1.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 229/1

(1)

Siekti aukšto žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygio yra vienas iš svarbiausių maisto teisės tikslų, kaip nustatyta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (3). Šiame reglamente taip pat nustatytas metodas „nuo lauko iki stalo“, nurodantis pašarus kaip svarbų maisto grandinės pradžios etapą. Vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų – užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį.

(2)

Viena iš svarbių Europos žemės ūkio produktų paskirčių – pašarų gamyba, nes dauguma gaminant pašarus naudojamų medžiagų yra Sutarties I priede išvardyti žemės ūkio produktai. Be to, pašarai yra labai svarbūs 5 milijonams gyvulius auginančių ūkininkų Bendrijoje, nes jie sudaro pagrindinę gamybos sąnaudų dalį.

(3)

Pašarai gali būti skirstomi į pašarines žaliavas, kombinuotuosius pašarus, pašarų priedus, premiksus ir vaistinius pašarus. Pašarų priedų prekybos taisyklės išdėstytos 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (4), o vaistinių pašarų – 1990 m. kovo 26 d. Tarybos direktyvoje 90/167/EEB, nustatančioje vaistinių pašarų paruošimo, tiekimo rinkai ir naudojimo Bendrijoje sąlygas (5).

(4)

Reikia atnaujinti galiojančius teisės aktus dėl pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų, įskaitant gyvūnų augintinių ėdalą, apyvartos ir naudojimo, t. y. 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais (6), 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvą 93/74/EEB dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams (dietinių pašarų) (7), 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos (8) ir 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvą 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti (bioproteinų) (9), bei pakeisti juos vienu reglamentu. Siekiant aiškumo reikėtų panaikinti Tarybos direktyvą 83/228/EEB dėl gairių gyvūnų mitybai tinkamiems produktams nustatyti (10) ir 1980 m. gegužės 2 d. Komisijos direktyvą 80/511/EEB, leidžiančią tam tikrais atvejais parduoti kombinuotuosius pašarus atidarytuose paketuose arba konteineriuose (11).

(5)

Šiuo reglamentu panaikinus Direktyvą 79/373/EEB, taip pat reikėtų panaikinti 1993 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvą 93/113/EB dėl fermentų, mikroorganizmų ir jų preparatų gyvūnams šerti naudojimo ir prekybos (12). Be to, atsižvelgiant į Direktyvos 79/373/EEB panaikinimą ir į tai, kad šiame reglamente yra pašarų, kuriuose yra priedų, ženklinimo taisyklės, turėtų būti panaikintas 1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 70/524/EEB dėl pašarų priedų (13) 16 straipsnis, kuris liko galioti Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 panaikinus Direktyvą 70/524/EEB.

(6)

Priešingai Reglamente (EB) Nr. 178/2002 pateiktai maisto sąvokos apibrėžčiai, į pašarų sąvoką vanduo neįeina. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vanduo neparduodamas gyvūnų mitybai, į šį reglamentą neturėtų būti įtrauktos sąlygos dėl gyvūnų mitybai naudojamo vandens. Tačiau šis reglamentas turėtų būti taikomas su vandeniu maišomiems pašarams. Kita vertus, vandens naudojimas pašarų versle reglamentuojamas 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 183/2005, nustatančiu pašarų higienos reikalavimus (14), kuriame reikalaujama, kad būtų naudojamas švarus vanduo, kai tik reikia, kad būtų išvengta pavojingo užteršimo, ir kad vanduo, naudojamas pašarams gaminti, būtų tinkamos kokybės.

(7)

Atsižvelgiant į pašarų ir maisto grandinės užteršimo riziką, tikslinga šį reglamentą taikyti ir maistui skirtų, ir ne maistui skirtų gyvūnų, įskaitant laukinius gyvūnus, pašarams.

(8)

Pašarų verslo operatorių atsakomybė, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamente (EB) Nr. 183/2005, turėtų būti taikoma mutatis mutandis ne maistui skirtų gyvūnų pašarams.

(9)

Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, valstybės narės pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (15), turėtų vykdyti oficialią kontrolę. Ši kontrolė turėtų apimti ne tik privalomus, bet ir savanoriškai nurodomus ženklinimo rekvizitus. Siekiant sudaryti sąlygas sudėtinių duomenų kontrolei atlikti, turėtų būti nustatomi priimtini pažymėtų verčių leistini nuokrypiai.

(10)

Siekiant valdyti pašarų saugos riziką, medžiagų, kurias draudžiama tiekti rinkai gyvūnų mitybos tikslams, kaip šiuo metu numatyta Komisijos sprendime 2004/217/EB (16), taip pat medžiagų, kurių tiekimas rinkai gyvūnų mitybos tikslams yra ribojamas, sąrašas turėtų būti pateiktas šio reglamento priede. Tačiau dėl to, kad toks priedas yra, neturėtų būti aiškinama, jog visi neišvardyti produktai kaip tokie galėtų būti laikomi saugiais.

(11)

Pašarinių žaliavų, pašarų priedų ir kitų produktų, pvz., veterinarinių vaistų atskyrimas turi įtakos pateikimo į rinką sąlygoms. Pašarinės žaliavos visų pirma naudojamos gyvūnų poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, suteikti energijos, maistinių medžiagų, mineralų arba maistinių skaidulų. Išskyrus pagrindines sudedamąsias maistines medžiagas, jų cheminė sudėtis paprastai nėra išsamiai nurodoma. Poveikis, kuris gali būti pagrindžiamas moksliniu vertinimu ir priskiriamas pašarų priedams arba veterinariniams vaistams, turėtų būti atskiriamas nuo tikslinio pašarinių žaliavų naudojimo. Todėl tikslinga parengti neprivalomas gaires šių rūšių produktams atskirti. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai išaiškinti, ar tam tikras produktas šio reglamento taikymo tikslais laikomas pašaru.

(12)

Dėl pašarų papildų sąvokos apibrėžties Direktyvoje 79/373/EEB skirtingose valstybėse narėse kilo taikymo problemų. Reglamento (EB) Nr. 183/2005 taikymo tikslais tikslinga aiškiai apibrėžti, kuo skiriasi pašarų papildai ir premiksai.

(13)

Siekiant suvienodinti teisės aktų taikymą, priedų kiekis pašarinėse žaliavose ir pašarų papilduose neturėtų viršyti tam tikros normos. Vis dėlto itin koncentruoti pašarai, pvz., laižomi papildai, kuriuose yra mineralų, gali būti naudojami tiesiogiai gyvūnams šerti tuo atveju, jei jų sudėtis atitinka konkretų mitybos tikslą atsižvelgiant į atitinkamą numatytąją paskirtį. Minėtųjų pašarų naudojimo sąlygos turėtų būti nurodytos ženklinimo etiketėse siekiant užtikrinti, kad paros racione būtų laikomasi nustatyto pašarų priedų kiekio.

(14)

Direktyva 82/471/EEB buvo siekiama pagerinti pašarų, kurie naudojami kaip tiesioginis ir netiesioginis baltymų šaltinis, pasiūlą Bendrijoje. Šioje Direktyvoje reikalaujama, kad visiems galimiems bioproteinams būtų taikoma leidimo išdavimo prieš pateikiant į rinką procedūra. Vis dėlto praeityje buvo išduota labai mažai leidimų, o baltymingų pašarų trūkumas išlieka akivaizdus. Taigi, bendras leidimo išdavimo prieš tiekiant rinkai reikalavimas pasirodė turįs draudžiamąjį poveikį; vietoj jo saugos rizikos klausimą būtų galima spręsti uždraudžiant pavojingus produktus remiantis rinkos stebėjimu. Jei bioproteinų rizikos vertinimo rezultatai būtų arba yra neigiami, jų apyvarta arba naudojimas turėtų būti uždrausti. Taigi, turėtų būti panaikintas bioproteinams taikomas specialusis bendros leidimo išdavimo prieš tiekiant rinkai procedūros reikalavimas ir šiems produktams nustatyta tokia pati saugos sistema kaip ir kitoms pašarinėms žaliavoms. Šios nuostatos neturėtų daryti įtakos galiojantiems apribojimams arba draudimui naudoti tam tikrus bioproteinus.

(15)

Direktyvos 93/74/EEB nuostatos, įgyvendinamos 2008 m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 2008/38/EB, nustatančia pašarų konkretiems mitybos tikslams tikslinio naudojimo sąrašą (17), pasiteisino. Taigi nustatytas numatytųjų paskirčių sąrašas turėtų būti paliktas ir šiame reglamente reikėtų numatyti nuostatas dėl jo atnaujinimo. Visų pirma jei, remiantis turima moksline ir technine informacija, tikėtina, kad konkrečių pašarų naudojimas gali būti netinkamas konkretiems mitybos tikslams arba gali daryti neigiamą poveikį gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai, aplinkai ir gyvūnų gerovei, dėl tokių pašarų veiksmingumo ir saugos reikėtų konsultuotis su Europos maisto saugos tarnyba.

(16)

Naudojant teiginius apie pašarus daugiausia reikėtų atsižvelgti į mokslinį teiginių pagrįstumą, o tokius teiginius vartojantys pašarų verslo operatoriai turėtų galėti juos patvirtinti. Teiginys turėtų būti moksliškai pagrįstas, atsižvelgiant į turimų mokslinių duomenų visumą ir įvertinant įrodymus.

(17)

Ženklinant geriau užtikrinamas reikalavimų vykdymas, atsekamumas ir kontrolė. Be to, ženklinant turėtų būti pateikiama reikalinga informacija pirkėjams, kad jie galėtų pasirinkti optimalų sprendimą pagal poreikius, todėl ženklinimas turėtų būti nuoseklus, suderintas, skaidrus ir suprantamas. Kadangi pirkėjai, visų pirma gyvulių augintojai, sprendimą pasirenka ne tik pardavimo vietoje, kur jie gali įdėmiai patikrinti pašarų pakuotę, su ženklinimo informacija susiję reikalavimai turi būti taikomi ne tik produkto etiketėms, bet ir pardavėjui perduodant informaciją pirkėjui kitais būdais. Be to, tie reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi pašarų pateikimui ir reklamai.

(18)

Ženklinant nurodoma privaloma ir savanoriškai teikiama informacija. Nurodant privalomą informaciją turėtų būti laikomasi bendrų ženklinimo reikalavimų ir konkrečių reikalavimų atitinkamai pašarinėms žaliavoms arba kombinuotiesiems pašarams bei papildomų reikalavimų dietiniams pašarams, užterštoms žaliavoms ir gyvūnų augintinių ėdalui.

(19)

Kalbant apie pašarinėse žaliavose esančias chemines priemaišas, kurių atsiranda gamybos proceso metu ir dėl naudojamų pagalbinių perdirbimo medžiagų, dabartinė padėtis nėra patenkinama. Siekiant užtikrinti aukštą pašarų saugos lygį ir atitinkamai aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį bei padidinti skaidrumą, turėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl leistino minėtųjų cheminių priemaišų kiekio, vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 183/2005 nurodyta pažangiąja patirtimi.

(20)

Galiojantis principas, kad turi būti ženklinami tik tam tikri pašarų priedai, jei jie buvo panaudoti pašarinėse žaliavose ir kombinuotuosiuose pašaruose, pasiteisino. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kategorijos buvo nustatytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir tai, kad tam tikras priedų ženklinimas galėtų klaidinti visų pirma gyvūnų augintinių augintojus, šios nuostatos turėtų būti atnaujintos.

(21)

Europos Parlamento iniciatyva 2002 m., po galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) ir dioksino krizės, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/2/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 79/373/EEB dėl kombinuotųjų pašarų apyvartos (18), buvo nustatytas reikalavimas nurodyti visų pašarinių žaliavų procentinę svorio dalį kombinuotuosiuose pašaruose. Be to, maisto ir pašarų saugos lygis taip pat buvo labai padidintas Reglamentais (EB) Nr. 178/2002 ir Nr. 183/2005 bei jų įgyvendinimo priemonėmis, ypač daug dėmesio skiriant pašarų ir maisto verslo operatorių atsakomybei, atsekamumo sistemos pagerinimui, rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (angl. HACCP) principo įdiegimui pašarų versle ir geros higienos praktikos gairėms pašarų versle. Atsižvelgiant į šiuos teigiamus pasiekimus, atsispindinčius Skubaus įspėjimo apie maisto produktus ir pašarus sistemos (RASFF) pranešimuose, reikėtų atsisakyti įpareigojimo etiketėse nurodyti visų pašarinių žaliavų procentinę svorio dalį kombinuotuosiuose pašaruose, tokiu būdu siekiant užtikrinti aukštą pašarų saugos lygį ir atitinkamai aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį. Tikslios procentinės dalys galėtų būti nurodomos savanoriškai siekiant užtikrinti, kad pirkėjui būtų teikiama tinkama informacija. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos gauna duomenis apie tikslias visų pašarinių žaliavų procentines svorio dalis kombinuotuosiuose pašaruose, kilus pavojui žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai šioms institucijoms, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (19) nuostatomis, turėtų būti suteikta galimybė suteikti pirkėjams išsamesnės informacijos.

(22)

Siekiant užtikrinti tinkamą pirkėjo informavimą ir vengiant jį suklaidinti, reikėtų reikalauti nurodyti tikslią procentinę svorio dalį tuo atveju, jei atitinkama pašarinė žaliava yra išskirtinai nurodoma ženklinant kombinuotuosius pašarus.

(23)

Nurodant pašarines žaliavas kombinuotuosiuose pašaruose, išvardijant mažėjančia tvarka pagal svorį, jau suteikiama svarbi informacija apie sudėtį. Tam tikrose srityse, kai gamintojas neprivalo nurodyti ženklinimo rekvizitų, pirkėjui turėtų būti sudaryta galimybė kreiptis dėl papildomos informacijos. Šiuo atveju turėtų būti leidžiamas maždaug 15 % nuokrypis nuo deklaruojamosios vertės.

(24)

Turėtų būti užtikrinta gamintojų intelektinių teisių apsauga. Norint, kad intelektinės nuosavybės teisės būtų ginamos, turėtų būti taikoma Direktyva 2004/48/EB. Taip pat turėtų būti pripažinta, kad informacija apie kombinuotųjų pašarų sudėtį pagal svorį, priešingai nei kombinuotųjų pašarų sudėtyje esančių pašarinių žaliavų pavadinimai, tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikoma konfidencialia ir saugoma informacija.

(25)

2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (20) netaikoma pašarų, kurių sudėtyje yra pernelyg didelis nepageidaujamų medžiagų kiekis, ženklinimui. Todėl reikėtų apibrėžti nuostatas, kuriomis vadovaujantis būtų užtikrinamas tinkamas ženklinimas ir įgyvendinamas šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytas draudimas skiesti, kol tokių užterštų žaliavų nuodingas savybes pašalins detoksikacijos ūkio subjektas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 183/2005 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, arba jos bus išvalytos.

(26)

Nuo bendrųjų ženklinimo reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti numatytos, jei šių reikalavimų taikymas nėra būtinas siekiant apsaugoti žmonių arba gyvūnų sveikatą arba vartotojų interesus ir pernelyg apsunkintų gamintoją arba už ženklinimo rekvizitų pateikimą atsakingą pašarų verslo operatorių. Remiantis patirtimi, tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti numatytos visų pirma tuo atveju, jei vienas ūkininkas tiekia pašarus kitam ūkininkui naudoti jo ūkyje, nedideliems pašarų kiekiams, kombinuotiesiems pašarams, kuriuos sudaro ne daugiau kaip trys pašarinės žaliavos bei sveikų grūdų, sėklų ir vaisių mišiniams.

(27)

Paprastai kombinuotaisiais pašarais turėtų būti prekiaujama sandariai uždarytose talpyklose, tačiau turėtų būti numatytos atitinkamos nukrypti leidžiančios nuostatos tuo atveju, jei šio reikalavimo taikymas nėra būtinas siekiant apsaugoti žmonių ar gyvūnų sveikatą arba vartotojų interesus ir pernelyg apsunkintų pašarų verslo operatorių.

(28)

Direktyvos 96/25/EB priedo B dalyje ir Direktyvos 82/471/EEB priedo 2–4 skiltyse pateikiami tam tikrų pašarinių žaliavų pavadinimų, aprašų ir ženklinimo nuostatų sąrašai. Esant šiems sąrašams gamintojui ir pirkėjui paprasčiau keistis informacija apie produkto savybes. Kaip rodo patirtis, suinteresuotųjų subjektų skatinimas nustatyti savanoriškai taikomus standartus (Bendrijos gaires) pašarų higienos srityje visiškai pasiteisino. Suinteresuotųjų subjektų pateikiamas išplėstinis sąrašas galėtų būti lankstesnis ir geriau atitikti naudotojo informacijos poreikius nei teisės aktų leidėjo sudarytas sąrašas. Suinteresuotieji subjektai gali nuspręsti, kiek pastangų skirti atsižvelgiant į pašarinių žaliavų sąrašo svarbą. Todėl galima teigti, kad yra pageidautina sudaryti neišsamų pašarinių žaliavų katalogą, kurį savanoriškai naudotų pašarų verslo operatoriai, išskyrus reikalavimus dėl pašarinės žaliavos pavadinimo naudojimo.

(29)

Direktyvos 96/25/EB priedo B dalyje ir Direktyvos 82/471/EEB priedo 2–4 skiltyse skelbiami galiojantys pašarinių žaliavų sąrašai turėtų sudaryti pirminę Bendrijos pašarinių žaliavų katalogo redakciją. Vėliau pirminę redakciją turėtų užbaigti rengti suinteresuotieji subjektai, atsižvelgdami į savo interesus, įtraukdami ir naujas pašarines žaliavas.

(30)

Siekiant užtikrinti skaidrumą, reikėtų užtikrinti, kad apie pašarines žaliavas, kurios dar neįtrauktos į katalogą, suinteresuotųjų subjektų atstovams būtų pranešama iškart, kai tik minėtosios pašarinės žaliavos pirmą kartą pateikiamos į rinką.

(31)

Modernus ženklinimas sudaro palankesnes sąlygas konkurencingai rinkos aplinkai, kurioje dinamiški, veiksmingi, naujoviški ūkio subjektai gali visapusiškai pasinaudoti ženklinimo galimybėmis, kad parduotų savo produktus. Atsižvelgiant į įmonių santykius prekiaujant gyvūnų pašarais, taip pat į gyvūnų augintinių ėdalo gamintojų ir pirkėjų santykius, gero ženklinimo kodeksai šiose dvejose srityse galėtų būti naudingos priemonės siekiant modernaus ženklinimo tikslų. Šiuose kodeksuose turėtų būti įtvirtintos nuostatos, kurios padėtų užtikrinti, kad pirkėjai rinktųsi produktus būdami gerai informuoti. Juose taip pat turėtų būti pateikiama už ženklinimą atsakingiems asmenims svarbi informacija apie įvairius ženklinimo elementus. Minėtuosiuose kodeksuose gali būti aiškinama savanoriško ženklinimo sistema arba pateikiama informacija apie privalomą ženklinimą. Kodeksais turėtų būti vadovaujamasi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai ženklinimo etiketėse nurodoma, kad laikomasi kodeksų reikalavimų.

(32)

Visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra labai svarbus užtikrinant katalogo ir gero ženklinimo kodeksų kokybę ir tinkamumą. Siekiant pagerinti naudotojų teisę į tinkamą informaciją, turėtų būti atsižvelgiama į jų interesus. Tai gali užtikrinti Komisija, patvirtindama katalogą ir kodeksus, jei jų turinys bus praktiškai pritaikomas ir jei jie bus tinkami šio reglamento tikslams pasiekti.

(33)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, reglamentuojančias sankcijas, taikomas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių jų įgyvendinimą. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

(34)

Būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, ypač kalbant apie konkretiems mitybos tikslams skirtus pašarus ir apie priimtiną cheminių priemaišų, atsiradusių gamybos proceso metu ir dėl naudojamų pagalbinių perdirbimo medžiagų, kiekį. Turėtų būti numatyta galimybė parduoti esamas atsargas, kol jos baigsis. Be to, reikėtų numatyti sąlygas, kurių laikantis būtų galima ženklinti pašarus pagal šio reglamento reikalavimus iki jo taikymo datos.

(35)

Kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma susijusių su pašarų pateikimo į rinką ir naudojimo taisyklių harmonizavimu siekiant užtikrinti aukštą pašarų saugumo, o tuo pačiu ir visuomenės sveikatos apsaugos, lygį, teikti naudotojams ir vartotojams tinkamą informaciją bei stiprinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti pačios, todėl šiuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(36)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų patvirtinti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (21).

(37)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, visų pirma, iš dalies keisti pašarinių žaliavų, kurių naudojimas ribojamas arba kurias draudžiama naudoti kaip pašarus, sąrašą, suteikti pašarų, skirtų konkretiems mitybos tikslams, leidimus, sudaryti ne maistui skirtų gyvūnų, išskyrus kailinius žvėrelius, pašarinių žaliavų ženklinimo kategorijų sąrašą, iš dalies keisti katalogą, kuriame nurodomi didžiausi leistini cheminių priemaišų kiekiai, botaninio grynumo lygis, informacija, kuri gali pakeisti privalomojo deklaravimo duomenis, arba pašarų drėgnio lygis, patikslinti priedus atsižvelgiant į mokslinę ir technikos pažangą bei patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, jos turi būti tvirtinamos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(38)

Atnaujinant numatytųjų paskirčių sąrašą, reguliavimo procedūros su tikrinimu įprastinis terminas siekiant veiksmingumo turėtų būti sutrumpintas. Kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis įprasto reguliavimo procedūros su tikrinimu termino, tvirtindama apribotų arba draudžiamų pateikti į rinką arba naudoti gyvūnų mitybos tikslams žaliavų sąrašo pakeitimus, Komisija turėtų galėti taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą.

(39)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 16 straipsnyje išdėstytos pašarų priedų ir premiksų ženklinimo ir pakavimo nuostatos. Pramonė ir kompetentingos institucijos turėjo praktinių visų pirma su premiksais susijusių taisyklių įgyvendinimo problemų. Siekiant nuoseklesnio premiksų ženklinimo, minėtas straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas,

a)

Direktyvos 90/167/EEB;

b)

Direktyvos 2002/32/EB;

c)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (22);

d)

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (23);

e)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (24);

f)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo (25);

g)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003; ir

h)

2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (26).

a)

„pašaras“, „pašarų verslas“ ir „tiekimas rinkai“ - kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

b)

„pašarų priedas“, „premiksas“, „pagalbinė perdirbimo medžiaga“ ir „paros racionas“ – kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1831/2003; ir

c)

„ūkio subjektas“ ir „kompetentinga institucija“ – kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 183/2005.

a)

„pašarų verslo operatorius“ – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamame pašarų versle būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų laikymasis;

b)

„gyvūnų šėrimas per burną“ – pašarų patekimas į gyvūno virškinamąjį traktą per burną, norint patenkinti gyvūno mitybos poreikius ir (arba) palaikyti sveikų gyvūnų produktyvumą;

c)

„maistui skirtas gyvūnas“ – gyvūnas, kuris penimas, veisiamas arba laikomas žmonių vartojamam maistui, įskaitant gyvūnus, kurie nevalgomi, tačiau priklauso tokių rūšių gyvūnams, kurie paprastai naudojami žmonių maistui Bendrijoje;

d)

„ne maistui skirtas gyvūnas“ – gyvūnas, kuris penimas, veisiamas arba laikomas, tačiau nevartojamas žmonių maistui, pavyzdžiui, kailiniai žvėreliai, gyvūnai augintiniai ir laboratorijose, zoologijos soduose arba cirkuose laikomi gyvūnai;

e)

„kailinis žvėrelis“ – ne maistui skirtas gyvūnas, penimas, veisiamas arba laikomas kailių gamybai ir nevartojamas žmonių maistui;

f)

„gyvūnas augintinis“ – ne maistui skirtas gyvūnas, priklausantis penimoms, veisiamoms arba laikomoms rūšims, bet paprastai nenaudojami žmonių maistui Bendrijoje;

g)

„pašarinės žaliavos“ – natūralūs, švieži arba apdoroti augalinės arba gyvūninės kilmės produktai, kurie pirmiausia yra skirti gyvūnų mitybos poreikiams tenkinti ir pramoniniu būdu perdirbti šie produktai bei organinės ir neorganinės medžiagos su pašarų priedais arba be jų, skirti gyvūnams tiesiogiai šerti arba, juos perdirbus ar ruošiant kombinuotuosius pašarus, arba kaip premiksų užpildas;

h)

„kombinuotasis pašaras“ – mažiausiai dviejų pašarinių žaliavų mišinys su pašarų priedais arba be jų, naudojamas kaip visavertis pašaras arba pašaro papildas gyvūnams šerti;

i)

„visavertis pašaras“ – kombinuotasis pašaras, kurio sudėtis atitinka paros racioną;

j)

„pašaro papildas“ – kombinuotasis pašaras, kuriame yra daug tam tikrų medžiagų, tačiau kurio sudėtis atitinka paros racioną tik tuo atveju, jei jis derinamas su kitais pašarais;

k)

„mineralinis papildas“ – pašaro papildas, kuriame yra ne mažiau kaip 40 % žalių pelenų;

l)

„pieno pakaitalas“ – kombinuotasis sausas arba atskiestas tam tikru skysčio kiekiu pašaras, šeriamas kaip papildas arba kaip natūralaus pieno pakaitalas gyvūnų jaunikliams pokrekeniniu laikotarpiu arba skersti skirtiems jauniems gyvūnams, pavyzdžiui, veršeliams, ėriukams arba ožiukams;

m)

„užpildas“ – medžiaga, skirta tirpinti, skiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti pašarų priedus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jiems ruošti, taikyti arba naudoti, nekeičiant jų technologinės funkcijos ir nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio;

n)

„specialioji mityba“ – tikslas patenkinti specialius gyvūnų, kurių asimiliacijos, absorbcijos arba metabolizmo procesas gali sutrikti arba yra laikinai arba negrįžtamai sutrikęs ir kuriems dėl to reikia ėsti jų būklę atitinkančius pašarus, mitybos poreikius;

o)

„specialusis pašaras“ – pašaras, kuriuo galima patenkinti specialiosios mitybos poreikius dėl tam tikros jo sudėties arba gamybos būdo, dėl kurių jis gali būti aiškiai išskirtas iš paprastųjų pašarų. Specialusis pašaras neapima vaistinių pašarų, kaip apibrėžta Direktyvoje 90/167/EEB;

p)

„užterštos žaliavos“ – pašaras, kuriame nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija pagal Direktyvą 2002/32/EB leidžiamą normą;

q)

„minimali saugojimo trukmė“ – laikotarpis, kurio metu už ženklinimą atsakingas asmuo tinkamomis saugojimo sąlygomis garantuoja, kad pašaras išlaiko deklaruotas jo savybes; gali būti nurodyta tik viena minimali pašaro saugojimo trukmė, kuri nustatoma atsižvelgiant į atskirų jo sudėtinių dalių minimalią saugojimo trukmę;

r)

„partija“ – nustatomas pašarų kiekis, kuriam būdingos vienodos savybės, pavyzdžiui, kilmė, rūšis, pakuotės tipas, pakuotojas, siuntėjas arba ženklinimas; kalbant apie gamybos procesą – vienos gamybos įmonės naudojant vienodus gamybos parametrus pagamintas produkcijos vienetas arba keletas tokių vienetų, pagamintų vienas po kito ir saugomų kartu;

s)

„ženklinimas“ – žodžių, duomenų, prekių ženklų, prekių rūšių pavadinimų, iliustruojamosios medžiagos arba simbolių priskyrimas pašarui, pateikiant šią informaciją bet kurioje laikmenoje, kurioje daroma nuoroda į tokį pašarą arba kuri pridedama prie tokio pašaro, pavyzdžiui, ant pakuotės, talpyklos, pranešime, etiketėje, dokumente, ant žiedo, antkaklio arba internete, įskaitant šios informacijos pateikimą reklamos tikslais;

t)

„etiketė“ – žymena, prekės ženklas, ženklas, iliustruojamoji arba kitokia aprašomoji medžiaga, surašyti, atspausdinti, uždėti trafaretu, pažymėti, įspausti, atspausti arba pritvirtinti ant pakuotės arba ant pašarų talpyklos;

u)

„pateikimas“ – forma, išvaizda arba pakuotė ir pašarams naudojamos pakavimo medžiagos, taip pat išdėstymas ir išdėstymo aplinka.

a)

jie yra saugūs; ir

b)

jie neturi tiesioginio neigiamo poveikio aplinkai arba gyvūnų gerovei.

a)

tinkami vartoti, autentiški, atitinkantys tikslą ir tokios kokybės, kad juos galima būtų parduoti; ir

b)

paženklinti, supakuoti ir pateikti laikantis šiame reglamente ir kituose taikytinuose Bendrijos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų.

a)

numatyto pašarų naudojimo arba savybių, ypač pobūdžio, gamybos metodo, savybių, sudėties, kiekio, patvarumo ir gyvūnų, kuriems jie skirti, rūšių arba kategorijų atžvilgiu,

b)

priskiriant pašarams poveikį arba savybes, kuriomis jie nepasižymi, arba teigiant, kad jie pasižymi ypatingomis savybėmis, kai iš tiesų visi panašūs pašarai pasižymi tokiomis savybėmis, arba

c)

ženklinimo atitikties 24 ir 25 straipsniuose nurodytiems Bendrijos katalogui ir Bendrijos kodeksams atžvilgiu.

a)

teiginys yra objektyvus, jį gali patikrinti kompetentingos institucijos ir jis yra suprantamas pašarų naudotojui; ir

b)

už ženklinimą atsakingas asmuo kompetentingos institucijos prašymu pateikia mokslinį teiginio pagrindimą, remdamasis viešai skelbiamais moksliniais įrodymais arba dokumentais patvirtintu bendrovės atliktu moksliniu tyrimu. Mokslinį pagrindimą reikia turėti tuo metu, kai pašarai tiekiami rinkai. Pirkėjai turi teisę pareikšti kompetentingai institucijai abejones dėl teiginio teisingumo. Jeigu nustatoma, kad teiginys nepakankamai pagrįstas, su šiuo teiginiu susiję ženklinimo rekvizitai laikomi klaidinančiais, kaip apibrėžta 11 straipsnyje. Tuo atveju, kai kompetentinga institucija abejoja atitinkamo teiginio moksliniu pagrindimu, ji gali perduoti šį klausimą svarstyti Komisijai. Komisija, gavusi Tarnybos nuomonę ir laikydamasi 28 straipsnio 2 dalyje nustatytos patariamosios procedūros, prireikus gali priimti sprendimą.

a)

jie užkirs kelią ligai, ją gydys ar nuo jos išgydys, išskyrus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 leidžiamus naudoti kokcidiostatikus ir histomonostatus; tačiau šis punktas netaikomas teiginiams apie mitybos sutrikimus, kai nėra susijusių patologinių simptomų;

b)

jie skirti konkrečiam mitybos tikslui, kaip numatyta 9 straipsnyje nurodytame numatytųjų paskirčių sąraše, nebent jie atitiktų šiame sąraše numatytus reikalavimus.

a)

pašarų rūšis: atitinkamai – „pašarinė žaliava“, „visavertis pašaras“ arba „pašaro papildas“;

b)

už ženklinimo rekvizitus atsakingo pašarų verslo operatoriaus vardas bei pavardė arba įmonės pavadinimas ir adresas;

c)

jeigu yra, už ženklinimą atsakingo asmens įmonės patvirtinimo numeris, suteiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 13 straipsnį (kalbant apie įmones, patvirtintas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 23 straipsnio 2 dalies a – c punktais), arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 17 straipsnį ar Reglamento (EB) Nr. 183/2005 10 straipsnį. Jeigu už ženklinimą atsakingam asmeniui suteikti keli patvirtinimo numeriai, jis turi naudoti tą, kuris suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 183/2005;

d)

partijos identifikavimo numeris;

e)

grynasis kiekis, išreikštas masės vienetais, kai produktai yra kieti, ir masės arba tūrio vienetais, kai jie skysti;

f)

pašarų priedų sąrašas, pradžioje nurodant pavadinimą „Priedai“ ir kiekį pagal atitinkamai VI arba VII priedų I skyrių ir nepažeidžiant ženklinimo nuostatų, nustatytų teisės akte, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti atitinkamą pašarų priedą;

g)

drėgnis pagal I priedo 6 punktą.

a)

pašarinės žaliavos pavadinimas; šis pavadinimas turi būti nurodytas laikantis 24 straipsnio 5 dalies reikalavimų; ir

b)

privalomojo deklaravimo duomenys, atitinkantys V priede pateiktame sąraše nustatytą atitinkamą kategoriją; privalomojo deklaravimo duomenys gali būti pakeisti 24 straipsnyje nurodytame Bendrijos kataloge atitinkamos kategorijos pašarinėms medžiagoms nustatyta informacija.

a)

gyvūnų, kuriems skirta pašarinė žaliava, rūšys arba kategorijos, jei atitinkamų priedų nebuvo leista naudoti visų rūšių gyvūnų pašarui arba jei minėtuosius priedus tam tikrų rūšių gyvūnų pašarui leista naudoti nurodžius didžiausią leistiną kiekį;

b)

tinkamo naudojimo instrukcijos pagal II priedo 4 dalį, kai nustatyti didžiausi leistini atitinkamų priedų kiekiai; ir

c)

minimali priedų, išskyrus technologinius priedus, saugojimo trukmė.

a)

gyvūnų, kuriems skirtas kombinuotasis pašaras, rūšys arba kategorijos;

b)

tinkamo naudojimo instrukcijos, nurodant tikslą, kuriam skirtas pašaras; atitinkamais atvejais šios instrukcijos turi atitikti II priedo 4 dalies nuostatas;

c)

jeigu gamintojas nėra už ženklinimo rekvizitus atsakingas asmuo, pateikiama ši informacija:

d)

minimali saugojimo trukmė pagal šiuos reikalavimus:

Jeigu ženklinant nurodoma pagaminimo data, minimalaus saugojimo trukmės datą taip pat galima nurodyti tokia forma: „… (laikotarpis dienomis arba mėnesiais) po pagaminimo datos“;

e)

pašarinių žaliavų, iš kurių sudaryti pašarai, sąrašas (su antrašte „Sudėtis“), kuriame pagal 16 straipsnio 1 dalies a punktą nurodomas kiekvienos pašarinės žaliavos pavadinimas ir šios pašarinės žaliavos išvardijamos mažėjančia tvarka pagal svorį, apskaičiuotą atsižvelgiant į kombinuotųjų pašarų drėgnį; šiame sąraše taip pat galima nurodyti procentines svorio dalis; ir

f)

atitinkamai VI arba VII priedų II skyriuje nustatyti privalomojo deklaravimo duomenys.

a)

jeigu ženklinant pašarinės žaliavos buvimas yra išskirtinai nurodomas žodžiais, priešiniais arba grafiniais ženklais, nurodomi pašarinės žaliavos pavadinimas ir procentinė svorio dalis;

b)

jeigu maistui skirtų gyvūnų kombinuotųjų pašarų sudėtyje esančių pašarinių žaliavų procentinės svorio dalys nėra nurodomos ženklinant, už ženklinimą atsakingas asmuo, nepažeisdamas Direktyvos 2004/48/EB nuostatų, pirkėjo prašymu pateikia informaciją apie kiekybinės sudėties duomenis su leistinu +/– 15 % nuokrypiu atsižvelgiant į pašarų sudėtį; ir

c)

jeigu kombinuotieji pašarai skirti ne maistui skirtiems gyvūnams, išskyrus kailinius žvėrelius, vietoje konkretaus pašarinės žaliavos pavadinimo galima nurodyti kategorijos, kuriai priklauso pašarinės žaliavos, pavadinimą.

a)

apibrėžiantis žodis „dietinis“ šiuo atveju taikomas tik pašarams, skirtiems konkretiems mitybos tikslams, šalia pašarų pavadinimo, kaip nustatyta 15 straipsnio a punkte;

b)

informacija, kurią privaloma nurodyti atitinkamos numatytosios paskirties atveju 9 straipsnyje nurodyto numatytųjų paskirčių sąrašo 1–6 skiltyse; ir

c)

nurodymas, kad prieš naudojant pašarus arba prieš pratęsiant jų naudojimo laikotarpį reikėtų pasikonsultuoti su mitybos specialistu arba veterinaru.

a)

gyvūnų augintinių ėdalo sudėtyje esančius pašarų priedus; ir

b)

sudėtyje esančias pašarines žaliavas, kurios žymimos nurodant kategoriją, kaip nustatyta 17 straipsnio 2 dalies c punkte.

a)

pašarinės žaliavos;

b)

kombinuotieji pašarai, tik tuo atveju, jei jie gaunami sumaišant grūdus arba nesusmulkintus vaisius;

c)

kombinuotieji pašarai, jei gamintojai pristato juos vieni kitiems;

d)

kombinuotieji pašarai, jei gamintojas juos tiesiogiai pristato pašarų naudotojui;

e)

kombinuotieji pašarai, jei gamintojai juos pristato pakavimo firmoms;

f)

kombinuotųjų pašarų, kurie skirti galutiniam naudotojui ir imami tiesiogiai iš sandariai uždarytos pakuotės arba talpyklos, kiekiai, kurių svoris neviršija 50 kilogramų;

g)

pašarų luitai arba laižomi pašarai.

a)

pavadinimas;

b)

identifikavimo numeris;

c)

pašarinės žaliavos aprašas, atitinkamais atvejais įskaitant informaciją apie gamybos procesą;

d)

informacija, pakeičianti privalomojo deklaravimo duomenis 16 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais; ir

e)

terminų žodynėlis, kuriame apibrėžiami įvairūs minėtieji procesai ir techniniai išsireiškimai.

a)

konsultuodamiesi su kitomis suinteresuotomis šalimis, pavyzdžiui, pašarų naudotojais;

b)

bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybių narių institucijomis ir atitinkamais atvejais su Tarnyba;

c)

atsižvelgdami į atitinkamą patirtį, susijusią su Tarnybos paskelbtomis nuomonėmis, ir į mokslinių ar techninių žinių pokyčius.

a)

jos buvo parengtos laikantis 1 dalies;

b)

jų turinys pritaikomas visoje Bendrijoje sektoriams, kuriems jos skirtos; ir

c)

jos tinkamos šio reglamento tikslams pasiekti.

1.

1 dalis iš dalies keičiama taip:

2.

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, ant pašarų priedo, priklausančio kuriai nors III priede nurodytai funkcinei grupei, arba ant premikso, kurio sudėtyje yra priedo, priklausančio kuriai nors III priede nurodytai funkcinei grupei, pakuotės arba talpyklos pastebimai, aiškiai įskaitomai ir neištrinamai pateikiama informacija, nurodyta tame priede.“;

3.

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Premiksų atveju etiketėje įrašomas žodis „premiksas“. Pašarinių žaliavų atveju deklaruojami užpildai, vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo (29) 17 straipsnio 1 dalies e punktu, ir tuo atveju, kai vanduo naudojamas kaip užpildas, nurodomas premikso drėgnis. Gali būti nurodyta tik viena minimali kiekvieno premikso saugojimo trukmė. Ši minimali saugojimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į atskirų jo sudėtinių dalių minimalią saugojimo trukmę.

1.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 229/29