|
ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.112.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
53 metai |
|
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
|
||
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
|
2010/256/ES |
|
|
|
* |
2010 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 92/216/EEB nuostatos dėl arklinių šeimos gyvūnų varžybų koordinavimo institucijų sąrašo paskelbimo (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 2630) ( 1 ) |
|
|
|
|
2010/257/ES |
|
|
|
* |
||
|
|
|
2010/258/ES |
|
|
|
* |
||
|
|
|
2010/259/ES |
|
|
|
* |
||
|
|
|
2010/260/ES |
|
|
|
* |
2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas dėl Vizų informacinės sistemos veikimo saugumo plano |
|
|
|
|
2010/261/ES |
|
|
|
* |
|
|
|
IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi |
|
|
|
|
2010/262/EB |
|
|
|
* |
2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 14/08 (ex NN 1/08) kurią Jungtinė Karalystė suteikė įmonei Northern Rock (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 8102) ( 1 ) |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 379/2010
2010 m. gegužės 4 d.
kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių I, II ir III priedai
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių (1), ypač į jo 19 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Atsižvelgiant į naujausius pasikeitimus tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrosios taisyklės turėtų būti atnaujintos. |
|
(2) |
Dvišalis Europos bendrijos ir Uzbekistano Respublikos susitarimas dėl prekybos tekstilės gaminiais baigė galioti 2004 m. gruodžio 31 d. Norint tekstilės ir drabužių sektorius įtraukti į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą turėtų būti panaikinta galiojanti stebėsenos sistema. |
|
(3) |
Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
|
(4) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsniu įsteigto Tekstilės komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 I, II ir III priedai iš dalies keičiami, kaip nurodyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2010 m. gegužės 5 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gegužės 4 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
PRIEDAS
Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 I, II ir III priedai iš dalies keičiami taip:
|
1. |
I priedo 1 išnaša pakeičiama taip:
|
|
2. |
II priedas pakeičiamas taip: „II PRIEDAS 1 STRAIPSNYJE NURODYTOS EKSPORTUOJANČIOS ŠALYS Rusija Serbija“; |
|
3. |
III priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/4 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 380/2010
2010 m. balandžio 30 d.
dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,
kadangi:
|
(1) |
Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu. |
|
(2) |
Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius. |
|
(3) |
Laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais. |
|
(4) |
Reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius. |
|
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.
2 straipsnis
Valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. balandžio 30 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Algirdas ŠEMETA
Komisijos narys
PRIEDAS
|
Prekių aprašymas |
Klasifikavimas (KN kodas) |
Motyvai |
||||||||||||||||||
|
(1) |
(2) |
(3) |
||||||||||||||||||
|
1 772 mg tabletės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes. Vieną tabletę sudaro (masės %):
Be to, vienoje tabletėje yra 7 μg, kurie atitinka 284 TV (tarptautiniai vienetai), vitamino D3 (cholekalciferolio). Kitų medžiagų kiekis mažesnis nei 1,0 % masės. Rekomenduojama dienos dozė, nurodyta etiketėje, yra viena tabletė per dieną. Pagal informaciją etiketėje produktas naudojamas profilaktiniam gydymui, pavyzdžiui, nuo osteoporozės ir kaulams stiprinti. |
2106 90 92 |
Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 28 skirsnio 1 pastaba, 30 skirsnio 1 papildomąja pastaba ir KN kodus 2106 , 2106 90 ir 2106 90 92 atitinkančiais prekių aprašymais. Kadangi produkto sudėtyje yra medžiagų, kurioms netaikomos 28 skirsnio 1 pastabos a, d arba e punkto nuostatos, jis neturėtų būti klasifikuojamas šiame skirsnyje. Su viena tablete gaunamų mineralų arba vitaminų (kalcio ir vitamino D3) kiekis pagal rekomenduojamą dienos dozę, nurodytą etiketėje, nėra daug didesnis už rekomenduojamą dienos dozę, kai produktas vartojamas gerai sveikatos būklei arba savijautai palaikyti. Todėl produktas neatitinka 30 skirsnio 1 papildomosios pastabos paskutiniosios pastraipos reikalavimo ir negali būti priskiriamas 3004 pozicijai (taip pat žr. Kombinuotosios nomenklatūros 30 skirsnio 1 papildomosios pastabos 3 punkto paaiškinimus). Todėl, atsižvelgiant į produkto savybes, jis turi būti klasifikuojamas kaip maisto produktas priskiriant 2106 pozicijai. |
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/6 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 381/2010
2010 m. gegužės 4 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. gegužės 5 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. gegužės 4 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
JO |
68,6 |
|
MA |
75,0 |
|
|
TN |
121,9 |
|
|
TR |
85,4 |
|
|
ZZ |
87,7 |
|
|
0707 00 05 |
MA |
64,9 |
|
MK |
64,0 |
|
|
TR |
122,1 |
|
|
ZZ |
83,7 |
|
|
0709 90 70 |
TR |
89,0 |
|
ZZ |
89,0 |
|
|
0805 10 20 |
EG |
40,9 |
|
IL |
59,0 |
|
|
MA |
46,9 |
|
|
TN |
47,4 |
|
|
TR |
55,5 |
|
|
ZZ |
49,9 |
|
|
0805 50 10 |
TR |
70,5 |
|
ZA |
71,6 |
|
|
ZZ |
71,1 |
|
|
0808 10 80 |
AR |
87,9 |
|
BR |
74,6 |
|
|
CL |
80,4 |
|
|
CN |
75,4 |
|
|
MK |
22,1 |
|
|
NZ |
121,7 |
|
|
US |
124,1 |
|
|
UY |
82,7 |
|
|
ZA |
86,8 |
|
|
ZZ |
84,0 |
|
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.
SPRENDIMAI
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/8 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. balandžio 30 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 92/216/EEB nuostatos dėl arklinių šeimos gyvūnų varžybų koordinavimo institucijų sąrašo paskelbimo
(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 2630)
(Tekstas svarbus EEE)
(2010/256/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/428/EEB dėl prekybos varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais ir nustatančią dalyvavimo varžybose sąlygas (1), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Direktyvoje 90/428/EEB nustatomos sąlygos, kuriomis reglamentuojama prekyba varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais ir jų dalyvavimas pačiose varžybose. Kaip pažymėta 4 straipsnio 2 dalyje, nuo tam tikrų varžybų ar varžybų rūšių, nurodytų tame straipsnyje, tarpininkaujant oficialiai šiam tikslui patvirtintoms ar pripažintoms įstaigoms, valstybėms narėms leidžiama pasilikti tam tikrą piniginių prizų ar pelno sumos procentinę dalį veislininkystei apsaugoti, plėtoti ir gerinti. |
|
(2) |
Remiantis 1992 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimo 92/216/EEB dėl duomenų apie arklinių šeimos gyvūnų varžybas, nurodytas Tarybos direktyvos 90/428/EEB 4 straipsnio 2 dalyje, rinkimo (2), 1 straipsnio 2 dalimi, kiekviena valstybė narė nurodo Komisijai paskirtos koordinavimo institucijos, atsakingos už reikalingų duomenų apie varžybas ir lėšų paskirstymą rinkimą, kaip numatyta Direktyvos 90/428/EEB 4 straipsnio 2 dalyje, pavadinimą ir adresą; jų sąrašą skelbia Komisija. |
|
(3) |
Be kitų pakeitimų 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/73/EB, supaprastinančia veterinarijos ir zootechnikos sričių informacijos atnaujinimo ir skelbimo taisykles (3), iš dalies buvo pakeista ir Direktyvos 90/428/EEB 4 straipsnio 2 dalis, įpareigojant valstybes nares pateikti informaciją, už kurios rengimą jos yra atsakingos. |
|
(4) |
Dabar pagal Direktyvos 90/428/EEB 4 straipsnio 2 dalį kiekviena valstybė narė privalo informuoti kitas valstybes nares bei visuomenę, kai naudojamasi šios Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytomis galimybėmis, ir joms pranešti apie lėšų paskirstymo kriterijus, numatytus 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje. |
|
(5) |
Kaip ir kitose Europos Sąjungos teisės srityse, kuriose Direktyva 2008/73/EB įvestos informavimo internetu procedūros, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms ir visuomenei gauti šią informaciją, suteikdama internetinę svetainę, kurioje būtų skelbiamos nuorodos į nacionalines svetaines. |
|
(6) |
Valstybės narės turėtų turėti pakankamai laiko nacionalinėms svetainėms sukurti. Todėl šiuo sprendimu įvedami pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2010 m. gegužės 1 d. |
|
(7) |
Todėl Sprendimą 92/216/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
|
(8) |
Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Zootechnikos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimo 92/216/EEB 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Kiekviena valstybė narė skelbia koordinavimo institucijos, paskirtos pagal 1 pastraipą, pavadinimą ir adresą interneto svetainėje, kad ši informacija būtų prieinama Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir visuomenei.
3. Siekdama padėti valstybėms narėms sudaryti galimybę naudotis ta informacija, Komisija sukuria svetainę, kurioje kiekviena valstybė narė pateikia nuorodą į pagal 2 dalį sukurtą savo nacionalinę svetainę.
Valstybės narės šias nuorodas Komisijai pateikia iki 2010 m. balandžio 30 d.“
2 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2010 m. gegužės 1 d.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2010 m. balandžio 30 d.
Komisijos vardu
John DALLI
Komisijos narys
(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 60.
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/10 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. balandžio 30 d.
dėl Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos ir Slovakijos mokėjimo agentūrų 2009 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuojamomis išlaidomis kaimo plėtros priemonėms, patvirtinimo
(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 2825)
(Tekstai autentiški tik anglų, estų, graikų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų ir slovakų kalbomis)
(2010/257/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (1), ypač į jo 30 ir 39 straipsnius,
pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,
kadangi:
|
(1) |
Remiantis Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos ir Slovakijos pateiktomis metinėmis sąskaitomis, susijusiomis su išlaidomis kaimo plėtros priemonėms, ir prie jų pridėta reikalaujama informacija, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitos turi būti patvirtintos. Tvirtinant pateiktas sąskaitas atsižvelgiama į jų išsamumą, tikslumą ir teisingumą pagal sertifikavimo įstaigų parengtas ataskaitas. |
|
(2) |
Pasibaigė 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (2), 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai, iki kurių Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija ir Slovakija turėjo Komisijai pateikti Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 8 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento (EB) Nr. 885/2006 (3) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. |
|
(3) |
Komisija patikrino pateiktą informaciją ir iki 2010 m. kovo 31 d. Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai pranešė apie patikrinimų rezultatus, taip pat apie būtinus pakeitimus. |
|
(4) |
Kaimo plėtros išlaidų, nurodytų 2004 m. sausio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 27/2004, nustatančio pereinamąsias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 taikymo taisykles dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos kaimo plėtros priemonių finansavimo iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus (4) 7 straipsnio 2 dalyje, atveju pagal sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo atgautinos arba mokėtinos sumos išskaičiuojamos arba pridedamos prie Komisijos atliekamų vėlesnių mokėjimų. |
|
(5) |
Komisija, remdamasi atliktais patikrinimais, metinėmis sąskaitomis ir kartu su jomis pateiktais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktų sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo. Su šiomis sumomis susijusi informacija buvo nurodyta suvestinėje ataskaitoje, pateiktoje Fondo komitetui kartu su šiuo sprendimu. |
|
(6) |
Atsižvelgiant į atliktus patikrinimus, kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktą informaciją reikia papildomai patikslinti, todėl jų sąskaitų patvirtinti šiuo sprendimu negalima. |
|
(7) |
Kaimo plėtros išlaidų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 27/2004, atveju pagal sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo susigrąžintinos arba mokėtinos sumos išskaičiuojamos iš Komisijos atliekamų vėlesnių mokėjimų arba prie jų pridedamos. |
|
(8) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnio 2 dalimi, šiuo sprendimu nepažeidžiamos Komisijos vėliau priimamų sprendimų nuostatos, pagal kurias Europos Sąjunga nefinansuoja išlaidų, patirtų nesilaikant Europos Sąjungos taisyklių, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Nepažeidžiant 2 straipsnio, patvirtinamos valstybių narių mokėjimo agentūrų 2009 finansinių metų sąskaitos, susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis kaimo plėtros išlaidomis.
Pagal šį sprendimą iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos dėl Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje ir Slovakijoje taikomų kaimo plėtros priemonių nurodytos I ir II prieduose.
2 straipsnis
Valstybių narių mokėjimo agentūrų, nurodytų III priede, 2009 finansinių metų sąskaitos, susijusios su Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje ir Slovakijoje taikomomis kaimo plėtros priemonėmis, yra atskiriamos nuo šio sprendimo, ir joms bus taikomas kitas sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Estijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Maltos Respublikai, Lenkijos Respublikai ir Slovakijos Respublikai.
Priimta Briuselyje 2010 m. balandžio 30 d.
Komisijos vardu
Dacian CIOLOŞ
Komisijos narys
(1) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.
(2) OL L 171, 2006 6 23, p. 90.
(3) Žr. 2 išnašą.
I PRIEDAS
MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS
2009 FINANSINIAI METAI. EŽŪGF IŠLAIDOS KAIMO PLĖTRAI NAUJOSE VALSTYBĖSE NARĖSE
Iš valstybės narės susigrąžintina arba valstybei narei mokėtina suma
|
VN |
|
2009 m. mokėjimo agentūrų išlaidos, kurių sąskaitos |
Iš viso a + b |
Sumažinimai |
Iš viso |
Valstybei narei už finansinius metus grąžintos tarpinės išmokos |
Iš valstybės narės susigrąžintina (–) arba jai mokėtina (+) suma (*1) |
|
|
patvirtintos |
atskirtos |
|||||||
|
= metinėje deklaracijoje nurodytos išlaidos |
= valstybei narei už finansinius metus grąžintos visos tarpinės išmokos |
|||||||
|
|
|
a |
b |
c = a + b |
d |
e = c + d |
f |
g = e – f |
|
EE |
EUR |
|
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
|
CY |
EUR |
9 474 074,82 |
|
9 474 074,82 |
0,00 |
9 474 074,82 |
0,00 |
9 474 074,82 |
|
LV |
EUR |
2 607 932,10 |
|
2 607 932,10 |
0,00 |
2 607 932,10 |
0,00 |
2 607 932,10 |
|
LT |
EUR |
4 033 561,97 |
|
4 033 561,97 |
0,00 |
4 033 561,97 |
0,00 |
4 033 561,97 |
|
MT |
EUR |
5 102 120,76 |
|
5 102 120,76 |
0,00 |
5 102 120,76 |
457 469,86 |
4 644 650,90 |
|
PL |
EUR |
12 361 738,57 |
|
12 361 738,57 |
0,00 |
12 361 738,57 |
0,00 |
12 361 738,57 |
|
SK |
EUR |
7 348 431,19 |
|
7 348 431,19 |
0,00 |
7 348 431,19 |
0,00 |
7 348 431,19 |
|
VN |
Programai įgyvendinti išmokėti, bet dar nepatvirtinti avansai (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 32 straipsnis). |
|
|
EE |
EUR |
24 080 000,00 |
|
CY |
EUR |
11 968 000,00 |
|
LV |
EUR |
52 496 000,00 |
|
LT |
EUR |
78 320 000,00 |
|
MT |
EUR |
4 304 000,00 |
|
PL |
EUR |
458 624 000,00 |
|
SK |
EUR |
63 536 000,00 |
(*1) Kadangi išmokų suma pasiekė 95 % finansinio plano ribą visų valstybių narių atžvilgiu, likučiai bus išmokėti užbaigiant programą.
II PRIEDAS
PATVIRTINTOS IŠLAIDOS PAGAL EŽŪGF KAIMO PLĖTROS PRIEMONES, 2009 M. ĮGYVENDINTAS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE
METINIŲ SĄSKAITŲ IR IŠLAIDŲ DEKLARACIJŲ SKIRTUMAI
KIPRAS
|
Nr. |
Priemonės |
2009 m. išlaidos I priedo a skiltis |
Sumažinimai I priedo d skiltis |
Patvirtinta 2009 m. suma I priedo e skiltis |
|
|
|
i |
ii |
iii = i + ii |
|
1 |
Parama investicijoms į gyvūninių atliekų tvarkymą |
2 171 324,36 |
|
2 171 324,36 |
|
2 |
Veiklos gerinimo ir plėtros skatinimas |
2 808 953,00 |
|
2 808 953,00 |
|
3 |
Gamintojų grupių kūrimosi skatinimas |
100 000,00 |
|
100 000,00 |
|
4 |
Ūkininkų profesinio mokymo skatinimas |
214 482,99 |
|
214 482,99 |
|
5 |
Techninės ir konsultacinės paslaugos ūkininkams |
114 647,20 |
|
114 647,20 |
|
6 |
Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos |
119 962,87 |
|
119 962,87 |
|
7 |
Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui |
1 355 000,00 |
|
1 355 000,00 |
|
8 |
ES standartų laikymasis |
1 059 306,78 |
|
1 059 306,78 |
|
9 |
Agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymas |
–35 501,90 |
|
–35 501,90 |
|
10 |
Agrarinės aplinkosaugos veiksmai gamtinei vertei išsaugoti |
–30 271,74 |
|
–30 271,74 |
|
11 |
Apželdinimas mišku |
2 371,79 |
|
2 371,79 |
|
12 |
Infrastruktūros gerinimas siekiant plėsti gyvulininkystę |
0,00 |
|
0,00 |
|
13 |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės |
1 040,45 |
|
1 040,45 |
|
14 |
Parama kokybės schemoms |
276 389,31 |
|
276 389,31 |
|
15 |
Parama mažos apimties tradiciniam perdirbimui |
271 178,37 |
|
271 178,37 |
|
16 |
Agrarinio ir tradicinio kraštovaizdžio apsauga |
152 497,44 |
|
152 497,44 |
|
17 |
Apsauga nuo miško gaisrų ir kitų stichinių nelaimių |
369 758,71 |
|
369 758,71 |
|
18 |
Ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku |
295 623,90 |
|
295 623,90 |
|
19 |
Derliaus nuėmimo gerinimas |
– 854,30 |
|
– 854,30 |
|
20 |
Techninė pagalba įgyvendinant priemones ir atliekant stebėseną |
62 239,78 |
|
62 239,78 |
|
21 |
Techninė pagalba bendruomenės iniciatyvoms vietos lygmeniu |
165 925,81 |
|
165 925,81 |
|
|
Iš viso |
9 474 074,82 |
0,00 |
9 474 074,82 |
LATVIJA
|
Nr. |
Priemonės |
2009 m. išlaidos I priedo a skiltis |
Sumažinimai I priedo d skiltis |
Patvirtinta 2009 m. suma I priedo e skiltis |
|
|
|
i |
ii |
iii = i + ii |
|
1 |
Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos |
–1 195,73 |
|
–1 195,73 |
|
2 |
Gamintojų grupės |
0,00 |
|
0,00 |
|
3 |
Parama pusiau natūriniams ūkiams |
– 264,78 |
|
– 264,78 |
|
4 |
Standartų laikymasis |
423 612,67 |
|
423 612,67 |
|
5 |
Agrarinė aplinkosauga |
1 853 096,73 |
|
1 853 096,73 |
|
6 |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės |
–13 412,76 |
|
–13 412,76 |
|
7 |
Techninė pagalba |
391 805,87 |
|
391 805,87 |
|
8 |
Iš ankstesnio programavimo laikotarpio perkelti įsipareigojimai |
0,00 |
|
0,00 |
|
9 |
Išteklių skyrimas bendroms išmokoms už plotą |
–45 709,90 |
|
–45 709,90 |
|
|
Iš viso |
2 607 932,10 |
0,00 |
2 607 932,10 |
LIETUVA
|
Nr. |
Priemonės |
2009 m. išlaidosI priedo a skiltis |
Sumažinimai I priedo d skiltis |
Patvirtinta 2009 m. suma I priedo e skiltis |
|
|
|
i |
ii |
iii = i + ii |
|
1 |
Agrarinė aplinkosauga |
3 561 291,02 |
|
3 561 291,02 |
|
2 |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai |
–2 954,63 |
|
–2 954,63 |
|
3 |
Standartų laikymasis |
– 204 331,89 |
|
– 204 331,89 |
|
4 |
Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku |
30 628,19 |
|
30 628,19 |
|
5 |
Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos |
104 338,87 |
|
104 338,87 |
|
6 |
Parama restruktūrizuojamiems pusiau natūriniams ūkiams |
–8 179,78 |
|
–8 179,78 |
|
7 |
Kitos priemonės |
96 659,66 |
|
96 659,66 |
|
8 |
Techninė pagalba |
455 049,09 |
|
455 049,09 |
|
9 |
Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos |
1 061,44 |
|
1 061,44 |
|
|
Iš viso |
4 033 561,97 |
0,00 |
4 033 561,97 |
MALTA
|
Nr. |
Priemonės |
2009 m. išlaidos I priedo a skiltis |
Sumažinimai I priedo d skiltis |
Patvirtinta 2009 m. suma I priedo e skiltis |
|
|
|
i |
ii |
iii = i + ii |
|
1 |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės |
–5 448,47 |
|
–5 448,47 |
|
2 |
Agrarinė aplinkosauga |
1 635 984,94 |
|
1 635 984,94 |
|
3 |
Standartų laikymasis |
1 098 668,34 |
|
1 098 668,34 |
|
4 |
Gamintojų grupės |
0,00 |
|
0,00 |
|
5 |
Techninė pagalba |
865 308,32 |
|
865 308,32 |
|
6 |
Valstybės pagalbos dalis |
0,00 |
|
0,00 |
|
7 |
Ad hoc priemonė ūkininkams ir (arba) gyvulių augintojams, kuriems ši veikla pagrindinė |
1 507 607,63 |
|
1 507 607,63 |
|
|
Iš viso |
5 102 120,76 |
0,00 |
5 102 120,76 |
LENKIJA
|
Nr. |
Priemonės |
2009 m. išlaidos I priedo a skiltis |
Sumažinimai I priedo d skiltis |
Patvirtinta 2009 m. suma I priedo e skiltis |
|
|
|
i |
ii |
iii = i + ii |
|
1 |
Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos |
– 115 562,12 |
|
– 115 562,12 |
|
2 |
Parama pusiau natūriniams ūkiams |
– 782 545,72 |
|
– 782 545,72 |
|
3 |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės |
–3 314 036,52 |
|
–3 314 036,52 |
|
4 |
Įsipareigojimai dėl agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovė |
– 449 096,77 |
|
– 449 096,77 |
|
5 |
Apželdinimas mišku |
–68 801,15 |
|
–68 801,15 |
|
6 |
ES standartų laikymasis |
–2 128 574,31 |
|
–2 128 574,31 |
|
7 |
Gamintojų grupės |
0,00 |
|
0,00 |
|
8 |
Techninė pagalba |
19 304 548,86 |
|
19 304 548,86 |
|
9 |
Tiesioginių išmokų priedai |
–80 324,22 |
|
–80 324,22 |
|
10 |
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1268/1999 patvirtinti projektai |
–3 869,48 |
|
–3 869,48 |
|
|
Iš viso |
12 361 738,57 |
0,00 |
12 361 738,57 |
SLOVAKIJA
|
Nr. |
Priemonės |
2009 m. išlaidos I priedo a skiltis |
Sumažinimai I priedo d skiltis |
Patvirtinta 2009 m. suma I priedo e skiltis |
|
|
|
i |
ii |
iii = i + ii |
|
1 |
Investicijos į žemės ūkio valdas |
320 353,71 |
|
320 353,71 |
|
2 |
Mokymas |
8 185,24 |
|
8 185,24 |
|
3 |
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės, kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai |
16 450,87 |
|
16 450,87 |
|
4 |
Standartų laikymasis |
405 119,68 |
|
405 119,68 |
|
5 |
Parama agrarinei aplinkosaugai |
0,00 |
|
0,00 |
|
6 |
Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas |
151 516,81 |
|
151 516,81 |
|
7 |
Miškotvarka |
0,00 |
|
0,00 |
|
8 |
Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku |
126 911,56 |
|
126 911,56 |
|
9 |
Žemės konsolidavimas |
30 933,37 |
|
30 933,37 |
|
10 |
Žemės ūkio veiklos įvairinimas |
0,00 |
|
0,00 |
|
11 |
Parama pusiau natūriniams ūkiams |
248 306,32 |
|
248 306,32 |
|
12 |
Gamintojų grupės |
1 308 323,39 |
|
1 308 323,39 |
|
13 |
Techninė pagalba, įskaitant vertinimą |
4 128 723,81 |
|
4 128 723,81 |
|
14 |
Tiesioginių išmokų priedai |
9 051,97 |
|
9 051,97 |
|
901 |
Investicijos į žemės ūkio valdas, Reglamentas (EB) Nr. 1268/1999 |
0,00 |
|
0,00 |
|
905 |
Parama agrarinei aplinkosaugai – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1268/1999 patvirtinti projektai |
594 554,46 |
|
594 554,46 |
|
907 |
Miškotvarka – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1268/1999 patvirtinti projektai |
0,00 |
|
0,00 |
|
912 |
Gamintojų grupės – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1268/1999 patvirtinti projektai |
0,00 |
|
0,00 |
|
|
Iš viso |
7 348 431,19 |
0,00 |
7 348 431,19 |
III PRIEDAS
MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS
2009 FINANSINIAI METAI. EŽŪGF KAIMO PLĖTROS IŠLAIDOS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE
Mokėjimo agentūrų, kurių sąskaitos atskirtos, todėl joms bus taikomas kitas sprendimas dėl patvirtinimo, sąrašas
|
Valstybė narė |
Mokėjimo agentūra |
|
Estija |
PRIA |
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/17 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. balandžio 30 d.
dėl valstybių narių mokėjimo agentūrų 2009 finansinių metų sąskaitų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinimo
(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 2828)
(2010/258/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (1), ypač į jo 30 ir 32 straipsnius,
pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,
kadangi:
|
(1) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnį Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktomis metinėmis sąskaitomis, prie kurių pridedama sąskaitoms patvirtinti reikalinga informacija ir sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo sertifikatas bei sertifikavimo įstaigų ataskaitos, patvirtina minėto reglamento 6 straipsnyje nurodytų mokėjimo agentūrų sąskaitas. |
|
(2) |
Pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 taikymo taisykles dėl mokėjimo agentūrų apskaitos tvarkymo, išlaidų ir įplaukų deklaravimo ir išlaidų kompensavimo iš EŽŪGF ir EŽŪFKP sąlygų (2), 5 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą atsižvelgiama į 2009 finansinių metų valstybių narių išlaidas, patirtas nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2009 m. spalio 15 d. |
|
(3) |
Komisija patikrino valstybių pateiktą informaciją ir iki 2010 m. kovo 31 d. joms pranešė apie patikrinimų rezultatus bei būtinus pakeitimus. |
|
(4) |
Komisija, remdamasi metinėmis sąskaitomis ir kartu su jomis pateiktais dokumentais, gali priimti sprendimą dėl kai kurių mokėjimo agentūrų pateiktų metinių sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo. I priede nurodytos patvirtintos sumos pagal valstybes nares ir iš valstybių narių susigrąžintinos arba joms mokėtinos sumos. |
|
(5) |
Kai kurių kitų mokėjimo agentūrų pateiktą informaciją reikia patikslinti, todėl šiame sprendime jų sąskaitų patvirtinti negalima. II priede nurodytos atitinkamos mokėjimo agentūros. |
|
(6) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsnio 4 dalį sąskaitų patvirtinimo sprendime atsižvelgiama į bet kokio termino nesilaikymą rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tam tikros kai kurių valstybių narių per minėtus 2009 m. mėnesius deklaruotos išlaidos buvo patirtos pasibaigus nustatytam terminui. Todėl šiame sprendime turėtų būti nustatyti atitinkami sumažinimai. |
|
(7) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 17 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsnį Komisija jau sumažino arba sustabdė keletą mėnesinių išmokų, kai jos buvo įrašomos į 2009 finansinių metų išlaidų sąskaitas. Siekiant išvengti atitinkamų sumų ankstyvo arba laikino kompensavimo, šiame sprendime jos neturėtų būti pripažintos ir turėtų būti toliau tikrinamos taikant atitikties tikrinimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnį. |
|
(8) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalį, jeigu sumos neišieškomos per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniams teismams, 50 % dėl neišieškotų sumų kilusių finansinių padarinių dengia atitinkama valstybė narė. Minėto reglamento 32 straipsnio 3 dalyje valstybės narės įpareigojamos Komisijai pateikti metines sąskaitas kartu su suvestine dėl pažeidimų pradėtų išieškojimo procedūrų ataskaita. Komisijos reglamente (EB) Nr. 885/2006 (3) nustatytos išsamios valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie išieškotinas sumas taikymo taisyklės. Minėto reglamento III priede pateikta lentelė, kurią valstybės narės turėjo pateikti 2010 m. Remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, Komisija turėtų priimti sprendimą dėl atitinkamai per daugiau kaip ketverius ar aštuonerius metus neišieškotų sumų kilusių finansinių padarinių. Šis sprendimas neturi poveikio būsimiems atitikties sprendimams pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 8 dalį. |
|
(9) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 6 dalį valstybės narės gali nuspręsti nebetęsti išieškojimo. Tokį sprendimą jos gali priimti tik tais atvejais, kai padarytų ir numatomų padaryti išieškojimo išlaidų suma viršija sumą, kuri turi būti išieškota, arba kai išieškoti neįmanoma dėl skolininko ar už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinės teisės aktus. Jei toks sprendimas priimamas per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo per pirminį administracinį ar teisminį nagrinėjimą arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniams teismams, 100 % dėl neišieškotų sumų kilusių finansinių padarinių turėtų būti padengta iš Bendrijos biudžeto. Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 3 dalyje minimoje suvestinėje ataskaitoje nurodomos sumos, kurių išieškojimo valstybės narės nusprendė nebetęsti, ir tokio sprendimo priežastys. Tų sumų atitinkamoms valstybėms narėms atlyginti nereikia, todėl jos padengiamos iš Bendrijos biudžeto. Šis sprendimas neturi poveikio būsimiems atitikties sprendimams pagal minėto reglamento 32 straipsnio 8 dalį. |
|
(10) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnio 2 dalimi, šiuo sprendimu nepažeidžiamos Komisijos vėliau priimtų sprendimų nuostatos, pagal kurias Europos Sąjunga nefinansuoja išlaidų, patirtų nesilaikant Europos Sąjungos taisyklių, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Valstybių narių mokėjimo agentūrų, išskyrus 2 straipsnyje nurodytas mokėjimo agentūras, 2009 finansinių metų sąskaitos, susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamomis išlaidomis, patvirtinamos.
Pagal šį sprendimą iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba joms mokėtinos sumos, įskaitant sumas, susidariusias taikant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalį, yra nustatytos I priede.
2 straipsnis
2009 finansinių metų valstybių narių mokėjimo agentūrų sąskaitos, susijusios su II priede nurodytomis EŽŪGF finansuojamomis išlaidomis, atskiriamos nuo šio sprendimo, ir joms bus taikomas kitas sąskaitų patvirtinimo sprendimas.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2010 m. balandžio 30 d.
Komisijos vardu
Dacian CIOLOŞ
Komisijos narys
(1) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.
I PRIEDAS
MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS
2009 FINANSINIAI METAI
NB: 2010 m. nomenklatūra: 05 07 01 06, 05 02 16 02, 6701, 6702, 6803.
Iš valstybės narės susigrąžintina arba jai mokėtina suma
|
VN |
|
2009 m. mokėjimo agentūrų išlaidos/asignuotosios pajamos, kurių sąskaitos |
Iš viso a + b |
Visų finansinių metų sumažintos sumos ir sumos, kurių mokėjimas sustabdytas (1) |
Sumažintos sumos pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnį |
Bendra suma, įskaitant sumažintas sumas ir sumas, kurių mokėjimas sustabdytas |
Finansiniais metais valstybei narei išmokėtos sumos |
Iš valstybės narės susigrąžintina (–) arba jai mokėtina (+) suma (2) |
|
|
patvirtintos |
atskirtos |
||||||||
|
= metinėje deklaracijoje nurodytos išlaidos/asignuotosios pajamos |
= visos mėnesinėse deklaracijose nurodytos išlaidos/asignuotosios pajamos |
||||||||
|
|
|
a |
b |
c = a + b |
d |
e |
f = c + d + e |
g |
h = f – g |
|
BE |
EUR |
787 979 123,50 |
0,00 |
787 979 123,50 |
– 369 703,64 |
– 464 520,05 |
787 144 899,81 |
787 398 266,69 |
– 253 366,88 |
|
BG |
EUR |
220 774 471,11 |
0,00 |
220 774 471,11 |
0,00 |
0,00 |
220 774 471,11 |
220 995 609,16 |
– 221 138,05 |
|
CZ |
EUR |
506 176 216,20 |
0,00 |
506 176 216,20 |
0,00 |
0,00 |
506 176 216,20 |
506 185 267,69 |
–9 051,49 |
|
DK |
DKK |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 805 769,98 |
– 805 769,98 |
0,00 |
– 805 769,98 |
|
DK |
EUR |
924 610 973,79 |
0,00 |
924 610 973,79 |
–3 921,96 |
0,00 |
924 607 051,83 |
924 309 000,47 |
298 051,36 |
|
DE |
EUR |
5 235 842 777,85 |
654 682 281,26 |
5 890 525 059,11 |
–1 989 043,44 |
– 461 916,14 |
5 888 074 099,53 |
5 888 016 608,23 |
57 491,30 |
|
EE |
EUR |
54 532 997,07 |
0,00 |
54 532 997,07 |
0,00 |
0,00 |
54 532 997,07 |
54 532 997,07 |
0,00 |
|
IE |
EUR |
1 319 888 602,56 |
0,00 |
1 319 888 602,56 |
– 133 757,17 |
– 169 220,35 |
1 319 585 625,04 |
1 318 985 522,43 |
600 102,61 |
|
EL |
EUR |
2 448 777 557,15 |
0,00 |
2 448 777 557,15 |
–8 813 778,63 |
– 394 282,85 |
2 439 569 495,67 |
2 443 278 830,80 |
–3 709 335,13 |
|
ES |
EUR |
6 068 452 138,54 |
0,00 |
6 068 452 138,54 |
–4 759 740,96 |
–3 785 162,40 |
6 059 907 235,18 |
6 067 513 907,29 |
–7 606 672,11 |
|
FR |
EUR |
9 040 383 523,43 |
0,00 |
9 040 383 523,43 |
–2 526 945,78 |
–5 990 134,76 |
9 031 866 442,89 |
9 037 172 967,68 |
–5 306 524,79 |
|
IT |
EUR |
1 945 287 961,84 |
2 782 810 861,76 |
4 728 098 823,60 |
0,00 |
–2 430 132,07 |
4 725 668 691,53 |
4 728 063 868,22 |
–2 395 176,69 |
|
CY |
EUR |
36 926 483,63 |
0,00 |
36 926 483,63 |
– 320 385,91 |
0,00 |
36 606 097,72 |
36 606 097,72 |
0,00 |
|
LV |
EUR |
109 931 833,57 |
0,00 |
109 931 833,57 |
0,00 |
0,00 |
109 931 833,57 |
109 975 523,36 |
–43 689,79 |
|
LT |
LTL |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–18,50 |
–18,50 |
0,00 |
–18,50 |
|
LT |
EUR |
221 723 843,05 |
0,00 |
221 723 843,05 |
0,00 |
0,00 |
221 723 843,05 |
221 715 676,12 |
8 166,93 |
|
LU |
EUR |
34 886 290,40 |
0,00 |
34 886 290,40 |
0,00 |
–4 560,61 |
34 881 729,79 |
34 693 249,95 |
188 479,84 |
|
HU |
EUR |
930 754 775,93 |
0,00 |
930 754 775,93 |
0,00 |
0,00 |
930 754 775,93 |
930 434 925,76 |
319 850,17 |
|
MT |
EUR |
3 563 547,18 |
0,00 |
3 563 547,18 |
0,00 |
0,00 |
3 563 547,18 |
3 564 387,18 |
– 840,00 |
|
NL |
EUR |
1 046 983 725,26 |
0,00 |
1 046 983 725,26 |
0,00 |
– 677 834,96 |
1 046 305 890,30 |
1 046 370 034,94 |
–64 144,64 |
|
AT |
EUR |
708 684 112,26 |
0,00 |
708 684 112,26 |
0,00 |
– 169 195,85 |
708 514 916,41 |
708 571 648,36 |
–56 731,95 |
|
PL |
EUR |
1 855 200 357,31 |
0,00 |
1 855 200 357,31 |
0,00 |
0,00 |
1 855 200 357,31 |
1 855 245 584,31 |
–45 227,00 |
|
PT |
EUR |
724 724 520,34 |
0,00 |
724 724 520,34 |
– 382 516,50 |
–8 047 049,82 |
716 294 954,02 |
723 611 900,95 |
–7 316 946,93 |
|
RO |
EUR |
0,00 |
575 930 420,08 |
575 930 420,08 |
0,00 |
0,00 |
575 930 420,08 |
575 930 420,08 |
0,00 |
|
SI |
EUR |
102 542 439,28 |
0,00 |
102 542 439,28 |
0,00 |
0,00 |
102 542 439,28 |
102 613 790,15 |
–71 350,87 |
|
SK |
EUR |
252 970 915,01 |
0,00 |
252 970 915,01 |
0,00 |
0,00 |
252 970 915,01 |
252 901 885,76 |
69 029,25 |
|
FI |
EUR |
599 673 974,61 |
0,00 |
599 673 974,61 |
0,00 |
–10 920,77 |
599 663 053,84 |
599 685 951,54 |
–22 897,70 |
|
SE |
SEK |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 107 975,40 |
– 107 975,40 |
0,00 |
– 107 975,40 |
|
SE |
EUR |
724 143 091,81 |
0,00 |
724 143 091,81 |
–13 177,13 |
0,00 |
724 129 914,68 |
724 281 824,45 |
– 151 909,77 |
|
UK |
GBP |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–86 696,06 |
–86 696,06 |
0,00 |
–86 696,06 |
|
UK |
EUR |
3 292 001 049,95 |
0,00 |
3 292 001 049,95 |
–3 779 242,68 |
0,00 |
3 288 221 807,27 |
3 294 688 038,59 |
–6 466 231,32 |
|
VN |
|
Išlaidos (3) |
Asignuotosios pajamos (3) |
Cukraus fondas |
32 straipsnis (=e) |
Iš viso (=h) |
|
|
Išlaidos (4) |
Asignuotosios pajamos (4) |
||||||
|
05 07 01 06 |
6701 |
05 02 16 02 |
6803 |
6702 |
|||
|
|
|
i |
j |
k |
l |
m |
n = i + j + k + l + m |
|
BE |
EUR |
211 153,17 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 464 520,05 |
– 253 366,88 |
|
BG |
EUR |
–6 044,39 |
– 215 093,66 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 221 138,05 |
|
CZ |
EUR |
–9 051,49 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–9 051,49 |
|
DK |
DKK |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 805 769,98 |
– 805 769,98 |
|
DK |
EUR |
298 051,36 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
298 051,36 |
|
DE |
EUR |
519 407,44 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 461 916,14 |
57 491,30 |
|
EE |
EUR |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
|
IE |
EUR |
1 988 434,35 |
–1 219 111,39 |
0,00 |
0,00 |
– 169 220,35 |
600 102,61 |
|
EL |
EUR |
–3 313 301,75 |
–1 750,53 |
0,00 |
0,00 |
– 394 282,85 |
–3 709 335,13 |
|
ES |
EUR |
–3 782 850,58 |
–38 659,13 |
0,00 |
0,00 |
–3 785 162,40 |
–7 606 672,11 |
|
FR |
EUR |
683 609,97 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–5 990 134,76 |
–5 306 524,79 |
|
IT |
EUR |
34 955,38 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–2 430 132,07 |
–2 395 176,69 |
|
CY |
EUR |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
|
LV |
EUR |
–41 844,99 |
–1 844,80 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–43 689,79 |
|
LT |
LTL |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–18,50 |
–18,50 |
|
LT |
EUR |
8 166,93 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
8 166,93 |
|
LU |
EUR |
193 040,45 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–4 560,61 |
188 479,84 |
|
HU |
EUR |
319 850,17 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
319 850,17 |
|
MT |
EUR |
0,00 |
– 840,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 840,00 |
|
NL |
EUR |
613 690,32 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 677 834,96 |
–64 144,64 |
|
AT |
EUR |
112 463,90 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 169 195,85 |
–56 731,95 |
|
PL |
EUR |
–42 965,36 |
–2 261,64 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–45 227,00 |
|
PT |
EUR |
730 102,89 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–8 047 049,82 |
–7 316 946,93 |
|
RO |
EUR |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
|
SI |
EUR |
–71 350,87 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–71 350,87 |
|
SK |
EUR |
69 071,36 |
–42,11 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
69 029,25 |
|
FI |
EUR |
–11 976,93 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–10 920,77 |
–22 897,70 |
|
SE |
SEK |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 107 975,40 |
– 107 975,40 |
|
SE |
EUR |
– 151 909,77 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
– 151 909,77 |
|
UK |
GBP |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–86 696,06 |
–86 696,06 |
|
UK |
EUR |
–6 175 353,20 |
– 290 878,12 |
0,00 |
0,00 |
0,00 |
–6 466 231,32 |
(1) Į sumažintas sumas ir sumas, kurių mokėjimas sustabdytas, atsižvelgiama mokėjimų sistemoje, į kurią visų pirma įskaičiuojamos sumos, pakoreguotos dėl 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. nustatytų mokėjimo terminų nesilaikymo.
(2) Siekiant apskaičiuoti sumą, kuri turi būti susigrąžinta iš valstybės narės arba jai sumokėta, atsižvelgiama į visą metinėje deklaracijoje nurodytą sumą, jei išlaidos patvirtinamos (a skiltis), arba į visą mėnesio deklaracijose nurodytą sumą, jei sąskaitos atskiriamos (b skiltis).
Taikomas valiutų keitimo kursas pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2006 7 straipsnio 2 dalį.
(3) Jei asignuotųjų pajamų dalis tektų valstybei narei, ją reikėtų deklaruoti pagal 05 07 01 06.
(4) Jei Cukraus fondo asignuotųjų pajamų dalis tektų valstybei narei, ją reikėtų deklaruoti pagal 05 02 16 02.
NB: 2010 m. nomenklatūra: 05 07 01 06, 05 02 16 02, 6701, 6702, 6803.
II PRIEDAS
MOKĖJIMO AGENTŪRŲ SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS
2009 FINANSINIAI METAI – EŽŪGF
Mokėjimo agentūrų, kurių sąskaitos atskirtos, todėl joms bus taikomas kitas sprendimas dėl patvirtinimo, sąrašas
|
Valstybė narė |
Mokėjimo agentūra |
|
Vokietija |
Baden-Württemberg Hessen IBH Helaba |
|
Italija |
AGEA ARBEA |
|
Rumunija |
PIAA |
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/23 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 4 d.
kuriuo Prancūzijos Respublika įgaliojama sudaryti susitarimą su Monako Kunigaikštyste dėl lėšų pervedimo iš Prancūzijos Respublikos į Monako Kunigaikštystę ir atvirkščiai traktavimo kaip lėšų pervedimo Prancūzijos Respublikoje, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1781/2006
(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 2634)
(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)
(2010/259/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (1), ypač į jo 17 straipsnį,
atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos prašymą,
kadangi:
|
(1) |
2007 m. lapkričio 28 d. Prancūzijos Respublika paprašė leidimo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 17 straipsnį dėl lėšų pervedimo iš Monako Kunigaikštystės į Prancūzijos Respubliką ir atvirkščiai. |
|
(2) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 17 straipsnio 2 dalį lėšų pervedimai atitinkamai iš Monako Kunigaikštystės į Prancūzijos Respubliką ir atvirkščiai nuo 2007 m. gruodžio 4 d. buvo laikinai traktuojami kaip lėšų pervedimai Prancūzijos Respublikoje. |
|
(3) |
2009 m. gruodžio 17 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komiteto posėdyje valstybės narės buvo informuotos, kad Komisija mano gavusi informaciją, reikalingą Prancūzijos Respublikos prašymui įvertinti. |
|
(4) |
Monako Kunigaikštystė nėra Bendrijos teritorijos dalis, kaip nustatyta pagal Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnį, bet yra sudariusi susitarimą dėl pinigų su Europos bendrija, atstovaujama Prancūzijos Respublikos. 2001 m. gruodžio 26 d. susitarimo pagrindu Monako Kunigaikštystė turi teisę naudoti eurą kaip oficialią valiutą ir suteikti eurų banknotams ir monetoms teisėtos atsiskaitymo priemonės statusą. Todėl Monako Kunigaikštystė atitinka Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 17 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą kriterijų. |
|
(5) |
Monako Kunigaikštystės mokėjimo paslaugų teikėjai tiesiogiai dalyvauja Prancūzijos Respublikos mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose, kaip antai CORE, „Target2-Banque de France“ arba „ESES France“ (angl. euro Settlement for euro Settlement for Euronext-zone Securities). Todėl jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 17 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą kriterijų. |
|
(6) |
Monako Kunigaikštystė įtraukė į savo teisinę sistemą nuostatas, atitinkančias Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 nuostatas, visų pirma priėmusi 2008 m. balandžio 30 d. Kunigaikščio įsakymą Nr. 1630, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Kunigaikščio įsakymas Nr. 631 dėl finansų įstaigų dalyvavimo kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. |
|
(7) |
2008 m. birželio 10 d. Kunigaikščio įsakymais Nr. 1674 ir 1675 dėl turto įšaldymo, visų pirma kovojant su terorizmo finansavimu, užtikrinama, kad Monako Kunigaikštystėje būtų įgyvendintos tinkamos priemonės skirti finansines sankcijas Jungtinių Tautų ar Europos Sąjungos sąrašuose nurodytiems subjektams ar asmenims. |
|
(8) |
2009 m. rugpjūčio 3 d. Aktu Nr. 1362 dėl kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir korupcija (Loi no 1362 du 3 août 2009 relative à la lutte contre le blanchiment de capitaux, le financement du terrorisme et la corruption) panaikintas ir pakeistas 1993 m. liepos 7 d. Aktas Nr. 1162, susijęs finansų įmonių dalyvavimu kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Šiuo naujuoju Aktu ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kunigaikščio įsakymu Nr. 2318 siekiama pašalinti trūkumus, įvardytus 2008 m. Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) trečiojo abipusio vertinimo etapo ataskaitoje dėl Monako Kunigaikštystės; juo užtikrinama, kad Monako Kunigaikštystėje būtų įvestas pinigų plovimo prevencijos režimas, lygiavertis režimui, taikomam pervedant lėšas Prancūzijos teritorijoje. |
|
(9) |
Todėl Monako Kunigaikštystė priėmė tokias pačias taisykles, kokios nustatytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1781/2006, ir reikalauja, kad atitinkami mokėjimo paslaugų teikėjai jas taikytų; taigi, laikomasi to reglamento 17 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto kriterijaus. |
|
(10) |
Todėl Prancūzijos Respublikos prašymą leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą galima patenkinti. |
|
(11) |
Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Prancūzijos Respublika įgaliojama sudaryti susitarimą su Monako Kunigaikštyste, siekiant, kad Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 tikslais lėšų pervedimai iš Monako Kunigaikštystės į Prancūzijos Respubliką ir atvirkščiai būtų traktuojami kaip lėšų pervedimai Prancūzijos Respublikoje.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.
Priimta Briuselyje 2010 m. gegužės 4 d.
Komisijos vardu
Michel BARNIER
Komisijos narys
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/25 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 4 d.
dėl Vizų informacinės sistemos veikimo saugumo plano
(2010/260/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (1), ypač į jo 32 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 767/2008 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo institucija imasi priemonių, kurių reikia 32 straipsnio 2 dalyje nustatytiems su VIS veikla susijusiems saugumo tikslams pasiekti, įskaitant saugumo plano patvirtinimą. |
|
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 767/2008 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus, už VIS operacijų valdymą turėtų būti atsakinga Komisija. |
|
(3) |
Komisijos tvarkomiems asmens duomenims, kai ji atlieka VIS operacijų valdymo užduotis, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (2). |
|
(4) |
Reglamento (EB) Nr. 767/2008 26 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai Komisija pereinamuoju laikotarpiu, kol valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus, paveda savo pareigas kitam organui, ji užtikrina, kad šis pavedimas neturėtų neigiamos įtakos jokiam pagal Sąjungos teisę Teisingumo Teismo, Audito Rūmų ar Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdomos veiksmingos kontrolės mechanizmui. |
|
(5) |
Pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus, valdymo institucija VIS atžvilgiu turėtų priimti savo saugumo planą. |
|
(6) |
2008 m. birželio 17 d. Komisijos sprendime 2008/602/EB, kuriuo nustatoma nacionalinių sąsajų ir centrinės VIS bei nacionalinių sąsajų ryšių infrastruktūros fizinė architektūra ir reikalavimai, taikytini kūrimo etape (3), aprašytos VIS tinklui reikalingos saugumo paslaugos. |
|
(7) |
Reglamento (EB) Nr. 767/2008 27 straipsnyje numatyta, kad pagrindinė centrinė VIS, kuri atlieka techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, yra Strasbūre (Prancūzija), o atsarginė centrinė VIS, sugedus pagrindinei centrinei VIS galinti užtikrinti visų jos funkcijų vykdymą, yra Sankt Johann im Pongau (Austrija). |
|
(8) |
Saugumo pareigūnų užduotys turėtų būti apibrėžtos, siekiant užtikrinti, kad bus veiksmingai ir nedelsiant reaguojama į saugumo incidentus ir apie juos pranešta. |
|
(9) |
Saugumo politika turėtų būti apibrėžta išsamiai nurodant visus techninius ir organizacinius duomenis, kaip numatyta šio sprendimo nuostatose. |
|
(10) |
Turėtų būti apibrėžtos priemonės, užtikrinančios tinkamą VIS veikimo saugumą, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo sprendimu nustatoma saugumo organizavimo tvarka ir priemonės (saugumo planas), kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 767/32 straipsnio 3 dalyje.
II SKYRIUS
ORGANIZAVIMAS, ĮSIPAREIGOJIMAI IR INCIDENTŲ VALDYMAS
2 straipsnis
Komisijos užduotys
1. Komisija įgyvendina šiame sprendime nurodytas centrinės VIS ir ryšių infrastruktūros saugumo priemones ir stebi jų veiksmingumą.
2. Komisija iš savo tarnautojų paskiria sistemos saugumo pareigūną. Sistemos saugumo pareigūną skiria Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius. Sistemos saugumo pareigūno užduotys visų pirma:
|
a) |
rengti, atnaujinti ir peržiūrėti saugumo politiką, kaip aprašyta šio sprendimo 7 straipsnyje; |
|
b) |
stebėti, kaip veiksmingai taikomos centrinės VIS ir ryšių infrastruktūros saugumo procedūros; |
|
c) |
padėti rengti ataskaitas saugumo klausimais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 767/2008 50 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 4 dalyje; |
|
d) |
koordinuoti ir padėti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui atlikti tikrinimus ir auditą, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 767/2008 42 straipsnyje; |
|
e) |
stebėti, kad visi rangovai, įskaitant subrangovus, kokiu nors būdu įtraukti į VIS valdymą, tinkamai ir visapusiškai vadovautųsi šiuo sprendimu ir saugumo politika; |
|
f) |
tvarkyti nacionalinių ryšių palaikymo institucijų VIS saugumo klausimais sąrašą ir perduoti jį centrinės VIS ir ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnui. |
3 straipsnis
Centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas
1. Nepažeisdama 8 straipsnio nuostatų, Komisija iš savo tarnautojų paskiria centrinės VIS vietos saugumo pareigūną. Turi būti vengiama interesų konfliktų einant vietos saugumo pareigūno ir kitas oficialias pareigas. Centrinės VIS vietos saugumo pareigūną skiria Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius.
2. Centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas užtikrina, kad pagrindinėje centrinėje VIS būtų įgyvendintos šiame sprendime nurodytos saugumo priemonės ir būtų laikomasi saugumo procedūrų. Kiek tai susiję su atsargine centrine VIS, centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas taip pat užtikrina, kad būtų įgyvendintos šiame sprendime nurodytos saugumo priemonės, išskyrus nurodytas 10 straipsnyje, ir būtų laikomasi su jomis susijusių saugumo procedūrų.
3. Centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas gali pavesti savo užduotis pavaldiems darbuotojams. Turi būti vengiama interesų konfliktų atliekant šias užduotis ir einant kitas oficialias pareigas. Nurodomas telefono numeris ir adresas, kad bet kuriuo metu būtų galima susisiekti su vietos saugumo pareigūnu arba jį pavaduojančiu darbuotoju.
4. Centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas, laikydamasis 1 dalies nuostatų, atlieka užduotis, susijusias su saugumo priemonėmis, kurios turi būti taikomos pagrindinės ir atsarginės VIS vietose, visų pirma:
|
a) |
atlieka vietos operacijų saugumo užtikrinimo užduotis, įskaitant užkardų patikrą, reguliarų saugumo tikrinimą, auditą ir ataskaitų teikimą; |
|
b) |
stebi, kaip veiksmingai taikomas veiklos tęstinumo planas, ir užtikrina, kad reguliariai vyktų mokymai; |
|
c) |
užtikrina bet kokio incidento, galinčio paveikti centrinės VIS arba ryšių infrastruktūros saugumą, įrodymus ir apie tai praneša sistemos saugumo pareigūnui; |
|
d) |
informuoja sistemos saugumo pareigūną apie būtinybę keisti saugumo politiką; |
|
e) |
stebi, kad visi rangovai, įskaitant subrangovus, kokiu nors būdu įtraukti į centrinės VIS valdymą ir eksploatavimą, vadovautųsi šiuo sprendimu ir saugumo politika; |
|
f) |
užtikrina, kad darbuotojai būtų supažindinti su savo pareigomis ir stebi, kaip vadovaujamasi saugumo politika; |
|
g) |
stebi IT saugumo naujoves ir užtikrina, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti; |
|
h) |
rengia informaciją apie saugumo politikos kūrimą, atnaujinimą ir peržiūrą ir teikia atitinkamus pasiūlymo variantus, kaip numatyta 7 straipsnyje. |
4 straipsnis
Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas
1. Nepažeisdama 8 straipsnio nuostatų, Komisija iš savo tarnautojų paskiria ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūną. Turi būti vengiama interesų konfliktų einant vietos saugumo pareigūno ir kitas oficialias pareigas. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūną skiria Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius.
2. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas stebi, kaip veikia ryšių infrastruktūra, ir užtikrina, kad būtų įgyvendintos saugumo priemonės ir laikomasi saugumo procedūrų.
3. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas gali pavesti savo užduotis pavaldiems darbuotojams. Turi būti vengiama interesų konfliktų atliekant šias užduotis ir einant kitas oficialias pareigas. Nurodomas telefono numeris ir adresas, kad bet kuriuo metu būtų galima susisiekti su vietos saugumo pareigūnu arba jį pavaduojančiu darbuotoju.
4. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas atlieka užduotis, susijusias su ryšių infrastruktūros saugumo priemonėmis, visų pirma:
|
a) |
atlieka visas su ryšių infrastruktūra susijusių operacijų saugumo užtikrinimo užduotis, pavyzdžiui, užkardų patikrą, reguliarų saugumo tikrinimą, auditą ir ataskaitų teikimą; |
|
b) |
stebi, kaip veiksmingai taikomas veiklos tęstinumo planas, ir užtikrina, kad reguliariai vyktų mokymai; |
|
c) |
užtikrina bet kokio incidento, galinčio paveikti ryšių infrastruktūros ar centrinės VIS arba nacionalinių sistemų saugumą, įrodymus ir apie tai praneša sistemos saugumo pareigūnui; |
|
d) |
informuoja sistemos saugumo pareigūną apie būtinybę keisti saugumo politiką; |
|
e) |
stebi, kad visi rangovai, įskaitant subrangovus, kokiu nors būdu įtraukti į ryšių infrastruktūros valdymą, vadovautųsi šiuo sprendimu ir saugumo politika; |
|
f) |
užtikrina, kad darbuotojai būtų supažindinti su savo pareigomis ir stebi, kaip vadovaujamasi saugumo politika; |
|
g) |
stebi IT saugumo naujoves ir užtikrina, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti; |
|
h) |
rengia informaciją apie saugumo politikos kūrimą, atnaujinimą ir peržiūrą ir teikia atitinkamus pasiūlymo variantus, kaip numatyta 7 straipsnyje. |
5 straipsnis
Saugumo incidentai
1. Bet koks įvykis, kuris paveikė arba galėjo paveikti VIS veikimo saugumą ir gali padaryti VIS žalos arba sukelti nuostolių, laikomas saugumo incidentu, ypač jei buvo pasinaudota prieiga prie duomenų arba kilo ar galėjo kilti pavojus duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.
2. Saugumo politikos nuostatose nustatomos saugumo atkūrimo įvykus incidentui procedūros. Saugumo incidentai valdomi taip, kad būtų greitai, veiksmingai ir tinkamai reaguojama laikantis saugumo politikos nuostatų.
3. Valstybė narė informuojama apie saugumo incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti VIS veikimą toje valstybėje narėje ar jos įrašytų VIS duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą. Apie saugumo incidentus pranešama Komisijos duomenų apsaugos pareigūnui.
6 straipsnis
Incidentų valdymas
1. Visi darbuotojai ir rangovai, dalyvaujantys tobulinant, valdant arba eksploatuojant VIS, privalo užfiksuoti bet kokias pastebėtas arba įtariamas VIS veikimo saugumo spragas ir apie jas pranešti atitinkamai sistemos saugumo pareigūnui, centrinės VIS vietos saugumo pareigūnui arba ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnui.
2. Pastebėjęs bet kokį incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti VIS veikimo saugumą, centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas arba ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas kuo skubiau apie tai raštu informuoja sistemos saugumo pareigūną ir prireikus nacionalinę ryšių palaikymo instituciją VIS saugumo klausimais, jei konkrečioje valstybėje narėje tokia institucija yra, arba – ypatingos skubos atveju – kitomis ryšio priemonėmis. Pranešime aprašomas saugumo incidentas, pavojaus laipsnis, galimos pasekmės ir priemonės, kurių imtasi arba reikėtų imtis pavojui sumažinti.
3. Atitinkamai centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas arba ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas nedelsiant užtikrina visus su saugumo incidentu susijusius įrodymus. Kiek įmanoma pagal galiojančias duomenų apsaugos nuostatas, sistemos saugumo pareigūno prašymu jam pateikiami tokie įrodymai.
4. Numatomos grįžtamosios informacijos procedūros, siekiant užtikrinti, kad suvaldžius ir pašalinus incidentą, būtų pranešta informacija apie pasiektus rezultatus.
III SKYRIUS
SAUGUMO PRIEMONĖS
7 straipsnis
Saugumo politika
1. Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius formuoja, atnaujina ir reguliariai peržiūri privalomą laikytis saugumo politiką, kaip numatyta šiame sprendime. Saugumo politikos nuostatose numatomos išsamios apsaugos nuo grėsmės VIS prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui procedūros ir priemonės, įskaitant nepaprastosios padėties planą, kad būtų užtikrintas tinkamas šiuo sprendimu reikalaujamas saugumo lygis. Saugumo politika atitinka šio sprendimo nuostatas.
2. Saugumo politika grindžiama rizikos įvertinimu. Saugumo politikos priemonės turi būti proporcingos nustatytai rizikai.
3. Rizikos įvertinimas ir saugumo politika atnaujinama, jei tai būtina dėl technologinių pokyčių, nustačius naują grėsmę arba susiklosčius kitoms aplinkybėms. Saugumo politika bent kuriuo atveju peržiūrima kasmet, siekiant užtikrinti, kad ja vis dar tinkamai atsižvelgiama į naujausią rizikos įvertinimą arba bet kokius neseniai nustatytus technologinius pokyčius, grėsmę ar kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Saugumo politiką rengia sistemos saugumo pareigūnas derindamas su VIS vietos saugumo pareigūnu ir ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnu.
8 straipsnis
Saugumo priemonių įgyvendinimas
1. Šiame sprendime ir saugumo politikoje nustatytoms užduotims ir reikalavimams įgyvendinti, įskaitant vietos saugumo pareigūno paskyrimą, gali būti sudaromos rangos sutartys su privačiomis arba valstybinėmis įstaigomis arba šios užduotys gali būti joms pavedamos.
2. Tokiu atveju Komisija, sudarydama teisiškai privalomą susitarimą, užtikrina, kad būtų visapusiškai laikomasi šiame sprendime ir saugumo politikos nuostatose numatytų reikalavimų. Jei pavedama paskirti vietos saugumo pareigūną arba dėl jo paskyrimo sudaroma rangos sutartis, Komisija, sudarydama teisiškai privalomą susitarimą, užtikrina, kad su ja bus konsultuojamasi dėl vietos saugumo pareigūnu skiriamo asmens.
9 straipsnis
Patekimo į patalpas kontrolė
1. Teritorijų, kuriose yra duomenų tvarkymo patalpos, apsauga užtikrinama įrengiant saugumo zoną su tinkamomis užkardomis ir patekimo kontrole.
2. Saugumo zonoje nustatomos saugios patalpos fiziniams objektams (inventoriui), įskaitant aparatinę įrangą, duomenų laikmenas ir pultus, planus ir kitus VIS dokumentus, taip pat kabinetams ir kitoms darbuotojų, eksploatuojančių VIS, darbo vietoms apsaugoti. Šios saugios patalpos apsaugomos įvedant tinkamą patekimo kontrolę, kad patekti galėtų tik leidimus turintys darbuotojai. Darbas saugiose patalpose reglamentuojamas išsamiomis saugumo politikos nuostatose įtvirtintomis saugumo taisyklėmis.
3. Kabinetams, patalpoms ir įrangai numatomos ir instaliuojamos fizinės saugumo priemonės. Prieigos vietos, kaip antai tiekimo bei iškrovimo zonos, ir kitos vietos, kur į patalpas gali patekti leidimų neturintys asmenys, kontroliuojamos ir, jei įmanoma, izoliuojamos nuo duomenų tvarkymo patalpų, kad į jas nepatektų pašaliniai.
4. Fizinė saugumo zonos apsauga nuo gaivalinės arba žmogaus sukeltos nelaimės padarytos žalos numatoma ir taikoma proporcingai rizikos laipsniui.
5. Įranga apsaugoma nuo fizinių ir aplinkos pavojų ir nuo galimybių ja pasinaudoti pašaliniams.
6. Jei Komisijai tokia informacija žinoma, ji į 2 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytą sąrašą įtraukia ryšių palaikymo instituciją, atsakingą už šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo patalpose, kuriose yra atsarginė centrinė VIS, stebėseną.
10 straipsnis
Duomenų laikmenų ir inventoriaus kontrolė
1. Keičiamosios laikmenos su duomenimis apsaugomos nuo neteisėtos prieigos, piktnaudžiavimo arba sugadinimo, o jų skaitomumas užtikrinamas visą duomenų gyvavimo laiką.
2. Nebereikalingos laikmenos šalinamos patikimai ir saugiai laikantis išsamių procedūrų, kurios turi būti apibrėžtos saugumo politikos nuostatose.
3. Sudarant inventoriaus aprašą, užtikrinama informacija apie laikymo vietą, numatytą saugojimo trukmę ir prieigos leidimus.
4. Visas svarbus centrinės VIS ir ryšių infrastruktūros inventorius identifikuojamas, kad jį būtų galima apsaugoti atsižvelgiant į jo svarbą. Vedamas nuolat atnaujinamas svarbios IT įrangos registras.
5. Centrinės VIS ir ryšių infrastruktūros dokumentai nuolat atnaujinami. Šie dokumentai apsaugomi nuo galimybės neteisėtai su jais susipažinti.
11 straipsnis
Laikymo kontrolė
1. Tinkamų priemonių imamasi siekiant užtikrinti deramą informacijos laikymą ir užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie jos.
2. Visi įrangos komponentai, kuriuose yra atminties laikmena, prieš juos šalinant patikrinami, siekiant užtikrinti, kad neskelbtini duomenys buvo ištrinti arba visiškai pakeisti, arba saugiai sunaikinami.
12 straipsnis
Slaptažodžio patikra
1. Visi slaptažodžiai laikomi saugiai ir naudojami konfidencialiai. Slaptažodis nedelsiant keičiamas arba naudotojo paskyra išjungiama įtarus, kad slaptažodis buvo atskleistas. Naudojama unikali ir individuali naudotojų tapatybė.
2. Siekiant užkirsti kelią neteisėtai prieigai, saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos registravimosi ir išsiregistravimo procedūros.
13 straipsnis
Prieigos kontrolė
1. Saugumo politikoje nustatomos formalios darbuotojų registravimosi ir išsiregistravimo procedūros, kuriomis centrinėje VIS operacijų valdymo tikslais suteikiama arba panaikinama prieiga prie VIS aparatinės ir programinės įrangos. Atitinkamų prieigos duomenų (slaptažodžių arba kitų tinkamų priemonių) suteikimas ir naudojimas kontroliuojamas pasitelkiant saugumo politikoje apibrėžtą formalią valdymo procedūrą.
2. Prieiga prie VIS aparatinės ir programinės įrangos centrinėje VIS:
|
i) |
suteikiama tik leidimus turintiems asmenims; |
|
ii) |
suteikiama tik tais atvejais, kai siekiama teisėto tikslo pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 42 straipsnį ir 50 straipsnio 2 dalį; |
|
iii) |
neviršija trukmės ir apimties, reikalingos prieigos tikslui pasiekti ir |
|
iv) |
ja naudojamasi tik laikantis saugumo politikoje apibrėžtinos prieigos kontrolės tvarkos. |
3. Centrinėje VIS naudojami tik centrinės VIS vietos saugumo pareigūno leisti pultai ir programinė įranga. Ribojamas ir kontroliuojamas sisteminių programų, kuriomis gali būti keičiama sistemų ir programų kontrolė, naudojimas. Numatomos programinės įrangos diegimo kontrolės procedūros.
14 straipsnis
Ryšių kontrolė
Ryšių infrastruktūra stebima siekiant užtikrinti informacijos mainų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą. Per ryšių infrastruktūrą perduodamiems duomenims apsaugoti naudojamos kriptografinės priemonės.
15 straipsnis
Duomenų įrašymo kontrolė
Centrinės VIS vietos saugumo pareigūnas stebi asmenų, turinčių teisę iš centrinės VIS prieiti prie VIS programinės įrangos, paskyras. Šių paskyrų naudojimas, taip pat trukmė ir naudotojo tapatybė registruojama.
16 straipsnis
Transporto kontrolė
1. Saugumo politikoje apibrėžiamos tinkamos priemonės, kuriomis užkertamas kelias neteisėtam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui arba trynimui juos perduodant į VIS ar iš jos arba transportuojant duomenų laikmenas. Saugumo politikoje įtvirtinamos nuostatos, kuriomis numatoma, kokios siuntimo arba transportavimo rūšys tinkamos, ir nustatomos atskaitomybės už objektų transportavimą ir jų pristatymą į paskirties vietą procedūros. Duomenų laikmenose neturi būti jokių kitų duomenų, išskyrus siųstinus.
2. Trečiųjų asmenų teikiamoms paslaugoms, apimančioms duomenų prieigą, tvarkymą, perdavimą ar duomenų tvarkymo įrangos valdymą arba teikiančioms papildomus produktus ar paslaugas duomenų tvarkymo įrangai, taikoma tinkamai integruota saugumo kontrolė.
17 straipsnis
Ryšių infrastruktūros saugumas
1. Ryšių infrastruktūra tinkamai valdoma ir kontroliuojama siekiant ją apsaugoti nuo grėsmių ir užtikrinti jos pačios bei centrinės VIS, įskaitant per ją vykdomus duomenų mainus, saugumą.
2. Visų tinklo paslaugų saugumo savybės, teikiamos paslaugos ir valdymo reikalavimai nustatomi su paslaugų teikėju sudaromame tinklo aptarnavimo susitarime.
3. Apsaugomi ne tik VIS prieigos taškai, bet ir visos galimos papildomos ryšių infrastruktūros naudojamos paslaugos. Tinkamos priemonės apibrėžiamos saugumo politikos nuostatose.
18 straipsnis
Stebėsena
1. Prisijungimo įrašų duomenys, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 767/2008 34 straipsnio 1 dalyje, apie kiekvieną prieigą prie centrinės VIS ir joje atliekamas visas duomenų tvarkymo operacijas saugiai laikomi ir turi būti prieinami iš pagrindinės ir atsarginės centrinės VIS vietos Reglamento (EB) Nr. 767/2008 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį.
2. Saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos informacijos tvarkymo įrangos stebėsenos ir galimų jos klaidų fiksavimo procedūros, o stebėsenos rezultatai reguliariai peržiūrimi. Prireikus imamasi tinkamų veiksmų.
3. Prisijungimo įrašymo įranga ir prisijungimo įrašai apsaugomi nuo klastojimo ir neteisėtos prieigos, siekiant atitikti duomenų rinkimo reikalavimus ir saugoti įrodymus duomenų laikymo laikotarpiu.
19 straipsnis
Kriptografinės priemonės
Kriptografinės priemonės naudojamos prireikus apsaugoti informaciją. Jų naudojimui, įskaitant tikslą ir sąlygas, turi iš anksto pritarti sistemos saugumo pareigūnas.
IV SKYRIUS
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SAUGUMAS
20 straipsnis
Personalo aprašai
1. Saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos asmenų, turinčių prieigos prie VIS, įskaitant ryšių infrastruktūrą, teisę, funkcijos ir atsakomybė.
2. Komisijos darbuotojų, rangovų ir darbuotojų, įtrauktų į operacijų valdymą, saugumo užduotys ir atsakomybė apibrėžiamos, įtvirtinamos dokumentuose ir pranešamos atitinkamiems asmenims. Komisijos darbuotojų užduotys ir atsakomybė nurodomos pareigybių aprašuose ir tiksluose, rangovų – sutartyse arba paslaugų teikimo susitarimuose.
3. Su visais asmenimis, kuriems netaikomos Europos Sąjungos ar valstybių narių valstybės tarnybos nuostatos, sudaromi konfidencialumo ir paslapčių neatskleidimo susitarimai. Darbuotojai, turintys dirbti su VIS duomenimis, turi būti patikrinami saugumo požiūriu arba gauti pažymėjimą pagal išsamias saugumo politikos nuostatose įtvirtintinas procedūras.
21 straipsnis
Personalo duomenys
1. Visi darbuotojai ir prireikus rangovai dalyvauja jų pareigas atitinkančiuose mokymuose saugumo sampratos, teisės reikalavimų, politikos gairių ir procedūrų klausimais.
2. Saugumo politikos nuostatose nustatomos darbuotojų ir rangovų pareigos, susijusios su darbo keitimu arba darbo santykių pasibaigimu, kai baigiasi darbo santykiai arba sutartis, ir inventoriaus grąžinimo bei prieigos teisių atšaukimo tvarka.
V SKYRIUS
BAIGIAMOJI NUOSTATA
22 straipsnis
Taikymas
1. Šis sprendimas pradedamas taikyti nuo Komisijos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2008 48 straipsnio 1 dalimi nustatytos datos.
2. Šis sprendimas galioja tol, kol valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus.
Priimta Briuselyje 2010 m. gegužės 4 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/31 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 4 d.
dėl Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros saugumo plano
(2010/261/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (1), ypač į jo 16 straipsnį,
atsižvelgdama į 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimą 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (2), ypač į jo 16 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 16 straipsnyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 16 straipsnyje numatyta, kad Valdymo institucija Centrinės SIS II atžvilgiu ir Komisija Ryšių infrastruktūros atžvilgiu turėtų imtis reikiamų priemonių, įskaitant saugumo planą. |
|
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 15 straipsnio 4 dalyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus, už Centrinės SIS II operacijų valdymą turėtų būti atsakinga Komisija. |
|
(3) |
Kadangi Valdymo institucija dar neįsteigta, saugumo planas, kurį turi priimti Komisija, pereinamuoju laikotarpiu taip pat turėtų būti taikomas Centrinei SIS II. |
|
(4) |
Komisijos tvarkomiems asmens duomenims, kai ji atlieka SIS II operacijų valdymo užduotis, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (3). |
|
(5) |
Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 15 straipsnio 7 dalyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 15 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai Komisija pereinamuoju laikotarpiu, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus, perduoda savo pareigas, ji užtikrina, kad šis perdavimas neturėtų neigiamos įtakos jokiam pagal Sąjungos teisę Teisingumo Teismo, Audito Rūmų ar Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdomos veiksmingos kontrolės mechanizmui. |
|
(6) |
Pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus, Valdymo institucija Centrinės SIS II atžvilgiu turėtų priimti savo saugumo planą. Todėl šis saugumo planas Centrinės SIS II atžvilgiu galios tol, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus. |
|
(7) |
Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 4 straipsnio 3 dalyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad CS-SIS, kuri atlieka techninės priežiūros ir administravimo funkcijas, yra Strasbūre (Prancūzija), o atsarginė CS-SIS, sugedus pagrindinei CS-SIS galinti užtikrinti visų jos funkcijų vykdymą, yra Sankt Johann im Pongau (Austrija). |
|
(8) |
Pagal saugumo planą turėtų būti numatyta įsteigti vieną sistemos saugumo pareigūno, atliekančio tiek Centrinės SIS II, tiek Ryšių infrastruktūros saugumo užtikrinimo užduotis, pareigybę ir dvi vietos saugumo pareigūnų, atitinkamai atliekančių Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros saugumo užtikrinimo užduotis, pareigybes. Saugumo pareigūnų užduotys turėtų būti apibrėžtos, siekiant užtikrinti, kad bus veiksmingai ir nedelsiant reaguojama į saugumo incidentus ir apie juos pranešta. |
|
(9) |
Saugumo politika turėtų būti apibrėžta išsamiai nurodant visus techninius ir organizacinius duomenis, kaip numatyta šio sprendimo nuostatose. |
|
(10) |
Turėtų būti apibrėžtos priemonės, užtikrinančios tinkamą Centrinės SIS II ir Ryšių infrastruktūros veikimo saugumą, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo sprendimu nustatoma saugumo organizavimo tvarka ir priemonės (saugumo planas), kuriomis pereinamuoju laikotarpiu, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus, siekiama Centrinę SIS II ir joje tvarkomus duomenis apsaugoti nuo grėsmės jų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 16 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimo 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 16 straipsnio 1 dalyje.
2. Šiuo sprendimu nustatoma saugumo organizavimo tvarka ir priemonės (saugumo planas), kuriomis siekiama Ryšių infrastruktūrą apsaugoti nuo grėsmės jos prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 16 straipsnyje ir Sprendimo 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 16 straipsnyje.
II. SKYRIUS
ORGANIZAVIMAS, ĮSIPAREIGOJIMAI IR INCIDENTŲ VALDYMAS
2 straipsnis
Komisijos užduotys
1. Komisija įgyvendina šiame sprendime nurodytas Centrinės SIS II saugumo priemones ir stebi jų veiksmingumą.
2. Komisija įgyvendina šiame sprendime nurodytas Ryšių infrastruktūros saugumo priemones ir stebi jų veiksmingumą.
3. Komisija iš savo tarnautojų paskiria sistemos saugumo pareigūną. Sistemos saugumo pareigūną skiria Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius. Sistemos saugumo pareigūno užduotys visų pirma:
|
a) |
rengti saugumo politiką, kaip aprašyta šio sprendimo 7 straipsnyje; |
|
b) |
stebėti, kaip veiksmingai taikomos Centrinės SIS II saugumo procedūros; |
|
c) |
stebėti, kaip veiksmingai taikomos Ryšių infrastruktūros saugumo procedūros; |
|
d) |
padėti rengti ataskaitas saugumo klausimais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 50 straipsnyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 66 straipsnyje; |
|
e) |
koordinuoti ir padėti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui atlikti tikrinimus ir auditą, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 45 straipsnyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 61 straipsnyje, ir pranešti Komisijos duomenų apsaugos pareigūnui apie incidentus, kaip nurodyta šio sprendimo 5 straipsnio 2 dalyje; |
|
f) |
stebėti, kad visi rangovai, įskaitant subrangovus, kokiu nors būdu įtraukti į Centrinės SIS II valdymą, tinkamai ir visapusiškai vadovautųsi šiuo sprendimu ir saugumo politika; |
|
g) |
stebėti, kad visi rangovai, įskaitant subrangovus, kokiu nors būdu įtraukti į Ryšių infrastruktūros valdymą, tinkamai ir visapusiškai vadovautųsi šiuo sprendimu ir saugumo politika; |
|
h) |
tvarkyti nacionalinių ryšių palaikymo institucijų SIS II saugumo klausimais sąrašą ir perduoti jį Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnui; |
|
i) |
perduoti h punkte nurodytą sąrašą Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnui. |
3 straipsnis
Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnas
1. Nepažeisdama 8 straipsnio nuostatų, Komisija iš savo tarnautojų paskiria Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūną. Turi būti vengiama interesų konfliktų einant vietos saugumo pareigūno ir kitas oficialias pareigas. Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūną skiria Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius.
2. Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnas užtikrina, kad pagrindinėje CS-SIS būtų įgyvendintos šiame sprendime nurodytos saugumo priemonės ir būtų laikomasi saugumo procedūrų. Kiek tai susiję su atsargine CS-SIS, Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnas taip pat užtikrina, kad būtų įgyvendintos šiame sprendime nurodytos saugumo priemonės, išskyrus nurodytas 9 straipsnyje, ir būtų laikomasi su jomis susijusių saugumo procedūrų.
3. Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnas gali pavesti savo užduotis pavaldiems darbuotojams. Turi būti vengiama interesų konfliktų atliekant šias užduotis ir einant kitas oficialias pareigas. Nurodomas telefono numeris ir adresas, kad bet kuriuo metu būtų galima susisiekti su vietos saugumo pareigūnu arba jį pavaduojančiu darbuotoju.
4. Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnas, laikydamasis 1 dalies nuostatų, atlieka užduotis, susijusias su saugumo priemonėmis, kurios turi būti taikomos pagrindinės CS-SIS ir atsarginės CS-SIS patalpose, visų pirma:
|
a) |
atlieka vietos operacijų saugumo užtikrinimo užduotis, įskaitant užkardų patikrą, reguliarų saugumo tikrinimą, auditą ir ataskaitų teikimą; |
|
b) |
stebi, kaip veiksmingai taikomas veiklos tęstinumo planas, ir užtikrina, kad reguliariai vyktų mokymai; |
|
c) |
užtikrina bet kokio Centrinės SIS II incidento, galinčio paveikti Centrinės SIS II arba Ryšių infrastruktūros saugumą, įrodymus ir apie tai praneša sistemos saugumo pareigūnui; |
|
d) |
informuoja sistemos saugumo pareigūną apie būtinybę keisti saugumo politiką; |
|
e) |
stebi, kad visi rangovai, įskaitant subrangovus, kokiu nors būdu įtraukti į Centrinės SIS II operacijų valdymą, vadovautųsi šiuo sprendimu ir saugumo politika; |
|
f) |
užtikrina, kad darbuotojai būtų supažindinti su savo pareigomis ir stebi, kaip vadovaujamasi saugumo politika; |
|
g) |
stebi IT saugumo naujoves ir užtikrina, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti; |
|
h) |
rengia informaciją apie saugumo politikos kūrimą, atnaujinimą ir peržiūrą ir teikia atitinkamus pasiūlymo variantus, kaip numatyta 7 straipsnyje. |
4 straipsnis
Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas
1. Nepažeisdama 8 straipsnio nuostatų, Komisija iš savo tarnautojų paskiria Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūną. Turi būti vengiama interesų konfliktų einant vietos saugumo pareigūno ir kitas oficialias pareigas. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūną skiria Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius.
2. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas stebi, kaip veikia Ryšių infrastruktūra, ir užtikrina, kad būtų įgyvendintos saugumo priemonės ir laikomasi saugumo procedūrų.
3. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas gali pavesti savo užduotis pavaldiems darbuotojams. Turi būti vengiama interesų konfliktų atliekant šias užduotis ir einant kitas oficialias pareigas. Nurodomas telefono numeris ir adresas, kad bet kuriuo metu būtų galima susisiekti su vietos saugumo pareigūnu arba jį pavaduojančiu darbuotoju.
4. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas atlieka užduotis, susijusias su saugumo priemonėmis, kurios turi būti taikomos Ryšių infrastruktūrai, visų pirma:
|
a) |
atlieka visas su Ryšių infrastruktūra susijusių operacijų saugumo užtikrinimo užduotis, įskaitant užkardų patikrą, reguliarų saugumo tikrinimą, auditą ir ataskaitų teikimą; |
|
b) |
stebi, kaip veiksmingai taikomas veiklos tęstinumo planas, ir užtikrina, kad reguliariai vyktų mokymai; |
|
c) |
užtikrina bet kokio Ryšių infrastruktūros incidento, galinčio paveikti Centrinės SIS II arba Ryšių infrastruktūros saugumą, įrodymus ir apie tai praneša sistemos saugumo pareigūnui; |
|
d) |
informuoja sistemos saugumo pareigūną apie būtinybę keisti saugumo politiką; |
|
e) |
stebi, kad visi rangovai, įskaitant subrangovus, kokiu nors būdu įtraukti į Ryšių infrastruktūros valdymą, vadovautųsi šiuo sprendimu ir saugumo politika; |
|
f) |
užtikrina, kad darbuotojai būti supažindinti su savo pareigomis ir stebi, kaip vadovaujamasi saugumo politika; |
|
g) |
stebi IT saugumo naujoves ir užtikrina, kad darbuotojai būti tinkamai parengti; |
|
h) |
rengia informaciją apie saugumo politikos kūrimą, atnaujinimą ir peržiūrą ir teikia atitinkamus pasiūlymo variantus, kaip numatyta 7 straipsnyje. |
5 straipsnis
Saugumo incidentai
1. Bet koks įvykis, kuris paveikė arba galėjo paveikti SIS II saugumą ir gali padaryti SIS II žalos arba sukelti nuostolių, laikomas saugumo incidentu, ypač jei buvo pasinaudota prieiga prie duomenų arba kilo ar galėjo kilti pavojus duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.
2. Saugumo incidentai valdomi taip, kad būtų greitai, veiksmingai ir tinkamai reaguojama laikantis saugumo politikos nuostatų. Turi būti nustatomos saugumo atkūrimo įvykus incidentui procedūros.
3. Valstybė narė informuojama apie saugumo incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti SIS II veikimą toje valstybėje narėje ar jos įrašytų arba išsiųstų duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą. Apie saugumo incidentus pranešama Komisijos duomenų apsaugos pareigūnui.
6 straipsnis
Incidentų valdymas
1. Visi darbuotojai ir rangovai, dalyvaujantys tobulinant, valdant arba naudojant SIS II, privalo užfiksuoti bet kokias pastebėtas arba įtariamas Ryšių infrastruktūros saugumo spragas ir apie jas pranešti Ryšių infrastruktūros sistemos saugumo pareigūnui arba vietos saugumo pareigūnui.
2. Pastebėjęs bet kokį incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti SIS II saugumą, Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas kuo skubiau apie tai raštu informuoja sistemos saugumo pareigūną ir prireikus nacionalinę ryšių palaikymo instituciją SIS II saugumo klausimais, jei konkrečioje valstybėje narėje tokia institucija yra, arba – ypatingos skubos atveju – kitomis ryšio priemonėmis. Pranešime aprašomas saugumo incidentas, pavojaus laipsnis, galimos pasekmės ir priemonės, kurių imtasi arba reikėtų imtis pavojui sumažinti.
3. Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnas nedelsiant užtikrina visus su saugumo incidentu susijusius įrodymus. Kiek įmanoma pagal galiojančias duomenų apsaugos nuostatas, sistemos saugumo pareigūno prašymu jam pateikiami tokie įrodymai.
4. Saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos grįžtamosios informacijos procedūros, suvaldžius ir pašalinus incidentą, siekiant užtikrinti, kad informacija apie saugumo incidento rūšį, valdymą ir baigtį būtų pranešama Ryšių infrastruktūros sistemos saugumo pareigūnui ir vietos saugumo pareigūnui.
5. Šio straipsnio 1–4 dalys mutatis mutandis taikomos Centrinės SIS II incidentams. Šiuo atžvilgiu visos 1–4 dalių nuorodos į Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūną reiškia nuorodą į Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūną.
III. SKYRIUS
SAUGUMO PRIEMONĖS
7 straipsnis
Saugumo politika
1. Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius formuoja, atnaujina ir reguliariai peržiūri privalomą laikytis saugumo politiką, kaip numatyta šiame sprendime. Saugumo politikos nuostatose numatomos išsamios apsaugos nuo grėsmės Ryšių infrastruktūros prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui procedūros ir priemonės, įskaitant nepaprastosios padėties planą, kad būtų užtikrintas tinkamas šiuo sprendimu reikalaujamas saugumo lygis. Saugumo politika atitinka šio sprendimo nuostatas.
2. Saugumo politika grindžiama rizikos įvertinimu. Saugumo politikos priemonės turi būti proporcingos nustatytai rizikai.
3. Rizikos įvertinimas ir saugumo politika atnaujinama, jei tai būtina dėl technologinių pokyčių, nustačius naują grėsmę arba susiklosčius kitoms aplinkybėms. Saugumo politika bent kuriuo atveju peržiūrima kasmet, siekiant užtikrinti, kad ja vis dar tinkamai atsižvelgiama į naujausią rizikos įvertinimą arba bet kokius neseniai nustatytus technologinius pokyčius, grėsmę ar kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Saugumo politiką rengia sistemos saugumo pareigūnas derindamas su Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnu ir Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūnu.
5. Šio straipsnio 1–4 dalys mutatis mutandis taikomos Centrinės SIS II saugumo politikai. Šiuo atžvilgiu visos 1–4 dalių nuorodos į Ryšių infrastruktūros vietos saugumo pareigūną reiškia nuorodą į Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūną.
8 straipsnis
Saugumo priemonių įgyvendinimas
1. Šiame sprendime ir saugumo politikoje nustatytoms užduotims ir reikalavimams įgyvendinti, įskaitant vietos saugumo pareigūno paskyrimą, gali būti sudaromos rangos sutartys su privačiomis arba valstybinėmis įstaigomis arba šios užduotys gali būti joms pavedamos.
2. Tokiu atveju Komisija, sudarydama teisiškai privalomą susitarimą, užtikrina, kad būtų visapusiškai laikomasi šiame sprendime ir saugumo politikos nuostatose numatytų reikalavimų. Jei pavedama paskirti vietos saugumo pareigūną arba dėl jo paskyrimo sudaroma rangos sutartis, Komisija, sudarydama teisiškai privalomą susitarimą, užtikrina, kad su ja bus konsultuojamasi dėl vietos saugumo pareigūnu skiriamo asmens.
9 straipsnis
Patekimo į patalpas kontrolė
1. Teritorijų, kuriose yra duomenų tvarkymo patalpos, apsauga užtikrinama įrengiant saugumo zoną su tinkamomis užkardomis ir patekimo kontrole.
2. Saugumo zonoje nustatomos saugios patalpos fiziniams objektams (inventoriui), įskaitant aparatinę įrangą, duomenų laikmenas ir pultus, planus ir kitus SIS II dokumentus, taip pat kabinetams ir kitoms darbuotojų, eksploatuojančių SIS II, darbo vietoms apsaugoti. Šios saugios patalpos apsaugomos įvedant tinkamą patekimo kontrolę, kad patekti galėtų tik leidimus turintys darbuotojai. Darbas saugiose patalpose reglamentuojamas išsamiomis saugumo politikos nuostatose įtvirtintomis saugumo taisyklėmis.
3. Kabinetams, patalpoms ir įrangai numatomos ir instaliuojamos fizinės saugumo priemonės. Prieigos vietos, kaip antai tiekimo bei iškrovimo zonos, ir kitos vietos, kur į patalpas gali patekti leidimų neturintys asmenys, kontroliuojamos ir, jei įmanoma, izoliuojamos nuo duomenų tvarkymo patalpų, kad į jas nepatektų pašaliniai.
4. Fizinė saugumo zonos apsauga nuo gaivalinės arba žmogaus sukeltos nelaimės padarytos žalos numatoma ir taikoma proporcingai rizikos laipsniui.
5. Įranga apsaugoma nuo fizinių ir aplinkos pavojų ir nuo galimybių ja pasinaudoti pašaliniams.
6. Jei Komisijai tokia informacija žinoma, ji į 2 straipsnio 3 dalies h punkte nurodytą sąrašą įtraukia ryšių palaikymo instituciją, atsakingą už šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo patalpose, kuriose yra atsarginė CS-SIS, stebėseną.
10 straipsnis
Duomenų laikmenų ir inventoriaus kontrolė
1. Keičiamosios laikmenos su duomenimis apsaugomos nuo neteisėtos prieigos, piktnaudžiavimo arba sugadinimo, o jų skaitomumas užtikrinamas visą duomenų gyvavimo laiką.
2. Nebereikalingos laikmenos šalinamos patikimai ir saugiai laikantis išsamių procedūrų, kurios turi būti apibrėžtos saugumo politikos nuostatose.
3. Sudarant inventoriaus aprašą, užtikrinama informacija apie laikymo vietą, numatytą saugojimo trukmę ir prieigos leidimus.
4. Visas svarbus Ryšių infrastruktūros inventorius identifikuojamas, kad jį būtų galima apsaugoti atsižvelgiant į jo svarbą. Vedamas nuolat atnaujinamas svarbios IT įrangos registras.
5. Ryšių infrastruktūros dokumentai nuolat atnaujinami. Šie dokumentai apsaugomi nuo galimybės neteisėtai su jais susipažinti.
6. Šio straipsnio 1–5 dalys mutatis mutandis taikomos Centrinei SIS II. Šiuo atžvilgiu visos nuorodos į Ryšių infrastruktūrą reiškia nuorodą į Centrinę SIS II.
11 straipsnis
Laikymo kontrolė
1. Tinkamų priemonių imamasi siekiant užtikrinti deramą duomenų laikymą ir užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie jų.
2. Visi įrangos komponentai, kuriuose yra atminties laikmena, prieš juos šalinant patikrinami, siekiant užtikrinti, kad neskelbtini duomenys buvo ištrinti arba visiškai pakeisti, arba saugiai sunaikinami.
12 straipsnis
Slaptažodžio patikra
1. Visi slaptažodžiai laikomi saugiai ir naudojami konfidencialiai. Slaptažodis nedelsiant keičiamas arba atitinkama paskyra išjungiama įtarus, kad slaptažodis buvo atskleistas. Naudojama unikali ir individuali naudotojų tapatybė.
2. Siekiant užkirsti kelią neteisėtai prieigai, saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos registravimosi ir išsiregistravimo procedūros.
13 straipsnis
Prieigos kontrolė
1. Saugumo politikoje nustatomos formalios darbuotojų registravimosi ir išsiregistravimo procedūros, kuriomis operacijų valdymo tikslais suteikiama arba panaikinama prieiga prie SIS II aparatinės ir programinės įrangos. Atitinkamų prieigos duomenų (slaptažodžių arba kitų tinkamų priemonių) suteikimas ir naudojimas kontroliuojamas pasitelkiant saugumo politikoje apibrėžtą formalią valdymo procedūrą.
2. Prieiga prie SIS II aparatinės ir programinės įrangos Centrinėje SIS:
|
i) |
suteikiama tik leidimus turintiems asmenims; |
|
ii) |
suteikiama tik tais atvejais, kai siekiama teisėto tikslo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 45 straipsnį ir Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 61 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 50 straipsnio 2 dalį ir Tarybos sprendimo 2007/533/TVR 66 straipsnio 2 dalį; |
|
iii) |
neviršija trukmės ir apimties, reikalingos prieigos tikslui pasiekti ir |
|
iv) |
ja naudojamasi tik laikantis saugumo politikoje apibrėžtinos prieigos kontrolės tvarkos. |
3. Centrinėje CS-SIS naudojami tik Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūno leisti pultai ir programinė įranga. Ribojamas ir kontroliuojamas sisteminių programų, kuriomis gali būti keičiama sistemų ir programų kontrolė, naudojimas. Numatomos programinės įrangos diegimo kontrolės procedūros.
14 straipsnis
Ryšių kontrolė
Ryšių infrastruktūra stebima siekiant užtikrinti informacijos mainų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą. Per ryšių infrastruktūrą perduodamiems duomenims apsaugoti naudojamos kriptografinės priemonės.
15 straipsnis
Įvedinių kontrolė
Centrinės SIS II vietos saugumo pareigūnas stebi asmenų, turinčių teisę iš CS-SIS prieiti prie SIS II programinės įrangos, paskyras. Šių paskyrų naudojimas, taip pat trukmė ir naudotojo tapatybė registruojama.
16 straipsnis
Transporto kontrolė
1. Saugumo politikoje apibrėžiamos tinkamos priemonės, kuriomis užkertamas kelias neteisėtam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui arba trynimui juos perduodant į SIS II ar iš jos arba transportuojant duomenų laikmenas. Saugumo politikoje įtvirtinamos nuostatos, kuriomis numatoma, kokios siuntimo arba transportavimo rūšys tinkamos, ir nustatomos atskaitomybės už objektų transportavimą ir jų pristatymą į paskirties vietą procedūros. Duomenų laikmenose neturi būti jokių kitų duomenų, išskyrus siųstinus.
2. Trečiųjų asmenų teikiamoms paslaugoms, apimančioms duomenų prieigą, tvarkymą, perdavimą ar duomenų tvarkymo įrangos valdymą arba teikiančioms papildomus produktus ar paslaugas duomenų tvarkymo įrangai, taikoma tinkamai integruota saugumo kontrolė.
17 straipsnis
Ryšių infrastruktūros saugumas
1. Ryšių infrastruktūra tinkamai valdoma ir kontroliuojama siekiant ją apsaugoti nuo grėsmių ir užtikrinti jos pačios bei Centrinės SIS II, įskaitant per ją vykdomus duomenų mainus, saugumą.
2. Visų tinklo paslaugų saugumo savybės, teikiamos paslaugos ir valdymo reikalavimai nustatomi su paslaugų teikėju sudaromame tinklo aptarnavimo susitarime.
3. Apsaugomi ne tik SIS II prieigos taškai, bet ir visos galimos papildomos Ryšių infrastruktūros naudojamos paslaugos. Tinkamos priemonės apibrėžiamos saugumo politikos nuostatose.
18 straipsnis
Stebėsena
1. Prisijungimo įrašų duomenys, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 18 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 18 straipsnio 1 dalyje, apie kiekvieną prieigą prie CS-SIS laikomų asmens duomenų ir visą keitimąsi jais saugiai laikomi ir turi būti prieinami iš pagrindinės CS–SIS ir atsarginės CS-SIS patalpų ne ilgesnį kaip Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 18 straipsnio 3 dalyje ir Sprendimo 2007/533/TVR 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.
2. Saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos duomenų tvarkymo įrangos stebėsenos ir galimų jos klaidų fiksavimo procedūros, o stebėsenos rezultatai reguliariai peržiūrimi. Prireikus imamasi tinkamų veiksmų.
3. Prisijungimo įrašymo įranga ir prisijungimo įrašai apsaugomi nuo klastojimo ir neteisėtos prieigos, siekiant atitikti duomenų rinkimo reikalavimus ir saugoti įrodymus duomenų laikymo laikotarpiu.
19 straipsnis
Kriptografinės priemonės
Kriptografinės priemonės naudojamos prireikus apsaugoti informaciją. Jų naudojimui, įskaitant tikslą ir sąlygas, turi iš anksto pritarti sistemos saugumo pareigūnas.
IV. SKYRIUS
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SAUGUMAS
20 straipsnis
Personalo aprašai
1. Saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos asmenų, turinčių prieigos prie Centrinės SIS II teisę, funkcijos ir atsakomybė.
2. Saugumo politikos nuostatose apibrėžiamos asmenų, turinčių prieigos prie Ryšių infrastruktūros teisę, funkcijos ir atsakomybė.
3. Komisijos darbuotojų, rangovų ir darbuotojų, įtrauktų į operacijų valdymą, saugumo užduotys ir atsakomybė apibrėžiamos, įtvirtinamos dokumentuose ir pranešamos atitinkamiems asmenims. Komisijos darbuotojų užduotys ir atsakomybė nurodomos pareigybių aprašuose ir tiksluose, rangovų – sutartyse arba paslaugų teikimo susitarimuose.
4. Su visais asmenimis, kuriems netaikomos Europos Sąjungos ar valstybių narių valstybės tarnybos nuostatos, sudaromi konfidencialumo ir paslapčių neatskleidimo susitarimai. Darbuotojai, turintys dirbti su SIS II duomenimis, turi būti patikrinami saugumo požiūriu arba gauti pažymėjimą pagal išsamias saugumo politikos nuostatose įtvirtintas procedūras.
21 straipsnis
Personalo duomenys
1. Visi darbuotojai ir rangovai dalyvauja jų pareigas atitinkančiuose mokymuose saugumo sampratos, teisės reikalavimų, politikos gairių ir procedūrų klausimais.
2. Saugumo politikos nuostatose nustatomos darbuotojų ir rangovų pareigos, susijusios su darbo keitimu arba darbo santykių pasibaigimu, kai baigiasi darbo santykiai arba sutartis, ir inventoriaus grąžinimo bei prieigos teisių atšaukimo tvarka.
V. SKYRIUS
BAIGIAMOJI NUOSTATA
22 straipsnis
Taikymas
1. Šis sprendimas pradedamas taikyti nuo Tarybos, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 55 straipsnio 2 dalimi ir Sprendimo 2007/533/TVR 71 straipsnio 2 dalimi nustatytos datos.
2. 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3 dalies b, d, f ir i punktai, 3 straipsnis, 6 straipsnio 5 dalis, 7 straipsnio 5 dalis, 9 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 2 ir 3 dalys, 15 straipsnis, 18 straipsnis ir 20 straipsnio 1 dalis galioja tol, kol Valdymo institucija pradės vykdyti savo įsipareigojimus.
Priimta Briuselyje 2010 m. gegužės 4 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 381, 2006 12 28, p. 4.
IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi
|
2010 5 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 112/38 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2009 m. spalio 28 d.
dėl valstybės pagalbos C 14/08 (ex NN 1/08) kurią Jungtinė Karalystė suteikė įmonei Northern Rock
(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 8102)
(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)
(Tekstas svarbus EEE)
(2010/262/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,
atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,
pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1), (2) ir atsižvelgusi į jų pastabas,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
|
(1) |
2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu (3) (toliau – 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimas) Komisija nustatė, kad likvidumo priemonė, kurią 2007 m. rugsėjo 14 d.Bank of England (toliau – BoE) suteikė Northern Rock (toliau – NR), nėra valstybės pagalba. Be to, Komisija nusprendė, kad mažmeninių indėlių garantijos, kurias JK valdžios institucijos suteikė 2007 m. rugsėjo 17–20 d. ir spalio 9 d., yra valstybės pagalba, kuri kaip šešių mėnesių (iki 2008 m. kovo 17 d.) sanavimo pagalba pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (4) (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) yra suderinama su bendrąja rinka. Komisija savo sprendime taip pat primygtinai reikalavo per šešis mėnesius pateikti restruktūrizavimo planą arba grąžinti pagalbą. |
|
(2) |
2007 m. gruodžio 21 d. raštu JK valdžios institucijos Komisiją informavo apie tų garantinių susitarimų pratęsimą. 2008 m. sausio 8 d., sausio 24 d., vasario 6 d., vasario 13 d. ir kovo 10 d. surengti Jungtinės Karalystės ir Komisijos atstovų susitikimai. |
|
(3) |
2008 m. vasario 17 d. JK valdžios institucijos paskelbė, kad NR bus nacionalizuojama. 2008 m. kovo 17 d. raštu Jungtinė Karalystė Komisijai nusiuntė NR restruktūrizavimo planą ir ją informavo apie valstybės pagalbos priemones, kurios būtų teikiamos su planu ir leistų jį įgyvendinti. 2008 m. kovo 31 d. raštu Jungtinė Karalystė atsiuntė išsamesnį ir šiek tiek pataisytą restruktūrizavimo planą. |
|
(4) |
2008 m. balandžio 2 d. raštu Komisija informavo Jungtinę Karalystę, kad nusprendė pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl nagrinėjamų pagalbos priemonių (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). |
|
(5) |
Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos. |
|
(6) |
Į sprendimą pradėti procedūrą Jungtinė Karalystė atsakė 2008 m. gegužės 2 d. raštu. Komisija taip pat gavo suinteresuotųjų šalių pastabų. 2008 m. liepos 15 d. raštu, gautu 2008 m. liepos 31 d., Komisija tas pastabas persiuntė Jungtinei Karalystei, kuri turėjo galimybę atsakyti; jos pastabos gautos 2008 m. rugpjūčio 29 d. raštu. |
|
(7) |
2008 m. balandžio 25 d. raštu Komisija nusiuntė klausimus dėl 2008 m. kovo 31 d. pateikto restruktūrizavimo plano. Jungtinė Karalystė pateikė atsakymus 2008 m. birželio 6 d. raštu. 2008 m. birželio 30 d. surengtas Komisijos ir JK valdžios institucijų susitikimas. Po to susitikimo JK valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos 2008 m. liepos 8 d. ir rugpjūčio 13 d. raštais. |
|
(8) |
2008 m. rugpjūčio 5 d. JK Vyriausybė viešai paskelbė ketinanti konvertuoti beveik 3 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP) NR suteiktų paskolų į akcinį kapitalą. JK valdžios institucijos Komisiją apie tokį paskelbimą informavo anksčiau. |
|
(9) |
2008 m. lapkričio 11 d., 2009 m. sausio 15 d. ir vasario 4 d. JK valdžios institucijos Komisiją informavo, kad svarsto planus restruktūrizuoti NR, kurios padėtis dėl finansų krizės poveikio buvo labai pasikeitusi, palyginti su padėtimi, apie kurią pranešta 2008 m. kovo mėn., ir išdėstė tuos planus. |
|
(10) |
2009 m. vasario 20 d. JK valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos apie ketinimą NR padalyti į du subjektus. Išsamesnis planas pateiktas 2009 m. kovo 31 d. ir balandžio 2 d. raštais. |
|
(11) |
2009 m. gegužės 7 d. raštu Komisija Jungtinę Karalystę informavo, kad nusprendė išplėsti procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį ir įtraukti iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą, pateiktą jai kovo mėn. (toliau – sprendimas išplėsti procedūrą). |
|
(12) |
Sprendimas išplėsti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6), suinteresuotųjų šalių paprašyta pateikti savo pastabas dėl pagalbos. |
|
(13) |
JK į sprendimą išplėsti procedūrą atsakė 2009 m. birželio 22 d. raštu. Be to, Komisija gavo pastabų iš trečiųjų šalių. 2009 m. rugpjūčio 14 d. tos pastabos persiųstos Jungtinei Karalystei, kuriai suteikta galimybė atsakyti. Jungtinė Karalystė pateikė savo pastabas 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštu. |
|
(14) |
Birželio 10 d. Jungtinė Karalystė pateikė atnaujintą NR restruktūrizavimo planą, kuris aptartas su Komisija 2009 m. birželio 26 d. ir rugpjūčio 21 d. surengtuose susitikimuose. Jungtinė Karalystė daugiau informacijos pateikė 2009 m. birželio 22 d., birželio 26 d., liepos 15 d.rugpjūčio 17 d., rugpjūčio 18 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 17 d., rugsėjo 18 d., rugsėjo 21 d., rugsėjo 22 d. ir rugsėjo 30 d. |
2. PAGALBOS APRAŠYMAS
2.1. PAGALBOS GAVĖJAS IR JO SUNKUMAI
|
(15) |
Prieš tai, kai 2007 m. antroje pusėje prasidėjo sunkumai, NR buvo penktas pagal dydį JK hipotekos bankas, kurio bendras balansas 2007 m. birželio 30 d. buvo 113,5 mlrd. GBP, o 2007 m. pabaigoje – 109,3 mlrd. GBP. 2006 m. bendras bendrovės balansas buvo 101 mlrd. GBP, o pajamos iš palūkanų buvo maždaug 5 mlrd. GBP. 2006 m. užregistruotas NR pelnas buvo 443 mln. GBP. 2006 m. banke dirbo 6 000 darbuotojų, visoje Jungtinėje Karalystėje veikė 77 filialai, bankas turėjo atstovybes Airijoje, Danijoje ir Gernsyje. |
|
(16) |
Būsto paskolų teikimas buvo ir tebėra pagrindinė NR veiklos sritis. Verčiantis šia veikla yra suteikta daugiau kaip 90 % visų klientams suteiktų dar negrąžintų paskolų. Pirmąjį 2007 m. pusmetį banko užimama JK bendrųjų hipotekos paskolų rinkos dalis buvo 9,7 %, grynųjų hipotekos paskolų – 18,9 % (7). Didžiąją dalį savo ilgalaikių hipotekos paskolų NR finansavo išleisdama būsto paskolomis užtikrintus vertybinius popierius ir padengtąsias obligacijas, o nuolat mažėjanti banko finansavimo dalis gauta iš mažmeninių indėlių. 2007 m. birželio 30 d. mažmeniniai indėliai sudarė tik 24 mlrd. GBP iš bendro 113 mlrd. GBP balanso. 2001 m. kovo mėn. NR sukūrė „pagrindinės patikos“ pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrą, pavadintą Granite, kuria nuo tada plačiai naudojasi. Daugiau informacijos apie NR pateikta 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo pradėti procedūrą 2.1 skirsnyje. |
|
(17) |
NR priklausymas nuo didmeninio finansavimo priemonių sukėlė sunkumų 2007 m. antrąjį pusmetį, kai žlugo hipotekos keitimo vertybiniais popieriais rinkos, kaip išsamiau aprašyta sprendimo pradėti procedūrą 2.2 skirsnyje. NR patyrus finansavimo problemų, JK valdžios institucijas suteikė paskolas ir garantijas, kurias Komisija 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu kaip sanavimo pagalbą patvirtino iki 2008 m. kovo 17 d. Sprendimo pradėti procedūrą 2.3.1 skirsnyje aprašomos aplinkybės, dėl kurių 2007 m. gruodžio 18 d. valstybė buvo priversta teikti papildomas garantijas, kurias Komisija patvirtino kaip su bendrąja rinka suderinamą sanavimo pagalbą (sprendimo pradėti procedūrą 4.5.2 skirsnis). |
|
(18) |
2008 m. pradžioje NR ir JK valdžios institucijos stengėsi rasti privataus sektoriaus sprendimą. Taigi, Vyriausybei NR verslo planus pateikė Virgin ir NR vadovybė – tai pateikta sprendimo pradėti procedūrą 2.3.2 ir 2.3.3 skirsniuose. Pastangos rasti privataus sektoriaus sprendimą buvo nesėkmingos ir 2008 m. vasario 22 d. galiausiai NR buvo nacionalizuota remiantis prieš kelias dienas priimtais teisės aktais (žr. sprendimo pradėti procedūrą 2.3.4 skirsnį) (8). |
|
(19) |
Dėl pasaulinės finansų krizės gilėjimo žlugus Lehman Brothers, vėlesnės ekonomikos krizės ir būsto rinkos krizės padaugėjo NR negrąžintų paskolų įsipareigojimų nevykdymo atvejų, taigi NR buvo priversta 2008 m. imti didelius mokesčius dėl sumažėjusios vertės turto nuostolių, o pirmą 2009 m. pusmetį tie mokesčiai buvo didesni negu kitų bankų vidurkis. Taip nutiko dėl to, kad NR išdavė daug rizikingų paskolų, visų pirma per didelio paskolos ir vertės santykio (angl. loan-to-value, LTV) paskolas, iš kurių didžioji dalis buvo jungtinės paskolos (angl. the Togehter loans) (hipoteka su paskolos ir vertės santykiu […] (*1) 125 % sujungta su paskola be garantijos). |
|
(20) |
NR turėjo taikyti tokius didelius mokesčius dėl sumažėjusios vertės turto nuostolių, kad tai taip neigiamai paveikė NR kapitalo pakankamumo normatyvus, kad 2008 m. liepos mėn. bankas turėjo gauti JK finansinių paslaugų institucijos (toliau – FPI) atsisakymą, kuriuo leista bankui įtraukti visą turimą antro lygio kapitalą į NR kapitalo išteklius be jokių apribojimų, siekiant įvykdyti mažiausio reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. Toks atsisakymas suteiktas po to, kai JK iždas (toliau – HMT) pateikė FPI įsipareigojimą, kad NR veiks laikydamasi mažiausio kapitalo reikalavimų. |
|
(21) |
2009 m. pirmojo ketvirčio ataskaitose NR nurodė, kad 2009 m. jos veikla bus iš esmės nuostolinga. Taigi, bendrovės kapitalo bazė sumažinta iki tokio lygio, kuris buvo žemesnis už mažiausius reguliuojamuosius reikalavimus. 2009 m. liepos 1 d. NR paskelbė, kad FPI patvirtino, jog, atsižvelgdama į HMT įsipareigojimą užtikrinti pakankamą kapitalo lygį, ji neketina riboti NR veiklos. |
|
(22) |
1 lentelėje pateikta informacija apie NR finansinius rezultatus nuo 2006 m. iki 2009 m. pirmojo pusmečio pabaigos. 1 lentelė Northern Rock 2006–2008 m. (9) ir 2009 m. (10) pirmojo pusmečio finansiniai rezultatai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2.2. RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAI
PIRMINIS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
|
(23) |
Po NR nacionalizavimo 2008 m. vasario mėn. JK valdžios institucijos pateikė restruktūrizavimo planą (toliau – pirminis restruktūrizavimo planas), kurio turinys išsamiau aprašytas sprendimo pradėti tyrimą 2.3.5 skirsnyje ir sprendimo išplėsti procedūrą 2.2 skirsnyje. Trumpai tariant, pirminiame restruktūrizavimo plane numatyta:
|
|
(24) |
Aktyvią hipotekos paskolų grąžinimo programą, naujų paskolų išdavimo apribojimus, NR veiklos Danijoje atsisakymą ir veiklos įsipareigojimus Jungtinė Karalystė įgyvendino tuoj pat ir nelaukdama, kol Komisija patvirtins restruktūrizavimo planą. |
PAKEISTAS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
|
(25) |
Finansinių rinkų ir realiosios ekonomikos padėties blogėjimas 2008 m. paskutinį ketvirtį turėjo didelį neigiamą poveikį NR, ir JK valdžios institucijos turėjo persvarstyti pirminį restruktūrizavimo planą. Todėl JK valdžios institucijos Komisijai pateikė naują restruktūrizavimo planą (toliau – pakeistas restruktūrizavimo planas), kuris išsamiai aprašytas sprendimo išplėsti procedūrą 2.3 skirsnyje. Pakeistą restruktūrizavimo planą iš esmės sudaro NR padalijimas į:
|
|
(26) |
Pakeistame restruktūrizavimo plane taip pat buvo numatyta BankCo ir AssetCo suteikti kapitalo injekcijas, pakeisti skolinimo strategiją, atsisakyti aktyvios hipotekos paskolų grąžinimo programos ir pakeisti konkurencijos programą, kuria remdamasi įmonė NR galėtų iš viso 14 mlrd. GBP padidinti paskolų teikimą 2009 m. ir 2010 m. |
GALUTINIS RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS
|
(27) |
Po to, kai buvo priimtas sprendimas išplėsti procedūrą, Jungtinė Karalystė pakeitė pakeistą restruktūrizavimo planą, siekdama išsklaidyti kai kurias Komisijos ir trečiųjų šalių pareikštas abejones (toliau – galutinis restruktūrizavimo planas). Dėl to BankCo pradinis grynųjų pinigų balansas bus sumažintas [1,7–4,2] mlrd. GBP, palyginti su atnaujintu 2009 m. birželio 10 d. restruktūrizavimo planu, pašalinant [1,5–3] mlrd. GBP GIC sąskaitose ir pervedant [0,2–0,8] mlrd. GBP papildomos hipotekos iš AssetCo į BankCo. BankCo pradinis balansas 2009 m. bus [21–24] mlrd., o 2013 m. jis padidės iki [31–34] mlrd. GBP, o ne atitinkamai [22–26] mlrd. GBP ir [38–41] mlrd. GBP pagal pakeistą restruktūrizavimo planą. Be to, [600–900] mln. GBP pradžioje planuotų naujų BankCo paskolų 2009 m. bus pakeista žemesnės kokybės senesne knyga (15). Taigi, BankCo svertinis paskolos ir vertės santykio vidurkis bus [62–67 %], jį sudarys esamos hipotekos knygos paskolos ir vertės santykio vidurkis ([66–69 %]) ir naujos 2009 m. paskolos ([58–61 %]). A grafike iliustruojami pradiniai BankCo ir AssetCo balansai po padalijimo, o 2 lentelėje pateikiami aktualiausi finansiniai BankCo rodikliai. |
|
(28) |
BankCo, pradedant nuo padalijimo, už tolesnes garantijas, kuriomis užtikrinami mažmeniniai ir didmeniniai indėliai, taip pat mokės pakoreguotą mokestį (žr. 2.3 skirsnį). 2 lentelė BankCo pagrindiniai finansiniai rodikliai po padalijimo (pagrindinis scenarijus)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
A grafikas
BankCo ir AssetCo pradinis balansas po padalijimo
[…]
|
(29) |
Jungtinė Karalystė pateikė dar tokių pastabų:
|
2.3. ŠIAME SPRENDIME VERTINAMOS VALSTYBĖS PRIEMONĖS
|
(30) |
NR suteiktos kelios pagalbos priemonės, būtent (17):
|
|
(31) |
Kalbant apie i–ii priemones, Komisija mano, kad jas ji jau vertino ankstesniuose dėl šio atvejo priimtuose sprendimuose ir nustatė, kad tos priemonės yra sanavimo pagalba (26). Be sanavimo priemonių, Jungtinė Karalystė Komisijai pranešė apie papildomas priemones, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas NR restruktūrizavimui, iv–xii priemones. |
|
(32) |
Sanavimo pagalbos priemonės (i–iii priemonės) bus tęsiamos ir po padalijimo. Tačiau subjektai, kuriems jos skirtos, bus NR perėmėjai, o tų priemonių sąlygos bus pakeistos. |
|
(33) |
Kalbant apie priemones, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė dėl NR restruktūrizavimo (iv–v priemonės), atgaline data bus sumažintas mokestis, kurį NR mokėjo už BoE/HMT likvidumo priemonę. Taigi, NR atgaline data gaus 156,4 mln. GBP mokesčių už BoE/HMT likvidumo priemonę kompensaciją. Ši kompensacija nustatyta Jungtinei Karalystei 2008 m. balandžio mėn. patikslinus mokesčius. Be to, HMT Finansinių paslaugų institucijai suteikė patikinimą, kad NR veiks laikydamasi kapitalo reikalavimų, taigi NR galėjo toliau veikti nevykdydama reguliuojamojo kapitalo reikalavimų. |
|
(34) |
BankCo skirtos restruktūrizavimo priemonės (vi–viii priemonės) apima toliau teikiamas garantijas mažmeniniams ir didmeniniams indėliams […]. Tačiau keisis šių garantijų mokesčiai ir pradinis terminas, palyginti su patvirtinta sanavimo pagalba. Už garantiją tiems mažmeniniams indėliams, kuriems netaikoma Jungtinės Karalystės FSKS, BankCo mokės vienodą [15–70] bazinių punktų (toliau – b. p.) mokestį. Už garantiją didmeniniams indėliams BankCo mokės mokestį pagal Jungtinės Karalystės kreditų garantijų schemą (toliau – CGS) (27). BankCo dar gaus 1,2 mlrd. GBP kapitalo atkūrimui po padalijimo, atkūrimo forma – paprastosios akcijos, ir 2,5 mlrd. GBP neapibrėžtąją likvidumo priemonę. Už neapibrėžtąją likvidumo priemonę bankas mokės mėnesinį įsipareigojimo mokestį, kuris yra [80–150] b. p. nepanaudotame balanse. Tuo atveju, jei BankCo pasinaudos priemone, mokės vienkartinį [120–240] b. p. pasinaudojimo mokestį nuo panaudotos sumos ir vieno mėnesio LIBOR + [200–600] b. p. palūkanų normą nuo panaudoto balanso. |
|
(35) |
AssetCo toliau iki […] naudosis garantija didmeniniams indėliams (ix priemonė). Nenumatyta keisti mokesčio, kurį AssetCo mokės už garantiją. Taip pat AssetCo 10 mlrd. GBP bus padidinta BoE/HMT likvidumo priemonė (x priemonė) (bendra priemonės suma bus 23 mlrd. GBP), kartu bus pakeistos priemonės sąlygos (LIBOR + [10–60] b. p. vietoj BoE bazinės normos + 150 b. p. + 10 b. p. priemonės mokestis). AssetCo taip pat bus suteikta 2,5 mlrd. apyvartinio kapitalo priemonė (xii priemonė), už kurią įmonė sumokės vieno mėnesio LIBOR + [10–60] b. p., ir galbūt iki 1,6 mlrd. GBP kapitalo atkūrimas, kurio forma – akcinio kapitalo konvertavimo skola (xii priemonė). |
|
(36) |
Kadangi NR suteiktą restruktūrizavimo pagalbą sudaro toliau taikomos priemonės kartu su papildomomis priemonėmis, šiame sprendime jos bus vertinamos kartu. 3 lentelėje nustatytos toliau taikomos ir papildomos priemonės.
NR, BankCo ir AssetCo suteiktų priemonių apžvalga
|
3. PAGRINDAS PROCEDŪRAI PRADĖTI
|
(37) |
Šioje byloje Komisija 2008 m. balandžio 2 d. pirmiausia pradėjo oficialią pirminio restruktūrizavimo plano tyrimo procedūrą. Vėliau JK valdžios institucijos iš esmės pakeitė pirminį restruktūrizavimo planą. Taigi, Komisijai prireikė išplėsti procedūrą ir įtraukti pakeistą restruktūrizavimo planą. Dauguma sprendime pradėti procedūrą pareikštų abejonių buvo susijusios su pradiniu restruktūrizavimo planu. Kalbant apie sprendimą pradėti procedūrą, šio sprendimo 3.1 skirsnyje bus aptariamos tik tos abejonės, kurios susijusios su pakeistu restruktūrizavimo planu. |
3.1. SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ
PAGALBOS BUVIMAS
|
(38) |
Sprendimo pradėti procedūrą 91 punkte Komisija nurodo, kad HMT raštas Finansinių paslaugų institucijai, kuriuo HMT patvirtina ketinimą užtikrinti, kad NR veiktų laikydamasi mažiausio kapitalo reikalavimų, gali būti valstybės pagalba. |
|
(39) |
Sprendimo pradėti procedūrą 94 punkte nurodoma, kad planuojamas per didelio mokesčio, kurį Jungtinė Karalystė ėmė nuo 2008 m. kovo 17 d. iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, kompensavimas atgaline data yra papildoma restruktūrizavimo pagalba. |
PAGALBOS SUMA
|
(40) |
Sprendimo pradėti procedūrą 96 punkte reiškiamos abejonės, ar pagalbos suma gali būti nustatoma taikant lyginamuosius standartus, tokius kaip NR kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kainos ar kredito priemonių, kurias bankui NR siūlė privatūs bankai po 2007 m. rugsėjo 17 d., palūkanų norma, nes jie jau buvo atsižvelgę į tai, kad valstybė banką sanuoja. |
3.2. SPRENDIMAS IŠPLĖSTI PROCEDŪRĄ
PAGALBOS BUVIMAS
|
(41) |
Komisija sprendimo išplėsti procedūrą 47 ir 48 punktuose nurodė, kad padalijimą būtų galima lyginti su paramos turtui priemone pagal Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (28) (toliau – Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto). Todėl Komisija pakvietė JK valdžios institucijas pateikti informaciją šiuo klausimu. |
ILGALAIKIO GYVYBINGUMO ATKŪRIMAS
|
(42) |
Sprendimo išplėsti procedūrą 58 punkte Komisija aiškiai pažymėjo, kad atrodo, jog BankCo dėl Jungtinės Karalystės siūlomų priemonių tampa gyvybingu banku ir nerizikuoja patirti tokių pačių likvidumo problemų kaip NR. Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad nepateiktas joks verslo planas, kuris įrodytų, kad BankCo taps gyvybingu subjektu vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, taigi BankCo gyvybingumas negali būti įrodytas. |
MINIMALAUS DYDŽIO PAGALBA IR NUOSAVAS ĮNAŠAS
|
(43) |
Komisija sprendimo išplėsti procedūrą 58 ir 59 punktuose konstatavo, kad pagalba, kuri bus suteikta BankCo, yra tokios rūšies ir tokio dydžio, kad BankCo bus atleistas nuo visų rizikingų paskolų, kurias praeityje suteikė NR, ir nuo įsipareigojimo grąžinti Vyriausybei paskolą, o gaus geros kokybės turtą ir didelę grynųjų pinigų sumą. Be to, Komisija pažymėjo, kad JK valdžios institucijos sutinka finansuoti visus AssetCo, kurios hipotekos knyga įvertinta buhalterine, o ne realia ekonomine verte, nuostolius. Todėl Komisija labai abejoja dėl to, ar pagalba buvo minimalaus dydžio. |
|
(44) |
Kalbant apie NR nuosavą įnašą, Komisijai sprendimo išplėsti procedūrą 60 punkte kyla abejonių dėl to, ar nuosavas įnašas bus pakankamas, nes kai kurių pirmame restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių, kurios galėjo būti laikomos nuosavu įnašu, pakeistame restruktūrizavimo plane atsisakyta, visų pirma aktyvios grąžinimo politikos ir naujų paskolų teikimo apribojimo. |
NEIGIAMO PAŠALINIO POVEIKIO APRIBOJIMAS IR PRIEMONĖS, KURIOMIS RIBOJAMAS RINKOS IŠKRAIPYMAS
|
(45) |
Sprendimo išplėsti procedūrą 62 punkte Komisija abejojo, ar po NR padalijimo BankCo turimas finansavimas leis jam išstumti konkurentus iš hipotekos paskolų rinkos, taip sukeliant neigiamą pašalinį poveikį. |
|
(46) |
Kalbant apie priemones, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas, Komisija sprendimo išplėsti procedūrą 63–66 punktuose labai abejojo, ar siūlomos priemonės yra pakankamos. Pirma, Komisija pažymėjo, kad po NR padalijimo BankCo taps labai stipriu ir konkurencingu banku, neturinčiu rizikingų paskolų, kurias anksčiau išdavė NR, naštos. Todėl Komisija abejoja, ar tai, kad BankCo bus bankas, turintis nedidelį balansą, kompensuos konkurencijos iškraipymą. |
|
(47) |
Be to, Komisija pažymėjo, kad atsižvelgiant į didelę pagalbą, kurią gavo NR, Komisija nebuvo tikra, kad siekiant išvengti netinkamo konkurencijos iškraipymo ir nesukelti pavojaus NR gyvybingumui gali būti įgyvendintos pakankamos priemonės. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad kai kurios priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas, buvo pakeistos arba jų atsisakyta. |
4. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS
|
(48) |
Paskelbusi sprendimą pradėti procedūrą ir sprendimą išplėsti procedūrą, Komisija gavo trečiųjų šalių pastabų. |
|
(49) |
Kalbant apie sprendimą pradėti procedūrą, Komisija pastabų gavo iš Unite the Union, Building Societies Association (toliau – BSA), SRM Global Master Fund LP, Alliance & Leicester Building Society, British Banking Association, Jimo Cousinso (JK parlamento narys), Dougo Hendersono (JK parlamento narys) ir Niukaslo valdžios institucijų. Nors tos pastabos nesusijusios su pakeistu restruktūrizavimo planu, kuris nagrinėjamas sprendime išplėsti procedūrą, jos gali būti svarbios plačiau nagrinėjant šią bylą ir bendro pobūdžio pastabos bus trumpai aptartos šio sprendimo 4.1 skirsnyje. |
|
(50) |
Trečiųjų šalių pastabų dėl sprendimo išplėsti procedūrą gauta iš Leeds Building Society, BSA ir Didžiosios Britanijos piliečio. |
4.1. SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ
|
(51) |
Iš trečiųjų šalių gautos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą daugiausia susijusios su konkurencijos iškraipymu dėl NR mažmeniniams ir didmeniniams indėliams suteiktų garantijų. NR mažmeninių indėlių bazės padidėjimas pirmuosius 2008 m. mėnesius sukėlė didelį susirūpinimą, nes trečiosios šalys nurodė, kad NR siūlė dideles taupomųjų indėlių palūkanų normas naudodamasi Vyriausybės garantija, taigi NR konkurentai pateko į nepalankią konkurencinę padėtį. Trečiosios šalys pažymėjo, kad atrodo, jog konkurencijos programa jų susirūpinimą dėl kai kurių dalykų šiek tiek išsklaido. Kitos pastabos buvo susijusios su NR, kaip didelio darbdavio, svarba Anglijos šiaurės rytuose ir su kompensacija, kurią NR turėtų gauti dėl nacionalizavimo, kurio ėmėsi Jungtinė Karalystė. |
4.2. SPRENDIMAS IŠPLĖSTI PROCEDŪRĄ
|
(52) |
Leeds Building Society savo pateiktose pastabose išreiškė susirūpinimą dėl konkurencijos iškraipymo, kurį, kaip gali būti, sukėlė NR, ir pabrėžė, kad nuosavas NR įnašas, Leeds Building Society nuomone, yra nepakankamas ir kad parengta konkurencinė programa tik ribotai apsaugo nuo NR sukeliamo rinkos iškraipymo. Leeds Building Society taip pat laikosi nuomonės, kad mažu BankCo balansu po padalijimo nebus kompensuotas konkurencijos iškraipymas, nes BankCo neturi padengti nuostolių, kuriuos sukėlė anksčiau išduotos NR rizikingos paskolos, ir galės naudotis AssetCo balanso duodama nauda. |
|
(53) |
BSA pateikė išsamias pastabas. BSA konstatavo, kad labai panašu, jog BankCo bus gyvybingas bankas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nes jis užims stiprią padėtį JK hipotekos rinkoje po padalijimo ir turės tik ribotą neveiksnių paskolų skaičių ir didelį finansavimą, kad galėtų pasirašyti naujas paskolas. BSA pabrėžė namų statybos kredito bendrovių ir bankų skirtumą (finansavimo ir skolinimo veiklos apribojimai, taikomi namų statybos kredito bendrovėms, bet netaikomi bankams). BSA taip pat nurodė, kad nepanašu, kad konkurencijos programa bus pakankamai veiksminga ir neleis iškraipyti rinkos. Be to, BSA pateikė pasiūlymų dėl galimų priemonių, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas:
|
|
(54) |
Galiausiai Didžiosios Britanijos piliečio pastabos buvo susijusios su subordinuotosios skolos priemonių, kurias išdavė NR, palūkanų mokėjimu ir poveikiu, kurį tokio mokėjimo sustabdymas turėtų tas priemones turintiems asmenims. |
5. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS
|
(55) |
Trečiųjų šalių pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą, aprašytos šiame sprendime, yra susijusios tik su dalykais, kurie gali būti svarbūs vertinant pakeistą restruktūrizavimo planą. Todėl 5.1 skirsnyje aprašomos Jungtinės Karalystės pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą bus susijusios tik su tais dalykais. |
5.1. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS DĖL ABEJONIŲ, PAREIKŠTŲ SPRENDIME PRADĖTI PROCEDŪRĄ
PAGALBOS BUVIMAS
|
(56) |
Kalbant apie sprendimo pradėti procedūrą 91 punkte pareikštas abejones, JK valdžios institucijos teigia, kad […]. Taigi, tai negali būti charakterizuojama kaip pagalba. NET jei taip ir būtų, nebūtų galima sakyti, kad ta pagalba yra neribota. |
|
(57) |
Kalbant apie sprendimo pradėti tyrimą 94 punktą, JK valdžios institucijos nesiginčija, kad naujų paskolų palūkanų ir mokesčių susitarimo datavimas atgaline data (2008 m. balandžio 1 d.) po to, kai yra patvirtinta valstybės pagalba, bus papildoma restruktūrizavimo pagalba. Tačiau JK valdžios institucijos teigia, kad ji yra minimalaus dydžio, būtino siekiant užtikrinti, kad NR toliau vykdytų jai nustatytus reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. |
PAGALBOS SUMA
|
(58) |
Kalbant apie abejones, pareikštas sprendimo pradėti procedūrą 96 punkte, Jungtinė Karalystė pirmiausia teigia, kad būtų nerealu manyti, kad pagalbos suma yra visa valstybės priemonių ir valstybės garantijomis padengtų sumų vertė. Iš tikrųjų, NR toliau turi aukštos kokybės turtą, ir reikėtų atsižvelgti į tai, kad tuo metu, kai yra sudaryti priemonių ir garantijų susitarimai, valstybės naudai įkeistas geros kokybės turtas. Jungtinė Karalystė mano, kad natūraliausia metodika būtų apskaičiuoti priemonių vertę taikant lyginamuosius standartus, tokius kaip pateikti finansiniai pasiūlymai, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir subordinuotosios skolos kainų skirtumas. Geriausiu atveju pagalbos dydis gali būti skaičiuojamas taikant Komisijos oficialią orientacinę normą, kuri įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d. |
5.2. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS DĖL ABEJONIŲ, PAREIKŠTŲ SPRENDIME IŠPLĖSTI PROCEDŪRĄ
PAGALBOS BUVIMAS
|
(59) |
Kalbant apie Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto taikymą padalijimui, JK valdžios institucijos nurodė, kad jos nesutinka su Komisijos analize dėl tokių priežasčių. Pirma, NR visiškai priklauso valstybei, taigi skirtingai negu kitais atvejais, kai valstybė perima nuostolius ar sumažėjusios vertės turtą iš privataus banko nupirkdama tą turtą arba suteikdama jam garantijas, Jungtinė Karalystė negali nupirkti sumažėjusios vertės turto, nes jis jai jau priklauso. Antra, JK valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto skirtas pirmiausia tiems atvejams, kai yra didelis netikrumas dėl banko rizikos, susijusios su sudėtingu ir neaiškiu sumažėjusios vertės turtu. NR hipotekos produktai, hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai ir Iždo turtas, Jungtinės Karalystės teigimu, nepatenka į šią kategoriją. Galiausiai JK valdžios institucijos teigia, kad komunikate dėl sumažėjusios vertės turto pagrindinis dėmesys skiriamas naštos dalijimosi principui ir pirmiausia bankui turi tekti tam tikra pirmųjų nuostolių dalis. NR atveju tai neįmanoma, nes visas turtas prieš padalijimą jau priklauso valstybei. |
ILGALAIKIO GYVYBINGUMO ATKŪRIMAS
|
(60) |
JK valdžios institucijos savo pastabose nurodo, kad suteikė Komisijai informacijos, kuria Komisijai 2009 m. birželio 10 d. pateiktame verslo plane įrodomas BankCo gyvybingumas (29). Verslo plane BankCo gyvybingumas išbandytas atliekant nepalankiausių sąlygų testus, taikant didelio nuosmukio scenarijų (nedarbas 2011 m. padidėja iki 3,6 mln., būsto kainos sumažėja 50 %, palyginti su didžiausiomis kainomis). Nepalankiausių sąlygų testas rodo BankCo gyvybingumą net ir esant dideliam nuosmukiui. |
MINIMALAUS DYDŽIO PAGALBA IR NUOSAVAS ĮNAŠAS
|
(61) |
Kalbant apie Komisijos abejones, ar NR suteikta pagalba yra minimalaus dydžio, Jungtinė Karalystė teigia, kad pakeistu restruktūrizavimo planu sukuriamas labai konkurencingas naujas bankas. Jungtinė Karalystė nurodo, kad BankCo kapitalo struktūra ir finansavimas rūpestingai parengti, siekiant, kad bankas būtų gyvybingas net nepalankiausiomis sąlygomis. |
|
(62) |
Jungtinės Karalystės teigimu, tai nėra tas atvejis, kai valstybė sutinka finansuoti ir remti visus AssetCo nuostolius. Jungtinė Karalystė nurodo, kad valstybė nesuteikė jokių garantijų AssetCo turtui. Tačiau JK valdžios institucijos nurodo, kad […] gali prireikti didesnės paramos […]. |
|
(63) |
Kalbant apie NR nuosavą įnašą į restruktūrizavimą, JK valdžios institucijos nurodo, kad naujų paskolų išdavimo apribojimai ir aktyvi grąžinimo politika pirminiame restruktūrizavimo plane buvo kompensacinės priemonės, taikomos vietoj nuosavo įnašo. Kalbant apie hipotekos paskolų išdavimo apribojimą, Jungtinė Karalystė teigia, kad JK hipotekos rinkos pajėgumai suvaržyti dėl finansų ir ekonomikos krizės ir kad siūlomas BankCo skolinimo padidėjimas yra ribotas ir neturi neigiamo poveikio banko konkurentams. Kalbant apie aktyvią hipotekos grąžinimo programą, ja dar labiau sugriežtintas hipotekos teikimas JK rinkoje (dėl jos naujų paskolų išdavimas sumažėjo 40 %). Jungtinė Karalystė laikosi nuomonės, kad NR prisidėjo prie restruktūrizavimo parduodama įkeistu turtu grąžinamų būsto paskolų (angl. Home Equity Release Mortgage, toliau – HERM) portfelį už maždaug 2,2 mlrd. GBP, patirtais restruktūrizavimo nuostoliais ir […]. |
NEIGIAMO PAŠALINIO POVEIKIO APRIBOJIMAS IR PRIEMONĖS, KURIOMIS RIBOJAMAS RINKOS IŠKRAIPYMAS
|
(64) |
Jungtinė Karalystė savo pateiktoje medžiagoje nurodo, kad mano, jog numatytas didesnis BankCo skolinimas greičiausiai neturės poveikio hipotekos rinkai arba BankCo konkurentams, nes rinkoje apriboti pajėgumai. Dėl BankCo skolinimo pajėgumų padidėjimo šiek tiek sumažėtų šis susirūpinimas, bet liktų pakankamai paklausos ir kitiems. Jungtinė Karalystė taip mano, kad nepanašu, jog BankCo greitai padidins paskolų išdavimą po padalijimo ir nelikus laikino priklausymo valstybei, nes jam vis tiek dar reikės gauti būtiną finansavimą naujoms paskoloms finansuoti. Galiausiai Jungtinė Karalystė pabrėžia, kad BankCo neturės lengvatinės apeigos prie klientų, kurie liks AssetCo. |
|
(65) |
Kalbant apie pagalbos sumą, Jungtinė Karalystė nesutinka su Komisijos pasiūlymu ją nustatyti išskaitant AssetCo turto rinkos vertę iš jo buhalterinės vertės. Tokia metodika, Jungtinės Karalystės nuomone, būtų apskaičiuota per didelė pagalbos, suteiktos BankCo, suma. Jungtinė Karalystė mano, kad reikėtų skirti BankCo ir AssetCo suteiktą pagalbą ir kad AssetCo suteikta pagalba nebūtinai yra naudinga BankCo. Minėtos pagalbos BankCo suma turėtų atspindėti BankCo konkurencinį poveikį konkurentams, o tai neatitinka Komisijos siūlomos metodikos. |
|
(66) |
Kalbant apie AssetCo, Komisijos siūloma metodika, Jungtinės Karalystės teigimu, yra pagrįsta prielaida, kad Jungtinė Karalystė padengtų turto buhalterinės vertės ir rinkos vertės skirtumą. Tai neteisinga, nes Jungtinės Karalystės garantijos apima galutinės AssetCo turto vertės ir bendrovės įsipareigojimų buhalterinės vertės skirtumą (t. y. jei turtas neduotų pakankamai rezultatų, kad būtų galima padengti visus įsipareigojimus, skirtumą padengs Jungtinė Karalystė). |
|
(67) |
Jungtinės Karalystės teigimu, teisinga metodika BankCo suteiktos pagalbos sumai nustatyti yra bet kurių tiesioginių kapitalo injekcijų buhalterinės vertės ir visų vis dar suteiktų garantijų vertės, atsižvelgiant į už garantijas mokamus mokesčius, BankCo gaunamos naudos iš aukštos kokybės hipotekos ir BankCo gauto pelno perėmus NR mažmeninių indėlių knygą vertės suma. |
|
(68) |
AssetCo suteiktos pagalbos suma, Jungtinės Karalystės teigimu, yra skirtumas tarp bendros NR suteiktos pagalbos vertės ir pagalbos, suteiktos BankCo per AssetCo. |
5.3. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS DĖL SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ ABEJONIŲ, PAREIKŠTŲ SPRENDIME PRADĖTI PROCEDŪRĄ
|
(69) |
Dėl trečiųjų šalių susirūpinimo dėl mažmeninių indėlių padidėjimo Jungtinė Karalystė pateikė tokias pastabas. |
|
(70) |
Jungtinės Karalystės teigimu, trečiųjų šalių pastabose dėl taupymo produktų kainodaros neatsižvelgiama į NR išeikvotą mažmeninių indėlių bazę po masinio indėlių išėmimo iš banko 2007 m. rugsėjo mėn. Siekiant stabilizuoti NR balansą turi būti leista atkurti jo mažmeninių indėlių bazę. Jungtinė Karalystė nurodo, kad taikomas 1,5 % JK mažmeninių indėlių rinkos dalies apribojimas. Toks apribojimas neleis NR taikyti pernelyg agresyvią kainodarą ir kartu ribos NR poveikį taupomųjų produktų rinkoje. Jungtinė Karalystė taip pat teigia, kad NR netaikė agresyvios mažmeninių indėlių produktų kainodaros strategijos ir tai įrodo faktas, kad nuo tada, kai pradėta taikyti konkurencijos programa, NR nepateko tarp trijų didžiausių bankų Moneyfacts taupomųjų produktų lentelėje. |
|
(71) |
Be to, Jungtinė Karalystė teigia, kad naujų ribų nustatymas NR taupomųjų produktų kainodarai neleistų bankui gauti finansavimo, kurio reikia planuojamoms naujoms paskoloms suteikti. Tai taip pat keltų grėsmę NR gebėjimui vykdyti įsipareigojimus laikinai priklausant valstybei ir neleistų NR reaguoti į įvykius, kurie turėtų neigiamą poveikį jo finansavimo pozicijai. |
|
(72) |
Kalbant apie konkurencijos programą, taikomą nuo 2008 m. kovo 31 d., JK valdžios institucijos nurodė, kad veiklos apribojimai programoje pakankamai apriboja NR konkurenciją JK rinkose. |
5.4. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS DĖL SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ ABEJONIŲ, PAREIKŠTŲ SPRENDIME IŠPLĖSTI PROCEDŪRĄ
|
(73) |
Siekdamos išsklaidyti Komisijos susirūpinimą, pareikštą sprendime išplėsti procedūrą ir trečiųjų šalių pastabose, JK valdžios institucijos pakeitė pakeistą restruktūrizavimo planą. Tie pakeitimai išsamiai išdėstyti šio sprendimo 2.2 skirsnyje (27, 28 ir 29 konstatuojamosios dalys). |
6. VERTINIMAS
6.1. PAGALBOS BUVIMAS
|
(74) |
Komisija turi vertinti, ar priemonės, patvirtintos ar pakeistos pakeistame restruktūrizavimo plane, yra valstybės pagalba. Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. |
|
(75) |
Kalbant apie priemones, kurias Komisija ankstesniuose dviejuose sprendimuose, susijusiuose su šia byla, jau patvirtino kaip sanavimo pagalbą (būtent 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytos i, ii ir iii priemonės; mažmeninių ir didmeninių indėlių garantijos ir BoE/HMT likvidumo priemonė), Komisija jau konstatavo, kad tos priemonės yra valstybės pagalba, suteikta NR. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BankCo turi galimybę naudotis schemomis, kurias Jungtinė Karalystė pasiūlė bankams finansų krizės laikotarpiu ir kurias Komisija jau patvirtino, tų schemų galiojimo laikotarpiu po padalijimo (30). |
|
(76) |
Priemonės, kurios turi būti vertinamos šiame sprendime siekiant nustatyti, ar jos yra valstybės pagalba, aprašytos šio sprendimo 30 konstatuojamojoje dalyje. Atitinkamos priemonės yra NR skirtos iv–v priemonės, BankCo skirtos vi, vii ir viii priemonės ir AssetCo skirtos ix–xii priemonės. |
VALSTYBĖS IŠTEKLIAI
|
(77) |
Visos tos priemonės finansuojamos iš valstybės išteklių, nes priemones sudaro valstybės finansuojamos Vyriausybės paskolos, dotacijos ir garantijos (31). |
ATRANKUMAS
|
(78) |
Komisija taip pat turi vertinti, ar priemonė pagalbos gavėjui ar gavėjams suteikia atrankųjį pranašumą. Nagrinėjama priemonė yra atrankioji, nes skirta tik NR, BankCo ir AssetCo. |
PRANAŠUMAS
|
(79) |
Priemone suteikiamas pranašumas NR ekonominei veiklai, kurią bankas vykdo iki padalijimo, ir vėliau banko perėmėjams BankCo ir AssetCo. |
|
(80) |
NR pasinaudos atgaline data taikomais mažesniais mokesčiais už BoE/HMT likvidumo priemonę ir vėlesne 156,4 mln. GBP kompensacija, teikiama NR Komisijai ją patvirtinus (iv priemonė). Tai NR suteikia pranašumą, nes tie mokesčiai yra mažesni už rinkos kainą. |
|
(81) |
NR taip pat gauna didelį pranašumą iš HMT įsipareigojimo Finansinių paslaugų institucijai, kad bankas veiks laikydamasis kapitalo reikalavimų (v priemonė), nes dėl to FPI: 1) nereikalavo, kad po nacionalizavimo būtų atkurtas NR kapitalas; 2) leido NR įtraukti antro lygio kapitalą į NR reguliuojamojo kapitalo poziciją 2008 m. birželio mėn. ir 3) vėliau leido NR nuo 2009 m. liepos mėn. iki padalijimo veikti nevykdant reguliuojamojo kapitalo reikalavimų. |
|
(82) |
Kalbant apie BankCo skirtas priemones, Komisija, patvirtindama sanavimo pagalbą NR, jau konstatavo, kad mažmeninių indėlių garantija (iv priemonė) suteikia pranašumą jos gavėjui, šiuo atveju BankCo. Nors garantijos bus panaikintos […], BankCo pranašumas išliks tol, kol bus veiksminga garantija. Mokesčio, kurį mokės BankCo, pasikeitimas neatitinka rinkos sąlygų. Todėl NR CDS kainų skirtumas yra gerokai virš 50 b. p. Todėl reikia konstatuoti, kad priemonė suteikia BankCo pranašumą. |
|
(83) |
Kalbant apie tolesnį didmeninių garantijų taikymą BankCo nuo padalijimo iki 2010 m. gruodžio 31 d. (vi priemonė), Komisija, patvirtindama NR sanavimo pagalbą, jau konstatavo, kad tai yra pranašumas. Kalbant apie mokesčio pakeitimą padalijant, BankCo mokės kompensaciją, kuri atitinka kitų bankų mokamą kompensaciją už JK CGS. Kadangi Komisijos patvirtinta CGS kompensacija yra mažesnė už rinkos kainą (bet atitinka Europos centrinio banko rekomendacijas), tai yra pranašumas BankCo. |
|
(84) |
Be to, 1,4 mlrd. GBP kapitalo injekcija, kurios forma – paprastosios BankCo akcijos (vii priemonė), suteikia BankCo pranašumą, nes be to kapitalo BankCo negalėtų pradėti savo veiklos. |
|
(85) |
1,5 mlrd. GBP neapibrėžtoji likvidumo priemonė, suteikta BankCo (viii priemonė), suteikia pranašumą, nes yra dar vienas BankCo likvidumo šaltinis, kuriuo kiti bankai naudotis negali. Neapibrėžtąja likvidumo priemone siekiama BankCo suteikti pakankamai išteklių, kol Jungtinė Karalystė jį parduos ar kol bus nustatytos kitos finansavimo linijos. |
|
(86) |
Kalbant apie AssetCo, Komisija sprendimuose pradėti ir išplėsti procedūrą konstatavo, kad didmeninės garantijos (ix priemonė) yra valstybės pagalba. Todėl didmeninės garantijos […] išplėtimas yra dar vienas pranašumas AssetCo. |
|
(87) |
Komisija ankstesniuose sprendimuose (32) jau konstatavo, kad BoE/HMT likvidumo priemonė yra valstybės pagalba. Ta išvada taip pat taikoma naujomis aplinkybėmis, kai suma, kurią valstybė skolina AssetCo, padidinta 10 mlrd. GBP, o paskolos pradinis terminas pratęstas po 2020 m. (x priemonė). Kalbant apie už priemonę mokamą kompensaciją, AssetCo mokės už ją mažesnę kompensaciją (LIBOR + [10–60] b. p., palyginti su ankstesniu priemonės mokesčiu, kuris buvo BoE bazinė norma + 150 b. p.), kuri yra mažesnė už rinkos kainą, todėl AssetCo suteikiamas pranašumas. Be to, BankCo pasinaudos didesne BoE/HMT likvidumo priemone, nes didelė padidėjimo suma kaip grynieji pinigai bus perkelta iš AssetCo į BankCo. |
|
(88) |
Siūloma 1,6 mlrd. GBP kapitalo injekcija į AssetCo (xi priemonė), kurios forma – akcinio kapitalo konvertavimo skola, suteikia AssetCo pranašumą. |
|
(89) |
Be to, naudos AssetCo duos ir 2,5 mlrd. GBP apyvartinio kapitalo priemonė (xii priemonė), nes AssetCo turės pakankamą likvidumą […] savo įsipareigojimams vykdyti, kai ateis laikas juos vykdyti. AssetCo už priemonę sumokės vieno mėnesio LIBOR + [10–60] b. p., o tai bus gerokai mažiau už rinkos normą, nes AssetCo yra bankas, beveik neturintis kapitalo. |
|
(90) |
Galiausiai rinkos ekonomikos investuotojo principas šioms priemonėms netaikomas, nes jos teikiamos po kelių sanavimo pagalbos priemonių, suteiktų NR. Be to, jei tai būtų taikytina, testas nebūtų atliktas, nes joks rinkos ekonomikos investuotojas nesiimtų visų tų priemonių, siekdamas palengvinti BankCo ir […] AssetCo padalijimą. Nė vienas rinkos ekonomikos investuotojas, patekęs į panašią padėtį, į kurią pateko valstybė, nebūtų galėjęs išlaikyti ekonominės veiklos (NR veiklos) nerealizuodamas didelio kapitalo padidėjimo (FPI sumažino įprastus kapitalo reikalavimus tik todėl, kad valstybė įsipareigojo suteikti kapitalo). Atsižvelgiant į padėtį rinkose rinkos operatoriui būtų neįmanoma gauti tokio finansavimo. Tai patvirtinama pasiūlymais pirkti NR, kuriuos 2008 m. vasario mėn. pateikė ir Virgin, ir NR vadovybė ir kurie išsamiau aprašyti sprendime pardėti procedūrą. Abiejuose pasiūlymuose pasikliaunama tuo, kad bus tęsiamos valstybės pagalbos priemonės, ir nurodoma, kad be valstybės pagalbos nė vienas privatus investuotojas nebūtų pasirengęs pirkti NR. |
KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMAS IR POVEIKIS VALSTYBIŲ NARIŲ PREKYBAI
|
(91) |
Taip pat konstatuota, kad iv–xii priemonės, nurodytos 30 konstatuojamojoje dalyje, gali iškraipyti konkurenciją ir turėti neigiamą poveikį valstybių narių prekybai. |
|
(92) |
Priemonės leidžia tam tikro NR turto, perkelto į AssetCo, […], o tai yra sąlyga, būtina BankCo įsteigti ir jo verslo planui įgyvendinti. BankCo, kaip NR perėmėjas, galės tęsti NR veiklą be naštos dėl galimo blogesnės kokybės turto vertės sumažėjimo, nes tas turtas lieka AssetCo balanse. Taigi, BankCo turi pranašumą palyginti su savo konkurentais, kurių blogesnės kokybės turto vertė sumažėja ir jie turi padengti tą sumažėjimą apribodami naujoms paskolos prieinamą kapitalą. BankCo, priešingai, kapitalo bazė nesumažės dėl tokio vertės sumažėjimo ir dėl jo hipotekos portfelio mažėjančios vertės. Tai pranašumas, atsižvelgiant į dabartinę didelę skolinimosi finansų rinkose kainą. Be to, BankCo turės daug grynųjų pinigų naujoms paskoloms finansuoti. Todėl daroma išvada, kad iv–xii priemonėmis, išvardytomis 30 konstatuojamojoje dalyje, iškraipoma konkurencija. |
|
(93) |
BankCo taip pat bus bankas, konkuruojantis, be visa kita, JK mažmeninių indėlių rinkoje ir JK hipotekos paskolų rinkoje. Šiose dviejose rinkose kai kurie konkurentai yra užsienio bankų filialai. Todėl tomis priemonėmis gali būti daromas neigiamas poveikis valstybių narių prekybai. |
PAGALBOS GAVĖJO IDENTIFIKAVIMAS
|
(94) |
Komisija atkreipia dėmesį, kad Jungtinė Karalystė ketina pradėti taikyti naujas pagalbos priemones ir pakeisti esamas priemones. Tos priemonės leis NR padalyti į du juridinius vienetus – BankCo ir AssetCo. Be AssetCo suteiktos pagalbos būtų neįmanoma šiai įmonei perduoti NR paskolų portfelį. Dėl AssetCo suteiktos pagalbos BankCo gali tęsti ekonominę NR veiklą, neturėdamas daugumos NR paskolų portfelio, kuris liks AssetCo, naštos. Be to, BankCo gaus iš AssetCo didelę grynųjų pinigų sumą (kurią AssetCo gavo iš valstybės). Todėl BankCo gali būti laikomas visų valstybės priemonių gavėju, įskaitant tas priemones, kurios skirtos AssetCo. |
|
(95) |
Pagal pakeistą restruktūrizavimo planą AssetCo teiks tik labai nedaug paskolų, kaip reikalaujama pagal sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, taigi atvejų, kai šis bankas konkuruos su kitais bankais, skaičius yra minimalus. Po padalijimo AssetCo bankininkystės licencija bus atšaukta ir toliau įmonė veiks pagal hipotekos paskolų teikėjos licenciją. Tai leis įmonei veikti laikantis mažesnių reguliuojamojo kapitalo reikalavimų (1 %), palyginti su kitais bankais. JK valdžios institucijų teigimu, AssetCo realizuos savo turtą tik kai sueis jo realizavimo terminas arba parduodama jį rinkoje. AssetCo pasinaudos iš tokio pardavimo gautomis pajamomis savo skoloms grąžinti, kai ateis laikas jas grąžinti, ir finansuos einamąsias veiklos išlaidas ir iš ankstesnių laikų likusius įsipareigojimus. |
|
(96) |
Siekdamas palengvinti […], AssetCo versis ekonomine veikla, tokia kaip savo turto pardavimas ir skolų valdymas portfelyje. Be to, […] tam tikrą laiką (ne vėliau kaip iki 2010 m. pabaigos) teiks paslaugas […]. Tai būtina, nes po padalijimo […] neturės tam tikrų veiklos funkcijų, kurios liks […], pvz., hipotekos aptarnavimo (po užbaigimo), skolų valdymo ir IT infrastruktūros bei palaikymo. Tas paslaugas komerciniu pagrindu ir per atstumą […] teiks […] (t. y. […] mokės mokestį […]). […] Todėl daroma išvada, kad AssetCo po padalijimo toliau versis ribota ekonomine veikla, taigi turi būti laikoma pagalbos priemonių gavėja. |
|
(97) |
Kalbant apie NR, iki ketinamo padalijimo NR galėtų tęsti veiklą naudodamasi garantijomis savo mažmeniniams ir didmeniniams indėliams, Vyriausybės likvidumo priemone ir JK valdžios institucijų įsipareigojimu Finansinių paslaugų institucijai, kad užtikrins, jog NR veiktų laikydamasi reguliuojamojo kapitalo reikalavimų. Šis Jungtinės Karalystės įsipareigojimas leido NR iki padalijimo laikinai veikti nesilaikant reguliavimo reikalavimų. Todėl NR yra tų priemonių gavėja. Kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, ekonominę NR veiklą tęs BankCo. |
IŠVADA
|
(98) |
Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad iv–xii priemonės, išvardytos 30 konstatuojamojoje dalyje, yra valstybės pagalba. |
6.2. PAGALBOS SUMA
|
(99) |
Kalbant apie pagalbos sumą, atsakydamos į sprendimą pradėti procedūrą ir sprendimą pratęsti procedūrą JK valdžios institucijos kelis kartus pateikė informacijos apie tai, kaip reikėtų skaičiuoti pagalbos sumą. Kalbant apie pasiūlymą, kurį persiuntė Jungtinė Karalystė dėl sprendime pradėti procedūrą nustatytos pagalbos sumos, Komisija atkreipia dėmesį, kad ta informacija yra iš dalies pagrįsta pagalbos priemonėmis, įtrauktomis į pirminį restruktūrizavimo planą. Jungtinės Karalystės persiųstuose pasiūlymuose, įskaitant CDS kainų skirtumo ir subordinuotųjų skolų kainų skirtumo taikymą, taip pat neatsižvelgiama į tai, kad tuose kainų skirtumuose jau atsižvelgta į valstybės pagalbą, suteiktą NR, ir vėlesnį NR nacionalizavimą. Todėl tuose kainų skirtumuose neatspindima NR būdinga rizika, jei nebūtų didelės valstybės paramos. |
|
(100) |
Kalbant apie Jungtinės Karalystės pagalbos sumos apskaičiavimo pasiūlymus, pateiktus atsakant į sprendimą išplėsti procedūrą, Komisija atkreipia dėmesį, kad neatrodo, jog tuose pasiūlymuose būtų atsižvelgta į dabartinę padėtį finansų rinkose. |
|
(101) |
Tomis aplinkybėmis nė viena šalis nesiginčija, kad NR ir jo perėmėjai gavo ir gaus labai didelę pagalbos sumą, ir tai rodo, kad reikia radikalaus restruktūrizavimo ir kad turi būti labai stipriai sumažintas šio banko buvimas rinkoje. |
6.3. PAGALBOS SUDERINAMUMAS
6.3.1. SUDERINAMUMO VERTINIMO TEISINIS PAGRINDAS
|
(102) |
Kaip nurodyta sprendime išplėsti procedūrą (4.2.1 skirsnis), Komisija 2007 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl sanavimo pagalbos NR (33) ir sprendime pradėti procedūrą netaikė Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkto. Iš tikrųjų, neatrodė, kad tuo metu suteikta pagalba yra skirta sutrikimams visoje valstybėje narėje įveikti, tačiau konkrečiai skirta individualioms NR problemoms spręsti (34). Tokiomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi teismų praktika (35), Komisija konstatavo, kad Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktas netaikomas. |
|
(103) |
Tačiau nuo tada Komisija komunikate„Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (36) (toliau – Bankų komunikatas), komunikate „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (37) (toliau – Komunikatas dėl kapitalo atkūrimo), Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto ir Komunikate dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (38) (toliau – Komunikatas dėl restruktūrizavimo) pripažino, kad dėl pasaulinės finansų krizės gali labai sutrikti valstybių narių ekonomika ir kad bankų paramos priemonėmis galima ištaisyti tuos sutrikimus. Komisija tai patvirtino pritardama priemonėms, kurių Jungtinė Karalystė ėmėsi kovodama su finansų krize (39). Todėl, kaip nurodyta sprendime išplėsti procedūrą, teisinis pagalbos priemonių vertinimo pagrindas turėtų būti Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktas. |
6.3.2. SUDERINAMUMO VERTINIMAS
|
(104) |
Komisija nustatė, kad NR, BankCo ir AssetCo gaus naudos iš kelių valstybės pagalbos priemonių. Tos priemonės yra įvairių rūšių. NR padalijimą galima palyginti su sumažėjusios vertės priemone, o kapitalo injekcijos yra kapitalo atkūrimas. Prieš vertindama Jungtinės Karalystės pateiktą galutinį restruktūrizavimo planą, į kurį įtrauktos tos priemonės, Komisija pirma įvertins NR padalijimą, atsižvelgdama į Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto, ir kapitalo atkūrimą, atsižvelgdama į Komunikatą dėl kapitalo atkūrimo, siekdama patikrinti, ar abi priemonės atitinka tuos komunikatus. |
Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto taikymas
|
(105) |
Sprendime išplėsti procedūrą Komisija nurodė, kad NR padalijimas galėtų būti laikomas tam tikra paramos turtui priemone, naudinga NR ekonominei veiklai, kuri rinkoje išliks per BankCo. Jungtinė Karalystė atsakydama į sprendimą išplėsti procedūrą tuo atžvilgiu pateikė nemažai pastabų. Visų pirma ji nurodė, kad NR 100 % nacionalizuotas, kad padalijimo planas sugalvotas tik vėlesniame etape ir kad prieš padalijimą turtas priklauso Vyriausybei. Tačiau tie faktai netrukdo taikyti Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto, nes Jungtinės Karalystės teikiamos pagalbos priemonės rezultatas – įsteigtas bankas (BankCo), kuriam neatiteko jo pirmtako (NR) sumažėjusios vertės turtas. |
|
(106) |
Specialios sąlygos, taikomos paramos turtui priemonėms, nustatytos Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto (40). Pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.2 skirsnį paramos turtui priemonė turi būti ex ante skaidri ir turi būti užtikrintas tinkamas naštos pasidalijimas po to, kai teisingai įvertinamas reikalavimus atitinkantis turtas ir teisinga kompensacija valstybei už paramos turtui priemonę, siekiant užtikrinti akcininkų atsakomybę. |
|
(107) |
Ex ante skaidrumas reiškia, kad turtas ir rizika turi būti aiškiai identifikuoti. To reikia tam, kad būtų nustatyta pagalbos suma, susijusi su paramos turtui priemone, ir kad būtų įsitikinta, ar pagalbos reikia laikinai problemai išspręsti, ar konkretus bankas yra oficialiai nemokus. |
|
(108) |
Kalbant apie sumažėjusios vertės turto vertinimą, Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 38 punkte teigiama, kad kai įvertinti turtą labai sudėtinga, galėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti alternatyvius metodus, pavyzdžiui, sukurti „gerą banką“ ar banką perduoti valstybės nuosavybėn (įskaitant nacionalizavimą). Taikant pastarąjį scenarijų turto ex ante vertinimo nereikia, jei vertinimas atliekamas vykdant restruktūrizavimą arba likviduojant. |
|
(109) |
NR iš tikrųjų nacionalizuota, ir Jungtinei Karalystei, kaip NR savininkei, suteikta galimybė susipažinti su visu NR turtu ir jį ištirti. |
|
(110) |
Pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto vertinimo tikslas – apskaičiuoti pagalbos sumą, taigi ir konkurencijos iškraipymo lygį, siekiant nustatyti, kokio masto restruktūrizavimo reikia. Šiuo atveju restruktūrizavimas gali būti laikomas „labai“ didelio masto. Tad jei būtų atliktas ex ante turto vertinimas, Komisija nenustatytų papildomų reikalavimų dėl restruktūrizavimo išsamumo. |
|
(111) |
Atsižvelgiant į tuos du elementus, vertinimo prieš padalijimą nereikia. Kalbant apie turto vertinimą laikui bėgant, […] tas turtas laikui bėgant bus įvertintas rinkos. |
|
(112) |
Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punkte teigiama, kad turto pirkimo arba turto draudimo priemonių atveju sumažėjusios vertės turto perdavimo vertė turėtų būti grindžiama to turto realiąja ekonomine verte. Be to, turi būti užtikrintas atitinkamas atlygis valstybei. Kai valstybės narės nusprendžia, kad reikia – visų pirma siekiant išvengti oficialaus nemokumo – taikyti turto perdavimo vertę, kuri viršija jo realiąją ekonominę vertę, priemonės pagalbos elementas yra atitinkamai didesnis. Tai gali būti priimtina tik tuo atveju, jeigu vykdomas didelio masto restruktūrizavimas ir nustatomos sąlygos, kuriomis remiantis vėliau bus galima susigrąžinti šią papildomą pagalbą, pavyzdžiui, nustatant lėšų susigrąžinimo mechanizmus. Turtas iš NR į AssetCo bus perduodamas buhalterine verte. Realioji turto ekonominė vertė, kaip sumažėjusios vertės rezultatas, yra mažesnė už perdavimo vertę. Todėl paramos turtui poveikis yra didelis, nes BankCo netenka tų nuostolių našta. Pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punktą reikia didelio masto restruktūrizavimo. |
|
(113) |
Tokiomis aplinkybėmis neabejotina, kad be pagalbos NR būtų oficialiai nemokus. NR buvo nacionalizuotas, kai Jungtinei Karalystei nepavyko parduoti NR trečiosioms šalims. Tai dar labiau patvirtina atsisakymai, kuriuos NR gavo iš FPI, pirmiausia įtraukti visą jo antro lygio kapitalą į reguliuojamojo kapitalo poziciją ir paskui veikti nesilaikant reguliuojamojo kapitalo reikalavimų. Iš JK valdžios institucijų pateiktos medžiagos matyti, kad jei bankas nebūtų padalytas, norint, kad jis būtų gyvybingas, prireiktų bent 6 mlrd. GBP kapitalo injekcijos (palyginti, prieš krizę banko kapitalas buvo mažesnis kaip 2 mlrd. GBP). Be valstybės įsikišimo padalyti NR ir vėliau tęsti jo ekonominę veiklą, perimtą BankCo, būtų neįmanoma. Kadangi dauguma NR turto lieka įmonėje AssetCo, BankCo gali išvengti nuostolių dėl to turto ir vėlesnio kapitalo išeikvojimo. |
|
(114) |
Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punkto sąlygos įvykdytos, nes didelio masto restruktūrizavimas įgyvendintas (41), nes NR ekonominė veikla, kurią tęsia BankCo, sumažės 75 %. Be to, Jungtinė Karalystė banką nacionalizavo 2008 m. vasario mėn., taigi jai priklauso 100 % akcijų. Išlaisvinusi gerą banką iš blogos hipotekos valstybė padidina gero banko, kurį planuoja parduoti per […], vertę. Taigi, bent iš dalies paramos turtui naudą valstybė gaus tuo požiūriu, kad gerą banką galės parduoti už didesnę kainą. |
|
(115) |
Kalbant apie išlaidų, susijusių su sumažėjusios vertės turtu, naštos dalijimąsi tarp valstybės, akcininkų ir kreditorių, ir ankstesni akcininkai, ir hibridinio kapitalo turėtojai prisidės prie banko restruktūrizavimo didžiausiu mastu, nes dėl NR nacionalizavimo jie daug parado (t. y. prarado didžiulę dalį savo investicijų). Hibridinio kapitalo turėtojai […] AssetCo. Taigi, jie negaus palūkanų, kurios yra diskrecinės, ir […]. Todėl papildomo naštos dalijimosi nereikia (taip pat žr. 150 ir 151 konstatuojamąsias dalis). |
|
(116) |
Kalbant apie kompensaciją, sumokėtą už paramą turtui, Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto reikalaujama, kad bankai mokėtų kokią nors kompensaciją už paramą kapitalui, kuri gaunama iš sumažėjusios vertės turto priemonių. Privalomos kompensacijos tikslas yra dvejopas: užtikrinti naštos pasidalijimą ir kuo labiau sumažinti rinkos iškraipymą. Šiuo atveju naštos pasidalijimas pasiekiamas dėl NR nacionalizavimo (taip pat žr. 148 ir 149 konstatuojamąsias dalis). Kalbant apie antrą tikslą, rinkos iškraipymas gali būti laikomas kuo labiau sumažintu dėl gerokai sumažėjusio NR po to, kai atliekamas išsamus restruktūrizavimas (taip pat žr. 156 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Be to, bet kokia nauda, kurią BankCo gali gauti dėl paramos turtui priemonės, bus bent jau iš dalies susigrąžinta per didesnę pardavimo kainą. Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis priimtina, kad banko pardavimo pajamos yra kompensacijos valstybei forma, kiek jomis sumažinamos bendros sanavimo išlaidos. |
|
(117) |
Sumažėjusios vertės turtą, liekantį AssetCo, valdys išskirtinai AssetCo, kuri bus atskira ir organizaciniu požiūriu nepriklausoma nuo BankCo. |
|
(118) |
Todėl konstatuojama, kad siekiant numatyto didelio masto restruktūrizavimo, parama turtui, skirta BankCo, atitinka Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto. |
Komunikato dėl kapitalo atkūrimo taikymas
|
(119) |
Numatytas ir BankCo, ir AssetCo restruktūrizavimas. Pagal Komunikatą dėl restruktūrizavimo po kapitalo atkūrimo turi būti mokamas pakankamas atlygis. |
|
(120) |
BankCo atveju bankas gaus 1,4 mlrd. GBP kapitalo injekciją, kurios forma – paprastosios akcijos. Kalbant apie už paprastąsias akcijas mokamą atlygį, Jungtinė Karalystė padalijimo metu jau yra BankCo 100 % akcininkė. Dar viena kapitalo injekcija, kurios forma – paprastosios akcijos, nepakeis Jungtinės Karalystės turimo BankCo akcijų paketo. Kaip jau minėta 114 konstatuojamojoje dalyje kalbant apie paramos kapitalui priemonę, Jungtinė Karalystė nacionalizavo NR, todėl jai priklauso 100 % akcijų. Be to, injekcijai panaudotos lėšos bus bent iš dalies atsiimtos mokant atlygį už akcijas ir BankCo pardavimą. |
|
(121) |
AssetCo reikės 1,6 mlrd. GBP kapitalo injekcijos tik esant nepalankiausių aplinkybių scenarijui. Ji nemokės mokesčio už kapitalo atkūrimą, jei jis bus vykdomas. Kadangi AssetCo […], ji parduos turtą rinkoje. Įmonė pasinaudos tuo pardavimu, kad galėtų grąžinti skolą valstybei, kuri yra viena iš jos vyresniųjų kreditorių dėl BoE/HMT likvidumo priemonės. Gautos lėšos nebus panaudotos AssetCo ekonominei veiklai. Todėl atlygis valstybei yra neatskiriamas […]. |
|
(122) |
Taigi, konstatuojama, kad kapitalo atkūrimas atitinka Komunikatą dėl kapitalo atkūrimo. |
Komunikato dėl restruktūrizavimo taikymas
|
(123) |
Komunikate dėl restruktūrizavimo nustatytos valstybės pagalbos taisyklės, taikomos restruktūrizuojant finansų įstaigas per dabartinę krizę. Pagal Komunikatą dėl restruktūrizavimo, siekiant suderinamumo su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu, finansų įstaigos restruktūrizavimu, vykdomu per dabartinę finansų krizę, turi būti siekiama:
|
i) Ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas
|
(124) |
Komunikato dėl restruktūrizavimo 9, 10 ir 11 punktuose teigiama, kad valstybė narė turėtų pateikti išsamų ir detalų restruktūrizavimo planą, kuriame turėtų būti pateikta išsami informacija apie verslo modelį. Plane taip pat turi būti nurodytos sunkumų, su kuriais susidūrė finansų įstaiga, priežastys ir siūlomo restruktūrizavimo plano alternatyvos. |
|
(125) |
Jungtinės Karalystės pateikta informacija atitinka Komunikato dėl restruktūrizavimo reikalavimus, nes yra pateikta informacija apie sunkumus, su kuriais susidūrė NR, sunkumų priežastis ir informacija apie BankCo verslo modelį. |
|
(126) |
Sprendime išplėsti procedūrą Komisija nurodė, kad atrodo, jog BankCo po padalijimo bus gyvybingas bankas. Tačiau šiuo klausimu Komisija negalėjo prieiti prie išvados, kadangi negavo verslo plano, kuriame būtų veiksmingai įrodytas BankCo gyvybingumas. 2009 m. birželio 10 d. Jungtinė Karalystė pateikė išsamų verslo planą. |
|
(127) |
Pagal verslo planą BankCo po padalijimo bus gyvybingas bankas ir pagrindinio, ir nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju. Bankas pradės nuo labai mažo [21–24] mlrd. GBP balanso, palyginti su NR balansu (104,3 mlrd. GBP 2008 m. pabaigoje), kuris 2013 m. padidės iki [31–34] mlrd. GBP. Balanse yra aukštos kokybės turto ([9–12] mlrd. GBP grynųjų pinigų ir neįkeistos hipotekos, kurios vertė [7–11] mlrd. GBP. Hipotekos portfelio, perduodamo BankCo, vidutinis paskolos ir vertės santykis bus [62–67] %. BankCo įsipareigojimus daugiausia sudaro NR mažmeniniai indėliai (19,3 mlrd. GBP) ir labai riboti didmeniniai indėliai ([1–3] mlrd. GBP). |
|
(128) |
BankCo komercinė strategija bus konservatyvesnė už NR strategiją. Pagal ją pagrindinis dėmesys bus skiriamas JK mažmeninei rinkai. BankCo veiks kaip hipotekos ir taupomasis bankas. Jo rizika bus konservatyvi ir atitiks komercinę strategiją. BankCo sieks gauti tik vieną A/P1 vertinimą. |
|
(129) |
Kalbant apie BankCo buvimą JK taupomųjų produktų ir hipotekos rinkoje, BankCo jo nedidins. Dėl restruktūrizavimo BankCo dydis sudarys tik trečdalį pirminio NR dydžio. Banko naujai teikiamos paskolos bus apribotos 9 mlrd. GBP 2010 m., palyginti su 32,2 mlrd. GBP 2007 m., o tai sudaro maždaug 1,5 % rinkos dalį. BankCo bendrojo skolinimo rinkos dalis bus apie [3–6] %, palyginti su 9,7 % prieš valstybės įsikišimą. |
|
(130) |
Lėšos, naudojamos būsto paskoloms pasirašyti, daugiausia bus pagrįstos mažmeniniais indėliais, pradedant nuo maždaug [92–95 %] viso finansavimo iš indėlių 2009 m., mažėjančio iki apie [68–71] % 2013 m. (palyginti su mažiau kaip 30 % prieš krizę). BankCo pasikliovimas didmeniniu finansavimu bus apribotas iki maždaug [22–35] % hipotekos turto. |
|
(131) |
Be to, BankCo tikslinis svertinis paskolos ir vertės santykio vidurkis, susijęs su naujomis paskolomis, bus < [68–71] % ir nebus išduodama paskolų viršijant [94–97] % paskolos ir vertės santykį. Bankas pagrindinį dėmesį skirs būsto, kuriame gyvena savininkas, paskolų teikimui (maždaug […] % visų paskolų), taip pat teiks šiek tiek paskolų būstui, kuris skirtas nuomoti, įsigyti (maždaug […] %). Bankas nebepardavinės jungtinių produktų (hipoteka su paskolos ir vertės santykiu […] 125 % kartu su paskolomis be garantijų) ir neteiks komercinių paskolų. BankCo skolinimas, neatsižvelgiant į veiklos įsipareigojimus, bus apribotas tuo, kad bankas savo teikiamoms paskolos finansuoti naudosis mažmeniniais indėliais. BankCo ketina paskolinti [6–9] mlrd. GBP 2010 m. ir [6–8] mlrd. GBP kasmet 2011, 2012 ir 2013 m. |
|
(132) |
Pagal Jungtinės Karalystės pateiktą verslo planą BankCo tikisi grįžti į pelningą veiklą […], kai grynosios palūkanų pajamos pagrindinio scenarijaus atveju padidės nuo […] mln. GBP 2009 m. iki […] mln. GBP 2013 m., pelnas (nuostolis) atskaičius mokesčius padidės nuo maždaug - […] mln. GBP 2009 m. iki […] mln. GBP 2013 m., o nuosavo kapitalo grąža atskaičius mokesčius padidės nuo - […] % 2009 m. iki maždaug [9–12] % 2013 m. Nepalankiausių sąlygų atveju grynosios palūkanų pajamos padidėtų nuo […] mln. GBP 2009 m. iki [0,1–0,6] mln. GBP 2013 m., pelnas (nuostolis) atskaičius mokesčius padidėtų nuo - […] mln. GBP 2009 m. iki apie […] % 2013 m., o nuosavo kapitalo grąža padidėtų nuo - […] % 2009 m. iki maždaug […] % 2013 m. Be to, Jungtinės Karalystės teigimu, šie skaičiai neviršija namų statybos kredito bendrovių – pagrindinių BankCo konkurentų – vidurkio. |
|
(133) |
Kalbant apie reguliuojamojo kapitalo poziciją, BankCo bus pakankamai kapitalizuotas per 1,4 mlrd. GBP kapitalo atkūrimą po padalijimo. Tai kartu su didele suma gaunamų grynųjų pinigų leis pasiekti pirmo lygio kapitalo normą, viršijančią [48–53] % padalijimo metu, o 2013 m. ji sumažės iki [16–21] %, nes BankCo bus padidinęs teikiamą skolinimą naudodamasis gautais gausiais grynaisiais pinigais ir gavęs naują finansavimą. BankCo taip pat yra pakankamai kapitalizuotas […]. Pagal verslo planą BankCo gali […] […] mlrd. GBP - […] mlrd. GBP esant nepalankiausių sąlygų scenarijui, ir vis tiek likti gyvybingas. |
|
(134) |
Galiausiai kalbant apie likvidumą, BankCo ketina išlaikyti likvidumo santykį (grynųjų pinigų ir turto) virš [19–22] % 2009–2013 m., kuris, Jungtinės Karalystės teigimu, atitinka santykį, kurį išlaiko namų statybos kredito bendrovės, ir yra didesnis už vidutinį labiau diversifikuotų JK bankų vidurkį (5–10 % likvidumo santykis). Šis pagrindinis likvidumas, kurį turi BankCo, padengs [17–20] % mažmeninių indėlių ir maždaug [3–6] mėnesius didmeninių indelių terminų. |
|
(135) |
Plane taip pat pateikta informacija apie tai, kad baigsis BankCo laikinas priklausymas valstybei, kuri dėl to turės galimybę atgauti dalį į NR, BankCo ir AssetCo įdėtų pinigų arba visus tuos pinigus. |
|
(136) |
Remiantis tuo, išsklaidytos likusios Komisijos abejonės dėl BankCo gyvybingumo. Ši išvada atitinka Komisijos pradinį vertinimą ir pastabas, gautas iš trečiųjų šalių dėl sprendimo išplėsti procedūrą. |
ii) Nuosavas įnašas ir naštos pasidalijimas
|
(137) |
Komunikate dėl restruktūrizavimo nurodoma, kad būtinas tinkamas pagalbos gavėjo įnašas, kad pagalba būtų minimalaus dydžio ir būtų kompensuojamas rinkos iškraipymas ir moralinė žala. Tuo tikslu: a) ir restruktūrizavimo išlaidos, ir pagalbos suma turi būti ribotos ir b) būtinas didelis nuosavas įnašas. |
|
(138) |
Pagalbą gaunančio banko nuosavo įnašo restruktūrizavimo etape principai nustatyti Komunikato dėl restruktūrizavimo 3 skirsnyje. Komunikate reikalaujama: i) kad restruktūrizavimo pagalba būtų minimalaus dydžio, siekiant padengti išlaidas, būtinas gyvybingumui atkurti; ii) kad pagalbą gaunantis bankas restruktūrizavimui finansuoti kiek įmanoma pasinaudotų nuosavais ištekliais, pvz., parduodamas turtą, ir iii) kad išlaidas, susijusias su restruktūrizavimu, taip pat prisiimtų tie, kas investavo į banką, padengdami nuostolius turimu kapitalu ir sumokėdami atitinkamą atlygį už valstybės įsikišimo priemones. Naštos dalijimosi tikslas yra dvejopas: apriboti konkurencijos iškraipymus ir padengti moralinę žalą (42). |
Restruktūrizavimo išlaidų ribojimas
|
(139) |
Komisijos abejonės dėl to, ar pagalba yra minimalaus dydžio, būtino siekiant atkurti NR (BankCo) gyvybingumą, išsklaidytos (taip pat žr. 141 konstatuojamąją dalį). Iš tikrųjų, galutiniame restruktūrizavimo plane nenumatyta jokių naujų paskolų, kurių skaičius viršytų iki krizės buvusį lygį, taip pat nenumatyta įsigyti naujo verslo. |
|
(140) |
Grynieji pinigai, padalijimo metu pervesti iš AssetCo į BankCo, daugiausia bus naudojami siekiant tikslinio skolinimo rodiklio, kuris 2010 m. yra [6–9] mlrd. GBP. Jungtinė Karalystė mano, kad siekti tokio skolinimo lygio būtina siekiant stabilizuoti JK hipotekos rinką, kuri nukentėjo nuo pasiūlos apribojimo (visų pirma dėl NR neigiamo grynojo skolinimo dėl aktyvios hipotekos grąžinimo programos) ir dėl to smarkiai mažėjančių JK būsto kainų. BankCo tikslinis skolinimo rodiklis 2011 m. taip pat bus sumažintas iki [6–8] mlrd. GBP. Atsižvelgiant į tai, restruktūrizavimo išlaidos yra būtino minimalaus dydžio. |
Pagalbos sumos apribojimas, didelis nuosavas įnašas
|
(141) |
Rengdama restruktūrizavimo planą Jungtinė Karalystė pasirinko sprendimą, kuris reikalauja mažesnės pagalbos negu numatyta pirminiame restruktūrizavimo plane. Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, NR padalijimo alternatyva būtų NR veiklos tęsimas, bet tam reikėtų bent 6 mlrd. GBP kapitalo injekcijos (palyginti su ne daugiau kaip 3 mlrd. GBP nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju, numatytu galutiniame restruktūrizavimo plane). Dėl padalijimo BankCo ir AssetCo kartu reikia mažiau kapitalo, nes AssetCo veiks tik kaip hipotekos paskolų teikėja, taigi jai bus taikomi mažesni reguliuojamojo kapitalo reikalavimai, palyginti su įprastu banku. Todėl dėl padalijimo apribojama pagalba, kuri būtina NR gyvybingumui užtikrinti. |
|
(142) |
Be to, dėl padalijimo BankCo hipotekos portfelis turės tokį paskolos ir vertės santykį, kuris bus didesnis už daugelio namų statybos kredito bendrovių, kurios gali būti laikomos artimiausiais konkurentais, paskolos ir vertės santykį, ir BankCo nuosavo kapitalo grąža liks gerokai mažesnė už JK bankų ir namų statybos kredito bendrovių iki 2013 m. |
|
(143) |
Be to, vyraujančiomis rinkos sąlygomis, siekiant užtikrinti banko gyvybingumą, atsižvelgta į nepalankiausių sąlygų testo rezultatus (43). Tokiomis aplinkybėmis JK valdžios institucijos patvirtino, kad 1,4 mlrd. GBP už BankCo yra mažiausias Finansinių paslaugų institucijos reguliuojamojo kapitalo reikalavimas. Be to, BankCo […]. Jungtinė Karalystė įrodė, kad jei BankCo būtų perduota daugiau sumažėjusios vertės turto, tai reikėtų kompensuoti darant papildomą kapitalo injekciją, kurią suteiktų valstybė, siekiant nekelti pavojaus ilgalaikiam banko gyvybingumui, kartu išlaikant ribotą skolinimą realiajai ekonomikai. |
|
(144) |
Restruktūrizavimo išlaidos kuo daugiau tenka pačiam bankui, per grąžinimą ir turto atsisakymą. Pirma, NR apribojo reikiamos pagalbos sumą nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. pradžios aktyviai ragindama esamus klientus grąžinti savo skolas ir iš naujo finansuoti jas konkurenciniuose bankuose. Taip NR neteko aukštos kokybės klientų, kurie rado banką, kuris būtų pasirengęs jiems skolinti. Lėšos iš aktyvios hipotekos grąžinimo programos panaudotos grąžinti valstybei. Dėl to, BoE/HMT likvidumo priemonė sumažėjo nuo 27 mlrd. GBP (2009 m. pabaigoje) iki 14,5 mlrd. GBP (2009 m. birželio 30 d.). |
|
(145) |
Antra, NR pardavė savo HERM portfelį už maždaug 2,2 mlrd. GBP. Iš šios priemonės gautos lėšos, panaudotos daliai BoE/HMT likvidumo priemonės grąžinti. Lėšų tikrai atsiras, nes priemonė jau realizuota. |
|
(146) |
NR taip pat sumažino būtiną pagalbą 2008 ir 2009 m. suteikdama labai mažai naujų hipotekos paskolų (3 mlrd. GBP ir 1,3 mlrd. GBP atitinkamai iki 2009 m. birželio 30 d., palyginti su 32,3 mlrd. GBP 2007 m.). |
|
(147) |
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, daroma išvada, kad Komisijos abejonės dėl to, ar pagalba yra ribota, išsklaidytos, o NR nuosavo įnašo pakanka. |
|
(148) |
Kalbant apie naštos pasidalijimą, Komunikate dėl restruktūrizavimo reikalaujama, kad restruktūrizavimo išlaidos tektų ne vien tik valstybei, bet ir buvusiems banko investuotojams ir ankstesniems akcininkams. |
|
(149) |
Kalbant apie NR, bankas buvo nacionalizuotas, o jo ankstesniems akcininkams bus kompensuota tik pagal bendrovės vertę be valstybės paramos (44). Dėl to šios kompensacijos suma gali būti artima nuliui. Tai reiškia, kad ankstesni akcininkai daug prarado, taigi gali būti laikoma, kad jie pakankamai prisidėjo prie NR žlugimo padarinių. |
|
(150) |
Be to, NR subordinuotosios skolos turėtojai liks įmonėje AssetCo. Tai reiškia, kad jiems bus kompensuota sumomis, kurios bus gautos iš AssetCo turto. Kaip subordinuotosios skolos turėtojai […]. Valstybė, viena vertus, bus vyresnysis kreditorius dėl paskolų (BoE/HMT likvidumo priemonė ir apyvartinio kapitalo priemonė), kurias suteikė įmonei AssetCo. Todėl […]. Be to, NR neseniai nusprendė atidėti palūkanų mokėjimą ir pagrindinės sumos mokėjimą už kaupiamąsias pirmo lygio ir susijusias antro lygio priemones, nes jis turi veiksmų laisvę tai daryti. Be to, Jungtinė Karalystė dar įsipareigojo, kad AssetCo ir po padalijimo atidės tą mokėjimą. […]. |
|
(151) |
Taigi, moralinė žala tinkamai kompensuota nuosavu buvusių banko kapitalo turėtojų įnašu. |
|
(152) |
Todėl konstatuojama, kad NR ir jos kapitalo turėtojai kiek galėdami prisidėjo prie restruktūrizavimo. |
iii) Priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas
|
(153) |
Komisija sprendime pratęsti procedūrą pareiškė abejonių dėl to, ar Jungtinės Karalystės pasiūlytos priemonės konkurencijos iškraipymui riboti yra pakankamos konkurencijos iškraipymui, kurį sukelia nuolatinis NR ekonominės veiklos buvimas rinkoje per BankCo, kompensuoti. Ši abejonė kilo ir trečiosioms šalims, kurios nurodė, kad BankCo padėtis JK hipotekos ir taupomųjų produktų rinkoje yra stipri, ir pasiūlė priemones, kuriomis būtų ištaisytas BankCo sukeltas iškraipymas. |
|
(154) |
Kalbant apie priemones, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas, Komunikate dėl restruktūrizavimo nurodyta, kad Komisija, atlikdama vertinimą, turi atsižvelgti į pagalbos sumą, naštos pasidalijimo laipsnį ir padėtį, kurią finansų įstaiga užims po restruktūrizavimo. Remiantis ta analize, reikėtų patvirtinti tinkamas kompensacines priemones. |
|
(155) |
NR sukelti rinkos iškraipymai yra dideli. NR perėmėjas, BankCo, bus gerai finansuojamas ir neturės rizikingų paskolų, kurias praeityje išdavė NR, naštos. Siekiant išlaikyti NR veikiantį nuo 2007 m. rugsėjo mėn. ir palengvinti padalijimą, reikėjo ir reikės didelės pagalbos sumos. Tačiau NR bus gerokai mažesnis bankas, o Jungtinė Karalystė patvirtinto pakankamas priemones, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas. |
|
(156) |
Pirma, NR nebeveiks kaip tas pats ekonomikos subjektas kaip anksčiau, prieš valstybės įsikišimą. NR nacionalizuotas ir įvykdytas jo išsamus restruktūrizavimas. Taigi, gerokai mažesnis bankas už NR, t. y. BankCo, konkuruos JK mažmeninėje rinkoje. Po padalijimo BankCo bus maždaug [17–22] % NR balanso 2007 m. Tačiau kadangi nuo padalijimo įvykdymo bankas turės daug grynųjų pinigų ir bus beveik išskirtinai finansuojamas iš mažmeninių indėlių ir tai leis bankui pirmaisiais metais greitai augti, sąžininga pasinaudoti stabilizuota padėtimi restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje, siekiant įvertinti mažinimo mastą. Tuo metu balansas bus mažesnis kaip [30–35] % pirminio NR dydžio 2007 m. Kalbant apie banko dydį rinkose po restruktūrizavimo, būsto paskolų rinkos dalis (pagrįsta bendruoju nauju skolinimu) bus apie [3–6 %] (GBP [6–9] mlrd. GBP) iki 2013 m., palyginti su 8 % 2007 (32,2 mlrd. GBP). JK mažmeninių indėlių rinkoje BankCo dalis neviršys 1,5 % iki po 2013 m. (23 mlrd. GBP), palyginti su 1,9 % iki po masinio indėlių išėmimo iš banko 2007 m. rugsėjo mėn. Tai rodo, kad BankCo bus palyginti mažas bankas, ne rinkos lyderis. Jei BankCo buvimas JK hipotekos ir taupomųjų produktų rinkoje būtų dar mažinamas, tai keltų pavojų jo gyvybingumui. |
|
(157) |
2008 ir 2009 m. NR savanoriškai sumažino teikiamų paskolų skaičių iki labai žemo lygio (3 mlrd. GBP 2008 m. ir 1,3 mlrd. GBP per pirmą 2009 m. pusmetį, palyginti su 32,2 mlrd. GBP 2007 m., žr. 1 lentelę) dėl apriboto skolinimo, kaip numatyta konkurencijos programoje, ir ragindamas klientus perkelti savo paskolas į konkurencinius bankus pagal NR aktyvią hipotekos paskolų programą. Dėl pastarosios grynasis skolinimas 2008 m. sumažėjo iki 25,4 mlrd. GBP. Apibendrinant galima pasakyti, kad NR sumažino savo buvimą rinkoje nuo tada, kai 2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje paskelbta konkurencijos programa. |
|
(158) |
Antra, Jungtinė Karalystė, palyginti su pakeistu restruktūrizavimo planu, ėmėsi priemonių siekdama sumažinti BankCo balansą, kuriame bus mažiau grynųjų pinigų ir rizikingesnis turtas, maždaug 4 mlrd. GBP. BankCo turės mažiau grynųjų pinigų ir geresnės kokybės hipoteką. Turėdamas mažiau grynųjų pinigų BankCo hipotekos skolinimo pajėgumas bus ribotas. Pakeitimai, kuriuos Jungtinė Karalystė padarė balanse, padeda išsklaidyti trečiųjų šalių susirūpinimą (žr. 4.2 skirsnį). |
|
(159) |
Trečia, Jungtinė Karalystė davė Komisijai kelis įsipareigojimus, kuriais siekiama riboti BankCo buvimą rinkoje, ir tai išsamiau aprašyta 5.4 skirsnyje. BankCo mažmeninių indėlių ir hipotekos skolinimo apribojimai jau taikomi. Tie apribojimai bus taikomi bent iki 2011 m. pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar bus panaikintas laikinas BankCo priklausymas valstybei, ir galbūt net ilgiau, jei laikinas priklausymas valstybei bus panaikintas po 2011 m. Tokie apribojimai neleidžia BankCo agresyviai plėstis rinkoje. |
|
(160) |
Tomis aplinkybėmis būtina, kad tie apribojimai būtų taikomi, net jei iki 2011 m. bus panaikintas laikinas priklausymas valstybei, kadangi BankCo toliau naudosis jam ir AssetCo suteikta valstybės pagalba, siekiant palengvinti NR padalijimą. Suteikta pagalba užtikrinama, kad BankCo po padalijimo turės gerą pradinę padėtį. Bankas bus atsisakęs anksčiau išduotų rizikingų paskolų ir bus gavęs daug grynųjų pinigų. BankCo pagalba naudosis ir po padalijimo. Ankstyvu laikino priklausymo valstybei panaikinimu nevisiškai bus kompensuojamas konkurencijos iškraipymas, kurį sukėlė BankCo, taigi pateisinama, kad apribojimai bus taikomi bent iki 2011 m. pabaigos. |
|
(161) |
Kalbant apie trečiųjų šalių susirūpinimą dėl BankCo galimybių išstumti konkurentus taikant agresyvios kainodaros strategijas, Jungtinė Karalystė įsipareigojo, kad BankCo nepateks tarp trijų pirmų Moneyfacts hipotekos kategorijų (neįskaitant hipotekos, kurios paskolos ir vertės santykis didesnis kaip 80 %, ir produktų, kuriuos įsigyja asmenys, perkantys pirmą kartą). Moneyfacts lentelėse pateikti duomenys apie 5 didžiausius hipotekos teikėjus keliuose segmentuose, kurie laikomi geriausiai parduodamais rinkoje tuo konkrečiu metu. Mažesniems bankams svarbu būti matomiems Moneyfacts lentelėje, nes tai veiksmingas būdas pasiekti klientus. Jungtinės Karalystės įsipareigojimas užtikrina, kad BankCo, nors vis tiek matomas, negali pasiūlyti geriausių rinkos kainų. Taigi, galimas klientų išstūmimas tais metais, kuriais BankCo daugiausia priklausys nuo valstybės pagalbos, ribojamas. |
|
(162) |
Be to, Jungtinė Karalystė įsipareigojo parduoti BankCo […]. Dėl BankCo pardavimo valstybė galės susigrąžinti (dalį) lėšų, panaudotų injekcijai į NR. Be to, laiku įvykdytu laikino priklausymo valstybei panaikinimu užtikrinama, kad trečiosios šalys turėtų galimybę įsigyti BankCo. Tuo atžvilgiu NR konkurentai, be visa kita, pasiskundė, kad kol NR laikinai priklauso valstybei, jam lengviau pritraukti mažmeninius indėlius, nes klientai žino, kad bankas yra remiamas valstybės. Laikino priklausymo valstybei panaikinimu pašalinamas toks konkurencijos iškraipymas. |
|
(163). |
Jungtinė Karalystė taip pat įsipareigojo, kad BankCo mažmeninių ir didmeninių indėlių garantijos bus panaikintos iki […]. Taigi, BankCo nebeužims palankesnės padėties mažmeninių ir didmeninių indėlių srityje, palyginti su konkurentais. Todėl tuo įsipareigojimu išsklaidomos trečiųjų šalių abejonės dėl tolesnio garantijų taikymo. |
|
(164) |
Kalbant apie veiklos apribojimus, BankCo veikla bus apribota taikant įsigijimo draudimą ir draudimą reklamuoti valstybės garantijas ir laikiną priklausymą valstybei. Tos priemonės bus toliau taikomos, kol bus panaikintas laikinas priklausymas valstybei. |
|
(165). |
Tai, kad NR pasitrauks iš Danijos, gali būti laikoma priemone, ribojančia konkurencijos iškraipymą, nes NR, taigi ir BankCo, nebekonkuruos šioje rinkoje. |
|
(166) |
Galiausiai bet koks konkurencijos iškraipymas, kurį sukels AssetCo toliau vykdydama ribotą ekonominę veiklą, yra ribotas ir tai patvirtina Jungtinės Karalystės duotas įsipareigojimas, nurodytas 29 konstatuojamosios dalies ix punkte. […], jos ekonominė veikla sumažės, taigi sumažės ir galimas rinkos iškraipymas. |
|
(167) |
Restruktūrizavimo komunikato 46 punkte nurodyta, kad siekiant įsitikinti, kad restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai, valstybė narė privalo teikti reguliarias ataskaitas. Atitinkamai, Jungtinė Karalystė turi Komisijai teikti tokias ataskaitas kas šešis mėnesius, pradedant nuo šio sprendimo priėmimo dienos. |
7. IŠVADA
|
(168) |
Po NR padalijimo toliau taikomos i–iii priemonės, taip pat 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytos iv–xii priemonės laikomos restruktūrizavimo pagalba, kuri yra suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Ši pagalba, kurią Jungtinė Karalystė suteikė įmonėms Northern Rock, BankCo ir AssetCo, yra suderinama su bendrąja rinka, jei laikomasi 2 straipsnyje nustatytų sąlygų:
|
i) |
mažesnio mokesčio už Bank of England likvidumo priemonę, kuri vėliau pakeista JK iždo priemone (BoE/HMT likvidumo priemonė), taikymas atgaline data ir per didelio mokesčio kompensavimas įmonei Northern Rock po Northern Rock padalijimo į BankCo ir AssetCo; |
|
ii) |
JK iždo patikinimas Finansinių paslaugų institucijai, kad Northern Rock veiks laikydamasis reguliuojamojo kapitalo reikalavimų; |
|
iii) |
tolesnis valstybės garantijos taikymas BankCo mažmeniniams indėliams; |
|
iv) |
tolesnis valstybės garantijos taikymas BankCo didmeniniams indėliams; |
|
v) |
BankCo 1,4 mlrd. GBP kapitalo atkūrimas; |
|
vi) |
BankCo 1,5 mlrd. GBP neapibrėžtoji likvidumo priemonė; |
|
vii) |
tolesnis valstybės garantijos taikymas AssetCo didmeniniams indėliams; |
|
viii) |
BoE/HMT likvidumo priemonė padidinta 10 mlrd. GBP iki didžiausios 23 mlrd. GBP sumos; |
|
ix) |
AssetCo kapitalo atkūrimas iki 1,6 mlrd. GBP; |
|
x) |
AssetCo 2,5 mlrd. GBP apyvartinio kapitalo atkūrimas. |
2 straipsnis
1 straipsnyje minimos sąlygos yra tokios:
|
i) |
būtina įsipareigoti kuo skubiau ir vėliausiai iki 2010 m. pabaigos visiškai atskirti BankCo ir AssetCo veiklą; |
|
ii) |
būtina įsipareigoti, kad BankCo 2009 m. nesuteiks daugiau kaip 4 mlrd. GBP, 2010 m. – daugiau kaip 9 mlrd. GBP, o 2011 m. – daugiau kaip 8 mlrd. GBP naujų paskolų; tuo atveju, jeigu po 2011 m. BankCo vis dar laikinai priklausys valstybei, 2011 m. taikomas apribojimas iki 8 mlrd. GBP bus taikomas iki 2013 m. gruodžio 31 d. arba iki laikino priklausymo valstybei pabaigos, atsižvelgiant į tai, kas bus anksčiau; |
|
iii) |
BankCo iki 2011 m. gruodžio 31 d. visoje Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Gernsyje mažmeninių indėlių balansą turi apriboti iki 20 mlrd. GBP; tuo atveju, jei BankCo 2012 ir 2013 m. ir toliau laikinai priklausys valstybei, mažmeniniai indėliai bus ribojami iki 23 mlrd. GBP 2012 m. ir 26 mlrd. GBP 2013 m.; |
|
iv) |
BankCo privalo nepatekti tarp trijų pirmų Moneyfacts hipotekos kategorijų vertinant 2, 3 ar 5 metų fiksuotąją ar kintamąją hipoteką (neįskaitant hipotekos, kurios paskolos ir vertės santykis didesnis kaip 80 %, ir produktų, kuriuos įsigyja asmenys, perkantys pirmą kartą) iki 2011 m. gruodžio 31 d. arba iki priklausymo valstybei pabaigos, atsižvelgiant į tai, kas bus anksčiau; |
|
v) |
JK Vyriausybė privalo atsisakyti BankCo daugumos nuosavybės […]; tokiomis aplinkybėmis bus laikoma, kad bankas nebepriklauso valstybei, jei Jungtinė Karalystė parduos bent 50 % + 1 BankCo akciją valstybei nepriklausiančiam ir jos nekontroliuojamam subjektui (ar subjektams) ir Jungtinė Karalystė praras BankCo kontrolę pagal Reglamentą (EB) Nr. 139/2004; |
|
vi) |
BankCo […] privalo viešai paskelbti, kad JK mažmeninių indėlių garantija bus panaikinta iki […] ir kad didmeninės garantijos susitarimus, susijusius su BankCo, Jungtinė Karalystė panaikins iki 2010 m. gruodžio 31 d.; |
|
vii) |
esama subordinuotoji skola privalo likti įmonėje AssetCo ir AssetCo privalo nemokėti subordinuotosios skolos priemonių pagrindinės dalies ar palūkanų tais atvejais, kai ji galės taip elgtis pagal sutartis, […]; |
|
viii) |
BankCo ir AssetCo privalo neįsigyti kitų įmonių akcijų ir nereklamuoti Vyriausybės garantijos susitarimų ar to, kad priklauso valstybei; |
|
ix) |
AssetCo privalo nedalyvauti jokioje naujoje ekonominėje veikloje, išskyrus veiklą, kuri būtina teikiant veiklos paramą BankCo, kol AssetCo ir BankCo veiklos atskyrimas bus užbaigtas […]. |
3 straipsnis
Jungtinė Karalystė Komisiją informuoja per du mėnesius nuo parnešimo apie šį sprendimą apie priemones, kurių imtasi, kad būtų laikomasi šio sprendimo reikalavimų. Be to, Jungtinė Karalystė nuo šio sprendimo priėmimo dienos teiks išsamias šešių mėnesių ataskaitas, kaip įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama laikytis šio sprendimo.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.
Priimta Briuselyje 2009 m. spalio 28 d.
Komisijos vardu
Neelie KROES
Komisijos narė
(1) OL C 135, 2008 6 3, p. 21.
(2) OL C 149, 2009 7 1, p. 16.
(4) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.
(5) Žr. 1 išnašą.
(6) Žr. 2 išnašą.
(7) Bendrosios paskolos – tai visos gautinos sumos, grynosios paskolos – gautinos sumos atėmus išpirkimą ir grąžinimą.
(8) Šiame sprendime vertinimas atliekamas atsižvelgiant į visą aprašomąją informaciją, kuiri įtraukta į sprendimą pradėti procedūrą ir šiame sprendime nekartojama.
(*1) Verslo paslaptis. Kai buvo įmanoma, skaičiai pakeisti [ ] nurodant ribas.
(9) Konsoliduota.
(10) Neaudituota.
(11) Konkurencijos programą NR įgyvendino po to, kai ją nacionalizavo JK valdžios institucijos. Programa siekiama užtikrinti, kad NR negalėtų pasinaudoti Vyriausybės parama siekdama nesąžiningai konkuruoti rinkoje. Programoje yra NR įsipareigojimų, kuriais ribojamas jos buvimas JK hipotekos ir taupomųjų indėlių rinkoje. Taip pat žr. konkurencijos programos aprašymą sprendimo pradėti procedūrą 81 punkte (1 išnaša).
(12) Toliau „turtas grynaisiais pinigais“, kurį sudaro Iždo investicijos, bus vadinamas „turtu grynaisiais pinigais“ arba „grynaisiais pinigais“.
(13) Tai NR turimos banko sąskaitos pakeitimo vertybiniais popieriais struktūros Granite vardu.
(14) Padengtųjų obligacijų programa, kurią sudaro kelios išduotos paskolos mokėjimo dalys.
(15) Hipotekos portfelis, kuris praeityje atsirado banke NR.
(16) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(17) Siekdama aiškumo Komisija, vertindama priemones, nurodys numeraciją, kuri nurodyta aprašant priemones 30 ir 31 punktuose.
(18) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 94 punktą.
(19) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 91 punktą ir sprendimo išplėsti procedūrą 28 punktą.
(20) Žr. sprendimo išplėsti procedūrą 32 ir 39 punktus.
(21) Žr. sprendimo išplėsti procedūrą 26 ir 49 punktus.
(22) Žr. sprendimo išplėsti procedūrą 33 ir 46 punktus.
(23) Žr. sprendimo išplėsti procedūrą 22 punkto ii papunktį.
(24) Žr. sprendimo išplėsti procedūrą 26 punktą.
(25) Žr. 23 išnašą.
(26) Žr. Komisijos sprendimą byloje NN 70/07, Northern Rock (OL C 43, 2008 2 16, p. 1), Komisijos sprendimą byloje C 14/08 (ex NN 1/08), Restruktūrizavimo pagalba Northern Rock (OL C 135, 2008 6 3, p. 21) (sprendimas pradėti procedūrą) ir Komisijos sprendimą byloje C 14/08, Restruktūrizavimo pagalba Northern Rock (OL C 149, 2009 7 1, p. 16).
(27) Mokestį Komisija patvirtino Sprendime byloje N 507/08, Finansinės paramos priemonės JK bankininkystės sektoriui (OL C 290, 2008 11 13, p. 4).
(*2) Nurodyta suma – bendra mažmeninių indėlių suma; į FSKS neatsižvelgiama.
(28) OL C 72, 2009 3 26, p. 1.
(29) Verslo planas atnaujintas 2009 m. rugsėjo 18 d., siekiant atsižvelgti į Komisijos ir trečiųjų šalių pareikštą susirūpinimą dėl pagalbos sukeliamo konkurencijos iškraipymo.
(30) Pvz., CGS, žr. 15 išnašą.
(31) HMT įsipareigojimas Finansinių paslaugų institucijai, kad NR veiks laikydamasis kapitalo reikalavimų, gali būti laikomas lygiaverčiu įsipareigojimui kapitalizuoti banką ateityje, kuris po padalijimo taps BankCo kapitalo injekcija.
(32) Žr. 14 išnašą.
(33) Komisijos sprendimas byloje NN 70/07, Northern Rock (OL C 43, 2008 2 16, p. 1).
(34) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 100 ir 101 punktus.
(35) Plg. su 1999 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Volkswagen AG prieš Komisiją, sujungtose bylose T-132/96 ir T-143/96, Rink. p. II-3663, 167 punktu. Šio požiūrio laikytasi ir Komisijos sprendime 98/490/EB byloje C 47/96, Crédit Lyonnais (OL L 221, 1998 8 8, p. 28) (10.1 punktas), Komisijos sprendime 2005/345/EB byloje C 28/02, Bankgesellschaft Berlin (OL L 116, 2005 5 4 p. 1, ) (153 ir tolesni punktai) ir Komisijos sprendime 2008/263/EB byloje C 50/06, BAWAG (OL L 83, 2008 3 26, p. 7) (166 punktas). Taip pat žr. Komisijos sprendimą byloje NN 70/07, Northern Rock (OL C 43, 2008 2 16, p. 1) ir Komisijos sprendimą byloje NN 25/08, Sanavimo pagalba WestLB (OL C 189, 2008 7 26, p. 3).
(36) Bankų komunikatas, OL C 270, 2008 10 25, p. 8.
(37) Komunikatas dėl kapitalo atkūrimo, OL C 10, 2009 1 15, p. 2.
(38) Komunikatas dėl restruktūrizavimo, OL C 195, 2009 8 19, p. 9.
(39) Be visa kita, žr. Komisijos sprendimą byloje N 507/08, Finansinės paramos priemonės, skirtos JK bankininkystės sektoriui, OL C 290, 2008 11 13, p. 1, Komisijos sprendimą byloje N 650/08, Pranešimas apie finansinių paramos priemonių, skirtų JK bankininkystės pramonei, pakeitimus (OL C 054, 2009 3 7, p. 3) ir Komisijos sprendimą byloje N 193/09, Kreditų garantijų schemos (CGS) pratęsimas (OL C 145, 2009 6 25, p. 3).
(40) Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto nustatyti kriterijai, pagal kuriuos paramos turtui priemonės vertinamos ir sanavimo, ir restruktūrizavimo scenarijų atveju. Sanavimo scenarijuje, kai laikinos priemonės, kurios dydis yra ribotas, reikia tam, kad bankas įveiktų krizę, tariama, kad bankas gali atkurti gyvybingumą, kai padėtis rinkose stabilizuosis, ir kad tam nebūtinai reikia kokių nors struktūrinių koregavimų ar restruktūrizavimo. Ir priešingai, tais atvejais, kai bankui reikia didžiulės pagalbos sumos ir bankas negali pakankamai pasidalyti našta, bankui reikia didelio masto restruktūrizavimo. Pastaruoju atveju Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto nustatyti tikslesni reikalavimai, susiję su naštos pasidalijimo sąlyga.
(41) Restruktūrizavimo plano vertinimą pagal Komunikatą dėl restruktūrizavimo žr. 123 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.
(42) Žr. Komunikato dėl restruktūrizavimo 22 punktą.
(43) Žr. Komunikato dėl restruktūrizavimo 13 punktą.
(44) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 90 punktą.