4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/1

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, kol jie nėra leisti vartoti Komisijos pagal tą reglamentą ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikumą maisto verslo subjektai gali teikti nacionalinei valstybės narės kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti tinkamas paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) (toliau – Tarnyba).

(3)

Gavusi paraišką Tarnyba nedelsdama informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją ir pateikia nuomonę dėl atitinkamo teiginio apie sveikumą.

(4)

Komisija sprendžia dėl leidimo vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę.

(5)

Atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 22 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį pateiktą PROBI AB paraišką paprašyta, kad Tarnyba pateiktų nuomonę dėl teiginio apie sveikumą, susijusio su Lactobacillus plantarum 299v poveikiu gerinant geležies įsisavinimą (Klausimas Nr. EFSA–Q–2008–785) (2). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Lactobacillus plantarum 299v (DSM 9843) pagerina geležies įsisavinimą“.

(6)

2009 m. balandžio 6 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp Lactobacillus plantarum 299v (DSM 9843) vartojimo ir deklaruojamo poveikio. Kadangi teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, jo nereikėtų leisti vartoti.

(7)

Nustatant šiame reglamente numatytas priemones apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjų ir visuomenės atstovų pastabos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems teiginiams apie sveikumą taikomos to reglamento 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės tik tuo atveju, jei jie atitinka tame straipsnyje nurodytas sąlygas, įskaitant tai, kad laikomasi reglamento nuostatų. Tarnyba padarė išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp Lactobacillus plantarum 299v (DSM 9843) vartojimo ir deklaruojamo poveikio, ir teiginys neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 reikalavimų, todėl 28 straipsnio 5 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis nėra taikomas. Siekiant sudaryti galimybę maisto verslo subjektams prisitaikyti prie šio reglamento reikalavimų nustatomas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis.

(9)

Šiame reglamente pateiktos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/3

(1)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 4 dalimi palankioje Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nuomonėje dėl leidimo vartoti teiginį apie maisto produkto sveikumą turėtų būti tam tikra informacija. Atitinkamai ši informacija turėtų būti pateikta reglamentų, kuriais leidžiama ir (arba) nesutinkama leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą, prieduose dėl leidžiamų vartoti teiginių, įskaitant galimą teiginio formuluotės pakeitimą, konkrečias teiginio vartojimo sąlygas ir, jei taikoma, maisto produkto vartojimo sąlygas ar apribojimus ir (arba) papildomus teiginius ar įspėjimus, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į Tarnybos nuomones.

(2)

Gavus dvi Tarnybos nuomones dėl augalinių stanolių ir sterolių bei mažo tankio lipoproteinų (angl. LDL) cholesterolio kiekio kraujyje mažinimo (klausimai Nr. EFSA-Q-2008-085 ir Nr. EFSA-Q-2008-118) (2), Komisija Reglamente (EB) Nr. 983/2009 (3) leido vartoti teiginį dėl sveikumo „Augaliniai steroliai (stanoliai) turi įrodytą poveikį mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“, nurodydama specialias teiginio „Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per dieną suvartojant ne mažiau kaip 2 g augalinių sterolių (stanolių)“ vartojimo sąlygas.

(3)

Atsižvelgdamas į Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 išdėstytą leidimo vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo procedūrą, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas 2009 m. vasario 20 d. nusprendė, kad atsižvelgiant į teiginiuose apie sveikumą pateiktą pastabą apie kiekybinį poveikį ir siekiant užtikrinti, kad tokie leisti teiginiai apie sveikumą neklaidintų vartotojo ir kad vartojimo instrukcijos būtų aiškiai išdėstytos, reikėjo gauti Tarnybos mokslinę rekomendaciją. Todėl Komisija, vadovaudamasi to reglamento 19 straipsnio 2 dalimi, Tarnybos paprašė pateikti rekomendaciją.

(4)

2009 m. rugpjūčio 3 d. Komisija ir valstybės narės gavo mokslinę Tarnybos nuomonę (klausimai Nr. EFSA-Q-2009-00530 ir Nr. EFSA-Q-2009-00718) (4), kurioje padaryta išvada, kad per dieną suvartojant 1,5–2,4 g tokių maisto produktų, kaip geltonieji riebalų užtepai, pieno produktai, majonezas ir salotų užpilai, sudėtyje esančių augalinių sterolių (stanolių) galima tikėtis cholesterolio kiekį kraujyje sumažinti vidutiniškai 7–10,5 % ir toks sumažinimas yra biologiškai reikšmingas. Be to, Tarnyba nurodė, kad kraujyje esančio mažo tankio lipoproteinų cholesterolio mažinimo poveikis paprastai nustatomas po 2–3 savaičių ir gali išlikti toliau vartojant augalinius sterolius (stanolius).

(5)

Taigi, atsižvelgiant į mokslinę Tarnybos nuomonę ir siekiant užtikrinti, kad sveikumo teiginiai, kuriais nurodomos deklaruojamo poveikio kiekybinės ribos, būtų leidžiami vartoti taip, kad nebūtų klaidinamas vartotojas, o jų vartojimo sąlygos būtų suderintos, reikia iš dalies pakeisti abiems leistiems teiginiams apie sveikumą, susijusiems su augalinių sterolių (stanolių) poveikiu mažinant mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį kraujyje, nustatytas vartojimo sąlygas.

(6)

Gavusi Tarnybos nuomonę dėl nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, ypač alfa-linoleno rūgšties ir linolo rūgšties poveikio normaliam vaikų augimui ir vystymuisi (klausimas Nr. EFSA-Q-2008-079) (5) Komisija Reglamente (EB) Nr. 983/2009 sutiko leisti vartoti teiginį dėl sveikumo „Būtinos riebalų rūgštys yra reikalingos normaliam vaikų augimui ir vystymuisi“, nurodydama specialias teiginio „Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per dieną gaunant 1 % viso gaunamos energijos kiekio iš linolo rūgšties ir 0,2 % – iš alfa-linoleno rūgšties“ vartojimo sąlygas.

(7)

Atsižvelgdamas į Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 išdėstytą leidimo vartoti teiginius apie sveikumą suteikimo procedūrą, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas 2009 m. vasario 20 d. nusprendė, kad siekiant persvarstyti susijusio leisto vartoti teiginio apie sveikumą vartojimo sąlygas reikia, vadovaujantis to reglamento 19 straipsnio 2 dalimi, paprašyti Tarnybos pateikti bendrą rekomendaciją dėl pamatinių verčių, kurios būtų nurodytos produktų, kurių sudėtyje yra riebalų rūgščių, etiketėse. 2009 m. rugpjūčio 3 d. Tarnyba pateikė Komisijai ir valstybėms narėms mokslinę nuomonę (klausimas Nr. EFSA-Q-2009-00548) (6), kurioje nurodė, kad pamatinė vertė, kurią siūloma nurodyti etiketėje (2g n-3 polinesočiosios riebalų rūgšties – alfa-linoleno rūgšties) atitinka Europos gyventojams rekomenduojamą normą. Be to, Tarnyba pasiūlė nurodyti 10 g n-6 polinesočiosios riebalų rūgšties (linolo rūgšties) rekomenduojamą pamatinę vertę.

(8)

Todėl, atsižvelgiant į mokslinę Tarnybos nuomonę ir siekiant nustatyti tinkamas teiginių apie sveikumą, susijusių su riebalų rūgštimis, vartojimo sąlygas, reikia iš dalies pakeisti leistam vartoti teiginiui apie sveikumą, susijusiam su nepakeičiamųjų riebalų rūgščių poveikiu normaliam vaikų augimui ir vystymuisi, nustatytas vartojimo sąlygas.

(9)

Šiame reglamente pateiktos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

1)

Pirmo įrašo penktoje skiltyje (Teiginio vartojimo sąlygos) tekstas pakeičiamas taip:

„Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per dieną suvartojant ne mažiau kaip 1,5–2,4 g augalinių sterolių. Nuoroda apie poveikio mastą gali būti pateikiama tik su šių kategorijų produktais: geltonieji riebalų užtepai, pieno produktai, majonezas, salotų užpilai. Nurodant poveikio mastą, vartotojui būtina nurodyti ribines vertes (7–10 %) ir laikotarpį, per kurį pastebimas poveikis („per 2–3 savaites“)“.

2)

Antro įrašo penktoje skiltyje (teiginio vartojimo sąlygos) tekstas pakeičiamas taip:

„Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per dieną suvartojant ne mažiau kaip 1,5–2,4 g augalinių stanolių. Nuoroda apie poveikio mastą gali būti pateikiama tik su šių kategorijų produktais: geltonieji riebalų užtepai, pieno produktai, majonezas, salotų užpilai. Nurodant poveikio mastą, vartotojui būtina nurodyti ribines vertes (7–10 %) ir laikotarpį, per kurį pastebimas poveikis („per 2–3 savaites“)“.

3)

Trečio įrašo penktoje skiltyje (teiginio vartojimo sąlygos) tekstas pakeičiamas taip:

„Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per dieną suvartojant 2 g alfa-linoleno rūgšties ir 10 g linolo rūgšties“.

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/5

(1)

2009 m. birželio 30 d. Komisija gavo skundą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės sauso natrio gliukonato (toliau – NG) importo, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė Europos chemijos pramonės taryba ECPT (angl. CEFIC) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso sauso natrio gliukonato Sąjungoje, vardu.

(2)

Skunde pateikta prima facie dempingo ir tokio dempingo padarytos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako antidempingo tyrimui pradėti.

(3)

Tyrimas buvo inicijuotas 2009 m. rugpjūčio 11 d. paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė Kinijos eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekiautojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, Kinijos valdžios institucijoms ir skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(5)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(6)

Tam, kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms nusiuntė prašymo formas. Vienas eksportuojantis gamintojas prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, o kitas eksportuojantis gamintojas (įskaitant dvi susijusias bendroves) prašė taikyti IR pagal to paties reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(7)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos importuotojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad ji gali taikyti šių šalių atranką, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(8)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos importuotojų prašyta pranešti apie save Komisijai ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.).

(9)

Atsižvelgiant į ribotą atsakymų, reikalingų atrankai vykdyti, skaičių buvo nuspręsta, kad nei Kinijos eksportuojančių gamintojų, nei Sąjungos importuotojų atranka nėra būtina.

(10)

Klausimynai buvo nusiųsti visoms Kinijos bendrovėms ir visiems Sąjungos importuotojams, kurie dalyvavo atrankoje, Sąjungos gamintojams ir visiems žinomiems Sąjungos importuotojams ir naudotojams. Atsakymus pateikė du Kinijos eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės, du Sąjungos gamintojai ir keturi importuotojai ir (arba) naudotojai.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją, siekdama padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų, bei surengė tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(12)

Atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti normaliąją vertę Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima taikyti RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas tikrinimas normaliajai vertei nustatyti pagal panašios šalies, šiuo atveju JAV, pateiktus duomenis:

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant svarbias žalai įvertinti tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos kilmės sausas natrio gliukonatas (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurio Muitų sąjungos ir statistinis (MSS, angl. CUS) numeris yra 0023277-9, Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) registracijos numeris – 527-07-1, ir kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2918 16 00.

(15)

Sausas natrio gliukonatas daugiausia naudojamas statybos pramonėje kaip stingimo lėtiklis ir betono plastifikatorius, kitose pramonės šakose – metalų paviršiams apdoroti (rūdims, oksidams ir riebalams šalinti) ir buteliams bei pramoninei įrangai valyti. Produktas taip pat gali būti naudojamas maisto ir vaistų pramonėje.

(16)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad sauso natrio gliukonato, kurį Sąjungoje gamina ir parduoda Sąjungos pramonė, sauso natrio gliukonato, kuris gaminamas ir parduodamas JAV (pasirinktų panašia šalimi) vidaus rinkoje, ir sauso natrio gliukonato, kuris gaminamas ir parduodamas Kinijos vidaus rinkoje, taip pat Kinijoje gaminamo ir Sąjungai parduodamo sauso natrio gliukonato pagrindinės fizinės ir techninės savybės iš esmės yra tokios pačios.

(17)

Todėl šie produktai laikinai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(18)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su Kinijos kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(19)

Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti RER taikymo kriterijai:

(20)

Inicijavus tyrimą Kinijos eksportuojantis gamintojas Shandong Kaison Biochemical Co., Ltd kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER prašymo formą.

(21)

Bendrovė įrodė, kad atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kad jai galima taikyti RER.

(22)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas prireikus nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir todėl joms galima taikyti IR.

(23)

Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(24)

Inicijavus tyrimą Kinijos eksportuojantis gamintojas Qingdao Kehai Biochemistry Co., Ltd kreipėsi dėl IR taikymo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą IR prašymo formą.

(25)

Remiantis turima informacija nustatyta, kad eksportuojantis Kinijos gamintojas atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR reikalavimus.

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(27)

Pranešime apie inicijavimą JAV pasiūlytos kaip tinkama panaši šalis normaliajai vertei Kinijai nustatyti. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šio pasiūlymo.

(28)

Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų nepateikė.

(29)

Sausas natrio gliukonatas gaminamas tik keliose šalyse, nesančiose ES: JAV, Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Todėl vienintelė galima alternatyva JAV buvo Pietų Korėja. Komisija susisiekė su žinomomis sausą natrio gliukonatą gaminančiomis bendrovėmis Pietų Korėjoje, tačiau iš tų gamintojų negavo jokio atsakymo.

(30)

JAV gamintojas visiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė išsamius klausimyno atsakymus bei leido surengti tikrinamąjį vizitą.

(31)

Komisija nustatė, kad JAV atitinka tinkamos panašios šalies kriterijus, kadangi JAV rinkoje parduodami kiekiai yra pakankamai dideli, ir rinkoje aiškiai konkuruoja vidaus produkcija bei iš kitų šalių, pvz., Kinijos, Italijos ir Prancūzijos, importuota produkcija. Be to, JAV nagrinėjamajam produktui netaiko antidempingo muito.

(32)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, daroma preliminari išvada, kad JAV yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(33)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija visų pirma išnagrinėjo, ar bendrovės, kuriai taikomas RER, sauso natrio gliukonato pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu buvo tipiškas, t. y. ar bendras tokio produkto parduodamas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % Kinijos eksportui į Sąjungą parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(34)

Po to Komisija nustatė bendrovės, kurios bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios, kaip eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšys, arba tiesiogiai su jomis palyginamos.

(35)

Laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas parduoda vidaus rinkoje ir kurį galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Sąjungą parduodamu sausu natrio gliukonatu, vidaus pardavimas buvo pakankamai tipiškas. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(36)

Po to Komisija tikrino, ar sauso natrio gliukonato pardavimą vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galima laikyti pardavimu vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produktų pelningo pardavimo per tiriamąjį laikotarpį nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje santykį.

(37)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(38)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties ir jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už jo gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(39)

Kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas ir vyko įprastomis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė pagrįsta faktine visų sandorių vidaus rinkos kaina per tiriamąjį laikotarpį.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė Kinijai nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo. Nustatyta, kad panašaus produkto JAV gamintojo pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, palyginti su vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo į Sąjungą eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(41)

Taip pat buvo nagrinėta, ar galima laikyti, kad produktas vidaus rinkoje parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis, nustatant pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams santykį. Todėl normalioji vertė pagrįsta kiekvienos rūšies produkto faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis.

(42)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pardavė visą eksportui skirtą nagrinėjamojo produkto kiekį nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal faktiškai sumokėtas arba mokėtinas nagrinėjamojo produkto kainas per TL remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi.

(43)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(44)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tiriamų bendrovių (bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir panašios šalies gamintojo) transporto, vežimo jūrų laivais ir draudimo sąnaudas, netiesioginius mokesčius, banko mokesčius, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas ir komisinius atlyginimus.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis bendrovės, kuriai suteiktas RER, dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį bendrovės, kuriai suteiktas IR, nustatyta panašios šalies vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su vidutine svertine eksporto į Sąjungą kaina.

(47)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(48)

Kitiems Kinijos eksportuotojams Komisija pirmiausiai nustatė bendradarbiavimo lygį. Visas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktuose klausimyno atsakymuose nurodytas eksportuotas kiekis buvo palygintas su visu iš Kinijos importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal Eurostato statistinius importo duomenis.

(49)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo žemas (56 %) ir trūko tinkamų Eurostato duomenų apie kainas, nes turimi duomenys buvo susiję tik su kitais produktais aukštomis kainomis, todėl nebuvo įmanoma tokių duomenų tiksliai atskaičiuoti, dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas naudojant skundo pateikėjo pateiktus duomenis, atnaujintus iki TL.

(50)

Tuo remiantis laikinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 79,2 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(51)

Bendradarbiaujančios pramonės įmonių grupės Jungbunzlauer (JBL) ir Roquette Frères (RF) pagamina 100 % visos Sąjungos produkcijos.

(52)

Todėl manoma, kad jos sudaro Sąjungos pramonę (toliau – SP), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(53)

Taigi, kadangi SP sudaro tik du gamintojai, siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su jais susiję slapti duomenys buvo indeksuoti arba pateikiami nurodant ribas.

(54)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės parduodamu kiekiu Sąjungos rinkoje pridėjus į Sąjungą importuojamą kiekį, apskaičiuotus pagal Eurostato duomenis. Kadangi pastarieji duomenys susiję ne tik su nagrinėjamuoju, bet ir su tam tikrais kitais nei natrio gliukonatas produktais, Eurostato duomenys buvo atitinkamai pakoreguoti, kad būtų galima apskaičiuoti pagrįstą į Sąjungą importuojamą nagrinėjamojo produkto kiekį.

(55)

2005–2007 m. Sąjungos rinkoje suvartojamas kiekis išaugo 12 %. Po to jis iki TL sumažėjo 21 % ir buvo mažesnis nei 2005 m. Bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 8 %.

1   lentelė

(56)

Importo iš Kinijos apimtis labai padidėjo: nuo apytikriai 2 300 tonų 2005 m. iki apytikriai 4 000 per TL, t. y. 77 %, o 2008 m. importuotas didžiausias kiekis – 5 300 tonų. Atitinkama Kinijos rinkos dalis beveik padvigubėjo: nuo 12,8 % 2005 m. iki 24,8 % per TL. Reikia pažymėti, kad prieš pat TL (2008 m.) importo iš Kinijos rinkos dalis pasiekė 28,6 % ir per TL sumažėjo iki 24,8 %.

2   lentelė

(57)

2005 m. vidutinė importo iš Kinijos kaina buvo 482 EUR už toną. Ši kaina nuolat kilo ir 2008 m. pasiekė 524 EUR už toną, o per TL nukrito iki 502 EUR už toną. Bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu ji padidėjo 4 %.

3   lentelė

(58)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės pardavimo kainos (pagal Sąjungos pramonės produkto rūšis, parduodamas Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams) buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis nagrinėjamo importo kainomis, nustatytomis pagal CIF ir atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo. Kainos buvo lyginamos atskaičius lengvatas ir nuolaidas.

(59)

Pagal minėtą metodą pirmiau minėtų kainų skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės vidutinės svertinės kainos (gamintojo kainos EXW sąlygomis) procentais, parodė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra vidutiniškai 13–29 % (didesnę proc. vertę priskiriant nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams).

(60)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei, buvo vertinami visi ekonominiai veiksniai, per nagrinėjamąjį laikotarpį darę poveikį Sąjungos pramonės būklei.

(61)

2005–2007 m. gamybos pajėgumai padidėjo 4 % ir buvo tokie pat iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos.

(62)

2005–2007 m. nagrinėjamojo produkto gamyba išaugo, o per laikotarpį iki TL – sumažėjo. Bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 12 %. Per TL visa produkcija sudarė 30 000–40 000 tonų.

(63)

Dėl sumažėjusių gamybos apimčių pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %.

4   lentelė

(64)

Sąjungos pramonės nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis 2005–2007 m. buvo panašus, o vėliau sumažėjo 13 procentinių punktų. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo apimtis sumažėjo 21 %.

(65)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 74,9 % 2005 m. iki 64,7 % per TL.

(66)

Vidutinės pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. 2006–2008 m. vidutinės pardavimo kainos buvo panašios, o per TL sumažėjo 9 %.

5   lentelė

(67)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos sumažėjo 37 %. TL pabaigoje atsargos sudarė 1 000–5 000 tonų.

6   lentelė

(68)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pelningas, bet 2005 m. – TL pelningumas labai sumažėjo.

(69)

Nors 2005–2007 m. buvo toliau investuojama (2006 m. kiek mažiau), 2008 m. ir per TL investicijų labai sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų sumažėjo 76 %.

(70)

Panašiai, investicijų grąža iš nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo 2005–2007 m. buvo stabili, tačiau 2008 m. ir per TL sumažėjo.

(71)

Kalbant apie kitus finansinius rodiklius, Sąjungos pramonės sukurtas grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 51 %.

7   lentelė

(72)

2005–2007 m. užimtumas šiek tiek padidėjo, o 2008 m. ir per TL sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas sumažėjo 13 %.

(73)

Darbo užmokestis 2006 m. sumažėjo 6 %, 2007 m. vėl buvo 2005 m. lygio, o 2008 m. ir per TL padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo užmokestis padidėjo 10 %.

(74)

Vienam darbuotojui tenkantis našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabilus, ir nuo 2005 m. iki TL padidėjo 1 %.

8   lentelė

(75)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 9 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 21 %. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu prarado 10 procentinių punktų rinkos dalies.

(76)

Pirmiau dempingo skirsnyje nurodyti Kinijos dempingo skirtumai yra dideli. Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis kiekį ir kainas, dempingo skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(77)

Dauguma žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos pramone, nagrinėjamuoju laikotarpiu prastėjo. Žalos rodikliai, susiję su Sąjungos pramonės finansine veikla, įskaitant investicijų grąžą, grynųjų pinigų srautą ir pelningumą nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat pablogėjo.

(78)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad dėl maža kaina importuojamų Kinijos produktų Sąjungos pramonės kainos per TL buvo priverstinai mažinamos iki 29 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo.

(79)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(80)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Europos Komisija ištyrė, ar dėl Kinijos kilmės sauso natrio gliukonato importo dempingo kainomis Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo mažomis dempingo kainomis iš Kinijos apimtis padidėjo 77 %, dėl to importui iš Kinijos tenkanti Sąjungos rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 94 %. Nors 2008 m. – TL importas iš Kinijos ir jo rinkos dalis sumažėjo, nemanoma, kad šis sumažėjimas yra esminis, palyginti su bendra padėtimi nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(82)

Importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo tuo pačiu metu, kai suprastėjo didžioji dauguma Sąjungos pramonės žalos rodiklių. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir vertė Sąjungos rinkoje sumažėjo ir, kaip minėta 65 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu ji prarado 10 procentinių punktų rinkos dalies. Kadangi dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis buvo priverstinai sumažintos kainos, Sąjungos pramonė negalėjo Sąjungos rinkoje išlaikyti savo kainų lygio. Dėl šios priežasties pelningumas sumažėjo iki tokio lygio, kai nebegalima atlikti būtinų investicijų.

(83)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importas mažomis dempingo kainomis iš Kinijos, dėl kurio nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos, turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės patirtai žalai, kurią rodo jos bloga finansinė padėtis ir kitų žalos rodiklių prastėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu bei rinkos dalies sumažėjimas.

(84)

Importo iš trečiųjų šalių, kurios nėra susijusios su šiuo tyrimu, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 % ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jos prarado 2 procentinius punktus rinkos dalies. Importo iš šių šalių kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 102 %.

(85)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir kainų tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9   lentelė

(86)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 %, o importo kainos tuo pačiu metu padvigubėjo. Importo iš kitų trečiųjų šalių kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo žymiai didesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Remiantis tuo, daroma preliminari išvada, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių nenutrūko nustatyto dempingo ir dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšis.

(87)

Sąjungos pramonės eksportui parduodamas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 %, o kainos išaugo 8 %.

(88)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, manoma, kad dėl Sąjungos pramonės eksporto į kitas trečiąsias šalis importo iš Kinijos dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšis nenutrūko.

(89)

Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, Sąjungos pramonės uždarasis naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 56 %:

10   lentelė

(90)

Tačiau reikia pažymėti, kad Sąjungos pramonės nepanaudoti pajėgumai vis dar siekė 10 000–20 000 tonų. Tai reiškia, kad perėjimą prie uždarojo naudojimo galima laikyti verslo atsaku į importą iš Kinijos dempingo kainomis, nes atsižvelgiant į mažas natrio gliukonato kainas gali būti pelningiau gaminti vartotojams skirtus produktus. Iš to, kad vis dar yra nepanaudotų natrio gliukonato gamybos pajėgumų, galima spręsti, kad Sąjungos pramonė neketina galutinai pereiti prie vartotojams skirtų produktų gamybos ir kad vartotojams skirtų produktų gamyba gali būti laikoma gynybos nuo importo dempingo kainomis priemone.

(91)

Todėl manoma, kad dėl šio uždarojo naudojimo padidėjimo importo iš Kinijos dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys nenutrūko.

(92)

Reikia pažymėti, kad ES suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %, o tai galima laikyti dabartinio ekonomikos nuosmukio pasekme. Todėl buvo nagrinėta, ar sumažėjęs suvartojimas galėjo turėti žalingą poveikį Sąjungos pramonei.

(93)

Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo žymiau daugiau (21 %), o importas iš Kinijos per tą patį laikotarpį išaugo 77 %. Pastebima ir tokia pati su rinkos dalimi susijusi tendencija. Sąjungos pramonė neteko apie 10 procentinių punktų savo rinkos dalies, o importo iš Kinijos rinkos dalis beveik padvigubėjo (nuo 12,8 % 2005 m. iki 24,9 % per TL).

(94)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, daroma preliminari išvada, jog negalima manyti, kad dėl ES suvartojimo importo iš Kinijos dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys nutrūko.

(95)

Atlikus minėtą analizę įrodyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo Kinijos kilmės dempingo kaina importuojamų produktų kiekis ir rinkos dalis bei buvo žymiai priverstinai sumažintos kainos. Importo mažomis kainomis iš Kinijos rinkos dalis padidėjo tuo pačiu metu, kai sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, todėl, kartu patiriant spaudimą mažinti kainas, Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo. Kita vertus, išnagrinėjus kitus veiksnius, kurie galėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, nustatyta, kad nė vienas iš jų negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio.

(96)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(97)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Europos Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antidempingo priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesai buvo nustatyti remiantis visų įvairių susijusių interesų, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir nagrinėjamojo produkto naudotojų interesų, vertinimu.

(98)

Kaip paaiškinta pirmiau, dėl importo dempingo kainomis Sąjungos pramonė patyrė žalą, t. y. labai sumažėjo jos pardavimo apimtis ir kainos, todėl Sąjungos pramonės padėtis labai pablogėjo. Tikimasi, kad nustačius antidempingo muitus Sąjungos pramonės parduodamo sauso natrio gliukonato kiekis ir kainos padidėtų, todėl Sąjungos pramonė galėtų pasiekti priimtiną pelningumo lygį.

(99)

Manoma, kad nustačius priemones būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonės pelningumas mažėjo dėl to, kad buvo sudėtinga konkuruoti su Kinijos kilmės importu mažomis dempingo kainomis. Nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė tikriausiai galėtų atgauti bent dalį prarastos rinkos dalies, ir tai atitinkamai turėtų teigiamos įtakos pelningumui.

(100)

Jei priemonės nebus nustatytos, gali būti, kad Sąjungos pramonės padėtis toliau blogės. Importo dempingo kainomis poveikis kainoms, t. y. kainų smukdymas, ir toliau trukdytų Sąjungos pramonei dėti visas pastangas atgauti pakankamą pelningumo lygį. Nesiimant jokių priemonių kiltų pavojus ilgalaikiam Sąjungos pramonės gyvavimui.

(101)

Apibendrinant tikimasi, kad priemonės būtų veiksmingos ir suteiktų Sąjungos pramonei galimybę atsigauti nuo žalingo dempingo, kuris buvo nustatytas atliekant šį tyrimą.

(102)

Klausimynai buvo nusiųsti penkiems importuotojams. Nė vienas iš jų nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(103)

Tokiomis aplinkybėmis daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonės importuotojams ir (arba) prekiautojams tikriausiai nepadarytų materialinio poveikio (jei poveikis apskritai būtų).

(104)

Klausimynai buvo nusiųsti 23 naudotojams. Tačiau atliekant tyrimą bendradarbiavo tik keturi naudotojai, iš kurių tik trys naudojo ir tiesiogiai importavo iš Kinijos nagrinėjamąjį produktą. Šie trys bendradarbiaujantys naudotojai tiesiogiai importavo 10 % viso per TL iš Kinijos importuoto sauso natrio gliukonato kiekio. Ketvirtasis bendradarbiaujantis naudotojas iš Kinijos importuojamo nagrinėjamojo produkto nenaudojo.

(105)

Šių keturių naudotojų, esančių Vokietijoje, Prancūzijoje ir JK, veikla susijusi su chemijos pramone, t. y. jie gamina labai įvairius produktus ir kai kuriems naudojama žaliava natrio gliukonatas. Vidutiniškai natrio gliukonatas nesudaro didelės žaliavų sąnaudų dalies. Laikant, kad padidėjusių kainų negalima perkelti galutiniam vartotojui, nustatyta, kad didžiausias siūlomo antidempingo muito poveikis būtų labai mažas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šių bendrovių produktų, kuriems naudojamas natrio gliukonatas, apyvarta sudarė mažiau nei 5 % visos apyvartos.

(106)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad remiantis turima informacija antidempingo priemonės naudotojams greičiausiai neturės materialinio poveikio (jei poveikis apskritai būtų).

(107)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti antidempingo muitų.

(108)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(109)

Šių priemonių dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(110)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodama Sąjungoje. Manoma, kad skunde nurodytas ikimokestinis pelno dydis yra pagrįstas ir naudojamas šiuo tikslu.

(111)

Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą pelno dydį.

(112)

Tuomet, remiantis vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto vidutine svertine nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Tuomet visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti procentiniu visos CIF importo vertės dydžiu.

(113)

Siekiant apskaičiuoti žalos pašalinimo lygį visos šalies mastu, taikomą visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, reikėtų priminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl šis žalos skirtumas buvo apskaičiuotas naudojant skundo pateikėjo pateiktus duomenis, atnaujintus iki TL.

(114)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems Kinijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(115)

Siūlomi antidempingo muitai yra šie:

(116)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t.y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(117)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3) pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(118)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitiems eksportuotojams taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(119)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Taikomos toliau išvardytos specialios priemonės.

(120)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(121)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(122)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutinį muitą,

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/17

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/19

(1)

2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimu (1) Máire GEOGHEGAN-QUINN kadencija buvo pratęsta 2006 m. kovo 1 d.–2012 m. vasario 29 d. laikotarpiui.

(2)

2010 m. vasario 8 d. laišku Tarybos pirmininkui Máire GEOGHEGAN-QUINN pranešė, kad atsistatydina iš Audito Rūmų narės pareigų.

(3)

Jai atsistatydinus reikia paskirti į jos vietą asmenį likusiam jos kadencijos laikui,

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/20

(1)

Sienų stebėjimo tikslas – užkirsti kelią neleistinam sienų kirtimui, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir sulaikyti neteisėtai sieną kirtusius asmenis arba imtis prieš juos kitų priemonių. Sienų stebėjimas turėtų veiksmingai užkirsti kelią siekiui išvengti patikrinimų sienos perėjimo punktuose ir atgrasyti to siekiančius asmenis, taip pat padėti nustatyti neteisėto išorės sienų kirtimo atvejus.

(2)

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) yra atsakinga už valstybių narių operatyvaus bendradarbiavimo koordinavimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas taikyti Sąjungos teisę, įskaitant su sienų stebėjimu susijusią Sąjungos teisę. Reikia papildomų taisyklių sienų stebėjimo veiklai, kurią prie kitų valstybių narių jūros sienos vykdo vienos valstybės narės jūrų ir oro padaliniai, kai jų operatyvų bendradarbiavimą koordinuoja Agentūra, reglamentuoti ir tokiam bendradarbiavimui dar labiau stiprinti.

(3)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 562/2006 ir bendrųjų Sąjungos teisės principų, priemonės, kurių imamasi stebėjimo operacijos metu, turėtų būti proporcingos siekiamiems tikslams ir jomis turėtų būti visiškai užtikrintos pagrindinės teisės ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų teisės, įskaitant visų pirma draudimą grąžinti. Jei valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, pateikiamas prieglobsčio prašymas, valstybės narės privalo taikyti prieglobsčio acquis nuostatas, visų pirma 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (2).

(4)

2009 m. birželio 18 ir 19 d. bei 2009 m. spalio 29 ir 30 d. susitikimuose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtina stiprinti Agentūros koordinuojamas sienų kontrolės operacijas ir nustatyti aiškias veiksmų pradžios taisykles bendro patruliavimo srityje. Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad būtina nustatyti išgelbėtų asmenų išlaipinimo taisykles.

(5)

Reikėtų atsižvelgti į faktą, kad Agentūros koordinuojamos sienų stebėjimo operacijos vykdomos pagal veiksmų planą ir laikantis tvarkaraščio bei nurodymų, kuriuos pateikė koordinavimo centras, kuriame atstovaujama dalyvaujančioms valstybėms narėms bei Agentūrai, taip pat į tai, kad prieš pradedant operaciją nustatoma viena ar keletas priimančiųjų valstybių narių, kurios (-ių) siena bus stebima.

(6)

Šio sprendimo įgyvendinimas neturi poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui ir neturi įtakos valstybių narių pareigoms pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei kitus susijusius tarptautinius dokumentus.

(7)

Vykdant sienų stebėjimo operaciją jūroje gali susidaryti padėtis, kai nelaimės ištiktiems asmenims gali prireikti suteikti pagalbą.

(8)

Pagal tarptautinę teisę kiekviena valstybė turi įpareigoti su jos vėliava plaukiojančio laivo kapitoną, kiek tai įmanoma, nesukeliant rimto pavojaus pačiam laivui, įgulai ar keleiviams, suteikti pagalbą bet kokiam asmeniui jūroje, jei iškyla jo žūties pavojus, ir vykti didžiausiu galimu greičiu gelbėti nelaimės ištiktų žmonių. Tokia pagalba turėtų būti teikiama neatsižvelgiant į asmenų, kuriems teiktina pagalba, pilietybę arba statusą ar aplinkybes, kuriomis jie surandami.

(9)

Siekiant sudaryti sąlygas geriau koordinuoti operacijose dalyvaujančių valstybių narių pastangas susidarius tokioms padėtims ir sudaryti palankesnes sąlygas tokioms operacijoms vykdyti, į šį sprendimą turėtų būti įtrauktos neprivalomos gairės. Šis sprendimas neturėtų daryti įtakos paieškos ir gelbėjimo tarnybų įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimą užtikrinti, kad koordinavimas ir bendradarbiavimas vyktų taip, jog išgelbėtus asmenis būtų galima pristatyti į saugią vietą.

(10)

Šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent – žmogaus orumo užtikrinimo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmių uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, negrąžinimo, nediskriminavimo ir vaiko teisių apsaugos principų. Valstybės narės turėtų taikyti šį sprendimą nepažeisdamos tų teisių ir principų.

(11)

Kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. priimti papildomas jūros sienų stebėjimo, kurį sienos apsaugos pareigūnai vykdo koordinuojant Agentūrai, taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl jų skirtingų teisės aktų ir nevienodos praktikos, ir kadangi dėl operacijų tarptautinio pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(12)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis sprendimas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po šio sprendimo priėmimo dienos Danija turi nuspręsti, ar ji įtrauks jį į savo nacionalinę teisę.

(13)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (3), patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį.

(14)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimo 2008/146/EB (6) dėl to susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu 3 straipsniu.

(15)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2008/261/EB (7) dėl to protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu 3 straipsniu.

(16)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (8), plėtojimas. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(17)

Šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9), plėtojimas. Todėl Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(18)

Šengeno sienų kodekso komitetas, su kuriuo konsultuotasi 2009 m. spalio 19 d., savo nuomonės nepateikė, todėl Komisija, remdamasi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10) 5a straipsnio 4 dalies a punktu, turėjo pateikti Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių būtina imtis, ir tuo pat metu perduoti jį Europos Parlamentui,

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/27

(1)

Žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriai tiesiogiai priklauso nuo klimato sąlygų, todėl klimato kaitos poveikis jiems labai didelis; su Sąjungos žemės ūkiu siejama 14 % visuotinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

(2)

Dėl klimato kaitos viena iš didžiausių žemės ūkio problemų tampa būtinybė užtikrinti, kad maisto produktų pakaktų viso pasaulio gyventojams – tikėtina, kad iki 2050 m. jų bus 9 mlrd.

(3)

Tikėtina, kad visuotinė maisto produktų paklausa iki 2030 m. bus išaugusi 50 %, o iki 2050 m. – dvigubai; manoma, kad per tą patį laiką sparčiai didės ir ne maistui skirtos biomasės paklausa.

(4)

Žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose sparčiai didėja ne maistui skirtos biomasės paklausa – tai lemia kituose sektoriuose taikomos klimato kaitos mažinimo priemonės ir būtinybė pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos.

(5)

Kai kurių pagrindinių maisto produktų visuotinių atsargų sumažėjo, taigi didžiausi maisto produktų kainų šuoliai, tokie kaip 2008 m., gali padažnėti, nebent pavyktų išlaikyti pasiūlos atitiktį didėjančiai paklausai.

(6)

Klimato kaita gali paveikti pasėlių derlių, gyvulininkystės valdymą ir gamybos vietų pasirinkimą, taip pat turėti reikšmingos įtakos ūkių pajamoms, žemės naudojimui ir kaimo ekonomikai tam tikrose Sąjungos dalyse.

(7)

Atogrąžų ir prieatogražių šalių, ypač Afrikos į pietus nuo Sacharos, žemės ūkio sektorius yra itin pažeidžiamas klimato kaitos, todėl kiekviena didelė maisto krizė tuose regionuose paveiktų ir Europą.

(8)

Kad dėl minėtų veiksnių nebūtų padaryta negrįžtama žala ir besikeičiančiomis klimato sąlygomis būtų užtikrintas tvarus maisto produktų tiekimas, būtina imtis suderintų veiksmų.

(9)

Ši bendro programavimo iniciatyva svarbi ir bendros žemės ūkio politikos plėtotei.

(10)

2009 m. gruodžio 3 d. posėdyje Konkurencingumo taryba pripažino, kad srityje, kuri aptariama dokumente „Žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir klimato kaita“, bendras programavimas dabartinėms suskaidytoms valstybių narių pastangoms mokslinių tyrimų srityje suteiktų reikšmingos pridėtinės vertės. Todėl ji priėmė išvadas, kuriose pripažino šios srities bendro programavimo iniciatyvos būtinybę ir paragino Komisiją prisidėti prie tos iniciatyvos rengimo. Be to, Taryba dar kartą patvirtino, kad bendrą programavimą vykdo valstybės narės, o Komisija atlieka tik padėjėjo vaidmenį.

(11)

Žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir klimato kaitos srities mokslinių tyrimų bendras programavimas paskatintų telkti įgūdžius, žinias ir išteklius, o tai padėtų siekti pažangos atliekant mokslinius tyrimus, skirtus aprūpinimo maistu problemai spręsti ir pavojui, kurį lemia klimato kaita, visuotinis gyventojų skaičiaus didėjimas, taip pat maisto ir ne maisto produktų paklausa, mažinti.

(12)

Kad pasiektų šioje rekomendacijoje nustatytus tikslus, valstybės narės turėtų bendradarbiaudamos su Komisija išnagrinėti galimas Komisijos iniciatyvas, kurios padėtų valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiaudamos su Nuolatiniu žemės ūkio mokslinių tyrimų komitetu siekti užtikrinti, kad bendro programavimo veikla būtų derinama su platesnio masto žemės ūkio mokslinių tyrimų darbotvarke.

(13)

Kad Komisija galėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai, valstybės narės Komisijai turėtų reguliariai teikti pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas,

1.

Valstybės narės skatinamos parengti bendrą viziją, kaip bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje ir šios srities koordinavimas Sąjungos lygmeniu gali padėti spręsti aprūpinimo maistu problemą ir mažinti pavojų, kurį lemia klimato kaita, visuotinis gyventojų skaičiaus didėjimas, taip pat maisto ir ne maisto produktų paklausa.

2.

Valstybės narės skatinamos parengti bendrą strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, kurioje būtų nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai mokslinių tyrimų, skirtų aprūpinimo maistu problemai spręsti taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos poveikio mažinimo žemės ūkio srityje priemones, poreikiai ir tikslai. Į strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę turėtų būti įtrauktas įgyvendinimo planas, kuriame būtų nustatyti prioritetai bei terminai ir nurodyti konkretūs veiksmai, priemonės ir ištekliai, būtini strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkei įgyvendinti.

3.

Valstybės narės skatinamos imtis toliau išvardytų veiksmų, kurie būtų strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės ir įgyvendinimo plano dalis:

4.

Valstybės narės skatinamos sukurti bendrą žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir klimato kaitos srities valdymo struktūrą, kuri padėtų nustatyti bendras bendradarbiavimo ir koordinavimo sąlygas, taisykles bei procedūras ir stebėti, kaip įgyvendinama strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkė.

5.

Valstybės narės skatinamos bendrai įgyvendinti strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, vykdant nacionalines mokslinių tyrimų programas ar kitų rūšių nacionalinę mokslinių tyrimų veiklą.

6.

Valstybės narės skatinamos bendradarbiaujant su Komisija nagrinėti galimas Komisijos iniciatyvas, kurios padėtų valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, ir koordinuoti pagal bendras programas ir pagal kitas aptariamosios srities Sąjungos iniciatyvas vykdomą veiklą.

7.

Valstybės narės skatinamos bendradarbiaujant su Komisija nagrinėti būdus, kaip ūkininkų bendruomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus galima įtraukti į veiklą, kurioje būtų taikomi gauti rezultatai, ir apsvarstyti, kaip geriausia integruoti bendro programavimo iniciatyvą į bendros žemės ūkio politikos plėtotę.

8.

Valstybės narės skatinamos bendradarbiaujant su Komisija naudoti visas reikalingas inovacijų politikos priemones, kad paspartintų mokslinių tyrimų rezultatų taikymą kuriant produktus ir teikiant paslaugas, o ypač kad padidintų visų formų inovacijų prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat ūkininkams.

9.

Valstybės narės skatinamos bendradarbiaujant su Komisija nagrinėti galimus tarptautinio konsultavimosi ir bendradarbiavimo šioje srityje su atitinkamomis įstaigomis ar grupėmis būdus.

10.

Valstybės narės skatinamos bendradarbiaujant su Nuolatiniu žemės ūkio mokslinių tyrimų komitetu siekti užtikrinti, kad bendro programavimo veikla būtų derinama su platesnio masto žemės ūkio mokslinių tyrimų darbotvarke.

11.

Valstybės narės skatinamos reguliariai teikti Komisijai pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas.

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/30

(1)

Susitarimo 88 straipsnyje numatyta Bendradarbiavimo tarybai suteikti įgaliojimus įsteigti bet kokį kitą specialų komitetą ar organą, kuris jai padėtų atlikti jos funkcijas, ir nustatyti tokių komitetų ar organų sudėtį ir funkcijas bei jų veiklos vykdymo tvarką.

(2)

Susitarimo Šalys šiuo metu derasi dėl asociacijos susitarimo, įskaitant dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos.

(3)

Susitarimo Šalys susitarė dėl ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkės teksto.

(4)

Reikia, kad komitetas apžvelgtų pažangą, padarytą įgyvendinant asociacijos darbotvarkę, taip pat būsimus prioritetus ir bet kokius reikalingus pakeitimus. Šis jungtinis komitetas veiks vyresniųjų pareigūnų lygiu,

4.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/31

(1)

Susitarimo 85 straipsnyje numatyta Bendradarbiavimo tarybai suteikti įgaliojimus abiejų Šalių sutarimu teikti atitinkamas rekomendacijas.

(2)

Kaip apibrėžta Susitarimo 102 straipsnyje, Šalys imasi visų bendrųjų ar specialiųjų priemonių, siekdamos įvykdyti Susitarime nustatytus įsipareigojimus, ir užtikrina, kad būtų pasiekti jame nustatyti tikslai.

(3)

Susitarimo Šalys šiuo metu derasi dėl asociacijos susitarimo, įskaitant dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos.

(4)

Susitarimo Šalys susitarė dėl ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkės teksto.

(5)

ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkė pakeis dabartinį ES ir Ukrainos veiksmų planą ir padės pasirengti būsimam ES ir Ukrainos asociacijos susitarimui bei sudarys palankesnes sąlygas jo greitam įsigaliojimui, parengiant konkrečias priemones, kurios apims tokiam pasirengimui ir įgyvendinimui skirtas praktines gaires, ir susitariant dėl jų.

(6)

Asociacijos darbotvarke siekiama dviejų tikslų: nustatyti konkrečias priemones rengiantis asociacijos susitarimui ir pateikti platesnę programą siekiant politinės asociacijos ir didesnės Ukrainos ekonominės integracijos santykiuose su Europos Sąjunga bendro tikslo.

(7)

Asociacijos darbotvarkė yra darbinis dokumentas, kuris prireikus bus tikslinamas atsižvelgiant į asociacijos darbotvarkės 3.9 skirsnyje nurodytų pažangos apžvalgų rezultatus ir siekiant bendrųjų jos tikslų,