I PRIEDAS

Matmenys ir velkamos masės

1.   APIBRĖŽIMAI

1.1.   „Ilgis“

—	tai traktoriaus ilgis, išmatuotas tarp vertikalių plokštumų, kraštiniuose traktoriaus taškuose stačiu kampu kertančių traktoriaus išilginę ašį, tačiau: — be visų veidrodžių, — be visų paleidimo rankenų, — be visų priekinių arba šoninių gabaritinių žibintų.

1.2.   „Plotis“

—

tai traktoriaus plotis, išmatuotas tarp vertikalių plokštumų, lygiagrečių traktoriaus išilginei ašiai ir kertančių kraštinius traktoriaus taškus, tačiau: — be visų veidrodžių, — be visų posūkių rodiklių, — be visų priekinių, šoninių arba galinių gabarito žibintų; be visų stovėjimo žibintų, — be visų traktoriaus padangų deformacijų, kurias sukelia traktoriaus masė, — be visų atlenkiamų sudėtinių dalių, pavyzdžiui, pakeliamų atramų kojai ir lanksčiųjų purvasaugių.

1.3.   „Aukštis“

—	tai vertikalus atstumas tarp žemės ir toliausiai nuo žemės paviršiaus esančio traktoriaus taško, išskyrus anteną. Nustatant šį aukštį traktoriui turi būti: sumontuotos naujos padangos, kurių didžiausią riedėjimo spindulį yra nurodęs gamintojas.

1.4.   „Leidžiama vilkti masė“

—

tai masė, kurią gali vilkti tam tikro tipo traktorius. Leidžiama vilkti masė gali, pavyzdžiui, būti sudaryta iš vienos ar kelių velkamų priekabų arba žemės ūkio ir miškų ūkio padargų. Reikia skirti gamintojo nurodytą techniškai leidžiamą vilkti masę ir masę, kurią vilkti yra suteiktas leidimas, kaip nustatyta toliau 2.2 punkte.

1.5.   „Vilkimo įtaisas“

tai traktoriaus sudėtinė dalis, skirta mechaninei jungčiai tarp traktoriaus ir velkamos priekabos užtikrinti.

1.6.   „Eksploatuoti parengto traktoriaus masė (mt)“ – tai:

Direktyvos 2003/37/EB 2.1.1 punkte apibrėžta masė.

1.7.   „Techniškai leidžiama (-os) vilkti masė (-s)“ – tai:

—	velkami įrenginiai, kuriems nesumontuoti stabdžiai,

—	velkami įrenginiai su atskira stabdžių sistema (kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 76/432/EEB (1) I priedo 1.12 punkte),

—	inercijos jėgų stabdomi velkami įrenginiai (kaip apibrėžta Direktyvos 76/432/EEB I priedo 1.14 punkte),

—	velkami įrenginiai su hidrauline arba pneumatine stabdžių sistema: stabdymas gali būti nuostovusis, trūkusis arba nepriklausoma mechanine pavara (kaip apibrėžta Direktyvos 76/432/EEB I priedo atitinkamai 1.9, 1.10 ir 1.11 punktuose).

2.   REIKALAVIMAI

2.1.   Matmenys

Didžiausi traktoriaus matmenys yra tokie:

2.1.1.   ilgis – 12 m;

2.1.2.   plotis – 2,55 m (neskaitant su žeme besiliečiančios padangų dalies išgaubos);

2.1.3.   aukštis – 4 m.

2.1.4.   Matavimai tikrinant pirmiau nurodytus matmenis atliekami taip:

—	parengto eksploatuoti neapkrauto traktoriaus masė, kaip apibrėžta 1.6 punkte,

—	matavimai atliekami lygioje vietoje,

—	traktorius neturi riedėti, jo variklis turi būti išjungtas,

—	traktoriui turi būti sumontuotos naujos gamintojo rekomenduoto slėgio padangos,

—	durys ir langai turi būti uždaryti,

—	vairaratis turi būti priekinėje padėtyje,

—	nuo traktoriaus turi būti nuimti visi pritaisyti žemės ūkio ir miškų ūkio padargai.

2.2.   Leidžiama vilkti masė

Leidžiama vilkti masė neturi būti didesnė:

2.2.1.1.   už techniškai leidžiamą vilkti masę, nurodytą 1.7 punkte, kurią yra rekomendavęs traktoriaus gamintojas;

2.2.1.2.   už velkamą masę, nustatytą vilkimo įtaisui pagal EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą.

2.2.2.   Jeigu valstybė narė taiko 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, velkama (-os) masė (-s) turi būti nurodyta (-os) traktoriaus registravimo sertifikate.

---

(1)  1976 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisus, suderinimo (OL L 122, 1976 5 8, p. 1).

II PRIEDAS

Greičio ribotuvas, pavarų sudėtinių dalių, kyšančių dalių ir ratų apsauga

1.   GREIČIO RIBOTUVAS

1.1.   Jeigu greičio ribotuvą kaip standartinę dalį sumontuoja gamintojas, jis turi būti įtaisytas ir suprojektuotas taip, kad traktorius atitiktų Tarybos direktyvos 2009/60/EB (1) nuostatas dėl didžiausio projektinio greičio.

2.   PAVARŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ, KYŠANČIŲ DALIŲ IR RATŲ APSAUGA

2.1.   Bendroji dalis

2.1.1.   Traktorių pavarų sudėtinės dalys, kyšančios dalys ir ratai turi būti suprojektuoti, sumontuoti ir apsaugoti taip, kad juos naudodami įprastomis sąlygomis asmenys būtų apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų.

2.1.2.   Pripažįstama, kad 2.1.1 punkto reikalavimų yra laikomasi, jeigu pildomi 2.3 punkte išdėstyti reikalavimai. Leidžiama priimti sprendimus, neaprašytus 2.3 punkte, jeigu gamintojas pateikia įrodymų, kad šie sprendimai yra bent jau lygiaverčiai 2.3 punkto reikalavimams.

2.1.3.   Apsauginiai įtaisai turi būti patikimai pritvirtinti prie traktoriaus. „Patikimai pritvirtinti“ reiškia tai, kad šiuos įtaisus galima pašalinti tik naudojant įrankius.

2.1.4.   Skydai, dangčiai ir gaubtai, į kuriuos galima susižeisti, jeigu jie yra uždaromi užtrenkiant, turi būti pagaminti taip, kad šie įtaisai savaime neužsitrenktų (pvz., naudojant apsauginius įtaisus arba tinkamai įrengiant ar projektuojant).

2.1.5.   Vienas apsauginis įtaisas gali būti skirtas keliems pavojų keliantiems taškams. Tačiau jeigu reguliavimo, techninės priežiūros arba radijo trukdžių slopinimo įtaisai, kurie gali veikti tik varikliui dirbant, yra sumontuoti po vienu apsauginiu įtaisu, tada turi būti įrengti dar kiti apsaugai.

2.1.6.   Fiksatoriai (pvz., spyruoklinės sąvaržos arba sklendės),

—	skirti apsaugoti greitai atjungiamas tvirtinimo sudėtines dalis (pvz., šakutės pirštus), ir

—	tokios apsauginių įtaisų sudėtinės dalys, kurios atidaromos be įrankių (pvz., variklio gaubtas),

turi būti patikimai pritvirtinti arba prie traktoriaus įrangos, arba prie apsauginio įtaiso.

2.2.   Apibrėžimai

„Apsauginis įtaisas“ – tai įtaisas, skirtas pavojingoms dalims apsaugoti. Šioje direktyvoje nurodyti apsauginiai įtaisai – tai gaubtai, dangčiai arba apsaugai.

2.2.1.1.   „Gaubtas“ – tai apsauginis įtaisas, esantis tiesiai prieš pavojingą dalį, kuris vienas arba kartu su kitomis mašinos dalimis iš visų pusių saugo, kad pavojingos dalies nebūtų galima paliesti.

2.2.1.2.   „Dangtis arba skydas“ – tai prieš pavojingą dalį esantis apsauginis įtaisas, saugantis, kad pavojingos dalies nebūtų galima paliesti iš uždengtos pusės.

2.2.1.3.   „Apsaugas“ – tai apsauginis įtaisas, kuris atitvaru, grotelėmis arba panašiu įtaisu užtikrina reikiamą saugų atstumą, kad nebūtų galima prisiliesti prie pavojingos dalies.

„Pavojinga dalis“ – tai bet kokia vieta, kuri dėl nejudamos ar judamos traktoriaus dalies išdėstymo arba konstrukcijos kelia pavojų arba kurioje galima susižeisti. Ypač pavojingos dalys – tai suspaudimo, nupjovimo, pjovimo, smeigimo, dūrimo, pagriebimo, įtraukimo ir agresyvios vietos.

2.2.2.1.   „Suspaudimo vieta“ – tai bet kuri pavojinga vieta, kurioje dalys viena kitos arba nejudamų dalių atžvilgiu juda taip, kad gali suspausti žmogų arba tam tikras jo kūno dalis.

2.2.2.2.   „Nupjovimo vieta“ – tai bet kuri pavojinga vieta, kurioje dalys viena kitos arba kitų dalių atžvilgiu juda taip, kad žmogų arba tam tikras jo kūno dalis gali suspausti arba nupjauti.

2.2.2.3.   „Pjovimo, smeigimo arba dūrimo vieta“ – tai bet kuri pavojinga vieta, kurioje judančios arba nejudamos aštriabriaunės, išgaląstos ar bukos dalys gali sužeisti žmogų arba tam tikras žmogaus kūno dalis.

2.2.2.4.   „Pagriebimo vieta“ – tai bet kuri pavojinga vieta, kurioje aštriabriaunės iškyšos, dantys, kaiščiai, sraigtai ir varžtai, tepimo įmovos, velenai, velenų galai arba kitos dalys juda taip, kad žmogus, tam tikros jo kūno dalys ar drabužiai gali būti sugriebti ir velkami.

2.2.2.5.   „Įtraukimo arba agresyvi vieta“ – tai bet kuri pavojinga vieta, kurios dalys, judėdamos siaura anga, gali užkliudyti žmogų, tam tikras jo kūno dalis arba drabužius.

2.2.3.   „Siekis“ – tai didžiausias nuotolis, kurį į viršų, į apačią, į vidų, viršuje, aplink arba į ilgį gali pasiekti žmogus ar tam tikros žmogaus kūno dalys be kokių nors objektų pagalbos (1 paveikslas).

2.2.4.   „Saugus atstumas“ – tai atstumas, atitinkantis siekį arba žmogaus kūno matmenis, prie kurių yra pridėta saugos prošvaisa (1 paveikslas).

2.2.5.   „Valdymo įtaisas“ – tai bet koks įtaisas, kurį tiesiogiai paveikus yra pakeičiama traktoriaus būsena arba traktoriaus ar prie jo prijungtos įrangos veikimas.

2.2.6.   „Normali eksploatacija“ reiškia traktoriaus naudojimą pagal gamintojo numatytą paskirtį, kai traktoriumi naudojasi su jo savybėmis susipažinęs vairuotojas, kuris laikosi gamintojo nustatytoje naudojimo instrukcijoje ir ant traktoriaus esančiais ženklais pateikiamų nurodymų dėl traktoriaus eksploatacijos, priežiūros ir saugaus darbo.

2.2.7.   „Atsitiktinis kontaktas“ reiškia nenumatytą kontaktą tarp asmens ir pavojingos vietos, kylantį dėl asmens veiksmų normalios traktoriaus eksploatacijos ir jo priežiūros metu.

2.3.   Saugūs atstumai sąlyčiui su pavojingomis dalimis išvengti

2.3.1.   Saugus atstumas yra matuojamas nuo tų vietų, kurios gali būti pasiektos valdant, prižiūrint ir tikrinant traktorių, taip pat nuo žemės paviršiaus. „Traktoriaus priežiūra ir tikrinimas“ – tai darbas, kurį pagal traktoriaus naudojimo instrukcijas paprastai atlieka vairuotojas. Nustatant saugius atstumus laikomasi šio pagrindinio principo: traktorius turi būti projektinės būklės ir pavojingai daliai pasiekti nenaudojamos jokios priemonės.

Saugūs atstumai nurodyti 2.3.2.1–2.3.2.5 punktuose. Jeigu traktorius atitinka 2.3.2.6-2.3.2.14 punktuose išdėstytus reikalavimus, tam tikrose konkrečiose srityse arba tam tikroms konkrečioms sudėtinių dalių dalims numatomas atitinkamas saugos lygis.

Pavojingų vietų apsauga

2.3.2.1.   Siekis į viršų

Jeigu žmogus stovi tiesiai, viršutinė saugumo prošvaisa yra 2 500 mm (žr. 1 paveikslą).

2.3.2.2.   Siekis į apačią, iš viršaus

Saugumo prošvaisa, siekiant per aptvaro viršų, yra:

A	=	Nuo žemės paviršiaus iki pavojingos vietos;
B	=	Aptvaro arba apsauginio įtaiso aukštis;
C	=	Horizontalus atstumas tarp pavojingos vietos ir aptvaro (žr. 2 paveikslą).

Siekiant į apačią ir iš viršaus, turi būti išlaikyti 1 lentelėje nurodyti saugūs atstumai.

1 Lentelė

(mm)
Pavojingos vietos atstumas a nuo žemės	Aukštis b tarp aptvaro ir apsauginio įtaiso
	2 400	2 200	2 000	1 800	1 600	1 400	1 200	1 000
	Horizontalus atstumas c nuo pavojingos vietos
2 400	—	100	100	100	100	100	100	100
2 200	—	250	350	400	500	500	600	600
2 000	—	—	350	500	600	700	900	1 100
1 800	—	—	—	600	900	900	1 000	1 100
1 600	—	—	—	500	900	900	1 000	1 300
1 400	—	—	—	100	800	900	1 000	1 300
1 200	—	—	—	—	500	900	1 000	1 400
1 000	—	—	—	—	300	900	1 000	1 400
800	—	—	—	—	—	600	900	1 300
600	—	—	—	—	—	—	500	1 200
400	—	—	—	—	—	—	300	1 200
200	—	—	—	—	—	—	200	1 100

2.3.2.3.   Siekis aplink

Kad tam tikra žmogaus kūno dalis pavojingos vietos nepasiektų, turi būti išlaikyta toliau pateiktoje 2 lentelėje nurodyta mažiausia saugumo prošvaisa. Išlaikant saugumo prošvaisą daroma prielaida, kad pagrindinis kūno sąnarys, apie kurį kalbama, stipriai prispaudžiamas prie apsauginio įtaiso krašto. Saugumo prošvaisa laikoma neišlaikyta tol, kol neįsitikinama, jog žmogaus kūno dalis nebegali pasislinkti ar prasiskverbti dar toliau į priekį.

2 Lentelė

Žmogaus kūno dalis	Saugus atstumas	Paveikslas
Ranka nuo pirmojo sąnario iki pirštų galo	≥ 120
Ranka nuo riešo iki piršto galo	≥ 230

Žmogaus kūno dalis	Saugus atstumas	Paveikslas
Ranka nuo alkūnės iki piršto galo	≥ 550
Ranka nuo peties alkūnės iki pirštų galo	≥ 850

2.3.2.4.   Siekis ir įsiskverbimas per kiaurymes

Jeigu per kiaurymes arba per angas galima įsiskverbti iki pavojingų dalių, turi būti išlaikytas 3 ir 4 lentelėse nustatytas saugus atstumas.

Dalys, kurios juda viena kitos atžvilgiu, arba judamos dalys greta nejudamų dalių nelaikomos rizikos veiksniais, jeigu tarp jų yra ne didesnis kaip 8 mm atstumas.

3 Lentelė

Saugūs atstumai pailgoms ir lygiagrečioms angoms

a yra mažesnysis angos matmuo

b yra saugus atstumas nuo pavojingos vietos

Piršto galas	Pirštas		Plaštaka iki nykščio galo	Ranka iki pažasties	—
4 < a ≤ 8	8 < a ≤ 12	12 < a ≤ 20	20 < a ≤ 30	30 < a ≤ 135 maximum	> 135
b ≥ 15	b ≥ 80	b ≥ 120	b ≥ 200	b ≥ 850	—

4 Lentelė

Saugūs atstumai kvadratinėms ir apskritoms angoms

a yra angos skersmuo arba kraštinės ilgis

b yra saugus atstumas nuo pavojingos vietos

Piršto galas	Pirštas		Plaštaka iki tarpupirščio ties nykščiu	Ranka iki pažasties	—
4 < a ≤ 8	8 < a ≤ 12	12 < a ≤ 25	25 < a ≤ 40	40 < a ≤ 250 maximum	250
b ≥ 15	b ≥ 80	b ≥ 120	b ≥ 200	b ≥ 850	—

2.3.2.5.   Saugus atstumas suspaudimo vietose

Suspaudimo vieta nurodytoms kūno dalims nelaikoma pavojinga, jeigu saugūs atstumai yra ne mažesni už 5 lentelėje pateiktuosius ir jeigu yra užtikrinta, kad gretima, didesnė kūno dalis nebus suspausta.

5 Lentelė

Galūnė	Kūnas	Koja	Pėda	Ranka	Plaštaka, pirmasis sąnarys	Pirštas
Saugūs atstumai	500	180	120		100	25
Iliustracijos

2.3.2.6.   Valdymo įtaisai

Prošvaisa tarp dviejų paminų ir tarpas tarp angų, pro kurias yra prakišti valdymo įtaisai, nelaikomi suspaudimo arba nupjovimo vietomis.

2.3.2.7.   Galinė tritaškė pakabinimo sistema

2.3.2.7.1.   Už plokštumos, kertančios tritaškės pakabinimo sistemos pakėlimo traukių švytavimo taškų vidurinę plokštumą, turi būti išlaikyta ne mažesnė kaip 25 mm saugumo prošvaisa tarp judančių dalių visų taškų arba tarp pakėlimo įtaiso eigos, tačiau ši sąlyga nekeliama viršutinei ir apatinei padėtims 0,1 n, kartu išlaikant 25 mm atstumą arba ne mažesnį kaip 30° kampą tarp kerpamųjų dalių, kurių kampo dydis keičiamas (žr. 3 paveikslą). Eiga n′, viršutiniame ir apatiniame gale sumažinta dydžiu 0,1 n, nustatoma taip (žr. 4 paveikslą). Kai apatines traukles tiesiogiai įjungia pakėlimo mechanizmas, atskaitos plokštumą apibrėžia tų trauklių vidurinė skersinė vertikalioji plokštuma.

2.3.2.7.2.   Hidraulinio kėlimo įtaiso eigos n apatinės trauklės sujungimo taško apatinę padėtį A pagal 1994 m. gruodžio mėn. 730 ISO standarto 1 dalį riboja matmuo „14“, o viršutinę padėtį B apriboja didžiausia hidraulinė eiga. Eiga n′ atitinka į viršų ir į apačią dydžiu 0,1 n sumažintą eigą n ir yra lygi vertikaliam atstumui tarp A′ ir B′.

2.3.2.7.3.   Be to, per visą eigos n′ ilgį tarp kėlimo trauklių ir gretimų dalių turi būti išlaikyta ne mažesnė kaip 25 mm saugumo prošvaisa.

2.3.2.7.4.   Jeigu tritaškės pakabinimo sistemoje naudojami sukabinimo įtaisai, kurių konstrukcija yra tokia, kad tarp traktoriaus ir traukiamo padargo gali nebūti operatoriaus (pvz., greitaveikio užkabo atveju), 2.3.2.7.3 punkto nuostatos negalioja.

2.3.2.7.5.   Naudojimo instrukcijoje turėtų būti konkretūs nurodymai dėl pavojingų vietų, esančių priešais plokštumą, apibrėžtą 2.3.2.7.1 punkto pirmame sakinyje.

2.3.2.8.   Priekinė tritaškė pakabinimo sistema

2.3.2.8.1.   Kiekviename kėlimo įtaiso eigos n taške, tačiau ne viršutiniam ir apatiniam taškui 0,1 n, tarp judančių dalių turi būti išlaikyta ne mažesnė kaip 25 mm saugumo prošvaisa ir ne mažesnis kaip 30° kampas arba 25 mm saugumo prošvaisa, jeigu kampas keičiamas kerpamomis dalimis. Eiga n′, viršutiniame ir apatiniame gale sumažinta dydžiu 0,1, apibrėžiama taip (žr. 4 paveikslą).

2.3.2.8.2.   Hidraulinio kėlimo įtaiso eigos n apatinės trauklės sujungimo taško apatinę padėtį A pagal 1998 m. kovo mėn. standarto ISO 8759 2 dalį riboja matmuo „14“, o viršutinę padėtį B riboja didžiausia hidraulinė eiga. Eiga n′ atitinka į viršų ir į apačią dydžiu 0,1 n sumažintą eigą n ir yra lygi vertikaliam atstumui tarp A′ ir B′.

2.3.2.8.3.   Kai priekinės tritaškės pakabinimo sistemos apatinėms trauklėms naudojami sukabinimo įtaisai (pvz., greitaveikio užkabo atveju), kurių konstrukcija tokia, kad agregavimo metu tarp traktoriaus ir prikabinamo padargo gali nebūti operatoriaus, 2.3.2.8.1 punkte nustatyti reikalavimai negalioja, jeigu aplink taškus, kur apatinės trauklės prikabintos prie traktoriaus, yra 250 mm spindulio atstumas. Tačiau ne mažesnė kaip 25 mm saugumo prošvaisa nuo gretimų dalių apibrėžtoje eigoje n′, šiaip ar taip, turi būti išlaikyta apie koto/cilindro eigos išorinį paviršių.

2.3.2.9.   Vairuotojo sėdynė ir vairavimo erdvė

Kai vairuotojas sėdi sėdynėje, visos nupjovimo vietos turi būti nepasiekiamos vairuotojo rankomis ir kojomis. Šis reikalavimas laikomas patenkintu, jeigu pildomos šios sąlygos:

2.3.2.9.1.   Vairuotojo sėdynė yra viduriniame išilginės ir vertikalios pastūmų reguliavimo taške. Vairuotojo pasiekiamumo erdvė yra padalyta į A ir B zonas. Šių zonų centrinis sferinis taškas yra 60 mm prieš ir 580 mm virš sėdynės kontrolinio taško (žr. 5 paveikslą). A zona – tai 550 mm skersmens sfera, o B zona yra tarp pirmiau minėtos sferos ir 1 000 mm skersmens sferos.

2.3.2.9.2.   A zonoje išlaikomas 120 mm, o B zonoje – 25 mm saugus atstumas aplink suspaudimo ir nupjovimo vietas, o tarp nupjovimo dalių, kuriomis keičiamas kampas, išlaikomas ne mažesnis kaip 30° kampas.

2.3.2.9.3.   A zonoje turi būti atsižvelgiama tik į tas suspaudimo ir nupjovimo vietas, kuriose pavojų sukelia išoriniu energijos šaltiniu varomos dalys.

2.3.2.9.4.   Jeigu vieta laikoma pavojinga dėl to, kad prie sėdynės yra konstrukcijos dalys, tarp sėdynės ir šių dalių išlaikomas bent 25 mm saugus atstumas. Vieta tarp sėdynės atkaltės ir greta esančių konstrukcijos dalių nelaikoma pavojinga, jeigu pirmiau minėtos konstrukcijos dalys yra aptakios, o sėdynės atkaltė – iš visų pusių suapvalinta ir neturi aštrių briaunų.

2.3.2.10.   Keleivio sėdynė (jeigu yra)

2.3.2.10.1.   Jeigu dalys gali kelti pavojų kojoms, turi būti numatyti saugos įtaisai 800 mm spindulio pusrutulyje, pradedant nuo sėdynės pagrindo priekinio krašto ir į apačią.

2.3.2.10.2.   Kaip aprašyta 2.3.2.9 punkte (žr. 6 paveikslą), pavojingos vietos A ir B zonose turi būti apsaugotos sferos viduje, kurio centras yra 670 mm virš keleivio sėdynės priekinio krašto vidurio.

Siauros tarpvėžės traktoriai (traktoriai, kurių tarpvėžė apibrėžta Tarybos Direktyvos 87/402/EEB (2) 1 straipsnio antroje įtraukoje)

2.3.2.11.1.   Kalbant apie siauros tarpvėžės traktorius, 2.3.2.9 punkto reikalavimai negalioja zonai, kuri yra statmena judėjimo krypčiai ir kuri yra žemiau 45° kampu atgal pakreiptos plokštumos ir kerta tašką, esantį 230 mm atstumu už sėdynės kontrolinio taško (žr. 7 paveikslą). Jeigu šioje zonoje yra bent viena pavojinga vieta, prie traktoriaus turi būti pritvirtinti atitinkami įspėjimai.

2.3.2.11.2.   Tarybos direktyvos 80/720/EEB (3) I priedo II.1 ir II.2 skirsnių nuostatos taikomos vairuotojo vietos prieigos priemonėms.

2.3.2.11.3.   Direktyvos 80/720/EEB I priedo 1.6 punkto nuostatos taikomos valdymo įtaisams.

2.3.2.11.4.   Prieš atskaitos plokštumą, per paminos (sankabos ir (arba) darbinio stabdžio) vidurį stačiu kampu kertančią išilginę transporto priemonės ašį, labai karštos išmetimo sistemos sudėtinės dalys turi būti apsaugotos, jeigu jos yra viršutinės zonos 300 mm juostoje (700 mm virš žemės) ir apatinės zonos 150 mm juostoje (žr. 8 paveikslą). Iš šonų apsaugotiną zoną apriboja išoriniai traktoriaus ir išmetimo sistemos gabaritai.

Po traktoriaus įlipimo pakoja esančios labai karštos išmetimo sistemos sudėtinės dalys turi būti uždengtos per visą vertikalų jų ilgį arba kitaip termiškai apsaugotos.

2.3.2.12.   Lanksčiųjų hidraulinių žarnų išdėstymas ir ženklinimas

2.3.2.12.1.   Lanksčiosios hidraulinės žarnos turi būti išdėstytos taip, kad nebūtų mechaniškai arba termiškai pažeidžiamos.

2.3.2.12.2.   Lanksčiosios hidraulinės žarnos turi būti lengvai identifikuojamos ir jose nenutrinamai turi būti nurodyti šie duomenys:

—	lanksčiųjų žarnų gamintojo ženklas,

—	pagaminimo data (pagaminimo metai ir mėnuo),

—	didžiausias leistinas dinaminis veikimo viršslėgis.

2.3.2.12.3.   Prie vairuotojo arba keleivio sėdynės esančios lanksčiosios hidraulinės žarnos turi būti išdėstytos arba apsaugotos taip, kad joms trūkus neiškiltų pavojus žmonėms.

2.3.2.13.   Vairavimo ir posūkio ašis

Viena kitos arba nejudamai pritvirtintų dalių atžvilgiu judančios dalys turi būti apsaugotos, jeigu jos yra 2.3.2.9 ir 2.3.2.10 punktuose apibrėžtose zonose.

Kai lankstaus rėmo traktorius valdomas pasukant galinį pusrėmį, iš abiejų traktoriaus šonų tokiu atstumu, kokiu galima pasukti pusrėmį, turi būti nenutrinami ir aiškūs ženklai arba užrašai, nurodantys, kad neleidžiama būti pusrėmio posūkio neapsaugotoje dalyje. Atitinkami nurodymai turi būti pateikti naudojimo vadove.

2.3.2.14.   Traktoriaus pavarų velenai

Pavarų velenai (pvz., keturių varančiųjų ratų), kurie gali suktis tik traktoriui važiuojant, turi būti apsaugoti, jeigu jie yra 2.3.2.9 ir 2.3.2.10 punktuose apibrėžtoje zonoje.

2.3.2.15.   Laisvoji erdvė apie varančiuosius ratus

2.3.2.15.1.   Ratų apsaugų laisvoji erdvė turi atitikti šiuos reikalavimus.

2.3.2.15.2.   „Laisvoji erdvė“ – tai erdvė, kuri aplink varančiųjų ratų padangas, skaičiuojant nuo gretimų transporto priemonės dalių, turi likti neužpildyta.

Varančiųjų ratų laisvoji erdvė, kai sumontuotos didžiausios padangos, turi atitikti 9 paveiksle ir 6 lentelėje nurodytus matmenis.

6 Lentelė

Standartiniai traktoriai		Siauros tarpvėžės traktoriai
A	H	A	h
mm	Mm	Mm	Mm
40	60	15	30

Laisvoji erdvė, mažesnė už nurodytąją 9 paveiksle ir 6 lentelėje, be 2.3.2.9 ir 2.3.2.10 punktuose apibrėžtos erdvės, gali būti siauros tarpvėžės traktoriuose, jeigu purvasaugiai taip pat naudojami prie ratų prilipusiai žemei nugramdyti.

2.3.2.16.   Karšti paviršiai

Karšti paviršiai, prie kurių vairuotojas gali prisiliesti normalios eksploatacijos metu, turi būti uždengti arba izoliuoti. Tai taikoma karštiems paviršiams, esantiems prie laiptelių, turėklų, laikiklių ir neatskiriamų traktoriaus dalių, kuriomis naudojamasi įlipant ir išlipant iš traktoriaus ir prie kurių gali būti atsitiktinai prisiliesta.

2.3.2.17.   Akumuliatoriaus gnybtų dangtelis

Neįžeminti gnybtai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio trumpojo jungimo.

2.4.   Metodas sėdynės kontroliniam taškui nustatyti

2.4.1.   Bendroji dalis

Toliau yra aprašytas metodas ir įtaisas visų tipų minkštųjų sėdynių kontroliniam taškui nustatyti.

2.4.2.   Apibrėžimai

Sėdynės kontrolinis taškas (SKT):

Tai vertikalioje vidurinėje išilginėje sėdynės kontrolinio taško nustatymo įtaiso, kuris ant vairuotojo sėdynės uždedamas pagal 2.4.4 ir 2.4.6 punktų nuostatas, plokštumoje esantis taškas, parodytas 10 paveiksle.

Sėdynės kontrolinis taškas, nustatomas transporto priemonės atžvilgiu, nekeičia savo padėties kaip sėdynės reguliavimo ir (arba) svyravimo funkcija.

2.4.3.   Įtaisas sėdynės kontroliniam taškui (SKT) nustatyti

Įtaisas sėdynės kontroliniam taškui nustatyti privalo būti toks, koks yra parodytas 10 paveiksle. Šio įtaiso masė yra 6 kg ± 1 kg. Jo apatinė pusė turi būti plokščia ir poliruota.

2.4.4.   Sėdynės sureguliavimas nustatant kontrolinį tašką (SKT)

Jeigu sėdynę ir jos pakabos sistemą galima reguliuoti, prieš nustatant sėdynės kontrolinį tašką sėdynė reguliuojama taip:

a)	visomis reguliavimo kryptimis – atgal/į priekį, į aukštį ir polinkio kampas – sėdynė turi būti vidurinėje padėtyje. Jeigu nėra galimybės laikytis šio reikalavimo, naudojama sėdynės vidurinei padėčiai artimiausia viršutinė arba apatinė reguliavimo padėtis;

b)	sėdynės reguliuojama pakaba turi būti nustatyta taip, kad ant sėdynės uždėjus įtaisą kontroliniam taškui nustatyti ir jį veikiant apkrova pakaba būtų vidurinėje savo eigos padėtyje;

c)	nereguliuojama sėdynės pakaba gali būti nustatoma vertikalioje padėtyje, kurioje pakaba atsiduria ant sėdynės uždėjus įtaisą jos kontroliniam taškui nustatyti ir šį įtaisą veikiant apkrova;

d)	jeigu pirmiau paminėti reguliavimo būdai prieštarauja konkretiems gamintojo nurodymams, šių turi būti laikomasi taip, kad būtų nustatyta padėtis, rekomenduota 75 kg svorio vairuotojui.

NB: 75 kg vairuotojas apytiksliai atitinka ant sėdynės uždėtą įtaisą kontroliniam taškui nustatyti su 65 kg apkrova.

2.4.5.   Sėdynės kontrolinio taško trijų atskaitos ašių x′, y′ ir z′ nustatymas

Koordinatės turi būti nustatomos taip:

a)	vienoje sėdynės pusėje gale esančios tvirtinimo angos vieta;

b)	jeigu šios angos ašis yra lygiagreti įtaise nustatytai svyravimo ašiai, ji laikoma y′ ašimi (nukreipta iš kairės į dešinę, jeigu žvelgsime iš sėdinčio vairuotojo pusės – žr. 11 paveikslą);

c)	jeigu šios angos ašis yra lygiagreti vertikaliai plokštumai, kertančiai sėdynės vidurio liniją, tiesi linija laikoma y′ ašimi, nubrėžta lygiagrečiai pirmiau nurodytai svyravimų ašiai per tašką, kuriame sėdynės atraminė plokštuma kerta pirmiau nurodytos angos ašį (žr. 12 paveikslą);

d)	visais kitais atvejais y′ ašis nustatoma pagal matuojamos sėdynės parametrus;

e)	x′ ir z′ ašys apibrėžiamos kaip vertikalių ir horizontalių plokštumų, einančių per y′, susikirtimai su vertikalia plokštuma sėdynės vidurio linijoje. x′ ir z′ ašys nubrėžtos į priekį ir į viršų (žr. 11 ir 12 paveikslus).

2.4.6.   Sėdynės kontrolinio taško (SKT) nustatymo metodas

Sėdynės kontrolinis taškas (SKT) nustatomas naudojant 10 paveiksle nurodytą įtaisą ir laikantis šios tvarkos:

a)	sėdynė uždengiama audeklo gabalu, kad įtaisą būtų galima greičiau teisingai nustatyti;

b)	įtaisas uždedamas ant sėdynės pagrindo (be papildomos masės) ir pastumiamas atgal, kol atsiremia į sėdynės atkaltę;

c)	ant įtaiso dedami svoriai, kol bendroji įtaiso masė padidėja nuo 6 kg ± 1 kg iki 26 kg ± 1 kg. Vertikalios apkrovos centras turi būti 40 mm prieš sėdynės kontrolinio taško ženklą, esantį horizontalioje įtaiso dalyje (žr. 10 paveikslą);

d)	horizontalia maždaug 100 N jėga įtaisas sėdynės kontroliniame taške veikiamas du kartus, kaip nurodyta 10 paveiksle;

e)	uždedami kiti svoriai, kol bendroji įtaiso masė nuo 26 kg ± 1 kg padidėja iki 65 kg ± 1 kg. Vertikalios papildomų svorių apkrovos centras turi būti 40 mm prieš sėdynės kontrolinio taško ženklą, esantį horizontalioje įtaiso dalyje (žr. 10 paveikslą);

f)

abiejuose sėdynės šonuose nuo sėdynės vidurinės išilginės linijos lygiais atstumais esančių dviejų vertikalių plokštumų, susikertančių su sėdynės kontrolinio taško, nustatyto įtaisu, ašimi, koordinatės, apibrėžtos 2.4.5 punkte, turi būti išmatuotos ±1 mm tikslumu. Matavimų, atliktų dviejose plokštumose, aritmetinių vidurkių vertės užregistruojamos kaip sėdynės kontrolinio taško koordinatės;

g)	pastabose gali būti nurodytos sąlygos, atsirandančios taikant nustatymo būdą, kurios skiriasi nuo šiuo priedu nustatytos tvarkos arba dėl kurių gali atsirasti klaidų dėl rezultatų aiškinimo, taip pat jų atsiradimo priežastys.

---

(1)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/60/EB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių didžiausio projektinio greičio ir jų krovinių kėbulų (kodifikuota redakcija) (OL L 198, 2009 7 30, p. 15).

(2)  1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę (OL L 220, 1987 8 8, p. 1).

(3)  1980 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 80/720/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdve, vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, suderinimo (OL L 194, 1980 7 28, p. 1).

III A PRIEDAS

Priekinis stiklas ir kiti įstiklinimai Reikalavimai įrangai, apibrėžimai, paraiška patvirtinti sudėtinės dalies tipą, sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, ženklinimas, bendros specifikacijos, bandymai ir produkcijos atitiktis

1.   REIKALAVIMAI ĮRANGAI

Žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių gamintojo nuožiūra traktoriuose gali būti įmontuota:

1.1.1.   priekiniai stiklai ir langų stiklai, kiti negu tie priekiniai stiklai, kuriems galioja šio priedo nuostatos;

1.1.2.   kiti priekiniai stiklai, kuriems taikomi kitokie reikalavimai dėl langų stiklų, negu šiame priede aprašytiems priekiniams stiklams, išskyrus šios direktyvos III C priedo 9.1.4.2 punkto reikalavimus (langų stiklai, kurių šviesos pralaidumo koeficientas yra ne mažesnis kaip 70 %);

1.1.3.   ne priekiniam stiklui leidžiama naudoti Tarybos direktyva 92/22/EEB (1) arba JTEEK reglamento Nr. 43 14 priedu patvirtintus tvirtus plastikinius įstiklinimus.

2.   APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje vartojami tokie apibrėžimai:

2.1.   „grūdinto stiklo langas“ – tai vienasluoksnis stiklas, specialiai apdorotas, kad padidėtų mechaninis stiklo stiprumas ir kad, jei stiklas sudužtų, jo duženos būtų tam tikros būklės;

„tripleksas“ – tai lango stiklas, sudarytas iš dviejų arba kelių stiklo sluoksnių, suklijuotų vienu arba keliais organinės plėvelės sluoksniais; tripleksas gali būti:

2.2.1.   „paprastas“ – jeigu nė vienas stiklo sluoksnis, iš kurių tripleksas sudarytas, nėra apdorotas, arba

2.2.2.   „apdorotas“ – jeigu bent vienas stiklo sluoksnis, iš kurių tripleksas sudarytas, specialiai apdorotas, kad padidėtų mechaninis stiklo stiprumas ir kad, jei stiklas sudužtų, jo duženos būtų tam tikros būklės;

2.3.   „nedūžtamas stiklas, padengtas organine plėvele“ – tai lango stiklas, apibrėžtas 2.1 arba 2.2 punkte, kurio vidinis paviršius padengtas organine plėvele;

2.4.   „nedūžtamas stiklaplastis“ – tai triplekso plokštė, sudaryta iš vieno stiklo sluoksnio ir vieno arba kelių organinės plėvelės sluoksnių, iš kurių bent vienas yra panaudotas kaip tarpsluoksnis. Jeigu nedūžtamas stiklaplastis sumontuotas traktoriuje, organinė plėvelė turi būti priklijuota vidinėje stiklaplasčio pusėje;

„priekinių stiklų grupė“ – tai grupė, sudaryta iš įvairaus dydžio ir formų priekinių stiklų, kuriems turi būti atlikti bandymai jų mechaniniam stiprumui, dužimo pobūdžiui ir atsparumo aplinkos poveikiui nustatyti;

2.5.1.   „plokščias priekinis stiklas“ – tai priekinis stiklas be vardinio išlinkio, dėl kurio stiklo segmento aukštis per kiekvieną ilginį metrą padidėja daugiau kaip 10 mm;

2.5.2.   „lenktas priekinis stiklas“ – tai priekinis stiklas su vardiniu išlinkiu, dėl kurio stiklo segmento aukštis per kiekvieną ilginį metrą padidėja daugiau kaip 10 mm;

2.6.   „dvigubas langas“ – tai du stiklai, atskirai sumontuoti toje pačioje traktoriaus angoje;

„stiklo paketas“ – tai gamykloje nejudinamai sujungtų dviejų stiklų, tarp kurių yra nustatyto dydžio vienodas tarpas, konstrukcija;

2.7.1.   „simetriškas stiklo paketas“ – tai stiklo paketas, sudarytas iš dviejų vieno tipo stiklo plokščių (grūdinto stiklo arba triplekso ir t. t.), kurių pagrindinės ir antrinės charakteristikos yra vienodos;

2.7.2.   „nesimetriškas stiklo paketas“ – tai stiklo paketas, sudarytas iš dviejų skirtingo tipo stiklo plokščių (grūdinto stiklo arba triplekso ir t. t.), kurių pagrindinės ir (arba) antrinės charakteristikos yra skirtingos;

2.8.   „pagrindinė charakteristika“ – tai charakteristika, stiklo plokštės optines ir (arba) mechanines savybes pastebimai pakeičianti taip, kad šis pokytis tikrai turi įtakos funkcijai, kurią traktoriuje turi atlikti stiklo plokštė. Šis terminas taip pat taikomas prekės ženklui arba prekės pavadinimui;

2.9.   „antrinė charakteristika“ – tai charakteristika, stiklo plokštės optines ir (arba) mechanines savybes pakeičianti taip, kad šis pokytis iš dalies turi įtakos funkcijai, kurią traktoriuje turi atlikti stiklo plokštė. Šių pokyčių mastas vertinamas pagal sudėtingumo indeksus;

2.10.   „atsparumo indeksai“ apima dviejų pakopų vertinimo sistemą, taikomą pasitaikantiems kiekvienos antrinės charakteristikos pokyčiams. Jei indeksas „1“ tampa indeksu „2“, reikia atlikti papildomus bandymus;

2.11.   „priekinio stiklo ruošinio plotas“ – tai mažiausias keturkampis stiklo plotas, iš kurio gali būti pagamintas priekinis stiklas;

„priekinio stiklo polinkio kampas“ – tai kampas tarp vertikalios ir tiesios linijų, esančių traktoriaus išilginės ašies vertikalioje plokštumoje ir kertančių priekinio stiklo viršutinius ir apatinius kraštinius taškus;

2.12.1.   matuojant priekinio stiklo polinkio kampą, lygioje vietoje stovinčio traktoriaus masė turi būti eksploatacinė;

2.12.2.   traktoriai, kuriuose yra hidropneumatinė, hidraulinė arba pneumatinė pakaba arba automatinis prošvaisos reguliavimo atsižvelgiant į apkrovą įtaisas, yra bandomi įprastomis gamintojo nurodytomis veikimo sąlygomis;

2.13.   „h, segmento aukštis“ – tai didžiausias atstumas, išmatuotas stačiu kampu maždaug į stiklo plokštę, vidinį plokštės paviršių skiriančiąją nuo plokštės, kertančios plokštės galus (žr. III N priedą, 1 paveikslą);

„stiklo plokštės tipas“ – tai stiklo plokštė, apibrėžta 2.1–2.4 punktuose, kurios pagrindinės ir antrinės charakteristikos, išvardytos III D–III L prieduose iš esmės nesiskiria;

2.14.1.   nors pasikeitus pagrindinėms charakteristikoms galima daryti išvadą, jog produktas tampa naujo tipo produktu, yra pripažinta, kad tam tikrais atvejais pakitus formai ir matmenims nėra būtina atlikti visus bandymus. Atskiruose prieduose nustatytiems bandymams atlikti plokštės gali būti sugrupuojamos, jeigu nėra abejonių, kad pagrindinės stiklo plokščių charakteristikos yra panašios;

2.14.2.   stiklo plokštės, kurių skirtingos yra tik antrinės charakteristikos, gali būti laikomos to paties tipo plokštėmis; vis dėlto tam tikrus bandymus galima atlikti naudojant tokių stiklo plokščių pavyzdžius, jeigu šių bandymų atlikimas oficialiai nurodytas bandymų sąlygose;

2.15.   „r, išlinkis“ – tai apytikslė priekinio stiklo lanko mažiausio spindulio vertė, išmatuota didžiausio išlinkio vietoje.

3.   PARAIŠKA PATVIRTINTI SUDĖTINĖS DALIES TIPĄ

3.1.   Paraišką dėl EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo stiklo plokštės tipui įteikia nedūžtamo stiklo plokštės gamintojas arba deramai akredituotas atstovas dėl kiekvieno nedūžtamo stiklo tipo. Paraišką galima įteikti tik vienoje valstybėje narėje.

Pateikiant paraišką dėl kiekvieno nedūžtamo stiklo tipo kartu pateikiami toliau nurodyti dokumentai (kiekvieno dokumento po tris egzempliorius) bei šios detalės:

techninis aprašas, kuriame išdėstytos visos pagrindinės ir antrinės charakteristikos, ir

3.2.1.1.   ne didesnio negu A4 formato, arba sulankstyti, kad būtų tokio formato, kitų, ne priekinių, stiklų brėžiniai, kuriuose nurodyta:

—	didžiausias plotas,

—	mažiausias kampas tarp dviejų gretimų stiklo plokštės pusių, ir

—	didžiausias segmento, jeigu toks yra, aukštis;

priekinio stiklo:

3.2.1.2.1.   priekinio stiklo modelių, dėl kurių pateikta paraiška sudėtinės dalies tipo patvirtinimui gauti, sąrašas, kuriame nurodomas traktoriaus gamintojo pavadinimas ir traktoriaus tipas (-ai);

masteliu 1:10 nubraižyti priekinių stiklų brėžiniai, diagramos ir stiklų sumontavimo traktoriuje brėžiniai, kuriuose pateiktos detalės, nurodančios:

3.2.1.2.2.1.   priekinio stiklo vietą R taško atžvilgiu, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/2/EC (2) I priedo 1.2 punkte;

3.2.1.2.2.2.   priekinio stiklo polinkio kampą;

3.2.1.2.2.3.   stiklo plotų, kuriuose tikrinamos stiklo optinės ypatybės, vietą bei dydį ir, jeigu reikia, plotus, kuriems taikytos skirtingos grūdinimo procedūros;

3.2.1.2.2.4.   priekinio stiklo ruošinio plotą;

3.2.1.2.2.5.   priekinio stiklo segmento didžiausią aukštį ir

3.2.1.2.2.6.   priekinio stiklo išlinkį (kad priekinius stiklus būtų galima suskirstyti į grupes);

3.2.1.3.   ne didesnio negu A4 formato, arba sulankstyti, kad būtų tokio formato, stiklo paketų brėžiniai, kuriuose, be 3.2.1.1 punkte pateiktos informacijos, nurodyta:

—	kiekvienos stiklo paketą sudarančios stiklo plokštės tipas,

—	plokščių jungties tipas (organinė, stiklas su stiklu, stiklas su metalu),

—	vardinis tarpelis tarp dviejų stiklo plokščių.

3.3.   Be to, paraiškos pateikėjas privalo pristatyti pakankamai sudėtinės dalies tipo patvirtinimui gauti pateiktų stiklo plokščių modelių bandinių ir gatavų stiklo plokščių pavyzdžių, kurių kiekis, jeigu būtina, nustatomas susitarus su technine tarnyba, atsakinga už bandymų atlikimą.

3.4.   Kompetentinga institucija privalo patikrinti, ar yra patvirtintos reikalavimus atitinkančios priemonės, užtikrinančios veiksmingą produkcijos atitikties patikrinimą prieš suteikiant sudėtinės dalies tipo patvirtinimą.

4.   ŽENKLAI

4.1.   Kiekviena nedūžtamo stiklo plokštė, įskaitant jos pavyzdžius ir sudėtinės dalies tipui patvirtinti pateiktus bandinius, privalo turėti gamintojo prekės ženklą arba prekės pavadinimą. Ženklai turi būti lengvai įskaitomi ir nenutrinami.

5.   SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS

5.1.   Jeigu sudėtinės dalies tipui patvirtinti pateikti pavyzdžiai atitinka tolesniuose 5–7 punktuose išdėstytus reikalavimus, tam tikro tipo nedūžtamo stiklo plokštei suteikiamas patvirtinimas.

5.2.   Kaip apibrėžta III E, III G, III K ir III L prieduose, sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris paskiriamas kiekvienam tipui arba dėl priekinių stiklų – kiekvienai patvirtintai grupei. Šio numerio pirmi du skaičiai (Direktyvoje 89/173/EEB pirmi skaičiai dabar yra 00) nurodo pakeitimus, kurie apima pačius naujausius pagrindinius techninius pakeitimus, padarytus Direktyvoje 89/173/EEB, pakeistoje šia direktyva, išduodant patvirtinimą. Valstybė narė negali to paties numerio paskirti kitam nedūžtamo stiklo plokštės tipui arba grupei.

Pranešimas apie sudėtinės dalies tipo patvirtinimą, šio patvirtinimo išplėtimą arba tipo nepatvirtinimą nedūžtamo stiklo plokštės tipui pagal šios direktyvos nuostatas valstybėms narėms perduodamas siunčiant pranešimą, parengtą pagal šios direktyvos III B priede ir jo priedėliuose pateiktus pavyzdžius.

5.3.1.   Prie pranešimo apie EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą priekiniams stiklams turi būti pridėtas dokumentas, kuriame išvardyti visi patvirtintos priekinių stiklų grupės tipai ir pagal III B priedo 8 priedėlio nuostatas pateiktos grupės charakteristikos.

Be 4.1 punkte nurodyto ženklinimo, EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu turi būti aiškiai pažymėtos visos nedūžtamo stiklo plokštės ir stiklo paketai, atitinkantys pagal šios direktyvos nuostatas patvirtintą tipą. Kiekvienas stiklo paketas taip pat gali būti pažymėtas kokiu nors jam skirtu specialu sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu.

Toks sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas – tai:

5.4.1.   stačiakampis, įrėminantis mažąją raidę „e“, po kurios seka valstybės narės, suteikusios patvirtinimą, skiriamasis numeris (3);

5.4.2.   sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris 5.4.1 punkte numatyto stačiakampio dešinėje.

Greta, virš EB tipo patvirtinimo ženklo, pažymimi šie papildomi simboliai:

5.5.1.   ant priekinio stiklo:

I	:	grūdintam stiklui (I/P, jeigu poliruotas) (4),
II	:	paprastam tripleksui (II/P, jeigu poliruotas) (4),
III	:	apdorotam tripleksui (III/P, jeigu poliruotas) (4),
IV	:	stiklaplasčiui;

V

:

kitai stiklo plokštei negu priekinio stiklo plokštė, kuriai taikomos III C priedo 9.1.4.2 punkto nuostatos;

VI

:

stiklo paketams;

T

:

priekiniams stiklams, kurie atitinka reikalavimus, taikomus kitoms negu priekinio stiklo plokštės, išskyrus tas, kurioms galioja III C priedo 9.1.4.2 punkto nuostatos (stiklo plokštės, kurių reguliarus šviesos pralaidumo koeficientas yra mažesnis už 70 %). Tačiau priekiniams stiklams, atitinkantiems reikalavimus, taikomus kitoms, ne priekinio stiklo plokštėms, simbolis „T“ gali būti žymimas tik atlikus bandymą su galvą imituojančiu maketu, apibrėžtu III G priedo 3.3.2 punkte, kai metimo aukštis yra 4,0 m + 25 mm/– 0 mm.

5.6.   EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas ir simbolis turi būti lengvai įskaitomi ir nenutrinami.

5.7.   Šio priedo priedėlyje pateikti sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklai.

6.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

6.1.   Visos stiklo plokštės, ypač skirtos priekiniams stiklams gaminti, turi būti pakankamai kokybiškos, kad stiklui sudužus, būtų kiek įmanoma mažiau galimybių susižeisti. Stiklas turi būti pakankamai atsparus per nelaimingus atsitikimus, galinčius įvykti esant įprastam transporto eismui, atmosferos ir temperatūros sąlygoms, cheminiam poveikiui, degimui ir abrazyviniam dilimui.

6.2.   Be to, nedūžtamas stiklas turi būti reikiamo skaidrumo, per daug neiškreipti per priekinį stiklą matomų objektų vaizdo ir nebūti kelių eismo ženklų bei signalų spalvų supainiojimo priežastis. Sudužus priekiniam stiklui, vairuotojas ir toliau turi gana aiškiai matyti kelią, kad galėtų saugiai stabdyti ir sustabdyti savo vairuojamą traktorių.

7.   KONKRETŪS REIKALAVIMAI

Visi nedūžtamo stiklo tipai, atsižvelgiant į kategoriją, kuriai jie yra priskirti, turi atitikti šiuos konkrečius reikalavimus:

7.1.   grūdintas priekinis stiklas – III D priedo reikalavimus;

7.2.   tolygiai grūdintos stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus – III E priedo reikalavimus;

7.3.   paprasti priekinio lango tripleksai – III F priedo reikalavimus;

7.4.   paprasti tripleksai, išskyrus priekinio lango tripleksus – III G priedo reikalavimus;

7.5.   apdoroti priekinio lango tripleksai – III H priedo reikalavimus;

7.6.   nedūžtamo stiklo plokštės, padengtos organine plėvele – atitinkamus pirmiau išvardytus reikalavimus ir III I priedo reikalavimus;

7.7.   priekinio lango stiklaplastis – III J priedo reikalavimus;

7.8.   stiklaplasčio plokštės, išskyrus priekinio lango plokštes – III K priedo reikalavimus;

7.9.   stiklo paketai – III L priedo reikalavimus.

8.   BANDYMAI

Turi būti atlikti šie bandymai:

8.1.1.   Suirimo į skeveldras bandymas

Šio bandymo tikslas:

8.1.1.1.   patikrinti, ar suirus stiklo plokštei atsiradusios skeveldros ir duženos yra tokios, kad galimybė jomis susižeisti yra nedidelė, ir

8.1.1.2.   patikrinti matomumą pro priekinį stiklą jam sutrūkinėjus.

8.1.2.   Mechaninio stiprumo bandymas

8.1.2.1.   Bandymas smūgiuojant rutuliuku

Šis bandymas atliekamas dvejopai: vienam bandymui naudojamas 227 g rutuliukas, kitam – 2 260 g rutulys.

8.1.2.1.1.   Bandymas su 227 g rutuliuku: šio bandymo tikslas – įvertinti triplekso tarpsluoksnio sukibimą ir tolygiai grūdinto stiklo mechaninį stiprumą.

8.1.2.1.2.   Bandymas su 2 260 g rutuliu: šio bandymo tikslas – nustatyti triplekso atsparumą rutulio prasiskverbimui.

8.1.2.2.   Bandymas, atliekamas su galvą imituojančiu maketu

Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar stiklo plokštė atitinka reikalavimus, kad būtų kuo mažiau susižeidžiama, jeigu vairuotojo galva atsitrenktų į priekinį stiklą, tripleksą arba stiklaplasčio plokštes, kitas ne priekinio lango stiklaplasčio plokštes, taip pat į stiklo paketus, naudojamus šoniniuose languose.

8.1.3.   Atsparumas aplinkos poveikiui

8.1.3.1.   Abrazyvinio dilimo bandymas

Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar nedūžtamo stiklo plokštės atsparumas abrazyviniam dilimui neviršija nustatytų verčių.

8.1.3.2.   Bandymas veikiant aukšta temperatūra

Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar triplekso arba stiklaplasčio plokštės, ilgą laiką veikiamos aukšta temperatūra, tarpsluoksnyje neatsiranda pūslių arba kitokių defektų.

8.1.3.3.   Atsparumo spinduliuotei bandymas

Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar labai sumažėja ilgą laiką spinduliuotės veikiamų triplekso, stiklaplasčio arba plėvele padengtų stiklo plokščių skaidrumas ir ar stiklas labai išblunka.

8.1.3.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar triplekso, stiklaplasčio arba organine plėvele aptrauktos stiklo plokštės išlaikys ilgalaikį atmosferos drėgmės poveikį ir ar nepablogės jų kokybė.

8.1.3.5.   Atsparumas temperatūros pokyčiui

Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar organinės (-ių) plėvelės (-ių), panaudotos (-ų) gaminant nedūžtamąjį stiklą, kaip apibrėžta 2.3 ir 2.4 punktuose, ją (-as) ilgą laiką veikiant aukšta arba žema temperatūra, kokybė labai nepasikeis.

8.1.4.   Optinės savybės

8.1.4.1.   Šviesos pralaidumo bandymas

Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar normalus nedūžtamo stiklo plokščių skaidrumas neviršija nustatytų verčių.

8.1.4.2.   Optinio iškraipymo bandymas

Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar per priekinį langą matomų objektų vaizdai neiškraipomi taip, kad galėtų suklaidinti vairuotoją.

8.1.4.3.   Antrinio atvaizdo atskyrimo bandymas

Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar kampinis antrinio atvaizdo atskyrimas nuo pirminio vaizdo neviršija nustatytų verčių.

8.1.4.4.   Spalvų skyrimo bandymas

Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar nėra jokios rizikos supainioti pro priekinį stiklą matomas spalvas.

8.1.5.   Atsparumo ugniai bandymas

Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar nedūžtamo stiklo, apibūdinto 2.3 ir 2.4 punktuose, vidinio paviršiaus degumas yra pakankamai mažas.

8.1.6.   Atsparumas cheminiams reagentams

Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar nedūžtamo stiklo vidinis paviršius, kaip apibrėžta 2.3 ir 2.4 punktuose, yra atsparus cheminių medžiagų, galinčių būti arba jau naudojamų traktoriuje (pvz., valymo mišinių), poveikiui.

8.2.   Bandymai, kurie turi būti atlikti 2.1–2.4 punktuose apibūdintų kategorijų stiklo plokštėms

8.2.1.   Nedūžtamo stiklo plokštėms turi būti atlikti šioje lentelėje išvardyti bandymai:

	Priekiniai stiklai							Stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus
	Grūdintas stiklas		Paprastas tripleksas		Apdorotas tripleksas		Stikla-plastis	Grūdintas stiklas	Tri-pleksas	Stikla-plastis
	I	I/P	II	II/P	III	III/P	IV
Suirimo į skeveldras bandymas	D/2	D/2	—	—	H/4	H/4	—	E/2	—	—
Mechaninio stiprumo bandymas:
su 227 g rutuliuku	—	—	F/4.3.	F/4.3.	F/4.3.	F/4.3.	F/4.3.	E/3.1.	G/4	G/4
su 2 260 g rutuliu	—	—	F/4.2.	F/4.2.	F/4.2.	F/4.2.	—	—	—	—
Bandymas, atliekamas su galvą imituojančiu maketu (5)	D/3	D/3	F/3	F/3	F/3	F/3	J/3	—	G/3 (7)	K/3 (7)
Abrazyvinio dilimo bandymas:
išorinio paviršiaus vidinio paviršiaus	—	—	F/5.1.	F/5.1.	F/5.1.	F/5.1.	F/5.1.	—	F/5.1.	F/5.1.
—	—	I/2	—	I/2	—	I/2	I/2	I/2 (6)	I/2 (6)	I/2
Bandymas, veikiant aukšta temperatūra	—	—	C/5	C/5	C/5	C/5	C/5	—	C/5	C/5
Spinduliuotės bandymas	—	C/6	C/6	C/6	C/6	C/6	C/6	—	C/6	C/6
Drėgnumo bandymas	—	C/7	C/7	C/7	C/7	C/7	C/7	C/7 (6)	C/7	C/7
Šviesos pralaidumo bandymas	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.	C/9.1.
Optinio iškraipymo bandymas	C/9.2.	C/9.2.	C/9.2.	C/9.2.	C/9.2.	C/9.2.	C/9.2.	—	—	—
Antrinio atvaizdo atskyrimo bandymas	C/9.3.	C/9.3.	C/9.3.	C/9.3.	C/9.3.	C/9.3.	C/9.3.	—	—	—
Spalvų skyrimo bandymas	C/9.4.	C/9.4.	C/9.4.	C/9.4.	C/9.4.	C/9.4.	C/9.4.	—	—	—
Atsparumo temperatūrų pokyčiams bandymas	—	C/8	—	C/8	—	C/8	C/8	C/8 (6)	C/8 (6)	C/8
Atsparumo ugniai bandymas	—	C/10	—	C/10	—	C/10	C/10	C/10 (6)	C/10 (6)	C/10
Atsparumo cheminiams reagentams bandymas	—	C/11	—	C/11	—	C/11	C/11	C/11 (6)	C/11 (6)	C/11
NB: Šioje lentelėje nuoroda, pvz., K/3, – tai III K priedo 3 punktas, kuriame aprašytas atitinkamas bandymas ir nurodyti priėmimo reikalavimai.

8.2.2.   Nedūžtamo stiklo plokštei suteikiamas EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, jeigu ji atitinka visus pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytus reikalavimus.

9.   NEDŪŽTAMO STIKLO PLOKŠTĖS TIPO PATVIRTINIMO MODIFIKAVIMAS ARBA IŠPLĖTIMAS

Apie visas nedūžtamo stiklo plokštės tipo modifikacijas arba apie visus papildomus į grupę įtrauktus priekinius stiklus turi būti pranešta nedūžtamo stiklo plokštės tipą patvirtinusiam administraciniam skyriui. Jis, gavęs pranešimą, gali:

9.1.1.   svarstyti, ar modifikacijos neturi per didelio nepageidaujamo poveikio, o naujasis priekinio stiklo tipas atitinka patvirtintai priekinių stiklų grupei nustatytus reikalavimus ir kad visais atvejais nedūžtamo stiklo plokštė vis dar atitinka reikalavimus, arba

9.1.2.   reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymų atlikimą, kitos bandymo ataskaitos.

9.2.   Pranešimas

9.2.1.   Pranešimas apie sudėtinės dalies tipo patvirtinimo suteikimą, apie atsisakymą suteikti tokį patvirtinimą arba apie šio patvirtinimo išplėtimą valstybėms narėms perduodamas 5.3 punkte nustatyta tvarka.

9.2.2.   Kompetentinga institucija, išplėtusi sudėtinės dalies tipo patvirtinimo galiojimą, kiekviename pranešime apie tokį išplėtimą turi įrašyti serijinį numerį.

10.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

10.1.   Nedūžtamas stiklas, kuriam pagal šio ir kitų priedų reikalavimus suteiktas tipo patvirtinimas, turi būti pagamintas taip, kad atitiktų patvirtintą tipą ir 6, 7 bei 8 punktuose išdėstytus reikalavimus.

10.2.   Norint patikrinti, ar 10.1 punkto reikalavimų yra laikomasi, produkcija turi būti nuolatos tikrinama.

Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo turėtojas visų pirma privalo:

10.3.1.   užtikrinti, kad yra nustatyta gaminio kokybės kontrolės tvarka,

10.3.2.   turėti galimybę naudotis būtina įranga kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai tikrinti,

10.3.3.   registruoti bandymų rezultatus ir rengti papildomus dokumentus (8), kuriais būtų galimybė naudotis tiek laiko, kiek numatyta sutartyje su administraciniu skyriumi,

10.3.4.   nagrinėti kiekvieno tipo bandymo rezultatus, kad būtų patikrintas ir užtikrintas gaminio charakteristikų, pagal kurias galima toleruoti leistinus pramoninės produkcijos nukrypimus, pastovumas,

10.3.5.   užtikrinti, kad su kiekvienu gaminio tipu būtų atliekami bent III O priede numatyti bandymai, ir

10.3.6.   užtikrinti, kad kitais atvejais, kai pavyzdžiai arba bandiniai neatitinka nustatyto bandymo tipo, būtų imami ir išbandomi kiti pavyzdžiai.

Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių, kad tokia produkcija vėl atitiktų nustatytus reikalavimus.

Kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienos gamybinės linijos atitikčiai nustatyti taikomus metodus (žr. III O priedo 1.3 punktą).

10.4.1.   Per kiekvieną patikrinimą bandymų duomenys ir gamybos įrašai turi būti pateikti inspektoriui.

10.4.2.   Inspektorius gali paimti atsitiktinius gamintojo laboratorijoje išbandytinus pavyzdžius. Mažiausias paimtinų pavyzdžių kiekis gali būti nustatomas atsižvelgiant į paties gamintojo atliktų patikrinimų rezultatus.

10.4.3.   Jeigu paaiškėja, kad kokybės standartas neatitinka reikalavimų arba kad būtina patikrinti pagal 10.4.2 punkto nuostatas atliktų bandymų teisėtumą, inspektorius gali atrinkti pavyzdžius, kurie turi būti nusiųsti į techninę tarnybą, atlikusią sudėtinės dalies tipo patvirtinimo bandymą.

10.4.4.   Kompetentinga institucija gali atlikti bet kurį šioje direktyvoje numatytą bandymą.

10.4.5.   Normalus tikrinimų dažnumas yra du patikrinimai per metus. Jeigu per kurį nors patikrinimą nustatoma, kad patikrinimo rezultatai neatitinka nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija turi užtikrinti, jog imamasi visų reikiamų priemonių, kad kuo greičiau vėl būtų užtikrinta produkcijos atitiktis.

11.   BAUSMĖS UŽ REIKALAVIMŲ NEATITINKANČIĄ PRODUKCIJĄ

11.1.   Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, suteiktas nedūžtamo stiklo tipui pagal šios direktyvos nuostatas, gali būti paskelbiamas netekusiu galios, jeigu nesilaikoma 10.1 punkte nurodyto reikalavimo.

11.2.   Jeigu valstybė narė savo pirmiau suteiktą patvirtinimą paskelbia netekusiu galios, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms, pasiųsdama joms sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato kopiją, kurio apačioje pridedamas didžiosiomis raidėmis užrašas „SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“, pasirašoma ir parašoma data.

12.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu sudėtinės dalies tipo turėtojas visiškai nutraukia pagal šios direktyvos nuostatas patvirtinto nedūžtamo stiklo tipo gamybą, jis privalo apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Ši institucija savo ruožtu privalo apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms, nusiųsdama sudėtinės dalies tipo pranešimo, atitinkančio III B priede nurodytą pavyzdį, kopiją.

13.   TECHNINIŲ TARNYBŲ, ATSAKINGŲ UŽ SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMO BANDYMŲ ATLIKIMĄ, BEI ŠĮ PATVIRTINIMĄ SUTEIKIANČIŲ ADMINISTRACINIŲ SKYRIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Kiekviena valstybė narė privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai techninių tarnybų, atsakingų už sudėtinės dalies tipo patvirtinimo bandymų atlikimą, bei EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikiančių administracinių skyrių pavadinimus ir adresus, kuriais turi būti siunčiami kitose valstybėse narėse išduoti sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikatai ir sertifikatai, nurodantys, kad atsisakoma suteikti sudėtinės dalies tipo patvirtinimą arba kad patvirtinimas paskelbiamas netekusiu galios.

---

(1)  1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/22/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų apsauginių stiklų ir stiklinimo medžiagų (OL L 129, 1992 5 14, p. 11).

(2)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/2/EB dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių regos lauko ir priekinio stiklo valytuvų (kodifikuota redakcija) (OL L 24, 2008 1 29, p. 30).

(3)  Vokietijos – 1, Prancūzijos – 2, Italijos – 3, Nyderlandų – 4, Švedijos – 5, Belgijos – 6, Vengrijos – 7, Čekijos – 8, Ispanijos – 9, Jungtinės Karalystės – 11, Austrijos – 12, Liuksemburgo – 13, Suomijos – 17, Danijos – 18, Rumunijos – 19, Lenkijos – 20, Portugalijos – 21, Graikijos – 23, Airijos – 24, Slovėnijos – 26, Slovakijos – 27, Estijos – 29, Latvijos – 32, Bulgarijos – 19, Lietuvos – 36, Kipro – 49 ir Maltos – 50.

(4)  Kaip apibrėžta 2.3 punkte.

(5)  Be to, šis bandymas turi būti atliktas pagal III L priedo 3 punkto reikalavimus su stiklo paketais.

(6)  Jeigu vidinis paviršius padengtas organine plėvele.

(7)  Jeigu stiklo plokštės naudojamos traktoriaus priekiniam stiklui, šis bandymas turi būti atliktas metant iš 4 m + 25 mm/– 0 mm, o ne iš 1,5 m + 25 mm/– 0 mm.

NB: Šioje lentelėje nuoroda, pvz., K/3, – tai III K priedo 3 punktas, kuriame aprašytas atitinkamas bandymas ir nurodyti priėmimo reikalavimai.

(8)  Suirimo į skeveldras bandymo rezultatai turi būti registruojami net ir tada, kai nereikalaujama pateikti nuotrauką.

III B PRIEDAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 mm x 297 mm))

Pranešimas

—	dėl EB sudėtines dalies tipo patvirtinimo,

—	dėl atsisakymo suteikti sudėtinės dalies tipo patvirtinimą,

—	dėl sudėtinės dalies tipo patvirtinimo išplėtimo,

—	dėl sudėtinės dalies tipo patvirtinimo paskelbimo netekusiu galios (1) nedūžtamo stiklo plokštės tipui, vadovaujantis Direktyva 2009/144/EB

EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo Nr.: … Išplėtimo Nr.: …

1.   Nedūžtamo stiklo plokštės kategorija:

…

2.   Stiklo plokštės aprašas (žr (1). 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 priedėlius) o apie priekinius stiklus – sąrašą, atitinkantį 8 priedėlyje pateiktą sąrašą:

…

…

3.   Prekės pavadinimas arba ženklas:

…

4.   Gamintojo pavadinimas ir adresas:

…

…

5.   Jeigu toks yra, gamintojo įgalioto atstovo pavadinimas ir adresas:

…

6.   …

…

7.   Techninė tarnyba, atliekanti tipo patvirtinimo bandymus:

…

8.   Ataskaitos pateikimo data:

…

9.   Ataskaitos numeris:

…

10.   Sudėtinės dalies tipo patvirtinimas suteiktas/nesuteiktas/išplėstas/paskelbtas netekusiu galios (1):

…

11.   Priežastis (-ys), kuria (-iomis) remiantis išplėstas tipo patvirtinimas:

…

…

…

12.   Pastabos:

…

…

…

13.   Vieta: …

14.   Data: …

15.   Parašas: …

16.   Pridedamas dokumentų sąrašas, sudarytas iš administracinio skyriaus sudėtinės dalies tipo patvirtinimo bylos; šie dokumentai pateikiami pareikalavus.

---

(1)  Nereikalingas įrašas išbraukiamas.

III C PRIEDAS

Bendrosios bandymų sąlygos

1.   SUIRIMO BANDYMAI

1.1.   Bandytina stiklo plokštė neturi būti pritvirtinta standžiai; vis dėlto plokštę, lipnia juosta apklijavus visus jos kraštus, galima pritvirtinti prie tokios pat plokštės.

1.2.   Plokštė suskaldoma maždaug 75 g plaktuku arba kitu įtaisu, kurio smūgio padariniai būtų panašūs. Plaktuko penties išlinkio spindulys yra 0,2 mm ±0,05 mm.

1.3.   Kiekviename nustatytame dūžio taške turi būti atliekamas vienas bandymas.

1.4.   Skeveldrų tyrimas turi būti atliekamas fotografiniame kontaktinio kopijavimo popieriuje, fotografuoti pradedama ne vėliau kaip praėjus 10 sekundžių po smūgio, ir baigiama ne vėliau kaip praėjus 3 minutėms po smūgio. Atsižvelgiama tik į pirminį įtrūkį nurodančias tamsiausias linijas. Laboratorija gautų skeveldrų fotoreprodukcijas privalo saugoti.

2.   SMŪGINIS BANDYMAS RUTULIUKU

2.1.   Bandymas su 227 g rutuliuku

2.1.1.   Aparatūra

2.1.1.1.   227 g ± 2 g masės ir maždaug 38 mm skersmens grūdinto plieno rutuliukas.

2.1.1.2.   Įtaisas rutuliukui numesti iš nurodyto aukščio arba įtaisas, suteikiantis rutuliukui greitį, lygiavertį tokiam greičiui, kurį rutuliukas įgautų krisdamas. Jeigu naudojamas įtaisas, suteikiantis rutuliukui tam tikrą greitį, greičio paklaida, lyginant su tuo greičiu, kurį rutuliukas įgautų krisdamas, turi būti ±1 %.

2.1.1.3.   Atraminis tvirtinimo įtaisas (žr. 1 paveikslą), sudarytas iš plieninių 15 mm pločio mechaniškai apdorotų, vienas prie kito pritvirtintų rėmų, tarp kurių įdėti apie 3 mm storio ir 15 mm pločio guminiai tarpikliai (gumos kietis – 50 IRHD).

Apatinis rėmas yra uždėtas ant maždaug 150 mm aukščio dėžės. Bandinys yra prispaudžiamas viršutiniu rėmu, kurio masė apie 3 kg. Atraminis rėmas yra privirintas prie maždaug 12 mm storio plieno lakšto, padėto ant grindų, tarp atraminio rėmo ir plieno lakšto yra įterptas maždaug 3 mm storio guminis lakštas (gumos kietis – 50 IRHD).

2.1.2.   Bandymo sąlygos

—	Temperatūra: 20 °C ± 5 °C,

—	slėgis: 860 – 1 060 mbar,

—	santykinė drėgmė: 60 % ± 20 %.

2.1.3.   Bandinys

Bandinys turi būti plokščias stačiakampis, kurio kraštinė lygi 300 mm + 10 mm/– 0 mm.

2.1.4.   Bandymo procedūra

Prieš pradedant bandymą bandinys bent 4 valandas laikomas nustatytoje temperatūroje.

Bandinys įdedamas į stovą (2.1.1.3). Bandinio plokštuma turi būti statmena (paklaida – 3°) rutuliuko kritimo krypčiai.

Rutuliuką metant iš 6 m arba mažesnio aukščio, smūgio vieta turi būti 25 mm spinduliu nuo bandinio geometrinio vidurio, o jį metant iš didesnio kaip 6 m aukščio – 50 mm spinduliu nuo bandinio vidurio. Rutuliukas turi atsitrenkti į tą bandinio paviršių, kuris, nedūžtamo stiklo plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų išorinis paviršius. Rutuliuku į stiklą galima smogti tik vieną kartą.

2.2.   Bandymas su 2 260 g rutuliu

2.2.1.   Aparatūra

2.2.1.1.   2 260 g ± 20 g masės ir maždaug 82 mm skersmens grūdinto plieno rutulys.

2.2.1.2.   Įtaisas rutuliui numesti iš nurodyto aukščio arba įtaisas, suteiksiantis rutuliui greitį, prilygstantį tokiam greičiui, kurį rutulys įgautų laisvai krisdamas. Jeigu naudojamas prietaisas rutuliui suteikti tam tikrą greitį, greičio paklaida, lyginant su tuo greičiu, kurį rutulys įgautų krisdamas, turi būti ±1 %.

2.2.1.3.   Stovas parodytas 1 paveiksle ir yra toks, kaip aprašyta 2.1.1.3 punkte.

2.2.2.   Bandymo sąlygos

—	Temperatūra: 20 °C ± 5 °C,

—	slėgis: 860 mbar – 1 060 mbar,

—	Santykinė drėgmė: 60 % ± 20 %.

2.2.3.   Bandinys

Bandinys turi būti plokščias stačiakampis, kurio kraštinė 300 mm + 10 mm/– 0 mm arba kuris yra išpjautas iš visiškai plokščios priekinio stiklo dalies arba iš kitos nedūžtamo stiklo išlenktos plokštės.

Tačiau atliekant bandymą galima naudoti ir visą priekinį stiklą arba kitą išlenktą nedūžtamo stiklo plokštę. Tokiu atveju reikia užtikrinti, kad tokia plokštė gerai prisispaustų prie stovo.

2.2.4.   Bandymo procedūra

Prieš pradedant bandymą bandinys bent 4 valandas laikomas nustatytoje temperatūroje.

Bandinys įdedamas į stovą (2.1.1.3). Bandinio plokštuma turi būti statmena (paklaida – 3°) rutulio kritimo krypčiai.

Bandinys iš stiklaplasčio prispaudžiamas prie stovo.

Smūgio vieta turi būti 25 mm spinduliu nuo bandinio geometrinio vidurio. Rutulys turi atsitrenkti į tą bandinio paviršių, kuris, nedūžtamo stiklo plokštę įmontavus transporto priemonėje, būtų vidinis paviršius. Rutuliu į stiklą galima smogti tik vieną kartą.

3.   BANDYMAS SU GALVĄ IMITUOJANČIU MAKETU

3.1.   Aparatūra

3.1.1.   Galvą imituojantis svarmuo – tai rutulio ar pusrutulio pavidalo maketas, pagamintas iš sluoksniuotos lapuočių medienos, aptrauktas pakeičiamu veltiniu, kartu su medine skersine sija arba be jos. Tarp rutulio pavidalo maketo dalies bei skersinės sijos ir kitoje skersinės sijos pusėje esančio tvirtinimo strypo yra į kaklą panaši tarpinė detalė.

Matmenys turi atitikti 2 paveiksle nurodytus matmenis.

Bendroji maketo masė yra 10 kg ±0,2 kg.

3.1.2.   Įtaisas, skirtas galvą imituojančiam svarmeniui mesti iš nurodyto aukščio arba įtaisas, kuriuo galvą imituojančiam svarmeniui suteikiamas greitis, lygiavertis tokiam greičiui, kurį rutuliukas įgautų laisvai krisdamas.

Jeigu naudojamas prietaisas, kuriuo galvą imituojančiam svarmeniui suteikiamas tam tikras greitis, greičio paklaida, palyginti su tuo greičiu, kurį galvą imituojantis svarmuo įgautų krisdamas, turi būti ±1 %.

3.1.3.   Plokštiems bandiniams bandyti naudojamas 3 paveiksle parodytas stovas. Stovas sudarytas iš dviejų 50 mm pločio kraštinės, mechaniškai apdorotų, vienas prie kito sumontuotų plieninių rėmų su maždaug 3 mm storio, 15 mm ± 1 mm pločio gumos tarpikliais (gumos kietis – 70 IRHD).

Viršutinis rėmas prie apatinio rėmo priveržiamas bent aštuoniais varžtais.

3.2.   Bandymo sąlygos

3.2.1.   Temperatūra: 20 °C ± 5 °C;

3.2.2.   Slėgis: 860 – 1 060 mbar;

3.2.3.   Santykinė drėgmė: 60 % ± 20 %.

3.3.   Bandymo procedūra

3.3.1.   Bandymas su plokščiu bandiniu

Plokščias 1 100 mm + 5 mm/– 2 mm ilgio ir 500 mm + 5mm/– 2 mm pločio bandinys bent 4 valandas prieš bandymą laikomas esant pastoviai 20 °C ± 5 °C temperatūrai. Bandinys įdedamas į stovą (3.1.3); varžtai priveržiami taip, kad atliekant bandymą bandinys pasislinktų ne daugiau kaip 2 mm. Bandinio plokštuma svarmens kritimo krypčiai būtinai turi būti statmena. Svarmuo turi smogti 40 mm nuo bandinio geometrinio vidurio į tą nedūžtamo stiklo plokštės paviršių, kuris, šią plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų vidinis paviršius; smogti leidžiama tik vieną kartą.

Veltinio danga po 12 bandymų turi būti pakeičiama.

3.3.2.   Bandymas su visu priekinio lango stiklu (atliekamas svarmenį metant iš mažesnio kaip 1,5 m aukščio arba iš 1,5 m aukščio)

Priekinis stiklas padedamas ant stovo. Tarp stovo ir stiklo pakišama maždaug 3 mm storio gumos juosta (gumos kietis – 70 IRHD) (šios juostos lietimosi su stiklu per visą jo perimetrą plotis yra maždaug 15 mm). Stovas – tai standus gabalas, atitinkantis priekinio stiklo pavidalą taip, kad galvą imituojantis svarmuo smogtų į vidinį stiklo paviršių. Prireikus priekinis stiklas prispaudžiamas prie stovo atitinkamomis priemonėmis. Stovas turi būti padėtas ant standžios atramos, ant kurios patiesiamas maždaug 3 mm storio gumos lakštas (gumos kietis – 70 IHRD).

Priekinio lango paviršius galvą imituojančio svarmens kritimo krypčiai turi būti statmenas.

Galvą imituojantis svarmuo turi smogti per 40 mm nuo bandinio geometrinio vidurio į tą nedūžtamo stiklo plokštės paviršių, kuris, šią plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų vidinis paviršius; leidžiama smogti tik vieną kartą.

Veltinio danga po 12 bandymų turi būti pakeičiama.

4.   ATSPARUMO DILIMUI BANDYMAS

4.1.   Aparatūra

4.1.1.   Abrazyvinio prietaiso (1) schema parodyta. 4 paveiksle. Prietaisas yra sudarytas:

—	iš horizontalaus sukamojo rato su centrinio tvirtinimo veržtuvu, besisukančiu prieš laikrodžio rodyklę 65–75 aps./min., ir

—	iš dviejų lygiagrečių svirčių su specialiais abrazyviniais diskais, laisvai besisukančiais apie horizontalią rutuliniame guolyje įtaisytą ašį. Kiekvienas diskas bandinį spaudžia 500 g slėgiu.

Abrazyvinio prietaiso sukamasis ratas turi suktis tolygiai vienoje plokštumoje (nuokrypis nuo šios plokštumos 1,6 mm atstumu nuo sukamojo rato krašto negali būti didesnis kaip ±0,05 mm). Abrazyviniai diskai turi būti sumontuoti taip, kad liesdamiesi prie besisukančio bandinio suktųsi į priešingas puses ir veiktų taip, jog bandiniui kiekvieną kartą pasisukant diskai maždaug 30 cm2 ploto skritulyje du kartus prisispaustų prie bandinio ir išilgai lenktų linijų trintųsi į bandinio paviršių.

4.1.2.   Abrazyviniai diskai (2) (kiekvienas 45–50 mm skersmens ir 12,5 mm storio) pagaminti iš specialių kruopščiai išrūšiuotų abrazyvinių medžiagų, įterptų į vidutinio kietumo gumą. Diskų kietumas turi būti 72 IRHD ± 5 IRHD, jeigu išmatuota keturiuose lygiu atstumu vienas nuo kito nutolusiuose abrazyvinio paviršiaus vidurio linijoje esančiuose taškuose, kai apkrova veikia vertikalia kryptimi išilgai disko skersmens, o rodmenys registruojami praėjus 10 sekundžių po apkrovos poveikio.

Siekiant užtikrinti, kad diskų paviršius pasidarytų visiškai lygus, abrazyviniai diskai turi būti paruošiami naudoti iš lėto juos sukant prispaudus prie plokščio stiklo lakšto.

4.1.3.   Šviesos šaltinis turi būti kaitinamoji lempa, kurios kaitinimo gija įdėta į gretasienį vamzdelį (jo matmenys –1,5 mm × 1,5 mm × 3 mm). Lempos kaitinimo siūlo įtampa turi būti tokia, kad spalvinė temperatūra būtų 2 856 K ± 50 K. Įtampa turi būti stabilizuota ± 1/1 000 ribose. Įtampai patikrinti naudojamas matuoklis turi būti atitinkamo tikslumo.

4.1.4.   Optinė sistema yra sudaryta iš lęšio, kurio židinys f yra bent 500 mm, kuris yra sureguliuotas atsižvelgiant į chromatinę aberaciją. Visa aktyvioji objektyvo anga neturi būti didesnė kaip f/20. Atstumas tarp lęšio ir šviesos šaltinio yra reguliuojamas tam, kad šviesos spindulių pluoštelis būtų tikrai lygiagretus. Norint šviesos spindulių pluoštelio skersmenį apriboti iki 7 mm ± 1 mm, yra įterpiama diafragma. Ši diafragma turi būti kitoje šviesos šaltinio pusėje, 100 mm ± 50mm atstumu nuo lęšio.

4.1.5.   Įranga išsklaidytajai šviesai matuoti (žr. 5 paveikslą) yra sudaryta iš fotoelemento su 200–250 mm fotometriniu rutuliu. Rutulyje yra angos šviesai įeiti ir išeiti. Įėjimo anga turi būti apskrita, o jos skersmuo bent du kartus turi būti didesnis už šviesos spindulių pluoštelį. Sferos išėjimo angoje yra arba šviesos gaudyklė, arba etaloninis atšvaitas, įrengtas laikantis toliau pateiktame 4.4.3 punkte nurodytos tvarkos. Kai šviesos spindulių pluoštelio sklidimo trajektorijoje nėra bandinio, šviesos gaudyklė absorbuoja visą šviesą.

Šviesos spindulių pluoštelio ašis turi kirsti įėjimo ir išėjimo angų vidurį. Šviesos išėjimo angos skersmuo b turi būti 2a · tg4°; čia a yra sferos skersmuo. Fotoelementas turi būti įmontuotas taip, kad į jį nepatektų šviesa, sklindanti tiesiai iš įėjimo angos arba nuo etaloninio atšvaito.

Fotometrinio rutulio ir etaloninio atšvaito vidinis paviršius turi būti matinis, neselektyvus ir jų atspindžio geba turi būti iš esmės vienoda.

Fotoelemento išėjimo signalas turi būti tiesinis ±2 % skaičiuojant nuo naudojamo šviesos stiprio.

Prietaisas turi būti suprojektuotas taip, kad, kai rutulys yra tamsus, galvanometro kreipimosi nebūtų. Visa aparatūra turi būti reguliariai tikrinama, naudojant nustatytus kalibruotus etaloninius matinius paviršius. Jeigu matinis paviršius matuojamas naudojant įrangą ar būdus, besiskiriančius nuo pirmiau apibrėžtųjų, rezultatai turi būti, jeigu reikia, patikslinami, kad jie atitiktų rezultatus, užfiksuotus su pirmiau aprašyta aparatūra.

4.2.   Bandymo sąlygos

4.2.1.   Temperatūra: 20 °C ± 5 °C;

4.2.2.   Slėgis: 860 – 1 060 mbar;

4.2.3.   Santykinis drėgnis: 60 % ± 20 %.

4.3.   Bandiniai

Bandiniai turi būti plokšti 100 mm ilgio kraštinės kvadratai, kurių abu paviršiai yra visiškai lygūs, jeigu reikia, su 6,4 mm + 0,2 mm/0 mm skersmens viduryje išgręžtomis tvirtinimo skylėmis.

4.4.   Bandymo procedūra

Abrazyvinio dilimo bandymas atliekamas naudojant tą bandinio paviršių, kuris yra išorinis nedūžtamo stiklo plokštės paviršius, kai plokštė vėliau yra įmontuota transporto priemonėje, o kalbant apie stiklo plokštę su organine plėvele – taip pat naudojant vidinį plokštės paviršių.

4.4.1.   Prieš pat bandymo pradžią ir tuojau po bandymo bandiniai nuvalomi taip:

a)	nuvalomi lininiu audiniu tekančio švaraus vandens srovėje;

b)	skalaujami distiliuotu arba demineralizuotu vandeniu;

c)	nusausinami pučiant deguonį arba azotą;

d)	vandens lašeliai, kurių galėjo likti, pašalinami bandinį atsargiai šluostant drėgnu lininiu audiniu. Prireikus iš abiejų pusių nusausinami dviem lininėmis audinio atraižomis.

Neturi būti naudojama jokia ultragarsinė įranga. Nuvalytus bandinius galima imti tik už briaunų, ir bandiniai turi būti saugomi taip, kad jų paviršiai nebūtų pažeisti ar užteršti.

4.4.2.   Bandiniai ne mažiau kaip 48 valandas laikomi esant 20 °C ± 5 °C temperatūrai ir esant 60 % ± 20 % santykiniam drėgniui.

4.4.3.   Bandinys padedamas tiesiogiai prieš sumuojamosios sferos įėjimo angą. Kampas tarp bandinio paviršiaus statmens ir spindulių pluoštelio ašies neturi būti didesnis kaip 8°.

Kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje, užregistruojami keturi rodmenys:

Rodmuo	Su bandiniu	Su šviesos gaudykle	Su etaloniniu atšvaitu	Identifikuojamoji ypatybė
T1	Ne	Ne	Taip	Krentantis šviesos srautas
T2	Taip	Ne	Taip	Visuminis šviesos srautas praėjęs pro bandinį
T3	Ne	Taip	Ne	Prietaiso išsklaidytas šviesos srautas
T4	Taip	Taip	Ne	Prietaiso ir bandinio išsklaidytas šviesos srautas

Rodmenys T1, T2, T3 ir T4 dar kartą užregistruojami bandinį padėjus į kitas nurodytas padėtis, kad būtų nustatyta, ar rodmenys yra tokie pat.

Apskaičiuojamas visuminis pralaidumas Tt = T2/T1.

Difuzinis pralaidumas Td apskaičiuojamas taip:

Td = (T4 – T3(T2/T1))/T1

Procentinis matiškumas apskaičiuojamas taip:

(Td/Tt) × 100 %

Abrazyviniais instrumentais bandinio neapdorotame paviršiuje esančių ir vienas nuo kito vienodais atstumais nutolusių keturių taškų pradinis matiškumas apskaičiuojamas pagal pirmiau pateiktą formulę. Apskaičiuojamas kiekvieno bandinio rezultatų vidurkis. Užuot atlikus keturis matavimus, vidutinė vertė gali būti nustatyta bandinį tolygiai sukant 3 aps./sek. arba greičiau.

Naudojant kiekvieną nedūžtamo stiklo plokštę atliekami trys tos pačios rūšies bandymai. Atlikus bandinių abrazyvinio dilimo bandymą, matiškumas yra naudojamas kaip vienetas paviršiaus dilimui matuoti. Abrazyviniais instrumentais apdoroto ploto išsklaidytoji šviesa matuojama pagal pirmiau nurodytą formulę mažiausiai keturiuose vienodu atstumu vienas nuo kito apdorotame plote esančiuose taškuose.

Apskaičiuojamas kiekvieno bandinio rezultatų vidurkis. Užuot atlikus keturis matavimus, vidutinė vertė gali būti nustatyta bandinį tolygiai sukant 3 aps./sek. arba greičiau.

4.5.   Ar atlikti abrazyvinio dilimo bandymą, turi spręsti pati laboratorija, atsižvelgusi į jai prieinamą informaciją. Išskyrus stiklo plastiko medžiagas, pvz., pradėjus naudoti kitą tarpsluoksnį arba pakeitus medžiagos storį paprastai nėra būtina atlikti kito bandymo.

4.6.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

Į antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

5.   ATSPARUMO DIDELEI TEMPERATŪRAI BANDYMAS

5.1.   Bandymų procedūra

Iš trijų priekinio lango stiklų arba, jeigu reikia, iš trijų kitų, ne priekinio lango, stiklų laboratorijos paimti trys eksperimentiniai pavyzdžiai arba trys bandiniai, kurių dydis bent 300 mm × 300 mm, o vienos iš bandinio kraštinių matmenys atitinka plokštės viršutinės briaunos kraštinę, įkaitinami iki 100 °C. Ši temperatūra išlaikoma dvi valandas, po to eksperimentinis (-iai) pavyzdys (-džiai) ataušinami iki kambario temperatūros.

Jeigu nedūžtamo stiklo plokštės abu išoriniai paviršiai yra iš neorganinės medžiagos, tam, kad būtų išvengta pernelyg didelio šiluminio smūgio, bandymą galima atlikti eksperimentinį pavyzdį nurodytam laikui vertikaliai panardinus į verdantį vandenį. Jeigu pavyzdžiai yra išpjauti iš priekinio lango stiklų, viena tokio bandinio kraštinė turi būti priekinio lango stiklo briauna.

5.2.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

	Bespalvis	Spalvotas
Tarpsluoksnio spalva	1	2

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

5.3.   Rezultatų aiškinimas

5.3.1.   Atsparumo didelei temperatūrai bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu pūslių arba kitų defektų neatsiranda toliau negu per 15 mm nuo nepjautinių arba toliau negu per 25 mm nuo pjautinių bandinio ar pavyzdžio kraštų, arba toliau negu per 10 mm nuo visų įtrūkių, kurie gali atsirasti atliekant bandymą.

Sudėtinės dalies tipui patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu atsparumo didelei temperatūrai bandymo reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

5.3.2.1.   visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus, arba

5.3.2.2.   vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau bandymų, atliktų naudojant kitą bandinių ar pavyzdžių rinkinį, rezultatai reikalavimus atitinka.

6.   ATSPARUMO SPINDULIUOTEI BANDYMAS

6.1.   Bandymo metodas

6.1.1.   Aparatūra

6.1.1.1.   Spinduliuotės šaltinis – tai vidutinio slėgio gyvsidabrio garų lankinė lempa su vamzdiniu kvarciniu balionu, iš kurio išsiurbtas ozonas; lempos baliono ašis yra vertikali. Vardiniai lempos matmenys: ilgis 360 mm, skersmuo 9,5 mm. Lempos lanko ilgis 300 mm ± 4 mm. Lempa turi veikti 750 W ± 50 W galia.

Galima naudoti bet kokį kitą spinduliuotės šaltinį, kurio poveikis yra toks pat, kaip ir pirmiau nurodytos lempos. Norint patikrinti, ar kito spinduliuotės šaltinio poveikis yra toks pat, yra lyginama energijos, išspinduliuotos 300–450 mm ilgio bangomis, kiekis (visos kito ilgio bangos eliminuojamos atitinkamais filtrais). Kitas spinduliuotės šaltinis po to naudojamas su šiais filtrais.

Jeigu bandant nedūžtamo stiklo plokštes nėra patenkinamo ryšio tarp šio bandymo ir jų naudojimo sąlygų, bandymo sąlygas reikėtų įvertinti iš naujo.

6.1.1.2.   Elektros tiekimo transformatorius ir kondensatorius, galintis lempai (6.1.1.1.) tiekti ne mažesnę kaip 1 100 V pradinę didžiausią įtampą ir 500 V ± 50 V darbinę įtampą.

6.1.1.3.   Įtaisas eksperimentiniams pavyzdžiams pritvirtinti ir sukti 1 aps./min – 5 aps./min apie viduryje esantį spinduliuotės šaltinį, kad šviesos srautas būtų tolygus.

6.1.2.   Bandiniai

6.1.2.1.   Bandinių matmenys 76 mm × 300 mm.

6.1.2.2.   Bandiniai laboratorijoje išpjaunami iš plokštės viršutinės dalies taip, kad:

—	bandinių iš ne priekinio lango stiklo plokštės viršutinis kraštas sutampa su viršutiniu plokštės kraštu,

—	bandinių iš priekinio lango stiklų viršutinis kraštas sutampa su viršutine riba zonos, kurios pastovus skaidrumas turi būti patikrintas ir nustatytas pagal šio priedo 9.1.2.2 punkto nuostatas.

6.1.3.   Bandymo procedūra

Prieš trijų bandinių ekspoziciją patikrinkite šių bandinių šviesos pralaidumo koeficientą, nustatytą pagal šio priedo 9.1.1–9.1.2 punktų nuostatas. Dalį kiekvieno bandinio uždenkite, kad neapšviestų šviesta, ir tada įdėkite bandinį į bandymo agregatą lygiagrečiai lempos ašiai ir 230 mm atstumu nuo lempos ašies. Atlikdami bandymą bandinių temperatūrą palaikykite 45 °C ± 5 °C. Kiekvieno eksperimentinio pavyzdžio paviršius, kuris bus pažeidžiamoji išorinė traktoriaus dalis, turi būti atkreiptas į lempą. Jeigu naudojama 6.1.1.1 punkte nurodyta lempa, bandinio ekspozicija yra 100 valandų.

Po ekspozicijos dar kartą išmatuokite kiekvieno bandinio ploto, kuris buvo eksponuotas, pastovų šviesos pralaidumo koeficientą.

6.1.4.   Kiekvienas bandinys arba eksperimentinis pavyzdys (iš viso trys) pagal pirmiau išdėstytą tvarką yra veikiamas tokia spinduliuote, kad bandinio arba eksperimentinio pavyzdžio kiekvieno taško spinduliuotės poveikis tarpsluoksniui atitiktų 1 400 W/m2 saulės spinduliuotę, trunkančią 100 valandų.

6.2.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

	Bespalvis	Spalvotas
Stiklo spalva	2	1
Tarpsluoksnio spalva	1	2

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

6.3.   Rezultatų aiškinimas

Atsparumo spinduliuotei bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus jeigu:

pagal šio priedo 9.1.1–9.1.2 punktų nuostatas išmatuotas bendras šviesos pralaidumo koeficientas, palyginti su pirmine koeficiento verte, kol bandinys nebuvo veikiamas energetine ekspozicija, nesumažėja daugiau negu iki 95 % ir jokiu būdu nesumažėja daugiau negu:

6.3.1.1.1.   iki 70 % – stiklo plokščių, kitų ne priekinio lango, kurios turi atitikti reikalavimus vairuotojo regėjimo laukui visomis kryptimis;

6.3.1.1.2.   iki 75 % – priekinio lango stiklų tame plote, kuriame turi būti patikrintas pastovus šviesos pralaidumo koeficientas, kaip apibrėžta toliau 9.1.2.2 punkte.

6.3.1.2.   Bandinys arba eksperimentinis pavyzdys po to, kai buvo veikiamas energetine ekspozicija, vis dėlto gali įgauti tam tikrą spalvą, kai apžiūrimas prieš baltą foną, tačiau neturi būti matoma jokių kitų defektų.

Sudėtinės dalies tipui patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu atsparumo spinduliuotei bandymo reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

6.3.2.1.   visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus, arba

6.3.2.2.   vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau kitų bandymų, atliktų naudojant kitą bandinių ar pavyzdžių rinkinį, rezultatai reikalavimus atitinka.

7.   ATSPARUMO DRĖGMEI BANDYMAS

7.1.   Bandymo procedūra

Trys kvadratinės formos bandiniai, kurių kraštinės bent 300 mm × 300 mm ilgio, arba eksperimentiniai pavyzdžiai dvi savaites vertikaliai laikomi uždarame inde, kuriame palaikoma 50 °C ± 2 °C temperatūra ir 95 % ± 4 % santykinis drėgnis (3).

Bandiniai paruošiami taip, kad:

—	kiekvieno bandinio vienas kraštas būtų priekinio lango stiklo kraštu;

—	jeigu keletas bandinių yra bandomi vienu metu, tarp jų turėtų būti paliktas tam tikras tarpas.

Turi būti imtasi atsargumo priemonių, kad ant bandymo kameros sienelių arba lubų susikondensavę lašai neužtikštų ant bandinių.

7.2.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

	Bespalvis	Spalvotas
Tarpsluoksnio spalva	1	2

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

7.3.   Rezultatų aiškinimas

7.3.1.   Nedūžtamo stiklo plokštės laikomos atitinkančiomis atsparumo drėgmei bandymo reikalavimus, jeigu paprastą arba apdorotą tripleksą dvi valandas, o plėvele padengtas stiklo plokštes bei kitus stiklus, padengtus plėvele – 48 valandas palaikius bandymo kameroje, kur sukurtos aplinkos sąlygos, ant jų didesniu kaip 10 mm atstumu nuo nepjautinių kraštų arba didesniu kaip 15 mm atstumu nuo pjautinių kraštų neaptinkama jokių didesnių pakitimų.

Sudėtinės dalies tipui patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu atsparumo drėgmei bandymo reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

7.3.2.1.   visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

7.3.2.2.   vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau kitų bandymų, atliktų naudojant kitą bandinių ar pavyzdžių rinkinį, rezultatai reikalavimus atitinka.

8.   ATSPARUMO TEMPERATŪROS POKYČIAMS BANDYMAS

8.1.   Bandymo metodas

Du 300 mm × 300 mm dydžio bandiniai 6 valandoms įdedami į uždarą bandymo kamerą, kurioje yra –40 °C ± 5 °C temperatūra; po to bandiniai valandą palaikomi 23 °C ± 2 °C aplinkos oro temperatūroje arba laukiama tol, kol jų temperatūra nusistovi. Po to bandiniai 3 valandas laikomi 72 °C ± 2 °C temperatūros oro sraute. Ataušę iki 23 °C ± 2 °C aplinkos temperatūros yra ištiriami.

8.2.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

	Bespalvis	Spalvotas
Plėvelės tarpsluoksnio arba dangos spalva	1	2

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

8.3.   Rezultatų aiškinimas

Atsparumo temperatūros pokyčiams bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu bandiniai nesutrūksta, netampa neskaidrūs, nesusisluoksniuoja ir jeigu neaptinkama kitų akivaizdžių defektų.

9.   OPTINĖS YPATYBĖS

9.1.   Šviesos pralaidumo bandymas

9.1.1.   Aparatūra

9.1.1.1.   Šviesos šaltinis – tai kaitinimo lempa, kurios kaitinimo siūlas yra gretasienyje (1,5 mm × 1,5 m × 3 mm). Lempos kaitinimo siūlo įtampa turi būti tokia, kad spalvinė temperatūra būtų 2 856 K ± 50 K. Įtampa stabilizuojama ± 1/1 000 ribose. Įtampai patikrinti naudojamas įtaisas turi būti atitinkamo tikslumo.

9.1.1.2.   Optinė sistema, sudaryta iš lęšio, kurio židinys yra bent 500 mm ir kuris patikslintas atsižvelgiant į chromatinę aberaciją. Visa aktyvioji lęšio anga neturi būti didesnė kaip f/20. Atstumas tarp lęšio ir šviesos šaltinio turi būti sureguliuotas taip, kad šviesos spindulių pluoštas būtų tikrai lygiagretus.

Norint šviesos spindulių pluoštelio skersmenį apriboti iki 7 mm ± 1 mm, yra įterpiama diafragma. Ši diafragma įterpiama 100 mm ± 50 mm atstumu nuo lęšio, kitoje šviesos šaltinio pusėje. Matavimo taškas pasirenkamas šviesos spindulių pluoštelio viduryje.

9.1.1.3.   Matavimų įranga. Imtuvo santykinis spektrinis jautris iš esmės turi sutapti su standartinio fotometrinio imtuvo, naudojamo esant dienos matomumui, santykiniu spektriniu šviesos našumu, kurį tokiam prietaisui yra nustačiusi CIE (Tarptautinė apšvietimo komisija, pranc. Commission Internationale de l‘Eclairage). Šviesai jautrus imtuvo paviršius yra padengtas difuzine medžiaga. Jautraus paviršiaus plotas turi būti bent du kartus didesnis už optinės sistemos spinduliuojamą šviesos spindulių pluošto skerspjūvį. Jeigu naudojamas fotometrinis rutulys, jo angos skerspjūvis turi būti bent du kartus didesnis už lygiagrečios spindulių pluošto dalies pjūvį.

Imtuvo ir su juo sujungto matuoklio tiesiškumas turi sudaryti daugiau negu 2 % skalės aktyviosios dalies. Imtuvas turi būti šviesos spindulių pluošto ašyje.

9.1.2.   Bandymo procedūra

Prietaisą, fiksuojantį imtuvo suveikimą, sureguliuokime taip, kad šviesos spindulių pluošto sklidimo trajektorijoje neįstačius nedūžtamo stiklo plokštės šio prietaiso rodyklė skalėje būtų prie padalos žymės 100. Kai į imtuvą šviesa nepatenka, prietaiso rodyklė turi būti prie nulio.

Nedūžtamo stiklo plokštę įstatykite tarp diafragmos ir imtuvo, ją pakreipdami taip, kad šviesos spindulių pluošto kritimo kampas būtų 0° ± 5°. Matuojamas nedūžtamo stiklo plokštės pastovus šviesos pralaidumas. Kiekviename matavimo taške yra užregistruojamas skalės padalų skaičius n, kurį parodo matuoklis. Pastovus šviesos pralaidumas τr = n/100.

9.1.2.1.   Bandant priekinio lango stiklus galima naudoti kitus pasirinktinus bandymo atlikimo būdus. Šiuo atveju naudojami arba iš priekinio lango stiklo pačios plokščiausios dalies išpjauti bandiniai, arba specialiai paruošti plokšti kvadratai, kurių medžiaga ir storis yra tokie pat kaip ir priekinio lango stiklų. Matuojama stiklo plokštei statmena kryptimi.

9.1.2.2.   Bandymas atliekamas šio priedo 9.2.5.2 punkte nurodytame I plote.

9.1.2.3.   Bandant traktorius, kuriuose I ploto, apibūdinto 9.2.5.2 punkte, apibrėžti negalima, bandymas atliekamas I′ plote, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.3 punkte.

9.1.3.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

	Bespalvis	Spalvotas
Stiklo spalva	1	2
Sluoksniuotų priekinio lango stiklų tarpsluoksnio spalva	1	2
	Nesumontuotos	Sumontuotos
Šešėlių ir (arba) patamsintos juostos	1	2

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

9.1.4.   Rezultatų aiškinimas

9.1.4.1.   Priekinio lango stiklų pastovus šviesos pralaidumas, išmatuotas pagal 9.1.2 punkto nuostatas turi būti nemažesnis kaip 75 %, o kitų, ne priekinių langų, stiklų – ne mažesnis kaip 70 %.

9.1.4.2.   Langų, įstatytų vairuotojo regėjimo lauko nesvarbiose vietose (pvz., įstiklintas stogas), pastovus šviesos pralaidumo koeficientas gali būti mažesnis už 70 %. Langai, kurių pastovus šviesos pralaidumo koeficientas yra mažesnis kaip 70 %, turi būti pažymėti atitinkamu simboliu.

9.2.   Optinio iškraipymo bandymas

9.2.1.   Taikymo sritis

Nurodytas būdas – tai projekcinis būdas, kurį taikant galima įvertinti nedūžtamo stiklo plokštės optinį iškraipymą.

9.2.1.1.   Apibrėžimai

9.2.1.1.1.   Optinis nuokrypis – tai kampas tarp tikrosios ir tariamosios taško matymo per nedūžtamo stiklo plokštę krypties, kai kampo dydis yra žiūrėjimo trajektorijos pokrypio, stiklo plokštės storio, jos pakrypimo ir išlinkio spindulio tame taške, kuriame žiūrėjimo trajektorija kerta stiklo plokštę, funkcija.

9.2.1.1.2.   Optinis iškraipymas MM′ kryptimi – tai kampinio nuokrypio algebrinis skirtumas Δα, išmatuotas tarp dviejų nedūžtamo stiklo plokštės paviršiaus taškų M ir M′, kai atstumas tarp šių taškų yra toks, kad jų projekcijos stačiu kampu į žiūrėjimo kryptį yra atskirtos nustatytu atstumu Δx (žr. 6 paveikslą).

Nuokrypis, nukreiptas prieš laikrodžio rodyklę, yra laikomas teigiamu, o nukreiptas pagal laikrodžio rodyklę – neigiamu.

9.2.1.1.3.   Optinis iškraipymas M taške – optinis iškraipymas didžiausias visomis MM′ kryptimis iš taško M.

9.2.1.2.   Aparatūra

Taikant šį būdą atitinkamas rastras per tiriamą nedūžtamo stiklo plokštę projektuojamas ekrane. Matuojami dėl šviesos spindulių pluošto sklidimo trajektorijoje pastatytos nedūžtamo stiklo plokštės atsiradę projektuojamo atvaizdo pavidalo skirtumai – tai yra optinio iškraipymo dydžiai. Aparatūra yra sudaryta iš dalių, išdėstytų taip, kaip parodyta 9 paveiksle.

Pastabos:	Δα = α1 – α2,	t. y. optinis iškraipymas MM′ kryptimi.
	Δx = MC,	t. y. atstumas tarp dviejų tiesių, lygiagrečių žiūrėjimo krypčiai ir kertančių taškus M ir M′.

9.2.1.2.1.   Geros kokybės, su didelio intensyvumo šviesos šaltiniu projekcinis aparatas, kurio charakteristikos gali būti šios:

—	židinio nuotolis bent 90 mm,

—	anga maždaug 1/2,5,

—	150 W kvarco halogeninė lempa (jeigu naudojama be filtro),

—	250 W kvarco halogeninė lempa (jeigu naudojamas žalios spalvos filtras).

Projekcinio aparato schema pateikta 7 paveiksle. 8 mm skersmens diafragma yra įstatyta maždaug 10 mm nuo priekinio lęšio.

9.2.1.2.2.   Rastras, pavyzdžiui, šviesių skylučių tamsiame fone matrica (žr. 8 paveikslą). Rastras turi būti pakankamai geros kokybės ir kontrastingumo, kad atliktinų matavimų paklaida būtų mažesnė kaip 5 %. Jeigu ištirtina nedūžtamo stiklo plokštė nėra įstatyta, apskritų skylučių matmenys turi būti tokie, kad per jas sklindant šviesai ekrane atsirastų daugybė ((R1 + R2)/R1)Δx skersmens apskritimų, kai Δx = 4 mm (žr. 6 ir 9 paveikslus).

9.2.1.2.3.   Atraminis stendas, geriausiai tinkantis vertikaliam ir horizontaliam nedūžtamo stiklo plokštės tyrimui, taip pat jos pasukimui.

9.2.1.2.4.   Tikrinimo šablonas matmenų pokyčiams išmatuoti, jeigu reikia greitai įvertinti. Tinkamas modelis pateiktas 10 paveiksle.

9.2.1.3.   Bandymo procedūra

9.2.1.3.1.   Bendroji dalis

Nedūžtamo stiklo plokštę nustatyto polinkio kampu pritvirtinkite atraminiame stende (9.2.1.2.3). Gaukite rastro atvaizdą projektuodami jį per tiriamąjį plotą. Tam, kad būtų ištirtas visas nurodytas nedūžtamo stiklo plotas, plokštę pasukite arba pakreipkite vertikaliai ar horizontaliai.

9.2.1.3.2.   Įvertinimas naudojant tikrinimo šabloną

Jeigu pakanka apytikrio įvertinimo, kurio paklaidos rėžis nėra didesnis kaip 20 %, dydis A apskaičiuojamas (žr. 10 paveikslą) iš nuokrypio pokyčio ribinės vertės ΔαL ir R2 vertės (atstumas nuo nedūžtamo stiklo plokštės iki ekrano):

A = 0,145 ΔαL · R2

Santykis tarp gauto atvaizdo skersmens Δd ir kampinio nuokrypio Δα apskaičiuojamas:

Δd = 0,29 Δα · R2

čia:

Δd	Yra išreikšta milimetrais,
A	Yra išreikšta milimetrais,
ΔαL	Yra išreikšta lanko minutėmis,
Δα	Yra išreikšta lanko minutėmis, ir
R2	Yra išreikšta metrais.

9.2.1.3.3.   Matavimas fotoelementu

Jeigu būtinas tikslus matavimas, kurio paklaidos rėžis nėra didesnis kaip ribinės vertės 10 %, Δd matuojamas optinėje ašyje iki taško, kuris atitinka pusę didžiausio intensyvumo.

9.2.1.4.   Rezultatų išraiška

Nedūžtamo stiklo plokštės optinis iškraipymas apskaičiuojamas bet kuriame paviršiaus taške visomis kryptimis išmatavus Δd norint surasti Δd maks.

9.2.1.5.   Kitas būdas

Be projekcinės technikos, jeigu išlaikomas 9.2.1.3.2 ir 9.2.1.3.3 punktuose nurodytas matavimų tikslumas, leidžiama taikyti stereoskopinę techniką.

9.2.1.6.   Nuotolis Δx turi būti 4 mm.

9.2.1.7.   Priekinio lango stiklas turi būti pritvirtintas pakreiptas tokiu pat kampu, kokiu jis įmontuojamas traktoriuje.

9.2.1.8.   Optinė ašis horizontalioje plokštumoje turi būti išlaikyta beveik statmena priekinio lango projekcijai toje plokštumoje.

Matavimai atliekami I zonoje, apibrėžtoje šio priedo 9.2.5.2 punkte.

9.2.2.1.   Su traktoriais, kuriuose šio priedo 9.2.5.2 punkte apibrėžtos I zonos nustatyti negalima, bandymas atliekamas I′ zonoje, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.3 punkte.

9.2.2.2.   Traktoriaus tipas

Bandymas turi būti pakartotas, jeigu priekinio lango stiklas įmontuotinas tokio tipo traktoriuje, kurio priekinis regėjimo laukas yra skirtingas negu to tipo traktoriaus, kurio priekinio stiklo langui jau suteiktas patvirtinimas.

9.2.3.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

9.2.3.1.   Medžiagos rūšis

Poliruotas (veidrodinis) stiklas	Lietasis stiklas	Lakštinis stiklas
1	1	2

9.2.3.2.   Kitos antrinės charakteristikos

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

9.2.4.   Bandinių skaičius

Bandymui atlikti turi būti pateikti 4 bandiniai.

9.2.5.   Traktoriaus priekinio lango stiklo regėjimo lauko apibrėžimas

Regėjimo laukas apibrėžiamas atsižvelgiant:

9.2.5.1.1.   į atskaitos tašką, apibrėžtą Direktyvos 2008/2/EB I priedo 1.2 punkte. Šis taškas toliau pažymėtas kaip O;

9.2.5.1.2.   į tiesę OQ, kuri yra horizontali tiesė, kertanti atskaitos tašką ir statmena traktoriaus vidurinei išilginei plokštumai;

9.2.5.2.   į priekinio lango stiklo I zoną, kuri nustatoma ten, kur priekinio lango stiklas susikerta su keturiomis toliau apibrėžtomis plokštumomis:

P1	—	vertikali plokštuma, kertanti tašką O ir sudaranti 15° kampą į kairę nuo traktoriaus vidurinės išilginės plokštumos,
P2	—	vertikali plokštuma, maždaug ties traktoriaus vidurine išilgine plokštuma simetriška P1 plokštumai. Jeigu šio reikalavimo neįmanoma laikytis (pvz., jei nėra simetrinės vidurinės išilginės plokštumos), P2 plokštuma laikoma plokštuma, kuri maždaug ties traktoriaus išilgine plokštuma, kertančia atskaitos tašką, yra simetriška P1 plokštumai,
P3	—	plokštuma, kertanti tiesę OQ ir virš horizontalios plokštumos sudaranti 10° kampą,
P4	—	plokštuma, kertanti tiesę OQ ir po horizontalia plokštuma sudaranti 8° kampą.

9.2.5.3.   Traktorių, kurių I zonos nustatyti negalima, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.2 punkte, I′ zona yra visas priekinio lango stiklo paviršius.

9.2.6.   Rezultatų aiškinimas

Yra laikoma, kad priekinio lango stiklo tipas atitinka reikalavimus dėl optinio iškraipymo, jeigu keturių bandinių, pateiktų bandymui atlikti, optinio iškraipymo didžiausioji vertė I arba I′ zonoje neviršija dviejų lanko minučių (2′).

9.2.6.1.   100 mm pločio pakraštinėje zonoje negali būti atliekamas joks matavimas.

9.2.6.2.   Jei priekinio lango stiklai sudaryti iš kelių dalių, negalima atlikti matavimo 35 mm pločio juostoje, jos plotį pradedant skaičiuoti nuo stiklo plokštės krašto, kuris gali būti greta šią plokštę dalijančios detalės.

9.3.   Antrinio atvaizdo atskyrimo bandymas

9.3.1.   Taikymo sritis

Bandymui atlikti galima taikyti du pripažintus metodus:

—	žiedinės diafragmos, ir

—	kolimacinio teleskopo.

Šiuos bandymų metodus prireikus galima taikyti sudėtinės dalies tipui patvirtinti, kokybei kontroliuoti arba produkcijai įvertinti.

9.3.1.1.   Žiedinės diafragmos bandymas

9.3.1.1.1.   Aparatūra

Naudojant šį metodą į apšviestą žiedinę diafragmą yra žiūrima per nedūžtamo stiklo plokštę. Diafragma turi būti taip suprojektuota, kad atliekant bandymą būtų galima nustatyti, ar stiklas atitinka reikalavimus, ar ne.

Pageidautina, kad žiedinė diafragma būtų vieno iš šių tipų:

a)	apšviesta diafragma su išpjautu žiedu (jo išorinis skersmuo D), kuris x metrų atstumu esančiame taške (11a paveikslas) šviesos spindulių pluoštelį sutraukia η lanko minučių kampu; arba

b)	apšviesta diafragma su išpjautu žiedu ir jo viduryje esančia dėme, kurių matmenys yra tokie, kad atstumui nuo dėmės krašto iki žiedo vidinės dalies artimiausio taško esant D, x metrų atstumu esančiame taške (11b paveikslas) šviesos spindulių pluoštelis būtų sutraukiamas η lanko minučių kampu;

čia:

Η	antrinio atvaizdo atskyrimo ribinė vertė,
X	atstumas nuo nedūžtamo stiklo plokštės iki diafragmos (ne mažiau kaip 7 m),
D	Yra apskaičiuojama pagal lygtį:

D = x · tan η

Apšviesta diafragma yra sudaryta iš dėžės (jos matmenys maždaug 300 mm × 300 mm × 150 mm), kurioje yra šviesos šaltinis. Šios dėžės priekinę dalį dažniausiai sudaro juodu nepermatomu popieriumi uždengtas arba juodais matiniais dažais nudažytas stiklas. Dėžė yra apšviečiama tinkamu šviesos šaltiniu. Dėžės vidus yra išdažytas baltais matiniais dažais. Dėžė turėtų būti patogi naudojant ir kitų formų diafragmas, pavyzdžiui, tokios formos, kokia parodyta 14 paveiksle. Sistemą, kurioje naudojama diafragma, galima pakeisti vaizdo projektavimo sistema ir projektuojamus atvaizdus stebėti ekrane.

9.3.1.1.2.   Bandymo procedūra

Tinkamame stende nedūžtamo stiklo plokštė, pakreipta nurodytu kampu, sumontuojama taip, kad stebima būtų diafragmos vidurį kertančioje horizontalioje plokštumoje.

Į dėžę, kurios viduje yra šviesos šaltinis, per kiekvieną tiriamąją stiklo plokštės vietą, norint nustatyti, ar atsiranda apšviestos diafragmos antrinis atvaizdas, turi būti žiūrima būnant tamsiame kambaryje arba kambaryje, kuriame tvyro prietema. Jei reikia, nedūžtamo stiklo plokštė pasukama, kad būtų užtikrinta reikiama žiūrėjimo kryptis. Gali būti žiūrima pro monoklį.

9.3.1.1.3.   Rezultatų suformulavimas

Nustatykite, ar:

—	naudojant a diafragmą (žr. 11a paveikslą) atsiskiria žiedo pirminis ir antrinis atvaizdas, t. y. ar viršijama η ribinė vertė, arba

—	naudojant b diafragmą (žr. 11b paveikslą) dėmės antrinis atvaizdas pasislenka už taško, kuriame jis liečiasi su žiedo vidiniu kraštu, t. y. ar viršijama η ribinė vertė.

9.3.1.2.   Kolimacinio teleskopo bandymas

Jeigu būtina, taikoma šiame punkte aprašyta bandymo procedūra.

9.3.1.2.1.   Aparatūra

Aparatūrą sudaro kolimatorius ir žiūronas ir ji gali būti sumontuota pagal 13 paveiksle pateiktą schemą. Tačiau gali būti naudojama ir kitokia lygiavertė optinė sistema.

9.3.1.2.2.   Bandymo procedūra

Kolimatorius suformuoja poliarinių koordinačių sistemos beribį atvaizdą su šviesia dėmele viduryje (žr. 14 paveikslą). Žiūrono židinio plokštumoje, optinėje ašyje yra maža neskaidri dėmė, kurios skersmuo šiek tiek didesnis už šviesios dėmelės atvaizdą. Žiūronas nukreipiamas taip, kad neskaidri dėmė užstotų šviesią dėmelę.

Kai bandinys, naudojamas antriniam atvaizdui sukurti, yra padedamas tarp žiūrono ir kolimatoriaus, tam tikru atstumu nuo polinių koordinačių sistemos vidurio atsiranda antras, ne toks ryškus taškas. Antrinio atvaizdo atskyrimas gali būti užregistruotas kaip atstumas tarp taškų, matomų per žiūroną (žr. 14 paveikslą). (Optinis iškraipymas – tai atstumas tarp tamsios dėmės ir polinės koordinačių sistemos viduryje esančio ryškaus taško.)

9.3.1.2.3.   Rezultatų suformulavimas

Nedūžtamo stiklo plokštė pirmiausia tikrinama nesudėtinga skenavimo technika norint nustatyti vietą, kurioje antrinio atvaizdo poslinkis yra didžiausias. Tada tokia vieta ištiriama kolimatoriumi atitinkamu kritimo kampu. Išmatuojamas didžiausias antrinio atvaizdo išsiskyrimas.

9.3.1.3.   Stebėjimo kryptis horizontalioje plokštumoje turi būti beveik statmena priekinio lango stiklo projekcijai toje plokštumoje.

9.2.2 punkte apibrėžtose zonose matuojama atsižvelgiant į traktoriaus kategoriją.

9.3.2.1.   Traktoriaus tipas

Bandymas turi būti pakartotas, jeigu priekinio lango stiklas įmontuotinas tokio tipo traktoriuje, kurio priekinis regėjimo laukas yra skirtingas negu to tipo traktoriaus, kurio priekinio stiklo langui jau suteiktas patvirtinimas.

9.3.3.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

9.3.3.1.   Medžiagos rūšis

Poliruotas (veidrodinis) stiklas	Lietasis stiklas	Lakštinis stiklas
1	1	2

9.3.3.2.   Kitos antrinės charakteristikos

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

9.3.4.   Bandinių skaičius

Bandymui atlikti turi būti pateikti 4 bandiniai.

9.3.5.   Rezultatų aiškinimas

Priekinio lango stiklo tipas laikomas atitinkančiu reikalavimus, keliamus antrinio atvaizdo atskyrimui, jeigu visų keturių bandinių, pateiktų bandymui atlikti, atstumas tarp pirminio ir antrinio atvaizdo neviršija 15 lanko minučių (15′).

9.3.5.1.   100 mm pločio pakraštinėje zonoje negali būti atliekamas joks matavimas.

9.3.5.2.   Jei priekinio lango stiklai, sudaryti iš kelių dalių, negalima atlikti matavimo 35 mm pločio juostoje, kurios plotis pradedamas skaičiuoti nuo stiklo plokštės krašto, kuris gali būti greta šią plokštę dalijančios detalės.

9.4.   Spalvų skyrimo bandymas

Kai priekinio lango stiklo zonos, apibrėžtos 9.2.5.2 arba 9.2.5.3 punktuose, yra spalvotos, tiriami keturi priekinio lango stiklai norint identifikuoti šias spalvas:

—

baltą,

—	pasirinkto atspalvio geltoną,

—

raudoną,

—

žalią,

—

mėlyną,

—	gintaro spalvą.

10.   ATSPARUMO UGNIAI BANDYMAS

10.1.   Bandymo tikslas ir taikymo sritis

Šiuo būdu galima nustatyti medžiagų, panaudotų traktorių keleivių patalpose, horizontalaus degimo spartą po to, kai kabinose įdegama maža liepsna. Šiuo būdu galima atskirai išbandyti traktoriaus vidaus įrenginių medžiagas ir sudėtines dalis atskirai, arba ir medžiagas ir sudėtines dalis kartu, kai jų storis neviršija 15 mm. Šis bandymas atliekamas nustatyti pirmiau minėtų medžiagų produkcijos partijų homogeniškumui jų degumo ypatybių požiūriu. Kadangi pasaulinė praktinė patirtis yra labai įvairi (medžiagų taikymas ir jų išdėstymas traktoriuje; naudojimo sąlygos; užsidegimo priežastis ir t. t.), o bandymo atlikimo sąlygos, nustatytos šiame punkte, yra labai griežtos, šis metodas negali būti laikomas tinkamu visoms traktoriaus viduje vykstančių degimo procesų charakteristikoms įvertinti.

10.2.   Apibrėžimai

10.2.1.   Degimo sparta – tai išdegusios atkarpos, išmatuotos šiuo metodu, ir laiko, per kurį pirmiau minėta atkarpa išdegė, santykis.

Degimo sparta yra išreiškiama milimetrais per minutę.

10.2.2.   Sudėtinė medžiaga – tai medžiaga, sudaryta iš kelių panašios arba skirtingos medžiagos sluoksnių, visu medžiagos paviršiumi glaudžiai suklijuotų, sulydytų, suvirintų ir t. t. Jeigu skirtingos medžiagos viena su kita yra sujungiamos ne ištisiniu sluoksniu (pvz., susiuvamos, suvirinamos aukšto dažnio lauku, sujungiamos kniedėmis), tada norint, kad pagal 10.5 punkto reikalavimus būtų galima paruošti atskirus bandinius, tokios medžiagos nelaikomos sudėtinėmis.

10.2.3.   Pažeidžiama pusė – tai medžiagos pusė, kuri montuojant traktoriuje yra atkreipta į keleivių kabiną.

10.3.   Pagrindinis principas

Bandinys yra įtvirtinamas U pavidalo laikiklyje ir degimo kameroje 15 sekundžių kaitinamas nustatyta nekaitria liepsna (liepsna kaitinamas laisvasis bandinio galas). Bandymu nustatoma, ar liepsna užgęsta ir kada ji užgęsta, arba nustatomas laikas, per kurį liepsna sudegina išmatuotą bandinio dalį.

10.4.   Aparatūra

10.4.1.   Pageidautina, kad degimo kamera (15 paveikslas) būtų nerūdijamo plieno (jos matmenys pateikti 16 paveiksle). Degimo kameros priekinėje dalyje yra ugniai atsparus stebėjimo langas, kuris gali būti tokio pat dydžio kaip ir kameros priekinė dalis ir kuris gali būti sukonstruotas taip, kad būtų naudojamas kaip prieigos plokštė.

Degimo kameros dugne yra ventiliacijos angos, o viršuje – daugybė ventiliacijos plyšių. Degimo kamera uždedama ant keturių 10 mm aukščio kojų.

Viename degimo kameros gale gali būti anga bandinių laikikliui įdėti į kamerą; kitame degimo kameros gale yra anga dujų tiekimo vamzdžiui prijungti. Išsilydžiusios medžiagos suteka į degimo kameros dugne esančią vonelę (žr. 17 paveikslą), padėtą tarp ventiliacijos angų taip, kad nebūtų uždengta nė viena ventiliacijos anga.

10.4.2.   Bandinių laikiklis – tai dvi U pavidalo metalinės plokštės arba rėmai iš korozijai atsparios medžiagos. Matmenys pateikti 18 paveiksle.

Apatinė plokštė yra su strypeliais, o viršutinėje plokštėje atitinkamose vietose yra skylutės, kad bandiniai nuolatos būtų laikomi. Strypeliai taip pat naudojami matavimo taškams išdegusios bandinio atkarpos pradžioje ir pabaigoje pažymėti.

Bandiniai tvirtinami šilumai atsparia 0,25 mm skersmens viela, 25 mm tarpeliais išdėstyta per visą apatinį U pavidalo rėmą (žr. 19 paveikslą).

Bandinių apatinės dalies plokštuma turi būti 178 mm virš degimo kameros dugno plokštumos. Bandinių laikiklio priekinis kraštas nuo degimo kameros galo turi būti per 22 mm; bandinių laikiklio ilgieji kraštai nuo degimo kameros šonų turi būti per 50 mm (visi matmenys yra vidinės dalies). (Žr. 15 ir 16 paveikslus.)

10.4.3.   Dujų degiklis. Kaip mažos galios liepsnos šaltinis yra naudojamas Bunseno degiklis (jo vidinis skersmuo yra 9,5 mm). Bunseno degiklio padėtis bandymo skyriuje yra tokia, kad degiklio antgalio vidurys yra 19 mm žemiau bandinio atvirojo galo apatinio krašto vidurio (žr. 16 paveikslą).

10.4.4.   Bandymo dujos. Į degiklį tiekiamų dujų šilumingumas turi būti apie 38 MJ/m3 (pvz., gamtinės dujos).

10.4.5.   Bent 110 mm ilgio metalinis šepetys su 7 ar 8 vienodai suapvalintais galais 25 mm ilgio danteliais.

10.4.6.   Sekundmatis, kurio rodmenų tikslumas yra 0,5 sekundės.

10.4.7.   Traukos spinta. Degimo kamera gali būti įdėta į traukos spintą, jeigu šios vidinis tūris yra bent 20, tačiau ne daugiau kaip 110 kartų didesnis už degimo kameros tūrį ir jeigu traukos spintos nei ilgis, nei aukštis nei plotis nėra daugiau kaip 2½ karto už bet kuriuos kitus du matmenis didesnis.

Prieš pradedant bandymą vertikalus oro srauto greitis per traukos spintą matuojamas 100 mm atstumu prieš traukos spintos vidurį ir tokiu pat atstumu už jo. Oro srauto vertikalus greitis, kad operatorius būtų apsaugotas nuo degimo produktų, turi būti 0,10–0,30 m/s. Galima naudoti traukos spintą su natūralia ventiliacija ir atitinkamu oro srauto greičiu.

10.5.   Bandiniai

10.5.1.   Bandinių pavidalas ir matmenys

Bandinių pavidalas ir matmenys yra pateikti 20 paveiksle. Bandinio storis atitinka išbandytino produkto storį. Storis neturi būti didesnis kaip 13 mm. Jeigu pagal bandinių parengimo sąlygas yra įmanoma, bandinys turi būti lygiai perpjautas per visą savo ilgį. Jeigu, atsižvelgiant į produkto pavidalą ir matmenis, nustatyto dydžio bandinio parengti negalima, turi būti laikomasi šių mažiausių matmenų:

a)	kai bandinio plotis yra 3–60 mm, jo ilgis turi būti 356 mm. Šiuo atveju medžiaga yra išbandoma per produkto plotį;

b)	kai bandinio plotis yra 60–100 mm, ilgis turi būti bent 138 mm. Šiuo atveju galima degimo atkarpa sutampa su bandinio ilgiu ir matuoti pradedama nuo pirmojo matavimo taško;

c)	bandiniai, kurių plotis mažesnis kaip 60 mm, o ilgis mažesnis kaip 356 mm, ir 60–100 mm pločio ir trumpesni kaip 138 mm bandiniai teikiamu metodu negali būti išbandomi; taip pat negali būti išbandomi siauresni kaip 3 mm bandiniai.

10.5.2.   Bandinių paruošimas

Iš bandomos medžiagos turi būti paruošti bent penki bandiniai. Jeigu bandomos medžiagos, kurių degimo sparta pagal jos struktūros kryptingumą yra kitokia (tai nustatoma pirminiais bandymais), turi būti parengti penki (arba daugiau kaip penki) bandiniai, kurie į bandymo įtaisą sudedami taip, kad būtų išmatuota didžiausia degimo sparta. Kai pristatoma nustatytų pločių medžiaga, iš viso medžiagos pločio yra išpjaunama bent 500 mm ilgio dalis. Iš gabalo, išpjauto pirmiau aprašytu būdu, paruoštini bandiniai turi būti išpjaunami ne arčiau kaip 100 mm nuo medžiagos krašto ir taškuose, kurie vienas nuo kito nutolę vienodu atstumu.

Bandiniai tokiu pat būdu turi būti paruošiami iš gatavo gaminio, jeigu, atsižvelgiant į gaminio pavidalą, tai galima padaryti. Jeigu gaminys yra storesnis kaip 13 mm, jo storis turi būti sumažintas iki 13 mm mechaniškai apdirbant tą gaminio šoną, kuris nėra atsuktas į keleivių kabiną.

Sudėtinės medžiagos (žr. 10.2.2 punktą) bandytinos taip, tarsi jos būtų homogeninės.

Jei medžiagos yra sudėtinės iš skirtingų medžiagų sluoksnių, visi sluoksniai, esantys 13 mm gylyje nuo paviršiaus, atsukto į keleivių kabiną, turi būti išbandyti atskirai.

10.5.3.   Bandinių paruošimas

Bandiniai ruošiami bent 24 valandas, tačiau ne ilgiau kaip 7 dienas, turi būti laikomi esant 23 oC ± 2 °C temperatūrai ir esant 50 % ± 5 % santykiniam drėgniui (pavyzdžiai šiomis sąlygomis laikomi iki pat bandymo pradžios).

10.6.   Bandymo procedūra

10.6.1.   Sušiauštu arba tokiu paviršiumi, kuriame yra kuodelių, bandinius patieskite ant plokščio lygaus paviršiaus ir du kartus perbraukite šepečiu (aprašytu 10.4.5 punkte) prieš pūkelius.

10.6.2.   Bandinį įdėkite į bandinių laikiklį (aprašytą 10.4.2 punkte) taip, kad liepsna degintinas bandinio paviršius būtų atsuktas į apačią, liepsnos link.

10.6.3.   Dujų liepsna pagal degimo kameroje esantį ženklą sureguliuojama taip, kad būtų ne didesnio kaip 30 mm aukščio (anga, kuria oras tiekiamas degikliui, yra uždaryta). Prieš pradedant pirmą bandymą dujos turi būti deginamos bent vieną minutę, kad liepsna pasidarytų pastovi.

10.6.4.   Bandinių laikiklis įstumiamas į degimo kamerą taip, kad bandinio galą degintų liepsna. Po 15 sekundžių dujų čiaupas užsukamas.

10.6.5.   Degimo proceso trukmė pradedama matuoti tada, kai apatinė liepsnos dalis atsiduria už pirmo matavimo taško. Stebėkite, kaip greitai liepsna plinta į tą kraštą (viršutinį ar apatinį), kuris dega sparčiau.

10.6.6.   Degimo proceso trukmė baigiama matuoti tada, kai liepsna atsiduria už paskutinio matavimo taško, arba tada, kai nepasiekusi šio taško liepsna užgęsta. Jeigu liepsna nepasiekia paskutinio matavimo taško, išmatuokite išdegusią atkarpą iki to taško, prie kurio liepsna užgęsta. Išdegusi atkarpa – tai liepsnos sudeginta bandinio dalis (medžiagos paviršiuje arba jos viduje).

10.6.7.   Jeigu bandinys neužsiliepsnoja arba išjungus degiklį nebedega, arba jeigu liepsna užgęsta nepasiekusi pirmojo matavimo taško ir dėl to neužfiksuojama degimo trukmė, bandymų ataskaitoje įrašoma, kad degimo sparta yra 0 mm/min.

10.6.8.   Atliekant keletą bandymų arba atliekant bandymus pakartotinai, prieš pradedant bandymą privalu įsitikinti, kad temperatūra degimo kameroje ir bandinių laikiklio temperatūra yra ne didesnė kaip 30 °C.

10.7.   Apskaičiavimas

Degimo sparta B, milimetrais per minutę, apskaičiuojama pagal šią formulę:

B = (s/t) × 60,

čia:

S	– sudegusi atkarpa, milimetrais,
T	– laikas, per kurį sudega atkarpa s, išreikštas sekundėmis.

10.8.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

Į antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

10.9.   Rezultatų aiškinimas

Plėvele padengti (2.3) ir nedūžtamo stiklaplasčio (2.4) stiklai laikomi atitinkančiais reikalavimus, keliamus degimo ypatybėms (atsparumas ugniai), jeigu degimo sparta nėra didesnė kaip 250 mm/min.

11.   ATSPARUMO CHEMINIAMS REAGENTAMS BANDYMAS

11.1.   Naudotini reagentai

11.1.1.   Neabrazyvinis muilo tirpalas: 1 % kalio oleatas (skaičiuojant nuo vandens masės), ištirpintas dejonizuotame vandenyje.

11.1.2.   Langų valiklis: vandeninis izoprapanolio ir dipropilenglikoliomonometilo eterio tirpalas (kiekvieno koncentracija, skaičiuojant nuo vandens masės) turi būti 5–10 %, bei amonio hidroksido tirpalas (jo koncentracija, skaičiuojant nuo vandens masės) turi būti 1–5 %.

11.1.3.   Neatskiestas denatūruotas alkoholis: metilo alkoholio tūrio viena dalis maišoma su etilo alkoholio tūrio 10 dalių.

11.1.4.   Etaloninis benzinio mišinys, kurio 50 % tūrio sudaro toluenas, 30 % - 2,2,4-trimetilpentanas, 15 % – 2,4,4-trimetil-1-pentanas ir 5 % – etilo alkoholis.

11.1.5.   Etaloninis žibalas: mišinys, kurio 50 % tūrio sudaro n-oktanas ir 50 % tūrio sudaro n-dekanas.

11.2.   Bandymo metodas

Kiekvienas iš dviejų 180 mm × 25 mm dydžio bandinių turi būti išbandytas cheminiais reagentais, nurodytais 11.1 punkte (naujas bandinys naudojamas atliekant kiekvieną bandymą ir išbandant naują produktą). Po kiekvieno bandymo pavyzdžiai turi būti nuvalyti pagal gamintojo nurodymus ir tada 48 valandas laikomi esant 23 oC ± 2 °C temperatūrai ir 50 % ± 5 % santykiniam drėgniui. Šios sąlygos turi būti išlaikomos bandymo metu. Bandiniai turi būti visiškai panardinti į bandomąjį skystį, vieną minutę jame palaikyti ir tada tuojau pat sausai nušluostyti (švariu) drėgmę sugeriančiu medvilniniu skudurėliu.

11.3.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

	Bespalvis	Spalvotas
Plėvelės tarpsluoksnio arba dengiamosios plėvelės spalva	1	2

Į antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

11.4.   Rezultatų aiškinimas

11.4.1.   Atsparumo cheminiams reagentams bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu bandiniai nesuminkštėja, nepasidaro lipnūs, bandinių paviršius nesuskeldėja arba bandiniai nepraranda blizgesio.

Bandinių rinkiniai, pateikti sudėtinės dalies tipui patvirtinti, laikomi atitinkančiais atsparumo cheminiams reagentams reikalavimus, jeigu:

11.4.2.1.   visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus,

11.4.2.2.   jeigu bandymo rezultatas neatitinka reikalavimų, tačiau kitų bandymų, kurie atlikti su nauju bandinių rinkiniu, rezultatai reikalavimus atitinka.

---

(1)  Tinkamus abrazyvinius instrumentus tiekia Teledyne Taber (Jungtinės Amerikos Valstijos).

(2)  Tinkamus abrazyvinius instrumentus tiekia Teledyne Taber (Jungtinės Amerikos Valstijos).

(3)  Pagal šio bandymo reikalavimus ant bandinių neturi kondensuotis vandens garai.

III D PRIEDAS

Grūdinto stiklo priekiniai langai

1.   TIPO APIBRĖŽIMAS

Grūdinto stiklo priekiniai langai laikomi kitokio tipo langais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau pateiktų pagrindinių arba antrinių charakteristikų.

1.1.   Pagrindinės charakteristikos yra šios:

1.1.1.   prekės pavadinimas arba prekės ženklas;

pavidalas ir matmenys.

Atliekant suirimo bandymą ir mechaninių savybių nustatymo bandymą grūdinto stiklo priekiniai langai laikomi priklausančiais vienai iš dviejų grupių, t. y.:

1.1.2.1.   priekiniai langai, kurių stiklai plokšti, ir

1.1.2.2.   priekiniai langai, kurių stiklai išlenkti;

1.1.3.   storio kategorija, kuriai priskirto stiklo vardinis storis „e“ yra (gaminant stiklą leidžiamas ±0,2 mm nuokrypis):

- I kategorija:		e ≤ 4,5 mm,
- II kategorija:	4,5 mm <	e ≤ 5,5 mm,
- III kategorija:	5,5 mm <	e ≤ 6,5 mm,
- IV kategorija:	6,5 mm <	e.

1.2.   Antrinės charakteristikos yra šios:

1.2.1.   medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, lietinis stiklas, lakštinis stiklas),

1.2.2.   spalva (bespalvis arba spalvotas),

1.2.3.   įmontuoti arba neįmontuoti stiklo šildymo laidai,

1.2.4.   įmontuotos arba neįmontuotos patamsintos juostos.

2.   SUIRIMO BANDYMAS

2.1.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

2.1.1.   Atliekant šį bandymą atsižvelgiama tik į medžiagos savybes.

2.1.2.   Laikoma, kad lietinio stiklo ir lakštinio stiklo atsparumo indeksai yra vienodi.

2.1.3.   Suirimo bandymai turi būti pakartoti poliruotą (veidrodinį) stiklą pakeitus lietiniu arba lakštiniu stiklu ir atvirkščiai.

2.1.4.   Bandymai turi būti pakartoti, jeigu naudojamos ne spalvotos, o kitokios patamsintos juostos.

2.2.   Bandinių skaičius

Turi būti bandomi šeši bandiniai, paimti iš mažiausio ploto ruošinių serijos, ir šeši bandiniai iš didžiausio ploto ruošinių serijos, kurie atrenkami taip, kaip nurodyta III M priede.

2.3.   Skirtingos stiklo zonos

Priekinių langų stiklai turi būti sudaryti iš dviejų pagrindinių zonų: FI ir FII zonų. Stikluose gali būti ir tarpinė FIII zona.

Šios zonos apibrėžtos toliau:

2.3.1.   FI zona: bent 7 cm pločio suirimo smulkiomis skeveldromis periferinė zona aplink priekinio lango stiklo kraštus (šiai zonai priskiriama išorinė 2 cm pločio juosta, kuri nėra įvertinama).

FII zona: regėjimo laukas, kuriame stiklas suyra įvairaus dydžio skeveldromis (jam visados priskiriama keturkampė bent 20 cm pločio ir 50 cm ilgio dalis).

2.3.2.1.   Stačiakampio centras yra 10 cm spinduliu nubrėžto apskritimo viduryje. Šio apskritimo centras sutampa su atskaitos taško projekcija.

2.3.2.2.   Kalbant apie traktorius, kuriems negalima nustatyti atskaitos taško, regėjimo lauko padėtis turi būti nurodyta bandymų ataskaitoje.

2.3.2.3.   Pirmiau paminėto stačiakampio plotis gali būti sumažintas ir būti 15 cm tuose priekinių langų stikluose, kurių aukštis yra mažesnis kaip 44 cm.

2.3.3.   FIII zona: ne platesnė kaip 5 cm tarpinė zona, esanti tarp FI ir FII zonų.

2.4.   Bandymo metodas

Bandymo metodas yra toks pat, kaip aprašytasis III C priedo I punkte.

2.5.   Dūžių vietos (žr. III N priedo 2 paveikslą).

2.5.1.   Dūžių vietos parenkamos taip:

1 taškas: FII zonos vidurinėje dalyje, didžiausios arba mažiausios apkrovos plote;

2 taškas: FIII zonoje, kuo arčiau FII zonos vertikalios simetrijos plokštumos;

3 ir 3′ taškai: 3 cm nuo bandinio vidurinės linijos kraštų; jeigu yra žnyplių, kuriomis pakabinamas grūdinamas stiklas, galiukų įspaudai stikle, vienas stiklo dūžio taškas turi būti prie stiklo krašto su žnyplių, kuriomis pakabinamas grūdinamas stiklas, galiukų įspaudais, o antras stiklo sudaužymo taškas turi būti arti stiklo kito krašto;

4 taškas: toje vietoje, kurioje stiklo vidurinės linijos išlinkio spindulys yra mažiausias;

5 taškas: 3 cm nuo bandinio krašto toje vietoje, kur bandinio krašto išlinkio spindulys yra mažiausias (į kairę arba į dešinę).

2.5.2.   Suirimo bandymas atliekamas apkrova veikiant 1, 2, 3, 3′, 4 ir 5 taškus.

2.6.   Rezultatų aiškinimas

Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu atliekant bandymą atsiradusios stiklo skeveldros atitinka visas 2.6.1.1, 2.6.1.2 ir 2.6.1.3 punktuose pateiktas sąlygas.

2.6.1.1.   FI zona

2.6.1.1.1.   Kiekvienas 5 cm × 5 cm stiklo kvadratas neturi būti suskilęs į mažiau kaip 40 ir į ne daugiau kaip 350 skeveldrų; tačiau suskaičiavus mažiau kaip 40 skeveldrų, jeigu skeveldrų skaičius bet kuriame 10 cm × 10 cm dydžio stiklo kvadrate, kuriame yra 5 mm × 5 cm kvadratas, yra ne mažesnis kaip 160, pirmiau nurodytas reikalavimas dėl ne mažesnio kaip 40 skeveldrų skaičiaus 5 cm × 5 cm kvadrate negalioja.

2.6.1.1.2.   Taikant pirmiau išdėstytą taisyklę, atsiradusi skeveldra, kurios ilgis yra lygus kvadrato kraštinei, laikoma puse skeveldros.

2.6.1.1.3.   Ar skeveldrų yra, netikrinama 2 cm pločio juostoje apie bandinio kraštą (ši juosta laikoma stiklo plokštės rėmu) ir 7,5 cm spinduliu nuo apkrovos taško.

2.6.1.1.4.   Suirimo bandymo metu gali atsirasti ne daugiau kaip trys skeveldros, kurių plotas didesnis kaip 3 cm2. Dvi iš pirmiau minėtų trijų skeveldrų negali atsirasti pirmiau nurodytame tame pačiame 10 cm skersmens apskritime.

2.6.1.1.5.   Per suirimo bandymą gali atsirasti pailgos formos skeveldrų, jeigu šių skeveldrų kraštai nėra aštrūs ir jeigu skeveldros ne ilgesnės kaip 7.5 cm, išskyrus 2.6.2.2 punkte numatytus atvejus. Jeigu šios pailgos formos skeveldros nusitęsia iki stiklo krašto, jos su stiklo kraštu negali sudaryti didesnio kaip 45° kampo.

2.6.1.2.   FII zona

2.6.1.2.1.   Kai stiklas sutrūkinėja, liekamasis matomumas tikrinamas 2.3.2 punkte apibrėžtame keturkampio formos plote. Šiame keturkampyje iš skeveldrų, kurių plotas didesnis kaip 2 cm2, sudarytas jungtinis paviršius turi sudaryti ne daugiau kaip 15 % pirmiau minėto keturkampio ploto; tačiau kalbant apie mažesnio kaip 44 cm aukščio priekinio lango stiklus arba apie stiklus, kurių sumontavimo kampas yra mažesnis kaip 15°, jeigu skaičiuojama nuo vertikalės, stiklų skeveldros, per kurias galima žiūrėti, turi sudaryti bent 10 % atitinkamo keturkampio ploto.

2.6.1.2.2.   Nė vienos skeveldros plotas negali būti didesnis kaip 16 cm2, išskyrus 2.6.2.2 punkte numatytą atvejį.

2.6.1.2.3.   10 cm spinduliu aplink dūžio vietą, tačiau tik FII zonoje esančioje apskritimo dalyje, leidžiama, kad po bandymo atsirastų trys skeveldros, kurių plotas yra didesnis kaip 16 cm2, bet mažesnis kaip 25 cm2.

Skeveldros iš esmės turi būti taisyklingos formos, jose neturi būti 2.6.1.2.4.1 punkte aprašytų nuoskilų. Tačiau bet kokiame 50 mm × 20 cm stačiakampyje gali atsirasti ne daugiau kaip 10 netaisyklingos formos skeveldrų ir ne daugiau nei 25 skeveldros visame priekinio lango stiklo paviršiuje.

Nei viena iš pirmiau nurodytų skeveldrų neturi būti su nuoskila, kurios ilgis, išmatuotas pagal 2.6.1.2.4.1 punkto nuostatas, yra didesnis kaip 35 mm.

2.6.1.2.4.1.   Skeveldra yra laikoma netaisyklingos formos, jeigu aplink skeveldrą negalima apibrėžti 40 mm skersmens apskritimo, jeigu bent viena skeveldros atskila yra ilgesnė kaip 15 mm, matuojant nuo nuoskilos viršaus iki pjūvio, kurio plotis yra lygus stiklo storiui ir jeigu skeveldros nuoskilos vienas ar keli viršutiniai kampai mažesni kaip 40°.

2.6.1.2.5.   Apskritai leidžiama, kad FII zonoje atsirastų pailgos formos skeveldros, jeigu jų ilgis ne didesnis kaip 10 cm, išskyrus 2.6.2.2 punkte numatytą atvejį.

2.6.1.3.   FIII zona

Šios zonos stiklo skeveldrų charakteristikos turi būti tarpinės, palyginti su stiklo skeveldrų, į kurias gali sudužti stiklo dvi greta esančios zonos (FI ir FII), charakteristikomis.

Priekinio lango stiklas, pristatytas sudėtinės dalies tipui patvirtinti, suirimo bandymo požiūriu laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu laikomasi bent vienos iš šių sąlygų:

2.6.2.1.   jeigu visų bandymų, kuriuos atliekant stiklo dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 punkto nuostatas, rezultatai atitinka reikalavimus;

2.6.2.2.   jeigu iš visų bandymų, kuriuos atliekant stiklo dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 punkto nuostatas, vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, atsižvelgiant į nuokrypius, kurie neviršija nustatytų dydžių:

FI zona: ne daugiau kaip penkios 7,5–15 cm ilgio skeveldros;

FII zona: plote, esančiame už 10 cm spindulio apskritimo, nubrėžto aplink dūžio tašką, yra daugiau kaip trys skeveldros, kurių plotas yra 16–20 cm2;

FIII zona: ne daugiau kaip keturios 10–17,5 cm ilgio skeveldros,

ir jeigu šis bandymas atliktas dar kartą su nauju bandiniu, kuris arba atitinka 2.6.1 punkto reikalavimus, arba kurio rezultatų nuokrypiai neviršija pirmiau nurodytų dydžių.

2.6.2.3.   jeigu dviejų iš tų bandymų, kuriuos atliekant stiklo dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 punkto nuostatas, rezultatai neatitinka reikalavimų todėl, kad užregistruoti 2.6.2.2 punkte nurodytų dydžių neviršijantys nuokrypiai, ir jeigu kitos bandymų, atliktų naudojant naują bandinių rinkinį, grupės rezultatai atitinka 2.6.1 punkto reikalavimus arba jeigu ne daugiau kaip dviejų bandinių iš naujo bandinių rinkinio rezultatų nuokrypiai neviršija 2.6.2.2 punkte pirmiau nurodytų dydžių.

2.6.3.   Jeigu užregistruojami pirmiau paminėti nuokrypiai, bandymų ataskaitoje apie juos turi būti įrašytas įrašas ir prie ataskaitos privalo būti pridėtos atitinkamų dalių nuotraukos.

3.   BANDYMAS SU GALVĄ IMITUOJANČIU MAKETU

3.1.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

Į antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

3.2.   Bandinių skaičius

3.2.1.   Iš kiekvienos priekinio lango grūdintų stiklų grupės bandymams atlikti yra pateikiami keturi bandiniai, kurių ruošinio plotas yra beveik mažiausias, ir keturi bandiniai, kurių ruošinio plotas yra beveik didžiausias. Visi aštuoni bandiniai yra tokių pat tipų, kaip ir suirimo bandymams parinkti bandiniai (žr. 2.2 punktą).

3.2.2.   Bandymus atliekančios laboratorijos nuožiūra bandymai atliekami su šešiais kiekvieną priekinio lango stiklo storio kategoriją atitinkančiais bandiniais, kurių matmenys (1 100 mm × 500 mm) + 5 mm/– 2 mm.

3.3.   Bandymo metodas

3.3.1.   Bandymo metodas yra toks, koks aprašytas III C priedo 3 punkte.

3.3.2.   Svarmuo yra metamas iš 1,50 m + 0 mm/– 5 mm aukščio.

3.4.   Rezultatų aiškinimas

3.4.1.   Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu priekinio lango stiklas arba bandinys sudūžta į skeveldras.

Bandinių rinkinys, pristatytas sudėtinės dalies tipui patvirtinti, laikomas atitinkančiu bandymo, atliekamo su galvą imituojančiu maketu, reikalavimus, jeigu yra įvykdyta viena iš šių dviejų sąlygų:

3.4.2.1.   visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus;

3.4.2.2.   jeigu bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, turi būti atliekami kiti bandymai su nauju bandinių rinkiniu, o šių bandymų rezultatai turi atitikti reikalavimus.

4.   OPTINĖS YPATYBĖS

III C priedo 9 punkto reikalavimai, keliami optinėms ypatybėms galioja kiekvienam priekinio lango stiklo tipui.

III E PRIEDAS

Tolygiai grūdinto stiklo langai, išskyrus priekinių langų stiklus (1)

1.   TIPO APIBRĖŽIMAS

Tolygiai grūdinto stiklo priekiniai langai laikomi kitokio tipo langais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau pateiktų pagrindinių arba antrinių charakteristikų.

1.1.   Pagrindinės charakteristikos yra šios:

1.1.1.   prekės pavadinimas arba prekės ženklas,

1.1.2.   grūdinimo proceso pobūdis (terminis arba cheminis procesas);

pavidalo kategorija; yra skiriamos dvi kategorijos:

1.1.3.1.   plokščio paviršiaus stiklo plokštės,

1.1.3.2.   plokščio ir išlenkto paviršiaus stiklo plokštės;

1.1.4.   storio kategorija, kuriai priskirto stiklo storis „e“ yra (gaminant stiklą leidžiamas ±0,2 mm nuokrypis):

— I kategorija:		E ≤ 3,5 mm,
— II kategorija:	3,5 mm <	E ≤ 4,5 mm,
— III kategorija:	4,5 mm <	E ≤ 6,5 mm,
— IV kategorija:	6,5 mm <	E

1.2.   Antrinės charakteristikos yra šios:

1.2.1.   medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, lietinis stiklas, lakštinis stiklas),

1.2.2.   spalva (bespalvis arba spalvotas),

1.2.3.   įmontuoti arba neįmontuoti stiklo šildymo laidai.

2.   SUIRIMO BANDYMAS

2.1.   Antrinių charakteristikų atsparumo indeksai

Medžiaga	Atsparumo indeksai
Veidrodinis stiklas	2
Lietinis stiklas	1
Lakštinis stiklas	1

Į kitas antrines charakteristikas neatsižvelgiama.

2.2.   Bandinių atranka

Visų formos kategorijų ir visų storio kategorijų bandiniai, kuriuos sunku paruošti, yra parenkami pagal šiuos bandymui galiojančius reikalavimus:

bandant plokščio paviršiaus stiklo plokštes, pristatomi du rinkiniai bandinių, kurių:

2.2.1.1.1.   ruošinio plotas yra didžiausias,

2.2.1.1.2.   kampas tarp dviejų gretimų kraštų yra mažiausias.

Bandant išlenkto paviršiaus stiklo plokštes, pristatomi trys rinkiniai bandinių, kurių:

2.2.1.2.1.   ruošinio plotas yra didžiausias,

2.2.1.2.2.   kampas tarp dviejų gretimų kraštų yra mažiausias,

2.2.1.2.3.   segmento aukštis yra didžiausias.

2.2.2.   Bandymai, kuriuos atliekant naudojami didžiausiam ploto S bandiniai, laikomi tinkamais, kad juos būtų galima atlikti naudojant ploto, mažesnio kaip S + 5 %, bandinius.

2.2.3.   Jeigu pateiktų bandinių γ kampas yra mažesnis kaip 30°, bandymai laikomi tinkamais, kad juos būtų galima atlikti naudojant visas pagamintas stiklo plokštes, kurių kampas yra didesnis už kampą γ – 5°.

Jeigu pateiktų bandinių γ kampas yra didesnis kaip arba lygus 30°, bandymai laikomi tinkamais, kad juos būtų galima atlikti naudojant visas pagamintas stiklo plokštes, kurių kampas yra didesnis kaip arba lygus 30°.

2.2.4.   Jeigu pateiktų bandinių segmento aukštis h yra didesnis kaip 100 mm, bandymai laikomi tinkamais, kad juos būtų galima atlikti naudojant visas pagamintas stiklo plokštes, kurių segmento aukštis yra mažesnis kaip h + 30 mm.

Jeigu pateiktų bandinių segmento aukštis h yra mažesnis kaip arba lygus 100 mm, bandymai laikomi tinkamais, kad juos būtų galima atlikti naudojant visas pagamintas stiklo plokštes, kurių segmento aukštis yra mažesnis kaip arba lygus 100 mm.

2.3.   Bandinių skaičius viename rinkinyje

Kiekvienoje grupėje, atsižvelgiant į pirmiau minėtame 1.1.3 punkte apibrėžtą pavidalo kategoriją, yra toks bandinių skaičius:

Stiklo plokštės rūšis	Bandinių skaičius
Plokščia (du rinkiniai)	4
Plokščia ir išlenkta (trys rinkiniai)	5

2.4.   Bandymo metodas

2.4.1.   Atliekant bandymą taikomas III C priedo 1 punkte aprašytas metodas.

2.5.   Dūžio vietos (žr. III N priedo 3 paveikslą)

2.5.1.   Plokščio paviršiaus plokščių ir išlenkto paviršiaus plokščių dūžio vietos, viena, atitinkamai pateiktos III N priedo 3a bei 3b paveiksluose, ir, antra, III N priedo 3c paveiksle, yra:

1 taškas: 3 cm nuo stiklo plokštės kraštų toje jos dalyje, kur plokštės krašto išlinkio spindulys yra mažiausias;

2 taškas: 3 cm nuo vienos iš pusiaukraštinių, pasirenkant tą plokštės šoną (jeigu jis yra), kuriame yra žnyplių, kuriomis pakabinamas grūdinamas stiklas, galiukų įspaudai;

3 taškas: geometriniame stiklo plokštės viduryje;

4 taškas: pasirenkamas tik išlenkto paviršiaus stiklo plokštėms; šis taškas pasirenkamas toje stiklo plokštės didžiausio spindulio vidurinės linijos dalyje, kurioje išlinkio spindulys yra mažiausias.

2.5.2.   Stiklo plokštę veikiant nustatytoje dūžio vietoje, atliekamas tik vienas bandymas.

2.6.   Rezultatų aiškinimas

Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu skeveldros atitinka šiuos reikalavimus:

2.6.1.1.   Bet kuris 5 cm2 × 5 cm2 stiklo kvadratas suskyla į ne mažiau kaip 40 skeveldrų arba į daugiau kaip 400, arba, kalbant apie stiklus, kurių storis ne didesnis kaip 3,5 mm – į 450 skeveldrų.

2.6.1.2.   Taikant pirmiau paminėtą taisyklę, skeveldra, kurios ilgis sutampa su kvadrato kraštinės ilgiu, laikoma puse skeveldros.

2.6.1.3.   Stiklo sudužimas į skeveldras netikrinamas 2 cm pločio juostoje prie bandinių krašto, ši juosta – tai stiklo plokštės rėmas; stiklo sudužimas į skeveldras netikrinamas 7,5 cm spinduliu aplink dūžio vietą.

2.6.1.4.   Neturi būti didesnio kaip 3 cm2 ploto skeveldrų, išskyrus 2.6.1.3 punkte apibrėžtose stiklo dalyse.

2.6.1.5.   Gali būti keletas pailgos formos skeveldrų, jeigu:

—	jų kraštai nėra aštrūs,

—	prie pat stiklo plokštės krašto nusitęsusios skeveldros su juo sudaro ne didesnį kaip 45° kampą,

- ir skeveldros nėra ilgesnės kaip 7,5 cm, išskyrus toliau pateiktame 2.6.2.2 punkte numatytu atveju.

Bandinių rinkinys, pateiktas sudėtinės dalies tipui patvirtinti, atitinka suirimo į skeveldras bandymo reikalavimus, jeigu įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

2.6.2.1.   jeigu visų bandymų, atliktų taikant į 2.5.1 punkte nustatytas dūžio vietas, rezultatai atitinka reikalavimus;

2.6.2.2.   jeigu vieno iš tų bandymų, kuriuos atliekant taikoma į stiklo dūžio vietas, parinktas pagal 2.5.1 punkto nuostatas, rezultatai neatitinka reikalavimų, atsižvelgiant į nuokrypius, kurie neviršija šių nustatytų dydžių:

—	ne daugiau kaip penkios skeveldros yra 6–7,5 cm ilgio,

—	ne daugiau kaip penkios skeveldros yra 7,5–10 cm ilgio,

ir šis bandymas atliekamas dar kartą su nauju bandiniu, o jo rezultatai arba atitinka 2.6.1 punkto reikalavimus, arba rezultatų nuokrypiai neviršija pirmiau nurodytų dydžių;

2.6.2.3.   jeigu dviejų iš visų bandymų, kuriuos atliekant taikomasi į stiklo dūžio vietas, parinktas pagal 2.5.1 punkto nuostatas, rezultatai, atsižvelgiant į 2.6.2.2 punkte nurodytų dydžių neviršijančius nuokrypius, neatitinka reikalavimų ir jeigu kiti bandymai su nauju bandinių rinkiniu atitinka 2.6.1 punkto reikalavimus arba jeigu ne daugiau kaip du naujo bandinių rinkinio bandiniai yra su nuokrypiais, neviršijančiais 2.6.2.2 punkte pirmiau nurodytų dydžių.

2.6.3.   Jeigu aptinkami pirmiau paminėti nuokrypiai, jie turi būti įrašyti bandymo ataskaitoje, o prie ataskaitos privalo būti pridėtos atitinkamų dalių nuotraukos.

3.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS

3.1.   Bandymas su 227 g rutuliuku

3.1.1.   Antrinių charakteristikų sudėtingumo indeksai

Medžiaga	Atsparumo indeksas	Spalva	Atsparumo indeksas
Poliruotas stiklas	2	Bespalvis	1
Lietinis stiklas	1	Spalvotas	2
Lakštinis stiklas	1

Į kitas antrines charakteristikas (pvz., įmontuoti ar neįmontuoti stiklo šildymo laidai) neatsižvelgiama.

3.1.2.   Bandinių skaičius

Bandymai atliekami su šešiais kiekvienos storio kategorijos, kurios apibrėžtos pirmiau minėtame 1.1.4 punkte, bandiniais.

3.1.3.   Bandymo metodas

3.1.3.1.   Bandymo metodas yra III C priedo 2.1 punkte aprašytas būdas.

3.1.3.2.   Aukštis, iš kurio numetamas rutuliukas (nuo rutuliuko apačios iki bandinio viršutinio paviršiaus) atsižvelgiant į stiklo plokštės storį, nurodytas šioje lentelėje:

Vardinis stiklo plokštės storis (e)	Aukštis, iš kurio numetamas rutuliukas
e ≤ 3,5 mm	2,0 m + 5 mm/– 0 mm
3,5 mm < e	2,5 m + 5 mm/– 0 mm

3.1.4.   Rezultatų aiškinimas

3.1.4.1.   Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu bandinys nesudūžta.

Bandinių rinkinys, pateiktas sudėtinės dalies tipui patvirtinti, laikomas atitinkančiu mechaninio stiprumo bandymo reikalavimus, jeigu įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

3.1.4.2.1.   jeigu reikalavimų neatitinka ne daugiau kaip vieno bandymo rezultatai,

3.1.4.2.2.   jeigu dviejų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau kitų bandymų su nauju šešių bandinių rinkiniu rezultatai atitinka reikalavimus.

4.   OPTINĖS YPATYBĖS

4.1.   Šviesos pralaidumas

III C priedo 9.1 punkto reikalavimai dėl pastovaus šviesos pralaidumo koeficiento taikomi tolygiai grūdinto stiklo plokštėms arba stiklo plokščių dalims, esančioms tose vietose, kurios turi didelės įtakos vairuotojo regėjimui.

---

(1)  Šio tipo tolygiai grūdinto stiklo plokštes taip pat galima naudoti kaip traktorių priekinių langų stiklus.