I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1197/2009

2009 m. lapkričio 30 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2115/2005, nustatantį juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)	2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2115/2005 (1) įgyvendinamas Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (toliau – NAFO) patvirtintas juodųjų paltusų išteklių atkūrimo planas.

(2)

2007 m. rugsėjo mėn. įvykusiame 29-ajame metiniame susitikime NAFO priėmė keletą šio išteklių atkūrimo plano pakeitimų. Tie pakeitimai susiję su sustiprintomis pranešimo apie sužvejotų žuvų kiekį priemonėmis ir papildomomis kontrolės priemonėmis, skirtomis sustiprinti į NAFO reguliuojamą rajoną įplaukiančių ir iš jo išplaukiančių laivų tikrinimus jūroje.

(3)	Todėl, siekiant įgyvendinti išteklių atkūrimo plano pakeitimus, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2115/2005,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2115/2005 iš dalies keičiamas taip:

Įterpiamas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Įplaukimas į NAFO reguliuojamą rajoną

1. 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti žvejybos laivai gali įplaukti į NAFO reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų tik jei:

a)	laive esantis bet kokių sužvejotų žuvų kiekis nesiekia 50 tonų; arba

b)	tie laivai laikosi 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos.

2. Jei žvejybos laive yra 50 ar daugiau tonų žuvų, sužvejotų ne NAFO reguliuojamame rajone, toks laivas el. paštu arba faksu likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki įplaukimo į NAFO reguliuojamą rajoną NAFO sekretoriatui praneša:

a)	laive esantį sužvejotų žuvų kiekį;

b)	padėtį (platumą ir ilgumą), kurioje, laivo kapitono skaičiavimu, laivas pradės žvejoti; ir

c)	numatomą atplaukimo į tą padėtį laiką.

3. Jei gavęs 2 dalyje nurodytą pranešimą patikrinimo laivas praneša apie ketinimą atlikti tikrinimą, jis žvejybos laivui nurodo numatomo tikrinimo vietos koordinates. Tikrinimo vieta turi būti ne toliau kaip 60 jūrmylių nuo padėties, kurioje, žvejybos laivo kapitono skaičiavimu, laivas pradės žvejoti.

4. 2 dalyje nurodytas žvejybos laivas gali pradėti žvejoti bet kuriuo iš toliau išvardytų atvejų:

a)	jei jis gauna NAFO sekretoriato pranešimą, kad žvejoti galima;

b)	jei atlikęs 3 dalyje nurodytą tikrinimą patikrinimo laivas jam praneša, kad žvejoti galima;

c)	jei per tris valandas nuo žvejybos laivo atplaukimo į pagal 3 dalį paskirtą tikrinimo vietą patikrinimo laivas nepradėjo tikrinimo;

d)	jei iki įplaukdamas į NAFO reguliuojamą rajoną nei iš NAFO sekretoriato, nei iš patikrinimo laivo jis negauna pranešimo, kad patikrinimo laivas ketina atlikti tikrinimą pagal 3 dalį.“

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	apie juodųjų paltusų kiekį, sužvejotą per 5 dienas, įskaitant ir tuos atvejus, kai žuvų nesužvejota. Šis pranešimas pirmą kartą perduodamas ne vėliau kaip iki dešimtos dienos nuo laivo įplaukimo į NAFO 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratus pabaigos;“;

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Valstybės narės, gavusios 1 dalyje numatytus pranešimus, juos persiunčia Komisijai. Komisija 1 dalies b punkte numatytą pranešimą nedelsdama persiunčia NAFO sekretoriatui.

3. Jei manoma, kad pagal 2 dalį praneštas sužvejotų juodųjų paltusų kiekis viršija 75 % valstybėms narėms skirtos kvotos, laivų kapitonai 1 dalies b punkte nurodytus pranešimus siunčia kas tris dienas.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK

(1) OL L 340, 2005 12 23, p. 3.

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/139/EB

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl įstatymais nustatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1993 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 93/34/EEB dėl įstatymais numatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Direktyva 93/34/EEB – tai viena iš 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvoje 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, pakeistoje 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (5), numatytos EB tipo patvirtinimo sistemos atskirųjų direktyvų, nustatanti techninius dizaino ir konstrukcijos reikalavimus dviratėms ir triratėms motorinėms transporto priemonėms dėl įstatymais nustatyto ženklinimo. Šie techniniai reikalavimai susiję su valstybių narių įstatymų derinimu, siekiant kiekvienai transporto priemonių rūšiai taikyti EB tipo patvirtinimo tvarką, numatytą Direktyvoje 2002/24/EB. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvoje 2002/24/EB išdėstytos nuostatos dėl transporto priemonių sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų.

(3)

Ši dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių įstatymais nustatytą ženklinimą reglamentuojanti direktyva neturėtų drausti valstybėms narėms palikti galioti konkrečių nediskriminuojančių privalomų nuostatų, reikalingų kelių eismo taisyklėms taikyti, jei šie konkretūs reikalavimai susiję su šių transporto priemonių naudojimu ir nenumato kokių nors jų konstrukcijos pakeitimų, galinčių sukliudyti atlikti šios transporto priemonės tipo Bendrijos tipo patvirtinimą.

(4)	Ši direktyva neturėtų daryti įtakos valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma visų tipų transporto priemonių, kaip nurodyta Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnyje, įstatymais nustatytam ženklinimui.

2 straipsnis

Dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių įstatymais nustatyto ženklinimo EB sudedamosios dalies tipo patvirtinimo tvarka bei laisvo šių transporto priemonių judėjimo sąlygos nustatytos Direktyvos 2002/24/EB II ir III skyriuose.

3 straipsnis

Pakeitimai, būtini I priedo reikalavimus suderinti su technikos pažanga, priimami pagal Direktyvos 2002/24/EB 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

4 straipsnis

1. Valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su įstatymais nustatytu ženklinimu, dviratėms ar triratėms motorinėms transporto priemonėms, kurios atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, negali atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimo arba uždrausti tokias transporto priemones įregistruoti, parduoti ar naudoti.

2. Valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su įstatymais nustatytu ženklinimu, negali suteikti EB tipo patvirtinimo bet kurio naujo tipo dviratėms ar triratėms motorinėms transporto priemonėms, kurios neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Direktyva 93/34/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis II priedo A dalyje, yra panaikinama nedarant įtakos valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma nuo 2010 m. birželio 1 d.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkė

Å. TORSTENSSON

(1) OL C 77, 2009 3 31, p. 41.

(2) 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. lapkričio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 188, 1993 7 29, p. 38.

(4) Žr. II priedo A dalį.

(5) OL L 124, 2002 5 9, p. 1.

I PRIEDAS

DVIRAČIŲ IR TRIRAČIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ĮSTATYMAIS NUSTATYTO ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Visos transporto priemonės turi turėti toliau nurodytą lentelę ir ženklinimą. Šią lentelę ir ženklinimą turi tvirtinti gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.

2. GAMYKLINĖ LENTELĖ

2.1.

Gamyklinė lentelė, kurios pavyzdys pateiktas 1 priedėlyje, turi būti gerai pritvirtinta lengvai prieinamoje vietoje, ją tvirtinant prie dalies, kurios transporto priemonės eksploatacijos metu paprastai keisti nereikia; lentelė turi būti lengvai įskaitoma ir joje pateikiama informacija, kurios negalima ištrinti, šia eilės tvarka:

2.1.1.

gamintojo pavadinimas;

2.1.2.

tipo patvirtinimo ženklas, kaip nurodyta Direktyvos 2002/24/EB 8 straipsnyje;

2.1.3.

transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN);

2.1.4.

stovinčios transporto priemonės garso lygis: … dB(A) … sūkių per minutę.

2.2.

Įstatymais nustatyto ženklinimo sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikate nenurodomas 2.1.2 punkte minėtas EB sudedamosios dalies tipo patvirtinimo ženklas bei 2.1.4 punkte minėtas stovinčios transporto priemonės garso lygis ir sūkių skaičius per minutę. Vis dėlto ši informacija turi būti nurodyta ant visų transporto priemonių, pagamintų laikantis patvirtinto tipo reikalavimų.

2.3.

Po aiškiai apibrėžtu stačiakampiu, kuriame surašyta tik 2.1.1–2.1.4 punktuose nurodyta informacija, arba šalia to stačiakampio (žr. 1 priedėlį) gamintojas gali nurodyti papildomą informaciją.

3. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO NUMERIS

Transporto priemonės identifikavimo numeris sudarytas iš struktūrizuoto ženklų derinio, kurį transporto priemonei suteikia gamintojas. Šiuo deriniu siekiama 30 metų laikotarpiui užtikrinti galimybę vienareikšmiškai identifikuoti transporto priemonę, naudojant vien tik gamintojo informaciją (t. y. nesant reikalo ieškoti bet kurios kitos informacijos). Identifikavimo numeriui keliami šie reikalavimai:

3.1.

transporto priemonės identifikavimo numeris turi būti nurodytas gamyklinėje lentelėje. Numeris turi būti iškaltas arba įspaustas taip, kad jis nenusitrintų ir nepasikeistų, užrašant ant važiuoklės arba rėmo lengvai prieinamoje vietoje dešinėje transporto priemonės pusėje;

3.1.1.

transporto priemonės identifikavimo numeris turi būti sudarytas iš trijų toliau nurodytų dalių:

3.1.1.1.

pirmąją dalį sudaro transporto priemonės gamintojui suteiktas kodas, kuris leidžia tą gamintoją identifikuoti. Kodą sudaro trys ženklai (raidės arba skaičiai), kuriuos suteikia valstybės, kurioje gamintojas turi registruotą adresą, kompetentinga institucija pagal tarptautinės agentūros, veikiančios Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) leidimu, praktiką. Pirmasis ženklas nurodo geografinę zoną, antrasis – toje geografinėje zonoje esančią šalį, o trečiasis – konkretų gamintoją. Jei gamintojas pagamina mažiau kaip 500 transporto priemonių per metus, trečias ženklas visada turi būti 9. Konkrečiam gamintojui identifikuoti minėtoji institucija suteikia trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį trečiosios kodo dalies ženklą;

3.1.1.2.

antrąją dalį sudaro šeši ženklai (raidės arba skaičiai), kuriais apibūdinamos bendros transporto priemonės charakteristikos (tipas, variantas ir, jei tai mopedas, versija); kiekvieną charakteristiką gali žymėti keli ženklai. Jei gamintojas nepanaudoja vieno arba daugiau tų ženklų, tuščiose vietose jis pasirinktinai įrašo raides arba skaičius;

3.1.1.3.

trečiąją dalį sudaro aštuoni ženklai, keturi paskutinieji būtinai turi būti skaičiai, ir naudojant juos kartu su kitomis dviem dalimis, turi leisti aiškiai identifikuoti transporto priemonę. Vietoje nepanaudotų ženklų įrašomas 0, kad bendras ženklų skaičius atitiktų reikalavimus;

3.1.2.

transporto priemonės identifikavimo numeris, jeigu įmanoma, turi būti pateikiamas vienoje eilutėje. Šios eilutės pradžia ir pabaiga turi būti pažymėtos ne arabišku skaičiumi ir ne didžiąja lotyniška raide, ir ne simboliu, kurį būtų galima supainioti su bet kuriuo tokiu ženklu.

Išimties tvarka ir dėl techninių priežasčių transporto priemonės identifikavimo numerį taip pat galima pateikti dviejose eilutėse. Tačiau šiuo atveju tarp kiekvienos iš trijų dalių neturi būti tarpų, o kiekvienos eilutės pradžia ir pabaiga turi būti pažymėtos ne arabišku skaičiumi ir ne didžiąja lotyniška raide, ir ne simboliu, kurį būtų galima supainioti su bet kuriuo tokiu ženklu.

Minėtą simbolį taip pat leidžiama pateikti eilutėje tarp trijų dalių (punktas 3.1.1).

Tarp ženklų neturi būti tarpų.

4. ŽENKLAI

4.1.

Visiems 2 ir 3 punktuose nurodytiems ženklinimams naudojamos lotynų raidyno raidės ir arabiški skaitmenys. 2.1.1, 2.1.3 ir 3 punktuose nurodytai informacijai žymėti naudojamos lotyniško raidyno raidės turi būti didžiosios.

4.2.

Transporto priemonės identifikavimo numeryje:

4.2.1.

draudžiama naudoti raides I, O ir Q, brūkšnelius, žvaigždutes ar kitus specialius ženklus;

4.2.2.

minimalus raidžių ir skaičių aukštis turi būti toks:

4.2.2.1.

4 mm, jei ženklai rašomi tiesiai ant važiuoklės arba rėmo, ar kitose transporto priemonės lygiavertėse dalyse;

4.2.2.2.

3 mm, jei ženklai rašomi į gamyklinę lentelę.

1 priedėlis

Gamyklinės lentelės pavyzdys

Toliau pateiktas pavyzdys neturi jokios įtakos nei gamyklinėje lentelėje pateikiamai informacijai, nei pačios lentelės, skaičių ar raidžių dydžiui. Jis pateiktas tik kaip pavyzdys.

2.3 punkte nurodytą papildomą informaciją galima rašyti po stačiakampiu, kuriame pateikta privalomoji informacija, arba šalia jo.

STELLA FABBRICA MOTOCICLI

e3 5364

3 G S K L M 3 A C 8 B 1 2 0 0 0 0

80 dB(A) — 3 750 rev/min

Sutartiniai ženklai:

Pirmiau pateiktas lentelės pavyzdys nurodo, kad transporto priemonės gamintojas yra „Stella Fabbrica Motocicli“ ir kad tipo patvirtinimas suteiktas Italijoje (e3), Nr. 5364.

Identifikavimo numeris (3GSKLM3AC8B120000) nurodo šią informaciją:

—	pirmoji dalis (3GS): — 3: geografinė zona (Europa); — G: geografinėje zonoje esanti valstybė (Vokietija); — S: gamintojas (Stella Fabbrica Motocicli);

—	antroji dalis (KLM3AC): — KL: transporto priemonės tipas; — M3: variantas (transporto priemonės kėbulas); — AC: versija (transporto priemonės variklis)

—

trečioji dalis (8B120000):

—	8B12	:	transporto priemonės identifikavimas ir kitų dviejų identifikavimo numerio dalių derinys;
—	0000	:	nepanaudotos vietos, kuriose įrašytas 0, kad bendras ženklų skaičius atitiktų nustatytus reikalavimus.

Stovinčios transporto priemonės garso lygis yra 80 dB(A), kai sūkių skaičius yra 3 750 kartų per minutę.

2 priedėlis

Informacinis dokumentas apie įstatymais nustatytą dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių tipo ženklinimą

(šį dokumentą reikia pridėti prie paraiškos sudėtinės dalies EB tipui patvirtinti, jei ši paraiška teikiama atskirai nuo paraiškos transporto priemonės EB tipui patvirtinti)

Užsakymo Nr. (nurodo pareiškėjas): …

Paraiškoje dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių tipo įstatymais nustatyto ženklinimo sudėtinės dalies EB sudedamosios dalies tipui patvirtinti reikia pateikti informaciją, nurodytą šiuose Direktyvos 2002/24/EB II priedo 1 dalies A skyriaus punktuose:

—

0.1

—

0.2

—	nuo 0.4 iki 0.6

—	nuo 9.3.1 iki 9.3.3.

3 priedėlis

Administracijos pavadinimas

Dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės įstatymais nustatyto ženklinimo EB sudedamosios dalies tipo patvirtinimo sertifikatas

PAVYZDYS

Ataskaitos Nr. … Ataskaitą pateikusi techninė tarnyba: … Data: …

EB sudedamosios dalies tipo patvirtinimo Nr.: … Pratęsimo Nr.: …

Transporto priemonės markė arba pavadinimas: …

Transporto priemonės tipas: …

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

…

Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas (jei gamintojas turi atstovą): …

…

Transporto priemonės pateikimo patikrinti data: …

EB sudedamosios dalies tipo patvirtinimas suteiktas/nesuteiktas (1):

Vieta: …

Data: …

Parašas: …

(1) Išbraukti, kas nereikalinga.

II PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 5 straipsnyje)

Tarybos direktyva 93/34/EEB

(OL L 188, 1993 7 29, p. 38).

Komisijos direktyva 1999/25/EB

(OL L 104, 1999 4 21, p. 19).

Komisijos direktyva 2006/27/EB

(OL L 66, 2006 3 8, p. 7).

Tik 2 straipsnis ir II priedas

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminų sąrašas

(nurodytas 5 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas	Taikymo pradžios data
93/34/EEB	1994 m. gruodžio 14 d.	1995 m. birželio 14 d.
1999/25/EB	1999 m. gruodžio 31 d.	2000 m. sausio 1 d. (*1)
2006/27/EB	2006 m. gruodžio 31 d. (*2)	–

(*1) Pagal Direktyvos 1999/25/EB 2 straipsnį:

„1. Nuo 2000 m. sausio 1 d. valstybės narės dėl su privalomuoju ženklinimu susijusių priežasčių negali:

—	atsisakyti suteikti dviratei arba triratei motorinei transporto priemonei EB tipo patvirtinimą,

—	uždrausti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti dvirates arba trirates transporto priemones,

jeigu šių transporto priemonių privalomasis ženklinimas atitinka Tarybos direktyvos 93/34/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, reikalavimus.

2. Nuo 2000 m. liepos 1 d. valstybės narės kiekvienam naujam dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės tipui dėl su privalomuoju ženklinimu susijusių priežasčių atsisako suteikti EB tipo patvirtinimą, jeigu nesilaikoma Direktyvos 93/34/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, reikalavimų.“

(*2) Pagal Direktyvos 2006/27/EB 5 straipsnį:

„1. Nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su atitinkamos direktyvos reglamentuojamais klausimais, dviratėms ir triratėms transporto priemonėms, kurios atitinka Direktyvose […], 93/34/EEB, […], atitinkamai iš dalies pakeistose šia direktyva, nustatytus reikalavimus, negali atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimo arba uždrausti tokias transporto priemones įregistruoti, parduoti ar naudoti.

2. Nuo 2007 m. liepos 1 d. valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su atitinkamos direktyvos dalyku, negali suteikti EB tipo patvirtinimo bet kurio naujo tipo dviratėms ir triratėms motorinėms transporto priemonėms, kurios neatitinka Direktyvose […], 93/34/EEB, […], atitinkamai iš dalies pakeistose šia direktyva, nustatytų reikalavimų,.“

III PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 93/34/EEB	Direktyva 2006/27/EB	Ši direktyva
1, 2 ir 3 straipsniai		1, 2 ir 3 straipsniai
4 straipsnio 1 dalis		—
—	5 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis
—	5 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 2 dalis		4 straipsnio 3 dalis
—		5 straipsnis
—		6 straipsnis
5 straipsnis		7 straipsnis
Priedas		I priedas
—		II priedas
—		III priedas

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/12

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 26 d.

dėl Europos bendrijos pozicijos persvarstant Susitarimą dėl pinigų su San Marino Respublika

(2009/904/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 111 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su į Europos centrinio banku,

kadangi:

(1)	Bendrija turi kompetenciją spręsti pinigų ir valiutos kurso srities klausimus nuo euro įvedimo dienos.

(2)	Taryba nustato derybų dėl susitarimų, susijusių su pinigais ir valiutos kurso režimu, ir jų sudarymo tvarką.

(3)	2000 m. lapkričio 29 d. Italijos Respublika Bendrijos vardu su San Marino Respublika sudarė Susitarimą dėl pinigų.

(4)	2009 m. vasario 10 d. savo išvadose Taryba paprašė Komisijos peržiūrėti, kaip veikia galiojantys susitarimai, ir apsvarstyti galimybę padidinti viršutines išleidžiamų monetų skaičiaus ribas.

(5)	Komunikate dėl piniginių susitarimų su Monaku, San Marinu ir Vatikanu veikimo Komisija priėjo prie išvados, kad reikia iš dalies pakeisti dabartinį Susitarimą dėl pinigų su San Marino Respublika tam, kad būtų užtikrinti nuoseklesni Bendrijos ir susitarimus dėl pinigų pasirašiusių šalių santykiai.

(6)

Todėl reikėtų kuo greičiau persvarstyti Susitarimą dėl pinigų su San Marino Respublika, kad naujoji tvarka įsigaliotų 2010 m. sausio 1 d. – tuo pačiu metu kaip naujosios eurų monetų išleidimo tvarkos taisyklės, nustatytos 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacijoje dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (1), kurią Taryba patvirtino 2009 m. vasario 10 d. išvadose,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Italijos Respublika kuo greičiau praneša San Marino Respublikai apie būtinybę iš dalies pakeisti galiojantį Susitarimą dėl pinigų, kurį Europos bendrijos vardu sudarė Italijos Respublika ir San Marino Respublika (toliau – Susitarimas), ir pasiūlo persvarstyti atitinkamas Susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrija siekia, kad persvarstant Susitarimą su San Marino Respublika būtų padaryti šie pakeitimai:

a)	Susitarimą sudarytų Bendrija ir San Marino Respublika. Susitarimo tekstas būtų kodifikuotas dabartinio susitarimo tekstas su pakeitimais.

Tiesiogiai į savo teisę perkeldama atitinkamus teisės aktus arba lygiaverčiais veiksmais San Marino Respublika įsipareigotų imtis visų reikiamų priemonių tam, kad:

—	būtų taikomi visi reikiami Bendrijos bankų ir finansų srities teisės aktai, ypač teisės aktai, kuriais reglamentuojama susijusių įstaigų veikla ir priežiūra,

—	būtų taikomi visi reikiami Bendrijos teisės aktai, susiję su pinigų plovimo prevencija, sukčiavimo ir grynųjų ir negrynųjų mokėjimo priemonių klastojimo prevencija, medaliais bei žetonais ir statistinės atskaitomybės reikalavimais.

San Marino Respublika užtikrina, kad visi reikiami Bendrijos bankų ir finansų srities teisės aktai jos teritorijoje būtų įgyvendinti iki 2015 m. sausio 1 d. Parengiamas Susitarimo priedas, kuriame nurodomi terminai, iki kurių būtina imtis tokių priemonių.

Būtų persvarstytas viršutinių San Marino išleidžiamų eurų monetų skaičiaus ribų nustatymo metodas. Naujosios viršutinės ribos apskaičiuojamos taikant metodą, pagrįstą nekintama dalimi, kuria siekiama išvengti pernelyg didelio numizmatų spekuliavimo San Marino monetomis ir patenkinti paklausą kolekcinių monetų rinkoje, ir kintama dalimi, kuri apskaičiuojama n-1 metais išleistų monetų, vidutiniškai tenkančių vienam Italijos Respublikos gyventojui, skaičių padauginus iš San Marino Respublikos gyventojų skaičiaus.

Būtų įsteigtas jungtinis komitetas, stebėsiantis, kaip įgyvendinamas Susitarimas. Jungtinį komitetą sudarytų San Marino Respublikos, Italijos Respublikos, Komisijos ir ECB atstovai. Jungtinis komitetas galėtų kiekvienais metais persvarstyti nekintamą dalį, kad būtų atsižvelgta į infliaciją ir pokyčius kolekcininkų rinkoje. Jis sprendimus priimtų vieningai. Jungtinis komitetas priimtų savo darbo tvarkos taisykles.

San Marino Respublikos eurų monetas kaldintų Instituto Poligrafico e Zecca dello Stato. Tačiau jungtiniam komitetui pritarus San Marino Respublika galėtų iš Europos Sąjungos eurų monetų kalyklų pasirinkti kitą rangovą. Kad ECB patvirtintų visą monetų emisiją, San Marino Respublikos išleistų monetų skaičius pridedamas prie Italijos Respublikos išleistų monetų skaičiaus.

Ginčus, kurie gali kilti taikant Susitarimą, spręstų Europos Bendrijų Teisingumo Teismas.

Jeigu Bendrija arba San Marino Respublika laiko, kad kita Šalis neįvykdė prievolės, kurią ji turi pagal Susitarimą dėl pinigų, ji (jis) dėl to gali kreiptis į Teisingumo Teismą. Teisingumo Teismo sprendimas Šalims yra privalomas, ir jos turi imtis būtinų priemonių, kad jį įvykdytų per Teisingumo Teismo sprendime nustatytą laikotarpį. Jeigu per minėtą laikotarpį Bendrija arba San Marino Respublika nesiima sprendimui įvykdyti būtinų priemonių, kita Šalis gali nedelsdama nutraukti Susitarimą.

3 straipsnis

Derybas su San Marino Respublika Bendrijos vardu veda Italijos Respublika ir Komisija. Italijos Respublika ir Komisija yra įgaliotos Bendrijos vardu parafuoti Susitarimą. Derybose kaip visateisis dalyvis dalyvauja ECB ir jo pritarimas yra būtinas, kai sprendžiami su jo kompetencija susiję klausimai. Italijos Respublika ir Komisija pateikia Susitarimo projektą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK), kad šis pareikštų savo nuomonę.

4 straipsnis

Parafavus Susitarimą, Komisija turi teisę Bendrijos vardu sudaryti Susitarimą, nebent EFK arba ECB nuomone susitarimas turėtų būti pateiktas Tarybai.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai, Komisijai ir ECB.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BJÖRKLUND

(1) OL L 9, 2009 1 14, p. 52.

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/14

TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2009/905/TVR

2009 m. lapkričio 30 d.

dėl kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies a ir c punktus bei 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Švedijos Karalystės ir Ispanijos Karalystės iniciatyvą (1),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga kelia sau tikslą Sąjungoje puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; bendrais valstybių narių veiksmais policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje turi būti užtikrintas aukštas saugumo lygis.

(2)

To tikslo turi būti siekiama užkardant nusikaltimus ir kovojant su jais – glaudesniu valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu – laikantis su žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir teisine valstybe susijusių principų ir taisyklių, kuriomis yra grindžiama Sąjunga ir kurios yra bendros valstybėms narėms.

(3)

Keistis informacija ir žvalgybos informacija apie nusikaltimus ir nusikalstamą veiklą yra itin svarbu, kad teisėsaugos institucijos galėtų sėkmingai užkardyti, išaiškinti ir tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą. Vykdant bendrus veiksmus policijos bendradarbiavimo srityje pagal Sutarties 30 straipsnio 1 dalies a punktą būtina tvarkyti atitinkamą informaciją ir tai turėtų būti reglamentuojama tinkamomis nuostatomis dėl asmens duomenų apsaugos.

(4)

Suintensyvėjęs keitimasis informacija, susijusia su kriminalistiniais įrodymais, ir vis dažnesnis vienoje valstybėje narėje gautų įrodymų naudojimas kitoje valstybėje narėje vykstančiuose teismo procesuose rodo poreikį nustatyti kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjams skirtus bendrus standartus.

(5)	Kriminalistinių laboratorinių tyrimų procesų metu vienoje valstybėje narėje gauta informacija šiuo metu gali būti siejama su tam tikru netikrumu kitoje valstybėje narėje dėl to, kaip buvo elgtasi su objektu, kokie buvo taikyti metodai ir kaip buvo aiškinami rezultatai.

(6)	Tarybos ir Komisijos veiksmų plano, įgyvendinančio Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje (2), 3.4 punkto h papunktyje valstybės narės pabrėžė, kad iki 2008 m. reikia apibrėžti kriminalistinių tyrimų laboratorijų kokybės standartus.

(7)	Itin svarbu nustatyti kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjams skirtus bendrus standartus, susijusius su tokiais neskelbtinais asmens duomenimis, kaip DNR analitės ir daktiloskopiniai duomenys.

(8)

2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo (3) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas kitoms valstybėms narėms pateiktų ar nusiųstų lyginimo tikslais DNR analičių vientisumas ir kad būtų užtikrinta, jog šios priemonės atitiktų tarptautinius standartus, pavyzdžiui, EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ (toliau – EN ISO/IEC 17025).

(9)	DNR analitės ir daktiloskopiniai duomenys ne tik naudojami baudžiamuosiuose procesuose, bet ir yra itin svarbūs nustatant aukų tapatybę, inter alia, įvykus nelaimėms.

(10)	Kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacija yra svarbus žingsnis pirmyn siekiant saugiau ir veiksmingiau keistis kriminalistinių laboratorinių tyrimų informacija Sąjungoje.

(11)

Akreditaciją vykdo nacionalinė akreditacijos įstaiga, kuri turi išimtinę kompetenciją įvertinti, ar laboratorija atitinka suderintais standartais nustatytus reikalavimus. Akreditacijos įstaigai įgaliojimus suteikia valstybė. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (4), išdėstytos išsamios nuostatos dėl tokių nacionalinių akreditacijos įstaigų kompetencijos. Inter alia, to reglamento 7 straipsnyje reglamentuojamas tarpvalstybinis akreditavimas tais atvejais, kai dėl akreditacijos kreipiamasi į kitą nacionalinę akreditacijos įstaigą.

(12)

Trūkumas yra tai, kad nesusitarta bendrą akreditacijos standartą taikyti mokslinių įrodymų analizei, ir šis trūkumas turėtų būti pašalintas; dėl šios priežasties būtina priimti teisiškai privalomą dokumentą dėl visų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos. Akreditacija suteikia būtinų garantijų, kad laboratorijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų tarptautinių standartų, visų pirma EN ISO/IEC 17025, taip pat atitinkamų taikytinų gairių.

(13)	Akreditacijos standartas sudaro sąlygas valstybei narei, jei ji pageidauja, taikyti papildomus standartus jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančių laboratorijų veiklai.

(14)	Akreditacija padės sukurti abipusį pasitikėjimą naudojamų pagrindinių analitinių metodų tinkamumu. Tačiau akredituojant nenurodomas naudotinas metodas, o tik tai, kad naudojamas metodas turi būti tinkamas tikslui pasiekti.

(15)	Ne laboratorijoje atliekami veiksmai nepatenka į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį. Pavyzdžiui, į jo taikymo sritį neįtraukiamas daktiloskopinių duomenų ėmimas ar priemonės, kurių imamasi įvykio arba nusikaltimo vietoje, ar ne laboratorijose atliekami kriminalistiniai tyrimai.

(16)	Šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama suderinti nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių kriminalistinių įrodymų teisminį įvertinimą.

(17)	Šis sprendimas neturi poveikio laboratorijų veiklos, vykdytos iki pradedant jį įgyvendinti, rezultatų galiojimui, pripažintam remiantis taikytinomis nacionalinėmis taisyklėmis, net jei akredituojant kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėją nebuvo tikrinama atitiktis EN ISO/IEC 17025,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1. Šio pamatinio sprendimo tikslas – užtikrinti, kad už nusikalstamų veikų užkardymą, išaiškinimą ir tyrimą atsakingos institucijos pripažintų, jog vienoje valstybėje narėje akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų veiklos rezultatai yra vienodai patikimi kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje narėje pagal EN ISO/IEC 17025 akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų veiklos rezultatai.

2. Šio tikslo siekiama užtikrinant, kad nacionalinė akreditacijos įstaiga kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjus akredituotų įsitikinusi, kad laikomasi EN ISO/IEC 17025.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis pamatinis sprendimas taikomas laboratorijų veiklai, kurią vykdant gaunama:

a)	DNR analitė ir

b)	daktiloskopiniai duomenys.

3 straipsnis

Sąvokos

Šiame pamatinio sprendimo tikslais:

a)	„laboratorijų veikla“ – bet kuri priemonė, kurios imamasi laboratorijoje, surandant ir fiksuojant pėdsakus ant daiktų, taip pat paimant, analizuojant ir aiškinant kriminalistinius įrodymus, siekiant pateikti ekspertų nuomonę ar keistis kriminalistiniais įrodymais;

b)	„laboratorijos veiklos rezultatai“ – analitiniai rezultatai ir tiesiogiai susietas aiškinimas;

c)	„kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjas“ – viešoji arba privati organizacija, vykdanti kriminalistinių tyrimų laboratorijų veiklą kompetentingos teisėsaugos arba teisminės institucijos prašymu;

d)	„nacionalinė akreditacijos įstaiga“ – vienintelė valstybės narės įstaiga, vykdanti akreditaciją pagal tos valstybės suteiktus įgaliojimus, kaip nurodyta 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008;

e)	„DNR analitė“ – raidinis arba skaitmeninis kodas, kuris nurodo ištirto žmogaus DNR pavyzdžio nekoduojančios dalies identifikavimo charakteristikas, t. y. tam tikrą molekulinę struktūrą įvairiose DNR vietose (lokusuose);

f)	„daktiloskopiniai duomenys“ – pirštų atspaudų atvaizdai, pirštų latentinių atspaudų, delno atspaudų, latentinių delno atspaudų atvaizdai bei tokių atvaizdų pavyzdžiai (koduotos detalės).

4 straipsnis

Akreditacija

Valstybės narės užtikrina, kad jų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjus akredituotų nacionalinė akreditacijos įstaiga, įsitikinusi, kad laikomasi EN ISO/IEC 17025.

5 straipsnis

Rezultatų pripažinimas

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos už nusikalstamų veiklų užkardymą, išaiškinimą ir tyrimą atsakingos institucijos kitose valstybėse narėse akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų veiklos rezultatus pripažintų vienodai patikimais, kaip ir savo pagal EN ISO/IEC 17025 akredituotų kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų veiklos rezultatus.

2. Šis pamatinis sprendimas neturi poveikio nacionalinėms taisyklėms, reglamentuojančioms įrodymų teisminį įvertinimą.

6 straipsnis

Išlaidos

1. Kiekviena valstybė, vadovaudamasi nacionalinės teisės aktais, padengia pagal šį pamatinį sprendimą susidarančias viešąsias išlaidas.

2. Komisija svarsto, kokiomis priemonėmis teikti finansinę paramą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto nacionaliniams ir tarpvalstybiniams projektams, kuriais siekiama prisidėti prie šio pamatinio sprendimo įgyvendinimo, inter alia, vykdomiems dalijimosi patirtimi, praktinės patirties skleidimo ir kvalifikacijos tikrinimo srityje.

7 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 30 d. būtų įgyvendintos šio pamatinio sprendimo nuostatos, susijusios su DNR analitėmis.

2. Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad ne vėliau nei 2015 m. lapkričio 30 d. būtų įgyvendintos šio pamatinio sprendimo nuostatos, susijusios su daktiloskopiniais duomenimis.

3. Ne vėliau kaip ne vėliau nei 2016 m. gegužės 30 d. valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, kuriomis į jų nacionalinės teisės aktus perkeliamos šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatyti įsipareigojimai, tekstą.

4. Remdamasi 3 dalyje nurodyta informacija ir kita informacija, kurią paprašius pateikia valstybės narės, iki 2018 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą dėl šio pamatinio sprendimo įgyvendinimo ir taikymo.

5. Iki 2018 m. pabaigos Taryba įvertina, kokiu mastu valstybės narės laikosi šio pamatinio sprendimo.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK

(1) OL C 174, 2009 7 28, p. 7.

(2) OL C 198, 2005 8 12, p. 1.

(3) OL L 210, 2008 8 6, p. 12.

(4) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1198/2009

2009 m. gruodžio 8 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. gruodžio 9 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	29,4
	MA	43,4
	TN	81,6
	TR	64,5
	ZZ	54,7
0707 00 05	MA	52,9
	TR	78,4
	ZZ	65,7
0709 90 70	MA	43,6
	TR	118,8
	ZZ	81,2
0805 10 20	AR	70,4
	MA	53,2
	TR	52,2
	ZA	60,0
	ZZ	59,0
0805 20 10	MA	66,7
0805 20 10	ZZ	66,7
0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90	CN	132,8
	HR	55,1
	IL	68,7
	TR	77,7
	ZZ	83,6
0805 50 10	TR	69,5
0805 50 10	ZZ	69,5
0808 10 80	AU	161,8
	CA	65,1
	CN	77,8
	MK	24,5
	US	92,3
	ZA	106,2
	ZZ	88,0
0808 20 50	CN	69,2
	US	223,0
	ZZ	146,1

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/19

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1199/2009

2009 m. gruodžio 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1159/2009, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2009 m. gruodžio 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1249/96 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1159/2009 (3) buvo nustatyti grūdų sektoriaus importo muitai, galiojantys nuo 2009 m. gruodžio 1 d.

(2)	Apskaičiuotas importo muitų vidurkis ir nustatytas mokestis skiriasi 5 EUR/t, daromas atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 1159/2009 nustatytų importo muitų patikslinimas.

(3)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1159/2009 reikėtų iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1159/2009 I ir II priedai pakeičiami šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2009 m. gruodžio 9 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 161, 1996 6 29, p. 125.

(3) OL L 314, 2009 12 1, p. 3.

I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2009 m. gruodžio 9 d.

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	8,78
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	37,85
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	17,53
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	17,53
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	37,85

(1) Prekių, kurios į Bendriją atgabenamos per Atlanto vandenyną arba per Sueco kanalą (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 4 dalis), importuotojui muitas gali būti sumažintas:

—	3 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūroje,

—	2 EUR/t, jei iškrovimo uostas yra Danijoje, Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje.

(2) Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR/t suma, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų.

II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

30.11.2009-7.12.2009

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)
	Paprastieji kviečiai (1)	Kukurūzai	Kietieji kviečiai, aukščiausios kokybės	Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)	Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)	Miežiai
Prekių birža	Minnéapolis	Chicago	—	—	—	—
Kotiruojama	152,42	103,68	—	—	—	—
FOB kaina JAV	—	—	131,77	121,77	101,77	75,75
Meksikos įlankos priedas	—	14,49	—	—	—	—
Didžiųjų ežerų priedas	13,89	—	—	—	—	—

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 2 dalyje:

Gabenimo išlaidos: Meksikos įlanka–Roterdamas:	22,85 EUR/t
Gabenimo išlaidos: Didieji ežerai–Roterdamas:	46,48 EUR/t

(1) Įtraukta 14 EUR/t priemoka (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(2) 10 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

(3) 30 EUR/t nuolaida (Reglamento (EB) Nr. 1249/96 4 straipsnio 3 dalis).

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/22

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/906/BUSP

2009 m. gruodžio 8 d.

dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	2007 m. lapkričio 19 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/749/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje (1). Šie bendrieji veiksmai netenka galios 2009 m. gruodžio 31 d.

(2)	ESPM pavaldumo ir kontrolės struktūra neturėtų daryti poveikio misijos vadovo sutartiniams įsipareigojimams Komisijai dėl ESPM biudžeto vykdymo.

(3)	Siekiant vykdyti ESPM turėtų pradėti veikti Nuolatinės stebėsenos centras.

(4)	ESPM bus vykdoma sąlygomis, kai padėtis gali pablogėti ir galėtų pakenkti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams, nustatytiems Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Misija

1. Europos Sąjungos policijos misija (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje, įsteigta Bendraisiais veiksmais 2002/210/BUSP (2), tęsiama nuo 2010 m. sausio 1 d.

2. ESPM vykdoma pagal 2 straipsnyje apibrėžtą misijos apibūdinimą ir vykdo 3 straipsnyje nustatytas pagrindines užduotis.

2 straipsnis

Misijos apibūdinimas

ESPM, kuri yra platesnio užmojo įtvirtinti teisinę valstybę Bosnijoje ir Hercegovinoje bei regione dalis, išlaiko dalį anksčiau turėtų pajėgumų policijos reformos ir atskaitomybės srityse, tačiau visų pirma teikia paramą atitinkamoms Bosnijos ir Hercegovinos teisėsaugos įstaigoms kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, ypatingą dėmesį skirdama valstybės lygio teisėsaugos įstaigoms, policijos ir prokuratūros sąveikos stiprinimui bei regioniniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

ESPM teikia rekomendacijas dėl veiklos Europos Sąjungos (ES) specialiajam įgaliotiniui ir taip padeda jam eiti savo pareigas. Vykdydama savo veiklą ir naudodama savo tinklą šalyje, ESPM prisideda prie bendrų pastangų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ES būtų išsamiai informuojama apie įvykius Bosnijoje ir Hercegovinoje.

ESPM vykdoma laikantis Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje 11 priede nurodytų bendrųjų tikslų, o jos tikslų padedama siekti taikant Europos bendrijos priemones.

3 straipsnis

Misijos pagrindinės užduotys

Siekiant įgyvendinti misiją, ESPM pagrindinės užduotys yra:

1.	stiprinti teisėsaugos įstaigų, dalyvaujančių kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, veiklos gebėjimus ir bendrus pajėgumus;

2.	remiantis sisteminiu požiūriu, teikti pagalbą ir paramą planuojant ir atliekant tyrimus, kurie vykdomi kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

3.	prisidėti prie Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamųjų bylų tyrimo gebėjimų vystymo ir juos skatinti;

4.	stiprinti policijos ir prokuratūros bendradarbiavimą;

5.	stiprinti policijos ir pataisos sistemos bendradarbiavimą;

6.	prisidėti užtikrinant tinkamą atskaitomybės lygį.

4 straipsnis

Misijos struktūra

1. ESPM struktūra yra tokia:

a)	pagrindinė būstinė Sarajeve, kurią sudaro misijos vadovas ir Operacijų plane (OPLAN) numatytas personalas;

b)	keturi regioniniai biurai Sarajeve, Bania Lukoje, Mostare ir Tuzloje;

vadovaujančiojo personalo lygio ir kitų esminių lygių, kurie laikomi reikalingais, padaliniai atitinkamose teisėsaugos įstaigose, dalyvaujančiose kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija (Valstybinėje tyrimų ir apsaugos agentūroje, pasienio policijoje, netiesioginių mokesčių institucijoje, policijos koordinavimo direktorate, valstybės generalinėje prokuratūroje ir t. t.).

2. Ši struktūra smulkiau apibūdinama OPLAN. Taryba patvirtina operacijos koncepciją (CONOPS) ir OPLAN.

5 straipsnis

Civilinės operacijos vadas

1. Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (CPCC) direktorius yra ESPM civilinės operacijos vadas.

2. Civilinės operacijos vadas, kurio politinę kontrolę vykdo ir kurio veiklos strategiją nustato Politinis ir saugumo komitetas (PSK) bendrai vadovaujant Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – Vyriausiasis įgaliotinis), strateginiu lygiu vadovauja ESPM ir vykdo jos kontrolę.

3. Civilinės operacijos vadas užtikrina tinkamą ir veiksmingą Tarybos sprendimų ir PSK sprendimų įgyvendinimą, įskaitant strateginiu lygiu reikiamų nurodymų misijos vadovui davimą, pastarąjį konsultuodamas bei teikdamas jam techninę pagalbą.

4. Visi komandiruoti darbuotojai lieka visiškai pavaldūs siunčiančiosios valstybės nacionalinėms valdžios institucijoms ar atitinkamai ES institucijai. Nacionalinės valdžios institucijos perduoda savo personalo, grupių ir padalinių operacinį valdymą (OPCON) civilinės operacijos vadui.

5. Civilinės operacijos vadui tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad būtų tinkamai atlikta ES pareiga rūpintis savo personalu.

6. Civilinės operacijos vadas ir ES specialusis įgaliotinis prireikus vienas su kitu konsultuojasi.

6 straipsnis

Misijos vadovas

1. Misijos vadovas yra atsakingas už ESPM, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje.

2. Misijos vadovas vadovauja civilinės operacijos vado paskirtiems prisidedančiųjų valstybių personalui, grupėms ir padaliniams, juos kontroliuoja, taip pat prisiima administracinę ir logistinę atsakomybę, be kita ko, už misijai suteiktą turtą, išteklius ir informaciją.

3. Misijos vadovas teikia nurodymus visam ESPM personalui dėl veiksmingo ESPM vykdymo veiksmų vietoje, būdamas atsakingas už ESPM koordinavimą bei kasdienį administravimą, laikydamasis civilinės operacijos vado nurodymų strateginiu lygiu.

4. Misijos vadovas yra atsakingas už ESPM biudžeto vykdymą. Šiuo tikslu misijos vadovas pasirašo sutartį su Komisija.

5. Misijos vadovas yra atsakingas už personalo drausmės kontrolę. Komandiruotam personalui drausmines priemones taiko atitinkama nacionalinė ar ES institucija.

6. Misijos vadovas atstovauja ESPM operacijų srityje ir užtikrina tinkamą informavimą apie ją.

7. Misijos vadovas atitinkamai koordinuoja savo veiklą su kitais ES subjektais veiksmų vietoje. Misijos vadovui, nepažeidžiant pavaldumo tvarkos, vietos politines gaires suteikia ES specialusis įgaliotinis.

7 straipsnis

ESPM personalas

1. ESPM darbuotojų skaičius ir kompetencija turi atitikti 2 straipsnyje nurodytą misijos apibūdinimą, 3 straipsnyje nurodytas pagrindines užduotis ir 4 straipsnyje nurodytą struktūrą.

2. ESPM personalą sudaro visų pirma valstybių narių ar ES institucijų komandiruoti darbuotojai. Kiekviena valstybė narė ar ES institucija padengia išlaidas, susijusias su visais jų komandiruotais darbuotojais, įskaitant kelionės į dislokavimo vietą bei grįžimo iš jos išlaidas, atlyginimus, sveikatos draudimą ir išmokas, išskyrus taikomus dienpinigius ir išmokas dėl sunkumų bei rizikos.

3. Jeigu valstybių narių komandiruoti darbuotojai reikiamų funkcijų įvykdyti negali, ESPM prireikus gali pagal sutartį įdarbinti tarptautinius civilius darbuotojus ir vietos darbuotojus. Išskirtiniais atvejais, kai tai tinkamai pagrįsta, nesant tinkamų pareiškimų iš valstybių narių, prireikus pagal sutartį gali būti įdarbinami dalyvaujančiųjų trečiųjų valstybių piliečiai.

4. Visi darbuotojai laikosi misijos specialių minimalių veikimo saugumo standartų ir misijos saugumo plano, kuriuo remiama ES saugumo veiksmų vietoje politika. Siekdami apsaugoti ES įslaptintą informaciją, kuri personalui yra patikėta vykdant pareigas, visi personalo nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (3) (toliau –Tarybos saugumo nuostatai).

8 straipsnis

ESPM ir jos personalo statusas

1. Imamasi būtinų priemonių, kad 2002 m. spalio 4 d. ES ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimas dėl ESPM veiklos Bosnijoje ir Hercegovinoje būtų pratęstas ESPM trukmės laikotarpiui.

2. Valstybė ar ES institucija, komandiravusi personalo narį, yra atsakinga už bet kurias su komandiruote susijusias darbuotojo pretenzijas ar pretenzijas dėl darbuotojo. Atitinkama valstybė ar ES institucija yra atsakinga už ieškinio iškėlimą komandiruotam asmeniui.

3. Tarptautinių ir vietos civilių darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos sutartyse, kurias misijos vadovas sudaro su personalo nariais.

9 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1. ESPM struktūra turi vieningą pavaldumo tvarką, būdingą krizių valdymo operacijai.

2. ESPM misijos politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas jai Tarybos atsakomybe pavedami PSK.

3. Civilinės operacijos vadas, kurio politinę kontrolę vykdo ir kurio veiklos strategiją nustato PSK, bendrai vadovaujant Vyriausiajam įgaliotiniui, yra ESPM vadas strateginiu lygiu ir vykdydamas šias pareigas duoda nurodymus misijos vadovui, teikia jam konsultacijas ir techninę paramą.

4. Civilinės operacijos vadas atsiskaito Tarybai per Vyriausiąjį įgaliotinį.

5. Misijos vadovas vadovauja ESPM ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje bei yra tiesiogiai pavaldus civilinės operacijos vadui.

10 straipsnis

Politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas

1. ESPM politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas Tarybos atsakomybe pavedami PSK. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal Sutarties 38 straipsnio trečią pastraipą. Šis įgaliojimas apima įgaliojimus Vyriausiojo įgaliotinio siūlymu skirti misijos vadovą bei iš dalies keisti CONOPS ir OPLAN. Tarybai paliekami įgaliojimai spręsti dėl ESPM tikslų ir jos nutraukimo.

2. PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3. PSK reguliariai ir prireikus gauna civilinės operacijos vado ir misijos vadovo ataskaitas jų atsakomybei tenkančiais klausimais.

11 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1. Nepažeidžiant Sąjungos sprendimų priėmimo savarankiškumo ir jos bendros institucinės struktūros, trečiosios valstybės gali būti kviečiamos prisidėti prie ESPM su sąlyga, kad jos padengia su savo komandiruotais darbuotojais susijusias išlaidas, įskaitant atlyginimus, draudimą nuo visų rizikos rūšių, dienpinigius ir kelionės į Bosniją ir Hercegoviną bei grįžimo iš jos išlaidas, taip pat prireikus prisideda prie ESPM einamųjų išlaidų padengimo.

2. Prie ESPM prisidedančios trečiosios valstybės turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę ESPM veiklą kaip ir valstybės narės.

3. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl siūlomų įnašų priėmimo ir įsteigti Prisidedančiųjų valstybių komitetą.

4. Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimais, kurie sudaromi pagal Sutarties 37 straipsnį. Vyriausiasis įgaliotinis gali vesti derybas dėl tokių susitarimų. Jei ES ir trečioji valstybė sudaro susitarimą, nustatantį tos trečiosios valstybės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant misiją.

12 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Orientacinė finansavimo suma 2010 m., skirta su ESPM susijusioms išlaidoms padengti, yra 14 100 000 eurų.

2. Visos išlaidos tvarkomos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas Bendrijos taisykles ir procedūras. Laikydamasis Finansinio reglamento, misijos vadovas gali sudaryti techninius susitarimus su valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis trečiosiomis valstybėmis ir kitais tarptautiniais subjektais dėl įrangos, paslaugų ir patalpų tiekimo ESPM. Misijos vadovas atsako už naudojamos įrangos, kuri taip pat gali būti naudojama neatidėliotinoms dislokavimo pagal Europos saugumo ir gynybos politiką reikmėms, sandėliavimą. Dalyvaujančių trečiųjų valstybių ir priimančiosios šalies subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo.

3. Misijos vadovas už veiklą, vykdomą pagal jo sudarytą sutartį, yra visiškai atskaitingas Komisijai; pastaroji vykdo jo veiklos priežiūrą.

4. Finansinės priemonės turi atitikti ESPM veiklos reikalavimus, įskaitant įrangos suderinamumą ir jos grupių veiklos tarpusavio suderinamumą.

5. Su ESPM susijusios išlaidos padengiamos nuo 2010 m. sausio 1 d.

13 straipsnis

Saugumas

1. Civilinės operacijos vadas vadovauja misijos vadovo vykdomam saugumo priemonių planavimui ir užtikrina jų tinkamą bei veiksmingą įgyvendinimą ESPM pagal 5 ir 9 straipsnius, koordinuodamas savo veiklą su Tarybos Generalinio sekretoriato saugumo tarnyba.

2. Misijos vadovas yra atsakingas už ESPM saugumą ir užtikrinimą, kad būtų laikomasi ESPM taikytinų būtiniausių saugumo reikalavimų pagal ES politiką dėl personalo, dislokuoto už ES ribų vykdyti veiksmų pagal Sutarties V antraštinę dalį ir ją papildančius dokumentus, saugumo.

3. Misijos vadovui padeda vyresnysis už misijos saugumą atsakingas pareigūnas, kuris yra atskaitingas misijos vadovui ir palaiko glaudžius darbinius santykius su Tarybos Generalinio sekretoriato Saugumo tarnyba.

4. Misijos vadovas keturiuose regioniniuose misijos biuruose skiria už saugumą toje vietoje atsakingus pareigūnus, kurie, prižiūrimi vyresniojo už misijos saugumą atsakingo pareigūno, yra atsakingi už atitinkamų ESPM dalių visų saugumo aspektų kasdienį administravimą.

5. Pagal OPLAN ESPM darbuotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, dalyvauja privalomuose mokymo saugumo klausimais kursuose. Jie taip pat reguliariai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose misijos vietoje, organizuojamuose vyresniojo už misijos saugumą atsakingo pareigūno.

14 straipsnis

Koordinavimas

1. Nepažeidžiant pavaldumo tvarkos, misijos vadovas savo veiksmus glaudžiai derina su ES delegacija Bosnijoje ir Hercegovinoje, kad būtų užtikrintas ES veiksmų Bosnijai ir Hercegovinai remti nuoseklumas.

2. Misijos vadovas glaudžiai derina veiksmus su ES misijų Bosnijoje ir Hercegovinoje vadovais.

3. Misijos vadovas bendradarbiauja su kitais šalyje veikiančiais tarptautiniais subjektais, pirmiausia su ESBO, Europos Taryba ir Tarptautine pagalbine mokomąja programa baudžiamųjų nusikaltimų tyrimo srityje (ICITAP).

15 straipsnis

Įslaptintos informacijos teikimas

1. Tinkamais atvejais ir atsižvelgiant į ESPM reikmes, Vyriausiajam įgaliotiniui suteikiama teisė teikti trečiosioms valstybėms, susijusioms su šiuo sprendimu, ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma, parengtus ESPM tikslais, laikantis Tarybos saugumo nuostatų.

2. Atsiradus konkrečioms ir su veikla susijusioms neatidėliotinoms reikmėms, Vyriausiajam įgaliotiniui taip pat suteikiama teisė teikti priimančiai valstybei ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma, parengtus ESPM tikslais, laikantis Tarybos saugumo nuostatų. Visais kitais atvejais tokia informacija ir dokumentai priimančiai valstybei pateikiami laikantis atitinkamų priimančios valstybės ir ES bendradarbiavimo procedūrų.

3. Vyriausiajam įgaliotiniui suteikiama teisė teikti trečiosioms valstybėms, susijusioms su šiuo sprendimu, visus neįslaptintus ES dokumentus, susijusius su Tarybos posėdžiais, kuriuose buvo svarstomi su ESPM susiję klausimai, ir kuriems pagal Tarybos darbo taisyklių (4) 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas.

16 straipsnis

Peržiūra

Kas šešis mėnesius atliekama peržiūra, laikantis CONOPS ir OPLAN nustatytų vertinimo kriterijų, sudaro galimybę prireikus daryti ESPM veiklos pakeitimus.

17 straipsnis

Nuolatinės stebėsenos centras

Siekiant vykdyti ESPM, savo veiklą pradeda Nuolatinės stebėsenos centras.

18 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Dėl 2011 m. biudžeto Taryba sprendžia atskirai.

19 straipsnis

Paskelbimas

1. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. PSK sprendimai pagal 10 straipsnio 1 dalį dėl misijos vadovo skyrimo taip pat skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 303, 2007 11 21, p. 40.

(2) OL L 70, 2002 3 13, p. 1.

(3) OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(4) 2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas 2006/683/EB, Euratomas, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 285, 2006 10 16, p. 47).

2009 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/28

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 1 d.

nustatantis Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones

(2009/908/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 16 straipsnio 9 dalį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 236 straipsnio b punktą,

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl pirmininkavimo Tarybai (1), ypač į jo 2 straipsnio trečią pastraipą ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)	Turėtų būti nustatytos Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai (toliau – Europos Vadovų Tarybos sprendimas) įgyvendinimo priemonės.

(2)

Šiose įgyvendinimo priemonėse pateikiama tvarka, kurios laikantis iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės turi pirmininkauti 18 mėnesių trukmės laikotarpiais paeiliui, atsižvelgiant į tai, kad pagal Tarybos darbo tvarkos taisykles nuo 2007 m. sausio 1 d. galioja sistema, pagrįsta Tarybos 18 mėnesių programomis, dėl kurios susitarė trys atitinkamu laikotarpiu paeiliui pirmininkaujančios valstybės narės.

(3)	Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimo 1 straipsnį grupės turi būti sudaromos taip, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių įvairovę ir geografinę pusiausvyrą Sąjungoje.

(4)	Kiekvienos grupės valstybių narių atsakomybė yra nustatyta Europos Vadovų Tarybos sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienu iš šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų kiekvienos grupės valstybės narės bendru sutarimu nustatys savo bendradarbiavimo grupėje praktines priemones.

(5)	Be to, tarp įgyvendinamųjų priemonių turėtų būti specialios taisyklės, reglamentuojančios pirmininkavimą Užsienio reikalų tarybos parengiamiesiems organams, kaip numatyta Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2 straipsnio trečioje pastraipoje.

(6)

Daugeliui parengiamųjų organų turėtų pirmininkauti Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) atstovas, o likusiems šiems organams šešis mėnesius ir toliau turėtų pirmininkauti pirmininkaujanti valstybė narė. Kai tokiems organams pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas, gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis.

(7)	Parengiamieji organai, kuriems pirmininkaujama pagal kitą sistemą, t. y. jiems nepirmininkauja valstybė narė, pirmininkaujanti šešių mėnesių laikotarpiu, taip pat turėtų būti išvardyti šiame sprendime, kaip numatyta Europos Vadovų Tarybos 2 straipsnio trečioje pastraipoje.

(8)	Šiame sprendime neišvardytiems parengiamiesiems organams pirmininkaujama vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos 2 straipsniu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2007 m. sausio 1 d. Tarybos sprendime, nustatančiame pirmininkavimo Taryboje tvarką (2), nustatyta tvarka, kurios laikantis valstybės narės pirmininkauja Tarybai nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šio sprendimo I priede išdėstyta, kaip pagal šią tvarką pirmininkaujančios valstybės narės suskirstytos į grupes po tris, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos sprendimo 1 straipsnio 1 dalimi.

2 straipsnis

1. Kiekviena 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos grupės valstybė narė paeiliui pirmininkauja šešis mėnesius visų sudėčių Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą. Grupės kitos valstybės narės padeda pirmininkaujančiai valstybei narei atlikti visas jos pareigas pagal Tarybos 18 mėnesių programą.

2. 1 straipsnyje minėtos grupės valstybės narės tarpusavyje gali susitarti dėl kitų priemonių.

3. Kiekvienu iš 1 ir 2 dalyse numatytų atvejų kiekvienos grupės valstybės narės bendru sutarimu nustato savo bendradarbiavimo grupėje praktines priemones.

3 straipsnis

Iki 2017 m. liepos 1 d. Taryba nustato tvarką, kurios laikantis valstybės narės pirmininkaus nuo 2020 m. liepos 1 d.

4 straipsnis

Užsienio reikalų tarybos parengiamiesiems organams pirmininkaujama pagal II priede išdėstytas taisykles.

5 straipsnis

III priede išvardytiems Tarybos parengiamiesiems organams pirmininkauja nuolatiniai pirmininkai, kaip išdėstyta tame priede.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta 2009 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

B. ASK

(1) OL L 315, 2009 12 2, p. 50.

(2) OL L 1, 2007 1 4, p. 11.

I PRIEDAS

Vokietija	sausio–birželio mėn.	2007
Portugalija	liepos–gruodžio mėn.	2007
Slovėnija	sausio–birželio mėn.	2008
Prancūzija	liepos–gruodžio mėn.	2008
Čekija	sausio–birželio mėn.	2009
Švedija	liepos–gruodžio mėn.	2009
Ispanija	sausio–birželio mėn.	2010
Belgija	liepos–gruodžio mėn.	2010
Vengrija	sausio–birželio mėn.	2011
Lenkija	liepos–gruodžio mėn.	2011
Danija	sausio–birželio mėn.	2012
Kipras	liepos–gruodžio mėn.	2012
Airija	sausio–birželio mėn.	2013
Lietuva	liepos–gruodžio mėn.	2013
Graikija	sausio–birželio mėn.	2014
Italija	liepos–gruodžio mėn.	2014
Latvija	sausio–birželio mėn.	2015
Liuksemburgas	liepos–gruodžio mėn.	2015
Nyderlandai	sausio–birželio mėn.	2016
Slovakija	liepos–gruodžio mėn.	2016
Malta	sausio–birželio mėn.	2017
Jungtinė Karalystė	liepos–gruodžio mėn.	2017
Estija	sausio–birželio mėn.	2018
Bulgarija	liepos–gruodžio mėn.	2018
Austrija	sausio–birželio mėn.	2019
Rumunija	liepos–gruodžio mėn.	2019
Suomija	sausio–birželio mėn.	2020

II PRIEDAS

PIRMININKAVIMAS UŽSIENIO REIKALŲ TARYBOS PARENGIAMIESIEMS ORGANAMS (1)

Nustatoma tokia pirmininkavimo Užsienio reikalų tarybos parengiamiesiems organams, nurodytiems toliau pateiktos lentelės 1–4 kategorijose, tvarka:

1)	1 kategorija (prekybos ir vystymosi srities parengiamieji organai): Parengiamiesiems organams pirmininkauja šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkaujanti valstybės narė.

2)	2 kategorija (geografiniai parengiamieji organai) Parengiamiesiems organams pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas.

3 kategorija (horizontalieji parengiamieji organai, daugiausia BUSP)

Parengiamiesiems organams pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas, išskyrus toliau nurodytus parengiamuosius organus, kuriems pirmininkauja šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkaujanti valstybės narė.

—	Patarėjų užsienio santykių klausimais darbo grupė (RELEX);

—	Terorizmo (tarptautiniai aspektai) darbo grupė (COTER);

—	Konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu darbo grupė (COCOP);

—	Konsulinių reikalų darbo grupė (COCON);

—	Viešosios tarptautinės teisės darbo grupė (COJUR); ir

—	Jūrų teisės darbo grupė (COMAR).

4)	4 kategorija (su BSGP susiję parengiamieji organai) Su BSGP susijusiems parengiamiesiems organams pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas (2).

Vyriausiasis įgaliotinis ir šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkaujanti valstybė narė glaudžiai bendradarbiauja, siekdami užtikrinti visų Užsienio reikalų tarybos parengiamųjų organų veiklos darną.

3 ir 4 kategorijų parengiamiesiems organams ir toliau pirmininkaus šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkaujanti valstybė narė ne ilgesnį kaip šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį po Tarybos sprendimo dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūros ir veikimo įsigaliojimo. 2 kategorijos parengiamųjų organų atveju šis pereinamasis laikotarpis trunka ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

Pirmininkų skyrimo tvarka

Jei Europos Vadovų Tarybos sprendime ar šiame sprendime nurodyta, kad parengiamajam organui (PSK ir atitinkamoms darbo grupėms) pirmininkauja vyriausiojo įgaliotinio atstovas, atsakomybė už pirmininko skyrimą tenka vyriausiajam įgaliotiniui. Šie paskyrimai atliekami remiantis kompetencija, kartu užtikrinant tinkamą geografinę pusiausvyrą ir skaidrumą. Vyriausiasis įgaliotinis užtikrina, kad asmeniu, kurį jis ketina skirti pirmininku, pasitikėtų valstybės narės. Jei tas asmuo dar nėra EIVT narys, jis juo tampa laikantis EIVT įdarbinimo procedūrų bent paskyrimo laikotarpiu. Šios tvarkos taikymas vertinamas rengiant padėties ataskaitą dėl EIVT, kurią numatyta pateikti 2012 m.

1.	Prekybos ir vystymosi sričių parengiamieji organai

207 straipsnio komitetas

AKR darbo grupė

Vystomojo bendradarbiavimo darbo grupė (DEVGEN)

ELPA klausimų darbo grupė

Dvejopo naudojimo prekių darbo grupė

Prekybos darbo grupė

Prekių darbo grupė

Bendrosios preferencijų sistemos darbo grupė

Pasirengimo tarptautinėms konferencijoms vystymosi klausimais darbo grupė/Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencija (UNCCD)/Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi konferencija (UNCTAD)

Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maisto produktais darbo grupė

Eksporto kreditų grupė

2.	Geografiniai parengiamieji organai

Mašreko ir Magrebo darbo grupė (COMAG/MaMa)

Rytų Europos ir Vidurinės Azijos darbo grupė (COEST)

Vakarų Balkanų regiono darbo grupė (COWEB)

Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos darbo grupė (COMEM/MOG)

Azijos ir Okeanijos darbo grupė (COASI)

Lotynų Amerikos darbo grupė (COLAT)

Transatlantinių santykių darbo grupė (COTRA)

Afrikos darbo grupė (COAFR)

3.	Horizontalieji parengiamieji organai (daugiausia BUSP)

Patarėjų užsienio santykių klausimais darbo grupė (RELEX)

Nicolaidis grupė

Visuotinio nusiginklavimo ir ginklų kontrolės darbo grupė (CODUN)

Ginklų neplatinimo darbo grupė (CONOP)

Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė (COARM)

Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM)

Terorizmo (tarptautinių aspektų) darbo grupė (COTER) (3)

Konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu darbo grupė (COCOP) (3)

ESBO ir Europos Tarybos klausimų darbo grupė (COSCE)

Jungtinių Tautų klausimų darbo grupė (CONUN)

Artimųjų Rytų taikos proceso ad hoc darbo grupė (COMEP)

Viešosios tarptautinės teisės darbo grupė (COJUR, COJUR–ICC)

Jūrų teisės darbo grupė (COMAR)

Konsulinių reikalų darbo grupė (COCON)

BUSP administracinių reikalų ir protokolo darbo grupė (COADM)

4.	Su BSGP susiję parengiamieji organai

Karinis komitetas (ESKK)

Karinio komiteto darbo grupė (ESKKDG)

Politinė ir karinė darbo grupė (PKG)

Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas (CIVCOM)

Europos ginklų politikos darbo grupė

(1) Netrukus po 2009 m. gruodžio 1 d. turėtų būti atlikta darbo struktūrų užsienio reikalų srityje, ypač dėl vystymo, kompetencijos ir organizavimo peržiūra. Pirmininkavimo darbo grupėms, kurių atžvilgiu atlikta peržiūra, tvarka prireikus turėtų būti pritaikoma atsižvelgiant į šiame priede išdėstytus bendruosius principus.

(2) Kariniam komitetui (ESKK) ir Karinio komiteto darbo grupei (ESKKDG) ir toliau pirmininkauja išrinktas pirmininkas, kaip nurodyta III priede, kaip ir iki šio sprendimo įsigaliojimo.

(3) Terorizmo (tarptautinių aspektų) darbo grupės (COTER) ir Konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu darbo grupės (COCOP) klausimas taip pat bus nagrinėjamas aptariant TVR darbo struktūras.

III PRIEDAS

NUOLATINĮ PIRMININKĄ TURINČIŲ TARYBOS PARENGIAMŲJŲ ORGANŲ PIRMININKAI

Išrinkti pirmininkai

Ekonomikos ir finansų komitetas

Užimtumo komitetas

Socialinės apsaugos komitetas

Karinis komitetas (1)

Ekonominės politikos komitetas

Finansinių paslaugų komitetas

Karinio komiteto darbo grupė (1)

Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas)

Pirmininkauja Tarybos generalinis sekretoriatas

Saugumo komitetas

Informavimo darbo grupė

Teisinių duomenų tvarkymo darbo grupė

Elektroninių ryšių darbo grupė

Teisės aktų kodifikavimo darbo grupė

Teisininkų lingvistų darbo grupė

Naujų pastatų darbo grupė

(1) Žr. taip pat II priedą.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.322.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 322

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 metai 2009m. gruodžio 9d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1197/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2115/2005, nustatantį juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje	1
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/139/EB dėl įstatymais nustatyto dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių ženklinimo ( 1 )	3

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES VI ANTRAŠTINE DALIMI
*	2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/905/TVR dėl kriminalistinių laboratorinių tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos	14

	V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį
	AKTAI, KURIUOS SKELBTI PRIVALOMA
	2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1198/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	17
	2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1199/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1159/2009, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2009 m. gruodžio 1 d.	19
	2009/906/BUSP
*	2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas 2009/906/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje	22
	2009/907/BUSP
*	2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas 2009/907/BUSP, iš dalies keičiantis Bendruosius veiksmus 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo	27
	AKTAI, KURIŲ SKELBTI NEPRIVALOMA
	2009/908/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas, nustatantis Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones	28
	2009/909/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas, nustatantis Europos Vadovų Tarybos Pirmininko įdarbinimo sąlygas	35
	2009/910/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas, nustatantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įdarbinimo sąlygas	36
	2009/911/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriaus paskyrimo	37
	2009/912/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas, nustatantis Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriaus įdarbinimo sąlygas	38
	2009/913/ES
*	2009 m. gruodžio 7 d. Sprendimas, priimtas bendru valstybių narių vyriausybių atstovų susitarimu dėl Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros buveinės vietos	39

	Klaidų ištaisymas
*	2009 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimo 2009/442/EB, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl stebėsenos ir atskaitomybės, klaidų ištaisymas ( OL L 148, 2009 6 11 )	40
*	2009 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimo 2009/721/EB dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas, klaidų ištaisymas ( OL L 257, 2009 9 30 )	40

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/904/EB
*	2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos pozicijos persvarstant Susitarimą dėl pinigų su San Marino Respublika	12


	(1) Tekstas svarbus EEE