		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.202.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 202

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. rugpjūčio 4d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 700/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
	*	2009 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 701/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1182/2008, kuriuo iš anksto nustatomas pagalbos dydis už sviesto saugojimą privačiuose sandėliuose 2009 m.	3
	*	2009 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 702/2009, iš dalies keičiantis ir taisantis Reglamentą (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei	5
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/80/EB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo (kodifikuota redakcija) ( 1 )	16
	*	2009 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos direktyva 2009/97/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 2003/90/EB ir 2003/91/EB, kuriomis nustatomos Tarybos direktyvų 2002/53/EB ir 2002/55/EB 7 straipsnio įgyvendinimo priemonės, susijusios su minimaliomis tikrinimo charakteristikomis ir minimaliomis daržovių rūšių tam tikrų veislių tikrinimo sąlygomis ( 1 )	29

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/586/EB
*	2009 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla sudarymo	35
	Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla	36
	2009/587/EB
*	2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Maltoje	42
	2009/588/EB
*	2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lietuvoje	44
	2009/589/EB
*	2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Lenkijoje	46
	2009/590/EB
*	2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Rumunijoje	48
	2009/591/EB
*	2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Latvijoje	50
	2009/592/EB
*	2009 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis 2009 m. sausio 20 d. Tarybos sprendimą 2009/209/EB dėl Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos skyrimo Latvijai	52
	2009/593/EB
*	2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimo 1999/70/EB dėl nacionalinių centrinių bankų išorės auditorių nuostatas dėl Banka Slovenije išorės auditoriaus	53
	Europos centrinis bankas
	2009/594/EB
*	2009 m. liepos 17 d. Europos centrinio banko sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės (ECB/2009/19)	54
	GAIRĖS
	Europos centrinis bankas
	2009/595/EB
*	2009 m. liepos 17 d. Europos centrinio banko gairės, iš dalies keičiančios Gaires ECB/2006/16 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2009/18)	65

	III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi
	AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI
	2009/596/BUSP
*	2009 m. liepos 3 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUJUST LEX/1/2009 dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake EUJUST LEX misijos vadovo skyrimo	82
	2009/597/BUSP
*	2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas 2009/597/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos karinėje operacijoje, skirtoje prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija Atalanta) pasirašymo ir laikino taikymo	83
	Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimas dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos karinėje operacijoje, skirtoje prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija Atalanta)	84


	(1) Tekstas svarbus EEE

LT	Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 700/2009

2009 m. rugpjūčio 3 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 4 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 3 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	26,9
0702 00 00	ZZ	26,9
0707 00 05	MK	25,2
	TR	100,7
	ZZ	63,0
0709 90 70	TR	99,9
0709 90 70	ZZ	99,9
0805 50 10	AR	67,9
	UY	60,3
	ZA	67,3
	ZZ	65,2
0806 10 10	EG	156,1
	MA	135,1
	TR	134,8
	ZA	127,1
	ZZ	138,3
0808 10 80	AR	121,2
	BR	85,9
	CL	86,1
	CN	81,7
	NZ	107,5
	US	105,4
	ZA	91,4
	ZZ	97,0
0808 20 50	AR	105,2
	CL	77,9
	TR	147,8
	ZA	102,4
	ZZ	108,3
0809 20 95	TR	263,6
	US	342,7
	ZZ	303,2
0809 30	TR	148,5
0809 30	ZZ	148,5
0809 40 05	BA	39,5
0809 40 05	ZZ	39,5

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 701/2009

2009 m. rugpjūčio 3 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1182/2008, kuriuo iš anksto nustatomas pagalbos dydis už sviesto saugojimą privačiuose sandėliuose 2009 m.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio a ir d punktus kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Dėl finansų ir ekonomikos krizės pasaulyje padidėjus pasiūlai ir sumažėjus paklausai gerokai sumažėjo pieno produktų pasaulio rinkos kainos. Labai sumažėjo pieno produktų Bendrijos rinkos kainos. Kadangi nuo šių metų pradžios imtasi įvairių rinkos priemonių, Bendrijos kainos stabilizavosi ties palaikomųjų kainų lygiu. Svarbu, kad tokios rinkos rėmimo priemonės kaip privatus sandėliavimas būtų ir toliau taikomos tol, kol būtina siekiant išvengti tolesnio kainų mažėjimo ir Bendrijos rinkos trikdymo.

(2)	Komisijos reglamente (EB) Nr. 826/2008 (2) nustatytos pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų sandėliavimą skyrimo bendrosios taisyklės.

(3)	2008 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1182/2008, kuriuo iš anksto nustatomas pagalbos dydis už sviesto saugojimą privačiuose sandėliuose 2009 m. (3), 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atvežimo į sutartyje numatytą sandėlį laikotarpis baigiasi 2009 m. rugpjūčio 15 d.

(4)	Atsižvelgiant į dabartinę ir numatomą rinkos padėtį, būtina toliau teikti 2009 m. rugpjūčio 15 d.–2010 m. vasario 28 d. laikotarpiu į sutartyse numatytus sandėlius atvežto sviesto privataus sandėliavimo pagalbą.

(5)	Siekiant išvengti sviesto pertekliaus rinkoje, po 2009 m. rugpjūčio 15 d. į sandėlius atvežtus produktus išvežti iš sandėlių galima tik nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d., o sutartyse numatomas sandėliavimo laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip 365 dienos.

(6)

Siekiant užtikrinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir jas supaprastinti, taip pat atsižvelgiant į išskirtinę padėtį sviesto sandėliavimo srityje, pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 36 straipsnio 6 dalį turėtų būti patikrinta ne mažiau kaip pusė sutarčių. Todėl reikėtų nustatyti nuo to straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą.

(7)	Atsižvelgiant į sandėliavimo laikotarpio trukmę pratęsus priemonės taikymo laikotarpį, Reglamento (EB) Nr. 826/2008 31 straipsnio 1 dalyje numatyta išankstinė išmoka turėtų būti pritaikyta ir mokama už produktus, sandėliuojamus po 2009 m. rugpjūčio 15 d.

(8)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1182/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1182/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.	1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Šiuo reglamentu numatoma už sūdytą ir nesūdytą sviestą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 28 straipsnio a punkte, teikiamą pagalbą skirti už sviestą, atvežtą į sutartyje numatytus sandėlius iki 2010 m. vasario 28 d.“

4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Produktai į sutartyje numatytą sandėlį atvežami:

a)	2009 m. sausio 1 d.–rugpjūčio 15 d. arba

b)	2009 m. rugpjūčio 16 d.–2010 m. vasario 28 d.

3. Produktus išvežti iš sandėlio galima tik:

a)	nuo 2009 m. rugpjūčio 16 d., jei jie į sutartyje numatytą sandėlį atvežti 2 dalies a punkte nurodytu laikotarpiu;

b)	nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d., jei jie į sutartyje numatytą sandėlį atvežti 2 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu.

4. Sutartyje numatytas saugojimo laikotarpis baigiasi:

a)	dieną, einančią prieš produktų išvežimo iš sandėlio dieną, arba ne vėliau kaip paskutinę vasario mėn., einančio po metų, kuriais produktai atvežti į sutartyje numatytą sandėlį, dieną, jei jie atvežti 2 dalies a punkte nurodytu laikotarpiu;

b)	dieną, einančią prieš produktų išvežimo iš sandėlio dieną, jei jie į sutartyje numatytą sandėlį atvežti 2 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu.

5. Pagalba gali būti teikiama tik jei saugojimo sutartyje numatytame sandėlyje laikotarpis yra:

a)	90–227 dienos, jei produktai sandėliuojami 2 dalies a punkte nurodytu laikotarpiu;

b)	ne daugiau kaip 365 dienos, jei produktai sandėliuojami 2 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu.“

6 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 31 straipsnio 2 dalies, išankstinė išmoka už sviestą, atvežtą į sutartyje numatytą sandėlį šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu, neviršija už 168 dienų saugojimo laikotarpį skiriamos pagalbos sumos.

4. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 36 straipsnio 6 dalies, pasibaigus sutartyje numatytam saugojimo sandėlyje laikotarpiui už patikrą atsakinga institucija per visą produktų išvežimo iš sandėlių laikotarpį, t. y. 2009 m. rugpjūčio mėn.–2010 m. vasario mėn., ima mėginius ir patikrina bent pagal pusę sutarčių sandėliuojamo sviesto svorį ir atpažinties duomenis.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 3 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 223, 2008 8 21, p. 3.

(3) OL L 319, 2008 11 29, p. 49.

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 702/2009

2009 m. rugpjūčio 3 d.

iš dalies keičiantis ir taisantis Reglamentą (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 103za ir 85x straipsnius,

kadangi:

(1)

Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą ir atsižvelgiant į labai didelį informacijos, kurią jos perduoda lentelėse pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 555/2008 (2), kiekį ir į tai, kad jų parengti teisės aktai paprastai prieinami elektroniniu būdu, tikslinga numatyti, kad apie to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje reikalaujamus pranešti valstybių narių teisės aktus, susijusius su paramos programų projektais, Komisijai būtų pranešama nurodant interneto svetainę, kurioje prieinami atitinkami teisės aktai.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 555/2008 10 straipsnio b punkto nuoroda į tame straipsnyje nustatytas sąlygas yra klaidinga. Minėtame straipsnyje nenustatytos jokios sąlygos, bet jos nustatytos tame reglamente, todėl minėto punkto tekstas turėtų būti atitinkamai pataisytas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 555/2008 19 straipsnyje numatytas paramos investicijoms finansų valdymas. Kad lėšos būtų panaudojamos veiksmingiau, tikslinga numatyti galimybę išmokas skirti po to, kai atliekami konkretūs tam tikros priemonės veiksmai, ir kartu užtikrinti, kad ta priemonė būtų įgyvendinama iki galo, kaip numatyta atitinkamoje paraiškoje. Be to, siekiant palengvinti investicinių projektų įgyvendinimą dabartinės ekonominės ir finansinės krizės sąlygomis, 2009 ir 2010 m. viršutinė avansinių išmokų riba turėtų būti padidinta.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103n ir 180 straipsnius valstybės narės pagal atitinkamas Bendrijos valstybės pagalbos taisykles gali suteikti nacionalinę pagalbą to reglamento 103p, 103t ir 103u straipsniuose nurodytoms priemonėms. Sutarties 87 ir 89 straipsniai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų gamybai ir prekybai jais, o Sutarties 88 straipsnis netaikomas išmokoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103n straipsnio 4 dalį, kurias valstybės narės skiria vadovaudamosi tuo reglamentu. Taigi pranešti apie valstybės pagalbą nereikalaujama taip, kaip nustatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (3), ir jo įgyvendinimo reglamentuose, todėl siekiant veiksmingai kontroliuoti, kad tokios išmokos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, reikia numatyti supaprastintą pranešimo būdą.

(5)

Jei gamintojai atsiima paraiškas gauti vynmedžių išnaikinimo priemoką arba paraiškoje nurodytame plote išnaikina tik dalį vynmedžių arba jų nenaikina apskritai, kyla pavojus, kad šiai priemonei numatytos Bendrijos lėšos gali būti panaudotos neveiksmingai. Tikslinga ne tik taikyti Reglamento (EB) Nr. 555/2008 70 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas, bet ir numatyti galimybę valstybėms narėms nuspręsti vėlesniais finansiniais metais nesuteikti pirmumo atitinkamų gamintojų paraiškoms.

(6)

Bendrosios priimamų paraiškų procentinės dalies taikymas lemia neproporcingą administracinę naštą valstybėms narėms, kurioms pateiktose paraiškose gauti vynmedžių išnaikinimo priemoką nurodytas palyginti mažas plotas. Todėl tikslinga leisti valstybėms narėms netaikyti bendrosios priimamų paraiškų procentinės dalies, jei reikalavimus atitinkančiose paraiškose nurodytas plotas nesiekia tam tikros ribos.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 555/2008 VI priede reikalaujama pateikti informaciją apie sumas, išmokėtas už vynuogynus pagal bendrosios išmokos schemą (BIS). To reglamento VII priede reikalaujama pateikti informaciją apie vynuogynų plotą, kuriam taikoma BIS, ir vidutinę išmokėtą sumą. Tačiau po to, kai suteikiamos teisės į išmokas, tampa nebeįmanoma nustatyti žemės, kuriai skiriama išmoka, pirminės paskirties ir iš pareiškėjų nereikalaujama nurodyti, ar žemę, kurioje auga vynmedžiai, jie naudoja vadovaudamiesi metiniais tikslais pagal BIS. Be to, sukaupta BIS informacija teikiama Komisijai vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 795/2004, nustatančiu išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (4). Tokia informacija pateikiama ir apie žemę, kurioje auginami vynmedžiai. Todėl tos eilutės, kuriose reikalaujama pateikti informaciją apie BIS išmokas, turėtų būti išbrauktos iš atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 555/2008 lentelių.

(8)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 555/2008 reiktų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 555/2008 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo priimtus arba pakeistus teisės aktus, susijusius su paramos programų projektais, minimais šio straipsnio pirmoje pastraipoje. Komisijai galima pranešti nurodant interneto svetainę, kurioje viešai prieinami atitinkami teisės aktai“;

10 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)	šios priemonės tąsa, atlikus reikiamus pakoregavimus, atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas.“;

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Finansų valdymas

1. Prieš išmokant paramos lėšas būtina įsitikinti, kad vienas veiksmas arba visi veiksmai, numatyti paramos paraiškoje, atsižvelgiant į valstybės narės pasirinktą priemonės valdymo būdą, buvo įgyvendinti ir kad atlikti jų patikrinimai vietoje.

Parama paprastai išmokama tik po to, kai atliekami visi veiksmai, bet, nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ji skiriama ir už atskirus įgyvendintus veiksmus, jei tolesnių veiksmų neįmanoma įgyvendinti dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (5) 31 straipsnyje.

Jei patikrinimų rezultatai rodo, kad visa paramos paraiškoje numatyta veikla įgyvendinta ne iki galo dėl kitų priežasčių, o ne dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 31 straipsnyje, ir jei parama išmokėta įgyvendinus atskirus veiksmus, kurie yra veiklos, nurodytos paraiškoje gauti paramą, dalis, valstybės narės nusprendžia susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas.

2. Paramos investicijoms gavėjai gali prašyti kompetentingų mokėjimo agentūrų išmokėti avansą, jei tokia galimybė numatyta nacionalinėje paramos programoje.

Avansinės išmokos suma negali viršyti 20 % su investicija susijusios viešosios pagalbos dydžio ir išmokama pateikus banko garantiją ar lygiavertę garantiją, atitinkančią 110 % avansinės išmokos sumos. Tačiau, jei atskiras sprendimas skirti paramą investicijoms priimamas 2009 arba 2010 m., avansinės išmokos suma gali būti padidinta iki 50 % viešosios paramos, susijusios su tomis investicijomis, dydžio.

Garantija grąžinama, kai kompetentinga mokėjimo agentūra nustato, kad faktinių išlaidų, atitinkančių viešąją pagalbą investicijoms, suma viršija avansinės išmokos sumą.

II antraštinės dalies III skyrius papildomas šiuo 37a straipsniu:

„37a straipsnis

Pranešimas apie valstybės pagalbą

1. Nepaisydamos šio reglamento 5 straipsnio 8 dalies, 16 straipsnio trečios pastraipos ir 20 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, valstybės narės, skiriančios valstybės pagalbą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (6) 103n straipsnio 4 dalį, Komisijai praneša:

a)	kai taikytina, įgyvendinant programas numatomų naudoti pagalbos priemonių sąrašą, patvirtintą pagal Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnius, arba priežastį, dėl kurios nebuvo taikomos jokios prievolės pranešti apie konkrečios nacionalinės pagalbos suteikimą;

b)	kitais atvejais – duomenis, būtinus įvertinimui pagal konkurencijos taisykles atlikti.

2. Jei taikomas 1 dalies a punktas, valstybės narės užpildo VIIIc priedo 1 lentelę, kurioje nurodo:

a)	ar parama bus skiriama pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1535/2007 (7) dėl de minimis pagalbos pagrindinės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, ar pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 (8), susijusio su žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba jais; arba

b)	registracijos numerį ir nuorodą į Komisijos išimties reglamentą, priimtą remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 (9), pagal kurį buvo priimta priemonė; arba

c)	bylos, kuria Komisija pripažino priemonę suderinamą su Sutartimi, numerį ir nuorodos numerį.

3. Jei taikomas 1 dalies b punktas, valstybės narės siunčia Komisijai:

a)	VIIIc priedo 2 lentelę kiekvienai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103p, 103t ir 103u straipsniuose nurodytai priemonei, kuriai skiriama nacionalinė pagalba;

b)	VIIIc priedo 3 lentelę, kai nacionalinė pagalba skiriama priemonei populiarinti trečiųjų šalių rinkose, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103p straipsnyje;

c)	VIIIc priedo 4 lentelę, kai nacionalinė pagalba skiriama derliaus draudimo priemonei, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103t straipsnyje;

d)	VIIIc priedo 5 lentelę, kai nacionalinė pagalba skiriama investicijų rėmimo priemonei, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103u straipsnyje.

4. Duomenys, pranešti bet kurioje iš VIIIc priedo lentelių, turi galioti visu programos laikotarpiu ir nedaryti jokio poveikio galimiems paskesniems programos pakeitimams.

5. Nepaisydamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103n straipsnio 4 dalies ir nepažeisdamos šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies, nacionalinę pagalbą skiriančios valstybės narės vėliausiai iki 2009 m. spalio 15 d. užpildo atitinkamas VIIIb priedo lenteles ir taip padaro būsimos paramos programos pakeitimus. Šiems pakeitimams taikoma Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103k straipsnio 2 dalis.

70 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„3. Jei atitinkamais finansiniais metais gamintojas atsiėmė paraišką gauti vynmedžių išnaikinimo priemoką arba paraiškoje nurodytame plote išnaikino tik dalį vynmedžių arba jų nenaikino apskritai, valstybė narė gali nuspręsti vėlesniais finansiniais metais tam gamintojui nesuteikti pirmumo pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85s straipsnio 5 dalies b punktą.“;

71 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„3. Nepažeidžiant 1 pastraipos, bendroji priimamų paraiškų procentinė dalis netaikoma valstybėms narėms, kurių pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85s straipsnio 2 dalį praneštas reikalavimus atitinkančiose paraiškose nurodytas plotas mažesnis nei 50 hektarų.“;

7)	VI priedo lentelės 1 eilutė, susijusi su bendrosios išmokos schema, išbraukiama;

8)	VII priedo lentelės 1 eilutė, susijusi su bendrosios išmokos schema, išbraukiama;

9)	Po VIIIb priedo įterpiamas VIIIc priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 4 ir 9 dalys taikomos nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 3 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 170, 2008 6 30, p. 1.

(3) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(4) OL L 141, 2004 4 30, p. 1.

(5) OL L 30, 2009 1 31, p. 16“;

(6) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(7) OL L 337, 2007 12 21, p. 35.

(8) OL L 379, 2006 12 28, p. 5.

(9) OL L 142, 1998 5 14, p. 1.“;

PRIEDAS

„VIIIc PRIEDAS

1 lentelė

Informacija apie pagalbos schemas, patvirtintas pagal Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnius, arba informacija apie atleidimą nuo prievolės pranešti apie konkrečios priemonės taikymą (1)

Valstybė narė (2): …

Atitinkamas (-i) regionas (-ai) (jei taikytina): …

Priemonės kodas	Pagalbos priemonės pavadinimas	Schemos teisinio pagrindo nuoroda	Pagalbos priemonės trukmė

Nurodoma atitinkamai:

—	kai taikomos priemonės, kurios patenka į de minimis reglamento taikymo sritį, „Visa pagal šią priemonę teikiama pagalba, teikiama pagal de minimis Reglamentą (EB) Nr. 1535/2007 (pagrindinė gamyba) arba Reglamentą (EB) Nr. 1998/2006“ (žemės ūkio produktų perdirbimas ir prekyba jais) (3),

—	kai taikomos patvirtintos pagalbos schemos, nuoroda į Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos patvirtinimo, valstybės pagalbos numeris ir patvirtinamojo rašto duomenys,

—	kai pagalba teikiama bendrosios išimties tvarka, nuoroda į individualų Bendrosios išimties reglamentą (t. y. Reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 arba Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008 (4)) ir registracijos numeris.

2 lentelė

Bendro pobūdžio informacijos forma (5)

Valstybė narė (6): …

Atitinkamas (-i) regionas (-ai) (jei taikytina): …

1. Pagalbos apibūdinimas

1.1.	Pagalbos pavadinimas (arba, jei teikiama individuali pagalba, įmonės pagalbos gavėjos pavadinimas) …

1.2.

Trumpas pagalbos tikslo apibūdinimas:

…

Pagrindinis tikslas (varnele pažymėkite tik vieną):

	populiarinimas trečiosiose šalyse (Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103p straipsnis)
	derliaus draudimas (Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103t straipsnis)
	investicijos (Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103u straipsnis)

1.3.

Pagalbos schema – individuali pagalba

Pranešimas susijęs su:

	pagalbos schema
	individualia pagalba

2. Nacionalinis teisinis pagrindas

Schemos teisinio pagrindo pavadinimas ir įgyvendinimo nuostatos:

…

3. Pagalbos gavėjai

3.1.

Pagalbos gavėjo (-ų) buvimo vieta

	regionas (-ai), kuriam (-iems) pagalba neskiriama
	regionas (-ai), atitinkantis (-ys) pagalbos skyrimo reikalavimus pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (nurodyti NUTS 3 arba žemesniu lygiu)
	regionas (-ai), atitinkantis (-ys) pagalbos skyrimo reikalavimus pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą (nurodyti NUTS 2 arba žemesniu lygiu)
	mišrus (-ūs) regionas (-ai): (nurodykite)…

3.2.

Jei teikiama individuali pagalba:

Pagalbos gavėjo pavadinimas: …

Pagalbos gavėjo tipas:



MVĮ

Darbuotojų skaičius – …

Metinė apyvarta – …

Metinis balansas – …

Savarankiškumas – …



didelė įmonė

3.3.

Jei taikoma pagalbos schema:

Paramos gavėjų rūšys:

	visos įmonės (didelės įmonės bei mažos ir vidutinės įmonės)
	tik didelės įmonės
	mažos ir vidutinės įmonės
	vidutinės įmonės
	mažos įmonės
	labai mažos įmonės
	šie pagalbos gavėjai:…

Numatomas pagalbos gavėjų skaičiu

	iki 10
	nuo 11 iki 50
	nuo 51 iki 100
	nuo 101 iki 500
	nuo 501 iki 1 000
	daugiau nei 1 000

4. Pagalbos forma ir finansavimo priemonės

Pagalbos, kuria pasinaudojo pagalbos gavėjas, forma (nurodykite; jei taikomos kelios priemonės, nurodykite pagal kiekvieną priemonę teikiamos pagalbos formą) (pvz., tiesioginė subsidija, lengvatinė paskola ir t. t.):

…

3 lentelė

Papildomos informacijos apie pagalbą, skirtą populiarinimo priemonėms trečiųjų šalių rinkose, forma (Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103p straipsnis) (7)

Valstybė narė (8): …

Atitinkamas (-i) regionas (-ai) (jei taikytina): …

Patvirtinama, kad:

	reklaminė kampanija nėra skiriama konkrečioms įmonėms;
	reklaminė kampanija nekelia pavojaus prekybai kitų valstybių narių produktais ir jų nenuvertina;
	reklaminė kampanija atitinka Reglamento (EB) Nr. 3/2008 principus, įskaitant reikalavimą, kuriuo draudžiama per reklamos kampaniją populiarinti prekės ženklus. (Šiam teiginiui įrodyti būtina pateikti duomenis, patvirtinančius atitiktį Reglamento (EB) Nr. 3/2008 principams).

4 lentelė

Papildomos informacijos apie pagalbą, skirtą derliaus draudimo įmokoms finansuoti, forma (Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103t straipsnis) (9)

Valstybė narė (10): …

Atitinkamas (-i) regionas (-ai) (jei taikytina): …

Patvirtinama, kad:

	pagal šią pagalbos priemonę nenumatoma finansuoti didelių įmonių ir (arba) žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais įmonių draudimo įmokų
	rizikos draudimo galimybė nėra siejama su viena draudimo bendrove ar bendrovių grupe
	pagalba skiriama ir tais atvejais, kai draudimo sutartis sudaryta su ne atitinkamoje valstybėje narėje įsteigta bendrove.

Pagal draudimą, kurio įmokos bus iš dalies finansuojamos taikant atitinkamą pagalbos priemonę, atlyginami šie nuostoliai:



a)	tik nuostoliai, patirti dėl nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos stichinėms nelaimėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 2 straipsnio 8 punkte,



b)	pirmiau minėti nuostoliai ir kiti nuostoliai, patirti dėl oro sąlygų,



c)	nuostoliai, patirti dėl gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių (kartu su kitais šioje dalyje minimais nuostoliais arba atskirai).

Siūlomas pagalbos intensyvumas – …%

NB:

Jei taikomas tik pirmasis atvejis (2 dalies a punktas), didžiausia pagalbos norma – 80 %, visais kitais atvejais (t. y. jei pažymėtas 2 dalies b ir (arba) c punktas) – 50 %.

Šios sąlygos susijusios su nacionalinio ir Bendrijos indėlių sumos didžiausiu intensyvumu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103n straipsnio 4 dalyje.

5 lentelė

Papildomos informacijos apie pagalbą investicijoms forma (Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103u straipsnis) (11)

Valstybė narė (12): …

Atitinkamas (-i) regionas (-ai) (jei taikytina): …

1. Pagalbos apimtis ir gavėjai

1.1.

Siekiant pagerinti bendrus įmonės veiklos rezultatus, pagalba skiriama šioms investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą (pažymėkite varnele):

	į perdirbimo įrenginius,
	į vyno gamybos infrastruktūrą,
	į prekybą vynu.

1.2.

Pagalba susijusi su (pažymėkite varnele):

	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priede nurodytų produktų gamyba arba prekyba jais;
	naujų produktų, procesų ir technologijų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priede nurodytais produktais, kūrimu.

1.3.

Patvirtinama, kad parama nėra skiriama sunkumų patiriančiai įmonei, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti:



taip

1.4.

Šiam pranešimui turėtų būti taikoma ši žemės ūkio gairių nuostata – taigi patvirtinama, kad:

1.4.1.

	IV.B.2. skirsnio a punktas (Reglamento (EB) Nr. 800/2008 15 straipsnis); šiuo atveju patvirtinama, kad:
	pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 800/2008 15 straipsnyje išdėstytas sąlygas (valstybės pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms)

1.4.2.

	IV.B.2. skirsnio b punktas (Reglamento (EB) Nr. 800/2008 13 straipsnis); šiuo atveju patvirtinama, kad:
	pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 800/2008 13 straipsnyje išdėstytas sąlygas (regioninė investicinė pagalba)

1.4.3.

	IV.B.2. skirsnio c punktas (Komisijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės (13); šiuo atveju patvirtinama, kad:
	pagalba atitinka sąlygas, išdėstytas Komisijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (šiuo atveju tokios pagalbos vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis. Būtina užpildyti atitinkamą bendrosios pranešimo formos dalį (Komisijos reglamento (EB) Nr. 1627/2006 (14) priedas).

1.4.4.

	IV.B.2. skirsnio d punktas (pagalba vidutinėms įmonėms regionuose, kurie neatitinka regioninės pagalbos skyrimo reikalavimų); šiuo atveju

yra pagalbos gavėjų, kurie yra MVĮ:

	taip
	ne

Jei taip, taikomas pirmesnis 1.4.1. punktas (Žemės ūkio gairių IV.B.2 skirsnio a punktas).

Jei ne, patvirtinama, kad pagalba bus teikiama tik vidutinėms įmonėms (t. y. toms, kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų ir (arba) kurių apyvarta nesiekia 200 mln. EUR):



taip

Šiuo atveju būtina užpildyti atitinkamą bendrosios pranešimo formos dalį (Reglamento (EB) Nr. 1627/2006 priedas), susijusią su tinkamomis finansuoti išlaidomis.

2. Individuali pagalba

Reikalavimus atitinkančios investicijos gali viršyti 25 mln. EUR arba pagalbos suma gali viršyti 12 mln. EUR:

	taip
	ne

Jei taip, čia pateikiami visi duomenys, į kuriuos atsižvelgiama individualiai vertinant pagalbą:

…

3. Pagalbos intensyvumas

NB:	Sąlygos yra susijusios su nacionalinio ir Bendrijos indėlių sumos didžiausiu intensyvumu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103n straipsnio 4 dalyje.

3.1.

Jeigu pagalbos gavėjai yra MVĮ (Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008 15 straipsnis), didžiausias pagalbos intensyvumas reikalavimus atitinkančioms investicijoms:

3.1.1.

atokiausiuose regionuose – … (ne daugiau kaip 75 %)

3.1.2.

mažesnėse Egėjo jūros salose (15): … (ne daugiau kaip 65 %)

3.1.3.

87 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus atitinkančiuose regionuose – … (ne daugiau kaip 50 %)

3.1.4.

kituose regionuose – … (ne daugiau kaip 65 %)

3.2.

Jei pagalba teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 800/2008 13 straipsnį (regioninė investicinė pagalba) arba pagal Komisijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires, didžiausias pagalbos intensyvumas:

3.2.1.

MVĮ:

3.2.1.1.

reikalavimus atitinkančioms investicijoms regionuose, kurie remiami pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą – … (ne daugiau kaip 50 % arba didžiausia suma, nustatyta regioninės pagalbos plane, patvirtintame konkrečiai valstybei narei 2007–2013 m. laikotarpiui)

3.2.1.2.

reikalavimus atitinkančioms investicijoms kituose regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose regionuose – … (ne daugiau kaip 40 % arba didžiausia suma, nustatyta regioninės pagalbos plane, patvirtintame konkrečiai valstybei narei 2007–2013 m. laikotarpiui)

3.2.2.

vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 28 straipsnio 3 dalyje (ne MVĮ, bet kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta nesiekia 200 mln. EUR):

3.2.2.1.

reikalavimus atitinkančioms investicijoms regionuose, kurie remiami pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą – … ne daugiau kaip 25 % arba didžiausia suma, nustatyta regioninės pagalbos plane, patvirtintame konkrečiai valstybei narei 2007–2013 m. laikotarpiui)

3.2.2.2.

reikalavimus atitinkančioms investicijoms kituose regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose regionuose – … (ne daugiau kaip 20 % arba didžiausia suma, nustatyta regioninės pagalbos plane, patvirtintame konkrečiai valstybei narei 2007–2013 m. laikotarpiui)

3.2.3.

Yra pagalbos gavėjų, didesnių už 3.2.2 punkte minėtas vidutines įmones (t. y. didelių įmonių):

	taip
	ne

Jei taip, patvirtinama, kad didžiausias pagalbos intensyvumas prilygsta didžiausiai sumai, nustatytai regioninės pagalbos plane, patvirtintame konkrečiai valstybei narei 2007–2013 m. laikotarpiui, arba yra mažesnis už tą sumą:



taip

Šiuo atveju didžiausias pagalbos intensyvumas turi būti nurodytas minėtame regioninės pagalbos plane.

Didžiausias pagalbos intensyvumas atitinkamame regioninės pagalbos plane – … %.

3.3.	Jei investicinė pagalba teikiama vidutinėms įmonėms regionuose, kurie neatitinka regioninės pagalbos skyrimo reikalavimų, didžiausias pagalbos intensyvumas – … ((ne daugiau kaip 20 %).

4. Tinkamumo kriterijai ir išlaidos

4.1.

Patvirtinama, kad:

	teikiant pagalbą nėra remiamos investicijos, kurioms pagal bendrą rinkos organizavimą, įskaitant iš EŽŪGF lėšų finansuojamas tiesioginės paramos schemas, nustatyti gamybos arba Bendrijos paramos apribojimai, taikomi individualiems ūkininkams, ūkiams arba perdirbimo įmonėms, ir dėl kurių gamyba gali viršyti tuos apribojimus;
	pagalba vidutinėms arba didelėms įmonėms nėra skiriama naudotai įrangai pirkti.

4.2.

Kai skiriama investicinė pagalba regionuose, kurie neatitinka regioninės pagalbos skyrimo reikalavimų:

Tinkamos finansuoti išlaidos investicijoms visiškai atitinka Komisijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse išvardytas tinkamas finansuoti išlaidas:

	taip
	ne

Jei ne ir jei pagalbos gavėjai yra MVĮ, patvirtinama, kad tinkamos finansuoti išlaidos atitinka Reglamento (EB) Nr. 800/2008 15 straipsnio 3 dalį:



taip

5. Kita informacija

Kartu su pranešimu siunčiami dokumentai, kuriais patvirtinama, kad skiriant paramą remiami aiškiai apibrėžti tikslai, atitinkantys nustatytus struktūrinius ir teritorinius poreikius bei struktūrinius sunkumus:

	taip
	ne

Jei taip, dokumentus būtina pateikti kaip šios papildomos informacijos pateikimo formos priedą.“

(1) Šio reglamento 37a straipsnio 2 dalyje minimas pranešimas.

(2) Vartojama OP santrumpa.

(3) Nurodykite, kuris reglamentas taikomas.

(4) 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), OL L 214, 2008 8 9, p. 3.

(5) Šio reglamento 37a straipsnio 3 dalies a punkte minimas pranešimas.

(6) Vartojama OP santrumpa.

(7) Šio reglamento 37a straipsnio 3 dalies b punkte minimas pranešimas.

(8) Vartojama OP santrumpa.

(9) Šio reglamento 37a straipsnio 3 dalies c punkte minimas pranešimas.

(10) Vartojama OP santrumpa.

(11) Šio reglamento 37a straipsnio 3 dalies d punkte minimas pranešimas.

(12) Vartojama OP santrumpa.

(13) OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

(14) OL L 302, 2006 11 1, p. 10.

(15) Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2019/93, OL L 184, 1993 7 27, p. 1.

DIREKTYVOS

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/16

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/80/EB

2009 m. liepos 13 d.

dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/29/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo (3) buvo iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Direktyva 93/29/EB – tai viena iš 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvoje 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, pakeistoje 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (5), numatytos EB tipo patvirtinimo sistemos atskirųjų direktyvų, nustatanti techninius dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių dizaino ir konstrukcijos reikalavimus valdymo mechanizmams, signalinėms lemputėms ir rodytuvams. Šie techniniai reikalavimai susiję su valstybių narių įstatymų derinimu, siekiant kiekvienai transporto priemonių rūšiai taikyti EB tipo patvirtinimo tvarką, numatytą Direktyvoje 2002/24/EB. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvoje 2002/24/EB išdėstytos nuostatos dėl transporto priemonių sistemų, detalių ir atskirųjų techninių agregatų.

(3)	Siekiant palengvinti patekimą į Bendrijai nepriklausančių valstybių rinkas, šios direktyvos ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos reglamento Nr. 60 (6) reikalavimai turėtų būti lygiavertiški.

(4)	Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma visų tipų transporto priemonėse, nurodytose Direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnyje, identifikuojant valdymo mechanizmus, signalines lemputes ir rodytuvus.

2 straipsnis

Dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo atžvilgiu sudedamųjų dalių EB tipo patvirtinimo suteikimo tvarka bei laisvo tokių transporto priemonių judėjimo sąlygos nustatytos Direktyvos 2002/24/EB II ir III skyriuose.

3 straipsnis

1. Pagal Direktyvos 2002/24/EB 11 straipsnio nuostatas pripažįstamas šios direktyvos ir JT/EEK reglamento Nr. 60 reikalavimų lygiavertiškumas.

2. Sudedamųjų dalių EB tipo patvirtinimą suteikiančios valstybių narių valdžios institucijos pripažįsta pagal JT/EEK reglamento, nurodyto 1 dalyje, reikalavimus suteiktus patvirtinimus bei sudedamųjų dalių EB tipo patvirtinimo ženklus ir vertina juos kaip pagal šios direktyvos reikalavimus išduotų patvirtinimų alternatyvą.

4 straipsnis

Šią direktyvą galima keisti laikantis Direktyvos 2002/24/EB 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, siekiant:

a)	atsižvelgti į 3 straipsnyje nurodyto JT/EEK reglamento pakeitimus;

b)	suderinti I ir II priedus su technikos pažanga.

5 straipsnis

1. Valstybės narės neturi teisės dėl su valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimu susijusių priežasčių:

—	atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimą dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės tipui, arba

—	uždrausti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti dvirates ar trirates transporto priemones,

jei valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimas atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2. Valstybės narės turi atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimą bet kuriam naujam dviratės ar triratės motorinės transporto priemonės tipui dėl su valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimu susijusių priežasčių, jei nesilaikoma šios direktyvos reikalavimų.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Direktyva 93/29/EEB su pakeitimais, padarytais direktyva, nurodyta III priedo A dalyje, yra panaikinama nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

7 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. ERLANDSSON

(1) OL C 325, 2006 12 30, p. 28.

(2) 2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 146 E, 2008 6 12, p. 72) ir 2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 188, 1993 7 29, p. 1.

(4) Žr. III priedo A dalį.

(5) OL L 124, 2002 5 9, p. 1.

(6) E/ECE/TRANS/505 – Add. 59.

I PRIEDAS

DVIRAČIŲ ARBA TRIRAČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ EB TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU JŲ VALDYMO MECHANIZMŲ, SIGNALINIŲ LEMPUČIŲ IR RODYTUVŲ IDENTIFIKAVIMU

1. APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

1.1.	„valdymo mechanizmas“ reiškia bet kurią vairuotojo tiesiogiai įjungiamą transporto priemonės arba sudedamosios dalies dalį, kuri sukelia transporto priemonės arba vienos jos dalies būklės ar darbo pasikeitimą;

1.2.	„signalinė lemputė“ reiškia signalą, parodantį, kad įtaisas įsijungė, kad jis dirba arba kad esama pagrindo manyti, jog yra gedimas arba kad įrenginys neveikia;

1.3.	„rodytuvas“ reiškia įrenginį, kuris teikia informaciją apie sklandų sistemos ar jos dalies darbą arba būseną, pavyzdžiui, skysčio lygį;

1.4.	„ženklas“ reiškia metmenis, kurie suteikia galimybę identifikuoti valdymo mechanizmą, signalinę lemputę arba rodytuvą.

2. REIKALAVIMAI

2.1. Identifikavimas

2.1.5 punkte nurodyti valdymo mechanizmai, signalinės lemputės ir rodytuvai, juos įrengus transporto priemonėje, identifikuojami pagal šiuos reikalavimus.

2.1.1.

Šie simboliai fone aiškiai išryškėja.

2.1.2.

Ženklai yra ant valdymo mechanizmo arba prie pat jo ar signalinės lemputės, kurią reikia identifikuoti. Kai tai padaryti nėra galimybės, ženklas ir valdymo mechanizmas arba signalinė lemputė sujungiami nepertraukiamu kuo trumpesniu brūkšniu.

2.1.3.

Pagrindinių žibintų ilgąsias šviesas žymi lygiagretūs horizontalūs šviesos spinduliai, o artimųjų šviesų žibintus – žemyn nukreipti lygiagretūs šviesos spinduliai.

2.1.4.

Naudojant optinėse signalinėse lemputėse, toliau išvardytos spalvos reiškia:

— raudona: pavojus,

— geltona: atsargiai,

— žalia: saugu.

Mėlyna spalva skirta tik pagrindinių žibintų ilgųjų šviesų signalinėms lemputėms.

2.1.5.

Ženklų paskirtis ir identifikavimas

1 brėžinys

Žibintų valdymas – žibintų tolimosios šviesos

Signalinės lemputės spalva: mėlyna.

2 brėžinys

Žibintų valdymas – artimųjų šviesų žibintai

Signalinės lemputės spalva: žalia.

3 brėžinys

Posūkių rodiklis

Pastaba: jeigu yra atskiros kairiojo ir dešiniojo posūkių rodyklių signalinės lemputės, dvi rodykles taip pat galima naudoti atskirai.

Signalinės lemputės spalva: žalia.

4 brėžinys

Pavojaus signalo įtaisas

Dvi galimybės:

—	greta yra identifikavimo signalas. Signalinės lemputės spalva: raudona, arba

—	tuo pat metu veikia posūkių rodikliai (abi 3 brėžinyje pavaizduotos rodyklės).

5 brėžinys

Rankinis droselis

Signalinės lemputės spalva: geltona.

6 brėžinys

Garso signalo įtaisas

7 brėžinys

Kuro lygis

Signalinės lemputės spalva: geltona.

8 brėžinys

Variklio aušinamojo skysčio temperatūra

Signalinės lemputės spalva: raudona.

9 brėžinys

Akumuliatoriaus įkrova

Signalinės lemputės spalva: raudona.

10 brėžinys

Variklio alyva

Signalinės lemputės spalva: raudona.

11 brėžinys

Priekinis rūko žibintas (3)

Signalinės lemputės spalva: žalia.

12 brėžinys

Galinis rūko žibintas (3)

Signalinės lemputės spalva: geltona.

13 brėžinys

Variklio uždegimo arba išjungimo kontrolės įtaisas yra „išjungtas“

14 brėžinys

Variklio uždegimo arba išjungimo kontrolės įtaisas yra „įjungtas“

15 brėžinys

Apšvietimo jungiklis

Signalinės lemputės spalva: žalia.

16 brėžinys

Gabaritiniai (šoniniai) žibintai

Pastaba. Jeigu naudojamas ne atskiras kontrolės įtaisas, jį galima identifikuoti 15 brėžinyje nurodytu simboliu.

Signalinės lemputės spalva: žalia.

17 brėžinys

Neutraliosios padėties pavarų dėžės rodytuvas

Signalinės lemputės spalva: žalia.

18 brėžinys

Elektrinis starteris

(1)	Įrėminti plotai gali būti standūs.

(2)	Tamsiąją šio ženklo dalį galima pakeisti jo siluetu; tada visa balta šios diagramos dalis gali būti tamsios spalvos.

(3)	Jei priekinius ir užpakalinius rūko žibintus kontroliuoja vienas valdymo mechanizmas, jam identifikuoti naudojamas „priekinio rūko žibinto“ ženklas.

Priedėlis

2.1.5 skirsnyje nurodytų ženklų pavyzdinio pagrindo struktūra

Pavyzdinį pagrindą sudaro:

1)	50 mm kvadratinis pagrindas, kai šis matmuo originale prilygsta nominalų „a“ matmeniui;

2)	apskritimo formos 56 mm skersmens pagrindas, kurio plotas yra apytiksliai toks pat, kaip ir kvadratinio pagrindo (1);

3)	antrasis apskritimo formos 50 mm skersmens pagrindas, nubraižytas kvadratinio pagrindo viduje (1);

4)	antrasis kvadratas, kurio kampai remiasi į apskritimo formos pagrindą (2), o kraštinės yra lygiagrečios kvadratinio pagrindo (1) kraštinėms;

5) ir 6)

du stačiakampiai, kurių plotas yra toks pat, kaip ir kvadratinio pagrindo (1), o kraštinės tarpusavyje sudaro stačius kampus; kiekvienas stačiakampis nubrėžtas taip, kad padalintų priešingus kvadratinio pagrindo šonus į simetriškus galus;

7)	trečiasis kvadratas, kurio šonai eina per kvadratinio pagrindo (1) ir apskritimo formos pagrindo (2) kontūrų susikirtimo taškus ir yra pasvirę 45° kampu, taip pažymėdami didžiausius horizontalius ir vertikalius pavyzdinio pagrindo matmenis;

8)	netaisyklingas aštuonkampis, kurį sudaro 30° kampu pasvirusios linijos kvadrato šonuose (7).

Pavyzdinis pagrindas nubrėžtas su kvadratiniu pagrindu (1) sutampančiame tinkle, kurio apatinės kraštinės ilgis yra 12,5 mm.

II PRIEDAS

1 priedėlis

Informacinis dokumentas dėl dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės tipo valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo

(šį dokumentą reikia pridėti prie paraiškos sudedamosios dalies EB tipui patvirtinti, jei ji teikiama atskirai nuo paraiškos transporto priemonės tipui patvirtinti)

Užsakymo numeris (nurodo pareiškėjas):

Paraiškoje dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės tipo valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo sudedamosios dalies EB tipui patvirtinti pateikiama informacija, nurodyta šiuose Direktyvos 2002/24/EB II priedo 1 dalies A skyriaus skirsnių papunkčiuose:

—

0.1,

—

0.2,

—	nuo 0.4 iki 0.6,

—

9.2.1.

2 priedėlis

Administracijos pavadinimas

Dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės tipo valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo sudedamosios dalies EB tipo patvirtinimo pažymėjimas

PAVYZDYS

Pranešimo Nr. … pranešimą pateikusioji techninė tarnyba … Data: …

Sudedamosios dalies EB tipo patvirtinimo Nr.: … Pratęsimo Nr. …

1.	Transporto priemonės markė: …

2.	Transporto priemonės tipas, visos versijos ir variantai: …

3.	Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

4.	Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas (jei gamintojas turi atstovą) … …

5.	Transporto priemonės pateikimo patikrinti data: …

6.	Sudedamosios dalies EB tipo patvirtinimas suteiktas/nesuteiktas (1):

Vieta: …

Data: …

9.	Parašas: …

(1) Netinkamą žodį išbraukti.

III PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su pakeitimu

(nurodyta 6 straipsnyje)

Tarybos direktyva 93/29/EEB	(OL L 188, 1993 7 29, p. 1).
Komisijos direktyva 2000/74/EB	(OL L 300, 2000 11 29, p. 24).

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminų sąrašas

(nurodytas 6 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas	Taikymo pradžios data
93/29/EEB	1994 m. gruodžio 14 d.	1995 m. birželio 14 d. (1)
2000/74/EB	2001 m. gruodžio 31 d.	2002 m. sausio 1 d. (2)

(1) Pagal Direktyvos 93/29/EEB 5 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą:

„Dėl priežasčių, susijusių su valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimu, nuo pirmojoje pastraipoje nurodytos dienos valstybės narės negali drausti pradėti eksploatuoti šios direktyvos reikalavimus atitinkančių transporto priemonių.“

Minėta diena yra 1994 m. gruodžio 14 d.; žiūrėti Direktyvos 93/29/EEB 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.

(2) Pagal Direktyvos 2000/74/EB 2 straipsnį:

„1. Nuo 2002 m. sausio 1 d. valstybės narės negali dėl su valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimu susijusių priežasčių:

—	atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimą dviratei arba triratei motorinei transporto priemonei, arba

—	uždrausti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti dvirates ar trirates transporto priemones,

jeigu valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimas atitinka Direktyvos 93/29/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus.

2. Nuo 2002 m. liepos 1 d. valstybės narės atsisako suteikti EB tipo patvirtinimą bet kuriai naujo tipo dviratei arba triratei motorinei transporto priemonei dėl su valdymo mechanizmais, signalinėmis lemputėmis ir rodytuvų identifikavimu susijusių priežasčių, jei nesilaikoma Direktyvos 93/29/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų.“.

IV PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 93/29/EEB	Direktyva 2000/74/EB	Ši direktyva
1 ir 2 straipsniai		1 ir 2 straipsniai
3 straipsnio pirma pastraipa		3 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio antra pastraipa		3 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio įžanginė formuluotė		4 straipsnio įžanginė formuluotė
4 straipsnio pirma įtrauka		4 straipsnio a punktas
4 straipsnio antra įtrauka		4 straipsnio b punktas
5 straipsnio 1 dalis		—
	2 straipsnio 1 dalis	5 straipsnio 1 dalis
	2 straipsnio 2 dalis	5 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 2 dalis		5 straipsnio 3 dalis
—		6 ir 7 straipsniai
6 straipsnis		8 straipsnis
I ir II priedai		I ir II priedai
—		III priedas
—		IV priedas

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/29

KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/97/EB

2009 m. rugpjūčio 3 d.

iš dalies keičianti Direktyvas 2003/90/EB ir 2003/91/EB, kuriomis nustatomos Tarybos direktyvų 2002/53/EB ir 2002/55/EB 7 straipsnio įgyvendinimo priemonės, susijusios su minimaliomis tikrinimo charakteristikomis ir minimaliomis daržovių rūšių tam tikrų veislių tikrinimo sąlygomis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (1), ypač į jos 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (2), ypač į jos 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

kadangi:

(1)

Komisijos direktyvos 2003/90/EB (3) ir 2003/91/EB (4) priimtos siekiant užtikrinti, kad veislės, kurias valstybės narės įtraukia į nacionalinius katalogus, atitiktų Bendrijos augalų veislių tarnybos toms veislėms nustatytose gairėse pateikiamus būtiniausiai tikrintinus veislių požymius ir minimalias įvairių veislių tikrinimo sąlygas, tiek, kiek jos yra susijusios su šiomis gairėmis.

(2)	Tose direktyvose nustatyta, kad kitoms veislėms turi būti taikomos Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) gairės. Vėliau Bendrijos augalų veislių tarnyba nustatė gaires daugeliui kitų rūšių ir atnaujino ankstesniąsias.

(3)	Kalbant apie Direktyvą 2003/90/EB, turi būti pridėtos gairės naujoms rūšims, neseniai įtrauktoms į rūšių, kurioms taikomos Tarybos direktyvos 66/401/EEB (5) ir 66/402/EEB (6), sąrašus.

(4)	Todėl direktyvas 2003/90/EB ir 2003/91/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)	Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/90/EB I ir II priedai pakeičiami šios direktyvos priedo A dalimi.

2 straipsnis

Direktyvos 2003/91/EB priedai pakeičiami šios direktyvos priedo B dalimi.

3 straipsnis

Iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtam tikrinimui valstybės narės gali taikyti direktyvų 2003/90/EB ir 2003/91/EB versiją, galiojusią iki jų pakeitimo šia direktyva.

4 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2010 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, jose pateikia nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos pateikimo tvarką.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 3 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 193, 2002 7 20, p. 1.

(2) OL L 193, 2002 7 20, p. 33.

(3) OL L 254, 2003 10 8, p. 7.

(4) OL L 254, 2003 10 8, p. 11.

(5) OL 125, 1966 7 11, p. 2298/66.

(6) OL 125, 1966 7 11, p. 2309/66.

PRIEDAS

A DALIS

„

I PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies a punkte minimų rūšių, turinčių atitikti Bendrijos augalų veislių tarnybos bandymų protokolus, sąrašas

Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Bendrijos augalų veislių tarnybos protokolas
Pisum sativum L.	Sėjamasis žirnis	TP 7/1, 2003 11 6
Vicia faba L.	Pupa	TP Broadbean/1, 2004 3 25
Brassica napus L.	Rapsas	TP 36/1, 2004 3 25
Helianthus annuus L.	Tikroji saulėgrąža	TP 81/1, 2002 10 31
Linum usitatissimum L.	Sėmeninis ir pluoštinis linas	TP 57/1, 2007 3 21
Avena nuda L.	Plikoji aviža	TP 20/1, 2003 11 6
Avena sativa L. (įskaitant A. Byzantina K. Koch)	Sėjamoji aviža	TP 20/1, 2003 11 6
Hordeum vulgare L.	Paprastasis miežis	TP 19/2, 2003 11 6
Oryza sativa L.	Sėjamasis ryžis	TP 16/1, 2004 11 18
Secale cereale L.	Sėjamasis rugys	TP 58/1, 2002 10 31
Xtriticosecale Wittm. ex A. Camus	Kvietrugis (hibridai, gauti sukryžminus Triticum genties rūšis ir Secale genties rūšis)	TP 121/2, 2007 1 22
Triticum aestivum L.	Paprastasis kvietys	TP 3/4, 2008 6 23
Triticum durum Desf.	Kietasis kvietys	TP 120/2, 2003 11 6
Zea mays L.	Paprastasis kukurūzas	TP 2/2, 2001 11 15
Solanum tuberosum L.	Valgomoji bulvė	TP 23/2, 2005 12 1

Šių protokolų tekstai pateikti Bendrijos augalų veislių tarnybos svetainėje (www.cpvo.europa.eu).

II PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies b punkte minimų rūšių, turinčių atitikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos bandymų gaires, sąrašas

Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos gairės
Beta vulgaris L.	Paprastasis runkelis	TG/150/3, 1994 11 4
Agrostis canina L.	Šuninė smilga	TG/30/6, 1990 10 12
Agrostis gigantea Roth.	Didžioji smilga	TG/30/6, 1990 10 12
Agrostis stolonifera L.	Baltoji smilga	TG/30/6, 1990 10 12
Agrostis capillaris L.	Paprastoji smilga	TG/30/6, 1990 10 12
Bromus catharticus Vahl	Paprastoji ragažolė	TG/180/3, 2001 4 4
Bromus sitchensis Trin.	Sitkinė dirsė	TG/180/3, 2001 4 4
Dactylis glomerata L.	Paprastoji šunažolė	TG/31/8, 2002 4 17
Festuca arundinacea Schreber	Nendrinis eraičinas	TG/39/8, 2002 4 17
Festuca filiformis Pourr.	Siūlinis eraičinas	TG/67/5, 2006 4 5
Festuca ovina L.	Avinis eraičinas	TG/67/5, 2006 4 5
Festuca pratensis Huds.	Tikrasis eraičinas	TG/39/8, 2002 4 17
Festuca rubra L.	Raudonasis eraičinas	TG/67/5, 2006 4 5
Festuca trachyphylla (Hack.) Krajina	Šiurkštusis eraičinas	TG/67/5, 2006 4 5
Lolium multiflorum Lam.	Gausiažiedė svidrė	TG/4/8, 2006 4 5
Lolium perenne L.	Daugiametė svidrė	TG/4/8, 2006 4 5
Lolium x boucheanum Kunth	Bušo svidrė	TG/4/8, 2006 4 5
Phleum nodosum L.	Smulkusis motiejukas	TG/34/6, 1984 11 7
Phleum pratense L.	Pašarinis motiejukas	TG/34/6, 1984 11 7
Poa pratensis L.	Pievinė miglė	TG/33/6, 1990 10 12
Lupinus albus L.	Baltažiedis lubinas	TG/66/4, 2004 3 31
Lupinus angustifolius L.	Siauralapis lubinas	TG/66/4, 2004 3 31
Lupinus luteus L.	Geltonasis lubinas	TG/66/4, 2004 3 31
Medicago sativa L.	Mėlynžiedė liucerna	TG/6/5, 2005 4 6
Medicago x varia T. Martyn	Margoji liucerna	TG/6/5, 2005 4 6
Trifolium pratense L.	Raudonasis dobilas	TG/5/7, 2001 4 4
Trifolium repens L.	Baltasis dobilas	TG/38/7, 2003 4 9
Vicia sativa L.	Sėjamasis vikis	TG/32/6, 1988 10 21
Brassica napus L. var. napobrassica (L.) Rchb.	Paprastasis griežtis	TG/89/6, 2001 4 4
Raphanus sativus L. var. oleiformis Pers.	Valgomasis ridikas	TG/178/3, 2001 4 4
Arachis hypogea L.	Valgomasis arachis	TG/93/3, 1985 11 13
Brassica rapa L. var. silvestris (Lam.) Briggs	Rapsukas	TG/185/3, 2002 4 17
Carthamus tinctorius L.	Dažinis dygminas	TG/134/3, 1990 10 12
Gossypium spp.	Vilnamedis	TG/88/6, 2001 4 4
Papaver somniferum L.	Daržinė aguona	TG/166/3, 1999 3 24
Sinapis alba L.	Baltoji garstyčia	TG/179/3, 2001 4 4
Glycine max (L.) Merrill	Gauruotoji soja	TG/80/6, 1998 4 1
Sorghum bicolor (L.) Moench	Dvispalvis sorgas	TG/122/3, 1989 10 6

Šių gairių tekstai pateikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos svetainėje (www.cpvo.europa.eu).

“

B DALIS

„

I PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies a punkte minimų rūšių, turinčių atitikti Bendrijos augalų veislių tarnybos bandymų protokolus, sąrašas

Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Bendrijos augalų veislių tarnybos protokolas
Allium cepa L. (Cepa grupė)	Valgomasis svogūnas	TP 46/2, 2009 4 1
Allium cepa L. (Aggregatum grupė)	Askaloninis česnakas	TP 46/2, 2009 4 1
Allium porrum L.	Daržinis poras	TP 85/2, 2009 4 1
Allium sativum L.	Valgomasis česnakas	TP 162/1, 2004 3 25
Allium schoenoprasum L.	Laiškinis česnakas	TP 198/1 2009 4 1
Apium graveolens L.	Valgomasis salieras	TP 82/1, 2008 3 13
Apium graveolens L.	Valgomasis salieras	TP 74/1, 2008 3 13
Asparagus officinalis L.	Vaistinis smidras	TP 130/1, 2002 3 27
Beta vulgaris L.	Paprastasis runkelis	TP 60/1, 2009 4 1
Brassica oleracea L.	Žiedinis kopūstas	TP 45/1, 2001 11 15
Brassica oleracea L.	Brokolinis kopūstas	TP 151/2, 2007 3 21
Brassica oleracea L.	Briuselinis kopūstas	TP 54/2, 2005 12 1
Brassica oleracea L.	Ropinis kopūstas	TP 65/1, 2004 3 25
Brassica oleracea L.	Savojinis kopūstas	TP 48/2, 2005 12 1
Brassica rapa L.	Kininis kopūstas	TP 105/1, 2008 3 13
Capsicum annuum L.	Vienametė paprika	TP 76/2, 2007 3 21
Cichorium endivia L.	Salotinė trūkažolė	TP 118/2, 2005 12 1
Cichorium intybus L.	Paprastoji trūkažolė	TP 172/2, 2005 12 1
Cichorium intybus L.	Salotinė cikorija	TP 173/1, 2004 3 25
Citrullus lanatus (Thumb.) Matsum. et Nakai	Tikrasis arbūzas	TP 142/1, 2007 3 21
Cucumis melo L.	Sėjamasis melionas	TP 104/2, 2007 3 21
Cucumis sativus L.	Paprastasis agurkas	TP 61/2, 2008 3 13
Cucurbita pepo L.	Paprastasis agurotis	TP 119/1, 2004 3 25
Cynara cardunculus L.	Dygusis artišokas	TP 184/1, 2004 3 25
Daucus carota L.	Paprastoji morka	TP 49/3, 2008 3 13
Foeniculum vulgare Mill.	Paprastasis pankolis	TP 183/1, 2004 3 25
Lactuca sativa L.	Sėjamoji salota	TP 13/4, 2009 4 1
Lycopersicon esculentum Mill.	Valgomasis pomidoras	TP 44/3, 2007 3 21
Petroselinum crispum (Mill.) Nyman ex A. W. Hill	Sėjamoji petražolė	TP 136/1, 2007 3 21
Phaseolus coccineus L.	Raudonžiedė pupelė	TP 9/1, 2007 3 21
Phaseolus vulgaris L.	Daržinė pupelė	TP 12/3, 2009 4 1
Pisum sativum L. (partim)	Sėjamasis žirnis	TP 7/1, 2003 11 6
Raphanus sativus L.	Valgomasis ridikas	TP 64/1, 2002 3 27
Solanum melongena L.	Paprastasis baklažanas	TP 117/1, 2008 3 13
Spinacia oleracea L.	Daržinis špinatas	TP 55/2, 2008 3 13
Valerianella locusta (L.) Laterr.	Salotinė sultenė	TP 75/2, 2007 3 21
Vicia faba L. (partim)	Pupa	TP Broadbean/1, 2004 3 25
Zea mays L. (partim)	Paprastasis kukurūzas	TP 2/2, 2001 11 15

Šių protokolų tekstai pateikti Bendrijos augalų veislių tarnybos svetainėje (www.cpvo.europa.eu).

II PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies b punkte minimų rūšių, turinčių atitikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos bandymų gaires, sąrašas

Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas	Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos gairės
Allium fistulosum L.	Tuščialaiškis česnakas	TG/161/3, 1998 4 1
Beta vulgaris L.	Paprastasis runkelis	TG/106/4, 2004 3 31
Brassica oleracea L.	Garbiniuotasis kopūstas	TG/90/6, 2004 3 31
Brassica rapa L.	Paprastoji ropė	TG/37/10, 2001 4 4
Cichorium intybus L.	Paprastoji trūkažolė	TG/154/3, 1996 10 18
Cucurbita maxima Duchesne	Didysis moliūgas	TG/155/4, 2007 3 28
Raphanus sativus L.	Valgomasis ridikas	TG/63/6, 1999 3 24
Rheum rhabarbarum L.	Daržovinis rabarbaras	TG/62/6, 1999 3 24
Scorzonera hispanica L.	Valgomoji gelteklė	TG/116/3, 1988 10 21

Šių gairių tekstai pateikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos svetainėje (www.upov.int).

“

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/35

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. vasario 16 d.

dėl Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla sudarymo

(2009/586/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 83 ir 308 straipsnius kartu su 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Atsižvelgiant į tai, kad vis labiau ryškėja tarptautinis konkurencijos problemų pobūdis, reikėtų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje.

(2)	Kad rinkos veiktų veiksmingai, taip pat tarptautinei prekybai svarbu užtikrinti tinkamą ir veiksmingą konkurencijos teisės aktų vykdymą.

(3)	Tikėtina, kad abipusiai naudingo pripažinimo principai bus taikomi veiksmingiau, jeigu jie bus plėtojami tarptautinėje teisėje ir įgyvendinami užtikrinant Bendrijos bei Pietų Korėjos konkurencijos teisės aktų vykdymą.

(4)	Šiuo tikslu Komisija su Korėjos Respublikos Vyriausybe derėjosi dėl Susitarimo dėl Bendrijos ir Pietų Korėjos konkurencijos taisyklių taikymo.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimas apima susijungimus ir įsigijimus, kuriems taikomas 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (2), kuris savo ruožtu yra iš esmės pagrįstas 308 straipsniu, šis sprendimas taip pat turėtų būti pagrįstas tuo straipsniu.

(6)	Susitarimą reikėtų patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą, kad įpareigotų Bendriją (3).

Priimta Briuselyje, 2009 m. vasario 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. LIŠKA

(1) 2008 m. gruodžio 4 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(3) Tarybos Generalinis sekretoriatas susitarimo įsigaliojimo datą paskelbs Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės

SUSITARIMAS

dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla

EUROPOS BENDRIJA

KORĖJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

(toliau – Šalys);

PRIPAŽINDAMOS, kad pasaulio šalių ekonomika yra vis glaudžiau tarpusavyje susijusi, ir, visų pirma, kad tai būdinga Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos ekonomikai;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Europos bendrija ir Korėjos Respublika laikosi nuomonės, jog siekiant, kad jų atitinkamos rinkos veiktų veiksmingai, taip pat abiejų Šalių vartotojų ekonominei gerovei bei tarpusavio prekybai svarbu tinkamai ir veiksmingai užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymą;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Šalių konkurencijos teisės aktų vykdymas būtų užtikrinamas tinkamiau ir veiksmingiau, jeigu Šalys, taikydamos tuos teisės aktus, bendradarbiautų bei tam tikrais atvejais derintų veiksmus;

BE TO, PRIPAŽINDAMOS, kad bendradarbiaudamos Šalių konkurencijos institucijos gerins ir stiprins savo santykius;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad kartais Šalys gali skirtingai taikyti savo konkurencijos teisės aktus elgesiui arba sandoriams, susijusiems su svarbiais abiejų Šalių interesais;

ATSIŽVELGDAMOS į patikslintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tarybos rekomendaciją dėl šalių narių bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla, darančia poveikį tarptautinei prekybai, priimtą 1995 m. liepos 27 ir 28 d.;

ATSIŽVELGDAMOS į 2004 m. spalio 28 d. Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato ir Korėjos Respublikos Sąžiningos prekybos komisijos sudarytą susitarimo memorandumą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas ir apibrėžtys

1. Šio Susitarimo tikslas – prisidėti prie kiekvienos Šalies veiksmingo konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo, skatinant Šalių konkurencijos institucijų bendradarbiavimą bei veiksmų derinimą, ir vengti Šalių konfliktų visais klausimais, susijusiais su kiekvienos Šalies konkurencijos teisės aktų taikymu, arba sumažinti galimybę jiems kilti.

2. Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys yra tokios:

a)	antikonkurencinė veikla – bet kokia veikla, už kurią konkurencijos institucijos gali taikyti vienos arba abiejų Šalių konkurencijos teisės aktuose nustatytas sankcijas arba kitas ištaisomąsias priemones;

„konkurencijos institucija“ ir „konkurencijos institucijos“:

i)	Europos bendrijoje – Europos Bendrijų Komisija, kiek tai susiję su jos atsakomybe pagal Europos bendrijos konkurencijos teisės aktus; ir

ii)	Korėjos Respublikoje – Korėjos Sąžiningos prekybos komisija;

valstybės narės kompetentinga institucija – viena kiekvienos Europos bendrijos valstybės narės institucija, atsakinga už konkurencijos teisės aktų taikymą. Po šio Susitarimo pasirašymo Europos Bendrijų Komisija pateikia Korėjos Respublikos Vyriausybei tokių institucijų sąrašą. Prireikus Komisija kiekvieną kartą teikia Korėjos Respublikos Vyriausybei atnaujintą sąrašą;

„konkurencijos teisės aktai“:

i)	Europos bendrijoje – Europos bendrijos steigimo sutarties 81, 82 ir 85 straipsniai, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės ir juos įgyvendinantys teisės aktai, taip pat visi jų pakeitimai; ir

ii)	Korėjos Respublikoje – Monopolijų reguliavimo ir sąžiningos prekybos aktas bei jį įgyvendinantys teisės aktai, taip pat visi jų pakeitimai;

e)	vykdymo užtikrinimo veiksmai – konkurencijos teisės aktų taikymas Šalies konkurencijos institucijai atliekant tyrimą arba vykdant procedūrą.

2 straipsnis

Pranešimai

1. Kiekvienos Šalies konkurencijos institucija kitos Šalies konkurencijos institucijai praneša apie vykdymo užtikrinimo veiksmus, jeigu pranešančioji konkurencijos institucija mano, kad jie gali turėti įtakos svarbiems kitos Šalies interesams.

2. Vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurie gali turėti įtakos svarbiems kitos Šalies interesams ir kurie yra susiję su kitos Šalies vykdymo užtikrinimo veiksmais, inter alia, sudaro:

vykdymo užtikrinimo veiksmai, nukreipti prieš kitos Šalies nacionalinį subjektą ar nacionalinius subjektus (Europos bendrijos atveju – Europos bendrijos valstybių narių nacionalinį subjektą ar nacionalinius subjektus) arba prieš įmonę ar įmones, kuri (-os) įsteigta (-os) arba kurios (-ių) veikla organizuojama pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)	vykdymo užtikrinimo veiksmai, nukreipti prieš antikonkurencinę veiklą, išskyrus koncentracijas, kuri taip pat vyksta arba vyko didelėje kitos Šalies teritorijos dalyje;

c)	vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su koncentracija, kai viena arba daugiau sandorio šalių yra įmonė, kuri įsteigta arba kurios veikla organizuojama pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus;

d)	vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su koncentracija, kai vieną arba daugiau sandorio šalių kontroliuojanti įmonė yra įmonė, kuri įsteigta arba kurios veikla organizuojama pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus;

e)	vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su elgesiu, kurį, kaip manoma, kita Šalis galėjo paskatinti, kurio galėjo pareikalauti arba kurį galėjo patvirtinti; ir

f)	vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su teisės gynimo priemonėmis, kuriomis kitos Šalies teritorijoje aiškiai reikalaujama tam tikro elgesio ar jis aiškiai draudžiamas arba kuriomis nustatyti privalomi įpareigojimai įmonėms toje teritorijoje.

3. Pranešimai dėl koncentracijų pagal šio straipsnio 1 dalį pateikiami:

Europos bendrijoje:

i)	pradedant procedūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktą;

ii)	pateikiant prieštaravimo pareiškimą;

Korėjos Respublikoje:

i)	ne vėliau nei konkurencijos institucija pateikia rašytinį prašymą pratęsti peržiūrėjimo laikotarpį arba pateikti papildomos informacijos, susijusios su koncentracijomis, kurios gali turėti antikonkurencinį poveikį; ir

ii)	pateikiant tyrimo ataskaitą.

4. Kai pranešimo reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalį su koncentracija nesusijusiais klausimais, pranešimas pateikiamas:

Europos bendrijoje:

i)	pateikiant prieštaravimo pareiškimą;

ii)	priimant sprendimą arba susitarimą;

Korėjos Respublikoje:

i)	pateikiant tyrimo ataskaitą;

ii)	pateikiant baudžiamąjį kaltinimą;

iii)	priimant sprendimą.

5. Pranešimuose visų pirma turi būti nurodyta: tyrimo šalių pavadinimai, tiriama veikla ir rinkos, su kuriomis ji susijusi, atitinkamos teisinės nuostatos ir vykdymo užtikrinimo veiksmų data.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas užtikrinant vykdymą

1. Kiekvienos Šalies konkurencijos institucija kitos Šalies konkurencijos institucijai padeda atlikti vykdymo užtikrinimo veiksmus, kiek tai atitinka padedančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei tai Šaliai svarbius interesus, taip pat atsižvelgdama į pagrįstai turimus išteklius.

2. Kiekvienos Šalies konkurencijos institucija, kiek tai atitinka Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei tai Šaliai svarbius interesus:

a)	praneša kitos Šalies konkurencijos institucijai apie savo vykdymo užtikrinimo veiksmus, susijusius su antikonkurencine veikla, kurią pranešančioji konkurencijos institucija laiko taip pat galinčia turėti neigiamos įtakos konkurencijai kitos Šalies teritorijoje;

kitos Šalies konkurencijos institucijai teikia visą reikšmingą informaciją apie antikonkurencinę veiklą, kurią turi arba apie kurią sužinojo ir kurią informaciją pateikianti konkurencijos institucija laiko galinčia būti svarbia kitos Šalies konkurencijos institucijos vykdymo užtikrinimo veiksmams atlikti arba galinčia užtikrinti šių veiksmų atlikimą; ir

c)	kitos Šalies konkurencijos institucijai jos prašymu ir pagal šio Susitarimo nuostatas teikia turimą informaciją, kuri yra svarbi kitos Šalies konkurencijos institucijos vykdymo užtikrinimo veiksmams atlikti.

4 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo veiksmų derinimas

1. Kai abiejų Šalių konkurencijos institucijos imasi vykdymo užtikrinimo veiksmų susijusiais klausimais, jos svarsto galimybę derinti savo vykdymo užtikrinimo veiksmus tokiu mastu, kiek tai suderinama su jų atitinkamais įstatymais ir kitais teisės aktais.

2. Svarstydamos, ar konkretūs vykdymo užtikrinimo veiksmai turėtų būti derinami, Šalių konkurencijos institucijos turėtų, be kita ko, atsižvelgti į tokius veiksnius:

a)	tokio derinimo poveikį abiejų Šalių konkurencijos institucijų gebėjimui pasiekti savo vykdymo užtikrinimo veiksmų tikslus;

b)	santykinius Šalių konkurencijos institucijų gebėjimus gauti vykdymo užtikrinimo veiksmams atlikti būtiną informaciją;

c)	galimybę išvengti prieštaraujančių įpareigojimų ir nereikalingos naštos asmenims, kurių atžvilgiu atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai;

d)	galimybę derinant vykdymo užtikrinimo veiksmus veiksmingiau panaudoti savo išteklius.

3. Kai derinami vykdymo užtikrinimo veiksmai, kiekvienos Šalies konkurencijos institucija savo vykdymo užtikrinimo veiksmus stengiasi atlikti atidžiai atsižvelgdama į kitos Šalies konkurencijos institucijos vykdymo užtikrinimo veiksmų tikslus.

4. Kai abiejų Šalių konkurencijos institucijos atlieka vykdymo užtikrinimo veiksmus susijusiais klausimais, kiekvienos Šalies konkurencijos institucija, kitos Šalies konkurencijos institucijos prašymu ir kai tai suderinama su svarbiais prašomosios Šalies interesais, svarsto, ar klausti įmonių ir (arba) asmenų, pateikusių su tais vykdymo užtikrinimo veiksmais susijusią konfidencialią informaciją, ar jos (jie) sutiks, kad tokia informacija būtų pasidalyta su kitos Šalies konkurencijos institucija („konfidencialumo atsisakymas“).

5. Bet kurios Šalies konkurencijos institucija bet kuriuo metu gali apriboti vykdymo užtikrinimo veiksmų derinimą ir nepriklausomai atlikti konkretų vykdymo užtikrinimo veiksmą, jeigu apie tai tinkamai pranešama kitos Šalies konkurencijos institucijai.

5 straipsnis

Konfliktų vengimas (Pasyvusis pripažinimas)

1. Kiekvienos Šalies konkurencijos institucija atidžiai atsižvelgia į svarbius kitos Šalies interesus visais savo vykdymo užtikrinimo veiksmų etapais, įskaitant sprendimus dėl vykdymo užtikrinimo veiksmų pradžios, vykdymo užtikrinimo veiksmų apimties ir sankcijų arba kitų prašomų ištaisomųjų priemonių pobūdžio kiekvienu atveju.

2. Jeigu vienos Šalies konkurencijos institucijos numatytu vykdymo užtikrinimo veiksmu gali būti apdarytas poveikis svarbiems kitos Šalies interesams, pirmoji Šalis, nepažeisdama savo veiksmų laisvės, turi dėti visas pastangas:

a)	kitai Šaliai laiku pranešti apie svarbius pokyčius, susijusius su pastarosios Šalies interesais;

b)	kitai Šaliai suteikti galimybę pateikti pastabas; ir

c)	atsižvelgti į kitos Šalies pastabas, visapusiškai gerbdama kiekvienos Šalies teisę nepriklausomai priimti sprendimus.

Šio straipsnio 2 dalis taikoma nepažeidžiant Šalių įpareigojimų pagal 2 straipsnio 3 ir 4 dalis.

3. Kai bet kuri Šalis mano, kad jos konkurencijos institucijos atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai gali turėti neigiamos įtakos svarbiems kitos Šalies interesams, Šalys be visų kitų veiksnių, kurie gali būti svarbūs tokiomis aplinkybėmis, kai siekiama tinkamai suderinti vienus kitiems prieštaraujančius interesus, turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius:

a)	santykinę antikonkurencinės veiklos poveikio svarbą užtikrinant svarbių Šalies interesų vykdymą, palyginti su poveikiu svarbiems kitos Šalies interesams;

b)	santykinę elgesio arba sandorių, vykdomų vienos Šalies teritorijoje, svarbą antikonkurencinei veiklai, palyginti su kitos Šalies teritorijoje vykdomu (-ais) elgesiu arba sandoriais;

c)	kiek tai turėtų įtakos kitos Šalies vykdymo užtikrinimo veiksmams tų pačių fizinių arba juridinių asmenų atžvilgiu;

d)	kokiu mastu privatiems fiziniams arba privatiems juridiniams asmenims reikės vykdyti vienus kitiems prieštaraujančius abiejų Šalių reikalavimus.

6 straipsnis

Abipusiai naudingas pripažinimas

1. Jeigu Šalies konkurencijos institucija mano, kad kitos Šalies teritorijoje atlikta antikonkurencinė veikla neigiamai veikia svarbius pirmosios Šalies interesus, tokia konkurencijos institucija, atsižvelgdama į tai, kad svarbu vengti jurisdikcijos konfliktų ir kad kitos Šalies konkurencijos institucija gali veiksmingiau atlikti vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl tokios antikonkurencinės veiklos, gali prašyti kitos Šalies konkurencijos institucijos pradėti tinkamus vykdymo užtikrinimo veiksmus.

2. Prašyme kuo konkrečiau nurodomas antikonkurencinės veiklos pobūdis ir jos poveikis svarbiems prašančiosios konkurencijos institucijos Šalies interesams. Jame siūloma suteikti tokią išsamesnę informaciją ir kitaip bendradarbiauti tiek, kiek tai gali daryti prašančioji konkurencijos institucija.

3. Prašomoji konkurencijos institucija atidžiai svarsto, ar pradėti vykdymo užtikrinimo veiksmus, ar išplėsti jau atliekamus vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl prašyme nurodytos antikonkurencinės veiklos. Prašomoji konkurencijos institucija kuo greičiau prašančiajai konkurencijos institucijai praneša apie savo sprendimą. Jeigu pradedami vykdymo užtikrinimo veiksmai, prašomoji konkurencijos institucija prašančiajai konkurencijos institucijai praneša apie jų rezultatus ir, kiek įmanoma, apie svarbius tarpinius pokyčius.

4. Šiuo straipsniu nevaržoma prašomosios Šalies konkurencijos institucijos veiksmų laisvė pagal savo konkurencijos teisės aktus ir vykdymo užtikrinimo politikos kryptis nuspręsti, ar pradėti vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl prašyme nurodytos antikonkurencinės veiklos, taip pat nekliudoma prašančiosios Šalies konkurencijos institucijai atsiimti savo prašymą.

7 straipsnis

Konfidencialumas

1. Nepaisant kitų šio Susitarimo nuostatų, nė viena Šalis neprivalo kitai Šaliai suteikti informacijos, jeigu toks informacijos teikimas draudžiamas pagal informaciją turinčios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus arba jeigu toks informacijos teikimas būtų nesuderinimas su jos svarbiais interesais.

a)	Europos bendrija Korėjos Respublikai pagal Susitarimą neprivalo teikti konfidencialios informacijos, kuriai taikomas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 28 straipsnis ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 17 straipsnis, išskyrus informaciją, teikiamą pagal šio Susitarimo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas.
b)	Korėjos Respublika Europos bendrijai pagal Susitarimą neprivalo teikti konfidencialios informacijos, kuriai taikomas Monopolijų reguliavimo ir sąžiningos prekybos akto 62 straipsnis bei Valdžios institucijų informacijos atskleidimo akto 9 straipsnis, išskyrus informaciją, teikiamą pagal šio Susitarimo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas.

a)	Informaciją, kuri nėra vieša informacija ir kurią pagal šį Susitarimą Šalis suteikė kitai Šaliai, gaunanti Šalis naudoja tik antikonkurencinei veiklai tirti pagal savo konkurencijos teisės aktus, kiek tai susiję su prašyme nurodytu klausimu.
b)	Kai Šalis pagal šį Susitarimą suteikia konfidencialią informaciją, gaunančioji Šalis pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus užtikrina suteiktos informacijos konfidencialumą.

4. Šalis gali prašyti, kad pagal šį Susitarimą suteikta informacija būtų naudojama laikantis sąlygų, kurias ji gali nurodyti. Gaunančioji Šalis be išankstinio kitos Šalies raštiško sutikimo nenaudoja tokios informacijos taip, kad tai prieštarautų tokioms sąlygoms.

5. Kiekviena Šalis gali riboti kitai Šaliai teikiamą informaciją, jeigu pastaroji Šalis negali užtikrinti pirmosios Šalies prašomo konfidencialumo, jos nurodytų sąlygų laikymosi arba informacijos naudojimo tik nurodytais tikslais.

6. Šiuo straipsniu gaunančiajai Šaliai nekliudoma naudoti arba atskleisti informaciją, kuri nėra vieša informacija, jeigu:

a)	informaciją teikianti Šalis davė išankstinį raštišką sutikimą taip naudoti ar atskleisti informaciją; arba

informaciją gaunančios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas įpareigojimas tai daryti. Tokiu atveju gaunančioji Šalis:

i)	be išankstinio informaciją teikiančios Šalies raštiško sutikimo nesiima jokių veiksmų, dėl kurių ji vėliau trečiajai šaliai arba kitoms valdžios institucijoms teisiškai privalės suteikti pagal šį Susitarimą suteiktą konfidencialią informaciją;

ii)	kai tik įmanoma, iš anksto praneša informaciją suteikusiai Šaliai apie tokį panaudojimą arba atskleidimą ir paprašius konsultuojasi su kita Šalimi bei tinkamai atsižvelgia į jos svarbius interesus; ir

iii)	jeigu su informaciją suteikusia Šalimi nesusitarta kitaip, imasi visų taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų priemonių, kad užtikrintų informacijos konfidencialumą, kai gaunami trečiosios šalies arba kitų valdžios institucijų prašymai atskleisti susijusią informaciją.

7. Europos bendrijos konkurencijos institucija:

a)	valstybės narės arba valstybių narių, kurios (-ių) svarbiems interesams daroma įtaka, kompetentingoms institucijoms praneš apie Korėjos konkurencijos institucijos jai atsiųstus prašymus;

b)	tokios valstybės narės arba tokių valstybių narių kompetentingoms institucijoms praneš apie bet kokį bendradarbiavimą ir vykdymo užtikrinimo veiksmų derinimą; ir

užtikrina, kad informacija, kuri nėra vieša informacija ir kuri yra suteikta valstybės narės arba valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal a ir b punktus, nebūtų naudojama kitu tikslu, negu numatyta šio Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad tokia informacija nebūtų atskleidžiama.

8 straipsnis

Konsultacijos

1. Šalys konsultuojasi tarpusavyje, bet kurios Šalies prašymu, visais klausimais, kurie gali kilti įgyvendinant šį Susitarimą.

2. Šalių konkurencijos institucijos susitinka bent kartą per metus ir gali:

a)	keistis informacija apie dabartines savo pastangas užtikrinti vykdymą ir vykdymo užtikrinimo prioritetus, susijusius su kiekvienos Šalies konkurencijos teisės aktais;

b)	keistis informacija apie abiem Šalims svarbius ūkio sektorius;

c)	aptarti abiem Šalims svarbius politikos klausimus; ir

d)	aptarti kitus abiem Šalims svarbius klausimus, susijusius su kiekvienos Šalies konkurencijos teisės aktų taikymu.

9 straipsnis

Bendravimas pagal susitarimą

Šalių konkurencijos institucijos pagal šį susitarimą gali bendrauti tiesiogiai. Tačiau apie pagal 2 straipsnio 3 dalį pateiktų pranešimų ir pagal 4 straipsnio 1 dalį pateiktų prašymų gavimą nedelsiant patvirtinama raštu diplomatiniais kanalais. Tokiuose pranešimuose ir prašymuose pateikiama informacija, kuria iš pradžių apsikeitė konkurencijos institucijos.

10 straipsnis

Galiojanti teisė

1. Šis Susitarimas įgyvendinamas laikantis atitinkamų Šalių įstatymų ir kitų teisės aktų.

2. Jokios šio Susitarimo nuostatos nepažeidžia nė vienos iš Šalių politikos ar teisinės jurisdikcijos sprendžiant visus su jurisdikcija susijusius klausimus.

3. Jokios šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos nė vienos iš Šalių teisėms ar įpareigojimams, numatytiems pagal kitus Korėjos Respublikos ir Europos bendrijos tarptautinius susitarimus ar teisės aktus.

11 straipsnis

Įsigaliojimas, nutraukimas ir peržiūra

1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys raštu praneša viena kitai, kad yra įvykdyti jų atitinkami teisiniai reikalavimai dėl šio Susitarimo įsigaliojimo.

2. Šis Susitarimas galioja šešiasdešimt (60) dienų nuo tos dienos, kai viena iš Šalių raštu diplomatiniais kanalais kitai Šaliai praneša, kad ketina nutraukti Susitarimą.

3. Šalys svarsto galimybę peržiūrėti šio Susitarimo taikymą ne vėliau kaip praėjus penkeriems (5) metams nuo jo įsigaliojimo dienos, siekdamos įvertinti savo bendradarbiavimo veiksmus, nustatyti papildomas sritis, kuriose jos galėtų naudingai bendradarbiauti, ir kitus būdus, kaip patobulinti Susitarimą. Šalys susitaria, kad šios peržiūros metu, be kita ko, bus atlikta tikrų arba galimų atvejų analizė, siekiant nustatyti, ar jų interesai galėtų būti geriau tenkinami glaudžiau bendradarbiaujant.

4. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas raštišku abiejų Šalių sutikimu. Toks pakeitimas įsigalioja taikant tokias pačias procedūras, kaip išdėstyta šio straipsnio 1 dalyje.

TAI PALIUDYDAMI, šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti atitinkamų Šalių tinkamai įgalioti atstovai.

Priimta Seule 2009 m. gegužės 23 d. dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir korėjiečių kalbomis. Esant bet kokiems neatitikimams, viršenybę turi tekstai anglų ir korėjiečių kalbomis.

За Европейската общност

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunitá Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapen vägnar

За правителството на Република Корея

Por el Gobierno de la República de Corea

Za vládu Korejské republiky

For Republikken Koreas regering

Für die Regierung der Republik Korea

Korea Vabariigi Valitsuse nimel

Για την Κυβέρνηση της Δημοκρατίας της Κορέας

For the Government of the Republic of Korea

Pour le gouvernement de la République de Corée

Per il governo della Repubblica di Corea

Korejas Republikas valdības vārdā

Korėjos Respublikos Vyriausybės vardu

A Koreai Köztársaság kormánya részéről

Għall-Gvern tar-Repubblika tal-Korea

Voor de Regering van de Republiek Korea

W imieniu rządu Republiki Korei

Pelo Governo da República da Coreia

Pentru Guvernul Republicii Coreea

Za vládu Kórejskej republiky

Za Vlado Republike Korejo

Korean tasavallan hallituksen puolesta

På Republiken Koreas regerings vägnar

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/42

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

dėl perviršinio deficito Maltoje

(2009/587/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Maltos pateiktas pastabas,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties 104 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reforma buvo siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose PDP etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie tvirtos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę situaciją.

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Sutarties 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. birželio 24 d. Komisija tokią nuomonę dėl Maltos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Maltos atveju, atlikus šį bendrą įvertinimą, daroma šiame sprendime išdėstyta išvada.

(7)

Remiantis duomenimis, kuriuos 2009 m. kovo mėn. pateikė Maltos valdžios institucijos ir vėliau patvirtino Eurostatas, valdžios sektoriaus deficitas Maltoje 2008 m. buvo 4,7 % BVP, taigi smarkiai viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Deficitas nėra artimas 3 % BVP pamatinei vertei ir pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis atsirado ne dėl neįprasto įvykio ar didelio ekonomikos nuosmukio 2008 m., kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Iš tiesų 2005–2007 m. realusis BVP augimas kasmet viršijo 3 %, t. y. buvo daug didesnis už potencialųjį augimą. 2008 m. ekonomikos augimas sulėtėjo, bet išliko teigiamas (1,6 %) ir, remiantis naujausiais duomenimis, buvo padidintas iki 2,5 %. Be to, pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatoma, kad prognozės apimamu laikotarpiu deficito rodiklis sumažės, bet ir toliau viršys ribą, t. y. bus 3,6 % BVP 2009 m. ir, darant įprastinę prielaidą, kad politika nesikeis, 3,2 % BVP 2010 m. Todėl Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola nuo 2003 m. viršijo 60 % BVP pamatinę vertę ir 2008 m. buvo 64,1 % BVP. Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatoma, kad valdžios sektoriaus skola palaipsniui didės ir 2010 m. bus beveik 69 %. Negali būti laikoma, kad skolos santykis mažėja pakankamai ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Todėl Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Maltos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Maltos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2) OL L 332, 1993 12 31, p. 7.

(3) Visi su PDP susiję Maltai skirti dokumentai pateikti šioje tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/netstartsearch/pdfsearch/pdf.cfm?mode=_m2

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/44

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

dėl perviršinio deficito Lietuvoje

(2009/588/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Lietuvos pateiktas pastabas,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties 104 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudedamoji dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatomos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reforma buvo siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose PDP etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ír augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie tvirtos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę situaciją.

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Sutarties 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Lietuvoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. birželio 24 d. Komisija tokią nuomonę dėl Lietuvos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Lietuvos atveju, atlikus šį bendrą įvertinimą, daroma šiame sprendime išdėstyta išvada.

(7)

Remiantis Lietuvos valdžios institucijų pateikto PDP pranešimo duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas Lietuvoje 2008 m. buvo 3,2 % BVP ir viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Deficitas buvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei, bet pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė ne dėl didelio ekonomikos nuosmukio 2008 m., kai BVP augimas nuo 8,9 % 2007 m. nukrito iki 3,0 % 2008 m. Remiantis vien šiuo metiniu augimo vidurkiu 2008 m. deficito negalima laikyti išimtiniu. Be to, pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę, atsižvelgiant į 2009 m. biudžete numatytas einamųjų metų priemones ir gegužės mėn. Parlamento patvirtintą papildomą biudžetą, 2009 m. deficitas padidės iki 5,4 % BVP ir, darant prielaidą, kad politika nesikeis, 2010 m. dar pablogės iki 8,0 % BVP. Todėl Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola išlieka gerokai mažesnė negu 60 % BVP pamatinė vertė ir 2008 m. buvo 15,6 % BVP. Tačiau pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę prognozuojama, kad daugiausia dėl numatomo didelio pirminio deficito 2009 m. ji sparčiai padidės iki 22,6 % BVP, o 2010 m. – iki 31,9 %.

(9)

Pagal Stabilumo ir augimo paktą reikėtų tinkamai atsižvelgti į sistemingas pensijų reformas, kuriomis įvedama kelių pakopų sistema, kurioje yra viena privaloma visiškai finansuojama pensijų kaupimo pakopa. Nors įgyvendinant šias reformas biudžeto būklė laikinai pablogėja, ilgalaikis valstybės finansų tvarumas akivaizdžiai padidėja. Remiantis Lietuvos valdžios institucijų įverčiais, grynosios šios reformos sąnaudos 2008 m. yra 1,0 % BVP, o įmokas laikinai sumažinus nuo 5,5 % iki 2,0 % šios sąnaudos bus 0,5 % 2009 m. ir 0,4 % 2010 m. Pagal Stabilumo ir augimo paktą į šias sąnaudas linijiniu mažėjančiu pagrindu atsižvelgiama pereinamuoju laikotarpiu ir tik tuomet, kai deficitas išlieka artimas pamatinei vertei. 2008 m., kurie yra vieninteliai metai, kai deficitą galima laikyti artimu pamatinei vertei, atsižvelgus į grynąsias reformos sąnaudas pakoreguotas deficitas būtų 2,6 % BVP. Kita vertus, 2009 ir 2010 m. Komisijos tarnybų prognozuojamas deficitas nebėra artimas pamatinei vertei, todėl į pensijų reformos sąnaudas atsižvelgti negalima.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Lietuvos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Lietuvoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lietuvos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2) OL L 332, 1993 12 31, p. 7.

(3) Visi su PDP susiję Lietuvai skirti dokumentai pateikiami šioje tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/netstartsearch/pdfsearch/pdf.cfm?mode=_m2

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/46

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

dėl perviršinio deficito Lenkijoje

(2009/589/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Lenkijos pateiktas pastabas,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties 104 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatomos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Sutarties 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Lenkijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. birželio 24 d. Komisija tokią nuomonę dėl Lenkijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Lenkijos atveju, atlikus šį bendrą įvertinimą, daroma šiame sprendime išdėstyta išvada.

(7)

Remiantis 2009 m. balandžio mėn. Lenkijos valdžios institucijų pateikto PDP pranešimo duomenimis, kuriuos vėliau patvirtino Eurostatas, 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas Lenkijoje siekė 3,9 % BVP ir viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Deficitas nebuvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei ir pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis nesusidarė dėl neįprasto įvykio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Be to, jis nesusidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio 2008 m., kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Nepaisant iki 3,3 % sumažėjusio augimo 2008 m. paskutiniame ketvirtyje (palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais) ir dėl to sumažėjusių paskutinio metų ketvirčio įplaukų bei blogesnio nei tikėtasi galutinio deficito, bendras BVP augimas buvo palyginti nemažas ir 2008 m. siekė 4,9 %.

Tai, kad potencialusis BVP augimas pagal apskaičiavimus sudaro apie 4 ½ %, o gamybos apimties atotrūkis buvo apie 3 ½ % potencialiojo BVP, rodo palankias ciklo sąlygas. Be to, pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 6,6 % BVP 2009 m. ir, darant prielaidą, kad politika nesikeis, 7,3 % 2010 m. (atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. BVP sumažės 1,4 %, o 2010 m. padidės 0,8 %). Lenkijos valdžios institucijos taip pat prognozuoja, kad 2009 m. deficitas padidės – 2009 m. birželio 22 d. jos paskelbė, kad deficitas gali gerokai viršyti 2009 m. pavasarį pateiktame PDP pranešime (4) nurodytą 4,6 % BVP dydžio einamųjų metų deficitą. Todėl Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola išlieka mažesnė negu 60 % BVP pamatinė vertė ir 2008 m. sudaro 47,1 % BVP. Tačiau atsižvelgiant į prognozuojamą didelį deficitą Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola 2010 m. gali sudaryti beveik 60 % darant prielaidą, kad politika nesikeis.

(9)

Pagal Stabilumo ir augimo paktą reikėtų tinkamai atsižvelgti į sistemingas pensijų reformas, kuriomis įvedama kelių pakopų sistema, kurioje yra viena privaloma visiškai finansuojama pensijų kaupimo pakopa. Nors dėl šių reformų įgyvendinimo laikinai pablogėja biudžeto būklė, tačiau akivaizdžiai pagerėja ilgalaikis valstybės finansų tvarumas. Remiantis Lenkijos valdžios institucijų įverčiais, šios reformos grynosios sąnaudos sudarė 2,9 % BVP 2008 m., o 2009 m. padidės iki 3,2 % BVP, kaip Lenkijos valdžios institucijos nurodė birželio 22 d. rašte. Pagal Stabilumo ir augimo paktą į šias sąnaudas galima atsižvelgti linijiniu mažėjančiu pagrindu pereinamuoju laikotarpiu ir tik tuomet, jei deficitas išlieka artimas pamatinei vertei. Kadangi deficitas 2008–2010 m. nebėra artimas pamatinei vertei, atsižvelgti į pensijų reformos sąnaudas negalima.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Lenkijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Lenkijoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininka

C. BILDT

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2) OL L 332, 1993 12 31, p. 7.

(3) Visi su PDP susiję Lenkijai skirti dokumentai pateikiami šioje tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/netstartsearch/pdfsearch/pdf.cfm?mode=m2

(4) Finansų ministro J. Rostowskio raštas Komisijos nariui J. Almuniai.

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/48

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

dėl perviršinio deficito Rumunijoje

(2009/590/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties 104 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatomos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Sutarties 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Rumunijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Taigi 2009 m. gegužės 13 d. Komisija tokią nuomonę dėl Rumunijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Rumunijos atveju, atlikus šį bendrą įvertinimą, daroma šiame sprendime išdėstyta išvada.

(7)

Remiantis 2009 m. balandžio mėn. Rumunijos valdžios institucijų pateikto PDP pranešimo duomenimis, kuriuos vėliau patvirtino Eurostatas, 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas Rumunijoje siekė 5,4 % BVP ir viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Deficitas nebuvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei, o pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma negalima laikyti, kad jis atsirado dėl neįprasto įvykio ar didelio ekonomikos nuosmukio 2008 m., kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Nepaisant augimo sulėtėjimo paskutiniame metų ketvirtyje, bendras BVP augimas 2008 m. padidėjo iki 7,1 % (palyginti su 6 % 2007 m.) ir gerokai viršijo potencialų augimą. Be to, pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 5,1 % BVP 2009 m. ir, darant prielaidą, kad politika nesikeis, 5,6 % 2010 m. Ši prognozė sudaryta remiantis BVP sumažėjimu 4,0 % 2009 m. ir 0 % augimu 2010 m. Komisijos tarnybų prognozėje taip pat atsižvelgiama į einamaisiais metais taikomas priemones, nustatytas 2009 m. vasario mėn. patvirtintame 2009 m. biudžete, bei 2009 m. balandžio mėn. Vyriausybės patvirtintas papildomas priemones. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)	Bendroji valdžios sektoriaus skola išlieka gerokai mažesnė negu 60 % BVP pamatinė vertė ir 2008 m. sudarė 13,6 % BVP. Tačiau pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos ir BVP santykis padidės iki 18 ¼ % 2009 m. ir 22 ¾ % 2010 m.

(9)

Pagal Stabilumo ir augimo paktą buvo tinkamai atsižvelgta į sistemines pensijų reformas, pagal kurias nustatoma keleto pakopų (įskaitant privalomą visiškai finansuojamą pensijų kaupimo pakopą) sistema. Nors dėl šių reformų įgyvendinimo laikinai pablogėja biudžeto būklė, tačiau akivaizdžiai pagerėja ilgalaikis valstybės finansų tvarumas. Remiantis Rumunijos valdžios institucijų įverčiais, šios reformos grynosios sąnaudos siekia 0,2 % BVP 2008 m., 0,3 % 2009 m., 0,4 % 2010 m. ir 0,4 % 2011 m. Pagal Stabilumo ir augimo paktą į šias sąnaudas galima atsižvelgti linijiniu mažėjančiu pagrindu pereinamuoju laikotarpiu ir tik tuomet, kai deficitas išlieka artimas pamatinei vertei, o Rumunijos atveju taip nėra. Bet kokiu atveju pagal pensijų reformos sąnaudas 2008 m. pakoreguotas valdžios sektoriaus deficitas gerokai viršytų 3 % BVP ribą.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Rumunijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Rumunijoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2) OL L 332, 1993 12 31, p. 7.

(3) Visi su PDP susiję Rumunijai skirti dokumentai pateikiami šioje tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/netstartsearch/pdfsearch/pdf.cfm?mode=_m2

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/50

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

dėl perviršinio deficito Latvijoje

(2009/591/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Latvijos pateiktas pastabas,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties 104 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatomos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Sutarties 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Latvijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. liepos 2 d. Komisija tokią nuomonę dėl Latvijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Latvijos atveju, atlikus šį bendrą įvertinimą, daroma šiame sprendime išdėstyta išvada.

(7)

Remiantis 2009 m. balandžio mėn. PDP pranešimu, valdžios sektoriaus deficitas Latvijoje 2008 m. buvo 4,0 % BVP, t. y. viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Be to, deficitas nebuvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei. Tačiau pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognoze numatyta, kad 2009 m. realiojo BVP augimas Latvijoje bus ypač neigiamas: BVP sumažės 13,1 % (po sumažėjimo 4,6 % 2008 m.), o remiantis naujesniais rodikliais 2009 m. BVP sumažės dar daugiau – maždaug 18 %.

Todėl pagal 2008 m. gruodžio mėn. Bendrijos mokėjimų balanso paramos programą nustatyti tikslai, t. y. 5,3 % BVP 2009 m., 4,9 % BVP 2010 m. ir mažiau nei 3 % BVP 2011 m. tapo nerealūs. Tačiau pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos tarnybų pavasario prognozę, atsižvelgiant į 2009 m. biudžetines priemones, nustatytas tik pagal 2008 m. gruodžio mėn. priimtus pakeitimus, numatyta, kad deficitas padidės nuo 4,0 % BVP 2008 m. iki 11,1 % BVP 2009 m. ir, darant prielaidą, kad politika nesikeis, dar pablogės iki 13,6 % BVP 2010 m. Įvertinus 2009 m. birželio mėn. Latvijos valdžios institucijų priimtą naujų konsolidavimo priemonių paketą ir valdžios institucijų nurodytas priemones 2010 m., taip pat darant prielaidą, kad priemonės bus visiškai įgyvendintos, valdžios sektoriaus deficitas gali sudaryti apie 10 % BVP 2009 m., 8,5 % 2010 m. ir 6 % 2011 m. (4) Todėl nors 2008 m. deficito pamatinės vertės viršijimas yra išimtinis, bet deficitas nebuvo artimas pamatinei vertei ir perviršis negali būti laikomas laikinu. Todėl Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola 2008 m. buvo 19,5 % BVP, t. y. gerokai mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę. Tačiau numatoma staigaus augimo tendencija (Komisijos tarnybų pavasario prognozėje numatytas padidėjimas iki 34,1 % BVP 2009 m. ir 50,1 % BVP 2010 m., darant prielaidą, kad bus visiškai pasinaudota tarptautine finansine parama, kuri Latvijai teikiama iki 2011 m.) Atsižvelgiant į 2009 m. birželio mėn. priimtas naujas konsolidavimo priemones ir valdžios institucijų nurodytus tolesnius konsolidavimo planus 2010–2012 m. ir priklausomai nuo to, ar atsižvelgdama į finansų sektoriaus stabilizavimo poreikius, Vyriausybė toliau skolinsis (ir kokiu mastu), 2012 m. bendrosios skolos santykis gali viršyti 60 % BVP pamatinę vertę net ir tuo atveju, jei bus imamasi tinkamų taisomųjų veiksmų.

(9)

Pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas bus atsižvelgiama į Latvijos Vyriausybės nustatytos sisteminės pensijų reformos visiškai finansuojamos pensijų kaupimo pakopos poveikį biudžetui. Nors įgyvendinant šias reformas biudžeto būklė laikinai pablogėja, ilgalaikis valstybės finansų tvarumas akivaizdžiai padidėja. Remiantis Komisijos tarnybų įverčiais, bendrosios tokios Latvijoje vykdomos reformos sąnaudos 2008 m. yra 1,6 % BVP, o įmokas laikinai sumažinus nuo 8,0 % iki 2,0 % šios sąnaudos bus 0,4 % 2009 m. ir 2010 m. Planuojama, kad socialinių įmokų, pervedamų į visiškai finansuojamą antrąją pakopą, norma bus padidinta iki 4 % 2011 m. ir iki 6 % 2012 m., todėl reformos bendrosios sąnaudos 2011–2012 m. turėtų padidėti atitinkamai iki 0,8 ir 1,2 procentinio punkto BVP. Pagal Stabilumo ir augimo paktą į šias sąnaudas galima atsižvelgti linijiniu mažėjančiu pagrindu pereinamuoju laikotarpiu ir tik tuomet, kai deficitas išlieka artimas pamatinei vertei. Kadangi 2008 m. deficitas nebuvo artimas pamatinei vertei, o 2009 ir 2010 m. Komisijos tarnybų prognozuojamas deficitas nėra artimas pamatinei vertei, į pensijų reformos sąnaudas atsižvelgti negalima.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Latvijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Latvijoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2) OL L 332, 1993 12 31, p. 7.

(3) Visi su PDP susiję Latvijai skirti dokumentai pateikiami šioje tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/netstartsearch/pdfsearch/pdf.cfm?mode=_m2

(4) Atliekant šiuos skaičiavimus atsižvelgta į laikiną antrosios pakopos pensijų sistemos socialinių išmokų perskirstymo poveikį.

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/52

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 13 d.

iš dalies keičiantis 2009 m. sausio 20 d. Tarybos sprendimą 2009/209/EB dėl Bendrijos vidutinės trukmės finansinės pagalbos skyrimo Latvijai

(2009/592/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (1), ypač į jo 5 straipsnio antrą pastraipą kartu su jo 8 straipsniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Ekonomikos ir finansų komitetu (EFK),

kadangi:

(1)	Sprendimu 2009/289/EB (2) Taryba nusprendė suteikti Latvijai savitarpio pagalbą. Sprendimu 2009/290/EB (3) Taryba nusprendė suteikti Latvijai vidutinės trukmės finansinę pagalbą.

(2)	Dėl Latviją ištikusios finansų krizės masto ir intensyvumo reikia persvarstyti ekonominės politikos sąlygas, nustatytas Bendrijos finansinės pagalbos dalims išmokėti, kad būtų galima atsižvelgti į fiskalines pasekmes smarkiai sumažėjus BVP.

(3)	Todėl Sprendimą 2009/290/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tarybos sprendimas 2009/290/EB iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 5 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

įgyvendinti aiškiai apibrėžtą vidutinės trukmės fiskalinę programą, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitą būtų galima sumažinti iki mažesnės nei Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės laikantis tokio termino ir konsolidavimo plano, kurie atitiktų pagal perviršinio deficito procedūrą priimtas Tarybos rekomendacijas Latvijai;“;

3 straipsnio 5 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	įgyvendinti 2009 m. biudžetą ir priimti 2010 m. biudžetą, kuriame būtų numatytos tvarios priemonės, atitinkančios konsolidavimo planą;“.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 53, 2002 2 23, p. 1.

(2) OL L 79, 2009 3 25, p. 37.

(3) OL L 79, 2009 3 25, p. 39.

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/53

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 27 d.

iš dalies keičiantis Sprendimo 1999/70/EB dėl nacionalinių centrinių bankų išorės auditorių nuostatas dėl Banka Slovenije išorės auditoriaus

(2009/593/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolą dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, ypač į jo 27.1 straipsnį,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 5 d. Europos centrinio banko rekomendaciją ECB/2009/12 Europos Sąjungos Tarybai dėl Banka Slovenije išorės auditorių (1),

kadangi:

(1)	Europos centrinio banko (ECB) ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą turi atlikti nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba.

(2)	Dabartinių Banka Slovenije išorės auditorių įgaliojimai baigsis atlikus 2008 finansinių metų auditą. Todėl būtina nuo 2009 finansinių metų paskirti naują išorės auditorių.

(3)	Banka Slovenije pasirinko Deloitte revizija d.o.o. išorės auditoriais 2009–2011 finansiniams metams.

(4)	ECB valdančioji taryba rekomendavo, kad Deloitte revizija d.o.o. būtų paskirta Banka Slovenije išorės auditoriais 2009–2011 finansiniams metams.

(5)	Reikėtų vadovautis ECB valdančiosios tarybos rekomendacija ir atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 1999/70/EB (2),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimo 1999/70/EB 1 straipsnio 13 dalis pakeičiama taip:

„13. Deloitte revizija d.o.o. patvirtinama Banka Slovenije išorės auditoriais 2009–2011 finansiniams metams.“

2 straipsnis

Apie šį sprendimą pranešama ECB.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL C 132, 2009 6 11, p. 1.

(2) OL L 22, 1999 1 29, p. 69.

Europos centrinis bankas

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/54

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2009 m. liepos 17 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės

(ECB/2009/19)

(2009/594/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 26 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2009 m. gegužės 7 d. Gairės ECB/2009/10, iš dalies keičiančios Gaires ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1), leidžia kredito įstaigų, kurioms dėl jų ypatingo institucinio pobūdžio pagal Bendrijos teisę taikomi tokie patikrinimai, kurie yra panašūs į kompetentingų nacionalinių institucijų priežiūrą, prieigą prie Eurosistemos atviros rinkos operacijų ir nuolatinių galimybių.

(2)	2009 m. liepos 2 d. Sprendimu ECB/2009/16 dėl padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (2) nustatoma padengtų obligacijų pirkimo programa.

(3)	2006 m. lapkričio 10 d. Sprendimas ECB/2006/17 dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės (3) turi būti iš dalies pakeistas, kad būtų atspindėti šie politikos pokyčiai,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Sprendimas ECB/2006/17 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Gairių ECB/2006/16 1 straipsnyje apibrėžtos sąvokos turi tokią pat reikšmę, kai yra naudojamos šiame sprendime.“

2)	Sprendimo ECB/2006/17 I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2009 m. liepos 17 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 123, 2009 5 19, p. 99.

(2) OL L 175, 2009 7 4, p. 18.

(3) OL L 348, 2006 12 11, p. 38.

PRIEDAS

Sprendimo ECB/2006/17 I ir II priedai iš dalies keičiami taip:

I priedo lentelė „Turtas“ pakeičiama taip:

„TURTAS

Balanso straipsnis

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

1.	Auksas ir gautinas auksas

Fizinis auksas, t.y. luitai, monetos, lakštai, grynuoliai saugykloje ar „kelyje“. Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir reikalavimai gauti auksą, kylantys iš šių sandorių: i) aukso kiekį didinančių ar mažinančių sandorių; ir ii) aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandorių, kai tarp aukso išdavimo ir gavimo yra daugiau nei viena darbo diena

Rinkos vertė

2.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Reikalavimai užsienio valiuta sandorio šalims ne euro zonos rezidentėms, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines organizacijas ir centrinius bankus už euro zonos ribų

2.1.	Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nacionalinė kvota, atėmus TVF disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šį straipsnį arba straipsnį „Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais administravimo išlaidoms)

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Turimos specialiosios skolinimosi teisės (bendrąja verte)

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

c)	Kiti reikalavimai Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai pagal Skurdo mažinimo ir augimo programą

c)	Kiti reikalavimai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

2.2.	Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Ne euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

c)	Užsienio paskolos (indėliai) ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Užsienio paskolos Indėliai nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

d)	Kitas užsienio turtas Ne euro zonos banknotai ir monetos

d)	Kitas užsienio turtas Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

3.	Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

a) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

a) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

a) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

a) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

b)	Kiti reikalavimai euro zonos rezidentams, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Paskolos, indėliai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas

b)	Kiti reikalavimai Indėliai ir kitas skolinimas nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

4. Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.	Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė

b)	Ne euro zonos investicijos į vertybinius popierius, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina

c)	Paskolos ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Ne euro zonos paskolos Indėliai nominaliąja verte

d)	Ne euro zonos subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti vertybiniai popieriai

d) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Premijos ir (arba) nuolaidos amortizuojamos

d) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

d) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

4.2.	Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė

5.	Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1–5.5 straipsniai: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairių ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1) I priede

5.1.	Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.2.	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.3.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.4.	Struktūrinės atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.5.	Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

5.6.	Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms dėl pagrindinio kitų šioms kredito įstaigoms suteiktų kreditų turto vertės padidėjimo

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

6.	Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelių, priskiriamų turto straipsniui „Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“, valdymu, įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo, ir kiti reikalavimai. Ne vidaus euro zonos kredito įstaigų korespondentinės sąskaitos. Kiti su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusiję reikalavimai ir operacijos

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

7. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi euro zonoje išleisti vertybiniai popieriai. Koregavimo tikslais pirkti ECB skolos sertifikatai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

7.2.	Kiti vertybiniai popieriai

Vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto 7.1 straipsniui „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“ ir turto 11.3 straipsniui „Kitas finansinis turtas“; skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, laikomi iki jų galiojimo termino, įskaitant vyriausybės vertybinius popierius iki EPS, eurais. Nuosavybės priemonės

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iv)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

8.	Valdžios sektoriaus skola eurais

Reikalavimai vyriausybei, atsiradę iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai ir (arba) paskolos nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte

9. Vidiniai Eurosistemos reikalavimai

9.1.	Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas

Tik ECB balanso straipsnis

Nacionalinių centrinių bankų išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais

Nominalioji vertė

9.2.	Reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Reikalavimai susiję su ECB banknotų emisija pagal 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimą ECB/2001/15 dėl eurų banknotų emisijos (2)

Nominalioji vertė

9.3.	Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynieji reikalavimai dėl likučių TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma - taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“

a)	Nominalioji vertė

b)	kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos reikalavimai, įskaitant tarpinį ECB senjoražo pajamų paskirstymą NCB

b)	Nominalioji vertė

10.	Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (reikalavimai), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominalioji vertė

11. Kitas turtas

11.1.

Euro zonos monetos

Eurų monetos

Nominalioji vertė

11.2.

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo kaina minus nusidėvėjimas

Nusidėvėjimas yra sistemingas turto nusidėvėjimo sumos atskaitymas to turto eksploatavimo trukmės laikotarpiu. Eksploatavimo trukmė yra laikotarpis, per kurį, kaip tikimasi, subjektas galės naudotis ilgalaikiu turtu. Konkretaus materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo trukmė gali būti sistemingai peržiūrima, jeigu tikėtina trukmė skiriasi nuo anksčiau prognozuotosios. Stambus turtas gali apimti sudedamąsias dalis, kurių eksploatavimo trukmė yra skirtinga. Tokių sudedamųjų dalių trukmė turėtų būti įvertinama individualiai

Nematerialiojo turto kaina apima nematerialiojo turto įsigijimo kainą. Kitos tiesioginės ar netiesioginės sąnaudos turi būti priskiriamos išlaidoms

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

11.3.

Kitas finansinis turtas

—	Dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves, nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių ir (arba) politinių priežasčių

—	Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai, įskaitant terminuotuosius indėlius ir einamąsias sąskaitas, laikomus kaip atidėtą portfelį

—	Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu

a)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

b)	Dalyvavimas kapitale ir nelikvidžios nuosavybės akcijos ir bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

c)	Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas Grynoji turto vertė

d)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Premijos ir (arba) nuolaidos amortizuojamos

e)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

f)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

g)	Likučiai bankuose ir paskolos Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai ir (arba) indėliai yra išreikšti užsienio valiutomis

11.4.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, vertybinių popierių išankstinių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

11.5.

Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos

Ataskaitiniu laikotarpiu negautinos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto apmokėtos išlaidos ir sukauptos sumokėtų palūkanų sumos (t. y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi)

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

11.6.

Kita

a)	Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai. Paskolos patikos pagrindu

a)	Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

b)	Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

b)	Rinkos vertė

c)	Grynasis pensijų turtas

c)	Kaip 22 straipsnio 3 dalyje

12.	Metų nuostolis

Nominalioji vertė

II priedo lentelė „ECB metinis balansas“ pakeičiama taip:

„ECB metinis balansas

(milijonais EUR)

Turtas (4)

Ataskaitiniai metai

Praėję metai

Įsipareigojimai

Ataskaitiniai metai

Praėję metai

1.	Auksas ir gautinas auksas

2.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1.	Gautinos lėšos iš TVF

2.2.	Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3.	Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.	Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2.	Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

5.	Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1.	Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2.	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4.	Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5.	Ribinio skolinimo galimybė

5.6.	Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.	Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.	Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2.	Kiti vertybiniai popieriai

8.	Valdžios sektoriaus skola eurais

9.	Vidiniai Eurosistemos reikalavimai

9.1.	Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas

9.2.	Reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

9.3.	Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)

10.	Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

11.	Kitas turtas

11.1.

Euro zonos monetos

11.2.

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

11.3.

Kitas finansinis turtas

11.4.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

11.5.

Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos

11.6.

Kita

12.	Metų nuostolis

1.	Banknotai apyvartoje

2.	Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1.	Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2.	Indėlių galimybė

2.3.	Terminuotieji indėliai

2.4.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5.	Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

2.	Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.	ECB išleisti skolos sertifikatai

5.	Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1.	Valdžios sektorius

5.2.	Kiti įsipareigojimai

6.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.	Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1.	Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2.	Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.	TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.	Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

10.1.

Įsipareigojimai, lygūs pervestoms užsienio atsargoms

10.2.

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)

11.	Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

12.	Kiti įsipareigojimai

12.1.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

12.2.

Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos

12.3.

Kita

13.	Atidėjimai

14.	Perkainojimo sąskaitos

15.	Kapitalas ir atsargos

15.1.

Kapitalas

15.2.

Atsargos

16.	Metų pelnas

Visas turtas

Visi įsipareigojimai

(1) OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

(2) OL L 337, 2001 12 20, p. 52.“

(3) Vietoj to ECB gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.

(4) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę.“

GAIRĖS

Europos centrinis bankas

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/65

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2009 m. liepos 17 d.

iš dalies keičiančios Gaires ECB/2006/16 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo

(ECB/2009/18)

(2009/595/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – ECBS statutas), ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) bendrosios tarybos įnašą pagal ECBS statuto 47 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią įtraukas,

kadangi:

(1)

(2)	2009 m. liepos 2 d. Sprendimu ECB/2009/16 dėl padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (2) nustatoma padengtų obligacijų pirkimo programa.

(3)	2006 m. lapkričio 10 d. Gairės ECB/2006/16 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (3) turi būti iš dalies pakeistos, kad būtų atspindėti šie politikos pokyčiai,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Gairės ECB/2006/16 iš dalies keičiamos taip:

1 straipsnio 1 dalis papildoma šia apibrėžtimi:

„i)

kredito įstaiga: a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (4) 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip įgyvendinta nacionalinėje teisėje, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 101 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi patikrinimai, panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą.

2)	Gairių ECB/2006/16 IV–VIII priedai iš dalies keičiami pagal šių gairių priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios gairės įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės taikomos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2009 m. liepos 17 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 123, 2009 5 19, p. 99.

(2) OL L 175, 2009 7 4, p. 18.

(3) OL L 348, 2006 12 11, p. 1.

(4) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.“

PRIEDAS

Gairių ECB/2006/16 IV–VIII priedai iš dalies keičiami taip:

IV priedo lentelė „Turtaås“ pakeičiama taip:

„TURTAS

Balanso straipsnis (2)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (3)

Turtas

Auksas ir gautinas auksas

Fizinis auksas, t.y. aukso luitai, monetos, lakštai, grynuoliai saugykloje ar „kelyje“. Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir reikalavimai gauti auksą, kylantys iš šių sandorių: i) aukso kiekį didinančių ar mažinančių sandorių; ir ii) aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandorių, kai tarp aukso išdavimo ir gavimo yra daugiau nei viena darbo diena

Rinkos vertė

Privalomas

Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Reikalavimai užsienio valiuta sandorio šalims, kurios reziduoja ne euro zonoje, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines institucijas ir euro zonai nepriklausančius centrinius bankus

2.1.

Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nacionalinė kvota, atėmus TVF disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šį straipsnį arba straipsnį „Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais administravimo išlaidoms)

a)	Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Turimos specialiosios skolinimosi teisės (bendrąja verte)

b)	Specialiosios skolinimosi teisės Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

c)	Kiti reikalavimai Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai pagal Skurdo mažinimo ir augimo programą

c)	Kiti reikalavimai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

2.2.

Likučiai bankuose, investavimas į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Privalomas

c)	Užsienio paskolos (indėliai) ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Užsienio paskolos Indėliai nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

d)	Kitas užsienio turtas Ne euro zonos banknotai ir monetos

d)	Kitas užsienio turtas Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

a) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

a) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

a) iii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą ir užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

a) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Privalomas

b)	Kiti reikalavimai euro zonos rezidentams, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Paskolos, indėliai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas

b)	Kiti reikalavimai Indėliai ir kitas skolinimas nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.

Likučiai bankuose, investavimas į vertybinius popierius ir paskolos

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos. Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

a)	Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai Nominalioji vertė

Privalomas

b)	Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

b) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b) iv)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina

Privalomas

c)	Paskolos už euro zonos ribų, išskyrus tas, kurios priskiriamos turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Paskolos už euro zonos ribų Indėliai nominaliąja verte

Privalomas

d)	Ne euro zonos subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti vertybiniai popieriai

d) i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

d) ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

d) iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

4.2.

Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė

Privalomas

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1.

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.2.

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.3.

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.4.

Struktūrinės atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.5.

Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.6.

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms dėl pagrindinio kitų šioms kredito įstaigoms suteiktų kreditų turto vertės padidėjimo

Nominal value or cost

Privalomas

Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelių, priskiriamų turto straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“, valdymu, įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo, ir kiti reikalavimai. Ne vidaus euro zonos kredito įstaigų korespondentinės sąskaitos. Kiti su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusiję reikalavimai ir operacijos. Visi reikalavimai, atsirandantys dėl pinigų politikos operacijų, kurias NCB pradėjo prieš prisijungdamas prie Eurosistemos

Nominal value or cost

Privalomas

Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi euro zonoje išleisti vertybiniai popieriai. Koregavimo tikslais pirkti ECB skolos sertifikatai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

7.2.

Kiti vertybiniai popieriai

Vertybiniai popieriai, išskyrus priskiriamus turto 7.1 straipsniui „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“ ir turto 11.3 straipsniui „Kitas finansinis turtas“: skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos popieriai, laikomi iki jų galiojimo termino, įskaitant vyriausybės vertybinius popierius, išleistus iki EPS, eurais. Nuosavybės priemonės

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Privalomas

Valdžios sektoriaus skola eurais

Reikalavimai vyriausybei, atsiradę iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai ir (arba) paskolos nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte

Privalomas

—

Vidiniai Eurosistemos reikalavimai(+ )

—

9.1.

Dalyvavimas ECB kapitale(+ )

Tik NCB balanso straipsnis

Kiekvieno NCB dalis ECB kapitale pagal Sutartį ir atitinkamą kapitalo raktą bei įnašai pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį

Vertė

Privalomas

—

9.2.

Reikalavimai, lygūs pervestoms užsienio atsargoms(+ )

Tik NCB balanso straipsnis

Reikalavimai eurais ECB dėl pradinio ir papildomo užsienio atsargų pervedimo pagal Sutarties nuostatas

Nominalioji vertė

Privalomas

—

9.3.

Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas(+ )

Tik ECB balanso straipsnis.

Nacionalinių centrinių bankų išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais

Nominalioji vertė

Privalomas

—

9.4.

Grynieji reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje(+) (1)

NCB atveju: grynasis reikalavimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t.y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinė suma ir ją balansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų ( (5))

ECB atveju: reikalavimai, susiję su ECB banknotų emisija pagal Sprendimą ECB/2001/15

Nominalioji vertė

Privalomas

—

9.5.

Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji) (+ )

Grynoji šių straipsnio dalių pozicija:

a)	grynieji reikalavimai dėl likučių TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t.y. grynoji reikalavimų ir įsipareigojimų suma - taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“

a)	Nominalioji vertė

Privalomas

b)	reikalavimas dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Aktualu tik laikotarpiu nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

b)	Nominalioji vertė

Privalomas

c)	kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos reikalavimai, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB (1)

c)	Nominalioji vertė

Privalomas

10.

Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (reikalavimai), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominalioji vertė

Privalomas

11.

Kitas turtas

11.1.

Euro zonos monetos

Eurų monetos, jeigu NCB nėra teisėtas jų emitentas

Nominalioji vertė

Privalomas

11.2.

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo kaina minus nusidėvėjimas

Nusidėvėjimo normos:

—	kompiuteriai bei jų techninė ir (ar) programinė įranga ir motorinės transporto priemonės: 4 metai

—	įranga, baldai ir įrengimai pastatuose/montuojama įranga: 10 metų

—	pastatai ir kapitalinio remonto išlaidos: 25 metai

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

Rekomenduojamas

11.3.

Kitas finansinis turtas

—	Dalyvavimo teisės ir investicijos į dukterines bendroves; nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių ir (arba) politinių priežasčių

—	Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai (pvz., terminuotieji indėliai ir einamosios sąskaitos), laikomi kaip atidėtas portfelis

—	Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu

a)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Rekomenduojamas

b)	Dalyvavimo teisės ir nelikvidžios nuosavybės akcijos ir bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Rekomenduojamas

c)	Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas Grynoji turto vertė

Rekomenduojamas

d)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki termino pabaigos Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

e)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

f)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

g)	Likučiai bankuose ir paskolos Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai arba indėliai yra išreikšti užsienio valiutomis

Rekomenduojamas

11.4.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

Privalomas

11.5.

Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos

Ataskaitiniu laikotarpiu negautinos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto apmokėtos išlaidos ir sukauptos palūkanos (t. y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi)

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

11.6.

Kita

Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai. Tarpinės perkainojimo sąskaitos (balanso straipsnis tik metų eigoje: nerealizuoti nuostoliai perkainojimo dienomis metų eigoje, kurių nepadengia atitinkamos perkainojimo sąskaitos pagal įsipareigojimų straipsnį „Perkainojimo sąskaitos“). Paskolos patikos pagrindu. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. Nacionalinės euro zonos valiutos vieneto nominalo monetos. Einamosios išlaidos (grynasis sukauptas nuostolis), metų, ėjusių prieš ataskaitinius metus, nuostolis. Grynasis pensijų turtas

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

Rekomenduojamas

Tarpinės perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

Tarpinės perkainojimo sąskaitos: privalomas

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

Rinkos vertė

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais: privalomas

—

12.

Metų nuostolis

Nominalioji vertė

Privalomas

V priede lentelė „Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti pasibaigus ketvirčiui“ pakeičiama taip:

„Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti pasibaigus ketvirčiui

(milijonais EUR)

Turtas (6)

Likutis… dieną

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl

Įsipareigojimai

Likutis … dieną

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl

sandorių

ketvirčio pabaigos patikslinimų

sandorių

ketvirčio pabaigos patikslinimų

1.	Auksas ir gautinas auksas

2.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1.	Gautinos lėšos iš TVF

2.2.	Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3.	Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.	Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2.	Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

5.	Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1.	Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2.	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4.	Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5.	Ribinio skolinimo galimybė

5.6.	Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.	Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.	Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2.	Kiti vertybiniai popieriai

8.	Valdžios sektoriaus skola eurais

9.	Kitas turtas

1.	Banknotai apyvartoje

2.	Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1.	Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2.	Indėlių galimybė

2.3.	Terminuotieji indėliai

2.4.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5.	Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.	Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.	Išleisti skolos sertifikatai

5.	Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1.	Valdžios sektorius

5.2.	Kiti įsipareigojimai

6.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.	Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1.	Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2.	Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.	TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.	Kiti įsipareigojimai

11.	Perkainojimo sąskaitos

12.	Kapitalas ir atsargos

Visas turtas

Visi įsipareigojimai

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.

VI priede lentelė „Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti per ketvirčio laikotarpį“ pakeičiama taip:

„Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti per ketvirčio laikotarpį

(milijonais EUR)

Turtas (7)

Likutis… dieną

Skirtumas palyginti su praeita savaite dėl sandorių

Įsipareigojimai

Likutis… dieną

Skirtumas palyginti su praeita savaite dėl sandorių

1.	Auksas ir gautinas auksas

2.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1.	Gautinos lėšos iš TVF

2.2.	Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3.	Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.	Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2.	Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

5.	Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1.	Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2.	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4.	Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5.	Ribinio skolinimo galimybė

5.6.	Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.	Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.	Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2.	Kiti vertybiniai popieriai

8.	Valdžios sektoriaus skola eurais

9.	Kitas turtas

1.	Banknotai apyvartoje

2.	Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1.	Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2.	Indėlių galimybė

2.3.	Terminuotieji indėliai

2.4.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5.	Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.	Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.	Išleisti skolos sertifikatai

5.	Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1.	Valdžios sektorius

5.2.	Kiti įsipareigojimai

6.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.	Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1.	Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2.	Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.	TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.	Kiti įsipareigojimai

11.	Perkainojimo sąskaitos

12.	Kapitalas ir atsargos

Visas turtas

Visi įsipareigojimai

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.

VII priede lentelė „Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas“ pakeičiama taip:

„Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas

(milijonais EUR)

Turtas (8)

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

Įsipareigojimai

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

1.	Auksas ir gautinas auksas

2.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1.	Gautinos lėšos iš TVF

2.2.	Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3.	Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.	Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2.	Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

5.	Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1.	Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2.	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4.	Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5.	Ribinio skolinimo galimybė

5.6.	Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.	Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.	Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2.	Kiti vertybiniai popieriai

8.	Valdžios sektoriaus skola eurais

9.	Kitas turtas

1.	Banknotai apyvartoje

2.	Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1.	Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2.	Indėlių galimybė

2.3.	Terminuotieji indėliai

2.4.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5.	Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.	Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.	Išleisti skolos sertifikatai

5.	Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1.	Valdžios sektorius

5.2.	Kiti įsipareigojimai

6.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.	Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1.	Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2.	Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.	TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.	Kiti įsipareigojimai

11.	Perkainojimo sąskaitos

12.	Kapitalas ir atsargos

Visas turtas

Visi įsipareigojimai

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.

VIII priede lentelė „Metinis centrinio banko balansas“ pakeičiama taip:

„Metinis centrinio banko balansas (9)

(milijonais EUR)

Turtas (11)

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

Įsipareigojimai

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

1.	Auksas ir gautinas auksas

2.	Reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1.	Gautinos lėšos iš TVF

2.2.	Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3.	Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

4.	Reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.1.	Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2.	Reikalavimai, kylantys iš kredito priemonės pagal VKM II

5.	Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1.	Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2.	Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4.	Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5.	Ribinio skolinimo galimybė

5.6.	Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.	Kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.	Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2.	Kiti vertybiniai popieriai

8.	Valdžios sektoriaus skola eurais

9.	Vidiniai Eurosistemos reikalavimai

9.1.	Dalyvavimas ECB kapitale

9.2.	Reikalavimai, lygūs pervestoms užsienio atsargoms

9.3.	Reikalavimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas

9.4.	Grynieji reikalavimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje*

9.5.	Kiti vidiniai Eurosistemos reikalavimai (grynieji)*

10	.Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

11.	Kitas turtas

11.1.

Euro zonos monetos

11.2.

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

11.3.

Kitas finansinis turtas

11.4.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

11.5.

Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos*

11.6.

Kita

12.	Metų nuostolis

1.	Banknotai apyvartoje*

2.	Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1.	Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2.	Indėlių galimybė

2.3.	Terminuotieji indėliai

2.4.	Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5.	Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.	Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.	Išleisti skolos sertifikatai

5.	Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1.	Valdžios sektorius

5.2.	Kiti įsipareigojimai

6.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.	Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.	Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1.	Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2.	Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.	TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.	Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

10.1.

Įsipareigojimai, lygūs užsienio atsargų pervedimams

10.2.

Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas

10.3.

Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje*

10.4.

.Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)*

11.	Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

12.	Kiti įsipareigojimai

12.1.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

12.2.

Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos*

12.3.

Kita

13.	Atidėjimai

14	.Perkainojimo sąskaitos

15.	Kapitalas ir atsargos

15.1.

Kapitalas

15.2.

Atsargos

16.	Metų pelnas

Visas turtas

Visi įsipareigojimai

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.

(1) Turi būti suderinta. Žr. šių Gairių 4 konstatuojamąją dalį.

(2) Numeravimas pirmame stulpelyje yra susijęs su balanso formomis, pateiktomis V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje yra susijęs su balanso forma, pateikta VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „(+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(3) Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t.y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui.

(4) OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

(5) OL L 337, 2001 12 20, 5. p. 55.“

(6) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę.“

(7) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę.“

(8) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę.“

(9) Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(10) Vietoj to centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.

(11) Turto lentelė taip pat gali būti paskelbta prieš įsipareigojimų lentelę.“

III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/82

POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS EUJUST LEX/1/2009

2009 m. liepos 3 d.

dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake EUJUST LEX misijos vadovo skyrimo

(2009/596/BUSP)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 25 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2009/475/BUSP dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake EUJUST LEX (1), ypač į jų 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	2009 m. birželio 11 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2009/475/BUSP dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake EUJUST LEX. Tų bendrųjų veiksmų galiojimas baigiasi 2010 m. birželio 30 d.

(2)	Bendrųjų veiksmų 2009/475/BUSP 9 straipsnio 2 dalyje Politiniam ir saugumo komitetui suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl misijos vadovo skyrimo.

(3)	Stephen WHITE skirtinas misijos EUJUST LEX vadovu iki 2009 m. gruodžio 31 d.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Stephen WHITE skiriamas Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake EUJUST LEX vadovu nuo 2009 m. liepos 1 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 3 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkas

O. SKOOG

(1) OL L 156, 2009 6 19, p. 57.

4.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/83

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/597/BUSP

2009 m. liepos 27 d.

dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos karinėje operacijoje, skirtoje prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija „Atalanta“) pasirašymo ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 straipsnį,

atsižvelgdama į pirmininkaujančios valstybės narės rekomendaciją,

kadangi:

(1)	2008 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (1) (operacija „Atalanta“).

(2)	Minėtų bendrųjų veiksmų 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimuose, kurie turi būti sudaryti Sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka.

(3)

2004 m. rugsėjo 13 d. gavusi Tarybos leidimą, pirmininkaujanti valstybė narė, padedama Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai, vedė derybas dėl Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo operacijoje „Atalanta“ (toliau – Susitarimas).

(4)	Susitarimas turėtų būti pasirašytas, atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas.

(5)	Susitarimo nuostatos turėtų būti taikomos laikinai, kol jis įsigalios,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos karinėje operacijoje, skirtoje prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija „Atalanta“) pasirašymas, atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas vėliau.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas yra įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą, kad jis taptų privalomas Europos Sąjungai, atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

Pagal Susitarimo 10 straipsnio 2 dalį, Susitarimas taikomas laikinai nuo jo pasirašymo dienos, kol jis įsigalios.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

5 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 301, 2008 11 12, p. 33.

VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos

SUSITARIMAS

dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos karinėje operacijoje, skirtoje prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija „Atalanta“)

EUROPOS SĄJUNGA (ES),

KROATIJOS RESPUBLIKA,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į:

Europos Sąjungos Tarybos priimtus Bendruosius veiksmus 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija „Atalanta“) (1),

ES pakvietimą Kroatijos Respublikai dalyvauti ES vadovaujamoje operacijoje,

sėkmingai baigtą pajėgų formavimo procesą ir ES operacijos vado bei ES karinio komiteto rekomendaciją pritarti Kroatijos Respublikos pajėgų dalyvavimui ES vadovaujamoje operacijoje,

2009 m. balandžio 21 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimą ATALANTA/2/2009 dėl trečiųjų valstybių paramos ES karinei operacijai, skirtai prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija „Atalanta“) (2), priėmimo ir 2009 m. balandžio 21 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimą ATALANTA/3/2009 dėl karinei operacijai, skirtai prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija „Atalanta“) paramą skiriančių šalių komiteto įsteigimo (3), kurie abu iš dalies buvo pakeisti 2009 m. birželio 10 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimu ATALANTA/5/2009 (4),

2009 m. balandžio 3 d. Kroatijos Respublikos sprendimą dalyvauti operacijoje „Atalanta“,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalyvavimas operacijoje

1. Kroatijos Respublika prisideda prie Bendrųjų veiksmų 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (operacija „Atalanta“) ir prie bet kurių bendrųjų veiksmų arba sprendimų, kuriais Europos Sąjungos Taryba nusprendžia išplėsti ES karinio krizių valdymo operaciją, pagal šio Susitarimo nuostatas ir visus būtinus įgyvendinimo susitarimus.

2. Kroatijos Respublikos dalyvavimas operacijoje „Atalanta“ neturi įtakos Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumui.

3. Kroatijos Respublika užtikrina, kad jos pajėgos ir personalas, dalyvaujantis ES karinio krizių valdymo operacijoje, vykdys savo misiją laikydamiesi:

—	Bendrųjų veiksmų 2008/851/BUSP su galimais vėlesniais pakeitimais,

—	operacijos plano,

—	įgyvendinimo priemonių.

4. Į operaciją nusiųstos Kroatijos Respublikos pajėgos ir jos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi atsižvelgdami tik į ES karinio krizių valdymo operacijos interesus.

5. Kroatijos Respublika laiku informuoja ES operacijos vadą apie visus jos dalyvavimo operacijoje pasikeitimus.

2 straipsnis

Pajėgų statusas

1. Kroatijos Respublikos operacijai „Atalanta“ skiriamų pajėgų ir personalo statusas reglamentuojamas pajėgų statuso susitarimu, kurį Europos Sąjunga sudarė su Somaliu, Džibučiu ar kitais tokiais susitarimais, kurie vykdant operaciją bus sudaryti su kitomis regiono šalimis, arba vienašale deklaracija dėl pajėgų statuso, kurią pateikė Kenija ar kitomis tokiomis deklaracijomis, kurias vykdant operaciją pateiks kitos šalys.

2. Pajėgų ir personalo, skiriamų į štabus ar valdymo organus, esančius už bendros operacijos vietos ribų, statusą reglamentuoja atitinkamų priimančiosios valstybės štabų bei valdymo organų ir Kroatijos Respublikos susitarimai.

3. Nedarant poveikio 1 dalyje nurodytam susitarimui dėl pajėgų statuso, Kroatijos Respublikos pajėgos ir personalas, dalyvaujantis ES karinio krizių valdymo operacijoje, priklauso Kroatijos Respublikos jurisdikcijai.

4. Kroatijos Respublika yra atsakinga už visas su dalyvavimu operacijoje „Atalanta“ susijusias pretenzijas, pateikiamas jos pajėgų narių ar personalo ar su jais susijusias. Kroatijos Respublika turi imtis visų veiksmų, teisinių ar drausminių, bet kurio savo pajėgų ir personalo nario atžvilgiu pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

5. Kroatijos Respublika įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai operacijoje „Atalanta“ dalyvaujančiai valstybei atsisakymo ir tai padaryti pasirašant šį Susitarimą.

6. Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų dėl Kroatijos Respublikos dalyvavimo operacijoje „Atalanta“ atsisakymo ir tai padaryti pasirašant šį Susitarimą.

3 straipsnis

Areštuotų ir sulaikytų asmenų perdavimo siekiant patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn sąlygos

Jeigu Kroatijos Respublika siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įvykdžiusius ar įtariamus įvykdžiusius piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus Somalio teritoriniuose vandenyse, Europos Sąjungos vadovaujamų karinių jūrų pajėgų (EUNAVFOR) areštuotų ir sulaikytų asmenų bei EUNAVFOR žinioje esančio konfiskuoto turto perdavimas iš EUNAVFOR Kroatijos Respublikai, siekiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, vykdomas laikantis priede, kuris yra neatskiriama šio susitarimo dalis, išdėstytų sąlygų.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

Vykdant operaciją „Atalanta“ taikomos Europos Sąjungos ir Kroatijos Respublikos susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų (5) nuostatos.

5 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1. Visos ES karinio krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios pajėgos ir personalas išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinės valdžios institucijoms.

2. Nacionalinės valdžios institucijos perduoda operacinį ir taktinį vadovavimą ir (arba) savo pajėgų ir personalo kontrolę ES operacijos vadui. ES operacijos vadas turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3. Kroatijos Respublika turi tokias pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą, kaip ir operacijoje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4. ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Kroatijos Respublika, bet kuriuo metu gali paprašyti nutraukti Kroatijos Respublikos dalyvavimą.

5. Kroatijos Respublika paskiria vyresnįjį karinį atstovą, kuris ES karinio krizių valdymo operacijoje atstovaus jos nacionaliniam kontingentui. Vyresnysis karinis atstovas visais klausimais, susijusiais su operacija, konsultuojasi su ES pajėgų vadu ir atsako už kasdienę kontingento drausmę.

6 straipsnis

Finansiniai aspektai

1. Kroatijos Respublika prisiima padengti visas savo dalyvavimo operacijoje išlaidas, jeigu tokios išlaidos nepatenka į bendrą finansavimą, kaip numatyta šio Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje minimuose teisiniuose dokumentuose, taip pat 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendime 2008/975/BUSP, nustatančiame karinio ar gynybinio pobūdžio Europos Sąjungos operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (Athena) (6).

2. Operacija „Atalanta“ teikia logistinę paramą Kroatijos kontingentui laikydamasi išlaidų kompensavimo principo ir sąlygomis, išdėstytomis 7 straipsniuose minimuose susitarimuose dėl įgyvendinimo. Susijusių išlaidų administravimas pavedamas Athena.

3. Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Kroatijos Respublika, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją taikant sąlygas, numatytas Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl pajėgų statuso.

7 straipsnis

Susitarimai dėl šio Susitarimo įgyvendinimo

Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai arba ES operacijos vadas ir atitinkamos Kroatijos Respublikos valdžios institucijos sudaro šiam Susitarimui įgyvendinti būtinus techninius ir administracinius susitarimus.

8 straipsnis

Įsipareigojimų nesilaikymas

Jei viena iš Šalių nesilaiko pirmiau išdėstytuose straipsniuose nustatytų savo įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį Susitarimą, pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį.

9 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą.

2. Šis Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

3. Šis Susitarimas galioja visą Kroatijos Respublikos dalyvavimo operacijoje laiką.

Pasirašytas Briuselyje 2009 m. liepos 27 d. dviem egzemplioriais anglų kalba.

Europos Sąjungos vardu

Kroatijos Respublikos vardu

(1) OL L 301, 2008 11 12, p. 33.

(2) OL L 109, 2009 4 30, p. 52.

(3) OL L 119, 2009 5 14, p. 40.

(4) OL L 148, 2009 6 11, p. 34.

(5) OL L 116, 2006 4 29, p. 74.

(6) OL L 345, 2008 12 23, p. 96.

PRIEDAS

Asmenų, įtariamų įvykdžius piratavimo veiksmus arba ginkluotus plėšimus Somalio teritorinėje jūroje, kuriuos sulaikė Europos Sąjungos vadovaujamos jūrų pajėgos (EUNAVFOR), ir konfiskuotos nuosavybės, kurią perėmė EUNAVFOR, perdavimo Kroatijos Respublikai ir tolesnių veiksmų po perdavimo sąlygos ir būdai

1. Šio Susitarimo tikslais:

a) „piratavimas“– piratavimas, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos 101 straipsnyje;

b) „ginkluotas plėšimas“– a punkte apibrėžti veiksmai, kurie atliekami prie krantų valstybės teritoriniuose vandenyse, kuriuose vykdoma operacija;

c) „perduotas asmuo“– asmuo, įtariamas ketinimu vykdyti piratavimo veiksmus ar ginkluotus plėšimus, jų vykdymu ar įtariamas juos vykdęs, kurį EUNAVFOR perdavė Kroatijos Respublikai pagal šį Susitarimą.

2. Bendrieji principai

EUNAVFOR prašymu Kroatijos Respublika gali sutikti, kad jai būtų perduoti asmenys, kuriuos EUNAVFOR sulaikė dėl piratavimo ar ginkluotų plėšimų, ir EUNAVFOR konfiskuotas susijęs turtas, bei gali perduoti tokius asmenis ir turtą savo kompetentingoms institucijoms tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais.

b)	EUNAVFOR, veikdamos pagal šį Susitarimą, asmenis perduoda tik Kroatijos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms.

Kroatijos Respublika patvirtina, kad iki tol, kol asmenys bus perduoti pagal šias nuostatas, ir juos perdavus su jais elgiamasi žmoniškai ir laikomasi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, įskaitant kankinimo ir žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio arba baudimo draudimą, nesankcionuoto sulaikymo draudimą, ir laikomasi reikalavimo užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą.

3. Elgesys su perduotais asmenimis, jų baudžiamasis persekiojimas ir teismo procesas

a)	Su perduotu asmeniu elgiamasi žmoniškai, jis negali būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas, užtikrinamas tinkamas jo apgyvendinimas ir maitinimas, teisė į gydymą ir galimybė atlikti religines apeigas.

b)	Perduotas asmuo skubiai pristatomas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam pagal įstatymą yra suteikta teisė vykdyti teismines funkcijas ir kuris nedelsdamas nusprendžia dėl sulaikymo teisėtumo bei nurodo sulaikytąjį paleisti, jei sulaikymas yra neteisėtas.

c)	Perduotas asmuo turi teisę į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas.

d)	Kai yra sprendžiamas perduotam asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas kompetentingas, nepriklausomas ir nešališkas teismas.

e)	Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas perduotas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.

Kai yra sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo visiškos lygybės sąlygomis turi bent šias teises:

1)	kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą;

2)	turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai ir bendrauti su savo pasirinktu gynėju;

3)	būti teisiamas be nepateisinamo delsimo;

dalyvauti savo bylos nagrinėjime ir gintis pats arba padedamas savo pasirinkto gynėjo; jeigu neturi gynėjo, jis turi būti informuotas apie teisę turėti gynėją; turėti paskirtą jam gynėją kiekvienu atveju, kai tai reikalinga teisingumui užtikrinti, ir kiekvienu atveju nemokamai, kai jis neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti;

pats išnagrinėti visus kaltinamuosius įrodymus, įskaitant suėmimą vykdžiusių liudytojų raštiškus priesaika patvirtintus pareiškimus, arba turėti galimybę, kad tie įrodymai būtų išnagrinėti; kad gynybos liudytojai būtų iškviesti bei apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams;

6)	nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba;

7)	nebūti verčiamas duoti parodymų prieš save arba prisipažinti esąs kaltas.

g)	Perduotam asmeniui, nuteistam už nusikaltimo padarymą, leidžiama naudotis teise, kad jo nuteisimą ir nuosprendį pagal Kroatijos Respublikos įstatymus peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija, arba dėl jo aukštesnei teisminei instancijai paduoti apeliacinį skundą.

h)	Kroatijos Respublika neperduoda perduoto asmens jokiai kitai valstybei tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais be išankstinio raštiško EUNAVFOR sutikimo.

4. Mirties bausmė

Nei vienas perduotas asmuo negali būti nuteistas mirties bausme ir mirties bausmė negali būti jam įvykdyta ir jis negali būti mirties bausmės taikymo objektas.

5. Registracijos įrašai ir pranešimai

a)	Kiekvienu perdavimo atveju turi būti parengtas tinkamas dokumentas, kurį pasirašo EUNAVFOR atstovas ir Kroatijos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų atstovas.

EUNAVFOR pateikia Kroatijos Respublikai registracijos įrašus apie perduodamo asmens sulaikymą. Šiuose įrašuose pateikiama, kiek įmanoma, ši informacija: perduoto sulaikyto asmens sveikatos būklė, perdavimo Kroatijos Respublikos institucijoms tikslus laikas, sulaikymo priežastis, sulaikymo laikas ir vieta bei sprendimai, priimti dėl sulaikymo.

Kroatijos Respublika yra atsakinga už tikslios informacijos apie visus perduotus asmenis registraciją, be kita ko, už duomenų apie konfiskuotą turtą, asmens sveikatos būklę, kalinimo vietas, pateiktus kaltinimus ir svarbius sprendimus, kurie priimti baudžiamojo persekiojimo ir teisminio nagrinėjimo metu, registravimą.

d)	Pateikę raštišką prašymą Kroatijos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, su šiais registracijos įrašais gali susipažinti ES ir EUNAVFOR atstovai.

Be to, Kroatijos Respublika praneša EUNAVFOR apie asmens, perduoto pagal šį Susitarimą, kalinimo vietą, jo sveikatos būklės pablogėjimą ir kaltinimus dėl tariamo netinkamo elgesio. ES ir EUNAVFOR atstovai turi teisę susitikti su asmenimis, perduotais pagal šį Susitarimą, kol šie asmenys yra kalinami, ir turi teisę juos apklausti.

f)	Nacionalinėms ir tarptautinėms humanitarinėms agentūroms paprašius, jų atstovams leidžiama aplankyti asmenis, perduotus pagal šį Susitarimą.

Siekdama užtikrinti, kad EUNAVFOR galėtų laiku teikti paramą Kroatijos Respublikai, t. y. EUNAVFOR liudytojai dalyvautų teisme ir EUNAVFOR pateiktų svarbius įrodymus, Kroatijos Respublika praneša EUNAVFOR apie ketinimą pradėti baudžiamąjį procesą perduotam asmeniui ir įrodymų pateikimo grafiką bei liudytojų išklausymo datą.

6. EUNAVFOR parama

a)	EUNAVFOR pagal savo galimybes ir pajėgumus teikia visą pagalbą Kroatijos Respublikai tyrimo, vykdomo perduotų asmenų atžvilgiu, ir jų baudžiamojo persekiojimo metu.

Visų pirma EUNAVFOR:

1)	perduoda registracijos įrašus apie sulaikymą, parengtus pagal šių nuostatų 5 dalies b punktą;

2)	nagrinėja įrodymus pagal Kroatijos Respublikos kompetentingoms institucijoms taikomus reikalavimus, kaip sutarta 8 dalyje nurodytuose įgyvendinamuosiuose susitarimuose;

3)	stengiasi pateikti su incidentu, dėl kurio asmenys buvo perduoti pagal šias nuostatas, susijusių EUNAVFOR personalo narių parodymus arba raštiška priesaika patvirtintus pareiškimus;

4)	perduoda EUNAVFOR žinioje esantį visą atitinkamą konfiskuotą turtą.

7. Ryšys su kitomis perduotų asmenų teisėmis

Nė viena iš šių nuostatų nesiekiama suvaržyti teisių, kurias perduotas asmuo gali turėti pagal taikomą šalies ar tarptautinę teisę, arba nė viena nuostata negali būti suprantama kaip suvaržanti.

8. Įgyvendinimo susitarimai

Taikant šias nuostatas, operatyvinius, administracinius ir techninius klausimus galima reglamentuoti įgyvendinamaisiais susitarimais, kuriuos tvirtintų Kroatijos Respublikos institucijos ir ES kompetentingos institucijos bei valstybių, suteikiančių EUNAVFOR nacionalinį kontingentą, kompetentingos institucijos.

Įgyvendinamuosiuose susitarimuose gali, inter alia, būti nagrinėjami šie aspektai:

1)	Kroatijos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų, kurioms EUNAVFOR gali perduoti asmenis, nurodymas;

2)	kalinimo įstaigos, kuriose laikomi perduoti asmenys;

3)	dokumentų tvarkymas, įskaitant dokumentus, susijusius su įrodymų, kurie perdavus asmenį perduodami Kroatijos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, rinkimu;

4)	kontaktiniai centrai, kuriems turi būti teikiami pranešimai;

5)	perdavimo atveju naudotinos formos.