2010 4 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 275/2010

2010 m. kovo 30 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 295/2008 nuostatos dėl verslo struktūros statistikos kokybės vertinimo kriterijų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalies j punktą,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 295/2008 nustatyta bendra Europos statistinių duomenų apie verslo struktūrą, veiklos rūšis, konkurencingumą ir veiklos rezultatus Europos Sąjungoje rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema.

(2)

Kad būtų galima palyginti galimybės naudotis duomenimis naudą su jų rinkimo sąnaudomis ir prievolėmis tenkančiomis įmonėms, visų pirma mažosioms įmonėms, remiantis Reglamento (EB) Nr. 295/2008 6 straipsniu, turi būti atliekamas kokybės vertinimas. Todėl būtina nustatyti kokybės vertinimo kriterijus ir pagrindinius rodiklius.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kokybės vertinimo kriterijai ir kokybės ataskaitų, kurias turi pateikti valstybės narės, turinys išdėstyti priede.

2 straipsnis

Kokybės ataskaitoms teikiamus duomenis ir metaduomenis nacionalinių valdžios institucijų skirta organizacija perduoda arba elektroninėmis priemonėmis įkelia į Komisijos (Eurostato) bendrą duomenų prieigą. Perdavimas turi atitikti Eurostato nurodytą duomenų keitimosi standartą.

3 straipsnis

Pirmoji kokybės ataskaita apima 2008 ataskaitinių metų duomenis ir pateikiama iki 2011 m. kovo 31 d. Trys papildomi mėnesiai kokybės ataskaitas už 2008 ataskaitinius metus pateikti suteikti Belgijai, Kiprui, Vokietijai, Graikijai, Liuksemburgui, Maltai, Rumunijai ir Jungtinei Karalystei. Tolesnės ataskaitos pateikiamos Komisijai (Eurostatui) ne vėliau kaip per 27 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio, per kurį buvo renkami duomenys, pabaigos.

4 straipsnis

Komisija (Eurostatas) vertina perduotos statistinės informacijos kokybę, parengia ir skelbia Europos statistikos kokybės ataskaitas.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 97, 2008 4 9, p. 13.

PRIEDAS

Kokybės ataskaitos ir verslo struktūros statistikos kokybės vertinimo kriterijai

I SKIRSNIS

Kokybės ataskaitos

Papildomi nurodymai dėl bendrųjų kokybės kriterijų išdėstyti Verslo struktūros statistikos vadove, Komisijos (Eurostato) parengtame kartu su valstybėmis narėmis. Kokybės ataskaitoje pateikiami kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Komisija (Eurostatas) pateikia šių kiekybinių rodiklių rezultatus, apskaičiuojamus pagal valstybių narių pateiktus duomenis. Valstybės narės šiuos rodiklius komentuoja ir padeda Eurostatui juos interpretuoti, atsižvelgdamos į rinkimo metodiką, taip pat pateikia likusius kiekybinius rodiklius bei kokybinę informaciją.

Valstybės narės pateikia:

—	ataskaitą apie kokybinius aspektus pagal Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedus; esant reikalui valstybės narės gali pateikti atskiras ataskaitas pagal minėto Reglamento I, II, III ir IV priedus,

—	ataskaitą apie kokybinius Reglamento (EB) Nr. 295/2008 V priedo aspektus,

—	ataskaitą apie kokybinius Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo aspektus,

—	ataskaitą apie kokybinius Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo aspektus,

—	ataskaitą apie kokybinius Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VIII priedo aspektus. Jeigu informacija, kuria remiantis parengta statistika pagal minėto reglamento VIII priedą, yra renkama atliekant tą patį tyrimą, kaip ir I–IV priedams, atskiros kokybės ataskaitos dėl VIII priedo nereikalaujama,

—	ataskaitą apie kokybinius Reglamento (EB) Nr. 295/2008 IX priedo aspektus.

II SKIRSNIS

Tvarkaraštis

Iki kiekvienų metų, pradedant 2011 m., sausio mėn. pabaigos Komisija (Eurostatas) valstybėms narėms pateikia kokybės ataskaitų ataskaitinių metų t–3 dokumentų projektus, kuriuose iš anksto pateikiami kai kurie kiekybiniai rodikliai ir kita Komisijos (Eurostato) turima informacija.

Iki kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia užbaigtas kokybės ataskaitas.

III SKIRSNIS

Kokybės kriterijai

Valstybių narių perduoti duomenys Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IX priedų statistikai, įvertinami remiantis kokybės kriterijais, išvardytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje (1), t. y. reikalingumas, tikslumas, savalaikiškumas, punktualumas, prieinamumas, aiškumas, palyginamumas ir suderinamumas.

1. Reikalingumas

„Reikalingumas“ reiškia statistikos atitikties esamiems ir galimiems vartotojų poreikiams laipsnį.

2. Tikslumas

„Tikslumas“ reiškia įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms.

3. Suderinamumas

„Suderinamumas“ nurodo duomenų tinkamumą juos patikimai grupuoti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms.

4. Palyginamumas

„Palyginamumas“ reiškia galimybę palyginti statistinę informaciją laiko, atskirų sektorių ir geografiniu aspektu, įvertinant taikomų sąvokų, metodų ir procedūrų skirtumus ir jų poveikį.

5. Savalaikiškumas ir punktualumas

„Savalaikiškumas“ reiškia trukmę tarp galimybės pasinaudoti statistine informacija momento ir įvykio ar reiškinio, kurį ši informacija apibūdina. „Punktualumas“ – trukmę nuo statistinės informacijos paskelbimo datos iki datos, kada ji turėjo būti pateikta.

6. Prieinamumas ir aiškumas

„Prieinamumas“ ir „aiškumas“ nurodo sąlygas ir būdus, kuriais vartotojai gali gauti duomenis, juos naudoti ir interprettuoti.

IV SKIRSNIS

Valstybių narių pateiktinos kiekybinių rodiklių eilutės tikslumo (ir patikimumo) aspektu

Kiekybiniai rodikliai, aptariami šiame skirsnyje, turi būti teikiami tik statistikai, išvardytai Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV prieduose, kaip nurodyta toliau. Duomenys turi būti perduodami naudojant techninį formatą, nustatytą šio reglamento V skirsnyje.

1. Variacijos koeficientas

Ši informacija turi būti pateikiama tik tais atvejais, kai naudojami atrankiniai tyrimai arba atrankiniai tyrimai ir administraciniai duomenų šaltiniai.

Valstybės narės pateikia informaciją toliau nurodytiems rodikliams, lygmenims ir eilutėms sudaryti. Aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant variacijos koeficientą nustatomi bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Variacijos koeficiento apskaičiavimo metodo (taip pat ir programinės įrangos) aprašymas pateikiamas kokybės ataskaitoje.

Metiniams įmonių statistiniams duomenims veiklos, kurią apima NACE 2 red. sekcijos B–J ir L–N ir 95 skyrius (duomenys pateikiami 1A, 2A, 3A ir 4A eilutėse, kaip nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 251/2009 (2)), šių rodiklių variacijos koeficientas (kaip nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 250/2009 (3)) nurodomas pagal toliau nustatytus veiklos rūšių suskirstymo lygmenis:

—	podiklis 21 11 0 NACE 2 red. – trijų ženklų lygmens (grupės),

—	podikliai 11110, 12110, 12150, 13310, 15110 ir 16110 NACE 2 red. B–J ir L–N sekcijų lygmens; NACE 2 red. 45–47 ir 95 skyriams – dviejų ženklų lygmens (skyriai);

Metiniams įmonių statistiniams duomenims pagal darbuotojų skaičiaus dydžio kategorijas veiklos rūšims, priskiriamoms NACE 2 red., sekcijos C–J ir L–N ir 95 skyriui (duomenys pateikiami 1B, 2B, 3B ir 4B eilutėse), variacijos koeficientas nurodomas pagal toliau nustatytus veiklos rūšių suskirstymo lygmenis ir pagal darbuotojų skaičiaus dydžio kategorijas, išvardytas toliau:

—	rodikliai 11110, 12110, 12150 ir 16110,

—	NACE 2 red. B–J ir L–N sekcijų lygmens ir NACE 2 red. 95 skyriui – dviejų ženklų lygmens (skyriai),

—	dydžio kategorijos 0–9, 10–19, 20–49, 50–249 ir 250 + NACE Rev. 2, sekcijų B–F, taip pat 0–1, 2–9, 10–19, 20–49, 50–249 ir 250 + NACE Rev. 2, sekcijų G–J ir L–N, taip pat 95 skyriaus.

2. Vienetų neatsiskaitymas

Ši informacija turi būti pateikiama tik tais atvejais, kai naudojami atrankiniai tyrimai arba atrankiniai tyrimai ir administracinių duomenų šaltiniai, arba tik administracinių duomenų šaltiniai. Aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant variacijos koeficientą nustatomi bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

Valstybės narės praneša apie veiklos rūšių, kurias apima NACE 2 red. sekcijos B–J ir L–N ir 95 skyrius NACE 2 red. trijų skaitmenų lygmens, vienetų neatsiskaitymą. Jeigu naudojama keletas apklausų arba administracinių duomenų šaltinių kintamiesiems 11110, 12110, 12150, 13310, 15110 ir 16110, perduodami atskirų neatsiskaičiusių vienetų nepateikti kintamieji, nurodant konkrečios srities rodiklių kiekį. Neatsiskaičiusius vienetus pageidautina suskirstyti pagal darbuotojų skaičių. Skirstant taip pat galima remtis ir apyvarta.

V SKIRSNIS

Kokybės ataskaitos ir kokybinių rodiklių techninio formato nustatymas

Ataskaitoms ir kokybės eilučių perdavimui turi būti naudojami atitinkami duomenų rinkinio identifikatoriai. Dėl kokybės ataskaitų išsamaus turinio turi būti sutarta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Valstybės narės pateikia iš anksto užpildytas kokybės ataskaitas Komisijai (Eurostatui). Dviejų kokybės rodiklių ataskaitoms (variacijos koeficientas ir vienetų neatsiskaitymas) turi būti naudojama toliau nustatyta įrašo struktūra, kuri yra panaši į verslo struktūros statistikos duomenų perdavimo techninį formatą.

1. Duomenų rinkinio identifikatoriai

Ataskaitoms apie verslo struktūros statistikos kokybės kriterijus turi būti naudojami šie duomenų rinkinio identifikatoriai:

Serijos tipas	Pavadinimas:	Duomenų rinkinio identifikatorius
Variacijos koeficientas kintamajam 12110, NACE trijų skaitmenų lygmens – NACE 2 red. sekcijos B–J ir L–N ir 95 skyrius.	QAG	RSBSQUAL_QAG_A
Variacijos koeficientas kintamiesiems 11110, 12110, 12150, 13310, 15110 ir 16130 NACE 2 red. B–J ir L–N sekcijos lygmens; NACE 2 red. 45, 46, 47 ir 95 skyriams – skyriaus lygmens.	QAS	RSBSQUAL_QAG_A
Variacijos koeficientas kintamiesiems 11110, 12110, 12150 ir 16110 NACE 2 red. sekcijoms H–J ir L–N – sekcijos lygmens, taip pat NACE 2 red. 95 skyriui – skyriaus lygmens, taip pat pagal dydžio kategoriją.	Q1B	RSBSQUAL_ Q1B _A
Variacijos koeficientas kintamiesiems 11110, 12110, 12150 ir 16110 NACE 2 red. sekcijoms B–E pateikiamas pagal NACE sekciją ir dydžio kategoriją.	Q2B	RSBSQUAL_ Q1B _A
Variacijos koeficientas kintamiesiems 11110, 12110, 12150 ir 16110 NACE 2 red. sekcijai G pateikiamas pagal NACE sekciją ir dydžio kategoriją.	Q3B	RSBSQUAL_ Q3B _A
Variacijos koeficientas kintamiesiems 11110, 12110, 12150 ir 16110 NACE 2 red. sekcijai F pateikiamas pagal NACE sekciją ir dydžio kategoriją.	Q4B	RSBSQUAL_ Q4B _A
Suskirstytų neatsiskaičiusių vienetų lygmuo NACE 2 red. sekcijoms B–J ir L–N.	QN	RSBSQUAL_QAG_A
Kokybės ataskaita	QR	RSBSQUAL_QAG_A

2. Duomenų rinkinio struktūra

Šioje dalyje nurodoma pateiktinų įrašų struktūra. Naudotini kodai turi būti referencinės duomenų bazės standartinio sąrašo kodai. Šis kodų sąrašas turi būti įtrauktas į Verslo struktūros statistikos vadovą ne mažiau kaip prieš du mėnesius iki pirmojo duomenų perdavimo. Kodų sąrašai naudojami tiktai duomenų perdavimui naudotiniems kodams nustatyti ir pakeitimai negali padidinti išsamumo lygmens, numatyto Reglamentu (EB) Nr. 251/2009. Minėto reglamento kiekybinių duomenų perdavimo techninis formatas taip pat turi būti nustatytas Verslo struktūros statistikos vadove.

Laukelis	Apibūdinimas
Eilutė	Eilutės kodai QAG, QAS, Q1B, Q2B, Q3B, Q4B arba QN
Metai	Ataskaitinių metų kodas
Teritorinis vienetas	Atitinka valstybės kodą
Dydžio kategorija	Dydžio kategorijos kodas
Ekonominės veikla	NACE 2 red. kodas: sekcija, skyrius, grupė
Kintamasis	Kintamojo, susijusio su kokybės rodikliu, kodas
Rodiklis	Kokybės rodiklio kodas
Rodiklio vertė	Skaitmeninė rodiklio vertė; skaitmeninė kokybės rodiklio vertė, padauginta iš 10 ir suapvalinta iki artimiausio sveikojo skaičiaus

(1) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(2) OL L 86, 2009 3 31, p. 170.

(3) OL L 86, 2009 3 31, p. 1.

2010 4 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 276/2010

2010 m. kovo 31 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedą (dichlormetanas, žibalas, degusis kepsninių skystis ir organoalavo junginiai)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1), ypač į jo 131 straipsnį,

kadangi:

(1)

1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (2) I priede nustatyti tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų apribojimai. Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 Direktyva 76/769/EEB nuo 2009 m. birželio 1 d. panaikinta ir pakeista. To reglamento XVII priedu pakeičiamas Direktyvos 76/769/EEB I priedas.

(2)	2009 m. gegužės 6 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 455/2009/EB, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 76/769/EEB nuostatas, susijusias su dichlormetano pardavimo ir naudojimo apribojimais (3).

(3)	2009 m. gegužės 28 d. priimtas Komisijos sprendimas 2009/424/EB, dėl technikos pažangos, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 76/769/EEB I priedo nuostatas dėl prekybos žibalu ir degiuoju kepsninių skysčiu ir jų naudojimo apribojimo (4).

(4)	2009 m. gegužės 28 d. priimtas Komisijos sprendimas 2009/425/EB, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 76/769/EEB nuostatas dėl organoalavo junginių pardavimo ir naudojimo apribojimų, siekiant suderinti jos I priedą su technikos pažanga (5).

(5)	Vadovaujantis REACH reglamento 137 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuotos pereinamojo laikotarpio priemonės, reikia iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedą, įtraukiant sprendimais 455/2009/EB, 2009/424/EB ir 2009/425/EB nustatytus apribojimus.

(6)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)	Šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka, kad šie apribojimai būtų kuo skubiau įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedą.

(8)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2) OL L 262, 1976 9 27, p. 201.

(3) OL L 137, 2009 6 3, p. 3.

(4) OL L 138, 2009 6 4, p. 8.

(5) OL L 138, 2009 6 4, p. 11.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede lentelė, kurioje nurodomas medžiagos, medžiagų grupės arba mišinio pavadinimas ir apribojimo sąlygos, pakeičiama taip:

3 įrašas pakeičiamas taip:

„3.	Skystos medžiagos arba mišiniai, kurie pagal Direktyvos 67/548/EEB ir Direktyvos 1999/45/EB apibrėžtis laikomi pavojingais.

Nenaudojami gaminant:

—	dekoratyvinius gaminius, kurie skirti apšvietimui arba skirtingų fazių spalvų efektams, pavyzdžiui, dekoratyvines lempas ir pelenines,

—	pokštams ir išdaigoms skirtus daiktus,

—	žaidimus, kuriuose dalyvauja vienas arba daugiau dalyvių, arba kitus gaminius, kurie skirti žaidimui, net jei jie yra dekoratyvinio pobūdžio.

2.	1 dalies reikalavimų neatitinkančių gaminių neleidžiama tiekti rinkai.

Neleidžiama tiekti rinkai, jeigu juose yra dažančių medžiagų, nebent jų reikia dėl fiskalinių priežasčių, arba kvapiųjų medžiagų, arba abiejų rūšių medžiagų, jeigu:

—	juos galima naudoti kaip tiekti plačiajai visuomenei skirtų dekoratyvinių žibalinių lempų kurą, ir

—	jie kelia pavojų jų įkvėpus ir yra ženklinami žymeniu R65 arba H304.

4.	Tiekti plačiajai visuomenei skirtų žibalinių dekoratyvinių lempų neleidžiama tiekti rinkai, jeigu jos neatitinka Dekoratyvinių žibalinių lempų Europos standarto (EN 14059), kurį priėmė Europos standartizacijos komitetas (CEN).

Nepažeisdami kitų Bendrijos nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, įgyvendinimo prieš tiekdami juos rinkai tiekėjai užtikrina, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

turintis R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirtas žibalas matomai, įskaitomai ir nenutrinamai ženklinamas šiuo užrašu: „Šio skysčio pripildytas lempas laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje“; o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. – „Gurkšnelis žibalo – ar vien tik lempos dagčio čiulpimas – plaučius gali pažeisti taip, kad gali kilti grėsmė gyvybei“;

b)	turintis R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirtas degusis kepsninių skystis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įskaitomai ir nenutrinamai ženklinamas šiuo užrašu: „Gurkšnelis degiojo kepsninių skysčio plaučius gali pažeisti taip, kad gali kilti grėsmė gyvybei“;

c)	turintys R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirti žibalas ir degusis kepsninių skystis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 1 litras.

Ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 1 d. Komisija Europos cheminių medžiagų agentūros paprašo, kad laikydamasi šio reglamento 69 straipsnio agentūra parengtų dokumentus, kad, jeigu reikia, būtų uždrausti R65 arba H304 žymeniu paženklinti ir tiekti plačiajai visuomenei skirti degusis kepsninių skystis ir dekoratyvinių lempų kuras.

Žymeniu R65 arba H304 paženklintus žibalą ir degųjį kepsninių skystį pirmą kartą rinkai tiekiantys fiziniai ir juridiniai asmenys iki 2011 m. gruodžio 1 d., o vėliau – kasmet, atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai perduoda duomenis apie pakaitalus žymeniu R65 arba H304 paženklintiems žibalui ir degiajam kepsninių skysčiui. Valstybės narės šiuos duomenis pateikia Komisijai.“

20 įrašo antra skiltis papildoma šiomis 4, 5 ir 6 dalimis:

„4.

Tripakaičiai organoalavo junginiai

a)	Tripakaičiai organoalavo junginiai, tokie kaip tributilalavo (TBT) junginiai ir trifenilalavo (TPT) junginiai, nuo 2010 m. liepos 10 d. negali būti naudojami gaminiuose, jei junginių koncentracija gaminiuose ar jų dalyse yra didesnė kaip 0,1 % alavo masės.

b)	Gaminiai, neatitinkantys a punkto, nuo 2010 m. liepos 1 d. netiekiami rinkai, išskyrus gaminius, kurie Bendrijoje buvo naudojami iki minėtos dienos.

Dibutilalavo (DBT) junginiai

a)	Dibutilalavo (DBT) junginiai nuo 2012 m. sausio 1 d. nenaudojami tiekti plačiajai visuomenei skirtuose mišiniuose ir gaminiuose, jei jų koncentracija mišinyje ar gaminyje arba jų dalyje yra didesnė kaip 0,1 % alavo masės.

b)	Gaminiai ir mišiniai, neatitinkantys a punkto, nuo 2012 m. sausio 1 d. netiekiami rinkai, išskyrus gaminius, kurie Bendrijoje buvo naudojami iki minėtos dienos.

Taikant išimtį, a ir b punktai netaikomi iki 2015 m. sausio 1 d. šiems tiekti plačiajai visuomenei skirtiems gaminiams ir mišiniams:

—	vienkomponenčiams ir dvikomponenčiams kambario temperatūros vulkanizacijos sandarikliams (RTV-1 ir RTV-2 sandarikliams) ir klijams,

—	dažams ir gruntams, kurių sudėtyje yra DBT junginių, kurie naudojami ant gaminių veikia kaip katalizatoriai,

—	atskirai arba iš kieto PVC koekstruzijos būdu pagamintiems minkštiems polivinilchlorido (PVC) profiliuočiams,

—	lauke naudoti skirtoms medžiagoms, padengtoms PVC, kurio sudėtyje yra DBT junginių, kurie veikia kaip stabilizatoriai,

—	lauko lietvamzdžiams, nutekamiesiems vamzdžiams ir jų jungiamosioms detalėms, taip pat stogų ir fasadų dengiamosioms medžiagoms.

d)	Taikant išimtį, a ir b punktai netaikomi medžiagoms ir gaminiams, reglamentuojamiems Reglamentu (EB) Nr. 1935/2004.

Dioktilalavo (DOT) junginiai

Dioktilalavo (DOT) junginiai nuo 2012 m. sausio 1 d. nenaudojami šiuose tiekti plačiajai visuomenei ar jai naudoti skirtuose gaminiuose, jei jų koncentracija gaminyje arba jo dalyje yra didesnė kaip 0,1 % alavo masės:

—	tekstilės gaminiuose, skirtuose liestis su oda,

—	pirštinėse,

—	avalynėje ar avalynės dalyse, skirtose liestis su oda,

—	sienų ir grindų dangoje,

—	vaikų priežiūros gaminiuose,

—	moterų higienos produktuose,

—	sauskelnėse,

—	dvikomponenčiame kambario temperatūros vulkanizacijos formavimo reikmenų rinkinyje (RTV-2 formavimo reikmenų rinkinyje).

b)	Gaminiai, neatitinkantys a punkto, nuo 2010 m. liepos 1 d. netiekiami rinkai, išskyrus gaminius, kurie Bendrijoje buvo naudojami iki minėtos dienos.“

Įterpiamas toks 59 įrašas:

„59.	Dichlormetanas CAS Nr. 75–09–2 EB Nr. 200–838–9

Dažų nuėmikliai, kurių sudėtyje yra dichlormetano, kurio koncentracija yra 0,1 % masės ar didesnė:

a)	po 2010 m. gruodžio 6 d. pirmą kartą netiekiami rinkai siekiant juos tiekti plačiajai visuomenei arba specialistams;

b)	po 2011 m. gruodžio 6 d. netiekiami rinkai siekiant juos tiekti plačiajai visuomenei arba specialistams;

po 2012 m. gruodžio 6 d. nenaudojami specialistų.

Šiame įraše:

i)	specialistas – tai fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurie vykdydami savo profesinę veiklą dirba su dažų nuėmikliais už pramonės objekto ribų;

ii)	pramonės objektas – tai infrastruktūra, naudojama vykdant dažų nuėmimo veiklą.

Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali savo teritorijose tam tikrą veiklą vykdantiems specialiai apmokytiems specialistams leisti naudoti dažų nuėmiklius, kurių sudėtyje yra dichlormetano, ir gali leisti tiekti rinkai tokius dažų nuėmiklius siekiant juos tiekti šiems specialistams.

Valstybės narės, naudodamosi šia nukrypti leidžiančia nuostata parengia tinkamas nuostatas, kurių tikslas – apsaugoti specialistų, naudojančių dažų nuėmiklius, kurių sudėtyje yra dichlormetano, sveikatą ir užtikrinti jų saugą, ir apie šias nuostatas informuoja Komisiją.

Į šias nuostatas įtraukiamas reikalavimas, kad specialistas turėtų valstybės narės, kurioje vykdo veiklą, pripažįstamą sertifikatą arba pateiktų kitų šiam tikslui reikalingų dokumentinių įrodymų, arba būtų kitaip patvirtintas tos valstybės narės, siekiant įrodyti, kad specialistas tinkamai apmokytas ir kompetentingas saugiai naudoti dažų nuėmiklius, kurių sudėtyje yra dichlormetano.

Komisija parengia valstybių narių, kurios pasinaudojo šios dalies nukrypti leidžiančia nuostata, sąrašą ir jį viešai paskelbia internete.

Specialistas, kuriam taikoma 2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, vykdo veiklą tik tose valstybėse narėse, kurios pasinaudojo šia nukrypti leidžiančia nuostata. 2 dalyje nurodytas mokymas turi būtinai apimti šiuos aspektus:

a)	informavimą apie pavojų sveikatai, pavojaus sveikatai vertinimą ir valdymą, įskaitant informaciją apie esamus pakaitalus ar procesus, kurie, laikantis jų naudojimo sąlygų, mažiau kenkia darbuotojų sveikatai ir saugai;

b)	tinkamo vėdinimo užtikrinimą;

c)	atitinkamų asmens apsaugos priemonių, kurios atitinka Direktyvą 89/686/EEB, naudojimą.

Pageidautina, kad darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys pakeistų dichlormetaną chemine medžiaga ar procesu, kuris, laikantis jo naudojimo sąlygų, nekelia pavojaus arba kelia mažesnį pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai.

Specialistas visas tinkamas saugos priemones taiko praktikoje, taip pat naudoja asmens apsaugos priemones.

Nepažeidžiant kitų darbuotojų apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų, dažų nuėmikliai, kurių sudėtyje yra dichlormetano, kurio koncentracija yra 0,1 % masės ar didesnė, gali būti naudojami pramonės objektuose, tik jeigu įvykdytos šios būtiniausios sąlygos:

visose patalpose, kuriose atliekami apdorojimo darbai, ypač apdorojimo šlapiuoju būdu ir gaminių, nuo kurių pašalinti dažai, džiovinimo darbai, įrengta veiksminga vėdinimo sistema: vietinė ištraukiamoji ventiliacija prie dažų nuėmiklių talpyklų, kurią tose patalpose papildo dirbtinė ventiliacija, siekiant sumažinti poveikį ir, jei techniškai įmanoma, laikytis atitinkamų profesinio poveikio ribinių verčių;

parengtos priemonės, skirtos garavimui iš dažų nuėmiklių talpyklų sumažinti: dažų nuėmiklių talpyklų dangčiai, išskyrus pildant ir tuštinant talpyklas; tinkama dažų nuėmiklių talpyklų pildymo ir tuštinimo tvarka; ir plovimo talpyklos su vandeniu ar sūrymu, skirtos tirpiklių pertekliui, susidariusiam po tuštinimo, nuvalyti;

c)	parengtos priemonės, skirtos saugiai naudoti dichlormetaną dažų nuėmiklių talpyklose: siurbliai ir vamzdynai, kuriais dažų nuėmiklis perduodamas į talpyklas ir iš jų; ir tinkama saugaus talpyklų valymo ir nuosėdų nuvalymo tvarka;

d)	naudojamos asmens apsaugos priemonės, kurios atitinka Direktyvą 89/686/EEB: tinkamos apsauginės pirštinės, apsauginiai akiniai bei apsauginė apranga; ir tinkamos kvėpavimo takų apsaugos priemonės, kai atitinkamų profesinio poveikio ribinių verčių laikymosi negalima pasiekti kitu būdu;

e)	tokias priemones naudojantiems darbuotojams teikiama tinkama informacija, nurodymai ir mokymas.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, dažų nuėmikliai, kurių sudėtyje yra dichlormetano, kurio koncentracija yra 0,1 % masės ar didesnė, iki 2011 m. gruodžio 6 d. matomai, įskaitomai ir nenutrinamai ženklinami šiuo užrašu:

„Leidžiama naudoti tik pramonės tikslais ir tam tikrose ES valstybėse narėse patvirtintiems specialistams. Patikrinti, kur leidžiama naudoti.“.“

2010 4 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 278/2010

2010 m. kovo 31 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1276/2008 dėl eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos, monitoringo atliekant fizinius patikrinimus ir Reglamentas (EB) Nr. 612/2009, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 170 straipsnio c punktą ir 194 straipsnio a punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1276/2008 (2) 15 straipsnį muitinės įstaiga turi įrašyti informaciją apie fizinius patikrinimus, atleidimą nuo fizinių patikrinimų, plombų patikrinimus arba sukeitimo patikrinimus T5 kontroliniuose egzemplioriuose arba lygiaverčiuose dokumentuose, kaip nurodyta to reglamento III–VII prieduose.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (3) 51 straipsnyje numatyta, kad atliekama kai kurių IV priede nurodytų prekių analizė siekiant nustatyti, ar tie produktai atitinka grąžinamosios išmokos skyrimo reikalavimus. Eksporto muitinės įstaiga turėtų pažymėti, kad analizė buvo atlikta.

(3)

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 (4) 5 straipsnio 8 dalį muitinės įstaiga turi vizualiai patikrinti, ar produktai atitinka eksporto deklaracijų duomenis ir atliktus patikrinimus nurodyti T5 kontrolinio egzemplioriaus arba jam lygiaverčio dokumento D langelyje, įrašydama vieną iš to reglamento II priede pateiktų įrašų.

(4)	Pasirodo, kad reikalingi įrašai skirtingomis kalbinėmis versijomis ir rašysena gali būti dalyvaujančių institucijų sunkiai perskaitomi ir suprantami. Todėl derėtų supaprastinti šią tvarką pakeičiant T5 kontroliniuose egzemplioriuose ranka rašytus įrašus bendro formato kodais.

(5)

Šie fiziniai patikrinimai ir sukeitimo patikrinimai turėtų būti atliekami remiantis rizikos valdymu; tai reiškia, kad eksportuotojo profesinė reputacija yra vienas iš elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Pagal reglamentus (EB) Nr. 1276/2008 ir (EB) Nr. 612/2009 reikalaujama informacija T5 kontroliniame egzemplioriuje reikalinga, be kita ko, pranešti išvežimo muitinės įstaigai arba muitinės įstaigai, kuriai siunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, kokių kontrolės priemonių buvo imtasi. Pasirodė, kad tais atvejais, kai T5 kontrolinis egzempliorius nebuvo teisingai užpildytas, muitinės įstaigos rizika grindžiamas kontrolės priemonių atrankos procesas buvo apsunkintas. Kadangi teisingai užpildytas T5 kontrolinis egzempliorius yra vienas iš eksportuotojo profesionalumo ir galiojančių taisyklių laikymosi rodiklių, laikoma tinkama informuoti už eksportuotojo rizikos profilio koregavimą atsakingas valstybės narės, kurioje buvo išduotas T5 kontrolinis egzempliorius, institucijas apie T5 kontrolinio egzemplioriaus užpildymo trūkumus.

(6)	Todėl reglamentus (EB) Nr. 1276/2008 ir (EB) Nr. 612/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1276/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)	2 straipsnyje įterpiamas šis punktas: „m) kontrolinis kodas– informacija, išreikšta raide „A“, po kurios seka keturi elektroniniu būdu sugeneruoti skaičiai, atspausdinta arba lengvai įskaitomai užrašyta ranka.“

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

T5 kontrolinis egzempliorius

1. Kad būtų įgyvendintos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912c straipsnio 3 ir 4 dalys, kai taikoma, muitinės įstaigos T5 kontroliniame egzemplioriuje arba jam lygiaverčiame produktų lydimajame dokumente įrašo atitinkamus kontrolinius kodus, nurodytus šio Reglamento IIa priede, laikydamosi šių taisyklių:

eksporto muitinės įstaiga D langelyje įrašo atitinkamą IIa priedo 1 dalyje nurodytą kodą, priklausantį nuo to, ar:

i)	buvo atliktas šio Reglamento 4 straipsnyje numatytas eksporto grąžinamųjų išmokų fizinis patikrinimas;

ii)	buvo atlikta analizė pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1043/2005 (*1) 51 straipsnį;

iii)	tai yra pagalbos maisto produktais eksportas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2298/2001, kuriam netaikomas fizinis patikrinimas.

išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai siunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, atlikusi šio reglamento 7 straipsnyje nurodytus plombų patikrinimus, J langelyje pažymi atitinkamą kontrolinį kodą, nurodytą IIa priedo 2 dalyje, priklausomai nuo to, ar:

i)	plomba atitinka reikalavimus arba jos nebuvimas yra pagrįstas, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 (*2) 5 straipsnio 8 dalyje;

ii)	plombos nėra arba ji pažeista.

išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai siunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, J langelyje pažymi atitinkamą kontrolinį kodą, nurodytą IIa priedo 3 dalyje, priklausomai nuo to, ar:

i)	šio reglamento 8 straipsnyje nurodyto sukeitimo patikrinimo išvados atitinka reikalavimus;

ii)	mėginys paimtas per šio reglamento 8 straipsnyje nurodytą sukeitimo patikrinimą arba 9 straipsnyje nurodytą specialų sukeitimo patikrinimą, tačiau dėl tebevykstančio patikrinimo atliekant laboratorijos analizę išvadų dar nėra;

iii)	9 straipsnyje nurodyto specialaus sukeitimo patikrinimo išvados atitinka reikalavimus;

iv)	8 straipsnyje nurodyto sukeitimo patikrinimo arba 9 straipsnyje nurodyto specialaus sukeitimo patikrinimo išvados neatitinka reikalavimų.

2. Išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai siunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, T5 kontrolinio egzemplioriaus J langelyje pažymi muitinės įstaigos nuorodos numerį, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 37c priedo 8 punkte.

1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytu atveju susijusi muitinės įstaiga, kai tik užbaigiamas patikrinimas, pažymi šio patikrinimo išvadas anksčiau atsiųsto T5 kontrolinio egzemplioriaus J laukelyje, naudodama atitinkamą 1 dalies c punkte nurodytą kontrolinį kodą.

1 dalies c punkto iv papunktyje nurodytu atveju išvadas padariusi muitinės įstaiga:

prideda T5 kontrolinio egzemplioriaus kopiją, kuri bus siunčiama atgal mokėjimo agentūrai Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912 straipsnio 4 dalyje išdėstyta tvarka, kontrolinės ataskaitos kopiją, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, nurodydama atliktus patikrinimus ir priežastis, dėl kurių galėjo būti nesilaikyta atitinkamų eksporto grąžinamųjų išmokų taisyklių; ir

b)	prašymą, kad mokėjimo agentūra informuotų ją apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateiktų išvadų.

3. Jei atrankos procedūros vykdant 7 straipsnyje nurodytus plombų patikrinimus arba 8 straipsnyje nurodytus sukeitimo patikrinimus ar 9 straipsnyje nurodytus specialius sukeitimo patikrinimus, o kartu ir rizikos valdymas yra apsunkinti dėl to, kad T5 kontroliniame egzemplioriuje nebuvo pateikta visa informacija, išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai siunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, kaip papildomą informaciją J langelyje pažymi vieną iš kontrolės kodų, pateiktų IIa priedo 4 dalyje.

4. Išvežimo muitinės įstaiga arba muitinės įstaiga, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius, imasi priemonių, leidžiančių bet kuriuo metu pateikti Komisijai informaciją apie:

a)	T5 kontrolinių egzempliorių ar jiems lygiaverčių dokumentų, į kuriuos atsižvelgiama atliekant 7 straipsnyje nurodytus plombų patikrinimus, 8 straipsnyje nurodytus sukeitimo patikrinimus ar 9 straipsnyje dalyje nurodytus specialius sukeitimo patikrinimus, skaičių;

b)	atliktų 7 straipsnyje nurodytų plombų patikrinimų skaičių;

c)	atliktų 8 straipsnyje nurodytų sukeitimo patikrinimų skaičių;

d)	atliktų 9 straipsnyje nurodytų specialių sukeitimo patikrinimų skaičių.

Dokumento dublikatas ar kopija lieka atitinkamai išvežimo muitinės įstaigoje arba muitinės įstaigoje, kuriai buvo išsiųstas T5 kontrolinis egzempliorius arba jam lygiavertis dokumentas, ir reikalui esant su jais galima susipažinti.

5. Po kiekvieno 8 ir 9 straipsniuose nurodyto sukeitimo arba specialaus sukeitimo patikrinimo šį patikrinimą atlikęs muitinės pareigūnas turi parengti jo ataskaitą.

Ataskaita užtikrina galimybę vykdyti atliktų patikrinimų stebėseną ir joje nurodoma data ir muitinės pareigūno pavardė. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 885/2006 9 straipsnio, trejus metus nuo tų metų, kuriais buvo eksportuota, ši ataskaita laikoma patikrinimą atlikusioje muitinės įstaigoje arba kitoje vietoje valstybėje narėje.

(*1) OL L 172, 2005 7 5, p. 24."

(*2) OL L 186, 2009 7 17, p. 1.“ "

3)	III–VII priedai išbraukiami.

4)	Įterpiamas naujas IIa priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 612/2009 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnio 8 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Prieš uždėdama plombas eksporto muitinės įstaiga vizualiai patikrina, ar produktai atitinka eksporto deklaracijų duomenis. Vizualių patikrinimų skaičius yra ne mažesnis kaip 10 % eksporto deklaracijų, išskyrus deklaracijas, kuriose nurodyti produktai buvo fiziškai patikrinti arba atrinkti fiziniam patikrinimui pagal Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 3 straipsnį. Muitinės įstaiga pažymi šį patikrinimą T5 kontrolinio egzemplioriaus D langelyje arba lygiaverčiame dokumente, nurodydama kontrolinį kodą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 2 straipsnio m punkte ir nustatyta šio reglamento II priede.“

2)	II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 339, 2008 12 18, p. 53.

(3) OL L 172, 2005 7 5, p. 24.

(4) OL L 186, 2009 7 17, p. 1.

I PRIEDAS

„IIa PRIEDAS

Kontroliniai kodai, susiję su patikrinimais, vykdomais eksporto muitinės įstaigos, išvežimo muitinės įstaigos arba muitinės įstaigos, kuriai išsiunčiamas T5 kontrolinis egzempliorius

1 DALIS

Patikrinimo išvados, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 15 straipsnio 1 dalies a punkte	Kontrolinis kodas
Buvo atliktas Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 4 straipsnyje numatytas eksporto grąžinamųjų išmokų fizinis patikrinimas	A1000
Buvo atlikta analizė pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 51 straipsnį	A1100
Tai yra pagalbos maisto produktais eksportas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2298/2001, kuriam netaikomas fizinis patikrinimas	A1200

2 DALIS

Patikrinimo išvados, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 15 straipsnio 1 dalies b punkte	Kontrolinis kodas
Plomba atitinka reikalavimus, arba jos nebuvimas yra pagrįstas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 612/2009 5 straipsnio 8 dalyje	A2000
Plombos nėra arba ji pažeista	A2100

3 DALIS

Patikrinimo išvados, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 15 straipsnio 1 dalies c punkte	Kontrolinis kodas
Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 8 straipsnyje nurodyto sukeitimo patikrinimo išvados atitinka reikalavimus	A3000
Mėginys paimtas per Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 8 straipsnyje nurodytą sukeitimo patikrinimą arba 9 straipsnyje nurodytą specialų sukeitimo patikrinimą, tačiau dėl tebevykstančio patikrinimo atliekant laboratorijos analizę išvadų dar nėra	A3100
Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 9 straipsnyje nurodyto specialaus sukeitimo patikrinimo išvados atitinka reikalavimus	A3200
Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 8 straipsnyje nurodyto sukeitimo patikrinimo arba 9 straipsnyje nurodyto specialaus sukeitimo patikrinimo išvados neatitinka reikalavimų	A3300

4 DALIS

Patikrinimo išvados, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1276/2008 15 straipsnio 3 dalyje	Kontrolinis kodas
Rizikos valdymas yra apsunkintas dėl to, kad T5 kontroliniame egzemplioriuje arba lygiaverčiame dokumente nebuvo nurodytas grąžinamosios išmokos dydis, nors išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 9 straipsnį eksportuotojui netaikoma	A4000
Rizikos valdymas yra apsunkintas dėl to, kad T5 kontroliniame egzemplioriuje arba lygiaverčiame dokumente nėra įrašo, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 612/2009 8 straipsnyje ir III priede	A4100
Rizikos valdymas yra apsunkintas dėl to, kad T5 kontrolinis egzempliorius arba lygiavertis dokumentas buvo neteisingai arba nepilnai užpildytas kitais atžvilgiais	A4200“

II PRIEDAS

„II PRIEDAS

Patikrinimų tipas ir rezultatai

Kontrolinis kodas

Reglamento (EB) Nr. 612/2009 5 straipsnio 8 dalis

Produktų atitiktis reikalavimams vizualiai patikrinta prieš uždedant plombą pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 5 straipsnio 8 dalį

A1300“

2010 4 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/29

KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/26/ES

2010 m. kovo 31 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (1), ypač į jos 14 ir 14a straipsnius,

kadangi:

(1)

Direktyvos 97/68/EB 14a straipsnyje nustatyti šios direktyvos 9a straipsnio 7 dalyje nurodyto laikotarpio pratęsimo kriterijai ir tvarka. Pagal Direktyvos 97/68/EB 14a straipsnį atlikti tyrimai rodo, kad yra didelių techninių sunkumų įvykdyti II etapo reikalavimus, keliamus kelių padėčių profesionalaus naudojimo nešiojamosioms mobiliosioms mašinoms, kuriose įrengti SH:2 ir SH:3 klasių varikliai. Todėl 9a straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį būtina pratęsti iki 2013 m. liepos 31 d.

(2)

2004 m. iš dalies pakeitus Direktyvą 97/68/EB, padaryta pažanga projektuojant dyzelinius variklius taip, kad jie atitiktų III B ir IV etapų išmetamųjų teršalų ribines vertes. Sukurta elektroniniu būdu valdomų variklių, kuriais dažniausiai pakeičiamos mechaniniu būdu valdomos degalų įpurškimo ir valdymo sistemos. Todėl galiojantys Direktyvos 97/68/EB I priede išdėstyti bendrieji tipo pavirtinimo reikalavimai turėtų būti atitinkamai pritaikyti, o bendrieji III B ir IV etapų tipo pavirtinimo reikalavimai turėtų būti nustatyti.

(3)

Direktyvos 97/68/EB II priede nurodytos informacinių dokumentų, kuriuos kartu su paraiška patvirtinti variklio tipą gamintojas turi pateikti tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai, techninės detalės. Detalės dėl papildomų aplinkos apsaugos nuo taršos įtaisų yra bendro pobūdžio ir turėtų būti pritaikytos konkrečioms papildomo apdorojimo sistemoms, kurios turi būti naudojamos siekiant užtikrinti, kad varikliai atitiktų III B ir IV etapų išmetamųjų teršalų ribines vertes. Turėtų būti pateikta išsamesnė informacija apie papildomo apdorojimo įtaisus varikliuose, kad tipo patvirtinimą išduodančios institucijos galėtų vertinti, ar variklis gali atitikti III B ir IV etapų reikalavimus.

(4)

Direktyvos 97/68/EB III priede nustatytas variklių bandymo ir jų išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygio nustatymo metodas. Variklių tipo patvirtinimo bandymais, atliekamais siekiant pademonstruoti, kad varikliai atitinka III B ir IV etapų išmetamųjų teršalų ribines vertes, turėtų būti užtikrinta dujinių (anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų) ir kietųjų dalelių teršalų ribinių verčių vienalaikė atitiktis. Ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas (NRSC) ir ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas (NRTC) turėtų būti atitinkamai pritaikyti.

(5)

Direktyvos 97/68/EB III priedo 1.3.2 punkte numatyta, kad prieš pradedant šalto ir (arba) karšto sudėtinio bandymo seką, simboliai ((I priedo 2.18 skirsnis), bandymo seka (III priedas) ir apskaičiavimo lygtys (III priedo 3 priedėlis) turi būti pakeisti. Tipo patvirtinimo procedūrą, kuria siekiama įrodyti III B ir IV etapo išmetamųjų teršalų ribinių verčių atitiktį, turi būti papildyta detaliu šalto paleidimo ciklo aprašymu.

(6)

Direktyvos 97/68/EB III priedo 3.7.1 skirsnyje aprašytas įvairių specifikacijų įrangos bandymo ciklas. 3.7.1.1 punkte aprašytas bandymo ciklas (A specifikacija) turi būti pakoreguotas, kad būtų aišku, kokį variklio apsisukimų dažnį pasirinkti naudojant tipo patvirtinimo apskaičiavimo metodą. Be to, reikia pataisyti nuorodą į naują tarptautinio bandymo standarto ISO 8178-4:2007 versiją.

(7)	Direktyvos 97/68/EB 4.5 skirsnyje aprašyta išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo eiga. Šį skirsnį reikia pakoreguoti taip, kad būtų atsižvelgta į šalto paleidimo ciklą.

(8)

Direktyvos 97/68/EB III priedo 3 priedėlyje išdėstyti III priede aprašytų NRSC ir NRTC bandymų išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų duomenų įvertinimo ir apskaičiavimo kriterijai. Kad būtų galima variklių tipą patvirtinti laikantis III B ir IV etapų reikalavimų, NRTC bandymui reikia pritaikyti apskaičiavimo metodą.

(9)

Direktyvos 97/68/EB XIII priede išdėstytos nuostatos dėl variklių, pateiktų į rinką pagal „lankstumo schemą“. Siekiant užtikrinti sklandų III B etapo įgyvendinimą, gali reikėti dažniau taikyti šią lankstumo schemą. Todėl prisitaikant prie techninės pažangos, kuria turi būti sudaryta galimybė pradėti naudoti III B etapo reikalavimus atitinkančius variklius, kartu turi būti taikomos priemonės, kuriomis būtų sudarytos sąlygos lankstumo schemą naudoti taip, kad pranešimo reikalavimai, kurie nebepritaikomi tokių variklių įdiegimui, netrukdytų. Priemonės turėtų būti skirtos pranešimo reikalavimams ir atskaitomybės įpareigojimams supaprastinti ir padaryti taip, kad jie būtų konkretesni ir labiau tiktų rinkos priežiūros institucijoms pasirengti tam, kad pradėjus vykdyti III B etapą lankstumo schemos bus dažniau naudojamos.

(10)	Kadangi Direktyvoje 97/68/EB numatyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. III B etapo variklių tipas turi būti patvirtintas, būtina numatyti galimybę išduoti tipo patvirtinimą nuo tos dienos.

(11)	Dėl teisinio tikrumo ši direktyva turėtų įsigalioti skubos tvarka.

(12)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Direktyvos 97/68/EB 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 97/68/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 97/68/EB iš dalies keičiama taip:

9a straipsnio 7 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nepaisant 1 pastraipos, mašinoms su rankena viršuje, kelių padėčių profesionalaus naudojimo nešiojamosioms gyvatvorių žirklėms ir medžių apdorojimo grandininiams pjūklams su rankena viršuje, kuriuose įrengti SH:2 ir SH:3 klasių varikliai, nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo laikotarpis pratęsiamas iki 2013 m. liepos 31 d.“

2.	I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą.

3.	II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą.

4.	III priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą.

5.	V priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos IV priedą.

6.	XIII priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos V priedą.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Nuo kitos dienos po šios direktyvos paskelbimo Oficialiajame leidinyje valstybės narės gali išduoti tipo patvirtinimą elektroniniu būdu valdomiems varikliams, kurie atitinka Direktyvos 97/68/EB I, II, III, V ir XIII priedų su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės per dvylika mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Šias nuostatas jos taiko nuo 2011 m. kovo 31 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 59, 1998 2 27, p. 1.

I PRIEDAS

Direktyvos 97/68/EB I priedas papildomas tokiu 8 skirsniu:

„8. III B IR IV ETAPŲ TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

8.1. Šis skirsnis taikomas išduodant elektroniniu būdu valdomų variklių, kuriuose elektroniniu būdu reguliuojamas degalų įpurškimo kiekis ir laikas (toliau – variklis), tipo patvirtinimą. Šis skirsnis taikomas tokiems varikliams nepaisant technologijos, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi šio priedo 4.1.2.5 ir 4.1.2.6 skirsniuose nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

8.2. Apibrėžimai

Šiame skirsnyje naudojami šie apibrėžimai:

„išmetamųjų teršalų kontrolės strategija“– išmetamųjų teršalų kontrolės sistema su viena išmetamųjų teršalų strategija ir vienu papildomu išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisu, įdiegta į bendrą variklio ar ne kelių mobiliųjų mašinų, kuriose įrengtas variklis, konstrukciją;

„reagentas“– bet kokia sunaudojamoji arba neatsinaujinanti medžiaga, reikalinga ir naudojama tam, kad išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema veiktų efektyviai.

8.3. Bendrieji reikalavimai

8.3.1. Pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos reikalavimai

8.3.1.1. Pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, kuri naudojama varikliui dirbant visame apsisukimų dažnio ir sukimo momentų diapazone, turi būti parengta taip, kad variklis atitiktų šios direktyvos nuostatas.

8.3.1.2. Draudžiama naudoti bet kokią pagrindinę išmetamųjų teršalų kontrolės strategiją, kuri gali atskirti, kada variklis veikia atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o kada – kitais eksploatavimo atvejais, ir kuri vėliau sumažina išmetamųjų teršalų kontrolės lygį, esant sąlygoms, numatytoms tipo patvirtinimo bandymo procedūroje.

8.3.2. Papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos reikalavimai

8.3.2.1. Papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija gali būti naudojama varikliui arba ne kelių mobiliosioms mašinoms, jeigu įjungus papildomą išmetamųjų teršalų kontrolės strategiją ji keičia pagrindinę išmetamųjų teršalų kontrolės strategiją, reaguodama į konkrečias aplinkos ir (arba) veikimo sąlygas, bet ilgam nesumažina išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos efektyvumo.

a)	jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija naudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymą, 8.3.2.2 ir 8.3.2.3 skirsniai netaikomi;

b)	jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija nenaudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymą, turi būti įrodyta, kad papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija veikia tik tokį laiką, koks reikalingas 8.3.2.3 skirsnyje nurodytais tikslais.

8.3.2.2. Visos šiam skirsniui taikomos kontrolės sąlygos yra tokios:

a)	aukštis: ne daugiau kaip 1 000 metrų (arba ekvivalentinis atmosferos slėgis yra 90 kPa);

b)	aplinkos oro temperatūros diapazonas yra 275 K–303 K (2–30 °C);

c)	variklio aušinimo skysčio temperatūra didesnė kaip 343 K (70 °C).

Jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija įjungiama tuomet, kai variklis veikia a, b ir c punktuose išdėstytomis kontrolės sąlygomis, strategija įjungiama tik atskirai.

8.3.2.3. Papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija gali būti įjungiama ypač tokiais tikslais:

a)	gavus transporto priemonėje įrengtos įrangos perduodamus signalus, siekiant apsaugoti variklį (įskaitant oro srautą valdantį įtaisą) ir (arba) ne kelių mobiliąsias mašinas, kuriose įrengtas variklis, nuo sugadinimo;

b)	eksploatacijos saugai ir strategijoms užtikrinti;

c)	siekiant užtikrinti, kad nebūtų išmetamas pernelyg didelis teršalų kiekis, paleidžiant šaltą variklį arba pašildant variklį, išjungiant variklį;

jeigu ji taikoma tam, kad specialiomis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis būtų nustota kontroliuoti vieno iš reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis, siekiant užtikrinti, kad visų kitų reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas ribines išmetamųjų teršalų vertes. Siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į gamtos reiškinius taip, jog būtų numatoma tinkama išmetamųjų teršalų visų sudedamųjų dalių kontrolė.

8.3.2.4. Atliekant tipo patvirtinimo bandymą gamintojas įrodo techninei tarnybai, kad bet kokia taikoma papildoma išmetamųjų teršalų strategija atitinka 8.3.2 skirsnio nuostatas. Įrodoma įvertinus 8.3.3 skirsnyje nurodytus dokumentus.

8.3.2.5. Bet koks papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos veikimo neatitikimas 8.3.2 skirsniui draudžiamas.

8.3.3. Dokumentų reikalavimai

8.3.3.1. Teikdamas tipo patvirtinimo paraišką gamintojas kartu su tipo patvirtinimo paraiška techninei tarnybai pateikia aplanką su informacija, kuri užtikrina prieigą prie bet kurios konstrukcijos dalies ir išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos, ir nurodo priemones, kuriomis naudojant papildomą strategiją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas galios kitimas. Informacijos aplankas turi būti sudarytas iš dviejų dalių:

dokumento paketą, pridėtą prie tipo patvirtinimo paraiškos, sudaro išsami išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos apžvalga. Turi būti pateikta įrodymų, kad buvo nustatytos visos pagal matricą leidžiamos išeigos reikšmės, kurios buvo užfiksuotos kontroliuojant pavienių grupės agregatų sąnaudas. Šie įrodymai pridedami prie informacijos aplanko, kaip nurodyta II priede;

papildomoje medžiagoje, kuri pateikiama techninei tarnybai, bet nepridėta prie tipo patvirtinimo paraiškos, turi būti nurodyti visi bet kokia papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija pakeisti parametrai ir nurodytos ribinės sąlygos, kuriomis ši strategija veikia, t. y.:

i)	kontrolės logikos ir uždegimo laiko reguliavimo strategijų ir perjungimo taškų, degalų ir kitų pagrindinių sistemų visais veikimo režimais, kuriais užtikrinama veiksminga išmetamųjų teršalų kontrolė (pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema (IDRS) arba reagento dozavimas), aprašymas;

ii)

pagrindimas, kad varikliui reikalinga naudoti bet kokią papildomą išmetamųjų dujų kontrolės strategiją, kartu su medžiaga ir bandymų duomenimis, iš kurių būtų matyti jos poveikis išmetamosioms dujoms. Šis pagrindimas gali būti pagrįstas bandymų duomenimis, išsamia inžinerine analize arba ir vienu, ir kitu kartu;

iii)	detalus algoritmų arba jutiklių (jei taikoma), naudojamų netinkamam NOx kontrolės sistemos veikimui nustatyti, analizuoti ar diagnozuoti, aprašymas;

iv)	tolerancijos vertės, taikomos, kad būtų laikomasi 8.4.7.2 skirsnio reikalavimų, nesvarbu, kokios priemonės naudojamos.

8.3.3.2. 8.3.3.1 skirsnio b punkte nurodyta papildoma medžiaga laikoma griežtai konfidencialia. Papildoma medžiaga turi būti prieinama tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai, jei ji to paprašo. Tipo patvirtinimą išduodanti institucija šią medžiagą laiko konfidencialia.

8.4. Tinkamą NOx kontrolės priemonių darbą užtikrinantys reikalavimai

8.4.1. Gamintojas pateikia informaciją, kurioje išsamiai aprašytos NOx kontrolės priemonių funkcinės veikimo charakteristikos, naudodamas dokumentus, nurodytus II priedo 1 priedėlio 2 skirsnyje ir II priedo 3 priedėlio 2 skirsnyje.

8.4.2. Jeigu išmetamųjų teršalų sistemoje naudojamas reagentas, gamintojas II priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 skirsnyje ir 3 priedėlio 2.2.1.13 skirsnyje privalo nurodyti to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, darbinės temperatūros sąlygas ir nuorodą į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus.

8.4.3. Variklio išmetamų teršalų kontrolės strategija turi veikti visomis Bendrijos teritorijoje būdingomis aplinkos sąlygomis, ypač nusistovėjus žemai aplinkos oro temperatūrai.

8.4.4. Gamintojas turi įrodyti, kad naudojant reagentą per taikomą tipo patvirtinimo procedūros išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklą išmetamo amoniako kiekio vidutinė vertė neviršija 25 ppm.

8.4.5. Jeigu atskiros reagentų talpyklos įmontuojamos į ne kelių mobiliąją mašiną arba prie jos prijungiamos, turi būti numatytos priemonės reagento ėminiams imti talpyklose. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai prieinama be jokio specialaus įrankio arba prietaiso.

8.4.6. Naudojimo ir priežiūros reikalavimai

8.4.6.1. Pagal 4 straipsnio 3 dalį tipas patvirtinamas, jeigu kiekvienam ne kelių mobiliųjų mašinų naudotojui pateikiamos rašytinės instrukcijos, kurias sudaro:

a)	detalūs įspėjimai, kuriuose paaiškinti galimi veikimo sutrikimai dėl netinkamo įrengto variklio valdymo, naudojimo ar priežiūros, ir atitinkamos priemonės, kaip juos šalinti;

b)	detalūs įspėjimai dėl netinkamo mašinos naudojimo, dėl kurio gali sutrikti variklio veikimas, ir atitinkamos priemonės, kaip sutrikimus šalinti;

c)	informacija, kaip tinkamai naudoti reagentą, ir instrukcija, kaip pakartotinai įpilti reagento pasibaigus įprastam priežiūros laikotarpiui;

aiškus įspėjimas, kad nagrinėjamo tipo varikliui išduotas tipo patvirtinimo sertifikatas galioja tik tuomet, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų sąlygų:

i)	variklis valdomas, naudojamas ir prižiūrimas pagal pateiktas instrukcijas;

ii)	imtasi skubių veiksmų netinkamam valdymui, naudojimui ar priežiūrai pataisyti, laikantis taisomųjų priemonių, nurodytų a ir b punktų nurodytuose įspėjimuose;

iii)	variklis nebuvo naudojamas netinkamai tyčia, t. y. buvo išjungta ar neprižiūrėta išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema ar reagento dozavimo sistema.

Instrukcijos turi būti aiškios, parašytos ne techniniu stiliumi, o tokia pačia kalba, kokia parašytas ne kelių mobiliųjų mašinų ar variklio naudotojo vadovas.

8.4.7. Reagentų kontrolė (jeigu taikoma)

8.4.7.1. Pagal 4 straipsnio 3 skirsnio nuostatas tipas patvirtinamas, jeigu, atsižvelgiant į ne kelių mobiliųjų mašinų konfigūraciją, nurodant rodiklius ar kitas tinkamas priemones ne kelių mobiliųjų mašinų naudotojas informuojamas:

a)	apie reagento talpykloje likusį reagento kiekį ir specialiu signalu įspėjamas, kada reagento lieka mažiau nei 10 % visos talpyklos tūrio;

b)	kada reagento talpykla ištuštėja arba beveik ištuštėja;

c)	kada reagentas talpykloje neatitinka charakteristikų, deklaruotų ir įrašytų II priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 skirsnyje ir 3 priedėlio 2.2.1.13 skirsnyje, atsižvelgiant į įrengtas vertinimo priemones;

d)	kada nutrūksta reagento dozavimas, tais atvejais, kai dozavimą nutraukia ne variklio elektroninio valdymo įtaisas ar dozavimo reguliatorius, reaguojantis į variklio veikimo sąlygas, kai dozavimas nereikalingas, jeigu apie šias veikimo sąlygas pranešta tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai.

8.4.7.2. Gamintojas pasirenka, kokiu vienu iš toliau išdėstytų būdų užtikrins reagento deklaruotų charakteristikų ir susijusių NOx išmetamųjų teršalų tolerancijos verčių atitikties reikalavimus:

a)	tiesioginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudodamas reagento kokybės jutiklį;

b)	netiesioginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudodamas NOx jutiklį išmetamajame vamzdyje, kad būtų galima įvertinti reagento efektyvumą;

c)	bet kokia kita priemone, jeigu jos efektyvumas yra bent jau toks, kaip vienos iš a ar b punktuose nurodytų priemonių, ir jeigu laikomasi pagrindinių šio skirsnio reikalavimų.“

II PRIEDAS

Direktyvos 97/68/EB II priedas iš dalies keičiamas taip:

1 priedėlio 2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2. ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

2.1. Karterio dujų recirkuliacijos įtaisas: yra/nėra (*1) …

2.2. Papildomi mažesnės oro taršos įtaisai (jeigu sumontuoti ir jeigu neįrašyti į kitą antraštę)

2.2.1. Katalizinis keitiklis: yra/nėra (*1)

2.2.1.1. Markė (-ės): …

2.2.1.2. Tipas (-ai): …

2.2.1.3. Katalizinių keitiklių ir elementų skaičius …

2.2.1.4. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) matmenys ir tūris: …

2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas: …

2.2.1.6. Bendras tauriųjų metalų kiekis: …

2.2.1.7. Santykinė koncentracija: …

2.2.1.8. Užpildas (struktūra ir medžiaga): …

2.2.1.9. Korių tankis: …

2.2.1.10. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) korpuso tipas: …

2.2.1.11. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio): …

2.2.1.12. Įprastas veikimo temperatūros diapazonas (K): …

2.2.1.13. Sunaudojamasis reagentas (jeigu taikoma): …

2.2.1.13.1. Reagento tipas ir katalizei užtikrinti būtina jo koncentracija: …

2.2.1.13.2. Įprastas reagento veikimo temperatūros diapazonas: …

2.2.1.13.3. Tarptautinis standartas (jei taikoma): …

2.2.1.14. NOx jutiklis: yra/nėra (*1)

2.2.2. Deguonies jutiklis: yra/nėra (*1)

2.2.2.1. Markė (-ės): …

2.2.2.2. Tipas: …

2.2.2.3. Vieta: …

2.2.3. Oro įpurškimas: yra/nėra (*1)

2.2.3.1. Tipas (impulsinis pūtimas, oro siurblys ir kt.): …

2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliacija: yra/nėra (*1)

2.2.4.1. Charakteristikos (aušinamas/neaušinamas, aukštas slėgis/žemas slėgis ir kt.): …

2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: yra/nėra (*1)

2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir tūris: …

2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: …

2.2.5.3. Padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio): …

2.2.5.4. Regeneracijos metodas arba sistema, apibūdinimas ir (arba) brėžinys: …

2.2.5.5. Įprastas veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) diapazonas: …

2.2.6. Kitos sistemos: yra/nėra (*1)

2.2.6.1. Aprašas ir veikimas: …

(*1) Išbraukti, kas netaikoma.“ "

3 priedėlio 2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2. ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

2.1. Karterio dujų recirkuliacijos įtaisas: yra/nėra (*2) …

2.2. Papildomi mažesnės oro taršos įtaisai (jeigu sumontuoti ir jeigu neįrašyti į kitą antraštę)

2.2.1. Katalizinis keitiklis: yra/nėra (*2)

2.2.1.1. Markė (-ės): …

2.2.1.2. Tipas (-ai): …

2.2.1.3. Katalizinių keitiklių ir elementų skaičius …

2.2.1.4. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) matmenys ir tūris: …

2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas: …

2.2.1.6. Bendras tauriųjų metalų kiekis: …

2.2.1.7. Santykinė koncentracija: …

2.2.1.8. Užpildas (struktūra ir medžiaga): …

2.2.1.9. Korių tankis: …

2.2.1.10. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) korpuso tipas: …

2.2.1.11. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio): …

2.2.1.12. Įprastas veikimo temperatūros diapazonas (K) …

2.2.1.13. Sunaudojamasis reagentas (jeigu taikoma): …

2.2.1.13.1. Reagento tipas ir katalizei užtikrinti būtina jo koncentracija: …

2.2.1.13.2. Įprastas reagento veikimo temperatūros diapazonas: …

2.2.1.13.3. Tarptautinis standartas (jei taikoma): …

2.2.1.14. NOx jutiklis: yra/nėra (*2)

2.2.2. Deguonies jutiklis: yra/nėra (*2)

2.2.2.1. Markė (-ės): …

2.2.2.2. Tipas: …

2.2.2.3. Vieta: …

2.2.3. Oro įpurškimas: yra/nėra (*2)

2.2.3.1. Tipas (impulsinis pūtimas, oro siurblys ir kt.): …

2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliacija: yra/nėra (*2)

2.2.4.1. Charakteristikos (aušinamas/neaušinamas, aukštas slėgis/žemas slėgis ir kt.): …

2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: yra/nėra (*2)

2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir tūris: …

2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: …

2.2.5.3. Padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio): …

2.2.5.4. Regeneracijos metodas arba sistema, apibūdinimas ir (arba) brėžinys: …

2.2.5.5. Įprastas veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) diapazonas: …

2.2.6. Kitos sistemos: yra/nėra (*2)

2.2.6.1. Aprašas ir veikimas: …

(*2) Išbraukti, kas netaikoma.“ "

(*1) Išbraukti, kas netaikoma.“

(*2) Išbraukti, kas netaikoma.“ “

III PRIEDAS

Direktyvos 97/68/EB III priedas iš dalies keičiamas taip:

1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

1.1. Šiame priede aprašomas dujinių ir kietųjų dalelių teršalų, išmetamų iš bandomojo variklio, nustatymo metodas.

Taikomi šie bandymų ciklai:

—

NRSC (ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas), tinkamas pagal įrangos, kuri turi būti naudojama I, II, III A, III B ir IV etapų variklių, aprašytų I priedo 1 skirsnio A punkto i ir ii papunkčiuose, išmetamam anglies monoksidui, angliavandeniliams, azoto oksidams ir kietosioms dalelėms matuoti, specifikaciją, ir

—	NRTC (ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas), kuris turi būti taikomas III B ir IV etapų variklių, aprašytų I priedo 1 skirsnio A punkto i papunktyje, išmetamo anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiui matuoti,

—	varikliams, skirtiems naudoti vidaus vandens kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178-4:2002 ir TJO (1) MARPOL (2) 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas),

—	varikliams, skirtiems automotrisėms varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose,

—	varikliams, skirtiems lokomotyvams varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose.

(1) TJO – Tarptautinė jūrų organizacija."

(2) MARPOL – Tarptautinė taršos iš laivų prevencijos konvencija.“ "

1.3.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„1.3.2. NRTC bandymas:

Nustatytas pereinamųjų režimų bandymų ciklas, glaudžiai susietas su dyzelinių variklių, įrengtų ne keliais judančiuose mechanizmuose, darbo sąlygomis, daromas du kartus:

—	pirmąjį kartą (šaltas paleidimas), kai variklis sušyla iki aplinkos temperatūros, o variklio aušinimo priemonės bei alyvos temperatūra, papildomo apdorojimo sistemos ir visų pagalbinių variklio kontrolės įtaisų temperatūra stabilizuojasi 20–30 °C intervale,

—	antrąjį kartą (karštas paleidimas) po dvidešimties minučių šildymo, kuris prasideda iškart pasibaigus šalto paleidimo ciklui.

Vykstant šiai bandymų sekai tiriami pirmiau minėti teršalai. Bandymų seką sudaro šalto paleidimo ciklas, atliekamas po natūralaus arba dirbtinio variklio ataušinimo, įšilusio variklio laikotarpis ir įšilusio variklio paleidimo ciklas, po kurio apskaičiuojamas bendras išmetamųjų teršalų kiekis. Taikant variklio gaunamus dinamometro sukimo momento ir greičio signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama variklio per ciklą atlikto darbo vertė. Dujinių komponentų koncentracija nustatoma per ciklą nepraskiestose išmetamosiose dujose integruojant analizatoriaus signalą arba CVS viso srauto praskiedimo sistemos praskiestose išmetamosiose dujose integruojant arba kaupiant ėminį maiše, kaip išdėstyta šio priedo 3 priedėlyje. Kietųjų dalelių atveju iš praskiestų išmetamųjų dujų į specialų filtrą paimamas proporcingas ėminys, praskiedžiant srauto dalį arba visą srautą. Atsižvelgiant į taikomą metodą, siekiant apskaičiuoti išmetamųjų teršalų masės vertes, nustatomas ciklo praskiestų arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas. Išmetamųjų teršalų masės vertės susiejamos su variklio veikimu, kad būtų gaunamas kiekvieno teršalo kiekis gramais, išmetamas per vieną veikimo kilovatvalandę.

Išmetamieji teršalai (g/kWh) matuojami vykdant šalto ir karšto paleidimo ciklus. Apskaičiuojami svertiniai sudėtiniai išmetamų teršalų kiekiai šalto paleidimo rezultatams taikant 10 %, o karšto paleidimo 90 % svertinį faktorių. Svertiniai sudėtiniai rezultatai turi atitikti nustatytas ribas.“

3.7.1 skirsnis pakeičiamas taip:

3.7.1. Įrangos specifikacija pagal I priedo 1 skirsnio A punktą:

3.7.1.1. A specifikacija

Varikliai, atitinkantys I priedo 1 skirsnio A punkto i ir iv papunkčius, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 8 režimų ciklą (3):

Režimo numeris	Variklio apsisukimų dažnis (r/min)	Apkrova (%)	Svertinis faktorius
1	Vardinis arba etaloninis apsisukimų dažnis (*1)	100	0,15
2	Vardinis arba etaloninis apsisukimų dažnis (*1)	75	0,15
3	Vardinis arba etaloninis apsisukimų dažnis (*1)	50	0,15
4	Vardinis arba etaloninis apsisukimų dažnis (*1)	10	0,10
5	Tarpinis	100	0,10
6	Tarpinis	75	0,10
7	Tarpinis	50	0,10
8	Tuščioji eiga	—	0,15

3.7.1.2. B specifikacija

Varikliai, atitinkantys I priedo 1 skirsnio A punkto ii papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 5 režimų ciklą (4):

Režimo numeris	Variklio apsisukimų dažnis (r/min)	Apkrova (%)	Svertinis faktorius
1	Vardinis	100	0,05
2	Vardinis	75	0,25
3	Vardinis	50	0,30
4	Vardinis	25	0,30
5	Vardinis	10	0,10

Apkrovos skaičiai – procentinė dalis sukimo momento, atitinkančio eksploatavimo pirminę galią, apibrėžiamą kaip didžiausią galią, gaunamą esant kintamai galios sekai, kurią nurodytomis aplinkos sąlygomis galima taikyti neribotą valandų skaičių per metus tarp nustatytų priežiūros intervalų, kai priežiūra atliekama pagal gamintojo instrukcijas.

3.7.1.3. C specifikacija

Traukos varikliams (5), skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178–4:2002 [E] ir IMO MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas).

Traukos varikliai, kurie dirba pagal fiksuoto žingsnio vandensraigčio kreivę, bandomi ant dinamometro, naudojant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (6), sukurtą modeliuoti eksploatuojamus komercinius jūros laivų dyzelinius variklius.

Režimo numeris	Variklio apsisukimų dažnis (r/min)	Apkrova (%)	Svertinis faktorius
1	100 % vardinis	100	0,20
2	91 %	75	0,50
3	80 %	50	0,15
4	63 %	25	0,15

Pastovaus apsisukimų dažnio vidaus vandenų kelių laivų traukos varikliai su kintamo žingsnio arba elektriniu būdu jungiamais vandensraigčiais, bandomi ant dinamometro, taikant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (7), kurio apkrova ir svertiniai faktoriai atitinka pirmiau nurodyto ciklo parametrus, tačiau variklis kiekvienu režimu dirba esant vardiniam apsisukimų dažniui.

Režimo numeris	Variklio apsisukimų dažnis (r/min)	Apkrova (%)	Svertinis faktorius
1	Vardinis	100	0,20
2	Vardinis	75	0,50
3	Vardinis	50	0,15
4	Vardinis	25	0,15

3.7.1.4. D specifikacija

Varikliai, atitinkantys I priedo 1 skirsnio A punkto v papunktį, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 3 režimų ciklą (8):

Režimo numeris	Variklio apsisukimų dažnis (r/min)	Apkrova (%)	Svertinis faktorius
1	Vardinis	100	0,25
2	Tarpinis	50	0,15
3	Tuščioji eiga	—	0,60

(3) Atitinka C1 ciklą, aprašytą ISO 8178–4:2007 (2008 07 01 pataisyta versija) standarto 8.3.1.1 punkte."

(4) Atitinka D2 ciklą, aprašytą ISO 8178–4: 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 skirsniuose."

(5) Pastovaus apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO D2 darbinį ciklą, t. y. 5 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.2 skirsnyje, tuo tarpu kintamo apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO C1 darbinį ciklą, t. y. 8 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.1 skirsnyje."

(6) Atitinka E3 ciklą, aprašytą ISO 8178–4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 skirsniuose. Keturi režimai yra pagal vidutinę vandensraigčio kreivę, pagrįstą eksploataciniais matavimais."

(7) Atitinka E2 ciklą, aprašytą ISO 8178–4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 skirsniuose."

(8) Atitinka ISO 8178–4:2002 (E) standarto F ciklą.“ "

4.3.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„4.3.1. Etaloninis apsisukimų dažnis

Etaloninis apsisukimų dažnis (nref) atitinka 100 % normalizuotas apsisukimų dažnio vertes, nurodytas III priedo 4 priedėlio variklio dinamometro grafike. Tikrasis variklio ciklas, gautas denormalizuojant pagal etaloninį apsisukimų dažnį, labai priklauso nuo tinkamo etaloninio apsisukimų dažnio. Etaloninis apsisukimų dažnis nustatomas pagal šią lygtį:

nref = mažas apsisukimų dažnis + 0,95 x (didelis apsisukimų dažnis – mažas apsisukimų dažnis)

(didelis apsisukimų dažnis – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70 % vardinės galios, o mažas apsisukimų dažnis – mažiausias apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 50 % vardinės galios).

Jeigu išmatuotas etaloninis apsisukimų dažnis yra +/– 3 % etaloninio apsisukimų dažnio, kaip nurodė gamintojas, nurodytas etaloninis apsisukimų dažnis gali būti naudojamas išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandyme. Jeigu tolerancijos vertė viršijama, išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandyme naudojamas išmatuotas etaloninis apsisukimų dažnis (9).

(9) Tai atitinka ISO 8178-11:2006 standartą.“ "

4.5 skirsnis pakeičiamas taip:

„4.5. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo eiga

Bandymo seka aprašoma šia schema.

Variklio parengimas, matavimai prieš bandymą ir kalibravimas

NRTC

Variklio kartografavimas (didžiausio sukimo momento kreivė) Etaloninio bandymo ciklo sukūrimas

Vieno arba kelių bandomųjų ciklų vykdymas varikliui, bandymo kamerai, išmetamųjų teršalų sistemoms patikrinti

Natūralus arba dirbtinis variklio ataušinimas

Visų sistemų parengimas imti ėminius (įskaitant analizatoriaus kalibravimą) ir rinkti duomenis

Šalto paleidimo ciklo išmetamųjų teršalų fazė

Įšilęs variklis

Karšto paleidimo ciklo išmetamųjų teršalų fazė

Prireikus prieš matavimo ciklą galima vykdyti vieną arba kelis bandomuosius ciklus varikliui, bandymo kamerai ir išmetamųjų teršalų sistemoms patikrinti.

4.5.1. Ėminio ėmimo filtrų ruošimas

Likus bent valandai iki bandymo pradžios, kiekvienas filtras dedamas į nuo dulkių apsaugotą Petri lėkštelę, kurioje leidžiama cirkuliuoti orui, o lėkštelė dedama į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užrašoma filtro masė. Tada filtras laikomas uždarytoje Petri lėkštelėje ar sandariame filtro laikiklyje, kol bus panaudotas atliekant bandymą. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas nuo jo išėmimo iš svėrimo kameros. Užrašoma taros masė.

4.5.2. Matavimo įrangos instaliavimas

Bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos, jei naudojama.

4.5.3. Praskiedimo sistemos paleidimas

Paleidžiama praskiedimo sistema. Nustatomas viso srauto praskiedimo sistemos praskiestų išmetamųjų dujų srautas arba srauto dalies praskiedimo sistemos praskiestų išmetamųjų dujų srautas, kad iš sistemos būtų pašalintas vandens kondensatas, o filtro paviršiaus temperatūra būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C).

4.5.4. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas

Paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema ir jai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Kietųjų dalelių fono lygį praskiedimo ore galima nustatyti paimant praskiedimo oro ėminį prieš išmetamosioms dujoms patenkant į praskiedimo tunelį. Pageidautina fono kietųjų dalelių ėminį imti vykdant pereinamųjų režimų ciklą, jei yra kita kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema. Kitaip galima naudoti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kuri yra naudojama pereinamųjų režimų ciklo kietųjų dalelių ėminiams imti. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima matuoti vieną kartą prieš bandymą ir po jo. Jeigu praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti reikėtų ciklo pradžioje ir pabaigoje, o iš gautų verčių išvesti vidurkį.

4.5.5. Analizatorių tikrinimas

Nustatoma išmetamųjų dujų analizatorių nulinė vertė ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminio ėmimo maišai, iš jų išsiurbiamas oras.

4.5.6. Aušinimo reikalavimai

Gali būti taikomas natūralus arba dirbtinis aušinimas. Naudojant dirbtinį aušinimą taikoma nusistovėjusi inžinerinė praktika konfigūruojant sistemas tiekti orą varikliui aušinti, o aušinimo alyvą – variklio tepimo sistemai aušinti, kad būtų pašalintas karštis iš variklio aušinimo sistemos ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos. Taikant dirbtinį papildomo apdorojimo sistemos aušinimą, aušinimo oras netiekiamas tol, kol papildomo apdorojimo sistema atvėsta iki žemesnės nei katalizinio suaktyvinimo temperatūra. Neleidžiama taikyti jokios aušinimo procedūros, kuri sukelia nebūdingą teršalų išmetimą.

Šalto paleidimo išmetamųjų teršalų bandymą galima pradėti varikliui ataušus tik tada, kai variklio alyvos, aušinimo priemonių ir papildomo apdorojimo sistemos temperatūra stabilizuojasi 20–30 °C intervale bent penkiolika minučių.

4.5.7. Ciklo eiga

4.5.7.1. Šalto paleidimo ciklas

Bandymo seką pradeda šalto paleidimo ciklas, kai variklis baigia aušti, įvykdžius visus 4.5.6 skirsnyje išdėstytus reikalavimus.

Variklis paleidžiamas pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko naudojimo vadove, naudojant variklio starterį ar dinamometrą.

Nustačius, kad variklis užvestas, iškart įjungiamas „laisvas tuščiosios eigos“ chronometras. Variklis paliekamas laisvai veikti tuščiąja eiga be apkrovos 23 ± 1 s. Pereinamųjų darbo režimų ciklas pradedamas taip, kad pirmas ne tuščiosios eigos ciklo įrašas būtų įrašytas 23 ± 1 s. Laivas tuščiosios eigos laikas įtraukiamas į 23 ± 1 s.

Bandymas atliekamas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta III priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu dažniu. Nustatytieji taškai apskaičiuojami taikant tiesinį interpoliavimą tarp etaloninio ciklo 1 Hz dažniu nustatytų taškų. Matuojamos variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertės visą bandymo ciklą registruojamos bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami.

4.5.7.2. Analizatoriaus atsakas

Paleidus variklį tuo pat metu paleidžiama matavimo įranga:

—	pradedamas rinkti arba analizuoti praskiedimo oras, jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema,

—	pradedamos rinkti arba analizuoti nepraskiestos arba praskiestos išmetamosios dujos – tai priklauso nuo taikomo būdo,

—	pradedamas matuoti praskiestų išmetamųjų dujų kiekis ir reikiama temperatūra ir slėgis,

—	pradedamas registruoti išmetamųjų dujų srautas, jei taikoma nepraskiestų išmetamųjų dujų analizė,

—	pradedamas registruoti dinamometro greitis ir sukimo momento išmatuoti duomenys.

Jei matuojamos nepraskiestos išmetamosios dujos, išmetamųjų teršalų ((HC, CO ir NOx) koncentracijos ir išmetamųjų dujų masės srautas matuojamas nenutrūkstamai ir bent 2 Hz dažniu išsaugomas kompiuteryje. Visi kiti duomenys gali būti registruojami bent 1 Hz dažniu. Užrašomas analoginio tipo analizatorių atsakas, o kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, atliekant duomenų įvertinimą.

Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, HC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje matuojamas nenutrūkstamai bent 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės ir (arba) bandymo ciklo nukrypimais. CO ir CO2 nustatomi integravimo būdu ar nustatant koncentracijas ėminių ėmimo maiše, į kurį jie renkami visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracijos praskiedimo ore turi būti nustatomos integravimo būdu arba nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijas. Visi kiti matuotini parametrai registruojami bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz).

4.5.7.3. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas

Paleidžiant variklį kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių rinkimo grandinę.

Jei naudojama srauto dalies praskiedimo sistema, ėminių ėmimo siurblys (-iai) sureguliuojamas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą ar per tiekimo vamzdį bėgantis srautas būtų proporcingas išmetamųjų dujų masės srautui.

Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, ėminių ėmimo siurblys (-iai) sureguliuojamas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą ar per tiekimo vamzdį bėgančio srauto vertė nuo nustatytosios srauto vertės skirtųsi ne daugiau kaip ± 5 %. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto santykis nesikeičia daugiau nei ± 5 % nustatytos vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių).

PASTABA: Dvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas.

Užrašoma vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) ar srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (± 5 % tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas pakartojamas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą.

4.5.7.4. Variklio gesimas šalto paleidimo bandymo ciklo metu

Jei vykstant šalto paleidimo bandymo ciklui variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti atliktas pradinis kondicionavimas, po to pakartojama aušinimo procedūra; galiausiai variklis paleidžiamas iš naujo, o bandymas kartojamas. Jei per bandymo ciklą sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymo rezultatai laikomi negaliojančiais.

4.5.7.5. Veiksmai po šalto paleidimo ciklo

Užbaigus šalto paleidimo bandymo ciklą sustabdomas išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srauto rinkimas į ėminių ėmimo maišus ir išjungiamas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančiojo analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas.

Koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kuo greičiau ir būtinai ne vėliau kaip 20 minučių po bandymo ciklo pabaigos.

Po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo nulio nustatymo ir patikros dujomis vėl patikrinami analizatoriai. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas patikros dujų vertei yra mažesnis kaip 2 %.

Kietųjų dalelių filtrai į svėrimo kamerą sugrąžinami ne vėliau kaip po valandos nuo bandymo pabaigos. Jie bent valandą kondicionuojami nuo dulkių apsaugotoje Petri lėkštelėje, kurioje leidžiama cirkuliuoti orui, o tada pasveriami. Užrašomas bendras filtrų svoris.

4.5.7.6. Įšilęs variklis

Išjungus variklį iš karto išjungiamas (-i) variklio aušinimo ventiliatorius (-iai), jei naudojamas (-i), ir CVS orpūtė (arba išmetamųjų dujų sistema atjungiama nuo CVS), jei naudojama.

Varikliui leidžiama įšilti 20 ± 1 minučių. Paruošti variklį ir dinamometrą karšto paleidimo bandymui. Ėminių ėmimo maišai, iš kurių išsiurbtas oras, prijungiami prie praskiestų išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro ėminių surinkimo sistemų. Pradėti CVS (jei naudojama arba dar neįjungta) arba išmetamųjų dujų sistemą prijungti prie CVS (jei atjungta). Įjungiami ėminių ėmimo siurbliai (išskyrus kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblį (-ius)), variklio aušinimo ventiliatorius (-iai) ir duomenų registravimo sistema.

Pastovaus tūrio ėminio ėmiklio šilumokaitis (jei naudojamas) ir pašildytos bet kokios nenutrūkstamo ėminių ėmimo sistemos (-ų) sudedamosios dalys (jei taikoma) iš anksto pašildomos iki nustatytos eksploatavimo temperatūros prieš pradedant bandymą.

Nustatomas pageidaujamas ėminio srautas, o CVS dujų srauto matavimo įtaise nustatomas nulis. Švarus kietųjų dalelių filtras kruopščiai įdedamas į kiekvieną filtro laikiklį, o surinkti filtrų laikikliai įdedami į ėminių srauto liniją.

4.5.7.7. Karšto paleidimo ciklas

Bandymas atliekamas pagal etaloninį ciklą, aprašytą III priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnis ir sukimo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu dažniu. Nustatytieji taškai apskaičiuojami taikant tiesinį interpoliavimą tarp etaloninio ciklo 1 Hz dažniu nustatytų taškų. Matuojamos variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertės visą bandymo ciklą registruojamos bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami.

Tada pakartojama ankstesniuose 4.5.7.2 ir 4.5.7.3 skirsniuose aprašyta procedūra.

4.5.7.8. Variklio gesimas karšto paleidimo ciklo metu

Jei variklis užgęsta bet kuriuo karšto paleidimo ciklo metu, variklį galima išjungti ir pakartotinai pašildyti 20 minučių. Tada karšto paleidimo ciklą galima pakartoti. Įšilusį variklį pakartotinai pašildyti ir iš naujo pradėti karšto paleidimo ciklą leidžiama vieną kartą.

4.5.7.9. Veiksmai po karšto paleidimo ciklo

Užbaigus karšto paleidimo bandymo ciklą sustabdomas išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srauto rinkimas į ėminių ėmimo maišus ir išjungiamas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančiojo analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas.

Koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kuo greičiau ir būtinai ne vėliau kaip 20 minučių po bandymo ciklo pabaigos.

3 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

2.1.2.4 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.1.2.4. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Kiekvieno atskiro komponento savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:

Čia:

Mgas,cold	=	per šalto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g)
Mgas,hot	=	per karšto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g)
Wact,cold	=	tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)
Wact,hot	=	tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh).“

2.1.3.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.1.3.1. Išmetamųjų teršalų masės apskaičiavimas

Kietųjų dalelių masė MPT,cold ir MPT,hot (g/bandymui) apskaičiuojama vienu iš toliau pateikiamų metodų:

čia:

MPT	=	MPT,cold šalto paleidimo ciklui
MPT	=	MPT,hot karšto paleidimo ciklui
Mf	=	ciklo kietųjų dalelių ėminio masė (mg)
MEDFW	=	per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg)
MSAM	=	visa lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą (kg)

Bendra lygiaverčių praskiestų išmetamųjų dujų masė per ciklą apskaičiuojama taip:

čia:

GEDFW,i	=	momentinis lygiavertis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s)
GEXHW,i	=	momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s)
qi	=	momentinio praskiedimo santykis
GTOTW,i	=	momentinis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas per praskiedimo tunelį (kg/s)
GDILW,i	=	momentinis praskiedimo oro masės srautas (kg/s)
f	=	duomenų rinkimo sparta (Hz)
n	=	matavimų skaičius

čia:

MPT	=	MPT,cold šalto paleidimo ciklui
MPT	=	MPT,hot karšto paleidimo ciklui
Mf	=	ciklo kietųjų dalelių ėminio masė (mg)
rs	=	vidutinis ėminio santykis per bandymo ciklą

čia:

MSE	=	išmetamųjų teršalų ėminių masė per ciklą (kg)
MEXHW	=	visas išmetamųjų teršalų masės srautas per ciklą (kg)
MSAM	=	per kietųjų dalelių surinkimo filtrus srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg)
MTOTW	=	praskiedimo tuneliu srūvančių praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg)

PASTABA: Jei tai viso ėminio ėmimo sistema, MSAM ir MTOTW yra vienodi.“

2.1.3.3 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.1.3.3. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

MPT,cold	=	per šalto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių teršalų masė (g/bandymui)
MPT,hot	=	per karšto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių teršalų masė (g/bandymui)
Kp, cold	=	drėgnio pataisos koeficientas kietųjų dalelių teršalams per šalto paleidimo ciklą
Kp, hot	=	drėgnio pataisos koeficientas kietųjų dalelių teršalams per karšto paleidimo ciklą
Wact, cold	=	tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)
Wact, hot	=	tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh).“

2.2.4 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2.4. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Kiekvieno atskiro komponento savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:

čia:

Mgas,cold	=	per šalto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g)
Mgas,hot	=	per karšto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g)
Wact,cold	=	tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)
Wact,hot	=	tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh).“

2.2.5.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2.5.1. Masės srauto apskaičiavimas

Kietųjų dalelių masė MPT,cold ir MPT,hot (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:

čia:

MPT	=	MPT,cold šalto paleidimo ciklui
MPT	=	MPT,hot karšto paleidimo ciklui
Mf	=	ciklo kietųjų dalelių ėminio masė (mg)
MTOTW	=	ciklo praskiestų išmetamųjų dujų bendra masė, kaip nustatyta 2.2.1 skirsnyje (kg)
MSAM	=	iš praskiedimo tunelio kietosioms dalelėms rinkti paimtų praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg)

taip pat

Mf	=	Mf,p + Mf,b, jei sverta atskirai (mg)
Mf,p	=	ant pirminio filtro surinktų kietųjų dalelių masė (mg)
Mf,b	=	ant atsarginio filtro surinktų kietųjų dalelių masė (mg)

Jei naudojama dvigubo praskiedimo sistema, antrinio praskiedimo oro masė atimama iš visos kietųjų dalelių filtrus perėjusių dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų masės.

MSAM = MTOT – MSEC

čia:

MTOT	=	kietųjų dalelių filtrą perėjusių dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg)
MSEC	=	antrinio praskiedimo oro masė (kg)

Jei kietųjų dalelių koncentracija praskiedimo ore nustatoma pagal III priedo 4.4.4 skirsnį, kietųjų dalelių masei gali būti padaryta pataisa fono koncentracijai. Šiuo atveju kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:

čia:

MPT	=	MPT,cold šalto paleidimo ciklui
MPT	=	MPT,hot karšto paleidimo ciklui
Mf, MSAM, MTOTW	=	žr. pirmiau
MDIL	=	pirminio praskiedimo oro, imamo dalelių fono koncentracijos nustatymo sistema, masė (kg)
Md	=	kietųjų dalelių, surinktų pirminiame praskiedimo ore fono koncentracijai nustatyti, masė (mg)
DF	=	praskiedimo faktorius, nustatytas 2.2.3.1.1 skirsnyje.“

2.2.5.3 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2.5.3. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

MPT,cold	=	per NRTC bandymo šalto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių teršalų masė (g/bandymui)
MPT,hot	=	per NRTC bandymo karšto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių teršalų masė (g/bandymui)
Kp, cold	=	drėgnio pataisos koeficientas kietųjų dalelių teršalams per šalto paleidimo ciklą
Kp, hot	=	drėgnio pataisos koeficientas kietųjų dalelių teršalams per karšto paleidimo ciklą
Wact, cold	=	tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh)
Wact, hot	=	tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal III priedo 4.6.2 skirsnį (kWh).“

(1) TJO – Tarptautinė jūrų organizacija.

(2) MARPOL – Tarptautinė taršos iš laivų prevencijos konvencija.“

(3) Atitinka C1 ciklą, aprašytą ISO 8178–4:2007 (2008 07 01 pataisyta versija) standarto 8.3.1.1 punkte.

(4) Atitinka D2 ciklą, aprašytą ISO 8178–4: 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 skirsniuose.

(7) Atitinka E2 ciklą, aprašytą ISO 8178–4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 skirsniuose.

(8) Atitinka ISO 8178–4:2002 (E) standarto F ciklą.“

(9) Tai atitinka ISO 8178-11:2006 standartą.“ “

(*1) Etaloninis apsisukimų dažnis aprašytas III priedo 4.3.1 skirsnyje.

IV PRIEDAS

V priedas iš dalies keičiamas taip:

Priedo lentelės „NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ ETALONINIAI DEGALAI, SKIRTI UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAMS, TURINTIEMS TIPO PATVIRTINIMĄ DĖL ATITIKTIES III B IR IV ETAPO RIBINĖMS VERTĖMS“ antra eilutė iš dalies keičiama taip:

„Tankis esant 15 °C

kg/m3

833

865

EN-ISO 3675“

V PRIEDAS

XIII priedas iš dalies keičiamas taip:

1.5 ir 1.6 skirsniai pakeičiami taip:

„1.5.

Pirminės įrangos gamintojas (OEM) patvirtinimą išduodančiai institucijai pateikia bet kokią su lankstumo schemos taikymu susijusią informaciją, kurios gali paprašyti patvirtinimą išduodanti institucija, kad galėtų priimti sprendimą.

1.6.

Pirminės įrangos gamintojas bet kuriai valstybių narių tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai pateikia bet kokią informaciją, kurios prašo tipo patvirtinimą išduodanti institucija, kad patvirtintų, kad bet kuris variklis, kuris, kaip teigiama, arba kurio etiketėje taip nurodoma, iš tikrųjų pateikiamas rinkai pagal lankstumo schemą.“

2)	1.7 skirsnis išbraukiamas.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.086.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 86

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 metai 2010m. balandžio 1d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2010 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 275/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 295/2008 nuostatos dėl verslo struktūros statistikos kokybės vertinimo kriterijų ( 1 )	1
	*	2010 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 276/2010, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedą (dichlormetanas, žibalas, degusis kepsninių skystis ir organoalavo junginiai) ( 1 )	7
	*	2010 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 277/2010 dėl leidimo naudoti 6-fitazę kaip mėsinių ir veislinių naminių paukščių, išskyrus mėsinius kalakutus, dedeklių ir kiaulių, išskyrus paršavedes, pašarų priedą (leidimo turėtojas Roal Oy) ( 1 )	13
	*	2010 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 278/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1276/2008 dėl eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos, monitoringo atliekant fizinius patikrinimus ir Reglamentas (EB) Nr. 612/2009, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles	15
	*	2010 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 279/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1284/2009, kuriuo Gvinėjos Respublikai nustatomos tam tikros specialios ribojančios priemonės	20
		2010 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 280/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	22
		2010 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 281/2010, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. balandžio 1 d.	24
		2010 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 282/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 877/2009 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2009/10 prekybos metais	27
		DIREKTYVOS
	*	2010 m. kovo 31 d. Komisijos direktyva 2010/26/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo ( 1 )	29
		SPRENDIMAI
		2010/194/ES
	*	2010 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2009/1/EB daryti išimtį, kurios paprašė Bulgarijos Respublika pagal Sprendimą 2008/477/EB dėl 2500–2690 MHz dažnių juostos suderinimo antžeminėms sistemoms, kuriomis Bendrijoje galima teikti elektroninio ryšio paslaugas (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1987)	48

	Vardas, pavardė (ir galimi kiti vardai)	Tapatybės nustatymo informacija (gimimo data ir vieta (gim. d. ir gim. v.), paso numeris/tapatybės kortelės numeris...)	Pagrindas
2.	Divizijos generolas Mamadouba (dar žinomas kaip Mamadou) Toto CAMARA	gim. d.: 1946 1 1 Pasas: R00009392	Saugumo ir civilinės saugos ministras
3.	Generolas Sékouba KONATÉ	gim. d.: 1964 1 1	Nacionalinės gynybos ministras
16.	Majoras Kelitigui FARO	gim. d.: 1972 8 3 Pasas: R0003410
43.	Kabinet (dar žinomas kaip Kabiné) KOMARA	gim. d.: 1950 3 8 Pasas: R0001747	Ministras Pirmininkas

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	174,7
	JO	92,7
	MA	159,0
	TN	159,0
	TR	125,7
	ZZ	142,2
0707 00 05	JO	64,0
	MA	87,9
	MK	87,5
	TR	126,1
	ZZ	91,4
0709 90 70	MA	135,1
	TR	113,9
	ZZ	124,5
0805 10 20	EG	48,9
	IL	54,7
	MA	50,9
	TN	55,1
	TR	65,6
	ZZ	55,0
0805 50 10	EG	63,7
	IL	91,6
	TR	62,3
	ZA	71,7
	ZZ	72,3
0808 10 80	AR	78,3
	BR	85,6
	CA	74,4
	CL	83,3
	CN	70,8
	MK	23,6
	US	137,8
	UY	71,4
	ZA	119,2
	ZZ	82,7
0808 20 50	AR	97,5
	CL	96,2
	CN	87,6
	MX	100,0
	UY	106,8
	ZA	96,7
	ZZ	97,5

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	39,03
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	16,98
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	16,98
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	39,03

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	35,27	0,70
1701 11 90 (1)	35,27	4,32
1701 12 10 (1)	35,27	0,57
1701 12 90 (1)	35,27	4,03
1701 91 00 (2)	38,59	5,94
1701 99 10 (2)	38,59	2,76
1701 99 90 (2)	38,59	2,76
1702 90 95 (3)	0,39	0,29


	(1) Tekstas svarbus EEE