarant sąlygas reguliavimo priemonėms įgyvendinti.

27.

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai turi pakeisti pagalbos gavėjo elgesį taip, kad aplinkos apsauga būtų geresnė, palyginti su ta, kokia ji būtų, jeigu pagalba nebūtų teikiama. Tačiau dėl investicijų, kuriomis pagerinama aplinkos apsauga, taip pat gali padidėti pajamos (12) ir (arba) sumažėti išlaidos (13), taigi pačios investicijos gali būti ekonomiškai patrauklios. Todėl reikia patikrinti, ar tokios investicijos nebūtų atliktos, jeigu valstybės pagalba nebūtų teikiama.

28.

Tuo siekiama užtikrinti, kad pagalbos negavusios įmonės nesiimtų tokios pačios veiklos dėl jos teikiamos naudos. Skatinamasis poveikis nustatomas atlikus priešingosios padėties tyrimą, pagal kurį lyginami numatomos veiklos lygiai teikiant pagalbą ir jos neteikiant. Tiksliai nustatyti priešingąją padėtį labai svarbu, vertinant, ar valstybės pagalba turėjo skatinamąjį poveikį. Be to, tai labai svarbu apskaičiuojant papildomas investicijas arba gamybos sąnaudas, patirtas siekiant užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą.

29.

Siekiant laikytis privalomų Bendrijos standartų, gali reikėti investicijų. Kadangi įmonė vis tiek turės laikytis šių standartų, valstybės pagalba, teikiama, kad būtų laikomasi jau galiojančių privalomų Bendrijos standartų, negali būti pateisinama.

30.

Pagalba laikoma proporcinga tik tuo atveju, jeigu to paties rezultato negalima būtų pasiekti teikiant mažesnę pagalbą. Be to, proporcingumas taip pat gali priklausyti nuo priemonės atrankumo laipsnio.

31.

Pirmiausia, pagalbos dydis turi būti ne didesnis, nei būtina reikiamam aplinkos apsaugos tikslui pasiekti. Todėl investicinės pagalbos reikalavimus atitinkančios sąnaudos grindžiamos papildomų (grynųjų) išlaidų, būtinų aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, sąvoka. Ši sąvoka reiškia, kad bet kokią bendrovei investicijų teikiamą ekonominę naudą reikia iš esmės atimti iš papildomų investicinių išlaidų, siekiant nustatyti, kiek pagalbos galima teikti.

32.

Tačiau sunku visapusiškai atsižvelgti į visą ekonominę naudą, kurią dėl papildomų investicijų gaus bendrovė. Pavyzdžiui, pagal 80–84 punktuose nustatytą reikalavimus atitinkančių sąnaudų skaičiavimo metodologiją, nuo investavimo praėjus tam tikram pradiniam laikotarpiui, neatsižvelgiama į veiklos pelną. Taip pat šiuo atveju neatsižvelgiama ir į tam tikros rūšies naudą, kurią ne visada lengva apskaičiuoti, pavyzdžiui, dėl investicijų į aplinkos apsaugą pagerėjęs ekologinis įvaizdis. Todėl, Institucijos nuomone, kad pagalba būtų proporcinga, pagalbos dydis paprastai turi būti mažesnis nei reikalavimus atitinkančios investicinės sąnaudos (žr. priedą). Tik tais atvejais, kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas aplinkos apsaugai gerinti, pagalbos dydis gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų. Taip yra todėl, kad tokiomis aplinkybėmis galima manyti, jog atitinkamais pasiūlymais išreiškiama visa galima nauda, kuri gali atsirasti dėl papildomų investicijų.

33.

Be to, tam tikrų priemonių atveju pagalbos dydžio neįmanoma apskaičiuoti remiantis papildomomis išlaidomis; taip būna tada, kai pagalba teikiama atleidžiant nuo aplinkos apsaugos mokesčių arba juos mažinant, taip pat, kai pagalba teikiama kuriant prekybos leidimais schemas. Tokiais atvejais proporcingumas turi būti užtikrinamas nustatant atleidimo nuo mokesčių arba jų mažinimo sąlygas ir kriterijus, kuriais užtikrinama, kad pagalbos gavėjas negautų pernelyg didelės naudos ir kad priemonės atrankumas būtų kuo mažesnis.

34.

Mažųjų ir vidutinių įmonių išlaidos tam tikram aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti dažnai yra palyginti didesnės už jų veiklos mastą. Be to, dėl kapitalo rinkos trūkumų mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės padengti tokias išlaidas dažnai yra ribotos. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į mažesnį didelio konkurencijos iškraipymo pavojų, kai pagalbos gavėjas yra mažosios ir vidutinės įmonės, pateisinama joms teikti didesnę tam tikrų rūšių pagalbą.

35.

Be to, ELPA valstybės raginamos užtikrinti sąnaudų veiksmingumą siekiant gerinti aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, pasirinkti tokias priemones, kurias įgyvendinus nepatirtos išorinės išlaidos būtų gana didelės, palyginti su pagalbos dydžiu. Tačiau kadangi nėra tiesioginio nepatirtų išorinių išlaidų ir įmonės patirtų išlaidų ryšio, tik išimtiniais atvejais nepatirtos išorinės išlaidos gali būti laikomos valstybės pagalbos dydžio nustatymo pagrindu. Dažniausiai, siekiant užtikrinti tinkamą paskatą įmonėms keisti savo elgesį, pagalbos dydis turi būti tiesiogiai siejamas su įmonės patiriamomis išlaidomis.

36.

Jeigu valstybės pagalbos aplinkos apsaugai priemonės yra skirtos tik realioms papildomoms išlaidoms, susijusioms su geresne aplinkos apsauga, atlyginti, rizika, kad pagalba nederamai iškraipys konkurenciją, dažniausiai yra gana nedidelė. Taigi labai svarbu, kad valstybės pagalbos aplinkos apsaugai priemonės būtų itin tikslingos. Tais atvejais, kai pagalba nėra būtina arba proporcinga pageidaujamiems tikslams pasiekti, ji pakenks konkurencijai. Pirmiausia taip gali atsitikti, kai teikiant pagalbą:

37.

Kartais priemonės tikslas – įsikišti į rinkos veikimą, kad pirmenybė, siekiant bendros naudos aplinkai, būtų suteikta tam tikriems aplinkai palankiems gaminiams kitų daugiau teršiančių gaminių sąskaita. Dėl šių priemonių tokių aplinkai palankių gaminių gamintojai galės pagerinti savo padėtį rinkoje, palyginti su aplinkai mažiau palankius gaminius siūlančiais konkurentais. Tokiais atvejais Institucija atsižvelgs į bendrą priemonės poveikį aplinkai, vertindama jos neigiamą poveikį įmonių, kurioms pagalba neteikiama, padėčiai rinkoje, taigi ir pelnui. Kuo mažesnis numatomas konkrečios priemonės poveikis aplinkai, tuo svarbiau įvertinti jos poveikį konkuruojančių gaminių rinkos dalims ir pelnui.

38.

Nepažeisdama ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo steigimo (toliau – Priežiūros ir Teismo susitarimas) 3-iojo protokolo II dalies 4–7 straipsnių, ELPA Priežiūros institucija įvairioms valstybės pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta, taiko skirtingas teisines prielaidas.

39.

Šių gairių 3 skyriuje Institucija nustatė keletą priemonių, dėl kurių ji a priori mano, kad teikiant valstybės pagalbą bus sprendžiama rinkos nepakankamumo problema, kliudanti užtikrinti aplinkos apsaugą arba gerinti aplinkos apsaugą. Be to, Institucija nustatė keletą sąlygų ir kriterijų, kuriais siekiama užtikrinti, kad teikiant valstybės pagalbą iš tikrųjų būtų pasiektas skatinamasis poveikis, kad ši pagalba būtų proporcinga ir kad jos neigiamas poveikis konkurencijai bei prekybai būtų nedidelis. Todėl 3 skyriuje nurodyti remiamos veiklos, pagalbos intensyvumo ir suderinamumo sąlygų kriterijai.

40.

Tačiau pagalbai viršijant tam tikrą dydį ir kai kuriomis konkrečiomis aplinkybėmis reikia atlikti papildomą tyrimą, nes kyla didesnė konkurencijos ir prekybos iškraipymo rizika. Papildomas tyrimas paprastai susideda iš priemonės papildomos ir išsamesnės faktinės analizės pagal 5 skyriaus nuostatas. Šios priemonės bus pripažintos suderinamomis su bendrąja rinka, jei, atlikus 5 skyriuje nustatytą pusiausvyros tyrimą, galutinis įvertinimas bus teigiamas. Atliekant šį tyrimą, negalima iš anksto manyti, kad tenkinamas kuris nors suderinamumo kriterijus. Atleidimui nuo aplinkos apsaugos mokesčių ir jų mažinimui bus taikomas tik 4 skyriuje numatytas vertinimas (14).

41.

Atlikusi šį išsamų vertinimą, Institucija gali patvirtinti pagalbą, pripažinti ją nesuderinama su EEE susitarimu arba nustačiusi sąlygas pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka.

42.

Institucija nustatė keletą priemonių, kurioms teikiama pagalba konkrečiomis sąlygomis gali būti laikoma suderinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

43.

Tokia pagalba teikiama kaip individualios įmonėms suteiktos paskatos aplinkos apsaugai gerinti. Paprastai įmonė nėra suinteresuota taikyti griežtesnius standartus nei privaloma, jeigu susijusios išlaidos viršija įmonės gaunamą naudą. Tokiais atvejais valstybės pagalba gali būti teikiama, kad įmonėms būtų suteikta paskata gerinti aplinkos apsaugą. Atsižvelgiant į Bendrijos tikslą remti ekologinių inovacijų diegimą, palankesnės sąlygos gali būti sudarytos projektams, kuriais siekiama diegti ekologines inovacijas ir išspręsti dvigubą rinkos nepakankamumo problemą, susijusią su didesne inovacijų diegimo rizika ir projekto aplinkos apsaugos aspektu. Taigi pagalbos ekologinių inovacijų diegimui tikslas – pagreitinti ekologinių inovacijų sklaidą rinkoje.

44.

Transporto priemonės išmeta didelę dalį bendro šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio (maždaug 30 %), taip pat teršia aplinką dulkėmis, kietosiomis dalelėmis, NOx ir SOx išlakomis. Todėl kovojant su pasaulio klimato kaita ir mažinant vietinį užterštumą – ypač miestuose – svarbu skatinti ekologiško transporto naudojimą. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu skatinti ekologiškų transporto priemonių įsigijimą (įskaitant švarius laivus).

45.

Pagal šias gaires neleidžiama teikti įmonėms pagalbos, kuri joms padėtų laikytis jau galiojančių Bendrijos standartų, nes tokia pagalba neužtikrintų geresnės aplinkos apsaugos. Tačiau valstybės pagalba galima užtikrinti, kad naujai priimti, bet dar neįsigalioję Bendrijos standartai būtų gerokai greičiau įgyvendinami ir taip būtų prisidedama prie spartesnio taršos mažinimo, nei tai būtų daroma neteikiant pagalbos. Todėl tokiais atvejais valstybės pagalba gali būti teikiamos individualios paskatos įmonėms kompensuoti neigiamų išorinių taršos padarinių poveikį.

46.

Pagalba bendrovėms, atliekančioms investicijų, skirtų griežtesniems standartams nei Bendrijos nustatytieji taikyti arba aplinkos apsaugai gerinti, jeigu Bendrijos standartų nėra, tyrimus, taip pat energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos gamybos tyrimus, yra skirta su asimetrine informacija susijusiai rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Įmonės dažnai nepakankamai įvertina su energijos taupymu ir atsinaujinančia energija susijusias galimybes bei naudą, todėl investuoja nepakankamai.

47.

Ši pagalba yra skirta rinkos nepakankamumo problemai, susijusiai su neigiamais išoriniais padariniais, spręsti suteikiant individualias paskatas siekti aplinkos apsaugos tikslų, susijusių su energijos taupymu ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimu. Valstybės pagalba gali būti tinkama, jeigu investicijos, dėl kurių sutaupoma energijos, nėra privalomos pagal taikomus Bendrijos standartus ir nėra pelningos, t. y. jeigu energijos taupymo išlaidos yra didesnės nei susijusi privati ekonominė nauda. Mažųjų ir vidutinių įmonių atveju gali prireikti tinkamesnės pagalbos, kad būtų atsižvelgta į tai, kad šios įmonės dažnai nepakankamai įvertina su energijos taupymu susijusią per ilgą laikotarpį gaunamą naudą ir todėl nepakankamai investuoja į energijos taupymo priemones.

48.

Ši pagalba yra skirta rinkos nepakankamumo problemai, susijusiai su neigiamais išoriniais padariniais, spręsti suteikiant individualias paskatas didinti viso pagaminamos energijos kiekio atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Tikimasi, kad didesnis atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimas bus svarbus siekiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu atsinaujinančios energijos gamybos sąnaudos yra didesnės už mažiau aplinkai palankiais šaltiniais pagrįstos gamybos sąnaudas ir jeigu nėra privalomo Bendrijos standarto, kuriuo įmonėms būtų nustatytas įpareigojimas, kad atsinaujinančių šaltinių energija sudarytų tam tikrą visos energijos dalį. Dėl didelių kai kurių rūšių atsinaujinančios energijos gamybos sąnaudų įmonės negali nustatyti konkurencingų kainų rinkoje, o tai kliudo atsinaujinančiai energijai patekti į rinką. Tačiau dėl atsinaujinančios energijos technologijų plėtros ir vis dažnesnio aplinkai daromo išorės poveikio išlaidų įtraukimo į sąnaudas (pavyzdžiui, dėl 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (15), oro kokybės teisės aktų ir prekybos taršos leidimas sistemos) išlaidų skirtumas pastaraisiais metais mažėja, todėl mažėja ir pagalbos poreikis.

49.

Be to, skatinant naudoti biokurą (16) turėtų būti tvariai užtikrintas tiekimo saugumas ir klimato kaitos politika. Todėl valstybės pagalba yra tinkama priemonė tik tuomet, kai atsinaujinančių energijos šaltinių nauda aplinkai ir tvarumas yra akivaizdūs. Konkrečiau, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (17) 15 straipsnyje nustatytų tvarumo kriterijų neatitinkančio biokuro gamybai valstybės pagalbos teikti nebus galima. ELPA valstybės, kurdamos pagalbos sistemas, gali skatinti biokuro, duodančio papildomos naudos (įskaitant diversifikacijos naudą, gaunamą naudojant iš atliekų, likučių, celiuliozinių ir lignoceliuliozinių medžiagų pagamintą biokurą), naudojimą, tinkamai atsižvelgdamos į įvairias energijos gamybos iš tradicinio biokuro sąnaudas ir į šio papildomą naudą duodančio biokuro sąnaudas.

50.

Kalbant apie hidroelektrines, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jų poveikis aplinkai gali būti dvejopas. Iš tikrųjų hidroelektrinės gali išmesti mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl jų vaidmuo energijos šaltinių visumoje gali būti svarbus. Tačiau tokios elektrinės taip pat gali neigiamai paveikti, pavyzdžiui, vandens sistemas ir biologinę įvairovę (18).

51.

Pagalba yra skirta rinkos nepakankamumo problemai, susijusiai su neigiamais išoriniais padariniais, spręsti suteikiant individualias paskatas siekti aplinkos apsaugos tikslų energijos taupymo srityje. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (toliau – BŠEEG) yra pats veiksmingiausias elektros energijos ir šilumos gamybos vienu metu būdas. Kartu gaminant elektros energiją ir šilumą, gamybos metu patiriami mažesni energijos nuostoliai. BŠEEG svarba ES energetikos strategijai pabrėžta priėmus 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 92/42/EEB (19). Taip pat galima paminėti Europos Komisijos komunikato „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (20) skyrių, skirtą bendrai gamybai. Pastarajame dokumente taip pat nurodyta, kad atliekų šiluma, pavyzdžiui, iš pramoninių arba komunalinių atliekų, gali būti naudinga, pavyzdžiui, centralizuotam šilumos tiekimui (toliau – CŠT). Be to, CŠT energijos naudojimo veiksmingumas gali būti didesnis nei šildant individualiai ir labai prisidėti prie miesto oro kokybės gerinimo. Todėl, jeigu CŠT būtų laikomas mažiau teršiančiu ir energetiniu požiūriu veiksmingesniu gaminant ir paskirstant šilumą, tačiau brangesniu nei individualus šildymas, norint paskatinti siekti aplinkos apsaugos tikslų, galėtų būti teikiama valstybės pagalba. Tačiau, kaip ir atsinaujinančių energijos šaltinių atveju, galima tikėtis, kad dėl vis dažnesnio aplinkai daromo išorės poveikio išlaidų įtraukimo į kitų technologijų sąnaudas valstybės pagalbos poreikis mažės, šioms sąnaudoms pamažu susilyginant su BŠEEG ir CŠT sąnaudomis.

52.

Tai pagalba individualioms paskatoms siekti su atliekų tvarkymu susijusių aplinkos apsaugos tikslų (21). Šeštojoje Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programoje (22) atliekų prevencija ir tvarkymas laikomi vienu iš keturių svarbiausių prioritetų. Pagrindinis pagalbos tikslas – atliekų susidarymą atsieti nuo ekonominės veiklos, kad dėl ES augimo nesusidarytų vis daugiau atliekų. Šiomis aplinkybėmis valstybės pagalba gali būti teikiama atliekų gamintojui (pagal 3.1.1 skirsnį), taip pat įmonėms, kurios tvarko ir perdirba kitų įmonių atliekas (pagal 3.1.9 skirsnį). Tačiau būtina užtikrinti teigiamą poveikį aplinkai, taip pat turi būti paisoma PTM ir neturėtų būti iškraipoma įprasta antrinių žaliavų rinkų veikla.

53.

Šia pagalba siekiama suteikti individualią paskatą neigiamiems išoriniams padariniams kompensuoti, kai neįmanoma nustatyti teršėjo ir priversti jį padengti žalos, kurią jis padarė aplinkai, šalinimo išlaidas. Tokiais atvejais valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu atkūrimo išlaidos yra didesnės už teritorijos vertės padidėjimą atlikus atkūrimo darbus.

54.

Šios rūšies investicine pagalba siekiama suteikti individualias paskatas mažinti neigiamus išorinius padarinius perkeliant labiausiai teršiančias įmones į teritorijas, kuriose ši tarša turėtų mažesnį žalingą poveikį, t. y. būtų patiriamos mažesnės išorinės išlaidos. Laikantis atsargumo principo, šiose gairėse numatoma galimybė teikti pagalbą didelės rizikos įmonių perkėlimui, vadovaujantis 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (23) (toliau – Seveso II direktyva) (24). Po praeityje įvykusių avarijų paaiškėjo, kad įmonės, kuriai taikoma Seveso II direktyva, vieta yra labai svarbi tiek avarijų prevencijos, tiek avarijų poveikio žmonėms ir aplinkai ribojimo požiūriu. Todėl valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu įmonė perkeliama aplinkos apsaugos tikslais. Siekiant išvengti pagalbos teikimo įmonėms, norinčioms persikelti dėl kitokių motyvų, reikia, kad kompetentinga valdžios institucija priimtų administracinį arba teismo sprendimą dėl įmonės perkėlimo arba kad kompetentinga valdžios institucija ir įmonė sudarytų susitarimą dėl įmonės perkėlimo. Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi apimti bet kokią naudą, kurią įmonė gali gauti dėl perkėlimo.

55.

Prekybos leidimais schemos gali būti susijusios su valstybės pagalba įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai ELPA valstybės išduoda leidimus už mažesnę nei rinkos kainą, o atsakomybė už tai priskiriama ELPA valstybėms. Ši pagalba gali būti teikiama siekiant netiesiogiai spręsti neigiamų išorinių padarinių problemą, sudarant sąlygas taikyti rinkos priemones, kuriomis siekiama aplinkos apsaugos tikslų. Jeigu bendra valstybės narės išduotų leidimų suma yra mažesnė už bendruosius numatomus įmonių poreikius, bendrasis poveikis aplinkos apsaugai yra teigiamas. Jeigu kiekvienai įmonei individualiai išduoti leidimai netenkina bendrųjų numatomų įmonės poreikių, įmonė turi sumažinti savo sukeliamą taršą, taip prisidėdama prie aplinkos apsaugos gerinimo, arba įsigyti rinkoje papildomų leidimų, taip atlygindama už savo sukeltą taršą. Siekiant riboti konkurencijos iškraipymą, negali būti pateisinamas joks perteklinis leidimų skyrimas ir turi būti numatytos priemonės, kaip išvengti per didelių patekimo į rinką kliūčių.

56.

55 punkte nustatyti kriterijai sudaro pagrindą Institucijai vertinant atvejus, susijusius su prekybos laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. Kalbant apie atvejus, susijusius su prekybos laikotarpiu po tos dienos, Institucija priemones vertins pagal tai, ar jos yra būtinos ir proporcingos.

57.

Mažinant su tam tikrais sektoriais arba tam tikrų rūšių įmonėmis susijusius aplinkos apsaugos mokesčius ir nuo jų atleidžiant, galima padėti nustatyti didesnius mokesčius kitoms įmonėms, taigi visuotinai pagerinant išlaidų įtraukimą į sąnaudas, ir kurti papildomas paskatas aplinkos apsaugai gerinti. Taigi ši pagalba gali būti reikalinga siekiant netiesiogiai spręsti neigiamų išorinių padarinių problemą, palengvinant palyginti didelių nacionalinių aplinkos apsaugos mokesčių nustatymą arba taikymą. Kad pagalba būtų suderinama su bendrąja rinka, turi būti įrodyta, jog atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas yra būtinas visų siūlomų rūšių pagalbos gavėjams ir yra proporcingas. Laikoma, kad taip yra tada, kai pagalbos gavėjai moka (jei iš viso moka) bent Bendrijos mažiausią mokesčių lygį, nustatytą taikomoje direktyvoje (25). Priešingu atveju pagalbos būtinumas priklausys nuo to, kiek nacionaliniais mokesčiais daromas poveikis gamybos sąnaudoms, taip pat galimybei perleisti mokesčių naštą vartotojams ir sumažinti pelno maržą. Proporcingumas priklausys nuo to, kiek pagalbos gavėjai gali papildomai sumažinti savo vartojimą arba dujų išmetimą, mokėti dalį nacionalinio mokesčio arba sudaryti aplinkos apsaugos susitarimus taršai mažinti (26).

58.

Šios gairės taikomos valstybės pagalbai aplinkos apsaugai. Jos taikomos laikantis kitų EEE politikos valstybės pagalbos srityje principų, kitų EEE susitarimo nuostatų ir vadovaujantis EEE susitarimu priimtais teisės aktais. Šiose gairėse taip pat remiamasi į EEE susitarimą neįtrauktais teisės aktais (27).

59.

Šios gairės taikomos pagalbai (28), skirtai aplinkos apsaugai visuose sektoriuose, kuriuose galioja EEE susitarimas. Jos taip pat taikomos sektoriams, kuriuose galioja specialios EEE valstybės pagalbos taisyklės (plieno apdirbimo, laivų statybos, variklinių transporto priemonių, sintetinio pluošto, transporto ir anglies pramonės), jeigu konkrečiose taisyklėse nenustatyta kitaip.

60.

Aplinkai palankių gaminių, mašinų arba transporto priemonių projektavimui ir gamybai, siekiant, kad jie naudotų mažiau gamtinių išteklių, taip pat priemonėms, įgyvendinamoms gamyklose arba kituose gamybos vienetuose, siekiant pagerinti saugą arba higieną, šios gairės netaikomos.

61.

Prekyba žemės ūkio, žuvies ir kitais jūros produktais didžiąja dalimi nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį (29). Kadangi Institucija neturi kompetencijos peržiūrėti pagalbos aplinkos apsaugai priemonių, kurios šiuo pagrindu nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį, joms šio gairės nebus taikomos.

62.

Šios gairės netaikomos aplinkos apsaugos priemonių, susijusių su oro, kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūromis, finansavimui, taip pat bendros svarbos projektams, apibrėžtiems 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (30).

63.

Valstybės pagalbai moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir inovacijų diegimui aplinkos apsaugos srityje galioja taisyklės, nustatytos Institucijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir inovacijų diegimui gairėse (31). Tačiau šios gairės taikomos ekologinių inovacijų sklaidos rinkoje etapui (ekologinių inovacijų turto įsigijimui).

64.

Pagalbos mokymui aplinkos apsaugos srityje ypatumais negalima pateisinti kitokių taisyklių, nei tų, kuriomis paprastai reglamentuojama pagalba mokymui, taikymo, todėl Institucija šią pagalbą vertins pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (32).

65.

Konsultavimo paslaugos yra ypatingai svarbios padedant mažosioms ir vidutinėms įmonėms daryti pažangą aplinkos apsaugos srityje. Visų pirma jos gali būti teikiamos ekologiniam auditui atlikti arba įmonės aplinkai palankių investicijų ekonominei naudai vertinti ir taip paskatinti šias įmones investuoti remiant aplinkos apsaugą. Pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms patarimų ir (arba) konsultavimo aplinkos apsaugos klausimais paslaugoms gali būti teikiama pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (33).

66.

Šios gairės netaikomos per didelėms sąnaudoms, apibrėžtoms Gairėse dėl valstybės pagalbos, susijusios su per didelėmis sąnaudomis, tyrimo metodikos (34).

67.

Be to, jeigu netaikomos 3.1.5 skirsnyje įtvirtintos su energijos taupymu susijusios nuostatos, šios gairės netaikomos valstybės pagalbai investicijoms į infrastruktūrą, susijusią su centralizuotu šilumos tiekimu, o ši pagalba bus vertinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

68.

Kai kuriose ELPA valstybėse bendrovėms gali būti taikomi aplinkos apsaugos mokesčiai ir jos taip pat gali dalyvauti prekybos leidimais schemose. Institucija neturi pakankamai patirties vertindama aplinkos apsaugos mokesčių mažinimo suderinamumą tokiais atvejais. Todėl Institucijai dar per anksti pateikti bendro pobūdžio paaiškinimų. Vietoj to, tokie atvejai, jeigu jie gali būti valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, vertinami remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

69.

Galiausiai kai kurios ELPA valstybių numatytos priemonės, skirtos iškastinio kuro jėgainėms ar kitiems pramonės įrenginiams su CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo įranga arba atskiromis anglies surinkimo bei saugojimo grandinės dalimis remti, galėtų būti valstybės pagalba, tačiau, atsižvelgiant į patirties stoką, dar per anksti nustatyti gaires dėl tokios pagalbos teikimo sąlygų. Reikėtų atsižvelgti į strateginę šios technologijos svarbą EEE, kiek tai susiję su energijos saugumu ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimu. Be to, galima paminėti ilgalaikį Bendrijos tikslą riboti klimato kaitą, kad temperatūros vidurkis daugiau kaip 2 °C neviršytų prieš industrializaciją buvusių normų, ir Komisijos išreikštą paramą pramoninių parodomųjų įmonių statybai iki 2015 m. (35), jeigu projektai yra ekologiškai saugūs ir jais prisidedama prie aplinkos apsaugos. Atsižvelgdama į tai, Institucija apskritai teigiamai vertins tokiems projektams teikiamą valstybės pagalbą. Projektai galėtų būti vertinami pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą arba laikytini bendriems Europos interesams svarbiais projektais remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte ir šių gairių 147 punkte nustatytomis sąlygomis.

70.

Šiose gairėse vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1.   aplinkos apsauga– tai bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kompensuoti žalą arba užkirsti kelią žalai, kuri gali būti padaryta paties pagalbos gavėjo veiksmais fizinei aplinkai ar gamtiniams ištekliams, sumažinti tokios žalos riziką arba skatinti veiksmingesnį gamtinių išteklių naudojimą, įskaitant energijos taupymo priemones ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą (36);

2.   energijos taupymo priemonės– tai bet kokie veiksmai, kuriuos taikydamos įmonės gali sumažinti ypač gamyboje sunaudojamos energijos kiekį;

3.   Bendrijos standartas– tai:

4.   ekologinių inovacijų diegimas– tai bet kokia inovacijų diegimo veikla, dėl kurios pastebimai pagerinama aplinkos apsauga arba kuria to siekiama. Ekologinių inovacijų diegimą sudaro nauji gamybos metodai, nauji gaminiai arba paslaugos ir nauji valdymo bei verslo metodai, kuriuos taikant arba įgyvendinant galima išvengti aplinkai gresiančio pavojaus, taršos ir kitų su išteklių naudojimu susijusių neigiamų padarinių arba labai juos sumažinti, vykdant susijusią veiklą.

Inovacijų diegimu nelaikoma:

5.   atsinaujinantys energijos šaltiniai– tai tokie atsinaujinantys neiškastiniai energijos šaltiniai: vėjas, saulė, geoterminiai reiškiniai, bangos, potvyniai, hidroelektrinės, biomasė, organinių atliekų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos;

6.   biomasė– tai biologiškai iš žemės ūkio produktų ir atliekų (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškininkystės ir susijusių ūkio šakų produktų bei atliekų išskiriama medžiaga, taip pat biologiškai iš pramoninių ir komunalinių atliekų išskiriama medžiaga;

7.   biokuras– tai iš biomasės gaminamas skystas arba dujinis transportui skirtas kuras;

8.   tvarus biokuras– tai pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (39) 15 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantis biokuras;

9.   energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba– tai tik atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių jėgainių energijos gamyba, taip pat energijos dalis, nustatoma pagal šiluminę energijos, pagamintos iš tokių šaltinių mišriose jėgainėse, naudojančiose ir tradicinius energijos šaltinius, vertę. Tokia energija galima laikyti saugojimo sistemoms užpildyti naudojamą atsinaujinančią elektros energiją, tačiau ne elektros energiją, pagamintą naudojant šias saugojimo sistemas;

10.   bendra šilumos ir elektros energijos gamyba– tai vienu metu vykstanti šiluminės energijos bei elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba;

11.   labai veiksminga bendra šilumos ir elektros energijos gamyba– tai bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, atitinkanti Direktyvos 2004/8/EB III priede nustatytus kriterijus ir suderintąsias naudingumo atskaitines vertes, nustatytas 2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendime 2007/74/EB, nustatančiame atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos suderintąsias naudingumo atskaitines vertes taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB (40);

12.   centralizuotas šilumos tiekimas– tai šilumos, kaip garų arba kaip karšto vandens, tiekimas iš centrinio gamybos šaltinio per perdavimo ir paskirstymo sistemas keliems pastatams, siekiant juos apšildyti;

13.   veiksmingu energijos naudojimu pagrįstas centralizuotas šilumos tiekimas– tai centralizuotas šilumos tiekimas, kuris gamybos požiūriu atitinka labai veiksmingos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos kriterijus arba šildytuvų, skirtų tik šilumai gaminti, atveju atitinka bent jau atskaitines atskiros šilumos gamybos vertes, nustatytas Sprendime 2007/74/EB;

14.   aplinkos apsaugos mokestis– tai mokestis, kurio konkreti mokesčio bazė yra aiškiai susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai arba kuriuo siekiama apmokestinti tam tikrą veiklą, gaminius arba paslaugas, kad aplinkos apsaugos išlaidos būtų įskaičiuotos į jų kainą ir (arba) kad gamintojai bei vartotojai orientuotųsi į tas veiklos rūšis, kurios mažiau kenkia aplinkai;

15.   Bendrijos mažiausias mokesčių lygis– tai mažiausias Bendrijos teisės aktuose numatytas apmokestinimo lygis. Energetikos produktų ir elektros energijos srityje Bendrijos mažiausias mokesčių lygis – tai mažiausias apmokestinimo lygis, nustatytas 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (41), I priede;

16.   mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), mažosios įmonės ir vidutinės įmonės (arba įmonės)– tai įmonės, apibrėžtos Reglamente (EB) Nr. 70/2001 arba bet kuriame jį pakeičiančiame reglamente (42);

17.   didelės įmonės– tai įmonės, kurioms netaikoma mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtis;

18.   pagalba– tai bet kokia visus EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkanti priemonė;

19.   pagalbos intensyvumas– tai bendras pagalbos dydis, išreiškiamas kaip reikalavimus atitinkančių sąnaudų procentas. Naudojami skaičiai neatskaičius mokesčių ir kitų išlaidų. Jeigu pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, pagalbos dydis turi būti pagalbos subsidijos ekvivalentas. Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė turi būti skaičiuojama ją teikiant. Diskontuojant ir skaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, dydį, turi būti taikoma teikiant pagalbą galiojusi orientacinė palūkanų norma. Pagalbos intensyvumas skaičiuojamas kiekvienam pagalbos gavėjui;

20.   veiklos pelnas– apskaičiuojant reikalavimus atitinkančias sąnaudas, tai visų pirma sutaupytos išlaidos arba papildoma šalutinė gamyba, tiesiogiai susiję su papildomomis investicijomis į aplinkos apsaugą ir, jei taikoma, nauda, gaunama iš kitų paramos priemonių, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra valstybės pagalba (toms pačioms reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms teikiama pagalba veiklai, lengvatiniai tarifai arba kitos paramos priemonės). Priešingai, pajamos, kurias įmonė gauna pardavusi pagal Europos prekybos leidimais sistemą išduotus leidimus, nėra laikomos veiklos pelnu;

21.   veiklos sąnaudos– apskaičiuojant reikalavimus atitinkančias sąnaudas, tai visų pirma papildomos gamybos sąnaudos, atsiradusios dėl papildomų investicijų į aplinkos apsaugą;

22.   materialusis turtas– apskaičiuojant reikalavimus atitinkančias sąnaudas, tai investicijos į žemę, kurios būtinai reikalingos aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, investicijos į pastatus, jėgaines ir įrenginius, skirtus taršai ir neigiamiems padariniams mažinti arba šalinti, ir investicijos, skirtos gamybos metodams, kuriuos taikant būtų saugoma aplinka, pritaikyti;

23.   nematerialusis turtas– apskaičiuojant reikalavimus atitinkančias sąnaudas, tai technologijų perdavimo išlaidos įsigyjant veiklos leidimus arba patentuotą bei nepatentuotą praktinę patirtį, jeigu laikomasi šių sąlygų:

24.   išlaidų įtraukimas į savo sąnaudas– tai principas, pagal kurį visos su aplinkos apsauga susijusios išlaidos turėtų būti įtraukiamos į teršiančiosios įmonės gamybos sąnaudas;

25.   principas „teršėjas moka“– tai principas, pagal kurį visas taršos šalinimo priemonių išlaidas turėtų padengti atitinkamas teršėjas, išskyrus atvejus, kai teršėjo neįmanoma nustatyti arba kai, remiantis Bendrijos ar nacionalinės teisės aktais, jis negali būti laikomas atsakingu už taršą arba jo negalima priversti apmokėti taršos šalinimo išlaidų. Šiuo atveju tarša – tai teršėjo fizinei aplinkai arba gamtiniams ištekliams padaryta žala tiesiogiai arba netiesiogiai darant žalą aplinkai arba sudarant sąlygas tokiai žalai atsirasti (43);

26.   teršėjas– tai asmuo, darantis tiesioginę ar netiesioginę žalą aplinkai arba sudarantis sąlygas tokiai žalai atsirasti (44);

27.   užteršta teritorija– tai teritorija, kurioje, patvirtintais duomenimis, yra tiek dėl žmogaus kaltės patekusių pavojingų medžiagų, kad jos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai, atsižvelgiant į dabartinį žemės naudojimą ir patvirtintą žemės naudojimą ateityje.

71.

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai yra suderinama su EEE susitarimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu, remiantis pusiausvyros tyrimo rezultatais, dėl jos išplečiama aplinkos apsaugos veikla nedarant neigiamo bendrai svarbai prieštaraujančio poveikio prekybos sąlygoms. Esant tokioms sąlygoms, pagalbos schemų trukmė neturėtų būti pernelyg ilga, neužkertant kelio ELPA valstybės galimybei iš naujo pranešti apie priemonę pasibaigus Institucijos sprendime nustatytam laikotarpiui. ELPA valstybės pranešimus apie valstybės pagalbos priemones gali paremti tiksliu panašių ankstesnių pagalbos priemonių vertinimu, kuriuo įrodomas skatinamasis pagalbos poveikis.

72.

73–146 punktuose aprašomos priemonės gali būti laikomos suderinamomis pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

73.

Investicinė pagalba, suteikianti įmonėms galimybę taikyti griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų nėra, bus laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi 74–84 punktuose ir 3.2 skirsnyje nustatytų sąlygų.

74.

Investicijos, kurioms teikiama pagalba, turi tenkinti vieną iš šių dviejų sąlygų:

75.

Pagalba negali būti teikiama, jeigu atlikus patobulinimus bendrovės atitiktų jau priimtus, tačiau dar neįsigaliojusius Bendrijos standartus (46).

76.

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 80–84 punktuose.

77.

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas aplinkos apsaugai gerinti, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 80–84 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

78.

Jeigu investuojama į ekologinių inovacijų turto įsigijimą arba ekologinių inovacijų projekto pradėjimą, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų, jeigu laikomasi šių sąlygų:

79.

Jeigu investicinę pagalbą įmonėms, taikančioms griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu tokių Bendrijos standartų nėra, ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

80.

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios būtinos aukštesniam nei Bendrijos standartuose nustatytam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti, ir jos bus skaičiuojamos dviem etapais. Pirma, tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios investicinės išlaidos prireikus bus skaičiuojamos remiantis priešingąja padėtimi. Antra, veiklos pelnas bus atimamas, o veiklos sąnaudos pridedamos.

81.

Tiesiogiai su aplinkos apsauga susijusios investicijų dalies nustatymas:

82.

Veiklos pelno ir (arba) sąnaudų nustatymas: reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis į aplinkos apsaugą ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad toks veiklos pelnas turi būti atimamas ir tokios veiklos sąnaudos gali būti pridedamos prie papildomų investicinių išlaidų.

83.

Reikalavimus atitinkančios investicijos gali būti investicijos į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą.

84.

Investicijų, kuriomis siekiama aplinkos apsaugos lygį pagerinti labiau, nei nustatyta Bendrijos standartuose, atveju priešingoji padėtis turėtų būti parenkama taip:

85.

73–84 punktuose nustatytos bendrosios taisyklės taikomos įmonėms, taikančioms griežtesnius standartus nei Bendrijos nustatytieji transporto sektoriuje arba gerinančioms aplinkos apsaugą, jeigu Bendrijos standartų transporto sektoriuje nėra. Nukrypstant nuo 75 punkto, jeigu pagalba naujoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms įsigyti atitinka priimtus Bendrijos standartus, ją galima teikti, kai įsigyjama dar neįsigaliojus šiems standartams, o įsigaliojus naujiems Bendrijos standartams, jų atgaline data nebus galima taikyti jau įgytoms transporto priemonėms.

86.

Kai transporto sektoriuje siekiant aplinkos apsaugos tikslų atliekama modernizavimo veikla, reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis laikomos visos susijusios papildomos grynosios išlaidos, atsižvelgiant į 80–84 punktuose nustatytą reikalavimus atitinkančių sąnaudų skaičiavimo metodologiją, jeigu naudojamos transporto priemonės pagerinamos taip, kad atitiktų aplinkos apsaugos standartus, kurie nebuvo įsigalioję, kai šios transporto priemonės buvo pradėtos naudoti, arba jeigu transporto priemonėms netaikomi jokie aplinkos apsaugos standartai.

87.

Pagalba įmonėms, kad šios taikytų naujus, dar neįsigaliojusius Bendrijos standartus, nustatančius griežtesnius aplinkos apsaugos reikalavimus, laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu Bendrijos standartai buvo priimti, su sąlyga, kad investicijos atliekamos ir baigiamos likus bent vieneriems metams iki standarto įsigaliojimo.

88.

Didžiausias pagalbos intensyvumas mažosioms įmonėms yra 25 %, vidutinėms – 20 %, o didelėms – 15 %, jeigu investicijos atliekamos ir baigiamos likus daugiau nei trejiems metams iki privalomos standarto perkėlimo arba įsigaliojimo dienos. Pagalbos intensyvumas mažosioms įmonėms yra 20 %, vidutinėms – 15 %, o didelėms – 10 %, jeigu investicijos atliekamos ir baigiamos likus vieneriems–trejiems metams iki privalomos standarto perkėlimo arba įsigaliojimo dienos.

89.

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios būtinos Bendrijos standarte nustatytam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti, palyginti su dabartiniu aplinkos apsaugos lygiu, kuris reikalaujamas prieš įsigaliojant šiam standartui.

90.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81, 82 ir 83 punktuose.

91.

Pagalba bendrovėms, atliekančioms tyrimus, tiesiogiai susijusius su investicijomis, skirtomis tokiems tikslams: siekti standartų 3.1.1 skirsnyje nustatytomis sąlygomis, taupyti energiją 3.1.5 skirsnyje nustatytomis sąlygomis, gaminti atsinaujinančią energiją 3.1.6 skirsnyje nustatytomis sąlygomis, yra suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi šiame skyriuje nustatytų sąlygų. Tai taip pat taikoma atvejams, kai, atsižvelgus į parengiamojo tyrimo rezultatus, nagrinėjamos investicijos galiausiai neatliekamos.

92.

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % tyrimo išlaidų.

93.

Jeigu tyrimas atliekamas MVĮ vardu, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

94.

Investicinė pagalba ir (arba) pagalba veiklai, sudarančios galimybę įmonėms sutaupyti energijos, bus laikomos suderinamomis su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

95.

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 60 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

96.

Jeigu investicinę pagalbą energijos taupymui ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

97.

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas sutaupyti kuo daugiau energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 98 punkte. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

98.

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam nei Bendrijos standartuose nustatytam energijos taupymo lygmeniui pasiekti.

Papildomos išlaidos apskaičiuojamos pagal šias taisykles:

99.

Pagalba energijos taupymo veiklai teikiama tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių sąlygų:

100.

Jeigu pagalba laipsniškai mažinama, jos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 100 % papildomų išlaidų pirmaisiais metais, tačiau iki penktųjų metų pabaigos pagal tiesinį modelį jis turi sumažėti iki nulio. Jeigu pagalba laipsniškai nemažinama, jos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % papildomų išlaidų.

101.

Aplinkos apsaugai skirta investicinė pagalba ir (arba) pagalba veiklai, skatinančios atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimą, bus laikomos suderinamomis su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi 102–111 punktuose nustatytų sąlygų. Valstybės pagalba gali būti pateisinama, jeigu nėra privalomo Bendrijos standarto, kuriuo įmonėms būtų nustatytas įpareigojimas, kad atsinaujinančių šaltinių energija sudarytų tam tikrą visos energijos dalį. Biokuro gamybai skirta investicinė pagalba ir (arba) pagalba veiklai leidžiama tik gaminant tvarų biokurą.

102.

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 60 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

103.

Jeigu investicinę pagalbą atsinaujinantiems energijos šaltiniams ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

104.

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas gauti kuo daugiau atsinaujinančios energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 105 ir 106 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

105.

Reikalavimus atitinkančias investicines sąnaudas atsinaujinančios energijos srityje gali sudaryti tik pagalbos gavėjo patiriamos papildomų investicijų išlaidos, palyginti su tradicinėmis energijos gamybos veiksmingumo požiūriu tokio paties našumo jėgainėmis arba šildymo sistemomis.

106.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis į atsinaujinančius energijos šaltinius ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81, 82 ir 83 punktuose.

107.

Pagalba atsinaujinančios energijos gamybos veiklai gali būti pateisinama, jeigu ji skirta energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sąnaudų ir tokios rūšies energijos rinkos kainos skirtumui padengti. Tai taikoma atsinaujinančios energijos gamybai, siekiant vėliau ją parduoti rinkoje, taip pat siekiant pačiai įmonei ją naudoti.

108.

ELPA valstybės gali teikti pagalbą atsinaujinantiems energijos šaltiniams šiai būdais:

109.

1 variantas:

110.

2 variantas:

111.

3 variantas:

Be to, ELPA valstybės gali teikti pagalbą veiklai pagal 100 punkte įtvirtintas nuostatas.

112.

Aplinkos apsaugai skirta investicinė pagalba ir (arba) pagalba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos veiklai bus laikomos suderinamomis su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EB sutarties 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vienetas atitinka 70 punkto 11 papunktyje pateiktą labai veiksmingos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos apibrėžtį ir jeigu dėl investicinės pagalbos:

113.

Pagalbos veiklai atveju dabartinis bendros šilumos ir elektros energijos gamybos vienetas turi atitikti 70 punkto 11 papunktyje nustatytą labai veiksmingos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos apibrėžtį, taip pat bendrai sutaupytos pirminės energijos, palyginti su atskira produkcija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB ir Sprendime 2007/74/EB (51), reikalavimą.

114.

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 60 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

115.

Jeigu investicinę pagalbą bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

116.

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas sutaupyti kuo daugiau energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 117 ir 118 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

117.

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti papildomos investicinės išlaidos, būtinos labai veiksmingos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainei įrengti, palyginti su orientacinėmis investicijomis.

118.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81–83 punktuose.

119.

Pagalba labai veiksmingai bendrai šilumos ir elektros energijos gamybos veiklai gali būti teikiama pagal 3.1.6.2 skirsnyje aprašytas atsinaujinančiai energijai taikomas taisykles:

120.

Aplinkos apsaugai skirta investicinė pagalba veiksmingu energijos naudojimu pagrįsto centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams (52) bus laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu dėl jos sutaupoma pirminės energijos ir jeigu centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai, kuriems teikiama pagalba, atitinka 70 punkto 13 papunktyje pateiktą veiksmingu energijos naudojimu pagrįsto šilumos tiekimo apibrėžtį, ir jeigu:

121.

Pagalbos intensyvumas centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų. Veiksmingu energijos naudojimu pagrįsto centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos šaltinius, arba bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai bus taikomos atitinkamai 3.1.6 ir 3.1.7 skirsniuose nustatytos taisyklės, jeigu pagalba skirta tik centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių gamybos veiklai.

122.

Jeigu investicinę pagalbą veiksmingu energijos naudojimu pagrįstam centralizuotam šilumos tiekimui ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

123.

Kai investicinė pagalba teikiama tikrai konkurencingo konkurso būdu, remiantis aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, t. y. veiksmingai užtikrinant, kad pagalba yra tik minimumas, reikalingas sutaupyti kuo daugiau energijos, pagalbos intensyvumas gali būti iki 100 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų, kaip apibrėžta 124 ir 125 punktuose. Konkursas turi būti nediskriminacinis ir jame turi dalyvauti pakankamai įmonių. Be to, konkurso biudžetas turi būti privalomai ribotas, t. y. ne visi dalyviai gali gauti pagalbą. Galiausiai pagalba turi būti teikiama remiantis pradine kainos siūlytojo siūloma kaina, taigi neatsižvelgiant į tolesnes derybas.

124.

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, būtinos investuoti į veiksmingu energijos naudojimu pagrįstą centralizuotą šilumos tiekimą, palyginti su orientacinėmis investicijomis.

125.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus, kaip nustatyta 81–83 punktuose.

126.

Su aplinkos apsauga susijusi investicinė pagalba kitų įmonių atliekų tvarkymui, įskaitant pakartotinio atliekų naudojimo, perdirbimo ir panaudojimo veiklą, bus laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu toks tvarkymas atitinka hierarchinę atliekų tvarkymo principų klasifikaciją (53) ir 127 punkte išdėstytas sąlygas.

127.

Investicinė pagalba atliekų tvarkymui teikiama tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

128.

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų.

129.

Jeigu investicinę pagalbą atliekų tvarkymui ketinama teikti MVĮ, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

130.

Reikalavimus atitinkančias sąnaudas gali sudaryti tik papildomos investicinės išlaidos, kurios yra būtinos investuoti į atliekų tvarkymą ir kurias patiria pagalbos gavėjas, palyginti su orientacinėmis investicijomis, t. y. tradicine gamyba be tokio paties masto atliekų tvarkymo. Tokių orientacinių investicijų išlaidos turi būti atimamos iš reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

131.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti skaičiuojamos atimant visą veiklos pelną ir visas veiklos sąnaudas, susijusius su papildomomis investicijomis į atliekų tvarkymą ir atsiradusius per pirmuosius penkerius šių investicijų naudojimo metus (55), kaip nustatyta 81–83 punktuose.

132.

Investicinė pagalba įmonėms, šalinančioms aplinkai padarytą žalą atkuriant užterštas teritorijas, bus laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte (56), jeigu dėl šios pagalbos pagerėja aplinkos apsauga. Susijusią žalą aplinkai sudaro žala dirvožemio arba paviršinio ar gruntinio vandens kokybei.

Jeigu teršėjas yra aiškiai nustatytas, šis asmuo turi finansuoti atkūrimo darbus pagal principą „teršėjas moka“, ir valstybės pagalbos teikti negalima. Šiuo atveju „teršėjas“ yra pagal kiekvienoje ELPA valstybėje taikytinus teisės aktus atsakingas asmuo, nepažeidžiant galimybės šioje srityje priimti Bendrijos taisykles.

Kai teršėjas nenustatytas arba jo negalima priversti padengti išlaidas, už atkūrimo darbus atsakingas asmuo gali gauti pagalbą.

133.

Pagalba užterštoms teritorijoms atkurti gali sudaryti iki 100 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

Visas pagalbos dydis jokiu atveju negali viršyti faktinių įmonės patirtų išlaidų.

134.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos – tai atkūrimo darbų išlaidos, atėmus žemės vertės padidėjimą. Visos įmonės patirtos jos teritorijos atkūrimo išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar šias išlaidas galima įtraukti į balanse nurodomą ilgalaikį turtą, yra reikalavimus atitinkančios investicijos, jeigu tai susiję su užterštų teritorijų atkūrimu.

135.

Investicinė pagalba įmonių perkėlimui į naujas teritorijas, kad būtų apsaugota aplinka, bus laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi šių sąlygų:

136.

Pagalbos gavėjas gali būti:

137.

Pagalbos intensyvumas turi būti ne didesnis nei 50 % reikalavimus atitinkančių investicinių sąnaudų. Pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

138.

Siekdama nustatyti su perkėlimu susijusios pagalbos reikalavimus atitinkančių sąnaudų sumą, ELPA Priežiūros institucija visų pirma atsižvelgs į šiuos dalykus:

139.

Prekybos leidimais schemos gali būti susijusios su valstybės pagalba įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai leidimai išduodami už mažesnę nei rinkos kainą, o atsakomybė už tai tenka ELPA valstybėms.

140.

Su prekybos leidimais schemomis susijusi pagalba gali būti pripažinta suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi šio punkto a–d papunkčiuose ir 141 punkte nustatytų sąlygų. Nukrypstant nuo šios nuostatos, 141 punktas netaikomas prekybos leidimais schemoms prekybos laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d., pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (59) (toliau – ES ŠESD ILPS):

141.

Institucija su prekybos leidimais schema susijusios valstybės pagalbos būtinumą ir proporcingumą vertins remdamasi tokiais kriterijais:

142.

Valstybės pagalba turi būti skatinamojo pobūdžio. Dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai pagalbos gavėjo elgesys turi pasikeisti taip, kad pagerėtų aplinkos apsauga.

143.

Institucijos nuomone, pagalba nedaro skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu pagalbos gavėjas buvo pradėjęs įgyvendinti projektą dar iki paraiškos dėl pagalbos pateikimo nacionalinėms valdžios institucijoms.

144.

Jeigu remiamas projektas nepradėtas įgyvendinti iki paraiškos pateikimo, preziumuojama, kad skatinamojo poveikio reikalavimas savaime buvo patenkintas teikiant visų rūšių pagalbą MVĮ, išskyrus atvejus, kai pagalba turi būti išsamiai vertinama, kaip numatyta 5 skyriuje.

145.

Dėl visų kitų remiamų projektų ELPA Priežiūros institucija reikalaus, kad apie pagalbą pranešanti ELPA valstybė įrodytų skatinamąjį poveikį.

146.

Siekdama įrodyti skatinamąjį poveikį, susijusi ELPA valstybė turi įrodyti, kad neteikiant pagalbos, t. y. priešingosios padėties atveju, aplinkai palankesnė alternatyva nebūtų įgyvendinta. Šiuo tikslu susijusi ELPA valstybė pateikia informaciją, kuria įrodoma, kad

147.

Pagalba, skirta visai Europai svarbių projektų vykdymui skatinti, kuriais siekiama prioritetinių aplinkos apsaugos tikslų, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

148.

Kad Institucija galėtų tinkamai įvertinti šiuos projektus, bendras Europos interesas turi būti įrodytas praktiškai: pavyzdžiui, turi būti įrodyta, kad šis projektas padės pasiekti didelės pažangos įgyvendinant konkrečius EEE arba Bendrijos aplinkos apsaugos tikslus.

149.

Institucija palankiau vertins tuos projektus, apie kuriuos pranešta, jeigu prie jų įgyvendinimo labai prisidės patys pagalbos gavėjai. Taip pat palankiau bus vertinami projektai, apie kuriuos pranešta ir kuriuos įgyvendinant dalyvauja įmonės iš daugelio ELPA valstybių.

150.

Kai pagalba laikoma suderinama su EEE susitarimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, Institucija gali leisti teikti didesnę nei šiose gairėse nustatytą pagalbą.

151.

Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu dėl tokios valstybės pagalbos bent netiesiogiai pagerėja aplinkos apsauga ir jeigu mažinant mokesčius arba nuo jų atleidžiant nekliudoma siekti bendro tikslo.

152.

Kad mokesčių, atitinkančių Bendrijoje suderintus aplinkos mokesčius visų pirma remiantis Direktyva 2003/96/EB, mažinimas arba atleidimas nuo jų būtų patvirtintas pagal EEE susitarimo 61 straipsnį, jis turi būti suderinamas su tam tikrais taikomais Bendrijos teisės aktais ir atitikti juose nustatytas ribas bei sąlygas (60).

153.

Pagalba mažinant mokesčius, atitinkančius Bendrijoje suderintus aplinkos apsaugos mokesčius, arba nuo jų atleidžiant, 10 metų laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu pagalbos gavėjai moka mokesčius, atitinkančius bent Bendrijos mažiausią mokesčių lygį, nustatytą tam tikroje taikomoje direktyvoje (61).

154.

Pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius, išskyrus minimus 153 punkte (62), arba nuo jų atleidžiant, 10 metų laikoma suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu laikomasi 155–159 punktuose nustatytų sąlygų.

155.

Tirdama mokesčių schemas, kuriose yra valstybės pagalbos mažinant tokius aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant elementų, Institucija visų pirma tirs pagalbos būtinumą bei proporcingumą ir jos poveikį susijusiems ūkio sektoriams.

156.

Šiuo tikslu Institucija remsis ELPA valstybių pateikta informacija. Turėtų būti suteikta informacija apie, viena vertus, tam tikrą (-us) sektorių (-ius) arba tam tikrų rūšių pagalbos gavėjus, kuriems taikomas atleidimas ir (arba) mažinimas, ir, antra vertus, pagrindinių pagalbos gavėjų padėtį kiekviename susijusiame sektoriuje ir tai, kaip apmokestinant galima prisidėti prie aplinkos apsaugos. Nuo mokesčių atleisti sektoriai turėtų būti aiškiai apibrėžti ir turėtų būti pateiktas didžiausių kiekvieno sektoriaus pagalbos gavėjų sąrašas (atsižvelgiant visų pirma į apyvartą, rinkos dalis ir mokesčio bazės dydį). Turėtų būti pateikta informacija apie geriausias kiekvieno sektoriaus technologijas EEE, kai mokesčiu siekiama mažinti aplinkai daromą žalą.

157.

Be to, pagalba mažinant aplinkos apsaugos mokesčius arba nuo jų atleidžiant turi būti būtina ir proporcinga.

158.

Institucija laikys, kad pagalba yra būtina, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

159.

Institucija laikys, kad pagalba yra proporcinga, jeigu laikomasi vienos iš šių sąlygų:

160.

Kad Institucija galėtų išsamiau vertinti dideles pagal patvirtintas schemas teikiamos pagalbos sumas ir nuspręsti, ar ši pagalba suderinama su EEE susitarimu, ELPA valstybės jai iš anksto praneša apie kiekvieną individualios ar pagal patvirtiną schemą teikiamos investicinės pagalbos arba pagalbos veiklai atvejį, jeigu pagalba atitinka šias sąlygas (67):

a)   priemonių, kurioms taikomas BIR, atveju: visais atvejais, apie kuriuos pranešama Institucijai pagal BIR nustatytą pareigą atskirai pranešti apie pagalbą;

b)   atskirų šiose gairėse nagrinėjamų priemonių atveju (68): visais šiais atvejais:

i)   investicinė pagalba: kai pagalbos vienai įmonei dydis viršija 7,5 mln. EUR (net jeigu tai patvirtintos schemos dalis);

ii)   pagalba energijos taupymo veiklai: kai pagalbos vienai įmonei dydis per penkerius metus viršija 5 mln. EUR;

iii)   pagalba atsinaujinančios elektros energijos ir (arba) bendrai atsinaujinančios šilumos gamybos veiklai: kai pagalba teikiama atsinaujinančios elektros energijos gamybos įrenginiams gamybos vietose, kuriose atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumai viršija 125 MW;

iv)   pagalba biokuro gamybos veiklai: kai pagalba teikiama biokuro gamybos įrenginiams gamybos vietose, kurių gamybos pajėgumai viršija 150 000 t per metus;

v)   pagalba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos veiklai: kai pagalba teikiama bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiams, kurių elektros energijos gamybos pajėgumai viršija 200 MW. Pagalba šilumos gamybai, remiantis bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, bus vertinama atsižvelgiant į pranešimą apie elektros energijos gamybos našumą.

161.

ELPA valstybės gali teikti pagalbą veiklai naujoms gamykloms, gaminančioms atsinaujinančią energiją, remiantis nepatirtų išorinių išlaidų skaičiavimu. Kai šis metodas taikomas pagalbos dydžiui nustatyti, apie priemonę pranešama ir ji išsamiai vertinama, neatsižvelgiant į 160 punkto b papunkčio iii papunktyje nustatytas ribas. Nepatirtos išorinės išlaidos yra papildomos socialinės ir aplinkos apsaugos žalos, kurią patirtų visuomenė, jeigu toks pats energijos kiekis būtų gaminamas jėgainėje, gaminančioje energiją iš tradicinių energijos šaltinių, piniginė išraiška. Šios išlaidos bus skaičiuojamos kaip skirtumas tarp atsinaujinančios energijos gamintojų sukeltų, bet nepadengtų išorinių išlaidų ir neatsinaujinančios energijos gamintojų sukeltų, bet nepadengtų išorinių išlaidų. Šioms išlaidoms apskaičiuoti ELPA valstybė turės taikyti tokį skaičiavimo metodą, kuris būtų pripažįstamas tarptautiniu mastu ir patvirtintas Institucijos. Be kita ko, ji turi pateikti pagrįstą kiekybinę lyginamąją išlaidų analizę ir konkuruojančių energijos gamintojų išorinių sąnaudų vertinimą, kad įrodytų, jog pagalba tikrai kompensuoja nepatirtas išorines išlaidas.

162.

Bet kuriuo atveju gamintojams teikiamos pagalbos dydį, viršijantį pagal pagalbos veiklai atsinaujinantiems energijos šaltiniams 1 variantą, išdėstytą 109 punkte, teikiamos pagalbos dydį, įmonės turi iš naujo investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, remdamosi 3.1.6.1 skirsniu.

163.

Jeigu ELPA valstybės užtikrina visavertį bendradarbiavimą ir laiku pateikia tikslios informacijos, Institucija dės visas pastangas, kad tyrimas būtų atliktas laiku. ELPA valstybės raginamos teikti visą informaciją, kuri, jų nuomone, gali būti naudinga konkrečiam atvejui tirti. Pirmiausia ELPA valstybės gali remtis ankstesnėmis valstybės pagalbos schemomis arba priemonėmis, pagalbą teikiančių valdžios institucijų poveikio vertinimais ir kitais su aplinkos apsauga susijusiais tyrimais.

164.

Išsamus vertinimas yra proporcingas vertinimas, atliekamas atsižvelgiant į iškraipymo galimybes konkrečiu atveju. Todėl tai, kad bus atliekamas išsamus vertinamas, nebūtinai reiškia, kad reikia pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nors tam tikroms priemonėms jos gali prireikti.

165.

Išsamus vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į 5.2.1 bei 5.2.2 skirsniuose išvardytus teigiamus ir neigiamus veiksnius, kurie bus taikomi kartu su 3 skyriuje nustatytais kriterijais. Ten nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių jokiu būdu negalima viršyti. Be to, išsamus vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į konkrečius teigiamus ir neigiamus veiksnius, kai jie svarbūs tam tikros rūšies arba formos pagalbai.

166.

Tai, kad pagalba įmonės skatinamos imtis aplinkos apsaugos veiklos, kurios kitu atveju jos nebūtų vykdžiusios, yra pagrindinis teigiamas veiksnys, į kurį turi būti atsižvelgiama vertinant pagalbos suderinamumą.

167.

Institucija dažniausiai nesvarstys, ar esama neigiamų išorinių padarinių, susijusių su tam tikros rūšies elgesiu arba tam tikrų prekių naudojimu, kurie turi neigiamo poveikio aplinkai. Tačiau Institucija tikrins, ar valstybės pagalba siekiama spręsti šią rinkos nepakankamumo problemą darant didelį poveikį aplinkos apsaugai. Todėl Institucija visų pirma dėmesį kreips į tai, kiek priemone numatoma prisidėti prie aplinkos apsaugos gerinimo (kiekybine išraiška), ir į pageidaujamą aplinkos apsaugos lygį, palyginti su galiojančiais Bendrijos standartais ir (arba) kitų ELPA valstybių standartais.

168.

Be to, Institucija nagrinės aspektus, kuriais gali būti grindžiama pagalba griežtesniems nei Bendrijos nacionaliniams standartams taikyti. Institucija ypač atsižvelgs į pagalbos gavėjų pagrindinių konkurentų pobūdį, rūšį ir vietą, nacionalinių standartų (arba prekybos leidimais schemos) įgyvendinimo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas patirtų, jeigu pagalba nebūtų teikiama, ir šių standartų lyginamąsias išlaidas, kurias patiria pagrindiniai pagalbos gavėjo konkurentai.

169.

Bus atsižvelgiama į tai, ar valstybės pagalba yra tinkama priemonė siekti aplinkos apsaugos tikslo, jeigu kitomis mažiau rinką iškraipančiomis priemonėmis galima pasiekti tokių pačių rezultatų ir kadangi teikiant valstybės pagalbą gali būti pažeistas PTM.

170.

Atlikdama suderinamumo tyrimą, Institucija pirmiausia atsižvelgs į kiekvieną ELPA valstybės atliktą siūlomos priemonės poveikio vertinimą, įskaitant svarstymus dėl kitų politinių galimybių (t. y. ne valstybės pagalbos), taip pat į įrodymus, kaip bus laikomasi PTM.

171.

Aplinkos apsaugos tikslams teikiama valstybės pagalba visada turi būti skatinamojo pobūdžio, t. y. dėl pagalbos jos gavėjo elgesys turi pasikeisti taip, kad aplinkos apsauga būtų geresnė. Pagalbos negalima laikyti būtina tik dėl to, kad pagerės aplinkos apsauga. Naujos investicijos arba naujų gamybos metodų taikymas paprastai duoda naudos ne tik aplinkos apsaugos požiūriu.

172.

Tirdama Institucija ne tik skaičiuos papildomas 3 skyriuje nurodytas išlaidas, bet ir atsižvelgs į šiuos veiksnius:

a)   priešingąją padėtį: pateikiami įrodymai apie konkretų (-čius) veiksmą (-us), kurio (-ių) įmonė nebūtų atlikusi, jei pagalba nebūtų teikiama, pavyzdžiui, naujos investicijos, aplinkai palankesnis gamybos procesas ir (arba) aplinkai palankesnis naujas gaminys;

b)   numatomas poveikis aplinkos apsaugai, susijęs su elgesio pasikeitimu: turi būti bent vienas iš tokių veiksnių:

i)   pagerinama aplinkos apsauga: mažesnė tam tikros rūšies tarša, kurios nebūtų galima sumažinti, jeigu pagalba nebūtų teikiama;

ii)   greičiau įgyvendinami būsimi standartai: dėl pagalbos tarša pradedama mažinti anksčiau;

c)   gamybos pranašumai: jeigu yra kitų su investicijomis susijusių pranašumų, pavyzdžiui, padidėja pajėgumai, našumas, sumažėja išlaidos arba pagerėja kokybė, skatinamasis poveikis paprastai yra mažesnis. Visų pirma taip yra tada, kai nauda per investicijų naudojimo laiką yra didelė – galbūt tokia, kad papildomos aplinkos apsaugos išlaidos gali būti susigrąžintos net negavus pagalbos;

d)   rinkos sąlygos: kai kuriose rinkose, ypač dėl gaminio įvaizdžio ir gamybos metodų žymėjimo, gali būti daromas konkurencingas spaudimas išlaikyti aukštą aplinkos apsaugos lygį. Jeigu yra įrodymų, kad dėl teikiamos pagalbos aplinkos apsaugos lygis viršija normalų elgesį rinkoje, labiau tikėtina, kad pagalba yra skatinamojo pobūdžio;

e)   galimi ateityje privalomi standartai: jeigu Bendrijos lygmeniu vyksta derybos dėl naujų arba griežtesnių privalomų standartų, kurių laikytis skatinama atitinkama priemone, taikymo, skatinamasis pagalbos poveikis paprastai būna mažesnis;

f)   rizikos lygis: jeigu gresia tam tikra rizika, kad investicijos duos mažiau naudos nei numatoma, skatinamasis pagalbos poveikis paprastai bus didesnis;

g)   pelningumo lygis: jeigu su veiksmų taikymu susijęs pelningumo lygis tam tikrą laikotarpį, kuriuo visiškai nuvertėja investicijos arba kuriuo ketinama teikti pagalbą veiklai, yra neigiamas, įvertinus visą šiame punkte nurodytą naudą ir riziką, pagalba paprastai bus skatinamojo pobūdžio.

173.

Jeigu įmonė taiko nacionalinius standartus, kurie yra griežtesni nei Bendrijos standartai arba kurie priimti, jeigu Bendrijos standartų nėra, Institucija tikrins, ar pagalbos gavėjui dėl padidėjusių išlaidų būtų daromas esminis poveikis ir ar jis negalėtų padengti su nedelsiamu nacionalinių standartų įgyvendinimu susijusių išlaidų.

174.

ELPA valstybė turėtų pateikti įrodymų, kad pagalba yra būtina, jos dydis yra minimalus ir atrankos procedūra yra proporcinga. Tirdama Institucija nagrinės šiuos veiksnius:

a)   tikslus reikalavimus atitinkančių sąnaudų skaičiavimas: įrodymai, kad reikalavimus atitinkančias sąnaudas iš tikrųjų sudaro tik papildomos išlaidos, reikalingos tam tikram aplinkos apsaugos lygiui pasiekti;

b)   atrankos procedūra: atrankos procedūra turėtų būti nediskriminuojanti, skaidri ir vieša; įmonės, kurios gali konkuruoti, nes parengė projektus, kuriais siekiama tų pačių aplinkos apsaugos tikslų, negali būti nepagrįstai neįtrauktos į procedūrą. Baigus atrankos procedūrą, turėtų būti atrinkti pagalbos gavėjai, galintys siekti aplinkos apsaugos tikslo naudodami mažiausią pagalbos dydį arba ekonomiškiausiu būdu;

c)   mažiausia pagalba: įrodymai, kad pagalbos dydis neviršija numatomo pelningumo trūkumo, įskaitant normalią grąžą laikotarpiu, kuriuo investicijos visiškai nuvertėja.

175.

Vertindama pagalbos priemonės neigiamą poveikį, Institucija atliks tyrimą kreipdama didžiausią dėmesį į numatomą pagalbos aplinkos apsaugai poveikį įmonių konkurencijai paveiktose prekės rinkose (69).

176.

Jeigu pagalba yra proporcinga, ypač, jeigu skaičiuojant papildomas investicines išlaidas arba veiklos sąnaudas, buvo atsižvelgta į visus įmonės pranašumus, tikėtina, kad neigiamas pagalbos poveikis bus nedidelis. Tačiau, kaip minėta 1.3.6 skirsnyje, net kai pagalba yra būtina ir proporcinga, kad konkreti įmonė gerintų aplinkos apsaugą, dėl pagalbos gali pasikeisti pagalbos gavėjo elgesys, ir todėl gali būti iškraipyta konkurencija. Paprastai pelno siekianti įmonė aplinkos apsaugą gerins labiau nei reikia pagal privalomus reikalavimus tik tada, jeigu manys, kad tai jai duos bent kokios nors nedidelės naudos.

177.

Pirmiausia Institucija vertins tikimybę, kad dėl teikiamos pagalbos jos gavėjas galės padidinti arba išlaikyti pardavimo apimtį. Institucija visų pirma atsižvelgs į šiuos veiksnius:

a)   vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas arba kompensavimas: jeigu dėl naujos įrangos (70) sumažės vieneto gamybos sąnaudos, palyginti su padėtimi, kuri būtų, jei pagalba nebūtų teikiama, arba jeigu pagalba kompensuojama dalis veiklos sąnaudų, tikėtina, kad pagalbos gavėjas padidins savo pardavimo apimtį. Kuo gaminio kaina elastingesnė, tuo didesnis konkurencijos iškraipymas;

b)   aplinkai palankesnis gamybos procesas: jeigu pagalbos gavėjas taiko aplinkai palankesnį gamybos procesą ir jeigu žymėjimu arba įvaizdžiu įprasta vartotojams išskirti gaminius remiantis aplinkos apsaugos lygiu, tikėtina, kad pagalbos gavėjas gali padidinti savo pardavimo apimtį. Kuo labiau vartotojai linkę pasirinkti produktą dėl aplinkos apsaugos savybių, tuo didesnis konkurencijos iškraipymas;

c)   naujas produktas: jeigu pagalbos gavėjas pagamina naują arba geresnės kokybės produktą, tikėtina, kad jis padidins savo pardavimo apimtį ir galbūt įgis pradininko (angl. first mover) pranašumą. Kuo labiau vartotojai linkę pasirinkti produktą dėl aplinkos apsaugos savybių, tuo didesnis konkurencijos iškraipymas.

178.

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai gali būti strategiškai naudojama naujoviškų aplinkai palankių technologijų diegimui skatinti, siekiant vietos gamintojams suteikti pradininko pranašumą. Taigi pagalba gali būti iškraipytos veiklumo paskatos ir išstumtos investicijos į specialias technologijas kitose ELPA valstybėse, o tai gali paskatinti šios technologijos koncentraciją vienoje ELPA valstybėje. Šis poveikis tuo stipresnis, kuo labiau konkurentai mažina savo pastangas inovacijoms diegti, palyginti su priešingąja padėtimi, kai valstybės pagalba neteikiama.

179.

Tirdama Institucija nagrinės šiuos veiksnius:

a)   pagalbos dydis: kuo didesnis pagalbos dydis, tuo labiau tikėtina, kad dalis pagalbos gali būti panaudota konkurencijai iškraipyti. Tai ypač aktualu, jeigu pagalbos dydis yra didelis, palyginti su įprasta pagalbos gavėjo veikla;

b)   pagalbos dažnumas: jeigu įmonė gauna pagalbą ne vieną kartą, labiau tikėtina, kad tai iškraipys veiklumo paskatas;

c)   pagalbos trukmė: jeigu pagalba veiklai teikiama ilgai, labiau tikėtina, kad tai iškraipys konkurenciją;

d)   laipsniškas pagalbos mažinimas: jeigu pagalba veiklai per tam tikrą laiką mažinama, įmonė bus labiau motyvuota didinti veiksmingumą, ir todėl veiklumo paskatų iškraipymas per tam tikrą laiką sumažės;

e)   pasirengimas laikytis būsimų standartų: jeigu pagalba atitinkamai įmonei suteikiama galimybė laikytis naujų Bendrijos standartų, kuriuos numatoma priimti artimoje ateityje, dėl remiamų investicijų sumažės investicinės išlaidos, kurias įmonė vis tiek turėtų patirti;

f)   su aplinkos apsaugos tikslais susijusių reguliavimo standartų lygis: kuo mažesni privalomi reikalavimai, tuo didesnė rizika, jog pagalba, kad būtų laikomasi griežtesnių reikalavimų nei privaloma, yra nebūtina ir kad tokia pagalba bus išstumtos investicijos arba ji bus naudojama taip, kad tai iškraipys veiklumo paskatas;

g)   kryžminių subsidijų rizika: jeigu įmonė gamina plataus asortimento gaminius arba gamina tokį patį gaminį taikydama ir tradicinius, ir aplinkai palankius gamybos būdus, kryžminių subsidijų rizika yra didesnė;

h)   technologijų neutralumas: jeigu priemonė skirta tik vienai technologijai, veiklumo paskatų iškraipymo rizika yra didesnė;

i)   konkuruojančios inovacijos: jeigu užsienio konkurentai sukuria konkuruojančias technologijas (inovacijų konkurencija), labiau tikėtina, kad pagalba bus iškraipytos veiklumo paskatos.

180.

Valstybės pagalba aplinkos apsaugai gali būti pateisinama kaip laikinas perėjimo prie visiško neigiamų išorinių padarinių aplinkai paskirstymo mechanizmas. Valstybės pagalba neturėtų būti naudojama teikti nebūtinai paramai įmonėms, kurios nesugeba laikytis palankesnių aplinkai standartų ir taikyti palankesnių aplinkai technologijų dėl to, kad veikia neveiksmingai. Tirdama Institucija nagrinės šiuos veiksnius:

a)   pagalbos gavėjų rūšys: jeigu pagalbos gavėjo veiklos našumas palyginti mažas, o finansinė padėtis prasta, labiau tikėtina, kad pagalba bus prisidėta prie dirbtinio įmonės palaikymo rinkoje;

b)   pertekliniai remiamo sektoriaus gamybos pajėgumai: sektoriuose, kuriuose gamybos pajėgumai yra pertekliniai, rizika, kad investicine pagalba bus palaikomas perteklinis gamybos pajėgumas ir palaikomos neveiksmingos rinkos struktūros, yra didesnė;

c)   įprasta remiamo sektoriaus padėtis: jeigu tam tikro sektoriaus įmonės, kurioms pagalba nebuvo teikiama, pasiekė tokį patį aplinkos apsaugos lygį, labiau tikėtina, kad pagalba bus palaikomos neveiksmingos rinkos struktūros. Taigi kuo silpnesnis įrodymas, kad pagalbos gavėjas laikosi PTM, ir kuo didesnė išorinių aplinkos apsaugos išlaidų, įtraukiamų į pagalbos gavėjo konkurentų sąnaudas, dalis, tuo labiau iškraipoma konkurencija;

d)   santykinė pagalbos svarba: kuo didesnis kintamų gamybos kaštų sumažinimas ir (arba) kompensavimas, tuo labiau iškraipoma konkurencija;

e)   atrankos procedūra: jeigu atrankos procedūra atliekama nediskriminuojant, skaidriai ir viešai, tuo mažiau tikėtina, kad pagalba bus prisidėta prie dirbtinio įmonės palaikymo rinkoje. Kuo išsamesnis (dėl atitinkamos rinkos aprėpties) ir konkurencingesnis (dėl aukciono ir (arba) pirkimo) subsidijos skirstymas, tuo konkurencija iškraipoma mažiau;

f)   atrankumas: jeigu priemonė, pagal kurią teikiama pagalba, apima santykinai daug galimų pagalbos gavėjų, visas atitinkamoje rinkoje veikiančias įmones ir jeigu ji netaikoma taip, kad į procedūrą neįtraukiamos įmonės, kurios gali siekti tų pačių aplinkos apsaugos tikslų, mažiau tikėtina, kad pagalba rinkoje bus palaikomos neveiksmingos įmonės.

181.

Pagalbos gavėjui teikiama pagalba aplinkos apsaugai gali būti naudojama jo įtakai tam tikroje prekės rinkoje padidinti arba palaikyti. Institucija vertins susijusio pagalbos gavėjo įtaką rinkoje prieš suteikiant pagalbą ir jos pokytį, kurio galima tikėtis suteikus pagalbą. Didelę įtaką rinkoje turintis pagalbos gavėjas, kuriam teikiama pagalba aplinkos apsaugai, gali panaudoti šią pagalbą savo įtakai rinkoje padidinti arba palaikyti, papildomai diferencijuodamas savo gaminius arba šalindamas konkurentus. Institucija dažniausiai nemanys, kad dėl įtakos rinkoje kyla grėsmė konkurencijai rinkose, kuriose kiekvieno pagalbos gavėjo rinkos dalis yra mažesnė nei 25 %, ir rinkose, kurių rinkos koncentracijos Herfindahl–Hirschman indeksas yra mažesnis kaip 2 000.

182.

Tirdama Institucija nagrinės šiuos veiksnius:

a)   pagalbos gavėjo įtaka rinkoje ir rinkos struktūra: jeigu pagalbos gavėjas jau yra dominuojantis paveiktoje rinkoje (71), pagalbos priemone ši dominuojanti padėtis gali būti sustiprinta ir dar labiau mažinamas konkurencinis spaudimas, kurį konkurentai gali daryti pagalbą gaunančiai įmonei;

b)   nauji dalyviai: jeigu pagalba susijusi su prekės rinkomis arba technologijomis, kurios konkuruoja su įsitvirtinusio ir įtaką rinkoje turinčio pagalbos gavėjo gaminiais, pagalba gali būti naudojama kaip strateginė priemonė neleisti naujiems dalyviams patekti į rinką. Taigi, jeigu pagalba galimiems naujiems dalyviams neteikiama, konkurencijos iškraipymo dėl pagalbos pavojus yra didesnis;

c)   gaminių diferenciacija ir kainų diskriminacija: pagalbos poveikis gali būti neigiamas pagalbos gavėjui palengvinant gaminių diferenciaciją ir kainų diskriminaciją, dėl kurių vartotojai patiria žalą;

d)   pirkėjo galia: jeigu rinkoje yra stiprių pirkėjų, mažiau tikėtina, kad įtaką rinkoje turintis pagalbos gavėjas gali jiems didinti kainas. Taigi kuo didesnė pirkėjo galia, tuo mažiau tikėtina, kad dėl pagalbos bus daroma žala vartotojams.

183.

Dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai kai kuriose teritorijose gali susidaryti palankesnės gamybos sąlygos, pirmiausia dėl to, kad dėl pagalbos patiriamos santykinai mažesnės nei kitur gamybos sąnaudos, arba dėl to, kad naudojant pagalbą taikomi griežtesni gamybos standartai. Dėl to įmonės gali persikelti į remiamas teritorijas arba perkelti savo prekybos srautus į remiamą teritoriją.

184.

Taigi dėl pagalbos pelnas bus perkeltas į ELPA valstybę, kurioje yra su pagalba susijusios prekės rinka, taip pat į išteklių rinkas.

185.

Tirdama Institucija svarstys, ar yra įrodymų, kad pagalbos gavėjas atsižvelgė į galimybę investuoti kitur, o tokiu atveju labiau tikėtina, kad pagalba itin iškraipoma konkurencija.

186.

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus teigiamus ir neigiamus veiksnius, Institucija vertins priemonės poveikį ir nuspręs, ar dėl jos atsirandantys iškraipymai neigiamai veikia prekybos sąlygas tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui. Geriausia, jeigu teigiami ir neigiami veiksniai būtų išreikšti naudojant tokį patį kriterijų (pavyzdžiui, piniginiu vienetu išreikštas nepatirtų išorinių išlaidų palyginimas su prarastu konkurento pelnu).

187.

Iš esmės kuo daugiau naudos aplinkai ir kuo aiškiau nustatyta, kad pagalbos dydis yra tik būtinas minimumas, tuo labiau tikėtina, kad pagalba bus vertinama teigiamai. Tačiau kuo ryškesni požymiai, kad pagalba itin iškraipys konkurenciją, tuo mažiau tikėtina, kad pagalba bus vertinama teigiamai. Jeigu numatomas teigiamas poveikis ir tikėtinas iškraipymas bus labai dideli, vertinimas priklausys nuo to, kiek teigiamas poveikis gali atsverti neigiamą.

188.

Institucija gali nepareikšti jokių prieštaravimų, susijusių su pagalbos priemone, apie kurią pranešta, nepradėdama oficialios tyrimo procedūros arba, atlikusi Priežiūros ir Teismo susitarimo 3-iojo protokolo I dalies 6 straipsnyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą, nuspręsti užbaigti procedūrą, priimdama sprendimą pagal to protokolo 7 straipsnį. Jeigu pagal minėtojo protokolo 7 straipsnio 4 dalį Institucija priima sąlyginį sprendimą, ji gali, pavyzdžiui, apsvarstyti galimybę taikyti toliau išvardytas sąlygas, kuriomis turi būti sumažinti iškraipymai arba poveikis prekybai ir kurios turi būti proporcingos, susijusias su:

189.

Pagal šias gaires nustatyti aukščiausi pagalbos dydžiai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar parama remiamam projektui finansuojama tik iš valstybinių išteklių, ar ji iš dalies finansuojama Bendrijos.

190.

Jeigu pagal šias gaires leidžiama teikti pagalbą, ji negali būti teikiama kartu su kitokia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, arba kitokiomis Bendrijos finansavimo priemonėmis, jeigu dėl šio bendro finansavimo pagalbos intensyvumas tampa didesnis, nei nustatyta šiose gairėse. Tačiau jeigu pagalbos aplinkos apsaugai reikalavimus atitinkančios sąnaudos visiškai arba iš dalies atitinka kitokios pagalbos teikimo reikalavimus, bendrai finansuojamai pagalbos daliai pagal taikomas taisykles bus nustatytas palankiausias aukščiausias dydis.

191.

Pagalba aplinkos apsaugai neturi būti kumuliuojama su de minimis pagalba, teikiama dėl tų pačių reikalavimus atitinkančių sąnaudų, jeigu dėl tokios kumuliacijos pagalbos intensyvumas viršytų šiose gairėse nustatytą pagalbos intensyvumą.

192.

Pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 3-iąjį protokolą ir 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimą Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų Priežiūros ir Teismo susitarimo 3-iojo protokolo II dalies 27 straipsnyje, ELPA valstybės Institucijai turi teikti metines ataskaitas.

193.

Be reikalavimų, numatytų tose nuostatose, metinėse ataskaitose dėl pagalbos aplinkos apsaugai apie kiekvieną patvirtintą schemą turi būti pateikta ši su didelėmis įmonėmis susijusi informacija:

194.

Jeigu atleidžiama nuo mokesčių arba jie mažinami, ELPA valstybė privalo tik pateikti įstatymo (-ų) ir (arba) kito (-ų) teisės akto (-ų) tekstą (-us), kuriame (-uose) nustatyta pagalba, išsamiai nurodyti įmonių, kurios naudojasi mokesčių mažinimu arba atleidimu nuo jų, rūšis ir ūkio sektorius, kuriems didžiausią įtaką padarė šie atleidimai nuo mokesčių ir (arba) jų mažinimai.

195.

Metinės ataskaitos bus skelbiamos Institucijos interneto svetainėje.

196.

Institucija mano, kad reikia papildomų priemonių valstybės pagalbos skaidrumui EEE padidinti. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad ELPA valstybės, ekonominės veiklos vykdytojai, suinteresuotosios šalys ir pati Institucija galėtų lengvai gauti visą informaciją apie taikomas pagalbos aplinkos apsaugai schemas.

197.

Tai galima nesunkiai įgyvendinti sukuriant susietas svetaines. Dėl šios priežasties, tikrindama pagalbos aplinkos apsaugai schemas, Institucija sistemingai reikalaus, kad susijusios ELPA valstybės skelbtų visą galutinių pagalbos schemų tekstą internete ir praneštų Institucijai paskelbto teksto interneto adresą. Schemos negalima taikyti tol, kol informacija nepaskelbta internete.

198.

ELPA valstybės privalo užtikrinti, kad būtų vedama išsami visoms aplinkos apsaugos priemonėms teikiamos pagalbos apskaita. Tokie apskaitos dokumentai, kuriuose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga nustatyti, ar buvo laikomasi reikalavimus atitinkančių sąnaudų ir didžiausio leistino pagalbos intensyvumo, turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo dienos ir pateikti Institucijai, jai paprašius.

199.

Institucija prašys ELPA valstybių suteikti šią informaciją, kad galėtų atlikti šių gairių poveikio vertinimą praėjus ketveriems metams nuo jų paskelbimo (72).

200.

Pagal Priežiūros ir Teismo susitarimo 3-iojo protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį Institucija siūlo ELPA valstybėms imtis toliau išvardytų tinkamų priemonių, susijusių su tam tikromis esamomis pagalbos aplinkos apsaugai schemomis:

ELPA valstybės, jeigu reikia, turėtų pakeisti tokias schemas, kad jos atitiktų šias gaires, per 18 mėnesių nuo jų priėmimo, išskyrus šiuos atvejus:

201.

ELPA valstybės raginamos per vieną mėnesį nuo priemonių gavimo pranešti apie savo aiškų besąlyginį pritarimą šioms pasiūlytoms tinkamoms priemonėms. Nesulaukusi jokio atsakymo, Institucija manys, kad atitinkama ELPA valstybė nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis.

202.

Šios gairės bus taikomos nuo jų priėmimo dienos ir pakeis 2001 m. gegužės 23 d. Valstybės pagalbos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (73).

203.

Šios gairės bus taikomos iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į svarbius konkurencijos ar aplinkos apsaugos politikos aspektus arba siekdama atsižvelgti į kitas politikos kryptis ar tarptautinius įsipareigojimus, pasitarusi su ELPA valstybėmis, Institucija gali iš dalies pakeisti šias gaires iki minėtos datos. Visų pirma tokie pakeitimai gali būti būtini atsižvelgiant į būsimus tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos arba būsimus su klimato kaita susijusius EB teisės aktus. Institucija atsižvelgs į (po ketverių metų) numatytą šių gairių vertinimą, kurį atliks Komisija, remdamasi faktine informacija ir išsamių konsultacijų, pagrįstų visų pirma EEE valstybių pateiktais duomenimis, rezultatais.

204.

Institucija taikys šias gaires visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta, ir dėl kurių ji raginama priimti sprendimą priėmus gaires, net jeigu apie projektus buvo pranešta iki gairių paskelbimo. Ši nuostata apima individualią pagalbą, teikiamą pagal patvirtintas pagalbos schemas ir apie kurią buvo pranešta Institucijai, laikantis pareigos atskirai pranešti apie tokią pagalbą.

205.

Laikydamasi Valstybės pagalbos gairių dėl neteisėtos pagalbos vertinimui taikytinų taisyklių, Institucija pagalbai, apie kurią nepranešta, taikys: