I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

10.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/12

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/916/BUSP

2009 m. spalio 23 d.

dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Seišelių Respublikoje vykdant ES karinę operaciją „Atalanta“ pasirašymo ir sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 straipsnį,

atsižvelgdama į pirmininkaujančios valstybės narės rekomendaciją,

kadangi:

(1)	2008 m. gegužės 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST) priėmė Rezoliuciją 1814 (2008), kurioje valstybės ir regioninės organizacijos raginamos imtis veiksmų, kad apsaugotų laivus, kurie gabena ir pristato Somaliui humanitarinę pagalbą ir kurie dalyvauja Jungtinių Tautų leidžiamoje veikloje.

(2)

2008 m. birželio 2 d. JTST priėmė Rezoliuciją 1816 (2008), kuria valstybėms, bendradarbiaujančioms su Somalio Laikinąja Federaline Vyriausybe, suteikiamas leidimas šešis mėnesius nuo tos rezoliucijos priėmimo dienos įplaukti į Somalio teritorinius vandenis ir pagal atitinkamą tarptautinę teisę naudotis visomis būtinomis priemonėmis piratavimo veiksmams ir ginkluotiems plėšimams jūroje sustabdyti. 2008 m. gruodžio 2 d. priimta JTST Rezoliucija 1846 (2008) tų nuostatų galiojimo laikas pratęstas dar 12 mėnesių laikotarpiui.

(3)	2008 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (1) (operacija „Atalanta“).

(4)

Bendrųjų veiksmų 2008/851/BUSP 11 straipsnyje numatyta, kad dėl ES vadovaujamų pajėgų ir jų personalo narių, kurie dislokuoti trečiųjų valstybių sausumos teritorijoje arba veikia trečiųjų valstybių teritoriniuose ar vidaus vandenyse, statuso bus susitariama Sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka.

(5)	2007 m. rugsėjo 18 d. gavusi Tarybos įgaliojimą pagal Sutarties 24 straipsnį, pirmininkaujanti valstybė narė, padedama Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, vedė derybas dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl ES vadovaujamų pajėgų statuso Seišelių Respublikoje.

(6)	Šis Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Seišelių Respublikoje vykdant ES karinę operaciją „Atalanta“.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos Pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti šį Europos Sąjungą įpareigojantį Susitarimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2009 m. spalio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BILLSTRÖM

(1) OL L 301, 2008 11 12, p. 33.

VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos

SUSITARIMAS

dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Seišelių Respublikoje vykdant ES karinę operaciją „Atalanta“

EUROPOS SĄJUNGA (ES)

SEIŠELIŲ RESPUBLIKA, toliau – priimančioji valstybė,

toliau kartu – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į:

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijas (JTST rezoliucijos) 1814 (2008), 1838 (2008), 1846 (2008) ir 1851 (2008),

2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. Seišelių Respublikos laiškus, kuriuose prašoma, kad jos teritorijoje būtų ES karinės jūrų pajėgos,

2008 m. lapkričio 10 d. Europos Sąjungos Tarybos bendruosius veiksmus 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo,

tai, kad šis Susitarimas neturės poveikio Šalių teisėms ir įsipareigojimams pagal tarptautinius susitarimus ir kitus tarptautinių teismų ir tribunolų steigimo dokumentus, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1. Šis Susitarimas taikomas Europos Sąjungos vadovaujamoms pajėgoms ir jų personalui.

2. Šis Susitarimas taikomas tik priimančiosios valstybės teritorijoje, įskaitant jos vandenis ir oro erdvę.

3. Šiame Susitarime:

a) „Europos Sąjungos vadovaujamos pajėgos (EUNAVFOR)“– ES kariniai štabai ir nacionaliniai kontingentai, prisidedantys prie ES operacijos „Atalanta“, jų laivai, jų orlaiviai, jų įranga ir jų transporto priemonės;

b) „operacija“– karinės misijos parengimas, įsteigimas, vykdymas ir rėmimas laikantis įgaliojimų, suteiktų pagal JTST Rezoliucijas 1814 (2008), 1838 (2008), 1846 (2008), 1851 (2008), taip pat visas atitinkamas vėlesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, JT jūrų teisės konvenciją bei 2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. Seišelių Respublikos kvietimo laiškus;

c) „operacijos vadas“– šios operacijos vadas;

d) „ES pajėgų vadas“– operacijos veiksmų vadas;

e) „ES karinis štabas“– kariniai štabai ir jų junginiai, nepriklausomai nuo jų vietos, kurie yra pavaldūs ES kariniams vadams, vadovaujantiems karinei operacijai ar vykdantiems jos priežiūrą;

f) „nacionaliniai kontingentai“– Europos Sąjungos valstybėms narėms ir operacijoje dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms priklausantys daliniai, laivai, orlaiviai ir junginiai, įskaitant laivų apsaugos padalinius prekybos laivuose;

g) „EUNAVFOR personalas“– EUNAVFOR priskirtas civilinis ir karinis personalas, taip pat personalas, dislokuotas operacijai parengti, EUNAVFOR areštuotus asmenis lydintis personalas ir personalas, atliekantis su operacija susijusią siunčiančiosios valstybės ar ES institucijos misiją, esantis, jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, priimančiosios valstybės teritorijoje, išskyrus vietoje įdarbintą personalą bei tarptautinių komercinių rangovų įdarbintą personalą;

h) „vietoje įdarbintas personalas“– priimančiosios valstybės pilietybę turintys arba nuolat joje gyvenantys personalo nariai;

i) „infrastruktūra“– visos patalpos, būstai ir žemė, reikalingi EUNAVFOR ir EUNAVFOR personalui;

j) „siunčiančioji valstybė“– valstybė, EUNAVFOR suteikianti nacionalinį kontingentą, įskaitant operacijoje dalyvaujančias Europos Sąjungos valstybes nares ir trečiąsias valstybes;

k) „vandenys“– priimančiosios valstybės vidaus, salyno ir teritoriniai jūros vandenys bei oro erdvė virš tų vandenų;

l) „oficiali korespondencija“– visa su operacija ir jos funkcijomis susijusi korespondencija.

2 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. EUNAVFOR ir EUNAVFOR personalas laikosi priimančiosios valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų bei nesiima veiksmų ar veiklos, kurie nesuderinami su operacijos tikslais.

2. EUNAVFOR reguliariai praneša priimančiosios valstybės Vyriausybei priimančiosios valstybės teritorijoje EUNAFOR dislokuotų personalo narių skaičių, taip pat informuoja apie priimančiosios valstybės vandenyse veikiančių ar jos uostuose sustojančių laivų, orlaivių ir dalinių tapatybę.

3 straipsnis

Identifikavimas

1. EUNAVFOR personalo, esančio priimančiosios valstybės sausumos teritorijoje, nariai visą laiką turi nešiotis pasus ar karinius bilietus.

2. EUNAVFOR automobiliai, orlaiviai, laivai ir kitos transporto priemonės aiškiai paženklinamos EUNAVFOR skiriamaisiais ženklais ir (arba) registracijos numeriais, apie kuriuos iš anksto informuojamos atitinkamos priimančiosios valstybės institucijos.

3. EUNAVFOR turi teisę savo infrastruktūroje, ant automobilių ir kitų transporto priemonių iškelti Europos Sąjungos vėliavą bei juos paženklinti, pavyzdžiui, kariniais skiriamaisiais ženklais, pavadinimais ir oficialiais simboliais. EUNAVFOR personalo narių uniformos aiškiai paženklinamos EUNAVFOR emblema. Nacionalines vėliavas ar operacijoje dalyvaujančių nacionalinių kontingentų skiriamuosius ženklus galima naudoti EUNAVFOR infrastruktūroje, ant automobilių ir kitų transporto priemonių bei ant uniformų ES pajėgų vado sprendimu.

4 straipsnis

Sienų kirtimas ir judėjimas priimančiosios valstybės teritorijoje

1. EUNAVFOR personalo nariai, išskyrus EUNAVFOR laivų ir orlaivių ekipažus, atvyksta į priimančiosios valstybės teritoriją tik pateikę 3 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus. Jiems atvykstant į priimančiosios valstybės teritoriją, išvykstant iš jos ar esant joje netaikomos pasų ir vizų taisyklės, imigracinis tikrinimas ir muitinės tikrinimas.

2. EUNAVFOR personalo nariams netaikomos priimančiosios valstybės užsieniečių registravimo ir kontrolės taisyklės, tačiau jiems nesuteikiama teisė nuolat būti ar gyventi priimančiosios valstybės teritorijoje.

3. Atvykdamos į priimančiosios valstybės oro uostą ar uostą, EUNAVFOR laikosi priimančiosios valstybės visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų. Šiuo tikslu gali būti sudaromas 18 straipsnyje nurodytas įgyvendinantis susitarimas.

4. Priimančiajai valstybei informaciniais tikslais pateikiamas bendras EUNAVFOR išteklių, atvykstančių į jos teritoriją, sąrašas. Šie ištekliai žymimi EUNAVFOR skiriamaisiais ženklais. EUNAVFOR ištekliams ir transporto priemonėms, atvykstančioms į priimančiosios valstybės teritoriją, kertančioms ją tranzitu ar išvykstančioms iš jos siekiant paremti operaciją netaikomi reikalavimai pateikti aprašą ar kitus muitinės dokumentus ir jie netikrinami.

5. EUNAVFOR personalo nariai, laikydamiesi priimančiosios valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, priimančiosios valstybės teritorijoje gali vairuoti motorines transporto priemones, vesti laivus ir pilotuoti orlaivius, jeigu jie atitinkamai turi galiojančius nacionalinius, tarptautinius ar karinius vairuotojo pažymėjimus, laivo kapitono pažymėjimus ar piloto pažymėjimus.

6. Šioje operacijoje priimančioji valstybė suteikia EUNAVFOR ir EUNAVFOR personalui judėjimo laisvę ir laisvę keliauti jos teritorijoje, įskaitant jos vandenis ir jos oro erdvę. Judėjimo laisvė priimančiosios valstybės vandenyse apima laisvę bet kuriomis aplinkybėmis sustoti ir nuleisti inkarą.

7. Šioje operacijoje EUNAVFOR, gavusios priimančiosios valstybės valdžios institucijos, atsakingos už skrydžių saugumą, sutikimą, priimančiosios valstybės teritorijoje, įskaitant jos teritorinius vandenis ir jos oro erdvę, gali atlikti orlaivių ar karinių prietaisų paleidimo, nutupdymo ar pakrovimo veiksmus.

8. Šioje operacijoje EUNAVFOR povandeniniai laivai priimančiosios valstybės teritoriniuose vandenyse neprivalo plaukti vandens paviršiumi ir iškelti savo vėliavos.

Šioje operacijoje EUNAVFOR ir transporto priemonės, kurias jos nuomojasi, gali naudotis viešaisiais keliais, tiltais, keltais, oro uostais ir uostais nemokėdamos muitų, rinkliavų, važiavimo mokesčių, mokesčių ar panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų. EUNAVFOR neatleidžiamos nuo pagrįstų privalomųjų mokėjimų už prašomas ir gaunamas paslaugas tokiomis sąlygomis, kurios taikomos paslaugoms, teikiamoms priimančiosios valstybės karinėms pajėgoms.

5 straipsnis

Priimančiosios valstybės EUNAVFOR suteikiamos privilegijos ir imunitetai

1. EUNAVFOR infrastruktūra ir jų laivai bei orlaiviai yra neliečiami. Priimančiosios valstybės atstovai patenka į juos tik gavę ES pajėgų vado sutikimą.

2. EUNAVFOR infrastruktūrai, joje esantiems baldams ir kitam turtui bei EUNAVFOR transporto priemonėms negali būti taikoma krata, rekvizavimas, areštas ar išieškojimas.

3. EUNAVFOR, jų nuosavybei ir turtui, kad ir kur jie būtų ir kas juos turėtų, taikomas imunitetas nuo bet kokių teisinių procesinių veiksmų.

4. EUNAVFOR archyvai ir dokumentai turi neliečiamybę bet kuriuo metu, kad ir kur jie būtų.

5. Oficiali EUNAVFOR korespondencija yra neliečiama.

6. EUNAVFOR, jų tiekėjai ar rangovai atleidžiami nuo visų nacionalinių, regioninių ir komunalinių mokesčių ar panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų už įsigytas ir importuojamas prekes, suteiktas paslaugas ir EUNAVFOR naudojamą infrastruktūrą, jeigu visa tai skirta operacijos tikslams. EUNAVFOR neatleidžiamos nuo priklausančių sumų, mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų, mokamų už prašomas ir suteiktas paslaugas.

7. Priimančioji valstybė leidžia įvežti ir išvežti prekes operacijos tikslams ir atleidžia nuo visų muitų, rinkliavų, važiavimo mokesčių, mokesčių ir panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų, išskyrus mokesčius už sandėliavimą, pervežimą ir kitas prašomas ir suteiktas paslaugas.

6 straipsnis

Priimančiosios valstybės EUNAVFOR personalui suteikiamos privilegijos ir imunitetai

1. EUNAVFOR personalo narių negalima suimti ar sulaikyti.

2. EUNAVFOR personalo narių dokumentai, korespondencija ir nuosavybė turi neliečiamybę, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos pagal 6 dalį leidžiamos vykdymo priemonės.

3. EUNAVFOR personalo nariai visomis aplinkybėmis turi imunitetą priimančiosios valstybės baudžiamosios jurisdikcijos atžvilgiu.

EUNAVFOR personalo narių imunitetą baudžiamosios jurisdikcijos atžvilgiu atitinkamais atvejais gali panaikinti siunčiančioji valstybė ar atitinkama ES institucija. Toks panaikinimas visada turi būti išdėstytas raštu.

4. EUNAVFOR personalo nariai turi imunitetą priimančiosios valstybės civilinės ir administracinės jurisdikcijos atžvilgiu dėl visko, ką jie yra pasakę ar parašę, ir dėl visų veiksmų, padarytų atliekant savo oficialias funkcijas. Jeigu prieš EUNAVFOR personalo narius pradedama civilinė byla priimančiosios valstybės teisme, apie tai nedelsiant pranešama ES pajėgų vadui ir siunčiančiosios valstybės kompetentingai institucijai ar ES institucijai. ES pajėgų vadas ir siunčiančiosios valstybės kompetentinga institucija ar ES institucija prieš teisminio bylos nagrinėjimo pradžią teismui patvirtina, ar atitinkamą veiksmą EUNAVFOR personalo nariai padarė atlikdami savo oficialias funkcijas.

Jeigu veiksmas buvo padarytas atliekant oficialias funkcijas, teisminis procesas nepradedamas ir taikomos 15 straipsnio nuostatos. Jeigu veiksmas buvo padarytas neatliekant oficialių funkcijų, teisminį procesą galima tęsti. ES pajėgų vado ir siunčiančiosios valstybės kompetentingos institucijos ar ES institucijos patvirtinimas yra privalomas priimančiosios valstybės jurisdikcijos atžvilgiu; priimančioji valstybė negali jo užginčyti.

EUNAVFOR personalo narių pradėtas teismo procesas neleidžia jiems remtis imunitetu jurisdikcijos atžvilgiu dėl priešieškinio, tiesiogiai susijusio su pagrindiniu ieškiniu.

5. EUNAVFOR personalo nariai neprivalo duoti liudytojo parodymų. Vis dėlto EUNAVFOR ir siunčiančiosios valstybės stengiasi pateikti EUNAVFOR personalo narių, susijusių su incidentu, dėl kurio asmenys EUNAVFOR buvo perduoti priimančiajai valstybei pagal Europos Sąjungos ir priimančiosios valstybės susitarimą dėl įtariamų piratų ir ginkluotų plėšikų bei jų turto perdavimo sąlygų, parodymus arba raštiška priesaika patvirtintus pareiškimus.

6. EUNAVFOR personalo nariams negalima taikyti jokių vykdymo priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai jiems iškeliama su jų oficialiomis funkcijomis nesusijusi civilinė byla. Kai ES pajėgų vadas patvirtina, kad EUNAVFOR personalo narių nuosavybė yra reikalinga jų oficialioms funkcijoms atlikti, ji negali būti konfiskuojama vykdant teismo sprendimą, sprendimą ar nutartį. Civilinėse bylose EUNAVFOR personalo narių asmens laisvei netaikomi jokie apribojimai ar kitos suvaržymo priemonės.

7. Tai, kad EUNAVFOR personalo nariai turi imunitetą priimančiosios valstybės jurisdikcijos atžvilgiu, nereiškia, kad atitinkamos siunčiančiosios valstybės neturi jurisdikcijos jų atžvilgiu.

8. EUNAVFOR personalo narių EUNAVFOR suteiktoms paslaugoms netaikomos socialinės apsaugos nuostatos, kurios gali galioti priimančiojoje valstybėje.

9. EUNAVFOR personalo narių atlyginimai ir tarnybinės pajamos, kuriuos jiems moka EUNAVFOR arba siunčiančiosios valstybės, bei pajamos, gaunamos ne priimančiojoje valstybėje, neapmokestinamos priimančiosios valstybės mokesčiais.

Priimančioji valstybė, laikydamasi tų įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos ji gali priimti, leidžia įvežti EUNAVFOR personalo narių asmeniniam naudojimui skirtus daiktus ir juos atleidžia nuo visų muitų, mokesčių ir susijusių privalomųjų mokėjimų, išskyrus mokesčius už sandėliavimo, pervežimo ir panašias paslaugas.

EUNAVFOR personalo narių asmeninis bagažas netikrinamas, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių manyti, kad jame yra daiktų, kurie nėra skirti EUNAVFOR personalo narių asmeninam naudojimui, arba daiktų, kuriuos įvežti ar išvežti draudžiama įstatymu arba kuriuos įvežant ar išvežant atliekamas patikrinimas pagal priimančiosios valstybės karantino taisykles. Toks patikrinimas turi būti atliekamas tik dalyvaujant atitinkamam EUNAVFOR personalo nariui arba EUNAVFOR įgaliotajam atstovui.

7 straipsnis

Vietoje įdarbintas personalas

Vietoje įdarbintas personalas naudojasi privilegijomis ir imunitetais tik tiek, kiek tai leidžia priimančioji valstybė. Tačiau priimančioji valstybė naudojasi jurisdikcija to personalo atžvilgiu pernelyg nekliudydama vykdyti operacijos funkcijų.

8 straipsnis

Baudžiamoji jurisdikcija

Siunčiančiosios valstybės kompetentingos institucijos turi teisę priimančiosios valstybės teritorijoje pagal atitinkamą siunčiančiosios valstybės teisę viso EUNAVFOR personalo atžvilgiu naudotis baudžiamąja jurisdikcija ir taikyti drausmines priemones pagal siunčiančiosios valstybės teisę. Esant galimybei, priimančioji valstybė stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas siunčiančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms naudotis jurisdikcija.

9 straipsnis

Uniforma ir ginklai

1. Uniformų nešiojimas reglamentuojamas ES pajėgų vado priimtose taisyklėse.

2. Jūroje EUNAVFOR karinio personalo nariai ir EUNAVFOR areštuotus asmenis lydintis policijos personalas gali nešiotis ginklus ir amuniciją, jeigu jiems suteikta tokia teisė pagal jiems duotus nurodymus, tik kai to reikia operacijos tikslais.

3. Seišelių sausumos teritorijoje EUNAVFOR personalo nariai gali nešiotis ginklus, jeigu jiems suteikta tokia teisė pagal jiems duotus nurodymus, savo pajėgų teritorijoje ir keliaudami tranzitu tarp tokių teritorijų arba savo laivuose bei orlaiviuose ir lydėdami sulaikytus įtariamus piratus. Visais kitais atvejais ginklus galima nešiotis tik iš anksto gavus leidimą pagal Seišelių šaunamųjų ginklų ir amunicijos įstatymą.

10 straipsnis

Priimančiosios valstybės parama ir sutarčių sudarymas

1. Priimančioji valstybė sutinka padėti EUNAVFOR surasti tinkamą infrastruktūrą, jei jos to buvo paprašyta.

2. Atsižvelgdama į turimas priemones ir galimybes, priimančioji valstybė leidžia nemokamai naudotis jai priklausančia infrastruktūra, išskyrus komunalines paslaugas ir kurą, jei to reikia vykdant EUNAVFOR administracinę ir operacijos veiklą.

3. Atsižvelgdama į turimas priemones ir galimybes, priimančioji valstybė padeda rengti, įsteigti, vykdyti ir remti operaciją. Priimančiosios valstybės pagalba ir parama operacijai teikiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir priimančiosios valstybės ginkluotosioms pajėgoms teikiama pagalba ir parama.

4. Priimančiojoje valstybėje EUNAVFOR sudarytoms sutartims taikytina teisė nustatoma sutartimi.

5. Sutartyje galima numatyti, kad 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta ginčų sprendimo tvarka taikoma ginčams, kylantiems dėl sutarties taikymo.

6. Priimančioji valstybė sudaro palankias sąlygas sutarčių, kurias EUNAVFOR sudaro su komerciniais subjektais operacijos tikslais, įgyvendinimui.

11 straipsnis

Infrastruktūros keitimas

1. Laikydamosi priimančiosios valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, EUNAVFOR turi teisę statyti arba keisti infrastruktūrą, jei to prašoma dėl jų operatyvinių reikalavimų.

2. Priimančioji valstybė nereikalauja iš EUNAVFOR jokios kompensacijos už tas statybas ar keitimus.

12 straipsnis

EUNAVFOR personalo narių mirties atvejai

1. ES pajėgų vadas turi teisę pasirūpinti visais reikalingais formalumais dėl EUNAVFOR personalo nario palaikų ir asmeninės velionio nuosavybės pargabenimo į tėvynę bei juos sutvarkyti.

2. EUNAVFOR personalo nario mirties atveju autopsija atliekama tik gavus valstybės, kurios pilietis yra miręs asmuo, sutikimą ir dalyvaujant EUNAVFOR ir (arba) valstybės, kurios pilietis yra miręs asmuo, atstovui.

3. Priimančioji valstybė ir EUNAVFOR visapusiškai bendradarbiauja siekdamos kuo greičiau pargabenti EUNAVFOR personalo nario palaikus į tėvynę.

13 straipsnis

EUNAVFOR ir karo policijos saugumas

1. Priimančioji valstybė imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų EUNAVFOR ir jų personalo saugumą bei apsaugą.

2. Tvarkos palaikymui EUNAVFOR infrastruktūroje ES pajėgų vadas gali įsteigti karo policijos padalinį.

3. Karo policijos padalinys, konsultuodamasis ir bendradarbiaudamas su priimančiosios valstybės karo policija arba policija, gali veikti ir už tos infrastruktūros ribų, kad būtų užtikrintas tvarkos ir EUNAVFOR personalo drausmės palaikymas.

4. EUNAVFOR personalas, tranzitu vykstantis per priimančiosios valstybės teritoriją lydėdamas EUNAVFOR areštuotus asmenis, gali šių asmenų atžvilgiu naudoti būtinas visiško asmens laisvės suvaržymo priemones.

14 straipsnis

Komunikacijos

1. EUNAVFOR gali įrengti ir naudotis radijo dažnių siuntimo ir priėmimo stotimis bei palydovinėmis sistemomis. Siekdamos išvengti konfliktų dėl atitinkamų dažnių naudojimo, jos bendradarbiauja su priimančiosios valstybės kompetentingos institucijomis. Priimančioji valstybė narė pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia nemokamą prieigą prie dažnių spektro.

2. EUNAVFOR operacijos tikslais turi teisę be jokių apribojimų naudotis radijo (įskaitant palydovinį, mobilųjį ir portatyvinį radiją), telefono, telegrafo ir faksimiliniu ryšiu bei kitomis priemonėmis, taip pat teisę sumontuoti įrangą, būtiną tokių komunikacijų palaikymui EUNAVFOR infrastruktūroje arba tarp EUNAVFOR infrastruktūrų, įskaitant kabelių ir antžeminių linijų tiesimą.

3. Joms priklausančioje infrastruktūroje EUNAVFOR turi teisę pasirūpinti būtinomis priemonėmis paštui, adresuotam EUNAVFOR ir (arba) jų personalui ir kurį siunčia EUNAVFOR ir (arba) jų personalas, perduoti.

15 straipsnis

Ieškiniai mirties, sužalojimo, patirtos žalos ir praradimo atveju

1. EUNAVFOR ir EUNAVFOR personalas neatsako už žalą civilių gyventojų arba valdžios turtui, arba už tokio turto praradimą, jei tai atsitiko dėl veiksmų, kurių EUNAVFOR ėmėsi vykdydamos savo oficialias funkcijas, arba dėl veiklos, susijusios su visuomenės neramumais ar EUNAVFOR apsauga.

2. Siekiant taikiai išspręsti ginčą, ieškiniai dėl žalos civilių gyventojų arba Vyriausybės turtui, arba dėl tokio turto praradimo, kurie nepatenka į 1 dalies taikymo sritį, taip pat ieškiniai asmenų mirties arba sužalojimo atveju, ir ieškiniai dėl žalos EUNAVFOR turtui arba dėl tokio turto praradimo, persiunčiami EUNAVFOR per priimančiosios valstybės kompetentingas institucijas, jei tai yra priimančiosios valstybės juridinių ar fizinių asmenų pareikšti ieškiniai, arba priimančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms, jei tai yra ieškiniai, kuriuos pareiškė EUNAVFOR.

3. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškinys perduodamas ieškinių nagrinėjimo komisijai, kurią vienodu pagrindu sudaro EUNAVFOR ir priimančiosios valstybės atstovai. Ginčas išsprendžiamas bendru susitarimu.

4. Tuo atveju, jei ieškinių nagrinėjimo komisija ginčo negali išspręsti:

a)	ginčą dėl ieškinių, ne didesnių kaip 40 000 EUR, diplomatinėmis priemonėmis sprendžia priimančioji valstybė ir ES atstovai;

b)	ginčas dėl ieškinių, viršijančių a punkte nurodytą sumą, perduodamas arbitražui, kurio sprendimai yra privalomi.

5. Arbitražą sudaro trys arbitrai, kurių vieną skiria priimančioji valstybė narė, antrą – EUNAVFOR, o trečią – bendrai priimančioji valstybė ir EUNAVFOR. Tais atvejais, kai viena iš Šalių nepaskiria arbitro per dviejų mėnesių laikotarpį arba kai priimančioji valstybė ir EUNAVFOR negali susitarti dėl trečiojo arbitro paskyrimo, tą arbitrą skiria Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas.

ES operacijos/pajėgų vadas ir priimančiosios valstybės administracinės institucijos sudaro administracinį susitarimą siekdami nustatyti ieškinių nagrinėjimo komisijos ir arbitražo įgaliojimus, šiose įstaigose taikytiną tvarką ir ieškinių padavimo sąlygas.

16 straipsnis

Ryšiai ir ginčai

1. Visus klausimus, kylančius dėl šio Susitarimo taikymo, bendrai svarsto EUNAVFOR atstovai ir priimančiosios valstybės kompetentingos institucijos.

2. Nepavykus iš anksto susitarti, ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo vien tik diplomatinėmis priemonėmis tarpusavyje sprendžia ES atstovai ir priimančioji valstybė.

17 straipsnis

Kitos nuostatos

1. Šiame Susitarime darant nuorodą į EUNAVFOR ir EUNAVFOR personalo privilegijas, imunitetus ir teises, priimančiosios valstybės Vyriausybė yra atsakinga už jų įgyvendinimą ir vykdymą atitinkamų kompetentingų priimančiosios valstybės vietos valdžios institucijų vardu.

2. Nė viena šio Susitarimo nuostata nesiekiama ir ji negali būti aiškinama kaip leidžianti nukrypti nuo teisių, kurios gali būti suteiktos ES valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei, prisidedančiai prie EUNAVFOR pagal kitus susitarimus.

18 straipsnis

Įgyvendinantys susitarimai

Taikant šį Susitarimą, operatyvinius, administracinius ir techninius klausimus galima reglamentuoti atskirais susitarimais, sudarytinais tarp ES operacijos/pajėgų vado ir priimančiosios valstybės administracinės valdžios institucijų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir galioja iki paskutiniojo EUNAVFOR dalinio ir paskutiniųjų EUNAVFOR personalo narių išvykimo, apie kurį praneša EUNAVFOR. Bet kuri Šalis gali nutraukti šį Susitarimą anksčiau, prieš šešis mėnesius apie tai pranešusi raštu.

2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, laikoma, kad 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio 1–3, 6 ir 7 dalių, 6 straipsnio 1, 3, 4, 6, 8–10 dalių, 10 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio, 13 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo pirmojo EUNAVFOR personalo nario dislokavimo datos, jeigu pastaroji data yra ankstesnė už šio Susitarimo įsigaliojimo datą.

3. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas rašytiniu Šalių susitarimu.

4. Šio Susitarimo nutraukimas neturi įtakos teisėms ar įsipareigojimams, atsirandantiems vykdant šį Susitarimą iki tokio nutraukimo.

Priimta Viktorijoje, Seišeliuose, 2009 m. lapkričio 10 d. dviem egzemplioriais anglų kalba.

Europos Sąjungos vardu

Seišelių Respublikos vardu

10.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/20

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/917/TVR

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies a punktą ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Muitinės administracijos kartu su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis prie išorinių Bendrijos sienų ir jos teritorijoje yra atsakingos už tai, kad būtų užkardyti ne tik Bendrijos taisyklių, bet ir nacionalinių įstatymų pažeidimai, ir kad jie būtų ištirti ir sustabdyti.

(2)	Didėjanti neteisėta visų rūšių prekyba kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, moralei ir saugumui.

(3)

Būtina stiprinti muitinės administracijų bendradarbiavimą nustatant procedūras, pagal kurias muitinės administracijos galėtų bendrai veikti ir keistis asmens ir kitais duomenimis, susijusiais su neteisėtos prekybos veikla, naudodamos naują technologiją šiai informacijai valdyti ir perduoti, atsižvelgdamos į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (2) ir į principus, išdėstytus 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R (87) 15, reglamentuojančioje asmens duomenų naudojimą policijos veikloje (toliau – Rekomendacija Nr. R (87) 15).

(4)

Taip pat būtina siekti, kad būtų kuo labiau papildomi bendradarbiavimo su Europos policijos biuru (Europolu) ir Europos teisminio bendradarbiavimo įstaiga (Eurojustu) veiksmai, šioms agentūroms sudarant sąlygas naudotis Muitinės informacine sistema, įskaitant Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazę, kad jos galėtų vykdyti pagal įgaliojimus numatytas užduotis.

(5)

Galimybė naudotis Muitinės informacine sistema turėtų sudaryti sąlygas Europolui palyginti kitomis priemonėmis gautą informaciją su tose duomenų bazėse sukaupta informacija, nustatyti naujas sąsajas, kurių iki šiol nebuvo galima nustatyti, ir atlikti išsamesnes analizes. Galimybė naudotis Muitinės bylų identifikavimo duomenų baze turėtų sudaryti sąlygas Europolui atskleisti nusikaltimo tyrimo atvejų sąsajas, apie kuriuos Europolas iki šiol nežinojo ir kurie yra svarbūs Europos Sąjungoje bei už jos ribų.

(6)

Galimybė naudotis Muitinės informacine sistema turėtų sudaryti sąlygas Eurojustui nedelsiant gauti informaciją, būtiną tiksliai pradinei apžvalgai atlikti siekiant nustatyti ir pašalinti teisines kliūtis bei gauti geresnių baudžiamojo persekiojimo rezultatų. Galimybė naudotis Muitinės bylų identifikavimo duomenų baze turėtų sudaryti sąlygas Eurojustui gauti informaciją apie vykdomus ir baigtus tyrimus įvairiose valstybėse narėse ir tokiu būdu stiprinti paramą valstybių narių teisminėms institucijoms.

(7)

Muitinės administracijos, atlikdamos savo kasdienį darbą, privalo įgyvendinti ir Bendrijos, ir ne Bendrijos nuostatas, todėl būtina užtikrinti, kad tarpusavio pagalbos ir administracinio bendradarbiavimo nuostatos būtų plėtojamos vienu metu. Todėl reikėtų atsižvelgti į nuostatas dėl Muitinės informacinės sistemos ir Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės, išdėstytas Reglamente (EB) Nr. 766/2008 (3).

(8)	Valstybės narės pripažįsta visapusiško Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės naudojimo naudą derinant bei stiprinant kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir todėl įsipareigoja kuo aktyviau pildyti šią duomenų bazę savo duomenimis.

(9)

Patirtis, įgyta įsigaliojus 1995 m. liepos 26 d. Konvencijai dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais (toliau – MIS konvencija) (4), rodo, kad naudojant Muitinės informacinę sistemą tik stebėjimo ir informavimo, slapto sekimo ar specialių patikrinimų tikslais neįmanoma visiškai pasiekti šia sistema keliamo tikslo – padėti vykdyti nacionalinių įstatymų rimtų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir patraukimą už juos baudžiamojon atsakomybėn.

(10)	Strateginės analizės rezultatai turėtų padėti aukščiausiojo lygio atsakingiems asmenims nustatyti kovos su sukčiavimu projektus, tikslus ir politikos kryptis, planuoti veiklą bei sutelkti išteklius, būtinus veiklos tikslams pasiekti.

(11)	Tam tikrų asmenų ar įmonių, kurie nesilaiko ar įtariama, kad nesilaiko nacionalinių įstatymų, veiklos, išteklių ir ketinimų operatyvinės analizės rezultatai turėtų padėti muitinėms imtis tinkamų priemonių atitinkamais atvejais, kad būtų pasiekti kovos su sukčiavimu tikslai.

(12)	Todėl MIS konvencija turėtų būti pakeista kitu dokumentu.

(13)	Šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(14)	Šiuo Sprendimu valstybei narei nedraudžiama taikyti jų konstitucinių normų, susijusių su visuomenės galimybe susipažinti su oficialiais dokumentais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS

1 straipsnis

1. Šiuo sprendimu įkuriama bendra automatizuota informacinė sistema, naudojama muitinės tikslais (toliau – Muitinės informacinė sistema arba Sistema).

2. Remiantis šio sprendimo nuostatomis, Muitinės informacinės sistemos tikslas – padėti užkirsti kelią rimtiems nacionalinių įstatymų pažeidimams, juos tirti ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn sudarant sąlygas kuo operatyviau naudotis informacija ir tokiu būdu didinant valstybių narių muitinės administracijų bendradarbiavimo bei kontrolės procedūrų veiksmingumą.

II SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

2 straipsnis

Šiame sprendime:

1) „nacionaliniai įstatymai“– valstybės narės įstatymai ar kiti teisės aktai, kuriuos taikant tos valstybės narės muitinės administracija turi visišką arba dalinę kompetenciją kontroliuoti:

valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių taikymas iš dalies ar visiškai priklauso tos valstybės narės muitinės administracijos kompetencijai, dėl prekių gabenimo per sieną, kurioms taikomi draudimai, apribojimai ar kontrolės priemonės, ypač pirma EB sutarties 30 ir 296 straipsniuose numatytos priemonės, bei nesuderinti akcizai;

ii)

Bendrijos nuostatų visumą ir atitinkamas įgyvendinamąsias nuostatas, reglamentuojančias importą, eksportą, tranzitą ir buvimą prekių, kuriomis prekiauja valstybės narės ir trečiosios šalys, bei prekių, kuriomis prekiauja valstybės narės ir kurios neturi Bendrijos kilmės statuso, kaip apibrėžta EB sutarties 23 straipsnyje, arba prekių, kurioms taikoma papildoma kontrolė ar atliekami tyrimai siekiant nustatyti jų Bendrijos kilmės statusą;

iii)	nuostatų, priimtų Bendrijos lygiu pagal bendrą žemės ūkio politiką, visumą ir specialias nuostatas, nustatytas prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus; arba

iv)	Bendrijos lygiu priimtų nuostatų dėl suderintų akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio, kurie taikomi importui, visumą, taip pat nacionalines nuostatas, kuriomis jos įgyvendinamos arba kurios buvo panaudotos su tuo susijusiomis aplinkybėmis;

2) „asmens duomenys“– informacija apie fizinį asmenį (duomenų subjektą), kurio tapatybė nustatyta arba kurią įmanoma nustatyti; kur asmuo, kurio tapatybę įmanoma nustatyti, yra toks asmuo, kuris gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuotas, visų pirma pagal jo asmens kodą arba vieną ar kelis veiksnius, būdingus jo fizinei, psichologinei, psichinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei;

3) „informaciją teikianti valstybė narė“– valstybė narė, kuri įveda duomenis į Muitinės informacinę sistemą;

4) „operatyvinė analizė“– veiksmų, kuriais pažeidžiami ar kuriais gali būti pažeidžiami nacionaliniai įstatymai, analizė, kuri atliekama tokiais etapais:

5) „strateginė analizė“– nacionalinių įstatymų pažeidimų bendrų tendencijų tyrimas ir rezultatų pateikimas atliekant tam tikrų rūšių operacijų, kuriomis pažeidžiami nacionaliniai įstatymai, rizikos, masto ir poveikio vertinimą, siekiant nustatyti prioritetus, geriau suvokti reiškinį ar grėsmę, nustatyti naujas sukčiavimo prevencijos ir aptikimo veiksmų kryptis bei peržiūrėti institucijų organizacinę struktūrą. Strateginei analizei gali būti naudojami tik tie duomenys, iš kurių buvo pašalinti identifikuojantys veiksniai.

III SKYRIUS

MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS VEIKIMAS IR JOS NAUDOJIMAS

3 straipsnis

1. Muitinės informacinę sistemą sudaro centrinė duomenų bazė, kuria terminalų pagalba gali naudotis kiekviena valstybė narė. Ją, įskaitant asmens duomenis, išimtinai sudaro duomenys, būtini jos tikslui pasiekti, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje, pagal šias kategorijas:

prekės;

b)	transporto priemonės;

įmonės;

asmenys;

e)	sukčiavimo tendencijos;

f)	patirties turėjimas;

g)	sulaikyti, areštuoti ar konfiskuoti objektai;

h)	sulaikyti, areštuoti ar konfiskuoti grynieji pinigai.

2. Komisija užtikrina Muitinės informacinės sistemos infrastruktūros techninį valdymą pagal taisykles, nustatytas remiantis Tarybos priimtomis įgyvenamosiomis priemonėmis.

Komisija teikia valdymo ataskaitas 27 straipsnyje nurodytam komitetui.

3. Komisija informuoja šį komitetą apie patvirtintas praktines techninio valdymo priemones.

4 straipsnis

1. Valstybės narės nustato, kokie duomenys, susiję su kiekviena iš 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų, turi būti įvesti į Muitinės informacinę sistemą, ir būtini, kad būtų pasiektas sistemos tikslas. Į 3 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą kategoriją jokiais atvejais neįvedami asmens duomenys.

2. Įvedant su 3 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytomis kategorijomis susijusią informaciją apie asmenis nurodoma ne daugiau kaip:

a)	pavardė, mergautinė pavardė, vardai, ankstesnės pavardės ir slapyvardžiai;

b)	gimimo data ir vieta;

c)	pilietybė;

lytis;

e)	tapatybės dokumentų (pasų, tapatybės kortelių, vairuotojo pažymėjimų) numeris, išdavimo vieta ir data);

adresas;

g)	bet kokie ypatingi objektyvūs ir nuolatiniai fiziniai bruožai;

h)	duomenų įvedimo priežastis;

i)	siūlomi veiksmai;

j)	perspėjimo kodas, jei asmuo kada nors buvo ginkluotas, smurtavo ar pabėgo;

k)	transporto priemonės registracijos numeris.

3. Įvedant su 3 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta kategorija susijusią informaciją apie asmenis nurodomi tik ekspertų vardai ir pavardės.

4. Įvedant su 3 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytomis kategorijomis susijusią informaciją apie asmenis nurodoma ne daugiau kaip:

a)	pavardė, mergautinė pavardė, vardai, ankstesnės pavardės ir slapyvardžiai;

b)	gimimo data ir vieta;

c)	pilietybė;

lytis;

adresas.

5. Jokiu atveju į Muitinės informacinę sistemą negali būti įvedami asmens duomenys, išvardyti Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 6 straipsnyje.

5 straipsnis

1. Duomenys, susiję su 3 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytomis kategorijomis, į Muitinės informacinę sistemą įvedami tik siekiant stebėti ir informuoti, atlikti slaptą sekimą, specialius patikrinimus ir strateginę ar operatyvinę analizę.

3 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kategorijos duomenys į Muitinės informacinę sistemą įvedami tik strateginės ar operatyvinės analizės tikslais.

2. Siekiant vykdyti 1 dalyje nurodytus veiksmus, su kuria nors iš 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų susiję asmens duomenys gali būti įvesti į Muitinės informacinę sistemą tik tuo atveju, jeigu, esama realių požymių, pirmiausia atsižvelgiant į ankstesnę neteisėtą veiklą, kad atitinkamas asmuo įvykdė, vykdo ar vykdys sunkius nacionalinių įstatymų pažeidimus.

6 straipsnis

1. Jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės yra įvykdytos, toliau nurodyta informacija gali būti visa ar iš dalies surinkta ir perduota informaciją teikiančiai valstybei narei:

i)	tai, kad prekės, transporto priemonė, įmonė arba asmuo, apie kuriuos pranešta, rasti;

ii)	patikrinimo vieta, laikas ir priežastis;

iii)	kelionės maršrutas ir tikslas;

iv)	asmenys, kurie lydi atitinkamą asmenį, ar transporto priemonės keleiviai;

v)	naudojama transporto priemonė;

vi)	vežami objektai;

vii)	aplinkybės, kuriomis prekės, transporto priemonė, įmonė arba asmuo buvo rasti.

Kai ši informacija renkama atliekant slaptą sekimą, privaloma imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad nebus pakenkta šio sekimo slaptumui.

2. Atliekant 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą specialų patikrinimą, atlikti asmenų, transporto priemonių ir daiktų kratą galima tiek, kiek leidžiama pagal valstybės narės, kurioje atliekamas ši krata, įstatymus, kitus teisės aktus bei procedūras. Jei specialūs patikrinimai pagal valstybių narių teisės aktus nėra leidžiami, jie automatiškai pakeičiami toje valstybėje narėje į stebėjimą ir informavimą arba slaptą sekimą.

7 straipsnis

1. Tiesioginė prieiga prie į Muitinės informacinę sistemą įvestų duomenų suteikiama kiekvienos valstybės narės paskirtoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Tos nacionalinės valdžios institucijos yra muitinės administracijos, bet gali būti ir kitos institucijos, kurios pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras yra kompetentingos veikti, kad pasiektų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą.

2. Kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir 27 straipsnyje nurodytam komitetui kompetentingų valdžios institucijų, kurios buvo paskirtos pagal šio straipsnio 1 dalį ir kurios turi tiesioginę prieigą prie Muitinės informacinės sistemos, sąrašą nurodydamos, prie kokių duomenų kiekviena valdžios institucija gali turėti prieigą ir kokiais tikslais.

3. Nepaisydama 1 ir 2 dalies, Taryba gali vieningu sprendimu tarptautinėms ar regioninėms organizacijoms suteikti prieigą prie Muitinės informacinės sistemos. Priimdama šį sprendimą Taryba atsižvelgia į visus dvišalius susitarimus ir visas 25 straipsnyje nurodytos Jungtinės priežiūros institucijos nuomones dėl duomenų apsaugos priemonių adekvatumo.

8 straipsnis

1. Valstybės narės, Europolas ir Eurojustas gali naudotis iš Muitinės informacinės sistemos gautais duomenimis tik siekdami 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo. Tačiau jos gali jais naudotis administraciniais ar kitais tikslais iš anksto gavę valstybės narės, kuri įvedė duomenis į Sistemą, leidimą ir laikydamosi jos nustatytų sąlygų. Šie kiti naudojimo atvejai negali prieštarauti valstybės narės, kuri siekia naudoti šiuos duomenis pagal Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 3 straipsnio 2 dalį, įstatymams, kitiems teisės aktams bei procedūroms ir turėtų būti atsižvelgiama į Rekomendacijos Nr. R (87) 15 5.2.i principą.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 4 dalių, 7 straipsnio 3 dalies ir 11 bei 12 straipsnių, iš Muitinės informacinės sistemos gautais duomenimis gali naudotis tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos, paskirtos atitinkamos valstybės narės ir kurios pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras yra kompetentingos veikti, kad pasiektų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą.

3. Kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir 27 straipsnyje nurodytam komitetui savo pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų valdžios institucijų sąrašą.

4. Duomenys, gauti iš Muitinės informacinės sistemos, gavus išankstinį valstybės narės, kuri juos įvedė į Sistemą, leidimą ir laikantis jos nustatytų sąlygų, gali būti perduoti naudotis kitoms nacionalinėms valdžios institucijoms nei paskirtos pagal šio straipsnio 2 dalį, trečiosioms valstybėms, tarptautinėms arba regioninėms organizacijoms, kurios pageidauja juos naudoti. Kiekviena valstybė narė imasi specialių priemonių, kad užtikrintų šių duomenų apsaugą juos perduodant ne jos teritorijoje esančioms tarnyboms. Išsami informacija apie šias priemones privalo būti perduota 25 straipsnyje nurodytai Jungtinės priežiūros institucijai.

9 straipsnis

1. Duomenų įvedimą į Muitinės informacinę sistemą reglamentuoja informaciją teikiančios valstybės narės įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, jeigu šiame sprendime nenustatytos griežtesnės nuostatos.

2. Iš Muitinės informacinės sistemos gautų duomenų naudojimą, įskaitant informaciją teikiančios valstybės narės pagal 5 straipsnio 1 dalį pasiūlytų veiksmų vykdymą, reglamentuoja valstybės narės, kuri šiuos duomenis naudoja, įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, jeigu šiame sprendime nenustatytos griežtesnės nuostatos.

10 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą muitinės administraciją, kuri nacionaliniu lygiu atsako už Muitinės informacinę sistemą.

2. 1 dalyje nurodyta administracija atsako už tinkamą Muitinės informacinės sistemos veikimą valstybėje narėje ir imasi priemonių, būtinų šio sprendimo laikymuisi užtikrinti.

3. Valstybės narės informuoja viena kitą apie 1 dalyje nurodytą administraciją.

11 straipsnis

1. Europolas, pagal savo įgaliojimus ir siekdamas vykdyti savo užduotis turi prieigos teisę prie duomenų, įvestų į Muitinės informacinę sistemą pagal 1, 3–6 ir 15–19 straipsnius ir šių duomenų paieškai atlikti.

2. Jeigu Europolui atliekant paiešką paaiškėja, kad Europolo tvarkoma informacija ir įrašas Muitinės informacinėje sistemoje sutampa, pasinaudodamas 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendime 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (5) nustatytais kanalais Europolas informuoja įrašą įvedusią valstybę narę.

3. Atlikus paiešką Muitinės informacinėje sistemoje gauta informacija naudojama gavus valstybės narės, įvedusios duomenis į Sistemą, sutikimą. Jei ta valstybė narė leidžia naudoti tokią informaciją, jos tvarkymą reglamentuoja Sprendimas 2009/371/TVR. Europolas gali perduoti šią informaciją trečiosioms šalimis ir trečiosioms institucijoms tik gavęs valstybės narės, įvedusios duomenis į Sistemą, sutikimą.

4. Laikydamasis Sprendimo 2009/371/TVR Europolas gali prašyti atitinkamų valstybių narių suteikti papildomos informacijos.

5. Nepažeidžiant 3 ir 4 dalių, Europolas neturi teisės prijunti Muitinės informacinės sistemos dalių, prie kurių jis turi prieigą, prie Europolo naudojamos ar jame esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į tokią sistemą perkelti tose dalyse esančių duomenų, taip pat parsisiųsti ar kitaip kopijuoti jokios Muitinės informacinės sistemos dalies.

Prieigą prie į Muitinės informacinę sistemą įvestų duomenų Europolas gali suteikti tik tinkamai įgaliotiems Europolo darbuotojams.

Europolas leidžia pagal Sprendimo 2009/371/TVR 34 straipsnį įsteigtai Jungtinės priežiūros institucijai peržiūrėti Europolo veiklą naudojantis prieigos prie į Muitinės informacinę sistemą įvestų duomenų ir jų paieškos teise.

6. Nė viena šio straipsnio nuostata nėra aiškinama kaip turinti įtakos Sprendimo 2009/371/TVR nuostatoms dėl duomenų apsaugos ir atsakomybės už Europolo darbuotojų vykdomą neteisėtą ar neteisingą tokių duomenų tvarkymą, ar pagal tą sprendimą įsteigtos Jungtinės priežiūros institucijos įgaliojimams.

12 straipsnis

1. Eurojusto nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai, padėjėjai ir specialius įgaliojimus turintys darbuotojai, pagal savo įgaliojimus ir siekdami vykdyti Eurojusto užduotis, turi teisę į prieigą prie duomenų, įvestų į Muitinės informacinę sistemą pagal 1, 3–6 ir 15–19 straipsnius ir teisę atlikti šių duomenų paiešką.

2. Jeigu Eurojusto nacionaliniam nariui, jo pavaduotojui, padėjėjui ar specialius įgaliojimus turinčiam darbuotojui atliekant paiešką sistemoje paaiškėja, kad Eurojusto tvarkoma informacija ir įrašas Muitinės informacinėje sistemoje sutampa, jie apie tai informuoja įrašą įvedusią valstybę narę. Atlikus paiešką gauta informacija trečiosioms valstybėms ar trečiosioms institucijoms gali būti perduodama tik gavus įrašą įvedusios valstybės narės sutikimą.

3. Nė viena šio straipsnio nuostata negali būti aiškinama kaip turinti įtakos 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimo 2009/426/TVR dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiančio Sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (6), nuostatoms dėl duomenų apsaugos ir atsakomybės už Eurojusto nacionalinių narių, jų pavaduotojų, padėjėjų ir specialius įgaliojimus turinčių darbuotojų vykdomą neteisėtą ar neteisingą tokių duomenų tvarkymą, ar pagal tą spendimą įkurtos Jungtinės priežiūros institucijos įgaliojimams.

4. Jokia Muitinės informacinės sistemos dalis, prie kurios turi prieigą Eurojusto nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir jų padėjėjai bei specialius įgaliojimus turintys darbuotojai, negali būti prijungiama prie Eurojusto naudojamos ar jame esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos, o tose dalyse esantys duomenys į ją neperkeliami, taip pat jokia Muitinės informacinės sistemos dalis negali būti atsisiunčiama.

5. Prieiga prie duomenų, įvestų į Muitinės informacinę sistemą, suteikiama tik Eurojusto nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams, padėjėjams ir specialius įgaliojimus turintiems darbuotojams, ir nesuteikiama kitiems Eurojusto darbuotojams.

IV SKYRIUS

DUOMENŲ KEITIMAS

13 straipsnis

1. Tik informaciją teikianti valstybė narė turi teisę keisti, papildyti, ištaisyti ar ištrinti duomenis, kuriuos ji įvedė į Muitinės informacinę sistemą.

2. Jeigu informaciją teikianti valstybė narė pastebi arba jeigu jai pranešama, kad jos įvesti duomenys yra faktiškai neteisingi arba buvo įvesti ar saugomi pažeidžiant šio sprendimo nuostatas, ji pagal poreikius pakeičia, papildo, ištaiso ar ištrina duomenis ir atitinkamai informuoja apie tai kitas valstybes nares, Europolą ir Eurojustą.

3. Jeigu valstybė narė, Europolas ar Eurojustas turi įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad kurie nors duomenys yra faktiškai neteisingi arba buvo įvesti į informacinę sistemą ar joje saugomi pažeidžiant šio sprendimo nuostatas, jie kaip įmanoma greičiau apie tai informuoja informaciją teikiančią valstybę narę. Pastarieji patikrina atitinkamus duomenis ir, jei būtina, nedelsdami juos ištaiso arba ištrina. Informaciją teikianti valstybė narė informuoja kitas valstybes nares, Europolą ir Eurojustą apie kiekvieną duomenų taisymą ar ištrynimą.

4. Jeigu valstybė narė, įvesdama duomenis į Muitinės informacinę sistemą, pastebi, kad jos pranešimas prieštarauja ankstesniam pranešimui savo turiniu ar siūloma priemone, ji nedelsdama apie tai informuoja valstybę narę, kuri parengė ankstesnį pranešimą. Abi valstybės narės stengiasi išspręsti šį klausimą. Nesutarimų atvejais galioja pirmasis informacijos įvedimas, tačiau naujo pranešimo dalys, kurios jam neprieštarauja, įvedamos į sistemą.

5. Laikantis šio sprendimo, tais atvejais, kai valstybės narės teismas ar kita tos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija priima galutinį sprendimą dėl Muitinės informacinėje sistemoje esančių duomenų pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar ištrynimo, valstybės abipusiai imasi vykdyti tokį sprendimą. Tuo atveju, kai skirtingų valstybių narių teismų ar kitų kompetentingų valdžios institucijų sprendimai, įskaitant 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, susijusius su ištaisymu ar ištrynimu, prieštarauja vieni kitiems, valstybė narė, kuri įvedė atitinkamus duomenis, ištrina juos iš sistemos.

V SKYRIUS

DUOMENŲ SAUGOJIMAS

14 straipsnis

1. Į Muitinės informacinę sistemą įvesti duomenys saugomi tiek, kiek būtina tikslui, kuriam jie buvo įvesti, pasiekti. Informaciją teikianti valstybė narė bent kartą per metus peržiūri, ar būtina juos saugoti.

2. Duomenis teikianti valstybė peržiūros laikotarpiu gali nuspręsti saugoti duomenis iki kitos peržiūros, jei juos būtina saugoti tikslams, kuriems jie buvo įvesti. Nepažeidžiant 22 ir 23 straipsnių, jei nėra sprendimo saugoti duomenis, jie automatiškai perkeliami į tą Muitinės informacinės sistemos dalį, prie kurios prieiga yra ribojama pagal šio straipsnio 4 dalį.

3. Muitinės informacinė sistema, įspėdama prieš vieną mėnesį, automatiškai praneša informaciją teikiančiai valstybei narei apie numatytą duomenų perkėlimą iš Muitinės informacinės sistemos pagal 2 dalį.

4. Pagal šio straipsnio 2 dalį perkelti duomenys toliau saugomi Muitinės informacinėje sistemoje vienerius metus bet, nepažeidžiant 22 ir 23 straipsnių, jais gali naudotis tik 27 straipsnyje nurodyto komiteto atstovas arba 24 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos. Tuo laikotarpiu jie gali naudotis duomenimis tik siekdami patikrinti jų tikslumą ir teisėtumą, o po to duomenys privalo būti ištrinti.

VI SKYRIUS

MUITINĖS BYLŲ IDENTIFIKAVIMO DUOMENŲ BAZĖS SUKŪRIMAS

15 straipsnis

1. Pagal šį skyrių Muitinės informacinės sistemos specialioje duomenų bazėje (toliau – Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazė) laikomi ne tik 3 straipsnyje nurodyti duomenys. Nepažeidžiant šio skyriaus ir VII bei VIII skyrių nuostatų, visos šio sprendimo nuostatos taip pat taikomos Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazei. Tačiau 21 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis netaikoma.

2. Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės tikslas – sudaryti sąlygas už muitinės tyrimų vykdymą atsakingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, paskirtoms vadovaujantis 7 straipsniu, užvedant bylą ar pradedant tyrimą, susijusį su vienu ar keliais asmenimis ar įmonėmis, taip pat Europolui ir Eurojustui, nustatyti kitų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas, kurios atlieka ar atliko tyrimus tų asmenų ar įmonių atžvilgiu, kad naudojant informaciją apie tyrimų bylas būtų galima pasiekti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą.

3. Siekdama su Muitinės bylų identifikavimo duomenų baze susijusių tikslų, kiekviena valstybė narė, Europolas ir Eurojustas siunčia kitoms valstybėms narėms ir 27 straipsnyje nurodytam komitetui jos nacionalinių įstatymų sunkių pažeidimų sąrašą.

Į sąrašą įtraukiami tik tie pažeidimai, už kurių įvykdymą baudžiama:

a)	laisvės atėmimu ar nutartimi dėl arešto ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, arba

b)	ne mažesne kaip 15 000 EUR bauda.

4. Jeigu valstybei narei, imančiai duomenis iš Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės, reikalinga papildoma informacija apie saugomą tyrimo, susijusio su asmeniu ar įmone, bylą, informaciją pateikusiosios valstybės narės ji prašo pagalbos remdamasi galiojančiais dokumentais dėl tarpusavio pagalbos.

VII SKYRIUS

MUITINĖS BYLŲ IDENTIFIKAVIMO DUOMENŲ BAZĖS VEIKIMAS IR NAUDOJIMAS

16 straipsnis

1. Duomenys iš tyrimų bylų į Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazę įvedami tik 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Duomenys apima tik šias kategorijas:

asmuo ar įmonė, kurie yra arba buvo tyrimo bylos, kurią pradėjo valstybės narės kompetentinga institucija, objektu, ir kurie:

i)	pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra įtariami darantys arba yra padarę arba dalyvauja ar yra dalyvavę darant sunkius nacionalinių įstatymų pažeidimus; arba

ii)	buvo protokolo, kuriame nustatomas pažeidimo padarymo faktas, objektu; arba

iii)	buvo administracinės ar teisminės sankcijos už tokį pažeidimą objektu;

b)	tyrimo bylos sritis;

c)	valstybės narės valdžios institucijos, tiriančios bylą, pavadinimas, jos įregistravimo valstybė ir kontaktinė informacija ir bylos numeris.

Duomenys, nurodyti a–c punktuose, į duomenų įrašą įvedami atskirai kiekvienam asmeniui ar įmonei. Sąsajos tarp duomenų įrašų neleidžiamos.

2. 1 dalies a punkte nurodytus asmens duomenis sudaro tik:

a)	asmenų atveju: pavardė, mergautinė pavardė, vardai, ankstesnės pavardės ir slapyvardžiai, gimimo data ir vieta, pilietybė ir lytis;

b)	įmonių atveju: įmonės pavadinimas, pavadinimas, kurį ji naudoja vykdydama savo veiklą, adresas, PVM mokėtojo kodas ir akcizų mokėtojo numeris.

3. Pagal 19 straipsnį duomenys įvedami ribotam laikotarpiui.

17 straipsnis

Valstybė narė jokiu konkrečiu atveju neįpareigojama įvesti įrašus pagal 16 straipsnį, jei ir tol, kol tai pažeistų viešąją tvarką ar kitus esminius interesus, ypač jei tai keltų tiesioginę ir rimtą grėsmę jos visuomenės saugumui ar kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės visuomenės saugumui, arba keltų grėsmę kitiems lygiavertės svarbos esminiams interesams arba jei šie įrašai galėtų rimtai pažeisti asmenų teises ar trukdytų vykdomam tyrimui.

18 straipsnis

1. Teisę įvesti duomenis į Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazę ir atlikti paiešką joje turi tik 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos valdžios institucijos.

2. Paieška Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazėje apima šiuos asmens duomenis:

a)	asmenų atveju: vardą ir (arba) pavardę, ir (arba) mergautinę pavardę, ir (arba) ankstesnes pavardes, ir (arba) slapyvardžius, ir (arba) gimimo datą;

b)	įmonių atveju: įmonės pavadinimą ir (arba) pavadinimą, kurį ji naudoja vykdydama savo veiklą, ir (arba) adresą, ir (arba) PVM mokėtojo kodą, ir (arba) akcizų mokėtojo numerį.

VIII SKYRIUS

DUOMENŲ SAUGOJIMO MUITINĖS BYLŲ IDENTIFIKAVIMO DUOMENŲ BAZĖJE LAIKOTARPIS

19 straipsnis

1. Saugojimo trukmė nustatoma pagal valstybės narės, pateikiančios informaciją, nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras. Tačiau, skaičiuojant nuo duomenų įvedimo dienos, šis laikotarpis negali viršyti šių ribų:

a)	duomenys, susiję su vykstančių tyrimų bylomis, negali būti saugomi ilgiau nei trejus metus, jei nebuvo nustatyta, kad per šį laikotarpį buvo įvykdytas pažeidimas. Duomenys ištrinami anksčiau nei per trejus metus, jei praeina 12 mėnesių nuo to laiko, kai buvo atlikti paskutiniai tyrimo veiksmai;

b)	duomenys, susiję su tyrimų bylomis, kuriais remiantis nustatytas pažeidimo faktas, tačiau apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo paskelbtas arba nepaskirta bauda, saugomi ne ilgiau nei šešerius metus;

c)	duomenys, susiję su tyrimų bylomis, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis arba paskirta bauda, saugomi ne ilgiau nei 10 metų.

2. Visais tyrimo etapais, kaip nurodyta 1 dalies a–c punktuose, kai tik asmens ar įmonės, patenkančių į 16 straipsnio taikymo sritį, atžvilgiu pagal informaciją pateikusiosios valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus nutraukiamas tyrimas, visi duomenys, susiję su tuo asmeniu ar įmone nedelsiant ištrinami.

3. Duomenys iš Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės ištrinami automatiškai nuo tos dienos kai viršijama 1 dalyje nurodyta duomenų saugojimo trukmė.

IX SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

20 straipsnis

Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR taikomas duomenų, kuriais keičiamasi pagal šį sprendimą, apsaugai, išskyrus atvejus, kai šiame sprendime numatyta kitaip.

21 straipsnis

1. Duomenys gali būti dubliuojami tik techniniais tikslais ir tuo atveju, jei šis dubliavimas būtinas, kad 7 straipsnyje nurodytos valdžios institucijos atliktų tiesioginę paiešką.

2. Atsižvelgiant į 8 straipsnio 1 dalį, kitų valstybių narių įvesti asmens duomenys negali būti nukopijuoti iš Muitinės informacinės sistemos į kitas nacionalines duomenų rinkmenas, išskyrus rizikos valdymo sistemose laikomas kopijas, naudojamas atliekant muitinį tikrinimą nacionaliniu lygiu, ar kopijas laikomas operatyvinės analizės sistemoje, naudojamas veiksmams koordinuoti. Tokios kopijos daromos, kiek tai yra būtina specialių bylų ar tyrimų atvejais.

3. Abiem 2 dalyje nurodytais išimtiniais atvejais, tik kiekvienos valstybės narės nacionalinių valdžios institucijų įgalioti analitikai turi teisę tvarkyti iš Muitinės informacinės sistemos gautus asmens duomenis rizikos valdymo sistemoje, naudojamoje nacionalinių valdžios institucijų atliekamam muitiniam tikrinimui arba operatyvinės analizės sistemoje, naudojamoje veiksmams koordinuoti.

4. Kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir 27 straipsnyje nurodytam komitetui siunčia rizikos valdymo tarnybų, kurių analitikai yra įgalioti kopijuoti ir tvarkyti į Muitinės informacinę sistemą įvestus asmens duomenis, sąrašą.

5. Iš Muitinės informacinės sistemos nukopijuoti asmens duomenys saugomi ne ilgiau negu būtina, kad būtų pasiektas tikslas, dėl kurio jie buvo nukopijuoti. Duomenų kopiją padariusi valstybė narė bent kartą per metus iš naujo apsvarsto būtinybę saugoti duomenų kopiją. Saugojimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei dešimt metų. Asmens duomenys, kurie nėra būtini tolesnei operatyvinei analizei, nedelsiant ištrinami arba iš jų pašalinami asmenį identifikuojantys požymiai.

22 straipsnis

Asmens teisėmis, susijusiomis su asmens duomenimis Muitinės informacinėje sistemoje, ypač prieigos prie duomenų teise, teise juos taisyti, trinti ar užblokuoti, asmenys naudojasi pagal Pamatinį sprendimą 2008/977/TVR įgyvendinančios valstybės narės, kurioje šios teisės taikomos, įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras. Atsisakoma suteikti prieigą, jei tai būtina ir proporcinga siekiant nepakenkti nacionalinių lygiu vykdomiems tyrimams arba slapto sekimo, stebėjimo ir informavimo laikotarpiu. Vertinant galimybę taikyti tokią išimtį, atsižvelgiama į atitinkamo asmens teisėtus interesus.

23 straipsnis

1. Bet kuris asmuo kiekvienos valstybės narės teritorijoje gali, remdamasis atitinkamos valstybės narės įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, pareikšti ieškinį arba prireikus pateikti teismui ar kitai pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras kompetentingai valdžios institucijai skundą dėl su juo susijusių asmens duomenų Muitinės informacinėje sistemoje, kad būtų:

a)	ištaisyti ar ištrinti faktiškai neteisingi asmens duomenys;

b)	ištaisyti ar ištinti asmens duomenys, kurie buvo įvesti į Muitinės informacinę sistemą ar joje saugomi nesilaikant šio sprendimo;

c)	gauta prieiga prie asmens duomenų;

d)	užblokuoti asmens duomenys;

e)	gauta kompensacija, numatyta 30 straipsnio 2 dalyje.

2. Nepažeisdamos 30 straipsnio nuostatų, atitinkamos valstybės narės tarpusavyje įsipareigoja vykdyti galutinius teismo ar kitos kompetentingos valdžios institucijos priimtus sprendimus pagal šio straipsnio 1 dalies a–c punktus.

24 straipsnis

Kiekviena valstybė narė paskiria už asmens duomenų apsaugą atsakingą nacionalinę priežiūros instituciją ar institucijas, kurios atliktų nepriklausomą į Muitinės informacinę sistemą įtrauktų duomenų priežiūrą pagal Pamatinį sprendimą 2008/977/TVR.

25 straipsnis

1. Įkuriama Jungtinės priežiūros institucija, kurią sudaro du atstovai iš kiekvienos valstybės narės nepriklausomos nacionalinės priežiūros institucijos ar institucijų.

2. Jungtinės priežiūros institucija vykdo stebėseną ir užtikrina šio sprendimo ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatų, susijusių su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis Muitinės informacinėje sistemoje, taikymą.

3. Šiuo tikslu Jungtinės priežiūros institucija yra kompetentinga prižiūrėti Muitinės informacinės sistemos veikimą, tirti visus taikymo ar aiškinimo sunkumus, kurie gali atsirasti sistemai veikiant, nagrinėti problemas, kurios gali atsirasti valstybių narių nacionalinėms priežiūros institucijoms atliekant nepriklausomą priežiūrą arba asmenims naudojantis prieigos prie šios sistemos teisėmis, ir rengti siūlymus, kuriais būtų siekiama rasti bendrus problemų sprendimus.

4. Vykdydama savo pareigas, Jungtinės priežiūros institucija turi turėti prieigą prie Muitinės informacinės sistemos.

5. Jungtinės priežiūros institucijos parengtos ataskaitos siunčiamos valdžios institucijoms, kurioms nacionalinės priežiūros institucijos teikia savo ataskaitas, taip pat Europos Parlamentui ir Tarybai.

26 straipsnis

1. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas vykdo Komisijos veiklos, susijusios su MIS, priežiūrą. Atitinkamai taikomos 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7) 46 ir 47 straipsniuose nurodytos pareigos ir įgaliojimai.

2. Jungtinė priežiūros institucija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal savo atitinkamą kompetenciją aktyviai bendradarbiauja laikydamiesi savo pareigų ir užtikrina suderintą MIS priežiūrą, įskaitant reikiamų rekomendacijų teikimą.

3. Tuo tikslu Jungtinė priežiūros institucija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per metus. Šių posėdžių išlaidas padengia ir susijusias paslaugas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

X SKYRIUS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

27 straipsnis

1. Įkuriamas komitetas, kurį sudaro valstybių narių muitinės administracijų atstovai. Komitetas savo sprendimus dėl 2 dalies a punkto nuostatų priima vieningai, o dėl 2 dalies b punkto nuostatų – dviejų trečdalių balsų dauguma. Savo darbo tvarkos taisykles komitetas priima vienbalsiai.

2. Komitetas atsakingas už:

a)	šio sprendimo nuostatų įgyvendinimą ir teisingą taikymą nepažeidžiant 24, 25 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų valdžios institucijų įgaliojimų;

b)	tinkamą Muitinės informacinės sistemos veikimą pagal techninius ir veiklos reikalavimus. Komitetas imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad 14 ir 28 straipsniuose numatytos priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos atsižvelgiant į Muitinės informacinę sistemą.

Taikant šią dalį, Komitetas gali turėti tiesioginę prieigą prie Muitinės informacinės sistemos duomenų ir jais naudotis.

3. Remdamasis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi, komitetas kasmet atsiskaito Tarybai už Muitinės informacinės sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, prireikus pateikdamas rekomendacijas. Ta ataskaita informavimo tikslais siunčiama Europos Parlamentui.

4. Komisija dalyvauja komiteto darbe.

XI SKYRIUS

MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS SAUGUMAS

28 straipsnis

1. Visas būtinas administracines saugumo užtikrinimo priemones:

a)	Muitinės informacinės sistemos terminalams atitinkamose valstybėse narėse taiko valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos bei Europolas ir Eurojustas;

b)	toje pačioje vietoje įrengtiems Muitinės informacinei sistemai ir terminalams, kurie naudojami techniniais tikslais ir šio straipsnio 3 dalyje numatytiems patikrinimams atlikti, taiko 27 straipsnyje nurodytas komitetas.

2. Kompetentingos valdžios institucijos, Europolas ir Eurojustas bei 27 straipsnyje nurodytas komitetas pirmiausia imasi priemonių, kad:

a)	užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims turėti prieigą prie duomenų tvarkymo įrangos;

b)	užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims skaityti, kopijuoti, keisti ar šalinti duomenis ir duomenų laikmenas;

c)	užkirstų kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir bet kuriam neteisėtam jų naudojimui, keitimui ar trynimui;

d)	užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims turėti prieigą prie Muitinės informacinės sistemos naudojant duomenų perdavimo įrangą;

e)	užtikrintų, kad įgalioti asmenys turėtų prieigą tik prie tų Muitinės informacinės sistemos duomenų, kurie yra susiję su jų kompetencija;

f)	užtikrintų galimybę patikrinti ir nustatyti, kurioms valdžios institucijoms galima siųsti duomenis duomenų perdavimo įranga;

g)	užtikrintų galimybę vėliau patikrinti ir nustatyti, kokie duomenys ir kada buvo įvesti į Muitinės informacinę sistemą, kas juos įvedė, bei stebėti duomenų paiešką;

h)	užkirstų kelią neteisėtam duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar trynimui duomenų perdavimo ar duomenų laikmenų vežimo metu.

3. 27 straipsnyje nurodytas komitetas prižiūri paieškos Muitinės informacinėje sistemoje atvejus, kad galėtų patikrinti, ar paieška buvo atlikta leistinai ir ar ją atliko tam teisę turintys asmenys. Tikrinama mažiausiai 1 % visų atliktų paieškų. Šių paieškų ir patikrinimų suvestinė įvedama į sistemą ir naudojama tik minėtiems patikrinimams, kuriuos atlieka tas komitetas bei 24 ir 25 straipsniuose nurodytos priežiūros institucijos. Po šešių mėnesių ji ištrinama.

29 straipsnis

10 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga muitinės administracija atsako už 28 straipsnyje nustatytų apsaugos priemonių taikymą atitinkamos valstybės narės teritorijoje įrengtiems terminalams, 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 19 straipsnyje nustatytas peržiūros funkcijas bei tinkamą šio sprendimo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kiek tai būtina pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras.

XII SKYRIUS

PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

30 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad duomenys, kuriuos ji įvedė į Muitinės informacinę sistemą pagal Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį, būtų tikslūs, naujausi, išsamūs, patikimi ir kad jie būtų įvesti teisėtai.

2. Kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę atsako už žalą, padarytą asmenims naudojant Muitinės informacinę sistemą. Ši nuostata taip pat taikoma žalai, kurią padaro valstybė narė įvesdama neteisingus duomenis arba neteisėtai įvesdama ar saugodama duomenis.

3. Jei gaunančioji valstybė narė sumoka kompensaciją už žalą, padarytą naudojant neteisingus duomenis, kuriuos į Muitinės informacinę sistemą įvedė kita valstybė narė, pastaroji valstybė narė kompensuoja gaunančiosios valstybės narės už žalą sumokėtą sumą atsižvelgdama į galimas gaunančiosios valstybės narės padarytas klaidas.

4. Europolas ir Eurojustas yra atsakingi pagal jų steigimo teisės aktus.

31 straipsnis

1. Centrinės kompiuterinės infrastruktūros (aparatinės įrangos), programinės įrangos bei specializuotų tinklų jungčių įsigijimo, projektavimo, kūrimo bei techninės priežiūros, taip pat gamybos, palaikymo ir mokymo paslaugų išlaidas, kurios yra neatskiriamos nuo Muitinės informacinės sistemos veikimo, kuriuo užtikrinamas Bendrijos muitinės ir žemės ūkio taisyklių taikymas, taip pat išlaidas, kurias valstybės narės patiria naudodamosi Muitinės informacine sistema savo teritorijoje, įskaitanti išlaidas ryšiams palaikyti, padengiamos iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto.

2. Nacionalinių darbo vietų (terminalų) techninės priežiūros išlaidas, patiriamas įgyvendinant šį sprendimą, dengia valstybės narės.

XIII SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Valstybių narių valdžios institucijos tiesiogiai keičiasi pagal šį sprendimą teikiama informacija.

33 straipsnis

Valstybės narės iki 2011 m. gegužės 27 d. užtikrina, kad jų nacionalinė teisė atitiktų šį sprendimą.

34 straipsnis

1. Nuo 2011 m. gegužės 27 d. šis sprendimas pakeičia MIS konvenciją, taip pat 1999 m. kovo 12 d. Protokolą dėl pajamų plovimo sąvokos taikymo srities Konvencijoje dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais ir transporto priemonių registracijos numerių įtraukimo į konvenciją, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (8) ir 2003 m. gegužės 8 d. Protokolą dėl Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės sukūrimo, keičiantį Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, sudarytą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu (9).

2. Todėl MIS konvencija ir 1 dalyje nurodyti protokolai panaikinami nuo šio sprendimo taikymo dienos.

35 straipsnis

Jei šiame sprendime nenustatyta kitaip, nuo 2011 m. gegužės 27 d. panaikinamos visos MIS konvencijos ir protokolų nurodytų 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos įgyvendinimo priemonės.

36 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2011 m. gegužės 27 d.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK

(1) 2009 m. lapkričio 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

(3) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 766/2008, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą, nuostatas, susijusias su Muitinės informacine sistema ir Muitinės bylų identifikavimo duomenų baze (OL L 218, 2008 8 13, p. 48).

(4) OL C 316, 1995 11 27, p. 33.

(5) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(6) OL L 138, 2009 6 4, p. 14.

(7) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(8) OL C 91, 1999 3 31, p. 2.

(9) OL C 139, 2003 6 13, p. 2.

10.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/31

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 28/08/COL

2008 m. sausio 23 d.

dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos (Verdiskapningsprogrammet for tre) Norvegija

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (3), ypač jo 24 straipsnį,

atsižvelgdama į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 5 dalį, 13 ir 14 straipsnius,

atsižvelgdama į Institucijos valstybės pagalbos gaires (4) dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo, ypač į skirsnius dėl regioninės pagalbos ir pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai,

atsižvelgdama į bendrosios išimties reglamentus dėl pagalbos mokymui ir pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat į reglamentą dėl de minimis pagalbos (5),

atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 17 d. Institucijos sprendimą Nr. 147/06/COL pradėti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo (6) 3 protokolo II dalies 6 straipsnį,

kadangi:

I. FAKTAI

1. Procedūra

2005 m. vasario 1 d. raštu (dok. Nr. 307555) Institucija gavo Norvegijos mūrinių ir betono pramonės verslo asociacijos (norv. byggutengrenser.no) (toliau – skundo teikėjas) skundą (toliau – skundas). Skunde, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2005 m. vasario 3 d., skundo teikėjas tvirtina, kad Norvegijos valstybė pagal Verdiskapningsprogrammet for tre, taip pat vadinamą Treprogrammet (toliau – Pagalbos medienos sektoriui schema), teikia valstybės pagalbą medienos dirbinių gamybos pramonei.

2006 m. gegužės 17 d. raštu ir po įvairaus susirašinėjimo (7) Institucija pranešė Norvegijos valdžios institucijoms nusprendusi pradėti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos.

Norvegijos valdžios institucijos pastabas pateikė 2006 m. liepos 3 d. Norvegijos misijos prie Europos Sąjungos raštu, kuriuo buvo persiųsti 2006 m. birželio 26 d. Viešojo administravimo ir reformų ministerijos bei Žemės ūkio ir maisto produktų ministerijos raštai. Institucija gavo raštus ir juos užregistravo 2006 m. liepos 4 d. (dok. Nr. 380386, toliau – Norvegijos valdžios institucijų pastabos dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą).

Sprendimas Nr. 147/06/COL dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (8). Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas. Institucija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų.

Galiausiai 2007 m. rudenį Institucija ir Norvegijos valdžios institucijos ir telefonu, ir elektroniniu paštu neoficialiai bendravo dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos. Norvegijos valdžios institucijos išdėstė Institucijos tomis aplinkybėmis gautą informaciją rašte, kurį 2007 m. gruodžio 10 d. elektroniniu būdu pateikė Viešojo valdymo ir reformų ministerija (dok. Nr. 456845).

2. Siūlomos priemonės aprašymas

2.1. Parengiamuosiuose teisėkūros dokumentuose nustatytos Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas ir administravimas

Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas nustatytas Vyriausybės Parlamentui pateiktoje Baltojoje knygoje dėl vertės ir galimybių kūrimo miškų sektoriuje (St. meld. Nr. 17 (1998–1999 m. Verdiskapning og miljø – muligheter i skogssektoren, toliau – baltoji knyga).

Baltosios knygos tikslas buvo sukurti bendrąją racionalaus ir tausojančio miško išteklių naudojimo politiką ir didinti miškų sektoriaus indėlį į šalies ūkį ir bendrąją Norvegijos visuomenės plėtrą. Baltojoje knygoje siūloma diegti įvairias priemones šiam tikslui pasiekti, ir viena iš jų yra Pagalbos medienos sektoriui schema. Šiuo atžvilgiu baltojoje knygoje siūloma parengti penkerių metų schemą, kurios tikslas būtų padėti kurti vertę medienos dirbinių ir (medienos) apdirbimo sektoriuje. Konkrečiau baltojoje knygoje nustatyta, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas turėtų būti – skatinti kurti vertę miškininkystės sektoriuje ir (medienos) apdirbimo versle, taip pat didinti miškų sektoriaus indėlį siekiant diegti labiau tausojančius gamybos ir vartojimo modelius (9). Tuo atžvilgiu Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslai turėtų būti tokie: i) tobulinti medienos dirbinių gamybą, ii) didinti medienos dirbinių naudojimą ir iii) gerinti ryšius tarp miškų sektoriaus ir rinkos įvairiais prekybos lygmenimis (10). Baltojoje knygoje taip pat nustatyta, kad pagal naująją schemą turėtų būti siekiama nustatyti galimybes produktų kūrimo, projektavimo ir architektūros srityse ir kad schema turėtų atverti galimybes medienos dirbinius laikyti patrauklia plačios naudojimo paskirties statybine medžiaga (11). Apskritai baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tikslas – didinti vertę medienos dirbinių gamybos versle – turėtų būti pasiektas vidaus rinkoje (12).

Pagrindas Pagalbos medienos sektoriui schemai parengti buvo išsamiau išdėstytas 1999 m. birželio 3 d. Parlamento nuolatinio komiteto rekomendacijoje Parlamentui (Innst. S. Nr. 208 (1998–1999 m.)) (toliau – rekomendacija). Rekomendacijoje siūloma sudaryti darbo grupę, kuri nustatytų naujosios schemos strategijas, taip pat įgyvendinimo ir finansavimo poreikius.

Netrukus po to, 1999 m. liepos mėn., buvo sudaryta darbo grupė, tarp kurios narių, be kita ko, buvo Žemės ūkio ministerijos, miškų savininkų ir statybinės medienos gamintojų verslo asociacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų, taip pat mažmeninės prekybos sektoriaus atstovų. 2000 m. balandžio 14 d. darbo grupė pateikė ataskaitą (toliau – darbo grupės ataskaita) apie Pagalbos medienos sektoriui schemos turinį, struktūrą ir finansavimą.

Darbo grupės ataskaitoje priminti baltojoje knygoje minėti Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslai ir uždaviniai. Be to, darbo grupės ataskaitoje papildomai nurodyta, kad schemos ribos turėtų būti – gamybos grandinė tarp miškų sektoriaus ir mechaninio medienos apdirbimo pramonės, tačiau ji taip pat turėtų apimti žaliavų medienos perdirbimo pramonei tiekimą (pvz., gerinti pristatymo kokybę, tikslumą ir pastovumą) (13). Darbo grupės ataskaitoje taip pat nustatyta, kad vienas iš tikslų – sutelkti Pagalbos medienos sektoriui schemą į Norvegijos medienos išteklius ir siekti patobulinti Norvegijos (medienos) apdirbimo verslą.

Darbo grupės ataskaitoje siūloma, kad atsakomybė už Pagalbos medienos sektoriui schemos administravimą ir įgyvendinimą tektų i) Statens nærings- og distriktsutviklingsfond, paprastai vadinamai SND (nuo 2004 m. sausio 1 d. ji buvo reorganizuota ir pervardyta Innovasjon Norge), ir ii) valdymo grupei (toliau – valdymo grupė), kurią sudarytų Žemės ūkio ministerijos paskirti įvairių ministerijų ir rinkos operatorių atstovai (14).

Pagal darbo grupės ataskaitą valdymo grupės uždaviniai praktiniu lygmeniu turėtų būti sutelkti į schemos vertinimą ir plėtojimą (įskaitant vertės grandinės dalyvavimo užtikrinimą ir tikrinimą, kad veikla atitiktų schemos tikslą ir strategijas), o Innovasjon Norge turėtų būti įstaiga, atsakinga už schemos įgyvendinimą (15). Tuo tikslu Innovasjon Norge buvo įgaliota tvirtinti ir skirstyti visą finansavimą pagal schemą.

Atliekant oficialią tyrimo procedūrą Norvegijos valdžios institucijos paaiškino, kad įgyvendinant Pagalbos medienos sektoriui schemą buvo taikyti principai, kuriais pagrįsta bendra Innovasjon Norge darbo tvarka (kitoms pagalbos schemoms administruoti) (16). Taigi Innovasjon Norge teikė dotacijas pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, remdamasi i) Innovasjon Norge„Viršesne politika“ (17), ii) Innovasjon Norge vidaus EEE gairėmis, iii) pirmuoju metiniu Žemės ūkio ministerijos raštu dėl lėšų skyrimo (18), iv) Innovasjon Norge paraiškų vertintojų instrukcijų knygoje nustatytomis bendrosiomis procedūromis ir v) Institucijos valstybės pagalbos gairėmis (19). Praktiniu požiūriu svarbiausi yra Vidaus EEE gairėse nustatyti principai, kuriais taip pat pagrįsta absoliuti Norvegijos valdžios institucijų pateiktų pastabų dauguma.

Innovasjon Norge vidaus EEE gaires parengė remdamasi galiojančiomis Norvegijos pagalbos schemomis, kurias ji administruoja. Jose paaiškinta valstybės pagalbos sąvoka, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, pateiktos ištraukos iš valstybės pagalbos gairių ir de minimis pagalbos taisyklės, taip pat pateikta lentelė, kurioje nurodyti galiojančių schemų pagalbos intensyvumo dydžiai (20). Vidaus EEE gairės buvo nuolat atnaujinamos, taigi Institucijai buvo pateiktos penkios skirtingos versijos (21).

Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad darbo grupės ataskaitoje nenustatyta sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, kad projektai atitiktų paramai gauti keliamus reikalavimus, tačiau tokios sąlygos buvo nustatytos Vidaus EEE gairėse. Nors darbo grupės ataskaitoje aiški nuoroda į Vidaus EEE gaires nepateikta, Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad darbo grupės ataskaitoje pateikta nuoroda į „principų ir praktikos“ (laikantis EEE teisės aktų apribojimų) nustatymą Pagalbos medienos sektoriui schemai įgyvendinti turi būti suprantama kaip nuoroda į Vidaus EEE gaires (22). Norvegijos valdžios institucijų teigimu, Vidaus EEE gairės taip buvo paverstos neatsiejama Pagalbos medienos sektoriui schemos dalimi (23). Innovasjon Norge paraiškų vertintojams nurodyta vertinti paraiškas remiantis konkrečiu Vidaus EEE gairių taisyklių rinkiniu, kuris, jų nuomone, yra tinkamas. Jei jie mano, kad konkretus atvejis visiškai nesusijęs su valstybės pagalba, projektas gali būti finansuojamas 100 % (24).

2.2. Teisinis pagrindas ir metiniai biudžetai

Iš atitinkamų metų valstybės biudžeto matyti, kad Pagalbos medienos sektoriui schemą finansuoja Žemės ūkio ir maisto produktų ministerija, tiesiogiai skirdama metines išmokas iš valstybės biudžeto. Pagalbos medienos sektoriui schemos finansavimas buvo numatytas Vyriausybės pasiūlyme Parlamentui dėl 2000 m. valstybės biudžeto (St. prp. Nr. 1 (1999–2000 m.)), kuriame Pagalbos medienos sektoriui schemos finansavimas buvo įtrauktas į 1142 skyrių kaip 71 punktas (25). Kiekviename paskesnių metų valstybės biudžete buvo numatytos sumos Pagalbos medienos sektoriui schemai (26).

Pagal pirmąjį metinį Žemės ūkio ministerijos lėšų skyrimo raštą, adresuotą Innovasjon Norge, šiai įstaigai skiriamas finansavimas ir ji įgaliojama paskirstyti jį pagal tikslą, sektorių ir tikslines grupes, kaip nustatyta darbo grupės ataskaitoje (27).

2005 m. rugsėjo 29 d. raštu, patikslintu 2006 m. liepos 3 d. raštu, Norvegijos valdžios institucijos Institucijai pranešė, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos biudžetai 2000–2005 finansiniais metais buvo tokie:

Metinis biudžetas

Metai	Biudžetas (mln. NOK)	Patvirtinta (mln. NOK)
2000	17	8,8
2001	25	25,7
2002	20	18,2
2003	36	39,3
2004	35	28,4
2005	33	39,5
Iš viso	166	159,9

Dotacijos buvo išmokėtos per trejus metus po tų metų, kuriais buvo gautas patvirtinimas (norv. tilsagn), ir gavėjui užbaigus projektą. Jei konkrečių metų biudžetas nebuvo panaudotas visas, likusi suma buvo perkeliama į paskesnius metus. Taigi bendra patvirtinta suma kuriais nors atskirais metais gali būti didesnė negu tiems metams nustatyta biudžeto suma.

2.3. Paramos gavėjai pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą

Darbo grupės ataskaitoje nurodyta, kad Pagalbos medienos sektoriui schema turėtų būti skirta įmonėms ir kitiems operatoriams, kurių konkretūs projektai atitinka schemos strategiją bei darbo sritis ir kurie padeda kurti didesnę vertę (28).

Norvegijos valdžios institucijos dar nurodė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema gali pasinaudoti visi atitinkami pramonės sektoriai (nurodyti kaip mechaninio medienos apdirbimo pramonės sektoriai) bei pramonės sektoriai, kurie gali prisidėti prie tikslo, siekiamo pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, kaip antai pramonės sektoriai, tiriantys medienos naudojimą kartu su kitomis medžiagomis (29). Taikant šiuos kriterijus, schema gali pasinaudoti „fiziniai asmenys, įmonės, valdžios institucijos ir sąjungos neatsižvelgiant į įmonės struktūrą ar organizaciją“, taip pat „mokslinių tyrimų ir švietimo institucijos“ neatsižvelgiant į jų įsisteigimo šalį (30).

2.4. Tinkamos finansuoti sąnaudos ir pagalbos intensyvumas

Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad dotacijas pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skiriamos projektams, kurie „… padeda siekti tikslo pagal programos strategiją ir darbo sritis“ ir kurie skatina kurti naujoves. Iš darbo grupės ataskaitos matyti, kad siekiant Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslų reikėtų taikyti šias tris strategijas. Kiekviena iš strategijų turėtų būti įgyvendinama vykdant prie kiekvienos strategijos nurodytą veiklą (31). Taigi tokios veiklos sąnaudos yra tinkamos finansuoti pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą.

Modelių kūrimo ir komunikacijos strategija (t. y. skatinti dalyvauti ir norą kurti vertės grandinę, pritraukti kompetentingus specialistus, žmones ir kapitalą, atkreipti daugiau dėmesio į miškų bei medienos dirbinių sektorių ir aktyviai kurti jų modelį, daugiausia dėmesio skirti medienos kaip medžiagos pranašumams ir skleisti informaciją).

Priemonės, naudotinos šiai strategijai įgyvendinti, apima kampanijas, kurios patraukliai pristato miškų ir (arba) medienos verslą, informacijos sklaidą dizaino ir (arba) architektūros žurnaluose, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama medienai, ir informacijos teikimą naudotojams profesionalams, universitetams bei mokymo institucijoms ir vartotojams. Kitos priemonės apima interneto portalo ir tinklo kūrimą siekiant perduoti informaciją visoje vertės grandinėje ir kartu naudoti šias priemones kaip bendrąjį informacijos išteklių, taip pat nustatyti nacionalines ir regionines susitikimo vietas mokslinių tyrimų ir plėtros grupėms, architektams, dizaineriams, į IT orientuotoms grupėms, tendencijų tyrėjams, naujovių kūrėjams bei investuotojams ir kt.

ii)

Produktų kūrimo ir naujovių strategija (apimanti naujų galimybių, idėjų ir iniciatyvų įgyvendinimą, skatinantį kurti naujoves ir naujus kūrinius).

Naudotinos priemonės apima struktūrinės plėtros programas, mažoms įmonėms skirtų verslo forumų kūrimą, naujovių projektus, susijusius su įvairiomis mokymo institucijomis, projektuotojų ir (arba) architektūros konkursus, naujų produktų kūrimą naujuose rinkos segmentuose (pvz., poilsio ir pramogų rinka, „viešosioms zonoms“ skirtos priemonės ir (arba) infrastruktūra, medienos produktai sveikatos priežiūrai ir kt.) ir plėtros projektus, kurie sutelkti į pelno gavimą vertės grandinėje (pvz., žaliavos, šalutiniai produktai, prekyba mediena ir elektroninė prekyba). Kitos priemonės apima forumo ir struktūrų kūrimą naujovėms kurti, studentų naujovių kūrimo projektus ir architektūros bei projektuotojų konkursus siekiant didinti konkrečių medienos medžiagų naudojimą.

iii)

Bendradarbiavimo ir veiksmingumo strategija (apimanti prekių ir procesų judėjimo vertės grandine tobulinimą ir rentabilumo didinimą, didesnės vertės kūrimą bei didesnį pelningumą, taip pat optimalų žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros naudojimą).

Priemonės apima integruotos logistikos sistemos kūrimą siekiant gerinti prekių paskirstymo terminus, produktų kokybę ir kainą, informacinių technologijų, kurios padėtų mažinti sąnaudas pardavimo ir (arba) paskirstymo lygmenimis, kūrimą bei komunikacijos vertės grandinėje IT sistemų kūrimą kokybei gerinti. Kitos priemonės apima konkursus, parengiamąsias integruotos IT sistemos kūrimo studijas, informacijos apie prekes skaitmeninimą visoje vertės grandinėje, rentabilumo kuriant vertę kompetencijos programas ir (priemones) pelnui gauti miškų, medienos pramonės ir prekybos srityse.

Vidaus EEE gairėse nurodytos tinkamos finansuoti MVĮ sąnaudos, mokymo veiklos, mokslinių tyrimų ir plėtros, taip pat „investicijų“ (MVĮ ir regionų srityse) sąnaudos. Išversta Vidaus EEE gairėse pateiktų tinkamų finansuoti sąnaudų aprašymų versija pridedama kaip I priedas (32).

Nors Vidaus EEE gairėse nurodyti MVĮ taikomi pagalbos intensyvumo dydžiai (33), pagalbos intensyvumo dydžiai kitų rūšių pagalbai pažymėti tik pateikiant nuorodą į lentelę, pavadintą „Didžiausi Innovasjon Norge administruojamų schemų finansavimo dydžiai – įmonių dydis ir pagalbos sritys“. Lentelės, kurioje nepateikta nuoroda į Pagalbos medienos sektoriui schemą, išversta versija pateikta II priede.

Lentelėje minimi du skirtingi pagalbos intensyvumo dydžiai dėl parengiamųjų mokslinių tyrimų ir plėtros studijų pagal schemas, pavadintas OFU/IFU ir Omstilling og nyskapning, ir valdžios institucijos paaiškino, kad Pagalbos medienos sektoriui schemai taikomas OFU/IFU schemai nustatytas pagalbos intensyvumas. Techninėms galimybių studijoms, kurias didelės įmonės atlieka vykdydamos ikikonkurencinius mokslinius tyrimus (didelėms įmonėms), taikomas pagalbos intensyvumas pagal Omstilling og nyskapning schemą gali būti 55 %, o atitinkamas pagalbos intensyvumas pagal OFU/IFU schemą sudaro tik 50 %.

Dotacijoms pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą paprastai taikoma sąlyga dėl gavėjų indėlio skiriant finansavimą ir darbo jėgą (34). Tačiau minimalus reikalavimas dėl bendro finansavimo nenustatytas, tiksliau, bendro finansavimo dalis skiriasi priklausomai nuo projekto tikslų ir pobūdžio. Šiuo atžvilgiu Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikiama pagal Vidaus EEE gairėse nustatytus pagalbos intensyvumo dydžius, taigi de facto visais atvejais buvo bendro finansavimo elementų.

Vis dėlto valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą taiko praktiką, pagal kurią finansuojama 100 % tam tikrų projektų sąnaudų, ir tokiu atveju bendro finansavimo nėra. Šiuo atžvilgiu valdžios institucijos mini darbo grupės ataskaitą, kurioje nustatyta: „Finansavimo pagal schemą dalis skiriasi atsižvelgiant į projektų tikslą ir pobūdį. Pagal schemą gali būti finansuojamas visas projektas [sąnaudos], jeigu sunku nustatyti ką nors, kam projektas duotų tiesioginės naudos, pvz., grynai studijų projektų ar parengiamųjų studijų atveju. Finansavimo pagal schemą dalis projektų, kurie, kaip manoma, turės svarbios ir tiesioginės naudos jų dalyviams, atveju gali būti atitinkamai nedidelė. Turi būti taikomos EEE valstybės pagalbos taisyklės. Laikantis tokiose taisyklėse nustatytų apribojimų turi būti nustatyta schemos principai ir administracinė praktika“ (35).

Valdžios institucijos papildomai paaiškino, kad 100 % finansavimo skyrimo praktika taikoma tais atvejais, kai sunku nustatyti suinteresuotąsias šalis, kurios turėtų tiesioginės naudos iš projektų (ar kai manoma, kad atskiros įmonės turės tik kuklios naudos), pvz., išankstinių studijų ir ataskaitų specialiose tikslinėse srityse atvejais. Valdžios institucijos paminėtas pavyzdys – 125 000 NOK skyrimas Norsk Treteknisk Institutt produkto – obliuotų plokščių vidaus darbams – kūrimo projektui (36). Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad (projekto) rezultatai prieinami instituto įmonėms narėms ir bet kuriuo atveju didžiąją dalį Norsk Treteknisk Institutt informacijos paprastai galima gauti jo bibliotekoje.

2.5. De minimis pagalba

Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą remiantis konkrečiomis nuostatomis, atitinka sąlygas, kad būtų laikomos de minimis pagalba. Valdžios institucijos paaiškino, kad, suteikiant de minimis pagalbą, pagalbos gavėjui išsiųstame „patvirtinimo rašte“ nurodoma de minimis riba ir terminai, taip pat nurodoma pagalbos gavėjo prievolė pranešti valdžios institucijoms apie pagalbą, iš kitų šaltinių gautą per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo patvirtinta skiriama pagalba (37).

Be to, valdžios institucijos paaiškino, jog esama administracinės praktikos, kad, be pagalbos, suteiktos, pvz., moksliniams tyrimams ir plėtrai, gali būti papildomai teikiama de minimis pagalba. Ši praktika konkrečiai numatyta Vidaus EEE gairių 2004 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. liepos mėn. versijose (38).

2.6. Trukmė

Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema pradėta taikyti nuo 2000 m. liepos 1 d. (t. y. nuo dienos, kai buvo galima teikti paraiškas paramai gauti) ir galiojo penkerius metus iki 2005 m. pabaigos (paskutinis patvirtinimas buvo suteiktas 2005 m. gruodžio 30 d.) (39).

2.7. Prekyba medienos produktais

Iš Vyriausybės Baltosios knygos Parlamentui apie vertės ir galimybių kūrimą miškų sektoriuje matyti, kad Norvegija savo medienos produktus eksportuoja į ES. Šiuo atžvilgiu baltosios knygos 4.3 skirsnyje konkrečiai nustatyta, kad „Norvegija eksportuoja apytikriai 85–90 % didmeninės medienos ir popieriaus produkcijos ir apytikriai 35 % statybinės medienos. ES šalims tenka atitinkamai 70 % ir 90 % viso eksporto. Bet kokios ES strategijos arba politinis įsikišimas, galintys paveikti ES miškų pramonės produktų importą, galėtų turėti reikšmingų padarinių Norvegijos miškų sektoriui“ (40). Be to, iš Eurostato statistinių duomenų matyti, kad Europos Sąjungoje plačiai prekiaujama medienos produktais (41). Galiausiai Norvegijos statistikos tarnybos (norv. Statistisk sentralbyrå) pateikti statistiniai duomenys rodo, kad Norvegija taip pat importuoja iš ES didelį statybinės medienos, apdirbtos medienos ir medienos produktų (norv. Tømmer, trelast og kork …) kiekį (42).

2.8. EEE susitarimo taikymo sritis

EEE susitarimo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Jei nenustatyta kitaip, šio Susitarimo nuostatos taikomos tik:

a)	Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25–97 skirsniuose klasifikuojamiems gaminiams, išskyrus 2 protokole išvardytus gaminius;

b)	3 protokole nurodytiems gaminiams atsižvelgiant į tame protokole išdėstytas konkrečias priemones.“

Medieną ir medienos gaminius apima 44 skyrius.

2.9. Pagrindas pradėti procedūrą

Institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą remdamasi išankstine išvada, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra susijusi su valstybės pagalba, kuri neatitinka jokios EEE susitarime numatytos išimties. Taigi Institucija abejoja, ar Pagalbos medienos sektoriui schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Norvegijos valdžios institucijų pateiktuose dokumentuose apie Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo konkrečių tinkamų finansuoti projektų, tinkamų finansuoti sąnaudų ar didžiausios pagalbos sumos, kuri gali būti suteikta, ribų apibrėžčių.

Norvegijos valdžios institucijų buvo paprašyta pateikti informaciją, įrodančią, kad buvo nustatytos vidaus darbo instrukcijos, kuriose būtų nustatyta, kad schema turėtų būti įgyvendinama pagal Valstybės pagalbos gaires ir (arba) bendrosios išimties reglamentus. Tačiau Institucija pabrėžė, kad net jei tokios administracinės praktikos buvimas gali būti įrodytas, Institucija vis vien manys, kad schema nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, nes pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą projektams 100 % parama teikiama tais atvejais, kai administruojanti institucija mano, jog dotacija nėra pagalba, nes veiklos negalima priskirti individualioms įmonėms, todėl manoma, kad jos nauda bus tik nedidelė.

Vertindama, ar dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą remiantis konkrečiomis nuostatomis dėl de minimis pagalbos, atitinka de minimis pagalbos teikimo sąlygas pagal Valstybės pagalbos gaires arba paskesnį de minimis reglamentą (kuris šiuo atžvilgiu nuo 2003 m. vasario 1 d. pakeitė Valstybės pagalbos gaires) (43), Institucija mano, jog neatrodo, kad atitinkamos nuostatos atitiktų de minimis pagalbos teikimo taisykles.

3. Norvegijos valdžios institucijų pastabos

3.1. Procedūra

Norvegijos valdžios institucijos pripažino, kad Institucijai turėjo būti oficialiai pranešta apie schemą, bet tvirtina, jog vien tai, kad apie Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo pranešta, nereiškia, jog Institucija vien tuo pagrindu gali nuspręsti, kad ji yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu.

3.2. Esminiai aspektai

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad esminių EEE susitarimo valstybės pagalbos taisyklių praktiškai buvo laikomasi. Pirma, pagal Innovasjon Norge Viršesnę politiką visas finansavimas turėtų būti skiriamas laikantis tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos Norvegija yra pasirašiusi, nustatytų apribojimų. Antra, Innovasjon Norge paraiškų vertintojams (per darbo grupės ataskaitą) buvo nurodyta Pagalbos medienos sektoriui schemą įgyvendinti laikantis EEE susitarimo. Buvo parengtos Vidaus EEE gairės, siekiant palengvinti EEE susitarimo laikymąsi. Trečia, paraiškų vertintojai turi Valstybės pagalbos gairių taikymo patirties ir dalyvauja šio dalyko kursuose. Kilus abejonių, jie gali kreiptis patarimo į Innovasjon Norge Teisės departamentą.

Dėl 100 % projektų išlaidų finansavimo praktikos Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad ši praktika taikoma projektams, kurie nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį, nes su jais nėra susijusi jokia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje arba pagalba buvo suteikta kaip de minimis pagalba. Valdžios institucijos pateikė lentelę, kurioje nustatyta, kaip buvo paskirstytas visas finansavimas, suteiktas pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą.

Valdžios institucijos teigia, kad aštuoniais atvejais (iš jų pateikti du pavyzdžiai) pagalba buvo suteikta projektams, susijusiems su produktais (pvz., „stačias miškas“), kurie nėra išvardyti Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25–97 skyriuose, todėl nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį.

Be to, valdžios institucijos teigia, kad 114 naudos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gavėjai negali būti laikomi „įmonėmis“, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, nes nevykdo ekonominės veiklos. 15 gavėjų laikomi „švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigomis“, 25 „viešųjų subjektų“ atvejai susiję su parama savivaldybėms, o 74 atvejai – su parama „padaliniams“.

Dėl „švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigų“ atvejų (iš jų pateikti du pavyzdžiai, vienas susijęs su ne pelno organizacija) valdžios institucijos mano, kad jie nepatenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, remiantis Valstybės pagalbos gairių dėl mokslinių tyrimų ir plėtros ankstesnio 14 skyriaus 2.2 skirsniu, pagal kurį „EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis paprastai netaikoma ne pelno aukštojo išsilavinimo mokslinių tyrimų įstaigai“ ir kuriame nustatyta, kad „ELPA priežiūros institucija manys, jog valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, paprastai nėra susijusi su tokiais atvejais, kai valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, kuriuos įgyvendino tokios įstaigos, rezultatai be jokios diskriminacijos prieinami Europos pramonei“.

Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad pagalba „padaliniams“ (kurie yra ne pelno interesų organizacijos, vykdančios informacijos sklaidą) nėra susijusi su valstybės pagalba, nes finansavimas įmonėms nėra (tiesiogiai) skiriamas, bet nukreipiamas per padalinius, kurie nelaikomi įmonėmis. Primenamas Komisijos sprendimas dėl Asetra, kurios atveju, pasak Norvegijos valdžios institucijų, pagalba buvo patvirtinta, nes Asetra nebuvo įmonė, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje (44). Taip pat įrodinėjama, kad Teisingumo Teismas „ „ekonominio pranašumo“ sąvoką“ išaiškino keliose bylose ir kad sprendime Adria Wien, C–143/99, Teisingumo Teismo argumentai rodo, jog reikia skirti abstrakčius pranašumus (t. y. sąnaudas, kurios paprastai nebūtų „įtrauktos“ į įmonės „biudžetą“) nuo realiųjų (45).

Valdžios institucijos taip pat teigia, kad dar 31 atveju (iš jų pateikti keli pavyzdžiai) naudos gavėjai negavo ekonominio pranašumo, nes mainais suteikė paslaugą, taigi šie atvejai nepatenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Norvegijos valdžios institucijos mini patvirtinimo raštą, kuriame nustatyta, kad pagalbos gavėjas turi pateikti informacijos „apie pagalbą, gautą pagal galimas naujas paraiškas dėl valstybės pagalbos … Šis įsipareigojimas galioja trejus metus nuo patvirtinimo rašto datos. Pagalbos gavėjas bet kuriuo trejų metų laikotarpiu negali gauti didesnės nei 100 000 EUR (apie 815 000 NOK) bendros de minimis pagalbos“.

Valdžios institucijos įrodinėja, kad nuoroda į „bet kurį trejų metų laikotarpį“ aiškiai rodo, jog pagalbos gavėjas negali gauti de minimis pagalbos bet kuriuo trejų metų laikotarpiu – ir prieš, ir po patvirtinimo rašto datos. Įpareigojimas teikti informaciją apie pagalbą, gautą per trejus metus, skaičiuojant nuo patvirtinimo rašto datos, turi būti skaitomas kartu su tekstu apie įsipareigojimą negauti pagalbos per „bet kurį“ trejų metų laikotarpį. Valdžios institucijų teigimu, tai užtikrina atitiktį de minimis reglamentui. Be to, valdžios institucijos teigia, kad bet kuriuo atveju didžioji dalis suteiktos pagalbos nesiekia de minimis ribos.

Tačiau valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad „[procedūrinės] de minimis pagalbos sistemos [tam tikrais] atvejais nebuvo laikytasi, nes [buvo] manoma, kad pagalba suderinama su esminėmis taisyklėmis ir bendrosiomis išimtimis dėl pagalbos MVĮ, MTP ir mokymui“. Valdžios institucijos vėliau paaiškino, kad minėtas atitikties „procedūrinėms taisyklėms“ nebuvimas reiškia, kad 10 atvejų buvo suteikta viso leistino pagalbos intensyvumo pagalba, bet, be jos, papildomai buvo suteikta de minimis pagalba, nepranešant gavėjui apie pagalbos de minimis elementą.

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad Institucija neskyrė pakankamai dėmesio praktikai ir procedūroms, kurių Innovasjon Norge laikosi vertindama pagalbos suderinamumą.

Valdžios institucijos iš esmės teigia, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą jokia pagalba nebuvo suteikta kaip regioninė pagalba, ir šį nesusipratimą galėjo sukelti apžvalga (pridedama prie Vidaus EEE gairių), kurioje nustatyti didžiausi pagalbos intensyvumo dydžiai (įskaitant ir regioninės pagalbos). Tačiau tuojau pat valdžios institucijos teigia esant pavyzdžių, kai suteikta pagalba siekė pagalbai moksliniams tyrimams ir plėtrai leistinus didžiausius pagalbos intensyvumo dydžius ir papildomai buvo suteikta 5 % regioninės pagalbos priemoka. Kaip pavyzdys paminėta pagalba Trysil Skog AS.

Dėl 78 mokslinių tyrimų ir plėtros atvejų (iš jų paminėti trys pavyzdžiai) valdžios institucijos teigia, kad pagalba buvo suteikta laikantis Valstybės pagalbos gairėse nustatytų esminių principų. Buvo atsižvelgta į mastą, kiek pagal atskirą projektą numatoma plėtoti naują technologiją, žinias ar būdus, ir pirmenybė buvo suteikta naujoviškiausiems projektams. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, ar projektas tinka finansavimui iš kitų šaltinių, pvz., Skattefunn schemos, gauti.

Valdžios institucijos teigia, kad nors Vidaus EEE gairėse neminimas bendrosios išimties reglamentų dėl pagalbos MVĮ ir mokymui pavadinimas ir paskelbimo nuoroda, reglamentai „daugiausia yra įtraukti“ į šias gaires.

II. VERTINIMAS

1. Valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, buvimas

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

Priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jeigu atitinka šiuos keturis suvestinius kriterijus: i) priemonė pagalbos gavėjams suteikia ekonominį pranašumą, kuris įprastomis verslo sąlygomis neįgyjamas; ii) šis pranašumas yra suteikiamas valstybės arba iš valstybės išteklių; iii) priemonė yra selektyvi, nes pranašumas suteikiamas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, ir iv) iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis prekybai tarp susitariančiųjų šalių.

1.1. Ekonominis pranašumas

Priemonė turi suteikti pagalbos gavėjams ekonominį pranašumą, kurio įprastomis verslo sąlygomis jie neįgytų.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą Norvegijos valdžios institucijos teikia finansines dotacijas įmonėms, valdžios institucijoms, verslo asociacijoms, sąjungoms ir kitiems subjektams, galintiems prisidėti prie schemos tikslų. Šias dotacijas gaunančios įmonės įgyja ekonominį pranašumą, t. y. dotaciją, kurios įprastomis verslo sąlygomis jos nebūtų gavusios.

1.2. Valstybės išteklių naudojimas

Pranašumą turi teikti valstybė arba jis turi būti teikiamas iš valstybės išteklių.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skiriamas dotacijas finansuoja Žemės ūkio ir maisto produktų ministerija, taigi lėšos skiriamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

1.3. Tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai suteikiamas pranašumas

Pagal priemonę turi būti teikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai.

Iš įvairių parengiamųjų teisės aktų (pvz., baltosios knygos, rekomendacijos ir darbo grupės ataskaitos), kuriais remiantis vėliau nustatyta Pagalbos medienos sektoriui schema, galima spręsti, kad šios schemos tikslas – i) didinti vertę medienos apdirbimo versle ir ii) gerinti ryšius tarp miškų sektoriaus ir rinkos įvairiais prekybos lygmenimis (kurie apima žaliavų tiekimą medienos apdirbimo pramonei), o bendras tikslas – didinti faktinį medienos dirbinių naudojimą.

Taigi dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiamos tik tada, kai manoma, kad jos gali būti naudingos medienos apdirbimo sektoriui ir susijusiems medienos pramonės sektoriams, taip pat žaliavų tiekimui tokiems pramonės sektoriams. Todėl pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikiamas pranašumas medienos pramonės įmonėms, pašalinant kitus sektorius, taigi ji yra selektyvi. Šiuo klausimu ELPA teismas nusprendė, jog priemonė gali būti selektyvi, net jei taikoma (įmonėms) visame sektoriuje (46).

Reikėtų pažymėti, kad nors dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gali būti teikiamos ir kitų pramonės sektorių įmonėms (pvz., tų pramonės sektorių, kuriuose ieškoma būdų panaudoti medieną kartu su kitomis medžiagomis), galimybę gauti dotacijas pagal šią schemą turi tik tie pramonės sektoriai, kurie gali prisidėti prie bendro Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslo – iš esmės gerinti vertės kūrimą medienos apdirbimo versle. Todėl Institucija mano, kad netgi šios pasirinkimo galimybės galutinis tikslas – suteikti pranašumą medienos apdirbimo ir su mediena susijusių pramonės sektorių įmonėms.

1.4. Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Priemonės turi iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą Norvegijos valdžios institucijos teikia dotacijas medienos apdirbimo (ir susijusių) pramonės sektorių įmonėms. Norvegijos pramonės įmonės didelę didmeninės statybinės medienos ir perdirbtų medienos produktų dalį (iki 90 %) eksportuoja į kitas EEE valstybes, kuriose plačiai prekiaujama medienos produktais. Be to, Norvegija taip pat importuoja iš ES statybinę medieną, apdirbtą medieną ir medienos produktus. Tokiomis aplinkybėmis pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą įmonėms teikiama pagalba sustiprins jos gavėjų padėtį kitų Norvegijoje arba kitose EEE valstybėse įsikūrusių ir medienos apdirbimo (bei susijusiame) versle konkuruojančių įmonių atžvilgiu. Be to, mediena yra tik viena iš daugelio statybos versle naudojamų žaliavų, todėl statybos įmonių pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gaunamos dotacijos sustiprins jų padėtį kitų statybos versle konkuruojančių įmonių atžvilgiu (47).

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais, Institucija mano, kad finansinės pagalbos teikimas įmonėms pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą iškraipys konkurenciją ir darys poveikį prekybai.

1.5. Išvada ir pagalbos schemos buvimas

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Institucija daro išvadą, kad Pagalbos medienos sektoriui schema atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje pateiktus kriterijus, taigi yra valstybės pagalba. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos įrodinėja, kad tam tikros individualios dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, nepatenka į EEE susitarimo taikymo sritį arba neatitinka valstybės pagalbos kriterijų.

Institucija laikosi nuomonės (kurios Norvegijos valdžios institucijos neginčija), kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra teisės dokumentas, kuriuo remiantis, nereikalaujant jokių tolesnių įgyvendinimo priemonių, tame teisės dokumente bendrąja ir abstrakčiąja prasmėmis apibrėžtoms įmonėms gali būti teikiama individuali pagalba. Taigi schema atitinka pagalbos schemos kriterijus, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio d dalyje. Šiuo atžvilgiu Institucija primena, kad sprendime C-310/99 Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė: „Nebuvo būtinybės įtraukti į ginčijamą sprendimą individualiais atvejais pagal schemą suteiktos pagalbos analizę. Individualią kiekvienos susijusios įmonės padėtį būtina įvertinti tik pagalbos susigrąžinimo etape“ (48). Remdamasi šia teismo praktika Institucija įvertino Pagalbos medienos sektoriui schemą pagal schemos charakteristikas (o ne pagal individualios pagalbos, suteiktos pagal schemą, ypatumus). Norvegijos valdžios institucijų argumentai negali paveikti to įvertinimo ir bus panaudoti tik jei bus svarstomas susigrąžinimas. Išvada dėl schemos suderinamumo su EEE susitarimo veikimu iš anksto nenulemia atsakymo į klausimą dėl susigrąžinimo atskirais pagalbos teikimo atvejais. Kaip pažymėta minėtame sprendime, tai yra antrasis etapas, ir susigrąžinimo bus pareikalauta tik tais atvejais, kai buvo iš esmės pažeistos esminės valstybės pagalbos nuostatos.

Institucija pažymi, jog Norvegijos valdžios institucijos nesiginčijo, kad Pagalbos medienos sektoriui schema leidžia skirti pagalbos gavėjams finansavimą produktams, kuriuos apima EEE susitarimas, pvz., medienai. Norvegijos valdžios institucijos taip pat neginčijo to, kad Pagalbos medienos sektoriui schemoje numatyta galimybė finansuoti subjektus, kurie atitinka įmonių kriterijus, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Galiausiai neginčijama, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo finansuojami tik gavėjai, kurie mainais teiktų paslaugą.

Kitaip tariant, pačioje schemoje buvo numatytas valstybės pagalbos teikimas. Tikimybė, kad tam tikri pagalbos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gavėjai gali nepatekti į EEE susitarimo taikymo sritį (nurodant, kad Susitarimas netaikomas jų produktams arba jie patys nėra įmonės, kaip apibrėžta EEE susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje) nepakeičia Pagalbos medienos sektoriui schemos apibūdinimo kaip pagalbos schemos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2. Procedūriniai reikalavimai

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai tinkamu laiku pranešama apie ketinimus suteikti arba pakeisti pagalbą (…), kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Atitinkama valstybė nepradeda taikyti savo siūlomų priemonių tol, kol pagal šią procedūrą priimamas galutinis sprendimas“.

Institucija pirmiausia pažymi, kad EEE susitarimas apima Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 44 skyrių (dėl medienos ir medienos gaminių), todėl Pagalbos medienos sektoriui schema turi būti vertinama remiantis Susitarimu. Norvegijos valdžios institucijos nepranešė apie Pagalbos medienos sektoriui schemą prieš jos įgyvendinimą, taigi neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Todėl pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikta valstybės pagalba yra „neteisėta pagalba“, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f punkte.

3. Pagalbos suderinamumas

Institucija preliminariai pažymi, kad Pagalbos medienos sektoriui schemoje buvo pateikta išsami informacija apie, pvz., tikslus ir tinkamas finansuoti sąnaudas, tačiau neatrodo, kad joje būtų kokių nors sąlygų, pagal kurias turėjo būti teikiama pagalba. Schema, kurioje nėra jokių konkrečių pagalbos teikimo apribojimų (pvz., dėl pagalbos intensyvumo), tikrai nėra tai, ką Institucija galėtų pripažinti suderinamu su EEE susitarimo veikimu. Tai, kad tam tikrais atvejais praktiškai galėjo būti laikytasi Institucijos Valstybės pagalbos gairių, nepakeičia šios nuomonės ir, kaip minėta I dalies 1.5 punkte, turi įtakos tik tada, kai būtina susigrąžinti pagalbą.

Tačiau Institucija šiuo atžvilgiu pažymi, jog Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad darbo grupės ataskaitoje užsimenama apie schemos įgyvendinimą remiantis „principais ir praktika“ pagal EEE teisės aktus, ir tai yra numanoma nuoroda į Vidaus EEE gaires. Institucija taip supranta šį argumentą: tos gairės, kuriose, pvz., nustatomi įvairiais atvejais pagal EEE teisės aktus leistini didžiausi pagalbos intensyvumo dydžiai, turi būti laikomos schemos taisyklėmis ir sąlygomis, kuriomis būtų teikiama pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą. Kitaip tariant, schemoje nebuvo aiškaus taisyklių, pagal kurias būtų ribojamas pagalbos teikimas pagal šią schemą, rinkinio.

Atsižvelgiant į Norvegijos valdžios institucijų pastabą, kad „gairės yra nuolat persvarstomos“, primenama, kad neteisėtos valstybės pagalbos suderinamumas su EEE susitarimo veikimu turi būti vertinamas pagal esminius suteikiant pagalbą galiojusioje priemonėje nustatytus kriterijus arba schemos atveju – kai schema buvo nustatyta. Be to, turi būti įvertintas kiekvienas schemos taisyklių persvarstymas siekiant nustatyti, ar tai yra schemos pakeitimas, kaip apibrėžta Sprendime Nr. 195/04/COL (49). Toliau įvertinime analizuojama, ar Innovasjon Norge Vidaus EEE gairės, įskaitant paskesnius jų pakeitimus, kaip Pagalbos medienos sektoriui schemos taisyklės gali būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu ir visų pirma su Institucijos Valstybės pagalbos gairių ir bendrosios išimties reglamentų versijomis, kurios buvo taikytos kiekvienu atitinkamu laikotarpiu.

3.1. Suderinamumas su EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalimi

Šiuo atveju netaikytina nė viena iš EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, nes Pagalbos medienos sektoriui schema nesiekiama tose nuostatose išvardytų tikslų.

3.2. Suderinamumas su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalimi

Valstybės pagalbos priemonė laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktą, kai ji skirta sričių, kuriose gyvenimo lygis yra neįprastai žemas arba labai didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Tačiau Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapyje tokių sričių nėra, todėl ši nuostata negali būti taikoma (50).

Be to, EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta išimtis netaikoma, nes pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiama valstybės pagalba nėra skirta tam, kad būtų skatinama vykdyti su bendrais Europos interesais susijusį svarbų projektą, arba dideliems Norvegijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Tačiau gali būti taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis, pagal kurią valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jei ji padeda plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą arba tam tikras ekonomikos sritis ir nedaro tokio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Tai taikoma, jei priemonė atitinka Valstybės pagalbos gaires arba kurį nors iš taikytinų bendrosios išimties reglamentų.

Įmonės įgyja teisę gauti regioninę pagalbą, jei jos yra įsisteigusios tam tikruose regionuose, apibrėžtuose pirmiau minėtame Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapyje, ir yra laikomasi Valstybės pagalbos gairėse regioninei pagalbai nustatytų sąlygų (51).

Norvegijos valdžios institucijos įrodinėja, kad pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą nebuvo teikiama kaip regioninė pagalba. Tačiau Institucija pažymi, kad Pagalbos medienos sektoriui schema buvo įgyvendinama remiantis Vidaus EEE gairėmis, kuriose numatyta galimybė teikti regioninę pagalbą (investicijoms) (52). Be to, valdžios institucijos paminėjo atvejus, kuriais be pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai buvo papildomai suteikta 5 % regioninės pagalbos priemoka (vienas iš pavyzdžių – Trysil Skog AS).

Institucija pažymi, kad Valstybės pagalbos gairėse nustatytos regioninės pagalbos teikimo sąlygos taip pat turi būti tenkinamos ir tais atvejais, kai teikiama regioninės pagalbos priemoka. Tačiau nei darbo grupės ataskaitoje, nei Vidaus EEE gairėse nenurodytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų suteikta regioninė pagalba, pvz., dėl regioninės naudos (našių investicijų ar darbo vietų kūrimo) nustatymo, taip pat nepateikta ir nuoroda į Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapį. Tokiomis aplinkybėmis Institucija negali įsitikinti, kad nuostatos dėl regioninės pagalbos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą atitinka Valstybės pagalbos gaires dėl regioninės pagalbos.

Valstybės pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei yra įvykdytos atitinkamos Valstybės pagalbos gairių sąlygos (53). Valstybės pagalbos gairėse yra apibrėžtos įvairios mokslinių tyrimų ir plėtros rūšys, pvz., „fundamentiniai tyrimai“, „pramoniniai tyrimai“ ir „pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymo veikla“, taip pat nurodyti atitinkami pagalbos intensyvumo dydžiai, taikomi kiekvienai iš šių kategorijų.

Institucija pažymi, kad Vidaus EEE gairėse nustatyti tinkami finansuoti moksliniai tyrimai, tinkamos finansuoti sąnaudos ir pagalbos intensyvumo dydžiai atitinka nustatytuosius Valstybės pagalbos gairėse dėl mokslinių tyrimų ir plėtros, išskyrus parengiamąsias technines studijas. Nors Vidaus EEE gairių pagalbos intensyvumo dydžių lentelėje minimi du skirtingi pagalbos intensyvumo dydžiai parengiamosioms techninėms studijoms, kurias atlieka didelės įmonės, vykdydamos pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje mokslinius tyrimus, t. y. 50 % ir 55 % (54), Valstybės pagalbos gairėse aiškiai nustatyta, kad sudėjus priemokas pagalbos intensyvumas pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje moksliniams tyrimams negali viršyti 50 % (55).

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Vidaus EEE gairėse nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių neatitinka Valstybės pagalbos gairių ir nėra jokių įrodymų, jog paraiškų vertintojams būtų taikomas nurodymas taikyti OFU/IFU schemai pagalbos intensyvumą, atitinkantį Valstybės pagalbos gaires, galima manyti, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos taisyklėse yra numatytas galimas pagalbos intensyvumas, viršijantis Valstybės pagalbos gairėse nustatytą didžiausią dydį. Be to, Institucijai nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų didesnio nei nustatytasis Valstybės pagalbos gairėse pagalbos intensyvumo patvirtinimą.

Pagalba, teikiama laikantis bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ ir (arba) pagalbos mokymui, laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei ši schema tenkina visas atitinkamo bendrosios išimties reglamento sąlygas ir joje tai yra aiškiai nurodyta (nurodytas jos pavadinimas ir Europos Sąjungos oficialiojo leidinio, kuriame ji paskelbta, numeris) (56). Tačiau nei valstybės biudžetuose, nei darbo grupės ataskaitoje ar kuriame nors kitame Pagalbos medienos sektoriui schemos parengiamajame teisėkūros dokumente nėra pateikta nuorodų nei į bendrosios išimties reglamento dėl MVĮ, nei į bendrosios išimties reglamento dėl pagalbos mokymui taikymą. Be to, Institucija iš Norvegijos valdžios institucijų negavo jokios Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbtinos informacijos apie kokių nors bendrosios išimties reglamentų taikymą. Todėl Norvegijos valdžios institucijos nesilaiko bendrosios išimties reglamentuose nustatytų reikalavimų, taigi Pagalbos medienos sektoriui schema negali būti laikoma suderinama su bendrosiomis išimtimis.

Vis dėlto Pagalbos medienos sektoriui schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą atsižvelgiant į pagrindinius bendrosios išimties reglamentuose dėl MVĮ ir pagalbos mokymui nustatytus principus. Šiuo atžvilgiu Institucija pažymi, kad visos Vidaus EEE gairėse pateiktos su pagalba mokymui susijusios apibrėžtys, tinkamos finansuoti sąnaudos ir pagalbos intensyvumo dydžiai (57) atitinka bendrosios išimties reglamentą dėl pagalbos mokymui. Be to, Vidaus EEE gairėse pateiktos apibrėžtys, tinkamos finansuoti sąnaudos ir taikytini pagalbos intensyvumo dydžiai MVĮ skirtoms konsultavimo paslaugoms ir mugėms (58) atitinka bendrosios išimties reglamentą dėl MVĮ.

Tačiau pagal Vidaus EEE gairių 4.3.2 skirsnį pagalba MVĮ gali būti suteikta „tinklams ir bendradarbiavimui“, o toks tikslas aiškiai nepatenka į esminių bendrosios išimties reglamento dėl MVĮ nuostatų taikymo sritį. Taigi kyla klausimas, ar finansavimas tokiems tikslams gali būti laikomas suderinamu remiantis Valstybės pagalbos gairėmis dėl MVĮ arba remiantis tiesiogiai pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą jose nustatytais esminiais principais (59).

Valstybės pagalbos gairėse nustatyta, kad MVĮ finansavimas „bendradarbiavimui“ gali būti suteiktas, jeigu tai nedaro konkurencijai tokio neigiamo poveikio, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Šiuo pagrindu Institucija mano, kad Vidaus EEE gairėse numatyta galimybė skirti MVĮ finansavimą „darbo partneriams nustatyti, strategijoms formuoti ir bendradarbiavimui steigimosi etape įforminti“ gali būti priimtina.

Priešingai, Institucija mano, kad galimybė finansuoti nenustatytus „ypatingus bendrus veiksmus“ (60)„veiklos etape“ atveria galimybę bet kuriuo metu finansuoti daugybę priemonių, o tai nebūtinai patenka į MVĮ bendradarbiavimo sritį, taigi gali daryti konkurencijai tokį neigiamą poveikį, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Paklaustos apie šį aspektą, Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad finansavimas pagal šią nuostatą skirtas tik konsultacinėms paslaugoms. Tačiau kartu valdžios institucijos pareiškė, kad nuostata taip pat atveria galimybę „susijusias paslaugas“ finansuoti, kai teikiama pagalba tinklui.

Institucija mano, kad pagal tokias neaiškias ir nebaigtas nuostatas negali įsitikinti, kad schemos taisyklės dėl MVĮ finansavimo atitinka Valstybės pagalbos gaires dėl MVĮ arba jose nustatytus esminius principus, taigi negalima patvirtinti, kad schema yra suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

Darbo grupės ataskaitoje nurodyta, kad pagal schemą gali būti finansuojamos visos projekto išlaidos, jeigu sunku nustatyti kokį nors subjektą, kuriam projektas duotų tiesioginės naudos. Valdžios institucijos paaiškino, kad projekto išlaidos 100 % finansuojamos, kai, pvz., sunku nustatyti tiesioginius naudos gavėjus arba tariama, kad pagalbos gavėjai gaus tik nedidelę naudą (t. y. išankstinės studijos ir ataskaitos specialiose tikslinėse srityse), ir remiamasi tuo, kad tokiais atvejais pagalbos nėra (61).

Dėl šios praktikos būtina pateikti tokias dvi pastabas: 1) nors Norvegijos valdžios institucijos kaip atvejų, su kuriais nesusijusi jokia pagalba, pavyzdį mini preliminarias studijas ir ataskaitas, Valstybės pagalbos gairėse dėl mokslinių tyrimų ir plėtros techninėms galimybių studijoms yra nustatyti didžiausi pagalbos intensyvumo dydžiai, kurie rodo, kad studijų (net ir parengiamojo pobūdžio) finansavimas gali būti susijęs su valstybės pagalba (62), ir 2) nedidelės naudos gavimas pats savaime nepašalina valstybės pagalbos buvimo galimybės, nebent susijusios pagalbos suma nesiekia de minimis ribos.

Šiuo pagrindu Institucija mano, jog 100 % projekto išlaidų finansavimo praktika nėra pagrįsta kriterijais, kurie užtikrintų, kad nėra valstybės pagalbos; kadangi 100 % finansavimas nėra priimtinas pagal jokį Valstybės pagalbos gairių skirsnį ir šiuo atveju nebuvo įrodinėjama, kad toks pagalbos intensyvumas yra tiesiogiai pateisinamas pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, Institucija mano, kad schema, pagal kurią tokia praktika leidžiama, nėra suderinama su EEE susitarimo veikimu.

Kaip matyti iš to, kas pirmiau išdėstyta, Pagalbos medienos sektoriui schema keletu atžvilgių neatitinka Valstybės pagalbos gairių ir kriterijų, kad jai būtų galima taikyti išimtį tiesiogiai pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Todėl Institucija mano, kad Pagalbos medienos sektoriui schema negali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

3.3. De minimis pagalba

Norvegijos valdžios institucijų teigimu, Pagalbos medienos sektoriui schemoje yra nuostatų, nustatančių sąlygas, kurios, jei jų laikomasi, užtikrina dotacijų atitiktį de minimis pagalbai. Institucija mano, kad atitinkamos Pagalbos medienos sektoriui schemos nuostatos nesuderinamos su de minimis pagalbos taisyklėmis.

Pagalbos teikimas gali būti laikomas de minimis pagal Valstybės pagalbos gaires arba vėlesnį de minimis reglamentą, ir tokiais atvejais tariama, kad ši priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ir netaikomas įpareigojimas apie ją pranešti. Pagalbos medienos sektoriui schema buvo įgyvendinama nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2005 m. pabaigos, taigi vertinant schemą galima taikyti abu de minimis pagalbos taisyklių rinkinius (63).

Ir de minimis reglamente, ir Valstybės pagalbos gairėse nustatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos gali suteikti de minimis pagalbą tik patikrinusios, ar bendrovės gaunama bendra de minimis pagalbos suma nepadidėjo dėl kitos per paskutiniuosius trejus metus jai suteiktos de minimis pagalbos. Ir pagal de minimis reglamentą, ir pagal Valstybės pagalbos gaires vienas iš priimtinų de minimis pagalbos ribos patikrinimo būdų – gauti iš pagalbos gavėjo informaciją šiuo klausimu (64).

Skiriant de minimis pagalbą pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą daroma nuoroda į de minimis pagalbos taisykles, ir pagalbos gavėjams pranešama apie šių pareigą pranešti valdžios institucijoms apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per trejus metus nuo tos dienos, kai buvo patvirtintas de minimis pagalbos skyrimas.

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija laikėsi nuomonės, kad šis įpareigojimas pranešti taikomas tik de minimis pagalbai, gautai po to, kai jau buvo gauta pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, todėl nebuvo reikalaujama, kad pagalbos gavėjai pateiktų informaciją apie tai, ar prieš gaudami de minimis pagalbą pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą jie gavo kokią nors kitą de minimis pagalbą. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, jog patvirtinimo rašte taip pat buvo minima taisyklė, kad pagalba, gauta per „kurį nors trejų metų laikotarpį“, neturi viršyti de minimis ribos.

Institucija pažymi, kad pagalbos gavėjui taikomas reikalavimas pranešti apie pagalbą, suteiktą „nuo patvirtinimo rašto datos“, prieštarauja nurodytai taisyklei, kad pagalba, gauta per „kurį nors trejų metų laikotarpį“, neturi viršyti de minimis ribos. Tokiomis aplinkybėmis Institucija negali įsitikinti, kad gavėjas aiškiai suvoks šį pranešimą kaip įpareigojimą pranešti apie pagalbą, gautą per „bet kurį trejų metų laikotarpį“. Todėl Institucija laikosi savo pradinės nuomonės, kad jei aptariamos nuostatos laikomos schemos taisyklių dalimi, negalima manyti, kad jos ex ante užtikrina, jog yra laikomasi nuostatų dėl de minimis pagalbos (65).

Be to, Institucija pažymi, kad bent jau 2004 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. liepos mėn. Vidaus EEE gairių versijose Pagalbos medienos sektoriui schemoje buvo numatyta praktika, pagal kurią prie valstybės pagalbos, patvirtintos, pvz., moksliniams tyrimams ir plėtrai, gali būti pridėta papildoma pagalba, suteikta kaip de minimis pagalba (66). Pagal Komisijos sprendimą Kahla Porzellan GmbH byloje Institucija mano, kad jei pagalba viršija de minimis ribą – dėl viso tai pačiai įmonei per trejus metus suteikto finansavimo – bendra suma turi būti laikoma valstybės pagalba (67). Šiuo pagrindu Institucija mano, kad praktika, pagal kurią de minimis ribos laikomasi tik dalies įmonei suteiktos pagalbos atžvilgiu, pagal apibrėžtį reiškia, kad bendra suteikta suma gali viršyti de minimis ribą (68).

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Institucija mano, kad atitinkamos Pagalbos medienos sektoriui schemos nuostatos neatitinka de minimis pagalbos taisyklių, todėl schema negali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

4. Išvada

Remdamasi Norvegijos valdžios institucijų pateikta informacija, Institucija laikosi nuomonės, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra susijusi su valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, teikimu, nesuderinamu su Susitarimu. Tačiau remdamasi Komisijos praktika šiuo atžvilgiu Institucija mano, kad Pagalbos medienos sektoriui schema, vertinama kaip visa schema, yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, bet individualios dotacijos, suteiktos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą ir atitinkančios Valstybės pagalbos gairėse dėl MVĮ ir (arba) mokslinių tyrimų ir plėtros nustatytus kriterijus arba bendrosios išimties reglamentuose dėl pagalbos MVĮ ir mokymui nustatytas esmines taisykles, gali būti pripažintos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu (69).

Institucijai nebuvo pranešta apie Pagalbos medienos sektoriui schemą, todėl bet kokia pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, suteikta pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, yra neteisėta pagalba, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f punkte. Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnį Institucija turi nuspręsti, kad neteisėta pagalba, kuri yra nesuderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis pagal EEE susitarimą, turi būti susigrąžinta iš gavėjų. Tačiau tai nepažeidžia i) individualios suteiktos pagalbos, atitinkančios de minimis pagalbos sąlygas pagal Valstybės pagalbos gaires arba de minimis reglamentą, ir ii) individualios suteiktos pagalbos, kuri, kaip nustatyta, yra suderinama, nes atitinka Valstybės pagalbos gaires dėl MVĮ ir (arba) mokslinių tyrimų ir plėtros arba esmines bendrosios išimties reglamentų dėl pagalbos MVĮ ir mokymui taisykles, ir kuri atitinka atitinkamus šiuose teisės aktuose nustatytus pagalbos intensyvumo dydžius,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagalbos medienos sektoriui schema nesuderinama su EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Individuali pagalba, suteikta pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, nėra valstybės pagalba, jeigu atitinka de minimis pagalbos sąlygas, nustatytas Valstybės pagalbos gairėse arba de minimis reglamente priklausomai nuo to, kuris iš jų buvo taikytinas pagalbos suteikimo metu.

3 straipsnis

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikta individuali pagalba, atitinkanti Valstybės pagalbos gairėse dėl MVĮ ir (arba) mokslinių tyrimų ir plėtros nustatytus kriterijus arba esmines bendrosios išimties reglamentų dėl pagalbos MVĮ ir mokymui taisykles, yra suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu neviršijamas leistinas pagalbos intensyvumas dydis.

4 straipsnis

Norvegijos valdžios institucijos imasi visų būtinų priemonių 1 straipsnyje minėtai pagalbai, išskyrus 2 ir 3 straipsniuose minėtą pagalbą, susigrąžinti.

5 straipsnis

Susigrąžinimas turi būti įvykdytas nedelsiant ir laikantis racionaliuose teisės aktuose nustatytų procedūrų, jeigu pagal jas leidžiama nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti sprendimą. Pagalba susigrąžinama kartu su palūkanomis ir bendromis palūkanomis, kurios taikomos nuo jos suteikimo gavėjams datos iki susigrąžinimo datos. Palūkanos skaičiuojamos pagal Sprendimo Nr. 195/04/COL (70) 9 straipsnį.

6 straipsnis

Per du mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo dienos Norvegijos institucijos praneša ELPA priežiūros institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

8 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2008 m. sausio 23 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Per SANDERUD

Pirmininkas

Kurt JAEGER

Kolegijos narys

(1) Toliau – Institucija.

(2) Toliau – EEE susitarimas.

(3) Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(4) Procedūrinės ir esminės taisyklės valstybės pagalbos srityje – EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių, Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, kurias Institucija priėmė ir paskelbė 1994 m. sausio 19 d.OL L 231, 1994 9 3, p. 1, EEE priedas Nr. 32, 1994 9 3, p. 1. Paskutiniai gairių pakeitimai padaryti 2007 m. gegužės 3 d. Institucijos sprendimu Nr. 154/07/COL. Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(5) 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OL L 10, 2001 1 13, p. 20; 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL L 10, 2001 1 13, p. 33) ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5). Pastarasis reglamentas pakeičia Komisijos reglamentą (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbos (OL L 10, 2001 1 13, p. 30) ir Valstybės pagalbos gairių 12 skyrių (priimta 1996 m. gegužės 15 d. Institucijos sprendimu Nr. 54/96/COL, OL L 245, 1996 9 26, p. 28). Visi pirmiau minėti reglamentai buvo įtraukti į EEE susitarimo 15 priedą (1 punkto d–f papunkčiai).

(6) OL C 272, 2006 11 9, p. 19, ir EEE priedas Nr. 55, 2006 11 9.

(7) Išsamesnės informacijos apie šį susirašinėjimą žr. Sprendimą Nr. 147/06/COL dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios, kurio santrauka paskelbta OL C 272, 2006 11 9, p. 19 ir EEE priede Nr. 55, 2006 11 9. Visas sprendimas paskelbtas Institucijos svetainėje www.eftasurv.int

(8) Paskelbimo informacija nurodyta 7 išnašoje.

(9) Baltosios knygos 7.3.3 skirsnis.

(10) Baltosios knygos 7.3.3 skirsnis.

(11) Baltosios knygos 2.4.1 skirsnis.

(12) Baltosios knygos 6.1.1 skirsnis. Dėl ypatingo dėmesio Norvegijos pramonei baltosios knygos 6.1.1 skirsnyje taip pat teigiama: „Siekiant skatinti kurti vertę, svarbu apsvarstyti ir galimybę mažinti sąnaudas apdirbimo ir pardavimo lygmenimis, ir galimybę didinti ir gerinti Norvegijoje gaminamų medienos dirbinių naudojimą ir (arba) eksploatavimą.“.

(13) Darbo grupės ataskaitos 1.4 skirsnyje nustatyta, kad Pagalbos medienos sektoriui schema neapima miškų kultivavimo, infrastruktūros, transporto, laukų, apželdinimui skirtų miškų produktų ir bioenergetinių produktų, kuriems turi būti taikomos kitokios Vyriausybės priemonės. Darbo grupės ataskaitos 2.1 skirsnyje su miškais susijusios vertės grandinė (arba miškų sektorius) apibrėžiama kaip visi susiję operatoriai – nuo miško kirtėjo iki galutinio vartotojo. Sąvoka „miškas“ apima ir tiekimo (miškų savininkai ir jų asociacijos), ir komercinį lygį (miškų sektoriaus verslininkai, įskaitant gabenimą teritorijoje, medienos matavimą ir apyvartą, miškų kultivavimą, veiklos planavimą ir kt.). Sąvoka „gamyba“ apima visą medienos apdirbimą gaminant galutiniams vartotojams tinkamus produktus, tačiau daugiausia dėmesio skiriant mechaninio medienos apdirbimo grandinei (apimančiai tradicinį apdirbimą lentpjūvėse ir dailidystę bei paskesnį apdirbimą gaminant duris, langus, laiptus ir kitus statybos elementus, taip pat medinių baldų, medinių namų ir rankų darbo prekių gamybą). Sąvoka „rinka“ apima galutinius vartotojus, tačiau taip pat ir įvairius prekybos lygmenis bei kitus operatorius su miškais susijusios gamybos sistemoje, pvz., prekių ir paslaugų miškininkystei subrangovus ir su miškais susijusią pramonę.

(14) Darbo grupės ataskaitos 1.5, 6.2 ir 6.3 skirsniai. 2003 m. gegužės mėn. grupėje taip pat buvo alternatyvių finansavimo šaltinių ir apskrities gubernatoriaus administracijos atstovų.

(15) Metinės ataskaitos apie veiklą ir schemos plėtojimą turi būti pateiktos Žemės ūkio ministerijai, o Innovasjon Norge (anksčiau SND) jomis remiasi rengdama biudžetą ir gaires; plg. su darbo grupės ataskaitos 1.5, 6.2 ir 6.3 skirsniais.

(16) Žr. Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(17) Viršesnė politika – tai orientacinis dokumentas, kuriame nustatytos tam tikros išorinės Innovasjon Norge skiriamo finansavimo ribos (pvz., atmetama galimybė teikti pagalbą veiklai ir pagalbą eksportui) ir nustatyta, kad finansavimas turi būti suteikiamas laikantis tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos pasirašė Norvegija, nustatytų apribojimų.

(18) 2000 m. spalio 6 d. lėšų skyrimo rašte pateikta informacija apie biudžetą Pagalbos medienos sektoriui schemai įgyvendinti ir kartu minimas schemos tikslas, sektorius ir tikslinės grupės.

(19) Norvegijos valdžios institucijos taip pat paminėjo Innovasjon Norge veiklą reglamentuojantį įstatymą ir įstaigos „standartines sąlygas“ dėl finansavimo plėtrai skyrimo, kuriose pateiktos administracinės taisyklės dėl inter alia laiko apribojimų, dokumentų, kontrolės priemonių ir finansavimo susigrąžinimo.

(20) Taip pat numatytos nuostatos dėl kaupimo, orientacinės normos ir pagalbos apskaičiavimo.

(21) Versijų datos – 2000 m. sausio mėn., 2001 m. rugpjūčio mėn., 2003 m. birželio mėn., 2004 m. rugsėjo mėn. ir 2005 m. liepos mėn.; jos iš esmės nesiskiria viena nuo kitos. Kad būtų paprasčiau, sąvoka „Vidaus EEE gairės“ toliau reiškia naujausios versijos tekstą, o pastabos dėl ankstesnių versijų teksto teikiamos tik tinkamais atvejais (dėl nukrypimų ar papildomo teksto).

(22) Darbo grupės ataskaitos 1.3 skirsnyje nustatyta, kad finansavimas turi būti suteikiamas laikantis EEE taisyklių, o 7.1 skirsnyje – kad „turi būti laikomasi EEE susitarime nurodytų teisės aktų dėl valstybės pagalbos. Remiantis šiais reglamentais turi būti nustatyti programos principai ir praktika“. Taip pat žr. Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(23) Žr. Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir 2008 m. sausio 18 d. Norvegijos valdžios institucijų elektroninį laišką (dok. Nr. 461470).

(24) Taip pat žr. I-2.4 skirsnio poskirsnį apie bendrą finansavimą ir 100 % projekto išlaidų finansavimą.

(25) Taip pat žr. patikslintą biudžetą (St. prp. Nr. 61 (1999–2000 m.)). Pagalbos medienos sektoriui schema minima įvairiai, įskaitant „Treprogrammet“ ir „Verdiskapningsprogrammet for tre“ arba naudojant pradinę nuolatinio komiteto rekomendaciją Parlamentui (Innst. S. Nr. 208 (1998–1999 m.)).

(26) 2001 m.: St. prp. Nr. 1 (2000–2001 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 84 (2000–2001 m.)); 2002 m.: St. prp. Nr. 1 (2001–2002 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 1 Tillegg Nr. 4 (2001–2002 m.)); 2003 m.: St. prp. Nr. 1 (2002–2003 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 65 (2002–2003 m.)); 2004 m.: St. prp. Nr. 1 (2003–2004 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 63); 2005 m.: St. prp. Nr. 1 (2004–2005 m.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. Nr. 65 (2004–2005 m.)). Pirmuosius ketverius metus (2000–2003, įskaitant 2000 ir 2003 m.) finansavimas Pagalbos medienos sektoriui schemai buvo numatytas valstybės biudžeto 1142 skyriaus 71 punkte, o paskutinius dvejus metus (2004 ir 2005 m.) finansavimas Pagalbos medienos sektoriui schemai buvo numatytas valstybės biudžeto 1149 skyriaus 71 punkte.

(27) 2000 m. spalio 6 d. raštas, kurį Norvegijos valdžios institucijos pateikė Institucijai kaip Norvegijos valdžios institucijų pastabų dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą 3 priedą.

(28) Darbo grupės ataskaitos 4.6 skirsnis.

(29) Žr. 2005 m. rugsėjo 29 d. Norvegijos valdžios institucijų raštą Institucijai, pridėtą prie 2005 m. spalio 3 d. Norvegijos misijos prie ES rašto (dok. Nr. 345465).

(30) Žr. 29 išnašoje minėtą 2005 m. rugsėjo 29 d. raštą ir Norvegijos valdžios institucijų pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(31) Darbo grupės ataskaitos 4.1–4.4 ir 5 skirsniai.

(32) Institucijos vertimas į anglų kalbą.

(33) Investicijų atveju didžiausias pagalbos intensyvumas vidutinėms įmonėms yra 7,5 %, mažoms įmonėms – 15 %, o lygis, nustatytas konsultavimo paslaugoms ir prekybos mugėms, yra 50 %.

(34) Darbo grupės ataskaitos 1.4 ir 7.1 skirsniai.

(35) Darbo grupės ataskaitos 7.1 skirsnis.

(36) Nors ši suma atitiktų de minimis pagalbai keliamus reikalavimus, Norsk Treteknisk Institutt taip pat gavo kitą pagalbą.

(37) Šis informacijos prašymas suformuluotas taip: „EØS-regelverket – opplysningsplikt Tildelingen av tilskuddet skjer i henhold til reglene for bagatellmessig støtte. Ved eventuelle nye søknader om offentlig støtte (uansett støttekilde) har støttemottaker plikt til å opplyse om dette tilskuddet. Opplysningsplikten gjelder i 3 år fra tilsagnstidspunktet. Støttemottakeren må ikke motta mer enn til sammen 100 000 Euro (ca. kr 815 000,-) i støtte etter reglene for bagatellmessig støtte over et tidsrom på 3 år.“.

(38) 4.2 skirsnis.

(39) Tai patvirtina pastabos dėl valstybės biudžeto pasiūlymo dokumente St. prp. Nr. 1 (2000–2001 m.) ir darbo grupės ataskaita.

(40) Citatos – „Norge eksporterer ca 85-90 % av produksjonen av tremasse og papirprodukter og ca 90 % av trelast-produksjonen. Leveransene til EU-land utgjør henholdsvis 90 % og 90 % av eksporten. Eventuelle strategier eller politiske vedtak innen EU som kan påvirke EUs import av skogindustriprodukter vil kunne få store konsekvenser for den norske skogsektoren.“– vertimas.

(41) Eurostato pateikti 1999–2004 m. statistiniai duomenys (apimantys įvairių rūšių apdirbtos medienos ir statybinės medienos importą ir eksportą Europos Sąjungoje; vertė išreikšta tūkst. kubinių metrų arba tonomis) rodo, kad Europos Sąjungoje vyksta aktyvi prekyba medienos produktais. Atitinkami statistiniai duomenys yra šie: i) ES-25 rąstinės medienos vidaus importas ir eksportas; angl. table fores51; ii) ES-25 medienos masės, popieriaus ir kartono vidaus importas; angl. table fores62; iii) ES-25 medienos masės vidaus eksportas; angl. table fores62; iv) ES-25 pjautinės medienos ir medienos plokščių vidaus importas; angl. table fores61; ir v) ES-25 pjautinės medienos vidaus eksportas; angl. table fores61. Visus duomenis galima rasti svetainėje http://europa.eu.int/comm/eurostat arba susisiekus su Eurostatu per šios tarnybos svetainę.

(42) Žr. tinklalapį http://www.ssb.no/muh/tab15-01.shtml kuriame pateikta 15 lentelė, pavadinta „Prekyba su pasirinktomis šalimis pagal dviskaitmenį SITC. 2006 m. sausio–kovo mėn. mln. kronų“.

(43) Ankstesnis Valstybės pagalbos gairių 12 skyrius buvo panaikintas 2003 m. lapkričio 5 d. Institucijos sprendimu Nr. 198/03/COL. Tačiau 2003 m. vasario 1 d. 12 skyrių jau pakeitė Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 (toliau – de minimis reglamentas).

(44) 2000 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 673/99 (OL C 184, 2000 7 1, p. 25).

(45) 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Adria Wien, C-143/99, Rink. p. I-8365.

(46) 2005 m. liepos 21 d. sprendimo Fesil and Finnfjord, E-5/04, E-6/04 ir E-7/04, ELPA teismo ataskaita, p. 117, 77 punktas. Šis sprendimas patvirtina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, nustatytą 1999 m. birželio 17 d. sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3671,33 punkte. Taip pat žr. 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, C-66/02, Rink. p. I-10901,95 punktą.

(47) Šiuo atžvilgiu žr. 1989 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Philip Morris prieš Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671,11 punktą, kuriame teigiama: „Kai valstybės finansinė pagalba sustiprina įmonės padėtį kitų Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančių įmonių atžvilgiu, ta pagalba turi būti laikoma padariusia poveikį šioms įmonėms.“

(48) 2002 m. kovo 7 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, C-310/99, Rink. p. I-2289,91 punktas. 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, C-66/02, Rink. p. I-10901,91 punkte Teisingumo Teismas pareiškė: „Pagalbos schemos atveju Komisija gali apsiriboti bendrųjų aptariamos schemos charakteristikų nagrinėjimu ir neprivalo nagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo, kuriam ji taikoma […], kad nustatytų, ar schema yra susijusi su pagalbos elementais“. Taip pat žr. 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo EPI prieš Islandiją, E-2/05, ELPA teismo ataskaita, p. 202, 24 punktą.

(49) 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimas Nr. 195/04/COL (OL L 139, 2006 5 25, p. 37), su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 14 d. Institucijos sprendimu Nr. 319/05/COL (OL C 286, 2006 11 23, p. 9). Taip pat žr. 2001 m. gruodžio 19 d. sprendimą Gibraltaras prieš Komisiją, T-195/01, Rink. p. II-3915. Reikėtų pažymėti, kad pradinis schemos sukūrimas buvo „neteisėtas“ procedūros atžvilgiu, todėl visi paskesni tos schemos pakeitimai taip pat turi būti vertinami kaip neteisėta pagalba.

(50) Žr. 1999 m. gruodžio 16 d. Institucijos sprendimą Nr. 327/99/COL dėl remiamų sričių žemėlapio ir teikiamos pagalbos lygių (Norvegija).

(51) Ankstesnį Valstybės pagalbos gairių 25 skyrių dėl regioninės pagalbos pakeitė naujos 2006 m. balandžio 6 d. gairės ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1628/2006 (įtrauktas 2006 m. gruodžio 8 d. Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 157, OL L 89, 2007 3 29, p. 33, ir EEE priedas Nr. 15, 2007 3 29, p. 24). Reglamentas įsigaliojo 2006 m. gruodžio 9 d.

(52) Žr. (regioninės pagalbos) ribas, nurodytas prie Vidaus EEE gairių pridedamoje lentelėje, ir aiškinamąją dalį apie pagalbą investicijoms (4.6 skirsnis).

(53) 2007 m. vasario 7 d. ankstesnes mokslinių tyrimų ir plėtros gaires pakeitė naujos gairės.

(54) 2000 ir 2001 m. versijose konkretus pagalbos intensyvumas, taikytinas parengiamosioms techninėms studijoms, iš viso nebuvo nustatytas.

(55) Valstybės pagalbos gairių dėl pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai tuometinio 14 skyriaus 5.3 skirsnio 7 dalis.

(56) Žr. bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ ir pagalbos mokymui 3 straipsnio 3 dalį. Jei laikomasi oficialių bendrosios išimties sąlygų, pagalbos priemonei netaikomas reikalavimas pranešti.

(57) Gairių 4.4 skirsnis.

(58) Gairių 4.3 ir 4.3.1 skirsniai.

(59) Ankstesnį Valstybės pagalbos gairių dėl pagalbos MVĮ skyrių nuo 2002 m. birželio 26 d. pakeitė bendrosios išimties reglamentas dėl MVĮ.

(60) Tokioms priemonėms priskiriamos priemonės, panašios į veiklos rezultatų gerinimo priemones (norv. kompetansehevning).

(61) 100 % projektų išlaidų finansavimo praktika kelia klausimą ir dėl valstybės pagalbos buvimo, ir dėl suderinamumo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo grupės ataskaitoje ši galimybė paminėta, manoma, kad schemoje numatyta tokia praktika ir kad būtina įvertinti tą praktiką reglamentuojančių nuostatų suderinamumą (šis skirsnis). Klausimas dėl valstybės pagalbos buvimo (ar nebuvimo) bus svarbus tik susigrąžinimo atveju.

(62) Tuometinio 14 skyriaus dėl pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai 5.3 skirsnio 7 dalis.

(63) Kaip pareiškė Norvegijos valdžios institucijos, būtent data, kada jos priėmė patvirtinimą (norv. tilsagn), lemia, ar minėtai dotacijai turi būti taikomas Valstybės pagalbos gairių ankstesnysis 12 skyrius, ar vėliau priimtas de minimis pagalbos reglamentas.

(64) Žr. šiuo atžvilgiu nuorodą į „kontrolės modalumą“ Valstybės pagalbos gairėse.

(65) Tai, kad daug patvirtintų sumų gali nesiekti de minimis ribos, nėra svarbu, nes Institucija, analizuodama, ar valstybės pagalba yra suderinama, nagrinėja tik Pagalbos medienos sektoriui schemas sąlygas. Tikroji padėtis bus svarbi sprendžiant susigrąžinimo klausimą.

(66) Dėl praktikos aprašymo žr. I dalies 2.5 skirsnį.

(67) 2003 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas 2003/643/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Vokietija suteikė Kahla Porzellan GmbH ir Kahla/Thüringen Porzellan GmbH (OL L 227, 2003 9 11, p. 12). Panašiai, vertinant, ar buvo laikomasi atitinkamų Valstybės pagalbos gairėse nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių, būtina atsižvelgti į visą tai pačiai įmonei suteiktos pagalbos sumą.

(68) Reikėtų pažymėti, kad taip pat turi būti laikomasi atitinkamų pagalbos intensyvumo dydžių. Jei de minimis pagalba teikiama kartu su kitokia pagalba, bendra pagalbos suma neturi viršyti didžiausių įvairioms pagalbos kategorijoms nustatytų pagalbos intensyvumo dydžių. Tai, žinoma, taikoma tik jei visa pagalba neatitinka de minimis pagalbos kriterijų.

(69) Žr., pvz., 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą 2004/343/EB dėl pagalbos schemos, kurią įgyvendino Prancūzija dėl sunkumų patiriančių įmonių perėmimo (OL L 108, 2004 4 16, p. 38), ir 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2003/86/EB dėl valstybės pagalbos schemos, kurią 1993 m. Ispanija įgyvendino dėl tam tikrų naujai Biskajoje (Ispanija) įkurtų įmonių (OL L 40, 2003 2 14, p. 11).

(70) Žr. 49 išnašą.

I PRIEDAS

VIDAUS EEE GAIRĖSE NUSTATYTOS TINKAMOS FINANSUOTI SĄNAUDOS

Teikiant pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) (1) tinkamos finansuoti sąnaudos yra šios: i) konsultavimo paslaugų, kurias teikia išoriniai konsultantai (išskyrus tokias nuolatinio ar periodinio pobūdžio paslaugas bei tokias paslaugas, susijusias su įprastomis veiklos išlaidomis), ii) dalyvavimo mugėse ir parodose – tik pirmą kartą ir iii) tinklų kūrimo ir bendradarbiavimo steigimosi ir veiklos pradžios etape. Steigimosi etapas apima darbo partnerių nustatymo, strategijų kūrimo, bendradarbiavimo struktūros formavimo bei įforminimo ir kt. finansavimą. Veiklos pradžios etapas apima administravimo išlaidas, susijusias su bendradarbiavimu pirmuosius trejus metus (finansavimas laipsniškai mažėja), ir „ypatingus bendrus veiksmus“. Pastarasis, pvz., būtų „kompetencijos tobulinimas“, bet „ypatingų bendrų veiksmų“ finansavimas taip pat gali būti suteiktas kitoms panašioms priemonėms ir steigimosi etape, ir vėliau, veiklos etape.

Teikiant pagalbą mokymui specialusis mokymas skiriamas nuo bendrojo mokymo. Pirmasis yra mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis ir suteikiantis įgūdžius, kurie negali būti (arba gali būti tik nedideliu mastu) perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis. Bendrasis mokymas – tai mokymas, kuris nėra susijęs vien su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones ir labai pagerina darbuotojo galimybes įsidarbinti.

Tinkamos finansuoti mokymo išlaidos – tai mokytojų išlaikymo išlaidos, mokytojų ir mokomų asmenų kelionės išlaidos, kitos einamosios išlaidos (pvz., susijusios su medžiagomis ir atsargomis), įrankių ir įrangos nusidėvėjimas (jeigu jie naudojami išimtinai mokymo projektui), su mokymo projektu susijusių orientavimo ir konsultavimo paslaugų išlaidos, mokomų asmenų išlaikymo išlaidos, ne didesnės nei visų kitų minėtų tinkamų finansuoti sąnaudų suma. Atsižvelgiama tik į tas valandas, kurias mokomi asmenys iš tikrųjų yra mokomi, atėmus visą gamyboje praleistą arba tam tolygų laiką. Tinkamos finansuoti sąnaudos pagrindžiamos skaidriais ir išlaidas papunkčiui detalizuojančiais dokumentais.

Dėl mokslinių tyrimų ir plėtros Vidaus EEE gairėse nustatyta, kad tinka finansuoti šias išlaidas: personalo (tyrėjų, technikų ir pagalbinio personalo, naudojamo išimtinai mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje), instrumentų, įrangos, darbo patalpų ir pastatų (nuolat ir išimtinai naudojamiems mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai); konsultacinės pagalbos ir atitinkamų paslaugų (teikiamų išimtinai vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą) ir administravimo, tiesiogiai susijusio su mokslinių tyrimų ir plėtros veikla. Kitos tinkamos finansuoti sąnaudos gali būti veiklos išlaidos, pvz., išlaidos dėl medžiagų, atsargų ir panašių produktų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir plėtros veikla.

Teikiant „investicijas“ (MVĮ ir regioninės pagalbos sąlygomis) tinkamos finansuoti sąnaudos – tai išlaidos, susijusios su pastatais, gamybos priemonėmis, įrengimais, fundamentinėmis investicijomis, taip pat išlaidos, susijusios su patentais ir patentų, licencijų bei techninių žinių įgijimu. Projektams, kurių investicinės išlaidos yra didesnės kaip 50 mln. EUR, taikomos specialiosios taisyklės.

Pagalba veiklai (apibrėžiamai kaip įprastos užduotys ar platinimo, rinkodaros ir apskaitos išlaidos) negali būti skiriama.

(1) Vidaus EEE gairėse nustatytos tik pagrindinės MVĮ apibrėžties sąvokos. Kitais atvejais teikiama nuoroda į pradinę Valstybės pagalbos gairėse pateiktą apibrėžtį.

II PRIEDAS

DIDŽIAUSIOS INNOVASJON NORGE ADMINISTRUOJAMŲ ĮVAIRIŲ PAGALBOS SCHEMŲ FINANSAVIMO NORMOS – ĮMONIŲ DYDIS IR PAGALBOS SRITYS

—	( ) Reiškia, kad schema tik išimtiniais atvejais susijusi su nurodytais tikslais ir (arba) įmonių rūšimi.

—	Pagal visas pagalbos schemas, remiantis de minimis pagalbos taisyklėmis, galima skirti iki 100 000 EUR.

Priemonė, schema

Tikslas

MVĮ (< 250 darbuotojų ir dar du kriterijai)

Didelės įmonės

Mažos įmonės

(< 50 darbuotojų ir dar du kriterijai)

Vidutinės įmonės

(< 250 darbuotojų ir dar du kriterijai)

Šalies mastu įgyvendinama naujovių diegimo priemonė (norv. Landsdekkende innovasjonsordning)

Investicijos

15 %

7,5 %

Nemateriali pagalba

50 %

Pagalba mokymui (šiuo metu LI neteikiama)

(speciali/bendra – atitinkamai 35 % ir 70 %)

(speciali/bendra – atitinkamai 25 % ir 50 %)

MTP:

—	Komercializacijos plėtra

35 %

25 %

Parengiamosios techninės studijos

75 %

50 %

—	(individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos)

(60 % 75 %)

(50 % 75 %)

OFU/IFU

MTP:

—	Komercializacijos plėtra

35 % (regioninėms sritims + 5 %)

25 % (regioninėms sritims + 5 %)

Parengiamosios techninės studijos

75 %

50 %

—	(Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos)

(60 % 75 %)

(50 % 75 %)

Apskričių savivaldybėms teikiama pagalba, skirta regionų plėtrai (norv. Tilskudd til fylkeskommunene for regional udvikling)

Investicijos:

A zona

30 %

25 %

20 %

20 % (25 %) (1)

10 % (15 %)

Nemateriali pagalba

50 %

Pagalba mokymui

Speciali/bendra – atitinkamai 40 % ir 75 %

Speciali/bendra – atitinkamai 30 % ir 55 %

MTP:

—	Komercializacijos plėtra

40 %

30 %

Parengiamosios techninės studijos

75 %

55 %

—	(Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos)

(65 % 75 %)

(55 % 75 %)

Pertvarkymai ir naujovės (norv. Omstilling og nyskapning)

Investicijos:

—	Už regiono ribų

15 %

7,5 %

—

Regione

A zona: 30 %, B: 25 % ir C: 20 % (25 %) (2)

A zona: 25 %, B: 20 % ir C: 10 % (15 %)

Nemateriali pagalba:

—	Už regiono ribų

50 %

—

Regione

50 %

Pagalba mokymui:

—	Už regiono ribų

Speciali/bendra – atitinkamai 35 % ir 70 %

Speciali/bendra – atitinkamai 25 % ir 50 %

—

Regione

Speciali/bendra – atitinkamai 40 % ir 75 %

Speciali/bendra – atitinkamai 30 % ir 55 %

MTP:

Už regiono ribų:

—	Komercializacijos plėtra

35 %

25 %

Parengiamosios techninės studijos

75 %

50 %

—	(Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios Techninės studijos)

(60 % 75 %)

(50 % 75 %)

Regione:

—	Komercializacijos plėtra

40 %

30 %

Parengiamosios techninės studijos

75 %

55 %

—	(Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos)

(65 % 75 %)

(55 % 75 %)

Dotacija įsisteigimui (norv. Etablererstipend)

De minimis pagalba

Ne daugiau kaip 400 000 NOK (tam tikrais atvejais gali būti skiriama daugiau, bet neviršijant 100 000 EUR)

(1) Iki 25 % (arba 15 %) gali būti taikoma priemonėms, kurios gali turėti didelį poveikį apskrities politikai. Vakarų Agderio, Rugalando ir Hordalando apskrityse pagalbos riba neturi viršyti 20 % (arba 10 %).

(2) Iki 25 % (arba15 %) gali būti taikoma priemonėms, kurios gali turėti didelį poveikį atitinkamiems regionams. Vakarų Agderio, Rugalando ir Hordalando apskrityse pagalbos riba neturi viršyti 20 % (arba 10 %).

V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį

10.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/48

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1202/2009

2009 m. gruodžio 7 d.

kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės furfurilo alkoholiui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1)

2003 m. spalio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1905/2003 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės furfurilo alkoholiui (toliau – FA) nustatė galutines antidempingo priemones, t. y. konkretaus dydžio muitą. Konkretaus dydžio muitas – tai keturiems bendradarbiaujantiems Kinijos gamintojams nustatytas 84–160 EUR muitas už toną, o visai šaliai apskaičiuotas 250 EUR muitas už toną (per pradinį tyrimą).

2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(2)	2008 m. gegužės mėn. paskelbus pranešimą apie artėjantį importuojamam Kinijos kilmės FA taikomų antidempingo priemonių galiojimo terminą (3)2008 m. liepos 30 d. Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)	Prašymą vienintelio Sąjungos gamintojo, kuris pagamina 100 % FA Sąjungoje, vardu pateikė International Furan Chemicals BV (toliau – pareiškėjas). Prašymas pagrįstas tuo, kad baigus priemonėms galioti dempingas tikriausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė pranešimą apie tokios peržiūros inicijavimą.

3. Tyrimas

3.1. Procedūra

(5)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė prašyme nurodytam Sąjungos gamintojui, eksportuojantiems Kinijos gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, gamintojui siūlomoje panašioje šalyje (Jungtinėse Amerikos Valstijose), žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir (arba) prekiautojams ir naudotojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(6)	Klausimynai nusiųsti visoms šalims, kurioms oficialiai pranešta apie peržiūros inicijavimą, ir toms šalims, kurios klausimyno paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(7)	Klausimyno atsakymai gauti iš prašyme nurodyto Sąjungos gamintojo, dviejų prekiautojų, dešimties naudotojų, dviejų naudotojų asociacijų, vieno eksportuojančio Kinijos gamintojo ir panašios šalies gamintojo.

3.2. Suinteresuotosios šalys ir tikrinamieji vizitai

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

—

Sąjungos gamintojas ir susijusios bendrovės:

—	TransFurans Chemicals BVBA, Gelis, Belgija

—	International Furan Chemicals BV, Roterdamas, Nyderlandai

—	Central Romana Corporation, LTD, La Romana, Dominikos Respublika

—

Eksportuojantys Kinijos gamintojai:

—	Zhucheng Taisheng Chemical Co. Ltd.

—

Panašios šalies gamintojas:

—	Penn Speciality Chemicals Inc., Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV)

—

Nesusiję importuotojai ir (arba) prekiautojai:

—	S. Chemicals, Nyderlandai

—

Naudotojai:

—	Kiilto OY, Suomija

—	Mazzon Flli., Italija

—	SATEF Hüttenes-Albertus, Italija

—	Ashland Südchemie Kernfest, Vokietija

—	Hüttenes-Albertus, Vokietija

3.3. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(9)	Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. (toliau – PTL arba peržiūros tiriamasis laikotarpis).

(10)	Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(11)	Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Kinijos kilmės FA, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2932 13 00.

(12)

FA yra cheminis produktas. Tai bespalvis ar blyškiai geltonas skystis, kuris yra tirpus daugelyje bendrų organinių tirpiklių. FA gamybai naudojama žaliava yra furfurolas (FF) – cheminis skystis, gaunamas apdorojant skirtingų rūšių žemės ūkio atliekas, kaip antai cukranendres, kukurūzų burbuolių kotus, ryžių lukštus ir pan.

(13)	FA yra vartojimo produktas. FA daugiausia naudojamas gaminant sintetinę dervą, kuri naudojama liejimo formoms, skirtoms daryti metalo liejinius pramonei, gaminti.

2. Panašus produktas

(14)

Kaip ir per pirmesnį tyrimą, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo FA, Kinijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo FA, į Sąjungą iš Kinijos importuojamo FA ir JAV gaminamo ir parduodamo FA pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios, o produktas naudojamas tai pačiai paskirčiai.

(15)	Todėl padaryta išvada, kad visi šie produktai yra vienas panašus produktas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

(16)	Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(17)	Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį taikyta tokia pati metodika kaip per pradinį tyrimą. Kadangi priemonių galiojimo termino peržiūroje nenumatyta nagrinėti pasikeitusių aplinkybių, toliau nesvarstyta, ar gamintojams reikėtų taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER), ar ne.

1. Pirminės pastabos

(18)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą bendradarbiavo keturi eksportuojantys Kinijos gamintojai, kurie pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą prašė jiems taikyti RER. Tačiau nė vienas iš minėtų eksportuojančių Kinijos gamintojų neatitiko visų būtinų sąlygų RER gauti, todėl visus RER prašymus teko atmesti. Jiems visiems suteiktas individualus režimas (toliau – IR), nes atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovės atitiko būtinus kriterijus. Pažymima, kad per pradinį tyrimą IR suteiktas tik Kinijos eksportuotojui, bendradarbiavusiam per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(19)

Per PTL iš vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo importuotas kiekis sudarė 23,1 % į Sąjungą importuoto produkto kiekio. Iš kitų eksportuojančių gamintojų nebuvo galima tiesiogiai gauti patikimos informacijos apie nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungą per PTL. Tokiomis aplinkybėmis ir remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu nustatydama visą importuotą kiekį ir kainas Komisija turėjo remtis turimais faktais, t. y. Eurostato duomenimis ir pareiškėjo su prašymu inicijuoti peržiūrą pateiktais dokumentais.

(20)	Galiojantys 84–160 EUR/t antidempingo muitai ir visai šaliai apskaičiuotas kitoms bendrovėms taikomas 250 EUR/t muitas atitinka per pirmesnį tyrimą nustatytos žalos lygį.

2. Dempingas tiriamuoju laikotarpiu

2.1. Panaši šalis

(21)

Atliekant pradinį tyrimą tinkama rinkos ekonomikos šalimi normaliajai vertei Kinijoje nustatyti buvo pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV). Pranešime apie dabartinio tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad panašia šalimi ketina pasirinkti JAV. Suinteresuotosios šalys ragintos teikti pastabas dėl tokio ketinimo. JAV pasirinktos atsižvelgiant į vidaus rinkos dydį ir atvirumą bei į tai, kad vienas JAV gamintojas sutiko visiškai bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(22)

Importuotojų asociacija prieštaravo JAV pasirinkimui panašia šalimi teigdama, kad JAV buvo tik vienas pagrindinis gamintojas, o vidaus rinkos kainos buvo ypač didelės. Vieno eksportuojančio Kinijos gamintojo teigimu, konkurencijos lygis JAV buvo žemesnis nei Kinijos vidaus rinkoje, todėl šių rinkų nebuvo galima lyginti. Tačiau nustatyta, kad JAV rinkoje buvo tik vienas gamintojas, bet importas buvo taip pat labai svarbus ir užtikrino pakankamą konkurencijos šioje didelėje rinkoje lygį. Be to, nei vienas iš žinomų gamintojų, į kuriuos buvo kreiptasi kitose galimose panašiose šalyse, įskaitant Tailandą, Turkiją ir Pietų Afriką, nesutiko bendradarbiauti.

(23)	Tuo remiantis padaryta išvada, kad JAV buvo tinkamiausia ir labiausiai pagrįsta panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

2.2. Normalioji vertė

(24)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš JAV gamintojo.

(25)	Komisija pirmiausia nustatė, kad JAV gamintojas vidaus rinkoje pardavė pakankamą bendrą kiekį ir todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas gali būti laikomas tipišku.

(26)

Vėliau nagrinėta, ar nagrinėjamojo produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Nustatyta, kad grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi ar didesnė už gamybos sąnaudas, parduodamo produkto kiekis pagal rūšis sudaro 80 % ar daugiau bendro pardavimo kiekio, o svertinė vidutinė šios rūšies produkto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė. Todėl buvo galima naudoti faktines kainas vidaus rinkoje, kurios buvo apskaičiuotos kaip viso produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(27)	Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, normalioji vertė nustatyta remiantis nepriklausomų pirkėjų mokėtomis ar mokėtinomis kainomis panašios šalies vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

2.3. Eksporto kaina

(28)

Per pradinį tyrimą vieninteliam bendradarbiavusiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui suteiktas IR. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį šios bendrovės nagrinėjamojo produkto eksporto kaina nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto pirmajam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje kainomis.

(29)	Kadangi Kinijos bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas, visiems kitiems Kinijos eksportuotojams visos šalies mastu taikomas dempingo skirtumas apskaičiuotas naudojantis Kinijos eksporto statistiniais duomenimis.

2.4. Palyginimas

(30)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Visais atvejais buvo atlikti atitinkami koregavimai, susiję su transporto, draudimo ir kredito išlaidomis, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

2.5. Dempingo skirtumas

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį JAV nustatyta svertinė vidutinė normalioji vertė palyginta su svertine vidutine bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo eksporto kaina EXW sąlygomis. Palyginus paaiškėjo, kad dempingas buvo didelis, o dempingo skirtumas buvo didesnis nei 40 %.

(32)	Remiantis Eurostato ir Kinijos statistiniais duomenimis viso kito Kinijos eksporto į Sąjungos atveju nustatytas taip pat reikšmingas ir tokio paties dydžio, kaip nurodyta pirmiau, dempingo skirtumas.

3. Importo raida nustojus galioti priemonėms

3.1. Pirminė pastaba

(33)	Primenama, kad priemonės galioja nuo 2003 m. spalio mėn.

3.2. Gamybos raida ir pajėgumų panaudojimas Kinijoje

(34)	Kadangi eksportuojantys Kinijos gamintojai atliekant šį tyrimą iš esmės nebendradarbiavo, nebuvo patikrintų duomenų apie jų pajėgumus ir pajėgumų panaudojimą.

(35)	Pareiškėjo vertinimu bendras gamybos pajėgumas Kinijoje 2006 m. buvo 364 900 tonų FA per metus.

(36)

Remiantis Kinijos nacionaliniu informacijos apie chemines medžiagas centru (5), „Kinijos furfurolo ir furfurilo alkoholio gamybos pajėgumai pastaraisiais metais pernelyg greitai plėtėsi. Dėl bendro vangumo vartotojų vartojimo sektoriuose, kaip antai furano dervų sektoriuje, furfurolo ir furfurilo alkoholio rinkoje susiformavo didelė perteklinė pasiūla. Furfurolo ir ypač furfurilo alkoholio gamyba Kinijoje vis dar turi priklausyti nuo eksporto.“ Be to, šio šaltinio teigimu, 2005 m. Kinijoje buvo daugiau nei 300 FA gamintojų. Bendras metinis FA gamybos pajėgumas buvo 240 000 tonų, o produkcija – apie 140 000 tonų.

(37)	Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo teigimu 2008 m. Kinijoje iš viso pagaminta 200 000 tonų produkto.

(38)	Bet kuriuo atveju Kinijos gamybos pajėgumai išlieka dideli. Be to, nepaisant taikomų priemonių, Kinijos eksportas į Sąjungą ir toliau didėjo. Nežiūrint informacijos šaltinio akivaizdu, kad Kinijos gamybos pajėgumai yra gerokai didesni už Sąjungos suvartojamą kiekį.

(39)

Sąjungos rinka yra didelė ir stabili FA rinka, o atsižvelgiant į JAV importui iš Kinijos taikomas aukšto lygio antidempingo priemones (43–50 % dydžio, atnaujintos 2006 m. liepos mėn.) tikimasi, kad nustojus galioti dabartinėms priemonėms Kinijos gamintojai imsis visų galimybių nepanaudotiems pajėgumams nukreipti į Sąjungą.

(40)	Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į Kinijoje esamus didelius gamybos pajėgumus ir taikomus antidempingo muitus kitoje svarbioje rinkoje (JAV), yra didelė tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms importas dempingo kainomis į Sąjungą padidėtų.

3.3. Importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis ir kaina

(41)

Per PTL iš Kinijos importuota apytikriai 21 000 tonų nagrinėjamojo produkto. Vidutinė vieneto kaina buvo 1 210 EUR/t (žr. 57 konstatuojamąją dalį). Per tą patį laikotarpį vidutinė Sąjungos vieneto pardavimo kaina buvo daug didesnė už šią kainą, dėl to Sąjungos rinka būtų labai patraukli Kinijos eksportuotojams, jei priemonės nustotų galioti.

3.4. Kinijos eksporto į trečiąsias šalis apimtis ir kainos

(42)	Remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ši bendrovė į trečiąsias šalis eksportavo didesnį kiekį produkto nei į Sąjungą, o kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas Sąjungos rinkoje ir Kinijos eksporto į Sąjungos kainas.

(43)

Tai patvirtinama viešais Kinijos statistiniais duomenimis, iš kurių matyti, kad didžiąją tiriamojo laikotarpio dalį Kinijos bendrovės eksportavo daugiausia į Azijos šalis daug mažesnėmis už jų eksporto į Sąjungos rinką kainomis. Tokiomis aplinkybėmis, jei priemonės nustotų galioti, eksportuojantys Kinijos gamintojai gali nukreipti pardavimą į didesnių kainų Sąjungos rinką, tačiau ir toliau dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(44)	Apie kainas Kinijos vidaus rinkoje pateikiama nedaug informacijos.

(45)	Tačiau remiantis vienintelės bendradarbiaujančios Kinijos bendrovės klausimyno atsakymais, ši bendrovė nagrinėjamąjį produktą vidaus rinkoje pardavė už daug mažesnę nei eksporto į trečiąsias šalis ir Sąjungą kainą.

3.5. Išvada

(46)	Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto importo apimtis per PTL buvo pakankamai didelė, o dempingo lygis – aukštas.

(47)

Atsižvelgiant į Kinijoje esančius nepanaudotus pajėgumus, kurie yra daug didesni už visą Sąjungos suvartojamą kiekį, didelį produkto, skirto Sąjungai ir trečiosioms šalims, kainų skirtumą ir dėl to eksportuojantiems Kinijos gamintojams patrauklią Sąjungos rinką, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, daroma išvada, kad importo dempingo kainomis į Sąjungą apimtis tikriausiai padidėtų, jei priemonės nustotų galioti.

D. SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS

(48)	Kaip ir per pradinį tyrimą, Sąjungoje yra tik vienas FA gamintojas: TransFurans Chemicals, Belgija (toliau – TFC). Todėl TFC pagaminama produkcija yra visa Sąjungoje pagaminama produkcija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(49)	Sąjungos gamyba yra visiškai integruota vieninteliame ekonominiame subjekte, kurį sudaro trys bendrovės ir kuris veikia taip:

(50)

TFC perdirba pagrindinės bendrovės Central Romana Corporation (toliau – CRC), Dominikos Respublika, tiekiamą žaliavą furfurolą į nagrinėjamąjį produktą. Nyderlanduose įsikūrusi International Furan Chemicals (toliau – IFC) veikia kaip TFC pagaminto nagrinėjamojo produkto pardavimo pasauliniu mastu agentė. TFC, IFC ir CRC priklauso vienam savininkui.

(51)	Remiantis tuo, kas išdėstyta, TFC ir jos susijusi bendrovė IFC sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje. Siekiant pagrįstai įvertinti tam tikrus žalos veiksnius, buvo būtina atsižvelgti ir į kai kuriuos CRC duomenis.

E. PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE

1. Pirminė pastaba

(52)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik viena bendrovė, specifiniai duomenys, susiję su Sąjungos pramone, nurodyti patikrintuose klausimyno atsakymuose, suvartojamas kiekis ir eksportuojantiems Kinijos gamintojams tenkanti rinkos dalis, taip pat iš kitų trečiųjų šalių importuojamas kiekis buvo indeksuoti, siekiant užtikrinti pateiktų duomenų konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

2. Suvartojimas Sąjungoje

(53)	Sąjungoje suvartojamas kiekis apskaičiuotas remiantis Sąjungos pramonės pagaminto FA parduotu kiekiu Sąjungoje ir iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių importuotu kiekiu.

(54)

Dėl importo iš nagrinėjamosios šalies apimties: kaip ir per pradinį tyrimą naudotasi ne Eurostato importo statistiniais duomenimis, o oficialiais Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, nes paaiškėjo, kad pastarieji buvo tikslesni, kadangi tam tikri Eurostato duomenys apie produktą buvo priskirti slaptiems duomenims ir todėl neviešintini. Nustatant importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį naudotasi Eurostato statistiniais duomenimis, nes neturėta kitos patikimesnės informacijos.

1 lentelė. Suvartojimas Sąjungoje (remiantis pardavimo apimtimi)

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	108	158	166
Metinė tendencija		8 %	47 %	5 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai, Eurostatas, oficialūs Kinijos eksporto statistiniai duomenys.

(55)	Tuo remiantis ir kaip matyti iš 1 lentelės Sąjungoje suvartojamas kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo, t. y. 66 %.

(56)	Pažymima, kad minėtiems pokyčiams įtakos galėjo turėti tai, kad galbūt būta slaptų duomenų apie importą iš Tailando, kaip paminėta toliau 61 konstatuojamojoje dalyje.

3. Importo iš Kinijos apimtis, rinkos dalis ir kainos

2 lentelė. Importo iš Kinijos apimtis, rinkos dalis ir importo kaina

	2005	2006	2007	PTL
Importas (tonomis)	16 010	10 635	19 245	21 002
Indeksas	100	66	120	131
Rinkos dalis (indeksas)	100	62	76	79
CIF importo kaina (EUR/t)	887	738	893	1 210
Indeksas	100	83	101	136
Šaltinis: oficialūs Kinijos eksporto statistiniai duomenys.

(57)

Importo iš Kinijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 % – nuo 16 010 tonų 2005 m. iki 21 002 tonų per PTL, o rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 21 %. Šį pokytį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį Sąjungoje suvartojamas kiekis padidėjo net 66 %.

(58)

Reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonė per PTL iš Kinijos importavo 5 000–9 000 tonų nagrinėjamojo produkto, kurį ji perpardavė Sąjungos rinkoje. Todėl Sąjungos pramonė taip pat buvo pagrindinė nagrinėjamojo produkto importuotoja iš Kinijos. Sąjungos pramonė importavo dėl to, kad gamindama ir naudodama visus pajėgumus (žr. 64 ir 65 konstatuojamąsias dalis) ji negalėjo patenkinti paklausos Sąjungos rinkoje.

(59)	Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo iš Kinijos kainos padidėjo 36 %, t. y. nuo 887 EUR/t 2005 m. iki 1 210 EUR/t per PTL.

(60)

CIF importo kainą Sąjungos pasienyje, kurią mokėjo nepriklausomi pirkėjai, įskaitant sąnaudas po importo, palyginus su tos pačios rūšies produktų Sąjungos pramonės kainomis EXW sąlygomis nustatyta, kad per PTL Sąjungos pramonės pardavimo kainos nebuvo priverstinai mažinamos dėl importo iš Kinijos kainų.

4. Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainos

3 lentelė. Importas iš kitų trečiųjų šalių rinkų

	2005	2006	2007	PTL
Tailandas
Tonos	673	208	10 660	11 450
Indeksas	100	31	1 584	1 701
Rinkos dalis (indeksuota)	100	28	1 017	1 044
Importo kaina (EUR/t)	1 059	822	1 086	1 302
Indeksas	100	78	103	123
Pietų Afrika
Tonos	890	0	123	2 695
Indeksas	100	0	14	303
Rinkos dalis (indeksuota)	100	0	8	183
Importo kaina (EUR/t)	682	0	930	1 301
Indeksas	100	0	136	191
Kitos trečiosios šalys
Tonos	160	11	193	239
Indeksas	100	7	120	149
Rinkos dalis (indeksuota)	100	0	75	100
Importo kaina (EUR/t)	1 790	7 500	3 051	3 368
Indeksas	100	419	170	188
Šaltinis: Eurostatas

(61)

Pažymima, kad iš Eurostato duomenų apie Tailandą matyti, kad importo apimtis nuo nedidelio kiekio 2005 ir 2006 m. padidėjo iki 10 660 tonų 2007 m. ir 11 450 tonų per PTL, o rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo net nuo 100 iki 1 044 (indeksas). Tačiau pažymima, kad Eurostato duomenims buvo priskirti kai kurie slapti duomenys apie importą iš Tailando 2005 ir 2006 m., o importo apimtis ir rinkos dalis iš tiesų padidėjo mažiau, nei nurodyta pirmiau. Importo iš Tailando kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 23 % ir per PTL buvo didesnės už Kinijos ir Sąjungos pramonės kainas.

(62)	Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Pietų Afrikos apimtis padidėjo, importuota pakankamai nedaug, o kainų lygis buvo panašus į importo iš Tailando kainų lygį.

(63)	Iš kitų trečiųjų šalių didelis kiekis neimportuotas.

5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

(64)	Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai per tą laikotarpį nesikeitė.

(65)

Pajėgumų panaudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 8 % – buvo naudojami visi turimi pajėgumai. Sąjungos pramonė nuo 2006 m. gamino viršydama teorinius įrengtus pajėgumus.

4 lentelė. Sąjungos gamyba

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	104	106	108
Metinė tendencija		4 %	1 %	2 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

5 lentelė. Sąjungos gamybos pajėgumai

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	100	100	100
Metinė tendencija		0 %	0 %	0 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

6 lentelė. Pajėgumų panaudojimas

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	104	106	108
Metinė tendencija		4 %	1 %	2 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

5.2. Atsargos

(66)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 50 %, nes per tą laikotarpį, o ypač per PTL, buvo labai didelė paklausa, o Sąjungos pramonės pajėgumų nepakako Sąjungos rinkos paklausai patenkinti. Dėl to nuolatos mažėjo atsargos.

7 lentelė. Atsargos

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	81	89	50
Metinė tendencija		–19 %	10 %	-44 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

5.3. Pardavimas, rinkos dalis ir kainos

8 lentelė. Parduotas kiekis ir vertė

	2005	2006	2007	PTL
Parduotas kiekis (indeksas)	100	151	147	134
Metinė tendencija		51 %	–2 %	9 %
Parduoto kiekio vertė (indeksas)	100	127	156	175
Metinė tendencija		27 %	23 %	12 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

(67)

Sąjungos pramonės parduotas kiekis nuo 2005 m. iki 2006 m. padidėjo 51 % ir buvo didžiausias 2006 m., tačiau po to nuolatos mažėjo. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 19 %. Taip įvyko dėl to, kad Sąjungos pramonės produkcijos paklausa padidėjo daugiau nei parduotas kiekis apskritai. Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė gamino naudodama visus pajėgumus, todėl ji negalėjo padidinti parduodamo kiekio tiek, kiek padidėjo suvartojamas kiekis.

9 lentelė. Sąjungos pramonės rinkos dalis

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	140	93	81
Metinė tendencija		40 %	–34 %	–13 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai, Eurostatas, Kinijos eksporto statistiniai duomenys.

(68)

Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos pirmiausia sumažėjo16 % nuo 2005 m. iki 2006 m., o vėliau nuolatos didėjo. Taigi Sąjungos pramonės vidutinės kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 %.

10 lentelė. Sąjungos pramonės pardavimo kainos

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	84	106	131
Metinė tendencija		–16 %	26 %	23 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

5.4. Sąjungos kainoms poveikio turintys veiksniai

(69)	Dėl spaudimo, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo juntamas dėl paklausos, labai padidėjo kainos. Dėl didelės paklausos per PTL Sąjungos rinkoje netgi būta laikino produkto stygiaus.

(70)

Kainų lygiai Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai buvo aukšti. Dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos per šį laikotarpį didelio spaudimo kainoms nebūta. Taigi tokia pati importo iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių didėjimo tendencija, išskyrus 2006 m., matyti ir tada, kai apimtis ir kainos sumažėjo.

(71)

Pardavimo skirtumams visos gamybos sąnaudos turėjo mažiau įtakos, o kainos didėjo iš esmės dėl pokyčių rinkoje. Tai įrodo ir išskirtinis sąnaudų padidėjimas 2006 m. (dėl išskirtino mazuto, naudojamo FF gamyboje, sąnaudų padidėjimo), kuris neturėjo tiesioginio poveikio Sąjungos pramonės pardavimo kainai, kuri tais pačiais metais sumažėjo.

5.5. Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(72)

Užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė, o našumas per tą patį laikotarpį dėl padidėjusios gamybos apimties padidėjo 6 %. FF perdirbimas į FA yra gana paprastas procesas, tam nereikia daug darbo jėgos. Vidutinis darbo užmokestis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 4 %.

11 lentelė. Užimtumas

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	106	105	102
Metinė tendencija		6 %	–1 %	–3 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

12 lentelė. Našumas

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	98	100	106
Metinė tendencija		–2 %	2 %	6 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

13 lentelė. Darbo užmokestis

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	102	95	96
Metinė tendencija	—	2 %	–6 %	1 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

5.6. Pelningumas

(73)

Sąjungos pramonės pelningumas nuo 2005 m. iki PTL apskritai labai padidėjo, t. y. 43 %, ir per PTL buvo labai didelis bei gerokai viršijo tikslinį pelno dydį, nustatytą per pradinį tyrimą (15,17 %). Pažymima, kad Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2006 m., buvo labai didelis. 2006 m. dėl ypatingai didelių mazuto sąnaudų, t. y. vieno pagrindinių FF gamybos sąnaudoms poveikio turinčių veiksnių, ir mažų pardavimo kainų Sąjungos pramonė patyrė nuostolių.

14 lentelė. Pelningumas

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	–27	125	143
Metinė tendencija	—	– 127 %	562 %	14 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

5.7. Investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(74)

Investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, nors bendras investicijų dydis nebuvo didelis ir buvo lygus tik mažai gauto pelno procentinei daliai. Sąjungos pramonė investavo ne į naujus pajėgumus, o į taisymo ir priežiūros darbus. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad investicijų grąža, t. y. grynasis ikimokestinis pelnas už panašų produktą, išreikštas panašiam produktui priskiriamo ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo.

15 lentelė. Investicijos

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	116	150	187
Metinė tendencija		16 %	29 %	25 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

16 lentelė. Investicijų grąža

	2005	2006	2007	PTL
Investicijų grąža	4,3 %	–6,1 %	8,3 %	18,4 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

(75)	Atlikus tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonė turėtų didelių sunkumų padidinti kapitalą.

5.8. Grynųjų pinigų srautas

(76)

Grynųjų pinigų srautas kito panašiai kaip pelningumas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo.

17 lentelė. Grynųjų pinigų srautas

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	– 167	294	661
Metinė tendencija		– 267 %	276 %	125 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

5.9. Augimas

(77)

Sąjungos pramonė tiesiogiai nepasinaudojo rinkos augimu per nagrinėjamąjį laikotarpį, nes padidinusi pardavimo apimtį ji apskritai prarado rinkos dalį. Tačiau taip atsitiko dėl to, kad Sąjungos pramonė nusprendė per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumų lygio nekeisti. Iš tikrųjų pelningumas buvo didelis, paklausa didėjo, tačiau neinvestuota į pajėgumų didinimą.

5.10. Dempingo skirtumo dydis

(78)

Per PTL, remiantis vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktais duomenimis ir remiantis turimais faktais (Kinijos statistiniai duomenys) atliktais skaičiavimais, nepaisant galiojančių priemonių toliau vykdytas reikšmingas dempingas, tačiau mažesniu lygiu, nei nustatytu per pradinį tyrimą.

5.11. Atsigavimas po ankstesnio dempingo

(79)	NET jei Sąjungos pramonė turėjo galimybę atsigauti po ankstesnio dempingo, ypač padidinti pardavimo apimtį, kainas ir pelningumą, dempingo skirtumai yra dideli.

5.12. Sąjungos pramonės eksportas

18 lentelė. Sąjungos pramonės eksporto apimtis

	2005	2006	2007	PTL
Indeksas	100	82	78	96
Metinė tendencija	—	–18 %	–5 %	23 %
Šaltinis: patikrinti Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

(80)

Pagrindinė Sąjungos pramonės eksporto rinka – JAV. Per PTL beveik pasiektas 2005 m. eksporto lygis, mažėjęs 2006 ir 2007 m. Reikėtų pažymėti, kad į JAV eksportuotas didelis kiekis, t. y. 25 % viso per PTL pagaminto kiekio, tuo tarpu Sąjungos pramonė taip pat importavo didelį nagrinėjamojo produkto kiekį iš Kinijos Sąjungos pirkėjų paklausai patenkinti. Sąjungos pramonė pagamintą FA eksportavo į pelningesnę JAV rinką, kurioje kainos buvo didesnės net už kainas Sąjungos rinkoje.

6. Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(81)

Antidempingo priemonių poveikis ekonominei Sąjungos pramonės padėčiai buvo akivaizdžiai teigiamas. Gerėjo visi pagrindiniai žalos rodikliai, kaip antai gamyba (+ 8 %) ir pardavimo apimtis (+ 34 %), pardavimo vertė (+ 75 %), vidutinė pardavimo kaina (+ 31 %), investicijos (+ 87 %), pelningumas (+ 43 %), grynųjų pinigų srautas (+ 561 %), atsargos (– 50 %) ir našumas (+ 6 %). Visų pirma, Sąjungos pramonės pelningumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2006 m., buvo labai aukštas.

(82)

Sąjungos pramonei tenkančios rinkos dalies mažėjimo tendencijos nereikėtų laikyti žalą įrodančia tendencija. Iš tikrųjų Sąjungos pramonė, gamyboje naudodama visus turimus pajėgumus, nebegalėjo patenkinti didėjančios paklausos, kuri turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, nors parduodamas kiekis ir didėjo.

(83)	Taigi atsižvelgiant į teigiamą su Sąjungos pramone susijusių rodiklių raidą, manoma, kad jos padėtis yra gera, be to, nenustatyta, kad toliau daryta materialinė žala.. Todėl nagrinėta, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei priemonės baigų galioti.

F. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1. Dempingo tęsimosi ir žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės analizės santrauka

(84)	Primenama, kad net galiojant priemonėms eksportuojantys Kinijos gamintojai eksportavo didelį kiekį dempingo kainomis, kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje. Panaikinus priemones, jei eksporto kainos būtų atitinkamai sumažintos, dempingo skirtumai būtų dar didesni.

(85)	Kaip minėta, patrauklu didinti eksporto į Sąjungą apimtį, nes kita didelė Kinijos eksporto rinka, t. y. JAV, Kinijai taiko aukšto lygio draudžiamojo pobūdžio antidempingo priemones ir dėl to ta rinka Kinijos eksportui praktiškai nepasiekiama.

(86)	Be to, nustatyta, kad Kinijos gamintojai turi daug nenaudojamų pajėgumų dėl struktūrinių perteklinių gamybos pajėgumų Kinijoje, kurie susidarė sumažėjus paklausai Kinijos vidaus rinkoje po to, kai po 2008 m. Olimpinių žaidynių ir dėl pasaulinės ekonominės krizės rinka susitraukė.

(87)	Be to, nustatyta, kad Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas.

(88)	Todėl padaryta išvada, kad yra dempingo tęsimo tikimybė ir grėsmė, kad importo apimtis padidės, ir dėl to gali atsirasti spaudimas mažinti kainas Sąjungoje, bent jau trumpalaikiu laikotarpiu, jei priemonės būtų panaikintos.

(89)	Paprastai dėl importo dempingo kaina padidėjimo atsiranda spaudimas mažinti pardavimo kainų lygį, ir tai turėtų neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui bei finansiniam atsigavimui, kuris buvo pastebėtas per PTL.

2. Importo dempingo kainomis poveikis Sąjungos pramonei. Požymiai ir galima raida po PTL

(90)

Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo jau 2006 m., per laikotarpį, kai padidėjo suvartojamas kiekis, nors nuo tų metų importo iš Kinijos rinkos dalis didėjo. Atsižvelgiant į šiuos įvairius rodiklius (t. y. bendras Sąjungos pramonės atsigavimas, tačiau prarasta rinkos dalis), raida po PTL nagrinėta norint susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimas būsimas tendencijas. Be to, reikėtų priminti, kad žalos, kurią gali padaryti spaudimas mažinti kainas, pasikartojimo tikimybei poveikio gali turėti arbą ją sustiprinti pasaulinės ekonomikos raida ir jos poveikis paklausai bei suvartojimui.

(91)

Surinkta papildomos informacijos norint nustatyti, ar nagrinėjamojo laikotarpio ir ypač PTL analize pagrįstos išvados galios ir po PTL. Dėl to Sąjungos pramonė pateikė informacijos apie pardavimo Sąjungoje kainų pasikeitimus nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. ir apie importo iš Kinijos apimtį bei vidutines importo kainas per tą patį laikotarpį.

(92)

Tuo remiantis galima pastebėti, kad Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos nuolatos mažėjo, t. y. pardavimo kainos 2009 m. balandžio mėn. buvo sumažėjusios 35 %, palyginti su vidutinėmis pardavimo kainomis per PTL. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nemažėjo nuolatos, tačiau 2009 m. balandžio mėn. buvo 33 % mažesnė nei 2009 m. kovo mėn. Buvo požymių, kad užsakymų Sąjungos pramonei mažėjo.

(93)

Sąjungos pramonės pelningumas labai mažėjo. Taigi pelno lygis nuolatos mažėjo, o 2008 m. balandžio mėn. sumažėjo beveik 80 %, palyginti su pelno lygiu, kuris buvo pasiektas per PTL. Taigi Sąjungos pramonės pelno lygis nuo 2009 m. kovo mėn. nepasiekė tikslinio pelno lygio, kuris buvo nustatytas per pradinį tyrimą, o 2009 m. balandžio mėn. dar labiau sumažėjo.

(94)

Dėl importo iš Kinijos: importo iš Kinijos kainos nuolatos mažėjo, tačiau ne taip smarkiai, kaip importo apimtis ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Dėl importo iš Kinijos kainų, kurios daugiausia buvo vis dar šiek tiek didesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainą, kai kuriais mėnesiais Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos, o tai rodo, kad šio importo spaudimas rinkoje mažinti kainas padidėjo. Be to, šio laikotarpio pabaigoje nustatyta, kad dėl Kinijos kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(95)	Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis akivaizdžiai blogėjo, padaryta išvada, kad priemonėms nustojus galioti žala tikriausiai pasikartotų.

(96)

Pažymima, kad dėl pasaulio ekonomikos krizės paklausa Sąjungoje labai sumažėjo, o tai turėjo neigiamo poveikio pardavimo apimčiai, pardavimo kainoms ir pelningumui Sąjungos rinkoje. Sąjungos pramonės finansinė padėtis blogėjo, taigi Sąjungos pramonė tapo ypač pažeidžiama ir dėl to importas dempingo kainomis iš Kinijos neabejotinai darė poveikį. Padėtis veikiausiai ir toliau blogės, jei nustojus galioti priemonėms labai padidės tokio importo apimtis.

3. Išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės

(97)	Taigi manoma, kad priemonėms nustojus galioti veikiausiai (trumpą laikotarpį) labai padidės importo dempingo kainomis iš Kinijos į Sąjungą apimtis, dėl to bus daromas spaudimas mažinti kainas, o Sąjungos pramonei vėl bus daroma žala.

(98)

Tačiau pažymima, kad apskritai Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiama, nes sugebėta atsigauti po ankstesnio dempingo ir laikotarpio pabaigoje gauti didelį pelną. Taigi manoma, kad gali prireikti mažiau laiko nei įprastinių penkerių metų Sąjungos pramonei atsigauti po dabartinės rizikingos padėties, kuri bet kuriuo atveju tėra laikinas reiškinys, ir apsisaugoti nuo žalos pasikartojimo, jei priemonės nustotų galioti. Vėliau Sąjungos pramonės paklausa vėl gali padidėti. Jei taip atsitiktų, ir remiantis Sąjungos rinkos ypatumais, ypač Sąjungos naudotojų poreikiu turėti greitą ir patikimą tiekimo šaltinį, manoma, kad per vidutinį laikotarpį Sąjungos pramonė gali atsigauti nuo patirtos žalos arba kad žala veikiausiai nebepasikartos. Vėliau būtų galima peržvelgti padėtį.

G. SĄJUNGOS INTERESAI

1. Pirminė pastaba

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pakenkta visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi kiti susiję interesai, t. y. Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų, prekiautojų ir naudotojų interesai.

(100)

Reikėtų priminti, kad pradiniame tyrime nemanyta, kad nustačius priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams. Be to, dabartinis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, taigi analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau taikomos.

(101)

Tuo remiantis nagrinėta, ar, nepaisant minėtų išvadų dėl tikimybės, kad tęsis dempingas ir vėl bus daroma žala, nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

2. Sąjungos pramonės interesai

(102)

Primenama, kad per PTL dempingas vis dar buvo vykdomas ir kad yra tikimybė, jog toliau bus vykdomas Kinijos kilmės nagrinėjamojo produkto dempingas ir pasikartos Sąjungos pramonei daroma žala.

(103)

Sąjungos pramonė įrodė, kad yra gyvybinga ir konkurencinga pramonė, tą patvirtino teigiama visų žalos rodiklių raida per nagrinėjamąjį laikotarpį. Anksčiau nustatytos antidempingo priemonės padėjo pasiekti per PTL nustatytą kainų lygį ir dėl to Sąjungos pramonė vėl veikė pelningai.

(104)

Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei importui dempingo kainomis iš Kinijos toliau būtų taikomos priemonės.

3. Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų interesai

(105)

Komisija visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams nusiuntė klausimynus. Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas importuotojas ir (arba) prekiautojas.

(106)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad produkto, kuriuo bendradarbiaujantis nesusijęs importuotojas prekiavo per nagrinėjamąjį laikotarpį, kiekis buvo nedidelis, o nagrinėjamojo produkto parduotas kiekis sudarė tik nedidelę dalį minėto importuotojo viso parduoto kiekio.

(107)

Manoma, kad toliau taikant priemones dabartinė importuotojų ir (arba) prekiautojų padėtis nepasikeis. Kaip matyti iš kitoms trečiosioms šalims, visų pirma Tailandui, tenkančios rinkos dalies, akivaizdu, kad importuotojai gali pasikliauti ir kitais tiekimo šaltiniais – tai rodo, kad Sąjungos rinkoje užtikrinamos konkurencijos sąlygos.

(108)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, manyta, kad toliau taikant priemones importuotojams ir (arba) prekiautojams nebūtų padarytas didelis poveikis.

4. Naudotojų interesai

(109)

Komisija išsiuntė klausimynus visiems žinomiems nesusijusiems naudotojams. Atliekant tyrimą bendradarbiavo aštuoni naudotojai, kurie sunaudoja 44 % viso iš Kinijos importuoto kiekio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tie naudotojai nagrinėjamąjį produktą tiesiogiai importavo iš Kinijos. Be to, klausimyno atsakymus ir pastabas pateikė dvi naudotojų asociacijos.

(110)

Pagrindiniai FA pramonės naudotojai Sąjungoje – furano dervų gamintojai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių bent kai kurie naudotojai per PTL vis dar gavo didelį pelną.

(111)

Be to, naudotojai nurodė, kad Sąjungos pramonė turėtų likti svarbiu tiekimo šaltiniu, kad per trumpą laiką jie galėtų gauti nagrinėjamojo produkto, o pasiūla būtų patikima ir pastovi.

(112)

Dėl to manyta, kad toliau taikant priemones pramonės naudotojams didelio neigiamo poveikio nebūtų padaryta.

5. Išvada dėl Sąjungos interesų

(113)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis Sąjungos interesais, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių antidempingo priemonių nebūtų galima toliau taikyti.

H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(114)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms ir tvirtinimams dėl atskleistų faktų pateikti.

(115)

Akivaizdu, kad Sąjungos pramonė galėjo pasinaudoti galiojančiomis priemonėmis ir, atsižvelgiant į daugumą žalos rodiklių, jos padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pagerėjo. Sąjungos pramonė per PTL gavo didelį pelną, o pardavimo ir gamybos apimtis pasiekė aukščiausią lygį. Remiantis teigiama Sąjungos pramonės ekonominės padėties raida per nagrinėjamąjį laikotarpį nebuvo galima nustatyti, kad toliau buvo daroma materialinė žala.

(116)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad, viena vertus, nepaisant padidėjusio suvartojamo kiekio Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, o importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis padidėjo. Kita vertus, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijoje esama nenaudojamų pajėgumų ir kad per PTL importuotas didelis produkto kiekis dempingo kainomis.

(117)

Be to, iš žalos pasikartojimo tikimybės tyrimo matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis po PTL blogėjo ir 2009 m. antrojo ketvirčio pradžioje buvo žalinga. Be to, nustatyta, kad Kinijoje buvo daug nenaudojamų pajėgumų ir tikimybė, kad šie nenaudojami pajėgumai bus nukreipti į Sąjungą, jei priemonės nustotų galioti, buvo didelė. Dėl šio numatomo importo dempingo kainomis apimties padidėjimo veikiausiai padidės spaudimas kainoms Sąjungoje, o tai turės neigiamo poveikio Sąjungos pramonės kainoms ir pelno lygiui. Todėl nustatyta, kad bent trumpą laikotarpį yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei priemonės nustotų galioti.

(118)

Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, dėl kurios po PTL sumažėjo suvartojamas produkto kiekis, tai padarytų dar didesnį neigiamą poveikį. Tokiomis aplinkybėmis dėl padidėjusio dempingo kainomis importuojamo produkto kiekio poveikio padidėtų jo daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonei.

(119)

Pagaliau manoma, kad jei ekonomika per vidutinį laikotarpį atsigautų, FA paklausa Sąjungoje padidėtų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė galės atitinkamai padidinti pardavimo apimtį.

(120)

Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, iš Kinijos importuojamam FA taikomos Reglamentu (EB) Nr. 1905/2003 nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos dvejus metus nepažeidžiant kitų pagrindinio reglamento 11 straipsnio nuostatų.

(121)

Atskleidus faktus Sąjungos pramonė teigė, kad galutinių priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas penkeriems metams, tvirtindama, kad staigus rinkos sąlygų pasikeitimas po PTL reikštų, kad būsimi rinkos pokyčiai yra neaiškūs ir labai sunkiai nuspėjami. Taigi Sąjungos institucijų vertinimas, t. y. tai, kad ekonomika gali atsigauti per vidutinį laikotarpį ir kad dėl to FA paklausa Sąjungoje gali padidėti, būtų nepakankamai tikslus. Tačiau, kaip minėta 117–119 konstatuojamosiose dalyse, manyta, kad pokyčiai po PTL, įskaitant ekonomikos krizės poveikį, tikriausiai būtų trumpalaikiai, dėl to priemones būtų tikslinga taikyti ne ilgiau kaip dvejus metus. Todėl Sąjungos pramonės tvirtinimus šiuo klausimu reikėjo atmesti.

(122)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Taikomos toliau išvardytos specialios priemonės.

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(123)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja vienos iš keturių bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės furfurilo alkoholiui, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2932 13 00 (TARIC kodas 2932130090), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. 1 dalyje aprašytam produktui taikoma tokia galutinio antidempingo muito norma:

Bendrovės	Antidempingo muito norma (EUR/t)	Papildomas TARIC kodas
Gaoping Chemical Industry Co. Ltd	160	A442
Linzi Organic Chemical Inc.	84	A440
Zhucheng Taisheng Chemical Co. Ltd.	97	A441
Henan Huilong Chemical Industry Co. Ltd.	156	A484
Visoms kitoms bendrovėms	250	A999

3. Jeigu prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą ir todėl faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, siekiant nustatyti muitinę vertę, paskirstoma proporcingai pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (6) 145 straipsnį, antidempingo muito dydis, apskaičiuotas remiantis 2 dalimi, sumažinamas proporcingai faktiškai sumokėtai arba mokėtinai kainai.

4. Individualios muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms keturioms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kuri turi atitikti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

5. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis baigia galioti 2011 m. gruodžio 10 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. MALMSTRÖM

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2) OL L 283, 2003 10 31, p. 1.

(3) OL C 111, 2008 5 6, p. 50.

(4) OL C 275, 2008 10 30, p. 21.

(5) Kinijos nacionalinis informacijos apie chemines medžiagas centras (Chem China) įsteigtas 1992 m. spalio mėn. susijungus 1959 m. įsteigtam Chemijos pramonės ministerijos Mokslo ir technologijų informacijos mokslinių tyrimų institutui ir 1984 m. įsteigtam Chemijos pramonės ministerijos Ekonomikos informacijos centrui. http://www.chemchina.com.cn/chempwas/en/7under_8.htm

(6) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

PRIEDAS

Šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti bendrovės darbuotojo pasirašyta deklaracija, pateikiama tokia forma:

1.	Komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos.

Pateikiama tokia deklaracija: „Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje nurodytas eksportuoti į Europos Sąjungą parduotas […] kiekis furfurilo alkoholio, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2932 13 00 (papildomas TARIC kodas), buvo pagamintas Kinijos Liaudies Respublikos bendrovėje [pavadinimas ir adresas]; patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“

3.	Data ir parašas.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.323.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 323

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. gruodžio 10d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/157/EB dėl grynaveislių veislinių galvijų ( 1 )	1

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/914/EB
*	2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Vykdomojo komiteto, įsteigto pagal 1990 m. Šengeno konvenciją, sprendimą, iš dalies keičiantį Finansinį reglamentą dėl Šengeno informacinės sistemos (C.SIS) įrengimo ir techninio aptarnavimo tarnybos naudojimo išlaidų	6
	2009/915/EB
*	2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis 2000 m. kovo 27 d. Sprendimą 2000/265/EB dėl finansinio reglamento, reglamentuojančio Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo vardu tam tikrų valstybių narių naudai sudarytų sutarčių, susijusių su Šengeno aplinkai skirtos ryšių infrastruktūros SISNET įrengimu ir veikimu, valdymo biudžetinius aspektus, nustatymo	9
	SUSITARIMAI
	Taryba
*	Informacija dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos bei Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos įsigaliojimo datos	11

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
*	2009 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2009/916/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Seišelių Respublikoje vykdant ES karinę operaciją Atalanta pasirašymo ir sudarymo	12
	Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Seišelių Respublikoje vykdant ES karinę operaciją Atalanta	14
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI
*	2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/917/TVR dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais	20

	IV Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
	ELPA Priežiūros tarnyba
*	2008 m. sausio 23 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 28/08/COL dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos (Verdiskapningsprogrammet for tre) Norvegija	31

	V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį
	AKTAI, KURIUOS SKELBTI PRIVALOMA
*	2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1202/2009, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės furfurilo alkoholiui	48
	2009 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1203/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	62
*	2009 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1204/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 968/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, įgyvendinimo taisykles	64
	AKTAI, KURIŲ SKELBTI NEPRIVALOMA
	2009/918/ES
*	2009 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimas dėl išskirtinės Bendrijos finansinės pagalbos Kosovui teikimo laikotarpio pratęsimo	66

Tarybos direktyva 77/504/EEB (OL L 206, 1977 8 12, p. 8)
Tarybos direktyva 79/268/EEB (OL L 62, 1979 3 13, p. 5)
1979 m. Stojimo akto I priedo II.A.65 ir II.E.6 punktai (OL L 291, 1979 11 19, p. 64 ir 85)
Tarybos direktyva 85/586/EEB (OL L 372, 1985 12 31, p. 44)	tik 4 straipsnis
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3768/85 (OL L 362, 1985 12 31, p. 8)	tik priedo 46 punktas
Tarybos direktyva 91/174/EEB (OL L 85, 1991 4 5, p. 37)	tik 3 straipsnis
Tarybos direktyva 94/28/EB (OL L 178, 1994 7 12, p. 66)	tik 11 straipsnis
1994 m. Stojimo akto I priedo V.F.I.A.60 punktas (OL C 241, 1994 8 29, p. 155)
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36)	tik III priedo 23 punktas
Tarybos direktyva 2008/73/EB (OL L 219, 2008 8 14, p. 40)	tik 2 straipsnis

Direktyva	Perkėlimo terminas
77/504/EEB	1979 m. sausio 1 d., išskyrus 7 straipsnį. Dėl 7 straipsnio nuostatų, nuo dienos, nuo kurios valstybės narės turi įgyvendinti atitinkamas nuostatas, taikytinas Bendrijos vidaus prekyboje, ypač sprendimus, vėliau priimtus remiantis 6 straipsniu.
85/586/EEB	1986 m. sausio 1 d.
91/174/EEB	1991 m. gruodžio 31 d.
94/28/EB	1995 m. liepos 1 d.
2008/73/EB	2010 sausio 1 d.

Direktyva 77/504/EEB	Ši direktyva
1 straipsnio a punktas	1 straipsnio a punktas
1 straipsnio b punkto pirma ir antra įtraukos	1 straipsnio b punkto i ir ii papunkčiai
2 straipsnio pirmos pastraipos pirma–penkta įtraukos	2 straipsnio a–e punktai
2 straipsnio antra pastraipa	—
3 straipsnis	—
4 straipsnis	3 straipsnis
4a straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnis	5 straipsnis
6 straipsnio 1 dalies pirma–penkta įtraukos	6 straipsnio a–e punktai
6 straipsnio 2 dalis	—
8 straipsnio 1 ir 2 dalys	7 straipsnio 1 ir 2 dalys
8 straipsnio 3 dalis	—
—	8 straipsnis
9 straipsnis	—
—	9 straipsnis
—	10 straipsnis
10 straipsnis	11 straipsnis
—	I priedas
—	II priedas

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	37,7
	MA	48,4
	TN	81,6
	TR	64,4
	ZZ	58,0
0707 00 05	MA	52,9
	TR	78,0
	ZZ	65,5
0709 90 70	MA	48,2
	TR	131,1
	ZZ	89,7
0805 10 20	AR	70,4
	MA	49,0
	TR	49,3
	ZA	57,8
	ZZ	56,6
0805 20 10	MA	71,9
0805 20 10	ZZ	71,9
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	132,8
	HR	55,6
	IL	75,3
	TR	73,7
	ZZ	84,4
0805 50 10	TR	73,4
0805 50 10	ZZ	73,4
0808 10 80	AU	161,8
	CA	65,1
	CN	81,4
	MK	24,5
	US	92,9
	ZZ	85,1
0808 20 50	CN	45,0
	US	242,2
	ZZ	143,6