I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

6.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/32/EB

2009 m. balandžio 23 d.

dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1988 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 88/344/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Kadangi bus daromi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Nacionalinių įstatymų, susijusių su ekstrahentais, skirtumai trukdo laisvam maisto produktų judėjimui ir gali sudaryti sąlygas nelygiavertei konkurencijai, o tai gali tiesiogiai paveikti vidaus rinkos veikimą.

(3)	Todėl tuos įstatymus būtina derinti, jei norima pasiekti laisvą maisto produktų judėjimą.

(4)	Įstatymuose dėl ekstrahentų naudojimo maisto produktuose pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į žmonių sveikatai taikomus reikalavimus, tačiau neviršijant sveikatos apsaugos reikalavimų turėtų būti atsižvelgiama ir į ekonominius bei techninius poreikius.

(5)	Taip derinant įstatymus turėtų būti sudaromas vienas bendras ekstrahentų, naudojamų maisto produktų arba maisto ingredientų gamyboje, sąrašas. Taip pat turėtų būti nustatyti bendri grynumo kriterijai.

(6)	Naudojant ekstrahentą geros gamybos praktikos sąlygomis, turėtų būti pašalintas visas tirpiklio likutis arba didžioji jo dalis iš maisto produkto ar maisto ingrediento.

(7)	Esant tokioms sąlygoms, likučių ar darinių buvimas galutiniame maisto produkte ar maisto ingrediente gali būti netyčinis, tačiau technologiškai neišvengiamas.

(8)	Nors apskritai specifinis apribojimas yra naudingas, jo nereikia nustatyti I priedo I dalyje išvardytoms medžiagoms, nes buvo nustatyta, kad naudojamos geros gamybos praktikos sąlygomis jos yra priimtinos vartotojų saugumo požiūriu.

(9)	Siekiant atsižvelgti į visuomenės sveikatos apsaugą, turėtų būti nustatytos kitų ekstrahentų, išvardytų I priedo II ir III dalyse, naudojimo sąlygos bei didžiausios leistinos likučio vertės maisto produktuose ir maisto ingredientuose.

(10)	Turėtų būti nustatyti konkretūs ekstrahentų grynumo kriterijai, jų analizės ir bandinių ėmimo iš maisto produktų ir ant jų metodai.

(11)	Jei, gavus naujos informacijos, paaiškėtų, kad šioje direktyvoje numatyto ekstrahento naudojimas kelia grėsmę sveikatai, valstybės narės turėtų turėti galimybę sustabdyti ar apriboti tokį naudojimą arba, laukdamos Bendrijos lygio sprendimo, sumažinti galiojančias normas.

(12)	Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(13)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti ekstrahentų, kuriuos galima naudoti apdorojant žaliavas, maisto produktus, maisto komponentus ar maisto ingredientus, sąrašą, jų naudojimo sąlygų nustatymą bei didžiausias leistinas likučio normas ir tvirtinti konkrečius ekstrahentų grynumo kriterijus bei analizės metodus, kurie reikalingi tikrinant, ar laikomasi bendrų ir konkrečių grynumo kriterijų, taip pat analizės ir bandinių ėmimo iš maisto produktų ir ant jų metodus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(14)

Siekiant efektyvumo, priimant ekstrahentų, kuriuos galima naudoti apdorojant žaliavas, maisto produktus, maisto komponentus ar maisto ingredientus, sąrašo, jų naudojimo sąlygų nustatymo bei didžiausių leistinų likučio normų pakeitimus ir tvirtinant konkrečių ekstrahentų grynumo kriterijus įprasti reguliavimo procedūros su tikrinimu terminai turėtų būti sutrumpinti.

(15)

Tais atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių, ypač kai kyla grėsmė žmonių sveikatai, neįmanoma laikytis įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, Komisija turėtų turėti galimybę taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą ekstrahentų, kuriuos galima naudoti apdorojant žaliavas, maisto produktus, maisto komponentus ar maisto ingredientus, sąrašo, jų naudojimo sąlygų nustatymo bei didžiausių leistinų likučio normų keitimui ir konkrečių ekstrahentų grynumo kriterijų tvirtinimui, taip pat šios direktyvos pakeitimų priėmimui, kai nustatoma, kad bet kokios I priede išvardytos medžiagos naudojimas maisto produktuose arba vieno ar daugiau 3 straipsnyje nurodytų komponentų, esančių tokiose medžiagose, norma, nors ir atitinkanti(s) šioje direktyvoje nustatytas sąlygas, galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai.

(16)	Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(17)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva yra taikoma maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje naudojamiems ar numatytiems naudoti ekstrahentams.

Ši direktyva netaikoma maisto priedų, vitaminų ir kitų maistinių priedų gamyboje naudojamiems ekstrahentams, jei tokie maisto priedai, vitaminai ar maistiniai priedai nėra išvardyti I priede.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad, naudojant maisto priedus, vitaminus ir kitus maistinius priedus, nebus gaminami tokie maisto produktai, kuriuose bus toks ekstrahento likutis, kuris keltų grėsmę žmonių sveikatai.

Ši direktyva taikoma nepažeidžiant pagal konkretesnes Bendrijos taisykles priimtų nuostatų.

2. Šioje direktyvoje:

a)	„tirpiklis“ – tai bet kokia maisto produkto ar bet kokio jo komponento, įskaitant ir bet kokius teršalus, esančius tame maisto produkte ar ant jo, tirpinimui naudojama medžiaga;

b)	„ekstrahentas“ – tai tirpiklis, kuris naudojamas ekstrahavimo procese apdorojant žaliavas, maisto produktus ar tų produktų komponentus ar ingredientus, o vėliau pašalinamas – bet kartais maisto produkte ar maisto ingrediente netyčia gali likti technologiškai neišvengiamų likučių ar darinių.

2 straipsnis

1. Valstybės narės leidžia naudoti kaip ekstrahentus maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje I priede išvardytas medžiagas, laikantis jų naudojimo sąlygų ir kai kuriais atvejais laikantis tame priede nurodytų didžiausių leistinų likučio normų.

Valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar trukdyti prekiauti maisto produktais arba maisto ingredientais dėl priežasčių, susijusių su naudojamais ekstrahentais ar jų likučiais, jei jie atitinka šios direktyvos nuostatas.

2. Valstybės narės neleidžia nei naudoti kaip ekstrahentus kitas medžiagas, nei išplėsti naudojimo sąlygas arba padidinti I priede išvardytų ekstrahentų leistinas likučio normas nei tos, kurios yra jame nurodytos.

3. Vandenį, kuriame galėjo būti ištirpinta rūgštingumą ar šarmingumą reguliuojančių medžiagų, ir kitas tirpiklio savybių turinčias maisto medžiagas, leidžiama naudoti kaip ekstrahentus maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje.

3 straipsnis

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad medžiagos, išvardytos I priede kaip ekstrahentai, atitiktų šiuos bendrus ir konkrečius grynumo kriterijus:

a)	jose neturi būti toksiškai pavojingo bet kurio elemento ar medžiagos kiekio;

b)	atsižvelgiant į visas išimtis, susijusias su konkrečiais grynumo kriterijais, patvirtintais pagal 4 straipsnio d punktą, jose neturi būti didesnis kaip 1 mg/kg arseno arba didesnis kaip 1 mg/kg švino kiekis;

c)	jos turi atitikti konkrečius grynumo kriterijus, patvirtintus pagal 4 straipsnio d punktą.

4 straipsnis

Komisija:

a)	priima reikalingus I priedo pakeitimus, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą tirpiklių naudojimo, jų naudojimo sąlygų ir didžiausių leistinų likučio normų srityse;

b)	tvirtina analizės, kuri būtina siekiant patikrinti, ar laikomasi 3 straipsnyje numatytų bendrų ir konkrečių grynumo kriterijų, metodus;

c)	tvirtina bandinių ėmimo tvarką ir I priede išvardytų ekstrahentų, naudojamų maisto produktuose ar maisto ingredientuose, kokybinės ir kiekybinės analizės metodus;

d)	jei reikia, tvirtina konkrečius I priede išvardytų ekstrahentų grynumo kriterijus, ypač didžiausias leistinas gyvsidabrio bei kadmio normas ekstrahentuose.

Pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Prireikus pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytos priemonės tvirtinamos pagal 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

5 straipsnis

1. Tais atvejais, kai valstybė narė, gavusi naujos informacijos ar dar kartą įvertinusi turimą informaciją po šios direktyvos priėmimo, turi rimtų priežasčių manyti, kad bet kurių I priede išvardytų medžiagų naudojimas maisto produktuose arba vieno ar daugiau iš 3 straipsnyje nurodytų komponentų, esančių tokiose medžiagose, norma, nors ir atitinkanti(s) šioje direktyvoje nustatytas sąlygas, galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai, ta valstybė narė gali laikinai sustabdyti ar apriboti minėtų nuostatų taikymą savo teritorijoje. Ji nedelsdama apie tai praneša kitoms valstybėms narėms bei Komisijai ir pagrindžia savo sprendimą.

2. Komisija kuo greičiau išnagrinėja atitinkamos valstybės narės pateiktus įrodymus ir pasitarusi su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu Komitetu pateikia savo nuomonę bei imasi atitinkamų priemonių, galinčių pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.

3. Jei Komisija mano, kad šią direktyvą būtina iš dalies pakeisti, siekiant išspręsti 1 dalyje minėtus sunkumus ir užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, ji priima tuos pakeitimus.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

Tokiu atveju bet kuri valstybė narė, kuri patvirtino apsaugos priemones, gali ir toliau jas taikyti tol, kol pakeitimai įsigalios jos teritorijoje.

6 straipsnis

1. Komisijai padeda pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (6), 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 5 dalies b punktas bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte, 4 dalies b punkte ir 4 dalies e punkte nustatyti laikotarpiai yra atitinkamai du mėnesiai, vienas mėnuo ir du mėnesiai.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

7 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad I priede išvardytomis medžiagomis, numatytomis naudoti kaip ekstrahentus maisto produktuose, nebūtų prekiaujama, jei jų pakuotėje, taroje arba etiketėse nėra aiškiai matomos, įskaitomos ir neištrinamos tokios informacijos:

a)	komercinio pavadinimo, kaip nurodyta I priede;

b)	aiškios nuorodos, kad medžiaga yra tinkamos kokybės maistui ar maisto ingredientams ekstrahuoti;

c)	nuorodos, pagal kurią galima identifikuoti siuntą ar partiją;

d)	gamintojo ar pakuotojo arba pardavėjo, įsisteigusio Bendrijoje, pavadinimo ir adreso;

e)	grynojo kiekio tūrio vienetais;

f)	jei reikia, specialių saugojimo ar naudojimo sąlygų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies c, d, e ir f punktuose nurodyta informacija gali būti pateikta tik su siunta ar partija susijusiuose prekybos dokumentuose, kuriuos reikia pateikti pristatant prieš pristatymą.

3. Šis straipsnis nepažeidžia tikslesnių ar išsamesnių Bendrijos nuostatų dėl svorio ir priemonių arba nuostatų, taikomų pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui.

4. Valstybės narės susilaiko nuo išsamesnių reikalavimų dėl informacijos pateikimo nustatymo nei tie, kurie jau numatyti šiame straipsnyje.

Tačiau kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ekstrahentų pardavimas jos teritorijoje būtų draudžiamas, jei šiame straipsnyje numatyta informacija nėra pateikta pirkėjams lengvai suprantama kalba, nebent buvo imtasi kitų priemonių, užtikrinančių, kad pirkėjas būtų informuotas. Ši nuostata netrukdo pateikti tokią informaciją įvairiomis kalbomis.

8 straipsnis

1. Ši direktyva taip pat taikoma į Bendriją importuojamų maisto produktų ar maisto ingredientų gamyboje naudojamiems ar numatytiems naudoti ekstrahentams.

2. Ši direktyva netaikoma ekstrahentams ar maisto produktams, kuriuos ketinama eksportuoti už Bendrijos ribų.

9 straipsnis

Direktyva 88/344/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, išvardytais II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

10 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NEČAS

(1) OL C 224, 2008 8 30, p. 87.

(2) 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 157, 1988 6 24, p. 28.

(4) Žr. II priedo A dalį.

(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

I PRIEDAS

EKSTRAHENTAI, KURIUOS GALIMA NAUDOTI APDOROJANT ŽALIAVAS, MAISTO PRODUKTUS, MAISTO KOMPONENTUS AR MAISTO INGREDIENTUS

I DALIS

Ekstrahentai, naudotini visoms paskirtims pagal geros gamybos praktiką (1)

Pavadinimas:

Propanas

Butanas

Etilacetatas

Etanolis

Anglies dioksidas

Acetonas (2)

Azoto oksidas

II DALIS

Ekstrahentai, kuriems nustatytos naudojimo sąlygos

Pavadinimas	Naudojimo sąlygos (ekstrahavimo aprašymas)	Didžiausios leistinos likučio normos ekstrahuojamame maisto produkte ar maisto ingrediente
Heksanas (3)	Riebalų ir aliejaus gamyba ar frakcionavimas ir kakavos sviesto gamyba	1 mg/kg riebaluose, aliejuje ar kakavos svieste
	Baltyminių produktų, iš kurių pašalinti riebalai, ir miltų, iš kurių pašalinti riebalai, ruošimas	10 mg/kg maisto produktuose, turinčiuose baltyminių produktų, iš kurių pašalinti riebalai, ar miltų, iš kurių pašalinti riebalai
		30 mg/kg galutiniam vartotojui parduodamuose sojos produktuose, iš kurių pašalinti riebalai
	Grūdų, iš kurių pašalinti riebalai, gemalų ruošimas	5 mg/kg grūdų, iš kurių pašalinti riebalai, gemaluose
Metilacetatas	Kofeino arba dirginamųjų bei karčiųjų medžiagų šalinimas iš kavos pupelių ir arbatžolių	20 mg/kg kavos pupelėse ar arbatžolėse
Metilacetatas	Cukraus gamyba iš maistinės melasos	1 mg/kg cukruje
Etilmetilketonas (4)	Riebalų ir aliejaus frakcionavimas	5 mg/kg riebaluose ar aliejuje
Etilmetilketonas (4)	Kofeino arba dirginamųjų bei karčiųjų medžiagų šalinimas iš kavos pupelių ir arbatžolių	20 mg/kg kavos pupelėse ar arbatžolėse
Dichlormetanas	Kofeino arba dirginamųjų bei karčiųjų medžiagų šalinimas iš kavos pupelių ir arbatžolių	2 mg/kg skrudintose kavos pupelėse ir 5 mg/kg arbatžolėse
Metanolis	Vartoti visais atvejais	10 mg/kg
2-propanolis	Vartoti visais atvejais	10 mg/kg

III DALIS

Ekstrahentai, kuriems nustatytos naudojimo sąlygos

Pavadinimas	Didžiausios leistinos likučio normos maisto produkte dėl ekstrahentų naudojimo ruošiant kvapiąsias medžiagas iš natūralių žaliavų
Dietilo eteris	2 mg/kg
Heksanas (5)	1 mg/kg
Cikloheksanas	1 mg/kg
Metilacetatas	1 mg/kg
1-butanolis	1 mg/kg
2-butanolis	1 mg/kg
Etilmetilketonas (5)	1 mg/kg
Dichlormetanas	0,02 mg/kg
1-propanolis	1 mg/kg
1, 1, 1,2–tetrafluoretanas	0,02 mg/kg

(1) Laikoma, kad ekstrahentas naudojamas pagal geros gamybos praktiką, jei jį panaudojus lieka tik technologiškai neišvengiami ir nekeliantys grėsmės žmonių sveikatai likučių arba darinių kiekiai.

(2) Draudžiama naudoti acetoną rafinuojant alyvų išspaudų aliejų.

(3) Heksanas – komercinis produktas, kuris iš esmės sudarytas iš alifatinių sočiųjų angliavandenilių, turinčių šešis anglies atomus, ir kuris distiliuojamas 64–70 °C temperatūroje. Draudžiama kartu naudoti heksaną ir etilmetilketoną.

(4) n-heksano kiekis šiame tirpiklyje neturėtų viršyti 50 mg/kg. Draudžiama kartu naudoti heksaną ir etilmetilketoną.

(5) Draudžiama kartu naudoti heksaną ir etilmetilketoną.

II PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas

(nurodyta 9 straipsnyje)

Tarybos direktyva 88/344/EEB (OL L 157, 1988 6 24, p. 28)
Tarybos direktyva 92/115/EEB (OL L 409, 1992 12 31, p. 31)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/52/EB (OL L 331, 1994 12 21, p. 10)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/60/EB (OL L 331, 1997 12 3, p. 7)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)	tik III priedo 9 punktas

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyta 9 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

88/344/EEB

1991 m. birželio 13 d.

92/115/EEB

a)	1993 m. liepos 1 d.

b)	1994 m. sausio 1 d. (1)

94/52/EB

1995 m. gruodžio 7 d.

97/60/EB

a)	1998 m. spalio 27 d.

b)	1999 m. balandžio 27 d. (2)

(1) Pagal Direktyvos 92/115/EEB 2 straipsnio 1 dalį:

„Valstybės narės iš dalies pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus, kad:

—	leistų prekiauti šios direktyvos nuostatas atitinkančiais produktais ne vėliau kaip nuo 1993 m. liepos 1 d.,

—	uždraustų prekiauti šios direktyvos nuostatų neatitinkančiais produktais nuo 1994 m. sausio 1 d.“

(2) Pagal Direktyvos 97/60/EB 2 straipsnio 1 dalį:

„Valstybės narės iš dalies pakeičia savo įstatymus ir kitus teisės aktus, kad:

—	leistų prekiauti Direktyvos 88/344/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nuostatas atitinkančiais produktais ne vėliau kaip nuo 1998 m. spalio 27 d.,

—

uždraustų prekiauti Direktyvos 88/344/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, nuostatų neatitinkančiais produktais nuo 1999 m. balandžio 27 d. Tačiau produktais, pateiktais į rinką arba pažymėtais etiketėmis iki tos datos ir neatitinkančiais Direktyvos 88/344/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, gali būti prekiaujama tol, kol pasibaigs atsargos.“

III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 88/344/EEB	Ši direktyva
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 3 dalis	1 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 3 dalis	—
2 straipsnio 4 dalis	2 straipsnio 3 dalis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnis	5 straipsnis
6 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 2 dalis	—
6 straipsnio 3 dalis	—
—	6 straipsnio 2 dalis
—	6 straipsnio 3 dalis
—	6 straipsnio 4 dalis
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnis	—
—	9 straipsnis
—	10 straipsnis
10 straipsnis	11 straipsnis
Priedas	I priedas
—	II priedas
—	III priedas

6.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/12

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/40/EB

2009 m. gegužės 6 d.

dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (4). Kadangi turi būti daromi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Pagal bendrą transporto politiką kai kurių rūšių transporto eismas Bendrijoje turėtų vykti palankiausiomis sąlygomis, turint omenyje ir saugumą, ir vežėjams valstybėse narėse taikomas konkurencijos sąlygas.

(3)	Suintensyvėjus kelių eismui ir dėl to padaugėjus pavojų bei nepatogumų, valstybėms narėms iškyla panašios prigimties ir rimtumo saugumo problemų.

(4)	Transporto priemonės apžiūra per visą jos naudojimo laiką turėtų būti palyginti paprasta, greita ir nebrangi.

(5)	Minimalūs Bendrijos standartai ir metodai, kurie turi būti naudojami šioje direktyvoje išvardytoms pozicijoms tikrinti, turėtų būti nustatyti atskirose direktyvose.

(6)

Atskirose direktyvose išdėstytus reikalavimus ir metodus būtina greitai suderinti su technikos pažanga ir, norint palengvinti šiam tikslui reikalingų priemonių įgyvendinimą, reikia sukurti glaudaus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo procedūrą komitete, kuris Direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros derina su technikos pažanga.

(7)	Dėl stabdžių sistemų tikrinimo įrangos ir metodų kintamumo Bendrijoje yra sudėtinga nustatyti oro slėgio ir slėgio augimo trukmių vertes.

(8)	Visi, kurie užsiima transporto priemonių technine apžiūra, pripažįsta, kad apžiūros metodas ir ypač tai, ar transporto priemonė yra tikrinama pakrauta, iš dalies pakrauta ar nepakrauta, gali turėti įtakos tam, kaip tikrintojai pasitiki stabdžių sistemos tinkamumu eksploatacijai keliuose.

(9)

Nustačius įvairiai pakrauto kiekvieno transporto priemonės modelio stabdymo jėgos kontrolines vertes, tas pasitikėjimas būtų sugrąžintas. Ši direktyva turėtų leisti tikrinti šiuo režimu, kuris būtų alternatyva techninei apžiūrai pagal minimalias kiekvienos transporto priemonės kategorijos darbines charakteristikas.

(10)

Dėl stabdžių sistemų šios direktyvos taikymo sritis daugiausia turėtų būti siejama su transporto priemonėmis, kurių komplektavimo detalėms buvo suteiktas tipo patvirtinimas pagal 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvą 71/320/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų stabdžių sistemas, suderinimo (5), nors pripažįstama, kad kai kurių kategorijų transporto priemonės gavo tokį patvirtinimą laikantis nacionalinių reikalavimų, kurie gali skirtis nuo tos direktyvos reikalavimų.

(11)	Valstybės narės gali išplėsti stabdžių tikrinimo apimtį, kad galėtų pradėti taikyti šią direktyvą transporto priemonėms ar tikrinamoms pozicijoms, kurioms ši direktyva netaikoma.

(12)	Valstybės narės gali sugriežtinti stabdžių tikrinimą arba padidinti techninių apžiūrų periodiškumą.

(13)

Šia direktyva siekiama, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jos naudojimo laiką, reguliariai atliekant išmetamųjų dujų tikrinimus, ir norima užtikrinti, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos.

(14)	Blogas sureguliavimas ir netinkama priežiūra yra žalingi ne tik varikliui, bet ir aplinkai, nes dėl šių priežasčių didėja užterštumas ir kuro suvartojimas. Yra svarbu, kad būtų plėtojamas aplinkai nekenksmingas transportas.

(15)	Slėginio uždegimo (dyzelinių) variklių atveju, išeinančių dūmų drumstumas laikomas tinkamu variklio techninės būklės rodikliu.

(16)	Kibirkštinio uždegimo (Otto) variklių atveju, anglies monoksido kiekis iš išmetimo vamzdžio išeinančiose dujose, varikliui dirbant tuščiąja eiga, laikomas tinkamu variklio techninės būklės rodikliu.

(17)	Daugelis variklių, kurie nebuvo reguliariai prižiūrimi, tikrinant išmetamąsias dujas gali neatitikti reikalavimų.

(18)

Otto variklius turinčių transporto priemonių, kurių tipo patvirtinimo reikalavimai nurodo, kad jos turi turėti šiuolaikinius išmetamųjų dujų kontrolės įtaisus, pvz., trijų pakopų neutralizatorius, kurie yra tikrinami lambda zondais, reguliarių tikrinimų reikalavimai išmetamosioms dujoms turi būti griežtesni nei įprastoms transporto priemonėms.

(19)

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/69/EB dėl priemonių, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis (6), reikalaujama, jog nuo 2000 m. transporto priemonių diagnostikos (OBD) sistemos būtų įrengtos benzinu varomiems automobiliams bei mažos keliamosios galios komercinėms transporto priemonėms transporto priemonių išmetamų teršalų veikiančių kontrolės sistemų funkcijoms stebėti. Lygiai taip pat nuo 2003 m. reikalaujama, kad nauji dyzelinės transporto priemonės taip pat turėtų OBD sistemas.

(20)

Tam tikrais atvejais valstybės narės gali šios direktyvos netaikyti kai kurioms istorinę vertę turinčiomis transporto priemonėmis. Jos taip pat gali sukurti savo reikalavimus tokioms transporto priemonėms tikrinti. Tačiau neturi būti taikomi griežtesni reikalavimai už tuos, kuriuos šios transporto priemonės turi atitikti pagal originalią konstrukciją.

(21)

Galima įsigyti nesudėtingų, bendro pobūdžio diagnostinių sistemų, kuriomis tikrinančios organizacijos gali išbandyti pagrindinius transporto priemonėse įtaisytus greičio ribotuvus. Toms transporto priemonėms, kurių negalima patikrinti tokiomis lengvai įsigyjamomis diagnostikos priemonėmis, institucijos turės naudoti transporto priemonių originalaus gamintojo tiekiamą įrangą arba numatyti, kad bus pripažintas transporto priemonės gamintojo ar jo franšizę turinčios organizacijos atlikto atitinkamo patikrinimo patvirtinimas.

(22)

Periodiškai patikrinti, ar greičio ribotuvas veikia pagal nustatytus reikalavimus, turėtų būti lengviau tose transporto priemonėse, kuriose pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2135/98, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir Direktyvą 88/599/EEB dėl reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 taikymo (7), buvo įtaisyti nauji tachografai (skaitmeniniai tachografai). Naujose transporto priemonėse tokia įranga įtaisoma nuo 2003 m.

(23)	Taksi ir greitosios pagalbos automobiliams keliami techniniai reikalavimai yra panašūs į reikalavimus, keliamus asmeninio naudojimo automobiliams. Dėl to tikrinimo reikalaujančios pozicijos gali būti panašios, nors apžiūrų periodiškumas yra skirtingas.

(24)	Kiekviena valstybė narė pagal savo jurisdikciją turi užtikrinti, kad techninė apžiūra būtų atliekama sistemingai ir atitiktų aukštus reikalavimus.

(25)	Komisija turėtų kontroliuoti praktinį šios direktyvos taikymą.

(26)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslų – t. y. suderinti techninių apžiūrų reikalavimus, išvengti konkurencijos iškraipymų tarp pervežimo įmonių savininkų ir garantuoti, kad transporto priemonės būtų tinkamai tikrinamos ir prižiūrimos – valstybės narės negali pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(27)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(28)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti tam tikrus minimalius tikrinimo reikalavimus ir metodus bei suderinti juos su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(29)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1. Kiekvienoje valstybėje narėje registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei puspriekabėms periodiškai atliekama techninė apžiūra, laikantis šios direktyvos reikalavimų.

2. Tikrinamų transporto priemonių kategorijos, techninių apžiūrų periodiškumas ir tikrinamos pozicijos išvardytos I ir II prieduose.

2 straipsnis

Techninę apžiūrą, numatytą šioje direktyvoje, atlieka valstybė narė arba valstybės institucija, kurią valstybė įpareigoja atlikti šį uždavinį, arba institucijos ar įmonės, kurias skiria ir tiesiogiai prižiūri valstybė, įskaitant tinkamai įgaliotas privačias įmones. Visų pirma kai konkrečios įmonės, paskirtos būti transporto priemonių techninės apžiūros centrais, taip pat atlieka transporto priemonių remontą, valstybės narės daro visa, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumas ir aukšta kokybė.

3 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kurios leistų įrodyti, kad transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra laikantis bent šios direktyvos nuostatų.

Apie šias priemones pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2. Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis išduotą patvirtinimą, rodantį, kad transporto priemonei, registruotai toje kitoje valstybėje, kartu ir jos priekabai ar puspriekabei, buvo atlikta techninė apžiūra, laikantis bent šios direktyvos nuostatų.

3. Valstybės narės, kiek tai įmanoma, naudoja tinkamas procedūras, siekdamos užtikrinti, kad jų teritorijoje registruotų transporto priemonių stabdžių veikimas tenkintų šios direktyvos reikalavimus.

II SKYRIUS

IŠIMTYS

4 straipsnis

1. Valstybės narės turi teisę netaikyti šios direktyvos transporto priemonėms, kurios priklauso kariuomenei, teisėsaugai ir teisėtvarkai bei priešgaisrinėms tarnyboms.

2. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali netaikyti šios direktyvos arba taikyti atskiras nuostatas kai kurioms transporto priemonėms, dirbančioms ar naudojamoms ypatingomis sąlygomis, ir transporto priemonėms, kurios niekuomet nenaudojamos arba labai retai naudojamos valstybinės reikšmės keliuose, įskaitant transporto priemones, turinčias istorinę reikšmę, pagamintas iki 1960 m. sausio 1 d., taip pat kurios laikinai keliuose nenaudojamos.

3. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali nustatyti savo techninės apžiūros reikalavimus toms transporto priemonėms, kurios laikomos istoriškai reikšmingomis.

5 straipsnis

Nepaisydamos I ir II priedų nuostatų, valstybės narės gali:

a)	paankstinti pirmąją privalomą techninę apžiūrą ir, jei tinka, reikalauti, kad prieš registraciją būtų atliekama transporto priemonės techninė apžiūra;

b)	sutrumpinti laiką tarp dviejų periodinių techninių apžiūrų;

c)	padaryti privalomą techninę apžiūrą tos įrangos, kuriai jis nebuvo privalomas;

d)	padidinti tikrinamų pozicijų skaičių;

e)	nustatyti reikalavimus periodiškai tikrinti taip pat ir kitų kategorijų transporto priemones;

f)	paskirti specialią papildomą techninę apžiūrą;

iš jų teritorijoje registruotų transporto priemonių reikalauti aukštesnių minimalių stabdžių efektyvumo reikalavimų, palyginti su nustatytaisiais II priede, ir gali įtraukti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė pakraunama daugiau, jei tokie reikalavimai nėra didesni, nei nurodyta transporto priemonės tipo pirminiame patvirtinime.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis

1. Komisija priima atskiras direktyvas, reikalingas nustatyti minimalius reikalavimus ir metodus, skirtus II priede išvardytoms pozicijoms tikrinti, ir pakeitimus, būtinus tiems reikalavimams ir metodams suderinti su technikos pažanga.

2. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 straipsnis

1. Komisijai padeda Direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros suderinimo su technikos pažanga komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

8 straipsnis

Ne vėliau kaip po trejų metų nuo greičio ribotuvų periodinio tikrinimo įvedimo Komisija ištiria, ar remiantis įgytu patyrimu nustatytų techninių tikrinimų pakanka aptikti sugedusius ar suklastotus greičio ribotuvus, ar reikalavimus reikia tobulinti.

9 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

10 straipsnis

Direktyva 96/96/EB su pakeitimais, padarytais III priedo A dalyje išvardytais aktais, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

11 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. gegužės 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KOHOUT

(1) OL C 224, 2008 8 30, p. 66.

(2) 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 46, 1997 2 17, p. 1.

(4) Žr. III priedo A dalį.

(5) OL L 202, 1971 9 6, p. 37.

(6) OL L 350, 1998 12 28, p. 1.

(7) OL L 274, 1998 10 9, p. 1.

(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

I PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOMS ATLIEKAMA TECHNINĖ APŽIŪRA, KATEGORIJOS IR ŠIŲ APŽIŪRŲ PERIODIŠKUMAS

Transporto priemonės kategorija

Apžiūrų periodiškumas

1.	Motorinės transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti, kuriose, be vairuotojo, yra daugiau kaip aštuonios vietos

Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet

2.	Motorinės transporto priemonės, skirtos kroviniams vežti, kurių maksimali leistina masė didesnė kaip 3 500 kg

Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet

3.	Priekabos ir puspriekabės, kurių didžiausia leistina masė didesnė kaip 3 500 kg

Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet

4.	Taksi, greitosios pagalbos automobiliai

Po metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kasmet

5.	Mažiausiai keturių ratų motorinės transporto priemonės, daugiausia skirtos kroviniams vežti, ir kurių leistina masė ne didesnė kaip 3 500 kg, išskyrus žemės ūkyje naudojamus traktorius ir mašinas

Po ketverių metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo naudota pirmą kartą, ir vėliau kas dvejus metus

6.	Mažiausiai keturių ratų motorinės transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti, turinčios ne daugiau kaip aštuonias vietas, neįskaitant vairuotojo vietos

Po ketverių metų nuo tos datos, kai transporto priemonė buvo pirmą kartą naudota, ir vėliau kas dvejus metus

II PRIEDAS

PRIVALOMAI TIKRINAMOS POZICIJOS

Tikrinimas turi apimti bent žemiau išvardytas pozicijas, jei tik jos priskiriamos prie privalomai toje valstybėje narėje tikrinamos transporto priemonės įrangos.

Šiame priede nurodytos techninės apžiūros gali būti atliekamos vizualiai, be transporto priemonės dalių išardymo.

Jei nustatoma, kad transporto priemonė pagal toliau pateikiamas techninės apžiūros pozicijas turi trūkumų, valstybių narių atsakingos institucijos turi priimti procedūrą, kuria būtų nustatytos sąlygos, kuriomis transporto priemonė gali būti naudojama iki kitos techninės apžiūros.

1, 2, 3, 4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

1. Stabdžių sistemos

Šios pozicijos turi būti įtrauktos į transporto priemonės stabdžių sistemų techninę apžiūrą. Rezultatai, gauti tikrinant stabdžių sistemas, kiek įmanoma turi atitikti Direktyvos 71/320/EEB techninius reikalavimus.

Tikrinamos/bandomos pozicijos

Trūkumai

1.1.	Mechanizmo būklė ir veikimas

1.1.1.

Stabdžių pedalo ašis

—	per daug užveržta

—	susidėvėjęs guolis

—	pernelyg didelis nusidėvėjimas/laisvumas

1.1.2.

Stabdžių pedalo būklė ir jo eiga

—	pernelyg didelė ar nepakankama eiga

—	atleistas stabdžio pedalas negrįžta į ankstesnę padėtį

—	stabdžių pedalas neturi antdėklo, jis per laisvas ar susidėvėjęs

1.1.3.

Vakuuminis siurblys ar kompresorius ir rezervuarai

—	pernelyg ilgas oro slėgio/vakuumo, kurių reikia veiksmingam stabdžių veikimui, susidarymo laikas

—	įsijungus įspėjančiam įtaisui (arba jei manometras rodo pavojingą ribą) oro slėgio/vakuumo nepakanka nors dviems stabdymams atlikti

—	pastebimą slėgio kritimą sukeliantis oro nutekėjimas arba girdimas oro nutekėjimas

1.1.4.

Nepakankamo oro slėgio indikatorius ar manometras

—	blogai veikiantis ar sugedęs nepakankamo oro slėgio indikatorius/manometras

1.1.5.

Rankinio stabdžio valdymo vožtuvas

—	sulūžęs ar sugadintas valdymas, per didelis susidėvėjimas

—	blogas valdymo vožtuvo veikimas

—	nepatikimas vožtuvo valdymas ar nepatikimos vožtuvo detalės

—	nesandarūs sujungimai ar nutekėjimas sistemoje

—	nepatenkinamas veikimas

1.1.6.

Stovėjimo stabdys, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas

—	blogai fiksuojasi stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas

—	pernelyg didelis svirties ašies ar reketinio mechanizmo susidėvėjimas

—	pernelyg didelė svirties eiga, rodanti neteisingą reguliavimą

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (pneumatiniai skirstytuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai ir t. t.)

—	sugadinti, per didelis oro nutekėjimas

—	per didelis alyvos nutekėjimas iš kompresoriaus

—	nesaugus/netinkamas įrengimas

—	hidraulinių stabdžių skysčio nutekėjimas

1.1.8.

Priekabų stabdžių jungimo antgaliai

—	sugadinti išjungimo čiaupai ar užsisandarinantis vožtuvas

—	nesaugus/netinkamas įrengimas

—	per dideli nutekėjimai

1.1.9.

Suspausto oro balionas

—	sugadintas, pažeistas korozijos

—	nesandarus – neveikia išleidimo čiaupas

—	nesaugus/netinkamas įrengimas

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvo dalys, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

—	stiprintuvo mechanizmas sugadintas arba neveikia

—	pagrindinis cilindras sugadintas arba nesandarus

—	nepatikimas pagrindinis cilindras

—	trūksta stabdžių skysčio

—	nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio

—	dega stabdžių skysčio signalinė lemputė arba perdegusi

—	netiksliai veikia stabdžių skysčio lygio indikatorius

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

—	gedimo ar įtrūkimo pavojus

—	nutekėjimai iš vamzdelių ar iš sujungimų antgalių

—	pažeisti ar per daug paveikti korozijos

—	pasislinkę

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

—	gedimo ar įtrūkimo pavojus

—	pažeistos, pratrintos, per trumpos, susuktos stabdžių žarnelės

—	nutekėjimai iš žarnelių ar sujungimų antgalių

—	žarnelių išsipūtimas, esant slėgiui

—

akytumas

1.1.13.

Stabdžių trinkelių padengimai (frikciniai antdėklai)

—	per daug susidėvėję

—	nešvarūs (alyva, tepalas ir t. t.)

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

—	per daug susidėvėję, per daug subraižyti, įtrūkę, nepatikimi ar suskilę

—	nešvarūs (alyva, tepalas ir t. t.)

—	nepatikimos tvirtinimo detalės

1.1.15.

Stabdžių lynai, stabdžių trauklės, svirtiniai mechanizmai

—	pažeisti, gumbuoti (susisukę) lynai

—	per daug susidėvėję ar pažeisti korozijos

—	nepatikimas lyno ar stabdžių trauklės sujungimas

—	lyno šarvas su defektais

—	bet koks stabdžių sistemos laisvo judėjimo (paslankumo) sutrikimas

—	bet kokia nenormali svirčių, trauklių, svirtinių mechanizmų eiga, rodanti blogą reguliavimą ar per didelį susidėvėjimą

1.1.16.

Stabdžių pavaros (įskaitant stabdžių tampriuosius elementus ar hidraulinius cilindrus)

—	įtrūkę ar sugadinti

—	nesandarūs

—	nepatikimas/netinkamas sumontavimas

—	stipriai pažeisti korozijos

—	per didelė darbinio stūmoklio ar diafragmos eiga

—	nėra sistemos detalių purvasargių ar jie labai pažeisti

1.1.17.

Stabdymo jėgų reguliatorius

—	neįjungtas

—	neteisingas reguliavimas

—	užsikirtęs, neveikia

—

nėra

1.1.18.

Automatinis tarpo reguliatorius su indikatoriumi

—	įstrigęs arba nenormali eiga, per didelis susidėvėjimas ar neteisingas reguliavimas

—	sugadintas

1.1.19.

Pagalbinė stabdžių sistema (kur įrengta ar reikalinga)

—	nepatikimos jungtys ar tvirtinimai

—

sugadinta

1.2.	Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas (laipsniškai didinamas iki maksimalios jėgos)

—	reikalavimų neatitinkanti stabdymo jėga vienam ar daugiau ratų

—	kurio nors rato stabdymo jėga yra mažesnė kaip 70 % kito to paties tilto rato didžiausios stabdymo jėgos. Stabdžių tikrinimo kelyje atveju, transporto priemonės nukrypimas nuo judėjimo tiese yra per didelis

—	nėra tolygaus stabdymo jėgos augimo

—	nenormalus bet kurio rato stabdžių veikimas (vėlavimas)

—	per dideli stabdymo jėgos svyravimai dėl deformuotų diskų ar ovalių būgnų

1.2.2.

Veiksmingumas

—

stabdymo veiksmingumas, kuris priklauso nuo maksimalios leistinos masės arba, puspriekabių atveju, nuo maksimalių leistinų ašies apkrovų, kur tai įvertinama, mažesnis kaip:

minimalus stabdymo veiksmingumas

—	1 kategorija: 50 % (1)

—	2 kategorija: 43 % (2)

—	3 kategorija: 40 % (3)

—	4 kategorija: 50 %

—	5 kategorija: 45 % (4)

—	6 kategorija: 50 %

—	arba stabdymo jėga mažesnė už transporto priemonės gamintojo instrukcijoje šiai transporto priemonės ašiai nurodytą vertę (5)

1.3.	Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jei atitinka atskiros sistemos reikalavimus)

1.3.1.

Veikimas

—	stabdys neveikia vienoje pusėje

—	kurio nors rato stabdymo jėga yra mažesnė nei 70 % kito to paties tilto rato didžiausios stabdymo jėgos

—	nėra tolygaus stabdymo jėgos augimo

—	turint priekabą, neveikia jos automatinė stabdžių sistema

1.3.2.

Veiksmingumas

—	visoms transporto priemonių kategorijoms stabdymo veiksmingumas mažesnis kaip 50 % (6) darbinės stabdžių sistemos parametrų, apibrėžtų 1.2.2 maksimalios leistinos masės atžvilgiu, o puspriekabių atveju – leistinų maksimalių ašių apkrovų sumos atžvilgiu

1.4.	Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

—	stabdys neveikia vienoje pusėje

1.4.2.

Veiksmingumas

—	visoms transporto priemonių kategorijoms stabdymo veiksmingumas mažesnis kaip 16 % maksimalios leistinos masės, arba motorinėms transporto priemonėms mažesnis kaip 12 % maksimalios leistinos bendrosios transporto priemonės masės, atsižvelgiant į tai, kuris rodiklis yra didesnis

1.5.	Lėtintuvo ar variklio stabdžio sistemos veikimas

—	nėra tolygaus efektyvumo kitimo (lėtinantysis stabdys)

—

sugedęs

1.6.	Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

—	blogai veikia stabdžių antiblokavimo sistemos įspėjantysis įtaisas

—

sugedusi

1, 2 IR 3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

2.	Vairo mechanizmas ir vairaratis

2.	Vairo mechanizmas

2.1.	Mechanizmo būklė

2.1.	Mechanizmo būklė

2.2.	Vairaratis

2.2.	Vairo mechanizmo laisvumas

2.3.	Vairo mechanizmo laisvumas

2.3.	Vairo mechanizmo sistemos tvirtinimas

2.4.	Vairo guoliai

Matomumas

3.1.	Matymo laukas

3.1.	Matymo laukas

3.2.	Stiklo būklė

3.2.	Stiklo būklė

3.3.	Galinio vaizdo veidrodžiai

3.3.	Galinio vaizdo veidrodžiai

3.4.	Priekiniai valytuvai

3.4.	Priekiniai valytuvai

3.5.	Stiklo plovikliai

3.5.	Stiklo plovikliai

4.	Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga

4.	Apšvietimo įranga

4.1.	Tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai

4.1.	Tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

4.1.1.

Būklė ir veikimas

4.1.2.

Reguliavimas

4.1.2.

Reguliavimas

4.1.3.

Jungikliai

4.1.3.

Jungikliai

4.1.4.

Vizualinis veiksmingumas

4.2.	Šoniniai ir galiniai gabaritiniai žibintai

4.2.	Būklė ir veikimas, sklaidytuvų būklė, spalva ir vizualinis veiksmingumas šių detalių:

4.2.1.

Būklė ir veikimas

4.2.1.

Šoninių ir galinių gabaritinių žibintų

4.2.2.

Spalva ir vizualinis efektyvumas

4.2.2.

Stabdymo signalo žibintų

4.2.3.

Posūkių rodiklių

4.2.4.

Atbulinės eigos žibintų

4.2.5.

Priešrūkinių žibintų

4.2.6.

Galinio registracijos numerio ženklo apšvietimo žibintų

4.2.7.

Galinių atšvaitų

4.2.8.

Avarinės signalizacijos

4.3.	Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

4.3.2.

Spalva ir vizualinis veiksmingumas

4.4.	Posūkių rodikliai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

4.4.2.

Spalva ir vizualinis veiksmingumas

4.4.3.

Jungikliai

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

4.5.	Priekiniai ir galiniai priešrūkiniai žibintai

4.5.1.

Išdėstymas

4.5.2.

Būklė ir veikimas

4.5.3.

Spalva ir vizualinis efektyvumas

4.6.	Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

4.6.2.

Spalva ir vizualinis veiksmingumas

4.7.	Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai

4.8.	Galiniai atšvaitai

—	būklė ir spalva

4.9.	Signalinės lemputės

4.10.

Elektros jungtys tarp vilkiko ir priekabos ar puspriekabės

4.11.

Elektros instaliacija

5.	Tiltai, ratai, padangos, pakaba

5.	Tiltai, ratai, padangos, pakaba

5.1.

Tiltai

5.1.

Tiltai

5.2.	Ratai ir padangos

5.2.	Ratai ir padangos

5.3.

Pakaba

5.3.

Pakaba

6.	Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai

6.	Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai

6.1.	Važiuoklė ar rėmas ir prie jo tvirtinami mazgai

6.1.	Važiuoklė ar rėmas ir prie jo tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

6.1.1.

Bendra būklė

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

6.1.3.

Degalų bakas ar vamzdeliai

6.1.3.

Degalų bakas ar vamzdeliai

6.1.4.

Sunkių sunkvežimių galinės apsaugos nuo palindimo geometriniai parametrai ir būklė

6.1.4.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas

6.1.5.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas

6.1.5.

Sukabinimo įtaisų patikimumas (jei įrengti)

6.1.6.

Vilkikų, priekabų ir puspriekabių sukabinimo įtaisas

6.2.	Kabina ir kėbulas

6.2.

Kėbulas

6.2.1.

Bendra būklė

6.2.1.

Konstrukcijos detalių būklė

6.2.2

Tvirtinimas

6.2.2.

Durys ir užraktai

6.2.3.

Durys ir užraktai

6.2.4.

Dugnas

6.2.5.

Vairuotojo sėdynė

6.2.6.

Prietaisų skydelis

7.	Kita įranga

7.	Kita įranga

7.1.	Saugos diržai

7.1.	Vairuotojo sėdynės tvirtinimas

7.2.	Gesintuvas

7.2.	Akumuliatoriaus tvirtinimas

7.3.	Užraktai ir sergimieji įtaisai

7.3.	Garsinis signalas

7.4.	Avarinis sustojimo ženklas

7.4.	Avarinis sustojimo ženklas

7.5.	Vaistinėlė

7.5.	Saugos diržai

7.5.1.

Saugus laikymas (tvirtinimas)

7.5.2.

Diržų būklė

7.5.3.

Veiksmingumas

7.6.	Ratų atspara (-os)

7.7.	Garsinis signalas

7.8.	Spidometras

7.9.

Tachografas (jo buvimas, plombų saugumas)

—	tikrinami tachografo patikros plokštės duomenys, jei to reikalauja Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 (7)

—	abejojant tikrinama, ar padangų efektyvusis apskritimo ilgis sutampa su tachografo patikros plokštėje pateiktais duomenimis

—	kur įmanoma, tikrinama, ar nėra pažeistos tachografo plombos ir kitos sujungimų apsaugos priemonės nuo neteisėto reguliavimo

7.10.

Greičio ribotuvas

—	kur tai įmanoma, tikrinama, ar yra įrengtas greičio ribotuvas, kaip to reikalauja Direktyva 92/6/EEB (8)

—	tikrinami greičio ribotuvo duomenys su pateiktais lentelėje

—	kur tai įmanoma, tikrinama, ar nėra pažeistos greičio ribotuvo plombos ir, ar nepažeistos kitos sujungimų apsaugos nuo neteisėto reguliavimo

—	kur tai įmanoma, tikrinama, ar greičio ribotuvas užtikrina, kad Direktyvos 92/6/EEB 2 ir 3 straipsniuose minėtos transporto priemonės neviršytų nustatytų verčių.

8.	Neigiami faktoriai

8.	Neigiami faktoriai

8.1.

Triukšmas

8.1.

Triukšmas

1, 2, 3, 4, 5, IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

8.2. Išmetamosios dujos

8.2.1. Motorinės transporto priemonės su tiesioginio uždegimo varikliais, varomais benzinu.

Jei išmetamųjų dujų sudėties nekontroliuoja šiuolaikinė išmetamų dujų kontrolės sistema, pvz., trejopo veikimo katalizinis konverteris, kurio veikimas kontroliuojamas lambda zondu:

1.	Vizuali išmetimo sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

Vizuali gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

Po reikiamo variklio kondicionavimo laikotarpio (atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas), varikliui dirbant tuščiąja eiga (be apkrovos) išmatuojamas anglies monoksido (CO) kiekis išmetamosiose dujose.

Didžiausią leistiną CO kiekį išmetamosiose dujose nurodo transporto priemonės gamintojas. Jei šios informacijos neturima arba valstybių narių kompetentingos institucijos nutaria jos nenaudoti kaip atskaitinės vertės, CO kiekis neturi būti didesnis kaip:

i)	transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti nuo datos, kai valstybės narės pradėjo reikalauti, kad transporto priemonės atitiktų Direktyvą 70/220/EEB (9) iki 1986 m. spalio 1 d.: CO – 4,5 % tūrio;

ii)	transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 1986 m. spalio 1 d.: CO – 3,5 % tūrio.

Jei išmetamųjų dujų sudėtis kontroliuojama šiuolaikine išmetamųjų dujų kontrolės sistema, pvz., trijų pakopų neutralizatoriumi, kurio veikimas kontroliuojamas lambda zondu:

1.	Vizuali išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

2.	Vizuali gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

Išmetamųjų dujų kontrolės sistemos veiksmingumo tikrinimas, matuojant lambda vertę ir CO kiekį išmetamosiose dujose, vadovaujantis 4 punktu ar metodikomis, kurias pasiūlė gamintojai ir kurios buvo patvirtintos tipo patvirtinimo metu. Kiekvienam tikrinimui variklis kondicionuojamas pagal variklio gamintojo rekomendacijas.

Ribinės per išmetimo vamzdį išmetamų dujų kiekio vertės

Didžiausią leistiną CO kiekį išmetamosiose dujose nurodo transporto priemonės gamintojas.

Jei šios informacijos neturima, CO kiekis neturi būti didesnis kaip:

Matavimas varikliui dirbant tuščiąja eiga:

Didžiausias leistinas CO kiekis išmetamosiose dujose turi neviršyti 0,5 % tūrio, o transporto priemonėms, kurių tipas buvo patvirtintas pagal Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto lentelės A arba B eilutėje nurodytas ribines vertes – 0,3 % tūrio. Kai nėra galimybių laikytis Direktyvos 70/220/EEB, tuomet pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 2002 m. liepos 1 d.

ii)

Matavimas varikliui dirbant tuščiąja eiga (be apkrovos), kai variklio sukimosi dažnis yra ne mažesnis kaip 2 000 min-1:

CO kiekis: ne didesnis nei 0,3 % tūrio, o transporto priemonėms, kurių tipas buvo patvirtintas pagal Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto lentelės A arba B eilutėje nurodytas ribines vertes – 0,2 % tūrio. Kai nėra galimybių laikytis Direktyvos 70/220/EEB, tuomet pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 2002 m. liepos 1 d.

Lambda: 1 ± 0,03 arba pagal gamintojo specifikacijas.

iii)

Motorinėms transporto priemonėms, kuriose įrengta įmontuotoji diagnostikos sistema (OBD) pagal Direktyvą 70/220/EEB, valstybės narės, vietoj i punkte nurodytų tikrinimų, gali patikrinti, ar išmetamų dujų kontrolės sistema veikia tinkamai, tikrinant pagal OBD prietaiso rodmenis ir išsyk tikrinant, ar OBD sistema veikia tinkamai.

8.2.2. Motorinės transporto priemonės su slėginio uždegimo (dyzeliniais) varikliais.

a)	Išmetamųjų dujų drumstumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą.

Transporto priemonės kondicionavimas prieš tikrinimą:

1.	Transporto priemonės gali būti tikrinamos nekondicionavus, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis įšilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės.

Išskyrus d punkto 5 dalį, nė viena transporto priemonė nėra pripažįstama netinkama, jei nėra kondicionuota pagal tokius reikalavimus:

Variklis turi būti visiškai įšildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C, arba įprastos darbinės temperatūros, jei ji yra žemesnė už nurodytąją, arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, variklio įprastą darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą.

ii)	Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.

Tikrinimo tvarka:

1.	Vizuali gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

2.	Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po akceleratoriaus pedalo atleidimo.

3.	Kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktu didžiausiu pajėgumu.

Per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti išsijungimo sukimosi dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sukimosi dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius išsijungimo sukimosi dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sukimosi dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki atleidimo, kas I priedo 1 ir 2 kategorijų transporto priemonėms turi būti ne trumpiau kaip 2 sekundės.

Ribinės vertės:

1.	Koncentracija neturi būti didesnė, nei užrašyta ant plokštės pagal Direktyvą 72/306/EEB (10).

Jei šios informacijos neturima arba valstybių narių kompetentingos institucijos nutaria jos nenaudoti kaip atskaitinės vertės, koncentracija neturi viršyti gamintojo nurodytos vertės arba tokių ribinių absorbcijos koeficiento verčių:

Didžiausias absorbcijos koeficientas:

—	dyzeliniai varikliai be pripūtimo = 2,5 m-1,

—	dyzeliniai varikliai su turbokompresoriumi = 3,0 m-1,

—

1,5 m-1 ribinė vertė taikoma tokioms transporto priemonėms, kurių tipas yra patvirtintas pagal ribines vertes, nurodytas:

a)	Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto lentelės B eilutėje (mažo galingumo dyzelinės transporto priemonės – euro 4);

b)	Direktyvos 88/77/EEB (11), I priedo 6.2.1 punkto lentelių B1 eilutėje (didelio galingumo dyzelinės transporto priemonės – euro 4);

c)	Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto lentelių B2 eilutėje (didelio galingumo dyzelinės transporto priemonės – euro 5);

d)	Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto lentelių C eilutėje (didelio galingumo transporto priemonė – EEV)

arba Direktyvos 70/220/EEB vėlesniuose pakeitimuose nurodytos ribinės vertės, arba Direktyvos 88/77/EEB vėlesniuose pakeitimuose nurodytos ribinės vertės, arba lygiavertės vertės, kai naudojamos įrangos tipas skiriasi nuo EB tipui patvirtinti naudojamo tipo.

Kai identifikuoti pagal Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punktą arba Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punktą, neįmanoma, tuomet pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 2008 m. liepos 1 d.

3.	Transporto priemonėms, kurios buvo įregistruotos ar pradėtos eksploatuoti iki 1980 m. sausio 1 d., šie reikalavimai netaikomi.

Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik tuomet, jei ne mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Vidurkį galima skaičiuoti nepaisant matavimo rezultatų, kurie žymiai skiriasi nuo vidurkio, arba bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų išsibarstymą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.

Tam, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės, nukrypdamos nuo 8.2.2 punkto d papunkčio 4 dalies nuostatų, gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės žymiai viršija ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų (ar jiems lygiaverčių), nurodytų 8.2.2 punkto b papunkčio 2 dalies ii pastraipoje. Taip pat nereikalingiems tikrinimams išvengti valstybės narės, nukrypdamos nuo 8.2.2 punkto d papunkčio 4 dalies nuostatų, gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės yra žymiai mažesnės už ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų (ar jiems lygiaverčių), nurodytų 8.2.2 punkto b papunkčio 2 dalies ii pastraipoje.

8.2.3. Tikrinimo įranga

Transporto priemonių išmetamosios dujos tikrinamos naudojant įrangą, skirtą tiksliai nustatyti, ar yra laikomasi nustatytų arba gamintojo nurodytų verčių.

8.2.4. Kai EB tipo patvirtinimo metu nustatoma, kad transporto priemonės tipas neatitiko šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių, valstybės narės, remdamosi gamintojo pateiktais įrodymais, to tipo transporto priemonei gali nustatyti didesnes ribines vertes. Jos nedelsdamos apie tai turi pranešti Komisijai, kuri turi informuoti kitas valstybes nares.

1, 2 IR 3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

8.3.	Įtaisai radijo trikdžiams slopinti

9.	Papildomos viešojo transporto priemonių apžiūros

9.1.	Avarinis (-iai) išėjimas (-ai) (įskaitant plaktukus stiklui sudaužyti), ženklai, nurodantys avarinį (-ius) išėjimą (-us)

9.2.	Šildymo sistema

9.3.	Ventiliacijos sistema

9.4.	Sėdynių išdėstymas

9.5.	Salono apšvietimas

10.	Transporto priemonės identifikavimas

10.	Transporto priemonės identifikavimas

10.1.

Valstybinio registracijos numerio ženklas

10.1.

Valstybinio registracijos numerio ženklas

10.2.

Važiuoklės numeris

10.2.

Važiuoklės numeris

(1) 48 % 1 kategorijos transporto priemonėms, neturinčioms ABS, arba gavusioms tipo patvirtinimą iki 1991 m. spalio 1 d. (data, nuo kurios draudžiama pradėti eksploatuoti pirmą kartą be EB tipo patvirtinimo komplektavimo detalei) (Direktyva 71/320/EEB).

(2) 45 % transporto priemonėms, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisė aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

(3) 43 % puspriekabėms ir priekaboms su grąžulu, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

(4) 50 % 5 kategorijos transporto priemonėms, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

(5) Transporto priemonės tilto kontrolinė vertė yra stabdymo pastanga (išreikšta niutonais), būtina minimaliai nustatytai stabdymo jėgai pasiekti, esant tam tikrai transporto priemonės masei.

(6) 2 ir 5 kategorijų transporto priemonėms mažiausias atsarginio stabdžio stabdymo pagreitis turi būti 2,2 m/s2 (nes atsarginio stabdžio veikimui netaikoma Direktyva 71/320/EEB).

(7) 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985 12 31, p. 8).

(8) 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 3 2, p. 27).

(9) 1970 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų, suderinimo (OL L 76, 1970 4 6, p. 1).

(10) 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos direktyva 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo (OL L 190, 1972 8 20, p. 1).

(11) 1987 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, kaip degalus naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (OL L 36, 1988 2 9, p. 33).

III PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas

(nurodyta 10 straipsnyje)

Tarybos direktyva 96/96/EB (OL L 46, 1997 2 17, p. 1)
Komisijos direktyva 1999/52/EB (OL L 142, 1999 6 5, p. 26)
Komisijos direktyva 2001/9/EB (OL L 48, 2001 2 17, p. 18)
Komisijos direktyva 2001/11/EB (OL L 48, 2001 2 17, p. 20)
Komisijos direktyva 2003/27/EB (OL L 90, 2003 4 8, p. 41)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)	tik III priedo 68 punktas

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 10 straipsnyje)

Direktyvos	Perkėlimo terminas
96/96/EB	1998 m. kovo 9 d.
1999/52/EB	2000 m. rugsėjo 30 d.
2001/9/EB	2002 m. kovo 9 d.
2001/11/EB	2003 m. kovo 9 d.
2003/27/EB	2004 m. sausio 1 d.

IV PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 96/96/EB	Ši direktyva
1–4 straipsniai	1–4 straipsniai
5 straipsnio įžanginė formuluotė	5 straipsnio įžanginė formuluotė
5 straipsnio pirma–septinta įtraukos	5 straipsnio a–g punktai
6 straipsnis	—
7 straipsnis	6 straipsnio 1 dalis
—	6 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 1 dalis	7 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	7 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	—
8 straipsnio 3 dalis	—
9 straipsnio 1 dalis	—
9 straipsnio 2 dalis	8 straipsnis
10 straipsnis	—
11 straipsnio 1 dalis	—
11 straipsnio 2 dalis	9 straipsnis
11 straipsnio 3 dalis	—
—	10 straipsnis
12 straipsnis	11 straipsnis
13 straipsnis	12 straipsnis
I–II priedai	I–II priedai
III–IV priedai	—
—	III priedas
—	IV priedas

6.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/29

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/42/EB

2009 m. gegužės 6 d.

dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)	1995 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 95/64/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų (2) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (3). Kadangi ši direktyva turėtų būti vėl keičiama, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Tam, kad galėtų atlikti jai patikėtus uždavinius vykdydama bendrą jūrų transporto politiką, Komisija (Eurostatas) turėtų turėti palyginamus, patikimus, suderintus ir reguliariai pateikiamus statistinius duomenis apie krovinių ir keleivių vežimo jūra į Bendriją ir iš jos, tarp valstybių narių ir vietiniu jūrų transportu apimtis bei plėtrą.

(3)	Valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams taip pat svarbu gerai žinoti jūrų transporto rinką.

(4)	Palyginamumo ar suderinamumo principu grindžiamas Bendrijos statistinių duomenų rinkimas leidžia sukurti integruotą sistemą, teikiančią patikimą, nuoseklią ir naujausią informaciją.

(5)	Turi būti galima palyginti duomenis apie krovinių ir keleivių vežimą jūra pagal valstybes nares ir skirtingas transporto rūšis.

(6)	Remiantis subsidiarumo principu, bendrus statistikos standartus, kurie leistų veiksmingai rengti suderintą informaciją, galima sukurti tik Bendrijos lygiu. Už oficialios statistikos rengimą atsakingos įstaigos ir institucijos kiekvienoje valstybėje narėje prižiūrės, kaip renkami duomenys.

(7)	Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti tvirtinamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(8)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikras išsamias šios direktyvos įgyvendinimo taisykles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti naujomis neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(9)	Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms nereikia jų perkelti į nacionalinę teisę.

(10)	Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais IX priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Statistinių duomenų rinkimas

Valstybės narės renka Bendrijos statistinius duomenis apie krovinių ir keleivių vežimą į jų teritorijos uostus įplaukiančiais jūrų laivais.

2 straipsnis

Sąvokos

Šios direktyvos tikslais:

a) „krovinių ir keleivių vežimas jūra“– krovinių ir keleivių judėjimas jūrų laivais, kai visa kelionė arba jos dalis vyksta jūra.

Ši direktyva taip pat taikoma kroviniams:

Ši direktyva netaikoma į laivus tiekiamam bunkeriniam kurui ir atsargoms;

b) „jūrų laivai“– laivai, išskyrus tuos, kurie plaukioja tik vidaus vandenimis arba uždarais ar greta esančiais vandenimis ar vandens plotais, kuriems taikomos uosto taisyklės.

Ši direktyva netaikoma žvejybos laivams, žuvų apdorojimo laivams, gręžybos ir žvalgomiesiems laivams, vilkikams, stūmikams, tyrinėjimo ir hidrografiniams laivams, žemsiurbėms, kariniams laivams arba tik nekomercinėms reikmėms naudojamiems laivams;

c) „uostas“– vieta, įrengta prekybiniams laivams švartuotis, pakrauti ar iškrauti krovinį, įlaipinti arba išlaipinti keleivius;

d) „jūrų transporto operatoriaus valstybė“– šalis, kurioje yra jūrų transporto operatoriaus komercinės veiklos faktinis centras;

e) „jūrų transporto operatorius“– bet kuris asmuo, kuris su krovinio siuntėju arba keleiviu sudaro prekių ar keleivių vežimo jūra sutartį arba kurio vardu sudaroma tokia sutartis.

3 straipsnis

Duomenų rinkimo charakteristikos

1. Valstybės narės renka duomenis, susijusius su:

a)	informacija apie krovinius ir keleivius;

b)	informacija apie laivą.

Duomenys apie laivus, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 100 t, gali būti nerenkami.

2. Duomenų rinkimo charakteristikos, būtent kiekvienos srities statistiniai kintamieji rodikliai ir jų klasifikacijos nomenklatūros, taip pat jų stebėjimo periodiškumas pateikti I–VIII prieduose.

3. Renkant duomenis kiek įmanoma remiamasi esamais šaltiniais ribojant respondentams tenkančias prievoles.

4. Komisija suderina duomenų rinkimo charakteristikas ir I–VIII priedų turinį su ekonomikos ir technikos raida, jeigu dėl tokio derinimo smarkiai nepadidėja valstybių narių sąnaudos ir (arba) respondentams tenkančios prievolės.

Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4 straipsnis

Uostai

1. Šios direktyvos taikymo tikslais, Komisija sudaro uostų sąrašą, kuriame uostai koduojami ir klasifikuojami pagal šalis ir jūrų pakrantės zonas.

Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Kiekviena valstybė narė iš sąrašo, nurodyto 1 dalyje, išsirenka visus uostus, kuriuose pakraunama arba iškraunama daugiau nei 1 milijonas tonų krovinių arba registruojama daugiau kaip 200 000 keleivių per metus.

Kiekvienam pasirinktam uostui vadovaujantis VIII priedu pateikiami išsamūs duomenys apie tas sritis (susijusias su kroviniais ir keleiviais), pagal kurias tas uostas atitinka atrankos kriterijus, ir tam tikrais atvejais – suvestiniai duomenys apie kitą sritį.

3. Apie uostus, kurie nėra išsirenkami iš sąrašo, suvestiniai duomenys turi būti pateikiami laikantis reikalavimų, taikomų VIII priedo duomenų grupei A3.

5 straipsnis

Statistikos tikslumas

Duomenų rinkimo metodai turi užtikrinti, kad Bendrijos jūrų transporto statistika būtų tokio tikslumo, koks yra privalomas VIII priede pateiktoms statistinių duomenų grupėms.

Komisija parengia tikslumo standartus.

6 straipsnis

Duomenų rinkimo rezultatų apdorojimas

Valstybės narės apdoroja pagal 3 straipsnį surinktus statistinius duomenis, kad gautų palyginamus statistinius duomenis, atitinkančius 5 straipsnyje nurodytus tikslumo standartus.

7 straipsnis

Duomenų rinkimo rezultatų perdavimas

1. Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) perduoda 3 straipsnyje nurodytus duomenų rinkimo rezultatus, įskaitant duomenis, kurie pagal valstybių narių statistinių duomenų konfidencialumą reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus ar nusistovėjusią tvarką paskelbiami konfidencialiais laikantis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 233/2009 (5).

2. Rezultatai perduodami pagal VIII priede pateiktą statistinių duomenų grupių struktūrą. Rezultatų perdavimo techniniai reikalavimai yra apibrėžiami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos valdymo tvarkos.

3. Ketvirtinio periodiškumo duomenys perduodami per penkis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o metinio periodiškumo duomenys perduodami per aštuonis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Pirmą kartą perduodami 1997 metų pirmojo ketvirčio duomenys.

8 straipsnis

Ataskaitos

Valstybės narės teikia visą reikiamą informaciją Komisijai (Eurostatui) apie taikomus duomenų rinkimo metodus. Jos taip pat išsamiai informuoja apie duomenų rinkimo metodų esminius pakeitimus.

9 straipsnis

Statistinių duomenų platinimas

Komisija (Eurostatas) atitinkamus statistinius duomenis platina tokiu periodiškumu, kokiu perduodami rezultatai.

Komisijos (Eurostato) vykdomo statistinių duomenų skelbimo ar platinimo tvarka tvirtinama laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos valdymo tvarkos.

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 233/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemų komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas – trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

11 straipsnis

Nacionalinių nuostatų pateikimas

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

12 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 95/64/EB su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje nurodytais teisės aktais, panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais IX priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal X priede pateiktą koreliacijos lentelę.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo dienos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. gegužės 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KOHOUT

(1) 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 23 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 320, 1995 12 30, p. 25.

(3) Žr. IX priedo A dalį.

(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

I PRIEDAS

KINTAMIEJI RODIKLIAI IR APIBRĖŽIMAI

1. Statistiniai kintamieji rodikliai

a) Informacija apie krovinius ir keleivius:

—	bendrasis krovinių svoris tonomis,

—	krovinio tipas pagal II priede pateiktą klasifikaciją,

—	krovinių apibūdinimas pagal III priede pateiktą nomenklatūrą,

—	duomenis teikiantis uostas,

—	judėjimo kryptis, įvežimas arba išvežimas,

—

įvežamam kroviniui: pakrovimo uostas (t. y. uostas, kuriame krovinys buvo pakrautas į laivą, kuriuo jis buvo pristatytas į duomenis teikiantį uostą), naudojant atskirų uostų, esančių Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir išvardytų uostų sąraše, pavadinimus ir jūrų pakrantės zonų, esančių už EEE ribų ir išvardytų IV priede, pavadinimus,

—

išvežamam kroviniui: iškrovimo uostas (t. y. uostas, kuriame krovinys turi būti iškrautas iš laivo, kuriuo jis buvo išvežtas iš duomenis teikiančio uosto), naudojant atskirų uostų, esančių Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir išvardytų uostų sąraše, pavadinimus ir jūrų pakrantės zonų, esančių už EEE ribų ir išvardytų IV priede, pavadinimus,

—	keleivių skaičius kelionės pradžioje arba pabaigoje ir kruizinio laivo keleivių, dalyvaujančių ekskursijoje, skaičius.

Apie konteineriuose arba ro-ro transporto priemonėmis vežamus krovinius pateikiami šie papildomi duomenys:

—	bendras konteinerių skaičius (su kroviniu ir be krovinio),

—	konteinerių be krovinio skaičius,

—	bendras mobilių (ro-ro) transporto priemonių su kroviniu ir be krovinio skaičius,

—	mobilių (ro-ro) transporto priemonių be krovinio skaičius.

b) Informacija apie laivą:

—	laivų skaičius,

—	laivų dedveitas arba bendroji talpa,

—	laivų registravimo šalis arba teritorija pagal V priede pateiktą nomenklatūrą,

—	laivų tipas pagal VI priede pateiktą klasifikaciją,

—	laivų talpa pagal VII priede pateiktą klasifikaciją.

2. Apibrėžimai

„Krovinių konteineris“ – tai transportavimo įrenginys:

1)	skirtas nuolatiniam naudojimui ir todėl pakankamai atsparus pakartotiniam naudojimui;

2)	specialiai sukonstruotas palengvinti krovinių vežimą viena arba keliomis transporto priemonėmis be tarpinio jų perkrovimo;

3)	turintis įtaisus, kurie leidžia lengvai tvarkyti krovinius, ypač perkrauti juos iš vienos transporto priemonės į kitą;

4)	sukonstruotas taip, kad būtų galima lengvai pripildyti ir ištuštinti;

5)	20 pėdų ar ilgesnis.

„Ro-ro transporto priemonė“ – tai ratinė krovinių vežimo priemonė, pavyzdžiui, krovininis automobilis, priekaba arba puspriekabė, kuri gali užvažiuoti arba būti užvilkta ant laivo. Šis apibrėžimas taikomas ir uosto arba laivų priekaboms. Klasifikacijos turėtų remtis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos rekomendacija Nr. 21 „Krovinių, pakuočių ir pakavimo medžiagų rūšių kodai“.

c)	„Konteinerių krovinys“ – tai konteineriai su kroviniu arba be jo, užkeliami arba nukeliami nuo jūra juos vežančių laivų.

d)	„Ro-ro krovinys“ – tai ro-ro transporto priemonėse esančios prekės konteineriuose arba ne konteineriuose ir ro-ro transporto priemonės, užridenamos arba nuridenamos nuo jūra juos vežančių laivų.

e)	„Bendrasis krovinių svoris“ – tai vežamų krovinių svoris tonomis, įskaitant pakuotės svorį, bet išskyrus pačių konteinerių arba ro-ro transporto priemonių svorį.

„Dedveitas“ (DWT) – tai tonomis išreikštas skirtumas tarp laivo, iki vasaros krovos linijos panirusio į vandenį, kurio savitasis svoris – 1,025, vandentalpos ir viso laivo svorio, t. y tonomis išreikšta laivo vandentalpa be krovinio, kuro, tepalų, balastinio vandens, gėlo ir talpyklose esančio geriamojo vandens, naudojamų atsargų, taip pat ir keleivių, įgulos bei jų daiktų.

g)	„Bendroji talpa“ – tai bendras laivo talpos matas, nustatytas pagal 1969 m. Tarptautinę laivų matmenų nustatymo konvenciją.

h)	„Kruizinio laivo keleivis“ – tai keleivis, keliaujantis jūra kruiziniu laivu. Šis apibrėžimas netaikomas į vienos dienos išvyką vykstantiems keleiviams.

„Kruizinis laivas“ – tai keleivinis laivas, suteikiantis savo keleiviams visas turistinės kelionės galimybes. Visi keleiviai turi kajutes. Yra pramogoms laive skirtos patalpos. Kruiziniams laivams nepriskiriami įprastas kelto paslaugas teikiantys laivai, nors kai kurie keleiviai šią paslaugą vadina turistine kelione jūra (kruizu). Be to, kruiziniais laivais nelaikomi laivai, vežantys krovinius ir kajutėse galintys vežti labai nedaug keleivių. Taip pat jiems nepriskiriami laivai, vykstantys į vienos dienos išvykas.

j)	„Kruizinio laivo keleivio ekskursija“ – tai trumpas kruizinio laivo keleivio apsilankymas šalia uosto esančioje turistų lankomoje vietoje išsaugant savo kajutę laive.

II PRIEDAS

KROVINIŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA

Kategorija (1)	Kodas 1 skaitmens	Kodas 2 skaitmenų	Aprašas	Svoris tonomis	Skaičius
Skystas piltinis	1	1X	Skysti piltiniai kroviniai (be krovinio vieneto)	X
		11	Suskystintos dujos	X
		12	Žalia nafta	X
		13	Naftos produktai	X
		19	Kiti skysti piltiniai kroviniai	X
Sausas birus	2	2X	Sausi birūs kroviniai (be krovinio vieneto)	X
		21	Rūdos	X
		22	Anglys	X
		23	Žemės ūkio produktai (pvz., grūdai, soja, tapijoka)	X
		29	Kiti sausi birūs kroviniai	X
Konteineriai	3	3X	Dideli konteineriai	X (2)	X
		31	20 pėdų krovinio vienetai	X (2)	X
		32	40 pėdų krovinio vienetai	X (2)	X
		33	> 20 ir < 40 pėdų krovinio vienetai	X (2)	X
		34	> 40 pėdų krovinio vienetai	X (2)	X
Ro-ro (savaeigis)	5	5X	Mobilios savaeigės priemonės	X	X
		51	Krovininės kelių transporto priemonės su priekabomis ar be jų	X (2)	X
		52	Lengvieji automobiliai, motociklai su priekabomis/nameliais-autopriekabomis ar be jų		X (3)
		53	Keleiviniai autobusai		X (3)
		54	Transporto priemonės-prekės (įskaitant importuojamas/ eksportuojamas motorines transporto priemones)	X	X (3)
		56	Gyvi gyvūnai	X	X (3)
		59	Kitos mobilios savaeigės priemonės	X	X
Ro-ro (nesavaeigis)	6	6X	Mobilios nesavaeigės priemonės	X	X
		61	Atskirai vežamos priekabos ir puspriekabės	X (2)	X
		62	Atskirai vežami nameliai-automobilių priekabos ir kitos kelių, žemės ūkio ir pramoninės priekabos		X (3)
		63	Geležinkelio vagonai, laivais nuo uosto iki uosto vežamos priekabos ir laivais vežamos kroviniams gabenti naudojamos baržos	X (2)	X
		69	Kitos mobilios nesavaeigės priemonės	X	X
Kitas bendrasis krovinys (įskaitant mažus konteinerius)	9	9X	Kitur nenurodyti kiti kroviniai	X
		91	Miškininkystės produktai	X
		92	Geležies ir plieno gaminiai	X
		99	Kiti bendrieji kroviniai	X

(1) Šios kategorijos atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos rekomendaciją Nr. 21.

(2) Registruojamas kiekis yra bendrasis krovinių svoris, įskaitant pakuotės svorį, išskyrus pačių konteinerių arba ro-ro transporto priemonių svorį.

(3) Tik visas priemonių skaičius.

III PRIEDAS

NST 2007

Skyrius	Apibūdinimas
01	Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės produktai; žuvis ir kiti žuvininkystės produktai
02	Akmens anglys ir rusvosios anglys; žalia nafta ir gamtinės dujos
03	Metalų rūdos ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai: durpės; uranas ir toris
04	Maisto produktai, gėrimai ir tabakas
05	Tekstilė ir tekstilės gaminiai; oda ir jos dirbiniai
06	Mediena ir medienos bei kamštienos gaminiai bei dirbiniai (išskyrus baldus); gaminiai bei dirbiniai iš šiaudų ir pynimo medžiagų; plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai; spaudiniai ir įrašytos laikmenos
07	Koksas ir rafinuoti naftos produktai
08	Chemikalai, chemijos produktai ir cheminiai pluoštai; guminiai ir plastikiniai gaminiai; branduolinis kuras
09	Kiti ne metalo mineraliniai produktai
10	Pagrindiniai metalai; metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius
11	Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga; įstaigos mašinos ir kompiuteriai; niekur kitur nepriskirtos elektros mašinos ir aparatūra; radijo, televizijos ir ryšių įranga bei aparatūra; medicinos, tikslieji ir optiniai prietaisai; įvairių tipų laikrodžiai
12	Transporto įranga
13	Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti pramonės gaminiai
14	Antrinės žaliavos; komunalinės atliekos ir kitos atliekos
15	Laiškai, siuntos
16	Krovinių vežimui naudojama įranga ir medžiagos
17	Privačių ir tarnybinių persikraustymų metu vežami kroviniai; atskirai nuo keleivių vežamas bagažas; remontui vežamos variklinės transporto priemonės; kiti, niekur kitur nepriskirti, ne rinkai skirti kroviniai
18	Mišrūs kroviniai: kartu vežami įvairių rūšių kroviniai
19	Kroviniai, kurių negalima įvardyti: kroviniai, kurių dėl kokių nors priežasčių negalima įvardyti ir todėl negalima priskirti 01–16 grupėms
20	Kiti, niekur kitur nepriskirti kroviniai

IV PRIEDAS

JŪRŲ PAKRANTĖS ZONOS

Naudotina nomenklatūra yra pagal 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie Bendrijos ir jos valstybių narių prekybą su valstybėmis, kurios nėra narės (1), 9 straipsnį parengta Geonomenklatūra (šalių ir teritorijų nomenklatūra, taikoma Bendrijos užsienio prekybos statistikai ir valstybių narių tarpusavio prekybos statistikai) galiojanti tais metais, kurių duomenys pateikiami.

Kodą sudaro keturi skaitmenys: ISO standartinis 2 raidžių kodas kiekvienai šaliai iš pirmiau minėtos nomenklatūros, po to du nuliai (pvz., Graikijos kodas – GR00), išskyrus šalis, skirstomas į dvi arba daugiau jūrų pakrantės zonų, kurios žymimos ketvirtu skaitmeniu, išskyrus 0 (nuo 1 iki 7), kaip toliau nurodyta:

Kodas	Jūrų pakrantės zona
FR01	Prancūzija: Atlanto vandenynas ir Šiaurės jūra
FR02	Prancūzija: Viduržemio jūra
FR03	Prancūzijos užjūrio departamentai: Prancūzijos Gviana
FR04	Prancūzijos užjūrio departamentai: Martinika ir Gvadelupa
FR05	Prancūzijos užjūrio departamentai: Reunionas
DE01	Vokietija: Šiaurės jūra
DE02	Vokietija: Baltijos jūra
DE03	Vokietija: krašto giluma
GB01	Jungtinė Karalystė
GB02	Meno sala
GB03	Normandijos salos
ES01	Ispanija: Atlanto vandenynas (Šiaurė)
ES02	Ispanija: Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas (Pietūs), įskaitant Balearų ir Kanarų salas
SE01	Švedija: Baltijos jūra
SE02	Švedija: Šiaurės jūra
TR01	Turkija: Juodoji jūra
TR02	Turkija: Viduržemio jūra
RU01	Rusija: Juodoji jūra
RU02	Rusija: Baltijos jūra
RU03	Rusija: Azija
MA01	Marokas: Viduržemio jūra
MA02	Marokas: Vakarų Afrika
EG01	Egiptas: Viduržemio jūra
EG02	Egiptas: Raudonoji jūra
IL01	Izraelis: Viduržemio jūra
IL02	Izraelis: Raudonoji jūra
SA01	Saudo Arabija: Raudonoji jūra
SA02	Saudo Arabija: Persijos įlanka
US01	Jungtinės Amerikos Valstijos: Atlanto vandenynas (Šiaurė)
US02	Jungtinės Amerikos Valstijos: Atlanto vandenynas (Pietūs)
US03	Jungtinės Amerikos Valstijos: Meksikos įlanka
US04	Jungtinės Amerikos Valstijos: Ramusis vandenynas (Pietūs)
US05	Jungtinės Amerikos Valstijos: Ramusis vandenynas (Šiaurė)
US06	Jungtinės Amerikos Valstijos: Didieji ežerai
US07	Puerto Rikas
CA01	Kanada: Atlanto vandenynas
CA02	Kanada: Didieji ežerai, Šv. Lauryno aukštupys
CA03	Kanada: Vakarų pakrantė
CO01	Kolumbija: Šiaurės pakrantė
CO02	Kolumbija: Vakarų pakrantė
	Su papildomais kodais
ZZ01	Jūriniai įrenginiai
ZZ02	Suvestiniai ir kitose vietose nenurodyti duomenys

(1) OL L 118, 1995 5 25, p. 10.

V PRIEDAS

LAIVŲ REGISTRAVIMO VALSTYBĖ

Naudotina nomenklatūra yra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1172/95 parengta šalių ir teritorijų nomenklatūra, taikoma Bendrijos užsienio prekybos statistikai ir valstybių narių tarpusavio prekybos statistikai, galiojanti tais metais, kurių duomenys pateikiami.

Kodą sudaro keturi skaitmenys: ISO standartinis 2 raidžių (alpha) kodas kiekvienai šaliai iš pirmiau minėtos nomenklatūros, po to du nuliai (pvz., Graikijos kodas – GR00), išskyrus šalis, turinčias daugiau nei vieną registrą, kurie žymimi ketvirtu skaitmeniu, išskyrus 0, kaip toliau nurodyta:

FR01	Prancūzija
FR02	Prancūzijos antarktinė teritorija (įskaitant Kergeleno salas)
IT01	Italija – pirmasis registras
IT02	Italija – tarptautinis registras
GB01	Jungtinė Karalystė
GB02	Meno sala
GB03	Normandijos salos
GB04	Gibraltaras
DK01	Danija
DK02	Danija (DIS)
PT01	Portugalija
PT02	Portugalija (MAR)
ES01	Ispanija
ES02	Ispanija (Rebeka)
NO01	Norvegija
NO02	Norvegija (NIS)
US01	Jungtinės Amerikos Valstijos
US02	Puerto Rikas

VI PRIEDAS

LAIVŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA (ICST-COM)

	Tipas	Apima laivų kategorijas
10	Skystas piltinis	Naftos tanklaivis Chemikalų tanklaivis Skystų dujų tanklaivis Nesavaeigė skystų krovinių barža Kiti tanklaiviai
20	Sausas birus	Biriųjų krovinių/naftos tanklaivis Biriųjų krovinių laivas
31	Konteinervežis	Specializuotas konteinervežis
32	Specializuotas	Baržovežis Laivas chemikalams vežti Laivas spinduliuojančiam kurui vežti Laivas gyvuliams vežti Laivas transporto priemonėms vežti Kitokie specializuoti
33	Bendrųjų krovinių, ne specializuotas	Refrižeratorinis laivas Ro-ro keleivinis Ro-ro konteinerių Kitų ro-ro krovinių Kombinuotas bendrųjų krovinių/keleivių vežimo Kombinuotas bendrųjų krovinių/konteinerių vežimo Vienadenis laivas Daugiadenis laivas
34	Sausakrūvė barža	Deninė barža Gruntovežė barža Vandenyninė baržovežė barža Sausakrūvė bedenė barža Sausakrūvė deninė barža Kitos, kitur nenurodytos, sausakrūvės baržos
35	Keleivinis	Keleivinis (išskyrus keleivinius kruizinius laivus)
36	Keleivinis kruizinis	Tik kruiziniai laivai
41	Žvejybinis	Žvejybiniai (1) Žuvų apdorojimo laivai (1)
42	Veiklos atviroje jūroje	Gręžybos ir žvalgomieji laivai (1) Pagalbiniai jūrinių įrenginių aprūpinimo laivai (1)
43	Vilkikas	Laivai vilkikai (1) Laivai stūmikai (1)
49	Įvairūs	Žemsiurbės (1) Tyrinėjimo ir hidrografiniai laivai (1) Kiti, kitur nenurodyti, laivai (1)
XX	Nežinomi	Nežinomo tipo laivai

(1) Ši direktyva netaikoma.

VII PRIEDAS

LAIVŲ TALPOS KLASĖS

pagal dedveitą (DWT – deadweight) arba bendrąją talpą (GT – gross tonnage)

Ši klasifikacija taikoma tik tiems laivams, kurių bendroji talpa yra 100 arba daugiau tonų.

Klasė	Apatinė riba		Viršutinė riba
Klasė	DWT	GT	DWT	GT
01	—	100	iki 499	iki 499
02	500	500	999	999
03	1 000	1 000	1 999	1 999
04	2 000	2 000	2 999	2 999
05	3 000	3 000	3 999	3 999
06	4 000	4 000	4 999	4 999
07	5 000	5 000	5 999	5 999
08	6 000	6 000	6 999	6 999
09	7 000	7 000	7 999	7 999
10	8 000	8 000	8 999	8 999
11	9 000	9 000	9 999	9 999
12	10 000	10 000	19 999	19 999
13	20 000	20 000	29 999	29 999
14	30 000	30 000	39 999	39 999
15	40 000	40 000	49 999	49 999
16	50 000	50 000	79 999	79 999
17	80 000	80 000	99 999	99 999
18	100 000	100 000	149 999	149 999
19	150 000	150 000	199 999	199 999
20	200 000	200 000	249 999	249 999
21	250 000	250 000	299 999	299 999
22	≥ 300 000	≥ 300 000	—	—
NB: Jeigu pagal šią direktyvą būtų įtraukiami laivai, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 100 t, jiems būtų suteikiamas 99 klasės kodas.

VIII PRIEDAS

STATISTINIŲ DUOMENŲ GRUPIŲ STRUKTŪRA

Šiame priede nurodomos duomenų grupės apibrėžia Bendrijoje reikalaujamos jūrų transporto statistikos periodiškumą. Kiekviena duomenų grupė yra tam tikros dimensijų grupės skirtingų nomenklatūrų lygių kryžminė klasifikacija, sujungianti visas kitas dimensijas, apie kurias būtina pateikti kokybiškus statistinius duomenis.

B1 grupės duomenų rinkimo sąlygas nustato Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į per trejų metų pereinamąjį laikotarpį, kaip numatyta Direktyvos 95/64/EB 10 straipsnyje, atliktų bandomųjų tyrimų dėl pagrįstumo ir valstybių narių bei respondentų sąnaudas renkant tokią informaciją, rezultatus.

SUVESTINĖ IR IŠSAMI STATISTIKA

—	Pateiktinos duomenų grupės, susijusios su kroviniais ir keleiviais atrinktuose uostuose, yra šios: A1, A2, B1, C1, D1, E1, F1 ir (arba) F2.

—	Pateiktinos duomenų grupės, susijusios su kroviniais, bet ne su keleiviais atrinktuose uostuose, yra šios: A1, A2, A3, B1, C1, E1, F1 ir (arba) F2.

—	Pateiktinos duomenų grupės, susijusios su keleiviais, bet ne su kroviniais atrinktuose uostuose, yra šios: A3, D1, F1 ir (arba) F2.

—	Pateiktina duomenų grupė, susijusi su atrinktais ir neatrinktais uostais (bet ne su kroviniais ar keleiviais) yra ši: A3.

Duomenų grupė A1	:	Jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą ir priklausomybę
Periodiškumas	:	Ketvirtinis

	Kintamieji rodikliai	Kodavimas	Nomenklatūra
Dimensijos	Duomenų grupė	Dviženklis raidinis skaitmeninis	A1
	Ataskaitiniai metai	Keturženklis raidinis skaitmeninis	(pvz., 1997)
	Ataskaitinis ketvirtis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	(1, 2, 3, 4)
	Duomenis teikiantis uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	Iš uostų sąrašo pasirinkti EEE uostai
	Kryptis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Įvežimas, išvežimas (1, 2)
	Pakrovimo arba iškrovimo uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	EEE uostai iš uostų sąrašo
	Priklausomybė	Keturženklis raidinis skaitmeninis	Jūrų pakrantės zonos, IV priedas
	Krovinio tipas	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Krovinio tipas, II priedas
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis.

Duomenų grupė A2	:	Nevienetinius krovinius vežantis jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą ir priklausomybę
Periodiškumas	:	Ketvirtinis

	Kintamieji rodikliai	Kodavimas	Nomenklatūra
Dimensijos	Duomenų grupė	Dviženklis raidinis skaitmeninis	A2
	Ataskaitiniai metai	Keturženklis raidinis skaitmeninis	(pvz., 1997)
	Ataskaitinis ketvirtis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	(1, 2, 3, 4)
	Duomenis teikiantis uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	Iš uostų sąrašo pasirinkti EEE uostai
	Kryptis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Įvežimas, išvežimas (1, 2)
	Pakrovimo arba iškrovimo uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	EEE uostai iš uostų sąrašo
	Priklausomybė	Keturženklis raidinis skaitmeninis	Jūrų pakrantės zonos, IV priedas
	Krovinio tipas	Dviženklis raidinis skaitmeninis	Krovinio tipas (tik nevienetiniai kroviniai), II priedas (1X, 11, 12, 13, 19, 2X, 21, 22, 23, 29, 9X, 91, 92 ir 99 pakategoriai)
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis.

Duomenų grupė A3	:	Reikalaujami duomenys apie atrinktus uostus ir uostus, apie kuriuos pateikti išsamią statistiką nebūtina (žr. 4 straipsnio 3 dalį)
Periodiškumas	:	Metinis

Kintamieji rodikliai

Kodavimas

Nomenklatūra

Dimensijos

Duomenų grupė

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Ataskaitiniai metai

Keturženklis raidinis skaitmeninis

(pvz., 1997)

Ataskaitinis ketvirtis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

(0)

Duomenis teikiantis uostas

Penkiaženklis raidinis skaitmeninis

Visi uostai iš uostų sąrašo

Kryptis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

Įvežimas, išvežimas (1, 2)

Duomenys:

Bendrasis krovinių svoris tonomis.

Keleivių skaičius (neįskaitant kruizinio laivo keleivių).

Kruizinio laivo keleivių skaičius kelionės pradžioje ir pabaigoje.

Ekskursijoje dalyvaujančių kruizinio laivo keleivių skaičius: kryptis: tik įvežimas (1) – (neprivaloma).

Duomenų grupė B1	:	Jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą, krovinius ir priklausomybę
Periodiškumas	:	Metinis

	Kintamieji rodikliai	Kodavimas	Nomenklatūra
Dimensijos	Duomenų grupė	Dviženklis raidinis skaitmeninis	B1
	Ataskaitiniai metai	Keturženklis raidinis skaitmeninis	(pvz., 1997)
	Ataskaitinis ketvirtis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	(0)
	Duomenis teikiantis uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai
	Kryptis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Įvežimas, išvežimas (1, 2)
	Pakrovimo arba iškrovimo uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	EEE uostai iš uostų sąrašo
	Priklausomybė	Keturženklis raidinis skaitmeninis	Jūrų pakrantės zonos, IV priedas
	Krovinio tipas	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Krovinio tipas, II priedas
	Krovinys	Dviženklis raidinis skaitmeninis	Krovinių nomenklatūra, III priedas
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis.

Duomenų grupė C1	:	Vienetinius krovinius vežantis jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą, priklausomybę ir pakrovimo būklę
Periodiškumas	:	Ketvirtinis

Kintamieji rodikliai

Kodavimas

Nomenklatūra

Dimensijos

Duomenų grupė

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Ataskaitiniai metai

Keturženklis raidinis skaitmeninis

(pvz., 1997)

Ataskaitinis ketvirtis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

(1, 2, 3, 4)

Duomenis teikiantis uostas

Penkiaženklis raidinis skaitmeninis

Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai

Kryptis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

Įvežimas, išvežimas (1, 2)

Pakrovimo arba iškrovimo uostas

Penkiaženklis raidinis skaitmeninis

EEE uostai iš uostų sąrašo

Priklausomybė

Keturženklis raidinis skaitmeninis

Jūrų pakrantės zonos, IV priedas

Krovinio tipas

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Krovinio tipas (tik konteineris, roro), II priedas (3X, 31, 32, 33, 34, 5X, 51, 52, 53, 54, 56, 59, 6X, 61, 62, 63 ir 69 pakategoriai)

Duomenys:

Bendrasis krovinių svoris tonomis (krovinio tipas: 3X, 31, 32, 33, 34, 5X, 51, 54, 56, 59, 6X, 61, 62, 63 ir 69 pakategoriai).

Vienetų skaičius (krovinio tipas 3X, 31, 32, 33, 34, 5X, 51, 52, 53, 54, 56, 59, 6X, 61, 62, 63 ir 69 pakategoriai).

Vienetų skaičius be krovinio (krovinio tipas: 3X, 31, 32, 33, 34, 5X, 51, 59, 6X, 61, 63 ir 69 pakategoriai).

Duomenų grupė D1	:	Keleivinis transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal priklausomybę ir laivo registravimo valstybę
Periodiškumas	:	Ketvirtinis

	Kintamieji rodikliai	Kodavimas	Nomenklatūra
Dimensijos	Duomenų grupė	Dviženklis raidinis skaitmeninis	D1
	Ataskaitiniai metai	Keturženklis raidinis skaitmeninis	(pvz., 1997)
	Ataskaitinis ketvirtis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	(1, 2, 3, 4)
	Duomenis teikiantis uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai
	Kryptis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Įvežimas, išvežimas (1, 2)
	Pakrovimo arba iškrovimo uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	EEE uostas iš uostas sąrašo
	Priklausomybė	Keturženklis raidinis skaitmeninis	Jūrų pakrantės zonos, IV priedas
	Laivo registravimo valstybė	Keturženklis raidinis skaitmeninis	Laivo registravimo valstybė, V priedas
Duomenys: Keleivių skaičius, išskyrus kruizinio laivo keleivius kelionės pradžioje ir pabaigoje bei ekskursijoje dalyvaujančius kruizinio laivo keleivius.

Duomenų grupė E1	:	Jūrų transportas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, krovinio tipą, priklausomybę ir laivo registravimo valstybę
Periodiškumas	:	Metinis

	Kintamieji rodikliai	Kodavimas	Nomenklatūra
Dimensijos	Duomenų grupė	Dviženklis raidinis skaitmeninis	E1
	Ataskaitiniai metai	Keturženklis raidinis skaitmeninis	(pvz., 1997)
	Ataskaitinis ketvirtis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	(0)
	Duomenis teikiantis uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai
	Kryptis	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Įvežimas, išvežimas (1, 2)
	Pakrovimo arba iškrovimo uostas	Penkiaženklis raidinis skaitmeninis	EEE uostai iš uostų sąrašo
	Priklausomybė	Keturženklis raidinis skaitmeninis	Jūrų pakrantės zonos, IV priedas
	Krovinio tipas	Vienaženklis raidinis skaitmeninis	Krovinio tipas, II priedas
	Laivo registravimo valstybė	Keturženklis raidinis skaitmeninis	Laivo registravimo valstybė, V priedas
Duomenys: Bendrasis krovinių svoris tonomis.

Duomenų grupė F1	:	Laivų eismas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, pakrautų ir iškrautų laivų tipus ir talpą, įlaipintus ir išlaipintus keleivius (įskaitant kruizinio laivo keleivius, dalyvaujančius ekskursijoje)
Periodiškumas	:	Ketvirtinis

Kintamieji rodikliai

Kodavimas

Nomenklatūra

Dimensijos

Duomenų grupė

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Ataskaitiniai metai

Keturženklis raidinis skaitmeninis

(pvz., 1997)

Ataskaitinis ketvirtis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

(1, 2, 3, 4)

Duomenis teikiantis uostas

Penkiaženklis raidinis skaitmeninis

Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai

Kryptis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

Įvežimas, išvežimas (1, 2)

Laivo tipas

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Laivo tipas, VI priedas

Laivo talpa pagal dedveitą

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Talpos klasės pagal dedveitą, VII priedas

Duomenys:

Laivų skaičius;

Laivų dedveitas tonomis.

Duomenų grupė F2	:	Laivų eismas pagrindiniuose Europos uostuose pagal uostus, pakrautų ir iškrautų laivų tipus ir talpą, įlaipintus ir išlaipintus keleivius (įskaitant kruizinio laivo keleivius, dalyvaujančius ekskursijoje)
Periodiškumas	:	Ketvirtinis

Kintamieji rodikliai

Kodavimas

Nomenklatūra

Dimensijos

Duomenų grupė

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Ataskaitiniai metai

Keturženklis raidinis skaitmeninis

(pvz., 1997)

Ataskaitinis ketvirtis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

(1, 2, 3, 4)

Duomenis teikiantis uostas

Penkiaženklis raidinis skaitmeninis

Iš uostų sąrašo atrinkti EEE uostai

Kryptis

Vienaženklis raidinis skaitmeninis

Įvežimas, išvežimas (1, 2)

Laivo tipas

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Laivo tipas, VI priedas

Laivo talpa

Dviženklis raidinis skaitmeninis

Talpos klasės pagal bendrąją talpą, VII priedas

Duomenys:

Laivų skaičius;

Laivų bendroji talpa tonomis.

IX PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 12 straipsnyje)

Tarybos direktyva 95/64/EB (OL L 320, 1995 12 30, p. 25).
Komisijos sprendimas 98/385/EB (OL L 174, 1998 6 18, p. 1).	tik 3 straipsnis
Komisijos sprendimas 2000/363/EB (OL L 132, 2000 6 5, p. 1).	tik 1 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).	tik II priedo 20 punktas
Komisijos sprendimas 2005/366/EB (OL L 123, 2005 5 17, p. 1).	tik 1 straipsnis
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1304/2007 (OL L 290, 2007 11 8, p. 14)	tik 1 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodytas 12 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
95/64/EB	1996 m. gruodžio 31 d.

X PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Direktyva 95/64/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio 1 punkto pirma pastraipa	2 straipsnio a punkto pirma pastraipa
2 straipsnio 1 punkto antros pastraipos a ir b punktai	2 straipsnio a punkto antros pastraipos i ir ii papunkčiai
2 straipsnio 1 punkto trečia pastraipa	2 straipsnio a punkto trečia pastraipa
2 straipsnio 2–5 punktai	2 straipsnio b–e punktai
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	—
4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa	4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
4 straipsnio 3 dalis	4 straipsnio 3 dalis
5, 6 ir 7 straipsniai	5, 6 ir 7 straipsniai
8 straipsnio 1 dalis	8 straipsnis
8 straipsnio 2 dalis	—
9 straipsnis	9 straipsnis
10 straipsnis	—
11 straipsnis	—
12 straipsnis	—
13 straipsnio 1 ir 2 dalys	10 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	10 straipsnio 3 dalis
13 straipsnio trečia dalis	—
14 straipsnio 1 dalis	—
14 straipsnio 2 dalis	11 straipsnis
—	12 straipsnis
15 straipsnis	13 straipsnis
16 straipsnis	14 straipsnis
I–VIII priedai	I–VIII priedai
—	IX priedas
—	X priedas

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

6.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/48

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gegužės 29 d.

kuriuo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei suteikiamas leidimas taikyti Anglijai, Škotijai ir Velsui Tarybos direktyvoje 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3853)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2009/431/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, šis kiekis turi būti nustatytas toks, kad netrukdytų siekti tos Direktyvos 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, šiuo atveju – ilgu pasėlių vegetaciniu laikotarpiu ir didelį azoto kiekį įsisavinančiais pasėliais.

(2)	2009 m. sausio 14 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Komisijai pateikė prašymą leisti Anglijai, Škotijai ir Velsui taikyti Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečioje pastraipoje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.

(3)

Prašoma leidžianti nukrypti nuostata susijusi su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ketinimu leisti Šiaurės Airijos ganykliniuose ūkiuose vienam hektarui per metus naudoti iki 250 kg gyvulių mėšle esančio azoto. Leidžianti nukrypti nuostata būtų taikoma maždaug 1 950 Anglijos, Škotijos ir Velso ūkių, t. y. 1,3 % visų ūkių, 1,5 % kultivuojamų žemės ūkio naudmenų ir 21 % visų melžiamų gyvulių.

(4)

Buvo priimta Direktyvai 91/676/EEB įgyvendinti skirtų teisės aktų, susijusių su pažeidžiamų zonų nustatymu ir veiksmų programos, skirtos Anglijai (2008 m. Reglamentas Nr. 2349), Škotijai (2008 m. Reglamentas Nr. 298) ir Velsui (2008 m. Reglamentas Nr. 3143), parengimu; minėti teisės aktai taikomi kartu su šiuo sprendimu.

(5)	Nustatytos pažeidžiamos zonos, kurioms taikoma veiksmų programa, apima 68 % viso Anglijos ploto, 14 % viso Škotijos ploto ir 4 % viso Velso ploto.

(6)

Pateikti vandens kokybės duomenys rodo, kad Anglijoje 83 % gruntinio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, 58 % tokių telkinių nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l. Škotijoje ir Velse daugiau kaip 90 % gruntinio vandens telkinių vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, 70 % tokių telkinių – mažesnė nei 25 mg/l. Kalbant apie paviršiaus vandenį, Anglijoje daugiau kaip 50 % stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l, iki 9 % tokių vietų – didesnė nei 50 mg/l. Škotijoje ir Velse daugiau kaip 90 % stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 25 mg/l, o didesnės nei 50 mg/l nitratų koncentracijos nenustatyta.

(7)

Anglijoje, Škotijoje ir Velse pieniniai galvijai, mėsiniai galvijai ir avys sudaro didžiąją ganomų gyvulių dalį, tačiau 1995–2007 m. duomenys rodo, kad gyvulių skaičius mažėja (galvijų sumažėjo 13 %, avių ir ėriukų – 22 %). Apytikriai 48 % visos gyvulių mėšlo produkcijos sudaro kietas mėšlas, gaunamas iš šiaudais kreikiamų gardų, 52 % viso gyvulių mėšlo sudaro skystas mėšlas.

(8)

Cheminių azoto trąšų sunaudojama 42 % mažiau, fosforo trąšų – 49 % mažiau nei prieš 20 metų. Pieninių galvijų ganykloms cheminių azoto trąšų 2007 m. sunaudota 128 kg N/ha, t. y. 37 % mažiau, palyginti su 1999 m. Remiantis EBPO šalių nacionaliniais azoto ir fosforo balansais, 1985–2002 m. laikotarpiu azoto balansas sumažėjo nuo 46 iki 22 kg N/ha, o fosforo balansas – nuo 15 iki 12 kg P/ha.

(9)	Anglijoje, Škotijoje ir Velse ganyklos sudaro 69 % visos žemės ūkio paskirties žemės, kurios 46 % – ekstensyviojo ūkininkavimo, 54 % – prižiūrimų ganyklų plotas. 31 % visos žemės ūkio paskirties žemės sudaro ariamoji žemė.

(10)	Remiantis pranešime pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais, siūlomas vienam hektarui per metus 250 kg ganomų gyvulių mėšle esančio azoto kiekis yra pagrįstas objektyviais kriterijais – dideliu bendru kritulių kiekiu, ilgu vegetaciniu periodu ir didelį azoto kiekį įsisavinančia žole.

(11)	Išnagrinėjusi prašymą Komisija mano, kad vienam hektarui siūlomas 250 kg kiekis nesutrukdys siekti Direktyvoje 91/676/EEB nustatytų tikslų, jeigu bus laikomasi tam tikrų griežtų reikalavimų.

(12)	Šis sprendimas turėtų būti taikomas kartu su 2009–2012 m. veiksmų programomis, skirtomis Anglijai, Škotijai ir Velsui.

(13)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei suteikiamas leidimas, laikantis šiame sprendime nustatytų sąlygų, taikyti Anglijai, Škotijai ir Velsui leidžiančią nukrypti nuostatą, kuria leidžiama nustatyti didesnį gyvulių mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

a) ganykliniai ūkiai– ūkiai, kurių 80 % arba didesnį žemės ūkio paskirties žemės, tinkamos tręšti mėšlu, plotą sudaro ganyklos;

b) ganomi gyvuliai– galvijai (išskyrus veršelius), avys, elniai, ožkos ir arkliai;

c) žolė– nuolatinės arba laikinos ganyklos (laikinose ganyklose žolė auga mažiau kaip ketverius metus).

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas atskiriems ganykliniams ūkiams, laikantis 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4 straipsnis

Metinis leidimas ir įsipareigojimas

1. Ūkininkai, pageidaujantys pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet kompetentingoms institucijoms pateikia prašymą.

2. Pateikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kasmet pateikiamą prašymą jie raštu įsipareigoja vykdyti 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas.

3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų atliekama visų prašymų leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą administracinė patikra. Jei atliekant patikrą paaiškėja, kad 5 ir 6 straipsniuose nustatytos sąlygos nėra vykdomos, prašymo teikėjas apie tai informuojamas. Tokiu atveju prašymas laikomas atmestu.

5 straipsnis

Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

1. Ganomų gyvulių mėšlo kaip trąšos, įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą, kiekis, kuriuo kiekvienais metais tręšiama ganyklinių ūkių dirva, turi neviršyti tokio mėšlo kiekio, kuriame azoto yra 250 kg/ha, ir turi būti laikomasi 2–7 dalyse nustatytų sąlygų.

2. Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis neviršija numatomo konkrečiam pasėliui reikalingo maistinių medžiagų kiekio, be to, turi būti atsižvelgta į dirvoje esantį azoto kiekį.

3. Kiekvienas ūkis turi tręšimo planą, kuriame apibūdinama ūkio dirbamosios žemės sėjomaina ir planuojamas mėšlo, azoto bei fosfatinių trąšų naudojimas. Ūkis tokį planą parengia ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d.

Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

a)	gyvulių skaičius, laikymo ir saugojimo sistemos apibūdinimas, taip pat mėšlo saugyklos talpa;

b)	azoto ir fosforo kiekio ūkyje gautame mėšle apskaičiavimas (atskaičiavus laikant ir saugant patirtus nuostolius);

c)	sėjomaina ir kiekvieno pasėlio plotas, įskaitant scheminį žemėlapį, kuriame nurodytas atskirų laukų išdėstymas;

d)	numatomas pasėliams reikalingas azoto ir fosforo kiekis;

e)	iš ūkio išvežto arba į jį įvežto mėšlo kiekis ir rūšis;

f)	azoto ir fosforo kiekio dirvožemyje analizės rezultatai, jei yra;

g)	su mėšlu į kiekvieną lauką patenkantis azoto ir fosforo kiekis;

h)	su cheminėmis ir kitokiomis trąšomis į kiekvieną lauką patenkantis azoto ir fosforo kiekis.

Siekiant užtikrinti planų ir faktinės žemės ūkio veiklos derėjimą, planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių žemės ūkio veiklos pokyčių.

4. Kiekvienas ūkis rengia tręšimo ataskaitas, kuriose pateikia ir informaciją apie azoto ir fosforo, patekusių į dirvą, kontrolę. Šios ataskaitos kiekvienais kalendoriniais metais pateikiamos kompetentingai institucijai.

5. Kiekvienas ganyklinis ūkis, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, sutinka, kad 4 straipsnio 1 dalyje minėtas prašymas, tręšimo planas ir tręšimo ataskaitos būtų tikrinami.

6. Kiekvieno ūkio, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, azoto ir fosforo dirvožemyje analizės rezultatai yra prieinami. Visuose ūkių vienarūšiuose plotuose mėginiai imami ir analizė atliekama mažiausiai kas ketverius metus, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio ypatybes. Vieno ūkio 5 hektarų dirbamosios žemės plote atliekama bent viena analizė.

7. Gyvulių mėšlu netręšiama rudenį prieš žolės sėją.

6 straipsnis

Žemėtvarka

80 % ar didesniame mėšlu tręšiamame plote yra auginama žolė. Ūkininkai, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, imasi šių priemonių:

a)	laikinos smėlingos dirvos ganyklos ariamos pavasarį;

b)	suarus bet kokios rūšies dirvos ganyklas iš karto sodinami pasėliai, įsisavinantys didelį azoto kiekį;

c)	į pasėlių sėjomainą neįtraukiami ankštiniai arba kiti augalai, kaupiantys atmosferos azotą. Tačiau tai netaikoma ganyklų dobilams, jei tose ganyklose dobilai sudaro mažiau kaip 50 % kitų kartu su žole įsėtų ankštinių augalų.

7 straipsnis

Kitos priemonės

Ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma nepažeidžiant priemonių, taikomų siekiant užtikrinti atitiktį kitiems Bendrijos teisės aktams, kurie skirti visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai apsaugoti.

8 straipsnis

Stebėsena

1. Kompetentinga institucija sudaro ir kasmet atnaujina žemėlapius, kuriuose nurodoma kiekvieno rajono ganyklinių ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, procentinė dalis. Šie žemėlapiai pateikiami Komisijai kasmet, jie pridedami prie šio sprendimo 10 straipsnyje minimos ataskaitos.

2. Ūkių, kuriems taikoma veiksmų programa ir leidžianti nukrypti nuostata, stebėsena atliekama ūkio laukuose ir stebimose žemės ūkio zonose. Referencinės stebimos žemės ūkio zonos atrenkamos tokios, kuriose yra įvairių rūšių dirvožemio, vykdoma įvairaus intensyvumo žemdirbystė ir taikomi įvairūs tręšimo būdai.

3. Atliekant 5 straipsnyje nurodytus tyrimą ir maistinių medžiagų analizę gaunami duomenys apie vietos žemės naudojimą, pasėlių sėjomainą ir žemės ūkio veiklą ūkiuose, kuriems taikomos individualios leidžiančios nukrypti nuostatos. Šie duomenys gali būti naudojami pagal modelį skaičiuojant nitratų išplovimo ir fosforo nuostolius laukuose, kuriuose per metus į vieną hektarą su ganomų gyvulių mėšlu patenka iki 250 kg azoto.

4. Vandens, ištekančio iš šaknų zonos ir patenkančio į gruntinį bei paviršiaus vandenį, azoto ir fosforo koncentracija nustatoma remiantis stebimoms žemės ūkio zonoms priklausančių ūkių negilaus gruntinio vandens, dirvožemio vandens, drenažinio nuotėkio ir upelių stebėjimo duomenimis.

5. Netoli itin pažeidžiamų vandens telkinių esančiose žemės ūkio zonose vykdoma sustiprinta vandens stebėsena.

6. Siekiant iki leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo pabaigos surinkti išsamios mokslinės informacijos apie intensyvaus naudojimo ganyklų sistemas ir taip patobulinti maistinių medžiagų valdymą, atliekamas tyrimas. Atliekant šį tyrimą daugiausia dėmesio skiriama maistinių medžiagų nuostoliams, įskaitant nitratų išplovimą, su denitrifikacija susijusius nuostolius ir fosfatų nuostolius, tipinėse vietovėse, kuriose vykdoma intensyvi pienininkystė.

9 straipsnis

Patikros

1. Siekdama nustatyti, ar neviršijamas per metus vienam hektarui nustatytas didžiausias 250 kg ganomų gyvulių mėšle esančio azoto kiekis, taip pat ar neviršijamos didžiausios leistinos tręšimo azoto trąšomis normos ir laikomasi žemės naudojimo sąlygų, kompetentinga nacionalinė institucija atlieka visų ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, administracines patikras.

2. Remiantis rizikos analize, ankstesnių metų patikrų rezultatais ir Direktyvai 91/676/EEB įgyvendinti skirtų teisės aktų bendrų atsitiktinių patikrų rezultatais, sudaroma patikrinimų vietoje programa. Siekiant nustatyti, kaip laikomasi 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų, ne mažiau kaip 3 % ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, bus atliekami patikrinimai vietoje.

10 straipsnis

Ataskaitų rengimas

1. Kompetentinga institucija kasmet praneša Komisijai stebėsenos rezultatus ir pateikia glaustą vandens kokybės raidos bei vertinimo veiklos ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kokiu būdu atliekant patikras ūkiuose buvo vertinamas leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygų vykdymas, taip pat administraciniais ir vietos patikrinimais grindžiama informacija apie ūkius, kurie nesilaikė reikalavimų.

Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2010 m. birželio, kitos – atitinkamai iki kiekvienų metų birželio.

2. Į taip gautus rezultatus Komisija atsižvelgs svarstydama naujus prašymus leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą.

11 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas kartu su reglamentais, kuriais įgyvendinama veiksmų programa Anglijoje (2008 m. Reglamentas Nr. 2349), Škotijoje (2008 m. Reglamentas Nr. 298) ir Velse (2008 m. Reglamentas Nr. 3143). Sprendimas nustoja galioti 2012 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 29 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.141.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 141

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. birželio 6d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 468/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/32/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo (nauja redakcija) ( 1 )	3
	*	2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (nauja redakcija) ( 1 )	12
	*	2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/42/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų (nauja redakcija) ( 1 )	29

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	32,7
	MK	43,9
	TR	55,6
	ZZ	44,1
0707 00 05	MK	24,8
	TR	98,6
	ZZ	61,7
0709 90 70	TR	113,3
0709 90 70	ZZ	113,3
0805 50 10	AR	70,4
	TR	60,0
	ZA	64,1
	ZZ	64,8
0808 10 80	AR	114,0
	BR	74,1
	CA	69,7
	CL	88,3
	CN	85,0
	NA	101,9
	NZ	103,9
	US	124,3
	ZA	73,4
	ZZ	92,7
0809 10 00	TN	169,2
	TR	209,1
	ZZ	189,2
0809 20 95	US	453,6
0809 20 95	ZZ	453,6

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2009/431/EB
*	2009 m. gegužės 29 d. Komisijos sprendimas, kuriuo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei suteikiamas leidimas taikyti Anglijai, Škotijai ir Velsui Tarybos direktyvoje 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3853)	48