21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/1

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/2

(1)

Uosto valstybės kontrolės inspektoriai išplėstinį laivo inspektavimą turėtų vykdyti pagal konkrečių tikrintinų dalykų sąrašą ir atsižvelgti į praktines galimybes juos patikrinti arba į visus su asmenų, laivo arba uosto sauga susijusius apribojimus.

(2)

Nustatant konkrečius dalykus, kuriuos būtina patikrinti per Direktyvos 2009/16/EB VII priede išvardytų rizikos sričių išplėstinį inspektavimą, reikėtų remtis Paryžiaus susitarimo memorandumu dėl uosto valstybės kontrolės.

(3)

Nustatydami, ar galima ir kiek išsamiai būtina tikrinti kiekvieną konkretų dalyką, uosto valstybės kontrolės inspektoriai turėtų remtis profesine patirtimi.

(4)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto (COSS) nuomonę,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/8

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir taikant 17 straipsnio 2 dalį, Ispanijos paraiška įregistruoti pavadinimą Pemento de Oímbra paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas.

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/10

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (2) Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 papildytas prievole įvežimo ar išvežimo bendrąsias deklaracijas teikti elektroninėmis priemonėmis. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 273/2009 (3), kuriuo nukrypstama nuo tam tikrų Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (4) nuostatų, nustatytas 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigsiantis pereinamasis laikotarpis, per kurį ekonominių operacijų vykdytojai gali, bet neprivalo, teikti įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas elektroninėmis priemonėmis.

(2)

Tikslinga šiek tiek pakeisti įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo taisykles, kad administracinė našta būtų mažesnė tais atvejais, kai tokios deklaracijos nebūtinos saugai ir saugumui užtikrinti. Be to, siekiant geriau atlikti rizikos analizę, neturėtų būti atleidžiama nuo prievolės teikti tokias deklaracijas gabenant namų apyvokos daiktus, apibrėžtus 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (5), 2 straipsnio 1 dalies d punkte, jei jie gabenami pagal vežimo sutartį.

(3)

Tam tikrais atvejais saugai ir saugumui užtikrinti nebūtina teikti saugos ir saugumo duomenų muitinės deklaracijose ar reikalauti, kad būtų laikomasi konkrečių tokių deklaracijų pateikimo terminų. Todėl reikėtų nustatyti papildomus atleidimo nuo šių prievolių atvejus, tačiau bendrosios muitinės deklaracijų teikimo taisyklės dėl to neturėtų būti keičiamos, nepriklausomai nuo deklaracijų formos.

(4)

Tam tikrais atvejais, kai eksporto deklaracijoms netaikomi su saugos ir saugumo užtikrinimu susiję terminai, pvz., tiekiant laivų ir orlaivių atsargas, muitinei turėtų būti suteikta galimybė leisti patikimiems ekonominių operacijų vykdytojams įtraukti eksportuotas prekes į apskaitos įrašus ir periodiškai pranešti apie jų vykdomas eksporto operacijas, po to kai prekės jau išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

(5)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1192/2008, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 (6) nustatyti bendri kriterijai ir bendra prašymo forma, naudojami suteikiant leidimus taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą ir procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje. Reikėtų patikslinti, kad šios taisyklės taikomos visoms muitinės procedūroms. Tuo pačiu reglamentu 253a straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. supaprastinto deklaravimo procedūrą arba procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, leidžiama taikyti tik tada, kai teikiamos elektroninės muitinės deklaracijos ir pranešimai. Kai kurios valstybės narės informavo Komisiją, kad gali nespėti įdiegti tokių sistemų iki nurodyto termino. Su sąlyga, kad bus atliekama veiksminga rizikos analizė, tos valstybės narės turėtų sudaryti galimybę jų nustatytomis sąlygomis priimti ne elektronines muitinės deklaracijas ir pranešimus iki bus pradėtas taikyti 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (7).

(6)

Kai laikinai saugomos arba I kontrolės tipo laisvojoje zonoje laikomos prekės iš Bendrijos muitų teritorijos reeksportuojamos nereikalaujant pateikti išvežimo bendrosios deklaracijos, turi būti nustatytos alternatyvios reeksporto ir už jį atsakingo asmens registravimo arba pranešimo apie juos priemonės.

(7)

Reikėtų patikslinti, kad eksporto formalumai taikytini ne tik Bendrijos prekėms, išgabenamoms į paskirties vietą už Bendrijos muitų teritorijos ribų, bet ir nuo mokesčių atleidžiamoms orlaivių ir laivų atsargoms, kad šias atsargas tiekiantys asmenys galėtų gauti jų išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos įrodymą, reikalingą atleidimui nuo mokesčių. Tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos, kai ne Bendrijos prekės reeksportuojamos pateikiant reeksporto deklaraciją.

(8)

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (8) 278, 279 ir 280 straipsnius ir pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (9), 3 straipsnį importo ir eksporto formalumai taikomi Bendrijos prekių gabenimui Bendrijos muitų teritorijos viduje, kai prekės įvežamos į teritorijas, kuriose šios direktyvos netaikomos, ir išvežamos iš jų. Remiantis šiomis nuostatomis, tikslinga taip gabenant prekes netaikyti reikalavimo pateikti su sauga ir saugumu susijusių duomenų ir laikytis specialių saugos ir saugumo tikrinimo terminų, atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos turėtų būti taikomos tik į Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms ir iš jos išvežamoms prekėms. Dėl jų geografinės padėties, taip pat nebūtina laikytis specialių saugos ir saugumo tikrinimo terminų ir teikti su sauga ir saugumu susijusių duomenų tais atvejais, kai prekės gabenamos į Helgolandą, San Marino Respubliką ir Vatikano miesto valstybę.

(9)

Reikėtų nurodyti muitinės įstaigą, kuriai reikia pateikti išvežimo bendrąją deklaraciją, ir asmenį, atsakingą už tokios deklaracijos pateikimą. Patikslinant reikėtų nurodyti atvejus, kuomet vietoj išvežimo bendrosios deklaracijos teikiama tranzito deklaracija su išvežimo bendrosios deklaracijos duomenimis.

(10)

Siekiant palengvinti muitinės priežiūrą išvežimo muitinės įstaigoje, būtina nurodyti asmenų, perduodančių prekes kitam asmeniui prieš jas išvežant iš Bendrijos muitų teritorijos, ir asmenų, turinčių pateikti informaciją apie prekių išvežimą išvežimo muitinės įstaigai, prievoles. Tokios pačios prievolės turėtų būti nustatytos ir tais atvejais, kai eksportui įforminti deklaruotų ir išvežimo muitinės įstaigai pateiktų prekių nebeplanuojama išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos ir jos išgabenamos iš išvežimo muitinės įstaigos.

(11)

Remiantis Direktyva 2008/118/EB nuo 2011 m. sausio 1 d. akcizais apmokestinamų produktų judėjimo kompiuterizuota sistema (angl. EMCS) yra privaloma gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Vadovaujantis šia direktyva, išgabenant Bendrijos prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš Bendrijos muitų teritorijos turi būti taikoma eksporto procedūra, kuriai įforminti naudotina kompiuterizuota sistema. Todėl 1992 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2719/92 dėl administracinio lydraščio gabenant akcizais apmokestinamus produktus pagal akcizų sustabdymo režimą (10) nustatytos specialios administracinio lydraščio naudojimo taisyklės turėtų būti panaikintos ir netekti galios nuo 2011 m. sausio 1 d. Iki šios datos naudojant administracinį lydraštį pradėtos eksporto procedūros turėtų būti baigtos vadovaujantis 2010 m. gruodžio 31 d. taikomo Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 793c straipsnio redakcija.

(12)

Dėl šių pakeitimų neturėtų būti keičiamos elektroninės sistemos, kurios yra arba turėtų būti įdiegtos šio reglamento taikymo pradžios dieną.

(13)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1.

1 straipsnis papildomas šiuo 18 punktu:

2.

181c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

184d straipsnio 3 dalyje žodžiai „181c straipsnio c–i ir l–n punktais“ pakeičiami žodžiais „181c straipsnio c–i ir l–o punktais“.

4.

189 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Tačiau muitinei nepateikiamos į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės, kurios iškraunamos ir vėl pakraunamos į tas pačias jas toliau gabensiančias transporto priemones, kad būtų galima iškrauti arba pakrauti kitas prekes.“

5.

253a straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Jei muitinės arba ekonominių operacijų vykdytojai nėra įdiegę kompiuterizuotų sistemų supaprastintoms muitinės deklaracijoms ir pranešimams apie procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, teikti ar priimti duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, muitinė gali priimti kitų, jos nustatytų formų deklaracijas ir pranešimus, jei atliekama veiksminga rizikos analizė.“

6.

261 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Leidimas taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą pareiškėjui suteikiamas, jeigu laikomasi 253, 253a, 253b ir 253c straipsniuose nurodytų sąlygų ir kriterijų.“

7.

264 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, pareiškėjui suteikiamas, jeigu laikomasi 253, 253a, 253b ir 253c straipsniuose nurodytų sąlygų ir kriterijų.“

8.

269 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Leidimas taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą pareiškėjui suteikiamas, jeigu laikomasi 253, 253a, 253b, 253c ir 270 straipsniuose nurodytų sąlygų ir kriterijų.“

9.

272 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, pareiškėjui suteikimas, jeigu laikomasi šio straipsnio 2 dalyje bei 253, 253a, 253b, 253c ir 274 straipsniuose nurodytų sąlygų ir kriterijų.“

10.

279 straipsnis pakeičiamas taip:

„279 straipsnis

786–796e straipsniuose nustatyti eksporto formalumai gali būti supaprastinti vadovaujantis šiuo skyriumi.“

11.

282 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Leidimas taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą pareiškėjui suteikiamas laikantis 253, 253a, 253b, 253c straipsnių, 261 straipsnio 2 dalies ir mutatis mutandis 262 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.“

12.

283 straipsnis pakeičiamas taip:

„283 straipsnis

Leidimas taikyti procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, bet kuriam asmeniui (toliau – įgaliotasis eksportuotojas), pageidaujančiam įforminti eksporto procedūras savo patalpose arba kitose muitinės nustatytose ar muitinei priimtinose vietose, suteikiamas laikantis 253, 253a, 253b ir 253c straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.“

13.

284 straipsnis išbraukiamas.

14.

285a straipsnis papildomas šia 1a dalimi:

„1a.   Kai taikomas 592a ar 592d straipsnis, muitinė gali leisti ekonominių operacijų vykdytojui nedelsiant savo apskaitos įrašuose registruoti kiekvieną eksporto operaciją ir apie visas jas pranešti leidimą suteikiančiai muitinės įstaigai periodiškai, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos pateikiamoje papildomoje deklaracijoje. Toks leidimas gali būti suteiktas, jeigu laikomasi šių sąlygų:

Jeigu taikoma pirmoje pastraipoje nurodyta tvarka, prekių įtraukimas į apskaitos įrašus yra lygiavertis jų išleidimui eksportui ir išvežimui.“

15.

592a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16.

592b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17.

592g straipsnyje žodžiai „592a straipsnio c–m punktus“ pakeičiami žodžiais „592a straipsnio c–p punktus“.

18.

IV antraštinės dalies 2 skyriuje įterpiamas šis 786 straipsnis:

„786 straipsnis

1.   Eksporto procedūra, kaip nustatyta Kodekso 161 straipsnio 1 dalyje, taikoma, kai Bendrijos prekės išgabenamos į paskirties vietą už Bendrijos muitų teritorijos ribų.

2.   Šiame skyriuje nustatyti eksporto deklaracijos teikimo formalumai taip pat taikomi, kai:

Tačiau a ir b punktuose nurodytais atvejais eksporto deklaracijoje nebūtina nurodyti 30A priede nustatytų išvežimo bendrosios deklaracijos duomenų.“

19.

792a straipsnio 2 dalyje žodžiai „793a straipsnio 6 dalyje“ pakeičiami žodžiais „793 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte“.

20.

793 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   2 dalies antros pastraipos b punkte nurodytais atvejais, kai prekės, priimtos vežti pagal vieną vežimo sutartį, atvežamos į muitinės įstaigą, veikiančią faktinėje išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos vietoje, vežėjas tos įstaigos prašymu užtikrina, kad jai būtų prieinama:

21.

793a straipsnio 6 dalis išbraukiama.

22.

793c straipsnis išbraukiamas.

23.

796c straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tokiame pranešime nurodomas eksporto deklaracijos gabenimo registracijos numeris.“

24.

796d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25.

796da straipsnio 4 dalies e punktas pakeičiamas taip:

26.

841 straipsnio 1 dalyje žodžiai „787–796e straipsniai“ pakeičiami žodžiais „786 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas ir 787–796e straipsniai“.

27.

841a straipsnis pakeičiamas taip:

„841a straipsnis

1.   Kitais nei Kodekso 182 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje nurodytais atvejais, apie reeksportą pranešama 842a–842e straipsniuose nustatyta tvarka pateikiant išvežimo bendrąją deklaraciją, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis 842a straipsnio 3 arba 4 dalimi šis reikalavimas netaikomas.

2.   Kai reeksportuojant laikinai saugomas arba I kontrolės tipo laisvojoje zonoje laikomas prekes nereikalaujama pateikti muitinės deklaracijos arba išvežimo bendrosios deklaracijos, prieš prekių išvežimą apie reeksportą muitinės nustatyta forma pranešama prekių išgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos vietos kompetentingai muitinės įstaigai.

3 dalyje nurodyto asmens prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną ar daugiau pateikto pranešimo duomenų elementų. Tokių pataisų daryti nebegalima pranešime nurodytas prekes išgabenus iš Bendrijos muitų teritorijos.

3.   2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą teikia vežėjas. Tačiau, jeigu vežėjas buvo informuotas ir pagal sutartį davė sutikimą, kad pranešimą pateiktų šios dalies antrame sakinyje nurodytas asmuo, tokį pranešimą teikia prekių laikinosios saugyklos savininkas arba I kontrolės tipo laisvojoje zonoje esančios prekių saugyklos savininkas, arba bet kuris kitas asmuo, galintis pateikti prekes muitinei. Išvežimo muitinės įstaiga gali manyti, kad vežėjas pagal sutartį davė savo sutikimą ir kad pranešimas buvo pateiktas jam žinant, išskyrus atvejus, kai yra tam prieštaraujančių įrodymų.

796d straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa taikoma atsižvelgiant į vežėjo apibrėžtį.

4.   Kai pateikus 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą prekių nebeplanuojama išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos, 796d straipsnio 4 dalis taikoma mutatis mutandis.“

28.

842a straipsnis pakeičiamas taip:

„842a straipsnis

1.   Nepažeidžiant 3 ir 4 dalių, kai išvežant prekes iš Bendrijos muitų teritorijos nereikalaujama pateikti muitinės deklaracijos, išvežimo muitinės įstaigai pateikiama išvežimo bendroji deklaracija.

2.   Šiame skyriuje išvežimo muitinės įstaiga yra:

3.   Išvežimo bendrosios deklaracijos pateikti nereikia, jei elektroninė tranzito deklaracija pateikiama su išvežimo bendrosios deklaracijos duomenimis ir jei paskirties įstaiga taip pat yra ir išvežimo muitinės įstaiga arba paskirties įstaiga yra už Bendrijos muitų teritorijos ribų.

4.   Išvežimo bendrosios deklaracijos pateikti nereikia šiais atvejais:

Nepažeidžiant 842d straipsnio 2 dalies, a–f punktuose nurodytais atvejais muitinis tikrinimas atliekamas atsižvelgiant į padėties ypatumus.

5.   Išvežimo bendrąją deklaraciją, kai jos reikalaujama, teikia vežėjas. Tačiau, jeigu vežėjas buvo informuotas ir pagal sutartį davė sutikimą, kad deklaraciją pateiktų šios dalies antrame sakinyje nurodytas asmuo, tokią deklaraciją teikia prekių laikinosios saugyklos savininkas arba I kontrolės tipo laisvojoje zonoje esančios prekių saugyklos savininkas, arba bet kuris kitas asmuo, galintis pateikti prekes. Išvežimo muitinės įstaiga gali manyti, kad vežėjas pagal sutartį davė savo sutikimą ir kad deklaracija buvo pateikta jam žinant, išskyrus atvejus, kai yra tam prieštaraujančių įrodymų.

796d straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa taikoma atsižvelgiant į vežėjo apibrėžtį.

6.   Kai pateikus išvežimo bendrąją deklaraciją prekių nebeplanuojama išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos, 796d straipsnio 4 dalis taikoma mutatis mutandis.“

29.

842d straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kai iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos prekės, kurių nereikalaujama nurodyti išvežimo bendrojoje deklaracijoje taikant vieną iš 842a straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių, rizikos analizė atliekama pateikus prekes muitinei, kai tai privaloma, ir remiantis toms prekėms įformintais dokumentais ar kita su jomis susijusia informacija.“

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/19

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/21

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XVI dalyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Atsižvelgiant į esamą padėtį pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkoje, grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162, 163, 164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir tam tikrų kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Eksporto grąžinamosios išmokos už eksportą į Dominikos Respubliką buvo pakeistos atsižvelgus į sumažintus muito mokesčius už importą, kuriam taikoma importo tarifinė kvota pagal Europos bendrijos ir Dominikos Respublikos susitarimo memorandumą dėl į Dominikos Respubliką importuojamų pieno miltelių apsaugos (2), patvirtintą Tarybos sprendimu 98/486/EB (3). Pasikeitus padėčiai Dominikos Respublikos rinkoje ir sustiprėjus konkurencijai pieno miltelių sektoriuje kvota yra nevisiškai panaudojama. Kad kvotos panaudojimas padidėtų, reikėtų panaikinti eksporto grąžinamųjų išmokų už eksportą į Dominikos Respubliką diferenciaciją.

(5)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 326/2010 (4), kuriuo iš dalies keičiamas 1987 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (EEB) Nr. 3846/87, nustatantis žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (5), žemės ūkio produktų nomenklatūra papildyta tam tikrais produktų, šiuo atveju - sūrių, kodais. Todėl tie kodai turėtų būti įtraukti į šio reglamento priedą.

(6)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/25

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), numatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1454/2007, nustatančiu eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, eksporto grąžinamosios išmokos pagal iki 2010 m. gegužės 18 d. pateiktas paraiškas reikėtų neskirti.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/26

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, eksporto grąžinamosios išmokos pagal iki 2010 m. gegužės 18 d. pateiktas paraiškas reikėtų neskirti.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/27

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad produktų, nurodytų šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies p punkte ir išvardytų I priedo XVI dalyje, pasaulinės rinkos kainų ir kainų Sąjungoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, jeigu šios prekės eksportuojamos šio reglamento XX priedo IV dalyje išvardytų prekių pavidalu.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), nurodyti produktai, kuriems turi būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, jeigu produktai eksportuojami Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo IV dalyje išvardytų prekių pavidalu.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio antros pastraipos a punktą, grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto nustatomas tam pačiam laikotarpiui, kuris numatytas šių produktų grąžinamajai išmokai nustatyti, jei jie eksportuojami neperdirbti.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kurio yra prekėje, negali būti didesnės nei grąžinamosios išmokos už tą produktą, kai jis eksportuojamas be tolesnio perdirbimo.

(5)

Tam tikrų pieno produktų, eksportuojamų kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, atveju, iš anksto nustačius didelius grąžinamųjų išmokų dydžius, kyla pavojus neįvykdyti su tokiomis išmokomis susijusių įsipareigojimų. Siekiant to išvengti, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, neužkertant kelio sudaryti ilgalaikes sutartis. Nustatant konkrečių grąžinamųjų išmokų už šiuos produktus dydžius tuomet, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto, reikėtų sudaryti sąlygas šiems dviems tikslams įgyvendinti.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį prireikus atsižvelgiama į pagalbą ar kitokias lygiaverčio poveikio priemones, pagal reglamentą dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taikomas visose valstybėse narėse pagrindiniams produktams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 I priede, ar panašiems produktams.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 100 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba, skiriama už Sąjungoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jeigu įvykdomos tam tikros tokiam pienui ir iš jo pagamintam kazeinui taikomos sąlygos.

(8)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/30

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui.

(2)

Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad kyla būtinybė iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Todėl reikėtų paskelbti tipines kainas.

(3)

Šį pakeitimą būtina taikyti kaip galima greičiau, atsižvelgiant į rinkos padėtį.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/32

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat išdėstytos nuostatos Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsniui, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinti. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie patikimos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, buvo reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba galėtų susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Austrijoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Austrijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Austrijos atveju, atlikus bendrą vertinimą daromos šiame sprendime išdėstytos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Austrijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Austrijoje turėtų siekti 3,9 % BVP, taigi, ir toliau gerokai viršyti 3 % BVP pamatinę vertę. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze, numatomas pamatinės vertės viršijimas laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze numatyta, kad 2009 m. Austrijos realusis BVP smarkiai sumažės – 3,7 %. Ekonomikos nuosmukis atspindi dėl finansų krizės ir sulėtėjusio pasaulio ekonomikos augimo staiga sumažėjusias privačias investicijas ir užsienio prekybą į eksportą orientuotame gamybos sektoriuje, ypač pagrindinių prekybos partnerių mažesnio augimo perspektyvas (euro zonoje bei Vidurio ir Rytų Europoje). Be to, numatytas pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze ir atsižvelgiant į šiais metais priimtas fiskalines priemones, 2010 m. deficitas padidės iki 5,5 % BVP, o 2011 m. – 5,3 % BVP, jei politika nesikeis. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Austrijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, bendroji valdžios sektoriaus skola nuo 2008 m. viršijo 60 % BVP pamatinę vertę ir numatoma, kad 2009 m. ji sudarys 68,2 % BVP. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad skolos santykis toliau didės ir 2010 m. pasieks 73,9 % BVP, o 2011 m. – 77 % BVP. Negalima laikyti, kad skolos santykis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Austrijos atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/34

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat išdėstytos nuostatos Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsniui, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinti. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, buvo reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba galėtų susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Belgijoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Belgijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Belgijos atveju, atlikus bendrą vertinimą daromos šiame sprendime išdėstytos išvados.

(7)

Remiantis Belgijos valdžios institucijų 2009 m. spalio mėn. pateiktais duomenimis, planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas Belgijoje 2009 m. padidės iki 5,9 % BVP, taigi viršys 3 % BVP pamatinę vertę ir nebus jai artimas. Planuojamas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė, be kita ko, dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad BVP 2009 m. turėtų sumažėti 2,9 %, o 2010 m. padidėti 0,6 %. Be to, remiantis 2009 m. rudens prognoze, planuojamo pamatinės vertės perviršio negalima laikyti laikinu, nes 2010–2011 m., atsižvelgiant į nustatytas pakankamai konkrečias konsolidavimo priemones, turėtų nusistovėti 5,8 % BVP dydžio deficitas. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola nuolat mažėjo: nuo 134 % BVP 1993 m. ji sumažėjo iki 84 % BVP 2007 m. Taikant finansų sektoriaus stabilizavimo priemones 2008 m. skolos ir BVP santykis padidėjo iki beveik 90 %. Taigi skolos santykis tebėra kur kas didesnis už 60 % pamatinę vertę. Remiantis Belgijos valdžios institucijų 2009 m. spalio mėn. pateiktais duomenimis, planuojama, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2009 m. sudarys 97,6 % BVP. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad skolos santykis 2009 m. turėtų padidėti iki maždaug 97 %, 2010 m. – 101 %, o 2011 m. – 104 %. Negali būti laikoma, kad skolos santykis mažėja pakankamai ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Belgijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/36

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat išdėstytos nuostatos Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsniui, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinti. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reforma siekiama sustiprinti jo veiksmingumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose PDP etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria remiama Vyriausybės politika greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, buvo reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba galėtų susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Čekijos Respublikoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Čekijos Respublikos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Čekijos atveju, atlikus bendrą vertinimą daromos šiame sprendime išdėstytos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Čekijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Čekijoje bus 6,6 % BVP – t. y. ir toliau gerokai viršys 3 % BVP pamatinę vertę. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze, numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis, be kita ko, susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2009 m. realusis BVP sumažės 4,8 %, palyginti su teigiamu 2,5 % augimu 2008 m., o tai didele dalimi susiję su pasaulinės ekonominės krizės poveikiu. Nors nominalusis deficitas pradėjo didėti tik 2008 m., struktūrinis blogėjimas prasidėjo anksčiau, kai ekonomika dar išgyveno gerus laikus. Be to, planuotas pamatinės vertės perviršis negali būti laikomas laikinu, nes Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2010 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 5,5 % BVP, o 2011 m. – 5,7 % BVP, jei politika nesikeis. Prognozėje atsižvelgiama į antikrizinių priemonių, kurios dar bus taikomos 2010 m. (dvi priemonės, sudarančios apytikriai 0,7 % BVP, yra nuolatinės), poveikį, taip pat į 2010 m. fiskalinio konsolidavimo priemonių paketą, kurį Čekijos valdžios institucijos patvirtino 2009 m. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Čekijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, valdžios sektoriaus skola išlieka gerokai mažesnė nei 60 % BVP pamatinė vertė ir numatoma, kad 2009 m. ji bus 35,5 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę skolos santykis turėtų greitai didėti ir 2011 m. pasiekti 44 % BVP, jei politika nesikeis.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Čekijos atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/38

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat išdėstytos nuostatos Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsniui, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinti. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie patikimos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, buvo reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba galėtų susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Vokietijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Vokietijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Vokietijos atveju, atlikus bendrą įvertinimą daromos šiame sprendime išdėstytos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Vokietijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Vokietijoje turėtų siekti 3,7 % BVP, taigi, ir toliau gerokai viršyti 3 % BVP pamatinę vertę. Numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze numatyta, kad 2009 m. Vokietijoje realusis BVP smarkiai sumažės – 5 %. Be to, numatomo pamatinės vertės perviršio negalima laikyti laikinu, nes pagal Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę, atsižvelgiant į šiais metais priimtas priemones, kurios darys poveikį 2010 ir 2011 m. biudžetui, bei darant prielaidą, kad politika nesikeis, 2010 m. deficitas padidės iki 5,0 % BVP, o 2011 m. sumažės iki 4,6 % BVP. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Vokietijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola (kuri jau nuo 2002 m. gerokai viršijo 60 % BVP pamatinę vertę) 2009 m. sudarys 74,2 % BVP. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad skolos santykis toliau didės ir 2009 m. pasieks 73,1 % BVP, o 2011 m. – 79,7 % BVP. Negalima laikyti, kad skolos santykis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Vokietijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/40

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat išdėstytos nuostatos Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsniui, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinti. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie patikimos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, buvo reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba galėtų susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Italijoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Italijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Italijos atveju, atlikus bendrą įvertinimą daromos šiame sprendime išdėstytos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Italijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Italijoje turėtų siekti 5,3 % BVP, taigi, gerokai viršyti 3 % BVP pamatinę vertę. Numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad realusis Italijos BVP 2009 m. sumažės 4,7 % po to, kai 2008 m. jis sumažėjo 1 %. 2010 m. tikimasi nuosaikaus ekonomikos atsigavimo, kuris turėtų sustiprėti 2011 m. Be to, numatomas pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu, nes numatoma, kad 2010 m. deficitas toliau didės ir, jei politika nesikeis, nežymiai sumažės 2011 m. Manoma, kad diskrecinės priemonės, kurių imtasi priėmus ekonomikos gaivinimo paketus reaguojant į krizę pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą (skirtos paremti mažas pajamas gaunančių asmenų grupes ir pagrindinius pramonės sektorius), neturės didelio poveikio valdžios sektoriaus balansui, nes jos, Italijos valdžios institucijų teigimu, finansuojamos daugiausia perskirstant esamas lėšas. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Italijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, bendroji valdžios sektoriaus skola gerokai viršijo 60 % BVP pamatinę vertę dar prieš prasidedant ekonominės ir pinigų sąjungos III etapui ir numatoma, kad 2009 m. ji sudarys 115,1 % BVP. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad skolos santykis toliau didės ir 2011 m. bus 117,8 %. Negalima laikyti, kad skolos santykis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Italijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/42

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat yra nuostatos, numatančios Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinimą. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekta sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal EB sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Nyderlanduose susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Nyderlandų pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Nyderlandų atveju, atlikus nuodugnų vertinimą, daromos šiame sprendime pateikiamos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Nyderlandų valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Nyderlanduose turėtų siekti 4,8 % BVP, taigi jis bus didesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, o ne jai artimas. Numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Jis atsirado daugiausia dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės 4,5 %, o 2010 m. išaugs tik ¼ %. Be to, remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze, numatomo pamatinės vertės viršijimo negalima laikyti laikinu, nes prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas nuo 4,7 % BVP 2009 m. padidės iki 6,1 % BVP 2010 m., o 2011 m. šiek tiek sumažės – iki 5,6 % BVP, darant įprastinę prielaidą, kad politika nesikeis. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Nyderlandų valdžios institucijų pateiktais duomenimis, bendroji valdžios sektoriaus skola yra mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę, ir numatoma, kad 2009 m. ji sudarys 59,7 % BVP (4). Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2009 m. valdžios sektoriaus bendroji skola bus 59,8 % BVP, o 2010 m. ji padidės iki maždaug 66 % BVP, o 2011 m. – iki 70 %, taigi viršys 60 % pamatinę vertę. Tokį padidėjimą didžia dalimi lemia numatomas reikšmingas pirminio balanso pablogėjimas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis yra laikinas. Nyderlandų atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/44

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat yra nuostatos, numatančios Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinimą. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie patikimos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal EB sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Portugalijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Portugalijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Portugalijos atveju, atlikus bendrą įvertinimą, daromos šiame sprendime pateikiamos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Portugalijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Portugalijoje turėtų siekti 5,9 % BVP, taigi, gerokai viršyti 3 % BVP pamatinę vertę. Numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė, be kita ko, dėl didelio ekonomikos nuosmukio 2009 m., kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2009 ir 2010 m. metinis BVP atitinkamai sumažės 2,9 % ir padidės 0,3 %. Be to, numatomo pamatinės vertės perviršio negalima laikyti laikinu, nes pagal Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę, atsižvelgiant į šiais metais jau priimtas priemones, nominalusis valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. padidės iki 8 % BVP. 2010 ir 2011 m., nežiūrint to, kad nebebus taikoma dauguma su 2009 m. krize susijusių išskirtinio pobūdžio priemonių, dėl išliekančio nuosmukio, savaiminių stabilizatorių ir pastebimo palūkanų išlaidų augimo fiskalinės būklės pagerėjimo nesitikima. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Portugalijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola (kuri nuo 2005 m. viršijo 60 % BVP pamatinę vertę) 2009 m. sudarys 74,5 % BVP. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze numatyta, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis prognozės laikotarpiu padidės 18 procentinių punktų – nuo 66,3 % 2008 m. iki 91,2 % 2011 m. Negalima laikyti, kad skolos santykis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Portugalijos atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/46

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudedamoji dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat yra nuostatos, numatančios Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinimą. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reforma siekta stiprinti jo veiksmingumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal EB sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Slovėnijoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija pateikė Tarybai tokią nuomonę dėl Slovėnijos (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Slovėnijos atveju, atlikus tokį nuodugnų vertinimą, daromos šiame sprendime pateikiamos išvados.

(7)

2009 m. spalio mėn. Slovėnijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas Slovėnijoje, kaip planuojama, 2009 m. sieks 5,9 % BVP, taigi bus didesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, o ne jai artimas. Planuojamas pamatinės vertės viršijimas gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis, be kita ko, susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Nuo 2007 iki 2008 m. perpus sumažėjęs realiojo BVP augimas 2009 m., kaip numatoma Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje, bus itin neigiamas (– 7,4 %). Nors Slovėnijos biudžeto rezultatai netolimoje praeityje, kai ekonominės sąlygos tebebuvo palankios, buvo geri, ir tai lėmė didesnis, negu numatyta biudžete, pajamų augimas, biudžeto vykdymas pasižymėjo išlaidų perviršiais. Be to, planuojamas pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu, nes pagal Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę, darant prielaidą, kad politika nesikeis, deficitas padidės nuo 6,3 % BVP 2009 m. iki maždaug 7 % BVP 2011 m., o realusis BVP, kaip prognozuojama, atsigaus ir nuosaikiai augs. Darant šią prielaidą atsižvelgiama į tai, kad pagal valdžios sektoriaus planus daugumos specialiųjų priemonių, kurios yra susijusios su krize pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą ir kurių bendras poveikis 2009 m. sudaro beveik 1¼ % BVP, 2010 ir 2011 m. bus laipsniškai atsisakoma. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

2009 m. spalio mėn. Slovėnijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, bendroji valstybės skola tebėra gerokai mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę ir planuojama, kad 2009 m. ji sudarys 34,2 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę iki 2011 m. skolos santykis dar padidės – iki maždaug 48 % BVP, – jeigu politika nebus keičiama.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis yra laikinas. Slovėnijos atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/48

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat yra nuostatos, numatančios Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinimą. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reforma siekta sustiprinti jo veiksmingumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose PDP etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Slovakijoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Slovakijos pateikė Tarybai (3)

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Slovakijos atveju, atlikus šį bendrą įvertinimą, daromos šiame sprendime pateikiamos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Slovakijos valdžios institucijų praneštais duomenimis, numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas Slovakijoje 2009 m. bus 6,3 % BVP, t. y. viršys 3 % BVP pamatinę vertę ir nebus jai artimas. Numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis, be kita ko, susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad realusis BVP 2009 m. sumažės 5,8 %. Nors 3 % pamatinės vertės perviršis daugiausia rodo didelį ekonomikos nuosmukį, jis susidarė dar ir dėl nuo 2005 m. labai pablogėjusio struktūrinio balanso. Be to, numatomo pamatinės vertės perviršio negalima laikyti laikinu, nes Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. bus 6 % BVP, darant prielaidą, kad politika nesikeis. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis duomenimis, kuriuos 2009 m. spalio mėn. pateikė Slovakijos valdžios institucijos, bendroji valdžios sektoriaus skola išlieka gerokai mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę, ir numatoma, kad 2009 m. ji bus maždaug 30 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų rudens prognozę skolos santykis turėtų greitai didėti ir 2011 m. pasiekti 42,7 % BVP, darant prielaidą, kad politika nesikeis.

(9)

Atsižvelgdama į Stabilumo ir augimo pakto nuostatas Komisija pranešime taip pat atsižvelgė į sistemines pensijų reformas, pagal kurias nustatoma keleto pakopų (įskaitant privalomą visiškai finansuojamo pensijų kaupimo pakopą) sistema. Nors įgyvendinant šias reformas biudžeto būklė laikinai pablogėja, ilgalaikis valstybės finansų tvarumas akivaizdžiai pagerėja. Remiantis Slovakijos valdžios institucijų skaičiavimais, šios reformos grynosios sąnaudos sudaro 1,1 % BVP 2009–2011 m., o 2012 m. jos padidės iki 1,2 % BVP. Vadovaujantis Stabilumo ir augimo paktu, į šias sąnaudas galima atsižvelgti linijiniu mažėjančiu pagrindu pereinamuoju laikotarpiu ir tik tuo atveju, jei deficitas išlieka artimas pamatinei vertei. Kadangi deficitas 2009–2011 m. nėra artimas pamatinei vertei, atsižvelgti į pensijų reformos sąnaudas negalima.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis yra laikinas. Slovakijos atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/50

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. Stabilumo ir augimo pakto dalis – 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris buvo priimtas siekiant skatinti kuo greičiau ištaisyti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą.

(3)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekta sustiprinti jo veiksmingumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(4)

2009 m. balandžio 27 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį nusprendė, kad Graikijoje susidarė perviršinis deficitas (2).

(5)

2009 m. balandžio 27 d. Taryba, taip pat remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį priėmė Graikijos valdžios institucijoms skirtą rekomendaciją (3), kurioje paragino jas perviršinio deficito padėtį ištaisyti ne vėliau kaip iki 2010 m., patikimai ir tvariai sumažinant valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnės kaip 3 % BVP vertės. Tuo tikslu Taryba nustatė 2009 m. spalio 27 d. terminą, iki kurio Graikijos Vyriausybė turi imtis veiksmingų priemonių.

(6)

Siekiant gerinti statistinių duomenų, visų pirma valdžios sektoriaus duomenų, surinkimą ir tvarkymą bei jų perdavimą, kaip prašė Taryba, pasiekta pažanga yra nepakankama. Dėl didelių su Graikijos valdžios institucijų pateiktais skaičiais susijusių neaiškumų Eurostatas nepatvirtino naujausio 2009 m. spalio mėn. pranešimo patikslinimo. Taikomos procedūros, skirtos užtikrinti greitą ir teisingą pagal galiojančią teisinę sistemą reikalingų valdžios sektoriaus duomenų teikimą, yra akivaizdžiai neadekvačios.

(7)

Įvertinus priemones, kurių Graikija ėmėsi perviršiniam deficitui ne vėliau kaip 2010 m. ištaisyti atsižvelgdama į Tarybos rekomendaciją pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį, daromos šios išvados:

(8)

Todėl daroma išvada, kad dėl didelio pajamų sumažėjimo ir išlaidų perviršio Graikijos biudžeto būklė 2009 m. smarkiai pablogėjo, ir tai tik iš dalies galima susieti su makroekonominių sąlygų pablogėjimu, taigi taip atsitiko iš esmės dėl to, kad Graikijos valdžios institucijos nepakankamai atsižvelgė į 2009 m. balandžio mėn. Tarybos rekomendaciją pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/52

(1)

Pagal sprendimo 2010/279/BUSP 10 straipsnio 1 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus EUPOL Afghanistan misijos politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai tikslais, įskaitant sprendimą dėl misijos vadovo skyrimo.

(2)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė ad interim misijos vadovu skirti dabartinį misijos vadovo pavaduotoją vyriausiąjį inspektorių Nigel THOMAS nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki tol, kol bus paskirtas naujas misijos vadovas,

21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/53

(1)

Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo (toliau – Susitarimas) buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 98/591/EB (2) ir įsigaliojo 1998 m. spalio 14 d. Susitarimo galiojimas pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams (3), o 2008 m. spalio 14 d. jis buvo išplėstas ir iš dalies pakeistas (4).

(2)

Transatlantinis bendradarbiavimas vidaus ir civilinio saugumo mokslinių tyrimo srityje yra pageidautinas ir abipusiai naudingas.

(3)

Per tiriamąsias diskusijas išaiškėjo bendra nuomonė, kad Įgyvendinimo susitarimą būtų galima pasitelkti kaip priemonę siekiant supaprastinti bendrą techninę ir mokslinę veiklą.

(4)

Europos Komisija ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė sėkmingai susitarė dėl Įgyvendinimo susitarimo dėl bendradarbiavimo tarpdalykinėje vidaus ir civilinio saugumo mokslinių tyrimų srityje (toliau – Įgyvendinimo susitarimas).

(5)

Įgyvendinimo susitarimas neturi tiesioginio finansinio poveikio. Bendri projektai bus finansuojami pagal atitinkamose Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (5) mokslinių tyrimų programose numatytas įprastas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemones bei paramos priemones. Remiantis Susitarimu, Europos Sąjungos lėšos bus skiriamos tik Europos partneriams.

(6)

Įgyvendinimo susitarimas turėtų būti patvirtintas,