17.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1060/2009

2009 m. rugsėjo 16 d.

dėl kredito reitingų agentūrų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2)

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Kredito reitingų agentūros atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėse vertybinių popierių ir bankininkystės rinkose, nes jų kredito reitingais iš dalies naudojasi investuotojai, paskolų gavėjai, emitentai ir Vyriausybės, siekdami priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl investicijų ir finansavimo. Kredito įstaigos, investicinės įmonės, gyvybės ir ne gyvybės draudimo bendrovės, perdraudimo bendrovės, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ir įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, gali remtis šiais kredito reitingais skaičiuodami kapitalo reikalavimus mokumo tikslais arba apskaičiuodami savo investicinės veiklos riziką. Taigi kredito reitingai turi didelį poveikį rinkų veikimui ir investuotojų bei vartotojų pasitikėjimui. Todėl labai svarbu, kad Bendrijoje kredito reitingavimo veikla būtų vykdoma laikantis sąžiningumo, skaidrumo, atsakingumo ir gero valdymo principų siekiant užtikrinti, jog Bendrijoje naudojami kredito reitingai būtų nepriklausomi, objektyvūs ir tinkamos kokybės.

(2)

Šiuo metu dauguma kredito reitingų agentūrų turi buveines už Bendrijos ribų ir dauguma valstybių narių nereglamentuoja kredito reitingų agentūrų veiklos arba kredito reitingų suteikimo sąlygų. Nežiūrint didelės jų svarbos finansų rinkų veiklai, kredito reitingų agentūroms Bendrijos teisė taikoma tik tam tikrose srityse, visų pirma pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (4). Be to, 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (5) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (6) minimos kredito reitingų agentūros. Todėl svarbu nustatyti taisykles, užtikrinančias, kad visi kredito reitingai, kuriuos suteikė Bendrijoje registruotos kredito reitingų agentūros, būtų tinkamos kokybės ir kad juos suteiktų kredito reitingų agentūros, kurioms taikomi griežti reikalavimai. Komisija ir toliau dirbs su tarptautiniais partneriais, kad užtikrintų kredito reitingų agentūroms taikomų taisyklių konvergenciją. Šio reglamento turėtų būti galima netaikyti kai kuriems centriniams bankams, suteikiantiems kredito reitingus, su sąlyga, kad jie atitinka atitinkamas taikomas sąlygas, pagal kurias užtikrinamas jų kredito reitingavimo veiklos nepriklausomumas ir sąžiningumas ir kurios yra tokios pat griežtos, kaip ir šiame reglamente įtvirtinti reikalavimai.

(3)

Šis reglamentas neturėtų sukurti bendros pareigos finansines priemones ar finansinius įsipareigojimus reitinguoti pagal šį reglamentą. Visų pirma, šis reglamentas neturėtų įpareigoti kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), kaip apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (7), ar įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, kaip apibrėžta 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (8), investuoti, laikantis šių direktyvų, tik į finansines priemones, kurios yra reitinguojamos pagal šį reglamentą.

(4)

Šis reglamentas neturėtų sukurti bendros pareigos finansų institucijoms ar investuotojams investuoti tik į tokius vertybinius popierius, kurie įtraukti į prospektą, paskelbtą pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (9) ir 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentą 809/2004/EB, įgyvendinantį Direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (10), ir kurie reitinguojami pagal šį reglamentą. Be to, pagal šį reglamentą neturėtų būti reikalaujama, kad emitentai, siūlytojai ar asmenys, prašantys būti įtrauktais į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, gautų vertybinių popierių, kurie turi būti įtraukti į pagal Direktyvą 2003/71/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 809/2004 skelbtiną prospektą, reitingus.

(5)

Pagal Direktyvą 2003/71/EB ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004 paskelbtame prospekte turėtų būti pateikiama informacija apie tai, ar atitinkamų vertybinių popierių kredito reitingą suteikė Bendrijoje įsisteigusi ir pagal šį reglamentą registruota kredito reitingų agentūra. Tačiau nė viena šio reglamento nuostata neturėtų užkirsti kelio asmenims, pagal Direktyvą 2003/71/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 809/2004 atsakingiems už prospekto paskelbimą, įtraukti į prospektą bet kokią esminę informaciją, įskaitant trečiosiose valstybėse suteiktus kredito reitingus ir su jais susijusią informaciją.

(6)	Be to, kad kredito reitingų agentūros teikia kredito reitingus ir vykdo kredito reitingavimo veiklą, jos taip pat gali vykdyti pagalbinę profesinę veiklą. Vykdant pagalbinę veiklą neturėtų būti trukdoma nepriklausomai ir sąžiningai vykdyti kredito reitingavimo veiklos.

(7)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas Bendrijoje registruotų kredito reitingų agentūrų suteiktiems kredito reitingams. Pagrindinis šio reglamento tikslas – apsaugoti finansų rinkų ir investuotojų stabilumą. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas kreditų vertinimo balams, kreditų vertinimo balų sistemoms ir panašiems įvertinimams, susijusiems su vartotojų, prekybos ar gamybos santykių įsipareigojimais.

(8)

Kredito reitingų agentūros turėtų savanoriškai taikyti Elgesio kodekso pagrindus kredito reitingų agentūroms, kuriuos išleido Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO kodeksas). 2006 m. Komisijos komunikate dėl kredito reitingų agentūrų (11) Europos vertybinių popierių priežiūros institucijų komitetas (CESR), įsteigtas Komisijos sprendimu 2009/77/EB (12), buvo paragintas stebėti, kaip laikomasi IOSCO kodekso ir kasmet teikti ataskaitas Komisijai.

(9)	2008 m. kovo 13 ir 14 d. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl išvadų, kaip šalinti pagrindinius finansų sistemoje nustatytus trūkumus. Vienas iš uždavinių buvo pagerinti rinkos veiklą ir skatinimo struktūras, taip pat kredito reitingų agentūrų vaidmenį.

(10)

Manoma, kad kredito reitingų agentūroms, pirma, nepavyko savo teikiamuose kredito reitinguose pakankamai anksti atspindėti blogėjančių rinkos sąlygų ir, antra, krizei vis stiprėjant – laiku pakoreguoti savo kredito reitingų. Šią nesėkmę geriausiai galima ištaisyti patvirtinus priemones, susijusias su interesų konfliktais, kredito reitingų kokybe, kredito reitingų agentūrų skaidrumu, kredito reitingų agentūrų vidaus valdymu ir veiklos priežiūra. Kredito reitingų naudotojai neturėtų aklai pasikliauti kredito reitingais, o visada turėtų, kiek gali, pasistengti patys atlikti analizę ir tinkamą išsamų patikrinimą, kad galėtų įvertinti, kiek patikimi yra šie kredito reitingai.

(11)

Būtina išdėstyti bendrą su finansų įstaigų naudojamų kredito reitingų kokybės pagerinimu susijusių taisyklių sistemą. Visų pirma, tokia bendra sistema turėtų būti susijusi su kredito reitingų, kuriuos naudos atitinkamos finansų įstaigos ir asmenys, reguliuojami pagal Bendrijoje suderintas taisykles, kokybe. Nesant tokios bendros sistemos, egzistuoja rizika, kad valstybės narės imsis skirtingų priemonių nacionaliniu lygiu, o tai turėtų tiesioginį neigiamą poveikį ir sudarytų kliūtis geram vidaus rinkos veikimui, nes kredito reitingų agentūroms, suteikiančioms kredito reitingus Bendrijos finansų įstaigų naudojimui, skirtingose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl skirtingų kredito reitingų kokybės reikalavimų investuotojų ir vartotojų apsaugos lygis galėtų būti nevienodas. Be to, vartotojams turėtų būti suteikta galimybė Bendrijoje suteiktus reitingus palyginti su tarptautiniu lygiu suteiktais kredito reitingais.

(12)	Jokia šio reglamento nuostata neturėtų turėti įtakos kredito reitingų, suteiktų kitų asmenų, nei nurodyta šiame reglamente, naudojimui.

(13)

Pageidautina, kad trečiosiose valstybėse suteikti kredito reitingai galėtų būti naudojami Bendrijoje reguliavimo tikslais, su sąlyga, kad jie atitinka tokius pat griežtus reikalavimus, kaip nustatytieji šiame reglamente. Šiame reglamente nustatoma patvirtinimo tvarka, kurią taikant Bendrijoje įsteigtos kredito reitingų agentūros, įregistruotos laikantis šio reglamento, gali patvirtinti trečiosiose valstybėse suteiktus kredito reitingus. Tvirtindama trečiojoje valstybėje parengtus kredito reitingus, kredito reitingų agentūra turėtų nustatyti ir nuolat stebėti, ar trečiojoje valstybėje vykdoma kredito reitingavimo veikla, kurios rezultatas – kredito reitingų suteikimas, atitinka reikalavimus, kuriais pasiekiami tokie patys tikslai ir praktinis poveikis, kaip šio reglamento nustatytais reikalavimais.

(14)

Siekiant atsakyti į susirūpinimą, kad buveinės Bendrijoje neturėjimas gali labai kliudyti veiksmingai vykdyti priežiūrą ginant Bendrijos finansų rinkų interesus, tokia patvirtinimo tvarka turėtų būti nustatyta kredito reitingų agentūroms, susijusioms ar glaudžiai bendradarbiaujančioms su Bendrijoje įsisteigusiomis kredito reitingų agentūromis. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali prireikti pakoreguoti reikalavimą dėl fizinio buvimo Bendrijoje, ypač mažesnių trečiųjų valstybių kredito reitingų agentūrų, kurios nėra įsisteigusios ir nesusijusios su kredito reitingų agentūromis Bendrijoje. Todėl šioms agentūroms turėtų būti nustatyta speciali sertifikavimo procedūra su sąlyga, kad jos nebūtų sistemiškai svarbios finansiniam stabilumui ar finansų rinkų vientisumui vienoje ar daugiau valstybių narių.

(15)

Sertifikavimas turėtų būti įmanomas Komisijai nustačius, kad trečiosios valstybės teisės ir priežiūros sistema atitinka šio reglamento reikalavimus. Numatomu atitikties mechanizmu neturėtų būti automatiškai suteikiama galimybė veikti Bendrijoje, bet juo trečiųjų valstybių kredito reitingų agentūroms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus, turėtų būti suteikta galimybė įvertinti kiekvieną jų atvejį ir jas atleisti nuo kai kurių organizacinių reikalavimų, taikomų Bendrijoje veikiančioms kredito reitingų agentūroms, vykdymo, įskaitant reikalavimą dėl fizinio buvimo Bendrijoje.

(16)

Šiuo reglamentu taip pat turėtų būti reikalaujama, kad trečiosios valstybės kredito reitingų agentūra atitiktų kriterijus, kurie yra bendra būtina sąlyga jos vykdomos kredito reitingavimo veiklos vientisumui užtikrinti, siekiant užkirsti kelią tos trečiosios valstybės kompetentingų institucijų ir kitų viešosios valdžios institucijų kišimuisi į kredito reitingų turinį ir užtikrinti adekvačią interesų konflikto politiką, reitingavimo analitikų rotaciją bei periodinį ir nuolatinį informacijos atskleidimą.

(17)	Kita svarbi patikimai patvirtinimo tvarkai ir atitikties sistemai būtina sąlyga – buveinės valstybių narių kompetentingų institucijų bei trečiosios valstybės kredito reitingų agentūrų atitinkamų kompetentingų institucijų patikimi bendradarbiavimo susitarimai.

(18)	Kredito reitingų agentūra, kuri patvirtino trečiosios valstybės suteiktus kredito reitingus, turėtų būti visiškai ir besąlygiškai atsakinga už šiuos patvirtintus kredito reitingus ir šiame reglamente nurodytų atitinkamų sąlygų įvykdymą.

(19)	Šis reglamentas neturėtų būti taikomas kredito reitingams, kuriuos kredito reitingų agentūra parengia pagal individualius užsakymus ir kuriuos teikia tik juos užsakiusiam asmeniui, ir kurie nėra skirti viešam atskleidimui ar platinimui abonentams.

(20)	Investiciniai tyrimai, investavimo rekomendacijos ir kitos nuomonės apie finansinės priemonės ar finansinio įsipareigojimo vertę ar kainą neturėtų būti laikomos kredito reitingais.

(21)	Neužsakyti kredito reitingai, t. y. kredito reitingai, nustatyti ne emitento ar reitinguojamo subjekto prašymu, turėtų būti aiškiai identifikuoti, kad yra tokie, ir tinkamomis priemonėmis atskirti nuo užsakytų kredito reitingų.

(22)

Siekdamos išvengti galimų interesų konfliktų, kredito reitingų agentūros savo profesinę veiklą sutelkia į kredito reitingų teikimą. Kredito reitingų agentūrai turėtų būti draudžiama teikti konsultacines ar patarėjų paslaugas. Kredito reitingų agentūros ypač neturėtų teikti pasiūlymų ar rekomendacijų dėl struktūrizuotos finansų priemonės sudarymo. Tačiau kredito reitingų agentūros turėtų turėti galimybę teikti pagalbines paslaugas, kai tai nesudaro galimybės kilti interesų konfliktams dėl kredito reitingų suteikimo.

(23)

Kredito reitingų agentūros turėtų taikyti griežtus, sistemingus bei tęstinius reitingų metodus, kurie patvirtinami taip pat remiantis ankstesne patirtimi ir grįžtamuoju patikrinimu. Vis dėlto šis reikalavimas jokiais atvejais neturėtų būti pagrindu kompetentingoms institucijoms ir valstybėms narėms kištis į kredito reitingų turinį ir metodus. Panašiai ir reikalavimas, kad kredito reitingų agentūros bent kartą per metus peržiūrėtų kredito reitingus, neturėtų trukdyti kredito reitingų agentūroms vykdyti pareigos nuolat stebėti kredito reitingus ir juos peržiūrėti, kai tai yra būtina. Šie reikalavimai neturėtų būti taikomi taip, kad užkirstų kelią naujoms kredito reitingų agentūroms patekti į rinką.

(24)	Kredito reitingai turėtų būti tinkamai ir tvirtai pagrįsti, siekiant išvengti palankesnių sąlygų taikymo.

(25)

Kredito reitingų agentūros turėtų viešai paskelbti metodus, modelius ir pagrindines reitingavimo prielaidas, kuriais ji remiasi vykdydama kredito reitingavimo veiklą. Atskleistina su modeliais susijusi informacija turi būti tokia išsami, kad kredito reitingų naudotojams būtų suteikiama adekvati informacija, jog jie galėtų patys atlikti išsamų patikrinimą siekdami nustatyti, ar remtis šiais kredito reitingais. Vis dėlto su modeliais susijusi informacija neturėtų būti skelbiama taip, kad atskleistų jautrią su veikla susijusią informaciją ar rimtai pakenktų inovacijai.

(26)

Kredito reitingų agentūros turėtų nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir procedūras, susijusias su kredito reitingų suteikimo procese dalyvaujančiais darbuotojais ir kitais asmenimis, siekiant išvengti bet kokių interesų konfliktų, ar juos nustatyti, pašalinti arba valdyti ir juos atskleisti, bei visuomet užtikrinti kredito reitingavimo ir peržiūros proceso kokybę, sąžiningumą ir išsamumą. Tokia politika ir procedūros turėtų, visų pirma, apimti vidaus kontrolės mechanizmus ir atitikties funkciją.

(27)

Kredito reitingų agentūros turėtų vengti interesų konflikto situacijų ir tinkamai valdyti tokius konfliktus, kai jie neišvengiami, kad užtikrintų savo nepriklausomumą. Kredito reitingų agentūros turėtų laiku atskleisti interesų konfliktus. Jos taip pat turėtų registruoti visas reikšmingas grėsmes, kylančias kredito reitingų agentūros ir jos darbuotojų bei kitų asmenų, dalyvaujančių kredito reitingavimo procese, nepriklausomumui, ir apsaugos priemones, taikomas šioms grėsmėms sumažinti.

(28)

Kredito reitingų agentūra arba kredito reitingų agentūrų grupė turėtų taikyti patikimo bendrovės valdymo tvarką. Nustatydama savo bendrovės valdymo tvarką, kredito reitingų agentūra arba kredito reitingų agentūrų grupė turėtų atsižvelgti į tai, kad ji turi teikti nepriklausomus, objektyvius ir tinkamos kokybės reitingus.

(29)

Siekiant užtikrinti kredito reitingų suteikimo proceso nepriklausomumą nuo kredito reitingų agentūros, kaip įmonės, komercinių interesų, kredito reitingų agentūros turėtų užtikrinti, kad administraciniuose organuose ar stebėtojų taryboje bent trečdalis, bet ne mažiau kaip du jos nariai būtų nepriklausomi taip, kaip apibrėžta 2005 m. vasario 15 d. Komisijos rekomendacijos 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių vaidmens ir dėl (stebėtojų) tarybos komitetų (13) III skirsnio 13 punkte. Be to, būtina, kad didžioji vyresniosios vadovybės dalis, įskaitant visus nepriklausomus narius, būtų pakankamai kompetentingi atitinkamose finansinių paslaugų srityse. Atitikties užtikrinimo pareigūnas turėtų nuolatos pranešti apie savo pareigų vykdymą vyresniajai vadovybei ir nepriklausomiems administracinės valdybos ar stebėtojų tarybos nariams.

(30)	Siekiant išvengti interesų konfliktų, administracinio organo arba stebėtojų tarybos narių atlyginimas neturėtų priklausyti nuo kredito reitingų agentūros veiklos rezultatų.

(31)	Kredito reitingų agentūra reitingavimo veiklai turėtų skirti pakankamai darbuotojų, turinčių atitinkamų žinių ir patirties. Kredito reitingų agentūra ypač turėtų užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių kredito reitingų suteikimui ir jų stebėsenai bei atnaujinimui.

(32)

Kad būtų atsižvelgta į specifines kredito reitingų agentūrų, kuriose dirba mažiau nei 50 darbuotojų, sąlygas, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė atleisti tokias kredito reitingų agentūras nuo kai kurių šiame reglamente nustatytų pareigų, susijusių su nepriklausomų valdybos narių veikla, atitikties užtikrinimo funkcija ir rotacijos mechanizmu, su sąlyga, kad tos kredito reitingų agentūros gali įrodyti atitinkančios tam tikras sąlygas. Visų pirma, kompetentingos institucijos turėtų išnagrinėti, ar kredito reitingų agentūros dydis nebuvo nustatytas taip, kad kredito reitingų agentūra ar kredito reitingų agentūrų grupė vengtų laikytis šio reglamento reikalavimų. Valstybių narių kompetentingos institucijos šias išimtis turėtų taikyti taip, kad išvengtų pavojaus suskaidyti vidaus rinką ir užtikrintų vienodą Bendrijos teisės taikymą.

(33)

Ilgalaikiai ryšiai su tais pačiais reitinguojamais subjektais arba jų susijusiomis trečiosiomis šalimis gali pakenkti analitikų bei kredito reitingus tvirtinančių asmenų nepriklausomumui. Todėl šiems analitikams ir asmenims turėtų būti taikomas tinkamas rotacijos mechanizmas, kuris turėtų užtikrinti laipsnišką analitikų grupių ir kredito reitingų komitetų sudėties kaitą.

(34)

Kredito reitingų agentūros turėtų užtikrinti, kad kredito reitingų nustatymui naudojami metodai, modeliai ir esminės vertinimo prielaidos, kaip, pvz., matematinės ar koreliacijų prielaidos, būtų tinkamai prižiūrimi, nuolatos atnaujinami ir nuolatos kruopščiai peržiūrimi, bei kad jų aprašai skelbiami taip, kad juos būtų galima išsamiai peržiūrėti. Tais atvejais, kai dėl patikimų duomenų stokos arba dėl naujos rūšies finansinės priemonės struktūros sudėtingumo, ypač struktūrizuotų finansinių priemonių, kyla rimtų klausimų dėl to, ar kredito reitingų agentūra gali suteikti patikimą kredito reitingą, kredito reitingų agentūra turėtų nesuteikti kredito reitingo arba panaikinti suteiktą kredito reitingą. Suteikto reitingo stebėsenai naudojamos informacijos kokybės pasikeitimai turėtų būti skelbiami kartu su šia peržiūra ir, jei reikia, turėtų būti peržiūrėtas esamas kredito reitingas.

(35)

Siekdama užtikrinti kredito reitingų kokybę, kredito reitingų agentūra turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad informacija, kurią ji naudoja suteikdama kredito reitingą, būtų patikima. Šiuo tikslu kredito reitingų agentūra gali, inter alia, pasikliauti nepriklausomo auditoriaus audituotomis finansinėmis ataskaitomis ir viešai skelbiama informacija; gerą vardą turinčios trečiosios šalies suteiktu patvirtinimu; atsitiktiniu būdu atrinktos gautos informacijos analize arba sutartinėmis nuostatomis, kuriomis aiškiai numatyta reitinguojamo subjekto ar susijusios trečiosios šalies atsakomybė, jei pagal sutartį pateikta informacija yra žinomai iš esmės neteisinga arba klaidinanti, arba jei reitinguojamas subjektas arba susijusios trečiosios šalys negali atlikti tinkamo išsamaus patikrinimo informacijos tikslumui nustatyti, kaip numatyta sutarties sąlygose.

(36)	Šis reglamentas nedaro poveikio kredito reitingų agentūrų pareigai saugoti fizinių asmenų teisę į privatumą tvarkant asmens duomenis pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (14).

(37)

Būtina, kad kredito reitingų agentūros nustatytų tinkamas naudojamų metodų, modelių ir esminių vertinimo prielaidų nuolatinės peržiūros procedūras, kad būtų galima tinkamai atspindėti kintančias sąlygas pagrindinio turto rinkose. Siekiant užtikrinti skaidrumą, bet koks reikšmingas kredito reitingų agentūrų metodų ir praktikos, procedūrų ir procesų pasikeitimas turėtų būti atskleistas prieš jam įsigaliojant, nebent dėl ypatingų rinkos sąlygų kredito reitingai turėtų būti nedelsiant keičiami.

(38)

Kredito reitingų agentūra turėtų pateikti bet kokį tinkamą įspėjimą dėl rizikos, įskaitant atitinkamų prielaidų jautrumo analizę. Ši analizė turėtų paaiškinti, kaip įvairūs rinkos pokyčiai, kurie keičia modelyje naudojamus parametrus, gali daryti įtaką kredito reitingų pokyčiams (pvz., kintamumas). Kredito reitingų agentūra turėtų užtikrinti, kad informaciją apie jos reitingų kategorijų ankstesnius įsipareigojimų nevykdymo rodiklius būtų galima patikrinti ir kiekybiškai įvertinti, ir ji duotų pakankamą pagrindą suinteresuotosioms šalims suprasti kiekvienos vertinamos kategorijos ankstesnius rodiklius ir ar pasikeitė vertinimo kategorijos bei kaip. Jei dėl kredito reitingo pobūdžio ar kitų aplinkybių ankstesnis įsipareigojimų nevykdymo rodiklis yra netinkamas, statistiškai nesvarus arba gali kitaip klaidinti kredito reitingų naudotojus, kredito reitingų agentūra turėtų pateikti atitinkamus paaiškinimus. Šią informaciją, kiek įmanoma, turėtų būti galima palyginti su bet kokiomis sektoriuje egzistuojančiomis tendencijomis, kad būtų galima padėti investuotojams palyginti skirtingų kredito reitingų agentūrų veiklą

(39)

Siekiant padidinti kredito reitingavimo skaidrumą ir prisidėti prie investuotojų apsaugos, CESR turėtų prižiūrėti centrinę duomenų saugyklą, kurioje turėtų būti laikoma informacija apie ankstesnę kredito reitingų agentūrų veiklą ir informacija apie anksčiau suteiktus kredito reitingus. Kredito reitingų agentūros informaciją šiai saugyklai turėtų teikti standartine forma. CESR turėtų viešai paskelbti šią informaciją ir kasmet skelbti informacijos apie pagrindinius pastebėtus pokyčius santrauką.

(40)

Tam tikromis aplinkybėmis struktūrizuotos finansinės priemonės gali turėti poveikį, kuris skiriasi nuo tradicinių įmonių skolos priemonių. Investuotojus gali klaidinti tai, kad tos pačios reitingų kategorijos taikomos abiejų tipų priemonėms be tolesnio paaiškinimo. Kredito reitingų agentūros turėtų atlikti svarbų vaidmenį didinant kredito reitingų naudotojų suvokimą apie struktūrizuotų finansinių produktų ypatumus, palyginti su tradiciniais. Todėl kredito reitingų agentūros reitingų kategorijas, naudojamas struktūrizuotų finansinių priemonių vertinimui, turėtų aiškiai atskirti nuo reitingų kategorijų, naudojamų kitų finansinių instrumentų ar finansinių įsipareigojimų vertinimui, prie reitingų kategorijų pridėdamos atitinkamą simbolį.

(41)

Kredito reitingų agentūros turėtų imtis priemonių, kad išvengtų situacijų, kai emitentai prašo preliminaraus susijusios struktūrizuotos finansinės priemonės reitingo įvertinimo iš kelių kredito reitingų agentūrų, norėdami nustatyti, kuri iš jų pasiūlys geriausią siūlomos struktūros kredito reitingą. Emitentai taip pat turėtų vengti taikyti tokią praktiką.

(42)	Kredito reitingų agentūra turėtų registruoti kredito reitingų metodus ir nuolatos atnaujinti duomenis, nurodydama jų pasikeitimus, taip pat registruoti esminę analitiko ir reitinguojamo subjekto arba susijusių trečiųjų šalių vykdomo dialogo informaciją.

(43)

Siekiant užtikrinti aukštą investuotojo ir vartotojo pasitikėjimo vidaus rinka lygį, kredito reitingų agentūros, kurios Bendrijoje suteikia kredito reitingus, turėtų būti registruojamos. Ši registracija yra pagrindinė sąlyga, kad kredito reitingų agentūros galėtų suteikti kredito reitingus, skirtus naudoti Bendrijoje reguliavimo tikslais. Todėl svarbu nustatyti suderintas tokios registracijos suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką.

(44)	Šis reglamentas neturėtų pakeisti nustatytos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijų (ECAI) pripažinimo tvarkos pagal Direktyvą 2006/48/EB. Bendrijoje jau pripažintos ECAI turėtų pateikti registracijos paraišką pagal šį reglamentą.

(45)

Kredito reitingų agentūrai, kurią įregistravo kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija, turėtų būti leidžiama suteikti kredito reitingus visoje Bendrijoje. Todėl kiekvienai kredito reitingų agentūrai būtina nustatyti vieną registracijos procedūrą, kuri galiotų visoje Bendrijoje. Kredito reitingų agentūros registracija turėtų įsigalioti visoje Bendrijoje, kai pagal atitinkamos nacionalinės teisės aktus įsigalioja buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas dėl registracijos.

(46)

Būtina įvesti vieną langelį paraiškoms dėl registracijos pateikti. CESR turėtų priimti paraiškas dėl registracijos ir veiksmingai informuoti visų valstybių narių kompetentingas institucijas. Taip pat CESR kompetentingai buveinės valstybės narės institucijai turėtų teikti konsultacijas dėl tinkamo paraiškos užpildymo. Paraiškas dėl registracijos nacionaliniu lygiu turėtų nagrinėti atitinkama kompetentinga institucija. Siekdamos veiksmingai dirbti su kredito reitingų agentūromis, kompetentingos institucijos turėtų sukurti su jų veikla susijusius veiksmingos informacinių technologijų infrastruktūros remiamus tinklus (kolegijas). CESR turėtų įsteigti pakomitetį, kuris specializuotųsi kiekvienos kredito reitingų agentūrų reitinguojamos turto klasės kredito reitingų srityje.

(47)

Kai kurios kredito reitingų agentūros yra sudarytos iš kelių juridinių subjektų, kurie kartu sudaro kredito reitingų agentūrų grupę. Registruojant kiekvieną iš tokiai grupei priklausančių kredito reitingų agentūrų, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų koordinuoti tai pačiai grupei priklausančių kredito reitingų agentūrų pateiktų paraiškų nagrinėjimą, taip pat sprendimo dėl registracijos suteikimo priėmimą. Tačiau turėtų būti galima atsisakyti įregistruoti kredito reitingų agentūrą, priklausančią kredito reitingų agentūrų grupei, jei ši kredito reitingų agentūra neatitinka registracijos reikalavimų, nors kitos šios grupės narės atitinka visus registracijos pagal šį reglamentą reikalavimus. Kadangi kolegijai nesuteikti įgaliojimai priimti teisiškai privalomų sprendimų, valstybių narių, kuriose yra kredito reitingų agentūrų grupės narių buveinės, kompetentingos institucijos turėtų kiekviena atskirai priimti sprendimą dėl atitinkamos valstybės narės teritorijoje įsisteigusios kredito reitingų agentūros.

(48)

Kolegija turėtų būti veiksmingas kompetentingų institucijų keitimosi su priežiūra susijusia informacija, jų veiklos ir priežiūros priemonių, būtinų veiksmingai kredito reitingų agentūrų priežiūrai, koordinavimo forumas. Visų pirma, kolegija turėtų supaprastinti šiame reglamente nurodytų trečiosiose valstybėse parengtų kredito reitingų patvirtinimo, sertifikavimo, užsakomųjų paslaugų susitarimų ir kredito reitingų agentūros atleidimo nuo reikalavimų vykdymo sąlygų vykdymo stebėseną. Kolegijos veikla turėtų prisidėti prie suderinto šio reglamento taisyklių taikymo ir skirtingos priežiūros praktikos konvergencijos.

(49)

Siekiant patobulinti praktinį kolegijos veiklos koordinavimą, jos narės turėtų išsirinkti tarpininką. Tarpininkas turėtų pirmininkauti kolegijos posėdžiams, raštu parengti kolegijos koordinavimo susitarimus ir koordinuoti kolegijos veiksmus. Registracijos proceso metu tarpininkas turėtų įvertinti poreikį pratęsti paraiškų nagrinėjimo laikotarpį, koordinuoti tokį nagrinėjimą ir palaikyti ryšius su CESR.

(50)	2008 m. lapkričio mėn. Komisija sudarė aukšto lygio grupę, kuri analizuos būsimą Europos priežiūros sistemą finansinių paslaugų srityje, įskaitant ir CESR vaidmenį.

(51)

Esama priežiūros sistema neturėtų būti laikoma ilgalaikiu kredito reitingų agentūrų priežiūros sprendimu. Kompetentingų institucijų kolegijos, iš kurių Bendrijoje tikimasi paprastesnio bendradarbiavimo priežiūros srityje ir konvergencijos šioje srityje, yra svarbus žingsnis pirmyn, bet jos negali pakeisti visų labiau konsoliduotos kredito reitingų sektoriaus priežiūros privalumų. Tarptautinių finansų rinkų krizė aiškiai parodė, kad vertėtų geriau išanalizuoti poreikį vykdyti Bendrijos finansinio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros modelio plataus masto reformas. Kad būtų pasiektas reikiamas Bendrijos priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo lygis ir paremtas finansų sistemos stabilumas, būtinos tolesnės plataus masto Bendrijos finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros modelio reformos ir Komisija turėtų jas skubiai pasiūlyti tinkamai atsižvelgdama į 2009 m. vasario 25 d. Jacques de Larosière vadovaujamos ekspertų grupės pateiktas išvadas. Komisija nedelsdama ir bet kokiu atveju iki 2010 m. liepos 1 d. Europos Parlamentui, Tarybai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms turėtų pranešti visas išvadas šiuo klausimu ir pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuris būtinas siekiant pašalinti nustatytus trūkumus, susijusius su koordinavimo ir bendradarbiavimo priežiūros srityje būdais.

(52)	Svarbūs patvirtinimo tvarkos, užsakomųjų paslaugų susitarimų taip pat filialų steigimo ir uždarymo pakeitimai, inter alia, turėtų būti laikomi reikšmingais pradinio kredito reitingų agentūros registravimo sąlygų pakeitimais.

(53)	Kredito reitingų agentūros priežiūrą turėtų vykdyti jos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, per atitinkamą kolegiją bendradarbiaudama su kompetentingomis susijusių valstybių narių institucijomis ir tinkamai įtraukdama CESR.

(54)

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kitų atitinkamos kolegijos narių gebėjimai įvertinti ir stebėti, ar kredito reitingų agentūra laikosi šiame reglamente numatytų įsipareigojimų, neturėtų būti apribojami jokiais užsakomųjų paslaugų susitarimais, kuriuos sudarė kredito reitingų agentūra. Užsakomųjų paslaugų susitarimų atveju kredito reitingų agentūra turėtų likti atsakinga už visus įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

(55)

Siekiant palaikyti aukštą investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo lygį bei sudaryti sąlygas nuolat prižiūrėti Bendrijoje suteiktus kredito reitingus, kredito reitingų agentūroms, kurių pagrindinė buveinė yra už Bendrijos ribų, turėtų būti privaloma įsteigti patronuojamąją bendrovę Bendrijoje, kad būtų galima veiksmingai prižiūrėti jų veiklą Bendrijoje ir veiksmingai taikyti patvirtinimo tvarką. Be to, reikėtų skatinti, kad kredito reitingų agentūrų rinkoje atsirastų naujų subjektų.

(56)

Kompetentingos institucijos turėtų galėti naudotis šiame reglamente apibrėžtais įgaliojimais tik kredito reitingų agentūrų, kredito reitingavimo veikloje dalyvaujančių asmenų, reitinguojamų subjektų ir susijusių trečiųjų šalių, taip pat trečiųjų šalių, kurioms kredito reitingų agentūros perdavė tam tikras funkcijas ar veiklą, ir kitų asmenų, kitaip susijusių su kredito reitingų agentūromis ar kredito reitingavimo veikla, atžvilgiu. Tokie asmenys turėtų būti akcininkai arba kredito reitingų agentūrų bei reitinguojamų subjektų stebėtojų tarybų ar administracinių valdybų nariai.

(57)	Šio reglamento nuostatos, susijusios su priežiūros mokesčiais, neturėtų daryti įtakos atitinkamoms priežiūros ar panašius mokesčius reglamentuojančioms nacionalinės teisės nuostatoms.

(58)

Reikėtų sukurti mechanizmą, skirtą užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti būtinas priemones, skirtas užtikrinti, kad Bendrijoje suteikiami reitingai būtų suteikiami laikantis šio reglamento. Šių priežiūros priemonių naudojimas visuomet turėtų būti koordinuojamas atitinkamoje kolegijoje. Tokios priemonės kaip registracijos panaikinimas ar kredito reitingų naudojimo reguliavimo tikslais sustabdymas turėtų būti taikomos, kai laikoma, kad jos proporcingos įsipareigojimų pagal šį reglamentą neįvykdymo svarbai. Kai kompetentingos institucijos veikia kaip priežiūros institucijos, jos turi tinkamai atsižvelgti į investuotojų interesus ir rinkos stabilumą. Kadangi turi būti išsaugotas kredito reitingų agentūrų nepriklausomumas, suteikiant kredito reitingus, siekiant, kad nebūtų pakenkta kredito reitingų patikimumui, nei kompetentingos institucijos, nei valstybės narės neturėtų kištis į kredito reitingų turinį ir metodus, kuriuos pasitelkusi kredito reitingų agentūra nustato kredito reitingus. Jei kredito reitingų agentūra patirtų spaudimą, ji turėtų apie tai pranešti Komisijai ir CESR. Komisija turėtų išnagrinėti kiekvieną individualų atvejį, ar reikia imtis veiksmų prieš atitinkamą valstybę narę dėl to, kad ji nevykdo įsipareigojimų pagal šį reglamentą.

(59)

Pageidautina užtikrinti, kad šiame reglamente nurodytas sprendimų priėmimas būtų pagrįstas glaudžiu valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimu ir kad sprendimai dėl registracijos būtų priimami remiantis susitarimu. Tai yra būtina sąlyga siekiant, kad registracijos procesas ir priežiūra būtų veiksmingi. Sprendimų priėmimas turėtų būti veiksmingas, greitas ir pagrįstas konsensusu.

(60)	Dėl priežiūros veiksmingumo ir siekdamos išvengti uždavinių dubliavimo, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti.

(61)

Be to, svarbu sudaryti sąlygas kompetentingų institucijų, pagal šį reglamentą atsakingų už kredito reitingų agentūrų priežiūrą, ir kompetentingų institucijų, vykdančių šiame reglamente nurodytų finansų įstaigų priežiūrą, keitimuisi informacija, ypač su kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už riziką ribojančią priežiūrą, ar atsakingomis už finansinį stabilumą valstybėse narėse.

(62)

Kitų nei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę įsikišti ir imtis atitinkamų priežiūros priemonių, prieš tai informavusios CESR, buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir pasikonsultavusios su atitinkama kolegija, tuo atveju, jei jos nustato, kad įregistruota kredito reitingų agentūra, kurios reitingai naudojami jų teritorijoje, pažeidžia įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

(63)

Jei šiame reglamente nenumatytos specialios registracijos, sertifikavimo, registracijos panaikinimo, priežiūros priemonių patvirtinimo ar priežiūros įgaliojimų vykdymo procedūros, turėtų būti taikoma tokias procedūras, įskaitant kalbų vartojimo tvarką, profesinę paslaptį ir advokato teisę neatskleisti profesinės paslapties, reglamentuojanti nacionalinė teisė, bet kredito reitingų agentūrų bei kitų asmenų teisėms pagal tą teisę neturėtų būti daromas poveikis.

(64)	Būtina stiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimų konvergenciją, siekiant užtikrinti vienodo lygio normų įgyvendinimą visoje vidaus rinkoje.

(65)

CESR turėtų užtikrinti šio reglamento taikymo nuoseklumą. Jis turėtų skatinti ir palengvinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą vykdant priežiūros veiklą ir prireikus rengti gaires. Todėl CESR turėtų įdiegti tarpininkavimo mechanizmą ir pradėti taikyti tarpusavio vertinimą, skirtus palengvinti nuoseklų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

(66)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, reglamentuojančias sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios bei taikomos bent jau didelio profesinio aplaidumo ir tinkamai neatlikto patikrinimo atvejais. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė numatyti administracines ir baudžiamąsias sankcijas. CESR turėtų parengti su tokiomis sankcijomis susijusios praktikos konvergencijos gaires.

(67)	Bet koks kompetentingų institucijų, kitų institucijų, įstaigų ar asmenų keitimasis informacija ar jos perdavimas turėtų būti vykdomas remiantis informacijos apie asmenis perdavimo reikalavimais, apibrėžtais Direktyvoje 95/46/EB.

(68)	Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytos taisyklės, taikytinos informacijos keitimuisi su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, visų pirma su atsakingomis už kredito reitingų agentūrų, dalyvaujančių patvirtinant ir sertifikuojant, priežiūrą.

(69)	Nepažeidžiant šio Bendrijos teisės akto taikymo, visi skundai dėl kredito reitingų agentūrų, susiję su bet kokiais šio reglamento pažeidimais, turėtų būti teikiami pagal taikomą nacionalinę teisę dėl civilinės atsakomybės.

(70)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(71)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atsižvelgiant į tarptautinio masto pokyčius iš dalies pakeisti I ir II priedus, kuriuose išdėstyti konkretūs kredito reitingų agentūros atitikties vertinimo kriterijai ir jos pareigos tokiose srityse kaip vidaus organizacija, veiklos susitarimai, darbuotojams taikomos taisyklės, kredito reitingų pateikimas ir atskleidimas bei patikslinti ar pakeisti šio reglamento nuostatų lygiavertiškumo trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros teisės sistemai kriterijus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(72)

Siekdama atsižvelgti į tolesnius finansų rinkų pokyčius, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų vertinamas šio reglamento taikymas, ypač kredito reitingais pagrįstas reguliavimas, ir atlygio, kurį reitinguojamas subjektas moka kredito reitingų agentūrai, tinkamumas. Atsižvelgusi į šį įvertinimą Komisija turėtų pateikti atitinkamus teisėkūros pasiūlymus.

(73)

Komisija taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų vertinamos emitentams teikiamos paskatos naudotis Bendrijoje įsteigtomis kredito reitingų agentūromis siekiant gauti kai kuriuos savo reitingus, galimos modelio „emitentas moka“ alternatyvos, įskaitant Bendrijos viešosios kredito reitingų agentūros sukūrimą, ir nacionalinių taisyklių dėl šio reglamento nuostatų pažeidimų konvergencija. Komisija, atsižvelgdama į minėtąjį įvertinimą, turėtų pateikti atitinkamus teisėkūros pasiūlymus.

(74)

Komisija taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų vertinami trečiųjų valstybių kredito reitingų agentūrų reguliavimo ir priežiūros sistemos pokyčiai ir šių pokyčių bei šiame reglamente nurodytų pereinamųjų nuostatų poveikis Bendrijos finansinių rinkų stabilumui.

(75)

Kadangi šio reglamento tikslo, visų pirma, užtikrinti aukštą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį nustatant bendrą taisyklių sistemą, susijusią su vidaus rinkoje teikiamų kredito reitingų kokybe, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes šiuo metu šioje srityje trūksta nacionalinės teisės aktų ir dauguma egzistuojančių kredito reitingų agentūrų yra įsisteigusios už Bendrijos ribų, todėl to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas bendras su reguliavimu susijęs požiūris į kredito reitingavimo veiklos sąžiningumo, skaidrumo, atsakingumo, gero valdymo ir patikimumo stiprinimą gerinant Bendrijoje suteiktų kredito reitingų kokybę, taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, kartu pasiekiant aukštą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį. Jame nustatomos kredito reitingų suteikimo sąlygos ir kredito reitingų agentūrų organizavimo bei veiklos taisyklės, siekiant skatinti jų nepriklausomumą ir išvengti interesų konfliktų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas kredito reitingams, kuriuos suteikė Bendrijoje registruotos kredito reitingų agentūros ir kurie viešai skelbiami ar platinami abonentams.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)	privatiems kredito reitingams, parengtiems pagal individualius užsakymus ir teikiamiems tik juos užsakiusiam asmeniui, bei kurie nėra skirti viešam atskleidimui ar platinimui abonentams;

b)	kreditų vertinimo balai, kreditų vertinimo balų sistemos ir panašūs įvertinimai, susiję su vartotojų, prekybos ar gamybos santykių įsipareigojimais;

c)	eksporto kredito agentūrų parengtiems kredito reitingams, kaip nurodyta Direktyvos 2006/48/EB VI priedo 1 dalies 1.3 punkte, arba

d)

centrinių bankų parengtiems kredito reitingams, kurie: i) nėra apmokėti reitinguojamo subjekto; ii) nėra skelbiami viešai; iii) parengti pagal tinkamą kredito reitingavimo veiklos sąžiningumą ir nepriklausomumą, kaip numatyta šiame reglamente, užtikrinančius principus, standartus ir procedūras; ir iv) nėra susiję su valstybių narių atitinkamų centrinių bankų parengtomis finansinėmis priemonėmis.

3.   Kredito reitingų agentūra pateikia registracijos paraišką pagal šį reglamentą, nes šią sąlygą būtina įvykdyti siekiant būti pripažinta išorinės kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI) pagal Direktyvos 2006/48/EB VI priedo 2 dalį, nebent ji suteikia tik 2 dalyje nurodytus kredito reitingus.

4.   Siekdama užtikrinti vienodą 2 dalies d punkto taikymą, Komisija, valstybei narei pateikus prašymą, pagal 38 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir remdamasi šio straipsnio 2 dalies d punkte nurodytais kriterijais gali priimti sprendimą, kuriame nurodyta, kad minėtas punktas taikomas centriniam bankui ir kad todėl jo suteiktiems kredito reitingams šis reglamentas netaikomas.

Komisija savo interneto svetainėje skelbia centrinių bankų, kuriems taikomas šio straipsnio 2 dalies d punktas, sąrašą.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

a)

kredito reitingas – nuomonė apie subjekto, skolos ar finansinio įsipareigojimo, skolos vertybinių popierių, privilegijuotųjų akcijų ar kitų finansinių priemonių arba tokios skolos ar finansinio įsipareigojimo, skolos vertybinių popierių, privilegijuotųjų akcijų ar kitų finansinių priemonių emitento kreditingumą, pateikta naudojant nustatytą ir apibrėžtą reitingo kategorijų vertinimo skalę;

b)	kredito reitingų agentūra – juridinis asmuo, kurio veikla apima profesionalų kredito reitingų teikimą;

c)	buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įsisteigusi kredito reitingų agentūros registruotoji buveinė;

d)	reitingų analitikas – asmuo, kuris atlieka analitines užduotis, būtinas suteikti kredito reitingą;

e)	pagrindinis reitingų analitikas – asmuo, visų pirma atsakingas už kredito reitingo rengimą ar ryšius su emitentu dėl konkretaus kredito reitingo ar bendrai dėl to emitento teikiamos finansinės priemonės reitingo ir, prireikus, už rekomendacijų dėl tokio reitingo reitingų komitetui rengimą;

f)	reitinguojamas subjektas – juridinis asmuo, kurio kreditingumas tiesiogiai arba netiesiogiai vertinamas suteikiant kredito reitingą, neatsižvelgiant į tai, ar jis prašė šio kredito reitingo, ar ne, taip pat ar pateikė informaciją šiam kredito reitingui nustatyti, ar jos nepateikė;

g)	reguliavimo tikslai – kredito reitingų naudojimas konkrečiam tikslui, t. y. siekiant laikytis valstybių narių nacionalinės teisės aktuose įgyvendintos Bendrijos teisės;

h)

reitingo kategorija – reitingo simbolis, pvz., raidinis arba skaitmeninis simbolis, kurį gali papildyti pridėtiniai ženklai, naudojamas nustatant kredito reitingą siekiant pateikti santykinį rizikos matą, kad būtų galima atskirti skirtingas reitinguojamų subjektų, emitentų ir finansinių priemonių ar kito turto tipų rizikos charakteristikas;

i)	susijusi trečioji šalis – užsakovas, organizatorius, rėmėjas, valdymo įmonė ar bet kuri kita šalis, bendraujanti su kredito reitingų agentūra reitinguojamo subjekto vardu, įskaitant bet kokį asmenį, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su reitinguojamu subjektu kontrolės ryšiais;

j)	kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykiai, kaip apibūdinta 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (16) 1 straipsnyje, arba glaudus bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės ryšys;

k)	finansinės priemonės – 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (17) I priedo C skirsnyje išvardytos priemonės;

l)	struktūrizuotos finansinės priemonės – finansinė priemonė ar kitas turtas, atsiradę dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio arba schemos, minimų Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 36 punkte;

m)

kredito reitingų agentūrų grupė – Bendrijoje įsisteigusių įmonių grupė, sudaryta iš patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose, bei įmonių, susijusių tarpusavyje kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje, ir kurių veikla apima kredito reitingų teikimą. 4 straipsnio 4 dalies a punkto tikslais kredito reitingo agentūrų grupė taip pat apima trečiosiose valstybėse įsisteigusias kredito reitingų agentūras;

n)	vyresnioji vadovybė – asmuo ar asmenys, veiksmingai vadovaujantys kredito reitingų agentūros veiklai, ir jos administracinės valdybos ar stebėtojų tarybos narys ar nariai;

o)	kredito reitingavimo veikla – duomenų ir informacijos analizė bei vertinimas, patvirtinimas, kredito reitingų suteikimas ir peržiūra.

2.   Taikant 1 dalies a punktą kredito reitingais nelaikoma:

a)	rekomendacijos, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2003/125/EB (18) 1 straipsnio 3 dalyje;

b)	investicinis tyrimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/73/EB (19) 24 straipsnio 1 dalyje, ir kitų rūšių bendros rekomendacijos, pavyzdžiui „pirkti“, „parduoti“ ar „laikyti“, susijusios su finansinių priemonių sandoriais ar finansiniais įsipareigojimais; arba

c)	nuomonės apie finansinio įsipareigojimo arba finansinės priemonės vertę.

4 straipsnis

Kredito reitingų naudojimas

1.   Kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB, investicinės įmonės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/39/EB, draudimo bendrovės, kurioms taikoma 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (20), gyvybės draudimo bendrovės, kaip apibrėžta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (21), perdraudimo bendrovės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/68/EB dėl perdraudimo (22), kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvoje 85/611/EB ir įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/41/EB, reguliavimo tikslais gali naudotis kredito reitingais tik jeigu juos suteikė Bendrijoje įsisteigusios ir laikantis šio reglamento įregistruotos kredito reitingų agentūros.

Jeigu pagal Direktyvą 2003/71/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 809/2004 paskelbtame prospekte pateikiama nuoroda į kredito reitingą ar reitingus, emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis būti įtrauktu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, užtikrina, kad prospekte taip pat būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie tai, ar tokius kredito reitingus suteikė Bendrijoje įsisteigusi ir laikantis šio reglamento įregistruota kredito reitingų agentūra.

2.   Laikoma, kad Bendrijoje įsteigta ir pagal šį reglamentą registruota kredito reitingų agentūra suteikė kredito reitingą, kai kredito reitingas yra paskelbtas kredito reitingų agentūros interneto svetainėje ar kitomis priemonėmis, arba išplatintas abonentams ir pateiktas bei atskleistas vykdant 10 straipsnyje nustatytas pareigas, aiškiai nurodant, kad kredito reitingas yra patvirtintas pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.   Bendrijoje įsteigta ir pagal šį reglamentą įregistruota kredito reitingų agentūra gali patvirtinti trečiojoje valstybėje suteiktą kredito reitingą tik tuo atveju, jei kredito reitingavimo veikla, kuri užbaigiama tokio kredito reitingo suteikimu, atitinka šiuos reikalavimus:

a)	kredito reitingavimo veiklą, kuri užbaigiama kredito reitingo, kuris turi būti patvirtintas, suteikimu, iš dalies ar visiškai vykdo tvirtinančioji kredito reitingų agentūra ar tai pačiai grupei priklausančios kredito reitingų agentūros;

b)

kredito reitingų agentūra patikrino ir bet kuriuo metu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai gali įrodyti, kad trečiosios valstybės kredito reitingų agentūros vykdoma kredito reitingavimo veikla, kuri užbaigiama kredito reitingo, kuris turi būti patvirtintas, suteikimu, atitinka reikalavimus, kurie yra bent tokie pat griežti, kaip nustatytieji 6–12 straipsniuose;

c)

tvirtinančiosios kredito reitingų agentūros buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba 29 straipsnyje nurodytos kompetentingų institucijų kolegijos (kolegijos) gebėjimas vertinti ir stebėti, ar trečiojoje valstybėje įsteigta kredito reitingų agentūra laikosi b punkte nurodytų reikalavimų, yra neribotas;

d)	buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu kredito reitingų agentūra pateikia visą informaciją, kurios reikia tai kompetentingai institucijai siekiant nuolat stebėti, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų;

e)	esama objektyvios priežasties, kodėl kredito reitingas turėtų būti rengiamas trečiojoje valstybėje;

f)	trečiojoje valstybėje įsisteigusi kredito reitingų agentūra turi jos išduotą leidimą ar yra joje registruota, taip pat jai taikoma šios valstybės priežiūra;

g)	reguliavimo sistema toje trečiojoje valstybėje užkertamas kelias tos valstybės kompetentingoms institucijoms ir kitoms viešosios valdžios institucijoms kištis į kredito reitingų turinį ir metodus; ir

h)

tvirtinančiosios kredito reitingų agentūros buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito reitingų agentūros atitinkama kompetentinga institucija yra sudariusios reikiamą bendradarbiavimo susitarimą. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad tokiuose bendradarbiavimo susitarimuose būtų numatyta bent: i) susijusių kompetentingų institucijų keitimosi informacija sistema; ir ii) priežiūros veiklos koordinavimo procedūros, kad tvirtinančiosios kredito reitingų agentūros buveinės valstybės narės kompetentinga institucija galėtų nuolat stebėti kredito reitingavimo veiklą, kuri užbaigiama suteikus patvirtintą kredito reitingą.

4.   Pagal 3 dalį patvirtintas kredito reitingas laikomas kredito reitingu, išduotu agentūros, kuri yra įsisteigusi Bendrijoje ir įregistruota laikantis šio reglamento.

Bendrijos teritorijoje įsisteigusi ir laikantis šio reglamento įregistruota kredito reitingo agentūra negali naudotis tokiu patvirtinimu siekdama nesilaikyti šio reglamento reikalavimų.

5.   Kredito reitingų agentūra, kuri patvirtino trečiojoje valstybėje suteiktą kredito reitingą pagal 3 dalį, visapusiškai atsako už tą kredito reitingą ir toje dalyje išdėstytų reikalavimų vykdymą.

6.   Kai Komisija pagal 5 straipsnio 6 dalį pripažįsta, kad trečiosios valstybės teisės ir priežiūros sistema atitinka šio reglamento reikalavimus ir kai veikia 5 straipsnio 7 dalyje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai, daugiau nebereikalaujama, kad kredito reitingų agentūra, tvirtinanti toje trečiojoje valstybėje suteiktus kredito reitingus, prireikus tikrintų ar įrodytų, kad įvykdyta šio straipsnio 3 dalies g punkte nustatyta sąlyga.

5 straipsnis

Lygiavertiškumas ir juo grindžiamas sertifikavimas

1.   Kredito reitingai, kurie susiję su trečiosiose valstybėse įsisteigusiais subjektais ar suteiktomis finansinėmis priemonėmis ir kuriuos suteikė trečiojoje valstybėje įsisteigusi kredito reitingų agentūra, pagal 4 straipsnio 1 dalį gali būti naudojami Bendrijoje jų nepatvirtinus vadovaujantis 4 straipsnio 3 dalimi, jeigu:

a)	trečiojoje valstybėje įsisteigusi kredito reitingų agentūra turi leidimą ar yra registruota, taip pat ji yra prižiūrima šioje valstybėje;

b)	Komisija pagal šio straipsnio 6 dalį priėmė lygiavertiškumo sprendimą, pagal kurį pripažįstama, kad šios trečiosios valstybės teisės ir priežiūros sistema atitinka šio reglamento reikalavimus;

c)	veikia šio straipsnio 7 dalyje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai;

d)	kredito reitingų agentūros suteikti reitingai ir jos reitingavimo veikla nėra nuolat svarbūs vienos ar kelių valstybių narių finansiniam stabilumui ar finansų rinkų vientisumui; ir

e)	kredito reitingų agentūrai yra išduotas sertifikatas pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.   1 dalyje nurodyta kredito reitingų agentūra gali pateikti prašymą dėl sertifikavimo. Paraiška pagal 15 straipsnio nuostatas teikiama Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui (CESR). Per penkias darbo dienas nuo paraiškos dėl sertifikavimo gavimo dienos CESR išsiunčia paraišką visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kviesdamas jas apsvarstyti tapimo atitinkamos kolegijos narėmis galimybę pagal 29 straipsnio 3 dalies b punktą. Kolegijos narėmis nusprendusios tapti kompetentingos institucijos praneša apie tai CESR per dešimt darbo dienų nuo CESR kvietimo gavimo dienos. Pagal šią dalį pranešimą CESR pateikusios kompetentingos institucijos tampa kolegijos narėmis. Per dvidešimt darbo dienų nuo paraiškos dėl sertifikavimo gavimo dienos CESR parengia ir savo interneto svetainėje paskelbia kompetentingų institucijų, kolegijos narių, sąrašą. Per dešimt darbo dienų nuo paskelbimo dienos kolegijos narės pagal 29 straipsnio 5 dalies kriterijus išrenka tarpininką. Po to, kai kolegija įsteigta, jos sudėtį ir veiklą reglamentuoja 29 straipsnis.

3.   Prašymas dėl sertifikavimo nagrinėjamas pagal 16 straipsnyje nustatytą procedūrą. Sprendimas dėl sertifikavimo priimamas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytais kriterijais.

Apie sprendimą dėl sertifikavimo pranešama ir jis skelbiamas pagal 18 straipsnį.

4.   Kredito reitingų agentūra taip pat gali atskirai pateikti paraišką dėl leidimo nesilaikyti:

a)

išnagrinėjus kiekvieną individualų atvejį – kai kurių ar visų I priedo A skirsnyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, jei kredito reitingų agentūra gali įrodyti, kad, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat į kredito reitingų teikimo pobūdį ir sferą, šie reikalavimai yra neproporcingi;

b)	reikalavimo dėl fizinio buvimo Bendrijoje, jei toks reikalavimas trukdytų ir būtų neproporcingas atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat į kredito reitingų teikimo pobūdį ir sferą.

Vertindamos šią paraišką kompetentingos institucijos atsižvelgia į paraišką teikiančios kredito reitingų agentūros dydį jos veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo aspektais, jos kredito reitingų teikimo pobūdį ir sferą bei į kredito reitingų agentūros suteiktų kredito reitingų poveikį vienos ar daugiau valstybių narių finansų rinkų finansiniam stabilumui ar vientisumui. Atsižvelgdamos į šiuos pagrindus kompetentinga institucija gali suteikti kredito reitingų agentūrai minėtas išimtis.

5.   Sprendimai dėl išimčių pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 16 straipsnio atitinkamų nuostatų ir jame nurodytos tvarkos, išskyrus šio straipsnio 7 dalį. Jeigu atitinkamos kolegijos narės ilgai nesutaria dėl to, ar taikyti išimtį kredito reitingų agentūrai, tarpininkas priima visapusiškai pagrįstą sprendimą.

Sertifikavimo tikslais, įskaitant išimčių teikimą ir priežiūrą, tarpininkas prireikus atlieka buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užduotis.

6.   Komisija gali priimti lygiavertiškumo sprendimą pagal 38 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, nurodydama, kad pagal trečiosios valstybė teisės ir priežiūros sistemą užtikrinama, kad toje trečiojoje valstybėje turinčios leidimą ar registruotos įmonės atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, prilygstančius šio reglamento reikalavimams ir kurių laikymasis ir taikymas toje trečiojoje valstybėje yra veiksmingai prižiūrimi.

Galima pripažinti, kad trečiosios valstybės teisės ir priežiūros sistema lygiavertė šiam reglamentui, jei trečiosios valstybės sistema įvykdomos bent šios sąlygos:

a)	kredito reitingų agentūros turi turėti šios trečiosios valstybės leidimą ar būti joje registruotos, joms nuolat veiksmingai taikoma priežiūra ir jos privalo laikytis taisyklių;

b)	šios trečiosios valstybės kredito reitingų agentūroms taikomos teisiškai įpareigojančios taisyklės, lygiavertės nustatytosioms 6–12 straipsniuose ir I priede; ir

c)	reguliavimo sistema toje trečiojoje valstybėje užkertamas kelias šios trečiosios valstybės priežiūros institucijoms ir kitoms viešosios valdžios institucijoms kištis į kredito reitingų turinį ir metodus.

Komisija, siekdama atsižvelgti į finansų rinkos pokyčius, labiau patikslina ar pakeičia antros pastraipos a–c punktuose nustatytus kriterijus. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, turi būti priimtos laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

7.   Tarpininkas sudaro bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų valstybių, kurių teisės ir priežiūros sistemos pagal 6 dalį pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose numatoma bent ši informacija:

a)	susijusių kompetentingų institucijų keitimosi informacija sistema; ir

b)	procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu.

CESR koordinuoja valstybių narių kompetentingų institucijų ir trečiųjų valstybių, kurių teisės ir priežiūros sistemos pagal 6 dalį pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimų rengimą.

8.   20, 24 ir 25 straipsniai mutatis mutandis taikomi sertifikuotoms kredito reitingų agentūroms ir jų suteiktiems kredito reitingams.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KREDITO REITINGŲ SUTEIKIMAS

6 straipsnis

Nepriklausomumas ir interesų konfliktų vengimas

1.   Kredito reitingų agentūra imasi visų reikalingų veiksmų siekdama užtikrinti, kad kredito reitingo suteikimui neturėtų įtakos joks esamas ar galimas interesų konfliktas ar komerciniai santykiai, kuriuose dalyvauja kredito reitingą suteikianti kredito reitingų agentūra, jos vadovai, reitingų analitikai, darbuotojai ar visi kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis naudojasi ar kurių paslaugas kontroliuoja kredito reitingų agentūra, ar kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susiję kontrolės ryšiais.

2.   Siekiant užtikrinti 1 dalies laikymąsi, kredito reitingų agentūra laikosi visų I priedo A ir B skirsniuose išdėstytų reikalavimų.

3.   Kredito reitingų agentūros prašymu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali atleisti kredito reitingų agentūrą nuo I priedo A skirsnio 2, 5 ir 6 punktuose bei 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi, jei kredito reitingų agentūra sugeba įrodyti, kad dėl jos veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo bei dėl kredito reitingų suteikimo pobūdžio ir įvairovės, šie reikalavimai yra neproporcingi ir kad:

a)	kredito reitingų agentūroje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;

b)

kredito reitingų agentūra įgyvendino priemones ir procedūras, visų pirma vidaus kontrolės mechanizmus, ataskaitų teikimo priemones ir priemones, užtikrinančias reitingavimo analitikų bei kredito reitingus tvirtinančių asmenų nepriklausomumą, kuriomis užtikrinamas veiksmingas šio reglamento tikslų įgyvendinimas; ir

c)	kredito reitingų agentūros dydis nenustatytas taip, kad kredito reitingų agentūra ar kredito reitingų agentūrų grupė išvengtų šio reglamento reikalavimų laikymosi.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kredito reitingų agentūrų grupės atveju bent viena iš grupei priklausančių kredito reitingų agentūrų nebūtų atleista nuo I priedo A skirsnio 2, 5 ir 6 punktuose bei 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi.

7 straipsnis

Reitingų analitikai, darbuotojai ir kiti suteikiant kredito reitingus dalyvaujantys asmenys

1.   Kredito reitingų agentūra užtikrina, kad kredito reitingų agentūros reitingų analitikai, darbuotojai ir visi kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jos naudojasi arba kurių paslaugas jos kontroliuoja, ir kurie tiesiogiai dalyvauja kredito reitingavimo veikloje, turėtų atitinkamų žinių ir patirties vykdyti pavestas pareigas.

2.   Kredito reitingų agentūra užtikrina, kad 1 dalyje nurodytiems asmenims nebūtų leidžiama pradėti derybų dėl mokesčio ar atlygio su bet kokiu reitinguojamu subjektu, susijusia trečiąja šalimi ar bet kokiu asmeniu, tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusiu su reitinguojamu subjektu, arba jose dalyvauti.

3.   Kredito reitingų agentūra užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti asmenys atitiktų I priedo C skirsnyje išdėstytus reikalavimus.

4.   Kredito reitingų agentūra numato reitingų analitikų ir asmenų, tvirtinančių kredito reitingus, atitinkamą laipsniškos rotacijos mechanizmą, kaip apibrėžta I priedo C skirsnyje. Šis rotacijos mechanizmas turi vykti etapais, keičiantis atskiriems asmenims, o ne iškart visai grupei.

5.   Reitingų analitikų ir kredito reitingus tvirtinančių asmenų atlyginimas ir veiklos vertinimas nepriklauso nuo pajamų, kurias kredito reitingų agentūra gauna iš reitinguojamų subjektų ar susijusių trečiųjų šalių, dydžio.

8 straipsnis

Metodai, modeliai ir pagrindinės reitingavimo prielaidos

1.   Kredito reitingų agentūra viešai skelbia metodus, modelius ir pagrindines reitingavimo prielaidas, kuriais ji remiasi vykdydama kredito reitingavimo veiklą, kaip apibrėžta I priedo E skirsnio I dalies 5 punkte.

2.   Kredito reitingų agentūra priima, įgyvendina ir taiko atitinkamas priemones, siekdama užtikrinti, kad jos suteikti kredito reitingai būtų pagrįsti išsamia visos jai prieinamos informacijos, kuri laikoma reikšminga pagal jos reitingavimo metodus, analize. Ji imasi visų būtinų priemonių, kad kredito reitingų nustatymui naudojama informacija būtų pakankamos kokybės ir gauta iš patikimų šaltinių.

3.   Kredito reitingų agentūra taiko griežtus, sistemingus bei vientisus metodus, kurie tikrinami remiantis ankstesne patirtimi, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą.

4.   Kai kredito reitingų agentūra naudojasi esamu kitos kredito reitingų agentūros parengtu pagrindinio turto ar struktūrizuotų finansinių priemonių kredito reitingu, ji negali atsisakyti suteikti subjekto ar finansinės priemonės kredito reitingo dėl to, kad kita kredito reitingų agentūra yra anksčiau suteikusi reitingą šio subjekto ar finansinės priemonės daliai.

Kredito reitingų agentūra registruoja visus atvejus, kai suteikdama kredito reitingus ji nesilaikė esamų kitos kredito reitingų agentūros parengtų pagrindinio turto ar struktūrizuotų finansinių priemonių reitingų, pagrįsdama tokį nevienodą vertinimą.

5.   Kredito reitingų agentūra stebi kredito reitingus ir nuolat bei mažiausiai kartą per metus peržiūri savo suteiktus kredito reitingus ir metodus, ypač kai padaromi reikšmingi pakeitimai, kurie gali daryti poveikį kredito reitingui. Kredito reitingų agentūra nustato vidaus tvarką, skirtą stebėti, kokį poveikį makroekonominių arba finansų rinkų sąlygų pokyčiai turi kredito reitingams.

6.   Pasikeitus kredito reitingavimo veiklos metodams, modeliams ar esminėms vertinimo prielaidoms, kredito reitingų agentūra:

a)	nedelsdama informuoja apie numatomą kredito reitingų, kuriems tai turės įtakos, mastą, naudodamasi tomis pačiomis komunikacijų priemonėmis, kurios buvo naudojamos skelbiant tuos kredito reitingus;

b)	kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pasikeitimo, peržiūri kredito reitingus, kuriems tai turėjo įtakos, ir tuo tarpu stebi šiuos reitingus; ir

c)	iš naujo suteikia visus kredito reitingus, kurie buvo pagrįsti tais metodais, modeliais ar pagrindinėmis reitingavimo prielaidomis, jei atlikus peržiūrą paaiškėja, kad šie pasikeitimai turi bendrą jungtinį poveikį šiems kredito reitingams.

9 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

Užsakomosios paslaugos, susijusios su svarbiomis veiklos funkcijomis neturi būti vykdomos taip, kad realiai kenktų kredito reitingų agentūros vidaus kontrolės kokybei ir kompetentingų institucijų gebėjimui prižiūrėti, ar kredito reitingų agentūros vykdo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

10 straipsnis

Kredito reitingų atskleidimas ir pateikimas

1.   Kredito reitingų agentūra be atrankos ir laiku atskleidžia bet kurį kredito reitingą, taip pat bet kurį sprendimą nebevykdyti kredito reitingo priežiūros. Priėmus sprendimą nutraukti kredito reitingavimą, paskelbtoje informacijoje turi būti nurodytos visos priežastys.

Pirmoji pastraipa taip pat taikoma kredito reitingams, kurie platinami abonentams.

2.   Kredito reitingų agentūros užtikrina, kad kredito reitingai pateikiami ir tvarkomi laikantis I priedo D skirsnyje išdėstytų reikalavimų.

3.   Kai kredito reitingų agentūra suteikia kredito reitingus struktūrizuotoms finansinėms priemonėms, ji užtikrina, kad kredito reitingų kategorijos, kurios priskiriamos struktūrizuotoms finansinėms priemonėms, aiškiai išsiskirtų naudojant papildomą simbolį, jas atskiriantį nuo reitingų kategorijų, naudojamų bet kokiems kitiems subjektams, finansinėms priemonėms ar finansiniams įpareigojimams vertinti;

4.   Kredito reitingų agentūra atskleidžia savo politiką ir procedūras, susijusias su neužsakytais kredito reitingais.

5.   Kai kredito reitingų agentūra suteikia neužsakytą kredito reitingą, ji aiškiai nurodo, ar reitinguojamas subjektas ar susijusi trečioji šalis dalyvavo kredito reitingo procese ir ar kredito reitingų agentūra turėjo prieigą prie reitinguojamo subjekto ar susijusios trečiosios šalies sąskaitų ir kitų svarbių vidaus dokumentų.

Neužsakyti kredito reitingai pažymimi atitinkama kategorija.

6.   Kredito reitingų agentūra užtikrina, kad jokios kompetentingos institucijos pavadinimas nebūtų naudojamas taip, kad būtų nurodoma ar daroma užuomina apie tai, kad ta institucija patvirtina kredito reitingų agentūros kredito reitingus ar kredito reitingavimo veiklą arba jiems pritaria.

11 straipsnis

Bendras ir periodinis informacijos skelbimas

1.   Kredito reitingų agentūra išsamiai skelbia visuomenei ir nedelsdama atnaujina informaciją, susijusią su I priedo E skirsnio I dalies klausimais.

2.   Kredito reitingų agentūra pateikia CESR įsteigtai centrinei duomenų saugyklai informaciją apie ankstesnius savo veiklos rezultatus, įskaitant reitingų kitimo dažnumą, ir informaciją apie anksčiau suteiktus kredito reitingus ir jų pokyčius. Kredito reitingų agentūra informaciją šiai saugyklai teikia standartine forma, kaip nurodo CESR. CESR viešai paskelbia šią informaciją ir kasmet skelbia informacijos apie pagrindinius pastebėtus pokyčius santrauką.

3.   Kredito reitingų agentūros kasmet pateikia savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir CESR informaciją, susijusią su I priedo E skirsnio II dalies 2 punkto klausimais. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atskleidžia šią informaciją atitinkamos kolegijos narėms.

12 straipsnis

Veiklos skaidrumo ataskaita

Kredito reitingų agentūra kasmet skelbia skaidrumo ataskaitą, kurioje pateikiama informacija, susijusi su I priedo E skirsnio III dalies klausimais. Kredito reitingų agentūra paskelbia skaidrumo ataskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius po kiekvienų finansinių metų pabaigos ir užtikrina, kad ji būtų prieinama agentūros interneto svetainėje ne trumpiau kaip penkerius metus.

13 straipsnis

Mokesčiai už viešą informacijos skelbimą

Kredito reitingų agentūra neima mokesčio už pagal 8–12 straipsnius pateiktą informaciją.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KREDITO REITINGAVIMO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

I SKYRIUS

Registracijos procedūra

14 straipsnis

Registracijos reikalavimai

1.   Kredito reitingų agentūra kreipiasi dėl registracijos pagal 2 straipsnio 1 dalį, su sąlyga, kad ji yra Bendrijoje įsteigtas juridinis asmuo.

2.   Registracija galioja visoje Bendrijos teritorijoje, kai pagal atitinkamą nacionalinę teisę įsigalioja pagal 16 straipsnio 7 dalį arba 17 straipsnio 7 dalį buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos priimtas sprendimas dėl registracijos.

3.   Registruota kredito reitingų agentūra visada turi atitikti pradinei registracijai nustatytas sąlygas.

Kredito reitingų agentūros nedelsdamos informuoja CESR, buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir tarpininką apie visus reikšmingus pradinės registracijos sąlygų pasikeitimus, taip pat apie bet kokį Bendrijoje atidarytą ar uždarytą filialą.

4.   Nedarant įtakos 16 ir 17 straipsnių taikymui, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija registruoja kredito reitingų agentūrą, jei, remdamasi paraiškos išnagrinėjimo rezultatais, ji padaro išvadą, jog kredito reitingų agentūra atitinka šiame reglamente išdėstytas kredito reitingų suteikimo sąlygas, atsižvelgdama į 4 ir 6 straipsnius.

5.   Kompetentingos institucijos negali nustatyti registracijos reikalavimų, kurie nenumatyti šiame reglamente.

15 straipsnis

Registracijos paraiška

1.   Kredito reitingų agentūra pateikia registracijos paraišką CESR. Tokioje paraiškoje turi būti pateikta informacija apie II priede išdėstytus klausimus.

2.   Kai registracijos paraišką teikia kredito reitingų agentūrų grupė, grupės nariai paskiria vieną iš grupės narių grupės vardu pateikti visas registracijos paraiškas CESR. Paskirtoji kredito reitingų agentūra pateikia informaciją apie II priede išdėstytus klausimus už kiekvieną grupės narį.

3.   Kredito reitingų agentūros pateikia paraiškas ta kalba, kuria jas pateikti reikalaujama pagal jų atitinkamos buveinės valstybės narės įstatymus, ir tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

CESR pateikta registracijos paraiška buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai laikoma atitinkamos kredito reitingų agentūros pateikta paraiška.

4.   Per penkias darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos CESR perduoda paraiškos kopijas visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Per dešimt darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos CESR pateikia rekomendaciją kompetentingai buveinės valstybės narės institucijai dėl to, ar paraiška tinkamai užpildyta.

5.   Per 25 darbo dienas nuo registracijos paraiškos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir atitinkamos kolegijos narės, atsižvelgdamos į 4 dalyje nurodytą CESR rekomendaciją, patikrina, ar paraiška buvo tinkamai užpildyta. Jei paraiška tinkamai neužpildyta, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nustato terminą, iki kurio kredito reitingų agentūra turi jai ir CESR pateikti papildomą informaciją, bei atitinkamai apie tai informuoja kolegijos nares ir CESR.

Nustačiusi, kad paraiška tinkamai užpildyta, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamai kredito reitingų agentūrai, kolegijos narėms ir CESR.

6.   Per penkias darbo dienas nuo 5 dalyje nurodytos papildomos informacijos gavimo dienos CESR perduoda papildomą informaciją visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

16 straipsnis

Kredito reitingų agentūros registracijos paraiškos nagrinėjimas kompetentingose institucijose

1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir kompetentingos institucijos, kurios yra atitinkamos kolegijos narės, per 60 darbo dienų nuo 15 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo dienos:

a)	kartu išnagrinėja registracijos paraišką; ir

b)	daro viską, kas įmanoma pagal savo įgaliojimus, kad būtų susitarta dėl to, ar įregistruoti kredito reitingų agentūrą, ar atsisakyti tą padaryti, atsižvelgdamos į tai, ar kredito reitingų agentūra atitinka šiame reglamente išdėstytus reikalavimus.

2.   Tarpininkas gali pratęsti paraiškos nagrinėjimo laikotarpį 30 darbo dienų, jeigu, visų pirma, kredito reitingų agentūra:

a)	numato patvirtinti kredito reitingus, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje;

b)	numato pasinaudoti užsakomosiomis paslaugomis; arba

c)	prašo atleisti nuo reikalavimų laikymosi pagal 6 straipsnio 3 dalį.

3.   Tarpininkas koordinuoja kredito reitingų agentūros pateiktos paraiškos nagrinėjimą ir užtikrina, kad atitinkamos kolegijos narės dalintųsi visa informacija, reikalinga paraiškos nagrinėjimui.

4.   Pasiekus 1 dalies b punkte nurodytą susitarimą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija parengia visapusiškai pagrįstą sprendimo projektą ir jį pateikia tarpininkui.

Jei atitinkamos kolegijos narėms nepavyksta susitarti, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija parengia visapusiškai pagrįstą atsisakymo registruoti sprendimo projektą, kuris grindžiamas rašytinėmis kolegijos narių, manančių, kad registracijos paraiška neturėtų būti tenkinama, nuomonėmis ir jį pateikia tarpininkui. Kolegijos narės, kurios mano, kad registracijos paraišką reikia patenkinti, išsamiai paaiškina savo nuomones ir jas pateikia tarpininkui.

5.   Per 60 darbo dienų nuo 15 straipsnio 5 dalies antrojoje pastraipoje nurodyto pranešimo ir bet kokiu atveju per 90 darbo dienų tais atvejais, kai taikomos 2 dalies nuostatos, tarpininkas perduoda CESR visapusiškai pagrįstą sprendimo registruoti projektą arba sprendimo atsisakyti registruoti projektą kartu su 4 dalies antroje pastraipoje minėtais išsamiais paaiškinimais.

6.   Per 20 darbo dienų nuo 5 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos CESR atitinkamos kolegijos narėms pateikia nuomonę, ar kredito reitingų agentūra atitinka registracijos reikalavimus. Gavusios CESR nuomonę kolegijos narės iš naujo nagrinėja sprendimo projektą.

7.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priima visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl registracijos arba sprendimą dėl atsisakymo registruoti per 15 darbo dienų nuo CESR nuomonės gavimo dienos. Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesutinka su CESR nuomone, ji išsamiai paaiškina motyvus. Jei CESR savo nuomonės nepateikia, per 30 darbo dienų nuo sprendimo projekto perdavimo CESR pagal 5 dalį dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priima sprendimą.

Jei atitinkamos kolegijos narėms niekaip nepavyksta susitarti, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priima visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl atsisakymo registruoti, kuriame nurodomos nesutariančios kompetentingos institucijos ir išdėstomos jų nuomonės.

17 straipsnis

Kredito reitingų agentūrų grupės registracijos paraiškų nagrinėjimas kompetentingose institucijose

1.   Tarpininkas ir kompetentingos institucijos, kurios yra atitinkamos kolegijos narės, per 60 darbo dienų nuo 15 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo dienos:

a)	kartu išnagrinėja registracijos paraiškas; ir

b)	daro viską, kas įmanoma pagal savo įgaliojimus, kad būtų susitarta dėl to, ar įregistruoti kredito reitingų agentūrų grupės nares, ar atsisakyti tą padaryti, atsižvelgdamos į tai, ar šios kredito reitingų agentūros atitinka šiame reglamente išdėstytus reikalavimus.

2.   Tarpininkas gali pratęsti nagrinėjimo laikotarpį 30 darbo dienų, visų pirma tais atvejais, kai kuri nors iš kredito reitingų agentūrų grupės narių:

a)	numato patvirtinti kredito reitingus, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje;

b)	numato pasinaudoti užsakomosiomis paslaugomis; arba

c)	prašo atleisti nuo reikalavimų laikymosi pagal 6 straipsnio 3 dalį.

3.   Tarpininkas koordinuoja kredito reitingų agentūrų grupės pateiktų paraiškų nagrinėjimą ir užtikrina, kad atitinkamos kolegijos narės dalintųsi visa informacija, reikalinga paraiškų nagrinėjimui.

4.   Pasiekus 1 dalies b punkte nurodytą susitarimą, buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos parengia individualius visapusiškai pagrįstus sprendimų dėl kiekvienos kredito reitingų agentūrų grupės narės projektus ir juos pateikia tarpininkui.

Jei atitinkamos kolegijos narėms nepavyksta susitarti, buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos parengia visapusiškai pagrįstus atsisakymo registruoti sprendimų projektus, kurie grindžiami kolegijos narių, manančių, kad registracijos paraiška neturėtų būti tenkinama, rašytinėmis nuomonėmis, ir juos pateikia tarpininkui. Kolegijos narės, kurios mano, kad registracijos paraišką reikia patenkinti, išsamiai paaiškina savo nuomones ir jas pateikia tarpininkui.

5.   Per 60 darbo dienų nuo 15 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodyto pranešimo ir bet kokiu atveju per 90 darbo dienų tais atvejais, kai taikomos 2 dalies nuostatos, tarpininkas perduoda CESR visapusiškai pagrįstą sprendimo registruoti projektą arba sprendimo atsisakyti registruoti projektą kartu su 4 dalies antroje pastraipoje minėtais išsamiais paaiškinimais.

6.   Per 20 darbo dienų nuo 5 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos CESR atitinkamos kolegijos narėms pateikia savo nuomonę, ar kredito reitingų agentūrų grupė atitinka registracijos reikalavimus. Gavusios CESR nuomonę kolegijos narės iš naujo nagrinėja sprendimų projektus.

7.   Buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos priima visapusiškai pagrįstus sprendimus dėl registracijos arba atsisakymo registruoti per 15 darbo dienų nuo CESR nuomonės gavimo dienos. Jei buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos nesutinka su CESR nuomone, jos išsamiai paaiškina motyvus. Jei CESR savo nuomonės nepateikia, per 30 darbo dienų nuo sprendimų projektų perdavimo CESR pagal 5 dalį buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos priima sprendimus.

Jei atitinkamos kolegijos narėms niekaip nepavyksta susitarti dėl to, ar įregistruoti atskirą kredito reitingų agentūrą, tokios kredito reitingų agentūros buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priima visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl atsisakymo registruoti, kuriame nurodomos nesutariančios kompetentingos institucijos ir išdėstomos jų nuomonės.

18 straipsnis

Pranešimas apie sprendimą dėl kredito reitingų agentūros registracijos, atsisakymo įregistruoti arba registracijos panaikinimo

1.   Per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pagal 16 arba 17 straipsnius dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša atitinkamai kredito reitingų agentūrai apie tai, ar ji buvo įregistruota. Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako registruoti kredito reitingų agentūrą, sprendime ji nurodo visas motyvus.

2.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja Komisiją, CESR ir kitas kompetentingas institucijas apie bet kokius sprendimus, priimtus pagal 16, 17 arba 20 straipsnį.

3.   Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo interneto svetainėje paskelbia pagal šį reglamentą įregistruotų kredito reitingų agentūrų sąrašą. Šis sąrašas atnaujinamas per 30 dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos.

19 straipsnis

Registracijos ir priežiūros mokesčiai

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali taikyti kredito reitingų agentūrai registracijos ir (arba) priežiūros mokesčius. Registracijos ir (arba) priežiūros mokesčiai turi būti proporcingi buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patirtoms išlaidoms.

20 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija panaikina kredito reitingų agentūros registraciją, kai kredito reitingų agentūra:

a)	aiškiai atsisako registracijos arba nepateikia jokių kredito reitingų per paskutinius šešis mėnesius;

b)	buvo įregistruota pateikus melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)	nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo registruota; arba

d)	rimtai arba pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas dėl kredito reitingų agentūrų veiklos sąlygų.

2.   Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad viena iš 1 dalyje nurodytų sąlygų įvykdyta, ji apie tai praneša tarpininkui ir glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamos kolegijos narėmis siekdama nuspręsti, ar panaikinti kredito reitingų agentūros registraciją, ar jos nepanaikinti.

Kolegijos narės atlieka bendrą vertinimą ir pagal savo įgaliojimus deda visas įmanomas pastangas, kad pasiektų susitarimą dėl būtinybės panaikinti kredito reitingų agentūros registraciją.

Nesusitarus buveinės valstybės narės kompetentinga institucija bet kurios kitos kolegijos narės prašymu arba savo iniciatyva kreipiasi į CESR dėl nuomonės pateikimo. CESR pareiškia savo nuomonę per 15 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos.

Kiekvienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi kolegijoje pasiektu susitarimu, priima individualų sprendimą dėl panaikinimo.

Jei kolegijos narės nesusitaria per 30 darbo dienų nuo pranešimo tarpininkui dienos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali priimti individualų sprendimą dėl panaikinimo. Jei jos sprendimu nesilaikoma kitų kolegijos narių pareikštų nuomonių ir, jei taikoma, CESR pateiktos rekomendacijos, toks nesilaikymas turi būti visapusiškai pagrįstas.

3.   Valstybės narės, kurioje naudojami atitinkamos kredito reitingų agentūros suteikti kredito reitingai, kompetentinga institucija, kuri mano, kad įvykdyta viena iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, gali paprašyti atitinkamos kolegijos išsiaiškinti, ar tenkinamos registracijos panaikinimo sąlygos. Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia nepanaikinti atitinkamos kredito reitingų agentūros registracijos, ji turi paaiškinti savo sprendimą išsamiai jį pagrįsdama.

4.   Sprendimas dėl registracijos panaikinimo nedelsiant įsigalioja visoje Bendrijoje, atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį dėl kredito reitingų naudojimo.

II SKYRIUS

CESR ir kompetentingos institucijos

21 straipsnis

Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas

1.   Šiame reglamente numatytais atvejais CESR teikia konsultacijas kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į šias konsultacijas prieš priimdamos bet kokį galutinį sprendimą pagal šį reglamentą.

2.   Iki 2010 m. birželio 7 d.gegužės 20 d. CESR paskelbia gaires, susijusias su:

a)	registracijos procesu ir kompetentingų institucijų bei CESR susitarimais dėl koordinavimo, įskaitant susitarimus dėl II priede pateiktos informacijos, ir CESR teikiamoms paraiškoms taikoma kalbos vartojimo tvarka;

b)	kolegijų veikla, įskaitant narystės šiose kolegijose nustatymo tvarką, 29 straipsnio 5 dalies a–d punktuose nurodytų tarpininko atrankos kriterijų taikymu ir rašytinėmis priemonėmis dėl kolegijų veiklos bei dėl kolegijų koordinavimo;

c)	kompetentingų institucijų taikoma patvirtinimo tvarka pagal 4 straipsnio 4 dalį; ir

d)	bendrais informacijos, kurią kredito reitingų agentūros atskleidžia pagal 11 straipsnio 2 dalį ir I priedo E skirsnio II dalies 1 punktą, pateikimo standartais, įskaitant struktūrą, formatą, metodą ir pranešimo laikotarpį.

3.   Iki 2010 m. rugsėjo 7 d. CESR parengia gaires, susijusias su:

a)	įgyvendinimo praktika ir veikla, kurią turi vykdyti kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą;

b)	bendrais kredito reitingų metodų atitikties 8 straipsnio 3 dalyje išdėstytiems reikalavimams įvertinimo standartais;

c)	24 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytomis priemonėmis, skirtomis užtikrinti, kad kredito reitingų agentūros toliau laikytųsi teisinių reikalavimų; ir

d)	informacija, kurią kredito reitingų agentūra turėtų suteikti kartu su paraiška dėl sertifikavimo ir dėl nuolatinės svarbos finansiniam stabilumui ar finansinių rinkų vientisumui vertinimo, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

4.   CESR kiekvienais metais ir pirmą kartą iki 2010 m. gruodžio 7 d. skelbia šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma vertinama, kaip pagal šį reglamentą įregistruotos kredito reitingų agentūros įgyvendina I priedo nuostatas.

5.   CESR bendradarbiauja su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu, įsteigtu Komisijos sprendimu 2009/78/EB (23), ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu, įsteigtu Komisijos sprendimu 2009/79/EB (24) bei, prieš paskelbdamas 2 ir 3 dalyse nurodytas gaires, konsultuojasi su šiais komitetais.

22 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.   Iki 2010 m. birželio 7 d. kiekviena valstybė narė šiam reglamentui įgyvendinti paskiria kompetentingą instituciją.

2.   Kompetentingos institucijos turi būti tinkamai aprūpintos gebėjimų ir patirties turinčiais darbuotojais, kad galėtų taikyti šį reglamentą.

23 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.   Vykdydamos pareigas pagal šį reglamentą, nei kompetentingos institucijos, nei jokios kitos valstybės narės viešosios valdžios institucijos nesikiša į kredito reitingų turinį ar metodus.

2.   Kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, joms, laikantis nacionalinės teisės, suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, reikalingi siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos jų funkcijos. Jos naudojasi savo įgaliojimais:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis; arba

c)	kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

3.   Kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, joms, laikantis nacionalinės teisės, kaip vykdančioms priežiūros funkcijas, suteikiami šie įgaliojimai:

a)	susipažinti su bet kokiu dokumentu bet kokia forma ir pasidaryti jo kopiją;

b)	reikalauti iš bet kokio asmens suteikti informaciją ir prireikus pakviesti ir apklausti asmenį, siekiant gauti informacijos;

c)	perspėjus arba be perspėjimo atlikti patikrinimus vietoje; ir

d)	reikalauti telefono ir duomenų srauto duomenų.

Kompetentingos institucijos gali naudotis pirmoje pastraipoje minimais įgaliojimais tik kredito reitingų agentūrų, kredito reitingavimo veikloje dalyvaujančių asmenų, reitinguojamų subjektų ir susijusių trečiųjų šalių, taip pat trečiųjų šalių, kurioms kredito reitingų agentūros pateikė užsakymą vykdyti tam tikras funkcijas ar veiklą, ir kitų asmenų, kitaip susijusių su kredito reitingų agentūromis ar kredito reitingavimo veikla, atžvilgiu.

24 straipsnis

Buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų taikomos priežiūros priemonės

1.   Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad registruota kredito reitingų agentūra pažeidžia įsipareigojimus pagal šį reglamentą, ji gali imtis šių priemonių:

a)	panaikinti tos kredito reitingų agentūros registraciją pagal 20 straipsnį;

b)	įvesti laikiną visoje Bendrijoje galiojantį draudimą tai kredito reitingų agentūrai teikti kredito reitingus;

c)	sustabdyti tos kredito reitingų agentūros suteiktų kredito reitingų naudojimą reguliavimo tikslais visoje Bendrijoje;

d)	imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad kredito reitingų agentūros toliau laikytųsi teisinių reikalavimų;

e)	skelbti viešus pranešimus;

f)	perduoti spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimus jos atitinkamoms nacionalinėms institucijoms.

2.   Kredito reitingai gali būti toliau naudojami reguliavimo tikslais, priėmus 1 dalies a ir c punktuose nurodytas priemones, laikotarpiu, kuris neviršija:

a)	dešimties darbo dienų, jei kitos pagal šį reglamentą įregistruotos kredito reitingų agentūros yra suteikusios tos pačios finansinės priemonės arba to paties subjekto kredito reitingus; arba

b)	trijų mėnesių, jei kitos pagal šį reglamentą įregistruotos kredito reitingų agentūros nėra suteikusios tos pačios finansinės priemonės arba to paties subjekto kredito reitingų.

Išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su galimu rinkos sutrikimu ar finansiniu nestabilumu, kompetentinga institucija gali pratęsti pirmos pastraipos b punkte nurodytą laikotarpį trims mėnesiams.

3.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, prieš imdamasi 1 dalyje nurodytų priemonių, informuoja tarpininką ir konsultuojasi su atitinkamos kolegijos narėmis. Kolegijos narės pagal savo įgaliojimus deda visas įmanomas pastangas, kad pasiektų susitarimą dėl būtinybės imtis 1 dalyje nurodytų priemonių.

Jei kolegijos narės nesusitaria, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija bet kurios kolegijos narės prašymu arba savo iniciatyva konsultuojasi su CESR. CESR per dešimt darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos pateikia rekomendaciją.

Jei kolegijos narės per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai klausimas buvo perduotas tarpininkui, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, nesusitaria dėl to, ar imtis 1 dalyje nurodytų priemonių, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali priimti savo sprendimą. Jei šiuo sprendimu nesilaikoma kitų kolegijos narių pareikštų nuomonių ir, atitinkamais atvejais, CESR pateiktos rekomendacijos, toks nesilaikymas turi būti visapusiškai pagrįstas. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša tarpininkui ir CESR apie sprendimą.

Ši dalis taikoma nedarant įtakos 20 straipsnio taikymui.

25 straipsnis

Kitų nei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, valstybių narių kompetentingų institucijų taikomos priežiūros priemonės

1.   Kai valstybės narės kompetentinga institucija, nustačiusi, kad registruota kredito reitingų agentūra, kurios reitingais naudojamasi jos teritorijoje, pažeidžia įsipareigojimus pagal šį reglamentą, ji gali imtis šių priemonių:

a)	taikyti visas 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas priežiūros priemones, išskyrus a, b ir c punktuose nurodytas priemones;

b)	pagal savo jurisdikciją priimti 24 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas priemones ir tai darydama tinkamai atsižvelgia į priemones, kurių jau ėmėsi arba kurių numato imtis buveinės valstybės narės kompetentinga institucija;

c)

sustabdyti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, kurių registruotoji buveinė yra įsteigta jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, atsižvelgiant į 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį, naudojimąsi tos kredito reitingų agentūros suteiktais kredito reitingais reguliavimo tikslais;

d)	prašyti atitinkamos kolegijos išnagrinėti, ar 24 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose nurodytos priemonės yra reikalingos.

2.   Kompetentinga institucija, prieš taikydama 1 dalies a, b arba c punktuose nurodytas priemones, informuoja tarpininką ir konsultuojasi su atitinkamos kolegijos narėmis. Kolegijos narės pagal savo įgaliojimus deda visas įmanomas pastangas, kad pasiektų susitarimą dėl būtinybės imtis 1 dalies a ir b punktuose nurodytų priemonių. Nesusitarus, tarpininkas bet kurios kolegijos narės prašymu arba savo iniciatyva kreipiasi į CESR dėl nuomonės pateikimo. CESR savo nuomonę pareiškia per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos.

3.   Jei atitinkamos kolegijos narės nesusitaria per 15 darbo dienų nuo klausimo perdavimo tarpininkui dienos, laikantis 2 dalies atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali priimti savo sprendimą. Jei jos sprendimu nesilaikoma kitų kolegijos narių pareikštų nuomonių ir, atitinkamais atvejais, CESR pateiktos rekomendacijos, toks nesilaikymas turi būti visapusiškai pagrįstas. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša tarpininkui ir CESR apie savo sprendimą.

4.   Šis straipsnis taikomas nedarant įtakos 20 straipsnio taikymui.

III SKYRIUS

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

26 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

1.   Kompetentingos institucijos bendradarbiauja, kai to reikia šio reglamento tikslams įgyvendinti, įskaitant tuos atvejus, kai nagrinėjamais veiksmais atitinkama valstybė narė nepažeidė galiojančio reglamento.

2.   Be to, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių priežiūrą.

27 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Kompetentingos institucijos nedelsdamos pateikia viena kitai informaciją, būtiną jų pareigoms vykdyti pagal šį reglamentą.

2.   Kompetentingos institucijos gali perduoti jų užduotims vykdyti skirtą konfidencialią informaciją kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių priežiūrą, centriniams bankams, Europos centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui, atsižvelgdamos į jų, kaip pinigų politiką įgyvendinančių institucijų, funkcijas, ir tam tikrais atvejais – kitoms valdžios institucijoms, atsakingoms už atsiskaitymo ir vykdymo sistemų priežiūrą. Be to, šioms institucijoms ar įstaigoms neužkertamas kelias perduoti tokią informaciją kompetentingoms institucijoms, kurios joms gali prireikti vykdant savo pareigas pagal šį reglamentą.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas gavus prašymą, susijusį su patikrinimais arba tyrimais vietoje

1.   Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali paprašyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pagalbos, susijusios su patikrinimais arba tyrimais vietoje.

Tokį prašymą pateikusi kompetentinga institucija informuoja CESR apie bet kokį pirmoje pastraipoje minimą prašymą. Tuo atveju, kai vykdomas tarpvalstybinio poveikio patikrinimas arba tyrimas, kompetentingos institucijos gali prašyti CESR imtis patikrinimo arba tyrimo koordinavimo.

2.   Kai kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą ar tyrimą vietoje, ji:

a)	pati atlieka patikrinimą ar tyrimą;

b)	leidžia prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti patikrinime ar tyrime vietoje;

c)	leidžia prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai atlikti patikrinimą ar tyrimą vietoje;

d)	paskiria auditorius arba ekspertus atlikti patikrinimą ar tyrimą vietoje; arba

e)	pasidalina su kitomis kompetentingomis institucijomis konkrečiomis užduotimis, susijusiomis su priežiūros veikla.

29 straipsnis

Kompetentingų institucijų kolegijos

1.   Pagal 15 straipsnį per dešimt darbo dienų nuo registracijos paraiškos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija arba, kredito reitingų agentūrų grupės atveju, pagal 15 straipsnio 2 dalį paskirta kredito reitingų agentūros buveinės valstybės narės kompetentinga institucija įsteigia kompetentingų institucijų kolegiją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos 4, 5, 6, 16, 17, 20, 24, 25 ir 28 straipsniuose nurodytoms užduotims vykdyti.

2.   Kolegiją sudaro buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir 3 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, jeigu steigiama viena agentūra arba jeigu steigiama reitingų agentūrų grupės, ją sudaro buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir 3 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos.

3.   Kompetentinga institucija, kuri nėra buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, gali bet kada nuspręsti tapti kolegijos nare, jei:

a)	filialas, kuris priklauso kredito reitingų agentūrai arba vienai iš kredito reitingų agentūrų grupės įmonių, įsteigtas jos jurisdikcijoje; arba

b)	atitinkamos kredito reitingų agentūros ar kredito reitingų agentūrų grupės suteikti kredito reitingai dažnai naudojami reguliavimo tikslais, arba šie reitingai jos jurisdikcijoje daro, arba tikėtina, kad darys, didelį poveikį.

4.   Kompetentingos institucijos, išskyrus 3 dalyje nurodytas kolegijos nares, kurių jurisdikcijoje naudojami kredito reitingų agentūros arba atitinkamos kredito reitingų agentūrų grupės suteikti kredito reitingai, gali dalyvauti kolegijos posėdžiuose arba veikloje.

5.   Per 15 darbo dienų nuo kolegijos įsteigimo dienos jos narės išrenka tarpininką, kuris konsultuojasi su CESR tais atvejais, kai nepasiekiamas susitarimas. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama bent į šiuos kriterijus:

a)	kompetentingų institucijų ir kredito reitingų agentūros arba kredito reitingų agentūrų grupės santykius;

b)	kokiu mastu kredito reitingai bus naudojami tam tikroje teritorijoje ar teritorijose reguliavimo tikslais;

c)	vietą Bendrijoje, kurioje kredito reitingų agentūra ar kredito reitingų agentūrų grupė tęsia arba planuoja tęsti pagrindinę kredito reitingavimo veiklos dalį; ir

d)	administracinį patogumą, naštos optimizavimą ir tinkamą darbo krūvio padalijimą.

Kolegijos narės ne rečiau kaip kartą per penkerius metus peržiūri, ar tarpininkas pasirinktas tinkamai, siekdamos užtikrinti, kad išrinktasis tarpininkas ir toliau yra pats tinkamiausias pirmoje pastraipoje išvardytus kriterijus atitinkantis kandidatas.

6.   Tarpininkas pirmininkauja kolegijos posėdžiams, koordinuoja kolegijos veiklą ir užtikrina veiksmingą kolegijos narių keitimąsi informacija.

7.   Siekdamas užtikrinti glaudų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kolegijoje, tarpininkas per dešimt darbo dienų nuo jo išrinkimo parengia kolegijos rašytines koordinavimo priemones dėl šių klausimų:

a)	informacijos, kuria gali keistis kompetentingos institucijos;

b)	kompetentingų institucijų sprendimų priėmimo proceso, nedarant poveikio 16, 17 ir 20 straipsnių nuostatų taikymui;

c)	kada kompetentingos institucijos privalo konsultuotis viena su kita;

d)	atvejų, kada kompetentingos institucijos taiko 31 straipsnyje nurodytą tarpininkavimo mechanizmą; ir

e)	kada kompetentingos institucijos gali perduoti priežiūros užduotis pagal 30 straipsnį.

8.   Jei nesusitariama dėl 7 dalyje nurodytų rašytinių koordinavimo priemonių, bet kuri kolegijos narė šį klausimą gali perduoti CESR. Tarpininkas tinkamai atsižvelgia į CESR pareikštą nuomonę dėl rašytinių koordinavimo priemonių prieš pritardamas jų galutinei teksto redakcijai. Viename dokumente pateikiamose rašytinėse koordinavimo priemonėse išdėstomos visos priežastys, kodėl nesilaikoma CESR pareikštos nuomonės. Tarpininkas perduoda rašytines koordinavimo priemones kolegijos narėms ir CESR.

30 straipsnis

Užduočių perdavimas kitai kompetentingai institucijai

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti bet kurias savo užduotis kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, jei pastaroji su tuo sutinka. Užduočių perdavimas nedaro poveikio užduotis paskyrusios kompetentingos institucijos atsakomybei.

31 straipsnis

Tarpininkavimas

1.   CESR numato tarpininkavimo mechanizmą, kuris padėtų susijusioms kompetentingoms institucijoms rasti bendrą požiūrio tašką.

2.   Esant nesutarimui tarp valstybių narių kompetentingų institucijų dėl nagrinėjimo arba veiksmų pagal šį reglamentą, jos perduoda klausimą CESR dėl tarpininkavimo. Atitinkamos kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į CESR nuomonę, o jei jos tos nuomonės nesilaiko – išsamiai paaiškina motyvus.

32 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.   Pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma visiems asmenims, kurie dirba ar anksčiau dirbo CESR, kompetentingoje institucijoje arba bet kurioje institucijoje ar asmeniui, kuriam kompetentinga institucija perdavė savo užduotis, įskaitant auditorius ir ekspertus, kuriuos samdo kompetentinga institucija. Profesine paslaptimi laikoma informacija neatskleidžiama jokiam kitam asmeniui ar institucijai, nebent jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui.

2.   Visa informacija, kuria pagal šį reglamentą tarpusavyje keičiasi CESR ir kompetentingos institucijos, laikoma konfidencialia, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos perdavimo metu CESR ar atitinkama kompetentinga institucija nurodo, kad ši informacija gali būti atskleidžiama, arba jei jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui.

33 straipsnis

Kitos valstybės narės pateiktos informacijos atskleidimas

Valstybės narės kompetentinga institucija gali atskleisti informaciją, gautą iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, tik tuo atveju, jei ji yra gavusi aiškų informaciją perdavusios kompetentingos institucijos sutikimą. Tokia informacija gali būti atskleidžiama, kur taikytina, tik tais tikslais, kuriems informaciją perdavusi kompetentinga institucija yra davusi sutikimą, arba jei toks atskleidimas būtinas teismo procesui.

IV SKYRIUS

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

34 straipsnis

Susitarimas dėl keitimosi informacija

Kompetentingos institucijos gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatytas keitimasis informacija su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra ne mažesnės už išdėstytas 32 straipsnyje.

Toks keitimasis informacija skirtas minėtų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

Perduodamos asmens duomenis trečiajai valstybei valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB.

35 straipsnis

Trečiųjų valstybių pateiktos informacijos atskleidimas

Valstybės narės kompetentinga institucija gali atskleisti informaciją, gautą iš trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų, tik tuo atveju, jei ji yra gavusi aiškų informaciją perdavusios kompetentingos institucijos sutikimą ir, kur taikytina, informacija atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems informaciją perdavusi kompetentinga institucija yra davusi sutikimą, arba jei toks atskleidimas būtinas teismo procesui.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SANKCIJOS, KOMITETO PROCEDŪRA, ATASKAITOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Sankcijos, komiteto procedūra ir ataskaitos

36 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimus reglamentuojančias taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija viešai paskelbtų apie kiekvieną sankciją, kuri buvo taikoma už šio reglamento pažeidimą, jeigu toks atskleidimas nesukels rimto pavojaus finansų rinkoms arba pernelyg nepakenks dalyvaujančioms šalims.

Valstybės narės iki 2010 m. gruodžio 7 d. perduoda pirmoje pastraipoje minimas taisykles Komisijai. Jos nedelsdamos Komisijai praneša apie visus su tuo susijusius vėlesnius pakeitimus.

37 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisija gali iš dalies keisti priedus, kad būtų atsižvelgta į pasikeitimus finansų rinkose, įskaitant pasikeitimus tarptautiniu lygiu, visų pirma susijusius su naujomis finansinėmis priemonėmis ir priežiūros praktikos konvergencija.

Priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, turi būti priimtos laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

38 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB (25).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

39 straipsnis

Ataskaitos

1.   Iki 2012 m. gruodžio 7 d. Komisija įvertina šio reglamento taikymą, taip pat pasitikėjimą kredito reitingais Bendrijoje, poveikį koncentracijos lygiui kredito reitingų rinkoje, su šio reglamento poveikiu susijusių išlaidų ir naudos ir reitinguojamo subjekto mokamo atlygio kredito reitingų agentūrai tinkamumą (modelis „emitentas moka“) ir pateikia apie tai ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.

2.   Iki 2010 m. gruodžio 7 d. Komisija, atsižvelgdama į diskusijų su kompetentingomis institucijomis rezultatus, atlieka šio reglamento III antraštinės dalies taikymo vertinimą, visų pirma priežiūros institucijų bendradarbiavimo, CESR juridinio statuso ir priežiūros praktikos vertinimą, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą šiais klausimais, prireikus – kartu su pasiūlymais dėl minėtos antraštinės dalies peržiūros.

Toje ataskaitoje pateikiama nuoroda į 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl kredito reitingų agentūrų ir su tuo pasiūlymu susijusį 2009 m. kovo 23 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą.

3.   Iki 2010 m. gruodžio 7 d. Komisija, atsižvelgdama į kredito reitingų agentūrų trečiosiose valstybėse reguliavimo ir priežiūros sistemos pokyčius, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šių pokyčių ir pereinamojo laikotarpio nuostatų, nurodytų 40 straipsnyje dėl finansų rinkos stabilumo Bendrijoje, poveikio.

II SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

40 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Kredito reitingų agentūros, veikusios Bendrijoje iki 2010 m. birželio 7 d. (egzistuojančios kredito reitingų agentūros), kurios ketina pateikti registracijos paraišką pagal šį reglamentą, imasi visų šio reglamento nuostatoms vykdyti reikalingų priemonių iki 2010 m. rugpjūčio 20 d.

Kredito reitingų agentūros pateikia savo registracijos paraiškas ne anksčiau kaip 2010 m. birželio 7 d. Egzistuojančios kredito reitingų agentūros pateikia savo registracijos paraiškas iki 2010 m. rugsėjo 7 d..

Egzistuojančios kredito reitingų agentūros gali toliau teikti kredito reitingus, kuriuos reguliavimo tikslais gali naudoti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansų įstaigos, jeigu neatsisakoma jas registruoti. Atsisakymo registruoti atveju taikoma 24 straipsnio 2 dalis.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos. Tačiau:

—	4 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2010 m. gruodžio 7 d., ir

—	4 straipsnio 3 dalies f, g ir h punktai taikomi nuo 2011 m. birželio 7 d.

---

(1)  2009 m. gegužės 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 115, 2009 5 20, p. 1.

(3)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(5)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(6)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(7)  OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Nuo 2011 m. liepos 1 d. direktyva pakeičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 32).

(8)  OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

(9)  OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(10)  OL L 149, 2004 4 30, p. 1.

(11)  OL C 59, 2006 3 11, p. 2.

(12)  OL L 25, 2009 1 29, p. 18.

(13)  OL L 52, 2005 2 25, p. 51.

(14)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(15)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(16)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

(17)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(18)  OL L 339, 2003 12 24, p. 73.

(19)  2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL L 241, 2006 9 2, p. 26).

(20)  OL L 228, 1973 8 16, p. 3.

(21)  OL L 345, 2002 12 19, p. 1.

(22)  OL L 323, 2005 12 9, p. 1.

(23)  OL L 25, 2009 1 29, p. 23.

(24)  OL L 25, 2009 1 29, p. 28.

(25)  OL L 191, 2001 7 13, p. 45.

---

---

---

17.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 302/32

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/65/EB

2009 m. liepos 13 d.

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (3). Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Direktyva 85/611/EEB buvo labai svarbus Europos investicinių fondų sektoriaus sėkmingos plėtros veiksnys. Tačiau nepaisant patobulinimų po jos priėmimo, visų pirma 2001 m., ilgainiui tapo akivaizdu, kad KIPVPS teisinę sistemą reikia keisti siekiant ją pritaikyti prie dvidešimt pirmojo amžiaus finansų rinkų aplinkybių. 2005 m. liepos 12 d. Komisijos žaliojoje knygoje, skirtoje ES investicinių fondų sistemos pagerinimui, pradėta vieša diskusija, kaip reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 85/611/EEB, kad būtų sprendžiami šie nauji uždaviniai. Po šių intensyvių konsultacijų prieita prie bendros išvados, kad reikia iš esmės pakeisti tą direktyvą.

(3)

Nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinio investavimo subjektus, turėtų būti suderinti, siekiant Bendrijos lygiu suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp tų subjektų ir kartu užtikrinti veiksmingesnę ir vienodesnę jų investicinių vienetų savininkų apsaugą. Toks suderinimas padeda pašalinti suvaržymus, taikomus laisvam KIPVPS vienetų judėjimui Bendrijoje.

(4)	Atsižvelgiant į tuos tikslus, pageidautina numatyti bendrąsias pagrindines valstybėse narėse įsteigtų KIPVPS leidimų išdavimo, priežiūros, struktūros ir veiklos bei informacijos, kurią jie turi skelbti, taisykles.

(5)

Valstybių narių teisės aktų derinimas turėtų apsiriboti KIPVPS, išskyrus uždarojo tipo, kurie skatina savo investicinių vienetų pardavimą visuomenei Bendrijoje. Pageidautina, kad KIPVPS būtų leista į jų investicijų tikslą įtraukti investavimą ir į pakankamai likvidžias finansines priemones, išskyrus perleidžiamus vertybinius popierius. Šioje direktyvoje turėtų būti išvardytos finansinės priemonės, kurios gali tapti KIPVPS portfelio investiciniu turtu. Investicijų atrinkimas į portfelį naudojantis indeksu yra valdymo metodas.

(6)

Kai pagal šios direktyvos nuostatą reikalaujama, kad KIPVPS imtųsi veiksmų, ta nuostata turėtų būti taikoma valdymo įmonei, kai KIPVPS įkurtas kaip bendrasis investicinis fondas, valdomas valdymo įmonės, ir kai šis bendrasis investicinis fondas negali veikti savarankiškai, nes neturi juridinio asmens statuso.

(7)	Taikant 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (4) KIPVPS investiciniai vienetai laikomi finansinėmis priemonėmis.

(8)

Siekiant prisidėti prie finansinės sistemos stabilumo, leidimai, išduoti valdymo įmonei jos buveinės valstybėje narėje, turėtų užtikrinti investuotojo apsaugą ir valdymo įmonių mokumą. Šioje direktyvoje nustatyto požiūrio laikomasi siekiant užtikrinti suderintą ir pakankamą abipusį leidimų ir riziką ribojančios priežiūros sistemų pripažinimą, kad būtų galima išduoti bendrą visoje Bendrijoje galiojantį leidimą, ir taikyti buveinės valstybės narės priežiūros principą.

(9)

Siekiant užtikrinti, kad valdymo įmonė galėtų vykdyti dėl savo veiklos atsirandančius įpareigojimus ir taip užsitikrintų stabilumą, būtinas pradinis kapitalas ir papildoma nuosavų lėšų suma. Įvertinant raidą, ypač susijusią su veiklos rizikos kapitalo mokesčiais, Bendrijoje ir kitose tarptautinėse finansų rinkose, šiuos reikalavimus, įskaitant ir naudojimąsi garantijomis, reikėtų peržiūrėti.

(10)	Investuotojų apsaugai užtikrinti būtina garantuoti kiekvienos valdymo įmonės vidaus priežiūrą, ypač taikant dviejų asmenų valdymo sistemą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus.

(11)	Vadovaujantis buveinės valstybės narės priežiūros principu, valdymo įmonėms, gavusioms tam tikrų paslaugų teikimo leidimus savo buveinės valstybėse narėse, turėtų būti leista tas paslaugas teikti visoje Bendrijoje steigiant filialus arba vadovaujantis laisve teikti paslaugas.

(12)

Leidimas valdyti kolektyvinį portfelį (patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) arba investicinių bendrovių valdymas), išduotas valdymo įmonei jos buveinės valstybėje narėje, turėtų leisti įmonei imtis vykdyti tokią veiklą priimančiosiose valstybėse narėse nepažeidžiant XI skyriaus: prekiauti įsteigiant filialą suvienodintų patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų), kuriuos valdo ta įmonė savo buveinės valstybėje narėje, investiciniais vienetais; prekiauti įsteigiant filialą tos įmonės valdomų suvienodintų investicinių bendrovių akcijomis; prekiauti kitų valdymo įmonių valdomų suvienodintų patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) investiciniais vienetais ar kitų valdymo įmonių valdomų suvienodintų investicinių bendrovių akcijomis; atlikti visas kitas funkcijas ir užduotis, susijusias su kolektyvinio portfelio valdymo veikla; valdyti investicinių bendrovių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, išskyrus buveinės valstybę narę, turtą; pagal suteiktus įmonių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, išskyrus buveinės valstybę narę, įgaliojimus tų įmonių vardu atlikti su kolektyvinio portfelio valdymo veikla susijusias funkcijas. Kai valdymo įmonė prekiauja savo pačios suvienodintų patikėjimo fondų (bendrųjų investicinių fondų) investiciniais vienetais ar savo pačios suvienodintų investicinių bendrovių akcijomis priimančiose valstybėse narėse neįsteigdama filialo, jai turėtų būti taikomos tik su tarpvalstybine prekyba susijusios taisyklės.

(13)

Atsižvelgiant į valdymo įmonių veiklos apimtį ir siekiant atsižvelgti į nacionalinę teisę ir leisti tokioms įmonėms patirti svarbius masto ekonomikos pasiekimus, pageidautina joms leisti vykdyti atskirų klientų investicijų portfelių valdymo veiklą (t. y. individualaus portfelio valdymu), įskaitant pensinių fondų valdymą, bei kai kuriomis specifinėmis, susijusiomis su pagrindine veikla, tačiau ne pagrindinėmis veiklos rūšimis, nesuformuojant išankstinės neigiamos nuomonės dėl tokių įmonių stabilumo. Tačiau siekiant išvengti interesų konflikto, kai valdymo įmonėms leidžiama vykdyti ir kolektyvinio, ir individualaus investicijų portfelių valdymo verslą, reikėtų nustatyti specialias taisykles.

(14)

Individualaus portfelio valdymo veikla – tai investicinė paslauga, kuriai taikoma Direktyva 2004/39/EB. Siekiant užtikrinti vienodą reguliavimo sistemą šioje srityje, pageidautina, kad valdymo įmonės, kurioms suteiktas leidimas apima ir minėtą paslaugą, veiktų pagal toje direktyvoje nustatytas veiklos sąlygas.

(15)	Buveinės valstybė narė paprastai turėtų turėti galimybę nustatyti griežtesnes taisykles, negu nustatytosios šioje direktyvoje, ypač dėl leidimų išdavimo sąlygų, riziką ribojančių reikalavimų, atskaitomybės ir dėl vertybinių popierių prospekto.

(16)

Pageidautina nustatyti taisykles, apibrėžiančias išankstines sąlygas, pagal kurias valdymo įmonė, siekdama padidinti savo veiklos efektyvumą, savo įgaliojimų pagrindu gali deleguoti trečiosioms šalims specifines užduotis ir funkcijas. Siekiant užtikrinti tinkamą buveinės valstybės narės priežiūros principo laikymąsi, deleguoti leidžiančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdymo įmonė, kuriai jos išdavė leidimą, nedeleguotų visų savo funkcijų vienai ar kelioms trečiosioms šalims taip, kad pati taptų tik pašto dėžute, ir kad įgaliojimų suteikimas trečiosioms šalims netrukdytų efektyviai prižiūrėti valdymo įmonės. Tačiau tas faktas, kad valdymo įmonė delegavo savo funkcijas, neturėtų paveikti tos įmonės ar depozitoriumo įsipareigojimų investicinių vienetų savininkams ir kompetentingoms institucijoms.

(17)	Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir tinkamą priežiūrą ilguoju laikotarpiu, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė įvertinti galimybes suderinti delegavimo tvarką Bendrijos lygmeniu.

(18)

Pagal buveinės valstybės narės priežiūros principą reikalaujama, kad kompetentingos institucijos panaikintų leidimus arba jų neišduotų tada, kai veiklos programos turinys, geografinis pasiskirstymas ar faktiškai vykdoma veikla aiškiai rodo, kad valdymo įmonė pasirinko vienos valstybės narės teisinę sistemą, siekdama išvengti galiojančių griežtesnių standartų kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji ketina vykdyti ar jau vykdo didžiąją savo veiklos dalį. Pagal šią direktyvą valdymo įmonė turėtų gauti leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra registruota jos buveinė. Vadovaujantis buveinės valstybės narės priežiūros principu, tik valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų būti laikomos kompetentingomis prižiūrėti valdymo įmonės, kuriai turėtų būti taikoma valdymo įmonės buveinės valstybės narės teisė, veiklą, įskaitant visas II priede nurodytai administracinei funkcijai atlikti reikalingas procedūras ir išteklius.

(19)

Jei KIPVPS valdo valdymo įmonė, kuriai išduotas leidimas kitoje valstybėje narėje, nei KIPVPS buveinės valstybė narė, ta valdymo įmonė turėtų patvirtinti ir nustatyti atitinkamas procedūras ir tvarką, kaip nagrinėti investuotojų skundus, pvz., nustatyti atitinkamą platinimo tvarką arba turėti adresą KIPVPS buveinės valstybėje narėje, kuris nebūtinai turėtų būti pačios valdymo įmonės adresas. Tokia valdymo įmonė taip pat turėtų nustatyti atitinkamas procedūras ir tvarką, pagal kurias būtų teikiama informacija visuomenės arba KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų prašymu, pvz., iš valdymo įmonės darbuotojų paskirti asmenį ryšiams, kuris nagrinėtų prašymus suteikti informaciją. Tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad tokia valdymo įmonė pagal KIPVPS buveinės valstybės narės teisę toje valstybėje narėje turėtų vietos atstovą, kad galėtų vykdyti minėtąsias pareigas.

(20)

Leidimus KIPVPS išduodančios kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į bendrojo investicinio fondo taisykles arba investicinės bendrovės steigimo dokumentus, pasirinktą depozitoriumą ir valdymo įmonės gebėjimą valdyti KIPVPS. Tuo atveju, kai valdymo įmonė įsteigta kitoje valstybėje narėje, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė remtis pažyma, kurią išdavė valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, dėl KIPVPS, kurį leista valdyti valdymo įmonei, rūšies. Papildomo kapitalo reikalavimas valdymo įmonės lygmeniu, registruotos valdymo įmonės buveinės KIPVPS buveinės valstybėje narėje vieta arba bet kokios valdymo įmonės veiklos KIPVPS buveinės valstybėje narėje vieta neturėtų daryti įtakos išduodant KIPVPS leidimą.

(21)

KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų būti kompetentingos prižiūrėti, ar laikomasi KIPVPS įkūrimo ir veiklos pagal KIPVPS buveinės valstybės narės teisę taisyklių. Todėl KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos gauti informaciją tiesiogiai iš valdymo įmonės. Visų pirma valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad valdymo įmonės teiktų informaciją apie KIPVPS investicijų sandorius, kuriuos leista vykdyti toje valstybėje narėje, įskaitant buhalterinėse knygose ir tų sandorių bei fondų sąskaitų apskaitos dokumentuose esančią informaciją. Norėdamos ištaisyti taisyklių, už kurių laikymąsi jos atsakingos, pažeidimus, valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų būti užtikrintos, kad su jomis bendradarbiaus valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, ir, jei reikia, joms turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai imtis priemonių valdymo įmonės atžvilgiu.

(22)	KIPVPS buveinės valstybė narė turėtų turėti galimybę nustatyti taisykles dėl KIPVPS investicinių vienetų savininkų registro turinio. Vis dėlto už šio registro tvarkymo ir vietos organizavimą turėtų ir toliau būti atsakinga valdymo įmonė.

(23)

Būtina KIPVPS buveinės valstybei narei suteikti visas priemones, reikalingas KIPVPS taisyklių pažeidimui ištaisyti. Šiuo tikslu KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę imtis prevencinių priemonių prieš valdymo įmonę ir nustatyti jai sankcijas. Kraštutiniu atveju KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti, kad valdymo įmonė nustotų valdyti KIPVPS. Valstybės narės turėtų numatyti būtinas priemones, kad tokiu atveju KIPVPS būtų tvarkingai valdomas arba likviduojamas.

(24)

Siekiant išvengti priežiūros arbitražo ir skatinti pasitikėjimą buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų priežiūros veiksmingumu, turėtų būti atsisakoma išduoti leidimą, jeigu KIPVPS užkertamas kelias prekiauti savo investiciniais vienetais savo buveinės valstybėje narėje. Kai tik išduodamas leidimas, KIPVPS turėtų turėti galimybę laisvai pasirinkti valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-iose) būtų prekiaujama jo investiciniais vienetais pagal šią direktyvą.

(25)

Siekiant apsaugoti akcininkų interesus ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas rinkoje suvienodintiems kolektyvinio investavimo subjektams, reikalaujama, kad investicinės bendrovės turėtų pradinį kapitalą. Tačiau investicinių bendrovių, paskyrusių valdymo įmonę, reikalaujamąjį pradinį kapitalą sudarys valdymo įmonės papildomos nuosavos lėšos.

(26)

Jei yra taikomų verslo vykdymo ir funkcijų delegavimo taisyklių ir jei toks valdymo įmonės delegavimas leidžiamas pagal jos buveinės valstybės narės teisę, leidimus turinčios investicinės bendrovės turėtų laikytis tokių taisyklių, mutatis mutandis, arba tiesiogiai, jei jos nepaskyrusios leidimus turinčios valdymo įmonės pagal šią direktyvą, arba netiesiogiai, jeigu jos paskyrusios leidimus turinčią valdymo įmonę.

(27)

Nepaisant poreikio konsoliduoti KIPVPS, KIPVPS jungimui Bendrijoje kyla daug teisinių ir administracinių sunkumų. Todėl siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą būtina nustatyti Bendrijos nuostatas, kuriomis būtų palengvintos KIPVPS (ir jų investicinių padalinių) jungimo sąlygos. Nors tikėtina, kad kai kurios valstybės narės leidimus išduos tik tokiems fondams, kurie neturi juridinio asmens statuso, reikėtų visose valstybėse narėse leisti ir pripažinti visų rūšių KIPVPS (neturinčių juridinio asmens statuso, jį turinčių ir patikėjimo fondų) tarpvalstybinį jungimą, nereikalaujant, kad valstybės narės į savo nacionalinę teisę įtrauktų naujas KIPVPS teisines formas.

(28)

Ši direktyva susijusi su tais jungimo metodais, kurie dažniausiai naudojami valstybėse narėse. Tai nereiškia, kad visos valstybės narės į savo nacionalinę teisę turi įtraukti visus tris metodus, tačiau kiekviena valstybė narė turėtų pripažinti dėl šių jungimo būdų įvykusį turto perleidimą. Pagal šią direktyvą KIPVPS neužkertamas kelias taikyti kitokius metodus jungiantis vien tik nacionaliniu mastu tais atvejais, kai nė vienas iš KIPVPS, susijusių su jungimusi, negavo pranešimo dėl tarpvalstybinės prekybos savo investiciniais vienetais. Tiems jungimams ir toliau bus taikomos atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos. Nacionalinės kvorumo taisyklės neturėtų būti nei diskriminacinės nacionalinių ir tarpvalstybinių jungimų aspektais, nei griežtesnės negu taisyklės, numatytos juridinio asmens statusą turinčių subjektų jungimo atveju.

(29)

Siekdamos apsaugoti investuotojų interesus, valstybės narės turėtų reikalauti dėl siūlomo KIPVPS jungimo šalies viduje ar tarpvalstybinio jungimo gauti jų kompetentingų institucijų leidimą. Vykdant tarpvalstybinį jungimą, po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS kompetentingos institucijos turėtų išduoti leidimą dėl jungimo ir taip užtikrinti, kad investicinių vienetų savininkų, kurie faktiškai keičia KIPVPS, interesai būtų tinkamai apsaugoti. Jei jungiami daugiau nei vienas po jungimo pasibaigsiantys KIPVPS, kurių buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, leidimą dėl jungimo turės išduoti kiekvieno po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS kompetentingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje, įskaitant apsikeitimą informacija tinkamu būdu. Kadangi taip pat reikia tinkamai apsaugoti po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkų interesus, į juos turėtų atsižvelgti po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos.

(30)

Po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkai taip pat turėtų turėti galimybę reikalauti atpirkti arba išpirkti savo investicinius vienetus arba, kai galima, pakeisti juos kito KIPVPS, vykdančio panašią investavimo politiką ir valdomo tos pačios valdymo įmonės ar susijusios įmonės, investiciniais vienetais. Už naudojimąsi šia teise neturėtų būti taikomas joks papildomas mokestis, išskyrus atitinkamų KIPVPS renkamą mokestį, skirtą investicijų atsiėmimo išlaidoms visais atvejais padengti, kaip numatyta po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS prospektuose.

(31)

Taip pat reikėtų užtikrinti nepriklausomą jungimų kontrolę. Kiekvieno jungime dalyvaujančio KIPVPS depozitoriumai turėtų patikrinti bendrųjų jungimo projekto sąlygų atitiktį atitinkamoms šios direktyvos ir KIPVPS fondų taisyklių nuostatoms. Depozitoriumas arba nepriklausomas auditorius visų jungime dalyvaujančių KIPVPS vardu turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų patvirtinti šių KIPVPS turto ir įsipareigojimų vertinimo metodai ir valiutos keitimo kurso apskaičiavimo metodas, kaip nustatyta bendrosiose jungimo projekte sąlygose, taip pat faktinis valiutos keitimo kursas ir, jei taikytina, išmoka grynaisiais pinigais už investicinį vienetą. Siekiant apriboti su tarpvalstybiniu jungimu susijusias išlaidas, turėtų būti įmanoma parengti vieną visų jungime dalyvaujančių KIPVPS ataskaitą, o teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam po jungimo pasibaigsiančio arba po jungimo veiksiančio KIPVPS auditoriui turėtų būti sudarytos sąlygos tai padaryti. Investuotojų apsaugos sumetimais investicinių vienetų savininkai turėtų turėti galimybę paprašę nemokamai gauti šios ataskaitos egzempliorių.

(32)

Ypač svarbu, kad investicinių vienetų savininkai būtų tinkamai informuoti apie siūlomą jungimą ir kad jų teisės būtų pakankamai apsaugotos. Nors su jungimu labiausiai susiję po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkų interesai, po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkų interesai taip pat turėtų būti apsaugoti.

(33)	Šioje direktyvoje išdėstytomis jungimo nuostatomis nepažeidžiamas teisės aktų dėl įmonių koncentracijos kontrolės, visų pirma 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas), taikymas (5).

(34)

Laisva prekyba KIPVPS išleistais investiciniais vienetais, leidžianti iki 100 % jų turto investuoti į to paties subjekto išleistus perleidžiamus vertybinius popierius (valstybės, vietos valdžios ir kt.), neturėtų turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio, trukdančio kapitalo rinkos veikimui ar valstybių narių finansavimui.

(35)

Šioje direktyvoje pateikiama perleidžiamų vertybinių popierių apibrėžtis taikoma tik šioje direktyvoje ir neturi įtakos įvairioms apibrėžtims, kurios nacionalinės teisės aktuose yra pateikiamos kitiems tikslams, pavyzdžiui, apmokestinimo. Todėl ši apibrėžtis neapima akcijų ir kitų joms lygiaverčių vertybinių popierių, kuriuos išleidžia tokie subjektai, kaip statybos draugijos, pramoninės ir taupymo draugijos, kurių nuosavybės teisės praktiškai negali būti perleistos, išskyrus tuos atvejus, kai emitentas juos superka pats.

(36)	Pinigų rinkos priemonės apima perleidžiamas priemones, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, o ne reguliuojamose rinkose, pavyzdžiui, iždo ir savivaldybių vekseliai, indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, vidutinės trukmės vekseliai ir bankų akceptai.

(37)	Šioje direktyvoje reguliuojamos rinkos samprata atitinka sampratą, pateiktą Direktyvoje 2004/39/EB.

(38)

Pageidautina, kad KIPVPS būtų leista investuoti savo turtą į KIPVPS ir į kitų atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų, kurie taip pat investuoja į šioje direktyvoje nurodytą likvidų finansinį turtą ir kurie savo veikloje vadovaujasi rizikos paskirstymo principu, investicinius vienetus. Būtina, kad KIPVPS arba kitiems kolektyvinio investavimo subjektams, į kuriuos KIPVPS investuoja, būtų taikoma veiksminga priežiūra.

(39)

Turėtų būti skatinama KIPVPS galimybių investuoti į KIPVPS ir kitus kolektyvinio investavimo subjektus plėtra. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti, kad tokia investicinė veikla nemažintų investuotojų apsaugos. Kadangi KIPVPS turi geresnes galimybes investuoti į kitų KIPVPS ir kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, būtina nustatyti tam tikras taisykles, kurios reguliuotų kiekybinius apribojimus, informacijos atskleidimą ir kelio užkirtimą „pakopų“ reiškiniui.

(40)

Siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir į tai, kad jau sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga, pageidautina, kad KIPVPS būtų leista dėti indėlius į bankus. Siekiant užtikrinti reikalingą investicijų į indėlius likvidumą, šie indėliai turėtų būti išmokami pareikalavus arba juos turi būti galima atsiimti. Jeigu indėliai padedami į trečiojoje šalyje registruotą buveinę turinčią kredito įstaigą, šiai kredito įstaigai turėtų būti taikomos riziką ribojančios taisyklės, atitinkančios Bendrijos teisėje nustatytąsias taisykles.

(41)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad KIPVPS gali dėti indėlius į banką, vadovaudamiesi fondo taisyklėmis arba steigimo dokumentais, turėtų būti galima leisti visiems KIPVPS turėti papildomo likvidaus turto, pavyzdžiui, pareikštinius bankų indėlius. Tokio papildomo likvidaus turto turėjimas gali būti pagrįstas, inter alia, norint atlikti einamuosius arba specialiuosius mokėjimus; pardavimo atveju tokį laikotarpį, kuris reikalingas reinvestuoti į perleidžiamus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones arba kitą šioje direktyvoje numatytą finansinį turtą; arba tokį laikotarpį, kuris būtinai reikalingas, kai dėl nepalankių rinkos sąlygų sustabdomos investicijos į perleidžiamus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones bei kitą finansinį turtą.

(42)	Dėl su rizikos apribojimais susijusių priežasčių būtina vengti per didelės KIPVPS investicijų koncentracijos, kuri jam sukelia abipusę riziką tam pačiam subjektui arba tai pačiai grupei priklausantiems subjektams.

(43)

Leidimas KIPVPS investuoti į išvestines finansines priemones turėtų būti aiškiai išreikštas kaip dalis jų bendros investicinės politikos arba apsidraudimo tikslais, kad būtų pasiektas nustatytas finansinis tikslas arba prospekte nurodytas rizikos pobūdis. Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, būtina nustatyti didžiausią potencialią išvestinių finansinių priemonių poziciją, kad nebūtų viršyta bendra grynoji KIPVPS portfelio vertė. Siekiant nuolat būti informuotam apie riziką ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių sandorių, bei siekiant patikrinti, ar laikomasi investicijų apribojimų, ši rizika ir įsipareigojimai turėtų būti nuolat vertinami ir stebimi. Pagaliau siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą teikiant informaciją, KIPVPS turėtų apibūdinti savo strategiją, metodus ir investicijų apribojimus, kuriais vadovaujantis atliekamos operacijos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

(44)

Būtina, kad priemonės, skirtos galimos su produktais, kurių kredito rizika perkeliama pakeičiant juos vertybiniais popieriais, susijusių interesų neatitikties klausimui spręsti, atsižvelgiant į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (6) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (7), būtų nuoseklios ir darnios visais finansinio sektoriaus reguliavimo aspektais. Siekdama užtikrinti tokį nuoseklumą ir darną, Komisija, deramai išnagrinėjusi tokių pasiūlymų poveikį, pateiks atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų, taip pat ir dėl šios direktyvos.

(45)

Atsižvelgiant į nebiržinei prekybai skirtas išvestines finansines priemones, turėtų būti nustatyti kitos sandorio šalies ir priemonių tinkamumo, likvidumo ir nuolatinio pozicijos vertinimo reikalavimai. Tokių reikalavimų tikslas yra užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą, artimą tokiai, kokia egzistuoja, kai išvestines finansines priemones jie įsigyja reguliuojamose rinkose.

(46)

Operacijos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis jokiu būdu neturėtų būti atliekamos siekiant apeiti šioje direktyvoje nustatytus principus ar taisykles. Atsižvelgiant į nebiržines išvestines finansines priemones, papildomos rizikos paskirstymo taisyklės turėtų būti taikomos pozicijoms, kurias subjektas turi sandorio šalyje arba šalių grupėje.

(47)

Kai kurie portfelio valdymo metodai, kuriuos taiko kolektyvinio investavimo subjektai, dažniausia investuodami į akcijas arba skolos vertybinius popierius, yra paremti akcijų indeksų arba skolos vertybinių popierių indeksų atkartojimu. Pageidautina, kad KIPVPS būtų leista atkartoti žinomus ir pripažintus akcijų indeksus arba skolos vertybinių popierių indeksus. Dėl šios priežasties gali būti reikalingos lankstesnės rizikos paskirstymo taisyklės, taikytinos KIPVPS, kurie šiuo tikslu investuoja į akcijas arba skolos vertybinius popierius.

(48)

Kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems taikoma ši direktyva, neturėtų turėti kitų tikslų, negu kolektyvinis iš visuomenės pritraukto kapitalo investavimas pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Šioje direktyvoje nurodytais atvejais KIPVPS turėtų turėti galimybę turėti antrines įmones tik tada, kai to reikia, siekiant savo vardu veiksmingai vykdyti tam tikrą veiklą, kuri taip pat apibrėžta šioje direktyvoje. Būtina užtikrinti veiksmingą KIPVPS priežiūrą. Todėl steigti KIPVPS patronuojamąją įmonę trečiojoje šalyje turėtų būti leidžiama tik šioje direktyvoje numatytais atvejais ir laikantis joje nustatytų sąlygų. Bendroji pareiga veikti vien tik investicinių vienetų savininkų naudai ir ypač siekiant padidinti sąnaudų efektyvumą, niekada nepateisina KIPVPS priemonių, kurios galėtų trukdyti kompetentingoms institucijoms veiksmingai įgyvendinti savo priežiūros funkcijas.

(49)

Pirminėje Direktyvos 85/611/EEB redakcijoje buvo leidžiama nukrypti nuo KIPVPS turto, kurį jis gali investuoti į to paties subjekto išleistus perleidžiamus vertybinius popierius, procentinės dalies apribojimo, kuris taikytas tais atvejais, kai obligacijas išleido arba už jas garantavo valstybė narė. Visų pirma tuo nukrypimu buvo leista KIPVPS investuoti į tokias obligacijas iki 35 % savo turto. Panašus, bet labiau apribotas nukrypimas pateisinamas privataus sektoriaus obligacijų atžvilgiu, kurios net nesant valstybės garantijų suteikia specialias garantijas investuotojams pagal konkrečias jiems taikomas taisykles. Dėl tos priežasties būtina praplėsti nukrypimo taikymą visoms privataus sektoriaus obligacijoms, kurios atitinka bendrai nustatytus kriterijus, paliekant galimybę pačioms valstybėms narėms sudaryti tokių obligacijų, kurioms jos ketina esant reikalui taikyti nukrypimą, sąrašą.

(50)

Kelios valstybės narės patvirtino nuostatas, kuriomis sudarytos sąlygos nekoordinuojamiems kolektyvinio investavimo subjektams sutelkti savo turtą į vieną finansuojamąjį fondą. Siekiant leisti KIPVPS pasinaudoti tomis struktūromis, būtina finansuojantiesiems KIPVPS, norintiems sutelkti savo turtą finansuojamajame KIPVPS, netaikyti draudimo į vieną kolektyvinio investavimo subjektą investuoti daugiau kaip 10 % savo turto, o tam tikrais atvejais 20 % savo turto. Tokia išimtis yra pagrįsta, nes finansuojantysis KIPVPS visą arba beveik visą savo turtą investuoja į diversifikuotą finansuojamojo KIPVPS, kuriam pačiam taikomos KIPVPS diversifikavimo taisyklės, investicijų portfelį.

(51)

Siekiant palengvinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti vienodą investuotojų apsaugą visoje Bendrijoje, reikėtų leisti veikti finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūroms tiek tuo atveju, kai finansuojamasis ir finansuojantysis KIPVPS įsteigti toje pačioje valstybėje narėje, tiek tuo atveju, kai jie įsteigti skirtingose valstybėse narėse. Siekiant sudaryti sąlygas investuotojams geriau suprasti finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūras, o priežiūros institucijoms – lengviau jas prižiūrėti (visų pirma tarpvalstybinių situacijų atveju), finansuojantieji KIPVPS neturėtų turėti galimybės investuoti į daugiau kaip vieną finansuojamąjį subjektą. Siekiant užtikrinti vienodą investuotojų apsaugą visoje Bendrijoje, finansuojamasis fondas pats turėtų būti leidimą veikti turintis KIPVPS. Siekiant vengti nereikalingos administracinės naštos reikėtų netaikyti nuostatų dėl pranešimo apie tarpvalstybinę prekybą, jei finansuojamasis KIPVPS nepritraukia kapitalo iš visuomenės kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įsteigtas, o toje kitoje valstybėje narėje turi tik vieną arba daugiau finansuojančiųjų KIPVPS.

(52)

Siekiant apsaugoti finansuojančiojo KIPVPS investuotojus, finansuojančiojo KIPVPS investicijas į finansuojamąjį KIPVPS turėtų iš anksto patvirtinti finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos. Patvirtinimo reikia tik tuo atveju, kai finansuojančiojo KIPVPS pradinės investicijos į finansuojamąjį KIPVPS viršija investicijoms į kitą KIPVPS taikomą ribą. Siekiant palengvinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti vienodą investuotojų apsaugą visoje Bendrijoje, sąlygos, kurių reikia laikytis, ir dokumentai bei informacija, kurie turi būti pateikti, kad būtų patvirtintos finansuojančiojo KIPVPS investicijos į finansuojamąjį KIPVPS, turėtų būti išsamūs.

(53)

Siekiant sudaryti sąlygas finansuojančiajam KIPVPS veikti kuo daugiau atsižvelgiant į savo investicinių vienetų savininkų interesus ir visų pirma suteikti jam galimybę iš finansuojamojo KIPVPS gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus savo įpareigojimams vykdyti, finansuojantysis ir finansuojamasis KIPVPS turėtų sudaryti saistantį ir vykdomą susitarimą. Tačiau, jei finansuojantįjį ir finansuojamąjį KIPVPS valdo ta pati valdymo įmonė, turėtų pakakti, kad valdymo įmonė nustatytų vidaus veiklos taisykles. Finansuojančiojo ir finansuojamojo KIPVPS depozitoriumų arba finansuojančiojo ir finansuojamojo KIPVPS auditorių keitimosi informacija susitarimu reikėtų užtikrinti, kad būtų keičiamasi informacija ir dokumentais, reikalingais finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumo arba auditoriaus pareigoms vykdyti. Šioje direktyvoje reikėtų užtikrinti, kad, laikydamiesi šių reikalavimų, depozitoriumai arba auditoriai nebūtų pripažinti pažeidę jokio informacijos atskleidimo apribojimo ar duomenų apsaugos nuostatų.

(54)

Siekiant užtikrinti didelę finansuojančiojo KIPVPS investuotojų interesų apsaugą, prospektą, pagrindinę informaciją investuotojams ir visus rinkodaros pranešimus reikėtų pritaikyti prie finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūrų ypatybių. Finansuojančiojo KIPVPS investicijos į finansuojamąjį KIPVPS neturėtų daryti įtakos finansuojančiojo KIPVPS gebėjimui savo investicinių vienetų savininkų prašymu atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus arba veikti kuo daugiau atsižvelgiant į savo investicinių vienetų savininkų interesus.

(55)

Pagal šią direktyvą investicinių vienetų savininkai turėtų būti apsaugoti nuo nepagrįstų papildomų išlaidų, draudžiant finansuojamiesiems KIPVPS iš finansuojančiųjų KIPVPS imti pasirašymo ir išpirkimo mokesčius. Vis dėlto finansuojamieji KIPVPS turėtų turėti galimybę imti pasirašymo arba išpirkimo mokesčius iš kitų investuotojų finansuojamuose KIPVPS.

(56)

Pertvarkymo taisyklėmis turėtų būti sudarytos sąlygos veikiantiems KIPVPS būti pertvarkytiems į finansuojančiuosius KIPVPS. Kartu jomis turėtų būti pakankamai apsaugoti investicinių vienetų savininkai. Kadangi pertvarkymas yra esminis investicijų politikos pokytis, iš pertvarkomo KIPVPS reikėtų reikalauti savo investicinių vienetų savininkams suteikti pakankamai informacijos tam, kad jie galėtų nuspręsti, ar išlaikyti savo investiciją. Kompetentingos institucijos neturėtų reikalauti, kad finansuojantysis KIPVPS pateiktų daugiau ar kitos negu nurodyta šioje direktyvoje informacijos.

(57)

Kai finansuojamųjų KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sužino apie su finansuojamuoju KIPVPS susijusį pažeidimą arba nustato, kad finansuojamieji KIPVPS nesilaiko šios direktyvos nuostatų, jos gali nuspręsti, kai tinkama, imtis atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog finansuojamųjų KIPVPS investicinių vienetų savininkams būtų apie tai pranešta.

(58)	Valstybės narės turėtų aiškiai atskirti rinkodaros pranešimus nuo privalomai investuotojams atskleidžiamos informacijos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Privalomai investuotojams atskleidžiama informacija yra pagrindinė informacija investuotojams, prospektas ir metinė bei pusmetinė ataskaitos.

(59)

Pagrindinė informacija investuotojams turėtų būti nemokamai, iš anksto prieš pradedant KIPVPS pasirašymą pateikta investuotojams kaip specialus dokumentas, kad jie galėtų lengviau priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų. Šioje pagrindinėje informacijoje investuotojams turėtų būti tik esminiai elementai, padedantys priimti šiuos sprendimus. Pagrindinės informacijos investuotojams pobūdis turėtų būti iki galo suderintas siekiant užtikrinti pakankamą investuotojų apsaugą ir palyginamumą. Pagrindinė informacija investuotojams turėtų būti trumpa. Tinkamiausias būdas užtikrinti mažmeniniams investuotojams reikalingą informacijos aiškumą ir paprastumą ir sudaryti sąlygas sėkmingai palyginti visus duomenis, ypač su investiciniu sprendimu susijusias išlaidas ir rizikos pobūdį, – informaciją nustatyta tvarka pateikti viename ribotos apimties dokumente.

(60)	Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamoje tam skirtoje savo interneto svetainės dalyje gali visuomenei pateikti pagrindinę informaciją investuotojams apie KIPVPS, kuriems leidimas išduotas toje valstybėje narėje.

(61)

Pagrindinę informaciją investuotojams turėtų parengti visi KIPVPS. Valdymo įmonės arba prireikus investicinės bendrovės pagrindinę informaciją investuotojams turėtų pateikti svarbiems subjektams pagal naudojamą paskirstymo metodą (tiesioginis pardavimas arba pardavimas per tarpininkus). Klientams ir potencialiems klientams pagrindinę informaciją investuotojams turėtų teikti tarpininkai.

(62)

KIPVPS turėtų turėti galimybę prekiauti savo investiciniais vienetais kitose valstybėse narėse, taikant pranešimų teikimo tvarką, grindžiamą geresniu valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimu. Po to kai KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos perduoda visą pranešimo bylą, KIPVPS priimančioji valstybė narė neturėtų turėti galimybės prieštarauti kitoje valstybėje narėje įsteigto KIPVPS patekimui į jos rinką arba ginčyti tos kitos valstybės narės išduoto leidimo.

(63)	KIPVPS turėtų turėti galimybę prekiauti savo investiciniais vienetais, jei jie imasi būtinų priemonių, užtikrinančių galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ir gauti informaciją, kurią reikalaujama, kad KIPVPS pateiktų.

(64)

Siekiant palengvinti tarpvalstybinę prekybą KIPVPS investiciniais vienetais, parengtos prekybos KIPVPS investiciniais vienetais tvarkos atitiktis KIPVPS priimančiojoje valstybėje narėje taikomiems įstatymams, kitiems teisės aktams ir administracinėms procedūroms turėtų būti tikrinama po to, kai KIPVPS patenka į tos valstybės narės rinką. Taip tikrinami galėtų būti prekybos tvarkos tinkamumas, ypač paskirstymo tvarkos tinkamumas, ir įpareigojimas, kad rinkodaros pranešimai būtų pateikti sąžiningai, aiškiai ir neklaidinančiai. Taikant šią direktyvą neturėtų būti užkertamas kelias priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms tikrinti, ar rinkodaros pranešimai (neįskaitant pagrindinės informacijos investuotojams, prospekto ir metinių bei pusmetinių ataskaitų) atitinka nacionalinę teisę prieš tai, kai jais gali naudotis KIPVPS, tačiau toks tikrinimas turėtų būti nediskriminacinis ir netrukdantis KIPVPS patekti į rinką.

(65)

Siekiant didinti teisinį tikrumą, reikia užtikrinti, kad KIPVPS, kuris savo investicinius vienetus parduoda tarpvalstybiniu pagrindu, turėtų galimybę elektronine forma ir tarptautinių finansų srityje įprasta kalba lengvai susipažinti su visa informacija apie įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus KIPVPS priimančiojoje valstybėje narėje ir konkrečiai susijusius su prekybos KIPVPS investiciniais vienetais tvarka. Su tokiu skelbimu susijusiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma nacionalinė teisė.

(66)

Siekiant palengvinti KIPVPS patekimą į kitų valstybių narių rinkas, iš KIPVPS turėtų būti reikalaujama į KIPVPS priimančiosios valstybės narės valstybinę kalbą arba vieną iš valstybinių kalbų arba jos kompetentingų institucijų patvirtintą kalbą išversti tik pagrindinę informaciją investuotojams. Pagrindinėje informacijoje investuotojams turėtų būti nurodyta, kuria (-iomis) kalba (-omis) pateikiami kiti privalomai atskleidžiami dokumentai ir papildoma informacija. Už vertimo parengimą turėtų būti atsakingas KIPVPS, kuris turėtų nuspręsti, ar reikia paprasto ar patvirtinto vertimo.

(67)	Siekiant palengvinti patekimą į kitų valstybių narių rinkas, svarbu paskelbti pranešimų mokesčių dydį.

(68)

Valstybės narės, siekdamos sudaryti geresnes sąlygas bendradarbiauti nacionalinėms institucijoms ir kompetentingoms kitų valstybių narių institucijoms, įskaitant šių institucijų bendradarbiavimą dvišalių arba daugiašalių susitarimų, kuriuose galėtų būti numatytas savanoriškas užduočių perdavimas, pagrindu, turėtų imtis būtinų administracinių ir organizacinių priemonių.

(69)

Siekiant, kad ši direktyva būtų vienodai įgyvendinama visose valstybėse narėse, būtina stiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimų konvergenciją. Priežiūros veiksmingumą turėtų garantuoti bendri mažiausi įgaliojimai, atitinkantys įgaliojimus, kompetentingoms institucijoms suteiktus kitais Bendrijos finansinių paslaugų teisės aktais. Be to, valstybės narės turėtų numatyti taisykles dėl sankcijų, kurios galėtų apimti baudžiamąsias arba administracines sankcijas, bei administracines priemones, taikytinas šios direktyvos pažeidimo atveju. Valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kurios būtinos tų sankcijų vykdymui užtikrinti.

(70)	Būtina sustiprinti nuostatas dėl nacionalinių kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir jų pareigas teikti tarpusavio pagalbą ir bendradarbiauti.

(71)	Atitinkamoms kompetentingoms institucijoms turėtų būti nustatomos aiškios kompetencijos ribos tarpvalstybinio paslaugų teikimo klausimais, kad nebūtų veiklos spragų ar dubliavimo, vadovaujantis taikoma teise.

(72)

Šios direktyvos nuostatos, susijusios su efektyviu kompetentingų institucijų priežiūros funkcijų vykdymu, apima ir priežiūrą konsolidavimo pagrindu, kurią privaloma taikyti KIPVPS arba įmonėms, dalyvaujančioms jų verslo veikloje, jeigu tai numatyta Bendrijos teisės nuostatose. Tokiais atvejais institucijos, į kurias kreipiamasi leidimo, privalo turėti galimybę nustatyti, kokios institucijos yra kompetentingos atlikti to KIPVPS arba įmonės, dalyvaujančios jo verslo veikloje, konsoliduotą priežiūrą.

(73)

Pagal buveinės valstybės narės priežiūros principą kompetentingos institucijos turi panaikinti leidimą arba jo neišduoti, jeigu tokie veiksniai, kaip veiklos programų turinys, paskirstymas geografiniu principu arba faktiškai vykdoma veikla, aiškiai rodo, kad KIPVPS arba įmonė, dalyvaujanti jo verslo veikloje, pasirinko vienos valstybės narės teisinę sistemą, kad nereikėtų laikytis griežtesnių standartų, galiojančių kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji vykdo arba ketina vykdyti didžiąją savo veiklos dalį.

(74)	Tam tikra veikla, pavyzdžiui, sukčiavimas arba pažeidimai pasinaudojant viešai neatskleista informacija, gali paveikti finansų sistemos stabilumą ir patikimumą, netgi kai tai susiję ir su kitomis įmonėmis, o ne tik KIPVPS ar įmonėmis, dalyvaujančiomis jų verslo veikloje.

(75)

Tikslinga numatyti galimybę keistis informacija kompetentingoms institucijoms ir institucijoms ar organizacijoms, kurios atlikdamos savo funkcijas padeda gerinti finansų sistemos stabilumą. Tačiau siekiant, kad perduodama informacija išliktų konfidenciali, tokio keitimosi adresatai turėtų būti griežtai ribojami.

(76)	Reikia nurodyti sąlygas, kuriomis leidžiama taip keistis informacija.

(77)	Jeigu yra nustatyta, kad informaciją galima teikti tik gavus aiškų kompetentingų institucijų sutikimą, prireikus pastarosios gali duoti savo sutikimą, taikydamos griežtus reikalavimus.

(78)	Taip pat turėtų būti leidžiama keistis informacija tarp kompetentingų institucijų ir centrinių bankų, panašias į centrinių bankų funkcijas atliekančių pinigų institucijų arba prireikus kitų už mokėjimų sistemų priežiūrą atsakingų valdžios institucijų.

(79)

Į šią direktyvą turėtų būti įtrauktas toks pats profesinės paslapties įpareigojimas, kurį turėtų vykdyti institucijos, atsakingos už leidimų išdavimą KIPVPS bei jų priežiūrą, ir įmonės, prisidedančios prie to leidimų išdavimo bei priežiūros, ir joms turėtų būti suteiktos tokios pačios galimybės keistis informacija kaip ir suteiktos institucijoms, atsakingoms už leidimų išdavimą kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms bei draudimo įmonėms ir jų priežiūrą.

(80)

Norint pagerinti KIPVPS arba įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, riziką ribojančią priežiūrą ir apsaugoti KIPVPS arba įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, klientus, auditoriai turėtų būti įpareigoti nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms visais atvejais, kaip numato ši direktyva, kai vykdydami savo pareigas jie sužino faktų, galinčių turėti rimtą poveikį KIPVPS arba įmonės, dalyvaujančios jo verslo veikloje, finansinei būklei arba valdymo ir apskaitos tvarkai.

(81)	Atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą, pageidautina, kad valstybės narės nustatytų, kad tokio įpareigojimo reikėtų laikytis visais atvejais, kai auditorius aptinka tokių faktų, vykdydamas savo pareigas įmonėje, susijusioje artimais ryšiais su KIPVPS arba įmone, dalyvaujančia jo verslo veikloje.

(82)

Auditorių pareiga – prireikus pranešti kompetentingoms institucijoms tam tikrus faktus ir sprendimus, susijusius su KIPVPS arba įmone, dalyvaujančia jo verslo veikloje, kuriuos jie aptinka vykdydami savo užduotis subjekte, kuris nėra nei KIPVPS, nei įmonė, dalyvaujanti KIPVPS verslo veikloje, savaime nekeičia nei auditorių užduočių pobūdžio tame subjekte, nei jų atlikimo būdo tame subjekte.

(83)	Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms mokesčių taisyklėms, įskaitant tvarką, kurią gali nustatyti valstybės narės, siekdamos užtikrinti atitiktį šioms taisyklėms savo teritorijoje.

(84)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(85)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti toliau pateiktas įgyvendinimo priemones. Turint mintyje valdymo įmones, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, kuriomis išsamiai nustatomi organizaciniai reikalavimai, rizikos valdymas, interesų konfliktai ir veiklos taisyklės. Turint mintyje depozitoriumus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, kuriomis nustatomos priemonės, kurių turi imtis depozitoriumai, kad įvykdytų savo pareigas dėl valdymo įmonės, įsteigtos kitoje valstybėje narėje nei KIPVPS buveinės valstybė narė, valdomo KIPVPS, ir depozitoriumo bei valdymo įmonės susitarimo detalės. Šios įgyvendinimo priemonės turėtų padėti valdymo įmonėms ir depozitoriumams vienodai vykdyti šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, tačiau jos neturėtų būti išankstinė sąlyga tam, kad valdymo įmonės, gavusios tam tikros veiklos leidimus jų buveinės valstybėje narėje, galėtų vykdyti tą veiklą visoje Bendrijoje steigdamos filialus arba vadovaudamosi laisve teikti paslaugas, įskaitant KIPVPS valdymą kitoje valstybėje narėje.

(86)	Turint mintyje KIPVPS jungimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, skirtas išsamiam informacijos investicinių vienetų savininkams turiniui ir teikimo būdui nurodyti.

(87)

Turint mintyje finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, skirtas nustatyti finansuojamojo ir finansuojančiojo KIPVPS susitarimo, jų vidinių veiklos taisyklių bei jų depozitoriumų ir auditorių susitarimo dėl dalijimosi informacija turinį, priemonių, tinkamų koordinuoti jų grynojo turto vertės apskaičiavimo laiką ir skelbimą siekiant išvengti vėlyvos prekybos rizikos, apibrėžtį, finansuojamojo subjekto jungimo poveikį finansuojančiojo subjekto leidimui veikti, pažeidimų finansuojamajame subjekte, apie kuriuos reikia pranešti finansuojančiajam subjektui, rūšį, informacijos pateikimo investicinių vienetų savininkams, kai KIPVPS pertvarkomas į finansuojantįjį KIPVPS, būdą ir formą, finansuojančiojo subjekto finansuojamajam subjektui perleidžiamo turto vertinimo ir audito tvarką ir finansuojančiojo subjekto depozitoriumo vaidmenį šiame procese.

(88)

Turint mintyje informacijos atskleidimo nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, skirtas nustatyti specifines sąlygas, kurias reikia atitikti, kai prospektas teikiamas patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, kuri nėra patvarioji laikmena, išsamų ir baigtinį pagrindinės informacijos investuotojams turinį, formą ir pateikimą atsižvelgiant į skirtingą to KIPVPS pobūdį arba komponentus ir pagrindinės informacijos investuotojams pateikimo patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, kuri nėra patvarioji laikmena, specifines sąlygas.

(89)

Turint mintyje pranešimų teikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones, skirtas priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų skelbiamos informacijos apie taikomas vietos taisykles apimčiai nustatyti ir techninei informacijai apie galimybę priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms susipažinti su saugomais ir atnaujintais KIPVPS dokumentais nustatyti.

(90)	Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai, inter alia, patikslinti apibrėžtis ir suderinti terminiją bei pagrindų apibrėžtis pagal vėlesnius aktus dėl KIPVPS ir dėl su tuo susijusių klausimų.

(91)

Kadangi 85–90 konstatuojamosiose dalyse nurodytos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(92)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. patvirtinti taisykles su bendrais požymiais, taikomas Bendrijos lygmeniu, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šių taisyklių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(93)	Įpareigojimas perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti apribotas tomis nuostatomis, kuriomis iš esmės keičiama pirmesnė direktyva, palyginti su direktyvomis, kurias ji išdėsto nauja redakcija. Įpareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas vykdomas pagal ankstesnes direktyvas.

(94)	Šia direktyva neturėtų būti pažeisti valstybių narių įpareigojimai, susiję su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais III priedo B dalyje.

(95)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (9) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitiktį, ir viešai jas paskelbti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

TURINYS

I SKYRIUS

OBJEKTAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

II SKYRIUS

LEIDIMŲ IŠDAVIMAS KIPVPS

III SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL VALDYMO ĮMONIŲ

1 SKIRSNIS

Sąlygos imtis veiklos

2 SKIRSNIS

Santykiai su trečiosiomis šalimis

3 SKIRSNIS

Veiklos sąlygos

4 SKIRSNIS

Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas

IV SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL DEPOZITORIUMO

V SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

1 SKIRSNIS

Sąlygos imtis veiklos

2 SKIRSNIS

Veiklos sąlygos

3 SKIRSNIS

Įpareigojimai dėl depozitoriumo

VI SKYRIUS

KIPVPS JUNGIMAS

1 SKYRIUS

Principas, leidimų išdavimas ir patvirtinimas

2 SKIRSNIS

Nepriklausoma kontrolė, investicinių vienetų savininkų informavimas ir kitos investicinių vienetų savininkų teisės

3 SKIRSNIS

Išlaidos ir įsigaliojimas

VII SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL KIPVPS INVESTAVIMO POLITIKOS

VIII SKYRIUS

FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪROS

1 SKIRSNIS

Taikymo sritis ir patvirtinimas

2 SKIRSNIS

Finansuojančiajam KIPVPS ir finansuojamajam KIPVPS taikomos bendrosios nuostatos

3 SKIRSNIS

Depozitoriumai ir auditoriai

4 SKIRSNIS

Finansuojančiojo KIPVPS teikiama privaloma informacija ir rinkodaros pranešimai

5 SKIRSNIS

Veikiančio KIPVPS pertvarkymas į finansuojantįjį KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS pakeitimas

6 SKIRSNIS

Įpareigojimai ir kompetentingos institucijos

IX SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL INFORMACIJOS, KURIĄ BŪTINA TEIKTI INVESTUOTOJAMS

1 SKIRSNIS

Prospekto ir periodinių ataskaitų skelbimas

2 SKIRSNIS

Kitos informacijos skelbimas

3 SKIRSNIS

Pagrindinė informacija investuotojams

X SKYRIUS

BENDRIEJI KIPVPS ĮPAREIGOJIMAI

XI SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS KIPVPS, SAVO INVESTICINIAIS VIENETAIS PREKIAUJANTIEMS VALSTYBĖSE NARĖSE, KURIOSE JIE NĖRA ĮSTEIGTI

XII SKYRIUS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU UŽ LEIDIMŲ IŠDAVIMĄ IR PRIEŽIŪRĄ ATSAKINGOMIS INSTITUCIJOMIS

XIII SKYRIUS

EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMITETAS

XIV SKYRIUS

IŠLYGOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Išlygos

2 SKIRSNIS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

I PRIEDAS

A ir B lentelės

II PRIEDAS

Kolektyvinio investicijų portfelio valdymo funkcijos

III PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminų sąrašas

IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

1.   Ši direktyva taikoma valstybių narių teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (toliau – KIPVPS).

2.   Šioje direktyvoje ir vadovaujantis 3 straipsniu KIPVPS laikomi subjektai:

a)	kurių vienintelis tikslas yra iš visuomenės pritraukto kapitalo kolektyvinis investavimas į perleidžiamus vertybinius popierius arba kitą likvidų finansinį turtą, minimą 50 straipsnio 1 dalyje, ir kurie veikia pasinaudodami rizikos paskirstymo principu; ir

b)

kurių investiciniai vienetai savininkų pageidavimu yra tiesiogiai ar netiesiogiai atperkami ar išperkami už tų subjektų turtą. Veiksmai, kurių imasi KIPVPS, siekdamas užtikrinti, kad jo investicinių vienetų biržos vertė labai nesiskirtų nuo jo grynojo turto vertės, laikomi lygiaverčiais tokiam atpirkimui ar išpirkimui.

Valstybės narės gali leisti, kad KIPVPS būtų sudaryti iš keleto investicinių padalinių.

3.   2 dalyje nurodyti subjektai gali būti steigiami pagal sutarčių teisę (kaip bendrieji investiciniai fondai, valdomi valdymo įmonių), patikėjimo teisę (kaip patikėjimo fondai) arba įstatus (kaip investicinės bendrovės).

Šioje direktyvoje:

a)	„bendrieji investiciniai fondai“ taip pat apima patikėjimo fondus;

b)	KIPVPS „investiciniai vienetai“ taip pat apima KIPVPS akcijas.

4.   Ši direktyva nereglamentuoja investicinių bendrovių, kurių turtas tarpininkaujant patronuojamosioms bendrovėms daugiausia yra investuojamas kitaip nei į perleidžiamus vertybinius popierius.

5.   Valstybės narės draudžia šios direktyvos reglamentuojamiems KIPVPS tapti kolektyvinio investavimo subjektais, kurių nereglamentuoja ši direktyva.

6.   Vadovaujantis Bendrijos teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis kapitalo judėjimus, ir 91 bei 92 straipsniais ir 108 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, nė viena valstybė narė toje srityje, kurią reglamentuoja ši direktyva, kitoje valstybėje narėje įsteigtiems KIPVPS ar tokių KIPVPS išleistiems investiciniams vienetams, jei tie KIPVPS prekiauja savo investiciniais vienetais tos valstybės narės teritorijoje, netaiko jokių kitų nuostatų.

7.   Nepažeidžiant šio skyriaus, valstybė narė gali jos teritorijoje įsteigtiems KIPVPS taikyti reikalavimus, kurie yra griežtesni už arba papildantys šioje direktyvoje pateiktus reikalavimus, jeigu jie yra bendro pobūdžio ir neprieštarauja šios direktyvos nuostatoms.

2 straipsnis

1.   Šioje direktyvoje taikomos šios apibrėžtys:

a)	„depozitoriumas“ – institucija, kuriai pavedama atlikti 22 ir 32 straipsniuose nustatytas pareigas ir kuriai taikomos kitos IV skyriaus ir V skyriaus 3 skirsnio nuostatos;

b)	„valdymo įmonė“ – įmonė, kurios nuolatinė veikla yra KIPVPS, kaip bendrųjų investicinių fondų arba investicinių bendrovių, valdymas (KIPVPS kolektyvinio vertybinių popierių portfelio valdymas);

c)	„valdymo įmonės buveinės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje yra registruota valdymo įmonės buveinė;

d)	„valdymo įmonės priimančioji valstybė narė“ – kita valstybė narė nei buveinės valstybė narė, kurios teritorijoje valdymo įmonė turi filialą ar teikia paslaugas;

e)	„KIPVPS buveinės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje KIPVPS išduotas leidimas pagal 5 straipsnį;

f)	„KIPVPS priimančioji valstybė narė“ – valstybė narė, išskyrus KIPVPS buveinės valstybę narę, kurioje prekiaujama KIPVPS investiciniais vienetais;

g)	„filialas“ – verslo vieta, kurioje yra valdymo įmonės dalis, neturinti juridinio asmens statuso ir teikianti paslaugas, kurias leista teikti valdymo įmonei;

h)	„kompetentingos institucijos“ – vadovaujantis 97 straipsniu kiekvienos valstybės narės paskirtos institucijos;

i)

„glaudus ryšys“ – situacija, kurioje du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja: i) „dalyvavimas kapitale“ – nuosavybės teisė į 20 % arba didesnę įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį, kuria naudojamasi tiesiogiai arba kontrolės būdu; arba ii) „kontrolė“ – patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės santykiai, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (10) 1 ir 2 straipsniuose, ir visais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai;

j)	„pakankamas akcijų paketas“ – tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas valdymo įmonės akcijų paketas, sudarantis 10 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių, arba akcijų paketas, leidžiantis daryti esminę įtaką valdymo įmonės, susijusios su tuo akcijų paketu, valdymui;

k)	„pradinis kapitalas“ – lėšos, nurodytos Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a ir b punktuose;

l)	„nuosavos lėšos“ – nuosavos lėšos, kaip nurodyta Direktyvos 2006/48/EB V antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje;

m)	„patvarioji laikmena“ – laikmena, kurioje investuotojas gali saugoti asmeniškai tam investuotojui skirtą informaciją taip, kad ateityje ji būtų prieinama ir nepakitusi atkuriama tol, kol investuotojas pagrįstai norėtų ja pasinaudoti;

n)

„perleidžiami vertybiniai popieriai“ yra: i) bendrovių akcijos ir kiti bendrovių akcijoms lygiaverčiai vertybiniai popieriai (akcijos); ii) obligacijos ir kitos užtikrintos skolos formos (skolos vertybiniai popieriai); iii) kiti apyvartūs vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti bet kuriuos tokius perleidžiamus vertybinius popierius pasirašymo arba keitimo būdu;

o)	„pinigų rinkos priemonės“ – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurios yra likvidžios bei turi vertę, kurią bet kada galima tiksliai nustatyti;

p)

„jungimas“ – operacija, kai: i) vienas ar daugiau KIPVPS arba jų investicinių padalinių (po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS), nustojančių veikti be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus perleidžia kitam veikiančiam KIPVPS arba jo investiciniam padaliniui (po jungimo veiksiantis KIPVPS) už savo investicinių vienetų savininkams išleistus po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinius vienetus ir, jei taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 % tų investicinių vienetų grynojo turto vertės; ii) du ar daugiau KIPVPS arba jų investicinių padalinių (po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS), nustojančių veikti be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus perleidžia KIPVPS, kurį jie sukuria, arba jo investiciniam padaliniui (po jungimo veiksiantis KIPVPS) už savo investicinių vienetų savininkams išleistus po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinius vienetus ir, jei taikoma, išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 % tų investicinių vienetų grynojo turto vertės; iii) vienas ar daugiau KIPVPS arba jų investicinių padalinių (po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS), kuris toliau veikia, kol neįvykdyti įsipareigojimai, savo grynąjį turtą perleidžia kitam to paties KIPVPS investiciniam padaliniui, jų sukurtam KIPVPS arba kitam veikiančiam KIPVPS, arba jo investiciniam padaliniui (po jungimo veiksiantis KIPVPS);

q)	„tarpvalstybinis jungimas“ yra: i) KIPVPS, iš kurių bent du įsteigti skirtingose valstybėse narėse, jungimas; arba ii) KIPVPS, kurie įsteigti toje pačioje valstybėje narėje, jungimas į naujai kuriamą KIPVPS, įsteigtą kitoje valstybėje narėje;

r)	„jungimas šalies viduje“ – KIPVPS, įsteigtų toje pačioje valstybėje narėje, jungimas, jei bent vienas iš jungime dalyvaujančių KIPVPS gavo pranešimą pagal 93 straipsnį.

2.   Taikant 1 dalies b punktą, nuolatinė valdymo įmonės veikla yra ir II priede nurodytos funkcijos.

3.   Taikant 1 dalies g punktą, visos verslo vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė valdymo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu.

4.   Taikant 1 dalies i punkto ii papunktį:

a)	patronuojamoji patronuojamosios įmonės įmonė taip pat laikoma patronuojančiosios įmonės, esančios šių įmonių hierarchijos viršūnėje, patronuojamąja įmone;

b)	nuolatiniai kontrolės tarp dviejų ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų ir to paties asmens santykiai taip pat laikomi glaudžiais ryšiais tarp minėtųjų asmenų.

5.   Taikant 1 straipsnio j punktą atsižvelgiama į balsavimo teises, nurodytas 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (11) 9 ir 10 straipsniuose.

6.   Taikant 1 dalies l punktą, Direktyvos 2006/49/EB 13–16 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

7.   Taikant 1 dalies n punktą, į perleidžiamų vertybinių popierių sąvoką neįtraukiami 51 straipsnyje nurodyti metodai ir priemonės.

3 straipsnis

Ši direktyva netaikoma šiems subjektams:

a)	uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams;

b)	kolektyvinio investavimo subjektams, kurie pritraukia kapitalą neskatindami savo investicinių vienetų pardavimo visuomenei Bendrijoje ar kurioje nors jos dalyje;

c)	kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai pagal fondų taisykles ar investicinės bendrovės steigimo dokumentus gali būti parduodami visuomenei tik trečiosiose šalyse;

d)	kolektyvinio investavimo subjektų kategorijoms, numatytoms valstybių narių, kuriose tokie kolektyvinio investavimo subjektai yra įsteigti, teisės aktuose, kurioms VII skyriuje ir 83 straipsnyje išdėstytos taisyklės netinka dėl jų investavimo ir skolinimosi politikos.

4 straipsnis

Šioje direktyvoje KIPVPS laikomas įsteigtu savo buveinės valstybėje narėje.

II SKYRIUS

LEIDIMŲ IŠDAVIMAS KIPVPS

5 straipsnis

1.   Joks subjektas nevykdo KIPVPS veiklos, jeigu jis nėra gavęs leidimo pagal šią direktyvą.

Toks leidimas galioja visose valstybėse narėse.

2.   Bendrasis investicinis fondas gauna leidimą tik tuomet, jeigu jo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pritaria valdymo įmonės paraiškai valdyti tą bendrąjį investicinį fondą, fondo taisyklėms ir pasirinktam depozitoriumui. Investicinė bendrovė gauna leidimą tik tuomet, jeigu jos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pritaria ir jos steigimo dokumentams, ir pasirinktam depozitoriumui, ir tam tikrais atvejais paskirtos valdymo įmonės paraiškai valdyti tą investicinę bendrovę.

3.   Nepažeidžiant 2 dalies, jei KIPVPS nėra įsteigtas valdymo įmonės buveinės valstybėje narėje, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, valdymo įmonei pateikus paraišką, sprendžia dėl KIPVPS valdymo pagal 20 straipsnį. Tai, kad KIPVPS turi būti valdoma valdymo įmonės, kurios registruota buveinė yra KIPVPS buveinės valstybėje narėje, ar kad valdymo įmonė turi vykdyti arba deleguoti bet kokią veiklą KIPVPS buveinės valstybėje narėje, neturi būti sąlyga išduoti leidimą.

4.   KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos neišduoda leidimo KIPVPS, jei:

a)	jos nustato, kad investicinė bendrovė nesilaiko V skyriuje nustatytų išankstinių sąlygų; arba

b)	valdymo įmonei neišduotas leidimas valdyti KIPVPS jos buveinės valstybėje narėje.

Nepažeidžiant 29 straipsnio 2 dalies, valdymo įmonė arba, prireikus, investicinė bendrovė per du mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo informuojama apie tai, ar KIPVPS leidimas suteiktas, ar ne.

KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos neišduoda leidimo KIPVPS, jeigu depozitoriumų direktoriai nėra pakankamai geros reputacijos arba neturi pakankamai patirties valdyti atitinkamos rūšies KIPVPS. Šiuo tikslu kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikiami depozitoriumo direktorių ir visų jų pareigas perimančių asmenų vardai ir pavardės.

Direktoriai – asmenys, kurie pagal teisės aktus ar steigimo dokumentus atstovauja depozitoriumui arba iš esmės lemia depozitoriumo politiką.

5.   KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos neišduoda leidimo, jeigu KIPVPS teisinėmis priemonėmis (pvz., atitinkamomis nuostatomis fondo taisyklėse ar steigimo dokumentuose) neleidžiama prekiauti savo investiciniais vienetais jo buveinės valstybėje narėje.

6.   Be KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pritarimo nekeičiami nei valdymo įmonė, nei depozitoriumas, taip pat nekeičiamos fondo taisyklės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija apie įstatymus ir kitus teisės aktus, įgyvendinančius šią direktyvą, kuri susijusi su KIPVPS nustatymu ir veikimu, būtų lengvai prieinama nuotoliniu arba elektroniniu būdu. Valstybės narės užtikrina, kad tokia informacija būtų prieinama bent tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, kad ji būtų pateikta aiškiai, nedviprasmiškai ir būtų nuolat atnaujinama.

III SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL VALDYMO ĮMONIŲ

1 SKIRSNIS

Sąlygos imtis veiklos

6 straipsnis

1.   Imtis valdymo įmonės veiklos leidžiama tik iš anksto gavus valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą leidimą. Leidimas, išduotas valdymo įmonei pagal šią direktyvą, galioja visose valstybėse narėse.

2.   Jokia valdymo įmonė nesiverčia jokia kita veikla, išskyrus KIPVPS valdymą, kuriam leidimas išduotas pagal šią direktyvą, išskyrus kitų kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems netaikoma ši direktyva, papildomą valdymą ir kurių valdymo įmonei taikoma riziką ribojanti priežiūra, tačiau kurių vienetais pagal šią direktyvą negali būti prekiaujama kitose valstybėse narėse.

KIPVPS valdymo veikla pagal šią direktyvą apima funkcijas, nurodytas II priede.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, be KIPVPS valdymo, valstybės narės gali leisti valdymo įmonėms teikti šias paslaugas:

a)	investicijų portfelio valdymas, įskaitant pensinių fondų investicijų portfelių valdymą pagal investuotojų išduotus įgaliojimus (savo nuožiūra, kiekvieno konkretaus kliento atžvilgiu), kai tokiuose portfeliuose yra viena ar daugiau priemonių, išvardytų Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje; ir

b)	kaip nepagrindinės paslaugos: i) investiciniai patarimai dėl vienos ar daugiau priemonių, išvardytų Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje; ii) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų saugojimas ir administravimas.

Pagal šią direktyvą valdymo įmonėms neleidžiama teikti vien tik šioje dalyje nurodytas paslaugas arba teikti nepagrindines paslaugas, neturint leidimo teikti pirmos pastraipos a punkte nurodytas paslaugas.

4.   Direktyvos 2004/39/EB 2 straipsnio 2 dalis ir 12, 13 bei 19 straipsniai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms valdymo įmonių teikiamoms paslaugoms.

7 straipsnis

1.   Nepažeisdamos kitų nacionalinės teisės aktuose nustatytų bendrojo taikymo sąlygų, kompetentingos institucijos išduoda valdymo įmonei leidimą tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

pradinis valdymo įmonės kapitalas yra ne mažesnis negu 125 000 EUR atsižvelgiant į tai, kad: i) jei valdymo įmonės investicijų portfelių vertė viršija 250 000 000 EUR, turi būti reikalaujama, kad valdymo įmonė papildytų nuosavas lėšas suma, kuri turi būti lygi 0,02 % tos sumos, kuria valdymo įmonės investicijų portfelis viršija 250 000 000 EUR dydį, tačiau bendra reikalaujama pradinio kapitalo ir papildomos nuosavų lėšų dalies suma negali viršyti 10 000 000 EUR; ii) šioje dalyje valdymo įmonės portfeliais turi būti laikomi tokie portfeliai: — bendrųjų investicinių fondų, kuriuos valdo valdymo įmonė, portfeliai, įskaitant portfelius, kurių valdymo funkciją valdymo įmonė yra delegavusi, išskyrus portfelius, kurių valdymas jai deleguotas, — investicinių bendrovių, kurių valdymo įmonė yra paskirtoji valdymo įmonė, portfeliai, — kitų kolektyvinio investavimo subjektų, valdomų valdymo įmonės, portfeliai, įskaitant portfelius, kurių valdymo funkciją valdymo įmonė yra delegavusi, išskyrus portfelius, kurių valdymas jai deleguotas; iii) kad ir koks būtų tų reikalavimų dydis, valdymo įmonės nuosavos lėšos niekada negali būti mažesnės nei Direktyvos 2006/49/EB 21 straipsnyje nustatyta suma;

b)

asmenys, kurie sėkmingai verčiasi valdymo įmonės veikla, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamos patirties valdant ir tuos KIPVPS, kuriuos valdo valdymo įmonės, ir šių asmenų bei visų jų pareigas perimančių asmenų vardai ir pavardės nedelsiant pateikiami kompetentingoms institucijoms, o valdymo įmonės verslo klausimai sprendžiami mažiausiai du asmenys, atitinkantys minėtas sąlygas;

c)	prie paraiškos gauti leidimą pridedama veiklos programa, kurioje nurodoma bent jau valdymo įmonės organizacinė struktūra; ir

d)	pagrindinė ir registruota valdymo įmonės buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje.

Taikant pirmos pastraipos a punktą valstybės narės gali leisti valdymo įmonėms neapsirūpinti iki 50 % papildomos sumos, nurodytos a punkto i papunktyje, jeigu tos įmonės gali naudotis tos pačios sumos dydžio garantija, išduota kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kurios registruota buveinė yra valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, jeigu jai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kurios, kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiavertės Bendrijos teisės aktuose nustatytoms taisyklėms.

2.   Tais atvejais, kai tarp valdymo įmonės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų yra glaudus ryšys, kompetentingos institucijos išduoda leidimus tik tada, jeigu šis glaudus ryšys neužkerta kelio veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

Kompetentingos institucijos taip pat atsisako išduoti leidimus, jeigu trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, su kuriuo (kuriais) valdymo įmonę sieja glaudus ryšys, arba sunkumai, susiję su šių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo užtikrinimu, užkerta kelią veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad valdymo įmonės pateiktų joms informaciją, reikalingą nuolat stebėti, ar laikomasi šioje dalyje nustatytų sąlygų.

3.   Apie tai, ar išduotas leidimas, kompetentingos institucijos pareiškėjui praneša per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo. Atsisakius išduoti leidimą, nurodomos atsisakymo priežastys.

4.   Valdymo įmonė gali pradėti savo veiklą, kai tik jai išduodamas leidimas.

5.   Kompetentingos institucijos gali panaikinti valdymo įmonei, kuriai taikoma ši direktyva, išduotą leidimą tik tokiais atvejais:

a)	valdymo įmonė nepasinaudoja leidimu per 12 mėnesių, aiškiai atsisako leidimo ar jau daugiau kaip prieš šešis mėnesius nustojo verstis šioje direktyvoje nurodyta veikla, nebent suinteresuota valstybė numatė, kad leidimas tokiais atvejais nustoja galioti;

b)	valdymo įmonė gavo leidimą, pateikusi melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)	valdymo įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas;

d)	valdymo įmonė nebeatitinka Direktyvos 2006/49/EB, jeigu pagal jai išduotą leidimą teikia portfelio valdymo, savo nuožiūra priimant sprendimus, paslaugą, nurodytą šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies a punkte;

e)	valdymo įmonė rimtai ar sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas; arba

f)	kai nacionalinės teisės aktai numato leidimo panaikinimą.

8 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos neišduoda valdymo įmonei leidimo pradėti veiklą tol, kol negauna informacijos apie akcininkų ar dalyvių tapatybę, tiesiogiai ar netiesiogiai, fizinius ir juridinius asmenis, turinčius pakankamus akcijų paketus ir apie šių paketų dydį.

Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą, jeigu atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti patikimą riziką ribojantį valdymo įmonės valdymą, joms atrodo, kad pirmoje pastraipoje nurodyti akcininkai ar dalyviai yra netinkami.

2.   Tais atvejais, kai valdymo įmonės filialai, kurių registruotos buveinės yra už Bendrijos ribų, pradeda savo verslą ar jį vykdo, valstybės narės netaiko šiems filialams palankesnių sąlygų negu tos, kurios yra taikomos valdymo įmonių, kurių registruotos buveinės yra valstybėse narėse, filialams.

3.   Iš anksto pasitariama su kitos atitinkamos valstybės narės kompetentingomis institucijomis dėl leidimo išdavimo bet kuriai valdymo įmonei, kuri atitinka vieną iš šių aprašymų:

a)	yra kitos valdymo įmonės, investicinės įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojamoji įmonė, kuriai leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje;

b)	yra kitos valdymo įmonės, investicinės įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė, kuriai leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje; arba

c)	yra įmonė, kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kontroliuojančių kitą valdymo įmonę, investicinę įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę, kuriai leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje.

2 SKIRSNIS

Santykiai su trečiosiomis šalimis

9 straipsnis

1.   Santykiai su trečiosiomis šalimis reguliuojami vadovaujantis atitinkamomis Direktyvos 2004/39/EB 15 straipsnyje išdėstytomis taisyklėmis.

Šioje direktyvoje sąvokos „investicinė įmonė“ ir „investicinės įmonės“, nurodytos Direktyvos 2004/39/EB 15 straipsnyje, reiškia atitinkamai „valdymo įmonę“ ir „valdymo įmones“; Direktyvos 2004/39/EB 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „teikiantis investicines paslaugas“ reiškia „teikiantį paslaugas“.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus bendruosius sunkumus, su kuriais susiduria KIPVPS, prekiaudami savo investiciniais vienetais trečiosiose šalyse.

3 SKIRSNIS

Veiklos sąlygos

10 straipsnis

1.   Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad valdymo įmonė, kuriai jos išdavė leidimą, visuomet atitiktų sąlygas, nustatytas 6 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Valdymo įmonės nuosavų lėšų suma neturi būti mažesnė, negu nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte. Tačiau, jeigu nuosavų lėšų suma tampa mažesnė, esant pagrįstoms aplinkybėms kompetentingos institucijos tokioms įmonėms gali leisti per nustatytą laikotarpį ištaisyti padėtį arba nutraukti savo veiklą.

2.   Už riziką ribojančią valdymo įmonės priežiūrą, nesvarbu, ar valdymo įmonė steigia savo filialą ar teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, atsako valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, nepažeisdamos šios direktyvos nuostatų, kurios suteikia atsakomybę valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

11 straipsnis

1.   Valdymo įmonių pakankamam akcijų paketui taikomos tos pačios taisyklės kaip ir išdėstytosios Direktyvos 2004/39/EB 10, 10a ir 10b straipsniuose.

2.   Šioje direktyvoje sąvokos „investicinė įmonė“ ir „investicinės įmonės“, nurodytos Direktyvos 2004/39/EB 10 straipsnyje, reiškia atitinkamai „valdymo įmonę“ ir „valdymo įmones“.

12 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė nustato riziką ribojančias taisykles, kurių visada turi laikytis valdymo įmonės, kurioms toje valstybėje narėje išduoti leidimai verstis KIPVPS, kuriam leidimas išduotas pagal šią direktyvą, valdymo veikla.

Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į valdymo įmonės valdomo KIPVPS pobūdį, pirmiausia reikalauja, kad kiekviena tokia įmonė:

a)

laikytųsi patikimų administravimo ir apskaitos procedūrų, elektroninio duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos tvarkos ir taikytų tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, pirmiausia taisykles, reglamentuojančias darbuotojų asmeninius sandorius arba investicijų į finansines priemones turėjimą ar valdymą siekiant investuoti savo vardu ir bent jau užtikrinant, kad visus su KIPVPS susijusius sandorius galima būtų atkurti pagal jų kilmę, šalis, pobūdį, atlikimo laiką ir vietą bei užtikrinant, kad valdymo įmonės valdomo KIPVPS turtas būtų investuojamas pagal fondo taisykles, steigimo dokumentus ir galiojančias teisės nuostatas;

b)	turėtų tokią struktūrą ir būtų taip organizuota, kad atsiradus interesų konfliktui tarp įmonės ir jos klientų, tarp dviejų jos klientų, tarp vieno iš jos kliento ir KIPVPS ar tarp dviejų KIPVPS būtų sumažinta KIPVPS ar klientų interesų pažeidimo rizika.

2.   Kiekvienai valdymo įmonei, kuriai išduotas leidimas teikti ir 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas portfelio valdymo paslaugas, kai sprendimai priimami savo nuožiūra:

a)	neleidžiama investuoti viso ar dalies investuotojo investicijų portfelio į jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, nebent ji gauna išankstinį bendrą kliento sutikimą;

b)	teikiant 6 straipsnio 3 dalyje nurodytas paslaugas, būtina vadovautis nuostatomis, išdėstytomis 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (12).

3.   Nepažeidžiant 116 straipsnio, Komisija ne vėliau kaip 2010 m. liepos 1 d. patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma procedūros ir tvarka, kaip nurodyta 1 dalies antros pastraipos a punkte, bei struktūriniai ir organizaciniai reikalavimai, kuriais siekiama sumažinti interesų konfliktų atvejus, kaip nurodyta 1 dalies antros pastraipos b punkte.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

13 straipsnis

1.   Jeigu pagal valdymo įmonės buveinės valstybės narės teisę valdymo įmonėms, siekiančioms efektyviau vadovauti įmonių verslui, leidžiama deleguoti trečiosioms šalims savo pačių vardu atlikti vieną ar daugiau tų įmonių funkcijų, turi būti laikomasi visų šių išankstinių sąlygų:

a)	apie tai valdymo įmonė turi tinkamai pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms; valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos turi perduoti informaciją KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

b)	įgaliojimai neturi užkirsti kelio veiksmingai prižiūrėti valdymo įmonę, o svarbiausia, turi netrukdyti valdymo įmonei veikti arba KIPVPS būti valdomam siekiant kuo didesnės naudos savo investuotojams;

c)	kai delegavimas susijęs su investicijų valdymu, įgaliojimai turi būti suteikti tik įmonėms, kurios turi leidimą arba įsteigtos turtui valdyti ir joms taikoma riziką ribojanti priežiūra; deleguojama atsižvelgiant į investicijų paskirstymo kriterijus, kuriuos periodiškai nustato valdymo įmonės;

d)	kai įgaliojimai susiję su investicijų valdymu ir suteikti trečiosios šalies įmonei, reikia užtikrinti atitinkamų priežiūros institucijų bendradarbiavimą;

e)	įgaliojimai, susiję su pagrindine investicijų valdymo veikla, negali būti suteikti depozitoriumui ar kitai įmonei, kurios interesai gali prieštarauti valdymo įmonės ar investicinių vienetų savininkų interesams;

f)	turi būti numatytos priemonės, įgalinančios valdymo įmonės veiklą vykdančius asmenis bet kuriuo metu veiksmingai stebėti įmonės, kuriai suteikti įgaliojimai, veiklą;

g)	įgaliojimai neturi trukdyti valdymo įmonės veiklą vykdantiems asmenims bet kuriuo metu duoti papildomus nurodymus įmonei, kuriai deleguotos tam tikros funkcijos, arba nedelsiant panaikinti įgaliojimus, jei to reikalauja investuotojų interesai;

h)	atsižvelgiant į deleguojamųjų funkcijų pobūdį, įmonė, kuriai bus deleguotos funkcijos, turi būti tinkamai kvalifikuota ir pajėgi imtis tų funkcijų; ir

i)	KIPVPS prospektuose turi būti pateiktas funkcijų, kurias valdymo įmonei leista deleguoti pagal šį straipsnį, sąrašas.

2.   Valdymo įmonės ar depozitoriumo atsakomybei įtakos neturi tai, kad valdymo įmonė delegavo kokias nors savo funkcijas trečiosioms šalims. Valdymo įmonė nedeleguoja savo funkcijų tokiu mastu, kad jai liktų tik pašto dėžutės funkcijos.

14 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė nustato veiklos taisykles, kurių visada laikosi toje valstybėje narėje leidimus gavusios valdymo įmonės. Šiose taisyklėse nustatomi bent jau šioje dalyje išvardyti principai. Tais principais užtikrinama, kad valdymo įmonė:

a)	vykdydama savo veiklą, visų jos valdomų KIPVPS interesų ir rinkos vientisumo labui veiktų dorai ir sąžiningai;

b)	visų jos valdomų KIPVPS interesų ir rinkos vientisumo labui veiktų profesionaliai, apdairiai ir stropiai;

c)	turėtų reikiamus išteklius ir procedūras, būtinus tinkamai verslo eigai, ir veiksmingai jais naudojasi;

d)	stengtųsi išvengti interesų konfliktų, o jei tai neįmanoma, užtikrintų, kad su jos valdomais KIPVPS elgiamasi sąžiningai; ir

e)	norminių reikalavimų, taikomų jos veiklai, laikytųsi taip, kad paremtų visus savo investuotojų interesus ir rinkos vientisumą.

2.   Nepažeidžiant 116 straipsnio, Komisija ne vėliau kaip 2010 m. liepos 1 d. patvirtina įgyvendinimo priemones siekiant užtikrinti, kad valdymo įmonė atliktų 1 dalyje nustatytas pareigas, visų pirma:

a)	nustatytų tinkamus garbingos ir sąžiningos veiklos, vykdomos profesionaliai, apdairiai ir stropiai paisant visų KIPVPS interesų, kriterijus;

b)	nustatytų principus, reikalingus užtikrinti, kad valdymo įmonės veiksmingai naudotųsi ištekliais bei procedūromis, būtinais siekiant tinkamai vykdyti savo veiklą; ir

c)	nustatytų veiksmus, kurių, kaip galima tikėtis, valdymo įmonėms gali tekti imtis siekiant nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti arba juos atskleisti, taip pat nustatyti tinkamus interesų konfliktų, kurie galėtų pakenkti KIPVPS interesams, tipo nustatymo kriterijus.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

15 straipsnis

Valdymo įmonės arba prireikus investicinės bendrovės imasi priemonių pagal 92 straipsnį ir nustato tinkamas procedūras ir tvarką, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai sprendžiami investuotojų skundai ir kad investuotojai be apribojimų galėtų naudotis savo teisėmis, jei valdymo įmonei leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje nei KIPVPS buveinės valstybė narė. Tomis priemonėmis investuotojams sudaroma galimybė teikti skundus valstybine ar viena iš valstybinių savo valstybės narės kalbų.

Valdymo įmonės taip pat nustato atitinkamas procedūras ir tvarką, kad visuomenės arba KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų prašymu galima būtų pateikti informaciją.

4 SKIRSNIS

Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas

16 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad valdymo įmonė, gavusi savo buveinės valstybės narės išduotą leidimą, jų teritorijose gali vykdyti leidime nurodytą veiklą arba steigdamos filialą, arba vadovaudamosi laisve teikti paslaugas.

Jei tokia leidimą gavusi valdymo įmonė kitoje valstybėje narėje nei KIPVPS buveinės valstybė narė tik pasiūlo, nesteigdama filialo, rinkai KIPVPS investicinius vienetus, kuriuos ji valdo, kaip nurodyta II priede, tačiau nesiūlo jokios kitos veiklos ar paslaugų, tokiai prekybai taikomi tik XI skyriaus reikalavimais.

2.   Valstybės narės nereikalauja įsigyti leidimą steigti filialą ar teikti paslaugas, ar tam turėti atsarginio kapitalo ar kitų lygiaverčių priemonių.

3.   Atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, KIPVPS gali paskirti valdymo įmonę arba gali perduoti valdymą valdymo įmonei, gavusiai leidimą kitoje valstybėje narėje nei KIPVPS buveinės valstybė narė pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas, jei ši valdymo įmonė atitinka šių straipsnių nuostatas:

a)	17 arba 18 straipsnio; ir

b)	19 ir 20 straipsnių.

17 straipsnis

1.   Be to, kad būtina atitikti 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas, valdymo įmonė, norinti įsteigti savo filialą kitos valstybės narės teritorijoje tam, kad galėtų vykdyti veiklą, kurią vykdyti jai išduotas leidimas, apie tai praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.   Teikiant 1 dalyje numatytus pranešimus, valstybės narės reikalauja, kad kiekviena valdymo įmonė, norinti įsteigti savo filialą kitos valstybės narės teritorijoje, pateiktų tokią informaciją ir dokumentus:

a)	valstybės narės, kurios teritorijoje valdymo įmonė ketina įsteigti savo filialą, pavadinimą;

b)	veiklos programą, kurioje išdėstoma numatoma veikla ir paslaugos pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis bei filialo organizacinė struktūra ir kurioje pateikiamas valdymo įmonės nustatyto rizikos valdymo proceso aprašymas. Joje taip pat pateikiamas pagal 15 straipsnį taikomų procedūrų ir tvarkos aprašymas;

c)	adresą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus; ir

d)	asmenų, atsakingų už filialo valdymą, vardus ir pavardes.

3.   Jei valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į numatomą veiklą, turi priežasčių abejoti valdymo įmonės administracinės struktūros tinkamumu ar finansine padėtimi, jos per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda tą informaciją valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, apie tai pranešdamos valdymo įmonės administracijai. Taip pat turi būti pranešama apie kompensavimo investuotojams sistemą.

Jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako perduoti 2 dalyje nurodytą informaciją valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, per du mėnesius nuo visos informacijos gavimo jos suinteresuotai valdymo įmonei nurodo tokio atsisakymo priežastis. Atsisakymas ar atsakymo nepateikimas yra pagrindas kreiptis į teismą valdymo įmonės buveinės valstybėje narėje.

Kai valdymo įmonė nori vykdyti II priede nurodytą kolektyvinio investicijų portfelio valdymo veiklą, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kartu su dokumentais, nusiųstais valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, pateikia patvirtinimą, kad valdymo įmonei išduotas leidimas atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, valdymo įmonei išduoto leidimo apimties aprašą ir bet kokių KIPVPS tipų, kuriuos valdymo įmonei leidžiama valdyti, apribojimų detales.

4.   Vadovaujantis 14 straipsniu, valdymo įmonė, kuri vykdo veiklą per filialą priimančiosios valstybės narės teritorijoje, turi atitikti valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės nustatytas taisykles.

5.   Valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos yra atsakingos už 4 dalies laikymosi priežiūrą.

6.   Iki valdymo įmonės filialo veiklos pradžios valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo pasirengia tikrinti, ar valdymo įmonė laikosi taisyklių, už kurių laikymosi priežiūrą jos atsakingos.

7.   Filialas gali būti įsteigtas ir gali pradėti savo veiklą gavus valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų pranešimą arba negavus jokio pranešimo iš šių kompetentingų institucijų, tačiau praėjus 6 dalyje numatytam laikui.

8.   Jeigu informacija, kuri pateikiama pagal 2 dalies b, c ar d punktus, pasikeičia, valdymo įmonė valdymo įmonės buveinės valstybės narės ir valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms raštu praneša apie šiuos pakeitimus mažiausiai prieš mėnesį iki tol, kol jie padaromi, kad valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 3 dalimi, galėtų priimti sprendimą dėl pakeitimų, o valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų padaryti tą patį pagal 6 dalį.

9.   Jeigu informacija, kuri pateikiama pagal 3 dalies pirmą pastraipą, pakeičiama, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie tai praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atnaujina patvirtinime, kuris nurodytas 3 dalies trečioje pastraipoje, pateikiamą informaciją ir informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas apie bet kokius valdymo įmonei išduoto leidimo apimties ar bet kokių KIPVPS tipų, kuriuos valdymo įmonei leidžiama valdyti, apribojimų detalių pasikeitimus.

18 straipsnis

1.   Visos valdymo įmonės, norinčios pirmą kartą imtis veiklos, kurią vykdyti joms suteiktas leidimas, kitos valstybės narės teritorijoje vadovaudamosi laisve teikti paslaugas, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia tokią informaciją:

a)	valstybės narės, kurios teritorijoje valdymo įmonė ketina vykdyti savo veiklą, pavadinimą; ir

b)	veiklos programą, kurioje išdėstoma numatoma veikla ir paslaugos, nurodytos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir kurioje pateikiamas valdymo įmonės nustatyto rizikos valdymo proceso aprašymas. Joje taip pat pateikiamas pagal 15 straipsnį taikomų procedūrų ir tvarkos aprašymas.

2.   Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo pateikia ją valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat išsamiai praneša apie taikomą kompensavimo sistemą, skirtą investuojamas apsaugoti.

Kai valdymo įmonė nori vykdyti kolektyvinio investicijų portfelio valdymo, kaip nurodyta II priede, veiklą, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kartu su dokumentais, nusiųstais valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, pateikia patvirtinimą, kad valdymo įmonei išduotas leidimas atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, valdymo įmonei išduoto leidimo apimties aprašą ir bet kokių KIPVPS tipų, kuriuos valdymo įmonei leidžiama valdyti, apribojimų detales.

Nepaisant 20 ir 93 straipsnių, valdymo įmonė gali pradėti savo veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje.

3.   Vadovaujantis 14 straipsniu, valdymo įmonė, vykdanti veiklą pagal laisvės teikti paslaugas principą, turi atitikti valdymo įmonės buveinės valstybės narės nustatytas taisykles.

4.   Jei informacijos, kuri pateikiama pagal 1 dalies b punktą, turinys pasikeičia, valdymo įmonė valdymo įmonės buveinės valstybės narės ir valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms raštu praneša apie šiuos pakeitimus iki tol, kol jie padaromi. Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atnaujina patvirtinime, kuris nurodytas 2 dalyje, pateikiamą informaciją ir informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas apie bet kokius valdymo įmonei išduoto leidimo apimties ar bet kokių KIPVPS tipų, kuriuos valdymo įmonei leidžiama valdyti, apribojimų detalių pasikeitimus.

19 straipsnis

1.   Valdymo įmonė, kuri vykdo kolektyvinio investicijų portfelio valdymo veiklą tarpvalstybiniu pagrindu, steigdama filialą arba vadovaudamasi laisvės teikti paslaugas principu, laikosi valdymo įmonės buveinės valstybės narės taisyklių, susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant delegavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir priežiūrą, 12 straipsnyje nurodytas procedūras ir valdymo įmonės atskaitomybės reikalavimus. Tos taisyklės nėra griežtesnės negu taisyklės, taikomos valdymo įmonėms, vykdančioms veiklą tik savo buveinės valstybėje narėje.

2.   Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsakingos už 1 dalies laikymosi priežiūrą.

3.   Valdymo įmonė, kuri vykdo kolektyvinio investicijų portfelio valdymo veiklą tarpvalstybiniu pagrindu, steigdama filialą arba vadovaudamasi laisvės teikti paslaugas principu, laikosi KIPVPS buveinės valstybės narės taisyklių, susijusių su KIPVPS įkūrimu ir veikla, o būtent taisyklių, taikomų:

a)	KIPVPS steigimui ir leidimo išdavimui;

b)	investicinių vienetų ir akcijų išleidimui ir išpirkimui;

c)	investicinei politikai ir investicijoms taikomiems apribojimams, įskaitant bendros pozicijos ir skolinto kapitalo apskaičiavimą;

d)	skolinimosi apribojimams, skolinimui ir prekybai dar nedisponuojamomis priemonėmis;

e)	turto įvertinimui ir KIPVPS apskaitai;

f)	išleidimo arba išpirkimo kainos apskaičiavimui ir grynojo turto vertės apskaičiavimo ir atitinkamo kompensavimo investuotojams klaidoms;

g)	pajamų paskirstymui arba reinvestavimui;

h)	KIPVPS informacijos atskleidimo ir atskaitomybės reikalavimams, įskaitant prospektą, pagrindinę informaciją investuotojams ir periodines ataskaitas;

i)	rinkodarai numatytai tvarkai;

j)	santykiams su investicinių vienetų savininkais;

k)	KIPVPS jungimui ir pertvarkymui;

l)	KIPVPS veiklos užbaigimui ir likvidavimui;

m)	atitinkamais atvejais, investicinių vienetų savininkų registro turiniui;

n)	su KIPVPS susijusiems mokesčiams už licencijos išdavimą ir priežiūrą; ir

o)	investicinių vienetų savininkų naudojimuisi balsavimo teisėmis ir kitomis investicinių vienetų savininkų teisėmis, susijusiomis su a–m punktais.

4.   Valdymo įmonė laikosi įpareigojimų, nustatytų fondo taisyklėse ar steigimo dokumentuose, ir įpareigojimų, nustatytų prospekte, kuris, kaip nurodyta 1 ir 3 dalyse, atitinka taikomus teisės aktus.

5.   KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsakingos už 3 ir 4 dalių laikymosi priežiūrą.

6.   Valdymo įmonė nusprendžia dėl tvarkos ir organizacinių sprendimų, kurie būtini siekiant užtikrinti taisyklių, susijusių su KIPVPS steigimu ir veikla, taip pat įpareigojimų, nustatytų fondo taisyklėse ar bendrovės steigimo dokumentuose, bei prospekte nustatytų įpareigojimų laikymąsi, ir yra atsakinga už jų priėmimą ir įgyvendinimą.

7.   Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsakingos už tvarkos ir valdymo įmonės veiklos organizavimo tinkamumo priežiūrą, kad valdymo įmonė galėtų laikytis su visų jos valdomų KIPVPS steigimu ir veikla susijusių įpareigojimų ir taisyklių.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad visoms valdymo įmonėms, kurioms leidimas išduotas valstybėje narėje, nebūtų taikomi papildomi reikalavimai, KIPVPS buveinės valstybėje narėje nustatyti pagal šios direktyvos dalyką, išskyrus šioje direktyvoje aiškiai nurodytais atvejais.

20 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 5 straipsnio, valdymo įmonė, kuri teikia paraišką valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą KIPVPS, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia šiuos dokumentus:

a)	rašytinį susitarimą su depozitoriumu, nurodytą 23 ir 33 straipsniuose; ir

b)	informaciją apie delegavimo tvarką, susijusią su investicijų valdymo ir administravimo funkcijomis, nurodytomis II priede.

Jei KIPVPS buveinės valstybėje narėje valdymo įmonė jau valdo kitą to paties tipo KIPVPS, pakanka nuorodos į jau pateiktus dokumentus.

2.   Jei tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, už kurių laikymosi priežiūrą atsakingos KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, jos gali prašyti valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti paaiškinimus ir informaciją, susijusią su 1 dalyje nurodytais dokumentais ir, remdamosi 17 ir 18 straipsniuose nurodytu patvirtinimu apie tai, ar KIPVPS tipas, kuriam prašoma išduoti leidimą, patenka į valdymo įmonės leidimo apimtį. Prireikus valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia savo nuomonę per 10 darbo dienų po pradinio prašymo pateikimo.

3.   KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali atmesti valdymo įmonės paraišką tik jei:

a)	valdymo įmonė nesilaiko taisyklių, už kurių laikymosi priežiūrą jos atsakingos pagal 19 straipsnį;

b)	valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos neišdavė leidimo valdymo įmonei valdyti tą KIPVPS tipą, kuriam prašoma išduoti leidimą; arba

c)	valdymo įmonė nepateikė 1 dalyje nurodytų dokumentų.

Prieš atmesdamos paraišką KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos konsultuojasi su valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

4.   Valdymo įmonė KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie visus vėlesnius svarbius 1 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus.

21 straipsnis

1.   Statistiniais tikslais valdymo įmonės priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad visos valdymo įmonės, turinčios savo filialus jos teritorijoje, periodiškai praneštų apie savo veiklą, vykdytą toje priimančiojoje valstybėje narėje, tos priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.   Valdymo įmonės priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad valdymo įmonės, kurios vykdo veiklą jos teritorijoje steigdamos filialą arba vadovaudamosi laisve teikti paslaugas, teiktų informaciją, būtiną stebėti, ar jos laikosi joms taikomų taisyklių, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga valdymo įmonės priimančioji valstybė narė.

Tie reikalavimai neturi būti griežtesni negu tie, kuriuos ta pati valstybė narė taiko valdymo įmonėms, kurioms išduotas leidimas toje valstybėje narėje, stebėdama, kaip jos laikosi tų pačių standartų.

Valdymo įmonės užtikrina, kad 15 straipsnyje nurodytomis procedūromis ir tvarka KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms sudaromos sąlygos tiesiogiai gauti šioje dalyje nurodytą informaciją iš valdymo įmonės.

3.   Jeigu valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos išaiškina, kad valdymo įmonė, kuri turi filialą ar teikia paslaugas jos teritorijoje, pažeidžia vieną iš taisyklių, už kurių laikymosi priežiūrą jos atsakingos, šios institucijos pareikalauja, kad atitinkama valdymo įmonė nutrauktų tą pažeidimą, ir praneša apie tai valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4.   Jei atitinkama valdymo įmonė atsisako valdymo įmonės priimančiajai valstybei narei pateikti jos atsakomybei priskirtą informaciją arba nesiima reikiamų priemonių 3 dalyje nurodytam pažeidimui nutraukti, valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau imasi visų tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad atitinkama valdymo įmonė pateiktų informaciją, kurios pagal 2 dalį pareikalavo valdymo įmonės priimančioji valstybė narė, arba nutrauktų pažeidimą. Apie tokių priemonių pobūdį pranešama valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

5.   Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, arba jeigu tokios priemonės pasirodė netinkamos arba jų nėra minimoje valstybėje narėje, valdymo įmonė ir toliau atsisako teikti informaciją, kurios pagal 2 dalį pareikalavo valdymo įmonės priimančioji valstybė narė, arba ir toliau pažeidžia toje pačioje dalyje nurodytas įstatymų ar norminių aktų nuostatas, galiojančias valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, pranešusios apie tai valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, gali imtis reikiamų priemonių, įskaitant priemones pagal 98 ir 99 straipsnius, kad užkirstų kelią kitiems pažeidimams ar už juos nubaustų ir, jeigu būtina, uždraustų valdymo įmonei sudaryti bet kokius kitus sandorius jos teritorijoje. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų įmanoma įteikti teisinius dokumentus, būtinus šioms priemonėms prieš valdymo įmones imtis. Jei valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje teikiama paslauga yra KIPVPS valdymas, valdymo įmonės priimančioji valstybė narė gali pareikalauti iš valdymo įmonės nutraukti šio KIPVPS valdymą.

6.   Visos priemonės, kurios tvirtinamos vadovaujantis 4 ar 5 dalimis ir kurios susijusios su priemonėmis ar sankcijomis, tinkamai pagrindžiamos ir apie jas pranešama atitinkamai valdymo įmonei. Dėl visų šių priemonių galima kreiptis į jas patvirtinusios valstybės narės teismą.

7.   Prieš pradedant taikyti 3, 4 ar 5 dalyse nustatytą tvarką, ypatingais atvejais valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos imasi atsargumo priemonių, būtinų apsaugoti investuotojų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, interesus. Apie tokias priemones kuo greičiau pranešama Komisijai ir kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali nuspręsti, kad minėta valstybė narė privalo iš dalies pakeisti tokias priemones ar jas panaikinti.

8.   Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prieš panaikindamos valdymo įmonės leidimą pasikonsultuota su KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis. Tokiais atvejais KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos imasi reikiamų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus. Tos priemonės gali būti sprendimai, pagal kuriuos atitinkamai valdymo įmonei būtų draudžiama sudaryti bet kokius kitus sandorius jos teritorijoje.

Kas dvejus metus Komisija pateikia ataskaitą apie tokius atvejus.

9.   Valstybės narės praneša Komisijai atvejų, kai jos atsisakė išduoti leidimą pagal 17 straipsnį arba atmeta paraišką pagal 20 straipsnį, skaičių bei pobūdį ir apie visas priemones, kurių imtasi pagal šio straipsnio 5 dalį.

Kas dvejus metus Komisija pateikia ataskaitą apie tokius atvejus.

IV SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL DEPOZITORIUMO

22 straipsnis

1.   Bendrojo investicinio fondo turtas patikimas saugoti depozitoriumui.

2.   24 straipsnyje nurodytai depozitoriumo atsakomybei neturi įtakos tai, kad jis trečiajai šaliai patikėjo visą jo saugomą turtą arba dalį jo.

3.   Depozitoriumas:

a)	užtikrina, kad investicinių vienetų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas, atliekamas bendrojo investicinio fondo vardu arba valdymo įmonės, būtų vykdomas pagal taikomus nacionalinės teisės aktus ir fondo taisykles;

b)	užtikrina, kad investicinių vienetų vertė būtų apskaičiuojama pagal taikomus nacionalinės teisės aktus ir fondo taisykles;

c)	vykdo valdymo įmonės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja taikomiems nacionalinės teisės aktams ar fondo taisyklėms;

d)	užtikrina, kad sandoriuose, susijusiuose su bendrojo investicinio fondo turtu, kiekviena fondui priklausanti suma būtų jam pervedama per įprastą laikotarpį;

e)	užtikrina, kad bendrojo investicinio fondo pajamos būtų panaudojamos pagal taikomus nacionalinės teisės aktus ir fondo taisykles.

23 straipsnis

1.   Depozitoriumas turi savo registruotą buveinę arba yra įsteigtas KIPVPS buveinės valstybėje narėje.

2.   Depozitoriumas yra įstaiga, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės ir nuolatinė priežiūra. Jis taip pat teikia pakankamas finansines ir profesines garantijas, kad galėtų veiksmingai užsiimti savo veikla kaip depozitoriumas ir vykdyti tai veiklai būdingus įsipareigojimus.

3.   Valstybės narės nustato, kurios iš 2 dalyje minėtų kategorijų įstaigų tinka būti depozitoriumais.

4.   Depozitoriumas sudaro galimybes KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms paprašius gauti visą informaciją, kurią depozitoriumas surinko vykdydamas savo pareigas ir kuri kompetentingoms institucijoms reikalinga, kad jos galėtų stebėti kaip KIPVPS laikosi šios direktyvos.

5.   Jei valdymo įmonės buveinės valstybė narė nėra KIPVPS buveinės valstybė narė, depozitoriumas pasirašo rašytinį susitarimą su valdymo įmone, kuriame reglamentuojami būtini informacijos srautai, kad jis galėtų atlikti funkcijas, nurodytas 22 straipsnyje ir kituose įstatymuose arba kituose teisės aktuose, taikomuose depozitoriumams KIPVPS buveinės valstybėje narėje.

6.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones dėl priemonių, kurių turi imtis depozitoriumas, siekdamas vykdyti savo pareigas, susijusias su kitoje valstybėje narėje įsteigtos valdymo įmonės valdomu KIPVPS, įskaitant informaciją, kurią reikia įtraukti į standartinį depozitoriumo ir valdymo įmonės susitarimą, vadovaujantis 5 dalimi.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

24 straipsnis

Depozitoriumas pagal KIPVPS buveinės valstybės narės nacionalinę teisę atsako valdymo įmonei bei investicinių vienetų savininkams už visus jų patirtus nuostolius dėl nepateisinamo savo įpareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Atsakomybė investicinių vienetų savininkams gali būti nustatoma tiesiogiai arba netiesiogiai per valdymo įmonę, atsižvelgiant į santykių tarp depozitoriumo, valdymo įmonės ir investicinių vienetų savininkų teisinį pobūdį.

25 straipsnis

1.   Jokia įmonė negali veikti ir kaip valdymo įmonė, ir kaip depozitoriumas.

2.   Atitinkamai pagal savo vaidmenis valdymo įmonė ir depozitoriumas veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi tik investicinių vienetų savininkų interesais.

26 straipsnis

Teisės aktuose ar fondo taisyklėse pateikiamos valdymo įmonės ir depozitoriumo pakeitimo sąlygos bei taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.

V SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL INVESTICINIŲ BENDROVIŲ

1 SKIRSNIS

Sąlygos imtis veiklos

27 straipsnis

Imtis investicinės bendrovės veiklos leidžiama tik iš anksto gavus investicinės bendrovės buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą leidimą.

Valstybės narės nustato investicinės bendrovės teisinį statusą.

Investicinės bendrovės registruota buveinė turi būti investicinės bendrovės buveinės valstybėje narėje.

28 straipsnis

Investicinė bendrovė negali verstis jokia kita veikla, išskyrus nurodytą 1 straipsnio 2 dalyje.

29 straipsnis

1.   Nepažeisdamos kitų nacionalinės teisės aktuose nustatytų bendrojo taikymo sąlygų, investicinės bendrovės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoda leidimą investicinei bendrovei, kuri nėra paskyrusi valdymo įmonės, tik tuo atveju, kai investicinė bendrovė turi pakankamą ne mažesnį kaip 300 000 EUR pradinį kapitalą.

Be to, kai investicinė bendrovė nėra paskyrusi valdymo įmonės, kuriai išduotas leidimas pagal šią direktyvą, taikomos šios sąlygos:

a)	leidimas neturi būti išduodamas, jeigu prie paraiškos išduoti leidimą nepridedama operacijų programa, kurioje nustatyta bent investicinės bendrovės organizacinė struktūra;

b)

investicinės bendrovės direktoriai turi būti pakankamai geros reputacijos ir turėti pakankamai verslo, kurį vykdo investicinė bendrovė, patirties, ir šiuo tikslu: kompetentingoms institucijoms nedelsiant turi būti pateikti direktorių ir visų jų pareigas perimančių asmenų vardai ir pavardės; investicinės bendrovės verslo klausimus turi spręsti mažiausiai du asmenys, atitinkantys minėtas sąlygas; o „direktoriai“ – tie asmenys, kurie pagal teisės aktus ar steigimo dokumentus atstovauja investicinei bendrovei arba iš esmės lemia bendrovės politiką; ir

c)	tais atvejais, kai tarp investicinės bendrovės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų yra glaudus ryšys, kompetentingos institucijos turi išduoti leidimus tik tada, jeigu šis glaudus ryšys neužkerta kelio joms veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

Investicinės bendrovės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat atsisako išduoti leidimus, jeigu trečiosios šalies įstatymai ar kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, su kuriuo (kuriais) valdymo įmonę sieja glaudus ryšys, arba sunkumai, susiję su šių įstatymų ar kitų teisės aktų vykdymo užtikrinimu, užkerta kelią joms veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

Investicinės bendrovės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės bendrovės pateiktų joms reikiamą informaciją.

2.   Jei investicinė bendrovė nėra paskyrusi valdymo įmonės, apie tai, ar investicinei bendrovei išduotas leidimas, pranešama per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo. Atsisakius išduoti leidimą, nurodomos atsisakymo priežastys.

3.   Investicinė bendrovė gali pradėti savo veiklą, kai tik jai išduodamas leidimas.

4.   Investicinės bendrovės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali panaikinti investicinei bendrovei, kuriai taikoma ši direktyva, išduotą leidimą tik tais atvejais, kai:

a)	investicinė bendrovė nepasinaudoja leidimu per 12 mėnesių, aiškiai atsisako leidimo ar jau daugiau kaip prieš šešis mėnesius nustojo verstis šioje direktyvoje nurodyta veikla, nebent suinteresuota valstybė numatė, kad leidimas tokiais atvejais nustoja galioti;

b)	investicinė bendrovė gavo leidimą, pateikusi melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)	investicinė bendrovė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas;

d)	investicinė bendrovė rimtai ar sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas; arba

e)	kai nacionalinės teisės aktai numato leidimo panaikinimą.

2 SKIRSNIS

Veiklos sąlygos

30 straipsnis

13 ir 14 straipsniai mutatis mutandis taikomi investicinėms bendrovėms, kurios nėra paskyrusios valdymo įmonės, kuriai leidimas išduotas pagal šią direktyvą.

Pirmoje pastraipoje nurodytuose straipsniuose „valdymo įmonė“ reiškia „investicinę bendrovę“.

Investicinės bendrovės valdo tik savo investicijų portfelio turtą ir negali, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis, gauti jokių įgaliojimų trečiosios šalies vardu valdyti turtą.

31 straipsnis

Kiekviena investicinės bendrovės buveinės valstybė narė nustato riziką ribojančias taisykles, kurių visada turi laikytis investicinės bendrovės, kurios nėra paskyrusios valdymo įmonės, kuriai leidimas išduotas pagal šią direktyvą.

Pirmiausia investicinės bendrovės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, taip pat atsižvelgdamos į investicinės bendrovės rūšį, reikalauja, kad bendrovė laikytųsi patikimų administravimo ir apskaitos procedūrų, elektroninio duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos tvarkos ir taikytų tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, pirmiausia taisykles, reglamentuojančias darbuotojų asmeninius sandorius arba investicijų į finansines priemones turėjimą ar valdymą siekiant investuoti savo pradinį kapitalą ir mažiausiai užtikrinant, kad visus su bendrove susijusius sandorius galima būtų atkurti pagal kilmę, šalis, pobūdį, sudarymo laiką ir vietą bei užtikrinant, kad investicinės bendrovės turtas būtų investuotas pagal steigimo dokumentus ir galiojančias teisės nuostatas.

3 SKIRSNIS

Įpareigojimai dėl depozitoriumo

32 straipsnis

1.   Investicinės bendrovės turtas patikimas saugoti depozitoriumui.

2.   34 straipsnyje nurodytai depozitoriumo atsakomybei neturi įtakos tai, kad jis trečiajai šaliai patikėjo visą jo saugomą turtą arba dalį jo.

3.   Depozitoriumas užtikrina:

a)	kad investicinės bendrovės ar jos vardu atliekamas investicinių vienetų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal teisės aktus ir investicinės bendrovės steigimo dokumentus;

b)	kad sandoriuose, susijusiuose su investicinės bendrovės turtu, kiekviena jai priklausanti suma būtų pervedama jai per įprastą laikotarpį; ir

c)	kad investicinės bendrovės pajamos būtų panaudojamos pagal teisės aktus ir jos steigimo dokumentus.

4.   Investicinės bendrovės buveinės valstybė narė gali nuspręsti, kad jos teritorijoje įsteigtoms investicinėms bendrovėms, prekiaujančioms savo investiciniais vienetais išimtinai per vieną ar daugiau vertybinių popierių biržų, kuriose jų investiciniai vienetai įtraukti į biržos oficialųjį prekybos sąrašą, nereikia turėti depozitoriumų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.

76, 84 ir 85 straipsniai tokioms investicinės bendrovėms netaikomi. Tačiau tokių investicinės bendrovių turto įvertinimo taisyklės išdėstomos taikomuose nacionalinės teisės aktuose ar jų steigimo dokumentuose.

5.   Investicinės bendrovės buveinės valstybė narė gali nuspręsti, kad jos teritorijoje įsteigtoms investicinėms bendrovėms, kurios prekiauja ne mažiau kaip 80 % savo investicinių vienetų per vieną ar daugiau vertybinių popierių biržų, nurodytų jų steigimo dokumentuose, nereikia turėti depozitoriumų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, jeigu jų investiciniai vienetai yra įtraukti į biržų oficialiuosius prekybos sąrašus tų valstybių narių, kurių teritorijose tais investiciniais vienetais prekiaujama, ir kad visi sandoriai su tokia investicine bendrove, kurie gali įvykti už vertybinių popierių biržos ribų, yra vykdomi tik biržos kainomis.

Investicinės bendrovės steigimo dokumentuose nurodoma vertybinių popierių birža prekybą vykdančioje šalyje, pagal kurios nustatytas kainas investicinė bendrovė toje šalyje vykdys visus nebiržinius sandorius.

Valstybė narė pasinaudoja pirmoje pastraipoje numatyta išlyga tik tuomet, jeigu ji pripažįsta, kad investicinių vienetų savininkai turi apsaugą, lygiavertę KIPVPS, turinčių depozitoriumus, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, investicinių vienetų savininkų apsaugai.

Investicinės bendrovės, nurodytos šioje dalyje ir 4 dalyje, visų pirma:

a)	jei atitinkamos nuostatos nėra nacionalinės teisės aktuose, nurodo savo steigimo dokumentuose savo investicinių vienetų grynojo turto vertės apskaičiavimo metodiką;

b)	įsikiša į rinką, kad sutrukdytų savo investicinių vienetų vertei vertybinių popierių biržose daugiau negu 5 % nukrypti nuo jų grynojo turto vertės;

c)	nustato savo investicinių vienetų grynojo turto vertes, bent du kartus per savaitę apie jas praneša kompetentingoms institucijoms ir du kartus per mėnesį jas paskelbia.

Bent du kartus per mėnesį nepriklausomas auditorius užtikrina, kad investicinių vienetų vertė yra apskaičiuojama pagal teisės aktus ir investicinės bendrovės steigimo dokumentus.

Tokiais atvejais auditorius užtikrina, kad investicinės bendrovės turtas būtų investuotas pagal taisykles, nustatytas teisės aktuose ir investicinės bendrovės steigimo dokumentuose.

6.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie tas investicines bendroves, kurioms taikomos 4 ir 5 dalyse nustatytos išlygos.

33 straipsnis

1.   Depozitoriumas turi registruotą buveinę arba yra įsteigtas toje pačioje valstybėje narėje kaip ir investicinė bendrovė.

2.   Depozitoriumas yra įstaiga, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės ir nuolatinė priežiūra.

3.   Valstybės narės nustato, kurios iš 2 dalyje nurodytų įstaigų tinka būti depozitoriumais.

4.   Depozitoriumas sudaro galimybes KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms paprašius gauti visą informaciją, kurią depozitoriumas surinko vykdydamas savo pareigas ir kuri kompetentingoms institucijoms reikalinga, kad jos galėtų prižiūrėti kaip KIPVPS laikosi šios direktyvos.

5.   Jei valdymo įmonės buveinės valstybė narė nėra KIPVPS buveinės valstybė narė, depozitoriumas pasirašo rašytinį susitarimą su valdymo įmone, kuriame reglamentuojami būtini informacijos srautai, kad ji galėtų atlikti funkcijas, nustatytas 32 straipsnyje ir kituose įstatymuose arba kituose teisės aktuose, susijusiose su depozitoriumais KIPVPS buveinės valstybėje narėje.

6.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones dėl priemonių, kurių turi imtis depozitoriumas, siekdamas vykdyti savo pareigas, susijusias su kitoje valstybėje narėje įsteigtos valdymo įmonės valdomu KIPVPS, įskaitant informaciją, kurią reikia įtraukti į standartinį depozitoriumo ir valdymo įmonės susitarimą, vadovaujantis 5 dalimi.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

34 straipsnis

Depozitoriumas pagal investicinės bendrovės buveinės valstybės narės nacionalinės teisės aktus atsako investicinei bendrovei bei investicinių vienetų savininkams už visus jų patirtus nuostolius dėl nepateisinamo savo įpareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

35 straipsnis

1.   Jokia bendrovė negali veikti ir kaip investicinė bendrovė, ir kaip depozitoriumas.

2.   Vykdydamas savo depozitoriumo funkcijas, depozitoriumas veikia tik investicinių vienetų savininkų interesais.

36 straipsnis

Teisės aktai ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai nustato depozitoriumo pakeitimo sąlygas bei taisykles, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.

VI SKYRIUS

KIPVPS JUNGIMAS

1 SKIRSNIS

Principas, leidimų išdavimas ir patvirtinimas

37 straipsnis

Šiame skyriuje į KIPVPS sąvoką įtraukiami jo investiciniai padaliniai.

38 straipsnis

1.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į šiame skyriuje nustatytas sąlygas ir nepaisydamos 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto būdo, kuriuo KIPVPS yra įsteigti, leidžia vykdyti tarpvalstybinį jungimą ir jungimą šalies viduje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies q ir r punktuose, naudojantis vienu arba daugiau 2 straipsnio 1 dalies p punkte numatytų jungimo metodų.

2.   Tarpvalstybiniams jungimams, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies q punkte, naudojami jungimo metodai turi būti nustatyti pagal po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės teisės aktus.

Jungimams šalies viduje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies r punkte, naudojami jungimo metodai turi būti nustatyti pagal valstybės narės, kurioje yra įsteigtas KIPVPS, teisės aktus.

39 straipsnis

1.   Prieš vykdant jungimą turi būti gautas po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimas.

2.   Po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)	bendrąsias siūlomo jungimo projekto sąlygas, tinkamai patvirtintas po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS ir po jungimo veiksiančio KIPVPS;

b)	jei jis įsteigtas kitoje valstybėje narėje, po jungimo veiksiančio KIPVPS atnaujintą prospektą ir pagrindinę informaciją investuotojams, nurodytą 78 straipsnyje;

c)

po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS visų depozitoriumų pažymą, kurioje pagal 41 straipsnį patvirtinama, kad jie patikrino 40 straipsnio 1 dalies a, f ir g punktuose išdėstytų aspektų atitiktį šios direktyvos reikalavimams ir jų atitinkamų KIPVPS fondo taisyklėms arba steigimo dokumentams; ir

d)	informaciją apie siūlomą jungimą, kurią po jungimo pasibaigsiantis ir po jungimo veiksiantis KIPVPS ketina pateikti atitinkamiems savo investicinių vienetų savininkams.

Ši informacija teikiama tokiu būdu, kad po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų ją skaityti tos valstybės narės ar tų valstybių narių valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba šių atitinkamų kompetentingų institucijų patvirtinta kalba.

3.   Užbaigus bylą po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos 2 dalyje nurodytos informacijos kopijas nedelsdamos perduoda po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamai apsvarsto galimą siūlomo jungimo poveikį po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkams siekiant įvertinti, ar investicinių vienetų savininkams teikiama reikiama informacija.

Jei po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų nuomone, tai būtina, jos gali raštu reikalauti informaciją po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkams patikslinti.

Jei po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų nuomone, tai būtina, jos gali ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai jos gavo visos 2 dalyje nurodytos informacijos kopijas, raštu pareikalauti, kad po jungimo veiksiantis KIPVPS pakeistų informaciją, kurią turi teikti savo investicinių vienetų savininkams.

Tuo atveju po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos perduoda po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pareiškimą, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas. Jos po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša apie tai, ar jas tenkina po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkams teikiama pakeista informacija, per 20 darbo dienų po to, kai jos buvo apie tai informuotos.

4.   Po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduoda leidimą siūlomam jungimui vykdyti, jei atitinkamos šios sąlygos:

a)	siūlomas jungimas atitinka visus 39–42 straipsnių reikalavimus;

b)	po jungimo veiksiančiam KIPVPS pagal 93 straipsnį pateiktas pranešimas prekiauti savo investiciniais vienetais visose valstybėse narėse, kuriose po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS arba turi leidimą veikti, arba pagal 93 straipsnį jam pateiktas pranešimas prekiauti savo investiciniais vienetais; ir

c)

po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas informacija, kurią siūloma pateikti investicinių vienetų savininkams, tenkina arba po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nepareiškė nepasitenkinimo pagal 3 dalies ketvirtą pastraipą.

5.   Jei po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos mano, kad byla nebaigta, jos per 10 darbo dienų nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo paprašo papildomos informacijos.

Po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos po jungimo pasibaigsiantį KIPVPS per 20 darbo dienų nuo visos informacijos pateikimo informuoja, vadovaujantis 2 dalimi, ar išduotas leidimas vykdyti jungimą.

Po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie savo sprendimą taip pat informuoja po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas.

6.   Vadovaudamosi 57 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, valstybės narės po jungimo veiksiančiam KIPVPS gali suteikti nuo 52–55 straipsnių nukrypti leidžiančią nuostatą.

40 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad po jungimo pasibaigsiantis ir po jungimo veiksiantis KIPVPS parengtų bendrąsias jungimo projekto sąlygas.

Bendrosiose jungimo projekto sąlygose pateikiama ši informacija:

a)	jungimo rūšis ir jame dalyvaujantys KIPVPS;

b)	siūlomo jungimo prielaidos ir loginis pagrindas;

c)	numatomas siūlomo jungimo poveikis tiek po jungimo pasibaigsiančio, tiek po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkams;

d)	priimti turto ir, kai taikytina, įsipareigojimų 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą valiutų keitimo kurso apskaičiavimo dieną vertinimo kriterijai;

e)	valiutos keitimo kurso apskaičiavimo metodas;

f)	planuojama jungimo įsigaliojimo data;

g)	taisyklės, taikytinos atitinkamai turto perleidimui ir investicinių vienetų mainams; ir

h)	vykdant jungimą pagal 2 straipsnio 1 dalies p punkto ii papunktį arba, atitinkamais atvejais, pagal 2 straipsnio 1 dalies p punkto iii papunktį, naujai sukurto po jungimo veiksiančio KIPVPS fondo taisyklės arba steigimo dokumentai.

Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad į bendrąsias jungimo projekto sąlygas būtų įtraukta bet ko kokia papildoma informacija.

2.   Po jungimo pasibaigsiantis ir po jungimo veiksiantis KIPVPS gali nuspręsti į bendrąsias jungimo projekto sąlygas įtraukti papildomų punktų.

2 SKIRSNIS

Nepriklausoma kontrolė, investicinių vienetų savininkų informavimas ir kitos investicinių vienetų savininkų teisės

41 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS depozitoriumai patikrintų 40 straipsnio 1 dalies a, f ir g punktuose išdėstytų aspektų atitiktį šios direktyvos reikalavimams ir jų atitinkamų KIPVPS fondų taisyklėms arba steigimo dokumentams.

42 straipsnis

1.   Pagal po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės tesiės aktus depozitoriumui arba nepriklausomam auditoriui, patvirtintam pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (13), pavedama patvirtinti:

a)	priimtus turto ir, kai taikytina, įsipareigojimų 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą valiutos keitimo kurso apskaičiavimo dieną vertinimo kriterijus;

b)	jei taikytina, išmoką grynaisiais pinigais už investicinį vienetą; ir

c)	valiutos keitimo kurso apskaičiavimo metodą ir faktinį valiutos keitimo kursą, nustatytą kurso apskaičiavimo dieną, kaip nurodyta 47 straipsnio 1 dalyje.

2.   Taikant 1 dalį nepriklausomais auditoriais laikomi teisės aktų nustatytą auditą atliekantys po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS ar po jungimo veiksiančio KIPVPS auditoriai.

3.   Nepriklausomo auditoriaus arba, jei taikytina, depozitoriumo ataskaitų kopija nemokamai pateikiama tiek po jungimo pasibaigsiančio, tiek po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkams ir jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms paprašius.

43 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad po jungimo pasibaigsiantis ir po jungimo veiksiantis KIPVPS savo atitinkamiems investicinių vienetų savininkams pateiktų pakankamą ir tikslią informaciją apie siūlomą jungimą, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl pasiūlymo poveikio jų investicijai.

2.   Informacija po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkams pateikiama tik po to, kai po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 39 straipsnį suteikia leidimą vykdyti siūlomą jungimą.

Ji pateikiama likus ne mažiau kaip 30 dienų iki paskutinės dienos, kai galima kreiptis dėl atpirkimo ar išpirkimo arba, atitinkamais atvejais, pakeitimo be papildomo mokesčio, kaip nurodyta 45 straipsnio 1 dalyje.

3.   Į informaciją, kuri turi būti pateikta po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkams, įtraukiama pakankama ir tiksli informacija apie siūlomą jungimą, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl galimo jungimo poveikio jų investicijai ir pasinaudoti savo teisėmis pagal 44 ir 45 straipsnius.

Į ją įtraukiama ši informacija:

a)	siūlomo jungimo prielaidos ir loginis pagrindas;

b)

galimas siūlomo jungimo poveikis investicinių vienetų savininkams, įskaitant visus reikšmingus skirtumus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomais rezultatais, periodinėmis ataskaitomis, galimu veiklos susilpnėjimu, ir, jei taikytina, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas apmokestinimo režimas gali būti pakeistas po jungimo, bet šiais skirtumais neapsiribojant;

c)

visos specifinės teisės, kurias investicinių vienetų savininkai turi vykdant siūlomą jungimą, įskaitant teisę gauti papildomos informacijos, teisę paprašius gauti nepriklausomo auditoriaus arba depozitoriumo ataskaitos kopiją ir teisę reikalauti be jokio mokesčio atpirkti arba išpirkti, arba, atitinkamais atvejais, pakeisti jų turimus investicinius vienetus, kaip nurodyta 45 straipsnio 1 dalyje, bei paskutinė diena, kai šia teise galima pasinaudoti, bet šiomis teisėmis neapsiribojant;

d)	svarbūs procedūriniai aspektai ir planuojama jungimo įsigaliojimo data; ir

e)	po jungimo veiksiančio KIPVPS pagrindinės informacijos investuotojams, nurodytos 78 straipsnyje, kopija.

4.   Jei po jungimo pasibaigsiančiam arba po jungimo veiksiančiam KIPVPS pateiktas pranešimas pagal 93 straipsnį, 3 dalyje nurodyta informacija pateikiama atitinkamo KIPVPS priimančiosios valstybės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba jos kompetentingų institucijų patvirtinta kalba. KIPVPS, kuris turi pateikti informaciją, yra atsakingas už vertimo parengimą. Vertime tiksliai perteikiamas originalo turinys.

5.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas išsamus 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos turinys, forma ir pateikimo būdas.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

44 straipsnis

Kai valstybių narių nacionalinės teisės aktuose reikalaujama, kad KIPVPS jungimą patvirtintų investicinių vienetų savininkai, valstybės narės užtikrina, kad tokiam patvirtinimui nereikėtų daugiau kaip 75 % balsų, faktiškai atiduotų visuotiniame investicinių vienetų savininkų susirinkime dalyvaujančių investicinių vienetų savininkų arba jų atstovų.

Pirma pastraipa nepažeidžiamas kvorumas, numatytas nacionalinės teisės aktuose. Valstybės narės tarptautiniams jungimams netaiko griežtesnių kvorumo reikalavimų, nei taikomi jungimams šalies viduje, taip pat KIPVPS jungimams netaiko griežtesnių kvorumo reikalavimų, nei taikomi juridinio asmens statusą turinčių subjektų jungimams.

45 straipsnis

1.   Valstybių narių teisės aktuose numatoma, kad tiek po jungimo pasibaigsiančio, tiek po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkai turi teisę reikalauti, kad jų investiciniai vienetai būtų be jokio mokesčio, išskyrus mokesčius, kuriuos KIPVPS taiko siekdamas padengti investicijų mažinimo išlaidas, atpirkti arba išpirkti, arba, kai įmanoma, pakeisti kito KIPVPS, vykdančio panašią investavimo politiką ir valdomo tos pačios valdymo įmonės arba bet kokios kitos įmonės, su kuria valdymo įmonę sieja bendras valdymas arba kontrolė, arba pakankamas tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijų paketas, investiciniais vienetais. Šia teise galima pasinaudoti nuo to momento, kai po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS ir po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkai informuojami apie siūlomą jungimą pagal 43 straipsnį, ji baigiasi likus penkioms darbo dienoms iki 47 straipsnio 1 dalyje nurodyto vienetų mainų santykio apskaičiavimo datos.

2.   KIPVPS jungimo atveju, nepažeisdamos 1 dalies ir nukrypdamos nuo 84 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms reikalauti arba leisti laikinai sustabdyti investicinių vienetų pasirašymą, atpirkimą arba išpirkimą su sąlyga, kad toks sustabdymas pagrįstas investicinių vienetų savininkų apsauga.

3 SKIRSNIS

Išlaidos ir įsigaliojimas

46 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai KIPVPS nepaskyrė valdymo įmonės, valstybės narės užtikrina, kad jokios teisinės, konsultacinės ar administracinės išlaidos, susijusios su jungimo parengimu ir užbaigimu, netektų po jungimo pasibaigsiančiam KIPVPS, po jungimo veiksiančiam KIPVPS arba jų investicinių vienetų savininkams.

47 straipsnis

1.   Jungimų šalies viduje atveju pagal valstybių narių teisės aktus nustatoma data, kai jungimas įsigalioja, ir data, iki kurios reikia apskaičiuoti po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų mainų į po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinius vienetus santykį ir, jei taikytina, nustatyti atitinkamą išmokų grynaisiais pinigais grynojo turto vertę.

Tarpvalstybinio jungimo atvejais šios datos nustatomos pagal po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės teisės aktus. Valstybės narės užtikrina, kad, jei taikytina, šios datos būtų po to, kai jungimui pritarė po jungimo veiksiančio KIPVPS arba po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkai.

2.   Jungimo įsigaliojimas visomis tinkamomis priemonėmis viešai paskelbiamas po jungimo veiksiančio KIPVPS buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatyta tvarka ir apie jį pranešama po jungimo veiksiančio ir po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.   Jungimas, įsigaliojęs, kaip numatyta 1 dalyje, negali būti pripažintas niekiniu.

48 straipsnis

1.   Pagal 2 straipsnio 1 dalies p punkto i papunktį atlikto jungimo padariniai yra tokie:

a)	visas po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam KIPVPS, arba, jei taikytina, po jungimo veiksiančio KIPVPS depozitoriumui;

b)

po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkai tampa po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkais ir, jei taikytina, jie turi teisę gauti išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 % jų po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų grynojo turto vertės; ir

c)	po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS nustoja egzistuoti po jungimo įsigaliojimo.

2.   Pagal 2 straipsnio 1 dalies p punkto ii papunktį atlikto jungimo padariniai yra tokie:

a)	visas po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS turtas ir įsipareigojimai perleidžiami naujai sukurtam po jungimo veiksiančiam KIPVPS, arba, jei taikytina, po jungimo veiksiančio KIPVPS depozitoriumui;

b)

po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkai tampa naujai sukurto po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkais ir, jei taikytina, jie turi teisę gauti išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 % jų po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų grynojo turto vertės; ir

c)	po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS nustoja egzistuoti po jungimo įsigaliojimo.

3.   Pagal 2 straipsnio 1 dalies p punkto iii papunktį atlikto jungimo padariniai yra tokie:

a)	po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS grynasis turtas perleidžiamas po jungimo veiksiančiam KIPVPS, arba, jei taikytina, po jungimo veiksiančio KIPVPS depozitoriumui;

b)	po jungimo pasibaigsiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkai tampa po jungimo veiksiančio KIPVPS investicinių vienetų savininkais; ir

c)	po jungimo pasibaigsiantis KIPVPS toliau egzistuoja, kol bus įvykdyti visi įsipareigojimai.

4.   Valstybės narės pasirūpina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią po jungimo veiksiančio KIPVPS valdymo įmonė po jungimo veiksiančio KIPVPS depozitoriumui patvirtintų, kad turto ir, jei taikytina, įsipareigojimų perleidimas baigtas. Jei po jungimo veiksiantis KIPVPS nepaskyrė valdymo įmonės, jis apie tai patvirtina po jungimo veiksiančio KIPVPS depozitoriumui.

VII SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL KIPVPS INVESTAVIMO POLITIKOS

49 straipsnis

Jei KIPVPS sudaro daugiau nei vienas investicinis padalinys, taikant šį skyrių, kiekvienas investicinis padalinys laikomas atskiru KIPVPS.

50 straipsnis

1.   KIPVPS investicijas sudaro tik vienas ar daugiau iš šių elementų:

a)	perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie įtraukti į reguliuojamą rinką arba kuriais joje prekiaujama, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

b)	perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kuriais prekiaujama kitoje reguliuojamoje, nuolat veikiančioje, pripažintoje ir visuomenei atviroje valstybės narės rinkoje;

c)

perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie įtraukti į trečiosios šalies vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą, arba kuriais prekiaujama kitoje trečiosios šalies reguliuojamoje, nuolat veikiančioje, pripažintoje ir visuomenei atviroje rinkoje, jeigu vertybinių popierių biržos ar rinkos pasirinkimui pritarė kompetentingos institucijos arba tai yra numatyta teisės aktuose ar fondo taisyklėse, ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose;

d)

neseniai išleisti perleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu: i) išleidimo sąlygos apima įsipareigojimą, kad bus kreiptasi leidimo įtraukti tuos vertybinius popierius į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ar į kitą reguliuojamą, nuolat veikiančią, pripažintą ir visuomenei atvirą rinką, jeigu vertybinių popierių biržos ar rinkos pasirinkimui pritarė kompetentingos institucijos, arba tai yra numatyta teisės aktuose ar fondo taisyklėse, ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose; ir ii) i papunktyje nurodytas įtraukimas yra užtikrinamas per metus nuo išleidimo;

e)

pagal šią direktyvą leidimą gavusių KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, nesvarbu, ar jie įsteigti valstybėje narėje, ar ne, jeigu: i) tokiems kitiems kolektyvinio investavimo subjektams leistų veikti teisės aktai, kurie numato, kad jiems taikoma priežiūra, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų nuomone, būtų lygiavertė Bendrijos teisės aktuose numatytai priežiūrai, ir kad būtų pakankamai užtikrintas institucijų bendradarbiavimas; ii) kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų savininkų apsauga būtų lygiavertė KIPVPS investicinių vienetų savininkams numatytai apsaugai, o ypač kad turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir perleidžiamų vertybinių popierių bei pinigų rinkos priemonių pardavimo neturint tų priemonių pardavimo metu taisyklės būtų lygiavertės šios direktyvos reikalavimams; iii) apie kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą būtų pranešama pusės metų bei metinėse ataskaitose, kad būtų galima įvertinti ataskaitinio laikotarpio turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir operacijas; ir iv) ne daugiau kaip 10 % KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų planuojamo įsigyti turto, vadovaujantis jų fondo taisyklėmis arba steigimo dokumentais, galėtų būti investuota į kitų KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus;

f)

kredito įstaigų indėliai, kurie yra išmokami pareikalavus arba kuriuos galima atsiimti ir kurių terminas yra ne ilgesnis kaip 12 mėnesių, jeigu kredito įstaigos registruota buveinė yra valstybėje narėje, arba, jeigu kredito įstaigos registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, su sąlyga, kad jai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kurios, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiavertės Bendrijos teisės aktuose nustatytoms taisyklėms;

g)

išvestinės finansinės priemonės, įskaitant lygiavertes priemones, už kurias atsiskaitoma pinigais, kuriomis prekiaujama a, b ir c punktuose nurodytoje reguliuojamoje rinkoje, arba išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne biržoje (nebiržinės išvestinės finansinės priemonės), jeigu: i) išvestinės finansinės priemonės bazė yra šioje dalyje minimos priemonės, finansiniai indeksai, palūkanų normos, valiutų keitimo kursai arba valiutos, į kurias KIPVPS gali investuoti, siekdamas savo investicinių tikslų, kaip numatyta jo fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose; ii) nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių šalys yra institucijos, kurioms yra taikoma riziką ribojanti priežiūra ir kurios priklauso kategorijoms, kurias tvirtina KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos; ir iii) nebiržinės išvestinės finansinės priemonės kasdien patikimai ir tiksliai įvertinamos, o KIPVPS iniciatyva jos gali būti bet kada parduodamos, likviduojamos arba jų pozicija gali būti uždaroma įskaitymo sandoriu, teisingai nustačius jų vertę; arba

h)

pinigų rinkos priemonės, kuriomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios patenka į 2 straipsnio 1 dalies o punkto taikymo sritį, jeigu tokių priemonių emisija arba emitentas yra reguliuojami, siekiant apsaugoti investuotojus ir santaupas, jeigu jos yra: i) išleistos arba garantuotos valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijos arba jos centrinio banko, Europos centrinio banko, Bendrijos arba Europos investicijų banko, trečiosios šalies arba vienos iš federaciją sudarančių narių, kai valstybė yra federacinė, arba viešojo tarptautinio subjekto, kuriam priklauso viena ar daugiau valstybių narių; ii) išleistos įmonės, kurios visais vertybiniais popieriais prekiaujama a, b ir c punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose; iii) išleistos arba garantuotos įmonės, kuriai taikoma riziką ribojanti priežiūra, laikantis Bendrijos teisės aktuose apibrėžtų kriterijų, arba įmonės, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kompetentingos valdžios institucijos laikomos ne mažiau griežtomis nei Bendrijos teisės aktuose nustatytos taisyklės, ir kuri jų laikosi; arba iv) išleistos kitų subjektų, priklausančių KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtintoms kategorijoms, su sąlyga, kad investuotojams, investuojantiems į tokius instrumentus, yra suteikiama tokia apsauga, lygiavertė i, ii ar iii papunkčiuose numatytai apsaugai, ir jeigu emitentas yra bendrovė, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 000 000 EUR ir kuri pateikia bei skelbia savo metines ataskaitas pagal 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB, grindžiamą Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (14), ir jeigu ši bendrovė yra subjektas, kuris, priklausydamas vieną arba keletą į biržos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių apimančiai bendrovių grupei, atlieka grupės finansavimo funkciją, arba yra subjektas, finansuojantis garantijos priemones, išleidžiant banko paskolomis finansuojamus vertybinius popierius.

2.   Tačiau KIPVPS:

a)	negali investuoti daugiau kaip 10 % savo turto į perleidžiamus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, nurodytus 1 dalyje; arba

b)	negali įsigyti nei brangiųjų metalų, nei jų nuosavybės liudijimų.

KIPVPS gali turėti papildomo likvidaus turto.

3.   Investicinė bendrovė gali įsigyti kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, kuris yra svarbus tiesioginiam jos verslo vykdymui.

51 straipsnis

1.   Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė taiko rizikos valdymo procesą, kad galėtų stebėti ir bet kuriuo metu įvertinti pozicijų riziką ir jų įnašą į bendrą portfelio riziką.

Ji taiko šį procesą, kad galėtų tiksliai ir nepriklausomai nustatyti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių vertę.

Ji nuolat informuoja savo buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, egzistuojančią riziką, kiekybinius apribojimus ir metodus, kurie pasirenkami, siekiant įvertinti kiekvieno valdomo KIPVPS su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką.

2.   Valstybės narės gali leisti KIPVPS naudotis metodais ir priemonėmis, susijusiomis su perleidžiamais vertybiniais popieriais bei pinigų rinkos priemonėmis, laikantis jų pačių nustatytų sąlygų bei apribojimų, jeigu tokie metodai ir priemonės yra naudojami siekiant veiksmingai valdyti portfelį.

Kai šios operacijos yra susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, šios sąlygos ir apribojimai turi atitikti šios direktyvos nuostatas.

Dėl šių operacijų KIPVPS jokiomis aplinkybėmis negalima nukrypti nuo savo investicinių tikslų, nustatytų KIPVPS fondo taisyklėse, steigimo dokumentuose arba prospekte.

3.   KIPVPS užtikrina, kad jo visame pasaulyje turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos neviršytų jo portfelio bendros grynosios vertės.

Turima pozicija yra įvertinama atsižvelgiant į dabartinę bazinio turto vertę, su kita sandorio šalimi susijusią riziką, rinkos ateities tendencijas ir pozicijoms likviduoti turimą laiką. Tai taip pat taikoma trečiai ir ketvirtai pastraipoms.

Vadovaudamiesi savo investicine politika ir laikydamiesi 52 straipsnio 5 dalyje nustatytų apribojimų, KIPVPS gali investuoti į išvestines finansines priemones, jeigu turima bazinio turto bendra pozicija neviršija investicijoms taikomų apribojimų, nustatytų 52 straipsnyje. Valstybės narės gali nustatyti, kad KIPVPS investuojant į indeksu pagrįstas išvestines finansines priemones nereikalaujama, kad šios investicijos būtų apjungtos 52 straipsnyje numatytų ribų tikslais.

Kai perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės apima išvestinę finansinę priemonę, į tą išvestinę finansinę priemonę atsižvelgiama, siekiant atitikti šio straipsnio reikalavimus.

4.   Nepažeisdama 116 straipsnio, Komisija ne vėliau kaip 2010 m. liepos 1 d. patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose nustatoma:

a)	vadovaujantis 1 dalies pirma pastraipa, valdymo įmonės taikomo rizikos valdymo proceso tinkamumo įvertinimo kriterijai;

b)	išsamios taisyklės, susijusios su tiksliu ir nepriklausomu nebiržinių išvestinių finansinių priemonių vertės įvertinimu; ir

c)	išsamios taisykles, susijusios su 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytos informacijos, teikiamos valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, turiniu ir jos pateikimo tvarka.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

52 straipsnis

1.   KIPVPS investuoja ne daugiau kaip:

a)	5 % savo turto į to paties subjekto išleistus perleidžiamus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones; arba

b)	20 % savo turto į indėlius, įnešamus į tą patį subjektą.

Rizikos pozicija, kurią KIPVPS turi kitoje nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorio šalyje, negali viršyti:

a)	10 % jo turto, kai kita sandorio šalis yra 50 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta kredito įstaiga; arba

b)	5 % jo turto kitais atvejais.

2.   Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 10 %. Tačiau jei jos tai daro, bendra KIPVPS laikomų skirtingų emitentų, į kiekvieną iš kurių jis investuoja daugiau nei 5 % savo turto, perleidžiamų vertybinių popierių bei pinigų rinkos priemonių vertė negali viršyti 40 % jo turto vertės. Tas apribojimas netaikomas indėliams ar nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriams, sudarytiems su finansinėmis institucijomis, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra.

Nepaisant 1 dalyje nustatytų individualių apribojimų, jei dėl to investicija į vieną subjektą viršytų 20 % jo turto, KIPVPS negali turėti:

a)	investicijų į perleidžiamus vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, išleistas to subjekto;

b)	indėlių, įneštų į tą subjektą; arba

c)	turimų pozicijų, atsirandančių dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudaromų su tuo subjektu.

3.   Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 35 %, jeigu perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės yra išleistos arba garantuotos valstybės narės, jos vietos valdžios institucijų, trečiosios šalies arba tarptautinės viešosios organizacijos, kurios narėmis yra viena ar daugiau valstybių narių.

4.   Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 25 %, jeigu obligacijas išleidžia valstybėje narėje registruotą buveinę turinti kredito įstaiga, kuriai pagal teisės aktus taikoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas yra apsaugoti obligacijų savininkus. Ypač sumos, gaunamos išleidus tas obligacijas, pagal teisės aktus investuojamos į turtą, kuris per visą obligacijų galiojimo laikotarpį galėtų padengti su obligacijomis susijusias pretenzijas ir kuris, emitentui negalint jų išpirkti, būtų pirmiausiai naudojamas pagrindinei paskolos sumai bei susikaupusioms palūkanoms apmokėti.

Kai daugiau nei 5 % savo turto KIPVPS investuoja į pirmoje pastraipoje nurodytas obligacijas, išleistas vieno emitento, bendra šių investicijų vertė neviršija 80 % KIPVPS turto vertės.

Valstybės narės turi pateikia Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytų obligacijų kategorijų sąrašą kartu su emitentų, kuriems pagal toje pastraipoje nurodytus įstatymus ir priežiūros reikalavimus leidžiama išleisti šiame straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančias obligacijas, kategorijų sąrašu. Prie tų sąrašų pridedamas dokumentas, kuriame nurodomos teikiamos garantijos. Komisija nedelsiant perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms kartu su visais komentarais, kuriuos ji laiko tinkamais, ir sudaro galimybes visuomenei susipažinti su šia informacija. Pagal 112 straipsnio 1 dalį tokia informacija gali būti aptariama Europos vertybinių popierių komitete.

5.   Taikant 2 dalyje nurodytą 40 % ribą, į 3 ir 4 dalyse nurodytus perleidžiamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones neatsižvelgiama.

1–4 dalyse nustatyti apribojimai negali būti sudedami, todėl investicijos į to paties emitento išleistus perleidžiamus vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, arba į indėlius šiame subjekte, arba į jo išvestines finansines priemones, atliktos laikantis 1–4 dalių, kartu paėmus neviršija 35 % KIPVPS turto.

Tai pačiai grupei dėl konsoliduotos atskaitomybės priskirtos bendrovės, kaip apibrėžta Direktyvoje 83/349/EEB arba laikantis pripažintų tarptautinių apskaitos taisyklių, yra laikomos vienu subjektu šiame straipsnyje numatytų ribų skaičiavimui.

Valstybės narės gali leisti atlikti kaupiamąsias investicijas į tos pačios grupės subjektų perleidžiamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones iki 20 %.

53 straipsnis

1.   Nepažeisdamos 56 straipsnyje nustatytų apribojimų, valstybės narės gali didinti 52 straipsnyje numatytas ribas, taikomas investicijoms į to paties emitento išleistas akcijas arba skolos vertybinius popierius, iki daugiausiai 20 %, jei pagal fondo taisykles arba steigimo dokumentus KIPVPS investicijų politikos tikslas yra atkartoti tam tikro akcijų arba skolos vertybinių popierių indekso, kuris yra pripažintas kompetentingų valdžios institucijų, struktūrą remiantis tuo, kad:

a)	jo struktūra yra pakankamai diversifikuota;

b)	indeksas yra tinkamas rinkos, su kuria jis susijęs, etalonas; ir

c)	jis yra tinkamai paskelbtas.

2.   Valstybės narės gali didinti 1 dalyje numatytą ribą iki daugiausiai 35 %, jeigu tai yra pagrįsta ypatingomis rinkos sąlygomis, ypač reguliuojamose rinkose, kur labai dominuoja tam tikri perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės. Investicijos iki šios ribos leidžiamos tik vienam emitentui.

54 straipsnis

1.   Taikydamos išlygą 52 straipsniui valstybės narės gali leisti KIPVPS pagal rizikos skaidymo principą investuoti iki 100 % savo turto į skirtingus perleidžiamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, kurie išleisti ar kuriuos garantuoja valstybė narė, viena ar daugiau jos vietos valdžios institucijų, trečioji šalis arba tarptautinė viešoji organizacija, kurios narėmis yra viena ar daugiau valstybių narių.

KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia tokią išlygą tik tuo atveju, jeigu jos mano, kad investicinių vienetų savininkai KIPVPS yra apsaugoti taip pat kaip ir investicinių vienetų savininkai KIPVPS, kuris laikosi 52 straipsnyje nustatytų ribų.

Toks KIPVPS turi ne mažiau kaip šešių skirtingų emitentų vertybinius popierius, tačiau vieno emitento vertybiniai popieriai nesudaro daugiau nei 30 % jo viso turto.

2.   1 dalyje nurodytas KIPVPS fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose aiškiai nurodo valstybes nares, vietos valdžios institucijas ar tarptautines viešąsias organizacijas, kurios išleidžia arba garantuoja vertybinius popierius, į kuriuos jie ketina investuoti daugiau nei 35 % savo turto.

Tokios fondo taisyklės ar steigimo dokumentai patvirtinami kompetentingų institucijų.

3.   Kiekvienas 1 dalyje nurodytas KIPVPS savo prospekte bei rinkodaros pranešimuose pateikia aiškią informaciją, atkreipiančią dėmesį į tokį leidimą bei nurodančią valstybes nares, vietos valdžios institucijas arba tarptautines viešąsias organizacijas, į kurių vertybinius popierius jis ketina investuoti ar jau investavo daugiau nei 35 % savo turto.

55 straipsnis

1.   KIPVPS gali įsigyti KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų, nurodytų 50 straipsnio 1 dalies e punkte, investicinius vienetus, jeigu ne daugiau kaip 10 % jo turto yra investuojama į vieno KIPVPS arba kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus. Valstybės narės gali didinti tą ribą iki daugiausiai 20 %.

2.   Investicijos į kolektyvinio investavimo subjektų, kurie nėra KIPVPS, investicinius vienetus kartu paėmus negali viršyti 30 % KIPVPS turto.

KIPVPS įsigijus kitų KIPVPS arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų, valstybės narės gali numatyti, kad nereikalaujama, jog atitinkamų KIPVPS arba kitų kolektyvinio investavimo subjektų turtas būtų apjungtas 52 straipsnyje numatytų ribų tikslais.

3.   Jeigu KIPVPS investuoja į kitų KIPVPS arba kolektyvinio investavimo subjektų, kuriuos tiesiogiai arba pagal įgaliojimą valdo ta pati valdymo įmonė arba kita bendrovė, su kuria valdymo įmonę sieja bendras valdymas arba kontrolė, arba pakankamas tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijų paketas, investicinius vienetus, ta valdymo įmonė arba kita bendrovė neima pasirašymo arba išpirkimo mokesčių už KIPVPS investicijas į kitų tokių KIPVPS arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus.

KIPVPS, kuris didelę dalį savo turto investuoja į kitus KIPVPS arba kolektyvinio investavimo subjektus, savo prospekte nurodo didžiausią valdymo mokesčių dydį, kuris gali būti imamas ir iš paties KIPVPS, ir iš kitų KIPVPS arba kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos jis planuoja investuoti. Savo metinėje ataskaitoje jis nurodo didžiausią valdymo mokesčių dalį, imamą ir iš paties KIPVPS, ir iš kitų KIPVPS arba kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos jis investuoja.

56 straipsnis

1.   Investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, dirbanti su visais bendraisiais investiciniais fondais, kuriuos ji valdo ir kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, neįsigyja jokių akcijų, suteikiančių balsavimo teises, kurios leistų jai daryti reikšmingą įtaką emitento valdymui.

Laukdamos tolesnio derinimo, valstybės narės atsižvelgia į galiojančias taisykles, kurios pirmoje pastraipoje nurodytą principą apibrėžia kitų valstybių narių teisės aktuose.

2.   KIPVPS gali įsigyti ne daugiau kaip:

a)	10 % vieno emitento akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisių;

b)	10 % vieno emitento skolos vertybinių popierių;

c)	25 % vieno KIPVPS arba kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose; arba

d)	10 % vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.

Įsigijimo metu b, c ir d punktuose nustatytų apribojimų galima nesilaikyti, jeigu tuo metu negalima apskaičiuoti skolos garantijų ar pinigų rinkos priemonių bendros sumos arba grynosios išleidžiamų vertybinių popierių sumos.

3.   Valstybė narė gali netaikyti 1 ir 2 dalių:

a)	perleidžiamiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kuriuos išleido ar garantavo valstybė narė ar jos vietos valdžios institucijos;

b)	perleidžiamiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kuriuos išleido ar garantavo trečioji šalis;

c)	perleidžiamiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, išleistiems tarptautinės viešosios organizacijos, kuriai priklauso viena ar daugiau valstybių narių;

d)

KIPVPS turimoms bendrovės, įsteigtos trečiojoje šalyje, savo turtą daugiausia investuojančios į emitentų, kurių registruotos buveinės yra toje šalyje, vertybinius popierius, akcijoms, kai pagal tos šalies teisės aktus toks akcijų paketas yra vienintelis būdas KIPVPS investuoti į tos šalies emitentų vertybinius popierius; arba

e)

investicinės bendrovės ar investicinių bendrovių akcijoms patronuojamosiose įmonėse, kurios vykdo tik valdymo, konsultavimo arba prekiavimo veiklą išimtinai savo ar investicinių vienetų savininkų vardu toje šalyje, kur yra įsteigta patronuojamoji įmonė, kai investicinių vienetų savininkų prašymu investiciniai vienetai yra atperkami.

Išlyga, nurodyta šios dalies pirmos pastraipos d punkte, taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies bendrovė, vykdydama savo investicinę politiką, paiso ribų, nustatytų 52 bei 55 straipsniuose ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kai ribos, nustatytos 52 ir 55 straipsniuose, yra viršijamos, 57 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

57 straipsnis

1.   KIPVPS neprivalo laikytis šiame skyriuje nustatytų ribų, jei naudojasi pasirašymo teisėmis, kurias suteikia perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės, sudarančios dalį jo turto.

Užtikrindamos rizikos paskirstymo principo laikymąsi, valstybės narės gali leisti neseniai leidimą gavusiems KIPVPS šešis mėnesius nuo leidimo išdavimo jiems dienos nesilaikyti 52–55 straipsnių.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodytos ribos viršijamos dėl priežasčių, kurių KIPVPS negali kontroliuoti, arba dėl pasinaudojimo pasirašymo teisėmis, tas KIPVPS nustato prioritetinį savo prekybos operacijų tikslą – ištaisyti tokią padėtį, reikiamai atsižvelgiant į savo investicinių vienetų savininkų interesus.

VIII SKYRIUS

FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪROS

1 SKIRSNIS

Taikymo sritis ir patvirtinimas

58 straipsnis

1.   Finansuojantysis KIPVPS yra KIPVPS arba jo investicinis padalinys, kuriam, nukrypstant nuo 1 straipsnio 2 dalies a punkto, 50, 52, 55 straipsnių ir 56 straipsnio 2 dalies c punkto, leista investuoti bent 85 % savo turto į kito KIPVPS (toliau – finansuojamasis KIPVPS) investicinius vienetus arba jo investicinį padalinį.

2.   Finansuojantysis KIPVPS iki 15 % savo turto gali turėti viena ar daugiau iš šių formų:

a)	papildomas likvidus turtas pagal 50 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

b)	išvestinės finansinės priemonės, kurias galima naudoti tik siekiant apsidrausti nuo rizikos, pagal 50 straipsnio 1 dalies g punktą ir 51 straipsnio 2 ir 3 dalis;

c)	kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, būtinas veiklai tiesiogiai vykdyti, jei finansuojantysis KIPVPS yra investicinė bendrovė.

Laikydamasis 51 straipsnio 3 dalies, finansuojantysis KIPVPS apskaičiuoja savo turimą bendrą išvestinių finansinių priemonių poziciją sudėdamas savo turimą tiesioginę poziciją pagal b punkto pirmą pastraipą su:

a)	finansuojamojo KIPVPS turima tikrąja išvestinių finansinių priemonių pozicija proporcingai finansuojančiojo KIPVPS investicijoms į finansuojamąjį KIPVPS; arba

b)	finansuojamojo KIPVPS turima didžiausia galima bendra išvestinių finansinių priemonių pozicija, nustatyta finansuojamojo KIPVPS fondų taisyklėse arba bendrovės steigimo dokumentuose proporcingai finansuojančiojo KIPVPS investicijoms į finansuojamąjį KIPVPS.

3.   Finansuojamasis KIPVPS yra KIPVPS arba jo investicinis padalinys, kuris:

a)	turi bent vieną finansuojantįjį KIPVPS iš savo investicinių vienetų savininkų;

b)	pats nėra finansuojantysis KIPVPS; ir

c)	neturi finansuojančiojo KIPVPS investicinių vienetų.

4.   Finansuojamiesiems KIPVPS taikomos šios nukrypti leidžiančios nuostatos:

a)	jei finansuojamasis KIPVPS turi bent du finansuojančiuosius KIPVPS, kurie yra investicinių vienetų savininkai, jam netaikomi 1 straipsnio 2 dalies a punktas ir 3 straipsnio b punktas, taip suteikiant finansuojamajam KIPVPS galimybę spręsti, ar pritraukti kapitalo iš kitų investuotojų;

b)	jei finansuojamasis KIPVPS nepritraukia kapitalo iš visuomenės būdu kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įsteigtas, tačiau tik turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų KIPVPS toje valstybėje narėje, XI skyrius ir 108 straipsnio 1 dalies antra pastraipa netaikomi.

59 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad finansuojančiojo KIPVPS investiciją, viršijančią pagal 55 straipsnio 1 dalį taikytiną investavimo į kitus KIPVPS ribą, į konkretų finansuojamąjį KIPVPS iš anksto patvirtintų finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos.

2.   Finansuojantysis KIPVPS per 15 darbo dienų nuo visos bylos pateikimo informuojamas, ar kompetentingos institucijos patvirtino finansuojančiojo KIPVPS investiciją į finansuojamąjį KIPVPS.

3.   Finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia patvirtinimą, jei finansuojantysis KIPVPS, jo depozitoriumas ir jo auditorius, taip pat finansuojamasis KIPVPS atitinka visus šiame skyriuje pateiktus reikalavimus. Tokiais tikslais finansuojantysis KIPVPS savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia šiuos dokumentus:

a)	finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS fondo taisykles ar steigimo dokumentus;

b)	finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS prospektą ir pagrindinę informaciją investuotojams, nurodytą 78 straipsnyje;

c)	finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS susitarimą ar vidaus veiklos taisykles, nurodytas 60 straipsnio 1 dalyje;

d)	jei taikoma, investicinių vienetų savininkams teiktiną informaciją, nurodytą 64 straipsnio 1 dalyje;

e)	jei finansuojamojo KIPVPS ir finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumai skirtingi – atitinkamų jų depozitoriumų keitimosi informacija susitarimą, nurodytą 61 straipsnio 1 dalyje; ir

f)	jei finansuojamojo KIPVPS ir finansuojančiojo KIPVPS auditoriai skirtingi – atitinkamų jų auditorių keitimosi informacija susitarimą, nurodytą 62 straipsnio 1 dalyje.

Kai finansuojantysis KIPVPS įsteigtas kitoje valstybėje narėje nei finansuojamojo KIPVPS buveinės valstybė narė, finansuojantysis KIPVPS taip pat pateikia finansuojamojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pažymą, kurioje patvirtinama, kad finansuojamasis KIPVPS yra KIPVPS arba jo investicinis padalinys ir atitinka 58 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose išdėstytas sąlygas. Dokumentus pateikia finansuojantysis KIPVPS savo buveinės valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba jos kompetentingų institucijų patvirtinta kalba.

2 SKIRSNIS

Finansuojančiajam KIPVPS ir finansuojamajam KIPVPS taikomos bendrosios nuostatos

60 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad finansuojamasis KIPVPS pateiktų finansuojančiajam KIPVPS visus reikalingus dokumentus ir informaciją, kad pastarasis atitiktų šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Šiuo tikslu finansuojantysis KIPVPS sudaro susitarimą su finansuojamuoju KIPVPS.

Finansuojantysis KIPVPS į to finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus viršydamas pagal 55 straipsnio 1 dalį taikomą ribą investuoja tik įsigaliojus pirmoje pastraipoje nurodytam susitarimui. Šį susitarimą nemokamai gali gauti visi investicinių vienetų savininkai, kai paprašo.

Jei finansuojamąjį KIPVPS ir finansuojantįjį KIPVPS valdo ta pati valdymo įmonė, susitarimas gali būti pakeičiamas vidaus veiklos taisyklėmis užtikrinant, kad būtų vykdomi šioje dalyje nustatyti reikalavimai.

2.   Finansuojamasis KIPVPS ir finansuojantysis KIPVPS imasi tinkamų priemonių savo grynojo turto vertės apskaičiavimo ir paskelbimo laikui koordinuoti, kad dėl jų investicinių vienetų būtų išvengta laiko parinkimo pagal rinkos svyravimus ir būtų užkirstas kelias arbitražui.

3.   Nepažeidžiant 84 straipsnio, jei finansuojamasis KIPVPS savo iniciatyva ar savo kompetentingų institucijų prašymu laikinai sustabdo savo investicinių vienetų atpirkimą, išpirkimą ar pasirašymą, kiekvienas iš jo finansuojančiųjų KIPVPS turi teisę sustabdyti savo investicinių vienetų atpirkimą, išpirkimą ar pasirašymą, nepaisant 84 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, tuo pačiu laikotarpiu kaip ir finansuojamasis KIPVPS.

4.   Jei finansuojamasis KIPVPS likviduojamas, likviduojamas ir finansuojantysis KIPVPS, nebent jo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtina:

a)	bent 85 % finansuojančiojo KIPVPS turto investiciją į kito finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus; arba

b)	jo fondo taisyklių ar steigimo dokumentų pakeitimą, kad finansuojantysis KIPVPS galėtų būti pertvarkytas į kitokį nei finansuojantysis KIPVPS.

Nepažeidžiant specialių nacionalinių nuostatų dėl privalomojo likvidavimo, finansuojamojo KIPVPS likvidavimas pradedamas ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po to, kai finansuojamasis KIPVPS informavo visus savo investicinių vienetų savininkus ir finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas apie privalomą likvidavimo sprendimą.

5.   Jei finansuojamasis KIPVPS susijungia su kitu KIPVPS arba yra skaidomas į du ar daugiau KIPVPS, finansuojantysis KIPVPS likviduojamas, nebent finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtina, kad finansuojantysis KIPVPS:

a)	po finansuojamojo KIPVPS jungimo ar skaidymo ir toliau būtų finansuojamojo KIPVPS ar kito KIPVPS finansuojančiuoju KIPVPS;

b)	bent 85 % savo turto investuotų ne į KIPVPS, suformuoto po jungimo ar skaidymo, o į kito finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus; arba

c)	pakeistų savo fondo taisykles ar steigimo dokumentus, kad jį būtų galima pertvarkyti į kitokį nei finansuojantysis KIPVPS.

Finansuojamojo KIPVPS jungimas ar skaidymas įsigalioja tik tuomet, jei finansuojamasis KIPVPS visiems savo investicinių vienetų savininkams ir savo finansuojančiųjų KIPVPS buveinių valstybių narių kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip 60 dienų prieš siūlomą įsigaliojimo datą perdavė 43 straipsnyje nurodytą ar panašią į nurodytąją informaciją.

Prieš įsigaliojant finansuojamojo KIPVPS jungimui ar skaidymui, finansuojamasis KIPVPS sudaro galimybę finansuojančiajam KIPVPS atpirkti arba išpirkti visus investicinius vienetus finansuojamajame KIPVPS, nebent finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia patvirtinimą pagal pirmos pastraipos a punktą.

6.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma:

a)	1 dalyje nurodyto susitarimo arba vidaus veiklos taisyklių turinys;

b)	kurios 2 dalyje nurodytos priemonės laikomos tinkamomis; ir

c)	pagal 4 ir 5 dalis reikalaujamų patvirtinimų tvarka finansuojamojo KIPVPS likvidavimo, jungimo ar skaidymo atveju.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3 SKIRSNIS

Depozitoriumai ir auditoriai

61 straipsnis

1.   Jei finansuojamojo KIPVPS ir finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumai skirtingi, valstybės narės reikalauja, kad šie depozitoriumai sudarytų keitimosi informacija susitarimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad abu depozitoriumai įvykdytų savo pareigas.

Finansuojantysis KIPVPS į finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus investuoja tik įsigaliojus tokiam susitarimui.

Jei finansuojamojo KIPVPS ir finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumai laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, jie laikomi nepažeidę jokių sutartyje, įstatyme ar kitame teisės akte nustatytų informacijos skleidimo apribojimo taisyklių arba su duomenų apsauga susijusių taisyklių. Dėl tokio laikymosi neatsiranda jokios tokio depozitoriumo arba bet kokio jo vardu veikiančio asmens atsakomybės.

Valstybės narės reikalauja, kad finansuojantysis KIPVPS arba, jei taikytina, finansuojančiojo KIPVPS valdymo įmonė būtų atsakinga už bet kokios su finansuojamuoju KIPVPS susijusios informacijos, reikalingos, kad finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumas galėtų vykdyti savo užduotis, perdavimą finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumui.

2.   Finansuojamojo KIPVPS depozitoriumas nedelsdamas informuoja finansuojamojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, finansuojantįjį KIPVPS arba, jei taikoma, finansuojančiojo KIPVPS valdymo įmonę ir depozitoriumą apie bet kokius nustatytus su finansuojamuoju KIPVPS susijusius pažeidimus, kurie laikomi darančiais neigiamą poveikį finansuojančiajam KIPVPS.

3.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodoma:

a)	išsami informacija, kurią reikia įtraukti į 1 dalyje nurodytą susitarimą; ir

b)	2 dalyje nurodytų pažeidimų, kurie laikomi darančiais neigiamą poveikį finansuojančiajam KIPVPS, rūšys.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

62 straipsnis

1.   Jei finansuojamojo KIPVPS ir finansuojančiojo KIPVPS auditoriai skirtingi, valstybės narės reikalauja, kad šie auditoriai sudarytų keitimosi informacija susitarimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad abu auditoriai įvykdytų savo pareigas, taip pat būtų vykdomos priemonės, kurių imamasi siekiant patenkinti 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

Finansuojantysis KIPVPS į finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus investuoja tik įsigaliojus tokiam susitarimui.

2.   Finansuojančiojo KIPVPS auditorius savo audito ataskaitoje atsižvelgia į finansuojamojo KIPVPS audito ataskaitą. Jei finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS apskaitos metai skiriasi, finansuojamojo KIPVPS auditorius pateikia ad hoc ataskaitą finansuojančiojo KIPVPS apskaitos metų pabaigos dieną.

Visų pirma finansuojančiojo KIPVPS auditorius praneša apie visus finansuojamojo KIPVPS audito ataskaitoje atskleistus pažeidimus ir jų poveikį finansuojančiajam KIPVPS.

3.   Jei finansuojamojo KIPVPS ir finansuojančiojo KIPVPS auditoriai laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, jie laikomi nepažeidę jokių sutartyje, įstatyme ar kitame teisės akte nustatytų informacijos skleidimo apribojimo taisyklių arba su duomenų apsauga susijusių taisyklių. Dėl tokio laikymosi neatsiranda jokios tokio auditoriaus arba bet kokio jo vardu veikiančio asmens atsakomybės.

4.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose nustatomas 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto susitarimo turinys.

Tos priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4 SKIRSNIS

Finansuojančiojo KIPVPS teikiama privaloma informacija ir rinkodaros pranešimai

63 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad, be I priedo A lentelėje nurodytos informacijos, finansuojančiojo KIPVPS prospekte būtų pateikiama ši informacija:

a)	pareiškimas, kad finansuojantysis KIPVPS yra atitinkamo finansuojamojo KIPVPS finansuojantysis subjektas ir į to finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus nuolat investuoja 85 % ar daugiau savo turto;

b)	informacija apie investicijos tikslus ir politiką, įskaitant rizikos pobūdį ir informaciją apie tai, ar finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS veikla sutampa, arba apie tai, kokiu mastu ir dėl kokių priežasčių skiriasi, įskaitant pagal 58 straipsnio 2 dalį atliktą investicijos aprašą;

c)	trumpas finansuojamojo KIPVPS, jo struktūros, investicinio tikslo ir politikos aprašas, įskaitant rizikos pobūdį, taip pat informacija apie tai, kaip galima gauti finansuojamojo KIPVPS prospektą;

d)	finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS susitarimo arba vidaus veiklos taisyklių pagal 60 straipsnio 1 dalį santrauka;

e)	informacija apie tai, kaip investicinių vienetų savininkai gali gauti daugiau informacijos apie finansuojamąjį KIPVPS ir finansuojančiojo KIPVPS bei finansuojamojo KIPVPS susitarimą, sudarytą pagal 60 straipsnio 1 dalį;

f)	visų išlaidų, kurias finansuojantysis KIPVPS patiria investuodamas į finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus, atlyginimo ar kompensavimo aprašas, taip pat bendrų finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS mokesčių aprašas; ir

g)	finansuojančiojo KIPVPS investicijos į finansuojamąjį KIPVPS su mokesčiais susijusio poveikio aprašas.

2.   Be I priedo B lentelėje numatytos informacijos, finansuojančiojo KIPVPS metinėje ataskaitoje pateikiamas pranešimas apie bendrus finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS mokesčius.

Finansuojančiojo KIPVPS metinėse ir pusmetinėse ataskaitose nurodoma, kaip galima gauti finansuojamojo KIPVPS metines ir pusmetines ataskaitas.

3.   Be 74 ir 82 straipsniuose nustatytų reikalavimų, finansuojantysis KIPVPS savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia finansuojamojo KIPVPS prospektą, 78 straipsnyje nurodytą pagrindinę informaciją investuotojams ir bet kokius jų pakeitimus, taip pat metinę ir pusmetinę ataskaitas.

4.   Finansuojantysis KIPVPS visuose aktualiuose rinkodaros pranešimuose nurodo, kad jis į tokio finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus nuolat investuoja 85 % ar daugiau savo turto.

5.   Investuotojams paprašius, finansuojantysis KIPVPS nemokamai jiems pateikia finansuojamojo KIPVPS prospekto ir metinės bei pusmetinės ataskaitų popierinę kopiją.

5 SKIRSNIS

Veikiančio KIPVPS pertvarkymas į finansuojantįjį KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS pakeitimas

64 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad finansuojantysis KIPVPS, kuris jau veikia kaip KIPVPS, įskaitant ir kito finansuojamojo KIPVPS finansuojančiojo KIPVPS veiklą, savo investicinių vienetų savininkams pateiktų šią informaciją:

a)	pareiškimą, kad finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtino finansuojančiojo KIPVPS investiciją į tokio finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus;

b)	finansuojančiojo KIPVPS ir finansuojamojo KIPVPS pagrindinę informaciją investuotojams, nurodytą 78 straipsnyje;

c)	datą, kada finansuojantysis KIPVPS turi pradėti investuoti į finansuojamąjį KIPVPS, arba, jei jis jau į jį investavo, datą, kai investicijos viršys 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą; ir

d)

pareiškimą, kad investicinių vienetų savininkai turi teisę reikalauti per 30 dienų be jokių kitų mokesčių, išskyrus tuos, kuriuos KIPVPS surenka, kad padengtų kapitalo investicijų mažinimo (angl. „disinvestment“) išlaidas, atpirkti ar išpirkti savo investicinius vienetus; ši teisė įsigalioja, kai finansuojantysis KIPVPS pateikia šioje dalyje nurodytą informaciją.

Ši informacija pateikiama bent likus 30 dienų iki datos, nurodytos pirmos pastraipos c punkte.

2.   Jei finansuojančiajam KIPVPS pateiktas pranešimas pagal 93 straipsnį, 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama finansuojančiojo KIPVPS priimančiosios valstybės narės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba jos kompetentingų institucijų patvirtinta kalba. Finansuojantysis KIPVPS yra atsakingas už vertimo parengimą. Tame vertime tiksliai perteikiamas originalo turinys.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad finansuojantysis KIPVPS į atitinkamo finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus, viršydamas pagal 55 straipsnio 1 dalį taikytiną ribą, investuotų tik pasibaigus 1 dalies antroje pastraipoje nurodytam 30 dienų laikotarpiui.

4.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma:

a)	1 dalyje nurodytos informacijos forma ir pateikimo būdas; arba

b)	jei finansuojantysis KIPVPS finansuojamajam KIPVPS mainais už investicinius vienetus perleidžia visą savo turtą ar jo dalį – tokio įnašo natūra vertinimo bei auditavimo tvarka ir finansuojančiojo KIPVPS depozitoriumo vaidmuo tame procese.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6 SKIRSNIS

Įpareigojimai ir kompetentingos institucijos

65 straipsnis

1.   Finansuojantysis KIPVPS veiksmingai prižiūri finansuojamojo KIPVPS veiklą. Vykdydamas tą įpareigojimą, finansuojantysis KIPVPS gali remtis informacija ir dokumentais, gautais iš finansuojamojo KIPVPS arba, jei taikoma, jo valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus, nebent yra priežasčių abejoti jų tikslumu.

2.   Kai investuodamas į finansuojamojo KIPVPS investicinius vienetus finansuojantysis KIPVPS, jo valdymo įmonė arba bet koks kitas finansuojančiojo KIPVPS arba finansuojančiojo KIPVPS valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna platinimo mokestį, komisinių ar kito piniginio pelno, tie mokesčiai, komisiniai ar kitas piniginis pelnas sumokami į finansuojančiojo KIPVPS turtą.

66 straipsnis

1.   Finansuojamasis KIPVPS nedelsdamas praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms kiekvieno į jo investicinius vienetus investuojančio finansuojančiojo KIPVPS tapatybę. Jei finansuojamasis KIPVPS ir finansuojantysis KIPVPS įsteigti skirtingose valstybėse narėse, finansuojamojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas apie tokią investiciją.

2.   Finansuojamasis KIPVPS netaiko platinimo arba išpirkimo mokesčių už finansuojančiojo KIPVPS investicijas į jo investicinius vienetus arba jų išpirkimą.

3.   Finansuojamasis KIPVPS užtikrina, kad finansuojančiajam KIPVPS arba, jei taikoma, jo valdymo įmonei ir kompetentingoms institucijoms, depozitoriumui bei auditoriui būtų laiku pateikta visa pagal šią direktyvą, kitus Bendrijos teisės aktus, taikomus nacionalinės teisės aktus, fondo taisykles arba steigimo dokumentus reikalaujama informacija.

67 straipsnis

1.   Jei finansuojamasis KIPVPS ir finansuojantysis KIPVPS įsteigti toje pačioje valstybėje narėje, kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja finansuojantįjį KIPVPS apie bet kokį su finansuojamuoju KIPVPS arba, jei taikoma, su jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, priemonę ir nustatytą šio skyriaus sąlygų nesilaikymą arba pateikia bet kokią pagal 106 straipsnio 1 dalį pranešamą informaciją.

2.   Jei finansuojamasis KIPVPS ir finansuojantysis KIPVPS įsteigti skirtingose valstybėse narėse, finansuojamojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie bet kokį su finansuojamuoju KIPVPS arba, jei taikoma, su jo valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, priemonę ir nustatytą šio skyriaus sąlygų nesilaikymą arba bet kokią pagal 106 straipsnio 1 dalį pranešamą informaciją pateikia finansuojančiojo KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Pastarosios nedelsdamos informuoja finansuojantįjį KIPVPS.

IX SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI DĖL INFORMACIJOS, KURIĄ BŪTINA TEIKTI INVESTUOTOJAMS

1 SKIRSNIS

Prospekto ir periodinių ataskaitų skelbimas

68 straipsnis

1.   Investicinė bendrovė ir valdymo įmonė apie kiekvieną bendrąjį investicinį fondą, kurį ji valdo, skelbia šią informaciją:

a)	prospektą;

b)	metinę kiekvienų finansinių metų ataskaitą; ir

c)	pusmetinę pirmojo finansinių metų pusmečio ataskaitą.

2.   Metinė ir pusmetinė ataskaitos skelbiamos nuo laikotarpio, su kuriuo jos susijusios, pabaigos per šiuos laikotarpius:

a)	keturi mėnesiai metinei ataskaitai; arba

b)	du mėnesiai pusmetinei ataskaitai.

69 straipsnis

1.   Prospekte pateikiama informacija, reikalinga investuotojams, kad jie galėtų priimti kompetentingą sprendimą dėl jiems siūlomos investicijos ir, svarbiausia, įvertinti susijusią riziką.

Prospekte aiškiai ir suprantamai paaiškinama apie fondo rizikos pobūdį, nesvarbu, į kokią priemonę yra investuojama.

2.   Prospekte pateikiama bent informacija, numatyta I priedo A lentelėje, jeigu ši informacija dar nepateikta fondo taisyklėse ar steigimo dokumentuose, pridedamuose prie prospekto vadovaujantis 71 straipsnio 1 dalimi.

3.   Metinėje ataskaitoje pateikiamas balansas arba turto ir įsipareigojimų ataskaita, išsami finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita, finansinių metų veiklos ataskaita bei kita informacija, numatyta I priedo B lentelėje, taip pat visa kita svarbi informacija, kuri leistų investuotojams priimti kompetentingą sprendimą dėl KIPVPS veiklos raidos ir jos rezultatų.

4.   Pusmetinėje ataskaitoje pateikiama bent informacija, numatyta I priedo B lentelės I–IV skirsniuose. Jeigu KIPVPS išmokėjo tarpinius dividendus ar žada juos mokėti, pateikiami skaičiai turi atspindėti atitinkamo pusmečio rezultatus, atskaičius mokesčius, ir išmokėtus ar mokėtinus dividendus.

70 straipsnis

1.   Prospekte nurodoma, į kurias turto kategorijas KIPVPS leidžiama investuoti. Jame taip pat nurodoma, ar leidžiama sudaryti išvestinių finansinių priemonių sandorius, šiuo atveju jame aiškiai nurodoma, ar tos operacijos gali būti atliekamos siekiant apsidrausti nuo rizikos, ar norint pasiekti investicinius tikslus, bei pateikiami galimi išvestinių finansinių priemonių panaudojimo rizikos valdyme rezultatai.

2.   Jeigu KIPVPS daugiausiai investuoja į 50 straipsnyje apibrėžtas turto kategorijas, išskyrus perleidžiamus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, arba kai KIPVPS atkartoja akcijų ar skolos vertybinių popierių indeksus pagal 53 straipsnį, jo prospekte, o prireikus ir rinkodaros pranešimuose, aiškiai išdėstoma jo investicinė politika.

3.   Jeigu yra tikėtina, kad KIPVPS grynojo turto vertė labai keisis dėl portfelio sudėties arba portfelio valdymo metodų, kurie gali būti naudojami, jo prospekte, o prireikus ir rinkodaros pranešimuose, ta tikimybė aiškiai nurodoma.

4.   Investuotojo prašymu valdymo įmonė taip pat pateikia papildomą informaciją apie kiekybinius apribojimus, kurie taikomi valdant KIPVPS riziką, bei šiuo tikslu pasirinktus metodus ir paskutinius priemonių kategorijų pagrindinės rizikos bei iš investicijų gaunamų pajamų pokyčius.

71 straipsnis

1.   Fondo taisyklės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai sudaro prospekto neatskiriamą dalį ir prie jo pridedami.

2.   Tačiau nereikalaujama 1 dalyje nurodytus dokumentus pridėti prie prospekto, jeigu investuotojas yra informuotas, kad jo prašymu tie dokumentai jam bus išsiųsti arba bus pranešta, kurioje vietoje kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje prekiaujama tais investiciniais vienetais, su jais galima susipažinti.

72 straipsnis

Pagrindinės prospekto dalys nuolat atnaujinamos.

73 straipsnis

Apskaitos informacija, pateikta metinėje ataskaitoje, audituojama vieno ar daugiau asmenų, kurie pagal teisės aktus turi teisę audituoti ataskaitas, vadovaujantis Direktyva 2006/43/EB. Auditoriaus ataskaita, įskaitant išlygas, visiškai atkartojama metinėje ataskaitoje.

74 straipsnis

KIPVPS savo prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat savo metinę ir pusmetinę ataskaitas siunčia KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms paprašius, KIPVPS joms pateikia tuos dokumentus.

75 straipsnis

1.   Investuotojų prašymu prospektas ir naujausios paskelbtos metinė ir pusmetinė ataskaitos jiems pateikiamos nemokamai.

2.   Prospektą galima pateikti patvarioje laikmenoje arba tinklavietėje. Investuotojų prašymu popierinė kopija jiems pateikiama nemokamai.

3.   Metinė ir pusmetinė ataskaitos investuotojams pateikiamos prospekte ir 78 straipsnyje nurodytoje pagrindinėje informacijoje investuotojams nurodytu būdu. Investuotojų prašymu metinės ir pusmetinės ataskaitų popierinės kopijos jiems pateikiamos nemokamai.

4.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose apibrėžiamos specialios sąlygos, kurių reikia laikytis teikiant prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba tinklavietėje, kuri nėra patvarioji laikmena.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2 SKIRSNIS

Kitos informacijos skelbimas

76 straipsnis

Kiekvieną kartą, kai išleidžia, parduoda, atperka ar išperka savo investicinius vienetus, ir bent du kartus per mėnesį KIPVPS atitinkamu būdu viešai paskelbia apie savo investicinių vienetų emisijos, pardavimo, atpirkimo ar išpirkimo kainą.

Tačiau kompetentingos institucijos gali leisti KIPVPS tai daryti rečiau – vieną kartą per mėnesį, jeigu tokia išlyga nepakenks investicinių vienetų savininkų interesams.

77 straipsnis

Visi investuotojams skirti rinkodaros pranešimai turi būti aiškiai atpažįstami. Jie yra teisingi, aiškūs ir neklaidinantys. Visų pirma visuose rinkodaros pranešimuose, kuriuose kviečiama pirkti KIPVPS investicinių vienetų ir kuriuose pateikiama speciali su KIPVPS susijusi informacija, neturi būti teiginių, kurie prieštarautų prospekte pateiktai informacijai ir 78 straipsnyje nurodytai pagrindinei informacijai investuotojams, arba menkintų jos svarbą. Pranešime nurodoma, kad yra parengtas prospektas ir pagrindinė 78 straipsnyje nurodyta informacija investuotojams. Tiksliai informuojama, kur ir kokia kalba tokią informaciją ar dokumentus gali gauti investuotojai ar potencialūs investuotojai arba kaip jie gali su ta informacija ar dokumentais susipažinti.

3 SKIRSNIS

Pagrindinė informacija investuotojams

78 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad investicinė bendrovė ir valdymo įmonė apie kiekvieną bendrąjį investicinį fondą, kurį ji valdo, parengtų trumpą dokumentą, kuriame būtų pateikta pagrindinė informacija investuotojams. Šioje direktyvoje tas dokumentas vadinamas „pagrindine informacija investuotojams“. Žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ aiškiai nurodomi tame dokumente viena iš kalbų, nurodytų 94 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.   Pagrindinė informacija investuotojams apima tinkamą informaciją apie pagrindines atitinkamo KIPVPS ypatybes, kad investuotojai pagrįstai galėtų suvokti jiems siūlomo investicinio produkto pobūdį bei susijusią riziką ir priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus.

3.   Pagrindinė informacija investuotojams – tai informacija apie šiuos esminius atitinkamo KIPVPS aspektus:

a)	KIPVPS tapatybė;

b)	trumpas investicinių tikslų ir investicinės politikos aprašas;

c)	ankstesnės veiklos rezultatų aprašas arba prireikus veiklos planai;

d)	išlaidos ir susiję mokesčiai; ir

e)	investicijų rizikos ir atlygio įvertinimas, įskaitant atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos, susijusios su investicijomis į tam tikrą KIPVPS.

Šie pagrindiniai aspektai turi būti suprantami investuotojui nesiremiant kitais dokumentais.

4.   Pagrindinėje informacijoje investuotojams aiškiai nurodoma, kur ir kaip galima gauti papildomos informacijos apie siūlomą investiciją, įskaitant informaciją apie tai, kur ir kaip paprašius bet kuriuo metu nemokamai galima gauti prospektą ir metinę bei pusmetinę ataskaitas ir kokia kalba tokia informacija prieinama investuotojams, bet tuo neapsiribojant.

5.   Pagrindinė informacija investuotojams išdėstoma glaustai ir netechnine kalba. Ji parengiama bendra forma, kad galėtų būti palyginama, ir pateikiama taip, kad ją galėtų suprasti mažmeniniai investuotojai.

6.   Visose valstybėse narėse, kuriose KIPVPS gavo pranešimą prekiauti savo investiciniais vienetais pagal 93 straipsnį, naudojama pagrindinė informacija investuotojams be jokių pakeitimų ar papildymų, išskyrus vertimą.

7.   Komisija patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma:

a)	išsamus ir nuodugnus teiktinos pagrindinės informacijos investuotojams turinys, kaip nurodyta 2, 3 ir 4 dalyse;

b)

išsamus ir nuodugnus pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos toliau nurodytais konkrečiais atvejais, turinys: i) jei KIPVPS turi skirtingus investicinius padalinius – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, investuojantiems į konkretų investicinį padalinį, turinys, įskaitant informaciją apie tai, kaip pereiti iš vieno investicinio padalinio į kitą, ir informaciją apie su tuo susijusias išlaidas; ii) jei KIPVPS siūlo skirtingų klasių akcijas – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, pasirašiusiems konkrečios klasės akcijas, turinys; iii) jei fondas priklauso fondų struktūroms – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, investuojantiems į KIPVPS, kuris pats investuoja į kitus KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektus, nurodytus 50 straipsnio 1 dalies e punkte, turinys; iv) finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūrų atveju – pagrindinės informacijos investuotojams, teiktinos investuotojams, investuojantiems į finansuojantįjį KIPVPS, turinys; v) struktūrizuoto, apsaugoto kapitalo ir kito panašaus KIPVPS atveju – pagrindinė informacija investuotojams, teiktina investuotojams ir susijusi su tokio KIPVPS ypatumais; ir

c)	išsami informacija apie pagrindinės informacijos investuotojams formą ir pateikimą, kaip nurodyta 5 dalyje.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

79 straipsnis

1.   Pagrindinė informacija investuotojams yra laikoma ikisutartine informacija. Ji turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji turi atitikti informaciją, pateiktą atitinkamose prospekto dalyse.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad remiantis vien pagrindine informacija investuotojams, įskaitant jos vertimą, asmeniui nebūtų taikoma civilinė atsakomybė, nebent ta informacija būtų klaidinanti, netiksli ar neatitiktų informacijos, pateiktos atitinkamose prospekto dalyse. Pagrindinėje informacijoje investuotojams aiškiai pateikiamas toks įspėjimas.

80 straipsnis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad KIPVPS investicinius vienetus investuotojams parduodanti investicinė bendrovė ir valdymo įmonė, kuri tai daro tiesiogiai arba per kitą jos vardu veikiantį fizinį ar juridinį asmenį ir kuri visiškai ir besąlygiškai už tai atsako, apie kiekvieną bendrąjį investicinį fondą, kurį ji valdo, investuotojams perduotų pagrindinę informaciją investuotojams apie tokius KIPVPS iš anksto prieš tai, kai investuotojai pasirašo siūlomus tokio KIPVPS investicinius vienetus.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad KIPVPS investicinių vienetų investuotojams neparduodanti investicinė bendrovė ir valdymo įmonė apie kiekvieną bendrąjį investicinį fondą, kurį ji valdo, kuri tai daro tiesiogiai arba per kitą jos vardu veikiantį fizinį ar juridinį asmenį ir kuri visiškai ir besąlygiškai už tai atsako, apie kiekvieną bendrąjį investicinį fondą, kurį ji valdo, perduotų pagrindinę informaciją investuotojams produktų teikėjams ir tarpininkams, kurie užsiima pardavimo veikla arba konsultuoja investuotojus apie galimas investicijas į tokius KIPVPS ar į produktus, siūlančius poziciją tokiuose KIPVPS, jei jie to paprašo. Valstybės narės reikalauja, kad tarpininkai, kurie verčiasi pardavimo veikla arba konsultuoja investuotojus galimų investicijų į KIPVPS klausimais, perduotų pagrindinę informaciją investuotojams savo klientams arba potencialiems klientams.

3.   Investuotojams pagrindinė informacija investuotojams pateikiama nemokamai.

81 straipsnis

1.   Valstybės narės leidžia investicinėms bendrovėms ir valdymo įmonėms apie kiekvieną bendrąjį investicinį fondą, kurį jos valdo, pagrindinę informaciją investuotojams pateikti patvariojoje laikmenoje arba tinklavietėje. Investuotojui paprašius, popierinė kopija jam pateikiama nemokamai.

Be to, naujausia pagrindinė informacija investuotojams paskelbiama investicinės bendrovės arba valdymo įmonės tinklavietėje.

2.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones ir jose apibrėžti specialias sąlygas, kurių reikia laikytis pateikiant pagrindinę informaciją investuotojams patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba tinklavietėje, kuri nėra patvarioji laikmena.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

82 straipsnis

1.   Savo pagrindinę informaciją investuotojams ir visus jos pakeitimus KIPVPS siunčia savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.   Esminiai pagrindinės informacijos investuotojams elementai nuolat atnaujinami.

X SKYRIUS

BENDRIEJI KIPVPS ĮPAREIGOJIMAI

83 straipsnis

1.   Skolintis negali:

a)	investicinė bendrovė;

b)	valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis bendrojo investicinio fondo vardu.

Tačiau KIPVPS gali įsigyti užsienio valiutos pasinaudodamas kompensacine paskola.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė gali leisti KIPVPS skolintis, jei toks skolinimasis yra:

a)	laikinas ir sudaro: — investicinės bendrovės atveju ne daugiau nei 10 % jos turto, arba — bendrojo investicinio fondo atveju ne daugiau nei 10 % fondo vertės; arba

b)	reikalingas, kad būtų galima įsigyti nekilnojamojo turto, kuris svarbus jos verslui tiesiogiai vykdyti, ir investicinės bendrovės atveju sudaro ne daugiau nei 10 % jos turto.

Jei KIPVS leidžiama skolintis pagal a ir b punktus, bendra pasiskolinta suma negali viršyti 15 % viso jo turto.

84 straipsnis

1.   KIPVPS bet kurio investicinių vienetų savininko prašymu atperka ar išperka savo investicinius vienetus.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

a)	vadovaujantis taikomais nacionalinės teisės aktais, fondo taisyklėmis ar investicinės bendrovės steigimo dokumentais KIPVPS gali laikinai sustabdyti savo investicinių vienetų atpirkimą ar išpirkimą;

b)	KIPVPS buveinės valstybės narės gali leisti savo kompetentingoms institucijoms reikalauti investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo sustabdymo investicinių vienetų savininkų ar visuomenės interesais.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytas laikinas sustabdymas numatomas tik išskirtiniais atvejais, kai tai reikalinga dėl aplinkybių ir kai sustabdymas yra pateisinamas atsižvelgiant į investicinių vienetų savininkų interesus.

3.   2 dalies pirmos pastraipos a punkte minėto laikino sustabdymo atveju KIPVPS apie savo sprendimą nedelsdamas praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir visų valstybių narių, kuriose jis prekiauja savo investiciniais vienetais, kompetentingoms institucijoms.

85 straipsnis

Turto vertinimo taisyklės ir KIPVPS investicinių vienetų pardavimo ar išleidimo, atpirkimo ar išpirkimo kainos apskaičiavimo taisyklės išdėstomos taikomuose nacionalinės teisės aktuose, fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose.

86 straipsnis

KIPVPS pajamos paskirstomos ar reinvestuojamos pagal teisės aktus ir fondo taisykles ar pagal investicinės bendrovės steigimo dokumentus.

87 straipsnis

KIPVPS investicinis vienetas neišleidžiamas, jei per įprastą laikotarpį į KIPVPS turtą nesumokama atitinkama grynosios emisijos kaina. Ši nuostata netaikoma nemokamų investicinių vienetų paskirstymui.

88 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 50 ir 51 straipsnių taikymo, negali suteikti paskolų ar būti garantu tretiesiems asmenims:

a)	investicinė bendrovė;

b)	valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis bendrojo investicinio fondo vardu.

2.   1 dalis nedraudžia tokiems subjektams įsigyti 50 straipsnio 1 dalies e, g ir h punktuose nurodytų perleidžiamų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių arba kitų finansinių priemonių, kurios nėra visiškai apmokėtos.

89 straipsnis

Negali vykdyti prekybos perleidžiamais vertybiniais popieriais, pinigų rinkos priemonėmis arba kitomis 50 straipsnio 1 dalies e, g ir h punktuose nurodytomis finansinėmis priemonėmis, kuriais dar nedisponuoja:

a)	investicinė bendrovė;

b)	valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis bendrojo investicinio fondo vardu.

90 straipsnis

KIPVPS buveinės valstybės narės teisės aktuose ar fondo taisyklėse numatomas atlyginimas ir išlaidos, kurių gali pareikalauti valdymo įmonė iš bendrojo investicinio fondo, bei tokio atlyginimo apskaičiavimo metodika.

Teisės aktuose ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose nurodoma, kokias išlaidas turi apmokėti bendrovė.

XI SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS KIPVPS, SAVO INVESTICINIAIS VIENETAIS PREKIAUJANTIEMS VALSTYBĖSE NARĖSE, KURIOSE JIE NĖRA ĮSTEIGTI

91 straipsnis

1.   KIPVPS priimančiosios valstybės narės užtikrina, kad po pranešimo vadovaujantis 93 straipsniu KIPVPS turėtų turėti galimybę prekiauti savo investiciniais vienetais jų teritorijose.

2.   KIPVPS priimančiosios valstybės narės 1 dalyje nurodytiems KIPVPS nenustato jokių papildomų reikalavimų ar administracinių procedūrų šios direktyvos reglamentavimo srityje.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija apie įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie nepatenka į šios direktyvos reglamentavimo sritį, bet yra ypač svarbūs turint mintyje parengtą prekybos KIPVPS, įsteigto kitoje valstybėje narėje, investiciniais vienetais jų teritorijose tvarką, būtų lengvai prieinama per atstumą ir elektroniniu būdu. Valstybės narės užtikrina, kad ta informacija būtų prieinama tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, kad ji būtų pateikta aiškiai, nedviprasmiškai ir būtų nuolat atnaujinama.

4.   Taikant šį skyrių į KIPVPS sąvoką įtraukiami jo investiciniai padaliniai.

92 straipsnis

KIPVPS pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius valstybėje narėje, kurioje prekiaujama jo investiciniais vienetais, imasi reikalingų priemonių, užtikrinančių toje valstybėje narėje galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ir gauti informaciją, kurią KIPVPS privalo pateikti.

93 straipsnis

1.   Jeigu KIPVPS ketina savo investiciniais vienetais prekiauti kitoje valstybėje narėje nei jo buveinės valstybė narė, jis pirmiausia pateikia pranešimą savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Pranešime pateikiama informacija apie KIPVPS investicinių vienetų prekybos tvarką priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jei reikia, informaciją apie skirtingų klasių akcijas. 16 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju pranešime pateikiama nuoroda, kad KIPVPS prekiauja valdymo įmonė, valdanti KIPVPS.

2.   KIPVPS prie 1 dalyje nurodyto pranešimo prideda naujausias šių dokumentų versijas:

a)	savo fondo taisykles ar steigimo dokumentus, prospektą ir, jeigu reikia, naujausią metinę ataskaitą ir paskesnę pusmetinę ataskaitą, išverstas pagal 94 straipsnio 1 dalies c ir d punktų nuostatas; ir

b)	savo pagrindinę informaciją investuotojams, nurodytą 78 straipsnyje ir išverstą pagal 94 straipsnio 1 dalies b ir d punktus.

3.   KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patikrina, ar pagal 1 ir 2 dalis KIPVPS pateikti dokumentai yra išsamūs.

Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo ir 2 dalyje numatytų išsamių dokumentų gavimo dienos KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos perduoda 1 ir 2 dalyse nurodytus išsamius dokumentus valstybės narės, kurioje KIPVPS ketina prekiauti savo investiciniais vienetais, kompetentingoms institucijoms. Kartu su dokumentais jos pateikia pažymą, kad KIPVPS atitinka šioje direktyvoje nustatytas sąlygas.

Perdavusios dokumentus, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie dokumentų perdavimą nedelsdamos praneša KIPVPS. KIPVPS gali patekti į KIPVPS priimančiosios valstybės narės rinką nuo to pranešimo dienos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas pranešimas ir 3 dalyje nurodyta pažyma būtų pateikti tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, nebent KIPVPS buveinės valstybė narė ir KIPVPS priimančioji valstybė narė sutaria, kad tas pranešimas ir ta pažyma būtų pateikiami abiejų valstybių narių valstybine kalba.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos priimtų elektroniniu būdu perduodamus ir saugomus 3 dalyje nurodytus dokumentus.

6.   Taikydamos šiame straipsnyje nustatytą pranešimų teikimo tvarką, valstybės narės, kurioje KIPVPS ketina prekiauti savo investiciniais vienetais, kompetentingos institucijos nereikalauja jokių papildomų dokumentų, pažymų ar informacijos, nei numatyta šiame straipsnyje.

7.   KIPVPS buveinės valstybė narė užtikrina, kad KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų galimybę elektroniniu būdu susipažinti su 2 dalyje nurodytais dokumentais ir, jei taikoma, jų vertimais. Ji užtikrina, kad KIPVPS tuos dokumentus bei vertimus nuolat atnaujintų. KIPVPS praneša KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie bet kokius 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus ir nurodo, kur tuos dokumentus galima gauti elektroniniu būdu.

8.   Pasikeitus informacijai apie parengtą prekiavimo tvarką, pateiktai pranešime pagal 1 dalį, arba įvykus pasikeitimui, susijusiam su skirtingų klasių akcijomis, kuriomis ketinama prekiauti, KIPVPS, prieš įgyvendindamas šį pakeitimą, apie jį raštu praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

94 straipsnis

1.   Jei KIPVPS prekiauja savo investiciniais vienetais KIPVPS priimančiojoje valstybėje narėje, jis tos valstybės narės teritorijoje investuotojams pateikia visą informaciją ir dokumentus, kuriuos jis pagal IX skyrių turi pateikti investuotojams savo buveinės valstybėje narėje.

Tokia informacija ir dokumentai investuotojams pateikiami laikantis šių nuostatų:

a)	nepažeidžiant IX skyriaus nuostatų, tokia informacija arba dokumentai pateikiami investuotojams KIPVPS priimančiosios valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytu būdu;

b)	78 straipsnyje nurodyta pagrindinė informacija investuotojams verčiama į KIPVPS priimančiosios valstybės narės valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų arba į tos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtintą kalbą;

c)

kita informacija ar dokumentai, nei 78 straipsnyje nurodyta pagrindinė informacija investuotojams, KIPVPS pasirinkimu verčiami į KIPVPS priimančiosios valstybės narės valstybinę ar vieną iš valstybinių kalbų, į tos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtintą kalbą arba į tarptautinių finansų srityje įprastą kalbą; ir

d)	už informacijos arba dokumentų vertimą pagal b ir c punktus atsakingas KIPVPS; vertime tiksliai perteikiamas originalios informacijos turinys.

2.   1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems toje dalyje nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

3.   KIPVPS investicinių vienetų emisijos, pardavimo, pirkimo ar išpirkimo kainos skelbimo pagal 76 straipsnį dažnumas reglamentuojamas KIPVPS buveinės valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais.

95 straipsnis

1.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma:

a)	91 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos apimtis;

b)	geresnės sąlygos KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms susipažinti su 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija arba dokumentais, vadovaujantis 93 straipsnio 7 dalimi.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.   Komisija taip pat gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma:

a)	standartinio pranešimo modelio, kurį KIPVPS turi naudoti pranešdamas informaciją pagal 93 straipsnio 1 dalį, forma ir turinys, įskaitant nuorodą, su kuriais dokumentais susijęs vertimas;

b)	standartinio pažymos modelio, kurį valstybių narių kompetentingos institucijos turi naudoti pagal 93 straipsnio 3 dalį, forma ir turinys;

c)	kompetentingų institucijų keitimosi informacija ir elektroninių ryšių naudojimo procedūra taikant pranešimų teikimo tvarką pagal 93 straipsnio nuostatas.

Tos priemonės tvirtinamos pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

96 straipsnis

Vykdydamas savo veiklą KIPVPS priimančiojoje valstybėje narėje nurodydamas pavadinimą gali naudoti tą pačią teisinę formą (kaip investicinė bendrovė ar bendrasis investicinis fondas) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje.

XII SKYRIUS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU UŽ LEIDIMŲ IŠDAVIMĄ IR PRIEŽIŪRĄ ATSAKINGOMIS INSTITUCIJOMIS

97 straipsnis

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi atlikti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Jos informuoja apie tai Komisiją, nurodydamos pareigų paskirstymą.

2.   Kompetentingos institucijos yra valstybės valdžios institucijos ar valstybės valdžios institucijų paskirtos įstaigos.

3.   KIPVPS buveinės valstybės narės valdžios institucijos turi kompetenciją prižiūrėti tą KIPVPS, prireikus ir pagal 19 straipsnį. Tačiau KIPVPS priimančiosios valstybės narės valdžios institucijos yra kompetentingos prižiūrėti, kaip laikomasi nuostatų, nepriklausančių šios direktyvos reglamentavimo sričiai, ir 92 bei 94 straipsnių reikalavimų.

98 straipsnis

1.   Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Tokiais įgaliojimais naudojamasi:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaujant su kitomis valdžios institucijomis;

c)	kompetentingų valdžios institucijų atsakomybe, perduodant atitinkamas funkcijas kitiems subjektams; arba

d)	kreipiantis į kompetentingas teismines institucijas.

2.   1 dalyje nurodyti kompetentingų institucijų įgaliojimai apima bent šias teises:

a)	teisę susipažinti su bet kokios formos dokumentu ir gauti jo kopiją;

b)	teisę iš bet kokio asmens pareikalauti suteikti informaciją ir prireikus pakviesti ir apklausti asmenį, siekiant gauti informacijos;

c)	teisę atlikti patikras vietoje;

d)	teisę reikalauti pateikti turimas telefoninių pokalbių ir duomenų perdavimo išklotines;

e)	teisę reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, nesuderinamą su nuostatomis, priimtomis įgyvendinant šią direktyvą;

f)	teisę reikalauti užšaldyti ar laikinai areštuoti turtą;

g)	teisę reikalauti laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

h)	teisę reikalauti, kad leidimus turinčios investicinės bendrovės, valdymo įmonės ar depozitoriumai pateiktų informaciją;

i)	teisę priimti bet kokios rūšies priemonę, kad investicinės bendrovės, valdymo įmonės ar depozitoriumai ir toliau laikytųsi šios direktyvos reikalavimų;

j)	teisę reikalauti sustabdyti investicinių vienetų emisiją, atpirkimą ar išpirkimą investicinių vienetų savininkų ar visuomenės interesais;

k)	teisę panaikinti KIPVPS, valdymo įmonei ar depozitoriumui išduotą leidimą;

l)	teisę perduoti spręsti klausimus patraukiant baudžiamojon atsakomybėn; ir

m)	teisę leisti auditoriams ar ekspertams atlikti patikras ar tyrimus.

99 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato priemonių ir sankcijų, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, taisykles ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti tų taisyklių taikymą. Nepažeisdamos leidimų panaikinimo procedūros arba valstybių narių teisės taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, vadovaudamosi nacionalinės teisės aktais, visų pirma užtikrina, kad atsakingiems asmenims, nesilaikiusiems nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, būtų taikomos atitinkamos administracinės priemonės ar skiriamos administracinės sankcijos.

Numatytos priemonės ir sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Nepažeidžiant taisyklių dėl priemonių ir sankcijų, taikytinų pažeidus kitas nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, valstybės narės visų pirma nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones ir sankcijas, susijusias su pareiga pateikti pagrindinę informaciją investuotojams taip, kad ją galėtų suprasti mažmeniniai investuotojai pagal 78 straipsnio 5 dalį.

3.   Valstybės narės kompetentingoms institucijoms leidžia paskelbti visuomenei apie bet kokią priemonę ar sankciją, kuri bus paskirta už nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, pažeidimą, nebent toks paskelbimas sukeltų rimtą grėsmę finansų rinkoms, pakenktų investuotojų interesams ar padarytų neproporcingą žalą susijusioms šalims.

100 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, neteismine tvarka sprendžiant vartotojų ginčus, susijusius su KIPVPS veikla, būtų patvirtintos veiksmingos skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūros, ir prireikus būtų kreipiamasi į esamas institucijas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad teisinės ar reguliavimo nuostatos netrukdytų 1 dalyje nurodytoms institucijoms veiksmingai bendradarbiauti sprendžiant tarpvalstybinius ginčus.

101 straipsnis

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita, jeigu to reikia vykdant jų pareigas pagal šią direktyvą arba įgaliojimus pagal šią direktyvą ar nacionalinės teisės aktus.

Valstybės narės imasi būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, siekdamos sudaryti geresnes sąlygas šioje dalyje numatytam bendradarbiavimui.

Kompetentingos institucijos naudojasi savo įgaliojimais siekdamos bendradarbiauti net tuomet, kai tiriama veikla nesudaro jokių jų valstybėje narėje galiojančių taisyklių pažeidimo.

2.   Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda viena kitai informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti.

3.   Jeigu vienos valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai įtaria, kad kitos valstybės narės teritorijoje subjektai, kurių neapima tos kompetentingos institucijos priežiūros kompetencija, vykdo ar įvykdė šios direktyvos nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, apie tai ji kuo tiksliau praneša tos kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Pastarosios institucijos imasi atitinkamų veiksmų ir informuoja pranešusiąją kompetentingą instituciją apie tokių veiksmų rezultatus ir kuo plačiau apie svarbius tarpinius rezultatus. Pagal šią dalį nepažeidžiami pranešusiosios kompetentingos institucijos įgaliojimai.

4.   Vienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali kreiptis į kitos valstybės narės kompetentingas institucijas dėl bendradarbiavimo vykdant priežiūrą, atliekant patikrą vietoje ar tyrimą pastarosios valstybės narės teritorijoje pagal savo įgaliojimus, numatytus šioje direktyvoje. Jeigu kompetentinga institucija gauna prašymą dėl patikros vietoje ar tyrimo, ji:

a)	pati atlieka patikrą ar tyrimą;

b)	leidžia prašymą pateikusiai institucijai atlikti patikrą ar tyrimą; arba

c)	leidžia auditoriams arba ekspertams atlikti patikrą ar tyrimą.

5.   Jei patikrą ar tyrimą vienos valstybės narės teritorijoje atlieka tos pačios valstybės narės kompetentinga institucija, bendradarbiauti prašančios valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų kitos institucijos pareigūnams atliekant patikrą ar tyrimą. Tačiau visą patikrą ar tyrimą kontroliuoja ta valstybė narė, kurios teritorijoje jis yra atliekamas.

Jei patikrą ar tyrimą vienos valstybės narės teritorijoje atlieka kitos valstybės narės kompetentinga institucija, valstybės narės, kurios teritorijoje atliekama patikra ar tyrimas, kompetentinga institucija gali prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų kitos institucijos pareigūnams atliekant patikrą ar tyrimą.

6.   Valstybės narės, kurioje atliekama patikra ar tyrimas, kompetentingos institucijos gali atsisakyti keistis informacija, kaip numatyta 2 dalyje, arba patenkinti prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą ar patikrą vietoje, kaip numatyta 4 dalyje, tik tuo atveju, jei:

a)	toks tyrimas, patikra vietoje ar keitimasis informacija galėtų turėti neigiamos įtakos tos valstybės narės suverenitetui, saugumui ar viešajai tvarkai;

b)	tos valstybės narės valdžios institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių asmenų ir tos pačios veiklos;

c)	toje valstybėje narėje jau priimtas galutinis sprendimas dėl tų pačių asmenų ir tos pačios veiklos.

7.   Kompetentingos institucijos prašymą pateikusioms kompetentingoms institucijoms praneša apie bet kokį pagal 6 dalį priimtą sprendimą. Pranešime nurodomi jų sprendimo motyvai.

8.   Kompetentingos institucijos gali pranešti Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2009/77/EB (15), apie situacijas, kai prašymas:

a)	keistis informacija, kaip numatyta 109 straipsnyje, atmetamas arba neįvykdomas per pagrįstą laiką;

b)	atlikti tyrimą ar patikrą vietoje, kaip numatyta 110 straipsnyje, atmetamas arba neįvykdomas per pagrįstą laiką; arba

c)	leisti jos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnams atliekant tyrimą ar patikrą atmetamas arba neįvykdomas per pagrįstą laiką.

9.   Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su patikrų vietoje ir tyrimų tvarka.

Tos priemonės tvirtinamos pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

102 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato, kad visi kompetentingose institucijose dirbantys arba dirbę asmenys, taip pat kompetentingų institucijų nurodymus gaunantys auditoriai ir ekspertai būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties. Toks įpareigojimas reiškia, kad tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad KIPVPS, valdymo įmonės bei depozitoriumai (įmonės, dalyvaujančios KIPVPS verslo veikloje) negalėtų būti nustatyti, išskyrus baudžiamosios teisės atvejus.

Tačiau tais atvejais, kai KIPVPS arba įmonei, dalyvaujančiai jo verslo veikloje, paskelbiamas bankrotas ar jos veikla priverstinai nutraukiama, konfidencialią informaciją, kuri nėra susijusi su trečiosiomis šalimis, dalyvaujančioms gelbėjant įmonę nuo bankroto, galima teikti nagrinėjant civilines ar komercines bylas.

2.   1 dalis nedraudžia valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija, remiantis šia direktyva arba kitais Bendrijos teisės aktais, kurie taikomi KIPVPS ar įmonėms, dalyvaujančioms jų verslo veikloje. Tai informacijai taikomi 1 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.

Informacijos mainus su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal šią direktyvą vykdančios kompetentingos institucijos, perduodamos informaciją gali nurodyti, kad šios informacijos negalima atskleisti neturint aiškaus jų sutikimo, tuomet tokia informacija gali būti keičiamasi tik tokiais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.

3.   Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba su trečiųjų šalių institucijomis ar organizacijomis, nurodytais šio straipsnio 5 dalyje ir 103 straipsnio 1 dalyje, tik jeigu pateikiamai informacijai taikomos profesinės paslapties saugojimo garantijos, bent jau lygiavertės nurodytoms šiame straipsnyje. Tokiu būdu informacija keičiamasi tam, kad tos institucijos arba organizacijos galėtų vykdyti priežiūros užduotį.

Iš kitos valstybės narės gauta informacija gali būti atskleista tik gavus aiškų ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimą ir prireikus tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

4.   Kompetentingos institucijos, gaunančios konfidencialią informaciją pagal 1 ar 2 dalį, gali pasinaudoti informacija tik vykdydamos savo pareigas:

a)	tikrindamos, ar KIPVPS arba įmonės, dalyvaujančios jų verslo veikloje, atitinka šiam verslui pradėti taikomas sąlygas, ir palengvindamos jų verslo eigos, valdymo ir apskaitos tvarkos bei vidaus kontrolės sistemos stebėseną;

b)	skirdamos sankcijas;

c)	administracinių skundų dėl kompetentingų institucijų priimtų sprendimų atvejais; ir

d)	teismo procesuose, pradėtuose pagal 107 straipsnio 2 dalį.

5.   1 ir 4 dalys nekliudo keistis informacija valstybėje narėje ar tarp valstybių narių, kai ta informacija keičiasi kompetentingos institucijos ir:

a)	valdžios institucijos, įgaliotos prižiūrėti kredito įstaigas, investicines įmones, draudimo įmones ar kitas finansų organizacijas, arba institucijos, atsakingos už finansų rinkų priežiūrą;

b)	organizacijos, dalyvaujančios KIPVPS ar įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, likvidavimo ar bankroto procedūrose, arba organizacijos, dalyvaujančios panašiose procedūrose; arba

c)	asmenys, atsakingi už draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ar kitų finansų įstaigų teisės aktų nustatyto audito atlikimą.

Visų pirma, 1 ir 4 dalys nekliudo pirmiau nurodytoms kompetentingoms institucijoms vykdyti priežiūros funkcijas arba teikti informaciją kompensacijų sistemas administruojančioms organizacijoms, reikalingą jų funkcijoms atlikti.

Informacijai, kuria keičiamasi pagal pirmą pastraipą, taikomi 1 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.

103 straipsnis

1.   Nepaisydamos 102 straipsnio 1–4 dalių, valstybės narės gali leisti keistis informacija kompetentingai institucijai ir:

a)	institucijoms, atsakingoms už organizacijų, dalyvaujančių KIPVPS arba įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, likvidavimo ar bankroto procedūrose, arba organizacijų, dalyvaujančių panašiose procedūrose, priežiūrą;

b)	institucijoms, atsakingoms už asmenų, kuriems pavesta atlikti draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų teisės aktų nustatytą auditą, priežiūrą.

2.   Valstybės narės, kurios naudojasi 1 dalyje numatyta išlyga, reikalauja, kad būtų laikomasi bent tokių sąlygų:

a)	informacija būtų naudojama atlikti 1 dalyje nurodytą priežiūrą;

b)	gautai informacijai būtų taikomi 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai; ir

c)	jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ją būtų galima atskleisti tik gavus ją pateikusių kompetentingųjų institucijų aiškų sutikimą ir prireikus tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, galinčių gauti informaciją pagal 1 dalį, pavadinimus.

4.   Nepaisydamos 102 straipsnio 1–4 dalių, kad finansų sistema būtų stabilesnė ir patikimesnė, valstybės narės gali leisti keistis informacija kompetentingoms institucijoms ir institucijoms ar organizacijoms, kurioms teisės aktais suteikti įgaliojimai nustatyti ir tirti įmonių teisės pažeidimus.

5.   Valstybės narės, kurios naudojasi 4 dalyje numatyta išlyga, reikalauja, kad būtų laikomasi bent tokių sąlygų:

a)	informacija būtų naudojama atlikti 4 dalyje nurodytas užduotis;

b)	gautai informacijai būtų taikomi 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai; ir

c)	jeigu informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ją būtų galima atskleisti tik gavus ją pateikusių kompetentingųjų institucijų aiškų sutikimą ir prireikus tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

Taikant pirmos pastraipos c punktą, 4 dalyje nurodytos institucijos ar organizacijos nurodo informaciją pateikusioms kompetentingoms institucijoms asmenų, kuriems ji bus siunčiama, vardus bei pavardes ir tikslias pareigas.

6.   Jeigu valstybėje narėje 4 dalyje nurodytos institucijos ar organizacijos vykdo savo užduotį nustatyti ar tirti pažeidimus padedamos dėl specialios jų kompetencijos tuo tikslu paskirtų asmenų, kurie nedirba valstybiniame sektoriuje, toje dalyje numatyta galimybė keistis informacija gali būti taikoma ir šiems asmenims pagal 5 dalyje nustatytas sąlygas.

7.   Valstybės narės pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų ar organizacijų, galinčių gauti informaciją pagal 4 dalį, pavadinimus.

104 straipsnis

1.   102 ir 103 straipsniai kompetentingoms institucijoms nedraudžia perduoti centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms informaciją, reikalingą jų užduotims atlikti, taip pat tais straipsniais tokioms institucijoms ar organizacijoms nedraudžiama kompetentingoms institucijoms pateikti tokią informaciją, kokios joms gali prireikti 102 straipsnio 4 dalyje aptariamais tikslais. Tokiu atveju gautai informacijai taikomi 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.

2.   102 ir 103 straipsniai kompetentingoms institucijoms nedraudžia pateikti 102 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą informaciją kliringo namams ar kitai panašiai organizacijai, pagal nacionalinę teisę įgaliotai teikti kliringo ar atsiskaitymų paslaugas vienai iš valstybių narių rinkų, jeigu kompetentingos institucijos mano, kad būtina šią informaciją perduoti, siekiant užtikrinti tinkamą šių organizacijų darbą tuo atveju, kai rinkos dalyviai neįvykdo ar gali neįvykdyti savo įpareigojimų.

Tokiu atveju gautai informacijai taikomi 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti profesinės paslapties reikalavimai.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad pagal 102 straipsnio 2 dalį gauta informacija nebūtų atskleista šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis be kompetentingų institucijų, pateikusių šią informaciją, aiškaus sutikimo.

3.   Nepaisydamos 102 straipsnio 1 ir 4 dalių, remdamosi teisės aktų nuostatomis, valstybės narės gali leisti suteikti tam tikrą informaciją kitiems savo centrinės valdžios padaliniams, atsakingiems už teisės aktus, reglamentuojančius KIPVPS ir įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicinių įmonių ir draudimo įmonių priežiūrą, ir šių padalinių nurodymus gaunantiems inspektoriams.

Tačiau tokią informaciją suteikti galima tik tuo atveju, jei tai reikalinga dėl riziką ribojančios kontrolės.

Tačiau valstybės narės nustato, kad pagal 102 straipsnio 2 ir 5 dalis gauta informacija niekada negali būti suteikta šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis be kompetentingų institucijų, pateikusių šią informaciją, aiškaus sutikimo.

105 straipsnis

Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su kompetentingų institucijų keitimosi informacija tvarka.

Tos priemonės tvirtinamos pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

106 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato bent tai, kad kiekvienas patvirtintas asmuo, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/43/EB, KIPVPS arba įmonėje, dalyvaujančioje jo verslo veikloje, atliekantis Direktyvos 78/660/EEB 51 straipsnyje, Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje ar šios direktyvos 73 straipsnyje nurodytą teisės aktų nustatytą auditą ar bet kokią kitą teisės aktų nustatytą užduotį, privalo nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms apie bet kokį su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kurį jis sužino vykdydamas tą užduotį, ir dėl kurio gali susidaryti bet kuri iš šių situacijų:

a)	reikšmingai pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys leidimus reglamentuojančias sąlygas ar reglamentuojantys KIPVPS arba įmonių, dalyvaujančių jų verslo veikloje, veiklos vykdymą;

b)	trukdoma KIPVPS arba įmonės, dalyvaujančios jo verslo veikloje, nuolatinė veikla; arba

c)	atsisakyta patvirtinti finansinę atskaitomybę ar ji patvirtinta su pastabomis.

Tas asmuo privalo pranešti apie bet kokį faktą ir sprendimą, kurį jis sužino vykdydamas užduotį, kaip nurodyta a punkte, įmonėje, susijusioje glaudžiais ryšiais, kylančiais iš kontrolės santykių su KIPVPS arba įmone, dalyvaujančia jo verslo veikloje, kurioje jis vykdo tą užduotį.

2.   Patvirtintų asmenų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/43/EB, sąžiningas informacijos suteikimas kompetentingoms institucijoms apie bet kokį 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą nelaikomas jokių apribojimų dėl informacijos suteikimo, nustatytų sutartyje arba įstatymuose ar kituose teisės aktuose, pažeidimu, ir tokiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.

107 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos raštu pagrindžia kiekvieną atsisakymą išduoti leidimą ir kiekvieną neigiamą sprendimą įgyvendinant bendrąsias priemones, patvirtintas taikant šią direktyvą, bei praneša apie juos prašymą pateikusiems asmenims.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas sprendimas, priimtas pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, priimtus pagal šią direktyvą, būtų tinkamai pagrįstas ir būtų numatyta galimybė jį apskųsti teismui, įskaitant atvejus, kai, padavus prašymą išduoti leidimą ir kartu pateikus visą reikalingą informaciją, per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo.

3.   Valstybės narės numato, kad, remiantis nacionalinės teisės aktais, viena ar daugiau iš toliau nurodytų organizacijų, siekdamos apginti vartotojų interesus ir laikydamosi nacionalinės teisės aktų, gali kreiptis į teismą ar kitą kompetentingą administracinę instituciją, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinės teisės aktų nuostatų, skirtų šiai direktyvai įgyvendinti:

a)	viešosios įstaigos ar jų atstovai;

b)	vartotojų organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti vartotojų interesus; arba

c)	profesinės organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti savo narius.

108 straipsnis

1.   Tik KIPVPS buveinės valstybės narės valdžios institucijos turi teisę imtis priemonių prieš tą KIPVPS, jeigu jis pažeidžia kokį nors įstatymą, kitą teisės aktą arba taisyklę, išdėstytą fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose.

Tačiau KIPVPS priimančiosios valstybės narės valdžios institucijos gali imtis priemonių prieš tą KIPVPS, jeigu jis pažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, galiojančias toje valstybėje narėje ir nepriklausančias šios direktyvos reglamentavimo sričiai, arba 92 ir 94 straipsnių reikalavimus.

2.   Apie kiekvieną sprendimą panaikinti leidimą ar imtis kokios nors kitos rimtos priemonės prieš KIPVPS, arba apie kokį nors jam taikomą jo investicinių vienetų išleidimo, atpirkimo ar išpirkimo sustabdymą KIPVPS buveinės valstybės narės valdžios institucijos nedelsdamos praneša KIPVPS priimančiųjų valstybių narių valdžios institucijoms, ir valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jei KIPVPS valdymo įmonė įsteigta kitoje valstybėje narėje.

3.   Valdymo įmonės buveinės valstybės narės ir KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamai gali imtis veiksmų prieš valdymo įmonę, jei ji pažeidžia taisykles, už kurių laikymosi priežiūrą jos atsakingos.

4.   Jeigu KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių tikėti, kad KIPVPS, kurio investiciniais vienetais prekiaujama tos valstybės narės teritorijoje, nevykdo pagal šią direktyvą priimtose nuostatose įtvirtintų įpareigojimų, ir šios nuostatos nesuteikia KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamų įgaliojimų, jos apie tas išvadas informuoja KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, kurios imasi tinkamų priemonių.

5.   Jeigu nepaisydamas KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų priemonių ar dėl tų priemonių netinkamumo arba dėl to, kad KIPVPS buveinės valstybė narė nesiima priemonių per pagrįstą laikotarpį, KIPVPS ir toliau vykdo KIPVPS priimančiosios valstybės narės investuotojų interesams aiškiai žalingą veiklą, KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas dėl to gali imtis bet kurios iš šių priemonių:

a)	informavusios KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, imtis visų tinkamų priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti, įskaitant galimybę uždrausti atitinkamam KIPVPS toliau prekiauti savo investiciniais vienetais KIPVPS priimančiosios valstybės narės teritorijoje; arba

b)	prireikus pranešti apie tai Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui.

Apie bet kokią priemonę, kurios imamasi pagal pirmos pastraipos a punktą, nedelsiant pranešama Komisijai.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų teisės aktuose numatyta galimybė įteikti teisinius dokumentus, būtinus tam, kad būtų galima imtis priemonių, kurias KIPVPS priimančioji valstybė narė gali taikyti KIPVPS atžvilgiu pagal 2–5 dalis.

109 straipsnis

1.   Tais atvejais, kai teikdama paslaugas ar steigdama filialus valdymo įmonė veikia vienoje ar daugiau valdymo įmonės priimančiųjų valstybių narių, visų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja.

Kuriai nors iš šių institucijų paprašius, kitos pateikia informaciją dėl tokių valdymo įmonių valdymo ir nuosavybės, kuri gali palengvinti tokių įmonių priežiūrą, ir pateikia visą informaciją, kuri gali palengvinti tokių įmonių stebėjimą. Pirmiausia valdymo įmonės buveinės valstybės narės valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės valdžios institucijos surinktų išsamią informaciją, nurodytą 21 straipsnio 2 dalyje.

2.   Tiek, kiek tai susiję su buveinės valstybės narės priežiūros įgaliojimų vykdymu, valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie visas priemones, kurių pagal 21 straipsnio 5 dalį ėmėsi valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir kurios susijusios su priemonėmis ar sankcijomis, skirtomis valdymo įmonei, ar valdymo įmonės veiklos apribojimu.

3.   Valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie visas valdymo įmonės lygmeniu nustatytas problemas, kurios gali daryti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui deramai atlikti su KIPVPS susijusias pareigas, ir visus III skyriuje nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus.

4.   KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie visas KIPVPS lygmeniu nustatytas problemas, kurios gali daryti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui deramai atlikti savo pareigas ar laikytis šios direktyvos reikalavimų, kurie patenka į KIPVPS buveinės valstybės narės kompetenciją.

110 straipsnis

1.   Kiekviena valdymo įmonės priimančioji valstybė narė užtikrina, kad, jeigu valdymo įmonė, kuriai leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje, vykdo verslą jos teritorijoje per savo filialą, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali, apie tai pranešusios valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, pačios arba per tarpininkus, kuriems duodami specialūs nurodymai, vietoje patikrinti 109 straipsnyje nurodytą informaciją.

2.   1 dalis neturi įtakos valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų teisei, atliekant savo pareigas pagal šią direktyvą, daryti tos valstybės narės teritorijoje įsteigtų filialų patikras vietoje.

XIII SKYRIUS

EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMITETAS

111 straipsnis

Komisija gali patvirtinti techninius šios direktyvos pakeitimus šiose srityse:

a)	apibrėžčių patikslinimas siekiant užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą visoje Bendrijoje; arba

b)	terminijos suderinimas ir apibrėžčių suformulavimas, remiantis paskesniais teisės aktais, reglamentuojančiais KIPVPS ir susijusius klausimus.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

112 straipsnis

1.   Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB (16).

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

XIV SKYRIUS

IŠLYGOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Išlygos

113 straipsnis

1.   Išimtinai dėl Danijos KIPVPS, Danijoje išleisti pantebreve laikomi lygiaverčiais perleidžiamiems vertybiniams popieriams, nurodytiems 50 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.   Taikydamos išlygą 22 straipsnio 1 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai, kompetentingos institucijos gali leisti tiems KIPVPS, kurie 1985 m. gruodžio 20 d. pagal jų nacionalinės teisės aktus turėjo du ar daugiau depozitoriumų, išlaikyti tą depozitoriumų skaičių, jeigu tos valdžios institucijos turi garantijas, kad funkcijos, kurios turi būti vykdomos pagal 22 straipsnio 3 dalį ir 32 straipsnio 3 dalį, bus praktiškai vykdomos.

3.   Taikydamos išlygą 16 straipsniui, valstybės narės gali leisti valdymo įmonėms išleisti pareikštinius sertifikatus, pažyminčius kitų bendrovių vardinius vertybinius popierius.

114 straipsnis

1.   Investicinės įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurioms leidžiama teikti tik tos direktyvos priedo A skirsnio 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, pagal šią direktyvą gali gauti leidimus valdyti KIPVPS ir būti kvalifikuojamos kaip valdymo įmonės. Tokiu atveju tokios investicinės įmonės grąžina pagal Direktyvą 2004/39/EB gautą leidimą.

2.   Valdymo įmonės, gavusios leidimus valdyti KIPVPS savo buveinės valstybėje narėje pagal Direktyvą 85/611/EEB iki 2004 m. vasario 13 d., pagal šį straipsnį laikomos gavusiomis leidimus, jeigu tos valstybės narės teisės aktai numato, kad, norint pradėti tokią veiklą, reikia atitikti sąlygas, lygiavertes nurodytoms 7 ir 8 straipsniuose.

2 SKIRSNIS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

115 straipsnis

Ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.

116 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. būtų priimti ir paskelbti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais įgyvendinama 1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 1 straipsnio 3 dalies b punktas, 2 straipsnio 1 dalies e, m, p, q ir r punktai, 2 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalys, 6 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė, 13 straipsnio 1 dalies a ir i punktai, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 ir 3 dalys, 17 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 2 dalies b punktas, 17 straipsnio 3 dalies pirma ir trečia pastraipos, 17 straipsnio 4–7 dalys, 17 straipsnio 9 dalies antra pastraipa, 18 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė, 18 straipsnio 1 dalies b punktas, 18 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos, 18 straipsnio 3 ir 4 dalys, 19 ir 20 straipsniai, 21 straipsnio 2–6, 8 ir 9 dalys, 22 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 3 dalies a, d ir e punktai, 23 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys, 27 straipsnio trečia pastraipa, 29 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys, 37–42 straipsniai, 43 straipsnio 1–5 dalys, 44–49 straipsniai, 50 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė, 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, 54 straipsnio 3 dalis, 56 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė, 58 ir 59 straipsniai, 60 straipsnio 1–5 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys, 62 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 63 straipsnis, 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 65, 66 ir 67 straipsniai, 68 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė ir a punktas, 69 straipsnio 1 ir 2 dalys, 70 straipsnio 2 ir 3 dalys, 71, 72 ir 74 straipsniai, 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 77–82 straipsniai, 83 straipsnio 1 dalies b punktas, 83 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka, 86 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies b punktas, 89 straipsnio b punktas, 90–94 ir 96–100 straipsniai, 101 straipsnio 1–8 dalys, 102 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 102 straipsnio 5 dalis, 107 ir 108 straipsniai, 109 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 110 straipsnis ir I priedas. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Tas priemones jos taiko nuo 2011 m. liepos 1 d.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Direktyvą 85/611/EEB laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

117 straipsnis

Direktyva 85/611/EEB su pakeitimais, padarytais III priedo A dalyje išvardytoms direktyvomis, panaikinama nuo 2011 m. liepos 1 d., nepažeidžiant valstybių narių įpareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

Nuorodos į supaprastintą prospektą laikomos nuorodomis į 78 straipsnyje nurodytą pagrindinę informaciją investuotojams.

118 straipsnis

1.   Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, 1 straipsnio 3 dalies a punktas, 1 straipsnio 4–7 dalys, 2 straipsnio 1 dalies a–d, f–l, n ir o punktai, 2 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalys, 3 straipsnis, 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 7–11 straipsniai, 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalies b–h punktai, 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktai, 17 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, 17 straipsnio 8 dalis, 17 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa, 18 straipsnio 1 dalis (išskyrus įžanginę frazę ir a punktą), 18 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos, 21 straipsnio 1 ir 7 dalys, 22 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalies b ir c punktai, 23 straipsnio 3 dalis, 24, 25 ir 26 straipsniai, 27 straipsnio pirma ir antra pastraipos, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 30, 31 ir 32 straipsniai, 33 straipsnio 1 ir 3 dalys, 34, 35 ir 36 straipsniai, 50 straipsnio 1 dalies a–h punktai, 50 straipsnio 2 dalis, 51 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos, 51 straipsnio 2 ir 3 dalys, 52 ir 53 straipsniai, 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 55 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktai, 56 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 56 straipsnio 3 dalis, 57 straipsnis, 68 straipsnio 2 dalis, 69 straipsnio 3 ir 4 dalys, 70 straipsnio 1 ir 4 dalys, 73 ir 76 straipsniai, 83 straipsnio 1 dalis (išskyrus b punktą), 83 straipsnio 2 dalies a punktas (išskyrus antrą įtrauką), 84, 85 ir 87 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalis (išskyrus b punktą), 88 straipsnio 2 dalis, 89 straipsnis (išskyrus b punktą), 102 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys, 103–106 straipsniai, 109 straipsnio 1 dalis, 111, 112, 113 bei 117 straipsniai ir II, III bei IV priedai taikomi nuo 2011 m. liepos 1 d.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad KIPVPS savo supaprastintą prospektą, rengiamą pagal Direktyvos 85/611/EEB nuostatas, kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip praėjus 12 mėnesių nuo visų 78 straipsnio 7 dalyje nurodytų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo nacionaliniuose teisės aktuose datos pakeistų pagrindine informacija investuotojams, rengiama pagal 78 straipsnį. Iki to laiko KIPVPS priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos ir toliau priima KIPVPS, kurių investiciniais vienetais prekiaujama tų valstybių narių teritorijoje, supaprastintą prospektą.

119 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2009 m. sausio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 375, 1985 12 31, p. 3.

(3)  Žr. III priedo A dalį.

(4)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(5)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(6)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1

(7)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(9)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(10)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

(11)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(12)  OL L 84, 1997 3 26, p. 22.

(13)  OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

(14)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

(15)  OL L 25, 2009 1 29, p. 18.

(16)  OL L 191, 2001 7 13, p. 45.

---

---

---

---

---