ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.011.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 11

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 tomas
2010m. sausio 16d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

 

2010 m. sausio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 38/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

1

 

 

2010 m. sausio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 39/2010, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. sausio 16 d.

3

 

 

2010 m. sausio 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 40/2010, kuriuo nustatomas alyvuogių aliejaus importo licencijų paraiškoms, pateiktoms pagal Tuniso tarifines kvotas nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 12 d., taikytinas paskirstymo koeficientas, ir kuriuo sustabdomas importo licencijų išdavimas 2010 m. sausio mėnesiui

6

 

 

IV   Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi

 

 

2010/27/EB

 

*

2009 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimas dėl žemės ūkio kooperatyvus ir valdas apsunkinančių skolų konsolidavimo programos, įgyvendintos Lacijaus regione (Italija) pagal Regionų įstatymą Nr. 52/1994 ir perfinansuotos pagal 2001 m. gegužės 10 d. Regionų įstatymo Nr. 10 257 straipsnį (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4525)

7

 

 

2010/28/EB

 

*

2009 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis augalinių medžiagų, preparatų ir jų derinių, naudojamų tradiciniams augaliniams vaistams, sąrašą (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5804)  ( 1 )

12

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

16.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 11/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 38/2010

2010 m. sausio 15 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. sausio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

122,3

JO

64,0

MA

64,3

TN

112,1

TR

86,4

ZZ

89,8

0707 00 05

EG

174,9

JO

106,0

MA

76,9

TR

119,6

ZZ

119,4

0709 90 70

MA

167,4

TR

115,0

ZZ

141,2

0709 90 80

EG

225,1

ZZ

225,1

0805 10 20

EG

51,6

IL

57,7

MA

53,2

TN

68,6

TR

54,6

ZZ

57,1

0805 20 10

MA

91,6

ZZ

91,6

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

51,9

EG

67,7

HR

59,0

IL

70,2

JM

106,6

MA

83,8

TR

67,6

ZZ

72,4

0805 50 10

EG

72,2

IL

88,6

TR

71,9

US

87,7

ZZ

80,1

0808 10 80

CA

91,9

CL

60,1

CN

88,6

MK

24,7

US

117,9

ZZ

76,6

0808 20 50

CN

51,0

US

101,3

ZZ

76,2


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


16.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 11/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 39/2010

2010 m. sausio 15 d.

kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2010 m. sausio 16 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 4 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2010 m. sausio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2010 m. sausio 16 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede, remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. sausio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 161, 1996 6 29, p. 125.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2010 m. sausio 16 d.

KN kodas

Prekių pavadinimas

Importo muitas (1)

(EUR/t)

1001 10 00

Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės

0,00

vidutinės kokybės

0,00

žemos kokybės

0,00

1001 90 91

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 90 99

Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00

1002 00 00

RUGIAI

36,92

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

11,99

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)

11,99

1007 00 90

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

36,92


(1)  Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje,

2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

31.12.2009-14.1.2010

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)

Miežiai

Prekių birža

Minnéapolis

Chicago

Kotiruojama

155,97

111,78

FOB kaina JAV

165,85

155,85

135,85

98,98

Meksikos įlankos priedas

41,51

12,14

Didžiųjų ežerų priedas

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:

23,26 EUR/t

Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:

— EUR/t


(1)  Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2)  10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3)  30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).


16.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 11/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 40/2010

2010 m. sausio 15 d.

kuriuo nustatomas alyvuogių aliejaus importo licencijų paraiškoms, pateiktoms pagal Tuniso tarifines kvotas nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 12 d., taikytinas paskirstymo koeficientas, ir kuriuo sustabdomas importo licencijų išdavimas 2010 m. sausio mėnesiui

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo (3), steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją, protokolo Nr. 1 (4) 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis pradedamos taikyti nulinio tarifo tarifinės kvotos importuoti neperdirbtam alyvuogių aliejui, kurio KN kodai yra 1509 10 10 ir 1509 10 90 ir kuris visas buvo pagamintas Tunise ir tiesiai iš tos šalies vežamas į Bendriją, šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

(2)

2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1918/2006, atidarančio Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus tarifinę kvotą ir nustatančio jos administravimą (5), 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos importo licencijas išduodant taikomos mėnesiui skiriamo kiekio ribos.

(3)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 3 straipsnio 1 dalies, kompetentingoms institucijoms pateiktose importo licencijų paraiškose bendras prašomas kiekis viršija minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą sausio mėnesio ribą.

(4)

Susidarius tokioms aplinkybėms, Komisija privalo nustatyti paskirstymo koeficientą, pagal kurį būtų galima išduoti importo licencijas proporcingai turimam kiekiui.

(5)

Sausio mėnesio riba pasiekta, importo licencijų tam mėnesiui išduoti nebegalima,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 3 straipsnio 1 dalį nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 12 d. pateiktoms importo licencijoms taikomas 90,575916 % paskirstymo koeficientas.

Po 2010 m. sausio 18 d. paprašytam kiekiui importo licencijos 2010 m. sausio mėn. nebeišduodamos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. sausio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 15 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3)  OL L 97, 1998 3 30, p. 57.

(4)  OL L 97, 1998 3 30, p. 2.

(5)  OL L 365, 2006 12 21, p. 84.


IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi

16.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 11/7


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. birželio 17 d.

dėl žemės ūkio kooperatyvus ir valdas apsunkinančių skolų konsolidavimo programos, įgyvendintos Lacijaus regione (Italija) pagal Regionų įstatymą Nr. 52/1994 ir perfinansuotos pagal 2001 m. gegužės 10 d. Regionų įstatymo Nr. 10 257 straipsnį

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4525)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(2010/27/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal šį straipsnį,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2001 m. rugsėjo 11 d. raštu, užregistruotu 2001 m. rugsėjo 13 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje, vadovaudamasi Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie 2001 m. gegužės 10 d. Regionų įstatymo Nr. 10, kuriuo iš dalies keičiamas 1994 m. spalio 31 d. Regionų įstatymo Nr. 52 2 straipsnis, 257 straipsnio tekstą.

(2)

2002 m. balandžio 19 d. rašte, užregistruotame 2002 m. balandžio 22 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje nusiuntė Komisijai papildomos informacijos apie minėtąsias nuostatas, kurios 2001 m. lapkričio 9 d. raštu Komisija buvo prašiusi iš Italijos institucijų.

(3)

Komisija, išnagrinėjusi šią informaciją, 2002 m. birželio 17 d. raštu paprašė Italijos institucijų per keturias savaites atsiųsti daugiau informacijos.

(4)

Negavusi atsakymo iki 2002 m. birželio 17 d. rašte nurodytos datos, Komisija 2003 m. rugpjūčio 19 d. nusiuntė naują raštą, prašydama skubiai pateikti anksčiau prašytą informaciją.

(5)

2003 m. spalio 23 d. raštu, užregistruotu 2003 m. spalio 29 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje nusiuntė Komisijai papildomos informacijos, kurios Komisija 2002 m. birželio 17 d. raštu buvo prašiusi Italijos institucijų.

(6)

2003 m. gruodžio 11 d. Komisija pranešė Italijai savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą ją taikant 2001 m. gegužės 10 d. Regionų įstatymo Nr. 10 (toliau – Įstatymas Nr. 10/01) 257 straipsnio nuostatoms ir 1998 m. sausio 1 d.–2001 m. gegužės 20 d. (Įstatymo Nr. 10/01 įsigaliojimo data) pagal pagalbos programą, kuri turėjo būti perfinansuota iš tame straipsnyje numatyto biudžeto asignavimo, sumokėtai pagalbai (1).

(7)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabų.

(8)

Komisija pastabų iš suinteresuotųjų šalių negavo. Vis dėlto, kai pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį pradėjusi procedūrą Komisija pateikė pastabų, Italijos institucijos susitiko su Komisijos darbuotojais šias pastabas aptarti.

(9)

2009 m. balandžio 3 d. e. paštu Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje nusiuntė Komisijai Italijos institucijų raštą, kuriame apibendrinamos ankstesnėje dalyje minėtame susitikime vykusios diskusijos.

II.   APRAŠYMAS

(10)

Įstatymo Nr. 10 257 straipsnyje numatyta skirti papildomus 400 mln. ITL (206 583 EUR) kaip 15 metų trukmės paskolų, teikiamų žemės ūkio kooperatyvus, jų grupes ir žemės ūkio valdas apsunkinančioms skoloms konsoliduoti, palūkanų subsidiją, kaip nurodyta 1994 m. spalio 31 d. Regionų įstatyme Nr. 52 (toliau – Įstatymas Nr. 52/94), iš dalies pakeistame 1996 m. balandžio 29 d. Įstatymu Nr. 13 (toliau – Įstatymas Nr. 13/96). Jame taip pat keičiamas Įstatymo Nr. 52/94 2 straipsnis – galimybė gauti tame įstatyme numatytą pagalbą bus taikoma ir, 2000 m. gruodžio 31 d. duomenimis, negrąžintoms apsunkinančioms skoloms. Galiausiai, į įstatymą įtraukta sąlyga, pagal kurią numatyta pagalba gali būti panaudojama tik Bollettino ufficiale della Regione Lazio [Oficialiajame Lacijaus regiono biuletenyje] paskelbus teigiamus pagal EB sutarties 87–88 straipsnius Komisijos atlikto tyrimo rezultatus.

(11)

Įstatyme Nr. 52/94, kuris yra teisinis konsolidavimo pagrindas, numatyta:

a)

pagalba kooperatyvams ir jų grupėms skiriant 15 metų trukmės paskolų, teikiamų dėl viešosiomis subsidijomis nepadengtų paskolų atsiradusioms apsunkinančioms skoloms konsoliduoti, palūkanų subsidijas (1 straipsnio 1 dalis);

b)

pagalba žemės ūkio valdoms skiriant 15 metų trukmės paskolų, teikiamų dėl jau padarytų investicijų atsiradusioms apsunkinančioms skoloms konsoliduoti, palūkanų subsidijas (1 straipsnio 2 dalis);

c)

pagalba kaip dotacijos kooperatyvams ir jų grupėms susijungimo arba perėmimo į kitą kooperatinę organizaciją atvejais – iš šių dotacijų padengiama iki 50 % minėtų kooperatyvų ar jų grupių balansuose nurodytų įsipareigojimų ir jos skirtos šiems įsipareigojimams įvykdyti (4 straipsnis);

d)

apsunkinančios skolos apibrėžtos kaip skolos, atsiradusios dėl trumpalaikių, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių banko paskolų, gautų be viešosios pagalbos ir negrąžintų įstatymo įsigaliojimo dieną.

(12)

Remdamasi Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi (buvęs 93 straipsnis), Komisija pradėjo aptariamame įstatyme numatytos pagalbos tyrimo procedūrą (3), nes nebuvo įsitikinusi, ar ši pagalba atitinka kriterijus, pagal kuriuos ji tuo metu buvo nagrinėjama.

(13)

Remdamasi šiais kriterijais Komisija šią dotaciją laikė pagalba veiklai, iš esmės suderinama su bendrąja rinka, jeigu įvykdytos šios trys sąlygos:

a)

ši pagalba turėjo būti susijusi su apsunkinančiomis skolomis, atsiradusiomis dėl paskolų, paimtų jau padarytoms investicijoms finansuoti;

b)

visa imant paskolą suteiktos pagalbos suma ir aptariama pagalba negalėjo viršyti procentinės dalies, kurią Komisija paprastai leidžia teikti, t. y.:

investicijoms pirminiame žemės ūkio sektoriuje: 35 % arba 75 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 75/268/EEB (4),

investicijoms žemės ūkio produktų perdirbimo ir pateikimo į rinką sektoriuje: 55 % (arba 75 % 1 tikslo regionuose) projektams, atitinkantiems sektorių programas arba vieną iš Tarybos reglamento (EEB) Nr. 866/90 (5) 1 straipsnio tikslų, ir 35 % (arba 50 % 1 tikslo regionuose) kitiems produktams, kuriems netaikoma išimtis pagal Komisijos sprendimo 90/342/EEB (6) priedo 2 punkte (arba Komisijos sprendime 94/173/EEB (7) nurodytus kriterijus;

c)

aptariama pagalba galėjo būti išmokama tik pakeitus naujai paimtų paskolų palūkanas, kad būtų atsižvelgta į pinigų kainos pokyčius (tokiais atvejais pagalbos suma turėjo būti mažesnė negu šių pokyčių kaina arba lygi jai), arba turėjo būti susijusi su žemės ūkio valdomis, teikiančiomis ekonominio rentabilumo garantijas, visų pirma, jei dėl esamų paskolų turima finansinė našta kenkia valdoms arba skatina jas bankrutuoti.

(14)

Pradėjus procedūrą, Italijos institucijos, priimdamos Įstatymą Nr. 13/96, iš dalies pakeitė Įstatymą Nr. 52/94, kuriuo remdamasi Komisija galėjo nutraukti procedūrą paskelbdama, kad tuo įstatymu pakeista pagalbos apibrėžtis yra suderinama su bendrąja rinka (8).

(15)

Įstatymu Nr. 13/96 programa buvo pakeista taip:

a)

atšaukta iki 50 % susijungimo arba perėmimo atveju į kooperatyvų balansą įtrauktų įsipareigojimų sudaranti pagalba;

b)

pagalbą kooperatyvus ir jų grupes apsunkinančioms skoloms konsoliduoti (Įstatymo Nr. 52/94 1 straipsnio 1 dalis) ir valdoms skirtą pagalbą (1 straipsnio 2 dalis) galima teikti tik skoloms, atsiradusioms dėl padarytų investicijų, konsoliduoti;

c)

ši pagalba turi būti susijusi tik su investicijų dalimi – 80 % kooperatyvų atveju ir 65 % žemės ūkio valdų atveju;

d)

pagalba turi būti teikiama laikantis Komisijos paprastai leidžiamų normų, susijusių su visa imant paskolą suteiktos pagalbos suma ir aptariama pagalba, t. y. 35 % (75 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kaip apibrėžta Direktyvoje 75/268/EEB) investicijoms pirminiame žemės ūkio sektoriuje ir 55 % investicijoms žemės ūkio produktų perdirbimo ir pateikimo į rinką sektoriuje;

e)

aptariama pagalba gali būti skirta tik rentabilumo garantijas teikiančioms žemės ūkio valdoms ar kooperatyvams, visų pirma jei dėl esamų paskolų turima finansinė našta kenkia valdoms arba skatina jas bankrutuoti.

(16)

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus patvirtinta pagalbos programa liko nepakeista iki Komisijos sprendimo dėl Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnio nuostatų pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

III.   SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALYJE NUMATYTOS PROCEDŪROS PRADĖJIMAS

(17)

Komisija pradėjo EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, ją taikydama Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnio nuostatoms ir 1998 m. sausio 1 d.–2001 m. gegužės 20 d. (Įstatymo Nr. 10/01 įsigaliojimo data) pagal pagalbos programą, kuri turėjo būti perfinansuota iš tame straipsnyje numatyto biudžeto asignavimo, sumokėtai pagalbai, nes abejojo, ar aptariama pagalba suderinama su bendrąja rinka, visų pirma šiais aspektais:

a)

Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnyje numatytas asignavimas turėjo būti skirtas žemės ūkio valdas ir kooperatyvus apsunkinančių skolų konsolidavimo pagalbos programai finansuoti, kaip 1996 m. patvirtino Komisija, remdamasi specialiosiomis sąlygomis dėl sunkumų turinčių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo – šias sąlygas žemės ūkio sektoriui buvo galima taikyti vietoj 1994 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9) (toliau – 1994 m. gairės) nuostatų, kaip tiesiogiai numatyta šiose gairėse;

b)

1994 m. gairės pakeistos 1997 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (10) (toliau – 1997 m. gairės), kuriose nustatytos naujos žemės ūkio sektoriui taikytinos sąlygos. Programa turėjo būti suderinta su šiomis naujosiomis sąlygomis ir suderintas variantas turėjo įsigalioti nuo 1998 m. sausio 1 d., bet iš turimos informacijos nebuvo įmanoma nuspręsti, ar tai įvyko;

c)

1997 m. gairės savo ruožtu pakeistos 1999 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – 1999 m. gairės), su kuriomis aptariama programa turėjo būti panašiai suderinta;

d)

iš turimos informacijos nebuvo galima nustatyti, ar aptariama programa buvo suderinta su 1999 m. gairių sąlygomis;

e)

šiomis aplinkybėmis kilo abejonių, ar 1998 m. sausio 1 d.–2001 m. gegužės 20 d. (Įstatymo Nr. 10/01 įsigaliojimo data) suteikta pagalba ir Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnyje numatytas asignavimo panaudojimo būdas suderinami su bendrąja rinka.

IV.   ITALIJOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

(18)

2004 m. liepos 2 d. raštu, užregistruotu 2004 m. liepos 7 d., Italijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje nusiuntė Komisijai Italijos institucijų pastabas, parengtas, kai buvo pradėta EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra ją taikant Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnio nuostatoms ir 1998 m. sausio 1 d.–2001 m. gegužės 20 d. (to Regionų įstatymo įsigaliojimo data) pagal pagalbos programą, kuri turėjo būti perfinansuota iš tame straipsnyje numatyto biudžeto asignavimo, sumokėtai pagalbai.

(19)

Tame rašte Italijos institucijos pirmiausia paskelbė, kad atšaukia pranešimą apie Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnį ir pradeda procedūrą jam panaikinti, ir kartu teigė, kad nepatvirtinta jokių įgyvendinimo priemonių ir pagalbos pagal tą straipsnį neišmokėta.

(20)

Italijos institucijos taip pat pabrėžė, kad rašte, kuriame patvirtinamas Įstatymas Nr. 52/94, Komisija teigė, jog aptariama pagalba atitinka jai taikomus kriterijus ir todėl jai galima taikyti EB sutarties 92 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar 87 straipsnis) nustatytą išimtį, nes šiomis priemonėmis buvo siekiama palengvinti tam tikrų ekonominės veiklos rūšių ar tam tikrų ūkio šakų plėtrą nedarant tokio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kuris prieštarautų bendriems interesams, ir nebuvo pateikusi nuorodos į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

(21)

Kaip matyti iš 1994–1996 m. susirašinėjimo su Komisija, Italijos institucijų nuomone, aišku, kad Įstatymu Nr. 52/94 siekta išvengti atvejų, kai darydamos investicijas, žemės ūkio valdos dėl pinigų kainos svyravimų turėjo mokėti daug didesnes nei rinkos palūkanų normas ir taip patirdavo sunkumų. Be to, Lacijaus regiono valdžia visada užtikrindavo, kad būtų patikrinamas pagalbą gaunančių valdų ekonominis rentabilumas, ypatingą dėmesį skirdama sanavimo planams, kuriuos šios valdos turėjo pateikti pagal Įstatymą Nr. 52/94 ir jo pakeitimus.

(22)

Šiomis aplinkybėmis Italijos institucijos tvirtino, kad pagal Įstatymą Nr. 52/94 teikiamai pagalbai galima taikyti EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytą išimtį.

(23)

2004 m. liepos 2 d. rašte Italijos institucijos taip pat teiravosi, ar aptariamu atveju kalbant apie sunkumų turinčių įmonių sanavimą ir restruktūrizavimą, būtų įmanoma 1998–2000 m. išmokėtai pagalbai (11), skirtai 1994 m. gruodžio 5 d. duomenimis negrąžintoms paskoloms dengti, taikyti 1997 m. gairių 2.5 punktą, kuriuo remiantis gairės neturi poveikio pagalbos programų, patvirtintų kitiems negu sanavimas ar restruktūrizavimas tikslams, pvz., regioninei plėtrai [ir] MVĮ plėtrai, taikymui, jeigu Įstatymu Nr. 52/94 numatytos priemonės buvo patvirtintos kaip priemonės, kuriomis ketinama palengvinti tam tikrų ekonominės veiklos rūšių ar tam tikrų ūkio šakų plėtrą prekybos sąlygoms nedarant tokio neigiamo poveikio, kuris prieštarautų bendriems interesams.

(24)

Galiausiai, atsakydamos į 2003 m. gruodžio 11 d. rašto 29 punktą (žr. 1 išnašą), kuriame Komisija Italijos institucijų prašė atsiųsti jai Lacijaus regiono valdžios sprendimų rinkinį ir visų nuo 1998 m. sausio 1 d. įsigaliojusių finansinių įstatymų ištraukas, kad ji galėtų nustatyti tikslią kiekvienais metais aptariamai programai finansuoti skirtų asignavimų vertę, Italijos institucijos paaiškino, kad:

a)

vienintelės Įstatymui Nr. 52/94 įgyvendinti numatytos lėšos nurodytos pačiame įstatyme ir dar kartą pateikiamos 1995 m. regiono biudžete (12);

b)

išlaidų įsipareigojimai įsigaliojo tik 1996 m., kai įstatymą patvirtino Komisija;

c)

tada Įstatymo Nr. 52/94 sąlygas atitikusioms įmonėms pagalba buvo teikiama iš lėšų, sutaupytų sumažinus palūkanas ir dėl griežto įstatymo įgyvendinimo. Papildomų biudžeto asignavimų skirti nereikėjo;

d)

žemės ūkio valdoms teikiama Lacijaus regiono pagalba buvo taikoma tik banko paskoloms, susijusioms su padarytomis investicijomis ir, 1994 m. gruodžio 5 d. duomenimis, negrąžintomis, nepamirštant, kad 1994 m., kaip ir kelerius metus prieš tai, Italijos palūkanų normos, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, buvo vienos didžiausių.

(25)

2009 m. balandžio 3 d. Komisijai nusiųstame rašte Italijos institucijos paaiškino, kad visos paraiškos pagalbai pagal šią programą gauti buvo pateiktos iki 1998 m. sausio 1 d.

V.   VERTINIMAS

(26)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(27)

Aptariama priemonė šią apibrėžtį atitinka, nes ji palanki tam tikroms įmonėms (turinčioms apsunkinančių skolų žemės ūkio sektoriuje) ir, įvertinant Italijos padėtį žemės ūkio gamybos sektoriuje (pavyzdžiui, 2006 m. Italija buvo trečioji pagal dydį jautienos ir veršienos gamintoja ir didžiausia pomidorų augintoja ES), gali turėti poveikį prekybai.

(28)

Vis dėlto EB sutarties 87 straipsnio 2–3 dalyse numatytais atvejais šios priemonės, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, gali būti laikomos suderinamomis su bendrąja rinka.

(29)

Šiuo atveju, žinant aptariamos programos tipą, vienintelė nukrypti leidžianti nuostata, kuria galima pasinaudoti, nustatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte ir ja remiantis pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jeigu ja ketinama palengvinti tam tikrų ekonominės veiklos rūšių ar tam tikrų ūkio šakų plėtrą prekybos sąlygoms nedarant tokio neigiamo poveikio, kuris prieštarautų bendriems interesams.

(30)

Prieš nagrinėdama tos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą, Komisija norėtų pažymėti, kad po EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros pradėjimo išsiųstame 2004 m. liepos 2 d. rašte Italijos institucijos teigė, jog buvo pradėta procedūra Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsniui panaikinti ir kad pagal tą straipsnį paramos nebuvo išmokėta. 2005 m. rugsėjo 20 d. teleksu Komisija paprašė Italijos institucijų pateikti įrodymų, kad Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnis panaikintas.

(31)

Atsakymą į šį teleksą Komisija gavo 2008 m. liepos 16 d. rašte, kuriame patvirtinama, kad ginčytinos Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnio nuostatos panaikintos 2006 m. balandžio 28 d. Regionų įstatymo Nr. 4 27 straipsnio 2 dalimi, o jų taikymas bet kuriuo atveju sustabdytas nuo to laiko, kai pradėta EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra. Be to, 2004 m. liepos 2 d. rašte Italijos institucijos paskelbė, kad atšaukia pranešimą apie minėtą 257 straipsnį.

(32)

Atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija neturi motyvų toliau tirti Įstatymo Nr. 10/01 257 straipsnio nuostatų ir gali tyrimo procedūrą baigti.

(33)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo klausimu (žr. 11 išnašą) Komisija pažymi, kad pradėjus Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą pateiktose pastabose ir vėliau surengtame posėdyje Italijos institucijos paaiškino, kad aptariama pagalba buvo finansuojama tik programai C 43/95 biudžete numatytomis lėšomis, kurias patvirtino Komisija (žr. 24 konstatuojamąją dalį). Iš 2009 m. balandžio 3 d. Italijos institucijų rašto taip pat darytina išvada, kad visos paraiškos pagalbai buvo pateiktos iki 1998 m. sausio 1 d. (žr. 25 konstatuojamąją dalį).

(34)

Iš šių paaiškinimų matyti, kad dėl 1998–2000 m. naudotų sumų Komisija jau buvo priėmusi sprendimą ir kad po šios datos, po kurios visos naujos paraiškos turėjo atitikti naująsias nuostatas dėl pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (žr. 17 konstatuojamąją dalį), paraiškų pateikta nebuvo, todėl Komisija, atsižvelgdama į šias nuostatas, nebeturi motyvų priimti naują sprendimą dėl EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo 1998–2000 m. suteiktai pagalbai, kuri praktiškai yra finansavimas, tęsiamas pagal paraiškas, pateiktas iki 1998 m. sausio 1 d., atitinkantis 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sąlygas ir Komisijos jau patvirtintas(žr. 14 konstatuojamąją dalį). Tad procedūra, pradėta dėl 1998–2000 m. suteiktos pagalbos, irgi gali būti nutraukta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2003 m. gruodžio 11 d. raštu pradėta EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra (13) dėl minėtosios programos šiuo sprendimu nutraukiama, nes tapo nereikalinga – 2004 m. liepos 2 d. Italija atšaukė pranešimą ir nesiekė gauti siūlytos pagalbos.

2 straipsnis

Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra, pradėta dėl 1998–2000 m. Italijos (Lacijaus regiono) pagalbos, suteiktos pagal programą, grindžiamą Įstatymu Nr. 13/96 iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 52/94 nuostatomis, ir tapusi nereikalinga, šiuo sprendimu nutraukiama.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2009 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)  Raštas SG (2003) D/233340.

(2)  OL C 15, 2004 1 21, p. 28.

(3)  Bylos Nr. C 43/95 (buvęs NN 73/94) – OL C 327, 1995 12 7, p. 9.

(4)  OL L 128, 1975 5 19, p. 1.

(5)  OL L 91, 1990 4 6, p. 1.

(6)  OL L 163, 1990 6 29, p. 71.

(7)  OL L 222, 1995 9 20, p. 19.

(8)  1996 m. kovo 29 d. raštas SG (96) D/3465.

(9)  OL C 368, 1994 12 23, p. 12.

(10)  OL C 283, 1997 9 19, p. 2.

(11)  Italijos institucijos nurodė ne 2001, o 2000 metus, nes po 2000 m. pagalbos nebuvo suteikta.

(12)  Šis skaičius buvo 4 000 000 000 ITL (2 061 856 EUR). 1998–2000 m. bendra suteiktos pagalbos suma buvo 1 400 000 000 ITL (721 650 EUR).

(13)  Žr. 2 išnašą.


16.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 11/12


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 28 d.

iš dalies keičiantis augalinių medžiagų, preparatų ir jų derinių, naudojamų tradiciniams augaliniams vaistams, sąrašą

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5804)

(Tekstas svarbus EEE)

(2010/28/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (1), ypač į jos 16 straipsnio f dalį,

atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros nuomones, kurias 2008 m. sausio 10 d. ir 2008 m. kovo 6 d. suformulavo Augalinių vaistų komitetas,

kadangi:

(1)

Calendula officinalis L (vaistinė medetka) ir Pimpinella anisum L (anyžinė ožiažolė) atitinka direktyva 2001/83/EB nustatytus reikalavimus. Calendula officinalis L ir Pimpinella anisum L gali būti laikomi augalinėmis (žolinėmis) medžiagomis, augaliniais preparatais ir (arba) jų deriniais.

(2)

Todėl tikslinga Calendula officinalis L ir Pimpinella anisum L įtraukti į augalinių medžiagų, preparatų ir jų derinių, naudojamų tradiciniams augaliniams vaistams, sąrašą, pateikiamą Komisijos sprendimo 2008/911/EB I priede (2).

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 2008/911/EB.

(4)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žmonėms skirtų vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2008/911/EB iš dalies keičiamas taip:

1.

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo I priedą.

2.

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo II priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 28 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(2)  OL L 328, 2008 12 6, p. 42.


I PRIEDAS

Į Sprendimo 2008/911/EB I priedą įterpiama:

Calendula officinalis L“ įterpiama prieš Foeniculum vulgare Miller subsp. vulgare var. vulgare (paprastasis pankolis, vaisius),

Pimpinella anisum L“ įterpiama po Foeniculum vulgare Miller subsp. vulgare var. Dulce (Miller) Thellung (saldusis pankolis, vaisius).


II PRIEDAS

Į sprendimo 2008/911/EB II priedą įterpiama:

„Calendula officinalis L“ įterpiama prieš Foeniculum vulgare Miller subsp. vulgare var. vulgare (paprastasis pankolis, vaisius)

„ĮTRAUKIMAS Į BENDRIJOS SĄRAŠĄ CALENDULA OFFICINALIS L

Mokslinis augalo pavadinimas

Calendula officinalis L.

Botaninė šeima

Asteraceae

Augalinė medžiaga

Medetkų žiedai

Bendrinis augalinės medžiagos pavadinimas visomis oficialiosiomis ES kalbomis

BG (bălgarski): Невен, цвят

CS (čeština): Měsíčkový květ

DA (dansk): Morgenfrueblomst

DE (Deutsch): Ringelblumenblüten

EL (elliniká): Άνθος καλέντουλας

EN (English): Calendula flower

ES (español): Flor de caléndula

ET (eesti keel): Saialilleõisik

FI (suomi): Tarhakehäkukan kukka

FR (français): Souci

HU (magyar): A körömvirág virága

IT (italiano): Calendula fiore

LT (lietuvių kalba): Medetkų žiedai

LV (latviešu valoda): Kliņģerītes ziedi

MT (malti): Fjura calendula

NL (nederlands): Goudsbloem

PL (polski): Kwiat nagietka

PT (português): Flor de calêndula

RO (română): Floare de gălbenele (calendula)

SK (slovenčina): Nechtíkový kvet

SL (slovenščina): Cvet vrtnega ognjiča

SV (svenska): Ringblomma, blomma

IS (íslenska): Morgunfrú,blóm

NO (norsk): Ringblomst

Augalinis (-iai) preparatas (-ai)

A.

Skystasis ekstraktas (augalinės medžiagos ir ekstrakto santykis 1:1), ekstrahentas: 40–50 % (v/v) etanolis

B.

Skystasis ekstraktas (augalinės medžiagos ir ekstrakto santykis 1:1,8–2,2), ekstrahentas: 40–50 % (v/v) etanolis

C.

Tinktūra (augalinės medžiagos ir ekstrakto santykis 1:5), ekstrahentas: 70–90 % (v/v) etanolis

Nuoroda į Europos farmakopėjos monografiją

Calendula flower - Calendulae flos (01/2005:1297)

Indikacija (-os)

a)

Tradicinis augalinis vaistas, naudojamas nestiprių odos uždegimų (pavyzdžiui, nudegimų nuo saulės) simptominiam gydymui ir nedidelių žaizdų gijimo skatinimui;

b)

Tradicinis augalinis vaistas, skirtas nestipraus burnos ertmės ar gerklės uždegimo simptominiam gydymui.

Tai tradicinis augalinis vaistas, vartotinas nurodytoms indikacijoms gydyti, ir be išimčių pagrįstas ilgalaikiu vartojimu.

Tradicijos apibūdinimas

Europos

Nustatytas stiprumas

Žr. grafą „Nustatytas dozavimas“.

Nustatytas dozavimas

Augaliniai preparatai:

A.

Skystasis ekstraktas (augalinės medžiagos ir ekstrakto santykis 1:1)

Pusiau skysto dozavimas: kiekis, atitinkantis 2–10 % augalinės medžiagos

B.

Skystasis ekstraktas (augalinės medžiagos ir ekstrakto santykis 1:1,8–2,2)

Pusiau skysto dozavimas: kiekis, atitinkantis 2–5 % augalinės medžiagos

C.

Tinktūra (augalinės medžiagos ir ekstrakto santykis 1:5)

Naudojant kompresams, atskiesti ką tik užvirintu vandeniu ne mažesniu kaip 1:3 santykiu.

Pusiau skysto dozavimas: kiekis, atitinkantis 2–10 % augalinės medžiagos.

Gerklės arba burnos ertmės skalavimui vartojamas 2 % tirpalas.

2–4 kartus per dieną

a) Indikacija

Jaunesniems nei 6 metų amžiaus vaikams vartoti nerekomenduojama (žr. grafą „Įspėjimas dėl vaisto vartojimo ir atsargumo priemonės“).

b) Indikacija

Jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams vartoti nerekomenduojama, nes trūksta duomenų (žr. grafą „Įspėjimas dėl vaisto vartojimo ir atsargumo priemonės“).

Vartojimo būdas

Išorinis ir burnos gleivinei.

Vartojimo trukmė arba vartojimo trukmės ribojimas

Kompresai: nuimti po 30–60 minučių.

Visi augaliniai preparatai: jei vartojant šį vaistą simptomai per savaitę neišnyksta, reikia pasitarti su gydytoju arba kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Kita saugiam vartojimui būtina informacija

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas Asteraceae (Compositae) šeimos augalams.

Įspėjimas dėl vaisto vartojimo ir atsargumo priemonės

a) Indikacija

Jaunesniems nei 6 metų amžiaus vaikams vartoti nerekomenduojama, nes trūksta duomenų.

b) Indikacija

Jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams vartoti nerekomenduojama, nes trūksta duomenų.

Atsiradus odos infekcijos požymių, būtina pasitarti su gydytoju arba kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos

Nenustatyta.

Nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpis

Nėra jokių duomenų apie vaisto saugumą nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi.

Nesant pakankamai duomenų, nerekomenduojama vartoti nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpiu.

Poveikis gebėjimui vairuoti transporto priemonę ir valdyti įrenginius

Neaktualu.

Nepageidaujamas poveikis

Alerginė odos reakcija. Dažnis nežinomas.

Jei atsiranda kitų čia nepaminėtų šalutinių reiškinių, reikia pasitarti su gydytoju arba kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Perdozavimas

Žinių apie perdozavimo atvejus nėra.“

„Pimpinella anisum L“ įterpiama po Foeniculum vulgare Miller subsp. vulgare var. dulce (Miller) Thellung (saldusis pankolis, vaisius)

„ĮTRAUKIMAS Į BENDRIJOS SĄRAŠĄ PIMPINELLA ANISUM L

Mokslinis augalo pavadinimas

Pimpinella anisum L.

Botaninė šeima

Apiaceae

Augalinė medžiaga

Anyžinės ožiažolės vaisiai

Bendrinis augalinės medžiagos pavadinimas visomis oficialiosiomis ES kalbomis

BG (bălgarski): Анасон, плод

CS (čeština): Anýzový plod

DA (dansk): Anisfrø

DE (Deutsch): Anis

EL (elliniká): Γλυκάνισο

EN (English): Aniseed

ES (español): Fruto de anís

ET (eesti keel): Aniis

FI (suomi): Anis

FR (français): Anis (fruit d’)

HU (magyar): Ánizsmag

IT (italiano): Anice (Anice verde), frutto

LT (lietuvių kalba): Anyžinės ožiažolės vaisiai

LV (latviešu valoda): Anīsa sēklas

MT (malti): Frotta tal-Anisi

NL (nederlands): Anijsvrucht

PL (polski): Owoc anyżu

PT (português): Anis

RO (română): Fruct de anason

SK (slovenčina): Anízový plod

SL (slovenščina): Plod vrtnega janeža

SV (svenska): Anis

IS (íslenska): Anís

NO (norsk): Anis

Augalinis (-iai) preparatas (-ai)

Džiovinti anyžinės ožiažolės vaisiai, smulkinti arba trinti

Nuoroda į Europos farmakopėjos monografiją

Anisi fructus (01/2005:0262)

Indikacija (-os)

a)

Tradicinis augalinis vaistas, skirtas nestiprių spazminių virškinamojo trakto sutrikimų (taip pat vidurių pūtimo ir dujų kaupimosi) simptominiam gydymui;

b)

tradicinis augalinis vaistas, palengvinantis atsikosėjimą peršalus.

Tai tradicinis augalinis vaistas, vartotinas nurodytoms indikacijoms gydyti, ir be išimčių pagrįstas ilgalaikiu vartojimu.

Tradicijos apibūdinimas

Europos

Nustatytas stiprumas

Žr. grafą „Nustatytas dozavimas“.

Nustatytas dozavimas

Vyresniems nei 12 metų amžiaus paaugliams, suaugusiesiems, vyresnio amžiaus žmonėms:

a) ir b) indikacijos

Augalinė arbata, paruošta iš 1–3,5 g nesmulkintų arba (ką tik (1)) susmulkintų ar trintų anyžinės ožiažolės vaisių, užplikytų 150 ml verdančio vandens.

Gerti tris kartus per dieną.

Jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams vartoti nerekomenduojama (žr. grafą „Įspėjimas dėl vaisto vartojimo ir atsargumo priemonės“).

Vartojimo būdas

Oralinis.

Vartojimo trukmė arba vartojimo trukmės ribojimas

Nevartoti ilgiau kaip 2 savaites.

Jei vartojant vaistus simptomai neišnyksta, būtina pasitarti su gydytoju arba kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Kita saugiam vartojimui būtina informacija

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba Apiaceae (Umbelliferae) šeimos augalams (kmynams, salierams, kalendroms, krapams ir pankoliams) arba anetolui.

Įspėjimas dėl vaisto vartojimo ir atsargumo priemonės

Jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams vartoti nerekomenduojama, nes trūksta atitinkamų duomenų saugumui įvertinti.

Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos

Nenustatyta.

Nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpis

Nėra duomenų apie anyžinės ožiažolės vaisių poveikį nėščiosioms.

Nežinoma, ar anyžinės ožiažolės vaisių sudedamosios medžiagos išsiskiria su motinos pienu.

Nesant pakankamai duomenų, nerekomenduojama vartoti nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpiu.

Poveikis gebėjimui vairuoti transporto priemonę ir valdyti įrenginius

Poveikis gebėjimui vairuoti transporto priemonę ir valdyti įrenginius netirtas.

Nepageidaujamas poveikis

Gali pasireikšti odos arba kvėpavimo organų sistemos alerginė reakcija anyžinės ožiažolės vaisiams. Dažnis nežinomas.

Jei atsiranda kitų čia nepaminėtų šalutinių reiškinių, reikia pasitarti su gydytoju arba kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Perdozavimas

Žinių apie perdozavimo atvejus nėra.


(1)  Pareiškėjai, ketinantys ruošti smulkintus arba trintus anyžinės ožiažolės vaisius komercinėms reikmėms, privalo atlikti atitinkamų eterinių aliejų komponentų sudėties stabilumo tyrimą.“