II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/1

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. birželio 17 d.

Valstybės pagalba C 5/07 (ex N 469/05) jūrų transporto bendrovėms, kurioms taikoma Danijos tonažo mokesčio sistema, nustatytų reikalavimų teikti informaciją palengvinimas

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4522)

(Tekstas autentiškas tik danų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/868/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paraginusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas pagal pirmiau nurodytą (-as) nuostatą (-as) (1),

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)	2005 m. rugsėjo 13 d. raštu (2) Danija pranešė Komisijai apie Danijos tonažo mokesčio sistemos, kuri iš pradžių patvirtinta 2002 m. kovo 12 d. sprendimu (3) (byla Nr. N 563/01), pakeitimą.

(2)	Šis pakeitimas buvo įregistruotas kaip pagalba, apie kurią pranešta, ir jam suteiktas numeris N 469/05. Pakeitimas, apie kurį pranešta, buvo įvestas 2005 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. 408.

(3)	2005 m. spalio 28 d., 2006 m. gegužės 19 d. ir rugpjūčio 29 d. raštais (4) Komisija paprašė Danijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos, kurią šios institucijos pateikė 2005 m. lapkričio 22 d., 2006 m. birželio 30 d. ir rugsėjo 29 d. atsakymuose (5).

(4)

2007 m. vasario 7 d. sprendimu Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (6), 4 straipsnio 4 dalį (toliau – valstybės pagalbos procedūrinis reglamentas). 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Komisija Danijos valdžios institucijų prašymu priėmė sprendimą, keičiantį sprendimą pradėti tyrimą. Pranešimas, kuriame pateikiama sprendimo santrauka, ir visas rašto turinys oficialiąja kalba – pataisytas variantas – buvo paskelbti 2007 m. birželio 19 d. OL C 135/6 (7).

(5)	2007 m. kovo 7 d. raštu (8) Danija pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti tyrimą. Tik viena suinteresuotoji šalis pateikė pastabų 2007 m. liepos 19 d. raštu (9).

2. PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS

2.1. Tonažo mokesčio sistemos priemonės, apie kurią pranešta, apibūdinimas

(6)	Priemonė, apie kurią pranešta, buvo apibūdinta sprendime pradėti tyrimą ir apie ją bus priminta šiame skyriuje.

(7)

Dviejų tai pačiai grupei priklausančių įmonių komerciniai sandoriai turi būti vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu. Laikantis šio principo, atliekama dviejų tai pačiai grupei priklausančių įmonių tarpusavio sandorių kainų atitikties rinkos kainomis patikra. Kad mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar šio principo yra laikomasi, tai pačiai grupei priklausančios bendrovės turi pateikti visą būtiną informaciją apie tarpusavio sandorius.

(8)	Pagal 2005 m. birželio 1 d. įstatymą Nr. 408 Danijos jūrų transporto bendrovėms, apmokestinamoms Danijos tonažo mokesčiu (10), netaikomas reikalavimas teikti mokesčių institucijoms visą reikiamą informaciją apie savo finansinius sandorius su tai pačiai grupei priklausančiomis užsienio bendrovėmis.

(9)

Tiksliau, minėto įstatymo 1 straipsnio 9 dalyje teigiama: „1–8 dalys netaikomos bendrovėms ir pan., kurios deklaruoja pajamas pagal tonažo mokesčio įstatymą, kontroliuojamų sandorių su užsienio juridiniais asmenimis ar nuolatinėmis buveinėmis atveju (žr. 1 dalies 2–4 punktą), kai tokių sandorių įplaukos priskiriamos prie įplaukų, apmokestinamų tonažo mokesčiu“. 1–8 dalys, kuriomis remiamasi minėtame straipsnyje, yra mokesčių administravimo įstatymo 3B straipsnio 9 dalyje (2004 m. rugpjūčio 12 d. suvestinis įstatymas Nr. 869 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 1441 1 straipsniu). Šios dalys nurodo dvi svarbiausias prievoles visoms Danijoje veikiančioms Danijos bendrovėms, būtent:

a)	kartu su pajamų mokesčio deklaracija sistemingai teikti informaciją apie tarpusavio komercinius sandorius su susijusiomis užsienio bendrovėmis;

b)	parengti raštus dėl šių sandorių kainų ir sąlygų nustatymo principų. Šie raštai turėtų būti pateikiami mokesčių institucijoms tik joms pareikalavus.

(10)	Pakeitimai, apie kuriuos pranešta, atleidžia bendroves, kurioms taikomas tonažo mokestis, nuo abiejų prievolių tarptautinių sandorių atveju, tačiau lieka galioti bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, sandoriams su susijusiomis bendrovėmis Danijoje.

(11)

Taigi priemonė, apie kurią pranešta, turės įtakos laisvos konkurencijos principui, kuris minimas 2002 m. kovo 12 d. pradinio sprendimo, kuriuo patvirtinama Danijos tonažo mokesčio sistema (11), 2.11.1 skirsnyje, kadangi bendrovėms, kurioms taikoma tonažo mokesčio sistema, vykdančioms tarptautinius sandorius, bus keičiama prievolė teikti informaciją ir rengti dokumentus prievolė.

(12)	Atleidimas nuo prievolės teikti informaciją ir rengti dokumentus taikomas bendrovėms, kurioms taikomas tonažo mokestis.

2.2. Galiojančios sistemos apibūdinimas

(13)	Tonažo mokesčio sistema yra išdėstyta 2002 m. kovo 12 d. (byla Nr. N 563/01) ir 2007 m. vasario 7 d. (byla Nr. N 469/05) Komisijos sprendimais. Jos pagrindiniai bruožai primenami šiame skyriuje.

(14)

Pajamos, gautos už reikalavimus atitinkančias veiklos rūšis ir apmokestinamos pagal tonažo mokesčio sistemą, yra bendroji suma, lygi fiksuotų sumų, nustatytų kiekvienam laivui pagal jo tonažą, suma, skaičiuojama neatsižvelgiant į faktinį jūrų transporto bendrovės pelną ir apmokestinama taip:

iki 1 000 grynųjų tonų (NT)	– 7 DKK (~ 0,90 EUR) už 100 NT per dieną;
1 001–10 000 NT	– 5 DKK (~ 0,70 EUR) už 100 NT per dieną;
10 001–25 000 NT	– 3 DKK (~ 0,40 EUR) už 100 NT per dieną;
> 25 000 NT	– 2 DKK (~ 0,30 EUR) už 100 NT per dieną.

(15)	Šitaip apskaičiuotos pajamos apmokestinamos taikant įprastą įmonių pelno mokesčio tarifą.

(16)

Ši, 2001 m. sausio 1 d. įvesta, mokesčio sistema gali būti taikoma Danijoje apmokestinamoms bendrovėms (kurios Danijoje turi nuolatinę buveinę) ir kurios teikia jūrų transporto paslaugas. Ši sistema taip pat gali būti taikoma Danijoje registruotoms užsienio bendrovėms, į jos teritoriją perkėlusioms savo administracijos būstinę. Pagal šią sistemą apmokestinamos tik už jūrų transporto veiklos rūšis gautos pajamos.

(17)

Jūrų transporto bendrovės laisvai pasirenka, ar taikyti šią mokesčių sistemą. Apsispręsti būtina ne vėliau kaip iki pateikiant metų, kuriais pirmą kartą taikomas tonažo mokestis, pajamų deklaraciją. Sprendimo taikyti tonažo mokesčio sistemą arba jos netaikyti privalu laikytis 10 metų. Danijoje tai pačiai bendrovių grupei priklausančios jūrų transporto bendrovės privalo priimti vienodą sprendimą dėl tonažo mokesčio sistemos taikymo. Jūrų transporto bendrovei pasirinkus tonažo mokesčio sistemą, ši mokesčių sistema taikoma visiems jos laivams ir visoms mokesčio sistemos reikalavimus atitinkančioms jos veiklos rūšims.

(18)

Kiek Komisijai yra žinoma, be tonažo mokesčio sistemos, šiuo metu Danija taiko tik dar vieną jūrų transporto paslaugų teikėjams skirtą sistemą: tai laivų savininkų atleidimas nuo pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo už jūreivius, dirbančius reikalavimus atitinkančiuose laivuose (vadinamoji DIS tvarka) (12).

2.3. Galiojimo trukmė

(19)	Kaip nurodyta 2007 m. vasario 7 d. sprendimu, Danijos valdžios institucijos 2006 m. vasario 14 d. raštu įsipareigojo iš naujo pranešti apie pakeitimus, apie kuriuos pranešta, per 10 metų. Vadinasi, aptariama priemonė nustoja galioti 2015 m. pabaigoje.

2.4. Biudžetas

(20)	Kaip nurodyta 2007 m. vasario 7 d. sprendimu, Danijos valdžios institucijos nurodė, kad šis pakeitimas neturėtų daryti poveikio biudžetui, palyginti su galiojančia sistema. Šis numatomas pakeitimas atskiroms pagalbos priemonėms įtakos neturės.

3. SPRENDIMO PRADĖTI TYRIMO PROCEDŪRĄ PRIEŽASTYS

(21)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija iškėlė du svarbiausius klausimus, susijusius su priemone, apie kurią pranešta.

—

Pirma, reikėtų nustatyti, kaip Danija galėtų toliau užtikrinti, kad, įgyvendinus priemonę, apie kurią pranešta, jos mokesčių institucijos ir toliau sugebėtų nustatyti visus su Danijos tonažo mokesčiu apmokestinamomis jūrų transporto bendrovėmis susijusių užsienyje veikiančių įmonių mėginimus slėpti mokesčius ir apie juos pranešti atitinkamai užsienio valstybei. Jei ji to padaryti negalėtų, Komisija norėtų žinoti, ar kitos valstybės, įskaitant valstybes nares, neskaitant Danijos, turėtų perimti pareigą tikrinti visus tarptautinius sandorius su Danijos tonažo mokesčiu apmokestinamomis bendrovėmis (daugelis jų veikiausiai būtų Danijoje įsisteigusios bendrovės).

—

Antra, Komisija norėtų žinoti, ar būtų teisinga nustatyti nevienodus informavimo ir dokumentų rengimo reikalavimus bendrovėms, kurioms taikoma sistema, kurios turi tik toje pačioje šalyje įsteigtų susijusių įmonių, neatitinkančių tonažo mokesčio mokėjimo reikalavimų, ir bendrovėms, kurioms taikoma sistema, turinčioms tik užsienyje įsteigtų susijusių įmonių. Be to, atsižvelgiant į teismo sprendimą „Matra“ byloje (13), toks nevienodų sąlygų sudarymas gali tikrai pakenkti sistemos suderinamumui su bendrąja rinka.

(22)	Komisija priminė, kad veiklos atskyrimo priemonės yra labai svarbios užtikrinant tonažo mokesčio sistemų patikimumą.

(23)

Pavyzdžiui, veiksmingai neįgyvendinus komerciniams sandoriams taikomos veiklos atskyrimo priemonės, tiek suinteresuotosios valstybės narės, tiek kitų valstybių kiti nei jūrų transporto ūkio sektoriai gali pasinaudoti galimybe nuslėpti įmonių pelno mokestį sudarant komercinius sandorius su susijusiomis įmonėmis, apmokestinamomis pagal tos valstybės narės tonažo mokesčio sistemą.

(24)

Komisija baiminosi, kad dėl pranešime nurodytos veiklos atskyrimo priemonės pakeitimo kitose valstybėse apmokestinamos veiklos rūšys – taigi tos, kurioms netaikoma Danijos tonažo mokesčių sistema, – dėl šios sistemos gaus naudos, nesąžiningomis kainomis sudarydamos sandorius su Danijoje įsisteigusiomis susijusiomis Danijos tonažo mokesčiu apmokestinamomis įmonėmis.

(25)	Komisija atkreipė dėmesį, kad Danijos mokesčių institucijos vis dėlto turėtų galimybę atlikti bendrovių, kurioms taikomas Danijos tonažo mokestis, grupių vidaus sandorių ex post patikras.

4. DANIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS DĖL SPRENDIMO PRADĖTI TYRIMĄ

(26)	2007 m. kovo 15 d. (14) raštu Danijos valdžios institucijos pateikė atsakymą dėl sprendimo pradėti tyrimą, pažymėdamos, kad jos neturi daugiau pastabų ir nurodė atsakymus, kuriuos buvo pateikusios 2005 m. lapkričio 22 d., 2006 m. birželio 30 d. ir rugsėjo 29 d. raštuose.

(27)

2005 m. lapkričio 22 d. rašte teigiama: „Mokesčio sistema, apie kurią pranešta, neapima jokio valstybės išteklių pervedimo bendrovėms, kurioms ji taikoma. Tai informacijos ir dokumentų teikimo prievolės sumažinimas, kuris neturi savaiminės ekonominės vertės. Todėl mokesčio sistema, apie kurią pranešta, nenumatoma jokių papildomų finansinių arba mokestinių ir t. t. lengvatų, palyginti su ankstesnėmis Komisijos patvirtintomis sistemomis. Jūrų transporto bendrovės, kurioms taikomas tonažo mokestis, turi laikytis laisvos konkurencijos principo visų kontroliuojamų sandorių atveju. Mokesčio sistema, apie kurią pranešta, šito nekeičia. Mokesčio sistema tiktai mažina informacijos ir dokumentų teikimo prievolę, laikantis laisvos konkurencijos principo tam tikrų kontroliuojamų sandorių atveju.“

(28)

2006 m. birželio 30 d. rašte Danijos valdžios institucijos nurodė, kad iki įsigalint 2005 m. birželio 1 d. įstatymui Nr. 408, prievolė teikti informaciją ir rengti dokumentus taikoma tiktai tarptautiniams susijusių bendrovių sandoriams. Minėtas įstatymas išplėtė šios prievolės taikymą Danijos bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, ir susijusių bendrovių, kurioms netaikomas tonažo mokestis ir kurios apmokestinamos Danijoje, tarpusavio sandoriams.

(29)

2006 m. rugsėjo 29 d. rašte Danijos valdžios institucijos klausimu, ar užsienio valstybės, taip pat ir kitos valstybės narės turėtų perimti pareigą tikrinti visus tarptautinius sandorius su Danijos tonažo mokesčiu apmokestinamomis bendrovėmis, nurodė:

„Valstybės mokesčių institucijos privalo tikrinti įmonių ir asmenų, apmokestintų toje šalyje, pajamų deklaracijas. Pagal tarptautinius susitarimus gali būti privalu perduoti informaciją kitoms valstybėms – be išankstinio prašymo arba gavus prašymą.

Už tai, kaip vykdyti patikros užduotis, turi būti atsakinga valstybės narės mokesčių institucija. Danijos mokesčių institucijoms ypač svarbu, kad Danijos mokestinės pajamos būtų apsaugotos, atsižvelgiant į turimus išteklius. Tai taip pat reiškia, kad patikra natūraliai bus vis labiau koncentruojama į apmokestinamus asmenis, kuriuos, atlikus rizikos įvertinimą, nutarta atidžiai stebėti.

Siūlomas Danijos tonažo mokesčio sistemos pakeitimas šios padėties nekeičia. Kita vertus, jis gali paveikti Danijos mokesčių institucijų galimybes patenkinti kitų valstybių mokesčių institucijų prašymus teikti informaciją.

Kiek tai susiję su sandorių kainodara, jiems įvykus, gali būti sunku gauti būtinų įrodymų, kad grupės vidaus sandoriai buvo vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu. Dažnai palyginimo duomenys, naudojami įvertinimui, nebus išsamūs. Taigi, žymiai lengviau gauti būtinus dokumentus tuo metu, kai grupės vidaus sandoriai yra vykdomi. Prievolė pateikti dokumentus yra aiški paskata nuolat kaupti medžiagą, kad būtų galima pagrįsti išvadą, kad vidaus sandoriai buvo vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu.

Pakeitimas, apie kurį pranešta, reiškia, kad bendrovės, kurioms taikomas tonažo mokestis, yra atleistos nuo prievolės pateikti dokumentus, jei vykdomi sandoriai su užsienio grupės bendrovėmis. Dėl išimties tokiems juridiniams asmenims nebus taikoma tokia pat prievolė nuolat arba apskritai kaupti medžiagą, kad būtų galima pagrįsti išvadą, kad vidaus sandoriai buvo vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu. Kitos valstybės prašymą pateikti informaciją galima patenkinti, jei esama medžiagos, pavyzdžiui, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir kvitų. Tačiau Danijos mokesčių institucijos nebegalės reikalauti pateikti naujos medžiagos vien tik kitos valstybės mokesčių institucijos reikmėms. Jeigu apmokestinamam asmeniui netaikoma prievolė pateikti dokumentus, tuomet, pavyzdžiui, nebus galima reikalauti, kad jis parengtų lyginamąją analizę kitos valstybės reikmėms. Šiuo atveju išimties taikymas galėtų pakenkti kitoms valstybėms.“

(30)

Tame pačiame 2006 m. rugsėjo 29 d. rašte klausimu, ar, pritaikius priemonę, apie kurią pranešta, būtų užtikrinta apsauga nuo bet kokio susijusių užsienio jūrų transporto bendrovių, apmokestinamų Danijos tonažo mokesčiu, mėginimo slėpti mokesčius, teigiama:

„Kad toks užtikrinimas būtų įmanomas, reikėtų mažiausiai kartą per metus atlikti visų juridinių asmenų, priklausančių užsienio bendrovių grupei, kuriems taikomas tonažo mokestis, patikrą ir šiuo aspektu patikrinti visus jų tarpusavio sandorius. Tačiau tai būtų visiškai neįvykdoma. Danijos mokesčių institucijos turi nustatyti išteklių panaudojimo prioritetus ir optimizuoti patikrą.

Taikomos taisyklės rodo, kad mėginama sukurti geriausią įmanomą apsaugą nuo mokesčių vengimo. Pakeitimas, apie kurį pranešta – atleidimas nuo prievolės teikti informaciją ir rengti dokumentus – šiek tiek susilpnins apsaugą. Taigi Komisijai teikiamas pranešimas.“

(31)

Minėtame rašte Danijos valdžios institucijos pareiškė, kad pakeitimas šiek tiek susilpnins veiklos atskyrimo priemonę, tačiau pabrėžė, kad „šiek tiek reiškia tiktai šiek tiek.“ Pasak Danijos valdžios institucijų, „jeigu kita valstybė narė, su kuria vykdomas tarptautinis sandoris, taip pat turi tonažo mokesčio sistemą, pakeitimas neturės reikšmės. Problemų gali kilti tik valstybių, kurios neįvedė tokios tonažo mokesčio sistemos, atžvilgiu. Tačiau labai svarbu, ar valstybė apmokestinamiems asmenims pati nustatė prievolę teikti dokumentus, ar nutarė, kad tai nėra būtina.“

(32)

Į klausimą, kaip pagrįsti nevienodą bendrovių, kurioms taikoma Danijos tonažo mokesčio sistema, ir tų, kurioms ji netaikoma (tačiau jos apmokestinamos Danijos įmonių pelno mokesčiu), traktavimą dėl prievolės teikti informaciją ir rengti dokumentus, Danijos valdžios institucijos atsakė, kad speciali pelno ir nuostolio ataskaita, o ypač tai, kad negalima atlikti atskaitos, reiškia, kad prievolė teikti informaciją ir rengti dokumentus yra mažiau svarbi asmenų, apmokestinamų tonažo mokesčiu, atveju.

5. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PAREIKŠTOS PASTABOS

(33)	Tik viena suinteresuotoji šalis, Danijos laivų savininkų sąjunga, Danmarks Rederiforening, sureagavo į OL paskelbtą pranešimą, apie sprendimą pradėti tyrimą.

(34)

2007 m. liepos 19 d. raštu (15) Danijos laivų savininkų sąjunga primena, kad Danijos jūrų transporto bendrovė turi, kaip ir anksčiau, veikti laikydamasi laisvos konkurencijos principo tiek viduje, tarp veiklos, apmokestinamos tonažo mokesčiu, ir bendrosios veiklos, tiek išorėje, su užsienio grupėms priklausančiomis bendrovėmis. Bendrovė turi ir toliau galėti pagrįsti pritaikytas kainas.

(35)	Danijos laivų savininkų sąjunga pabrėžia, kad pritaikius priemonę, apie kurią pranešta, bendrovės turėtų pateikti informaciją apie komercinius sandorius su susijusiomis užsienio bendrovėmis ne iš anksto, o tik pareikalavus.

(36)

Dėl klausimo, ar teisėta bendroves administracinių procedūrų atžvilgiu traktuoti skirtingai, Danijos laivų savininkų sąjunga pabrėžia, kad Komisija negali laikytis nuomonės, kad kai kurioms bendrovėms reikia užkrauti nebūtiną administravimo naštą vien siekiant jas konkurencijos požiūriu traktuoti lygiai su kitomis bendrovėmis, kurių atžvilgiu minėtas procedūras valdžios institucijos laiko būtinomis.

6. DANIJOS KOMENTARAI DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABŲ

(37)	Danija nepateikė komentarų dėl Danijos laivų savininkų asociacijos pateiktų pastabų.

7. PAGALBOS VERTINIMAS

7.1. Pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

(38)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį pagalba, bet kokia forma suteikta valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir taip daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(39)

Naudodamos tonažo mokesčio sistemą, Danijos valdžios institucijos sumažina bendrovių pelno mokestį, kuriuo šis sektorius turėtų būti apmokestinamas, panaudodamos valstybės išteklius, ir taip suteikia jam pranašumą, sudarydamos palankesnes sąlygas tam tikroms įmonėms, nes priemonė taikoma tarptautiniam jūrų transporto sektoriui. Tokios subsidijos kelia pavojų, kad bus iškraipyta konkurencija, ir galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kadangi ši jūrų transporto veikla iš esmės vykdoma pasaulinėje rinkoje.

(40)	Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, niekaip nekeičia mokesčio sistemos priskyrimo valstybės pagalbai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(41)	Todėl pagrindinė užduotis – nustatyti, ar dėl numatomos priemonės 2002 m. kovo 12 d. (16) Komisijos sprendime pateiktas sistemos bendro suderinamumo su bendrąja rinka įvertinimas būtų kitoks.

7.2. Priemonės suderinamumas su bendrąja rinka

(42)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skiriama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, taigi suteiktų galimą pagrindą taikyti išimtį ir nedrausti valstybės pagalbos. Šiuo atveju Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, turėtų būti nagrinėjama remiantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(43)	Pagalba jūrų transporto sektoriui turėtų būti nagrinėjama ypač atsižvelgiant į 2004 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūrų transportui (17) (toliau – gairės).

7.2.1. Veiklos atskyrimo priemonių sušvelninimas

(44)

Kaip primenama sprendime pradėti tyrimą, viena svarbiausių tonažo mokesčio sistemų suderinamumo su bendrąja rinka sąlygų yra šių sistemų veiklos atskyrimo priemonių įgyvendinimas. Ši sąlyga išsamiai išdėstyta gairių 3.1 skirsnio paskutinėje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „tais atvejais, kai bendrovė laivų savininkė verčiasi ir kita komercine veikla, bus reikalaujama skaidrios apskaitos, kad būtų išvengta mokesčių lengvatų taikymo su jūrų transportu nesusijusiai veiklai.“

(45)

Veiklos atskyrimo priemonės, kurios yra integrali sistemos dalis, turėtų užtikrinti, kad bendrovės, vykdančios su jūrų transportu nesusijusią veiklą minėtoje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, negautų netiesioginės naudos iš šios sistemos. Jeigu dėl pakeistos tonažo mokesčio sistemos bendrovės, vykdančios su jūrų transportu nesusijusią veiklą, galėtų gauti naudos iš Danijos tonažo mokesčio sistemos, reikėtų suabejoti pastarosios suderinamumu su bendrąja rinka.

(46)

Viena svarbiausių veiklos atskyrimo priemonių – tonažo mokesčiu apmokestinamų bendrovių ir galimų su jomis susijusių nacionalinių arba užsienio įmonių (arba aptariamų bendrovių padalinių, kuriems taikomas įprastas įmonių pelno mokestis) tarpusavio komercinių sandorių patikra, grindžiama laisvos konkurencijos principu.

(47)

NET jei Danijos valdžios institucijos mano, kad informacijos teikimas ir dokumentų rengimas neturi savaiminės ekonominės vertės, vis tiek jis yra susijęs su finansiniais sandoriais, per se esančiais ekonominės prigimties; veiksmingai neįgyvendinus komerciniams sandoriams taikomos veiklos atskyrimo priemonės, naudos dėl galimo įmonių pelno mokesčio slėpimo, sudarant komercinius sandorius su susijusiomis įmonėmis, apmokestinamomis pagal tos valstybės narės tonažo mokesčio sistemą, galėtų gauti tos valstybės narės ar kitų valstybių su jūrų transportu nesusiję ūkio sektoriai, o tai negali būti pateisinama bendrojo intereso teisėtu tikslu.

(48)	Be to, Komisijos manymu, paaiškėjus, kad veiklos atskyrimo priemonės yra net iš dalies neveiksmingos arba galėtų būti neveiksmingos, tonažo mokesčio sistema galėtų sudaryti sąlygas slėpti mokesčius, o tai galėtų pakenkti kitoms valstybėms narėms arba EEE šalims.

(49)	Vien dėl šių priežasčių veiklos atskyrimo priemonių sušvelninimas turi būti laikomas tiek trikdančiu prekybos sąlygas, kad tai prieštarauja bendrajam interesui. Šiomis aplinkybėmis sistema būtų nesuderinama su bendrąja rinka.

7.2.2. Vietinių ir užsienio susijusių bendrovių skyrimas

(50)

Be to, Komisija supranta, kad Danijos valdžios institucijos, taikydamos laisvos konkurencijos principu pagrįstą veiklos atskyrimo priemonę, ketina ir toliau tikrinti dviejų susijusių bendrovių, iš kurių viena gauna naudos dėl tonažo mokesčio sistemos, tarpusavio sandorius, tačiau tik tuo atveju, jei abi šios bendrovės yra apmokestinamos Danijos mokesčiais.

(51)

Todėl, nors Danijos mokesčių institucijos ir toliau vykdytų šalies sandorių su tonažo mokesčiu apmokestinama bendrove patikrą ir liktų už ją atsakingos, tonažo mokesčiu apmokestinamos Danijos bendrovės ir užsienyje įsteigtos su ja susijusios bendrovės tarpusavio tarptautinių sandorių patikra būtų atitinkamos užsienio valstybės pareiga, dėl to neliktų tarptautinių finansinių sandorių priežiūros ir stebėsenos.

(52)

Todėl pritaikius priemonę, apie kurią pranešta, bus pakeista Danijos tonažo mokesčio sistema, patvirtinta Komisijos 2002 m. (18), ir bendrovės, kurioms taikomas tonažo mokestis, bus atleistos nuo prievolių, galiojančių nuo 2002 m. Su jūrų transportu nesusijusi ūkinė veikla, bendrovės, susijusios su bendrove, kuriai Danijoje taikomas tonažo mokestis, vykdoma kitoje valstybėje narėje ar kitoje EEE valstybėje, galėtų lengviau pasinaudoti Danijos tonažo mokesčiu ir nuslėpti įprastą tos valstybės narės arba EEE valstybės pelno mokestį. Danija tai pripažįsta, teigdama, kad veiklos atskyrimo priemonė bus „šiek tiek“ susilpninta. Tačiau visoms šio sektoriaus bendrovėms reikėtų taikyti nediskriminavimo bei lygaus traktavimo principus; Danijos valdžios institucijos daro prielaidą, kad sukčiavimas ir mokesčių slėpimas nėra dažni vykdant komercinius sandorius, tačiau net jei taip būtų, reikėtų patikros sistemos, kad būtų užtikrinta tinkama tarptautinių sandorių praktika.

(53)

Komisijos manymu, veiklos atskyrimo priemonė grupės vidaus sandorių atveju turi apsaugoti nuo bendrosios rinkos iškraipymo, kurį sukelia lengvatos tiek tos valstybės narės, tiek kitų valstybių narių susijusioms bendrovėms. Kitu atveju bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, mokesčių slėpimo padariniai galėtų rimtai paveikti bendrosios rinkos veikimą.

(54)

Todėl, Komisijos nuomone, valstybė narė, kuri pritaikė tonažo mokesčio sistemą, turi traktuoti tarptautinius grupės vidaus sandorius (tarptautinius sandorius, kurie gali suteikti naudos susijusioms kiekvienos kitos valstybės narės arba EEE valstybės bendrovėms) taip pat kaip sandorius, teikiančius naudos tokioms bendrovėms toje pačioje valstybėje. Kitaip tariant, valstybė narė, įgyvendindama grupės vidaus sandorių veiklos atskyrimo priemonę, bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, sandoriams su užsienio susijusiomis bendrovėmis turi taikyti tuos pačius standartus kaip ir sandoriams su nacionalinėmis susijusiomis bendrovėmis, kurioms netaikomas tonažo mokestis.

(55)

Remdamasi nediskriminavimo bei lygaus traktavimo principais, valstybė narė, taikanti tonažo mokestį, šalies sandoriams (galintiems pakenkti šiai valstybei narei) ir tarptautiniams sandoriams (kurie gali pakenkti kitoms valstybėms narėms arba EEE valstybėms), naudodama minėtą veiklos atskyrimo priemonę, turi pritaikyti tokią pat prievolę teikti informaciją ir rengti dokumentus. Ši informacija reikalinga bendrovių grupės vidinių sandorių kainų patikrai.

(56)

Sušvelnindamos bendrovių, kurioms taikoma Danijos tonažo sistema, ir su jomis susijusių užsienio bendrovių sandorių patikrą, Danijos valdžios institucijos nesilaiko nediskriminavimo ir lygaus traktavimo principų. Taip Danija bent dalį patikros – ar laikomasi sistemos tikslų ir ar dėl to galimas bendrosios rinkos iškraipymas – naštos perkelia kitai valstybei narei ir EEE valstybei, kurioje apmokestinama dalyvaujanti sandoryje susijusi bendrovė, kuriai netaikomas tonažo mokestis.

(57)	Taigi Komisija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, labai susilpnins kitos valstybės narės arba EEE valstybės veiklos atskyrimo priemonę.

(58)

Be to, Komisijos manymu, tai, kad bendrovės, kurioms taikoma sistema, turinčios tik toje pačioje šalyje įsteigtų susijusių įmonių, kurioms netaikomas tonažo mokestis, ir turinčios taip pat ir susijusių užsienyje įsteigtų bendrovių, traktuojamos nelygiai, nustatant informavimo ir dokumentų rengimo prievolę, yra neteisinga. Taigi priemonė sukurtų nepateisinamą bendrovių, turinčių susijusių užsienio bendrovių ir jų neturinčių, tarpusavio konkurencijos iškraipymą.

(59)

Todėl priemonė, apie kurią pranešta, tiek paveikia prekybos sąlygas, kad prieštarauja bendrajam interesui, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir neatitinka gairių 3.1 skirsnio paskutinės pastraipos reikalavimų. Taigi, ši priemonė turėtų būti laikoma nesuderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

7.3. Išvada

(60)	Komisija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, sukeltų iškraipymą, prieštaraujantį bendrajam interesui, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, todėl Danijos tonažo mokesčio sistema nesuderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priemonė, apie kurią pranešta, Danijos laivų savininkams, kuriems taikomas tonažo mokestis, panaikinanti prievolę, pagal 2005 m. birželio 1 d. įstatymą Nr. 408 galiojančią visoms kitoms bendrovėms, Danijos mokesčių institucijoms teikti komercinę informaciją apie visus komercinius sandorius su užsienio valstybėse įsteigtomis susijusiomis bendrovėmis, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

Todėl šios priemonės įgyvendinti negalima.

2 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Danija turi informuoti Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Danijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2009 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Antonio TAJANI

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL C 135, 2007 6 19, p. 6.

(2) Įregistruota kaip dokumentas TREN(2005) A/23228.

(3) Sprendimo tekstas oficialiąja kalba pateiktas šiuo interneto adresu http://ec.europa.eu/community_law/state_AIDS/transports-2001/n563–01.pdf 2004 m. gruodžio 1 d. sprendimu (byla Nr. N 171/04) Komisija patvirtino reikalavimus atitinkančių papildomų veiklos rūšių (glaudžiai ir tiesiogiai susijusių su transporto paslaugų teikimu) sąrašo išplėtimą, į jį įtraukiant laivuose įrengtų komercinių patalpų, pvz., parduotuvių arba kioskų, nuomą trečiosioms bendrovėms arba nepriklausomiems jūrų transporto bendrovės padaliniams, šiuose kioskuose vykdantiems reikalavimus atitinkančių arba jų neatitinkančių rūšių veiklą. Šio antrojo sprendimo tekstas oficialiąja kalba pateiktas šiuo interneto adresu http://ec.europa.eu/community_law/state_AIDS/transports-2004/n171–04.pdf

(4) Dokumentai TREN (2005) D/122520, TREN (2006) D/209990 ir D/217824.

(5) Įregistruota kaip dokumentai TREN (2005) A/29975, TREN (2006) A/26422 ir A/33708.

(6) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(7) Žr. http://EUR-lex.europa.eu/LexUriServ/site/en/oj/2007/c_135/c_13520070619en00060019.pdf

(8) Įregistruota kaip dokumentas TREN(2007) A/25703.

(9) Įregistruota kaip dokumentas TREN (2007) A/38091.

(10) Aprašyta toliau 2.2 skirsnyje.

(11) Žr. 3 išnašą. Sprendimo 2.11.1 skirsnyje išaiškinama, kad Danijos mokesčių įstatymų nuostata dėl laisvos konkurencijos principo taikytina ir Danijos tonažo mokesčio sistemai.

(12) Byla NN 116/98, Komisijos patvirtinta 2002 m. lapkričio 13 d. sprendimu. Sprendimo tekstas oficialiąja kalba pateiktas šiuo interneto adresu http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_AIDS/transports-1998/nn116–98.pdf

(13) Žr. Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 15 d. sprendimą „Matra“ byloje C-225/91, „Matra“ prieš Komisiją, ypač jo 41 punktą: „41 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors 92 ir 93 straipsniuose numatyta procedūra palieka Komisijai, o tam tikrais atvejais – ir Tarybai, gana didelę sprendimo laisvę, priimant sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinamumo su bendrosios rinkos reikalavimais, iš bendros Sutarties struktūros aiškiai matyti, kad dėl procedūros vykdymo jokiu būdu neturėti kilti pasekmių, kurios prieštarautų konkrečioms Sutarties nuostatoms (1980 m. sprendimas byloje 73/79, Komisija prieš Italiją, Rink. p. 1533, 11 punktas). Be to, Teisingumo Teismas mano, kad konkrečioms Sutarties nuostatoms, išskyrus 92 ir 93 straipsnių nuostatas, prieštaraujantys pagalbos aspektai gali būti taip stipriai susiję su pagalbos objektu, kad gali būti neįmanoma jų įvertinti atskirai (1977 m. sprendimas byloje 74/76, Iannelli prieš Meroni, Rink. p. 557).“

(14) Įregistruota kaip dokumentas TREN(2007) A/26997.

(15) Įregistruota kaip dokumentas TREN(2007) A/38091.

(16) Žr. 3 išnašą.

(17) OL C 13, 2004 1 17, p. 3.

(18) Žr. 3 išnašą.

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/8

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 27 d.

iš dalies keisti Tarybos direktyvos 2003/85/EB XI, XII, XV ir XVI priedų nuostatas dėl laboratorijų, kurioms leista dirbti su gyvais snukio ir nagų ligos virusais, sąrašo ir būtiniausių jų apsaugos standartų

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9094)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/869/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvą 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinančią Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičiančią Direktyvą 92/46/EEB (1), ypač į jos 67 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyva 2003/85/EB nustatytos būtiniausios kontrolės priemonės, taikytinos snukio ir nagų ligos protrūkio atveju, ir tam tikros prevencinės priemonės, kuriomis siekiama didinti kompetentingų institucijų ir ūkininkų informuotumą apie šią ligą ir pasirengimą jai.

(2)

Direktyvos 2003/85/EB 65 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad su gyvais snukio ir nagų ligos virusais tyrimų, diagnozavimo ir gamybos tikslais būtų dirbama tik patvirtintose laboratorijose, išvardytose šios direktyvos XI priede, ir bent pagal šios direktyvos XII priede nustatytus biologinės apsaugos standartus.

(3)	Direktyvos 2003/85/EB XI priedo A dalyje išvardytos nacionalinės laboratorijos, kurioms leista dirbti su gyvais snukio ir nagų ligos virusais tyrimų ir diagnozavimo tikslais. Minėto priedo B dalyje išvardytos laboratorijos, kurios dirba su virusų antigenais gamindamos vakcinas.

(4)	Prancūzija oficialiai pranešė Komisijai, jog laikoma, kad viena šalies nacionalinė etaloninė laboratorija ir viena vakcinas gaminanti laboratorija nebeatitinka biologinės apsaugos standartų, numatytų Direktyvos 2003/85/EB 65 straipsnio d dalyje.

(5)

Nyderlandai oficialiai pranešė Komisijai apie tai, kad vėl pasikeitė šalies nacionalinės diagnostinės laboratorijos, kuriai leista dirbti su gyvais snukio ir nagų ligos virusais, pavadinimas, ir apie tai, kad privati bendrovė „Lelystad Biologicals BV, Lelystad“ perėmė buvusio Centrinio gyvūnų ligų kontrolės instituto (angl. Central Institute for Animal Disease Control (CIDC–Lelystad)), kuriam leista dirbti su gyvais snukio ir nagų ligos virusais vakcinoms gaminti, dalį.

(6)	Todėl būtina iš dalies pakeisti Direktyvos 2003/85/EB XI priede nurodytus laboratorijų, kurioms leista dirbti su gyvais snukio ir nagų ligų virusais, sąrašus.

(7)

Direktyvos 2003/85/EB XII priedo 1 punkte nustatyti laboratorijų, dirbančių su gyvais snukio ir nagų ligos virusais, biologinės apsaugos standartai. Ten nustatyta, kad tokios laboratorijos privalo atitikti ar pranokti būtiniausius reikalavimus, išdėstytus 1985 m. balandžio mėn. 26-ojoje sesijoje Romoje Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos nustatytuose „Būtiniausiuose laboratorijų, dirbančių su snukio ir nagų ligos virusais in vitro ir in vivo, standartuose“ (jų pakeitimai padaryti 1993 m.).

(8)

Direktyvos 2003/85/EB XV priedo 1 punkte nustatyta, kad visos su gyvais snukio ir nagų ligos virusais dirbančios nacionalinės laboratorijos privalo dirbti ypatingo saugumo sąlygomis, kurias 1985 m. 26-ojoje sesijoje Romoje Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisija nustatė „Būtiniausiuose laboratorijų, dirbančių su snukio ir nagų ligos virusais in vitro ir in vivo, standartuose“ (jų pakeitimai padaryti 1993 m. 30-osios sesijos Romoje ataskaitos 6 priedėlio ii punktu).

(9)

Be to, Direktyvos 2003/85/EB XVI priedo 7 punkte nustatyta, kad Bendrijos etaloninės laboratorijos privalo dirbti laikydamosi pripažintų griežtos apsaugos nuo ligų reikalavimų, kaip 1985 m. balandžio mėnesį 26-ojoje sesijoje Romoje Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos nustatyta minėtos direktyvos XII priede nurodytuose „Būtiniausiuose laboratorijų, dirbančių su snukio ir nagų ligos virusais in vitro ir in vivo, standartuose“ (jų pakeitimai padaryti 1993 m. Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos 30-osios sesijos Romoje ataskaitos 6 priedėlio ii punktu).

(10)

Po 2007 m. snukio ir nagų ligos valstybėje narėje protrūkio, susijusio su snukio ir nagų ligos virusų nuotėkiu iš laboratorijos minėti „Būtiniausi laboratorijų, dirbančių su snukio ir nagų ligos virusais in vitro ir in vivo, standartai“ (biologinio saugumo standartai) buvo iš dalies pakeisti. Po diskusijų su valstybėmis narėmis dėl biologinio saugumo standartų Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete, 2009 m. balandžio 29 d. 38-ojoje bendrojoje Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos sesijoje priimta iš dalies pakeista šių standartų redakcija (2) ir įtraukta į 2009 m. balandžio 28–30 d. 38-osios bendrosios Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos sesijos Romoje ataskaitą (toliau – ataskaita). Šiais standartais pakeičiami 1985 m. priimti su pakeitimais, padarytais 1993 m., biologinio saugumo standartai. Todėl Direktyvos 2003/85/EB XII, XV ir XVI priedus reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(11)	Direktyvą 2003/85/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(12)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/85/EB XI, XII, XV ir XVI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 306, 2003 11 22, p. 1.

(2) 2009 m. balandžio 28–30 d. 38-osios bendrosios Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos sesijos Romoje ataskaitos 10 priedėlis, p. 82. Pateikta adresu http://www.fao.org/ag/againfo/commissions/docs/SecurityStandards_2009.pdf

PRIEDAS

XI, XII, XV ir XVI priedai iš dalies keičiami taip:

XI priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalyje Prancūzijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„FR

Prancūzija

Agence française de sécurité sanitaire des aliments (AFSSA), Laboratoire d’études et de recherches en pathologie animale et zoonoses, Maisons–Alfort

Prancūzija“

A dalyje Nyderlandams skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„NL

Nyderlandai

Centraal Veterinair Instituut, Lelystad (CVI–Lelystad)

Nyderlandai“

B dalyje šis Prancūzijai skirtas įrašas išbraukiamas:

„FR

Prancūzija

Merial, S.A.S., Laboratoire IFFA, Lyon“

B dalyje Nyderlandams skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„NL

Nyderlandai

Lelystad Biologicals BV, Lelystad

Nyderlandai“

XII priedo 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Su gyvais snukio ir nagų ligos virusais dirbančios laboratorijos ir įstaigos privalo dirbti bent pagal 2009 m. balandžio 29 d. 38-ojoje bendrojoje Europos snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos (EUFMD) sesijoje Romoje priimtos ataskaitos (biologinės apsaugos standartai) 10 priedėlyje nustatytus Būtiniausius laboratorijų, dirbančių su snukio ir nagų ligos virusais in vitro ir in vivo, standartus“.

XV priedo 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.	Visos su gyvais snukio ir nagų ligos virusais dirbančios nacionalinės laboratorijos privalo dirbti bent pagal XII priedo 1 punkte nurodytus biologinės apsaugos standartus.“

XVI priedo 7 punktas pakeičiamas taip:

„7.	Bendrijos etaloninės laboratorijos privalo dirbti bent pagal XII priedo 1 punkte nurodytus biologinės apsaugos standartus.“

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/11

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 27 d.

iš dalies keisti Sprendimą 2009/821/EB dėl pasienio kontrolės postų sąrašo

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9199)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/870/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančią Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (1), ypač į jos 6 straipsnio 4 dalies antros pastraipos paskutinį sakinį,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 97/78/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (2), ypač į jos 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2009 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendime 2009/821/EB sudaryti patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatyti tam tikras patikrinimų, kuriuos atlieka Komisijos veterinarijos ekspertai, taisykles ir patvirtinti TRACES veterinarijos padalinius (3) yra nustatytas pagal direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašas. Šis sąrašas pateikiamas šio sprendimo I priede.

(2)

Komisijos kontrolės tarnyba (Maisto ir veterinarijos tarnyba, toliau – MVT) Danijos Kopenhagos oro uosto pasienio kontrolės poste atliko patikrinimą. Patikrinimo rezultatai buvo patenkinami. Todėl tikslinga šį kontrolės postą papildomai įrašyti į pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatytą Sprendimo 2009/821/EB I priede.

(3)

Remiantis Danijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos pateikta informacija, tam tikrų kategorijų gyvūnus ar gyvūninės kilmės produktus, kuriuos galima tikrinti tam tikruose pagal Sprendimą 2009/821/EB jau patvirtintuose pasienio kontrolės postuose, reikėtų įtraukti į šių valstybių narių pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatytą minėto sprendimo I priedu.

(4)

Remiantis MVT patikrinimų rezultatais, Sprendimu 2009/821/EB ir Danijos, Prancūzijos, Airijos ir Italijos pateikta informacija, tam tikrų kategorijų gyvūnus ar gyvūninės kilmės produktus, kuriuos galima tikrinti tam tikruose pagal Sprendimą 2009/821/EB jau patvirtintuose pasienio kontrolės postuose, reikėtų išbraukti iš šių valstybių narių pasienio kontrolės postų sąrašo, nustatyto minėto sprendimo I priede.

(5)	Remiantis Latvijos pateikta informacija, šios valstybės narės pasienio kontrolės postų sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į vieno iš jos pasienio kontrolės posto veiklos sustabdymą.

(6)	Remiantis Belgijos, Vokietijos ir Prancūzijos pateikta informacija, kai kuriuos šių valstybių narių pasienio kontrolės postus reikėtų išbraukti iš pasienio kontrolės postų sąrašo, nustatyto Sprendimo 2009/821/EB I priede.

(7)	Remiantis Italijos pateikta informacija, šios valstybės narės pasienio kontrolės postų sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į vieno iš jos pasienio kontrolės posto pavadinimo pakeitimą.

(8)	Be to, Belgija pranešė, kad Zebriugės pasienio kontrolės posto OCHZ patalpos uždarytos ir įrengtos naujos patikrinimo patalpos.

(9)	Todėl Sprendimą 2009/821/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(10)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2009/821/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(2) OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(3) OL L 296, 2009 11 12, p. 1.

PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

Belgijai skirta dalis iš dalies keičiama taip:

a)	Ostendės (Oostende) uostui skirtas įrašas išbraukiamas;

Zebriugės (Zeebrugge) uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Zeebrugge

BE ZEE 1

HC(2), NHC(2)“

Danijai skirta dalis iš dalies keičiama taip:

Kopenhagos oro uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„København	DK CPH 4	A	Centre 1, SAS 1 (North)	HC(1)(2), NHC (*)
			Centre 2, SAS 2 (East)	HC (*), NHC(2)
			Centre 3		U, E, O
			Centre 4	HC(2)“

Skageno (Skagen) uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Skagen

DK SKA 1

HC-(FR)(1)(2)(3), NHC(6)“

3)	Vokietijai skirtoje dalyje, įrašai, susiję su Kylio (Kiel), Liubeko (Lübeck) ir Riugeno (Rügen) pasienio kontrolės postais, išbraukiami.

Airijai skirta dalis iš dalies keičiama taip:

Dublino oro uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Dublin Airport

IE DUB 4

E“

Šanono (Shannon) oro uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Shannon

IE SNN 4

HC(2), NHC(2)

U, E“

Prancūzijai skirta dalis iš dalies keičiama taip:

a)	Konkarno-Duarnenės (Concarneau-Douarnenez) uostui skirtas įrašas išbraukiamas;

Ruasi Šarlio de Golio (Roissy Charles-de-Gaulle) oro uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Roissy Charles-de-Gaulle

FR CDG 4

Air France

HC-T(1),

HC-NT,

NHC-NT

France Handling

HC-T(1),

HC-NT,

NHC

Station animalière

E, O(14)“

Vatri (Vatry) oro uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Vatry

FR VRY 4

HC-T(CH)(1)(2), NHC-NT(2)“

Italijai skirta dalis iš dalies keičiama taip:

Čivitavekijos (Civitavecchia) uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Civitavecchia

IT CVV 1

HC(2), NHC(2)“

Džoja Tauro (Gioia Tauro) uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Gioia Tauro

IT GIT 1

HC(2),

NHC-NT(2)“

Vado Ligurės Savonos (Vado Ligure Savona) uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Vado Ligure Savona

IT VDL 1

HC(2), NHC-NT(2)“

Latvijai skirtoje dalyje Rygos uostui (Baltmarine Terminal) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Riga (Baltmarine Terminal) (*)

LV BTM 1

HC-T(FR)(2) (*)“

Portugalijai skirtoje dalyje Lisabonos oro uostui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Lisboa

PT LIS 4

HC(2),

NHC-NT(2)

O“

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/15

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 30 d.

pavesti Kroatijos Respublikai valdyti pasirengimo narystei laikotarpiu skiriamą pagalbą, susijusią su pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) V komponentu „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, pasirengimo narystei 101 ir 103 priemonėms įgyvendinti

(2009/871/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (2), ypač į jo 18 ir 186 straipsnius,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3) (toliau – finansinis reglamentas), ypač į jo 53c straipsnį ir 56 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (4) (toliau – įgyvendinimo taisyklės), ypač į jo 35 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1085/2006 nustatyti 2007–2013 m. pasirengimo narystei pagalbos šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms tikslai ir pagrindiniai principai ir atsakomybė už jos įgyvendinimą suteikta Komisijai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 718/2007 11, 12, 13, 14, 18 ir 186 straipsnių nuostatomis Komisijai suteikiama galimybė valdymo įgaliojimus perduoti pagalbą gaunančiai šaliai ir nustatomi tokiam įgaliojimų, susijusių su pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) V komponentu „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, perdavimui keliami reikalavimai.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 718/2007 7 straipsnį Komisija ir pagalbą gaunanti šalis sudaro bendrąjį susitarimą, kurio tikslas – nustatyti bendradarbiavimo teikiant EB finansinę pagalbą ją gaunančiai šaliai taisykles ir susitarti dėl jų. Jei būtina, bendrasis susitarimas gali būti papildytas sektorių susitarimu arba sektorių susitarimais, kuriuose apibrėžiamos konkrečios nuostatos pagal komponentus.

(4)	Kad pagalbą gaunančiai šaliai būtų perduoti valdymo įgaliojimai, turi būti įvykdytos finansinio reglamento 53c straipsnyje bei 56 straipsnio 2 dalyje ir įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnyje išdėstytos sąlygos.

(5)	Įgyvendinant pagal PNPP teikiamą pagalbą, 2007 m. gruodžio 17 d. buvo sudarytas Kroatijos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos bendrasis susitarimas dėl bendradarbiavimo teikiant EB finansinę pagalbą Kroatijos Respublikai taisyklių.

(6)

Į Kroatijos Respublikos PNPP žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (toliau – IPARD programa), patvirtintą 2008 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimu C(2008) 690 pagal Reglamento (EB) Nr. 1085/2006 7 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 718/2007 184 straipsnį, įtrauktas metinių Bendrijos įnašų planas ir finansavimo susitarimas.

(7)

2009 m. sausio 12 d. sudarytu Europos bendrijos Komisijos, atstovaujančios Europos bendriją ir veikiančios jos vardu, ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės, veikiančios Kroatijos Respublikos vardu, sektorių susitarimu papildomos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomos konkrečios nuostatos, skirtos Kroatijos Respublikos PNPP žemės ūkio ir kaimo plėtros programai (IPARD programai) įgyvendinti ir vykdyti, nuostatos.

(8)	Paskutiniai IPARD programos pakeitimai padaryti 2009 m. rugsėjo 10 d. Komisijos sprendimu C(2009) 6770.

(9)

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007 21 straipsnį pagalbą gaunanti šalis turi paskirti už IPARD programos įgyvendinimą atsakingas įstaigas ir institucijas: kompetentingą akreditavimo pareigūną, nacionalinį leidimus duodantį pareigūną, nacionalinį fondą, vadovaujančiąją instituciją, IPARD agentūrą ir audito instituciją.

(10)	Nacionalinio fondo funkcijoms vykdyti Kroatijos Vyriausybė paskyrė Nacionalinių fondų sektorių – Finansų ministerijos valstybės iždo organizacinį vienetą, kuris vykdys Sektorių susitarimo I priede apibrėžtas funkcijas ir įsipareigojimus.

(11)	IPARD agentūros funkcijoms vykdyti Kroatijos Vyriausybė paskyrė Rinkos ir struktūrinės paramos žemės ūkiui direktoratą – Žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ministerijos organizacinį vienetą, kuris vykdys Sektorių susitarimo I priede apibrėžtas funkcijas ir įsipareigojimus.

(12)

Vadovaujančiosios institucijos funkcijoms vykdyti Kroatijos Vyriausybė paskyrė Žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ministerijos Kaimo plėtros direktoratą, SAPARD ir (arba) IPARD programos vadovaujančiąją instituciją, kuri vykdys Sektorių susitarimo I priede apibrėžtas funkcijas ir įsipareigojimus.

(13)	2008 m. lapkričio 12 d. kompetentingas akreditavimo pareigūnas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 718/2007 12 straipsnio 3 dalimi, Europos Komisijai pranešė apie nacionalinio leidimus duodančio pareigūno ir nacionalinio fondo akreditavimą.

(14)	2008 m. lapkričio 12 d. nacionalinis leidimus duodantis pareigūnas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 718/2007 13 straipsnio 3 dalimi, Europos Komisijai pranešė apie veiklos struktūros, atsakingos už PNPP V komponento „Kaimo plėtra“ valdymą ir įgyvendinimą, akreditavimą.

(15)

IPARD agentūros funkcijas vykdantis Rinkos ir struktūrinės paramos žemės ūkiui direktoratas ir vadovaujančiosios institucijos funkcijas vykdantis Kaimo plėtros direktoratas, SAPARD ir (arba) IPARD programos vadovaujančioji institucija, iš septynių IPARD programos priemonių bus atsakingi už trijų nacionalinio leidimus duodančio pareigūno akredituotų priemonių įgyvendinimą: už programoje apibrėžtą 101 priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas, kad šios būtų pertvarkomos ir atitiktų Bendrijos standartus“, 103 priemonę „Investicijos į žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimą ir prekybą, kad ši veikla būtų pertvarkoma ir atitiktų Bendrijos standartus“ ir už 301 priemonę „Kaimo infrastruktūros gerinimas ir vystymas“.

(16)	2009 m. kovo 16 d. Kroatijos valdžios institucijos, remdamosi Sektorių susitarimo 32 straipsnio 3 dalimi, pateikė Komisijai pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų sąrašą. Komisija šį sąrašą patvirtino 2009 m. balandžio 8 d.

(17)

Siekiant atsižvelgti į Bendrojo susitarimo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal šį sprendimą patiriamos išlaidos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 718/2007 172 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas bendrąsias išlaidas, atitinka reikalavimus Bendrijos daliniam finansavimui gauti tik tuo atveju, jei jos patiriamos ne anksčiau kaip sprendimo perduoti įgaliojimus priėmimo dieną. Išlaidos atitinka reikalavimus, jei jos patiriamos vadovaujantis patikimo finansų valdymo ir, visų pirma, ekonomiškumo ir ekonominio efektyvumo principais.

(18)	Reglamente (EB) Nr. 718/2007 numatoma, kad Reglamento (EB) Nr. 718/2007 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas ex-ante patvirtinimo reikalavimas gali būti netaikomas atskirai ištyrus, ar veiksmingai veikia atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, ir numatomos išsamios tokio tyrimo vykdymo taisyklės.

(19)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 718/2007 14 ir 18 straipsnius buvo peržiūrėtos Reglamento (EB) Nr. 718/2007 11, 12 ir 13 straipsniuose nurodytos akreditacijos ir išnagrinėtos, be kita ko atliekant patikras vietoje, nacionalinio leidimus duodančio pareigūno paraiškoje aprašytos atitinkamų įstaigų ir institucijų procedūros ir struktūros.

(20)

Nepaisant to, Komisijos atlikti tikrinimai, susiję su 101 priemone „Investicijos į žemės ūkio valdas, kad šios būtų pertvarkomos ir atitiktų Bendrijos standartus“ ir 103 priemone „Investicijos į žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimą ir prekybą, kad ši veikla būtų pertvarkoma ir atitiktų Bendrijos standartus“, remiasi paruošta veikti sistema, tačiau dar neveikia visi svarbūs šios sistemos elementai.

(21)	Nors pati audito institucija nėra aptariama šiame sprendime, atlikus patikras vietoje buvo įvertintas jos pasiruošimas veikti kaip funkciškai nepriklausomai audito įstaigai tuo metu, kai Komisijai buvo pateiktas akreditavimo dokumentų paketas, reikalingas valdymui perduoti.

(22)	Atlikus patikras vietoje buvo įvertinta, ar Kroatija laikosi finansinio reglamento 56 straipsnio 2 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 718/2007 11, 12 ir 13 straipsnių reikalavimų.

(23)

Įvertinimo metu buvo nustatyta, kad Kroatija laikosi reikalavimų, susijusių su 101 ir 103 priemonėmis. Tačiau IPARD agentūros funkcijas vykdantis Rinkos ir struktūrinės paramos žemės ūkiui direktoratas dar nėra tinkamai įgyvendinęs funkcijoms, kurias jis turi vykdyti įgyvendinant Kroatijos programos 301 priemonę, taikomų akreditavimo kriterijų.

(24)

Todėl tikslinga panaikinti Reglamento (EB) Nr. 718/2007 18 straipsnio 1 dalyje ir finansinio reglamento 165 straipsnyje nurodytus ex-ante patvirtinimo reikalavimus ir nacionaliniam leidimus duodančiam pareigūnui, nacionaliniam fondui, IPARD agentūrai ir vadovaujančiajai institucijai perduoti decentralizuoto valdymo įgaliojimus, susijusius su Kroatijos programos 101 ir 103 priemonėmis,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1. Pagalbos, numatytos pagal PNPP V komponentą „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, valdymas perduodamas susijusioms įstaigoms šiame sprendime išdėstytomis sąlygomis.

2. Reikalavimas, kad Kroatijos Respublika gautų Reglamento (EB) Nr. 718/2007 18 straipsnyje numatytą Komisijos ex-ante patvirtinimą valdymo, mokėjimo ir įgyvendinimo funkcijoms, susijusioms su 101 priemone „Investicijos į žemės ūkio valdas, kad šios būtų pertvarkomos ir atitiktų Bendrijos standartus“ ir 103 priemone „Investicijos į žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimą ir prekybą, kad ši veikla būtų pertvarkoma ir atitiktų Bendrijos standartus“, vykdyti, panaikinamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas pasitelkus toliau išvardytas struktūras, įstaigas ir institucijas, kurias Kroatijos Respublika paskyrė pagal PNPP V komponentą numatytos programos 101 ir 103 priemonėms valdyti:

a)	nacionalinį leidimus duodantį pareigūną,

b)	nacionalinį fondą,

PNPP V komponentui įgyvendinti skirtą veiklos struktūrą:

—	vadovaujančiąją instituciją,

—	IPARD agentūrą.

3 straipsnis

1. Valdymo įgaliojimai perduodami šio sprendimo 2 straipsnyje nurodytoms struktūroms, įstaigoms ir institucijoms.

2. Siekdamos užtikrinti tinkamą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, nacionalinės institucijos toliau vykdo šio sprendimo 2 straipsnyje nurodytų struktūrų, įstaigų ir institucijų patikrinimus. Patikrinimai vykdomi prieš pateikiant pirmą išlaidų deklaraciją, kuria prašoma padengti su šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusias išlaidas.

4 straipsnis

1. Iki šio sprendimo priėmimo dienos patirtos išlaidos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 718/2007 172 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas bendrąsias išlaidas, visais atvejais laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.

2. Išlaidos atitinka reikalavimus, jei jos patiriamos vadovaujantis patikimo finansų valdymo ir visų pirma ekonomiškumo ir ekonominio efektyvumo principais.

5 straipsnis

Nepažeidžiant jokių sprendimų dėl pagalbos skyrimo atskiriems gavėjams pagal IPARD programą, taikomos Kroatijos pasiūlytos išlaidų atitikties reikalavimams taisyklės, išdėstytos 2009 m. kovo 16 d. laiške Nr. „Class: NP 018–04/09–01/106, nuorodos Nr. 525–12–3-0472/09–2“, kurį Komisija užregistravo 2009 m. kovo 26 d. numeriu 8151.

6 straipsnis

1. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 718/2007 17 straipsnyje, Komisija stebi, ar vykdomi valdymo įgaliojimų perdavimo reikalavimai.

2. Jei bet kuriuo šio sprendimo įgyvendinimo metu, Komisijos nuomone, Kroatijos Respublika nebesilaiko šiame sprendime nustatytų įsipareigojimų, Komisija gali nuspręsti valdymo įgaliojimų perdavimą panaikinti arba sustabdyti.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(2) OL L 170, 2007 6 29, p. 1.

(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/18

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 30 d.

kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos retųjų ligų ekspertų komitetas

(2009/872/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnį,

kadangi:

(1)	2007 m. spalio 23 d. Komisijos baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (1) nurodyta, kad retosios ligos yra prioritetinė veiklos sritis.

(2)

Be to, Europos Parlamentas ir Taryba 2007 m. spalio 23 d. priėmė Sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (2). Remiantis minėto sprendimo 7 straipsnio 2 dalimi ir priedu, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, informacijos ir žinių apie sveikatą kaupimo bei sklaidos veiksmams įgyvendinti parengia konsultacijų tvarką ir užtikrina galimybes dalyvauti susijusiuose procesuose.

(3)

2008 m. lapkričio 11 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Retosios ligos – Europos problema“ (3) (toliau – Komisijos komunikatas), o 2009 m. birželio 8 d. – Tarybos rekomendaciją dėl retųjų ligų srities veiksmų (4) (toliau – Tarybos rekomendacija).

(4)	Siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmus, kurių Bendrijai reikia imtis dėl retųjų ligų, būtina glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių specializuotomis įstaigomis ir suinteresuotosiomis šalimis.

(5)	Todėl būtina parengti sistemą, kuria remiantis būtų reguliariai konsultuojamasi su minėtomis įstaigomis, Europos Komisijos remiamų mokslinių tyrimų ir veiksmų visuomenės sveikatos sričių projektų vadovais, taip pat kitais svarbiais tos srities suinteresuotaisiais asmenimis.

(6)	Sistemos poreikis nurodytas Komunikate COM(2008) 679 galutinis dėl retųjų ligų. Komunikato 7 dalyje rekomenduojama, kad Komisijai padėtų Europos Sąjungos retųjų ligų patariamasis komitetas.

(7)	Komitetas neveikia kaip 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendime 1999/468/EB, nustatančiame Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5), apibrėžtas komitetas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Komisija įsteigia Retųjų ligų ekspertų komitetą (toliau – Komitetas).

2 straipsnis

1. Komitetas veikia dėl viešojo intereso ir padeda Komisijai nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos veiksmus retųjų ligų srityje, taip pat skatina valstybes nares ir įvairias susijusias šalis nuolat keistis informacija apie atitinkamą patirtį, politiką ir praktiką.

2. Komitetas nesprendžia klausimų, patenkančių į 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (6) taikymo sritį, ir klausimų, kuriuos sprendžia minėto reglamento 4 straipsniu įsteigtas Retųjų vaistų komitetas ir Tarybos sprendimu 75/320/EEB (7) įsteigtas Farmacijos komitetas.

3. Siekdamas 1 dalyje nurodytų tikslų, Komitetas:

a)	padeda Komisijai stebėti, vertinti ir skleisti priemonių, kurių buvo imtasi Bendrijos ir nacionaliniu mastu dėl retųjų ligų, rezultatus;

b)	padeda įgyvendinti Bendrijos veiksmus šioje srityje, daugiausia analizuodamas rezultatus ir siūlydamas, kaip pagerinti priemones, kurių buvo imtasi;

c)	padeda Komisijai rengti Komisijos komunikato ir Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas;

d)	Komijai paprašius arba savo iniciatyva, teikia Komisijai nuomones, rekomendacijas ir ataskaitas;

e)	padeda Komisijai tarptautiniu mastu bendradarbiauti retųjų ligų srities veikloje;

f)	padeda Komisijai rengti gaires, rekomendacijas ir visus kitus Komisijos komunikate ir Tarybos rekomendacijoje nustatytus veiksmus;

g)	teikia Komisijai metinę savo veiklos ataskaitą.

4. Komisijai pritarus, Komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

3 straipsnis

1. Komitetą sudaro 51 narys ir pakaitiniai nariai, t. y.:

a)	po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą iš ministerijų ar Vyriausybės departamentų, atsakingų už retąsias ligas; atstovus skiria kiekvienos valstybės narės Vyriausybė;

b)	keturi pacientų organizacijų atstovai;

c)	keturi farmacijos pramonės atstovai;

d)	devyni šiuo metu įgyvendinamų ir (arba) anksčiau įgyvendintų retųjų ligų srities Bendrijos projektų, finansuojamų pagal Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programas (8), atstovai, tarp jų trys bandomųjų Europos informavimo apie retąsias ligas tinklų atstovai;

e)	šeši šiuo metu įgyvendinamų ir (arba) anksčiau įgyvendintų retųjų ligų srities projektų, finansuojamų pagal Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas (9), atstovai;

vienas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovas, į kurio įgaliojimų aprėptį, nustatytą pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (10), patenka su naujomis retomis užkrečiamosiomis ligomis susijusi veikla.

Atitinkamų valstybių Vyriausybių prašymu, Komisija gali nuspręsti išplėsti Komiteto sudėtį ir į ją įtraukti po vieną kiekvienos ELPA valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, už retąsias ligas atsakingos ministerijos ar Vyriausybės departamento atstovą, kurį skiria atitinkamos valstybės Vyriausybė.

2. Komiteto posėdžiuose gali dalyvauti Komisijos ir Europos vaistų agentūros atstovai, taip pat Retųjų vaistų komiteto pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas.

3. Tarptautinių ir profesinių organizacijų bei kitų asociacijų, veikiančių retųjų ligų srityje, atstovams, Komisijai pateikusiems tinkamai pagrįstus prašymus, gali būti suteiktas stebėtojų statusas.

4. Komisija skiria Komiteto narius pagal 1 dalies b–e punktuose nurodytas grupes iš tinkamų kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos svetainėje paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą. Kvietime pareikšti susidomėjimą nurodoma būtina kvalifikacija ir sąlygos norint tapti Komiteto nariu. Visi Komiteto nariai įsipareigoja dirbti dėl viešojo intereso.

5. b–e grupėms priskirtini Komiteto nariai įsipareigoja dirbti nepriklausomai. Komiteto nario funkcijas jie vykdo nepriklausomai nuo savo pagrindinės įstaigos.

4 straipsnis

Komiteto nariai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Komiteto nariai eina pareigas, kol jie pakeičiami kitais nariais.

Nario kadencija nutraukiama nepasibaigus trejų metų laikotarpiui, jeigu jis atsistatydina, baigiasi jo narystė organizacijoje, kuriai jis atstovauja, jis nebegali dalyvauti posėdžiuose, negali veiksmingai dalyvauti Komiteto svarstymuose, nesilaiko Europos bendrijos steigimo sutarties 287 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nebeatitinka kvietime pareikšti susidomėjimą nurodytos kvalifikacijos ir sąlygų. Be to, nario kadencija gali būti nutraukta, jei jį pasiūliusi organizacija reikalauja jį pakeisti.

Nariai, kurių kadencija pasibaigia nesibaigus trejų metų laikotarpiui, gali būti pakeisti likusiam jų įgaliojimų galiojimo laikui.

5 straipsnis

1. Laikydamasis 10 straipsnyje nurodytos tvarkos, Komitetas vienų metų kadencijai iš įvairių grupių Komiteto narių renka pirmininką ir tris pirmininko pavaduotojus. Jei pirmininko nėra, jį pavaduoja pirmininko pavaduotojai.

2. Komiteto darbą organizuoja Komiteto biuras, kurį sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir Komisijos atstovas.

3. Sekretoriato paslaugas Komitetui teikia Komisija. Komiteto posėdžių protokolus rengia Komisija.

6 straipsnis

Komiteto biuras gali pakviesti bet kurį tam tikrus Komiteto darbotvarkės klausimus išmanantį asmenį dalyvauti jo darbe kaip išorės ekspertą.

Išorės ekspertai dalyvauja aptariant tik konkretų klausimą, dėl kurio jie buvo pakviesti.

7 straipsnis

1. Komitetas gali sudaryti laikinas darbo grupes. Šios grupės gali būti sudaromos pirmiausia tada, kai reikia atlikti laikiną ar specialią užduotį, kaip antai parengti pasiūlymus konkrečia moksline tema arba parengti atsakymus į konkrečius Komiteto iškeltus specialių mokslinių sričių klausimus.

2. Darbo grupės sudaromos iš išorės ekspertų, parinktų pagal jų konkrečią profesinę patirtį.

3. Komitetas nustato kiekvienos darbo grupės įgaliojimus, nurodydamas jos tikslus, sudėtį, posėdžių dažnumą ir veiklos trukmę.

4. Laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių, ruošdamas nuomones Komitetas gali paskirti pranešėją, kuriuo gali būti vienas iš Komiteto narių arba išorės ekspertas, ir pavesti jam rengti pranešimus.

5. Komitetas gali paskirti vieną arba kelis Komiteto narius stebėtojų teisėmis dalyvauti kitų Komisijos ekspertų grupių veikloje.

8 straipsnis

Atlyginimo už darbą nariai negauna; kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su dalyvavimu Komiteto ir darbo grupių, sudarytų pagal 7 straipsnį, posėdžiuose, apmoka Komisija pagal galiojančias administracines taisykles.

Priemonėms, kurių imamasi pagal 6 ir 7 straipsnius ir kurios turi finansinio poveikio Europos Bendrijų biudžetui, reikalingas išankstinis Komisijos pritarimas; jos įgyvendinamos laikantis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento.

9 straipsnis

Komitetą sušaukia Komisija savo patalpose. Posėdžiai rengiami mažiausiai tris kartus per metus.

10 straipsnis

1. Laikoma, kad kvorumas, būtinas Komiteto nuomonėms, pranešimams ar rekomendacijoms priimti, yra, kai posėdyje dalyvauja du trečdaliai visų Komiteto narių.

2. Kai gali, Komitetas mokslines nuomones, pranešimus ir rekomendacijas priima bendru sutarimu. Jei tokio sutarimo pasiekti negalima, nuomonė priimama posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma.

3. Prašydama Komiteto nuomonės, Komisija gali nustatyti terminą, iki kurio reikia pareikšti nuomonę ar rekomendaciją.

4. Komitete atstovaujamų skirtingų grupių išreikštos nuomonės įrašomos į protokolą, kuris perduodamas Komisijai. Kai Komitetas vienbalsiai pritaria nuomonei, dėl kurios pateiktas prašymas, jis parengia bendras išvadas, kurios pridedamos prie protokolo.

5. Sekretoriatas, pirmininkui pritarus, gali Komitetui teikti tvirtinti nuomonių ir rekomendacijų projektus, laikantis rašytinės procedūros, kuri turi būti nustatyta Komiteto darbo tvarkos taisyklėse. Tačiau tokias rašytines procedūras reikėtų, jei galima, taikyti tik tada, kai priemonių reikia imtis skubiai, iki planinių posėdžių.

11 straipsnis

Nepažeidžiant Sutarties 287 straipsnio, Komiteto nariai privalo neatskleisti informacijos, kurią jie gauna dirbdami Komitete ar jo darbo grupėse ir pogrupiuose, jei Komisija informuoja, kad prašoma nuomonė arba klausimas yra konfidencialus.

Tokiais atvejais posėdžiuose dalyvauja tik Komiteto nariai ir Komisijos atstovai.

12 straipsnis

Komitetas pakeis dabartinę Europos Sąjungos retųjų ligų darbo grupę, sudarytą remiantis 2004 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimu 2004/192/EB, patvirtinančiu Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programos (2003–2008 m.), įskaitant metinę veiksmų programą dotacijų srityje, įgyvendinimo veiksmų planą 2004 metams (11).

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) COM(2007) 630 galutinis, 2007 10 23.

(2) OL L 301, 2007 11 20, p. 3.

(3) COM(2008) 679 galutinis, 2008 11 11.

(4) OL C 151, 2009 7 3, p. 7.

(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6) OL L 18, 2000 1 22, p. 1.

(7) OL L 147, 1975 6 9, p. 23.

(8) OL L 155, 1999 6 22, p. 1; OL L 271, 2002 10 9, p. 1; OL L 301, 2007 11 20, p. 3.

(9) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(10) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(11) OL L 60, 2004 2 27, p. 58.

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/30

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 30 d.

kuriuo priimamos duomenų įvedimo ir prašymų susiejimo, prieigos prie duomenų, duomenų keitimo, trynimo ir išankstinio jų ištrynimo, taip pat duomenų tvarkymo operacijų Vizų informacinėje sistemoje įrašų saugojimo ir naudojimosi jais techninio įdiegimo priemonės

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9402)

(Tekstas autentiškas tik bulgarų, čekų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis)

(2009/876/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (1), ypač jo 45 straipsnio 2 dalies a–d punktus,

kadangi:

(1)	2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimu 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (2) sukurta apsikeitimo vizų duomenimis tarp valstybių narių sistema, o Komisijai suteikti įgaliojimai plėtoti VIS.

(2)	Reglamentu (EB) Nr. 767/2008 apibrėžiama VIS paskirtis, funkcijos ir su ja susiję įsipareigojimai, taip pat nustatomos apsikeitimo vizų duomenimis tarp valstybių narių sąlygos bei tvarka ir taip palengvinamas vizų prašymų nagrinėjimas ir susijusių sprendimų priėmimas.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 767/2008 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad centrinės VIS, nacionalinių sąsajų ir centrinės VIS bei nacionalinių sąsajų ryšių infrastruktūros techniniam įdiegimui reikalingos priemonės priimamos 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

(4)

Komisijos sprendimu 2009/377/EB (3) nustatomos konsultacijų mechanizmo priemonės ir procedūros, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 767/2008 16 straipsnyje. Komisijos sprendimu 2009/756/EB (4) nustatomi skiriamosios gebos ir pirštų atspaudų naudojimo biometriniam identifikavimui ir biometrinei patikrai VIS reikalavimai.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 45 straipsnio 2 dalį priimamos VIS techniniam įdiegimui reikalingos priemonės, susijusios su duomenų įvedimo ir prašymų susiejimo procedūromis, prieiga prie duomenų, duomenų keitimu, jų trynimu ir išankstiniu ištrynimu ir su duomenų tvarkymo operacijų įrašų saugojimu ir naudojimusi jais.

(6)	Priimama techninė nuosavybės teisių sąvoka, siekiant užtikrinti, kad VIS esančius duomenis tvarkyti galėtų tik už duomenų įvedimą į VIS atsakingų valstybių narių vizų institucijos.

(7)	Šiuo sprendimu nustatomos VIS techninio įdiegimo priemonės turėtų būti papildytos išsamiomis techninėmis specifikacijomis ir VIS sąsajų valdymo dokumentu.

(8)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 2 straipsnį Danija nedalyvavo priimant Reglamentą (EB) Nr. 767/2008, dėl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 grindžiamas Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį 2008 m. spalio 13 d. raštu pranešė apie šio acquis perkėlimą į savo nacionalinę teisę. Todėl ji pagal tarptautinę teisę privalo įgyvendinti šį sprendimą.

(9)

Pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (5) Jungtinė Karalystė nedalyvavo priimant Reglamentą (EB) Nr. 767/2008, dėl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas, nes juo plėtojamos Šengeno acquis nuostatos. Todėl šis sprendimas nėra skirtas Jungtinei Karalystei.

(10)

Pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (6) Airija nedalyvavo priimant Reglamentą (EB) Nr. 767/2008, dėl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas, nes juo plėtojamos Šengeno acquis nuostatos. Todėl šis sprendimas nėra skirtas Airijai.

(11)	Šis sprendimas yra dokumentas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip susijęs su juo, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje.

(12)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios priklauso 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (8) 1 straipsnio B punkte nurodytai sričiai.

(13)

Kalbant apie Šveicariją, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl pastarosios asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytai sričiai, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (9) dėl to susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu 3 straipsniu.

(14)

Kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame Protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytai sričiai, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB (10) dėl Susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų to protokolo nuostatų taikymo 3 straipsniu.

(15)	Šiuo sprendimu nustatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (11) 51 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede nustatomos VIS techniniam įdiegimui reikalingos priemonės, susijusios su vizos prašytojų duomenų įvedimo ir prašymų susiejimo procedūromis pagal VIS reglamento 8 straipsnį, prieiga prie duomenų pagal VIS reglamento 15 ir 17–22 straipsnius, duomenų keitimu, trynimu ir išankstiniu ištrynimu pagal VIS reglamento 23–25 straipsnį, taip pat su duomenų registravimu ir naudojimusi jais pagal VIS reglamento 34 straipsnį.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai ir Švedijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos vardu

Jacques BARROT

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

(2) OL L 213, 2004 6 15, p. 5.

(3) OL L 117, 2009 5 12, p. 3.

(4) OL L 270, 2009 10 15, p. 14.

(5) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(6) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(7) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(8) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(9) OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

(10) OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

(11) OL L 381, 2006 12 28, p. 4.

PRIEDAS

1. TECHNINĖ NUOSAVYBĖS TEISIŲ SĄVOKA

Techninė nuosavybės teisių sąvoka taikoma už duomenų įvedimą į VIS atsakingų valstybių narių ir tų duomenų santykiams.

Nuosavybės teisės užtikrinamos prie duomenų, įvedamų į prašymo išduoti vizą bylą, pridedant atsakingos valstybės narės atpažinimo duomenis.

Prašymo išduoti vizą ir susijusių sprendimų, kuriuos priima vizų institucijos, nuosavybės teisės registruojamos VIS, kai sukuriama prašymo byla arba į VIS įkeliami susiję sprendimai, ir vėliau jų pakeisti negalima.

2. DUOMENŲ ĮVEDIMAS IR PRAŠYMŲ SUSIEJIMAS

2.1. Duomenų įvedimas pateikus prašymą

Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas valstybės narės, atstovaujančios kitai valstybei narei, institucijai, duomenys į VIS įvedami ir tolesnis susirašinėjimas dėl to prašymo bylos vyksta nurodant atstovaujamos valstybės narės atpažinimo duomenis, išsaugomus priskiriant atributą „atstovaujamas naudotojas“, kurie pateikti toje pačioje kodų lentelėje kaip ir duomenis į VIS įvedančios valstybės narės duomenys.

Nuosavybės teisės į visas pagal VIS reglamento 8 straipsnio 4 dalį susietų prašymų bylas priklauso tai pačiai valstybei narei.

Jeigu valstybė narė daro pirštų atspaudų kopijas iš VIS registruotos prašymo bylos, ji įgyja nuosavybės teises į naują prašymo bylą, į kurią perkeliamos pirštų atspaudų kopijos.

2.2. Duomenų įvedimas po prašymo pateikimo

Tais atvejais, kai pagal VIS reglamento 10–14 straipsnius sprendimus išduoti vizą, nutraukti prašymo nagrinėjimą, atsisakyti išduoti vizą, panaikinti, atšaukti ar sutrumpinti vizos galiojimo terminą arba jį pratęsti priima valstybė narė, atstovaujanti kitai valstybei narei, pranešime apie duomenų įvedimą nurodomi atstovaujamos valstybės narės atpažinimo duomenys, kurie pateikti toje pačioje kodų lentelėje kaip ir duomenis į VIS įvedančios valstybės narės duomenys.

Sprendimai išduoti vizą, pratęsti vizos galiojimą išduodant naują vizos įkliją ir sutrumpinti vizos galiojimą išduodant naują vizos įkliją į VIS įvedami kartu su vizų įklijų duomenimis ir nurodant tą patį nuosavybės teisių turėtoją.

Vizos įklijos numeris, kuris į VIS įvedamas pagal VIS reglamento 10 straipsnio 1 dalies e punktą, yra, atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 856/2008 (1), 9 skaitmenų nacionalinis vizos įklijos numeris ir vizą išduodančios valstybės narės trijų raidžių šalies kodas (2); prieš nacionalinį vizos įklijos numerį įrašoma tiek nulių, kiek jų reikia, kad susidarytų devynių skaitmenų nacionalinis vizos įklijos numeris.

2.3. Prašymų susiejimas

2.3.1. Prašymų susiejimas, jeigu yra užregistruotas ankstesnis prašymas

Tik nuosavybės teises į prašymo bylą turinčiai valstybei narei leidžiama susieti tą prašymo bylą su kita (-omis) to paties prašytojo byla (-omis) arba taisymo tikslais panaikinti sąsają, atsižvelgiant į VIS reglamento 8 straipsnio 3 dalį.

Prašytojo pirštų atspaudų kopijos (per ne ilgesnį kaip 59 mėnesių laikotarpį) daromos tik iš susietų jo bylų. Jeigu prašyme esančių pirštų atspaudų duomenys kopijuojami iš ankstesnės prašymo bylos, sukurtos ne anksčiau kaip prieš 59 mėnesius, prašymo bylų sąsaja nenaikinama.

2.3.2. Kartu keliaujančių asmenų prašymų susiejimas

Kartu keliaujančių asmenų prašymų byloms susieti pagal VIS reglamento 8 straipsnio 4 dalį prašymų numeriai perduodami VIS, taip pat nurodant tinkamą grupės rūšį, t. y. „šeima“ arba „keliautojai“. Sukurti grupę arba taisymo tikslais panaikinti sąsają tarp atskirų grupės narių gali tik nuosavybės teises į grupę sudarančių atskirų prašytojų prašymo bylą (-as) turinti valstybė narė.

2.4. Procedūros, vykdomos, kai dėl teisinių priežasčių nereikia pateikti tam tikrų duomenų arba tam tikri duomenys negali būti pateikti faktiškai

Pagal VIS reglamento 8 straipsnio 5 dalį įrašas „netaikoma“ į teksto lauką įrašomas rankiniu būdu arba, jeigu galima, pasirenkant atitinkamą vertę iš kodų lentelės. Jeigu duomenų lauką sudaro daugiau kaip vienas elementas, minėtas įrašas įrašomas kiekviename iš jų.

Jeigu nereikalaujama pateikti pirštų atspaudus arba jei jie negali būti pateikti, atsižvelgiant į VIS reglamento 8 straipsnio 5 dalį, VIS įdiegiami du loginiai laukai:

—	„fingerprintsNotRequired“ (pirštų atspaudų pateikti nereikia),

—	„fingerprintsNotApplicable“ (pirštų atspaudų reikalavimas netaikytinas).

Šių laukų nuostatos pasirenkamos pagal toliau pateiktą lentelę, kurioje nurodyti trys galimi atvejai:

—	reikia pateikti pirštų atspaudus,

—	pirštų atspaudų pateikti nereikia,

—	pirštų atspaudai negali būti pateikti faktiškai.

Laukas VIS	Reikia pateikti pirštų atspaudus	Pirštų atspaudų pateikti nereikia	Pirštų atspaudai negali būti pateikti faktiškai
„fingerprintsNotRequired“	FALSE (netinka)	TRUE (tinka)	FALSE (netinka)
„fingerprintsNotApplicable“	FALSE (netinka)	TRUE (tinka)	TRUE (tinka)

Be to, atitinkamame laisvame teksto lauke „ReasonForFingerprintNotApplicable“ (priežastis, dėl kurios pirštų atspaudų reikalavimas netaikytinas) nurodoma tikroji priežastis.

Kai valstybė narė perduoda tik VIS reglamento 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus duomenis pagal 48 straipsnio 3 dalį, tai, kad nėra 5 straipsnio 1 dalies c punkte paminėtų duomenų, nurodoma įrašant pastabą „netaikoma“, taip pat laisvame teksto lauke pridedant nuorodą į VIS reglamento 48 straipsnio 3 dalį ir nurodant, kad duomenų nereikia pateikti dėl teisinių priežasčių. Atitinkamuose laukuose pasirenkamos nuostatos „FingerprintsNotRequired“ TRUE ir „FingerprintsNotApplicable“ TRUE.

3. PRIEIGA PRIE DUOMENŲ

Prieglobsčio prašymo data naudojama VIS reglamento 21 straipsnio 2 dalies nurodytais tikslais atliekant duomenų paiešką ir gaunant duomenis. Be to, pagal VIS reglamento 8 straipsnio 4 dalį susietus prašymus galima gauti tik „šeimos“ grupės (sutuoktinis ir (arba) vaikai), nurodytos 2.3.2 skirsnyje, atveju.

4. DUOMENŲ KEITIMAS, TRYNIMAS IR IŠANKSTINIS IŠTRYNIMAS PAGAL VIS REGLAMENTO 24 STRAIPSNĮ

Keisti negalima šių VIS registruotų duomenų:

—	prašymo numerio,

—	vizos įklijos numerio,

—	sprendimo rūšies,

—	atstovaujamos valstybės narės (jei taikytina),

—	valstybės narės, atsakingos už duomenų įvedimą į VIS.

Jeigu reikia taisyti minėtus duomenis, prašymo byla arba su vizų institucijų priimtais sprendimais susiję duomenys ištrinami ir sukuriama nauja prašymo byla. Prašymo bylą gali ištrinti tik nuosavybes teises į prašymo byloje esančius duomenis turinti valstybė narė.

5. DUOMENŲ TVARKYMO OPERACIJŲ ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS IR NAUDOJIMASIS JAIS

5.1. Duomenų tvarkymo operacijų įrašų saugojimas

Kiekviena VIS atliekama duomenų tvarkymo operacija registruojama lauke „TypeOfAction“ (veiksmo rūšis) sukuriant žurnalo įrašą, taip pat pagal VIS reglamento 34 straipsnio 1 dalį nurodant prieigos tikslą.

Žurnalo įrašas registruojamas nurodant įrašo gavimo momento laiko žymą. Vėliau ši laiko žyma naudojama nustatant, kurie įrašai turi būti ištrinti.

Atliekant visas duomenų tvarkymo operacijas, žurnalo įraše išsaugoma informacija apie duomenis įvedančią arba juos gaunančią instituciją. Naudotojas ir centrinė VIS žurnalo įraše nurodomi kaip siuntėjas arba kaip gavėjas.

Žurnalo įraše nenurodoma jokia kita su operacija susijusi informacija, išskyrus informaciją apie duomenis įvedančią arba gaunančią instituciją ir prašymo išduoti vizą numerį. Išsaugoma informacija apie VIS reglamento 34 straipsnio 1 dalyje minimų perduotų ar užklausai naudotų duomenų rūšį.

Kai VIS reglamento 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų įrašų lauke „TypeOfAction“, VIS aptinka nuostatą „Delete Application“ (ištrinti prašymą) arba „Automatic Deletion“ (automatinis ištrynimas), ji apskaičiuoja, kad praėjo vieneri metai nuo VIS reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto saugojimo laikotarpio pabaigos ir įrašus ištrina. Visi įrašai apie duomenų tvarkymo operacijas, kuriuose nurodomas toks pats prašymo numeris, ištrinami vienu metu, jeigu jie nėra reikalingi duomenų apsaugos kontrolei, kaip nustatyta VIS reglamento 34 straipsnio 2 dalyje.

Įrašai apie duomenų tvarkymo operacijas nekeičiami ir neištrinami nepraėjus vieneriems metams nuo VIS reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto saugojimo laikotarpio pabaigos.

5.2. Naudojimasis duomenų tvarkymo operacijų įrašais

Pagal VIS reglamento 34 straipsnio 1 dalį valdymo institucijos saugomais registravimo įrašais (žurnalo įrašais) naudotis gali tik tinkamai įgalioti VIS administratoriai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma registravimo įrašams apie naudojimąsi registravimo įrašais.

(1) OL L 235, 2008 9 2, p. 1.

(2) Vokietijai taikoma išimtis – Vokietijos šalies kodas yra „D“.

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/35

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/877/BUSP

2009 m. spalio 23 d.

dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos pasikeitimo laiškais dėl EUNAVFOR vykdomo asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo Seišelių Respublikai sąlygų bei tvarkos ir dėl jiems po tokio perdavimo taikytinos tvarkos pasirašymo ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 straipsnį,

atsižvelgdama į pirmininkaujančios valstybės narės rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2008 m. birželio 2 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST) priėmė Rezoliuciją 1816 (2008), kurioje visos valstybės raginamos bendradarbiauti nustatant jurisdikciją ir tiriant bei persekiojant asmenis, atsakingus už piratavimo veiksmus ir ginkluotus plėšimus prie Somalio krantų. Tos nuostatos dar kartą patvirtintos 2008 m. gruodžio 2 d. priimta JTST Rezoliucija 1846 (2008).

(2)	2008 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (1) (operacija „Atalanta“).

(3)

Bendrųjų veiksmų 2008/851/BUSP 12 straipsnyje numatyta, kad asmenys, kurie vykdė ar yra įtariami vykdę piratavimo veiksmus ar ginkluotus plėšimus Somalio teritoriniuose vandenyse, kurie yra areštuoti ir sulaikyti siekiant vykdyti teisminį persekiojimą, bei turtas, naudotas tokius veiksmus atlikti, gali būti perduodami trečiajai valstybei, kuri pageidauja vykdyti jurisdikciją pirmiau minėtų asmenų ir turto atžvilgiu, jei su ta trečiąja valstybe susitarta dėl perdavimo sąlygų tokiu būdu, kuris atitinka taikytiną tarptautinę teisę, pirmiausia – žmogaus teises reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, kad pirmiausia būtų užtikrinta, jog niekam nebus taikoma mirties bausmė, joks asmuo nebus kankinamas ir nepatirs žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio.

(4)

Pagal Sutarties 24 straipsnį pirmininkaujanti valstybė narė, padedama Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, vedė derybas dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Vyriausybės pasikeitimo laiškais dėl Europos Sąjungos vadovaujamų karinių jūrų pajėgų (EUNAVFOR) vykdomo asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo Seišelių Respublikai sąlygų bei tvarkos ir jiems po tokio perdavimo taikytinos tvarkos.

(5)	Pasikeitimas laiškais turėtų būti pasirašytas ir laikinai taikomas atsižvelgiant į tai, kad jis turi būti sudarytas vėliau,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos pasikeitimo laiškais dėl EUNAVFOR vykdomo asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo Seišelių Respublikai sąlygų bei tvarkos ir jiems po tokio perdavimo taikytinos tvarkos pasirašymas patvirtinamas Europos Sąjungos vardu atsižvelgiant į tai, kad minėtas Susitarimas turi būti sudarytas.

Pasikeitimo laiškais tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos Pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti atitinkamą laišką Europos Sąjungos vardu atsižvelgiant į tai, kad jis turi būti sudarytas.

3 straipsnis

Kol Pasikeitimas laiškais įsigalios, jis laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

5 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2009 m. spalio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BILLSTRÖM

(1) OL L 301, 2008 11 12, p. 33.

VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos pasikeitimas laiškais dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo Seišelių Respublikai sąlygų bei tvarkos ir jiems po tokio perdavimo taikytinos tvarkos

Jūsų Ekscelencija,

Primename 2009 m. rugpjūčio 18 ir 19 d. Seišeliuose įvykusį darbo posėdį, skirtą aptarti ES susitarimus dėl piratavimo ir ginkluotų plėšimų, kuriame dalyvavo ES atstovai, Seišelių aukšto lygio komiteto nariai ir kitos susijusios institucijos, bei mūsų vėlesnį 2009 m. rugpjūčio 21 d. laišką.

Darbo posėdžio metu įvairios susijusios institucijos pareiškė susirūpinimą dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo. Seišelių Respublikos generalinio prokuroro parengtos „Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, ir areštuoto turto perdavimo Seišeliams gairės“, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, būtų perduodami laikantis Seišelių teisės aktų, iš esmės buvo patvirtintos. Taip pat buvo susitarta, kad dėl įgyvendinimo susitarimų (kurie patikslina siūlomo Perdavimo susitarimo 10 straipsnį) galėtų būti galima susitarti patvirtinus siūlomo Perdavimo susitarimo galutinę redakciją ir kad bus parengtos bendros Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, ir areštuoto turto perdavimo gairės. Be to, susitarta, kad Seišelių Respublikai bus suteikta reikalinga parama vykdant asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, sulaikymą, priežiūrą, bylos tyrimą, teisminį persekiojimą, bylos nagrinėjimą ir repatriaciją.

Po darbo posėdžio ir mūsų laiško Aukšto lygio komitete įvyko tolesnės diskusijos dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo į Seišelių Respublikos teritoriją.

Seišelių Respublikos Vyriausybė norėtų pasinaudodama šia proga dar kartą patikinti ES esanti pasiryžusi kiek galėdama bendradarbiauti, atsižvelgdama į savo turimus išteklius ir infrastruktūros pajėgumus, priimti perduodamus sulaikytus asmenis, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, siekiant sustabdyti piratavimo veiksmus.

Seišelių Respublikos Vyriausybė taip pat norėtų pareikšti pageidavimą, kad kol tęsiamos diskusijos dėl siūlomo ES perdavimo susitarimo būtų pasirašytas ES Susitarimas dėl karinių pajėgų statuso (SOFA).

Atsižvelgdama į vykstančias derybas ir laukdama, kol bus sudarytas abipusiai priimtinas ES ir Seišelių Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus perdavimo į jos teritoriją, Seišelių Respublikos Vyriausybė gali leisti EUNAVFOR perduoti asmenis, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, sulaikytus per jos vykdytas operacijas Seišelių Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritoriniuose vandenyse, salyno vandenyse ir vidaus vandenyse. Šis leidimas apima ir su Seišelių vėliava plaukiojančių laivų bei Seišelių piliečių, esančių už pirmiau minėtos ribos ne su Seišelių vėliava plaukiojančiame laive, apsaugą, o kitomis aplinkybėmis atviroje jūroje – Seišelių Respublikos nuožiūra.

Su sąlyga, kad visais atvejais:

—

ES, žinodama ribotas Seišelių Respublikos galimybes priimti, teisti, sulaikyti ir įkalinti asmenis, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, ir atsižvelgdama į tai, kad Seišelių Respublika savo teritorijoje priima perduodamus asmenis, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, suteikia Seišelių Respublikai visą tokią finansinę, žmogiškųjų išteklių, materialinę, logistinę ir infrastruktūros paramą asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, arba asmenų, kurie nuteisti už piratavimo veiksmų arba ginkluotų plėšimų vykdymą, sulaikymui, išlaikymui įkalinimo metu, bylos tyrimui, teisminiam persekiojimui, bylos nagrinėjimui bei repatriacijai;

—	Generalinis prokuroras turi bent dešimt (10) dienų nuo asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo dienos, kad nuspręstų, ar yra pakankamai įrodymų vykdyti teisminį persekiojimą;

—

Tuo atveju, jei generalinis prokuroras nusprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų vykdyti teisminį persekiojimą, EUNAVFOR prisiima visą atsakomybę, įskaitant finansines išlaidas, už tai, kad per 10 dienų nuo tada, kai EUNAVFOR buvo pranešta apie tokį sprendimą, asmenys, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, būtų perduoti atgal į jų kilmės šalį;

—	Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimas turi kiek įmanoma atitikti „Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, ir areštuoto turto perdavimo Seišeliams gaires“.

—

Seišelių Respublikos Vyriausybė taip pat patvirtina, kad:

—	Su perduotu asmeniu bus elgiamasi humaniškai, jis nebus kankinamas ar nepatirs žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba nebus taip baudžiamas, bus užtikrintas tinkamas jo apgyvendinimas ir maitinimas, teisė į gydymą ir jis galės atlikti religines apeigas.

—	Perduotas asmuo bus skubiai atvesdinamas pas teisėją ar kitą pareigūną, kuriam pagal teisės aktus yra suteikta teisė vykdyti teismines funkcijas ir kuris nedelsdamas nuspręs dėl jo sulaikymo teisėtumo bei nurodys sulaikytąjį paleisti, jei sulaikymas yra neteisėtas.

—	Perduotas asmuo turės teisę į bylos nagrinėjimą per pagrįstą laiką arba teisę būti paleistas.

—	Sprendžiant perduotam asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimą, perduotas asmuo turės teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal teisės aktus įsteigtas kompetentingas, nepriklausomas ir nešališkas tribunolas.

—	Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas perduotas asmuo bus laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal teisės aktus.

—

Sprendžiant perduotam asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimą, kiekvienam perduotam asmeniui visiškos lygybės sąlygomis bus užtikrintos bent tokios teisės:

(1)	kad jam suprantama kalba būtų nedelsiant ir išsamiai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį;

(2)	turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai ir bendrauti su savo pasirinktu gynėju;

(3)	gintis pats arba padedamas savo pasirinkto gynėjo; jeigu neturi gynėjo, jis turi būti informuotas apie teisę turėti gynėją; turėti jam paskirtą gynėją kiekvienu atveju, kai tai reikalinga teisingumo interesais, ir kiekvienu tokiu atveju nemokamai, kai jis neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti;

(4)

pats išnagrinėti visus kaltinamuosius įrodymus, įskaitant suėmimą vykdžiusių liudytojų raštiškus priesaika patvirtintus pareiškimus, arba turėti galimybę, kad tie įrodymai būtų išnagrinėti; ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti bei apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams;

(5)	nemokamai naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis, jeigu nesupranta teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalba;

(6)	nebūti verčiamas duoti parodymų prieš save arba prisipažinti esąs kaltas.

—	Perduotam asmeniui, nuteistam už padarytą nusikaltimą, bus suteikiama teisė, kad jo nuteisimą ir nuosprendį pagal Seišelių teisės aktus peržiūrėtų arba apeliacine tvarka nagrinėtų aukštesnė teisminė instancija.

—	Seišeliai neperduos perduoto asmens jokiai kitai valstybei be išankstinio raštiško EUNAVFOR sutikimo.

Šią tvarką aptarė ir dėl jos susitarė Seišelių valdžios institucijos. Siūloma tvarka gali įsigalioti, kai Europos Sąjunga raštu patvirtins savo sutikimą. Tai neturi įtakos teisinėms pozicijoms ar pozicijoms dėl politikos, kurių abiejų Šalių delegacijos laikosi vykstančiose derybose.

Pagarbiai,

J. Morgan

MINISTRAS

Aukšto lygio komiteto piratavimo klausimais pirmininkas

Jūsų Ekscelencija,

Turiu garbę patvirtinti, kad gavome Jūsų 2009 m. rugsėjo 29 d. laišką dėl EUNAVFOR vykdomo asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo Seišelių Respublikai sąlygų bei tvarkos ir jiems po tokio perdavimo taikytinos tvarkos, kuriame rašoma:

„Primename 2009 m. rugpjūčio 18 ir 19 d. Seišeliuose įvykusį darbo posėdį, skirtą aptarti ES susitarimus dėl piratavimo ir ginkluotų plėšimų, kuriame dalyvavo ES atstovai, Seišelių aukšto lygio komiteto nariai ir kitos susijusios institucijos, bei mūsų vėlesnį 2009 m. rugpjūčio 21 d. laišką.

Darbo posėdžio metu įvairios susijusios institucijos pareiškė susirūpinimą dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo. Seišelių Respublikos generalinio prokuroro parengtos „Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, ir areštuoto turto perdavimo Seišeliams gairės“, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys, įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, būtų perduodami laikantis Seišelių teisės aktų, iš esmės buvo patvirtintos. Taip pat buvo susitarta, kad dėl įgyvendinimo susitarimų (kurie patikslina siūlomo Perdavimo susitarimo 10 straipsnį) galėtų būti galima susitarti patvirtinus siūlomo Perdavimo susitarimo galutinę redakciją ir kad bus parengtos bendros Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, ir areštuoto turto perdavimo gairės. Be to, susitarta, kad Seišelių Respublikai bus suteikta reikalinga parama vykdant asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, sulaikymą, priežiūrą, bylos tyrimą, teisminį persekiojimą, bylos nagrinėjimą ir repatriaciją.

Su sąlyga, kad visais atvejais:

—

—	Generalinis prokuroras turi bent dešimt (10) dienų nuo asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo dienos, kad nuspręstų, ar yra pakankamai įrodymų vykdyti teisminį persekiojimą;

—

—	Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimas turi kiek įmanoma atitikti „Asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, ir areštuoto turto perdavimo Seišeliams gaires“;

—

Seišelių Respublikos Vyriausybė taip pat patvirtina, kad:

—	Su perduotu asmeniu bus elgiamasi humaniškai, jis nebus kankinamas ar nepatirs žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba nebus taip baudžiamas, bus užtikrintas tinkamas jo apgyvendinimas ir maitinimas, teisė į gydymą ir jis galės atlikti religines apeigas.

—	Perduotas asmuo bus skubiai atvesdinamas pas teisėją ar kitą pareigūną, kuriam pagal teisės aktus yra suteikta teisė vykdyti teismines funkcijas ir kuris nedelsdamas nuspręs dėl jo sulaikymo teisėtumo bei nurodys sulaikytąjį paleisti, jei sulaikymas yra neteisėtas.

—	Perduotas asmuo turės teisę į bylos nagrinėjimą per pagrįstą laiką arba teisę būti paleistas.

—	Sprendžiant perduotam asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimą, perduotas asmuo turės teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal teisės aktus įsteigtas kompetentingas, nepriklausomas ir nešališkas tribunolas.

—	Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas perduotas asmuo bus laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal teisės aktus.

—

Sprendžiant perduotam asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimą, kiekvienam perduotam asmeniui visiškos lygybės sąlygomis bus užtikrintos bent tokios teisės:

(1)	kad jam suprantama kalba būtų nedelsiant ir išsamiai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį;

(2)	turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai ir bendrauti su savo pasirinktu gynėju;

(3)	gintis pats arba padedamas savo pasirinkto gynėjo; jeigu neturi gynėjo, jis turi būti informuotas apie teisę turėti gynėją; turėti jam paskirtą gynėją kiekvienu atveju, kai tai reikalinga teisingumo interesais, ir kiekvienu tokiu atveju nemokamai, kai jis neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti;

(4)

(5)	nemokamai naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis, jeigu nesupranta teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalba;

(6)	nebūti verčiamas duoti parodymų prieš save arba prisipažinti esąs kaltas.

—	Perduotam asmeniui, nuteistam už padarytą nusikaltimą, bus suteikiama teisė, kad jo nuteisimą ir nuosprendį pagal Seišelių teisės aktus peržiūrėtų arba apeliacine tvarka nagrinėtų aukštesnė teisminė instancija.

—	Seišeliai neperduos perduoto asmens jokiai kitai valstybei be išankstinio raštiško EUNAVFOR sutikimo.

Turiu garbę Europos Sąjungos vardu patvirtinti, kad Jūsų laiško turinys Europos Sąjungai yra priimtinas. Europos Sąjunga laikinai taikys šį dokumentą nuo šio laiško pasirašymo dienos ir jis galutinai įsigalios, kai Europos Sąjunga užbaigs jam sudaryti būtinas vidaus procedūras.

Atsižvelgiant į Jūsų laiške pateiktą nuorodą į Seišelių generalinio prokuroro svarstymą dėl turimų įrodymų pakankamumo teisminio persekiojimo vykdymui, Europos Sąjunga supranta, kad Jūs susitarėte, jog EURAVFOR kiekvienu atveju perduos visus tuo metu jų turimus įrodymus, tokius kaip laivo žurnalai, nuotraukos ir vaizdo įrašai, ir tai leis Seišelių generaliniam prokurorui priimti sprendimą dėl tokių įrodymų pakankamumo prieš sutinkant perduoti asmenis, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus.

Taip pat primenu, kad, kaip minėta Jūsų laiške, šis dokumentas bus laikinai taikomas iki tol, kol bus sudarytas abipusiai priimtinas ES ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo į Seišelių Respublikos teritoriją.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos Sąjungos vardu

J. SOLANA MADARIAGA

EUROPOS SĄJUNGOS DEKLARACIJA DĖL EUROPOS SĄJUNGOS IR SEIŠELIŲ RESPUBLIKOS PASIKEITIMO LAIŠKAIS DĖL EUNAVFOR VYKDOMO ASMENŲ, KURIE ĮTARIAMI VYKDĘ PIRATAVIMO VEIKSMUS ARBA GINKLUOTUS PLĖŠIMUS, PERDAVIMO SEIŠELIŲ RESPUBLIKAI SĄLYGŲ BEI TVARKOS IR JIEMS PO TOKIO PERDAVIMO TAIKYTINOS TVARKOS PASIRAŠYMO

Europos Sąjunga (ES) pažymi, kad nė viena Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos pasikeitimo laiškais dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo sąlygų bei tvarkos nuostata nesiekiama suvaržyti teisių, kurias perduodamas asmuo gali turėti pagal taikytiną šalies ar tarptautinę teisę, arba nė viena nuostata negali būti suprantama kaip varžanti.

ES pažymi, kad ES ir EUNAVFOR atstovams bus suteikta teisė susitikti su asmenimis, perduotais Seišelių Respublikai (Seišeliams) pagal Pasikeitimą laiškais, kol tokie asmenys yra ten kalinami, ir kad ES bei EUNAVFOR atstovai turės teisę juos apklausti.

Šiuo tikslu ES pažymi, kad ES ir EUNAVFOR atstovai turės galimybę susipažinti su tikslia visų perduotų asmenų registracija, įskaitant įrašus apie areštuotą turtą, asmenų fizinę būklę, jų sulaikymo vietą, jiems pateiktus kaltinimus ir svarbius sprendimus, priimtus jų teisminio persekiojimo ir bylos nagrinėjimo metu.

EUNAVFOR yra pasirengusios laiku teikti paramą Seišeliams, t. y. EUNAVFOR liudytojai dalyvautų teisme ir pateiktų svarbius įrodymus. Šiuo tikslu Seišeliai turėtų pranešti EUNAVFOR apie savo ketinimą pradėti baudžiamąjį procesą perduotam asmeniui ir įrodymų pateikimo bei liudytojų parodymų išklausymo tvarkaraštį.

ES pažymi, kad nacionalinėms ir tarptautinėms humanitarinėms agentūroms jų prašymu taip pat bus leidžiama aplankyti pagal Pasikeitimą laiškais perduotus asmenis.

V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį

2.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/51

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 1 d.

patvirtinantis Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisykles

(2009/882/ES)

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 235 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Lisabonos sutartį Europos Vadovų Taryba tampa Europos Sąjungos institucija.

(2)	Todėl tikslinga, kad Europos Vadovų Taryba priimtų savo darbo tvarkos taisykles.

(3)	Siekiant, kad šios darbo tvarkos taisyklės galėtų įsigalioti Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną, šiame sprendime reikia numatyti, kad Europos Vadovų Taryba, priimdama šias darbo tvarkos taisykles, gali taikyti savo darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnyje numatytą rašytinę procedūrą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Europos Vadovų Taryba priima priede pateiktas savo darbo tvarkos taisykles.

2. Priimdama savo darbo tvarkos taisykles, Europos Vadovų Taryba gali taikyti minėtų darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnyje numatytą rašytinę procedūrą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. gruodžio 1 d.

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

H. VAN ROMPUY

PRIEDAS

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Sušaukimas ir susitikimų vieta

1. Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas. (1)

Ne vėliau kaip prieš metus iki šešių mėnesių laikotarpio pradžios, glaudžiai bendradarbiaudamas su tą šešių mėnesių laikotarpį pirmininkausiančia valstybe nare, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas praneša per tą šešių mėnesių laikotarpį jo numatomų surengti Europos Vadovų Tarybos susitikimų datas.

Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. (2)

2. Europos Vadovų Taryba susitinka Briuselyje.

Ypatingomis aplinkybėmis, vieningai pritarus Bendrųjų reikalų tarybai arba Nuolatinių atstovų komitetui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas gali nuspręsti, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimas vyks kitoje vietoje.

2 straipsnis

Pasirengimas Europos Vadovų Tarybos darbui ir tolesnė su juo susijusi veikla

1. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą, bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos darbu. (3)

2. Bendrųjų reikalų taryba, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą. (4)

3. Pirmininkas užmezga glaudų bendradarbiavimą ir koordinuoja veiksmus su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir Komisijos pirmininku, visų pirma reguliariai rengdamas susitikimus.

4. Jei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali dalyvauti dėl ligos, jo mirties atveju arba jo įgaliojimų nutraukimo pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnio 5 dalį atveju, prireikus iki jį pakeičiančio asmens išrinkimo jį pakeičia Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis tai šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.

3 straipsnis

Darbotvarkė ir pasirengimas

1. Siekdamas atlikti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus parengiamuosius darbus, ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki kiekvieno 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto eilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, jos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Vadovų Tarybos nariu, atstovaujančiu tai šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir su Komisijos pirmininku, pateikia Bendrųjų reikalų tarybai anotuotos darbotvarkės projektą.

Kitų sudėčių Tarybos pasiūlymai Europos Vadovų Tarybai pateikiami Bendrųjų reikalų tarybai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, parengia Europos Vadovų Tarybos išvadų gairių projektą ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos išvadų projektą bei sprendimų projektus, kurie svarstomi Bendrųjų reikalų taryboje.

Paskutinis Bendrųjų reikalų tarybos posėdis surengiamas per penkias paskutines dienas prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Atsižvelgdamas į šiame posėdyje įvykusias diskusijas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas parengia preliminarią darbotvarkę.

2. Išskyrus atvejus, kai atsiranda neatidėliotinos ir nenumatytos priežastys, susijusios, pavyzdžiui, su tarptautiniais įvykiais, laikotarpiu nuo Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio, kuriame parengiama preliminari Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo jokia kitos sudėties Taryba arba parengiamasis organas negali svarstyti Europos Vadovų Tarybai pateikto klausimo.

3. Europos Vadovų Taryba savo darbotvarkę patvirtina susitikimo pradžioje.

Paprastai, į darbotvarkę įtraukti klausimai turėtų būti išnagrinėti iš anksto, laikantis šio straipsnio nuostatų.

4 straipsnis

Europos Vadovų Tarybos sudėtis,delegacijos ir darbo eiga

1. Kiekvienas eilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas, išskyrus atvejus, kai Europos Vadovų Taryba arba Bendrųjų reikalų taryba Europos Vadovų Tarybos pirmininko iniciatyva nusprendžia kitaip.

Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, pasikonsultavęs su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, praneša Europos Tarybai jai apie Tarybos darbą.

2. Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų. (5) Šis pasikeitimas nuomonėmis vyksta Europos Vadovų Tarybos susitikimo pradžioje, nebent Europos Vadovų Taryba vieningai nusprendžia kitaip.

Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, susitikimai su trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų atstovais ar kitais asmenimis gali būti rengiami tik išimties tvarka ir gavus išankstinį vieningą Europos Vadovų Tarybos sutikimą, Europos Vadovų Tarybos pirmininko iniciatyva.

3. Europos Vadovų Tarybos susitikimai nėra vieši.

4. Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų Vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe. (6)

Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos Pirmininkui – Komisijos narys. (7)

Delegacijų narių, kuriems leidžiama patekti į pastatą, kuriame vyksta Europos Vadovų Tarybos susitikimas, bendras skaičius kiekvienos valstybės narės ir Komisijos atveju yra ne daugiau kaip dvidešimt asmenų, o Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atveju – penkių asmenų. Į šį skaičių neįtraukiamas techninis personalas, atliekantis konkrečias saugumo ar logistinės paramos užduotis. Delegacijų narių pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos Tarybos Generaliniam sekretoriatui.

Pirmininko pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių ir kad darbas vyktų dalykiškai.

5 straipsnis

Atstovavimas Europos Parlamente

Europos Parlamente Europos Vadovų Tarybai atstovauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikia pranešimą Europos Parlamentui. (8)

Europos Vadovų Tarybos narys, atstovaujantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, pateikia Europos Parlamentui jos pirmininkavimo laikotarpio prioritetus ir per tą šešių mėnesių laikotarpį pasiektus rezultatus.

6 straipsnis

Pozicijų nustatymas, sprendimai ir kvorumas

1. Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu. (9)

2. Tais atvejais, kai pagal Sutartis Europos Vadovų Taryba priima sprendimą ir balsuoja, balsavimas vyksta jos pirmininko iniciatyva.

Be to, pirmininkas privalo pradėti balsavimo procedūrą Europos Vadovų Tarybos nario iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma jos narių.

3. Kad Europos Vadovų Taryba galėtų balsuoti, būtina, kad dalyvautų du trečdaliai Europos Vadovų Tarybos narių. Balsavimo metu pirmininkas patikrina, ar yra kvorumas. Apskaičiuojant kvorumą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas neįskaičiuojami.

4. Balsuojant kiekvienas Europos Vadovų Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam. (10)

Europos Vadovų Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja. (11)

5. Sprendimus procedūriniais klausimais pagal šias Darbo tvarkos taisykles Europos Vadovų Taryba priima paprasta balsų dauguma. (12)

7 straipsnis

Rašytinė procedūra

Neatidėliotinos skubos klausimu Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimus balsuodama raštu, jei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlo taikyti šią procedūrą. Raštu gali būti balsuojama, jei visi turintys teisę balsuoti Europos Vadovų Tarybos nariai pritaria tokiai procedūrai.

Tarybos Generalinis sekretoriatas periodiškai parengia rašytine procedūra priimtų teisės aktų santrauką.

8 straipsnis

Susitikimo protokolas

Parengiamas kiekvieno susitikimo protokolas, kurio projektą per penkiolika dienų parengia Tarybos Generalinis sekretoriatas. Šis projektas pateikiamas Europos Vadovų Tarybai patvirtinti, o po to jį pasirašo Tarybos Generalinis sekretorius.

Susitikimo protokole nurodoma:

—	Europos Vadovų Tarybai pateikti dokumentai;

—	patvirtintos išvados;

—	priimti sprendimai;

—	Europos Vadovų Tarybos padaryti pareiškimai bei pareiškimai, kuriuos prašo įtraukti Europos Vadovų Tarybos narys.

9 straipsnis

Svarstymai ir sprendimai, paremti dokumentais ir projektais,kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose taisyklėse dėl kalbų

1. Išskyrus tuos atvejus, kai neatidėliotinos skubos sumetimais Europos Vadovų Taryba vieningai nusprendžia kitaip, ji svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose taisyklėse dėl kalbų.

2. Bet kuris Europos Vadovų Tarybos narys gali nesutikti, kad vyktų svarstymai, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai neparengti jo nurodytomis 1 dalyje minimomis kalbomis.

10 straipsnis

Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų bei susitikimo protokoloviešumas ir galimybė susipažinti su dokumentais

1. Tais atvejais, laikantis sutarčių, jei Europos Vadovų Taryba priima sprendimą, ji pagal tam sprendimui priimti taikomą balsavimo taisyklę gali nuspręsti viešai paskelbti balsavimo rezultatus, taip pat į jos susitikimo protokolą įtrauktus pareiškimus ir su to sprendimo priėmimu susijusius protokolo punktus.

Kai balsavimo rezultatai yra skelbiami viešai, balsavimo metu pareikšti balsavimo paaiškinimai atitinkamo Europos Vadovų Tarybos nario prašymu taip pat skelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į šias Darbo tvarkos taisykles, teisinį tikrumą bei Europos Vadovų Tarybos interesus.

2. Europos Vadovų Tarybos dokumentams mutatis mutandis taikomos Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priede pateiktos nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais.

11 straipsnis

Profesinė paslaptis ir dokumentų pateikimas teismo procese

Nepažeidžiant visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančių nuostatų, Europos Vadovų Tarybos svarstymai laikomi profesine paslaptimi, išskyrus tuos atvejus, kai Europos Vadovų Taryba nusprendžia kitaip.

Europos Vadovų Taryba gali leisti panaudoti teismo procese Europos Vadovų Tarybos dokumentų, su kuriais visuomenei dar nesuteikta teisė susipažinti pagal 10 straipsnį, kopiją arba ištrauką.

12 straipsnis

Europos Vadovų Tarybos sprendimai

1. Europos Vadovų Tarybos priimtus sprendimus pasirašo jos pirmininkas ir Tarybos Generalinis sekretorius. Kai juose nėra nurodytas adresatas, jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei sprendimai turi adresatą, jam apie juos praneša Tarybos Generalinis sekretorius.

2. Europos Vadovų Tarybos sprendimams mutatis mutandis taikomos Tarybos darbo tvarkos taisyklių VI priede pateiktos nuostatos dėl teisės aktų formos.

13 straipsnis

Sekretoriatas, biudžetas ir saugumas

1. Europos Vadovų Tarybai ir jos pirmininkui padeda Tarybos Generalinis sekretoriatas, kuriam vadovauja jo Generalinis sekretorius.

2. Tarybos Generalinis sekretorius dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose. Jis imasi visų darbui organizuoti būtinų priemonių.

3. Tarybos Generalinis sekretorius yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Europos Vadovų Taryba ir Taryba) įtrauktų asignavimų administravimą ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jie būtų tinkamai valdomi. Jis naudoja minėtas lėšas pagal Sąjungos biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatas.

4. Europos Vadovų Tarybai mutatis mutandis taikomos Tarybos saugumo taisyklės.

14 straipsnis

Europos Vadovų Tarybai skirta korespondencija

Europos Vadovų Tarybai skirta korespondencija siunčiama jos pirmininkui šiuo adresu:

Europos Vadovų Taryba

Rue de la Loi 175

B-1048 Briuselis

(1) Šioje pastraipoje pakartojamas Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys.

(2) Šioje pastraipoje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys.

(3) Šioje dalyje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 6 dalies b punktas.

(4) Šioje dalyje pakartojamas ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antros pastraipos antras sakinys.

(5) Šiame sakinyje pakartojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 235 straipsnio 2 dalis.

(6) Šioje pastraipoje pakartojama ES sutarties 15 straipsnio 2 dalis.

(7) Šioje pastraipoje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 3 dalies antras sakinys.

(8) Šioje pastraipoje pakartojamas ES sutarties 15 straipsnio 6 dalies d punktas.

(9) Šioje dalyje pakartojama ES sutarties 15 straipsnio 4 dalis.

(10) Šioje pastraipoje pakartojama SESV 235 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa.

(11) Šioje pastraipoje pakartojamas SESV 235 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys.

(12) Šioje dalyje pakartojama SESV 235 straipsnio 3 dalyje išdėstyta taisyklė.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.315.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 315

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. gruodžio 2d.

	V Aktai, priimti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Euratomo steigimo sutartį
	AKTAI, KURIUOS SKELBTI PRIVALOMA
	2009 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	44
	AKTAI, KURIŲ SKELBTI NEPRIVALOMA
	2009/878/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos (Bendrieji Reikalai) sprendimas, nustatantis Tarybos sudėčių sąrašą papildant Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 6 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytas sudėtis	46
	2009/879/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko išrinkimo	48
	2009/880/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas, priimtas gavus Komisijos pirmininko sutikimą dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai paskyrimo	49
	2009/881/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl pirmininkavimo Tarybai	50
	2009/882/ES
*	2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas, patvirtinantis Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisykles	51

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	36,8
	MA	37,2
	MK	52,7
	TR	64,3
	ZZ	47,8
0707 00 05	MA	59,4
	TR	129,9
	ZZ	94,7
0709 90 70	MA	35,6
	TR	127,6
	ZZ	81,6
0805 20 10	MA	65,9
0805 20 10	ZZ	65,9
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	49,3
	HR	58,2
	MA	63,0
	TR	77,5
	ZZ	62,0
0805 50 10	AR	64,7
	MA	61,1
	TR	68,1
	ZZ	64,6
0808 10 80	AU	142,2
	CA	70,1
	CN	108,9
	MK	20,3
	US	78,6
	ZA	106,5
	ZZ	87,8
0808 20 50	CN	81,9
	TR	91,0
	US	258,9
	ZZ	143,9

Turinys		II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma	Puslapis
		SPRENDIMAI
		Komisija
		2009/868/EB
	*	2009 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimas, Valstybės pagalba C 5/07 (ex N 469/05) jūrų transporto bendrovėms, kurioms taikoma Danijos tonažo mokesčio sistema, nustatytų reikalavimų teikti informaciją palengvinimas (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4522) ( 1 )	1
		2009/869/EB
	*	2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keisti Tarybos direktyvos 2003/85/EB XI, XII, XV ir XVI priedų nuostatas dėl laboratorijų, kurioms leista dirbti su gyvais snukio ir nagų ligos virusais, sąrašo ir būtiniausių jų apsaugos standartų (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9094) ( 1 )	8
		2009/870/EB
	*	2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keisti Sprendimą 2009/821/EB dėl pasienio kontrolės postų sąrašo (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9199) ( 1 )	11
		2009/871/EB
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas, pavesti Kroatijos Respublikai valdyti pasirengimo narystei laikotarpiu skiriamą pagalbą, susijusią su pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) V komponentu Žemės ūkis ir kaimo plėtra, pasirengimo narystei 101 ir 103 priemonėms įgyvendinti	15
		2009/872/EB
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos retųjų ligų ekspertų komitetas	18
		2009/873/EB
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/168/EB dėl embrionų surinkimo ir embrionų gamybos grupių, patvirtintų importuoti galvijų embrionus į Bendriją, sąrašo sudarymo (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9320) ( 1 )	22
		2009/874/EB
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pataisoma Direktyva 2003/23/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos imazamoksas, oksasulfuronas, etoksisulfuronas, foramsulfuronas, oksadiargilas ir ciazofamidas (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9349) ( 1 )	24
		2009/875/EB
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuo priimami Bendrijos sprendimai dėl tam tikrų cheminių medžiagų importo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 689/2008	25
		2009/876/EB
	*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuo priimamos duomenų įvedimo ir prašymų susiejimo, prieigos prie duomenų, duomenų keitimo, trynimo ir išankstinio jų ištrynimo, taip pat duomenų tvarkymo operacijų Vizų informacinėje sistemoje įrašų saugojimo ir naudojimosi jais techninio įdiegimo priemonės (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 9402)	30

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
*	2009 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2009/877/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos pasikeitimo laiškais dėl EUNAVFOR vykdomo asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo Seišelių Respublikai sąlygų bei tvarkos ir dėl jiems po tokio perdavimo taikytinos tvarkos pasirašymo ir laikino taikymo	35
	Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos pasikeitimas laiškais dėl asmenų, kurie įtariami vykdę piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus, perdavimo Seišelių Respublikai sąlygų bei tvarkos ir jiems po tokio perdavimo taikytinos tvarkos	37