—

atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (SEC(2008) 2359 – C6–0416/2008) (2),

—

atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas) (3),

—

atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus metinę 2007 m. ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2007 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (4),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 straipsnį bei Euratomo sutarties 179a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių (7) 13 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Europos bendrijos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2007 m. biudžetinės procedūros gairių, susijusių su II, IV, V, VI, VII, VIII (A) ir VIII (B) skirsniais, ir dėl Europos Parlamento preliminarios sąmatos projekto (I skirsnis) vykdant 2007 m. biudžeto sudarymo procedūrą (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį, 74 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6–0184/2009),

A.

kadangi Audito Rūmai pareiškė, kad, tikrinant 2007 m. administracines išlaidas, visose institucijose pagal Finansinį reglamentą privalomos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai ir nenustatyta reikšmingų patikrintų operacijų klaidų (9),

B.

kadangi Generalinis sekretorius 2008 m. birželio 3 d. patvirtino, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojant esamą kontrolės ir priežiūros sistemą tinkamai užtikrinamas operacijų teisėtumas ir tvarkingumas;

1.

primena, kad šis biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra paskutinis Parlamento 2004–2009 m. kadencijos laikotarpiu, kuriuo įvyko apskritai daug ES biudžeto valdymo ir ypač Parlamento biudžeto valdymo pokyčių;

2.

primena, kad šiuo Parlamento kadencijos laikotarpiu visiškai įgyvendintas naujasis Finansinis reglamentas, kurį taikant atlikta svarbių finansų valdymo pokyčių, visų pirma sugriežtintos viešųjų pirkimų taisyklės ir pagerinta finansinių procedūrų kontrolės sistema, taip pat padidinta įgaliojimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė bei decentralizuota finansų kontrolė, o 2008 m. reglamentas dar kartą persvarstytas; pažymi, kad šiems pokyčiams įgyvendinti reikėjo papildomai įdarbinti kvalifikuotų darbuotojų ir atlikti papildomą administracinį darbą, ir pažymi, kad Parlamento generaliniai direktoratai pripažino, jog pokyčiai turėjo įtakos gerinant patikimą finansų valdymą;

3.

vis dėlto pažymi, kad galbūt reikės išsamiau persvarstyti Finansinį reglamentą, nes paaiškėjo, jog kai kurios procedūros pernelyg sudėtingos, kad Parlamento tarnybos galėtų jas taikyti; apgailestauja, kad dėl šios priežasties padaugėjo išimčių (jos išvardytos metinės veiklos ataskaitų prieduose);

4.

primena, kad naujasis Finansinis reglamentas, pagal kurį numatoma kur kas padidinti specializuotų darbuotojų skaičių, įsigaliojo tuo pat metu kaip persvarstyti Pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitiems tarnautojams taikomos taisyklės (10) ir todėl Parlamento administracijai sukėlė daug suvaržymų;

5.

primena, kad 2004 m. į ES įstojo 10 naujų valstybių narių, o 2007 m. – Bulgarija ir Rumunija, ir kad dėl šios priežasties darbuotojų (visų kategorijų) padaugėjo nuo 4 6622004 m. sausio 1 d. iki 6 1012008 m. gruodžio 31 d.; taigi palankiai vertina Parlamento administracijos pastangas operatyviai dirbti tiek daug padidėjus darbuotojų skaičiui; vis dėlto pažymi, kad visi papildomi postai susiję su plėtra, o grynasis, t. y. nesusijęs su plėtra, darbuotojų skaičiaus padidėjimas yra tik 1,2 %;

6.

pažymi, kad 2007 m. 99,9 % mokėjimų, skirtų Parlamento padėjėjų išmokoms, buvo tinkamai pagrįsti ir kad šis rodiklis padidėjo dėl Biuro patvirtintų tobulesnių procedūrų, susijusių su pagrindžiamaisiais dokumentais, taip pat dėl didelių administracijos pastangų ir didesnio Parlamento narių sąmoningumo;

7.

pabrėžia faktą, kad pirmą kartą nuo Parlamento įsteigimo valstybėms narėms pavyko sutarti dėl Europos Parlamento narių statuto; šis Statutas suteiks galimybę visiems Parlamento nariams gauti vienodą atlyginimą, pašalinti didžiulius nacionalinių atlyginimų skirtumus ir pradėti taikyti skaidrią visų tipų išmokų ir atlyginimų sistemą;

8.

primena, kad rezoliucijoje dėl 2007 m. biudžeto gairių Parlamento narių padėjėjų statutas nurodytas kaip vienas iš prioritetų; taigi džiaugiasi, kad Taryba 2008 m. gruodžio 19 d. patvirtino Komisijos pasiūlymą (COM(2008) 786) su Parlamento padarytais pakeitimais (11); kai 2009 m. liepos mėn. jis įsigalios, turėtų būti sudaryta galimybė kur kas skaidriau naudoti šias lėšas ir užtikrinti, kad būtų tinkamai gerbiamos Parlamento narių padėjėjų socialinės teisės ir teisė į darbą;

9.

pažymi, kad Parlamentas 2007 m. gavo 144 449 007 EUR pajamų (2006 m. pajamos sudarė 126 126 604 EUR);

10.

pažymi, kad 2007 finansinių metų Parlamento sąskaitos uždarytos toliau pateikiamų duomenų pagrindu:

11.

pažymi, kad leisti panaudoti asignavimai Parlamento pradiniame 2007 m. biudžete sudarė 1 397 460 174 EUR, t. y. 6 % daugiau, palyginti su 2006 m. biudžetu (1 321 600 000 EUR), ir kad 2007 m. nebuvo parengta nė vieno taisomojo biudžeto;

12.

pažymi, kad Parlamentas, užuot grąžinęs neišleistus pinigus valstybėms narėms, nusprendė, kaip ir praėjusiais metais, metų pabaigoje atlikti likučių iš įvairių biudžeto eilučių kaupiamąjį perkėlimą, iš viso 25 000 000 EUR (2006 m.: 37 246 425 EUR), kuriuos ketino panaudoti pastatui Vienoje įsigyti kartu su Europos Komisija siekiant įsteigti Europos Sąjungos namus; tačiau pažymi, kad savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (13) Parlamentas reikalavo, jog siekiant biudžeto aiškumo išlaidos pastatams turėtų būti įrašytos į biudžetą, o ne finansuojamos atliekant kaupiamąjį perkėlimą;

13.

džiaugiasi, kad biudžeto ir finansų valdymo ataskaita tarsi tapo aiškiomis ir skaidriomis Parlamento finansų valdymo tais finansiniais metais, kuriems ji skiriama, gairėmis, kaip prašyta ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose;

14.

pažymi, kad Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais esminiais aspektais pateikiama teisinga ir tikra finansinė Europos Parlamento padėtis; be to, pažymi, kad nenustatyta nė vieno klausimo, kuriuo reikėtų daryti išlygą;

15.

primena jo Pirmininko sprendimą dėl 2007 finansinių metų finansinių ataskaitų patvirtinimo;

16.

pažymi, kad neigiamas 2007 finansinių metų ekonominės veiklos rezultatas buvo 209 985 279 EUR, kurį iš esmės galima paaiškinti 256 095 000 EUR padidėjusiais įsipareigojimais dėl pagrindinių pensijų, dengiamų tiesiai iš Parlamento biudžeto pagal Parlamento narių išlaidų ir išmokų taisyklių III priedą, suteikimo tam tikroms Parlamento narių kategorijoms;

17.

prašo Generalinį sekretorių nurodyti, kokia galėtų būti nuostata dėl Parlamento narių pensijų, kai įsigalios Parlamento narių statutas, ir kaip į šią nuostatą apskaitos tikslu turės būti atsižvelgiama rengiant Parlamento balansą;

18.

pažymi, kad balanso prieduose pastatai, kurie priklauso Parlamentui, išskaičiavus nusidėvėjimą vertinami 1 015 159 978 EUR, palyginti su bendra įsigijimo kaina – 1 650 945 693 EUR; prašo Generalinio sekretoriaus pateikti visų Parlamentui priklausančių pastatų dabartinės rinkos vertės, palyginti su jų įsigijimo kaina, apžvalgą;

19.

džiaugiasi Generalinio sekretoriaus, kaip vyriausiojo įgalioto leidimus duoti pareigūno, 2008 m. birželio 3 d. pareiškimu dėl leidimus duodančių pareigūnų 2007 m. metinių veiklos ataskaitų, kuriame jis pažymi, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojama kontrolės ir priežiūros sistema padeda tinkamai užtikrinti operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

20.

vis dėlto atkreipia dėmesį į patikinimo pareiškime įtrauktą pastabą, kad Parlamento narių išmokų, įskaitant Parlamento narių padėjėjų išlaidas, reguliavimo sistema labai sudėtinga ir tai yra didelis trūkumas siekiant ją tinkamai taikyti praktikoje, ir kad dėl šios priežasties jis ėmėsi iniciatyvos parengti naują sistemą, kuri turėtų įsigalioti iki 2009 m. liepos mėn.;

21.

su pasitenkinimu pažymi, kad visi generaliniai direktoriai galėjo be išlygų pateikti patikinimo pareiškimą dėl jų tarnybų 2007 m. įgyvendinto biudžeto;

22.

supranta, kad veiklos ataskaitos yra vidaus valdymo priemonė, kurią taikant visų pirma siekiama pateikti Generaliniam sekretoriui aiškią administracijos darbo apžvalgą, ypač parodyti galimus trūkumus;

23.

pažymi, kad prie kiekvieno generalinio direktorato veiklos ataskaitos pridedamas priedas su išimčių sąrašu, kuriame nurodomi nukrypimai nuo Finansinio reglamento nuostatų ir antraeilių taisyklių; yra susirūpinęs, kad bendras tokių išimčių skaičius gerokai viršija iki 2003 m. pagal prieš reformą taikytą Finansinį reglamentą, kai finansų kontrolierius turėjo patvirtinti visus sandorius, nesuteiktų leidimų vidutinį metinį skaičių;

24.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas, kad, tikrinant 2007 m. administracines išlaidas, visose institucijose pagal Finansinį reglamentą privalomos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai ir nenustatyta patikrintų operacijų reikšmingų klaidų;

25.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų metinėje 2007 m. ataskaitoje pateikiamas konkrečias išvadas dėl Parlamento, taip pat į Parlamento atsakymus dėl koeficientų, taikomų nustatant darbuotojų atlyginimus po to, kai 2004 m. gegužės 1 d. buvo patvirtinti persvarstyti Pareigūnų tarnybos nuostatai, ir dėl mokėjimų asignavimų, perkeltų iš 2006 m. į 2007 m. ir susijusių su didelės spartos transliavimo kamerų D5 pastate įrengimu 2008 m.;

26.

be to, atkreipia dėmesį į metinės finansinės ataskaitos skirsnį dėl tolesnių veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į ankstesnėse metinėse ataskaitose pateiktas pastabas dėl fiksuoto dydžio kompensacijos, skiriamos pareigūnams komandiruotės metu patirtoms apsigyvenimo išlaidoms padengti, dėl pagrindžiamųjų dokumentų, susijusių su Parlamento narių padėjėjų išmokų naudojimu, ir, kalbėdamas apie savanorišką papildomų pensijų sistemą, atkreipia dėmesį į poreikį parengti aiškias taisykles, kuriose būtų apibrėžta Europos Parlamento ir sistemos dalyvių prievolės ir atsakomybė esant deficitui;

27.

atkreipia dėmesį į Parlamento atsakymus, pateiktus vykstant prieštaringų nuomonių derinimo su Audito Rūmais procedūrai;

28.

džiaugiasi 2008 m. kovo 10 d., 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 7 d. Biuro sprendimais dėl Europos Parlamento narių statuto ir Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų įgyvendinimo priemonių, kuriuose tiesiogiai atsižvelgiama į 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rekomendacijas; taip pat džiaugiasi Pirmininko įsipareigojimu įgyvendinti šiuos sprendimus;

29.

primena, kad pagal Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį Komisija ir kitos institucijos privalo imtis visų reikiamų priemonių tam, kad būtų imtasi veiksmų atsižvelgiant į pastabas, pridedamas prie sprendimo dėl Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

30.

taigi sveikina Generalinį sekretorių su tuo, kad laiku, t. y. prieš pradedant 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pateikė praėjusių metų rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo iš administracijos pareikalautas ataskaitas;

31.

atkreipia dėmesį į Teisės tarnybos 2008 m. balandžio 29 d. išvadas (SJ 775/06) dėl 2008 m. balandžio 22 d. Parlamento 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos dalių, susijusių su savanoriško pensijų kaupimo fondu, kurios pateikiamos toliau: „Biuras turi atitinkamą kompetenciją ir atsakomybę, nustatytas Parlamento darbo tvarkos taisyklėse. Taigi Biuras turi spręsti, ar jis ketina, ar neketina atsižvelgti į rezoliucijos, priimtos per 2008 m. balandžio 22 d. plenarinį posėdį, reikalavimus“; vis dėlto mano, kad ši išvada, pagrįsta Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis, ne visiškai atitinka Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstas EB sutarties 276 straipsniu;

32.

pažymi, kad 2009 m. sausio 20 d. atsakingojo komiteto susitikime su vidaus auditoriumi (viešas susitikimas, transliuotas internetinėmis kameromis), kuriame vidaus auditorius pateikė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2007 m. jis patvirtino arba parengė 18 ataskaitų projektų įvairiomis temomis, tarp jų:

33.

nurodo, kad vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje pateiktos šios svarbesnės išvados:

34.

atkreipia dėmesį į šią vidaus auditoriaus nuomonę ir jai pritaria:

35.

primena, kad Parlamentas skelbia bendrą informaciją apie sudarytas sutartis savo tinklavietėje pateikdamas nuorodas (14) ir kad, atsižvelgdamas į Finansinio reglamento nuostatas, jis skelbia: i) Oficialiajame leidinyje – tam tikrą informaciją apie sutartis, kurių vertė viršija 60 000 EUR, ir ii) savo tinklavietėje – sąrašą sutarčių, kurių vertė yra nuo 25 000 iki 60 000 EUR; džiaugiasi pasiektu dideliu skaidrumo lygiu, tačiau rekomenduoja į Parlamento tinklavietę įtraukti vieną išsamų visų sutarčių sąrašą, kad informacija būtų lengviau prieinama;

36.

pažymi, kad administracijos sutarčių metinėje ataskaitoje biudžeto valdymo institucijai įtraukta toliau pateikiama informacija apie 2007 m. sudarytas sutartis:

37.

palankiai vertina informaciją, kad 2007 m. atviro konkurso būdu sudarytų sutarčių padaugėjo, palyginti su 2006 m., taip pat padidėjo jų procentinė dalis nuo bendro sutarčių skaičiaus, kaip pateikiama lentelėje:

38.

pažymi, kad administracija parengė uždraustų subjektų duomenų bazę, kaip reikalaujama pagal Finansinio reglamento 95 straipsnį, ir kad šiuo metu laukiama Komisijos nurodymų, kaip duomenų bazę koordinuoti su priemonėmis, kurias Komisija taikė atsižvelgdama į reglamentą (15) ir Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. priimtą sprendimą;

39.

pažymi, kad, nepaisant Finansinio reglamento pakeitimų, viešųjų pirkimų taisyklės vis dar pernelyg sudėtingos taikyti mažesnėms institucijoms, ypač taisyklės, susijusios su kvietimu teikti paraiškas sudaryti sutartis, kurių vertė gana nedidelė; ragina Komisiją, atliekant parengiamąjį darbą prieš rengiant pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuo dažniau konsultuotis su Generaliniais sekretoriais ir kitų institucijų administracijomis siekiant užtikrinti, kad galutiniame projekte būtų tinkamai atsižvelgta į jiems rūpimus klausimus;

40.

palankiai vertina Vadovybės GD įsipareigojimą toliau gerinti finansų valdymą atliekant išsamią įvairių biudžeto įvykdymo ir susijusių procedūrų analizę; ypač atkreipia dėmesį į pastangas, kurių imtasi siekiant, kad darbuotojai geriau suvoktų biudžeto operacijas;

41.

primena pirmą kartą 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dokumente pateiktą savo reikalavimą įsteigti postą rizikos valdymo vadovo, kuris turėtų didžiulę profesinę šios srities patirtį, galėtų nepriklausomai ir savarankiškai priimti sprendimus, tinkamai išmanytų organizacijos struktūrą ir valdymą ir turėtų įgaliojimus, kadangi šio asmens nuomonė galėtų nesutapti su politiniais ir administraciniais sprendimais;

42.

mano, kad šį rizikos valdymo vadovą būtina įtraukti į administracinę struktūrą, kurioje būtų galima visiškai užtikrinti, kad bus laikomasi minėtųjų kriterijų;

43.

pabrėžia, kad saugumo klausimai yra labai opus visų parlamentų, tuo labiau daugiataučio parlamento, kurio veikla labai pastebima ir kuriame nuolat lankosi viso pasaulio šalių valstybių ir Vyriausybių vadovai, sektorius; ragina Generalinį sekretorių pateikti atsakingam komitetui informaciją apie šios srities padėtį; atsižvelgdamas į tai primena aiškių komunikavimo procedūrų svarbą didelių Parlamento saugumo pažeidimų atveju;

44.

primena Biuro 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuriame pritariama veiklos tęstinumo ir krizių valdymo strategijai, kaip siūlė Generalinius sekretorius; pabrėžia, kad pagaliau būtina pradėti taikyti aiškias taisykles, pagal kurias nustatoma komandų seka ir krizių valdymo struktūra Parlamento administracijoje, ir tikisi, kad Vadovybės GD dės visas pastangas šiuo klausimu;

45.

išreiškia susirūpinimą, kad vis daugėja smulkių nusikaltimų Parlamento patalpose, dažniausiai tai asmeninių daiktų, pvz., portfelių, nešiojamųjų kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kt., vagystės; remia visas administracijos pastangas užtikrinti geresnį saugumą Parlamento patalpose;

46.

pažymi, kad 2005 m. atlikus saugumo rizikos analizę ir išorės konsultanto patarimu Parlamentas įsigijo 6 kūno skaitytuvus; pažymi, kad po to, kai šie kūno skaitytuvai buvo įsigyti, Parlamentas balsavo prieš tokių skaitytuvų naudojimą oro uostuose; taigi prašo Generalinį sekretorių ieškoti galimybės parduoti skaitytuvus; ragina administraciją prieš įsigyjant panašius objektus ateityje informuoti Parlamento narius ir juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesą;

47.

pažymi, kad 2007 m. veikė Vidaus politikos GD ir Išorės politikos DG politikos skyriai ir jiems buvo skirtas bendras 6 519 600 EUR biudžetas; su pasitenkinimu pažymi, kad dar geriau atliktas politikos skyrių svarbiausias uždavinys – padėti Parlamento organams dirbti; palankiai vertina Politikos skyrių taikomą metodą siekiant pagrindinio tikslo, t. y. užtikrinti nepriklausomus tyrimus, ir ragina šiuos skyrius atidžiai apsvarstyti, kurio tipo sutartis gali užtikrinti prašančiam komitetui kokybiškiausią patarimą;

48.

pažymi vis didėjančius Komunikacijos GD garso ir vaizdo srities projektų poreikius, taip pat Lankytojų centro projekto, kuris yra galutiniame etape, įgyvendinimą; taigi atkreipia dėmesį į ilgas ir sudėtingas procedūras, susijusias su paruošiamąja naujojo Lankytojų centro veikla, iš viso 13 konkursų procedūrų ir 20 pavienių sutarčių;

49.

ragina Generalinį sekretorių kuo skubiau priimti darbuotojus į 2009 m. numatytus postus, susijusius su Lankytojų centro projekto grupe, siekiant užtikrinti, kad 2010 m. pradžioje Lankytojų centras galėtų atverti duris visuomenei;

50.

džiaugiasi darbu, kurį atliko Komunikacijos GD rengiantis pradėti internetinės televizijos projektą, kurio bandomasis variantas, pasibaigus kai kuriems pradinio konkurso etapo sunkumams, jau pateiktas; atkreipia dėmesį į tai, kad bandomasis etapas vyko 2008 m. rugsėjo – 2009 m. kovo mėn. ir kad siekiant informuoti ir sudominti piliečius 2009 m. kovo mėn. pradėta vykdyti visuomenės informavimo kampanija; atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su pirmuoju pasaulyje internetinės televizijos kanalu, kuris veikia 20 kalbomis;

51.

džiaugiasi dėl internetinės televizijos padidėjusiu Parlamento darbo skaidrumu, nes komitetų posėdžiai, klausymai ir kita veikla transliuojama internetinėmis kameromis ir besidomintys piliečiai gali stebėti tiesiogines transliacijas jiems įdomiais klausimais;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras 2007 m. spalio 22 d. vienbalsiai priėmė 2009 m. Europos rinkimų strategiją ir veiksmų planą, kurio pirmasis įgyvendinimo etapas prasidėjo 2008 m., o galutinis prasidės prieš pat Europos rinkimus;

53.

džiaugiasi, kad Parlamentas vis labiau dalyvauja Europos socialiniame ir kultūriniame gyvenime, kaip galima spręsti iš tokių pavyzdžių, kaip LUX kino premija, Europos Parlamento žurnalistikos premija, Europos piliečių premija, Europos Karolio Didžiojo jaunimo premija, „Energy Globe“ apdovanojimai, Agora ir Jaunimo žiniasklaidos dienos, – viskas vyko 2007 m. kartu su kitais įprastais renginiais;

54.

atkreipia dėmesį į tai, kad JAN pastate Briuselyje vartotojai patenkinti nauja garso ir vaizdo infrastruktūra, kuri įrengta 2006–2008 m. laikotarpiu siekiant užtikrinti modernią įrangą žiniasklaidos ir vidinėms paslaugoms teikti;

55.

džiaugiasi pagerėjusiu informacijos centrų valdymu, regis, itin pagerėjusiu finansų valdymu, sprendžiant iš vidaus auditoriaus per klausymą, kurį atsakingas komitetas surengė 2009 m. sausio 20 d., pateiktos informacijos; pabrėžia Parlamento informacijos centrų naujos tikslų formuluotės svarbą siekiant pagerinti jų matomumą ir padidinti galimybes piliečiams į juos kreiptis;

56.

apgailestauja, kad labai ilgai nebuvo priimta sprendimų dėl pagrindinių Komunikacijos GD postų, todėl vadovų postai liko laisvi ir dėl šios priežasties padaugėjo darbo vietoje dirbantiems vadovams;

57.

džiaugiasi, kad Personalo GD pradėjo naudoti programą „Streamline“, kuri suteikia galimybę kur kas veiksmingiau dirbti ir kuria gali labai lengvai naudotis visi darbuotojai;

58.

palankiai vertina Personalo GD pradėtą vykdyti patikrą; ragina Personalo GD tęsti patikrą ir taikyti panašų į Komisijos atliekant patikrą taikomą metodą, kuris suteikia galimybę kur kas geriau paskirstyti darbuotojus ir efektyviau dirbti;

59.

pažymi, kad laikinos nuostatos, pagal kurias pradedamas taikyti vykdant reformą nustatytas koeficientas (Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedas), tokios neaiškios ir netgi prieštaringos (16), kad įvairių institucijų yra skirtingai interpretuojamos, ir daug atvejų teikiama nagrinėti Teisingumo Teisme; pabrėžia, kad rengiant teisės aktų tekstus svarbu, kad jie būtų aiškūs ir paprasti; primygtinai reikalauja, kad pereinamasis laikotarpis nuo senosios prieš 2004 m. taikytos atlyginimų skalės prie naujosios po reformos taikomos atlyginimų skalės turėtų būti kuo trumpesnis (Komisijos prieš reformą pateiktame aiškinamajame dokumente nurodoma, kad pereinamasis laikotarpis tęsis iki 2006 m.) ir susidomėjęs laukia šios reformos analizės, kurią turi atlikti Generalinio sekretoriaus įsteigta darbo grupė, rezultatų;

60.

primena, kad tuo pat metu, kai persvarsčius Finansinį reglamentą prireikė itin didelio skaičiaus finansų (biudžeto) srities darbuotojų, sumažėjo institucijos gebėjimas sudominti kvalifikuotus finansų srities darbuotojus po to, kai 2004 m. buvo iš esmės persvarstyti Pareigūnų tarnybos nuostatai, įskaitant didelį atlyginimų lygio ir kitų naujai įdarbinamiems pareigūnams mokamų išmokų sumažinimą;

61.

atkreipia dėmesį į tai, kad bent vienas generalinis direktoratas savo veiklos ataskaitoje pabrėžė ex-post patikrų naudą nustatant klaidas arba trūkumus, kuriuos ateityje bus galima pašalinti; pažymi, kad ne visi generaliniai direktoratai šiuo metu turi ex-post kontrolierių;

62.

ragina, kad nepriklausoma išorės įstaiga įvertintų bendrą 2004 m. atliktos Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos poveikį, išanalizuotų reformos išlaidas ir naudą ir ypač nustatytų visas nelauktas pasekmes, turėjusias neigiamą poveikį institucijų veiklai; be to, skatina Generalinį sekretorių užsakyti darbuotojų pasitenkinimo lygio tyrimą;

63.

atkreipia dėmesį į Generalinio sekretoriaus pateiktą informaciją apie kandidatų į laisvus aukštesnius negu skyrių vadovų postus skaičių; yra susirūpinęs dėl to, kad daugeliu šių atvejų kandidatų skaičius buvo ribotas (1 arba 2); ragina imtis tinkamų priemonių, kad vidaus kandidatų į tokius postus skaičius būtų padidintas;

64.

apgailestauja dėl to, kad Strasbūre nupirkus SDM, WIC ir IP3 pastatus rastas daug didesnis asbesto kiekis, negu pradžioje nurodė prancūzų ekspertas; pažymi, kad buvo priimtas sprendimas pašalinti šį asbestą siekiant ilguoju laikotarpiu apsaugoti asmenis, kurie dirba arba lankosi minėtuose pastatuose;

65.

ragina Pirmininką ir Generalinį sekretorių užtikrinti, kad asbesto šalinimo darbai būtų vykdomi laikantis intervencijos protokolo ir atsižvelgiant į ekspertų ataskaitas, kurios pridedamos prie atsakymo į biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyną, ir kad juos nuolat prižiūrėtų ekspertai siekiant užtikrinti optimalią visų asmenų, kurie lankosi arba dirba šiuose pastatuose, apsaugą, kol juose vyksta darbai;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad galutinė Briuselio sporto centro išplėtimo išlaidų sąmata bus parengta baigus vykstančią derybų procedūrą; ragina Generalinį sekretorių, prieš priimant galutinį sprendimą pradėti šiuos darbus, pateikti Biurui ir Biudžeto komitetui galutinę išlaidų sąmatą; pažymi, kad iki šiol vykdyta veikla neatitinka nei Parlamento narių, nei Europos mokesčių mokėtojų interesų;

67.

yra susirūpinęs dėl Vertimo žodžiu GD pareiškimo savo veiklos ataskaitoje, kad Daugiakalbystės kodekso laikomasi tik 60 % visų atvejų ir kad kai kuriuose komitetuose šis kodeksas pažeidžiamas nepriimtinai dažnai; mano, kad daugiakalbystės nepaisymas itin pakenktų demokratijai ir įprastam Parlamento narių pareigų vykdymui ir ragina Generalinį sekretorių užtikrinti, kad šis kodeksas būtų tinkamai taikomas;

68.

remia Generalinio sekretoriaus pasiūlymą pradėti taikyti vertimo raštu ir žodžiu paslaugų naudotojų, įskaitant komitetus, delegacijas ir politines grupes, informuotumo didinimo priemones ir siūlo, kad ateityje būtų įtrauktas pasiūlymas pateikti naudotojams virtualias sąskaitas;

69.

pažymi, kad Biuras 2008 m. lapkričio 17 d. patvirtino iš esmės persvarstytą elgesio kodeksą;

70.

pritaria Vertimo raštu ir Vertimo žodžiu ir konferencijų GD pastangoms operatyviai spręsti nuo 11 oficialiųjų kalbų 2004 m. iki 23 oficialiųjų kalbų 2009 m. skaičiaus padidėjimo klausimą;

71.

atkreipia dėmesį į tai, kad vertėjų žodžiu darbo sąlygos šio Parlamento kadencijos laikotarpiu pablogėjo dėl nuolat augančio darbo krūvio ir neteisingos misijas reglamentuojančių taisyklių interpretacijos; kviečia Vertimo žodžiu ir konferencijų GD skubiai imtis spręsti šį klausimą siekiant gerinti vertėjų žodžiu motyvaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad šios problemos daugiausia kyla pagrindinių kalbų derinių vertėjams, kurių darbo grafikas itin įtemptas dėl didelės jų paslaugų paklausos;

72.

ragina Generalinį sekretorių pateikti 2007 m. ir jei įmanoma 2008 m. posėdžių, kurie buvo atšaukti tokiu metu, kai vertėjai žodžiu ir kiti padėjėjai nebegalėjo būti paskirti kitur, apžvalgą, įskaitant visas patirtas išlaidas, ir nurodyti, kas šias išlaidas turėjo padengti;

73.

atkreipia dėmesį į Paprastinimo darbo grupės veiklą; ragina Generalinį sekretorių pateikti atsakingam komitetui trumpą pranešimą šios darbo grupės pasiektų rezultatų klausimu; tikisi, kad prieš numatant bet kokius finansinių taisyklių pakeitimus komitetas bus paprašytas pateikti oficialią nuomonę;

74.

primygtinai reikalauja, kad Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklės būtų aiškios ir jų būtų lengva laikytis;

75.

ragina Generalinį sekretorių įsteigti tarnybą, į kurią nuo 2009 m. liepos mėn. galėtų kreiptis visi Parlamento nariai ir kuri padėtų jiems teisingai taikyti naująjį Parlamento narių statutą ir naudotis pagal jį suteikiamomis teisėmis bei vykdyti pareigas ir tinkamai sudaryti padėjėjų įdarbinimo sutartis;

76.

mano, kad siekiant, jog Parlamento nariai vykdytų savo pareigas, jiems turėtų būti suteikiama galimybė naudotis tokia transporto priemone, kuri būtų geriausiai pritaikyta prie jų parlamentinės darbotvarkės, patogiausia, greičiausia ir Parlamentui kainuojanti mažiausiai;

77.

ragina Generalinį sekretorių numatyti finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių reikia, kad kuo skubiau būtų įgyvendintas naujasis Padėjėjų statutas;

78.

ragina, kad nepriklausoma įstaiga atliktų bendrą patikimo finansų valdymo, našumo ir efektyvumo sudarant sutartis su išorės paslaugų teikėjais tokiose srityse, kaip informacinės technologijos (IT), apsauga, barai, restoranai, valgyklos, kelionių agentūros, valymas, pastatų priežiūra, analizę, ypač atsižvelgdama į:

79.

rekomenduoja, kad Parlamento vidaus auditorius, vykdydamas rizikos analizę, kuria bus grindžiamos jo būsimos darbo programos, atsižvelgtų į minėtąsias sritis ir klausimus;

80.

primena, kad 2009 m. sausio 20 d. vykstant klausymui atsakingame komitete vidaus auditorius pranešė, kad 2007 m. kilo didelių problemų, susijusių su IT valdymu Parlamente, kurias sprendžiant reikėjo atlikti svarbių institucijos IT politikos struktūros, tradicijų ir valdymo pokyčių; mano, kad reikia kuo skubiau pradėti taikyti visus svarbiausius modernaus IT valdymo reikalavimus ir planavimo priemones, kurios padėtų Parlamento IT sektoriui priartėti prie Informacinių ir susijusių technologijų kontrolės tikslų (COBIT) įgyvendinimo;

81.

pabrėžia, kad siekiant įvykdyti šį uždavinį reikia iš esmės išnagrinėti Parlamento poreikius ir strategijas, kad politiniai reikalavimai būtų suderinami su IT priemonėmis, atsižvelgiant į vis daugiau visame pasaulyje naudojamą skaitmeninį formatą, nes politinė orientacija turėtų skatinti siekti galutinio tikslo, o IT priemonėmis minėtieji tikslai turėtų būti tinkamai remiami; mano, kad šio požiūrio būtų galima laikytis tik tuomet, kai bus parengta IT valdymo struktūra; todėl ragina Biurą priimti reikiamus sprendimus;

82.

džiaugiasi Generalinio sekretoriaus veiksmais, kurių imtasi reaguojant į ankstesnes rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Audito Rūmų ir vidaus audito ataskaitas, siekiant gauti pagrindžiamuosius dokumentus, reikalingus norint iš esmės sureguliuoti visus reikalavimus (99,9 % pagal kiekį) 2004–2007 m. laikotarpiu; atkreipia dėmesį į reikalavimų procedūros supaprastinimą, kuris pradėtas taikyti 2006 m. gruodžio 13 d. ir pagal kurį Parlamento nariai neturi pateikti sąskaitų faktūrų ir mokėjimų pažymų, kurias išduoda mokėjimo tarpininkai ar paslaugų teikėjai, bet privalo jas laikyti patys; užuot tai darę, dabar Parlamento nariai privalo pateikti mokėjimo tarpininkų ir paslaugų teikėjų išrašomų išlaidų ataskaitų ir išsiųstų sąskaitų faktūrų ataskaitų kopijas;

83.

primena savo 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos (17) 59 ir 61 dalis; prašo Generalinį sekretorių pasirūpinti, kad nariams, kurie laikėsi taisyklių, susijusių su Parlamento narių padėjėjų pagalbai skiriamomis išmokomis, administracija išsiųstų laiškus, kuriuose tai patvirtinama;

84.

palankiai vertina Generalinio sekretoriaus per atsakingo komiteto 2009 m. sausio 20 d. surengtą klausymą prisiimtą įsipareigojimą iki 2009 m. liepos mėn. užtikrinti Parlamento nariams oficialų Parlamento samdomą mokėjimo agentą, bent po vieną kiekvienai valstybei narei, kuris tvarkytų sutartis ir visus su Parlamento narių vietiniais padėjėjais susijusius klausimus, turint mintyje kitas įgyvendinimo taisyklėse numatytas galimybes;

85.

skatina Biurą užtikrinti, kad vietiniai padėjėjai turėtų vienodą galimybę patekti į visus Parlamento pastatus trijose darbo vietose;

86.

džiaugiasi tuo, kad frakcijų finansinės ataskaitos kartu su jų vidaus finansų taisyklėmis skelbiamos Parlamento tinklavietėje (18); vis dėlto pažymi, kad įvairių frakcijų parengtos vidaus finansų taisyklės yra labai skirtingos;

87.

pažymi, kad 2007 m. į 4 0 0 0 biudžeto punktą įrašytos toliau pateikiamos asignavimų sumos:

88.

pažymi, kad 2007 m. išorės auditoriai savo išvadoje nustatė trūkumų, susijusių su dviejų frakcijų finansinėmis ataskaitomis;

89.

pažymi, kad Biuras 2008 m. liepos 7 d. posėdyje, svarstydamas sprendimą dėl frakcijų 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo, be diskusijų:

90.

be to, pažymi, kad Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui 2008 m. lapkričio 4 d. pateikta buvusios ITS frakcijos, kuri panaikinta 2007 m. lapkričio 14 d., finansinės ataskaitos kartu su auditoriaus pažyma, kurioje: i) pateikiamos audito išvados ir nurodomi trūkumai, susiję su nustatyta nepakankama vidaus patikra kontroliuojant atlyginimų mokėjimą darbuotojams, neįdarbintiems pagal sutartį, ir ii) minimos drausminės procedūros prieš buvusį darbuotoją;

91.

pažymi, kad ITS frakcija 2008 m. balandžio mėn. grąžino Parlamentui subsidijos likutį, kuris sudarė 317 310,23 EUR;

92.

pabrėžia, kad Biuras, savo 2008 m. liepos 7 d. posėdžio metu svarstydamas sprendimo dėl politinių partijų 2007 finansinių metų sąskaitų uždarymo klausimą, priėmė sprendimą be diskusijų ir patvirtino galutines politinių partijų, subsidijuojamų iš Parlamento biudžeto, atitinkamų veiklos programų įgyvendinimo ataskaitas ir finansinės padėties ataskaitas;

93.

pažymi, kad 2007 m. į 4 0 2 0 biudžeto punktą įrašytos toliau pateikiamos asignavimų sumos:

94.

pabrėžia tai, kad auditoriai visose ataskaitose be išlygų patvirtino, jog pateiktos ataskaitos atitiko pagrindines Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 (21) nuostatas ir kad ataskaitos teisingai ir patikimai atspindėjo politinių partijų finansinę padėtį baigiant vykdyti 2007 finansinių metų biudžetą; pažymi, kad Parlamento vidaus auditoriaus vertinimas dėl atitikties atitinkamiems reikalavimams buvo labiau kritiškas;

95.

paveda Generaliniam sekretoriui paskelbti subsidijuojamų politinių partijų ataskaitas ir atitinkamą auditorių ataskaitą Parlamento tinklavietėje;

96.

prašo užtikrinti, kad atsakingas Parlamento komitetas būtų informuotas apie tolesnes priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į vidaus auditoriaus 2007 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip įgyvendinamos nuostatos, susijusios su įnašais, skiriamais Europos lygmens politinėms partijoms (nurodyta 2008 m. balandžio 22 d. Parlamento rezoliucijos dėl 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 55 dalyje);

97.

pabrėžia, kad 2005 ir 2006 m. dvi partijos (Sąjunga už tautų Europą (AEN) ir Europos demokratų partija (PDE)) nepanaudojo didelės savo preliminarių biudžetų dalies ir kad leidimus duodančiam pareigūnui buvo pavesta sugrąžinti į 2007 m. biudžetą šias sumas:

98.

primena, kad savo 2008 m. spalio 8 d. posėdyje Biuras pažymėjo, kad pateiktas pasiūlymas dėl elgesio kodekso politinių partijų rinkiminių kampanijų metu, atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus;

99.

primena, kad, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 1524/2007 (22), paraiškos gauti lėšų Europos politiniams fondams finansuoti iš Europos Parlamento biudžeto pirmą kartą svarstytos 2008 m.; paveda savo atsakingam komitetui įtraukti šių lėšų panaudojimo klausimą į 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo ataskaitą;

100.

pažymi, kad 2008 m. pavasarį Savanoriško pensijų kaupimo fondas turėjo 1 113 narių, iš jų – 478 šiuo metu dirbantys EP nariai (61 % bendro Parlamento narių skaičiaus), 493 pensiją gaunantys asmenys (iš kurių 56 – mirusių Parlamento narių išlaikytiniai) ir 142 buvę Parlamento nariai, įgiję teisę pagal šią sistemą;

101.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 31 d. fondo turtas siekė 214 887 336 EUR; pabrėžia, kad investicijų grąža 2007 m. buvo 1,2 %;

102.

atsižvelgdamas į pelno nesiekiančios bendrovės, valdančios Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo fondą, finansinę ataskaitą, pažymi, kad nepriklausomo auditoriaus pateiktose išvadose be išlygų nurodoma, kad 2007 m. gruodžio 31 d. Savanoriško pensijų kaupimo fondo aktuarinis deficitas buvo 30 917 229 EUR (2006 m. – 26 637 836 EUR);

103.

taip pat atkreipia dėmesį į išorės auditoriaus pareiškimą, kad galutinė atsakomybė už išmokų mokėjimą tenka Parlamentui, kaip numatyta Parlamento priimto Europos Parlamento narių statuto 27 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad „turimos teisės yra visiškai išsaugomos“;

104.

laikosi nuomonės, kad šis teiginys ne visiškai atitinka pirminę savanoriško pensijų kaupimo fondo, kaip savarankiškos organizacijos, nepriklausančios institucijos struktūrai, koncepciją; ragina Teisės tarnybą prieš įsigaliojant naujajam statutui pateikti savo nuomonę klausimu, ar galutinė finansinė atsakomybė, susijusi su savanoriško pensijų kaupimo fondu, tenka pačiam fondui ir jo nariams, ar Parlamentui, ypač atsižvelgiant į Europos mokesčių mokėtojų interesus;

105.

atkreipia dėmesį į savo ketinimą pradėti derybas dėl Parlamento ir fondo susitarimo; pabrėžia, kad esant dabartinei ekonominei padėčiai Parlamentas jokiomis aplinkybėmis neteiks papildomų lėšų iš biudžeto fondo deficitui padengti, kaip tai darė praeityje, ir taip pat, kad jei jis turi užtikrinti teisę gauti pensiją, Parlamentas turėtų visiškai kontroliuoti fondą ir jo investicijų politiką;

106.

primena Parlamento užsakymu atliktuose nepriklausomuose aktuariniame savanoriško pensijų kaupimo sistemos vertinime pateiktas išvadas (23), kad: i) gaunamos pajamos buvo pakankamos, kad būtų galima finansuoti pensijų mokėjimus iki 2015 m., po to reikėtų pradėti realizuoti turtą norint atlikti būtinus pensijų mokėjimus; ir kad ii) tuo atveju, jei sistemos aktuarinių vertinimų prielaidos pasirodys teisingos, numatyto veiklos laikotarpio pabaigoje fondas turės lėšų perviršį; pabrėžia, jog Generalinis sekretorius pateikė užsakymą atlikti naują aktuarinį tyrimą, kad būtų išnagrinėta padėtis atsižvelgiant į pastarojo meto finansų ir bankų krizę;

107.

palankiai vertina informaciją, kad, kaip buvo raginama ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, fondo nariai šiuo metu moka vieną trečdalį įmokos iš privačios išorės sąskaitos, Parlamento administracijai jos nenuskaičiuojant savaime iš bendrosioms išlaidoms kompensuoti skiriamų lėšų;

108.

vis dėlto pabrėžia, kad kalbant apie pirminę pensijų sistemą, numatytą pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedą, atitinkamų Parlamento narių įnašai ir toliau atskaitomi iš bendrosioms išlaidoms kompensuoti skiriamų lėšų;

109.

pažymi, kad 2007 m. spalio 22 d. posėdyje Biuras, neatsižvelgdamas į teigiamą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę, nusprendė nesilaikyti Europos ombudsmeno rekomendacijos (susijusios su skundu 655/2006/(SAB)ID), kurioje nurodoma, kad Parlamentas turi suteikti prieigą prie savanoriško pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąrašo; ragina Biurą iš naujo apsvarstyti savo poziciją ir paskelbti sąrašą atsižvelgiant į Parlamento teisės tarnybos rekomendaciją ir laikantis Sąjungos skaidrumo politikos, kai skelbiami visi galutiniai Europos paramos gavėjai;

110.

primena, kad Pirmininkas ir Generalinis sekretorius 2007 m. lapkričio 27 d. pasirašė susitarimą dėl Parlamento pastatų sertifikavimo pagal aplinkos apsaugos reikalavimus ir kad Generalinis sekretorius taip pat inicijavo būtinas procedūras siekiant įtraukti Parlamentą į Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo įstaigų, dalyvaujančių Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), sąrašą;

111.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabar visos trys Parlamento darbo vietos turi aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemos (angl. EMAS) sertifikatus ir kad Parlamentas yra vienintelė ES institucija, turinti tokį patvirtinimą, kad laikosi aplinkos apsaugos politikos reikalavimų;

112.

atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras 2007 m. birželio 18 d. nusprendė, jog vadovaujantis 2007 m. balandžio 24 d. Parlamento sprendimu dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, bus siekiama pirmojo ir pagrindinio aplinkos apsaugos vadybos sistemos tikslo, t. y. iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamo CO2 kiekį;

113.

ragina Generalinį sekretorių vykdant ateinančių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą laiku informuoti kompetentingus komitetus apie visus tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į 2007 m. balandžio 24 d. Parlamento 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas, susijusias su aplinkos apsaugos priemonėmis, įskaitant tikslius CO2 išmetimo mažinimo, pasiekto jas taikant, skaičius;

114.

pabrėžia, kad 2007 m. buvo išspręstas klausimas, susijęs su 1982 m. nustatytu grynųjų pinigų kasoje ir bendrosiose sąskaitose nurodytos sumos 4 136 125 Belgijos frankų neatitiktimi; pažymi, kad taip pat buvo išspręstas tuo metu pareigas ėjusių avansinių lėšų sąskaitų valdytojo ir apskaitos pareigūno padėjėjo garantinių sąskaitų klausimas.

—

atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas (I tomas) (C6–0417/2008) (2),

—

atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2007 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (3),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį, 274, 275 ir 276 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Tarybos Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai sprendimą Nr. 190/2003 dėl Tarybos narių įgaliotų atstovų kelionių išlaidų apmokėjimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (7) (IIA),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6–0150/2009),

A.

kadangi Taryba atsisako pateikti Parlamentui visą savo biudžeto įvykdymo dokumentą ir visą metinės veiklos ataskaitą ir pateikė tik savo vidaus auditoriaus metinę veiklos ataskaitą,

B.

kadangi Taryba atsisako rengti oficialų susitikimą su Parlamentu savo biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimu,

C.

kadangi 1999 m. birželio 3–4 d. Kelne vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose numatyta suteikti Tarybai operatyvinių pajėgumų stiprinant bendrąją Europos saugumo ir gynybos politiką (BESGP),

D.

kadangi savo Sprendime Nr. 190/2003 Taryba labai aiškiai teigia, kad asignavimus bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ji vykdo pagal Europos Bendrijų biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatas ir, visų pirma, kad „Tarybos Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai […], kuriam padeda Generalinio sekretoriaus pavaduotojas, yra visiškai atsakingas už asignavimų tvarkymą pagal Europos Bendrijų bendrojo biudžeto II skirsnį (Taryba) ir imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas patikimas jų valdymas. Jis vykdo asignavimus pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatas“,

E.

kadangi 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimu 2004/197/BUSP (8) buvo nustatytas karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmas, vadinamas ATHENA, ir kadangi šis sprendimas kartu su 2004 m. balandžio 28 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų Sprendimu 2004/582/EB dėl ATHENA suteiktų privilegijų ir imunitetų (9) sukuria karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų administravimo mechanizmą, suteikia jam privilegijų ir imunitetų ir suteikia operatyvinių galių Tarybai,

F.

kadangi 2000 m. vasario 28 d. Tarybos sprendime 2000/178/BUSP dėl taisyklių, taikomų nacionaliniams karo srities ekspertams, komandiruotiems į Tarybos Generalinį sekretoriatą pereinamuoju laikotarpiu (10), ir 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendime 2001/80/BUSP dėl Europos Sąjungos karinio štabo įsteigimo (11) nurodyta, kad išlaidos, susijusios su karo srities ekspertų komandiruotėmis, priskiriamos Tarybos biudžetui,

G.

kadangi Tarybos metiniame pranešime dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimo klausimų, pateiktame Parlamentui taikant susitarimo IIA 43 punktą, pateikiamas tik BUSP veiklos, pvz., bendrųjų pozicijų, bendrų veiksmų ir įgyvendinimo sprendimų, aprašymas,

1.

pažymi, kad Taryba 2007 m. iš viso turėjo 650 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (2006 m. – 626 mln. EUR), iš kurių panaudojo 81,89 %, t. y. mažiau negu 2006 m. (91,79 %) ir mažiau už kitų institucijų vidurkį (93,82 %);

2.

dar kartą patvirtina savo poziciją, išreikštą 2002 m. balandžio 25 d. rezoliucijoje dėl 2000 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kad „[…] Europos Parlamentas ir Taryba anksčiau netikrindavo savo atitinkamų biudžeto skirsnių įgyvendinimo; mano, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaidos vis dažniau skiriamos iš Tarybos administracinio biudžeto finansuojamai veiklai užsienio reikalų, saugumo ir gynybos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse, turėtų būti patikslinta šio susitarimo aprėptis, kad būtų matyti skirtumas tarp įprastų administracinių išlaidų ir veiklos šiose naujose politikos srityse išlaidos“ (12);

3.

atmeta Tarybos teiginį, kad tai, jog Parlamentas ir Taryba praeityje netikrindavo savo atitinkamų biudžeto skirsnių įgyvendinimo, buvo neoficialaus susitarimo išdava; mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau išlaidų skiriama veiklai, Tarybos administracinės išlaidos turėtų būti tikrinamos tokiu pat būdu, kaip ir kitų Europos institucijų išlaidos pagal Sutarties 276 straipsnyje numatytą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

4.

pakartoja savo poziciją, išreikštą 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijos dėl 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 3 dalyje: „Apgailestauja, kad Taryba, kitaip nei kitos institucijos, nepateikia metinės veiklos ataskaitos Parlamentui, remdamasi 1970 m. neoficialiu susitarimu […] ir tuo, kad Finansiniame reglamente nenurodoma jokių su tuo susijusių reikalavimų; ragina Tarybą persvarstyti sprendimą neskelbti veiklos ataskaitos ir neperduoti jos Parlamentui ir tapti labiau atskaitinga visai visuomenei bei mokesčių mokėtojams“ (13); primena, kad šis pareiškimas taip pat visiškai atitinka 2008 m. vasario 19 d. Parlamento rezoliucijos dėl skaidrumo finansų srityje 44 ir 45 dalis (14); ragina Tarybą persvarstyti savo sprendimą neskelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitos;

5.

pakartoja savo poziciją, išreikštą 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijos dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 12 dalyje: „ragina suteikti kuo daugiau skaidrumo bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP); prašo Tarybą užtikrinti, kad, atsižvelgiant į […] Tarpinstitucinio susitarimo 42 punktą, BUSP veiklos išlaidos nebūtų įtrauktos į Tarybos biudžetą; ketina imtis būtinų priemonių, jei būtų nesilaikoma šio susitarimo“ (15);

6.

prašo, kad Taryba nurodytų tikslų 3 antraštinės dalies (išlaidos, atsirandančios institucijai vykdant konkrečias savo užduotis) kiekvieno straipsnio ir kiekvieno punkto išlaidų pobūdį, kad Parlamentas galėtų pagal susitarimą IIA patikrinti, ar jokios Tarybos biudžeto įvykdymo išlaidos neskirtos veiklai;

7.

pakartoja savo poziciją, išreikštą 2007 m. gegužės 23 d. rezoliucijos dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl pagrindinių BUSP aspektų ir esminių pasirinkimų, įskaitant Europos Sąjungos bendrojo biudžeto finansinius aspektus – 2005 m (16). 58 dalyje: „mano, kad iki šiol deramai įvertinti finansines pasekmes ES biudžetui trukdė tai, kad Taryba nepateikdavo reikiamos informacijos […]; mano, kad dabar, pasirašius naująjį Tarpinstitucinį susitarimą, atėjo laikas įgyvendinti šias nuostatas, kurios dabar buvo aiškiai suformuluotos, atsižvelgiant į jų formą ir turinį“;

8.

mano, kad BUSP darbuotojų Tarybos sekretoriate pagrindinę ir esminę veiklos dalį sudaro tam tikrų operacijų planavimas, rengimasis joms ir jų valdymas ir kad ši veikla vykdoma politiniais ir operacijų sumetimais, o ne kaip įprasta Tarybos sekretoriato veikla;

9.

yra labai nustebęs, kad didžioji dalis (iki 66 %) biudžeto eilutės 2 2 0 2 buvo skirta ne vertimui žodžiu, o su BUSP ir ESGP susijusioms kelionėms; pažymi, kad 2006 m. ši suma sudarė 12 672 984 EUR, ir prašo suteikti informacijos apie šiai biudžeto eilutei skirtą sumą 2007 m.; ragina siekiant didesnio skaidrumo šiems tikslams sukurti atskirą biudžeto eilutę;

10.

prašo, kad būtų skaidriai informuojama apie ES kovos su terorizmo koordinatoriui skiriamas lėšas ir jo išlaidas;

11.

ragina Tarybą pateikti Parlamentui atskirų ESGP veiksmų ex post įvertinimą;

12.

pakartoja savo poziciją, išreikštą minėtoje 2007 m. gegužės 23 d. rezoliucijos 47 dalyje: „[…] pakartoja savo nusivylimą, kad Taryba tik informuoja Parlamentą ir pateikia jam aprašomąją praėjusių metų veiklos BUSP srityje ataskaitą, kaip nurodo pati Taryba metinių pranešimų preambulėse, užuot kiekvienų metų pradžioje iš tiesų pasikonsultavusi su Parlamentu dėl pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkčių, įskaitant finansines pasekmes, kaip numatyta ES sutarties 28 straipsnyje, dėl kurių reikės spręsti tais metais, ir vėliau pranešti Parlamentui, ar buvo atsižvelgta į Parlamento nuomonę, o jei buvo atsižvelgta, tai kaip, ir pabrėžia, kad ši praktika yra de facto 21 straipsnio pačios esmės pažeidimas“;

13.

pažymi, kad Taryba priėmė sprendimą, kuriuo bus užkirstas kelias su kompensuojamosiomis atostogomis susijusiems liekamiesiems mokėjimams išėjus į pensiją ir nustatyta privaloma sistema, skirta iki 2009 m. visiškai panaikinti visas sukauptas atostogų dienas; ragina Tarybą laikytis šio nusistatyto termino;

14.

džiaugiasi tuo, kad prie naujosios integruotos valdymo ir finansinės kontrolės sistemos (SAP), kuri pradėjo veikti 2008 m. sausio 1 d., kūrimo prisidėjo kelios institucijos, t. y. Taryba, Audito Rūmai ir Teisingumo Teismas, taigi sutaupyta nemažai biudžeto lėšų ir padidėjo trijų dalyvavusių institucijų veiklos efektyvumas;

15.

apgailestauja, kad, Tarybos vidaus auditoriaus metinės veiklos ataskaitos duomenimis, Taryba neužpildė laisvų darbo vietų vidaus audito tarnyboje;

16.

atsižvelgia į tai, kad pagal minėtą metinės veiklos ataskaitą vidaus auditorius rekomendavo visiškai panaikinti biudžete nenumatytas sąskaitas (pranc. comptes hors budget); prašo Tarybos nedelsiant panaikinti visas šias sąskaitas;

17.

ragina Tarybą išspręsti problemą, susijusią su sąskaitų patikrinimu, kaip rekomendavo Tarybos vidaus auditorius;

18.

mano, kad Parlamento pakartotiniai ir iki šiol neišpildyti prašymai dėl Tarybos išlaidų, susijusių su BUSP ir BSGP, skaidrumo ir griežtesnės Parlamento priežiūros, turėtų būti pabrėžti biudžeto pakeitimuose, siekiant perkelti tam tikras Tarybos 2010 m. biudžeto eilutes į rezervą;

19.

primena, kad Parlamentas savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje (17) paragino Tarybą patvirtinti oficialias Audito Rūmų rezultatų išvadas; apgailestauja, kad Taryba nesivadovavo šiuo raginimu; ragina Tarybą pateikti Parlamento kompetentingam komitetui informaciją apie priežastis, dėl kurių nepatvirtintos oficialios išvados, ir apie tai, kaip vadovaujamasi šia specialiąja ataskaita;

20.

ragina Europos Audito Rūmus savo būsimoje metinėje ataskaitoje ypač didelį dėmesį skirti Tarybos biudžeto įvykdymui;

21.

nurodo šias atidėjimo priežastis:

22.

ragina Tarybos Generalinį sekretorių – vyriausiąjį įgaliotinį bendrajai užsienio ir saugumo politikai vėliausiai iki 2009 m. gegužės 15 d. Parlamento atsakingajam komitetui pateikti išsamų atsakymą raštu į šiuos klausimus:

23.

ragina Tarybos Generalinį sekretorių – vyriausiąjį įgaliotinį bendrajai užsienio ir saugumo politikai vėliausiai iki 2009 m. gegužės 15 d. Parlamento atsakingam komitetui pateikti:

—

atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 finansinių metų Europos Bendrijų galutines metines ataskaitas, (I tomas) (SEC(2008) 2359 – C6–0415/2008) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais (COM(2008) 629, COM(2008) 628), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2008) 2579, SEC(2008) 2580),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Komisijos laimėjimų valdymo srityje 2007 m. apibendrinimas“ (COM(2008) 338),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2007 m. atlikto vidaus audito (COM(2008) 499), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008) 2361),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybių narių atsakymai į Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pastabas“ (COM(2008) 112),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gegužės 3 d. priimtą Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006) 194),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl „vieno bendro audito“ modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos) (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005) 252),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006) 9), Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pažangos (COM(2007) 86), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2007) 311),

—

atsižvelgdamas į pirmąją Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pusmečio pažangos ataskaitą, paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. (SEC(2006) 1009) remiantis Parlamento prašymu, išreikštu rezoliucijoje, pridėtoje prie 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų, valstybių narių nacionalinių deklaracijų ir su ES lėšomis susijusio nacionalinių audito institucijų audito darbo (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą (COM(2008)0097),

—

atsižvelgdamas į Komisijos narių D. Hübner ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama tarpinė Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita (SEC(2008) 2756), ir į prie šio komunikato pateikiamą Komisijos tarnybų parengtą darbo dokumentą (SEC(2008) 2755),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Audito Rūmams dėl Komisijos Veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos ataskaitos (COM(2008) 110), taip pat į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008) 259),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (5) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo patikinimo pareiškimą (6),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo (COM(2008) 866) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2008) 3054),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5587/2009 – C6–0055/2009),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2007 finansinių metų bendrąjį biudžetą (5589/2009 – C6–0056/2009),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 246 ir paskesnius straipsnius, susijusius Audito Rūmais,

—

atsižvelgdamas į tarptautinius audito standartus ir tarptautinius apskaitos standartus, ypač taikomus viešajame sektoriuje,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų tarptautinį tarpusavio vertinimą,

—

atsižvelgdamas į 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (7), ypač į V antraštinės dalies 3 skyrių, kuriame nustatomos senatvės ir invalidumo pensijos, ir į XII priedą, kuriame numatomos Tarnybos nuostatų 83 a straipsnio įgyvendinimo nuostatos,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys (9), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A6–0168/2009),

A.

kadangi EB sutarties 274 straipsnyje nustatyta, kad atsakomybė už Bendrijos biudžeto vykdymą tenka Komisijai, ir kad biudžetas vykdomas vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis,

B.

kadangi Komisija turi imtis visų priemonių ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti finansų valdymo kokybę ir susilaukti teigiamo Europos Audito Rūmų patikinimo pareiškimo,

C.

kadangi pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 184 straipsnį numatoma, kad Finansinis reglamentas gali būti persvarstomas, kai tik to reikia arba bent kas trejus metus, ir kadangi esamasis trejų metų laikotarpis baigiasi 2010 m. sausio 1 d.; kadangi tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad Parlamentas gali pareikalauti taikinimo procedūros,

D.

kadangi atrodo, jog Europos Bendrijų politinė galia nevykdomųjų įstaigų atžvilgiu, kuri yra nevykdomųjų įstaigų ataskaitų įtraukimo į Europos Bendrijų ataskaitų konsolidavimą sąlyga, kiekvienais metais vis didėja, taip pat kadangi nevykdomųjų įstaigų vaidmuo Bendrijos operatyvinių organų politinėje struktūroje palaipsniui silpnėja,

E.

kadangi Europos Sąjungos politika įgyvendinama Komisijai ir valstybėms narėms vykdant pasidalijamąjį Bendrijos biudžeto valdymą ir tai reiškia, kad 80 % Bendrijos išlaidų valdo valstybės narės,

F.

kadangi savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje (10) dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas teigė, kad kiekviena valstybė narė turi būti pajėgi prisiimti atsakomybę už jos gautų Bendrijos lėšų valdymą ir pateikti vieną bendrą nacionalinę valdymo deklaraciją arba keletą deklaracijų pagal nacionalinę sistemą,

G.

kadangi savo 2007 metų ataskaitoje Audito Rūmai, vertindami integruotos vidaus kontrolės sistemos diegimą, pabrėžė, jog „ES išlaidų pobūdis apsprendžia tai, kad pagrindinė klaidų rizika kyla galutinio naudos gavėjo lygmeniu“ (1.47 punktas),

H.

kadangi valstybių narių atlikto audito ir turimų deklaracijų pasidalijamojo valdymo srityje metiniai apibendrinimai, teikiami vadovaujantis 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (11) 44 punktu, turėtų būti pirmas žingsnis nacionalinių valdymo deklaracijų link ir labai prisidėti prie Bendrijos biudžeto valdymo gerinimo, siekiant pagrindinio bendro tikslo – gauti teigiamą visų Europos Sąjungos išlaidų patikinimo pareiškimą;

I.

kadangi savo nuomonėje Nr. 2/2004 dėl vieno bendro audito modelio (12) Audito Rūmai pradėjo vartoti toleruotinos klaidų rizikos sąvoką ir kadangi Audito Rūmai pareiškė, kad „bet kokia kontrolės sistema yra patikrų pagal nustatytą intensyvumo lygį atlikimo sąnaudų ir šių procedūrų naudos derinys. Kalbant apie Bendriją nauda reiškia lėšų išeikvojimo rizikos sumažinimą ir klaidų rizikos apribojimą iki priimtino lygio“,

J.

kadangi savo metinėje 2007 metų ataskaitoje Audito Rūmai teigia, kad „kontrolės sąnaudos yra svarbios ir ES biudžetui, ir valstybėms narėms“ ir kad „pusiausvyra tarp sąnaudų ir atskirose išlaidų srityse išliekančios rizikos yra tokia svarbi, kad ji Europos Sąjungos piliečių vardu turėtų būti patvirtinta politiniu lygmeniu (t. y. tai turėtų padaryti (…) biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos)“ (1.52 b ir c punktai), ir kadangi savo 2007 metų metinės atskaitos 2.42 c punkte Audito Rūmai rekomenduoja toliau plėtoti toleruotinos rizikos sąvoką,

K.

kadangi 2005 m. lapkričio 8 d. išvadų 5 punkte Ekonomikos ir finansinių reikalų Taryba teigia, kad labai svarbu įdiegti integruotą vidaus kontrolės sistemą ir supaprastinti kontrolei taikomas teisės normas bei prašo „Komisiją įvertinti kontrolės kainą pagal išlaidų sektorių“,

L.

kadangi Tarybai pirmininkavusi Slovėnija 2008 m. birželio mėn. pareiškė, kad „remiantis 2005 m. Tarybos išvadomis. […] Europos Parlamentas ir Taryba turėtų sudaryti susitarimą dėl toleruotinos operacijų rizikos, atsižvelgdami į skirtingos politikos kontekste numatytos kontrolės kainą ir pranašumus bei atitinkamą išlaidų sumą“ (13);

M.

kadangi, nors išorės auditoriaus (Audito Rūmai) ir audituojamo subjekto (Komisija) dialogas būtinas, neabejotina, kad laikydamasis tarptautinių audito standartų, kurie turi likti biudžeto kontrolės pagrindu, išorės auditorius turi įvertinti riziką, kuria jis grindžia savo sprendimą dėl audito procedūros pasirinkimo;

N.

kadangi kontrolės išlaidos taip pat, be abejonės, priklauso nuo toleruotino klaidų lygio bei nuo audituojamo subjekto organizacijos sudėtingumo ir nuo jo vidaus kontrolės kokybės,

O.

kadangi, laikydamasis tarptautinių audito standartų, išorės auditorius pasirenka tinkamus kontroliuotinų elementų atrankos metodus, siekdamas surinkti pakankamai įrodymų, kad pasiektų audito testų tikslus; kadangi metodų pasirinkimas priklauso ne tik nuo aplinkybių, bet taip pat labai priklauso nuo audito rizikos ir kontrolės efektyvumo tikslų; be to, kadangi išorės auditorius turi užtikrinti, kad naudojami metodai padės pateikti pakankamai tinkamų įrodymų, kad būtų pasiekti patikros tikslai;

P.

kadangi, vykdydamas naujos kartos programas, Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas suderino veiklos programas, ypač įdiegdamas bendrą audito metodą; kadangi, atsižvelgus į tai, valstybių narių ex ante ir ex post pareiškimai yra nauji papildomi veiksniai prižiūrint sistemas ir atliekant jų kontrolę,

Q.

kadangi metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra suteikia galimybę Parlamentui užmegzti tiesioginius ryšius su pagrindiniais asmenimis, atsakingais už finansų valdymą, ir, remiantis Audito Rūmų audito rezultatais, užtikrinti piliečiams geresnį Europos Sąjungos išlaidų valdymą ir taip sukurti tvirtesnę sprendimų priėmimo bazę,

R.

kadangi Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 83 straipsnyje nurodoma, kad pensijos mokamos iš biudžeto ir kad valstybės narės turi bendrai užtikrinti šias išmokas pagal nustatytą šių išlaidų finansavimo skalę; kadangi darbuotojai kaip įmoką į pensijų sistemą į bendrą biudžetą sugrąžina 10,25 % savo algos,

S.

kadangi pagal Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 83 straipsnį numatoma, kad valstybės narės turi bendrai užtikrinti pensijų fondą, ir tai reiškia, jog ši garantija taikoma, jeigu viena ar daugiau valstybių nesilaiko įsipareigojimų, tačiau nereiškia, kad Bendrijos negali pateikti reikalavimo įsipareigojusioms valstybėms narėms,

T.

kadangi 2007 m. buvo pirmieji Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (VBFP) įgyvendinimo metai,

U.

kadangi 2007–ieji buvo Europos lygių galimybių visiems metai, kuriais ypatingas dėmesys buvo skiriamas įvairioms diskriminacijos formoms, su kuriomis dažnai susiduria moterys,

V.

kadangi dėl nemažėjančios vyrų ir moterų nelygybės biudžeto išteklių panaudojimas skirtingoms lytims turi skirtingą poveikį,

W.

kadangi Taryba, vykdant kitą biudžeto procedūrą, turėtų atsižvelgti į 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezultatus ir rekomendacijas ir paremti pasiūlymus dėl reformos, kuria siekiama padidinti valstybių narių atsakomybę norint, kad būtų visam laikui išspręstos jau daug metų Audito Rūmų nurodomos problemos,

X.

kadangi Komisija, Taryba ir Parlamentas, bendradarbiaudami su Audito Rūmais, turėtų nustatyti bendrą tikslą, kad būtų gautas teigiamas rezultatas,

1.

džiaugiasi tolesne Komisijos ir kai kurių valstybių narių pažanga siekiant veiksmingiau naudoti ES lėšas ir keisti bendrą kontrolės aplinką, kuri atspindėta palankesniame Audito Rūmų patikinimo pareiškime;

2.

džiaugiasi didele audito pažanga, kurią Komisijos mokslinių tyrimų srities tarnybos padarė Septintosios bendrosios programos valdymo srityje, palyginti su ankstesnėmis bendrosiomis programomis; pakartoja, kad pagerėjo bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų valdymas, ypač įdiegus integruotą administravimo kontrolės sistemą (IAKS); labai apgailestauja, kad Graikija 2007 m. vis dar nesilaikė savo įsipareigojimų įdiegti IAKS;

3.

pažymi, kad 2007-ieji buvo pirmieji metai po 2000–2006 m. daugiamečių programų galiojimo pabaigos ir kad daug lėšų buvo susigrąžinta;

4.

pažymi, kad labai patobulėjo finansų valdymas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, nes per trejus metus klaidų sumažėjo daugiau kaip 50 %; ragina Komisiją siekti dar labiau supaprastinti programas, kad galutinis paramos gavėjas galėtų jomis lengviau naudotis;

5.

palankiai vertina Komisijos veiksmus dėl Sanglaudos politikai skirtų lėšų įgyvendinant Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą, kuris buvo priimtas tvirtinant 2006 m. biudžeto įvykdymą; tikisi, kad pirmieji minėtojo veiksmų plano rezultatai ir programų paprastinimo pastangos bus matomi 2008 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje;

6.

vis dar yra susirūpinęs dėl menkų Bendrijos pajėgumų krizės valdymo srityje; mano, kad Europos Sąjunga, naudodamasi tarptautiniais patikos fondais, kuriuos galėjo valdyti Komisija, jei ji būtų atsižvelgusi į 2005 m. ir 2006 m. pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir parengusi savo krizės valdymo priemonę, praranda pozicijas politinių gairių nustatymo, matomumo ir atskaitomybės srityse; yra labai susirūpinęs dėl menkos ES lėšų, kurias naudoja tam tikros Jungtinių Tautų agentūros, kontrolės ir šių agentūrų nenoro tirti sukčiavimo atvejus, kurie susiję su ES lėšomis;

7.

atkreipia dėmesį į pažangą, minimą atskirose patikinimo pareiškimo dalyse, tačiau apgailestauja, kad jau keturiolika metų iš eilės Audito Rūmų 2007 m. metinėje ataskaitoje pateiktame patikimumo pareiškime išsakyta su finansinėse ataskaitose pateiktų operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susijusi santūri nuomonė; pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, daugelyje išlaidų sričių (žemės ūkio ir gamtinių išteklių, sanglaudos, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, išorinės pagalbos, vystymosi, plėtros, švietimo ir pilietybės) atliekant mokėjimus dažnai daroma įvairaus svarbumo klaidų;

8.

džiaugiasi dėl to, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, atliekant operacijas, susijusias su administracinėmis išlaidomis, išlaidomis ekonomikos ir finansų reikalų srityje ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) srityje, didelių klaidų nepadaryta;

9.

pažymi, kad padėtis, ypač susijusi su kontrolės sistemomis, gerėja, tačiau nepakankamai ir per lėtai;

10.

džiaugiasi Audito Rūmų pareiškimu, kad Europos Bendrijų metinėse finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais tiksliai atspindima Europos Bendrijų finansinė padėtis 2007 m. gruodžio 31 d., taip pat jų iždo operacijų rezultatai ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų pinigų srautai (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus VII punktas); vis dėlto ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Audito Rūmų pateiktas pastabas, kad pagrindiniai apskaitos duomenys galėtų būti pateikti išsamiau ir tiksliau;

11.

mano, kad nenormalu, jog metinės finansinės ataskaitos rodo grynąjį 58 600 000 000 EUR vertės turtą ir kelia klausimą, ar iš valstybių narių reikalautinos sumos neturi būti įtrauktos į lėšas atsižvelgiant į tai, kad pensijos išmokoms darbuotojams numatyta 33 500 000 000 EUR suma yra aiškus įsipareigojimas; prašo patikslinti pridėtus paaiškinimus dėl kitų iš valstybių narių reikalautinų sumų, sudarančių 27 900 000 000 EUR; atkreipia dėmesį į Komisijos apskaitos pareigūno paaiškinimus apie tai, kad laikomasi viešajam sektoriui taikomų tarptautinių apskaitos standartų; siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Bendrijos pensijų fondą ir perkelti šiuos finansinius įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu išorės įstaigoms;

12.

nesupranta, kodėl Europos Bendrijų gautas turtas, susijęs su „Galileo“ programa, neįtrauktas į metines finansines ataskaitas, nors, remiantis Audito Rūmų ataskaita, susitarimai taip Europos kosminės erdvės agentūros, bendros įmonės „Galileo“ ir pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) priežiūros institucijos, įkurtos 2004 m. ir įpareigotos nuo 2007 m. sausio 1 d. perimti buvusios bendros įmonės „Galileo“ veiklą, buvo pasirašyti 2007 m. pabaigoje; taigi ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl svarbių europinių projektų („Galileo“ arba transeuropinių tinklų), kuriems reikia finansavimo, didesnio negu numatytasis daugiametėje finansinėje programoje, ir dėl jų kontrolės;

13.

prašo apsvarstyti galimybę į metines finansines ataskaitas įtraukti asignavimus, skiriamus Europos Bendrijų pastatų didelės apimties priežiūros darbams ir kapitaliniam remontui atsižvelgiant į tai, kad nenumatyta nuvertėjimo programos, suskirstytos į specialias dalis, kuriose būtų numatytas pagrindinio materialaus ilgalaikio turto reguliarus keitimas; mano, kad šias nuostatas, susijusias su didelės apimties priežiūros darbais ir kapitaliniu remontu, turėtų papildyti daugiametės priežiūros programos, kurių tikslas – palaikyti deramą pastatų būklę netęsiant jų naudojimo trukmės;

14.

prašo deramai patikrinti, ar, nesant kapitalo ryšiui, Europos Bendrijų politinė galia agentūrose, kurių ataskaitos konsoliduojamos, atitinka reikalavimus, nustatytus tarptautiniuose viešojo sektoriaus apskaitos standartuose;

15.

išreiškia susirūpinimą ir abejones dėl galimybės bet kuriomis aplinkybėmis paskirti jokiai kategorijai nepriklausančius vyresniuosius pareigūnus į AD16 lygio paskutinę pakopą, nebent tai būtų specialiai nurodyta personalo planuose, ir prašo Komisijos paaiškinti Tarnybos nuostatuose numatytas galimybes remiantis šia konkrečia biudžeto pozicija;

16.

su džiaugsmu pažymi, kad srityse, kuriose Komisija įdiegė atitinkamas kontrolės ir stebėjimo sistemas (pajamos, įsipareigojimai ir mokėjimai, susiję su administracinėmis ir kitomis išlaidomis bei ekonomikos ir finansų reikalais) nepadaryta didelių klaidų, susijusių su atliktų operacijų teisėtumu bei tikslumu (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus IX punktas);

17.

tačiau apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai dar kartą konstatuoja, jog labai svarbiose Bendrijos biudžeto valdymo srityse (žemės ūkio išlaidos, išskyrus Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF), sanglauda, moksliniai tyrimai, energija ir transportas, išorės veiksmai, švietimas ir kultūra) dėl sudėtingų ir netikslių teisinių pareigų galutinio paramos gavėjo lygmeniu padaroma daug klaidų ir iš dalies kenkiama stebėjimo ir kontrolės sistemų veiksmingumui, ir kad dėl šio sudėtingumo neįmanoma gauti teigiamo Audito Rūmų patikinimo pareiškimo (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus X ir XI punktai); todėl ragina Komisiją atlikti analizę ir nustatyti problemų mastą bei rasti jų galimus sprendimus; todėl, siekiant palankaus patikinimo pareiškimo, pabrėžia poreikį supaprastinti pagrindines taisykles ir nuostatus;

18.

ragina Komisiją dar labiau sustiprinti valstybėms narėms pavestos kontrolės stebėseną ir joms pateikti aiškias klaidų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo gaires ir primygtinai reikalauja, tada, kai valstybių narių kontrolės sistemos vis dar neefektyvios, imtis visų veiksmų siekiant priversti valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimus ir atlikti reikiamus patobulinimus, visų pirma sustabdant mokėjimus ir atliekant finansines pataisas;

19.

atsižvelgia į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog, palyginti su ankstesnio programavimo laikotarpio pradžia, 2007 m., kurie yra pirmieji naujo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio metai, įsipareigojimų asignavimų naudojimas labai pagerėjo;

20.

mano, kad pasidalijamojo ar decentralizuoto valdymo srityje Komisija privalo visiškai taikyti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir prisiimti galutinę atsakomybę už biudžeto įgyvendinimą, ir pažymi, kad finansines klaidas reikia taisyti iš karto, kai tik neištaisytus pažeidimus aptinka valstybės narės, ir nelaukti daugiamečio ciklo pabaigos;

21.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į neteisėtai išmokėtų Bendrijos lėšų susigrąžinimo problemas ir prastą kokybę pateiktų duomenų, kurie kartais būna prieštaringi ir neišsamūs, apie valstybių narių lygmeniu taikomas taisymo priemones sanglaudos srityje ir į tai, kad Audito Rūmai abejoja pateiktos informacijos, susijusios su žemės ūkiu, patikimumu (2007 metų ataskaitos 3.26 ir 5.44 punktai);

22.

taip pat pažymi galutinių ištaisomųjų sprendimų ir priemonių tikslo – iš Bendrijos biudžeto nefinansuoti Bendrijos teisės normų neatitinkančių išlaidų, svarbą ir dar kartą ragina tiksliai nurodyti biudžeto eilutę ir metus, su kuriais susiję atskiri susigrąžinimai, laikantis įprastinės praktikos žemės ūkio ir gamtinių išteklių sektoriuose;

23.

prašo Komisiją pagerinti daugiamečių susigrąžinimo sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, įskaitant valstybių narių lygmeniu, bei konsoliduoti su susigrąžinimu ir finansinių klaidų taisymu susijusius duomenis, ypač struktūrinių fondų srityse, siekiant, kad būtų pateikti patikimi skaičiai, kuriuos galima palyginti įvairiose politikos srityse bei lėšų valdymo būdų atžvilgiu; ragina Komisiją aiškinamuosiuose metinių ataskaitų raštuose informuoti Parlamentą, kad jis susidarytų bendrą vaizdą;

24.

atsižvelgdamas į tai, kad nuolat iškyla su lėšų susigrąžinimu susijusių problemų, ragina įvertinti sistemą;

25.

visiškai palaiko Komisijos nuostatą griežtai taikyti teisės aktų normas, susijusias su išmokų sustabdymu, ir džiaugiasi, kad taikomos lėšų nepervedimo priemonės, jeigu Komisija neturi Bendrijos lėšas gaunančių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų absoliučių patikimumo garantijų;

26.

džiaugiasi tuo, kad nuo 2008 m. valstybės narės teikia metinius audito apibendrinimus ir kad generalinių direktoratų, susijusių su struktūriniais fondais, 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose pateikti vertinimai ir deklaracijos, ir prašo Komisijos dėti pastangas siekiant, kad šiuos metinius apibendrinimus būtų galima skelbti kartu su Komisijos atsakymais; laikosi nuomonės, kad valstybių narių parengti metiniai apibendrinimai yra viešai skelbtini dokumentai ir todėl turėtų būti perduoti atsakingam Parlamento komitetui biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

27.

nerimaudamas pažymi, kad dėl to, jog apibendrinimai pateikiami nevienoda forma ir dėl to, kad jie neteikia papildomos vertės, Audito Rūmai mano, kad šie metiniai apibendrinimai dar nėra patikimas kontrolės sistemų veikimo ir veiksmingumo įvertinimas; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi dėl to, kad savo gairėse Komisija teigia siekianti 2008 m. užtikrinti geresnę metinių apibendrinimų kokybę, ir prašo Komisijos valstybėms narėms toliau teikti geresnius patarimus dėl metinių suvestinių rengimo; mano, kad tinkamai parengus metinius apibendrinimus būtų rečiau atliekamas auditas iš anksto nepranešus;

28.

atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos išnagrinėti 2009 m. gautus apibendrinimus siekiant pagerinti jų papildomą naudą geresnio valstybių narių valdomų vidaus kontrolės sistemų veikimo užtikrinimo požiūriu; taip pat ragina Komisiją pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 86 straipsnio 4 dalį įtraukti valstybių narių pateiktų metinių apibendrinimų analizę į metinę ataskaitą, vadovaujantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatomis;

29.

apgailestauja, kad Komisija nesiėmė veiksmų, kaip buvo paraginta 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijoje dėl 2006 (14) finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, t. y. neparengė ir nepateikė Parlamentui ir Tarybai specialaus dokumento, kuriame remiantis gautais metiniais apibendrinimais būtų išanalizuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinių Bendrijos lėšų administravimo ir kontrolės sistemų teigiami ir neigiami aspektai ir atliktų auditų rezultatai; taip pat apgailestauja dėl to, kad iki šiol iš Komisijos negavo išsamios informacijos apie pateiktų pirmųjų metinių apibendrinimų įvertinimą ir lyginamąją analizę ir mano, kad siekiant procesui suteikti papildomos vertės, labai svarbu pranešti apie metinių apibendrinimų kokybę, pvz., nustatyti bendras problemas, rasti galimus sprendimus ir aptarti pažangiąją patirtį;

30.

prašo Komisijos veiklos ataskaitose reguliariai pateikti šį kokybinį ir kiekybinį metinių apibendrinimų vertinimą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo metu padaryti šią informaciją prieinamą visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei; tikisi iki 2009 m. rugsėjo mėn. gauti pirmą tokio pobūdžio vertinimą ir prašo, kad ši nacionalinių apibendrinimų analizė ne tik kasmet būtų oficialiai pateikiama Parlamentui, bet ir būtų perduodama visiems nacionaliniams parlamentų viešosios atskaitomybės komitetams;

31.

ragina Komisiją po trejų metų atlikti išsamų įvertinimą ir išanalizuoti, kokią papildomą naudą metiniai apibendrinimai duoda patikimo ES lėšų valdymo valstybėse narėse požiūriu ir kiek nepriklausomi yra atitinkami auditoriai;

32.

mano, kad metiniai apibendrinimai, kuriuos valstybės narės privalo teikti kartu su metinėmis atliktų auditų ir turimų deklaracijų santraukomis vadovaudamosi Tarpinstitucinio susitarimo 44 punktu, turėtų būti pirmas žingsnis nacionalinių valdymo deklaracijų teikimo visose valstybėse narėse link; prašo Komisijos paskelbti, kokių priemonių ji ėmėsi šiuo klausimu atsižvelgdama į ankstesnes rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir kuo greičiau imtis visų reikalingų veiksmų siekiant pagerinti metinius apibendrinimus, kad jie taptų tiek pat politiškai svarbūs kaip nacionalinės valdymo deklaracijos; mano, kad Komisija turėtų naudotis savo teisės aktų leidybos iniciatyva siekdama pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, pagal kurį nacionalinės deklaracijos taptų privalomos;

33.

džiaugiasi tuo, kad kai kurios valstybės narės (Danija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė) ėmėsi iniciatyvos patvirtinti nacionalinę Bendrijos lėšų valdymo deklaraciją, tačiau apgailestauja, kad, nepaisant šių iniciatyvų, dauguma kitų valstybių narių prieštarauja šios deklaracijos patvirtinimui ir kad Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Latvija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija dar nesiėmė veiksmų siekdamos sukurti veiksmingą nacionalinių deklaracijų sistemą;

34.

ragina, remiantis EB sutarties 248 straipsnio 3 dalimi, taikant pasidalijamojo valdymo principą ypatingą dėmesį skirti nacionalinių kontrolės institucijų ir Audito Rūmų bendradarbiavimui; siūlo apsvarstyti, ar nacionalinės kontrolės institucijos, veikdamos kaip nepriklausomi išorės auditoriai, vadovaudamosi tarptautiniais audito standartais, galėtų išduoti Bendrijos lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus, kurie būtų pateikiami valstybių narių Vyriausybėms siekiant, kad jie būtų sudaryti biudžeto įvykdymo tvirtinimo proceso metu vadovaujantis atitinkama tarpinstitucine procedūra, kurią reikia nustatyti;

35.

džiaugdamasis pažymi, kad padaryta bendra pažanga vykdant veiksmų planą ir dauguma veiksmų buvo įgyvendinti, taip pat kad dauguma veiksmų plane nurodytų trūkumų buvo pašalinti;

36.

reiškia susirūpinimą dėl keletą kartų Audito Rūmų išreikštos kritikos dėl nepakankamos kontrolės kokybės valstybėse narėse; susirūpinęs atkreipia dėmesį į naudos gavėjų ir nacionalinių kontrolės įstaigų skundus dėl kontrolės dažnumo ir išlaidų;

37.

taip pat su nerimu atkreipia dėmesį į naudos gavėjų skundus dėl vadovų, gairių (rekomendacinių pastabų), darbo dokumentų ir dalyvavimo taisyklių, taikomų dotacijoms, skaičiaus; ragina šiuos dokumentus konsoliduoti ir, siekiant supaprastinti įgyvendinimo taisykles, vykdyti diskusiją su Parlamentu;

38.

tvirtina, kad kontrolės sistemos atspindi įvairiais lygmenimis nustatytų ir kartais pasikartojančių reglamentų ir taisyklių sudėtingumą; todėl ragina Komisiją pagreitinti taisyklių paprastinimo procesą ir į jį įtraukti Parlamentą; prašo valstybių narių ir regionų imtis tokių pačių veiksmų;

39.

ragina Komisiją persvarstyti vienkartinių išmokų metodo taikymo sąlygas siekiant daugiau patikimumo paramos gavėjų naudai; mano, kad nepriimtina kelti klausimą dėl vienkartinių išmokų pasirinkimo, po to, kai jos buvo išmokėtos;

40.

apgailestauja, kad ketvirtas veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmas, susijęs su tarpinstitucinės iniciatyvos dėl pagrindinių principų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant priimtiną atliktų operacijų riziką, pradžia, įgyvendintas pavėluotai;

41.

taip pat primena, kad svarbi 10 minėtojo plano priemonė, kuria siekiama atlikti „kontrolės išlaidų analizę“, kadangi būtina „pasiekti tinkamą kontrolės išlaidų ir naudos pusiausvyrą“;

42.

taip pat tikisi, kad į metines generalinių direktoratų veiklos ataskaitas vėl bus įtraukiama informacija apie valstybėse narėse vykdomos kontrolės kokybę ir jos gerinimą ir ragina, kad Komisija klasifikuotų visas mokėjimo agentūras ir sertifikavimo įstaigas;

43.

prašo Komisiją reguliariai teikti integruotos vidaus kontrolės sistemos įvertinimą ir ragina, kad metinės veiklos ataskaitos ir suvestinės ataskaitos dar geriau apimtų Komisijos ir valstybių narių tarnybų, valdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, sistemas, visų pirma techninę kokybę ir etinius aspektus, susijusius, pavyzdžiui, su nacionalinių audito institucijų nepriklausomumo lygiu;

44.

ragina Komisiją atlikti išsamesnį ir visapusiškesnį kontrolės sistemoms skirtų lėšų dydžio įvertinimą pagal išlaidų sritis, kuris apimtų visas Europos Sąjungos išlaidų sritis, kaip prašė Parlamentas savo rezoliucijose dėl ankstesnių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir vadovaujantis rezultatų siekimo koncepcija;

45.

taip pat ragina Komisiją, remiantis gautais metiniais apibendrinimais, išanalizuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinių Bendrijos lėšų administravimo ir kontrolės sistemų teigiamus ir neigiamus aspektus bei įvertinti nacionalinių Bendrijos lėšų kontrolės sistemų išlaidas; primena Komisijai jos įsipareigojimą gerinti valstybių narių teikiamų metinių apibendrinimų kokybę, kad jie taptų naudingomis priemonėmis, kurios padėtų mažinti klaidų tikimybę ateityje; prašo Komisijos įvykdyti šį savo įsipareigojimą;

46.

mano, kad šios palyginamosios analizės rezultatai turėtų būti pateikti Parlamentui, Tarybai, Audito Rūmams iki 2009 m. pabaigos arba 2010 m. pradžios ir turėtų būti institucijų dialogo toleruotinos klaidų rizikos tema pagrindas;

47.

pažymi, kad, nors toleruotinas rizikos lygis yra viena iš pagrindinių integruotos vidaus kontrolės sąvokų, į kurią Audito Rūmai turi atsižvelgti rengdami patikinimo pareiškimus, kaip numatyta Audito Rūmų nuomonėje Nr. 4/2006 dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, projekto (15), dar nėra apibrėžta, kaip šis toleruotinas rizikos lygis turi būti nustatomas;

48.

džiaugiasi Komisijos 2008 m. gruodžio 16 d. komunikatu dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo, kaip tvirto metodinio pagrindo priimtino rizikos lygio ekonominei analizei atlikti, ir laukia, kada Komisija užbaigs šį darbą rengdama savo pasiūlymą dėl priimtino rizikos lygio atskirose biudžeto srityse; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad šis komunikatas yra labai svarbus kaip diskusijos grynai ekonominiu požiūriu apie priimtiną rizikos lygį dviejose Sąjungos išlaidų srityse – Struktūrinių fondų ir EŽŪFKP – pagrindas; tačiau prašo, kad šis išorės auditoriaus ir audituojamo subjekto dialogas atitiktų tarptautinius audito standartus, pagal kuriuos išorės auditorius turi įvertinti riziką, kuria jis grindžia savo sprendimą dėl audito procedūros pasirinkimo;

49.

apgailestauja, kad Komisija minėtajame komunikate mini problemas, patirtas siekiant iš valstybių narių gauti pakankamos informacijos, ir mano, kad toks vertinimas kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui;

50.

turi abejonių dėl valstybių narių pateiktų duomenų patikimumo ir prašo Komisijos parengti naujus statistinius duomenis ir, techniniu požiūriu padedant Audito Rūmams, išsamią jų analizę, kai bus žinomas 2007–2013 m. taisyklių poveikis, ir iki 2011 m. pabaigos perduoti šią analizę Parlamentui ir Tarybai;

51.

mano, kad toleruotino rizikos lygio nustatymas yra labai svarbus ir sudėtingas; mano, kad toleruotinas rizikos lygis turi būti glaudžiai susietas su išsamiu Komisijos ir valstybių narių kontrolės sistemų visose Bendrijos išlaidų srityse sąnaudų ir veiksmingumo pusiausvyros tyrimu;

52.

atsižvelgdamas į tai, kad būtina tęsti kontrolės sąnaudų ir naudos analizę, ragina Komisiją, pasinaudojant Audito Rūmų technine parama, atlikti išsamią analizę mokslinių tyrimų, išorės ryšių ir administracinių išlaidų srityse ir iki 2010 m. pabaigos pranešti savo išvadas;

53.

mano, kad nustatant toleruotiną klaidų lygį reikėtų taip pat atsižvelgti į ES lėšas, prarastas dėl klaidų;

54.

mano, kad reikia parengti konkrečius pasiūlymus dėl to, kaip pagerinti Bendrijos išlaidų valdymą ir kontrolę, t. y. suderinti kai kuriuos aspektus, ir siūlo, kad per kitą biudžeto sudarymo procedūrą Parlamentas Komisijai skirtų lėšų, reikalingų siekiant vykdyti tyrimą;

55.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl to, kaip pasiekti tikslą sulaukti teigiamo patikinimo pareiškimo;

56.

primena Komisijos sprendimą pirmiausia sudaryti savanorišką lobistų registrą ir po metų įvertinti, kaip ši sistema veikia; žino Lisabonos sutartyje numatytą privalomo registro teisinį pagrindą; primena, kad Parlamentas jau turi privalomą registrą, o galimas bendras registras būtų faktiškai privalomas, nes bet kokiu atveju norint lankytis Parlamente būtina užsiregistruoti;

57.

apgailestauja, kad jo raginimas parengti naują Komisijos narių elgesio kodeksą siekiant pagerinti ir apibrėžti jų individualią ir kolektyvinę politinę atsakomybę ir atskaitingumą už jų politinius sprendimus ir už tai, kaip jų tarnybos įgyvendina savo politikos kryptis, nebuvo įgyvendintas;

58.

dar kartą primena, kad Komisija atsako už tai, kad būtų užtikrintas informacijos, teikiamos apie Bendrijos lėšų gavėjus, išsamumas, palyginamumas ir paieškos galimybės, ir apgailestauja, kad šis tikslas dar nepasiektas;

59.

dar kartą primena, kad svarbus visiškas informacijos apie Komisijos narių kabinetų darbuotojus, kurie įdarbinti ne pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, skaidrumas ir viešumas;

60.

pažymi, kad nuo 2007 biudžetinių metų privaloma viešai skelbti, kas gauna paramą iš ES fondų; apgailestaudamas pažymi, kad Parlamentas neturi bendros vizijos nei skelbimo, nei su paramos gavėjais ir jų projektais susijusios informacijos klausimu; ragina Komisiją nustatytų politinių tikslų požiūriu įvertinti valstybių narių skelbiamų duomenų naudą;

61.

stebisi tuo, kad Komisija Parlamento sporto centrui pasiūlė suteikti 1 500 000 EUR iš buvusios Komisijos parduotuvės „Economat“ į biudžetą neįtrauktos banko sąskaitos (COM(2008) 692) ir nepritaria tokiam būdui siekti Parlamento pritarimo dėl pinigų, neįtrauktų į biudžetą, naudojimo; primena minėtosios 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijos dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo 6 dalį ir savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2004 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo (16) 6 ir 7 dalis; ragina Komisiją prieš teikiant pasiūlymus dėl pinigų iš buvusios Komisijos parduotuvės „Economat“ banko sąskaitos, neįtrauktos į biudžetą, naudojimo įtraukti juos į oficialų biudžetą;

62.

primena Komisijai, kad išsami, lengvai prieinama duomenų bazė, kurioje būtų informacija apie visus ES lėšų gavėjus, skirta platesnei visuomenei, turėtų būti parengta iki kitų Europos Parlamento rinkimų;

63.

džiaugdamasis pažymi, kad per paskutinę Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 peržiūrą pradėtas supaprastinimas padarė pageidaujamą poveikį viešųjų pirkimų srityje;

64.

tačiau atkreipia dėmesį, kad priemonės, kurių buvo imtasi dėl dotacijų, buvo tik iš dalies veiksmingos; ragina Komisiją iki 2010 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymus dėl persvarstyto ir visiškai konsoliduoto Finansinio reglamento su atskiroms išlaidų programoms skirtais skyriais, viename bendrame išsamiame šaltinyje apimančiais visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naudos pagal programas gavėjai, ir su daugiau supaprastinimų, susijusių su subsidijų teikimu ir kontrole; ragina, remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 184 straipsniu, atliekant kitą kas trejus metus vykdomą minėtojo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 peržiūrą taikyti taikinimo procedūrą;

65.

ragina Komisiją pačiu pradiniu etapu pradėti konsultacijas su kitomis institucijomis, kurioms taikomas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002;

66.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į OLAF darbo sąlygas; ragina Komisiją iš karto, kai to reikia vykdant tyrimą, tarnybai OLAF suteikti prieigą prie jos duomenų bazių, siekiant, kad tyrimai būtų pradedami ir vykdomi nedelsiant;

67.

taip pat ragina užtikrinti, kad trečiosios šalys paramos gavėjos tarnybai OLAF suteiktų visą paramą, būtiną vietoje atliekant kontrolę ir patikrinimus, bei visą reikiamą informaciją apie tolesnius veiksmus, vykdomus po to, kai buvo atlikti tyrimai; ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje į visas sutartis būtų įtraukta nuostata, kad atitinkamų šalių valdžios institucijos turi visiškai bendradarbiauti su OLAF;

68.

labai susirūpinęs tuo, kad OLAF rekomendavus atlikti tolesnius teisminius veiksmus tik 6,7 % atvejų iškeltos bylos; žino, kad 2007 m. atlikusi tyrimus OLAF 60 % atvejų rekomendavo atlikti teisminius veiksmus; mano, kad tokia padėtis, kai menkinama teisinė valstybė ir piliečių pasitikėjimas, kuri palanki tik įtariamiems sukčiavimu asmenims, yra netoleruotina; todėl primygtinai ragina Komisiją pasinaudoti visomis sutartyse numatytomis galiomis, kad užtikrintų veiksmingą nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu Bendrijoje;

69.

susirūpinęs pažymi, kad 2006–2008 m. tik 37 atvejais iš 222 atlikus vidaus tyrimus buvo taikytos drausminės priemonės ir kad iš šių 37 atvejų tik 2 atvejais buvo realių pasekmių, 3 atvejai buvo sustabdyti dėl nepakankamų įrodymų, o kitais 32 atvejais, t. y. 87 % atvejų, dar nebuvo jokių rezultatų; ragina Komisiją įsipareigoti vidaus tyrimus atlikti taip pat griežtai kaip ir išorės tyrimus ir užtikrinti, kad šie tyrimai, kuriuos atlikus nebuvo taikomos veiksmingos drausminės priemonės, duotų rezultatų;

70.

dar kartą ragina Komisiją sukurti OLAF ir valstybių narių keitimosi informacija, susijusia su tolesniais veiksmais po sukčiavimo Bendrijoje tyrimų, sistemą; visų pirma ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės teisminės institucijos pažangos ataskaitose nuolat informuotų OLAF apie teisminių veiksmų, kurių imtasi kovojant su sukčiavimu Bendrijoje po to, kai OLAF perdavė bylas, rezultatus;