1.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/1

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1235/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių (2), III priede pateikiamas trečiųjų šalių, kurių ekologinės žemės ūkio produktų gamybos sistema ir kontrolės priemonės pripažintos lygiavertėmis tame reglamente nurodytai gamybos sistemai ir kontrolės priemonėms, sąrašas. Atsižvelgiant į naują paraišką ir informaciją, kurias nuo paskutinio sąrašo paskelbimo Komisija gavo iš trečiųjų šalių, reikėtų apsvarstyti kai kuriuos pakeitimus ir jais papildyti arba juos įtraukti į sąrašą.

(2)

Australijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie vienos kontrolės įstaigos reorganizaciją ir pavadinimo pakeitimą. Australijos valdžios institucijos pateikė Komisijai būtinas garantijas, skirtas užtikrinti, kad reorganizuota kontrolės įstaiga atitinka Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 8 straipsnio 2 dalyje iš anksto nustatytas sąlygas.

(3)

Tam tikrais iš Japonijos importuotais žemės ūkio produktais šiuo metu Sąjungoje prekiaujama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 19 straipsnyje numatytomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis. Japonija pateikė Komisijai prašymą įtraukti ją į to reglamento III priede numatytą sąrašą ir pateikė pagal to reglamento 7 ir 8 straipsnius reikalaujamą informaciją. Išnagrinėjus minėtą informaciją ir po to surengus diskusijas su Japonijos valdžios institucijomis padaryta išvada, kad toje šalyje galiojančios ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir kontrolės taisyklės lygiavertės Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytoms taisyklėms. Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalimi, Komisija patikrino vietoje, kaip Japonijoje faktiškai taikomos gamybos taisyklės ir kontrolės priemonės. Taigi, Komisija turėtų įtraukti Japoniją į Reglamento (EB) Nr. 1235/2008 III priedo sąrašą.

(4)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1235/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

1.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/4

(1)

2009 m. rugsėjo 3 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl tam tikro importuojamo Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2009 m. liepos 20 d. gavus Plastics Europe polietileno tereftalato komiteto (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju – daugiau kaip 50 %) viso tam tikro polietileno tereftalato Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde buvo pateikta nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundą pateikusiems gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, importuotojams ir (arba) prekiautojams bei žinomiems susijusiems naudotojams, eksportuojantiems gamintojams ir susijusių eksportuojančių šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų ir importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Sąjungos gamintojų ir importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą tiriamuoju laikotarpiu (2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(6)

Keturiolika Sąjungos gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija Komisija atrinko penkis Sąjungos gamintojus, kurių pardavimo apimtis sudaro 65 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo apimties.

(7)

Aštuoni importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Remdamasi iš bendradarbiaujančių importuotojų gauta informacija Komisija atrinko du importuotojus, kurių importo apimtis sudaro 83 % visų bendradarbiaujančių importuotojų importo apimties ir 48 % viso importo iš Jungtinių Arabų Emyratų, Irano ir Pakistano apimties.

(8)

Komisija klausimynus nusiuntė eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems importuotojams ir visiems žinomiems susijusiems ir apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pranešusiems naudotojams ir tiekėjams.

(9)

Klausimyno atsakymus pateikė penkti atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas atrinktas importuotojas, dešimt Sąjungos naudotojų, trys žaliavų tiekėjai, vienas eksportuojantis Irano gamintojas ir su juo susijęs prekiautojas, vienas eksportuojantis Pakistano gamintojas ir vienas eksportuojantis Jungtinių Arabų Emyratų gamintojas. Be to, septyni bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pateikė prašytus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(11)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Nagrinėjamasis produktas – Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės polietileno tereftalatas, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(13)

PET – paprastai plastikų pramonėje buteliams ir plėvelei gaminti naudojamas cheminis produktas. Šios rūšies PET yra vienarūšis produktas, todėl jis nebuvo skirstomas į skirtingų rūšių produktus.

(14)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminto ir parduoto PET, Irane, Pakistane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose gaminto ir vidaus rinkose parduoto bei į Sąjungą eksportuoto PET cheminės ir fizinės savybės iš esmės yra tokios pačios, be to, jis naudotas tai pačiai pagrindinei paskirčiai. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(15)

Žaliavų kainos ir PET rinkos kainos per TL labai svyravo, todėl manyta, kad nustatant normaliąją vertę ir eksporto kainą būtų tikslinga naudoti ketvirčio duomenis. Tačiau šios metodikos nebuvo galima taikyti Irano atveju, nes vienintelis Irano gamintojas negalėjo pateikti išsamių ketvirčio sąnaudų duomenų.

(16)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nustatė, ar vienintelio Irano gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, t. y. ar visas toks parduotas kiekis nebuvo mažesnis nei 5 % jo viso eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį vienintelio Irano gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas.

(17)

Po to Komisija nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia Irano rinkoje parduoto panašaus produkto dalis per TL buvo pelningai parduota vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams.

(18)

Kadangi panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė 80 % visos panašaus produkto pardavimo apimties arba mažiau, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis pelningo pardavimo vidurkis.

(19)

Eksportui į Sąjungą parduota per Irane įsikūrusią susijusią prekybos bendrovę, todėl eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis šio susijusio prekiautojo kainomis nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(20)

Vienintelio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(21)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į prekybos lygio, vežimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų skirtumus ir kitus veiksnius (banko mokesčiai).

(22)

Bendrovė prašė atlikti koregavimą atsižvelgiant į prekybos lygių skirtumus, atsiradusius dėl jos pirkėjų vidaus ir ES rinkose taikomų skirtingų prekybos modelių. Šis prašymas buvo patenkintas tiek, kiek bendrovė galėjo jį pagrįsti.

(23)

Be to, eksportuojantis Irano gamintojas pateikė konkretų tvirtinimą dėl tariamo Iranui taikomų tarptautinių sankcijų poveikio. Bendrovė tvirtino, kad dėl sankcijų tam tikriems dideliems JAV įsikūrusiems PET pirkėjams, kaip antai Coca-Cola ir Pepsi, neleidžiama pirkti PET iš Irano ir dėl to atitinkamai neišduodami iš Irano gaunamo PET kokybės sertifikatai. Tai tariamai turėjo poveikio ir kitiems Europos pirkėjams, kurie reikalauja mažų PET, kurio nesertifikavo Coca-Cola ar Pepsi, kainų. Tačiau eksportuojančiam Irano gamintojui nepavyko kiekybiškai išreikšti tariamo sankcijų poveikio ir jo pagrįsti įrodymais. Pagaliau bendrovė susidūrė su panašiomis problemomis vidaus rinkoje, kurioje vietiniams Coca-Cola ir Pepsi licencijų turėtojams nebuvo leidžiama įsigyti PET iš Irano gamintojų ir dėl to jie priklausė nuo importo iš kitų šalių. Pagaliau dėl sankcijų taip pat turėtų būti daromas spaudimas mažinti vidaus rinkos kainas, taigi lyginant kainas nėra akivaizdaus skirtumo. Todėl padaryta išvada, kad nėra pagrindo koreguoti atsižvelgiant į sankcijų poveikį Iranui.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas vieninteliam Irano gamintojui nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(25)

Remiantis skundo pateikėjo ir bendradarbiaujančio eksportuojančio Irano gamintojo pateikta informacija, Irane nėra kito žinomo nagrinėjamojo produkto gamintojo. Todėl Iranui nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Irano gamintojui nustatytam dempingo skirtumui.

(26)

Procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis Irano dempingo skirtumas yra 28,6 %.

(27)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nustatė, ar vienintelio Pakistano gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, t. y. ar visas toks parduotas kiekis nebuvo mažesnis nei 5 % jo viso eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį vienintelio Pakistano gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas.

(28)

Po to Komisija nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia Pakistano rinkoje parduoto panašaus produkto dalis per TL buvo pelningai parduota vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams.

(29)

Panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis buvo didesnė nei 80 % visos panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimties, todėl normalioji vertė apskaičiuota kaip svertinis visų panašaus produkto vidaus rinkos pardavimo kainų vidurkis.

(30)

Vienintelis eksportuojantis Pakistano gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kainos nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(31)

Vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliosios vertės ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(32)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į importo mokesčių, nuolaidų, lengvatų, vežimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų, išlaidų po pardavimo (techninė pagalba ir paslaugos) bei komisinių atlyginimų skirtumus ir kitus veiksnius (banko mokesčiai).

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas vieninteliam Pakistano gamintojui nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(34)

Procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis dempingo skirtumas vieninteliam eksportuojančiam Irano gamintojui Novatex Limited yra 1,5 %, t. y. mažesnis nei de minimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(35)

Pakistane daugiau nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų, todėl laikinųjų priemonių nustatyti nereikėtų.

(36)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nustatė, ar vienintelio Jungtinių Arabų Emyratų (toliau – JAE) gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, t. y. ar visas toks parduotas kiekis nebuvo mažesnis nei 5 % jo viso eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį vienintelio JAE gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas.

(37)

Po to Komisija nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia JAE rinkoje parduoto panašaus produkto dalis per TL buvo pelningai parduota vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams.

(38)

Kadangi panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė 80 % visos panašaus produkto pardavimo apimties arba mažiau, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis pelningo pardavimo vidurkis.

(39)

Vienintelis eksportuojantis Jungtinių Arabų Emyratų gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kainos nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(40)

Vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliosios vertės ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(41)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, kreditų išlaidų ir komisinių atlyginimų skirtumus.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas vieninteliam JAE gamintojui nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(43)

Remiantis skundo pateikėjo ir bendradarbiaujančio eksportuojančio JAE gamintojo pateikta informacija, Jungtiniuose Arabų Emyratuose nėra kito žinomo nagrinėjamojo produkto gamintojo. Todėl Jungtiniams Arabų Emyratams nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Jungtinių Arabų Emyratų gamintojui nustatytam dempingo skirtumui.

(44)

Procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis Jungtinių Arabų Emyratų dempingo skirtumas yra 6,6 %.

(45)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino 17 gamintojų. Todėl laikoma, kad šių gamintojų produkcija (apskaičiuota remiantis iš bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija, o kitų Sąjungos gamintoju atveju – remiantis skunde pateiktais duomenimis) sudaro Sąjungos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(46)

Iš šių 17 gamintojų 12 bendradarbiavo atliekant tyrimą. Nustatyta, kad šie 12 gamintojų pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 80 %) viso panašaus produkto Sąjungoje. Todėl šie 12 bendradarbiaujančių gamintojų sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė). Kiti Sąjungos gamintojai toliau vadinami „kitais Sąjungos gamintojais“. Šie kiti Sąjungos gamintojai skundui nei pritarė, nei prieštaravo.

(47)

Pažymima, kad ES PET rinkoje yra pakankamai daug gamintojų, paprastai priklausančių didesnėms grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra ne ES. Rinkoje vyksta konsolidacijos procesas – neseniai būta susiliejimų ir uždarymų. Pavyzdžiui, Tergal Fibers (Prancūzija), Invista (Vokietija) ir Artenius (JK) PET gamyklos nuo 2009 m. uždarytos, o Indorama perėmė buvusias Eastman gamyklas JK ir Nyderlanduose.

(48)

Kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti penki atskiri gamintojai, kurie parduoda 65 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio. Viena bendrovė negalėjo pateikti visų prašytų duomenų, todėl atrinktų bendrovių skaičius turėjo būti sumažintas iki keturių bendrovių, kurios parduoda 47 % visų bendradarbiaujančių gamintojų parduodamo kiekio.

(49)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir iš Eurostato gautais duomenimis apie ES rinkos importo apimtį, o kitų Sąjungos gamintojų suvartojimas – skaičiavimais, pagrįstais skunde nurodyta informacija.

(50)

Tyrimo produkto suvartojimas Sąjungoje nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo 11 %. Tiksliau tikroji paklausa 2007 m. padidėjo 8 %, 2007–2008 m. šiek tiek sumažėjo (2 procentiniais punktais), o nuo 2008 m. iki TL pabaigos padidėjo 5 procentiniais punktais.

1   lentelė

(51)

Komisija nagrinėjo, ar Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės PET importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(52)

Pakistanui nustatytas de minimis dempingo skirtumas, dėl to manoma, kad importo iš Pakistano poveikio negalima vertinti kartu su importo dempingo kainomis iš Irano ir JAE poveikiu.

(53)

Dėl JAE ir Irano kilmės importo poveikio atliekant tyrimą nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo dempingo kainomis apimtis iš šių dviejų šalių nebuvo nežymi, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(54)

Dėl importo iš Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų ir panašaus produkto konkurencijos sąlygų atliekant tyrimą nustatyta, kad šių šalių gamintojai naudojasi tais pačiais pardavimo kanalais ir produktą parduoda tų pačių kategorijų pirkėjams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš šių abiejų šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo.

(55)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(56)

Nagrinėjamojo produkto importo dempingo kainomis į ES apimtis nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo beveik 20 kartų ir per TL sudarė 212 198 tonų. Tiksliau importo iš JAE ir Irano apimtis 2006–2007 m. padidėjo beveik tris kartus, 2008 m. – 4 kartus, palyginti su 2007 m., ir nuo 2008 m. iki TL pabaigos – beveik du kartus.

2   lentelė

(57)

Importo dempingo kainomis iš JAE ir Irano rinkos dalis 2006 m. buvo 0,4 %, o nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 procentiniais punktais. Tiksliau 2006–2007 m. ji padidėjo 0,8 procentinio punkto, 2007–2008 m. – dar 3,4 procentinio punkto ir nuo 2008 m. iki TL pabaigos – 2,5 procentinio punkto. Per TL importo dempingo kainomis iš JAE ir Irano rinkos dalis buvo 7,1 %.

(58)

Pažymima, kad JAE į rinką pateko tik 2007 m., tačiau sugebėjo greitai įgyti didelę rinkos dalį.

(59)

Vidutinė importo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 % (daugiausia sumažėjo nuo 2008 m. iki TL pabaigos). Tiksliau vidutinė kaina 2007 m. sumažėjo 1 %, 2008 m. – dar vienu procentiniu punktu, o per TL – dar 13 procentinių punktų.

3   lentelė

(60)

Atsižvelgiant į tai, kad per TL nagrinėjamojo produkto kainos ir sąnaudos labai svyravo, buvo renkami ketvirčių pardavimo kainų ir sąnaudų duomenys, o priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis apskaičiuotas kiekvienam ketvirčiui.

(61)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos pramonės produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš JAE ir Irano importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir atitinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išlaidas po importo ir prekybos lygio skirtumus.

(62)

Palyginus nustatyta, kad per TL dėl JAE kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kainomis Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 3,9 %. Dėl Irano kilmės produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kainomis Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 3,2 %. Abiem šalims nustatytas 3,8 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo per TL skirtumas.

(63)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei vertinta visų ekonominių veiksnių ir rodiklių, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei, raida.

(64)

Kaip paaiškinta pirmiau, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių turėjo būti vykdoma atranka. Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

(65)

Sąjungos gamybos apimtis nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo 4 %. Tiksliau 2007 m. ji padidėjo 5 % iki apytiksliai 2 570 000 tonų, tačiau 2008 m. sumažėjo net 10 procentinių punktų, palyginti su 2007 m., o nuo 2008 m. iki TL pabaigos nežymiai padidėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė apie 2 300 000 tonų.

4   lentelė

(66)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai padidėjo 15 %. Tiksliau, 2007 m. jie padidėjo 1 %, 2008 m. – dar 5 procentiniais punktais, o per TL – net dar 9 procentiniais punktais.

5   lentelė

(67)

Pajėgumų naudojimas 2006 m. siekė 83 %, 2007 m. padidėjo iki 87 %, tačiau 2008 m. sumažėjo iki 75 %, o per TL – net iki 69 %. Iš mažėjančio pajėgumų naudojimo koeficiento 2008 m. ir per TL matyti, kad tuo laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis ir padidėjo gamybos pajėgumai.

(68)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nedaug. Pardavimo apimtis 2007 m. padidėjo 5 %, tačiau sekančias metais sumažėjo ir buvo šiek tiek mažesnė nei 2006 m., o per TL buvo 3 % mažesnė nei 2006 m., t. y. siekė apie 2 100 000 tonų. Atsižvelgiant į tai, kad atsargų nebuvo daug, iš pardavimo apimties raidos aiškiai matyti gamybos apimties raida.

6   lentelė

(69)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai prarado 10 procentinių punktų rinkos dalies, kuri sumažėjo nuo 85 % 2006 m. iki 75 % per TL. Iš sumažėjusios rinkos dalies matyti, kad nepaisant padidėjusio suvartojamo kiekio Sąjungos pramonės pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %. Pažymima, kad tokia mažėjimo tendencija nustatyta ir atrinktiems Sąjungos gamintojams.

7   lentelė

(70)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos, kai Sąjungos suvartojimas padidėjo 11 %, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ES rinkoje sumažėjo 3 %, o Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų. Kita vertus, importo dempingo kainomis rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 0,4 iki 7,1 %. Taigi daroma išvada, kad Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti rinkos augimu.

(71)

Sąjungos gamintojų užimtumo lygis nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo 15 %. Tiksliau įdarbintų žmonių skaičius sumažėjo net nuo 2 400 (2006 m.) iki 2 100 (2007 m.) arba 13 % ir buvo labai panašus 2008 m. ir per TL. Užimtumas 2007 m. sumažėjo dėl to, kad daug ES gamintojų stengėsi vykdyti restruktūrizaciją.

8   lentelė

(72)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, padidėjo 12 %. Iš to matyti, kad gamybos apimtis mažėjo lėčiau nei užimtumo lygis ir kad Sąjungos gamintojų efektyvumas padidėjo. Tai ypač akivaizdu 2007 m., kai gamybos apimtis didėjo, nors užimtumo lygis mažėjo, o našumas buvo 21 % didesnis nei 2006 m.

9   lentelė

(73)

Sąjungos gamintojų metinės vidutinės pardavimo kainos ES rinkoje nesusijusiems pirkėjams 2006–2008 m. nesikeitė ir sudarė apie 1 100 EUR už toną. Per TL metinė vidutinė pardavimo kaina sumažėjo 12 % ir sudarė 977 EUR už toną. Iš metinės vidutinės pardavimo kainos nematyti PET kainos svyravimų Europos (ir pasaulio) rinkoje per mėnesį ar net dieną, tačiau jos pakanka, norint nustatyti nagrinėjamojo laikotarpio tendenciją. PET pardavimo kainos paprastai kinta taip pat, kaip pagrindinės žaliavos (daugiausia PTA ir MEG) kainos, nes pagrindinės žaliavos sudaro iki 80 % visų PET sąnaudų.

10   lentelė

(74)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos dėl importo dempingo kainomis iš JAE ir Irano.

(75)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš JAE ir Irano apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu. Svarbu priminti, kad nuo 2000 m. iš Indijos, Indonezijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Taivano ir Tailando importuojamam PET, o nuo 2004 m. iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamam PET taikomos galiojančios antidempingo priemonės. Kadangi per šio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir padidėjo jos nuostoliai, negalima nustatyti, kad pramonė faktiškai atsigavo po buvusio dempingo, todėl manoma, kad Sąjungos gamyba dėl žalingo bet kokio importo dempingo kainomis į Sąjungos rinką poveikio yra pažeidžiama.

(76)

Atrinktų gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo 22 %. Pažymima, kad atsargos sudarė mažiau nei 5 % metinės gamybos apimties, todėl šis rodiklis nėra labai svarbus analizuojant žalą.

11   lentelė

(77)

Metinės darbo sąnaudos 2006–2007 m. padidėjo 11 %, o 2008 m. sumažėjo 2 procentiniais punktais, palyginti su 2007 m., ir per TL – dar 9 procentiniais punktais, palyginti su 2008 m., bei pasiekė 2006 m. lygį. Taigi, apskritai darbo sąnaudos nekito.

12   lentelė

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų panašaus produkto pardavimo ES rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentiniu dydžiu, buvo neigiamas ir net sumažėjo nuo – 6,9 iki – 7,5 %. Tiksliau su atrinktų gamintojų pelningumu susijusi padėtis 2007 m. pagerėjo, kai grynieji nuostoliai sudarė tik – 1,5 % grynojo pardavimo apimties, tačiau 2008 m. nuostoliai padidėjo net iki – 9,3 %. Per TL padėtis šiek tiek pagerėjo.

13   lentelė

(79)

Iš esmės, investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas. Ji padidėjo nuo – 9,6 % 2006 m. iki – 3,1 % 2007 m. 2008 m. IG sumažėjo iki – 16,8 %, o per TL vėl padidėjo iki – 12,3 %. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža buvo neigiama ir sumažėjo 2,7 procentinio punkto.

(80)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2006 m. buvo neigiamas, t. y. – 18,5 mln. EUR. Jis gerokai padidėjo 2007 m., kai tapo teigiamu ir sudarė 19,5 mln. EUR, tačiau 2008 m. labai sumažėjo (– 42 mln. EUR) ir per TL sudarė – 11 mln. EUR. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas pagerėjo, nors ir buvo neigiamas.

(81)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo iš esmės dėl to, kad kai kurie gamintojai priklauso didelėms grupėms.

14   lentelė

(82)

Atrinktų bendrovių metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2006–2007 m. sumažėjo 34 %, 2007–2008 m. – dar 59 procentiniais punktais, o per TL – tik šiek tiek. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 96 %. Šį didelį investicijų sumažėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad 2006 ir 2007 m. įsigytos naujos gamybos linijos, kuriomis siekta padidinti pajėgumus.

15   lentelė

(83)

Išanalizavus makroekonominius duomenis nustatyta, kad Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino gamybos ir pardavimo apimtį. Nors sumažėjimas nebuvo labai didelis, jį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo paklausa, dėl to Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų iki 75 %.

(84)

Tuo pačiu metu iš atitinkamų mikroekonominių rodiklių matyti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų ekonominė padėtis akivaizdžiai blogėjo. Pelningumas ir investicijų grąža buvo neigiami, ir nuo 2006 m. iki TL pabaigos šie rodikliai apskritai toliau blogėjo. Grynųjų pinigų srautas, nepaisant bendrų teigiamų pokyčių, per TL taip pat buvo neigiamas.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(86)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl Irano ir JAE kilmės importo dempingo kainomis Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(87)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos JAE ir Irano kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kainomis apimtis padidėjo apytikriai 20 kartų iki 212 200 tonų, o šio importo rinkos dalis padidėjo apytikriai 7 procentiniais punktais (nuo 0,4 iki 7,1 %). Tuo pačiu metu Sąjungos pramonė prarado apie 10 procentinių punktų rinkos dalies (nuo 84,9 iki 75,1 %). Šio importo vidutinė kaina nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo ir buvo mažesnė už Sąjungos gamintojų vidutinę kainą.

(88)

Kaip nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo dempingo kainomis JAE nustatytas 3,9 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, o Iranui – 3,2 %. Net jei priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra mažesnis nei 4 %, jo negalima laikyti nežymiu, nes PET yra vartojimo produktas ir konkuruojama iš esmės pagal kainą.

(89)

Irano eksportuotojas teigė, kad dėl PET importo iš Irano Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta materialinė žala, nes šio importo lygis tik nežymiai viršijo importo de minimis ribą. Tačiau per TL importui iš Irano atiteko 1,9 % rinkos dalies, todėl šis importas viršijo pagrindiniame reglamente nustatytą de minimis ribą. Be to, dėl importo iš Irano kainų buvo priverstinai mažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Tokiomis aplinkybėmis Irano eksportuotojo pateiktas argumentas atmetamas.

(90)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš JAE ir Irano buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, manoma, kad dėl šio importo dempingo kainomis buvo daromas spaudimas mažinti kainas ir Sąjungos pramonė dėl to negalėjo taikyti tokių pardavimo kainų, kurios buvo būtinos sąnaudoms padengti ir pelnui gauti. Todėl manoma, kad yra priežastinis tokio importo ir Sąjungos pramonės žalos ryšys.

(91)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žala padaryta dėl blogų Sąjungos gamintojų eksporto rezultatų. Kaip nurodyta toliau lentelėje, Sąjungos pramonės eksporto apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %. Eksporto kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 10 %, dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo eksportui vertė nesikeitė. Taigi, nėra požymių, kad eksportas būtų susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala.

16   lentelė

(92)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės kainos ES rinkoje buvo dirbtinai didelės. Tos suinteresuotosios šalies teigimu, šį tvirtinimą galima įrodyti atsižvelgiant į tai, kad kainos ES rinkoje nesikeitė, nors pardavimo eksportui kainos sumažėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad metinės vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo ES rinkoje kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %, kaip ir eksporto kainos per tą patį laikotarpį. Todėl šis argumentas atmetamas.

(93)

Nustatyta, kad iš Pakistano importuojama ne dempingo kainomis, tačiau reikia išnagrinėti, ar vis dėlto šis importas yra susijęs su Sąjungos gamintojams padaryta žala. Importo iš Pakistano apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo du kartus. Tiksliau importo apimtis 2006–2007 m. sumažėjo 25 %, tačiau 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo net 117 procentinių punktų, o per TL, palyginti su 2008 m., dar 16 procentinių punktų ir sudarė 92 000 tonų. Atitinkama šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 1,6 % 2006 m. iki 3,1 % per TL.

17   lentelė

(94)

Vidutinė importo iš Pakistano kaina iš esmės buvo mažesnė už Sąjungos gamintojų vidutines kainas. Tačiau išsamiai išnagrinėjus bendradarbiaujančio Pakistano eksportuotojo pateiktą informaciją apie kainas nustatyta, kad dėl jo kainų Sąjungos kainos priverstinai mažintos 1,5 %, t. y. mažiau nei pusė priverstinio kainų mažinimo skirtumo, nustatyto importui dempingo kainomis iš Irano ir JAE. Taigi, nors negalima teigti, kad importas iš Pakistano nesusijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau jo poveikis buvo labai nedidelis ir dėl šio importo negalima nutraukti importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(95)

Korėjos Respublikai antidempingo muitai taikomi nuo 2000 m. Tačiau dviem Korėjos bendrovėms taikomas nulinis muitas, o atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Korėjos Respublikos toliau importuojamas didelis kiekis, kuris labai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Importo iš Korėjos apimtis nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo beveik 150 %, o jam tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 3,5 % 2006 m. iki 7,7 % per TL.

18   lentelė

(96)

Vidutinė importo iš Korėjos kaina iš esmės buvo šiek tiek mažesnė už Sąjungos gamintojų vidutines kainas. Tačiau Korėjos kainos buvo didesnės už vidutines JAE ir Irano kainas, taip pat vidutines Pakistano kainas. Taigi, nors negalima teigti, kad importas iš Korėjos Respublikos nesusijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau jo poveikis buvo labai nedidelis ir manoma, kad dėl šio importo nenutrūksta nustatytas priežastinis ryšys, susijęs su importu dempingo kainomis iš JAE ir Irano.

(97)

Irano eksportuotojas teigė, kad importo iš Irano apimtis padidėjo dėl to, kad sumažėjo importo iš Pietų Korėjos apimtis, o ne Europos gamintojų sąskaita. Tačiau iš Eurostato duomenų matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš abiejų šalių apimtis vienodai pastoviai didėjo. Taigi, negalima daryti išvados, kad importas iš Irano tik pakeitė importą iš Pietų Korėjos.

(98)

Iš kitų šalių apskritai importuota gerokai didesnėmis kainomis už Sąjungos gamintojų vidutines pardavimo kainas. Be to, importui iš kitų šalių tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Todėl nemanoma, kad šis importas gali būti žalos Sąjungos pramonei priežastimi.

19   lentelė

(99)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl konkurencijos su nebendradarbiaujančiais Sąjungos gamintojais. Penki Sąjungos gamintojai atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo. Vienas jų gamybą sustabdė jau per TL, kiti du – netrukus. Nebendradarbiaujančių gamintojų pardavimo apimtis nustatyta remiantis skunde pateikta informacija. Remiantis turima informacija paaiškėjo, kad šie gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado rinkos dalį – nuo 20,5 % 2006 m. iki 16 % per TL. Atlikus tyrimą negauta įrodymų, kad dėl šių gamintojų elgsenos būtų nutrūkęs importo dempingo kainomis ir nustatytos Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

20   lentelė

(100)

Dėl 2008 m. finansinės ir ekonomikos krizės rinka augo lėčiau nei tikėtasi ir neįprastai, palyginti su 2000 m. pradžia, kai metinė augimo norma buvo 10 %. 2008 m. pirmą kartą sumažėjo PET paklausa. Akivaizdu, kad tai turėjo poveikio bendrai Sąjungos pramonės veiklai.

(101)

Tačiau neigiamą ekonomikos nuosmukio ir paklausos sumažėjimo poveikį sustiprino pagausėjęs importas dempingo kainomis iš Irano ir JAE, dėl kurio buvo priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos. Net jei ekonomikos nuosmukį būtų galima laikyti susijusiu su žala, padaryta per laikotarpį nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio, dėl šio nuosmukio jokiu būdu nesumažėja žalingas importo mažomis dempingo kainomis į ES rinką poveikis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Net mažėjant pardavimo apimčiai Sąjungos pramonė turėtų sugebėti išlaikyti tinkamo lygio kainas ir dėl to sumažinti vartojimo augimo mažėjimo poveikį, tačiau tai galima padaryti tik tada, kai nėra dėl importo į rinką mažomis dempingo kainomis kylančios nesąžiningos konkurencijos.

(102)

Be to, ekonomikos nuosmukis niekaip nesusijęs su žala, kuri buvo daryta ir pastebėta iki paskutinio 2008 m. ketvirčio.

(103)

Taigi, ekonomikos nuosmukis turi būti vertinamas kaip su Sąjungos pramonei tik nuo 2008 m. paskutinio ketvirčio padaryta žala susijęs veiksnys, o atsižvelgiant į tai, kad nuosmukis yra pasaulinis, jo negalima laikyti galimu motyvu Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kainomis iš JAE ir Irano priežastiniam ryšiui nutraukti.

(104)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala padaryta pirmiausia dėl to, kad bent kai kurie Sąjungos gamintojai įsikūrę nepalankioje vietoje (t. y. toli nuo uosto, dėl to patiriamos papildomos nereikalingos žaliavų ir galutinio produkto vežimo išlaidos).

(105)

Dėl šio argumento pripažįstama, kad įsikūrimas tokioje vietoje, kurią sunku pasiekti sąlyginai pigesnėmis transporto priemonėmis, turi tam tikrų trūkumų žaliavų gavimo iš tiekėjų ir galutinio produkto pristatymo vartotojams sąnaudų prasme. Tačiau atlikus tyrimą ir patikrinus atrinktų Sąjungos gamintojų (du iš jų įsikūrę netoli uosto ir du – toliau sausumoje) pateiktus duomenis nenustatyta jokio reikšmingo geografinės vietos ir Sąjungos gamintojų ekonominės veiklos santykio. Iš tikrųjų, nustatyta, kad žala padaryta ir tiems gamintojams, kurie įsikūrę netoli uosto.

(106)

Taigi, daroma išvada, kad geografinė vieta materialiai nesusijusi su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(107)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl to, kad daugelis Sąjungos gamintojų nėra vertikaliai integruoti (PTA gamybos prasme) ir dėl to sąnaudų atžvilgiu jų padėtis labai nepalanki, palyginti su integruotais eksportuotojais. Iš patikrintų atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktų duomenų nematyti jokio akivaizdaus PTA gamybos integravimo ir Sąjungos gamintojų ekonominės veiklos santykio.

(108)

Taigi, daroma išvada, kad tai, jog PTA gamyba vertikaliai neintegruota, nėra susiję su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(109)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, padidėjo importo iš JAE ir Irano dempingo kainomis apimtis bei jo rinkos dalys ir buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas ir, antra, pablogėjo Sąjungos gamintojų padėtis, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje, padaryta dėl importo dempingo kainomis.

(110)

Nagrinėti kiti veiksniai, tačiau nustatyta, kad dėl jų nenutraukiamas importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Dėl Pakistano – kadangi priverstinio kainų mažinimo skirtumas labai nedidelis, manoma, kad dėl šio importo Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta. Importas iš Korėjos Respublikos galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau atsižvelgiant į nedidelius šio importo ir Sąjungos rinkos kainų skirtumus manoma, kad dėl jo nenutraukiamas nustatytas priežastinis ryšys, susijęs su importu dempingo kainomis iš JAE ir Irano. Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis mažėjo, o kainos buvo didelės, dėl to nėra įrodymų, kad toks importas būtų susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala. Be to, nė vienas kitas veiksnys, t. y. Sąjungos pramonės eksportas, konkurencija su kitais Sąjungos gamintojais, ekonomikos nuosmukis, geografinė padėtis ir vertikalios integracijos trūkumas, nebuvo tiek susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, kad dėl jo būtų nutrauktas priežastinis ryšys.

(111)

Remiantis pateikta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad importas iš JAE ir Irano Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(112)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio buvo įtikinamų priežasčių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi Komisija svarstė, kokį poveikį galimos priemonės galėtų daryti visoms susijusioms šalims, ir galimas pasekmes, jei priemonės nebūtų taikomos.

(113)

Komisija nusiuntė klausimynus nepriklausomiems importuotojams, žaliavų tiekėjams, naudotojams ir jų asociacijoms. Nusiųsta iš viso daugiau nei 50 klausimynų, tačiau per nustatytą laikotarpį gauta tik 13 atsakymų. Be to, vėliau atliekant tyrimą kreipėsi 22 naudotojai, kurie raštu nurodė prieštaraujantys bet kokių galimų priemonių nustatymui šiuo atveju.

(114)

Tikimasi, kad iš JAE ir Irano importuojamam produktui nustačius priemones būtų užkirstas kelias tolesniems rinkos iškraipymams ir kainų mažinimui bei atkurta sąžininga konkurencija. Dėl to Sąjungos pramonei būtų sudaryta galimybė padidinus kainas, pardavimo apimtį ir rinkos dalį pagerinti padėtį.

(115)

Jei priemonės nebus nustatytos, numatoma, kad importo iš JAE ir Irano mažomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, apimtis toliau didės. Tokiu atveju Sąjungos pramonė neturės galimybės pagerinti padėties. Atsižvelgiant į blogą Sąjungos pramonės finansinę padėtį manoma, kad bus uždaryta daugiau įmonių ir dėl to sumažės užimtumas.

(116)

Nėra požymių, kad kitų Sąjungos gamintojų, kurie aktyviai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, interesai skirtųsi nuo nustatytų Sąjungos pramonės interesų.

(117)

Irano bendrovė tvirtino, kad nustatytos priemonės Sąjungos pramonei nepadėtų, nes būtų tik iš naujo investuojama į kitas eksportuojančias šalis. Šio argumento priimti negalima, nes tai reikštų, kad antidempingo priemonių niekada nebūtų galima nustatyti produktams, kuriems skirtos investicijos gali būti nukreiptos į kitas šalis. Be to, tai reikštų, kad atsisakoma saugoti nuo nesąžiningos prekybos tik dėl to, kad gali atsirasti nauja konkurencija su kitomis trečiosiomis šalimis.

(118)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad jokios priemonės nepadėtų ištaisyti struktūrinio ES PET gaminančios pramonės konkurencinio trūkumo, palyginti su PET gaminančia pramone Azijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose. Tačiau šis argumentas nebuvo pakankamai pagrįstas. Pažymima, kad kai kurių atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie yra vertikaliai integruoti, finansinė padėtis taip pat bloga. Be to, net jei ir būtų galimų konkurencinių privalumų (pavyzdžiui, galimybės gauti pigesnių žaliavų), eksportuojantys gamintojai vis tiek būtų vykdę dempingą.

(119)

Atitinkamai, daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(120)

Kaip nurodyta pirmiau, atlikta nesusijusių importuotojų atranka ir iš dviejų atrinktų bendrovių atliekant šį tyrimą visiškai bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė tik vienas importuotojas (Global Services International, toliau – G.S.I.). Bendradarbiaujančio importuotojo nurodyta importo apimtis sudaro didelę viso importo per TL iš nagrinėjamųjų šalių apimties dalį. Komisiniai atlyginimai už importuojamą PET sudaro didžiąją G.S.I. verslo dalį. Importuotojas veikia komisinių atlyginimų pagrindu, todėl nenumatoma, kad nustačius muitus šio importuotojo veiklai būtų padarytas didelis poveikis, nes bet koks faktinis importo kainos padidėjimas veikiausiai būtų perkeltas jo klientams.

(121)

Joks kitas importuotojas nepateikė susijusios informacijos. Kadangi toliau importuojama iš kitų šalių, kurioms šiuo metu taikomos galiojančios antidempingo priemonės, ir galima importuoti iš šalių, kurioms nenustatytos antidempingo priemonės (pvz., Omano, JAV, Brazilijos), manoma, kad importuotojai gali importuoti iš minėtų šalių.

(122)

Atitinkamai daroma preliminari išvada, kad nustačius laikinąsias priemones ES importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(123)

Atliekant tyrimą žaliavų tiekėjai (du PTA ir vienas MEG tiekėjas) bendradarbiavo ir per nurodytą laikotarpį pateikė klausimyno atsakymus. Tiekėjų Europos įmonėse įdarbinta apie 700 su PTA ir (arba) MEG gamyba susijusių darbuotojų.

(124)

Atrinkti Sąjungos gamintojai apie 50 % PTA įsigyja iš bendradarbiaujančių PTA gamintojų. PTA gamintojai ypač priklausomi nuo PET gamintojų, kurie yra pagrindiniai jų klientai, padėties. Mažos PET kainos reiškia mažesnes PTA kainas ir mažesnį PTA gamintojų pelną. Pažymima, kad dėl Tailando kilmės PTA importo vyksta antidempingo ir antisubsidijų tyrimas, o tai reiškia, kad ES PTA gamintojai taip pat gali būti susidūrę su nesąžininga konkurencija dėl importo iš Tailando. Taigi, manoma, kad priemonių nustatymas dempingo kainomis importuojamam PET gali būti naudingas PTA gamintojams.

(125)

Bendradarbiaujančio MEG tiekėjo atveju MEG sudaro mažiau nei 10 % jo visos apyvartos. Pažymima, kad PET nėra vienintelė ar didžiausia galima MEG panaudojimo paskirtis, todėl MEG gamintojai mažiau priklausomi nuo padėties PET pramonėje. Nepaisant to, sunkumai PET pramonėje MEG tiekėjams gali turėti tam tikro nedidelio poveikio, bent jau trumpą ar vidutinišką laikotarpį.

(126)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad dempingo kainomis iš JAE ir Irano importuojamam produktui nustačius priemones nebūtų prieštaraujama žaliavų tiekėjų interesams.

(127)

Šiame tyrime nagrinėjamas PET (t. y. kurio klampos skaičius 78 ml/g arba didesnis, vadinamasis butelių rūšies PET) daugiausia naudojamas buteliams vandeniui ir kitiems gėrimams gaminti. Jo panaudojimo kitoms pakuotėms (kietų maisto produktų ar valymo priemonių pakuotėms) ir plėvelei gaminti galimybės dar plėtojamos, tačiau tokioms paskirtims šis produktas naudojamas labai retai. Buteliai iš PET gaminami dviem etapais: i) pirmiausia į formą įpurškiant PET padaromi ruošiniai ir ii) vėliau ruošinys kaitinamas ir iš jo pučiamas butelis. Butelių gamyba gali būti integruotas procesas (t. y. ta pati bendrovė perka PET, gamina ruošinį ir iš jo pučia butelį) arba gali būti atliekamas tik antrasis etapas (butelio pūtimas iš ruošinio). Ruošinius palyginti lengva gabenti, nes jie yra nedideli ir jų galima daug sudėti, tuo tarpu tušti buteliai yra nestabilūs ir dėl dydžio juos brangu gabenti.

(128)

PET butelius vandeniu ir (arba) kitais skysčiais užpildo išpilstymo į butelius bendrovės. Išpilstymo į butelius bendrovės dažnai su PET verslu susijusios per integruotas butelių gaminimo operacijas arba žaliavų perdirbimo susitarimus su subrangovais perdirbėjais ir (arba) butelių gamintojais, kurių vardu jos derasi dėl PET kainų su gamintoju (lengvasis žaliavų perdirbimas) arba netgi perka PET saviems buteliams (sunkusis žaliavų perdirbimas).

(129)

Taigi, galima išskirti dvi naudotojų grupes:

(130)

Ruošinių gamintojai yra pagrindiniai butelių rūšies PET naudotojai. Atliekant tyrimą visiškai bendradarbiavo (t. y. per nustatytą laikotarpį pateikė išsamius klausimyno atsakymus) keturi perdirbėjai, kurių sunaudotas kiekis sudarė 16 % Sąjungos suvartojimo per TL. Kaip minėta pirmiau, vėliau atliekant tyrimą apie save pranešė daug perdirbėjų, kurie prieštaravo priemonėms, tačiau nepateikė duomenų apie suvartojimą, kuriuos būtų galima patikrinti. Bendradarbiaujantis importuotojas per klausymą teigė, kad priemonėms prieštarauja daugiau nei 80 % ES naudotojų. Tačiau ši informacija buvo nepakankamai pagrįsta ir jos nebuvo įmanoma patikrinti.

(131)

Europos plastikų perdirbėjams atstovaujanti asociacija (EuPC) per klausymą nurodė, kad jos pozicija šiame tyrime neutrali. Nors kai kurie jos nariai prieštarauja bet kokioms priemonėms, dabartinis PET kainų lygis Europos rinkoje PET perdirbančioms bendrovėms nėra nuoseklus. PET perdirbančios bendrovės (taip pat tos, kurioms atstovauja EuPC) priemonėms neprieštarautų. Tačiau vėliau per tyrimą asociacija pakeitė poziciją ir pareiškė prieštaraujanti priemonių nustatymui. Asociacija teigė, kad nustačius priemones ES plastikų perdirbimo pramonė, kurią iš esmės sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), patirtų papildomų išlaidų. Asociacija tvirtino, kad šios MVĮ negalėtų absorbuoti padidėjusių PET kainų ir dėl to turėtų nutraukti veiklą arba būtų skatinamos iškelti veiklą iš ES. Šiuo etapu minėti tvirtinimai nebuvo daugiau pagrįsti.

(132)

Bendradarbiaujančių perdirbėjų bendrovėse iš viso dirba apie 1 300 darbuotojų, o perdirbėjų, kurie vėliau per tyrimą pranešė apie save, bendrovėse, kaip nurodyta, iš viso dirba dar apie 6 000 darbuotojų. Importuotojas ir jo klientai per klausymą nurodė, kad perdirbėjų bendrovėse iš viso dirba apie 20 000 darbuotojų. Informaciją apie užimtumą dar reikia patikrinti.

(133)

Remiantis turima informacija, ruošinių gamybai naudojamas PET sudaro apie 70–80 % visų perdirbėjų gamybos sąnaudų. Todėl toms bendrovėms tai pati svarbiausia sąnaudų sudedamoji dalis. Atlikus tyrimą iš dalies nustatyta, kad apskritai bendradarbiaujantys perdirbėjai jau patiria nuostolių. Dauguma perdirbėjų – tai mažosios ir vidutinės vietos bendrovės, todėl per trumpą ar vidutinį laikotarpį jų galimybės perkelti padidėjusias sąnaudas nedidelės, ypač dėl to, kad jų klientai (išpilstymo į butelius bendrovės) yra pakankamai dideli veikėjai, kurių derybų pozicijos kur kas geresnės. Tačiau į ruošinių ir (arba) butelių pardavimo sutartis (paprastai dėl jų deramasi kasmet) dažnai įtraukiamas metodas PET kainų svyravimams atspindėti.

(134)

Perdirbėjai ir bendradarbiaujantis importuotojas tvirtino, kad nustačius priemones kai kurie didesnieji ruošinių gamintojai standartines gamybos linijas perkeltų į ES kaimynines šalis. Atsižvelgiant į tai, kad ruošinių gabenimo sąnaudos nedidelį atstumą yra pakankamai nedidelės, šis procesas iš dalies jau vyksta. Tačiau šiuo metu tokios aplinkybės, kaip antai nedidelis atstumas iki kliento arba pristatymo lankstumas, kompensuoja privalumus, kuriuos gali pasiūlyti kaimyninės šalys. Kadangi siūlomas priemonių dydis yra vidutiniškas, daroma preliminari išvada, kad ruošinių gaminimo ne ES privalumai neturėtų būti didesni už esamus trūkumus. Be to, atsižvelgiant į gabenimo sąnaudas, manoma, kad gamybos iškėlimas būtų alternatyvus sprendimas tik toms bendrovėms, kurių klientai įsikūrę arti ES sienų, tačiau šis sprendimas netiktų perdirbėjams, kurių klientai įsikūrę kitose ES vietose.

(135)

Be to, perdirbėjai ir bendradarbiaujantis importuotojas tvirtino, kad priemonės PET gamintojams būtų tik trumpalaikė parama. Jie teigė, kad per vidutinį ar ilgą laikotarpį, ruošinių gamintojams išsikėlus iš ES, PET gamintojams ES rinkoje pritrūktų paklausos ir dėl mažėjančių kainų PET gamintojai galiausiai turėtų uždaryti įmones arba jas iškelti iš ES. Atsižvelgiant į pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateiktus svarstymus ir į tai, kad preliminariai manoma, jog kol kas ruošinių gamintojams nėra ekonominės būtinybės išsikelti iš ES, toks scenarijus veikiausiai nebus įgyvendintas.

(136)

Dėl to preliminariai negalima manyti, kad nustačius priemones perdirbėjų gamybos sąnaudoms nebus padarytas didelis poveikis. Tačiau, atsižvelgiant į neaiškumus, susijusius su ruošinių ir (arba) butelių gamintojų galimybėmis padidėjusias sąnaudas perkelti savo pirkėjams, šiuo laikinu etapu negalima aiškiai nustatyti poveikio perdirbėjų pelningumui ir jų bendrai veiklai.

(137)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo (t. y. per nustatytą laikotarpį pateikė išsamius klausimyno atsakymus) šešios išpilstymo į butelius bendrovės, įskaitant Coca-Cola Co., Nestle Waters, Danone ir Orangina filialus. Per TL jų suvartojamas PET kiekis sudarė apie 11 % Sąjungoje suvartojamo PET kiekio. Dėl pateiktos informacijos formos nėra lengva nustatyti darbuotojų, kurie tiesiogiai susiję su gamybos, kai naudojamas PET, procesu, skaičių. Tačiau preliminariai apskaičiuota, kad yra apie 6 000 tokių darbuotojų. Remiantis turima informacija apskaičiuota, kad visose Sąjungos išpilstymo į butelius įmonėse dirba 40 000–60 000 darbuotojų, kurie tiesiogiai susiję su gamyba, kai naudojamas PET.

(138)

Remiantis turima informacija PET sąnaudos, atsižvelgiant į kitų sudedamųjų dalių, naudojamų atitinkamų produktų gamyboje, sąnaudas, sudaro 1–14 % visų bendradarbiaujančių išpilstymo į butelius bendrovių sąnaudų. Iš turimos informacijos matyti, kad PET tampa vis svarbesne mineralinio vandens gamintojų (ypač gamintojų be registruoto prekės ženklo) sąnaudų dalimi, o kai kurioms nealkoholinių gėrimų išpilstymo į butelius bendrovėms PET sąnaudos yra ribinės. Iš turimos informacijos matyti, kad kai kuriais atvejais PET sąnaudos gali sudaryti iki 20 % galutinės mineralinio vandens kainos pirkėjams. Manoma, kad apskritai PET sąnaudos gali sudaryti iki 10 % visų išpilstymo į butelius bendrovių sąnaudų.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad nustačius siūlomas priemones padidėjusios PET kainos turės tik nedidelio poveikio (sąnaudos padidėtų mažiau nei 2 %) bendrai išpilstymo į butelius bendrovių padėčiai, net jei, kaip teigiama, tos bendrovės turėtų sunkumų perkeldamos padidėjusias sąnaudas pirkėjams, nes bet kuriuo atveju nepanašu, kad taip galėtų atsitikti per vidutinės trukmės laikotarpį.

(140)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nustačius priemones ES rinkoje pritrūktų PET pasiūlos ir kad Sąjungos gamintojai neturi pakankamai pajėgumų esančiai paklausai patenkinti.

(141)

Dėl to pažymima, kad Sąjungos gamintojai per TL naudojo tik 69 % savo pajėgumų ir turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų iš JAE ir Irano importuojamam produktui pakeisti, jei tai būtų būtina. Tačiau muitu siekiama tik atkurti sąžiningą konkurenciją rinkoje, o ne varžyti importą. Be to, yra ir kitų tiekimo šaltinių.

(142)

Taip pat tikimasi, kad PET perdirbanti pramonė padidins gamybos apimtį, jei grynojo PET kaina ES bus pagrįsto dydžio ir nebus leidžiama jos mažinti dėl nesąžiningos konkurencijos.

(143)

Irano eksportuotojas tvirtino, kad Irano kilmės PET nustačius priemones būtų padarytas neproporcingas neigiamas poveikis, nes Iranas yra besivystanti šalis, o Irano eksportuotojai jau patiria didelių nepatogumų dėl tarptautinių sankcijų. Pagal Komisijos įprastą praktiką antidempingo veiksmų imamasi tiek prieš besivystančias, tiek išsivysčiusias šalis, jei tokie veiksmai pagrįsti teisiškai. Be to, tai, kad Iranui taikomos sankcijos, pagal galiojančias antidempingo taisykles yra nesusijusi aplinkybė.

(144)

Apibendrinant, tikimasi, kad iš JAE ir Irano importuojamam produktui nustačius priemones Sąjungos pramonei ir kitiems Sąjungos gamintojams būtų sudaryta galimybė pagerinti padėtį didinant pardavimo apimtį bei kainas ir rinkos dalį. Naudotojams (daugiausia perdirbėjams) gali būti padarytas neigiamas poveikis, nes gali padidėti sąnaudos, tačiau šį neigiamą poveikį veikiausiai kompensuotų numatoma nauda gamintojams ir jų tiekėjams.

(145)

Atkūrus sąžiningą konkurenciją ir ES išlaikant pagrįstą kainų lygį bus skatinama perdirbti PET, taigi, bus padedama saugoti aplinką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad atsižvelgus į viską šiuo atveju nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių. Šį preliminarų vertinimą gali tekti peržiūrėti galutiniame etape, po to, kai bus patikrinti naudotojų klausimyno atsakymai ir toliau atliekamas tyrimas.

(146)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, importuojamam Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės tam, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(147)

Kaip nurodyta pirmiau, importuojamam Pakistano kilmės nagrinėjamajam produktui dempingas preliminariai nenustatytas. Dėl to laikinosios priemonės neturėtų būti nustatytos.

(148)

Importuojamam JAE ir Irano kilmės produktui turėtų būti nustatytos tokios laikinosios priemonės, kad jų pakaktų importu dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį manoma, kad priemonėmis turėtų būti sudaryta galimybė Sąjungos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį bendrą ikimokestinį pelną, kokį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis.

(149)

Sąjunga nurodė 7,5 % tikslinį pelno dydį, kuris buvo naudojamas su Kinijos Liaudies Respublika susijusiame tyrime. Tačiau Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį niekada negavo tokio pelno (iš tiesų, ji niekada nedirbo pelningai) ir apskirtai Sąjungos pramonė pateikė pastabų, kad ji paprastai gauna pakankamai nedidelį pelną. Didžiausias dviejų atrinktų bendrovių gautas pelnas per vienerius nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo 3 %. Tokiomis aplinkybėmis preliminariai manyta, kad 5 % yra pats tinkamiausias tikslinis pelno dydis.

(150)

Tuo remiantis Sąjungos pramonei apskaičiuota panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina nustatyta iš gamintojo kainos EXW sąlygomis atėmus faktinį pelno dydį ir prie tokio pelno ir nuostolių balanso pridėjus pirmiau nurodytą tikslinį pelno dydį.

(151)

Kadangi per TL žaliavų kainos ir atitinkamai PET kainos Sąjungos rinkoje labai kito, manyta, kad būtų tikslinga žalos pašalinimo lygį skaičiuoti remiantis ketvirčio duomenimis.

(152)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi manoma, kad importuojamam Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytas toks laikinasis antidempingo muitas, kurio dydis prilygtų mažesniam iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesnio muito taisykle.

(153)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį manoma, kad Irano kilmės nagrinėjamajam produktui siūloma muito norma turėtų būti pagrįsta 17 % žalos pašalinimo lygiu. Be to, Jungtinių Arabų Emyratų kilmės nagrinėjamajam produktui siūloma muito norma turėtų būti pagrįsta 6,6 % dempingo skirtumu. Importuojamam Pakistano kilmės nagrinėjamajam produktui laikinosios priemonės neturėtų būti nustatytos.

(154)

Pažymima, kad kartu su antidempingo tyrimu atliktas antisubsidijų tyrimas dėl importuojamo Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės PET. Kadangi pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį jokiam produktui vienu metu nėra taikomi ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti tai pačiai padėčiai, susidariusiai dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo, ištaisyti, nuspręsta, kad būtina nustatyti, ar subsidijų sumos ir dempingo skirtumai susidaro dėl tos pačios padėties, ir kokiu mastu jie susidaro.

(155)

Kalbant apie subsidijavimo schemas, kuriomis buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (3) 4 straipsnio 4 dalies a punkte, eksportuojančiam Irano gamintojui laikinieji dempingo skirtumai iš dalies nustatyti dėl to, kad buvo teikiamos kompensacinės eksporto subsidijos. Tačiau Iranui laikinojo antidempingo muito nustatyti nesiūloma, nes tuo pačiu žalos pašalinimo lygiu remiamasi ir antidempingo, ir antisubsidijų tyrimuose.

(156)

Kaip jau minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, PET sąnaudos ir kainos per pakankamai trumpus laikotarpius labai svyravo. Todėl manoma, kad būtų tikslinga nustatyti muitus kaip tam tikrą sumą už toną. Ši suma susidaro antidempingo muito normą taikant CIF eksporto kainoms, kurios naudotos dempingo skirtumui apskaičiuoti.

(157)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į reglamente, kuriuo nustatomas laikinasis kompensacinis muitas (Komisijos reglamentas (ES) Nr. 473/2010) (4), pateiktas išvadas siūlomos tokios laikinos procentais išreikštos CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą antidempingo muito normos:

(158)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

1.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/25

(1)

2009 m. rugsėjo 3 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikro į Sąjungą importuojamo Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tą pačią dieną Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl tam tikro į Sąjungą importuojamo Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės polietileno tereftalato ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas).

(3)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2009 m. liepos 20 d. gavus Plastics Europe polietileno tereftalato komiteto (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju – daugiau kaip 50 %) viso Sąjungoje pagaminamo tam tikro polietileno tereftalato, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta minėto produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako antisubsidijų tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų (toliau – JAE) vyriausybėms gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuoto Irano, Pakistano ir JAE kilmės PET importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Vyriausybės buvo pakviestos konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Visos vyriausybės priėmė pasiūlymą konsultuotis ir buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau deramai atsižvelgta į nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijų pastabas dėl skunde pateiktų tvirtinimų, susijusių su schemų kompensuojamumo trūkumu. Konsultacijų metu arba vėliau Pakistano ir JAE vyriausybės pateikė pastabas.

(5)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundą pateikusiems gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, importuotojams ir (arba) prekiautojams bei žinomiems susijusiems naudotojams, eksportuojantiems gamintojams ir eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(6)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų ir importuotojų skaičių numatyta pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį tiriant žalą taikyti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Sąjungos gamintojų ir importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą tiriamuoju laikotarpiu (2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(8)

Keturiolika Sąjungos gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija Komisija atrinko penkis Sąjungos gamintojus, kurių pardavimo apimtis sudaro 65 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo apimties.

(9)

Aštuoni importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Remdamasi iš bendradarbiaujančių importuotojų gauta informacija Komisija atrinko du importuotojus, kurių importo apimtis sudaro 83 % visų bendradarbiaujančių importuotojų importo apimties ir 48 % viso importo iš JAE, Irano ir Pakistano apimties.

(10)

Komisija klausimynus nusiuntė nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms, eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems importuotojams ir visiems žinomiems susijusiems ir apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pranešusiems naudotojams ir tiekėjams.

(11)

Klausimyno atsakymus pateikė nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijos, vienas eksportuojantis Irano gamintojas ir su juo susijęs prekiautojas, vienas eksportuojantis Pakistano gamintojas ir vienas eksportuojantis Jungtinių Arabų Emyratų gamintojas, penki atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas atrinktas importuotojas, dešimt Sąjungos naudotojų ir trys žaliavų tiekėjai. Be to, septyni bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pateikė prašytus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(12)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų.

(13)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų valstybinių institucijų patalpose.

(14)

Be to, tikrinamieji vizitai vyko šių bendrovių patalpose:

(15)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Nagrinėjamasis produktas – Irano, Pakistano ir JAE kilmės polietileno tereftalatas, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(17)

PET – paprastai plastikų pramonėje buteliams ir plėvelei gaminti naudojamas cheminis produktas. Šios rūšies PET yra vienarūšis produktas, todėl jis nebuvo skirstomas į skirtingų rūšių produktus.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminto ir parduoto PET, Irane, Pakistane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose gaminto ir vidaus rinkose parduoto bei į Sąjungą eksportuoto PET cheminės ir fizinės savybės iš esmės yra tokios pačios, be to, jis naudotas tai pačiai pagrindinei paskirčiai. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

(19)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija tirtos šios schemos, kurias taikydama valdžios institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

(20)

Vadovaujantis teisinėmis nuostatomis, SEZ įsteigta bendrovė gali be muito importuoti žaliavas, jei žaliavos naudojamos gaminant eksportui skirtą produktą. Atliekant tikrinimą taip pat nustatyta, kad SEZ įsteigtų bendrovių importuojamoms gamybos priemonėms muitas taip pat netaikomas.

(21)

Visas teisinis SEZ schemos pagrindas šiuo metu išdėstytas toliau nurodytuose teisės aktuose ir reglamentuose: 2005 m. gegužės 19 d. priimtame „Specialiųjų Irano Islamo Respublikos ekonominių zonų steigimo ir valdymo įstatyme“ Nr. 257/184168; 2007 m. gegužės 27 d. Aukščiausiosios laisvųjų pramonės ir prekybos zonų tarybos sekretoriato konstitucijos akto 138 straipsnio komisijos patvirtinime; Irano Islamo Respublikos specialiosios ekonominės zonos steigimo ir valdymo įgyvendinimo įstatyme; 2006 m. balandžio 29 d. ministrų valdybos patvirtinime.

(22)

Petrochemijos pramonės SEZ įsteigta 1997 m. balandžio 30 d. (1376 m. pagal persišką kalendorių) 1997 m. gegužės 25 d. Oficialiajame leidinyje Nr. 15275 paskelbtu aktu Nr. 58548.

(23)

Atlikus tyrimą Irano vyriausybės pateiktuose teisiniuose ir administraciniuose aktuose nenustatyta jokia taisyklė dėl tinkamumo kriterijų. Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Irano gamintojo gamykla įsteigta petrochemijos pramonės SEZ (Mahshahr, Bandar Imam Khomeini). Remiantis Irano valdžios institucijų pateikta informacija, ši zona yra vienintelė petrochemijos pramonės SEZ Irane.

(24)

Kiekviena SEZ laikoma esančia už šalies muitų teritorijos ribų. Todėl visiems importuojamiems produktams nėra taikomi muitai, jei importuotos žaliavos naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti.

(25)

Siekdama stebėti, koks be muito importuotų žaliavų kiekis sunaudojamas galutiniam eksportuojamam produktui gaminti, muitinė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis, nurodytomis Sveikatos ministerijos generalinio departamento išduotame sertifikate (vadinamajame „leidime gaminti“), galiojančiame penkerius metus, importuojant ir eksportuojant registruoja leistiną importo apimtį ir eksporto įsipareigojimus. Gavus prašymą kiekvienam sandoriui muitinė suteikia kodą (angl. B-Jack), kuris būtinas bendrovei įforminti prekes muitinėje.

(26)

Be to, bendrovė atitinkamai institucijai periodiškai praneša apie kitais metais planuojamą eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje. Remdamasi minėta turima informacija muitinė prižiūri, ar bendrovei suteiktos lengvatos naudojamos teisingai.

(27)

Dėl pardavimo vidaus rinkoje, t. y. pardavimo iš SEZ į šalies teritoriją, atsižvelgiant į standartines išeigos normas muitas bus taikomas žaliavoms, importuotoms netaikant muito ir panaudotoms galutiniam produktui gaminti.

(28)

Atlikus tikrinamąjį vizitą nustatyta, kad nebuvo konkrečių, įstatymuose nustatytų ir viešai skelbiamų kriterijų, kuriais vadovautųsi leidimą suteikianti institucija spręsdama, kam leidžiama steigtis petrochemijos pramonės SEZ. Toje zonoje pageidaujanti įsisteigti bendrovė turi atitinkamai institucijai pateikti paraišką, tačiau nėra pateikta jokių gairių, kuriose būtų nurodyta, kokiu pagrindu paraiška gali būti priimta arba atmesta. Be to, pagal petrochemijos pramonės SEZ steigimo aktą nacionalinė petrochemijos pramonės bendrovė (toliau – NPPB) (vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo akcininkė) skiriama valdyti ir tvarkyti šią zoną vykdant petrochemijos pramonės veiklą.

(29)

Nustatyti reikšmingi sistemos pažeidimai ir neatitikimai. Irano institucijos neįdiegė tinkamos patikrinimo sistemos, skirtos stebėti be muito importuojamų žaliavų, sunaudojamų galutiniam eksportuojamam produktui pagaminti, kiekį. STPC, vienintelis bendradarbiaujantis Irano gamintojas, nenurodė faktinės žaliavų išeigos, o NPPB praktiškai neįgyvendino patikrinimo sistemos, kurią taikant būtų galima patikrinti eksportuojamam produktui gaminti sunaudojamas žaliavas, kurioms netaikyti muitai, ir jų kiekius. Standartinės išeigos normos yra bendrovės pasiūlytos ir vyriausybės patvirtintos gamybos normos, apskaičiuotos pagal petrochemijos pramonėje taikomą standartą.

(30)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo nurodyta schema; jis taip pat be muitų importavo gamybos priemones.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, žaliavų, kurioms netaikomas muitas, importas į SEZ turi būti laikomas subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Irano vyriausybės finansine parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(32)

Be to, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, schema yra laikoma konkrečiai taikoma, atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės aktus, kuriais vadovaujasi leidimą suteikianti institucija, teisė patekti į šią zoną suteikiama tam tikroms įmonėms, priklausančioms petrochemijos pramonės gamybos sektoriui.

(33)

Be to, pagal įstatymą schema priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečiai taikoma ir kompensuotina. Neprisiimdama įsipareigojimo eksportuoti bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(34)

Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priede (ypač i punkte), II ir III prieduose išdėstytų taisyklių.

(35)

Konkrečiai, Irano vyriausybė nėra nustačiusi tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktą). Standartinės išeigos normos savaime negali būti laikomos konkrečiai bendrovei taikomais standartais arba faktinio suvartojimo patikrinimo sistema. Toks procesas nepadeda vyriausybei tiksliai nustatyti, koks kiekis žaliavų buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti ir pagal kokias orientacines standartines išeigos normas būtų galima palyginti kiekius. Be to, vyriausybė neatliko veiksmingos kontrolės, pagrįstos teisingai tvarkomu faktinio suvartojimo registru. Iš tiesų, Irano vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, jei veiksmingai netaikoma tikrinimo sistema (pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktą, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – III priedo II dalies 3 punktą).

(36)

Be to, importuojant gamybos priemones nesumokėtas muitas taip pat laikomas subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Irano vyriausybės finansine parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata. Be to, pagal įstatymą schema priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečiai taikoma ir kompensuotina. Neprisiimdama įsipareigojimo eksportuoti bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(37)

Ji negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, nes ji susijusi su gamybos priemonėmis, kurios nėra naudojamos gamybos procese ir todėl nepatenka į leistinų sąlyginio apmokestinimo muitais sistemų, nurodytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, taikymo sritį.

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamosios subsidijos laikomos kompensuotinomis.

(39)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, lengvata laikomas atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatytas ne tik perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos kompensavimas. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo tenkinamos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo muitais schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (negautų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos.

(40)

Eksportuotojo subsidijų suma, atsižvelgiant į netaikant muito importuotas žaliavas, apskaičiuota pagal TL importuotoms žaliavoms, skirtoms nagrinėjamajam produktui, nesurinktus importo muitus (bazinį muitą) (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(41)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 1,13 % subsidijų norma.

(42)

Be to, lengvata, gauta už importuojamas gamybos priemones nesumokėjus muito negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, nes ji susijusi su gamybos priemonėmis, kurios nėra naudojamos gamybos procese. Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuojamas gamybos priemones, paskirstytą per 15 metų laikotarpį, kuris atitinka nagrinėjamame pramonės sektoriuje taikomą mažiausią nusidėvėjimo laikotarpį, nustatytą visose trijose su šiuo tyrimu susijusiose šalyse. Pagal įprastą praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama TL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos per tam tikrą laikotarpį vertė. Nustatyta, kad tam tinka Irane per TL galiojusi komercinė palūkanų norma.

(43)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Eksportuojančiam gamintojui pagal šią subsidiją per TL nustatyta 0,93 % subsidijų norma.

(44)

Eksportuojančiam gamintojui atsižvelgiant į minėtas priemones per TL nustatyta 2,06 % bendra subsidijų norma.

(45)

Šią schemą sudaro NPPB tiesioginis negrąžintinų lėšų pervedimas vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Irano gamintojui.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad NPPB yra pagrindinė STPC akcininkė, turinti 75 % akcijų. Kiti akcininkai – Naftos ministerijos pensijų ir socialinio aprūpinimo fondas, kuriam priklauso 15 % akcijų, ir Justice Shares Broker Co, kuriam priklauso 10 % akcijų. Atliekant tikrinamąjį vizitą nustatyta, jog NPPB finansavo didelę dalį STPC kapitalo sąnaudų ir jo apyvartinių lėšų bei STPC banko paskolų įnašus suėjus terminui. Todėl, iš audituotų finansinių ataskaitų už TL finansinius metus aiškiai matyti, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo veiklos tęstinumas priklauso nuo pagrindinio akcininko, kuris visiškai priklauso Irano nacionalinei naftos bendrovei, priklausančiai Irano naftos ministerijai, finansinės paramos.

(47)

Be to, STPC bendrovės sąskaitose pinigų injekcijos nėra nurodytos kaip suteiktos paskolos.

(48)

STPC skola NPPB, kaip aiškiai nurodyta STPC audituotose finansinėse ataskaitose (iki 2009 m. kovo 20 d.) sudaro 51 % jos viso turto. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagal Irano prekybos kodekso pakeitimo akto 141 straipsnį akcininkas turi nuspręsti nutraukti ar tęsti bendrovės veiklą, jei patirtiems nuostoliams padengti bendrovė turi skirti bent pusę turimo kapitalo.

(49)

Iki šiol NPPB, kaip pagrindinė STPC akcininkė, nesiėmė jokių veiksmų siekdama padidinti STPC kapitalą atsižvelgiant į finansinę padėtį, nors 2009 m. birželio 3 d. STPC generalinės asamblėjos susirinkime nuspręsta išsiaiškinti bendrovės skolų NPPB padėtį.

(50)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, jog minėtų lėšų pervedimas yra įprasta praktika, besitęsianti ne vienerius metus. Iš tiesų, atitinkamose STPC audituotose finansinėse ataskaitose nurodyta, kad negrąžintinos lėšos buvo kaupiamos nuo bendrovės veiklos pradžios, kaip užfiksuota audituotose finansinėse ataskaitose nuo 2004 m. finansinių metų.

(51)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NPPB finansinė parama gali būti laikoma subsidija, nes tai yra vyriausybės teikiamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, t. y. tiesioginis lėšų pervedimas apyvartinių lėšų injekcijomis ir dotacijos paskoloms grąžinti. Be to, tai, kad negrąžintinos lėšos buvo kaupiamos bent jau nuo 2004 m. patvirtina, kad tai yra pasikartojanti subsidija, skirta vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Irano gamintojo veiklai palaikyti.

(52)

Be to, NPPB laikoma valstybės įstaiga pagal šiuos kriterijus: 1) priklausymas vyriausybei: NPPB 100 % akcijų priklauso valstybei ir yra patronuojama Irano nacionalinės naftos bendrovės, kuri visiškai priklauso Naftos ministerijai; 2) NPPB asociacijos straipsniai patvirtinti teisine procedūra; 3) generalinę akcininkų atstovų asamblėją sudaro šeši ministrai, įskaitant ministrą pirmininką, ir du Irano nacionalinės naftos bendrovės direktoriai, kuriuos išrinko Irano nacionalinės naftos bendrovės direktorių valdybos pirmininkas ir vadovaujantis direktorius. Kitaip tariant, vyriausybė visiškai kontroliuoja NPPB; 4) NPPB yra atsakinga už šalies petrochemijos pramonės sektoriaus plėtrą ir veiklą, todėl jai pavesta valdyti petrochemijos pramonės specialiąją ekonominę zoną.

(53)

Dėl bendrovei gavėjai suteiktos lengvatos, atlikus tyrimą nustatyta, jog dabartinės sudėties STPC be finansinės NPPB paramos negalėtų tęsti savo veiklos. Tokia praktika neatitinka įprastos privačių investuotojų investavimo praktikos, nes jokia komercinė organizacija nebetęstų tokių negražintinų lėšų injekcijų.

(54)

Šis NPPB finansavimas yra konkrečiai suteiktas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, atsižvelgiant į tai, kad suteikiančioji institucija tokią subsidiją išskirtinai suteikia tik STPC, siekdama vystyti petrochemijos pramonės sektorių.

(55)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši subsidija laikoma kompensuotina.

(56)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama pagal gavėjui suteiktą lengvatą, kuri nustatyta per TL. Gavėjui suteikta lengvata yra laikoma bendra negrąžintinų lėšų suma, kaip nurodyta bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo apskaitoje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai bendrovės pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(57)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 51,02 % subsidijų norma.

(58)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento nuostatomis laikina kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Irano gamintojui yra 53,08 %.

(59)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija tirtos šios schemos, kurias taikydama valdžios institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

(60)

Pagal šią schemą žaliavas galima importuoti be muitų, jei jos naudojamos eksportuojamam produktui.

(61)

Schema yra grindžiama 1969 m. Muitinės aktu su pakeitimais, padarytais 2008 m. birželio 30 d. Šio muitinės akto 219 skirsnyje (XX skyriuje) Centrinei pajamų valdybai suteikiama teisė skelbti pranešimus dėl eksporto ir importo politikos. Atitinkamai 2001 m. Muitinės taisyklėse (SRO 450(I)/2001, paskelbtose 2001 m. birželio 18 d.) pateikiamos išsamios nuostatos dėl atleidimo nuo muito prekėms, importuotoms į įsipareigojime perdirbti nurodytus sandėlius.

(62)

Norint pasinaudoti įsipareigojimo perdirbti schema, reikia gauti muitų surinkimo įstaigos besikreipiančiam asmeniui ar įmonei išduotą licenciją, kaip nurodyta 2001 m. Muitinės taisyklių XV skyriuje, 343 straipsnyje.

(63)

Importuodama žaliavas gamybos bendrovė muitinės nurodytoje deklaracijoje (toliau – prekių deklaracija) turi nurodyti SRO numerį 450/(I)/2001. Tačiau garantijos įsipareigojimas ir būsima data išrašyti čekiai, kurių suma atitinka muito ir pardavimo mokesčio sumą, deponuojami muitinės departamente ir galioja trejus metus. Gavusi bendrovės pateiktus įrodymus, kad gatavos prekės eksportuotos, muitinė grąžina šią garantiją.

(64)

Iš importuotų žaliavų pagamintos gatavos prekės yra užregistruojamos įsipareigojimų registre, o žaliavų kiekis koreguojamas pagal tyrimo sertifikate nurodytas išeigos normas. Šiuo muitinės departamento išduotu sertifikatu patvirtinamos visų žaliavų išeigos normos 1 000 kg nagrinėjamojo produkto pagaminti. Šios išeigos normos yra pasiūlytos bendrovės ir patvirtintos vyriausybės; jos apskaičiuotos pagal nagrinėjamojoje pramonėje taikomą standartą.

(65)

Eksportuojant muitinės prekių deklaracijoje deklaruojama, kad eksportuojamas produktas priskiriamas įsipareigojimui perdirbti ir prie muitinės prekių deklaracijos pridedama žaliavų, naudotų gatavoms eksportui skirtoms prekėms pagaminti, suvartojimo ataskaita. Išnagrinėjęs visus prekių deklaracijos aspektus muitinės pareigūnas leidžia eksportuoti gatavas prekes.

(66)

Tuo atveju, kai importuotos žaliavos suvartojamos atitinkamoms įsipareigojimų registre nurodytoms eksportuojamoms gatavoms prekėms, bendrovė pateikia raštą muitinės departamentui, kartu su importuojamų prekių deklaracija ir eksporto išvežimo dokumentais bei santrauka, kurioje nurodytas žaliavų suvartojimas ir jų eksportas gatavomis prekėmis pagal įsipareigojimą perdirbti. Atitinkamai muitinės pareigūnas grąžina garantijos įsipareigojimą ir būsima data išrašytus čekius, kurie buvo deponuoti importuojant žaliavas.

(67)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui taikytos lengvatos pagal įsipareigojimo perdirbti schemą.

(68)

Atlikus tikrinamąjį vizitą nustatyta, kad faktiškai Pakistano institucijos netaikė tinkamos patikrinimo sistemos, skirtos stebėti be muito importuojamų žaliavų, suvartotų galutiniam eksportuojamam produktui gaminti, kiekį. Palyginus su sąlyginio apmokestinimo sistema, nurodyta teisinėse nuostatose (2001 m. muitinės taisyklių XV skyriuje) nustatyti reikšmingi sistemos pažeidimai ir neatitikimai.

(69)

Įsipareigojime perdirbti nebuvo aiškiai nurodyta gamybos vieta ir atskiros patalpos gatavoms prekėms, brokui ir atliekoms sandėliuoti. Tik be muito importuotos žaliavos buvo atskirtos nuo vietoje įsigytų žaliavų. Sandėlio patalpos, t. y. įsipareigojime perdirbti nurodytos patalpos, nebuvo atskiros patalpos su atskiru įėjimu arba išėjimu (iš viešos erdvės arba į ją) ir neturėjo jokio kito įėjimo arba išėjimo, kaip nurodyta minėto XV skyriaus 349 straipsnyje.

(70)

Atitinkami įrašai apie gautas, perdirbtas ir eksportuotas žaliavas nebuvo tvarkomi atsižvelgiant į faktinį suvartojimą. Buvo registruojamas tik teorinis suvartojimas, vadovaujantis tyrimo sertifikatu ir visų žaliavų išeigos normomis 1 000 kg produkto pagaminti. Šias išeigos normas nustato ir periodiškai peržiūri institucijos, bet nėra aiškių taisyklių ir jokių įrodymų, kaip tokios peržiūros atliekamos.

(71)

Be to, Pakistano vyriausybė praktiškai netaikė jokios veiksmingos tikrinimo sistemos. Institucijos teigė, kad jos atlieka bendrovių dokumentų auditą, bet tai atliekama atsižvelgiant į bendrovių nurodytas standartines išeigos normas, o ne į faktinę žaliavų panaudojimo išeigą.

(72)

Institucijų teigimu, atitinkamas vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo PET tyrimo sertifikatas buvo peržiūrimas nuo 2002 m. (kuomet išduotas pirmasis tyrimų sertifikatas) iki TL. Pagrįsdamos šį teiginį institucijos pateikė vienos 2004 m. atliktos peržiūros kopiją. Nepaisant to, nors atlikus šią peržiūrą buvo sumažintas žaliavų, kurias leidžiama importuoti netaikant muitų, kiekis, nebuvo atliekama perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos tyrimo dėl nesurinktų muitų kontrolė. Atlikus tyrimo sertifikato pakeitimą ir vėliau bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas paprasčiausiai pakoregavo registruojamus kiekius įsipareigojimų registre kiekvienai tyrimo sertifikate nurodytai išeigai. Nuo 2004 m., nepaisant aiškių įrodymų, jog dėl gamybos proceso žaliavų išeiga padidėjo (todėl susidarė perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma), tyrimo sertifikatas nebuvo peržiūrėtas ir nebuvo tiriamas faktinis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo žaliavų suvartojimas.

(73)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įsipareigojimo perdirbti schema turi būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. negautomis vyriausybės pajamomis ir tokiu būdu bendrovei gavėjai suteikiama lengvata.

(74)

Be to, ši subsidijų schema gali būti laikoma konkrečiai taikoma, nes ji taikoma bendrovėms, gaminančioms produktus pagal įsipareigojimą ir juos eksportuojančioms, todėl teisiškai subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą.

(75)

Be to, šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų išdėstytų taisyklių, nurodytų pagrindinio reglamento I priede (ypač i punkte), II ir III prieduose.

(76)

Tiksliau Pakistano vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba procedūros, kad nustatytų, ar žaliavos buvo suvartotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktą). Išeigos normos negali būti laikomos konkrečiai bendrovei taikomais standartais arba netgi faktinio suvartojimo patikrinimo sistema. Taikydama tokį procesą vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, kiek žaliavų buvo suvartota eksportuojamiems produktams gaminti. Be to, vyriausybė netaikė veiksmingos faktinio suvartojimo registro tvarkymo kontrolės. Pakistano vyriausybė taip pat neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, subsidija laikoma kompensuotina.

(78)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, lengvata laikomas atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatytas ne tik perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos kompensavimas. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo tenkinamos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (negautų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos.

(79)

Subsidijos suma eksportuotojui apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu) už pagal įsipareigojimo perdirbti schemą per TL importuotas nagrinėjamojo produkto žaliavas (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(80)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 2,57 % subsidijų norma.

(81)

Taikant šią schemą su įsipareigojimu perdirbti susijusią įrangą ir įrenginius iki 2004 m. liepos 30 d. buvo galima importuoti bei muito. Įrenginiai ir atskiros dalys, kurie nebuvo pagaminti vietoje, turėjo būti importuojami gamyklai įrengti arba išplėsti, subalansuoti, modernizuoti arba pakeisti pagal įsipareigojimą naudojamus įrenginius.

(82)

Ši schema nustatyta 1998 m. birželio 12 d. SRO Nr. 554(I)/98.

(83)

Siekdamas pasinaudoti šia schema, importuotojas turėjo deklaruoti muitinei, kad įrenginiai buvo tinkamai įdiegti ir naudoti įsipareigojime numatytose patalpose.

(84)

Importuodamas importuotojas turėjo pagrįsti muitų surinkimo įstaigai, kad įrenginiai arba atskiros dalys importuojami pagal įsipareigojimą gaminančiai įmonei, ir pateikti garantijos įsipareigojimą, kurio suma atitinka muitą. Minėtas garantijos įsipareigojimas būtų grąžinamas pateikus sertifikatą, patvirtinantį kad importuoti įrenginiai buvo įdiegti.

(85)

Ši schema buvo naudojama iki 2004 m. birželio mėn.; vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo importo lengvatomis daliai savo įrenginių 2002–2003 m.

(86)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, schema turi būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. negautomis vyriausybės pajamomis, tokiu būdu bendrovei gavėjai suteikiama lengvata.

(87)

Ši subsidijų schema gali būti laikoma konkrečiai taikoma, nes ji taikoma bendrovėms, gaminančioms produktus pagal įsipareigojimą ir juos eksportuojančioms, ir todėl teisiškai subsidijos schema priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą.

(88)

Be to, lengvata, gauta nesumokėjus importo muito už gamybos priemones, negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, nes ji susijusi su gamybos priemonėmis, kurios nėra naudojamos gamybos procese ir todėl nepatenka į leistinų sąlyginio apmokestinimo muitais sistemų, nurodytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, taikymo sritį.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, subsidija laikoma kompensuotina.

(90)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per 15 metų laikotarpį, kuris atitinka mažiausią nusidėvėjimo laikotarpį, nustatytą visose trijose su šiuo tyrimu susijusiose šalyse, susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal įprastą praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama TL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė palūkanų norma, galiojusi Pakistane per TL.

(91)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(92)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 0,01 % subsidijų norma.

(93)

Pagal šią schemą perkant vidaus rinkoje Pakistame pagamintą PTA (pagrindinę žaliavą, naudojamą PET gaminti) kompensuojama 7,5 % sąskaitoje faktūroje nurodytos pardavimo kainos.

(94)

Ši schema grindžiama 2008 m. rugsėjo 19 d. SRO Nr. 1045(I)/2008 su pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 22 d. SRO Nr. 1299(I)/2008; pagal ją visiems PTA vartotojams ir naudotojams gali būti grąžinama 7,5 % sumos, sumokėtos už vidaus rinkoje įsigytą PTA.

(95)

Ši schema yra kompensacinė parama PTA naudotojams ir vartotojams, nurodytiems minėtame SRO, ir bet kuriam kitam Tekstilės pramonės ministerijos patvirtintam naudotojui, kuris ateityje atitiks tinkamumo kriterijus. Ši kompensacinė parama yra teikiama siekiant per Pakistano valstybinį banką sumažinti vidaus rinkoje įsigyto arba importuoto PTA poveikį. Norint pasinaudoti schema reikia pateikti SRO prieduose pateiktas prašymo formas. Be to, pagal schemą lengvatas gaunančių bendrovių sąrašas yra išdėstytas SRO Nr. 1045(I)/2008.

(96)

Šis grąžinimas yra kompensacinė parama ir tarifų apsauga, taikoma poliesterio pramonei ir administruojama Pakistano valstybinio banko. Jei PTA importuojamas, taikomas 7,5 % importo muitas.

(97)

Jei PTA perkamas iš Pakistano gamintojo, kuris PTA pagamino vidaus rinkoje, 7,5 % dydžio sudėtinis kainos elementas nurodomas sąskaitoje faktūroje, kurią vidaus rinkos PTA gamintojas pateikia pirkėjui. Atitinkamai, pateikęs prašymą pirkėjas minėtą 7,5 % sumą susigrąžina.

(98)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad faktiškai pagal šią schemą tiesiogiai finansuojama Pakistano poliesterio pramonė. Pagal SRO sudaromos palankesnės sąlygos pirkti vidaus rinkoje pagamintą PTA. Ši parama vidaus rinkoje perkamam PTA yra laikoma tiesioginiu finansavimu pirkėjui. Atlikus tyrimą nustatyta, jog vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas buvo išskirtinai nurodytas susijusiame SRO kaip lengvatos gavėjas pagal šią schemą. Iš tiesų, susijusiame SRO nurodytos tik aštuonios Pakistano bendrovės, kurioms taikoma ši schema. Todėl bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui taikytos lengvatos pagal PTA kompensacinę paramą.

(99)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši schema turi būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes pagal ją skiriama finansinė parama (tiesiogiai skiriamos lėšos) ir tokiu būdu bendrovei gavėjai suteikiama lengvata.

(100)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad subsidija priklauso nuo to, ar naudojamos vidaus rinkos, ar importuotos prekės, schema yra laikoma konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte.

(101)

Be to, ši subsidija taip pat gali būti laikoma konkrečiai suteikta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, atsižvelgiant į tai, kad pačiame teisės akte šios schemos taikymas išskirtinai numatytas tik tam tikroms poliesterio pramonės bendrovėms.

(102)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(103)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama pagal gavėjui suteiktą lengvatą, kuri nustatyta per TL. Gavėjui suteikta lengvata yra laikoma bendra finansinės kompensacijos, kaip nurodyta bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo ataskaitose, suma.

(104)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai bendrovės pardavimo apyvartai per TL, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(105)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 2,38 % subsidijų norma.

(106)

Taikant šią schemą bendrovės eksporto apyvartai gali būti taikomas specialus mokesčių režimas.

(107)

Schema yra grindžiama 2001 m. Pajamų mokesčio dekreto 154 ir 169 skirsniais ir 2001 m. pajamų mokesčio dekreto pirmojo sąrašo III dalies IV skiltimi.

(108)

Pagal šią schemą pajamos apmokestinamos pagal eksporto apyvartą; ji gali būti taikoma visiems eksportuotojams, kuomet į sąskaitą pervedamos pajamos už parduotas prekes.

(109)

Paskirtas bankas 1 % išskaičiuojamąjį mokestį nuskaičiuoja pagal eksporto sandorio vertę, kuomet į sąskaitą pervedamos eksporto pajamos, nepriklausomai nuo to, ar bendrovė gavo pelną. Kita vertus, bendrovių veiklos vidaus rinkoje apmokestinamosioms pajamoms taikomas 35 % pajamų mokestis.

(110)

Ši mokesčio atskaita, tiesiogiai taikoma gavus eksporto pajamas, laikoma galutiniu mokesčiu, taikomu pajamoms už eksporto sandorius. Bet kokioms išlaidoms, susijusioms su eksporto apyvartos realizavimu, atskaita netaikoma.

(111)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad faktiškai pagal schemą sudaromas konkrečiai taikomas ir palankus mokesčių režimas eksportuotojams. Nors patirtoms išlaidoms, susijusioms su eksporto apyvarta, atskaita netaikoma, mažas 1 % mokestis bendroms eksporto pajamoms atspindi palankią mokesčių sistemą, palyginti su normaliu mokesčių režimu, pagal kurį normalioms pajamoms taikomas didesnis (35 %) mokestis, atsižvelgiant į tai, kad pelnas iš eksporto apmokestinamas mažesniu mokesčiu, palyginti su pelnu, gautu už pardavimą vidaus rinkoje. Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui taikytos lengvatos pagal galutinio mokesčio režimo schemą.

(112)

Tiek, kiek pagal šį mokesčių režimą gaunamas pelnas dėl to, kad eksportui taikomi mažesni mokesčiai, palyginti su pardavimu vidaus rinkoje, ši schema laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. negautos vyriausybės pajamos ir tokiu būdu bendrovei gavėjai suteikiama lengvata.

(113)

Be to, ši subsidija gali būti laikoma konkrečiai suteikta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, atsižvelgiant į tai, kad subsidija priklauso nuo eksporto veiklos.

(114)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(115)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama pagal gavėjui suteiktą lengvatą, kuri nustatyta per TL. Gavėjui suteikta lengvata laikoma visa mokesčio, mokėtino pagal gavėjų, kurių eksportui taikomas galutinio mokesčio režimas, pajamas, suma, atskaičius sumokėtą galutinį mokestį (1 % nuo eksporto apyvartos). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai bendrovės eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(116)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 1,95 % subsidijų norma.

(117)

Į eksportą orientuotų projektų ilgalaikio finansavimo tikslas – sudaryti sąlygas tinkamoms finansinėms institucijoms palankiomis sąlygoms teikti paskolas, skirtas importuoti įrengą, įrenginius ir jų dalis.

(118)

Teisinis pagrindas – 1956 m. Pakistano valstybinio banko akto 17 skirsnio 2 dalies a punktas, 17 skirsnio 4 dalies c punktas ir 22 skirsnis kartu su 17 skirsnio 2 dalies d punktu. Schema išdėstyta 2004 m. gegužės 18 d. Pakistano valstybinio banko aplinkraštyje Nr. 14.

(119)

Kaip konkrečiai nurodyta 2004 m. gegužės 18 d. PVB aplinkraštyje Nr. 14, bendrovės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuoja bent 50 % per metus pagaminto produkto, gali pasinaudoti finansavimu pagal šią schemą.

(120)

Dalyvaujančios finansinės institucijos, kurioms leista vykdyti į eksportą orientuotų projektų ilgalaikį finansavimą, turi išpildyti PVB nustatytą kapitalo adekvatumo reikalavimą. Šios institucijos savo skolininkams gali teikti ilgalaikį finansavimą iki 7,5 metų.

(121)

Bendrovėms suteiktas kreditas gali būti naudojamas įvairiais tikslais (gamyklų modernizavimas, vidaus rinkoje pagamintų įrangos ir įrenginių įsigijimas, importas ir t. t.).

(122)

Bankui leidžiama skolininkui taikyti iki 3 % didesnes normas, palyginti su PVB nurodytomis normomis. Pagal į eksportą orientuotų projektų ilgalaikio finansavimo schemą palūkanų normos yra nustatomos pagal 12 mėnesių iždo vekselių ir trejų bei penkerių metų Pakistano investicijų obligacijų vidutines svertines palūkanas, atsižvelgiant į finansavimo laikotarpį.

(123)

Išdavę paskolą bankai gali kreiptis į atitinkamą PVB tarnybą dėl išduotos paskolos sumos kompensavimo.

(124)

Nors ši schema nuo 2007 m. birželio mėn. nebetaikoma, vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas vis dar naudojasi šia schema, nes tai ilgalaikė paskola (7,5 m.), o lengvata suteikta 2005 m. balandžio mėn.

(125)

Pagal šią schemą PVB privalomai nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą ilgalaikėms paskoloms.

(126)

Todėl eksportuotojai gali gauti ilgalaikes paskolas palankiomis palūkanų normomis, palyginti su įprastų komercinių kreditų palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(127)

Schema turi būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, suteikiama vykdant vyriausybės veiklą per viešąją įstaigą (t. y., PVB), kuri priklauso vyriausybei, nurodant komerciniams bankams atlikti 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytas funkcijas (t. y. tiesioginis finansavimas išduodant paskolas). Gaunančiai bendrovei suteikiama lengvata taikant palankią palūkanų normą.

(128)

Į tai atsižvelgiant reikia pabrėžti, jog PVB patenka į vyriausybės apibrėžtį, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b dalyje. Jis 100 % priklauso vyriausybei ir siekia vyriausybės politikos tikslų. Iš tiesų, PVB atlieka visas centriniams bankams priskiriamas funkcijas, įskaitant banknotų išleidimą, finansinės sistemos reguliavimą ir priežiūrą, bankų banko funkciją, paskutinio skolintojo, vyriausybės banko, pinigų politikos vykdytojo, vyriausybės deficito valdymo, valiutos keitimo valdymo, finansinio reglamentavimo vystymo, santaupų ir investicijų institucionalizavimo, bankų mokymo veiklos ir kredito teikimo prioritetiniams sektoriams funkcijas.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši subsidija gali būti laikoma konkrečiai suteikta pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą, nes pačiuose teisės aktuose (pagal tinkamumo kriterijus) išskirtinai nurodyta subsidija, priklausanti nuo eksporto veiklos rezultatų.

(130)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(131)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama pagal gavėjui suteiktą lengvatą, kuri nustatyta per TL. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b dalį gavėjui taikoma lengvata apskaičiuojama pagal centrinio banko (Pakistano valstybinio banko) taikyto kredito normų limito ir komercinių bankų taikytų kredito normų skirtumą.

(132)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(133)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 0,60 % subsidijų norma.

(134)

Teikiant eksporto finansavimo schemoje (toliau – EFS) nustatytą trumpalaikį finansavimą, komerciniai bankai taiko priemonę eksportuotojams visų pagamintų prekių eksportui. Ši schema yra trumpalaikė (iki 180 dienų) apyvartinių lėšų priemonė.

(135)

Teisinis pagrindas – 1956 m. Pakistano valstybinio banko akto 17 skirsnio 2 dalies a punktas, 17 skirsnio 4 dalies c punktas ir 22 skirsnis kartu su 17 skirsnio 2 dalies d punktu. Schema išdėstyta 2001 m. rugsėjo 28 d. Pakistano valstybinio banko aplinkraštyje Nr. 35 ir 1998 m. gruodžio 17 d. aplinkraštyje Nr. 44.

(136)

Bet kuris eksportuotojas, atitinkantis finansų institucijos nurodytus reikalavimus, gali kreiptis į bet kurį komercinį banką ir pasinaudoti EFS. Iš tiesų, sprendimą skolinti priima pats bankas pagal vidaus patvirtintą kredito politiką.

(137)

Ši lengvata gali būti taikoma tiek eksporto sandoriams, tiek ir eksporto veiklai.

(138)

Taikant priemonę eksporto sandoriams, bankas skiria lėšas eksportuotojui pagal įmonės eksporto orderį arba eksporto kredito raštą ne ilgiau kaip 180 dienų. Finansavimo priemonė gali būti taikoma prieš išsiuntimą (žaliavoms pirkti ir prekėms, kurios bus eksportuojamos, gaminti). Taip pat taikomas finansavimas po išsiuntimo (prekėms, išsiųstoms importuotojui užsienyje, iki kol bus gautos eksporto pajamos arba iki 180 dienų, priklausomai nuo, kas bus anksčiau).

(139)

Jei priemonė taikoma eksporto veiklai, apyvartinės lėšos teikiamos eksportuotojui iki 50 % jo eksporto pajamų, gautų praeitais metais. Eksportuotojai gali pasinaudoti šia finansavimo priemone iki 180 dienų. Pasinaudojus šia priemone visas lėšas reikia grąžinti.

(140)

Pagal šią schemą komerciniai bankai palankiomis palūkanų normomis, nurodytomis Pakistano valstybinio banko, teikia trumpalaikes paskolas eksportui. Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo šia schema parduodamas vidaus rinkoje ir eksportui.

(141)

Eksporto finansavimo schemos marža yra nustatoma pagal šešių mėnesių Pakistano iždo vekselių vidutines svertines palūkanas.

(142)

Todėl eksportuotojai gali pasinaudoti finansavimo priemone palankiomis palūkanų normomis, palyginti su įprastų trumpalaikių komercinių kreditų palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(143)

Schema laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes pagal ją teikiama finansinė parama vykdant vyriausybės veiklą per viešąją įstaigą (t. y., PVB), nurodant komerciniams bankams atlikti 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytas funkcijas (t. y. tiesioginis finansavimas išduodant paskolas). Bendrovei gavėjai suteikiama lengvata taikant palankią palūkanų normą.

(144)

Be to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši subsidija gali būti laikoma konkrečiai suteikta pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą, nes pačiuose teisės aktuose (pagal tinkamumo kriterijus) išskirtinai nurodyta subsidija, priklausanti nuo eksporto veiklos rezultatų.

(145)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(146)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama pagal gavėjui suteiktą lengvatą, kuri nustatyta per TL. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b dalį gavėjui taikoma lengvata apskaičiuojama pagal centrinio banko (Pakistano valstybinio banko) taikyto kredito normų limito ir komercinių bankų taikytų kredito normų skirtumą.

(147)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(148)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 2,22 % subsidijų norma.

(149)

Pagal šią schemą komerciniai bankai palankiomis palūkanų normomis, nurodytomis Pakistano valstybinio banko, teikia trumpalaikes paskolas eksportui ir importui.

(150)

Ši finansavimo priemonė yra reglamentuojama pagal 1998 m. birželio 20 d. F.E. aplinkraštį Nr. 25, vėliau pakeistą 2002 m. rugpjūčio 23 d. F.E. aplinkraščiu Nr. 05.

(151)

Šiuo trumpalaikiu finansavimu gali pasinaudoti bet kuris eksportuotojas arba importuotojas.

(152)

Pagal šią schemą bankams neleidžiama naudoti arba investuoti savo indėlių doleriais importuotojams arba eksportuotojams finansuoti. Ši paskola yra išduodama pagal indėlius doleriais arba tarpbankinį užstatą, nurodant doleriais, bet išmokant atitinkama rupijų suma. Finansavimą pagal F.E. aplinkraštį Nr. 25 (toliau F.E. 25) bankai teikia atsižvelgdami į atitinkamus prekybos sandorių įrodymus.

(153)

Kaip nurodyta 2002 m. rugpjūčio 23 d. F.E. aplinkraštyje Nr. 05, tuo atveju, kai eksportuotojui suteikiama paskola, grąžinti paskolą ir su ja susijusį pelną (palūkanas) iš eksporto pajamų užsienio valiuta galima tik tuo atveju, jei eksportuotojas visą gautą paskolą bankui grąžina rupijomis. Paskolos prekybai priemonė pagal F.E. 25 schemą pagrįsta kompensavimu eksporto pajamomis).

(154)

Kaip nurodyta 2002 m. rugpjūčio 23 d. F.E. aplinkraštyje Nr. 05, importo finansavimo priemonė gali būti taikoma tik nuo faktinės mokėjimo už importą užsienio valiuta dienos, importuotojui suteikiant paskolą užsienio valiuta. Tokių paskolų ilgiausias laikotarpis negali viršyti šešių mėnesių nuo išmokėjimo importuotojui datos.

(155)

Pagal šią schemą komerciniai bankai palankiomis palūkanų normomis, nurodytomis Pakistano valstybinio banko, teikia trumpalaikes paskolas eksportui.

(156)

Tokio finansavimo palūkanos (marža) nustatomos pagal LIBOR, pridedant bankų taikomą skirtumą.

(157)

Todėl eksportuotojai gali pasinaudoti finansavimo priemone palankiomis palūkanų normomis, palyginti su įprastų trumpalaikių komercinių kreditų palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(158)

Schema laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes pagal ją teikiama finansinė parama vykdant vyriausybės veiklą per viešąją įstaigą (t. y. PVB), nurodant komerciniams bankams atlikti 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytas funkcijas (t. y. tiesioginis finansavimas išduodant paskolas). Bendrovei gavėjai suteikiama lengvata taikant palankią palūkanų normą.

(159)

Be to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši subsidija gali būti laikoma konkrečiai suteikta pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą, nes pačiuose teisės aktuose (pagal tinkamumo kriterijus) išskirtinai nurodyta subsidija, priklausanti nuo eksporto veiklos rezultatų.

(160)

Todėl ši subsidija laikoma kompensuotina.

(161)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama pagal gavėjui suteiktą lengvatą, kuri nustatyta per TL. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b dalį gavėjui taikoma lengvata apskaičiuojama pagal centrinio banko (Pakistano valstybinio banko) taikyto kredito limito ir komercinių bankų taikytų kredito normų skirtumą.

(162)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per TL, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(163)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 0,06 % subsidijų norma.

(164)

Laikina kompensuotinų subsidijų suma pagal pagrindinio reglamento nuostatas, išreikšta ad valorem, vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Pakistano gamintojui yra 9,79 %.

(165)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija tirtos šios schemos, kurias taikydama valdžios institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

(166)

Pagal šią schemą galima importuoti žaliavas, pakavimo medžiagas ir gamybos priemones taikant nulines muito normas.

(167)

Schema grindžiama 1979 m. federaliniu įstatymu Nr. 1 (Pramonės reikalų tvarkymas).

(168)

Siekiat pasinaudoti lengvatomis pagal minėtą federalinį įstatymą, būtina gauti Finansų ir pramonės ministerijos išduotą pramonės licenciją.

(169)

Pagal federalinio įstatymo 8 straipsnį licencijos pramonės projekto įgyvendinimui gali būti išduodamos tik JAE piliečiams arba bendrovėms, kurių bent 51 % kapitalo akcijų priklauso šalies subjektams ir kurių atsakingas vadovas yra vietos gyventojas arba kurių direktorių valdybos didžiąją dalį sudaro vietos gyventojai.

(170)

Be to, tame pačiame federaliniame įstatyme išdėstyti tinkamumo kriterijai, kurių turi laikytis šalys: pagrindinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 250 000 dirhamų, darbuotojų skaičius – ne mažiau 10, naudojama galia – didesnė nei 5 arklio galios (2 straipsnis). Kitas reikalavimas – kad 25 % darbuotojų būtų vietos gyventojai, bet ministras gali nuspręsti panaikinti arba sumažinti šį reikalavimą (33 straipsnis). Pagal 13 straipsnį paraiška pramonės projektams turi būti svarstoma atsižvelgiant į tai, ar pramonės projektas priskiriamas šalies pramonės vystymo programai ir sudarytam susitarimui su arabų šalimis, taip pat į reikalavimus dėl vidaus suvartojimo. Konkurencingiems ir į eksportą orientuotiems projektams, atitinkantiems 13 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, pagal 21 straipsnį suteikiama ypatinga pirmenybė gauti lengvatas.

(171)

Pagal pateiktą paraišką ir pateiktus atitinkamus dokumentus susijęs Finansų ir pramonės ministerijos komitetas rekomenduoja ministrui prašymą priimti arba atmesti. Pagal federalinio įstatymo Nr. 112 straipsnį ministras gali nuspręsti išduoti licenciją arba jos neišduoti.

(172)

Pareiškėjas, kuriam gali būti taikoma ši schema, privalo laikytis tokios procedūros: Finansų ir pramonės ministerijai pateikia prašymą gauti pramonės licenciją; ministerija suteikia pramonės licenciją; pateikus paraišką internetu patvirtinamas leidimas importuoti be muitų.

(173)

Minėta ministerija šiai schemai taikyti įdiegė elektroninę pramonės sistemą (toliau – EPS) ir parengė atitinkamą naudotojo vadovą, skirtą schemos naudotojams. EPS yra ministerijos įgyvendinta internetinė sistema. Viena vertus, naudodamiesi šia sistema naudotojai turi tiesioginę prieigą prie savo atitinkamos licencijos. Antra vertus, naudodamasis šia schema ministerijos pramonės vystymo departamentas gali tiesiogiai kontroliuoti visą schemą ir prižiūrėti bendrovėms skiriamų lengvatų naudojimą.

(174)

Kiekvienam schemos naudotojui suteikiama išskirtinė prieiga prie EPS, kuria pasinaudodami jie gali susipažinti su atitinkamų žaliavų, naudojamų gamyboje, sąrašu (produkto pavadinimas, SS kodas, matavimo vienetas, bendras balansas, kuris reiškia produkto kiekį, ir likutis, kuris reiškia prekių likutį, kuriam bendrovė gali netaikyti muito). Internetinė paraiška turi būti pildoma kiekvienam importo sandoriui, siekiant gauti specialų kodą, kurį taikant galima įforminti prekes muitinėje be muito. Pramonės vystymo departamentas gali atmesti paraiškas dėl žaliavų, jei prašomas kiekis viršija nurodytą tos žaliavos likutį. Jis taip pat gali atmesti prašymą netaikyti muito gamybos priemonėms, kurios nėra numatytos pramonės projekte. Šiuo atveju sprendimas priimamas pagal informaciją, pateiktą bendrovei pirmą kartą registruojantis schemoje. Atmetus prašymą, bendrovė sistemoje gali sužinoti visą informaciją ir atmetimo priežastis bei gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdama pateikti tinkamus paaiškinimus.

(175)

Atlikus tikrinamąjį vizitą nustatyta, kad vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo taikomas bendras atleidimas nuo muitų importuojamoms žaliavoms, pakavimo medžiagoms ir gamybos priemonėms nenurodant jokių sąlygų, kaip antai galutinio produkto eksportas. Jokiu federaliniu arba vietos įstatymu nereikalaujama, kad bendrovė pildytų registrą, kurį galėtų patikrinti kompetentingos institucijos.

(176)

Nors bendrovė, ketindama importuoti be muito, turi pateikti paraiškas per EPS, nenustatyta jokių gairių, pagal kurias paraiškos patvirtinamos arba atmetamos.

(177)

Be to, suteikiančios institucijos nežino, kiek faktiškai suvartojama be muito įvežtų žaliavų. Bendrovė EPS pateikia tik teoriškai apskaičiuotą kiekį. Iš tiesų, po pirmos registracijos sistemoje licenciją suteikiančios institucijos patikrinimą atlieka tik elektroniniu būdu. Nepateikta jokių įrodymų, jog pirmą kartą registruojantis pateikta žaliavų išeiga yra visais atvejais patikrinama. Be to, JAE vyriausybė praktiškai netaikė jokios veiksmingos tikrinimo sistemos. Institucijos teigė, kad jos atlieka auditą per EPS ir remdamosi dokumentais, kuriuos visos bendrovės, pageidaujančios atnaujinti licenciją, prašomos pateikti kasmet (informacija susijusi su vietos pramonės licencija, audituotomis sąskaitomis, gamyba ir pardavimo duomenimis ir t. t.). Tačiau tai atliekama atsižvelgiant į tai, ką bendrovės nurodė kiekvienais metais, ir palyginus su pirmos registracijos metu nurodytais duomenimis, o ne į faktinę gamybą. Iš tiesų, nepateikta jokios informacijos, patvirtinančios, jog institucijos bet kuriame procedūros etape žino, kokia yra faktinė vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam pagal šią schemą taikomos lengvatos, gamybos medžiagų išeiga.

(178)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši schema turi būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes pagal ją skiriama finansinė parama (negautos vyriausybės pajamos) ir tokiu būdu bendrovei gavėjai suteikiama lengvata, nes jai gali būti netaikomi importo mokesčiai. Į tai atsižvelgiant taip pat reikėtų paminėti, jog tai negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priede (ypač i punkte), II ir III prieduose išdėstytų taisyklių. Iš tiesų, JAE vyriausybė nurodė, kad nėra jokių nuostatų dėl JAE sąlyginio apmokestinimo muitais taisyklių.

(179)

Be to, ši schema yra konkrečiai taikoma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, atsižvelgiant į tai, kad ja naudotis gali tik tam tikros bendrovės ir pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą nėra jokių objektyvių tinkamumo kriterijus ribojančių nuostatų. Iš tiesų, dėl paraiškos internetu, tinkamumo kriterijai pasirenkant bendroves, kurioms bus taikoma schema, yra mišrūs – juos sudaro aiškūs ir objektyvūs, nors ir diskriminaciniai kriterijai (t. y. licencijos gali būti išduodamos tik JAE piliečiams arba bendrovėms, kurių bent 51 % kapitalo akcijų priklauso šalies subjektams ir kurių atsakingas vadovas yra vietos gyventojas arba kurių direktorių valdybos didžiąją dalį sudaro vietos gyventojai, 25 % darbuotojų turėtų būti vietos gyventojai), ir kai kurios aiškiai neapibrėžtos sąlygos (t. y. bendrovės įsteigtos vyriausybės nurodytose teritorijose, atitinkančios šalies pramonės vystymo programą ir su arabiškomis šalimis sudarytus susitarimus, atitinkančios vidaus rinkos suvartojimo reikalavimus, konkurencingos ir orientuotos į eksportą). Jokia taisykle nepaaiškinamas Pramonės vystymo departamento vaidmuo, išdėstytas tik ministerijos išleistame gavėjo vadove, o ne federaliniu įstatymu, kuriuo nustatoma schema.

(180)

Be to, yra įrodymų, jog subsidijos nėra skiriamos automatiškai. Pagal teisės aktus, kuriais vadovaujasi licencijas suteikiančios institucijos, ministrui suteikiama teisė priimti galutinį sprendimą suteikti pramonės licenciją nepateikiant jokių įrodymų, pagal kuriuos paraiškos gali būti patvirtintos arba atmestos. Be to, institucijos visuomet gali savarankiškai nuspręsti patenkinti arba atmesti prašymą netaikyti muito.

(181)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, subsidija laikoma kompensuotina.

(182)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuojama pagal gavėjui suteiktą lengvatą, kuri nustatyta per TL, t. y. visą muitų, nesumokėtų per TL importuojant žaliavas, sumą. Ši subsidijų suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai bendrovės nagrinėjamojo produkto pardavimo apyvartai per TL.

(183)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 5,02 % subsidijų norma.

(184)

Eksportuojantis gamintojas nuo įsteigimo iki 2008 m. gegužės mėn. veikė pagal Ras Al Khaimah laisvosios prekybos zonos (toliau – LPZ) režimą ir jam buvo taikomos lengvatos importuojant gamybos priemones be muito.

(185)

JAE nėra jokių federalinių teisės aktų, reglamentuojančių LPZ steigimą ir valdymą. Kiekvienas emyratas leidžia savo teisės aktus ir taisykles ir yra atsakingas už atitinkamų LPZ stebėseną pasitelkiant muitinę.

(186)

Bendrovių steigimui Ras Al Khaimah LPZ netaikomos jokios specialios taisyklės ar tinkamumo kriterijai – bet kuri nacionalinė arba užsienio kapitalo įmonė gali įsisteigti LPZ.

(187)

Svarbiausios lengvatos, gaunamos įsisteigus LPZ, yra galimybė be muito importuoti visas prekes (žaliavas, pagrindines ir papildomas medžiagas, tarpinius produktus, gamybos priemones) ir be valstybės nustatytų išankstinių sąlygų nuspręsti dėl įmonės akcijų paketo struktūros. LPZ pagamintos prekės yra laikomos turinčiomis JAE kilmės statusą. Tačiau išvežus iš LPZ į JAE vidaus rinką jos laikomos užsienio prekėmis, t. y. jas išleidus į laisvą apyvartą joms taikomi importo muitai.

(188)

Nors LPZ įsisteigusios bendrovės importui ir eksportui muitai netaikomi, importuojant atitinkamai federalinei muitinei reikia pateikti importo deklaracijas. Importuodama bendrovė muitinei turi pateikti banko garantiją. Importuotas prekes muitinė įformina pagal išvežimo (įvežimo) deklaraciją. LPZ įvežimo (importo) vietoje atitinkamos muitų zonos institucija patikrina gautas prekes ir patvirtinusi išduota išvežimo (įvežimo) deklaraciją. Ši deklaracija, pasirašyta muitinės gavėjos patikrinimo punkte, turi būti grąžinama muitinei importo įvežimo punkte siekiant atgauti banko garantiją.

(189)

Atlikus tikrinamąjį vizitą nustatyta, kad nebuvo konkrečių, įstatymuose nustatytų ir viešai skelbiamų kriterijų, kuriais vadovautųsi leidimą suteikianti institucija, spręsdama kam leidžiama steigtis LPZ. Toje zonoje pageidaujanti įsisteigti bendrovė turi Ras Al Khaimah emyrato institucijai pateikti paraišką, tačiau nėra jokių teisės aktų arba gairių, kuriuose būtų nurodyta, kokiu pagrindu paraiška gali būti priimta arba atmesta.

(190)

Dėl įvairių LPZ egzistavimo JAE, atlikus tyrimą nustatyta, jog nėra bendro įstatymais nustatyto kriterijaus, pagal kurį reglamentuojamas LPZ steigimas ir valdymas JAE. Nepateikta jokių įrodymų, jog JAE visos LPZ veikia tuo pačiu teisiniu pagrindu ir vadovaujantis tomis pačiomis veiklos taisyklėmis. Taip pat kilo rimtų abejonių, ar tinkamumas steigtis LPZ gali būti nustatomas vadovaujantis tam tikros verslo veiklos kriterijumi. Iš tiesų, vadovaujantis pateikta informacija paaiškėjo, kad kai kurios JAE LPZ yra išskirtinai skirtos tam tikrai verslo veiklai (pvz., Dudai automobilių laisvoji zona, tarptautinė medijos kūrimo laisvoji zona, Dubajaus gėlių centro laisvoji zona ir kt.).

(191)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas be muito importavo gamybos priemones.

(192)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, schema turi būti laikoma subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes pagal ją skirtos lėšos (negautos vyriausybės pajamos) ir tokiu būdu bendrovei gavėjai suteikiama lengvata.

(193)

Be to, vadovaujantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktu, schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes lengvatomis galėjo naudotis tik LPZ įsisteigusios bendrovės, t. y. todėl subsidija galėjo pasinaudoti tik tam tikrose vietose įsisteigusios bendrovės, veikiančios pagal LPZ režimą. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, jog LPZ statusas JAE suteikiamas savarankiškai ir nesilaikant neutralumo arba objektyvumo kriterijų, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalies b punkte. Atsižvelgiant į tai, kad LPZ steigimas ir valdymas JAE nėra reglamentuojamas federaliniais teisės aktais, kiekvieno iš septynių JAE sudarančių emyratų leidimą suteikianti institucija leidžia steigti LPZ vadovaudamasi savo taisyklėmis. Kadangi Ras Al Khaimah emyrate nėra jokių teisės aktų ar gairių, atitinkama institucija savarankiškai nusprendžia, kuriai bendrovei gali būti leista steigtis LPZ.

(194)

Be to, lengvata, gauta nesumokėjus importo muito už gamybos priemones, negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, nes ji susijusi su gamybos priemonėmis, kurios nėra naudojamos gamybos procese ir todėl nepatenka į leistinų sąlyginio apmokestinimo muitais sistemų, nurodytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, taikymo sritį.

(195)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, subsidija laikoma kompensuotina.

(196)

Atsižvelgiant į tai, jog bendrovė veikė LPZ nuo jos įsteigimo iki 2008 m. gegužės mėn., bet pradėjo gaminti PET 2007 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2008 m. sausio mėn. bendrovė vykdė gamybą pagal 1979 m. Federalinio įstatymo Nr. 1 laikinąją pramonės licenciją, per TL gauta subsidija turi būti laikomas tik gamybos priemonių importas netaikant muito.

(197)

Pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka subsidijos suma apskaičiuota pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per 15 metų laikotarpį, kuris atitinka mažiausią nusidėvėjimo laikotarpį, nustatytą visose trijose su šiuo tyrimu susijusiose šalyse, susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal įprastą praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama TL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė palūkanų norma, galiojusi JAE per TL.

(198)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai pardavimo apyvartai per TL, nes suteikiant lengvatą neatsižvelgiama į eksporto veiklos rezultatus.

(199)

Eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per TL nustatyta 0,11 % subsidijų norma.

(200)

Laikina kompensuotinų subsidijų suma pagal pagrindinio reglamento nuostatas, išreikšta ad valorem, vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Jungtinių Arabų Emyratų gamintojui yra 5,13 %.

(201)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino 17 gamintojų. Todėl manoma, kad šių gamintojų produkcija sudaro Sąjungos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(202)

Iš šių 17 gamintojų 12 bendradarbiavo atliekant tyrimą. Nustatyta, kad šie 12 gamintojų pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 80 %) viso panašaus produkto Sąjungoje. Todėl šie 12 bendradarbiaujančių gamintojų sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 6 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė). Kiti Sąjungos gamintojai toliau vadinami „kitais Sąjungos gamintojais“. Šie kiti Sąjungos gamintojai skundui nei pritarė, nei prieštaravo.

(203)

Pažymima, kad ES PET rinkoje yra pakankamai daug gamintojų, paprastai priklausančių didesnėms grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra ne ES. Rinkoje vyksta konsolidacijos procesas – neseniai būta susiliejimų ir uždarymų. Pavyzdžiui, Tergal Fibers (Prancūzija), Invista (Vokietija) ir Artenius (JK) PET gamyklos nuo 2009 m. uždarytos, o Indorama perėmė buvusias Eastman gamyklas JK ir Nyderlanduose.

(204)

Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti penki atskiri gamintojai, kurie parduoda 65 % visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio. Viena bendrovė negalėjo pateikti visų prašytų duomenų, todėl atrinktų bendrovių skaičius turėjo būti sumažintas iki keturių bendrovių, kurios parduoda 47 % visų bendradarbiaujančių gamintojų parduodamo kiekio.

(205)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir iš Eurostato gautais duomenimis apie ES rinkos importo apimtį, o kitų Sąjungos gamintojų suvartojimas – skaičiavimais, pagrįstais skunde nurodyta informacija.

(206)

Tyrimo produkto suvartojimas Sąjungoje nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo 11 %. Tiksliau tikroji paklausa 2007 m. padidėjo 8 %, 2007–2008 m. šiek tiek sumažėjo (2 procentiniais punktais), o nuo 2008 m. iki TL pabaigos padidėjo 5 procentiniais punktais.

1   lentelė

(207)

Komisija nagrinėjo, ar PET importą iš Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalį.

(208)

Dėl JAE, Irano ir Pakistano kilmės importo poveikio atliekant tyrimą nustatyta, kad subsidijų skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje, o subsidijuoto importo apimtis iš šių dviejų šalių nebuvo nežymi, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalyje.

(209)

Dėl importo iš Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų ir panašaus produkto konkurencijos sąlygų, atliekant tyrimą nustatyta, kad šių šalių gamintojai naudojasi tais pačiais pardavimo kanalais ir produktą parduoda tų pačių kategorijų pirkėjams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš šių šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo.

(210)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(211)

Nagrinėjamojo produkto subsidijuoto importo į ES apimtis nuo 2006 m. iki TL padidėjo daugiau nei 5 kartus ir per TL sudarė 304 202 tonas. Tiksliau importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis 2006–2007 m. padidėjo 20 %, 2008 m. (palyginti su 2007 m.) padidėjo 270 procentinių punktų ir nuo 2008 m. iki TL pabaigos – dar 154 procentiniais punktais.

2   lentelė

(212)

Subsidijuoto importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis 2006 m. buvo 2,1 % ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 procentiniais punktais. Tiksliau 2006–2007 m. ji padidėjo 0,2 procentinio punkto, 2007–2008 m. – dar 5,3 procentinio punkto ir nuo 2008 iki TL pabaigos – 2,6 procentinio punkto. Per TL subsidijuoto importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis buvo 10,2 %.

(213)

Pažymima, kad JAE į rinką pateko tik 2007 m., tačiau sugebėjo greitai įgyti didelę rinkos dalį.

(214)

Vidutinė importo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 % (daugiausia sumažėjo nuo 2008 m. iki TL pabaigos). Tiksliau vidutinė kaina 2007 m. sumažėjo 1 % ir buvo panašaus lygio 2008 m., o per TL sumažėjo dar 13 procentinių punktų.

3   lentelė

(215)

Atsižvelgiant į tai, kad per TL nagrinėjamojo produkto kainos ir sąnaudos labai svyravo, buvo renkami ketvirčių pardavimo kainų ir sąnaudų duomenys, o priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis apskaičiuotas kiekvienam ketvirčiui.

(216)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos pramonės produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir atitinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išlaidas po importo ir prekybos lygio skirtumus.

(217)

Palyginus nustatyta, kad per TL dėl JAE kilmės subsidijuoto importuoto produkto pardavimo Sąjungoje Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 3,9 %. Dėl Irano kilmės subsidijuoto importuoto produkto pardavimo Sąjungoje Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 3,2 %. Dėl Pakistano kilmės subsidijuoto importuoto produkto pardavimo Sąjungoje Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 1,4 %. Nagrinėjamosioms šalims nustatytas 3,2 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL.

(218)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(219)

Kaip paaiškinta pirmiau, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių turėjo būti vykdoma atranka. Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

(220)

Sąjungos gamybos apimtis nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo 4 %. Tiksliau 2007 m. ji padidėjo 5 % iki apytiksliai 2 570 000 tonų, tačiau 2008 m. sumažėjo net 10 procentinių punktų, palyginti su 2007 m., o nuo 2008 m. iki TL pabaigos nežymiai padidėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė apie 2 300 000 tonų.

4   lentelė

(221)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai padidėjo 15 %. Tiksliau, 2007 m. jie padidėjo 1 %, 2008 m. – dar 5 procentiniais punktais, o per TL – net dar 9 procentiniais punktais.

5   lentelė

(222)

Pajėgumų naudojimas 2006 m. siekė 83 %, 2007 m. padidėjo iki 87 %, tačiau 2008 m. sumažėjo iki 75 %, o per TL – net iki 69 %. Iš mažėjančio pajėgumų naudojimo koeficiento 2008 m. ir per TL matyti, kad tuo laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis ir padidėjo gamybos pajėgumai.

(223)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nedaug. Pardavimo apimtis 2007 m. padidėjo 5 %, tačiau kitais metais sumažėjo ir buvo šiek tiek mažesnė nei 2006 m., o per TL buvo 3 % mažesnė nei 2006 m., t. y. siekė apie 2 100 000 tonų. Atsižvelgiant į tai, kad atsargų nebuvo daug, iš pardavimo apimties raidos aiškiai matyti gamybos apimties raida.

6   lentelė

(224)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai prarado 10 procentinių punktų rinkos dalies, kuri sumažėjo nuo 85 % 2006 m. iki 75 % per TL. Iš sumažėjusios rinkos dalies matyti, kad nepaisant padidėjusio suvartojamo kiekio Sąjungos pramonės pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %. Pažymima, kad tokia mažėjimo tendencija nustatyta ir atrinktiems Sąjungos gamintojams.

7   lentelė

(225)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos, kai Sąjungos suvartojimas padidėjo 11 %, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ES rinkoje sumažėjo 3 %, o Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų. Kita vertus, subsidijuoto importo rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 2,1 % iki 10,2 %. Taigi daroma išvada, kad Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti rinkos augimu.

(226)

Sąjungos gamintojų užimtumo lygis nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo 15 %. Tiksliau įdarbintų žmonių skaičius labai sumažėjo nuo 2 400 (2006 m.) iki 2 100 (2007 m.) arba 13 % ir buvo labai panašus 2008 m. ir per TL. Užimtumas 2007 m. sumažėjo dėl to, kad daug ES gamintojų stengėsi vykdyti restruktūrizaciją.

8   lentelė

(227)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, padidėjo 12 %. Iš to matyti, kad gamybos apimtis mažėjo lėčiau nei užimtumo lygis ir kad Sąjungos gamintojų efektyvumas padidėjo. Tai ypač akivaizdu 2007 m., kai gamybos apimtis didėjo, nors užimtumo lygis mažėjo, o našumas buvo 21 % didesnis nei 2006 m.

9   lentelė

(228)

Sąjungos gamintojų metinės vidutinės pardavimo kainos ES rinkoje nesusijusiems pirkėjams 2006–2008 m. nesikeitė ir sudarė apie 1 100 EUR už toną. Per TL metinė vidutinė pardavimo kaina sumažėjo 12 % ir sudarė 977 EUR už toną. Iš metinės vidutinės pardavimo kainos nematyti PET kainos svyravimų Europos (ir pasaulio) rinkoje per mėnesį ar net dieną, tačiau jos pakanka, norint nustatyti nagrinėjamojo laikotarpio tendenciją. PET pardavimo kainos paprastai kinta taip pat, kaip pagrindinės žaliavos (daugiausia PTA ir MEG) kainos, nes pagrindinės žaliavos sudaro iki 80 % visų PET sąnaudų.

10   lentelė

(229)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos dėl subsidijuoto importo iš nagrinėjamųjų šalių.

(230)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu. Svarbu priminti, kad nuo 2000 m. iš Indijos, Indonezijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Taivano ir Tailando importuojamai PET, o nuo 2004 m. iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamai PET taikomos galiojančios antidempingo priemonės. Iš Indijos importuojamam produktui nuo 2000 m. taip pat taikytos kompensacinės priemonės. Kadangi per šio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir padidėjo jos nuostoliai, negalima nustatyti, kad pramonė faktiškai atsigavo po buvusio dempingo ir subsidijavimo, todėl manoma, kad Sąjungos gamyba dėl žalingo bet kokio subsidijuoto importo į Sąjungos rinką poveikio yra pažeidžiama.

(231)

Atrinktų gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo 22 %. Pažymima, kad atsargos sudarė mažiau nei 5 % metinės gamybos apimties, todėl šis rodiklis nėra labai svarbus analizuojant žalą.

11   lentelė

(232)

Metinės darbo sąnaudos 2006–2007 m. padidėjo 11 %, o 2008 m. sumažėjo 2 procentiniais punktais, palyginti su 2007 m., ir per TL – dar 9 procentiniais punktais, palyginti su 2008 m., bei pasiekė 2006 m. lygį. Taigi, apskritai darbo sąnaudos nekito.

12   lentelė

(233)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų panašaus produkto pardavimo ES rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentiniu dydžiu, buvo neigiamas ir net sumažėjo nuo – 6,9 iki – 7,5 %. Tiksliau su atrinktų gamintojų pelningumu susijusi padėtis 2007 m. pagerėjo, kai grynieji nuostoliai sudarė tik – 1,5 % grynojo pardavimo apimties, tačiau 2008 m. nuostoliai labai padidėjo – iki – 9,3 %. Per TL padėtis šiek tiek pagerėjo.

13   lentelė

(234)

Iš esmės, investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas. Investicijų grąža nuo – 9,6 % 2006 m. padidėjo iki – 3,1 % 2007 m. 2008 m. ji sumažėjo iki – 16,8 % ir TL vėl padidėjo iki – 12,3 %. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža buvo neigiama ir sumažėjo 2,7 procentinio punkto.

(235)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2006 m. buvo neigiamas, t. y. 18,5 mln. EUR. Jis gerokai padidėjo 2007 m., kai tapo teigiamu ir sudarė 19,5 mln. EUR, tačiau 2008 m. labai sumažėjo (– 42 mln. EUR) ir per TL sudarė – 11 mln. EUR. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas pagerėjo, nors ir buvo neigiamas.

(236)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų susidūrusi su sunkumais padidinti kapitalą, nebuvo iš esmės dėl to, kad kai kurie gamintojai priklauso didelėms grupėms.

14   lentelė

(237)

Atrinktų bendrovių metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2006–2007 m. sumažėjo 34 %, 2007–2008 m. – dar 59 procentiniais punktais, o per TL – tik šiek tiek. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 96 %. Šį didelį investicijų sumažėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad 2006 ir 2007 m. įsigytos naujos gamybos linijos, kuriomis siekta padidinti pajėgumus.

15   lentelė

(238)

Išanalizavus makroekonominius duomenis nustatyta, kad Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino gamybos ir pardavimo apimtį. Nors sumažėjimas nebuvo labai didelis, jį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo paklausa, dėl to Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų iki 75 %.

(239)

Tuo pačiu metu iš atitinkamų mikroekonominių rodiklių matyti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų ekonominė padėtis akivaizdžiai blogėjo. Pelningumas ir investicijų grąža buvo neigiami, ir nuo 2006 m. iki TL pabaigos šie rodikliai apskirtai toliau blogėjo. Grynųjų pinigų srautas, nepaisant bendrų teigiamų pokyčių, per TL taip pat buvo neigiamas.

(240)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

(241)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuoto importo Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui.

(242)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos nagrinėjamojo produkto subsidijuoto importo apimtis padidėjo daugiau nei 5 kartus iki 304 200 tonų, o šio importo rinkos dalis padidėjo beveik 8 procentiniais punktais (nuo 2,1 iki 10,2 %). Tuo pačiu metu Sąjungos pramonė prarado apie 10 procentinių punktų rinkos dalies (nuo 84,9 iki 72,1 %). Šio importo vidutinė kaina nuo 2006 m. iki TL pabaigos sumažėjo ir buvo mažesnė už Sąjungos gamintojų vidutinę kainą.

(243)

Kaip išdėstyta 217 konstatuojamojoje dalyje, dėl subsidijuoto importo kainos priverstinai sumažintos vidutiniškai 3,2 % Net jei priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra mažesnis nei 4 %, jo negalima laikyti nežymiu, nes PET yra vartojimo produktas ir konkuruojama iš esmės pagal kainą.

(244)

Irano eksportuotojas teigė, kad dėl importuojamo Irano PET Sąjungos pramonei negalėjo būti daroma žala, nes tokio importo lygis tik šiek tiek viršijo de minimis importo ribą. Tačiau per TL importas iš Irano, kuriam teko 1,9 % rinkos dalis, viršijo pagrindiniame reglamente nurodytą de minimis ribą. Be to, dėl importo iš Irano kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Atsižvelgiant į šiuos faktus Irano eksportuotojo pateiktas teiginys atmetamas.

(245)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, manoma, kad dėl šio subsidijuoto importo buvo daromas spaudimas mažinti kainas ir Sąjungos pramonė dėl to negalėjo taikyti tokių pardavimo kainų, kurios buvo būtinos sąnaudoms padengti ir pelnui gauti. Todėl manoma, kad yra priežastinis tokio importo ir Sąjungos pramonės žalos ryšys.

(246)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žala padaryta dėl blogų Sąjungos gamintojų eksporto rezultatų. Kaip nurodyta toliau lentelėje, Sąjungos pramonės eksporto apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %. Eksporto kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 10 %, dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo eksportui vertė nesikeitė. Taigi, nėra požymių, kad eksportas būtų susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala.

16   lentelė

(247)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės kainos ES rinkoje buvo dirbtinai didelės. Suinteresuotosios šalies teigimu, šis teiginys pagrįstas tuo, kad ES rinkoje kainos išliko stabilios, nors eksporto kainos sumažėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, jog Sąjungos pramonės vidutinės metinės pardavimo kainos ES rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %, t. y. tiek pat, kiek tuo pačiu metu sumažėjo eksporto kainos. Todėl šis teiginys atmetamas.

(248)

Korėjos Respublikai antidempingo muitai taikomi nuo 2000 m. Tačiau dviem Korėjos bendrovėms taikomas nulinis muitas, o atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Korėjos Respublikos toliau importuojamas didelis kiekis, kuris labai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Importo iš Korėjos apimtis nuo 2006 m. iki TL pabaigos padidėjo beveik 150 %, o jam tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 3,5 % 2006 m. iki 7,7 % per TL.

17   lentelė