16.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 41/8

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 18 d.

priimti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programą

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10121)

(2010/93/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 199/2008 3 straipsnio 2 dalį daugiametė Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programa turi būti rengiama trejiems metams. Todėl reikia parengti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos programą.

(2)

2009 m. vasario 5 d. Komisijos komunikate dėl Europos bendrijos veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti (2) rekomenduojama rinkti patikimus ir išsamius konkrečių žuvų rūšių verslinės žvejybos, kurią vykdant, be kita ko, žvejojamos kremzlinės žuvys (toliau – rykliai), kiekybinius ir biologinius duomenis. Be to, siūloma reguliariai stebėti vykdant mėgėjų žvejybą, per kurią, be kita ko, žvejojamos ryklių rūšies žuvys, sužvejotų žuvų kiekius.

(3)	Remdamasis minėtu komunikatu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK, angl. STECF) rekomendavo rinkti duomenis apie tokią verslinę ir mėgėjų žvejybą ir juos įtraukti į žvejybos veiklos pagal regionus sąrašą ir į biologinių kintamųjų sąrašą.

(4)	Todėl daugiametėje 2011–2013 m. Bendrijos programoje be duomenų, kurių pagal Komisijos sprendimą 2008/949/EB (3) jau reikalaujama 2009–2010 m. programavimo laikotarpiui, turėtų būti numatytas duomenų apie ryklius rinkimas, tvarkymas ir naudojimas.

(5)	Siekiant teisinio tikrumo, Sprendimas 2008/949/EB turėtų būti panaikintas 2011 m. sausio 1 d.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede pateikiama Reglamento (EB) Nr. 199/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta daugiametė 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programa.

2 straipsnis

Sprendimas 2008/949/EB panaikinamas 2011 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 18 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys

(1) OL L 60, 2008 3 5, p. 1.

(2) COM(2009) 40 galutinis.

(3) OL L 346, 2008 12 23, p. 37.

PRIEDAS

DAUGIAMETĖ BENDRIJOS PROGRAMA

I SKYRIUS

Dalykas ir apibrėžtys

Šioje Bendrijos programoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) Žvejojantys laivai– laivai, kurie per kalendorinius metus vykdė nors vieną žvejybos operaciją (daugiau negu 0 dienų). Per metus žvejybos operacijų nevykdęs laivas laikomas „nežvejojančiu“.

b) Ėminių ėmimas vienu metu– laivo sužvejotų arba iškrautų visų rūšių arba iš anksto nustatytų rūšių grupių žuvų ėminių ėmimas vienu metu.

c) Dienos jūroje– bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas yra rajone ir ne uoste.

d) Laivyno segmentas– tų metų tos pačios ilgio (bendro ilgio, angl. LOA) kategorijos laivų ir vyraujančių žvejybos įrankių grupė pagal III priedėlį. Laivai ataskaitiniu laikotarpiu gali vykdyti įvairią žvejybos veiklą, bet gali būti priskiriami tik vienam laivyno segmentui.

e) Žvejybos dienos– kiekviena diena priskiriama rajonui, kuriame atitinkamą dieną, kurią laivas gali būti jūroje, buvo praleista daugiausia laiko žvejojant. Vis dėlto, žvejojant pasyviaisiais žvejybos įrankiais, jei laivas nevykdė jokios operacijos dieną, kurią jūroje buvo bent vienas (pasyvusis) žvejybos įrankis, ta diena priskiriama rajonui, kuriame žvejybos įrankis buvo panaudotas paskutinį kartą per tą žvejybos reisą.

f) Žvejybos reisas– bet kuri žvejybos laivo kelionė iš vienos sausumos vietos į žuvų iškrovimo vietą, išskyrus ne žvejybos keliones (žvejybos laivo kelionė iš vienos vietos į vietą sausumoje, per kurią jis nevykdo žvejybos veiklos ir per kurią visi laive laikomi žvejybos įrankiai patikimai surišti ir sukrauti ir jų negalima nedelsiant panaudoti).

g) Specializacija– grupė žvejybos operacijų, per kurias panašiais žvejybos įrankiais tuo pačiu metų laikotarpiu ir (arba) tame pačiame rajone žvejojamos panašių rūšių žuvys (rūšių grupės žuvys) ir kurioms būdingas panašus naudojimo modelis.

h) Laivų populiacija– visi į Bendrijos žvejybos laivyno registrą įtraukti laivai, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 (1).

i) Atrinktosios rūšys– valdymui svarbios rūšys, dėl kurių tarptautinė mokslo įstaiga arba regioninė žuvininkystės valdymo organizacija yra pateikusios prašymą.

j) Laikymo vandenyje trukmė– laikas, skaičiuojamas nuo kiekvieno atskiro žvejybos įrankio užmetimo pradžios iki momento, kai tą patį įrankį pradedama traukti.

Šių terminų vartojamos Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (www.fao.org/fi/glossary/default.asp) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) apibrėžtys: anadrominės rūšys, katadrominės rūšys, sužvejotų žuvų kiekis, galvakojai, vėžiagyviai, giliavandenių žuvų rūšys, priedugnio žuvys, priedugnio žuvų rūšys, naudojimo modelis, pelekinės žuvys, gėlavandenių žuvų rūšys, įrankiai, iškraunamų žuvų kiekis, į jūrą išmetamų žuvų kiekis, didelės pelaginės žuvys, moliuskai, kita nei žvejyba veikla, pelaginės žuvys, mažos pelaginės žuvys, pagrindinės rūšys.

II SKYRIUS

Turinys ir metodika

A. BENDRIJOS PROGRAMOS TURINYS

Bendrijos programą sudaro šie moduliai:

Žvejybos sektoriaus įvertinimo modulis:

Žvejybos sektoriaus duomenų rinkimo programą sudaro šie skirsniai:

a)	ekonominių kintamųjų rinkimas;

b)	biologinių kintamųjų rinkimas;

c)	įvairių sričių kintamųjų rinkimas;

d)	jūroje atliekami moksliniai tyrimai.

Akvakultūros ir perdirbimo pramonės sektorių ekonominės padėties įvertinimo modulis:

a)	akvakultūros sektoriaus ekonominių duomenų rinkimas;

b)	perdirbimo pramonės ekonominių duomenų rinkimas;

3)	Žvejybos sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai įvertinimo modulis.

4)	Duomenų, kuriems taikoma duomenų rinkimo sistema, tvarkymo ir naudojimo modulis.

B. TIKSLUMO LYGIAI IR ĖMINIŲ ĖMIMO INTENSYVUMAS

Jeigu negalima apibrėžti ėminių ėmimo programų tikslumo lygiais arba ėminio dydžiu išreikštų kiekybinių tikslų, rengiami bandomieji tyrimai statistiniu požiūriu. Tokiais bandomaisiais tyrimais įvertinama problemos svarba ir taip pat nustatoma, ar ateityje būtų naudingi išsamesni tyrimai, bei tokių išsamių tyrimų ekonominis efektyvumas.

2)	Jeigu kiekybinius tikslus galima apibrėžti, jie gali būti patikslinti arba tiesiogiai ėminio dydžiais arba ėminių ėmimo dažniu ar apibrėžiant siektinus tikslumo ir patikimumo lygius.

3)	Jeigu remiamasi ėminio dydžiu arba ėminių ėmimo dažniu iš statistiniu požiūriu apibrėžtos populiacijos, ėminių ėmimo strategija turi būti ne mažiau veiksminga nei paprastas atsitiktinis ėminių ėmimas. Tokios ėminių ėmimo strategijos turi būti apibūdintos atitinkamose nacionalinėse programose.

Jeigu remiamasi tikslumo arba patikimumo lygiu, daromas šis skirtumas:

a) 1 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 40 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 20 % variacijos koeficientas;

b) 2 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 25 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 12,5 % variacijos koeficientas;

c) 3 lygis: šiame lygyje parametrą galima įvertinti ± 5 % tikslumu, kai patikimumo lygis yra 95 % arba kai apytikslei reikšmei apskaičiuoti naudojamas 2,5 % variacijos koeficientas.

III SKYRIUS

Žuvininkystės sektoriaus įvertinimo modulis

A. EKONOMINIŲ KINTAMŲJŲ RINKIMAS

1. Kintamieji

Rinktini kintamieji išvardyti VI priedėlyje. Visi ekonominiai kintamieji turi būti renkami kasmet, išskyrus įvairių sričių kintamuosius, apibrėžtus VIII priedėlyje, ir kintamuosius, nustatytus siekiant išmatuoti žuvininkystės poveikį jūros ekosistemai, kaip apibrėžta XIII priedėlyje, kurie turi būti renkami labiau išskaidytu lygiu. Populiaciją sudaro visi sausio 1 d. į Bendrijos žvejybos laivyno registrą įtraukti laivai. Visi ekonominiai kintamieji turi būti renkami apie žvejojančius laivus. Apie kiekvieną laivą, apie kurį renkami VI priedėlyje apibrėžti ekonominiai kintamieji, taip pat turi būti renkami ir VIII priedėlyje apibrėžti atitinkami įvairių sričių kintamieji.

2)	Apie nežvejojančius laivus renkami tik kapitalo vertės (VI priedėlis), laivyno (VI priedėlis) ir pajėgumo (VIII priedėlis) kintamieji.

3)	Šalių valiuta konvertuojama į eurus, taikant Europos centrinio banko (ECB) nustatytą vidutinį metinį valiutų keitimo kursą.

2. Išskaidymo lygiai

1)	Ekonominiai kintamieji pranešami apie kiekvieną laivyno segmentą (III priedėlis) ir supraregioną (II priedėlis). Apibrėžiamos šešios ilgio kategorijos (taikant „bendrojo ilgio“ matavimą). Tačiau valstybės narės prireikus gali smulkiau skaidyti ilgio klases.

Naudojami dominavimo kriterijai siekiant priskirti kiekvieną laivą segmentui, remiantis žvejybos dienų, kurias naudojamas kiekvienas žvejybos įrankis, skaičiumi. Jeigu kuris nors žvejybos įrankis naudojamas dažniau negu visi kiti įrankiai bendrai sudėjus (t. y. laivas naudoja tą įrankį daugiau negu 50 % žvejybos laiko), laivas priskiriamas tam segmentui. Priešingu atveju, laivas priskiriamas šiems laivyno segmentams:

a)	„Universalios paskirties aktyviuosius įrankius naudojantys laivai“, jeigu jis naudoja tik aktyviuosius įrankius;

b)	„Universalios paskirties pasyviuosius įrankius naudojantys laivai“, jeigu jis naudoja tik pasyviuosius įrankius;

c)	„Aktyviuosius ir pasyviuosius įrankius naudojantys laivai“.

3)	Jei laivas vykdo veiklą daugiau negu viename II priedėlyje apibrėžtame supraregione, valstybės narės savo nacionalinėse programose paaiškina, kuriam supraregionui tas laivas priskiriamas.

Jei laivyno segmentą sudaro mažiau negu 10 laivų:

a)	gali būti būtinas grupavimas, siekiant parengti ėminių ėmimo planą ir pranešti apie ekonominius kintamuosius;

b)	valstybės narės praneša, kurie laivyno segmentai buvo sugrupuoti nacionaliniu lygmeniu, ir pagrindžia grupavimą remdamosi statistine analize;

c)	metinėse ataskaitose valstybės narės nurodo laivų, iš kurių imti ėminiai, skaičių kiekviename laivyno segmente nepaisant to, ar buvo atliktas koks nors grupavimas siekiant surinkti ir pateikti duomenis;

d)	siekiant užtikrinti ekonominių kintamųjų palyginamumą, regioniniuose koordinavimo susitikimuose apibrėžiama vienoda grupavimo metodika supraregionų lygiu.

3. Ėminių ėmimo strategija

1)	Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2)	Valstybės narės užtikrina visų ekonominių kintamųjų nuoseklumą ir palyginamumą, jei jie gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., tyrimų, laivyno registrų, žvejybos žurnalų, pardavimo pažymų).

4. Tikslumo lygiai

1)	Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

B. BIOLOGINIŲ KINTAMŲJŲ RINKIMAS

B1. Su specializacija susiję kintamieji

1. Kintamieji

1)	Ėminiai turi būti imami siekiant kas ketvirtį įvertinti sužvejotų įvairių rūšių žuvų pasiskirstymą pagal ilgį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Duomenys turi būti renkami pagal specializaciją IV priedėlyje (1–5) apibrėžtos matricos 6 lygiu apie VII priedėlyje išvardytas rūšis.

Prireikus turi būti vykdomos papildomos neišrūšiuotų iškrautų žuvų biologinių ėminių ėmimo programos siekiant įvertinti:

a)	tokių įvairių išteklių dalį iškrautų žuvų kiekyje: silkių Skagerako sąsiauryje IIIA-N, Kategato sąsiauryje IIIa-S ir atskirai rytinėje Šiaurės jūros dalyje bei Baltijos jūros lašišų;

b)	įvairių rūšių dalį tų rūšių grupėje, kurios vertinamos tarptautiniu lygmeniu, pvz., megrimai, velniažuvinės ir plokštėtažiaunės žuvys;

2. Išskaidymo lygis

Siekiant optimizuoti ėminių ėmimo programas, IV priedėlyje (1–5) apibrėžtos specializacijos gali būti sujungtos. Jei specializacijos sujungiamos (vertikalusis sujungimas), jų vienarūšiškumas įrodomas statistiniais duomenimis. Laivų laivyno segmentus atitinkantys greta esantys langeliai sujungiami (horizontalusis sujungimas) remiantis statistiniais duomenimis. Toks horizontalusis sujungimas atliekamas pirmiausia sugrupuojant laivus į greta esančias bendrojo ilgio kategorijas, neatsižvelgiant į vyraujančius žvejybos būdus, jei tai tikslinga siekiant atskirti įvairius panaudojimo modelius. Atitinkamuose regioniniuose koordinavimo susitikimuose siekiama sudaryti regioninį susitarimą dėl sujungimo, kurį turi patvirtinti ŽMTEK.

Nacionaliniu lygmeniu viena specializacija, nurodyta IV priedėlio (1–5) matricos 6 lygyje, gali būti toliau išskaidyta į keletą tikslesnių sluoksnių, pvz., išskiriant skirtingas pagrindines rūšis. Toks tolesnis skirstymas atliekamas atsižvelgiant į šiuos du principus:

a)	nacionaliniu lygmeniu apibrėžti sluoksniai nesutampa su IV priedėlyje (1–5) apibrėžtomis specializacijomis;

b)	visi nacionaliniu lygmeniu apibrėžti sluoksniai privalo kartu apimti visus 6 lygyje nurodytos specializacijos žvejybos reisus.

Specializacijų ėminių ėmimo erdviniai vienetai apibrėžti I priedėlio 3 lygyje ir apima visus regionus, išskyrus:

a)	Baltijos jūrą (TJTT, angl. ICES, III b–d zonas), Viduržemio jūrą ir Juodąją jūrą, kurioms taikomas 4 lygis;

b)	regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų vienetus, jei jie yra pagrįsti specializacijomis (jeigu tokių apibrėžčių nėra, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atsako už atitinkamus sujungimus).

4)	Siekiant rinkti ir sujungti duomenis, erdviniai ėminių ėmimo vienetai gali būti grupuojami pagal regionus, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) 665/2008 (2) 1 straipsnyje, po to, kai tam buvo pritarta atitinkamame regioniniame koordinavimo susitikime.

5)	III skyriaus B/B1 skirsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų parametrų duomenys pateikiami kas ketvirtį ir turi atitikti laivyno žvejybos veiklos matricą, nurodytą IV priedėlyje (1–5).

3. Ėminių ėmimo strategija

Iškraunamų žuvų kiekiui:

Valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta pirminis pardavimas, atsako už tai, kad biologinių ėminių ėmimas būtų atliekamas pagal šioje Bendrijos programoje apibrėžtus standartus. Jeigu būtina, valstybės narės bendradarbiauja su ne ES trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kad būtų parengtos su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų iškraunamų žuvų biologinių ėminių ėmimo programos.

Imant ėminius reikia atsižvelgti tik į svarbiausias specializacijas. Siekiant nustatyti specializacijas, kurios turi būti atrinktos ėminiams imti, nacionaliniu lygmeniu valstybės narės, kaip orientacine verte naudodamosi vidutinėmis pastarųjų 2 metų vertėmis ir remdamosi IV priedėlyje (1–5) pateiktos matricos 6 lygiu, naudoja tokią klasifikavimo sistemą:

—

Visų pirma, specializacijų langeliai suklasifikuojami pagal jų dalį visame iškraunamame versliniame sužvejotų žuvų kiekyje. Tuomet šios dalys turi būti sudedamos, pradedant didžiausiomis, kol pasiekiamas ribinis 90 % lygis. Visos specializacijos, priklausančios viršutiniam 90 % lygiui, atrenkamos ėminių ėmimui.

—

Tuomet minėtas veiksmas pakartojamas remiantis bendra iškraunamo verslinio sužvejotų žuvų kiekio verte ir kartojamas trečią kartą remiantis bendra žvejybos pastanga, išreikšta dienomis jūroje. Specializacijos, kurios yra viršutiniame 90 % lygyje ir nepriklauso pirmesnės įtraukos viršutiniam 90 % lygiui, įtraukiamos į atranką.

—	ŽMTEK prie atrinktų specializacijų gali pridėti tas, kurios nebuvo atrinktos pagal klasifikavimo sistemą, bet yra ypač svarbios valdymui.

c)	Ėminių ėmimo vienetas yra žvejybos reisas, o ėminiams imti atrinktų žvejybos reisų skaičius turi užtikrinti tinkamą specializacijų aprėptį.

Tikslumo vertės ir klasifikavimo sistema nurodomos tuo pačiu lygiu, kaip ir ėminių ėmimo programos, t. y. nacionaliniu specializacijų lygiu duomenims, kurie renkami pagal nacionalines programas, ir regioniniu specializacijų lygiu duomenims, kurie renkami pagal regioniniu lygmeniu koordinuojamas ėminių ėmimo programas.

Ėminių ėmimo intensyvumas yra proporcingas santykinėms tos specializacijos žvejybos pastangoms ir sužvejotų žuvų sudėties kintamumui. Žvejybos reisų, kurie turi būti atrinkti ėminiams imti, skaičius turi būti ne mažesnis nei vienas žvejybos reisas per mėnesį žvejybos sezonu trumpesnių nei 2 savaitės žvejybos reisų atveju ir, kitu atveju, ne mažesnis nei vienas žvejybos reisas per ketvirtį.

Žvejybos reiso rūšių ėminiai imami vienu metu tokiu būdu:

II priedėlyje apibrėžtame regione kiekvienos rūšies sužvejotos žuvys klasifikuojamos į grupes pagal šias taisykles:

— 1 grupė: tarptautiniam valdymo procesui svarbios rūšys, įskaitant rūšis, kurioms taikomi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 (3) grindžiami ES valdymo planai, ES išteklių atkūrimo planai, ES ilgalaikiai daugiamečiai planai arba apsaugai ir valdymui skirti ES veiksmų planai,

— 2 grupė: kitos tarptautiniu lygmeniu reguliuojamos rūšys ir svarbiausios tarptautiniu lygmeniu nereguliuojamos rūšys, kurių žuvys sugaunamos kaip priegauda,

— 3 grupė: visos kitos rūšys (žuvys ir vėžiagyviai), kurių gyvūnai sugaunami kaip priegauda. 3 grupės rūšių sąrašas sudaromas regioniniu lygmeniu atitinkamame koordinavimo susitikime ir pritarus ŽMTEK.

Rūšys priskiriamos 1 ir 2 grupėms taip, kaip nurodyta VII priedėlyje. Ėminių ėmimo sistema pasirenkama atsižvelgiant į rūšių, kurių ėminiai turi būti imami, įvairovę, ir į veiklos sąlygas, kuriomis imami ėminiai. Kiekvienai specializacijai skirtame ėminių ėmimo plane turi būti atsižvelgta ir į ėminių ėmimo kartų, ir į taikytinos ėminių ėmimo sistemos periodiškumą. Galimos ėminių ėmimo sistemos, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, apima:

— 1 sistema: išsamų visų rūšių ėminių ėmimą.

— 2 sistema: kiekvienu laikotarpiu ėminių ėmimo kartas dalijamas į dvi dalis. Per vieną ėminių ėmimo dalį (x %) imami visų rūšių ėminiai krante, o kitą ėminių ėmimo dalį (100 – x %) imami tik visų 1 grupės rūšių ėminiai.

— 3 sistema: kiekvienu laikotarpiu ėminių ėmimo kartas dalijamas į dvi dalis. Per vieną ėminių ėmimo dalį (x %) imami visų 1 ir 2 grupės rūšių ėminiai krante, o per kitą ėminių ėmimo dalį (100 – x %) imami tik 1 grupės rūšių ėminiai. Pagal šią sistemą 3 grupės rūšių ėminiai turi būti imami jūroje.

1 lentelė

Vienu metu imamiems ėminiams taikytinų sistemų suvestinė

Ėminių ėmimo sistema

Dažnis

grupė

sistema

Visi ėminių ėmimo kartai

sistema

x % ėminių ėmimo kartų

(100 – x) % ėminių ėmimo kartų

sistema

x % ėminių ėmimo kartų

Ėminių ėmimas jūroje

(100 – x) % ėminių ėmimo kartų

Kiekvienam ėminiui nurodoma ėminių ėmimo sistema (1 lentelė) ir informacija apie ėminių ėmimo išsamumą:

Imant rūšies ėminį, išmatuotų individų skaičius turi būti toks, kad būtų užtikrinta įvertintos ilgio kategorijos kokybė ir tikslumas. Vieno ėminio ilgio klasių skaičius gali būti įvertintas pagal jo apytikslį ilgio intervalą, todėl išmatuotų žuvų skaičius turi būti tarp iš 3 padauginto ilgio klasių skaičiaus ir iš 5 padauginto ilgio klasių skaičiaus. Tai pirma apytikslė vertė, nes statistiniu požiūriu ėminių ėmimo planas neoptimizuotas.

i)	Gali būti taikomos kitokios ėminių ėmimo procedūros, jei moksliškai įrodoma, kad tokiomis procedūromis bus pasiekta tų pačių tikslų kaip ir taikant 3 dalies 1 punkto g papunktyje aprašytą procedūrą.

j)	Valstybių narių ėminių ėmimo protokolų suvestinė turi būti pateikiama ŽMTEK kartu su kiekvienai specializacijai, kuriai taikomas ėminių ėmimas, skirtomis nacionalinėmis programomis.

Į jūrą išmetamų žuvų kiekis:

III skyriaus B/B1 skirsnio 3 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta klasifikavimo sistema naudojama atrinkti specializacijoms, kad būtų galima įvertinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Bet kuriuo atveju, kai numatoma, kad tam tikros specializacijos atveju į jūrą išmetamas kiekis viršys 10 % viso sužvejotų žuvų kiekio ir ši specializacija nepasirinkta pagal klasifikavimo sistemą, šiai specializacijai taikomas ėminių ėmimas.

b)	Ėminių ėmimo vienetas – žvejybos reisas, o žvejybos reisų, atrenkamų ėminiams imti, skaičius turi užtikrinti tinkamą specializacijų aprėptį.

Tikslumo vertės ir klasifikavimo sistema yra to paties lygmens kaip ir ėminių ėmimo programos, t. y. nacionalinio specializacijos lygmens duomenims, renkamiems pagal nacionalines programas, ir regioninio specializacijos lygmens duomenims, renkamiems pagal regioniniu lygmeniu koordinuojamas ėminių ėmimo programas.

d)	Ėminių ėmimo intensyvumas proporcingas santykinei pastangai ir (arba) tos specializacijos sužvejotų žuvų kintamumui. Ėminiai imami iš ne mažiau kaip 2 žvejybos reisų per ketvirtį.

Bus stebimas 1, 2 ir 3 grupių rūšių, apibrėžtų III skyriaus B/B1 skirsnio 3 dalies f punkte, į jūrą išmetamų žuvų kiekis, siekiant įvertinti vidutinį per ketvirtį į jūrą išmetamų žuvų svorį. Be to:

—	kas ketvirtį turi būti įvertinamas į jūrą išmetamų žuvų pasiskirstymas pagal ilgį, jei per metus jos sudaro daugiau kaip 10 % viso sužvejotų žuvų kiekio svorio arba daugiau kaip 15 % 1 ir 2 grupių rūšių sužvejotų žuvų skaičiaus,

—	kai į jūrą išmetamų tam tikrų rūšių žuvų ilgis yra tokios ilgio kategorijos, kurios nėra iškrautų žuvų kiekyje, turi būti vertinama pagal amžių laikantis VII priedėlyje nustatytų taisyklių;

f)	Prireikus atliekami II skyriaus B skirsnio 1 dalyje nurodyti bandomieji tyrimai.

g)	Valstybių narių ėminių ėmimo protokolų suvestinė pateikiama ŽMTEK kartu su kiekvienai specializacijai, kuri buvo atrinkta ėminiams imti, skirtomis nacionalinėmis programomis.

Mėgėjų žvejyba:

a)	Valstybės narės kas ketvirtį įvertina žuvų, sužvejotų vykdant IV priedėlyje (1–5) išvardytų rūšių žuvų mėgėjų žvejybą, svorį.

b)	Prireikus atliekami II skyriaus B skirsnio 1 dalyje nurodyti bandomieji tyrimai, skirti 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytos mėgėjų žvejybos reikšmei įvertinti.

4. Tikslumo lygiai

Iškrautų žuvų kiekis:

a)	Išteklių lygmeniu ir 1, ir 2 grupių rūšims siekiama 2 lygmens tikslumo. Prireikus imami ir tam tikrų išteklių ėminiai, jei ėminių ėmimu pagal specializaciją negaunamas tinkamas išteklių pasiskirstymo pagal ilgį tikslumas.

Į jūrą išmetamų žuvų kiekis:

a)	Su 1 ir 2 grupių rūšių į jūrą išmetamų žuvų kiekio sudėtimi pagal ilgį ir amžių susijusių ketvirčio vertinimų duomenų tikslumo lygis turi būti 1.

b)	1, 2 ir 3 grupių rūšių su svoriu susijusio vertinimo tikslumo lygis turi būti 1.

Mėgėjų žvejyba:

a)	Su sužvejotų žuvų kiekio apimtimi susijusių metinio vertinimo duomenų tikslumo lygis turi būti 1.

5. Išimties taisyklės

Jei valstybės narės negali pasiekti III skyriaus B/B1 skirsnio 4 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose bei 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų tikslumo lygių arba jos gali tai padaryti tik pernelyg didelėmis sąnaudomis, remdamasi ŽMTEK rekomendacija, Komisija joms gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą sumažinti tikslumo lygį ar ėminių ėmimo dažnį arba atlikti bandomąjį tyrimą, jei šis prašymas išsamiai pagrindžiamas dokumentais ir moksliškai įrodytas.

B2. Su ištekliais susiję kintamieji

1. Kintamieji

Apie visus VII priedėlyje išvardytus išteklius turi būti renkami tokie kintamieji:

a)	atskira informacija apie amžių;

b)	atskira informacija apie ilgį;

c)	atskira informacija apie svorį;

d)	atskira informacija apie lytį;

e)	atskira informacija apie brandą;

f)	atskira informacija apie vislumą.

g)	Duomenys renkami naudojantis šiame VII priedėlyje numatyta ėminių ėmimo sistema.

2)	Renkant visą 1 dalyje nurodytą atskirą informaciją, pateikiama atitinkama informacija apie laiką ir vietą.

Apie laukinių lašišų išteklius pagrindinėse TJTT apibrėžtose į Baltijos jūrą (III b–d zonas) įtekančiose upėse turi būti renkami tokie kintamieji:

a)	informacija apie rituolių gausą;

b)	informacija apie vienos vasaros jauniklių gausą;

c)	informacija apie individų skaičių.

2. Išskaidymo lygis

1)	Būtini išskaidymo lygiai, visų kintamųjų rinkimo periodiškumas ir su amžiumi susijusio ėminių ėmimo intensyvumas nurodyti VII priedėlyje. Ėminių ėmimo strategijoms ir intensyvumui taikomos II skyriaus B skirsnyje (Tikslumo lygiai ir ėminių ėmimo intensyvumas) nustatytos taisyklės.

3. Ėminių ėmimo strategija

1)	Kai tik įmanoma, verslinis sužvejotų žuvų kiekis turi būti ištiriamas žuvų amžiaus požiūriu, kad būtų galima įvertinti rūšių sudėtį pagal amžių ir prireikus augimo parametrus. Jeigu tai neįmanoma, valstybės narės nurodo priežastis savo nacionalinėse programose.

2)	Jeigu valstybių narių bendradarbiavimu užtikrinama, kad bendru VII priedėlyje išvardytų parametrų įvertinimu būtų galima pasiekti būtiną tikslumo lygį, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos dalies bendrame duomenų rinkinyje pakaktų tam tikslumo lygiui pasiekti.

4. Tikslumo lygiai

Tokios rūšies atveju, kurios išteklių žuvų amžius gali būti nustatytas, kiekvienos amžiaus grupės vidutinis svoris ir ilgis turi būti įvertinti trečio lygio tikslumu iki tokio amžiaus, kad suvestinis atitinkamo amžiaus iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % atitinkamų išteklių nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

Išteklių, kurių žuvų amžiaus nustatyti neįmanoma, tačiau galima įvertinti jų augimo kreivę, kiekvienos spėjamo amžiaus (pvz., išvesto iš augimo kreivių) grupės vidutinis svoris ir ilgis nustatomi antro lygio tikslumu iki tokio amžiaus, kad suvestinis atitinkamo amžiaus iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % atitinkamų išteklių nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

Brandos, vislumo ir patinų bei patelių santykio atveju galima rinktis nuorodą į žuvų amžių arba ilgį, jeigu turinčios atlikti atitinkamą biologinių ėminių ėmimą valstybės narės susitarė dėl toliau išdėstytų dalykų:

a)	brandos ir kaip subrendusių žuvų dalis apskaičiuojamo vislumo atveju žuvų amžiaus ir (arba) ilgio intervale, kurio ribos yra tarp 20 % ir 90 % subrendusių žuvų, turi būti užtikrinamas trečias tikslumo lygis;

b)	kaip patelių dalis apskaičiuojamo patinų ir patelių santykio atveju turi būti užtikrinamas trečias tikslumo lygis iki tokio amžiaus arba ilgio žuvų, kad suvestinis atitinkamo amžiaus arba ilgio iškrautų žuvų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 % šio ištekliaus nacionalinio iškrautų žuvų kiekio.

5. Išimčių taisyklės

Valstybės narės nacionalinėje programoje gali būti nenumatytas su tokiais ištekliais susijusių kintamųjų įvertinimas, kuriems buvo nustatytas bendras sugauti leidžiamas kiekis (BSLK) ir kvotos, laikantis tokių sąlygų:

a)	atitinkama kvota turi sudaryti mažiau kaip 10 % Bendrijos BSLK dalies arba per paskutinius trejus metus vidutiniškai mažiau kaip 200 tonų;

b)	valstybių narių, kurioms skirta mažesnė kaip 10 % dalis, atitinkamų kvotų suma turi sudaryti mažiau kaip 25 % Bendrijos BSLK dalies.

Jeigu laikomasi pirmiau 1 punkto a papunktyje nustatytos sąlygos, bet nesilaikoma 1 punkto b papunktyje nustatytos sąlygos, atitinkamos valstybės narės gali parengti koordinuotą programą, kad visam jų bendrai iškraunamam sužvejotų žuvų kiekiui būtų taikoma bendra ėminių ėmimo sistema, arba valstybės narės gali atskirai parengti kitas nacionalines ėminių ėmimo sistemas, užtikrinančias tokį patį tikslumą.

3)	Jei tikslinga, iki kiekvienų metų vasario 1 d. nacionalines programas galima patikslinti, kad būtų atsižvelgta į kvotas, kuriomis tarpusavyje keičiasi valstybės narės:

4)	ne Viduržemio jūros ištekliams, kurių BSLK ir kvotos nebuvo nustatytos, taikomos tos pačios 5 punkto 1 papunktyje nustatytos taisyklės atsižvelgiant į per pastaruosius trejus metus vidutiniškai iškrautų žuvų kiekį ir remiantis tų išteklių bendru Bendrijos iškrautų žuvų kiekiu;

5)	Viduržemio jūros išteklių atveju Viduržemio jūros valstybės narės svoriu išreikštas iškrautų žuvų kiekis, atitinkantis mažiau kaip 10 % atitinkamos rūšies Viduržemio jūroje sužvejoto Bendrijos iškrauto bendro žuvų kiekio arba mažiau kaip 200 tonų, išskyrus paprastuosius tunus.

C. ĮVAIRIŲ SRIČIŲ KINTAMŲJŲ RINKIMAS

1. Kintamieji

1)	Rinktini kintamieji išvardyti VIII priedėlyje. Duomenys pateikiami minėtame priedėlyje nustatytais laikotarpiais.

2)	Gali būti šiek tiek vėlavimo tarp informacijos apie laivyno segmentaciją ir informacijos apie žvejybos pastangas pateikimo.

2. Išskaidymo lygis

1)	Išskaidymo lygis nurodytas VIII priedėlyje remiantis V priedėlyje apibrėžtais kriterijais.

2)	Grupavimo laipsnis atitinka tiksliausią reikalaujamą išskaidymo lygį. Duomenys šioje sistemoje gali būti grupuojami su sąlyga, kad atitinkama statistine analize įrodomas grupavimo tinkamumas. Toks sujungimas turi būti patvirtintas atitinkamame regioniniame koordinavimo susitikime.

3. Ėminių ėmimo strategija

1)	Jeigu įmanoma, turi būti renkami išsamūs įvairių sričių duomenys. Jeigu tai neįmanoma, valstybės narės savo nacionalinėse programose patikslina ėminių ėmimo tvarką.

4. Tikslumo lygiai

1)	Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie duomenų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

D. JŪROJE ATLIEKAMI MOKSLINIAI TYRIMAI

1)	Programa apima visus IX priedėlyje išvardytus tyrimus.

2)	Valstybės narės nacionalinėse programose užtikrina ankstesnių tyrimų planų tęstinumą.

3)	Nepaisydamos 1 ir 2 punktų, valstybės narės gali siūlyti keisti tyrimų žvejybos pastangos arba ėminių ėmimo planą, jeigu dėl to nesuprastėja rezultatų kokybė. Komisija priima pakeitimus tik ŽMTEK jiems pritarus.

IV SKYRIUS

Akvakultūros ir perdirbimo pramonės sektorių ekonominės padėties įvertinimo modulis

A. SU AKVAKULTŪROS SEKTORIUMI SUSIJUSIŲ EKONOMINIŲ DUOMENŲ RINKIMAS

1. Kintamieji

1)	Visi X priedėlyje išvardyti kintamieji turi būti renkami kartą per metus kiekviename segmente remiantis XI priedėlyje nustatyta segmentacija.

2)	Statistinis vienetas yra „įmonė“, apskaitos tikslais apibrėžiama kaip mažiausias juridinis asmuo.

3)	Populiacija reiškia įmones, kurių pirminė veikla apibrėžiama remiantis Eurostato apibrėžtimi pagal NACE 05.02 kodą: „Žuvų auginimas“.

4)	Šalių valiuta konvertuojama į eurus pagal vidutinį metinį Europos centrinio banko (ECB) nustatytą valiutų keitimo kursą.

2. Išskaidymo lygis

1)	Duomenys skirstomi pagal rūšis ir akvakultūros būdą, kaip nurodyta XI priedėlyje. Prireikus valstybės narės gali toliau skaidyti duomenis pagal įmonių dydį arba kitus tinkamus kriterijus.

2)	Rinkti duomenis apie gėlavandenių žuvų rūšis nėra privaloma. Tačiau, jeigu tokie duomenys renkami, valstybės narės remiasi XI priedėlyje nustatyta segmentacija.

3. Ėminių ėmimo strategija

1)	Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2)	Jei ekonominiai kintamieji gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., klausimynų, finansinių ataskaitų), valstybės narės užtikrina visų jų nuoseklumą ir palyginamumą.

4. Tikslumo lygiai

1)	Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

B. SU PERDIRBIMO PRAMONE SUSIJUSIŲ EKONOMINIŲ DUOMENŲ RINKIMAS

1. Kintamieji

1)	Visi XII priedėlyje išvardyti kintamieji apie šią populiaciją turi būti renkami kasmet.

2)	Populiaciją sudaro įmonės, kurių pagrindinė veikla apibrėžiama remiantis Eurostato apibrėžtimi pagal NACE 15.20 kodą: „Žuvų ir žuvų produktų perdirbimas ir konservavimas“.

Rekomenduojama, kad nacionaliniai kodai, valstybių narių taikomi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 (4), Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004 (6) būtų papildomai naudojami kaip įmonių, klasifikuojamų pagal NACE 15.20 kodą, kryžminio patikrinimo ir nustatymo priemonė.

4)	Šalių valiuta konvertuojama į eurus pagal vidutinį metinį Europos centrinio banko (ECB) nustatytą valiutų keitimo kursą.

2. Išskaidymo lygis

1)	Renkant duomenis statistinis vienetas yra „įmonė“, apskaitos tikslais apibrėžiama kaip mažiausias juridinis asmuo.

Įmonėms, kurios užsiima žuvies perdirbimu, bet kurioms tai nėra pagrindinė veikla, privaloma kiekvieno programavimo laikotarpio pirmaisiais metais rinkti tokius duomenis:

a)	įmonių skaičius;

b)	su žuvų perdirbimu susijusi apyvarta.

3. Ėminių ėmimo strategija

1)	Valstybės narės nacionalinėse programose apibūdina savo naudojamą metodiką kiekvienam ekonominiam kintamajam, įskaitant ir kokybės aspektus, įvertinti.

2)	Jei ekonominiai kintamieji gauti iš skirtingų šaltinių (pvz., klausimynų, finansinių ataskaitų), valstybės narės užtikrina visų jų nuoseklumą ir palyginamumą.

4. Tikslumo lygiai

1)	Valstybės narės į metines ataskaitas įtraukia informaciją apie vertinimų kokybę (patikimumą ir tikslumą).

V SKYRIUS

Žuvininkystės sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai įvertinimo modulis

1. Kintamieji

1)	Kad būtų galima įvertinti XIII priedėlyje išvardytus rodiklius, šiame priedėlyje nurodyti duomenys renkami kasmet, išskyrus duomenis, kurie, kaip nurodyta, turi būti renkami labiau išskaidytu lygmeniu.

2)	XIII priedėlyje nurodyti duomenys renkami nacionaliniu lygmeniu, kad galutiniai naudotojai galėtų apskaičiuoti rodiklius atitinkamu geografiniu lygmeniu pagal II priedėlį.

2. Išskaidymo lygis

1)	Taikomas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose nurodytas išskaidymo lygis.

3. Ėminių ėmimo strategija

1)	Valstybės narės taiko rekomendacijas, pateiktas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose.

4. Tikslumo lygiai

1)	Valstybės narės taiko rekomendacijas, pateiktas XIII priedėlyje nustatytose specifikacijose.

VI SKYRIUS

Duomenų, kuriems taikoma duomenų rinkimo sistema, tvarkymo ir naudojimo modulis

A. DUOMENŲ TVARKYMAS

Kalbant apie duomenis, kuriems taikoma ši Bendrijos programa, šiame skirsnyje apžvelgiamas duomenų bazių kūrimas, duomenų įvestis (saugojimas), duomenų kokybės kontrolė ir tinkamumo patvirtinimas bei pirminių duomenų apdorojimas į išsamius arba suvestinius duomenis, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 17 straipsnio 1 dalyje.

2)	Skirsnis apima ir pirminių socialinių ir ekonominių duomenų pertvarkymą į metaduomenis, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 199/2008 13 straipsnio b punkte.

3)	Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai paprašius galėtų būti teikiama informacija apie 2 dalyje nurodytą pertvarkymo procesą.

B. DUOMENŲ NAUDOJIMAS

1)	Šiame skirsnyje aptariamas duomenų grupių parengimas ir jų panaudojimas siekiant paremti mokslinę analizę, kuria grindžiamos su žuvininkystės valdymu susijusios rekomendacijos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 18 straipsnio 1 dalies a punkte.

2)	Tai apima VII priedėlyje išvardytų išteklių žuvų biologinių parametrų (amžiaus, svorio, lyties, brandos, vislumo) prognozes, duomenų grupių parengimą išteklių vertinimui bei bioekonominių modelių kūrimą ir atitinkamą mokslinę analizę.

(1) OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

(2) OL L 186, 2008 7 15, p. 3.

(3) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(4) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(5) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(6) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

I priedėlis

Geografinis skirstymas pagal regionines žuvininkystės valdymo organizacijas

	TJTT, angl. ICES	ŽŠVAO, angl. NAFO	TATAK, angl. ICCAT	BŽVJK, angl. GFCM	AJGIAK, angl. CCAMLR	IVTK, angl. IOTC	Kitos
1 lygis	Rajonas	Rajonas	MŽŪO (angl. FAO) rajonas	Rajonas Pvz., 37 Viduržemio ir Juodoji jūros	Rajonas Pvz., 48	MŽŪO (angl. FAO) rajonas	MŽŪO (angl. FAO) rajonas
2 lygis	Parajonis Pvz., 27.IV Šiaurės jūra	Parajonis Pvz., 21.2 Labradoras	MŽŪO parajonis	Parajonis Pvz., 37.1 Vakarų	Parajonis Pvz., 48.1 Antarkties pusiasalis	MŽŪO parajonis	MŽŪO parajonis
3 lygis	Kvadratas Pvz., 27.IV c	Kvadratas Pvz., 21.2 H	Kvadratas 5° × 5°	Kvadratas Pvz., 37.1.2 Liūtų įlanka	Kvadratas Pvz., 58.5.1 Kergeleno salos	Kvadratas 5° × 5°	Kvadratas 5° × 5°
4 lygis	Pakvadratis Pvz., 27.III.c.22			GSA Pvz., GSA 1
5 lygis	Statistinis stačiakampis 30′ × 1°	Statistinis stačiakampis	Statistinis stačiakampis 1° × 1°		Statistinis stačiakampis 30′ × 1°	Statistinis stačiakampis 1° × 1°	Statistinis stačiakampis 1° × 1°

II priedėlis

Geografinis pasiskirstymas pagal regioną

	Paregionis/Žvejybos plotas (1)	Regionas	Supraregionas
Lygis	1	2	3
	4 lygio, kaip apibrėžta I priedėlyje (TJTT pakvadratis), erdvės vienetų grupė	Baltijos jūra (TJTT III b–d rajonai)	Baltijos jūra (TJTT III b–d rajonai), Šiaurės jūra (TJTT IIIa, IV ir VIId rajonai) ir Arkties vandenyno rytinė dalis (TJTT I ir II rajonai) bei Šiaurės Atlantas (TJTT V–XIV rajonai ir ŽŠVAO rajonai).
	3 lygio, kaip apibrėžta I priedėlyje (TJTT pakvadratis), erdvės vienetų grupė	Šiaurės jūra (TJTT IIIa, IV ir VIId rajonai) ir Arkties vandenyno rytinė dalis (TJTT I ir II rajonai)
	3 lygio, kaip apibrėžta I priedėlyje (TJTT/ŽŠVAO kvadratas), erdvės vienetų grupė	Šiaurės Atlantas (TJTT V–XIV rajonai ir ŽŠVAO rajonai)
	4 lygio, kaip apibrėžta I priedėlyje (GSA), erdvės vienetų grupė	Viduržemio ir Juodoji jūros	Viduržemio ir Juodoji jūros
	Regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) ėminių ėmimo parajoniai (išskyrus BŽVJK)	Kiti regionai, kuriuose žvejojama ES laivais ir kuriuos valdo RŽVO, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis arba stebėtoja (pvz., TATAK, IVTK, ŽRVAK (angl. CECAF) ir kt.)	Kiti regionai

(1) Paregioniai arba žvejybos plotai valstybių narių nustatomi pirmajam programavimo laikotarpiui (2009–2010 m.); prireikus jie gali būti iš naujo apibrėžti regioniniuose koordinavimo susitikimuose ir pateikti ŽMTEK pritarti. Šis lygis turėtų atitikti esamus geografinius kvadratus.

III priedėlis

Laivyno klasifikacija pagal regioną

		Ilgio kategorijos (bendras ilgis) (1)
		0–< 10 m 0–< 6 m	10–< 12 m 6–< 12 m	12–< 18 m	18–< 24 m	24–< 40 m	40 m arba ilgesnis
Žvejojantys laivai
Naudojantys aktyviuosius žvejybos įrankius	Sijiniais tralais žvejojantys traleriai
	Priedugnio tralais žvejojantys traleriai ir (arba) seineriai
	Pelaginiais tralais žvejojantys traleriai
	Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys seineriai
	Dragomis žvejojantys laivai
	Kitais aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
	Tik universaliais aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Naudojantys pasyviuosius žvejybos įrankius	Kabliukus turinčiais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai	(2)	(2)
	Dreifuojančiais ir (arba) statomaisiais tinklais žvejojantys laivai
	Dugninėmis ir (arba) tinklinėmis gaudyklėmis žvejojantys laivai
	Kitais pasyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
	Tik universaliais pasyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Naudojantys universalius žvejybos įrankius	Aktyviaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Nežvejojantys laivai

(1) Viduržemio ir Juodojoje jūrose žvejojančių trumpesnių kaip 12 m laivų ilgio kategorijos yra 0–< 6 ir 6–< 12 m. Visuose kituose regionuose nustatytos ilgio kategorijos yra 0–< 10 ir 10–< 12 m.

(2) Viduržemio ir Juodojoje jūrose pasyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantys trumpesni kaip 12 m laivai gali būti skirstomi pagal žvejybos įrankio tipą.

IV priedėlis

Žvejybos veikla (specializacija) pagal regioną

1) Baltijos jūra (TJTT 22–32 pakvadračiai)

1 lygis	2 lygis	3 lygis	4 lygis	5 lygis	6 lygis	Bendro ilgio kategorijos (m)
Veikla	Žvejybos įrankių kategorijos	Žvejybos įrankių grupės	Žvejybos įrankio tipas	Tikslinė grupė (1)	Tinklinio audeklo akies dydis ir kitos selektyviosios priemonės	<10	10–<12	12–<18	18–<24	24–<40	40 ir daugiau
Žvejybos veikla	Tralai	Dugniniai tralai	Dugninis tralas su kėtoklėmis [OTB]	Vėžiagyviai	(2)
				Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
			Kelis įrankius naudojantis porinis tralas su kėtoklėmis [OTT]	Vėžiagyviai	(2)
				Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
			Dugninis porinis tralas [PTB]	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
		Pelaginiai tralai	Pelaginis tralas su kėtoklėmis [OTM]	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
			Pelaginis porinis tralas [PTM]	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
	Kabliukai ir ūdos	Meškerės ir ūdos	Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Pelekinės žuvys	(2)
		Ūdos	Dreifinės ūdos [LLD]	Smulkios pelaginės žuvys	(2)
			Dreifinės ūdos [LLD]	Anadrominės rūšys	(2)
			Statomosios ūdos [LLS]	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
				Anadrominės rūšys	(2)
				Katadrominės rūšys	(2)
	Gaudyklės	Gaudyklės	Dugninės ir tinklinės gaudyklės [FPO] (3)	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
				Anadrominės rūšys	(2)
				Katadrominės rūšys	(2)
			Venteriai [FYK] (3)	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
				Anadrominės rūšys	(2)
				Katadrominės rūšys	(2)
			Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai [FPN]	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
				Anadrominės rūšys	(2)
				Katadrominės rūšys	(2)
	Tinklai	Tinklai	Sieniniai tinklai [GTR]	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
			Statomi žiauniniai tinklai [GNS]	Priedugnio žuvys	(2)
				Smulkios pelaginės žuvys	(2)
				Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
				Anadrominės rūšys	(2)
				Katadrominės rūšys	(2)
	Velkamieji tinklai	Apsupamieji tinklai	Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Smulkios pelaginės žuvys	(2)
		Velkamieji tinklai	Škotiškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SSC]	Priedugnio žuvys	(2)
			Škotiškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SSC]	Gėlavandenių žuvų rūšys	(2)
			Daniškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SDN]	Priedugnio žuvys	(2)
			Daniškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SDN]	Smulkios pelaginės žuvys	(2)
			Porinis velkamasis gaubiamasis tinklas [SPR]	Priedugnio žuvys	(2)
			Nuo kranto ir laivo metami tinklai [SB] [SV]	Pelekinės žuvys	(2)
	Trūksta duomenų apie žvejybos veiklą			Trūksta duomenų apie žvejybos veiklą
Kita nei žvejyba veikla				Kita nei žvejyba veikla
Nežvejojama				Nežvejojama
Mėgėjų žvejyba				Tik šios rūšys: lašišos, menkės, unguriai, rykliai	Netaikoma	Visos laivų kategorijos kartu (jei yra)

Pastaba

Jei reikia, atliekami bandomieji tyrimai, kuriais siekiama nustatyti protokolus ungurių žvejybai vidaus vandenyse stebėti.

2) Šiaurės jūra (TJTT IIIa, IV ir VIId rajonai) ir Arkties vandenyno rytinė dalis (TJTT I ir II rajonai)

1 lygis	2 lygis	3 lygis	4 lygis	5 lygis	6 lygis	Bendro ilgio kategorijos (m)
Veikla	Žvejybos įrankių kategorijos	Žvejybos įrankių grupės	Žvejybos įrankio tipas	Tikslinė grupė (4)	Tinklinio audeklo akių dydis ir kitos selektyviosios priemonės	<10	10–<12	12–<18	18–<24	24–<40	40 ir daugiau
Žvejybos veikla	Dragos	Dragos	Laivu traukiama draga [DRB]	Moliuskai	(5)
	Dragos	Dragos	Mechanizuota/siurbiamoji draga [HMD]	Moliuskai	(5)
	Tralai	Dugniniai tralai	Dugninis tralas su kėtoklėmis [OTB]	Moliuskai	(5)
				Vėžiagyviai	(5)
				Priedugnio žuvys	(5)
				Vėžiagyviai ir priedugnio žuvys	(5)
				Galvakojai ir priedugnio žuvys	(5)
				Smulkios pelaginės žuvys	(5)
				Giliavandenių žuvų rūšys	(5)
				Pelaginės ir priedugnio žuvys	(5)
				Priedugnio ir giliavandenių žuvų rūšys	(5)
			Kelis įrankius naudojantis porinis tralas su kėtoklėmis [OTT]	Moliuskai	(5)
				Vėžiagyviai	(5)
				Priedugnio žuvys	(5)
				Giliavandenių žuvų rūšys	(5)
				Vėžiagyviai ir priedugnio žuvys	(5)
				Pelaginės ir priedugnio žuvys	(5)
			Dugninis porinis tralas [PTB]	Priedugnio žuvys	(5)
				Vėžiagyviai	(5)
				Smulkios pelaginės žuvys	(5)
			Sijinis tralas [TBB]	Vėžiagyviai	(5)
				Priedugnio žuvys	(5)
				Vėžiagyviai ir priedugnio žuvys	(5)
		Pelaginiai tralai	Pelaginis tralas su kėtoklėmis [OTM]	Smulkios pelaginės žuvys	(5)
			Pelaginis tralas su kėtoklėmis [OTM]	Priedugnio žuvys	(5)
			Pelaginis porinis tralas [PTM]	Smulkios pelaginės žuvys	(5)
			Pelaginis porinis tralas [PTM]	Priedugnio žuvys	(5)
	Kabliukai ir ūdos	Meškerės ir ūdos	Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Pelekinės žuvys	(5)
	Kabliukai ir ūdos	Ūdos	Statomosios ūdos [LLS]	Priedugnio žuvys	(5)
	Gaudyklės	Gaudyklės (6)	Dugninės ir tinklinės gaudyklės [FPO]	Moliuskai	(5)
				Vėžiagyviai	(5)
				Pelekinės žuvys	(5)
			Venteriai [FYK]	Katadrominės rūšys	(5)
	Tinklai	Tinklai	Sieniniai tinklai [GTR]	Priedugnio žuvys	(5)
			Statomi žiauniniai tinklai [GNS]	Smulkios pelaginės žuvys	(5)
				Priedugnio žuvys	(5)
				Vėžiagyviai	(5)
			Dreifinis tinklas [GND]	Smulkios pelaginės žuvys	(5)
			Dreifinis tinklas [GND]	Priedugnio žuvys	(5)
	Velkamieji tinklai	Apsupamieji tinklai	Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Smulkios pelaginės žuvys	(5)
		Velkamieji tinklai	Škotiškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SSC]	Priedugnio žuvys	(5)
			Daniškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SDN]	Priedugnio žuvys	(5)
			Porinis velkamasis gaubiamasis tinklas [SPR]	Priedugnio žuvys	(5)
			Nuo kranto ir iš laivo metami tinklai [SB] [SV]	Pelekinės žuvys	(5)
	Kita įranga	Kita įranga	Stiklinių unguriukų žvejyba	Stikliniai unguriukai	(5)
	Įvairi (nurodyti)	Įvairi (nurodyti)			(5)
Kita nei žvejyba veikla				Kita nei žvejyba veikla
Nežvejojama				Nežvejojama
Mėgėjų žvejyba				Tik šios rūšys: menkės, unguriai, rykliai	Netaikoma	Visos laivų kategorijos kartu (jei yra)

Pastaba

Jei reikia, atliekami bandomieji tyrimai, kuriais siekiama nustatyti protokolus ungurių žvejybai vidaus vandenyse stebėti.

3) Šiaurės Atlantas (TJTT V–XIV rajonai ir ŽŠVAO rajonai)

1 lygis	2 lygis	3 lygis	4 lygis	5 lygis	6 lygis	Bendro ilgio kategorijos (m)
Veikla	Žvejybos įrankių kategorijos	Žvejybos įrankių grupės	Žvejybos įrankio tipas	Tikslinė grupė (7)	Tinklinio audeklo akies dydis ir kitos selektyviosios priemonės	<10	10–<12	12–<18	18–<24	24–<40	40 ir daugiau
Žvejybos veikla	Dragos	Dragos	Laivu traukiama draga [DRB]	Moliuskai	(8)
	Dragos	Dragos	Mechanizuota/siurbiamoji draga [HMD]	Moliuskai	(8)
	Tralai	Dugniniai tralai	Dugninis tralas su kėtoklėmis [OTB]	Moliuskai	(8)
				Vėžiagyviai	(8)
				Priedugnio žuvys	(8)
				Vėžiagyviai ir priedugnio žuvys	(8)
				Galvakojai ir priedugnio žuvys	(8)
				Smulkios pelaginės žuvys	(8)
				Giliavandenių žuvų rūšys	(8)
				Pelaginės ir priedugnio žuvys	(8)
				Priedugnio ir giliavandenių žuvų rūšys	(8)
			Kelis įrankius naudojantis porinis tralas su kėtoklėmis [OTT]	Moliuskai	(8)
				Vėžiagyviai	(8)
				Priedugnio žuvys	(8)
				Giliavandenių žuvų rūšys	(8)
				Vėžiagyviai ir priedugnio žuvys	(8)
				Pelaginės ir priedugnio žuvys	(8)
			Dugninis porinis tralas [PTB]	Priedugnio žuvys	(8)
				Vėžiagyviai	(8)
				Smulkios pelaginės žuvys	(8)
			Sijinis tralas [TBB]	Vėžiagyviai	(8)
				Priedugnio žuvys	(8)
				Vėžiagyviai ir priedugnio žuvys	(8)
				Priedugnio žuvys ir galvakojai	(8)
		Pelaginiai tralai	Pelaginis tralas su kėtoklėmis [OTM]	Smulkios pelaginės žuvys	(8)
			Pelaginis tralas su kėtoklėmis [OTM]	Priedugnio žuvys	(8)
			Pelaginis porinis tralas [PTM]	Smulkios pelaginės žuvys	(8)
				Didelės pelaginės žuvys	(8)
				Priedugnio žuvys	(8)
	Kabliukai ir ūdos	Meškerės ir ūdos	Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Pelekinės žuvys	(8)
			Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Galvakojai	(8)
			Ūdos su blizgėmis [LTL]	Didelės pelaginės žuvys	(8)
		Ūdos	Dreifinės ūdos [LLD]	Didelės pelaginės žuvys	(8)
				Priedugnio žuvys	(8)
				Giliavandenių žuvų rūšys	(8)
			Statomosios ūdos [LLS]	Giliavandenių žuvų rūšys	(8)
			Statomosios ūdos [LLS]	Priedugnio žuvys	(8)
	Gaudyklės	Gaudyklės (9)	Dugninės ir tinklinės gaudyklės [FPO]	Moliuskai	(8)
				Vėžiagyviai	(8)
				Pelekinės žuvys	(8)
			Venteriai [FYK]	Katadrominės rūšys	(8)
			Venteriai [FYK]	Priedugnio žuvų rūšys	(8)
			Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai [FPN]	Didelės pelaginės žuvys	(8)
	Tinklai	Tinklai	Sieniniai tinklai [GTR]	Priedugnio žuvys	(8)
			Statomi žiauniniai tinklai [GNS]	Smulkios pelaginės žuvys	(8)
				Priedugnio žuvys	(8)
				Vėžiagyviai	(8)
				Giliavandenių žuvų rūšys	(8)
			Dreifinis tinklas [GND]	Smulkios pelaginės žuvys	(8)
			Dreifinis tinklas [GND]	Priedugnio žuvys	(8)
	Velkamieji tinklai	Apsupamieji tinklai	Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Smulkios pelaginės žuvys	(8)
		Apsupamieji tinklai	Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Didelės pelaginės žuvys	(8)
		Velkamieji tinklai	Škotiškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SSC]	Priedugnio žuvys	(8)
			Daniškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SDN]	Priedugnio žuvys	(8)
			Porinis velkamasis gaubiamasis tinklas [SPR]	Priedugnio žuvys	(8)
			Nuo kranto ir iš laivo metami tinklai [SB] [SV]	Pelekinės žuvys	(8)
	Kita įranga	Kita įranga	Stiklinių unguriukų žvejyba	Stikliniai unguriukai	(8)
	Įvairi (nurodyti)	Įvairi (nurodyti)			(8)
Kita nei žvejyba veikla				Kita nei žvejyba veikla
Nežvejojama				Nežvejojama
Mėgėjų žvejyba				Tik šios rūšys: lašišos, juodieji akmeniniai ešeriai, rykliai, unguriai (tik TJTT rajonuose)	Netaikoma	Visos laivų kategorijos kartu (jei yra)

Pastaba

Jei reikia, atliekami bandomieji tyrimai, kuriais siekiama nustatyti protokolus ungurių žvejybai vidaus vandenyse stebėti.

4) Viduržemio ir Juodoji jūros

1 lygis	2 lygis	3 lygis	4 lygis	5 lygis	6 lygis	Bendro ilgio kategorijos (m)
Veikla	Žvejybos įrankių kategorijos	Žvejybos įrankių grupės	Žvejybos įrankio tipas	Tikslinė grupė (10)	Tinklinio audeklo akies dydis ir kitos selektyviosios priemonės	<6	6–<12	12–<18	18–<24	24–<40	40 ir daugiau
Žvejybos veikla	Dragos	Dragos	Laivu traukiama draga [DRB]	Moliuskai	(11)
	Tralai	Dugniniai tralai	Dugninis tralas su kėtoklėmis [OTB]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
				Giliavandenių žuvų rūšys	(11)
				Priedugnio ir giliavandenių žuvų rūšys (12)	(11)
			Kelis įrankius naudojantis porinis tralas su kėtoklėmis [OTT]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Dugninis porinis tralas [PTB]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Sijinis tralas [TBB]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
		Pelaginiai tralai	Pelaginis tralas su kėtoklėmis [OTM]	Priedugnio ir pelaginių žuvų rūšys	(11)
		Pelaginiai tralai	Pelaginis porinis tralas [PTM]	Smulkios pelaginės žuvys	(11)
	Kabliukai ir ūdos	Meškerės ir ūdos	Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Pelekinės žuvys	(11)
			Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Galvakojai	(11)
			Ūdos su blizgėmis [LTL]	Didelės pelaginės žuvys	(11)
		Ūdos	Dreifinės ūdos [LLD]	Didelės pelaginės žuvys	(11)
		Ūdos	Statomosios ūdos [LLS]	Priedugnio žuvys	(11)
	Gaudyklės	Gaudyklės (13)	Dugninės ir tinklinės gaudyklės [FPO]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Venteriai [FYK]	Katadrominės rūšys	(11)
			Venteriai [FYK]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai [FPN]	Didelės pelaginės žuvys	(11)
	Tinklai	Tinklai	Sieniniai tinklai [GTR]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Statomi žiauniniai tinklai [GNS]	Smulkios ir didelės pelaginės žuvys	(11)
			Statomi žiauniniai tinklai [GNS]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Dreifinis tinklas [GND]	Smulkios pelaginės žuvys	(11)
			Dreifinis tinklas [GND]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
	Velkamieji tinklai	Apsupamieji tinklai	Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Smulkios pelaginės žuvys	(11)
			Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Didelės pelaginės žuvys	(11)
			Sutrauktieji tinklai [LA]	Smulkios ir didelės pelaginės žuvys	(11)
		Velkamieji tinklai	Škotiškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SSC]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Daniškas velkamasis gaubiamasis tinklas [SDN]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Porinis velkamasis gaubiamasis tinklas [SPR]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
			Nuo kranto ir iš laivo metami tinklai [SB] [SV]	Priedugnio žuvų rūšys	(11)
	Kita įranga	Kita įranga	Stiklinių unguriukų žvejyba	Stikliniai unguriukai	(11)
	Įvairi (nurodyti)	Įvairi (nurodyti)			(11)
Kita nei žvejyba veikla				Kita nei žvejyba veikla
Nežvejojama				Nežvejojama
Mėgėjų žvejyba				Tik šios rūšys: paprastasis tunas, unguriai, rykliai	Netaikoma	Visos laivų kategorijos kartu (jei yra)

Pastaba

Jei reikia, atliekami bandomieji tyrimai, kuriais siekiama nustatyti protokolus ungurių žvejybai vidaus vandenyse stebėti.

5) Kiti regionai, kuriuose žvejojama ES laivais ir kurie valdomi regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO), kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis arba stebėtoja (pvz., TATAK, IVTK, ŽRVAK ir t. t.)

1 lygis	2 lygis	3 lygis	4 lygis	5 lygis	6 lygis	Bendro ilgio kategorijos (m)
Veikla	Žvejybos įrankių kategorijos	Žvejybos įrankių grupės	Žvejybos įrankio tipas	Tikslinė grupė (14)	Tinklinio audeklo akies dydis ir kitos selektyviosios priemonės	<10	10–<12	12–<18	18–<24	24–<40	40 ir daugiau
Žvejybos veikla	Tralai	Dugniniai tralai	Dugninis tralas su kėtoklėmis [OTB]	Vėžiagyviai	(15)
				Priedugnio žuvys	(15)
				Galvakojai ir priedugnio žuvys	(15)
			Kelis įrankius naudojantis porinis tralas su kėtoklėmis [OTT]	Vėžiagyviai	(15)
		Pelaginiai tralai	Pelaginis tralas su kėtoklėmis [OTM]	Smulkios pelaginės žuvys	(15)
	Kabliukai ir ūdos	Meškerės ir ūdos	Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Didelės pelaginės žuvys	(15)
		Meškerės ir ūdos	Rankinės ir kartinės ūdos [LHP] [LHM]	Priedugnio žuvys	(15)
		Ūdos	Dreifinės ūdos [LLD]	Didelės pelaginės žuvys	(15)
		Ūdos	Statomosios ūdos [LLS]	Priedugnio žuvys	(15)
	Gaudyklės	Gaudyklės	Dugninės ir tinklinės gaudyklės [FPO]	Vėžiagyviai	(15)
	Gaudyklės	Gaudyklės	Dugninės ir tinklinės gaudyklės [FPO]	Pelekinės žuvys	(15)
	Tinklai	Tinklai	Sieniniai tinklai [GTR]	Priedugnio žuvys	(15)
			Statomi žiauniniai tinklai [GNS]	Priedugnio žuvys	(15)
			Dreifinis tinklas [GND]	Priedugnio žuvys	(15)
	Velkamieji tinklai	Apsupamieji tinklai	Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Smulkios pelaginės žuvys	(15)
	Velkamieji tinklai	Apsupamieji tinklai	Didelis gaubiamasis tinklas [PS]	Didelės pelaginės žuvys	(15)
	Įvairi (nurodyti)	Įvairi (nurodyti)			(15)
Kita nei žvejyba veikla				Kita nei žvejyba veikla
Nežvejojama				Nežvejojama

(1) Likusi sužvejotų žuvų dalis turi būti suskirstyta į tikslines grupes (vėžiagyviai, priedugnio žuvys ir t. t.) pagal reisą arba, jei įmanoma, pagal žvejybos operaciją ir išrūšiuota pagal svorį arba bendrąją vertę, jei tai vertinga rūšis (pvz., omarai, krevetės). Pirmoje pozicijoje nustatyta tikslinė grupė turi būti laikoma matricoje skelbsima tiksline grupe.

(2) Kaip apibrėžta Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 88/98 (OL L 9, 1998 1 15, p. 1) ir (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

(3) Į valdymo vienetus įtraukiant ungurius, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(4) Likusi sužvejotų žuvų dalis turi būti suskirstyta į tikslines grupes (vėžiagyviai, galvakojai, priedugnio žuvys ir t. t.) pagal reisą arba, jei įmanoma, pagal žvejybos operaciją ir išrūšiuota pagal svorį arba bendrąją vertę, jei tai vertinga rūšis (pvz., omarai, tunai). Pirmoje pozicijoje nustatyta tikslinė grupė turi būti laikoma matricoje skelbsima tiksline grupe.

(5) Kaip apibrėžta Tarybos reglamentuose (EEB) 1899/85 (OL L 179, 1985 7 11, p. 2), (EEB) Nr. 1638/87 (OL L 153, 1987 6 13, p. 7), (EB) Nr. 850/98 (OL L 125, 1998 4 27, p. 1), Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 2056/2001 (OL L 277, 2001 10 20, p. 13), (EB) Nr. 494/2002 (OL L 77, 2002 3 20, p. 8) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/2008 (OL L 19, 2008 1 23, p. 1).

(6) Į valdymo vienetus įtraukiant ungurius, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1100/2007.

(7) Likusi sužvejotų žuvų dalis turi būti suskirstyta į tikslines grupes (vėžiagyviai, galvakojai, priedugnio žuvys ir t. t.) pagal reisą arba, jei įmanoma, pagal žvejybos operaciją ir išrūšiuota pagal svorį arba bendrąją vertę, jei tai vertinga rūšis (pvz., omarai, tunai). Pirmoje pozicijoje nustatyta tikslinė grupė turi būti laikoma matricoje skelbsima tiksline grupe.

(8) Kaip apibrėžta reglamente (EB) Nr. 850/98, Tarybos reglamente (EB) Nr. 2549/2000 (OL L 292, 2000 11 21, p. 5), Reglamente (EB) Nr. 2056/2001, (EB) Nr. 494/2002, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1386/2007 (OL L 318, 2007 12 5, p. 1) ir Reglamentas (EB) Nr. 40/2008.

(9) Į valdymo vienetus įtraukiant ungurius, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1100/2007.

(10) Likusi sužvejotų žuvų dalis turi būti suskirstyta į tikslines grupes (vėžiagyviai, galvakojai, priedugnio žuvys ir t. t.) pagal reisą arba, jei įmanoma, pagal žvejybos operaciją ir išrūšiuota pagal svorį arba bendrąją vertę, jei tai vertinga rūšis (pvz., omarai, tunai). Pirmoje pozicijoje nustatyta tikslinė grupė turi būti laikoma matricoje skelbsima tiksline grupe.

(11) Kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(12) Taikoma tik krevetėms Aristaeomorpha foliacea ir Aristeus antennatus – rūšims, kurioms netaikoma Tarybos reglamente (EB) Nr. 2347/2002 (OL L 351, 2002 12 28, p. 6) pateikta giliavandenių žuvų rūšių apibrėžtis.

(13) Į valdymo vienetus įtraukiant ungurius, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1100/2007.

(14) Likusi sužvejotų žuvų dalis turi būti suskirstyta į tikslines grupes (vėžiagyviai, galvakojai, priedugnio žuvys ir t. t.) pagal reisą arba, jei įmanoma, pagal žvejybos operaciją ir išrūšiuota pagal svorį arba bendrąją vertę, jei tai vertinga rūšis (pvz., omarai, tunai). Pirmoje pozicijoje nustatyta tikslinė grupė turi būti laikoma matricoje skelbsima tiksline grupe.

(15) Kaip apibrėžta reglamentuose (EB) Nr. 600/2004 (OL L 97, 2004 4 1, p. 1), (EB) Nr. 830/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 31), (EB) Nr. 115/2006 (OL L 21, 2006 1 25, p. 1), (EB) Nr. 563/2006 (OL L 105, 2006 4 13, p. 33), (EB) Nr. 764/2006 (OL L 141, 2006 5 29, p. 1), (EB) Nr. 805/2006 (OL L 151, 2006 6 6, p. 1), (EB) Nr. 1562/2006 (OL L 290, 2006 10 20, p. 1), (EB) Nr. 1563/2006 (OL L 290, 2006 10 20, p. 6), (EB) Nr. 1801/2006 (OL L 343, 2006 12 8, p. 1), (EB) Nr. 2027/2006 (OL L 414, 2006 12 30, p. 1), (EB) Nr. 450/2007 (OL L 109, 2007 4 26, p. 1), (EB) Nr. 753/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 1), (EB) Nr. 893/2007 (OL L 205, 2007 8 7, p. 1), (EB) Nr. 894/2007 (OL L 205, 2007 8 7. p. 35), (EB) Nr. 1386/2007 ((OL L 318, 2007 12 5, p. 1), (EB) Nr. 1446/2007 (OL L 331, 2007 12 17, p. 1), (EB) Nr. 31/2008 (OL L 15, 2008 1 18, p. 1), (EB) Nr. 241/2008 (OL L 75, 2008 3 18, p. 49) ir (EB) Nr. 242/2008 (OL L 75, 2008 3 18, p. 51).

V priedėlis

Renkant duomenis naudojami išskaidymo lygiai

		Paregioniai arba žvejybos plotai	Regionai	Supraregionai
		1	2	3
Specializacija*Laivyno segmentas (sekcija)	A	A1	A2	A3
Specializacija	B	B1	B2	B3
Laivyno segmentas	C	C1	C2	C3
Pastaba Kadangi vieta, kurioje vykdoma žvejybos veikla, gali būti paregionis, regionas arba supraregionas, šiame priedėlyje apibendrinti įvairūs duomenų rinkimo (arba išskaidymo) lygiai.

VI priedėlis

Ekonominių kintamųjų sąrašas

Kintamųjų grupė

Kintamasis

Duomenų rinkimo aprašas (1)

Vienetas

Apibrėžtis

Verslo struktūros

statistika (VSS) – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2700/98 (2)

Gairė

Pajamos

Bendroji iškrauto kiekio vertė

Įvairių sričių

Euro

12 11 0

išskyrus 4 dalį

Pajamos, gautos iš kvotų arba kitų žvejybos teisių išperkamosios nuomos

Euro

12 11 0

išskyrus 4 dalį

Tiesioginės subsidijos (3)

Euro

12 11 0

išskyrus 4 dalį

Kitos pajamos (4)

Euro

12 11 0

išskyrus 4 dalį

Išlaidos personalui

Įgulos narių darbo užmokestis (5)

Euro

13 31 0

Priskirtoji nemokamų darbų vertė (6)

Euro

13 32 0

Euro

Energijos išlaidos

Energijos išlaidos (7)

Euro

20 11 0

(13 11 0)

Remonto ir techninės priežiūros išlaidos

Remonto ir techninės priežiūros išlaidos (8)

Euro

(13 11 0)

ESS (9) 3.70.

e) (1) (2)

Kitos veiklos išlaidos

Kintamosios išlaidos (10)

Euro

(13 11 0)

Pastoviosios išlaidos (11)

Euro

(13 11 0)

Pajamos, gautos iš kvotų ar kitų žvejybos teisių išperkamosios nuomos ir (arba) nuomos

Euro

(13 11 0)

Kapitalo sąnaudos

Metinis nuvertėjimas (12)

Euro

ESS 6.02–6.05.

Kapitalo vertė

Materialiojo kapitalo vertė: nuvertėjusio turto atkuriamoji vertė (13)

Euro

ESS 7.09–7.24

Materialiojo kapitalo vertė: nuvertėjusio turto pirminė vertė (13)

Euro

ESS 7.09–7.24

Kvotų ir kitų žvejybos teisių vertė (14)

Euro

ESS 7.09–7.24

Investicijos

Investicijos į materialųjį kapitalą (15)

Euro

15 11 0

ESS 3.102–3.111.

Finansinė padėtis

Skolos ir turto santykis (16)

Užimtumas

Dirbanti įgula (17)

Skaičius

16 11 0; 16 13 0;

16 13 1; 16 13 2

16 13 5; 16 14 0

16 15 0

ESS 11.32–11.34

Visos darbo dienos ekvivalentas – nacionalinis (18)

Skaičius

16 11 0; 16 13 0

16 13 1; 16 13 2

16 13 5; 16 14 0

16 15 0

ESS 11.32–11.34

Visos darbo dienos ekvivalentas – suderintas (19)

Skaičius

16 11 0; 16 13 0

16 13 1; 16 13 2

16 13 5; 16 14 0

16 15 0

ESS 11.32–11.34

Laivynas

Skaičius

Įvairių sričių

Skaičius

nėra

Vidutinis didžiausias laivo ilgis

Įvairių sričių

Metrai

nėra

Vidutinė laivo talpa

Įvairių sričių

nėra

Vidutinė laivo galia

Įvairių sričių

nėra

Vidutinis amžius

Įvairių sričių

Metai

nėra

Pastanga

Dienų jūroje skaičius

Įvairių sričių

Dienos

nėra

Energijos suvartojimas

Litrai

nėra

Žvejybos įmonių ir (arba) vienetų skaičius

Žvejybos įmonių ir (arba) vienetų skaičius (20)

Pagal dydžio kategoriją:

1)	1 nuosavas laivas

2)	2–5 nuosavi laivai

3)	> 5 nuosavi laivai

Skaičius

nėra

Produkcijos vertė pagal rūšis

Iškrauto kiekio vertė pagal rūšis

Įvairių sričių

Euro

nėra

Vidutinė kaina pagal rūšis (21)

Įvairių sričių

EUR/kg

nėra

(1) Renkami metiniai ekonominių kintamųjų duomenys C3 lygiu (V priedėlis), išskyrus kintamuosius, kurie priskiriami įvairių sričių kintamiesiems ir renkami labiau išskaidytais lygiais (kaip apibrėžta VIII priedėlyje) bei intervalais.

(2) OL L 344, 1998 12 18, p. 49.

(3) Apima tiesiogines išmokas, pvz., kompensacijas už žvejybos nutraukimą, degalų mokesčio grąžinimą ir panašias vienkartines kompensacines išmokas. Neapima socialinių išmokų, netiesioginės paramos (pvz., sumažinto sąnaudų, įskaitant degalus, apmokestinimo) ir paramos investicijoms.

(4) Apima kitas pajamas, gautas naudojant laivą, pvz., mėgėjų žvejybai, turizmui, naftos gręžimo darbams ir t. t., taip pat draudimo išmokas, gautas dėl žvejybos įrankiams ir (arba) laivui padarytos žalos ir (arba) jų praradimo.

(5) Apima socialinio draudimo išmokas.

(6) Pavyzdžiui, laivo savininko darbas. Pasirinktą metodiką valstybė narė turėtų paaiškinti savo nacionalinėje programoje.

(7) Išskyrus tepimo alyvą. Jei įmanoma, suskirstytos pagal degalų rūšis (benziną, dyzeliną, biodegalus ir t. t.).

(8) Bendrosios laivo ir žvejybos įrankių techninės priežiūros ir remonto išlaidos.

(9) ESS (angl. ESA) – Europos sąskaitų sistema 1995 (ES reglamentas Nr. 2223/96, ES reglamentas 1267/2003. Eurostato ESS 1995 vadovas).7 Apima visas (prekių ir paslaugų) pirkimo sąnaudas, susijusias su žvejybos pastanga ir (arba) sugavimu arba iškrovimu.

(10) Apima pirkimo sąnaudas (prekes ir paslaugas) susijusias su žvejybos pastanga ir (arba) sugavimu ar iškrovimu.

(11) Apima pirkimo sąnaudas, nesusijusias su žvejybos pastanga ir (arba) sugavimu ar iškrovimu (įskaitant nuomojamą įrangą).

(12) Vertinamas pagal [tyrimo Nr. FISH/2005/03 kapitalo vertinimo ataskaitoje pasiūlytą PIM metodiką: „IREPA Onlus Co-ordinator, 2006. Evaluation of the capital value, investments and capital costs in the fisheries sector. Study No FISH/2005/03, 203 p.“]. Duomenų ir vertinimo procedūras reikėtų paaiškinti nacionalinėje programoje.

(13) Laivo vertė, t. y., korpuso, variklio, visos laive esančios įrangos ir žvejybos įrankių vertė. Vertinama pagal [tyrimo Nr. FISH/2005/03 kapitalo vertinimo ataskaitoje pasiūlytą PIM metodiką: „IREPA Onlus Co-ordinator, 2006. Evaluation of the capital value, investments and capital costs in the fisheries sector. Study No FISH/2005/03, 203 p.“]. Duomenų ir vertinimo procedūras reikėtų paaiškinti nacionalinėje programoje.

(14) Kai tinka. Vertinimo metodiką reikia paaiškinti nacionalinėje programoje.

(15) Turimo laivo ir (arba) žvejybos įrankių patobulinimai konkrečiais metais.

(16) Bendrosios kapitalo vertės (kaip apibrėžta pirmiau) procentinė skolos dalis.

(17) Darbo vietų skaičius laive, lygus vidutiniam laive dirbančių asmenų, kuriems laivas moka atlyginimus, skaičiui. Apima laikinąją įgulą ir pamainomis dirbančią įgulą. [Žr. tyrimo FISH/2005/14 ataskaitą „LEI WAGENINGENUR Co-ordinator, 2006. Calculation of labour including full-time equivalent (FTE) in fisheries Study No FISH/2005/14, 142 p.“].

(18) Visos darbo dienos ekvivalentas (FTE), pagrįstas įgulos narių laive dirbtų valandų (išskyrus poilsio laiką) ir krante dirbtų valandų FTE nacionaliniu atskaitos lygiu. Jei metinis vieno įgulos nario dirbtų valandų skaičius viršija šį atskaitos lygį, tuomet vieno įgulos nario FTE = 1. Kitu atveju FTE lygus dirbtų valandų ir minėto atskaitos lygio santykiui. [Taikoma metodika turėtų atitikti tyrimą Nr. FISH/2005/14, „LEI WAGENINGENUR Co-ordinator, 2006. Calculation of labour including full-time equivalent (FTE) in fisheries Study No FISH/2005/14, 142 p.“, iš dalies pakeistą SGECA 07-01 ataskaita (2007 m. sausio 15–19 d., Salernas, 21 p. ir priedai). Ją reikėtų paaiškinti nacionalinėse programose].

(19) Visos darbo dienos ekvivalentas (FTE), pagrįstas 2 000 val. visos darbo dienos ekvivalentui riba, taikant 18 išnašoje nurodytą metodiką.

(20) Padėtis sausio 1 d., kaip apibūdinta laivyno registre. Bendrą (daugiau negu vieno asmens) nuosavybę reikėtų laikyti vienu vienetu.

(21) Kainos EUR/kg gyvojo svorio.

VII priedėlis

Biologinių kintamųjų sąrašas su rūšių ėminių ėmimo aprašu

(Y = kartą per metus; T = kas trejus metus)

Rūšis (liet.)	Rūšis (lot.)	Rajonas/išteklius	Rūšių grupė (1)	Amžius skaičius/1 000 t	Svoris	Lytis	Branda	Vislumas
TJTT I, II rajonai
Europinis upinis ungurys	Anguilla anguilla	I, II	G1	(2)	T	T	T
Paprastoji brosmė	Brosme brosme	I, II	G2	250	T	T	T
Milžinryklis	Cetorhinus maximus	I, II	G1
Atlantinė silkė	Clupea harengus	I, II, V	G1	25	Y	Y	Y
Ilgasnukė raja	Dipturus oxyrinchus	II	G1
Naktinis juodasis dygliaryklis	Etmopterus spinax	II	G1
Atlantinė menkė	Gadus morhua	I, II	G1	125	Y	Y	Y
Juodažiotis pjūklauodegis katryklis	Galeus melastomus	II	G1
Paprastoji stintenė	Mallotus villosus	I, II	G2
Juodadėmė menkė	Melanogrammus aeglefinus	I, II	G1	125	Y	Y	Y
Šiaurinis žydrasis merlangas	Micromesistius poutassou	I–IX, XII, XIV	G1	25	Y	Y	Y
Šiaurinė paprastoji krevetė	Pandalus borealis	I, II	G1		Y	Y	Y
Ledjūrio menkė	Pollachius virens	I, II	G1	125	Y	Y	Y
Trumpauodegė raja	Raja brachyura	I, II	G1
Dyglioji raja	Raja clavata	I, II	G1
Raja gegutė	Raja naevus	I, II	G1
Žvaigždėtoji raja	Raja radiata	I, II	G1
Juodasis paltusas	Reinhardtius hippoglossoides	I, II	G1	50	Y	Y	Y
Atlantinė lašiša	Salmo salar	I, II	G1	250	T	T	T
Atlantinė skumbrė	Scomber scombrus	II, IIIa, IV, V, VI, VII, VIII, IX	G1	25	Y	Y	Y
Didysis jūrinis ešerys	Sebastes marinus	I, II	G1	125	Y	Y	Y
Gelminis ilgažiomenis ešerys	Sebastes mentella	I, II	G1	125	Y	Y	Y
Europinis plokščiakūnis ryklys	Squatina squatina	visi rajonai
Paprastoji stauridė	Trachurus trachurus	IIa, IVa, Vb, VIa, VIIa–c, e–k, VIIIabde	G2	25	T	T	T
Skagerako ir Kategato sąsiauriai – TJTT IIIa rajonas
Tobinės	Ammodytidae	IIIa	G2	50
Europinis upinis ungurys	Anguilla anguilla	IIIa	G1	(2)	T	T	T
Milžinryklis	Cetorhinus maximus	IIIa	G1
Atlantinė silkė	Clupea harengus	IV, VIId, IIIa/22–24, IIIa	G1	25	Y	Y	Y
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	Coryphaenoides rupestris	IIIa	G2	100	T	T	T
Pilkasis jūrgaidis	Eutrigla gurnardus	IIIa	G2	250	T	T	T
Atlantinė menkė	Gadus morhua	IV, VIId, IIIaN	G1	250	Y	Y	Y
Atlantinė menkė	Gadus morhua	IIIaS	G1	125	Y	Y	Y
Raudonoji plekšnė	Glyptocephalus cynoglossus	IIIa	G2	250	T	T	T
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	Limanda limanda	IIIa	G2	125
Juodadėmė menkė	Melanogrammus aeglefinus	IV, IIIa	G1	125	Y	Y	Y
Paprastasis merlangas	Merlangius merlangus	IIIa	G2	125	T	T	T
Europinė paprastoji jūrinė lydeka	Merluccius merluccius	IIIa, IV, VI, VII, VIIIab	G1	125	Y	Y	Y
Šiaurinis žydrasis merlangas	Micromesistius poutassou	I–IX, XII, XIV	G1	25	Y	Y	Y
Norveginis omaras	Nephrops norvegicus	funkcinis vienetas	G1		Y	Y	Y
Paprastoji šiaurinė krevetė	Pandalus borealis	IIIa, IVa rytinė dalis	G1		Y	Y	Y
Jūrinė plekšnė	Pleuronectes platessa	IIIa	G1	250	Y	Y	Y
Ledjūrio menkė	Pollachius virens	IV, IIIa, VI	G1	125	Y	Y	Y
Paprastasis otas	Psetta maxima	visi rajonai	G2	250	T	T	T
Rombinės rajos	Rajidae (3)	IIIa	G1
Atlantinė skumbrė	Scomber scombrus	II, IIIa, IV, V, VI, VII, VIII, IX	G1	25	Y	Y	Y
Švelnusis rombas	Scophthalmus rhombus	IIIa	G2	125	T	T	T
Mažadėmis katryklis	Scyliorhinus canicula	IIIa	G1
Rykliai	Rykliniai Selachii (3)	IIIa	G1
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	IIIa, 22	G1	250	Y	Y	Y
Atlantinis šprotas	Sprattus sprattus	IIIa	G1	500	Y	Y	Y
Norveginė menkutė	Trisopterus esmarki	IV, IIIa	G2	25
Baltijos jūra – TJTT 22–32 pakvadračiai
Europinis upinis ungurys	Anguilla anguilla	IIIb–d	G1	(2)	T	T	T
Baltijos jūros silkė	Clupea harengus	22–24/25–29, 32/30/31/Rygos įlanka	G1	25	Y	Y	Y
Europinis sykas	Coregonus lavaretus	IIId	G2	250	T	T	T
Europinė lydeka	Esox lucius	IIId	G2	250	T	T	T
Atlantinė menkė	Gadus morhua	22–24/25–32	G1	125	Y	Y	Y
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	Limanda limanda	22–32	G2	125	T	T	T
Paprastasis europinis ešerys	Perca fluviatilis	IIId	G2	250	T	T	T
Europinė upinė plekšnė	Platichtys flesus	22–32	G2	250	T	T	T
Jūrinė plekšnė	Pleuronectes platessa	22–32	G2	250	T	T	T
Paprastasis otas	Psetta maxima	22–32	G2	250	T	T	T
Atlantinė lašiša	Salmo salar	22–31/32	G1	250	Y	Y	Y
Paprastasis šlakis	Salmo trutta	22–32	G2	250	T	T	T
Paprastasis sterkas	Sander lucioperca	IIId	G2	250	T	T	T
Švelnusis rombas	Scophthalmus rhombus	22–32	G2	125	T	T	T
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	22	G1	125	Y	Y	Y
Atlantinis šprotas	Sprattus sprattus	22–32	G1	50	Y	Y	Y
Šiaurės jūra ir rytinė Lamanšo dalis – TJTT IV, VIId rajonai
Tobinės	Ammodytidae	IV	G2	25
Vilkžuvės	Anarhichas spp.	IV	G2	250
Europinis upinis ungurys	Anguilla anguilla	IV, VIId	G1	(2)	T	T	T
Argentinos	Argentina spp.	IV	G2	50
Raudonasis jūrgaidis	Aspitrigla cuculus	IV	G2	250	T	T	T
Paprastoji brosmė	Brosme brosme	IV, IIIa	G2	250	T	T	T
Pilkasis trumpadyglis ryklys	Centrophorus squamosus	IV	G1
Paprastasis juodasis šunryklis	Centroscyllium fabricii	VIId	G1
Portugalinis baltaakis dygliaryklis	Centroscymnus coelolepis	VII	G1
Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis	Centroscymnus crepidater	VIId	G1
Milžinryklis	Cetorhinus maximus	IV, VIId	G1
Atlantinė silkė	Clupea harengus	IV, VIId, IIIa	G1	25	Y	Y	Y
Paprastoji krevetė	Crangon crangon	IV, VIId	G2		T	T	T
Šokoladinis dygliaryklis	Dalatias licha	VIId	G1
Paprastasis dygliauodegis	Dasyatis pastinaca	VIId	G1
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	Deania calcea	VIIa	G1
Paprastasis vilkašeris	Dicentrarchus labrax	IV, VIId	G2	125	T	T	T
Naktinis juodasis dygliaryklis	Etmopterus spinax	IV, VIIa	G1
Pilkasis jūrgaidis	Eutrigla gurnardus	IV	G2	250	T	T	T
Atlantinė menkė	Gadus morhua	IV, VIId, IIIa	G1	125	Y	Y	Y
Juodažiotis pjūklauodegis katryklis	Galeus melastomus	VIIa	G1
Raudonoji plekšnė	Glyptocephalus cynoglossus	IV	G2	250	T	T	T
Melsvažiotis ešerys	Helicolenus dactylopterus	IV	G2	250	T	T	T
Dėmėtasis megrimas	Lepidorhombus boscii	IV, VIId	G2	50	T	T	T
Paprastasis megrimas	Lepidorhombus whiffiagonis	IV, VIId	G2	50	T	T	T
Apvalioji raja	Leucoraja circularis	VIId	G1
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	Limanda limanda	IV, VIId	G2	125	T	T	T
Juodapilvis jūrų velnias	Lophius budegassa	IV, VIId	G1	125	Y	Y	Y
Europinis jūrų velnias	Lophius piscatorius	IIIa, IV, VI	G1	125	Y	Y	Y
Šiaurinis grenadierius	Macrourus berglax	IV, IIIa	G2	250	T	T	T
Juodadėmė menkė	Melanogrammus aeglefinus	IV, IIIa	G1	125	Y	Y	Y
Paprastasis merlangas	Merlangius merlangus	IV, VIId	G1	125	Y	Y	Y
Europinė paprastoji jūrinė lydeka	Merluccius merluccius	IIIa, IV, VI, VII, VIIIab	G1	125	Y	Y	Y
Šiaurinis žydrasis merlangas	Micromesistius poutassou	I–IX, XII, XIV	G1	25	Y	Y	Y
Europinė mažažiotė plekšnė	Microstomus kitt	IV, VIId	G2	100	T	T	T
Melsvoji molva	Molva dypterygia	IV, IIIa	G1	125	T	T	T
Paprastoji molva	Molva molva	IV, IIIa	G2	125	T	T	T
Europinė barzdotė	Mullus barbatus	IV, VIId	G2	125	T	T	T
Viduržemio jūros barzdotė	Mullus surmuletus	IV, VIId	G2	125	T	T	T
Kiauniarykliai	Mustelus spp (3)	VIIa	G1
Norveginis omaras	Nephrops norvegicus	Visi funkciniai vienetai	G1		Y	Y	Y
Paprastoji šiaurinė krevetė	Pandalus borealis	IIIa, IVa rytinė dalis/IVa/IV	G1		T	T	T
Didžioji šukuotė	Pecten maximus	VIId	G2		T	T	T
Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė	Phycis blennoides	IV	G2	50	T	T	T
Paprastoji siūlapelekė vėgėlė	Phycis phycis	IV	G2	50	T	T	T
Europinė upinė plekšnė	Platichthys flesus	IV	G2	125	T	T	T
Jūrinė plekšnė	Pleuronectes platessa	IV	G1	50	Y	Y	Y
Jūrinė plekšnė	Pleuronectes platessa	VIId	G1	125	Y	Y	Y
Ledjūrio menkė	Pollachius virens	IV, IIIa, VI	G1	125	Y	Y	Y
Paprastasis otas	Psetta maxima	IV, VIId	G2	250	T	T	T
Trumpauodegė raja	Raja brachyura	IV	G1
Dyglioji raja	Raja clavata	IV, VIId	G1		T	T	T
Montegju šlakuotoji raja	Raja montagui	IV, VIId	G1		T	T	T
Raja gegutė	Raja naevus	IV, VIId	G1		T	T	T
Žvaigždėtoji raja	Raja radiata	IV, VIId	G1		T	T	T
Rombinės rajos	Rajidae (3)	IV, VIId	G1
Juodasis paltusas	Reinhardtius hippoglossoides	IV	G2	250	T	T	T
Atlantinė lašiša	Salmo salar	IV	G1	250	T	T	T
Atlantinė skumbrė	Scomber scombrus	II, IIIa, IV, V, VI, VII, VIII, IX	G1	25	Y	Y	Y
Švelnusis rombas	Scophthalmus rhombus	IV, VIId	G2	125	T	T	T
Mažadėmis katryklis	Scyliorhinus canicula	IV, VIIa	G1
Gelminis ilgažiomenis ešerys	Sebastes mentella	IV	G1	125	Y	Y	Y
Gelminiai rykliai	Rykliniai Selachii (3)	IV	G1		T	T	T
Maži rykliai	Rykliniai Selachii (3)	IV, VIId	G1		T	T	T
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	IV	G1	250	Y	Y	Y
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	VIId	G1	250	Y	Y	Y
Atlantinis šprotas	Sprattus sprattus	IV/VIIde	G1	50	T	T	T
Paprastasis dygliaryklis	Squalus acanthias	IV, VIId	G1		T	T	T
Europinis plokščiakūnis ryklys	Squatina squatina	visi rajonai	G1
Europinis plokščiakūnis ryklys	Squatina squatina	VIIa	G1
Paprastoji stauridė	Trachurus trachurus	IIa, IVa, Vb, VIa, VIIa–c, e–k, VIIIabde/IIIa, IVbc, VIId	G2	25	T	T	T	T
Gelsvasis jūrgaidis	Trigla lucerna	IV	G2	250	T	T	T
Norveginė menkutė	Trisopterus esmarki	IV, IIIa	G2	25
Paprastoji saulažuvė	Zeus faber	IV, VIId	G2	250	T	T	T
Šiaurės rytų Atlantas ir vakarinė Lamanšo dalis – TJTT V, VI, VII (išskyrus d), VIII, IX, X, XII, XIV rajonai
Berdo švelniagalvė	Alepocephalus bairdii	VI, XII	G2		T	T	T
Tobinės	Ammodytidae	VIa	G2	25
Europinis upinis ungurys	Anguilla anguilla	visi rajonai	G1	(2)	T	T	T
Juodosios kalavijos	Aphanopus spp.	visi rajonai	G1	50	Y	Y	Y
Argentinos	Argentina spp.	visi rajonai	G2	50	T	T	T
Paprastasis sidabrinis kuprys	Argyrosomus regius	visi rajonai	G2	50	T	T	T
Raudonasis jūrgaidis	Aspitrigla cuculus	visi rajonai	G2	250	T	T	T
Paprastieji beriksai	Beryx spp.	visi rajonai, išskyrus X ir IXa	G1	50	Y	Y	Y
Paprastieji beriksai	Beryx spp.	IXa ir X	G1	125	T	T	T
Paprastasis krabas miegalius	Cancer pagurus	visi rajonai	G2		T	T	T
Rudasis trumpadyglis ryklys	Centrophorus granulosus	visi rajonai	G1		T	T	T
Pilkasis trumpadyglis ryklys	Centrophorus squamosus	visi rajonai	G1		T	T	T
Paprastasis juodasis šunryklis	Centroscyllium fabricii	V, VI, VII, XII	G1
Portugalinis baltaakis dygliaryklis	Centroscymnus coelolepis	visi rajonai	G1		T	T	T
Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis	Centroscymnus crepidater	V, VI, VII, IX, X, XII	G1
Milžinryklis	Cetorhinus maximus	visi rajonai	G1
Atlantinė silkė	Clupea harengus	VIa/VIaN/ VIa S, VIIbc/VIIa/VIIj	G1	25	Y	Y	Y
Atlantinis jūrinis ungurys	Conger conger	visi rajonai, išskyrus X	G2	25	T	T	T
Atlantinis jūrinis ungurys	Conger conger	X	G2	125	T	T	T
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	Coryphaenoides rupestris	visi rajonai	G1	100	Y	Y	Y
Šokoladinis dygliaryklis	Dalatias licha	visi rajonai	G1
Paprastasis dygliauodegis	Dasyatis pastinaca	VII, VIII	G1
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	Deania calcea	V, VI, VII, IX, X, XII	G1
Paprastasis vilkašeris	Dicentrarchus labrax	visi rajonai, išskyrus IX	G2	125	T	T	T
Paprastasis vilkašeris	Dicentrarchus labrax	IX	G2	125	T	T	T
Paprastasis jūrų liežuvėlis	Dicologoglosa cuneata	VIIIc, IX	G2	100
Švelnioji raja	Dipturus batis	V, VI, VII, VIII	G1
Ilgasnukė raja	Dipturus oxyrinchus	V, VI, VII, VIII	G1
Europinis ančiuvis	Engraulis encrasicolus	IXa (tik Kadizo įlanka)	G1	125	T	T	T	T
Europinis ančiuvis	Engraulis encrasicolus	VIII	G1	125	Y	Y	Y	Y
Naktinis juodasis dygliaryklis	Etmopterus spinax	VI, VII, VIII	G1
Pilkasis jūrgaidis	Eutrigla gurnardus	VIId,e	G2	250	T	T	T
Atlantinė menkė	Gadus morhua	Va/Vb/VIa/VIb/VIIa/VIIe-k	G1	125	Y	Y	Y
Juodažiotis pjūklauodegis katryklis	Galeus melastomus	VI, VII, VIII, IX, X	G1
Raudonoji plekšnė	Glyptocephalus cynoglossus	VI, VII	G2	50
Melsvažiotis ešerys	Helicolenus dactylopterus	visi rajonai	G2	100
Paprastasis omaras	Homarus gammarus	visi rajonai	G2		T	T	T
Islandinis pjūklapilvis beriksas	Hoplostethus atlanticus	visi rajonai	G1	50	Y	Y	Y
Atlantinis pilkšvasis ryklys	Isurus oxyrinchus	visi rajonai	G1
Atlantinis silkiaryklis	Lamna nasus	visi rajonai	G1
Uodegotoji kalavija	Lepidopus caudatus	IXa	G2		T	T	T
Dėmėtasis megrimas	Lepidorhombus boscii	VIIIc, IXa	G1	250	Y	Y	Y
Paprastasis megrimas	Lepidorhombus whiffiagonis	VI/VII, VIIIabd/VIIIc, IXa	G1	125	Y	Y	Y
Apvalioji raja	Leucoraja circularis	VI, VII, VIII	G1
Šagreninė raja	Leucoraja fullonica	V, VI, VII, VIII	G1
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	Limanda limanda	VIIe/VIIa, f–h	G2	125	T	T	T
Paprastasis kalmaras	Loligo vulgaris	visi rajonai, išskyrus VIIIc, IXa	G2
Paprastasis kalmaras	Loligo vulgaris	VIIIc, IXa	G2		T	T	T
Juodapilvis jūrų velnias	Lophius budegassa	IV, VI/VIIb–k, VIIIabd	G1	125	Y	Y	Y
Juodapilvis jūrų velnias	Lophius budegassa	VIIIc, IXa	G1	125	Y	Y	Y
Europinis jūrų velnias	Lophius piscatorious	IV, VI/VIIb–k, VIIIabd	G1	125	Y	Y	Y
Europinis jūrų velnias	Lophius piscatorious	VIIIc, IXa	G1	125	Y	Y	Y
Paprastoji stintenė	Mallotus villosus	XIV	G2	50
Juodadėmė menkė	Melanogrammus aeglefinus	Va/Vb	G1	125	Y	Y	Y
Juodadėmė menkė	Melanogrammus aeglefinus	VIa/VIb/VIIa/VIIb–k	G1	125	Y	Y	Y
Paprastasis merlangas	Merlangius merlangus	VIII/IX, X	G2	25	T	T	T
Paprastasis merlangas	Merlangius merlangus	Vb/VIa/VIb/VIIa/VIIe–k	G1	250	Y	Y	Y
Europinė paprastoji jūrinė lydeka	Merluccius merluccius	IIIa, IV, VI, VII, VIIIab/VIIIc, IXa	G1	125	Y	Y	Y
Jūros liežuvis	Microchirus variegatus	visi rajonai	G2	50
Šiaurinis žydrasis merlangas	Micromesistius poutassou	I–IX, XII, XIV	G1	25	Y	Y	Y
Europinė mažažiotė plekšnė	Microstomus kitt	visi rajonai	G2	100	T	T	T
Melsvoji molva	Molva dypterygia	visi rajonai, išskyrus X	G1	125	T	T	T
Melsvoji molva	Molva dypterygia	X	G1	125	T	T	T
Paprastoji molva	Molva molva	visi rajonai	G2	125	T	T	T
Viduržemio jūros barzdotė	Mullus surmuletus	visi rajonai	G2	125	T	T	T
Žvaigždėtasis kiauniaryklis	Mustelus asterias	VI, VII, VIII, IX	G1
Europinis kiauniaryklis	Mustelus mustelus	VI, VII, VIII, IX	G1
Viduržemio jūros kiauniaryklis	Mustelus punctulatus	VI, VII, VIII, IX	G1
Paprastoji erelinė raja	Myliobatis aquila	visi rajonai	G1
Norveginis omaras	Nephrops norvegicus	VI funkcinis vienetas	G1		Y	Y	Y
Norveginis omaras	Nephrops norvegicus	VII funkcinis vienetas	G1		Y	Y	Y
Norveginis omaras	Nephrops norvegicus	VIII, IX funkcinis vienetas	G1		Y	Y	Y
Paprastasis aštuonkojis	Octopus vulgaris	visi rajonai, išskyrus VIIIc, IXa	G2		T	T	T
Paprastasis aštuonkojis	Octopus vulgaris	VIIIc, IXa	G2
Raudonpelekis pagelas	Pagellus bogaraveo	IXa, X	G1	250	T	T	T
Paprastosios krevetės	Pandalus spp.	visi rajonai	G2
Giliavandenė rožinė krevetė	Parapenaeus longirostris	IXa	G2		T	T	T
Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė	Phycis blennoides	visi rajonai	G2	50	T	T	T
Paprastoji siūlapelekė vėgėlė	Phycis phycis	visi rajonai	G2	50	T	T	T
Jūrinė plekšnė	Pleuronectes platessa	VIIa/VIIe/VIIfg	G1	100	Y	Y	Y
Jūrinė plekšnė	Pleuronectes platessa	VIIbc/VIIh–k/VIII, IX, X	G1	25	Y	Y	Y
Sidabrinis polakas	Pollachius pollachius	visi rajonai, išskyrus IX, X	G2	25	T	T	T
Sidabrinis polakas	Pollachius pollachius	IX, X	G2	500	T	T	T
Ledjūrio menkė	Pollachius virens	Va/Vb/IV, IIIa, VI	G1	125	Y	Y	Y
Ledjūrio menkė	Pollachius virens	VII, VIII	G2	125	T	T	T
Amerikinė rudoji černa	Polyprion americanus	X	G2	125
Melsvasis ryklys	Prionace glauca	visi rajonai	G1
Paprastasis otas	Psetta maxima	visi rajonai	G2	250	T	T	T
Paprastasis dygliauodegis	Pteroplatytrygon violacea	visi rajonai	G1
Baltoji raja	Raja alba	IX	G1
Trumpauodegė raja	Raja brachyura	VII, IX	G1
Dyglioji raja	Raja clavata	visi rajonai	G1		T	T	T
Šlakuotoji raja	Raja microocellata	VII, IX	G1
Veidrodinė raja	Raja miraletus	IX	G1
Montegju šlakuotoji raja	Raja montagui	visi rajonai	G1		T	T	T
Raja gegutė	Raja naevus	visi rajonai	G1		T	T	T
Žvaigždėtoji raja	Raja radiata	V	G1
Kitos rombinės rajos	Rajidae (3)	visi rajonai	G1
Juodasis paltusas	Reinhardtius hippoglossoides	V, XIV/VI	G1	250	Y	Y	Y
Atlantinė lašiša	Salmo salar	visi rajonai	G1	250
Europinė sardinė	Sardina pilchardus	VIIIabd/VIIIc, IXa	G1	50	Y	Y	Y	T
Japoninė skumbrė	Scomber japonicus	VIII, IX	G2	25	T	T	T
Atlantinė skumbrė	Scomber scombrus	II, IIIa, IV, V, VI, VII, VIII, IX	G1	25	Y	Y	Y	T
Švelnusis rombas	Scophthalmus rhombus	visi rajonai	G2	125	T	T	T
Didysis jūrinis ešerys	Sebastes marinus	TJTT V, VI, XII, XIV parajoniai ir ŽŠVAO SA 2 + (kvadr. 1F + 3K)	G1	250	Y	Y	Y
Gelminis ilgažiomenis ešerys	Sebastes mentella	TJTT V, VI, XII, XIV parajoniai ir ŽŠVAO SA 2 + (kvadr. 1F + 3K)	G1	250	Y	Y	Y
Paprastoji sepija	Sepia officinalis	visi rajonai	G2		T	T	T
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	VIIa/VIIfg	G1	250	Y	Y	Y
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	VIIbc/VIIhjk/IXa/VIIIc	G1	250	Y	Y	Y
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	VIIe	G1	250	Y	Y	Y
Paprastasis jūrų liežuvis	Solea solea	VIIIab	G1	250	Y	Y	Y
Jūriniai karosai	Sparidae	visi rajonai	G2	50
Paprastasis dygliaryklis	Squalus acanthias	visi rajonai	G1		T	T	T
Europinis plokščiakūnis ryklys	Squatina squatina	visi rajonai	G1
Marmurinė torpeda	Torpedo marmorata	VIII	G1
Viduržemio jūros stauridė	Trachurus mediterraneus	VIII, IX	G2	25	T	T	T
Atlantinė stauridė	Trachurus picturatus	X	G2	25	T	T	T
Paprastoji stauridė	Trachurus trachurus	IIa, IVa, Vb, VIa, VIIa–c, e–k, VIIIabde/X	G2	25	T	T	T	T
Paprastoji stauridė	Trachurus trachurus	VIIIc, IXa	G2	25	T	T	T	T
Menkutės	Trisopterus spp.	visi rajonai	G2	25
Paprastoji saulažuvė	Zeus faber	visi rajonai	G2	250	T	T	T
Viduržemio ir Juodoji jūros
Didžiaakė jūrų lapė	Alopias superciliosus	visi rajonai	G1
Paprastoji jūrų lapė	Alopias vulpinus	visi rajonai	G1
Europinis upinis ungurys	Anguilla anguilla	visi rajonai	G1	(2)	T	T	T
Raudonoji krevetė	Aristeomorpha foliacea	visi rajonai	G1		Y	Y	Y
Rausvoji krevetė	Aristeus antennatus	visi rajonai	G1		Y	Y	Y
Dryžasis jūrinis karosas	Boops boops	1.3, 2.1, 2.2, 3.1, 3.2	G2		T	T	T
Mažasis melsvasis ryklys	Carcharhinus plumbeus	visi rajonai	G1
Smėlinis tigrinis ryklys	Carcharias taurus	visi rajonai	G1
Rudasis trumpadyglis ryklys	Centrophorus granulosus	visi rajonai	G1
Milžinryklis	Cetorhinus maximus	visi rajonai	G1
Mažoji auksinė skumbrė	Coryphaena equiselis	visi rajonai	G2
Didžioji auksinė skumbrė	Coryphaena hippurus	visi rajonai	G2	500 (4)	T	T	T
Šokoladinis dygliaryklis	Dalatias licha	visi rajonai	G1
Paprastasis vilkašeris	Dicentrarchus labrax	visi rajonai	G2	100	T	T	T
Švelnioji raja	Dipturus batis	visi rajonai	G1
Ilgasnukė raja	Dipturus oxyrinchus	visi rajonai	G1
Raguotasis aštuonkojis	Eledone cirrosa	1.1, 1.3, 2.1, 2.2, 3.1	G2		T	T	T
Muskusinis aštuonkojis	Eledone moschata	1.3, 2.1, 2.2, 3.1	G2		T	T	T
Europinis ančiuvis	Engraulis encrasicolus	visi rajonai	G1	50	Y	Y	Y
Europinis ančiuvis	Engraulis encrasicolus	Juodoji jūra	G1		T	T	T
Naktinis juodasis dygliaryklis	Etmopterus spinax	visi rajonai	G1
Pilkasis jūrgaidis	Eutrigla gurnardus	2.2, 3.1	G2	250	T	T	T
Paprastasis sriubinis ryklys	Galeorhinus galeus	visi rajonai	G1
Juodažiotis pjūklauodegis katryklis	Galeus melastomus	visi rajonai	G1
Atlantinė drugelinė raja	Gymnura altavela	visi rajonai	G1
Pilkasis septynžiaunis ryklys	Heptranchias perlo	visi rajonai	G1
Pilkasis šešiažiaunis ryklys	Hexanchus griseus	visi rajonai	G1
Kalmarai	Illex spp., Todarodes spp.	visi rajonai	G2		T	T	T
Buriažuvinės	Istiophoridae	visi rajonai	G1		T	T	T
Atlantinis pilkšvasis ryklys	Isurus oxyrinchus	visi rajonai	G1
Atlantinis silkiaryklis	Lamna nasus	visi rajonai	G1
Apvalioji raja	Leucoraja circularis	visi rajonai	G1
Maltos raja	Leucoraja melitensis	visi rajonai	G1
Paprastasis kalmaras	Loligo vulgaris	visi rajonai	G2		T	T	T
Juodapilvis jūrų velnias	Lophius budegassa	1.1, 1.2, 1.3, 2.2, 3.1	G2	250	T	T	T
Europinis jūrų velnias	Lophius piscatorius	1.1, 1.2, 1.3, 2.2, 3.1	G2	250	T	T	T
Europinė paprastoji jūrinė lydeka	Merluccius merluccius	visi rajonai	G1	125	Y	Y	Y
Šiaurinis žydrasis merlangas	Micromesistius poutassou	1.1, 3.1	G2	250	T	T	T
Kefalinės	Mugilidae	1.3, 2.1, 2.2, 3.1	G2
Europinė barzdotė	Mullus barbatus	visi rajonai	G1	125	Y	Y	Y
Viduržemio jūros barzdotė	Mullus surmuletus	visi rajonai	G1	125	Y	Y	Y
Žvaigždėtasis kiauniaryklis	Mustelus asterias	visi rajonai	G1
Europinis kiauniaryklis	Mustelus mustelus	visi rajonai	G1
Viduržemio jūros kiauniaryklis	Mustelus punctulatus	visi rajonai	G1
Paprastoji erelinė raja	Myliobatis aquila	visi rajonai	G1
Norveginis omaras	Nephrops norvegicus	visi rajonai	G1		Y	Y	Y
Paprastasis aštuonkojis	Octopus vulgaris	visi rajonai	G2		T	T	T
Aštriadantis smėlryklis	Odontaspis ferox	visi rajonai	G1
Paprastasis tribriaunis ryklys	Oxynotus centrina	visi rajonai	G1
Raudonasis pagelas	Pagellus erythrinus	visi rajonai	G2	125	T	T	T
Giliavandenė rožinė krevetė	Parapenaeus longirostris	visi rajonai	G1		Y	Y	Y
Pietinė rožinė krevetė	Penaeus kerathurus	3.1	G2		T	T	T
Melsvasis ryklys	Prionace glauca	visi rajonai	G1
Paprastoji pjūklažuvė	Pristis pectinata	visi rajonai	G1
Europinė pjūklažuvė	Pristis pristis	visi rajonai	G1
Paprastasis otas	Psetta maxima	Juodoji jūra	G1		T	T	T
Paprastasis dygliauodegis	Pteroplatytrygon violacea	visi rajonai	G1
Viduržemio jūros žvaigždėtoji raja	Raja asterias	visi rajonai	G1
Dyglioji raja	Raja clavata	1.3, 2.1, 2.2, 3.1	G1		T	T	T
Veidrodinė raja	Raja miraletus	1.3, 2.1, 2.2, 3.1	G1		T	T	T
Marmurinė rombinė raja	Raja undulata	visi rajonai	G1
Atlantinė gitaržuvė	Rhinobatos cemiculus	visi rajonai	G1
Paprastoji gitaržuvė	Rhinobatos rhinobatos	visi rajonai	G1
Baltoji raja	Rostroraja alba	visi rajonai	G1
Atlantinė pelamidė	Sarda sarda	visi rajonai	G2	50 (4)	T	T	T
Europinė sardinė	Sardina pilchardus	visi rajonai	G1	50	Y	Y	Y
Paprastosios skumbrės	Scomber spp.	visi rajonai	G2	50	T	T	T
Mažadėmis katryklys	Scyliorhinus canicula	visi rajonai	G1
Žvaigždėtasis katryklis	Scyliorhinus stellaris	visi rajonai	G1
Paprastoji sepija	Sepia officinalis	visi rajonai	G2		T	T	T
Rykliai	Rykliniai Selachii (3)	visi rajonai	G1		T	T	T
Europinis jūrų liežuvis	Solea vulgaris	1.2, 2.1, 3.1	G1	250	Y	Y	Y
Auksaspalvė dorada	Sparus aurata	1.2, 3.1	G2		T	T	T
Bronzinis kūjaryklis	Sphyrna lewini	visi rajonai	G1
Didysis kūjaryklis	Sphyrna mokarran	visi rajonai	G1
Mažaakis kūjaryklis	Sphyrna tudes	visi rajonai	G1
Paprastasis kūjaryklis	Sphyrna zygaena	visi rajonai	G1
Paprastoji smaridė	Spicara smaris	2.1, 3.1, 3.2	G2	100	T	T	T
Atlantinis šprotas	Sprattus sprattus	Juodoji jūra	G1		T	T	T
Paprastasis dygliaryklis	Squalus acanthias	Juodoji jūra	G1		T	T	T
Paprastasis dygliaryklis	Squalus acanthias	visi rajonai	G1
Ilgadyglis dygliaryklis	Squalus blainvillei	visi rajonai	G1
Paprastasis plokščiakūnis ryklys	Squatina aculeata	visi rajonai	G1
Dėmėtasis plokščiakūnis ryklys	Squatina oculata	visi rajonai	G1
Europinis plokščiakūnis ryklys	Squatina squatina	visi rajonai	G1
Vėžys maldininkas	Squilla mantis	1.3, 2.1, 2.2	G2		T	T	T
Ilgapelekis tunas	Thunnus alalunga	visi rajonai	G2	125 (4)	T	T	T
Paprastasis tunas	Thunnus thynnus	visi rajonai	G1	125 (4)	T	T	T
Marmurinė torpeda	Torpedo marmorata	visi rajonai	G1
Viduržemio jūros stauridė	Trachurus mediterraneus	visi rajonai	G2	100	T	T	T
Viduržemio jūros stauridė	Trachurus mediterraneus	Juodoji jūra	G1		T	T	T
Paprastoji stauridė	Trachurus trachurus	visi rajonai	G2	100	T	T	T
Paprastoji stauridė	Trachurus trachurus	Juodoji jūra	G1		T	T	T
Gelsvasis jūrgaidis	Trigla lucerna	1.3, 2.2, 3.1	G2		T	T	T
Veneros	Veneridae	2.1, 2.2	G2		T	T	T
Durklažuvė	Xiphias gladius	visi rajonai	G1	125 (4)	T	T	T
ŽŠVAO rajonai
Atlantinė menkė	Gadus morhua	2J 3KL	G1	125	Y	Y	Y
Atlantinė menkė	Gadus morhua	3M	G1	125	Y	Y	Y
Atlantinė menkė	Gadus morhua	3NO	G1	125	Y	Y	Y
Atlantinė menkė	Gadus morhua	3Ps	G2	125	T	T	T
Atlantinė menkė	Gadus morhua	SA 1	G1	125	Y	Y	Y
Raudonoji plekšnė	Glyptocephalus cynoglossus	3NO	G2		T	T	T
Amerikinė paltusinė plekšnė	Hippoglossoides platessoides	3LNO	G1	100	Y	Y	Y
Amerikinė paltusinė plekšnė	Hippoglossoides platessoides	3M	G1	100	T	T	T
Geltonuodegė plekšnė	Limanda ferruginea	3LNO	G2		T	T	T
Grenadieriai	Macrouridae	SA 2 + 3	G2	250	T	T	T
Paprastosios krevetės	Pandalus spp.	3L	G1		Y	Y	Y
Paprastosios krevetės	Pandalus spp.	3M	G1		Y	Y	Y
Paprastosios rombinės rajos	Raja spp.	SA 3	G1		T	T	T
Juodasis paltusas	Reinhardtius hippoglossoides	3KLMNO	G1	200	Y	Y	Y
Juodasis paltusas	Reinhardtius hippoglossoides	SA 1	G1	200	Y	Y	Y
Atlantinė lašiša	Salmo salar	TJTT XIV parajonis ir ŽŠVAO 1 parajonis	G1	500	Y	Y	Y
Gelminis ilgažiomenis ešerys	Sebastes mentella	SA 1	G1	250	Y	Y	Y
Paprastieji jūriniai ešeriai	Sebastes spp.	3LN	G1
Paprastieji jūriniai ešeriai	Sebastes spp.	3M	G1	50
Paprastieji jūriniai ešeriai	Sebastes spp.	3O	G1
Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų toli migruojančių žuvų rūšys
Skersadryžis skumbrinis tunas	Auxis rochei		G2		T	T	T
Floridinis šilkinis ryklys	Carcharhinus falciformis	visi rajonai	G1
Vakarinis tuniukas	Euthynnus alleteratus		G2		T	T	T
Buriažuvinės	Istiophoridae		G1		T	T	T
Atlantinis pilkšvasis ryklys	Isurus oxyrinchus		G1		T	T	T
Dryžasis tunas	Katsuwonus pelamis		G1		T	T	T
Atlantinis silkiaryklis	Lamna nasus		G1		T	T	T
Melsvasis ryklys	Prionace glauca		G1		T	T	T
Atlantinė pelamidė	Sarda sarda		G1		T	T	T
Rykliai	Rykliniai Selachii (3)		G1		T	T	T
Dygliarykliai	Squaliformes (3)		G1		T	T	T
Ilgapelekis tunas	Thunnus alalunga		G1		T	T	T
Gelsvauodegis tunas	Thunnus albacares		G1		T	T	T
Didžiaakis tunas	Thunnus obesus		G1		T	T	T
Paprastasis tunas	Thunnus thynnus		G1		T	T	T
Durklažuvė	Xiphias gladius		G1		T	T	T
ŽRVAK MŽŪO (angl. CECAF FAO) 34
Juodoji kalavija	Aphanopus carbo	Madeira	G1		T	T	T
Europinis ančiuvis	Engraulis encrasicolus	Marokas	G1		T	T	T
Pietinė rožinė krevetė	Farfantepenaeus notialis	visi rajonai	G1		T	T	T
Uodegotoji kalavija	Lepidopus caudatus	Mauritanija	G2
Paprastasis kalmaras	Loligo vulgaris	visi rajonai	G2		T	T	T
Jūrinės lydekos	Merluccius spp.	visi rajonai	G1		T	T	T
Paprastasis aštuonkojis	Octopus vulgaris	visi rajonai	G1		T	T	T
Giliavandenė rožinė krevetė	Parapenaeus longirostris	visi rajonai	G1		T	T	T
Paprastoji pjūklažuvė	Pristis pectinata	visi rajonai	G1
Europinė pjūklažuvė	Pristis pristis	visi rajonai	G1
Paprastasis dygliauodegis	Pteroplatytrygon violacea	visi rajonai	G1
Kitos rombinės rajos	Rajidae (3)	visi rajonai	G1
Atlantinė gitaržuvė	Rhinobatos cemiculus	visi rajonai	G1
Paprastoji gitaržuvė	Rhinobatos rhinobatos	visi rajonai	G1
Europinė sardinė	Sardina pilchardus	visi rajonai	G1		T	T	T
Apvalioji sardinėlė	Sardinella aurita	visi rajonai	G1		T	T	T
Madeirinė sardinėlė	Sardinella maderensis	visi rajonai	G1		T	T	T
Japoninė skumbrė	Scomber japonicus	Madeira	G1
Japoninė skumbrė	Scomber japonicus	visi rajonai, išskyrus Madeiros	G1		T	T	T
Sepija	Sepia hierredda	visi rajonai	G1		T	T	T
Paprastoji sepija	Sepia officinalis	visi rajonai	G1		T	T	T
Rykliai	Rykliniai Selachii (3)	visi rajonai	G1
Paprastasis plokščiakūnis ryklys	Squatina aculeata	visi rajonai	G1
Dėmėtasis plokščiakūnis ryklys	Squatina oculata	visi rajonai	G1
Europinis plokščiakūnis ryklys	Squatina squatina	visi rajonai	G1
Paprastosios stauridės	Trachurus spp.	visi rajonai	G1		T	T	T
Vakarų vidurio Atlanto žvejybos rajonas (ang. WECAF)
Purpurinis rifešeris	Lutjanus purpureus	Prancūzijos Gvianos IEZ	G2		T	T	T
Rudoji krevetė	Penaeus subtilis	Prancūzijos Gvianos IEZ	G1		Y	Y	Y
Kitos rombinės rajos	Rajidae (3)	visi rajonai	G1
Rykliai	Rykliniai Selachii (3)	visi rajonai	G1

(1) Žr. III skyriaus B/B1 skyriaus 3 dalies 1 papunkčio f papunktį.

(2) Europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) amžiaus analizė atliekama mažiausiai 5 individams vieno centimetro ilgio intervalais. Turi būti išanalizuota mažiausiai 100 individų kiekviename valdymo vienete, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1100/2007, atskirai analizuojami gelsvieji unguriukai ir sidabrinės spalvos unguriai.

(3) Apibūdinti kiekvieną rūšį atskirai pagal iškrauto kiekio, tyrimų arba sužvejoto kiekio duomenis.

(4) Amžiaus vertinimas atliekamas kas trejus metus (pirmieji metai – 2009) kartu su svorio, brandos ir lyties vertinimais.

VIII priedėlis

Įvairių sričių kintamųjų sąrašas su ėminių ėmimo aprašu

Antraštė	Kintamasis	Aprašas	Vienetas	Žvejybos įranga (matricos 2 lygis)	Išskaidymo lygis (1)	Ataskaitinis laikotarpis
Pajėgumas
	Laivų skaičius				C3	Kartą per metus
	GT, kW, laivo amžius (2)				C3	Kartą per metus
Pastanga
	Laivų skaičius				B1	Kartą per mėnesį
	Dienų jūroje skaičius	Žr. I skyriuje pateiktą apibrėžtį	Dienos	Visi žvejybos įrankiai	B1 ir C3	Kartą per mėnesį
	Žvejybos valandų skaičius (3)		Valandos	Dragos ir tralai	A1 (4)	Kartą per mėnesį
	Žvejybos dienų skaičius	Žr. I skyriuje pateiktą apibrėžtį	Dienos	Visi žvejybos įrankiai	Visi langeliai (4)	Kartą per mėnesį
	kW * Žvejybos dienų skaičius			Dragos ir tralai	Visi langeliai (4)	Kartą per mėnesį
	GT * Žvejybos dienų skaičius			Dragos ir tralai	Visi langeliai (4)	Kartą per mėnesį
	Reisų skaičius (3)		Skaičius	Visi žvejybos įrankiai	Visi langeliai (4)	Kartą per mėnesį
	Takelažo įrangos skaičius (3)		Skaičius	Keli įrankiai vienu metu (4 lygis)	A1 (4)	Kartą per mėnesį
	Žvejybos operacijų skaičius (3)		Skaičius	Gaubiamieji tinklai	A1 (4)	Kartą per mėnesį
	Tinklų skaičius/ilgis (3)		Skaičius/ metrai	Tinklai	A1 (4)	Kartą per mėnesį
	Kabliukų skaičius, ūdų skaičius (3)		Skaičius	Kabliukai ir ūdos	A1 (4)	Kartą per mėnesį
	Dugninių gaudyklių skaičius, tinklinių gaudyklių skaičius (3)		Skaičius	Tinklinės gaudyklės	A1 (4)	Kartą per mėnesį
	Laikymo vandenyje trukmė (3)		Valandos	Visi pasyvieji žvejybos įrankiai	A1 (4)	Kartą per mėnesį
Iškrovimas
	Bendroji iškrauto kiekio vertė ir verslinių rūšių žuvų vertė (5)		Euro		B1 ir C1	Kartą per mėnesį
	Iškrauto kiekio bendras gyvasis svoris ir gyvasis svoris pagal rūšis		Tonos		A1 (4)	Kartą per mėnesį
	Verslinių rūšių žuvų kainos (6)		EUR/kg		B2 ir C2	Kartą per mėnesį, kartą per metus
	Perskaičiavimo koeficientas pagal rūšis					Atnaujinamas kartą per metus

(1) Naudojami išskaidymo lygiai pagal V priedėlį (pastaba – specializacijos arba žvejybos veiklos orientacinis lygis yra IV priedėlio 6 lygis (1–5)).

(2) Kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 26/2004.

(3) Kai kurie koregavimai gali būti pasiūlyti regioniniuose koordinavimo susitikimuose.

(4) Kai kuriems kintamiesiems pakanka išskaidymo lygio A, nes Formula … ir Formula (pvz., „Žvejybos valandų skaičius“); kitiems taikoma formulė Formula … ir Formula (pvz., „Žvejybos dienų skaičius“, kai tą pačią dieną gali būti žvejojama pagal dvi arba daugiau specializacijų ir jos užfiksuojamos keletą kartų).

(5) Jei po vieno reiso iškrauto kiekio neįmanoma tiesiogiai suskirstyti pagal žvejybos specializaciją, šis suskirstymas turėtų būti atliekamas pagal ŽMTEK priimtas taisykles.

(6) Jei įmanoma, duomenis apie kainas reikėtų rinkti A1 lygiu (žr. V priedėlį), kad būtų galima iš karto apskaičiuoti iškrauto kiekio vertę tuo pačiu lygiu.

IX priedėlis

Jūroje atliekamų mokslinių tyrimų sąrašas

Tyrimo pavadinimas	Santrumpa	Rajonas	Laikotarpis	Pagrindinės tiriamos rūšys ir kt.	Tyrimo pastanga
Tyrimo pavadinimas	Santrumpa	Rajonas	Laikotarpis	Pagrindinės tiriamos rūšys ir kt.	Dienų skaičius (didžiausias)
Baltijos jūra (TJTT IIIb–d rajonai)
Baltijos jūros tarptautinis tyrimas tralu	BITS Q1 BITS Q4	IIIaS, IIIb-d	1 ir 4 ketvirčiai	Menkė ir kitos priedugnio rūšys	160
Baltijos jūros tarptautinis akustinis (rudeninis) tyrimas	BIAS	IIIa, IIIb-d	Rugsėjo–spalio mėn.	Silkė, šprotas	115
Akustinis Rygos įlankos silkių tyrimas	GRAHS	IIId	3 ketvirtis	Silkė	10
Akustinis šprotų tyrimas	SPRAS	IIId	Gegužės mėn.	Šprotas ir silkė	60
Riugeno silkių lervų tyrimas	RHLS	IIId	Kovo–birželio mėn.	Silkė	50
Šiaurės jūra (TJTT IIIa, IV ir VIId rajonai) ir Arkties vandenyno rytinė dalis (TJTT I ir II rajonai)
Tarptautinis tyrimas dugniniu tralu	IBTS Q1 IBTS Q3	IIIa, IV	1 ir 3 ketvirčiai	Juodadėmė menkė, menkė, ledjūrio menkė, silkė, šprotas, merlangas, skumbrė, norveginė menkutė	315
Šiaurės jūros tyrimas tralu praplatintomis žiotimis	BTS	IVb, IVc, VIId	3 ketvirtis	Jūrinė plekšnė, jūrų liežuvis	65
Priedugnio žuvų jauniklių tyrimas	DYFS	Šiaurės jūros pakrantės	3 ir 4 ketvirčiai	Jūrinė plekšnė, jūrų liežuvis, rudoji krevetė	145
Jūrų liežuvių tyrimas tinklais	SNS	IVb, IVc	3 ketvirtis	Paprastasis jūrų liežuvis, jūrinė plekšnė	20
Šiaurės jūros tobinių tyrimas	NSSS	IVa, IVb	4 ketvirtis	Tobinės	15
Tarptautinis šiaurinių jūrų ekosistemų tyrimas	ASH	IIa	Gegužės mėn.	Silkė, šiaurinis žydrasis merlangas	35
Norvegijos jūros ir gretimų vandens telkinių jūrinių ešerių tyrimas	REDNOR	II	Rugpjūčio–rugsėjo mėn.	Jūrinis ešerys	35
Stauridžių ikrų tyrimas (trimetis)	NSMEGS	IV	Gegužės–liepos mėn.	Stauridžių išneršiami ikrai	15
Silkių lervų tyrimas	IHLS	IV, VIId	1 ir 3 ketvirčiai	Silkė, šprotų lervos	45
Akustinis Šiaurės jūros silkių tyrimas	NHAS	IIIa, IV, VIa	Birželio, liepos mėn.	Silkė, šprotas	105
Omarų tyrimas TV kamera (3 ir 4 funkciniai vienetai (FU))	NTV3&4	IIIA	2 arba 3 ketvirtis	Omaras	15
Omarų tyrimas TV kamera (6 FU)	NTV6	IVb	Rugsėjo mėn.	Omaras	10
Omarų tyrimas TV kamera (7 FU)	NTV7	IVa	2 arba 3 ketvirtis	Omaras	20
Omarų tyrimas TV kamera (8 FU)	NTV8	IVb	2 arba 3 ketvirtis	Omaras	10
Omarų tyrimas TV kamera (9 FU)	NTV9	IVa	2 arba 3 ketvirtis	Omaras	10
Šiaurės Atlantas (TJTT V–XIV rajonai ir ŽŠVAO rajonai)
Tarptautinis jūrinių ešerių tyrimas tralu ir akustinis tyrimas (dvimetis)	REDTAS	Va, XII, XIV; ŽŠVAO SA 1–3	Birželio arba liepos mėn.	Jūrinis ešerys	30
Flamandų kyšulio dugninių žuvų rūšių tyrimas	FCGS	3M	Liepos mėn.	Priedugnio rūšys	35
Grenlandijos dugninių žuvų rūšių tyrimas	GGS	XIV, ŽŠVAO SA1	Spalio arba lapkričio mėn.	Menkė, jūrinis ešerys ir kitos priedugnio rūšys	55
3LNO dugninių žuvų rūšių tyrimas	PLATUXA	3LNO	2 ir 3 ketvirčiai	Priedugnio rūšys	55
Vakarų IBTS ketvirtas ketvirčio tyrimas (įskaitant Porkupino tyrimą)	IBTS Q4	VIa, VII, VIII, IXa	4 ketvirtis	Priedugnio rūšys	215
Škotijos vakarų IBTS	IBTS Q1	VIa, VIIa	Kovo mėn.	Menkinės, silkė, stauridė	25
ISBCBTS rugsėjo mėn.	ISBCBTS	VIIa f g	Rugsėjo mėn.	Paprastasis jūrų liežuvis, jūrinė plekšnė	25
WCBTS	VIIe BTS	VIIe	Spalio mėn.	Paprastasis jūrų liežuvis, jūrinė plekšnė, europinis jūrų velnias, europinė mažažiotė plekšnė	10
Šiaurinių žydrųjų merlangų tyrimas		VI, VII	1 ir 2 ketvirčiai	Šiaurinis žydrasis merlangas	45
Tarptautinis stauridžių ir skumbrių ikrų tyrimas (trimetis)	MEGS	VIa, VII, VIII, IXa	Sausio–liepos mėn.	Skumbrių, stauridžių išneršiami ikrai	310
Akustinis sardinių, ančiuvių, stauridžių tyrimas		VIII, IX	Kovo–gegužės mėn.	Sardinių, ančiuvių, skumbrių, stauridžių gausumo rodikliai	95
Sardinių DEPM (trimetis)		VIIIc, IXa	2 ir 4 ketvirčiai	Sardinių neršto išteklių biomasė ir CUFES naudojimas	135
Akustinis neršiančių silkių ir silkių prieš nerštą tyrimas		VIa, VIIa–g	Liepos, rugsėjo, lapkričio, kovo, sausio mėn.	Silkė, šprotas	155
Ančiuvių biomasės tyrimas	BIOMAN	VIII	Gegužės mėn.	Ančiuvių neršto išteklių biomasė (DEP)	25
Omarų UWTV tyrimas (atviroje jūroje)	UWTV (FU 11–13)	VIa	2 arba 3 ketvirtis	Omaras	20
Omarų UWTV tyrimas Airijos jūra	UWTV (FU 15)	VIIa	Rugpjūčio mėn.	Omaras	10
Omarų UWTV tyrimas Aran Grounds	UWTV (FU 17)	VIIb	Birželio mėn.	Omaras	10
Omarų UWTV tyrimas Keltų jūra	UWTV (FU 20–22)	VIIg, h, j	Liepos mėn.	Omaras	10
Omarų TV tyrimas atviroje jūroje Portugalijos vandenyse	UWTV (FU 28–29)	IXa	Birželio mėn.	Omaras	20
Viduržemio jūros baseinas ir Juodoji jūra
Viduržemio jūros tarptautinis tyrimas dugniniu tralu	MEDITS	37 (1, 2, 3.1, 3.2)	2 ir 3 ketvirčiai	Priedugnio rūšys	410
Visos Viduržemio jūros pelaginių žuvų tyrimas	MEDIAS	37 (1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 3.1)	2, 3 ir 4 ketvirčiai	Mažos pelaginės rūšys	185
Tyrimas dugniniu tralu		Juodoji jūra	2 ir 4 ketvirčiai	Otas	40
Tyrimas pelaginiu tralu		Juodoji jūra	2 ir 4 ketvirčiai	Šprotas ir šiaurinis žydrasis merlangas	40

X priedėlis

Akvakultūros sektoriaus ekonominių kintamųjų sąrašas

Kintamųjų grupė

Kintamasis

Aprašas

Vienetas

Apibrėžtis

Verslo struktūros statistika (VSS) – Reglamentas (EB) Nr. 2700/98

Gairė

Pajamos

Apyvarta

Pagal rūšį

Euro

12 11 0

Subsidijos (1)

Euro

Kitos pajamos

Euro

Išlaidos personalui

Darbo užmokestis (2)

Euro

13 31 0

Priskirtoji nemokamų darbų vertė (3)

Euro

Energijos išlaidos

Euro

20 11 0

Žaliavų išlaidos

Išlaidos akvakultūros gyvūnams

Euro

VSS (13 11 0)

Išlaidos pašarams

Euro

VSS (13 11 0)

Remonto ir techninės priežiūros išlaidos

Remontas ir techninė priežiūra

Euro

VSS (13 11 0)

Kitos veiklos išlaidos

Kitos veiklos išlaidos (4)

Euro

VSS (13 11 0)

Kapitalo sąnaudos (5)

Kapitalo nuvertėjimas

Euro

ESS (6) 6.02–6.05.

Finansinės išlaidos (grynosios) (7)

Euro

Nepaprastosios išlaidos (grynosios)

Euro

Kapitalo vertė (8)

Bendra turto vertė

Euro

43 30 0

ESS 7.09–7.24.

Investicijos

Grynosios investicijos (9)

Euro

15 11 0

15 21 0

ESS 3.102–3.111.

Skola (10)

Skola

Euro

Žaliavų kiekis (11)

Gyvūnų

Tona

Žuvų pašarų

Tona

Pardavimo apimtis (12)

Pardavimo apimtis

Pagal rūšį

Tona (13)

Užimtumas

Įdarbintų darbuotojų skaičius

Pagal lytį

Skaičius

16 11 0

Nacionalinis FTE (14)

Pagal lytį (15)

Skaičius

16 14 0

Įmonių skaičius

Pagal dydžio kategoriją, kai darbuotojų skaičius įmonėje (VSS 16.11.0):

≤ 5

6–10

> 10

Skaičius

11 11 0

(1) Apima tiesiogines išmokas, pvz., kompensacijas už prekybos nutraukimą, degalų mokesčio grąžinimą ir panašias vienkartines kompensacines išmokas; neapima socialinių išmokų, netiesioginės paramos (pvz., sumažinto sąnaudų, įskaitant degalus, apmokestinimo) ir paramos investicijoms.

(2) Apima išlaidas socialiniam draudimui.

(3) Pasirinktą metodiką valstybė narė turėtų paaiškinti savo nacionalinėje programoje.

(4) Pakavimo išlaidos įtraukiamos į kitas veiklos išlaidas.

(5) Pasirinktą metodiką valstybė narė turėtų paaiškinti savo nacionalinėje programoje.

(6) ESS – Europos sąskaitų sistema 1995 (ES reglamentas Nr. 2223/96, ES reglamentas Nr. 1267/2003. Eurostato ESS 1995 vadovas).

(7) Kapitalo palūkanų išlaidos; kaip finansinių išlaidų pakaitinį rodiklį galima naudoti nacionalinių 5 metų vyriausybės obligacijų palūkanas.

(8) Metų pabaigoje.

(9) Turto pirkimas ir pardavimas per metus.

(10) Finansinių metų pabaigoje.

(11) Žaliavų kiekio kintamasis turėtų atitikti žaliavų sąnaudų kintamąjį.

(12) Gamybos apimties kintamasis turėtų atitikti apyvartos vertės kintamąjį.

(13) Perskaičiavimo iš skaičių į tonas koeficientus reikėtų nurodyti nacionalinėje programoje.

(14) Nacionalinis FTE – visos darbo dienos ekvivalentų skaičius, apskaičiuotas pagal nacionalinę ribą.

(15) Neprivaloma.

XI priedėlis

Sektoriaus išskaidymas, taikytinas renkant akvakultūros duomenis

	Žuvų auginimo metodai (1)				Kiaukutinių auginimo metodai (1)
	Sausumos ūkiai			Narvai	Kiaukutinių auginimo metodai (1)
	Žuvivaisos ūkiai ir žuvų jauniklių auginimo ūkiai (2)	Auginimo ūkiai	Mišrūs ūkiai (3)	Narvai (4)	Plaustai (angl. rafts)	Lynai (angl. long line)	Ant dugno (5)	Kita
Lašiša
Upėtakis
Juodasis akmeninis ešerys ir jūriniai karosai
Karpis
Kitos gėlavandenės žuvys
Kitos jūrų žuvys
Midijos
Austrės
Dvigeldžiai
Kiti kiaukutiniai

(1) Įmones reikėtų suskirstyti pagal pagrindinį jų taikomą ūkininkavimo metodą.

(2) Žuvivaisos ūkiai ir žuvų jauniklių auginimo ūkiai apibrėžiami kaip vietos, kuriose dirbtinai veisiami vandens gyvūnai, inkubuojami jų ikrai ir auginami jaunikliai ankstyvuose gyvenimo etapuose. Statistikos tikslais žuvivaisos ūkiais laikomi tik tie ūkiai, kurie verčiasi apvaisintų ikrų gamyba. Laikoma, kad vandens gyvūnų jaunikliai tolesniuose raidos etapuose auginami žuvų jauniklių auginimo ūkiuose. Kai žuvivaisos ūkiai ir žuvų jauniklių auginimo ūkiai yra glaudžiai susiję, pateikiami tik vėliausio jauniklių raidos etapo statistiniai duomenys (COM(2006) 864).

(3) „Mišrūs“ ūkiai apibrėžiami kaip įmonės, taikančios žuvivaisos, žuvų jauniklių auginimo ir žuvų auginimo metodus.

(4) Narvai apibrėžiami kaip nedengtos arba uždengtos ir uždaros konstrukcijos, pagamintos iš tinklo ar bet kokios kitos akytos medžiagos, nevaržančios natūralios vandens cirkuliacijos. Šios konstrukcijos gali būti plūduriuojančios, kabančios arba pritvirtintos prie substrato, bet jų vandens cirkuliacija turi būti įmanoma iš apačios (COM(2006) 864).

(5) Auginimo „ant dugno“ metodai – tai kiaukutinių auginimas litoralės zonose (tiesiai ant žemės arba ant paaukštinimų).

XII priedėlis

Perdirbimo pramonės sektoriaus ekonominių kintamųjų sąrašas

Kintamųjų grupė

Kintamasis

Aprašas

Vienetas

Apibrėžtis

Verslo struktūros statistika (VSS) –

Reglamentas (EB) Nr. 2700/98

Gairės

Pajamos

Apyvarta

Euro

12 11 0

Subsidijos (1)

Euro

Kitos pajamos

Euro

Išlaidos personalui

Personalo darbo užmokestis (2)

Euro

13 31 0

Priskirtoji nemokamų darbų vertė (3)

Euro

Energijos išlaidos

Euro

20 11 0

VSS 13 11 0

Žaliavų išlaidos

Žuvų ir kitų žaliavų pirkimas gamybai

Euro

VSS 13 11 0

Kitos veiklos išlaidos

Kitos veiklos išlaidos (4)

Euro

VSS 13 11 0

Kapitalo sąnaudos (5)

Kapitalo nuvertėjimas

Euro

ESS (6) 6.02–6.05.

Finansinės išlaidos (grynosios) (7)

Euro

Nepaprastosios išlaidos (grynosios)

Euro

Kapitalo vertė (8)

Bendroji turto vertė

Euro

43 30 0

ESS 7.09–7.24

Grynosios investicijos

Grynosios investicijos (9)

Euro

15 11 0

15 21 0

ESS 3.102–3.111.

Skola (10)

Skola

Euro

Užimtumas

Įdarbintų darbuotojų skaičius

Pagal lytį

Skaičius

16 11 0

Nacionalinis FTE (11)

Pagal lytį (12)

Skaičius

16 14 0

Įmonių skaičius

Pagal dydžio kategoriją, kai darbuotojų skaičius įmonėje (16.11.0):

≤ 10

11–49

50–249

> 250

Skaičius

11 11 0

(1) Apima tiesiogines išmokas. Neapima socialinių išmokų ir netiesioginės paramos išmokų.

(2) Apima išlaidas socialiniam draudimui.

(3) Pasirinktą metodiką valstybė narė turėtų paaiškinti savo nacionalinėje programoje.

(4) Pakavimo išlaidos įtraukiamos į kitas veiklos išlaidas.

(5) Pasirinktą metodiką reikėtų paaiškinti nacionalinėje programoje.

(6) ESS – Europos sąskaitų sistema 1995 (ES reglamentas Nr. 2223/96, ES reglamentas Nr. 1267/2003. Eurostato ESS 1995 vadovas).

(7) Kapitalo palūkanų išlaidos; kaip finansinių išlaidų pakaitinį rodiklį galima naudoti nacionalinių 5 metų vyriausybės obligacijų palūkanas.

(8) Visų grynųjų įmonės investicijų bendroji sukaupta vertė metų pabaigoje.

(9) Turto pirkimas ir pardavimas per metus.

(10) Metų pabaigoje.

(11) Reikėtų taikyti metodiką, aptartą tyrimo FISH/2005/14 ataskaitoje „LEI WAGENINGENUR Co-ordinator, 2006. Calculation of labour including full-time equivalent (FTE) in fisheries. Study No FISH/2005/14, 142 p.“.

(12) Neprivaloma.

XIII priedėlis

Aplinkosauginių rodiklių, kuriais vertinamas žuvininkystės poveikis jūros ekosistemai, apibrėžtys

Aprašo kodas	Rodiklis (1)	Apibrėžtis	Reikalaujami duomenys	Tikslumo lygis
1	Žuvų rūšių apsaugos būklė	Biologinės įvairovės rodiklis, naudotinas apibendrinant, vertinant ir pranešant apie pažeidžiamų žuvų rūšių biologinės įvairovės tendencijas.	Rūšys, ilgis ir gausa remiantis atitinkamo jūrų regiono nepriklausomų nuo žuvininkystės sektoriaus mokslinių tyrimų duomenimis. Siekiant pranešti tikslius šių rodiklių duomenis, būtina nuosekliai ir patikimai nustatyti visas jiems svarbias rūšis. Siekiant užtikrinti, kad būtų užregistruoti visi kiekvienos šiam rodikliui svarbios rūšies individai, atliekant tyrimą sugautas kiekis visiškai išrūšiuojamas (ne vien imant ėminius), tačiau imti ėminius pagrįstais atvejais leidžiama matuojant ilgį.	Mokslinis tyrimas turėtų būti atliekamas didžiausioje jūrų regiono dalyje per ilgiausią įmanomą laikotarpį. Šis rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas kiekvienam tyrimui atskirai. Pagal taikomus metodus tyrimai turi būti atliekami kartą per metus tame pačiame plote, naudojant standartinius įrankius.
2	Didelių žuvų dalis	Didelių žuvų svorio dalies sujungtame laimikyje rodiklis, rodantis žuvų bendrijos sudėtį pagal žuvų dydį ir vystymosi raidą.
3	Vidutinis didžiausias žuvų ilgis	Žuvų bendrijos sudėties pagal vystymosi raidą rodiklis.
4	Naudojamų žuvų rūšių subrendusių individų dydis	Galimo „genetinio poveikio“ populiacijai rodiklis.	Individų amžiaus, ilgio, lyties ir brandos nustatymas atitinkamame jūrų regione remiantis nuo žuvininkystės sektoriaus nepriklausomų mokslinių tyrimų duomenimis.	Mažiausiai 100 kiekvienos amžiaus kategorijos individų, tačiau kuo daugiau žuvų bus naudojama, tuo patikimesnis bus šis rodiklis.
5	Žvejybos veiklos pasiskirstymas	Žvejybos veiklos erdvinio masto rodiklis. Pranešamas kartu su rodikliu „Žvejybos veiklos rūšių grupavimasis“.	Buvimo vietos ir laivų registravimo duomenys remiantis LSS. Turimi per du mėnesius nuo buvimo vietos ataskaitų gavimo; į juos įtraukti visi su specializacijų klasifikacijos 6 lygmeniu (žr. IV priedėlį (1–5)) susiję buvimo vietos duomenys. Netaikoma trumpesniems kaip 15 m laivams.	Būtų geriausia, jei buvimo vietos ataskaitos būtų teikiamos kas pusvalandį.
6	Žvejybos veiklos rūšių grupavimas	Rodiklis, rodantis, kokiu mastu grupuojama žvejybos veikla. Apie jį pranešama kartu su rodikliu „Žvejybos veiklos pasiskirstymas“.
7	Plotai, kuriems nedaro poveikio judrieji dugniniai žvejybos įrankiai	Jūros dugno, kuriam praėjusiais metais nedarė poveikio judrieji dugniniai žvejybos įrankiai, ploto rodiklis. Jis rodo dugninės žvejybos veiklos pasiskirstymo pokyčius dėl sužvejotų žuvų kiekio ir žvejybos pastangų kontrolės arba techninių priemonių (įskaitant saugomas jūrų teritorijas, nustatytas siekiant paremti apsaugos teisės aktus) ir bet kokios kitos žmogaus veiklos, kuria pakeičiama žvejybos veikla (pvz., vėjo jėgainių parkai), pokyčius.
8	Verslo tikslais naudojamų rūšių žuvų į jūrą išmetamas kiekis	Į jūrą išmetamų verslo tikslais naudojamų rūšių žuvų kiekio, palyginti su iškrautų žuvų kiekiu, rodiklis.	Sugautų ir išmestų žuvų rūšys, ilgis ir gausa atitinkamai remiantis laivų žurnalais ir atskiromis stebėjimo išvykomis. Su specializacijų klasifikacijos 6 lygmeniu susiję duomenys (žr. IV priedėlį (1–5)).	Kaip dėl išmetimo nustatyta šioje Bendrijos programoje.
9	Žuvims sugauti reikalingų degalų naudojimo efektyvumas	Degalų sunaudojimo santykio su iškrautų sužvejotų žuvų verte rodiklis. Jis suteiks informacijos apie degalų naudojimo efektyvumo tendencijas įvairiuose žvejybos rajonuose.	Iškrauto žuvų kiekio vertė ir išlaidos degalams. Vertė apskaičiuojama kaip iškrauto sužvejotų žuvų kiekio pagal rūšis ir kainas rezultatas. Išlaidos degalams apibrėžtos šioje Bendrijos programoje. Šis rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į kiekvieną specializaciją, remiantis specializacijų klasifikacijos 6 lygmeniu (žr. IV priedėlį (1–5)), pagal regioną, kas ketvirtį ir kas metus.	Kaip nustatyta šioje Bendrijos programoje.

(1) Kaip nustatomi ir skaičiuojami rodikliai, žr. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SEC 2008/449).

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.041.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 41

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. vasario 16d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2010 m. vasario 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 130/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		2010 m. vasario 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 131/2010, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. vasario 16 d.	3
		SPRENDIMAI
	*	2010 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimas 2010/92/BUSP, pratęsiantis ribojančių priemonių Zimbabvei taikymą	6
		2010/93/ES
	*	2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas, priimti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programą (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 10121)	8
		2010/94/ES
	*	2010 m. sausio 28 d. ES ir šveicarijos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2010, kuriuo pakeičiama Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo protokolo Nr. 2 III lentelė ir IV lentelės b dalis	72

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	126,1
	JO	85,0
	MA	86,2
	TN	126,0
	TR	105,4
	ZZ	105,7
0707 00 05	JO	152,5
	MA	83,3
	TR	147,9
	ZZ	127,9
0709 90 70	IL	247,1
	MA	165,5
	TR	152,3
	ZZ	188,3
0709 90 80	EG	69,8
	MA	131,9
	ZZ	100,9
0805 10 20	EG	49,6
	IL	57,4
	MA	43,2
	TN	51,6
	TR	59,0
	ZZ	52,2
0805 20 10	IL	149,6
	MA	86,9
	TR	77,2
	ZZ	104,6
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	56,4
	EG	57,3
	IL	92,4
	JM	106,6
	MA	124,7
	PK	32,3
	TR	73,9
	ZZ	77,7
0805 50 10	EG	74,5
	IL	76,3
	MA	58,3
	TR	66,0
	ZZ	68,8
0808 10 80	CA	97,5
	CL	59,9
	CN	66,0
	MK	24,7
	US	121,6
	ZZ	73,9
0808 20 50	CL	75,8
	CN	74,2
	US	98,5
	ZA	100,3
	ZZ	87,2

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	38,81
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	19,26
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	19,26
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	38,81

Žemės ūkio žaliava	Šveicarijos vidaus atskaitos kaina	ES vidaus atskaitos kaina	4 straipsnio 1 dalis, taikoma Šveicarijoje Šveicarijos ir ES atskaitos kainų skirtumas	3 straipsnio 3 dalis, taikoma ES Šveicarijos ir ES atskaitos kainų skirtumas
Žemės ūkio žaliava	CHF už 100 kg neto	CHF už 100 kg neto	CHF už 100 kg neto	EUR už 100 kg neto
Paprastieji kviečiai	48,35	18,28	30,05	0,00
Kietieji kviečiai (1)	—	—	1,20	0,00
Rugiai	43,12	13,56	29,55	0,00
Miežiai	—	—	—	—
Kukurūzai	—	—	—	—
Paprastųjų kviečių miltai	101,91	38,54	63,35	0,00
Nenugriebto pieno milteliai	630,22	355,18	275,05	0,00
Nugriebto pieno milteliai	438,91	291,45	147,45	0,00
Sviestas	1 049,06	418,47	630,60	0,00
Baltasis cukrus	—	—	—	—
Kiaušiniai (2)	—	—	38,00	0,00
Šviežios bulvės	42,70	19,69	23,00	0,00
Augaliniai riebalai (3)	—	—	170,00	0,00

		Klaidų ištaisymas
	*	2010 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimo 2010/75/ES dėl Europos Sąjungos finansinės paramos valstybėse narėse įgyvendintinai suderintai monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) paplitimo tam tikruose gatavuose maisto produktuose stebėsenos programai, klaidų ištaisymas (OL L 37, 2010 2 10)	75