29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/1

EUROPOLO VALDYBOS SPRENDIMAS

2009 m. birželio 4 d.

dėl sąlygų, susijusių su duomenų tvarkymu pagal Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 10 straipsnio 4 dalį

(2009/1010/TVR)

EUROPOLO VALDYBA,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. (1) Tarybos sprendimą dėl Europos policijos biuro (EUROPOLO) įsteigimo (toliau – Sprendimas dėl Europolo įsteigimo), ypač į jo 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Direktoriaus pasiūlymu valdyba, pasikonsultavusi su jungtine priežiūros institucija, nustato su duomenų tvarkymu susijusias sąlygas, kurių turi būti laikomasi nustatant, ar tokie duomenys yra reikalingi Europolo užduotims atlikti ir ar jie gali būti įtraukti į vieną jo informacijos tvarkymo sistemų, ypač sąlygas, susijusias su prieiga prie duomenų ir jų naudojimu, taip pat duomenų laikymo ir sunaikinimo terminais.

(2)

Priimdama šį sprendimą valdyba atsižvelgia į 1981 m. sausio 28 d. pasirašytos Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu principus ir į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R(87)15, reglamentuojančią asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje.

(3)	Valdybos sprendimas pateikiamas Tarybai patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a) asmens duomenys– bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, ypač pagal asmens kodą arba vieną ar daugiau jam būdingų fizinių, fiziologinių, psichinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių požymių;

b) asmens duomenų tvarkymas– bet kuris automatizuotai arba neautomatizuotai su asmens duomenimis atliekamas veiksmas arba keli tokie veiksmai – duomenų rinkimas, užrašymas, sisteminimas, saugojimas, pritaikymas ar keitimas, paieška, patikrinimas, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinimas ir kitoks jų skelbimas, derinimas ar sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar naikinimas;

c) informacijos tvarkymo sistemos– Europolo informacinė sistema, analizei skirtos darbo bylos ir kitos asmens duomenų tvarkymo sistemos, nurodytos Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 10 straipsnio 1 dalyje;

d) Europolo informacinė sistema– tai sistema, nurodyta Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 11 straipsnio 1 dalyje;

e) analizei skirta darbo byla– tai analitiniam darbui užvesta byla, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 14 straipsnyje;

f) ES organai– institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, įsteigtos Europos Sąjungos sutartimi ir Europos Bendrijų steigimo sutartimis arba remiantis šiomis sutartimis, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 22 straipsnio 1 dalyje;

g) trečiosios šalys– tai trečiosios valstybės ir organizacijos, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 23 straipsnio 1 dalyje;

h) tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai– tai Europolo pareigūnai, Direktoriaus paskirti tvarkyti asmens duomenis pagal šį sprendimą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas Europolui perduodamiems asmens duomenims, kad būtų galima nustatyti, ar tokie duomenys reikalingi Europolo užduotims atlikti ir ar jie gali būti įtraukti į jo informacijos tvarkymo sistemas, išskyrus:

a)	asmens duomenis, kurie į Europolo informacinę sistemą įvedami pagal Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 13 straipsnio 1 dalį;

b)	asmens duomenis, kuriuos pateikė valstybė narė, ES įstaiga ar trečioji šalis, ir kurie turi būti įtraukti į konkrečią analizei skirtą darbo bylą, taip pat asmens duomenis, įvedamus į analizei skirtą darbo bylą pagal Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 14 straipsnį;

c)	asmens duomenis, pateiktus Europolui įtraukti į kitą konkrečią asmens duomenų tvarkymo sistemą, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 10 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje.

3 straipsnis

Prieiga ir naudojimas

1. Prieigą prie Europolo tvarkomų asmens duomenų pagal šį sprendimą turi tik tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai.

2. Nepažeidžiant Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 17 straipsnio, pagal šį sprendimą Europolo tvarkomi asmens duomenys gali būti naudojami tik siekiant nustatyti, ar šie duomenys yra reikalingi Europolo užduotims atlikti ir ar jie gali būti įtraukti į jo informacijos tvarkymo sistemas.

3. Kai Europolas nustato, kad duomenys yra reikalingi jo užduotims atlikti ir gali būti įtraukti į Europolo informacinę sistemą, Europolas pasiūlo informaciją teikiančiai valstybei narei įvesti duomenis į Europolo informacinę sistemą pagal Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 13 straipsnio 1 dalį. Jei valstybė narė nesilaiko Europolo pasiūlymo, taikomas šio sprendimo 5 straipsnis.

4 straipsnis

Asmens duomenų apsaugos ir duomenų saugumo taisyklės

1. Europolas, tvarkydamas šiame sprendime nurodytus duomenis, laikosi Sprendimo dėl Europolo įsteigimo, visų pirma 18, 27 ir 35 straipsniuose, nustatytų asmens duomenų apsaugos ir duomenų saugumo taisyklių, taip pat ir šių taisyklių įgyvendinimo metu nustatytų taisyklių.

2. Tuo atveju, kai Europolas nusprendžia įtraukti tokius duomenis į informacijos tvarkymo sistemas, juos ištrinti ar sunaikinti, jis privalo apie tai informuoti duomenis pateikusią valstybę narę, ES įstaigą arba trečiąją šalį.

5 straipsnis

Duomenų saugojimo terminai

1. Sprendimas dėl asmens duomenų naudojimo, remiantis 3 straipsnio 2 dalimi, turi būti priimtas kuo greičiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią Europolas tuos duomenis gavo.

2. Jei toks sprendimas nepriimamas pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, asmens duomenys turi būti ištrinti ar sunaikinti, o juos pateikusi valstybė narė, ES įstaiga arba trečioji šalis informuota apie tai.

6 straipsnis

Atsakomybė

Europolas yra atsakingas už šio sprendimo 3, 4 ir 5 straipsnių reikalavimų laikymąsi.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja tą pačią dieną kaip ir Sprendimas dėl Europolo įsteigimo.

Haga, 2009 m. birželio 4 d.

Tarybos patvirtinta 2009 m. lapkričio 30 d.

Prezidentas

S. CLERTON

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/3

EUROPOLO VALDYBOS SPRENDIMAS

2009 m. birželio 4 d.

dėl Europolo direktoriaus ir jo pavaduotojų atrankos, kadencijos pratęsimo ir atleidimo iš darbo taisyklių

(2009/1011/TVR)

EUROPOLO VALDYBA,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (1) (toliau – Sprendimas dėl Europolo), ypač į jo 37 straipsnio 9 dalies g punktą, 38 straipsnio 1–3 ir 7 dalis ir 39 straipsnį,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (2) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus (toliau – Tarnybos nuostatai) ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau – Įdarbinimo sąlygos),

atsižvelgdama į Įdarbinimo sąlygų 12 straipsnį dėl laikinai priimamų tarnautojų ir į Įdarbinimo sąlygų II antraštinės dalies 9 skyrių dėl laikinai priimtų tarnautojų darbo sutarties nutraukimo,

atsižvelgdama į 2009 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimą SEC(2009) 27/2, kuriame pateikiamos reguliavimo agentūrų, vykdomųjų agentūrų ir bendrų įmonių direktorių atrankos ir skyrimo gairės,

atsižvelgdama į valdybos darbo tvarkos taisykles,

kadangi:

(1)	Valdyba nustato direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų atrankos, kadencijos pratęsimo ir atleidimo iš darbo taisykles. Šias taisykles iki jų įsigaliojimo patvirtina Taryba, sprendimą priimdama kvalifikuota balsų dauguma.

(2)	Direktorius ir direktoriaus pavaduotojai turi būti atrenkami taikant objektyvią ir skaidrią procedūrą, nepažeidžiant atrankos komisijos darbo konfidencialumo ir atrankos procedūroje taikomų asmens duomenų apsaugos taisyklių.

(3)	Pageidautina patvirtinti procedūras, analogiškas išdėstytoms 2009 m. sausio 12 d. Komisijos sprendime SEC(2009) 27/2.

(4)	Atrankos procedūrų tikslas – nustatyti aukščiausios kvalifikacijos kandidatus atitinkamoms pareigoms eiti.

(5)	Europolas vykdo lygių galimybių politiką,

NUSTATĖ ŠIAS TAISYKLES:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1. Šios taisyklės taikomos direktoriaus ir jo pavaduotojų atrankai, kadencijos pratęsimui ir atleidimui iš darbo, kaip nurodyta Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnyje.

2. Kai direktorius ilgiau nei mėnesį laikinai negali eiti pareigų arba kai direktoriaus pareigybė laisva, jo pareigas atlieka direktoriaus pavaduotojas. Direktoriaus pavadavimo tvarką nurodo valdyba.

3. Šiose taisyklėse nuoroda į vyriškosios lyties asmenį taip pat reiškia nuorodą į moteriškosios lyties asmenį ir atvirkščiai, išskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes akivaizdžiai yra kitaip.

2 SKYRIUS

ATRANKOS PROCEDŪROS

2 straipsnis

Atrankos procedūroje laikomasi Įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.

3 straipsnis

1. Direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo pareigybė laikoma laisva:

a)	likus devyniems mėnesiams iki atitinkamo asmens kadencijos pabaigos;

b)	Tarybai gavus atsistatydinimo raštą;

c)	Tarybai priėmus sprendimą atleisti direktorių arba direktoriaus pavaduotoją arba kitaip nutraukti jų tarnybą remiantis šių taisyklių 4 skyriaus nuostatomis;

d)	likus devyniems mėnesiams arba mažiau iki dienos, kurią direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui sukanka 65 metai; arba

e)	direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui mirus.

2. Valdyba paskelbia pranešimą apie kiekvieną laisvą pareigybę. Pranešimą apie laisvą direktoriaus pavaduotojo pareigybę valdyba parengia pasikonsultavusi su direktoriumi.

Pranešime apie laisvą pareigybę aiškiai ir išsamiai pateikiami:

a)	bendras Europolo uždavinių ir misijos aprašymas, nustatytas Sprendime dėl Europolo;

b)	pagrindinių direktoriaus arba atitinkamų direktoriaus pavaduotojo funkcijų ir pareigų aprašymas tinkamai nurodant reikiamas Sprendimo dėl Europolo nuostatas;

c)	tinkamumo dalyvauti konkurse kriterijai, kuriuos turi atitikti kiekvienas kandidatas;

d)	pareigybės profilis, įskaitant visas savybes, laikomas svarbiomis pareigoms atlikti ir vėliau naudojamas kaip atrankos kriterijai;

e)	atrankos ir skyrimo procedūros apžvalga;

f)	įdarbinimo sąlygos, įskaitant samdant suteikiamą lygį, siūlomos sutarties pobūdį ir kadencijos trukmę;

g)	paraiškų teikimo variantus ir terminą.

3. Atrankos procedūra apima vertinimą, kurį atliekant tikrinami konkretūs kandidatų gebėjimai ir įgūdžiai.

Valdyba nurodo kiekvienos laisvos pareigybės vertinimo ypatumus bei variantus ir gali nuspręsti naudotis išorinio vertinimo centro paslaugomis.

4. Be to, pranešime apie laisvą pareigybę nurodoma, kad kandidatai privalo per šešias savaites nuo pranešimo apie laisvą pareigybę paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valdybos pirmininkui raštu pateikti paraiškas, išsamų gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir tinkamo pobūdžio rekomendacijas apie jų tinkamumą laisvos pareigybės funkcijoms atlikti.

Pranešime apie laisvą pareigybę taip pat pateikiama informacija apie patikimumo patikrinimą, kuris pagal Sprendimo dėl Europolo 40 straipsnį bus taikomas konkursą laimėjusiam kandidatui.

4 straipsnis

1. Siekdama, kad 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas apie laisvą pareigybę būtų kuo pastebimesnis visose valstybėse narėse, valdyba užtikrina, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant valstybių narių laikraščius ir specializuotus periodinius leidinius.

2. Europolas savo nacionaliniams padaliniams praneša apie laisvą direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigybę. Nacionaliniai padaliniai apie laisvą pareigybę praneša atitinkamoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad į laisvą pareigybę būtų atkreiptas jų skyrių ir visų reikiamų darbuotojų dėmesys.

3. Europolas paraiškų teikėjams siunčia pranešimą apie dokumentų gavimą.

5 straipsnis

1. Valdyba sudaro atrankos komitetą (toliau – komitetas), kuris įvertina gautas paraiškas ir parengia motyvuotą ataskaitą, teikiamą valdybai pagal šių taisyklių 6 straipsnį.

2. Direktoriaus pareigybės atveju komitetą sudaro Komisijai atstovaujantis valdybos narys ir šeši valstybėms narėms atstovaujantys valdybos nariai, kuriuos valdyba išrenka traukdama burtus.

3. Direktoriaus pavaduotojo pareigybės atveju komitetą sudaro direktorius arba jo paskirtas direktoriaus pavaduotojas, Komisijai atstovaujantis valdybos narys ir penki valstybėms narėms atstovaujantys valdybos nariai, kuriuos valdyba išrenka traukdama burtus.

4. Jeigu pagal 2 ir 3 dalis paskirtas valdybos narys negali dalyvauti komiteto darbe, jį pakeičia kitas Komisijai arba atitinkamai valstybei narei atstovaujantis valdybos narys.

5. Kai yra priežastis manyti, kad komiteto narys asmeniškai susijęs su vienu iš kandidatų arba gali kilti kitoks interesų konfliktas, jis nedalyvauja komiteto darbe. Šį narį pakeičia kitas 4 dalyje nurodytas narys.

6. Komiteto sekretoriatą skiria valdybos sekretoriatas.

6 straipsnis

1. Pirmajame posėdyje Komitetas iš savo narių išsirenka pirmininką.

2. Komitetui atlikti pareigas gali padėti nepriklausomas žmogiškųjų išteklių konsultantas, jeigu savo iniciatyva arba komiteto prašymu taip nusprendžia valdyba. Nepriklausomas žmogiškųjų išteklių konsultantas neturi komiteto nario statuso.

3. Komitetas atlieka šias funkcijas:

a)	įvardija visus kandidatus, kurie pagal pranešime apie laisvą pareigybę išdėstytus kriterijus yra tinkami dalyvauti konkurse šioms pareigoms eiti;

b)	atlieka pradinį tinkamų dalyvauti konkurse kandidatų paraiškų įvertinimą, atsižvelgdamas į jų profesinę kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį bei rekomendacijas, ir nusprendžia, kuriuos iš jų komitetas toliau turėtų vertinti;

c)	rengia kandidatų vertinimą pagal šių taisyklių 3 straipsnio 3 dalį;

d)	rengia pokalbius su kandidatais siekdamas įvertinti jų kvalifikaciją ir įgūdžius pagal pranešime apie laisvą pareigybę išdėstytus kriterijus; ir

parengia deramai motyvuotą ataskaitą apie gautas paraiškas ir savo taikytą procedūrą, įskaitant:

i)	tinkamų dalyvauti konkurse kandidatų sąrašą, tarp jų nurodydamas tuos, kurie dalyvavo komiteto surengtuose pokalbiuose;

ii)	pagal pranašumus eilės tvarka pateiktų kandidatų, atitinkančių visus tinkamumo dalyvauti konkurse kriterijus ir laikomų geriausiai atitinkančiais pranešime apie laisvą pareigybę išdėstytus atrankos kriterijus, sąrašą.

4. Rengiama išsami komiteto darbo dokumentacija, ypač naudojant pagal pranešime apie laisvą pareigybę išdėstytus kriterijus parengtas vertinimo lenteles ir taikant papildomas iš valdybos gautas gaires. Vertinimo lentelės ir bendrų komiteto išvadų apie kiekvieną kandidatą santrauka pridedama prie paraiškų bylų.

5. Sekretoriato, vieno arba daugiau jo narių arba nepriklausomo žmogiškųjų išteklių konsultanto komiteto vardu atlikto bet kurio darbo rezultatai pateikiami visam komitetui peržiūrėti ir patvirtinti.

6. Komiteto sprendimą rengti ataskaitą pasirašo jo pirmininkas ir dar vienas komiteto narys.

7. Kai tik baigiami pokalbiai su kandidatais, komiteto pirmininkas valdybai pateikia komiteto parengtą ataskaitą ir visą kiekvieno pokalbyje dalyvavusio kandidato paraiškos bylą.

7 straipsnis

Komiteto neatrinktus kandidatus po kiekvieno atrankos etapo komiteto sekretoriatas raštu informuoja apie procedūros rezultatus.

8 straipsnis

1. Jeigu valdyba nenusprendžia kitaip, komiteto veikla vykdoma Hagoje.

2. Komiteto nariams ir kandidatams (pakviestiems atlikti užduočių arba į pokalbius) pagal taikytinas taisykles kompensuojamos kelionės ir pragyvenimo išlaidos, įskaitant apgyvendinimą viešbutyje.

9 straipsnis

1. Valdyba kviečia komiteto pirmininką paaiškinti taikytą procedūrą ir pateikti komiteto ataskaitą.

2. Valdyba gali nuspręsti rengti pokalbius su kandidatais, įtrauktais į komiteto sąrašą, kuriame kandidatai išdėstomi eilės tvarka arba su bet kuriuo kitu komiteto surengtame pokalbyje dalyvavusiu tinkamu dalyvauti konkurse kandidatu.

3. Remdamasi komiteto pateikta ataskaita ir, kai taikytina, pagal 2 dalį surengtų pokalbių rezultatais, valdyba patvirtina motyvuotą nuomonę, kurioje:

a)	pateikiamas tinkamų dalyvauti konkurse kandidatų sąrašas;

b)	išdėstomas galutinis pagal pranašumus eilės tvarka nurodytų bent trijų pareigas eiti tinkamų kandidatų sąrašas; ir

c)	patvirtinama, kad galutiniame sąraše esantys paraiškų teikėjai atitinka Įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas priėmimo į darbą sąlygas ir visus pranešime apie laisvą pareigybę išdėstytus tinkamumo dalyvauti konkurse kriterijus.

4. Jeigu kandidatų sąraše yra ir valdybos narys arba kai gali kilti kitoks interesų konfliktas, rengiant valdybos nuomonę šis narys nedalyvauja.

5. Valdybos pirmininkas valdybos nuomonę ir visą kiekvieno galutiniame sąraše esančio kandidato paraiškos bylą perduoda Tarybai, kad ji, remdamasi visa reikiama informacija, galėtų priimti Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnyje numatytą sprendimą.

6. Valdybos neatrinktus kandidatus valdybos sekretoriatas raštu informuoja apie procedūros rezultatus.

10 straipsnis

Kai konkursą laimėjusį asmenį Taryba paskiria eiti pareigas, kiekvieną, paraišką šioms pareigoms eiti teikusį, kandidatą valdybos sekretoriatas oficialiai informuoja apie procedūros rezultatus. Tarnybos nuostatose pagal 90 straipsnį numatytas trijų mėnesių laikotarpis skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo šio pranešimo pateikimo dienos.

11 straipsnis

1. Komiteto ir valdybos vykdoma veikla yra slapta.

2. Komiteto nariai, valdybos nariai ir atrankos procedūroje dalyvaujantys Europolo darbuotojai, išorinio vertinimo centro darbuotojai ar nepriklausomas žmogiškųjų išteklių konsultantas atlikdami savo darbą laikosi griežčiausio konfidencialumo.

3 SKYRIUS

KADENCIJOS PRATĘSIMAS

12 straipsnis

1. Kai, remiantis Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 1 arba 2 dalimis, galima pratęsti pagal Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnį paskirto direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo kadenciją, valdyba gali nuspręsti nukrypti nuo 2 skyriuje nustatytos procedūros. Tokiais atvejais valdyba vėliausiai likus dvylikai mėnesių iki kadencijos pabaigos parengia nuomonę, kurioje Tarybai rekomenduoja kadenciją pratęsti. Pirmiausia valdybos nuomonėje atsižvelgiama į atitinkamo direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus, pagal Įdarbinimo sąlygų 15 straipsnio 2 dalį parengtas metines rezultatų vertinimo ataskaitas ir Europolo misiją bei poreikius per kelerius ateinančius metus.

Valdybos nuomonė, kurioje rekomenduojama pratęsti direktoriaus pavaduotojo kadenciją, pateikiama pasikonsultavus su direktoriumi.

2. 2 skyriuje nustatyta procedūra taikoma, kai valdyba nusprendžia nuo jos nenukrypti, kai Taryba nusprendžia nepratęsti atitinkamo direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo kadencijos arba kai Taryba per tris mėnesius nuo valdybos nuomonės gavimo nepriima sprendimo šiuo klausimu.

4 SKYRIUS

TARNYBOS PABAIGA

13 straipsnis

1. Išskyrus atvejį, kai direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo tarnyba pasibaigia dėl mirties, pagal Įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio a punktą ji pasibaigia mėnesio, kurį atitinkamam asmeniui sukanka 65 metai, pabaigoje.

2. Remdamasi šių taisyklių 15 ir 17 straipsniais, gavusi valdybos nuomonę, dėl direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo tarnybos pabaigos kvalifikuotąja balsų dauguma nusprendžia Taryba.

3. Valdybos nuomonė dėl direktoriaus pavaduotojo tarnybos pabaigos parengiama pasikonsultavus su direktoriumi.

14 straipsnis

1. Direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, norintis atsistatydinti nepasibaigus kadencijai, aiškiai raštu pareiškia ketinimą palikti Europolo tarnybą, siūlydamas datą, kurią jo atsistatydinimas turėtų įsigalioti pagal Įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktį.

2. Atsistatydinimo raštas adresuojamas Tarybos pirmininkui, jo kopija įteikiama valdybos pirmininkui, o jeigu atsistatydina direktoriaus pavaduotojas – ir direktoriui.

15 straipsnis

1. Valdybai paprašius direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo tarnybą pagal Įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punktą gali nutraukti Taryba, jeigu laikomasi įspėjamojo laikotarpio ir kitų šio straipsnio ii arba iii papunkčiuose nurodytų sąlygų.

2. Valdybai paprašius direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo tarnybą Taryba gali nutraukti be įspėjimo, jeigu tai atitinka Įdarbinimo sąlygų 48 straipsnio a arba b punktus.

3. Direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo tarnybą Taryba nutraukia be įspėjimo, kai tai atitinka Įdarbinimo sąlygų 50 straipsnyje nurodytas sąlygas. Tokiais atvejais Taryba, išklausiusi atitinkamą asmenį, po to, kai buvo taikyta šių taisyklių 16 straipsnio 2 punkte nurodyta drausminė procedūra, paskelbia, kad jo darbo sutartis nutraukiama.

Prieš nutraukiant direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo darbo sutartį jis gali būti nušalintas nuo tarnybos remiantis Įdarbinimo sąlygų 50 straipsnio 2 dalimi ir Tarnybos nuostatų IX priedo 23–24 straipsniais. Direktorių nušalina valdyba, o direktoriaus pavaduotoją – direktorius.

16 straipsnis

1. Jeigu direktorius arba direktoriaus pavaduotojas tyčia arba dėl aplaidumo neatlieka Sprendime dėl Europolo ar Įdarbinimo sąlygose nurodytų savo pareigų, pagal Įdarbinimo sąlygų 50a straipsnį, Tarnybos nuostatų VI antraštinę dalį ir, kai taikytina, Tarnybos nuostatų IX priedą jam taikoma drausminė procedūra.

Laikoma, kad direktorius arba direktoriaus pavaduotojas neatlieka pareigų, kai, inter alia, įrodoma, kad jis tyčia pateikia klaidingą informaciją apie savo profesinius gebėjimus arba apie Įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų atitiktį, kai pateikta klaidinga informacija buvo lemiamas jo įdarbinimo veiksnys.

2. Drausminė procedūra inicijuojama ir vykdoma pagal Tarnybos nuostatų IX priedą.

17 straipsnis

1. Kai direktorius ar direktoriaus pavaduotojas tyčia ar dėl aplaidumo šiurkščiai pažeidžia savo pareigas, remdamasi Įdarbinimo sąlygų 49 straipsniu, po to, kai buvo taikyta Tarnybos nuostatų IX priede numatyta drausminė procedūra, direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo tarnybą Taryba gali nutraukti be įspėjimo dėl drausminių priežasčių.

2. Gavusi Tarnybos nuostatų IX priedo 18 straipsnyje nurodytą drausmės komisijos ataskaitą, valdyba sprendžia, ar teikti nuomonę Tarybai siekiant nutraukti direktoriaus tarnybą pagal Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 7 dalį. Tokiais atvejais valdyba per mėnesį nuo drausmės komisijos ataskaitos gavimo dienos pateikia deramai motyvuotą nuomonę dėl nuobaudos, kurią galima skirti pagal pateiktus faktus, arba dėl kitos priemonės, kurios Taryba turėtų imtis vadovaudamasi šiomis taisyklėmis. Prieš parengdama nuomonę valdyba suteikia direktoriui galimybę būti išklausytam. Kaip numatyta Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 7 dalyje, valdybos pirmininkas valdybos nuomonę perduoda Tarybai, o nuomonės kopiją – kaltinamam direktoriui.

Jeigu valdyba nusprendžia, kad remiantis Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 7 dalimi Tarybai nebus teikiama nuomonė, ji turi teisę taikyti vieną iš Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, išskyrus direktoriaus atleidimą iš pareigų. Išklausiusi direktorių, valdyba per du mėnesius nuo drausmės komisijos nuomonės gavimo dienos priima sprendimą pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 9–10 straipsnius. Turi būti pateikiamos sprendimo priežastys.

3. Gavęs Tarnybos nuostatų IX priedo 18 straipsnyje nurodytą drausmės komisijos ataskaitą, direktorius nedelsdamas pateikia valdybai deramai motyvuotą nuomonę dėl nuobaudos, kurią galima skirti pagal pateiktus faktus, arba dėl kitos priemonės, kurios, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, Taryba turėtų imtis direktoriaus pavaduotojo atžvilgiu.

Valdyba sprendžia, ar teikti nuomonę Tarybai siekiant nutraukti atitinkamo direktoriaus pavaduotojo tarnybą pagal Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 7 dalį. Prieš parengdama nuomonę valdyba suteikia atitinkamam direktoriaus pavaduotojui galimybę būti išklausytam. Valdyba pateikia nuomonę per mėnesį nuo to laiko, kai direktorius gauna drausmės komisijos ataskaitą. Kaip numatyta Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 7 dalyje, valdybos pirmininkas valdybos nuomonę perduoda Tarybai, o nuomonės kopiją – kaltinamam direktoriaus pavaduotojui.

Jeigu valdyba nusprendžia, kad remiantis Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 7 dalimi Tarybai nebus teikiama nuomonė, direktorius turi teisę taikyti vieną iš Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, išskyrus atitinkamo direktoriaus pavaduotojo atleidimą iš pareigų. Išklausęs atitinkamą direktoriaus pavaduotoją, direktorius per du mėnesius nuo drausmės komisijos nuomonės gavimo dienos priima sprendimą pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 9–10 straipsnius. Turi būti pateikiamos sprendimo priežastys.

4. Remdamasi šio straipsnio 2 arba 3 dalimis, gavusi valdybos nuomonę ir išklausiusi direktorių ar atitinkamą direktoriaus pavaduotoją, Taryba sprendžia, ar pašalinti direktorių ar direktoriaus pavaduotoją iš pareigų pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalies h punktą, ar kitaip nutraukti jo tarnybą Europole.

Jeigu Taryba nusprendžia pašalinti direktorių ar direktoriaus pavaduotoją iš pareigų ar kitaip nutraukti jo tarnybą, ji sprendime nurodo tikslų priemonės pobūdį ir datą, nuo kurios ji taikoma. Sprendimas deramai motyvuojamas ir apie jį pranešama atitinkamam asmeniui ir Europolui.

Sprendimą pašalinti direktorių ar direktoriaus pavaduotoją iš pareigų Taryba priima per du mėnesius nuo Tarnybos nuostatų IX priedo 18 straipsnyje nurodytos drausmės komisijos nuomonės gavimo dienos, taikydama Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnį.

5. Jeigu Taryba nusprendžia nepašalinti direktoriaus ar atitinkamo direktoriaus pavaduotojo iš pareigų pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalies h punktą ir kitaip neužbaigti jo tarnybos Europole, klausimas direktoriaus atveju grąžinamas valdybai, o direktoriaus pavaduotojo atveju – valdybai ir direktoriui.

Jeigu direktoriaus atveju klausimas grąžinamas valdybai, ji turi teisę taikyti vieną iš Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, išskyrus direktoriaus atleidimą iš pareigų. Išklausiusi direktorių, valdyba priima sprendimą nedelsdama, jeigu nesama pagristų delsimo priežasčių. Turi būti pateikiamos sprendimo priežastys.

Jeigu direktoriaus pavaduotojo atveju klausimas grąžinamas valdybai ir direktoriui, direktorius turi teisę taikyti vieną iš Tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, išskyrus direktoriaus atleidimą iš pareigų. Išklausęs atitinkamą direktoriaus pavaduotoją, direktorius priima sprendimą nedelsdamas, jeigu nesama pagristų delsimo priežasčių. Turi būti pateikiamos sprendimo priežastys.

5 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

1. Šios taisyklės įsigalioja tą pačią dieną, kurią pradedamas taikyti Sprendimas dėl Europolo.

2. Per trejus metus nuo šių taisyklių įsigaliojimo jas įvertina valdyba.

3. Valdyba svarsto kiekvieną šių taisyklių pakeitimų pasiūlymą; tada Sprendimo dėl Europolo 38 straipsnio 3 ir 7 dalyse nustatyta tvarka jį tvirtina Taryba.

Haga, 2009 m. birželio 4 d.

Tarybos patvirtinta 2009 m. lapkričio 30 d.

Pirmininkas

S. CLERTON

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(2) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/9

TARYBOS REGLAMENTAS (ES, EURATOMAS) Nr. 1295/2009

2009 m. gruodžio 22 d.

kuriuo nuo 2009 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų XII priedo 13 straipsniu, 2009 m. rugsėjo 1 d. Eurostatas pateikė 2009 m. pensijų sistemos aktuarinio įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikiama naujausia informacija apie šiame priede nurodytus parametrus. Remiantis šiuo įvertinimu, pensijų sistemos aktuariniam balansui užtikrinti būtinas įmokos tarifas yra 11,3 % bazinio atlyginimo.

(2)	Todėl siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų pensijų sistemos aktuarinį balansą reikia patikslinti įmokų tarifą iki 11,3 % bazinio atlyginimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. nustatomas 11,3 % dydžio Pareigūnų tarnybos nuostatų 83 straipsnio 2 dalyje numatytas įmokų tarifas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/10

TARYBOS REGLAMENTAS (ES, EURATOMAS) Nr. 1296/2009

2009 m. gruodžio 23 d.

kuriuo nuo 2009 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, ypač į jo 12 straipsnį,

atsižvelgdama į Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į Tarnybos nuostatų 63, 64, 65 ir 82 straipsnius bei į jų VII, XI ir XIII priedus, ir į Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsnio 1 dalį, 64, 92 ir 132 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pareigūnų perkamoji galia kistų lygiagrečiai valstybių narių valstybės tarnautojų perkamajai galiai, Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestį reikėtų patikslinti atliekant 2009 m. metinę peržiūrą.

(2)	Komisijos pasiūlytas darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimas turėtų būti pakeistas, atsižvelgiant į finansų ir ekonominę krizę ir laikantis Sąjungos ekonominės ir socialinės politikos. Ši padėtis turėtų būti peržiūrėta tinkamu metu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarnybos nuostatų 63 straipsnio antroje pastraipoje vietoje „2008 m. liepos 1 d.“ įrašoma „2009 m. liepos 1 d.“ – pakeitimas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

2 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 66 straipsnyje pateikta bazinio mėnesinio darbo užmokesčio lentelė skaičiuojant darbo užmokestį ir pensijas pakeičiama taip:

2009 7 1	PAKOPA
LYGIS	1	2	3	4	5
16	16 600,62	17 298,20	18 025,09
15	14 672,17	15 288,71	15 931,17	16 374,40	16 600,62
14	12 967,74	13 512,67	14 080,49	14 472,23	14 672,17
13	11 461,32	11 942,94	12 444,80	12 791,03	12 967,74
12	10 129,89	10 555,56	10 999,12	11 305,13	11 461,32
11	8 953,13	9 329,35	9 721,38	9 991,85	10 129,89
10	7 913,07	8 245,59	8 592,08	8 831,12	8 953,13
9	6 993,83	7 287,72	7 593,96	7 805,24	7 913,07
8	6 181,38	6 441,13	6 711,79	6 898,52	6 993,83
7	5 463,30	5 692,88	5 932,10	6 097,14	6 181,38
6	4 828,65	5 031,55	5 242,99	5 388,85	5 463,30
5	4 267,72	4 447,05	4 633,92	4 762,85	4 828,65
4	3 771,95	3 930,45	4 095,61	4 209,56	4 267,72
3	3 333,77	3 473,86	3 619,84	3 720,55	3 771,95
2	2 946,50	3 070,31	3 199,33	3 288,34	3 333,77
1	2 604,21	2 713,64	2 827,67	2 906,34	2 946,50

3 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. galioja tolesnės lentelės 2 skiltyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. galioja tolesnės lentelės 3 skiltyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų pervedimams pagal Tarnybos nuostatų VII priedo 17 straipsnio 3 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. galioja tolesnės lentelės 4 skiltyje pateikiami pensijoms pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 20 straipsnio 1 dalį taikytini korekciniai koeficientai.

Nuo 2009 m. gegužės 16 d. galioja tolesnės lentelės 5 skiltyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai. Metinio tikslinimo įsigaliojimo data toms darbo vietoms – 2009 m. gegužės 16 d.

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. galioja tolesnės lentelės 6 skiltyje pateikiami pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčiui pagal Tarnybos nuostatų 64 straipsnį taikytini korekciniai koeficientai. Metinio tikslinimo įsigaliojimo data toms darbo vietoms – 2009 m. gegužės 1 d.

1	2	3	4	5	6
Šalis/Vieta	Darbo užmokestis 2009 7 1	Pervedimas 2010 1 1	Pensija 2009 7 1	Darbo užmokestis 2009 5 16	Darbo užmokestis 2009 5 1
Bulgarija		62,0	100,0	69,2
Čekija	88,3	80,4	100,0
Danija	138,7	133,9	133,9
Vokietija	98,4	98,8	100,0
Bona	98,6
Karlsrūhė	95,9
Miunchenas	106,1
Estija	82,1	79,6	100,0
Airija	114,7	110,6	110,6
Graikija	94,2	93,5	100,0
Ispanija	99,4	93,5	100,0
Prancūzija	115,8	108,5	108,5
Italija	110,6	106,5	106,5
Varezė	97,1
Kipras	88,7	91,5	100,0
Latvija	84,5	77,1	100,0
Lietuva	76,5	71,0	100,0
Vengrija	81,8	70,9	100,0
Malta	85,5	86,2	100,0
Nyderlandai	109,3	101,1	101,1
Austrija	106,9	105,9	105,9
Lenkija		64,0	100,0	72,2
Portugalija	87,8	87,2	100,0
Rumunija		59,1	100,0		69,3
Slovėnija	90,8	86,3	100,0
Slovakija	84,3	79,0	100,0
Suomija	121,3	116,6	116,6
Švedija		98,0	100,0	102,8
Jungtinė Karalystė		100,3	100,3	120,3
Kalhemas	96,5

4 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 42a straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nurodytų tėvystės atostogų išmoka yra 894,57 EUR ir 1 192,76 EUR vienišiems tėvams.

5 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos šeimai bazinis dydis yra 167,31 EUR.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos už išlaikomą vaiką dydis yra 365,60 EUR.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokymo išmokos dydis yra 248,06 EUR.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos mokymo išmokos dydis yra 89,31 EUR.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų 69 straipsnyje ir VII priedo 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos mažiausios ekspatriacijos išmokos dydis yra 495,89 EUR.

Nuo 2009 m. liepos 14 d. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 134 straipsnyje nurodytos ekspatriacijos išmokos dydis yra 356,48 EUR.

6 straipsnis

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta fiksuoto dydžio kelionės išmoka tikslinama taip:

0 EUR už kiekvieną km nuo	0 iki 200 km
0,3719 EUR už kiekvieną km nuo	201 iki 1 000 km
0,6198 EUR už kiekvieną km nuo	1 001 iki 2 000 km
0,3719 EUR už kiekvieną km nuo	2 001 iki 3 000 km
0,1238 EUR už kiekvieną km nuo	3 001 iki 4 000 km
0,0597 EUR už kiekvieną km nuo	4 001 iki 10 000 km
0 EUR už kiekvieną km virš	10 000 km.

Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:

—	185,92 EUR, jeigu atstumas traukiniu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 725 km iki 1 450 km,

—	371,79 EUR, jeigu atstumas traukiniu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 450 km.

7 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų VII priedo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta dienpinigių išmoka yra:

—	38,43 EUR pareigūnui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—	30,98 EUR pareigūnui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

8 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. įsikūrimo išmoka, numatyta kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 24 straipsnio 3 dalyje, yra ne mažesnė kaip:

—	1 094,01 EUR tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—	650,50 EUR tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

9 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, yra ne mažesnė kaip 1 312,02 EUR ir ne didesnė kaip 2 624,05 EUR, o standartinė pašalpa yra 1 192,76 EUR.

10 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 93 straipsnyje pateikta bazinio mėnesinio darbo užmokesčio lentelė pakeičiama taip:

PAREIGŲ GRUPĖ	2009 7 1	PAKOPA
PAREIGŲ GRUPĖ	LYGIS	1	2	3	4	5	6	7
IV	18	5 722,65	5 841,66	5 963,14	6 087,15	6 213,73	6 342,95	6 474,86
	17	5 057,83	5 163,01	5 270,38	5 379,98	5 491,86	5 606,07	5 722,65
	16	4 470,24	4 563,20	4 658,10	4 754,97	4 853,85	4 954,79	5 057,83
	15	3 950,91	4 033,08	4 116,95	4 202,56	4 289,96	4 379,17	4 470,24
	14	3 491,92	3 564,54	3 638,66	3 714,33	3 791,58	3 870,43	3 950,91
	13	3 086,25	3 150,43	3 215,95	3 282,82	3 351,09	3 420,78	3 491,92
III	12	3 950,85	4 033,01	4 116,87	4 202,48	4 289,87	4 379,08	4 470,14
	11	3 491,89	3 564,50	3 638,62	3 714,29	3 791,52	3 870,37	3 950,85
	10	3 086,24	3 150,42	3 215,93	3 282,80	3 351,07	3 420,75	3 491,89
	9	2 727,71	2 784,44	2 842,34	2 901,44	2 961,78	3 023,37	3 086,24
	8	2 410,84	2 460,97	2 512,15	2 564,39	2 617,71	2 672,15	2 727,71
II	7	2 727,65	2 784,38	2 842,30	2 901,42	2 961,76	3 023,37	3 086,25
	6	2 410,72	2 460,86	2 512,04	2 564,29	2 617,63	2 672,07	2 727,65
	5	2 130,61	2 174,93	2 220,16	2 266,34	2 313,48	2 361,60	2 410,72
	4	1 883,05	1 922,22	1 962,20	2 003,01	2 044,67	2 087,20	2 130,61
I	3	2 319,77	2 367,92	2 417,06	2 467,23	2 518,43	2 570,70	2 624,05
	2	2 050,78	2 093,34	2 136,79	2 181,14	2 226,40	2 272,61	2 319,77
	1	1 812,98	1 850,61	1 889,01	1 928,22	1 968,24	2 009,09	2 050,78

11 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. įsikūrimo išmoka, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 94 straipsnyje, yra ne mažesnė kaip:

—	822,88 EUR tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—	487,86 EUR tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

12 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 96 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, yra ne mažesnė kaip 984,02 EUR ir ne didesnė kaip 1 968,04 EUR, o standartinė pašalpa yra 894,57 EUR.

Nuo 2009 m. liepos 14 d. bedarbio pašalpa, nurodyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 136 straipsnyje, yra ne mažesnė kaip 865,73 EUR ir ne didesnė kaip 2 037,00 EUR.

13 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. išmokos už pamaininį darbą, nurodytos Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje (2), yra atitinkamai 374,98 EUR, 565,98 EUR, 618,82 EUR ir 843,65 EUR.

14 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (3) 4 straipsnyje nurodytoms sumoms taikomas koeficientas 5,412934.

15 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Tarnybos nuostatų XIII priedo 8 straipsnio 2 dalyje pateikta lentelė pakeičiama taip:

2009 7 1	PAKOPA
LYGIS	1	2	3	4	5	6	7	8
16	16 600,62	17 298,20	18 025,09	18 025,09	18 025,09	18 025,09
15	14 672,17	15 288,71	15 931,17	16 374,40	16 600,62	17 298,20
14	12 967,74	13 512,67	14 080,49	14 472,23	14 672,17	15 288,71	15 931,17	16 600,62
13	11 461,32	11 942,94	12 444,80	12 791,03	12 967,74
12	10 129,89	10 555,56	10 999,12	11 305,13	11 461,32	11 942,94	12 444,80	12 967,74
11	8 953,13	9 329,35	9 721,38	9 991,85	10 129,89	10 555,56	10 999,12	11 461,32
10	7 913,07	8 245,59	8 592,08	8 831,12	8 953,13	9 329,35	9 721,38	10 129,89
9	6 993,83	7 287,72	7 593,96	7 805,24	7 913,07
8	6 181,38	6 441,13	6 711,79	6 898,52	6 993,83	7 287,72	7 593,96	7 913,07
7	5 463,30	5 692,88	5 932,10	6 097,14	6 181,38	6 441,13	6 711,79	6 993,83
6	4 828,65	5 031,55	5 242,99	5 388,85	5 463,30	5 692,88	5 932,10	6 181,38
5	4 267,72	4 447,05	4 633,92	4 762,85	4 828,65	5 031,55	5 242,99	5 463,30
4	3 771,95	3 930,45	4 095,61	4 209,56	4 267,72	4 447,05	4 633,92	4 828,65
3	3 333,77	3 473,86	3 619,84	3 720,55	3 771,95	3 930,45	4 095,61	4 267,72
2	2 946,50	3 070,31	3 199,33	3 288,34	3 333,77	3 473,86	3 619,84	3 771,95
1	2 604,21	2 713,64	2 827,67	2 906,34	2 946,50

16 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 1 d. taikant Tarnybos nuostatų XIII priedo 18 straipsnio 1 dalį, Tarnybos nuostatų VII priedo buvusiame 4a straipsnyje, galiojusiame iki 2004 m. gegužės 1 d., nurodyta fiksuoto dydžio išmoka yra:

—	129,36 EUR per mėnesį C4 arba C5 kategorijų pareigūnams,

—	198,33 EUR per mėnesį C1, C2 arba C3 kategorijų pareigūnams.

17 straipsnis

Nuo 2009 m. liepos 14 d. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 133 straipsnyje pateikta bazinio mėnesinio darbo užmokesčio skalė pakeičiama taip:

Lygis	1	2	3	4	5	6	7
Bazinis darbo užmokestis už visą darbo dieną	1 649,12	1 921,23	2 083,02	2 258,43	2 448,62	2 654,81	2 878,37
Lygis	8	9	10	11	12	13	14
Bazinis darbo užmokestis už visą darbo dieną	3 120,77	3 383,57	3 668,50	3 977,43	4 312,37	4 675,52	5 069,25
Lygis	15	16	17	18	19
Bazinis darbo užmokestis už visą darbo dieną	5 496,13	5 958,97	6 460,77	7 004,85	7 594,73

18 straipsnis

Jei reikia, šis reglamentas turi būti peržiūrėtas, ir tuo tikslu Komisija reikiamais atvejais turi pateikti pasiūlymą pakeisti šį reglamentą, dėl kurio Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

19 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(2) 1976 m. vasario 9 d. Tarybos reglamentas (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76, apibrėžiantis turinčių teisę gauti išmokas už pamaininį darbą pareigūnų kategorijas, išmokų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas (OL L 38, 1976 2 13, p. 1).

(3) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968 3 4, p. 8).

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/16

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/1012/BUSP

2009 m. gruodžio 22 d.

dėl paramos ES veiklai, kuria siekiama trečiosiose šalyse skatinti ginklų eksporto kontrolę ir Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytų principų bei kriterijų laikymąsi

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	1997 m. birželio 26 d. Taryba priėmė ES neteisėtos prekybos įprastine ginkluote prevencijos ir kovos su ja programą, įpareigodama ES ir valstybes nares kartu imtis veiksmų padedant kitoms šalims vykdyti neteisėtos prekybos ginklais prevenciją ir kovoti su ja.

(2)

2008 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, kuria nustatomi aštuoni įprastinės ginkluotės eksporto kriterijai (1), kuria įsteigiamas informavimo ir konsultavimo mechanizmas, skirtas pranešimams apie atsisakymus išduoti licenciją, ir įvedama skaidrumo procedūra numatant skelbti ES metines ataskaitas apie ginklų eksportą. Ta Bendrąja pozicija svariai prisidedama prie ginklų eksporto kontrolės politikos įvairiose šalyse suderinimo, o joje nustatytiems principams bei kriterijams oficialiai pritarė kelios trečiosios šalys.

(3)	Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 11 straipsnyje teigiama, kad valstybės narės dės visas pastangas, kad paskatintų kitas ginklus eksportuojančias valstybes laikytis tos bendrosios pozicijos kriterijų.

(4)

2003 m. gruodžio 12 d. valstybių ir Vyriausybių vadovų priimtoje Europos saugumo strategijoje yra išdėstyti penki pagrindiniai iššūkiai, kurie iškyla ES pasibaigus šaltajam karui: terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, regioniniai konfliktai, valstybių silpnėjimas ir organizuotas nusikalstamumas. Keturių iš šių penkių iššūkių atveju pagrindinę problemą sukuria nekontroliuojamos įprastinės ginkluotės apyvartos padariniai. Iš tiesų, nekontroliuojamas ginklų perdavimas sudaro palankias sąlygas įsigalėti terorizmui ir organizuotam nusikalstamumui bei labai prisideda prie konfliktų įžiebimo ir plitimo bei valstybės struktūrų žlugimo. Be to, strategijoje pabrėžiama eksporto kontrolės svarba siekiant sustabdyti ginklų platinimą.

(5)

Tarptautiniu teisės aktu, įgalinančiu valstybes laiku ir patikimai identifikuoti ir susekti neteisėtus šaulių ir lengvuosius ginklus, kurį 2005 m. gruodžio 8 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, siekiama sustiprinti galiojančių dvišalių regioninių ir tarptautinių susitarimų, skirtų užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaulių ir lengvaisiais ginklais visais jos aspektais, kovoti su ja ir ją panaikinti, veiksmingumą bei juos papildyti.

(6)

2005 m. gruodžio 15–16 d. susitikime Europos Vadovų Tarybos priimtoje ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir nelegalia prekyba jais strategijoje nustatyta, kad ES turėtų regionų ir tarptautiniu lygiu remti eksporto kontrolės stiprinimą ir skatinimą taikyti Elgesio kodekse ginklų eksporto srityje, kuris vėliau buvo pakeistas Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP, nustatytus kriterijus, inter alia, padėdama trečiosioms šalims rengti nacionalinės teisės aktus šioje srityje ir skatindama taikyti priemones, skirtas didinti skaidrumą.

(7)

2006 m. gruodžio 6 d. JT Generalinė Asamblėja, pritarus visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, priėmė Rezoliuciją 61/89 „Sutarties dėl ginklų prekybos link: įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo bendrų tarptautinių standartų nustatymas“. 2006 m. gruodžio mėn. ir 2007 m. birželio bei gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose pabrėžiama, kad ES ir valstybėms narėms svarbu atlikti aktyvų vaidmenį ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis bei regioninėmis organizacijomis Jungtinėse Tautose vykstančiuose procesuose, kad būtų nustatyti bendri įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo tarptautiniai standartai, kuriais būtų labai prisidėta prie kovos su nepageidaujamu ir neatsakingu įprastinės ginkluotės platinimu, kuris kelia grėsmę taikai, saugumui, vystymuisi ir visokeriopai pagarbai žmogaus teisėms.

(8)

2008 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/230/BUSP dėl paramos ES veiklai, kuria siekiama trečiosiose šalyse skatinti ginklų eksporto kontrolę ir ES elgesio kodekse ginklų eksporto srityje nustatytų principų bei kriterijų laikymąsi (2); paskutinį kartą veikla pagal šiuos bendruosius veiksmus buvo vykdoma 2009 m. spalio 27–28 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Siekiant praktiškai įgyvendinti:

—	Europos saugumo strategiją,

—	ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir nelegalia prekyba jais strategiją,

—	Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 11 straipsnį,

—	ES neteisėtos prekybos įprastine ginkluote prevencijos ir kovos su ja programą,

—	Tarptautinį teisės aktą, įgalinantį valstybes laiku ir patikimai identifikuoti ir susekti neteisėtus šaulių ir lengvuosius ginklus, ir

—	Tarybos išvadas dėl Tarptautinės sutarties dėl prekybos ginklais,

Europos Sąjunga remia veiklą, kuria siekiama tokių tikslų:

a)	trečiosiose šalyse skatinti kriterijų ir principų, numatytų Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, laikymąsi;

b)	padėti trečiosioms šalims rengti ir įgyvendinti teisės aktus, siekiant užtikrinti veiksmingą ginklų eksporto kontrolę;

c)	padėti trečiosioms šalims rengti mokymą licencijas išduodantiems pareigūnams, siekiant užtikrinti tinkamą ginklų eksporto kontrolės įgyvendinimą ir vykdymą;

d)	padėti trečiosioms šalims bei regionams rengti nacionalines bei regionines ataskaitas ginklų eksporto srityje ir skatinti kitas tikrinimo formas tam, kad būtų skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė ginklų eksporto srityje;

skatinti trečiąsias šalis remti Jungtinių Tautų procesą, kuriuo siekiama priimti teisiškai įpareigojančią tarptautinę sutartį, nustatančią pasaulinės prekybos įprastine ginkluote bendruosius standartus, ir padėti užtikrinti, kad tos šalys galėtų laikytis tų bendrųjų standartų, kurie gali būti nustatyti.

2. Išsamus 1 dalyje nurodytų projektų aprašas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (VĮ) atsako už šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą.

2. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų techninį įgyvendinimą vykdo šis vykdomasis subjektas:

Vokietijos federalinė ekonomikos ir eksporto kontrolės tarnyba (BAFA).

3. Vykdomasis subjektas vykdo jam pavestas užduotis VĮ atsakomybe. Šiuo tikslu VĮ sudaro būtinus susitarimus su vykdomąja agentūra.

3 straipsnis

1. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 787 000 EUR.

2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3. Komisija prižiūri, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ES parama naudojama tinkamai. Šiuo tikslu ji sudaro finansavimo susitarimus su 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu vykdomuoju subjektu. Finansiniuose susitarimuose numatoma, kad vykdomasis subjektas turi užtikrinti ES paramos matomumą, proporcingą jos dydžiui.

4. Komisija siekia, kad 3 dalyje nurodytas finansavimo susitarimas būtų sudarytas kuo greičiau po šio sprendimo įsigaliojimo. Ji informuoja Tarybą apie sunkumus, su kuriais gali būti susidurta minėto proceso metu, ir praneša susitarimų sudarymo datą.

4 straipsnis

1. Surengus paskutinį praktinį seminarą ir įgyvendinus paskutinę darbuotojų mainų programą, ES misijos vadovai surengs pagal šį sprendimą kiekvienoje paramą gaunančioje šalyse faktinė pažangos, pasiektos kiekvienoje iš paramą gaunančių šalių, ataskaita.

2. VĮ informuoja Tarybą apie šio sprendimo įgyvendinimą teikdama reguliarias ataskaitas, kurias parengia 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas vykdomasis subjektas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti misijos vadovai. Atlikdama vertinimą Taryba remiasi šiomis ataskaitomis. Komisija teikia informaciją apie projektų finansinį įgyvendinimą, kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jie netenka galios praėjus 24 mėnesiams nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansavimo susitarimo sudarymo dienos arba po šešių mėnesių nuo jo priėmimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nebuvo sudarytas joks finansavimo susitarimas.

6 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

(1) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.

(2) OL L 75, 2008 3 18, p. 81.

PRIEDAS

Parama ES veiklai, kuria siekiama trečiosiose šalyse skatinti ginklų eksporto kontrolę ir Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytų principų bei kriterijų laikymąsi

I. Tikslai

Šio sprendimo bendri tikslai yra:

a)	trečiosiose šalyse skatinti Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytų kriterijų ir principų laikymąsi;

b)	padėti trečiosioms šalims rengti ir įgyvendinti teisės aktus, siekiant užtikrinti veiksmingą ginklų eksporto kontrolę;

c)	padėti šalims rengti mokymą licencijas išduodantiems pareigūnams, siekiant užtikrinti tinkamą ginklų eksporto kontrolės įgyvendinimą ir vykdymą;

d)	padėti šalims bei regionams rengti nacionalines bei regionines ataskaitas ginklų eksporto srityje ir skatinti kitas tikrinimo formas tam, kad būtų skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė ginklų eksporto srityje;

II. Projektai

Tikslas:

Teikti techninę pagalbą atitinkamoms trečiosioms šalims, kurios parodė esančios pasiryžusios gerinti savo standartus ir praktikos pavyzdžius karinės technologijos bei įrangos eksporto kontrolės srityje ir suderinti savo standartus bei praktikos pavyzdžius su standartais ir praktikos pavyzdžiais, dėl kurių susitarė ir kurias taiko Europos Sąjungos valstybės narės bei kurie yra nustatyti Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP bei ją papildančiame Naudojimo vadove.

Aprašai ir numatomos išlaidos:

praktiniai seminarai su šalių grupėmis

Projektas įgyvendinamas surengiant penkis dviejų dienų praktinius seminarus, į kuriuos bus kviečiami atrinktų šalių grupės Vyriausybių pareigūnai, muitinės pareigūnai ir licencijas išduodantys pareigūnai. Gali būti pakviesti ir gynybos pramonės atstovai. Praktiniai seminarai rengiami paramą gaunančioje šalyje arba kitoje vietoje, kurią parenka VĮ. Mokymą atitinkamose srityse vykdys ekspertai, kurie gali būti iš ES valstybių narių nacionalinių administracijų, iš šalių, kurios laikosi Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP iš ES Tarybos sekretoriato ir (arba) atstovaujantys privačiajam sektoriui (įskaitant nevyriausybines organizacijas);

ii)

darbuotojų mainai

Įgyvendinant projektą bus surengti ne daugiau kaip keturi ne ilgesni kaip vieno mėnesio trukmės paramą gaunančių šalių Vyriausybių pareigūnų ir (arba) licencijas išduodančių pareigūnų darbo arba mokomieji vizitai į atitinkamas ES valstybių narių valdžios institucijas, arba ne daugiau kaip keturi ne ilgesni kaip vieno mėnesio trukmės ES valstybių narių Vyriausybių pareigūnų ir (arba) licencijas išduodančių pareigūnų darbo arba mokomieji vizitai į atitinkamas paramą gaunančių šalių valdžios institucijas (1).

III. Trukmė

Bendra numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

IV. Paramos gavėjai

2010 m. pirmas pusmetis:

i)	Vakarų Balkanų šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija),

ii)	Viduržemio jūros regiono Šiaurės Afrikos šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką (Alžyras, Egiptas, Libija, Marokas, Tunisas).

2010 m. antras pusmetis:

Rytų Europos ir Kaukazo šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina).

2011 m. pirmas pusmetis:

Vakarų Balkanų šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija).

2011 m. antras pusmetis:

Rytų Europos ir Kaukazo šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina).

Jei dėl nenumatytų aplinkybių būtina iš dalies pakeisti paramos gavėjų sąrašą arba praktinių seminarų laiką, Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė (COARM) VĮ siūlymu ir konsultuodamasi su Komisija, gali nuspręsti tai padaryti.

Jeigu viena iš pirmiau minėtų šalių nepageidautų dalyvauti praktiniame seminare, galima papildomai atrinkti (2) kitas šalis partneres pagal Europos kaimynystės politiką iš toliau nurodytų šalių partnerių: Izraelio, Jordanijos, Libano, Palestinos Vadovybės kontroliuojamos teritorijos ir Sirijos.

V. Poveikio įvertinimas

Šio sprendimo ir Bendrųjų veiksmų 2008/230/BUSP poveikis turėtų būti techniniu būdu įvertintas surengus paskutinį praktinį seminarą ir įgyvendinus paskutinę darbuotojų mainų programą pagal šį sprendimą. Tai bus atliekama faktinėmis ataskaitomis apie atitinkamų teisės aktų priėmimą, eksporto kontrolės institucijų įsteigimą ir veiksmingos eksporto kontrolės mechanizmų nustatymą paramą gaunančiose šalyse. Šias ataskaitas parengs ES misijos vadovai kiekvienoje iš paramą gaunančių šalių.

(1) Institucijos, kurių darbuotojai dalyvaus mainų programoje, VĮ siūlymu bus atrinktos atitinkamoje Tarybos darbo grupėje.

(2) VĮ siūlymu susitariama atitinkamoje Tarybos darbo grupėje.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/21

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 22 d.

leisti Austrijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio

(2009/1013/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Direktyvą 2006/112/EB (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Raštu, kurį Komisijos generalinis sekretoriatas užregistravo 2009 m. birželio 2 d., Austrijos Respublika (toliau – Austrija) prašė leidimo toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB nuostatų, kuriomis reglamentuojama teisė į atskaitą, ir kurią pirmiau buvo leista taikyti Sprendimu 2004/866/EB (2) pagal tuo metu galiojusią 1977 m. gegužės 17 d. Šeštąją direktyvą 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vieningas vertinimo pagrindas (3).

(2)	Remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2009 m. rugsėjo 10 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Austrijos prašymą. 2009 m. rugsėjo 21 d. raštu Komisija pranešė Austrijai, kad turi visą informaciją, kurią ji laiko būtina prašymui įvertinti.

(3)

Siekiant supaprastinti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), leidžiančia nukrypti priemone siekiama visiškai nesuteikti teisės į PVM atskaitą už prekes ir paslaugas, kai šios prekės ir paslaugos daugiau nei 90 % apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų naudotos asmeniniams tikslams ar, iš esmės, ne verslo tikslams.

(4)	Šia priemone nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio, kuriuo nustatomas bendras teisės į atskaitą principas ir siekiama supaprastinti PVM apskaičiavimo procedūrą. Įtaka galutinio vartojimo etape mokėtinų mokesčių sumai yra labai nežymi.

(5)	Esamą aptariamos supaprastinimo priemonės taikymą pateisinanti teisinė ir faktinė padėtis nepakito ir tebeegzistuoja. Todėl Austrijai reikėtų leisti toliau taikyti supaprastinimo priemonę, tačiau ribotą laikotarpį, kad priemonę būtų galima įvertinti.

(6)	Ši leidžianti nukrypti priemonė neturės neigiamos įtakos Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio, Austrijai leidžiama netaikyti teisės į PVM atskaitą už prekes ir paslaugas, kai šios prekės ir paslaugos daugiau nei 90 % apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų naudojamos asmeniniams tikslams ar, iš esmės, ne verslo tikslams.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Austrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) OL L 371, 2004 12 18, p. 47.

(3) OL L 145, 1977 6 13, p. 1.

29.12.2009

LT XM XM

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/22

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 22 d.

dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.

(2009/1014/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 300 straipsnio 3 dalį ir 305 straipsnį, siejant su Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos sutarties, 8 straipsniu,

atsižvelgdama į visų valstybių narių pasiūlymus,

kadangi:

(1)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 300 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, kad Regionų komiteto nariai arba pakaitiniai nariai, būdami regionų ar vietos valdžios atstovai, turėtų regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba būtų politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai.

(2)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 305 straipsnyje numatyta, kad Komiteto nariai ir tiek pat pakaitinių narių Tarybos skiriami penkeriems metams pagal kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus.

(3)	Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 8 straipsnyje nustatytas Regionų komiteto narių paskirstymas.

(4)	Kadangi Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių kadencija baigiasi 2010 m. sausio 25 d., turėtų būti paskirti nauji Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai.

(5)	Po šio paskyrimo vėliau bus paskirti kiti nariai ir pakaitiniai nariai, kurių kandidatūros Tarybai nebuvo pateiktos iki 2009 m. gruodžio 14 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d. Regionų komiteto:

—	nariais skiriami I priede pagal valstybes nares išvardyti asmenys,

—	pakaitiniais nariais skiriami II priede pagal valstybes nares išvardyti asmenys.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

ПРИЛОЖЕНИЕ I — ANEXO I — PŘÍLOHA I — BILAG I — ANHANG I — I LISA — ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ Ι — ANNEX I — ANNEXE I — ALLEGATO I — I PIELIKUMS — I PRIEDAS — I. MELLÉKLET — ANNESS I — BIJLAGE I — ZAŁĄCZNIK I — ANEXO I — ANEXA I — PRÍLOHA I — PRILOGA I — LIITE I — BILAGA I

Членове / Miembros / Členové / Medlemmer / Mitglieder / Liikmed / Μέλη / Members / Membres / Membri / Locekļi / Nariai / Tagok / Membri / Leden / Członkowie / Membros / Membri / Členovia / Člani / Jäsenet / Ledamöter

BELGIË / BELGIQUE / BELGIEN

De heer Geert BOURGEOIS

Vlaams minister

De heer Jos CHABERT

Opvolger in het Brussels Hoofdstedelijk Parlement

Monsieur Xavier DESGAIN

Membre du Parlement wallon

Mevrouw Mia DE VITS

Vlaams volksvertegenwoordiger

Monsieur Paul FICHEROULLE

Echevin de la Ville de Charleroi

Monsieur Jean-François ISTASSE

Membre du Parlement de la Communauté française

Herr Karl-Heinz LAMBERTZ

Ministerpräsident der Regierung der Deutschsprachigen Gemeinschaft

Monsieur Michel LEBRUN

Membre du Parlement de la Communauté française

Monsieur Charles PICQUE

Ministre-Président du Gouvernement de la Région de Bruxelles-Capitale

De heer Jan ROEGIERS

Vlaams volksvertegenwoordiger

De heer Johan SAUWENS

Vlaams volksvertegenwoordiger

De heer Luc VAN DEN BRANDE

Voorzitter van het Vlaams-Europees Verbindingsagentschap

БЪЛГАРИЯ

Mr. Hasan AZIS

Mayor, Municipality of Karjali

Ms. Katya DOYCHEVA

Mayor, Municipality of Tvarditza

Ms. Dora IANKOVA

Mayor, Municipality of Smolyan

Mr. Vladimir KISSIOV

Municipal Councilor, Municipality of Sofia

Mr. Krasimir MIREV

Mayor, Municipality of Targovishte

Mr. Vladimir MOSKOV

Mayor, Municipality of Gotze Delchev

Mr. Orhan MUMUN

Mayor, Municipality of Mineralni Bani

Ms. Detelina NIKOLOVA

Mayor, Municipality of Dobrich

Ms. Penka PENKOVA

Mayor, Municipality of Lom

Mr. Georgi SLAVOV

Mayor, Municipality of Yambol

Mr. Bozhidar YOTOV

Mayor, Municipality of Ruse

Mr. Zlatko ZHIVKOV

Mayor, Municipality of Montana

ČESKÁ REPUBLIKA

Pan Pavel BÉM

Primátor hlavního města Prahy

RNDr. Jiří BYTEL

Starosta obce Velká Hleďsebe

Pan Stanislav EICHLER

Hejtman Libereckého kraje

Mgr. Jan KUBATA

Primátor města Ústí nad Labem

Paní Helena LANGŠÁDLOVÁ

Místostarostka města Černošce

Pan Roman LÍNEK

Náměstek hejtmana Pardubického kraje

Pan Josef NOVOTNÝ

Hejtman Karlovarského kraje

Ing. Petr OSVALD

Zastupitel města Plzeň

Pan Jaroslav PALAS

Hejtman Moravskoslezského kraje

Mgr. Juraj THOMA

Primátor města České Budějovice

Paní Jana VAŇHOVÁ

Hejtmanka Ústeckého kraje

Pan Jiří ZIMOLA

Hejtman Jihočeského kraje

DANMARK

Hr. Knud Elmer ANDERSEN

Regionsrådsmedlem

Hr. Per BØDKER ANDERSEN

Byrådsmedlem

Hr. Jens Christian GJESING

Borgmester

Hr. Jens Arne HEDEGAARD JENSEN

Byrådsmedlem

Hr. Henning JENSEN

Borgmester

Fru Tove LARSEN

Borgmester

Hr. Henrik Ringbæk MADSEN

Regionrådsmedlem

Hr. Jens Jørgen NYGAARD

Byrådsmedlem

Hr. Karsten Uno PETERSEN

Regionrådsmedlem

DEUTSCHLAND

Frau Nicola BEER

Hessische Staatssekretärin für Europaangelegenheiten

Herr Ralf CHRISTOFFERS

Minister für Wirtschaft und Europaangelegenheiten des Landes Brandenburg

Herr Wolfgang GIBOWSKI

Staatssekretär, Bevollmächtigter des Landes Niedersachsen beim Bund

Herr Rolf HARLINGHAUSEN MdL

Mitglied der Hamburgischen Bürgerschaft (Landtag)

Frau Monika HELBIG

Bevollmächtigte beim Bund und Europabeauftragte des Landes Berlin

Herr Niclas HERBST MdL

Mitglied des Landtages von Schleswig-Holstein

Herr Helmut M. JAHN

Landrat des Hohenlohekreises

Herr Werner JOSTMEIER MdL

Mitglied des Landtages von Nordrhein-Westfalen

Herr Norbert KARTMANN MdL

Mitglied des Hessischen Landtages

Dr. Kerstin KIESSLER

Staatsrätin, Mitglied des Senats der Freien Hansestadt Bremen

Dr. Karl-Heinz KLÄR

Bevollmächtigter des Landes Rheinland-Pfalz beim Bund und für Europa

Herr Dieter KLÖCKNER MdL

Mitglied des Landtages Rheinland-Pfalz

Frau Uta-Maria KUDER

Justizministerin des Landes Mecklenburg-Vorpommern

Herr Heinz LEHMANN MdL

Mitglied des Sächsischen Landtags

Dr. Jürgen MARTENS

Sächsischer Staatsminister der Justiz und für Europa

Herr Heinz MAURUS

Bevollmächtigter des Landes Schleswig-Holstein beim Bund, Staatssekretär

Frau Martina MICHELS MdL

Mitglied des Abgeordnetenhauses von Berlin

Frau Emilia MÜLLER

Bayerische Staatsministerin für Bundes- und Europaangelegenheiten

Herr Peter MÜLLER MdL

Ministerpräsident des Saarlandes

Herr Dr. Holger POPPENHAEGER

Justizminister des Freistaates Thüringen

Prof. Dr. Wolfgang REINHART MdL

Mitglied des Landtags von Baden-Württemberg

Dr. hc. Petra ROTH

Oberbürgermeisterin der Stadt Frankfurt am Main

Dr. Michael SCHNEIDER

Staatssekretär, Bevollmächtigter des Landes Sachsen-Anhalt beim Bund

Herr Hans-Josef VOGEL

Bürgermeister der Stadt Arnsberg

EESTI

Mr. Väino HALLIKMÄGI

Member of Pärnu City Council

Mr. Kaido KAASIK

Mayor of Valjala Rural Municipality Government

Mr. Teet KALLASVEE

Member of Haapsalu City Council

Mr. Kurmet MÜÜRSEPP

Member of Antsla Rural Municipality Council

Mr. Jüri PIHL

Vice- Mayor of Tallinn City Government

Mr. Uno SILBERG

Member of Kose Rural Municipality Council

Mr. Toomas VITSUT

Chairman of Tallinn City Council

ΕΛΛΑΣ

Θεόδωρος ΓΚΟΤΣΟΠΟΥΛΟΣ

Δημοτικός Σύμβουλος Παλλήνης Αττικής

Γρηγόριος ΖΑΦΕΙΡΟΠΟΥΛΟΣ

Δήμαρχος Χαλανδρίου Αττικής

Νικήτας ΚΑΚΛΑΜΑΝΗΣ

Δήμαρχος Αθηναίων

Γεώργιος ΠΑΠΑΣΤΕΡΓΙΟΥ

Νομάρχης Πιερίας

Ιωάννης ΣΓΟΥΡΟΣ

Νομάρχης Αθηνών

Κωνσταντίνος ΣΙΜΙΤΣΗΣ

Δήμαρχος Καβάλας

Ευαγγελία ΣΧΟΙΝΑΡΑΚΗ-ΗΛΙΑΚΗ

Νομάρχης Ηρακλείου Κρήτης

Κωνσταντίνος ΤΑΤΣΗΣ

Πρόεδρος Διευρυμένης Ν.Α. Ξάνθης-Δράμας-Καβάλας

Κωνσταντίνος ΤΖΑΤΖΑΝΗΣ

Νομαρχιακός Σύμβουλος Πειραιά

Δημήτριος ΤΣΙΓΚΟΥΝΗΣ

Δήμαρχος Λεωνιδίου Αρκαδίας

Ανδρέας ΦΟΥΡΑΣ

Δήμαρχος Πατρέων

Παναγιώτης ΨΩΜΙΑΔΗΣ

Νομάρχης Θεσσαλονίκης

ESPAÑA

D.a Esperanza AGUIRRE GIL DE BIEDMA

Presidenta de la Comunidad Autónoma de Madrid

D. Vicente Alberto ÁLVAREZ ARECES

Presidente de la Comunidad Autónoma del Principado de Asturias

D. Francesc ANTICH OLIVER

Presidente de la Comunidad Autónoma de Illes Balears

D.a Rita BARBERÁ NOLLA

Alcaldesa de Valencia

D. José María BARREDA FONTES

Presidente de la Comunidad Autónoma de Castilla-La Mancha

D. Francisco CAMPS ORTIZ

Presidente de la Comunitat Valenciana.

D. Pedro CASTRO VÁZQUEZ

Alcalde de Getafe

D. Guillermo FERNÁNDEZ VARA

Presidente de la Junta de Extremadura

D.a Dolores GOROSTIAGA SAIZ

Vicepresidenta de la Comunidad Autónoma de Cantabria y Consejera de Empleo y Bienestar Social

D. Jose Antonio GRIÑÁN MARTÍNEZ

Presidente de la Junta de Andalucía

D. Jordi HEREU I BOHER

Alcalde de Barcelona

D. Juan Vicente HERRERA CAMPO

Presidente de la Comunidad Autónoma de Castilla y León

D. Marcelino IGLESIAS RICOU

Presidente del Gobierno de Aragón

D. Francisco Javier LOPEZ ALVAREZ

Lehendakari del Gobierno Vasco

D. José MONTILLA AGUILERA

Presidente de la Generalitat de Catalunya

D. Alberto NÚÑEZ FEIJÓO

Presidente de la Xunta de Galicia

D. Paulino RIVERO BAUTE

Presidente del Gobierno de Canarias

D. Alberto RUIZ-GALLARDÓN JIMÉNEZ

Mandato: Alcalde de Madrid

D. Pedro María SANZ ALONSO

Presidente del Gobierno de La Rioja

D. Miguel SANZ SESMA

Presidente del Gobierno de Navarra

D. Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

Presidente de la Comunidad Autónoma de la Región de Murcia

FRANCE

M. Jacques BLANC

Maire de La Canourgue

Mme Danièle BOEGLIN

Première Vice-présidente du Conseil général de l'Aube

M. Jean-Paul BORE

Premier Vice-président du Conseil régional du Languedoc-Roussillon

M. Bruno BOURG-BROC

Maire de Châlons en Champagne

Mme. Claudette BRUNET-LECHENAULT

Vice-présidente du Conseil général de Saône et Loire

M. François COMMEINHES

Maire de Sète

M. Michel DELEBARRE

Maire de Dunkerque

M. Jean-Louis DESTANS

Président du Conseil général de l'Eure

Mme Claude du GRANRUT

Conseillère régionale de Picardie

M. Pierre HUGON

Vice-président du Conseil général de la Lozère

M. Jean-Louis JOSEPH

Maire de la Bastidonne

Mme Anne-Marie KEISER

Vice-présidente du Conseil général de Gironde

M. Jean-Yves LE DRIAN

Président du Conseil régional de Bretagne

M. Alain LE VERN

Président du Conseil régional de Haute-Normandie

M. Pierre MAILLE

Président du Conseil général du Finistère

M. Daniel PERCHERON

Président du Conseil régional du Nord-Pas-de-Calais

M. Jean-Vincent PLACE

Conseiller régional de l'Ile-de-France

M. Jean PRORIOL

Conseiller régional d'Auvergne

M. Camille de ROCCA SERRA

Président de l'Assemblée de Corse

M. Christophe ROUILLON

Maire de Coulaines

M. Alain ROUSSET

Président du Conseil régional d'Aquitaine

M. Ange SANTINI

Président du Conseil exécutif de la Collectivité Territoriale de Corse

M. René SOUCHON

Président du Conseil régional d'Auvergne

M. Bernard SOULAGE

Premier Vice-président du Conseil régional de Rhône-Alpes

ITALIA

Sig. Antonio BASSOLINO

Presidente della Regione Campania

Sig.ra Mercedes BRESSO

Presidente della Regione Piemonte

Sig. Claudio BURLANDO

Presidente della Regione Liguria

Sig. Ugo CAPPELLACCI

Presidente della Regione Sardegna

Sig. Giuseppe CASTIGLIONE

Presidente della Provincia di Catania

Sig. Luciano CAVERI

Consigliere regionale della Regione Valle d'Aosta

Sig. Sergio CHIAMPARINO

Sindaco del Comune di Torino

Sig. Giovanni CHIODI

Presidente della Regione Abruzzo

Sig.ra Maria Luisa COPPOLA

Assessore e Consigliere regionale della Regione Veneto

Sig. Luis DURNWALDER

Consigliere regionale/Presidente Provincia autonoma di Bolzano

Sig. Giorgio GRANELLO

Sindaco del Comune di Ponzano Veneto

Sig. Agazio LOIERO

Presidente della Regione Calabria

Sig. Claudio MARTINI

Presidente della Regione Toscana

Sig.ra Sonia MASINI

Presidente della Provincia di Reggio Emilia

Sig. Graziano MILIA

Presidente della Provincia di Cagliari

Sig. Francesco MUSOTTO

Deputato dell'Assemblea Regionale Siciliana

Sig. Roberto PELLA

Consigliere del Comune di Valdengo

Sig. Massimo PINESCHI

Consigliere della Regione Lazio

Sig. Savino Antonio SANTARELLA

Sindaco del Comune di Candela

Sig. Vito SANTARSIERO

Sindaco del Comune di Potenza

Sig. Gian Mario SPACCA

Presidente della Regione Marche

Sig. Nicola VENDOLA

Presidente della Regione Puglia

Sig. Riccardo VENTRE

Consigliere del Comune di Caserta

Sig.ra Marta VINCENZI

Sindaco del Comune di Genova

ΚYΠΡΟΣ

Γεώργιος ΓΕΩΡΓΙΟΥ

Δήμαρχος Κάτω Πολεμιδιών

Σάββας ΗΛΙΟΦΩΤΟΥ

Δήμαρχος Στροβόλου

Χριστόδουλος Κώστα ΚΑΤΤΙΡΤΖΗ

Πρόεδρος Κοινοτικού Συμβουλίου Κάτω Ζώδιας

Ελένη ΛΟΥΚΑΪΔΟΥ

Δημοτικός Σύμβουλος Λευκωσίας

Χρίστος ΜΕΣΗΣ

Δήμαρχος Μέσα Γειτονιάς

Ευγένιος ΜΙΧΑΗΛ

Πρόεδρος Κοινοτικού Συμβουλίου Ομόδους

LATVIJA

Andris JAUNSLEINIS

Latvijas Pašvaldību savienības priekšsēdis

Guntars KRIEVIŅŠ

Liepājas pilsētas domes deputāts

Aleksandrs LIELMEŽS

Mālpils novada domes priekšsēdētājs

Jānis NEIMANIS

Grobiņas novada domes priekšsēdētāja vietnieks

Indra RASSA

Saldus novada domes priekšsēdētāja

Leonīds SALCEVIČS

Jēkabpils pilsētas domes priekšsēdētājs

Ainārs ŠLESERS

Rīgas domes priekšsēdētāja vietnieks

LIETUVA

Arnoldas ABRAMAVIČIUS

Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys (meras)

Vytas APUTIS

Kazlų rūdos savivaldybės tarybos narys

Andrius KUPČINSKAS

Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (meras)

Virginijus KOMSKIS

Pagėgių savivaldybės tarybos narys (meras)

Ričardas MALINAUSKAS

Druskininkų savivaldybės tarybos narys (meras)

Daiva MATONIENĖ

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė (mero pavaduotoja)

Gediminas PAVIRŽIS

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys

Povilas ŽAGUNIS

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys (meras)

Odeta ŽERLAUSKIENĖ

Skuodo rajono savivaldybės tarybos narė (mero pavaduotoja)

LUXEMBOURG

Mme Simone BEISSEL

Echevin de la Ville de Luxembourg

Mme Agnès DURDU

Membre du conseil communal de Wincrange

M. Dan KERSCH

Bourgmestre de la commune de Mondercange

M. Albert LENTZ

Echevin de la commune de Mersch

M. Paul-Henri MEYERS

Membre du conseil communal de Luxembourg

M. Marc SCHAEFER

Membre du conseil communal de Vianden

MAGYARORSZÁG

Ferenc BENKŐ

Tiszaladány község polgármestere

Gábor BIHARY

Budapest Főváros Közgyűlésének tagja

György GÉMESI dr.

Gödöllő város polgármestere

György IPKOVICH dr.

Szombathely Megyei Jogú Város polgármestere

Attila JÓSZAI

Szigetszentmiklós város képviselő-testületének tagja

Csaba MOLNÁR dr.

Győr-Moson-Sopron Megyei Közgyűlés tagja

Sándor NAGY

Kistelek város polgármestere

József RIBÁNYI

Tamási város polgármestere

István SÉRTŐ-RADICS dr.

Uszka község polgármestere

Gyula SZABÓ

Heves Megyei Közgyűlés tagja

András SZALAY dr.

Veszprém Megyei Jogú Város Közgyűlésének tagja

Zoltán VARGA

Békés Megyei Közgyűlés tagja

MALTA

Ms. Claudette ABELA BALDACCHINO

Deputy Mayor of Qrendi

Dr. Samuel AZZOPARDI

Mayor of Victoria, Gozo

Mr. Michael COHEN

Mayor of Kalkara

Mr. Joseph CORDINA

Mayor of Xagħra, Gozo

Dr. Malcolm MIFSUD

Mayor of Pietà

NEDERLAND

Dhr A. (Ahmed) ABOUTALEB

Burgemeester (mayor) of the city of Rotterdam

Dhr J.H. (Rob) BATS

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Drenthe

Dhr D. (Dick) BUURSINK

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Overijssel

Mevr. H.M.C. (Lenie) DWARSHUIS - VAN DE BEEK

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Zuid-Holland

Dhr L.J.P.M. (Léon) FRISSEN

Commissaris van de Koningin (Governor: chair of the Council and of the Executive Council) of the Province of Limburg

Mevr. A. (Annemarie) JORRITSMA-LEBBINK

Burgemeester (mayor) of the city of Almere

Mevr. R. (Rinske) KRUISINGA

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Noord-Holland

Dhr C.H.J. (Cor) LAMERS

Burgemeester (mayor) of the municipality of Houten

Mevr. K.M.H. (Karla) PEIJS

Commissaris van de Koningin (Governor: chair of the council and of the executive council) of the province of Zeeland

Dhr A.G.J.M. (Ton) ROMBOUTS

Burgemeester (mayor) of the city of 's Hertogenbosch

Dhr G.A.A. (Bas) VERKERK

Burgemeester (mayor) of the city of Delft

Mevr. L.M.B.C. (Luzette) WAGENAAR-KROON

Wethouder (alderman: member of the executive council) of the municipality of Drechterland

ÖSTERREICH

Herr Gerhard DÖRFLER

Landeshauptmann von Kärnten

Dr. Michael HÄUPL

Bürgermeister und Landeshauptmann von Wien

Herr Erwin MOHR

Mitglied des Gemeinderats von Wolfurt

Herr Hans NIESSL

Landeshauptmann von Burgenland

Herr Johannes PEINSTEINER

Bürgermeister von St. Wolfgang im Salzkammergut

Dr. Erwin PRÖLL

Landeshauptmann von Niederösterreich

Dr. Josef PÜHRINGER

Landeshauptmann von Oberösterreich

Dr. Herbert SAUSGRUBER

Landeshauptmann von Vorarlberg

Dr. Heinz SCHADEN

Bürgermeister der Stadt Salzburg

Dr. Franz SCHAUSBERGER

Beauftragter des Landes Salzburg für den Ausschuss der Regionen

DDr. Herwig VAN STAA

Präsident des Landtags von Tirol

Mag. Franz VOVES

Landeshauptmann der Steiermark

POLSKA

Jacek CZERNIAK

Przewodniczący Sejmiku Województwa Lubelskiego

Konstanty DOMBROWICZ

Prezydent Miasta Bydgoszcz

Marcin JABŁOŃSKI

Marszałek Województwa Lubuskiego

Adam JARUBAS

Marszałek Województwa Świętokrzyskiego

Lech JAWORSKI

Radny m.st. Warszawy

Maciej KOBYLIŃSKI

Prezydent Miasta Słupsk

Jan KOZŁOWSKI

Marszałek Województwa Pomorskiego

Witold KROCHMAL

Burmistrz Miasta i Gminy Wołów

Jerzy KROPIWNICKI

Prezydent Miasta Łodzi

Marek NAWARA

Marszałek Województwa Małopolskiego

Jacek PROTAS

Marszałek Województwa Warmińsko-Mazurskiego

Józef SEBESTA

Marszałek Województwa Opolskiego

Adam STRUZIK

Marszałek Województwa Mazowieckiego

Bogusław ŚMIGIELSKI

Marszałek Województwa Śląskiego

Stanisław SZWABSKI

Przewodniczący Rady Miasta Gdynia

Leszek ŚWIĘTALSKI

Wójt Gminy Stare Bogaczowice

Marek TRAMŚ

Starosta Polkowicki

Ludwik WĘGRZYN

Radny Powiatu Bocheńskiego

Marek WOŹNIAK

Marszałek Województwa Wielkopolskiego

Tadeusz WRONA

Prezydent Miasta Częstochowa

Jerzy ZAJĄKAŁA

Wójt Gminy Łubianka

PORTUGAL

Exmo. Sr. Manuel Joaquim BARATA FREXES

Presidente da Câmara Municipal do Fundão

Exmo. Sr. Alberto João CARDOSO GONÇALVES JARDIM

Presidente do Governo Regional da Madeira

Exmo. Sr. José Macário Custódio CORREIA

Presidente da Câmara Municipal de Faro

Exmo. Sr. Rui Fernando DA SILVA RIO

Presidente da Câmara Municipal do Porto

Exmo. Sr. Fernando DE CARVALHO RUAS

Presidente da Câmara Municipal de Viseu

Exmo. Sr. Carlos Manuel MARTINS DO VALE CÉSAR

Presidente do Governo Regional dos Açores

Exmo. Sr. José Luís PEREIRA CARNEIRO

Presidente da Câmara Municipal de Baião

Exmo. Sr. Carlos Alberto PINTO

Presidente da Câmara Municipal da Covilhã

Exmo. Sr. Joaquim Moreira RAPOSO

Presidente da Câmara Municipal da Amadora

Exmo. Sr. Carlos Manuel RODRIGUES PINTO DE SÁ

Presidente da Câmara Municipal de Montemor-o-Novo

Exmo. Sr. António Luís SANTOS DA COSTA

Presidente da Câmara Municipal de Lisboa

Exmo. Sr. Francisco SOARES MESQUITA MACHADO

Presidente da Câmara Municipal de Braga

ROMÂNIA

Dl Cristian ANGHEL

Primarul municipiului Baia Mare, județul Maramureș

Dl Decebal ARNĂUTU

Primarul orașului Târgu Neamț, județul Neamț

Dl Mircea COSMA

Președintele Consiliului Județean Prahova

Dl Emil DRĂGHICI

Primarul comunei Vulcana Băi, județul Dâmbovița

Dl Gheorghe FALCĂ

Primarul municipiului Arad, județul Arad

Dl Răducu George FILIPESCU

Președintele Consiliului Județean Călărași

Dna Veronica IONIȚĂ

Primarul comunei Gorgota, județul Prahova

Dna Edita Emöke LOKODI

Președintele Consiliului Județean Mureș

Dl Alin Adrian NICA

Primarul comunei Dudeștii Noi, județul Timiș

Dl Constantin OSTAFICIUC

Președintele Consiliului Județean Timiș

Dl Tudor PENDIUC

Primarul municipiului Pitești, județul Argeș

Dl Ion PRIOTEASA

Președintele Consiliului Județean Dolj

Dl Emil PROȘCAN

Primarul orașului Mizil, județul Prahova

Dl Vasile SAVA

Primarul orașului Țăndărei, județul Ialomița

Dl Gheorghe Bunea STANCU

Președintele Consiliului Județean Brăila

SLOVENIJA

Mr Aleš ČERIN

Podžupan Mestne občine Ljubljana

Ms Irena MAJCEN

Županja Občine Slovenska Bistrica

Mr Franci ROKAVEC

Župan Občine Litija

Mr Anton Tone SMOLNIKAR

Župan Občine Kamnik

Mr Robert SMRDELJ

Župan Občine Pivka

Ms Jasmina VIDMAR

Članica mestnega sveta Mestne občine Maribor

Mr Franci VOVK

Župan Občine Dolenjske Toplice

SLOVENSKO

Pán Milan BELICA

Predseda Nitrianskeho samosprávneho kraja

Pán Juraj BLANÁR

Predseda Žilinského samosprávneho kraja

Pán Andrej ĎURKOVSKÝ

Primátor hl. mesta Bratislava

Pán Peter CHUDÍK

Predseda Prešovského samosprávneho kraja

Pán František KNAPÍK

Primátor mesta Košice

Pán Ján ORAVEC

Primátor mesta Štúrovo

Pán Pavol SEDLÁČEK

Predseda Trenčianskeho samosprávneho kraja

Pán Zdenko TREBUĽA

Predseda Košického samosprávneho kraja

Pán István ZACHARIÁŠ

Primátor mesta Moldava nad Bodvou

SUOMI

Pauliina HAIJANEN

Laitilan kaupunginvaltuuston jäsen

Sirpa HERTELL

Espoon kaupunginvaltuuston jäsen

Anne KARJALAINEN

Keravan kaupunginvaltuuston jäsen

Veikko KUMPUMÄKI

Kemin kaupunginvaltuuston jäsen

Antti LIIKKANEN

Rovaniemen kaupunginvaltuuston jäsen

Markku MARKKULA

Espoon kaupunginvaltuuston jäsen

Ossi MARTIKAINEN

Lapinlahden kunnanvaltuuston jäsen

Folke SJÖLUND

Ahvenanmaan maakuntapäivien jäsen

Satu TIETARI

Säkylän kunnanvaltuuston jäsen

SVERIGE

Mr Uno ALDEGREN

Ledamot i regionfullmäktige, Skåne läns landsting

Ms Kristina ALVENDAL

Ledamot i kommunfullmäktige, Stockholms kommun

Ms Lotta HÅKANSSON HARJU

Ledamot av kommunfullmäktige, Järfälla kommun

Mr Kent JOHANSSON

Ledamot i regionfullmäktige, Västra Götalands läns landsting

Mr Anders KNAPE

Ledamot i kommunfullmäktige, Karlstads kommun

Mr Paul LINDQUIST

Ledamot i kommunfullmäktige, Lidingö kommun

Ms Monalisa NORRMAN

Ledamot i landstingsfullmäktige, Jämtlands läns landsting

Mr Ilmar REEPALU

Ledamot i kommunfullmäktige, Malmö kommun

Ms Yoomi RENSTRÖM

Ledamot av kommunfullmäktige, Ovanåkers kommun

Ms Catarina SEGERSTEN-LARSSON

Ledamot i landstingsfullmäktige, Värmlands läns landsting

Ms Annelie STARK

Ledamot i regionfullmäktige, Västra Götalands läns landsting

Ms Maria WALLHAGER NECKMAN

Ledamot av landstingsfullmäktige, Stockholms läns landsting

UNITED KINGDOM OF GREAT BRITAIN AND NORTHERN IRELAND

Cllr Doris ANSARI

Member of Cornwall Council

Cllr Jonathan BELL

Member of Ards Borough Council

Cllr Sir Albert BORE

Member of Birmingham City Council

Cllr Robert BRIGHT

Member of Newport City Council

Cllr Amanda BYRNE

Member of Calderdale Metropolitan Borough Council

Christine CHAPMAN AM

Member of the National Assembly for Wales

Cllr Flo CLUCAS

Member of Liverpool City Council

Sir Simon DAY

Member of Devon County Council

Cllr Roger EVANS AM

Member of the Greater London Assembly

Cllr Linda GILLHAM

Member of Runneymede Borough Council

Cllr Gordon KEYMER CBE

Member of Tandridge District Council

Cllr Roger KNOX

Member of East Lothian Council

Cllr Iain MALCOLM

Member of South Tyneside Metropolitan Borough Council

Mr Stewart MAXWELL MSP

Member of the Scottish Parliament

Cllr Corrie MCCHORD

Member of Stirling

Francie MOLLOY MLA

Member of the Northern Ireland Assembly

Ms Irene OLDFATHER MSP

Member of the Scottish Parliament

Cllr David PARSONS

Member of Leicestershire County Council

Cllr Judith PEARCE

Member of Wychavon District Council

Cllr David SIMMONDS

Member of London Borough of Hillingdon

Cllr Neil SWANNICK

Member of Manchester City Council

Cllr the Lord (Graham) TOPE CBE

Member of the London Borough of Sutton

Cllr Kay TWITCHEN

Member of Essex County Council

Cllr Dave WILCOX

Member of Derbyshire County Council

ПРИЛОЖЕНИЕ II — ANEXO II — PŘÍLOHA II — BILAG II — ANHANG II — II LISA — ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ IΙ — ANNEX II — ANNEXE II — ALLEGATO II — II PIELIKUMS — II PRIEDAS — II. MELLÉKLET — ANNESS II — BIJLAGE II — ZAŁĄCZNIK II — ANEXO II — ANEXA II — PRÍLOHA II — PRILOGA II — LIITE II — BILAGA II

Заместник-членове / Suplentes / Náhradníci / Suppleanter / Stellvertreter / Asendusliikmed / Αναπληρωτές / Alternates / Suppléants / Supplenti / Aizstājēji / Pakaitiniai nariai / Póttagok / Supplenti / Plaatsvervangers / Zastępcy / Suplentes / Supleanți / Náhradníci / Nadomestni člani / Varaedustajat / Suppleanter

BELGIË / BELGIQUE / BELGIEN

De heer Ludwig CALUWÉ

Vlaams volksvertegenwoordiger

Monsieur Emmanuel DISABATO

Membre du Parlement wallon

De heer Marc HENDRICKX

Vlaams volksvertegenwoordiger

Monsieur Alain HUTCHINSON

Membre du Parlement de la Région de Bruxelles-Capitale

Monsieur Michel de LAMOTTE

Membre du Parlement de la Communauté française

Mevrouw Fientje MOERMAN

Vlaams volksvertegenwoordiger

Mevrouw Fatma PEHLIVAN

Vlaams volksvertegenwoordiger

Monsieur Yaron PESZTAT

Membre du Parlement de la Région de Bruxelles-Capitale

Mevrouw Sabine POLEYN

Vlaams volksvertegenwoordiger

De heer Luckas VAN DER TAELEN

Vlaams volksvertegenwoordiger

De heer Jean-Luc VANRAES

Minister van de Brusselse Hoofdstedelijke Regering

Madame Olga ZRIHEN

Membre du Parlement wallon

БЪЛГАРИЯ

Mr. Ahmed AHMEDOV

Mayor, Municipality of Tsar Kaloyan

Mr. Ivo ANDONOV

Mayor, Municipality of Silistra

Mr. Ivan ASPARUHOV

Mayor, Municipality of Mezdra

Mr. Stanislav BLAGOV

Mayor, Municipality of Svishtov

Ms. Shukran IDRIZ

Mayor, Municipality of Kirkovo

Mr. Krasimir KOSTOV

Mayor, Municipality of Shumen

Ms. Malina LAZAROVA

Municipal Councilor, Municipality of Sofia

Mr. Veselin LICHEV

Mayor, Municipality of Sopot

Mr. Rumen RASHEV

Mayor, Municipality of Veliko Tarnovo

Mr. Emil NAYDENOV

Mayor, Municipality of Gorna Malina

Mr. Svetlin TANCHEV

Mayor, Municipality of Stara Zagora

Mr. Nayden ZELENOGORSKI

Mayor, Municipality of Pleven

ČESKÁ REPUBLIKA

Pan Jiří BĚHOUNEK

Hejtman kraje Vysočina

Bc. Jana ČERMÁKOVÁ

Místostarostka obce Proboštov

Ing. Ivana ČERVINKOVÁ

Starostka města Kostelec n. Orlicí

Mgr. Tomáš CHALUPA

Starosta městské části Praha 6

Paní Milada EMMEROVÁ

Hejtmanka Plzeňského kraje

Pan Lubomír FRANC

Hejtman Královéhradeckého kraje

Ing. Sylva KOVÁČIKOVÁ

Starostka města Bílovec

Pan Radko MARTÍNEK

Hejtman Pardubického kraje

Pan Stanislav MIŠÁK

Hejtman Zlínského kraje

Pan David RATH

Hejtman Středočeského kraje

Pan Martin TESAŘÍK

Hejtman Olomouckého kraje

Mgr. Tomáš ÚLEHLA

Radní města Zlín

DANMARK

Hr. Bo ANDERSEN

Byrådsmedlem

Hr. Jan BOYE

Byrådsmedlem

Hr. Bent HANSEN

Regionrådsformand og Formand for Danske Regioner

Hr. Carl HOLST

Regionsrådsformand

Hr. Bent LARSEN

Regionrådsmedlem

Fru Jane Findahl LINDSKOV

Byrådsmedlem

Hr. Erik Bent NIELSEN

Borgmester

Hr. Simon Mønsted STRANGE

Byrådsmedlem

Hr. Johnny SØTRUP

Borgmester

DEUTSCHLAND

Herr Dietmar BROCKES MdL

Mitglied des Landtages von Nordrhein-Westfalen

Frau Hella DUNGER-LÖPER

Staatssekretärin für Stadtentwicklung des Landes Berlin,

Herr Rolf FISCHER MdL

Mitglied des Landtages von Schleswig-Holstein

Herr Michael GWOSDZ MdL

Mitglied der Hamburgischen Bürgerschaft (Landtag)

Herr Heinz-Joachim HÖFER

Bürgermeister der Stadt Altenkirchen

Herr Wilhelm HOGREFE MdL

Mitglied des Landtages von Niedersachsen

Herr Dr. Ekkehard KLUG

Minister für Bildung und Kultur des Landes Schleswig-Holstein,

Frau Jacqueline KRAEGE

Staatssekretärin im Ministerium für Umwelt, Forsten und Verbraucherschutz des Landes Rheinland-Pfalz

Dr. Hermann KUHN MdBB

Mitglied der Bremischen Bürgerschaft (Landtag)

Herr Clemens LINDEMANN

Landrat des Saarpfalz-Kreises

Prof. Ursula MÄNNLE MdL

Mitglied des Bayerischen Landtags

Frau Nicole MORSBLECH MdL

Mitglied des Landtages Rheinland-Pfalz

Frau Dagmar MÜHLENFELD

Oberbürgermeisterin der Stadt Mülheim an der Ruhr

Herr Detlef MÜLLER MdL

Mitglied des Landtages Mecklenburg-Vorpommern

Herr Manfred RICHTER MdL

Mitglied des Landtags von Brandenburg

Dr. Michael REUTER MdL

Mitglied des Hessischen Landtages

Herr Peter SCHOWTKA MdL

Mitglied des Sächsischen Landtags

Herr Peter STRAUB MdL

Präsident des Landtags von Baden-Württemberg

Herr Tilman TÖGEL MdL

Mitglied des Landtages von Sachsen-Anhalt

Herr Stephan TOSCANI MdL

Mitglied des Landtages des Saarlandes

Herr Mark WEINMEISTER

Staatssekretär im hessischen Ministerium für Umwelt, Energie, Landwirtschaft und Verbraucherschutz

Herr Roland WERNER

Staatssekretär im sächsischen Ministerium für Wirtschaft und Arbeit,

Herr Frank ZIMMERMANN MdL

Mitglied des Abgeordnetenhauses von Berlin

EESTI

Ms. Urve ERIKSON

Chairperson of Tudulinna Rural Municipality Council

Mr. Juri GOTMANS

Member of Sõmerpalu Rural Municipality Council

Mr. Andres JAADLA

Vice- Chairman of Rakvere City Council

Ms. Saima KALEV

Member of Jõgeva Rural Municipality Council

Ms. Kersti KÕOSAAR

Member of Võru City Council

Mrs. Kersti SARAPUU

Mayor of Paide City Government

Ms. Kadri TILLEMANN

Mayor of Keila Rural Municipality Government

ΕΛΛΑΣ

ΔΡΑΚΟΣ Δημήτριος

Νομάρχης Μεσσηνίας

ΚΑΛΟΓΕΡΟΠΟΥΛΟΣ Δημήτριος

Δήμαρχος Αιγάλεω Αττικής

ΚΑΤΣΑΡΟΣ Λουκάς

Νομάρχης Λάρισας

ΚΛΑΠΑΣ Μιλτιάδης

Δήμαρχος Πρέβεζας

ΚΟΝΤΟΓΙΩΡΓΟΣ Κωνσταντίνος

Νομάρχης Ευρυτανίας

ΚΟΤΡΟΝΙΑΣ Γεώργιος

Δήμαρχος Λαμιέων

ΚΟΥΡΑΚΗΣ Ιωάννης

Δήμαρχος Ηρακλείου Κρήτης

ΛΑΜΠΡΙΝΟΥΔΗΣ Πολύδωρος

Νομάρχης Χίου

ΜΑΧΑΙΡΙΔΗΣ Ιωάννης

Νομάρχης Δωδεκανήσου

ΟΙΚΟΝΟΜΙΔΗΣ Παναγιώτης

Δήμαρχος Άρτας

ΠΡΕΒΕΖΑΝΟΣ Δημήτριος

Δημοτικός Σύμβουλος Δήμου Σκιάθου Νομού Μαγνησίας

ΣΠΥΡΙΔΩΝ Σπύρος

Νομαρχιακός Σύμβουλος Αθηνών — Πειραιώς

ESPAÑA

D. Gabriel AMER AMER

Delegado del Gobierno de las Illes Balears en Bruselas

Da María Luisa ARAÚJO CHAMORRO

Vicepresidenta de la Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha y Consejera de Economía y Hacienda

D.a Elsa María CASAS CABELLO

Comisionada de Acción Exterior del Gobierno de Canarias

D. Alberto CATALÁN HIGUERAS

Consejero de Educación, y de Relaciones Institucionales y Portavoz del Gobierno de Navarra

Da María DE DIEGO DURÁNTEZ

Directora General de Relaciones Institucionales y Acción Exterior de la Comunidad Autónoma de Castilla y León

D. Francisco DE LA TORRE PRADO

Alcalde de Málaga

D. Emilio DEL RÍO SANZ

Consejero de Presidencia del Gobierno de La Rioja

D. Guillermo ECHENIQUE GONZÁLEZ

Secretario General de Acción Exterior del Gobierno vasco

Da. Paz FERNÁNDEZ FELGUEROSO

Alcaldesa de Gijón

D. Jesús María GAMALLO ALLER

Director General de Relaciones Exteriores y con la Unión Europea de la Xunta de Galicia

D. Alberto GARCIA CERVIÑO

Director General de Asuntos Europeos y Cooperación al Desarrollo de la Comunidad Autónoma de Cantabria

D. Antonio GONZÁLEZ TEROL

Director General de Asuntos Europeos y Cooperación con el Estado de la Comunidad Autónoma de Madrid

D. Francisco Javier LEÓN DE LA RIVA

Alcalde de Valladolid

D. Miguel LUCENA BARRANQUERO

Secretario General de Acción Exterior de la Junta de Andalucía

D.a Lucía MARTÍN DOMÍNGUEZ

Directora General de Acción exterior de la Junta de Extremadura

D.a Esther MONTERRUBIO VILLAR

Comisionada para las Relaciones Exteriores del Gabinete de la Presidencia del Gobierno de Aragón

D. Juan Antonio MORALES RODRÍGUEZ

Director General de Relaciones Institucionales y Acción Exterior de la Comunidad Autónoma de la Región de Murcia

D. Andrés OCAÑA RABADÁN

Alcalde de Córdoba

D. Rafael RIPOLL NAVARRO

Secretario Autonómico de Cohesión Territorial, de Relaciones con el Estado y con la Unión Europea de la Comunitat Valenciana

D.a Anna TERRÓN CUSÍ

Secretaria para la Unión Europea de la Generalitat de Catalunya

D. Javier VELASCO MANCEBO

Director de la Oficina de Representación del Principado de Asturias en Bruselas

FRANCE

M. Jacques AUXIETTE

Président du Conseil régional des Pays-de-la-Loire

M. Jean-Paul BACHY

Président du Conseil régional de Champagne-Ardenne

M. Pierre BERTRAND

Vice-président du Conseil général du Bas-Rhin

M. Philippe BODARD

Maire de Mûrs-Erigné

Mme Martine CALDEROLI-LOTZ

Conseillère régionale d’Alsace

Mme Anne-Marie COMPARINI

Conseillère régionale de Rhône-Alpes

M. Jean-Michel DACLIN

Adjoint au maire de Lyon

Mme Nassimah DINDAR

Président du Conseil général de l’Ile de La Réunion

Mme Rose-Marie FALQUE

Maire d’Azerailles

M. Jean-Jacques FRITZ

Conseiller régional d'Alsace

M. Claude GEWERC

Président du Conseil régional de Picardie

Mme Arlette GROSSKOST

Vice-présidente du Conseil régional d’Alsace

M. Antoine KARAM

Président du Conseil régional de Guyane

Mme Mireille LACOMBE

Conseillère générale du Puy-de-Dôme

Mme Claudine LEDOUX

Maire de Charleville-Mézières

M. Martin MALVY

Président du Conseil régional Midi-Pyrénées

M. Didier MARIE

Président du Conseil général de Seine-Maritime

M. Michel NEUGNOT

Conseiller régional de Bourgogne

M. Yves PAGES

Maire de Saint-Georges

Mme Rachel PAILLARD

Maire de Bouzy

Mme Gisèle STIEVENARD

Vice présidente du Conseil général de Paris

Mme Elisabeth THEVENON-DURANTIN

Conseillère régionale d’Auvergne

M. Jean-Louis TOURENNE

Président du Conseil général d’Ille-et-Vilaine

M. Michel VAUZELLE

Président du Conseil régional Provence-Alpes-Côte-D’azur

ITALIA

Sig. Alvaro ANCISI

Consigliere del Comune di Ravenna

Sig. Roberto BOMBARDA

Consigliere regionale e provinciale della Provincia autonoma di Trento

Sig.ra Barbara BONINO

Consigliere della Provincia di Torino

Sig.ra Carmela CASILE

Consigliere del Comune di Giaveno

Sig. Francesco CHIUCCHIURLOTTO

Consigliere del Comune di Castiglione in Teverina

Sig. Vito DE FILIPPO

Presidente della Regione Basilicata

Sig. Francesco DE MICHELI

Consigliere del Comune di Roma

Sig. Mario Sisto FERRANTE

Consigliere della Provincia di Roma

Sig. Vincenzo LODOVISI

Consigliere della Provincia di Rieti

Sig.ra Maria Rita LORENZETTI

Presidente della Regione Umbria

Sig. Salvatore MANGIAFICO

Assessore della Provincia di Siracusa

Sig. Matteo MAURI

Consigliere della Provincia di Milano

Sig. Luigi MONTANARO

Sindaco del Comune di Ginosa

Sig.ra Maria Giuseppina MUZZARELLI

Vice Presidente e Assessore della Regione Emilia-Romagna

Sig. Umberto OPPUS

Sindaco del Comune di Mandas

Sig. Aristide PELI

Assessore della Provincia di Brescia

Sig.ra Alessia ROSOLEN

Consigliere e Assessore della Regione Friuli Venezia Giulia

Sig.ra Federica SEGANTI

Assessore della Regione Friuli Venezia Giulia

Sig. Fiorenzo SILVESTRI

Consigliere della Provincia di Treviso

Sig. Sergio SOAVE

Sindaco del Comune di Savigliano

Sig. Giuseppe VARACALLI

Consigliere del Comune di Gerace

Sig. Gianfranco VITAGLIANO

Assessore della Regione Molise

Sig. Angelo ZUBBANI

Sindaco del Comune di Carrara

Sig. Sante ZUFFADA

Consigliere regionale della Regione Lombardia

ΚYΠΡΟΣ

Χριστοφής ΑΝΤΩΝΙΟΥ

Πρόεδρος Κοινοτικού Συμβουλίου Επισκοπής

Δήμος ΓΙΑΓΚΟΥ

Πρόεδρος Κοινοτικού Συμβουλίου Αγίας Ειρήνης Κερύνειας

Ανδρέας ΜΩΥΣΕΩΣ

Δήμαρχος Λάρνακας, Αναπληρωτής

Χαράλαμπος ΠΙΤΤΑΣ

Δήμαρχος Μόρφου

Κώστας ΧΑΤΖΗΚΑΚΟΥ

Δημοτικός Σύμβουλος Αμμοχώστου

Κυριάκος ΧΑΤΖΗΤΤΟΦΗΣ

Δήμαρχος Αγίου Αθανασίου

LATVIJA

Edvīns BARTKEVIČS k-gs

Ogres novada domes priekšsēdētājs

Inesis BOĶIS k-gs

Valmieras pilsētas domes priekšsēdētājs

Sergejs DOLGOPOLOVS k-gs

Rīgas domes Pilsētas attīstības komitejas priekšsēdētājs

Ligita GINTERE k-dze

Jaunpils novada domes priekšsēdētāja

Nellija KLEINBERGA k-dze

Skrundas novada domes priekšsēdētāja

Jānis TRUPOVNIEKS k-gs

Balvu novada domes priekšsēdētājs

Jānis VĪTOLIŅŠ k-gs

Ventspils pilsētas domes priekšsēdētāja pirmais vietnieks

LIETUVA

Gintautas BABRAVIČIUS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys (mero pavaduotojas)

Algirdas BAGUŠINSKAS

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys (meras)

Donatas KAUBRYS

Telšių rajono savivaldybės tarybos narys

Bronislovas LIUTKUS

Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys (meras)

Robertas PIEČIA

Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys (meras)

Stasė SKUTULIENĖ

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė (mero pavaduotoja)

Viktor TROFIMOV

Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininkas

Vytautas VIGELIS

Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys (meras)

Algirdas VRUBLIAUSKAS

Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys (meras)

LUXEMBOURG

M. Roby BIWER

Bourgmestre de la commune de Bettembourg

M. Yves CRUCHTEN

Membre du conseil communal de Bascharage

M. Fernand ETGEN

Bourgmestre de la commune de Feulen

M. Gusty GRAAS

Membre du conseil communal de Bettembourg

Mme Martine MERGEN

Membre du conseil communal de Luxembourg

M. Gilles ROTH

Bourgmestre de la commune de Mamer

MAGYARORSZÁG

László BÁKONYI dr.

Debrecen Megyei Jogú Város Közgyűlésének tagja

István BÓKA dr.

Balatonfüred város polgármestere

Attila KISS

Hajdúböszörmény város polgármestere

Károlyné KOCSIS

Dunapataj község képviselő-testületének tagja

Helga MIHÁLYI

Borsod-Abaúj-Zemplén Megyei Közgyűlés tagja

Árpád MOLNÁR dr.

Balatonszabadi község polgármestere

Zoltán NAGY

Komárom város képviselő-testületének tagja

József PAIZS

Szigetvár város polgármestere

Imre SZAKÁCS dr.

Győr-Moson-Sopron Megyei Közgyűlés elnöke

Szilárd SZÉKELY

Sásd város polgármestere

Kata Zsuzsanna TÜTTŐ

Budapest Főváros Közgyűlésének tagja

László József VÉCSEY

Szada község polgármestere

MALTA

Ms. Doris BORG

Deputy Mayor of Birkirkara

Mr. Ian BORG

Mayor of Dingli

Mr. Fredrick CUTAJAR

Mayor of Santa Luċija

Mr. Paul FARRUGIA

Mayor of Tarxien

Mr. Noel FORMOSA

Mayor of San Lawrenz, Gozo

NEDERLAND

Dhr J. (Joop) BINNEKAMP

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Utrecht

Dhr M.J. (Job) COHEN

Burgemeester (mayor) of the city of Amsterdam

Mevr. A.C. (Rinda) DEN BESTEN

Wethouder (alderman: member of the executive council) of the city of Utrecht

Dhr H. (Harry) DIJKSMA

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Flevoland

Mevr. E.L.M. (Ellie) FRANSSEN

Wethouder (alderman: member of the executive council) of the city of Voerendaal

Dhr S.H. (Sjoerd) GALEMA

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Fryslân

Dhr M.J. (Martin) JAGER

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Groningen

Dhr H. (Hans) KOK

Burgemeester (mayor) of the municipality of 't Hof van Twente

Dhr H.P.M. (Henk) KOOL

Wethouder (alderman: member of the executive council) of the city of Den Haag

Dhr H.B.I. (Rik) DE LANGE

Wethouder (alderman: member of the executive council) of the municipality of Zutphen

Dhr Prof. Dr. W.B.H.J. VAN DE DONK

Commissaris van de Koningin (Governor: chair of the council and of the executive council) of the Province of Brabant

Dhr J.C. (Co) VERDAAS

Gedeputeerde (member of the Executive Council) of the Province of Gelderland

ÖSTERREICH

Mag. Renate BRAUNER

Vizebürgermeisterin und Landeshauptmann-Stellvertreterin von Wien

Mag. Gabriele BURGSTALLER

Landeshauptfrau von Salzburg

Frau Marianne FÜGL

Vizebürgermeisterin der Marktgemeinde Traisen

Herr Markus LINHART

Bürgermeister von Bregenz

Dr. Josef MARTINZ

Mitglied der Kärntner Landesregierung

Mag. Johanna MIKL-LEITNER

Mitglied der niederösterreichischen Landesregierung

Herr Günther PLATTER

Landeshauptmann von Tirol

Herr Walter PRIOR

Präsident des Burgenländischen Landtags

Herr Hermann SCHÜTZENHÖFER

Erster Landeshauptmann-Stellvertreter der Steiermark

Herr Viktor SIGL

Mitglied der Landesregierung von Oberösterreich

Frau Elisabeth VITOUCH

Mitglied des Gemeinderates von Wien

Mag. Markus WALLNER

Stellvertreter des Landeshauptmannes von Vorarlberg

POLSKA

Adam BANASZAK

Radny Sejmiku Województwa Kujawsko-Pomorskiego

Jan BRONŚ

Burmistrz Miasta Oleśnicy

Lech DYMARSKI

Przewodniczący Sejmiku Województwa Wielkopolskiego

Jan DZIUBIŃSKI

Prezydent Miasta Tarnobrzeg

Robert GODEK

Starosta Strzyżowski

Władysław HUSEJKO

Marszałek Województwa Zachodniopomorskiego

Michał KARALUS

Starosta Pleszewski

Marzena KEMPIŃSKA

Starosta Świecki

Józef KOTYŚ

Radny Sejmiku Województwa Opolskiego

Tadeusz KOWALCZYK

Przewodniczący Sejmiku Województwa Świętokrzyskiego

Andrzej KUNT

Burmistrz Miasta Kostrzyn nad Odrą

Lucjan KUŹNIAR

Radny Sejmiku Województwa Podkarpackiego

Mirosław LECH

Wójt Gminy Korycin

Andrzej MATUSIEWICZ

Przewodniczący Sejmiku Województwa Podkarpackiego

Marek OLSZEWSKI

Wójt Gminy Lubicz

Ewa PANASIUK

Radna Sejmiku Województwa Lubelskiego

Elżbieta RUSIELEWICZ

Radna Miasta Bydgoszcz

Czesław SOBIERAJSKI

Radny Sejmiku Województwa Śląskiego

Robert SOSZYŃSKI

Przewodniczący Sejmiku Województwa Mazowieckiego

Tadeusz TRUSKOLASKI

Prezydent Miasta Białegostoku

Dariusz WRÓBEL

Burmistrz Opola Lubelskiego

PORTUGAL

Exmo. Sr. Américo Jaime AFONSO PEREIRA

Presidente da Câmara Municipal de Vinhais

Exmo. Sr. Vítor Manuel CHAVES DE CARO PROENÇA

Presidente da Câmara Municipal de Santiago do Cacém

Exmo. Sr. João Carlos CUNHA E SILVA

Vice-presidente do Governo Regional da Madeira

Exmo. Sr. Joaquim Carlos DIAS VALENTE

Presidente da Câmara Municipal da Guarda

Exmo. Sr. André Jorge DIONÍSIO BRADFORD

Secretário Regional da presidência do Governo Regional dos Açores

Exmo. Sr. Álvaro DOS SANTOS AMARO

Presidente da Câmara Municipal de Gouveia

Exma. Sr.a Da Isaura Maria ELIAS CRISÓSTOMO BERNARDINO MORAIS

Presidente da Câmara Municipal de Rio Maior

Exmo. Sr. António Manuel LEITÃO BORGES

Presidente da Câmara Municipal de Resende

Exmo. Sr. Carlos Manuel MARTA GONÇALVES

Presidente da Câmara Municipal de Tondela

Exmo. Sr. António Jorge NUNES

Presidente da Câmara Municipal de Bragança

Exmo. Sr. Jaime Carlos Marta SOARES

Presidente da Câmara Municipal de Vila Nova de Poiares

Exmo. Sr. Aníbal SOUSA REIS COELHO DA COSTA

Presidente da Câmara Municipal de Ferreira do Alentejo

ROMÂNIA

Dl Silvian CIUPERCĂ

Președintele Consiliului Județean Ialomița

Dl Árpád Szabolcs CSEHI

Președintele Consiliului Județean Satu Mare

Dl Alexandru DRĂGAN

Primarul comunei Tașca, Județul Neamț

Dl Liviu Nicolae DRAGNEA

Președintele Consiliului Județean Teleorman

Dl Dumitru ENACHE

Primarul comunei Stejaru, Județul Tulcea

Dl Péter FERENC

Primarul orașului Sovata, Județul Mureș

Dl Gheorghe FLUTUR

Președintele Consiliului Județean Suceava

Dna Mariana MIRCEA

Primarul orașului Cernavodă, Județul Constanța

Dl Mircea Ioan MOLOȚ

Președintele Consiliului Județean Hunedoara

Dl Mircia MUNTEAN

Primarul municipiului Deva, Județul Hunedoara

Dl Gheorghe NICHITA

Primarul municipiului Iași, Județul Iași

Dl Marian OPRIȘAN

Președintele Consiliului Județean Vrancea

Dl George SCRIPCARU

Primarul municipiului Brașov, Județul Brașov

Dl Adrian Ovidiu TEBAN

Primarul orașului Cugir, Județul Alba

Dna Ioana TRIFOI

Primarul comunei Botiza, Județul Maramureș

SLOVENIJA

Dr. Štefan ČELAN

Župan Mestne Občine Ptuj

Ga. Darja DELAČ FELDA

Podžupanja Občine Kočevje

G. Siniša GERMOVŠEK

Član občinskega sveta Občine Bovec

G. Branko LEDINEK

Župan Občine Rače-Fram

Mag. Jure MEGLIČ

Podžupan Občine Tržič

G. Blaž MILAVEC

Župan Občine Sodražica

G. Anton ŠTIHEC

Župan Mestne Občine Murska Sobota

SLOVENSKO

Pán Ján BLCHÁČ

Primátor mesta Liptovský Mikuláš

Pán Remo CICUTTO

Primátor mesta Piešťany

Pán Pavol FREŠO

Predseda Bratislavského samosprávneho kraja

Pán Milan FTÁČNIK

Starosta mestskej časti Bratislava-Petržalka

Pán Pavel HAGYARI

Primátor mesta Prešov

Pán Andrej HRNČIAR

Primátor mesta Martin

Pani Božena KOVÁČOVÁ

Starostka obce Janova Lehota

Pán Tibor MIKUŠ

Predseda Trnavského samosprávneho kraja

Pán Jozef PETUŠÍK

Starosta obce Dolný Lopašov

SUOMI

Markus AALTONEN

Seinäjoen kaupunginvaltuuston jäsen

Ilpo HAALISTO

Nousiaisten kunnanvaltuuston jäsen

Mårten JOHANSSON

Raaseporin kaupunginjohtaja

Petri KALMI

Nurmijärven kunnanvaltuuston jäsen

Britt LUNDBERG

Ahvenanmaan maakuntahallituksen jäsen

Hannele LUUKKAINEN

Helsingin kaupunginvaltuuston jäsen

Riitta MYLLER

Joensuun kaupunginvaltuuston jäsen

Miikka SEPPÄLÄ

Tampereen kaupunginvaltuuston jäsen

Katja SORRI

Jyväskylän kaupunginvaltuuston jäsen

SVERIGE

Mr Carl Fredrik GRAF

Ledamot av kommunfullmäktige, Halmstads kommun

Ms Susanna HABY

Ledamot av kommunfullmäktige, Göteborgs kommun

Mr Tore HULT

Ledamot av kommunfullmäktige, Alingsås kommun

Mr Bernth JOHNSON

Ledamot i landstingsfullmäktige, Blekinge läns landsting

Ms Ewa-May KARLSSON

Ledamot i kommunfullmäktige, Vindelns kommun

Ms Ewa LINDSTRAND

Ledamot i kommunfullmäktige, Timrå Kommun

Ms Agneta LIPKIN

Ledamot av landstingsfullmäktige, Norrbottens läns landsting

Mr Kenth LÖVGREN

Ledamot av kommunfullmäktige, Gävle kommun

Mr Jens NILSSON

Ledamot i kommunfullmäktige, Östersunds kommun

Ms Ingela NYLUND WATZ

Ledamot av landstingsfullmäktige, Stockholms läns landsting

Mr Rolf SÄLLRYD

Ledamot av landstingsfullmäktige, Kronobergs läns landsting

Mr Carl-Johan SONESSON

Ledamot av regionfullmäktige, Skåne läns landsting

UNITED KINGDOM OF GREAT BRITAIN AND NORTHERN IRELAND

Ms Jennette ARNOLD AM

Member of the Greater London Assembly

Cllr Paula BAKER

Member of Basingstoke and Deane Council

Cllr Sandra BARNES

Member of South Northamptonshire

Mr Ted BROCKLEBANK MSP

Member of the Scottish Parliament

Cllr Nilgun CANVER

Member of London Borough of Haringey

John DALLAT MLA

Member of the Northern Ireland Assembly

Cllr Graham GARVIE

Member of Scottish Borders Council

Cllr Arnold HATCH

Member of Craigavon Borough Council

Cllr Martin HEATLEY

Member of Warwickshire County Council

Cllr Chris HOLLEY

Member of the City and County of Swansea

Cllr Doreen HUDDART

Member of Newcastle City Council

Cllr Herbert MANLEY

Member of Cheshire West and Chester Council

Cllr Alan MELTON

Member of Cambridgeshire County Council

Cllr Peter MOORE

Member of Sheffield City Council

Cllr Sandy PARK

Member of the Highland Council

Cllr Kathy POLLARD

Member of Suffolk County Council

Cllr Mary ROBINSON

Member of Eden District Council

Cllr David SHAKESPEARE

Member of Buckinghamshire County Council

Mr Nicol STEPHEN MSP

Member of the Scottish Parliament

Cllr Roger STONE

Member of Rotherham Metropolitan Borough Council

Cllr Ann STRIBLEY

Member of Poole Borough Council

Cllr Sharon TAYLOR

Member of Stevenage Borough Council

Rhodri Glyn THOMAS AM

Member of the National Assembly for Wales

Cllr Peter THOMPSON

Member of the London Borough of Hounslow

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/51

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 22 d.

iš dalies keičiantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų 3 priedo I dalį dėl trečiųjų valstybių piliečių, kuriems taikomi oro uosto vizos reikalavimai

(2009/1015/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 789/2001, paliekantį Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą (1),

atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos iniciatyvą,

kadangi:

(1)	Bendrųjų konsulinių instrukcijų 3 priedo I dalyje yra bendras trečiųjų valstybių, kurių piliečiams visos valstybės narės taiko oro uosto tranzitinės vizos reikalavimus, sąrašas.

(2)

Vokietija ir Nyderlandai nori, kad Etiopijos piliečių atveju šis oro uosto tranzitinės vizos reikalavimas būtų taikomas tik asmenims, neturintiems valstybės narės arba valstybės, kuri yra 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalis, taip pat Kanados, Japonijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų išduotos galiojančios vizos. Todėl Bendrųjų konsulinių instrukcijų 3 priedo I dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(3)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis sprendimas grindžiamas Šengeno acquis reikalavimais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies V antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal to protokolo 4 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos nusprendžia, ar ji įgyvendins jį savo nacionalinėje teisėje.

(4)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (2), kurios patenka į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (3) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį.

(5)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (4), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimo 2008/146/EB dėl susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu (5) 3 straipsniu.

(6)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2008/261/EB dėl protokolo pasirašymo Europos bendrijos vardu (6) 3 straipsniu.

(7)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, ir šioje veikloje Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (7). Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas arba taikomas.

(8)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, ir šioje veikloje Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (8). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą, ir jis nėra jai privalomas arba taikomas.

(9)	Kipro atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(10)	Šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrųjų konsulinių instrukcijų 3 priedo I dalis iš dalies keičiama taip:

Prie įrašo apie Etiopiją įrašoma ši išnaša:

„Vokietijoje ir Nyderlanduose

—

Piliečiai neprivalo turėti oro uosto tranzitinės vizos tais atvejais, jei jie turi galiojančią vizą vykti į valstybę narę arba valstybę, kuri yra 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalis, taip pat į Kanadą, Japoniją ar Jungtines Amerikos Valstijas arba kai jie grįžta iš šių šalių panaudoję vizą.“

Po trečiųjų valstybių sąrašo, aiškinamojoje dalyje po trečios pastraipos pridedama ši pastraipa:

„Oro uosto tranzitinės vizos reikalavimo išimtys taip pat taikomos per oro uostą tranzitu vykstančiam trečiosios valstybės piliečiui, kuris turi galiojančią vizą vykti į valstybę narę arba valstybę, kuri yra 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalis, taip pat į Kanadą, Japoniją ar Jungtines Amerikos Valstijas, keliaujančiam į bet kurią kitą trečiąją valstybę. Jos netaikomos per oro uostą tranzitu vykstančiam trečiosios valstybės piliečiui, grįžtančiam iš bet kurios kitos trečiosios valstybės po to, kai nustoja galioti pirmiau minėta viza.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

(1) OL L 116, 2001 4 26, p. 2.

(2) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(3) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(4) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(5) OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

(6) OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

(7) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(8) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/53

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 22 d.

panaikinantis Sprendimą 2009/473/EB dėl susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo laikino taikymo sudarymo

(2009/1016/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 ir 8 dalimis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Kaip numatyta Sprendimu 2009/473/EB (1) patvirtintame šalių susitarime pasikeičiant laiškais, Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, parafuoto 2008 m. gruodžio 20 d., protokolas laikinai taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., kol bus sudarytas Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas.

(2)	Po tragiškų 2009 m. rugsėjo 28 d. įvykių, kuomet vyriausybės pajėgos apšaudė protestuojančią minią ir dėl to žuvo daugiau kaip 150 žmonių, Komisija nusprendė atšaukti pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo.

(3)	Todėl reikia panaikinti Sprendimą 2009/473/EB ir kaip galima greičiau pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 25 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungos vardu pranešti Gvinėjos Respublikai, kad toks laikinas taikymas nutraukiamas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tarybos sprendimas 2009/473/EB dėl susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo laikino taikymo sudarymo panaikinamas.

2 straipsnis

Tarybos Pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 25 straipsnio 2 dalį pranešti Gvinėjos Respublikai, kad Europos Sąjunga nebeketina tapti Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, parafuoto 2008 m. gruodžio 20 d., šalimi. Toks pranešimas pateikiamas laiško forma.

Laiško tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

(1) OL L 156, 2009 6 19, p. 31.

PRIEDAS

Pone,

Primindamas Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, parafuoto 2008 m. gruodžio 20 d., protokolą dėl šio susitarimo laikino taikymo, dėl kurio Europos bendrija ir Gvinėjos Respublika susitarė 2009 m. gegužės 28 d. pasikeisdamos laiškais:

Pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 25 straipsnio 2 dalį Europos Sąjunga praneša Gvinėjos Respublikai, kad ji nebeketina tapti pirmiau minėto Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo šalimi.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos Sąjungos vardu

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/55

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 22 d.

dėl Vengrijos Respublikos valdžios institucijų teikiamos valstybės pagalbos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(2009/1017/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 27 d. Vengrijos Respublikos Vyriausybės pateiktą prašymą,

kadangi:

(1)

2009 m. lapkričio 27 d. Vengrijos Respublika (toliau – Vengrija) kreipėsi į Tarybą, prašydama pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą priimti sprendimą, dėl Vengrijos ketinimo teikti valstybės pagalbą Vengrijos ūkininkams žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui.

(2)

Žemės privatizavimo proceso, kuris Vengrijoje prasidėjo paskutinės praėjusio šimtmečio dekados pradžioje, metu žemės ūkio paskirties žemė daugeliu atvejų buvo suskaidyta į daug valdų arba valdos nebuvo padalintos ir priklauso savininkams bendros nuosavybės teise, todėl susidarė nepalanki žemėnaudos struktūra ir mažas žemės ūkio paskirties valdų ekonominis perspektyvumas.

(3)

Atsižvelgiant į tai, kad ūkininkams trūksta lėšų, komercinių paskolų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų normos yra didelės ir bankai sugriežtino paskolų ūkininkams teikimo kriterijus krizės metu, ūkininkai, ypač turintys mažas valdas, turi mažai galimybių gauti komercines paskolas investicijoms, tokioms kaip žemės įsigijimui. Iš tiesų, dėl finansų ir ekonomikos krizės komercinių paskolų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti metinės palūkanų normos padidėjo nuo 9,5 % vidutinės normos 2008 m. liepos mėn. iki 15,5 % 2009 m. gegužės mėn., o tokioms paskoloms gauti reikalingo užstato vidutinė vertė per tą patį laikotarpį išaugo beveik dvigubai.

(4)	Šiomis aplinkybėmis tikėtina, kad padaugės atvejų, kai ekonominės veiklos vykdytojai, neužsiimantys žemės ūkio veikla ir turintys daugiau galimybių gauti lėšų, įsigyja žemę spekuliacijos tikslais.

(5)

Valstybės pagalba žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui turėtų padėti daugeliui ūkininkaujančių šeimų išlaikyti pragyvenimo šaltinį dabartinės krizės metu, nes būtų sudarytos palankios sąlygos sumažinti gamybos išlaidas ir padidinti žemės ūkio gamybos pelningumą bei tokiu būdu sustabdyti skurdo ir nedarbo augimą kaimo vietovėse. Dėl krizės nedarbas Vengrijoje išaugo nuo 7,7 % 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2008 m. spalio mėn. laikotarpiu iki 10,4 % 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, o Vengrijos bendrasis vidaus produktas (PVP) laikotarpiu nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio iki 2009 m. trečiojo ketvirčio sumažėjo 7,2 %. Be to, Vengrijos BVP galiojančiomis kainomis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose laikotarpiu nuo 2008 m. pirmojo pusmečio iki 2009 m. pirmojo pusmečio sumažėjo maždaug 33 % (nuo 410 828 mln. Vengrijos forintų (HUF) iki 275 079 mln. HUF).

(6)

Valstybės pagalba, kuri turi būti teikiama, siekia iš viso 4 000 mln. HUF ir turėtų būti suteikta 5 000 žemės ūkio gamintojų. Ji turėtų būti teikiama taip:

—

paskolų palūkanų subsidija iki iš viso 2 000 mln. HUF, kai paskolos teikiamos privatiems ūkininkams, atitinkantiems registracijos, profesinio išsilavinimo, geros žemės ūkio praktikos laikymosi ir perspektyvios valdos kriterijus, suteikiant galimybę palankiomis sąlygomis gauti paskolas žemės ūkio apskrities žemei įsigyti, kai bendras ūkio dydis neviršija 300 ha. Palūkanų subsidija teikiama kaip hipotekinė paskola, kurios didžiausia suma būtų 75 mln. HUF, ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui, įskaitant dvejų metų kapitalo grąžinimo atidėjimo laikotarpį, ir prilygs 50 % Vengrijos Vyriausybės obligacijų (kurių išpirkimo data po 5 arba 10 metų) vidutiniam pajamingumui, padidintam 1,75 %;

—

tiesioginė subsidija iki iš viso 2 000 mln. HUF, skirta žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui, siekianti ne daugiau kaip 20 % įsigijimo kainos, nustatytos pardavimo sutartyje, neviršijant 3 mln. HUF sumos vienai paraiškai ir vienam pagalbos gavėjui leidžiant pateikti ne daugiau kaip dvi paraiškas per metus. Ši subsidija gali būti skiriama privačiam asmeniui, kuris įsigijimo dieną ne trumpesniu kaip vienerių metų laikotarpiu, būdamas ne mažiau kaip 5 ha dydžio užsodintos žemės arba 1 ha kitos žemės ūkio paskirties žemės savininku, vykdė žemės ūkio veiklą sklype, kuris ribojasi su įsigyjamu sklypu, ir kuris įsipareigoja neparduoti įsigytos žemės ir faktiškai ją naudoti tik žemės ūkio gamybai ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pagalbos išmokėjimo datos. Pagalba gali būti suteikta tik tuo atveju, jei bendras turimos ir įsigyjamos žemės dydis viršija 210 aukso karūnų (1) arba 2 ha, kai žemės ūkio paskirties žemė naudojama vynuogynams ar vaismedžių sodams, ir jei ji neužregistruota kaip miškininkystės paskirties žemė.

(7)	Tam pačiam žemės ūkio paskirties žemės plotui neleidžiama teikti valstybės pagalbą ir palūkanų subsidija, ir tiesioginė subsidija.

(8)	Šiuo metu Komisija dar nėra pradėjusi procedūros ar priėmusi pozicijos dėl pagalbos pobūdžio ir jos atitikimo vidaus rinkai.

(9)	Todėl susidarė išimtinės aplinkybės, kuriomis, taikant leidžiančią nukrypti nuostatą ir tik tiek, kiek tai yra būtinai reikalinga siekiant apriboti skurdo Vengrijos kaimo vietovėse mastą, galima laikyti, kad tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikoma, kad Vengrijos valdžios institucijų teikiama išimtinė valstybės pagalba – palūkanų subsidijos ir tiesioginės subsidijos žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, neviršijanti 4 000 mln. HUF ir teikiama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., yra suderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

(1) Žemės ūkio paskirties žemės kokybės matavimo vienetas Vengrijoje.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/57

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 14 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės

(ECB/2009/29)

(2009/1018/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 26 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2009 m. liepos 2 d. Sprendimas ECB/2009/16 dėl padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (1) nustato padengtų obligacijų pirkimo programą. Įgyvendinant šią programą turi būti iš dalies pakeistas 2006 m. lapkričio 10 d. Sprendimas ECB/2006/17 dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės (2).

(2)	Reikia apibrėžti likusių reikalavimų, atsirandančių Eurosistemos kitoms sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste, ir susijusio turto apskaitos tvarką, taip pat atidėjinių kitos sandorio šalies rizikoms, atsirandančioms dėl tokių operacijų, apskaitos tvarką.

(3)	Reikalingi kiti techniniai Sprendimo ECB/2006/17 pakeitimai.

(4)	Reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą ECB/2006/17,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimas ECB/2006/17 iš dalies keičiamas taip:

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Atidėjiniai užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms

Tinkamai atsižvelgdama į ECB veiklos pobūdį, Valdančioji taryba ECB balanse gali sudaryti atidėjinius užsienio valiutų kursų, palūkanų normų, kredito ir aukso kainos rizikoms. Remdamasi pagrįstu ECB rizikos tikimybės įvertinimu, Valdančioji taryba sprendžia dėl atidėjinių dydžio ir panaudojimo.“

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Aukso atveju neskiriami kainos ir valiutos perkainojimo skirtumai, tačiau bendras aukso perkainojimo skirtumas apskaitomas remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Užsienio valiutų kursų atveju atskirai perkainojama kiekviena užsienio valiuta (įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius), o vertybinių popierių atveju atskirai perkainojama pagal kiekvieną kodą, t. y. pagal tą patį ISIN numerį ir (arba) rūšį, išskyrus vertybinius popierius, įtrauktus į straipsnius „Kitas finansinis turtas“, „Kita“ arba „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“, kurie laikomi atskira pozicija.“

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos, laikomi atskira pozicija, vertinami amortizacijos sąnaudomis ir atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos, gali būti parduoti terminui nepasibaigus:

i)	jei parduodamas kiekis laikomas nereikšmingu lyginant su visu iki termino pabaigos laikomų vertybinių popierių portfelio dydžiu; arba

ii)	jei vertybiniai popieriai parduodami termino suėjimo datos mėnesį; arba

iii)	išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, žymiai pablogėjus emitento kreditingumui, arba laikantis konkretaus ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimo.“

3.	Sprendimo ECB/2006/17 I ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas įsigalioja 2009 m. gruodžio 31 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2009 m. gruodžio 14 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 175, 2009 7 4, p. 18.

(2) OL L 348, 2006 12 11, p. 38.

PRIEDAS

Sprendimo ECB/2006/17 I ir III priedai iš dalies keičiami taip:

Sprendimo ECB/2006/17 I priedo lentelės pakeičiamos taip:

„TURTAS

Balanso straipsnis

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

1.	Auksas ir gautinas auksas

Fizinis auksas, t. y. luitai, monetos, lakštai, grynuoliai saugykloje ar „kelyje“. Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir reikalavimai gauti auksą, kylantys iš šių sandorių: i) aukso kiekį didinančių ar mažinančių sandorių; ir ii) aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandorių, kai tarp aukso išdavimo ir gavimo yra daugiau nei viena darbo diena

Rinkos vertė

2.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Reikalavimai užsienio valiuta kitoms sandorio šalims ne euro zonos rezidentėms, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines organizacijas ir centrinius bankus už euro zonos ribų

2.1.	Iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gautinos lėšos

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nacionalinė kvota, atėmus TVF disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šį straipsnį arba straipsnį „Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais administravimo išlaidoms)

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Turimos specialiosios skolinimosi teisės (bendrąja verte)

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

c)	Kiti reikalavimai Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai pagal Skurdo mažinimo ir augimo programą

c)	Kiti reikalavimai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

2.2.	Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

(a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Ne euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

c)	Išorės paskolos (indėliai) ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Išorės paskolos Indėliai nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

d)	Kitas išorės turtas Ne euro zonos banknotai ir monetos

d)	Kitas išorės turtas Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

3.	Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

a) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

a) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

a) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

a) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

b)	Kiti reikalavimai euro zonos rezidentams, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Paskolos, indėliai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas

b)	Kiti reikalavimai Indėliai ir kitas skolinimas nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

4.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.	Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė

b)	Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina

c)	Paskolos ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Ne euro zonos paskolos Indėliai nominaliąja verte

d)	Ne euro zonos subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti vertybiniai popieriai

d) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Premijos ir (arba) nuolaidos amortizuojamos

d) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

d) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

4.2.	Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė

5.	Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1–5.5 straipsniai: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairių ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1) I priede.

5.1.	Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.2.	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.3.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.4.	Struktūrinės atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.5.	Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.6.	Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms, atsirandantis dėl užtikrinamojo turto, susijusio su kitu šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės padidėjimo

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

6.	Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelių, priskiriamų turto straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“, valdymu, įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo, ir kiti reikalavimai. Ne vidaus euro zonos kredito įstaigų korespondentinės sąskaitos. Kiti su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusiję reikalavimai ir operacijos

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

7.	euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi euro zonoje išleisti vertybiniai popieriai. Koregavimo tikslais pirkti ECB skolos sertifikatai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

7.2.	Kiti vertybiniai popieriai

Vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto 7.1 straipsniui „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“ ir turto 11.3 straipsniui „Kitas finansinis turtas“; skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, laikomi iki jų galiojimo termino, įskaitant Vyriausybės vertybinius popierius iki EPS, eurais. Nuosavybės priemonės

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iv)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

8.	Valdžios sektoriaus skola eurais

Reikalavimai valdžios sektoriui, atsiradę iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai ir (arba) paskolos nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte

9.	Vidiniai Eurosistemos reikalavimai

9.1.	Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas

Tik ECB balanso straipsnis

Nacionalinių centrinių bankų išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais

Nominalioji vertė

9.2.	Reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Reikalavimai, susiję su ECB banknotų emisija pagal 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimą ECB/2001/15 dėl eurų banknotų emisijos (2)

Nominalioji vertė

9.3.	Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynieji reikalavimai dėl likučių TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma – taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“

a)	Nominalioji vertė

b)	kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos reikalavimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB senjoražo pajamų paskirstymą NCB

b)	Nominalioji vertė

10.	Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (reikalavimai), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominalioji vertė

11.	Kitas turtas

11.1.

euro zonos monetos

Eurų monetos

Nominalioji vertė

11.2.

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo kaina minus nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra sistemingas turto nusidėvėjimo sumos atskaitymas to turto eksploatavimo trukmės laikotarpiu. Eksploatavimo trukmė yra laikotarpis, per kurį, kaip tikimasi, subjektas galės naudotis ilgalaikiu turtu. Konkretaus materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo trukmė gali būti sistemingai peržiūrima, jeigu tikėtina trukmė skiriasi nuo pirmiau prognozuotosios. Stambus turtas gali apimti sudedamąsias dalis, kurių eksploatavimo trukmė yra skirtinga. Tokių sudedamųjų dalių trukmė turėtų būti įvertinama individualiai.

Nematerialiojo turto kaina apima nematerialiojo turto įsigijimo kainą. Kitos tiesioginės ar netiesioginės sąnaudos turi būti priskiriamos išlaidoms

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

11.3.

Kitas finansinis turtas

—	Dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves, nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių ir (arba) politinių priežasčių

—	Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai, įskaitant terminuotuosius indėlius ir einamąsias sąskaitas, laikomi kaip atidėtas portfelis

—	Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu

a)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

b)	Dalyvavimas kapitale ir nelikvidžios nuosavybės akcijos ir bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

c)	Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas Grynoji turto vertė

d)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Premijos ir (arba) nuolaidos amortizuojamos

e)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

f)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

g)	Likučiai bankuose ir paskolos Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai ir (arba) indėliai yra išreikšti užsienio valiutomis

11.4.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, vertybinių popierių išankstinių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

11.5.

Sukauptos sumos ir iš anksto sumokėtos išlaidos

Ataskaitiniu laikotarpiu negautinos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto sumokėtos išlaidos ir sumokėtos sukauptos palūkanos (t. y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi)

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

11.6.

Kita

a)	Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai. Paskolos patikos pagrindu

a)	Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

b)	Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

b)	Rinkos vertė

c)	Kaip 22 straipsnio 3 dalyje

c)	Grynasis pensijų turtas

d)	Likę reikalavimai, atsirandantys kitoms Eurosistemos sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste

d)	Nominalioji/atsiperkamoji vertė (prieš įskaitant/įskaičius nuostolius)

e)	Turtas arba reikalavimai (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorio šalių pateiktą įkaitą

e)	Vertė (jei finansinis turtas yra išreikštas užsienio valiutomis – perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą įsigijimo metu)

12.	Metų nuostolis

Nominalioji vertė

ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanso straipsnis

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

1.	Banknotai apyvartoje

Pagal Sprendimą ECB/2001/15 ECB išleisti eurų banknotai

Nominalioji vertė

2.	Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5 straipsniai: indėliai eurais, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede

2.1.	Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

Į finansinių institucijų, kurioms pagal Statutą taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, sąrašą įtrauktų kredito įstaigų sąskaitos eurais. Į šį straipsnį pirmiausia įtraukiamos sąskaitos, naudojamos privalomosioms atsargoms laikyti

Nominalioji vertė

2.2.	Indėlių galimybė

Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė

2.3.	Terminuotieji indėliai

Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą, susijęs su koregavimo operacijomis

Nominalioji vertė

2.4.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

2.5.	Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Kredito įstaigų indėliai, atsirandantys dėl užtikrinamojo turto, susijusio su šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės sumažėjimo

Nominalioji vertė

3.	Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“. Kitos operacijos, nesusijusios su Eurosistemos pinigų politikos priemonėmis. Šis straipsnis neapima kredito įstaigų einamųjų sąskaitų

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

4.	ECB išleisti skolos sertifikatai

Tik ECB balanso straipsnis.

Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede. Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą

Nominalioji vertė

5.	Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1.	Valdžios sektorius

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominalioji vertė

5.2.	Kiti įsipareigojimai

Darbuotojų, bendrovių ir klientų, įskaitant finansines institucijas, įrašytas į atleistų nuo įsipareigojimo laikyti privalomąsias atsargas sąrašą (žr. įsipareigojimų 2.1 straipsnį), ir t. t. einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominalioji vertė

6.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą, įskaitant sąskaitas, laikomas mokėjimų tikslais, ir sąskaitas, laikomas rezervų valdymo tikslais: kitų bankų, centrinių bankų, tarptautinių ir (arba) viršvalstybinių institucijų, įskaitant Europos Komisiją; kitų indėlininkų einamosios sąskaitos. Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinius popierius eurais. euro neįsivedusių valstybių narių centrinių bankų TARGET2 sąskaitų likučiai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

7.	Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

8.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1.	Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

8.2.	Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimasis pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

9.	TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių priešinys

SST išreikštas straipsnis, rodantis, kiek SST iš pradžių buvo suteikta atitinkamai šaliai ir (ar) NCB

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

10.	Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

10.1.

Įsipareigojimai, atitinkantys užsienio atsargų pervedimus

ECB balanso straipsnis eurais

Nominalioji vertė

10.2.

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynieji įsipareigojimai, atsirandantys iš likučių TARGET2 sąskaitose ir nacionalinių centrinių bankų korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma – taip pat žr. turto straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)“

a)	Nominalioji vertė

b)	kiti galintys atsirasti Eurosistemos vidiniai įsipareigojimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB

b)	Nominalioji vertė

11.	Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus

Nominalioji vertė

12.	Kiti įsipareigojimai

12.1.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

12.2.

Sukauptos išlaidos ir iš anksto gautos pajamos

Išlaidos, kurios turės būti patirtos ateityje, bet yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

12.3.

Kita

a)	Nominalioji vertė arba (atpirkimo) kaina

b)	Klientų indėliai auksu.

b)	Rinkos vertė

c)	Grynieji pensijų įsipareigojimai

c)	Kaip 22 straipsnio 3 dalyje

13.	Atidėjiniai

a)	Užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms bei kitiems tikslams, pvz., numatomoms išlaidoms ateityje ir įnašams pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį valstybių narių, kurioms buvo panaikinta išimtis, centrinių bankų atžvilgiu

a)	Sąnaudos ir (arba) nominalioji vertė

b)	Iš pinigų politikos operacijų atsirandančioms kitos sandorio šalies rizikoms

b)	Nominalioji vertė

14.	Perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo sąskaitos, susijusios su aukso, visų rūšių vertybinių popierių eurais, visų rūšių vertybinių popierių užsienio valiuta, pasirinkimo sandorių kainų pokyčiais; rinkos vertinimo skirtumai, susiję su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis; perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kurso svyravimais kiekvienos turimos valiutos grynosios pozicijos, įskaitant užsienio valiutos apsikeitimo ir (ar) išankstinius sandorius ir SST, atžvilgiu

b)	Specialiosios perkainojimo sąskaitos, kylančios iš įnašų pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį valstybių narių, kurioms buvo panaikinta išimtis, centrinių bankų atžvilgiu (žr. 11 straipsnio 2 dalį)

Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

15.	Kapitalas ir atsargos

15.1.

Kapitalas

Apmokėtas kapitalas

Nominalioji vertė

15.2.

Atsargos

Atsargos pagal Statuto 33 straipsnį ir įnašai pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį valstybių narių, kurioms buvo panaikinta išimtis, centrinių bankų atžvilgiu

Nominalioji vertė

16.	Metų pelnas

Nominalioji vertė“

III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

SKELBIAMA ECB PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

(milijonais EUR)

… m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

Ataskaitiniai metai

Praėjusieji metai

1.1.1.

Palūkanų pajamos iš užsienio atsargų investavimo

1.1.2.

Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje

1.1.3.

Kitos palūkanų pajamos

1.1.	Palūkanų pajamos

1.2.1.

Atlygis už nacionalinių centrinių bankų reikalavimus dėl pervestų užsienio atsargų

1.2.2.

Kitos palūkanų išlaidos

1.2.	Palūkanų išlaidos

1.	Grynosios palūkanų pajamos

2.1.	Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

2.2.	Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

2.3.	Pervedimai į atidėjinius užsienio valiutų kursų, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir iš jų

2.	Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir atidėjinių rizikoms rezultatas

3.1.	Komisinių ir kitų atlygių pajamos

3.2.	Komisinių ir kitų atlygių išlaidos

3.	Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos) (4)

4.	Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse

5.	Kitos pajamos

Visos grynosios pajamos

6.	Personalo išlaikymo išlaidos (5)

7.	Administracinės išlaidos (5)

8.	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo išlaidos

9.	Banknotų gamybos paslaugos (6)

10.	Kitos išlaidos

Metų (nuostolis) pelnas

(1) OJ L 310, 2000 12 11, p. 1.

(2) OJ L 337, 2001 12 20, p. 52.

(3) Vietoj to ECB gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.

(4) Vietoj to, pajamų ir išlaidų pasiskirstymas gali būti parodytas metinių finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

(5) Įskaitant administracinius atidėjinius.

(6) Šis straipsnis naudojamas, kai banknotų gamyba užsakoma iš išorinių šaltinių (išorinių bendrovių, atsakingų už banknotų gamybą centrinių bankų vardu, suteiktų paslaugų kaina). Rekomenduojama, kad išlaidos, patirtos dėl eurų banknotų emisijos, būtų įrašomos į pelno (nuostolio) ataskaitą, kai dėl šių išlaidų pateikiamos sąskaitos arba šios išlaidos patiriamos kitu būdu, taip pat žr. Gaires ECB/2006/16.“

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/71

TARYBOS REKOMENDACIJA

2009 m. gruodžio 22 d.

dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/1019/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija. Tai – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, taip pat viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo visose valstybėse narėse priežasčių.

(2)

Kai kuriais atvejais įvykus komplikacijoms nesunki kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Šios komplikacijos žymiai dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonių grupėse ir lėtinių sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.

(3)	Sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis, tačiau viruso antigeninė sudėtis dažnai kinta, todėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį.

(4)	2003 m. Pasaulio sveikatos asamblėja priėmė Rezoliuciją Nr. 56.19 dėl visų didelės rizikos grupėms priklausančių žmonių skiepijimo nuo sezoninio gripo masto didinimo, siekiant, kad iki 2006 m. būtų skiepijama bent 50 % vyresnio amžiaus žmonių grupėms priklausančių gyventojų, o iki 2010 m. – 75 %.

(5)

2005 m. spalio 26 d. ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas, pavadintas atitinkamai, „Kovos su gripo pandemija strategija“ ir„,,Pasirengimas gripo pandemijai ir atsako planavimas Europos bendrijoje“, kuriomis valstybės narės raginamos didinti skiepijimo nuo gripo mastą pagal PSO rekomendacijas. Tose rezoliucijose valstybės narės taip pat raginamos didinti skiepijimo mastą laikotarpiu tarp pandemijų, kaip rekomenduoja PSO.

(6)

Todėl reikėtų imtis suderintų veiksmų Europos Sąjungos lygiu, kad skatinant rizikos grupėms priklausančių asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimą sezoninio gripo poveikis būtų sušvelnintas. Šia rekomendacija siekiama kuo anksčiau ir pageidautina iki 2014–2015 m. žiemos sezono pasiekti PSO rekomenduojamą 75 % vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo mastą. Atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtas gaires, šis 75 % tikslas, jei įmanoma, turėtų būti taikomas ir rizikos grupei, kuriai priklauso lėtinių sveikatos sutrikimų turintys žmonės.

(7)	Išaugus rizikos grupių skiepijimo rodikliams, išaugtų bendri skiepijimo, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimą, rodikliai.

(8)

Siekiant šių pokyčių, pirmiausia rengiant visuomenės ir specialistų švietimo kampanijas visi sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviai, rizikos grupės, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, gydytojai, sveikatos priežiūros sistemos pareigūnai ir politinius sprendimus šioje srityje priimantys asmenys informuojami apie sezoninio gripo problemą. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turėtų būti išaiškinta, jog jų pacientams, kurie yra labiau pažeidžiami, kyla itin didelis pavojus. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai taip pat turėtų žinoti, kad jiems tenka atsakomybė už deramą savo pacientų informavimą apie skiepijimą.

(9)

Siekiant tinkamai įvertinti padėtį visose valstybėse narėse, svarbu visų pirma surinkti konkrečius ir palyginamus nacionalinius duomenis apie rizikos grupių skiepijimosi apimtis. Iki šiol tokius duomenis ne visada būdavo įmanoma gauti. Remdamosi šiais duomenimis, Komisija ir valstybės narės, pasitelkdamos turimas tarptautinio bendradarbiavimo sveikatos srityje priemones, galės pasidalinti informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais su trečiosiomis šalimis.

(10)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004, steigiančiu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (1) (toliau – ECDC), visų pirma nustatyta ECDC užduotis teikti technines ir mokslines konsultacijas Komisijai ir valstybėms narėms. ECDC taip pat administruoja sezoninio gripo priežiūros tinklą pagal 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimą 2000/96/EB dėl užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti laipsniškai įtrauktos į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB (2). Todėl ECDC turėtų padėti valstybėms narėms teikdamas mokslines konsultacijas skiepijimo nuo sezoninio gripo klausimais.

(11)	Sprendžiant skiepijimo nuo sezoninio gripo klausimą, PSO rekomenduojamą 75 % vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo mastą bus aiškiai lengviau pasiekti, jei Europos Sąjungos lygiu bus imamasi suderintų veiksmų,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybės narės raginamos priimti ir įgyvendinti atitinkamai nacionalinius, regioninius ar vietos veiksmų planus arba politiką, skirtus didinti skiepijimo nuo sezoninio gripo mastą, kad kuo anksčiau ir pageidautina iki 2014–2015 m. žiemos sezono būtų pasiektas 75 % vyresnio amžiaus žmonių ir, jei įmanoma, kitų 2 punkto a papunktyje nurodytų rizikos grupių skiepijimo mastas. Be to, valstybės narės raginamos didinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimo mastą.

Veiksmų planuose arba politikoje turėtų būti atsižvelgiama į nacionaliniu lygiu nustatytas spragas ir nustatoma 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytų veiksmų įgyvendinimo tvarka.

Įgyvendinant 1 punkte nurodytus veiksmų planus ar politiką valstybės narės raginamos:

a)	atsižvelgti į ECDC gairėse pateikiamas sąvokų „vyresnio amžiaus žmonių grupės“ ir „rizikos grupės“ apibrėžtis;

b)	matuoti skiepijimo apimtis visose rizikos grupėse ir nagrinėti priežastis, dėl kurių kai kurie žmonės nepageidauja skiepytis;

skatinti švietimo, mokymo ir informacijos apie sezoninį gripą ir skiepijimą mainus, organizuojant:

i)	sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų informavimo veiksmus;

ii)	rizikos grupių ir joms priklausančių asmenų šeimos narių informavimo apie gripo keliamą pavojų ir šios ligos prevenciją veiksmus;

iii)	efektyvius informavimo veiksmus, skirtus skiepijimo apimčių augimo kliūtims pašalinti.

3.	Valstybės narės raginamos savanorišku pagrindu pateikti Komisijai šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas, visų pirma nurodydamos pasiektą rizikos grupių skiepijimo mastą.

4.	Komisijos prašoma Tarybai reguliariai teikti šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas, parengtas remiantis duomenimis, kuriuos pateiks valstybės narės.

5.	Komisijos prašoma per mokslinių tyrimų bendrąsias programas toliau remti gripo mokslinius tyrimus.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. CARLGREN

(1) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 28, 2000 2 3, p. 50.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/73

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2009 m. gruodžio 21 d.

dėl saugaus mažasierio kuro naudojimo Bendrijos uostuose prisišvartavusiuose laivuose

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/1020/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (1), su pakeitimais, 4b straipsnyje numatytas didžiausias sieros kiekis jūriniame kure, kuris naudojamas Bendrijos uostuose prisišvartavusiuose laivuose, o nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad laivuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % masės, ir kad jų teritorijoje nebūtų tiekiamas rinkai jūrinis gazolis, jei jame sieros kiekis viršija 0,1 % masės.

(2)	Be to, direktyvos 6 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės ima bandinius siekdamos ištirti, ar sieros kiekis jūriniame kure atitinka susijusias 4b straipsnio nuostatas, ir kad mėginiai pradedami imti reikalavimo įsigaliojimo dieną.

(3)

Kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl pranešimų, susijusių su įgyvendinimo terminų atidėjimu ir leidimu nesilaikyti įsipareigojimo taikyti tam tikras ribines vertes pagal Direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 22 straipsnį (2), šiuo metu daugiau kaip 40 % Bendrijos zonų ir aglomeracijų kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršija dienos ribinę vertę. Kaip pabrėžiama Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES strategijos, skirtos oro teršalų išmetimui iš jūrų laivų sumažinti (3) ir 2005 m. priimtoje Teminėje oro taršos strategijoje (4), siekiant pagerinti aplinkos oro kokybę labai svarbu nustatyti Bendrijos uostuose prisišvartavusiuose laivuose naudojamam kurui taikomus sieros kiekio apribojimus.

(4)

2008 m. spalio mėn. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), atlikdama Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) peržiūrą, priėmė reikalavimus, kurie nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti taikomi laivams, plaukiojantiems Direktyvos 1999/32/EB 2 straipsnio 3e punkte apibrėžtuose teršalų kontrolės rajonuose.

(5)	Atsižvelgdama į galimą saugos pavojų Komisija mano, kad būtina parengti atitinkamas rekomendacijas valstybėms narėms siekiant, kad visoje Bendrijoje užtikrinant tos direktyvos reikalavimų vykdymą būtų užtikrinta aukšto lygio sauga ir veiksminga teršimo iš laivų prevencija.

(6)	Nuo 2010 m. sausio 1 d. laivai, kurie plaukdami jūra naudoja mazutą, prisišvartavę Bendrijos uostuose jį turi pakeisti į lengvesnį jūrinį kurą tokį, kaip jūrinis dyzelinas arba gazolis, nes paprastai nėra galimybės įsigyti pakankamai mažą sieros kiekį turinčio mazuto.

(7)

Laivuose, kurie nesuprojektuoti jūriniam dyzelinui ar gazoliui naudoti arba kuriems nėra atliktas būtinas techninis pritaikymas, gali kilti su tokio kuro naudojimu susijusių eksploatacinių problemų ir saugos pavojus. Išnagrinėjusi su kuro pakeitimu susijusius pavojus Komisija nusprendė, kad pagrindinis saugos pavojus susijęs su tokio kuro naudojimu laivų katiluose, kurie dar neįvertinti ir nesertifikuoti naudoti reikiamos rūšies kurą. Nors katiluose gali būti naudojamas mazutas arba distiliuotas kuras, pavojus kyla dėl to, kad jūrinis dyzelinas ir gazolis yra mažiau klampūs ir lakesni, todėl naudojant distiliuotą kurą nebūtina šildyti kuro sistemos, kurią reikia šildyti naudojant mazutą. Sunku tiksliai nustatyti laivų, kuriems gali kilti minėtas pavojus, skaičių ir tokių atvejų tikimybę.

(8)

Direktyvoje 1999/32/EB numatyta pakankamai laiko, per kurį laivybos pramonėje turėjo būti atliktas techninis pritaikymas, kad Bendrijos uostuose prisišvartavusiuose laivuose būtų galima naudoti jūrinį kurą, kuriame sieros kiekis sudarytų ne daugiau kaip 0,1 % masės. Tokį pavojų galima sumažinti techniniais sprendimais. Tačiau dar yra laivų, kuriuose neatlikti būtini pakeitimai, ir labai mažai patikrintų ir sertifikuotų laivų.

(9)	Techniniais sprendimais galima sušvelninti padarinius, kurie gali kilti prisišvartavusiame laive pradėjus naudoti kitą kurą. Dėl nepakankamo laivybos pramonės poreikio vėluota sukurti būtinus techninius sprendimus, ir dėl to vėluota atlikti laivų patikrinimą ir sertifikavimą.

(10)	Komisijos turimoje informacijoje pabrėžiama, kad visoms procedūroms atlikti techniškai dar nepritaikytuose laivuose reikėtų ne daugiau kaip aštuonių mėnesių.

(11)	Reikia, kad katilų ir variklių gamintojai parengtų konkrečias rekomendacijas ir procedūras, pagal kurias būtų galima įgyvendinti šiuos sprendimus, o laivų savininkai turėtų parengti bei įgyvendinti konkrečias eksploatacines procedūras ir tinkamai išmokyti įgulas,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybės narės, imdamosi reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių prieš laivus, kurie prisišvartavę uostuose nesilaiko reikalavimo naudoti kurą, kuriame sieros kiekis neviršija leistino 0,1 % masės, turėtų reikalauti pateikti išsamius įrodymus, kokių veiksmų tuose laivuose imamasi siekiant užtikrinti jų atitiktį reikalavimams. Be kitų įrodymų, turėtų būti pateiktas susitarimas su gamintoju ir patvirtintas modernizavimo planas, kurį turėtų patvirtinti laivų klasifikavimo organizacija arba, jei laivai plaukioja su valstybės narės vėliava, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 (5) pripažinta organizacija. Modernizavimo plane turėtų būti aiškiai nurodyta laivo pritaikymo ir sertifikavimo procedūrų pabaigos data.

2.	Spręsdamos, kokio griežtumo sankcijas taikyti reikalavimų neatitinkantiems laivams, valstybės narės gali atsižvelgti į tai, ar yra patvirtintas modernizavimo planas.

3.	Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad laivų savininkai, operatoriai ir jūrininkai būtų informuoti apie saugos pavojų, kuris kiltų, jei kuras būtų pakeistas neatlikus būtino techninio laivo kuro sistemos pritaikymo, ir apie būtinybę surengti mokymus.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 121, 1999 5 11, p. 13.

(2) COM(2008) 403.

(3) COM(2002) 595.

(4) COM(2005) 446.

(5) OL L 131, 2009 5 28, p. 11.

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/75

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2009 m. gruodžio 14 d.

iš dalies keičiančios Gaires ECB/2006/16 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo

(ECB/2009/28)

(2009/1021/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – ECBS statutas), ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) bendrosios tarybos įnašą pagal ECBS statuto 47 straipsnio 2 dalies antrąją ir trečiąją įtraukas,

kadangi:

(1)	2009 m. liepos 2 d. Sprendimas ECB/2009/16 dėl padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (1) nustato padengtų obligacijų pirkimo programą. Įgyvendinant šią programą turi būti iš dalies pakeistas apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinis pagrindas.

(2)	Būtina paaiškinti, kad įsipareigojimai, kylantys iš pinigų politikos operacijų, kurias nacionalinis centrinis bankas inicijavo prieš prisijungdamas prie Eurosistemos, turi būti apskaitomi straipsnyje „Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais“.

(3)	Reikia apibrėžti likusių reikalavimų, atsirandančių Eurosistemos kitoms sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste, ir susijusio turto apskaitos tvarką, taip pat atidėjinių kitos sandorio šalies rizikoms, atsirandančioms dėl tokių operacijų, apskaitos tvarką.

(4)	Reikalingi kiti techniniai 2006 m. lapkričio 10 d. Gairių ECB/2006/16 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (2) pakeitimai.

(5)	Reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Gaires ECB/2006/16,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Pakeitimai

Gairės ECB/2006/16 iš dalies keičiamos taip:

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos, laikomi atskira pozicija, vertinami amortizacijos sąnaudomis ir atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos, gali būti parduoti terminui nepasibaigus:

i)	jei parduodamas kiekis laikomas nereikšmingu lyginant su visu iki termino pabaigos laikomų vertybinių popierių portfelio dydžiu; arba

ii)	jei vertybiniai popieriai parduodami termino suėjimo datos mėnesį; arba

iii)	išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, žymiai pablogėjus emitento kreditingumui, arba laikantis konkretaus ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimo.“

11 straipsnio 1 dalyje pridedamas šis punktas:

„f)	metų pabaigoje nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir neanuliuojami paskesniais metais, nebent vertės sumažėjimas sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su stebimu įvykiu, kuris įvyko po to, kai vertės sumažėjimas buvo apskaitytas pirmą kartą.“

3.	Gairių ECB/2006/16 II, IV ir IX priedai iš dalies keičiami pagal šių gairių priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios gairės įsigalioja 2009 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2009 m. gruodžio 14 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 175, 2009 7 4, p. 18.

(2) OL L 348, 2006 12 11, p. 1.

PRIEDAS

Gairių ECB/2006/16 II, IV ir IX priedai iš dalies keičiami taip:

1)	II priedas iš dalies keičiamas taip: Įterpiama ši apibrėžtis: „Perėmimas nuosavybėn– vertybinių popierių, paskolų ar bet kokio turto, kuriuos centrinis bankas gavo kaip įkaitą realizuojant pradinį reikalavimą, nuosavybės perėmimo veiksmas.“

IV priedo lentelės pakeičiamos taip:

„TURTAS

Balanso straipsnis (2)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (3)

Auksas ir gautinas auksas

Rinkos vertė

Privalomas

Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Reikalavimai užsienio valiuta kitoms sandorio šalims ne euro zonos rezidentėms, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines organizacijas ir centrinius bankus už euro zonos ribų

2.1

Iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gautinos lėšos

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nacionalinė kvota, atėmus TVF disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šį straipsnį arba straipsnį „Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais administravimo išlaidoms)

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Turimos specialiosios skolinimosi teisės (bendrąja verte)

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

c)	Kiti reikalavimai Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai pagal Skurdo mažinimo ir augimo programą

c)	Kiti reikalavimai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

2.2

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Privalomas

c)	Išorės paskolos (indėliai) ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Išorės paskolos Indėliai nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

d)	Kitas išorės turtas Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

d)	Kitas išorės turtas Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

a) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

a) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

a) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

a) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Privalomas

b)	Kiti reikalavimai euro zonos rezidentams, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Paskolos, indėliai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas

b)	Kiti reikalavimai Indėliai ir kitas skolinimas nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos. Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė

Privalomas

b)	Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina

Privalomas

c)	Paskolos už euro zonos ribų, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Ne euro zonos paskolos Indėliai nominaliąja verte

Privalomas

d)	Ne euro zonos subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti vertybiniai popieriai

d) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

d) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

d) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

4.2

Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė

Privalomas

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.3

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.4

Struktūrinės atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms, atsirandantis dėl užtikrinamojo turto, susijusio su kitu šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės padidėjimo

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

Privalomas

reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

Privalomas

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi euro zonoje išleisti vertybiniai popieriai. Koregavimo tikslais pirkti ECB skolos sertifikatai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

7.2

Kiti vertybiniai popieriai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Privalomas

Valdžios sektoriaus skola eurais

Reikalavimai valdžios sektoriui, atsiradę iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai ir (arba) paskolos nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte

Privalomas

—

Vidiniai Eurosistemos reikalavimai (+)

—

9.1

Dalyvavimas ECB kapitale (+)

Tik NCB balanso straipsnis

Kiekvieno NCB dalis ECB kapitale pagal Sutartį ir atitinkamą kapitalo raktą bei įnašai pagal ECBS statuto 49 straipsnio 2 dalį

Vertė

Privalomas

—

9.2

Reikalavimai, atitinkantys užsienio atsargų pervedimus (+)

Tik NCB balanso straipsnis

Reikalavimai eurais ECB dėl pradinio ir papildomo užsienio atsargų pervedimo pagal Sutarties nuostatas

Nominalioji vertė

Privalomas

—

9.3

Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas (+)

Tik ECB balanso straipsnis.

Nacionalinių centrinių bankų išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais

Nominalioji vertė

Privalomas

—

9.4

Grynieji reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (+) (1)

NCB atveju: grynasis reikalavimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinė suma ir ją balansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų

ECB atveju: reikalavimai, susiję su ECB banknotų emisija pagal Sprendimą ECB/2001/15

Nominalioji vertė

Privalomas

—

9.5

Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji) (+)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynieji reikalavimai dėl likučių TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma - taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“

a)	Nominalioji vertė

Privalomas

b)	reikalavimas dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

b)	Nominalioji vertė

Privalomas

c)	kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos reikalavimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB (1)

c)	Nominalioji vertė

Privalomas

Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (reikalavimai), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominalioji vertė

Privalomas

Kitas turtas

11.1

euro zonos monetos

Eurų monetos, jeigu NCB nėra teisinis jų emitentas

Nominalioji vertė

Privalomas

11.2

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo kaina minus nusidėvėjimas

Nusidėvėjimo normos:

—	kompiuteriai bei susijusi techninė ir (ar) programinė įranga ir motorinės transporto priemonės: 4 metai

—	įranga, baldai ir įrengimai pastatuose/montuojama įranga: 10 metų

—	pastatai ir kapitalinio remonto išlaidos: 25 metai

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

Rekomenduojamas

11.3

Kitas finansinis turtas

—	Dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves; nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių ir (arba) politinių priežasčių

—	Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai (pvz., terminuotieji indėliai ir einamosios sąskaitos), laikomi kaip atidėtas portfelis

—	Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu

a)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Rekomenduojamas

b)	Dalyvavimas kapitale ir nelikvidžios nuosavybės akcijos ir bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Rekomenduojamas

c)	Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas Grynoji turto vertė

Rekomenduojamas

d)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

e)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

f)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

g)	Likučiai bankuose ir paskolos Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai arba indėliai yra išreikšti užsienio valiutomis

Rekomenduojamas

11.4

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

Privalomas

11.5

Sukauptos sumos ir iš anksto sumokėtos išlaidos

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

11.6

Kita

Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai. Tarpinės perkainojimo sąskaitos (balanso straipsnis tik metų eigoje: nerealizuoti nuostoliai perkainojimo dienomis metų eigoje, kurių nepadengia atitinkamos perkainojimo sąskaitos pagal įsipareigojimų straipsnį „Perkainojimo sąskaitos“). Paskolos patikos pagrindu. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. Nacionalinės euro zonos valiutos vieneto nominalo monetos. Einamosios išlaidos (grynasis sukauptas nuostolis), metų, ėjusių prieš ataskaitinius metus, nuostolis. Grynasis pensijų turtas

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

Rekomenduojamas

Tarpinės perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

Tarpinės perkainojimo sąskaitos: privalomas

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

Rinkos vertė

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais: privalomas

Likę reikalavimai, atsirandantys kitoms Eurosistemos sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste

Likę reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo)

Nominalioji/atsiperkamoji vertė (prieš įskaitant/įskaičius nuostolius)

Likę reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo): privalomas

Turtas arba reikalavimai (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorio šalių pateiktą įkaitą

Turtas arba reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo)

Vertė (jei finansinis turtas yra išreikštas užsienio valiutomis – perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą įsigijimo metu)

Turtas arba reikalavimai (dėl įsipareigojimų nevykdymo): privalomas

—

Metų nuostolis

Nominalioji vertė

Privalomas

„Įsipareigojimai

Balanso straipsnis (6)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (7)

Banknotai apyvartoje (5)

(a)	Eurų banknotai, pridėjus arba atėmus tikslinimo sumas, susijusias su banknotų paskirstymo rakto taikymu pagal Gaires ECB/2001/15 ir Sprendimą ECB/2001/16

(a)	Nominalioji vertė

Privalomas

(b)	euro zonos nacionalinės valiutos vieneto nominalo banknotai grynųjų pinigų keitimo metais

(b)	Nominalioji vertė

Privalomas

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5 straipsniai: indėliai eurais, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

Nominalioji vertė

Privalomas

2.2

Indėlių galimybė

Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė

Privalomas

2.3

Terminuotieji indėliai

Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą, susijęs su koregavimo operacijomis

Nominalioji vertė

Privalomas

2.4

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Kredito įstaigų indėliai, atsirandantys dėl užtikrinamojo turto, susijusio su šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės sumažėjimo

Nominalioji vertė

Privalomas

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

Išleisti skolos sertifikatai

Tik ECB balanso straipsnis; NCB atveju – pereinamojo balanso straipsnis.

Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede. Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą

Nominalioji vertė

Privalomas

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominalioji vertė

Privalomas

5.2

Kiti įsipareigojimai

Darbuotojų, bendrovių ir klientų, įskaitant finansines institucijas, įrašytas į atleistų nuo įsipareigojimo laikyti privalomąsias atsargas sąrašą (žr. įsipareigojimų straipsnį 2.1), ir t. t. einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominalioji vertė

Privalomas

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Nedalyvaujančių valstybių narių centrinių bankų TARGET2 sąskaitų likučiai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimasis pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių priešinys

SST išreikštas straipsnis, rodantis, kiek SST iš pradžių buvo suteikta atitinkamai šaliai ir (ar) NCB

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

—

Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

—

10.1

Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas (+)

Tik ECB balanso straipsnis eurais

Nominalioji vertė

Privalomas

—

10.2

Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas (+)

Tik NCB balanso straipsnis

Europos centriniam bankui išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais

Nominalioji vertė

Privalomas

—

10.3

Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (+) (5)

Tik NCB balanso straipsnis.

NCB atveju: grynasis įsipareigojimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant Eurosistemos vidaus likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinę sumą ir ją balansuojantį apskaitos įrašą, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16

Nominalioji vertė

Privalomas

—

10.4

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji) (+)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

(a)	grynieji įsipareigojimai, atsirandantys iš likučių TARGET2 sąskaitose ir nacionalinių centrinių bankų korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma – taip pat žr. turto straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)“

(a)	Nominalioji vertė

Privalomas

(b)	įsipareigojimas dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

(b)	Nominalioji vertė

Privalomas

(c)	kiti galintys atsirasti Eurosistemos vidiniai įsipareigojimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB (5)

(c)	Nominalioji vertė

Privalomas

Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus

Nominalioji vertė

Privalomas

Kiti įsipareigojimai

12.1

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

Privalomas

12.2

Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos

Išlaidos, kurios turės būti patirtos ateityje, bet yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

12.3

Kita

Mokesčių tarpinės sąskaitos. Užsienio valiutos kreditinės arba garantinio draudimo sąskaitos. Atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“. Privalomieji indėliai, išskyrus atsargų indėlius. Kiti mažaverčiai straipsniai. Einamosios pajamos (grynasis sukauptas pelnas), ankstesnių metų pelnas prieš paskirstymą. Įsipareigojimai patikos pagrindu. Klientų indėliai auksu. Apyvartoje esančios monetos, kai NCB yra teisinis jų emitentas. Apyvartoje esantys nacionalinės euro zonos valiutos vienetų nominalo banknotai, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu jie nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniui „Atidėjiniai“. Grynieji pensijų įsipareigojimai

Nominalioji vertė arba (atpirkimo) kaina

Rekomenduojamas

Klientų indėliai auksu

Rinkos vertė

Klientų indėliai auksu: privalomas

Atidėjiniai

(a)

Pensijoms, užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir kitiems tikslams, pvz., numatomoms išlaidoms ateityje, atidėjiniams nacionalinės euro zonos valiutos vienetams, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu šie banknotai nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniams „Kiti įsipareigojimai“ arba „Kita“

NCB įnašai ECB pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9.1 straipsnyje (+)

(a)	Sąnaudos ir (arba) nominalioji vertė

Rekomenduojamas

(b)	Iš pinigų politikos operacijų atsirandančioms kitos sandorio šalies rizikoms

(b)	Nominalioji vertė (proporcingai pasirašytam ECB kapitalo raktui; paremta metų pabaigoje ECB valdančiosios tarybos atliktu įvertinimu)

Privalomas

Perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo sąskaitos, susijusios su aukso, visų rūšių vertybinių popierių eurais, visų rūšių vertybinių popierių užsienio valiuta, pasirinkimo sandorių kainų pokyčiais; rinkos vertinimo skirtumai, susiję su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis; perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kursų svyravimais kiekvienos turimos valiutos grynosios pozicijos, įskaitant užsienio valiutos apsikeitimo ir (arba) išankstinius sandorius ir SST, atžvilgiu

NCB įnašai ECB pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9.1 straipsnyje (+)

Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

Privalomas

Kapitalas ir atsargos

15.1

Kapitalas

Apmokėtas kapitalas: ECB kapitalas yra konsoliduojamas su dalyvaujančių NCB kapitalo dalimis

Nominalioji vertė

Privalomas

15.2

Atsargos

(Teisinės) atsargos ir kitos atsargos. Nepaskirstytos pajamos

NCB įnašai ECB pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9.1 straipsnyje (+)

Nominalioji vertė

Privalomas

Metų pelnas

Nominalioji vertė

Privalomas

IX priedas pakeičiamas taip:

„IX PRIEDAS

Skelbiama centrinio banko pelno (nuostolio) ataskaita (9) (10)

(milijonais EUR)

... m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

Ataskaitiniai metai

Praėjusieji metai

1.1.	Palūkanų pajamos (8)

1.2.	Palūkanų išlaidos (8)

1.	Grynosios palūkanų pajamos

2.1.	Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

2.2.	Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

2.3.	Pervedimai į atidėjinius užsienio valiutų kursų, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir iš jų

2.	Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir atidėjinių rizikoms rezultatas

3.1.	Komisinių ir kitų atlygių pajamos

3.2.	Komisinių ir kitų atlygių išlaidos

3.	Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

4.	Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse (8)

5.	Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas (8)

6.	Kitos pajamos

Visos grynosios pajamos

7.	Personalo išlaikymo išlaidos (12)

8.	Administracinės išlaidos (12)

9.	Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo išlaidos

10.	Banknotų gamybos paslaugos (13)

11.	Kitos išlaidos

12.	Pajamų mokestis ir kiti Vyriausybės nustatyti pajamų mokesčiai

Metų (nuostolis) pelnas

(1) Straipsniai, kurie turi būti suderinti. Žr. Gairių ECB/2006/16 4 konstatuojamąją dalį.

(2) Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „(+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(3) Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui.

(4) OL L 310, 2000 12 11, p. 1.“

(5) Straipsniai, kurie turi būti suderinti. Žr. Gairių ECB/2006/16 4 konstatuojamąją dalį.

(6) Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „(+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(7) Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui.“

(8) Straipsniai, kurie turi būti suderinti. Žr. Gairių ECB/2006/16 4 konstatuojamąją dalį.

(9) ECB pelno (nuostolio) ataskaita yra šiek tiek kitokio formato. Žr. 2006 m. lapkričio 10 d. Sprendimo ECB/2006/17 III priedą.

(10) Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. IV, VIII ir IX prieduose straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute.

(11) Vietoj to centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.

(12) Įskaitant administracinius atidėjinius.

(13) Šis straipsnis naudojamas, kai banknotų gamyba užsakoma iš išorinių šaltinių (išorinių bendrovių, atsakingų už banknotų gamybą centrinių bankų vardu, suteiktų paslaugų kaina). Rekomenduojama, kad išlaidos, patirtos tiek dėl nacionalinių banknotų, tiek dėl euro banknotų emisijos, būtų įrašomos į pelno (nuostolio) ataskaitą, kai dėl šių išlaidų pateikiamos sąskaitos arba šios išlaidos patiriamos kitu būdu.“

29.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/94

2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimo 2009/886/EB, iš dalies keičiančio Sprendimą 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 318, 2009 m. gruodžio 4 d. )

35 puslapis, priedo 3 lentelė, paskutinės skilties paskutinė eilutė:

yra:

„≥ 99 % (anti-HBc > 96 %)“;

turi būti:

„≥ 99 % (anti-HBc ≥ 96 %)“.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.348.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 348

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. gruodžio 29d.

Turinys		III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi	Puslapis
		AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI
		2009/1010/TVR
	*	2009 m. birželio 4 d. Europolo valdybos sprendimas dėl sąlygų, susijusių su duomenų tvarkymu pagal Sprendimo dėl Europolo įsteigimo 10 straipsnio 4 dalį	1
		2009/1011/TVR
	*	2009 m. birželio 4 d. Europolo valdybos sprendimas dėl Europolo direktoriaus ir jo pavaduotojų atrankos, kadencijos pratęsimo ir atleidimo iš darbo taisyklių	3

	V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį
	AKTAI, KURIUOS SKELBTI PRIVALOMA
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1295/2009, kuriuo nuo 2009 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifas	9
*	2009 m. gruodžio 23 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1296/2009, kuriuo nuo 2009 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai	10
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 2009/1012/BUSP dėl paramos ES veiklai, kuria siekiama trečiosiose šalyse skatinti ginklų eksporto kontrolę ir Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytų principų bei kriterijų laikymąsi	16
	AKTAI, KURIŲ SKELBTI NEPRIVALOMA
	2009/1013/ES
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, leisti Austrijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio	21
	2009/1014/ES
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.	22
	2009/1015/ES
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų 3 priedo I dalį dėl trečiųjų valstybių piliečių, kuriems taikomi oro uosto vizos reikalavimai	51
	2009/1016/ES
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas, panaikinantis Sprendimą 2009/473/EB dėl susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo laikino taikymo sudarymo	53
	2009/1017/ES
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas dėl Vengrijos Respublikos valdžios institucijų teikiamos valstybės pagalbos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.	55
	2009/1018/ES
*	2009 m. gruodžio 14 d. Europos centrinio banko sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės (ECB/2009/29)	57
	2009/1019/ES
*	2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo ( 1 )	71
	2009/1020/ES
*	2009 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendacija dėl saugaus mažasierio kuro naudojimo Bendrijos uostuose prisišvartavusiuose laivuose ( 1 )	73
	2009/1021/ES
*	2009 m. gruodžio 14 d. Europos centrinio banko gairės, iš dalies keičiančios Gaires ECB/2006/16 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2009/28)	75

		Klaidų ištaisymas
	*	2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimo 2009/886/EB, iš dalies keičiančio Sprendimą 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, klaidų ištaisymas (OL L 318, 2009 12 4)	94


	(1) Tekstas svarbus EEE