ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.055.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 55

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. kovo 5d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti ( 1 )

1

 

 

2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 186/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

56

 

 

2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 187/2010, kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą eksporto grąžinamoji išmoka už sviestą neskiriama

58

 

 

2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 188/2010, kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą eksporto grąžinamoji išmoka už nugriebto pieno miltelius neskiriama

59

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/138/ES, Euratomas

 

*

2010 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis darbo tvarkos taisykles

60

 

 

2010/139/ES

 

*

2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimas, leisti teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų MON863xMON810xNK603 (MON-ØØ863-5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3-6) kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1197)  ( 1 )

68

 

 

2010/140/ES

 

*

2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimas, leisti teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų MON 863xMON810 (MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6) kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1198)  ( 1 )

73

 

 

2010/141/ES

 

*

2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimas dėl leidimo teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų MON863xNK603 (MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6) kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1203)  ( 1 )

78

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimo 2009/937/ES, patvirtinančio Tarybos darbo tvarkos taisykles, klaidų ištaisymas (OL L 325, 2009 12 11)

83

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 185/2010

2010 m. kovo 4 d.

kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (1), ypač jo 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnio 3 dalį Komisija turėtų patvirtinti išsamias priemones, kurias taikant būtų įgyvendinami to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti bendrieji pagrindiniai standartai ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrosios priemonės, kuriomis papildomi bendrieji pagrindiniai standartai.

(2)

Jei tarp šių priemonių yra jautrių saugumo priemonių, jos turėtų būti laikomos ES įslaptinta informacija pagal 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles (2), kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 300/200818 straipsnio a punkte, ir todėl neturėtų būti skelbiamos. Šios priemonės turėtų būti patvirtintos atskiru dokumentu, priėmus valstybėms narėms skirtą sprendimą.

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 visas taikomas nuo įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose to reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2010 m. balandžio 29 d. Todėl siekiant suderinti Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų taikymą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2010 m. balandžio 29 d.

(4)

Laikui bėgant, skystųjų sprogmenų aptikimo metodai ir technologijos tobulės. Atsižvelgdama į technologijų pokyčius ir veiklos patirtį Bendrijos ir pasaulio lygmenimis, Komisija prireikus teiks pasiūlymus persvarstyti skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo technologijos ir veiklos nuostatas.

(5)

Todėl turėtų būti panaikintas 2003 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1217/2003, nustatantis nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų bendruosius reikalavimus (3), 2003 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1486/2003, nustatantis Komisijos patikrinimų civilinės aviacijos saugumo srityje tvarką (4), 2004 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1138/2004, nustatantis svarbiausių saugomų zonų vietų oro uostuose bendrą apibrėžimą (5), ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 820/2008, kuriuo nustatomos priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (6), kuriais visais buvo įgyvendinamas 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/2002, nustatantis civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (7).

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 19 straipsnio 1 dalį sudaryto Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiame reglamente nustatomos išsamios priemonės, kurias taikant įgyvendinami bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos apsaugos nuo neteisėtos veikos, keliančios pavojų civilinės aviacijos saugumui, standartai ir bendrosios priemonės, kuriomis papildomi bendrieji pagrindiniai standartai.

2 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

1.   1 straipsnyje nurodytos priemonės nustatytos priede.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/200810 straipsnio 1 dalį nacionalinėse civilinės aviacijos saugumo programose deramai atsižvelgiama į šį reglamentą.

3 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 1217/2003, (EB) Nr. 1486/2003, (EB) Nr. 1138/2004 ir (EB) Nr. 820/2008 panaikinami nuo 2010 m. balandžio 29 d.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas nuo 2010 m. balandžio 29 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 97, 2008 4 9, p. 72.

(2)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(3)  OL L 169, 2003 7 8, p. 44.

(4)  OL L 213, 2003 8 23, p. 3.

(5)  OL L 221, 2004 6 22, p. 6.

(6)  OL L 221, 2008 8 19, p. 8.

(7)  OL L 355, 2002 12 30, p. 1.


PRIEDAS

1.   ORO UOSTO SAUGUMAS

1.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.0.1.

Išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip, institucija, oro uosto operatorius, oro vežėjas arba subjektas, atsakingas pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą, užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą.

1.0.2.

Šiame skyriuje orlaivis, autobusas, bagažo vežimėlis ar kitos transporto priemonės, arba keleivių takas perone, ar keleivių laipinimo galerija laikomi oro uosto dalimi.

Šiame reglamente „apsaugotas bagažas“ – tai bagažo skyriuje vežamas patikrintas išvykstančių keleivių bagažas, kuris yra fiziškai apsaugotas, kad į jį nebūtų įdėta jokių daiktų.

1.0.3.

Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 272/2009 nustatytų kriterijų, kuriais remiantis taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, tomis dienomis, kai tvarkaraštyje numatyti ne daugiau kaip aštuoni išvykimo skrydžiai, oro uostų kontroliuojamųjų zonų apsaugai ir saugumui užtikrinti atitinkama institucija gali leisti taikyti specialias saugumo procedūras arba išimtis, jei svarbiausioje riboto patekimo zonos dalyje arba oro uoste, kuriam netaikoma 1.1.3 dalis, vienu metu kroviniai turi būti pakrauti tik į vieną orlaivį, iškrauti iš jo, arba keleiviai turi būti įlaipinti tik į vieną orlaivį arba išlaipinti iš jo.

1.1.   ORO UOSTO PLANAVIMO REIKALAVIMAI

1.1.1.   Ribos

1.1.1.1.

Nekontroliuojamosios zonos, kontroliuojamosios zonos, riboto patekimo zonų, svarbiausių dalių ir, kai taikytina, atribotųjų zonų ribos kiekviename oro uoste yra aiškiai atpažįstamos, siekiant sudaryti sąlygas imtis tinkamų saugumo priemonių kiekvienoje iš tų zonų.

1.1.1.2.

Riba tarp nekontroliuojamosios ir kontroliuojamosios zonų yra visuomenei aiškiai matomas fizinis užtvaras, kuriuo užkertamas kelias nesankcionuotam asmenų patekimui.

1.1.2.   Riboto patekimo zonos

1.1.2.1.

Riboto patekimo zonos apima bent:

a)

oro uosto dalį, į kurią gali patekti patikrinti išvykstantys keleiviai; ir

b)

oro uosto dalį, per kurią gali būti vežamas patikrintas išvykstančių keleivių bagažo skyriuje vežamas bagažas arba kurioje toks bagažas gali būti laikomas, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra apsaugotas bagažas; ir

c)

oro uosto dalį, kuri skirta pakraunamam ar iškraunamam orlaiviui stovėti.

1.1.2.2.

Oro uosto dalis laikoma riboto patekimo zona bent jau tą laikotarpį, kurį vyksta 1.1.2 dalies 1 punkte nurodyta veikla.

Nustatant riboto patekimo zoną, tų dalių, į kurias galėjo patekti draudžiamų daiktų, nuodugnus saugumo patikrinimas atliekamas prieš pat nustatant tokią zoną, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad joje nebūtų draudžiamų daiktų. Laikoma, kad orlaiviai, kuriuose atliekamas orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas, šią nuostatą atitinka.

1.1.2.3.

Tais atvejais, kai pašaliniai asmenys galėjo patekti į riboto patekimo zonas, kuo skubiau atliekamas dalių, į kurias galėjo patekti draudžiamų daiktų, nuodugnus saugumo patikrinimas, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad jose nebūtų draudžiamų daiktų. Laikoma, kad orlaiviai, kuriuose atliekamas orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas, šią nuostatą atitinka.

1.1.3.   Svarbiausios riboto patekimo zonų dalys

1.1.3.1.

Svarbiausios dalys nustatomos oro uostuose, kuriuose oro uosto darbuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę patekti į riboto patekimo zonas, turi daugiau kaip 40 asmenų.

1.1.3.2.

Svarbiausios dalys apima bent:

a)

visas oro uosto dalis, į kurias gali patekti patikrinti išvykstantys keleiviai; ir

b)

visas oro uosto dalis, per kurias gali būti vežamas patikrintas išvykstančių keleivių bagažo skyriuje vežamas bagažas arba kuriose toks bagažas gali būti laikomas, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra apsaugotas bagažas.

Oro uosto dalis laikoma svarbiausia dalimi bent jau tą laikotarpį, kurį vyksta a arba b papunkčiuose nurodyta veikla.

1.1.3.3.

Nustatant svarbiausią dalį, tų dalių, į kurias galėjo patekti draudžiamų daiktų, nuodugnus saugumo patikrinimas atliekamas prieš pat nustatant tokią dalį, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad joje nebūtų draudžiamų daiktų. Laikoma, kad orlaiviai, kuriuose atliekamas orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas, šią nuostatą atitinka.

1.1.3.4.

Tais atvejais, kai nepatikrinti asmenys galėjo patekti į svarbiausias dalis, kuo skubiau atliekamas nuodugnus dalių, kurios galėjo būti užterštos, saugumo patikrinimas, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad jose nebūtų draudžiamų daiktų.

Laikoma, kad orlaiviai, kuriuose atliekamas orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas arba orlaivio saugumo patikrinimas, šią nuostatą atitinka.

Ši nuostata netaikoma, kai į šias dalis buvo patekę asmenys, kuriems taikoma 1.3.2 dalis ir 4.1.1 dalies 7 punktas.

Iš trečiųjų šalių, kurios neišvardytos 4-B priedėlyje, atvykstantys asmenys laikomi nepatikrintais asmenimis.

1.2.   PATEKIMO KONTROLĖ

1.2.1.   Patekimas į kontroliuojamąją zoną

1.2.1.1.

Patekti į kontroliuojamąją zoną gali būti leidžiama tik asmenims ir transporto priemonėms, kurie turi teisėtą priežastį ten būti.

1.2.1.2.

Kad asmuo būtų įleistas į kontroliuojamąją zoną, jis turi turėti leidimą.

1.2.1.3.

Kad transporto priemonė būtų įleista į kontroliuojamąją zoną, joje turi būti transporto priemonės leidimas.

1.2.1.4.

Kontroliuojamojoje zonoje esantys asmenys paprašius pateikia patikrinti savo leidimus.

1.2.2.   Patekimas į riboto patekimo zonas

1.2.2.1.

Patekti į riboto patekimo zonas gali būti leidžiama tik asmenims ir transporto priemonėms, kurie turi teisėtą priežastį ten būti.

1.2.2.2.

Kad būtų įleistas į riboto patekimo zonas asmuo pateikia vieną iš šių leidimų:

a)

galiojantį įlaipinimo taloną arba lygiavertį dokumentą; arba

b)

galiojantį įgulos nario pažymėjimą; arba

c)

galiojantį oro uosto darbuotojo pažymėjimą; arba

d)

galiojantį atitinkamos nacionalinės institucijos pažymėjimą; arba

e)

galiojantį reikalavimų laikymąsi užtikrinančios institucijos pažymėjimą, pripažįstamą atitinkamos nacionalinės institucijos.

1.2.2.3.

Kad transporto priemonė būtų įleista į riboto patekimo zonas, transporto priemonėje turi būti galiojantis transporto priemonės leidimas.

1.2.2.4.

Įlaipinimo talonas ar lygiavertis dokumentas, minimas 1.2.2 dalies 2 punkto a papunktyje, patikrinamas prieš asmeniui leidžiant patekti į riboto patekimo zonas, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad talonas arba įlaipinimo talonas ar lygiavertis dokumentas galioja.

1.2.2 dalies 2 punkto b–e papunkčiuose nurodyti pažymėjimai patikrinami prieš asmeniui leidžiant patekti į riboto patekimo zonas, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad jie galioja ir priklauso jų turėtojui.

1.2.2.5.

Siekiant užkirsti kelią nesankcionuotam patekimui į riboto patekimo zonas, patekimo vietos kontroliuojamos:

a)

elektroninės sistemos, kuri vienu metu leidžia patekti tik vienam asmeniui; arba

b)

įgaliotųjų asmenų, kurie kontroliuoja patekimą.

1.2.2.6.

Transporto priemonės leidimas patikrinamas prieš leidžiant jai patekti į riboto patekimo zonas, siekiant užtikrinti, kad leidimas galioja ir priklauso tai transporto priemonei.

1.2.2.7.

Patekimui į riboto patekimo zonas taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.2.3.   Bendrijos įgulos nario pažymėjimų ir oro uosto darbuotojo pažymėjimų reikalavimai

1.2.3.1.

Bendrijos oro vežėjo samdomo įgulos nario pažymėjimas ir oro uosto darbuotojo pažymėjimas gali būti išduodami tik asmeniui, kuriam to reikia darbo tikslais ir kurio asmens patikrinimas pagal 11.1 dalies 3 punktą baigtas sėkmingai.

1.2.3.2.

Įgulos nario ir oro uosto darbuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

1.2.3.3.

Asmens, kurio asmens patikrinimo rezultatai yra neigiami, pažymėjimas nedelsiant panaikinamas.

1.2.3.4.

Pažymėjimas nešiojamas matomoje vietoje, bent tais atvejais, kai jo turėtojas yra riboto patekimo zonose.

Jei riboto patekimo zonose, išskyrus tas zonas, kuriose yra keleivių, esančio asmens pažymėjimas nėra pritvirtintas matomoje vietoje, už 1.5 dalies 1 punkto c papunkčio įgyvendinimą atsakingi asmenys sustabdo šį asmenį, kad patikrintų jo tapatybę, ir prireikus apie tai praneša.

1.2.3.5.

Pažymėjimas nedelsiant grąžinamas jį išdavusiam subjektui:

a)

išdavusio subjekto prašymu arba

b)

nutraukus darbo sutartį; arba

c)

pasikeitus darbdaviui; arba

d)

pasikeitus poreikiui patekti į zonas, į kurias patekti išduotas leidimas; arba

e)

pasibaigus pažymėjimo galiojimui, arba

f)

panaikinus pažymėjimą.

1.2.3.6.

Pažymėjimą išdavęs subjektas nedelsiant informuojamas apie pažymėjimo pametimą, vagystę ar negrąžinimą.

1.2.3.7.

Grąžinus elektroninį pažymėjimą, pasibaigus jo galiojimo laikui, panaikinus jį ar pranešus apie jo pametimą, vagystę ar negrąžinimą, elektroninis pažymėjimas nedelsiant užblokuojamas.

1.2.3.8.

Bendrijos įgulos nario pažymėjimams ir oro uosto darbuotojo pažymėjimams taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.2.4.   Papildomi Bendrijos įgulos nario pažymėjimų reikalavimai

1.2.4.1.

Bendrijos oro vežėjo samdomo įgulos nario pažymėjime turi būti:

a)

turėtojo vardas, pavardė ir nuotrauka;

b)

oro vežėjo pavadinimas;

c)

žodis „įgula“ („crew“) anglų kalba (šis reikalavimas taikomas vėliausiai praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo) ir

d)

galiojimo data (šis reikalavimas taikomas vėliausiai praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo).

1.2.5.   Papildomi oro uosto darbuotojo pažymėjimų reikalavimai

1.2.5.1.

Oro uosto darbuotojo pažymėjime turi būti:

a)

turėtojo vardas, pavardė ir nuotrauka;

b)

pažymėjimo turėtojo darbdavio pavadinimas, jei pavadinimas neužprogramuotas elektroniniu būdu;

c)

išduodančio subjekto arba oro uosto pavadinimas;

d)

zonos, į kurias pažymėjimo turėtojas gali patekti; ir

e)

galiojimo data, jei ji neužprogramuota elektroniniu būdu.

Pavadinimai ir patekimo zonos gali būti pakeistos lygiaverčiu identifikavimu.

1.2.5.2.

Siekiant užkirsti kelią netinkamam oro uosto darbuotojo pažymėjimų naudojimui, įdiegiama sistema, kurią taikant būtų pagrįstai užtikrinama, kad bandymai pasinaudoti pamestais, pavogtais ar negrąžintais pažymėjimais būtų atskleisti. Atskleidus tokį atvejį imamasi tinkamų veiksmų.

1.2.6.   Transporto priemonės leidimų reikalavimai

1..2.6.1.

Transporto priemonės leidimas gali būti išduotas tik jei nustatoma, kad to reikia darbo tikslais.

1.2.6.2.

Transporto priemonės leidimas skirtas konkrečiai transporto priemonei ir jame nurodoma:

a)

zonos, į kurias transporto priemonė gali patekti; ir

b)

galiojimo data.

Elektroniniuose transporto priemonės leidimuose nereikia nurodyti zonų, į kurias transporto priemonei leidžiama patekti, ir galiojimo datos, jei tokia informacija gali būti elektroniniu būdu nuskaitoma ir patikrinama prieš leidžiant patekti į riboto patekimo zonas.

1.2.6.3.

Elektroninis transporto priemonės leidimas pritvirtinamas prie transporto priemonės taip, kad jo nebūtų galima perkelti.

1.2.6.4.

Kontroliuojamojoje zonoje esančios transporto priemonės leidimas laikomas matomoje vietoje.

1.2.6.5.

Transporto priemonės leidimas nedelsiant grąžinamas jį išdavusiam subjektui:

a)

išdavusio subjekto prašymu arba

b)

kai transporto priemonė nebenaudojama patekti į kontroliuojamąją zoną; arba

c)

pasibaigus leidimo galiojimo laikui, išskyrus tuos atvejus, kai leidimas automatiškai paskelbiamas negaliojančiu.

1.2.6.6.

Leidimą išdavęs subjektas nedelsiant informuojamas apie transporto priemonės leidimo pametimą, vagystę ar negrąžinimą.

1.2.6.7.

Grąžinus elektroninį transporto priemonės leidimą, pasibaigus jo galiojimo laikui arba pranešus apie jo pametimą, vagystę ar negrąžinimą, elektroninis transporto priemonės leidimas nedelsiant užblokuojamas.

1.2.6.8.

Siekiant užkirsti kelią netinkamam transporto priemonės leidimų naudojimui, įdiegiama sistema, kurią taikant pagrįstai užtikrinama, kad bandymai pasinaudoti pamestais, pavogtais ar negrąžintais transporto priemonės leidimais būtų atskleisti. Atskleidus tokį atvejį imamasi tinkamų veiksmų.

1.2.7.   Patekimas su palyda

1.2.7.1.

Galiojančio oro uosto darbuotojo pažymėjimo neturintys įgulos nariai yra visada lydimi riboto patekimo zonose, išskyrus šias zonas:

a)

zonas, kuriose gali būti keleivių;

b)

zonas prie pat orlaivio, kuriuo jie atvyko ar išvyks; ir

c)

įguloms skirtas zonas.

1.2.7.2.

Išskirtiniais atvejais asmeniui gali būti netaikomi 1.2.5 dalies 1 punkto reikalavimai ir prievolės atlikti asmens patikrinimą, jei būdamas riboto patekimo zonose toks asmuo yra lydimas visą laiką.

1.2.7.3.

Lydintysis asmuo turi:

a)

turėti galiojantį pažymėjimą, nurodytą 1.2.2 dalies 2 punkto c, d arba e papunktyje;

b)

turėti leidimą lydėti riboto patekimo zonose;

c)

visą laiką matyti lydimą asmenį ar asmenis tiesioginiame savo regos lauk; ir

d)

pagrįstai užtikrinti, kad lydimas asmuo ar asmenys nepažeistų jokių saugumo reikalavimų.

1.2.7.4.

Transporto priemonei gali būti netaikomi 1.2.6 dalies reikalavimai, jei kontroliuojamojoje zonoje esanti tokia transporto priemonė yra lydima visą laiką.

1.2.8.   Kitos išimtys

Kitoms išimtims taikomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.3.   ASMENŲ, IŠSKYRUS KELEIVIUS, IR JŲ NEŠAMŲ DAIKTŲ PATIKRINIMAS

1.3.1.   Asmenų, išskyrus keleivius, ir jų nešamų daiktų patikrinimas

1.3.1.1.

Asmenys, išskyrus keleivius, ir jų nešami daiktai tikrinami taip pat kaip keleiviai ir atitinkamai rankinis bagažas.

1.3.1.2.

Asmenų, išskyrus keleivius, patikrinimui taikomi 4.1.1 dalies 1–6 ir 8 punktai.

1.3.1.3.

Asmenų, išskyrus keleivius, nešamų daiktų patikrinimui taikomi 4.1.2 dalies 1–9 ir 12 punktai.

1.3.1.4.

4-C priedėlyje išvardytus daiktus galima neštis tik tuo atveju, jei tuos daiktus neštis asmeniui leidžiama, kad jis galėtų atlikti pagrindines oro uosto įrenginių arba orlaivio naudojimo užduotis ar pareigoms skrydžio metu atlikti.

1.3.1.5.

Tais atvejais, kai asmenys, išskyrus keleivius, ir jų nešami daiktai turi būti reguliariai tikrinami pasirinktine tvarka, tikrinimo dažnumą, remdamasi rizikos vertinimu, nustato atitinkama institucija.

1.3.1.6.

Asmenų, išskyrus keleivius, ir jų nešamų daiktų patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.3.2.   Išimtys ir specialios patikrinimo procedūros

1.3.2.1.

Atitinkama institucija dėl objektyvių priežasčių gali leisti netikrinti asmenų, išskyrus keleivius, arba gali leisti, kad jiems būtų taikomos specialios patikrinimo procedūros, jei juos lydi asmuo, įgaliotas lydėti pagal 1.2.7 dalies 3 punktą.

1.3.2.2.

Laikinai išėję iš svarbiausių dalių patikrinti asmenys, išskyrus keleivius, grįžę gali būti netikrinami, jei juos nuolat stebėjo įgaliotieji asmenys ir jei to stebėjimo pakanka pagrįstai užtikrinti, kad tie asmenys į svarbiausias dalis neįsineštų draudžiamų daiktų.

1.3.2.3.

Išimtims ir specialioms patikrinimo procedūroms taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.4.   TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIKRINIMAS

1.4.1.   Į svarbiausias dalis įvažiuojančios transporto priemonės

1.4.1.1.

Prieš įvažiavimą į svarbiausias dalis tikrinamos visos transporto priemonės. Jos turi būti saugomos nuo nesankcionuoto poveikio nuo patikrinimo iki įvažiavimo į svarbiausias dalis.

1.4.1.2.

Vairuotojas ir kiti transporto priemonėje esantys asmenys tikrinimo metu neturi būti transporto priemonėje. Jie turi pasiimti iš transporto priemonės savo asmeninius daiktus, kad būtų atliktas patikrinimas.

1.4.1.3.

Turi būti nustatyti tikrinamų vietų pasirinkimo atsitiktinumą užtikrinantys metodai.

1.4.1.4.

Į svarbiausias dalis įvažiuojančioms transporto priemonėms taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.4.2.   Į riboto patekimo zonas, išskyrus svarbiausias dalis, įvažiuojančios transporto priemonės

1.4.2.1.

Vairuotojas ir kiti transporto priemonėje esantys asmenys tikrinimo metu neturi būti transporto priemonėje. Jie turi pasiimti iš transporto priemonės savo asmeninius daiktus, kad būtų atliktas patikrinimas.

1.4.2.2.

Turi būti nustatyti tikrinamų transporto priemonių ir vietų pasirinkimo atsitiktinumą užtikrinantys metodai.

1.4.2.3.

Į riboto patekimo zonas, išskyrus svarbiausias dalis, įvažiuojančioms transporto priemonėms taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.4.3.   Tikrinimo metodai

1.4.3.1.

Apieškojimas rankomis apima nuodugnų rankinį pasirinktų vietų, įskaitant turinį, tikrinimą, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad jose nebūtų draudžiamų daiktų.

1.4.3.2.

Šie metodai gali būti taikomi tik kaip papildoma tikrinimo priemonė:

a)

kai pasitelkiami sprogmenis užuodžiantys šunys ir

b)

kai naudojamas mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklis.

1.4.3.3.

Tikrinimo metodams taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.4.4.   Išimtys ir specialios tikrinimo procedūros

1.4.4.1.

Atitinkama institucija dėl objektyvių priežasčių gali leisti netikrinti transporto priemonių arba gali leisti joms taikyti specialias tikrinimo procedūras, jei jas lydi asmuo, įgaliotas lydėti pagal 1.2.7 dalies 3 punktą.

1.4.4.2.

Išimtims ir specialioms tikrinimo procedūroms taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

1.5.   STEBĖJIMAS, PATRULIAVIMAS IR KITA FIZINĖ KONTROLĖ

1.5.1.

Stebėjimu arba patruliavimu siekiama stebėti:

a)

nekontroliuojamosios zonos, kontroliuojamosios zonos, riboto patekimo zonų, svarbiausių dalių ir, kai taikytina, atribotųjų zonų ribas;

b)

visuomenei prieinamas terminalo zonas ir prie terminalo esančias zonas, įskaitant stovėjimo aikšteles ir važiuojamąsias kelio dalis;

c)

ar asmenų, esančių riboto patekimo zonose, išskyrus zonas, kuriose yra keleivių, pažymėjimai privirtinti matomoje vietoje ir ar jie galioja;

d)

ar kontroliuojamojoje zonoje esančių transporto priemonių leidimai privirtinti matomoje vietoje ir ar jie galioja; ir

e)

bagažo skyriuje vežamą bagažą, krovinius ir paštą, orlaivio atsargas, taip pat oro vežėjo paštą ir medžiagas, kurie laikomi svarbiausioje dalyje tol, kol bus pakrauti.

1.5.2.

Stebėjimo ir patruliavimo dažnumas ir būdai grindžiami rizikos vertinimu, kurį atlieka atitinkama institucija, atsižvelgiant į:

a)

oro uosto dydį, įskaitant operacijų skaičių ir pobūdį;

b)

oro uosto išdėstymą, visų pirma tarpusavio ryšį tarp oro uoste nustatytų zonų; ir

c)

stebėjimo ir patruliavimo būdų galimybes ir apribojimus.

Rizikos vertinimo dalys, susijusios su stebėjimo ir patruliavimo dažnumu ir būdais, paprašius, atitikties stebėsenos tikslais išdėstomos raštu.

1.5.3.

Stebėjimas ir patruliavimas neturi būti nuspėjami. Pažymėjimų galiojimas tikrinamas atsitiktine tvarka.

1.5.4.

Įdiegiamos priemonės, kuriomis asmenys būtų atgrasomi nuo bandymų pažeisti kontrolines ir kuriomis pažeidimą būtų galima iš karto išsiaiškinti, o jo padarinius pašalinti, jei toks pažeidimas įvyktų.

2.   ATRIBOTOSIOS ORO UOSTŲ ZONOS

Šiame reglamente nenumatyta jokių nuostatų.

3.   ORLAIVIO SAUGUMAS

3.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

3.0.1.

Išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip, oro vežėjas užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą jo orlaivių atžvilgiu.

3.0.2.

Trečiosios šalys, kurių taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams, taikomiems orlaivių saugumui, išvardytos 3-B priedėlyje.

3.0.3.

Orlaivyje neturi būti atliekamas orlaivio saugumo patikrinimas. Jame atliekamas orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas pagal 3.1 dalį.

3.0.4.

Oro vežėjo prašymu oro uosto operatorius jam praneša, ar jo orlaivis yra svarbiausioje dalyje, ar ne. Tais atvejais, kai tai neaišku, laikoma, kad orlaivis yra kitoje dalyje nei svarbiausia dalis.

3.0.5.

Tais atvejais, kai zona nebelaikoma svarbiausia dalimi dėl pasikeitusio saugumo statuso, oro uostas informuoja suinteresuotus vežėjus.

3.1.   ORLAIVIO SAUGUMO NUODUGNUS PATIKRINIMAS

3.1.1.   Kada reikia atlikti orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą

3.1.1.1.

Orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas atliekamas visada, kai tik yra priežastis manyti, kad į jį galėjo patekti pašaliniai asmenys.

3.1.1.2.

Atliekant orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą patikrinamos apibrėžtos orlaivio vietos, nustatytos atskirame Komisijos sprendime.

3.1.1.3.

Į svarbiausią dalį iš trečiosios šalies, kuri neįtraukta į 3-B priedėlio sąrašą, atvykstančio orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas atliekamas bet kuriuo metu po to, kai išlaipinami keleiviai ir (arba) iškraunamas bagažo skyrius.

3.1.1.4.

Orlaivis, kuris atvyksta iš valstybės narės, į kurią atskrido tranzitu iš trečiosios šalies, kuri neįtraukta į 3-B priedėlio sąrašą, laikomas orlaiviu, atvykstančiu iš trečiosios šalies.

3.1.1.5.

Orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo atlikimo laikui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

3.1.2.   Kaip reikia atlikti orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą

Orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo būdams taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

3.1.3.   Informacija apie orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą

Ši informacija apie išskrendančio orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą užregistruojama ir 24 valandas arba tol, kol vykdomas skrydis (iš šių dviejų pasirenkamas ilgesnis laikotarpis), laikoma vietoje, kuri yra ne orlaivyje:

reiso numeris,

paskirties vieta,

iš kur vykdytas ankstesnis skrydis ir

nuoroda, ar atliktas orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas, ar ne.

Tais atvejais, kai orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas atliktas, taip pat pateikiama tokia informacija:

orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo atlikimo data ir laikas ir

asmens, atsakingo už orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo atlikimą, vardas, pavardė ir parašas.

3.2.   ORLAIVIO APSAUGA

3.2.1.   Bendroji orlaivio apsauga

3.2.1.1.

Bet kurioje oro uosto vietoje stovintis orlaivis apsaugomas nuo nesankcionuoto patekimo:

a)

užtikrinant, kad asmenys, bandantys nesankcionuotai patekti, būtų greitai sustabdyti tapatybei patikrinti; arba

b)

laikant jo išorines duris uždarytas. Tais atvejais, kai orlaivis yra svarbiausioje dalyje, nuo žemės nepasiekiamos išorinės durys laikomos uždarytomis, jei patekimo į orlaivį įranga atitraukta ir pastatyta pakankamai toli nuo orlaivio, siekiant pagrįstai užkirsti kelią į jį patekti; arba

c)

taikant elektronines priemones, kuriomis galima nedelsiant nustatyti nesankcionuotą patekimą.

3.2.1.2.

3.2.1 dalies 1 punktas netaikomas orlaiviui, kuris stovi užrakintame ar kitaip nuo nesankcionuoto patekimo apsaugotame angare.

3.2.2.   Papildoma orlaivių su uždarytomis išorinėmis durimis, kurie yra kitoje nei svarbiausia dalyje, apsauga

3.2.2.1.

Tais atvejais, kai išorinės durys uždarytos ir orlaivis yra kitoje nei svarbiausia dalyje, kiekvienos išorinės durys taip pat turi būti:

a)

su atitraukta patekimo į orlaivį įranga arba

b)

užplombuotos; arba

c)

užrakintos; arba

d)

stebimos.

a punktas netaikomas durims, kurios pasiekiamos nuo žemės.

3.2.2.2.

Tais atvejais, kai nuo durų, kurios nepasiekiamos nuo žemės, atitraukta patekimo į orlaivį įranga, ta įranga pastatoma pakankamai toli nuo orlaivio, kad būtų pagrįstai užkirstas kelias į jį patekti.

3.2.2.3.

Tais atvejais, kai išorinės durys užrakintos, atrakinti jas gali tik asmenys, kuriems to reikia darbo tikslais.

3.2.2.4.

Tais atvejais, kai išorinės durys stebimos, stebėjimu užtikrinama, kad nesankcionuotas patekimas į orlaivį būtų nustatytas nedelsiant.

3.2.2.5.

Orlaivių, kurių išorinės durys uždarytos ir kurie stovi kitoje nei svarbiausia dalyje, apsaugai taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

3-A PRIEDĖLIS

ORLAIVIO SAUGUMO NUODUGNUS PATIKRINIMAS

Išsamios orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

3-B PRIEDĖLIS

ORLAIVIO SAUGUMAS

TREČIOSIOS ŠALYS, PRIPAŽĮSTAMOS TAIKANČIOMIS SAUGUMO STANDARTUS, LYGIAVERČIUS BENDRIESIEMS PAGRINDINIAMS STANDARTAMS

Orlaivių saugumo srityje pripažįstama, kad šios trečiosios šalys taiko bendriesiems pagrindiniams standartams lygiaverčius saugumo standartus:

4.   KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS

4.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

4.0.1.

Išskyrus tuos atvejus, kai nustatyta kitaip, institucija, oro uosto operatorius, oro vežėjas ar subjektas, atsakingas pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą, užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą.

4.0.2.

Trečiosios šalys, kurių taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams, taikomiems keleiviams ir rankiniam bagažui, išvardytos 4-B priedėlyje.

4.0.3.

Keleiviai ir jų rankinis bagažas, atvykstantys iš valstybės narės, į kurią orlaivis atskrido tranzitu iš trečiosios šalies, neįtrauktos į 4-B priedėlio sąrašą, laikomi keleiviais ir rankiniu bagažu, atvykstančiais iš trečiosios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai yra patvirtinimas, kad šie asmenys ir jų rankinis bagažas patikrinti toje valstybėje narėje.

4.0.4.

Šiame skyriuje „skysčiai, aerozoliai ir geliai“ yra pastos, losjonai, skystų ir kietų medžiagų mišiniai ir hermetiškų talpyklų turinys, pvz., dantų pasta, plaukų gelis, gėrimai, sriubos, sirupai, kvepalai, skutimosi putos ir kiti panašios konsistencijos produktai.

4.1.   KELEIVIŲ IR RANKINIO BAGAŽO PATIKRINIMAS

4.1.1.   Keleivių patikrinimas

4.1.1.1.

Prieš patikrinimą keleiviai nusivelka paltus ir striukes, kurie tikrinami kaip rankinis bagažas.

4.1.1.2.

Keleiviai patikrinami:

a)

apieškant rankomis arba

b)

stacionariąja metalo aptikimo įranga (SMAĮ).

Tais atvejais, kai tikrintojas negali nustatyti, ar keleivis nešasi draudžiamų daiktų, ar ne, keleiviui neleidžiama patekti į riboto patekimo zonas arba jis dar kartą patikrinamas ir tikrintojas įsitikina, kad keleivis draudžiamų daiktų neturi.

4.1.1.3.

Tais atvejais, kai apieškoma rankomis, tai atliekama taip, kad būtų pagrįstai užtikrinta, kad asmuo nesineša draudžiamų daiktų.

4.1.1.4.

Tais atvejais, kai SMAĮ duoda pavojaus signalą, turi būti rasta pavojaus signalo priežastis.

4.1.1.5.

Rankinis metalo detektorius gali būti naudojamas tik kaip papildoma patikrinimo priemonė. Juo negali būti pakeistas reikalavimas apieškoti rankomis.

4.1.1.6.

Tais atvejais, kai į keleivių saloną leidžiama įsinešti gyvą gyvūną, gyvūnas patikrinamas arba kaip keleivis, arba kaip rankinis bagažas.

4.1.1.7.

Atitinkama institucija gali nustatyti keleivių, kuriems dėl objektyvių priežasčių taikomos specialios patikrinimo procedūros arba kurie gali būti netikrinami, kategorijas. Apie tokias nustatytas kategorijas pranešama Komisijai.

4.1.1.8.

Keleivių patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

4.1.2.   Rankinio bagažo patikrinimas

4.1.2.1.

Prieš patikrinimą nešiojamieji kompiuteriai ir kiti dideli elektros prietaisai išimami iš rankinio bagažo ir patikrinami atskirai.

4.1.2.2.

Prieš patikrinimą skysčiai, aerozoliai ir geliai išimami iš rankinio bagažo ir patikrinami atskirai, išskyrus tuos atvejus, kai rankiniam bagažui tikrinti naudojama įranga taip pat galima patikrinti daug uždarytų skysčių, aerozolių ir gelių talpyklų bagažo viduje.

Tais atvejais, kai skysčiai, aerozoliai ir geliai išimami iš rankinio bagažo, keleivis pateikia:

a)

visus skysčius, aerozolius ir gelius atskirose talpyklose, kurių talpa ne didesnė kaip 100 mililitrų ar lygiavertis dydis, viename skaidriame ne didesnės kaip 1 litro talpos plastikiniame maišelyje, kurį galima pakartotinai sandariai uždaryti; į plastikinį maišelį turi lengvai sutilpti į jį dedami daiktai; maišelis sandariai uždaromas; ir

b)

kitus skysčius, aerozolius ir gelius atskirai.

4.1.2.3.

Rankinis bagažas patikrinamas:

a)

apieškant rankomis arba

b)

peršviečiant rentgeno įranga; arba

c)

naudojant sprogmenų aptikimo sistemos įrangą.

Tais atvejais, kai tikrintojas negali nustatyti, ar rankiniame bagaže yra draudžiamų daiktų, ar ne, bagažo neštis neleidžiama arba jis dar kartą patikrinamas ir tikrintojas įsitikina, kad jame draudžiamų daiktų nėra.

4.1.2.4.

Rankinio bagažo apieškojimas rankomis apima rankinį bagažo, įskaitant turinį, patikrinimą, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad jame nebūtų draudžiamų daiktų.

4.1.2.5.

Tais atvejais, kai naudojama rentgeno įranga arba sprogmenų aptikimo sistemos įranga, tikrintojas apžiūri kiekvieną vaizdą.

4.1.2.6.

Tais atvejais, kai naudojama rentgeno įranga arba sprogmenų aptikimo sistemos įranga, turi būti rasta visų pavojaus signalų priežastis ir tikrintojas turi įsitikinti, kad pavojaus nėra, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad į riboto patekimo zoną ar orlaivį nebūtų įsinešta draudžiamų daiktų.

4.1.2.7.

Tais atvejais, kai naudojama rentgeno įranga arba sprogmenų aptikimo sistemos įranga, visi daiktai, kurių tankumas pablogina tikrintojo galimybes patikrinti rankinio bagažo turinį, išimami iš bagažo. Bagažas vėl patikrinamas, o tie daiktai patikrinami atskirai kaip rankinis bagažas.

4.1.2.8.

Jeigu kuriame nors bagaže randamas didelis elektros prietaisas, tas bagažas vėl patikrinamas prietaisą iš jo išėmus, o pats elektros prietaisas patikrinamas atskirai.

4.1.2.9.

Sprogmenis užuodžiantys šunys arba mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklis gali būti naudojami tik kaip papildoma patikrinimo priemonė.

4.1.2.10.

Atitinkama institucija gali nustatyti rankinio bagažo, kuriam dėl objektyvių priežasčių taikomos specialios patikrinimo procedūros arba kuris gali būti netikrinamas, kategorijas. Apie tokias nustatytas kategorijas pranešama Komisijai.

4.1.2.11.

Atitinkama institucija gali leisti netikrinti diplomatinio bagažo arba jam taikyti specialias saugumo procedūras, jei laikomasi Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių reikalavimų.

4.1.2.12.

Rankinio bagažo patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

4.1.3.   Skysčių, aerozolių ir gelių patikrinimas

4.1.3.1.

Skysčiai, aerozoliai ir geliai patikrinami:

a)

rentgeno įranga;

b)

sprogmenų aptikimo sistemos įranga;

c)

mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškikliu;

d)

cheminės reakcijos bandymo juostelėmis arba

e)

skysčių buteliuose skeneriais.

4.1.3.2.

Ragavimas ar bandymas ant odos gali būti taikomi tik kaip papildoma patikrinimo priemonė.

4.1.3.3.

Skysčių, aerozolių ir gelių patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

4.1.3.4.

Skysčiai, aerozoliai ir geliai, kuriuos nešasi keleiviai, gali būti netikrinami, jei tie skysčiai, aerozoliai ir geliai:

a)

yra ne didesnės kaip 100 mililitrų ar lygiaverčio dydžio talpos atskirose talpyklose, viename skaidriame ne didesnės kaip 1 litro talpos plastikiniame maišelyje, kurį galima pakartotinai sandariai uždaryti; į plastikinį maišelį sudėti daiktai lengvai telpa; maišelis sandariai uždarytas; arba

b)

skirti naudoti kelionės metu ir reikalingi dėl medicininių priežasčių arba specialiems mitybos poreikiams patenkinti, įskaitant kūdikių maistą. Paprašytas keleivis turi įrodyti skysčio, kuriam taikoma išimtis, autentiškumą; arba

c)

įsigyti kontroliuojamojoje zonoje už įlaipinimo talonų tikrinimo punkto esančiose prekyvietėse, kurioms pagal oro uosto saugumo programą taikomos patvirtintos saugumo procedūros, tačiau skystis turi būti supakuotas maišelyje, kurio pažeidimus galima nustatyti, su pakankamai aiškiais ženklais, jog skystis buvo pirktas tame oro uoste ir tą dieną; arba

d)

įsigyti riboto patekimo zonose esančiose prekyvietėse, kurioms pagal oro uosto saugumo programą taikomos patvirtintos saugumo procedūros; arba

e)

įsigyti kitame Bendrijos oro uoste, tačiau skystis turi būti supakuotas maišelyje, kurio pažeidimus galima nustatyti, su pakankamai aiškiais ženklais, jog skystis buvo pirktas to oro uosto kontroliuojamojoje zonoje ir tą dieną; arba

f)

įsigyti Bendrijos oro vežėjo orlaivyje, tačiau skystis turi būti supakuotas maišelyje, kurio pažeidimus galima nustatyti, su pakankamai aiškiais ženklais, jog skystis buvo pirktas tame orlaivyje tą dieną.

4.2.   KELEIVIŲ IR RANKINIO BAGAŽO APSAUGA

Keleivių ir rankinio bagažo apsaugai taikomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

4.3.   POTENCIALIAI PAVOJINGI KELEIVIAI

4.3.1.

Kompetentinga institucija atitinkamam oro vežėjui iš anksto raštu praneša apie planus įlaipinti į orlaivį potencialiai pavojingą keleivį.

4.3.2.

Pranešime nurodoma ši informacija:

a)

asmens tapatybė ir lytis;

b)

asmens vežimo priežastis;

c)

lydinčiųjų asmenų, jeigu jie lydi vežamą asmenį, vardai, pavardės ir pareigos;

d)

kompetentingos institucijos parengtas rizikos vertinimas, įskaitant palydos paskyrimo ar nepaskyrimo priežastis;

e)

jei būtina, išankstinis susodinimo planas ir

f)

turimų kelionės dokumentų pobūdis.

Oro vežėjas šią informaciją praneša orlaivio įgulos vadui prieš į orlaivį įlaipinant keleivius.

4.3.3.

Kompetentinga institucija užtikrina, kad teisėtai suimti asmenys būtų lydimi visada.

4.4.   DRAUDŽIAMI DAIKTAI

4.4.1.

Keleiviams neleidžiama į riboto patekimo zonas ar orlaivį įsinešti 4-C priedėlyje išvardytų daiktų.

4.4.2.

4.4 dalies 1 punktas gali būti netaikomas, jei:

a)

atitinkama institucija sutiko, kad daiktas būtų įsinešamas; ir

b)

oro vežėjas informuotas apie keleivį ir daiktą, kurį jis nešasi, prieš į orlaivį įlaipinant keleivius; ir

c)

laikomasi galiojančių saugos taisyklių.

Tie daiktai orlaivyje laikomi saugiomis sąlygomis.

4.4.3.

Oro vežėjas užtikrina, kad keleiviai iki registracijos pabaigos būtų informuoti apie 4-C priedėlyje išvardytus draudžiamus daiktus.

4-A PRIEDĖLIS

APIEŠKOJIMO RANKOMIS REIKALAVIMAI

Išsamios apieškojimo rankomis nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

4-B PRIEDĖLIS

KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS

TREČIOSIOS ŠALYS, PRIPAŽĮSTAMOS TAIKANČIOMIS SAUGUMO STANDARTUS, LYGIAVERČIUS BENDRIESIEMS PAGRINDINIAMS STANDARTAMS

Keleivių ir rankinio bagažo atžvilgiu pripažįstama, kad šios trečiosios šalys taiko bendriesiems pagrindiniams standartams lygiaverčius saugumo standartus:

4-C PRIEDĖLIS

KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS

DRAUDŽIAMŲ DAIKTŲ SĄRAŠAS

Nepažeidžiant galiojančių saugos taisyklių, į riboto patekimo zonas ir orlaivį keleiviams neleidžiama įsinešti toliau nurodytų daiktų:

a)   pabūklų, šaunamųjų ginklų ir kitų sviedinius šaudančių įtaisų– įtaisų, kurie yra tinkami arba atrodo tinkami iššauti sviedinį ir sukelti sunkių sužeidimų, įskaitant:

visų tipų šaunamuosius ginklus, pavyzdžiui, pistoletus, revolverius, graižtvinius šautuvus, lygiavamzdžius šautuvus,

žaislinius šautuvus, tikslias šaunamųjų ginklų kopijas ir padirbinius, kuriuos galima palaikyti tikrais ginklais,

šaunamųjų ginklų dalis, išskyrus optinius taikiklius,

pneumatinius ir dujinius šautuvus, pavyzdžiui, pistoletus, šratinius šautuvus, graižtvinius ginklus ir BB tipo šoviniais užtaisomus pneumatinius šaunamuosius ginklus,

signalinius ir starto pistoletus,

lankus, arbaletus ir strėles,

harpūnus ir povandeninės žūklės šautuvus,

timpas ir svaidytuvus;

b)   svaiginamųjų įtaisų– įtaisų, specialiai skirtų apsvaiginti ar imobilizuoti, įskaitant:

smogiamuosius įtaisus, pavyzdžiui, apsvaiginančius šautuvus, tazerius ir apsvaiginimo lazdas,

gyvūnų svaiginimo ir žudymo įtaisus,

neutralizuojančias ir paralyžiuojančias chemines medžiagas, dujas ir purškiamąsias dujas, kaip „Mace“ aerozolius, pipirines dujas, kapsicino dujas, ašarines dujas, rūgštines dujas ir gyvūnus atbaidančias dujas;

c)   daiktų aštriais galais ar kraštais– daiktų, kurių galai ar kraštai aštrūs ir gali būti panaudoti sunkiems sužeidimams sukelti, įskaitant:

daiktus, skirtus kapoti, pavyzdžiui, kirvius, kirvelius ir kapokles,

ledo kirvukus ir ledo kirtiklius,

skutimosi peiliukus,

rėžiklius,

peilius su ilgesne kaip 6 cm geležte,

žirkles ilgesniais kaip 6 cm ašmenimis, matuojant nuo sukimosi taško,

kovos reikmenis, kurių galai ar kraštai aštrūs,

špagas ir kardus;

d)   amato įrankių– įrankių, kuriuos galima panaudoti sunkiems sužeidimams sukelti, arba įrankių, galinčių kelti grėsmę orlaivio saugai, įskaitant:

laužtuvus,

gręžtuvus ir grąžtus, įskaitant belaidžius nešiojamuosius elektrinius gręžtuvus,

įrankius, kurių ašmenys ar kotas ilgesni kaip 6 cm ir kuriuos galima panaudoti kaip ginklą, pavyzdžiui, atsuktuvus ir kaltus,

pjūklus, įskaitant belaidžius nešiojamuosius elektrinius pjūklus,

lituoklius,

varžtų ir vinių pistoletus;

e)   bukų įrankių– daiktų, kuriuos galima panaudoti sunkiems sužeidimams sukelti smogiant jais, įskaitant:

beisbolo ir mažojo beisbolo lazdas,

kuokas ir lazdas, pavyzdžiui, policininko lazdas, blakštus ir vėzdus,

kovos reikmenis;

f)   sprogstamųjų ir padegamųjų medžiagų ir prietaisų– sprogstamųjų ir padegamųjų medžiagų ir prietaisų, kurie yra tinkami arba atrodo tinkami sunkiems sužeidimams sukelti ar kelti grėsmę orlaivio saugai, įskaitant:

šaudmenis,

sprogstamąsias kapsules,

detonatorius ir sprogdiklius,

sprogstamųjų įtaisų tikslias kopijas ar padirbinius,

minas, granatas ir kitus karinės paskirties sprogstamuosius įtaisus,

fejerverkus ir kitokią pirotechniką,

dūmadėžes ir dūminius užtaisus,

dinamitą, paraką ir plastikinius sprogmenis.

5.   BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS BAGAŽAS

5.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

5.0.1.

Išskyrus tuos atvejus, kai nustatyta kitaip, institucija, oro uosto operatorius, oro vežėjas arba subjektas, atsakingas pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą, užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą.

5.0.2.

Trečiosios šalys, kurių taikomi saugumo standartai pripažįstami lygiaverčiais bendriesiems pagrindiniams standartams, taikomiems bagažo skyriuje vežamam bagažui, išvardytos 5-A priedėlyje.

5.0.3.

Bagažo skyriuje vežamas bagažas, atvežamas iš valstybės narės, į kurią orlaivis atskrido tranzitu iš trečiosios šalies, kuri neįtraukta į 5-A priedėlio sąrašą, laikomas bagažo skyriuje vežamu bagažu, atvežamu iš trečiosios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai yra patvirtinimas, kad šis bagažo skyriuje vežamas bagažas patikrintas toje valstybėje narėje.

5.0.4.

Šiame skyriuje „apsaugotas bagažas“ – tai patikrintas išvykstančių keleivių bagažo skyriuje vežamas bagažas, kuris fiziškai apsaugotas, kad į jį nebūtų įdėta kokių nors daiktų.

5.1.   BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMO BAGAŽO PATIKRINIMAS

5.1.1.

Tikrinant bagažo skyriuje vežamą bagažą taikomi tokie patikrinimo metodai (atskirai arba derinant juos):

a)

apieškoma rankomis arba

b)

peršviečiama rentgeno įranga; arba

c)

tikrinama sprogmenų aptikimo sistemos įranga; arba

d)

tikrinama mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškikliu.

Tais atvejais, kai tikrintojas negali nustatyti, ar bagažo skyriuje vežamame bagaže yra draudžiamų daiktų, ar ne, bagažas nepraleidžiamas arba jis dar kartą patikrinamas ir tikrintojas įsitikina, kad jame draudžiamų daiktų nėra.

5.1.2.

Apieškojimas rankomis apima nuodugnų rankinį bagažo, įskaitant visą jo turinį, patikrinimas, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad jame draudžiamų daiktų nėra.

5.1.3.

Tais atvejais, kai naudojama rentgeno įranga arba sprogmenų aptikimo sistemos įranga, visi daiktai, kurių tankumas pablogina tikrintojo galimybes patikrinti bagažo turinį, patikrinami kitu metodu.

5.1.4.

Patikrinimas naudojant mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklį apima bagažo vidaus, išorės ir jo turinio mėginių analizę. Turinys gali būti taip pat apieškomas rankomis.

5.1.5.

Atitinkama institucija gali nustatyti bagažo skyriuje vežamo bagažo, kuriam dėl objektyvių priežasčių taikomos specialios patikrinimo procedūros arba kuris gali būti netikrinamas, kategorijas. Apie tokias nustatytas kategorijas pranešama Komisijai.

5.1.6.

Bagažo skyriuje vežamo bagažo patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

5.2.   BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMO BAGAŽO APSAUGA

5.2.1.

Keleiviams negali būti leista patekti prie patikrinto bagažo skyriuje vežamo bagažo, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra jų bagažas ir jie stebimi siekiant užtikrinti, kad:

a)

į bagažo skyriuje vežamą bagažą nebūtų įdėta 5-B priedėlyje išvardytų draudžiamų daiktų arba

b)

iš bagažo skyriuje vežamo bagažo nebūtų išimti ir į riboto patekimo zonas ar orlaivį įnešti 4-C priedėlyje išvardyti draudžiami daiktai.

5.2.2.

Bagažo skyriuje vežamas bagažas, kuris nebuvo apsaugotas nuo nesankcionuoto poveikio, patikrinamas dar kartą.

5.2.3.

Bagažo skyriuje vežamo bagažo apsaugai taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

5.3.   BAGAŽO PRIKLAUSOMYBĖS NUSTATYMAS

5.3.1.   Bagažo skyriuje vežamo bagažo identifikavimas

5.3.1.1.

Oro vežėjas užtikrina, kad įlaipinimo metu keleivis pateiktų galiojantį įlaipinimo taloną arba lygiavertį dokumentą, atitinkantį užregistruotą bagažo skyriuje vežamą bagažą.

5.3.1.2.

Oro vežėjas užtikrina, kad būtų įdiegta procedūra, kurią taikant būtų galima identifikuoti keleivių, kurie neįlipo į orlaivį ar išlipo iš jo prieš jam išvykstant, bagažo skyriuje vežamą bagažą.

5.3.1.3.

Jei keleivio orlaivyje nėra, bagažo skyriuje vežamas bagažas, kuris atitinka to keleivio įlaipinimo taloną arba lygiavertį dokumentą, laikomas nelydimuoju.

5.3.1.4.

Oro vežėjas užtikrina, kad kiekvienas nelydimojo bagažo skyriuje vežamo bagažo vienetas būtų aiškiai identifikuojamas kaip leistas vežti oru.

5.3.2.   Nuo keleivio valios nepriklausančios aplinkybės

5.3.2.1.

Priežastys, dėl kurių bagažas tapo nelydimas, užregistruojamos prieš bagažą pakraunant į orlaivį, išskyrus tuos atvejus, kai vykdoma 5.3.3 dalyje minima saugumo kontrolė.

5.3.2.2.

Papildomos išsamios nuostatos dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo keleivio valios, išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

5.3.3.   Atitinkama nelydimojo bagažo skyriuje vežamo bagažo saugumo kontrolė

5.3.3.1.

Nelydimasis bagažo skyriuje vežamas bagažas, kuriam netaikoma 5.3.2 dalis, patikrinamas taikant vieną iš 5.1.1 dalyje nustatytų metodų ir, kai taikytina, taikant papildomus reikalavimus, kurie nustatyti atskirame Komisijos sprendime.

5.3.3.2.

Bagažo skyriuje vežamas bagažas, kuris tampa nelydimuoju bagažu dėl kitų aplinkybių nei minimos 5.3.2 dalyje, jį iškrovus iš orlaivio ir prieš vėl pakraunant į orlaivį dar kartą patikrinamas.

5.3.3.3.

Papildomos išsamios nuostatos dėl atitinkamos nelydimojo bagažo skyriuje vežamo bagažo saugumo kontrolės išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

5.4.   DRAUDŽIAMI DAIKTAI

5.4.1.

Keleiviams neleidžiama jiems priklausančiame bagažo skyriuje vežamame bagaže turėti 5-B priedėlyje išvardytų daiktų.

5.4.2.

5.4 skirsnio 1 punktas gali būti netaikomas, jei:

a)

atitinkama institucija yra patvirtinusi nacionalines taisykles, pagal kurias daiktą leidžiama vežti; ir

b)

laikomasi galiojančių saugos taisyklių.

5.4.3.

Keleiviai iki registracijos pabaigos informuojami apie 5-B priedėlyje išvardytus draudžiamus daiktus.

5-A PRIEDĖLIS

BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS BAGAŽAS

TREČIOSIOS ŠALYS, PRIPAŽĮSTAMOS TAIKANČIOMIS SAUGUMO STANDARTUS, LYGIAVERČIUS BENDRIESIEMS PAGRINDINIAMS STANDARTAMS

Bagažo skyriuje vežamo bagažo atžvilgiu pripažįstama, kad šios trečiosios šalys taiko bendriesiems pagrindiniams standartams lygiaverčius saugumo standartus:

5-B PRIEDĖLIS

BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS BAGAŽAS

DRAUDŽIAMŲ DAIKTŲ SĄRAŠAS

Jiems priklausančiame bagažo skyriuje vežamame bagaže keleiviams neleidžiama turėti toliau nurodytų daiktų:

sprogstamųjų ir padegamųjų medžiagų ir įtaisų– sprogstamųjų ir padegamųjų medžiagų ir įtaisų, kurie gali būti panaudoti sunkiems sužeidimams sukelti ar kelti grėsmę orlaivio saugai, įskaitant:

šaudmenis,

sprogstamąsias kapsules,

detonatorius ir sprogdiklius,

minas, granatas ir kitus karinės paskirties sprogstamuosius įtaisus,

fejerverkus ir kitokią pirotechniką,

dūmadėžes ir dūminius užtaisus,

dinamitą, paraką ir plastikinius sprogmenis.

6.   KROVINIAI IR PAŠTAS

6.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

6.0.1.

Institucija, oro uosto operatorius, oro vežėjas ar subjektas, kaip apibrėžta šiame skyriuje, užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą.

6.0.2.

Draudžiamais daiktais krovinių siuntose laikoma:

sumontuoti sprogstamieji ir padegamieji įtaisai, kurie vežami nesilaikant galiojančių saugos taisyklių.

6.0.3.

Draudžiamais daiktais pašto siuntose laikoma:

sumontuoti ar nesumontuoti sprogstamieji ir padegamieji įtaisai, taip pat jų sudedamosios dalys.

6.1.   SAUGUMO KONTROLĖ. BENDROSIOS NUOSTATOS

6.1.1.

Prieš pakraunant visus krovinius ir paštą į orlaivį, juos patikrina reguliuojamas subjektas, išskyrus tuos atvejus, kai:

a)

reguliuojamas subjektas atliko reikalaujamą siuntos saugumo kontrolę, ir siunta buvo apsaugota nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos saugumo kontrolės atlikimo iki siuntos pakrovimo; arba

b)

žinomas siuntėjas atliko reikalaujamą siuntos saugumo kontrolę, ir siunta buvo apsaugota nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos saugumo kontrolės atlikimo iki siuntos pakrovimo; arba

c)

patikimas siuntėjas atliko reikalaujamą siuntos saugumo kontrolę, ir siunta buvo apsaugota nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos saugumo kontrolės atlikimo iki siuntos pakrovimo, ir ji nėra vežama keleiviniu orlaiviu; arba

d)

siuntai netaikomas patikrinimo reikalavimas ir ji buvo apsaugota nuo nesankcionuoto poveikio nuo to laiko, kai tapo identifikuojama kaip oro transportu vežamas krovinys arba oro paštas, iki pakrovimo.

6.1.2.

Tais atvejais, kai yra priežasčių manyti, kad siunta, kurios saugumo kontrolė atlikta, buvo pažeista arba nebuvo apsaugota nuo nesankcionuoto poveikio nuo to laiko, kai atlikta ta kontrolė, ją, prieš pakraunant į orlaivį, patikrina reguliuojamas subjektas.

6.1.3.

Asmuo, kuris nelydimas gali patekti prie identifikuojamo oro transportu vežamo krovinio arba identifikuojamo oro pašto, kurių reikalaujama saugumo kontrolė atlikta, turi būti patikrintas, t. y. pagal 11.1 skyrių atliktas asmens patikrinimas arba patikrinimas prieš įsidarbinimą, ir tokių patikrinimų rezultatai turi būti teigiami.

6.2.   PATIKRINIMAS

6.2.1.   Patikrinimas

6.2.1.1.

Tikrinant krovinius ar paštą:

a)

atsižvelgiant į siuntos pobūdį, taikomos tinkamiausios draudžiamų daiktų aptikimo priemonės ar metodai; ir

b)

taikomų priemonių ar metodų turi pakakti pagrįstai įsitikinti, kad siuntoje nėra paslėpta draudžiamų daiktų.

6.2.1.2.

Tais atvejais, kai tikrintojas negali pagrįstai įsitikinti, kad siuntoje nėra draudžiamų daiktų, siunta nepraleidžiama arba ji dar kartą patikrinama ir tikrintojas įsitikina, kad joje draudžiamų daiktų nėra.

6.2.1.3.

Krovinių ir pašto patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

6.2.2.   Patikrinimo išimtys

Patikrinimo išimčių nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

6.3.   REGULIUOJAMI SUBJEKTAI

6.3.1.   Reguliuojamų subjektų patvirtinimas

6.3.1.1.

Reguliuojamus subjektus tvirtina atitinkama institucija.

Reguliuojamas subjektas patvirtinamas tam tikrai teritorijai.

Subjektas, kuris taiko 6.3.2 dalyje nurodytą saugumo kontrolę, patvirtinamas kaip reguliuojamas subjektas. Reguliuojamais subjektais taip pat patvirtinami trečiosios šalies logistikos paslaugų teikėjai, atsakingi už integruotas sandėliavimo ir vežimo paslaugas, oro vežėjai ir paslaugų agentai.

Reguliuojamas subjektas gali sudaryti subrangos sutartis:

a)

su kitu reguliuojamu subjektu dėl 6.3.2 dalyje nurodytos bet kurios rūšies saugumo kontrolės;

b)

su kitu subjektu dėl 6.3.2 dalyje nurodytos bet kurios rūšies saugumo kontrolės, jei kontrolė atliekama reguliuojamo subjekto teritorijoje arba oro uoste ir jai taikoma reguliuojamo subjekto arba oro uosto saugumo programa;

c)

su kitu subjektu dėl 6.3.2 dalyje nurodytos bet kurios rūšies saugumo kontrolės, jei kontrolė atliekama ne reguliuojamo subjekto teritorijoje arba ne oro uoste, ir atitinkama institucija yra atestavusi arba patvirtinusi subjektą ir įtraukusi jį į tokių paslaugų teikėjų sąrašą; ir

d)

su 6.6 skirsnio reikalavimus atitinkančiu vežėju dėl siuntų apsaugos ir vežimo.

6.3.1.2.

Kiekvienos valstybės narės atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje, minimoje Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje, nustato atsakomybę už šios reguliuojamų subjektų tvirtinimo tvarkos įgyvendinimą:

a)

Pareiškėjas kreipiasi dėl patvirtinimo į valstybės narės, kurioje yra į paraišką įtrauktos teritorijos, atitinkamą instituciją.

Suinteresuotai atitinkamai institucijai pareiškėjas pateikia saugumo programą. Tokioje programoje aprašomi metodai ir tvarka, kurių reguliuojamas subjektas turi laikytis, kad įvykdytų Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus. Programoje taip pat aprašoma, kaip pats reguliuojamas subjektas kontroliuoja šių metodų ir tvarkos laikymąsi. Laikoma, kad oro vežėjo saugumo programa, kurioje aprašomi metodai ir tvarka, kurių oro vežėjas turi laikytis, kad įvykdytų Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus, atitinka reguliuojamo subjekto saugumo programos reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat pateikia „Reguliuojamo subjekto įsipareigojimų pareiškimą“, pateiktą 6-A priedėlyje. Šį pareiškimą pasirašo pareiškėjo teisinis atstovas arba už saugumą atsakingas asmuo.

Pasirašytą pareiškimą saugo susijusi atitinkama institucija.

b)

Kad įvertintų, ar pareiškėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus, atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis nepriklausomas tvirtintojas patikrina saugumo programą ir nurodytose teritorijose atlieka patikrinimą vietoje.

Atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis nepriklausomas tvirtintojas turėtų atsižvelgti į tai, ar pareiškėjas turi AEO sertifikatą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006 (1), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 (2), 14a straipsnio 1 dalies b arba c punkte.

c)

Jei atitinkamai institucijai pakanka pagal a ir b punktus pateiktos informacijos, ji užtikrina, kad ne vėliau kaip kitą darbo dieną būtina informacija apie reguliuojamą subjektą būtų įtraukta į „EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazę“. Įrašydama informaciją į duomenų bazę atitinkama institucija kiekvienai patvirtintai teritorijai suteikia unikalų standartinio formato raidinį skaitmeninį identifikavimo kodą.

Jei atitinkamai institucijai nepakanka pagal a ir b punktus pateiktos informacijos, subjektui, siekiančiam tapti patvirtintu reguliuojamu subjektu, ji skubiai praneša to priežastis.

Tais atvejais, kai oro vežėjo saugumo programoje aprašomi metodai ir tvarka, kurių oro vežėjas turi laikytis, kad įvykdytų Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus, gali būti laikoma, kad visų programoje nurodytų teritorijų atžvilgiu oro vežėjas yra įvykdęs a ir b punktų reikalavimus. Oro vežėjo saugumo programoje nurodytų teritorijų patikrinimas vietoje atliekamas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

Jeigu reguliuojamas subjektas patvirtintas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 arba Komisijos reglamentą (EB) Nr. 820/2008 ir Komisijos sprendimą C(2008) 4333, taikant Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamuosius aktus jis gali būti laikomas reguliuojamu subjektu visų teritorijų, kuriose atliktas patikrinimas vietoje, atžvilgiu.

d)

Reguliuojamas subjektas nelaikomas patvirtintu tol, kol informacija apie jį neįrašoma į „EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazę“.

6.3.1.3.

Reguliuojamas subjektas kiekvienai teritorijai paskiria bent vieną asmenį, kuris yra atsakingas už pateiktos saugumo programos įgyvendinimą. Tokio asmens patikrinimo pagal 11.1 skyrių rezultatai turi būti teigiami.

6.3.1.4.

Reguliuojamas subjektas pakartotinai tvirtinamas reguliariais ne ilgesniais kaip penkerių metų tarpsniais. Tai apima patikrinimą vietoje siekiant įvertinti, ar reguliuojamas subjektas ir toliau atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus.

Atitinkamos institucijos pagal jos nacionalinę kokybės kontrolės programą atliekamas reguliuojamo subjekto patalpų tikrinimas gali būti laikomas patikrinimu vietoje, jei jis apima visus reikalavimus, kurie būtini teikiant patvirtinimą.

6.3.1.5.

Jei atitinkama institucija mano, kad reguliuojamas subjektas nebeatitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimų, ji panaikina reguliuojamo subjekto statusą konkrečios (-ių) teritorijos (-ų) atžvilgiu.

Iškart po panaikinimo ir visais atvejais per 24 valandas atitinkama institucija užtikrina, kad apie reguliuojamo subjekto statuso pasikeitimą būtų nurodyta „EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazėje“.

6.3.1.6.

Nepažeidžiant kiekvienos valstybės narės teisės pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnį taikyti griežtesnes priemones, pagal 6.3 skirsnį patvirtintas reguliuojamas subjektas pripažįstamas visose valstybėse narėse.

6.3.1.7.

6.3.1 dalies, išskyrus 6.3.1 dalies 2 punkto d papunktį, reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai pati atitinkama institucija turi būti patvirtinta reguliuojamu subjektu.

6.3.2.   Reguliuojamo subjekto vykdoma saugumo kontrolė

6.3.2.1.

Priimdamas visas siuntas reguliuojamas subjektas nustato, ar subjektas, iš kurio jis priima siuntas, yra reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas, patikimas siuntėjas, ar nė vienas iš jų.

6.3.2.2.

Siuntas reguliuojamam subjektui ar oro vežėjui pristatantis asmuo pateikia asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar kitą dokumentą su nuotrauka, kurį išdavė arba pripažįsta nacionalinė institucija. Kortelė arba dokumentas naudojami siuntas pristatančio asmens tapatybei nustatyti.

6.3.2.3.

Reguliuojamas subjektas, priimdamas siuntas, kurių anksčiau atlikta ne visa reikalaujama saugumo kontrolė, užtikrina, kad jos būtų patikrintos pagal 6.2 skirsnį.

6.3.2.4.

Atlikus šio reglamento 6.3.2 dalies 1–3 punktuose ir atskiro Komisijos sprendimo 6.3 dalyje nurodytą saugumo kontrolę, reguliuojamas subjektas užtikrina:

a)

patekimo prie šių siuntų kontrolę ir

b)

šių siuntų apsaugą nuo nesankcionuoto poveikio iki jų perdavimo kitam reguliuojamam subjektui arba oro vežėjui.

6.3.2.5.

Atlikus šio reglamento 6.3.2 dalies 1–4 punktuose nurodytą saugumo kontrolę, reguliuojamas subjektas užtikrina, kad prie visų oro vežėjui ar kitam reguliuojamam subjektui pristatomų siuntų būtų pridėti atitinkami dokumentai, t. y. oro transporto važtaraštis arba atskira deklaracija (elektronine arba rašytine forma).

6..3.2.6.

Dokumentai pateikiami atitinkamai institucijai patikrinti bet kuriuo metu prieš siuntą pakraunant į orlaivį ir juose turi būti tokia informacija:

a)

reguliuojamo subjekto, kuris suteikė saugumo statusą, pavadinimas ir adresas, susiję su konkrečia teritorija, ir (arba) atitinkamos institucijos jam suteiktas unikalus raidinis skaitmeninis identifikavimo kodas;

b)

unikalus siuntos identifikavimo kodas, pavyzdžiui, oro transporto važtaraščio (vidinio arba pagrindinio) numeris;

c)

siuntos turinys;

d)

siuntos saugumo statusas, nurodant:

SPX – saugi gabenti keleiviniais, krovininiais ir pašto orlaiviais, arba

SCO – saugi gabenti tik krovininiais ir pašto orlaiviais;

e)

saugumo statuso suteikimo priežastis, nurodant:

KC – gauta iš žinomo siuntėjo, arba

AC – gauta iš patikimo siuntėjo, arba

taikytas patikrinimo priemones ar metodus, arba

siuntos atleidimo nuo reikalavimo tikrinti priežastis;

f)

asmens, kuris suteikė saugumo statusą, vardas ir pavardė arba lygiaverčiai identifikavimo duomenys, saugumo statuso suteikimo data ir laikas;

g)

bet kurio reguliuojamo subjekto, kuris sutiko su kito reguliuojamo subjekto siuntai suteiktu saugumo statusu, pavadinimas ir adresas, susiję su konkrečia teritorija, arba atitinkamos institucijos suteiktas unikalus identifikavimo kodas.

6.3.2.7.

Tais atvejais, kai siuntos jungiamos, reikalavimai pagal 6.3.2 dalies 6 punkto c, e, f ir g papunkčius laikomi įvykdytais, jei reguliuojamas subjektas, remdamasis patikrinimais kontrolės įrašais, bet kuriuo metu prieš siuntą pakraunant į orlaivį ir vėliau visą skrydžio trukmę arba 24 valandas (iš šių dviejų pasirenkamas ilgesnis laikotarpis) gali nustatyti siuntos turinio pobūdį, saugumo statuso suteikimo priežastį ir (arba) asmens, kuris suteikė saugumo statusą, vardą ir pavardę, taip pat saugumo statuso suteikimo datą ir laiką.

6.3.2.8.

Priimdamas siuntas, kurioms taikytos ne visos reikalaujamos saugumo kontrolės priemonės, reguliuojamas subjektas taip pat gali pasirinkti netaikyti 6.3.2 dalyje nurodytos saugumo kontrolės, o perduoti siuntas kitam reguliuojamam subjektui ir taip užtikrinti, kad būtų atlikta tokia saugumo kontrolė.

Reguliuojamo subjekto taikomoms saugumo kontrolės priemonėms taip pat galioja atskirame Komisijos sprendime nustatytos papildomos nuostatos.

6.4.   ŽINOMI SIUNTĖJAI

6.4.1.   Žinomų siuntėjų patvirtinimas

6.4.1.1.

Žinomus siuntėjus tvirtina atitinkama institucija.

Žinomas siuntėjas patvirtinamas tam tikrai teritorijai.

6.4.1.2.

Kiekvienos valstybės narės atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje, minimoje Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje, nustato atsakomybę už šios žinomų siuntėjų tvirtinimo tvarkos įgyvendinimą:

a)

Pareiškėjas dėl patvirtinimo kreipiasi į valstybės narės, kurioje yra jo teritorija, atitinkamą instituciją.

Pareiškėjui pateikiamos 6-B priedėlyje nustatytos „Rekomendacijos žinomiems siuntėjams“.

b)

Kad įvertintų, ar pareiškėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus, atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis nepriklausomas tvirtintojas nurodytose teritorijose atlieka patikrinimą vietoje.

Kad įvertintų, ar pareiškėjas atitinka šiuos reikalavimus, atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis nepriklausomas tvirtintojas naudojasi 6-C priedėlyje pateiktu „Žinomų siuntėjų tvirtinimo kontroliniu sąrašu“. Į tą kontrolinį sąrašą įtrauktas įsipareigojimų pareiškimas, kurį pasirašo pareiškėjo teisinis atstovas arba už saugumą teritorijoje atsakingas asmuo.

Atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis nepriklausomas tvirtintojas turėtų atsižvelgti į tai, ar pareiškėjas turi AEO sertifikatą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006, kuriuo iš dalies keičiamas 1993 m. liepos 2 d. Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, 14a straipsnio 1 dalies b arba c punkte.

Užpildžius kontrolinį patikrinimo sąrašą, kontroliniame sąraše esanti informacija tvarkoma kaip įslaptinta informacija.

Pasirašytą pareiškimą saugo suinteresuota atitinkama institucija, arba jį saugo nepriklausomas tvirtintojas ir, paprašius, pateikia suinteresuotai atitinkamai institucijai.

c)

Jei atitinkamai institucijai pakanka pagal a ir b punktus pateiktos informacijos, ji užtikrina, kad būtina informacija apie siuntėją ne vėliau kaip kitą darbo dieną būtų įtraukta į „EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazę“. Įrašydama informaciją į duomenų bazę atitinkama institucija suteikia kiekvienai patvirtintai teritorijai unikalų standartinio formato raidinį skaitmeninį identifikavimo kodą.

Jei atitinkamai institucijai nepakanka pagal a ir b punktus pateiktos informacijos, subjektui, siekiančiam tapti patvirtintu žinomu siuntėju, ji skubiai praneša to priežastis.

d)

Jei žinomas siuntėjas patvirtintas iki 2010 m. balandžio 29 d., siekiant užtikrinti atitiktį 6.4.2 dalies reikalavimams, taikant Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamuosius aktus, jis gali būti laikomas žinomu siuntėju ne ilgiau kaip trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo.

e)

Žinomas siuntėjas nelaikomas patvirtintu tol, kol informacija apie jį neįrašoma į „EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazę“.

6.4.1.3.

Žinomas siuntėjas kiekvienoje teritorijoje paskiria bent vieną už saugumo kontrolės vykdymą ir šio vykdymo priežiūrą atsakingą asmenį. Tokio asmens patikrinimo rezultatai turi būti teigiami.

6.4.1.4.

Žinomas siuntėjas pakartotinai tvirtinamas reguliariais ne ilgesniais kaip penkerių metų tarpsniais. Tai apima patikrinimą vietoje siekiant įvertinti, ar žinomas siuntėjas ir toliau atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus.

Atitinkamos institucijos pagal jos nacionalinę kokybės kontrolės programą atliekamas žinomo siuntėjo patalpų tikrinimas gali būti laikomas patikrinimu vietoje, jei jis apima visas 6-C priedėlyje pateiktame kontroliniame sąraše nurodytas vietas.

6.4.1.5.

Jei atitinkama institucija mano, kad žinomas siuntėjas nebeatitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimų, ji panaikina žinomo siuntėjo statusą konkrečios (-ių) teritorijos (-ų) atžvilgiu.

Iškart po panaikinimo ir visais atvejais per 24 valandas atitinkama institucija užtikrina, kad apie siuntėjo statuso pasikeitimą būtų nurodyta „EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazėje“.

6.4.1.6.

Nepažeidžiant kiekvienos valstybės narės teisės taikyti griežtesnes priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnį, pagal 6.4 skirsnį patvirtintas žinomas siuntėjas pripažįstamas visose valstybėse narėse.

Pagal 6.4.1.2 dalies d punktą patvirtintiems žinomiems siuntėjams taip pat taikomos atskiro Komisijos sprendimo 6.4 dalyje nustatytos papildomos nuostatos.

6.4.2.   Žinomo siuntėjo vykdoma saugumo kontrolė

6.4.2.1.

Žinomas siuntėjas užtikrina, kad:

a)

saugumo lygis teritorijoje arba patalpose yra pakankamas identifikuojamam oro transportu vežamam kroviniui ir identifikuojamam oro paštui apsaugoti nuo nesankcionuoto poveikio; ir

b)

visi darbuotojai, galintys patekti prie identifikuojamo oro transportu vežamo krovinio arba identifikuojamo oro pašto, kurių reikalaujama saugumo kontrolė atlikta, pasamdyti ir parengti pagal 11 skyriaus reikalavimus; ir

c)

gamybos, pakavimo, sandėliavimo, išsiuntimo ir (arba) vežimo metu identifikuojamas oro transportu vežamas krovinys ir identifikuojamas oro paštas būtų apsaugoti nuo nesankcionuoto poveikio ar pažeidimo.

Tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių siuntai netaikyta tokia saugumo kontrolė arba siuntą žinomas siuntėjas paruošė ne savo vardu, žinomas siuntėjas tai aiškiai nurodo reguliuojamam subjektui, kad būtų galima taikyti 6.3.2 dalies 3 punktą.

6.4.2.2.

Žinomas siuntėjas sutinka, kad siuntos, kurioms netaikyta atitinkama saugumo kontrolė, būtų patikrintos pagal 6.2.1 dalį.

6.5.   PATIKIMI SIUNTĖJAI

6.5.1.

Patikimus siuntėjus skiria reguliuojamas subjektas.

6.5.2.

Siekiant būti paskirtam patikimu siuntėju, taikoma tokia tvarka:

a)

reguliuojamas subjektas pateikia subjektui 6-D priedėlyje pateiktus „Aviacijos saugumo nurodymus patikimiems siuntėjams“ ir „Patikimo siuntėjo įsipareigojimų pareiškimą“. Šiuos nurodymus ir pareiškimą reguliuojamam subjektui pateikia valstybės narės, kurioje yra jo teritorija, atitinkama institucija;

b)

subjektas reguliuojamam subjektui perduoda pasirašytą 6-D priedėlyje pateiktą „Patikimo siuntėjo įsipareigojimų pareiškimą“, išskyrus tuos atvejus, kai subjektas turi AEO sertifikatą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, 14a straipsnio 1 dalies b arba c punkte.

Subjektas taip pat paskiria bent vieną už jo patalpų saugumą atsakingą asmenį ir reguliuojamam subjektui praneša jo vardą, pavardę ir kontaktinę informaciją.

Kai taikytina, pasirašytą pareiškimą saugo reguliuojamas subjektas, ir jis pateikiamas suinteresuotai atitinkamai institucijai jos prašymu.

Tais atvejais, kai reikalavimas pildyti įsipareigojimų pareiškimą netaikytas remiantis AEO sertifikatu, netekęs tokio sertifikato patikimas siuntėjas nedelsdamas informuoja apie tai reguliuojamą subjektą.

c)

Reguliuojamas subjektas atlieka patvirtinimą nustatydamas tokią būsimo patikimo siuntėjo informaciją:

bendrovės duomenis, įskaitant bona fide buveinės adresą,

veiklos pobūdį,

kontaktinę informaciją, įskaitant už saugumą atsakingo (-ų) asmens (-ų) kontaktinę informaciją,

PVM kodą arba bendrovės teisinės registracijos numerį ir

kai pagal 6.5 skirsnio 2 punkto b papunktį taikoma išimtis, ABO sertifikato numerį;

d)

Jei reguliuojamam subjektui pagal b ir c punktus pateiktos informacijos pakanka, reguliuojamas subjektas gali subjektą skirti patikimu siuntėju.

6.5.3.

Reguliuojamas subjektas turi duomenų bazę, kurioje kaupiama 6.5 skirsnio 2 punkto c papunktyje nurodyta informacija. Šią duomenų bazę gali patikrinti atitinkama institucija.

6.5.4.

Jei patikimas siuntėjas nesiverčia veikla, susijusia su krovinių ar pašto vežimu oro transportu, dvejus metus, jo turimas patikimo siuntėjo statusas nustoja galioti.

6.5.5.

Jei atitinkama institucija arba reguliuojamas subjektas mano, kad patikimas atstovas nebeatitinka 6-D priedėlyje pateiktų nurodymų, reguliuojamas subjektas nedelsdamas panaikina patikimo siuntėjo statusą.

6.5.6.

Tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių siuntai netaikytos saugumo kontrolės priemonės, nurodytos „Aviacijos saugumo nurodymuose patikimiems siuntėjams“ arba siuntą patikimas siuntėjas paruošė ne savo vardu, patikimas siuntėjas tai aiškiai nurodo reguliuojamam subjektui, kad būtų galima taikyti 6.3.2 dalies 3 punktą.

6.6.   KROVINIŲ IR PAŠTO APSAUGA

6.6.1.   Krovinių ir pašto apsauga juos vežant

6.6.1.1.

Siekiant užtikrinti, kad siuntos, kurių atlikta saugumo kontrolė, būtų apsaugotos nuo nesankcionuoto poveikio jas vežant:

a)

reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas siuntas supakuoja arba užplombuoja, kad būtų matomas bet koks pažeidimas; ir

b)

transporto priemonės krovinių skyrius, kuriame turi būti vežamos siuntos, užrakinamas arba užplombuojamas; transporto priemonės, kurių krovinių skyrius yra brezentinis, apsaugomos naudojant TIR virves, siekiant užtikrinti, kad bet koks pažeidimas būtų matomas, o žemos platformos transporto priemonių pakrovimo vietos stebimos; arba

c)

reguliuojamo subjekto, žinomo siuntėjo ar patikimo siuntėjo vardu siuntas vežantis vežėjas pasirašo 6-E priedėlyje pateiktą vežėjo pareiškimą, išskyrus tuos atvejus, kai pats vežėjas yra patvirtintas reguliuojamas subjektas.

Pasirašytą pareiškimą saugo reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas, kuriems vežėjas teikia vežimo paslaugas. Gavus prašymą, pasirašyto pareiškimo kopija taip pat pateikiama reguliuojamam subjektui arba oro vežėjui, kuris gauna siuntą, arba suinteresuotai atitinkamai institucijai; arba

d)

vežėjas reguliuojamam subjektui, žinomam siuntėjui arba patikimam siuntėjui, kuriems jis teikia vežimo paslaugas, pateikia įrodymų, kad jis yra atestuotas arba patvirtintas atitinkamos institucijos.

Šie įrodymai apima reikalavimus, nustatytus 6-E priedėlyje, o kopijas saugo suinteresuotas reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas. Gavus prašymą, kopija taip pat pateikiama reguliuojamam subjektui arba oro vežėjui, kuris gauna siuntą, arba kitai atitinkamai institucijai.

6.6.1.2.

6.6.1.1 dalies b, c ir d papunkčiai netaikomi, kai vežama kontroliuojamojoje zonoje.

6.6.2.   Krovinių ir pašto apsauga oro uostuose

6.6.2.1.

Svarbiausioje dalyje esančios krovinių ir pašto siuntos laikomos apsaugotomis nuo nesankcionuoto poveikio.

6.6.2.2.

Ne svarbiausioje dalyje esančios krovinių ir pašto siuntos laikomos apsaugotomis nuo nesankcionuoto poveikio, jei:

a)

jos yra fiziškai apsaugotos, kad į jas nebūtų įdėta kokių nors daiktų, kuriuos būtų galima panaudoti nesankcionuotam poveikiui padaryti; arba

b)

jos nepaliekamos be priežiūros, o patekti prie jų gali tik asmenys, saugantys krovinius ir paštą ir kraunantys juos į orlaivį.

6-A PRIEDĖLIS

REGULIUOJAMO SUBJEKTO ĮSIPAREIGOJIMŲ PAREIŠKIMAS

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš pareiškiu, kad:

kiek man žinoma, bendrovės saugumo programoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli,

šioje saugumo programoje nustatyta praktika ir procedūros bus įgyvendinamos ir palaikomos visose teritorijose, kurioms taikoma ši programa,

saugumo programa bus pataisyta ir pritaikyta, kad atitiktų visus būsimus susijusius EB teisės aktų pakeitimus, išskyrus tuos atvejus, kai [bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas], kad nebenori veikti kaip reguliuojamas subjektas,

[bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas] raštu apie:

a)

nedidelius savo saugumo programos pakeitimus, pavyzdžiui, bendrovės pavadinimo, už saugumą atsakingo asmens ar jo kontaktinių duomenų, asmens, prašančio prieigos prie „EB reguliuojamų subjektų ir žinomų siuntėjų duomenų bazės“, pasikeitimą – skubiai ir ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; ir

b)

didelius planuojamus pakeitimus, pavyzdžiui, naujas patikrinimo procedūras, didelius statybos darbus, kurie gali paveikti jos atitiktį susijusiems EB teisės aktams, ar teritorijos arba adreso pasikeitimą – bent per penkiolika darbo dienų iki darbų pradžios ar planuojamo pakeitimo;

siekiant užtikrinti atitiktį susijusiems EB teisės aktams, [bendrovės pavadinimas] prireikus visapusiškai bendradarbiaus atliekant visus patikrinimus ir pateiks visus inspektorių prašomus dokumentus,

[bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas] apie visus didelius saugumo pažeidimus ir visas įtartinas aplinkybes, kurios gali būti susijusios su oro transportu vežamo krovinio arba oro pašto saugumu, visų pirma apie visus bandymus siuntose paslėpti draudžiamus daiktus,

[bendrovės pavadinimas] užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų tinkamai parengti ir žinotų savo atsakomybę už saugumą pagal bendrovės saugumo programą, ir

[bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas], jei ji:

a)

nuspręs baigti veiklą;

b)

nebedirbs su oro transportu vežamais kroviniais ar oro paštu; arba

c)

nebegalės laikytis susijusių EB teisės aktų reikalavimų.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Vardas, pavardė:

Pareigos bendrovėje:

Data:

Parašas:

6-B PRIEDĖLIS

Nuostatos dėl rekomendacijų žinomiems siuntėjams išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

6-C PRIEDĖLIS

Nuostatos dėl žinomų siuntėjų tvirtinimo kontrolinio sąrašo išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

6-D PRIEDĖLIS

AVIACIJOS SAUGUMO NURODYMAI

PATIKIMIEMS SIUNTĖJAMS

Šie nurodymai parengti jūsų reikmėms ir kaip informacinė medžiaga jūsų darbuotojams, kurie rengia ir kontroliuoja oro paštu vežamų krovinių arba oro pašto siuntas. Šie nurodymai jums pateikiami pagal 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus.

Patalpos

Patekimas į zonas, kuriose ruošiamos, pakuojamos ir (arba) sandėliuojamos identifikuojamos oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto siuntos, kontroliuojamas, siekiant užtikrinti, kad prie siuntų negalėtų patekti pašaliniai asmenys.

Lankytojai tose zonose, kuriose ruošiamos, pakuojamos ir (arba) sandėliuojamos identifikuojamos oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto siuntos, lydimi visą laiką arba jiems ten patekti neleidžiama.

Darbuotojai

Patikrinamas visų samdomų darbuotojų, kurie galės patekti prie identifikuojamų oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto, sąžiningumas. Toks patikrinimas apima bent tapatybės patikrinimą (jei įmanoma, pagal tapatybės kortelę su nuotrauka, vairuotojo pažymėjimą arba pasą) ir gyvenimo aprašymo ir (arba) pateiktų rekomendacijų patikrinimą.

Visi darbuotojai, galintys patekti prie identifikuojamų oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto, informuojami apie šiuose nurodymuose nustatytą jų atsakomybę už saugumą.

Atsakingas paskirtasis asmuo

Paskiriamas bent vienas asmuo, atsakingas už šių nurodymų taikymą ir kontrolę (atsakingas paskirtasis asmuo).

Siuntos vientisumas

Oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto siuntose neturi būti draudžiamų daiktų, išskyrus tuos atvejus, kai tie daiktai tinkamai deklaruoti ir jiems pritaikyti įstatymai ir kiti teisės aktai.

Oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto siuntos turi būti apsaugotos nuo nesankcionuoto poveikio.

Oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto siuntos turi būti tinkamai supakuotos ir, jei įmanoma, jų pakuotė turi būti tokia, kad būtų galima nustatyti pažeidimus.

Siunčiamos oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto siuntos turi būti išsamiai aprašytos pridėtuose dokumentuose kartu su teisinga adresato informacija.

Vežimas

Tais atvejais, kai patikimas siuntėjas yra atsakingas už oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto siuntų vežimą, siuntos turi būti apsaugotos nuo nesankcionuoto poveikio.

Jei patikimas siuntėjas naudojasi rangovo paslaugomis:

a)

siuntos prieš vežimą užplombuojamos; ir

b)

vežėjas, kuris veža siuntas patikimo siuntėjo vardu, turi pasirašyti 6-E priedėlyje pateiktą vežėjo pareiškimą.

Pasirašytą pareiškimą arba lygiaverčio atitinkamos institucijos išduoto dokumento kopiją saugo patikimas siuntėjas.

Pažeidimai

Apie akivaizdžius arba įtariamus pažeidimus, susijusius su šiais nurodymais, pranešama atsakingam paskirtajam asmeniui. Atsakingas paskirtasis asmuo imasi tinkamų veiksmų.

Siuntos iš kitų šaltinių

Patikimas siuntėjas reguliuojamam subjektui gali perduoti ne jo paties paruoštas siuntas, jei:

a)

tos siuntos atskirtos nuo jo paruoštų siuntų; ir

b)

ant siuntos ar lydraščių aiškiai nurodyta kilmė.

Visos tokios siuntos prieš jas pakraunant į orlaivį turi būti patikrintos.

Netikėti patikrinimai

Atitinkamos institucijos aviacijos saugumo inspektoriai gali atlikti netikėtus patikrinimus, ar laikomasi šių nurodymų. Inspektoriai visuomet turi oficialų leidimą, kuris paprašius turi būti pateiktas tikrinant jūsų patalpas. Leidime turi būti nurodytas inspektoriaus vardas, pavardė ir pateikta nuotrauka.

Draudžiami daiktai

Sumontuoti sprogstamieji ir padegamieji įtaisai negali būti vežami krovinių siuntose, išskyrus atvejus, kai iki galo įvykdyti visi saugos taisyklių reikalavimai. Sumontuoti ar nesumontuoti sprogstamieji ir padegamieji įtaisai negali būti vežami pašto siuntose.

Įsipareigojimų pareiškimas

„Patikimo siuntėjo įsipareigojimų pareiškimo“ pasirašyti ir pateikti reguliuojamam subjektui nereikia, jei jūsų bendrovė turi AEO sertifikatą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006, kuriuo iš dalies keičiamas 1993 m. liepos 2 d. Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, 14a straipsnio 1 dalies b arba c punkte.

Tačiau, jei jūsų bendrovė netenka tokio sertifikato, turite nedelsdami informuoti apie tai reguliuojamą subjektą. Tokiu atveju reguliuojamas subjektas informuos jus, kaip išlaikyti patikimo siuntėjo statusą.

PATIKIMO SIUNTĖJO ĮSIPAREIGOJIMŲ PAREIŠKIMAS

Pagal 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš pareiškiu, kad:

[bendrovės pavadinimas] atitinka šiuos „Aviacijos saugumo nurodymus patikimiems siuntėjams“,

[bendrovės pavadinimas] užtikrina, kad šie nurodymai būtų perduoti darbuotojams, galintiems patekti prie oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto,

[bendrovės pavadinimas] užtikrina oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto saugumą iki jų perdavimo reguliuojamam subjektui,

[bendrovės pavadinimas] sutinka, kad būtų atlikta siuntų saugumo kontrolė, įskaitant patikrinimą, ir

[bendrovės pavadinimas] sutinka, kad valstybės narės, kurioje ji veikia, atitinkama institucija jos patalpose atliktų netikėtus patikrinimus ir įvertintų, ar [bendrovės pavadinimas] laikosi šių nurodymų.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Vardas, pavardė:

Pareigos bendrovėje:

Data:

Parašas:

6-E PRIEDĖLIS

VEŽĖJO PAREIŠKIMAS

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš patvirtinu, kad paimant, vežant, sandėliuojant ir pristatant oro transportu vežamus krovinius arba paštą, kurių saugumo kontrolė atlikta [reguliuojamo subjekto/žinomo siuntėjo/patikimo siuntėjo pavadinimas vardu], bus laikomasi šių saugumo procedūrų:

visi darbuotojai, kurie veža tokius oro transportu vežamus krovinius arba oro paštą, bus baigę saugumo mokymo kursą,

bus patikrintas visų samdomų darbuotojų, galinčių patekti prie tokių oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto, sąžiningumas. Toks patikrinimas apima bent tapatybės patikrinimą (jei įmanoma, pagal tapatybės kortelę su nuotrauka, vairuotojo pažymėjimą arba pasą) ir gyvenimo aprašymo ir (arba) pateiktų rekomendacijų patikrinimą,

transporto priemonių krovinių skyriai bus užplombuoti arba užrakinti. Transporto priemonės, kurių krovinių skyrius brezentinis, bus apsaugotos naudojant TIR virves. Žemos platformos sunkvežimių pakrovimo vietos gabenant oro transportu vežamus krovinius bus stebimos,

prieš pat pakrovimą krovinių skyrius bus apieškotas ir po šio apieškojimo nustatyta padėtis bus išlaikyta, kol transporto priemonė bus baigta krauti,

kiekvienas vairuotojas turės tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą arba nacionalinių valdžios institucijų išduotą arba jų pripažįstamą kitokį dokumentą su nuotrauka,

nuo krovinio paėmimo iki jo pristatymo vairuotojai neplanuotai niekur nesustos. Tais atvejais, kai toks sustojimas bus neišvengiamas, vairuotojas grįžęs patikrins krovinio saugumą ir užraktų ir (arba) plombų sveikumą. Jei vairuotojas pastebės kokių nors pažeidimo požymių, jis informuos savo vadovą, ir oro transportu vežamas krovinys arba paštas nebus pristatytas apie tai nepranešus pristatymo metu,

subrangos sutartys su trečiąja šalimi dėl vežimo nebus sudaromos, išskyrus tuos atvejus, kai trečioji šalis taip pat yra pasirašiusi vežimo sutartį su [tas pats pavadinimas kaip ir pirmiau nurodyto reguliuojamo subjekto/žinomo siuntėjo/patikimo siuntėjo arba atitinkamos institucijos, kuri patvirtinto arba atestavo vežėją],

subrangos sutartys dėl kitų paslaugų (pvz., sandėliavimo) nebus sudaromos su jokia kita šalimi, išskyrus reguliuojamą subjektą arba subjektą, kurį atitinkama institucija atestavo arba patvirtino ir įtraukė į tokių paslaugų teikėjų sąrašą.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Vardas, pavardė:

Pareigos bendrovėje:

Data:

Parašas:

6-F PRIEDĖLIS

KROVINIAI IR PAŠTAS

TREČIOSIOS ŠALYS, PRIPAŽĮSTAMOS TAIKANČIOMIS SAUGUMO STANDARTUS, LYGIAVERČIUS BENDRIESIEMS PAGRINDINIAMS STANDARTAMS

Krovinių ir pašto atžvilgiu pripažįstama, kad šios trečiosios šalys taiko bendriesiems pagrindiniams standartams lygiaverčius saugumo standartus:

7.   ORO VEŽĖJO PAŠTAS IR ORO VEŽĖJO MEDŽIAGOS

7.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip, arba tuos atvejus, kai institucija, oro uosto operatorius, subjektas arba kitas oro vežėjas užtikrina saugumo kontrolės įgyvendinimą, kaip nustatyta atitinkamai 4, 5 ir 6 skyriuose, oro vežėjas užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą savo pašto ir medžiagų atžvilgiu.

7.1.   ORO VEŽĖJO PAŠTAS IR ORO VEŽĖJO MEDŽIAGOS, KURIOS TURI BŪTI PAKRAUTOS Į ORLAIVĮ

7.1.1.

Prieš pakrovimą į orlaivio bagažo skyrių oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos patikrinami ir apsaugomi pagal 5 skyrių arba jiems taikoma saugumo kontrolė ir jie apsaugomi pagal 6 skyrių.

7.1.2.

Prieš pakrovimą į bet kurią orlaivio dalį, išskyrus bagažo skyrių, oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos patikrinami ir apsaugomi pagal 4 skyriuje išdėstytas rankinio bagažo nuostatas.

7.1.3.

Oro vežėjo paštui ir oro vežėjo medžiagoms, kurie turi būti pakrauti į orlaivį, taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

7.2.   ORO VEŽĖJO MEDŽIAGOS, NAUDOJAMOS APTARNAUJANT KELEIVIUS IR TVARKANT BAGAŽĄ

7.2.1.

Oro vežėjo medžiagos, kurios naudojamos aptarnaujant keleivius ir tvarkant bagažą ir kurios gali būti panaudotos siekiant sukelti pavojų aviacijos saugumui, yra saugomos arba prižiūrimos, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotai prieigai.

Keleiviams suteikta galimybė registruotis patiems ir galimybė naudotis atitinkamomis interneto paslaugomis laikomos teisėta prieiga prie tų medžiagų.

7.2.2.

Nurašytos medžiagos, kuriomis gali būti pasinaudota nesankcionuotai prieigai palengvinti arba bagažui perkelti į riboto patekimo zoną arba orlaivį, sunaikinamos arba pasirūpinama, kad jomis nebūtų galima naudotis.

7.2.3.

Išvykimo kontrolės ir registracijos sistemos tvarkomos taip, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotai prieigai.

Keleiviams suteikta galimybė registruotis patiems laikoma teisėta prieiga prie tokių sistemų.

8.   ORLAIVIO ATSARGOS

8.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

8.0.1.

Išskyrus tuos atvejus, kai nustatyta kitaip, institucija, oro uosto operatorius, oro vežėjas ar subjektas, atsakingas pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą, užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą.

8.0.2.

Šiame skyriuje „orlaivio atsargos“ – visi daiktai, kuriuos ketinama imti į orlaivį keleiviams arba įgulai skrydžio metu naudoti, vartoti arba įsigyti, išskyrus:

a)

rankinį bagažą;

b)

daiktus, kuriuos nešasi asmenys, išskyrus keleivius; ir

c)

oro vežėjo paštą ir oro vežėjo medžiagas.

Šiame skyriuje „reguliuojamas orlaivio atsargų tiekėjas“ – tiekėjas, kurio procedūros atitinka bendrąsias saugumo taisykles ir standartus tiek, kad jam būtų leista tiekti orlaivio atsargas tiesiogiai į orlaivį.

Šiame skyriuje „žinomas orlaivio atsargų tiekėjas“ – tiekėjas, kurio procedūros atitinka bendrąsias saugumo taisykles ir standartus tiek, kad jam būtų leista tiekti orlaivio atsargas oro vežėjui arba reguliuojamam subjektui, bet ne tiesiogiai į orlaivį.

8.0.3.

Atsargos laikomos orlaivio atsargomis nuo tada, kai jos identifikuojamos kaip atsargos, kurios bus imamos į orlaivį keleiviams arba įgulai skrydžio metu naudoti, vartoti arba įsigyti.

8.1.   SAUGUMO KONTROLĖ

8.1.1.   Saugumo kontrolės bendrosios nuostatos

8.1.1.1.

Prieš įnešant orlaivio atsargas į riboto patekimo zoną jos patikrinamos, išskyrus tuos atvejus, kai:

a)

reikalaujamą atsargų saugumo kontrolę atliko oro vežėjas, kuris pristato jas į savo orlaivį, ir atsargos buvo saugomos nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos kontrolės atlikimo iki pristatymo į orlaivį; arba

b)

reikalaujamą atsargų saugumo kontrolę atliko reguliuojamas tiekėjas, ir atsargos buvo saugomos nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos kontrolės atlikimo iki atvežimo į riboto patekimo zoną arba, kai taikytina, iki pristatymo oro vežėjui arba kitam reguliuojamam tiekėjui; arba

c)

reikalaujamą atsargų saugumo kontrolę atliko žinomas tiekėjas, ir atsargos buvo saugomos nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos kontrolės atlikimo iki pristatymo oro vežėjui arba reguliuojamam tiekėjui.

8.1.1.2.

Jei iš reguliuojamo tiekėjo arba žinomo tiekėjo gautos orlaivio atsargos turi pažeidimo požymių arba yra pagrindas manyti, kad, atlikus kontrolę, jos nebuvo apsaugotos nuo nesankcionuoto poveikio, šios orlaivio atsargos patikrinamos.

8.1.1.3.

Orlaivio atsargų saugumo kontrolei taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

8.1.2.   Patikrinimas

8.1.2.1.

Atliekant orlaivio atsargų patikrinimą, taikomos priemonės ar metodai pasirenkami atsižvelgiant į atsargų pobūdį ir turi būti pakankami, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų.

8.1.2.2.

Orlaivio atsargų patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

8.1.3.   Reguliuojamų tiekėjų patvirtinimas

8.1.3.1.

Reguliuojamus tiekėjus tvirtina atitinkama institucija.

Reguliuojamas tiekėjas patvirtinamas tam tikrai teritorijai.

Visi subjektai, kurie užtikrina 8.1.5 dalyje nurodytą saugumo kontrolę ir tiekia orlaivio atsargas tiesiogiai į orlaivį, patvirtinami reguliuojamais tiekėjais. Tai netaikoma oro vežėjui, kuris tokią saugumo kontrolę vykdo pats ir tiekia atsargas tik į savo orlaivį.

8.1.3.2.

Kiekvienos valstybės narės atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje, minimoje Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje, nustato atsakomybę už šios reguliuojamų tiekėjų tvirtinimo tvarkos įgyvendinimą:

a)

Subjektas dėl patvirtinimo kreipiasi į valstybės narės, kurioje yra jo teritorija, atitinkamą instituciją, kad jam būtų suteiktas reguliuojamo tiekėjo statusas.

Suinteresuotai atitinkamai institucijai pareiškėjas pateikia saugumo programą. Tokioje programoje aprašomi metodai ir procedūros, kurių tiekėjas turi laikytis, kad įvykdytų 8.1.5 dalies reikalavimus. Programoje taip pat aprašoma, kaip pats tiekėjas kontroliuoja šių metodų ir procedūrų laikymąsi.

Pareiškėjas taip pat pateikia „Reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo įsipareigojimų pareiškimą“, pateiktą 8-A priedėlyje. Šį pareiškimą pasirašo teisinis atstovas arba už saugumą atsakingas asmuo.

Pasirašytą pareiškimą saugo suinteresuota atitinkama institucija.

b)

Atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis nepriklausomas tvirtintojas patikrina saugumo programą ir nurodytose teritorijose atlieka patikrinimą vietoje, kad įvertintų, ar pareiškėjas atitinka 8.1.5 dalies reikalavimus.

c)

Jei atitinkamai institucijai pagal a ir b punktus pateiktos informacijos pakanka, ji tiekėją gali patvirtinti reguliuojamu tiekėju, veikiančiu nustatytose teritorijose. Jei atitinkamai institucijai pateiktos informacijos nepakanka, subjektui, siekiančiam tapti patvirtintu reguliuojamu tiekėju, ji skubiai praneša to priežastis.

8.1.3.3.

Reguliuojamas tiekėjas pakartotinai tvirtinamas reguliariais ne ilgesniais kaip penkerių metų tarpsniais. Tai apima patikrinimą vietoje siekiant įvertinti, ar reguliuojamas tiekėjas ir toliau atitinka 8.1.5 dalies reikalavimus.

Atitinkamos institucijos pagal jos nacionalinę kokybės kontrolės programą atliekamas reguliuojamo tiekėjo patalpų tikrinimas gali būti laikomas patikrinimu vietoje, jei jis apima visus 8.1.5 dalies reikalavimus.

8.1.3.4.

Jei atitinkama institucija mano, kad reguliuojamas tiekėjas nebeatitinka 8.1.5 dalies reikalavimų, ji panaikina reguliuojamo tiekėjo statusą konkrečių teritorijų atžvilgiu.

8.1.3.5.

Nepažeidžiant kiekvienos valstybės narės teisės pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnį taikyti griežtesnes priemones, pagal 8.1.3 dalį patvirtintas reguliuojamas tiekėjas pripažįstamas visose valstybėse narėse.

8.1.4.   Žinomų tiekėjų paskyrimas

8.1.4.1.

Visus subjektus, kurie užtikrina 8.1.5 dalies 1 punkte nurodytą saugumo kontrolę ir tiekia orlaivio atsargas, bet ne tiesiogiai į orlaivį, bendrovė, kuriai jie tiekia orlaivio atsargas, paskiria žinomais tiekėjais. Tai netaikoma reguliuojamam tiekėjui.

8.1.4.2.

Kad būtų paskirtas žinomu tiekėju, subjektas kiekvienai bendrovei, kuriai tiekia orlaivio atsargas, pateikia „Žinomo orlaivio atsargų tiekėjo pareiškimą“, pateiktą 8-B priedėlyje. Šį pareiškimą pasirašo teisinis atstovas arba už saugumą atsakingas asmuo.

Pasirašytą pareiškimą bendrovė, kuriai žinomas tiekėjas tiekia orlaivio atsargas, saugo kaip patvirtinimo priemonę.

8.1.4.3.

Jei žinomas tiekėjas netiekia orlaivio atsargų dvejus metus, jo statusas baigia galioti.

8.1.4.4.

Jei atitinkama institucija arba bendrovė, kuriai žinomas tiekėjas tiekia orlaivio atsargas, mano, kad žinomas tiekėjas nebeatitinka 8.1.5 dalies 1 punkto reikalavimų, tokia bendrovė panaikina žinomo tiekėjo statusą.

8.1.5.   Oro vežėjo, reguliuojamo tiekėjo ir žinomo tiekėjo vykdoma saugumo kontrolė

8.1.5.1.

Oro vežėjas, reguliuojamas orlaivio atsargų tiekėjas ir žinomas orlaivio atsargų tiekėjas:

a)

paskiria už saugumą atsakingą bendrovės pareigūną;

b)

užtikrina, kad asmenys, galintys patekti prie orlaivio atsargų, prieš gaudami tokią teisę baigtų saugumo mokymo kursą;

c)

imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotam patekimui į jo patalpas ir prie orlaivio atsargų;

d)

pagrįstai užtikrina, kad orlaivio atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų;

e)

visoms transporto priemonėms ir (arba) konteineriams, kuriuose vežamos orlaivio atsargos, naudoja plombas, kurių pažeidimas būtų aiškiai matomas, arba užtikrina tų priemonių ir (arba) konteinerių fizinę apsaugą.

e punktas netaikomas vežant kontroliuojamojoje zonoje.

8.1.5.2.

Saugumo kontrolei, kurią vykdo oro vežėjas ir reguliuojamas tiekėjas, taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

8.2.   ORLAIVIO ATSARGŲ APSAUGA

Išsamios orlaivio atsargų apsaugos nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

8-A PRIEDĖLIS

REGULIUOJAMO ORLAIVIO ATSARGŲ TIEKĖJO

ĮSIPAREIGOJIMŲ PAREIŠKIMAS

Pagal 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš pareiškiu, kad:

kiek man žinoma, bendrovės saugumo programoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli,

šioje saugumo programoje nustatyta praktika ir procedūros bus įgyvendinamos ir palaikomos visose teritorijose, kurioms taikoma ši programa,

šį saugumo programa bus pataisyta ir pritaikyta, kad atitiktų visus būsimus susijusius EB teisės aktų pakeitimus, išskyrus tuos atvejus, kai [bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas], kad nebenori tiekti orlaivio atsargų tiesiogiai į orlaivį (taigi ir veikti kaip reguliuojamas tiekėjas),

[bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas] raštu apie:

a)

nedidelius savo saugumo programos pakeitimus, pavyzdžiui, bendrovės pavadinimo, už saugumą atsakingo asmens ar jo kontaktinių duomenų pasikeitimą – skubiai ir ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; ir

b)

didelius planuojamus pakeitimus, pavyzdžiui, naujas patikrinimo procedūras, didelius statybos darbus, kurie gali paveikti jos atitiktį susijusiems EB teisės aktams, ar teritorijos arba adreso pasikeitimą – bent per penkiolika darbo dienų iki darbų pradžios ar planuojamo pakeitimo;

siekiant užtikrinti atitiktį susijusiems EB teisės aktams, [bendrovės pavadinimas] prireikus visapusiškai bendradarbiaus atliekant visus patikrinimus ir pateiks visus inspektorių prašomus dokumentus,

[bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas] apie visus didelius saugumo pažeidimus ir visas įtartinas aplinkybes, kurios gali būti susijusios su orlaivio atsargomis, visų pirma apie visus bandymus atsargose paslėpti draudžiamus daiktus,

[bendrovės pavadinimas] užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų tinkamai parengti ir žinotų savo atsakomybę už saugumą pagal bendrovės saugumo programą, ir

[bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkamos institucijos pavadinimas], jei ji:

a)

nuspręs baigti veiklą;

b)

nebetieks orlaivio atsargų tiesiogiai į orlaivį; arba

c)

nebegalės laikytis susijusių EB teisės aktų reikalavimų.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Vardas, pavardė:

Pareigos bendrovėje:

Data:

Parašas:

8-B PRIEDĖLIS

ŽINOMO ORLAIVIO ATSARGŲ TIEKĖJO

ĮSIPAREIGOJIMŲ PAREIŠKIMAS

Pagal 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš pareiškiu, kad:

[bendrovės pavadinimas] atitinka EB teisės aktų reikalavimus,

siekiant užtikrinti atitiktį susijusiems EB teisės aktams, [bendrovės pavadinimas] prireikus visapusiškai bendradarbiaus atliekant visus patikrinimus ir pateiks visus inspektorių prašomus dokumentus,

[bendrovės pavadinimas] informuos [oro vežėjas arba reguliuojamas tiekėjas, kuriam ji tiekia orlaivio atsargas] apie visus didelius saugumo pažeidimus ir visas įtartinas aplinkybes, kurios gali būti susijusios su orlaivio atsargomis, visų pirma apie visus bandymus atsargose paslėpti draudžiamus daiktus,

[bendrovė] užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų tinkamai parengti ir žinotų savo atsakomybę už saugumą, ir

[bendrovės pavadinimas] informuos [oro vežėjas arba reguliuojamas tiekėjas, kuriam ji tiekia orlaivio atsargas], jei ji:

a)

nuspręs baigti veiklą; arba

b)

nebegalės laikytis susijusių EB teisės aktų reikalavimų.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Vardas, pavardė:

Pareigos bendrovėje:

Data:

Parašas:

9.   ORO UOSTO ATSARGOS

9.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

9.0.1.

Išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip, arba tuos atvejus, kai institucija arba subjektas užtikrina patikrinimo įgyvendinimą, oro uosto operatorius užtikrina šiame skyriuje nustatytų priemonių įgyvendinimą.

9.0.2.

Šiame skyriuje:

a)

oro uosto atsargos – visi daiktai, kuriuos ketinama parduoti, naudoti arba pateikti bet kokiu tikslu ar bet kokiai veiklai oro uostų riboto patekimo zonose;

b)

žinomas oro uosto atsargų tiekėjas – tiekėjas, kurio procedūros atitinka bendrąsias saugumo taisykles ir standartus tiek, kad oro uosto atsargas būtų leista tiekti į riboto patekimo zonas.

9.0.3.

Atsargos laikomos oro uosto atsargomis nuo tada, kai jos identifikuojamos kaip atsargos, kurios bus parduodamos, naudojamos arba pateikiamos oro uostų riboto patekimo zonose.

9.1.   SAUGUMO KONTROLĖ

9.1.1.   Saugumo kontrolės bendrosios nuostatos

9.1.1.1.

Oro uosto atsargos patikrinamos prieš leidžiant jas įnešti į riboto patekimo zonas, išskyrus tuos atvejus, kai atsargų saugumo kontrolę atliko žinomas siuntėjas ir atsargos buvo apsaugotos nuo nesankcionuoto poveikio nuo kontrolės atlikimo iki jų įnešimo į riboto patekimo zoną.

9.1.1.2.

Riboto patekimo zonoje paruoštoms oro uosto atsargoms gali būti netaikoma tokia saugumo kontrolė.

9.1.1.3.

Jei iš žinomo tiekėjo gautos oro uosto atsargos turi pažeidimo požymių arba jei yra pagrindas manyti, kad, atlikus saugumo kontrolę, jos nebuvo apsaugotos nuo nesankcionuoto poveikio, šios oro uosto atsargos patikrinamos.

9.1.1.4.

Pristačius oro uosto atsargas į prekyvietę riboto patekimo zonoje, prekyvietės darbuotojai atlieka apžiūrimąją jų kontrolę, kad įsitikintų, jog nėra pažeidimo požymių.

9.1.2.   Patikrinimas

9.1.2.1.

Atliekant oro uosto atsargų patikrinimą, taikomos priemonės ar metodai pasirenkami atsižvelgiant į atsargų pobūdį ir turi būti pakankami, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų.

9.1.2.2.

Oro uosto atsargų patikrinimui taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.

9.1.3.   Žinomų tiekėjų paskyrimas

9.1.3.1.

Visus subjektus, kurie užtikrina 9.1.4 dalyje nurodytą saugumo kontrolę ir tiekia oro uosto atsargas, oro uosto operatorius paskiria žinomais tiekėjais.

9.1.3.2.

Kad būtų paskirtas žinomu tiekėju, subjektas oro uosto operatoriui pateikia „Žinomo oro uosto atsargų tiekėjo pareiškimą“, pateiktą 9-A priedėlyje. Šį pareiškimą pasirašo teisinis atstovas arba už saugumą atsakingas asmuo.

Pasirašytą pareiškimą oro uosto operatorius saugo kaip patvirtinimo priemonę.

9.1.3.3.

Jei žinomas tiekėjas netiekia oro uosto atsargų dvejus metus, jo statusas baigia galioti.

9.1.3.4.

Jei atitinkama institucija arba oro uosto operatorius mano, kad žinomas tiekėjas nebeatitinka 9.1.4 dalies reikalavimų, oro uosto operatorius panaikina žinomo tiekėjo statusą.

9.1.4.   Žinomo tiekėjo vykdoma saugumo kontrolė

Žinomas oro uosto atsargų tiekėjas:

a)

paskiria už saugumą atsakingą bendrovės pareigūną;

b)

užtikrina, kad asmenys, galintys patekti prie oro uosto atsargų, prieš gaudami tokią teisę baigtų saugumo mokymo kursą;

c)

imasi priemonių, kad užkirstų kelią nesankcionuotam patekimui į jo patalpas ir prie oro uosto atsargų;

d)

pagrįstai užtikrina, kad oro uosto atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų; ir

e)

visoms transporto priemonėms ir (arba) konteineriams, kuriuose vežamos oro uosto atsargos, naudoja plombas, kurių pažeidimas būtų aiškiai matomas, arba užtikrina tų priemonių ir (arba) konteinerių fizinę apsaugą.

9.2.   ORO UOSTO ATSARGŲ APSAUGA

Išsamios oro uosto atsargų apsaugos nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

9-A PRIEDĖLIS

ŽINOMO ORO UOSTO ATSARGŲ TIEKĖJO

ĮSIPAREIGOJIMŲ PAREIŠKIMAS

Pagal 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš pareiškiu, kad:

[bendrovės pavadinimas] atitinka EB teisės aktų reikalavimus,

siekiant užtikrinti atitiktį susijusiems EB teisės aktams, [bendrovės pavadinimas] prireikus visapusiškai bendradarbiaus atliekant visus patikrinimus ir pateiks visus inspektorių prašomus dokumentus,

[bendrovės pavadinimas] informuos [atitinkama institucija ir oro uosto operatorius] apie visus didelius saugumo pažeidimus ir visas įtartinas aplinkybes, kurios gali būti susijusios su oro uosto atsargomis, visų pirma apie visus bandymus atsargose paslėpti draudžiamus daiktus,

[bendrovė] užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų tinkamai parengti ir žinotų savo atsakomybę už saugumą, ir

[bendrovės pavadinimas] informuos [oro uosto operatorius], jei ji:

a)

nuspręs baigti veiklą arba

b)

nebegalės laikytis susijusių EB teisės aktų reikalavimų.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Vardas, pavardė:

Pareigos bendrovėje:

Data:

Parašas:

10.   ORLAIVIO SAUGUMO PRIEMONĖS

Šiame reglamente nenumatyta jokių nuostatų.

11.   DARBUOTOJŲ SAMDYMAS IR MOKYMAS

11.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

11.0.1.

Institucija, oro uosto operatorius, oro vežėjas ar subjektas, įdarbinantys asmenis, kurie įgyvendina priemones (arba yra atsakingi už jų įgyvendinimą), už kurias institucija, oro uosto operatorius, oro vežėjas ar subjektas yra atsakingas pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą, užtikrina, kad tokie asmenys atitiktų šiame skyriuje nustatytus standartus.

11.0.2.

Šiame skyriuje „atestavimas“ – tai atitinkamos institucijos arba jos vardu atliekamas oficialus įvertinimas ir patvirtinimas, kad asmuo sėkmingai baigė atitinkamą mokymo kursą ir turi reikiamos kompetencijos jam paskirtoms užduotims tinkamai atlikti.

11.0.3.

Šiame skyriuje „gyvenamoji valstybė“ – bet kuri šalis, kurioje asmuo nuolatos gyveno šešis mėnesius arba ilgiau, o „pertrauka“ išsilavinimo ar darbo dokumentuose reiškia ilgesnę kaip 28 dienų pertrauką.

11.0.4.

Į prieš įdarbinimą asmenų įgytą kompetenciją galima atsižvelgti, kai pagal šį skirsnį reikia įvertinti mokymo poreikius.

11.1.   SAMDYMAS

11.1.1.

Asmenų, samdomų atlikti patikrinimą, patekimo kontrolę arba kitokią saugumo kontrolę riboto patekimo zonoje ar būti atsakingiems už tokį patikrinimą ar kontrolę, asmens patikrinimo rezultatai turi būti teigiami.

11.1.2.

Asmenų, samdomų atlikti patikrinimą, patekimo kontrolę arba kitokią saugumo kontrolę ne riboto patekimo zonoje ar būti atsakingiems už tokį patikrinimą ar kontrolę, asmens patikrinimo arba patikrinimo prieš įsidarbinimą rezultatai turi būti teigiami. Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nurodyta kitaip, būtinybę atlikti asmens patikrinimą arba patikrinimą prieš įsidarbinimą nustato atitinkama institucija, vadovaudamasi galiojančiomis nacionalinėmis taisyklėmis.

11.1.3.

Vadovaujantis Bendrijos ir nacionalinėmis taisyklėmis, atliekant asmens patikrinimą bent jau:

a)

nustatoma asmens tapatybė remiantis pateiktais dokumentais;

b)

atliekamas bent pastarųjų penkerių metų teistumo (neteistumo) patikrinimas visose gyvenamosiose valstybėse;

c)

patikrinami bent pastarųjų penkerių metų duomenys apie darbą, išsilavinimą ir pertraukas.

11.1.4.

Vadovaujantis Bendrijos ir nacionalinėmis taisyklėmis, atliekant patikrinimą prieš įsidarbinimą bent jau:

a)

nustatoma asmens tapatybė remiantis pateiktais dokumentais;

b)

patikrinami bent pastarųjų penkerių metų duomenys apie darbą, išsilavinimą ir pertraukas;

c)

reikalaujama, kad asmuo pasirašytų pareiškimą, kuriame būtų pateikti išsamūs bent pastarųjų penkerių metų duomenys apie teistumą (neteistumą) visose gyvenamosiose valstybėse.

11.1.5.

Asmens patikrinimas arba patikrinimas prieš įsidarbinimą atliekami prieš asmeniui pradedant dalyvauti saugumo mokymo kurse, kuriame pateikiama viešai neprieinama informacija.

11.1.6.

Visų asmenų, samdomų pagal 11.1 dalies 1 ir 2 punktus, samdymo procesas apima bent raštišką paraišką ir pokalbį, skirtą pirminiam gebėjimų ir gabumų įvertinimui.

11.1.7.

Asmenys, samdomi saugumo kontrolei įgyvendinti turi turėti protinių ir fizinių gebėjimų ir gabumų, reikalingų jiems paskirtoms užduotims veiksmingai atlikti, ir turi būti informuoti apie tokių reikalavimų pobūdį samdymo proceso pradžioje.

Šie gebėjimai ir gabumai vertinami vykstant samdymo procesui ir iki bandomojo laikotarpio pabaigos.

11.1.8.

Visų pagal 11.1 dalies 1 ir 2 punktus samdomų asmenų samdymo protokolai, įskaitant visų vertinimo testų rezultatus, saugomi bent visą jų darbo sutarties laikotarpį.

11.2.   MOKYMAS

11.2.1.   Bendrosios mokymo prievolės

11.2.1.1.

Prieš asmenims leidžiant be priežiūros vykdyti saugumo kontrolę, jie turi sėkmingai baigti susijusį mokymo kursą.

11.2.1.2.

Asmenų, vykdančių užduotis, išvardytas 11.2.3 dalies 1–5 punktuose ir 11.2.4 dalyje, mokymas turi apimti teorinius, praktinius ir mokymo darbo vietoje aspektus.

11.2.1.3.

Kursų turinys turi būti nurodytas arba patvirtintas atitinkamos institucijos prieš:

a)

instruktoriui pravedant bet kokį mokymą, kurio reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamuosius aktus; arba

b)

surengiant kompiuterinį mokymą siekiant įvykdyti Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus.

Kompiuterinis mokymas galimas dalyvaujant instruktoriui ar mokytojui arba ne.

11.2.1.4.

Visų mokyme dalyvavusių asmenų mokymo protokolai saugomi bent visą jų darbo sutarties laikotarpį.

11.2.2.   Pagrindinis mokymas

11.2.3 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, taip pat 11.2.4, 11.2.5 dalyse ir 11.5 skirsnyje nurodytas užduotis atliekantys asmenys, baigę pagrindinį mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusią su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie teisinę aviacijos saugumo sistemą;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą, įskaitant saugumo kontrolę vykdančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

žinių apie patekimo kontrolės procedūras;

e)

žinių apie oro uoste taikomas pažymėjimų sistemas;

f)

žinių apie asmenų sustabdymo tapatybei patikrinti procedūras ir apie aplinkybes, kuriomis asmenys turėtų būti sustabdomi tapatybei patikrinti arba apie tai pranešama;

g)

žinių apie pranešimo procedūras;

h)

gebėjimą atpažinti draudžiamus daiktus;

i)

gebėjimą tinkamai reaguoti į su saugumu susijusius incidentus;

j)

žinių apie tai, kaip žmogaus elgesys ir reakcijos gali paveikti saugumo veiksmingumą;

k)

gebėjimą bendrauti aiškiai ir užtikrintai.

11.2.3.   Su konkrečiomis pareigomis susijęs saugumo kontrolę vykdančių asmenų mokymas

11.2.3.1.

Asmenis, rankinį bagažą, nešamus daiktus ir bagažo skyriuje vežamą bagažą tikrinantys asmenys, baigę su konkrečiomis jų pareigomis susijusį mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

supratimo apie kontrolinės išdėstymą ir patikrinimo procesą;

b)

žinių apie tai, kaip gali būti slepiami draudžiami daiktai;

c)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

d)

žinių apie naudojamos saugumo įrangos arba taikomų patikrinimo metodų galimybes ir trūkumus;

e)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras;

ir, kai tai būtina asmeniui paskirtoms užduotims atlikti:

f)

bendravimo įgūdžių, visų pirma, kaip reaguoti į kultūrinius skirtumus ir kaip elgtis su potencialiai pavojingais keleiviais;

g)

žinių apie apieškojimo rankomis būdus;

h)

gebėjimą apieškoti rankomis taip, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad paslėpti draudžiami daiktai bus rasti;

i)

žinių apie atvejus, kai galima netaikyti patikrinimo, ir žinių apie specialias saugumo procedūras;

j)

gebėjimą valdyti naudojamą saugumo įrangą;

k)

gebėjimą teisingai aiškinti saugumo įrangos projektuojamus vaizdus;

l)

žinių apie bagažo skyriuje vežamo bagažo apsaugos reikalavimus.

11.2.3.2.

Krovinius ir paštą tikrinantys asmenys, baigę mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusią su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą, įskaitant saugumo kontrolę tiekimo grandinėje įgyvendinančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

gebėjimą atpažinti draudžiamus daiktus;

e)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

f)

žinių apie naudojamos saugumo įrangos arba taikomų patikrinimo metodų galimybes ir ribas;

g)

žinių apie tai, kaip gali būti slepiami draudžiami daiktai;

h)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras;

i)

žinių apie kroviniams ir paštui taikomus apsaugos reikalavimus;

ir, kai tai būtina asmeniui paskirtoms užduotims atlikti:

j)

žinių apie krovinių ir pašto patikrinimo reikalavimus, įskaitant išimtis ir specialias saugumo procedūras;

k)

žinių apie patikrinimo metodus, kurie tinka tikrinant įvairių rūšių krovinius ir paštą;

l)

žinių apie apieškojimo rankomis būdus;

m)

gebėjimą apieškoti rankomis taip, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad paslėpti draudžiami daiktai bus rasti;

n)

gebėjimą valdyti naudojamą saugumo įrangą;

o)

gebėjimą teisingai aiškinti saugumo įrangos projektuojamus vaizdus;

p)

žinių apie vežimo reikalavimus.

11.2.3.3.

Oro vežėjo paštą ir medžiagas, orlaivio atsargas ir oro uosto atsargas tikrinantys asmenys, baigę mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusią su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą, įskaitant saugumo kontrolę tiekimo grandinėje įgyvendinančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

gebėjimą atpažinti draudžiamus daiktus;

e)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

f)

žinių apie tai, kaip gali būti slepiami draudžiami daiktai;

g)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras;

h)

žinių apie naudojamos saugumo įrangos arba taikomų patikrinimo metodų galimybes ir trūkumus;

ir, kai tai būtina asmeniui paskirtoms užduotims atlikti:

i)

žinių apie apieškojimo rankomis būdus;

j)

gebėjimą apieškoti rankomis taip, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad paslėpti draudžiami daiktai bus rasti;

k)

gebėjimą valdyti naudojamą saugumo įrangą;

l)

gebėjimą teisingai aiškinti saugumo įrangos projektuojamus vaizdus;

m)

žinių apie vežimo reikalavimus.

11.2.3.4.

Transporto priemones tikrinantys asmenys, baigę specialų mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie transporto priemonių tikrinimo teisinius reikalavimus, įskaitant išimtis ir specialias saugumo procedūras;

b)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

c)

žinių apie tai, kaip gali būti slepiami draudžiami daiktai;

d)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras;

e)

žinių apie transporto priemonių tikrinimo metodus;

f)

gebėjimą atlikti transporto priemonės patikrinimą taip, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad paslėpti draudžiami daiktai bus rasti.

11.2.3.5.

Patekimo kontrolę oro uoste vykdantys, taip pat priežiūros ir patruliavimo funkcijas atliekantys asmenys, baigę specialų mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie patekimo kontrolės teisinius reikalavimus, įskaitant išimtis ir specialias saugumo procedūras;

b)

žinių apie oro uoste taikomas patekimo kontrolės sistemas;

c)

žinių apie leidimus, įskaitant pažymėjimus ir transporto priemonių leidimus, su kuriais galima patekti į kontroliuojamąsias zonas, ir gebėjimą atpažinti tokius leidimus;

d)

žinių apie patruliavimą ir asmenų sustabdymo tapatybei patikrinti procedūras ir apie aplinkybes, kuriomis asmenys turėtų būti sustabdomi tapatybei patikrinti arba apie tai pranešama;

e)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

f)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras;

g)

bendravimo įgūdžių, visų pirma, kaip reaguoti į kultūrinius skirtumus ir kaip elgtis su potencialiai pavojingais keleiviais.

11.2.3.6.

Orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą atliekantys asmenys, baigę mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie teisinius orlaivio saugumo nuodugnaus patikrinimo reikalavimus;

b)

žinių apie orlaivio, kuriame asmuo turi atlikti orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą, tipo (-ų) konfigūraciją;

c)

gebėjimą atpažinti draudžiamus daiktus;

d)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

e)

žinių apie tai, kaip gali būti slepiami draudžiami daiktai;

f)

gebėjimą atlikti orlaivio saugumo nuodugnų patikrinimą taip, kad būtų pagrįstai užtikrinta, kad paslėpti draudžiami daiktai bus rasti.

11.2.3.7.

Orlaivio apsaugą užtikrinantys asmenys, baigę mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių, kaip apsaugoti orlaivį ir užkirsti kelią nesankcionuotam patekimui;

b)

žinių apie orlaivio užplombavimo procedūras, jei taikytina;

c)

žinių apie oro uoste taikomas pažymėjimų sistemas;

d)

žinių apie asmenų sustabdymo tapatybei patikrinti procedūras ir apie aplinkybes, kuriomis asmenys turėtų būti sustabdomi tapatybei patikrinti arba apie tai pranešama;

e)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras.

11.2.3.8.

Už bagažo priklausomybės nustatymą atsakingi asmenys, baigę mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusią su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą, įskaitant saugumo kontrolę įgyvendinančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

e)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras;

f)

žinių apie bagažo priklausomybės keleiviams nustatymo reikalavimus ir būdus;

g)

žinių apie oro vežėjo medžiagų, naudojamų aptarnaujant keleivius ir tvarkant bagažą, apsaugos reikalavimus.

11.2.3.9.

Asmenys, vykdantys krovinių ir pašto saugumo kontrolę, išskyrus patikrinimą, arba kurie gali patekti prie identifikuojamų oro transportu vežamų krovinių arba identifikuojamo oro pašto, baigę mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusią su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą, įskaitant saugumo kontrolę tiekimo grandinėje įgyvendinančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

žinių apie asmenų sustabdymo tapatybei patikrinti procedūras ir apie aplinkybes, kuriomis asmenys turėtų būti sustabdomi tapatybei patikrinti arba apie tai pranešama;

e)

žinių apie pranešimo procedūras;

f)

gebėjimą atpažinti draudžiamus daiktus;

g)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

h)

žinių apie tai, kaip gali būti slepiami draudžiami daiktai;

i)

žinių apie kroviniams ir paštui taikomus apsaugos reikalavimus;

j)

žinių apie vežimo reikalavimus, jei taikytina.

11.2.3.10.

Asmenys, vykdantys oro vežėjo pašto ir medžiagų, orlaivio atsargų ir oro uosto atsargų saugumo kontrolę, išskyrus patikrinimą, baigę mokymą, turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusią su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą, įskaitant saugumo kontrolę įgyvendinančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

žinių apie asmenų sustabdymo tapatybei patikrinti procedūras ir apie aplinkybes, kuriomis asmenys turėtų būti sustabdomi tapatybei patikrinti arba apie tai pranešama;

e)

žinių apie pranešimo procedūras;

f)

gebėjimą atpažinti draudžiamus daiktus;

g)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

h)

žinių apie tai, kaip gali būti slepiami draudžiami daiktai;

i)

žinių apie oro vežėjo pašto ir medžiagų, orlaivio atsargų ir oro uosto atsargų apsaugos reikalavimus, jei taikytina;

j)

žinių apie vežimo reikalavimus, jei taikytina.

11.2.4.   Specialusis asmenų, kurie tiesiogiai vadovauja saugumo kontrolę vykdantiems asmenims, (vadovų) mokymas

Specialųjį mokymą baigę vadovai turi įgyti ne tik kompetencijos, kuri privaloma jų pavaldiniams, bet ir tokių rūšių kompetencijos:

a)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus ir kaip jų laikytis;

b)

žinių apie vadovavimo užduotis;

c)

žinių apie vidaus kokybės kontrolę;

d)

gebėjimą tinkamai reaguoti, kai aptinkama draudžiamų daiktų;

e)

žinių apie reagavimo ekstremaliosiose situacijose procedūras;

f)

gebėjimą patarti, mokyti darbo vietoje ir motyvuoti kitus;

ir, kai tai būtina asmeniui paskirtoms užduotims atlikti:

g)

žinių, kaip spręsti konfliktus; ir

h)

žinių apie naudojamos saugumo įrangos arba taikomų patikrinimo metodų galimybes ir trūkumus.

11.2.5.   Specialusis asmenų, turinčių bendrąją atsakomybę nacionaliniu arba vietos lygmeniu užtikrinti, kad saugumo programa ir jos įgyvendinimas atitiktų visas teisės aktų nuostatas, (už saugumą atsakingų vadovų) mokymas

Specialųjį mokymą baigę už saugumą atsakingi vadovai turi įgyti šios kompetencijos:

a)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus ir kaip jų laikytis;

b)

žinių apie vidaus, nacionalinę, Bendrijos ir tarptautinę kokybės kontrolę;

c)

gebėjimą motyvuoti kitus;

d)

žinių apie naudojamos saugumo įrangos arba taikomų patikrinimo metodų galimybes ir trūkumus.

11.2.6.   Asmenų, išskyrus keleivius, kuriems reikia nelydimiems patekti į riboto patekimo zonas, mokymas

11.2.6.1.

Asmenys, išskyrus keleivius, kuriems reikia nelydimiems patekti į riboto patekimo zonas ir kuriems netaikomos 11.2.3–11.2.5 dalys ir 11.5 skirsnis, turi baigti saugumo mokymo kursą ir tik tada jiems gali būti išduotas leidimas nelydimiems patekti į riboto patekimo zonas.

11.2.6.2.

Baigus saugumo mokymą turi būti įgyta tokios kompetencijos:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusia su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą, įskaitant saugumo kontrolę įgyvendinančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

supratimo apie kontrolinės konfigūraciją ir patikrinimo procesą;

e)

supratimo apie patekimo kontrolę ir susijusias patikrinimo procedūras;

f)

žinių apie oro uoste naudojamus oro uosto darbuotojo pažymėjimus;

g)

žinių apie pranešimo procedūras;

h)

gebėjimą tinkamai reaguoti į su saugumu susijusius incidentus.

11.2.6.3.

Kiekvienas saugumo mokymuose dalyvaujantis asmuo privalo įrodyti, kad supranta visas 11.2.6 dalies 2 punkte nurodytas temas ir tik tada jam gali būti išduotas leidimas nelydimam patekti į riboto patekimo zonas.

11.3.   ATESTAVIMAS ARBA TVIRTINIMAS

11.3.1.

Asmenims, kurie atlieka 11.2.3 dalies 1–5 punktuose nustatytas užduotis:

a)

taikomas pradinis atestavimas arba tvirtinimas; ir

b)

pakartotinis bent kas trejus metus atliekamas atestavimas – asmenims, kurie valdo rentgeno arba SAS įrangą; ir

c)

pakartotinis bent kas penkerius metus atliekamas atestavimas arba pakartotinis tvirtinimas – visiems kitiems asmenims.

11.3.2.

Atliekant pradinį asmenų, kurie valdo rentgeno arba SAS įrangą, atestavimą arba tvirtinimą, jie turi atlikti standartizuotą vaizdų aiškinimo testą.

11.3.3.

Atliekant pakartotinį asmenų, kurie valdo rentgeno arba SAS įrangą, atestavimą arba tvirtinimą, jie turi atlikti standartizuotą vaizdų aiškinimo testą, ir turi būti įvertinti jų darbo rezultatai.

11.3.4.

Jei per pagrįstą laikotarpį, kuris paprastai neviršija trijų mėnesių, neatliekamas ir sėkmingai neužbaigiamas pakartotinis atestavimas arba pakartotinis tvirtinimas, su saugumu susijusios teisės atimamos.

11.3.5.

Visų atestuotų arba patvirtintų asmenų atestavimo arba tvirtinimo protokolai saugomi bent visą jų darbo sutarties laikotarpį.

11.4.   PERIODINIS MOKYMAS

11.4.1.

Rentgeno arba SAS įrangą valdantiems asmenims taikomas periodinio mokymo, kuris apima vaizdų atpažinimo mokymą ir testavimą, reikalavimas. Tokio mokymo forma yra tokia:

a)

mokymas klasėje ir (arba) kompiuterinis mokymas; arba

b)

su pavojingų daiktų vaizdo projektavimo programa (PDVPP) susijęs mokymas darbo vietoje, jei naudojamoje rentgeno arba SAS įrangoje yra bent 6 000 vaizdų PDVPP rinkinys, kaip nurodyta toliau, ir jei asmuo su tokia įranga dirba bent trečdalį savo darbo valandų.

Testavimo rezultatai pateikiami asmeniui ir protokoluojami, į juos galima atsižvelgti atliekant pakartotinį atestavimą arba tvirtinimą.

Kai vyksta mokymas klasėje ir (arba) kompiuterinis mokymas, bent šešias valandas kas šešis mėnesius asmenys mokomi atpažinti vaizdus ir testuojami. Naudojamasi rinkiniu, kuriame yra nors 1 000 bent 250 skirtingų pavojingų daiktų vaizdų, įskaitant pavojingų daiktų sudedamųjų dalių vaizdus, kai kiekvieno daikto vaizdas projektuojamas įvairiomis skirtingomis kryptimis. Mokymo ir testavimo metu vaizdai rinkinyje atrenkami nenuspėjama tvarka.

Vykstant PDVPP mokymui darbo vietoje, naudojamasi PDVPP rinkiniu, kuriame yra nors 6 000 bent 1 500 skirtingų pavojingu daiktų vaizdų, įskaitant pavojingų daiktų sudedamųjų dalių vaizdus, kai kiekvieno daikto vaizdas projektuojamas įvairiomis skirtingomis kryptimis.

11.4.2.

Asmenys, kurie atlieka 11.2 skirsnyje nustatytas užduotis, išskyrus nurodytas 11.4 skirsnio 1 punkte, periodiškai mokomi tokiu dažnumu, kurio pakanka siekiant užtikrinti, kad kompetencija būtų išlaikyta ir papildyta atsižvelgiant į pokyčius saugumo srityje.

Periodinis mokymas rengiamas:

a)

jei kompetencija įgyta pradinio pagrindinio ir specialiojo mokymo metu – bent kas penkerius metus arba, jei kompetencija nebuvo pritaikyta daugiau kaip šešis mėnesius, prieš vėl vykdant su saugumu susijusias užduotis; ir

b)

kai reikia įgyti naujos arba platesnės kompetencijos – atsiradus poreikiui, kai būtina užtikrinti, kad asmenys, vykdantys saugumo kontrolę ar atsakingi už jos vykdymą, kuo skubiau sužinotų apie naujas grėsmes ir teisinius reikalavimus iki kol juos bus privaloma taikyti.

a papunkčio reikalavimai netaikomi kompetencijai, kuri įgyjama per specialųjį mokymą ir kurios nebereikia asmeniui paskirtoms užduotims atlikti.

11.4.3.

Visų mokyme dalyvavusių asmenų periodinio mokymo protokolai saugomi bent visą jų darbo sutarties laikotarpį.

11.5.   INSTRUKTORIŲ IR NEPRIKLAUSOMŲ TVIRTINTOJŲ KVALIFIKACIJA

11.5.1.

Atitinkama institucija turi sudariusi atestuotų instruktorių ir, prireikus, nepriklausomų tvirtintojų, kurie atitinka 11.5 skirsnio 2, 3 arba 4 punkte nustatytus reikalavimus, sąrašus arba gali tokiais sąrašais naudotis.

11.5.2.

Turi būti atliekamas instruktorių ir nepriklausomų tvirtintojų asmens patikrinimas pagal 11.1 skirsnio 3 punktą ir tokio patikrinimo rezultatai turi būti teigiami, taip pat pateikiama susijusios kvalifikacijos arba žinių įrodymų. Nepriklausomi tvirtintojai privalo neturėti jokių sutartinių ar piniginių įsipareigojimų oro uostų operatoriams, oro vežėjams ar subjektams, kuriems tikrinti jie samdomi.

11.5.3.

Instruktoriai, kurie buvo pasamdyti arba kurie vedė šiame reglamente nustatytus mokymo kursus prieš šiam reglamentui įsigaliojant, atitinkamai institucijai pateikia įrodymų, kad bent jau:

a)

turi 11.5 skirsnio 5 punkte nurodytų žinių ir kompetencijos; ir

b)

veda tik tuos kursus, kuriuos pagal 11.2 1 dalies 3 punktą patvirtino atitinkama institucija.

11.5.4.

Nepriklausomi tvirtintojai, kurie buvo pasamdyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui, atitinkamai institucijai pateikia įrodymų, kad bent jau:

a)

turi 11.5 skirsnio 6 punkte nurodytos kompetencijos; ir

b)

neturi jokių sutartinių ar piniginių įsipareigojimų oro uostų operatoriams, oro vežėjams ar subjektams, kurie turi būti patikrinti.

11.5.5.

Kad būtų atestuotas kaip instruktorius, turintis reikiamą kvalifikaciją teikti 11.2.3 dalies 1–5 punktuose ir 11.2.4 bei 11.2.5 dalyse nurodytas mokymo paslaugas, asmuo turi turėti žinių apie darbo aplinką susijusioje aviacijos saugumo srityje, taip pat kvalifikaciją ir kompetenciją šiose srityse:

a)

mokymo metodų ir

b)

saugumo elementų, kurių bus mokoma.

11.5.6.

Kad būti atestuotas kaip nepriklausomas tvirtintojas, asmuo turi turėti žinių apie darbo aplinką susijusioje aviacijos saugumo srityje, taip pat kvalifikaciją ir kompetenciją šiose srityse:

a)

kokybės kontrolės ir

b)

saugumo sričių, kurios bus tvirtinamos arba tikrinamos.

11.5.7.

Atitinkama institucija arba pati moko instruktorius ir nepriklausomus tvirtintojus, arba patvirtina ir taiko tinkamų saugumo mokymo kursų sąrašą. Atitinkama institucija užtikrina, kad instruktoriai ir nepriklausomi tvirtintojai būtų reguliariai mokomi arba informuojami apie pokyčius susijusiose srityse.

11.5.8.

Tais atvejais, kai atitinkama institucija mano, kad baigus kvalifikuoto instruktoriaus vedamą mokymą nebeįgyjama reikiama kompetencija, ji arba panaikina kursų patvirtinimą, arba užtikrina, kad instruktoriaus veikla būtų sustabdyta arba jis būtų pašalintas iš kvalifikuotų instruktorių sąrašo.

11.6.   ABIPUSIS MOKYMO PRIPAŽINIMAS

Į kompetenciją, kurią asmuo įgyja, kad atitiktų Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus, vienoje valstybėje narėje, atsižvelgiama kitoje valstybėje narėje.

12.   SAUGUMO ĮRANGA

12.0.   BENDROSIOS NUOSTATOS

12.0.1.

Institucija, operatorius ar subjektas, naudojantis įrangą priemonėms, už kurias institucija, operatorius ar subjektas yra atsakingas pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje nurodytą nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą, įgyvendinti, imasi pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų tokios įrangos atitiktį šiame skyriuje nustatytiems standartams.

Informaciją, kuri laikoma įslaptinta pagal Komisijos sprendimą (EB) Nr. 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (3), atitinkama institucija teikia gamintojams pagal principą „būtina žinoti“.

12.0.2.

Atliekami įprasti kiekvienos saugumo įrangos dalies bandymai.

12.1.   STACIONARIOJI METALO APTIKIMO ĮRANGA (SMAĮ)

12.1.1.   Bendrieji principai

12.1.1.1.

Stacionarioji metalo aptikimo įranga (SMAĮ) turi būti tinkama aptikti ir pavojaus signalu pranešti bent apie nustatytus metalinius daiktus (vieną daiktą arba kelis iš karto).

12.1.1.2.

Metalinis daiktas stacionariąja metalo aptikimo įranga turi būti aptinkamas nepaisant metalinio daikto padėties ir krypties.

12.1.1.3.

SMAĮ turi būti gerai pritaisyta prie tvirto pagrindo.

12.1.1.4.

SMAĮ turi turėti regimąjį indikatorių, rodantį, kad įranga veikia.

12.1.1.5.

Priemonės, kuriomis keičiamas SMAĮ darbo režimas, turi būti apsaugotos ir prieinamos tik įgaliotiesiems asmenims.

12.1.1.6.

Aptikusi 12.1.1 dalies 1 punkte nurodytų metalinių daiktų, SMAĮ turi įjungti regimąjį ir garsinį pavojaus signalus. Abiejų tipų pavojaus signalai turi būti matomi ir girdimi iš dviejų metrų atstumo.

12.1.1.7.

Regimuoju pavojaus signalu nurodomas SMAĮ aptikto signalo stiprumas.

12.1.1.8.

SMAĮ turi būti tokioje vietoje, kur jos veikimui neturėtų įtakos trukdžių šaltiniai.

12.1.2.   SMAĮ standartai

12.1.2.1.

Nustatyti du SMAĮ standartai. Išsamūs tokių standartų reikalavimai nustatyti atskirame Komisijos sprendime.

12.1.2.2.

Visa SMAĮ turi atitikti 1-ą standartą.

1-o standarto galiojimas baigiasi 2011 m. sausio 1 d.

12.1.2.3.

2-as standartas taikomas nuo 2007 m. sausio 5 d. sumontuotai SMAĮ, išskyrus atvejus, kai sutartis sumontuoti 1-ą standartą atitinkančią SMAĮ buvo sudaryta iki minėtos dienos.

Visa SMAĮ turi atitikti 2-ą standartą iki 2011 m. sausio 1 d.

12.1.3.   Papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti SMAĮ

Bet kokia SMAĮ, kuriai sumontuoti sutartis buvo sudaryta nuo 2007 m. sausio 5 d., turi būti tinkama:

a)

garsiniu ir (arba) regimuoju signalu nurodyti per SMAĮ praėjusių keleivių, kuriems einant per SMAĮ neįsijungė pavojaus signalas, kaip nurodyta 12.1.1 dalies 1 punkte, procentinį santykį. Šį procentinį santykį turi būti įmanoma nustatyti;

b)

suskaičiuoti patikrintus asmenis, išskyrus asmenis, kurie per SMAĮ perėjo priešinga kryptimi nei tikrinamieji asmenys;

c)

suskaičiuoti pavojaus signalų skaičių;

d)

suskaičiuoti pavojaus signalų skaičių, išreikštą procentiniu patikrintų asmenų santykiu.

12.2.   RANKINIS METALO DETEKTORIUS

12.2.1.

Rankinis metalo detektorius turi būti tinkamas aptikti juodojo metalo ir spalvotųjų metalų daiktus. Nustačius ir identifikavus nustatyto metalinio daikto vietą turi įsijungti pavojaus signalas.

12.2.2.

Priemonės, kuriomis keičiamas rankinio metalo detektoriaus jautrumo režimas, turi būti apsaugotos ir prieinamos tik įgaliotiesiems asmenims.

12.2.3.

Aptikęs metalinių daiktų rankinis metalo detektorius turi įjungti garsinį pavojaus signalą. Pavojaus signalas turi būti girdimas bent 1 metro spinduliu.

12.2.4.

Rankinio metalo detektoriaus veikimui neturi turėti įtakos trukdžių šaltiniai.

12.2.5.

Rankinis metalo detektorius turi turėti regimąjį indikatorių, rodantį, kad įranga veikia.

12.3.   RENTGENO ĮRANGA

Rentgeno įranga turi atitikti išsamius reikalavimus, nustatytus atskirame Komisijos sprendime.

12.4.   SPROGMENŲ APTIKIMO SISTEMOS (SAS) ĮRANGA

12.4.1.   Bendrieji principai

12.4.1.1.

Sprogmenų aptikimo sistemos (SAS) įranga turi būti tinkama aptikti ir pavojaus signalu nurodyti bagaže ar kitose siuntose esantį nustatytą ir didesnį atskirą sprogmenų kiekį.

12.4.1.2.

Sprogstamųjų medžiagų aptikimas turi nepriklausyti nuo jų formos, padėties ar krypties.

12.4.1.3.

SAS įranga įjungia pavojaus signalą šiais atvejais:

jei aptinkama sprogstamoji medžiaga,

jei aptinkamas daiktas, trukdantis aptikti sprogstamąją medžiagą,

jei bagažo ar siuntos turinys per tankus, kad jį būtų galima ištirti.

12.4.2.   SAS įrangos standartai

12.4.2.1.

Nustatyti trys SAS įrangos standartai. Išsamūs tokių standartų reikalavimai nustatyti atskirame Komisijos sprendime.

12.4.2.2.

Visa SAS įranga turi atitikti 1-ą standartą.

1-o standarto galiojimas baigiasi 2012 m. rugsėjo 1 d.

Atitinkama institucija gali leisti 1-ą standartą atitinkančią SAS, įrengtą nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d., ir toliau naudoti vėliausiai iki 2014 m. sausio 1 d.

12.4.2.3.

2-as standartas taikomas visai SAS įrangai, įrengtai nuo 2007 m. sausio 1 d., išskyrus atvejus, kai sutartis sumontuoti 1-ą standartą atitinkančią SAS įrangą buvo sudaryta iki 2006 m. spalio 19 d.

Visa SAS įranga turi atitikti 2-ą standartą ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 1 d., išskyrus atvejus, kai taikoma 12.4.2 dalies 2 punkto trečia pastraipa.

2-o standarto galiojimas baigiasi 2018 m. rugsėjo 1 d.

12.4.2.4.

3-as standartas taikomas visai SAS įrangai, įrengtai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

Visa SAS įranga turi atitikti 3-ą standartą ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

12.4.3.   SAS įrangos sukurto vaizdo kokybės reikalavimai

SAS įranga sukurto vaizdo kokybė turi atitikti atskirame Komisijos sprendime nustatytus išsamius reikalavimus.

12.5.   PAVOJINGŲ DAIKTŲ VAIZDO PROJEKTAVIMO PROGRAMA (PDVPP)

12.5.1.   Bendrieji principai

12.5.1.1.

Pavojingų daiktų vaizdo projektavimo programa (PDVPP) turi būti tinkama virtualiuosius pavojingų daiktų vaizdus projektuoti rentgeno spinduliuote sukurtame bagažo ar kitų siuntų vaizde.

Virtualieji vaizdai rentgeno spinduliuote sukurtame tikrinamo bagažo ir siuntų vaizde turi būti pateikiami tolygiai paskirstyti, o ne fiksuotoje padėtyje.

Turi būti įmanoma pasirinkti projektuotinų virtualiųjų vaizdų procentinį dydį.

12.5.1.2.

Pavojingų daiktų vaizdo projektavimo programa neturi daryti jokio neigiamo poveikio rentgeno įrangos darbiniams parametrams ir įprastam jos veikimui.

Kol pagal 12.5.2 dalies 2 punktą nepateikiamas pranešimas, tikrintojui niekaip nenurodoma, kad virtualusis pavojingo daikto vaizdas netrukus bus ar jau yra suprojektuotas.

12.5.1.3.

Priemonės, kuriomis valdoma PDVPP, turi būti apsaugotos ir prieinamos tik įgaliotiesiems asmenims.

12.5.2.   Sudedamosios PDVPP dalys

12.5.2.1.

PDVPP sudaro bent jau:

a)

pavojingų daiktų virtualiųjų vaizdų rinkinys;

b)

pranešimų pateikimo ir jų ištrynimo priemonės;

c)

pavienių tikrintojų veiksmų, kurių jie ėmėsi, rezultatų įrašymo ir pateikimo priemonės.

12.5.2.2.

Pavojingų daiktų vaizdo projektavimo programa pateikia tikrintojui pranešimą, jei:

a)

tikrintojas ėmėsi veiksmų ir buvo suprojektuotas virtualusis pavojingo daikto vaizdas;

b)

tikrintojas nesiėmė veiksmų ir buvo suprojektuotas virtualusis pavojingo daikto vaizdas;

c)

tikrintojas ėmėsi veiksmų ir virtualusis pavojingo daikto vaizdas nebuvo suprojektuotas;

d)

pavojingo daikto virtualiojo vaizdo suprojektuoti nepavyko ir šis bandymas tikrintojui buvo matomas.

Pranešimas turi būti pateikiamas taip, kad neuždengtų bagažo ar siuntos, dėl kurių tas pranešimas pateikiamas, vaizdo.

Pranešimas turi būti rodomas tol, kol jo neištrina tikrintojas. Jei tai a ir b punktuose nurodytas pranešimas, jis pateikiamas kartu su pavojingo daikto virtualiuoju vaizdu.

12.5.2.3.

Norėdamas gauti prieigą prie įrangos, kurioje įdiegta ir naudojama pavojingų daiktų vaizdo projektavimo programa, tikrintojas turi naudoti unikalų identifikavimo kodą.

12.5.2.4.

Pavojingų daiktų vaizdo projektavimo programa turi būti tokia, kad galėtų saugoti informaciją apie veiksmų, kurių ėmėsi kiekvienas tikrintojas, rezultatus ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o tos informacijos formatas turi būti tinkamas ataskaitoms rengti.

12.5.2.5.

PDVPP struktūrai taip pat taikomi papildomi išsamūs reikalavimai, nustatyti atskirame Komisijos sprendime.

12.6.   MAŽO KIEKIO SPROGSTAMŲJŲ MEDŽIAGŲ IEŠKIKLIS

Mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklis turi būti tinkamas surinkti ir išanalizuoti bagažo arba siuntų užterštų paviršių arba turinio daleles arba garus ir pavojaus signalu parodyti, kad rastas mažas kiekis sprogstamųjų medžiagų.

12.7.   ĮRANGA SKYSČIAMS, AEROZOLIAMS IR GELIAMS TIKRINTI

12.7.1.   Bendrieji principai

12.7.1.1.

4.1.3 dalies 1 punkte nurodyta įranga, naudojama tikrinant skysčius, aerozolius ir gelius, turi būti tinkama aptikti nustatytą ir didesnį atskirų pavojingų medžiagų kiekį skysčiuose, aerozoliuose ir geliuose bei pranešti apie tai pavojaus signalu.

12.7.1.2.

Aptikimui įtakos neturi turėti skysčių, aerozolių ir gelių talpyklų forma arba medžiaga, iš kurios jos pagamintos.

12.7.1.3.

Įranga turi būti naudojama taip, kad būtų užtikrinta, jog talpyklos būtų taip sustatytos ir nukreiptos, kad būtų galima panaudoti visas aptikimo galimybes.

12.7.1.4.

Įranga įjungia pavojaus signalą šiais atvejais, jei:

a)

aptinkama pavojinga medžiaga;

b)

aptinkamas daiktas, trukdantis aptikti pavojingą medžiagą;

c)

ji negali įvertinti, ar skysčiai, aerozoliai arba geliai yra pavojingi ar ne;

d)

tikrinamo bagažo turinys per tankus, kad jį būtų galima ištirti.

12.7.2.   Skysčiams, aerozoliams ir geliams tikrinti skirtos įrangos standartai

12.7.2.1.

Nustatyti du skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo įrangos standartai. Išsamūs tokių standartų reikalavimai nustatyti atskirame Komisijos sprendime.

12.7.2.2.

Visa skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo įranga turi atitikti 1-ą standartą.

1-o standarto galiojimas baigiasi 2014 m. balandžio 28 d.

12.7.2.3.

2-as standartas taikomas visai nuo 2014 m. balandžio 29 d. įdiegtai skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo įrangai.

Visa skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo įranga turi atitikti 2-ą standartą ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 29 d.

12.7.3.   Skysčiams, aerozoliams ir geliams tikrinti skirtos įrangos patvirtinimas

Jei vienos valstybės narės atitinkama institucija patvirtina arba tos institucijos vardu yra patvirtinama, kad įranga atitinka atskiro Komisijos sprendimo nustatytus standartus, kitos valstybės narės pripažįsta, kad įranga atitinka šiuos standartus. Valstybės narės Komisijai pateikia įrangą patvirtinti paskirtų subjektų pavadinimus, o paprašytos – ir reikiamus išsamius tų subjektų duomenis. Apie tokius subjektus Komisija praneša kitoms valstybėms narėms.

12.8.   TIKRINIMO TAIKANT NAUJAS TECHNOLOGIJAS METODAI

12.8.1.

Valstybė narė gali leisti taikyti patikrinimo metodą, pagrįstą naujomis technologijomis, kurios nenustatytos šiame reglamente, jei:

a)

jis taikomas vertinant naują patikrinimo metodą; ir

b)

tai neigiamai nepaveiks pasiekto bendro saugumo lygio; ir

c)

susiję asmenys, įskaitant keleivius, tinkamai informuojami, kad atliekami bandymai.

12.8.2.

Bent prieš keturis mėnesius iki planuojamo įdiegimo suinteresuota valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms raštu praneša apie siūlomą naują patikrinimo metodą, kurį ji rengiasi leisti taikyti, ir prideda vertinimą, kuriame nurodo, kaip ji užtikrins, kad naujo metodo taikymas atitiktų 12.8 skirsnio 1 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą. Pranešime taip pat pateikiama išsami informacija apie vietą (-as), kurioje (-iose) patikrinimo metodas bus taikomas, ir numatoma vertinimo laikotarpio trukmė.

12.8.3.

Jei Komisija valstybei narei duoda teigiamą atsakymą arba jei per tris mėnesius nuo rašytinio prašymo gavimo dienos negaunama jokio atsakymo, valstybė narė gali leisti įdiegti nauja technologija pagrįstą patikrinimo metodą.

Jei Komisija mano, jog pasiūlytu patikrinimo metodu negalima deramai užtikrinti, kad Bendrijoje būtų išlaikytas bendras aviacijos saugumo lygis, per tris mėnesius nuo 12.8 skirsnio 2 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos ji praneša apie tai valstybei narei, pagrįsdama savo abejones. Tokiu atveju susijusi valstybė narė nepradeda taikyti tokio patikrinimo metodo, kol nepateiks Komisijai tinkamų įrodymų.

12.8.4.

Ilgiausias laikotarpis, per kurį turi būti įvertintas kiekvienas naujomis technologijomis pagrįstas patikrinimo metodas, yra aštuoniolika mėnesių. Šį vertinimo laikotarpį Komisija gali pratęsti ne ilgiau kaip dar dvylikai mėnesių, jei valstybė narė tinkamai pagrindžia būtinybę tokį laikotarpį pratęsti.

12.8.5.

Vertinimo laikotarpiu susijusios valstybės narės atitinkama institucija ne rečiau kaip kas šešis mėnesius teikia Komisijai vertinimo pažangos ataskaitą. Komisija praneša kitoms valstybėms narėms apie pažangos ataskaitos turinį. Jei pažangos ataskaitos nepateikiamos, Komisija gali paprašyti, kad valstybė narė sustabdytų bandymą.

12.8.6.

Jei Komisija remdamasi ataskaita mano, kad bandomu patikrinimo metodu negalima deramai užtikrinti, kad Bendrijoje būtų išlaikytas bendras aviacijos saugumo lygis, ji praneša valstybei narei, kad sustabdo bandymą, kol tai bus galima užtikrinti.

12.8.7.

Vertinimas gali trukti ne ilgiau nei trisdešimt mėnesių.

12-A PRIEDĖLIS

Stacionariosios metalo aptikimo įrangos (WTMD) išsamios veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-B PRIEDĖLIS

Sprogmenų aptikimo sistemos (EDS) išsamios veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-C PRIEDĖLIS

Skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo įrangos (LAGS) išsamios veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.


(1)  OL L 360, 2006 12 19, p. 64.

(2)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(3)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.


5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/56


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 186/2010

2010 m. kovo 4 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. kovo 5 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

121,5

JO

65,0

MA

115,7

TN

143,3

TR

124,3

ZZ

114,0

0707 00 05

EG

211,5

JO

143,3

MK

134,1

TR

144,5

ZZ

158,4

0709 90 70

MA

132,9

TR

106,0

ZZ

119,5

0709 90 80

EG

40,8

ZZ

40,8

0805 10 20

CL

52,4

EG

43,5

IL

56,2

MA

42,1

TN

46,2

TR

58,4

ZZ

49,8

0805 50 10

EG

76,3

IL

76,3

MA

65,7

TR

66,2

ZZ

71,1

0808 10 80

CA

96,5

CN

67,7

MK

24,7

US

110,7

ZZ

74,9

0808 20 50

AR

86,8

CL

188,1

CN

68,1

US

95,6

ZA

101,2

ZZ

108,0


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/58


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 187/2010

2010 m. kovo 4 d.

kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą eksporto grąžinamoji išmoka už sviestą neskiriama

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), numatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1454/2007, nustatančiu eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, eksporto grąžinamosios išmokos pagal iki 2010 m. kovo 2 d. pateiktas paraiškas reikėtų neskirti.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 paskelbtu nuolatiniu konkursu, pagal iki 2010 m. kovo 2 d. pateiktas paraiškas eksporto grąžinamoji išmoka už minėto reglamento atitinkamai 1 straipsnio a ir b punktuose bei 2 straipsnyje nurodomus produktus ir paskirties vietas neskiriama.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. kovo 5 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 168, 2008 6 28, p. 20.

(3)  OL L 325, 2007 12 11, p. 69.


5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/59


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 188/2010

2010 m. kovo 4 d.

kuriuo pagal Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 numatytą nuolatinį konkursą eksporto grąžinamoji išmoka už nugriebto pieno miltelius neskiriama

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, eksporto grąžinamosios išmokos pagal iki 2010 m. kovo 2 d. pateiktas paraiškas reikėtų neskirti.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 619/2008 paskelbtu nuolatiniu konkursu, pagal iki 2010 m. kovo 2 d. pateiktas paraiškas grąžinamoji išmoka už minėto reglamento atitinkamai 1 straipsnio c punkte ir 2 straipsnyje nurodytus produktus ir paskirties vietas neskiriama.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. kovo 5 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 168, 2008 6 28, p. 20.

(3)  OL L 325, 2007 12 11, p. 69.


SPRENDIMAI

5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/60


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. vasario 24 d.

iš dalies keičiantis darbo tvarkos taisykles

(2010/138/ES, Euratomas)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 249 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisijos darbo tvarkos taisyklių (1) 1–29 straipsniai pakeičiami šio sprendimo priede pateikiamu tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 308, 2000 12 8, p. 26.


PRIEDAS

„I   SKYRIUS

KOMISIJA

1 straipsnis

Kolegialumas

Komisija veikia kolegialiai, vadovaudamasi šiomis darbo tvarkos taisyklėmis ir atsižvelgdama į prioritetus, nustatytus pagal pirmininko politines gaires, kaip nustatyta SESV 17 straipsnio 6 dalyje.

2 straipsnis

Politinės gairės, prioritetai, darbo programa ir biudžetas

Atsižvelgdama į pirmininko nustatytas politines gaires, Komisija nustato prioritetus ir juos išdėsto metiniuose darbo programoje ir biudžeto projekte.

3 straipsnis

Pirmininkas

1.   Pirmininkas nustato politines gaires, kuriomis vadovaudamasi Komisija vykdo užduotis (1). Jis vadovauja Komisijos darbams, siekdamas užtikrinti jų įvykdymą.

2.   Pirmininkas priima sprendimą dėl Komisijos vidaus organizacinės struktūros, siekdamas užtikrinti veiklos nuoseklumą, veiksmingumą ir kolegialumą (2).

Nepažeisdamas SESV 18 straipsnio 4 dalies nuostatų, pirmininkas priskiria Komisijos nariams tam tikras veiklos sritis, už kurias jie atsako rengdami Komisijos darbus ir įgyvendindami jos sprendimus (3).

Pirmininkas gali prašyti Komisijos narių imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi jo nustatytų politinių gairių ir būtų įgyvendinami Komisijos nustatyti prioritetai.

Pirmininkas turi teisę bet kada pakeisti priskirtas sritis (4).

Pirmininko vadovaujami Komisijos nariai atlieka jo pavestas funkcijas (5).

3.   Pirmininkas skiria pavaduotojus, išskyrus Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, iš Komisijos narių (6) ir tvirtina Komisijoje galiojančią eilės tvarką.

4.   Pirmininkas gali sudaryti iš Komisijos narių darbo grupes ir skirti jų pirmininkus, nustatyti įgaliojimus, veiklos sąlygas, sudėtį ir trukmę.

5.   Pirmininkas atstovauja Komisijai. Jis skiria Komisijos narius, kuriems paveda padėti jam atlikti šią funkciją.

6.   Nepažeidžiant SESV 18 straipsnio 1 dalies nuostatų, pirmininko prašymu Komisijos narys atsistatydina (7).

4 straipsnis

Sprendimų priėmimo procedūros

Komisijos sprendimai priimami:

a)

Komisijos posėdžiuose žodžiu pagal šių darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį; arba

b)

raštu pagal šių darbo tvarkos taisyklių 12 straipsnį; arba

c)

suteikiant įgaliojimus pagal šių darbo tvarkos taisyklių 13 straipsnį; arba

d)

deleguojant, laikantis šių darbo tvarkos taisyklių 14 straipsnyje nustatytos tvarkos.

1   SKIRSNIS

Komisijos posėdžiai

5 straipsnis

Posėdžių sušaukimo tvarka

1.   Komisijos posėdžius sušaukia pirmininkas.

2.   Paprastai Komisijos posėdžiai sušaukiami bent kartą per savaitę. Be to, prireikus organizuojami papildomi posėdžiai.

3.   Komisijos nariai privalo dalyvauti visuose posėdžiuose. Jei jie negali dalyvauti, privalo laiku pranešti pirmininkui apie nedalyvavimo priežastis. Aplinkybes, dėl kurių jie galėtų nesilaikyti šių prievolių, svarsto pirmininkas.

6 straipsnis

Komisijos posėdžių darbotvarkė

1.   Kiekvieno Komisijos posėdžio darbotvarkę tvirtina pirmininkas.

2.   Nepažeidžiant pirmininko prerogatyvos tvirtinti darbotvarkę, bet koks pasiūlymas, susijęs su didelėmis išlaidomis, turi būti pateikiamas jį suderinus su Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą.

3.   Apie Komisijos nario į darbotvarkę siūlomą įtraukti klausimą pirmininkui turi būti pranešama pagal šių darbo tvarkos taisyklių 28 straipsnyje numatytas įgyvendinimo taisykles (toliau – įgyvendinimo taisyklės) Komisijos nustatytomis sąlygomis.

4.   Apie darbotvarkę Komisijos nariams pranešama ir reikiami dokumentai jiems siunčiami pagal įgyvendinimo taisykles Komisijos nustatytomis sąlygomis.

5.   Pirmininko pasiūlymu Komisija gali svarstyti bet kurį klausimą, kuris neįtrauktas į darbotvarkę arba kuriam svarstyti būtini dokumentai buvo išdalyti pavėluotai.

7 straipsnis

Kvorumas

Kvorumui reikalingas posėdyje dalyvaujančių narių skaičius lygus Sutartyje nurodytai narių balsų daugumai.

8 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.   Komisija priima sprendimus vieno ar daugiau jos narių pasiūlymu.

2.   Komisija balsuoja vieno iš jos narių prašymu. Balsuojama dėl pirminio projekto arba dėl projekto su pakeitimais, padarytais už pasiūlymą atsakingo (-ų) nario (-ių) ar pirmininko.

3.   Komisijos sprendimai priimami Sutartyje nurodyta narių balsų dauguma.

4.   Pirmininkas konstatuoja balsavimo rezultatus, kurie įtraukiami į posėdžio protokolą, kaip numatyta šių darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnyje.

9 straipsnis

Konfidencialumas

Komisijos posėdžiai nėra vieši. Diskusijos konfidencialios.

10 straipsnis

Pareigūnų ir kitų asmenų dalyvavimas posėdžiuose

1.   Posėdžiuose dalyvauja generalinis sekretorius ir pirmininko kabineto vadovas, nebent Komisija nusprendžia kitaip. Kitų asmenų dalyvavimas posėdžiuose reglamentuojamas įgyvendinimo taisyklėmis.

2.   Jei Komisijos narys nedalyvauja posėdyje, posėdyje gali dalyvauti jo kabineto vadovas, kuris, pirmininko kvietimu, gali išdėstyti nedalyvaujančio nario nuomonę.

3.   Komisija gali priimti sprendimą išklausyti bet kurį kitą asmenį.

11 straipsnis

Protokolai

1.   Protokoluojami visi Komisijos posėdžiai.

2.   Protokolų projektai pateikiami Komisijai tvirtinti kitame posėdyje. Patvirtintų protokolų autentiškumą parašais paliudija pirmininkas ir generalinis sekretorius.

2   SKIRSNIS

Kitos sprendimų priėmimo procedūros

12 straipsnis

Sprendimų priėmimo raštu procedūra

1.   Sprendimas dėl vieno ar keleto Komisijos narių pateikto pasiūlymo gali būti priimtas raštu, jei pasiūlymui iš anksto pritaria teisės tarnyba ir atitinkamos tarnybos, su kuriomis konsultuojamasi šių darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Pirmininko pasiūlymu pritarimas ir (arba) susitarimai gali būti pakeisti Komisijos narių susitarimu, jei posėdyje kolegija nusprendžia pradėti įgyvendinimo taisyklėse numatytą baigimo procedūrą raštu.

2.   Šiuo tikslu projekto tekstas perduodamas raštu visiems Komisijos nariams įgyvendinimo taisyklėse Komisijos numatytomis sąlygomis ir nustatomas pranešimo apie projekto išlygas ar pakeitimus terminas.

3.   Sprendimų priėmimo raštu procedūros metu bet kuris Komisijos narys gali prašyti surengti projekto svarstymą. Tokiu atveju jis turi pateikti pirmininkui motyvuotą prašymą.

4.   Jei, pasibaigus nustatytam sprendimų priėmimo raštu terminui, nė vienas Komisijos narys nepateikė arba nepalaikė prašymo atidėti svarstymą, laikoma, kad Komisija projektą priėmė.

13 straipsnis

Sprendimų priėmimas taikant įgaliojimų suteikimo procedūrą

1.   Jei visiškai laikomasi kolegialios atsakomybės principo, Komisija gali suteikti įgaliojimus vienam arba daugiau narių jos vardu įgyvendinti valdymo ar administravimo priemones, atsižvelgiant į jos nustatytus apribojimus ir sąlygas.

2.   Pirmininko pritarimu Komisija taip pat gali pavesti vienam ar daugiau narių priimti kitoms institucijoms teikiamo akto arba pasiūlymo galutinį tekstą, dėl kurio esminių nuostatų susitarta per svarstymus.

3.   Šiuo būdu suteiktus įgaliojimus galima perduoti generaliniams direktoriams ir departamentų vadovams, nebent perduoti aiškiai draudžiama sprendime dėl įgaliojimo.

4.   Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos nepažeidžia taisyklių, kuriomis reglamentuojamas įgaliojimų finansiniais klausimais perdavimas ir įgaliojimų suteikimas paskyrimų institucijai bei darbo sutartis sudaryti įgaliotai institucijai.

14 straipsnis

Sprendimų priėmimas taikant įgaliojimų perdavimo procedūrą

Jei visiškai laikomasi kolegialios atsakomybės principo, Komisija gali generaliniams direktoriams ir departamentų vadovams perduoti įgaliojimus jos vardu priimti valdymo ar administravimo priemones, atsižvelgiant į jos nustatytus apribojimus ir sąlygas.

15 straipsnis

Sprendimų dėl subsidijų teikimo ir viešųjų pirkimų priėmimas taikant perįgaliojimo procedūrą

Generalinis direktorius arba departamento vadovas, kuriam pagal 13 ir 14 straipsnius perįgalioti arba perduoti įgaliojimai priimti finansavimo sprendimus, gali nuspręsti perduoti kompetentingam direktoriui arba, atsakingo Komisijos nario pritarimu, kompetentingam skyriaus vadovui įgaliojimą priimti tam tikrus sprendimus dėl projektų atrankos ir tam tikrus individualius sprendimus dėl subsidijų teikimo ir viešųjų pirkimų, atsižvelgiant į įgyvendinimo taisyklėse nustatytus apribojimus ir sąlygas.

16 straipsnis

Informavimas apie priimtus sprendimus

Taikant sprendimų priėmimo raštu, įgaliojimų suteikimo ir perįgaliojimo procedūras priimti sprendimai užregistruojami dienos arba savaitės akte, kuris įtraukiamas į artimiausio Komisijos posėdžio protokolą.

3   SKIRSNIS

Bendrosios sprendimų priėmimo procedūrų nuostatos

17 straipsnis

Komisijos priimtų aktų autentiškumo patvirtinimas

1.   Per posėdį Komisijos priimti aktai, pateikiami autentiška kalba, prisegami taip, kad nebūtų galima atskirti, prie akto santraukos, parengtos Komisijos posėdyje, kuriame tie aktai buvo priimti. Šių aktų autentiškumas patvirtinamas pirmininko ir generalinio sekretoriaus parašais paskutiniame santraukos puslapyje.

2.   SESV 297 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galios neturinčių Komisijos teisės aktų, priimtų taikant sprendimų priėmimo raštu procedūrą, autentiškumas patvirtinamas pirmininko ir generalinio sekretoriaus parašais paskutiniame santraukos puslapyje, minėtame šio straipsnio 1 dalyje, nebent dėl šių aktų paskelbimo ir įsigaliojimo datos negalima laukti artimiausio Komisijos posėdžio. Siekiant patvirtinti autentiškumą, šių darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnyje minėto dienos akto kopija prisegama taip, kad nebūtų galima atskirti, prie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos santraukos.

Kiti aktai, priimti taikant sprendimų priėmimo raštu procedūrą, ir aktai, priimti taikant įgaliojimų suteikimo procedūrą, kaip nustatyta šių darbo tvarkos taisyklių 12 straipsnyje ir 13 straipsnio 1 bei 2 dalyse, pateikiami autentiška kalba ir prisegami taip, kad nebūtų galima atskirti, prie šių darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnyje minėto dienos akto. Jie patvirtinami generalinio sekretoriaus parašu paskutiniame dienos akto puslapyje.

3.   Aktai, priimti taikant įgaliojimų perdavimo arba perįgaliojimo procedūrą ir pateikiami autentiška kalba, pridedami taip, kad nebūtų galima atskirti, prie šių darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnyje minėto dienos akto, naudojant šiam tikslui numatytą kompiuterinę programą. Šie aktų autentiškumas patvirtinamas atitikties deklaracija, kurią pasirašo pareigūnas, kuriam įgaliojimai perįgalioti arba perduoti pagal šių darbo tvarkos taisyklių 13 straipsnio 3 dalį, 14 ir 15 straipsnius.

4.   Pagal šias darbo tvarkos taisykles „aktas“ – tai SESV 288 straipsnyje nurodytos formos aktas.

5.   Pagal šias darbo tvarkos taisykles „autentiška kalba“ – tai, nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 920/2005 (8), bet kuri Europos Sąjungos oficialioji kalba bendro pobūdžio aktuose, o kituose aktuose – adresato kalba.

4   SKIRSNIS

Komisijos sprendimų rengimas ir vykdymas

18 straipsnis

Komisijos narių grupės

Komisijos narių grupės padeda koordinuoti ir rengti Komisijos darbus, remdamosi pirmininko nustatytomis politinėmis gairėmis ir įgaliojimais.

19 straipsnis

Kabinetai ir ryšiai su tarnybomis

1.   Kiekvienas Komisijos narys turi savo kabinetą, kurio personalas padeda jam atlikti užduotis ir rengti Komisijos sprendimus. Pirmininkas priima kabinetų sudarymo ir veiklos taisykles.

2.   Laikydamasis pirmininko patvirtintų principų, Komisijos narys patvirtina darbo su jam pavaldžiomis tarnybomis taisykles. Šioje tvarkoje pirmiausiai nurodoma, kokiu būdu Komisijos narys perduoda savo nurodymus šioms tarnyboms, iš kurių jis nuolat gauna visą su savo veiklos sritimi ir savo pareigų vykdymu susijusią informaciją.

20 straipsnis

Generalinis sekretorius

1.   Generalinis sekretorius padeda pirmininkui įgyvendinant Komisijos prioritetus, kuriuos ji nustatė atsižvelgdama į pirmininko politines gaires.

2.   Generalinis sekretorius padeda užtikrinti politinį nuoseklumą, organizuodamas būtiną tarnybų veiklos koordinavimą nuo pat parengiamųjų darbų pradžios, kaip numatyta, be kita ko, šių darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio nuostatose.

Jis siekia dokumentų turinio kokybės, prižiūri, kad Komisijai pateikiami dokumentai atitiktų formos reikalavimus, ir šiuo atžvilgiu prisideda prie jų atitikties subsidiarumo bei proporcingumo principams, išorės įsipareigojimams, tarpinstituciniams aspektams ir Komisijos komunikacijos strategijai.

3.   Generalinis sekretorius padeda pirmininkui organizuoti Komisijos veiklą ir posėdžius.

Jis taip pat padeda pagal šių darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 4 dalies nuostatas sudarytų darbo grupių pirmininkams ruošti ir organizuoti jų posėdžius. Jis atlieka šių grupių sekretoriaus funkcijas.

4.   Generalinis sekretorius užtikrina sprendimų priėmimo procedūrų ir šių darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnyje nurodytų sprendimų įgyvendinimą.

Išskyrus ypatingus atvejus, jis imasi reikalingų priemonių, kad apie Komisijos dokumentus būtų pranešta ir kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, taip pat, kad Komisijos ir jos tarnybų dokumentai būtų perduoti kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir nacionaliniams parlamentams.

Jis užtikrina, kad tarp Komisijos narių būtų platinama jų pageidaujama rašytinė informacija.

5.   Generalinis sekretorius atsako už oficialiuosius santykius su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą savarankiškai atlikti tam tikras funkcijas ar jas perduoti nariams arba tarnyboms.

Šiuo atžvilgiu jis siekia užtikrinti bendrą nuoseklumą, koordinuodamas tarnybų veiklą, kai dirbama kartu su kitomis institucijomis.

6.   Generalinis sekretorius užtikrina, kad Komisija būtų tinkamai informuojama apie vidaus ir tarpinstitucinių procedūrų eigą.

II   SKYRIUS

KOMISIJOS TARNYBOS

21 straipsnis

Tarnybų struktūra

Siekdama parengti ir vykdyti veiklą ir taip įgyvendinti prioritetus bei pirmininko nustatytas politines gaires, Komisija sudaro tarnybas, suskirstytas į generalinius direktoratus ir jiems prilyginamas tarnybas.

Generaliniai direktoratai ir jiems prilyginamos tarnybos paprastai skirstomos į direktoratus, o direktoratai – į skyrius.

22 straipsnis

Specialiųjų pareigybių ir struktūrų įsteigimas

Ypatingais atvejais konkrečioms užduotims vykdyti pirmininkas gali įsteigti atskiras pareigybes bei struktūras ir nustatyti jų įgaliojimus bei veiklos taisykles.

23 straipsnis

Tarnybų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas

1.   Siekdamos užtikrinti Komisijos veiklos veiksmingumą, tarnybos glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiklą nuo pat Komisijos sprendimų rengimo ir įgyvendinimo pradžios.

2.   Už pasiūlymo parengimą atsakinga tarnyba nuo pat parengiamųjų darbų pradžios rūpinasi veiksmingu visų tarnybų, kurios dėl joms suteiktų įgaliojimų ar atsakomybės arba dėl klausimo pobūdžio yra teisėtai suinteresuotos pasiūlymu, bendradarbiavimu.

3.   Prieš pateikdama dokumentą Komisijai, atsakinga tarnyba, remdamasi įgyvendinimo taisyklėmis, laiku konsultuojasi su kitomis tarnybomis, kurios yra teisėtai suinteresuotos projektu.

4.   Su Teisės tarnyba derinami visi teisės aktų projektai bei pasiūlymai ir visi dokumentai, galintys turėti teisinių pasekmių.

Būtina derinti tuos dokumentų projektus, kurie pateikiami svarstyti pagal šių darbo tvarkos taisyklių 12, 13 ir 14 straipsniuose numatytas sprendimų priėmimo procedūras, išskyrus sprendimus, susijusius su standartiniais dokumentais, dėl kurių jau buvo susitarta (kartotiniai dokumentai). Šių darbo tvarkos taisyklių 15 straipsnyje nurodytų aktų derinti nereikia.

5.   Su generaliniu sekretoriatu privaloma derinti visus pasiūlymus:

kurie pateikiami tvirtinti taikant sprendimų priėmimo žodžiu procedūrą, nepažeidžiant darbuotojų teisės teikti individualaus pobūdžio klausimus, arba

kurie turi politinę reikšmę, arba

kurie įtraukti į Komisijos metinę darbo programą arba į galiojantį programavimo dokumentą, arba

kurie susiję su institucijų veikla, arba

kurių vertinamas poveikis arba dėl kurių konsultuojamasi su visuomene,

taip pat visas bendras pozicijas arba iniciatyvas, kurios gali įpareigoti Komisiją kitų institucijų ar įstaigų atžvilgiu.

6.   Išskyrus šių darbo tvarkos taisyklių 15 straipsnyje nurodytus aktus, su generaliniu direktoratu, atsakingu už biudžetą, ir generaliniu direktoratu, atsakingu už žmogiškuosius išteklius ir saugumą, privaloma derinti visus dokumentus, galinčius turėti pasekmių biudžetui, finansams, personalui ir administracijai. Taip pat, jei reikia, derinama su tarnyba, atsakinga už kovą su sukčiavimu.

7.   Atsakinga tarnyba turi stengtis parengti pasiūlymą taip, kad jis būtų priimtinas visoms tarnyboms, su kuriomis buvo tariamasi. Nepažeidžiant šių darbo tvarkos taisyklių 12 straipsnio nuostatų, jei nesutariama, kartu su pasiūlymu tarnyba pateikia skirtingas šių tarnybų nuomones.

III   SKYRIUS

PAVADAVIMAS

24 straipsnis

Veiklos nenutrūkstamumas

Komisijos nariai ir tarnybos imasi visų būtinų priemonių veiklos nenutrūkstamumui užtikrinti, laikydamiesi šiuo tikslu Komisijos arba pirmininko priimtų nuostatų.

25 straipsnis

Pirmininko pavadavimas

Jei pirmininkas negali eiti pareigų, šias pareigas eina vienas iš pirmininko pavaduotojų arba vienas iš pirmininko patvirtinta tvarka išrinktų narių.

26 straipsnis

Generalinio sekretoriaus pavadavimas

Jei generalinis sekretorius negali eiti pareigų arba jo darbo vieta neužimta, šias pareigas eina tuo metu esantis aukščiausią kategoriją pasiekęs generalinio sekretoriaus pavaduotojas, jei kategorija vienoda – ilgiausiai kategorijoje ištarnavęs pavaduotojas, o jei ištarnauto laiko trukmė vienoda – vyriausias amžiumi pavaduotojas arba Komisijos paskirtas pareigūnas.

Jei generalinio sekretoriaus pavaduotojo nėra arba Komisijos pareigūnas nepaskiriamas, pavaduoja tuo metu esantis aukščiausią kategoriją aukščiausioje pareigų grupėje pasiekęs pavaldinys, jei kategorija vienoda – ilgiausiai kategorijoje ištarnavęs pavaldinys, o jei ištarnauto laiko trukmė vienoda – vyriausias amžiumi pavaldinys.

27 straipsnis

Tiesioginių vadovų pavadavimas

1.   Jei generalinis direktorius negali eiti pareigų arba jo darbo vieta neužimta, šias pareigas eina tuo metu esantis aukščiausią kategoriją pasiekęs generalinio direktoriaus pavaduotojas, jei kategorija vienoda – ilgiausiai kategorijoje ištarnavęs pavaduotojas, o jei ištarnauto laiko trukmė vienoda – vyriausias amžiumi pavaduotojas arba Komisijos paskirtas pareigūnas.

Jei generalinio direktoriaus pavaduotojo nėra arba Komisijos pareigūnas nepaskiriamas, pavaduoja tuo metu esantis aukščiausią kategoriją aukščiausioje pareigų grupėje pasiekęs pavaldinys, jei kategorija vienoda – ilgiausiai kategorijoje ištarnavęs pavaldinys, o jei ištarnauto laiko trukmė vienoda – vyriausias amžiumi pavaldinys.

2.   Jei pareigų negali eiti skyriaus vadovas arba jo darbo vieta neužimta, pavaduoja skyriaus vadovo pavaduotojas arba generalinio direktoriaus paskirtas pareigūnas.

Jei skyriaus vadovo pavaduotojo nėra arba generalinis direktorius nepaskiria pareigūno, pavaduoja tuo metu esantis aukščiausią kategoriją aukščiausioje pareigų grupėje pasiekęs pavaldinys, jei kategorija vienoda – ilgiausiai kategorijoje ištarnavęs pavaldinys, o jei ištarnauto laiko trukmė vienoda – vyriausias amžiumi pavaldinys.

3.   Jei pareigų negali eiti kuris nors kitas tiesioginis vadovas arba jo darbo vieta neužimta, atsakingo Komisijos nario pritarimu pavaduoja generalinio direktoriaus paskirtas pareigūnas. Jei generalinis direktorius nepaskiria pareigūno, pavaduoja tuo metu esantis aukščiausią kategoriją aukščiausioje pareigų grupėje pasiekęs pavaldinys, jei kategorija vienoda – ilgiausiai kategorijoje ištarnavęs pavaldinys, o jei ištarnauto laiko trukmė vienoda – vyriausias amžiumi pavaldinys.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Prireikus Komisija priima šių darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisykles.

Komisija gali priimti papildomas priemones, susijusias su Komisijos ir jos tarnybų veikla, atsižvelgdama į technologijų ir IT pokyčius.

29 straipsnis

Šios darbo tvarkos taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“


(1)  Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 6 dalies a punktas.

(2)  Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 6 dalies b punktas.

(3)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 248 straipsnis.

(4)  Žr. 3 išnašą.

(5)  Žr. 3 išnašą.

(6)  Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 6 dalies c punktas.

(7)  Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 6 dalies antra pastraipa.

(8)  OL L 156, 2005 6 18, p. 3.


5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/68


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. kovo 2 d.

leisti teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų MON863xMON810xNK603 (MON-ØØ863-5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3-6) kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1197)

(Tekstas autentiškas tik olandų ir prancūzų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/139/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2004 m. lapkričio 2 d.„Monsanto Europe S.A.“ pateikė kompetentingoms Belgijos institucijoms prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra MON863xMON810xNK603 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, teikimo rinkai (toliau – prašymas).

(2)

Prašymas pateiktas ir dėl kitų produktų, kurių sudėtyje yra MON863xMON810xNK603 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, teikimo rinkai naudoti tokia pat paskirtimi, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama pagal 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (2) III ir IV priedus, taip pat informacija ir išvados apie pagal Direktyvos 2001/18/EB II priede nustatytus principus atliktą rizikos vertinimą.

(3)

2006 m. kovo 31 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius ir padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog produktų, kurių sudėtyje yra MON863xMON810xNK603 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, aprašytų prašyme, (toliau – produktai) teikimas rinkai darys nepageidaujamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai (3). Pateiktoje nuomonėje EMST padarė išvadą, kad pagrindžiant produktų saugą buvo galima naudoti pavienių atvejų duomenis, ir apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, pateiktus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje.

(4)

2006 m. spalio mėn. Komisijos prašymu EMST paskelbė išsamius paaiškinimus, kaip ji savo nuomonėje atsižvelgė į valstybių narių kompetentingų institucijų pastabas, ir taip pat paskelbė daugiau informacijos apie įvairius EMST Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės apsvarstytus aspektus.

(5)

EMST savo nuomonėje taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas aplinkos stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį.

(6)

2007 m. vasario 26 d. Europos vaistų agentūra, atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą, kurioje kanamicinas ir neomicinas priskiriami prie „labai svarbių žmonių gydymui ir ne žmonėms skirtų vaistų rizikos valdymo strategijoms antibakterinių vaistų“, paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžė abiejų antibiotikų svarbą žmonių ir gyvūnų gydymui. 2007 m. balandžio 13 d. EMST, atsižvelgdama į šį pareiškimą, nurodė, kad minėtų antibiotikų gydomasis poveikis nesumažės dėl GM augaluose esančių nptII genų, nes tikimybė, kad genas bus perduotas iš augalų į bakterijas ir vėliau pasireikš, yra labai maža; be to, šis bakterijose antibiotikams atsparus genas jau yra plačiai paplitęs aplinkoje. Taigi, tai patvirtino ankstesnį EMST atsparumo antibiotikams žymimojo geno (angl. ARM gene) GM augaluose saugos vertinimą ir GM augalų išvestinių produktų naudojimo paskirtį maisto produktuose ir pašaruose.

(7)

2008 m. gegužės 14 d. Komisija EMST pavedė: i) parengti konsoliduotą mokslinę nuomonę, atsižvelgiant į ankstesnę nuomonę ir į pranešimą apie atsparumo antibiotikams žymimųjų genų (angl. ARM genes) GM augaluose, kurie numatyti ar kuriuos jau leidžiama teikti rinkai, naudojimo paskirtį ir galimybę juos importuoti, perdirbti ir auginti; ii) nurodyti galimus šios konsoliduotos nuomonės padarinius ankstesniems EMST atliktiems atskirų GMO, kurių sudėtyje yra atsparumo antibiotikams žymimųjų genų, vertinimams. Šis pavedimas atkreipė EMST dėmesį, inter alia, į Komisijos laiškus, gautus iš Danijos ir Greenpeace.

(8)

2009 m. birželio 11 d. EMST paskelbė pranešimą apie atsparumo antibiotikams žymimųjų genų GM augaluose naudojimo paskirtį, kuriame padarė išvadą, kad ankstesnis EMST MON863xMON810xNK603 kukurūzų vertinimas neprieštarauja pranešime aprašytai rizikos vertinimo strategijai, ir kad neatsirado naujų akivaizdžių įrodymų, kurie paskatintų EMST pakeisti savo ankstesnę nuomonę.

(9)

Paskelbus mokslinius duomenis apie pakartotinius MON 863 90 dienų tyrimus su žiurkėmis, kurie sukėlė abejonių dėl MON 863 kukurūzų saugos, 2007 m. kovo 15 d. Komisija kreipėsi į EMST klausdama, kokią įtaką šis tyrimas gali padaryti ankstesnei EMST nuomonei dėl MON 863 kukurūzų. 2007 m. birželio 28 d. EMST nurodė, kad šioje publikacijoje nepateikiama naujos svarbios toksikologinės informacijos ir patvirtino ankstesnį palankų MON 863 kukurūzų saugos vertinimą.

(10)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų suteikti leidimą teikti rinkai šiuos produktus.

(11)

2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (4), numatyta, kad kiekvienam GMO turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius.

(12)

Remiantis EMST nuomone, maisto produktams, maisto ingredientams ir pašarams, kurių sudėtyje yra MON863xMON810xNK603 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus numatytus Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti produktų naudojimą pagal paskirtį, kuri leidžiama šiuo sprendimu, pašarų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO, ir kitų nei maistas ir pašarai produktų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO, kuriems naudoti prašoma leidimo, ženklinimas turėtų būti papildytas aiškiu nurodymu, kad svarstomi produktai neturi būti naudojami auginimui.

(13)

EMST nuomonė taip pat negali būti pagrindas taikyti specialias teikimo rinkai ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai produktų stebėsenos reikalavimus, ar specialias Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas. Visa reikiama informacija dėl produktų leidimų turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003.

(14)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/18/EB (5) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti ženklinimo reikalavimai produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO.

(15)

Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (6) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims.

(16)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per Komiteto pirmininko nustatytą terminą.

(17)

2008 m. vasario 18 d. posėdyje Tarybai nepavyko priimti sprendimo kvalifikuota balsų dauguma nei už pasiūlymą, nei prieš jį. Todėl šias priemones priima Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Genetiškai modifikuotas organizmas ir unikalus identifikatorius

Genetiškai modifikuotiems kukurūzams (Zea mays L.) MON863xMON810xNK603, gautiems kryžminant kukurūzus, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863-5, MON-ØØ81Ø-6 ir MON-ØØ6Ø3-6 fragmentų, kaip nurodyta šio sprendimo priedo b punkte, yra priskiriamas unikalus identifikatorius MON-ØØ863-5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3-6, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Leidimų suteikimas ir produktų teikimas rinkai

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, laikantis šiame sprendime nurodytų sąlygų, leidimai suteikiami toliau nurodytiems produktams:

a)

maisto produktams ir maisto ingredientams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863-5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

b)

pašarams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863-5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

c)

kitiems nei maistas ir pašarai produktams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863-5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, naudojamiems ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

3 straipsnis

Ženklinimas

1.   Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2.   Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863-5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose.

4 straipsnis

Poveikio aplinkai stebėsena

1.   Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas priedo h punkte nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

2.   Leidimo turėtojas pateikia Komisijai metines stebėsenos plane nustatytas veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas.

5 straipsnis

Bendrijos registras

Šio sprendimo priede nurodyta informacija įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.

6 straipsnis

Leidimo turėtojas

Leidimo turėtojas yra bendrovė „Monsanto Europe S.A.“ (Belgija), atstovaujanti „Monsanto Company“ (Jungtinės Amerikos Valstijos).

7 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas taikomas 10 metų nuo pranešimo apie jį dienos.

8 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas „Monsanto Europe S.A.“, Scheldelaan 460, Haven 627, 2040 Antverpenas, Belgija.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(3)  http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2004–159

(4)  OL L 10, 2004 1 16, p. 5.

(5)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(6)  OL L 287, 2003 11 5, p. 1.


PRIEDAS

a)   Pareiškėjas ir leidimo turėtojas

Pavadinimas

:

„Monsanto Europe S.A.“

Adresas

:

Scheldelaan 460, Haven 627, 2040 Antverpenas, Belgija

Veikia „Monsanto Company“ (800 N. Lindbergh Boulevard St. Louis, Missouri 63167, Jungtinės Amerikos Valstijos) vardu.

b)   Produktų paskirtis ir specifikacija

1)

maisto produktai ir maisto ingredientai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

2)

pašarai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

3)

kiti nei maistas ir pašarai produktai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, naudojami ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3–6, kaip aprašyta prašyme, yra gauti kryžminant kukurūzus, kuriuose yra MON-ØØ863–5, MON-ØØ81Ø-6 ir MON-ØØ6Ø3–6 fragmentų, ir išreiškia CryBb1 baltymą, kuris suteikia apsaugą nuo kai kurių kietasparnių vabzdžių kenkėjų (Diabrotica spp.), Cry 1 Ab baltymą, kuris suteikia apsaugą nuo kai kurių žvynasparnių vabzdžių kenkėjų (Ostrinia nubilalis, Sesamia spp.) ir CP4 EPSPS baltymą, kuris suteikia toleranciją glifosato herbicidui. Genetinio modifikavimo procese kaip pasirenkamasis žymuo naudotas nptII genas, suteikiantis atsparumą kanamicinui.

c)   Ženklinimas

1)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2)

Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose.

d)   Aptikimo metodas

Konkretaus įvykio realaus laiko kiekybine PGR pagrįsti metodai genetiškai modifikuotiems MON-ØØ863–5, MON-ØØ81Ø-6 ir MON-ØØ6Ø3–6 kukurūzams, kurie įteisinti kaip MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzai.

Įteisintas Bendrijos etaloninės laboratorijos, įkurtos Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, paskelbtas tinklalapyje http://gmo-crl.jrc.it/statusofdoss.htm

Etaloninė medžiaga – ERM®-BF416 (dėl MON-ØØ863–5), ERM®-BF413 (dėl MON-ØØ81Ø-6) ir ERM®-BF415 (dėl MON-ØØ6Ø3–6) pateikta Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) Etaloninių medžiagų ir matavimų instituto tinklalapyje http://www.irmm.jrc.be/html/reference_materials_catalogue/index.htm

e)   Unikalus identifikatorius

MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6xMON-ØØ6Ø3–6

f)   Informacija, kurios reikalaujama pagal Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo II priedą

Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centras, įrašo Nr.: Žr. (užpildyti gavus pranešimą)

g)   Produktų teikimo rinkai, naudojimo arba tvarkymo sąlygos arba ribojimai

Nereikalaujama.

h)   Stebėsenos planas

Direktyvos 2001/18/EB VII priede nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

(Nuoroda: internete paskelbtas planas)

i)   Rinkai pateikto žmonėms vartoti skirto maisto stebėsenos reikalavimai

Nereikalaujama.

Pastaba. Nuorodos į susijusius dokumentus laikui bėgant gali keistis. Visuomenė su šiais pakeitimais galės susipažinti nuolat atnaujinamame Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registre.


5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/73


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. kovo 2 d.

leisti teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų MON 863xMON810 (MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6) kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1198)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų ir olandų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/140/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2004 m. birželio 24 d.„Monsanto Europe S.A.“ pateikė kompetentingoms Vokietijos institucijoms prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra MON863xMON810 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, teikimo rinkai (toliau – prašymas).

(2)

Prašymas pateiktas ir dėl kitų produktų, kurių sudėtyje yra MON863xMON810 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, teikimo rinkai naudoti tokia pat paskirtimi, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama pagal 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (2) III ir IV priedus, taip pat informacija ir išvados apie pagal Direktyvos 2001/18/EB II priede nustatytus principus atliktą rizikos vertinimą.

(3)

2006 m. kovo 31 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius ir padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog produktų, kurių sudėtyje yra MON863xMON810 kukurūzų, arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, aprašytų prašyme, (toliau – produktai) teikimas rinkai darys nepageidaujamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai (3). Pateiktoje nuomonėje EMST padarė išvadą, kad pagrindžiant produktų saugą buvo galima naudoti pavienių atvejų duomenis, ir apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, pateiktus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje.

(4)

2006 m. spalio mėn. Komisijos prašymu EMST paskelbė išsamius paaiškinimus, kaip ji savo nuomonėje atsižvelgė į valstybių narių kompetentingų institucijų pastabas, ir taip pat paskelbė daugiau informacijos apie įvairius EMST Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės apsvarstytus aspektus.

(5)

EMST savo nuomonėje taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas aplinkos stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį.

(6)

2007 m. vasario 26 d. Europos vaistų agentūra, atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą, kurioje kanamicinas ir neomicinas priskiriami prie „labai svarbių žmonių gydymui ir ne žmonėms skirtų vaistų rizikos valdymo strategijoms antibakterinių vaistų“, paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžė abiejų antibiotikų svarbą žmonių ir gyvūnų gydymui. 2007 m. balandžio 13 d. EMST, atsižvelgdama į šį pareiškimą, nurodė, kad minėtų antibiotikų gydomasis poveikis nesumažės dėl GM augaluose esančių nptII genų, nes tikimybė, kad genas bus perduotas iš augalų į bakterijas ir vėliau pasireikš, yra labai maža; be to, šis bakterijose antibiotikams atsparus genas jau yra plačiai paplitęs aplinkoje. Taigi, tai patvirtino ankstesnį EMST atsparumo antibiotikams žymimojo geno (angl. ARM gene) GM augaluose saugos vertinimą ir GM augalų išvestinių produktų naudojimo paskirtį maisto produktuose ir pašaruose.

(7)

2008 m. gegužės 14 d. Komisija EMST pavedė: i) parengti konsoliduotą mokslinę nuomonę, atsižvelgiant į ankstesnę nuomonę ir į pranešimą apie atsparumo antibiotikams žymimųjų genų GM augaluose, kurie numatyti ar kuriuos jau leidžiama teikti rinkai, naudojimo paskirtį ir galimybę juos importuoti, perdirbti ir auginti; ii) nurodyti galimus šios konsoliduotos nuomonės padarinius ankstesniems EMST atliktiems atskirų GMO, kurių sudėtyje yra atsparumo antibiotikams žymimųjų genų, vertinimams. Šis pavedimas atkreipė EMST dėmesį, inter alia, į Komisijos laiškus, gautus iš Danijos ir Greenpeace.

(8)

2009 m. birželio 11 d. EMST paskelbė pranešimą apie atsparumo antibiotikams žymimųjų genų GM augaluose naudojimo paskirtį, kuriame padarė išvadą, kad ankstesnis EMST MON863xMON810 kukurūzų vertinimas neprieštarauja pranešime aprašytai rizikos vertinimo strategijai, ir kad neatsirado naujų akivaizdžių įrodymų, kurie paskatintų EMST pakeisti savo ankstesnę nuomonę.

(9)

Paskelbus mokslinius duomenis apie pakartotinius MON 863 90 dienų tyrimus su žiurkėmis, kurie sukėlė abejonių dėl MON 863 kukurūzų saugos, 2007 m. kovo 15 d. Komisija kreipėsi į EMST klausdama, kokią įtaką šis tyrimas gali padaryti ankstesnei EMST nuomonei dėl MON 863 kukurūzų. 2007 m. birželio 28 d. EMST nurodė, kad šioje publikacijoje nepateikiama naujos svarbios toksikologinės informacijos ir patvirtino ankstesnį palankų MON 863 kukurūzų saugos vertinimą.

(10)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų suteikti leidimą teikti rinkai šiuos produktus.

(11)

2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (4), numatyta, kad kiekvienam GMO turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius.

(12)

Remiantis EMST nuomone, maisto produktams, maisto ingredientams ir pašarams, kurių sudėtyje yra MON863xMON810 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus numatytus Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti produktų naudojimą pagal paskirtį, kuri leidžiama šiuo sprendimu, pašarų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO, ir kitų nei maistas ir pašarai produktų, kurių sudėtyje yra arba kurie yra sudaryti iš GMO, kuriems naudoti prašoma leidimo, ženklinimas turėtų būti papildytas aiškiu nurodymu, kad svarstomi produktai neturi būti naudojami auginimui.

(13)

EMST nuomonė taip pat negali būti pagrindas taikyti specialias teikimo į rinką ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų į rinką produktų stebėsenos reikalavimus, ar specialias Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas. Visa reikiama informacija dėl produktų leidimų turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003.

(14)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/18/EB (5) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti ženklinimo reikalavimai produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO.

(15)

Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (6) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims.

(16)

Naudojimas kitomis nei maistui ir pašarams paskirtimis, dėl kurio leidimai tiems patiems GMO suteikti pagal Komisijos sprendimą 2006/47/EB (7), ir atitinkamos teikimo rinkai bei stebėsenos sąlygos yra nustatytos tame sprendime ir reglamentuojamos tik tuo sprendimu.

(17)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per Komiteto pirmininko nustatytą terminą.

(18)

2008 m. vasario 18 d. posėdyje Tarybai nepavyko priimti sprendimo kvalifikuota balsų dauguma nei už pasiūlymą, nei prieš jį. Todėl šias priemones priima Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Genetiškai modifikuotas organizmas ir unikalus identifikatorius

Genetiškai modifikuotiems kukurūzams (Zea mays L.) MON863xMON810, gautiems kryžminant kukurūzus, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5 ir MON-ØØ81Ø-6 fragmentų, kaip nurodyta šio sprendimo priedo b punkte, yra priskiriamas unikalus identifikatorius MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Leidimų suteikimas ir produktų teikimas rinkai

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų, leidimai suteikiami toliau nurodytiems produktams:

a)

maisto produktams ir maisto ingredientams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

b)

pašarams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

c)

kitiems nei maistas ir pašarai produktams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, naudojamiems ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

3 straipsnis

Ženklinimas

1.   Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2.   Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose.

4 straipsnis

Poveikio aplinkai stebėsena

1.   Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas priedo h punkte nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

2.   Leidimo turėtojas pateikia Komisijai metines stebėsenos plane nustatytas veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas.

5 straipsnis

Bendrijos registras

Šio sprendimo priede nurodyta informacija įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.

6 straipsnis

Leidimo turėtojas

Leidimo turėtojas yra bendrovė „Monsanto Europe S.A.“ (Belgija), atstovaujanti „Monsanto Company“ (Jungtinės Amerikos Valstijos).

7 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas taikomas 10 metų nuo pranešimo apie jį dienos.

8 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas „Monsanto Europe S.A.“, Scheldelaan 460, Haven 627, B 2040 Antverpenas, Belgija.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(3)  http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question = EFSA-Q-2004–112

(4)  OL L 10, 2004 1 16, p. 5.

(5)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(6)  OL L 287, 2003 11 5, p. 1.

(7)  OL L 26, 2006 1 31, p. 17.


PRIEDAS

a)   Pareiškėjas ir leidimo turėtojas

Pavadinimas: „Monsanto Europe S.A.“

Adresas:

Veikia „Monsanto Company“ (800 N. Lindbergh Boulevard St. Louis, Missouri 63167, Jungtinės Amerikos Valstijos) vardu.

b)   Produktų paskirtis ir specifikacija

1)

maisto produktai ir maisto ingredientai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

2)

pašarai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

3)

kiti nei maistas ir pašarai produktai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, naudojami ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6, kaip aprašyta prašyme, yra gauti kryžminant kukurūzus, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5 ir MON-ØØ81Ø-6 fragmentų, ir išreiškia CryBb1 baltymą, kuris suteikia apsaugą nuo kai kurių kietasparnių vabzdžių kenkėjų (Diabrotica spp.), ir Cry 1 Ab baltymą, kuris suteikia apsaugą nuo kai kurių žvynasparnių vabzdžių kenkėjų (Ostrinia nubilalis, Sesamia spp.). Genetinio modifikavimo procese kaip pasirenkamasis žymuo naudotas nptII genas, suteikiantis atsparumą kanamicinui.

c)   Ženklinimas

1)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2)

Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose.

d)   Aptikimo metodas

Konkretaus įvykio realaus laiko kiekybine PGR pagrįsti metodai genetiškai modifikuotiems MON-ØØ863–5 ir MON-ØØ81Ø-6 kukurūzams, kurie įteisinti kaip MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6 kukurūzai.

Įteisintas Bendrijos etaloninės laboratorijos, įkurtos Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, paskelbtas tinklalapyje http://gmo-crl.jrc.it/statusofdoss.htm

Etaloninė medžiaga – ERM®-BF416 (dėl MON-ØØ813–5) ir ERM®-BF413 (dėl MON-ØØ81Ø-6) pateikta Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) Etaloninių medžiagų ir matavimų instituto tinklalapyje http://www.irmm.jrc.be/html/reference_materials_catalogue/index.htm

e)   Unikalus identifikatorius

MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6

f)   Informacija, kurios reikalaujama pagal Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo II priedą

Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centras, įrašo Nr.: Žr. [užpildyti gavus pranešimą]

g)   Produktų teikimo rinkai, naudojimo arba tvarkymo sąlygos arba ribojimai

Nereikalaujama.

h)   Stebėsenos planas

Direktyvos 2001/18/EB VII priede nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

[Nuoroda: internete paskelbtas planas]

i)   Rinkai pateikto žmonėms vartoti skirto maisto stebėsenos reikalavimai

Nereikalaujama.

Pastaba. Nuorodos į susijusius dokumentus laikui bėgant gali keistis. Visuomenė su šiais pakeitimais galės susipažinti nuolat atnaujinamame Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registre.


5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/78


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. kovo 2 d.

dėl leidimo teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų MON863xNK603 (MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6) kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 1203)

(Tekstas autentiškas tik olandų ir prancūzų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/141/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2004 m. spalio 22 d.„Monsanto Europe S.A.“ pateikė kompetentingoms Jungtinės Karalystės institucijoms prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra MON863xNK603 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti teikimo rinkai (toliau – prašymas).

(2)

Prašymas pateiktas ir dėl kitų produktų, kurių sudėtyje yra MON863xNK603 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, teikimo rinkai naudoti tokia pat paskirtimi, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 5 dalį jame pateikiami duomenys ir informacija, kurių reikalaujama pagal 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (2) III ir IV priedus, taip pat informacija ir išvados apie pagal Direktyvos 2001/18/EB II priede nustatytus principus atliktą rizikos vertinimą.

(3)

2006 m. kovo 31 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) pateikė palankią nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius ir padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog produktų, kurių sudėtyje yra MON863xNK603 (MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6) kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, aprašytų prašyme, (toliau – produktai) teikimas rinkai darys nepageidaujamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai (3). Pateiktoje nuomonėje EMST padarė išvadą, kad pagrindžiant produktų saugą buvo galima naudoti pavienių atvejų duomenis, ir apsvarstė visus konkrečius valstybių narių iškeltus klausimus ir problemas, pateiktus konsultuojantis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta to reglamento 6 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje.

(4)

2006 m. spalio mėn. Komisijos prašymu EMST paskelbė išsamius paaiškinimus, kaip ji savo nuomonėje atsižvelgė į valstybių narių kompetentingų institucijų pastabas, ir taip pat paskelbė daugiau informacijos apie įvairius EMST Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės apsvarstytus aspektus.

(5)

EMST savo nuomonėje taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas aplinkos stebėsenos planas, kurį sudaro bendrosios priežiūros planas, atitinka numatomą produktų naudojimo paskirtį.

(6)

2007 m. vasario 26 d. Europos vaistų agentūra, atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą, kurioje kanamicinas ir neomicinas priskiriami prie „labai svarbių žmonių gydymui ir ne žmonėms skirtų vaistų rizikos valdymo strategijoms antibakterinių vaistų“, paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžė abiejų antibiotikų svarbą žmonių ir gyvūnų gydymui. 2007 m. balandžio 13 d. EMST, atsižvelgdama į šį pareiškimą, nurodė, kad minėtų antibiotikų gydomasis poveikis nesumažės dėl GM augaluose esančių nptII genų, nes tikimybė, kad genas bus perduotas iš augalų į bakterijas ir vėliau pasireikš, yra labai maža; be to, šis bakterijose antibiotikams atsparus genas jau yra plačiai paplitęs aplinkoje. Taigi, tai patvirtino ankstesnį EMST atsparumo antibiotikams žymimojo geno (angl. ARM gene) GM augaluose saugos vertinimą ir GM augalų išvestinių produktų naudojimo paskirtį maisto produktuose ir pašaruose.

(7)

2008 m. gegužės 14 d. Komisija EMST pavedė: i) parengti konsoliduotą mokslinę nuomonę, atsižvelgiant į ankstesnę nuomonę ir į pranešimą apie atsparumo antibiotikams žymimųjų genų (angl. ARM genes) GM augaluose, kurie numatyti ar kuriuos jau leidžiama teikti rinkai, naudojimo paskirtį ir galimybę juos importuoti, perdirbti ir auginti; ii) nurodyti galimus šios konsoliduotos nuomonės padarinius ankstesniems EMST atliktiems atskirų GMO, kurių sudėtyje yra atsparumo antibiotikams žymimųjų genų, vertinimams. Šis pavedimas atkreipė EMST dėmesį, inter alia, į Komisijos laiškus, gautus iš Danijos ir Greenpeace.

(8)

2009 m. birželio 11 d. EMST paskelbė pranešimą apie atsparumo antibiotikams žymimųjų genų GM augaluose naudojimo paskirtį, kuriame padarė išvadą, kad ankstesnis EMST MON863xNK603 kukurūzų vertinimas neprieštarauja pranešime aprašytai rizikos vertinimo strategijai, ir kad neatsirado naujų akivaizdžių įrodymų, kurie paskatintų EMST pakeisti savo ankstesnę nuomonę.

(9)

Paskelbus mokslinius duomenis apie pakartotinius MON 863 90 dienų tyrimus su žiurkėmis, kurie sukėlė abejonių dėl MON 863 kukurūzų saugos, 2007 m. kovo 15 d. Komisija kreipėsi į EMST klausdama, kokią įtaką šis tyrimas gali padaryti ankstesnei EMST nuomonei dėl MON 863 kukurūzų. 2007 m. birželio 28 d. EMST nurodė, kad šioje publikacijoje nepateikiama naujos svarbios toksikologinės informacijos ir patvirtino ankstesnį palankų MON 863 kukurūzų saugos vertinimą.

(10)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų suteikti leidimą teikti rinkai šiuos produktus.

(11)

2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 65/2004, nustatančiame genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (4), numatyta, kad kiekvienam GMO turėtų būti priskirtas unikalus identifikatorius.

(12)

Remiantis EMST nuomone, maisto produktams, maisto ingredientams ir pašarams, kurių sudėtyje yra MON863xNK603 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, netaikomi jokie specialūs ženklinimo reikalavimai, išskyrus numatytus Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, siekiant užtikrinti produktų naudojimą pagal paskirtį, kuri leidžiama šiuo sprendimu, pašarų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO, ir kitų nei maistas ir pašarai produktų, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO, kuriems naudoti prašoma leidimo, ženklinimas turėtų būti papildytas aiškiu nurodymu, kad svarstomi produktai neturi būti naudojami auginimui.

(13)

EMST nuomonė taip pat negali būti pagrindas taikyti specialias teikimo rinkai ir (arba) specialias naudojimo ir tvarkymo sąlygas ar apribojimus, įskaitant jau pateiktų rinkai produktų stebėsenos reikalavimus, ar specialias Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 5 dalies e punkte ir 18 straipsnio 5 dalies e punkte nurodytas konkrečių ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių regionų apsaugos sąlygas. Visa reikiama informacija dėl produktų leidimų turėtų būti įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1829/2003.

(14)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiančio Direktyvą 2001/18/EB (5) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyti ženklinimo reikalavimai produktams, kurių sudėtyje yra arba kurie sudaryti iš GMO.

(15)

Pagal 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (6) 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies c punktą apie šį sprendimą per Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centrą turėtų būti pranešta Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą pasirašiusioms šalims.

(16)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per Komiteto pirmininko nustatytą terminą.

(17)

2008 m. vasario 18 d. posėdyje Tarybai nepavyko priimti sprendimo kvalifikuota balsų dauguma nei už pasiūlymą, nei prieš jį. Todėl šias priemones priima Komisija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Genetiškai modifikuotas organizmas ir unikalus identifikatorius

Genetiškai modifikuotiems kukurūzams (Zea mays L.) MON863xNK603, gautiems kryžminant kukurūzus, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5 ir MON-ØØ6Ø3–6 fragmentų, kaip nurodyta šio sprendimo priedo b punkte, yra priskiriamas unikalus identifikatorius MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 65/2004.

2 straipsnis

Leidimų suteikimas ir produktų teikimas rinkai

Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, laikantis šiame sprendime nurodytų sąlygų, leidimai suteikiami toliau nurodytiems produktams:

a)

maisto produktams ir maisto ingredientams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

b)

pašarams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

c)

kitiems nei maistas ir pašarai produktams, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, naudojamiems ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

3 straipsnis

Ženklinimas

1.   Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2.   Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose.

4 straipsnis

Poveikio aplinkai stebėsena

1.   Leidimo turėtojas užtikrina, kad būtų parengtas ir įgyvendintas priedo h punkte nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

2.   Leidimo turėtojas pateikia Komisijai metines stebėsenos plane nustatytas veiklos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas.

5 straipsnis

Bendrijos registras

Šio sprendimo priede nurodyta informacija įrašoma į Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 28 straipsnyje.

6 straipsnis

Leidimo turėtojas

Leidimo turėtojas yra bendrovė „Monsanto Europe S.A.“ (Belgija), atstovaujanti „Monsanto Company“ (Jungtinės Amerikos Valstijos).

7 straipsnis

Galiojimas

Šis sprendimas taikomas 10 metų nuo pranešimo apie jį dienos.

8 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas „Monsanto Europe S.A.“, Scheldelaan 460, Haven 627, 2040 Antverpenas, Belgija.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 2 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(3)  http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question = EFSA-Q-2004–154

(4)  OL L 10, 2004 1 16, p. 5.

(5)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(6)  OL L 287, 2003 11 5, p. 1.


PRIEDAS

a)

Pareiškėjas ir leidimo turėtojas

Pavadinimas

:

„Monsanto Europe S.A.“

Adresas

:

Scheldelaan 460, Haven 627, 2040 Antverpenas, Belgija

Veikia „Monsanto Company“ (800 N. Lindbergh Boulevard St. Louis, Missouri 63167, Jungtinės Amerikos Valstijos) vardu.

b)

Produktų paskirtis ir specifikacija

1)

Maisto produktai ir maisto ingredientai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

2)

Pašarai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti;

3)

Kiti nei maistas ir pašarai produktai, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, naudojami ta pačia paskirtimi kaip bet kurie kiti kukurūzai, išskyrus auginimą.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6, kaip aprašyta prašyme, yra gauti kryžminant kukurūzus, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5 ir MON-ØØ6Ø3–6 fragmentų, ir išreiškia CryBb1 baltymą, kuris suteikia apsaugą nuo kai kurių kietasparnių vabzdžių kenkėjų (Diabrotica spp.), ir CP4 EPSPS baltymą, kuris suteikia toleranciją glifosato herbicidui. Genetinio modifikavimo procese kaip pasirenkamasis žymuo naudotas nptII genas, suteikiantis atsparumą kanamicinui.

c)

Ženklinimas

1)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 13 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų ženklinimo reikalavimų, „organizmo pavadinimas“ yra „kukurūzai“.

2)

Žodžiai „neskirti auginimui“ turi būti įrašyti 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytų produktų, kurių sudėtyje yra MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzų arba kurie yra iš jų sudaryti, etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose.

d)

Aptikimo metodas

Konkretaus įvykio realaus laiko kiekybine PGR pagrįsti metodai genetiškai modifikuotiems MON-ØØ863–5 ir MON-ØØ6Ø3–6 kukurūzams, kurie įteisinti kaip MON-ØØ863–5xMON-ØØ6Ø3–6 kukurūzai.

Įteisintas Bendrijos etaloninės laboratorijos, įkurtos Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, paskelbtas tinklalapyje http://gmo-crl.jrc.it/statusofdoss.htm

Etaloninė medžiaga – ERM®-BF416 (dėl MON-ØØ863–5) ir ERM®-BF415 (dėl MON-ØØ6Ø3–6) pateikta Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) Etaloninių medžiagų ir matavimų instituto tinklalapyje http://www.irmm.jrc.be/html/reference_materials_catalogue/index.htm

e)

Unikalus identifikatorius

MON-ØØ863–5xMON-ØØ81Ø-6

f)

Informacija, kurios reikalaujama pagal Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo II priedą

Biologinės saugos informacijos rinkimo, apdorojimo ir skleidimo centras, įrašo Nr.: Žr. (užpildyti gavus pranešimą)

g)

Produktų teikimo rinkai, naudojimo arba tvarkymo sąlygos arba ribojimai

Nereikalaujama.

h)

Stebėsenos planas

Direktyvos 2001/18/EB VII priede nurodytas poveikio aplinkai stebėsenos planas.

(Nuoroda: internete paskelbtas planas)

i)

Rinkai pateikto žmonėms vartoti skirto maisto stebėsenos reikalavimai

Nereikalaujama.

Pastaba. Nuorodos į susijusius dokumentus laikui bėgant gali keistis. Visuomenė su šiais pakeitimais galės susipažinti nuolat atnaujinamame Bendrijos genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registre.


Klaidų ištaisymas

5.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/83


2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimo 2009/937/ES, patvirtinančio Tarybos darbo tvarkos taisykles, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 325, 2009 m. gruodžio 11 d. )

49 puslapis, priedas „,Tarybos darbo tvarkos taisyklės“, 22 straipsnio pavadinime esančios 1 išnašos k punktas:

yra:

„„Tarybos teisės tarnybai taip pat yra nurodyta teikti pagalbą valstybėms narėms, …““;

turi būti:

„„Tarybos Teisės tarnybai taip pat yra nurodyta teikti pagalbą valstybėms narėms, …““.

49 puslapis, priedas „Tarybos darbo tvarkos taisyklės“, 22 straipsnio pavadinime esančios 1 išnašos l punkto antras sakinys:

yra:

„„(…). Tarybos nariai užtikrins, kad tokios pasiūlymų dėl teisinių tekstų pataisymo nuostatos, …““;

turi būti:

„„(…). Tarybos nariai užtikrins, kad tokios pasiūlymų dėl teisinių tekstų naujos redakcijos nuostatos, …““.

49 puslapis, priedas „Tarybos darbo tvarkos taisyklės“, 22 straipsnis, pirma pastraipa:

yra:

„… Teisės tarnybos turi pareigą reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę …“;

turi būti:

„… Teisės tarnyba turi pareigą reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę …“.

49 puslapis, priedas „Tarybos darbo tvarkos taisyklės“, 23 straipsnis, 5 dalies pirmas sakinys:

yra:

„… ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų tinkamai valdomos. (…)“;

turi būti:

„… ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jie būtų tinkamai valdomi. (…)“.

50 puslapis, priedas „Tarybos darbo tvarkos taisyklės“, 26 straipsnis, antros pastraipos trečias sakinys:

yra:

„(…). Europos Parlamento komitetuose Užsienio reikalų tarybai taip pat gali atstovauti Europos išorės veiksmų tarnybos arba prireikus generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai, veikiantys pagal Tarybos pirmininko nurodymus.“;

turi būti:

„(…). Europos Parlamento komitetuose pagal Užsienio reikalų tarybos pirmininko nurodymus šiai Tarybai taip pat gali atstovauti Europos išorės veiksmų tarnybos arba prireikus generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai.“.