ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.077.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
53 tomas |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 241/2010
2010 m. kovo 8 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo nuostatos dėl Baltarusijos įtraukimo į tame reglamente pateiktą trečiųjų šalių sąrašą, kad žmonėms vartoti skirtus kiaušinius ir kiaušinių produktus iš Baltarusijos būtų leista vežti tranzitu per Sąjungą, ir keičiami ne Ratitae genties naminių paukščių vienadienių jauniklių sertifikavimo reikalavimai
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (1), ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (2), ypač į jos 8 straipsnį ir 9 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
Tarybos direktyvoje 2009/158/EB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriais reglamentuojama Sąjungos vidaus prekyba naminiais paukščiais ir periniais kiaušiniais ir jų importas iš trečiųjų šalių, ir nustatyti šių prekių sertifikatų, naudotinų jas importuojant, pavyzdžiai. |
(2) |
Tarybos direktyvoje 2002/99/EB nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, reglamentuojančios žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą, ir numatyta nustatyti konkrečias taisykles ir sertifikavimo reikalavimus, taikytinus vežant šias prekes tranzitu. |
(3) |
2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (3), nustatyta, kad tame reglamente nurodytas prekes importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per Sąjungą galima tik iš to reglamento I priedo 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių. Reglamente taip pat nustatyti šių prekių veterinarinio sertifikavimo reikalavimai. Veterinarijos sertifikatų, kurie turi būti teikiami kartu su prekėmis, pavyzdžiai pateikti minėto priedo 2 dalyje. |
(4) |
Baltarusija šiuo metu nėra įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje pateiktą sąrašą. Ji pateikė Komisijai informaciją dėl atitikties to reglamento reikalavimams ir prašymą įtraukti ją į tą sąrašą. |
(5) |
Komisija palankiai įvertinto Baltarusijos pateiktą informaciją dėl gyvūnų sveikatos sąlygų šioje trečiojoje šalyje, kurių būtina laikytis norint per Sąjungą vežti tranzitu žmonėms vartoti skirtus kiaušinius ir kiaušinių produktus. Todėl tikslinga įtraukti šią trečiąją šalį į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje pateiktą sąrašą. Vis dėlto, kol nepaaiškės planuojamo Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo Baltarusijoje rezultatai, įtraukiant Baltarusiją į šį sąrašą reikėtų apsiriboti nuostatomis dėl žmonėms vartoti skirtų kiaušinių ir kiaušinių produktų vežimo tranzitu iš šios trečiosios šalies per Sąjungą, jei galutinė paskirties šalis – kita trečioji šalis, nes tokios įvežamos prekės kelia labai nedidelį pavojų gyvūnų sveikatai. Leidimas vežti tokias prekes turėtų būti suteikiamas, jei pateikiamos papildomos garantijos, kad prekės vežamos tranzitu keliais ar geležinkeliais, sunkvežimiuose arba vagonuose, užplombuotuose eilės numeriu paženklinta plomba. |
(6) |
Kadangi ši priemonė laikina, ji turėtų būti taikoma tik 18 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos. |
(7) |
Todėl į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo I dalyje pateiktą sąrašą reikėtų įtraukti Baltarusijai skirtą įrašą, o I priedo 2 dalies skirsnį „Papildomos garantijos“ papildyti nauju įrašu. |
(8) |
Remiantis įgyta patirtimi, trečiosios šalies kompetentingos institucijos gali patirti praktinių problemų, susijusių su vienadienių jauniklių sveikatos sąlygų sertifikavimu, atliekamu valstybinio veterinarijos gydytojo, kai siunta išsiunčiama importuoti į Sąjungą. |
(9) |
Siekiant atsižvelgti į įprastą gamybos praktiką ir sertifikavimo procedūras bei užtikrinti, kad ir toliau būtų laikomasi būtinų gyvūnų sveikatos sąlygų, reikėtų pakeisti I priedo 2 dalyje pateiktą vienadienių jauniklių veterinarijos sertifikatų pavyzdį. |
(10) |
Todėl Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(11) |
Siekiant sudaryti valstybėms narėms ir pramonės sektoriaus atstovams sąlygas imtis priemonių, būtinų šiame reglamente nustatytiems veterinarinio sertifikavimo reikalavimams vykdyti, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. |
(12) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Prekės, kurių atitinkami veterinarijos sertifikatai išduoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 798/2008, gali būti toliau importuojamos į Sąjungą arba vežamos tranzitu per Sąjungą iki 2010 m. birželio 1 d.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 74.
(2) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.
(3) OL L 226, 2008 8 23, p. 1.
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 dalis pakeičiama taip: „1 DALIS Trečiųjų šalių, teritorijų, zonų arba skyrių sąrašas
|
2) |
2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
(1) Prekes, taip pat ir vežamas atviroje jūroje, pagamintas iki šios datos, galima importuoti į Sąjungą 90 dienų nuo šios datos.
(2) Į Sąjungą galima importuoti tik po šios datos pagamintas prekes.
(3) Pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 114, 2002 4 30, p. 132).
(4) Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija; laikinas kodas, kuris neturi įtakos galutiniam šalies pavadinimui, kuris bus skirtas pasibaigus šiuo metu Jungtinių Tautų Organizacijoje vykstančioms deryboms.
(5) Neįskaitant Kosovo, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.“
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/17 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 242/2010
2010 m. kovo 19 d.
kuriuo sudaromas Bendrijos pašarinių žaliavų katalogas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantį Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB ir 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (1), ypač į jo 24 straipsnio 2 dalį,
pasikonsultavusi su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnyje numatytas pašarinių žaliavų katalogo sudarymas. |
(2) |
Todėl reikėtų sudaryti pirmą šio katalogo versiją, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnyje nurodytas pašarinių žaliavų katalogas sudaromas kaip nustatyta priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 19 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
PRIEDAS
PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KATALOGAS
NUOSTATOS DĖL TERMINŲ ŽODYNĖLIO
Toliau pateiktame terminų žodynėlyje aprašyti pagrindiniai šiame priede nurodytų pašarinių žaliavų gamybos procesai. Jeigu tų pašarinių žaliavų pavadinime yra bendrinis pavadinimas arba šiame žodynėlyje pateiktas apibrėžiamasis žodis, naudotinas gamybos procesas turi atitikti pateiktą apibrėžtį.
|
Procesas |
Apibrėžtis |
Bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
1 |
Koncentravimas (1) |
Tam tikros sudedamosios dalies didinimas pašalinant vandenį arba kitas sudedamąsias dalis |
Koncentratas |
2 |
Lukštenimas (2) |
Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir pan. išorinio sluoksnio dalinis ar visiškas pašalinimas |
Išlukštenta, aplukštenta |
3 |
Džiovinimas |
Vandens šalinimas natūraliu arba dirbtiniu būdu |
Išdžiovinta (saulėje arba dirbtiniu būdu) |
4 |
Ekstrahavimas |
Riebalų arba aliejaus šalinimas iš tam tikrų medžiagų organiniais tirpikliais arba cukraus bei kitų vandenyje tirpstančių sudedamųjų dalių pašalinimas vandeniniais tirpikliais. Naudojant organinį tirpiklį gautas produktas turi būti techniškai grynas, t. y. be tirpiklio likučių |
Ekstrahuota (jei tai aliejaus turinčios medžiagos), melasa, išspaudos (jei tai cukraus ar kitų vandenyje tirpstančių medžiagų turintys produktai) |
5 |
Ekstrudavimas |
Medžiagos išspaudimas pro angą (skylutes) (taip pat žr. drebutinimą) |
Ekstruduota |
6 |
Dribsnių gaminimas |
Sudrėkintos ir termiškai apdorotos medžiagos volavimas |
Dribsniai |
7 |
Grūdų malimas |
Fizinis grūdų apdorojimas, kad sumažėtų dalelės ir lengviau išsiskaidytų į sudedamąsias frakcijas (dažniausiai miltus, sėlenas ir pamiltes) |
Miltai, sėlenos, pamiltės (3), pašaras |
8 |
Kaitinimas |
Bendras terminas, apibūdinantis daugelį terminio apdorojimo būdų, vykdomų konkrečiomis sąlygomis siekiant paveikti maistinę medžiagos vertę arba medžiagos struktūrą |
Skrudinta, kepinta, apdorota šiluma |
9 |
Hidrinimas |
Neprisotintųjų gliceridų pavertimas prisotintaisiais gliceridais (aliejaus ir riebalų) |
Sukietinta, iš dalies sukietinta |
10 |
Hidrolizavimas |
Skaidymas į paprastesnius cheminius junginius naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu ir, jei galima, kitais fermentais arba rūgštimis ar šarmais būdus |
Apdorota hidrolize |
11 |
Aliejaus arba riebalų spaudimas (4) |
Riebalų arba aliejaus gavimas srieginiu arba kitokiu spaustuvu pakaitinus arba nepakaitinus aliejingų ar riebalingų medžiagų arba sulčių, iš vaisių ar kitų augalinių produktų |
Išspaudos (5) (jei tai aliejaus turinčios medžiagos), minkšta masė, išspaudos (jei tai vaisiai ir kt.), suspausta minkšta masė (jei tai cukriniai runkeliai) |
12 |
Granuliavimas |
Produkto spaudimas į tam tikros formos gabalėlius |
Granulės, granuliuota |
13 |
Drebutinimas |
Krakmolo savybių pakeitimas siekiant labai pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes |
Drebutinta (6), pūsta |
14 |
Rafinavimas |
Visiškas arba dalinis priemaišų pašalinimas iš cukraus, aliejaus, riebalų ir kitų natūralių medžiagų apdorojant jas cheminiu arba fiziniu būdu |
Rafinuota, iš dalies rafinuota |
15 |
Drėgnasis grūdų malimas |
Mechaninis grūdų sudedamųjų dalių atskyrimas protarpiais drėkinant vandeniu; krakmolui išskirti galima naudoti sieros dioksidą |
Gemalai, glitimas, krakmolas |
16 |
Smulkinimas |
Mechaninis grūdų arba kitų pašarinių žaliavų susmulkinimas į reikiamo dydžio daleles |
Susmulkinta, sutrupinta |
17 |
Cukraus šalinimas |
Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų šalinimas cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose yra cukraus |
Pašalintas cukrus, iš dalies pašalintas cukrus |
Nebaigtinis pagrindinių pašarinių žaliavų sąrašas
1. JAVŲ GRŪDAI, JŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
1.01 |
Avižos |
Avena sativa L. ir kitų rūšių avižų grūdai |
|
1.02 |
Avižiniai dribsniai |
Produktas, gaunamas garinant ir mechaniškai voluojant lukštentas avižas. Produkte gali būti nedidelis avižų lukštų kiekis |
Krakmolas |
1.03 |
Avižinės pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijotas lukštentas avižas perdirbant į avižines kruopas ir miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – avižų sėlenos ir nedidelis endospermo dalelių kiekis |
Žalia ląsteliena |
1.04 |
Avižų lukštai ir sėlenos |
Šalutinis produktas, gaunamas sijotas avižas perdirbant į avižines kruopas. Pagrindinės jo sudedamosios jo dalys – lukštai ir sėlenos |
Žalia ląsteliena |
1.05 |
Miežiai |
Hordeum vulgare L. rūšies miežių grūdai |
|
1.06 |
Miežinės pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijotus lukštentus miežius perdirbant į perlines ir smulkias kruopas arba miltus |
Žalia ląsteliena |
1.07 |
Miežių baltymai |
Šalutinis džiovintas miežių krakmolo gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – atskiriant krakmolą gauti baltymai |
Žali baltymai Krakmolas |
1.08 |
Skaldyti ryžiai |
Šalutinis poliruotų arba glaistytų ryžių gamybos iš Oryza sativa L. rūšies ryžių produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – smulkūs ir (arba) skaldyti ryžiai |
Krakmolas |
1.09 |
Ryžių sėlenos (rudosios) |
Šalutinis pirmojo lukštentų ryžių poliravimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės |
Žalia ląsteliena |
1.10 |
Ryžių sėlenos (baltosios) |
Šalutinis lukštentų ryžių poliravimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės |
Žalia ląsteliena |
1.11 |
Ryžių sėlenos su kalcio karbonatu |
Šalutinis lukštentų ryžių poliravimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – sidabraspalvė luobelė, aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės; jame taip pat yra įvairus poliravimo metu naudoto kalcio karbonato likučių kiekis |
Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas |
1.12 |
Pašariniai miltai iš apvirtų ryžių |
Šalutinis lukštentų apvirtų ryžių poliravimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – sidabraspalvė luobelė, aleurono sluoksnio grūdeliai, endospermo ir gemalo dalelės; jame taip pat yra įvairus poliravimo metu panaudoto kalcio karbonato likučių kiekis |
Žalia ląsteliena Kalcio karbonatas |
1.13 |
Malti pašariniai ryžiai |
Produktas, gaunamas sumalus pašarinius ryžius, kurių sudedamosios dalys – žali pusiau stikliški arba nenunokę grūdai, išsijoti malant lukštentus ryžius, arba paprasti nulukštenti grūdai, geltoni arba dėmėti |
Krakmolas |
1.14 |
Ryžių gemalų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas išspaudus ryžius, nuo kurių neatsiskyrusios endospermų dalelės ir prikibusios lukštų ir gemalų liekanos |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
1.15 |
Ryžių gemalų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, gaunamas iš ryžių gemalų, nuo kurių neatsiskyrusios endospermų dalelės ir prikibusios lukštų liekanos |
Žali baltymai |
1.16 |
Ryžių krakmolas |
Techniškai grynas ryžių krakmolas |
Krakmolas |
1.17 |
Soros |
Panicum miliaceum L. rūšies sorų grūdai |
|
1.18 |
Rugiai |
Secale cereale L. rūšies rugių grūdai |
|
1.19 |
Ruginės pamiltės (7) |
Šalutinis ruginių miltų gamybos produktas, gaunamas persijojus ruginius miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir tam tikras grūdų atliekų kiekis |
Krakmolas |
1.20 |
Ruginis pašaras |
Šalutinis ruginių miltų gamybos produktas, gaunamas persijojus ruginius miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo nei iš rugių sėlenų, dalelės |
Krakmolas |
1.21 |
Ruginės sėlenos |
Šalutinis ruginių miltų gamybos produktas, gaunamas persijojus ruginius miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės |
Žalia ląsteliena |
1.22 |
Sorgai |
Sorghum bicolor L. Moench s.l. grūdai |
|
1.23 |
Kviečiai |
Triticum aestivum L., Triticum durum Desf. ir kitų rūšių kviečių grūdai |
|
1.24 |
Kvietinės pamiltės (8) |
Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba lukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir tam tikras grūdų atliekų kiekis |
Krakmolas |
1.25 |
Kvietinis pašaras |
Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, gaunamas iš išvalytų kviečių grūdų arba lukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kviečių sėlenų, dalelės |
Žalia ląsteliena |
1.26 |
Kvietinės sėlenos (9) |
Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba lukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės |
Žalia ląsteliena |
1.27 |
Kviečių gemalai |
Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, kurį sudaro malant atskirti gemalai, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir išorinės luobelės dalelės |
Žali baltymai Žali riebalai |
1.28 |
Sausasis kviečių glitimas |
Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – glitimas, gautas atskiriant krakmolą |
Žali baltymai |
1.29 |
Kviečių glitimo pašaras |
Kviečių krakmolo ir glitimo džiovintas šalutinis gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – sėlenos, iš kurių buvo pašalinti ar nepašalinti gemalai, ir glitimas, kuriame gali būti labai mažų grūdų valymo komponentų bei krakmolo hidrolizės atliekų kiekių |
Žali baltymai Krakmolas |
1.30 |
Kviečių krakmolas |
Techniškai grynas iš kviečių gautas krakmolas |
Krakmolas |
1.31 |
Drebutinis kviečių krakmolas |
Produktas, sudarytas iš dėl atitinkamo terminio apdorojimo labai padidėjusios apimties kviečių krakmolo |
Krakmolas |
1.32 |
Speltos |
Triticum spelta L., Triticum dioccum Schrank, Triticum monococcum rūšių speltų grūdai |
|
1.33 |
Kvietrugiai |
Triticum X Secale hibrido kvietrugių grūdai |
|
1.34 |
Kukurūzai |
Zea mays L. kukurūzų grūdai |
|
1.35 |
Kukurūzų pamiltės (10) |
Šalutinis kukurūzų miltų arba smulkių kruopų gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų dalys, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kukurūzų sėlenų |
Žalia ląsteliena |
1.36 |
Kukurūzų sėlenos |
Šalutinis kukurūzų miltų arba smulkių kruopų gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir tam tikras kukurūzų gemalų su endospermo dalelėmis kiekis |
Žalia ląsteliena |
1.37 |
Kukurūzų gemalų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas išspaudus sausus arba šlapius apdorotus kukurūzų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės |
Žali baltymai Žali riebalai |
1.38 |
Kukurūzų gemalų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant sausus arba šlapius kukurūzų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės |
Žali baltymai |
1.39 |
Kukurūzų glitimo pašaras (11) |
Šalutinis kukurūzų krakmolo šlapiojo apdorojimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – sėlenos ir glitimas, į kuriuos yra įsimaišiusių ne daugiau kaip 15 % išvalytų traiškytų kukurūzų ir (arba) mirkymo skysčio, naudoto alkoholiui gaminti, ir kitų krakmolo gaminių. Produktas taip pat gali turėti kitų atliekų, susidariusių šlapiuoju būdu šalinant iš kukurūzų gemalų aliejų |
Žali baltymai Krakmolas Žali riebalai, jei > 4,5 % |
1.40 |
Kukurūzų glitimas |
Šalutinis džiovintas kukurūzų krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – glitimas, gautas atskiriant krakmolą |
Žali baltymai |
1.41 |
Kukurūzų krakmolas |
Techniškai grynas kukurūzų krakmolas |
Krakmolas |
1.42 |
Drebutinis kukurūzų krakmolas (12) |
Produktas, sudarytas iš dėl atitinkamo terminio apdorojimo labai padidėjusios apimties kukurūzų krakmolo |
Krakmolas |
1.43 |
Salyklo daigeliai |
Šalutinis salyklo darymo produktas, susidedantis iš džiovintų daigintų salyklinių grūdų šaknelių ir daigelių |
Žali baltymai |
1.44 |
Džiovinti salyklojai |
Šalutinis alaus gamybos produktas, gaunamas išdžiovinus salyklinių ir nesalyklinių javų ir kitų krakmolingų medžiagų liekanas |
Žali baltymai |
1.45 |
Džiovinti grūdų žlaugtai (13) |
Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas išdžiovinus susifermentavusių grūdų nuosėdas |
Žali baltymai |
1.46 |
Džiovinti tamsieji grūdų žlaugtai (14) |
Šalutinis alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas išdžiovinus kietas susifermentavusių grūdų ar bulvių žlaugtų nuosėdas, pridėjus jų sirupo arba garintų žlaugtų |
Žali baltymai |
2. ALIEJINIŲ AUGALŲ SĖKLOS, ALIEJINIŲ AUGALŲ VAISIAI, JŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
2.01 |
Aplukštentų žemės riešutų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aplukštentus Arachis hypogea L. ir kitų Arachis rūšies žemės riešutus. (Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 %) |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.02 |
Aplukštentų žemės riešutų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aplukštentus žemės riešutus. (Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 %) |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.03 |
Išlukštentų žemės riešutų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas išspaudus išlukštentus žemės riešutus |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.04 |
Išlukštentų žemės riešutų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentus žemės riešutus |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.05 |
Rapsai (15) |
Brassica napus L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk., Indiškojo sarson Brassica napus L. Var. O.E. Schulz ir Brassica napa ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 94 %) |
|
2.06 |
Rapsų išspaudos (15) |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant rapsų sėklas. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 94 %) |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.07 |
Rapsų rupiniai (15) |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant rapsų sėklas. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 94 %) |
Žali baltymai |
2.08 |
Rapsų lukštai |
Šalutinis produktas, gaunamas lukštenant rapsų sėklas |
Žalia ląsteliena |
2.09 |
Aplukštentų dygminų sėklų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas apdorojant aplukštentas dygminų (Carthamus tinctorius L) sėklas |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.10 |
Kokosų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant riešutinių kokosų Cocos nucifera L džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą. |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.11 |
Kokosų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant riešutinių kokosų džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą |
Žali baltymai |
2.12 |
Alyvpalmių sėklų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant išlukštentas gvinėjinių alyvpalmių Elaeis guineensis Jack. ir Corozo oleifera (HBK) L. H. Bailey (Elaeis melanococca auct.) alyvpalmių sėklas |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.13 |
Alyvpalmių sėklų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentas alyvpalmių sėklas |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.14 |
Džiovintos garintos sojos |
Atitinkamai termiškai apdorotos Glycine max. L. Merr. sojos. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.) |
|
2.15 |
Džiovintų garintų sojų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.) |
Žali baltymai Žalia ląsteliena, jei > 8 % |
2.16 |
Džiovintų garintų išlukštentų sojų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant išlukštentas sojas. (Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 8 %.). (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g/min.) |
Žali baltymai |
2.17 |
Sojų baltymo koncentratas |
Produktas, gaunamas pašalinus riebalus iš antrinio išlukštentų sojų ekstrakto, kuriame yra sumažintas laisvojo azoto kiekis |
Žali baltymai |
2.18 |
Aliejus (16) |
Iš augalų gaunamas aliejus |
Drėgnis, jei > 1 % |
2.19 |
Sojų lukštai |
Šalutinis produktas, gaunamas išlukštenus sojas |
Žalia ląsteliena |
2.20 |
Išlukštentos vilnamedžių sėklos |
Vilnamedžio Gossypium ssp. genties augalų sėklos, nuo kurių atskirti jas dengiantys plaušai |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.21 |
Aplukštentų vilnamedžių sėklų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinta dalis lukštų ir plaušai. (Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 22,5 %) |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.22 |
Aplukštentų vilnamedžių sėklų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinti plaušai |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.23 |
Aliejinės juodvos išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant astrinių šeimos augalo Guizotia abyssinica (L.f.) sėklas. Cass. (Druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis ne didesnis kaip 3,4 %) |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.24 |
Saulėgrąžų sėklos |
Tikrųjų saulėgrąžų Helianthus annuus L. sėklos |
|
2.25 |
Saulėgrąžų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant saulėgrąžų sėklas |
Žali baltymai |
2.26 |
Aplukštentų saulėgrąžų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant saulėgrąžų sėklas, nuo kurių pašalinta dalis lukštų. (Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 27,5 %) |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.27 |
Sėmenys |
Sėjamųjų linų Linum usitatissimum L. sėklos. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %) |
|
2.28 |
Sėmenų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sėmenis. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %) |
Žali baltymai Žali riebalai Žalia ląsteliena |
2.29 |
Sėmenų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant sėmenis. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %) |
Žali baltymai |
2.30 |
Alyvuogių išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išspaustus europinio alyvmedžio Olea europea L. vaisius, kuo geriau atskirtus nuo branduolio dalių |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.31 |
Sezamų išspaudos |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas išspaudus indinio sezamo Sesamum indicum L sėklas. (Druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis ne didesnis kaip 5 %) |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Žali riebalai |
2.32 |
Aplukštentų kakavos pupelių rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant džiovintas ir keptas tikrojo kakavmedžio Theobroma cacao L. pupeles, nuo kurių pašalinta dalis lukšto |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
2.33 |
Kakavos pupelių lukštai |
Tikrojo kakavmedžio Theobroma cacao L. džiovintų ir keptų pupelių luobelės |
Žalia ląsteliena |
3. ANKŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS, JŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
3.01 |
Avinžirniai |
Sėjamųjų avinžirnių Cicer arietinum L. sėklos |
|
3.02 |
Pupenių rupiniai |
Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant ankštinių šeimos augalo Cyanopsis tetragonoloba L. Taub. sėklų augalinius glitėsius |
Žali baltymai |
3.03 |
Lęšinis vikis |
Ankštinio augalo Ervum ervilia L. sėklos |
|
3.04 |
Sėjamasis pelėžirnis (17) |
Sėjamojo pelėžirnio Lathyrus sativus L. sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos |
|
3.05 |
Lęšiai |
Valgomųjų lęšių Lens culinaris a.o. Medik sėklos |
|
3.06 |
Lubinai |
Lubinų Lupinus spp., kurių karčiųjų sėklų dalis nedidelė, sėklos |
|
3.07 |
Garintos pupelės |
Ankštinių augalų pupelių Phaseolus ssp. ar Vigna ssp. sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos, siekiant pašalinti toksinį lektinų poveikį |
|
3.08 |
Žirniai |
Pisum spp. sėklos |
|
3.09 |
Žirnių pamiltės |
Šalutinis žirninių miltų gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėklaskilčių dalelės ir šiek tiek luobelių |
Žali baltymai Žalia ląsteliena |
3.10 |
Žirnių sėlenos |
Šalutinis žirninių miltų gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sijojimo ir lukštenimo liekanos |
Žalia ląsteliena |
3.11 |
Pupos |
Ankštinių augalų pupų Vicia faba L. ssp. faba var equina Pers. ir var. minuta (Alef.) Mansf. sėklos |
|
3.12 |
Pilkšvasis vikis |
Vicia monanthos Desf. rūšies vikių sėklos |
|
3.13 |
Pašariniai vikiai |
Vicia sativa L. var. sativa ir kitų rūšių vikių sėklos |
|
4. GUMBAVAISIAI, ŠAKNIAVAISIAI, JŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
4.01 |
(Cukrinių) runkelių griežiniai |
Šalutinis cukraus gamybos produktas, sudarytas iš cukrinių runkelių Beta vulgaris L. ssp. vulgaris var. altissima Doell. ekstrahuotų ir džiovintų griežinėlių. (Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 %) |
Druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis, jei > 3,5 % sausos medžiagos Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10,5 % |
4.02 |
(Cukrinių) runkelių melasa |
Šalutinis cukrinių runkelių perdirbimo į cukrų produktas, kurį sudaro sirupo, surinkto gaminant ir rafinuojant cukrų, likučiai |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 28 % |
4.03 |
(Cukrinių) runkelių griežiniai su melasa |
Šalutinis cukraus gamybos produktas, gaunamas džiovintus cukrinių runkelių griežinius sumaišius su melasa. (Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 %) |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis, jei > 3,5 % sausos medžiagos |
4.04 |
(Cukrinių) runkelių melasos žlaugtai |
Šalutinis melasos žlaugtų fermentacijos produktas, gaunamas gaminant alkoholį, mieles, citrinos rūgštį ir kitas organines medžiagas |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 35 % |
4.05 |
(Runkelių) cukrus (18) |
Iš cukrinių runkelių ekstrahuotas cukrus |
Sacharozė |
4.06 |
Batatas |
Valgomojo batato Ipomoea batatas (L.) Poir šakniagumbis, nepaisant jo pavidalo |
Krakmolas |
4.07 |
Maniokas (19) |
Valgomas manioko Manihot esculenta Crantz genties augalų šakniagumbis, nepaisant jo pavidalo. (Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 %) |
Krakmolas Druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis, jei > 3,5 % sausos medžiagos |
4.08 |
Pūstinis maniokų krakmolas (20) |
Iš manioko šakniavaisių pagamintas, dėl atitinkamo terminio apdorojimo labai padidėjusios apimties krakmolas |
Krakmolas |
4.09 |
Bulvių tarkiai |
Šalutinis bulvių Solanum tuberosum L. krakmolo gamybos produktas |
|
4.10 |
Natūralus bulvių krakmolas |
Techniškai grynas bulvių krakmolas |
Krakmolas |
4.11 |
Bulvių baltymai |
Šalutinis džiovintas krakmolo gamybos produktas, kuris sudarytas daugiausia iš baltyminės medžiagos, gautos atskyrus krakmolą |
Žali baltymai |
4.12 |
Bulvių dribsniai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir valcuojant plautas, skustas ir neskustas, garintas bulves |
Krakmolas Žalia ląsteliena |
4.13 |
Sutirštintos bulvių sultys |
Šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, iš kurio iš dalies pašalinti baltymai ir vanduo |
Žali baltymai Žali pelenai |
4.14 |
Drebutinis bulvių krakmolas |
Iš bulvių krakmolo pagamintas produktas, kurio tirpumas padidintas termiškai apdorojus |
Krakmolas |
5. KITOS SĖKLOS IR VAISIAI, JŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
5.01 |
Saldžiųjų ceratonijų sėklos |
Produktas, gaunamas traiškant džiovintus saldžiosios ceratonijos Ceratonia seliqua L. vaisius (ankštis), iš kurių buvo pašalintos saldžiosios ceratonijos pupelės |
Žalia ląsteliena |
5.02 |
Citrusinių vaisių išspaudos |
Šalutinis produktas, gaunamas išspaudus citrusinius Citrus spp. vaisius, iš jų gaminant sultis |
Žalia ląsteliena |
5.03 |
Vaisių išspaudos (21) |
Šalutinis produktas, gaunamas išspaudus sėklavaisius arba kaulavaisius, iš jų gaminant sultis |
Žalia ląsteliena |
5.04 |
Pomidorų išspaudos |
Šalutinis produktas, gaunamas išspaudus pomidorus Solanum lycopersicum Karst., iš jų gaminant sultis |
Žalia ląsteliena |
5.05 |
Vynuogių kauliukų rupiniai |
Šalutinis produktas, gaunamas aliejų ekstrahuojant iš vynuogių kauliukų |
Žalia ląsteliena, jei > 45 % |
5.06 |
Vynuogių išspaudos |
Staigiai išdžiovintos vynuogių išspaudos, iš kurių ekstrahuotas alkoholis ir iš kurio pašalinta kuo daugiau stiebelių ir kauliukų |
Žalia ląsteliena, jei > 25 % |
5.07 |
Vynuogių kauliukai |
Iš vynuogių išspaudų pašalinti kauliukai, iš kurių nebuvo ekstrahuotas aliejus |
Žalia ląsteliena, jeigu > 45 % |
6. PAŠARINĖS ŽOLĖS IR STAMBIEJI PAŠARAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
6.01 |
Liucernų miltai (22) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus jaunas liucernas Medicago sativa L. ir Medicago var. Martyn. Jame gali būti ne daugiau kaip 20 % jaunų dobilų arba kartu su liucerna išdžiovintų ir sumaltų kitų pašarinių kultūrų |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausos medžiagos |
6.02 |
Liucernų traiškiniai |
Liucernų sulčių gamybos džiovintas šalutinis produktas |
Žali baltymai |
6.03 |
Liucernų baltymų koncentratas |
Produktas, gaunamas dirbtiniu būdu išgarinus liucernos sulčių frakcijas, prieš tai sulčių centrifugavimo ir terminio apdorojimo būdu nusodinus baltymus |
Karotenas Žali baltymai |
6.04 |
Dobilų miltai (22) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus jaunus dobilus Trifolium spp. Jame gali būti ne daugiau kaip 20 % jaunų liucernos augalų arba kartu su dobilais išdžiovintų ir sumaltų kitų pašarinių kultūrų |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausos medžiagos |
6.05 |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus jaunas pašarines žoles |
Žali baltymai Žalia ląsteliena Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausos medžiagos |
|
6.06 |
Javų šiaudai (24) |
Javų šiaudai |
|
6.07 |
Apdoroti javų šiaudai (25) |
Produktas, gaunamas atitinkamai apdorojus javų šiaudus |
Natris, jei apdorojama NaOH |
7. KITI AUGALAI, JŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
7.01 |
Cukranendrių melasa |
Šalutinis tikrųjų cukranendrių Saccharum ofticinarum L. perdirbimo į cukrų produktas, sudarytas iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo proceso metu, likučių |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Drėgnis, jei > 30 % |
7.02 |
Cukranendrių melasos žlaugtai |
Šalutinis melasos žlaugtų fermentacijos produktas, gaunamas gaminant alkoholį, mieles, citrinos rūgštį ir kitas organines medžiagas |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 35 % |
7.03 |
Cukranendrių cukrus (26) |
Cukrus, gaunamas ekstrahuojant cukranendres |
Sacharozė |
7.04 |
Jūrinių dumblių miltai |
Produktas, gaunamas susmulkinus išdžiovintus jūrinius dumblius, daugiausia rudadumblius. Jodo kiekiui sumažinti, šis produktas gali būti išplautas |
Žali pelenai |
8. PIENO PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
8.01 |
Nugriebto pieno milteliai |
Sausas pieno produktas, gaunamas išdžiovinus nugriebtą pieną, iš kurio pašalinta didžioji dalis riebalų |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 5 % |
8.02 |
Pasukų milteliai |
Produktas, gaunamas džiovinant skystį, likusį suplakus sviestą |
Žali baltymai Žali riebalai Laktozė Drėgnis, jei > 6 % |
8.03 |
Išrūgų milteliai |
Produktas, gaunamas džiovinant skystį, likusį pagaminus sūrį, varškę, kazeiną ar po kitų panašių gamybos procesų |
Žali baltymai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % Žali pelenai |
8.04 |
Becukriai išrūgų milteliai |
Produktas, gaunamas džiovinant išrūgas, iš kurių iš dalies pašalinta laktozė |
Žali baltymai Laktozė Drėgnis, jei > 8 % Žali pelenai |
8.05 |
Išrūgų baltymų milteliai (27) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus baltyminius junginius, cheminiu ar fiziniu būdu ekstrahuotus iš išrūgų arba pieno |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
8.06 |
Kazeino milteliai |
Produktas, išskirtas iš nugriebto pieno arba pasukų išdžiovinus kazeiną, nusodintą rūgštimis arba veikiant šliužo fermentu |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 10 % |
8.07 |
Laktozės milteliai |
Cukrus, atskirtas iš išgryninto ir išdžiovinto pieno ar išrūgų |
Laktozė Drėgnis, jei > 5 % |
9. SAUSUMOS GYVŪNŲ PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
9.01 |
Mėsos miltai (28) |
Produktas, gaunamas pakaitinus, išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų sausumos gyvūnų skerdenas ir skerdenų dalis, iš kurių riebalai buvo iš dalies ekstrahuoti arba pašalinti fiziniu būdu. Produkte neturi būti kanopų, ragų, šerių, kailio, plunksnų ir skrandžio bei vidurių turinio (žalių baltymų sausojoje medžiagoje turi būti ne mažiau kaip 50 %). Bendras fosforo kiekis ne didesnis kaip 8 %.) |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
9.02 |
Mėsos ir kaulų miltai (28) |
Produktas, gaunamas pakaitinus, išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų sausumos gyvūnų skerdenas ir skerdenų dalis, iš kurių buvo ekstrahuota arba fiziniu būdu pašalinta didžioji riebalų dalis. Produkte neturi būti kanopų, ragų, šerių, kailio ir plunksnų ir skrandžio bei vidurių turinio. |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
9.03 |
Kaulų miltai |
Produktas, gaunamas pakaitinus, išdžiovinus ir smulkiai sumalus šiltakraujų sausumos gyvūnų kaulus, iš kurių buvo ekstrahuota arba fiziniu būdu pašalinta didžioji riebalų dalis. Produkte neturi būti kanopų, ragų, šerių, kailio ir plunksnų ir skrandžio bei vidurių turinio |
Žali baltymai Žali pelenai Drėgnis, jei > 8 % |
9.04 |
Spirgai |
Lajaus, taukų ir kitų ekstrahuotų arba fiziniu būdu atskirtų gyvulinių riebalų gamybos likučiai |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 8 % |
9.05 |
Paukštienos atliekų miltai (28) |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus paukščių skerdenų atliekas. Produkte neturi būti plunksnų |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,3 % Drėgnis, jei > 8 % |
9.06 |
Plunksnų miltai |
Produktas, gaunamas paveikus vandeniu, išdžiovinus ir sumalus paukščių plunksnas |
Žali baltymai Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,4 % Drėgnis, jei > 8 % |
9.07 |
Kraujo miltai |
Produktas, gaunamas pašalinus drėgmę iš paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraujo. Produkte neturi būti pašalinių medžiagų |
Žali baltymai Drėgnis, jei > 8 % |
9.08 |
Gyvuliniai riebalai (29) |
Produktas, sudarytas iš šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalų |
Drėgnis, jei > 1 % |
10. ŽUVYS, KITI JŪRŲ GYVŪNAI, JŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
10.01 |
Žuvų miltai (30) |
Produktas, gaunamas perdirbus žuvis arba jų dalis, nuo kurių iš dalies atskirti riebalai ir vėl pridėta žuvų sulčių |
Žali baltymai Žali riebalai Žali pelenai, jei > 20 % Drėgnis, jei > 8 % |
10.02 |
Žuvų sulčių koncentratas |
Žuvų miltų gamybos produktas, gaunamas atskyrus žuvų miltus, juos stabilizavus parūgštinant ar išdžiovinus |
Žali baltymai Žali riebalai Drėgnis, jei > 5 % |
10.03 |
Žuvų taukai |
Taukai, gaunami iš žuvų ar jų dalių |
Drėgnis, jei > 1 % |
10.04 |
Hidrinti rafinuoti žuvų taukai |
Taukai, gaunami iš žuvų ar jų dalių, juos rafinuojant ir hidrinant |
Jodo skaičius Drėgnis, jei > 1 % |
11. MINERALINĖS MEDŽIAGOS
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
11.01 |
Kalcio karbonatas (31) |
Produktas, gaunamas sumalus kalcio karbonato turinčias medžiagas, kaip klintys ir austrių arba moliuskų kiautai, arba nusodinus jas rūgšties tirpalu |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.02 |
Kalcio ir magnio karbonatas |
Natūralus kalcio karbonato ir magnio karbonato mišinys |
Kalcis Magnis |
11.03 |
Karbonatingieji jūriniai dumbliai (Maerl) |
Natūralus produktas, gaunamas iš maltų ar granuliuotų karbonatingųjų jūrų dumblių |
Kalcis Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % |
11.04 |
Magnio oksidas. |
Techniškai grynas magnio oksidas (MgO) |
Magnis |
11.05 |
Magnio sulfatas |
Techniškai grynas magnio sulfatas (MgSO4 7H2O) |
Magnis Siera |
11.06 |
Dikalcio fosfatas (32) |
Iš kaulų arba neorganinių medžiagų nusodintas kalcio vienvandenilis fosfatas (CaHPO4 H2O) |
Kalcis Bendrasis fosforas |
11.07 |
Monodikalcio fosfatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, sudarytas iš lygių dikalcio fosfato ir monokalcio fosfato dalių (CaHPO4 - Ca(H2PO4)2 H2O) |
Bendrasis fosforas Kalcis |
11.08 |
Befluoris gamtinis fosfatas |
Produktas, gaunamas sumalus išvalytą befluorį natūralų fosfatą |
Bendrasis fosforas Kalcis |
11.09 |
Kaulų miltai be želatinos |
Sterilizuoti ir susmulkinti kaulų miltai be želatinos ir riebalų |
Bendrasis fosforas Kalcis |
11.10 |
Monokalcio fosfatas |
Techniškai grynas kalcio-bis (dihidrofosfatas) (Ca(H2PO4)2 xH2O) |
Bendrasis fosforas Kalcis |
11.11 |
Kalcio ir magnio fosfatas |
Techniškai grynas kalcio ir magnio fosfatas |
Kalcis Magnis Bendrasis fosforas |
11.12 |
Monoamonio fosfatas |
Techniškai grynas monoamonio fosfatas (NH4H2PO4) |
Bendrasis azotas Bendrasis fosforas |
11.13 |
Natrio chloridas (31) |
Techniškai grynas natrio chloridas arba produktas, gautas susmulkinus natūralias natrio chlorido turinčias medžiagas, kaip akmens ir jūros druską |
Natris |
11.14 |
Magnio propionatas |
Techniškai grynas magnio propionatas |
Magnis |
11.15 |
Magnio fosfatas |
Produktas, sudarytas iš techniškai gryno (dvibazio) magnio fosfato (MgHPO4 xH2O) |
Bendrasis fosforas Magnis |
11.16 |
Natrio-kalcio-magnio fosfatas |
Iš natrio-kalcio-magnio fosfatų sudarytas produktas |
Bendrasis fosforas Magnis Kalcis Natris |
11.17 |
Mononatrio fosfatas |
Techniškai grynas mononatrio fosfatas (NaH2PO H2O) |
Bendrasis fosforas Natris |
11.18 |
Natrio hidrokarbonatas |
Techniškai grynas natrio hidrokarbonatas (NaHCO3) |
Natris |
12. KITI
Numeris |
Pavadinimas |
Aprašas |
Informacija, kurią privaloma nurodyti |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
12.01 |
Grūdiniai ir makaronų gaminiai ir duonos bei makaronų pramonės atliekos (33) |
Duonos, pyragų, pyragaičių arba makaronų gaminiai arba jų gamybos atliekos |
Krakmolas Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
12.02 |
Konditerijos pramonės gaminiai ir atliekos (33) |
Konditerijos pramonės, įskaitant šokoladą, gaminiai ir atliekos |
Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze |
12.03 |
Pyragaičių ir ledų gamybos produktai ir jų gamybos atliekos (33) |
Pyragaičių, pyragų arba ledų gamybos produktas arba jų gamybos atliekos |
Krakmolas Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze Žali riebalai |
12.04 |
Riebalų rūgštys |
Augalinių ir gyvūninių riebalų gamybos šalutinis produktas, gaunamas distiliuojant ar šarminant juos rūgštimis |
Žali riebalai Drėgnis, jei > 1 % |
12.05 |
Riebalų rūgščių druskos (34) |
Produktas, gaunamas muilinant riebalų rūgštis kalciu, natriu ar kalio hidroksidu |
Žali riebalai Ca (arba atitinkamai Na ar K) |
13. FERMENTACIJOS PROCESŲ IR AMONIO DRUSKŲ PRODUKTAI IR ŠALUTINIAI PRODUKTAI
2 |
3 |
4 |
||
Produkto pavadinimas |
Maistinės sudedamosios dalies žymėjimas arba mikroorganizmo tapatumas |
Kultūros substratas (jo specifikacijos, jei nustatyta) |
||
|
Methylophilus methylotrophus NCIB padermė 10515 |
Metanolis |
||
|
Methylococcus capsulatus (Bath) NCIMB padermė 11132 Alcaligenes acidovorans NCIMB padermė 12387 Bacillus brevis padermė NCIMB 13288 Bacillus firmus padermė NCIMB 13280 |
Gamtinės dujos: (apie 91 % metano, 5 % etano, 2 % propano, 0,5 % izobutano, 0,5 % n-butano, 1 % kitų sudedamųjų dalių), amoniakas, mineralinės druskos |
||
Visos mielės, gaunamos iš atitinkamai 3 ir 4 stulpeliuose išvardytų mikroorganizmų ir substratų, kurių ląstelės numarintos |
Saccharomyces cerevisiae Saccharomyces carlsbergiensis Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces fragilis Candida guilliermondii |
Melasa, alkoholio gamybos atliekos, javai ir produktai, turintys krakmolo, vaisių sultys, išrūgos, pieno rūgštis, hidrolizuoti augaliniai plaušai |
||
|
Azoto junginys Penicillium chrysogenum ATCC 48271 |
Įvairūs angliavandenių ir jų hidrolizatų šaltiniai |
||
|
CH3CHOHCOONH4 |
Išrūgos |
||
|
CH3COONH4 |
— |
||
|
(NH4)2SO4 |
— |
||
|
Amonio druskos ir kiti azoto junginiai |
Sacharozė, melasos, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
||
|
Amonio druskos ir kiti azoto junginiai |
Sacharozė, melasos, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
(1) Jei reikia, vokiečių kalbos žodį Konzentrieren galima pakeisti žodžiu Eindicken, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas eingedickt.
(2) Jei reikia, vietoj „lukštenimo“ galima vartoti „gliaudymą“ arba „žievelės šalinimą“, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas „gliaudymas“ arba „žievelės šalinimas“.
(3) Prancūzų kalba galima vartoti pavadinimą issues.
(4) Jei reikia, prancūzų kalboje žodį Pressage galima pakeisti žodžiu Extraction mécanique.
(5) Jei reikia, žodį „išspaudos“ (expeller) galima pakeisti žodžiu „rupiniai“ (cake).
(6) Vokiečių kalba galima vartoti bendrinį pavadinimą aufgeschlossen ir pavadinimą Quellwasser (jei tai krakmolas).
(7) Daugiau kaip 40 % krakmolo turinčius produktus galima vadinti „turinčiais daug krakmolo“. Vokiečių kalba tuos produktus galima vadinti Roggennachmehl.
(8) Daugiau kaip 40 % krakmolo turinčius produktus galima vadinti „turinčiais daug krakmolo“. Vokiečių kalba tuos produktus galima vadinti Weizennachmehl.
(9) Jei ši sudedamoji dalis smulkiau malta, prie pavadinimo galima pridėti žodį „smulkios“ arba pavadinimą galima pakeisti atitinkamu kitu pavadinimu.
(10) Daugiau kaip 40 % krakmolo turinčius produktus galima vadinti „turinčiais daug krakmolo“. Vokiečių kalba tuos produktus galima vadinti Maisnachmehl.
(11) Šį pavadinimą galima pakeiti „kukurūzų glitimo pašaras“.
(12) Šį pavadinimą galima pakeisti „ekstruduotu kukurūzų krakmolu“.
(13) Prie pavadinimo galima papildomai nurodyti grūdų rūšį.
(14) Šį pavadinimą galima pakeisti „džiovintais tamsiaisiais grūdų žlaugtais ir sultimis“. Prie pavadinimo galima papildomai nurodyti grūdų rūšį.
(15) Jei reikia, galima pridėti nuorodą „turintis mažai gliukozinolato“. Nuoroda „turintis mažai gliukozinolato“ apibrėžta Europos Sąjungos teisės aktuose.
(16) Prie pavadinimo būtina papildomai nurodyti augalų rūšį.
(17) Prie pavadinimo būtina papildomai nurodyti terminio apdorojimo būdą.
(18) Šį pavadinimą galima pakeisti „sacharoze“.
(19) Šį pavadinimą galima pakeisti „valgomuoju manioku“.
(20) Šį pavadinimą galima pakeisti „maniokų krakmolu“.
(21) Prie pavadinimo galima papildomai nurodyti vaisių rūšį.
(22) Terminą „miltai“ galima pakeisti terminu „granulės“. Prie pavadinimo galima nurodyti džiovinimo būdą.
(23) Prie pavadinimo galima nurodyti pašarinių žolių kultūrų rūšį.
(24) Pavadinime būtina nurodyti javų rūšį.
(25) Prie pavadinimo būtina papildomai nurodyti atlikto cheminio apdorojimo būdą.
(26) Šį pavadinimą galima pakeisti „sacharoze“.
(27) Šį pavadinimą galima pakeisti „pieno albuminų miltais“.
(28) Produktai, kuriuose riebalų yra daugiau nei 13 % sausojoje medžiagoje, turi būti vadinami „turinčiais daug riebalų“.
(29) Prie šio pavadinimo galima papildomai pateikti tikslesnį gyvūninių riebalų rūšies aprašymą pagal jų kilmę arba gamybos procesą (lajus, taukai, kaulų taukai ir kt.).
(30) Produktai, kuriuose žalių baltymų yra daugiau nei 75 % sausojoje medžiagoje, turi būti vadinami „turinčiais daug baltymų“.
(31) Pavadinime arba vietoj jo galima papildomai nurodyti pirminės medžiagos rūšį.
(32) Pavadinime galima nurodyti gamybos procesą.
(33) Norint nurodyti žemės ūkio maisto pramonės procesą, per kurį pašarinė žaliava gauta, pavadinimą galima iš dalies pakeisti arba papildyti.
(34) Pavadinimą galimą papildyti nurodant gautą druską.
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/33 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 243/2010
2010 m. kovo 23 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) patobulinimu
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d. |
(2) |
2009 m. balandžio mėn. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), vykdydama kasmetinį tobulinimą, kuriuo siekiama racionalizuoti ir patikslinti tarptautinius apskaitos standartus, paskelbė dokumentą „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimas“ (toliau – „TFAS patobulinimas“). Dauguma pataisų yra galiojančių TFAS paaiškinimai arba pataisos arba pakeitimai, kuriuos reikia padaryti pagal anksčiau pakeistus TFAS. 8-ojo TFAS, 17-ojo TAS, 36-ojo TAS, 39-ojo TAS pataisos susijusios su galiojančių reikalavimų pakeitimais arba papildomomis gairėmis dėl šių reikalavimų įgyvendinimo. |
(3) |
Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad „TFAS patobulinimas“ atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl pataisų tvirtinimo ir Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi. |
(4) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(5) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
2-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS), 5-asis TFAS, 8-asis TFAS iš dalies keičiami, kaip nurodyta šio reglamento priede. |
2. |
1-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS), 7-asis TAS, 17-asis TAS, 36-asis TAS, 38-asis TAS, 39-asis TAS iš dalies keičiami, kaip nurodyta šio reglamento priede. |
3. |
Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 9-asis aiškinimas ir TFAAK 16-asis aiškinimas iš dalies keičiami, kaip nurodyta šio reglamento priede. |
2 straipsnis
Visos įmonės 1 straipsnyje nurodytų standartų pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2009 m. gruodžio 31 d., pradžios.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 23 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.
(2) OL L 320, 2008 11 29, p. 1.
(3) OL L 199, 2006 7 21, p. 33.
PRIEDAS
TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI
Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimas
„Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org“
2-ojo TFAS Mokėjimas akcijomis pataisa
Taisomi 5 ir 61 straipsniai.
TAIKYMAS
5 |
Kaip nurodyta 2 straipsnyje, šis TFAS … Tačiau ūkio subjektas neturi taikyti šio TFAS sandoriams, kuriais jis įsigyja prekes kaip dalį grynojo turto, įsigyto sujungus verslą, kaip apibrėžta 3-ajame TFAS Verslo jungimai (persvarstytas 2008 m.), sujungus bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus arba verslus, kaip nurodyta 3-ojo TFAS B1–B4 straipsniuose, arba įtraukus verslą į formuojamą bendrą įmonę, kaip apibrėžta 31-ajame TAS Dalys bendrose įmonėse. Todėl nuosavybės priemonėms, išleistoms… (ir todėl patenka į šio TFAS taikymo sritį). |
ĮSIGALIOJIMO DATA
61 |
3-uoju TFAS (persvarstytas 2008 m.) ir 2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas 5 straipsnis. Ūkio subjektas šias pataisas turi taikyti 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jei ūkio subjektas 3-ąjį TFAS (persvarstytas 2008 m.) taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, tam ankstesniam laikotarpiui turi būti taikomos ir pataisos. |
5-ojo TFAS Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla pataisa
Įterpiami 5B ir 44E straipsniai.
TAIKYMAS
5B |
Šiame TFAS nurodoma, kokią informaciją reikalaujama atskleisti apie ilgalaikį turtą (arba perleidžiamas grupes), priskiriamą skirtam parduoti turtui arba nutrauktai veiklai. Kituose TFAS nurodyti atskleidimo reikalavimai tokiam turtui (arba perleidžiamoms grupėms) netaikomi, jei tuose TFAS nereikalaujama:
Siekiant įvykdyti bendruosius 1-ojo TAS reikalavimus, visų pirma pateiktus to standarto 15 ir 125 straipsniuose, gali reikėti papildomai atskleisti informaciją apie ilgalaikį turtą (arba perleidžiamas grupes), kuris priskiriamas skirtam parduoti turtui arba nutrauktai veiklai. |
ĮSIGALIOJIMO DATA
44E |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas įterptas 5B straipsnis. Ūkio subjektas šią pataisą turi taikyti perspektyviai 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
8-ojo TFAS Veiklos segmentai pataisa
Taisomi 23 ir 36 straipsniai. Įterpiamas 35A straipsnis.
ATSKLEIDIMAS
Informacija apie pelną ar nuostolius, turtą ir įsipareigojimus
23 |
Ūkio subjektas turi parodyti kiekvieno apskaitytino segmento pelno ar nuostolių sumas. Ūkio subjektas turi parodyti kiekvieno apskaitytino segmento viso turto ir įsipareigojimų sumas, jeigu tokios sumos nuolat pateikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Be to, apie kiekvieną apskaitytiną segmentą ūkio subjektas turi pateikti toliau nurodytą informaciją, jeigu nurodytos sumos įtraukiamos į segmento pelno ar nuostolių apskaičiavimą, kurį tikrina pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, ar kitaip reguliariai pateikiamos pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui net ir tuo atveju, jeigu jos neįtraukiamos į tokį segmento pelno ar nuostolių įvertinimą:
|
PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR ĮSIGALIOJIMO DATA
35A |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas 23 straipsnis. Ūkio subjektas šią pataisą turi taikyti 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
36 |
Laikantis šio TFAS reikalavimų, praėjusių metų informaciją, kuri pateikiama kaip lyginamoji pirmųjų standarto taikymo metų (įskaitant 2009 m. balandžio mėn. 23 straipsnio pataisos taikymą) informacija apie segmentus, reikia nurodyti pakartotinai, nebent ūkio subjektas reikiamos informacijos neturi, o ją gauti kainuotų labai brangiai. |
1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas pataisa
Taisomas 69 straipsnis. Įterpiamas 139D straipsnis.
STRUKTŪRA IR TURINYS
Finansinės būklės ataskaita
Trumpalaikiai įsipareigojimai
69 |
Ūkio subjektas įsipareigojimą turi priskirti trumpalaikiams įsipareigojimams, kai:
Visus kitus įsipareigojimus ūkio subjektas turi priskirti ilgalaikiams. |
PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR ĮSIGALIOJIMO DATA
139D |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas 69 straipsnis. Ūkio subjektas šią pataisą turi taikyti 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
7-ojo TAS Pinigų srautų ataskaita pataisa
Taisomas 16 straipsnis ir įterpiamas 56 straipsnis.
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS PATEIKIMAS
Investicinė veikla
16 |
Pinigų srautus iš investicinės veiklos nurodyti atskirai yra svarbu dėl to, kad šie pinigų srautai parodo išlaidų, skirtų būsimų laikotarpių pajamoms uždirbti ir pinigų srautams atsirasti, dydį. Investicinei veiklai galima priskirti tik tas išlaidas, kurios yra pripažintos turtu finansinės būklės ataskaitoje. Investicinės veiklos pinigų srautų pavyzdžiai:
|
ĮSIGALIOJIMO DATA
56 |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas 16 straipsnis. Ūkio subjektas šią pataisą turi taikyti 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
17-ojo TAS Nuoma pataisa
Panaikinami 14 ir 15 straipsniai. Įterpiami 15A, 68A ir 69A straipsniai.
NUOMOS KLASIFIKAVIMAS
14 |
[Panaikinta] |
15 |
[Panaikinta] |
15A |
Kai nuoma apima žemės ir pastatų elementus, ūkio subjektas atskirai įvertina kiekvieno elemento grupavimą: ar tai finansinė, ar veiklos nuoma pagal 7–13 straipsnius. Nustatant, ar žemės elementas yra veiklos ar finansinė nuoma, svarbu atsižvelgti į tai, kad žemės ekonominio tarnavimo laikas neribojamas. |
PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
68A |
Ūkio subjektas turi pakartotinai įvertinti galiojančios žemės elementų nuomos grupavimą 69A straipsnyje nurodytų pataisų priėmimo datą, remdamasis nuomos pradžioje turima informacija. Jis turi retrospektyviai pripažinti nuomą, naujai priskirtą finansinei nuomai, pagal 8-ąjį TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos. Tačiau, jei ūkio subjektas neturi informacijos, būtinos norint retrospektyviai taikyti pataisas, jis turi:
|
ĮSIGALIOJIMO DATA
69A |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas panaikinti 14 ir 15 straipsniai ir įterpti 15A ir 68A straipsniai. Ūkio subjektas šias pataisas turi taikyti 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
36-ojo TAS Turto vertės sumažėjimas pataisa
Taisomas 80 straipsnis ir įterpiamas 140E straipsnis.
PINIGUS KURIANTYS VIENETAI IR PRESTIŽAS
Pinigus kuriančio vieneto atsiperkamoji ir balansinė vertė
Prestižas
80 |
Siekiant nustatyti, ar nesumažėjo prestižo, įgyto jungiant verslą, vertė, prestižas, pradedant įsigijimo data, turi būti priskirtas kiekvienam įsigyjančiojo ūkio subjekto pinigus kuriančiam vienetui arba pinigus kuriančių vienetų grupėms, kurie turėtų gauti naudos iš jungimo sąlygotos sąveikos, neatsižvelgiant į tai, ar kitas įsigyjamojo ūkio subjekto turtas arba įsipareigojimai yra priskiriami minėtiems vienetams ar vienetų grupėms. Kiekvienas vienetas ar vienetų grupė, kuriems minėtu būdu priskiriamas prestižas, turi:
|
PEREINAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮSIGALIOJIMO DATA
140E |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas 80 straipsnio b punktas. Ūkio subjektas šią pataisą taiko perspektyviai 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
38-ojo TAS Nematerialusis turtas pataisa
Taisomi 36, 37, 40, 41 ir 130C straipsniai ir įterpiamas 130E straipsnis.
PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS
Įsigijimas kaip verslo jungimo dalis
Nematerialiojo turto, įgyto verslo jungimo metu, tikrosios vertės nustatymas
36 |
Nematerialųjį turtą, įgytą verslo jungimo metu, galima atskirti, tačiau tik su susijusia sutartimi, pripažintinu turtu arba įsipareigojimu. Tokiais atvejais įsigyjantis ūkio subjektas pripažįsta nematerialųjį turtą atskirai nuo prestižo, tačiau su susijusiu objektu. |
37 |
Įsigyjantis ūkio subjektas gali pripažinti papildomo nematerialiojo turto grupę kaip vieną turtą, jeigu atskiras grupės turtas turi panašų naudingą tarnavimo laiką. Pavyzdžiui, sąvokos „ženklas“ bei „prekės ženklas“ dažnai pateikiamos kaip prekės ar kitų ženklų sinonimai. Tačiau pirmosios sąvokos yra rinkos sąvokos, paprastai naudojamos papildomam turtui, tokiam kaip prekės ženklas (ar paslaugos ženklas) ir su juo siejamam prekybiniam vardui, formulėms, receptams ir technologijos kompetencijai nurodyti. |
40 |
Jeigu nematerialiajam turtui nėra aktyviosios rinkos, jo tikroji vertė lygi sumai, kurią ūkio subjektas už šį turtą sumokėtų įsigijimo dieną, sudarydamas sandorį tarp nusimanančių ir ketinančių (dalyvauti atitinkamoje operacijoje) nesusijusių šalių, remdamasis kiek galima patikimesne prieinama informacija. Nustatydamas šią sumą, ūkio subjektas atsižvelgia į naujausių sandorių dėl panašaus turto rezultatus. Pavyzdžiui, ūkio subjektas gali taikyti dabartinius rinkos sandorius atspindinčius rodiklius veiksniams, kurie lemia turto pelningumą (pvz., pajamos, veiklos pelnas arba pajamos prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją). |
41 |
Ūkio subjektai, perkantys ir parduodantys nematerialųjį turtą, gali turėti pačių susikurtus tikrosios vertės netiesioginio nustatymo metodus. Tokie metodai gali būti taikomi pirmą kartą įvertinant nematerialųjį turtą, įgytą verslo jungimo metu, jeigu jais siekiama nustatyti tikrąją vertę ir jei jie atspindi esamus sandorius bei tos pramonės šakos, kuriai priklauso turtas, patirtį. Šie metodai apima, pvz.:
|
PEREINAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮSIGALIOJIMO DATA
130C |
3-uoju TFAS (persvarstytas 2008 m.) pataisyti 12, 33–35, 68, 69, 94 ir 130 straipsniai, panaikinti 38 ir 129 straipsniai ir įterptas 115A straipsnis. 2009 m. balandžio mėn. išleistu dokumentu TFAS patobulinimas pataisyti 36 ir 37 straipsniai. Ūkio subjektas šias pataisas turi taikyti perspektyviai 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Todėl per ankstesnius verslo jungimus pripažintos nematerialiojo turto sumos ir prestižas nėra koreguojami. Jei ūkio subjektas taiko 3-ąjį TFAS (persvarstytas 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, tam ankstesniam laikotarpiui jis turi taikyti ir pataisas bei atskleisti šį faktą. |
130E |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisyti 40 ir 41 straipsniai. Ūkio subjektas šias pataisas turi taikyti perspektyviai 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
39-ojo TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas pataisa
Taisomi 2 straipsnio g punktas, 80, 97, 100 ir 108C straipsniai ir įterpiamas 103K straipsnis.
TAIKYMAS
2 |
Šį standartą turi taikyti visi ūkio subjektai visoms finansinių priemonių rūšims, išskyrus:
|
APSIDRAUDIMAS NUO RIZIKOS
Apdraustieji objektai
Objektų pripažinimas
80 |
Apsidraudimo apskaitoje apdraustaisiais objektais gali būti pripažįstamas tik tas turtas, įsipareigojimai, tvirti pasižadėjimai ar labai tikėtini prognozuojami sandoriai, kuriuose dalyvauja kitos šalys. Tai reiškia, kad apsidraudimo apskaita gali būti taikoma tos pačios grupės ūkio subjektų sudaromiems sandoriams, kurie parodomi tik šių ūkio subjektų individualiose arba atskirose finansinėse ataskaitose, o ne konsoliduotose grupės finansinėse ataskaitose. Gali būti išimtis … |
Apsidraudimo apskaita
Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai
97 |
Jeigu prognozuojamo apsidraudimo sandorio atveju vėliau pripažįstamas finansinis turtas ar finansinis įsipareigojimas, tai susijęs pelnas arba nuostoliai, buvę pripažinti kitose bendrosiose pajamose pagal 95 straipsnį, turi būti pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS (persvarstytas 2007 m.)) per tą patį laikotarpį ar laikotarpius, kada apdraustieji prognozuojami pinigų srautai daro įtaką pelnui arba nuostoliams (pavyzdžiui, laikotarpiais, kai pripažįstamos palūkanų pajamos arba sąnaudos). Tačiau, jeigu ūkio subjektas nesitiki viso ar dalies nuostolio, pripažinto kitose bendrosiose pajamose, padengti per vieną ar daugiau būsimų ataskaitinių laikotarpių, tada sumą, kurios nesitiki atgauti, jis turi pergrupuoti ir pripažinti ją pelnu arba nuostoliais. |
100 |
Pinigų srautų apsidraudimo sandorių, kurie neaptarti 97 ir 98 straipsniuose, sumos, pripažintos kitose bendrosiose pajamose, turi būti pergrupuojamos iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS (persvarstytas 2007 m.)) per tą patį laikotarpį arba laikotarpius, kada apdraustieji prognozuojami pinigų srautai daro įtaką pelnui arba nuostoliams (pavyzdžiui, kai įvyksta planuotas pardavimas). |
ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
103K |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisyti 2 straipsnio g punktas, 97 ir 100 straipsniai ir 30TN straipsnio g punktas. Ūkio subjektas turi perspektyviai taikyti 2 straipsnio g punkto, 97 ir 100 straipsnių pataisas visoms galiojančioms sutartims metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau. Ūkio subjektas turi taikyti 30TN straipsnio g punkto pataisą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
108C |
2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisyti 9, 73 ir 8TN straipsniai ir įterptas 50A straipsnis. 2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas 80 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Ūkio subjektas turi taikyti 9 ir 50A straipsnių pataisas nurodytą datą ir tokiu būdu, kaip taikomos 2005 m. pataisos, aprašytos 105A straipsnyje. Visas pataisas leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. |
39-ojo TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas taikymo nuorodų pataisa
Taisomas 30TN straipsnio g punktas.
ĮTERPTOSIOS IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (10–13 STRAIPSNIAI)
30TN |
Toliau pateiktuose pavyzdžiuose įterptosios išvestinės finansinės priemonės ekonominiai kriterijai ir rizikos rūšys nelaikomos glaudžiai susijusiomis su pagrindine sutartimi (11 straipsnio a punktas). Pagal šiuos pavyzdžius, jeigu atitinka 11 straipsnio b ir c punktų sąlygas, ūkio subjektas įterptąją išvestinę finansinę priemonę apskaito atskirai nuo pagrindinės sutarties. …
|
TFAAK 9-ojo aiškinimo Įterptųjų išvestinių finansinių priemonių kartotinis įvertinimas pataisa
Taisomas 5 straipsnis ir įterpiamas 11 straipsnis.
TAIKYMAS
5 |
Šis aiškinimas netaikomas įterptosioms išvestinėms finansinėms priemonėms sutartyse, kurios įgytos:
arba galimam jų pakartotiniam įvertinimui įsigijimo datą (1). |
ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
11 |
2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas 5 straipsnis. Ūkio subjektas turi perspektyviai taikyti šią pataisą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 3-ąjį TFAS (persvarstytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, tam ankstesniam laikotarpiui jis turi taikyti ir pataisą bei atskleisti šį faktą. |
TFAAK 16-ojo aiškinimo Grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandoriai pataisa
Taisomi 14 ir 18 straipsniai.
BENDRA NUOMONĖ
Kur galima laikyti apsidraudimo priemonę
14 |
Išvestinė arba neišvestinė finansinė priemonė (arba išvestinių ir neišvestinių finansinių priemonių derinys) gali būti apibrėžiama kaip apsidraudimo priemonė apdraudžiant grynąją investiciją į užsienyje veikiantį ūkio subjektą. Apsidraudimo priemonę (-es) gali naudoti bet kuris ūkio subjektas arba grupės ūkio subjektai tol, kol įvykdomi 39-ojo TAS 88 straipsnio apibrėžimo, dokumentacijos ir efektyvumo reikalavimai, susiję su grynosios investicijos apdraudimu. Visų pirma, grupės apsidraudimo strategija turėtų būti aiškiai išdėstyta dokumentuose, nes skirtinguose grupės lygiuose galimi skirtingi apibrėžimai. |
ĮSIGALIOJIMO DATA
18 |
Ūkio subjektas turi taikyti šį aiškinimą 2008 m. spalio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Ūkio subjektas turi taikyti 2009 m. balandžio mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas padarytą 14 straipsnio pataisą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Juos abu leidžiama taikyti anksčiau. Jei ūkio subjektas šį aiškinimą taiko ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam iki 2008 m. spalio 1 d., arba 14 straipsnio pataisą taiko iki 2009 m. liepos 1 d., jis turi atskleisti šį faktą. |
(1) Sutarčių su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis įsigijimui jungiant verslą taikomas 3-asis TFAS (persvarstytas 2008 m.).
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/42 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 244/2010
2010 m. kovo 23 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 2-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai apskaitos standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d. |
(2) |
2009 m. birželio 18 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė 2-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) „Mokėjimas akcijomis“ pataisas (toliau – 2-ojo TFAS pataisos). 2-ojo TFAS pataisomis paaiškinama mokėjimo akcijomis sandorių, kuriuose prekių ar paslaugų teikėjui atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir įsipareigojimas atsiranda kitam grupės ūkio subjektui (grupės mokėjimo akcijomis sandoriai, kurie padengiami grynaisiais pinigais), apskaitos tvarka. |
(3) |
Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad 2-ojo TFAS pataisos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl pataisų tvirtinimo ir Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi. |
(4) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(5) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
2-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas „Mokėjimas akcijomis“ iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priede pateiktas 2-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) „Mokėjimas akcijomis“ pataisas. |
2. |
Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) 8-asis aiškinimas ir TFAAK 11-asis aiškinimas išbraukiami. |
2 straipsnis
Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2009 m. gruodžio 31 d., pradžios.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 23 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.
(2) OL L 320, 2008 11 29, p. 1.
(3) OL L 199, 2006 7 21, p. 33.
PRIEDAS
TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI
2-asis TFAS |
2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pataisos |
„Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org“
2-ojo TFAS „Mokėjimas akcijomis“ pataisos
TAIKYMAS
Taisomas 2 straipsnis, išbraukiamas 3 straipsnis ir įterpiamas 3A straipsnis.
2 |
Ūkio subjektas turi taikyti šį TFAS visų savo mokėjimo akcijomis sandorių apskaitai, nesvarbu, ar jis gali tiksliai identifikuoti tam tikras ar visas gautas prekes arba paslaugas, įskaitant:
išskyrus 3A–6 straipsniuose numatytus atvejus. Jeigu nėra aiškiai identifikuojamų prekių arba paslaugų, galima remtis kitomis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad prekės arba paslaugos buvo (arba bus) gautos, – tada taikomas šis TFAS. |
3 |
[Panaikinta] |
3A |
Už mokėjimo akcijomis sandorį prekes arba paslaugas gavusio arba įsigijusio ūkio subjekto vardu gali atsiskaityti bet kuris kitas grupės ūkio subjektas (arba bet kurio grupės ūkio subjekto akcininkas). 2 straipsnis taip pat taikomas ūkio subjektui, kuris:
jeigu sandoris nėra akivaizdžiai sudarytas kitu tikslu, nei sumokėti už prekes arba paslaugas, suteiktas jas gavusiam ūkio subjektui. |
MOKĖJIMO AKCIJOMIS SANDORIAI, KURIE PADENGIAMI NUOSAVYBĖS PRIEMONĖMIS
Įterpiamas 13A straipsnis.
Bendra informacija
13A |
Ypač jeigu paaiškėja, kad ūkio subjekto gautas identifikuojamas atlygis (jeigu toks gaunamas) yra mažesnis už suteiktų nuosavybės priemonių arba prisiimto įsipareigojimo tikrąją vertę, paprastai tai rodo, kad tas ūkio subjektas yra gavęs (arba gaus) kitą atlygį (t. y. neidentifikuojamų prekių arba paslaugų). Ūkio subjektas identifikuojamas gautas prekes arba paslaugas vertina pagal šį TFAS. Neidentifikuojamas gautas (arba gautinas) prekes arba paslaugas ūkio subjektas vertina kaip mokėjimo akcijomis tikrosios vertės ir bet kurių identifikuojamų gautų (arba gautinų) prekių arba paslaugų tikrosios vertės skirtumą. Ūkio subjektas gautas neidentifikuojamas prekes arba paslaugas vertina jų suteikimo datą. Tačiau grynaisiais pinigais apmokamų sandorių atveju įsipareigojimas dar kartą vertinamas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tol, kol įsipareigojimas bus įvykdytas pagal 30–33 straipsnius. |
Mokėjimo akcijomis sandoriai tarp grupės ūkio subjektų
Po 43 straipsnio įterpiama antraštė ir 43A–43D straipsniai.
MOKĖJIMO AKCIJOMIS SANDORIAI TARP GRUPĖS ŪKIO SUBJEKTŲ (2009 M. PATAISOS)
43A |
Kai mokėjimo akcijomis sandoris sudaromas tarp grupės ūkio subjektų, savo atskirose finansinėse ataskaitose prekes arba paslaugas gaunantis ūkio subjektas įvertina gautas prekes arba paslaugas kaip mokėjimo akcijomis sandorį, kuris padengiamas nuosavybės priemonėmis, arba kaip mokėjimo akcijomis sandorį, kuris padengiamas grynaisiais pinigais, vertindamas:
Suma, kurią pripažįsta prekes arba paslaugas gaunantis ūkio subjektas, gali skirtis nuo sumos, kurią pripažįsta konsoliduota grupė arba kitas grupės ūkio subjektas, atsiskaitydamas už mokėjimo akcijomis sandorį. |
43B |
Prekes arba paslaugas gaunantis ūkio subjektas įvertina gautas prekes arba paslaugas kaip mokėjimo akcijomis sandorį, kuris padengiamas nuosavybės priemonėmis, kai:
Po to ūkio subjektas turi dar kartą įvertinti tokį mokėjimo akcijomis sandorį, kuris padengiamas nuosavybės priemonėmis, tik kai pasikeičia teisių suteikimo ne pagal rinkos principus sąlygos pagal 19–21 straipsnius. Visomis kitomis aplinkybėmis prekes arba paslaugas gaunantis ūkio subjektas įvertina gautas prekes arba paslaugas kaip mokėjimo akcijomis sandorį, kuris padengiamas grynaisiais pinigais. |
43C |
Ūkio subjektas, atsiskaitantis už mokėjimo akcijomis sandorį, kai prekes ar paslaugas gauna kitas tos grupės ūkio subjektas, sandorį pripažįsta kaip mokėjimo akcijomis sandorį, kuris padengiamas nuosavybės priemonėmis, tik tada, jei už sandorį atsiskaitoma to ūkio subjekto nuosavybės priemonėmis. Antraip sandoris pripažįstamas kaip mokėjimo akcijomis sandoris, kuris padengiamas grynaisiais pinigais. |
43D |
Sudarant kai kuriuos grupės sandorius numatoma grąžinimo tvarka, pagal kurią vienas grupės ūkio subjektas turi sumokėti kitam grupės ūkio subjektui už apmokėjimą akcijomis prekių arba paslaugų tiekėjams. Tokiais atvejais prekes arba paslaugas gaunantis ūkio subjektas apskaito mokėjimo akcijomis sandorį pagal 43B straipsnį, nepaisydamas grąžinimų grupės viduje tvarkos. |
ĮSIGALIOJIMO DATA
Įterpiamas 63 straipsnis, antraštė ir 64 straipsnis.
63 |
Ūkio subjektas toliau nurodytas 2009 m. birželio mėn. paskelbtu dokumentu Grupės mokėjimo akcijomis sandoriai, kurie padengiami grynaisiais pinigais, padarytas pataisas turi taikyti retrospektyviai, atsižvelgdamas į 53–59 straipsnių pereinamąsias nuostatas ir laikydamasis 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“, metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau:
Jeigu ūkio subjektas neturi informacijos, kuri reikalinga nuostatoms taikyti retrospektyviai, jis savo atskirose finansinėse ataskaitose nurodo sumas, kurios anksčiau buvo pripažintos grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ataskaitiniam laikotarpiui, prasidedančiam iki 2010 m. sausio 1 d., jis turi atskleisti šį faktą. |
AIŠKINIMŲ PANAIKINIMAS
64 |
2009 m. birželio mėn. paskelbtu dokumentu Grupės mokėjimo akcijomis sandoriai, kurie padengiami grynaisiais pinigais, pakeičiami TFAAK 8-asis aiškinimas 2-ojo TFAS taikymo sritis ir TFAAK 11-asis aiškinimas 2-asis TFAS. Grupės ir nuosavų akcijų sandoriai. Į tame dokumente išdėstytas pataisas įtraukti ankstesni reikalavimai, nustatyti TFAAK 8-ajame ir 11-ajame aiškinimuose:
Tie reikalavimai buvo taikomi retrospektyviai, laikantis 8-ojo TAS reikalavimų ir pereinamųjų 2-ojo TFAS nuostatų. |
SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
Taisomi A priedo apibrėžimai ir įterpiama išnaša.
Mokėjimo akcijomis sandoris, kuris padengiamas grynaisiais pinigais |
Mokėjimo akcijomis sandoris, per kurį ūkio subjektas įsigyja prekes ar paslaugas, prisiimdamas įsipareigojimą perleisti pinigus ar kitą turtą tų prekių ar paslaugų tiekėjui už sumas, pagrįstas ūkio subjekto arba kito grupės ūkio subjekto nuosavybės priemonių (įskaitant akcijas arba akcijų pasirinkimo sandorius) kaina (ar verte). |
||||
Mokėjimo akcijomis sandoris, kuris padengiamas nuosavybės priemonėmis |
Mokėjimo akcijomis sandoris, per kurį ūkio subjektas:
|
||||
Susitarimas dėl mokėjimo akcijomis |
Susitarimas tarp ūkio subjekto (arba kito grupės (1) ūkio subjekto arba bet kurio grupės ūkio subjekto bet kurio akcininko) ir kitos šalies (įskaitant darbuotojus), kuriuo kitai šaliai suteikiama teisė gauti:
jeigu tenkinamos teisių suteikimo sąlygos (jei tokios yra). |
||||
Mokėjimo akcijomis sandoris |
Sandoris, per kurį ūkio subjektas:
|
2-OJO TFAS TAIKYMAS
B priede Taikymo nuorodos įterpiama antraštė ir B45–B61 straipsniai.
Mokėjimo akcijomis sandoriai tarp grupės ūkio subjektų (2009 m. pataisos)
B45 |
43A–43C straipsniuose aptariama mokėjimo akcijomis sandorių tarp grupės ūkio subjektų apskaita kiekvieno ūkio subjekto atskirose finansinėse ataskaitose. B46–B61 straipsniuose aptariama, kaip taikyti 43A–43C straipsnių reikalavimus. Kaip pažymima 43D straipsnyje, mokėjimo akcijomis sandoriai tarp grupės ūkio subjektų gali būti sudaromi dėl įvairių priežasčių, kurios priklauso nuo faktų ir aplinkybių. Todėl šis aptarimas nėra baigtinis ir daroma prielaida, kad jeigu prekes arba paslaugas gaunantis ūkio subjektas neprivalo atsiskaityti už sandorį, tas sandoris yra patronuojančios įmonės įnašas nuosavybės priemonėmis dukterinei įmonei, nepaisant grąžinimų grupės viduje tvarkos. |
B46 |
Nors toliau daugiausia aptariami sandoriai su darbuotojais, šios nuostatos taip pat taikomos panašiems mokėjimo akcijomis sandoriams su prekių arba paslaugų tiekėjais, kurie nėra darbuotojai. Pagal patronuojančios įmonės ir jos dukterinės įmonės susitarimą gali būti reikalaujama, kad dukterinė įmonė sumokėtų patronuojančiai įmonei už darbuotojams suteiktas nuosavybės priemones. Toliau neaptariama, kaip įtraukti į apskaitą tokį grupės vidaus mokėjimo susitarimą. |
B47 |
Yra keturi klausimai, su kuriais dažniausiai susiduriama, kai mokėjimo akcijomis sandoriai sudaromi tarp grupės ūkio subjektų. Kad būtų patogiau, toliau aptariami klausimai, kylantys tarp patronuojančios įmonės ir jos dukterinės įmonės. |
Susitarimai dėl mokėjimo akcijomis, kuriuose naudojamos paties ūkio subjekto nuosavybės priemonės
B48 |
Pirmas klausimas – ar toliau nurodytus sandorius, kuriuose naudojamos paties ūkio subjekto nuosavybės priemonės, pagal šio TFAS reikalavimus reikėtų įtraukti į apskaitą kaip padengiamus nuosavybės priemonėmis ar kaip padengiamus grynaisiais pinigais:
|
B49 |
Ūkio subjektas mokėjimo akcijomis sandorius, pagal kuriuos gauna paslaugas kaip atlygį už savo paties nuosavybės priemones, įtraukia į apskaitą kaip mokėjimo akcijomis sandorius, kurie padengiami nuosavybės priemonėmis. Ši nuostata taikoma nepaisant to, ar ūkio subjektas pats nusprendžia, ar iš jo reikalaujama nupirkti tas nuosavybės priemones iš kitos šalies, kad įvykdytų įsipareigojimus savo darbuotojams pagal mokėjimo akcijomis susitarimą. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar:
|
B50 |
Jeigu akcininkas privalo atsiskaityti už sandorį su ūkio subjekto, į kurį investuoja, darbuotojais, jis mieliau suteikia ūkio subjekto, į kurį investuoja, o ne savo nuosavybės priemones. Todėl jeigu ūkio subjektas, į kurį investuojama, priklauso tai pačiai grupei kaip ir akcininkas, pagal 43C straipsnį akcininkas įvertina savo įsipareigojimą atskirose finansinėse ataskaitose, vadovaudamasis mokėjimo akcijomis sandoriams, kurie padengiami grynaisiais pinigais, taikomais reikalavimais, o akcininko konsoliduotose finansinėse ataskaitose – mokėjimo akcijomis sandoriams, kurie padengiami nuosavybės priemonėmis, taikomais reikalavimais. |
Susitarimai dėl mokėjimo akcijomis, kuriuose naudojamos patronuojančios įmonės nuosavybės priemonės
B51 |
Antras klausimas kyla dėl mokėjimo akcijomis sandorių tarp dviejų arba daugiau tos pačios grupės ūkio subjektų, kuriuose naudojamos kito grupės ūkio subjekto nuosavybės priemonės. Pavyzdžiui, dukterinės įmonės darbuotojams suteikiamos teisės į patronuojančios įmonės nuosavybės priemones kaip atlygis už dukterinei įmonei suteiktas paslaugas. |
B52 |
Todėl antras klausimas susijęs su šiais susitarimais dėl mokėjimo akcijomis:
|
B53 |
Dukterinė įmonė neprivalo suteikti ją patronuojančios įmonės nuosavybės priemonių dukterinės įmonės darbuotojams. Todėl pagal 43B straipsnį dukterinė įmonė įvertina iš savo darbuotojų gautas paslaugas pagal mokėjimo akcijomis sandoriams, kurie yra padengiami nuosavybės priemonėmis, taikomus reikalavimus ir pripažįsta atitinkamą nuosavybės padidėjimą kaip patronuojančios įmonės įnašą. |
B54 |
Patronuojanti įmonė privalo atsiskaityti už sandorį su dukterinės įmonės darbuotojais suteikdama savo, patronuojančios įmonės, nuosavybės priemonių. Todėl pagal 43C straipsnį patronuojanti įmonė įvertina savo įsipareigojimą pagal mokėjimo akcijomis sandoriams, kurie yra padengiami nuosavybės priemonėmis, taikomus reikalavimus. |
B55 |
Kadangi dukterinė įmonė neatitinka nė vienos 43B straipsnio sąlygos, ji apskaito sandorį su savo darbuotojais kaip padengiamą grynaisiais pinigais. Šis reikalavimas taikomas nepaisant to, kaip dukterinė įmonė gauna nuosavybės priemones savo įsipareigojimams darbuotojams įvykdyti. |
Susitarimai dėl mokėjimo akcijomis, kuriuose naudojami mokėjimai darbuotojams grynaisiais pinigais
B56 |
Trečias klausimas – kaip prekes arba paslaugas iš tiekėjų (įskaitant darbuotojus) gaunantis ūkio subjektas turėtų įtraukti į apskaitą susitarimus dėl mokėjimo akcijomis, kurie yra padengiami grynaisiais pinigais, kai pats ūkio subjektas neprivalo atlikti tų mokėjimų savo tiekėjams. Pavyzdžiui, kai sudaromi tokie susitarimai, pagal kuriuos patronuojanti įmonė (ne pats ūkio subjektas) privalo atlikti atitinkamą mokėjimą grynaisiais pinigais ūkio subjekto darbuotojams:
|
B57 |
Dukterinė įmonė neprivalo atsiskaityti už sandorį su savo darbuotojais. Todėl dukterinė įmonė sandorį su savo darbuotojais įtraukia į apskaitą kaip padengiamą nuosavybės priemonėmis ir pripažįsta atitinkamą nuosavybės padidėjimą kaip ją patronuojančios įmonės įnašą. Dukterinė įmonė iš naujo įvertina sandorio išlaidas, pakoreguodama jas pagal pokyčius, kuriuos lemia teisių suteikimo ne pagal rinkos principus sąlygos, kurios nebuvo įvykdytos pagal 19–21 straipsnius. Tai skiriasi nuo sandorių, kurie padengiami grynaisiais pinigais, įvertinimo konsoliduotose grupės finansinėse ataskaitose. |
B58 |
Kadangi patronuojanti įmonė privalo atsiskaityti už sandorį su darbuotojais ir mokėjimas atliekamas grynaisiais pinigais, patronuojanti įmonė (ir konsoliduota grupė) įvertina savo įsipareigojimą pagal mokėjimo akcijomis sandoriams, kurie padengiami grynaisiais pinigais, taikomus reikalavimus, nurodytus 43C straipsnyje. |
Darbuotojų perkėlimas tarp grupės ūkio subjektų
B59 |
Ketvirtas klausimas kyla dėl grupės susitarimų dėl mokėjimo akcijomis, susijusių su daugiau nei vieno grupės ūkio subjekto darbuotojais. Pavyzdžiui, patronuojanti įmonė teises į savo nuosavybės priemones savo dukterinių įmonių darbuotojams gali suteikti su sąlyga, kad jie įmonių grupėje dirbs nustatytą laiką. Vienos dukterinės įmonės darbuotojas gali pereiti dirbti į kitą dukterinę įmonę per nustatytą teisių suteikimo laikotarpį, tačiau darbuotojo teisėms į patronuojančios įmonės nuosavybės priemones pagal pradinį mokėjimo akcijomis susitarimą tai nedaro jokio poveikio. Jeigu dukterinės įmonės neprivalo atsiskaityti už mokėjimo akcijomis sandorį su savo darbuotojais, jos tokį sandorį įtraukia į apskaitą kaip sandorį, kuris padengiamas nuosavybės priemonėmis. Kiekviena dukterinė įmonė darbuotojo jai suteiktų paslaugų vertę nustato pagal nuosavybės priemonių tikrąją vertę tą datą, kai patronuojanti įmonė teises į tas nuosavybės priemones iš pradžių suteikė darbuotojui, kaip nurodyta A priede, ir atsižvelgdama į teisių suteikimo laikotarpio, kurį darbuotojas dirbo kiekvienoje dukterinėje įmonėje, dalį. |
B60 |
Jeigu dukterinė įmonė privalo atsiskaityti už sandorį su savo darbuotojais ją patronuojančios įmonės nuosavybės priemonėmis, dukterinė įmonė tokį sandorį įtraukia į apskaitą kaip padengiamą grynaisiais pinigais. Kiekviena dukterinė įmonė vertina gautas paslaugas pagal nuosavybės priemonių tikrąją vertę jų suteikimo datą, atsižvelgdama į teisių suteikimo laikotarpio, kurį darbuotojas dirbo kiekvienoje dukterinėje įmonėje, dalį. Kiekviena dukterinė įmonė taip pat pripažįsta visus nuosavybės priemonių tikrosios vertės pokyčius per darbuotojo darbo kiekvienoje dukterinėje įmonėje laikotarpį. |
B61 |
Toks darbuotojas, perėjęs dirbti į kitą grupės ūkio subjektą, gali neįvykdyti teisių suteikimo sąlygos, kitos nei rinkos sąlyga, kaip nurodyta A priede, pvz., darbuotojas gali išeiti iš grupės nesibaigus nustatytam jo tarnybos laikotarpiui. Tokiu atveju, kadangi teisių suteikimo sąlyga yra paslaugų teikimas grupei, kiekviena dukterinė įmonė tikslina anksčiau pripažintą sumą už tokio darbuotojo suteiktas paslaugas pagal 19 straipsnyje nustatytus principus. Vadinasi, jeigu patronuojančios įmonės suteiktos teisės į nuosavybės priemones teisėtai neįgyjamos dėl to, kad darbuotojas neįvykdo teisių suteikimo sąlygos, kitos nei rinkos sąlyga, joks grupės ūkio subjektas savo finansinėse ataskaitose nepripažįsta jokios bendros sumos už iš to darbuotojo gautas paslaugas. |
(1) Sąvoka „grupė“ apibrėžta 27-ojo TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“ 4 straipsnyje kaip „patronuojanti įmonė ir visos jos dukterinės įmonės“, žvelgiant iš ataskaitą teikiančio ūkio subjekto pagrindinės patronuojančios įmonės perspektyvos.
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/50 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 245/2010
2010 m. kovo 23 d.
kuriuo nukrypstama nuo Reglamente (EB) Nr. 288/2009 nustatyto termino, iki kurio valstybės narės turi pranešti Komisijai apie savo strategijas, ir nuo termino, iki kurio Komisija turi priimti galutinį sprendimą dėl pagalbos skyrimo pagal vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 103h straipsnio f punktą kartu su 4 straipsniu,
kadangi:
(1) |
Pagal 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 288/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant vaisius ir daržoves, perdirbtų vaisių ir daržovių bei bananų produktus vaikams į švietimo įstaigas įgyvendinant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą (2), 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės, teikiančios paraiškas gauti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103ga straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytą pagalbą už laikotarpį nuo rugpjūčio 1 d. iki liepos 31 d., apie savo strategijas Komisijai turėtų pranešti iki metų, kuriais prasideda tas laikotarpis, sausio 31 d. |
(2) |
Kai kurioms valstybėms narėms to termino laikytis sunku, nes, be kita ko, pasibaigus pirmiesiems programos įgyvendinimo metams jos turi įvertinti savo programų veiksmingumą. |
(3) |
Siekiant suteikti valstybėms narėms papildomo laiko programoms įvertinti ir, jei būtina, strategijoms pakeisti, joms kaip pereinamojo laikotarpio priemonė turėtų būti sudaryta galimybė apie savo 2010 m. rugpjūčio 1 d.–2011 m. liepos 31 d. laikotarpio strategijas pranešti iki 2010 m. vasario 28 d. |
(4) |
Reglamento (EB) Nr. 288/2009 4 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje Komisijai nustatytas terminas, iki kurio ji turi priimti galutinį sprendimą dėl pagalbos skyrimo už 2010 m. rugpjūčio 1 d.–2011 m. liepos 31 d. laikotarpį, panašiai turėtų būti pratęstas iki 2010 m. balandžio 30 d. |
(5) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 288/2009 4 straipsnio 1 dalies valstybės narės apie savo 2010 m. rugpjūčio 1 d.–2011 m. liepos 31 d. laikotarpio strategijas gali pranešti ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 28 d.
2. Nukrypdama nuo Reglamento (EB) Nr. 288/2009 4 straipsnio 4 dalies trečios pastraipos Komisija galutinį sprendimą dėl pagalbos skyrimo už 2010 m. rugpjūčio 1 d.–2011 m. liepos 31 d. laikotarpį priima iki 2010 m. balandžio 30 d.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2010 m. vasario 1 d.
Reglamentas nustoja galioti 2010 m. balandžio 30 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 23 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/51 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 246/2010
2010 m. kovo 23 d.
iš dalies keičiantis Reglamento (EEB) Nr. 989/89 nuostatas dėl liemenių su šiltalu klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 989/89 (2) nustatomi klasifikavimo kriterijai, taikomi striukėms su gobtuvais (įskaitant slidinėjimo striukes), neperpučiamoms striukėms (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašiems KN kodų 6101, 6102, 6201 ir 6202 dirbiniams. |
(2) |
Minėtoms pozicijoms priskiriami drabužiai dažniausiai dėvimi ant kitų drabužių ir apsaugo blogu oru (Suderintos sistemos paaiškinimų 6101, 6102, 6201 ir 6202 pozicijų paaiškinimų pirmoji pastraipa), todėl striukės su gobtuvais (įskaitant slidinėjimo striukes), neperpučiamos striukės (wind-cheaters, wind-jackets) bei panašūs dirbiniai, priskiriami šioms pozicijoms, turi būti ilgomis rankovėmis. Tačiau liemenės su šiltalu, nepaisant to, kad jos yra visai be rankovių, taip pat turėtų būti priskiriamos šioms pozicijoms, nes jos dėvimos ant kitų drabužių blogu oru, ir dėl to, kad jos yra pašiltintos (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 6101, 6102, 6201 ir 6202 pozicijų paaiškinimų antrąją pastraipą). |
(3) |
Siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros nuostatos, susijusios su liemenių su šiltalu tarifiniu klasifikavimu, būtų aiškinamos vienodai, reikia nurodyti, kad liemenės su šiltalu priskirtinos 6101, 6102, 6201 arba 6202 pozicijai, nors jos ir yra be rankovių. |
(4) |
Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 989/89 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 989/89 1 straipsnis papildomas šia pastraipa:
„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, šioms pozicijoms priskiriamos liemenės su šiltalu, nepaisant to, kad jos yra be rankovių“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 23 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Algirdas ŠEMETA
Komisijos narys
(2) OL L 106, 1989 4 18, p. 25.
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/52 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 247/2010
2010 m. kovo 23 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. kovo 24 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 23 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
IL |
130,0 |
JO |
62,0 |
|
MA |
90,3 |
|
TN |
129,0 |
|
TR |
92,5 |
|
ZZ |
100,8 |
|
0707 00 05 |
JO |
119,8 |
MA |
71,3 |
|
MK |
124,9 |
|
TR |
122,3 |
|
ZZ |
109,6 |
|
0709 90 70 |
JO |
97,9 |
MA |
164,3 |
|
TR |
105,2 |
|
ZZ |
122,5 |
|
0805 10 20 |
EG |
44,9 |
IL |
58,8 |
|
MA |
51,6 |
|
TN |
47,5 |
|
TR |
64,5 |
|
ZZ |
53,5 |
|
0805 50 10 |
EG |
66,4 |
IL |
91,6 |
|
MA |
53,9 |
|
TR |
69,2 |
|
ZZ |
70,3 |
|
0808 10 80 |
AR |
88,1 |
BR |
87,1 |
|
CA |
99,1 |
|
CL |
85,5 |
|
CN |
70,3 |
|
MK |
24,7 |
|
US |
129,5 |
|
UY |
68,2 |
|
ZZ |
81,6 |
|
0808 20 50 |
AR |
79,9 |
CL |
69,3 |
|
CN |
94,1 |
|
US |
134,2 |
|
ZA |
94,2 |
|
ZZ |
94,3 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
SPRENDIMAI
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/54 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. kovo 19 d.
kuriuo paankstinama restruktūrizavimo pagalbos, suteiktos 2009–2010 prekybos metams pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 320/2006, antrosios dalies išmokėjimo data
(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1710)
(2010/176/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 320/2006, nustatantį laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (1), ypač į jo 10 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 320/2006 10 straipsnio 5 dalimi, gali paankstinti pagalbos, suteiktos pagal tuo reglamentu įsteigtą laikiną cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, išmokėjimo datas. |
(2) |
Kadangi Reglamento (EB) Nr. 320/2006 1 straipsnyje nurodytame restruktūrizavimo fonde yra reikalingi finansiniai ištekliai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė įmonėms, augintojams ir įrangą tiekusiems rangovams, atsisakiusiems savo kvotos laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki pirmosios dalies išmokėjimo datos, anksčiau išmokėti antrąją restruktūrizavimo pagalbos, suteiktos 2009–2010 prekybos metams, dalį, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Valstybės narės, nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 320/2006 10 straipsnio 4 dalies, gali vienu kartu išmokėti 100 % to reglamento 3 straipsnyje numatytos restruktūrizavimo pagalbos už 2009–2010 prekybos metus. Tokiu atveju pagalba turi būti išmokama 2010 m. birželį.
Valstybės narės turi iki 2010 m. kovo 31 d. pranešti Komisijai, ar jos norėtų pasinaudoti pirmoje dalyje numatyta galimybe.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 19 d.
Komisijos vardu
Dacian CIOLOŞ
Komisijos narys
(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 42.
24.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 77/55 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2010 m. kovo 23 d.
kuriuo priimami trys pasiūlymai prisijungti prie priimto bendro įsipareigojimo dėl kainos, susijusio su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės liejinių, ir taip iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/109/EB
(2010/177/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį ir 11 straipsnio 3 dalį,
pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,
kadangi:
A. PROCEDŪRA
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 1212/2005 (2) (toliau – galutinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės liejiniams. Šis reglamentas paskutinį kartą buvo keistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 500/2009 (3). |
(2) |
Sprendimu 2006/109/EB (4) Komisija priėmė Kinijos įrengimų ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME) drauge su 20 bendradarbiaujančių Kinijos bendrovių ar bendradarbiaujančių bendrovių grupių pasiūlytą bendrą įsipareigojimą dėl kainos. Šis sprendimas paskutinį kartą buvo keistas Sprendimu 2008/437/EB (5). |
(3) |
Galutiniu reglamentu suteikiama galimybė naujiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams taikyti tokį pat režimą kaip pradiniame tyrime bendradarbiaujančioms bendrovėms, jei šiems gamintojams pagal Reglamento (EB) Nr. 1212/2005 1 straipsnio 4 dalį leista taikyti naujo eksportuojančio gamintojo režimą (toliau – NEGR). |
(4) |
Gavusi tris prašymus taikyti NEGR remiantis galutinio reglamento 1 straipsnio 4 dalimi, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 426/2008 (6) iš dalies pakeitė galutinį reglamentą ir eksportuojančioms gamintojoms „HanDan County Yan Yuan Smelting and Casting Co., Ltd“ (toliau – „HanDan“), „XianXian Guozhuang Precision Casting Co., Ltd“ (toliau – „XianXian“) ir „Wuxi Norlong Foundry Co., Ltd“ (toliau – „Norlong“) nustatė 28,6 % individualią muito normą. |
(5) |
Gavusi prašymą taikyti NEGR remiantis galutinio reglamento 1 straipsnio 4 dalimi, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 282/2009 (7) iš dalies pakeitė galutinį reglamentą ir eksportuojančiai gamintojai „Weifang Stable Casting Co., Ltd“ (toliau – „Weifang“) nustatė 28,6 % individualią muito normą. |
(6) |
Primenama, kad atliekant NEGR tyrimą visoms keturioms eksportuojančioms gamintojoms buvo taikomas individualus režimas (toliau – IR). |
(7) |
Dvi iš minėtų keturių eksportuojančių gamintojų, kurioms taikomas NEGR („XianXian“ ir „Weifang“) drauge su CCCME pateikė oficialius pasiūlymus prisijungti prie Komisijos priimto bendro atsakomybės įsipareigojimo. |
(8) |
2009 m. birželio 10 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8) paskelbtu pranešimu inicijavo dalinę tarpinę galutinių priemonių peržiūrą. Atliekant peržiūrą tiriama tik priemonių forma ir visų pirma KLR eksportuojančių gamintojų pasiūlytų įsipareigojimų priimtinumas ir veiksmingumas. |
(9) |
Pradėjus dalinę tarpinę priemonių peržiūrą, dar viena eksportuojanti gamintoja, kuriai taikomas NEGR („HanDan“), drauge su CCCME per nustatytą laikotarpį pateikė oficialų pasiūlymą prisijungti prie Komisijos priimto bendro atsakomybės įsipareigojimo. |
(10) |
Kita eksportuojanti gamintoja, kuriai taikomas NEGR („Norlong“), pareiškė, kad nenori prisijungti prie Komisijos priimto bendro įsipareigojimo, bet per nustatytą terminą pasiūlė atskirą įsipareigojimą. |
(11) |
2009 m. gruodžio 15 d. suinteresuotosioms šalims pateikti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo ketinama priimti CCCME ir „HanDan“, CCCME ir „XianXian“ bei CCCME ir „Weifang“ pateiktus pasiūlymus prisijungti prie bendro įsipareigojimo dėl kainos ir atmesti „Norlong“ pasiūlytą įsipareigojimą. Joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Jų pastabos buvo įvertintos prieš priimant galutinį sprendimą. |
B. ĮSIPAREIGOJIMO PASIŪLYMAI
(12) |
Pažymima, kad CCCME drauge su „Handan“, „XianXian“ ir „Weifang“ pateiktas įsipareigojimo pasiūlymas yra identiškas Sprendimu 2006/109/EB priimtam bendro įsipareigojimo pasiūlymui, todėl CCCME ir trys minėtos eksportuojančios gamintojos įsipareigoja užtikrinti, kad nagrinėjamasis produktas būtų eksportuojamas nustatyta minimalia importo kaina (toliau – MIK), kuria būtų pašalinamas žalingas dempingo poveikis, arba didesne kaina. Primenama, kad įsipareigojime numatyta indeksuoti nagrinėjamojo produkto minimalią importo kainą, vadovaujantis šio produkto pagrindinės žaliavos, t. y. luitinio ketaus, viešu tarptautiniu kotiravimu, remiantis tuo, kad liejinių kainos labai skiriasi atsižvelgiant į ketaus kainas. |
(13) |
Be to, atlikus tolesnį tyrimą paaiškėjo, kad nėra jokių su bendrovėmis susijusių priežasčių, dėl kurių būtų reikalaujama atmesti CCCME drauge su „HanDan“, „XianXian“ ir „Weifang“ pateiktą pasiūlymą. Šiuo požiūriu ir dėl to, kad bendrovėms nustatyta individuali muito norma, Komisija mano, kad gali priimti CCCME ir eksportuojančių gamintojų pateiktą įsipareigojimo pasiūlymą. |
(14) |
Be to, reguliariomis ir išsamiomis ataskaitomis, kurias CCCME ir bendrovės įsipareigoja teikti Komisijai, bus galima vykdyti veiksmingą stebėseną. Todėl manoma, kad įsipareigojimo vengimo rizika yra nedidelė. |
(15) |
Atsižvelgiant į „Norlong“ pateiktą atskirą įsipareigojimo pasiūlymą, reikėtų priminti, kad Sprendimu 2006/109/EB priimtas pradinis įsipareigojimas buvo 20 bendrovių ir CCCME bendras atsakomybės įsipareigojimas. Tai, kad jis buvo pasiūlytas kaip bendras įsipareigojimas, buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių Komisija ryžtingai jį priėmė, atsižvelgdama į tai, kad juo galima praktiškiau ir geriau kontroliuoti, kaip laikomasi su šiuo įsipareigojimu susijusių prievolių, o tai yra būtina atsižvelgiant į didelį susijusių eksportuojančių gamintojų skaičių. |
(16) |
„Norlong“ teigė, kad praeityje Komisija jau yra priėmusi bent vieną atskirą bendrovės, kuriai kaip ir „Norlong“ atveju nebuvo taikomas rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER), o tik individualus režimas (toliau – IR), įsipareigojimą (9). Tačiau, reikėtų pažymėti, kad padėtis „Norlong“ nurodytu atveju skiriasi nuo padėties, susijusios su Sprendimu 2006/109/EB priimtu pradiniu įsipareigojimu: „Norlong“ nurodytu atveju galiausiai buvo priimtas tik vienas vienos eksportuojančios gamintojos įsipareigojimas. Reikėtų priminti, kad vėliau dėl daugybės nustatytų pažeidimų, įskaitant kryžminio kompensavimo sistemas, Komisija šį įsipareigojimą panaikino (10). |
(17) |
Sprendimu 2006/109/EB priimto įsipareigojimo atveju dėl padėties savitumo, t. y. didelio bendrovių skaičiaus (daugiau nei 20), yra būtina konkreti specialios kontrolės ir stebėsenos sistema. „Norlong“ nepateikė jokių susijusių įrodymų, kad jos padėtis skiriasi nuo kitų su bendru įsipareigojimu susijusių bendrovių ar kad Komisija turėtų „Norlong“ vertinti skirtingai nei kitas su bendru įsipareigojimu susijusias bendroves. Be to, „Norlong“ pasiūlymas reikštų su Komisijos kontrolės ir stebėsenos sistema susijusių pastangų dubliavimą. Kadangi Komisijai nebūtų praktiška ir ekonomiška kontroliuoti, kaip laikomasi su „Norlong“ atskiru įsipareigojimo pasiūlymu susijusių prievolių, Komisija mano, kad ji negali priimti „Norlong“ pateikto atskiro įsipareigojimo pasiūlymo. |
(18) |
Sąjungos pramonė prieštaravo CCCME drauge su „HanDan“, „XianXian“ ir „Weifang“ pateiktam įsipareigojimo pasiūlymui, teigdama, kad MIK bus per maža, kad Europos pramonė būtų apsaugota nuo importo dempingo kaina poveikio, ir kad Sąjungos pramonei toliau daroma žala. Kalbant apie MIK dydį, reikėtų pažymėti, kad nustatyti antidempingo muitai buvo tokio pat dydžio kaip nustatyti dempingo skirtumai, kurie buvo mažesni nei žalos skirtumai. Todėl MIK taip pat buvo nustatyta normaliajai vertei; taigi ja pašalinamas tik nustatytas dempingas, remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos mažesniojo muito taisyklės principu. |
(19) |
Be to, Sąjungos pramonė teigė, kad nepaisant nustatytų antidempingo priemonių Kinijos eksportuotojų rinkos dalis nuo pradinio tyrimo laikotarpio (11) padidėjo. Sąjungos pramonė teigė, kad tai susiję su padidėjusiu eksportu iš Kinijos ir staiga sumažėjusiu suvartojimu Sąjungoje. Tačiau nebuvo pateikta jokių įtikinamų įrodymų dėl tariamo staiga sumažėjusio suvartojimo. Be to, iš turimos statistikos (12) matyti, kad nuo pradinio tyrimo laikotarpio importas dempingo kaina sumažėjo 14 %. |
(20) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nė viena Sąjungos pramonės nurodyta priežastis neturėjo įtakos išvadai, kad CCCME drauge su „HanDan“, „Weifang“ ir „XianXian“ pateiktą įsipareigojimo pasiūlymą reikėtų priimti. |
(21) |
Kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės laikosi prisiimto įsipareigojimo, nuo antidempingo muito bus atleidžiama, jeigu atitinkamai muitinei pateikiant išleidimo į laisvą apyvartą prašymą i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kurioje nurodomi visi Tarybos reglamento (EB) Nr. 268/2006 (13) priede išvardyti duomenys, ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėta bendrovė pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje ir jeigu iii) deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba ji neatitinka muitinei pristatyto produkto, turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo muitas. |
(22) |
Siekiant užtikrinti, kad toliau būtų laikomasi įsipareigojimo, Reglamentu (EB) Nr. 268/2006 importuotojoms buvo pranešta, kad, jei nesilaikys šiame reglamente nustatytų sąlygų arba jei Komisija atšauks priimtą įsipareigojimą, gali atsirasti su atitinkamais sandoriais susijusi skola muitinei. |
(23) |
Jeigu įsipareigojimas pažeidžiamas arba atšaukiamas, arba jeigu Komisija atšaukia priimtą įsipareigojimą, laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies nustatytas antidempingo muitas yra savaime taikomas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį. |
(24) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, „Norlong“ pasiūlytą įsipareigojimą reikėtų atmesti. CCCME ir „HanDan“, CCCME ir „XianXian“ bei CCCME ir „Weifang“ pateiktą pasiūlymą prisijungti prie Sprendimu 2006/109/EB priimto bendro įsipareigojimo dėl kainos reikėtų priimti, o Sprendimo 2006/109/EB 1 straipsnį – atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Priimamas Kinijos įrengimų ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME) ir bendrovės „HanDan County Yan Yuan Smelting and Casting Co., Ltd“, CCCME ir bendrovės „XianXian Guozhuang Precision Casting Co. Ltd“ bei CCCME ir bendrovės „Weifang Stable Casting Co., Ltd“ pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės liejinių.
2 straipsnis
Komisijos sprendimo 2006/109/EB su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2008/437/EB, 1 straipsnyje pateikta lentelė pakeičiama šia lentele:
Bendrovė |
Papildomas TARIC kodas |
Beijing Tongzhou Dadusche Foundry Factory, East of Dongtianyang Village, Dadushe, Tongzhou Beijing |
A708 |
Botou City Simencun Town Bai Fo Tang Casting Factory, Bai Fo Tang Village, Si Men Cun Town, Bo Tou City, 062159, Hebei Province |
A681 |
Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory, Changle Village, Wangwu Town, Botou City, Hebei Province |
A709 |
Changan Cast Limited Company of Yixian Hebei, Taiyuan main street, Yi County, Hebei Province, 074200 |
A683 |
Changsha Jinlong Foundry Industry Co., Ltd, 260, Jinchang Road, JinJing Town, Changsha, Hunan |
A710 |
Changsha Lianhu Foundry, Lianhu Village, Yuhuating Town, Yuhua District, Changsha, Hunan |
A711 |
Manufactured and sold by GB Metal Products Co., Ltd, Zhuanlu Town, Dingzhou, Hebei or manufactured by GB Metal Products Co., Ltd, Zhuanlu Town, Dingzhou, Hebei and sold by its related sales company GB International Trading Shanghai Co Ltd, B301-310 Yinhai Building., 250 Cao Xi Road., Shanghai |
A712 |
Guiyang Bada Foundry Co., Ltd, Mengguan Huaxi Guiyang, Guizhou |
A713 |
Hebei Jize Xian Ma Gang Cast Factory, Nankai District. Xiao Zhai Town, Jize County, Handan City, Hebei |
A714 |
Manufactured and sold by Hebei Shunda Foundry Co., Ltd, Qufu Road, Quyang, 073100, PRC or manufactured by Hebei Shunda Foundry Co., Ltd, Qufu Road, Quyang, 073100, PRC and sold by its related sales company Success Cast Tech-Ltd, 603A Huimei Business Centre 83 Guangzhou Dadao(s), Guangzhou 510300 |
A715 |
Hong Guang Handan Cast Foundry Co., Ltd, Nankai District, Xiao Zhai Town, Handou City, Jize County, Hebei |
A716 |
Qingdao Qitao Casting Co., Ltd, Nan Wang Jia Zhuang Village, Da Xin Town, Jimo City, Qingdao, Shandong Province, 266200 |
A718 |
Shandong Huijin Stock Co., Ltd, North of Kouzhen Town, Laiwu City, Shandong Province, 271114 |
A684 |
Shahe City Fangyuan Casting Co., Ltd, West of Nango Village, Shiliting Town, Shahe City, Hebei Province |
A719 |
Shanxi Yuansheng Casting and Forging Industrial Co. Ltd, No 8 DiZangAn, Taiyuan, Shanxi, 030002 |
A680 |
Tianjin Fu Xing Da Casting Co., Ltd, West of Nan Yang Cun Village, Jin Nan District, 300350, Tianjin |
A720 |
Weifang Jianhua Casting Co., Ltd, Kai Yuan Jie Dao Office, Hanting District, Weifang City, Shandong Province |
A721 |
Zibo City Boshan Guangyuan Casting Machinery Factory, Xiangyang Village, Badou Town, Boshan District, Zibo City Shandong Province |
A722 |
Zibo Dehua Machinery Co., Ltd, North of Lanyan Street, Zibo High-tech Developing Zone |
A723 |
HanDan County Yan Yuan Smelting and Casting Co., Ltd, South of Hu Cun Village, Hu Cun Town, Han Dan County, Hebei, 056105 |
A871 |
XianXian Guozhuang Precision Casting Co., Ltd, Guli Village, Xian County, Gouzhuang, Hebei, Cangzhou 062250 |
A869 |
Weifang Stable Casting Co., Ltd, Fangzi District, Weifang City, Shandong Province, 261202 |
A931 |
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 23 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.
(2) OL L 199, 2005 7 29, p. 1.
(3) OL L 151, 2009 6 16, p. 6.
(4) OL L 47, 2006 2 17, p. 59.
(5) OL L 153, 2008 6 12, p. 37.
(6) OL L 129, 2008 5 17, p. 1.
(8) OL C 131, 2009 6 10, p. 18.
(9) OL L 267, 2005 10 12, p. 27.
(10) OL L 164, 2007 6 26, p. 32.
(11) Pradinio tyrimo laikotarpis apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d.
(12) Šaltinis: 14.6 duomenų bazė ir „Comext“.
(13) OL L 47, 2006 2 17, p. 3.