1.

Rizikos kapitalas yra susijęs su bendrovių, turinčių didelį augimo potencialą, finansavimu ankstyvuoju augimo laikotarpiu didinant akcinį kapitalą. Paprastai rizikos kapitalo reikia bendrovėms, turinčioms augimo potencialą, bet negalinčioms pasinaudoti kapitalo rinkomis, o rizikos kapitalą siūlo investuotojai, pasirengę didelei rizikai mainais į potencialiai didesnę nei vidutinę investicijų į akcinį kapitalą grąžą.

2.

2006 m. liepos 19 d. Europos Bendrijų Komisija (toliau – Komisija) išleido Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (1).

3.

Pagrindas ir priežastis išleisti naująsias Komisijos gaires dėl rizikos kapitalo yra tai, kad buvo pripažinta, kad rizikos kapitalo, kuriuo gali pasinaudoti verslą pradedančios pažangios įmonės, lygis yra nepakankamas. 2005 m. birželio mėn. Komisijos buvo paskelbtas „Valstybės pagalbos veiksmų planas – Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa“ (toliau – Valstybės pagalbos veiksmų planas) (2). Valstybės pagalbos veiksmų plane pabrėžiama, kad svarbu pagerinti verslo aplinką ir padėti naujoms įmonėms greičiau pradėti verslą. Šiomis aplinkybėmis Valstybės pagalbos veiksmų plane buvo paskelbta Komunikato dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo (3) peržiūra siekiant spręsti rinkos nepakankamumo problemas, darančias poveikį rizikos kapitalo teikimui verslą pradedančioms, neseniai įsisteigusioms ir pažangioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), pirmiausia didinant Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo nustatytų taisyklių lankstumą.

4.

Nors pagrindinis rinkos uždavinys yra užtikrinti pakankamą rizikos kapitalo pasiūlą EEE, rizikos kapitalo rinkoje yra nuolatinis akcinio kapitalo trūkumas – kapitalo rinkos yda, dėl kurios pasiūla neatitinka paklausos abiem pusėms priimtina kaina, o tai daro neigiamą poveikį Europos MVĮ. Šį trūkumą daugiausia jaučia moderniųjų technologijų pažangiosios įmonės, dažniausiai neseniai įsisteigusios ir turinčios didelį augimo potencialą. Tačiau jį gali jausti ir daugiau skirtingo „amžiaus“ įvairių sektorių įmonių, turinčių mažesnį augimo potencialą, kurios be išorinio rizikos kapitalo negali finansuoti savo plėtros projektų.

5.

Akcinio kapitalo trūkumas tam tikromis apibrėžtomis aplinkybėmis gali pateisinti valstybės pagalbos teikimą. Tinkamai nukreipta valstybės pagalba, skatinanti teikti rizikos kapitalą, gali būti veiksminga priemone, kuria mažinami nustatyti rinkos nepakankamumo atvejai šioje srityje ir skatinama teikti privatų kapitalą.

6.

Šios gairės pakeičia Institucijos Valstybės pagalbos gairių 10A skyrių (4)„Valstybės pagalba ir rizikos kapitalas“ ir jomis nustatomos sąlygos, kurioms esant rizikos kapitalo investicijas skatinanti valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu. Gairėse aiškinama, kokiomis sąlygomis egzistuoja valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, ir dėstomi kriterijai, kuriuos Institucija taikys vertindama rizikos kapitalo priemonių suderinamumą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį.

7.

Šios gairės parengtos remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti, parengtomis atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo, atitinkantį Institucijos gaires dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo (5). Taip pat buvo atsižvelgta į pastabas, kurias Komisija gavo viešai konsultuodamasi su EEE valstybėmis ir suinteresuotosiomis šalimis dėl Komunikato dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo svarstymo, dėl Valstybės pagalbos veiksmų plano ir dėl Komunikato dėl valstybės pagalbos naujovių diegimo srityje (6). Atsižvelgiant į Komisijos patirtį ir konsultuojantis gautas pastabas akivaizdu, kad apskritai Komunikatas dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo buvo tinkamai taikomas praktikoje, tačiau taip pat paaiškėjo, kad reikia didinti taisyklių taikymo lankstumą, o pačias taisykles patikslinti, atsižvelgiant į pasikeitusią padėtį rizikos kapitalo rinkoje. Patirtis taip pat parodė, kad teikiant tam tikrų rūšių rizikos kapitalo investicijas tam tikrose srityse ne visuomet įmanoma įvykdyti Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo nustatytas sąlygas, todėl tokiais atvejais valstybės pagalba negalima tinkamai paskatinti teikti rizikos kapitalą. Be to, patirties taip pat parodė, kad bendrasis rizikos kapitalo fondų, kuriems buvo teikiama pagalba, pelningumas buvo mažas. Institucija pritaria pirmiau pateiktiems teiginiams.

8.

Siekiant išspręsti šias problemas, šiose gairėse tam tikromis aplinkybėmis nustatomas lankstesnis požiūris, kad ELPA valstybės galėtų labiau pritaikyti rizikos kapitalo priemones atitinkamam rinkos nepakankamumo atvejui. Šiose gairėse taip pat nustatomas patobulintas rizikos kapitalo priemonių suderinamumo su EEE susitarimu vertinimo ekonominis metodas. Pagal Institucijos gaires dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo pagalbos schemų suderinamumo vertinimas jau buvo pagrįstas palyginti sudėtingu ekonominiu tyrimu, atliekamu atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo dydį ir priemonės tikslingumą. Taigi Institucijos gairėse dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo jau buvo atspindėtas pirminės svarbos patobulintas ekonominis požiūris. Vis dėlto dar reikėjo patikslinti tam tikrus kriterijus, kad atitinkamam rinkos nepakankamumo atvejui būtų parenkama labiau pritaikyta priemonė. Visų pirma naujosiose gairėse yra elementų, užtikrinančių, kad pelno siekimo ir profesionalūs investiciniai sprendimai būtų remiami siekiant dar labiau paskatinti privačius investuotojus investuoti kartu su valstybe. Galiausiai buvo stengiamasi paaiškinti tai, ką reikėjo paaiškinti, kaip parodė Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo ir Institucijos gairių dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo įgyvendinimo patirtis.

9.

Valstybės pagalbos veiksmų plane Komisija pabrėžė, kad būtina stiprinti ekonominį požiūrį į valstybės pagalbos tyrimą. Tai reiškia, kad turi būti pasiekta pusiausvyra tarp potencialaus teigiamo priemonės poveikio siekiant bendrojo intereso tikslo ir potencialaus neigiamo priemonės poveikio dėl konkurencijos ir prekybos iškraipymo. Valstybės pagalbos veiksmų plane apibrėžtą pusiausvyros tyrimą sudaro trys etapai: pirmuosiuose dviejuose įvertinamas teigiamas poveikis, o trečiajame – neigiamas poveikis ir nustatoma teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyra.

Pusiausvyros tyrimas taip pat yra svarbus kuriant valstybės pagalbos taisykles ir vertinant jų taikymo srities atvejus.

10.

Remdamasi patirtimi, įgyta taikant valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo nuostatas, Institucija mano, kad bendro rizikos kapitalo rinkos nepakankamumo problemos EEE nėra. Tačiau Institucija pripažįsta, kad teikiant kai kurių rūšių investicijas yra rinkos trūkumų tam tikruose įmonių vystymosi etapuose. Šie trūkumai atsiranda dėl netobulo rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos atitikimo, ir iš esmės juos galima apibūdinti kaip akcinio kapitalo trūkumą.

11.

Akcinio kapitalo finansavimas, ypač mažesnių įmonių, kelia daug problemų tiek investuotojui, tiek įmonei, į kurią investuojama. Pasiūlos atžvilgiu investuotojas turi kruopščiai ištirti ne tik siūlomą įkeisti turtą (pavyzdžiui, jeigu jis yra skolintojas), bet ir visą verslo strategiją, kad galėtų įvertinti pelno iš investicijos gavimo galimybes ir su tuo susijusią riziką. Investuotojas taip pat turi turėti galimybę stebėti, kad įmonės vadovai tinkamai įgyvendintų verslo strategiją. Galiausiai investuotojas turi planuoti ir vykdyti pasitraukimo strategiją, kad pardavęs savo kapitalo dalį bendrovėje, į kurią buvo investuota, gautų riziką atitinkančią investicijų grąžą.

12.

Paklausos atžvilgiu įmonė turi suvokti išorinių akcinio kapitalo investicijų į rizikingą verslą naudą ir riziką bei parengti tinkamus verslo planus, kad užtikrintų būtinus išteklius ir vadovavimą. Įmonė gali susidurti su labai dideliais finansavimo apribojimais, jeigu trūksta vidinio kapitalo ar finansavimui skolos forma gauti būtino užstato ir (arba) jeigu nėra patikimos kredito istorijos. Be to, įmonė turi dalytis valdymu su išorės investuotoju, kuris kartu su akcinio kapitalo dalimi paprastai įgyja galimybę daryti įtaką įmonės sprendimams.

13.

Dėl to rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos derinimas gali būti neveiksmingas – rinkoje siūlomo rizikos kapitalo lygis yra pernelyg žemas ir įmonės negauna finansavimo, nepaisant vertingo verslo modelio ir augimo perspektyvų. Institucijos nuomone, pagrindinė rinkos nepakankamumo priežastis, susijusi su rizikos kapitalo rinkomis, labiausiai lemianti MVĮ ir bendrovių pradiniuose vystymosi etapuose galimybes gauti lėšų ir galinti pateisinti valstybės įsikišimą, yra nepakankama arba asimetrinė informacija.

Nepakankamos arba asimetrinės informacijos padariniai gali būti tokie:

14.

Institucija mano, kad valstybės pagalba rizikos kapitalo priemonėms gali būti tinkama priemone, jeigu ji atitinka šiose gairėse nustatytas ribas ir sąlygas. Tačiau reikia atminti, kad rizikos kapitalo teikimas iš esmės yra komercinė veikla, susijusi su komerciniais sprendimais. Todėl bendresnės struktūrinės priemonės, kurios nėra valstybės pagalba, pavyzdžiui, priemonės, skatinančios verslumo kultūrą, įvedančios neutralesnį įvairių MVĮ finansavimo formų (pavyzdžiui, naujo akcinio kapitalo, nepaskirstytų pajamų ir skolos) apmokestinimą, skatinančios rinkos integraciją ir lengvinančios reguliavimo suvaržymus, įskaitant tam tikrų rūšių finansinių institucijų (pavyzdžiui, pensijų fondų) investicijų apribojimus ir bendrovių steigimo administracines procedūras, taip pat gali padėti didinti rizikos kapitalo teikimą.

15.

Valstybės pagalba rizikos kapitalui turi padidinti rizikos kapitalo, kuriuo galėtų pasinaudoti MVĮ, sumas, pirmiausia skatinant privačių investuotojų investicijas. „Naštos“ arba skatinamojo poveikio stokos rizika reiškia, kad kai kurios įmonės, finansuojamos valstybės remiamomis priemonėmis, galėtų gauti finansavimą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nesant valstybės pagalbos („išstūmimo“ rizika). Nors ir atrodo neįtikėtina, yra duomenų, kad taip nutinka. Tokiomis aplinkybėmis valstybės lėšos naudojamos neveiksmingai.

16.

Institucija mano, kad pagalba rizikos kapitalo forma, kuri atitinka šiose gairėse nustatytas sąlygas, užtikrina skatinamąjį poveikį. Poreikis skatinti priklauso nuo rinkos nepakankamumo dydžio, susijusio su įvairių rūšių priemonėmis ir pagalbos gavėjais. Todėl yra nustatyti įvairūs kriterijai, pavyzdžiui, įmonei gavėjai skiriamos investicijų dalies dydis, privačių investuotojų dalyvavimo laipsnis, taip pat atsižvelgiama į finansuojamos bendrovės dydį ir verslo etapą.

17.

Poreikis skatinti priklauso nuo rinkos nepakankamumo dydžio, susijusio su įvairių rūšių priemonėmis, pagalbos gavėjais ir MVĮ vystymosi etapo. Rizikos kapitalo priemonė yra tinkamai parengta, jeigu tam, kad atsirastų skatinamasis poveikis finansuoti MVĮ akcinį kapitalą įmonių parengiamajame, veiklos pradžios ir ankstyvajame etapuose, yra reikalingi visi pagalbos elementai. Valstybės pagalba yra neveiksminga, jeigu pagalba yra didesnė nei reikalinga skatinti teikti daugiau rizikos kapitalo. Pirmiausia, siekiant riboti pagalbą iki mažiausio būtino lygio, lemiamą reikšmę turi tai, kad pakankamai finansuotų privatūs investuotojai ir kad investicijos būtų teikiamos vadovaujantis pelno siekiu ir būtų valdomos komerciniu pagrindu.

18.

EEE susitarimu Institucija yra įpareigota kontroliuoti ELPA valstybių teikiamą valstybės pagalbą. Todėl Institucija turi akylai stebėti, kad priemonės būtų nukreiptos į tinkamą tikslą, ir vengti didelio konkurencijos iškraipymo. Spręsdama, ar leidimas skirti valstybės lėšų rizikos kapitalo skatinimo priemonėms yra suderinamas su EEE susitarimu, Institucija sieks, kad toliau nurodytų rūšių rizika būtų kuo mažesnė.

19.

Įmonių rizikos kapitalo finansavimas negali būti siejamas su valstybės pagalbos kontrolės srityje vartojama tradicine „reikalavimus atitinkančių sąnaudų“ sąvoka, kuri grindžiama tam tikromis nustatytomis sąnaudomis, dėl kurių pagalba leidžiama, ir nustatytu didžiausiu leidžiamu pagalbos intensyvumu. ELPA valstybių sukurtų galimų rizikos kapitalo priemonių modelių įvairovė taip pat reiškia, kad Institucija negali nustatyti griežtų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, ar tokios priemonės yra suderinamos su EEE susitarimu. Todėl vertinant rizikos kapitalą yra nukrypstama nuo tradicinio valstybės pagalbos kontrolės būdo.

20.

Tačiau Institucijos gairės dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo pasiteisino rizikos kapitalo srityje, todėl Institucija nutarė toliau taikyti Komunikate ir gairėse nustatytą metodą ir užtikrinti jo taikymo tęstinumą.

21.

Šios gairės taikomos tik MVĮ skirtoms rizikos kapitalo schemoms. Jos nėra teisinis pagrindas ad hoc priemonę, pagal kurią būtų galima teikti kapitalą konkrečiai įmonei, pripažinti suderinama su EEE susitarimu.

22.

Nė viena šių gairių nuostata neturėtų kelti abejonių dėl valstybės pagalbos priemonių, kurios atitinka kitų Institucijos patvirtintų gairių, bendrųjų nuostatų arba reglamentų kriterijus, suderinamumo.

23.

Institucija kreips ypatingą dėmesį į būtinybę neleisti pasinaudoti šiomis gairėmis siekiant apeiti galiojančiuose bendrosiose nuostatose, gairėse ir reglamentuose nustatytus principus.

24.

Rizikos kapitalo priemonėse turėtų būti aiškiai atmesta galimybė teikti pagalbą tokioms įmonėms:

25.

Šios gairės netaikomos su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuotų prekių kiekiais, su paskirstymo tinklo kūrimu ir valdymu arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla, taip pat pagalbai, kuriai nustatytas reikalavimas pirmenybę teikti vietos, o ne importuotoms prekėms.

26.

Šiose gairėse taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

a)   akcinis kapitalas– tai nuosavybės dalis bendrovėje, kurią sudaro investuotojams išleistos akcijos;

b)   privatus akcinis kapitalas– tai privataus (ne valstybinio) akcinio kapitalo investicija į bendroves, neįtrauktas į vertybinių popierių rinkos sąrašus, įskaitant padidintos rizikos kapitalą, pakeitimo kapitalą ir kontrolinio akcijų paketo įsigijimą;

c)   iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės– tai priemonės, kurių grąža savininkui (investuotojui, skolintojui) daugiausia grindžiama tikslinės bendrovės pelnu arba nuostoliu ir kurios įsipareigojimų nevykdymo atveju yra negarantuotos. Ši apibrėžtis grindžiama požiūriu, kad turinys svarbiau už formą;

d)   skolos investicinės priemonės– tai paskolos ir kitos finansavimo priemonės, kurios suteikia skolintojui (investuotojui) fiksuotą minimalų atlygį ir kurios bent iš dalies yra garantuojamos. Ši apibrėžtis grindžiama požiūriu, kad turinys svarbiau už formą;

e)   parengiamojo etapo kapitalas– tai lėšos, teikiamos prieš pradedant veiklą ir skiriamos pradinės idėjos tyrimui, vertinimui ir plėtojimui;

f)   veiklos pradžios kapitalas– tai lėšos, teikiamos bendrovėms, kurios komerciniais tikslais dar nepardavė produkto arba paslaugų ir dar negavo pelno, ir skiriamos produktų kūrimui ir pradinei rinkodarai;

g)   ankstyvojo etapo kapitalas– tai parengiamojo etapo ir veiklos pradžios kapitalas;

h)   plėtros kapitalas– tai bendrovės, kuri nebūtinai pasiekė pelningumo ribą arba vykdo pelningą veiklą, augimo ir plėtros finansavimas siekiant padidinti gamybos pajėgumus, plėsti rinką arba tobulinti produktą arba suteikti papildomą apyvartinį kapitalą;

i)   padidintos rizikos kapitalas– tai investicinių fondų (padidintos rizikos kapitalo fondų), veikiančių kaip pagrindiniai investuotojai ir valdančių pavienių asmenų, institucijų arba vidaus lėšas, į bendroves, kurios neįtrauktos į oficialiuosius sąrašus, investuojamos lėšos, kurios apima finansavimą ankstyvuoju ir plėtros etapais, bet neapima pakeitimo kapitalo finansavimo ir kontrolinio akcijų paketo išpirkimo;

j)   pakeitimo kapitalas– tai bendrovės akcijų pirkimas iš kitos privatų akcinį kapitalą investuojančios organizacijos arba iš kito akcininko arba akcininkų. Pakeitimo kapitalas taip pat vadinamas antriniu pirkimu;

k)   rizikos kapitalas– tai akcinis kapitalas ir iš dalies akcinis kapitalas, kuriuo finansuojamos bendrovės jų ankstyvuoju augimo laikotarpiu (parengiamuoju, veiklos pradžios ir plėtros etapais), įskaitant neformalias „verslo angelų“ investicijas, padidintos rizikos kapitalą ir alternatyvias vertybinių popierių rinkas, kurios specializuojasi MVĮ, įskaitant sparčiai augančias bendroves, finansavimo srityje (toliau – investicinės priemonės);

l)   rizikos kapitalo priemonės– tai pagalbos rizikos kapitalu arba tokios pagalbos rėmimo schemos;

m)   pradinis viešas akcijų platinimas (PVAP)– tai bendrovės akcijų pradinio pardavimo arba platinimo visuomenei pradžia;

n)   paskesnės investicijos– tai papildomos investicijos į bendrovę po pradinių investicijų;

o)   kontrolinio akcijų paketo išpirkimas– tai ne mažesnio nei kontrolinio bendrovės akcijų paketo įsigijimas iš esamų akcininkų derybų arba konkurso būdu, siekiant perimti bendrovės turtą ir veiklą;

p)   pasitraukimo strategija– tai padidintos rizikos kapitalo fonde arba privataus akcinio kapitalo fonde turimų akcijų likvidavimo, įskaitant pardavimą, nurašymą, privilegijuotųjų akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitai padidintos rizikos kapitalo bendrovei, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu (įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą), strategija pagal planą, kuriuo siekiama užtikrinti kaip galima didesnę grąžą;

q)   mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)– tai mažosios įmonės ir vidutinio dydžio įmonės, kaip apibrėžta 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (11) arba bet kokiame tą reglamentą keičiančiame reglamente;

r)   tikslinė įmonė arba bendrovė– tai įmonė arba bendrovė, į kurią investuotojas arba investicinis fondas svarsto galimybę investuoti;

s)   „verslo angelai“– tai turtingi privatūs asmenys, tiesiogiai investuojantys į naujas ir augančias į oficialiuosius sąrašus neįtrauktas įmones (teikiantys parengiamojo etapo finansavimą) ir joms patariantys, paprastai mainais į įmonės akcinio kapitalo dalį, tačiau jie gali teikti ir kitą ilgalaikį finansavimą;

t)   remiami regionai– tai regionai, patenkantys į EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a arba c punkte nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sritį.

27.

Jau yra paskelbti keli Institucijos dokumentai, kuriuose aiškinama, ar tam tikros priemonės patenka į valstybės pagalbos apibrėžtį, ir kurie gali būti svarbūs rizikos kapitalo priemonėms. Tai Institucijos gairės dėl valstybės institucijų turimų akcijų paketų (12), Institucijos gairės dėl valstybės pagalbos taikymo priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu (13), ir Institucijos gairės dėl valstybės garantijų (14). Institucija, vertindama, ar rizikos kapitalo priemonės yra valstybės pagalba, ir toliau vadovausis šiais dokumentais.

28.

Rizikos kapitalo priemonės dažnai apima sudėtingas rizikos kapitalo skatinimo schemas, nes valstybės institucijos teikia paskatas vienai ūkio subjektų (investuotojų) grupei, kad užtikrintų finansavimą kitai grupei (tikslinėms MVĮ). NET jeigu valstybės institucijos ketina teikti lengvatų tik tai kitai grupei, gauti valstybės pagalbą, atsižvelgiant į priemonės modelį, gali vienos iš šių grupių įmonės arba abiejų grupių įmonės. Be to, daugeliu atvejų priemonėje numatoma steigti fondą arba kitą investicinę priemonę, kuri veiktų atskirai nuo investuotojų ir įmonių, į kurias investuojama. Šiais atvejais taip pat būtina nuspręsti, ar fondas arba investicinė priemonė gali būti laikomi įmone, gaunančia naudos iš valstybės pagalbos.

29.

Kai finansuojama lėšomis, kurios nėra valstybės lėšos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, toks finansavimas laikomas privačių investuotojų investicija. Taip visų pirma yra tada, kai investicijas teikia Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas.

30.

Spęsdama dėl valstybės pagalbos buvimo kiekvienu lygmeniu, Institucija atsižvelgs į toliau nurodytus konkrečius veiksnius (15).

31.

Pagalba investuotojams. Kai dėl priemonės privatūs investuotojai gali investuoti į bendrovės arba bendrovių grupės akcinį kapitalą arba iš dalies akcinį kapitalą palankesnėmis sąlygomis nei valstybiniai investuotojai arba palankesnėmis sąlygomis nei tuo atveju, jeigu tokios priemonės nebūtų, laikoma, kad privatiems investuotojams yra suteiktas pranašumas. Toks pranašumas gali būti įvairių formų, kaip nurodyta šių gairių 10B.4.2 skirsnyje. Taip yra net tada, kai priemonė privatų investuotoją įtikina pranašumą suteikti konkrečiai bendrovei arba bendrovėms. Tačiau Institucijos nuomone, investicija valstybinių ir privačių investuotojų atžvilgiu teikiama pari passu pagrindu, todėl nelaikytina valstybės pagalba, jeigu investuojama tokiomis sąlygomis, kurios paprastam ūkio subjektui rinkos ekonomikoje būtų priimtinos be valstybės įsikišimo. Taip yra tik tuo atveju, jeigu valstybiniai ir privatūs investuotojai susiduria su lygiai tokia pačia pervertinimo bei sumažinimo rizika ir tokiomis pačiomis atlygio galimybėmis, turi tokį patį pirmumo lygmenį ir paprastai jeigu ne mažiau nei 50 % finansavimo priemonei teikia privatūs investuotojai, kurie yra nepriklausomi nuo bendrovių, į kurias investuoja.

32.

Pagalba investiciniam fondui, investicinei priemonei ir (arba) jo (jos) vadovams. Apskritai Institucija mano, kad investicinis fondas arba investicinė priemonė pats (-i) yra ne pagalbos gavėjas (-a), o greičiau tarpinė priemonė pagalbai investuotojams ir (arba) įmonėms, į kurias investuojama, pervesti. Vis dėlto, pavyzdžiui, finansinės priemonės arba kitos priemonės, susijusios su tiesioginiais pervedimais į investicinę priemonę arba esamą fondą, kurie turi daug ir įvairių nepriklausomos įmonės pobūdžio investuotojų, gali būti laikomos pagalba, nebent investuojama tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos paprastam ūkio subjektui rinkos ekonomikoje, nesuteikiant jokio pranašumo jos gavėjui. Panašiai būtų galima laikyti, kad pagalba skiriama fondo vadovams arba valdymo įmonei, jeigu jų atlygis nevisiškai atitinka rinkoje įprastą atlygį panašiomis sąlygomis. Kita vertus, laikoma, kad pagalbos nėra, jeigu vadovai arba valdymo įmonė yra atrenkama atvirų ir skaidrių viešų konkursų būdu arba jeigu jie negauna jokių kitų valstybės teikiamų lengvatų.

33.

Pagalba įmonėms, į kurias investuojama. Kai pagalba teikiama investuotojams, investicinei priemonei arba investiciniam fondui, Institucija paprastai mano, kad pagalba bent iš dalies perleidžiama tikslinėms įmonėms, o tai reiškia, kad pagalba teikiama ir joms. Taip yra netgi tais atvejais, kai sprendimus investuoti fondo vadovai priima vadovaudamiesi vien komerciniais sumetimais.

34.

Visais kitais atvejais įmonės, į kurias investuojama, nebus laikomos pagalbos gavėjomis, jeigu investicija teikiama tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos privačiam investuotojui rinkos ekonomikoje be valstybės įsikišimo. Tuo tikslu Institucija atsižvelgs, ar tokie investiciniai sprendimai priimami vien siekiant pelno ir yra susieti su pagrįstu verslo planu ir prognozėmis bei aiškia ir realia pasitraukimo strategija. Kiti svarbūs veiksniai: fondo vadovų arba valdymo įmonės pasirinkimas ir jų įgaliojimas investuoti, privačių investuotojų procentas ir jų dalyvavimo laipsnis.

35.

Jeigu visa rizikos kapitalo forma gavėjams suteikta pagalba yra de minimis, kaip apibrėžta 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 69/2001 dėl EB Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (16), laikoma, kad jai netaikomos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taikyti de minimis taisyklę rizikos kapitalo priemonėms sudėtingiau dėl pagalbos skaičiavimo sunkumų ir dėl to, kad priemonėmis pagalba gali būti teikiama ne tik tikslinėms įmonėms, bet ir kitiems investuotojams. Tačiau kai šiuos sunkumus galima įveikti, de minimis taisyklė yra taikytina. Taigi, jeigu pagal schemą atskirai įmonei per trejų metų laikotarpį numatomas valstybės kapitalas neviršija atitinkamos de minimis ribos, aišku, kad bet kokia pagalba šioms įmonėms ir (arba) investuotojams neviršija numatytų ribų.

36.

EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad pagalba, skiriama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu, jeigu tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Institucija, remdamasi 10B.1.3 skirsnyje nustatytu pusiausvyros tyrimu, pripažįsta rizikos kapitalo priemonę tinkama tik nustačiusi, kad pagalbos priemonė didina rizikos kapitalo teikimą ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Šiame skirsnyje nustatomos sąlygos, kurioms esant Institucija mano, kad pagalba rizikos kapitalo forma yra suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

37.

Gavusi išsamų pranešimą apie tai, kad tenkinamos visos šiame skirsnyje nustatytos sąlygos, Institucija stengiasi skubiai atlikti pagalbos vertinimą, laikydamasi Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokole dėl ELPA Priežiūros institucijos funkcijų ir galių valstybės pagalbos srityje nustatytų terminų. Tam tikrų rūšių priemonėms, kurios netenkina visų šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, Institucija atlieka išsamesnį rizikos kapitalo priemonės vertinimą pagal 10B.5 skirsnyje išdėstytas išsamias nuostatas.

38.

Kai pagalba taip pat skiriama tikslinėms įmonėms, o rizikos kapitalo teikimas yra susijęs su išlaidomis, kurioms padengti pagalba gali būti skiriama pagal kitus reglamentus, bendrąsias nuostatas arba gaires, siekiant nustatyti, ar pagalba yra suderinama su EEE susitarimu, gali būti vadovaujamasi to dokumento nuostatomis.

39.

Apskritai pasirinkti pagalbos priemonės formą paliekama ELPA valstybei; tas pats galioja ir rizikos kapitalo priemonėms. Vis dėlto, kaip išsamiau paaiškinta 10B.4.3 skirsnyje, atlikdama tokių priemonių vertinimą Institucija žiūri, ar jos skatina rinkos investuotojus teikti rizikos kapitalą tikslinėms įmonėms ir ar jos gali lemti komerciniu pagrindu (t. y. siekiant pelno) priimamus sprendimus investuoti.

40.

Institucijos nuomone, minėtą poveikį gali turėti tokio pobūdžio priemonės:

41.

Siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo priemonė turėtų 10B.1.3.4 skirsnyje nustatytą skatinamąjį poveikį ir atitiktų pagalbos reikalingumo sąlygą, turi būti įvertinami keli rodikliai. Priežastis – valstybės pagalba turi būti siekiama išspręsti tam tikrą rinkos nepakankamumo problemą, kai yra pakankamai jos buvimo įrodymų. Todėl šiose gairėse nustatomos „saugaus uosto“ (angl. safe-harbour) ribos, taikomos konkrečioms investicijų į tikslines MVĮ dalims ankstyvuosiuose šių įmonių veiklos etapuose. Be to, siekiant, kad pagalba būtų tik mažiausia būtina pagalba, lemiamą reikšmę turi tai, kad remiamos investicijos į tikslines MVĮ būtų daromos siekiant pelno ir būtų valdomos komerciniu pagrindu. Institucijos nuomone, rizikos kapitalo priemonė atitinka skatinamojo poveikio, pagalbos reikalingumo bei proporcingumo sąlygas ir bendra pusiausvyra yra teigiama, kai tenkinamos visos šios sąlygos.

Priemonėms, kuriose konkrečiai taikomos investicinės priemonės, vertinti taikomos šių gairių 10B.5 skirsnyje, o ne šiame skirsnyje nurodytos sąlygos.

42.

Rizikos kapitalo priemonėje turi būti numatyta, kad tikslinės MVĮ finansavimo dalys – nesvarbu, visiškai arba iš dalies finansuojamos valstybės pagalba, – neviršytų 1,5 mln. EUR per 12 mėnesių.

43.

Pagal rizikos kapitalo priemones finansuojama turi būti tik remiamuose regionuose įsisteigusių mažųjų ir vidutinių įmonių plėtros etape ir neremiamuose regionuose įsisteigusių vidutinių įmonių veiklos pradžios etape.

44.

Rizikos kapitalo priemonėje turi būti numatyta, kad ne mažesnę kaip 70 % investicijų į tikslines MVĮ biudžeto dalį turi sudaryti akcinio kapitalo arba iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės. Vertindama tokių priemonių pobūdį, Institucija labiau atsižvelgs į priemonės ekonominį turinį, nei į investuotojų jai suteiktą pavadinimą ir jos kvalifikavimą. Pirmiausia Institucija atsižvelgs į investuotojo rizikos kapitalo tikslinėje bendrovėje rizikos laipsnį, galimus investuotojo nuostolius, nuo pelno priklausančio atlygio, palyginti su fiksuotu atlygiu, dalį ir investuotojo pirmumo lygmenį bendrovės bankroto atveju. Institucija taip pat gali atsižvelgti į sąlygas, taikomas investicinei priemonei pagal esamas šalies teisines, reguliavimo, finansines ir apskaitos taisykles, ir įvertinti, ar jos suderinamos su priemone ir tinka jos kvalifikacijai patvirtinti.

45.

Ne mažiau kaip 50 % investicinių lėšų rizikos kapitalo priemonei turi skirti privatūs investuotojai, o remiamuose regionuose įsisteigusioms MVĮ skirtoms priemonėms – ne mažiau kaip 30 %.

46.

Rizikos kapitalo priemonė turi užtikrinti, kad sprendimai investuoti į įmones būtų pagrįsti pelno siekiu. Taip yra, kai investavimo sprendimą nulemia didelės pelno perspektyvos ir nuolat tikslinėms įmonėms tuo tikslu teikiama pagalba. Šio kriterijaus laikomasi, jeigu yra įvykdomos visos šios sąlygos:

47.

Rizikos kapitalo priemonė arba fondas turi būti valdomi komerciniu pagrindu. Jų valdytojai turi veikti kaip vadovai privačiame sektoriuje ir siekti didinti grąžą savo investuotojams. Šio kriterijaus laikomasi, jeigu yra įvykdomos visos šios sąlygos:

48.

Kadangi daugelis privataus sektoriaus fondų orientuojasi į tam tikras pažangiąsias technologijas arba net į sektorius (pavyzdžiui, sveikatos, informacinių technologijų, biotechnologijų), Institucija gali sutikti su sektoriams skirtomis rizikos kapitalo priemonėmis, jeigu priemonė patenka į šių gairių taikymo sritį, kaip nustatyta 10B.2.1 skirsnyje.

49.

Šis skirsnis taikomas rizikos kapitalo priemonėms, kurios neatitinka visų 10B.4 skirsnyje nustatytų sąlygų. Šioms priemonėms reikalingas išsamesnis 10B.1.3 skirsnyje minėtu pusiausvyros tyrimu pagrįstas atitikties vertinimas, nes būtina užtikrinti, kad priemone siekiama pašalinti konkrečią rinkos nepakankamumo problemą, taip pat dėl didesnės potencialių privačių investuotojų išstūmimo ir konkurencijos iškraipymo rizikos.

50.

Priemonių suderinamumo su EEE susitarimu tyrimas grindžiamas keliais teigiamais ir neigiamais elementais. Nė vienas elementas nėra lemiamas, ir jokia jų grupė negali savaime būti laikoma pakankama priemonės suderinamumui užtikrinti. Kai kuriais atvejais jų taikymo galimybės ir svarba gali priklausyti nuo priemonės formos.

51.

ELPA valstybės priemonės vertinimui turi pateikti visą su šiais elementais susijusią ir kitą, jų manymu, svarbią informaciją. Reikiami įrodymai ir Institucijos vertinimas priklauso nuo kiekvieno atvejo ypatumų ir yra proporcingi sprendžiamai rinkos nepakankamumo problemai bei privačių investuotojų išstūmimo rizikai.

52.

Kai rinkos nepakankamumo problema ne tokia akivaizdi, o privačių investuotojų išstūmimo ir (arba) konkurencijos iškraipymo pavojus didesnis, nurodytoms rizikos kapitalo priemonių, kurios neatitinka vienos arba daugiau 10B.4 skirsnyje nustatytų sąlygų, rūšims taikomas išsamesnis vertinimas.

a)   Priemonės, kuriomis numatomos investicijų dalys viršija tikslinei MVĮ per 12 mėnesių laikotarpį skiriamą 1,5 mln. EUR „saugaus uosto“ ribą

Institucija žino apie nuolatinius rizikos kapitalo rinkos ir akcinio kapitalo trūkumo svyravimus, taip pat apie skirtingą laipsnį, kuriuo įmones, atsižvelgiant į jų dydį, jų verslo vystymosi etapą ir ekonomikos sektorių, veikia rinkos nepakankamumo problema. Todėl Institucija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti rizikos kapitalo priemones, kuriomis numatomos investicijų dalys viršija įmonei per metus skiriamą 1,5 mln. EUR ribą, suderinamomis su EEE susitarimu, jeigu pateikiami reikiami rinkos nepakankamumo įrodymai.

b)   Priemonės, kuriomis finansuojamas neremiamuose regionuose įsisteigusių vidutinių įmonių plėtros etapas

Institucija pripažįsta, kad tam tikruose neremiamuose regionuose įsisteigusios vidutinės įmonės gali neturėti galimybių gauti pakankamo rizikos kapitalo net plėtros etape, nepaisant to, kad paprastai įmonės, turinčios didelę apyvartą ir (arba) bendrą balansą, gali gauti finansavimą. Todėl Institucija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti priemones, kurios tam tikrais atvejais iš dalies apima vidutinių įmonių plėtros etapą, suderinamomis su EEE susitarimu, jeigu pateikiami pakankami įrodymai.

c)   Priemonės, kuriomis numatomos paskesnės investicijos į tikslines įmones, kurioms jau buvo skirta pagalba kapitalo forma, tolesniems finansavimo etapams finansuoti viršijant bendras „saugaus uosto“ ribas ir po įmonės ankstyvojo augimo laikotarpio

Institucija pripažįsta svarbą paskesnių investicijų į tikslines įmones, kurioms jau buvo skirta pagalba kapitalo forma tolesniems finansavimo etapams finansuoti viršijant bendras „saugaus uosto“ ribas ir po įmonės ankstyvojo augimo laikotarpio iki pasitraukimo iš pirminės investicijos. To gali reikėti, kad nesumažėtų valstybės dalyvavimas tuose finansavimo etapuose, taip pat užtikrinant finansavimo į tikslines įmones tęstinumą, kad ir valstybiniai, ir privatūs investuotojai galėtų iki galo pasinaudoti rizikingų investicijų nauda. Šiomis aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tikslinio sektoriaus ir įmonių ypatumus, Institucija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti paskesnę investiciją suderinama su EEE susitarimu, jeigu šios investicijos suma atitinka pirminę investiciją ir fondo dydį.

d)   Priemonės, kuriomis numatomas privačių investuotojų dalyvavimas neremiamuose regionuose yra mažiau kaip 50 % ir remiamuose regionuose – 30 %

EEE privataus rizikos kapitalo rinkos išsivystymo lygis įvairiose EEE valstybėse labai skiriasi. Kai kuriais atvejais gali būti sunku rasti privačių investuotojų, todėl Institucija gali pripažinti priemones, kuriose privačių investuotojų dalis yra mažesnė už 10B.4.3.4 skirsnyje nustatytas ribas, suderinamomis su EEE susitarimu, jeigu ELPA valstybės pateikia reikiamus įrodymus. Ši problema gali būti dar didesnė, kai taikomos rizikos kapitalo priemonės, skirtos remiamuose regionuose įsisteigusioms tikslinėms MVĮ. Jos yra nutolusios nuo padidintos rizikos kapitalo centrų, čia mažesnis gyventojų tankis, o privatūs investuotojai mažiau linkę rizikuoti, todėl jos gali susidurti su dar didesniu joms prieinamo kapitalo trūkumu. Poveikį šioms MVĮ taip pat gali daryti paklausos nulemtos aplinkybės, pavyzdžiui, sunku parengti perspektyvius verslo pasiūlymus, į kuriuos būtų galima investuoti, silpnesnės akcinio kapitalo naudojimo tradicijos ir nenorima prarasti vadovavimo kontrolės dėl padidintos rizikos kapitalo intervencijos.

e)   Priemonės, kuriomis numatomas parengiamojo etapo kapitalas mažosioms įmonėms ir kuriomis gali būti numatytas i) mažesnis privačių investuotojų dalyvavimas arba jų nedalyvavimas visai ir (arba) ii) skolos investicinių priemonių, o ne akcinio kapitalo ir iš dalies akcinio kapitalo dominavimas

Rinkos nepakankamumo problemos įmonėms parengiamajame etape daro didesnį poveikį dėl didelės rizikos, susijusios su galima investicija ir būtinybe atidžiai stebėti verslininko veiksmus šiame įmonei lemiamame etape. Poveikis taip pat matyti iš to, kad beveik nėra privačių investuotojų, kurie teiktų parengiamojo etapo kapitalą, todėl šiuo atveju beveik nėra jų išstūmimo rizikos arba ji labai maža. Be to, dėl gana didelio šių mažųjų įmonių atstumo nuo rinkos, konkurencijos iškraipymo galimybė yra gerokai mažesnė. Dėl šių priežasčių Institucijos požiūris į parengiamajam etapui skirtas priemones, taip pat dėl jų galimos didžiulės svarbos augimui ir darbo vietų kūrimui EEE yra palankesnis.

f)   Priemonės, kuriomis numatoma taikyti investicinę priemonę

Investicinė priemonė gali palengvinti investuotojų bei tikslinių MVĮ ryšį ir taip pagerinti antrųjų galimybes gauti rizikos kapitalo. Esant rinkos nepakankamumui, susijusiam su įmonėmis, kurioms skirta investicinė priemonė, be finansinių paskatų priemonė negali būti veiksminga. Pavyzdžiui, nepaisant aiškaus tikslinių įmonių pelningumo potencialo, investuotojams priemone skatinamos investicijos gali atrodyti nepatrauklios, palyginti su investicijomis, kuriose numatomos didesnės investicijų dalys, arba su investicijomis į brandesnes įmones arba rinkas. Todėl Institucija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti priemones, kuriomis numatyta speciali investicinė priemonė, suderinamomis su EEE susitarimu, jeigu pateikiami aiškiai apibrėžti rinkos nepakankamumo įrodymai.

g)   Priemonė apima išlaidas, susijusias su pirmuoju įmonių tyrimu, siekiant nustatyti investicijų objektus, iki deramos kontrolės etapo („žvalgymo“ išlaidos)

Rizikos kapitalo fondai arba jų vadovai, siekdami nustatyti MVĮ, gali prieš deramos kontrolės etapą patirti „žvalgymo“ išlaidų. Subsidijos, padengiančios dalį tų žvalgymo išlaidų, turi skatinti fondus arba jų vadovus vykdyti platesnę „žvalgymo“ veiklą, nei būtų vykdoma be tų subsidijų. Ši veikla taip pat gali būti naudinga atitinkamoms MVĮ, net jeigu paieška nesibaigia investicija, nes dėl jos tos MVĮ gali įgyti daugiau patirties rizikos kapitalo investicijų srityje. Šios priežastys gali pateisinti palankesnį Institucijos požiūrį į subsidijas, padengiančias dalį rizikos kapitalo fondų arba jų vadovų „žvalgymo“ išlaidų, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos: reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi apimti tik „žvalgymo“ išlaidas, susijusias su MVĮ iš esmės parengiamajame ir veiklos pradžios etapuose, kai tokios išlaidos nesibaigia investicija, ir į išlaidas negali būti įtraukiamos fondo teisinės ir administracinės išlaidos. Be to, subsidija negali viršyti 50 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

53.

Prieš pripažindama, kad siūloma rizikos kapitalo priemonė yra suderinama su EEE susitarimu, Institucija rizikos kapitalo priemonių, kuriomis numatomos investicijų į tikslines įmones dalys viršija 10B.4 skirsnyje nustatytas sąlygas, ypač tų, kuriomis numatomos investicijų dalys viršija tikslinei MVĮ per 12 mėnesių skiriamą 1,5 mln. EUR sumą, taip pat priemonių, kuriomis numatomos paskesnės investicijos arba neremiamuose regionuose įsisteigusių vidutinių įmonių plėtros etapo finansavimas, bei priemonių, kuriomis numatomos investicinės priemonės taikymas, atžvilgiu reikalauja papildomų įrodymų, kad priemone visais lygmenimis, kuriais teikiama pagalba, yra sprendžiama rinkos nepakankamumo problema. Tokie įrodymai turi būti grindžiami tyrimu, rodančiu įmonių ir sektorių, kuriems skirta rizikos kapitalo priemonė, akcinio kapitalo trūkumą. Pateikiant tokią informaciją, būtina nurodyti rizikos kapitalo ir renkant lėšas kaupiamo kapitalo pasiūlą bei padidintos rizikos kapitalo sektoriaus svarbą vietos ūkiui. Būtų idealu, jeigu informacija būtų pateikiama trejus–penkerius metus iki priemonės įgyvendinimo, o vėliau – pagal pagrįstas prognozes, jeigu jos atliktos. Įrodymai taip pat galėtų apimti šiuos aspektus:

Jeigu tai remiamuose regionuose įsisteigusioms MVĮ skirtos priemonės, taip pat turi būti pateikiama visa kita svarbi informacija apie regioninius ypatumus, kurie pateisina numatomas priemones. Gali būti svarbūs tokie veiksniai:

54.

Jeigu rinkos sąlygos nepakito, ELPA valstybės gali tuos pačius duomenis teikti kelis kartus. Institucija pasilieka teisę tikrinti pateiktų duomenų tikrumą.

55.

Svarbus pusiausvyros tyrimo elementas – nustatymas, ar valstybės pagalba rizikos kapitalo srityje gali būti laikoma tinkama priemone privačioms rizikos kapitalo investicijoms skatinti, ir jeigu taip, tai kokia apimtimi. Šis vertinimas glaudžiai siejasi su 10B.5.2.3 skirsnyje pateikiamu skatinamojo poveikio ir pagalbos reikalingumo vertinimu.

56.

Atlikdama išsamų vertinimą, Institucija ypač didelę reikšmę teiks ELPA valstybės siūlomos priemonės poveikio vertinimui. Priemonė, kurios atžvilgiu ELPA valstybės svarstė kitas politikos galimybes ir įrodė atrankinės priemonės, pavyzdžiui, valstybės pagalbos, naudą bei nurodė ją Institucijai, yra laikoma tinkama priemone. Be to, Institucija įvertins kitas priemones, kurių buvo arba bus imtasi akcinio kapitalo trūkumo (pirmiausia ex post vertinimus) bei pasiūlos ir paklausos problemoms, darančioms poveikį tikslinėms MVĮ, spręsti, kad nustatytų, kaip jos veiktų siūlomą rizikos kapitalo priemonę.

57.

Atliekant pagalbos rizikos kapitalo forma priemonės suderinamumo vertinimą, svarbiausias vaidmuo tenka jo skatinamajam poveikiui. Institucija mano, kad skatinamasis poveikis yra, kai priemonė atitinka visas 10B.4 skirsnyje nustatytas sąlygas. Vis dėlto šiame skirsnyje nagrinėjamų priemonių skatinamasis poveikis yra mažiau akivaizdus. Todėl Institucija taip pat atsižvelgs į toliau pateiktus papildomus kriterijus, prireikus rodančius, ar investicijų sprendimai priimti siekiant pelno ir ar priemonė valdoma komerciniu pagrindu.

58.

Be 10B.4.3.6 skirsnyje nustatytų sąlygų, Institucija teigiamai vertins, jeigu rizikos kapitalo priemonę arba fondą valdo kompetentingi privataus sektoriaus vadovai arba nepriklausomi vadovai, atrinkti pagal skaidrią, nediskriminacinę procedūrą, geriausia viešo konkurso būdu, turintys įrodytos patirties investicijų kapitalo rinkoje, geriausia tame (tuose) pačiame (-iuose) sektoriuje (-iuose), kuriam (-iems) fondas skirtas, taip pat turintys atitinkamą investicijos teisinių ir apskaitos pagrindų supratimą.

59.

Kitas teigiamas veiksnys – investicinio komiteto, nepriklausomo nuo fondo valdymo bendrovės, buvimas. Komitetą turėtų sudaryti nepriklausomi privataus sektoriaus ekspertai, turintys daug darbo tiksliniame sektoriuje patirties ir, pageidautina, investuotojų atstovai arba nepriklausomi ekspertai, atrinkti pagal skaidrią, nediskriminacinę procedūrą, geriausia viešo konkurso būdu. Šie ekspertai teiktų vadovams arba valdymo įmonei esamos rinkos padėties tyrimus bei jos prognozes ir išsamiai tirtų bei teiktų pasiūlymus dėl potencialių geras investicijų perspektyvas turinčių tikslinių įmonių.

60.

Institucija teigiamai vertins, jeigu rizikos kapitalo priemonės biudžetas investicijoms į tikslines MVĮ yra pakankamo dydžio, kad būtų galima išnaudoti masto ekonomijos teikiamus pranašumus, susijusius su fondo administravimu ir galimybėmis išskaidyti riziką investuojant į pakankamai daug subjektų. Fondo dydis turėtų būti toks, kad užtikrintų galimybę absorbuoti didesnių sandorių išlaidas ir (arba) finansuoti vėlesnius pelningesnius tikslinių įmonių finansavimo etapus. Didesni fondai bus teigiamai vertinami atsižvelgiant į tikslinį sektorių, jeigu privačių investuotojų išstūmimo bei konkurencijos iškraipymo rizika sumažinama iki minimumo.

61.

Atsižvelgdama į didesnį rinkos nepakankamumą parengiamajame veiklos etape ir nagrinėdama parengiamajam etapui finansuoti skirtas priemones, Institucija teigiamai vertins tiesioginį ar netiesioginį „verslo angelų“ indėlį į investicijas parengiamajame etape. Tokiomis aplinkybėmis Institucija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti suderinamomis su EEE susitarimu ir tokias priemones, kuriose numatyta didesnė skolos investicinių priemonių dalis, taip pat didesnis valstybinių lėšų pirmumo laipsnis ir „verslo angelų“ pirmumo teisė į pelną arba didesnis atlygis už jų teikiamą kapitalą, taip pat aktyvus jų dalyvavimas valdant priemonę (fondą) ir (arba) tikslines įmones.

62.

Kad būtų suderinamumas, pagalbos suma privalo būti ne didesnė už mažiausią būtiną sumą. Šio proporcingumo aspekto užtikrinimo būdas priklauso nuo konkrečios priemonės formos. Tačiau jeigu priemonėje nėra jokio mechanizmo, užtikrinančio per didelio investuotojų atlygio kontrolę, arba jeigu nuostolių rizika tenka tik valstybiniam sektoriui ir (arba) jeigu visa nauda atitenka kitiems investuotojams, ji nebus laikoma atitinkančia proporcingumo principą.

63.

Šiuos elementus Institucija laiko darančiais teigiamą poveikį proporcingumo vertinimui, nes jie atitinka toliau aprašytą gerosios patirties metodą.

64.

Atlikdama rizikos kapitalo priemonių suderinamumo vertinimą, Institucija lygins galimą neigiamą priemonės poveikį, pavyzdžiui, konkurencijos iškraipymo ir privačių investicijų išstūmimo riziką, su teigiamu poveikiu. Šis galimas neigiamas poveikis turės būti ištirtas kiekvienu iš trijų lygmenų, kuriais gali būti teikiama pagalba. Pagalba investuotojams, investicinėms priemonėms ir investiciniams fondams gali padaryti neigiamą poveikį konkurencijai rizikos kapitalo rinkoje. Pagalba tikslinėms įmonėms gali daryti neigiamą poveikį produktų rinkoms, kuriose šios įmonės konkuruoja.

65.

Rizikos kapitalo rinkoje valstybės pagalba gali turėti privačių investicijų išstūmimo poveikį. Tai gali sumažinti privačių investuotojų paskatas finansuoti tikslines MVĮ ir paskatinti laukti, kol valstybė suteiks pagalbą tokioms investicijoms. Kuo didesnė į įmonę investuojamos investicijos dalies suma, kuo didesnė įmonė ir kuo vėlesnis įmonės veiklos etapas, tuo ši rizika yra didesnė, nes šiomis aplinkybėmis laipsniškai atsiranda daugiau galimybių gauti privataus rizikos kapitalo.

66.

Todėl jeigu tai priemonės, kuriomis numatomos didesnės investicijų į tikslines MVĮ dalys, jeigu tai paskesnės investicijos arba neremiamuose regionuose įsisteigusių vidutinių įmonių plėtros etapo finansavimo priemonės arba priemonės, kuriose dalyvauja mažai privačių investuotojų, Institucija reikalaus konkrečių įrodymų, kad nėra išstūmimo rizikos.

67.

Be to, ELPA valstybės turi pateikti įrodymus, kad išstūmimo rizika negresia konkrečiame tiksliniame segmente, sektoriuje ir (arba) pramonės struktūroje.

68.

Gali būti svarbūs šie veiksniai:

69.

Kadangi dauguma tikslinių MVĮ yra neseniai įsteigtos, mažai tikėtina, kad rinkoje, kurioje jos veikia, MVĮ turėtų didelę rinkos galią ir kad konkurencija toje rinkoje būtų smarkiai iškraipoma. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad dėl rizikos kapitalo priemonių poveikio neveiksmingai veikiančios įmonės arba sektoriai, kurie kitu atveju išnyktų, gyvuos ir toliau. Be to, dėl per didelio rizikos kapitalo finansavimo gali būti dirbtinai padidinta neveiksmingai veikiančių įmonių vertė ir dėl to lėšų teikėjų atžvilgiu iškraipyta rizikos kapitalo rinka, nes pirkdami šias įmones jie turėtų mokėti didesnę kainą. Dėl pagalbos tam tikriems sektoriams gali būti išlaikyta gamyba nekonkurencinguose sektoriuose, o dėl pagalbos tam tikriems regionams gali būti neveiksmingai paskirstyti gamybos veiksniai.

70.

Nagrinėdama šią riziką, Institucija visų pirma kreips dėmesį į šiuos veiksnius:

71.

Atsižvelgdama į minėtus teigiamus ir neigiamus veiksnius, Institucija pasvers rizikos kapitalo priemonės poveikį ir nuspręs, ar dėl jos atsirandantys iškraipymai padarys tokį neigiamą poveikį prekybos sąlygoms, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Kiekvienu atveju tyrimas bus grindžiamas bendru numatomo teigiamo ir neigiamo valstybės pagalbos poveikio vertinimu. Todėl Institucija mechaniškai nesirems šiose gairėse nurodytais kriterijais, bet bendrai vertins jų santykinę svarbą.

72.

Institucija gali neprieštarauti pagalbos priemonei, apie kurią pranešta, nepradėdama oficialios tyrimo procedūros arba, atlikusi Priežiūros ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 6 straipsnyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą, užbaigti procesą, priimdama sprendimą pagal 3 protokolo II dalies 7 straipsnį. Jeigu Institucija priima sąlyginį sprendimą pagal 3 protokolo II dalies 7 straipsnio 4 dalį ir užbaigia oficialią tyrimo procedūrą, siekdama apriboti galimą konkurencijos iškraipymą ir užtikrinti proporcingumą, ji gali nustatyti tokias sąlygas:

73.

Tais atvejais, kai kapitalas, skirtas tikslinei įmonei pagal rizikos kapitalo priemonę, kuriai taikomos šios gairės, yra naudojamas finansuoti pradinėms investicijoms arba kitoms išlaidomis, kurioms pagalba gali būti teikiama vadovaujantis kitais bendrosios išimties reglamentais, gairėmis, bendrosiomis nuostatomis arba kitais valstybės pagalbos dokumentais, taikomos pagalbos aukščiausios ribos arba didžiausios leidžiamos sumos visais atvejais sumažinamos 50 %, o remiamuose regionuose įsisteigusių tikslinių įmonių atveju – 20 % per pirmuosius trejus pirmosios rizikos kapitalo investicijos metus visos gautos sumos atžvilgiu. Šis sumažinimas netaikomas pagalbos intensyvumui, numatytam Institucijos gairėse dėl pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (17) arba bet kokiose vėlesnėse bendrosiose nuostatose arba bendrosios išimties reglamente šioje srityje.

74.

Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokole ir 2004 m. liepos 14 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendime Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje, reikalaujama, kad ELPA valstybės Institucijai teiktų metines ataskaitas.

75.

Ataskaitose turi būti pateikiama suvestinė lentelė su fondo arba pagal rizikos kapitalo priemonę atliktų investicijų tyrimu ir visų įmonių, kurioms buvo taikomos rizikos kapitalo priemonės, sąrašas. Be to, ataskaitose turi būti trumpai aprašoma investicinių fondų veikla, nurodant galimų išnagrinėtų sandorių ir įvykdytų sandorių duomenis, taip pat investicinių priemonių veiksmingumo rodiklius ir suvestinę informaciją apie kapitalo sumą, gautą taikant priemonę. Institucija gali prašyti pateikti papildomos informacijos apie suteiktą pagalbą, kad patikrintų, ar buvo laikomasi Institucijos sprendimo, kuriuo leidžiama pagalbos priemonė, sąlygų.

Metinės ataskaitos skelbiamos Institucijos tinklavietėje.

76.

Be to, Institucijos nuomone, norint EEE padidinti valstybės pagalbos skaidrumą, reikia imtis papildomų priemonių. Visų pirma būtina užtikrinti, kad ELPA valstybės, ūkio subjektai, suinteresuotosios šalys ir pati Institucija galėtų lengvai gauti visą informaciją apie taikytinas rizikos kapitalo pagalbos schemas.

77.

Tai būtų galima padaryti sukūrus susietas tinklavietes. Todėl, nagrinėdama rizikos kapitalo pagalbos schemas, Institucija nuolat reikalaus, kad atitinkamos ELPA valstybės internete skelbtų visų galutinių pagalbos schemų visą tekstą ir Institucijai praneštų tų dokumentų interneto adresą.

Schema negali būti taikoma iki informacijos paskelbimo internete.

78.

ELPA valstybės turi registruoti išsamius duomenis, susijusius su pagalbos teikimu visoms rizikos kapitalo priemonėms. Tokie duomenys turi apimti visą informaciją, būtiną norint nustatyti, ar buvo laikomasi gairėse nustatytų sąlygų, pirmiausia dėl investicijos dalies dydžio, įmonės (mažoji arba vidutinė įmonė) dydžio, įmonės vystymosi etapo (parengiamasis, veiklos pradžios arba plėtros), veiklos sektoriaus (geriausia naudojant NACE 4 ženklų klasifikaciją) bei informaciją apie fondų valdymą ir kitus šiose gairėse nurodytus kriterijus. Ši informacija turi būti saugoma 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos.

Institucija paprašys ELPA valstybių pateikti šią informaciją, kad galėtų atlikti gairių poveikio vertinimą praėjus trejiems metams nuo jų įsigaliojimo.

79.

Institucija taikys šias gaires nuo jų priėmimo dienos. Šios gairės pakeis Institucijos Valstybės pagalbos gairių 10A skyrių.

80.

Šios gairės nustos galioti 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į svarbius konkurencijos arba rizikos kapitalo politikos aspektus arba siekdama atsižvelgti į kitas ELPA politikos kryptis arba tarptautinius įsipareigojimus ir pasitarusi su ELPA valstybėmis, Institucija gali iki minėtos datos iš dalies pakeisti šias gaires. Prireikus Institucija gali pateikti išsamesnius savo požiūrio konkrečiais klausimais paaiškinimus. Institucija ketina peržiūrėti šias gaires praėjus trejiems metams nuo jų įsigaliojimo.

81.

Institucija taikys šias gaires visoms rizikos kapitalo priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po gairių priėmimo, net jeigu apie priemones buvo pranešta iki gairių paskelbimo.

82.

Laikydamasi Komisijos pranešimo dėl taisyklių, taikytinų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (consecutio legis) (18), Institucija pagalbai, apie kurią nepranešta, taikys:

83.

Institucija, remdamasi Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalimi, siūlo ELPA valstybėms tokias tinkamas su esamomis rizikos kapitalo priemonėmis susijusias priemones.

84.

ELPA valstybės prireikus turėtų per dvylika mėnesių nuo šių gairių priėmimo pakeisti esamas rizikos kapitalo priemones, kad jos atitiktų šias gaires.

85.

ELPA valstybės yra kviečiamos per du mėnesius nuo šių gairių priėmimo dienos pareikšti aiškų besąlygišką sutikimą dėl šių siūlomų tinkamų priemonių. Nesulaukusi jokio atsakymo, Institucija laikys, kad atitinkama ELPA valstybė nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis.“