I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 613/2009

2009 m. liepos 6 d.

dėl korekcinių koeficientų, nuo 2008 m. liepos 1 d. taikytinų į trečiąsias šalis paskirtų Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, nustatymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytus Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į jų X priedo 13 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reikėtų atsižvelgti į pragyvenimo Bendrijai nepriklausančiose šalyse išlaidų pokyčius ir todėl nustatyti koeficientus, nuo 2008 m. liepos 1 d. taikytinus į trečiąsias šalis paskirtų Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, išmokamiems paskyrimo vietos šalies valiuta.

(2)	Korekciniai koeficientai, naudoti atlyginimams apskaičiuoti remiantis Reglamentu (EB) Nr. 624/2008 (2), gali lemti atgaline data taikomą atlyginimo padidinimą arba sumažinimą.

(3)	Reikėtų numatyti išmokėjimą atgaline data tais atvejais, kai dėl naujų korekcinių koeficientų atlyginimas padidėjo.

(4)	Reikėtų numatyti sumų, permokėtų tuo atveju, kai dėl naujų korekcinių koeficientų atlyginimas sumažėjo, susigrąžinimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(5)

Reikėtų numatyti, kad lėšas susigrąžinti būtų galima už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo dienos ir per ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį nuo minėtos dienos – kaip ir Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimams bei pensijoms Europos bendrijoje taikomų korekcinių koeficientų atveju,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2008 m. liepos 1 d. į trečiąsias šalis paskirtų Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, išmokamiems paskyrimo vietos šalies valiuta, taikomi šio reglamento priede nurodomi korekciniai koeficientai.

Atlyginimams apskaičiuoti naudojami valiutos keitimo kursai nustatomi remiantis Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėmis ir atitinka pirmoje pastraipoje nurodytą datą.

2 straipsnis

1. Kai dėl priede nustatytų korekcinių koeficientų atlyginimas padidėja, institucijos išmoka sumas atgaline data.

2. Kai dėl priede nustatytų korekcinių koeficientų atlyginimas sumažėja, institucijos susigrąžina permokėtas sumas atgaline data už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Permokėtos lėšos susigrąžinamos atgaline data už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. Lėšos susigrąžinamos per ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį nuo minėtos dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(2) OL L 172, 2008 7 2, p. 1.

PRIEDAS

	PASKYRIMO VIETOS ŠALYS	Korekciniai koeficientai 2008 m. liepos mėn.
(1)	Afganistanas	0
	Pietų Afrika	46,9
	Albanija	78,5
	Alžyras	87,5
	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija	71,1
	Angola	112,8
	Saudo Arabija	79,1
	Argentina	54,7
	Armėnija	71,1
	Australija	108,5
	Azerbaidžanas	72,9
	Bangladešas	45,4
	Barbadosas	105,5
	Baltarusija	62,7
	Beninas	92,9
	Bolivija	49,5
	Bosnija ir Hercegovina (Sarajevas)	78,6
	Bosnija ir Hercegovina (Banja Luka)	62,7
	Botsvana	46
	Brazilija	95,5
	Burkina Fasas	96,5
(1)	Burundis	0
	Kambodža	62,7
	Kamerūnas	109,7
	Kanada	78,9
	Žaliasis Kyšulys	74,4
	Čilė	57,7
	Kinija	74,6
	Vakarų krantas – Gazos ruožas	103,1
	Kolumbija	79,2
	Kongas (Brazavilis)	129,1
	Pietų Korėja	90,7
	Kosta Rika	68,7
	Dramblio Kaulo Krantas	99,9
	Kroatija	106,3
	Kuba	73,5
	Džibutis	85,4
	Egiptas	33,8
	Salvadoras	63,6
	Ekvadoras	57,9
	Eritrėja	41,9
	JAV (Niujorkas)	91,5
	JAV (Vašingtonas)	85
	Etiopija	77,8
	Gabonas	110,4
	Gambija	70,3
	Gruzija	99,7
	Gana	54,3
	Gvatemala	70,7
	Gvinėja (Konakris)	55,7
	Bisau Gvinėja	114,6
	Gajana	53,5
	Haitis	104,2
	Hondūras	60,3
	Honkongas	83,4
	Fidžio Salos	72,2
	Saliamono Salos	85,6
	Indija	50,9
	Indonezija (Banda Ačehas)	49,5
	Indonezija (Džakarta)	69,1
(1)	Irakas	0
	Izraelis	118,9
	Jamaika	86,1
	Japonija (Tokijas)	105
	Jordanija	70
	Kazachstanas (Almata)	75,6
	Kazachstanas (Astana)	71
	Kenija	73,8
	Kirgizija	86,7
	Kosovas (Priština)	57,5
	Laosas	77,6
	Lesotas	47,3
	Libanas	80
(1)	Liberija	0
	Madagaskaras	84,2
	Malaizija	65,8
	Malavis	63,6
	Malis	83,5
	Marokas	86,9
	Mauricijus	72,6
	Mauritanija	61,2
	Meksika	69,7
	Moldova	67,1
	Juodkalnija	68,9
	Mozambikas	71,9
	Namibija	57,5
	Nepalas	66
	Nikaragva	46,2
	Nigeris	85,7
	Nigerija	93
	Norvegija	131,2
	Naujoji Kaledonija	140,4
	Naujoji Zelandija	89,8
	Uganda	69,9
	Uzbekistanas	45,4
	Pakistanas	43,9
	Panama	52,2
	Papua Naujoji Gvinėja	73,5
	Paragvajus	83,6
	Peru	67,4
	Filipinai	61
	Centrinės Afrikos Respublika	113,1
	Kongo Demokratinė Respublika (Kinšasa)	112,3
	Dominikos Respublika	58,2
	Rusija	121,8
	Ruanda	82,7
	Samoa	65,5
	Senegalas	88,1
	Serbija (Belgradas)	73,9
	Siera Leonė	68,9
	Singapūras	95,8
	Sudanas	50
	Šri Lanka	58,1
	Pietų Sudanas (Juba)	87,6
	Šveicarija (Ženeva)	112,2
	Šveicarija (Bernas)	108
	Surinamas	39,7
	Svazilandas	46,4
	Sirija	66,8
	Tadžikistanas	61,2
	Taivanas	77,3
	Tanzanija	61,4
	Čadas	129,3
	Tailandas	52,4
	Rytų Timoras	56,6
	Togas	87
	Tonga	85
	Trinidadas ir Tobagas	61,6
	Tunisas	68,7
	Turkija	80,7
	Ukraina	109,4
	Urugvajus	73,2
	Vanuatu	105,6
	Venesuela	61
	Vietnamas	40,2
	Jemenas	57
	Zambija	63,2
(1)	Zimbabvė	0

(1) Nėra duomenų.

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/8

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 614/2009

2009 m. liepos 7 d.

dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 26, 87, 88, 89, 132 ir 133 straipsnius bei 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2783/75 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Sutarties nuostatos dėl žemės ūkio į Sutarties I priedą neįtrauktam ovalbuminui netaikomos, o kiaušinio tryniui – taikomos.

(3)	Tai gali turėti neigiamo poveikio bendrosios žemės ūkio politikos kiaušinių sektoriuje veiksmingumui.

(4)	Siekiant subalansuoto sprendimo, turėtų būti nustatyta bendra prekybos ovalbuminu sistema, atitinkanti bendrą prekybos kiaušiniais sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai ovalbuminas plačiu mastu gali būti pakeistas laktalbuminu, šią sistemą būtina taikyti ir laktalbuminui.

(5)

Remiantis 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (4), Bendrijoje buvo sukurta viena bendra prekybos kiaušiniais sistema.

(6)	Albuminams taikoma prekybos sistema turėtų atitikti kiaušiniams taikomą sistemą, nes pirmasis produktas priklauso nuo antrojo.

(7)	Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde Bendrija derėjosi dėl įvairių susitarimų. Keletas iš tų susitarimų susiję su žemės ūkiu, visų pirma su Susitarimu dėl žemės ūkio (5).

(8)	Susitarimas dėl žemės ūkio reikalauja panaikinti kintamus importo mokesčius bei kitas priemones ir importo mokesčius. Pagal Susitarimą dėl žemės ūkio muito normos taikytinos žemės ūkio produktams turi būti įtvirtintos Bendrajame muitų tarife.

(9)

Ovalbumino kainos paprastai priklauso nuo kiaušinių kainų, kurios Bendrijos ir pasaulio rinkose skiriasi. Kiaušinių kaina, neįskaitant perdirbimo kaštų, nėra vienintelis albumino kainą pasaulio rinkoje lemiantis veiksnys. Tam, kad rinka būtų bent minimaliai apsaugota nuo neigiamų tarifikacijos padarinių, Susitarimas dėl žemės ūkio leidžia taikyti papildomą muitą, tačiau laikantis tiksliai nurodytų reikalavimų ir tik tiems produktams, kuriems nustatomas tarifas.

(10)

Susitarimas dėl žemės ūkio numato daugybę tarifo kvotų pagal susitarimus dėl dabartinių ir minimalių galimybių. Tokioms kvotoms taikomi reikalavimai yra išsamiai nustatyti Susitarime dėl žemės ūkio. Atsižvelgiant į didelį kvotų skaičių ir tam, kad būtų garantuotas kuo veiksmingesnis jų taikymas, Komisija atsako už jų atidarymą bei administravimą taikant Vadybos komiteto procedūrą.

(11)

Dėl to, kad įvairūs kiaušinių produktai tarpusavyje yra glaudžiai ekonomiškai susiję, būtina numatyti galimus taikyti prekybos standartus ovalbuminui ir laktalbuminui, kuo labiau atitinkančius Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies s punkte nurodytiems produktams nustatytus prekybos standartus.

(12)

Bendrai organizuojant kiaušinių rinką, išimtinė kompetencija neleisti naudotis susitarimais dėl laikino įvežimo perdirbti priklauso Tarybai. Iš Susitarimo dėl žemės ūkio kylančiomis ekonominėmis sąlygomis galėtų būti tikslinga skubiai reaguoti į rinkos problemas, atsirandančias taikant minėtus susitarimus. Šiuo atveju Komisijai turėtų būti suteikta kompetencija imtis neatidėliotinų priemonių, kurios yra ribojamos laiko,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, muito normos pagal Bendrąjį muitų tarifą taikomos šiems produktams:

KN kodas	Aprašymas
3502	Albuminai (įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sauso produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai:
3502	– Kiaušinių albuminas:
ex 3502 11	– – Džiovintas:
3502 11 90	– – – Kitas (išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui)
ex 3502 19	– – Kitas:
3502 19 90	– – – Kitas (išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui)
ex 3502 20	– Pieno albuminas, įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus:
ex 3502 20	– – Kitas (išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui)
3502 20 91	– – – Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo)
3502 20 99	– – – Kitas

II SKYRIUS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

2 straipsnis

1. Importuojant 1 straipsnyje išvardytus produktus į Bendriją gali būti reikalaujama pateikti importo licenciją.

2. Importo licencijas išduoda valstybės narės bet kuriam pareiškėjui nepaisydamos jo įsikūrimo Bendrijoje vietos ir nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi taikant 4 straipsnį.

3. Importo licencijos galioja visoje Bendrijoje. Tokios licencijos išduodamos pateikus užstatą, garantuojantį, kad produktai bus importuojami licencijos galiojimo laikotarpiu; jei importas per tą laikotarpį nevykdomas arba vykdomas tik iš dalies, visas arba dalis užstato negrąžinama, išskyrus force majeure atvejus.

4. Importo licencijų galiojimo laikas ir kitos išsamios 1 dalies taikymo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3 straipsnis

1. Siekiant užkirsti kelią arba neutralizuoti neigiamą poveikį Bendrijos rinkai, kuris gali kilti dėl kai kurių 1 straipsnyje išvardytų produktų importo, vienas arba keletas tokių produktų, laikantis Bendrajame muitų tarife nustatytos muito normos, apmokestinami papildomu importo muitu, jei reikalavimai, nustatyti Susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnyje, yra įvykdyti, nebent būtų nepanašu, kad importas galėtų pakenkti Bendrijos rinkai, arba jei poveikis būtų neproporcingas numatytam tikslui.

2. Orientacinės kainos, už kurias žemesnėms gali būti įvedamas papildomas muitas, yra tokios, kokias Bendrija pateikia Pasaulio prekybos organizacijai.

Orientaciniai kiekiai, kuriuos būtina viršyti, kad būtų taikomas papildomas importo muitas, visų pirma nustatomi remiantis importu į Bendriją per trejus metus iki tų metų, kuriais kyla arba panašu, jog gali kilti neigiamas poveikis rinkai, nurodytas 1 dalyje.

3. Importo kainos, į kurias būtina atsižvelgti taikant papildomą importo muitą, nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos importo kainomis CIF.

Importo kainos CIF tuo tikslu tikrinamos remiantis to produkto tipinėmis kainomis pasaulinėje rinkoje arba to produkto kaina Bendrijos importo rinkoje.

4. Komisija priima išsamias 1, 2 ir 3 dalių taikymo taisykles remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiose išsamiose taisyklėse visų pirma nustatomi:

a)	produktai, kuriems gali būti taikomas papildomas muitas pagal Susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnį;

b)	kiti kriterijai, būtini taikant 1 dalį pagal Susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnį.

4 straipsnis

1. 1 straipsnyje išvardytų produktų tarifinės kvotos, kylančios iš susitarimų, sudarytų daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo pagrindu, atidaromos ir administruojamos vadovaujantis išsamiomis taisyklėmis, priimtomis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Kvotos administruojamos taikant vieną iš toliau išvardytų metodų arba iš karto kelis:

a)	metodą, pagrįstą chronologine paraiškų padavimo tvarka (taikant „pirmas atėjai, pirmas gavai“ principą);

b)	metodą, pagal kurį kvotos skiriamos proporcingai kiekiams, kurių prašoma pateiktose paraiškose (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ metodą);

c)	metodą, pagrįstą tradiciniais prekybos modeliais (taikant „tradicinių/naujų importuotojų“ metodą).

Gali būti taikomi ir kiti tinkami metodai.

Juos taikant turi būti išvengta bet kokios susijusių ūkio subjektų diskriminacijos.

3. Jei būtina, administravimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Bendrijos rinkos tiekimo poreikius ir poreikį išlaikyti jos pusiausvyrą bei gali būti paremtas seniau naudotais kvotų, panašių į nurodytas 1 dalyje, metodais, nepažeidžiant teisių, atsirandančių pagal daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo susitarimus.

4. 1 dalyje nurodytos išsamios taisyklės numato metines kvotas, tinkamai išdėstytas tarpsniais per metus, jei jos turi būti atidaromos, ir prireikus:

a)	garantijas, susijusias su produkto pobūdžiu, geografine kilmės vieta ir kilme;

b)	dokumento, patvirtinančio a punkte nurodytas garantijas, pripažinimą; ir

c)	sąlygas, kuriomis išduodamos importo licencijos, ir jų galiojimo laiką.

5 straipsnis

Jei Bendrijos rinkos kainos labai išauga ir panašu, kad tokia padėtis užsitęs sutrikdydama ar keldama pavojų sutrikdyti tą rinką, galima imtis atitinkamų priemonių.

Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, prireikus priima išsamias šio straipsnio pirmos pastraipos taikymo taisykles.

6 straipsnis

1 straipsnyje išvardytiems produktams gali būti patvirtinami prekybos standartai, kurie, atsižvelgiant į būtinybę remtis tų produktų charakteristikomis, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 116 straipsnyje to reglamento I priedo XIX dalyje išvardytiems produktams nustatytus prekybos standartus. Standartai pirmiausiai gali būti susiję su klasifikavimu pagal kokybę, su pakavimu, saugojimu, transportavimu, pateikimu ir ženklinimu.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina standartus, jų apimtį ir bendrąsias jų taikymo taisykles.

7 straipsnis

1. Tiek, kiek reikia, kad kiaušinių bendroji rinka ir tinkamai veiktų, ir tinkamai būtų taikomas šis reglamentas, Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu ir laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos balsavimo tvarkos, ypatingais atvejais gali visai arba iš dalies uždrausti taikyti susitarimus dėl laikinojo įvežimo perdirbti tiems šio reglamento 1 straipsnyje išvardytiems produktams, kurie yra skirti tame straipsnyje išvardytų produktų gamybai.

2. Jei 1 dalyje nurodyta padėtis yra ypač neatidėliotina ir Bendrijos rinka yra sutrikdyta arba jai kyla pavojus būti sutrikdytai dėl susitarimų laikinai įvežti produktus perdirbti, Komisija, nukrypdama nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva imasi reikiamų priemonių. Tarybai ir valstybėms narėms pranešama apie tokias priemones, kurios galios ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir bus taikomos nedelsiant. Jei Komisija gauna valstybės narės prašymą, per savaitę nuo jo gavimo dienos ji priima sprendimą.

3. Apie Komisijos pasirinktas priemones kiekviena valstybė narė praneša Tarybai per savaitę nuo tos dienos, kai jos buvo paskelbtos. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti Komisijos sprendimą. Jei Taryba per tris mėnesius nepriima jokio sprendimo, Komisijos sprendimas laikomas panaikintu.

8 straipsnis

1. Bendrosios kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės bei specifinės jos taikymo taisyklės yra taikomos tų produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, klasifikacijai. Tarifų nomenklatūra, kuri yra šio reglamento taikymo rezultatas, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.

2. Jei šiame reglamente arba juo remiantis priimtose nuostatose nenumatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a)	apmokestinti bet kokiu mokesčiu, lygiaverčiu muitui;

b)	taikyti bet kokį kiekybinį apribojimą arba lygiavertį poveikį turinčias priemones.

III SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

1straipsnyje nurodyti produktai, gaminami ar gaunami iš produktų, kuriems netaikomos Sutarties 23 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio nuostatos, negali būti išleisti į laisvą apyvartą Bendrijoje.

10 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija, būtina įgyvendinant šį reglamentą. Tokios informacijos pateikimo ir platinimo taisyklės tvirtinamos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

11 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 2783/75 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. BORG

(1) 2009 m. sausio 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 282, 1975 11 1, p. 104.

(3) Žr. I priedą.

(4) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(5) OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

I PRIEDAS

PANAIKINAMAS REGLAMENTAS IR JO VĖLESNIŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2783/75 (OL L 282, 1975 11 1, p. 104).
Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 4001/87 (OL L 377, 1987 12 31, p. 44).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105).	Tik XII priedo B dalis
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2916/95 (OL L 305, 1995 12 19, p. 49).	Tik 1 straipsnio 6 punktas

II PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EEB) Nr. 2783/75	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	2 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	2 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	2 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 4 dalis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	4 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
4 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir trečia įtraukos	4 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai
4 straipsnio 3 ir 4 dalys	4 straipsnio 3 ir 4 dalys
5–7 straipsniai	5–7 straipsniai
8 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	8 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
8 straipsnio 2 dalies pirma ir antra įtraukos	8 straipsnio 2 dalies a ir b punktai
9 ir 10 straipsniai	9 ir 10 straipsniai
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
—	11 straipsnis
—	12 straipsnis
Priedas	—
—	I priedas
—	II priedas

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/16

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 616/2009

2009 m. liepos 13 d.

kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2005/94/EB nuostatos dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyrių tvirtinimo dėl paukščių gripo ir papildomų biologinio saugumo priemonių tokiuose skyriuose

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (1), ypač į jos 3 straipsnį, 34 straipsnio 4 dalį ir 63 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	2004 m. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (PGSO) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (2) (toliau – kodeksas) skyriuje „Skirstymas zonomis ir regionais“ nustatė skirstymo skyriais metodą.

(2)

Kodekso 4.3 skyriuje aprašoma, kad skirstymas zonomis ir skyriais – tai „procedūros, kurias įgyvendina šalys pagal šio skyriaus nuostatas siekdamos apibrėžti savo teritorijoje aiškiai nustatytą gyvūnų sveikatos statusą turinčias subpopuliacijas ligų kontrolės ir (arba) tarptautinės prekybos tikslais“. Nors taikant abu metodus svarbus vaidmuo tenka tiek teritoriniams aspektams, tiek geram valdymui, zonomis skirstomos tos gyvūnų subpopuliacijos, kurios pirmiausiai apibrėžtos geografiniu pagrindu (taikant natūralius, dirbtinius ir teisinius apribojimus), o skyriais skirstomos tos gyvūnų populiacijos, kurios pirmiausiai apibrėžtos remiantis su biologiniu saugumu susijusiu valdymu ir ūkininkavimu.

(3)

Be to, 4.4 skyriuje „Skirstymo skyriais taikymas“ nustatyta struktūrinė skyrių taikymo ir pripažinimo šalyse sistema. Skyrius gali būti sudarytas iš kelių įmonių ir patvirtintas apibrėžtai (-oms) gyvūnų ligai (-oms), remiantis tam tikrai (-oms) ligai (-oms) parengtu ir įgyvendintu išsamiu ir dokumentais pagrįstu biologinio saugumo planu. Skyrius pirmą kartą turėtų būti patvirtintas šalyje, teritorijoje arba zonoje, kurioje neužfiksuota ligos, prieš konkrečios (-ių) ligos (-ų) protrūkį. Tai ypač svarbu labai užkrečiamų ligų, pvz., labai patogeniško paukščių gripo, atvejais. Jei įvyksta ligos protrūkis, skyriais gali būti skirstoma siekiant palengvinti prekybą.

(4)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.) (toliau – naujoji gyvūnų sveikatos strategija), pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“ (3), nustatyta 2007–2013 m. gyvūnų sveikatos politikos raidos kryptis. Naujojoje gyvūnų sveikatos strategijoje numatyta daugiau dėmesio skirti atsargumo priemonėms, ligų priežiūrai, kontrolei ir moksliniams tyrimams, siekiant mažinti gyvūnų ligų paplitimą, o ligų protrūkių atveju kiek įmanoma mažinti jų poveikį.

(5)

Biologiniam saugumui naujojoje gyvūnų sveikatos strategijoje tenka svarbus vaidmuo. Be to, skirstymas skyriais paskatintų Bendrijos ūkininkus taikyti biologinio saugumo priemones, nes dėl tokio skirstymo skyriais palengvėtų saugi prekyba, o ūkininkai gautų akivaizdžių pranašumų ir gyvūnai būtų apsaugoti nuo ligų.

(6)

Šiuo atžvilgiu šiame reglamente reikėtų nustatyti skyrių tvirtinimo, patvirtinimo galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisykles atsižvelgiant į paukščių gripą. Tokiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į Kodeksą, kad būtų taikomas nuoseklus kovos su paukščių gripo plitimu metodas ir atsižvelgiama į aiškiai nustatytą patvirtintų skyrių sveikatos statusą.

(7)

Tarybos direktyvoje 2005/94/EB nustatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo priežiūra ir ankstyvu nustatymu, ir būtinosios kontrolės priemonės bei judėjimo apribojimai, kurie būtų taikomi šios ligos protrūkio tarp naminių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių atveju. Tam tikros iš šių priemonių turi būti taikomos toje direktyvoje nustatytuose naminių paukščių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyriuose.

(8)	Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos naminių paukščių skyrių arba kitų nelaisvėje laikančių paukščių skyrių sąvokų apibrėžtys ir numatyta, kad, siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo plitimo, tuose skyriuose gali būti taikomos papildomos biologinio saugumo priemonės.

(9)

Direktyvoje 2005/94/EB numatyta, kad valstybės narės vykdo stebėsenos programas, siekdamos nustatyti, kiek paplitęs skirtingų naminių paukščių rūšių užsikrėtimas paukščių gripo H5 ir H7 potipių virusu. Šiam tikslui valstybėse narėse kasmet patvirtinamos privalomosios paukščių gripo stebėsenos programos. Todėl valstybėje narėje esančių skyrių patvirtinimas turėtų būti susijęs su atitinkamos valstybės narės nacionalinės stebėsenos programos tvirtinimu.

(10)

2006 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendime 2006/437/EB, patvirtinančiame Tarybos direktyvoje 2005/94/EB numatytą Paukščių gripo diagnostikos vadovą (4), nustatytos diagnostikos procedūros, mėginių ėmimo metodai ir laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo kriterijai paukščių gripo protrūkiui patvirtinti. Dėl šios srities Bendrijos teisės aktų nuoseklumo šios procedūros ir metodai turėtų būti taikomi kiekviename skyriuje.

(11)

Kad būtų lengviau atlikti procedūras tarp valstybių narių elektroninėmis priemonėmis ir būtų užtikrintas skaidrumas bei aiškumas, svarbu, kad informacija apie patvirtintus skyrius ir apie patvirtinimo suteikimą, jo galiojimo sustabdymą ar atšaukimą Bendrijoje būtų teikiama kuo veiksmingiau. Todėl valstybės narės turėtų sukurti internetinius informacinius puslapius, kuriuose būtų pateikiama tokia informacija, o Komisijos svetainėje turėtų būti pateikiamos nuorodos į tuos puslapius.

(12)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos valstybių narių naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyrių (toliau – skyriai) tvirtinimo taisyklės paukščių gripo atžvilgiu ir numatomos papildomos prevencinės biologinio saugumo priemonės, kurios turi būti įgyvendinamos tokiuose skyriuose, siekiant suteikti jiems aiškiai nustatytą su paukščių gripu susijusį sveikatos statusą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	biologinio saugumo planas – visos ūkyje įgyvendinamos biologinio saugumo priemonės;

bendroji biologinio saugumo valdymo sistema:

a)	bendros taisyklės, kuriomis reglamentuojama skyriaus veikla ir

b)	visos visuose ūkiuose, įskaitant skyrius, pagal jų biologinio saugumo planus įgyvendinamos biologinio saugumo taisyklės;

skyriaus valdytojas – oficialiai už skyrių atsakingas asmuo, ypač atsižvelgiant į 3, 4 ir 5 straipsnius, įskaitant šias užduotis:

a)	prižiūrėti visus skyriuje atliekamus veiksmus, susijusius su bendrąja biologinio saugumo valdymo sistema, visų pirma – su tos sistemos įgyvendinimu ir monitoringu,

b)	prižiūrėti, kaip naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių savininkai arba augintojai įgyvendina ūkių biologinio saugumo planus ir

c)	palaikyti ryšius su kompetentinga institucija;

4.	išvežimo ūkis – ūkis, kuriame esantys naminiai ar kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, jų vienadieniai jaunikliai, perinti skirti arba valgomieji kiaušiniai (toliau – prekės) turi būti išvežami iš skyriaus;

5.	tiekimo ūkis – ūkis, kuriame esančios prekės skirtos išvežimo ūkiui arba kitam tame skyriuje esančiam ūkiui;

visos susijusios šalys – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (5) 3 straipsnio 3 ir 6 dalyje nurodyti skyrių valdytojai, verslo subjektai, taip pat maisto ir pašarų verslo subjektai, gyvūnų laikytojai ir augintojai, vaistų gamintojai ir kiti pramonės atstovai, tiekiantys prekes arba paslaugas tam skyriui.

II SKYRIUS

SKYRIŲ TVIRTINIMAS

3 straipsnis

Paraiškos skyriams tvirtinti

1. Savanoriškas paraiškas skyriams tvirtinti (toliau – paraiškos) kompetentingai institucija teikia skyriaus valdytojas.

2. Paraiškoje nurodoma ši informacija:

a)	skyriaus valdytojo pavardė, jo (-os) kvalifikacija ir pareigos, duomenys ryšiams ir skyriaus adresas;

b)	išsamus skyriaus aprašymas, kaip nurodyta priedo 1 dalyje;

c)	skyriuje esančių ūkių bendrųjų biologinio saugumo valdymo sistemų ir biologinio saugumo planų aprašymas, kaip nurodyta priedo 2 dalyje;

d)	išsami informacija apie ligos stebėsenos konkrečias priemones, kriterijus ir reikalavimus, ypač apie konkrečią apsaugą nuo paukščių gripo ir su ja susiusią stebėseną, kaip nurodyta priedo 3 dalyje.

4 straipsnis

Skyrių patvirtinimo suteikimas

1. Pirminį skyriaus patvirtinimą kompetentinga institucija suteikia tik tiems skyriams, kurie yra valstybės narės, kurioje pagal Bendrijos teisės aktus netaikomi su paukščių gripu susiję apribojimai, teritorijoje arba teritorijos dalyje.

Pirminis skyriaus patvirtinimas suteikiamas tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo patvirtinta nacionalinė stebėsenos programa, skirta nustatyti, kiek paplitęs skirtingų naminių paukščių rūšių užsikrėtimas paukščių gripo H5 ir H7 potipių virusu.

2. Prieš suteikdama skyriaus patvirtinimą kompetentinga institucija užtikrina, kad skyriuje:

ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki paraiškos pateikimo dienos taikomos tam tikros apsaugos nuo paukščių gripo ir su ja susijusios stebėsenos priemonės, kaip reikalaujama priedo 3 dalyje (įskaitant tyrimų atlikimo tvarką, kaip reikalaujama priedo 3 dalies 4 punkte) ir tuo laikotarpiu skyriuje esančiuose ūkiuose nebuvo užfiksuota paukščių gripo atvejų;

b)	prireikus, įgyvendinami vakcinavimo planai laikantis Bendrijos teisės aktų;

c)	pagal 3 straipsnio2 dalį pateikta informacija yra išsami ir tiksli;

d)	įgyvendinta bendroji biologinio saugumo valdymo sistema, kaip nurodyta priedo 2 dalies 1 punkte, ir būtų nustatyta, kad jos pakanka aiškiai nustatytam naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių populiacijos sveikatos statusui tame skyriuje užtikrinti;

e)	būtų atlikti oficialūs kontroliniai patikrinimai vietoje ir būtų gauti palankūs rezultatai atsižvelgiant į a–d punktus;

3. Skyrius turi tik vieną pavadinimą ir jam suteikiamas tik vienas patvirtinimo numeris.

4. Kompetentingoji institucija užtikrina, kad suteikus skyriaus patvirtinimą, jis nedelsiant būtų įrašytas į 9 straipsnio 1 dalyje numatytame internetiniame informaciniame puslapyje pateiktą patvirtintų skyrių sąrašą ir nurodyta išsami informacija apie skyriuje esančių ūkių buvimo vietą ir ar tai išvežimo, ar tiekimo ūkiai (toliau – patvirtintų skyrių sąrašas).

III SKYRIUS

SKYRIŲ PATVIRTINIMO IŠLAIKYMO SĄLYGOS

5 straipsnis

Skyriaus valdytojo atsakomybė ir pareigos

Po skyriaus patvirtinimo suteikimo skyriaus valdytojas:

1.	prižiūri ir stebi skyrių, kad užtikrintų, jog jis tebeatitinka informaciją, pateiktą pagal 3 straipsnio 2 dalį, ir priede nurodytus kriterijus bei reikalavimus; visų pirma tokia informacija turi būti atnaujinama ir pateikiama kompetentingai institucijai jai paprašius;

užtikrina, kad ligos, ypač paukščių gripo, stebėsenos veikla vyktų pagal bendrąją biologinio saugumo valdymo sistemą ir pagal kiekvieną skyriuje esančio ūkio biologinio saugumo planą ir kad:

a)	veiktų išankstinio įspėjimo sistema, skirta paukščių gripo atvejams nustatyti ir kad mėginių ėmimas bei diagnostiniai tyrimai būtų atliekami laikantis Sprendimo 2006/437/EB ir šio reglamento priedo 3 dalies nuostatų;

b)	nustačius padidėjusią paukščių gripo riziką, priedo 3 dalies 4 punkte nurodyti stebėsenos planai būtų atnaujinami;

c)	visi paukščių gripo diagnostiniai tyrimai būtų atliekami tam tikslui kompetentingos institucijos patvirtintose laboratorijose; informacija apie stebėseną ir rezultatai būtų teikiami kompetentingai institucijai;

d)	apie visus neaiškius arba teigiamus stebėsenos skyriuje rezultatus būtų nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai, kad atitinkamus mėginius būtų galima siųsti nacionalinei etaloninei paukščių gripo laboratorijai arba Bendrijos etaloninei paukščių gripo laboratorijai patvirtinti;

3.	užtikrina, kad būtų vakcinuojama pagal bendrąją biologinio saugumo sistemą ir kiekvieną skyriuje esančio ūkio biologinio saugumo planą ir kad kompetentingai institucijai paprašius jai būtų pateikiami vakcinavimo planai ir procedūrų aprašymas;

organizuoja reguliarius vidaus ir išorės auditą, kad užtikrintų, kad skyriuje veiksmingai taikomos visos biologinio saugumo priemonės, atliekama stebėsenos veikla ir įgyvendinama atsekamumo sistema, ir saugotų tokių patikrinimų bei patikrinimų, atliktų pagal kokybės užtikrinimo sistemą, rezultatus, kad kompetentingai institucijai paprašius juos būtų galima jai pateikti;

nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai, jeigu:

a)	informacija apie skyrių pakito ir nebeatitinka pagal 3 straipsnio 2 punktą pateiktos informacijos arba priede nurodytų kriterijų ir reikalavimų;

b)	bendroji biologinio saugumo valdymo sistema arba biologinio saugumo planas buvo pakeisti arba pritaikyti prie epidemiologinės padėties, taip pat jeigu tas skyrius padidėjo arba sumažėjo vienu ūkiu.

6 straipsnis

Kompetentingos institucijos atsakomybė ir pareigos

1. Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų atliekami oficialūs, rizikos vertinimu pagrįsti, kontroliniai skyrių patikrinimai vietoje, siekiant patikrinti, ar jie tebeatitinka pagal 3 straipsnio 2 punktą pateiktą informaciją ir priede nurodytus kriterijus bei reikalavimus (toliau – kontroliniai patikrinimai).

2. Kontroliniai patikrinimai atliekami nustatytais laiko tarpais, nustatytais remiantis:

a)	epidemiologine padėtimi, ypač dėl paukščių gripo, skyriuje ir už jo ribų;

b)	informacija apie bendrosios biologinio saugumo valdymo sistemos arba skyriuje esančių ūkių biologinių planų pakeitimus arba pritaikymą, kaip numatyta 5 straipsnio 5 dalies b punkte.

3. Kompetentinga institucija yra atsakinga už sertifikatų, patvirtinančių, kad prekės gautos iš patvirtinto skyriaus, išdavimą.

IV SKYRIUS

SKYRIŲ PATVIRTINIMO GALIOJIMO SUSTABDYMAS ARBA ATŠAUKIMAS

7 straipsnis

Skyrių patvirtinimo galiojimo sustabdymas

1. Jeigu iš kontrolinio patikrinimo rezultatų arba epidemiologinės informacijos, susijusios su skyriumi, matyti, kad skyrius nebeatitinka pagal 3 straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos arba priede nurodytų kriterijų ir reikalavimų, kompetentinga institucija nedelsdama sustabdo atitinkamo skyriaus patvirtinimo galiojimą, o skyriaus valdytojas užtikrina, kad būtų imtasi skubių veiksmų tokiam neatitikimui ištaisyti.

2. Po skyriaus patvirtinimo galiojimo sustabdymo kompetentinga institucija sustabdo visų sertifikatų, patvirtinančių, kad prekės gautos iš patvirtinto skyriaus, galiojimą.

3. Jeigu skyriaus patvirtinimo galiojimas buvo sustabdytas, kompetentinga institucija to sustabdymo nepanaikina tol, kol patikrins, kad per 30 dienų nuo sustabdymo buvo imtasi ištaisomųjų veiksmų ir po to buvo atliktas kontrolinis patikrinimas bei gauti palankūs rezultatai.

8 straipsnis

Skyrių patvirtinimo galiojimo atšaukimas

1. Kompetentinga institucija atšaukia skyriaus patvirtinimo galiojimą, jeigu po skyriaus patvirtinimo galiojimo sustabdymo pagal 7 straipsnio 1 dalį atlikus kontrolinį patikrinimą pagal 7 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad:

a)	informacija apie skyrių vis dar neatitinka pagal 3 straipsnio 2 punktą pateiktos informacijos arba priede nurodytų kriterijų ir reikalavimų arba

b)	skyriuje nustatytas paukščių gripo protrūkis.

2. Po skyriaus patvirtinimo galiojimo atšaukimo kompetentinga institucija:

a)	sustabdo sertifikatų, patvirtinančių, kad prekės gautos iš patvirtinto skyriaus, išdavimą;

b)	skyriaus pavadinimą išbraukia iš patvirtintų skyrių sąrašo.

3. Skyriaus pavadinimą išbraukus iš patvirtintų skyrių sąrašo jį vėl galima įrašyti tik pateikus naują paraišką, kaip numatyta II skyriuje.

V SKYRIUS

INTERNETINIS INFORMACINIS PUSLAPIS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Internetinis informacinis puslapis

1. Valstybės narės:

a)	sudaro patvirtintų skyrių sąrašą ir nurodo informaciją, kurios reikalaujama pagal 4 straipsnio 3 ir 4 dalis;

b)	sukuria internetinį informacinį puslapį, kuriame galima elektroninėmis priemonėmis rasti patvirtintų skyrių sąrašą;

c)	internetinio informacinio puslapio internetinį adresą nurodo Komisijai;

d)	nuolat atnaujina internetinį informacinį puslapį, kad galėtų nedelsdamos atsižvelgti į naujai patvirtintus skyrius arba į patvirtinimų galiojimo atšaukimą.

2. Komisija padeda valstybėms narėms viešai skelbti tokią informaciją nurodydama savo svetainės, kurioje pateikiamos nacionalinės nuorodos į internetinius informacinius puslapius, internetinį adresą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Parengta Briuselyje, 2009 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(2) http://www.oie.int/eng/normes/mcode/en_sommaire.htm (Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 2008 m.).

(3) COM(2007) 539 galutinis.

(4) OL L 237, 2006 8 31, p. 1.

(5) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

PRIEDAS

SKYRIAMS TAIKOMI KRITERIJAI IR REIKALAVIMAI

1 DALIS

Skyriaus aprašymas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalies b punkte

Skyriaus aprašymas, nurodytas 3 straipsnio 2 dalies b punkte, pagrįstas skyriaus teritorijos planu (-ais), kuriame (-iuose) nurodytos jo ribos, tiksli visų jį sudarančių objektų, įskaitant ūkius ir jų patalpas, visų įvairios paskirties patalpų, pvz., pašarų perdirbimo arba sandėliavimo patalpų ir kitų medžiagų sandėliavimo patalpų buvimo vieta.

Paraiškoje turi būti nurodoma pakankamai informacijos, kad būtų skyrius būtų išsamiai aprašytas, ypač:

Informacija apie skyriaus infrastruktūros aspektus ir jų svarbą epidemiologiškai skiriant naminius ir kitus nelaisvėje laikomus paukščius bei skirtingą sveikatos statusą turinčias gyvūnų populiacija, įskaitant:

a)	skyriaus veiklos pobūdžio ir jame gaminamų prekių aprašymą, taip pat bendrą patalpų talpą ir turimų naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių skaičių;

b)	struktūrinę schemą, kurioje išsamiai nurodytos visos skyriuje atliekamos veiklos rūšys ir visų susijusių šalių atsakomybės sritys, uždaviniai ir tarpusavio ryšiai;

c)	skyriuje esančių ūkių funkcinės tarpusavio sąveikos aprašymą, taip pat visų patalpų diagramą, kurioje nurodyti visi jų tarpusavio ryšiai;

d)	gyvūnų ir gyvūninių produktų vežimo priemonių, jų įprastų maršrutų, valymo ir stovėjimo vietos aprašymą.

Informacija apie su paukščių gripu susijusį epidemiologinį statusą ir apie rizikos veiksnius, įskaitant:

a)	skyriuje esančių ūkių epidemiologinę istoriją, ypač duomenis apie jų sveikatos statusą ir visą su paukščių gripu susijusią informaciją;

b)	judėjimą į skyrių, iš jo arba jo viduje (toliau – judėjimas į skyrių ir judėjimas iš skyriaus), t. y. asmenų, prekių, kitų gyvūnų, gyvūninių produktų ar kitų produktų, turinčių sąlytį su gyvūnais, transporto priemonėmis, įranga, gyvūnų pašarais, vandens tiekimo ir kanalizacijos sistema, judėjimas;

c)	kitų naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių ūkių buvimą skyriaus kaimynystėje, taip pat veislinių arba penimų paukščių ūkių, prie namų laikomų paukščių, turgų, surinkimo centrų, skerdyklų ir zoologijos sodų tankumą;

d)	aplinkos rizikos veiksnius, pvz., vidaus vandenų kelius, laukinių gyvūnų poilsio ir susibūrimo vietas (įskaitant laukinių paukščių migracijos maršrutus), graužikus, tradicinį paukščių gripo sukėlėjo buvimą aplinkoje;

e)	paukščių gripo rizikos veiksnius ir galimus būdus jam patekti į skyrių ir jame paplisti, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose ir (arba) Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) standartuose ir gairėse;

f)	veikiančias išankstinio įspėjimo sistemas, skirtas pranešti kompetentingoms institucijoms apie bet kokį nustatytą rizikos veiksnį ir galimus kelius, nurodytus e punkte.

2 DALIS

Bendrosios biologinio saugumo valdymo sistemos ir biologinio saugumo planų aprašymas, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalies c punkte

Bendroji biologinio saugumo valdymo sistema sudaryta bent iš šių dalių:

a)	gerosios gyvūnų higienos praktikos;

b)	judėjimo iš vienų skyrių sudarančių ūkių į kitus ir bet kokio judėjimo į skyrių ir iš jo atsekamumo sistemos; atsekamumo sistema turi būti nenutraukiamai dokumentuojama, o kompetentingai institucijai turi būti sudarytos sąlygos bet kuriuo metu susipažinti su atitinkamais dokumentais;

c)	bendrojo rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų plano (toliau – RVASVT planas);

d)	skyriuje esančių ūkių biologinio saugumo plano (-ų) ir jų veiksmingumo atsižvelgiant į nustatytą rizikos laipsnį vertinimo.

Ūkių, kuriems taikoma bendra biologinio saugumo valdymo sistema, biologinio saugumo planuose numatyti bent šie dalykai:

dokumentais pagrįsta darbuotojų higienos plano įgyvendinimo sistema, įskaitant bendrąją ir specialiąją higienos užtikrinimo tvarką, bendrąjį ir specialųjį nuolatinių bei laikinųjų darbuotojų mokymą ir to higienos plano kontrolės procedūrą, įtraukiant taisyklę, kad darbuotojai privalo i) asmeniškai nelaikyti naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir ii) ne trumpiau kaip 72 valandas prieš atvykdami į ūkį neturėti artimo sąlyčio su naminiais ar kitais paukščiais, išskyrus laikomus tame skyriuje; jei skubiai prireikia specialiųjų darbuotojų, šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, tačiau bet kuriuo atveju jis negali būti trumpesnis nei 24 valandos, o rizikos mažinimo procedūra turi būti aprašyta biologinio saugumo plane;

b)	produktų ir asmenų judėjimas, pažymėtas visų ūkio patalpų diagramoje skirtingais biologinio saugumo lygių spalvų kodais; turi būti nustatyta higieninė užtvara ir persirengimo zona bei tinkamai įrengti dušai ir prie kiekvieno įėjimo į patalpas atskirtos švarios ir nešvarios zonos;

į ūkį atvykstančių arba iš jo išvykstančių asmenų judėjimą reglamentuojantis planas, kuriame būtų atskirti leidimą turintys ir jo neturintys asmenys bei lankytojai, įskaitant fizinių užtvarų, pvz., tvorų, užtvarų arba kitų kliūčių, kuriomis būtų aiškiai pažymėtos ūkio patalpų ribos, aprašymą; turi būti reikalaujama, kad lankytojai iš išorės (taip pat tikrintojai ir inspektoriai) ne trumpiau kaip 72 valandas prieš atvykdami į ūkį neturėtų artimo sąlyčio su naminiais ar kitais paukščiais; atsižvelgiant į rizikos veiksnius tas laikotarpis gali būti prailgintas, pvz., jei lankytojai atvyksta iš apsaugos arba stebėsenos zonos; jei lankytojas – valstybinis veterinarijos gydytojas arba jei skubiai prireikia specialios pagalbos iš išorės, pvz., konsultanto arba veterinarijos gydytojo, šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, tačiau bet kuriuo atveju jis negali būti trumpesnis nei 24 valandos, o rizikos mažinimo procedūra turi būti aprašyta biologinio saugumo plane.

d)	transporto priemonių judėjimo į ūkius, iš ūkių arba tarp jų, įskaitant privačias ir tiekimo transporto priemones, pvz., pašarų, gyvūnų arba kitokių prekių, reglamentavimo ir registravimo planas; turi būti sudaryta galimybė susipažinti su įrašais apie visą transporto priemonių judėjimą;

e)	gyvūnų ir produktų atsekamumo sistema, pagal kurią būtų galima atsekti bet kokį judėjimą į ūkius, iš ūkių arba tarp jų (toliau – judėjimas į ūkį ir judėjimas iš ūkio);

užkrėtimo prevencijos protokolas, įskaitant užkrėtimą tiekiant, vežant, sandėliuojant, pristatant ir šalinant:

i)	pakavimo medžiagas (pvz., naujų arba dezinfekuotų pakavimo medžiagų naudojimas);

ii)	pakratų medžiagas (pvz., tinkamas sandėliavimo karantino laikotarpis arba pakratų dezinfekavimas);

iii)	pašarus (pvz., uždarų pašarų talpyklų naudojimas);

iv)	vandenį (pvz., vidinė vandens valymo sistema);

v)	šalutinius gyvūninius produktus, pvz., gaišenas, mėšlą, purvinus ir (arba) suskilusius kiaušinius arba kiaušinius su lukštais, kurių viduje negyvas vaisius;

g)	ūkio, jo įrangos ir naudotų medžiagų valymo ir dezinfekavimo planas; turi būti sudarytas konkretus transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo protokolas;

h)	kenkėjų, įskaitant graužikus ir kitus laukinius gyvūnus, kontrolės planas, kuriame būtų numatytos fizinės kliūtys ir priemonės, taikomos nustačius jų buvimą;

su paukščių gripu susijęs RVASVT planas, parengtas septyniais etapais (rizikos veiksnių analizė, svarbiųjų valdymo taškų (SVT) sąrašas, kritinės ribos, monitoringo procedūros, ištaisomieji veiksmai, tikrinimas ir registravimas), kuriame numatyti bent šie dalykai:

i)	duomenys apie naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių auginimą ir kiti su tam tikrais laikotarpiais susiję duomenys (sergamumo ir mirtingumo įrašai, išsamūs duomenys apie naudotus vaistus, išperėtus paukščius, su gyvūnų šėrimu ir vandens suvartojimu susiję duomenys);

ii)	su klinikiniais tyrimais ir mėginių ėmimo aktyviai bei pasyviai stebėsenai ir ligos nustatymo analizei planais susijusi informacija (dažnumas, metodai, rezultatai);

iii)	pakankamai išsamus ūkio lankytojų registras, kad būtų galima atsekti lankytoją ir su juo susisiekti;

iv)	informacija apie visas taikytas vakcinavimo programas, įskaitant naudotos vakcinos rūšį, skyrimo dažnumą ir vakcinavimo datas;

v)	išsami informacija apie atliktus ištaisomuosius veiksmus ir apie susijusius svarbius valdymo taškus, kurių reikalavimai netenkinami.

Visos susijusios šalys žino RVASVT plano taisykles ir jų laikosi; šios taisyklės – skyriaus valdymo priemonė, kuria užtikrinamas biologinio saugumo priemonių ir valdymo patirties taikymas.

RVASVT plane atsižvelgiama į pavojų sąrašą ir kelius, kurie turi būti nustatyti iš anksto. Jį turi būti galima pritaikyti prie rizikos laipsnio ir jame turi būti aprašyti padidėjusios rizikos atveju vykdytini veiksmai, pvz., mėginių ėmimo dažnumas.

Ištaisomieji veiksmai ir atnaujinimas

Bendrojoje biologinio saugumo valdymo sistemoje ir biologinio saugumo planuose aprašoma, kada tam tikras pažeidimas laikomas mažu ar dideliu pažeidimu, ir kokių ištaisomųjų veiksmų reikia imtis.

Biologinio saugumo planai atnaujinami atsižvelgiant į rizikos laipsnį, ypač jeigu valstybėje narėje arba regione ar zonoje, kurioje yra skyrius, oficialiai įtariamas arba patvirtintas paukščių gripo protrūkis (pvz., transporto priemonių, medžiagų, gyvūnų ir (arba) darbuotojų judėjimo ribojimas arba papildomų dezinfekavimo procedūrų taikymas).

3 DALIS

Specifinė apsauga nuo paukščių gripo ir jo stebėsena

1.	Įdiegiama tinkama fizinė paukščių apsaugos sistema, skirta užkirsti kelią sąlyčiui su laukiniais paukščiais ir neleisti, kad būtų užteršti pašarai, vanduo ir pakratai. Tiesioginė ūkių aplinka neturi traukti laukinių paukščių.

Judėjimo į ūkius ir iš jų tikrinimas

1 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytoje diagramoje nurodoma visų naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių rūšių, įskaitant grynakraujų veislinių paukščių, prosenelių, senelių, tėvų ir produkcijai skirtų gyvūnų, pulkų, peryklų, veisyklų, kiaušinių dėjimo vietų, bandymų atlikimo vietų, kiaušinių sandėliavimo vietų ir visų kitų vietų, kuriose laikomi kiaušiniai arba paukščiai, buvimo vieta; joje nurodomi prekių judėjimo srautai tarp tų vietų.

Naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių, jų kiaušinių ir kitų susijusių produktų judėjimas reglamentuojamas pagal išsamų protokolą; naminiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, jų kiaušiniai ir kiti susiję produktai, įvežami į bet kurį skyriuje esantį ūkį, privalo būti kilę iš ūkio, turinčio tokį pat sveikatos statusą paukščių gripo požiūriu ir (arba) būti patikrinti, siekiant užtikrinti, kad jie nekelia jokios užsikrėtimo paukščių gripu rizikos.

c)	Į skyrių arba jo viduje vežami naminiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai ir periniai kiaušiniai identifikuojami taip, kad būtų galima patikrinti jų istoriją; pulkai ir (arba) kiaušiniai tinkamai identifikuojami pateikiant dokumentus.

d)	Jeigu toje pačioje vietoje laikomi įvairaus amžiaus paukščiai, naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių atvežimas arba išvežimas, taip pat sugavimo dėžių plovimas ir dezinfekavimas reglamentuojami pagal raštišką protokolą.

3.	Tame pačiame skyriuje negali būti ūkių, kuriuose laikomi naminiai paukščiai, ir ūkių, kuriuose laikomi kiti nelaisvėje laikomi paukščiai. Tame pačiame ūkyje negali būti laikoma skirtingų naminių paukščių rūšių, išskyrus peryklas.

Skyriaus stebėsenos plane, už kurį atsakingas skyriaus valdytojas, numatoma nuolatinė aktyvi stebėsena, imant 20 atsitiktinių kraujo mėginių, iš naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių tame pačiame produkcijos padalinyje, serologiniams paukščių gripo tyrimams atlikti,:

a)	ne rečiau kaip kas šešis mėnesius per produkcijos laikotarpį, jeigu per praėjusius šešis mėnesius valstybės narės teritorijoje nebuvo patvirtinta naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių pulkuose labai patogeniško paukščių gripo (toliau – LPPG) protrūkių;

b)	ne rečiau kaip kas tris mėnesius, jeigu per praėjusius šešis mėnesius valstybės narės teritorijoje buvo patvirtinta naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių pulkuose LPPG protrūkių;

jeigu skyrius yra teritorijoje, kuriai pagal Bendrijos teisės aktus taikomi su paukščių gripu susiję judėjimo apribojimai, – per vieną savaitę nuo protrūkio užfiksavimo datos ir ne rečiau kaip kas 21 dieną; be to, nepažeidžiant konkrečių Bendrijos teisės aktų nuostatų, stebėsenos planas atnaujinamas ir jame numatoma sustiprinta klinikinė stebėsena ir aktyvi virusologinė stebėsena, atliekama per vieną savaitę nuo protrūkio užfiksavimo datos ir ne rečiau kaip kas 21 dieną po jos:

i)	tiriami atsitiktinai paimti to paties produkcijos padalinio naminių arba kitų nelaisvėje laikomų paukščių 20 trachėjos arba burnos ertmės ir ryklės bei 20 kloakos tepinėlių; ir

ii)	tiriami penkių sergančių arba negyvų paukščių (jei tokių rasta) mėginiai.

Išankstinio įspėjimo sistema, numatyta 5 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti pagrįsta raštišku protokolu, kuriame nurodoma ataskaitų teikimo tvarka. Visų pirma ji pritaikoma naminiams arba kitiems nelaisvėje laikomiems paukščiams ir jų neatsparumui paukščių gripui ir joje turi būti:

a)	nustatytas veiksmų mastas, pvz., nustatytas ribas atitinkantis arba už jį didesnis mirtingumas, žymiai sumažėjęs pašarų ir (arba) vandens suvartojimas ir (arba) kiaušinių gamyba, elgsenos pokyčiai arba kiti svarbūs rodikliai;

b)	aprašyti veiksmai, kurių reikia imtis;

c)	pateiktas atsakingų darbuotojų, kuriuos reikia informuoti, sąrašas.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/27

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. rugpjūčio 13 d.

kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą išorės dažams ir lakams

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 4452)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/543/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos (1), ypač jo 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 Bendrijos ekologinis ženklas gali būti suteiktas produktui, kurio savybėmis labai prisidedama prie pagrindinių aplinkosaugos aspektų gerinimo.

(2)	Reglamente (EB) Nr. 1980/2000 numatoma, kad konkretūs kriterijai, taikomi suteikiant ekologinį ženklą, turi būti nustatomi pagal produktų grupes.

(3)	Būtų tikslinga priimti naują sprendimą, nustatantį ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą išorės dažams ir lakams.

(4)	Ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai turėtų galioti ketverius metus.

(5)	Šiame sprendime numatytos priemonės grindžiamos kriterijų projektu, kurį parengė pagal Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 13 straipsnį įsteigta Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 17 straipsnį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Produktų grupei „išorės dažai ir lakai“ priskiriami išorėje naudojami dekoratyviniai ir apsauginiai dažai bei lakai, beicai ir panašūs produktai, skirti pastatams ir lauko baldams, grindims bei tvoroms, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, naudojami vartotojų mėgėjų bei profesionalų ir visų pirmiausia skirti naudoti išorėje bei parduodami kaip išorės dažai ir lakai.

Šią grupę, inter alia, sudaro: grindų dangos ir grindų dažai; produktai, kuriems mėgėjų arba profesionalių dažytojų prašymu reikiamą atspalvį suteikia prekybininkai; atspalvių suteikimo (spalvų derinimo) sistemos; skysti arba pastos pavidalo dekoratyviniai dažai, kuriuos gamintojai, atsižvelgdami į vartotojų poreikius, gali paruošti naudoti, padaryti reikiamo atspalvio ar kitaip paruošti, įskaitant medienos dažus, medienos ir medinių lauko terasų dažyves, mūro ir metalo dangas (išskyrus antikorozines dangas ir gruntus) ir tokių produktų sistemų gruntai (bei gruntiniai dažai).

2. Dažai – tai skysta, pastos arba miltelių pavidalo pigmentinė dengimo medžiaga, kuri, ja padengus pagrindą, sudaro nepermatomą plėvelę, turinčią apsauginių, dekoratyvinių arba specialių techninių savybių.

Lakas – tai skaidri dengimo medžiaga, kuri, ja padengus pagrindą, sudaro kietą permatomą plėvelę, turinčią apsauginių, dekoratyvinių arba specialių techninių savybių.

Užtepti dažai arba lakai sudžiūna, sudarydami kietą, su pagrindu sukibusią ir apsaugančią dangą.

Apdailos dažai ir lakai – tai dažai ir lakai, kuriais dengiami pastatai, jų apdailos ir kitos detalės, taip pat lauko baldai, grindys ir tvoros, siekiant juos padailinti ir apsaugoti. Dažais ir lakais dengiama in situ. Nors pagrindinė dažų bei lakų paskirtis yra apdaila, jie atlieka ir apsauginę funkciją.

Medžio beicai (lazuriniai lakai) – tai dangos, sudarančios permatomą arba pusiau permatomą plėvelę, padailinančią medieną bei apsaugančią ją nuo klimato poveikio ir palengvinančią medienos priežiūrą.

Mūro dangos – tai dangos, sudarančios dekoratyvinę ir apsauginę plėvelę, naudojamos betonui, (dažomiems) plytų mūriniams, blokams, tinkui, kalcio silikato arba pluoštu armuotam glaistui dengti. Iš esmės jos yra skirtos naudoti išorėje, bet gali būti naudojamos ir viduje arba sofitams bei balkonų luboms.

Atspalvio suteikimo sistemos – tai spalvotų dažų paruošimo būdas, kai baziniai dažai maišomi su pigmentais.

3. Minėtai produktų grupei nepriskiriami šie produktai:

a)	antikorozinės dangos;

b)	dangos, apsaugančios nuo suteršimo;

c)	medienos antiseptikai;

d)	dangos, skirtos specialiems pramoniniams tikslams ir profesionalams, įskaitant ypač tvirtas dangas;

e)	visi produktai, kurie visų pirma skirti naudoti patalpų viduje ir parduodami kaip patalpų vidaus produktai.

2 straipsnis

1. Kad dažams ir lakams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 ir šio straipsnio 2 bei 3 dalis būtų suteiktas Bendrijos ekologinis ženklas, jie turi priklausyti produktų grupei „išorės dažai ir lakai“, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, ir atitikti šio sprendimo priede nustatytus ekologinius kriterijus.

2. Konkrečios galutinės paskirties dvikomponentės reaktyvios dangos turi atitikti šias sąlygas:

a)	abi sudedamosios dalys turi atitikti priede nustatytus ekologinius kriterijus (išskyrus lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) taikomą kriterijų);

b)	prie jų turi būti pridėta informacija, paaiškinanti, kad sudedamosios dalys neturi būti naudojamos atskirai ar būti maišomos su kitais produktais;

c)	galutinis, naudoti paruoštas produktas taip pat turi atitikti ekologinius kriterijus, įskaitant kriterijų dėl LOJ.

3. Dangos, parduodamos kaip patalpų vidaus ir išorės dangos, turi atitikti ir šiame sprendime išorės dažams ir lakams nustatytus kriterijus, ir Komisijos sprendime 2009/544/EB (2) patalpų vidaus apdailos dažams bei lakams nustatytus kriterijus.

3 straipsnis

Produktų grupei „išorės dažai ir lakai“ nustatyti kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai galioja ketverius metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

4 straipsnis

Administravimo tikslais produktų grupei „išorės dažai ir lakai“ priskiriamas „33“ kodas.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 13 d.

Komisijos vardu

Olli REHN

Komisijos narys

(1) OL L 237, 2000 9 21, p. 1.

(2) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 39.

PRIEDAS

A. BENDROSIOS NUOSTATOS

Kriterijų tikslai

Šiais kriterijais visų pirma siekiama, kad:

—	produktas būtų naudojamas efektyviai ir susidarytų kuo mažiau jo atliekų,

—	mažinant tirpiklių išmetalus, būtų sumažintas pavojus aplinkai ir kitokio pobūdžio pavojai (pavyzdžiui, troposferos ozonui),

—	būtų mažinamos nuodingų arba kitokių teršalų nuotekos į vandenis. Kriterijai nustatyti taip, kad skatintų ženklinti mažiau kenksmingus aplinkai išorės dažus ir lakus.

Vertinimo ir patikros reikalavimai

Prie kiekvieno kriterijaus nurodomi konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai.

Jeigu reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų deklaracijas, dokumentus, analizes, bandymų ataskaitas ar kitus kriterijų atitikties įrodymus, turima omenyje, kad prireikus juos gali pateikti pareiškėjas ir (arba) jo tiekėjas (-ai), ir (arba) jo (jų) tiekėjas (-ai), ir t. t.

Tam tikrais atvejais gali būti taikomi kiti bandymų metodai negu nurodytieji prie kiekvieno kriterijaus, jei jų lygiavertiškumą pripažįsta paraišką vertinanti kompetentinga institucija.

Prireikus kompetentingos institucijos gali reikalauti patvirtinamųjų dokumentų ir atlikti nepriklausomas patikras.

Kompetentingoms institucijoms vertinant paraiškas ir kontroliuojant atitiktį kriterijams rekomenduojama atsižvelgti į pripažintų aplinkosaugos valdymo sistemų, tokių kaip AVAS arba ISO 14001, įgyvendinimą (Pastaba. Tokių valdymo sistemų įgyvendinimas nėra privalomas).

Jei kriterijuose yra nurodytos sudedamosios dalys, jos apima medžiagas ir preparatus. Sąvokų „medžiagos“ ir „preparatai“ apibrėžtys pateiktos REACH reglamente (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (1).

Kompetentingai institucijai turi būti pateikta tiksli produkto sudėtis, nurodant visas jį sudarančias medžiagas, kurias pareiškėjas naudoja. Turi būti pranešta apie kiekvieną medžiagą, kurioje yra daugiau kaip 0,01 % (m/m) priemaišų, jei kituose kriterijuose nenustatyta dar mažesnė koncentracija.

B. EKOLOGINIAI KRITERIJAI

Pakuotėje parduodamiems dažams ir lakams taikomi visi kriterijai, išskyrus 3 kriterijų dėl LOJ ribų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/42/EB (2) LOJ ribos taikomos paruoštam naudoti produktui, taigi didžiausias LOJ kiekis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus rekomenduojamus priedus, pavyzdžiui, spalvas ir (arba) skiediklius. Skaičiuojant bus reikalingi žaliavų tiekėjų pateikti duomenys apie kietųjų medžiagų kiekį, LOJ kiekį ir produkto tankį.

1 ir 2 kriterijai taikomi tik baltiems ir šviesiai spalvintiems dažams (įskaitant baigiamąsias dangas, gruntus, gruntinius dažus ir (arba) tarpines dangas).

Kalbant apie atspalvių suteikimo sistemas, 1 ir 2 kriterijai taikomi tik baltiems dažams (pagrindui, kuriame yra daugiausia TiO2). Kai baltasis pagrindas neatitinka 7 kriterijaus a punkte nurodyto dengiamosios gebos reikalavimo – 6 m2 1 litrui ir kai nepermatomumas yra 98 %, kriterijai turi būti tenkinami suteikus atspalvį ir gavus standartinę spalvą RAL 9010.

1 ir 2 kriterijai netaikomi skaidrioms dangoms.

1. Balti pigmentai

Balto pigmento kiekis (balti neorganiniai pigmentai, kurių šviesos lūžio rodiklis yra didesnis kaip 1,8). Balto pigmento kiekis dažuose turi būti 38 g 1 m2 sausos dangos arba mažiau, dangos nepermatomumas – 98 % Šis reikalavimas netaikomas lakams ir beicams.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad balti pigmentai nėra naudojami, arba nurodo jų kiekį ir dengiamąją gebą, kartu ir detalius skaičiavimus, įrodančius atitiktį šiam kriterijui.

2. Titano dioksidas

Titano dioksidas. Išlakų ir atliekų išmetalų, susidarančių gaminant bet kurį titano dioksido pigmentą, kiekiai yra ne didesni kaip nurodyta toliau (duomenys iš Informacinio dokumento apie geriausias turimas didelio kiekio neorganinių medžiagų gamybos technologijas (BREF) (2007 m. rugpjūčio mėn.):

—	SOx išlakų (išreikšta SO2 kiekiu): 266 mg 1 m2 sausosios dangos (98 % nepermatomumo),

—	sulfato atliekos: 19 g 1 m2 sausosios dangos (98 % nepermatomumo),

—	chlorido atliekos: 3,9, 6,8 ir 12,5 g 1 m2 sausosios dangos (98 % nepermatomumo) atitinkamai neutralaus rutilo, sintetinio rutilo ir rutilo rūdų.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad titano dioksidas nėra naudojamas, arba patvirtinamuosius dokumentus, nurodančius šiuos parametrus atitinkančius išlakų ir atliekų išmetalų kiekius, titano dioksido kiekį produkte, dengiamąją gebą ir detalius skaičiavimus, įrodančius atitiktį šiam kriterijui.

3. Lakieji organiniai junginiai (LOJ)

LOJ kiekis neturi būti didesnis kaip:

Produktų klasifikacija (Direktyva 2004/42/EB)	LOJ ribos (g/l, įskaitant vandenį)
Išorinių sienų mineralinio pagrindo dangos	40
Išorės apdailos ir plakiravimo dažai medienai bei metalui, įskaitant gruntus (gruntinius dažus)	90
Išorės apdailos ir nepermatomi dažai medienai (lazuriniai lakai), įskaitant nepermatomus dažus medienai (lazurinus)	90
Plonasluoksniai (kitaip – labai žemo tuklumo lazuriniai) lakai	75
Gruntai (skirti naudoti lauke)	15
Surišimo gruntai (skirti naudoti lauke)	15
Vienkomponentės dengimo medžiagos	100
Dvikomponentės dengimo medžiagos, skirtos galutinei apdailai, pavyzdžiui, grindų	100

Šiuo atveju lakieji organiniai junginiai (LOJ) – tai organiniai junginiai, kurių pradinis virimo taškas yra 250 °C arba mažiau, išmatuotas esant 101,3 kPa standartiniam slėgiui, kaip nurodyta ES Direktyvoje 2004/42/EB. Šioje direktyvoje nurodytos dažų ir lakų pakategorės naudojamos LOJ riboms apibrėžti. Čia pateikiamos tik su išorės dangomis susijusios kategorijos.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją. Pareiškėjas nurodo LOJ kiekį visuose produktuose.

4. Lakieji aromatiniai angliavandeniliai (LAA)

Lakieji aromatiniai angliavandeniliai nededami tiesiai į produktą prieš suteikiant arba suteikiant jam atspalvį (jei taikoma); tačiau LAA turinčių sudedamųjų dalių gali būti dedama tiek, kad LAA kiekis galutiniame produkte neviršytų 0,1 % (m/m).

Šiuo atveju lakusis aromatinis angliavandenilis (LAA) – tai bet kuris Direktyvoje 2004/42/EB apibrėžtas organinis junginys, kurio pradinis virimo taškas yra 250 °C arba mažiau, kai standartinis slėgis lygus 101,3 kPa, ir kurio išplėstos struktūros formulėje yra bent vienas aromatinis žiedas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją ir nurodo, kad, išskyrus įmonėje pagamintas sudedamąsias dalis, LAA nepridėta, ir, jei reikia, tiekėjų deklaracijas apie sudedamąsias dalis, patvirtinančias juose esantį LAA kiekį.

5. Sunkieji metalai

Produkto arba spalvos (jei taikoma) (kai jie naudojami kaip medžiaga arba bet kurio preparato sudedamoji dalis) sudėtyje neturi būti šių sunkiųjų metalų arba jų junginių: kadmio, švino, chromo VI, gyvsidabrio, arseno, bario (išskyrus bario sulfatą), seleno, stibio.

Taip pat į juos nededama kobalto, išskyrus kobalto druskas, kurios naudojamos kaip alkidinių dažų džioviklis. Jų koncentracija galutiniame produkte neturi būti didesnė kaip 0,05 % (m/m), matuojant kobalto metalu. Kobaltui pigmentuose šis reikalavimas taip pat netaikomas.

Sudedamosiose dalyse šių metalų pėdsakai dėl žaliavose esančių priemaišų gali sudaryti iki 0,01 % (m/m).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją ir sudedamųjų dalių tiekėjų pateiktas deklaracijas (jei taikoma).

6. Pavojingos medžiagos

Produktai. Prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma) produktai neturi būti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB (3) klasifikuojami kaip labai toksiški, toksiški, pavojingi aplinkai, kancerogeniniai, toksiški reprodukcijai, kenksmingi, koroziniai, mutageniniai arba jautrinantys (nebent tokį poveikį daro jų sudedamosios dalys, paženklintos R43).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją ir medžiagos, iš kurios produktas pagamintas, saugos duomenų lapą, atitinkantį REACH Reglamento II priedo reikalavimus.

Sudedamosios dalys (labai toksiškos, toksiškos, kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai). Jokia sudedamoji dalis, įskaitant naudojamas atspalviui suteikti (jei taikoma), kuriai paraiškos teikimo metu yra arba gali būti priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių), negali būti naudojama:

—	R23 (toksiška įkvėpus),

—	R24 (toksiška susilietus su oda),

—	R25 (toksiška prarijus),

—	R26 (labai toksiška įkvėpus),

—	R27 (labai toksiška susilietus su oda),

—	R28 (labai toksiška prarijus),

—	R33 (pavojinga – kaupiasi organizme),

—	R39 (pavojinga – sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus),

—	R40 (įtariama, kad gali sukelti vėžį),

—	R42 (gali sukelti alergiją įkvėpus),

—	R45 (gali sukelti vėžį),

—	R46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus),

—	R48 (veikdama ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus),

—	R49 (įkvėpus gali sukelti vėžį),

—	R60 (kenkia vaisingumui),

—	R61 (kenkia negimusiam vaikui),

—	R62 (gali pakenkti vaisingumui),

—	R63 (gali pakenkti negimusiam vaikui),

—	R68 (gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus),

kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 67/548/EEB (4) su vėlesniais pakeitimais, arba direktyvoje 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo, su vėlesniais pakeitimais. Aktyviąsias sudedamąsias dalis, kurios produkto sudėtyje naudojamos kaip konservantai ir kurioms priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių – R23, R24, R25, R26, R27, R28, R39, R40 arba R48 (arba jų derinių), vis dėlto galima naudoti, jeigu jų kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,1 % (m/m) bendros dažų masės.

Arba galima naudotis Pasauline suderintąja cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (PSS) (5). Tuomet nenaudojamos sudedamosios dalys, įskaitant naudojamas atspalviams suteikti (jei taikoma), klasifikuojamos taip (arba jų deriniai):

—	ūmus toksiškumas (per burną) – I, II, III kategorijos,

—	ūmus toksiškumas (per odą) – I, II, III kategorijos,

—	ūmus toksiškumas (per kvėpavimo takus) – I, II, III kategorijos,

—	kvėpavimo takų jautrinimas – I kategorija,

—	mutageninės medžiagos – I, II kategorijos,

—	kancerogeninės medžiagos – I, II kategorijos,

—	reprodukcijai toksiškos medžiagos – I, II kategorijos,

—	sisteminis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui (vienkartinis poveikis) – I, II kategorijos,

—	sisteminis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui (pakartotinis poveikis) – I, II kategorijos,

kaip nustatyta ST/SG/AC.10/30 (6) ir patikslinta ST/SG/AC.10/34/Add.3 dėl Pasaulinės suderintosios cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos. Aktyviąsias sudedamąsias dalis, kurios produkto sudėtyje naudojamos kaip konservantai ir kurioms priskiriama kuri nors iš toliau nurodytų PSS kategorijų, vis dėlto galima naudoti, jeigu jų kiekis sudaro ne daugiau negu 0,1 % (m/m) bendros dažų masės:

—	ūmus toksiškumas (per burną, odą ir kvėpavimo takus) – I, II, III (tik per burną ir odą);

—	sisteminis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui (vienkartinis ir (arba) pakartotinis poveikis) – I, II (arba jų deriniai) ir

—	kancerogeniškumas – II kategorija.

Alkidiniuose dažuose gali būti ne daugiau kaip 0,3 % (m/m) metilo etilo ketoksimo.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją ir medžiagos, iš kurios produktas pagamintas, saugos duomenų lapą, atitinkantį REACH reglamento II priedo reikalavimus.

Sudedamosios dalys (pavojingos aplinkai). 2 % (m/m) neturi viršyti nė viena sudedamoji dalis, įskaitant naudojamas atspalviui suteikti (jei taikoma), kuriai paraiškos teikimo metu yra arba gali būti priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių):

—	N R50 (labai toksiškos vandens organizmams),

—	N R50/53 (labai toksiškos vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

—	N R51/53 (toksiškos vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

—	N R52/53 (kenksmingos vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

—	R51 (toksiškos vandens organizmams),

—	R52 (kenksmingos vandens organizmams),

—	R53 (gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

kaip nustatyta Direktyvoje 67/548/EEB arba Direktyvoje 1999/45/EB.

Arba galima atsižvelgti į Pasaulinę suderintąją cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (7). Šiuo atveju 2 % (m/m) neturi viršyti nė viena sudedamoji dalis, išskyrus naudojamas atspalviams suteikti (jei taikoma), kuriai paraiškos teikimo metu priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių):

toksiškumo vandens organizmams arba ekosistemoms kategorijos (ir jų deriniai):

—	ūmus I, II, III,

—	lėtinis I, II, III, IV,

kaip nustatyta ST/SG/AC.10/30 ir patikslinta ST/SG/AC.10/34/Add.3 dėl Pasaulinės suderintosios cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos.

Bet kuriuo atveju bendra visų sudedamųjų dalių, kurioms paraiškos teikimo metu yra arba gali būti priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių) arba PSS klasifikacijų, suma neturi būti didesnė kaip 4 % (m/m).

Šis reikalavimas netaikomas amoniakui arba akilamoniakui.

Šis reikalavimas neturi poveikio įsipareigojimui vykdyti reikalavimą, nurodytą 6 kriterijaus a punkte.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją, sudedamųjų dalių sąrašą ir kiekvienos sudedamosios dalies saugos duomenų lapus, atitinkančius REACH reglamento II priedo reikalavimus.

d)	Alkilfenoletoksilatai (APEOs). Alkilfenoletoksilatai nenaudojami produkte prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma). Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

Izotiazolinono junginiai. Izotiazolinono junginių koncentracija produkte neturi būti didesnė kaip 0,05 % (m/m) prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma). Medienos dangoms naudojami izotiazolinono junginiai neturi viršyti 0,2 % (m/m). Panašiai ir 5-chlor-2-metil-2H-izotiazol-3-ono (EB Nr. 247–500–7) ir 2-metil-2H-izotiazol-3-ono (EB Nr. 220–239–6) (3:1) mišinio koncentracija neturi viršyti 0,0015 % (m/m).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją, nurodydamas kiekius (jeigu produkte yra junginių).

Perfluorintų alkilo sulfonatų (PFAS), perfluorintų karboksilo rūgščių (PFCA), įskaitant perfluoroktano rūgštį (PFOA), ir panašių medžiagų, įtrauktų į EBPO (OECD) „Laikinuosius PFOS, PFAS, PFOA, PFCA, susijusių junginių ir cheminių medžiagų, kurios gali susiskaidyti į PFCA, sąrašus (patikslintus 2007 m.)“, neleidžiama naudoti produkte. EBPO sąrašas yra pateiktas šio kriterijų dokumento priede.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

Formaldehidas. Laisvieji formaldehidai nededami. Sudedamosiose dalyse folmaldehido gali būti tik tiek, kad visas laisvo formaldehido kiekis, gautas suteikus atspalvį, neviršytų 0,001 % (m/m).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją. Be to, jis pateikia iš žaliavų tiekėjų gautus bandymo, atlikto taikant VdL-RL 03 tyrimų metodą (VdL rekomendacija 03) „Formaldehido koncentracija dėžutėje, nustatyta acetilacetono metodu“, rezultatus ir skaičiavimus, susijusius su minėtų bandymų rezultatais galutiniam produktui, kad nurodytų, jog galutinė didžiausia galima formaldehido, išlaisvinto formaldehidą išlaisvinančių medžiagų, koncentracija nėra didesnė kaip 0,001 % (m/m). Kitu atveju formaldehidas, kurį išlaisvina formaldehido donorai, gali būti išmatuotas galutiniame produkte taikant aukšto slėgio skysčių chromatografiją, nacionalinį standartą arba ISO/IEC 17025 apibūdintą patvirtintą metodą.

Halogenintieji organiniai tirpikliai. Nepaisant 6 kriterijaus a, b ir c punktų, prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma) produkto sudėtyje gali būti naudojami tik tie halogenintieji junginiai, kurių rizika buvo įvertinta ir kuriems paraiškos teikimo metu nebuvo priskirtos R26/27, R45, R48/20/22, R50, R51, R52, R53, R50/53, R51/53, R52/53 ir R59 rizikos frazės (arba jų deriniai) pagal Direktyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

Ftalatai. Nepaisant 6 kriterijaus a, b ir c punktų, prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma) produkto sudėtyje gali būti naudojami tik tie ftalatai, kurių rizika buvo įvertinta ir kuriems nebuvo priskirtos R60, R61, R62, R50, R51, R52, R53, R50/53, R51/53, R52/53 frazės (arba jų deriniai) pagal Direktyvą 67/548/EEB su pakeitimais. Be to, produkte neleidžiama naudoti DNOP (di-n-oktilftalato), DINP (di-izononilftalato), DIDP (di-izodecilftalato).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

7. Tinkamumas naudoti

Dengiamoji geba. 1 litro baltų ir šviesiai spalvintų dažų (įskaitant baigiamąsias dangas, gruntus, gruntinius dažus ir (arba) tarpines dangas) dengiamoji geba (kai nepermatomumas 98 %) turi būti ne mažesnė kaip 6 m2.

Suteikiant atspalvius šis kriterijus taikomas tik baltiems baziniams dažams, kuriuose TiO2 yra daugiausia. Jei balti baziniai dažai neatitinka 6 m2 1 litrui dengiamosios gebos, kai nepermatomumas 98 %, reikalavimo, šį kriterijų jie turi atitikti sumaišyti su pigmentu, skirtu standartinei spalvai RAL 9010 gauti. Visiems kitiems baziniams dažams, naudojamiems spalvotiems produktams gauti – tai baziniai dažai, kuriuose dažniausiai yra mažiau TiO2, kurie negali atitikti bent jau 6 m2 1 litrui, kai nepermatomumas 98 %, reikalavimo – šis kriterijus netaikomas. Dėl dažų, kurie sudaro spalvų derinimo sistemą, pareiškėjas ant produkto pakuotės ir (arba) POS turi galutiniam vartotojui nurodyti, kokį atspalvį ar gruntą/gruntinius dažus (jei įmanoma, paženklintus Europos ekologiniu ženklu) reikia naudoti kaip bazinę dangą prieš dedant tamsesnį atspalvį.

Gruntų, kurie turi specialiųjų izoliuojančių ir (arba) sandarinančių, įsiskverbimo ir (arba) rišamųjų savybių, ir gruntų, kurie turi specialiųjų sukibimo savybių, skirtų aliuminio ir galvaniniams paviršiams, 1 litro dengiamoji geba (kai nepermatomumas 98 %) turi būti ne mažesnė kaip 6 m2.

Elastomerinių dažų 1 litro dengiamoji geba (kai nepermatomumas 98 %) turi būti ne mažesnė kaip 4 m2.

Šis reikalavimas netaikomas lakams, beicams, grindų dangoms, grindų dažams, gruntiniams dažams ir kitiems sukimbantiems gruntams ar kitoms permatomoms dangoms.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal ISO 6504/1 metodą (Dažai ir lakai. Dengiamosios gebos nustatymas. 1 dalis. Baltiems ir šviesiai spalvintiems dažams taikomas Kubelkos ir Munko metodas) arba ISO 6504/3 metodą (3 dalis. Šviesiai spalvintų dažų kontrastinio šviesos atspindžio rodiklių santykio (nepermatomumo) nustatymas esant nurodytai sklidai), arba (dažų, specialiai sukurtų, kad sudarytų trimatės erdvės įspūdį, ir todėl dengiančių labai storu sluoksniu, atveju) – NF T 30 073 (arba lygiavertį) metodą, ataskaitą. Bazinių dažų, kurie naudojami spalvotiems produktams gauti ir kurie nėra įvertinti pagal pirmiau minėtus reikalavimus, atveju pareiškėjas pateikia įrodymų, kad galutiniam vartotojui patariama prieš naudojant produktą naudoti gruntą ir (arba) pilkus (ar kito atitinkamo atspalvio) gruntinius dažus.

Atsparumas vandeniui. Išbandyti ISO 2812–3 metodu, lakai, grindų dangos ir grindų dažai turi būti tokie atsparūs vandeniui, kad juos veikus vandeniu 24 valandas ir praėjus 16 valandų po bandymo neprarastų blizgesio ir nepakistų spalva.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal ISO 2812–3 metodą (Dažai ir lakai. Atsparumo skysčiams nustatymas. 3 dalis. Metodas naudojant sugeriančiąją terpę) ataskaitą.

Adhezija (sukibimas). Mūro dažai (išskyrus permatomus gruntus) turi išlaikyti adhezijos nustatymo bandymą atplėšiamuoju metodu pagal EN 24624 (ISO 4624), o betono, medžio ir metalo grindų dangų, grindų dažų ir gruntinių dažų balas pagal EN 2409 kryžminio pjūvio bandymą sukibimui nustatyti turi būti ne mažesnis kaip 2. Jei pagrindo kohezijos stipris atliekant EN 24624 bandymą yra mažesnis nei dažų adhezijos stipris, tariama, kad dažai bandymą išlaikė, priešingu atveju dažų sukibimas turi būti didesnis nei išlaikymo vertė 1,5 MPa.

Pareiškėjas vertina gruntą ir (arba) baigiamąją dangą atskirai arba abi kaip sistemos dalį (sistemą, jei įmanoma, turėtų sudaryti Europos ekologiniu ženklu paženklinti produktai, išskyrus metalo paviršiams skirtas sistemas). Blogiausiu atveju atliekamas vien baigiamosios dangos bandymas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal EN ISO 2409 arba EN 24624 (ISO4624) metodą, ataskaitą.

Atsparumas dilimui. Atlikus 1 000 bandymo ciklų esant 1 000 g apkrovimui ir naudojant CS10 ratą pagal EN ISO 7784–2:2006 standartą, neturi nudilti daugiau kaip 70 mg grindų dangos ir grindų dažų.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, įrodančių atitiktį šiam kriterijui ir atliktų pagal EN ISO 7784–2:2006 metodą, ataskaitą.

Klimato poveikis. Mūro baigiamosios dangos dažams ir medienos bei metalo apdailos dažams, tarp jų ir lakams, aparate dirbtinai sukeliamas klimato poveikis: jie veikiami fluorescencinių lempų ultravioletine spinduliuote ir purškiami vandeniu, kaip numatyta 11507:2007 standarte. Mūro dažams bandymo sąlygos taikomos 1 000 valandų, medienos ir metalo baigiamosioms dangoms (įskaitant lakus) – 500 valandų. Bandymo sąlygos yra šios: UVA 4h/60degC + drėgmė 4h/50degC.

Arba dirbtinis klimatas medžio baigiamosioms dangoms ir medžio lakams gali būti taikomas 500 valandų pagreitinto veikimo aparate imituojant atmosferos reiškinius – saulės šilumą, drėgmę, karštį ir cikliškai veikiant UV(A) spinduliuote bei purškiant vandenį pagal EN 927–6.

Dirbtiniu klimatu veikiamų mėginių spalva neturi pakisti labiau nei ΔΕ*=4, o lakų blizgesys neturi sumažėti labiau nei 30 %, palyginti su pradine verte. Blizgesys matuojamas taikant ISO 2813 metodą. Spalvos pokyčio kriterijus netaikomas permatomiems lakams ir baziniams dažams.

Kreidėjimo laipsnio įvertinimo bandymas atliekamas taikant EN ISO 4628–6:2007 metodą: mūro baigiamosios dangos ir medienos bei metalo baigiamosios dangos bandomos po to, kai mėginiams buvo taikytas dirbtinio klimato poveikis. Atliekant šį bandymą, dangos turi būti įvertintos 1,5 arba geresniu balu (0,5 arba 1,0). Standarte pateikta iliustruota informacija.

Po to, kai mėginiams buvo taikytas dirbtinio klimato poveikis, vertinami dar ir šie mūro baigiamųjų dangų ir medžio bei metalo dangų parametrai:

—	lupimosi laipsnis, nustatytas taikant ISO 4628–5:2003 metodą; žvynelių tankis – 2 arba mažiau, žvynelių dydis – 2 arba mažiau,

—	supleišėjimo laipsnis, nustatytas taikant ISO 4628–4:2003 metodą; įtrūkio kiekis – 2 arba mažiau, įtrūkio dydis – 3 arba mažiau,

—	pūslėtumo laipsnis, nustatytas taikant ISO 4628–2:2003 metodą; pūslių tankis – 3 arba mažiau, pūslių dydis – 3 arba mažiau.

Kadangi atspalvių gali būti daug, atliekami tik bazinių dažų atitikties šiam kriterijui bandymai.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal ISO 11507:2007 metodą su nustatytais parametrais arba pagal EN 927–6 metodą (arba abu, jei taikoma), ataskaitą. Be to, pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų taikant EN ISO 4628–2, 4, 5, 6, ataskaitą. Pareiškėjas dar pateikia deklaraciją, kad (jei taikoma) dangos spalvos pokyčiai atitinka šiame dokumente nustatytą parametrą.

Pralaidumas vandens garams. Jei teigiama, kad išorės mūro ir betono dažai yra pralaidūs orui, tokie dažai priskiriami II klasei (vidutinis garų pralaidumas) arba, dar geriau, klasifikuojami pagal EN ISO 7783–2 bandymų metodą. Kadangi atspalvių gali būti daug, atliekami tik bazinių dažų atitikties šiam kriterijui bandymai; šis reikalavimas netaikomas permatomiems gruntams.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal EN ISO 7783–2 metodiką, ataskaitą.

Pralaidumas vandeniui. Jei teigiama, kad išorės mūro ir betono dažai yra nepralaidūs vandeniui arba elastomeriniai, danga pagal DIN EN 1062–3:1999 metodą priskiriama III klasei (mažas pralaidumas skysčiams). Kadangi atspalvių gali būti daug, atliekami tik bazinių dažų atitikties šiam kriterijui bandymai. Visi kiti mūro dažai priskiriami II klasei (vidutinis pralaidumas skysčiams) arba, dar geriau, klasifikuojami pagal DIN EN 1062–3:1999 bandymų metodą.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal DIN EN 1062–3:1999 metodiką, ataskaitą.

Atsparumas grybeliui. Jei teigiama, kad mūro baigiamosios dangos turi antigrybelinių savybių, šios dangos turi būti įvertintos 2 arba daugiau balų (mažiau kaip 10 % grybelio apimto paviršiaus), nustačius BS 3900:G6 metodu. Kadangi atspalvių gali būti daug, atliekami tik bazinių dažų atitikties šiam kriterijui bandymai.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal BS 3900:G6 metodiką, ataskaitą.

Geba sudaryti plyšio jungę. Jei teigiama, kad mūro (arba betono) dažai turi elastomerinių savybių, jie priskiriami bent jau A1 klasei esant 23 °C pagal DIN EN 1062–7:2004. Kadangi atspalvių gali būti daug, atliekami tik bazinių dažų atitikties šiam kriterijui bandymai.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal DIN EN 1062–7:2004 metodiką, ataskaitą.

Atsparumas šarmams. Pagal ISO 2812–4:2007 metodą 24 valandas ant mūro dažų ir gruntų dangos lašinant 10 % NaOH tirpalą, neturi atsirasti pastebimų jos pažeidimų. Vertinama po 24 valandų džiūvimo ir atsistatymo laikotarpio.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų, atliktų pagal ISO 2812–4:2007 metodiką, ataskaitą.

8. Vartotojui skirta informacija

Ant pakuotės pateikiama arba prie pakuotės pridedama ši informacija:

—	kaip produktą naudoti, ant kokio pagrindo ir kokiomis sąlygomis jis skirtas naudoti. Patariama, kaip atlikti parengiamąjį darbą, pvz., teisingai paruošti pagrindą, kaip produktą naudoti lauko sąlygomis (jei taikoma) ir kokioje temperatūroje;

—	patariama, kaip valyti įrankius ir tinkamai tvarkyti atliekas (kad būtų mažiau teršiamas vanduo). Šie patarimai pritaikomi konkrečios rūšies produktui ir jo konkrečiai paskirčiai; prireikus galima naudoti piktogramas;

—	patariama, kokiomis sąlygomis laikyti produktą jį atidarius (kad būtų mažiau kietųjų atliekų), taip pat ir kaip prireikus saugiai elgtis;

—	tamsesnių dangų, kurioms netaikomas 7 kriterijaus a punktas, atveju patariama, kokį reikia naudoti gruntą arba bazinius dažus (jei įmanoma, paženklintus Europos ekologiniu ženklu);

—	patariama, kad nepanaudotus dažus turi tvarkyti specialistas, kad nebūtų pakenkta aplinkai, ir dėl tos priežasties jie neturėtų būti išmetami kartu su buitinėmis atliekomis arba išpilami. Vietos valdžios institucijoms rekomenduojama organizuoti šalinimą ir surinkimą;

—	patariama, kokių saugos priemonių laikytis dažytojams. Ant pakuotės pateikiamas arba prie pakuotės pridedamas šis (arba panašus) tekstas: Daugiau informacijos apie tai, kodėl šiam produktui buvo suteiktas „Gėlės ženklas“, galite rasti interneto svetainėje http://ec.europa.eu/environment/ecolabel.

Vertinimas ir patikra. Paprašius pateikiamas produkto pakuotės pavyzdys ir, jei reikia, šių kriterijų atitikties deklaracija.

9. Informacija, pateikiama ekologiniame ženkle

Ekologinio ženklo 2 langelyje pateikiamas toks tekstas:

—	gerai tinka naudoti lauko sąlygomis,

—	apribotas pavojingų medžiagų kiekis,

—	mažas tirpiklio kiekis.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia produkto pakuotės pavyzdį su ženklu ir šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2) OL L 143, 2004 4 30, p. 87.

(3) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(4) OL 196, 1967 8 16, p.1.

(5) 2007 m. birželio 27 d. Europos Komisija priėmė „Pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo ir iš dalies keičiantį Direktyvą 67/548/EEB ir Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006“ (COM(2007) 355 galutinis). Daugiau informacijos, susijusios su dabartinių sistemų ir PSS sutaptimi, rasite priimto pasiūlymo III tomo VII priede: http://ec.europa.eu/enterprise/reach/docs/ghs/ghs_prop_vol_iii_en.pdf

(6) Jungtinių Tautų Pavojingų krovinių vežimo ir pasaulinės suderintosios cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo etiketėmis sistemos ekspertų komitetas: http://www.unece.org/trans/main/dgdb/dgcomm/ac10rep.html

(7) Žr. 3 išnašą.

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/39

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. rugpjūčio 13 d.

kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 4453)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/544/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 Bendrijos ekologinis ženklas gali būti suteiktas produktui, kurio savybėmis labai prisidedama prie pagrindinių aplinkosaugos aspektų gerinimo.

(2)	Reglamente (EB) Nr. 1980/2000 numatoma, kad konkretūs kriterijai, rengiami remiantis Europos Sąjungos Ekologinio ženklinimo valdybos kriterijų projektu, turi būti nustatomi pagal produktų grupes.

(3)	Jame numatoma ir tai, kad ekologinių kriterijų, taip pat su tais kriterijais susijusių reikalavimų vertinimo bei patikros persvarstymas turi būti atliekamas laiku, dar nepasibaigus konkrečių produktų grupių kriterijų galiojimo laikotarpiui.

(4)

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1980/2000 buvo laiku persvarstyti ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai, nustatyti 2002 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendime 2002/739/EB, nustatančiame patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams Bendrijos ekologinius ženklus, ir iš dalies keičiančiame Sprendimą 1999/10/EB (2). Tie ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai taikomi iki 2009 m. vasario 28 d.

(5)	Atsižvelgiant į šį persvarstymą ir į mokslo pažangą bei rinkos pokyčius, būtų tikslinga pakeisti sąvokos „produktų grupė“ apibrėžtį ir nustatyti naujus ekologinius kriterijus.

(6)	Todėl Sprendimą 2002/739/EB reikėtų pakeisti kitu.

(7)	Ekologiniai kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai turėtų būti taikomi iki ketverius metus nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

(8)

Gamintojams, kurių produktams iki 2008.8.18 suteiktas patalpų apdailos dažų ir lakų ekologinis ženklas arba kurie paprašė suteikti šį ženklą iki 2008.8.18 turėtų būti suteiktas pereinamasis laikotarpis, kad jie turėtų pakankamai laiko taip pritaikyti savo produktus, kad šie atitiktų pakeistus kriterijus ir reikalavimus. Siekiant teisinio aiškumo gamintojams turėtų būti leidžiama iki 2009 m. vasario 28 d. pateikti paraiškas, parengtas pagal Sprendime 2002/739/EB arba šiame sprendime nustatytus kriterijus. Po tos dienos turėtų būti taikomi tik šiame sprendime nustatyti kriterijai.

(9)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 17 straipsnį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Produktų grupei „patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai“ priskiriami patalpų viduje naudojami dekoratyviniai ir apsauginiai dažai bei lakai, beicai ir panašūs produktai, apibrėžti 2 dalyje, naudojami vartotojų mėgėjų bei profesionalų ir pirmiausia skirti naudoti patalpų viduje bei parduodami kaip patalpų vidaus apdailos produktai.

Šią grupę, inter alia, sudaro: grindų dangos ir grindų dažai; produktai, kuriems mėgėjų arba profesionalių dažytojų prašymu reikiamą atspalvį suteikia prekybininkai; atspalvių suteikimo (spalvų derinimo) sistemos; skysti arba pastos pavidalo dekoratyviniai dažai, kuriuos gamintojai, atsižvelgdami į vartotojų poreikius, gali paruošti naudoti, padaryti reikiamo atspalvio ar kitaip paruošti, įskaitant tokios produktų grupės gruntus ir gruntinius dažus.

Lakai – tai skaidri dengimo medžiaga, kuri, ja padengus pagrindą, sudaro permatomą tvirtą plėvelę, turinčią apsauginių, dekoratyvinių arba specialių techninių savybių.

Apdailos dažai ir lakai – tai dažai ir lakai, kuriais dengiami pastatai, jų apdailos ir kitos detalės, siekiant juos padailinti ir apsaugoti. Dažai ir lakai tepami in situ. Nors pagrindinė dažų bei lakų paskirtis yra apdaila, jie atlieka ir apsauginę funkciją.

Atspalvio suteikimo sistemos – tai spalvotų dažų paruošimo būdas, kai baziniai dažai maišomi su pigmentais.

3. Minėtai produktų grupei nepriskiriami šie produktai:

a)	antikorozinės dangos;

b)	dangos, apsaugančios nuo suteršimo;

c)	medienos antiseptikai;

d)	dangos, skirtos specialiems pramoniniams tikslams ir profesionalams, įskaitant ypač tvirtas dangas;

e)	fasadų dangos;

f)	visi produktai, kurie visų pirma skirti naudoti išorėje ir parduodami kaip išorės produktai.

2 straipsnis

1. Kad dažams ir lakams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 ir šio straipsnio 2 bei 3 dalis būtų suteiktas Bendrijos ekologinis ženklas, jie turi priklausyti produktų grupei „patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai“, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, ir atitikti šio sprendimo priede nustatytus ekologinius kriterijus.

2. Konkrečios galutinės paskirties dvikomponentės reaktyvios dangos turi atitikti šias sąlygas:

a)	kiekviena atskira sudedamoji dalis turi atitikti priede nustatytus ekologinius kriterijus (išskyrus lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) taikomą kriterijų);

b)	prie jų turi būti pridėta informacija, paaiškinanti, kad sudedamosios dalys neturi būti naudojamos pavieniui arba sumaišytos su kitais produktais;

c)	galutinis, naudoti paruoštas, produktas taip pat turi atitikti ekologinius kriterijus, įskaitant kriterijų dėl LOJ.

3. Dangos, parduodamos kaip patalpų vidaus ir išorės dangos, turi atitikti ir šiame sprendime patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams nustatytus kriterijus ir Komisijos sprendime 2009/543/EB (3) išorės dažams ir lakams nustatytus kriterijus.

3 straipsnis

Produktų grupei „patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai“ nustatyti kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai taikomi ketverius metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

4 straipsnis

Administravimo tikslais produktų grupei „patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai“ priskiriamas „07“ kodas.

5 straipsnis

Sprendimas 2002/739/EB panaikinamas.

6 straipsnis

1. Ekologiniai ženklai, iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. suteikti produktams, kurie priskiriami produktų grupei „patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai“, gali būti toliau naudojami iki 2009 m. vasario 28 d.

2. Jei paraiškos dėl ekologinio ženklo suteikimo produktų grupei „patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai“ priskiriamiems produktams buvo pateiktos iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. ekologinis ženklas šiems produktams suteikiamas Sprendime 2002/739/EB nustatytomis sąlygomis. Tokiais atvejais ekologinis ženklas gali būti naudojamas iki 2009 m. vasario 28 d.

3. Paraiškos dėl produktų, priskiriamų produktų grupei „patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai“, teikiamos po 2008 m. rugpjūčio 18 d., bet iki 2009 m. kovo 1 d., gali būti parengtos taikant arba Sprendime 2002/739/EB, arba šiame sprendime nustatytus kriterijus.

Jei paraiška parengta taikant Sprendime 2002/739/EB nustatytus kriterijus, ekologinis ženklas gali būti naudojamas iki 2009 m. vasario 28 d.

7 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2008 m. rugpjūčio 13 d.

Komisijos vardu

Olli REHN

Komisijos narys

(1) OL L 237, 2000 9 21, p. 1.

(2) OL L 236, 2002 9 4, p. 4.

(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27.

PRIEDAS

A. BENDROSIOS NUOSTATOS

Kriterijų tikslai

Šiais kriterijais visų pirma siekiama, kad:

—	produktas būtų naudojamas efektyviai ir susidarytų kuo mažiau jo atliekų,

—	mažinant tirpiklių išmetalus, būtų sumažintas pavojus aplinkai ir kitokio pobūdžio pavojai (pavyzdžiui, troposferos ozonui),

—	būtų mažinamos nuodingų arba kitokių teršalų nuotekos į vandenis. Kriterijai nustatyti taip, kad skatintų ženklinti mažiau kenksmingus aplinkai vidaus patalpų dažus ir lakus.

Vertinimo ir patikros reikalavimai

Prie kiekvieno kriterijaus nurodomi konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai.

Tam tikrais atvejais gali būti taikomi kiti bandymų metodai negu nurodytieji prie kiekvieno kriterijaus, jei jų lygiavertiškumą pripažįsta paraišką vertinanti kompetentinga institucija.

Prireikus kompetentingos institucijos gali reikalauti patvirtinamųjų dokumentų ir atlikti nepriklausomas patikras.

Kompetentingai institucijai turi būti pateikta tiksli produkto sudėtis, nurodant visas jį sudarančias medžiagas, kurias pareiškėjas naudoja. Turi būti pranešta apie kiekvieną medžiagą, kurioje yra daugiau kaip 0,01 % priemaišų, jei kituose kriterijuose nenustatyta dar mažesnė koncentracija.

B. EKOLOGINIAI KRITERIJAI

Pakuotėje parduodamiems dažams ir lakams taikomi visi kriterijai, išskyrus 3 kriterijų dėl LOJ ribų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/42/EB (2) LOJ ribos taikomos produktui, kuris paruoštas naudoti, taigi didžiausias LOJ kiekis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus rekomenduojamus priedus, pavyzdžiui, spalvas ir (arba) skiediklius. Skaičiuojant bus reikalingi žaliavų tiekėjų pateikti duomenys apie kietųjų medžiagų kiekį, LOJ kiekį ir produkto tankį.

1 ir 2 kriterijai taikomi tik baltiems ir šviesiai spalvintiems dažams (įskaitant baigiamąsias dangas, gruntus, gruntinius dažus ir (arba) tarpines dangas).

Kalbant apie atspalvių suteikimo sistemas, 1 ir 2 kriterijai taikomi tik baltiems dažams (pagrindui, kuriame yra daugiausia TiO2). Kai baltasis pagrindas neatitinka 7 kriterijaus a punkte nurodyto dengiamosios gebos reikalavimo – 8 m2 1 litrui, kai nepermatomumas 98 %, šis kriterijus įvykdomas suteikus atspalvį ir gavus standartinę spalvą RAL 9010.

1 ir 2 kriterijai netaikomi skaidrioms dangoms.

1. Balti pigmentai

Balto pigmento kiekis (balti neorganiniai pigmentai, kurių šviesos lūžio rodiklis yra didesnis kaip 1,8). Balto pigmento kiekis dažuose turi būti 36 g 1 m2 sausos dangos arba mažiau, dangos nepermatomumas – 98 % Šis reikalavimas netaikomas lakams ir beicams.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad balti pigmentai nėra naudojami, arba pateikia dokumentus, kuriuose nurodomas jų kiekis ir dengiamoji geba, taip pat detalius skaičiavimus, įrodančius atitiktį šiam kriterijui.

2. Titano dioksidas

Titano dioksidas. Išmetamų atliekų ir nuotekų, susidarančių gaminant titano dioksido pigmentą, kiekiai yra ne didesni kaip (paimta iš Informacinio dokumento apie geriausias turimas didelio kiekio neorganinių medžiagų gamybos technologijas (BREF) (2007 m. rugpjūčio mėn.):

—	SOx išmetalai (perskaičiuoti į SO2): 252 mg 1 m2 sausosios dangos (98 % nepermatomumo),

—	sulfato atliekos: 18 g 1 m2 sausosios dangos (98 % nepermatomumo),

—	chlorido atliekos: 3,7, 6,4 ir 11,9 g 1 m2 sausosios dangos (98 % nepermatomumo) atitinkamai neutralaus rutilo, sintetinio rutilo ir rutilo rūdų.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad titano dioksidas nėra naudojamas, arba patvirtinamuosius dokumentus, nurodančius šiuos parametrus atitinkančius išlakų ir atliekų išmetalų kiekius kiekius, titano dioksido kiekį produkte, dengiamąją gebą ir detalius skaičiavimus, įrodančius atitiktį šiam kriterijui.

3. Lakieji organiniai junginiai (LOJ)

LOJ kiekis neturi būti didesnis kaip:

Produktų klasifikacija (Direktyva 2004/42/EB)	LOJ ribos (g/l, įskaitant vandenį)
Vidinių sienų ir lubų matinės dangos (blizgesio laipsnis < 25@60 °)	15
Vidinių sienų ir lubų blizgiosios dangos (blizgesio laipsnis > 25@60 °)	60
Vidaus apdailos ir plakiravimo dažai medienai ir metalui, įskaitant gruntinius dažus	90
Vidaus apdailos ir nepermatomi dažai medienai, įskaitant nepermatomus dažus medienai (lazurinius lakus)	75
Vidaus plonasluoksniai (kitaip – labai žemo tuklumo lazuriniai) lakai	75
Gruntai	15
Surišimo gruntai	15
Vienkomponentės dengimo medžiagos	100
Dvikomponentės dengimo medžiagos, skirtos baigiamosios dangoms, pavyzdžiui, grindų	100
Specialiosios dekoratyvinės dengimo medžiagos	90

Šiuo atveju lakieji organiniai junginiai (LOJ) – tai organiniai junginiai, kurių pradinis virimo taškas yra 250 °C arba mažiau, išmatuotas esant 101,3 kPa standartiniam slėgiui, kaip nurodyta Direktyvoje 2004/42/EB. Šioje direktyvoje nurodytos dažų ir lakų pakategorės naudojamos LOJ riboms apibrėžti. Čia pateikiamos tik su vidaus dangomis susijusios kategorijos.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją. Pareiškėjas nurodo LOJ kiekį visuose produktuose.

4. Lakieji aromatiniai angliavandeniliai (LAA)

Šiuo atveju lakusis aromatinis angliavandenilis (LAA) – bet kuris Direktyvoje 2004/42/EB apibrėžtas organinis junginys, kurio pradinis virimo taškas yra 250 °C arba mažiau, kai standartinis slėgis lygus 101,3 kPa, ir kurio išplėstos struktūros formulėje yra bent vienas aromatinis žiedas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją ir nurodo, kad, išskyrus įmonėje pagamintas sudedamąsias dalis, LAA nepridėta, ir, jei taikoma, tiekėjų deklaracijas apie sudedamąsias dalis, patvirtinančias juose esantį LAA kiekį.

5. Sunkieji metalai

Produkto arba spalvos (jei taikoma) (kai naudojama kaip medžiaga arba bet kurio preparato sudedamoji dalis) sudėtyje neturi būti šių sunkiųjų metalų arba jų junginių: kadmio, švino, chromo VI, gyvsidabrio, arseno, bario (išskyrus bario sulfatą), seleno, stibio.

Sudedamosiose dalyse šių metalų pėdsakai dėl žaliavose esančių priemaišų gali sudaryti iki 0,01 % (m/m).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją ir sudedamųjų dalių tiekėjų pateiktas deklaracijas (jei taikoma).

6. Pavojingos medžiagos

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją ir medžiagos, iš kurios produktas pagamintas, saugos duomenų lapą, atitinkantį REACH II priedo reikalavimus.

Sudedamosios dalys (labai toksiškos, toksiškos, kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai). Jokia sudedamoji dalis, įskaitant naudojamas atspalviui suteikti (jei taikoma), kuri paraiškos teikimo metu atitinka kurios nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių) priskyrimo kriterijus, negali būti naudojama:

—	R23 (toksiška įkvėpus),

—	R24 (toksiška susilietus su oda),

—	R25 (toksiška prarijus),

—	R26 (labai toksiška įkvėpus),

—	R27 (labai toksiška susilietus su oda),

—	R28 (labai toksiška prarijus),

—	R33 (pavojinga – kaupiasi organizme),

—	R39 (pavojinga – sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus),

—	R40 (įtariama, kad gali sukelti vėžį),

—	R42 (gali sukelti alergiją įkvėpus),

—	R45 (gali sukelti vėžį),

—	R46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus),

—	R48 (veikdama ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus),

—	R49 (įkvėpus gali sukelti vėžį),

—	R60 (kenkia vaisingumui),

—	R61 (kenkia negimusiam vaikui),

—	R62 (gali pakenkti vaisingumui),

—	R63 (gali pakenkti negimusiam vaikui),

—	R68 (gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus),

kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 67/548/EEB (4) arba Direktyvoje 1999/45/EB. Aktyviąsias sudedamąsias dalis, kurios produkto sudėtyje naudojamos kaip konservantai ir kurioms priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių – R23, R24, R25, R26, R27, R28, R39, R40 arba R48 (arba jų derinių), vis dėlto galima naudoti, jeigu jų kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,1 % (m/m) bendros dažų masės.

—	ūmus toksiškumas (per burną) – I, II, III kategorijos,

—	ūmus toksiškumas (per odą) – I, II, III kategorijos,

—	ūmus toksiškumas (per kvėpavimo takus) – I, II, III kategorijos,

—	kvėpavimo takų jautrinimas – I kategorija,

—	mutageninės medžiagos – I, II kategorijos,

—	kancerogeninės medžiagos – I, II kategorijos,

—	reprodukcijai toksiškos medžiagos – I, II kategorijos,

—	sisteminis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui (vienkartinis poveikis) – I, II kategorijos,

—	sisteminis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui (pakartotinis poveikis) – I, II kategorijos,

—	ūmus toksiškumas (per burną, odą ir kvėpavimo takus) – I, II, III (tik per burną ir odą);

—	sisteminis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui (vienkartinis ir (arba) pakartotinis poveikis) – I, II (arba jų deriniai) ir

—	kancerogeniškumas – II kategorija.

Alkidiniuose dažuose gali būti ne daugiau kaip 0,3 % (m/m) metilo etilo ketoksimo.

Sudedamosios dalys (pavojingos aplinkai). 2 % (m/m) neturi viršyti nė viena sudedamoji dalis, įskaitant naudojamas atspalviui suteikti (jei taikoma), kuri paraiškos įteikimo metu atitinka kurią nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių):

—	N R50 (labai toksiškos vandens organizmams),

—	N R50/53 (labai toksiškos vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

—	N R51/53 (toksiškos vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

—	N R52/53 (kenksmingos vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

—	R51 (toksiškos vandens organizmams),

—	R52 (kenksmingos vandens organizmams),

—	R53 (gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus),

kaip nustatyta Direktyvoje 67/548/EEB arba Direktyvoje 1999/45/EB.

Arba galima atsižvelgti į Pasaulinę suderintąją cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (7). Šiuo atveju 2 % (m/m) neturi viršyti nė viena sudedamoji dalis, išskyrus naudojamas atspalviams suteikti (jei taikoma), kuriai paraiškos įteikimo metu priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių):

toksiškumo vandens organizmams arba ekosistemoms kategorijos (ir jų deriniai):

—	ūmus I, II, III,

—	lėtinis I, II, III, IV,

kaip nustatyta ST/SG/AC.10/30 ir patikslinta ST/SG/AC.10/34/Add.3 dėl Pasaulinės suderintosios cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos.

Bet kuriuo atveju bendra visų sudedamųjų dalių, kurioms paraiškos įteikimo metu yra arba gali būti priskiriama kuri nors iš šių rizikos frazių (ar jų derinių) arba PSS klasifikacijų, suma neturi būti didesnė kaip 4 % (m/m).

Šis reikalavimas netaikomas amoniakui, akilamoniakui.

Šis reikalavimas neturi poveikio įsipareigojimui vykdyti reikalavimą, nurodytą 6 kriterijaus a punkte.

d)	Alkilfenoletoksilatai (APEOs). Alkilfenoletoksilatai nenaudojami produkte prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma). Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

Izotiazolinono junginiai. Izotiazolinono junginių koncentracija produkte neturi būti didesnė kaip 0,05 % (m/m) prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma). Panašiai ir 5-chlor-2-metil-2H-izotiazol-3-ono (EB Nr. 247–500–7) ir 2-metil-2H-izotiazol-3-ono (EB Nr. 220–239–6) (3:1) mišinio koncentracija neturi viršyti 0,0015 % (m/m).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją, nurodydamas kiekius (jeigu produkte yra junginių).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

Formaldehidas. Sudedamosiose dalyse folmaldehido gali būti tik tiek, kad visas laisvo formaldehido kiekis, gautas suteikus atspalvį, neviršytų 0,001 % (m/m).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją. Be to, jis pateikia iš žaliavų tiekėjų gautus bandymo, atlikto taikant VdL-RL 03 tyrimų metodą (VdL rekomendacija 03) „Formaldehido koncentracija dėžutėje, nustatyta acetilacetono metodu“, rezultatus ir skaičiavimus, susijusius su minėtų bandymų rezultatais galutiniam produktui, kad nurodytų, jog galutinė didžiausia galima formaldehido, išlaisvinto formaldehidą išlaisvinančių medžiagų, koncentracija nėra didesnė kaip 0,001 % (m/m). Kitu atveju formaldehidas, kurį išlaisvina formaldehido donorai, gali būti išmatuotas galutiniame produkte taikant standartą, pagrįstą aukšto slėgio skysčių chromatografija.

Halogenintieji organiniai tirpikliai. Nepaisant 6 kriterijaus a, b ir c punktų, prieš suteikiant atspalvį arba jį suteikus (jei taikoma) produkto sudėtyje gali būti naudojami tik tie halogenintieji junginiai, kurių rizika buvo įvertinta ir kuriems nebuvo priskirtos R26/27, R45, R48/20/22, R50, R51, R52, R53, R50/53, R51/53, R52/53 ir R59 rizikos frazės (arba jų deriniai) pagal Direktyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB paraiškos teikimo metu.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

7. Tinkamumas naudoti

Suteikiant atspalvius šis kriterijus taikomas tik baltiems baziniams dažams, kuriuose TiO2 yra daugiausia. Tais atvejais, kai balti baziniai dažai neatitinka 8 m2 1 litrui dengiamosios gebos, kai nepermatomumas 98 %, reikalavimo, šį kriterijų jie turi atitikti sumaišyti su pigmentu, siekiant gauti standartinę spalvą RAL 9010. Visiems kitiems baziniams dažams, naudojamiems spalvotiems produktams gauti, – tai baziniai dažai, kuriuose dažniausiai yra mažiau TiO2, kurie negali atitikti bent jau 8 m2 1 litrui, kai nepermatomumas 98 %, reikalavimo, – šis kriterijus netaikomas. Dėl dažų, kurie sudaro spalvų derinimo sistemą, pareiškėjas ant produkto pakuotės ir (arba) POS turi galutiniam vartotojui nurodyti, kokį atspalvį ar gruntą/gruntinius dažus (jei įmanoma, paženklintus Bendrijos ekologiniu ženklu) reikia naudoti kaip bazinę dangą prieš dedant tamsesnį atspalvį.

1 kg storos dekoratyvinės dangos (dažai specialiai sukurti tam, kad sudarytų trimatės erdvės įspūdį, ir dėl to jie dengia labai storu sluoksniu) dengiamoji geba kitokia – 1 m2.

Šis reikalavimas netaikomas lakams, beicams, grindų dangoms, grindų dažams, gruntiniams dažams ir sukimbantiems gruntams ar kitoms permatomoms dangoms.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų ataskaitą apie ISO 6504/1 metodo (Dažai ir lakai. Dengiamosios gebos nustatymas. 1 dalis. Baltiesiems ir šviesiai spalvintiems dažams taikomas Kubelkos ir Munko metodas) arba ISO 6504/3 metodo (3 dalis. Šviesiai spalvintų dažų kontrastinio šviesos atspindžio rodiklių santykio (nepermatomumo) nustatymas esant nurodytai sklidai), arba dažų, specialiai sukurtų tam, kad sudarytų trimatės erdvės įspūdį, ir todėl dengiančių labai storu sluoksniu, atveju – NF T 30073 (arba lygiaverčio) metodo taikymą. Bazinių dažų, kurie naudojami spalvotiems produktams gauti ir kurie nėra įvertinti pagal pirmiau minėtus reikalavimus, atveju pareiškėjas pateikia įrodymų, kaip galutiniam vartotojui bus patariama prieš naudojant produktą naudoti gruntą ir (arba) pilkus (ar kito atitinkamo atspalvio) gruntinius dažus.

Atsparumas drėgnajam šveitimui. Jei teigiama (ant paties produkto arba susijusioje reklaminėje medžiagoje), kad sienų dažus (pagal EN 13300) galima plauti, valyti ir šveisti, jų atsparumas drėgnajam šveitimui turi būti 2 arba aukštesnės klasės pagal EN 13300 ir EN ISO 11998 (ne daugiau negu 20 mikronų po 200 ciklų).

Kadangi atspalvių gali būti daug, atliekami tik atspalvių suteikimo sistemų bazinių dažų atitikties šiam kriterijui bandymai.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų ataskaitą, parengtą pagal EN 13300 reikalavimus, taikant EN ISO 11998 metodą (Dangų atsparumo drėgnajam šveitimui ir valomumo nustatymo bandymas) ir įrodymų (ant produkto pakuotės arba susijusios reklaminės medžiagos), kad galutinis vartotojas yra informuotas apie tai, jog lubų dažų atsparumas drėgnajam šveitimui nebuvo išbandytas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų ataskaitą apie ISO 2812–3 metodo (Dažai ir lakai. Atsparumo skysčiams nustatymas. 3 dalis. Metodas naudojant sugeriančiąją terpę) naudojimą.

Adhezija (sukibimas). Taikant EN 2409 bandymą sukibimui nustatyti, grindų dangų, grindų dažų ir grindų gruntinių dažų, metalo ir medienos gruntinių dažų sukibimas turi būti ne mažiau kaip 2 balų. Pigmentiniai mūro gruntai turi išlaikyti adhezijos bandymą atplėšiamuoju metodu pagal EN 24624 (ISO 4624), jei pagrindo kohezijos stipris atliekant EN 24624 bandymą yra mažesnis nei dažų adhezijos stipris, priešingu atveju dažų sukibimas turi būti didesnis nei išlaikymo vertė 1,5 MPa.

Permatomiems gruntams šis reikalavimas netaikomas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų ataskaitą apie EN ISO 2409 arba EN 24624 (ISO 4624) metodo taikymą.

Atsparumas dilimui . Atlikus 1 000 bandymo ciklų esant 1 000 g apkrovimui ir naudojant CS10 ratą pagal EN ISO 7784–2:2006 standartą, neturi nudilti daugiau kaip 70 mg grindų dangos ir grindų dažų.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų ataskaitą, įrodančią, kad taikant EN ISO 7784–2:2006 metodą šis kriterijus tenkinamas.

8. Vartotojui skirta informacija

Ant pakuotės pateikiama arba prie pakuotės pridedama ši informacija:

—	kaip produktą naudoti, ant kokio pagrindo ir kokiomis sąlygomis jis skirtas naudoti. Patariama, kaip atlikti parengiamąjį darbą, pvz., teisingai paruošti pagrindą, kaip produktą naudoti patalpų viduje (jei taikoma) ir kokioje temperatūroje;

—	patariama, kaip valyti įrankius ir tinkamai tvarkyti atliekas (kad būtų mažiau teršiamas vanduo). Šie patarimai pritaikomi konkrečios rūšies produktui ir jo konkrečiai paskirčiai; prireikus galima naudoti piktogramas;

—	patariama, kokiomis sąlygomis laikyti produktą jį atidarius (kad būtų mažiau kietųjų atliekų), taip pat ir kaip prireikus saugiai elgtis;

—	tamsesnių dangų, kurioms netaikomas 7 kriterijaus a punktas, atveju patariama, kokį reikia naudoti gruntą arba bazinius dažus (jei įmanoma, paženklintus Bendrijos ekologiniu ženklu);

—	apie storas dekoratyvines dangas informuojama, kad šie dažai specialiai sukurti tam, kad sudarytų trimatės erdvės įspūdį;

—	patariama, kad nepanaudotus dažus turi tvarkyti specialistas, kad nebūtų pakenkta aplinkai, ir dėl tos priežasties jie neturėtų būti išmetami kartu su buitinėmis atliekomis arba išpilami. Vietos valdžios institucijoms rekomenduojama organizuoti šalinimą ir surinkimą,

—	patariama, kokių saugos priemonių laikytis dažytojams. Ant pakuotės pateikiamas arba prie pakuotės pridedamas šis (arba panašus) tekstas: Daugiau sužinoti apie tai, kodėl šiam produktui buvo suteiktas „Gėlės ženklas“, galite tinklalapyje: http://ec.europa.eu/environment/ecolabel.

Vertinimas ir patikra. Paprašius pateikiamas produkto pakuotės pavyzdys ir, jei taikoma, šių kriterijų atitikties deklaracija.

9. Informacija, pateikiama ekologiniame ženkle

Ekologinio ženklo 2 langelyje pateikiamas toks tekstas:

—	gerai tinka naudoti patalpų viduje,

—	apribotas pavojingų medžiagų kiekis,

—	nedidelis tirpiklio kiekis.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia produkto pakuotės pavyzdį su ženklu ir šio kriterijaus atitikties deklaraciją.

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2) OL L 143, 2004 4 30, p. 87.

(3) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(4) OL 196, 1967 8 16, p. 1.

(5) 2007 m. birželio 27 d. Europos Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo ir iš dalies keičiančio Direktyvą 67/548/EEB ir Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, pasiūlymą (COM(2007) 355 galutinis). Daugiau informacijos, susijusios su dabartinių sistemų ir PSS sutaptimi, rasite priimto pasiūlymo III tomo VII priede: http://ec.europa.eu/enterprise/reach/docs/ghs/ghs_prop_vol_iii_en.pdf.

(7) Žr. 5 išnašą.

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/49

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

kuriuo nustatomas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl paramos kaimo plėtrai 69 straipsnio 2a dalyje nurodytos sumos metinis paskirstymas valstybėms narėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas 2006/636/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5307)

(2009/545/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (1), ypač į jo 69 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Pradėjus galioti naujosioms moduliavimo taisyklėms, nustatytoms 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (2), Komisijos sprendimas 2006/410/EB (3) pakeistas 2009 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimu 2009/379/EB, kuriuo nustatomos sumos, kurios, remiantis Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 378/2007, (EB) Nr. 479/2008 ir (EB) Nr. 73/2009, yra skiriamos EŽŪFKP, ir sumos, skiriamos EŽŪGF išlaidoms (4).

(2)

Įgyvendinant susitarimą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (EEAP) buvo nuspręsta bendras įsipareigojimų asignatavimų sumas 2009 m. ir 2010 m. atitinkamai padidinti 600 mln. EUR ir 420 mln. EUR; todėl Tarybos sprendimas 2006/493/EB (5) buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2009/434/EB (6). Siekiant užtikrinti nuoseklumą, tokios sumos kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatomos remiantis dabartiniais paskirstymo kriterijais.

(3)	Priėmus Sprendimą 2009/379/EB ir Sprendimą 2009/434/EB, reikėtų pakoreguoti EŽŪFKP skiriamas sumas ir jas pridėti prie metinių Bendrijos paramos kaimo plėtrai paskirstymų.

(4)	Atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas 2006 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimas 2006/636/EB, nustatantis Bendrijos paramos kaimo plėtrai sumų metinį paskirstymą valstybėms narėms 2007 m. sausio 1 d.– 2013 m. gruodžio 31 d. (7),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 2a dalyje nurodyta suma paskirstyta šio sprendimo I priede, nurodant atskirais metais kiekvienai valstybei narei tenkančią sumą.

2 straipsnis

Sprendimo 2006/636/EB priedo tekstas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2009 finansinių metų pradžios.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(2) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(3) OL L 163, 2006 6 15, p. 10.

(4) OL L 117, 2009 5 12, p. 10.

(5) OL L 195, 2006 7 15, p. 22.

(6) OL L 144, 2009 6 9, p. 25.

(7) OL L 261, 2006 9 22, p. 32.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 2a dalyje nurodytų sumų paskirstymas valstybėms narėms:

(dabartinės kainos EUR)
	2009	2010
Belgija	2 220 000	1 554 000
Bulgarija	19 500 000	13 650 000
Čekija	21 000 000	14 700 000
Danija	1 740 000	1 218 000
Vokietija	50 340 000	35 238 000
Estija	5 340 000	3 738 000
Airija	15 780 000	11 046 000
Graikija	24 720 000	17 304 000
Ispanija	44 880 000	31 416 000
Prancūzija	35 520 000	24 864 000
Italija	56 520 000	39 564 000
Kipras	1 200 000	840 000
Latvija	7 800 000	5 460 000
Lietuva	13 020 000	9 114 000
Liuksemburgas	600 000	420 000
Vengrija	28 440 000	19 908 000
Malta	600 000	420 000
Nyderlandai	2 280 000	1 596 000
Austrija	27 180 000	19 026 000
Lenkija	98 700 000	69 090 000
Portugalija	26 940 000	18 858 000
Rumunija	59 820 000	41 874 000
Slovėnija	6 780 000	4 746 000
Slovakija	14 700 000	10 290 000
Suomija	14 580 000	10 206 000
Švedija	12 420 000	8 694 000
Jungtinė Karalystė	7 380 000	5 166 000
Iš viso	600 000 000	420 000 000

II PRIEDAS

„PRIEDAS

Bendrijos paramos kaimo plėtrai paskirstymas valstybėms narėms (2007–2013 m.)

(dabartinės kainos EUR)
	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013	Iš viso 2007–2013 m.	mažiausiai iš kurių regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą (iš viso)
Belgija	63 991 299	63 957 784	62 458 083	70 637 509	73 167 519	75 495 480	77 776 632	487 484 306	40 744 223
Bulgarija (1)	244 055 793	337 144 772	456 843 751	412 748 664	398 058 913	397 696 922	395 699 781	2 642 248 596	692 192 783
Čekija	396 623 321	392 638 892	409 036 387	415 632 774	406 640 636	412 672 094	424 262 250	2 857 506 354	1 635 417 906
Danija	62 592 573	66 344 571	67 411 254	85 052 762	91 231 467	98 797 618	106 488 551	577 918 796	0
Vokietija	1 184 995 564	1 186 941 705	1 202 865 574	1 311 256 553	1 322 959 200	1 355 761 509	1 387 114 950	8 951 895 055	3 174 037 771
Estija	95 608 462	95 569 377	101 036 594	104 667 353	104 639 066	108 913 401	113 302 602	723 736 855	387 221 654
Airija	373 683 516	355 014 220	346 851 422	363 518 252	351 698 528	352 271 063	351 503 589	2 494 540 590	0
Graikija	461 376 206	463 470 078	482 113 090	492 922 509	665 568 186	669 030 398	671 747 957	3 906 228 424	1 905 697 195
Ispanija	286 654 092	1 277 647 305	1 320 830 901	1 400 090 047	1 227 613 000	1 255 978 191	1 284 264 263	8 053 077 799	3 178 127 204
Prancūzija	931 041 833	942 359 146	947 341 939	1 091 752 155	1 169 090 147	1 223 917 557	1 278 994 332	7 584 497 109	568 263 981
Italija	1 142 143 461	1 135 428 298	1 183 870 921	1 256 577 236	1 403 606 589	1 422 949 382	1 441 205 996	8 985 781 883	3 341 091 825
Kipras	26 704 860	24 772 842	23 949 762	23 911 507	22 402 714	21 783 947	21 037 942	164 563 574	0
Latvija	152 867 493	147 768 241	150 342 483	153 226 381	148 781 700	150 188 774	151 198 432	1 054 373 504	327 682 815
Lietuva	260 974 835	248 836 020	249 948 998	253 855 536	248 002 433	250 278 098	253 898 173	1 765 794 093	679 189 192
Liuksemburgas	14 421 997	13 661 411	13 255 487	13 838 190	13 287 289	13 281 368	13 212 084	94 957 826	0
Vengrija	570 811 818	537 525 661	527 075 432	529 160 494	547 603 625	563 304 619	584 609 743	3 860 091 392	2 496 094 593
Malta	12 434 359	11 527 788	11 256 597	10 964 212	10 347 884	10 459 190	10 663 325	77 653 355	18 077 067
Nyderlandai	70 536 869	72 638 338	73 671 337	87 111 293	90 406 648	96 082 449	102 750 233	593 197 167	0
Austrija	628 154 610	594 709 669	580 732 057	586 983 505	556 070 574	545 968 629	532 956 948	4 025 575 992	31 938 190
Lenkija	1 989 717 841	1 932 933 351	1 971 439 817	1 935 872 838	1 860 573 543	1 857 244 519	1 851 146 247	13 398 928 156	6 997 976 121
Portugalija	560 524 173	562 491 944	584 180 154	625 419 895	611 642 601	611 692 105	610 872 156	4 166 823 028	2 180 735 857
Rumunija (2)	0	1 146 687 683	1 502 691 530	1 401 644 651	1 357 854 634	1 359 146 997	1 356 173 250	8 124 198 745	1 995 991 720
Slovėnija	149 549 387	139 868 094	136 508 049	134 100 946	124 076 091	118 858 866	113 031 296	915 992 729	287 815 759
Slovakija	303 163 265	286 531 906	282 749 256	266 600 239	263 028 387	275 025 447	319 809 578	1 996 908 078	1 106 011 592
Suomija	335 121 543	316 143 440	308 265 407	313 973 134	298 490 092	294 408 238	288 617 053	2 155 018 907	0
Švedija	292 133 703	277 225 207	270 816 031	280 491 463	269 775 513	268 860 755	266 759 282	1 926 061 954	0
Jungtinė Karalystė	263 996 373	645 001 582	706 122 271	746 326 084	748 994 332	752 455 626	749 224 152	4 612 120 420	188 337 515
Iš viso	10 873 879 246	13 274 839 325	13 973 664 584	14 368 336 182	14 385 611 311	14 562 523 242	14 758 320 797	96 197 174 687	31 232 644 963

(1) 2007, 2008 ir 2009 m. EŽŪOGF Garantijų skyriaus asignavimai yra atitinkamai 193 715 561 EUR, 263 453 163 EUR ir 337 004 104 EUR.

(2) 2007, 2008 ir 2009 m. EŽŪOGF Garantijų skyriaus asignavimai yra atitinkamai 610 786 223 EUR, 831 389 081 EUR ir 1 058 369 098 EUR.“

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/53

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 8 d.

netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo naftai ir dujoms žvalgyti ir jiems eksploatuoti Nyderlanduose

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5381)

(Tekstas autentiškas tik olandų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/546/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1), ypač į jos 30 straipsnio 5 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Nederlandse Aardolie Maatschappij B.V. (toliau – NAM) elektroniniu paštu pateiktą 2009 m. vasario 26 d. prašymą,

pasikonsultavusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

I. FAKTAI

(1)

Komisijos sprendimu 93/676/EEB (2) perkantiesiems subjektams, Nyderlanduose atliekantiems naftos arba dujų žvalgybos ir gavybos darbus, vietoj tuo metu galiojančioje direktyvoje nustatytų įprastų taisyklių buvo leista taikyti alternatyvią tvarką. Pagal alternatyvią tvarką numatyti tam tikri įpareigojimai dėl statistinių duomenų bei įpareigojimas sudarant prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutartis laikytis nediskriminavimo ir konkurencingo pirkimo principų, visų pirma teikiant informaciją ūkio subjektams apie savo pirkimų ketinimus. To sprendimo galiojimas buvo užtikrintas Direktyvos 2004/17/EB, kuri pakeitė ankstesnę direktyvą, 27 straipsniu, nepažeidžiant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio nuostatų.

(2)

2009 m. vasario 26 d. NAM pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalį Komisijai elektroniniu paštu atsiuntė prašymą. Pagal 30 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą Komisija 2009 m. kovo 5 d. raštu apie tai informavo Nyderlandų valdžios institucijas, kurios atsakymą atsiuntė elektroniniu paštu 2009 m. kovo 26 d. Komisija 2009 m. kovo 9 d. elektroniniu laišku taip pat paprašė papildomos informacijos, kurią NAM elektroniniu paštu atsiuntė 2009 m. kovo 23 d.

(3)

NAM atsiųstas prašymas susijęs su naftos ir dujų žvalgymu ir eksploatavimu Nyderlanduose. Vadovaujantis ankstesniais Komisijos sprendimais dėl susijungimo (3), prašyme apibūdintos trys atskiros veiklos sritys, kur veikia NAM:

a)	naftos ir gamtinių dujų žvalgymas,

b)	naftos gavyba ir

c)	gamtinių dujų gavyba.

Pagal pirmiau minėtus Komisijos sprendimus šiame sprendime „gavyba“ apima ir „žvalgymą“, t. y. būsimai gavybai tinkamos infrastruktūros sukūrimą (naftos platformų, vamzdynų, terminalų ir t. t.).

II. TEISINĖ SISTEMA

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje numatyta, kad sutartims, sudaromoms dėl vienos iš veiklos rūšių, kuriai taikoma Direktyva 2004/17/EB, ta direktyva netaikoma, jei valstybėje narėje, kurioje ši veikla vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į specifinius atitinkamo sektoriaus ypatumus. Laikoma, kad patekimas į rinką yra neribojamas, jei valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl viso ar dalies sektoriaus atvėrimo konkurencijai.

(5)

Kadangi Nyderlandai įgyvendino ir taikė 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (4), turėtų būti laikoma, kad patekimas į rinką neribojamas pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą. Tiesioginis konkurencijos poveikis konkrečioje rinkoje turėtų būti vertinamas remiantis įvairiais kriterijais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas.

(6)

Kalbant apie rinkas, kurioms taikomas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kurį reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Kitas kriterijus yra koncentracijos tose rinkose laipsnis. Kadangi skirtingų veiklos rūšių, kurioms taikomas šis sprendimas, sąlygos skiriasi, nagrinėjant konkurencinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kad sąlygos skirtingose rinkose skiriasi.

(7)	Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

III. VERTINIMAS

(8)	3 konstatuojamojoje dalyje minėtuose ankstesniuose Komisijos sprendimuose laikoma, kad kiekviena iš trijų prašyme nurodytų veiklos sričių (naftos ir gamtinių dujų žvalgymas, naftos gavyba ir gamtinių dujų gavyba) sudaro atskirą produktų rinką. Todėl jas reikėtų išnagrinėti atskirai.

(9)

Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką (5) naftos ir gamtinių dujų žvalgymas sudaro vieną susijusių produktų rinką, kadangi neįmanoma iš anksto žinoti, ar bus rasta naftos ar gamtinių dujų. Taip pat per tą pačią ilgalaikę Komisijos praktiką nustatyta, kad šios rinkos geografinė aprėptis – visos pasaulio šalys.

(10)

Galima išskirti tris būdus, kaip išmatuoti žvalgymo srityje veikiančių subjektų užimamas rinkos dalis: pagal kapitalo išlaidas, patvirtintas atsargas ir planuojamą gavybą. Kartais numatoma galimybė kapitalo išlaidas naudoti kaip parametrą, kuriuo remiantis vertinamos žvalgymo srityje veikiančių subjektų užimamos rinkos dalys (6). Tačiau nustatyta, kad dėl to, jog labai skiriasi reikiamų investicijų apimtys skirtingose geografinėse vietovėse, tai nėra tinkamas parametras. Norint ieškoti naftos ir dujų Šiaurės jūroje reikia didesnių investicijų negu, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose. Kita vertus, kiti du parametrai – turima patvirtintų atsargų dalis ir planuojama gavyba – taikomi vertinant šiame sektoriuje veikiančių ūkio subjektų užimamas rinkos dalis (7).

(11)

Remiantis turimais duomenimis, 2007 m. gruodžio 31 d. bendros patvirtintos naftos ir dujų atsargos visame pasaulyje iš viso siekė 378,6 milijardus standartinių kubinių metrų naftos ekvivalento (toliau – Sm3 n. e.) (8). 2008 m. sausio 1 d. bendros patvirtintos Nyderlandų naftos ir dujų atsargos siekė kiek daugiau negu 1,426 milijardus Sm3 n. e. (9), o tai sudaro kiek daugiau negu 3,7 %. Taigi NAM dalis yra dar mažesnė. Remiantis turima informacija, pagal planuojamos gavybos parametrą NAM užimama rinkos dalis taip pat turėtų būti vertinama kaip nedidelė. Taigi, nors numatoma, kad vėl pradėjus eksploatuoti visiškai rekonstruotą Schoonebeek naftos telkinį rytų Nyderlanduose, NAM faktinė naftos gavyba padidės nuo 0,04 milijonų barelių naftos per dieną iki 0,06 milijonų barelių naftos per dieną, tai vis tiek reikia vertinti atsižvelgiant į visame pasaulyje per dieną išgaunamos naftos produkcijos kiekį, kuris siekia 81,533 milijonus barelių naftos, vadinasi NAM dalis sudaro maždaug 0,7 %. Taip pat atsižvelgiant į koncentracijos lygį žvalgymo rinkoje, kur, be valstybei priklausančių įmonių, veikia trys tarptautinės vertikaliai integruotos privačios įmonės, vadinamos naftos milžinėmis (BP, ExxonMobil ir Shell), bei tam tikras skaičius didelių įmonių, šiuos veiksnius reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(12)

Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką (10), naftos (žalios naftos) žvalgyba ir gavyba yra atskira produktų rinka, kurios geografinė aprėptis – visos pasaulio šalys. Remiantis turima informacija (11), 2007 m. visame pasaulyje iš viso per dieną buvo išgaunama 81,533 milijonai barelių naftos. Tais pačiais metais NAM iš viso išgaudavo 0,04 milijonų barelių per dieną, o tai sudaro 0,49 % rinkos dalies. Taip pat atsižvelgiant į koncentracijos lygį žalios naftos gavybos rinkoje, kur, be valstybei priklausančių įmonių, veikia trys tarptautinės vertikaliai integruotos privačios įmonės, vadinamos naftos milžinėmis (BP, ExxonMobil ir Shell, kurios, remiantis turimais duomenimis, 2007 m. užėmė atitinkamai tokias naftos gavybos rinkos dalis: 3,08 %, 2,32 % ir 2,96 %), bei tam tikras skaičius didelių įmonių (12), šiuos veiksnius reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(13)

Ankstesniame Komisijos sprendime (13) dėl dujų tiekimo galutiniams vartotojams išskirtos mažo kaloringumo dujos ir didelio kaloringumo dujos. Komisija taip pat svarstė, ar reikėtų atskirti suskystintų gamtinių dujų išteklius ir vamzdynais tiekiamų gamtinių dujų išteklius (14). Tačiau vėlesniame Komisijos sprendime (15) dėl, inter alia, gamtinių dujų žvalgymo ir gavybos klausimas, ar, priimant tą sprendimą, laikytasi nuomonės, kad egzistuoja atskiros mažo kaloringumo dujų, didelio kaloringumo dujų ir suskystintų gamtinių dujų rinkos, liko neatsakytas, „kadangi galutiniam vertinimui neturi įtakos, koks bus suderintas apibrėžimas“. Šiame sprendime šis klausimas taip pat gali likti neatsakytas dėl šių priežasčių:

—	NAM neišgauna suskystintų gamtinių dujų,

—

NAM veikia tik Nyderlanduose, kurių neatidėliotinų sandorių dujų rinkoje, kitaip vadinama nuosavybės teisių perleidimo mechanizmu (ang. Title Transfer Facility – TTF), nuo 2008 m. liepos 1 d. nebeišskiriamos mažo kaloringumo dujos ir didelio kaloringumo dujos. Be to, nuo tos dienos Gas Transport Services (Nyderlandų nacionalinis dujų tinklo valdytojas) visiškai kontroliuoja dujų kaloringumo konversiją. Todėl ekspeditoriams nebebūtina rezervuoti įrenginių, kuriuose vykdoma konversija.

(14)

Todėl šiame sprendime atitinkamą produktų rinką galima laikyti apskritai gamtinių dujų gavybos rinką, neišskiriant žemo kaloringumo dujų, didelio kaloringumo dujų ir suskystintų gamtinių dujų. Kalbant apie geografinę rinką, ankstesniuose Komisijos sprendimuose (16) laikytasi nuomonės, kad ji apima Europos ekonominę erdvę (EEE) ir galbūt Rusiją bei Alžyrą.

(15)

Remiantis turima informacija (17), 2007 m. ES iš viso išgauta 191,9 milijardai Sm3 dujų, o taip pačiais metais EEE – 281,6 milijardai Sm3. NAM produkcija 2007 m. siekė 50 milijardų Sm3, o tai sudaro 17,76 % rinkos dalies. 2007 m. Rusijos ir Alžyro produkcija siekė atitinkamai 607,4 ir 83,0 milijardus Sm3. Taigi bendra EEE ir Rusijos bei Alžyro produkcija iš viso siekė 972 milijardus Sm3, o NAM dalis sudarė 5,14 %. Taip pat atsižvelgiant į koncentracijos lygį gamtinių dujų gavybos rinkoje, kur veikia trys milžinės (BP, ExxonMobil ir Shell) bei kitos didelės įmonės, kaip antai Rusijos Gazprom, šiuos veiksnius reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

IV. IŠVADOS

(16)

Atsižvelgiant į 3–15 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtus veiksnius, turėtų būti laikoma, kad Nyderlanduose laikomasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiesioginės konkurencijos sąlygos, kiek tai susiję su:

d)	naftos ir gamtinių dujų žvalgymu,

e)	naftos gavyba ir

f)	gamtinių dujų gavyba.

(17)

Kadangi laikoma, jog neribojamo patekimo į rinką sąlyga yra įvykdyta, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, skirtas suteikti galimybę teikti paslaugas, išvardytas 16 konstatuojamosios dalies a–c punktuose, Nyderlanduose, taip pat rengiant projektų konkursus dėl tokios veiklos vykdymo Nyderlanduose.

(18)

Šis sprendimas grindžiamas teisine ir faktine padėtimi 2009 m. vasario ir kovo mėn., remiantis NAM ir Nyderlandų Karalystės pateikta informacija. Sprendimas gali būti persvarstytas, įvykus reikšmingiems teisinės ar faktinės situacijos pokyčiams, kurie reikštų, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos nebevykdomos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2004/17/EB netaikoma perkančiųjų subjektų sudaromoms sutartims, skirtoms suteikti galimybę Nyderlanduose teikti šias paslaugas:

a)	naftos ir gamtinių dujų žvalgymo,

b)	naftos gavybos ir

c)	gamtinių dujų gavybos.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys

(1) OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(2) 1993 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimas 93/676/EB, nustatantis, kad geografinių sričių eksploatavimas siekiant ieškoti ar išgauti jose naftą ar dujas, Nyderlanduose nėra laikoma veikla, kurią apibrėžia Tarybos direktyvos 90/531/EEB 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis, ir kad subjektai, vykdantys tokią veiklą, Nyderlanduose nelaikomi veikiančiais pagal specialiąsias ar išimtines teises, kaip jos yra apibrėžtos direktyvos 2 straipsnio 3 dalies b punkte, OL L 316, 1993 12 17, p. 41.

(3) Žr. visų pirma 1999 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimą 2004/284/EB, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (Byla Nr. IV/M. 1383 – Exxon/Mobil), ir paskesnius sprendimus, inter alia, 2007 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka (Byla Nr. COMP/M. 4545 – STATOIL/HYDRO).

(4) OL L 79, 1996 3 29, p. 30.

(5) Žr. visų pirma pirmiau minėtą Sprendimą dėl Exxon/Mobil ir naujesnį, 2007 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimą, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka (byla COMP/M. 4934 – KAZMUNAIGAZ/ROMPETROL) pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004.

(6) Žr. visų pirma pirmiau minėtą Sprendimą dėl Exxon/Mobil (23–24 pastraipas).

(7) Žr. visų pirma pirmiau minėtą Sprendimą dėl Exxon/Mobil (25 ir 27 pastraipas).

(8) Žr. prašymo 5.2.1 punktą ir ten cituojamus šaltinius, visų pirma prie jo pridėtą 2008 m. birželio mėn. BP Statistical Review of World Energy.

(9) Tai yra 1 390 milijardų Sm3 dujų arba 1 390 milijonų Sm3 n. e. ir 36,6 milijonai Sm3 naftos t. y. iš viso 1 426 600 000 Sm3.

(10) Žr. visų pirma pirmiau minėtą Sprendimą dėl Exxon/Mobil ir naujesnį, 2007 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimą, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka (Byla COMP/M. 4934 – KAZMUNAIGAZ/ROMPETROL) pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004.

(11) Žr. 2008 m. birželio mėn. BP Statistical Review of World Energy, kuris pridėtas prie prašymo ir jame vadinamas BP Statistics, 8 psl.

(12) Jų užimama rinkos dalis mažesnė negu naftos milžinių.

(13) 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (Byla Nr. COMP/M.4180 – Gaz de France/Suez), OL L 88, 2007 3 29, p. 47.

(14) Žr. visų pirma pirmiau minėtą sprendimą dėl Gaz de France/Suez.

(15) Pirmiau minėtos Bylos M.4545 12 punktas.

(16) Žr., pavyzdžiui, 3 konstatuojamoje dalyje minėtus sprendimus.

(17) Žr. visų pirma BP Statistics, 24 p.

14.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/57

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 10 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/57/EB dėl užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB nustatytos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5515)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/547/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (1), ypač į jo 6 straipsnio 5 dalį,

pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

kadangi:

(1)

1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendime 2000/57/EB dėl užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB nustatytos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (2) nustatyta, apie kokius įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, valstybių narių kompetentingos visuomenės sveikatos institucijos turi pranešti naudodamos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (SĮRS), kuri yra Bendrijos tinklo dalis, ir bendra tvarka, kurios laikydamosi valstybės narės drauge su Komisija galėtų keistis informacija apie tuos įvykius, konsultuotis ir koordinuoti veiklą.

(2)

Sprendimu 2000/57/EB visų valstybių narių kompetentingos visuomenės sveikatos institucijos įpareigojamos rinkti visą informaciją apie įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, ir ja keistis, pvz., naudojant nacionalinę stebėjimo sistemą, epidemiologinės priežiūros sistemą, kuri yra Bendrijos tinklo sudedamoji dalis, arba bet kurią kitą Bendrijos informacijos rinkimo sistemą.

(3)

Užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė Sprendime Nr. 2119/98/EB apibrėžiama kaip grupė priemonių, įskaitant epidemiologinius tyrimus, kurias vykdo kompetentingos visuomenės sveikatos institucijos valstybėse narėse, siekdamos išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo ir jį sustabdyti. Viena iš šių priemonių – kontaktų atsekamumo procedūra, o informacija apie tai drauge su bet kokia kompetentingų nacionalinių visuomenės sveikatos institucijų turima aktualia informacija apie įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, perduodama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Be to, valstybė narė, ketinanti imtis kokių nors priemonių, Bendrijos tinklu iš anksto praneša apie tų priemonių pobūdį ir mastą, taip pat konsultuojasi ir koordinuoja veiklą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija.

(4)	Sprendimas 2000/57/EB turėtų būti aiškiai susietas su Sprendimo Nr. 2119/98/EB nuostatomis, susijusiomis su priemonėmis, kurių imtasi ar ketinama imtis, kad būtų išvengta užkrečiamųjų ligų plitimo ir kad toks plitimas būtų sustabdytas.

(5)

Be to, įsigaliojus 2005 m. Tarptautinėms sveikatos priežiūros taisyklėms, tarptautinė bendruomenė, siekdama sustabdyti ligų plitimą tarptautiniu mastu, įsipareigojo imtis visuomenės sveikatos priežiūros priemonių, kurios būtų proporcingos, mažintų pavojų visuomenės sveikatai ir padėtų išvengti nereikalingo tarptautinio susisiekimo ir prekybos trikdymo.

(6)

Jeigu kiltų užkrečiamosios ligos išplitimo visoje ES pavojus ir prireiktų imtis kontaktų atsekamumo priemonių, valstybės narės, siekdamos nustatyti užsikrėtusius asmenis ir asmenis, kuriems gresia pavojus užsikrėsti, turi per SĮRS bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija. Vienas iš tokio bendradarbiavimo būdų – valstybių narių, kurioms reikia taikyti kontaktų atsekamumo priemones, keitimasis slaptais duomenimis, susijusiais su patvirtintais ar įtariamais užsikrėtimo atvejais.

(7)

Su sveikata susijusių asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4). Be to, Sprendimo Nr. 2119/98/EB 11 straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad jo nuostatos taikomos nepažeidžiant Direktyvos 95/46/EB.

(8)

Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, tokių duomenų tvarkymui taikoma Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, jei tokie duomenys tvarkomi teikiant profilaktines medicinos, medicininės diagnostikos, medicinos priežiūros, gydymo, sveikatos apsaugos paslaugas ir kai tokius duomenis tvarko sveikatos apsaugos darbuotojas, kuriam pagal nacionalinius įstatymus arba nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytas taisykles galioja profesinės paslapties saugojimo pareiga, arba kitas asmuo, kuriam irgi galioja lygiavertė paslapties saugojimo prievolė. Be to, 2007 m. birželio 15 d. įsigaliojusių 2005 m. Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės sveikatos apsaugos tikslais, įskaitant kontaktų atsekamumo tikslus, gali reikalauti tam tikrų su atvykstančiais ar išvykstančiais keliautojais susijusių duomenų.

(9)

Vadovaujantis Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnio d punktu ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 5 straipsnio e punktu, asmens duomenų tvarkymas kontaktų atsekamumo tikslais laikomas teisėtu, jei taip siekiama apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto interesus arba vykdoma užduotis visuomenės labui, kaip numatyta minėtų Bendrijos teisės aktų atitinkamai 7 straipsnio e punkte ir 5 straipsnio a punkte.

(10)

Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, susijusias su asmens duomenų tvarkymu kontaktų atsekamumo tikslais, visų pirma atsižvelgdamos į Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų išlygas bei užtikrindamos, kad asmens duomenys per SĮRS būtų tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB reikalavimų.

(11)

Kompetentingos valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos ir Komisija, siekdamos išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo ar tokį plitimą sustabdyti, perduodamos asmens duomenis per SĮRS visų pirma turėtų užtikrinti, kad renkami asmens duomenys būtų adekvatūs, atitiktų tikslus, savo apimtimi jų neviršytų ir nebūtų naudojami kitais tikslais, taip pat, kad šie duomenys būtų tikslūs, prireikus būtų atnaujinami ir saugomi ne ilgiau nei reikia minėtam tikslui pasiekti; valstybių narių institucijos ir Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems taikomos kontaktų atsekamumo priemonės, būtų tinkamai informuoti apie šios procedūros pobūdį, tvarkomus duomenis, savo teisę susipažinti su šiais duomenimis ir juos ištaisyti (nebent to padaryti būtų neįmanoma arba tai pareikalautų neproporcingų pastangų), ir kad būtų nustatytos tinkamos konfidencialumo ir apsaugos priemonės per SĮRS perduodamiems ir tvarkomiems duomenims apsaugoti.

(12)

Komisija 2007 m. SĮRS veiklos ataskaitoje (5) pabrėžė, kad reikia SĮRS įvesti naują atrankinio teikimo funkciją, kuri užtikrintų, kad duomenimis keistųsi tik tos valstybės narės, kuriose vyksta konkretūs įvykiai, dėl kurių reikia imtis, inter alia, kontaktų atsekamumo priemonių. Tokia atrankinio teikimo funkcija užtikrintų, kad per SĮRS perduodami asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti ir kad įgyvendinat šį sprendimą per SĮRS būtų keičiamasi tik adekvačiais, tikslus atitinkančiais ir savo apimtimi jų neviršijančiais duomenimis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies c punkte ir Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies c punkte. Dėl šių priežasčių atrankinio teikimo funkcija turėtų būti taikoma tik tiems pranešimams, kuriais perduodami aktualūs asmens duomenys, kad būtų tinkamai atsižvelgta į valstybių narių įsipareigojimus, numatytus Sprendimo Nr. 2119/98/EB 4, 5 ir 6 straipsniuose.

(13)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Sprendimo Nr. 2119/98/EB 7 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas Nr. 2000/57/EB iš dalies keičiamas taip:

1.	1 straipsnio 2 dalyje žodžiai „informaciją apie šiuos įvykius“ pakeičiami žodžiais „informaciją apie šiuos įvykius ir apie priemones, kurių ketinama imtis ar imtasi reaguojant į tuos įvykius arba į požymius, kad tokių įvykių gali įvykti“.

Įterpiamas 2a straipsnis:

„2a straipsnis

1. Straipsnis taikomas priemonėms, kurių imamasi, kad būtų nustatyti asmenys, kurie turėjo sąlytį su infekcijos sukėlėjų šaltiniu ir kuriems kyla pavojus užsikrėsti ar būti užsikrėtusiems užkrečiamąja liga, kuri gali paplisti Bendrijos mastu, vadovaujantis I priede išdėstytais kriterijais (toliau – kontaktų atsekamumas).

2. Kompetentingos valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos, kontaktų atsekamumo tikslais per skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą perduodamos atitinkamus asmens duomenis (jei tokių duomenų reikia ir jei jie prieinami), naudojasi atrankinio teikimo funkcija ir taip užtikrina tinkamą duomenų apsaugą. Šiuo ryšio kanalu gali naudotis tik tos valstybės narės, kurios turi taikyti kontaktų atsekamumo priemonę.

3. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga visuomenės sveikatos institucija, perduodama informaciją naudodamasi atrankinio teikimo funkcija, daro nuorodą į įvykį ar priemonę, apie kurią jau pranešta Bendrijos tinklui.

4. 2 dalies tikslais III priede pateikiamas orientacinis asmens duomenų sąrašas.

5. Perduodamos asmens duomenis ir dalydamosi jais pagal atrankinio teikimo tvarką, kompetentingos valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos ir Komisija laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (7) nuostatų.“

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kasmet valstybių narių kompetentingos institucijos ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijai pateikia analitinį pranešimą apie įvykius ir priemones, kurių ketinama imtis ar imtasi reaguojant į tuos įvykius, bei pagal skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą taikytą tvarką. Be to, valstybių narių kompetentingos institucijos gali pagal tam tikrą grafiką pranešti apie konkrečius itin svarbius įvykius.“

4.	Šio sprendimo priedo tekstas pridedamas kaip III priedas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Parengta Briuselyje, 2009 m. liepos 10 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 268, 1998 10 3, p. 1.

(2) OL L 21, 2000 1 26, p. 32.

(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(5) 2007 m. kovo 20 d. Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamųjų ligų kontrolės tinklo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (SĮRS) veikimo 2004 ir 2005 metais (Sprendimas 2000/57/EB), (COM(2007) 121 galutinis).

(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

PRIEDAS

Sprendimas 2000/57/EB papildomas šiuo III priedu:

„III PRIEDAS

Orientacinis asmens duomenų, renkamų kontaktų atsekamumo tikslais, sąrašas

ASMENS DUOMENYS

—	Vardas (-ai) ir pavardė;

—	Pilietybė, gimimo data, lytis;

—	Asmens dokumento tipas, numeris, jį išdavusios institucijos pavadinimas;

—	Dabartinis namų adresas (gatvė ir namo numeris, miestas, šalis, pašto kodas);

—	Telefono (mobiliojo, namų, darbo) numeriai;

—	E. paštas (privatus, tarnybinis).

INFORMACIJA APIE KELIONĘ

—	Su transportu susiję duomenys (skrydžio numeris, data, laivo pavadinimas, transporto priemonės numeris);

—	Keleivio vieta (-os);

—	Kajutės, kabinos numeris (-iai).

KONTAKTINIAI DUOMENYS

—	Aplankytų asmenų vardai ir pavardės, nakvynės vietos;

—	Nakvynės datos ir adresai (gatvė ir namo numeris, miestas, šalis, pašto kodas);

—	Telefono (mobiliojo, namų, darbo) numeriai;

—	E. paštas (privatus, tarnybinis).

INFORMACIJA APIE DRAUGE KELIAUJANČIUS ASMENIS

—	Vardas (-ai) ir pavardė;

—	Pilietybė;

—	Asmens duomenys pagal 1 punkto 3–6 įtraukas.

ASMENS, Į KURĮ TURI BŪTI KREIPIAMASI NELAIMĖS ATVEJU, KONTAKTINIAI DUOMENYS

—	Asmens, į kurį turi būti kreipiamasi nelaimės atveju, vardas (-ai) ir pavardė;

—	Adresas (gatvė ir namo numeris, miestas, šalis, pašto kodas);

—	Telefono (mobiliojo, namų, darbo) numeriai;

—	E. paštas (privatus, tarnybinis).“

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.181.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 181

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. liepos 14d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2009 m. liepos 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 613/2009 dėl korekcinių koeficientų, nuo 2008 m. liepos 1 d. taikytinų į trečiąsias šalis paskirtų Europos Bendrijų pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atlyginimams, nustatymo	1
	*	2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 614/2009 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos (kodifikuota redakcija)	8
		2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 615/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	14
	*	2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 616/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2005/94/EB nuostatos dėl naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių skyrių tvirtinimo dėl paukščių gripo ir papildomų biologinio saugumo priemonių tokiuose skyriuose ( 1 )	16

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	35,0
0702 00 00	ZZ	35,0
0707 00 05	TR	102,6
0707 00 05	ZZ	102,6
0709 90 70	TR	103,0
0709 90 70	ZZ	103,0
0805 50 10	AR	61,1
	TR	53,0
	ZA	66,7
	ZZ	60,3
0808 10 80	AR	80,2
	BR	76,0
	CL	83,0
	CN	91,0
	NZ	97,1
	US	99,3
	ZA	83,8
	ZZ	87,2
0808 20 50	AR	74,9
	CL	85,2
	NZ	87,2
	ZA	104,7
	ZZ	88,0
0809 10 00	HR	90,0
	TR	200,7
	XS	103,5
	ZZ	131,4
0809 20 95	TR	276,4
0809 20 95	ZZ	276,4
0809 30	TR	134,2
0809 30	ZZ	134,2

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija
	2009/541/EB, Euratomas
*	2009 m. liepos 8 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo teisėjo skyrimo	25
	2009/542/EB, Euratomas
*	2009 m. liepos 8 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo skyrimo	26
	Komisija
	2009/543/EB
*	2008 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą išorės dažams ir lakams (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 4452) ( 1 )	27
	2009/544/EB
*	2008 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 4453) ( 1 )	39
	2009/545/EB
*	2009 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl paramos kaimo plėtrai 69 straipsnio 2a dalyje nurodytos sumos metinis paskirstymas valstybėms narėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas 2006/636/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5307)	49
	2009/546/EB
*	2009 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimas, netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo naftai ir dujoms žvalgyti ir jiems eksploatuoti Nyderlanduose (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5381) ( 1 )	53
	2009/547/EB
*	2009 m. liepos 10 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/57/EB dėl užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB nustatytos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 5515) ( 1 )	57