1 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)]

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

Šviesos šaltinio moduliai

MD E3 17325

Šviesos šaltinio modulis, paženklintas pirmiau nurodytu atpažinties kodu, patvirtintas kartu su Italijoje (E3) patvirtintu žibintu, kuriam suteiktas patvirtinimo numeris 17325.

3 PRIEDAS

ERDVINEI ŠVIESOS SKLAIDAI BŪTINI MAŽIAUSI KAMPAI  (1)

Erdvinei šviesos sklaidai būtini mažiausi vertikalieji kampai visais atvejais turi būti 15° virš horizontalės ir 15° žemiau jos, išskyrus žibintus, kurių įrengimo aukštis yra lygus arba mažesnis nei 750 mm nuo žemės paviršiaus, o kampai turi būti 15° virš horizontalės ir 5° žemiau jos.

(1)  Šiuose brėžiniuose nurodyti kampai tinka įtaisams, kurie turi būti montuojami dešinėje transporto priemonės pusėje. Rodyklėmis žymimas transporto priemonių priekis.

4 PRIEDAS

FOTOMETRINIAI MATAVIMAI

1.   MATAVIMO METODAI

1.1.   Atliekant fotometrinius matavimus, trikdančių atspindžių vengiama pasirinkus tinkamą maskavimą.

1.2.   Jeigu matavimų rezultatai užginčijami, matavimai atliekami taip, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

1.3.   Jeigu įtaisą transporto priemonėje galima įrengti daugiau kaip vienoje padėtyje arba skirtingų padėčių srityje, pakartotiniai fotometriniai matavimai atliekami kiekvienoje padėtyje arba gamintojo nurodytos atskaitos ašies srities kraštutinėse padėtyse.

2.   STANDARTINIO ŠVIESOS STIPRIO SKLAIDOS LENTELĖ

2.1.   Kryptys H = 0° ir V = 0° atitinka atskaitos ašį (transporto priemonėje ši ašis yra horizontali ir lygiagreti transporto priemonės medianinei išilginei plokštumai bei nukreipta reikiama žiūrėjimo kryptimi). Ji kerta atskaitos centrą. Lentelėje pateiktos vertės – tai įvairiomis matavimo kryptimis nustatytos mažiausio šviesos stiprio vertės procentais atsižvelgiant į kiekvieno žibinto ašiai privalomą mažiausią vertę (kryptimis H = 0° ir V = 0°).

2.2.   2 skirsnyje nurodytame šviesos sklaidos laukelyje, kuris brėžinyje pavaizduotas kaip tinklelis, šviesos pluoštas turėtų būti iš esmės vienodas – tiek, kad laukelio dalyje, apibrėžtoje tinklelio linijomis, spinduliuojamos šviesos stipris visomis kryptimis atitiktų bent jau mažiausias vertes (procentais), nurodytas (esančias) ant tinklelio linijų, kuriomis apibrėžiama susijusi kryptis.

2.3.   Tačiau tuo atveju, jei nustatytasis įtaiso įrengimo aukštis yra lygus arba mažesnis nei 750 mm nuo žemės paviršiaus, fotometrinis stipris tikrinamas ne daugiau kaip 5° kampu, nukreiptu žemyn.

3.   ŽIBINTŲ FOTOMETRINIS MATAVIMAS

Fotometrinės charakteristikos tikrinamos toliau nurodyta tvarka.

3.1.   Jeigu tikrinami nekeičiamieji šviesos šaltiniai (kaitinamosios lempos ir pan.):

kai šviesos šaltiniai įrengti žibinte, vadovaujantis šios taisyklės 8.1 dalimi.

3.2.   Jeigu tikrinamos keičiamos kaitinamosios lempos:

kai įrengtos kaitinamosios lempos, esant 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V įtampai, tikslinamos gautos šviesos stiprio vertės. Pataisinis faktorius – atskaitinio šviesos srauto ir vidutinės šviesos srauto vertės santykis esant tam tikrai įtampai (6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V). Kiekvienos naudotos kaitinamosios lempos faktinis šviesos srautas neturi nukrypti nuo vidutinės vertės daugiau kaip ± 5 %. Užuot taikius minėtą metodą, atskaitinį šviesos srautą spinduliuojanti standartinė kaitinamoji lempa gali būti montuojama paeiliui visose padėtyse, kuriose išmatuotos vertės susumuojamos.

3.3.   Bet kurio signalinio žibinto, išskyrus turinčius kaitinamąsias lempas, šviesos stiprio vertės, išmatuotos nuo įjungimo praėjus 1 minutei ir praėjus 30 minučių, turi atitikti mažiausiąsias ir didžiausiąsias vertes. Šviesos stiprio pasiskirstymo lygis, praėjus nuo įjungimo 1 minutei, gali būti apskaičiuotas remiantis šviesos stiprio pasiskirstymo lygiu, apskaičiuotu nuo įjungimo praėjus 30 minučių, taikant kiekviename bandymo taške šviesos stiprio verčių, išmatuotų aukštosios įtampos sąlygomis nuo įjungimo praėjus 1 minutei ir praėjus 30 minučių, koeficientą.

5 PRIEDAS

SPINDULIUOJAMOS ŠVIESOS SPALVA. SPALVIŲ KOORDINATĖS

Kolorimetrinės charakteristikos tikrinamos naudojantis šviesos šaltiniu, kurio spalvinė temperatūra yra 2 854 K ir kuris atitinka Tarptautinės apšvietimo komisijos (CIE) A klasės apšvietimo įtaisą. Jeigu žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamosiomis lempomis ir pan.), kolorimetrinės charakteristikos turėtų būti tikrinamos tuomet, kai šviesos šaltiniai yra žibinte, vadovaujantis šios taisyklės 8.1 dalimi.

6 PRIEDAS

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

1.   BENDROJI INFORMACIJA

1.1.   Atitikties reikalavimų mechaniniu ir geometriniu požiūriu laikomasi, jeigu, vadovaujantis šios taisyklės nuostatomis, skirtumai neviršija įprastų gamybos nuokrypų.

1.2.   Serijinės gamybos žibintų fotometrinių charakteristikų atitiktis neginčijama, jeigu atliekant bet kurio atsitiktine tvarka pasirinkto žibinto su standartine kaitinamąja lempa arba su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamosiomis lempomis ir pan.) fotometrinių charakteristikų bandymą ir atitinkamai matuojant 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V įtampos sąlygomis:

1.3.   Jeigu žibintas yra su standartine kaitinamąja lempa arba jei žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamosiomis lempomis ir pan.) ir kolorimetrinės charakteristikos tikrinamos tuomet, kai šviesos šaltinis yra sumontuotas žibinte, turi būti laikomasi spalvių koordinačių.

2.   BŪTINIAUSI GAMINTOJO ATLIEKAMOS ATITIKTIES PATIKROS REIKALAVIMAI

Patvirtinimo ženklo turėtojas nustatytu dažnumu atlieka bent jau toliau nurodytus kiekvieno tipo žibinto bandymus. Bandymai atliekami pagal šios taisyklės nuostatas.

Jeigu kuri nors pavyzdžių atranka neatitinka atitinkamo pobūdžio bandymo reikalavimų, turi būti atrenkami ir išbandomi kiti pavyzdžiai. Gamintojas turi imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta atitinkamų gaminių atitiktis.

2.1.   Bandymų pobūdis

Remiantis šia taisykle, atliekant gamybos atitikties bandymus, nustatomos fotometrinės ir kolorimetrinės charakteristikos.

2.2.   Bandymų metodai

2.3.   Pavyzdžių atrankos būdas

Žibintų pavyzdžiai atrenkami atsitiktine tvarka iš vienodų gaminių partijos. Vienoda partija – to paties tipo, apibrėžto pagal gamintojo taikomus gamybos metodus, žibintų rinkinys.

Paprastai turi būti vertinama serijiniai gaminiai, pagaminti skirtingose gamyklose. Tačiau gamintojas gali grupuoti skirtingų gamyklų duomenis apie tą patį tipą, jeigu jose taikoma ta pati kokybės sistema ir kokybės valdymas.

2.4.   Išmatuotos ir užfiksuotos fotometrinės charakteristikos

4 priede išvardytose vietose ir reikiamose spalvių koordinatėse atliekami atrinktojo žibinto mažiausių verčių fotometriniai matavimai.

2.5.   Priimtinumo kriterijai

Gamintojas privalo užtikrinti statistinį bandymų rezultatų apdorojimą ir, kartu su kompetentinga institucija, gaminių priimtinumo kriterijų apibrėžimą, kad būtų laikomasi atitikties patikrai taikomų techninių reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 12.1 punkte.

Turi būti tokie priimtinumo kriterijai, kad esant 95 % pasikliovimo lygiui, mažiausia tikimybė, kad bandomasis pavyzdys atitiks atrankinio tikrinimo reikalavimus pagal 7 priedo nuostatas (pirmoji pavyzdžių atranka), būtų 0,95.

7 PRIEDAS

BŪTINIAUSI INSPEKTORIAUS ATLIEKAMOS PAVYZDŽIŲ ATRANKOS REIKALAVIMAI

1.   BENDROJI INFORMACIJA

1.1.   Atitikties reikalavimų mechaniniu ir geometriniu požiūriu laikomasi, jeigu, vadovaujantis šios taisyklės nuostatomis, atitinkamais atvejais skirtumai neviršija įprastų gamybos nuokrypų.

1.2.   Serijinės gamybos žibintų fotometrinių charakteristikų atitiktis neginčijama, jeigu atliekant bet kurio atsitiktine tvarka pasirinkto žibinto su standartine kaitinamąja lempa arba su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamosiomis lempomis ir pan.) fotometrinių charakteristikų bandymą ir atitinkamai matuojant 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V įtampos sąlygomis:

1.3.   Jeigu žibintas yra su standartine kaitinamąja lempa arba jei žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamosiomis lempomis ir pan.) ir kolorimetrinės charakteristikos tikrinamos tuomet, kai šviesos šaltinis yra sumontuotas žibinte, turi būti laikomasi spalvių koordinačių.

2.   PIRMOJI PAVYZDŽIŲ ATRANKA

Per pirmąją pavyzdžių atranką atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai. Pirmasis pavyzdys iš dviejų pažymimas raide A, antrasis pavyzdys iš dviejų – raide B.

2.1.   Atitiktis neužginčijama

2.2.   Atitiktis užginčijama

2.3.   Patvirtinimo atšaukimas

Atitiktis užginčijama ir taikomos 13 skirsnio nuostatos, jeigu, taikant šio priedo 1 brėžinyje pavaizduotą pavyzdžių atrankos tvarką, gaunamos šios žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypos:

3.   PAKARTOTINĖ PAVYZDŽIŲ ATRANKA

A3, B2 ir B3 atvejais, per du mėnesius nuo pranešimo būtina atlikti pakartotinę pavyzdžių atranką ir atrinkti trečiąjį C pavyzdį, sudarytą iš dviejų žibintų, ir ketvirtąjį D pavyzdį, sudarytą iš dviejų žibintų, atrinktų iš gaminių, pagamintų užtikrinus atitiktį.

3.1.   Atitiktis neužginčijama

3.2.   Atitiktis užginčijama

3.3.   Patvirtinimo atšaukimas

Atitiktis užginčijama ir taikomos 13 skirsnio sąlygos, jeigu taikant šio priedo 1 brėžinyje pavaizduotą pavyzdžių atrankos tvarką gaunamos šios žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypos:

1   brėž.

1 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IR PATVIRTINIMO DUOMENŲ IŠDĖSTYMAS

(žr. šios taisyklės 4.7 punktą)

a ≥ 8 mm

Pateiktas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas gaminys yra patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 90. Šiame paveiksle pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad, suteikiant patvirtinimo numerį, į Taisyklę Nr. 90 jau buvo įtraukti 01 serijos pakeitimai; tolesni trys skaitmenys patvirtinimo institucijos yra suteikti stabdžių kaladėlių tipui, o skaitmenys po įstrižo brūkšnio – trinkelei arba prispaudžiamajai plokštelei suteikti skaitmenys. Visi aštuoni skaitmenys kartu sudaro šio atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų tipo patvirtinimo numerį.

Suporto sąrankos ženklinimo pavyzdys

Trinkelių sąrankos ženklinimo pavyzdys

Būgninio stabdžio kaladėlės ženklinimo pavyzdys

Pastaba. Pavyzdyje parodytos ženklinimo vietos ir jų tarpusavio išdėstymas nėra privalomi.

3 PRIEDAS

M1, M2 ir N1 kategorijų transporto priemonių atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų reikalavimai

1.   Atitiktis taisyklei Nr. 13

Atitiktis Taisyklei Nr. 13 turi būti įrodyta transporto priemonės bandymu.

1.1.   Transporto priemonės paruošimas

1.1.1.   Bandomoji transporto priemonė

Transporto priemonėje, kurios tipas atitinka tipą (–us), kuriam (–iems) reikalingas atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos patvirtinimas, turi būti įrengiamas to tipo, kuriam prašoma patvirtinimo, atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos ir stabdžių bandymo prietaisai, reikalaujami taisyklėse Nr. 13 ir Nr. 13-H.

Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlės turi būti sumontuotos ant atitinkamų stabdžių ir, kol nėra patvirtintos nušlifavimo tvarkos, nušlifuotos pagal gamintojo nurodymus, suderintus su technikos tarnyba.

1.1.2.   Nušlifavimo procedūra

1.1.2.1.   Bendrosios sąlygos

Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlių sąrankos turi būti sumontuotos ant atitinkamų stabdžių. Jei bandomos atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos, turi būti naudojamos naujos stabdžių kaladėlės. Būgninių stabdžių kaladėlės gali būti mechaniškai apdirbtos, kad tarp kaladėlių ir būgno (–ų) būtų kuo geresnis pradinis sąlytis.

Gali būti naudojamos palyginimo bandymui naudojamos ir transporto priemonėje jau sumontuotos originalios stabdžių kaladėlių sąrankos, jei yra geros būklės ir nenusidėvėjusios daugiau kaip 20 % pradinio storio. Jos neturi būti pažeistos, be įtrūkių, per didelės korozijos ar perkaitimo požymių. Jos turi būti nušlifuotos pagal toliau parašytą procedūrą.

1.1.2.2.   Procedūra

Nuvažiuojamas 50 km atstumas, ne mažiau kaip 100 kartų stabdant įvairiu lėtėjimo pagreičiu (bent nuo 1 m/s2 iki 5 m/s2), kai pradinis greitis būna nuo 50 km/h iki 120 km/h. Procedūros metu ne mažiau kaip tris kartus turi būti pasiekiama nuo 250 °C iki 500 °C suporto sąrankų temperatūra arba nuo 150 °C iki 250 °C būgninių stabdžių kaladėlių sąrankų temperatūra. Suporto sąrankų temperatūra neturi viršyti 500 °C, o būgninių stabdžių kaladėlių sąrankų – 250 °C.

1.1.2.3.   Veikimo patikrinimas

Stabdant kaskart tik po vieną tiltą, atliekami 5 stabdymai nuo 70 km/h iki 0 km/h (priekiniam tiltui) ir nuo 45 km/h iki 0 km/h (galiniam tiltui), kiekvienąsyk slėgiui linijose esant 4 Mpa (1), o pradinei temperatūrai – 100 °C. 5 iš eilės ne monotoninių bandymų vidutinio visiškojo lėtėjimo pagreičio rezultatų leidžiamasis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip 0,6 m/s2 (priekiniam tiltui) ir 0,4 m/s2 (galiniam tiltui).

Jei šis reikalavimus neįvykdomas, nušlifavimo procedūrą pagal 1.1.2.2 punktą turi būti pratęsta ir pakartotas veikimo patikrinimas pagal 1.1.2.3 punktą.

1.2.   Transporto priemonės stabdymo sistema turi būti išbandyta pagal atitinkamos kategorijos (M1, M2 arba N1) transporto priemonių reikalavimus, pateiktus Taisyklės Nr. 13 4 priedo 1 ir 2 punktuose. Taikomi šie reikalavimai arba bandymai:

1.2.1.   Darbinė stabdymo sistema

1.2.1.1.   0-io tipo bandymas, kai variklio pavara išjungta, o kai transporto priemonė pakrauta

1.2.1.2.   0-io tipo bandymas, kai variklio pavara įjungta, o transporto priemonė pakrauta arba nepakrauta, pagal Taisyklės Nr. 13 4 priedo 1.4.3.1 (stabilumo bandymas) ir 1.4.3.2. (tik bandymas pradiniam greičiui esant v = 0,8 vmax) punktus

1.2.1.3.   I tipo bandymas

1.2.2.   Pagalbinė stabdymo sistema

1.2.2.1.   0-io tipo bandymas, kai variklio pavara išjungta, o transporto priemonė pakrauta (šis bandymas nebūtinas, kai akivaizdu, kad reikalavimų laikomasi, pvz., yra įstrižinio paskirstymo stabdymo sistema)

1.2.3.   Stovėjimo stabdymo sistema

(Taikoma tik tuomet, jei stabdžiai kurių kaladėlėms prašoma patvirtinimo, naudojami stovėjimui)

1.2.3.1.   Važiavimo 18 % nuolydžio nuokalnėn pakrauta transporto priemone bandymas.

1.3.   Transporto priemonė turi atitikti visus reikiamus Taisyklės Nr. 13 4 priedo 2 punkto reikalavimus tos kategorijos transporto priemonėms.

2.   Papildomi reikalavimai

Atitiktis papildomiems reikalavimams turi būti įrodyta taikant vieną iš šių dviejų metodų:

2.1.   Transporto priemonės bandymas (pusašių bandymas)

Atliekant šį bandymą transporto priemonė turi būti visiškai pakrauta ir visi stabdymai atliekami, kai variklio pavara išjungta, lygiame kelyje.

Transporto priemonės darbinio stabdžio valdymo sistemoje turi būti įrengtos priemonės priekinio ir galinio tilto stabdžiams atskirti, kad jie galėtų būti naudojami nepriklausomai vieni nuo kitų.

Jei stabdžių kaladėlių sąrankos patvirtinimas reikalingas priekinio tilto stabdžiams, atliekant bandymą galinio tilto stabdžiai turi likti nenaudojami.

Jei stabdžių kaladėlių sąrankos patvirtinimas reikalingas galinio tilto stabdžiams, atliekant bandymą priekinio tilto stabdžiai turi likti nenaudojami.

2.1.1.   Šaltojo veikimo lygiavertiškumo bandymas

Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos šaltojo veikimo palyginimas turi būti atliekamas palyginant bandymo rezultatus pagal toliau aprašytą metodą.

2.1.1.1.   Atliekami ne mažiau kaip šeši stabdymai, spaudžiant stabdžių pedalą arba didinant slėgį linijoje žingsniais iki rato užblokavimo, arba iki 6 m/s2 vidutinio visiškojo lėtėjimo pagreičio, arba iki didžiausiosios leidžiamos pedalo spaudimo jėgos atitinkamos kategorijos transporto priemonei, važiuojant lentelėje nurodytu pradiniu greičiu:

Pradinė stabdžių temperatūra pradedant kiekvieną stabdymą turi būti ≤ 100 °C.

2.1.1.2.   Užregistruojamos vertės, nubraižomas pedalo spaudimo jėgos arba slėgio linijoje sąryšio su vidutiniu visiškuoju lėtėjimo pagreičiu grafikas kiekvienam stabdymui ir nustatoma pedalo spaudimo jėga arba slėgis linijoje, būtini pasiekti (jei įmanoma) 5 m/s2 vidutinį visiškąjį lėtėjimo pagreitį priekinio tilto stabdžiais ir 3 m/s2 – galinio tilto stabdžiais. Jei šių verčių neįmanoma pasiekti didžiausiąja leidžiama pedalo spaudimo jėga, nustatoma didžiausiajam stabdymui pasiekti būtina pedalo spaudimo jėga arba slėgis linijoje.

2.1.1.3.   Atsarginė stabdžių kaladėlių sąranka laikoma turinti panašias veikimo charakteristikas kaip ir originali stabdžių kaladėlių sąranka, jei vidutinis visiškasis lėtėjimo pagreitis spaudžiant ta pačia jėga arba esant tam pačiam slėgiui linijoje viršutiniuose dviejuose gautos kreivės trečdaliuose nesiskiria nuo originalios stabdžių kaladėlių sąrankos rezultatų daugiau kaip 15 %.

2.1.2.   Jautrumo greičiui bandymas

2.1.2.1.   Naudojant šio priedo 2.1.1.2 punkte nustatytą pedalo spaudimo jėgą ir pradinei stabdžių temperatūrai esant ≤ 100 °C, atliekami trys stabdymai važiuojant kiekvienu iš šių greičių:

2.1.2.2.   Apskaičiuojami kiekvienos trijų stabdymų grupės vidurkiai ir nubraižomi greičio sąryšio su atitinkamu vidutiniu visiškuoju lėtėjimo pagreičiu grafikai.

2.1.2.3.   Didžiausią greitį atitinkantys vidutiniai visiškieji lėtėjimo pagreičiai nuo lėčiausią greitį atitinkančių rezultatų neturi skirtis daugiau kaip 15 %.

2.2.   Bandymas inerciniu dinamometru

2.2.1.   Bandymo įranga

Bandymams atlikti inerciniame dinamometre turi būti įrengti atitinkami transporto priemonės stabdžiai. Dinamometre turi būti prietaisai nepertraukiamam sukimosi dažnio, stabdymo sukamojo momento, slėgio stabdžių linijoje, apsisukimų skaičiaus paspaudus stabdį, stabdymo trukmės ir stabdžių rotoriaus temperatūros registravimui.

2.2.2.   Bandymo sąlygos

2.2.2.1.   Dinamometro sukamoji masė turi atitikti pusę tiltui tenkančios transporto priemonės didžiausiosios masės, nurodytos toliau esančioje lentelėje, ir didžiausią tam (tiems) transporto priemonių tipui (–ams) leidžiamos padangos riedėjimo spindulį.

2.2.2.2.   Pradinis dinamometro sukimosi dažnis turi atitikti šio priedo 2.2.3 ir 2.2.4 punktuose nurodytą tiesinį transporto priemonės greitį ir atitikti dinaminį padangos riedėjimo spindulį.

2.2.2.3.   Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlės turi būti sumontuotos ant atitinkamų stabdžių ir nušlifuotos pagal šią procedūrą:

2.2.2.4.   Atliekami 5 stabdymai nuo 80 km/h iki 0 km/h, esant 4 MPa slėgiui linijoje ir 100 °C pradinei temperatūrai. 5 iš eilės nemonotoninių vidutinio visiškojo lėtėjimo pagreičio rezultatų leidžiamasis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip 0,6 m/s2.

Jei šio reikalavimo nesilaikoma, pirmoji nušlifavimo procedūros dalis „1-asis nušlifavimo etapas“ turi būti kartojamas, kol veikimas taps stabilus.

2.2.2.5.   Leidžiama aušinti oru. Oro srauto greitis spaudžiant stabdį turi būti:

vair = 0,33 v

čia:

v = transporto priemonės greitis pradedant stabdyti.

2.2.3.   Šaltojo veikimo lygiavertiškumo bandymas

Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos šaltojo veikimo palyginimas turi būti atliekamas palyginant bandymo rezultatus pagal toliau aprašytą metodą.

2.2.3.1.   M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms 80 km/h pradiniu greičiu, o M2 kategorijos transporto priemonėms – 60 km/h greičiu, atliekami ne mažiau kaip šeši stabdymai, spaudžiant stabdžių pedalą ir didinant slėgį linijoje žingsniais iki 6 m/s2 vidutinio visiškojo lėtėjimo pagreičio.

2.2.3.2.   Užregistruojamos vertės, nubraižomi kiekvieno stabdymo slėgio linijoje sąryšio su vidutiniu visiškuoju lėtėjimo pagreičiu grafikai ir nustatomas slėgis linijoje, būtinas 5 m/s2 lėtinimui pasiekti.

2.2.3.3.   Atsarginė stabdžių kaladėlių sąranka laikoma turinti panašias veikimo charakteristikas kaip ir originali stabdžių kaladėlių sąranka, jei vidutinis visiškasis lėtėjimo pagreitis spaudžiant ta pačia jėga arba esant tam pačiam slėgiui linijoje viršutiniuose dviejuose gautos kreivės trečdaliuose nesiskiria nuo originalios stabdžių kaladėlių sąrankos rezultatų daugiau kaip 15 %.

2.2.4.   Jautrumo greičiui bandymas

2.2.4.1.   Naudojant šio priedo 2.2.3.2 punkte nustatytą slėgi linijoje ir pradinei stabdžių temperatūrai esant ≤ 100 °C, atliekami trys stabdymai, kai sukimosi dažnis atitinką tokį transporto priemonės tiesinį greitį:

2.2.4.2.   Apskaičiuojami kiekvienos trijų stabdymų grupės vidurkiai ir nubraižomi greičio sąryšio su atitinkamu vidutiniu visiškuoju lėtėjimo pagreičiu grafikai.

2.2.4.3.   Didžiausią greitį atitinkantys vidutiniai visiškieji lėtėjimo pagreičiai nuo lėčiausią greitį atitinkančių rezultatų neturi skirtis daugiau kaip 15 %.

(1)  Jei stabdymo sistemos ne hidraulinės, turi būti taikoma lygiavertė vertė.

4 PRIEDAS

M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų ir būgninių stabdžių kaladėlių reikalavimai

1.   Transporto priemonės bandymas

1.1.   Bandomoji transporto priemonė

Transporto priemonėje, kurios tipas atitinka tipą (–us), kuriam (–iems) reikalingas atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos arba būgninių stabdžių kaladėlių patvirtinimas, turi būti įrengiamas to tipo, kuriam prašoma patvirtinimo, stabdžių kaladėlių sąrankos arba būgninių stabdžių kaladėlės ir stabdžių bandymo prietaisai, reikalaujami Taisyklėje Nr. 13.

Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlės turi būti sumontuotos ant atitinkamų stabdžių ir, kol nėra patvirtintos nušlifavimo tvarkos, nušlifuotos pagal gamintojo nurodymus, suderintus su technikos tarnyba.

1.2.   Bandymai ir reikalavimai

1.2.1.   Atitiktis Taisyklei Nr. 13

1.2.1.1.   Transporto priemonės stabdymo sistema turi būti išbandyta pagal atitinkamos kategorijos (M1, M2 arba N1) transporto priemonių reikalavimus, pateiktus Taisyklės Nr. 13 4 priedo 1 ir 2 punktuose. Taikomi šie reikalavimai arba bandymai:

1.2.1.2.   Transporto priemonė turi atitikti visus reikiamus taisyklės Nr. 13 4 priedo 2 punkto reikalavimus tos kategorijos transporto priemonėms.

1.2.2.   Papildomi reikalavimai (pusašių bandymas)

Atliekant šį bandymą transporto priemonė turi būti visiškai pakrauta ir visi stabdymai atliekami laisvąja eiga, lygiame kelyje.

Transporto priemonės darbinio stabdžio valdymo sistemoje turi būti įrengtos priemonės priekinio ir galinio tilto stabdžiams atskirti, kad jie galėtų būti naudojami nepriklausomai vieni nuo kitų.

Jei stabdžių kaladėlių sąrankos arba būgninių stabdžių kaladėlių patvirtinimas reikalingas priekinio tilto stabdžiams, atliekant bandymą galinio tilto stabdžiai turi likti nenaudojami.

Jei stabdžių kaladėlių sąrankos arba būgninių stabdžių kaladėlių patvirtinimas reikalingas galinio tilto stabdžiams, atliekant bandymą priekinio tilto stabdžiai turi likti nenaudojami.

1.2.2.1.   Šaltojo veikimo lygiavertiškumo bandymas

Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos arba atsarginės būgninių stabdžių kaladėlės ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos arba originalios būgninių stabdžių kaladėlės šaltojo veikimo palyginimas turi būti atliekamas palyginant bandymo rezultatus pagal toliau aprašytą metodą.

1.2.2.2.   Jautrumo greičiui bandymas

2.   Bandymas inerciniu dinamometru

2.1.   Bandymo įranga

Bandymams atlikti inerciniame dinamometre turi būti įrengti atitinkami transporto priemonės stabdžiai. Dinamometre turi būti prietaisai nepertraukiamam sukimosi dažnio, stabdymo sukamojo momento, slėgio stabdžių linijoje, apsisukimų skaičiaus paspaudus stabdį, stabdymo trukmės ir stabdžių rotoriaus temperatūros registravimui.

2.1.1.   Bandymo sąlygos

2.2.   Bandymai ir reikalavimai

2.2.1.   Bandymai remiantis Taisykle Nr. 13

2.2.1.1.   0-io tipo bandymas

Važiuojant pradiniu 60 km/h greičiu ir stabdžių temperatūrai kiekvieno stabdymo pradžioje esant ≤ 100 °C, atliekami ne mažiau kaip šeši stabdymai žingsniais didinant slėgį linijoje iki tokio, kurį nuolat užtikrina to (–ų) tipo (–ų) transporto priemonių stabdymo sistema (pvz., kompresoriaus įsijungimo slėgio). Turi būti pasiektas vidutinis visiškas 5 m/s2 lėtinimas.

2.2.1.2.   0-io tipo bandymas, veikimas dideliu greičiu

Atliekami trys stabdymai stabdžių temperatūrai kiekvieno stabdymo pradžioje esant ≥ 100 °C ir važiuojant 100 km/h greičiu, kai patvirtinimas skirtas N2 kategorijos transporto priemonėms, arba 90 km/h greičiu, jei patvirtinimas skirtas M3 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, ir naudojant 2.2.1.1 apibrėžtą užtikrintąjį slėgį linijoje. Vidutinė trijų stabdymų vidutinio visiškojo lėtėjimo pagreičio vertė turi būti ne mažesnė kaip 4 m/s2.

2.2.1.3.   I tipo bandymas

2.2.1.3.1.   Įšildymo procedūra

Atliekami 20 stabdymų iš eilės nuo v1 = 60 km/h iki v2 = 30 km/h, kai ciklo trukmė yra 60 s, o pirmąsyk stabdant stabdžių temperatūra yra ≤ 100 °C. Pirmąsyk stabdant slėgis linijoje turi atitikti 3 m/s2 lėtinimą ir išlikti pastovus kitų stabdymų metu.

2.2.1.3.2.   Karštasis veikimas

Pabaigus įšildymo procedūrą, karštasis veikimas turi būti matuojamas 2.2.1.1 punkte aprašytomis sąlygomis ir naudojant 2.2.1.1 apibrėžtą užtikrintąjį slėgį linijoje. Įšilusių stabdžių sukuriamas visiškasis lėtėjimo pagreitis turi būti ne mažesnis kaip 60 % šaltais stabdžiais pasiektos vertės arba 4 m/s2.

2.2.1.3.3.   Atsigavimas

Praėjus 120 s karštojo veikimo stabdymų, ne trumpesniais kaip 2 minučių intervalais atliekami 5 visiški sustabdymai nuo pradinio 60 km/h greičio, naudojant 2.2.1.3.1 nurodytą slėgį linijoje. Prieš penktąjį stabdymą stabdžių temperatūra turi būti ≤ 100 °C, o vidutinis visiškasis lėtėjimo pagreitis turi nesiskirti nuo pagal 0-io tipo bandymo 60 km/h greičiu slėgio linijoje ir lėtinimo sąryšį apskaičiuoto lėtinimo daugiau kaip 10 %.

2.2.1.4.   II tipo bandymas

2.2.1.4.1.   Įšildymo procedūra

Stabdžiai turi būti per 12 minučių laikotarpį įšildyti nuolatiniu stabdymo sukamuoju momentu, kuris atitinka 0,15 m/s2 lėtinimą važiuojant pastoviu 30 km/h greičiu.

2.2.1.4.2.   Karštasis veikimas

Pabaigus įšildymo procedūrą, karštasis veikimas turi būti išbandytas 2.2.1.1 punkte aprašytomis sąlygomis, naudojant 2.2.1.1 apibrėžtą užtikrintąjį slėgį linijoje (temperatūros sąlygos gali būti kitokios). Įšilusių stabdžių sukuriamas visiškasis lėtėjimo pagreitis turi būti ne mažesnis kaip 3,75 m/s2.

2.2.1.5.   Statinis veikimo stovint bandymas

2.2.2.   Šaltojo veikimo lygiavertiškumo bandymas

Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos arba atsarginės būgninių stabdžių kaladėlės ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos arba originalios būgninių stabdžių kaladėlės šaltojo veikimo palyginimas turi būti atliekamas palyginant 2.2.1.1 punkte aprašyto 0-io tipo bandymo rezultatus.

2.2.2.1.   2.2.1.1 punkte aprašyto 0-io tipo bandymas turi būti atliekamas su vienu originalios stabdžių kaladėlių sąrankos arba originalių būgninių stabdžių kaladėlių komplektu.

2.2.2.2.   Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos arba atsarginės būgninių stabdžių kaladėlės laikomos turinčios panašias veikimo charakteristikas kaip ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos arba originalios būgninių stabdžių kaladėlės, jei vidutinis visiškasis lėtėjimo pagreitis spaudžiant ta pačia jėga arba esant tam pačiam slėgiui linijoje viršutiniuose dviejuose gautos kreivės trečdaliuose nesiskiria nuo originalios stabdžių kaladėlių sąrankos rezultatų daugiau kaip 15 %.

2.2.3.   Jautrumo greičiui bandymas

5 PRIEDAS

O1 ir O2 kategorijų transporto priemonių atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų reikalavimai

1.   Bendrosios nuostatos

Šiame priede aprašytas bandymo metodas – tai bandymas inerciniu dinamometru. Bandymai gali būti atliekami ir su bandomąja transporto priemone arba kelio imitavimo bandymų stende, jei sukuriamos tokios pačios bandymo sąlygos ir išmatuojami tie patys parametrai, kaip ir bandant inerciniu dinamometru.

2.   Bandymo įranga

Bandymams atlikti inerciniame dinamometre turi būti įrengti atitinkami transporto priemonės stabdžiai. Dinamometre turi būti prietaisai nepertraukiamam sukimosi dažnio, stabdymo sukamojo momento, slėgio stabdžių linijoje arba aktyvinimo jėgos, apsisukimų skaičiaus paspaudus stabdį, stabdymo trukmės ir stabdžių rotoriaus temperatūros registravimui.

2.1.   Bandymo sąlygos

2.1.1.   Dinamometro sukamoji masė turi atitikti pusę tiltui tenkančios transporto priemonės didžiausiosios masės ir didžiausią tam (-iems) transporto priemonių tipui (-ams) leidžiamos padangos riedėjimo spindulį.

2.1.2.   Pradinis dinamometro sukimosi dažnis turi atitikti šio priedo 3.1 punkte nurodytą tiesinį transporto priemonės greitį ir atitikti mažiausios tam (-iems) transporto priemonių tipui (-ams) leidžiamos padangos dinaminį riedėjimo spindulį.

2.1.3.   Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlės turi būti sumontuotos ant atitinkamų stabdžių ir, kol nėra patvirtintos nušlifavimo tvarkos, nušlifuotos pagal gamintojo nurodymus, suderintus su technikos tarnyba.

2.1.4.   Jei naudojamas aušinimas oru, jo srauto greitis spaudžiant stabdį turi būti:

vair= 0,33 v

čia:

v = transporto priemonės greitis pradedant stabdyti.

2.1.5.   Prie stabdžio pritvirtintas aktyvinimo įtaisas turi atitikti transporto priemonės įrangą.

3.   Bandymai ir reikalavimai

3.1.   0-io tipo bandymas

Važiuojant pradiniu 60 km/h greičiu ir stabdžių temperatūrai kiekvieno stabdymo pradžioje esant ≤ 100 oC, atliekami ne mažiau kaip šeši stabdymai žingsniais didinanti slėgį linijoje arba pedalo spaudimo jėgą iki didžiausiojo slėgio arba iki 6 m/s2 lėtinimo. Paskutinis stabdymas pakartojamas važiuojant pradiniu 40 km/h greičiu.

3.2.   I tipo bandymas

3.2.1.   Įšildymo procedūra

Stabdžiai turi būti įšildyti nepertraukiamu stabdymu pagal Taisyklės Nr. 13 4 priedo 1.5.2. punkto reikalavimus, kai pradinė stabdžių rotoriaus temperatūra yra ≤ 100 oC.

3.2.2.   Karštasis veikimas

Pabaigus įšildymo procedūrą, karštasis veikimas turi būti matuojamas važiuojant pradiniu 40 km/h greičiu, 3.2.1 punkte aprašytomis sąlygomis ir naudojant tą patį slėgį linijoje arba pedalo spaudimo jėgą (temperatūros sąlygos gali būti kitokios). Įšilusių stabdžių sukuriamas visiškasis lėtėjimo pagreitis turi būti ne mažesnis kaip 60 % šaltais stabdžiais pasiektos vertės arba 3,5 m/s2.

3.3.   Šaltojo veikimo lygiavertiškumo bandymas

Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos šaltojo veikimo palyginimas turi būti atliekamas palyginant 3.1 punkte aprašyto 0-io tipo bandymo rezultatus.

3.3.1.   3.1 punkte aprašyto 0-io tipo bandymas turi būti atliekamas su vienu originalios stabdžių kaladėlių sąrankos komplektu.

3.3.2.   Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos laikomos turinčias panašias veikimo charakteristikas kaip ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos, jei vidutinis visiškasis lėtėjimo pagreitis spaudžiant ta pačia jėga arba esant tam pačiam slėgiui linijoje viršutiniuose dviejuose gautos kreivės trečdaliuose nesiskiria nuo originalios stabdžių kaladėlių sąrankos rezultatų daugiau kaip 15 %.

6 PRIEDAS

O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų ir būgninių stabdžių kaladėlių reikalavimai

1.   Bandymo sąlygos

Šiame priede nustatyti bandymai gali būti atliekami pasirinktinai su bandomąja transporto priemone, inerciniu dinamometru arba kelio imitavimo bandymų stende, taisyklės Nr. 13 11 priedo 2 priedėlio 3.1–3.4 punktuose nurodytomis sąlygomis.

Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlės arba būgninių stabdžių kaladėlės turi būti sumontuotos ant atitinkamų stabdžių ir, kol nėra patvirtintos nušlifavimo tvarkos, nušlifuotos pagal gamintojo nurodymus, suderintus su technikos tarnyba.

2.   Bandymai ir reikalavimai

2.1.   Atitiktis Taisyklės Nr. 13 11 priedui

Stabdžiai turi būti išbandyti pagal Taisyklės Nr. 13 11 priedo 2 priedėlio 3.5 punkto reikalavimus.

2.2.   Šaltojo veikimo lygiavertiškumo bandymas (0-io tipo)

7 PRIEDAS

L kategorijos transporto priemonių atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų reikalavimai

1.   Bandymo sąlygos

1.1.   Transporto priemonėje, kurios tipas atitinka tipą (-us), kuriam (-iems) reikalingas atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos patvirtinimas, turi būti įrengiamas to tipo, kuriam prašoma patvirtinimo, atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos ir stabdžių bandymo prietaisai, reikalaujami Taisyklėje Nr. 78.

1.2.   Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlių sąrankos turi būti sumontuotos ant atitinkamų stabdžių ir, kol nėra patvirtintos nušlifavimo tvarkos, nušlifuotos pagal gamintojo nurodymus, suderintus su technikos tarnyba.

1.3.   Jei stabdžių kaladėlių sąrankos skirtos transporto priemonėms su kombinuotąja stabdymo sistema, kaip numatyta Taisyklės Nr. 78 2.9 punkte, turi būti išbandytas (-i) stabdžių kaladėlių sąrankų derinys (-iai), skirtas (-i) priekiniam ir galiniam tiltui, kuriam skirtas patvirtinimas.

Derinį gali sudaryti abiem tiltams skirtos atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos ir (arba) atsarginė stabdžių kaladėlių sąranka ant vieno tilto ir originali – ant kito.

2.   Bandymai ir reikalavimai

2.1.   Atitiktis Taisyklei Nr. 78

2.1.1.   Transporto priemonės stabdymo sistema turi būti išbandyta pagal atitinkamos kategorijos (L1, L2, L3, L4 arba L5) transporto priemonių reikalavimus, pateiktus Taisyklės Nr. 78 3 priedo 1 dalyje. Taikomi šie reikalavimai arba bandymai:

2.1.1.1.   0-io tipo bandymas, kai pavara išjungta

Bandymas turi būti atliekamas tik su pakrauta transporto priemone. Atliekami ne mažiau kaip šeši stabdymai, spaudžiant stabdžių pedalą arba didinant slėgį linijoje žingsniais iki rato užblokavimo arba iki 6 m/s2 vidutinio visiškojo lėtėjimo pagreičio arba iki didžiausiosios leidžiamos pedalo spaudimo jėgos.

2.1.1.2.   0-io tipo bandymas, kai pavara įjungta

Taikoma tik L3, L4 ir L5 kategorijų transporto priemonėms.

2.1.1.3.   0-io tipo bandymas su šlapiais stabdžiais

Netaikoma L5 kategorijos transporto priemonėms, būgniniams stabdžiams arba visiškai uždariems diskiniams stabdžiams, kuriems šis bandymas netaikomas suteikiant patvirtinimą pagal Taisyklę Nr. 78.

2.1.1.4.   I tipo bandymas

Taikoma tik L3, L4 ir L5 kategorijų transporto priemonėms.

2.1.2.   Transporto priemonė turi atitikti visus atitinkamus reikalavimus, nurodytus tai transporto priemonių kategorijai taisyklės Nr. 78 3 priedo 2 dalyje.

2.2.   Papildomi reikalavimai

2.2.1.   Šaltojo veikimo lygiavertiškumo bandymas

Atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos ir originalios stabdžių kaladėlių sąrankos šaltojo veikimo palyginimas turi būti atliekamas palyginant 2.1.1.1 punkte aprašyto 0-io tipo bandymo rezultatus.

2.2.1.1.   2.1.1.1 punkte aprašyto 0-io tipo bandymas turi būti atliekamas su vienu originalios stabdžių kaladėlių sąrankos rinkiniu.

2.2.1.2.   Atsarginė stabdžių kaladėlių sąranka laikoma turinčia panašias veikimo charakteristikas kaip ir originali stabdžių kaladėlių sąranka, jei vidutinis visiškasis lėtėjimo pagreitis spaudžiant ta pačia jėga arba esant tam pačiam slėgiui linijoje viršutiniuose dviejuose gautos kreivės trečdaliuose nesiskiria nuo originalios stabdžių kaladėlių sąrankos rezultatų daugiau kaip 15 %.

2.2.2.   Jautrumo greičiui bandymas

Šis bandymas taikomas tik L3, L4 ir L5 kategorijų transporto priemonėms ir atliekamas su pakrauta transporto priemone 0-io bandymo sąlygomis su išjungta pavara, tačiau skirtingais greičiais.

2.2.2.1.   Pagal 2.1.1.1 punkte aprašyto 0-io tipo bandymų rezultatus nustatoma pedalo spaudimo jėga arba slėgis linijoje, atitinkantys mažiausiąjį būtiną tai transporto priemonei vidutinį visiškąjį lėtėjimo pagreitį.

2.2.2.2.   Naudojant 2.2.2.1 punkte nustatytą pedalo spaudimo jėgą arba slėgį linijoje ir pradinei stabdžių temperatūrai esant ≤ 100 °C, atliekami trys stabdymai važiuojant kiekvienu iš šių greičių:

40 km/h, 80 km/h ir 120 km/h (jei vmax ≥ 130 km/h)

2.2.2.3.   Apskaičiuojami kiekvienos trijų stabdymų grupės vidurkiai ir nubraižomi greičio sąryšio su atitinkamu vidutiniu visiškuoju lėtėjimo pagreičiu grafikai.

2.2.2.4.   Didžiausią greitį atitinkantys vidutiniai visiškieji lėtėjimo pagreičiai nuo lėčiausią greitį atitinkančių rezultatų neturi skirtis daugiau kaip 15 %.

8 PRIEDAS

Atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų, skirtų naudoti atskirose nuo transporto priemonės darbinės stabdymo sistemos nepriklausomose stovėjimo stabdžių sistemose, techniniai reikalavimai

1.   ATITIKTIS TAISYKLEI Nr. 13

Atitiktis Taisyklei Nr. 13 turi būti įrodyta transporto priemonės bandymu.

1.1.   Transporto priemonės bandymas

Transporto priemonėje, kurios tipas atitinka tipą (-us), kuriam (-iems) reikalingas atsarginės stabdžių kaladėlių sąrankos arba būgninių stabdžių kaladėlių patvirtinimas, turi būti įrengiamas to tipo, kuriam prašoma patvirtinimo, stabdžių kaladėlių sąrankos arba būgninių stabdžių kaladėlių ir stabdžių bandymo prietaisai, reikalaujami taisyklėje Nr. 13. Bandymui pateiktos stabdžių kaladėlės turi būti įmontuotos į atitinkamus stabdžius ir neturi būti nušlifuotos.

1.2.   Transporto priemonės stovėjimo stabdymo sistema turi būti išbandyta pagal visus reikiamus Taisyklės Nr. 13 4 priedo 2.3 punkto reikalavimus.

9 PRIEDAS

TRINTIES PARAMETRŲ NUSTATYMAS MAŠINŲ BANDYMAIS

1.   ĮVADAS

1.1.   Atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų tipo bandiniai turi būti išbandyti mašina, galinčia sudaryti šiame priede aprašytas bandymo sąlygas, ir taikant čia nurodytas bandymo procedūras.

1.2.   Bandinio trinties parametrai nustatomi įvertinus bandymo rezultatus.

1.3.   Bandinių trinties parametrai turi būti palyginami ir nustatoma atitiktis standartui, užregistruotam atitinkamam atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų tipui.

2.   M1, M2, N1, O1, O2, IR L KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATSARGINĖS STABDŽIŲ KALADĖLIŲ SĄRANKOS

2.1.   Įranga

2.1.1.   Mašina turi būti suprojektuota taip, kad ja galima būtų išbandyti normalaus dydžio stabdžius, panašius į tuos, kurie montuojami ant transporto priemonės tilto atliekant patvirtinimo bandymus pagal šios taisyklės 5 dalį.

2.1.2.   Disko arba būgno sukimosi dažnis be apkrovos turi būti 660 ± 10 min-1  (1), o visiškai apkrovus nesumažėti žemiau 600 min-1.

2.1.3.   Bandymo ciklai ir stabdymai jų metu turi būti reguliuojami ir automatiniai.

2.1.4.   Turi būti užregistruotas stabdymo sukamasis momentas arba stabdžių slėgis (pastovaus sukamojo momento metodas) ir darbinė paviršiaus temperatūra.

2.1.5.   Turi būti priemonės, skirtos nukreipti aušinimui skirtą orą į stabdžius 600 ± 60 m3/h sparta.

2.2.   Bandymo procedūra

2.2.1.   Bandinio paruošimas

Atliekant gamintojo nustatytą nušlifavimo procedūrą turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 80 % suporto sąrankų paviršiaus sąlyčio plotą, paviršiaus temperatūrai neviršijant 300 °C ir 70 % priekinių trinkelių sąrankų paviršiaus sąlyčio plotą, neviršijant 200 °C.

2.2.2.   Bandymo procedūra

Bandymo procedūra susideda iš keleto iš eilės stabdymo ciklų, kiekviename kurių yra X stabdymo intervalų, kurių metu 5 s stabdys laikomas paspaustas, o po to – 10 s atleistas:

Pasirinktinai gali būti taikomas vienas iš šių dviejų metodų:

2.2.2.1.   Bandymo procedūra esant pastoviam slėgiui

2.2.2.1.1.   Suporto sąrankos

Hidraulinis slėgis p, matuojamas po suporto stūmokliu (-iais) ir apskaičiuojamas pagal šią formulę, turi būti pastovus:

2.2.2.1.2.   Trinkelių sąrankos

Vidutinis sąlyčio slėgis stabdžių kaladėlės darbiniame paviršiuje turi būti pastovaus 22 ± 6 N/cm2 dydžio, skaičiuojant statiniam stabdžiui, be savipleišos.

2.2.2.2.   Bandymo procedūra esant pastoviam sukamajam momentui

Šis metodas taikomas tik suporto sąrankoms. Stabdžių sukamasis momentas turi būti pastovus ± 5 % tikslumu ir sureguliuotas taip, kad užtikrintų didžiausiąją stabdžių rotoriaus temperatūrą, nurodytą toliau esančioje lentelėje.

2.3.   Bandymo rezultatų įvertinimas

Trinties parametrai nustatomi pagal stabdžių sukamąjį momentą, užregistruotą tam tikrais bandymo procedūros momentais. Kai stabdymo koeficientas yra pastovus, pvz., diskinių stabdžių, stabdžių sukamasis momentas gali būti perskaičiuotas į trinties koeficientą.

2.3.1.   Suporto sąrankos

2.3.1.1.   Darbinis trinties koeficientas (μop) – tai nuo antro iki septinto ciklo (pastovaus slėgio metodas) arba 2–4, 6–9 ir 11–13 ciklais (pastovaus sukamojo momento metodas) užregistruotų verčių vidurkis, matavimus atliekant praėjus vienai sekundei po kiekvieno ciklo pirmojo stabdymo pradžios.

2.3.1.2.   Didžiausiasis trinties koeficientas (μmax) – tai didžiausioji vertė, užregistruota per visus ciklus.

2.3.1.3.   Mažiausiasis trinties koeficientas (μmin) – tai mažiausioji vertė, užregistruota per visus ciklus.

2.3.2.   Trinkelių sąrankos

2.3.2.1.   Vidutinis sukamasis momentas (Mmean) – tai didžiausiosios ir mažiausiosios stabdžių sukamojo momentų verčių, užregistruotų per pirmojo ir trečiojo ciklų penktąjį stabdymą, vidurkis.

2.3.2.2.   Karštasis sukamasis momentas (Mhot) – tai mažiausiasis stabdžių sukamasis momentas, pasiektas antrojo ir ketvirtojo ciklų metu. Jei per šiuos ciklus temperatūra viršija 300 °C, Mhot lygus vertei, pasiektai 300 °C temperatūroje.

2.4.   Priimtinumo kriterijai

2.4.1.   Stabdžių kaladėlių sąrankų tipo patvirtinimo paraiškoje turi būti pateikta:

2.4.2.   Gaminamų patvirtinto tipo stabdžių kaladėlių sąrankų bandiniai turi atitikti pagal šio priedo 2.4.1 punktą užregistruotas vertes tokiu tikslumu:

3.   M3, N2, N3, O3 IR O4 KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ STABDŽIŲ KALADĖLIŲ SĄRANKOS IR BŪGNINIŲ STABDŽIŲ KALADĖLĖS

3.1.   Įranga

3.1.1.   Mašinoje įrengiamas diskinis stabdys su nejudamu suportu, kurio cilindro skersmuo yra 60 mm, ir 278 ± 2 mm skersmens bei 12 mm ± 0,5 mm storio vientisinis (be kiaurymių) diskas. Prie atraminės plokštelės pritvirtinamas 44 cm2 ± 0,5 cm2 ploto ir ne mažiau kaip 6 mm storio trintinės medžiagos stačiakampis.

3.1.2.   Disko sukimosi dažnis be apkrovos turi būti 660 ± 10 min-1, o visiškai apkrovus nesumažėti žemiau 600 min-1.

3.1.3.   Stabdžių kaladėlės vidutinis sąlyčio slėgis darbiniame paviršiuje turi būti pastovaus 75 N/cm2 ± 10 N/cm2 dydžio.

3.1.4.   Bandymo ciklai ir stabdymai jų metu turi būti reguliuojami ir automatiniai.

3.1.5.   Turi būti užregistruotas stabdymo sukamasis momentas ir darbinė paviršiaus temperatūra.

3.1.6.   Turi būti priemonės, skirtos nukreipti aušinimui skirtą orą į stabdžius 600 ± 60 m3/h sparta.

3.2.   Bandymo procedūra

3.2.1.   Bandinio paruošimas

Atliekant gamintojo nustatytą nušlifavimo procedūrą turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 80 % paviršiaus sąlyčio plotas, paviršiaus temperatūrai neviršijant 200 °C.

3.2.2.   Bandymo procedūra

Bandymo procedūra susideda iš keleto iš eilės stabdymo ciklų, kiekviename kurių yra X stabdymo intervalų, kurių metu 5 s stabdys laikomas paspaustas, o po to – 10 s atleistas.

3.3.   Bandymo rezultatų įvertinimas

Trinties parametrai nustatomi pagal stabdžių sukamąjį momentą, užregistruotą tam tikrais bandymo procedūros ciklais. Stabdžių sukamasis momentas turi būti perskaičiuotas į trinties koeficientą μ.

Kiekvieno stabdymo μ vertė apskaičiuojama kaip vidutinė 5 s trukmės stabdymo vertė.

3.3.1.   Darbinis trinties koeficientas μop1 – tai 1 ciklo stabdymų vidutinė μ vertė, o μop2 – tai 9 ciklo stabdymų vidutinė μ vertė.

3.3.2.   Didžiausiasis trinties koeficientas μmax – tai didžiausioji μ vertė, užregistruota stabdant 1–11 ciklų metu.

3.3.3.   Mažiausiasis trinties koeficientas μmin – tai mažiausioji μ vertė, užregistruota stabdant 1–11 ciklų metu.

3.4.   Priimtinumo kriterijai

3.4.1.   Atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų tipo arba atsarginių būgninių stabdžių kaladėlių tipo patvirtinimo paraiškoje turi būti pateiktos μop1, μop2, μmin ir μmax vertės.

3.4.2.   Gaminamų patvirtinto tipo atsarginių stabdžių kaladėlių sąrankų arba atsarginių būgninių stabdžių kaladėlių bandiniai turi atitikti pagal šio priedo 3.4.1 punktą užregistruotas vertes tokiu tikslumu:

(1)  L1 ir L2 kategorijos transporto priemonėms gali būti naudojamas mažesnio greičio bandymas.

(2)  L kategorijos transporto priemonėms temperatūra ribojama iki 350 °C. Jeigu reikia, taikymų skaičius ciklui gali būti atitinkamai sumažintas. Tačiau tada turi būti padidintas ciklų skaičius, kad išliktų pastovus bendras taikymų skaičius.

(3)  Skliausteliuose pateiktos L kategorijos transporto priemonių vertės

1 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

A   MODELIS

(žr. šios taisyklės 4.4 pastraipą)

B   MODELIS

(žr. šios taisyklės 4.5 pastraipą)

(1)  Pastarasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

BANDYMO METODIKA

1.   ĮRANGA IR TRANSPORTO PRIEMONĖS PARENGIMAS

1.1.   Bandymo aikštelė

Bandymo aikštelė turi būti užtektinai didelė, kad pakaktų vietos įsibėgėjimo keliui, kliūčiai ir bandymui reikalingai techninei įrangai. Galinė įsibėgėjimo kelio dalis, mažiausiai 5 metrai prieš kliūtį, turi būti horizontali ir lygi.

1.2.   Kliūtis

Priekinė kliūties dalis sudaryta iš deformuojamosios konstrukcijos, kaip apibrėžta šios taisyklės 9 priede. Priekinis deformuojamos konstrukcijos paviršius yra statmenas (± 1°) bandomosios transporto priemonės važiavimo krypčiai. Kliūtis sustiprinama ne mažesne kaip 7 × 104 kg mase, kurios priekinis paviršius vertikalus (± 1°). Ta masė įtvirtinama žemėje arba ant jos pastatoma, jeigu būtina, sutvirtinama papildomais poslinkį ribojančiais įtaisais.

1.3.   Kliūties nustatymas

Kliūtis turi būti nustatyta taip, kad transporto priemonė su kliūtimi pirmą kartą susidurtų ta puse, kurioje įrengta vairo kolonėlė. Jeigu galima pasirinkti, ar bandymą atlikti su kairiąja ar dešiniąja važiuojamosios dalies juosta vykstančiam eismui pritaikyta transporto priemone, bandymas turi būti daromas su transporto priemone, kurioje vairo kolonėlė įrengta pusėje, laikomoje nepalankesne, ir kurią nustato už bandymus atsakinga techninė tarnyba.

1.3.1.   Transporto priemonės nustatymas kliūties atžvilgiu

Transporto priemonės plotas turi būti 40 procentų ± 20 mm didesnis už kliūties priekinės dalies plotą.

1.4.   Transporto priemonės būklė

1.4.1.   Bendrosios techninės sąlygos

Bandomoji transporto priemonė turi atitikti serijinės gamybos transporto priemonėms taikomus reikalavimus, turėti visą paprastai naudojamą įrangą ir būti parengta eksploatuoti pagal įprastus reikalavimus. Kai kurios detalės gali būti pakeistos tokios pačios masės detalėmis, tačiau dėl šio pakeitimo neturi būti daromas poveikis rezultatams, nustatomiems pagal 6 pastraipą.

1.4.2.   Transporto priemonės masė

1.4.2.1.   Bandymui pristatytos transporto priemonės masė – grynoji transporto priemonės masė.

1.4.2.2.   Į degalų baką turi būti pripilta tiek vandens, kad jo masė atitiktų 90 % visos į baką pilamų degalų masės, kurią yra nurodęs gamintojas; leistinasis nuokrypis ± 1 %.

1.4.2.3.   Visas kitas sistemas (stabdžių, aušinimo ir kt.) galima palikti nepripildytas; šiuo atveju skysčių masė turi būti kompensuota.

1.4.2.4.   Jeigu transporto priemonėje naudojamos matavimo įrangos masė viršija leistinus 25 kg, tai galima kompensuoti mažinant masę, tačiau neturi būti daroma įtaka bandymo rezultatams, nustatomiems pagal 6 pastraipą.

1.4.2.5.   Matavimo įrangos masė standartinės kiekvienos ašies apkrovos neturi pakeisti daugiau kaip 5 %; kiekvienas nuokrypis neturi būti didesnis kaip 20 kg.

1.4.2.6.   Bandymo ataskaitoje turi būti nurodoma transporto priemonės masė, nustatoma taikant 1.4.2.1 pastraipos nuostatas.

1.4.3.   Keleivių skyriaus parengimas

1.4.3.1.   Vairaračio padėtis

Jeigu vairaratis reguliuojamas, jis nustatomas įprastoje padėtyje, kurią yra nurodęs transporto priemonės gamintojas, arba, jeigu vairaračio padėtis nenurodyta, jis nustatomas vidurinėje padėtyje, atsižvelgiant į vairaračio reguliavimo diapazono (-ų) ribas. Po kelionės vairaratis paliekamas neužfiksuotas, o jo stipinai turi būti tokioje padėtyje, kurioje pagal gamintojo nurodymą juos nustačius transporto priemonė važiuotų tiesiai į priekį.

1.4.3.2.   Įstiklinimas

Darinėjamieji transporto priemonės langai turi būti uždaryti. Matavimo tikslais ir susitarus su gamintoju, langai gali būti atidaryti su sąlyga, kad valdymo rankenėlė būtų tokioje pačioje padėtyje, kurioje būna uždarius langus.

1.4.3.3.   Pavarų perjungimo svirtis

Pavarų perjungimo svirtis turi būti neutralioje padėtyje.

1.4.3.4.   Pedalai

Pedalai turi būti įprastoje padėtyje. Jei pedalai reguliuojami, jie turi būti nustatyti vidurinėje padėtyje, išskyrus atvejus, kai gamintojas yra nurodęs kitą padėtį.

1.4.3.5.   Durys

Durys turi būti uždarytos, bet neužrakintos.

1.4.3.6.   Stoglangis

Jeigu įrengtas stoglangis arba nuimamas stogas, jis turi būti nustatytoje padėtyje ir uždarytas. Matavimo tikslais ir susitarus su gamintoju, stoglangį arba nuimamą stogą galima palikti neuždarytus.

1.4.3.7.   Skydelis nuo saulės

Skydeliai nuo saulės turi būti sulenkti.

1.4.3.8.   Galinio vaizdo veidrodėlis

Vidinis galinio vaizdo veidrodėlis turi būti įprastoje padėtyje.

1.4.3.9.   Porankiai

Priekyje ir gale esantys porankiai, jei jų padėtį galima keisti, turi būti nustatyti apatinėje padėtyje, jeigu to daryti nekliudo transporto priemonėse esantys manekenai.

1.4.3.10.   Galvos atramos

Reguliuojamo aukščio galvos atramos turi būti viršutinėje padėtyje.

1.4.3.11.   Sėdynės

1.4.3.11.1.   Priekinių sėdynių padėtis

Išilgine kryptimi reguliuojamos sėdynės turi būti nustatytos taip, kad jų taškas „H“, nustatytas pagal 6 priede pateiktą metodiką, būtų vidurinėje sėdynės eigos padėtyje arba artimiausioje fiksavimo padėtyje; sėdynės nustatymo aukštis turi atitikti nurodytąjį gamintojo (jeigu sėdynės aukštį galima reguliuoti atskirai). Jei tai daugiavietė neišardoma sėdynė, atsižvelgiama į vairuotojo vietos tašką „H“.

1.4.3.11.2.   Priekinių sėdynių atlošų padėtis

Jeigu atlošai reguliuojami, juos galima nustatyti taip, kad manekeno liemens polinkis kuo labiau atitiktų įprastinį gamintojo rekomenduojamąjį, arba, jeigu gamintojas nėra pateikęs specialių rekomendacijų, sėdynių atlošai turi būti atsilenkę 25° kampu atgal nuo vertikalios padėties.

1.4.3.11.3.   Galinės sėdynės

Jei galinės (daugiavietės neišardomos) sėdynės reguliuojamos, turi būti nustatytos galinėje padėtyje.

2.   MANEKENAI

2.1.   Priekinės sėdynės

2.1.1.   Kiekvienoje priekinėje kraštinėje sėdynėje pagal 5 priede nustatytas sąlygas pasodinamas 45° kampu sulenktomis kulkšnimis ir „HYBRID III“ manekeno technines sąlygas (1) atitinkantis manekenas. Manekeno kulkšnis turi būti sertifikuota pagal 10 priede nustatytą metodiką.

2.1.2.   Automobilis turi būti bandomas kartu su apsaugos sistemomis kaip numatyta gamintojo.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖS VARYTUVAS IR VAŽIAVIMO KRYPTIS

3.1.   Transporto priemonė turi būti varoma nuosavu varikliu arba kitu varomuoju įrenginiu.

3.2.   Per susidūrimą transporto priemonės neturi veikti joks papildomas vairavimo ar varomasis įrenginys.

3.3.   Transporto priemonės judėjimo kryptis turi atitikti 1.2 ir 1.3.1 pastraipų reikalavimus.

4.   BANDYMO GREITIS

Variklio greitis smūgio momentu turi būti 56 – 0 + 1 km/h. Tačiau, jei bandymas buvo atliktas esant didesniam greičiui smūgio momentu ir transporto priemonė atitiko reikalavimus, bandymo rezultatas laikomas patenkinamu.

5.   PRIEKINĖSE SĖDYNĖSE ATLIKTINI MANEKENO MATAVIMAI

5.1.   Visi manekeno elgsenos kriterijams patikrinti būtini matavimai turi būti atliekami 8 priede pateiktas technines sąlygas atitinkančiomis sistemomis.

5.2.   Skirtingi parametrai registruojami atskirais duomenų perdavimo kanalais, kurių dažnio klasė (CFC) yra tokia:

5.2.1.   Matavimai manekeno galvoje

Pagreitis (a) sunkio centro taške apskaičiuojamas pagal trimačius pagreičio komponentus, išmatuotus taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1 000.

5.2.2.   Matavimai manekeno kakle

5.2.2.1.   Kaklo ir galvos jungtį veikianti ašinė tempimo ir priešinga važiavimui kryptimi ir važiavimo kryptimi tą jungtį veikianti šlyties jėga matuojamos taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1 000.

5.2.2.2.   Lenkimo momentas apie šoninę ašį kaklo ir galvos jungtyje matuojamas taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600.

5.2.3.   Matavimai manekeno krūtinės ląstoje

Krūtinės ląstos deformacija tarp krūtinkaulio ir nugarkaulio matuojama taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180.

5.2.4.   Matavimai manekeno šlaunikaulyje ir blauzdikaulyje

5.2.4.1.   Ašinė gniuždymo jėga ir lenkimo momentai matuojami taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600.

5.2.4.2.   Blauzdikaulio poslinkis, atsižvelgiant į šlaunikaulį, matuojamas slankiajame kelio sąnaryje taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖJE ATLIEKAMI MATAVIMAI

6.1.   Siekiant, kad būtų galima atlikti supaprastintą 7 priede aprašytą bandymą, konstrukcijos lėtėjimo pagreičio kreivė turi būti nustatoma pagal ties smūgine apkrova veikiamos transporto priemonės pusės statramsčio „B“ pagrindu linijiniu akcelerometru nustatytą vertę, taikant 8 priede nustatytus reikalavimus, atitinkančius duomenų perdavimo kanalus, kurių dažnio klasės indeksas 180.

6.2.   7 priede aprašytai bandymo metodikai taikoma greičio kreivė turi būti nustatoma naudojantis linijinio akcelerometro duomenimis, gautais prie smūgine apkrova veikiamos transporto priemonės pusėje esančio statramsčio „B“.

(1)  Techniniai „Hibrid III“ manekeno reikalavimai ir detalieji jo brėžiniai, atitinkantys pagrindinius Jungtinių Amerikos Valstijų 50 procentilių vyro matmenis, bei „Hibrid III“manekeno nustatymo, kad su juo būtų galima atlikti šį bandymą, aprašai įteikti laikyti Generaliniam Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriui ir paprašius su jais galima susipažinti Europos ekonominės komisijos sekretoriate, Palais des Nations, Geneva, Šveicarija.

4 PRIEDAS

ELGSENOS KRITERIJŲ NUSTATYMAS

1.   GALVOS ELGSENOS KRITERIJUS (HPC) IR 3 MS GALVOS PAGREITIS

2.   KAKLO SUŽEIDIMO KRITERIJAI (NIC)

3.   KRŪTINĖS LĄSTOS SUSPAUDIMO KRITERIJUS (ThCC) IR TAMPRUMO KRITERIJUS (V * C)

4.   ŠLAUNIKAULĮ VEIKIANČIOS JĖGOS KRITERIJUS (FFC)

5.   BLAUZDIKAULIO GNIUŽDYMO JĖGOS KRITERIJUS (TCFC) IR BLAUZDIKAULIO INDEKSAS (TI)

6.   HYBRID III MANEKENO TAMPRUMO KRITERIJAUS (V * C) APSKAIČIAVIMO METODIKA

5 PRIEDAS

Manekenų parengimas ir montavimas, apsaugos sistemų reguliavimas

1.   MANEKENŲ PARENGIMAS

1.1.   Atskiros sėdynės

Manekeno simetrijos plokštuma turi sutapti su vertikalia vidurine sėdynės plokštuma.

1.2.   Priekinė daugiavietė neišardoma sėdynė

1.2.1.   Vairuotojas

Manekeno simetrijos plokštuma turi būti vairaračio centrą kertančioje ir su išilgine vidurine transporto priemonės plokštuma lygiagrečioje vertikalioje plokštumoje. Jeigu sėdimoji vieta nustatoma atsižvelgiant į sėdynės formą, tokia sėdynė laikoma atskira sėdyne.

1.2.2.   Ant kraštinės sėdynės sėdintis keleivis

Ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno ir vairuotojo vietoje sėdinčio manekeno simetrijos plokštumos nuo išilginės vidurinės transporto priemonės plokštumos turi būti vienodu atstumu. Jeigu sėdimoji vieta nustatoma atsižvelgiant į sėdynės formą, tokia sėdynė laikoma atskira sėdyne.

1.3.   Priekinė daugiavietė neišardoma keleiviams skirta sėdynė (neįskaitant vairuotojo sėdynės)

Manekenų simetrijos plokštumos turi sutapti su gamintojo nurodytomis sėdimųjų vietų vidurinėmis plokštumomis.

2.   MANEKENŲ MONTAVIMAS

2.1.   Galva

Skersinis matavimo įrangos pritvirtinimo galvoje skydelis turi būti horizontalus (nuokrypis 2,5°). Norint transporto priemonėse su sėdynėmis vertikaliais nereguliuojamais atlošais išlyginti bandymo manekeno galvą, turi būti taikoma toliau nurodyta metodika. Kad būtų išlygintas skersinis matavimo įrangos manekeno galvoje pritvirtinimo skydelis, pirmiausia pagal 2.4.3.1 pastraipoje nurodytas ribas nustatoma taško „H“ padėtis. Jeigu nustačius taško „H“ padėtį matavimo įrangos skydelis manekeno galvoje neišsilygina, tada pagal 2.4.3.2 pastraipoje nurodytas ribas nustatomas bandymo manekeno dubens kampas. Jeigu skydelis vis tiek neišsilygina, tada bandymo manekeno kaklo laikiklis pareguliuojamas tiek, kad būtų užtikrinta, jog skersinis matavimo įrangos bandymo manekeno galvoje pritvirtinimo skydelis būtų horizontalus (nuokrypis 2,5°).

2.2.   Žastai

2.2.1.   Ant vairuotojo sėdynės sėdinčio bandymo manekeno žastai turi būti prie liemens, o centrinės jų linijos, kiek įmanoma, turi sutapti su vertikalia plokštuma.

2.2.2.   Ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno žastai turi liesti sėdynės atlošą ir liemens šonus.

2.3.   Plaštakos

2.3.1.   Ant vairuotojo sėdynės sėdinčio bandymo manekeno delnai horizontalios vairaračio centrinės linijos aukštyje turi liesti išorinę vairaračio dalį. Manekeno nykščiai turi būti nestipriai juosta priklijuoti prie vairaračio taip, kad plaštaką stumtelėjus į viršų ne mažesne kaip 9 N ir ne didesne kaip 22 N jėga, juosta nuo vairaračio atsiklijuotų.

2.3.2.   Ant keleivio sėdynės sėdinčio bandymo manekeno delnai turi būti priglausti prie išorinės šlaunų pusės. Mažasis pirštas turi liesti sėdimąją sėdynės dalį.

2.4.   Liemuo

2.4.1.   Jeigu transporto priemonėse įrengtos daugiavietės neišardomos sėdynės, viršutinės ant keleivio ir vairuotojo sėdynių sėdinčių bandymo manekenų liemens dalys turi būti priglaustos prie sėdynių atlošų. Vidurinė ant vairuotojo sėdynės sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma turi būti vertikali ir lygiagreti su išilgine centrine transporto priemonės linija ir eiti per vairaračio centrą. Vidurinė ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma turi būti vertikali ir lygiagreti su centrine išilgine transporto priemonės linija, o nuo išilginės centrinės transporto priemonės linijos būti tokiu pačiu atstumu kaip ir vidurinė ant vairuotojo sėdynės sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma.

2.4.2.   Transporto priemonėse su atskiromis sėdynėmis viršutinės ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčių manekenų liemens dalys turi remtis į sėdynės atlošą. Vidurinė sagitalinė ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčio manekeno plokštuma turi būti vertikali ir sutapti su išilgine centrine atskiros sėdynės linija.

2.4.3.   Apatinė liemens dalis

2.4.3.1.   Taškas „H“

Ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčių bandymo manekenų taškas „H“ turi būti ne daugiau kaip 13 mm atstumu vertikalia ir horizontalia kryptimi, 6 mm žemiau taško „H“ padėties, nustatytos pagal 6 priede aprašytą metodiką, išskyrus tai, kad taško „H“ įrenginio nustatytas blauzdų ir šlaunų segmentų ilgis turi būti 414 ir 401 mm, o ne 417 ir 432 mm.

2.4.3.2.   Dubens kampas

Kaip nustatyta dubens kampo matuokliu (GM), brėžinys 78051–532 įtrauktas pateikiant nuorodą 572 dalyje, kuris įkišamas į manekeno taško „H“ matavimo angą, matuojant nuo horizontalės ant 76,2 mm plokščio paviršiaus, kampas turi būti 22,5° ± 2,5°.

2.5.   Kojos

Ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčių bandymo manekenų šlaunys į sėdynės sėdimąją dalį turi remtis tiek, kiek galima atsižvelgiant į pėdų nustatymą. Pradinis atstumas tarp išorinių kelio apkabos jungių paviršių turi būti 270 mm ± 10 mm. Kairioji ant vairuotojo sėdynės sėdinčio ir abi ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno kojos, kiek įmanoma, turi būti vertikaliose išilginėse plokštumose. Dešinioji ant vairuotojo sėdynės sėdinčio manekeno koja, kiek įmanoma, turi būti vertikalioje plokštumoje. Siekiant, kad keleiviui skirtose skirtingos konfigūracijos vietose manekeno pėdas būtų galima nustatyti pagal 2.6 punktą, leidžiamas galutinis sureguliavimas.

2.6.   Pėdos

2.6.1.   Dešinioji ant vairuotojo sėdynės pasodinto manekeno pėda turi būti atremta į nenuspaustą akceleratoriaus pedalą taip, kad galinis kulno taškas būtų ant grindų pedalo plokštumoje. Jeigu pėdos ant akceleratoriaus pedalo uždėti negalima, ji nustatoma statmenai blauzdikaulio atžvilgiu, o centrinės pedalo linijos kryptimi kuo toliau į priekį padedama taip, kad galinis kulno taškas remtųsi į grindis. Kairės kojos kulnas padedamas kiek įmanoma toliau ir lieka ant kėbulo grindų. Kairė koja kiek įmanoma turi būti prispausta prie nuožulnios plokštės vairuotojo kojoms. Išilginė centrinė kairiosios pėdos linija turi eiti kuo lygiagrečiau su išilgine centrine transporto priemonės linija.

2.6.2.   Ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno abiejų kojų kulnai kiek įmanoma turi būti pastumti į priekį ir remtis į grindis. Abi kojos kiek įmanoma turi būti prispaustos prie nuožulnios plokštės vairuotojo kojoms. Išilginė centrinė pėdų linija turi eiti kuo lygiagrečiau su išilgine centrine transporto priemonės linija.

2.7.   Įrengti matuokliai susidūrimo momentu neturi daryti jokios įtakos manekeno judėjimui.

2.8.   Manekenų ir matuoklių sistemų temperatūra prieš bandymą turi būti stabilizuota ir vėliau palaikoma 19–22 °C diapazono ribose.

2.9.   Manekeno drabužiai

2.9.1.   Manekenas su įrengtais matuokliais aprengiamas jo pavidalą atitinkančiais medvilniniais prigludusiais drabužiais trumpomis rankovėmis ir apmaunamas blauzdų vidurį siekiančiomis kelnėmis, kaip nustatyta FMVSS 208, 78051–292 ir 293 ar lygiaverčiuose brėžiniuose.

2.9.2.   Bandymo manekenų pėdos apaunamos 11 XW dydžio batais, atitinkančiais JAV kariniame standarte MIL S 13192 (peržiūra P) nustatytas dydžio, pado ir kulno storio technines sąlygas; batų masė 0,57–0,1 kg.

3.   APSAUGOS SISTEMOS SUREGULIAVIMAS

Bandymo manekenas pasodinamas pagal atitinkamus 2.1–2.6 pastraipų reikalavimus nustatytoje sėdimojoje vietoje, apjuosiamas saugos diržu ir jam užsegamas užraktas. Apatinė diržo dalis turi būti glaudžiai apjuosusi manekeną. Juosmens diržas manekeną turi būti glaudžiai apjuosęs. Viršutinę liemens dalį juosiantis diržas patraukiamas iš diržo įtraukimo įtaiso ir paleidžiamas, kad tas įtraukimo įtaisas diržą vėl įtrauktų. Šis veiksmas pakartojamas keturis kartus. Apatinė saugos diržo dalis veikiama 9–18 N tempimo apkrova. Jeigu saugos diržų sistemoje yra įtempimą mažinantis įtaisas, viršutinė saugos diržo dalis ištraukiama tiek, kiek įprastam naudojimui transporto priemonės naudotojo vadove yra nurodęs gamintojas. Jeigu saugos diržų sistemoje nėra įtempimą mažinančio įtaiso, leidžiama, kad diržo įtraukimo įtaisas įtrauktų gana ilgą viršutinę saugos diržo dalį.

6 PRIEDAS

Taško „H“ ir tikrojo liemens kampo nustatymo tvarka variklinių transporto priemonių sėdimosiose vietose

1.   TIKSLAS

Pagal šiame priede aprašytą tvarką nustatoma taško „H“ vieta ir tikrasis liemens kampas vienoje ar keliose transporto priemonės sėdimosiose vietose bei patikrinamas išmatuotų duomenų ryšys su transporto priemonės gamintojo projektinėmis techninėmis sąlygomis (1).

2.   SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.   Atskaitos duomenys– viena ar keletas pateiktų sėdimosios vietos charakteristikų:

2.2.   Trimatis H taško įrenginys (3-D H įrenginys)– H taškams ir tikriesiems liemens kampams nustatyti naudojamas prietaisas. Šis įtaisas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje;

2.3.   Taškas „H“– transporto priemonės sėdynėje įtaisyto 3-D H įrenginio liemens ir šlaunų sukimosi centras pagal toliau pateiktą 4 pastraipą. Taškas „H“ yra įtaiso ašinės linijos, esančios tarp taško „H“ matymo įtaisų bet kurioje 3-D H įrenginio pusėje, viduryje. Teoriškai taškas „H“ atitinka tašką „R“ (dėl leistinųjų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą). Kai taškas „H“ nustatomas pagal 4 pastraipoje aprašytą tvarką, jis laikomas nekintamu sėdimosios sėdynės dalies atžvilgiu ir juda kartu su reguliuojama sėdyne;

2.4.   „Taškas „R““ arba „sėdimosios vietos atskaitos taškas“– transporto priemonės gamintojo apskaičiuotas projektinis taškas kiekvienai sėdimajai vietai ir nustatytas atsižvelgiant į trimatę atskaitos sistemą;

2.5.   Liemens linija– 3-D H įrenginio liestuko, kai jis yra labiausiai į galą atitrauktoje padėtyje, ašinė linija;

2.6.   Tikrasis liemens kampas– kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką „H“, ir liemens linijos, nustatytas naudojant 3 DH įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą. Teoriškai tikrasis liemens kampas atitinka projektinį liemens kampą (dėl leistinųjų nuokrypių žr. 3.2.2 pastraipą):

2.7.   Projektinis liemens kampas– kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką „R“, ir liemens plokštumos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį;

2.8.   Keleivio simetrijos plokštuma (C/LO)– vidurinė 3-D H įrenginio, esančio kiekvienoje nustatytoje sėdimojoje padėtyje, plokštuma; ją apibrėžia taško „H“ koordinatės „Y“ ašyje. Kiekvienos sėdynės simetrijos plokštuma sutampa su keleivio simetrijos plokštuma. Kitų sėdynių keleivio simetrijos plokštumą nustato gamintojas;

2.9.   Trimatė atskaitos sistema– sistema aprašyta šio priedo 2 priedėlyje;

2.10   Atskaitos pradžios žymos– ant transporto priemonės kėbulo esantys gamintojo nustatyti fiziniai taškai (angos, paviršiai, žymenys ar išrėžos);

2.11.   Transporto priemonės matuojamoji padėtis– transporto priemonės padėtis, apibrėžta atskaitos pradžios žymų koordinatėmis trimatėje atskaitos sistemoje.

3.   REIKALAVIMAI

3.1.   Duomenų pristatymas

Kiekvienos sėdimosios vietos, apie kurią būtina pateikti atskaitos duomenis tam, kad būtų parodyta, jog laikomasi šios taisyklės nuostatų, visi arba atitinkamai atrinkti duomenys turi būti pateikti šio priedo 3 priedėlyje nurodyta forma:

3.2.   Matavimų duomenų ir projektinių techninių sąlygų santykis

4.   TAŠKO „H“ IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO TVARKA

4.1.   Transporto priemonė iš anksto turi būti gamintojo nuožiūra parengiama 20 ± 10 °C temperatūroje, kad sėdynės medžiagos pasiektų kambario temperatūrą. Jei ant tikrintinos sėdynės anksčiau nėra sėdėta, 70–80 kg masės asmuo (arba prietaisas) turi atsisėsti (būti pasodintas) ant sėdynės du kartus ir pasėdėti po minutę, kad sėdimoji dalis ir atlošas būtų įspausti. Gamintojo reikalavimu, prieš montuojant 3-D H įrenginį, visos sėdynės dalys neturi išbūti apkrautos mažiausiai 30 min.

4.2.   Transporto priemonė turi būti matuojamoje padėtyje, kaip anksčiau apibrėžta 2.11 pastraipoje.

4.3.   Jei sėdynė reguliuojama, pirma turi būti nustatyta labiausiai atitrauktoje įprasto vairavimo ar važiavimo padėtyje, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo, atliekant tik išilginį sėdynės reguliavimą, išskyrus sėdynės padėtis, kurios nenaudojamos įprastai važiuojant. Kai yra kiti sėdynės reguliavimo režimai (vertikalusis, polinkio kampo, atlošo ir kt.), juos naudojant sėdynė turi būti nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Sėdynės su hidrauline pakaba vertikali padėtis turi būti tiksliai užfiksuota ir atitikti gamintojo nurodytą įprasto važiavimo padėtį.

4.4.   Sėdimosios vietos plotas, kurį lies 3-D H įrenginys, turi būti uždengtas pakankamo dydžio ir atitinkamos faktūros muslino audeklu, kurio viename cm2 yra 18,9 siūlo, o svoris 0,228 kg/m2, arba panašių savybių megztu ar neaustiniu audeklu. Jeigu bandymas su sėdyne atliekamas ne transporto priemonėje, grindys, ant kurių dedama sėdynė, turi būti tokių pat savybių kaip transporto priemonės (2), kurioje sėdynė bus naudojama, grindys.

4.5.   3-D H įrenginio sėdimosios ir galinės dalies junginys uždedamas taip, kad keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) sutaptų su 3-D H įrenginio simetrijos plokštuma. Gamintojo reikalavimu 3-D H įrenginys gali būti paslinktas į vidų C/LO atžvilgiu, jei 3-D H įrenginys yra tiek pastumtas, kad dėl sėdynės krašto būtų neįmanoma 3-D H įrenginio išlyginti.

4.6.   Pėdos ir blauzdos junginiai pritaisomi prie sėdimosios dalies junginio: atskirai arba naudodami T formos strypą ir blauzdos junginį. Per taško „H“ matymo įtaisus einanti linija turi būti lygiagreti su žeme ir statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.   3-D H įrenginio pėdų ir kojų padėtis sureguliuokite taip:

4.8.   Blauzdos ir šlaunies pasvarais išlyginamas 3-D H įrenginys.

4.9.   Nugarinė dalis palenkiama į priekį iki priekinio stabdiklio, o 3-D H įrenginys patraukiamas nuo sėdynės atlošo už T formos strypo. 3-D H įrenginio padėtis ant sėdynės pakeičiama vienu iš toliau nurodytų būdų.

4.10.   3-D H įrenginio nugarinės ir sėdimųjų dalių junginys ties klubų kampo kvadranto ir T formos strypo įvorės jungtimi veikiamas 100 ± 10 N apkrova. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma lygiagreti su linija, einančia per nurodytą sujungimą ir tašką, esantį virš šlaunų strypo įvorės (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 pav.). Tuomet nugarinė dalis atsargiai atlenkiama prie sėdynės atlošo. Atliekant likusią procedūros dalį, turi būti laikomasi atsargumo, kad 3-D H įrenginys nepaslinktų į priekį.

4.11.   Pritaisomi dešinysis ir kairysis sėdmenų pasvarai, tuomet iš eilės – aštuonis liemens pasvarai. 3-D H įrenginys išlaikomas horizontalioje padėtyje.

4.12.   Nugarinė dalis palenkiama į priekį, kad būtų sumažintas sėdynės atlošo įtempimas. 3-D H įrenginys pasiūbuojamas į šonus 10o lanku (po 5o į kiekvieną pusę nuo vertikalios simetrijos plokštumos) tris visus ciklus, kad neliktų jokios trinties tarp 3-D H įrenginio ir sėdynės.

Siūbuojant 3-D H įrenginį, T formos strypas gali nukrypti nuo apibrėžto horizontalaus ir vertikalaus centravimo padėties. Todėl atliekant siūbuojamus judesius, T formos strypas turi būti prilaikomas naudojant tinkamą šoninę apkrovą. Laikant T formos strypą ir siūbuojant 3-D H įrenginį, turi būti laikomasi atsargumo, kad išorinė apkrova atsitiktinai nebūtų naudojama vertikalia ar priekine bei atbuline kryptimis.

Per šį etapą 3-D H įrenginio pėdų judėjimas nėra apribojamas ar sulaikomas. Jei pėdos keičia padėtį, tuo metu joms turi būti leidžiama likti toje padėtyje.

Nugarinė dalis atsargiai priglaudžiama prie sėdynės atlošo ir patikrinami abu gulsčiukai; jie turi rodyti horizontalią padėtį. Jei 3-D H įrenginį siūbuojant pėdos pasislinko, jos turi būti išdėstytos taip:

Iš eilės pakeliama kiekviena pėda nuo grindų kiek reikia, kol nebus papildomo pėdos judėjimo. Keliant turi būti galima laisvai pėdas pasukti; neturi būti naudojama priekinė arba šoninė apkrovos. Kai kiekviena pėda grąžinama į apatinę padėtį, kulnas turi liesti tam skirtą konstrukciją.

Patikrinama, ar šoninis gulsčiukas rodo horizontalią padėtį; prireikus nugarinės dalies viršus pastumiamas iš šono tiek, kad 3-D H įrenginio sėdimoji dalis ant sėdynės būtų horizontali.

4.13.   Laikant T formos strypą, kad 3-D H įrenginiui ant sėdimosios dalies nebūtų leidžiama judėti į priekį, atliekami šie veiksmai:

4.14.   Matuojama:

4.15.   Jei norima iš naujo įrengti 3-D H įrenginį, sėdynės mazgas turėtų likti neapkrautas mažiausiai 30 min. iki pakartotinio įrengimo. 3-D H įrenginys ant sėdynės neturėtų būti paliktas ilgiau nei reikia laiko bandymui atlikti.

4.16.   Jeigu toje pačioje eilėje esančios sėdynės gali būti laikomos panašiomis (sugrupuotos sėdynės, vienodos sėdynės ir kt.), kiekvienai sėdynių eilei turi būti nustatomas tik vienas taškas „H“ ir vienas „realus liemens kampas“; šio priedo 1 priedėlyje aprašytas 3-D H įrenginys bus naudojamas vienoje vietoje, ir tai bus taikoma visai sėdynių eilei. Ta vieta turi būti:

(1)  Bet kurios priekyje nesančios sėdimosios vietos atžvilgiu, kur taškas „H“ negali būti nustatytas naudojant „Trimatį taško „H“ “ įrenginį ar metodikas, įgaliotos institucijos nuožiūra gali būti naudojamas standartinis gamintojo nurodytas taškas „R“.

(2)  Polinkio kampas, aukščio skirtumas su sėdynės montavimo elementais, paviršiaus faktūra ir kt.

7 PRIEDAS

BANDYMO SU VEŽIMĖLIU METODIKA

1.   BANDYMO ĮRANGA IR METODIKA

1.1.   Vežimėlis

Vežimėlis turi būti pagamintas taip, kad atlikus bandymą nebūtų liekamosios deformacijos. Jis turi būti nukreipiamas taip, kad susidūrimo metu vertikalioje plokštumoje nuokrypis būtų ne didesnis kaip 5°, o horizontalioje – ne didesnis kaip 2°.

1.2.   Konstrukcijos būklė

1.2.1.   Bendroji informacija

Bandomoji konstrukcija turi atitikti tam tikrų serijinės gamybos būdu pagamintų transporto priemonių reikalavimus. Kai kurios detalės gali būti pakeistos arba pašalintos, tačiau detalių pakeitimas ar pašalinimas neturi daryti poveikio bandymo rezultatams.

1.2.2.   Nustatymas

Nustatymas turi atitikti šios taisyklės 3 priedo 1.4.3 pastraipoje nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta 1.2.1 pastraipoje.

1.3.   Konstrukcijos pritvirtinimas

1.3.1.   Konstrukcija prie vežimėlio turi būti pritvirtinta taip, kad bandymo metu nebūtų poslinkio.

1.3.2.   Dėl metodo, kurį taikant konstrukcija tvirtinama prie vežimėlio, neturi būti sustiprinamos sėdynės tvirtinimo detalės, keleivio apsaugos įtaisai ir konstrukcija neturi deformuotis kokiu nors neįprastu būdu.

1.3.3.   Rekomenduojamas tvirtinimo įtaisas – įtaisas, kuriuo konstrukcija remiasi į atramas, padėtas maždaug ties ratų ašimi, arba, jeigu įmanoma, kuriuo konstrukcija prie vežimėlio pritvirtinama pakabos sistemos sutvirtinimais.

1.3.4.   Kampas tarp išilginės transporto priemonės ašies ir vežimėlio važiavimo krypties turi būti 0° ± 2°.

1.4.   Manekenai

Manekenai ir jų padėtis turi atitikti 3 priedo 2 pastraipoje pateiktas technines sąlygas.

1.5.   Matavimo įranga

1.5.1.   Konstrukcijos lėtėjimas

Per susidūrimą konstrukcijos lėtėjimo pagreitį matuojantys keitikliai turi būti lygiagretūs su išilgine vežimėlio ašimi pagal 8 priedo techninius reikalavimus (duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC) indeksas 180).

1.5.2.   Manekenų matavimai

Visi išvardytiems kriterijams patikrinti būtini matavimai nustatyti 3 priedo 5 pastraipoje.

1.6.   Konstrukcijos lėtėjimo kreivė

Konstrukcijos lėtėjimo per susidūrimą kreivė turi būti tokia, kad integraliniu skaičiavimu nustatyta „greičio pokyčio atsižvelgiant į laiką“ kreivė jokiame taške nesiskirtų daugiau kaip ± 1 m/s nuo šio priedo priedėlyje nustatytos atitinkamos transporto priemonės standartinės „greičio pokyčio atsižvelgiant į laiką“ kreivės. Standartinės kreivės poslinkį, atsižvelgiant į laiko ašį, galima taikyti apskaičiuojant konstrukcijos greitį koridoriuje.

1.7.   Standartinė atitinkamos transporto priemonės kreivė ΔV = f(t)

Ši standartinė kreivė integraliniu skaičiavimu gaunama iš atitinkamos transporto priemonės lėtėjimo pagreičio kreivės, nubraižytos per priekinį susidūrimą su kliūtimi, kaip pateikta šios taisyklės 3 priedo 6 pastraipoje.

1.8.   Lygiavertis metodas

Bandymui daryti galima taikyti kitą, ne vežimėlio lėtėjimo metodą, jeigu jis atitinka 1.6 pastraipoje nustatytas greičio kitimo diapazono sąlygas.

8 PRIEDAS

MATAVIMO BANDYMAMS NAUDOJAMA MATAVIMO TECHNIKA: MATAVIMO ĮRANGA

1.   SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1.1.   Duomenų perdavimo kanalas

Duomenų perdavimo kanalas – visi prietaisai, pvz., keitikliai (arba sudėtiniai keitikliai, kurių išvesties duomenys jungiami specialiu būdu) ir dažnių spektrą arba amplitudę galinčios keisti analizės metodikos.

1.2.   Keitiklis

Pirmasis duomenų perdavimo kanalo įtaisas matuotinam fiziniam dydžiui versti antriniu dydžiu (pavyzdžiui, elektros įtampa), kurį gali apdoroti kiti duomenų perdavimo kanalo komponentai.

1.3.   Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė: BPIVC

Duomenų perdavimo kanalo, atitinkančio tam tikras amplitudines charakteristikas, žymėjimas. CAC skaičius savo verte atitinka viršutinę matavimo diapazono ribą.

1.4.   Būdingieji dažniai FH, FL, FN

Šie dažniai apibūdinti 1 pav.

1.5.   Duomenų perdavimo kanalų dažnio klasė: (CFC):

Duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė žymima skaičiumi, nurodančiu, kad duomenų perdavimo kanalo dažninė charakteristika atitinka 1 pvz., nustatytas ribas. Šis skaičius ir dažnis FH yra vienodos skaitmeninės vertės, išreikštos Hz.

1.6.   Jautrio koeficientas

Geriausią kalibravimo verčių, nustatytų mažiausiųjų kvadratų metodu atsižvelgiant į duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasę, atitiktį rodantis tiesios linijos nuolydis.

1.7.   Duomenų perdavimo kanalo kalibravimo koeficientas

Vidutinė jautrio koeficientų, įvertintų atsižvelgiant į logaritminėje skalėje tolygiai pasiskirsčiusius dažnius, vertė tarp FL ir FH/2,5

1.8.   Tiesiškumo paklaida

Kalibravimo vertės ir 1.6 pastraipoje apibrėžtos atitinkamos tiesios linijos vertės, ties viršutine duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės riba, didžiausio skirtumo santykis (procentais).

1.9.   Kryžminis jautris

Išvesties ir įvesties signalų santykis, kai keitiklis sužadinamas statmenai matavimo krypčiai. Kryžminis jautris – tai procentinė jautrio išilgai matavimo ašies dalis.

1.10.   Fazės vėlinimo laikas

Duomenų perdavimo kanalo fazės vėlinimo laikas lygus sinusinio signalo fazės vėlinimui (radianais), padalytam iš to signalo kampinio dažnio (radianais/s).

1.11.   Aplinka

Duomenų perdavimo kanalą tam tikru momentu veikiančių išorinių sąlygų ir įtakų visuma.

2.   TECHNINIŲ SAVYBIŲ REIKALAVIMAI

2.1.   Tiesiškumo paklaida

Absoliučioji duomenų perdavimo kanalo, taikant bet kokią jų perdavimo dažnio klasę, tiesiškumo paklaidos vertė visame matavimų diapazone turi būti lygi 2,5 % to kanalo amplitudės klasės vertės arba mažesnė.

2.2.   Amplitudės ir dažnio santykis

Duomenų perdavimo kanalo dažninė charakteristika turi būti plote, kurį apibrėžia 1 pvz., pateiktos ribinės kreivės. Nulinė dB linija nustatoma pagal kalibravimo koeficientą.

2.3.   Fazės vėlinimo laikas

Fazės vėlinimo laikas tarp duomenų perdavimo kanalo įėjimo ir išėjimo signalų turi būti nustatytas ir tarp 0,03 FH bei FH neturi skirtis daugiau kaip 0,1 FH sek.

2.4.   Laikas

2.4.1.   Laiko ašis

Laiko ašis turi būti užregistruota ir apimti bent 1/100 s (1 % tikslumu).

2.4.2.   Santykinis vėlinimas

Santykinis vėlinimas tarp dviejų arba daugiau duomenų perdavimo kanalų (nepaisant jų dažnio klasės) signalų neturi būti didesnis kaip 1 ms, išskyrus dėl fazės poslinkio atsirandantį vėlinimą.

Dviejų arba daugiau duomenų perdavimo kanalų, kurių signalai jungiami, dažnio klasė turi būti vienoda ir jų santykinis vėlinimas neturi būti didesnis kaip 0,1 FH sekundės.

Šis reikalavimas taikomas ne tik analoginiams signalams, bet ir sinchronizavimo impulsams, ir skaitmeniniams signalams.

2.5.   Kryžminis keitiklio jautris

Kryžminis keitiklio jautris bet kuria kryptimi turi būti mažesnis kaip 5 %

2.6.   Kalibravimas

2.6.1.   Bendroji informacija

Duomenų perdavimo kanalas, naudojant pripažintus standartus atitinkantį etaloninį prietaisą, turi būti kalibruojamas bent kartą per metus. Taikant palyginimo su etaloniniu prietaisu metodus, neturi atsirasti didesnė kaip 1 % duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC) paklaida. Etaloninę įrangą galima naudoti tik tame dažnių diapazone, kuriam ji sukalibruota. Duomenų perdavimo kanalų posistemius galima vertinti atskirai, o nustatytus rezultatus išskaidyti, kad būtų nustatytas viso duomenų perdavimo kanalo tikslumas. Tai galima daryti, pavyzdžiui, taikant žinomos amplitudės elektros signalą, kuris imituoja keitiklio išėjimo signalą ir kuriuo galima tikrinti duomenų perdavimo kanalo stiprinimo koeficientą, išskyrus keitiklį.

2.6.2.   Etaloninio kalibravimo prietaiso tikslumas

Etaloninio prietaiso tikslumą turi patvirtinti valstybinė metrologijos tarnyba.

2.6.2.1.   Statinis kalibravimas

2.6.2.1.1.   Pagreitis

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1,5 %.

2.6.2.1.2.   Jėgos

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1 %.

2.6.2.1.3.   Poslinkiai

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1 %.

2.6.2.2.   Dinaminis kalibravimas

2.6.2.2.1.   Pagreitis

Etaloninio pagreičio paklaida, išreikšta kaip procentinis duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės dydis, turi būti mažesnė kaip ± 1,5 %, jeigu dažnis mažesnis kaip 400 Hz, mažesnė kaip ± 2 %, jeigu dažnis 400–900 Hz, ir mažesnė kaip ± 2,5 %, jeigu dažnis didesnis kaip 900 Hz.

2.6.2.3.   Laikas

Santykinė atskaitos laiko paklaida turi būti mažesnė kaip 10–5.

2.6.3.   Jautrio koeficientas ir tiesiškumo paklaida

Jautrio koeficientas ir tiesiškumo paklaida turi būti nustatomi matuojant duomenų perdavimo kanalo išėjimo signalą, atsižvelgiant į skirtingas žinomas įėjimo signalo vertes. Duomenų perdavimo kanalo kalibravimas turi apimti visą amplitudės klasės diapazoną.

Jei tai yra dvikrypčiai duomenų perdavimo kanalai, turi būti naudojamos teigiamosios ir neigiamosios vertės.

Jeigu kalibravimo prietaisas negali pateikti būtinų įvesties duomenų dėl ypatingai aukštų matuotinų dydžių verčių, turi būti kalibruojama atsižvelgiant į kalibravimo standartuose nustatytas ribas, kurios turi būti nurodytos bandymo ataskaitoje.

Kalibruojant visą duomenų perdavimo kanalą, turi būti taikomas dažnis arba dažnių spektras, kurio reikšminė vertė yra nuo FL iki (FH/2,5)

2.6.4.   Dažninės charakteristikos kalibravimas

Fazės ir amplitudės reakcijos kreivės dažninės charakteristikos nustatomos matuojant duomenų perdavimo kanalo išėjimo signalų fazę ir amplitudę pagal žinomą įėjimo signalą, kai skirtingos to signalo vertės įvairuoja tarp FL ir 10 kartų duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės arba 3 000 Hz (taikomas mažesnis dydis).

2.7.   Aplinkos poveikis

Siekiant nustatyti bet kokią aplinkos įtaką, turėtų būti nuolat tikrinama (pavyzdžiui, elektriniai ar magnetiniai srautai, signalo sklidimo laidu greitis ir kt.). Tai galima atlikti, pavyzdžiui, registruojant atsarginių kanalų, kuriuose įrengti manekenų keitikliai, išėjimo signalus. Jeigu užregistruojami stiprūs išėjimo signalai, turėtų būti imamasi reguliuojamųjų veiksmų, pavyzdžiui, reikėtų pakeisti laidus.

2.8.   Duomenų perdavimo kanalo pasirinkimas ir žymėjimas

Duomenų perdavimo kanalą apibūdina jo amplitudės klasė (CAC) ir dažnio klasė (CFC).

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC) skaičius turi būti 1, 2 arba 5, pakelti dešimtuoju laipsniu.

3.   KEITIKLIŲ MONTAVIMAS

Keitikliai turi būti patikimai pritvirtinti, kad jų registruojamiems rodmenims vibracija darytų kuo mažesnę įtaką. Kiekvienas keitiklio tvirtinimas, kurio mažiausias rezonanso dažnis mažiausiai 5 kartus viršija duomenų perdavimo kanalo dažnį FH, laikomas tinkamu. Ypač pagreičio keitikliai turėtų būti tvirtinami taip, kad pradinis kampas tarp tikrosios matavimo ašies ir atitinkamos atskaitos ašies sistemos būtų ne didesnis kaip 5°, išskyrus atvejus, kai analitiniais arba eksperimentiniais metodais įvertinamas tvirtinimo poveikis registruojamiems duomenims. Jeigu tam tikrame taške turi būti matuojami daugiaašiai pagreičiai, kiekvieno pagreičio keitiklio ašis nuo to taško turėtų būti 10 mm atstumu, o seisminės masės centras – 30 mm atstumu.

4.   REGISTRAVIMAS

4.1.   Analoginis magnetinis rašytuvas

Juostos greitis turėtų būti pastovus ir neturėtų skirtis daugiau kaip 0,5 % nuo naudojamo juostos greičio. Rašytuvo signalo ir triukšmo santykis, kai juosta juda didžiausiu greičiu, neturėtų būti mažesnis kaip 42 dB. Bendrasis netiesinis iškraipymas turėtų būti mažesnis kaip 3 %, o tiesiškumo paklaida – mažesnė kaip 1 % matavimo diapazono. Skaitmeninis magnetinis rašytuvas

4.2.   Skaitmeninis magnetinis rašytuvas

Juostos greitis turėtų būti pastovus ir neturėtų skirtis daugiau kaip 10 % nuo naudojamo juostos greičio.

4.3.   Popierinės juostos rašytuvas

Jeigu duomenys registruojami tiesiogiai, popieriaus juostos greitis (mm/s) turėtų būti bent 1,5 karto didesnis už skaičių, kuris FH dydį išreiškia Hz. Kitais atvejais popieriaus juostos greitis turėtų būti toks, kad būtų užtikrinta lygiavertė skiriamoji geba.

5.   DUOMENŲ APDOROJIMAS

5.1.   Filtravimas

Filtruoti, atsižvelgiant į duomenų perdavimo kanalo dažnių klasę, galima arba duomenis registruojant, arba juos apdorojant. Tačiau prieš pradedant registruoti duomenis aukštesniu lygiu nei duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC), turėtų būti atliktas analoginis filtravimas, siekiant, kad būtų panaudota bent 50 % rašytuvo dinaminio diapazono ir kad būtų sumažintas pavojus, jog aukšti dažniai prisotins rašytuvą arba jog skaitmeninant galėtų atsirasti klaida dėl spektrų sanklotos.

5.2.   Skaitmeninimas

5.2.1.   Bandinių ėmimo dažnis

Diskretizavimo dažnis turėtų būti bent lygus 8 FH. Jei tai analoginis registravimas, kai registravimo ir skaitymo greičiai skiriasi, bandinių ėmimo dažnį galima dalyti iš greičio santykio.

5.2.2.   Amplitudės skyra

Skaitmeninių žodžių dydis turėtų būti mažiausiai 7 bitai ir lyginumo bitas.

6.   REZULTATŲ PATEIKIMAS

Rezultatai turėtų būti pateikti A 4 formato lape (ISO/R 216). Diagramų forma pateikiami rezultatai turėtų turėti ašis, suskirstytas matavimo vienetais, atitinkančiais tinkamus pasirinkto vieneto kartotinius (pavyzdžiui, 1, 2, 5, 10, 20 mm). Turėtų būti vartojami SI vienetai, išskyrus transporto priemonės greičiui matuoti, kuriam apibūdinti galima vartoti km/h, ir pagreičiui, kurį sukelia susidūrimas; jam apibūdinti galima vartoti g, kai g = 9,81 m/s2.

1   pvz.

Dažninės charakteristikos kreivė

9 PRIEDAS

DEFORMUOJAMOSIOS KLIŪTIES APIBRĖŽTIS

1.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ IR MEDŽIAGŲ TECHNINĖS SĄLYGOS

Kliūties matmenys pateikti šio priedo 1 pvz. Kai kurių sudedamųjų kliūties dalių matmenys išvardyti toliau.

1.1.   Pagrindinis korytasis blokas

Matmenys:

Visų pirmiau pateiktų matmenų leistinasis nuokrypis ± 2,5 mm

1.2.   Buferis

Matmenys:

Visų pirmiau pateiktų matmenų leistinasis nuokrypis ± 2,5 mm

1.3.   Atraminis lakštas

Matmenys

1.4.   Dengiamasis lakštas

Matmenys

1.5.   Priekinės buferio dalies lakštas

Matmenys

Klijai

Visiems darbams naudotini klijai – iš dviejų sudedamųjų dalių parengiamas poliuretanas (pavyzdžiui, Ciba-Geigy XB5090/1 derva ir XB5304 kietiklis arba lygiavertė medžiaga).

2.   KORYTO ALIUMINIO SERTIFIKAVIMAS

Išsami korytam aliuminiui sertifikuoti taikoma bandymo metodika pateikta NHTSA TP-214D. Toliau pateikti nurodymai – tai metodai, kurie turėtų būti taikomi priekinio smūgio kliūties medžiagoms (jų atsparumas gniuždymui atitinkamai 0,342 MPa ir 1,711 MPa), santrauka.

2.1.   Bandinių ėmimo vietos

Siekiant užtikrinti, kad visame kliūties paviršiuje atsparumas gniuždymui būtų vienodas, iš 4 korytojo bloko vietų, kurios atsižvelgiant viena į kitą yra vienodu atstumu, turi būti paimti 8 bandiniai. Kad blokas būtų sertifikuotas, 7 iš 8 bandinių turi atitikti toliau pateiktuose skyriuose nurodytus atsparumo gniuždymui reikalavimus.

Bandinių ėmimo vieta priklauso nuo koryto aliuminio bloko dydžio. Pirmiausia iš kliūties priekinės dalies bloko turi būti išpjauti keturi 300 mm × 300 mm × 50 mm dydžio bandiniai. Tų pjūvių vieta korytame bloke nurodyta 2 pvz. Kiekvienas didesnis bandinys turi būti supjaustytas į mėginius, su kuriais bus atliekami sertifikavimo bandymai (150 mm × 150mm × 50 mm). Sertifikavimas turi būti pagrįstas dviejų bandinių, paimtų iš kiekvienos iš nurodytų keturių vietų, bandymu. Kiti 2 bandiniai turėtų būti pateikiami pareiškėjui, jeigu jis to paprašo.

2.2.   Bandinio dydis

Bandymams atlikti turi būti naudojami tokio dydžio bandiniai:

Bandinio kraštuose esančių neužbaigtų narvelių sienelės turi būti aplygintos taip: „W“ kryptimi:

2.3.   Bandinio ilgis turi būti matuojamas 3 vietose:

12,7 mm nuo kiekvieno galo ir viduryje bei registruojamas kaip L1, L2 ir L3 (3 pav.). Tuo pačiu būdu plotis turi būti registruojamas kaip W1, W2 ir W3 (3 pav.). Šie matavimai atliekami ant centrinės bandinio linijos. Gniuždymo plotas apskaičiuojamas taip:

2.4.   Gniuždymo sparta ir atstumas

Bandinys turi būti gniuždomas ne mažesne kaip 5,1 mm/min. ir ne didesne kaip 7,6 mm/min. sparta. Minimalus gniuždymo atstumas yra 16,5 mm.

2.5.   Duomenų registravimas

Kiekvieno bandomo bandinio jėgos ir deformacijos santykio duomenys turi būti registruojami analogine arba skaitmenine forma. Jeigu registruojami analoginiai duomenys, turi būti prieinamos priemonės jiems keisti į skaitmeninius. Visi skaitmeniniai duomenys turi būti registruojami ne mažesne kaip 5 Hz sparta (5 taškai per sekundę).

2.6.   Atsparumo gniuždymui nustatymas

Į visus duomenis, užregistruotus, kai gniuždymo atstumas mažesnis kaip 6,4 mm arba didesnis kaip 16,5 mm, nekreipiama dėmesio. Likusieji duomenys suskirstomi į tris dalis arba poslinkio diapazonus (n = 1, 2, 3) (žr. 4 pav.):

Kiekvienos dalies vidurkis apskaičiuojamas taip:

kur m – duomenų registravimo taškų kiekviename iš 3 diapazonų skaičius. Kiekvienos dalies atsparumas gniuždymui apskaičiuojamas taip:

2.7.   Bandinio atsparumo gniuždymui techninės sąlygos

Kad korytas bandinys būtų sertifikuotas, turi būti laikomasi tokių sąlygų:

n = 1, 2, 3.

2.8.   Bloko atsparumo gniuždymui techninės sąlygos

Bandymas turi būti atliekamas su 8 bandiniais, paimtais iš 4 vienodu atstumu viena nuo kitos nutolusių bloko vietų. Kad blokas būtų sertifikuotas, 7 iš 8 bandinių turi atitikti pirmiau pateiktas atsparumo gniuždymui technines sąlygas.

3.   KLIJAVIMO METODIKA

3.1.   Prieš pat klijavimą klijuotini aliuminio lakšto paviršiai turi būti kruopščiai nuvalyti tinkamu tirpikliu, pavyzdžiui, 1–1-1 trichloretanu. Tai atliekama mažiausiai du kartus arba tiek, kiek reikia, kad būtų nuvalytos tepalo ar nešvarumų apnašos. Nuvalyti paviršiai turi būti šlifuojami švitriniu popieriumi, kurio abrazyvinių grūdelių dydis 120. Negalima naudoti švitrinio popieriaus, kurio abrazyviniai grūdeliai pagaminti iš metalų ir (arba) silicio karbido. Paviršiai turi būti kruopščiai nušveisti švitriniu popieriumi, kurį šlifuojant būtina reguliariai keisti, kad nuvalyti nešvarumai nesikauptų ir kad dėl to paviršiai nebūtų pradedami blizginti. Baigus šlifuoti, paviršiai turi būti kruopščiai nuvalyti pirmiau nurodytu būdu. Paviršiai tirpikliu iš viso turi būti nuvalyti ne mažiau kaip 4 kartus. Visas po šveitimo likusias dulkes ir nuosėdas būtina nuvalyti, nes dėl jų blogėja klijavimo kokybė.

3.2.   Klijai rantytu gumos ritinėliu turėtų būti tepami tik ant vieno paviršiaus. Tais atvejais, kai korytas aliuminis turi būti klijuojamas prie aliuminio lakšto, klijais tepamas tik pastarasis.

Visas paviršius turi būti tolygiai tepamas ne didesniu kaip 0,5 kg/m2 klijų kiekiu, kad jų plėvelė būtų ne storesnė kaip 0,5 mm.

4.   KONSTRUKCIJA

4.1.   Pagrindinis korytas blokas prie atraminio lakšto turi būti priklijuotas taip, kad narvelių ašys lakštui būtų statmenos. Danga turi būti priklijuota prie priekinio koryto bloko paviršiaus. Apatinis ir viršutinis dengiamojo lakšto paviršiai prie pagrindinio koryto aliuminio bloko turi būti ne priklijuoti, bet būti kuo arčiau jo. Dengiamasis lakštas prie atraminio lakšto turi būti priklijuotas ties tvirtinimo jungėmis.

4.2.   Buferis prie priekinio dengiamojo lakšto paviršiaus turi būti priklijuotas taip, kad narvelių ašys lakštui būtų statmenos. Buferio apačia turi sutapti su apatiniu dengiamojo lakšto paviršiumi. Buferio priekinės dalies lakštas turi būti priklijuotas prie buferio priekio.

4.3.   Tuomet dviem horizontaliomis angomis buferis turi būti padalytas į tris vienodas dalis. Angos turi būti išpjautos per visą buferio dalies storį ir plotį. Angos turi būti pjaunamos pjūklu; jų plotis turi sutapti su naudojamo pjūklo ašmenimis ir neturi būti didesnis kaip 4,0 mm.

4.4.   Tvirtinimo jungėse (nurodytos 5 pav.) turi būti išgręžtos nustatyto skersmens skylės kliūčiai pritvirtinti. Skylės turi būti 9,5 mm skersmens. 5 skylės turi būti išgręžtos viršutinėje jungėje 40 mm atstumu nuo viršutinio jos krašto ir 5 skylės – apatinėje jungėje 40 mm atstumu nuo apatinio jungės krašto. Skylės turi būti 100 mm, 300 mm, 500 mm, 700 mm, 900 mm atstumu nuo bet kurio kliūties krašto. Visos skylės turi būti išgręžtos per ± 1 mm nuo nominalaus atstumo. Šios angų vietos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Angas galima pasidaryti kitose vietose, bet turi būti užtikrintas tvirtinimo stiprumas ir saugumas, numatytas pirmiau nurodytose techninėse sąlygose.

5.   TVIRTINIMAS

5.1.   Deformuojamoji kliūtis turi būti standžiai pritvirtinta prie ne mažesnės kaip 7 × 104 kg masės arba prie kokios nors prie tos masės pritvirtintos konstrukcijos. Kliūties priekinė dalis turi būti pritvirtinta taip, kad transporto priemonė bet kokio susidūrimo etapo metu nepaliestų jokios daugiau kaip 75 mm nuo viršutinio kliūties paviršiaus esančios konstrukcijos dalies (išskyrus viršutinę jungę) (2). Priekinė paviršiaus, prie kurio pritvirtinama deformuojamoji dalis, turi būti plokščia ir ištisa per visą paviršiaus aukštį ir plotį bei vertikali (leistinasis nuokrypis + 1o) ir statmena įsibėgėjimo keliui (leistinasis nuokrypis + 1o). Tvirtinimo paviršius per bandymą neturi pasislinkti daugiau kaip 10 mm. Jeigu būtina, kad betono blokas nepasislinktų, turi būti naudojami papildomi tvirtinimo prietaisai arba ribotuvai. Deformuojamosios kliūties kraštas turi sutapti su betono bloko kraštu pagal bandysimos transporto priemonės šoną.

5.2.   Deformuojamoji kliūtis prie betono bloko turi būti pritvirtinta dešimčia varžtų: penkiais viršutinėje jungėje ir penkiais apatinėje. Šie varžtai turi būti ne mažesnio nei 8 mm skersmens. Po apatine ir viršutine tvirtinimo jungėmis turi būti pakištos plieninės spaudžiamosios juostos (žr. 1 ir 5 pav.). Juostos turi būti 60 mm aukščio, 1 000 mm pločio ir bent 3 mm storio. Spaudžiamųjų juostų kraštai turėtų būti suapvalinti, kad susidūrimo metu kliūtis jų nesuplėšytų. Juostos kraštas turėtų būti ne daugiau kaip 5 mm virš viršutinės kliūties tvirtinimo jungės arba 5 mm žemiau apatinės kliūties tvirtinimo jungės. Abiejose juostose penkios 9,5 mm skersmens skylės turi būti išgręžtos taip, kad sutaptų su tvirtinimo jungėse išgręžtomis skylėmis (žr. 4 pastraipą). Tvirtinimo juostų ir kliūties jungių skylės daugiausia gali būti praplatintos nuo 9,5 mm iki 25 mm, kad būtų suderintos su užpakalinės plokštės tvirtinimais ir (arba) dinamometrinių daviklių konfigūracija. Per susidūrimo bandymą neturi būti sugadinta jokia įranga. Tuo atveju, kai deformuojamoji kliūtis pritvirtinta ant dinamometrinių sienos daviklių (LCW), pirmiau pateiktos montavimo matmenų sąlygos laikomos minimaliomis. Kur yra dinamometriniai sienos davikliai (LCW), tvirtinimo juostos gali būti pailgintos, kad tiktų aukščiau esančioms tvirtinimo skylėms. Jeigu juostas reikia pailginti, tada turėtų būti naudojamas storesnis plienas, kad susidūrimo metu kliūtis nebūtų atitraukta nuo sienos, sulankstyta arba suplėšyta. Jei taikomas alternatyvus kliūties tvirtinimo būdas, jis turėtų būti toks pat saugus, kaip nustatyta pirmiau pateiktose pastraipose.

1   pav.

Deformuojamoji kliūtis priekinio susidūrimo bandymui atlikti

2   pav.

Sertifikuotinų bandinių vieta

3   pav.

Korytojo aliuminio narvelių ašys ir išmatuoti matmenys

4   pav.

Gniuždymo jėga ir poslinkis

5   pav.

Kliūties tvirtinimo skylių vietos

(1)  Pagal šio priedo 2 pastraipoje aprašytą sertifikavimo tvarką.

(2)  Laikoma, kad masė, kurios galas yra 125–925 mm aukščio ir mažiausiai 1 000 mm storio, atitinka reikalavimą.

10 PRIEDAS

MANEKENO BLAUZDOS IR PĖDOS SERTIFIKAVIMO METODIKA

1.   PĖDOS PRIEKINĖS DALIES SMŪGINĖS APKROVOS BANDYMAS

1.1.   Šio bandymo tikslas – pamatuoti manekeno „Hybrid III“ pėdos ir kulkšnies elgseną, į pirmiau minėtas vietas tiksliai ir stipriai smogiant švytuokle.

1.2.   Bandymui turi būti naudojamas visas „Hybrid III“ blauzdos junginys, kairė (86–5001–001) ir dešinė (86–5001–002) su pėdos ir kulkšnies junginiu, kairė (78051–614) ir dešinė (78051–615), įskaitant kelio junginį.

Kelio sąnarys (79051–16 Rev B) prie bandymui daryti naudojamo laikiklio pritvirtinamas dinamometrinio daviklio imituokliu (78051–319 Rev A).

1.3.   Bandymo metodika

1.3.1.   Kiekvienas kojos junginys iki bandymo pradžios 4 valandas palaikomas 22 ± 3 °C temperatūroje, 40 ± 30 % santykinėje drėgmėje. Į laikymo trukmę neturi būti įskaičiuojamas laikas, reikalingas stabiliai būklei užtikrinti.

1.3.2.   Smūgio metu paveikiami odos ir smogtuvo paviršiai prieš bandymą nuvalomi izopropilo alkoholiu arba lygiaverte medžiaga. Apibarstoma talko milteliais.

1.3.3.   Smogtuve įmontuotas akcelerometras nustatomas taip, kad akcelerometro matavimo ašis būtų lygiagreti su susidūrimo su pėda kryptimi.

1.3.4.   Kojos junginys pritvirtinamas laikiklyje kaip parodyta 1 pvz., Bandymo metu naudojamas laikiklis turi būti patikimai pritvirtintas, kad susidūrimo metu nepajudėtų. Centrinė šlaunikaulio dinamometrinio daviklio imituoklio linija (78051–319) turi būti vertikali; leistinasis nuokrypis ± 0,5o. Įtvaras nustatomas taip, kad kelio apkabos jungtį ir kulkšnies tvirtinimo varžtą jungianti linija būtų horizontali (leistinasis nuokrypis ± 3o), kai kulnas atremtas į du lakštus, kurių lygus nedidelės trinties (PTFE lakštas) paviršius. Atkreipiamas dėmesys, kad minkštuosius blauzdikaulio audinius imituojanti danga būtų išdėstyta kelio link. Kulkšnis nustatoma taip, kad apatinė pėdos plokštuma būtų vertikali ir statmena susidūrimo krypčiai (leistinasis nuokrypis ± 3o), o vidurinė sagitalinė pėdos plokštuma būtų sulyginta su švytuoklės svirtimi. Prieš kiekvieną bandymą kelio sąnarys sureguliuojamas taip, kad būtų 1,5 ± 0,5 g diapazonas. Kulkšnies sąnarys sureguliuojamas taip, kad laisvai judėtų, tuomet priveržiamas tiek, kad pėda būtų patikimai padėta ant PTFE lakšto.

1.3.5.   Standus smogtuvas – horizontalus 50 ± 2 mm skersmens cilindras ir 19 ± 1 mm skersmens švytuoklės atraminė svirtis (4 pav.). Cilindro masė 1,25 ± 0,02 kg, įskaitant matavimo prietaisus ir visą cilindre esančią atraminės svirties dalį. Švytuoklės svirties masė 285 ± 5 g. Ašies, prie kurios pritvirtinta atraminė svirtis, bet kurios besisukančios dalies masė neturėtų būti didesnė kaip 100 g. Tarp centrinės horizontalios smogiamojo cilindro ir visos švytuoklės sukimosi ašies turi būti 1 250 ± 1 mm atstumas. Smogiamasis cilindras pritvirtinamas taip, kad išilginė jo ašis būtų horizontali ir statmena smūgio krypčiai. Švytuoklė į pėdos padą turi trenktis 185 ± 2 mm atstumu nuo ant standžios horizontalios platformos padėto kulno pagrindo taip, kad išilginė centrinė švytuoklės svirties linija nuo vertikalios susidūrimo vietos linijos būtų nukrypusi ne daugiau kaip 1o. Smogtuvas turi būti nukreiptas taip, kad nebūtų didesnio poslinkio šonine, vertikalia ar sukamąja kryptimis.

1.3.6.   Tarp keleto paeiliui atliekamų tos pačios kojos bandymų daroma mažiausiai 30 minučių pertrauka.

1.3.7.   Duomenų rinkimo sistema, įskaitant keitiklius, turi atitikti 8 priede nustatytus duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC), kurios indeksas 600, reikalavimus.

1.4.   Elgsenos charakteristikų reikalavimai

1.4.1.   Kai į kiekvieną pėdos gumburą pagal 1.3 pastraipą 6,7 (± 0,1) m/s greičiu trenkiasi smogtuvas, didžiausias blauzdikaulio lenkimo momentas apie y ašį (My) turi būti 120 ± 25 Nm.

2.   PĖDOS KULNO SMŪGINĖS APKROVOS BANDYMAS (BE BATO)

2.1.   Šio bandymo tikslas – pamatuoti manekeno „Hybrid III“ pėdos odos elgseną, kai pėda veikiama tiksliais, stipriais švytuoklės smūgiais.

2.2.   Bandymui turi būti naudojamas visas „Hybrid III“ blauzdos junginys, kairė (86–5001–001) ir dešinė (86–5001–002) su pėda ir čiurnos sąnariu, kairė (78051–614) ir dešinė (78051–615), įskaitant kelio sąnarį.

Kelio sąnarys (79051–16 Rev B) prie bandymui daryti naudojamo laikiklio pritvirtinamas dinamometrinio daviklio imituokliu (78051–319 Rev A).

2.3.   Bandymo metodika

2.3.1.   Kiekvienas kojos junginys iki bandymo pradžios 4 valandas palaikomas 22 ± 3 °C temperatūroje, 40 ± 30 % santykinėje drėgmėje. Į laikymo trukmę neturi būti įskaičiuojamas laikas, reikalingas stabiliai būklei užtikrinti.

2.3.2.   Smūgio metu paveikiami odos ir smogtuvo paviršiai prieš bandymą nuvalomi izopropilo alkoholiu arba lygiaverte medžiaga. Apibarstoma talko milteliais. Patikrinama, ar nepadaryta matomos žalos kulno energijos sugerties kaiščiui.

2.3.3.   Smogtuve įrengtas akcelerometras nustatomas taip, kad akcelerometro matavimo ašis būtų lygiagreti su smogtuvo išilgine centrine linija.

2.3.4.   Kojos junginys pritvirtinamas laikiklyje kaip parodyta 2 pvz., Bandymo metu naudojamas laikiklis turi būti patikimai pritvirtintas, kad susidūrimo metu nepajudėtų. Centrinė šlaunikaulio dinamometrinio daviklio imituoklio linija (78051–319) turi būti vertikali; leistinasis nuokrypis ± 0,5o. Įtvaras nustatomas taip, kad kelio apkabos jungtį ir kulkšnies tvirtinimo varžtą jungianti linija būtų horizontali (leistinasis nuokrypis ± 3o), kai kulnas atremtas į du lakštus, kurių lygus nedidelės trinties (PTFE lakštas) paviršius. Atkreipiamas dėmesys, kad minkštuosius blauzdikaulio audinius imituojanti danga būtų išdėstyta kelio link. Kulkšnis nustatoma taip, kad apatinė pėdos plokštuma būtų vertikali ir statmena susidūrimo krypčiai (leistinasis nuokrypis ± 3o), o vidurinė sagitalinė pėdos plokštuma būtų sulyginta su švytuoklės svirtimi. Prieš kiekvieną bandymą kelio sąnarys sureguliuojamas taip, kad būtų 1,5 ± 0,5 g diapazonas. Kulkšnies sąnarys sureguliuojamas taip, kad laisvai judėtų, tuomet priveržiamas tiek, kad pėda būtų patikimai padėta ant PTFE lakšto.

2.3.5.   Standus smogtuvas – horizontalus 50 ± 2 mm skersmens cilindras ir 19 ± 1 mm skersmens švytuoklės atraminė svirtis (4 pav.). Cilindro masė 1,25 ± 0,02 kg, įskaitant matavimo įrangą ir visą cilindre esančią atraminės svirties dalį. Švytuoklės svirties masė 285 ± 5 g. Ašies, prie kurios pritvirtinta atraminė svirtis, bet kurios besisukančios dalies masė neturėtų būti didesnė kaip 100 g. Tarp centrinės horizontalios smogiamojo cilindro ir visos švytuoklės sukimosi ašies turi būti 1 250 ± 1 mm atstumas. Smogiamasis cilindras pritvirtinamas taip, kad išilginė jo ašis būtų horizontali ir statmena smūgio krypčiai. Švytuoklė į pėdos padą turi trenktis 62 ± 2 mm atstumu nuo ant standžios horizontalios platformos padėto kulno pagrindo taip, kad išilginė centrinė švytuoklės svirties linija nuo vertikalios susidūrimo vietos linijos būtų nukrypusi ne daugiau kaip 1o. Smogtuvas turi būti nukreiptas taip, kad nebūtų didesnio poslinkio šonine, vertikalia ar sukamąja kryptimis.

2.3.6.   Tarp keleto paeiliui atliekamų tos pačios kojos bandymų daroma mažiausiai 30 minučių pertrauka.

2.3.7.   Duomenų rinkimo sistema, įskaitant keitiklius, turi atitikti 8 priede nustatytus duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC), kurios indeksas 600, reikalavimus.

2.4.   Elgsenos charakteristikų reikalavimai

2.4.1.   Kai kiekvienas kulnas pagal 2.3 pastraipą paveikiamas 4,4 ± 0,1 m/s jėga, didžiausias smogtuvo pagreitis turi būti 295 ± 50 g.

3.   PĖDOS KULNO SMŪGINĖS APKROVOS BANDYMAS (SU BATU)

3.1.   Šio bandymo tikslas – pamatuoti manekeno „Hybrid III“ bato ir minkštųjų kulno audinių bei kulkšnies sąnario elgseną, tas vietas veikiant tiksliais ir stipriais švytuoklės smūgiais.

3.2.   Bandymui turi būti naudojamas visas „Hybrid III“ blauzdos junginys, kairė (86–5001–001) ir dešinė (86–5001–002) su pėda ir čiurnos sąnariu, kairė (78051–614) ir dešinė (78051–615), įskaitant kelio sąnarį. Kelio sąnarys (79051–16 Rev B) prie bandymui daryti naudojamo laikiklio pritvirtinamas dinamometrinio daviklio imituokliu (78051–319 Rev A). Koja turi būti apauta batu, kuris apibrėžtas 5 priedo 2.9.2 pastraipoje.

3.3.   Bandymo metodika

3.3.1.   Kiekvienas kojos junginys iki bandymo pradžios 4 valandas palaikomas 22 ± 3 °C temperatūroje, 40 ± 30 % santykinėje drėgmėje. Į laikymo trukmę neturi būti įskaičiuojamas laikas, reikalingas stabiliai būklei užtikrinti.

3.3.2.   Smūgio metu paveikiama bato apačia prieš bandymą nuvaloma švariu audeklu, o smogtuvo paviršius – izopropilo alkoholiu arba lygiaverte medžiaga. Patikrinama, ar nepadaryta matomos žalos kulno energijos sugerties kaiščiui.

3.3.3.   Smogtuve įrengtas akcelerometras nustatomas taip, kad akcelerometro matavimo ašis būtų lygiagreti su smogtuvo išilgine centrine linija.

3.3.4.   Kojos junginys pritvirtinamas laikiklyje kaip parodyta 3 pvz., Bandymo metu naudojamas laikiklis turi būti patikimai pritvirtintas, kad susidūrimo metu nepajudėtų. Centrinė šlaunikaulio dinamometrinio daviklio imituoklio linija (78051–319) turi būti vertikali; leistinasis nuokrypis ± 0,5o. Įtvaras nustatomas taip, kad kelio apkabos jungtį ir kulkšnies tvirtinimo varžtą jungianti linija būtų horizontali (leistinasis nuokrypis ± 3o), kai kulnas atremtas į du lakštus, kurių lygus nedidelės trinties (PTFE lakštas) paviršius. Atkreipiamas dėmesys, kad minkštuosius blauzdikaulio audinius imituojanti danga būtų išdėstyta kelio link. Kulkšnis nustatoma taip, kad su bato kulnu ir padu besiliečianti plokštuma būtų vertikali ir statmena smūgio krypčiai (leistinasis nuokrypis 3o), o vidurinė sagitalinė pėdos plokštuma ir batas būtų sulyginti su švytuoklės svirtimi. Prieš kiekvieną bandymą kelio sąnarys sureguliuojamas taip, kad būtų 1,5 ± 0,5 g diapazonas. Čiurnos sąnarys sureguliuojamas taip, kad laisvai judėtų, tuomet priveržiamas tiek, kad pėda būtų patikimai padėta ant PTFE lakšto.

3.3.5.   Standus smogtuvas – horizontalus 50 ± 2 mm skersmens cilindras ir 19 ± 1 mm skersmens švytuoklės atraminė svirtis (4 pav.). Cilindro masė 1,25 ± 0,02 kg, įskaitant matavimo įrangą ir visą cilindre esančią atraminės svirties dalį. Švytuoklės svirties masė 285 ± 5 g. Ašies, prie kurios pritvirtinta atraminė svirtis, bet kurios besisukančios dalies masė neturėtų būti didesnė kaip 100 g. Tarp centrinės horizontalios smogiamojo cilindro ir visos švytuoklės sukimosi ašies turi būti 1 250 ± 1 mm atstumas. Smogiamasis cilindras pritvirtinamas taip, kad išilginė jo ašis būtų horizontali ir statmena smūgio krypčiai. Švytuoklė į bato kulną turi trenktis horizontalioje plokštumoje, 62 ± 2 mm atstumu virš manekeno kulno pagrindo, kai batas atremtas į standžią horizontalią platformą taip, kad išilginė centrinė švytuoklės svirties linija nuo vertikalios smūgio vietos linijos būtų nukrypusi ne daugiau kaip vienu laipsniu. Smogtuvas turi būti nukreiptas taip, kad nebūtų didesnio poslinkio šonine, vertikalia ar sukamąja kryptimis.

3.3.6.   Tarp keleto paeiliui atliekamų tos pačios kojos bandymų daroma mažiausiai 30 minučių pertrauka.

3.3.7.   Duomenų rinkimo sistema, įskaitant keitiklius, turi atitikti 8 priede nustatytus duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC), kurios indeksas 600, reikalavimus.

3.4.   Elgsenos charakteristikų reikalavimai

3.4.1.   Kai į kiekvieną bato kulną pagal 3.3 pastraipą 6,7 ± 0,1 m/s greičiu trenkiasi smogtuvas, didžiausia blauzdikaulio gniuždymo jėga (Fz) turi būti 3,3 ± 0,5 kN.

1 pav.

Pėdos priekinės dalies smūginės apkrovos bandymas

Bendrasis pasirengimas bandymui

2 pav.

Pėdos kulno smūginės apkrovos bandymas (be bato)

Bendrasis pasirengimas bandymui

3 pav.

Pėdos kulno smūginės apkrovos bandymas (su batu)

Bendrasis pasirengimas bandymui

4 pav.

Švytuoklinis smogtuvas