ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2010.007.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 7

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

53 metai
2010m. sausio 12d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 17/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 690/2008 dėl Italijos Venecijos provincijos pripažinimo nuo Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. apsaugota zona

1

 

*

2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 18/2010, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų

3

 

 

2010 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 19/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

15

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2010 m. sausio 8 d. Komisijos direktyva 2010/1/ES, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje II, III ir IV priedus

17

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2010/14/ES

 

*

2009 m. gruodžio 10 d. Europos centrinio banko sprendimas dėl monetų emisijos apimties 2010 metais patvirtinimo (ECB/2009/25)

21

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių klaidų ištaisymas ( OL L 343, 2009 12 22 )

22

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

2010 1 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 17/2010

2010 m. sausio 8 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 690/2008 dėl Italijos Venecijos provincijos pripažinimo nuo Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. apsaugota zona

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 2 straipsnio 1 dalies h punktą,

kadangi:

(1)

2008 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 690/2008, pripažįstančiu apsaugotas Bendrijos zonas, kuriose augalų sveikatai gresia ypatingas pavojus (2), tam tikros valstybės narės ar tam tikros valstybių narių teritorijos buvo pripažintos nuo tam tikrų kenksmingų organizmų apsaugotomis zonomis.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 690/2008 tam tikros Italijos Veneto regiono dalys buvo pripažintos nuo kenksmingo organizmo Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. apsaugota zona iki 2010 m. kovo 31 d.

(3)

Gavusi 2009 m. rugpjūčio 31 d.–rugsėjo 11 d. Komisijos Italijoje vykdyto tikrinimo pastabas dėl šio kenksmingo organizmo paplitimo tam tikrose Veneto regiono dalyse, 2009 m. spalio 23 d. Italija informavo Komisiją apie naujausio tyrimo, atlikto 2009 m. rugsėjo–spalio mėn. Veneto regione ieškant šio kenksmingo organizmo, rezultatus. Šio naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad Venecijos provincijoje yra 14 vietovių, kuriose šis kenksmingas organizmas buvo aptinkamas bent trejus paskutinius metus, nepaisant likvidavimo priemonių, kurių ėmėsi Italijos valdžios institucijos. Taigi šios priemonės buvo neveiksmingos.

(4)

Naujausio tyrimo rezultatai buvo aptarti per Augalų sveikatos nuolatinio komiteto posėdį 2009 m. spalio 19–20 d. Padaryta išvada, kad Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. turi būti laikoma paplitusia Venecijos provincijoje. Todėl ši provincija nebeturėtų būti pripažįstama nuo šio kenksmingo organizmo apsaugota zona.

(5)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 690/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 690/2008 I priedo b dalies 2 punkto antroje skiltyje antra įtrauka pakeičiama taip:

„—

ir iki 2010 m. kovo 31 d. Airija, Italija (Apulija, Emilija-Romanija (Parmos ir Pjačencos provincijos)), Lombardija (išskyrus Mantujos provinciją), Venetas (išskyrus Rovigo ir Venecijos provincijas, Kastelbado, Barbonos, Adidžės Pjačencos, Veskovanos, S. Urbano, Boara Pizanio komunas, Paduvos provincijos Mazio komuną ir teritoriją į pietus nuo A4 greitkelio Veronos provincijoje)), Lietuva, Slovėnija (išskyrus Gorenskos, Koroškos, Mariboro ir Notranskos regionus), Slovakija (išskyrus Blahovos, Horne Myto ir Okočo (Dunaiska Stredos apygarda)), Hronovcės ir Hronske Kliačanų (Levicės apygarda), Malineco (Poltaro apygarda), Hrhovo (Rožniavos apygarda), Velke Ripnianų (Topolčanų apygarda), Kazimiro, Luhynios, Mažojo Horešo, Svetušės ir Zatino (Trebišovo apygarda) komunas))“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2)   OL L 193, 2008 7 22, p. 1.


2010 1 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 18/2010

2010 m. sausio 8 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Nacionalinių civilinės aviacijos saugumo programų veiksmingumui užtikrinti labai svarbu, kad kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 11 straipsnio 1 dalį parengtų ir įgyvendintų nacionalinę kokybės kontrolės programą.

(2)

Turėtų būti nustatyti tokie valstybių narių įgyvendintinų nacionalinių kokybės kontrolės programų reikalavimai, kad būtų galima užtikrinti vienodą šios srities metodiką.

(3)

Kad atitinkamos institucijos atsakomybe vykdoma atitikties stebėsenos veikla būtų veiksminga, ji turėtų būti reguliari. Vykdant šią veiklą tikrinamo dalyko, etapo ar atitikties stebėsenos laiko pasirinkimas neturėtų būti ribojamas. Kad stebėsenos veikla būtų veiksminga, ji turėtų būti tinkamiausios formos.

(4)

Pirmenybė turėtų būti teikiama atitikties stebėsenos veiklos bendros metodikos rengimui.

(5)

Būtina parengti suderintą tvarką, pagal kurią būtų teikiamos ataskaitos apie priemones, kurių imtasi įsipareigojimams pagal šį reglamentą vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį valstybių narių teritorijose.

(6)

Nacionalinės kokybės kontrolės programos turėtų būti grindžiamos gerąja patirtimi. Tokia gerąja patirtimi turėtų būti keičiamasi su Komisija ir apie ją turėtų būti pranešama visoms valstybėms narėms.

(7)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(8)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 300/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 300/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.

Pavadinimas „Priedas“ pakeičiamas „I priedas“.

2.

Šio reglamento priede pateiktas tekstas pridedamas kaip II priedas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo įgyvendinimo taisyklėse, priimtose pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, nustatytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2010 m. balandžio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 97, 2008 4 9, p. 72.


PRIEDAS

„II PRIEDAS

Nacionalinės kokybės kontrolės programos, kurią kiekviena valstybė narė įgyvendina civilinės aviacijos saugumo srityje, bendrieji reikalavimai

1.   APIBRĖŽTYS

1.1.

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)   metinis eismo intensyvumas– bendras atvykstančių, išvykstančių ir tranzitu vykstančių keleivių (suskaičiuotų vieną kartą) skaičius;

(2)   atitinkama institucija– pagal 9 straipsnį valstybės narės paskirta nacionalinės valdžios institucija, atsakinga už nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną;

(3)   auditorius– asmuo, atitinkamos institucijos vardu vykdantis nacionalinės atitikties stebėsenos veiklą;

(4)   sertifikavimas– atitinkamos institucijos arba jos vardu atliekamas oficialus vertinimas ir suteikiamas patvirtinimas, kad asmuo turi reikiamą kompetenciją auditoriaus funkcijoms atlikti atitinkamos institucijos nustatytu priimtinu lygiu;

(5)   atitikties stebėsenos veikla– vertinimo, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir nacionalinė aviacijos saugumo programa, procedūra arba procesas;

(6)   trūkumas– aviacijos saugumo reikalavimo nesilaikymas;

(7)   įgyvendinimo patikrinimas– saugumo priemonių ir procedūrų įgyvendinimo tikrinimas siekiant nustatyti, ar jos įgyvendinamos veiksmingai, laikantis nustatytų standartų, ir išsiaiškinti trūkumus;

(8)   apklausa– auditoriaus atliekama žodinė apklausa siekiant nustatyti, ar įgyvendintos konkrečios saugumo priemonės arba procedūros;

(9)   stebėjimas– auditoriaus atliekamas regimasis patikrinimas siekiant nustatyti, ar įgyvendinta saugumo priemonė ar procedūra;

(10)   reprezentatyvusis ėminys– galimų stebėsenos variantų rinkinys, kuris dėl pasirinktų variantų skaičiaus ir įvairovės yra pakankamas pagrindas bendrosioms išvadoms dėl standartų įgyvendinimo priimti;

(11)   saugumo auditas– išsamus saugumo priemonių ir procedūrų tikrinimas siekiant nustatyti, ar įgyvendinami visi jų aspektai ir ar tai daroma nuolat;

(12)   bandymas– aviacijos saugumo priemonių bandymas, kai atitinkama institucija imituoja pasikėsinimą atlikti neteisėtą veiksmą, kad patikrintų, ar esamos saugumo priemonės įgyvendinamos veiksmingai;

(13)   patikra– veiksmas, kurio auditorius imasi siekdamas nustatyti, ar konkreti saugumo priemonė iš tikrųjų įdiegta;

(14)   silpnoji vieta– įgyvendinamų priemonių ir procedūrų trūkumas, kuriuo gali būti pasinaudota neteisėtiems veiksmams atlikti.

2.   ATITINKAMOS INSTITUCIJOS ĮGALIOJIMAI

2.1.

Valstybės narės suteikia atitinkamai institucijai reikiamus įgaliojimus, kad ji galėtų stebėti, kaip vykdomi visi šio reglamento ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai, ir užtikrintų šių reikalavimų įgyvendinimą, taip pat atitinkamai institucijai suteikiamas įgaliojimas pagal 21 straipsnį taikyti sankcijas.

2.2.

Atitinkama institucija vykdo atitikties stebėsenos veiklą ir turi reikiamus įgaliojimus pareikalauti, kad nustatytas trūkumas būtų pašalintas per nustatytą laikotarpį.

2.3.

Trūkumų šalinimo veikla vykdoma, o įgyvendinimo užtikrinimo priemonės taikomos laikantis laipsniškumo ir proporcingumo principais grindžiamo metodo. Taikant šį metodą palaipsniui imamasi veiksmų, kol trūkumas pašalinamas; šie veiksmai apima:

a)

patarimus ir rekomendacijas;

b)

oficialų įspėjimą;

c)

pranešimą apie įgyvendinimą;

d)

administracines sankcijas ir teismines procedūras.

Atitinkama institucija gali nesiimti vieno ar kelių minėtų veiksmų, ypač jei trūkumas yra didelis arba pasikartojantis.

3.   NACIONALINĖS KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMOS TIKSLAI IR TURINYS

3.1.

Nacionalinės kokybės programos tikslai yra patikrinti, ar aviacijos saugumo priemonės įgyvendinamos veiksmingai bei tinkamai, ir nustatyti atitikties šio reglamento ir nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatoms lygmenį, vykdant atitikties stebėsenos veiklą.

3.2.

Į nacionalinę kokybės kontrolės programą įtraukiami tokie elementai:

a)

organizacinė struktūra, pareigos ir ištekliai;

b)

auditorių darbo ir kvalifikacijos aprašymai;

c)

atitikties stebėsenos veikla, įskaitant saugumo auditų, įgyvendinimo patikrinimų ir bandymų apimtį, o faktinio arba galimo saugumo pažeidimo atveju – tyrimų apimtį, saugumo auditų bei įgyvendinimo patikrinimų dažnumą ir atitikties klasifikaciją;

d)

vertinimai, jei būtina pakartotinai įvertinti saugumo poreikius;

e)

trūkumų šalinimo veikla, išsamiai apibūdinant ataskaitų apie trūkumus teikimo, tolimesnių priemonių taikymo ir trūkumų šalinimo tvarką, kurios tikslas – užtikrinti aviacijos saugumo reikalavimų laikymąsi;

f)

įgyvendinimo užtikrinimo priemonės ir prireikus sankcijos, kaip nurodyta šio priedo 2.1 ir 2.3 punktuose;

g)

vykdomos atitikties stebėsenos veiklos ataskaitų teikimas, įskaitant prireikus keitimąsi informacija apie atitikties lygmenį tarp nacionalinių institucijų;

h)

oro uosto, operatoriaus ir subjekto vidaus kokybės kontrolės priemonių stebėsenos procesas;

i)

nacionalinės kokybės kontrolės programos rezultatų registravimo ir analizės procedūra, kurios paskirtis – nustatyti tendencijas ir numatyti politikos raidą ateityje.

4.   ATITIKTIES STEBĖSENA

4.1.

Visi oro uostai, operatoriai ir kiti subjektai, turintys aviacijos saugumo įpareigojimų, reguliariai tikrinami siekiant skubiai aptikti ir pašalinti neatitikimus.

4.2.

Stebėsena vykdoma pagal nacionalinę kokybės kontrolės programą, atsižvelgiant į pavojaus lygį, tipą ir operacijų pobūdį, įgyvendinimo standartą, oro uostų, operatorių ir subjektų vidaus kokybės kontrolės rezultatus ir kitus veiksnius bei vertinimus, darančius poveikį stebėsenos dažnumui.

4.3.

Atliekant stebėseną tikrinamas oro uostų, operatorių ir kitų subjektų vidaus kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimas ir jų veiksmingumas.

4.4.

Atliekant stebėseną kiekviename oro uoste taikomas tinkamas stebėsenos atitikties veiklos rūšių derinys ir sudaromos sąlygos susidaryti išsamią nuomonę apie saugumo priemonių įgyvendinimą vietoje.

4.5.

Kokybės kontrolės programa valdoma ir organizuojama, o prioritetai nustatomi nepriklausomai nuo praktinio priemonių pagal nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą įgyvendinimo.

4.6.

Atitikties stebėsenos veikla apima saugumo auditus, įgyvendinimo patikrinimus ir bandymus.

5.   METODIKA

5.1.

Stebėsenos veiklos vykdymo metodika atitinka standartizuotą metodą, kuris apima užduočių nustatymą, planavimą, rengimą, veiklą vietoje, rezultatų klasifikavimą, ataskaitos parengimą ir trūkumų šalinimą.

5.2.

Atitikties stebėsenos veikla grindžiama sistemingu informacijos rinkimu: informacija renkama atliekant stebėjimus, apklausas, patikras ir analizuojant dokumentus.

5.3.

Atitikties stebėsena apima veiklą, apie kurią informuojama iš anksto, ir veiklą, apie kurią iš anksto neinformuojama.

6.   SAUGUMO AUDITAI

6.1.

Atliekant saugumo auditą tikrinamos:

a)

visos oro uosto saugumo priemonės arba

b)

visos saugumo priemonės, kurias įgyvendina atskiras oro uostas, oro uosto terminalas, operatorius arba subjektas, arba

c)

tam tikra nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos dalis.

6.2.

Saugumo audito metodika grindžiama šiais elementais:

a)

pranešimu apie saugumo auditą ir prireikus – išankstinio klausimyno perdavimu;

b)

parengiamuoju etapu, įskaitant užpildyto išankstinio klausimyno ir kitų svarbių dokumentų analizę;

c)

pirminiu informacinio pobūdžio susitikimu su oro uosto, operatoriaus ar subjekto atstovais prieš pradedant stebėsenos veiklą vietoje;

d)

veikla vietoje;

e)

rezultatų aptarimu ir ataskaitų teikimu;

f)

jei nustatoma trūkumų – jų šalinimu ir to proceso stebėsena.

6.3.

Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės įgyvendinamos, saugumo auditas grindžiamas sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:

a)

dokumentų tikrinimas;

b)

stebėjimai;

c)

apklausos;

d)

patikros.

6.4.

Oro uostuose, kurių metinis eismo intensyvumas viršija 10 mln. keleivių, visiems aviacijos saugumo standartams patikrinti skirtas saugumo auditas atliekamas bent kas 4 metus. Tikrinamas reprezentatyvusis informacijos ėminys.

7.   ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMAI

7.1.

Atliekant įgyvendinimo patikrinimą tikrinamas bent vienas šio reglamento I priede nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys – per vieną patikrinimą arba per pagrįstą laikotarpį, kuris paprastai neviršija trijų mėnesių. Tikrinamas reprezentatyvusis informacijos ėminys.

7.2.

Tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinys – tai šio reglamento I priede nurodytų dviejų ir daugiau reikalavimų ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys; šie reikalavimai ir atitinkami įgyvendinimo aktai taip glaudžiai susiję, kad tinkamai įvertinti, ar tikslas pasiektas, galima tik tuo atveju, jei jie vertinami kartu. Šie rinkiniai apima šio priedo I priedėlyje išvardytus rinkinius.

7.3.

Apie įgyvendinimo patikrinimus iš anksto nepranešama. Jeigu atitinkamos institucijos manymu, tai neįmanoma, apie įgyvendinimo patikrinimus galima pranešti iš anksto. Įgyvendinimo patikrinimo metodika grindžiama šiais elementais:

a)

parengiamuoju etapu;

b)

veikla vietoje;

c)

rezultatų aptarimu, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus;

d)

ataskaitų teikimu (registravimu);

e)

trūkumų šalinimo procesu ir jo stebėsena.

7.4.

Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės yra veiksmingos, įgyvendinimo patikrinimas grindžiamas sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:

a)

dokumentų tikrinimas;

b)

stebėjimai;

c)

apklausos;

d)

patikros.

7.5.

Oro uostuose, kurių metinis eismo intensyvumas viršija 2 mln. keleivių, visi šio reglamento I priedo 1–6 skyriuose išvardytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkiniai tikrinami bent kas 12 mėnesių, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas auditas. Visų saugumo priemonių, nurodytų I priedo 7–12 skyriuose, tikrinimo dažnumą atitinkama institucija nustato remdamasi rizikos įvertinimu.

7.6.

Jeigu valstybė narė neturi oro uosto, kurio metinis eismo intensyvumas viršytų 2 mln. keleivių, 7.5 punkte nustatyti reikalavimai taikomi jos teritorijoje veikiančiam oro uostui, kurio metinis eismo intensyvumas yra didžiausias.

8.   BANDYMAI

8.1.

Bandymai atliekami siekiant patikrinti, kaip veiksmingai įgyvendinamos bent šios saugumo priemonės:

a)

patekimo į riboto patekimo zoną kontrolė;

b)

orlaivio apsauga;

c)

keleivių ir rankinio bagažo patikrinimas;

d)

darbuotojų ir vežamų daiktų patikrinimas;

e)

bagažo skyriuje vežamo bagažo apsauga;

f)

krovinių arba pašto patikrinimas;

g)

krovinių ir pašto apsauga.

8.2.

Atsižvelgiant į teisinius, saugos ir veiklos reikalavimus parengiamas bandymų protokolas, įskaitant metodiką. Šią metodiką sudaro tokie elementai:

a)

parengiamasis etapas;

b)

veikla vietoje;

c)

rezultatų aptarimas, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus;

d)

ataskaitų teikimas (registravimas);

e)

trūkumų šalinimo procesas ir jo stebėsena.

9.   VERTINIMAI

9.1.

Vertinimai atliekami kas kartą, kai atitinkama institucija nustato poreikį pakartotinai įvertinti operacijas ir taip išsiaiškinti silpnąsias vietas bei jas pašalinti. Jei išsiaiškinama silpnoji vieta, atitinkama institucija reikalauja, kad būtų imtasi pavojui proporcingų apsauginių priemonių.

10.   ATASKAITŲ TEIKIMAS

10.1.

Atitikties stebėsenos ataskaitos teikiamos arba jos rezultatai registruojami naudojant standartinę formą, kuria remiantis galima nuolatos analizuoti tendencijas.

10.2.

Nurodomi šie elementai:

a)

veiklos rūšis;

b)

tikrinamas oro uostas, operatorius arba subjektas;

c)

veiklos data ir laikas;

d)

veiklą vykdančių auditorių vardai ir pavardės;

e)

veiklos mastas;

f)

rezultatai ir atitinkamos nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatos;

g)

atitikties klasifikacija;

h)

prireikus – taisomųjų veiksmų rekomendacijos;

i)

prireikus – trūkumų pašalinimo terminas.

10.3.

Jei nustatoma trūkumų, atitinkama institucija praneša apie susijusius rezultatus tikrinamam oro uostui, operatoriams arba subjektams.

11.   BENDRA ATITIKTIES KLASIFIKACIJA

11.1.

Kai vykdoma atitikties stebėsenos veikla, nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimas vertinamas taikant II priedėlyje aprašytą suderintą atitikties klasifikacijos sistemą.

12.   TRŪKUMŲ ŠALINIMAS

12.1.

Nustatyti trūkumai pašalinami nedelsiant. Jei jų greitai pašalinti neįmanoma, taikomos kompensacinės priemonės.

12.2.

Atitinkama institucija reikalauja, kad oro uostai, operatoriai arba subjektai, kuriems taikoma atitikties stebėsena, pateiktų tvirtinti veiksmų planą, kuriame būtų aptarti visi ataskaitose nurodyti trūkumai ir nustatytas taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis, ir kad jie praneštų apie baigtą trūkumų šalinimo procesą.

13.   TOLESNĖ VEIKLA, SUSIJUSI SU TRŪKUMŲ ŠALINIMO PATIKRA

13.1.

Kai oro uostas, operatorius arba subjektas, kuriems taikoma stebėsena, praneša atlikę visus reikiamus taisomuosius veiksmus, atitinkama institucija patikrina, kaip šie taisomieji veiksmai buvo atlikti.

13.2.

Vykdant tolesnę veiklą naudojamas tinkamiausias stebėsenos metodas.

14.   AUDITORIŲ PRIEINAMUMAS

14.1.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atitinkama institucija turėtų pakankamai jai tiesiogiai pavaldžių arba jos prižiūrimų auditorių, galinčių vykdyti visų rūšių atitikties stebėsenos veiklą.

15.   AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS KRITERIJAI

15.1.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos institucijos vardu funkcijas atliekantys auditoriai:

a)

nebūtų saistomi su tikrinamu oro uostu, operatoriumi arba subjektu jokiais sutartiniais arba piniginiais įpareigojimais ir

b)

turėtų tinkamą kompetenciją, t. y. turėtų pakankamai teorinės ir praktinės atitinkamos srities patirties.

Auditorius sertifikuoja arba lygiavertį patvirtinimą suteikia atitinkama institucija.

15.2.

Auditoriai turi turėti tokią kompetenciją:

a)

išmanyti esamas galiojančias saugumo priemones ir kaip jos taikomos tikrinamoms operacijoms, t. y.:

išmanyti saugumo principus,

išmanyti priežiūros užduotis,

išmanyti veiksnius, darančius poveikį žmogaus veiklos rezultatams;

b)

būti praktiškai susipažinę su saugumo technologijomis ir metodais;

c)

turėti žinių apie atitikties stebėsenos principus, procedūras ir metodus;

d)

būti praktiškai susipažinę su tikrinamomis operacijomis;

e)

išmanyti auditoriaus vaidmenį ir įgaliojimus.

15.3.

Auditoriai nuolat dalyvauja mokymuose tokiu periodiškumu, kad galėtų išlaikyti turimą kompetenciją ir įgyti naujos kompetencijos, susijusios su saugumo srities pokyčiais.

16.   AUDITORIŲ ĮGALIOJIMAI

16.1.

Stebėsenos veiklą vykdančiam auditoriui suteikiama pakankamai įgaliojimų, kad jis galėtų gauti jo užduotims atlikti būtiną informaciją.

16.2.

Auditoriai nešiojasi tapatybės dokumentą, leidžiantį atitinkamos institucijos vardu vykdyti atitikties stebėsenos veiklą ir patekti į visas reikiamas zonas.

16.3.

Auditoriai turi teisę:

a)

stebėsenos tikslais iš karto patekti į visas reikiamas zonas (įskaitant orlaivį ir pastatus) ir

b)

pareikalauti, kad saugumo priemonės būtų įgyvendintos tinkamai arba kad jos būtų įgyvendintos pakartotinai.

16.4.

Atsižvelgiant į auditoriams suteikiamus įgaliojimus, atitinkama institucija pagal 2.3 punktą imasi veiksmų, kai:

a)

auditoriui tyčia sudaromos kliūtys arba jam trukdoma;

b)

auditoriui nepateikiama prašoma informacija arba atsisakoma ją pateikti;

c)

apgaulės tikslais auditoriui teikiama neteisinga arba klaidinanti informacija ir

d)

apsimetama auditoriumi apgaulės tikslais.

17.   GEROJI PATIRTIS

17.1.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie gerąją patirtį, susijusią su kokybės kontrolės programomis, audito metodika ir auditoriais. Komisija išplatina tokią informaciją valstybėms narėms.

18.   ATASKAITŲ TEIKIMAS KOMISIJAI

18.1.

Valstybės narės kasmet Komisijai teikia ataskaitas apie priemones, kurių imtasi jų įsipareigojimams pagal šį reglamentą vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį jų teritorijoje esančiuose oro uostuose. Ataskaitų ataskaitinis laikotarpis yra sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Ataskaita pateikiama per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

18.2.

Ataskaitos turinys atitinka III priedėlį ir jai rengti naudojamas Komisijos pateiktas šablonas.

18.3.

Komisija valstybėms narėms išplatina informaciją apie pagrindines išvadas, padarytas remiantis šiomis ataskaitomis.

„I priedėlis

Į tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinius įtrauktini elementai

Į II priedo 7.1 punkte nurodytus tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinius įtraukiami toliau nurodyti šio reglamento I priedo elementai ir atitinkamos jį įgyvendinančių aktų nuostatos:

1 punktas. Oro uosto saugumas:

i)

1.1 punktas, arba

ii)

1.2 punktas (išskyrus nuostatas dėl pažymėjimų ir transporto priemonių leidimų), arba

iii)

1.2 punktas (nuostatos dėl pažymėjimų), arba

iv)

1.2 punktas (nuostatos dėl transporto priemonių leidimų), arba

v)

1.3 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba

vi)

1.4 punktas, arba

vii)

1.5 punktas.

2 punktas. Oro uostų atribotosios zonos:

visas punktas.

3 punktas. Orlaivio saugumas:

i)

3.1 punktas arba

ii)

3.2 punktas.

4 punktas. Keleiviai ir rankinis bagažas:

i)

4.1 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba

ii)

4.2 punktas, arba

iii)

4.3 punktas.

5 punktas. Bagažo skyriuje vežamas bagažas:

i)

5.1 punktas ir atitinkami 12 punkto elementai, arba

ii)

5.2 punktas, arba

iii)

5.3 punktas.

6 punktas. Kroviniai ir paštas:

i)

visos nuostatos, susijusios su reguliuojamo subjekto atliekamu patikrinimu ir saugumo kontrole, išskyrus kaip nurodyta ii–v punktuose, arba

ii)

visos nuostatos, susijusios su žinomų siuntėjų taikoma saugumo kontrole, arba

iii)

visos nuostatos, susijusios su patikimais siuntėjais, arba

iv)

visos nuostatos, susijusios su krovinių ir pašto vežimu, arba

v)

visos nuostatos, susijusios su krovinių ir pašto apsauga oro uostuose.

7 punktas. Oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos:

visas punktas.

8 punktas. Orlaivio atsargos:

visas punktas.

9 punktas. Oro uosto atsargos:

visas punktas.

10 punktas. Skrydžio metu taikomos saugumo priemonės:

visas punktas.

11 punktas. Personalo įdarbinimas ir mokymas:

i)

visos nuostatos, susijusios su oro uosto, oro vežėjo arba subjekto įdarbinamu personalu, arba

ii)

visos nuostatos, susijusios su oro uosto, oro vežėjo arba subjekto mokomu personalu.

„II priedėlis

Suderinta atitikties klasifikacijos sistema

Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimui įvertinti taikoma tokia atitikties klasifikacijos sistema.

 

Saugumo auditas

Įgyvendinimo patikrinimas

Bandymas

Visiškai atitinka

Image 1

Image 2

Image 3

Atitinka, tačiau pageidautini patobulinimai

Image 4

Image 5

Image 6

Neatitinka

Image 7

Image 8

Image 9

Neatitinka, yra didelių trūkumų

Image 10

Image 11

Image 12

Netaikoma

Image 13

Image 14

 

Nepatvirtinta

Image 15

Image 16

Image 17

„III priedėlis

KOMISIJAI SKIRTOS ATASKAITOS TURINYS

1.   Organizacinė struktūra, pareigos ir ištekliai

a)

Kokybės kontrolės organizacijos struktūra, pareigos ir ištekliai, įskaitant planuojamus būsimus pakeitimus (žr. 3.2 punkto a papunktį)

b)

Auditorių skaičius – esamas ir numatomas (žr. 14 punktą)

c)

Auditorių baigtas mokymas (žr. 15.2 punktą).

2.   Darbinė stebėsenos veikla

Visos vykdomos stebėsenos veiklos rūšys, nurodant:

a)

tipą (saugumo auditas, pradinis įgyvendinimo patikrinimas, papildomas įgyvendinimo patikrinimas, bandymas, kita);

b)

tikrinamus oro uostus, operatorius ir subjektus;

c)

apimtį;

d)

dažnumą ir

e)

bendrą žmogaus darbo vietoje dienų skaičių.

3.   Trūkumų šalinimo veikla

a)

Trūkumų šalinimo veiklos vykdymo padėtis.

b)

Vykdoma ar planuojama pagrindinė veikla (pvz., sukurtos naujos pareigybės, įsigyta nauja įranga, statybų darbai) ir trūkumų šalinimo pažanga.

c)

Taikomos įgyvendinimo užtikrinimo priemonės (žr. 3.2 punkto f papunktį).

4.   Bendrieji duomenys ir tendencijos

a)

Bendri duomenys apie metinį keleivių ir krovinių srautą, orlaivių kilimų ir nutūpimų skaičius.

b)

Oro uostų sąrašai pagal kategorijas.

c)

Oro vežėjų, vykdančių skrydžius iš teritorijos, skaičius pagal kategorijas (nacionaliniai, ES, trečiosios šalies).

d)

Reguliuojamų subjektų skaičius.

e)

Maitinimo įmonių skaičius.

f)

Valymo įmonių skaičius.

g)

Apytikslis kitų subjektų, turinčių aviacijos saugumo įpareigojimų (žinomų siuntėjų, antžeminio aptarnavimo įmonių), skaičius.

5.   Aviacijos saugumo padėtis oro uostuose

Aviacijos saugumo padėties valstybėje narėje bendrosios sąlygos.


2010 1 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/15


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 19/2010

2010 m. sausio 11 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. sausio 12 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 11 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)   OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)   OL L 350, 2007 12 31, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

49,6

TN

104,3

TR

92,9

ZZ

82,3

0707 00 05

EG

174,9

JO

115,2

MA

76,9

TR

117,1

ZZ

121,0

0709 90 70

MA

110,7

TR

107,5

ZZ

109,1

0805 10 20

EG

46,2

IL

56,2

MA

41,9

TR

54,3

ZZ

49,7

0805 20 10

MA

75,6

TR

64,0

ZZ

69,8

0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90

CN

54,4

IL

68,6

JM

118,7

MA

83,8

TR

67,7

ZZ

78,6

0805 50 10

EG

74,9

MA

65,5

TR

66,4

ZZ

68,9

0808 10 80

CA

84,4

CN

90,0

MK

25,2

US

114,4

ZZ

78,5

0808 20 50

CN

36,4

US

102,1

ZZ

69,3


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.


DIREKTYVOS

2010 1 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/17


KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/1/ES

2010 m. sausio 8 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje II, III ir IV priedus

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos veikimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 14 straipsnio antros pastraipos c ir d punktus,

pasikonsultavusi su susijusiomis valstybėmis narėmis,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2000/29/EB numatyta tam tikras zonas pripažinti saugomomis zonomis.

(2)

2008 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 690/2008, pripažįstančiu apsaugotas Bendrijos zonas, kuriose augalų sveikatai gresia ypatingas pavojus (2), tam tikros Italijos Veneto regiono sritys buvo pripažintos nuo kenksmingųjų organizmų Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. saugomomis zonomis iki 2010 m. kovo 31 d.

(3)

Atsižvelgdama į Komisijos, 2009 m. rugpjūčio 31 d.–2009 m. rugsėjo 11 d. atlikusios patikrinimą Italijoje, pateiktas pastabas dėl šių kenksmingųjų organizmų tam tikrose Veneto regiono srityse, 2009 m. spalio 23 d. Italija Komisijai pranešė apie Veneto regione 2009 m. rugsėjo mėn. ir spalio mėn. atliktos naujausios apžiūros šiems kenksmingiesiems organizmams nustatyti rezultatus. Iš šios naujausios apžiūros rezultatų matyti, kad nepaisant Italijos valdžios institucijų taikomų likvidavimo priemonių šie kenksmingieji organizmai aptinkami 14 Venecijos provincijos vietų mažiausiai paskutinius trejus metus. Taigi šios priemonės yra neveiksmingos.

(4)

2009 m. spalio 19–20 d. Augalų sveikatos nuolatinio komiteto posėdyje buvo aptarti naujausios apžiūros rezultatai. Padaryta išvada, kad kenksmingųjų organizmų Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. aptikta Venecijos provincijoje. Todėl ši provincija neturėtų būti įtraukta į Direktyvos II, III ir IV priedus kaip nuo šių kenksmingųjų organizmų saugoma zona.

(5)

Išnagrinėjus Šveicarijos teisės aktus, reglamentuojančius augalų apsaugą, nustatyta, kad nuo 2009 m. lapkričio 15 d. Šveicarijos Fribūro ir Vo kantonai negali toliau būti laikomi nuo kenksmingųjų organizmų Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al. saugomomis zonomis. Todėl leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią galima įvežti tam tikrus augalus iš šių regionų į tam tikras saugomas zonas, laikantis specialių reikalavimų, turėtų būti išbraukta, o Direktyvos 2000/29/EB IV priedo B dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(6)

Todėl Direktyvos 2000/29/EB II, III ir IV priedus reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2000/29/EB II, III ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 28 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę.

Šias nuostatas jos taiko nuo 2010 m. kovo 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. sausio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)   OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2)   OL L 193, 2008 7 22, p. 1.


PRIEDAS

Direktyvos 2000/29/EB II, III ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

1)

II priedo B dalies b antraštinės dalies 2 punkto trečioje skiltyje „Saugoma (-os) zona (-os)“ tekstas pakeičiamas taip:

„Ispanija, Estija, Prancūzija (Korsika), Airija, Italija (Abrucai, Apulija, Bazilikata, Kalabrija, Kampanija, Emilija-Romanija (Parmos ir Pjačencos provincijos); Friulis-Venecija Džulija, Lacijus, Ligūrija, Lombardija (išskyrus Mantujos provinciją), Markė, Molizė, Pjemontas, Sardinija, Sicilija, Toskana, Umbrija, Aostos Slėnis, Venetas (išskyrus Rovigo ir Venecijos provincijas, Paduvos provincijos Kastelbaldo, Barbonos, Boara Pizanio, Masio, Pjačenca d’Adidžės, Sant Urbano, Veskovanos komunas ir Veronos provincijos sritį, esančią į pietus nuo A4 greitkelio)), Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovėnija (išskyrus Gorenskos, Koroškos, Mariboro ir Notranskos regionus), Slovakija (išskyrus Blahovos, Horne Myto ir Okočo (Dunaiska Stredos apskritis), Hronovcų ir Hronske Kliačianų (Levicės apskritis), Malineco (Poltaro apskritis), Hrhovą (Rožniavos apskritis), Didžiųjų Ripnianų (Topolčanų apskritis), Kazimyro, Luhinios, Mažojo Horešo, Svetušės ir Zatyno (Trebišovo apskritis) komunas), Suomija, Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija, Meno sala ir Normandijos salos).“

2)

III priedo B dalis iš dalies keičiama taip:

a)

1 punkto antroje skiltyje „Apsaugota (-os) zona (-os)“ tekstas pakeičiamas taip:

„Ispanija, Estija, Prancūzija (Korsika), Airija, Italija (Abrucai, Apulija, Bazilikata, Kalabrija, Kampanija, Emilija-Romanija (Parmos ir Pjačencos provincijos); Friulis-Venecija Džulija, Lacijus, Ligūrija, Lombardija (išskyrus Mantujos provinciją), Markė, Molizė, Pjemontas, Sardinija, Sicilija, Toskana, Umbrija, Aostos Slėnis, Venetas (išskyrus Rovigo ir Venecijos provincijas, Paduvos provincijos Kastelbaldo, Barbonos, Boara Pizanio, Masio, Pjačenca d’Adidžės, Sant Urbano, Veskovanos komunas ir Veronos provincijos sritį, esančią į pietus nuo A4 greitkelio)), Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovėnija (išskyrus Gorenskos, Koroškos, Mariboro ir Notranskos regionus), Slovakija (išskyrus Blahovos, Horne Myto ir Okočo (Dunaiska Stredos apskritis), Hronovcų ir Hronske Kliačianų (Levicės apskritis), Malineco (Poltaro apskritis), Hrhovą (Rožniavos apskritis), Didžiųjų Ripnianų (Topolčanų apskritis), Kazimyro, Luhinios, Mažojo Horešo, Svetušės ir Zatyno (Trebišovo apskritis) komunas), Suomija, Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija, Meno sala ir Normandijos salos).“;

b)

2 punkto antroje skiltyje „Saugoma (-os) zona (-os)“ tekstas pakeičiamas taip:

„Ispanija, Estija, Prancūzija (Korsika), Airija, Italija (Abrucai, Apulija, Bazilikata, Kalabrija, Kampanija, Emilija-Romanija (Parmos ir Pjačencos provincijos); Friulis-Venecija Džulija, Lacijus, Ligūrija, Lombardija (išskyrus Mantujos provinciją), Markė, Molizė, Pjemontas, Sardinija, Sicilija, Toskana, Umbrija, Aostos Slėnis, Venetas (išskyrus Rovigo ir Venecijos provincijas, Paduvos provincijos Kastelbaldo, Barbonos, Boara Pizanio, Masio, Pjačenca d’Adidžės, Sant Urbano, Veskovanos komunas ir Veronos provincijos sritį, esančią į pietus nuo A4 greitkelio)), Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovėnija (išskyrus Gorenskos, Koroškos, Mariboro ir Notranskos regionus), Slovakija (išskyrus Blahovos, Horne Myto ir Okočo (Dunaiska Stredos apskritis), Hronovcų ir Hronske Kliačianų (Levicės apskritis), Malineco (Poltaro apskritis), Hrhovą (Rožniavos apskritis), Didžiųjų Ripnianų (Topolčanų apskritis), Kazimyro, Luhinios, Mažojo Horešo, Svetušės ir Zatyno (Trebišovo apskritis) komunas), Suomija, Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija, Meno sala ir Normandijos salos).“

3)

IV priedo B dalis iš dalies keičiama taip:

a)

21 punktas iš dalies keičiamas taip:

i)

antroje skiltyje „Specialūs reikalavimai“ c punktas pakeičiamas taip:

„c)

augalai, kilę iš Šveicarijos Valė kantono, arba“;

ii)

trečioje skiltyje „Saugoma (-os) zona (-os)“ tekstas pakeičiamas taip:

„Ispanija, Estija, Prancūzija (Korsika), Airija, Italija (Abrucai, Apulija, Bazilikata, Kalabrija, Kampanija, Emilija-Romanija (Parmos ir Pjačencos provincijos); Friulis-Venecija Džulija, Lacijus, Ligūrija, Lombardija (išskyrus Mantujos provinciją), Markė, Molizė, Pjemontas, Sardinija, Sicilija, Toskana, Umbrija, Aostos Slėnis, Venetas (išskyrus Rovigo ir Venecijos provincijas, Paduvos provincijos Kastelbaldo, Barbonos, Boara Pizanio, Masio, Pjačenca d’Adidžės, Sant Urbano, Veskovanos komunas ir Veronos provincijos sritį, esančią į pietus nuo A4 greitkelio)), Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovėnija (išskyrus Gorenskos, Koroškos, Mariboro ir Notranskos regionus), Slovakija (išskyrus Blahovos, Horne Myto ir Okočo (Dunaiska Stredos apskritis), Hronovcų ir Hronske Kliačianų (Levicės apskritis), Malineco (Poltaro apskritis), Hrhovą (Rožniavos apskritis), Didžiųjų Ripnianų (Topolčanų apskritis), Kazimyro, Luhinios, Mažojo Horešo, Svetušės ir Zatyno (Trebišovo apskritis) komunas), Suomija, Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija, Meno sala ir Normandijos salos).“;

b)

21.3 punktas iš dalies keičiamas taip:

i)

antroje skiltyje „Specialūs reikalavimai“ b punktas pakeičiamas taip:

„b)

kilę iš Šveicarijos Valė kantono, arba“;

ii)

trečioje skiltyje „Saugoma (-os) zona (-os)“ tekstas pakeičiamas taip:

„Ispanija, Estija, Prancūzija (Korsika), Airija, Italija (Abrucai, Apulija, Bazilikata, Kalabrija, Kampanija, Emilija-Romanija (Parmos ir Pjačencos provincijos); Friulis-Venecija Džulija, Lacijus, Ligūrija, Lombardija (išskyrus Mantujos provinciją), Markė, Molizė, Pjemontas, Sardinija, Sicilija, Toskana, Umbrija, Aostos Slėnis, Venetas (išskyrus Rovigo ir Venecijos provincijas, Paduvos provincijos Kastelbaldo, Barbonos, Boara Pizanio, Masio, Pjačenca d’Adidžės, Sant Urbano, Veskovanos komunas ir Veronos provincijos sritį, esančią į pietus nuo A4 greitkelio)), Latvija, Lietuva, Portugalija, Slovėnija (išskyrus Gorenskos, Koroškos, Mariboro ir Notranskos regionus), Slovakija (išskyrus Blahovos, Horne Myto ir Okočo (Dunaiska Stredos apskritis), Hronovcų ir Hronske Kliačianų (Levicės apskritis), Malineco (Poltaro apskritis), Hrhovą (Rožniavos apskritis), Didžiųjų Ripnianų (Topolčanų apskritis), Kazimyro, Luhinios, Mažojo Horešo, Svetušės ir Zatyno (Trebišovo apskritis) komunas), Suomija, Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija, Meno sala ir Normandijos salos).“


SPRENDIMAI

2010 1 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/21


EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 10 d.

dėl monetų emisijos apimties 2010 metais patvirtinimo

(ECB/2009/25)

(2010/14/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 128 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos centrinis bankas (ECB) turi išimtinę teisę tvirtinti monetų, kurias gali išleisti eurą įsivedusios valstybės narės (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), emisijos apimtį.

(2)

Dalyvaujančios valstybės narės pateikė ECB patvirtinti 2010 metais išleidžiamų eurų monetų emisijos apimties vertinimus, taip pat pastabas, paaiškinančias šios prognozės metodologiją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2010 metais išleidžiamų eurų monetų emisijos apimties patvirtinimas

ECB tvirtina eurų monetų, kurias dalyvaujančios valstybės narės gali išleisti 2010 metais, emisijos apimtį kaip nurodyta šioje lentelėje:

(mln. eurų)

 

Apyvartai skirtų monetų ir kolekcinių (apyvartai neskirtų) monetų emisija 2010 metais

Belgija

105,2

Vokietija

668,0

Airija

43,0

Graikija

55,0

Ispanija

210,0

Prancūzija

290,0

Italija

283,0

Kipras

18,1

Liuksemburgas

40,0

Malta

10,5

Nyderlandai

54,0

Austrija

306,0

Portugalija

50,0

Slovėnija

30,0

Slovakija

62,0

Suomija

60,0

2 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas yra skirtas dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Priimta Frankfurte prie Maino 2009 m. gruodžio 10 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


Klaidų ištaisymas

2010 1 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/22


2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių klaidų ištaisymas

(kodifikuota redakcija)

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 343, 2009 m. gruodžio 22 d. )

1.

51–52 puslapiuose 7, 8 ir 9 konstatuojamosios dalys išbraukiamos, o 52–53 puslapiuose 10–34 konstatuojamosios dalys atitinkamai tampa 7–31 konstatuojamosiomis dalimis.

2.

53 puslapis, nauja 19 konstatuojamoji dalis:

yra:

„…, ir laukiant PPO Antidempingo komiteto sprendimo, …“,

turi būti:

„…, ir laukiant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Antidempingo komiteto sprendimo, …“.

3.

53 puslapis, nauja 20 konstatuojamoji dalis:

yra:

„…, kurie jau galėjo būti suteikti importuotojams, taip pat gali būti suteikiami …“,

turi būti:

„…, kurie jau galėjo būti suteikti importuotojams pagal šį reglamentą, taip pat gali būti suteikiami …“.

4.

55 puslapis, 2 straipsnio 7 dalies a punkto 1 išnaša:

yra:

„(1)

Įskaitant Azerbaidžaną, Baltarusiją, Šiaurės Korėją, Tadžikiją, Turkmėniją ir Uzbekiją.“,

turi būti:

„(1)

Įskaitant Albaniją, Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Kirgiziją, Moldovą, Mongoliją, Šiaurės Korėją, Tadžikiją, Turkmėniją ir Uzbekiją.“.

5.

55 puslapis, 2 straipsnio 7 dalies b punktas:

yra:

„… Atliekant su importu iš Kazachstano bei bet kurios ne rinkos ekonomikos valstybės, …“,

turi būti:

„… Atliekant su importu iš Kinijos Liaudies Respublikos, Vietnamo ir Kazachstano bei bet kurios ne rinkos ekonomikos valstybės, …“.

6.

65 puslapis, 12 straipsnio pavadinimas:

yra:

„Pakartotinis tyrimas“,

turi būti:

„Absorbcija“.

7.

65 puslapis, 12 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos sujungiamos į vieną pastraipą.

8.

73 puslapis, II priedas, atitikmenų lentelė pakeičiama taip:

„(…)

(…)

4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

4 straipsnio 3 ir 4 dalys

4 straipsnio 3 ir 4 dalys

5–17 straipsniai

5–17 straipsniai

18 straipsnio 1-4 dalys

18 straipsnio 1-4 dalys

18 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys

18 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

18 straipsnio 5 dalies antras sakinys

18 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

18 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 6 dalis

19–22 straipsniai

19–22 straipsniai

23 straipsnis

(…)

(…)

(…)“