ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.141.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 141 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
52 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
||
|
|
DIREKTYVOS |
|
|
* |
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (nauja redakcija) ( 1 ) |
|
|
* |
2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (nauja redakcija) ( 1 ) |
|
|
* |
2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/42/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų (nauja redakcija) ( 1 ) |
|
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma |
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
Komisija |
|
|
|
2009/431/EB |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma
REGLAMENTAI
6.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 141/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 468/2009
2009 m. birželio 5 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. birželio 6 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 5 d.
Komisijos vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
MA |
32,7 |
MK |
43,9 |
|
TR |
55,6 |
|
ZZ |
44,1 |
|
0707 00 05 |
MK |
24,8 |
TR |
98,6 |
|
ZZ |
61,7 |
|
0709 90 70 |
TR |
113,3 |
ZZ |
113,3 |
|
0805 50 10 |
AR |
70,4 |
TR |
60,0 |
|
ZA |
64,1 |
|
ZZ |
64,8 |
|
0808 10 80 |
AR |
114,0 |
BR |
74,1 |
|
CA |
69,7 |
|
CL |
88,3 |
|
CN |
85,0 |
|
NA |
101,9 |
|
NZ |
103,9 |
|
US |
124,3 |
|
ZA |
73,4 |
|
ZZ |
92,7 |
|
0809 10 00 |
TN |
169,2 |
TR |
209,1 |
|
ZZ |
189,2 |
|
0809 20 95 |
US |
453,6 |
ZZ |
453,6 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
DIREKTYVOS
6.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 141/3 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/32/EB
2009 m. balandžio 23 d.
dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo
(nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1988 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 88/344/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Kadangi bus daromi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija. |
(2) |
Nacionalinių įstatymų, susijusių su ekstrahentais, skirtumai trukdo laisvam maisto produktų judėjimui ir gali sudaryti sąlygas nelygiavertei konkurencijai, o tai gali tiesiogiai paveikti vidaus rinkos veikimą. |
(3) |
Todėl tuos įstatymus būtina derinti, jei norima pasiekti laisvą maisto produktų judėjimą. |
(4) |
Įstatymuose dėl ekstrahentų naudojimo maisto produktuose pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į žmonių sveikatai taikomus reikalavimus, tačiau neviršijant sveikatos apsaugos reikalavimų turėtų būti atsižvelgiama ir į ekonominius bei techninius poreikius. |
(5) |
Taip derinant įstatymus turėtų būti sudaromas vienas bendras ekstrahentų, naudojamų maisto produktų arba maisto ingredientų gamyboje, sąrašas. Taip pat turėtų būti nustatyti bendri grynumo kriterijai. |
(6) |
Naudojant ekstrahentą geros gamybos praktikos sąlygomis, turėtų būti pašalintas visas tirpiklio likutis arba didžioji jo dalis iš maisto produkto ar maisto ingrediento. |
(7) |
Esant tokioms sąlygoms, likučių ar darinių buvimas galutiniame maisto produkte ar maisto ingrediente gali būti netyčinis, tačiau technologiškai neišvengiamas. |
(8) |
Nors apskritai specifinis apribojimas yra naudingas, jo nereikia nustatyti I priedo I dalyje išvardytoms medžiagoms, nes buvo nustatyta, kad naudojamos geros gamybos praktikos sąlygomis jos yra priimtinos vartotojų saugumo požiūriu. |
(9) |
Siekiant atsižvelgti į visuomenės sveikatos apsaugą, turėtų būti nustatytos kitų ekstrahentų, išvardytų I priedo II ir III dalyse, naudojimo sąlygos bei didžiausios leistinos likučio vertės maisto produktuose ir maisto ingredientuose. |
(10) |
Turėtų būti nustatyti konkretūs ekstrahentų grynumo kriterijai, jų analizės ir bandinių ėmimo iš maisto produktų ir ant jų metodai. |
(11) |
Jei, gavus naujos informacijos, paaiškėtų, kad šioje direktyvoje numatyto ekstrahento naudojimas kelia grėsmę sveikatai, valstybės narės turėtų turėti galimybę sustabdyti ar apriboti tokį naudojimą arba, laukdamos Bendrijos lygio sprendimo, sumažinti galiojančias normas. |
(12) |
Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5). |
(13) |
Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti ekstrahentų, kuriuos galima naudoti apdorojant žaliavas, maisto produktus, maisto komponentus ar maisto ingredientus, sąrašą, jų naudojimo sąlygų nustatymą bei didžiausias leistinas likučio normas ir tvirtinti konkrečius ekstrahentų grynumo kriterijus bei analizės metodus, kurie reikalingi tikrinant, ar laikomasi bendrų ir konkrečių grynumo kriterijų, taip pat analizės ir bandinių ėmimo iš maisto produktų ir ant jų metodus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(14) |
Siekiant efektyvumo, priimant ekstrahentų, kuriuos galima naudoti apdorojant žaliavas, maisto produktus, maisto komponentus ar maisto ingredientus, sąrašo, jų naudojimo sąlygų nustatymo bei didžiausių leistinų likučio normų pakeitimus ir tvirtinant konkrečių ekstrahentų grynumo kriterijus įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti. |
(15) |
Tais atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių, ypač kai kyla grėsmė žmonių sveikatai, neįmanoma laikytis įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisija turėtų turėti galimybę taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą ekstrahentų, kuriuos galima naudoti apdorojant žaliavas, maisto produktus, maisto komponentus ar maisto ingredientus, sąrašo, jų naudojimo sąlygų nustatymo bei didžiausių leistinų likučio normų keitimui ir konkrečių ekstrahentų grynumo kriterijų tvirtinimui, taip pat šios direktyvos pakeitimų priėmimui, kai nustatoma, kad bet kokios I priede išvardytos medžiagos naudojimas maisto produktuose arba vieno ar daugiau 3 straipsnyje nurodytų komponentų, esančių tokiose medžiagose, norma, nors ir atitinkanti(s) šioje direktyvoje nustatytas sąlygas, galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai. |
(16) |
Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę. |
(17) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais II priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Ši direktyva yra taikoma maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje naudojamiems ar numatytiems naudoti ekstrahentams.
Ši direktyva netaikoma maisto priedų, vitaminų ir kitų maistinių priedų gamyboje naudojamiems ekstrahentams, jei tokie maisto priedai, vitaminai ar maistiniai priedai nėra išvardyti I priede.
Tačiau valstybės narės užtikrina, kad, naudojant maisto priedus, vitaminus ir kitus maistinius priedus, nebus gaminami tokie maisto produktai, kuriuose bus toks ekstrahento likutis, kuris keltų grėsmę žmonių sveikatai.
Ši direktyva taikoma nepažeidžiant pagal konkretesnes Bendrijos taisykles priimtų nuostatų.
2. Šioje direktyvoje:
a) |
„tirpiklis“ – tai bet kokia maisto produkto ar bet kokio jo komponento, įskaitant ir bet kokius teršalus, esančius tame maisto produkte ar ant jo, tirpinimui naudojama medžiaga; |
b) |
„ekstrahentas“ – tai tirpiklis, kuris naudojamas ekstrahavimo procese apdorojant žaliavas, maisto produktus ar tų produktų komponentus ar ingredientus, o vėliau pašalinamas – bet kartais maisto produkte ar maisto ingrediente netyčia gali likti technologiškai neišvengiamų likučių ar darinių. |
2 straipsnis
1. Valstybės narės leidžia naudoti kaip ekstrahentus maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje I priede išvardytas medžiagas, laikantis jų naudojimo sąlygų ir kai kuriais atvejais laikantis tame priede nurodytų didžiausių leistinų likučio normų.
Valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar trukdyti prekiauti maisto produktais arba maisto ingredientais dėl priežasčių, susijusių su naudojamais ekstrahentais ar jų likučiais, jei jie atitinka šios direktyvos nuostatas.
2. Valstybės narės neleidžia nei naudoti kaip ekstrahentus kitas medžiagas, nei išplėsti naudojimo sąlygas arba padidinti I priede išvardytų ekstrahentų leistinas likučio normas nei tos, kurios yra jame nurodytos.
3. Vandenį, kuriame galėjo būti ištirpinta rūgštingumą ar šarmingumą reguliuojančių medžiagų, ir kitas tirpiklio savybių turinčias maisto medžiagas, leidžiama naudoti kaip ekstrahentus maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje.
3 straipsnis
Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad medžiagos, išvardytos I priede kaip ekstrahentai, atitiktų šiuos bendrus ir konkrečius grynumo kriterijus:
a) |
jose neturi būti toksiškai pavojingo bet kurio elemento ar medžiagos kiekio; |
b) |
atsižvelgiant į visas išimtis, susijusias su konkrečiais grynumo kriterijais, patvirtintais pagal 4 straipsnio d punktą, jose neturi būti didesnis kaip 1 mg/kg arseno arba didesnis kaip 1 mg/kg švino kiekis; |
c) |
jos turi atitikti konkrečius grynumo kriterijus, patvirtintus pagal 4 straipsnio d punktą. |
4 straipsnis
Komisija:
a) |
priima reikalingus I priedo pakeitimus, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą tirpiklių naudojimo, jų naudojimo sąlygų ir didžiausių leistinų likučio normų srityse; |
b) |
tvirtina analizės, kuri būtina siekiant patikrinti, ar laikomasi 3 straipsnyje numatytų bendrų ir konkrečių grynumo kriterijų, metodus; |
c) |
tvirtina bandinių ėmimo tvarką ir I priede išvardytų ekstrahentų, naudojamų maisto produktuose ar maisto ingredientuose, kokybinės ir kiekybinės analizės metodus; |
d) |
jei reikia, tvirtina konkrečius I priede išvardytų ekstrahentų grynumo kriterijus, ypač didžiausias leistinas gyvsidabrio bei kadmio normas ekstrahentuose. |
Pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
Prireikus pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytos priemonės tvirtinamos pagal 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.
5 straipsnis
1. Tais atvejais, kai valstybė narė, gavusi naujos informacijos ar dar kartą įvertinusi turimą informaciją po šios direktyvos priėmimo, turi rimtų priežasčių manyti, kad bet kurių I priede išvardytų medžiagų naudojimas maisto produktuose arba vieno ar daugiau iš 3 straipsnyje nurodytų komponentų, esančių tokiose medžiagose, norma, nors ir atitinkanti(s) šioje direktyvoje nustatytas sąlygas, galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai, ta valstybė narė gali laikinai sustabdyti ar apriboti minėtų nuostatų taikymą savo teritorijoje. Ji nedelsdama apie tai praneša kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir pagrindžia savo sprendimą.
2. Komisija kuo greičiau išnagrinėja atitinkamos valstybės narės pateiktus įrodymus ir pasitarusi su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu Komitetu pateikia savo nuomonę bei imasi atitinkamų priemonių, galinčių pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.
3. Jei Komisija mano, kad šią direktyvą būtina iš dalies pakeisti, siekiant išspręsti 1 dalyje minėtus sunkumus ir užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, ji priima tuos pakeitimus.
Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.
Tokiu atveju bet kuri valstybė narė, kuri patvirtino apsaugos priemones, gali ir toliau jas taikyti tol, kol pakeitimai įsigalios jos teritorijoje.
6 straipsnis
1. Komisijai padeda pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (6), 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 5 dalies b punktas bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b punkte ir 4 dalies e punkte nustatyti laikotarpiai yra atitinkamai du mėnesiai, vienas mėnuo ir du mėnesiai.
4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
7 straipsnis
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad I priede išvardytomis medžiagomis, numatytomis naudoti kaip ekstrahentus maisto produktuose, nebūtų prekiaujama, jei jų pakuotėje, taroje arba etiketėse nėra aiškiai matomos, įskaitomos ir neištrinamos tokios informacijos:
a) |
komercinio pavadinimo, kaip nurodyta I priede; |
b) |
aiškios nuorodos, kad medžiaga yra tinkamos kokybės maistui ar maisto ingredientams ekstrahuoti; |
c) |
nuorodos, pagal kurią galima identifikuoti siuntą ar partiją; |
d) |
gamintojo ar pakuotojo arba pardavėjo, įsisteigusio Bendrijoje, pavadinimo ir adreso; |
e) |
grynojo kiekio tūrio vienetais; |
f) |
jei reikia, specialių saugojimo ar naudojimo sąlygų. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies c, d, e ir f punktuose nurodyta informacija gali būti pateikta tik su siunta ar partija susijusiuose prekybos dokumentuose, kuriuos reikia pateikti pristatant prieš pristatymą.
3. Šis straipsnis nepažeidžia tikslesnių ar išsamesnių Bendrijos nuostatų dėl svorio ir priemonių arba nuostatų, taikomų pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui.
4. Valstybės narės susilaiko nuo išsamesnių reikalavimų dėl informacijos pateikimo nustatymo nei tie, kurie jau numatyti šiame straipsnyje.
Tačiau kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ekstrahentų pardavimas jos teritorijoje būtų draudžiamas, jei šiame straipsnyje numatyta informacija nėra pateikta pirkėjams lengvai suprantama kalba, nebent buvo imtasi kitų priemonių, užtikrinančių, kad pirkėjas būtų informuotas. Ši nuostata netrukdo pateikti tokią informaciją įvairiomis kalbomis.
8 straipsnis
1. Ši direktyva taip pat taikoma į Bendriją importuojamų maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje naudojamiems ar numatytiems naudoti ekstrahentams.
2. Ši direktyva netaikoma ekstrahentams ar maisto produktams, kuriuos ketinama eksportuoti už Bendrijos ribų.
9 straipsnis
Direktyva 88/344/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, išvardytais II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais II priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.
10 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
11 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
P. NEČAS
(1) OL C 224, 2008 8 30, p. 87.
(2) 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 157, 1988 6 24, p. 28.
(4) Žr. II priedo A dalį.
(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
I PRIEDAS
EKSTRAHENTAI, KURIUOS GALIMA NAUDOTI APDOROJANT ŽALIAVAS, MAISTO PRODUKTUS, MAISTO KOMPONENTUS AR MAISTO INGREDIENTUS
I DALIS
Ekstrahentai, naudotini visoms paskirtims pagal geros gamybos praktiką (1)
Pavadinimas:
|
Propanas |
|
Butanas |
|
Etilacetatas |
|
Etanolis |
|
Anglies dioksidas |
|
Acetonas (2) |
|
Azoto oksidas |
II DALIS
Ekstrahentai, kuriems nustatytos naudojimo sąlygos
Pavadinimas |
Naudojimo sąlygos (ekstrahavimo aprašymas) |
Didžiausios leistinos likučio normos ekstrahuojamame maisto produkte ar maisto ingrediente |
Heksanas (3) |
Riebalų ir aliejaus gamyba ar frakcionavimas ir kakavos sviesto gamyba |
1 mg/kg riebaluose, aliejuje ar kakavos svieste |
Baltyminių produktų, iš kurių pašalinti riebalai, ir miltų, iš kurių pašalinti riebalai, ruošimas |
10 mg/kg maisto produktuose, turinčiuose baltyminių produktų, iš kurių pašalinti riebalai, ar miltų, iš kurių pašalinti riebalai |
|
30 mg/kg galutiniam vartotojui parduodamuose sojos produktuose, iš kurių pašalinti riebalai |
||
Grūdų, iš kurių pašalinti riebalai, gemalų ruošimas |
5 mg/kg grūdų, iš kurių pašalinti riebalai, gemaluose |
|
Metilacetatas |
Kofeino arba dirginamųjų bei karčiųjų medžiagų šalinimas iš kavos pupelių ir arbatžolių |
20 mg/kg kavos pupelėse ar arbatžolėse |
Cukraus gamyba iš maistinės melasos |
1 mg/kg cukruje |
|
Etilmetilketonas (4) |
Riebalų ir aliejaus frakcionavimas |
5 mg/kg riebaluose ar aliejuje |
Kofeino arba dirginamųjų bei karčiųjų medžiagų šalinimas iš kavos pupelių ir arbatžolių |
20 mg/kg kavos pupelėse ar arbatžolėse |
|
Dichlormetanas |
Kofeino arba dirginamųjų bei karčiųjų medžiagų šalinimas iš kavos pupelių ir arbatžolių |
2 mg/kg skrudintose kavos pupelėse ir 5 mg/kg arbatžolėse |
Metanolis |
Vartoti visais atvejais |
10 mg/kg |
2-propanolis |
Vartoti visais atvejais |
10 mg/kg |
III DALIS
Ekstrahentai, kuriems nustatytos naudojimo sąlygos
Pavadinimas |
Didžiausios leistinos likučio normos maisto produkte dėl ekstrahentų naudojimo ruošiant kvapiąsias medžiagas iš natūralių žaliavų |
Dietilo eteris |
2 mg/kg |
Heksanas (5) |
1 mg/kg |
Cikloheksanas |
1 mg/kg |
Metilacetatas |
1 mg/kg |
1-butanolis |
1 mg/kg |
2-butanolis |
1 mg/kg |
Etilmetilketonas (5) |
1 mg/kg |
Dichlormetanas |
0,02 mg/kg |
1-propanolis |
1 mg/kg |
1, 1, 1,2–tetrafluoretanas |
0,02 mg/kg |
(1) Laikoma, kad ekstrahentas naudojamas pagal geros gamybos praktiką, jei jį panaudojus lieka tik technologiškai neišvengiami ir nekeliantys grėsmės žmonių sveikatai likučių arba darinių kiekiai.
(2) Draudžiama naudoti acetoną rafinuojant alyvų išspaudų aliejų.
(3) Heksanas – komercinis produktas, kuris iš esmės sudarytas iš alifatinių sočiųjų angliavandenilių, turinčių šešis anglies atomus, ir kuris distiliuojamas 64–70 °C temperatūroje. Draudžiama kartu naudoti heksaną ir etilmetilketoną.
(4) n-heksano kiekis šiame tirpiklyje neturėtų viršyti 50 mg/kg. Draudžiama kartu naudoti heksaną ir etilmetilketoną.
(5) Draudžiama kartu naudoti heksaną ir etilmetilketoną.
II PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas
(nurodyta 9 straipsnyje)
Tarybos direktyva 88/344/EEB |
|
Tarybos direktyva 92/115/EEB |
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/52/EB |
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/60/EB |
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 |
tik III priedo 9 punktas |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyta 9 straipsnyje)
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
||
88/344/EEB |
1991 m. birželio 13 d. |
||
92/115/EEB |
|
||
|
|||
94/52/EB |
1995 m. gruodžio 7 d. |
||
97/60/EB |
|
||
|
(1) Pagal Direktyvos 92/115/EEB 2 straipsnio 1 dalį:
„Valstybės narės iš dalies pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus, kad:
— |
leistų prekiauti šios direktyvos nuostatas atitinkančiais produktais ne vėliau kaip nuo 1993 m. liepos 1 d., |
— |
uždraustų prekiauti šios direktyvos nuostatų neatitinkančiais produktais nuo 1994 m. sausio 1 d.“ |
(2) Pagal Direktyvos 97/60/EB 2 straipsnio 1 dalį:
„Valstybės narės iš dalies pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus, kad:
— |
leistų prekiauti Direktyvos 88/344/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nuostatas atitinkančiais produktais ne vėliau kaip nuo 1998 m. spalio 27 d., |
— |
uždraustų prekiauti Direktyvos 88/344/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, nuostatų neatitinkančiais produktais nuo 1999 m. balandžio 27 d. Tačiau produktais, pateiktais į rinką arba pažymėtais etiketėmis iki tos datos ir neatitinkančiais Direktyvos 88/344/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, gali būti prekiaujama tol, kol pasibaigs atsargos.“ |
III PRIEDAS
Atitikmenų lentelė
Direktyva 88/344/EEB |
Ši direktyva |
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 3 dalis |
— |
2 straipsnio 4 dalis |
2 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnis |
3 straipsnis |
4 straipsnis |
4 straipsnis |
5 straipsnis |
5 straipsnis |
6 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 2 dalis |
— |
6 straipsnio 3 dalis |
— |
— |
6 straipsnio 2 dalis |
— |
6 straipsnio 3 dalis |
— |
6 straipsnio 4 dalis |
7 straipsnis |
7 straipsnis |
8 straipsnis |
8 straipsnis |
9 straipsnis |
— |
— |
9 straipsnis |
— |
10 straipsnis |
10 straipsnis |
11 straipsnis |
Priedas |
I priedas |
— |
II priedas |
— |
III priedas |
6.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 141/12 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/40/EB
2009 m. gegužės 6 d.
dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros
(nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (4). Kadangi turi būti daromi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija. |
(2) |
Pagal bendrą transporto politiką kai kurių rūšių transporto eismas Bendrijoje turėtų vykti palankiausiomis sąlygomis, turint omenyje ir saugumą, ir vežėjams valstybėse narėse taikomas konkurencijos sąlygas. |
(3) |
Suintensyvėjus kelių eismui ir dėl to padaugėjus pavojų bei nepatogumų, valstybėms narėms iškyla panašios prigimties ir rimtumo saugumo problemų. |
(4) |
Transporto priemonės apžiūra per visą jos naudojimo laiką turėtų būti palyginti paprasta, greita ir nebrangi. |
(5) |
Minimalūs Bendrijos standartai ir metodai, kurie turi būti naudojami šioje direktyvoje išvardytoms pozicijoms tikrinti, turėtų būti nustatyti atskirose direktyvose. |
(6) |
Atskirose direktyvose išdėstytus reikalavimus ir metodus būtina greitai suderinti su technikos pažanga ir, norint palengvinti šiam tikslui reikalingų priemonių įgyvendinimą, reikia sukurti glaudaus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo procedūrą komitete, kuris Direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros derina su technikos pažanga. |
(7) |
Dėl stabdžių sistemų tikrinimo įrangos ir metodų kintamumo Bendrijoje yra sudėtinga nustatyti oro slėgio ir slėgio augimo trukmių vertes. |
(8) |
Visi, kurie užsiima transporto priemonių technine apžiūra, pripažįsta, kad apžiūros metodas ir ypač tai, ar transporto priemonė yra tikrinama pakrauta, iš dalies pakrauta ar nepakrauta, gali turėti įtakos tam, kaip tikrintojai pasitiki stabdžių sistemos tinkamumu eksploatacijai keliuose. |
(9) |
Nustačius įvairiai pakrauto kiekvieno transporto priemonės modelio stabdymo jėgos kontrolines vertes, tas pasitikėjimas būtų sugrąžintas. Ši direktyva turėtų leisti tikrinti šiuo režimu, kuris būtų alternatyva techninei apžiūrai pagal minimalias kiekvienos transporto priemonės kategorijos darbines charakteristikas. |
(10) |
Dėl stabdžių sistemų šios direktyvos taikymo sritis daugiausia turėtų būti siejama su transporto priemonėmis, kurių komplektavimo detalėms buvo suteiktas tipo patvirtinimas pagal 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvą 71/320/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų stabdžių sistemas, suderinimo (5), nors pripažįstama, kad kai kurių kategorijų transporto priemonės gavo tokį patvirtinimą laikantis nacionalinių reikalavimų, kurie gali skirtis nuo tos direktyvos reikalavimų. |
(11) |
Valstybės narės gali išplėsti stabdžių tikrinimo apimtį, kad galėtų pradėti taikyti šią direktyvą transporto priemonėms ar tikrinamoms pozicijoms, kurioms ši direktyva netaikoma. |
(12) |
Valstybės narės gali sugriežtinti stabdžių tikrinimą arba padidinti techninių apžiūrų periodiškumą. |
(13) |
Šia direktyva siekiama, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jos naudojimo laiką, reguliariai atliekant išmetamųjų dujų tikrinimus, ir norima užtikrinti, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos. |
(14) |
Blogas sureguliavimas ir netinkama priežiūra yra žalingi ne tik varikliui, bet ir aplinkai, nes dėl šių priežasčių didėja užterštumas ir kuro suvartojimas. Yra svarbu, kad būtų plėtojamas aplinkai nekenksmingas transportas. |
(15) |
Slėginio uždegimo (dyzelinių) variklių atveju, išeinančių dūmų drumstumas laikomas tinkamu variklio techninės būklės rodikliu. |
(16) |
Kibirkštinio uždegimo (Otto) variklių atveju, anglies monoksido kiekis iš išmetimo vamzdžio išeinančiose dujose, varikliui dirbant tuščiąja eiga, laikomas tinkamu variklio techninės būklės rodikliu. |
(17) |
Daugelis variklių, kurie nebuvo reguliariai prižiūrimi, tikrinant išmetamąsias dujas gali neatitikti reikalavimų. |
(18) |
Otto variklius turinčių transporto priemonių, kurių tipo patvirtinimo reikalavimai nurodo, kad jos turi turėti šiuolaikinius išmetamųjų dujų kontrolės įtaisus, pvz., trijų pakopų neutralizatorius, kurie yra tikrinami lambda zondais, reguliarių tikrinimų reikalavimai išmetamosioms dujoms turi būti griežtesni nei įprastoms transporto priemonėms. |
(19) |
1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/69/EB dėl priemonių, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis (6), reikalaujama, jog nuo 2000 m. transporto priemonių diagnostikos (OBD) sistemos būtų įrengtos benzinu varomiems automobiliams bei mažos keliamosios galios komercinėms transporto priemonėms transporto priemonių išmetamų teršalų veikiančių kontrolės sistemų funkcijoms stebėti. Lygiai taip pat nuo 2003 m. reikalaujama, kad nauji dyzelinės transporto priemonės taip pat turėtų OBD sistemas. |
(20) |
Tam tikrais atvejais valstybės narės gali šios direktyvos netaikyti kai kurioms istorinę vertę turinčiomis transporto priemonėmis. Jos taip pat gali sukurti savo reikalavimus tokioms transporto priemonėms tikrinti. Tačiau neturi būti taikomi griežtesni reikalavimai už tuos, kuriuos šios transporto priemonės turi atitikti pagal originalią konstrukciją. |
(21) |
Galima įsigyti nesudėtingų, bendro pobūdžio diagnostinių sistemų, kuriomis tikrinančios organizacijos gali išbandyti pagrindinius transporto priemonėse įtaisytus greičio ribotuvus. Toms transporto priemonėms, kurių negalima patikrinti tokiomis lengvai įsigyjamomis diagnostikos priemonėmis, institucijos turės naudoti transporto priemonių originalaus gamintojo tiekiamą įrangą arba numatyti, kad bus pripažintas transporto priemonės gamintojo ar jo franšizę turinčios organizacijos atlikto atitinkamo patikrinimo patvirtinimas. |
(22) |
Periodiškai patikrinti, ar greičio ribotuvas veikia pagal nustatytus reikalavimus, turėtų būti lengviau tose transporto priemonėse, kuriose pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2135/98, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir Direktyvą 88/599/EEB dėl reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 taikymo (7), buvo įtaisyti nauji tachografai (skaitmeniniai tachografai). Naujose transporto priemonėse tokia įranga įtaisoma nuo 2003 m. |
(23) |
Taksi ir greitosios pagalbos automobiliams keliami techniniai reikalavimai yra panašūs į reikalavimus, keliamus asmeninio naudojimo automobiliams. Dėl to tikrinimo reikalaujančios pozicijos gali būti panašios, nors apžiūrų periodiškumas yra skirtingas. |
(24) |
Kiekviena valstybė narė pagal savo jurisdikciją turi užtikrinti, kad techninė apžiūra būtų atliekama sistemingai ir atitiktų aukštus reikalavimus. |
(25) |
Komisija turėtų kontroliuoti praktinį šios direktyvos taikymą. |
(26) |
Kadangi siūlomo veiksmo tikslų – t. y. suderinti techninių apžiūrų reikalavimus, išvengti konkurencijos iškraipymų tarp pervežimo įmonių savininkų ir garantuoti, kad transporto priemonės būtų tinkamai tikrinamos ir prižiūrimos – valstybės narės negali pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti. |
(27) |
Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8). |
(28) |
Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti tam tikrus minimalius tikrinimo reikalavimus ir metodus bei suderinti juos su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(29) |
Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais III priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
1. Kiekvienoje valstybėje narėje registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei puspriekabėms periodiškai atliekama techninė apžiūra, laikantis šios direktyvos reikalavimų.
2. Tikrinamų transporto priemonių kategorijos, techninių apžiūrų periodiškumas ir tikrinamos pozicijos išvardytos I ir II prieduose.
2 straipsnis
Techninę apžiūrą, numatytą šioje direktyvoje, atlieka valstybė narė arba valstybės institucija, kurią valstybė įpareigoja atlikti šį uždavinį, arba institucijos ar įmonės, kurias skiria ir tiesiogiai prižiūri valstybė, įskaitant tinkamai įgaliotas privačias įmones. Visų pirma kai konkrečios įmonės, paskirtos būti transporto priemonių techninės apžiūros centrais, taip pat atlieka transporto priemonių remontą, valstybės narės daro visa, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumas ir aukšta kokybė.
3 straipsnis
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kurios leistų įrodyti, kad transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra laikantis bent šios direktyvos nuostatų.
Apie šias priemones pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
2. Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis išduotą patvirtinimą, rodantį, kad transporto priemonei, registruotai toje kitoje valstybėje, kartu ir jos priekabai ar puspriekabei, buvo atlikta techninė apžiūra, laikantis bent šios direktyvos nuostatų.
3. Valstybės narės, kiek tai įmanoma, naudoja tinkamas procedūras, siekdamos užtikrinti, kad jų teritorijoje registruotų transporto priemonių stabdžių veikimas tenkintų šios direktyvos reikalavimus.
II SKYRIUS
IŠIMTYS
4 straipsnis
1. Valstybės narės turi teisę netaikyti šios direktyvos transporto priemonėms, kurios priklauso kariuomenei, teisėsaugai ir teisėtvarkai bei priešgaisrinėms tarnyboms.
2. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali netaikyti šios direktyvos arba taikyti atskiras nuostatas kai kurioms transporto priemonėms, dirbančioms ar naudojamoms ypatingomis sąlygomis, ir transporto priemonėms, kurios niekuomet nenaudojamos arba labai retai naudojamos valstybinės reikšmės keliuose, įskaitant transporto priemones, turinčias istorinę reikšmę, pagamintas iki 1960 m. sausio 1 d., taip pat kurios laikinai keliuose nenaudojamos.
3. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali nustatyti savo techninės apžiūros reikalavimus toms transporto priemonėms, kurios laikomos istoriškai reikšmingomis.
5 straipsnis
Nepaisydamos I ir II priedų nuostatų, valstybės narės gali:
a) |
paankstinti pirmąją privalomą techninę apžiūrą ir, jei tinka, reikalauti, kad prieš registraciją būtų atliekama transporto priemonės techninė apžiūra; |
b) |
sutrumpinti laiką tarp dviejų periodinių techninių apžiūrų; |
c) |
padaryti privalomą techninę apžiūrą tos įrangos, kuriai jis nebuvo privalomas; |
d) |
padidinti tikrinamų pozicijų skaičių; |
e) |
nustatyti reikalavimus periodiškai tikrinti taip pat ir kitų kategorijų transporto priemones; |
f) |
paskirti specialią papildomą techninę apžiūrą; |
g) |
iš jų teritorijoje registruotų transporto priemonių reikalauti aukštesnių minimalių stabdžių efektyvumo reikalavimų, palyginti su nustatytaisiais II priede, ir gali įtraukti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė pakraunama daugiau, jei tokie reikalavimai nėra didesni, nei nurodyta transporto priemonės tipo pirminiame patvirtinime. |
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
6 straipsnis
1. Komisija priima atskiras direktyvas, reikalingas nustatyti minimalius reikalavimus ir metodus, skirtus II priede išvardytoms pozicijoms tikrinti, ir pakeitimus, būtinus tiems reikalavimams ir metodams suderinti su technikos pažanga.
2. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
7 straipsnis
1. Komisijai padeda Direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros suderinimo su technikos pažanga komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
8 straipsnis
Ne vėliau kaip po trejų metų nuo greičio ribotuvų periodinio tikrinimo įvedimo Komisija ištiria, ar remiantis įgytu patyrimu nustatytų techninių tikrinimų pakanka aptikti sugedusius ar suklastotus greičio ribotuvus, ar reikalavimus reikia tobulinti.
9 straipsnis
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
10 straipsnis
Direktyva 96/96/EB su pakeitimais, padarytais III priedo A dalyje išvardytais aktais, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais III priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.
11 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
12 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2009 m. gegužės 6 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. KOHOUT
(1) OL C 224, 2008 8 30, p. 66.
(2) 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas.
(4) Žr. III priedo A dalį.
(5) OL L 202, 1971 9 6, p. 37.
(6) OL L 350, 1998 12 28, p. 1.
(7) OL L 274, 1998 10 9, p. 1.
(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
I PRIEDAS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOMS ATLIEKAMA TECHNINĖ APŽIŪRA, KATEGORIJOS IR ŠIŲ APŽIŪRŲ PERIODIŠKUMAS
Transporto priemonės kategorija |
Apžiūrų periodiškumas |
||
|
Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet |
||
|
Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet |
||
|
Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet |
||
|
Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet |
||
|
Po ketverių metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kas dvejus metus |
||
|
Po ketverių metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo pirmą kartą naudota, ir vėliau kas dvejus metus |
II PRIEDAS
PRIVALOMAI TIKRINAMOS POZICIJOS
Tikrinimas turi apimti bent žemiau išvardytas pozicijas, jei tik jos priskiriamos prie privalomai toje valstybėje narėje tikrinamos transporto priemonės įrangos.
Šiame priede nurodytos techninės apžiūros gali būti atliekamos vizualiai, be transporto priemonės dalių išardymo.
Jei nustatoma, kad transporto priemonė pagal toliau pateikiamas techninės apžiūros pozicijas turi trūkumų, valstybių narių atsakingos institucijos turi priimti procedūrą, kuria būtų nustatytos sąlygos, kuriomis transporto priemonė gali būti naudojama iki kitos techninės apžiūros.
1, 2, 3, 4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS
1. Stabdžių sistemos
Šios pozicijos turi būti įtrauktos į transporto priemonės stabdžių sistemų techninę apžiūrą. Rezultatai, gauti tikrinant stabdžių sistemas, kiek įmanoma turi atitikti Direktyvos 71/320/EEB techninius reikalavimus.
Tikrinamos/bandomos pozicijos |
Trūkumai |
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
1, 2 IR 3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS |
4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
1, 2, 3, 4, 5, IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS
8.2. Išmetamosios dujos
8.2.1. Motorinės transporto priemonės su tiesioginio uždegimo varikliais, varomais benzinu.
a) |
Jei išmetamųjų dujų sudėties nekontroliuoja šiuolaikinė išmetamų dujų kontrolės sistema, pvz., trejopo veikimo katalizinis konverteris, kurio veikimas kontroliuojamas lambda zondu:
|
b) |
Jei išmetamųjų dujų sudėtis kontroliuojama šiuolaikine išmetamųjų dujų kontrolės sistema, pvz., trijų pakopų neutralizatoriumi, kurio veikimas kontroliuojamas lambda zondu:
|
8.2.2. Motorinės transporto priemonės su slėginio uždegimo (dyzeliniais) varikliais.
a) |
Išmetamųjų dujų drumstumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą. |
b) |
Transporto priemonės kondicionavimas prieš tikrinimą:
|
c) |
Tikrinimo tvarka:
|
d) |
Ribinės vertės:
|
8.2.3. Tikrinimo įranga
Transporto priemonių išmetamosios dujos tikrinamos naudojant įrangą, skirtą tiksliai nustatyti, ar yra laikomasi nustatytų arba gamintojo nurodytų verčių.
8.2.4. Kai EB tipo patvirtinimo metu nustatoma, kad transporto priemonės tipas neatitiko šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių, valstybės narės, remdamosi gamintojo pateiktais įrodymais, to tipo transporto priemonei gali nustatyti didesnes ribines vertes. Jos nedelsdamos apie tai turi pranešti Komisijai, kuri turi informuoti kitas valstybes nares.
1, 2 IR 3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS |
4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
(1) 48 % 1 kategorijos transporto priemonėms, neturinčioms ABS, arba gavusioms tipo patvirtinimą iki 1991 m. spalio 1 d. (data, nuo kurios draudžiama pradėti eksploatuoti pirmą kartą be EB tipo patvirtinimo komplektavimo detalei) (Direktyva 71/320/EEB).
(2) 45 % transporto priemonėms, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisė aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.
(3) 43 % puspriekabėms ir priekaboms su grąžulu, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.
(4) 50 % 5 kategorijos transporto priemonėms, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.
(5) Transporto priemonės tilto kontrolinė vertė yra stabdymo pastanga (išreikšta niutonais), būtina minimaliai nustatytai stabdymo jėgai pasiekti, esant tam tikrai transporto priemonės masei.
(6) 2 ir 5 kategorijų transporto priemonėms mažiausias atsarginio stabdžio stabdymo pagreitis turi būti 2,2 m/s2 (nes atsarginio stabdžio veikimui netaikoma Direktyva 71/320/EEB).
(7) 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985 12 31, p. 8).
(8) 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 3 2, p. 27).
(9) 1970 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų, suderinimo (OL L 76, 1970 4 6, p. 1).
(10) 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos direktyva 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo (OL L 190, 1972 8 20, p. 1).
(11) 1987 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, kaip degalus naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (OL L 36, 1988 2 9, p. 33).
III PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas
(nurodyta 10 straipsnyje)
Tarybos direktyva 96/96/EB |
|
Komisijos direktyva 1999/52/EB |
|
Komisijos direktyva 2001/9/EB |
|
Komisijos direktyva 2001/11/EB |
|
Komisijos direktyva 2003/27/EB |
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 |
tik III priedo 68 punktas |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyti 10 straipsnyje)
Direktyvos |
Perkėlimo terminas |
96/96/EB |
1998 m. kovo 9 d. |
1999/52/EB |
2000 m. rugsėjo 30 d. |
2001/9/EB |
2002 m. kovo 9 d. |
2001/11/EB |
2003 m. kovo 9 d. |
2003/27/EB |
2004 m. sausio 1 d. |
IV PRIEDAS
ATITIKMENŲ LENTELĖ
Direktyva 96/96/EB |
Ši direktyva |
1–4 straipsniai |
1–4 straipsniai |
5 straipsnio įžanginė formuluotė |
5 straipsnio įžanginė formuluotė |
5 straipsnio pirma–septinta įtraukos |
5 straipsnio a–g punktai |
6 straipsnis |
— |
7 straipsnis |
6 straipsnio 1 dalis |
— |
6 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnio 1 dalis |
7 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
7 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
— |
8 straipsnio 3 dalis |
— |
9 straipsnio 1 dalis |
— |
9 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnis |
10 straipsnis |
— |
11 straipsnio 1 dalis |
— |
11 straipsnio 2 dalis |
9 straipsnis |
11 straipsnio 3 dalis |
— |
— |
10 straipsnis |
12 straipsnis |
11 straipsnis |
13 straipsnis |
12 straipsnis |
I–II priedai |
I–II priedai |
III–IV priedai |
— |
— |
III priedas |
— |
IV priedas |
6.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 141/29 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/42/EB
2009 m. gegužės 6 d.
dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų
(nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
(1) |
1995 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 95/64/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų (2) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (3). Kadangi ši direktyva turėtų būti vėl keičiama, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija. |
(2) |
Tam, kad galėtų atlikti jai patikėtus uždavinius vykdydama bendrą jūrų transporto politiką, Komisija (Eurostatas) turėtų turėti palyginamus, patikimus, suderintus ir reguliariai pateikiamus statistinius duomenis apie krovinių ir keleivių vežimo jūra į Bendriją ir iš jos, tarp valstybių narių ir vietiniu jūrų transportu apimtis bei plėtrą. |
(3) |
Valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams taip pat svarbu gerai žinoti jūrų transporto rinką. |
(4) |
Palyginamumo ar suderinamumo principu grindžiamas Bendrijos statistinių duomenų rinkimas leidžia sukurti integruotą sistemą, teikiančią patikimą, nuoseklią ir naujausią informaciją. |
(5) |
Turi būti galima palyginti duomenis apie krovinių ir keleivių vežimą jūra pagal valstybes nares ir skirtingas transporto rūšis. |
(6) |
Remiantis subsidiarumo principu, bendrus statistikos standartus, kurie leistų veiksmingai rengti suderintą informaciją, galima sukurti tik Bendrijos lygiu. Už oficialios statistikos rengimą atsakingos įstaigos ir institucijos kiekvienoje valstybėje narėje prižiūrės, kaip renkami duomenys. |
(7) |
Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti tvirtinamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4). |
(8) |
Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikras išsamias šios direktyvos įgyvendinimo taisykles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti naujomis neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. |
(9) |
Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę. |
(10) |
Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais IX priedo B dalyje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Statistinių duomenų rinkimas
Valstybės narės renka Bendrijos statistinius duomenis apie krovinių ir keleivių vežimą į jų teritorijos uostus įplaukiančiais jūrų laivais.
2 straipsnis
Sąvokos
Šios direktyvos tikslais:
a) „krovinių ir keleivių vežimas jūra“– krovinių ir keleivių judėjimas jūrų laivais, kai visa kelionė arba jos dalis vyksta jūra.
Ši direktyva taip pat taikoma kroviniams:
Ši direktyva netaikoma į laivus tiekiamam bunkeriniam kurui ir atsargoms;
b) „jūrų laivai“– laivai, išskyrus tuos, kurie plaukioja tik vidaus vandenimis arba uždarais ar greta esančiais vandenimis ar vandens plotais, kuriems taikomos uosto taisyklės.
Ši direktyva netaikoma žvejybos laivams, žuvų apdorojimo laivams, gręžybos ir žvalgomiesiems laivams, vilkikams, stūmikams, tyrinėjimo ir hidrografiniams laivams, žemsiurbėms, kariniams laivams arba tik nekomercinėms reikmėms naudojamiems laivams;
c) „uostas“– vieta, įrengta prekybiniams laivams švartuotis, pakrauti ar iškrauti krovinį, įlaipinti arba išlaipinti keleivius;
d) „jūrų transporto operatoriaus valstybė“– šalis, kurioje yra jūrų transporto operatoriaus komercinės veiklos faktinis centras;
e) „jūrų transporto operatorius“– bet kuris asmuo, kuris su krovinio siuntėju arba keleiviu sudaro prekių ar keleivių vežimo jūra sutartį arba kurio vardu sudaroma tokia sutartis.
3 straipsnis
Duomenų rinkimo charakteristikos
1. Valstybės narės renka duomenis, susijusius su:
a) |
informacija apie krovinius ir keleivius; |
b) |
informacija apie laivą. |
Duomenys apie laivus, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 100 t, gali būti nerenkami.
2. Duomenų rinkimo charakteristikos, būtent kiekvienos srities statistiniai kintamieji rodikliai ir jų klasifikacijos nomenklatūros, taip pat jų stebėjimo periodiškumas pateikti I–VIII prieduose.
3. Renkant duomenis kiek įmanoma remiamasi esamais šaltiniais ribojant respondentams tenkančias prievoles.
4. Komisija suderina duomenų rinkimo charakteristikas ir I–VIII priedų turinį su ekonomikos ir technikos raida, jeigu dėl tokio derinimo smarkiai nepadidėja valstybių narių sąnaudos ir (arba) respondentams tenkančios prievolės.
Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
4 straipsnis
Uostai
1. Šios direktyvos taikymo tikslais, Komisija sudaro uostų sąrašą, kuriame uostai koduojami ir klasifikuojami pagal šalis ir jūrų pakrantės zonas.
Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
2. Kiekviena valstybė narė iš sąrašo, nurodyto 1 dalyje, išsirenka visus uostus, kuriuose pakraunama arba iškraunama daugiau nei 1 milijonas tonų krovinių arba registruojama daugiau kaip 200 000 keleivių per metus.
Kiekvienam pasirinktam uostui vadovaujantis VIII priedu pateikiami išsamūs duomenys apie tas sritis (susijusias su kroviniais ir keleiviais), pagal kurias tas uostas atitinka atrankos kriterijus, ir tam tikrais atvejais – suvestiniai duomenys apie kitą sritį.
3. Apie uostus, kurie nėra išsirenkami iš sąrašo, suvestiniai duomenys turi būti pateikiami laikantis reikalavimų, taikomų VIII priedo duomenų grupei A3.
5 straipsnis
Statistikos tikslumas
Duomenų rinkimo metodai turi užtikrinti, kad Bendrijos jūrų transporto statistika būtų tokio tikslumo, koks yra privalomas VIII priede pateiktoms statistinių duomenų grupėms.
Komisija parengia tikslumo standartus.
Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
6 straipsnis
Duomenų rinkimo rezultatų apdorojimas
Valstybės narės apdoroja pagal 3 straipsnį surinktus statistinius duomenis, kad gautų palyginamus statistinius duomenis, atitinkančius 5 straipsnyje nurodytus tikslumo standartus.
7 straipsnis
Duomenų rinkimo rezultatų perdavimas
1. Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) perduoda 3 straipsnyje nurodytus duomenų rinkimo rezultatus, įskaitant duomenis, kurie pagal valstybių narių statistinių duomenų konfidencialumą reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus ar nusistovėjusią tvarką paskelbiami konfidencialiais laikantis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 233/2009 (5).
2. Rezultatai perduodami pagal VIII priede pateiktą statistinių duomenų grupių struktūrą. Rezultatų perdavimo techniniai reikalavimai yra apibrėžiami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos valdymo tvarkos.
3. Ketvirtinio periodiškumo duomenys perduodami per penkis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o metinio periodiškumo duomenys perduodami per aštuonis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Pirmą kartą perduodami 1997 metų pirmojo ketvirčio duomenys.
8 straipsnis
Ataskaitos
Valstybės narės teikia visą reikiamą informaciją Komisijai (Eurostatui) apie taikomus duomenų rinkimo metodus. Jos taip pat išsamiai informuoja apie duomenų rinkimo metodų esminius pakeitimus.
9 straipsnis
Statistinių duomenų platinimas
Komisija (Eurostatas) atitinkamus statistinius duomenis platina tokiu periodiškumu, kokiu perduodami rezultatai.
Komisijos (Eurostato) vykdomo statistinių duomenų skelbimo ar platinimo tvarka tvirtinama laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos valdymo tvarkos.
10 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 233/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemų komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas – trys mėnesiai.
3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.
11 straipsnis
Nacionalinių nuostatų pateikimas
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
12 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 95/64/EB su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje nurodytais teisės aktais, panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais IX priedo B dalyje.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal X priede pateiktą koreliacijos lentelę.
13 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo dienos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
14 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre, 2009 m. gegužės 6 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. KOHOUT
(1) 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 23 d. Tarybos sprendimas.
(2) OL L 320, 1995 12 30, p. 25.
(3) Žr. IX priedo A dalį.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(5) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
I PRIEDAS
KINTAMIEJI RODIKLIAI IR APIBRĖŽIMAI
1. Statistiniai kintamieji rodikliai
a) Informacija apie krovinius ir keleivius:
— |
bendrasis krovinių svoris tonomis, |
— |
krovinio tipas pagal II priede pateiktą klasifikaciją, |
— |
krovinių apibūdinimas pagal III priede pateiktą nomenklatūrą, |
— |
duomenis teikiantis uostas, |
— |
judėjimo kryptis, įvežimas arba išvežimas, |
— |
įvežamam kroviniui: pakrovimo uostas (t. y. uostas, kuriame krovinys buvo pakrautas į laivą, kuriuo jis buvo pristatytas į duomenis teikiantį uostą), naudojant atskirų uostų, esančių Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir išvardytų uostų sąraše, pavadinimus ir jūrų pakrantės zonų, esančių už EEE ribų ir išvardytų IV priede, pavadinimus, |
— |
išvežamam kroviniui: iškrovimo uostas (t. y. uostas, kuriame krovinys turi būti iškrautas iš laivo, kuriuo jis buvo išvežtas iš duomenis teikiančio uosto), naudojant atskirų uostų, esančių Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir išvardytų uostų sąraše, pavadinimus ir jūrų pakrantės zonų, esančių už EEE ribų ir išvardytų IV priede, pavadinimus, |
— |
keleivių skaičius kelionės pradžioje arba pabaigoje ir kruizinio laivo keleivių, dalyvaujančių ekskursijoje, skaičius. |
Apie konteineriuose arba ro-ro transporto priemonėmis vežamus krovinius pateikiami šie papildomi duomenys:
— |
bendras konteinerių skaičius (su kroviniu ir be krovinio), |
— |
konteinerių be krovinio skaičius, |
— |
bendras mobilių (ro-ro) transporto priemonių su kroviniu ir be krovinio skaičius, |
— |
mobilių (ro-ro) transporto priemonių be krovinio skaičius. |
b) Informacija apie laivą:
— |
laivų skaičius, |
— |
laivų dedveitas arba bendroji talpa, |
— |
laivų registravimo šalis arba teritorija pagal V priede pateiktą nomenklatūrą, |
— |
laivų tipas pagal VI priede pateiktą klasifikaciją, |
— |
laivų talpa pagal VII priede pateiktą klasifikaciją. |
2. Apibrėžimai
a) |
„Krovinių konteineris“ – tai transportavimo įrenginys:
|
b) |
„Ro-ro transporto priemonė“ – tai ratinė krovinių vežimo priemonė, pavyzdžiui, krovininis automobilis, priekaba arba puspriekabė, kuri gali užvažiuoti arba būti užvilkta ant laivo. Šis apibrėžimas taikomas ir uosto arba laivų priekaboms. Klasifikacijos turėtų remtis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos rekomendacija Nr. 21 „Krovinių, pakuočių ir pakavimo medžiagų rūšių kodai“. |
c) |
„Konteinerių krovinys“ – tai konteineriai su kroviniu arba be jo, užkeliami arba nukeliami nuo jūra juos vežančių laivų. |
d) |
„Ro-ro krovinys“ – tai ro-ro transporto priemonėse esančios prekės konteineriuose arba ne konteineriuose ir ro-ro transporto priemonės, užridenamos arba nuridenamos nuo jūra juos vežančių laivų. |
e) |
„Bendrasis krovinių svoris“ – tai vežamų krovinių svoris tonomis, įskaitant pakuotės svorį, bet išskyrus pačių konteinerių arba ro-ro transporto priemonių svorį. |
f) |
„Dedveitas“ (DWT) – tai tonomis išreikštas skirtumas tarp laivo, iki vasaros krovos linijos panirusio į vandenį, kurio savitasis svoris – 1,025, vandentalpos ir viso laivo svorio, t. y tonomis išreikšta laivo vandentalpa be krovinio, kuro, tepalų, balastinio vandens, gėlo ir talpyklose esančio geriamojo vandens, naudojamų atsargų, taip pat ir keleivių, įgulos bei jų daiktų. |
g) |
„Bendroji talpa“ – tai bendras laivo talpos matas, nustatytas pagal 1969 m. Tarptautinę laivų matmenų nustatymo konvenciją. |
h) |
„Kruizinio laivo keleivis“ – tai keleivis, keliaujantis jūra kruiziniu laivu. Šis apibrėžimas netaikomas į vienos dienos išvyką vykstantiems keleiviams. |
i) |
„Kruizinis laivas“ – tai keleivinis laivas, suteikiantis savo keleiviams visas turistinės kelionės galimybes. Visi keleiviai turi kajutes. Yra pramogoms laive skirtos patalpos. Kruiziniams laivams nepriskiriami įprastas kelto paslaugas teikiantys laivai, nors kai kurie keleiviai šią paslaugą vadina turistine kelione jūra (kruizu). Be to, kruiziniais laivais nelaikomi laivai, vežantys krovinius ir kajutėse galintys vežti labai nedaug keleivių. Taip pat jiems nepriskiriami laivai, vykstantys į vienos dienos išvykas. |
j) |
„Kruizinio laivo keleivio ekskursija“ – tai trumpas kruizinio laivo keleivio apsilankymas šalia uosto esančioje turistų lankomoje vietoje išsaugant savo kajutę laive. |
II PRIEDAS
KROVINIŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA
Kategorija (1) |
Kodas 1 skaitmens |
Kodas 2 skaitmenų |
Aprašas |
Svoris tonomis |
Skaičius |
Skystas piltinis |
1 |
1X |
Skysti piltiniai kroviniai (be krovinio vieneto) |
X |
|
11 |
Suskystintos dujos |
X |
|
||
12 |
Žalia nafta |
X |
|
||
13 |
Naftos produktai |
X |
|
||
19 |
Kiti skysti piltiniai kroviniai |
X |
|
||
Sausas birus |
2 |
2X |
Sausi birūs kroviniai (be krovinio vieneto) |
X |
|
21 |
Rūdos |
X |
|
||
22 |
Anglys |
X |
|
||
23 |
Žemės ūkio produktai (pvz., grūdai, soja, tapijoka) |
X |
|
||
29 |
Kiti sausi birūs kroviniai |
X |
|
||
Konteineriai |
3 |
3X |
Dideli konteineriai |
X (2) |
X |
31 |
20 pėdų krovinio vienetai |
X (2) |
X |
||
32 |
40 pėdų krovinio vienetai |
X (2) |
X |
||
33 |
> 20 ir < 40 pėdų krovinio vienetai |
X (2) |
X |
||
34 |
> 40 pėdų krovinio vienetai |
X (2) |
X |
||
Ro-ro (savaeigis) |
5 |
5X |
Mobilios savaeigės priemonės |
X |
X |
51 |
Krovininės kelių transporto priemonės su priekabomis ar be jų |
X (2) |
X |
||
52 |
Lengvieji automobiliai, motociklai su priekabomis/nameliais-autopriekabomis ar be jų |
|
X (3) |
||
53 |
Keleiviniai autobusai |
|
X (3) |
||
54 |
Transporto priemonės-prekės (įskaitant importuojamas/ eksportuojamas motorines transporto priemones) |
X |
X (3) |
||
56 |
Gyvi gyvūnai |
X |
X (3) |
||
59 |
Kitos mobilios savaeigės priemonės |
X |
X |
||
Ro-ro (nesavaeigis) |
6 |
6X |
Mobilios nesavaeigės priemonės |
X |
X |
61 |
Atskirai vežamos priekabos ir puspriekabės |
X (2) |
X |
||
62 |
Atskirai vežami nameliai-automobilių priekabos ir kitos kelių, žemės ūkio ir pramoninės priekabos |
|
X (3) |
||
63 |
Geležinkelio vagonai, laivais nuo uosto iki uosto vežamos priekabos ir laivais vežamos kroviniams gabenti naudojamos baržos |
X (2) |
X |
||
69 |
Kitos mobilios nesavaeigės priemonės |
X |
X |
||
Kitas bendrasis krovinys (įskaitant mažus konteinerius) |
9 |
9X |
Kitur nenurodyti kiti kroviniai |
X |
|
91 |
Miškininkystės produktai |
X |
|
||
92 |
Geležies ir plieno gaminiai |
X |
|
||
99 |
Kiti bendrieji kroviniai |
X |
|
(1) Šios kategorijos atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos rekomendaciją Nr. 21.
(2) Registruojamas kiekis yra bendrasis krovinių svoris, įskaitant pakuotės svorį, išskyrus pačių konteinerių arba ro-ro transporto priemonių svorį.
(3) Tik visas priemonių skaičius.
III PRIEDAS
NST 2007
Skyrius |
Apibūdinimas |
01 |
Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės produktai; žuvis ir kiti žuvininkystės produktai |
02 |
Akmens anglys ir rusvosios anglys; žalia nafta ir gamtinės dujos |
03 |
Metalų rūdos ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai: durpės; uranas ir toris |
04 |
Maisto produktai, gėrimai ir tabakas |
05 |
Tekstilė ir tekstilės gaminiai; oda ir jos dirbiniai |
06 |
Mediena ir medienos bei kamštienos gaminiai bei dirbiniai (išskyrus baldus); gaminiai bei dirbiniai iš šiaudų ir pynimo medžiagų; plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai; spaudiniai ir įrašytos laikmenos |
07 |
Koksas ir rafinuoti naftos produktai |
08 |
Chemikalai, chemijos produktai ir cheminiai pluoštai; guminiai ir plastikiniai gaminiai; branduolinis kuras |
09 |
Kiti ne metalo mineraliniai produktai |
10 |
Pagrindiniai metalai; metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius |
11 |
Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga; įstaigos mašinos ir kompiuteriai; niekur kitur nepriskirtos elektros mašinos ir aparatūra; radijo, televizijos ir ryšių įranga bei aparatūra; medicinos, tikslieji ir optiniai prietaisai; įvairių tipų laikrodžiai |
12 |
Transporto įranga |
13 |
Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti pramonės gaminiai |
14 |
Antrinės žaliavos; komunalinės atliekos ir kitos atliekos |
15 |
Laiškai, siuntos |
16 |
Krovinių vežimui naudojama įranga ir medžiagos |
17 |
Privačių ir tarnybinių persikraustymų metu vežami kroviniai; atskirai nuo keleivių vežamas bagažas; remontui vežamos variklinės transporto priemonės; kiti, niekur kitur nepriskirti, ne rinkai skirti kroviniai |
18 |
Mišrūs kroviniai: kartu vežami įvairių rūšių kroviniai |
19 |
Kroviniai, kurių negalima įvardyti: kroviniai, kurių dėl kokių nors priežasčių negalima įvardyti ir todėl negalima priskirti 01–16 grupėms |
20 |
Kiti, niekur kitur nepriskirti kroviniai |
IV PRIEDAS
JŪRŲ PAKRANTĖS ZONOS
Naudotina nomenklatūra yra pagal 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie Bendrijos ir jos valstybių narių prekybą su valstybėmis, kurios nėra narės (1), 9 straipsnį parengta Geonomenklatūra (šalių ir teritorijų nomenklatūra, taikoma Bendrijos užsienio prekybos statistikai ir valstybių narių tarpusavio prekybos statistikai) galiojanti tais metais, kurių duomenys pateikiami.
Kodą sudaro keturi skaitmenys: ISO standartinis 2 raidžių kodas kiekvienai šaliai iš pirmiau minėtos nomenklatūros, po to du nuliai (pvz., Graikijos kodas – GR00), išskyrus šalis, skirstomas į dvi arba daugiau jūrų pakrantės zonų, kurios žymimos ketvirtu skaitmeniu, išskyrus 0 (nuo 1 iki 7), kaip toliau nurodyta:
Kodas |
Jūrų pakrantės zona |
FR01 |
Prancūzija: Atlanto vandenynas ir Šiaurės jūra |
FR02 |
Prancūzija: Viduržemio jūra |
FR03 |
Prancūzijos užjūrio departamentai: Prancūzijos Gviana |
FR04 |
Prancūzijos užjūrio departamentai: Martinika ir Gvadelupa |
FR05 |
Prancūzijos užjūrio departamentai: Reunionas |
DE01 |
Vokietija: Šiaurės jūra |
DE02 |
Vokietija: Baltijos jūra |
DE03 |
Vokietija: krašto giluma |
GB01 |
Jungtinė Karalystė |
GB02 |
Meno sala |
GB03 |
Normandijos salos |
ES01 |
Ispanija: Atlanto vandenynas (Šiaurė) |
ES02 |
Ispanija: Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas (Pietūs), įskaitant Balearų ir Kanarų salas |
SE01 |
Švedija: Baltijos jūra |
SE02 |
Švedija: Šiaurės jūra |
TR01 |
Turkija: Juodoji jūra |
TR02 |
Turkija: Viduržemio jūra |
RU01 |
Rusija: Juodoji jūra |
RU02 |
Rusija: Baltijos jūra |
RU03 |
Rusija: Azija |
MA01 |
Marokas: Viduržemio jūra |
MA02 |
Marokas: Vakarų Afrika |
EG01 |
Egiptas: Viduržemio jūra |
EG02 |
Egiptas: Raudonoji jūra |
IL01 |
Izraelis: Viduržemio jūra |
IL02 |
Izraelis: Raudonoji jūra |
SA01 |
Saudo Arabija: Raudonoji jūra |
SA02 |
Saudo Arabija: Persijos įlanka |
US01 |
Jungtinės Amerikos Valstijos: Atlanto vandenynas (Šiaurė) |
US02 |
Jungtinės Amerikos Valstijos: Atlanto vandenynas (Pietūs) |
US03 |
Jungtinės Amerikos Valstijos: Meksikos įlanka |
US04 |
Jungtinės Amerikos Valstijos: Ramusis vandenynas (Pietūs) |
US05 |
Jungtinės Amerikos Valstijos: Ramusis vandenynas (Šiaurė) |
US06 |
Jungtinės Amerikos Valstijos: Didieji ežerai |
US07 |
Puerto Rikas |
CA01 |
Kanada: Atlanto vandenynas |
CA02 |
Kanada: Didieji ežerai, Šv. Lauryno aukštupys |
CA03 |
Kanada: Vakarų pakrantė |
CO01 |
Kolumbija: Šiaurės pakrantė |
CO02 |
Kolumbija: Vakarų pakrantė |
|
Su papildomais kodais |
ZZ01 |
Jūriniai įrenginiai |
ZZ02 |
Suvestiniai ir kitose vietose nenurodyti duomenys |
V PRIEDAS
LAIVŲ REGISTRAVIMO VALSTYBĖ
Naudotina nomenklatūra yra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1172/95 parengta šalių ir teritorijų nomenklatūra, taikoma Bendrijos užsienio prekybos statistikai ir valstybių narių tarpusavio prekybos statistikai, galiojanti tais metais, kurių duomenys pateikiami.
Kodą sudaro keturi skaitmenys: ISO standartinis 2 raidžių (alpha) kodas kiekvienai šaliai iš pirmiau minėtos nomenklatūros, po to du nuliai (pvz., Graikijos kodas – GR00), išskyrus šalis, turinčias daugiau nei vieną registrą, kurie žymimi ketvirtu skaitmeniu, išskyrus 0, kaip toliau nurodyta:
FR01 |
Prancūzija |
FR02 |
Prancūzijos antarktinė teritorija (įskaitant Kergeleno salas) |
IT01 |
Italija – pirmasis registras |
IT02 |
Italija – tarptautinis registras |
GB01 |
Jungtinė Karalystė |
GB02 |
Meno sala |
GB03 |
Normandijos salos |
GB04 |
Gibraltaras |
DK01 |
Danija |
DK02 |
Danija (DIS) |
PT01 |
Portugalija |
PT02 |
Portugalija (MAR) |
ES01 |
Ispanija |
ES02 |
Ispanija (Rebeka) |
NO01 |
Norvegija |
NO02 |
Norvegija (NIS) |
US01 |
Jungtinės Amerikos Valstijos |
US02 |
Puerto Rikas |
VI PRIEDAS
LAIVŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA (ICST-COM)
|
Tipas |
Apima laivų kategorijas |
10 |
Skystas piltinis |
Naftos tanklaivis Chemikalų tanklaivis Skystų dujų tanklaivis Nesavaeigė skystų krovinių barža Kiti tanklaiviai |
20 |
Sausas birus |
Biriųjų krovinių/naftos tanklaivis Biriųjų krovinių laivas |
31 |
Konteinervežis |
Specializuotas konteinervežis |
32 |
Specializuotas |
Baržovežis Laivas chemikalams vežti Laivas spinduliuojančiam kurui vežti Laivas gyvuliams vežti Laivas transporto priemonėms vežti Kitokie specializuoti |
33 |
Bendrųjų krovinių, ne specializuotas |
Refrižeratorinis laivas Ro-ro keleivinis Ro-ro konteinerių Kitų ro-ro krovinių Kombinuotas bendrųjų krovinių/keleivių vežimo Kombinuotas bendrųjų krovinių/konteinerių vežimo Vienadenis laivas Daugiadenis laivas |
34 |
Sausakrūvė barža |
Deninė barža Gruntovežė barža Vandenyninė baržovežė barža Sausakrūvė bedenė barža Sausakrūvė deninė barža Kitos, kitur nenurodytos, sausakrūvės baržos |
35 |
Keleivinis |
Keleivinis (išskyrus keleivinius kruizinius laivus) |
36 |
Keleivinis kruizinis |
Tik kruiziniai laivai |
41 |
Žvejybinis |
Žvejybiniai (1) Žuvų apdorojimo laivai (1) |
42 |
Veiklos atviroje jūroje |
Gręžybos ir žvalgomieji laivai (1) Pagalbiniai jūrinių įrenginių aprūpinimo laivai (1) |
43 |
Vilkikas |
Laivai vilkikai (1) Laivai stūmikai (1) |
49 |
Įvairūs |
Žemsiurbės (1) Tyrinėjimo ir hidrografiniai laivai (1) Kiti, kitur nenurodyti, laivai (1) |
XX |
Nežinomi |
Nežinomo tipo laivai |
(1) Ši direktyva netaikoma.
VII PRIEDAS
LAIVŲ TALPOS KLASĖS
pagal dedveitą (DWT – deadweight) arba bendrąją talpą (GT – gross tonnage)
Ši klasifikacija taikoma tik tiems laivams, kurių bendroji talpa yra 100 arba daugiau tonų.
Klasė |
Apatinė riba |
Viršutinė riba |
||
DWT |
GT |
DWT |
GT |
|
01 |
— |
100 |
iki 499 |
iki 499 |
02 |
500 |
500 |
999 |
999 |
03 |
1 000 |
1 000 |
1 999 |
1 999 |
04 |
2 000 |
2 000 |
2 999 |
2 999 |
05 |
3 000 |
3 000 |
3 999 |
3 999 |
06 |
4 000 |
4 000 |
4 999 |
4 999 |
07 |
5 000 |
5 000 |
5 999 |
5 999 |
08 |
6 000 |
6 000 |
6 999 |
6 999 |
09 |
7 000 |
7 000 |
7 999 |
7 999 |
10 |
8 000 |
8 000 |
8 999 |
8 999 |
11 |
9 000 |
9 000 |
9 999 |
9 999 |
12 |
10 000 |
10 000 |
19 999 |
19 999 |
13 |
20 000 |
20 000 |
29 999 |
29 999 |
14 |
30 000 |
30 000 |
39 999 |
39 999 |
15 |
40 000 |
40 000 |
49 999 |
49 999 |
16 |
50 000 |
50 000 |
79 999 |
79 999 |
17 |
80 000 |
80 000 |
99 999 |
99 999 |
18 |
100 000 |
100 000 |
149 999 |
149 999 |
19 |
150 000 |
150 000 |
199 999 |
199 999 |
20 |
200 000 |
200 000 |
249 999 |
249 999 |
21 |
250 000 |
250 000 |
299 999 |
299 999 |
22 |
≥ 300 000 |
≥ 300 000 |
— |
— |
NB: Jeigu pagal šią direktyvą būtų įtraukiami laivai, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 100 t, jiems būtų suteikiamas 99 klasės kodas. |
VIII PRIEDAS
STATISTINIŲ DUOMENŲ GRUPIŲ STRUKTŪRA
Šiame priede nurodomos duomenų grupės apibrėžia Bendrijoje reikalaujamos jūrų transporto statistikos periodiškumą. Kiekviena duomenų grupė yra tam tikros dimensijų grupės skirtingų nomenklatūrų lygių kryžminė klasifikacija, sujungianti visas kitas dimensijas, apie kurias būtina pateikti kokybiškus statistinius duomenis.
B1 grupės duomenų rinkimo sąlygas nustato Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į per trejų metų pereinamąjį laikotarpį, kaip numatyta Direktyvos 95/64/EB 10 straipsnyje, atliktų bandomųjų tyrimų dėl pagrįstumo ir valstybių narių bei respondentų sąnaudas renkant tokią informaciją, rezultatus.
SUVESTINĖ IR IŠSAMI STATISTIKA
— |
Pateiktinos duomenų grupės, susijusios su kroviniais ir keleiviais atrinktuose uostuose, yra šios: A1, A2, B1, C1, D1, E1, F1 ir (arba) F2. |
— |
Pateiktinos duomenų grupės, susijusios su kroviniais, bet ne su keleiviais atrinktuose uostuose, yra šios: A1, A2, A3, B1, C1, E1, F1 ir (arba) F2. |
— |
Pateiktinos duomenų grupės, susijusios su keleiviais, bet ne su kroviniais atrinktuose uostuose, yra šios: A3, D1, F1 ir (arba) F2. |
— |
Pateiktina duomenų grupė, susijusi su atrinktais ir neatrinktais uostais (bet ne su kroviniais ar keleiviais) yra ši: A3. |
Duomenų grupė A1 |
: |
Jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą ir priklausomybę |
Periodiškumas |
: |
Ketvirtinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
A1 |
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(1, 2, 3, 4) |
|
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo pasirinkti EEE uostai |
|
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|
Pakrovimo arba iškrovimo uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
EEE uostai iš uostų sąrašo |
|
Priklausomybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Jūrų pakrantės zonos, IV priedas |
|
Krovinio tipas |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Krovinio tipas, II priedas |
|
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis. |
Duomenų grupė A2 |
: |
Nevienetinius krovinius vežantis jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą ir priklausomybę |
Periodiškumas |
: |
Ketvirtinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
A2 |
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(1, 2, 3, 4) |
|
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo pasirinkti EEE uostai |
|
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|
Pakrovimo arba iškrovimo uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
EEE uostai iš uostų sąrašo |
|
Priklausomybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Jūrų pakrantės zonos, IV priedas |
|
Krovinio tipas |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
Krovinio tipas (tik nevienetiniai kroviniai), II priedas (1X, 11, 12, 13, 19, 2X, 21, 22, 23, 29, 9X, 91, 92 ir 99 pakategoriai) |
|
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis. |
Duomenų grupė A3 |
: |
Reikalaujami duomenys apie atrinktus uostus ir uostus, apie kuriuos pateikti išsamią statistiką nebūtina (žr. 4 straipsnio 3 dalį) |
Periodiškumas |
: |
Metinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
||
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
A3 |
||
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|||
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(0) |
|||
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Visi uostai iš uostų sąrašo |
|||
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|||
|
Duomenų grupė B1 |
: |
Jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą, krovinius ir priklausomybę |
Periodiškumas |
: |
Metinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
B1 |
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(0) |
|
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai |
|
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|
Pakrovimo arba iškrovimo uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
EEE uostai iš uostų sąrašo |
|
Priklausomybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Jūrų pakrantės zonos, IV priedas |
|
Krovinio tipas |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Krovinio tipas, II priedas |
|
Krovinys |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
Krovinių nomenklatūra, III priedas |
|
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis. |
Duomenų grupė C1 |
: |
Vienetinius krovinius vežantis jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą, priklausomybę ir pakrovimo būklę |
Periodiškumas |
: |
Ketvirtinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
||
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
C1 |
||
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|||
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(1, 2, 3, 4) |
|||
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai |
|||
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|||
Pakrovimo arba iškrovimo uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
EEE uostai iš uostų sąrašo |
|||
Priklausomybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Jūrų pakrantės zonos, IV priedas |
|||
Krovinio tipas |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
Krovinio tipas (tik konteineris, roro), II priedas (3X, 31, 32, 33, 34, 5X, 51, 52, 53, 54, 56, 59, 6X, 61, 62, 63 ir 69 pakategoriai) |
|||
|
Duomenų grupė D1 |
: |
Keleivinis transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal priklausomybę ir laivo registravimo valstybę |
Periodiškumas |
: |
Ketvirtinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
D1 |
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(1, 2, 3, 4) |
|
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai |
|
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|
Pakrovimo arba iškrovimo uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
EEE uostas iš uostas sąrašo |
|
Priklausomybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Jūrų pakrantės zonos, IV priedas |
|
Laivo registravimo valstybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Laivo registravimo valstybė, V priedas |
|
Duomenys: Keleivių skaičius, išskyrus kruizinio laivo keleivius kelionės pradžioje ir pabaigoje bei ekskursijoje dalyvaujančius kruizinio laivo keleivius. |
Duomenų grupė E1 |
: |
Jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą, priklausomybę ir laivo registravimo valstybę |
Periodiškumas |
: |
Metinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
E1 |
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(0) |
|
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai |
|
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|
Pakrovimo arba iškrovimo uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
EEE uostai iš uostų sąrašo |
|
Priklausomybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Jūrų pakrantės zonos, IV priedas |
|
Krovinio tipas |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Krovinio tipas, II priedas |
|
Laivo registravimo valstybė |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
Laivo registravimo valstybė, V priedas |
|
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis. |
Duomenų grupė F1 |
: |
Laivų eismas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, pakrautų ir iškrautų laivų tipus ir talpą, įlaipintus ir išlaipintus keleivius (įskaitant kruizinio laivo keleivius, dalyvaujančius ekskursijoje) |
Periodiškumas |
: |
Ketvirtinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
||
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
F1 |
||
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|||
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(1, 2, 3, 4) |
|||
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai |
|||
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|||
Laivo tipas |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
Laivo tipas, VI priedas |
|||
Laivo talpa pagal dedveitą |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
Talpos klasės pagal dedveitą, VII priedas |
|||
|
Duomenų grupė F2 |
: |
Laivų eismas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, pakrautų ir iškrautų laivų tipus ir talpą, įlaipintus ir išlaipintus keleivius (įskaitant kruizinio laivo keleivius, dalyvaujančius ekskursijoje) |
Periodiškumas |
: |
Ketvirtinis |
|
Kintamieji rodikliai |
Kodavimas |
Nomenklatūra |
||
Dimensijos |
Duomenų grupė |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
F2 |
||
Ataskaitiniai metai |
Keturženklis raidinis skaitmeninis |
(pvz., 1997) |
|||
Ataskaitinis ketvirtis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
(1, 2, 3, 4) |
|||
Duomenis teikiantis uostas |
Penkiaženklis raidinis skaitmeninis |
Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai |
|||
Kryptis |
Vienaženklis raidinis skaitmeninis |
Įvežimas, išvežimas (1, 2) |
|||
Laivo tipas |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
Laivo tipas, VI priedas |
|||
Laivo talpa |
Dviženklis raidinis skaitmeninis |
Talpos klasės pagal bendrąją talpą, VII priedas |
|||
|
IX PRIEDAS
A DALIS
Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai
(nurodyta 12 straipsnyje)
Tarybos direktyva 95/64/EB |
|
Komisijos sprendimas 98/385/EB |
tik 3 straipsnis |
Komisijos sprendimas 2000/363/EB |
tik 1 straipsnis |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1882/2003 |
tik II priedo 20 punktas |
Komisijos sprendimas 2005/366/EB |
tik 1 straipsnis |
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1304/2007 |
tik 1 straipsnis |
B DALIS
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodytas 12 straipsnyje)
Direktyva |
Perkėlimo terminas |
95/64/EB |
1996 m. gruodžio 31 d. |
X PRIEDAS
KORELIACIJOS LENTELĖ
Direktyva 95/64/EB |
Ši direktyva |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
2 straipsnio 1 punkto pirma pastraipa |
2 straipsnio a punkto pirma pastraipa |
2 straipsnio 1 punkto antros pastraipos a ir b punktai |
2 straipsnio a punkto antros pastraipos i ir ii papunkčiai |
2 straipsnio 1 punkto trečia pastraipa |
2 straipsnio a punkto trečia pastraipa |
2 straipsnio 2–5 punktai |
2 straipsnio b–e punktai |
3 straipsnis |
3 straipsnis |
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
— |
4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
4 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 3 dalis |
5, 6 ir 7 straipsniai |
5, 6 ir 7 straipsniai |
8 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnis |
8 straipsnio 2 dalis |
— |
9 straipsnis |
9 straipsnis |
10 straipsnis |
— |
11 straipsnis |
— |
12 straipsnis |
— |
13 straipsnio 1 ir 2 dalys |
10 straipsnio 1 ir 2 dalys |
— |
10 straipsnio 3 dalis |
13 straipsnio trečia dalis |
— |
14 straipsnio 1 dalis |
— |
14 straipsnio 2 dalis |
11 straipsnis |
— |
12 straipsnis |
15 straipsnis |
13 straipsnis |
16 straipsnis |
14 straipsnis |
I–VIII priedai |
I–VIII priedai |
— |
IX priedas |
— |
X priedas |
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Komisija
6.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 141/48 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2009 m. gegužės 29 d.
kuriuo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei suteikiamas leidimas taikyti Anglijai, Škotijai ir Velsui Tarybos direktyvoje 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą
(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3853)
(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)
(2009/431/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 dalies trečią pastraipą,
kadangi:
(1) |
Jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, šis kiekis turi būti nustatytas toks, kad netrukdytų siekti tos Direktyvos 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, šiuo atveju – ilgu pasėlių vegetaciniu laikotarpiu ir didelį azoto kiekį įsisavinančiais pasėliais. |
(2) |
2009 m. sausio 14 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Komisijai pateikė prašymą leisti Anglijai, Škotijai ir Velsui taikyti Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečioje pastraipoje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. |
(3) |
Prašoma leidžianti nukrypti nuostata susijusi su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ketinimu leisti Šiaurės Airijos ganykliniuose ūkiuose vienam hektarui per metus naudoti iki 250 kg gyvulių mėšle esančio azoto. Leidžianti nukrypti nuostata būtų taikoma maždaug 1 950 Anglijos, Škotijos ir Velso ūkių, t. y. 1,3 % visų ūkių, 1,5 % kultivuojamų žemės ūkio naudmenų ir 21 % visų melžiamų gyvulių. |
(4) |
Buvo priimta Direktyvai 91/676/EEB įgyvendinti skirtų teisės aktų, susijusių su pažeidžiamų zonų nustatymu ir veiksmų programos, skirtos Anglijai (2008 m. Reglamentas Nr. 2349), Škotijai (2008 m. Reglamentas Nr. 298) ir Velsui (2008 m. Reglamentas Nr. 3143), parengimu; minėti teisės aktai taikomi kartu su šiuo sprendimu. |
(5) |
Nustatytos pažeidžiamos zonos, kurioms taikoma veiksmų programa, apima 68 % viso Anglijos ploto, 14 % viso Škotijos ploto ir 4 % viso Velso ploto. |
(6) |
Pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad Anglijoje 83 % gruntinio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, 58 % tokių telkinių nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l. Škotijoje ir Velse daugiau kaip 90 % gruntinio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, 70 % tokių telkinių – mažesnė nei 25 mg/l. Kalbant apie paviršiaus vandenį, Anglijoje daugiau kaip 50 % stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l, iki 9 % tokių vietų – didesnė nei 50 mg/l. Škotijoje ir Velse daugiau kaip 90 % stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l, o didesnės nei 50 mg/l nitratų koncentracijos nenustatyta. |
(7) |
Anglijoje, Škotijoje ir Velse pieniniai galvijai, mėsiniai galvijai ir avys sudaro didžiąją ganomų gyvulių dalį, tačiau 1995–2007 m. duomenys rodo, kad gyvulių skaičius mažėja (galvijų sumažėjo 13 %, avių ir ėriukų – 22 %). Apytikriai 48 % visos gyvulių mėšlo produkcijos sudaro kietas mėšlas, gaunamas iš šiaudais kreikiamų gardų, 52 % viso gyvulių mėšlo sudaro skystas mėšlas. |
(8) |
Cheminių azoto trąšų sunaudojama 42 % mažiau, fosforo trąšų – 49 % mažiau nei prieš 20 metų. Pieninių galvijų ganykloms cheminių azoto trąšų 2007 m. sunaudota 128 kg N/ha, t. y. 37 % mažiau, palyginti su 1999 m. Remiantis EBPO šalių nacionaliniais azoto ir fosforo balansais, 1985–2002 m. laikotarpiu azoto balansas sumažėjo nuo 46 iki 22 kg N/ha, o fosforo balansas – nuo 15 iki 12 kg P/ha. |
(9) |
Anglijoje, Škotijoje ir Velse ganyklos sudaro 69 % visos žemės ūkio paskirties žemės, kurios 46 % – ekstensyviojo ūkininkavimo, 54 % – prižiūrimų ganyklų plotas. 31 % visos žemės ūkio paskirties žemės sudaro ariamoji žemė. |
(10) |
Remiantis pranešime pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais, siūlomas vienam hektarui per metus 250 kg ganomų gyvulių mėšle esančio azoto kiekis yra pagrįstas objektyviais kriterijais – dideliu bendru kritulių kiekiu, ilgu vegetaciniu periodu ir didelį azoto kiekį įsisavinančia žole. |
(11) |
Išnagrinėjusi prašymą Komisija mano, kad vienam hektarui siūlomas 250 kg kiekis nesutrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB nustatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų reikalavimų. |
(12) |
Šis sprendimas turėtų būti taikomas kartu su 2009–2012 m. veiksmų programomis, skirtomis Anglijai, Škotijai ir Velsui. |
(13) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei suteikiamas leidimas, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų, taikyti Anglijai, Škotijai ir Velsui leidžiančią nukrypti nuostatą, kuria leidžiama nustatyti didesnį gyvulių mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame sprendime vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:
a) ganykliniai ūkiai– ūkiai, kurių 80 % arba didesnį žemės ūkio paskirties žemės, tinkamos tręšti mėšlu, plotą sudaro ganyklos;
b) ganomi gyvuliai– galvijai (išskyrus veršelius), avys, elniai, ožkos ir arkliai;
c) žolė– nuolatinės arba laikinos ganyklos (laikinose ganyklose žolė auga mažiau kaip ketverius metus).
3 straipsnis
Taikymo sritis
Šis sprendimas taikomas atskiriems ganykliniams ūkiams, laikantis 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų.
4 straipsnis
Metinis leidimas ir įsipareigojimas
1. Ūkininkai, pageidaujantys pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą.
2. Pateikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kasmet pateikiamą prašymą jie raštu įsipareigoja vykdyti 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas.
3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų atliekama visų prašymų leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą administracinė patikra. Jei atliekant patikrą paaiškėja, kad 5 ir 6 straipsniuose nustatytos sąlygos nėra vykdomos, prašymo teikėjas apie tai informuojamas. Tokiu atveju prašymas laikomas atmestu.
5 straipsnis
Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas
1. Ganomų gyvulių mėšlo kaip trąšos, įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą, kiekis, kuriuo kiekvienais metais tręšiama ganyklinių ūkių dirva, turi neviršyti tokio mėšlo kiekio, kuriame azoto yra 250 kg/ha, ir turi būti laikomasi 2–7 dalyse nustatytų sąlygų.
2. Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis neviršija numatomo konkrečiam pasėliui reikalingo maistinių medžiagų kiekio, be to, turi būti atsižvelgta į dirvoje esantį azoto kiekį.
3. Kiekvienas ūkis turi tręšimo planą, kuriame apibūdinama ūkio dirbamosios žemės sėjomaina ir planuojamas mėšlo, azoto bei fosfatinių trąšų naudojimas. Ūkis tokį planą parengia ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d.
Tręšimo plane pateikiama ši informacija:
a) |
gyvulių skaičius, laikymo ir saugojimo sistemos apibūdinimas, taip pat mėšlo saugyklos talpa; |
b) |
azoto ir fosforo kiekio ūkyje gautame mėšle apskaičiavimas (atskaičiavus laikant ir saugant patirtus nuostolius); |
c) |
sėjomaina ir kiekvieno pasėlio plotas, įskaitant scheminį žemėlapį, kuriame nurodytas atskirų laukų išdėstymas; |
d) |
numatomas pasėliams reikalingas azoto ir fosforo kiekis; |
e) |
iš ūkio išvežto arba į jį įvežto mėšlo kiekis ir rūšis; |
f) |
azoto ir fosforo kiekio dirvožemyje analizės rezultatai, jei yra; |
g) |
su mėšlu į kiekvieną lauką patenkantis azoto ir fosforo kiekis; |
h) |
su cheminėmis ir kitokiomis trąšomis į kiekvieną lauką patenkantis azoto ir fosforo kiekis. |
Siekiant užtikrinti planų ir faktinės žemės ūkio veiklos derėjimą, planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių žemės ūkio veiklos pokyčių.
4. Kiekvienas ūkis rengia tręšimo ataskaitas, kuriose pateikia ir informaciją apie azoto ir fosforo, patekusių į dirvą, kontrolę. Šios ataskaitos kiekvienais kalendoriniais metais pateikiamos kompetentingai institucijai.
5. Kiekvienas ganyklinis ūkis, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, sutinka, kad 4 straipsnio 1 dalyje minėtas prašymas, tręšimo planas ir tręšimo ataskaitos būtų tikrinami.
6. Kiekvieno ūkio, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, azoto ir fosforo dirvožemyje analizės rezultatai yra prieinami. Visuose ūkių vienarūšiuose plotuose mėginiai imami ir analizė atliekama mažiausiai kas ketverius metus, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio ypatybes. Vieno ūkio 5 hektarų dirbamosios žemės plote atliekama bent viena analizė.
7. Gyvulių mėšlu netręšiama rudenį prieš žolės sėją.
6 straipsnis
Žemėtvarka
80 % ar didesniame mėšlu tręšiamame plote yra auginama žolė. Ūkininkai, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, imasi šių priemonių:
a) |
laikinos smėlingos dirvos ganyklos ariamos pavasarį; |
b) |
suarus bet kokios rūšies dirvos ganyklas iš karto sodinami pasėliai, įsisavinantys didelį azoto kiekį; |
c) |
į pasėlių sėjomainą neįtraukiami ankštiniai arba kiti augalai, kaupiantys atmosferos azotą. Tačiau tai netaikoma ganyklų dobilams, jei tose ganyklose dobilai sudaro mažiau kaip 50 % kitų kartu su žole įsėtų ankštinių augalų. |
7 straipsnis
Kitos priemonės
Ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma nepažeidžiant priemonių, taikomų siekiant užtikrinti atitiktį kitiems Bendrijos teisės aktams, kurie skirti visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai apsaugoti.
8 straipsnis
Stebėsena
1. Kompetentinga institucija sudaro ir kasmet atnaujina žemėlapius, kuriuose nurodoma kiekvieno rajono ganyklinių ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, procentinė dalis. Šie žemėlapiai pateikiami Komisijai kasmet, jie pridedami prie šio sprendimo 10 straipsnyje minimos ataskaitos.
2. Ūkių, kuriems taikoma veiksmų programa ir leidžianti nukrypti nuostata, stebėsena atliekama ūkio laukuose ir stebimose žemės ūkio zonose. Referencinės stebimos žemės ūkio zonos atrenkamos tokios, kuriose yra įvairių rūšių dirvožemio, vykdoma įvairaus intensyvumo žemdirbystė ir taikomi įvairūs tręšimo būdai.
3. Atliekant 5 straipsnyje nurodytus tyrimą ir maistinių medžiagų analizę gaunami duomenys apie vietos žemės naudojimą, pasėlių sėjomainą ir žemės ūkio veiklą ūkiuose, kuriems taikomos individualios leidžiančios nukrypti nuostatos. Šie duomenys gali būti naudojami pagal modelį skaičiuojant nitratų išplovimo ir fosforo nuostolius laukuose, kuriuose per metus į vieną hektarą su ganomų gyvulių mėšlu patenka iki 250 kg azoto.
4. Vandens, ištekančio iš šaknų zonos ir patenkančio į gruntinį bei paviršiaus vandenį, azoto ir fosforo koncentracija nustatoma remiantis stebimoms žemės ūkio zonoms priklausančių ūkių negilaus gruntinio vandens, dirvožemio vandens, drenažinio nuotėkio ir upelių stebėjimo duomenimis.
5. Netoli itin pažeidžiamų vandens telkinių esančiose žemės ūkio zonose vykdoma sustiprinta vandens stebėsena.
6. Siekiant iki leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo pabaigos surinkti išsamios mokslinės informacijos apie intensyvaus naudojimo ganyklų sistemas ir taip patobulinti maistinių medžiagų valdymą, atliekamas tyrimas. Atliekant šį tyrimą daugiausia dėmesio skiriama maistinių medžiagų nuostoliams, įskaitant nitratų išplovimą, su denitrifikacija susijusius nuostolius ir fosfatų nuostolius, tipinėse vietovėse, kuriose vykdoma intensyvi pienininkystė.
9 straipsnis
Patikros
1. Siekdama nustatyti, ar neviršijamas per metus vienam hektarui nustatytas didžiausias 250 kg ganomų gyvulių mėšle esančio azoto kiekis, taip pat ar neviršijamos didžiausios leistinos tręšimo azoto trąšomis normos ir laikomasi žemės naudojimo sąlygų, kompetentinga nacionalinė institucija atlieka visų ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, administracines patikras.
2. Remiantis rizikos analize, ankstesnių metų patikrų rezultatais ir Direktyvai 91/676/EEB įgyvendinti skirtų teisės aktų bendrų atsitiktinių patikrų rezultatais, sudaroma patikrinimų vietoje programa. Siekiant nustatyti, kaip laikomasi 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų, ne mažiau kaip 3 % ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, bus atliekami patikrinimai vietoje.
10 straipsnis
Ataskaitų rengimas
1. Kompetentinga institucija kasmet praneša Komisijai stebėsenos rezultatus ir pateikia glaustą vandens kokybės raidos bei vertinimo veiklos ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kokiu būdu atliekant patikras ūkiuose buvo vertinamas leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygų vykdymas, taip pat administraciniais ir vietos patikrinimais grindžiama informacija apie ūkius, kurie nesilaikė reikalavimų.
Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2010 m. birželio, kitos – atitinkamai iki kiekvienų metų birželio.
2. Į taip gautus rezultatus Komisija atsižvelgs svarstydama naujus prašymus leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą.
11 straipsnis
Taikymas
Šis sprendimas taikomas kartu su reglamentais, kuriais įgyvendinama veiksmų programa Anglijoje (2008 m. Reglamentas Nr. 2349), Škotijoje (2008 m. Reglamentas Nr. 298) ir Velse (2008 m. Reglamentas Nr. 3143). Sprendimas nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d.
12 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.
Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 29 d.
Komisijos vardu
Stavros DIMAS
Komisijos narys
(1) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.