11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1659/2005 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės magnezijos plytoms. Priemones sudaro 39,9 % ad valorem muito norma, išskyrus šešias pradiniame reglamente konkrečiai nurodytas bendroves, kurioms taikomos individualios muito normos.

(2)

Nustačius galutines priemones Komisija gavo Kinijos eksportuojančio gamintojo Bayuquan Refractories Company Limited (toliau – pareiškėjas arba BRC) prašymą inicijuoti dalinę tarpinę pradinio reglamento peržiūrą (toliau – tarpinė peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas nedalyvavo tyrime, po kurio priimti pradiniame reglamente išdėstyti pradinio tyrimo išvados ir nustatyti faktai (toliau – pradinis tyrimas), todėl jam taikytas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(3)

Prašyme atlikti tarpinę peržiūrą BRC teigė, kad ji atitinka rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) ir individualaus režimo (toliau – IR) kriterijus. BRC įsigijo Vesuvius Group, todėl pakito bendrovės organizacinė struktūra. Pareiškėjas teigė, kad palyginus jo šalies vidaus kainas ir gamybos sąnaudas su eksporto į Bendriją kainomis, akivaizdu, kad dempingo skirtumas yra gerokai mažesnis, nei galiojanti priemonė. Todėl pareiškėjas tvirtino, kad nebūtina toliau taikyti dabartinio lygio priemonės ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nutarusi, kad yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija nusprendė inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant nagrinėjamas tik su BRC susijęs dempingas. 2008 m. birželio 12 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) ir pradėjo tyrimą.

(5)

Atliekant tarpinę peržiūrą nagrinėjamasis produktas yra toks pats, kaip ir apibrėžtas pradiniame reglamente, t. y. KLR kilmės chemiškai surištos, nedegtos magnezijos plytos, kurių magnezijos sudedamoji dalis sudaro ne mažiau kaip 80 % MgO, kurio sudėtyje yra arba nėra magnezito (toliau – nagrinėjamasis produktas), ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6815 91 00, ex 6815 99 10 ir ex 6815 99 90 (TARIC kodai 6815910010, 6815991020 ir 6815999020).

(6)

Kinijos vidaus rinkoje gaminamas ir joje parduodamas bei į Bendriją eksportuojamas produktas ir JAV gaminamas bei parduodamas produktas pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir turi tą pačią paskirtį, todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(7)

Komisija oficialiai pranešė Bendrijos pramonei, pareiškėjui ir eksportuojančios šalies atstovams apie tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti savo nuomonę raštu ir būti išklausytoms. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(8)

Komisija išsiuntė pareiškėjui prašymo taikyti RER formą bei klausimyną ir per nustatytą laikotarpį gavo atsakymą. Komisija surado ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją ir atliko tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(9)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas vyraujant rinkos ekonomikos sąlygoms. Toliau pateikiama šių kriterijų santrauka:

(11)

Pareiškėjas kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė tinkamai užpildytą RER formą. Pateikti duomenys ir informacija buvo tikrinami atliekant patikrinimą vietoje.

(12)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas netenkino RER kriterijų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje ir trečioje įtraukose. Bendrovė neįrodė, kad turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, kurie buvo parengti ir auditoriaus patikrinti pagal TAS, rinkinį. Jos finansinėse ataskaitose ir atskirose ataskaitose nustatyti TAS ir apskaitos principų pažeidimai, kaip antai neteisingai registruojamos pajamos ir neteisingai nurodomas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, neteisingai registruojamos mokėtinos sąskaitos ir išankstiniai mokėjimai. Auditorius šių trūkumų nenurodė, todėl padaryta išvada, kad finansinės ataskaitos nebuvo auditorių tikrinamos laikantis TAS. Be to, bendrovė neįrodė, kad nėra susijusi su reikšmingais iškraipymais, perkeltais iš ankstesnės ne rinkos sistemos, visų pirma dėl to, kad žemėnaudos teisės įgytos gerokai mažesne nei rinkos kaina.

(13)

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir aplinkybes pareiškėjui negali būti taikomas RER.

(14)

Bendrijos pramonei, pareiškėjui ir eksportuojančios šalies valdžios institucijoms buvo suteikta galimybė teikti pastabas apie su RER susijusius nustatytus faktus. Tokias pastabas pateikė pareiškėjas ir Bendrijos pramonė.

(15)

Pareiškėjas teigė, kad su apskaitos įrašais susiję trūkumai buvo nedideli ir (arba) buvo atitinkamai ištaisyti 2008 m. Reikia paminėti, kad dėl nustatytų 2007 m. pareiškėjo apskaitos neatitikimų pareiškėjo finansinės padėties vaizdas buvo gerokai iškreiptas. Atlikus TL apskaitos reviziją nustatyta, kad 2007 m. nustatytos problemos tebeegzistavo ir 2008 m. Pareiškėjo teiginys, kad 2008 m. jis pradėjo kitaip tvarkyti apskaitą, negalėjo būti priimtas, kadangi šie pokyčiai įvyko praėjus devyniems mėnesiams po TL ir, be to, jų nebuvo galima patikrinti atliekant tikrinamąjį vizitą.

(16)

Bendrijos pramonė teigė, kad pareiškėjas neatitiko pirmojo kriterijaus, kadangi dėl įvairių Kinijos Vyriausybės nustatytų eksporto apribojimų pagrindinei žaliavai, iš kurios gaminamas nagrinėjamasis produktas, buvo iškraipytos tos žaliavos kainos šalies vidaus rinkoje. Dėl to Kinijos magnezijos plytų gamintojai gali gauti žaliavas palankesnėmis sąlygomis, palyginti su jų konkurentais kitose šalyse.

(17)

Tiriant šį teiginį nagrinėtos pagrindinės žaliavos (magnezijos) pirkimo kainos (kurias mokėjo BRC) ir Bendrijos pramonės pateiktos viešai paskelbtos Kinijos magnezijos kainos (šaltinis – Price Watch/Industrial minerals). Palyginus nustatyta, kad kainų skirtumas TL negali būti laikomas reikšmingu. Be to, atliekant tyrimą buvo galima patikrinti, kad BRC galėjo laisvai įsigyti magnezijos iš kitų šaltinių ir derantis dėl kainų valstybė nesikišo. Tuo remiantis nustatyta, kad su žaliavų kainomis susiję iškraipymai neturėjo didelio poveikio BRC per TL.

(18)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinami nustatyti faktai ir išvada, kad BRC neturėtų būti taikomas RER.

(19)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, šalies mastu taikomas muitas, jeigu jis yra nustatomas šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR kriterijus. Toliau pateikiama šių kriterijų santrauka:

(20)

Pareiškėjas prašė leidimo taikyti ne tik RER, bet ir IR, jei RER nebūtų taikomas.

(21)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pareiškėjas atitiko visus pirmiau nurodytus kriterijus. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių faktų, dėl kurių būtų atmestas pareiškėjo prašymas taikyti IR. Taigi daroma išvada, kad BRC gali būti taikomas IR.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį tada, kai importuojama ne iš rinkos ekonomikos šalių ir tokiu mastu, kad negalima suteikti RER, normalioji vertė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytoms šalims turi būti nustatyta pagal kainą arba apskaičiuotąją vertę panašioje šalyje.

(23)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), nes ši panaši šalis pasirinkta atliekant pradinį tyrimą. Vienas JAV gamintojas sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą siekiant nustatyti BRC normaliąją vertę. Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, susijusių su šiuo pasiūlymu.

(24)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą pareiškėjo normalioji vertė nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo.

(25)

Siekiant užtikrinti, kad normaliąsias vertes būtų galima nustatyti daugumos rūšių iš KLR eksportuojamam produktui, visų pirma kadangi buvo naudojami panašios šalies duomenys, buvo laikoma tikslinga atitinkamai pakoreguoti kriterijus, naudojamus siekiant nustatyti skirtingų rūšių produktą. Todėl dempingo apskaičiavimai buvo patikslinti atsižvelgiant į pakoreguotus kriterijus.

(26)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar bendra bendradarbiaujančio JAV gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra tipiška, palyginti su bendra į Bendriją eksportuojamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimo vidaus rinkoje apimtis laikoma tipiška, jeigu bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % bendros nagrinėjamojo produkto atitinkamo pardavimo eksportui į Bendrijos rinką apimties. Nustatyta, kad visa susijusio JAV gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(27)

Vėliau nustatyta, kurių rūšių panašus produktas, parduotas vidaus rinkoje, buvo identiškas arba tiesiogiai palyginamas su eksportui į Bendriją parduotų rūšių produktu.

(28)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, bendradarbiaujančio JAV gamintojo parduoto vidaus rinkoje ir, kaip nustatyta, tiesiogiai palygintino su BRC į Bendriją parduotų magnezijos plytų rūšimi, pardavimas JAV vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį. Konkrečios rūšies magnezijos plytų pardavimas JAV vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku tada, kai visas JAV vidaus rinkoje TL parduotas tos rūšies produktų kiekis sudarė 5 % arba daugiau viso BRC į Bendriją eksportuoto palyginamos rūšies magnezijos plytų kiekio. Nustatyta, kad visų rūšių produktų pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo pakankama, kad ją būtų galima laikyti tipiška.

(29)

Vėliau Komisija nagrinėjo, ar kiekvienos rūšies magnezijos plytos, JAV vidaus rinkoje parduotos tipiškais kiekiais, gali būti laikomos parduotomis įprastomis prekybos sąlygomis, tam tikslui nustatydama pelningo minėtos rūšies magnezijos plytų pardavimo nepriklausomiems vartotojams dalį.

(30)

Pelningais buvo laikomi tie pardavimo vidaus rinkoje sandoriai, kai konkrečios rūšies produkto vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos kiekvienos rūšies produkto, per TL parduoto JAV vidaus rinkoje, gamybos sąnaudos.

(31)

Remiantis pirmiau išdėstyta analize, buvo nustatyta, kad visų rūšių produktas (išskyrus vienos rūšies produktą) buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis JAV. Todėl šių rūšių produkto normalioji vertė buvo nustatyta pagal JAV vidaus rinkoje mokėtas arba mokėtinas kainas už tokių rūšių, kurios palygintinos su BRC eksportuotų į Bendriją produktų rūšimis, produktus. Normalioji vertė nustatyta pagal vidutinę svertinę vidaus pardavimo kainą, taikytą nesusijusiems JAV pirkėjams.

(32)

BRC į Bendriją eksportavo daugiausia tokių rūšių produktus, kurie buvo papildomai apdirbti produktai ir kurių bendradarbiaujantis JAV gamintojas nepardavė arba pardavimo apimtis nebuvo tipiška. Todėl tokių rūšių produkto normalioji vertė pagrįsta pardavimu JAV, kaip aprašyta 31 konstatuojamojoje dalyje, susijusioje su papildomai neapdirbtais produktais, atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į skirtingas fizines produkto savybes. Koregavimo lygis apskaičiuotas pagal atliekant pradinį tyrimą pateiktus ir patikrintus Bendrijos pramonės duomenis.

(33)

Vienos rūšies produktui vidaus rinkos kainos negalėjo būti apskaičiuotos kaip minėta 31 konstatuojamojoje dalyje ir turėjo būti taikomas kitas metodas. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuotojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) sumą bei pagrįstą pelną. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA suma ir pelno dydis buvo pagrįsti panašaus produkto PBA vidurkiu ir pardavimo pelno dydžiu įprastomis prekybos sąlygomis.

(34)

Kadangi BRC visą pardavimą eksportui į Bendriją vykdė per susijusius importuotojus, eksporto kainą EXW sąlygomis reikėjo apskaičiuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, t. y. pagal kainą, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir pagrįstą PBA skirtumą bei pelno dydį. Šiuo atveju taikytos susijusių importuotojų PBA išlaidos.

(35)

Dėl pagrįsto importuotojo pelno, taikytino šiuo atveju, trūkstant nesusijusių importuotojų duomenų (kadangi atliekant šią tarpinę peržiūrą nagrinėjamas tik su viena bendrove, t. y. pareiškėju, susijęs dempingas) pelno dydis apskaičiuotas pagal pradiniame tyrime nagrinėto bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo gautą pelną.

(36)

Vidutinė normalioji vertė palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis tuo pačiu prekybos lygmeniu ir esant tokiam pačiam netiesioginio apmokestinimo lygmeniui. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Šiuo tikslu prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto ir draudimo išlaidas, tvarkymo mokesčius, kredito išlaidas ir faktiškai sumokėtus antidempingo muitus.

(37)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad už pardavimą eksportui sumokėtas PVM nebuvo grąžintas. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 20 straipsniu pareiškėjui buvo atskleisti faktai; pateiktoje informacijoje nurodyta, kad eksporto kaina ir normalioji vertė bus skaičiuojama atsižvelgiant į sumokėtą arba mokėtiną PVM. Pareiškėjas teigė, kad toks požiūris yra nepriimtinas, kadangi dėl to normalioji vertė padidėtų dydžiu, viršijančiu PVM dydį, kuris turėjo būti išskaičiuotas iš eksporto kainos.

(38)

Atsižvelgiant į šį teiginį reikia paminėti, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį už pardavimą eksportui PVM nebuvo grąžintas. Todėl nei PVM, nei eksporto kainos, nei normaliosios vertės koreguoti nereikėjo. Be to, taikytas metodas yra neutralus. Iš tiesų jo poveikis yra toks pats ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, bendrovė parduoda Bendrijai tam tikrus produktus ar atlieka sandorius taikydama eksporto kainą, bet nevykdydama dempingo. Kitaip tariant, jei daroma prielaida, kad abi lygties puses padidinus PVM dydžiu skirtumas tarp dviejų elementų padidėja, taip nutiktų ir taikant kitus modelius, kuomet dempingas nevykdomas.

(39)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Palyginus dempingas nenustatytas.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusių aplinkybių pobūdis gali būti pagrįstai laikomas ilgalaikiu.

(41)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pareiškėjas pardavė tik nedidelį kiekį magnezijos plytų pradinio reglamento TL pabaigoje ir todėl atliekant pradinį tyrimą nebendradarbiavo, o jam buvo taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas 39,9 % muitas. Vėliau pradinio tyrimo metu egzistavusią BRC įsigijo Vesuvius Group, todėl pakito BRC organizacinė struktūra.

(42)

Atliekant šią tarpinę peržiūrą pareiškėjas visapusiškai bendradarbiavo; pagal gautus ir patikrintus duomenis buvo galima nustatyti dempingo skirtumą remiantis individualiomis eksporto į Bendriją kainomis. Apskaičiavus nustatyta, kad tolesnis dabartinio lygio priemonių taikymas nėra pagrįstas.

(43)

Remiantis įrodymais, gautais ir patikrintais atliekant tyrimą, pareiškėjo organizacinės struktūros pokyčiai laikytini ilgalaikiais. Atliekant tyrimą nebuvo jokių kitų įrodymų, prieštaraujančių šiai išvadai. Mažai tikėtina, kad priežastys, lėmusios šios tarpinės peržiūros inicijavimą, ateityje keistųsi taip, kad turėtų poveikio per dabartinę peržiūrą nustatytiems faktams. Todėl daroma išvada, kad aplinkybių pokyčiai yra ilgalaikiai.

(44)

Atsižvelgiant į šio peržiūros tyrimo rezultatus manoma, kad iš BRC importuojamam nagrinėjamajam produktui taikytina antidempingo muito norma gali būti sumažinta iki 0 %.

(45)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1659/2005, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas. Į šias pastabas, kai tinkama, buvo atsižvelgta,

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/7

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1659/2005 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės magnezijos plytoms. Priemones sudaro 39,9 % ad valorem muito norma, išskyrus šešias pradiniame reglamente konkrečiai nurodytas bendroves, kurioms taikomos individualios muito normos.

(2)

2008 m. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – tarpinė peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą, kuriuo buvo prašoma ištirti tik dempingo aspektus, pateikė eksportuojantis Kinijos gamintojas Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials Company Limited (toliau – DSRM arba pareiškėjas). Galutinio antidempingo muito norma, taikoma produktams, kuriuos pagamino DSRM, yra 27,7 %.

(3)

Prašyme atlikti tarpinę peržiūrą pareiškėjas teigė, kad aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatyta priemonė, pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjas teigė, kad palyginus jo šalies vidaus kainas ir gamybos išlaidas su eksporto į Bendriją kainomis, akivaizdu, kad dempingo skirtumas yra gerokai mažesnis, nei galiojanti priemonė. Todėl pareiškėjas tvirtino, kad nebūtina toliau taikyti dabartinio lygio priemonės ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą. Be kita ko, pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad jo veikla atitinka rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) kriterijus.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nutarusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija nusprendė inicijuoti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant nagrinėjamas tik su DSRM susijęs dempingas. 2008 m. birželio 12 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) ir pradėjo tyrimą.

(5)

Atliekant tarpinę peržiūrą nagrinėjamasis produktas yra toks pats, kaip ir apibrėžtas pradiniame reglamente, t. y. KLR kilmės chemiškai surištos, nedegtos magnezijos plytos, kurių magnezijos sudedamoji dalis sudaro ne mažiau kaip 80 % MgO, kurio sudėtyje yra arba nėra magnezito (toliau – nagrinėjamasis produktas), ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6815 91 00, ex 6815 99 10 ir ex 6815 99 90 (TARIC kodai 6815910010, 6815991020 ir 6815999020).

(6)

Kinijos vidaus rinkoje gaminamas ir joje parduodamas bei į Bendriją eksportuojamas produktas ir JAV gaminamas ir parduodamas produktas pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir turi tą pačią paskirtį, todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(7)

Komisija oficialiai pranešė Bendrijos pramonei, pareiškėjui ir eksportuojančios šalies valdžios institucijoms apie tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(8)

Prašymas taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) ir klausimynas buvo išsiųsti DSRM ir su ja susijusioms bendrovėms; visos jos pateikė atsakymus iki nustatyto termino. Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant tyrimą, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(9)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal minėto straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas vyraujant rinkos ekonomikos sąlygoms. Toliau pateikiama šių kriterijų santrauka:

(11)

Pareiškėjas kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė tinkamai užpildytą RER formą. Pateikti duomenys ir informacija buvo tikrinami atliekant patikrinimą vietoje.

(12)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas atitiko visus penkis RER kriterijus. Nustatyta, kad per TL DSRM priėmė verslo sprendimus nesikišant valstybei ir be iškraipymų, susijusių su ne rinkos ekonomikos sąlygomis. DSRM bei iškraipymų taikomi Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai. Bendrovė turi vieną nepriklausomų auditorių patikrintų apskaitos įrašų rinkinį ir apskaitos sistemą, o jos atliekama apskaita atitinka tarptautiniu mastu pripažintus bendruosius apskaitos principus ir TAS. Nustatyta, kad sąnaudos ir kainos atitinka rinkos vertes, valiutos konvertuotos pagal rinkos kursus.

(13)

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir aplinkybes pareiškėjui gali būti taikomas RER.

(14)

Bendrijos pramonei, pareiškėjui ir eksportuojančios šalies valdžios institucijoms buvo suteikta galimybė teikti pastabas apie su RER susijusius nustatytus faktus. Tokias pastabas pateikė pareiškėjas ir Bendrijos pramonė.

(15)

Bendrijos pramonė teigė, kad pareiškėjas neatitiko pirmojo kriterijaus, kadangi dėl įvairių Kinijos Vyriausybės nustatytų eksporto apribojimų pagrindinei žaliavai, iš kurios gaminamas nagrinėjamasis produktas, buvo iškraipytos tos žaliavos kainos šalies vidaus rinkoje. Dėl to Kinijos magnezijos plytų gamintojai gali gauti žaliavas palankesnėmis sąlygomis, palyginti su jų konkurentais kitose šalyse.

(16)

Tiriant šį teiginį nagrinėtos pagrindinės žaliavos (magnezijos) pirkimo kainos (kurias mokėjo DSRM) ir Bendrijos pramonės pateiktos viešai paskelbtos Kinijos magnezijos kainos (šaltinis – Price Watch/Industrial minerals). Palyginus nustatyta, kad kainų skirtumas TL negali būti laikomas reikšmingu. Be to, atliekant tyrimą buvo galima patikrinti, kad DSRM galėjo laisvai įsigyti magnezijos iš kitų šaltinių ir derantis dėl kainų valstybė nesikišo. Tuo remiantis nustatyta, kad su žaliavų kainomis susiję iškraipymai neturėjo jokio didelio poveikio šiai bendrovei per TL.

(17)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinami nustatyti faktai ir išvada, kad DSRM turėtų būti taikomas RER.

(18)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar bendra DSRM panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra tipiška, palyginti su bendra į Bendriją eksportuojamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimo vidaus rinkoje apimtis laikoma tipiška, jeigu bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % bendro nagrinėjamojo produkto atitinkamo pardavimo eksportui į Bendrijos rinką. Nustatyta, kad visas DSRM vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas.

(19)

Vėliau nustatyta, kurių rūšių panašus produktas, DSRM parduotas vidaus rinkoje, buvo identiškas arba tiesiogiai palyginamas su eksportui į Bendriją parduotų rūšių produktu.

(20)

Kiekvienos rūšies produktą, kurį DSRM pardavė vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Bendriją, atveju nustatyta, ar pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo pakankamai tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies produkto vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamo į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto produkto kiekio.

(21)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai padaryta nustatant pelningo kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per TL dalį.

(22)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią jo apskaičiuotosioms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(23)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(24)

Kai nebuvo galima naudoti vidaus rinkoje DSRM parduodamų konkrečių rūšių produktų kainų normaliajai vertei nustatyti, reikėjo taikyti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) sumą bei pagrįstą pelno dydį. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA suma ir pelno dydis buvo pagrįsti panašaus produkto PBA vidurkiu ir DSRM pardavimo pelno dydžiu įprastomis prekybos sąlygomis.

(25)

Kadangi visas pardavimas eksportui į Bendriją vykdytas per su DSRM susijusias bendroves Bendrijoje arba Šveicarijoje, eksporto kainą EXW sąlygomis reikėjo apskaičiuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, t. y. pagal kainą, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir pagrįstą PBA skirtumą bei pelno dydį. Šiuo atveju taikytos susijusių importuotojų PBA sąnaudos.

(26)

Dėl pagrįsto importuotojo pelno, taikytino šiuo atveju, trūkstant nesusijusių importuotojų duomenų (kadangi atliekant šią tarpinę peržiūrą nagrinėjamas tik su viena bendrove susijęs dempingas) pelno dydis apskaičiuotas pagal pradiniame tyrime nagrinėto bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo gautą pelną.

(27)

Po galutinio faktų atskleidimo DSRM teigė, kad PBA santykis, taikytas skaičiuojant jos vieno susijusio importuotojo eksporto kainą, neatitiko tikrovės, kadangi jis apskaičiuotas kaip bendros apyvartos santykinė dalis, neatsižvelgiant į tai, kad didžioji šios bendrovės pardavimo dalis vyko už komisinius ir kad tik komisinių suma pranešta kaip apyvartos apimtis.

(28)

Šiuo atžvilgiu Komisija dar kartą išnagrinėjo įrodymus, gautus atliekant tikrinimą šio susijusio importuotojo patalpose. Tuo remiantis nustatyta, kad DSRM teiginys buvo pagrįstas, ir skaičiuojant eksporto, vykdyto per šį susijusį importuotoją, kainą taikytas PBA santykis buvo perskaičiuotas. Perskaičiuotas PBA santykis taip pat atitiko išvadas, padarytas dėl kitų susijusių importuotojų.

(29)

Vidutinė normalioji vertė palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis tuo pačiu prekybos lygmeniu ir esant tokiam pačiam netiesioginio apmokestinimo lygmeniui. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Šiuo tikslu, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto ir draudimo išlaidas, tvarkymo ir pakrovimo mokesčius, kredito išlaidas ir faktiškai sumokėtus antidempingo muitus.

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad už pardavimą eksportui sumokėtas PVM nebuvo grąžintas (net iš dalies, kaip nustatyta pradiniame tyrime). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 20 straipsniu pareiškėjui buvo atskleisti faktai; pateiktoje informacijoje nurodyta, kad eksporto kaina ir normalioji vertė bus skaičiuojama atsižvelgiant į sumokėtą arba mokėtiną PVM. Pareiškėjo teigimu, toks metodas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į jo teiginius galima padaryti tokias pastabas.

(31)

Pirma, dėl teiginio, kad pradiniame tyrime naudotas kitas metodas (t. y. PVM išskaičiuotas ir iš normaliosios vertės, ir eksporto kainos), reikia pabrėžti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (toliau – PTL) buvusios aplinkybės buvo kitokios, palyginti su pradinio tyrimo laikotarpio aplinkybėmis. Kaip minėta, pradinio tyrimo laikotarpiu PVM buvo iš dalies grąžintas, todėl pagal 2 straipsnio 10 dalį reikėjo koreguoti, o per PTL pardavimo eksportui PVM nebuvo grąžintas. Todėl nei PVM, nei eksporto kainos, nei normaliosios vertės koreguoti nereikėjo. Nors tai galima laikyti metodo pakeitimu, tai pagrindžiama pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi, nes aplinkybės pasikeitė.

(32)

Antrasis pareiškėjo teiginys – dėl peržiūroje taikyto metodo būtų dirbtinai padidintas dempingo skirtumas. Šis teiginys negali būti priimtas. Taikytas metodas yra neutralus. Jo poveikis yra toks pats ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, bendrovė parduoda Bendrijai tam tikrus produktus ar atlieka sandorius taikydama eksporto kainą, bet nevykdydama dempingo. Kitaip tariant, jei daroma prielaida, kad abi lygties puses padidinus PVM dydžiu skirtumas tarp dviejų elementų padidėja, taip nutiktų ir taikant kitus modelius, kuomet dempingas nevykdomas.

(33)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Palyginus nustatytas dempingas.

(34)

Nustatyta, kad procentais išreikštas neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą DSRM dempingo skirtumas yra 14,4 %.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar nustatytų pasikeitusių aplinkybių pobūdis gali būti pagrįstai laikomas ilgalaikis.

(36)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad atliekant pradinį tyrimą DSRM nebuvo taikomas RER, nes jos apskaita neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų apskaitos principų ir TAS. Tačiau jai taikytas individualus režimas.

(37)

2006 m. gruodžio 8 d., t. y. po pradinio tyrimo, DSRM tapo bendros Kinijos ir užsienio kapitalo įmonės, kuriai priklauso ir Duferco grupė, užsienio akcininke, kurios dalis – 25 %. Atliekant šį tyrimą paaiškėjo, kad įgijus šį akcijų paketą DSRM valdymas ir apskaita iš esmės pasikeitė. Iš tiesų, DSRM perėmė Duferco patirtį ir paramą, susijusias su valdymu, apskaita ir finansų kontrole, bei tapo Duferco tarptautinio pardavimo tinklo dalimi. Remiantis įrodymais, gautais ir patikrintais atliekant tyrimą, pareiškėjo organizacinės struktūros pokyčiai laikytini ilgalaikiais.

(38)

Priešingai nei pradiniame tyrime, kurį atliekant normalioji vertė nustatyta pagal panašios šalies pateiktus duomenis, remiantis duomenimis, gautais ir patikrintais atliekant šį tyrimą, nustatyta, kad DSRM gali būti taikomas RER ir, atitinkamai, dempingas gali būti apskaičiuotas pagal bendrovės pateiktus duomenis. Apskaičiavus nustatyta, kad tolesnis dabartinio lygio priemonių taikymas nėra pagrįstas.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad aplinkybės, dėl kurių inicijuota ši peržiūra, artimiausiu metu greičiausiai nepasikeis tiek, kad turėtų įtakos dabartinės peržiūros rezultatams. Todėl daroma išvada, kad aplinkybių pokyčiai yra ilgalaikiai.

(40)

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus manoma, kad iš DSRM importuojamam nagrinėjamajam produktui taikytina antidempingo muito norma gali būti pagrįstai sumažinta iki 14,4 %.

(41)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1659/2005, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas. Į šias pastabas, kai tinkama, buvo atsižvelgta,

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/12

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/14

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 7 straipsnio 1 dalimi nuo 2009 m. spalio 1 d. panaikinami to reglamento I priede išvardytų regionų ir valstybių prie 1701 tarifinės pozicijos priskiriamų produktų importo muitai. Tačiau jei importas siekia dvi Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 9 straipsnyje nurodytas ribas, ši lengvata gali būti nebetaikoma regionams ar valstybėms, kurie išvardyti I priede ir kurie nėra Reglamento (EB) Nr. 732/2008 I priede išvardytos mažiausiai išsivysčiusios šalys. Remiantis 9 straipsnio 2 dalimi turėtų būti nustatyta regioninė apsaugos riba.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 732/2008 11 straipsnio 3 dalimi nuo 2009 m. spalio 1 d. visiškai sustabdomi bendrojo muitų tarifo muitai, taikomi šalių, kurioms pagal to reglamento I priedą taikomos specialios priemonės mažiausiai išsivysčiusioms šalims, 1701 tarifinėje pozicijoje nurodytiems produktams.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 732/2008 11 straipsnio 6 dalį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. importo licencija reikalinga importuojant 1701 tarifinėje pozicijoje nurodytus produktus.

(4)

Siekiant supaprastinti licencijų išdavimo procedūrą kiekvienas nuorodos numeris turėtų būti susijęs su viena iš šio Reglamento I priede išvardytų šalių. Siekiant išvengti nesąžiningo paraiškų teikimo atvejų šis sąrašas apima tik tas šalis, kurios, kaip nustatyta, šiuo metu eksportuoja arba gali eksportuoti cukrų į Europos Sąjungą. Bet kuri šalis, kuri šiuo metu nėra įtraukta į šio reglamento I priedą, bet įrašyta arba į Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedą arba į Reglamento (EB) Nr. 732/2008 I priedą, gali būti įtraukta į šio reglamento I priedą. Šiuo tikslu tokia šalis pateikia Komisijai prašymą įtraukti ją į šio reglamento I priedą.

(5)

2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 376/2008, nustatantis bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (4), turėtų būti taikomas pagal šį reglamentą išduodamoms importo licencijoms, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

(6)

Siekiant užtikrinti, kad visiems ūkio subjektams būtų taikomos vienodos ir nešališkos sąlygos, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį galėtų būti teikiamos licencijų paraiškos ir išduodamos licencijos.

(7)

Pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006, nustatančio žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (5), 5 straipsnį ūkio subjektai valstybėms narėms, kuriose jie įregistruoti PVM mokėtojais, turėtų pateikti įrodymą, kad jie tam tikrą laikotarpį prekiavo cukrumi. Nepaisant to, pagal 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (6), 7 straipsnį patvirtintiems ūkio subjektams turėtų būti suteikta galimybė prekiauti cukrumi lengvatinėmis sąlygomis.

(8)

Valstybės narės turi vykdyti specialią rafinuoti skirto importuojamo cukraus stebėseną. Todėl importo licencijos paraiškoje ūkio subjektai turėtų nurodyti, ar importuojamas cukrus skirtas rafinuoti.

(9)

Siekiant išvengti spekuliacijų ar prekybos importo licencijomis ir užtikrinti, kad paraiškos teikėjas turi prekybos ryšius su eksportuojančia trečiąja šalimi, prie importo licencijos paraiškos turėtų būti pridedamas eksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotas eksporto dokumentas, kuriame nurodytas kiekis sutaptų su importo licencijos paraiškoje nurodytu kiekiu.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 732/2008 11 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 8 straipsnį importuotojas turi įsipareigoti pirkti produktus, kurių KN kodas yra 1701, už ne mažesnę nei 90 % bazinės kainos sumą (CIF pagrindu), nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 8 straipsnio 1 dalies c punkte.

(11)

Jei importo licencijos paraiškose nurodyti kiekiai viršija Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus kiekius, valstybės narės išduodamos licencijas taiko paskirstymo koeficientą, kurį, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1301/2006, turi nustatyti Komisija. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 9 straipsnio 2 dalį minėtas koeficientas turėtų būti apskaičiuojamas regioniniu lygiu.

(12)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 9 straipsnio 2 dalį, atsiranda didesnės galimybės viršyti Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus kiekius. Todėl Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl prekybai cukrumi taikomos pereinamojo laikotarpio apsaugos priemonės ir, jei būtina, teikti atitinkamus pasiūlymus. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikta importo srautų per pirmuosius kelerius prekybos metus nuo šio reglamento taikymo pradžios apžvalga, nagrinėjama būsima prekybos raida ir įvertinta bet kokia nustatytų kiekių viršijimo rizika bei susiję kiekiai.

(13)

Valdant prekybai cukrumi taikomą pereinamojo laikotarpio apsaugos priemonę atsižvelgiama į ribas, kurios nustatytos atsižvelgiant į konkrečių prekybos metų importo kiekius. Todėl importo licencijos turėtų galioti nuo spalio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 8 straipsniu importo muitai panaikinami tik tiems importuotojams, kurie CIF pagrindu moka ne mažesnę nei 90 % bazinės kainos sumą. Tokiuose tarptautinės prekybos susitarimuose nurodoma, kad nuo pakrovimo dienos visa atsakomybė už cukrų tenka importuotojui. Jei licencijos galioja iki rugsėjo 30 d., ir pagal jas cukrus buvo pakrautas ne vėliau nei iki rugsėjo 15 d., dėl logistikos grandinėje pasitaikančių kitų nei dėl force majeure kilusių nežymių vėlavimų cukrus gali būti fiziškai importuojamas po rugsėjo 30 d. Tam, kad importuotojams netektų mokėti viso importo muito, kuris yra 419 EUR už toną, ir prarasti užstatą, importuotojams turėtų būti suteikta galimybė importuoti cukrų, kuris, remiantis konkretiems prekybos metams išduota importo licencija, buvo pakrautas ne vėliau nei tų prekybos metų rugsėjo 15 d. Todėl valstybės narės turėtų pratęsti importo licencijos galiojimo laiką, jei importuotojas pateikia įrodymą, kad cukrus buvo pakrautas ne vėliau nei rugsėjo 15 d.

(15)

Skirtumas tarp „rafinuoti skirto cukraus“ ir „rafinuoti neskirto cukraus“ nėra susijęs su skirtumu tarp Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 III priedo II dalies 1 ir 2 punktuose apibrėžto baltojo ir žaliavinio cukraus. Todėl turėtų būti nustatyta, kokių KN kodų produktus leidžiama importuoti pagal kiekvienos grupės importo licencijas.

(16)

Tam, kad Komisija galėtų tinkamai valdyti susitarimus, ji turėtų laiku gauti atitinkamą informaciją.

(17)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 153 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad per pirmuosius tris kiekvienų prekybos metų mėnesius importo licencijos išduodamos tik nuolatinėms rafinavimo įmonėms, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 153 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Per minėtą laikotarpį rafinuoti skirto cukraus importo licencijų paraiškas galėtų teikti tik nuolatinės rafinavimo įmonės. Tokios licencijos galioja iki prekybos metų, kuriems jos yra išduotos, pabaigos.

(18)

Valstybės narės turėtų tikrinti, ar įsipareigojimas rafinuoti cukrų yra vykdomas. Jei pradinis importo licencijos turėtojas negalėtų pateikti įrodymo, jis turėtų mokėti baudą.

(19)

Visas cukrus turėtų būti importuojamas ir rafinuojamas patvirtinto ūkio subjekto pagal rafinuoti skirto cukraus importo licenciją. Už kiekius, kurie negali būti pagrįsti tokiu įrodymu, turėtų būti taikoma bauda.

(20)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 9 straipsnio 1 dalyje;

b)

Reglamento (EB) Nr. 732/2008 11 straipsnio 4 dalyje.

a)

8 langelyje – kilmės šalis (viena iš šio reglamento I priede išvardytų šalių).

Žodis „taip“ pažymimas kryželiu;

b)

16 langelyje – vienas aštuonženklis KN kodas;

c)

17 ir 18 langeliuose – cukraus kiekio ekvivalentas baltuoju cukrumi;

d)

20 langelyje –

e)

24 langelyje – bent vienas iš V priedo B dalyje išvardytų įrašų.

a)

įrodymas, kad paraiškos teikėjas už kiekvieną licencijos 17 langelyje nurodyto cukraus kiekio toną sumokėjo 20 EUR užstatą;

b)

eksportuojančios trečiosios šalies kompetentingų institucijų pagal III priede pateiktą pavyzdį išduotų eksporto licencijų, kuriose nurodytas kiekis atitinka licencijos paraiškose nurodytą kiekį, originalai;

c)

jei cukrus skirtas rafinuoti, paraiškos teikėjo įsipareigojimas rafinuoti atitinkamus cukraus kiekius iki trečiojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį baigiasi atitinkamos importo licencijos galiojimo laikas, pabaigos;

d)

paraiškos teikėjo įsipareigojimas 2009–2010, 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais pirkti cukrų už ne mažesnę nei 90 % bazinės kainos (atsižvelgiant į CIF) sumą, atitinkamiems metams nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 8 straipsnio c punkte, ir pirkėjo bei tiekėjo pasirašytas įpareigojantis dokumentas dėl sandėrio.

a)

pagal rafinuoti skirto cukraus importo licencijas rafinuotus cukraus kiekius;

b)

Bendrijoje pagamintus cukraus kiekius, nurodydami cukrų pagaminusią patvirtintą įmonę;

c)

kitus cukraus kiekius, nurodydami jų kilmės vietą.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/26

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (3), nustatomos kvotos 2009 ir 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2009 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/28

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (3), nustatomos kvotos 2009 ir 2010 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2009 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/30

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 676/2009 (2) paskelbtas konkursas dėl importo muito iš trečiųjų šalių į Ispaniją importuojamiems kukurūzams didžiausio sumažinimo dydžio.

(2)

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008, nustatančio išsamias tarifinių kvotų taikymo kukurūzų bei sorgų importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taisykles (3), 8 straipsniu, Komisija Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali nustatyti importo muito didžiausią sumažinimo dydį. Nustatant importo muito didžiausią sumažinimo dydį, reikia ypač atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1296/2008 7 ir 8 straipsniuose išvardytus kriterijus.

(3)

Laimėtojais paskelbiami konkurso dalyviai, kurių paraiškose nurodytas importo muito didžiausias sumažinimo dydis neviršija importo muito didžiausio sumažinimo dydžio.

(4)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/31

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 677/2009 (2) paskelbtas konkursas dėl importo muito iš trečiųjų šalių į Portugaliją importuojamiems kukurūzams didžiausio sumažinimo dydžio.

(2)

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1296/2008, nustatančio išsamias tarifinių kvotų taikymo kukurūzų bei sorgų importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taisykles (3), 8 straipsnį Komisija Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali nustatyti importo muito didžiausią sumažinimo dydį. Nustatant importo muito didžiausią sumažinimo dydį, reikia atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1296/2008 7 ir 8 straipsniuose išvardytus kriterijus.

(3)

Laimėtojais paskelbiami konkurso dalyviai, kurių paraiškose nurodytas importo muito didžiausias sumažinimas neviršija importo muito didžiausio sumažinimo dydžio.

(4)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/32

(1)

Direktyva 91/414/EEB numatyta parengti veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti augalų apsaugos produktuose, Bendrijos sąrašą.

(2)

2008 m. spalio 8 d. bendrovė Bayer CropScience Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms pateikė visą veikliosios medžiagos biksafeno dokumentų rinkinį su paraiška dėl jos įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(3)

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad atlikus pirminį patikrinimą paaiškėjo, kad atitinkamos veikliosios medžiagos dokumentų rinkinys atitinka Direktyvos 91/414/EEB II priede nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus. Be to, pateiktas dokumentų rinkinys atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priede išdėstytus duomenų ir informacijos reikalavimus vienam augalų apsaugos produktui, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos. Remdamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtas pareiškėjas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikė dokumentų rinkinį, kuris vėliau buvo perduotas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

(4)

Šiuo sprendimu Bendrijos lygiu turėtų būti oficialiai patvirtinta, kad dokumentų rinkinys laikomas iš esmės atitinkančiu duomenų ir informacijos reikalavimus, nustatytus Direktyvos 91/414/EEB II priede, ir šios direktyvos III priede išdėstytus reikalavimus bent vienam augalų apsaugos produktui, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos.

(5)

Šiuo sprendimu neturėtų būti pažeidžiama Komisijos teisė prašyti, kad pareiškėjas pateiktų išsamesnių duomenų ar informacijos tam tikriems dokumentų punktams paaiškinti.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,